Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2103(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0005/2017

Pateikti tekstai :

A8-0005/2017

Debatai :

PV 15/02/2017 - 14
CRE 15/02/2017 - 14

Balsavimas :

PV 16/02/2017 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0051

Priimti tekstai
PDF 580kWORD 69k
Ketvirtadienis, 2017 m. vasario 16 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Robotikai taikomos civilinės teisės nuostatos
P8_TA(2017)0051A8-0005/2017
Rezoliucija
 Priedas

2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (2015/2103(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 85/374/EEB(1),

–  atsižvelgdamas į kibernetinių fizinių sistemų etinių aspektų tyrimą, kuris buvo atliktas Parlamento Mokslinių ir technologinių sprendimų vertinimo (STOA) grupei ir kuriam vadovavo Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato Mokslinio perspektyvų tyrimo skyrius;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0005/2017),

Įžanga

A.  kadangi, pradedant Marry Shelley sukurtu monstru Frankenšteinu, toliau paminint antikinį Pigmalijono mitą, tęsiant Prahos Golemo legenda ir baigiant Karelo Čapeko robotu (šis autorius sukūrė šį terminą), žmonės svajojo apie galimybę kurti protingas mašinas, dažniausiai – androidus, turinčius žmogiškųjų savybių;

B.  kadangi dabar, kai žmonija stovi ant naujos eros slenksčio, kai dar labiau patobulinti robotai, botai, androidai ir kitos dirbtinio intelekto išraiškos gali sukelti naują pramonės revoliuciją, galinčią persmelkti visą visuomenę, itin svarbu teisės aktų leidėjams apsvarstyti visas šio reiškinio teisines ir etines pasekmes bei poveikį, netrukdant diegti inovacijų;

C.  kadangi reikia sukurti visuotinai priimtiną roboto ir dirbtinio intelekto apibrėžtį, kuri būtų lanksti ir nestabdytų inovacijų;

D.  kadangi 2010–2014 m. robotų pardavimas vidutiniškai augo 17 proc. per metus, 2014 m. pardavimų apimtys išaugo 29 proc. (pats didžiausias metinis apimties augimas), o savaeigių dalių tiekėjai ir elektrinių (elektroninių) prekių pramonė buvo pagrindiniai šio augimo veiksniai; kadangi per pastarąjį dešimtmetį metinių su robotikos technologija susijusių patentų paraiškų skaičius išaugo tris kartus;

E.  kadangi per pastaruosius 200 metų užimtumo lygis nuolat didėjo dėl technologinės plėtros; kadangi robotikos ir dirbtinio intelekto plėtra gali turėti potencialą keisti gyvenimą ir darbo metodiką, didinti veiksmingumą, taupymą ir saugą ir užtikrinti geresnes paslaugas; kadangi labai greitai ar netrukus robotika ir dirbtinis intelektas padės sutaupyti ar užtikrinti veiksmingumą ne tik gamybos ir komercijos srityse, bet ir tokiose srityse, kaip transportas, medicinos priežiūra, gelbėjimas, švietimas ir ūkininkavimas, nes bus sudarytos galimybės žmogui išvengti pavojingų sąlygų, pvz., tokių, kuriose atsiduriama valant toksiškomis medžiagomis užterštas vietas;

F.  kadangi visuomenės senėjimas yra dėl gyvenimo sąlygų ir šiuolaikinės medicinos pažangos išaugusios tikėtinos gyvenimo trukmės rezultatas ir vienas didžiausių XXI a. Europos visuomenių politinių, socialinių ir ekonominių iššūkių; kadangi iki 2025 m. per 20 proc. europiečių bus sulaukę 65 metų ar vyresnio amžiaus ir ypač sparčiai didės 80 metų amžiaus sulaukusių ir jį perkopusių asmenų skaičius – o tai iš esmės pakeis kartų pusiausvyrą mūsų visuomenėse – ir kadangi būtent visuomenei naudinga, kad vyresnio amžiaus asmenys kuo ilgiau liktų sveiki ir aktyvūs;

G.  kadangi atsižvelgiant į dabartines tendencijas galima manyti, kad ilguoju laikotarpiu bus sukurta pažangių autonominių mašinų, kurias galima mokyti ir kurios gali nepriklausomai priimti sprendimus, ir kad tai suteiks ne tik ekonominių privalumų, bet ir sukels daugybę problemų dėl tiesioginio ir netiesioginio poveikio visai visuomenei;

H.  kadangi mašininis mokymasis visuomenei teikia didžiulį ekonominį ir inovacinį pranašumą: jis ne tik labai pagerina gebėjimą analizuoti duomenis, bet ir kelia uždavinius užtikrinti nediskriminavimą, tinkamą procesą ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumą ir suprantamumą;

I.  kadangi atitinkamai reikia įvertinti ekonominius poslinkius ir robotikos ir mašininio mokymosi poveikį užimtumui; kadangi, nepaisant nenuneigiamų pranašumų, kuriuos užtikrina robotika, įgyvendinant veiksmus šioje srityje gali pasikeisti darbo rinka ir kilti būtinybė atitinkamai svarstyti, kokie ateityje turėtų būti švietimas, užimtumas ir socialinė politika;

J.  kadangi platus robotų naudojimas nebūtinai turi lemti darbo vietų praradimą, bet žemesnės kvalifikacijos darbai darbo jėgai imliuose sektoriuose veikiausiai gali būti greičiau automatizuoti; kadangi dėl šios tendencijos gamybos procesai galėtų būti sugrąžinti į ES; kadangi moksliniais tyrimais nustatyta, jog darbo vietų greičiau daugėja tose veiklos srityse, kur plačiau naudojami kompiuteriai; kadangi darbo vietų automatizavimas turi potencialą išlaisvinti žmones nuo monotoniško rankų darbo, suteikti jiems galimybę pakeisti kryptį ir imtis kūrybiškesnių ir prasmingų užduočių; kadangi norint automatizuoti darbo vietas vyriausybės turi investuoti į švietimą ir kitas reformas, kad darbuotojai būtų skatinami įgyti įgūdžių, kurie bus reikalingi ateityje;

K.  kadangi atsižvelgiant į didėjantį visuomenės susiskaidymą, mažėjant vidurinei klasei, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad besivystanti robotika gali sudaryti sąlygas turto ir įtakos koncentravimuisi mažumos rankose;

L.  kadangi robotikos ir dirbtinio intelekto vystymasis neabejotinai paveiks darbo vietų pobūdį – dėl to gali atsirasti naujų atsakomybės aspektų, o kiti dėl to gali išnykti; kadangi reikia aiškiai apibrėžti, kokia teisinė atsakomybė ekstremaliųjų situacijų atveju ar kilus problemoms tektų ir verslo modelio, ir darbo organizavimo modelio aspektu;

M.  kadangi atsižvelgiant į automatizavimo tendencijas reikia užtikrinti, kad dirbtinio intelekto taikomųjų programų kūrėjai ir prekiautojai iš pat pradžių diegtų saugumo ir etines savybes, tokiu būdu pripažindami, kad turi būti pasirengę prisiimti teisinę atsakomybę už savo pagamintos technologijos kokybę;

N.  kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679(2) (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatoma asmens duomenų apsaugos teisinė sistema; kadangi vis dar gali prireikti aptarti kitus su prieiga prie duomenų, asmens duomenų apsauga ir privatumu susijusius aspektus, nes taikomosioms programoms ir įrenginiams komunikuojant vienam su kitu ir su duomenų bazėmis žmogui nesikišant gali iškilti su privatumu susijusių klausimų;

O.  kadangi robotikos ir dirbtinio intelekto plėtra gali ir turėtų būti vykdoma taip, kad žmogus galėtų išsaugoti orumą, autonomiškumą ir apsisprendimo teisę, visų pirma žmogaus teikiamos priežiūros ir buvimo kartu srityse, taip pat naudojant medicinos prietaisus ir žmogaus „taisymo“ ar tobulinimo atvejais;

P.  kadangi galiausiai gali atsitikti taip, kad per kelis dešimtmečius dirbtinis intelektas tam tikru požiūriu pranoks žmogaus intelektinį pajėgumą;

Q.  kadangi tolesnis automatizuotų ir algoritminių sprendimų priėmimų vystymasis ir naudojimas neabejotinai daro įtaką privačių asmenų (pvz., verslo įmonių arba interneto vartotojų) ir administracinių, teisminių ar kitų viešųjų institucijų pasirinkimams prieš jiems priimant galutinį sprendimą vartotojų, verslo ar valdžios klausimais; kadangi į automatinį ir algoritminį sprendimų priėmimo procesą turi būti integruotos apsaugos priemonės ir žmogaus vykdomos kontrolės ir tikrinimo galimybės;

R.  kadangi kai kuriose užsienio valstybėse, pvz., JAV, Japonijoje, Kinijoje ir Pietų Korėjoje, svarstomi reglamentavimo veiksmai robotikos ir dirbtinio intelekto srityse ir tam tikru mastu jų jau imtasi ir kadangi kai kurios valstybės narės taip pat jau pradėjo svarstymus, kad galbūt reikėtų parengti teisinius standartus arba pakeisti teisės aktus, taip siekdamos atsižvelgti į besirandančias tokių technologijų taikomąsias programas;

S.  kadangi Europos pramonė galėtų gauti naudos iš tinkamo, veiksmingo, nuoseklaus ir skaidraus požiūrio į reglamentavimą Sąjungos lygmeniu, nustatant nuspėjamas ir pakankamai aiškias sąlygas, kurių laikydamosi įmonės galėtų kurti taikomąsias programas ir planuoti savo verslo modelius ES mastu, sykiu užtikrinant, kad Sąjunga ir valstybės narės išlaikytų nustatytinų reglamentavimo standartų kontrolę ir nebūtų priverstos taikstytis su kitų subjektų, t. y. trečiųjų valstybių, taip pat esančių robotikos ir dirbtinio intelekto kūrimo priešakyje, nustatytais standartais ir gyventi pagal juos;

