Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2012(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0043/2017

Pateikti tekstai :

A8-0043/2017

Debatai :

PV 13/03/2017 - 13
CRE 13/03/2017 - 13

Balsavimas :

PV 14/03/2017 - 6.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0074

Priimti tekstai
PDF 365kWORD 50k
Antradienis, 2017 m. kovo 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Vienodas požiūris į vyrus ir moteris dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir dėl prekių tiekimo bei paslaugų teikimo
P8_TA(2017)0074A8-0043/2017

2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, taikymo (2016/2012(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (COM(2015)0190), taikymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtas 2011 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 2004/113/EB taikymo draudimui gaires pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-236/09 (Test-Achats)(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą byloje C-236/09 (Test-Achats)(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir jos 3 straipsnį, kuriame „lytis“ apibrėžiama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgesys, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio mėn. Europos įgyvendinimo vertinimą dėl Direktyvos 2004/113/EB dėl lyčių lygių galimybių naudotis prekėmis bei paslaugomis, kurį atliko Europos Parlamento tyrimų tarnyba(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. tinklo „Equinet“ ataskaitą „Lygybės įstaigos ir Direktyva, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybių naudotis prekėmis bei paslaugomis“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos teisės ekspertų lyčių lygybės srityje tinklo ataskaitą „Lyčių lygybės įstatymas 33-jose Europos šalyse. Kaip ES taisyklės perkeliamos į nacionalinę teisę?“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos mėn. Europos teisės ekspertų lyčių lygybės srityje tinklo ataskaitą „Diskriminacija dėl lyties siekiant galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis, taip pat tiekti prekes ir teikti paslaugas ir Direktyvos 2004/113/EB perkėlimas į nacionalinę teisę“,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-13/94, kad teisė nebūti diskriminuojamam dėl lyties gali apimti diskriminaciją, kylančią dėl asmens lyties pakeitimo(5), taip pat į 2014 m. ES pagrindinių teisių agentūros LGBTI asmenų apklausą ir jos ataskaitą „Profesinis požiūris: iššūkiai siekiant užtikrinti LGBT asmenų lygybę“ – visa tai susiję su prekių ir paslaugų sritimi,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426), ir 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją dėl jos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos moterų verslumui trukdančių išorės veiksnių(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0043/2017),

A.  kadangi kova su diskriminacija dėl lyties – tiek tiesioginė, tiek netiesioginė – prekių ir paslaugų srityje yra neatsiejamai susijusi su moterų ir vyrų lygybės principu, kuris yra pagrindinė Europos Sąjungos vertybė, ir kadangi tiek Sutartimis, tiek Pagrindinių teisių chartija draudžiama diskriminuoti dėl lyties ir reikalaujama visose srityse ir visose ES valstybėse narėse užtikrinti moterų ir vyrų lygybę;

B.  kadangi Direktyvoje 2004/113/EB išplečiamas vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas, kad jis apimtų ne tik užimtumo ir darbo rinkos sritį, bet ir galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo sritį;

C.  kadangi šia direktyva draudžiama ir tiesioginė, ir netiesioginė lyčių diskriminacija dėl galimybės tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose naudotis visuomenei prieinamomis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo;

D.  kadangi direktyvos nuostatos taikomos visoms prekėms ir paslaugoms, teikiamoms už užmokestį, kaip nustatyta SESV 57 straipsnyje ir vadovaujantis atitinkama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika; kadangi mokėti nebūtinai turi tie asmenys, kuriems šios paslaugos yra suteiktos, ir atsilyginti galima netiesioginiu mokėjimu, kurį nebūtinai atlieka paslaugos gavėjas;

E.  kadangi su žiniasklaidos ir reklamos sektoriais, švietimu susijusios paslaugos, taip pat privačioje sferoje teikiamos paslaugos nepriskiriamos šios direktyvos taikymo sričiai; kadangi valstybėms narėms suteikta teisėkūros kompetencija užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus kitose srityse ir kadangi kai kuriais atvejais taikomi už šios direktyvos reikalavimus griežtesni nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos diskriminacija tarp vyrų ir moterų draudžiama žiniasklaidos, reklamos ir švietimo srityje;

