Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2100(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0001/2017

Pateikti tekstai :

A8-0001/2017

Debatai :

PV 13/02/2017 - 14
CRE 13/02/2017 - 14

Balsavimas :

PV 14/02/2017 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0027

Priimti tekstai
PDF 518kWORD 73k
Antradienis, 2017 m. vasario 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Metinė ES konkurencijos politikos ataskaita
P8_TA(2017)0027A8-0001/2017

2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (2016/2100(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. Komisijos 2015 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2016)0393) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0198),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 39, 42 ir 101–109 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) parengtą visuotinę maisto ir žemės ūkio sistemų darnumo vertinimo sistemą,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, rezoliucijas, komunikatus ir dokumentus konkurencijos klausimais,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl 2014 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(4) ir 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos sprendimą pradėti tyrimą dėl elektroninės prekybos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (C(2015)3026) 17 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius(7) (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (BBIR),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas)(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“ (COM(2014)0449),

–  atsižvelgdamas į Komisijos atsakymus į Parlamento narių pateiktus klausimus raštu E-000344/2016, E-002666/2016 ir E-002112/2016,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl aviacijos(9), ypač į jos 6, 7 ir 11 dalis dėl Reglamento (EB) Nr. 868/2004 peržiūros, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES išorės aviacijos santykių srityje ir sustiprinti ES aviacijos pramonės konkurencinę padėtį, veiksmingiau užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, užtikrinti abipusiškumą ir panaikinti nesąžiningą praktiką, įskaitant rinką iškreipiančias subsidijas ir valstybės pagalbą visoms tam tikrų trečiųjų šalių oro transporto bendrovėms, nes finansų skaidrumo sąžiningai konkuruojant sąlyga yra svarbiausias elementas norint užtikrinti šias vienodas sąlygas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007(10) (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1218/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių specializacijos susitarimams(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0001/2017),

A.  kadangi stipri ir veiksminga ES konkurencijos politika visada buvo kertinis vidaus rinkos akmuo, nes ji skatina ekonomikos efektyvumą, sukuria augimui, inovacijoms ir technologinei pažangai palankią aplinką ir mažina kainas;

B.  kadangi ES konkurencijos politika yra svarbiausia priemonė siekiant įveikti vidaus rinkos susiskaidymą ir tokiu būdu visoje ES įmonėms sukurti ir išlaikyti vienodas sąlygas;

C.  kadangi Komisijos vadovaujama Europos Sąjunga turėtų ES ir pasaulyje skatinti konkurencijos kultūrą;

D.  kadangi konkurencijos politika pati savaime yra demokratijos Europoje užtikrinimo priemonė, nes ja užkertamas kelias pernelyg dideliam finansinės ir ekonominės galios sutelkimui nedaugelio asmenų rankose, kuris trukdytų ES politinėms institucijoms veikti nepriklausomai nuo didelių pramonės ir bankų grupių;

E.  kadangi tinkamas konkurencijos taisyklių (įskaitant antimonopolines taisykles) įgyvendinimas, atitinkantis socialinės rinkos ekonomikos taisykles, turėtų neleisti sutelkti pernelyg didelės ekonominės ir finansinės galios kelių privačių bendrovių rankose ir drauge teikti joms paskatų būti dinamiškomis, inovatyviomis ir išsiskiriančiomis iš konkurentų;

F.  kadangi dėl tinkamos konkurencijos politikos rinkos yra veiksmingos ir atviros, todėl kainos yra mažesnės, kuriasi naujos įmonės, prekės ir paslaugos yra geresnės kokybės, vartotojai turi didesnį pasirinkimą, taip pat skatinami moksliniai tyrimai, inovacijos ir atsparesnės įmonės;

G.  kadangi konkurencijos politika gali ir turėtų svariai prisidėti prie pagrindinių politinių prioritetų, pavyzdžiui, inovacijų skatinimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo, kovos su klimato kaita, tvaraus ekonomikos augimo ir tvarios plėtros, investicijų, efektyvaus išteklių naudojimo, vartotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos, ir kartu stiprintų bendrąją rinką, ypač daug dėmesio skiriant bendrajai skaitmeninei rinkai ir energetikos sąjungai;

H.  kadangi sėkminga konkurencijos politika turi būti orientuota ne vien tik į vartotojų kainų mažinimą, bet taip pat turi būti atsižvelgiama į Europos pramonės gebėjimus kurti inovacijas ir vykdyti investavimo veiklą, o mažosioms ir vidutinėms įmonėms turi būti sudarytos ypatingos konkurencijos sąlygos;

I.  kadangi ES konkurencijos politiką taip pat apibrėžia socialinio teisingumo, politinio nešališkumo, skaidrumo ir tinkamo proceso vertybės;

J.  kadangi ES konkurencijos politika ir kitos pagrindinės ES politikos sritys (įskaitant mokesčių, pramonės ir skaitmeninę politiką) yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, jų koordinavimas turi užtikrinti Sutartyse įtvirtintus pagrindinius principus, visų pirma skaidrumo ir lojalumo principus;

K.  kadangi mokesčių slėpimas, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių rojai ES mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja milijonus eurų negautų įplaukų (remiantis kai kuriais skaičiavimais, ši suma gali siekti trilijoną eurų), ir dėl to bendrojoje rinkoje iškraipoma konkurencija tarp bendrovių, kurios sąžiningai moka mokesčius, ir bendrovių, kurios to nedaro;

L.  kadangi visuotinis bendradarbiavimas siekiant užtikrinti konkurenciją padeda išvengti teisių gynimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių neatitikimų ir padeda įmonėms sumažinti taisyklių laikymosi sąnaudas;

M.  kadangi pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir Komisijos sprendimų priėmimo praktiką skirtingai aiškinama ekonominės veikos sąvoka, priklausomai nuo to, ar taikomos vidaus rinkos, ar konkurencijos taisyklės; kadangi dėl tokios klaidinančios praktikos dar sunkiau suprasti ir taip sudėtingą ekonominės veiklos sąvoką;

N.  kadangi aiški, nuosekli ir veiksminga reglamentavimo aplinka, susijusi su konkurencijos politikos pritaikymu žemės ūkio ypatumams, gali padėti stiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje, jei bus pašalinti subjektų galios skirtumai, padidintas rinkos efektyvumas ir užtikrintas teisinis tikrumas ir vienodos veiklos sąlygos bendrojoje rinkoje;

O.  kadangi ekonominių grėsmių pavidalą, dydį ir laiką sunku numatyti, todėl būtina, kad vykdant į rinką orientuotą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) būtų teikiama parama ūkininkams ir joje būtų numatytos papildomos ribotos galiojimo trukmės išimtys, didelio rinkos disbalanso atveju taikomos konkurencijos taisyklėms; kadangi pieno sektoriaus krizės metu Komisija nusprendė taikyti Bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento 222 straipsnį kaip kraštutinę priemonę, siekdama pripažintų ūkininkų grupių vykdomam kolektyviniam pieno gamybos planavimui netaikyti konkurencijos teisės aktų;

P.  kadangi vien konkurencijos politika nepavyks išspręsti nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje;

Q.  kadangi SESV 102 straipsnyje aiškiai nurodoma, jog tiesiogiai ar netiesiogiai taikant nesąžiningos prekybos praktiką kitiems maisto grandinės sektoriams ši Sutartis pažeidžiama;

R.  kadangi siekiant pagerinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje buvo įsteigta Žemės ūkio rinkų darbo grupė, kuri turėjo įvertinti ūkininkų galimybes stiprinti savo padėtį, įskaitant teisines galimybes sukurti sutartinius santykius ir organizuoti ūkininkų kolektyvinius veiksmus; kadangi į Žemės ūkio rinkų darbo grupės išvadas tinkamais atvejais turi būti atsižvelgiama būsimos diskusijose ir sprendimuose dėl taikytinų priemonių;

1.  palankiai vertina Komisijos metinę ataskaitą dėl konkurencijos politikos, iš kurios matyti, kad tinkama ES konkurencijos politika gali padėti atkurti pakankamą investicijų ir inovacijų lygį, jei bus sukurta sąžininga konkurencijos aplinka; palankiai vertina tai, kad ataskaitoje sutelktas dėmesys į konkurencijos politikos indėlį naikinant kliūtis ir rinką iškreipiančias valstybės pagalbos priemones, siekiant naudos vidaus rinkai; taip pat primena, kad Europos ateitis turi būti grindžiama inovacijomis, socialinės rinkos ekonomika ir efektyviu išteklių naudojimu, nes tai užtikrina aukštą gyvenimo lygį visiems ES piliečiams;

Bendrosios rinkos integracija

2.  palankiai vertina Komisijos tikslą atverti naujų galimybių piliečiams ir verslui ir primena, kad laisvas kapitalo, prekių, paslaugų ir žmonių judėjimas yra keturios bendrosios rinkos laisvės, o jų įgyvendinimas yra labai svarbus veiksnys siekiant ES priartinti prie jos piliečių; pabrėžia, kad be veiksmingos ES konkurencijos politikos nebus galima pasinaudoti visomis vidaus rinkos galimybėmis; palankiai vertina tai, kad Komisija naudojasi visomis turimomis priemonėmis, įskaitant susijungimų kontrolę, kovą su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir antikonkurencine praktika, kovą su karteliais, valstybės pagalbos kontrolę, koordinavimą su nacionalinėmis ir, kai taikoma, regioninėmis konkurencijos institucijomis, taip pat sektorių tyrimus;

3.  laikosi nuomonės, kad taikant veiksmingą konkurencijos politiką turi būti atsižvelgiama į specialias rinkos sąlygas, kurios taikomos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), labai mažoms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms, taip pat turi būti apsaugotos darbuotojų teisės ir užtikrintas teisingas apmokestinimas;

4.  ragina valstybes nares ir ES institucijas teikti pirmenybę bendrosios rinkos po Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES stiprinimui užtikrinant visišką atitiktį ES konkurencijos teisės aktams ir dar labiau stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių klausimais; taip pat pabrėžia, kad Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES gali neigiamai paveikti ES konkurencijos politiką; ypač pabrėžia procesinių veiksmų dubliavimo riziką, nes tai padidintų administracines sąnaudas ir sulėtintų tyrimo procedūras;