Bendrieji principai

T.  kadangi I. Asimovo dėsnius(3) reikia traktuoti kaip taikytinus robotų, įskaitant robotus, turinčius integruotą autonominio veikimo ir savarankiško mokymosi režimą, kūrėjams, gamintojams ir operatoriams, kadangi tų dėsnių negalima paversti mašininiu kodu;

U.  kadangi, naudos teikia įvairios taisyklės, reglamentuojančios visų pirma atsakomybę, skaidrumą ir atskaitomybę ir atspindinčios esmines Europos Sąjungos ir visuotines humanistines vertybes, apibrėžiančias Europos indėlį į visuomenę, ir jos yra būtinos; kadangi tos taisyklės neturi daryti įtakos mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros robotikos srityje procesui;

V.  kadangi Sąjunga galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį nustatant pagrindinius etinius principus, kurių turės būti laikomasi kuriant, programuojant ir naudojant robotus ir dirbtinį intelektą ir įtraukiant tokius principus į Sąjungos teisės aktus ir elgesio kodeksus, siekiant daryti įtaką technologinei revoliucijai, kad ji būtų naudinga žmonijai ir būtų plačiai dalijamasi pažangiosios robotikos ir dirbtinio intelekto teikiama nauda, kartu, jei galima, išvengiant galimų pavojų;

W.  kadangi prie rezoliucijos pridėta Robotikos chartija, parengta padedant Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato Mokslinio perspektyvų tyrimo skyriui, kurioje siūlomas robotikos inžinierių etiško elgesio kodeksas, mokslinių tyrimų etikos komitetų kodeksas, licencijos projektuotojams ir licencijos naudotojams;

X.  kadangi Sąjungoje reikėtų laikytis laipsniško, pragmatiško ir atsargaus požiūrio, kokiam pritarė Jean Monnet(4), į bet kokias būsimas iniciatyvas robotikos ir dirbtinio intelekto srityje, siekiant užtikrinti, kad nebūtų slopinamos naujovės;

Y.  kadangi, atsižvelgiant į robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimo srityje pasiektą etapą, reikia pradėti kelti klausimus dėl civilinės atsakomybės;

Atsakomybė

Z.  kadangi dėl įspūdingos pastarojo dešimtmečio technologinės pažangos šiandienos robotai gali ne tik atlikti veiksmus, kuriuos paprastai ir išskirtinai atlikdavo žmogus, bet tam tikrų autonominių ir kognityvinių savybių (pvz., gebėjimas mokytis iš patirties ir beveik savarankiškai priimti sprendimus) plėtojimas vis labiau paverčia juos subjektais, sąveikaujančiais su aplinka ir galinčiais ją atitinkamai keisti; kadangi dėl tokios padėties teisinė, iš žalingų roboto veiksmų kylanti atsakomybė tampa esminiu klausimu;

AA.  kadangi roboto autonomiškumą galima apibrėžti kaip gebėjimą priimti sprendimus ir juos įgyvendinti išoriniame pasaulyje, nepriklausomai nuo išorės jėgų kontrolės ar įtakos; kadangi šis autonomiškumas yra tik technologinio pobūdžio ir jo mastas priklauso nuo to, kokio tobulumo roboto sąveika su jo aplinka buvo numatyta;

AB.  kadangi kuo robotai autonomiškesni, tuo mažiau juos galima laikyti paprastais įtaisais kitų subjektų (pvz., gamintojų, operatorių, savininkų, naudotojų ir pan.) rankose; kadangi dėl to, savo ruožtu, kyla abejonių, ar įprastų taisyklių dėl atsakomybės pakanka, ar reikia taikyti naujus principus ir taisykles, siekiant suteikti aiškumo dėl įvairių subjektų teisinės atsakomybės – atsakomybės už robotų veiksmus ir neveikimą, kai priežasties negalima atsekti iki tam tikro žmogiškojo subjekto, ir ar robotų veiksmų ar neveikimo, kurie sukėlė žalą, buvo galima išvengti;

AC.  kadangi robotų autonomiškumas tai pat kelia su jų pobūdžiu susijusį klausimą dėl dabartinių teisinio subjektiškumo kategorijų, ar galbūt reikėtų sukurti naują kategoriją, nustatant konkrečias jos ypatybes ir pasekmes;

AD.  kadangi pagal dabartinę teisinę sistemą robotų negalima laikyti atsakingais per se už veiksmus ar neveikimą, kuriais sukeliama žala trečioms šalims; kadangi dabartinėse atsakomybę reglamentuojančiose taisyklėse aptariami atvejai, kai roboto veiksmus ar neveikimą galima atsekti iki tam tikro žmogiškojo subjekto, pvz., gamintojo, operatoriaus, savininko ar naudotojo, ir kai tas subjektas galėjo numatyti žalingą roboto elgesį ir jam užkirsti kelią; kadangi, be to, gamintojai, operatoriai, savininkai ar naudotojai taip pat gali būti laikomi griežtai atsakingais už roboto veiksmus ar neveikimą;

AE.  kadangi pagal galiojančią teisinę sistemą žalai, kurią sukėlė robotai arba dirbtinis intelektas, taikoma atsakomybė už produktą, jeigu produkto gamintojas atsakingas už blogą veikimą, ir taisyklės, pagal kurias nustatoma atsakomybė už veiksmus, dėl kurių padaryta žala, jeigu produkto naudotojas atsako už elgesį, dėl kurio kilo žala;

AF.  kadangi robotui sugebant savarankiškai priimti sprendimus nepakaks tradicinių taisyklių, kad kiltų teisinė atsakomybė už robotų padarytą žalą, nes jomis remiantis nebus įmanoma nustatyti už kompensacijos mokėjimą atsakingos šalies ir jos pareikalauti atlyginti padarytą žalą;

AG.  kadangi sutartinės atsakomybės srityje taip pat išryškėja dabartinės teisinės sistemos trūkumai, nes dėl mašinų, sukurtų rinktis savo partnerius, derėtis dėl sutarčių sąlygų, sudaryti sandorius ir nuspręsti, ar ir kaip jas įgyvendinti, neįmanoma taikyti tradicinių taisyklių; kadangi tai atkreipia dėmesį į būtinybę kurti naujas, veiksmingas ir dabartinę padėtį atitinkančias taisykles, kurios turėtų būti suderintos su technologine pažanga ir neseniai atsiradusiomis bei rinkoje esančiomis inovacijomis;

AH.  kadangi, kalbant apie nesutartinę atsakomybę, Direktyvoje 85/374/EEB reglamentuojamas tik žalos, padarytos dėl robotų gamybinių trūkumų, kompensavimas ir tik su sąlyga, kad nukentėjęs asmuo gali įrodyti faktinę žalą, produkto trūkumą ir priežastinį žalos ir trūkumo santykį, todėl griežtos atsakomybės arba atsakomybės be kaltės sistemos gali neužtekti;

AI.  kadangi, nepaisant Direktyvos 85/374/EEB taikymo srities, dabartinės teisinės sistemos nepakaks siekiant atlyginti žalą, padarytą naujos kartos robotais, nes į juos galima įdiegti prisitaikomųjų ir mokymosi gebėjimų, sudarančių tam tikrą robotų elgesio nenuspėjamumo lygmenį, kadangi tie robotai savarankiškai mokytųsi iš savo skirtingos patirties ir sąveikautų su aplinka unikaliu ir nenuspėjamu būdu;

Bendrieji robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimo civiliniams tikslams principai

1.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendros Sąjungos apibrėžties, taikomos kibernetinėms fizinėms sistemoms, autonominėms sistemoms, išmaniesiems autonominiams robotams ir jų pakategorėms, atsižvelgiant į šias išmaniojo roboto savybes:

   autonominis veikimas naudojantis jutikliais ir (arba) keičiantis duomenimis su aplinka (intersąveikumas), tų duomenų perdavimas ir analizė;
   savarankiškas mokymasis iš patirties ir sąveikaujant (nebūtinas kriterijus);
   bent nedidelė fizinė parama;
   elgesio ir veiksmų derinimas prie aplinkos;
   gyvybės biologiniu požiūriu neturėjimas;

2.  mano, kad atitinkamais atvejais esant reikalui reikėtų Sąjungos vidaus rinkoje sukurti išsamią tam tikrų pažangiųjų robotų kategorijų Sąjungos registracijos sistemą, ir ragina Komisiją nustatyti robotų, kuriuos reikėtų registruoti, klasifikavimo kriterijus; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją ištirti, ar būtų pageidautina, kad registracijos sistemą ir registrą valdytų paskirta ES robotikos ir dirbtinio intelekto agentūra;

3.  pabrėžia, kad vystant robotikos technologijas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiui papildyti žmogaus gebėjimus, o ne juos pakeisti; mano, kad plėtojant robotikos ir dirbtinio intelekto sritis būtina užtikrinti, kad žmonės visuomet kontroliuotų pažangius prietaisus; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimam žmogaus ir roboto emocinio ryšio atsiradimui, ypač pažeidžiamose grupėse (tarp vaikų, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų), ir atkreipia dėmesį į problemas, kurias nulemia tai, kad šis emocinis ryšys gali turėti reikšmingą psichinį ar fizinį poveikį prietaisą naudojančiam žmogui;