F.  kadangi visos 28 valstybės narės perkėlė direktyvą į nacionalinę teisę; kadangi, remiantis Komisijos ataskaita, 2015 m. su šešiomis valstybėmis narėmis dėl direktyvos įgyvendinimo vis dar vyko intensyvus dialogas;

G.  kadangi Test-Achats sprendime ESTT nusprendė, kad direktyvos 5 straipsnio 2 dalies nuostatos trukdo siekti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris tikslo; kadangi ši nuostata nuo 2012 m. gruodžio 21 d. buvo laikoma negaliojančia, todėl visose valstybėse narėse abiejų lyčių asmenims nustatytos vienodos įmokos ir išmokos;

H.  kadangi vienos iš dažniausių problemų yra per daug ribotas prekių ir paslaugų supratimas, platus ir kartais neaiškus nevienodo požiūrio pagrindimas, remiantis 4 straipsnio 5 dalimi, taip pat nepakankama moterų apsauga motinystės ir nėštumo laikotarpiu;

I.  kadangi uždraudžiant diskriminaciją svarbu paisyti kitų pagrindinių teisių ir laisvių, įskaitant privataus gyvenimo, su juo susijusių sandorių ir religijos laisvės apsaugą;

J.  kadangi pagal 2008 m. pasiūlytą Vienodo požiūrio direktyvą apsauga nuo diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo, amžiaus, negalios ir seksualinės orientacijos būtų užtikrinama ne tik darbo rinkoje, bet ir socialinės apsaugos, įskaitant socialinį draudimą, sveikatos priežiūrą ir socialines lengvatas, švietimo ir galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityse; kadangi Taryba iki šiol nepatvirtino savo pozicijos šio pasiūlymo dėl direktyvos atžvilgiu;

K.  kadangi neseniai paskelbtas Komisijos komunikatas „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ yra geras atskaitos taškas, siekiant šį sektorių veiksmingai skatinti ir reglamentuoti, į tolimesnį nagrinėjimą ir rekomendacijas šioje srityje būtina įtraukti lyčių lygybės aspektą ir atspindėti direktyvos nuostatas;

L.  kadangi visą direktyvos potencialą pavyks realizuoti tik veiksmingai ir nuosekliai integravus lyčių aspektą atitinkamuose sektoriuose, kuriems jis yra taikomas;

M.  kadangi, siekiant geriau įgyvendinti vienodo požiūrio teisės aktus, taip pat koordinuoti visos ES nacionalinių lygybės įstaigų bendradarbiavimą ir dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas atlieka labai svarbų darbą;

Bendrieji aspektai

1.  yra susirūpinęs, kad valstybėse narėse ši direktyva taikoma nevienodai bei skirtingai ir kad, nepaisant šioje srityje pasiektos pažangos, kai kuriose valstybėse narėse ir tam tikruose sektoriuose ją įgyvendinant dar yra trūkumų ir sunkumų, kuriuos reikia nedelsiant spręsti; ragina Komisiją, vedant dialogą su valstybėmis narėmis, pirmenybę teikti bet kokių likusių direktyvos įgyvendinimo trūkumų naikinimui; pabrėžia, kad valstybėms narėms tenka lemiamas vaidmuo įgyvendinant ES teisės aktus ir politiką, ir rekomenduoja užsitikrinti didesnę regionų ir vietos valdžios institucijų paramą, taip pat bendradarbiauti su pilietine visuomene, tuo pačiu valstybėms narėms teikiant gaires pramonės atstovams, – tai gali būti būtina siekiant užtikrinti visišką direktyvos įgyvendinimą;

2.  pažymi, kad Komisija pateikė savo ataskaitą dėl direktyvos taikymo praėjus ilgam laiko tarpui po pirmosios ataskaitos pateikimo 2009 m.;

3.  pažymi, kad nors Komisijos ataskaitoje teigiama, kad apie jokius konkrečius sunkumus įgyvendinant kai kurias direktyvos nuostatas nebuvo pranešta, šis teiginys grindžiamas labai nedideliu dėl diskriminacijos gautų pranešimų kiekiu, taip pat į tai, kad apskritai turima informacija yra labai ribota ir kad valstybių narių lygmeniu duomenų rinkimas šioje srityje gerokai skiriasi;