5.  primena, kad sąžininga konkurencija mokesčių srityje yra būtina ES vidaus rinkos vientisumui, todėl visi rinkos dalyviai turėtų sąžiningai mokėti jiems priklausančius mokesčius, o mokesčiai turi būti mokami ten, kur gaunamas pelnas; pabrėžia, kad po to, kai buvo atskleisti „Lux Leaks“ dokumentai, ES pripažino (siekdama sustiprinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje), kad jai reikia paprastos ir skaidrios mokesčių politikos ir reglamentavimo, taip pat pripažino, kad būtina panaikinti nesąžiningą valstybių narių mokesčių konkurenciją (įskaitant neteisėtai suteikiamas mokesčių lengvatas), kuri skatina neatsakingą elgesį ir papildomą mokesčių naštą sąžiningiems mokesčių mokėtojams, stabdo MVĮ plėtrą, į nepalankią padėtį pastūmėja naujus rinkos dalyvius ir MVĮ, vykdančias veiklą tik vienoje valstybėje, palyginti su daugiašalėmis įmonėmis, kurios gali perkelti pelną arba vykdyti kitų formų agresyvų mokesčių planavimą, naudodamosi tik joms prieinamais įvairiais sprendimais ir priemonėmis; pabrėžia, kad reikia nuodugniai ištirti visus atvejus, kai esama įtarimų, jog daugiašalės įmonės siekia neteisėto mokesčių optimizavimo; kartu palankiai vertina Komisijos nuodugnius antikonkurencinės praktikos, pvz., pasirinktinės mokestinės naudos, kuri gali apimti perviršinio pelno sistemas, tyrimus, taip pat palankiai vertina naujausių tyrimų rezultatus, kurie rodo, jog atrinktoms įmonėms teikiamos mokesčių lengvatos pagal ES konkurencijos teisę yra neteisėta valstybės pagalba; pabrėžia būtinybę užtikrinti Komisijai plačią prieigą prie informacijos, kad būtų galima pradėti daugiau tyrimų dėl įtartinų atvejų; ragina Komisiją parengti aiškias su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos gaires, kad jos būtų taikomos nesąžiningos konkurencijos atvejais, ir visapusiškai išnaudoti savo įgaliojimus pagal ES konkurencijos taisykles siekiant padėti valstybėms narėms veiksmingai kovoti su žalinga mokesčių praktika; laikosi nuomonės, kad reikia dėti daugiau pastangų ir kovojant su agresyviu mokesčių planavimu; pabrėžia, kad informacija apie sprendimus dėl mokesčių ir sandorių kainodaros susitarimus, kuria keičiasi valstybių narių mokesčių institucijos, yra ypač svarbi; apgailestauja, kad valstybės narės nesuteikia Konkurencijos generaliniam direktoratui prieigos prie šios informacijos; rekomenduoja nacionalinės valdžios institucijoms aktyviau keistis informacija, taip pat ragina valstybes nares skelbti informaciją apie jų sudarytus sprendimus dėl mokesčių ir siūlo atitinkamais atvejais pateikti šią informaciją, suskirstytą pagal regionus; mano, kad Komisijos sprendimai, kuriais nustatyta aiški vertės ir nepagrįsto konkurencinio pranašumo, kurį įgyja neteisingus sprendimus sudariusios įmonės, apskaičiavimo metodika, suteikia tinkamą teisinį pagrindą tolesnei konvergencijai;

6.  pabrėžia, kad korupcija vykdant viešuosius pirkimus turi didžiulį rinkos iškraipymo poveikį Europos konkurencijai; primena, kad viešieji pirkimai yra viena iš vyriausybės veiklos sričių, kuriose ypač didelė korupcijos rizika; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse ES finansuojami viešieji pirkimai susiduria su didesne korupcijos rizika nei viešieji pirkimai naudojant nacionalines lėšas; primena, kad yra plačiai naudojamasi specialiai pritaikytais kvietimais teikti pasiūlymus siekiant sumažinti konkurenciją; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant užkirsti kelią netinkamam ES lėšų panaudojimui ir skatinti atskaitomybę viešųjų pirkimų srityje; primygtinai ragina įsteigti Europos prokuratūrą suteikiant jai reikiamas teises, kad būtų galima geriau išnagrinėti įtariamus ES lėšų naudojimo pažeidimų atvejus;

7.  pabrėžia, kad vien tik valstybės pagalbos tyrimai negali visam laikui panaikinti nesąžiningos mokesčių konkurencijos valstybėse narėse; todėl rekomenduoja nustatyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (visapusišką BKPMB), kuri padėtų pašalinti konkurencijos iškraipymus ir suteiktų garantiją, kad neapmokestintas pelnas nebūtų perkeltas iš ES, viešai paskelbti atitinkamą su sprendimais dėl mokesčių susijusią informaciją, persvarstyti PVM direktyvą siekiant sukčiavimo prevencijos, įpareigoti tarptautiniu mastu veikiančias dideles bendroves viešai paskelbti apyvartos ir pelno pagal šalis duomenis, taip pat reikalauti, kad valstybės narės vykdytų skaidresnę mokesčių praktiką ir taikytų tarpusavio atskaitomybės reikalavimus; primena, kad siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją būtina įgyvendinti Kovos su mokesčių vengimu dokumentų paketą, nustatyti keitimosi informacija tarp ES šalių taisykles ir greitą kovos su sukčiavimu PVM mechanizmą;

8.  mano, kad mokesčių planavimas gali trukdyti sąžiningai konkurencijai; palankiai vertina Komisijos rekomendaciją pakoreguoti sąvokos „nuolatinė buveinė“ apibrėžtį, kad įmonės negalėtų dirbtinai išvengti apmokestinimo pagal veiklos vietą valstybėse narėse, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą; pabrėžia, kad pagal šią apibrėžtį taip pat turėtų būti atsižvelgiama į specifinę situaciją skaitmeniniame sektoriuje užtikrinant, kad įmonės, kurios vykdo visiškai nematerialią skaitmeninę veiklą, būtų laikomos turinčiomis nuolatinę buveinę valstybėje narėje, jeigu jos išsaugo svarbų skaitmeninį vaidmenį tos šalies ekonomikoje;

9.  pabrėžia, kad bendrosios rinkos taisyklių turi būti laikomasi ir valstybių narių lygmeniu ir kad norint išspręsti bendrosios rinkos susiskaidymo problemą reikia išnagrinėti pažeidimus;

10.  ragina pagerinti vieno langelio sistemą remiantis turima minimaliosios skaitmeninių produktų vieno langelio sistemos patirtimi; pažymi, kad netgi taikant minimaliąją vieno langelio sistemą mažosios ir labai mažos įmonės gali susidurti su didžiule administracine našta;

11.  pabrėžia, kad reikia stiprinti bendrąją rinką šalinant tebesančias kliūtis ir trukdžius;

12.  primena Komisijai, kad norint užtikrinti sklandų ES bendrosios rinkos veikimą būtina leisti nacionalinėms ir regioninėms institucijoms įsikišti susidarius situacijoms, kurias nulemia geografinės kliūtys, trukdančios rinkai klestėti tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektu;

13.  primygtinai pabrėžia, kad norint užtikrinti sąžiningą konkurenciją visoje bendrojoje rinkoje reikia kovoti su socialiniu ir fiskaliniu dempingu, neteisėtu mokesčių planavimu ir mokesčių slėpimu;

14.  ragina Komisiją užbaigti bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimą, užtikrinti visišką pinigų srauto tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių skaidrumą ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė turėtų stiprią ir nepriklausomą nacionalinę reguliavimo instituciją;

15.  primygtinai ragina Tarybą skubiai imtis veiksmų priimti Komisijos pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) suderinimo;

16.  laikosi nuomonės, kad jei euro dar neįsivedusios valstybės narės įsivestų bendrą valiutą, tai sustiprintų laisvą konkurenciją vidaus rinkoje;

Bendroji skaitmeninė rinka

17.  palankiai vertina Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir pabrėžia, kad konkurencijos politika atlieka itin svarbų vaidmenį baigiant kurti skaitmeninę vidaus rinką; taip pat pritaria Komisijos veiksmams siekiant užtikrinti, kad bendrajai skaitmeninei rinkai būtų visapusiškai taikoma ES konkurencingumo politika, nes konkurencija ne tik suteikia vartotojams didesnes pasirinkimo galimybes, bet ir sudaro vienodas sąlygas, ir apgailestauja dėl to, kad Europos skaitmeninės sistemos nebuvimas šiuo metu parodo, jog nepavyko suderinti didelių ir mažų paslaugų teikėjų interesų; pabrėžia, kad konkurencijos politikoje naudojami tradicinės rinkos modeliai dažnai nepakankamai tinkami skaitmeninei vidaus rinkai; ragina daugiau dėmesio skirti naujiems verslo modeliams, kuriuos naudoja skaitmeninės įmonės; pakartoja, kad sukūrus vientisą bendrąją skaitmeninę rinką galėtų būtų sukurta šimtai tūkstančių naujų darbo vietų, o ES ekonomika kasmet galėtų pasipildyti 415 mlrd. EUR;

18.  siekiant, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategija būtų laikoma patikima, pabrėžia, kad Komisija turi kruopščiai atlikti ir užbaigti visus vykdomus su karteliais susijusius tyrimus nepakenkiant jų kokybei; ragina pagreitinti tyrimus, kad rezultatai būtų pasiekti kiek galima greičiau; todėl palankiai vertina Komisijos nusiųstą prieštaravimo pareiškimą dėl lyginamojo apsipirkimo paslaugos ir prieštaravimo pareiškimą dėl „Android“ atvejo; ragina Komisiją toliau ryžtingai nagrinėti visus per tyrimus nustatytus nerimą keliančius aspektus, įskaitant visas kitas kryžminės paieškos sritis (viešbučius, vietoje vykdomas paieškas, skrydžius), siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems skaitmeninės rinkos dalyviams; ragina atlikti tyrimą dėl dominuojančią padėtį užimančių viešbučių rezervavimo platformų;

19.  palankiai vertina Komisijos atliekamą e. prekybos sektoriaus tyrimą, kurio preliminarūs rezultatai parodė, kad šiame sektoriuje taikoma tam tikra verslo praktika, kuri gali riboti konkurenciją internete; taip pat palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą dėl Europos skaitmeninės bendrosios rinkos ir jos pasiūlymą dėl geografinio blokavimo ir kitokių formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės arba gyvenamosios vietos; ragina Komisiją imtis plataus užmojo priemonių ir panaikinti neteisėtas kliūtis konkurencijai internete siekiant užtikrinti, kad ES vartotojai, perkantys iš pardavėjų, kurie įsikūrę kitoje valstybėje narėje, galėtų apsipirkti internetu be kliūčių; todėl mano, kad siekiant gerinti prieigą prie prekių ir paslaugų reikia imtis kryptingų veiksmų, visų pirma panaikinant nepagrįsto geografinio blokavimo praktiką ir nesąžiningą kainų diskriminaciją dėl geografinės vietovės ar dėl tautybės, lemiančią monopolijų kūrimąsi ir kai kurių vartotojų neteisėto turinio naudojimą; taip pat ragina nustatyti ES lygmens interneto svetainių ženklinimo sistemą, kad būtų užtikrinta paslaugų ar prekių pasiūla ir kokybė siekiant užtikrinti dar aukštesnio lygio sąžiningą konkurenciją ir sustiprinti vartotojų apsaugą;

20.  mano, kad aktyvesnis MVĮ dalyvavimas galėtų būti esminės svarbos veiksnys skatinant vientisą skaitmeninę bendrąją rinką, ir pabrėžia, kad reikia įvertinti kiekvienos iniciatyvos galimą poveikį MVĮ galimybėms gauti naudos iš skaitmeninės bendrosios rinkos, visų pirma iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti e. prekybą ir patikslinti nuolatinės buveinės statusą skaitmeniniame sektoriuje;

21.  primena, kad tinklo neutralumas (tai principas, pagal kurį visas interneto srautas traktuojamas vienodai, nediskriminuojant, neapribojant ir nesikišant, nesvarbu, koks tai siuntėjas, gavėjas, tipas, turinys, įrenginys, paslauga ar taikomoji programa) yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti vienodą interneto paslaugų traktavimą ir visapusišką konkurenciją;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad greta esamų veiklos vykdytojų kuriasi vis daugiau naujų skaitmeninėmis technologijomis pagrįstų įmonių, ypač siūlančių interneto ir mobiliųjų telefonų prietaikas, o tai atvėrė vartotojams naujų galimybių visoje bendrojoje rinkoje ieškoti prekių ir paslaugų, jas palyginti ir pasirinkti, ir suteikė jiems galimybių priimti informacija pagrįstus sprendimus, atitinkančius jų asmeninius poreikius ir tikslus;

