Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2328(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0030/2017

Pateikti tekstai :

A8-0030/2017

Debatai :

PV 02/03/2017 - 2
CRE 02/03/2017 - 2

Balsavimas :

PV 02/03/2017 - 6.7
CRE 02/03/2017 - 6.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0062

Priimti tekstai
PDF 368kWORD 51k
Ketvirtadienis, 2017 m. kovo 2 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Programos „Kūrybiška Europa“ įgyvendinimo ataskaita
P8_TA(2017)0062A8-0030/2017

2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB, įgyvendinimo (2015/2328(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (1) (toliau – Reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 ir 173 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)0029),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ (COM(2012)0537),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ (COM(2010)0183),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybos sankirtų, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, ekonominį tvarumą ir socialinę įtrauktį,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl Europos kino skaitmeniniame amžiuje(5),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Europos kultūros sostinės. Sėkmės strategijos ir ilgalaikis poveikis“, kurį 2013 m. Kultūros ir švietimo komiteto prašymu atliko Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminis skyrius (B skyrius),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo(8),

–  atsižvelgdamas į ES darbo planą kultūros srityje (2015–2018 m.),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, ypač į jo 20–24 dalis dėl galiojančių teisės aktų ex post vertinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0030/2017),

A.  kadangi programa „Kūrybiška Europa“ siekiama, viena vertus, apsaugoti ir skatinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, taip pat skatinti Europos paveldą ir, kita vertus, stiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą;

B.  kadangi kultūra yra vienas iš svarbiausių veiksnių skatinant Europos integraciją;

C.  kadangi programa „Kūrybiška Europa“, ypač jos paprogramė „Kultūra“, finansuojamos gerokai per mažai, ir todėl kyla sunkumų siekiant pateisinti didelius lūkesčius;

D.  kadangi pagal reglamento 3 ir 4 straipsnius Europos kultūrų ir kalbų įvairovės skatinimas, taip pat Europos kultūros paveldo, o konkrečiau tarpvalstybinės kultūros ir kūrybos kūrinių sklaidos, skatinimas yra vieni iš pagrindinių programos tikslų;

E.  kadangi pagal reglamento 12 straipsnį tarptautinės sklaidos ir judumo skatinimas, o konkrečiau Europos literatūros sklaidos rėmimas siekiant užtikrinti kuo didesnį jos prieinamumą, yra vieni iš kultūros paprogramės prioritetų;

F.  kadangi vienintelės programos struktūra turi pranašumų, lemiančių galimybę pasiekti kritinę masę, galinčių suteikti pastebimumo toms sritims, kurios dar įvertintos nepakankamai, ir spręsti tas pačias problemas – susiskaidymo, globalizacijos, duomenų trūkumo ir sunkumų gauti kreditą;

G.  kadangi iš dviejų paprogramių sudaryta programos struktūra, kurioje išlaikomi abiejų paprogramių ypatumai ir tapatybė, papildyta tarpsektorine paprograme, yra labai naudinga priemonė, padedanti geriau suprasti bendradarbiavimą ir pokyčius kultūros srityje, susijusius su trečiosiomis šalimis;

H.  kadangi tarpsektorinės paprogramės strateginis tikslas skatinti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį kultūros bendradarbiavimą buvo išplėtotas tik iš dalies;

I.  kadangi įgyvendinant programą „Kūrybiška Europa“ leidžiama vykdyti bendradarbiavimo veiklą ir bendrus veiksmus su programoje nedalyvaujančiomis šalimis ir su kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, UNESCO, Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), jei tokia bendra veikla padeda siekti programos tikslų;

J.  kadangi reglamento 18 straipsnyje numatyta veiklos rodiklių sistema, apimanti atitinkamus bendriesiems programos tikslams, paprogramei MEDIA ir kultūros paprogramei nustatytus rodiklius, taip pat konkrečius rodiklius, susijusius su garantijų priemone, kol kas nenustatyta arba nėra taikoma;

K.  kadangi paaiškėjo, kad dabartinė vertinimo sistema programos pobūdžiui ir specifikai netinka ir todėl turėtų būti patobulinta;