4.  pabrėžia, kad viena iš problemų, su kuriomis susiduriama kai kuriose valstybėse narėse, yra ta, jog politikos formuotojai, paslaugų teikėjai bei patys piliečiai yra mažai informuoti apie direktyvoje įtvirtintas piliečiams suteiktas teises ir apsaugą; pažymi, kad dėl nepakankamų visuomenės žinių ir informuotumo apie šią direktyvą ir jos nuostatas gali būti pateikiama mažiau ieškinių dėl diskriminacijos dėl lyties; ragina valstybes nares, Komisiją ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, galbūt bendradarbiaujant su vartotojų apsaugos organizacijomis, siekiant didinti supratimą apie vienodo požiūrio prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityje svarbą, didinti informuotumą apie šios direktyvos nuostatas;

5.  pažymi, kad tik kelios valstybės narės pranešė apie konkrečias nuostatas dėl pozityvių veiksmų; ragina valstybes nares geriau integruoti ir skatinti taikyti nuostatas dėl pozityvių veiksmų, kurie grindžiami teisėtu tikslu ir kurių paskirtis – užkirsti kelią lyčių nelygybei ar ją kompensuoti, kaip nustatyta šioje direktyvoje;

Draudimo, bankų ir finansų sektoriai

6.  palankiai vertina tai, kad valstybės narės perkėlė Test-Achats sprendimą į nacionalinės teisės aktus, ir tai, kad nacionalinės teisės aktai buvo iš dalies pakeisti, kaip to teisiškai reikalaujama; atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar kyla sunkumų, susijusių su nacionalinių teisės aktų atitiktimi sprendimui, pavyzdžiui, sveikatos draudimo sistemose ir dėl visiško diskriminacijos dėl nėštumo ir motinystės panaikinimo;

7.  atkreipia dėmesį į sprendimo išlyginamąjį poveikį pensijoms, nes šiuo sprendimu uždrausta draudimo sutartyse taikyti su lytimi susijusius aktuarinius veiksnius ir įpareigota privačiose draudimo sistemose, įskaitant pensijų sistemas, nustatyti abiejų lyčių asmenims vienodas įmokas ir išmokas; pažymi, kad, nors šis sprendimas taikomas tik privačioms sistemoms, pensijų srityje taikoma vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklė yra gerosios patirties mažinant vyrų ir moterų pensijų skirtumą pavyzdys; palankiai vertina kai kurių valstybių narių sprendimą eiti dar toliau, nei numatyta pagal sprendimo taikymo sritį, ir kitų tipų draudimui ir pensijoms taip pat taikyti vienos lyties taisyklę, įskaitant profesinių pensijų sistemas, siekiant užtikrinti vyrų ir moterų lygybę šiose srityse; ragina kitas valstybes nares apsvarstyti galimybę atitinkamais atvejais pasekti šiuo pavyzdžiu;

8.  mano, kad yra labai svarbu užtikrinti tinkamą ir visišką sprendimo įgyvendinimą; ragina Komisiją, pasitelkus periodines ataskaitas, stebėti, kaip valstybėse narėse vykdoma atitiktis sprendimui, siekiant užtikrinti, kad visi trūkumai būtų pašalinti;

9.  pabrėžia, kad šia direktyva aiškiai draudžiama naudotis nėštumu ir motinyste siekiant skirtingai apskaičiuoti įmokas draudimo ir susijusių finansinių paslaugų tikslais; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir suteikti didesnio aiškumo siekiant apsaugoti nėščiųjų teises ir gerovę šioje srityje ir užtikrinti, kad jos nepatirtų neteisėtų su nėštumu susijusių išlaidų, kadangi nėščios moterys neturėtų patirti didesnių išlaidų vien dėl savo nėštumo, taip pat didinti paslaugų teikėjų informuotumą apie specialią nėščioms moterims suteiktą apsaugą; pabrėžia, kad visų pirma būtina užtikrinti, kad įvairių rūšių draudimo, ypač sveikatos draudimo, pereinamaisiais laikotarpiais nebūtų pažeidžiamos nėščiųjų teisės visu nėštumo laikotarpiu naudotis vienodo požiūrio principu;