4.  pabrėžia, kad vadovavimasis Sąjungos lygmens požiūriu gali paskatinti pokyčius išvengiant vidaus rinkos susiskaidymo, ir kartu atkreipia ypatingą dėmesį į tarpusavio pripažinimo principo svarbą tarpvalstybiniam robotų ir robotikos sistemų naudojimui; primena, kad atlikti testavimo, sertifikavimo procedūras ir gauti leidimą pateikti produktą rinkai turėtų būti reikalaujama tik vienoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad šį požiūrį turėtų lydėti veiksminga rinkos priežiūra;

5.  atkreipia dėmesį į pagalbos robotikos sektoriaus MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, kurios kuria naujus šio sektoriaus rinkos segmentus arba naudoja robotus, svarbą;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

6.  pabrėžia, kad daugelis robotinių taikomųjų programų vis dar yra eksperimentinėje stadijoje; džiaugiasi tuo, kad vis daugiau mokslinių tyrimų projektų finansuojami valstybių narių ir Sąjungos lėšomis; mano, kad būtina, kad Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis pasitelkdama viešąjį finansavimą išlaikytų pirmaujančią poziciją robotikos ir dirbtinio intelekto tyrimų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti robotikos ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities mokslinių tyrimų projektų finansines priemones, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, ir savo mokslinių tyrimų politikoje įgyvendinti atviro mokslo ir atsakingų etikos požiūriu nepriekaištingų inovacijų principus; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių ieškant socialinių, etinių, teisinių ir ekonominių problemų, keliamų technologinės plėtros ir jos taikomųjų programų, sprendimo būdų;

7.  ragina Sąjungą ir valstybes nares tobulinti mokslinių tyrimų programas, skatinti tyrimus apie galimus ilgalaikius robotikos ir dirbtinio intelekto technologijų rizikos veiksnius ir galimybes bei skatinti kuo greičiau pradėti struktūrinį viešąjį dialogą tų technologijų plėtojimo pasekmių tema; ragina Komisiją atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą padidinti paramą programai SPARC, kuri finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“; ragina Komisiją ir valstybes nares bendrai dėti pastangas siekiant glaudžiai stebėti ir užtikrinti sklandesnį šių technologijų perkėlimą iš mokslinių tyrimų srities į komercializaciją ir panaudojimą rinkoje atlikus tinkamus saugos vertinimus laikantis atsargumo principo;

8.  pabrėžia, kad robotikos ir dirbtinio intelekto inovacijos bei robotikos ir dirbtinio intelekto technologijų integravimas ekonomikoje ir visuomenėje reikalauja skaitmeninės infrastruktūros, kuri užtikrintų universalųjį ryšį; ragina Komisiją sukurti sistemą, kuri atitiktų Sąjungos skaitmeninei ateičiai keliamus sujungiamumo reikalavimus ir kurią taikant būtų užtikrinta, kad prieiga prie plačiajuosčio ryšio ir 5G tinklų būtų visapusiškai suderinama su tinklo neutralumo principu;

9.  yra tvirtai įsitikinęs, kad sistemų, prietaisų ir debesijos paslaugų sąveika, pagrįsta saugumu ir projektuojant numatyta privatumo apsauga, nepaprastai svarbi duomenų srautams realiuoju laiku – taip robotai ir dirbtinio intelekto sistemos taptų lankstesni ir savarankiškesni; prašo Komisijos skatinti atvirą aplinką – pradedant atviraisiais standartais ir naujoviškais licencijavimo modeliais ir baigiant atvirosiomis platformomis ir skaidrumu – siekiant išvengti užsidarymo sąveiką ribojančiose privačiose sistemose;

Etikos principai

10.  pažymi, kad galios suteikimo potencialui pasitelkiant robotiką tam tikrą atspalvį suteikia įvairūs įtampą keliantys aspektai ar rizika, o tai reikėtų rimtai įvertinti atsižvelgiant į žmonių saugą, sveikatą ir saugumą, laisvę, privatumą, sąžiningumą, orumą, apsisprendimą, nediskriminavimą ir asmens duomenų apsaugą;

11.  mano, kad esama Sąjungos teisinė sistema turėtų būti atnaujinta ir papildyta, kai tinkama, orientaciniais etikos principais, atitinkančiais robotikos srities ir daugybės jos socialinių, medicininių ir bioetikos aspektų sudėtingumą; mano, kad, siekiant papildyti teisines šio pranešimo rekomendacijas ir dabartinę nacionalinę teisę ir Sąjungos acquis, robotų kūrimo, gamybos, naudojimo ir modifikavimo srityse reikalinga aiški, griežta ir veiksminga orientacinė etikos normų sistema; priede prie šios rezoliucijos siūlo sistemą – chartiją, kurią sudarytų robotų inžinierių elgesio kodeksas, etikos komisijų tyrimų kodeksas (reikalingas peržiūrint robotikos protokolus) ir kūrėjų ir naudotojų licencijų modelis;

12.  atkreipia dėmesį į skaidrumo principą, pagal kurį turėtų būti visuomet įmanoma pateikti bet kokio sprendimo, priimto naudojantis dirbtinio intelekto pagalba, kuris gali daryti svarbų poveikį vieno ar daugiau žmonių gyvybei, pagrindimą; mano, kad dirbtinio intelekto sistemų skaičiavimus visada turi būti įmanoma paversti žmonėms suprantama forma; mano, kad pažangiuosiuose robotuose turėtų būti įrengta „juodoji dėžė“, kuri fiksuotų duomenis apie visas prietaiso įvykdytas operacijas, įskaitant loginį šių sprendimų pagrindimą;

13.  pabrėžia, kad šią pagrindinę etinę sistemą reikėtų grįsti kilnumo, nekenkimo, savarankiškumo ir teisingumo principais, taip pat Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais principais ir vertybėmis, pvz., žmogaus orumu, lygybe, teisingumu ir nešališkumu, nediskriminavimu, informacija pagrįstu sutikimu, asmeniniu ir šeimos gyvenimu bei duomenų apsauga, taip pat kitais pamatiniais Sąjungos teisės principais, pvz., nestigmatizavimu, skaidrumu, savarankiškumu, individo atsakomybe ir socialine atsakomybe, be to, esama praktika ir kodeksais etikos srityje;

14.  ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į robotus, kurie kelia didelį pavojų privatumui dėl to, kad jie patalpinami į tradiciškai apsaugotą privačią erdvę, taip pat dėl to, kad jie sugeba atrinkti ir perduoti asmeninius ir konfidencialius duomenis;

Europos agentūra

15.  mano, kad tvirtesnis valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas būtinas siekiant užtikrinti nuoseklias tarpvalstybines taisykles Sąjungoje, kuriomis būtų skatinamas Europos pramonės šakų tarpusavio bendradarbiavimas ir būtų sudarytos sąlygos visoje Sąjungoje diegti ir naudoti robotus, atitinkančius reikiamus saugos ir saugumo lygius bei Sąjungos teisėje įtvirtintus etikos principus;

16.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę paskirti Europos robotikos ir dirbtinio intelekto agentūrą, siekiant suteikti techninių, etinių ir reglamentavimo srities ekspertinių žinių, kurių reikia norint paremti atitinkamų viešųjų veikėjų Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu pastangas siekiant užtikrinti savalaikį, etišką ir gerai informacija pagrįstą atsaką į naujas galimybes ir iššūkius, visų pirma tarpvalstybinio pobūdžio, kurie iškyla dėl robotikos technologijų plėtros, pvz., transporto sektoriuje;

17.  mano, kad robotikos naudojimo potencialas, su robotikos naudojimu susijusios problemos ir dabartinė investicijų dinamika pateisina tai, kad Europos agentūrai reikia suteikti deramą biudžetą ir įdarbinti personalą – reglamentavimo srities ekspertus, išorės technikos ir etikos ekspertus, kurie vykdytų tarpsektorinę ir daugiadisciplininę robotika grįstų taikomųjų programų stebėseną, nustatytų geriausios patirties standartus ir, jei reikės, rekomenduotų reglamentavimo priemones, apibrėžiančias naujus principus ir sprendžiančias galimus su vartotojų apsauga susijusius klausimus ir sistemines problemas; prašo Komisijos (ir, jei būtų sukurta, Europos agentūros) Europos Parlamentui kasmet teikti ataskaitą apie naujausius robotikos reiškinius ir visus veiksmus, kurių reikia imtis;

Intelektinės nuosavybės teisės ir duomenų srautas

18.  pažymi, kad nėra jokių teisinių nuostatų, konkrečiai taikomų robotikai, bet esamus teisinius režimus ir doktrinas jau galima taikyti robotikai, tačiau reikia atskirai apsvarstyti kai kuriuos aspektus; ragina Komisiją remti horizontalų technologiškai neutralų požiūrį į robotiką ir intelektinę nuosavybę, taikytiną įvairiems sektoriams, kuriuose būtų galima naudoti robotiką;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad civilinės teisės nuostatos robotikos sektoriuje būtų suderintos su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir atitiktų reikalingumo ir proporcingumo principus; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į sparčią robotikos srities technologijų raidą, įskaitant kibernetinių fizinių sistemų pažangą, ir užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktai neatsiliktų nuo technologijų plėtros ir diegimo;