L.  kadangi konkretūs veiksmai, pvz., Europos kultūros sostinės, įskaitant tinklą, premijos ir Europos paveldo ženklas, parodė, kad įgyvendinant juos galima skatinti tvarią vietos ekonomikos plėtrą ir kultūros turizmą, ir todėl juos reikėtų iniciatyviau tobulinti ir populiarinti;

M.  kadangi 2016 m. pagal tarpsektorinę paprogramę paskelbtas specialus kvietimas dėl pabėgėlių įtraukimo į Europos visuomenę, siekiant skatinti ir remti kūrybiškumą ir kultūrų dialogą;

N.  kadangi paprogramės „KULTŪRA“ paramos sričiai „Bendradarbiavimo projektai“ skiriama apie 70 proc. paprogramės biudžeto, ši sritis yra labai populiari tarp kultūros veikėjų, ja siekiama bendrų metodų tarpvalstybiniu mastu, o atvira formuluotė leidžia finansuoti netikėtus, labai inovatyvius ir kūrybiškus projektus, kurių pabrėžtinai pageidaujama;

O.  kadangi reglamente numatyta parengti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kad jos dalyvautų programoje arba tam tikrose jos dalyse, tačiau iki šiol procedūrą užbaigė tik keletas šalių;

P.  kadangi dėl Parlamento veiksmų kultūra, kultūros ir kūrybos sektoriai ir audiovizualinis sektorius, nors ir nepakankamai, tačiau įtraukti į daugiametes programas „Erasmus+“, „Horizontas 2020“ ir Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą „COSME“, taip pat į struktūrinių fondų nuostatas ir Europos strateginių investicijų fondo (EISF) prioritetus;

Q.  kadangi savimoką ir kūrybos bei žiniasklaidos sektorių sieja stipri tarpusavio sąveika, nes daug meno rūšių, žiniasklaidos priemonių ir kultūros organizacijų suteikia galimybių savimokai;

R.  kadangi atranką praėjusių pareiškėjų dalis pagal paprogramę „Kultūra“ yra 15 proc., o pagal paprogramę „MEDIA“ – 44 proc., tačiau neskaičiuojant automatinių schemų ši dalis pagal pastarąją paprogramę dar mažesnė (32 proc.);

S.  kadangi pagal paprogramę „MEDIA“ iki šiol iš viso užregistruota 13 000 paraiškų, o finansavimas skirtas daugiau kaip 5 500 projektų;

T.  kadangi paprogramės „MEDIA“ automatinė taškų sistema, kuria siekiama užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, iškraipo rinką ir sudaro daug nepalankesnes sąlygas šalims, turinčioms daug audiovizualinės produkcijos gamybos pajėgumų;

U.  kadangi bendradarbiavimo projektams pagal programos „Kūrybiška Europa“ kūrybos paprogramę skiriamos dotacijos netenkina tinklų, kurie yra grindžiami ankstesnėje 2007–2013 m. programoje „Kultūra“ numatyta veiklos struktūra ir veikla, poreikių;

V.  kadangi suinteresuotieji subjektai kritikuoja, kad administracinis valdymas (paraiškų teikimas, vertinimas ir ataskaitų teikimo procesai) vis dar yra pernelyg apsunkinantis; todėl pabrėžia, kad reikia supaprastinti paraiškų teikimo procedūrą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas galimiems gavėjams ir skatinti juos dalyvauti programoje;

W.  kadangi programos „Kūrybiška Europa“ centrai yra itin svarbūs Komisijos, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) ir paraiškų teikėjų tarpininkai ir kadangi jie turėtų būti geriau informuojami apie vykstantį sprendimų priėmimo procesą ir labiau įtraukiami į informacijos apie projektus teikimą ir jų rezultatų viešinimą;

X.  kadangi veiklos vykdytojai apgailestauja dėl didelės paraiškų teikimo proceso administracinės naštos, apimančios gausias gaires ir didelį kiekį dokumentų, kuriuose kartais pateikiama prieštaringa informacija;