23.  pabrėžia, kad dalijimosi ekonomika siūlo ES vartotojams daug naujoviškų produktų ir paslaugų; pabrėžia, kad pradėjus naudotis dalijimosi ekonomikos platformomis atsivėrė galimybės varžytis su esamais rinkoje įsitvirtinusiais, dominuojančią padėtį užimančiais veiklos vykdytojais ir buvo sukurta konkurencingesnė aplinka tiek vartotojams, tiek įmonėms; primena, kad Komisija turėtų prižiūrėti ne tik mokesčių, administracinės sistemos ir saugumo aspektus, bet ir konkurencijos aspektus, ir šalinti patekimo į rinką kliūtis įmonėms, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos; pabrėžia, kad tokio pobūdžio ekonomika pradėjo vystytis jau prieš daugelį metų ir kad siekiant teisinio nuoseklumo, laikantis subsidiarumo principo, ES lygmeniu turėtų būti išnagrinėti visi pažeidimai; pabrėžia, kad skaitmeninėje bendrojoje rinkoje reikia užtikrinti aukštą vartotojų ir asmens duomenų apsaugos lygį; primygtinai ragina Komisiją sukurti priemonių rinkinį, nes tai būtina tam, kad įvairių formų ir rūšių dalijimosi ekonomika gautų paramą ES lygmeniu ir valstybėse narėse, kad ji būtų taikoma, taptų patikima ir įgytų pasitikėjimą; supranta, kad ši palanki ir palaikomoji reguliavimo sistema nesukels konkurencijos iškraipymų; ragina Komisiją dar kartą atkreipti dėmesį į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, kad šių verslo modelių nauda visuomenei taptų iš tikrųjų apčiuopiama teisės sistemose;

24.  ragina Komisiją atlikti plačios apimties galiojančių konkurencijos teisės priemonių skaitmeniniame amžiuje veiksmingumo peržiūrą ir prireikus jas toliau plėtoti;

25.  pabrėžia, kad visų pirma tokiame dinamiškame sektoriuje, kaip skaitmeninė ekonomika, nepaprastai svarbu, kad konkurencijos bylos būtų greitai išnagrinėtos ir kad piktnaudžiaujančios dominuojančia padėtimi rinkoje įmonės neišstumtų konkurentų;

26.  ragina Komisiją atsižvelgti į didėjančią konvergenciją skaitmeninėse rinkose lyginant palyginamas paslaugas, kaip antai tikralaikių pokalbių programėles, su atitinkamomis paslaugomis, kurios teikiamos bendrajame telekomunikacijų sektoriuje;

27.  palankiai vertina Komisijos tyrimus, susijusius su tam tikra antikonkurencine praktika, kurią taiko daugelis bendrovių, visų pirma interneto ir telekomunikacijų milžinės ir kitos žiniasklaidos bendrovės, kino studijos ir TV platintojai; ragina Komisiją paspartinti visas kovos su antikonkurenciniais veiksmais, kuriais pažeidžiamos ES antimonopolinės taisyklės, procedūras;

28.  palankiai vertina Komisijos sprendimą susigrąžinti valstybės pagalbą iš bendrovės „Apple“ – tai svarbus orientyras siekiant susidoroti su neteisėtos valstybės pagalbos mokestinių lengvatų pavidalu problema; tačiau pažymi, kad ES reikia griežtesnių teisės aktų dėl išankstinių sprendimų dėl mokesčių, taip pat numatant veiksmingą sistemą ir skolos išieškojimo procedūrą ES biudžeto nuosavų išteklių naudai; ragina Komisiją imtis taisomųjų veiksmų dėl kiekvieno pažeidimo, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją visoje bendrojoje rinkoje;

29.  ragina Komisiją parengti reguliavimo strategiją atsižvelgiant į technologijų konvergenciją, o ypač į išaugusį platformų skaičių; primena, kad šiuo tikslu ex ante sektorių reglamentuose turi būti rasta pliuralizmo apsaugos, žodžio laisvės, asmens duomenų apsaugos, vartotojo savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės, taip pat vienodo konkuruojančių pasiūlymų Europoje ir panašių Europos tarptautinės konkurencijos srityje pirmaujančių bendrovių skatinimo pusiausvyra; ragina ištaisyti galios pusiausvyros nukrypimus ir sušvelninti priklausomybės tarp ekonominės veiklos vykdytojų padėtį turint tikslą pasiekti teisingą vertės pasidalijimą;

30.  palankiai vertina tai, kad sisteminant informaciją apie skaitmeninių rinkų stiprumą daugiau dėmesio skiriama tinklo efektui ir duomenų kaupimui bei analizei; laikosi nuomonės, kad duomenys atlieka svarbiausią vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje ir todėl į juos turi būti atsižvelgiama atliekant vertinimus konkurencijos taisyklių požiūriu;

31.  mano, kad konkurencija interneto paieškos ir telekomunikacijų sektoriuose yra itin svarbi ne tik siekiant diegti inovacijas ir investuoti į tinklus bei skaitmeninę ekonomiką, bet ir skatinti prieinamas kainas ir paslaugų pasirinkimą vartotojams; todėl ragina Komisiją išsaugoti konkurenciją šiuose sektoriuose, įskaitant interneto paslaugų ir spektro paskirstymo atžvilgiu; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos ketinimą, taikant Valstybės pagalbos teikimo plačiajuosčio ryšio tinklams gaires, supratingai vertinti telekomunikacijų teisės aktų rinkinio strateginius tikslus; palankiai vertina Komisijos sprendimą sustabdyti mobiliojo telefono ryšio paslaugų teikėjų „O2“ ir „Three“ susijungimą JK Europos vartotojų labui; primena, kaip svarbu taikyti Europos elektroninių ryšių kodeksą ir didinti junglumą visoje ES;

32.  mano, kad tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas ES yra nepakankama priemonė, ir kad skambučiai ES viduje turi būti reglamentuojami tokiu pat lygmeniu, kaip vietiniai skambučiai; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl skambučių ES viduje reglamentavimo;

33.  mano, kad tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas ES ilgalaikėje perspektyvoje yra nepakankamas žingsnis pirmyn, jei siekiama dar labiau plėtoti bendrąją rinką, ir kad sudarant geresnes sąlygas investicijoms į Europos arba bendrus tinklus reikia numatyti paskatų, jei norima, kad skambučiai ES viduje būtų to paties lygmens kaip vietiniai skambučiai; ragina Komisiją vykdyti išsamias konsultacijas su tinklų operatoriais ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, kaip efektyviausiai būtų galima sumažinti skambučių ES viduje kainą, kad ji būtų to paties lygio, kaip vietinių skambučių, kartu skatinant investicijas ir užtikrinant pasaulinį konkurencingumą ir inovacijas;

34.  ragina Komisiją naudotis savo politikos ir finansinėmis priemonėmis ir skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi siekiant didinti investicijas į įvairius tradicinius sektorius ir MVĮ, kurios nespėja koja į koją su skaitmenine pramonės revoliucija;

35.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų skatinti visas įmones (ir dominuojančią padėtį rinkoje užimančias, ir veiklą tik pradedančias įmones) diegti inovacijas;

36.  ragina Komisiją pademonstruoti tokį pat tvirtumą vykdant tyrimą dėl „McDonald’s“ atvejo ir vadovaujantis jo rezultatais;

Valstybės pagalba

37.  palankiai vertina tai, kad vykdoma išsami valstybės pagalbos taisyklių peržiūra, ir rekomenduoja atsiųsti Parlamentui susijusią metinę ataskaitą; primena valstybėms narėms, kad buvo siekiama geriau nukreipti pagalbos priemones į ilgalaikį, tvarų ekonomikos augimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir socialinę sanglaudą, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas ir laisvą socialinės rinkos ekonomikos veikimą; pabrėžia, kad valstybės narės, teikdamos valstybės pagalbą iš anksto nepranešusios Komisijai, prisiima didesnę atsakomybę; pabrėžia, kad siekdama paskatinti turizmą kaip svarbų ES ekonomikos veiksnį Komisija konkurencijos teisėje turėtų suteikti pakankamą teisinį pagrindą, o teikiant finansavimą viešosioms turizmo organizacijoms turėtų būti taikoma bendroji išimtis pagal BBIR; ragina Komisiją išnagrinėti visus valstybės narės įvykdytus paskutinės minutės sandorius neatsižvelgiant į jos taikomą politinį spaudimą; taip pat primena Komisijai, kad reikia užkirsti kelią tam tikrų vyriausybių nesąžiningam elgesiui, kurio pasitaiko netinkamo ES lėšų panaudojimo atvejais;

38.  pabrėžia, kad valstybinė arba regioninė paskata yra viena iš politikos priemonių, padedanti užtikrinti paslaugas, kurios itin svarbios ekonominėms ir socialinėms sąlygoms izoliuotuose, atokiuose ar nuošaliuose Sąjungos regionuose arba salose išlaikyti, tačiau reikia atsižvelgti ir į praeities patirtį, o šios intervencijos neturi prieštarauti bendrosios rinkos principams; pabrėžia, kad pakraščio ir salų regionų sujungiamumas taip pat yra labai svarbus ir palankiai vertina tai, kad socialinė pagalba, skiriama atokių regionų gyventojų transportui, įtraukta į BBIR, kuriame pripažįstama sujungiamumo problema; prašo Komisijos per vykdomą Bendrojo bendrosios išimties reglamento peržiūrą visapusiškai atsižvelgti į Europos atokiausių regionų ypatybes, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, turint mintyje tai, kad sujungiamumas yra nepaprastai svarbus Europos atokiausių regionų vietos MVĮ ir kad mažiausiai tikėtina, jog jis paveiks konkurenciją vidaus rinkoje;

39.  palankiai vertina Komisijos pranešimą apie valstybės pagalbą – jis yra Komisijos valstybės pagalbos modernizavimo iniciatyvos dalis; pripažįsta paprastesnių taisyklių, suteikiančių tikrumo tiek valdžios institucijoms, tiek įmonėms, naudą; ragina Komisiją kartu atidžiau tikrinti, ar neteikiama didžiulę neigiamą įtaką bendrajai rinkai daranti neleistina valstybės pagalba;

40.  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nuspėjamumą ragina Komisiją skubiai parengti gairių dokumentą dėl valstybės pagalbos sąvokos, turint mintyje tai, kad padaryta svarbių teismų ir užtikrinimo praktikos pakeitimų;

41.  ragina Komisiją parengti mažesnės, tačiau tikslingesnės valstybės pagalbos veiksmų planą, siekiant suteikti galimybę sumažinti valstybės pagalbą mažinant mokesčius, ir taip paskatinti naujas įmones ir sąžiningą konkurenciją užuot rėmus senas struktūras ir įsitvirtinusius veiklos vykdytojus;

42.  pabrėžia, kad naudojant valstybės pagalbą visuotinės svarbos paslaugoms remti svarbiausias dalykas yra vartotojų ir piliečių, o ne pavienių bendrovių ar viešojo sektoriaus nauda;

43.  ragina Komisiją atidžiai stebėti pakartotinį viešųjų paslaugų nacionalizavimą ES valstybėse narėse ir neleisti, kad būtų teikiama neteisėta valstybės pagalba kaip kompensacija už viešosios paslaugos teikimą;

44.  ragina Komisiją su konkurencija susijusiose organizacijose, kaip antai Tarptautiniame konkurencijos tinkle, paraginti nustatyti suderintą valstybės pagalbos apibrėžtį;

45.  siekdamas sukurti tinkamai veikiančią energetikos sąjungą ir išvengti neatitikties valstybės pagalbos taisyklėms ir netinkamam ES lėšų naudojimui pabrėžia, kad visos valstybės pagalbos bylos ir viešųjų pirkimų pažeidimai, susiję su energetikos ir aplinkosaugos investicijomis (pvz., prieštaringas Vengrijos Pakšo branduolinės elektrinės plėtros projektas), turi būti griežtai stebimi ir nuodugniai išnagrinėti;