20.  pakartoja, kad teisė į privatumo apsaugą ir teisė į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose bei SESV 16 straipsnyje, taikomos visose robotikos ir dirbtinio intelekto srityse ir kad turi būti visapusiškai laikomasi Sąjungos teisinės sistemos duomenų apsaugos srityje nuostatų; šiuo atžvilgiu prašo paaiškinti kamerų ir jutiklių naudojimo robotuose kriterijus ir taisykles atsižvelgiant į įgyvendinamą Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos principų, pvz., projektuojant numatytos privatumo apsaugos ir standartizuotosios privatumo apsaugos principų, duomenų kiekio mažinimo ir tikslų apribojimo principų, taip pat skaidrių kontrolės mechanizmų duomenų subjektams ir tinkamų teisių gynimo priemonių laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, taip pat užtikrinti, kad būtų paisoma atitinkamų rekomendacijų ir standartų ir kad jie būtų įtraukti į Sąjungos politikos sritis;

21.  pabrėžia, kad laisvas duomenų judėjimas labai svarbus skaitmeninei ekonomikai ir pažangai robotikos ir dirbtinio intelekto sektoriuje; pabrėžia, kad aukštas robotikos sistemų, įskaitant jų vidaus duomenų sistemas ir duomenų srautus, saugumo lygis nepaprastai svarbus, norint deramai naudoti robotus ir dirbtinį intelektą; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią galimiems saugumo pažeidimams turi būti užtikrinta tarpusavyje susietų robotų ir dirbtinio intelekto tinklų apsauga; pabrėžia, kad aukštas saugumo lygis, asmens duomenų apsauga ir deramas privatumo užtikrinimas žmonių, robotų ir dirbtinio intelekto komunikacijoje yra esminiai dalykai; pabrėžia, kad robotų ir dirbtinio intelekto sistemų projektuotojai atsakingi už tai, kad produktai būtų saugūs, patikimi ir atitiktų paskirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares paremti ir skatinti būtinųjų technologijų, įskaitant pritaikytąjį saugumą, vystymą;

Standartizavimas, sauga ir saugumas

22.  pabrėžia, kad standartų nustatymo ir sąveikumo užtikrinimo klausimas yra itin svarbus siekiant ateityje užtikrinti konkurenciją dirbtinio intelekto ir robotikos technologijų srityje; ragina Komisiją toliau dirbti tarptautiniu mastu derinant techninius standartus, ypač su Europos standartizacijos organizacijomis ir Tarptautine standartizacijos organizacija, siekiant skatinti inovacijas, išvengti vidaus rinkos susiskaidymo ir užtikrinti aukšto lygio produktų saugą vartotojų apsaugą, įskaitant, kad prireikus būtų užtikrinami minimalūs saugos standartai darbo aplinkoje; atkreipia dėmesį į apgrąžos inžinerijos ir atvirų standartų svarbą siekiant kuo didesnės inovacijų vertės ir užtikrinant, kad robotai galėtų bendrauti tarpusavyje; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad steigiami specialūs techniniai komitetai, pvz., ISO/TC 299 „Robotics“, kuris atlieka išimtinai su robotikos standartų vystymu susijusį darbą;

23.  pabrėžia, kad, siekiant nustatyti ir įvertinti galimą robotų riziką, taip pat jų technologinę plėtrą, peržengiančią vien eksperimentinio laboratorinio darbo lygmenį, itin svarbu realiomis sąlygomis atlikti bandymus su robotais; pabrėžia, kad šiuo atveju bandymų su robotais atlikimas realiomis sąlygomis, ypač miestuose ir keliuose, kelia daug sunkumų, įskaitant kliūtis, kurios lėtina tų bandymų etapų vystymą, todėl tam reikia veiksmingos strategijos ir stebėjimo mechanizmo; ragina Komisiją sukurti vienodus visose valstybėse narėse taikomus kriterijus, kuriuos kiekviena valstybė narė turėtų naudoti siekdama nustatyti sritis, kuriose leidžiama atlikti eksperimentus su robotais, laikantis atsargumo principo;

Autonominės transporto rūšys

a)Autonominės transporto priemonės

24.  pabrėžia, kad autonominis transportas apima visų rūšių nuotoliniu būdu pilotuojamas, automatizuotas, susietąsias ir autonomines kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto priemones, įskaitant automobilius, traukinius, laivus, keltus, orlaivius, bepiločius orlaivius, taip pat visų rūšių būsimas šio sektoriaus naujoves ir inovacijas;

25.  mano, kad automobilių sektoriuje šiuo metu labiausiai reikia veiksmingos Sąjungos ir visuotinių taisyklių siekiant užtikrinti tarpvalstybinį automatizuotų ir autonominių transporto priemonių plėtojimą, kad būtų išnaudotas visas jų ekonominis potencialas ir pasinaudota technologinių tendencijų teikiama nauda; pabrėžia, kad nederantys reglamentavimo principai trukdytų įgyvendinti autonominių transporto priemonių sistemas ir kenktų ES konkurencingumui;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbus vaidmuo tenka vairuotojo reagavimo laikui tuo atveju, kai neplanuotai perimama transporto priemonės kontrolė, todėl ragina suinteresuotuosius subjektus nustatyti realias vertes, kurios bus lemiamos sprendžiant saugumo ir atsakomybės klausimus;

27.  mano, kad perėjus prie autonominių transporto priemonių bus daromas poveikis šiems aspektams: civilinei atsakomybei (atsakomybei ir draudimui), visiems su aplinka susijusiems klausimams (pvz., energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos šaltinių naudojimo technologijoms) ir su duomenimis susijusiems klausimams (prieigai prie duomenų, asmens duomenų apsaugai, privatumui ir dalijimuisi duomenimis), su IRT infrastruktūra susijusiems klausimams (pvz., itin tankaus veiksmingo ir patikimo ryšio tinklui) ir užimtumui (pvz., darbo vietų kūrimui ir praradimui, krovininių transporto priemonių vairuotojų mokymui naudojimosi automatizuotomis transporto priemonėmis tikslais); pabrėžia, kad reikės nemenkų investicijų į kelių, energijos ir IRT infrastruktūrą; ragina Komisiją vykdant savo su autonominėmis transporto priemonėmis susijusį darbą atsižvelgti į pirmiau minėtus aspektus;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad autonominių transporto priemonių diegimui itin svarbi yra patikima vietos ir laiko nustatymo informacija, kurią teikia Europos palydovinės navigacijos pavyzdinė programa „Galileo“ ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema EGNOS, šiuo atžvilgiu ragina baigti kurti ir paleisti palydovus, kurių reikia siekiant užbaigti kurti Europos padėties nustatymo sistemą „Galileo“;

29.  atkreipia dėmesį į didelę pridėtinę autonominių transporto priemonių teikiamą vertę riboto judumo asmenims, kadangi taip jiems sudaromos veiksmingiau būti individualiais kelių eismo dalyviais ir palengvinama jų kasdienybė;

b) Dronai (nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos)

30.  pripažįsta bepiločių orlaivių technologijų teigiamą raidą, visų pirma paieškos ir gelbėjimo srityje; pabrėžia Sąjungos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų reglamentavimo sistemos svarbą, siekiant apsaugoti Sąjungos piliečių saugą, saugumą ir privatumą, ir ragina Komisiją įgyvendinti 2015 m. spalio 29 d. Parlamento rezoliucijos dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų, paprastai vadinamų bepiločiais orlaiviais, saugaus naudojimo civilinės aviacijos srityje(5), rekomendacijas; ragina Komisiją pateikti saugos problemų, susijusių su masiniu bepiločių orlaivių naudojimu, įvertinimą; ragina Komisiją ištirti, ar nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemose būtina įdiegti atsekamumo ir identifikavimo sistemą, kuri leistų realiuoju laiku nustatyti naudojamo nuotoliniu būdu pilotuojamo orlaivio poziciją; primena, kad reikėtų užtikrinti nepilotuojamų orlaivių vienodumą ir saugumą taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2008(6) nustatytas priemones;

Priežiūros robotai

31.  pabrėžia, kad, bėgant laikui moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra vyresnio amžiaus asmenų priežiūrai skirtų robotų srityje tapo įprastesni ir pigesni, taigi pagaminami funkcionalesni ir vartotojams priimtinesni produktai; atkreipia dėmesį į didelę tokių technologijų taikomųjų programų, teikiančių prevencijos, pagalbos, stebėsenos, stimuliavimo ir draugijos paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, taip pat dėl silpnaprotystės, kognityvinių sutrikimų ir atminties praradimo kenčiantiems asmenims, įvairovę;

32.  pabrėžia, kad žmogiškasis ryšys yra vienas iš esminių žmogiškosios priežiūros aspektų; mano, kad žmones pakeičiant robotais iš priežiūros būtų atimtas žmoniškumo aspektas, kita vertus, pripažįsta, kad robotai galėtų padėti vykdyti automatizuotas priežiūros funkcijas ir palengvinti priežiūros darbuotojų darbą, sykiu papildyti žmonių teikiamas priežiūros paslaugas ir užtikrinti tikslingesnį reabilitacijos procesą, tokiu būdu medikai ir slaugytojai daugiau kokybiško laiko galėtų skirti diagnostikai ir geriau suplanuotoms gydymo galimybėms; pabrėžia, kad, nors kibernetinės fizinės sistemos turi potencialo stiprinti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų judumą ir integraciją, teikiant slaugos paslaugas vis tiek reikės žmonių ir jie toliau bus svarbus socialinės sąveikos šaltinis, kurio neįmanoma visiškai pakeisti;