Y.  kadangi pranešama, kad įmonių registravimas Europos Komisijos tapatumo nustatymo sistemoje (ECAS) kelia problemų; kadangi, nepaisant to, e. forma vertinama labai teigiamai;

1.  primygtinai ragina valstybes nares padidinti programos „Kūrybiška Europa“ biudžetą, kad jis atitiktų ES piliečių lūkesčius ir kiekvienos paprogramės užmojus, taip pripažįstant, kad kultūrinės gamybos vertybių negalima vertinti tik ekonominiais duomenimis, ir sudarant galimybes pasiekti didesnio veiksmingumo ir geresnių rezultatų;

2.  teigiamai vertina nuo 2014 m. taikomas įvairias priemones programos valdymui racionalizuoti;

3.  apgailestauja, kad nepakankamas finansavimo pajėgumas, taip pat su administravimu ir reglamentavimu susiję kliuviniai, tebėra viena pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria galimi pareiškėjai; ragina Komisiją, Švietimo, EACEA ir nacionalinius programos „Kūrybiška Europa“ centrus pamėginti spręsti klausimą, kodėl tarp finansuojamų organizacijų ir tam tikruose paprogramės „Kultūra“ sektoriuose nepakankamai atstovaujama labai mažiems kultūrinės veiklos vykdytojams;

4.  prašo Komisijos padidinti programos nuoseklumą su visomis atitinkamomis ES politikos priemonėmis ir kitais finansavimo šaltiniais;

5.  prašo Komisijos užtikrinti tinkamą už programą „Kūrybiška Europa“ atsakingų generalinių direktoratų veiklos tarpusavio koordinavimą ir jos koordinavimą su veikla, kurią atlieka EACEA ir programos „Kūrybiška Europa“ centrai, rūpindamiesi skirtingais programos „Kūrybiška Europa“ įgyvendinimo etapais, primindamas, kad EACEA ir programos centrų vaidmuo labai svarbus, kadangi jie palaiko tiesioginius ryšius ne tik su paramos gavėjais, bet ir su visu kultūros ir kūrybos sektoriumi;

6.  prašo Komisijos kuo glaudžiau bendradarbiauti su UNESCO, Europos Taryba, taip pat su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kad būtų sukurtas tvirtesnis pagrindas bendrai veiklai siekiant programos tikslų ir vertinant jos poveikį, ypač atsižvelgiant į tarptautinį aspektą ir konkrečias kultūros ir kūrybos žmogiškąsias ir ekonomines vertybes;

7.  ragina Komisiją, svarstant ir geriau apibrėžiant dviejų skirtingų paprogramių ypatumus, išlaikyti esamą programos „Kūrybiška Europa“ struktūrą, didinti tarpsektorinės paprogramės teikiamas galimybes ir patikrinti, ar garantijų fondas įgyvendinamas veiksmingai;

8.  prašo Komisijos abiejose paprogramėse ir vertintojams skirtose gairėse meninį ir kūrybinį komponentą geriau suderinti su vadybos ir inovacijų aspektais, ypač kultūros ir kūrybos sektoriuose;

9.  prašo Komisijos naudotis veiklos rodiklių sistema, numatyta programos „Kūrybiška Europa“ teisinio pagrindo 18 straipsnyje, ir taikant ją pirmenybę teikti programos meno ir kūrybos elementui, kuris per dažnai yra aukojamas grynai ekonominiams aspektams, pvz., valdymo gebėjimams ar kiekybinei auditorijos plėtrai;

10.  primygtinai ragina Komisiją vertintojams priskirti daugiau negu dabartines šešias praktinės patirties sritis, kad būtų galima veiksmingiau dirbti konkrečiose srityse;

11.  primygtinai ragina Komisiją ir EACEA patobulinti vertinimo procedūrą – padidinti pirmojo etapo vertintojų skaičių ir de visu numatyti kolegialų sprendimų priėmimo procesą, kad kandidatai būtų pasirenkami iš per antrą etapą atrinktų kandidatų; pabrėžia, kad atmetant projektus reikia labai didelio skaidrumo ir išsamaus pagrindimo, kad dėl neįtikinančio pagrindimo nesumažėtų programos priimtinumas;