46.  pabrėžia, kad, kaip šeštą kartą Komisija nurodė savo metinėje konkurencijos ataskaitoje, finansų sektoriui suteikta laikina valstybės pagalba siekiant stabilizuoti pasaulinę finansų sistemą buvo laikoma reikalinga, tačiau turi būti greitai sumažinta arba visiškai nutraukta ir turi būti kuo skubiau atliktas jos vertinimas; ragina Komisiją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA) užtikrinti, kad visi vartotojų apsaugos teisės aktai, pvz., FPRD arba Draudimo produktų platinimo direktyva, būtų nuosekliai taikomi bendrojoje rinkoje, ir ragina Komisiją ir ESMA užtikrinti, kad įgyvendinant šiuos teisės aktus nereikėtų reguliacinio arbitražo; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę valstybės pagalbą bankams susieti su sąlyga teikti paskolas MVĮ;

47.  primena savo poziciją dėl dabartinio Komisijos tyrimo dėl atidėtųjų mokesčių turto ir kreditų įvairių valstybių narių bankų sektoriaus naudai; laikosi nuomonės, kad atidėtųjų mokesčių turtu ir atidėtųjų mokesčių kreditais turėtų būti leidžiama naudotis atgaline data pagal valstybės pagalbos taisykles, jei jiems taikomos aiškios sąlygos, susijusios su realiosios ekonomikos finansavimu;

48.  apgailestauja dėl to, jog Komisija nesiėmė jokių veiksmų, kad reaguotų į piktnaudžiavimus vykdant privačių bankų restruktūrizavimą, įskaitant tuos, kurie turėjo poveikio smulkiesiems indėlininkams ir smulkiesiems finansinių priemonių, pavyzdžiui, privilegijuotųjų akcijų, kurios daugeliu atvejų buvo platinamos rinkoje ne visiškai laikantis ES teisės aktų, savininkams; ragina Komisiją ieškoti būdų pašalinti netinkamo finansinių produktų pardavimo plataus masto poveikį, kuris buvo nustatytas restruktūrizuojant ekonomikos krizės paveiktus bankus;

49.  primena Komisijai pateiktą prašymą ištirti, ar nuo krizės pradžios bankų sektorius pasinaudojo netiesioginėmis subsidijomis ir valstybės pagalba netradicinės likvidumo paramos forma;

50.  pažymi, kad Europos Audito Rūmai nustatė valstybės pagalbos teikimo klaidų maždaug penktadalyje tikrintų projektų, kurie buvo bendrai finansuojami iš sanglaudos programų ir kurie buvo laikomi tinkamais gauti valstybės pagalbą 2010–2014 m. laikotarpiu(12); pažymi, kad nustatyta, jog trečdalis šių klaidų turėjo finansinį poveikį, ir laikoma, jog jos prisidėjo prie sanglaudos politikos klaidų lygio; todėl mano, kad išsprendus neatitikties valstybės pagalbos taisyklėms įgyvendinant sanglaudos politiką problemą galima padaryti didelę pažangą; mano, kad ypač reikia pagerinti žinias apie valstybės pagalbos taisykles ją gaunančiose valstybėse, kad būtų išvengta ne iš blogos valios daromų klaidų, ir paskatinti pranešti apie pažeidimus siekiant susidaryti aiškesnį problemos vaizdą;

51.  laikosi nuomonės, kad vietos ir nacionaliniu lygmenimis reikia gerinti supratimą, kas laikoma neteisėta valstybės pagalba; palankiai vertina neseniai Komisijos priimtus sprendimus, patikslinančius, kurios valstybių narių valstybės paramos priemonės gali būti vykdomos be Komisijos atliekamo valstybės pagalbos vertinimo; tuos sprendimus laiko naudingų rekomendacijų vietos ir savivaldybių projektams teikimu, administracinės naštos mažinimu ir kartu teisinio tikrumo didinimu;

52.  ragina Komisiją persvarstyti atitinkamų Direktyvoje dėl indėlių garantijų sistemų pateiktų konkurencijos nuostatų išaiškinimą, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti ES įstatymų leidimo institucijos numatytomis ankstyvo stabilizavimo priemonėmis;

53.  pabrėžia, kokie svarbūs yra Komisijos vykdomi fiskalinės valstybės pagalbos tyrimai – jais teikiama reikalinga parama Europos ir tarptautinei mokesčių srities darbotvarkei, ypač kovojant su agresyviu mokesčių planavimu;

54.  ragina Komisiją skirti daugiau išteklių sprendimų dėl mokesčių, kurie kelia abejonių dėl valstybės pagalbos teikimo, nagrinėjimui sistemingai vykdyti šiuos tyrimus; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurių valstybių narių ir daugiašalių įmonių pasirašytus neskaidrius sprendimus dėl mokesčių Komisija laiko neteisėta valstybės pagalba, nes jie iškreipia konkurenciją vidaus rinkoje; taip pat palankiai vertina padidėjusį supratimą, kad mokesčių politika ir administracinė praktika mokesčių srityje yra susijusios su konkurencijos politika; ragina Komisiją paskelbti pagrindinių praėjusiais metais sudarytų sprendimų dėl mokesčių santrauką remiantis saugiame centriniame registre esančia informacija, į ją įtraukiant bent sprendime dėl mokesčių numatytų klausimų aprašymą ir kriterijų, kuriais remiantis buvo sudarytas išankstinis kainodaros susitarimas, aprašymą, taip pat nurodyti, kurią valstybę narę (ar valstybes nares) šis sprendimas gali paveikti;

Antimonopolinės, kartelių procedūros ir susijungimų kontrolė

55.  palankiai vertina Komisijos pastangas parengti gaires dėl jos procedūrų ir nuolatinio ES teisinės sistemos vertinimo;

56.  pabrėžia, kad Europos piliečių, įmonių, o visų pirma MVĮ labui labai svarbu išardyti kartelius; ragina Komisiją supaprastinti šios srities administracines procedūras siekiant jas pagreitinti;

57.  laikosi nuomonės, kad įvykdžius siūlomus didžiausių pasaulio agrocheminių ir sėklų įmonių sujungimus kiltų sėklų kainų didėjimo ir mažesnio rūšių, pritaikytų ekologinėms žemės ūkio sąlygoms, pasirinkimo pavojus; pabrėžia, kad susijungus šioms bendrovėms 61 proc. pasaulinės sėklų rinkos ir 65 proc. pasaulinės pesticidų rinkos kontroliuotų tik trys bendrovės;

58.  ragina Komisiją sustiprinti savo veiksmus pasauliniu lygmeniu siekiant užtikrinti, kad valstybių konkurencijos taisyklės neprieštarautų ES nuostatoms ir nedarytų žalos Europos įmonėms;

59.  ragina Komisiją, turint pakankamai įrodymų dėl pažeidimo, visais atvejais užtikrinti griežtos ir veiksmingos kovos su karteliais kontrolės vykdymą; pažymi, kad konkurencijos politika suteikia konkurentams galimybių bendradarbiauti inovacijų srityje taip, kad šiuo bendradarbiavimu nebūtų piktnaudžiaujama antikonkurenciniais tikslais; atkreipia dėmesį į penkis praeitais metais priimtus sprendimus, susijusius su baudomis už maždaug 365 mln. EUR sumą, kaip nurodyta prie Komisijos konkurencijos politikos 2015 m. ataskaitos pridėtame darbo dokumente;

60.  laikosi nuomonės, kad galiojančias taisykles dėl baudų už pažeidimus būtų galima papildyti nustatant griežtesnes baudas atsakingiems asmenims; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę papildyti už kartelių sudarymą taikomas baudas nustatant asmenines sankcijas įmonėse sprendimus priimantiems asmenims, taip pat asmenines baudas darbuotojams, atsakingiems už tai, kad įmonė pažeidė konkurencijos teisę; kitaip tariant, prireikus Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti tokias priemones, kaip direktorių nušalinimas arba asmeninės piniginės sankcijos;

61.  mano, kad taikant vienintelę antimonopolinę priemonę, pagal kurią numatomos vis didesnės baudos, ji gali tapti neveiksminga; pabrėžia, kad didelių baudų politika neturėtų būti naudojamasi kaip alternatyvia biudžeto finansavimo priemone; pritaria skatinimo ir sankcijų metodui, kai baudos turi veiksmingą atgrasomąjį poveikį, ypač pakartotiniais pažeidimų atvejais, o už taisyklių laikymąsi teikiamos paskatos;

62.  pažymi, kad susijungimų, apie kuriuos pranešta, skaičius 2015 m. labai padidėjo; todėl prašo, kad atitinkamoms tarnyboms būtų skirti būtini ištekliai (viduje perkeliant darbuotojus), kad jos galėtų toliau veiksmingai susitvarkyti su šia padėtimi;

63.  palankiai vertina neseniai Komisijos pradėtas konsultacijas dėl teisinių ir procedūrinių ES susijungimų kontrolės aspektų; ragina Komisiją jai vykdant planuotą Susijungimų reglamento reformą nuodugniai išnagrinėti, ar atliekant dabar taikomas vertinimo procedūras pakankamai atsižvelgiama į padėtį skaitmeninėse rinkose ir rinkų internacionalizaciją; mano, kad susijungimų vertinimo kriterijai turėtų būti pakoreguoti, visų pirma skaitmeninėje ekonomikoje;

64.  yra taip pat susirūpinęs dėl vykstančių derybų dėl bendrovių „Bayer AG“ ir „Monsanto Company Inc.“ susijungimo; atkreipia dėmesį į tai, kad jei bus leista susijungti šioms bendrovėms, gali susidaryti Europos ir pasaulinis oligopolis; pabrėžia, kad susijungus šioms bendrovėms sėklų ir pesticidų rinkose, kurios yra svarbios žemės ūkio sektoriui, gali susidaryti monopolinė padėtis; todėl prašo Komisijos pateikti šio susijungimo ex-ante poveikio vertinimą ir aiškų darbo tvarkaraštį;

65.  laikosi nuomonės, kad į ES susijungimų kontrolės priemones kaip kriterijų reikėtų įtraukti pirkimo kainą, nes susijungimai skaitmeninėse rinkose aiškiai parodė, jog apyvartos ribos kriterijus yra nepakankamas;

66.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant nustatyti ES nacionalinių konkurencijos institucijų susijungimų kontrolės klausimais koordinavimo pagrindą;

67.  dar kartą ragina Komisiją atidžiai patikrinti, ar valstybės narės perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvą 2014/104/ES dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolines taisykles, atlyginimo; pažymi, kad ta direktyva turėjo būti tinkamai perkelta 2016 m. gruodžio 27 d.; apgailestauja dėl to, kad iki šiol perkėlimo į nacionalinę teisę procesas vyko lėtai ir kad daug valstybių narių kol kas dar nėra pateikusios teisės aktų projektų; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, priminti valstybėms narėms jų pareigas;

Sektoriams būdingi aspektai

68.  palankiai vertina Komisijos atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategiją ir sutinka su jos penkiais tarpusavyje susijusiais politikos aspektais; pabrėžia, kad sprendimus dėl energijos rūšių derinio priima valstybės narės;

69.  teigiamai vertina tai, kad vykdomi antimonopoliniai tyrimai, visų pirma susiję su bendrovėmis „Gazprom“ ir „Bulgargaz“, kuriais siekiama užtikrinti rinkos integraciją į energetikos sąjungą; tačiau apgailestauja dėl vyraujančios praktikos, kai tam tikros valstybės narės perka dujas per lengvatinio apmokestinimo bendroves, – tai tipiškas mokesčių vengimo ir veiksmų, kurie prieštarauja tinkamai veikiančiai energetikos sąjungai, atvejis; taip pat pabrėžia, kad svarbu neleisti susikurti rinkos struktūroms, kurios gali trukdyti veiksmingai konkurencijai energetikos sektoriuje;