Medicininiai robotai

33.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti aukščiausią įmanomos profesinės kompetencijos laipsnį ir apsaugoti pacientų sveikatą, svarbu užtikrinti deramą sveikatos srities specialistų, pvz., gydytojų ir slaugytojų padėjėjų, švietimą, mokymą ir rengimą; pabrėžia, kad būtina nustatyti būtinuosius profesinius reikalavimus, kuriuos chirurgas turi atitikti, kad jam būtų leista operuoti ir naudoti chirurginius robotus; mano, kad gyvybiškai svarbu vadovautis savarankiškos robotų veiklos priežiūros principu, pagal kurį rengti pradinio gydymo planą ir tarti galutinį žodį dėl jo įgyvendinimo visada būtų paliekama žmogaus, t. y. chirurgo, kompetencijai; pabrėžia, kad itin svarbu mokyti naudotojus, jog jie galėtų susipažinti su šios srities technologiniais reikalavimais; atkreipia dėmesį į populiarėjančią tendenciją, kai žmonės, naudodamiesi judriaisiais robotais, patys sau nustato diagnozę, taigi ir į būtinybę užtikrinti, kad gydytojai būtų mokomi dirbti su tokiais savidiagnozės atvejais; mano, kad naudojant tokias technologijas neturėtų silpnėti ar nukentėti gydytojo ir paciento santykiai, o jomis gydytojams turėtų būti padedama nustatyti diagnozę ir (arba) gydyti pacientus, siekiant sumažinti žmogiškosios klaidos riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę bei prailginti gyvenimo trukmę;

34.  mano, kad medicininiai robotai toliau veržiasi į ypač didelio tikslumo reikalaujančių chirurginių operacijų ir kartojamųjų procedūrų sritį; jie gali pagerinti reabilitacijos rezultatus ir teikti labai veiksmingą logistinę pagalbą ligoninėse; pažymi, kad medicininiai robotai turi potencialo mažinti ir sveikatos priežiūros išlaidas, nes medicinos specialistai gydymui skirtą dėmesį galės nukreipti į prevenciją ir daugiau biudžeto lėšų bus skiriama tam, kad būtų labiau atsižvelgta į įvairius pacientų poreikius, rengiami nuolatiniai mokymai sveikatos priežiūros specialistams ir vykdomi moksliniai tyrimai;

35.  ragina Komisiją iki dienos, nuo kurios Reglamentas (ES) 2017/745 turės būti taikomas, užtikrinti, kad naujų robotinių medicinos prietaisų bandymų procedūros būtų saugios – ypač į žmogaus kūną implantuojamų prietaisų atveju;

Žmogaus „taisymas“ ir tobulinimas

36.  atkreipia dėmesį į didelę robotikos teikiamą pažangą ir tolesnį jos potencialą, kurį robotika turi atkuriant ir kompensuojant pakenktus organus ir sutrikusias žmogiškąsias funkcijas, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į sudėtingus klausimus, keliamus ypač dėl galimybių tobulinti žmogų, nes medicininiai robotai ir visų pirma kibernetinės fizinės sistemos gali pakeisti mūsų sveiko žmogaus kūno suvokimą, nes jie gali būti dėvimi tiesiai ant žmogaus kūno arba į jį implantuojami; pabrėžia, kad svarbu nedelsiant ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose sukurti pakankamu personalu aprūpintas robotų etikos komisijas, kurioms būtų pavesta svarstyti ir padėti sprendžiant neįprastas, sudėtingas etines problemas, susijusias su aspektais, darančiais įtaką pacientų priežiūrai ir gydymui; ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant padėti įsteigti tokias komisijas ir padėti joms veikti, parengti gaires;

37.  pažymi, kad gyvybiškai svarbios medicinos įrangos, pvz., robotinių protezų, srityje būtina užtikrinti nenutrūkstamą ilgalaikę prieigą prie priežiūros paslaugų, patobulinimų ir pirmiausia programinės įrangos atnaujinimų, kuriais naudojantis šalinami gedimai ir trūkumai;

38.  rekomenduoja įsteigti nepriklausomus patikimus subjektus, kurie išsaugotų priemones, būtinas tam, kad asmenims, kurie nešioja gyvybiškai svarbius ir pažangius medicinos prietaisus, būtų teikiamos tokios paslaugos, kaip techninė priežiūra, taisymas ir patobulinimai, įskaitant programinės įrangos naujinius, ypač tais atvejais, kai tokių paslaugų nebeteikia pirminis tiekėjas; siūlo nustatyti gamintojams pareigą pateikti šiems nepriklausomiems patikimiems subjektams išsamias projektavimo instrukcijas, įskaitant šaltinio kodą, panašų į leidinių privalomąjį egzempliorių nacionalinėje bibliotekoje;

39.  atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su įsilaužimo į kibernetines fizines sistemas, integruotas į žmogaus kūną, jų išjungimo arba jų atminties ištrynimo galimybe, nes dėl to gali kilti pavojus žmogaus sveikatai, o kraštutiniais atvejais – net ir žmogaus gyvybei, todėl pabrėžia, kad prioritetas turi būti teikiamas tokių sistemų apsaugai;

40.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visų žmonių lygias galimybes naudotis tokiomis technologinėmis naujovėmis, priemonėmis bei intervencijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti pagalbinių technologijų vystymą, kad šias technologijas būtų lengviau kurti ir taikyti tiems, kuriems jos reikalingos, kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnyje, kurios šalis yra Sąjunga;

Švietimas ir užimtumas

41.  atkreipia dėmesį į Komisijos prognozes, kad iki 2020 m. Europoje gali trūkti iki 825 000 IRT specialistų ir kad 90 proc. darbo vietų reikės bent jau pagrindinių skaitmeninių įgūdžių; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pateikti pasiūlymą dėl veiksmų gairių, taikomų galimam visų lygmenų besimokantiems asmenims skirtos skaitmeninių gebėjimų programos, skaitmeninių gebėjimų deskriptorių naudojimui ir peržiūrai, taip pat ragina Komisiją teikti didelę paramą visų amžiaus grupių, nepaisant užimtumo statuso, skaitmeniniams gebėjimams vystyti, kaip pirmam žingsniui siekiant geriau suderinti trūkumus ir pasiūlą darbo rinkoje; pabrėžia, kad dėl augimo robotikos srityje valstybės narės turi sukurti lankstesnes mokymų ir švietimo sistemas, kad galėtų užtikrinti, kad įgūdžių strategijos atitiktų robotikos ekonomikos poreikius;

42.  mano, kad daugiau jaunų moterų sudominus skaitmenine karjera ir daugiau moterų užtikrinant skaitmenines darbo vietas laimėtų skaitmeninė pramonė, pačios moterys ir Europos Sąjungos ekonomika; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis būtų remiamos moterys IRT srityje ir gerinami jų e. įgūdžiai;

43.  ragina Komisiją pradėti daug atidžiau analizuoti ir stebėti laikotarpio vidurio ir ilgalaikes tendencijas užimtumo srityje, ypatingą dėmesį skiriant darbo vietų kūrimui, perkėlimui ir praradimui skirtingose kvalifikacijos srityse, siekiant sužinoti, kuriose srityse šiuo metu kuriamos darbo vietos ir kuriose jos prarandamos dėl didesnio robotų naudojimo masto;

44.  pabrėžia, kad svarbu numatyti pokyčius visuomenėje, atsižvelgiant į poveikį, kurį gali turėti robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimas ir diegimas; prašo Komisijos išanalizuoti įvairius galimus variantus ir jų padarinius valstybių narių socialinės apsaugos sistemų gyvybingumui;

45.  atkreipia dėmesį į įgūdžių lankstumo ir socialinių, kūrybinių ir skaitmeninių įgūdžių svarbą švietime; yra įsitikinęs, kad, be mokyklose įgyjamų akademinių žinių, mokytis reikia visą gyvenimą;

46.  atkreipia dėmesį į didelį robotikos potencialą gerinant darbo saugą, perkeliant tam tikras pavojingas ir žalingas žmonių užduotis robotams, tačiau tuo pat metu atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugėjančių žmonių ir robotų tarpusavio sąveikos darbo vietoje atvejų jie gali kelti naujų grėsmių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti sveikatos apsaugą, saugumą ir pagrindinių teisių laikymąsi darbo vietoje, svarbu žmonių ir robotų tarpusavio sąveikai taikyti griežtas ir perspektyvias taisykles;

Poveikis aplinkai

47.  pažymi, kad robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimas turėtų vykti tokiu būdu, kad poveikis aplinkai būtų ribotas efektyviai vartojant energiją, didinant energijos vartojimo efektyvumą, skatinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir retų žaliavų naudojimą, taip pat mažinant atliekų, pvz., elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kiekį ir pasinaudojant galimybe įrangą pataisyti; todėl ragina Komisiją į bet kurią Sąjungos politiką, susijusią su robotika, įtraukti žiedinės ekonomikos principus; pažymi, kad robotikos naudojimas taip pat darys teigiamą poveikį aplinkai, ypač žemės ūkio, maisto tiekimo ir transporto srityse, visų pirma sumažėjus mechanizmų dydžiui ir naudojamų trąšų, energijos ir vandens kiekiui, taip pat renkantis tikslųjį ūkininkavimą ir optimizuojant maršrutus;

48.  pabrėžia, kad kibernetinės fizinės sistemos lems energijos ir infrastruktūros sistemų, kurios bus pajėgios kontroliuoti elektros energijos srautą nuo gamintojo iki vartotojo, sukūrimą, taip pat energiją gaminančių vartotojų, kurie ją ir gamins ir vartos, atsiradimą, taip bus užtikrinta didelė nauda aplinkai;

Atsakomybė

49.  mano, kad civilinė atsakomybė už robotų padarytą žalą yra itin svarbus klausimas, kurį taip pat reikia nagrinėti ir spręsti Sąjungos lygmeniu, siekiant piliečiams, vartotojams ir įmonėms užtikrinti vienodą veiksmingumą, skaidrumą, nuoseklumą įgyvendinant teisinį tikrumą visoje Europos Sąjungoje;