12.  prašo Komisijos suteikti kultūros sektoriaus veiklos vykdytojams, norintiems tobulinti savo įgūdžius paraiškų teikimo procedūrų, viso projekto valdymo ir projekto įgyvendinimo srityse, galimybių mokytis ir stiprinti gebėjimus;

13.  prašo Komisijos ir EACEA labiau remti kultūros sektoriaus veiklos vykdytojų pastangas rasti partnerius bendradarbiavimo projektams, taikant priemones, apimančias specialiai partnerių paieškai skirtas svarbiausių Europos kultūros renginių sekcijas, esamų paieškos priemonių ir duomenų bazių tobulinimą ir tinklaveikos anksčiau skelbtomis temomis galimybių suteikimą, bet tuo neapsiribojant;

14.  prašo Komisijos ir EACEA imtis priemonių, siekiant padidinti atmestų paraiškų ginčijimo procedūros skaidrumą ir taip sumažinti bendrą nusivylimo tarp kandidatų mastą bei padidinti programos patikimumą ilguoju laikotarpiu;

15.  primygtinai ragina Komisiją dar labiau supaprastinti paraiškų ir ataskaitų teikimo procedūras – supaprastinti gaires ir kitus dokumentus, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis būtų ne toks griežtas, ir parengti bendradarbiavimo susitarimo pavyzdį;

16.  ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, siekiant dar geriau populiarinti ir skleisti įgyvendintų projektų rezultatus, taip pat informaciją apie visų pagal programą įgyvendintų veiksmų europinę pridėtinę vertę;

17.  primygtinai ragina Komisiją vengti keisti ar nustatyti papildomų prioritetų ir taisyklių nesuteikus programos „Kūrybiška Europa“ centrams ir suinteresuotiesiems subjektams reikiamo laiko pasirengti tolesniems kvietimams;

18.  primygtinai ragina Komisiją dar labiau supaprastinti finansinius aspektus, be kita ko, plačiau taikant vienkartines išmokas ir skatinant labiau naudotis išlaidų kompensavimu išmokant vienkartines išmokas, ir taikyti kriterijus, kuriais nebūtų varžoma galimybė gauti finansavimą nedidelės apimties projektams, ir užtikrinti, kad dotacijos būtų galutinai išmokamos kuo tinkamesniu laiku; tai turėtų būti EACEA veiklos kokybės kriterijus, taikytinas tiek dėl paprogramės „Kultūra“, tiek paprogramės MEDIA;

19.  pažymi, kad esama didelių nacionalinių skirtumų, susijusių su bendradarbiavimo projektuose dalyvaujančių darbuotojų darbo užmokesčio dydžiu, dėl kurių vėliau atsiranda didelių bendro finansavimo pajėgumo skirtumų tarp partnerių iš skirtingų valstybių narių; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimą bendradarbiavimo projektuose dalyvaujančių darbuotojų darbo vertinimo alternatyvą, grindžiamą ne tik darbo užmokesčiu pagal darbuotojo kategoriją, bet ir kitais rodikliais;

20.  primygtinai ragina Komisiją kartu su Eurostatu toliau rengti konkrečius kriterijus, pritaikytus ypatingam sektoriaus pobūdžiui (kūrybos procesui, kultūrinei ir meninei vertei, inovacijoms, augimui, socialinei įtraukčiai, bendruomenės kūrimui, tarptautinimui, verslo tobulėjimui, gebėjimams kurti įvairų šalutinį poveikį, kryžminį poveikį ir kt.), taip pat įvertinti galimybę į šį procesą įtraukti Jungtinį tyrimų centrą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu sukaupti kokybiškų žinių išteklių apie sektorius, taip pat atlikti statistinius tyrimus ir užtikrinti prieigą prie šioje srityje turimų palyginamų duomenų išteklių, kurie suteiks galimybę veiksmingai stebėti ir analizuoti kultūros ir kūrybos sektoriuose įgyvendinamos politikos poveikį kultūrai, ekonomikai ir visuomenei;