70.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinkos integraciją siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų; tačiau atkreipia dėmesį į valstybių narių Paryžiaus klimato konferencijoje COP 21 prisiimtus teisiškai privalomus įsipareigojimus, kurie negali būti įgyvendinti nepriėmus konkrečių (valstybės masto) priemonių, kuriomis būtų skatinama ir finansuojama atsinaujinančiųjų šaltinių energijos gamyba ir naudojimas;

71.  pabrėžia, kad Europos konkurencijos politika turi didžiulį potencialą propaguoti aukštesnius aplinkos ir socialinius standartus; apgailestaudamas pažymi, kad Vengrijos vyriausybė iškreipia konkurenciją atsinaujinančiųjų šaltinių energijos sektoriuje nustatydama didelius mokesčius ir neleisdama diegti efektyviai energiją vartojančių ir atsinaujinančiosios energijos technologijų; ragina Komisiją toliau remti atsinaujinančiųjų šaltinių energijos naudojimą Europoje, kad būtų galima pasiekti Europos Sąjungos dešimties metų augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus; prašo Komisijos toliau remti aplinkos, socialinių ir darbo reikalavimų integravimą į viešųjų pirkimų procedūras;

72.  ragina Komisiją atlikti Komisijos reglamento (ES) Nr. 267/2010 dėl tam tikrų susitarimų netaikymo draudimo sektoriuje peržiūrą, kadangi informacijos mainai, reikalingi apskaičiuojant riziką ir bendrą rizikos draudimą, padidina sektoriaus teisinį tikrumą ir konkurencingumą ir kartu palengvina naujų įmonių patekimą į rinką, suteikia vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių ir pagerina ekonomines sąlygas;

73.  atkreipia dėmesį į poreikį koncepciniu ir politikos požiūriais diferencijuoti atitinkamos valstybės narės konkurencijos taisykles ir socialinę politiką; pripažįsta, kad kiekviena vyriausybė privalo įsikišti, kad būtų išvengta energijos nepritekliaus gyventojams;

74.  ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti energinių produktų mokesčius ir imtis veiksmingų priemonių kovojant su energijos nepritekliumi;

75.  pažymi, kad energetikos tinklas yra tinklo infrastruktūra, kuriai turi būti taikoma speciali tvarka, kad būtų galima skatinti savarankišką energijos vartojimą;

76.  pažymi, kad esamos valstybės monopolijos, pvz., lošimų monopolijos, gali lemti nesąžiningų ir antikonkurencinių metodų naudojimą; atkreipia dėmesį į riziką, kad suteikdamos licencijas be konkursų dėl koncesijos sutarčių arba kai tie konkursai neskaidrūs ar abejotini, valstybių narių vyriausybės turi galimybę sudaryti geresnes sąlygas tam tikroms įmonėms ir taip sukurti itin antikonkurencinę aplinką; ragina Komisiją griežtai stebėti esamas vyriausybių monopolijas ir konkursų dėl koncesijos sutarčių sudarymo teisėtumą, kad būtų galima išvengti per didelio konkurencijos iškraipymo;

77.  ragina Komisiją pasiūlyti Reglamento (EB) Nr. 261/2004 pakeitimų siekiant užtikrinti vienodą oro transporto keleivių apsaugą iš trečiųjų šalių vykdomuose skrydžiuose, nesvarbu, ar skrydį vykdo ES, ar ne ES vežėjas;

78.  primena, kad SESV 42 straipsniu suteikiamas specialus statusas žemės ūkio sektoriui konkurencijos teisės požiūriu, jis patvirtintas per paskutinę BŽŪP reformą nustatant nemažai nuo SESV 101 straipsnio nukrypti leidžiančių nuostatų ir išimčių; mano, kad dabartinė ūkininkavimo sektoriaus krizė blogina ir taip netvirtą ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje;

79.  mano, kad gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vykdomi kolektyviniai veiksmai (pavyzdžiui, gamybos planavimas, derybos dėl pardavimo ir atitinkamais atvejais derybos dėl sutarčių sąlygų), yra būtini siekiant SESV 39 straipsnyje nustatytų BŽŪP tikslų, todėl jiems iš esmės turėtų būti galima taikyti atitikties SESV 101 straipsniui prielaidą; pažymi, kad dabartinės nukrypti leidžiančios nuostatos nėra visapusiškai išnaudojamos ir kad aiškumo dėl šių nuostatų trūkumas, sunkumai jas taikyti ir nevienodas jų taikymas nacionalinėse konkurencijos institucijose nesuteikia ūkininkams ir jų organizacijoms pakankamai teisinio aiškumo, trukdo jiems burtis į organizacijas ir kenkia geram vidaus rinkos veikimui; todėl ragina Komisiją patobulinti esamas priemones užtikrinant, kad įgyvendinant konkurencijos politiką būtų geriau atsižvelgiama į žemės ūkio sektoriaus ypatybes ir tinkamiau paaiškinama bendrosios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritis žemės ūkyje ir konkrečios pieno gaminių, alyvuogių aliejaus, galvijienos bei pasėlių sektorių taisyklės pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį;

80.  ragina Komisiją kovoti su nesąžininga prekybos praktika maisto grandinėje, kuri kenkia ūkininkams ir vartotojams, ir imtis privalomų reguliavimo veiksmų prieš tokią praktiką ES lygiu; ragina Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas reaguoti į išreikštą susirūpinimą dėl sparčios prekybos koncentracijos nacionaliniu lygmeniu ir dėl didžiųjų mažmenininkų aljansų tarptautiniu ir Europos lygmenimis daromo kaupiamojo poveikio pradinei maisto tiekimo grandinės grandžiai ir mažmenininkams bei vartotojams; pažymi, kad ši struktūrinė raida gali sukelti kainų svyravimus ir lemti ūkininkų pajamų mažėjimą, ir reiškia susirūpinimą dėl galimo strateginio suderinimo, konkurencijos mažėjimo ir mažesnių galimybių investicijoms į inovacijas maisto tiekimo grandinėje;

81.  pabrėžia, kad pagal konkurencijos politiką ginami vartotojų interesai, tačiau į žemės ūkio produktų gamintojų interesus neatsižvelgiama; pabrėžia, kad pagal konkurencijos politiką žemės ūkio produktų gamintojų interesų apsaugai turi būti skiriama tiek pat dėmesio, kiek vartotojų interesų apsaugai: turi būti užtikrinamos sąžiningos konkurencijos ir prieigos prie rinkų sąlygos, kad būtų skatinamos investicijos, užimtumas, inovacijos, žemės ūkio įmonių gyvybingumas ir ES kaimo vietovių subalansuotas vystymasis;

82.  tvirtina, kad sąvoka „sąžininga kaina“ neturėtų būti aiškinama kaip kuo mažesnė kaina vartotojams; priešingai, ji turi būti pagrįsta ir suteikti teisingą atlygį kiekvienai maisto tiekimo grandinės grandžiai;

83.  ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai duomenis apie tai, kaip ūkininkai skirtingose valstybėse narėse naudojasi esamomis išimtimis pagal Bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento 225 straipsnį, taip pat tinkamai paaiškinti tokių nukrypti leidžiančių nuostatų ir atskirų išimčių iš konkurencijos taisyklių pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį taikymo sritį; ragina Komisiją visų pirma paaiškinti, ar visuomenės poreikiams patenkinti maisto tiekimo grandinėje sudarytiems tvarumo susitarimams, kurių priemonės viršija teisės aktuose nustatytus reikalavimus, gali būti taikomos konkurencijos teisės aktų išimtys, jei jie padeda gerinti gamybą ir skatina inovacijas, kartu teikdami naudą vartotojams;

84.  ragina Komisiją laikytis platesnio požiūrio apibrėžiant dominuojančią padėtį ir žemės ūkio įmonės arba keleto tokių įmonių, susietų horizontaliuoju susitarimu, piktnaudžiavimą tokia padėtimi, atsižvelgiant į koncentracijos laipsnį ir suvaržymus, atsirandančius dėl žaliavų, perdirbimo ir mažmeninės prekybos sektorių derybinės galios;

85.  mano, kad bendrojoje žemės ūkio rinkoje reikia plėtoti sąvoką „atitinkama rinka“, kuri, prieš atsižvelgiant į žemesnius lygmenis, pirmiausia turėtų būti suvokiama ES mastu, kad, griežtai atskiriant žemės ūkio įmonių veiklos sritis, nebūtų pakenkta žemės ūkio pasiūlos koncentracijos skatinimo pastangoms;

86.  mano, kad ūkininkams visuose gamybos sektoriuose turi būti užtikrinama teisė vesti kolektyvines derybas, įskaitant teisę susitarti dėl minimalių kainų;

87.  mano, kad ūkininkai turėtų visapusiškai dalyvauti gamintojų organizacijų (įskaitant gamintojų kooperatyvus, jų asociacijas ir tarpšakines organizacijas) veikloje ir išnaudoti jų teikiamas galimybes; ragina Komisiją skatinti tokias kolektyvinės savitarpio pagalbos priemones, sudarant galimybes kompetencijos ir efektyvumo augimui, paaiškinant ir supaprastinant joms taikomas taisykles siekiant padidinti jų derybinį pajėgumą ir sustiprinti jų konkurencingumą, kartu užtikrinant SESV 39 straipsnyje nustatytus principus;

88.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento 222 straipsnio nuostatos būtų skubiai pradėtos taikyti didelio rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais, taip pat geriau įvertinti šios priemonės efektyvumą pieno rinkoje, siekiant rimtų rinkos pusiausvyros sutrikimų atvejais pasiūlyti papildomų laikinų konkurencijos teisės ir procedūrų pakeitimų;

89.  šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad neseniai buvo paskelbtos šių specialių taisyklių taikymo gairės; vis dėlto mano, kad teisinė jų taikymo sritis pernelyg ribota, o kriterijai, kurių turi būti laikomasi, per daug griežti ir skirtingi įvairiuose sektoriuose, kad būtų galima užtikrinti būtiną teisinį aiškumą ir tikrumą ūkininkams, norintiems pasinaudoti šiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis;

90.  mano, kad atitinkamų rinkų suskirstymas pagal kategorijas ne visiškai tinka dabartinei padėčiai alyvuogių aliejaus sektoriuje, todėl siūlo alyvuogių aliejaus rinką vartotojams laikyti bendrąja rinka, siekiant geriau įgyvendinti Bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento 169 straipsnyje išdėstytas taisykles;

91.  mano, kad, turint mintyje alyvuogių aliejaus gamybos svyravimus, kuriuos daugiausia lemia oro sąlygos, ir siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų tikslai, turėtų būti atsižvelgiama į atvejus, kai gamintojų organizacijos yra priverstos pirkti alyvuogių aliejų iš subjektų, kurie nėra jų nariai, drauge užtikrinant, kad ši veikla būtų papildomo pobūdžio jų pačių narių produktų pardavimo atžvilgiu;

92.  siūlo 170 straipsnio taisyklių dėl galvijienos taikymo sritį taikyti ir penimų galvijų sektoriui, kad būtų užtikrintas geresnis jų įgyvendinimas;

93.  atsižvelgdamas į kvotų cukraus sektoriuje panaikinimą, džiaugiasi, kad išlaikoma cukrinių runkelių augintojų, jų organizacijų ir cukraus gamybos įmonių susitarimų sistema(13), kuria jiems, be kita ko, sudaromos galimybės derėtis dėl vertės pasidalijimo sąlygų atsižvelgiant į pokyčius cukraus rinkoje ir kitose žaliavų rinkose; ragina valstybes nares užtikrinti, kad ši galimybė būtų suteikta visiems sektoriaus subjektams siekiant įvykdyti Bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento tikslus, taip užtikrinant teisingą teisių bei pareigų pusiausvyrą tarp cukraus gamybos įmonių ir cukrinių runkelių augintojų;