10.  pakartoja, kad teisė nebūti diskriminuojamam dėl lyties gali apimti diskriminaciją, kylančią dėl asmens lyties pakeitimo(8), ir ragina Komisiją užtikrinti, kad moterys ir vyrai būtų apsaugoti nuo diskriminacijos šiais pagrindais; pabrėžia, kad direktyva suteikia apsaugą šioje srityje ir kad valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali numatyti bet kokias papildomas nuostatas; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad 13 valstybių narių dar nepatvirtino tiesiogiai taikomų teisinių nuostatų, ginančių translyčius asmenis, kurie vis dar patiria diskriminaciją, galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje, ir pažymi, kad įtraukus tokias nuostatas būtų galima prisidėti didinant informuotumą apie nediskriminavimo principą; ragina Komisiją savo būsimose ataskaitose apie direktyvos įgyvendinimą stebėti diskriminacijos apraiškas dėl šių priežasčių;

11.  apgailestauja dėl nuolatinės diskriminacinės praktikos, nukreiptos prieš moteris, ir diskriminacinės praktikos, susijusios su nėštumu, motinystės planavimu ir motinyste, dėl galimybės naudotis draudimo ir bankų sektoriuje teikiamomis paslaugomos;

12.  pažymi, kad didesnius moterų verslininkių sunkumus gauti finansavimą iš dalies būtų galima susieti su sunkumais susikurti pakankamą kredito istoriją ir įgyti patirties valdymo srityje; ragina valstybes nares bendradarbiauti su finansų sektoriumi, siekiant užtikrinti vyrų ir moterų lygybę tais atvejais, kai laisvai samdomi asmenys ir MVĮ siekia gauti kapitalo; ragina jas išnagrinėti galimybes lyčių lygybės aspektą įtraukti į savo ataskaitų paskolų paskirstymo klausimu teikimo sistemas, į savo rizikos profilio, investavimo įgaliojimų ir personalo struktūrų derinimo veiklą, taip pat į finansinius produktus; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo galėtų visapusiškai ir tinkamai naudotis šia direktyva kaip veiksminga priemone savo teisėms į vienodą požiūrį galimybės naudotis visomis prekėmis ir paslaugomis srityje apsaugoti, patvirtinti veiksmingas priemones ir pateikti praktinių pavyzdžių;

13.  ragina vadovautis holistiniu požiūriu į moterų verslumą, kuriuo siekiama skatinti moteris daryti karjerą verslo srityje ir joms padėti, sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir pasinaudoti verslo galimybėmis ir sukurti moterims palankią aplinką, kurioje jos galėtų realizuoti savo potencialą ir tapti sėkmingomis verslininkėmis, užtikrinant, inter alia, galimybes derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą bei naudotis vaikų priežiūros įstaigomis, taip pat jų konkretiems poreikiams pritaikytą mokymą;

Transporto sektorius ir viešosios erdvės

14.  pažymi, kad nors draudimas priekabiauti, taip pat seksualiai priekabiauti ir priekabiauti dėl lyties įtvirtintas nacionalinės teisės aktuose, moterys, translyčiai ir interseksualūs asmenys ir toliau nuolat arba dažnai patiria priekabiavimą viešajame transporte, todėl būtina stiprinti prevencines priemones, nukreiptas prieš priekabiavimą, įskaitant paslaugų teikėjų informuotumo didinimą;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais šioje srityje; ragina sutelkti dėmesį į tokias prevencines priemones, kurios, kaip rekomenduojama, pavyzdžiui, Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijoje), yra suderinamos su moterų ir vyrų lygybės principu, kuriomis neribojamos moterų laisvės ir kurias taikant, užuot keitus moterų, kaip galimų aukų, elgesį, pirmiausia daugiausia dėmesio skiriama galimų nusikaltimų vykdytojų nustatymui; pažymi, kad Stambulo konvencijoje teigiama, jog „de jure ir de facto lygybės tarp moterų ir vyrų įgyvendinimas yra esminis faktorius siekiant smurto prieš moteris prevencijos“, todėl ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinant savo politiką, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris, įskaitant šioje direktyvoje išdėstytas kovos su priekabiavimu nuostatas, vadovautis šiuo visapusišku požiūriu; ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos, tai padaryti, ir ragina Komisiją ir Tarybą paskatinti ES prisijungimo prie konvencijos procesą;