50.  pažymi, kad plėtojant robotikos technologijas reikės geriau suprasti bendrą kontekstą, kuris būtinas bendrai žmonių ir robotų veiklai, kuri turėtų būti grindžiama dviem pagrindiniais tarpusavio priklausomybės santykių veiksniais, būtent nuspėjamumu ir valdomumu; nurodo, kad šie du tarpusavio priklausomybės santykių veiksniai yra itin svarbūs siekiant nustatyti, kokia informacija turi keistis žmonės ir robotai ir kaip galima užtikrinti bendrą pagrindą tarp žmonių ir robotų, kad būtų užtikrintas sklandus bendras žmonių ir robotų funkcionavimas;

51.  prašo Komisijos, remiantis SESV 114 straipsniu, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, reglamentuojančios teisinius su robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimu ir naudojimu, numatomu artimiausiais 10–15 metų, susijusius klausimus, kurį papildytų ne teisėkūros priemonės, pvz., gairės ir elgesio kodeksai, kaip nurodyta priede pateiktose rekomendacijose;

52.  mano, kad nepriklausomai nuo to, koks teisinis sprendimas būtų taikomas bylose dėl civilinės atsakomybės už robotų padarytą žalą (išskyrus bylas dėl žalos nuosavybei), būsima teisėkūros priemonė jokiu būdu neturėtų apriboti atlyginti galimos žalos pobūdžio ar masto ir kompensacijos nukentėjusiai šaliai formų, vadovaujantis vien tik tuo, kad žalą sukėlė nežmogiškasis subjektas;

53.  mano, kad būsima teisėkūros priemonė turėtų būti grindžiama išsamiu Komisijos vertinimu, kuriame būtų nustatyta, ar turėtų būti taikomas griežtos atsakomybės ar rizikos valdymo metodas;

54.  tuo pat metu pažymi, kad norint nustatyti griežtą atsakomybę reikia tik įrodymo, kad buvo padaryta žala, ir nustatyti priežastinį ryšį tarp žalingo roboto elgesio ir nukentėjusios šalies patirtos žalos;

55.  pažymi, kad taikant rizikos valdymo metodą individualiai atsakingas laikomas ne asmuo, kuris aplaidžiai pasielgė, bet asmuo, kuris gali tam tikromis aplinkybėmis kuo labiau sumažinti riziką ir susidoroti su neigiamomis pasekmėmis;

56.  mano, kad iš esmės, nustačius šalis, kurios prisiima galutinę atsakomybę, reikėtų laikyti, kad jų atsakomybė turėtų būti proporcinga faktiniam robotui duotų nurodymų ir jo autonomiškumo lygmeniui, taigi, kuo tobulesnis roboto gebėjimas mokytis ar kuo didesnis jo autonomiškumas ir kuo ilgesnė roboto mokymo trukmė, tuo didesnė turėtų būti jo mokytojo atsakomybė; ypač pažymi, kad, siekiant nustatyti asmenį, kuriam faktiškai reikėtų priskirti žalingą roboto elgesį, „mokant“ robotą jo įgytų įgūdžių nereikėtų maišyti su vien tik jam pačiam „mokantis“ įsisavintų gebėjimų; pažymi, kad bent jau šiuo etapu atsakomybė už tai turi tekti žmogui, o ne robotui;

57.  pabrėžia, kad galimas sprendimas ieškant atsakymo į klausimą dėl atsakomybės už autonominių robotų padarytą žalą priskyrimo sudėtingumo galėtų būti privaloma draudimo sistema, kaip jau yra, pvz., automobilių atveju; vis dėlto, pažymi, kad skirtingai nuo to, kaip yra kelių eismo draudimo sistemos atveju, kai draudimas padengia žalą už žmogiškuosius veiksmus ir trikdžius, robotikai taikoma draudimo sistema turėtų atsižvelgti į visą galimą atsakomybę grandinėje;

58.  mano, kad taip pat, kaip yra motorinių transporto priemonių draudimo atveju, tokią draudimo sistemą galėtų papildyti fondas, siekiant užtikrinti žalos kompensavimą tuomet, kai nėra draudimo; ragina draudimo sektorių sukurti naujų produktų ir pasiūlymų tipų, atitinkančių pažangą robotikos srityje;

59.  ragina Komisiją, atliekant būsimos teisėkūros priemonės poveikio vertinimą, išsiaiškinti ir išnagrinėti visų įmanomų teisinių sprendimų poveikį ir atsižvelgti į jį, pvz.:

   a) kai taikoma ir būtina, sukurti konkrečioms robotų kategorijoms taikomą privalomojo draudimo sistemą, panašią į automobiliams taikomą sistemą, robotų gamintojų ar savininkų reikalaujant apsidrausti nuo jų robotų galimai sukeltos žalos;
   b) užtikrinti, kad kompensacijų fondas būtų naudojamas ne tik kaip neapdrausto roboto sukeltos žalos kompensavimo garantas;
   c) leisti gamintojui, programuotojui, savininkui arba naudotojui taikyti ribotą atsakomybę, jei jie prisideda prie kompensacijų fondo, taip pat jeigu jie bendrai apsidraudžia, kad būtų užtikrinama kompensacija tais atvejais, kai žalą padarė robotas;
   d) nuspręsti, ar kurti bendrą visiems išmaniesiems autonominiams robotams skirtą fondą, ar atskirą fondą kiekvienai robotų kategorijai, taip pat, ar įmokos turėtų būti mokamos vieną kartą, pateikus robotą rinkai, ar roboto naudojimo laikotarpiu turėtų būti mokamos periodinės įmokos;
   e) užtikrinti, kad roboto ir jo fondo sąsaja būtų matoma iš individualaus registracijos numerio, talpinamo specialiame Sąjungos registre, nes tai leistų visiems su robotu sąveikaujantiems subjektams gauti informacijos apie fondo pobūdį, jo atsakomybės žalos nuosavybei atveju apribojimą, įmokų mokėtojų vardus, pavardes (pavadinimus) ir funkcijas bei visą kitą svarbią informaciją;
   f) ilgainiui sukurti specialų robotams skirtą teisinį statusą, kad bent jau pačius tobuliausius autonominius robotus būtų galima laikyti turinčiais elektroninių asmenų statusą – taip būtų atlyginama bet kokia jų padaryta žala, ir galimai taikyti elektroninės asmenybės principus atvejams, kai robotai autonomiškai priima sprendimus ar kitaip savarankiškai sąveikauja su trečiosiomis šalimis;

Tarptautiniai aspektai

60.  pažymi, kad dabartinių bendrųjų privatinės tarptautinės kelių eismo įvykiams taikytinos teisės taisyklių Sąjungoje nereikia skubiai iš esmės keisti siekiant prisiderinti prie autonominių transporto priemonių plėtojimo, tačiau dabartinės dualinės sistemos, taikomos nustatant taikomą teisę (remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2007(7) ir 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės), supaprastinimas padidintų teisinį tikrumą ir apribotų galimybes ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo;

61.  pažymi, kad reikia apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti tarptautinius susitarimus, pvz., 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos kelių eismo konvenciją ir Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės;

62.  tikisi, jog Komisija užtikrins, kad valstybės narės vienodai įgyvendintų tarptautinę teisę, pvz., Vienos konvenciją dėl kelių eismo, kurią reikia iš dalies pakeisti, siekiant sudaryti sąlygas naudoti automobilius be vairuotojų, be to, ragina Komisiją, valstybes nares ir pramonės atstovus kuo skubiau įgyvendinti Amsterdamo deklaracijos tikslus;

63.  primygtinai ragina, tiriant socialinius, etinius ir teisinius iššūkius ir vėliau nustatant reglamentavimo standartus, bendradarbiauti tarptautiniu mastu, prižiūrint Jungtinėms Tautoms;

64.  pabrėžia, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 428/2009 prekybai dvejopo naudojimo prekėmis(8) (prekėmis, programine įranga ir technologijomis, kurias galima gauti civilinėse ir karinėse taikomosiose programose ir (arba) kurios gali padėti platinti masinio naikinimo ginklus) nustatyti apribojimai ir sąlygos turėtų taip pat būti taikomi ir robotikos taikomosioms programoms;

Baigiamieji aspektai

65.  prašo Komisijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų atsižvelgiant į SESV 114 straipsnį, remiantis priede pateikiamomis rekomendacijomis;

66.  konstatuoja, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

67.  mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas turėtų finansinių padarinių, jei bus įsteigta nauja Europos agentūra;

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

(1) 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29).
(2) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(3) 1) Robotui nevalia sužeisti žmogaus ar per savo neveiklumą leisti žmogui patirti skriaudą, 2) robotas turi klausyti žmogaus jam duotų nurodymų, nebent jie prieštarautų pirmajam dėsniui, 3) robotas turi saugoti savo paties egzistavimą, nebent toks saugojimas prieštarautų pirmajam ar antrajam dėsniui (žr. I. Asimovo apsakymą „Runaround“), 1943), ir 0) robotas negali pakenkti žmonijai ar savo neveiksnumu leisti, kad žmonijai būtų pakenkta.
(4) Žr. Šumano deklaraciją (1950 m.): „Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui“.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0390.
(6) 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1)
(7) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (OL L 199, 2007 7 31, p. 40).
(8) 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, 2009 5 29, p. 1).