94.  ragina Komisiją įvertinti mažmenininkų įtaką įmonėms, kurios gamina nuosavo prekės ženklo produktus;

95.  primena Parlamento poziciją(14), kurioje pritariama, kad būtų priimti ES lygmens pagrindų teisės aktai, skirti kovoti su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje; pabrėžia, kad šiais teisės aktais turi būti užtikrinta ES ūkininkų ir vartotojų galimybė parduoti ir pirkti sąžiningomis sąlygomis;

96.  mano, kad siekiant sustiprinti pienininkystės sektorių būtinas visapusiškas ir patenkinamas pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio(15) įgyvendinimas, ir ragina Komisiją pasiūlyti, kad pieno sektoriaus teisės aktų rinkinys būtų taikomas ir antroje 2020 m. pusėje, taip pat išnagrinėti galimybes taikyti jo taisykles ir kitiems žemės ūkio sektoriams;

97.  atkreipia dėmesį į Konkurencijos generalinio direktorato atlikto tyrimo „Ekonominis modernios mažmeninės prekybos poveikis pasirinkimui ir inovacijoms ES maisto sektoriuje“ išvadas, įskaitant išvadą, kad esama neigiamos sąsajos tarp inovacijų ir nuosavu prekės ženklu pažymėtų produktų skverbimosi į maisto rinką; ragina Komisiją paaiškinti Parlamentui, kaip intensyviai vyksta diskusijos, kad būtų galima nustatyti, ar ši neigiama sąsaja mažina inovacijas ir vartotojams pateikiamų produktų įvairovę ir kokias neigiamas pasekmes tai galėtų sukelti tiekimo grandinei ir ūkininkų padėčiai;

98.  primena, kad reikia palaipsniui plėtoti ES konkurencijos sistemą siekiant į Europos maisto tiekimo grandinės stebėjimo sistemą įtraukti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) parengtus maisto ir žemės ūkio sistemų darnumo vertinimo rodiklius, įskaitant rodiklius, pateiktus antraštinėse dalyse „Sąžiningos kainos ir skaidrios sutartys“ (S.2.1.1) ir „Tiekėjų teisės“ (S2.2.1);

99.  pabrėžia, kad taikant pernelyg didelius mokesčius galima lengvai sunaikinti konkurenciją bet kokioje pramonėje, o tai prieštarautų vartotojų interesams;

100.  ragina toliau plėtoti Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę siekiant geriau nustatyti krizes žemės ūkio ir maisto sektoriuje pasitelkus kokybiškesnius ir labiau suskirstytus duomenis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad apibrėžiant ir renkant duomenis reikia įtraukti ūkininkų organizacijas;

101.  ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į galimų rinkos iškraipymų, kylančių sudarius prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis, poveikį Europos žemės ūkio produktų gamintojams, turint omenyje jų silpną finansinę padėtį ir itin svarbų vaidmenį visuomenėje; mano, kad Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį susitarimams su tomis valstybėmis, kurios daug mažiau nei ES reguliuoja žemės ūkio ir sveikatos sritis;

102.  ragina Komisiją išnagrinėti mažmeninės rinkos iškraipymų pobūdį ir esmę ir įtraukti galimą teritorinių tiekimo suvaržymų poveikį mažmenininkams, atsižvelgiant į tai, kad iškraipymai sukelia rinkos fragmentaciją ir suteikia galimybę stambiems prekybos centrams dominuoti rinkoje ir iškraipyti konkurenciją tiekimo grandinėse; pabrėžia, kaip svarbu, kad vis suinteresuotieji subjektai atskleistų susijusią informaciją; primygtinai ragina Komisiją vėl pradėti tirti mažmeninių kainų palaikymo atvejus;

103.  mano, kad Komisija turėtų toliau stiprinti konkurencijos politikos ir transporto politikos sąsajas; pažymi, kad Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2014 nurodyta, jog neskaitant specifinių regioninių ar atokiose vietovėse veikiančių oro uostų atvejų, susisiekimas Europoje turėtų būti grindžiamas ekonominiu tvarumu; apgailestauja, kad investicijos į oro uostus ne visada davė planuotų rezultatų; todėl ragina Komisiją įvardyti sėkmingus ir nesėkmingus oro uostų plėtros projektus; ragina Komisiją persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 868/2004, siekiant sustiprinti ES aviacijos pramonės konkurencinę padėtį, veiksmingiau užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, užtikrinti abipusiškumą ir panaikinti nesąžiningą praktiką, įskaitant rinką iškreipiančias subsidijas ir valstybės pagalbą, skiriamą visų trečiųjų šalių oro transporto bendrovėms; ragina Komisiją išsiaiškinti, ar tam tikra praktika (pagrįsta galiojančiais valstybių narių su ne ES valstybėmis pasirašytais oro susisiekimo paslaugų susitarimais) daro neigiamą poveikį sąžiningai vežėjų ir oro uostų konkurencijai ir kenkia Europos vartotojų interesams; taip pat ragina Komisiją veiksmingai susidoroti su antikonkurencine praktika, kuri gali pakenkti Europos vartotojų galimybei naudotis įvairiais internetiniais kanalais, įskaitant metapaieškos sistemų lyginimo paslaugas ir internetines kelionių agentūras;

104.  ragina Komisiją ir valstybes nares pademonstruoti tvirtesnę politinę valią siekiant toliau plėtoti ir stiprinti bendrąją transporto rinką ir sukurti vienodas veiklos sąlygas, kad būtų užtikrinta atvira ir sąžininga viešųjų ir privačių veiklos vykdytojų konkurencija transporto, pašto ir turizmo sektoriuose, kartu atsižvelgiant į kitų sričių ES politiką, tikslus ir principus, įskaitant socialinę dimensiją, kuri yra svarbi sklandžiam ES transporto vidaus rinkos veikimui;

105.  pabrėžia jungčių ir transporto infrastruktūros svarbą viešųjų ir privačių paslaugų teikimui, išsaugojimui ir ekonominei plėtrai regionuose ir atokiose vietovėse;

106.  todėl tikisi, kad visuotinis TEN-T tinklas bus baigtas kurti;

107.  pabrėžia, kad poreikis užtikrinti veiksmingesnę transporto darbuotojų teisių apsaugą nuo piktnaudžiavimo neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas siekiant suvaržyti laisvą skirtingų valstybių narių subjektų konkurenciją; ragina Komisiją laikytis proporcingumo ir subsidiarumo principų rengiant teisės aktus, kurie turės didelį poveikį bendros transporto rinkos veikimui;

108.  atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria pašto operatoriai sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką; pabrėžia, kad šio plataus užmojo projekto sėkmė, visų pirma elektroninės prekybos srityje, labai priklauso nuo to, kaip organizuojama pašto siuntinių pristatymo paslaugų rinka; pabrėžia, kad reikia užtikrinti sąžiningas ir vienodas tarpvalstybinės konkurencijos sąlygas privatiems subjektams ir viešiesiems veiklos vykdytojams, teikiantiems komercines paslaugas;

109.  pabrėžia, kad vykdant konkurencijos politiką turėtų būti gerbiamos visų atitinkamų sektorių veiklos vykdytojų socialinės teisės;

110.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės dažnai prastai įgyvendina ES transporto teisės aktus ir pažeidžia sutarčių principus, ypač ten, kur transporto valdymas priklauso centrinės valdžios monopolijai; atitinkamai ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai įgyvendinti ir vykdyti galiojančius ES teisės aktus, kurie yra labai svarbūs tinkamam ES vidaus rinkos veikimui, siekiant suteikti papildomos naudos verslo ir pramonės įmonėms, vartotojams, darbuotojų socialinėms sąlygoms ir aplinkai;

111.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti fizines, technines ir reguliavimo kliūtis tarp valstybių narių siekiant užkirsti kelią bendrosios rinkos susiskaidymui ir palengvinti tarpvalstybinį judumą bei teritorinį bendradarbiavimą, tokiu būdu skatinant konkurenciją;

112.  atkreipia Komisijos dėmesį į netiesiogines konkurencijos kliūtis, atsirandančias dėl nevienodų apmokestinimo ir saugos taisyklių, vairavimo ir poilsio trukmės, tipo patvirtinimo ir keleivių teisių skirtumų;

113.  palankiai vertina skaitmeninių technologijų pažangą transporto ir turizmo sektoriuose, nes jas taikant skatinama konkurencija, kuriamos darbo vietos, sudaromos palankesnės sąlygos MVĮ patekti į didesnes rinkas ir teikiama apčiuopiama nauda vartotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimas ir tinkama dalijimosi ekonomikos raida gerokai pakeis veiklos atitinkamuose sektoriuose sąlygas ir kad siekiant pasinaudoti skaitmeninimo proceso teikiama nauda reikia užtikrinti tinkamą ir aiškią teisinę sistemą;

114.  pabrėžia, kad naujų verslo modelių pagrindu veikiantys subjektai daro teigiamą įtaką ES transporto ir turizmo rinkai, visų pirma užtikrinant geresnes galimybes gauti paslaugas ir gerinant jų kokybę;

115.  palankiai vertina Komisijos ketinimą derėtis su keliomis svarbiomis pasaulio šalimis ir regionais dėl išorinių aviacijos srities susitarimų; mano, kad pasirašius šiuos susitarimus ne tik pagerės galimybės patekti į rinką, bet ir atsiras naujų verslo galimybių pasauliniu mastu neprilygstamam Europos aviacijos sektoriui, be to, bus sukurta kokybiškų darbo vietų, išsaugoti griežti saugos reikalavimai, atsižvelgta į sektoriaus darbuotojų teises ir suteikta naudos vartotojams; pabrėžia, kad Parlamento vaidmuo šiose derybose yra svarbus;

116.  ragina Komisiją derybose dėl šių išorinių aviacijos susitarimų įtraukti sąlygą dėl sąžiningos konkurencijos, kad būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos;

117.  mano, kad uostų paslaugų srityje reikia sukurti kuo atviresnę, konkurencingesnę ir skaidresnę Europos valstybinių uostų reguliavimo sistemą ir tokiu būdu užtikrinti papildomas darbo vietų kūrimo galimybes;

118.  yra įsitikinęs, kad didesnė konkurencija, kuri būtų užtikrinta palaipsniui atveriant ES krovinių vežimo keliais rinką, gali būti naudinga vartotojams, tačiau griežtai smerkia tai, kad tam tikros kai kurių valstybių narių taikomos priemonės kenkia bendrosios rinkos vientisumui šioje srityje; remia Komisijos poziciją reaguojant į tokias priemones;

119.  tikisi, kad toks krovinių vežimo keliais rinkos atvėrimas netaps dar vienu socialinį dempingą skatinančiu veiksniu, taip pat apgailestauja dėl priedangos įmonių reiškinio;

120.  be to, apgailestauja, kad ES politikoje nėra tinkamai reglamentuojami mažesni autofurgonai, nors jie vis dažniau naudojami siekiant išvengti tinkamo užimtumo, saugos ir aplinkos apsaugos teisės aktų taikymo;

121.  ragina Komisiją atidžiai stebėti oligopolinio kainų dempingo tendencijas, visų pirma aviacijos ir tolimųjų reisų ir (arba) maršrutinių autobusų sektoriuose, ir primygtinai ragina užtikrinti teisingą ES teisės aktų taikymą ir sąžiningas įvairiarūšio vežimo konkurencijos sąlygas;