Paprogramė MEDIA

21.  palankiai vertina dabartinį Komisijos ir EACEA darbą, kuriuo pakeičiama automatinė taškų sistema, kad būtų sudarytos tikrai vienodos konkurencijos sąlygos, proporcingai atsižvelgiant į visus programoje „Kūrybiška Europa“ nurodytus kriterijus (tarpvalstybinis pobūdis, tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtojimas, masto ekonomija, kritinė masė, sverto poveikis) ir į gamybos pajėgumus ir esamas nacionalines audiovizualinio sektoriaus rėmimo sistemas;

22.  pripažįsta, kad paprogramė MEDIA akivaizdžiai giliai įsitvirtino diversifikuotame audiovizualiniame sektoriuje ir ja veiksmingai remiama kultūrų įvairovė ir pramonės politika;

23.  ragina toliau plėtoti subtitravimo ir dubliavimo veiklą, kad būtų skatinamas garso ir vaizdo produktų judėjimas ES viduje ir už jos ribų;

24.  rekomenduoja, kad Europos audiovizualinis paveldas būtų apsaugotas ir su juo būtų galima susipažinti norint studijuoti, įtraukti auditoriją ir didinti ekonominę vertę pasitelkiant filmų ir audiovizualinių archyvų skaitmeninimą;

25.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tarptautinę kino meno panoramą ir vis stiprėjančią konkurenciją šioje srityje, Europos audiovizualiniam sektoriui ir toliau reikės, kad būtų išlaikytos priemonės, kuriomis apsaugoma jo įvairovė ir nepriklausomybė; pabrėžia, kad būtina tiesiogiai remti Europos audiovizualinę produkciją, ypač projektų rengimo etapu, ir tą reikėtų daryti išplėtojant mokymus, kad jie apimtų daugiau veiksmų ir kad būtų stiprinamas sektoriaus konkurencingumas;

26.  rekomenduoja stiprinti programoje dalyvaujančioms kaimyninėms šalims skirtas priemones, siekiant skatinti Europos kūrinių populiarinimą šiose teritorijose ir bendrus kūrybos projektus;

27.  pripažįsta, kad Europos internetinės platformos vis dar nėra konkurencingos tarptautiniu lygmeniu, nors internetiniam platinimui teikiama parama, ir kad esamose platformose europinį turinį sunku surasti ir jis nėra lengvai prieinamas;

28.  teigiamai vertina, kad auditorijos plėtra suskaidyta į filmų išmanymo, daugiausia dėmesio skiriant su kinu susijusiam švietimui mokyklose, ir auditorijos plėtros iniciatyvas;

29.  pabrėžia, kad Komisija turi pasiūlyti duomenimis grindžiamą Europos auditorijos pritraukimo projektą, kuriuo būtų siekiama įvertinti ir sustiprinti Europos audiovizualinio ir kino sektoriaus pajėgumą rinkti ir analizuoti duomenis apie auditorijos elgseną ir ją prognozuoti, siekiant padidinti nenacionalinių Europos filmų paklausą;

30.  pabrėžia, kad nuolat teikiama parama nepriklausomiems TV fantastikos serialų prodiuseriams, siekiantiems konkuruoti pasaulio lygmeniu, siekiant į šiuo metu tarptautiniu mastu susidariusią didelę aukštos kokybės serialų paklausą sureaguoti tikrai europine pasiūla, nors geriausių rezultatų iki šiol pasiekta dokumentinės ir vaikams skirtos produkcijos srityse;

31.  prašo Komisijos ir toliau remti kino teatrų tinklus, pvz., tinklą „Europa Cinemas“, kurie propaguoja Europos kiną visame pasaulyje, teikiant finansinę ir veiklos paramą, padedančią kino teatrams, kuriuose rodoma daug Europos filmų, ir pabrėžia labai svarbų vaidmenį, kurį kino teatrai atlieka didinant auditorijos sąmoningumą ir išlaikant su kinu susijusios patirties socialinį elementą;