REZOLIUCIJOS PRIEDAS

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Išmaniųjų robotų sąvokos apibrėžtis ir klasifikacija

Reikėtų sukurti bendrą Europos Sąjungos apibrėžtį, taikomą išmaniesiems autonominiams robotams, prireikus – ir jų pakategorių apibrėžtis, atsižvelgiant į šias savybes:

–  gebėjimą naudojantis jutikliais ir (arba) keičiantis duomenimis su aplinka veikti savarankiškai ir analizuoti duomenis (intersąveikumas);

–  gebėjimą mokytis iš patirties ir sąveikos;

–  roboto fizinio palaikymo formą;

–  gebėjimą savo elgesį ir veiksmus derinti prie aplinkos.

Išmaniųjų robotų registracija

Atsekamumo tikslais ir siekiant sudaryti paprastesnes sąlygas įgyvendinti kitas rekomendacijas, reikėtų, vadovaujantis robotų klasifikacijos kriterijais, sukurti pažangiųjų robotų registracijos sistemą. Registravimo sistema ir registras turėtų veikti visoje Sąjungoje ir visoje vidaus rinkoje ir juos galėtų valdyti paskirtoji ES robotikos ir dirbtinio intelekto agentūra tuo atveju, kai tokia agentūra yra įsteigta.

Civilinė atsakomybė

Joks teisinis sprendimas bylose dėl robotų ir dirbtinio intelekto atsakomybės (išskyrus bylas dėl žalos nuosavybei) jokiu būdu neturėtų apriboti atlyginti galimos žalos pobūdžio ar masto ir kompensacijos nukentėjusiai šaliai formų, vadovaujantis vien tik tuo, kad žalą sukėlė nežmogiškasis subjektas.

Būsima teisėkūros priemonė turėtų būti grindžiama išsamiu Komisijos vertinimu, kuriame būtų apibrėžta, ar turėtų būti taikomas griežtos atsakomybės ar rizikos valdymo metodas.

Reikėtų sukurti privalomojo draudimo sistemą, ją pagrindžiant gamintojo prievole apdrausti savo gaminamus autonominius robotus.

Tokią draudimo sistemą turėtų papildyti fondas, skirtas užtikrinti žalos kompensavimą tuomet, kai nėra draudimo.

Visi politiniai sprendimai dėl robotams ir dirbtiniam intelektui taikytinų civilinės atsakomybės taisyklių turėtų būti priimami deramai susipažinus su Europos masto robotikai ir neurologijai skirtu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektu, kuriame dalyvaujantys mokslininkai ir ekspertai gali įvertinti visą susijusią riziką ir pasekmes.

Sąveikumas, prieiga prie kodo ir intelektinės nuosavybės teisės

Reikėtų užtikrinti tarpusavyje sąveikaujančių tinklu susietų autonominių robotų sąveikumą. Turėtų būti sudarytos galimybės prisijungti prie šaltinio kodo, įvesties duomenų ir konstrukcijos detalių, jei to reikia, kad būtų galima tirti incidentus ir žalą, sukeltą išmaniųjų robotų, taip pat kad būtų galima užtikrinti nuolatinį jų veikimą, prieinamumą, patikimumą, saugą ir saugumą.

Robotikos chartija

Komisija, teikdama robotiką reglamentuojančius teisės aktus, turėtų atsižvelgti į toliau pateiktoje Robotikos chartijoje įtvirtintus principus.

ROBOTIKOS CHARTIJA

Pasiūlytame etiško elgesio robotikos srityje kodekse nustatytas pagrindinių etinių principų identifikavimo, priežiūros ir laikymosi pagrindas, pradedant kūrimu ir plėtojimu.

Sistemą reikia kurti atsižvelgiant į Europos masto robotikai ir neurologijai skirtą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą ir apgalvotai, taip, kad būtų galima konkrečiu atveju jas pritaikyti atskirai, siekiant įvertinti, ar tam tikras elgesys tam tikroje situacijoje yra teisingas ar blogas, ir priimti sprendimus pagal iš anksto nustatytą vertybių struktūrą.

Kodeksas neturėtų pakeisti būtinybės spręsti visus svarbiausius teisinius iššūkius šioje srityje, bet būtų papildoma priemonė. Kodeksas sudarys palankesnes sąlygas robotų skirstymui į etines kategorijas, skatins šioje srityje imtis atsakingų su inovacijomis susijusių veiksmų ir aptars visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti atitinkamos technologinės krypties (kūrimo proceso, peržiūros pagal etinius principus, audito kontrolės ir pan.) mokslinių tyrimų ir kūrimo (plėtojimo) etapams. Kodeksu turėtų būti siekiama aptarti būtinybę, kad etinių standartų laikytųsi mokslininkai, specialistai, naudotojai ir kūrėjai, tačiau taip pat nustatyti procedūrą, taikomą ieškant atitinkamų etinių dilemų sprendimo būdų, ir sudaryti sąlygas šioms sistemoms veikti etiniu požiūriu atsakingu būdu.

ROBOTIKOS INŽINIERIŲ ETIŠKO ELGESIO KODEKSAS

PREAMBULĖ

Elgesio kodeksu visi mokslininkai ir kūrėjai kviečiami veikti atsakingai, paisant absoliutaus principo gerbti žmonių orumą, privatumą ir saugą (saugumą).

Kodekse raginama glaudžiai bendradarbiauti visas disciplinas, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungoje atliekami robotikos srities moksliniai tyrimai būtų vykdomi saugiai, etiškai ir veiksmingai.

Elgesio kodekse aptariama visa robotikos srities mokslinių tyrimų ir kūrimo (plėtojimo) veikla.

Elgesio kodeksas yra savanoriškas, jame pateikti bendrieji principai ir gairės veiksmams, kurių turi imtis visi suinteresuotieji subjektai.

Robotikos mokslinių tyrimų finansavimo organai, mokslinių tyrimų organizacijos, mokslininkai ir etikos komitetai raginami kuo anksčiau svarstyti būsimą technologijų ar objektų, kurie tiriami moksliniuose tyrimuose, poveikį ir sukurti atsakomybės kultūrą, atsižvelgiant į ateityje galbūt iškilsiančius iššūkius ir pasitaikysiančias galimybes.

Viešosios ir privačios robotikos mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos turėtų reikalauti, kad teikiant robotikos mokslinių tyrimų finansavimo paraišką kaskart būtų atliekamas ir pateikiamas rizikos įvertinimas. Tokiame kodekse žmonės, o ne robotai turėtų būti laikomi atsakingais veikėjais.

Robotikos srities mokslinius tyrimus vykdantys asmenys turėtų įsipareigoti elgtis paisant aukščiausių etinių ir profesinių standartų ir tvirtai laikytis šių principų:

kilnumas – robotai turėtų veikti žmogaus labui;

nekenkimas – doktrina „pirmiausia – nepakenkti“, pagal šį principą robotai neturėtų kenkti žmogui;

autonomiškumas – gebėjimas priimti informaciją pagrįstą sprendimą be spaudimo dėl sąveikos su robotais;

teisingumas – sąžiningas su robotika siejamos naudos paskirstymas ir ypač priežiūros namuose ir sveikatos priežiūros robotų prieinamumas.

Pagrindinės teisės

Kuriant, įgyvendinant, platinant ir naudojant robotus, robotikos mokslinių tyrimų veikla turėtų būti vykdoma gerbiant pagrindines teises ir paisant asmenų ir visos visuomenės gerovės interesų bei laisvo apsisprendimo. Visuomet reikėtų paisyti žmogaus orumo ir savarankiškumo, tiek fizinio, tiek psichologinio.

Atsargumas

Robotikos mokslinė tiriamoji veikla turėtų būti vykdoma laikantis atsargumo principo, numatant galimą rezultatų poveikį saugai ir imantis reikiamų atsargumo priemonių, proporcingų apsaugos lygiui, tuo pat metu skatinant pažangą, naudingą visuomenei ir aplinkai.

Įtrauktis

Robotikos inžinieriai užtikrina skaidrumą ir paiso teisėtos visų suinteresuotųjų subjektų teisės gauti informaciją. Įtrauktis sudaro galimybes visiems mokslinėje tiriamojoje robotikos veikloje dalyvaujantiems ar su ja susijusiems suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.

Atskaitomybė

Reikėtų išlaikyti robotų inžinierių atskaitomybę už galimą robotikos socialinį, aplinkosauginį ir su žmogaus sveikata susijusį poveikį dabartinei ir ateities kartoms.

Sauga

Robotų kūrėjai turėtų atsižvelgti į žmonių fizinės gerovės, saugos, sveikatos principus ir teises bei jų paisyti. Robotų inžinieriai turi saugoti žmogaus gerovę ir paisyti žmogaus teisių, taip pat nedelsdami nurodyti veiksnius, kurie galėtų kenkti visuomenei ar aplinkai.

Atšaukiamumo principas

Atšaukiamumo principas – būtina galimybės kontroliuoti padėtį sąlyga – yra pagrindinė robotų saugaus ir patikimo elgesio programavimo koncepcija. Atšaukiamumo modelis nurodo robotui, kurie veiksmai yra atšaukiami ir, juos padarius, kaip juos atšaukti. Galimybė panaikinti paskutinį veiksmą ar jų seką leidžia naudotojui atšaukti nepageidaujamus veiksmus ir grįžti į „gerą“ jų darbo etapą.

Privatumas

Visuomet reikia paisyti teisės į privatumą. Robotų inžinierius turėtų užtikrinti, jog privati informacija būtų saugoma saugiai ir naudojama tik deramai. Be to, robotų inžinierius turėtų užtikrinti, kad nebūtų galimybės asmeniškai nustatyti asmenų, išskyrus išskirtinius atvejus ir tik turint aiškų, vienareikšmį ir informacija pagrįstą sutikimą. Prieš bet kokį žmogaus ir mašinos sąveikos veiksmą turėtų būti siekiama iš žmogaus gauti ir gaunamas informacija pagrįstas sutikimas. Robotų kūrėjai, kaip tokie, yra atsakingi už galiojančio sutikimo, konfidencialumo, anonimiškumo, sąžiningo elgesio ir tinkamo proceso procedūrų kūrimą ir laikymąsi. Kūrėjai paiso visų prašymų sunaikinti ir iš duomenų rinkinių pašalinti visus susijusius duomenis.