122.  ragina skubiai užbaigti derybas dėl ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio ir mano, kad tai turėtų dar labiau atverti keleivinio geležinkelių transporto rinką konkurencijai ir padidinti geležinkelių sektoriaus efektyvumą, kartu užtikrinant įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas kokybę ir tęstinumą;

123.  palankiai vertina tai, kad buvo priimta ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio techninė dalis ir mano, kad tai sustiprins saugą geležinkelių sektoriuje, kartu užtikrinant sąveikumą ir taip pašalinant technines kliūtis konkurencijai;

124.  pabrėžia, kad turizmas yra svarbi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga, ir ragina Komisiją aktyviai skatinti Europos turizmo sektoriaus konkurencingumą ir sudaryti palankias sąlygas jo augimui ir vystymuisi;

125.  pabrėžia, kad pašto paslaugos, o ypač tarpvalstybinis siuntinių pristatymas, yra nepaprastai svarbios elektroninės prekybos sektoriaus plėtojimui visoje ES; palankiai vertina Komisijos antimonopolinį elektroninės prekybos sektoriaus tyrimą ir ragina Komisiją toliau stebėti siuntinių ir pašto rinkų pokyčius;

126.  pabrėžia, kad reikia finansuoti tvaraus, prieinamo, saugaus transporto projektus, kurie padėtų pagerinti visos Europos transporto sistemos veikimą;

127.  ragina naudoti ES fondų, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir programos „Horizontas 2020“, lėšas siekiant plėtoti Europos transporto infrastruktūrą ir didinti paslaugų kiekybę ir gerinti kokybę;

128.  ragina valstybes nares skirti pakankamai dėmesio, kad būtų baigti įgyvendinti tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai, ir koordinuoti svarbiausius savo transporto planus su kaimyninėmis valstybėmis narėmis;

129.  mano, kad svarbu visapusiškai išnaudoti novatoriškas finansines priemones, pvz., Europos strateginių investicijų fondą, pagal kurias galima finansuoti transporto sektoriaus projektus siekiant remti augimą ir konkurencingumą; vis dėlto pabrėžia, kad ištekliai ESIF garantijų fondui negali būti skiriami Europos infrastruktūros tinklų priemonės ar programos „Horizontas 2020“ finansavimo sąskaita, nes tai yra itin svarbios priemonės plėtojant bendrąją transporto sektoriaus rinką;

130.  pabrėžia, kad visiškas geležinkelių transporto rinkos atvėrimas galėtų suteikti daug privalumų visų valstybių narių veiklos vykdytojams ir keleiviams; vis dėlto pažymi, kad per tą procesą būtina atsižvelgti į skirtingą geležinkelių infrastruktūros išsivystymo lygį įvairiose valstybėse narėse; pabrėžia, jog rengiant kitą daugiametę finansinę programą reikia išsaugoti dabartinio lygio investicijas, skirtas geležinkelių infrastruktūrų skirtumams mažinti;

131.  pabrėžia, kad poreikis užtikrinti veiksmingesnę transporto darbuotojų teisių apsaugą nuo piktnaudžiavimo neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas siekiant suvaržyti laisvą skirtingų valstybių narių subjektų konkurenciją; ragina Komisiją laikytis proporcingumo ir subsidiarumo principų rengiant teisės aktus, kurie turės didelį poveikį bendros transporto rinkos veikimui;

132.  ragina Komisiją pasiūlyti analitinių metodų, kad būtų galima apibrėžti naujas susijusias rinkas vis labiau skaitmeninėje ekonomikoje, o ypač vykstant technologijų konvergencijai ir vis platesniu mastu naudojant asmens duomenis komerciniais tikslais;

133.  siekiant užtikrinti tikrą ES krovinių vežimo keliais įmonių konkurenciją ragina valstybes nares nebetaikyti jokių lengvatų keliuose aplink miesto vietoves, jei dėl tokių lengvatų taptų privalomas rinkliavų mokėjimas;

134.  prašo Komisiją išnagrinėti įtariamus sukčiavimo PVM atvejus kiaulininkystės pramonėje; apgailestauja, kad Komisija iki šiol nepradėjo tyrimo dėl šio klausimo, nepaisydama iš ūkininkų asociacijų gautų skundų;

135.  laikosi nuomonės, kad naudodami asmenines ir taupomąsias sąskaitas vartotojai neturėtų mokėti komisinių, nebent jos būtų susietos su konkrečiomis paslaugomis;

136.  pakartoja, kad yra susirūpinęs (jis tą išreiškė savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliucijoje dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(16)) dėl Komisijos konkurencijos politikoje taikomos siauros socialinio būsto sąvokos apibrėžties; ragina Komisiją patikslinti šią apibrėžtį remiantis valstybių narių keitimosi geriausia praktika ir patirtimi rezultatais ir atsižvelgiant į tai, kad socialinis būstas skirtingai suvokiamas ir tvarkomas skirtingose valstybėse narėse, regionuose ir vietos bendruomenėse;

137.  apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo greitai ir ryžtingai reaguoti į kai kurių valstybių narių mėginimus apriboti laisvą konkurenciją transporto sektoriuje; ragina panaikinti tokią praktiką ir imtis visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti bendrojoje rinkoje, taikant tokias pat sąlygas visų valstybių narių tame sektoriuje veikiantiems subjektams;

138.  mano, kad svarbu užtikrinti konkurenciją Europos finansinių paslaugų, įskaitant draudimo paslaugas, vidaus rinkoje, nes tai reiškia, jog bus užtikrinta tarptautinio aptarnavimo galimybė;

139.  pakartoja savo raginimą Komisijai paskelbti šiuo metu vykdomų konkurencijos praktikos maisto tiekimo, energijos, transporto ir žiniasklaidos sektoriuose tyrimų išvadas;

140.  atmeta reikalavimą, kad naudotojai turi gyventi valstybėje narėje, kurioje yra finansų įstaigos arba draudimo bendrovės būstinė, jei nori naudotis jos paslaugomis, nes tai nesuderinama su mažmeninių finansinių paslaugų vidaus rinkos tikslu;

141.  ragina nedelsiant pradėti tyrimą dėl su konkurencija susijusių problemų, iškilusių „Formulė 1“ automobilių sporto pramonėje;

142.  ragina Komisiją, formuojant ir įgyvendinant konkurencijos politiką, atsižvelgti į tai, kad didžiąją ES įmonių dalį sudaro labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikalingos lengvos taikyti konkurencijos taisyklės mažesnėms įmonėms, pageidaujančioms vykdyti veiklą internete ir tarptautiniu mastu bendrojoje rinkoje;

143.  atitinkamai primena Komisijai, kad finansų įstaigos ir toliau atšaukia mokėjimo korteles, jei jų turėtojas persikelia į kitą valstybę narę, ir ragina imtis veiksmų šioje srityje, be kita ko, perspėjant nacionalines valdžios institucijas;

144.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti prieigą prie vaistų kovojant su piktnaudžiavimais farmacijos pramonėje; pabrėžia, kad valstybių narių sveikatos sistemose reikia skatinti generinių vaistų naudojimą, jei jų yra;

145.  pabrėžia, kad galimybė gauti grynųjų pinigų iš bankomatų yra būtina viešoji paslauga, kuri turi būti teikiama netaikant jokios diskriminacinės, antikonkurencinės ar nesąžiningos praktikos, taigi jos naudotojai neturi patirti pernelyg didelių išlaidų;

146.  pabrėžia, kad reikia kovoti su nesąžiningais kolektyviniais boikotais, apibrėžiamais kaip padėtis, kai grupė konkurentų susitaria pašalinti esamą arba neįsileisti potencialaus konkurento, o tai yra konkurencijos ribojimas objekto pagrindu;

147.  reiškia susirūpinimą dėl „sukamųjų durų“ skandalų, darančių įtaką ES įstaigoms, ypač dėl buvusios Komisijos narės, atsakingos už konkurenciją, Neelie Kroes, atvejo, nes ji ne tik užsiima lobistine veikla „Uber“ naudai, bet ir susijusi su Bahamų „Leaks“ dokumentais;

Veiksmingesnių nacionalinių konkurencijos institucijų ES kūrimas

148.  palankiai vertina decentralizuotą ES konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimą Europoje, tačiau mano, kad piliečių ir bendrovių apsaugos nuo antikonkurencinės praktikos veiksmingumas neturėtų priklausyti tik nuo valstybės narės, kurioje jie yra jų gyvenamoji vieta ar būstinė; laikosi nuomonės, kad Kartelių bylų reglamentu (Reglamentas (EB) Nr. 1/2003) buvo daug prisidėta siekiant sudaryti vienodas sąlygas įmonėms visoje vidaus rinkoje; vis dėlto pabrėžia, kad vis dar esama nacionalinių sistemų ir nacionalinių konkurencijos įstaigų skirtumų, ypač kiek tai susiję su nepriklausomybe, baudų nustatymu ir atleidimo nuo bausmės programomis; laikosi nuomonės, kad veiksmingos, vienodos procedūrinės nuostatos yra itin svarbios siekiant įgyvendinti ES kartelių teisę ir užtikrinti teisinį tikrumą vartotojams ir įmonėms; ragina valstybių narių konkurencijos įstaigas visapusiškai išnaudoti Europos bendradarbiavimo teikiamas galimybes naudojantis Europos konkurencijos tinklu (EKT);

149.  todėl mano, kad labai svarbu, jog ES nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų išteklių ir priemonių, kurių reikia, kad jos galėtų veiksmingai užtikrinti ES konkurencijos taisyklių laikymąsi, įskaitant priemones, kuriomis būtų galima nustatyti pažeidimus, kovoti su jais ir taikyti už juos sankcijas, ir atleidimo nuo baudų programas, kurios bus labai svarbios, jei bendrovės nori pripažinti tiesą apie kartelius visoje Europoje;

150.  pakartoja, kad nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas yra nepaprastai svarbus ir kad tai apima reikiamų išteklių jų užduotims atlikti užtikrinimą;

151.  atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos pradėtą konsultavimosi procedūrą, po kurios, tikėtina, bus parengtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nacionalinių konkurencijos įstaigų sankcijų nustatymo priemonių sustiprinimo ir įgyvendinimo (vadinamojo EKT+); primena, kad daugelio įstaigų vykdomas įgyvendinimo užtikrinimas vienodais arba susijusiais atvejais gali sukelti dubliavimosi riziką ir lemti potencialiai nesuderinamus veiksmus, o tai sumažina teisinį tikrumą ir sudaro nereikalingų išlaidų verslo įmonėms; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl aktyvių ES veiksmų siekiant užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir veiktų nuosekliai ir darniai, kad būtų galima realizuoti visą decentralizuotos ES konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimo sistemos potencialą; ragina Parlamentą visapusiškai dalyvauti vykdant bendro sprendimo procedūrą;

152.  pabrėžia, kad globalizuotame pasaulyje labai svarbus tarptautinis konkurencijos įstaigų bendradarbiavimas; todėl pritaria tam, kad Komisija ir nacionalinės kompetencijos įstaigos aktyviai dalyvautų Tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje; ragina Komisiją ištirti galimybę sudaryti konkurencijos susitarimus su daugiau trečiųjų šalių, kad tyrimus atliekančioms institucijoms būtų lengviau keistis informacija; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad su Šveicarija ir Kanada neseniai sudaryti konkurencijos susitarimai galėtų būti pavyzdžiu būsimiems šio pobūdžio susitarimams; taip pat mano, kad į tarptautinius prekybos ir investicijų susitarimus reikėtų įtraukti svarų su konkurencijos klausimais susijusį skyrių;

153.  ragina Komisiją, nekeliant pavojaus nacionalinių konkurencijos įstaigų nepriklausomumui, įvertinti skirtingo lygio nacionalines sankcijas už pažeidimus valstybėse narėse ir įvertinti galimybę ir norą sumažinti šiuos skirtumus;