32.  prašo Komisijos pakeisti sistemą, pagal kurią skiriamos priemokos už vienu metu kino teatruose ir užsakomųjų vaizdo programų paslaugų pavidalu išleidžiamą produkciją;

33.  rekomenduoja suteikti vertintojams tam tikras priemones, atsižvelgiant į kiekvienos šalies paramos schemos specifiką, kad būtų užtikrintos vienodos dalyvavimo paprogramėje MEDIA sąlygos;

34.  prašo Komisijos padidinti didžiausią finansavimo ribą Europos vaizdo žaidimų projektams, kad būtų atsižvelgiama į dideles ir augančias jų gamybos išlaidas; taip pat pabrėžia, kad būtina peržiūrėti tinkamumo kriterijų, susijusį su išskirtinai pasakojamuoju vaizdo žaidimo pobūdžiu, kad būtų galima plačiau įtraukti projektus, pagal kuriuos produkciją galima platinti tarpvalstybiniu mastu (sporto žaidimus, žaidimus „sandbox“ ir kt.), ir į projektų vertinimo kriterijus įtraukti „gameplay“ siekiant parodyti, jog užtikrinant produkcijos sėkmę šis aspektas yra svarbiausias;

Paprogramė „Kultūra“

35.  prašo Komisijos subalansuoti ekonominės dimensijos įtaką su meno ir kultūros savaimine verte ir daugiau dėmesio skirti menininkams ir kūrėjams;

36.  rekomenduoja, kad Europos bendradarbiavimo projektuose būtų atsižvelgiama į inovacijas, judumą ir platesnę bendrą gamybą;

37.  prašo Komisijos nustatyti galimas naujas priemones, kurios padėtų sumažinti paramos gavėjų ir pareiškėjų skaičiaus disproporciją, įskaitant, be kita ko, paprogramės „Kultūra“ biudžeto didinimą, tinkamesnį visų kultūros ir kūrybos sektorių atstovavimą ir didesnę paramą nedidelės apimties projektams;

38.  pabrėžia vertimo svarbą populiarinant kalbų įvairovės paveldą ir rekomenduoja į literatūros vertimo projektus įtraukti knygų ir skaitymo populiarinimą ir remti dalyvavimą knygų mugėse, įskaitant galimybės surengti kasmetinę Europos knygų mugę apsvarstymą, kad būtų padidinta knygų apyvarta, skatinami Europos literatūros mainai ir užtikrintas skirtingos nacionalinės literatūros pristatymas, taip pat kad visiems gyventojams, įskaitant neįgaliuosius, būtų užtikrinta galimybė skaityti literatūros kūrinius;

39.  teigiamai vertina vadinamųjų centrų (Europos platformų projektų) kūrimą siekiant paremti kylančius menininkus ir kūrėjus ir suteikti jiems galimybę keistis patirtimi bei kartu dirbti;

40.  atkakliai tvirtina, kad stabilūs ir gerai atstovaujantys Europos kultūros tinklai yra būtini kultūros ir meno veiklos, vykdomos Europoje ir kartu su trečiosiomis šalimis, matomumui, nes dažnai jie pirmieji pradeda bendradarbiauti naujose srityse, sektoriuose ar šalyse; mano, kad jų, kaip veiklos koordinatorių ir kultūros ir kūrybos propaguotojų visose meno srityse, vaidmuo turėtų būti remiamas veiklos dotacijomis; laikosi nuomonės, kad šiuo klausimu reikėtų iš anksto nustatyti aiškius ir skaidrius atrankos kriterijus;

41.  ragina Komisiją ir EACEA paprogramei „Kultūra“ suteikti išorės pristatymo ir struktūruotų susitikimų su šio sektoriaus veiklos vykdytojais galimybių;

42.  rekomenduoja iš naujo pradėti teikti Europos teatro premiją ir skirti tinkamą finansavimą;

43.  pabrėžia Europos kultūros sostinių schemos, grindžiamos procese dalyvaujančių miestų ir regionų dinamika, kurią taikant Europos kultūros sostinės ženklas ir palyginti labai nedidelis ES finansinis įnašas paverčiami tikru turtu tolesniam finansavimui ir veiklai gerokai ilgesniu nei vienų metų laikotarpiu, sėkmę ir reikšmę;