16.  apgailestauja dėl to, kad mažų vaikų tėvai ir globėjai vis dar susiduria su fizinėmis prieinamumo kliūtimis ir kitais sunkumais, tokiais kaip kūdikių pervystymo patalpų trūkumu paslaugų teikėjo patalpose; taip pat pabrėžia poreikį užtikrinti tiek motinų, tiek tėvų teisę naudotis lygiomis galimybėmis savo vaikų draugijoje paslaugų teikėjo patalpose; pabrėžia, kad, siekiant apskritai užtikrinti lyčių lygybę, labai svarbu galimybės gauti paslaugas ir jomis naudotis srityje užtikrinti vienodą požiūrį tiek į moteris, tiek į vyrus, kaip į mažų vaikų turinčius tėvus ir globėjus, nes taip skatinama vienoda ir bendra moterų ir vyrų atsakomybė už vaikų priežiūrą; todėl ragina valstybes nares didinti paslaugų teikėjų informuotumą apie būtinybę jų patalpose abiem tėvams teikti vienodas ir saugias paslaugas;

17.  be to, pažymi, kad globėjai, daugiausia moterys, turi konkrečius prieinamumo reikalavimus, ir todėl ragina Komisiją apsvarstyti visas kliūtis ir suvaržymus, su kuriais susiduria moterys kaip asmenys, kurie daugiausia naudojasi viešojo transporto paslaugomis, ir apskritai globėjai, atsižvelgiant į 2014 m. Paryžiuje vykusios Penktosios konferencijos moterų klausimais transporto srityje išvadas; pabrėžia, kad, nepaisant šios srities mokslinių tyrimų, mažai dėmesio skiriama rengiant su lyčių klausimu susijusią politiką transporto sektoriuje; pažymi, kad lyčių aspekto integravimas ankstyvaisiais transporto priemonių ir kitų viešųjų erdvių planavimo ir formavimo etapais, taip pat nuolat atliekami poveikio lytims vertinimai – tai geros ir ekonomiškai efektyvios praktikos šalinant fizines kliūtis, trukdančias užtikrinti mažų vaikų tėvams ir globėjams vienodas prieigos galimybes, pavyzdys;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse vis dar esama nevienodo požiūrio į moteris, susijusio su motinyste ar nėštumu, įskaitant maitinimą krūtimi paslaugų teikėjų patalpose; mano, kad direktyvoje numatytą moterų apsaugą motinystės ir nėštumo, įskaitant maitinimą krūtimi, laikotarpiu valstybių narių lygmeniu būtina stiprinti ir visapusiškai užtikrinti; pažymi, kad paslaugų teikėjai turi laikytis pagrindinių šios direktyvos principų ir nacionalinės teisės aktų, kuriais ji perkeliama į nacionalinę teisę;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad viešojo transporto priemonės ir infrastruktūra būtų vienodomis sąlygomis prieinama ir pritaikyta moterims ir vyrams, ne tik kaip galutiniams naudotojams ir keleiviams, bet ir kaip šiame sektoriuje dirbantiems specialistams;

20.  ragina Komisiją įvertinti oro linijų taisykles dėl leidimo skristi nėščioms moterims ir pagalbos joms skrydžių metu, taip pat imtis priemonių siekiant paskatinti oro linijas užtikrinti, kad šiuo klausimu būtų laikomasi suderinto požiūrio;

21.  ragina Tarybą patvirtinti Parlamento poziciją dėl Keleivių teisių reglamento, kiek tai susiję su oro uostų bendrovėms taikomu reikalavimu užtikrinti, kad išlipus iš lėktuvo iš karto būtų grąžinami vaikų vežimėliai (arba parūpinamos alternatyvios transporto priemonės), siekiant išvengti situacijų, kai keleiviai turi nešti vaikus per oro uosto patalpas iki bagažo išdavimo vietos;

22.  laikosi nuomonės, kad, siekiant padėti užtikrinti, kad galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis srityje būtų iš tikrųjų įgyvendinamas vyrų ir moterų lygybės principas, labai svarbu pasiūlyti paramos motinystei paslaugų, visų pirma vaikų lopšelių ir ikimokyklinių bei popamokinės veiklos paslaugų, tinklą; laikosi nuomonės, kad į šį tinklą reikėtų įtraukti viešąsias paslaugas, kuriomis patenkinami gyventojų poreikiai;

23.  pažymi, kad galimybės naudotis medicinos prekėmis ir paslaugomis srityje vis dar nustatoma diskriminacijos atvejų ir skirtumų, o iš to matyti, kad reikia suteikti daugiau galimybių gauti aukštos kokybės nemokamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas;