154.  mano, kad itin svarbu, jog Komisija ir toliau skatintų geresnį nacionalinių konkurencijos institucijų bendradarbiavimą ES;

155.  pabrėžia, kad Konkurencijos GD nepriklausomumas yra nepaprastai svarbus, kad būtų sėkmingai pasiekti jo tikslai; dar kartą ragina griežtai atskirti padalinius, kurie rengia gaires, nuo padalinių, kurie yra atsakingi už tų gairių taikymą; ragina Komisiją perskirti užtektinai finansinių ir žmogiškųjų išteklių Konkurencijos GD; reikalauja, kad Komisija, vykdydama tyrimus dėl aukštųjų technologijų įmonių, galėtų pasinaudoti pakankamo skaičiaus techninę kvalifikaciją turinčių inžinierių paslaugomis; primygtinai ragina Komisiją suderinti Konkurencijos GD Vyriausiojo ekonomisto grupės pareigūnams taikomas etines taisykles su kitiems Komisijos pareigūnams taikomomis taisyklėmis;

Demokratinis konkurencijos politikos stiprinimas

156.  palankiai vertina už konkurenciją atsakingos Komisijos narės M. Vestager pastangas vykdyti reguliarų struktūrinį dialogą su Europos Parlamentu, ypač su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu ir Darbo grupe konkurencijos politikos klausimais; ragina Komisiją pateikti išsamesnius atsiliepimus konkrečiais Parlamento metinėje konkurencijos ataskaitoje pateiktais klausimais; mano, kad specialus struktūrinis dialogas galėtų padėti imtis nuodugnesnės atitinkamų metinių konkurencijos ataskaitų vykdymo stebėsenos;

157.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvas viešųjų konsultacijų vykdant susijungimų kontrolę klausimu ir ragina ją aptarti rezultatus su Parlamentu;

158.  ragina toliau plėtoti Europos institucijų ir nacionalinių konkurencijos įstaigų dialogą, ypač įtraukti keitimąsi nuomonėmis su Europos Parlamento parlamentiniais komitetais;

159.  pakartoja savo raginimą Komisijai į privalomas teisines nuostatas įtraukti baudų nustatymo gaires;

Tarptautinė konkurencijos politikos dimensija

160.  palankiai vertina tai, kad Komisija įsipareigojusi atvirai ir konstruktyviai pasaulio mastu keistis nuomonėmis konkurencijos klausimais; palankiai vertina pažangą dėl konkurencijos nuostatų, kuri buvo padaryta tam tikruose laisvosios prekybos susitarimuose (LPS), bet taip pat ragina Komisiją tęsti darbą siekiant įtraukti konkurencijos ir valstybės pagalbos klausimus į derybas dėl visų LPS;

161.  pabrėžia, kad sąžininga konkurencija prekybos, paslaugų ir investicijų srityse daro teigiamą poveikį ES ir ES prekybos partnerių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant užbaigti prekybos apsaugos priemonių atnaujinimą, nes jų reikia siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES rinkoje, ir laikosi nuomonės, kad prekybos susitarimuose turėtų būti sistemingai atsižvelgiama į trečiųjų šalių nesąžiningos prekybos praktiką;

162.  ragina Komisiją bendradarbiauti su prekybos partneriais siekiant užtikrinti, kad jų rinkos būtų labiau atvertos ES įmonėms, ypač energetikos, transporto, telekomunikacijų, viešųjų pirkimų ir paslaugų, įskaitant paslaugas, kurios teikiamos vykdant reglamentuojamąją profesinę veiklą, srityse;

163.  ragina Komisiją į visus prekybos susitarimus įtraukti ryžtingas nuostatas dėl konkurencijos ir veiksmingai stebėti, ar susitarimo šalys tas nuostatas įgyvendina tinkamai, laikydamosi visų taisyklių, įskaitant valstybės pagalbos taisykles, ir ar jos taikomos visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant valstybines įmones;

164.  pabrėžia, kaip svarbu remti besivystančių šalių pastangas skatinti ir praktiškai įgyvendinti konkurencijos taisykles;

165.  ragina Komisiją remti veiksmus, kuriais siekiama nustatyti išsamią, patogią naudoti duomenų bazę, kurioje būtų pateikiama su konkurencija susijusių laisvosios prekybos susitarimų nuostatų suvestinė; šią bazę galėtų tvarkyti PPO sekretoriatas;

166.  palankiai vertina Nairobyje vykusioje PPO ministrų konferencijoje padarytą pažangą eksporto subsidijų mažinimo srityje, siekiant tarptautinėse rinkose užtikrinti neiškreiptą žemės ūkio produktų konkurenciją; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į žemės ūkio sektorių pažeidžiamumą ir pabrėžia, kad būtina imtis aiškių ir veiksmingų priemonių, taip pat pagal PPO susitarimų sistemą, kurios leistų Europos gamintojams išlikti konkurencingiems tarptautinėse rinkose;

167.  primena, kad vienodos galimybės naudotis gamtiniais ištekliais, įskaitant energijos šaltinius, daro esminį poveikį sąžiningai ir teisingai konkurencijai pasaulinėje rinkoje, ir ragina Komisiją į prekybos susitarimus įtraukti nuostatas, kuriomis būtų didinamos galimybės naudotis tokiais ištekliais, įskaitant nuostatas dėl valstybės įmonių antikonkurencinių veiksmų ir dėl nediskriminavimo bei tranzito;

168.  pabrėžia, kad konkurencijos politika sudaro svarbią vidaus rinkos dalį, kaip nurodyta Sutartyje; pakartoja, kad konkurencinga ir visapusiškai veikianti bendroji rinka reikalinga siekiant paskatinti tvarų augimą, užimtumą ir inovacijas ES ir kad pastangos išlaikyti sąžiningą konkurenciją visoje ES atitinka vartotojų, veiklą pradedančių įmonių ir MVĮ interesus; mano, kad ES teisės aktų vykdymo užtikrinimui neturėtų pakenkti tai, kad vietoj oficialios pažeidimo nagrinėjimo procedūros naudojamasi programa „ES pilot“, ir kad būtina siekti konkurencijos išlaikymo;

169.  ragina Komisiją visų savo pastangų užtikrinti sąžiningą konkurenciją nenukreipti vien tik į rezonansines bylas prieš gerai žinomas bendroves; primena Komisijai, kad sąžiningos konkurencijos užtikrinimas svarbus ir MVĮ;

170.  ragina stiprinti vartotojų pasirinkimo laisvę; mano, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) nustatyta teisė į duomenų perkeliamumą yra tinkamas požiūris į vartotojų teisių ir konkurencijos stiprinimą; pabrėžia, kad reikia išnagrinėti, kaip būtų galima užtikrinti skaitmeninių tinklų sąveiką taikant atvirus standartus ir naudojantis sąsajomis;

171.  ragina Komisiją įvertinti ir ištaisyti nepriklausomų mažmenininkų padėtį, kuriems pagal konkurencijos teisės nuostatas leidžiama dirbti kartu fizinėse parduotuvėse, bet jie kaltinami nesąžininga konkurencija, jei pateikia bendrus elektroninės prekybos pasiūlymus;

172.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES viešųjų pirkimų taisyklės būtų įgyvendintos laiku, visų pirma kalbant apie e. viešųjų pirkimų diegimą ir naujas nuostatas, kuriomis skatinama dalyti sutartis į dalis, nes tai itin svarbu siekiant skatinti inovacijas ir konkurenciją ir remti MVĮ viešųjų pirkimų rinkose;

173.  ragina Komisiją vengti monopolijų ir uždarų vertės grandinių kūrimo vykdant standartizaciją; mano, kad turėtų būti sukurtas apeliacinis procesas, kad standartai būtų persvarstomi, jei kyla pavojus, kad jie gali daryti poveikį konkurencingumui;

174.  reiškia susirūpinimą dėl koncentracijos lygio kai kuriuose sektoriuose, pvz., chemijos pramonės sektoriuje, turint omenyje neseniai įvykusius susijungimus; prašo Komisijos paaiškinti, kaip ji suteikia galimybių naujoms įmonėms, ypač pradedančiosioms įmonėms, patekti į rinką; prašo Komisijos ištirti, ar į įmonės įtaką rinkoje, kurią lemia informacija ir duomenys, taip pat tai, kad įmonė tokią informaciją ir duomenis tvarko, turėtų būti atsižvelgiama kaip į tyrimo kriterijų vykdant susijungimų kontrolę; ragina apsvarstyti, ar jungiant duomenis ir informaciją, ypač apie klientus, gali būti iškraipoma konkurencija;

175.  mano, kad konkurencija telekomunikacijų sektoriuje yra itin svarbi siekiant diegti inovacijas ir investuoti į tinklus, taip pat suteikiant vartotojams daugiau paslaugų pasirinkimo galimybių; mano, kad sparti plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra yra pagrindinis bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo veiksnys; todėl palankiai vertina tai, kad Komisija atsižvelgs į strateginius sujungiamumo tikslus, nustatytus telekomunikacijų sritį reglamentuojančių dokumentų rinkinyje, taikydama Valstybės pagalbos teikimo plačiajuosčio ryšio tinklams gaires;

176.  atkreipia dėmesį į naujausią Europos Audito Rūmų pranešimą dėl valstybės pagalbos taisyklių nesilaikymo sanglaudos politikos srityje (jame atkreipiamas dėmesys į aukštą taisyklių nesilaikymo lygį) ir ragina įgyvendinti keletą rekomendacijų; reiškia susirūpinimą dėl šių rezultatų, kadangi tai kenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui, ir todėl ragina Komisiją atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas ir dėti daugiau pastangų siekiant išvengti tolesnių trūkumų;

177.  remia Komisijos veiksmus įgyvendinant kovos su karteliais teisės aktus, pvz., veiksmus, kurių neseniai imtasi mažmeninės prekybos maisto produktais ir optinių diskų įrenginių sektoriuose ir kuriais siekiama užtikrinti sąžiningas kainas vartotojams;

178.  prašo Komisiją ištirti, ar bendrojoje rinkoje produktų pardavimo srityje esama kokių nors skirtumų, kurie galėtų turėti neigiamų padarinių vietos gamintojams, ypač MVĮ;

179.  atkreipia dėmesį į tai, kad savo rezoliucijoje dėl 2014 m. metinės konkurencijos politikos ataskaitos Parlamentas paragino Komisiją atidžiai stebėti stambių Europos platintojų partnerystes, ir palankiai vertina tai, kad Komisija nusiteikusi aptarti šių partnerysčių poveikį gamintojams ir vartotojams Europos konkurencijos tinkle;

o
o   o

180.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms bei atitinkamais atvejais regioninėms konkurencijos institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0292.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0346.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0004.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0051.
(6) OL L 123, 2015 5 19, p. 1.
(7) OL L 187, 2014 6 26, p. 1.
(8) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0394.
(10) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.
(11) OL L 335, 2010 12 18, p. 43.
(12) Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2016 „Būtina dėti daugiau pastangų, siekiant gerinti informuotumą ir užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi sanglaudos politikos srityje“ – http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR16_24/SR_STATE_AIDS_LT.pdf
(13) 2016 m. gegužės 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1166, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 X priede nustatytos runkelių pirkimo cukraus sektoriuje nuo 2017 m. spalio 1 d. sąlygos (OL L 193, 2016 7 19, p. 17).
(14) 2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje (P8_TA(2016)0250).
(15) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 261/2012, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su sutartiniais santykiais pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 94, 2012 3 30, p. 38).
(16) OL C 65, 2016 2 19, p. 40.

Teisinis pranešimas