44.  teigiamai vertina tai, kad vėliau nuo 2020 m. Europos kultūros sostinių schemoje galės dalyvauti šalys kandidatės ir ELPA šalys, ir ragina geriau skleisti šią patirtį ES ir už jos ribų;

45.  rekomenduoja daugiau matomumo suteikti Europos paveldo ženklui ir pabrėžia, kokie atitinkami (materialūs ir nematerialūs) objektai svarbūs europinei tapatybei, bendro priklausymo Europai jausmo puoselėjimui, ES kūrimui ir žinių apie įvairų paveldą įgijimui siekiant kurti geresnę ateitį;

46.  rekomenduoja imtis veiksmų siekiant pagal programą „Kūrybiška Europa“ koordinuoti ir tinkamai remti 2018 m. Europos kultūros paveldo metus, pradedant nuo pasirengimo metų – 2017 m., panaudojant tam skirtą biudžeto eilutę, o ne paprogramei „Kultūra“ skirtus išteklius, kaip siūlė Komisija;

47.  prašo Komisijos apsvarstyti būdus palengvinti meno srityse nusimanantiems pabėgėliams galimybę dalyvauti programoje „Kūrybiška Europa“;

Tarpsektorinė paprogramė

48.  primygtinai ragina Komisiją išplėtoti šios paprogramės galimybes ir visapusiškai jomis naudotis paprogramės tikslams pasiekti, kaip numatyta reglamente, ypač tarpvalstybiniam ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui skatinti;

49.  rekomenduoja pagal šią paprogramę patvirtinti tris naujas paramos priemones: a) tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonę „Creative Europe Mundus“, b) socialinės įtraukties priemonę ir c) novatoriškų kryžminės naudos ir tarpsektorinių projektų priemonę;

50.  prašo Komisijos pagal garantijų priemonę užtikrinti geografinę ir sektorinę pusiausvyrą ir vienodas galimybes mažoms organizacijoms ir vietos lygmens iniciatyvoms bei projektams iš visų valstybių narių šia priemone naudotis, įvertinti jos poveikį, ypač mažoms kultūros įmonėms, tarpininkams ir tinklų kūrėjams ir išnagrinėti galimybes kurti sąveiką su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir kitomis programomis, ypač COSME, norint užtikrinti, kad garantijų priemonė būtų naudojama pačiu veiksmingiausiu būdu siekiant padėti kultūros ir kūrybos sektoriui;

51.  nekantriai laukia pirminių 2016 m. inicijuotos finansinių garantijų priemonės rezultatų; tikisi, kad, palengvindama MVĮ ir labai mažoms įmonėms prieigą prie paskolų, ši nauja rinkos priemonė padės kultūros ir kūrybos sektoriams, kurie užtikrina 4,4 proc. ES BVP ir kuriuose dirba 3,8 proc. jos darbo jėgos, realizuoti visą savo, kaip daug žadančio augimo ir darbo vietų šaltinio ir kaip konkurencingumo, kultūrų įvairovės ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo varomosios jėgos, potencialą; vis dėlto itin apgailestauja dėl to, kad minėtoji priemonė bus visiškai veiksminga tik tose šalyse, kur panašus mechanizmas jau taikomas;

52.  teigiamai vertina Komisijos ir EACEA veiksmus, kuriais organizuojami mokymai ir suvienodinami visų programos „Kūrybiška Europa“ centrų gebėjimai, ir rekomenduoja šiuos veiksmus toliau vykdyti;