Naudos maksimizavimas ir žalos mažinimas

Mokslininkai visais etapais, pradedant pradiniu etapu ir baigiant platinimu, turėtų siekti kuo didesnės naudos iš savo darbo. Reikia vengti žalos mokslinių tyrimų dalyviams, žmogiškajam subjektui, eksperimento, bandymo ar tyrimo dalyviui ar subjektui. Tais atvejais, kai rizika yra neišvengiamas sudėtinis mokslinio tyrimo elementas, reikia parengti ir laikytis patikimų rizikos įvertinimo ir valdymo protokolų. Įprastai, žalos rizika neturėtų būti didesnė už tą, kuri patiriama kasdieniame gyvenime, t. y. žmonės neturėtų patirti didesnės ar papildomos rizikos už tą, kurią jie patiria kasdien gyvendami. Robotikos sistemų veikimas visuomet turėtų būti grindžiamas kruopščiu rizikos įvertinimo procesu, kurį turėtų formuoti atsargumo ir proporcingumo principai.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ ETIKOS KOMITETŲ (MTEK) KODEKSAS

Principai

Nepriklausomumas

Etikos peržiūros procesas turėtų būti nepriklausomas nuo paties mokslinio tyrimo. Šis principas atkreipia dėmesį į būtinybę vengti mokslininkų ir etikos protokolą peržiūrinčių asmenų, taip pat šių asmenų ir organizacinių valdymo struktūrų interesų konfliktų.

Kompetencija

Etikos peržiūros procesą turėtų vykdyti atitinkamą ekspertinę patirtį sukaupę peržiūrintys asmenys, atsižvelgdami į būtinybę atidžiai apsvarstyti narių kategorijas ir etinį MTEK mokymą.

Skaidrumas ir atskaitomybė

Turėtų būti sudarytos galimybės taikyti atskaitomybę už peržiūros procesą ir jį kontroliuoti. MTEK turi pripažinti savo atsakomybę, būti deramoje organizacinės struktūros vietoje, siekiant užtikrinti visų MTEK veiksmų ir procedūrų skaidrumą išlaikyti ir peržiūrėti standartus.

Mokslinių tyrimų etikos komiteto vaidmuo

MTEK – įprastai atsakingas už visų mokslinių tyrimų, kuriuos vykdant dalyvauja žmonės ir kuriuos vykdo atitinkamos institucijos įdarbinti ar joje dirbantys asmenys, peržiūrą, nepriklausomos, kokybiškos ir laiku atliekamos etikos peržiūros užtikrinimą, mokslinių tyrimų dalyvių orumo, teisių ir gerovės apsaugą, mokslininko (-ų) saugos užtikrinimą, kitų suinteresuotųjų subjektų teisėtų interesų užtikrinimą, informacija pagrįstų sprendimų apie pasiūlymų mokslinę naudą priėmimą ir informacija pagrįstų rekomendacijų teikimą mokslininkams, jei nustatoma, kad atitinkamas pasiūlymas tam tikrais aspektais yra nepakankamas.

Mokslinių tyrimų etikos komiteto sandara

MTEK įprastai turėtų būti daugiadisciplinio pobūdžio; jo nariai – tiek vyrai, tiek moterys; komitetą sudaro didelę patirtį ir ekspertinių žinių robotikos mokslinių tyrimų srityje turintys nariai. Skyrimo mechanizmu reikėtų užtikrinti, kad komiteto nariai turėtų deramos mokslinės patirties, filosofinių, teisinių ir etinių žinių, taip pat atstovautų nespecialistams, be to, kad tarp jų būtų bent vienas narys, turintis specialių etikos žinių, specialios sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų naudojimo patirties, jei mokslinių tyrimų veikloje tam skiriamas didžiausias dėmesys, bei asmenų, turinčių specialių ekspertinių žinių, svarbių jų peržiūrimam moksliniam tyrimui. Šie komitetai taip pat turi būti sudaryti taip, jog būtų išvengta interesų konfliktų.

Stebėjimas

Visos mokslinių tyrimų organizacijos turėtų nustatyti deramas procedūras, taikomas stebint elgesį mokslinio tyrimo, kuriam suteiktas etikos patvirtinimas, metu, kol tyrimas yra baigiamas, ir užtikrinti nuolatinę peržiūrą tais atvejais, kai mokslinio tyrimo struktūroje numatyti galimi pokyčiai ilgainiui, į kuriuos gali prireikti atsižvelgti. Stebėjimas turėtų proporcingai atitikti su moksliniu tyrimu siejamos rizikos pobūdį ir laipsnį. Tais atvejais, kai MTEK mano, jog stebėjimo ataskaitoje nurodyti esminiai susirūpinimą keliantys aspektai, susiję su etiniu elgesio tyrimo metu, jis turėtų paprašyti pateikti visapusišką ir išsamią mokslinio tyrimo ataskaitą, kad būtų galima atlikti visapusišką etikos peržiūrą. Tais atvejais, kai nusprendžiama, jog tyrimas atliekamas neetišku būdu, reikėtų svarstyti galimybę nesuteikti patvirtinimo ir reikalauti sustabdyti ar nebetęsti mokslinio tyrimo.

KŪRĖJŲ LICENCIJOS

–  Prieš kurdami, plėtodami ir sukūrę technologijas turėtumėte paisyti Europos orumo, savarankiškumo ir laisvo apsisprendimo, laisvės ir teisingumo vertybių, įskaitant būtinybės nekenkti, nesužeisti, neklaidinti ar neišnaudoti (pažeidžiamų) naudotojų.

–  Saugumo tikslais turėtumėte įdiegti patikimos sistemos kūrimo principus visiems roboto veikimo aspektams (tiek aparatinės, tiek programinės įrangos struktūroms) ir visiems duomenims, apdorojamiems platformoje ar už jos ribų.

–  Turėtumėte įdiegti privatumo apsaugos visą ciklą savybes, taip siekdami užtikrinti, jog privati informacija būtų saugoma saugiai ir naudojama tik deramai.

–  Turėtumėte įdiegti aiškius autonominius mechanizmus (vadinamuosius žudymo išjungiklius), kurie turėtų atitikti pagrįstus struktūros tikslus.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad robotas veiktų laikydamasis vietos, nacionalinių ir tarptautinių etinių ir teisinių principų.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad roboto sprendimų priėmimo proceso veiksmus būtų galima pakeisti rekonstravimo ir atsekamumo tikslais.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad programuojant robotų sistemas būtų reikalaujama didžiausio skaidrumo, taip pat roboto elgesio nuspėjamumo.

–  Turėtumėte, apsvarstydami netikslumo aiškinant veiksmus, veiksmų netikslumo ir galimų robotų ar žmonių klaidų galimybę, išanalizuoti žmogaus ir roboto sąveikos sistemos nuspėjamumą.

–  Turėtumėte, kurdami robotą, sukurti sekimo įrankius. Šie įrankiai įvairiais ekspertams, operatoriams ir naudotojams skirtais lygmenimis (nors ir ribotai, bet vis tiek) palengvins roboto elgesio atskaitomybę ir paaiškinimą.

–  Turėtumėte parengti kūrimo ir vertinimo protokolus ir su galimais naudotojais ir suinteresuotaisiais subjektais prie jų prisijungti, vertindami robotų naudą ir riziką, taip pat kognityvinio mąstymo, psichologijos ir aplinkosaugos srityse.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad robotus būtų galima identifikuoti kaip robotus, jiems sąveikaujant su žmonėmis.

–  Turėtumėte užtikrinti asmenų, veikiančių ir susijusių su robotais, saugą ir sveikatą, nes robotai, kaip gaminiai, turėtų būti kuriami naudojant procesus, kuriais užtikrinama šių asmenų sauga ir saugumas. Robotų inžinierius turi saugoti žmogaus gerovę ir gerbti žmogaus teises ir negali paleisti roboto neužtikrinęs šios sistemos veikimo saugos, veiksmingumo ir atšaukiamumo.

–  Prieš išbandydami robotą realiomis aplinkybėmis ar įtraukdami žmones į jo kūrimo ir plėtojimo procedūras, turėtumėte gauti palankią Mokslinių tyrimų etikos komiteto nuomonę.

NAUDOTOJŲ LICENCIJA

–  Jums leidžiama naudotis robotu be rizikos ar baimės patirti fizinę ar psichologinę žalą.

–  Turėtumėte turėti teisę tikėtis, jog robotas atliks visas užduotis, kurioms jis būtent ir buvo sukurtas.

–  Turėtumėte žinoti, kad visi robotai gali turėti suvokimo, kognityvinių ir paleidimo apribojimų.

–  Turėtumėte gerbti – fizinį ir psichologinį – žmogaus trapumą ir paisyti žmonių emocinių poreikių.

–  Turėtumėte atsižvelgti į kitų asmenų teises į privatumą, įskaitant vaizdo ekranų išjungimą intymių procedūrų metu.

–  Jums neleidžiama rinkti, naudoti ar atskleisti asmeninės informacijos be aiškaus atitinkamo duomenų subjekto sutikimo.

–  Jums neleidžiama roboto naudoti pažeidžiant etinius ir teisinius principus ir standartus.

–  Jums neleidžiama keisti roboto siekiant panaudoti jį kaip ginklą.

Teisinis pranešimas