53.  ragina Komisiją ir EACEA pagerinti komunikaciją ir keitimąsi informacija, įskaitant informaciją apie vykstančius sprendimų priėmimo procesus ir naujas tarpsektorines iniciatyvas, su programos „Kūrybiška Europa“ centrais; rekomenduoja Komisijai, siekiant, kad programa būtų įgyvendinama geriau, prieš vykdant atrankos procedūrą ir ją baigus labiau atsižvelgti į programos „Kūrybiška Europa“ centrų patirtį ir užtikrinti, kad programos „Kūrybiška Europa“ centrų sukurtos priemonės ir parengti dokumentai būtų pateikiami internete kaip sektini gerosios patirties pavyzdžiai; pabrėžia, kad programos „Kūrybiška Europa“ centrai turi tinkamiau bendradarbiauti, kad taptų veiksmingesnėmis konsultacinėmis priemonėmis pareiškėjams iš savo šalies; pažymi, kad jų gebėjimus būtų galima lengviau pagerinti konfidencialiai keičiantis vertinimo ataskaitomis, net ir neigiamomis, ir ragina Komisiją padidinti vertinimo ir atrankos proceso skaidrumą;

Rekomendacijos dėl būsimų programos variantų

54.  rekomenduoja programą „Kūrybiška Europa“ tęsti, peržiūrėti ir patobulinti 2021–2028 m. kaip programą, kuri apima visus kultūros ir kūrybos sektorius, kurioje daugiausia dėmesio skiriama aukštos kokybės projektams, kurią sudaro dvi paprogramės ir tarpsektorinė paprogramė, įskaitant mokymą, auditorijos plėtrą, patekimą į rinkas, socialinę įtrauktį, bendradarbiavimą, tarpsektorinius ir kryžminės naudos projektus, tarpusavio mokymąsi, taip pat ryšių palaikymą, tyrimus, konkrečiai kultūros ir kūrybos sektoriams skirtą paramą, garantijų priemonę ir programos „Kūrybiška Europa“ centrų rėmimą;

55.  atsižvelgdamas į didelį migrantų ir pabėgėlių antplūdį į ES pastaraisiais metais, teigiamai vertina stiprėjantį programos tarpkultūrinį aspektą: tikimasi, kad taip nuo 2017 m. atsiras daugiau projektų, kuriais bus skatinama kultūrų įvairovė ir dialogas bei populiarinama daugiakalbystė; kadangi tikėtina, jog ateinančiais metais kultūrų integracija ir toliau bus iššūkis daugelyje ES valstybių narių, pabrėžia, kad ji turėtų būti remiama kaip reguliarus programos komponentas;

56.  rekomenduoja, kad į kitos programos teisinį pagrindą kaip vienas iš programos bei paprogramių tikslų ir atrankos bei vertinimo kriterijų būtų aiškiai įtrauktas kultūros ir meninės kokybės skatinimas ir tikroji kultūros vertė;

57.  ragina Komisiją peržiūrint paprogramę MEDIA apsvarstyti, ar paramos veiksmingumas padidėtų mažesnius projektus priskyrus programos ramsčiams „produkcija“, „festivaliai“, „kinas“ ir „platinimas“;

58.  primygtinai ragina Komisiją iniciatyviai vertinti galimybę leisti programoje dalyvauti naujoms šalims, ypatingą statusą suteikiant Europos pietinėms ir rytinėms kaimyninėms šalims;

59.  konstatuoja, kad Europos bendras filmų kūrimas labai svarbus siekiant užtikrinti pakankamą mūsų produktų konkurencingumą ir įveikti rinkos iššūkius, ir rekomenduoja kurti juos pasitelkiant tinkamus būdus ir proporcingus išteklius, taip pat bendradarbiaujant su Europos pavyzdinėmis institucijomis šiame sektoriuje, pvz., „Eurimages“;

60.  ragina Komisiją patikrinti, ar, atsižvelgiant į didelį kultūros sektorių skaičių, prasminga sukurti į Europos audiovizualinę observatoriją panašią Europos kultūros ir kūrybos observatoriją, kurios standartai būtų palyginami su Europos audiovizualinės observatorijos standartais, ir, jei taip, parengti kriterijus, atitinkančius konkretų sektorių pobūdį;

o
o   o

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 221.
(2) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0293.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.
(5) OL C 346, 2016 9 21, p. 10.
(6) OL C 93, 2016 3 9, p. 95.
(7) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 135.
(8) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 142.

Teisinis pranešimas