Bendro vartojimo ekonomika

24.  atkreipia dėmesį į galimas naujas šios direktyvos taikymo sritis, visų pirma susijusias su tam tikrų paslaugų ir sektorių skaitmeninimu, taip pat bendradarbiavimo formomis grindžiamų paslaugų teikimo plitimu, dėl kurių pasikeitė galimybė naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimas bei paslaugų teikimas, tuo pačiu pažymėdamas, kad direktyva toliau taikoma skaitmeninėje aplinkoje; pažymi, kad neseniai paskelbtas Komisijos komunikatas „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ turėtų būti laikomas pirmuoju žingsniu, siekiant veiksmingai skatinti ir reguliuoti šį sektorių, ir kad tolesniais etapais Komisija turėtų įtraukti lyčių aspekto integravimo principus ir atspindėti šioje direktyvoje nustatytas taisykles, kad teikiant bendro vartojimo ekonomikoje siūlomas paslaugas būtų galima užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus, veiksmingai užkirsti kelią priekabiavimui ir užtikrinti atitinkamą saugą;

25.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomikoje teikiamų paslaugų srityje dėl priekabiavimo labai sunku užtikrinti lyčių lygybę; pabrėžia, kad, nors daugelyje platformų vykdoma visiško priekabiavimo netoleravimo politika yra gerosios patirties, kurią šiame sektoriuje reikia toliau stiprinti, pavyzdys, atitinkamose platformose reikia pirmenybę teikti priekabiavimo prevencijai, taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti aiškias vartotojams skirtas pranešimo apie piktnaudžiavimo atvejus procedūras; pabrėžia būtinybę, remiantis šia direktyva, išaiškinti prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų, įskaitant trečiųjų šalių priekabiavimo atvejus, bei jungiamųjų interneto platformų atsakomybės nuostatas;

26.  mano, kad tos bendro vartojimo ekonomikoje teikiamos paslaugos, kurios yra prieinamos visuomenei ir kurios siūlomos siekiant pelno, patenka į šios direktyvos taikymo sritį ir todėl turėtų atitikti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą;

27.  atsižvelgdamas į tai pažymi, kad skaitmeninėje erdvėje pelnas nebūtinai reiškia pinigus ir kad duomenimis vis dažniau naudojamasi kaip atlygiu už prekes ir suteiktas paslaugas;

28.  ragina Komisiją būsimose savo ataskaitose dėl direktyvos įgyvendinimo stebėti lyčių lygybės principo taikymą bendro vartojimo ekonomikoje ir išleisti konkrečias gerosios patirties pavyzdžiais paremtas gaires, siekiant užtikrinti, kad bendro vartojimo ekonomikoje paslaugos būtų teikiamos laikantis vienodo požiūrio į moteris ir vyrus;

Skirtingas požiūris

29.  pažymi, kad direktyvos 4 straipsnio 5 dalies taikymas pasirodė esąs pagrindinis iššūkis įgyvendinant direktyvą, būtent dėl jo valstybių narių lygybės įstaigos gavo didžiąją dalį skundų, daugiausia susijusių su laisvalaikio ir pramogų sektoriumi;

30.  pabrėžia, kad nepaisant dviprasmiškumo, susijusio su 4 straipsnio 5 dalies taikymu, pagrindinis šios nukrypti leidžiančios nuostatos tikslas yra sudaryti galimybes toliau didinti vyrų ir moterų lygybę tiekiant prekes ir teikiant paslaugas;

31.  pažymi, kad egzistuoja skirtingos praktikos, pvz., tokie atvejai, kai paslaugos siūlomos tik vienos lyties asmenims arba kai už tas pačias paslaugas taikoma skirtinga kaina; pabrėžia, kad nevienodo požiūrio taikymą reikėtų vertinti kiekvienu atveju atskirai, siekiant nustatyti, ar jį pateisina teisėtas tikslas, kaip nurodyta direktyvoje;

32.  ragina lygybės įstaigas ir vartotojų apsaugos organizacijas didinti paslaugų teikėjų informuotumą apie nevienodo požiūrio apribojimus ir sąlygas, taip pat paslaugų gavėjų informuotumą apie teises į vienodą požiūrį, nes neretai pranešama, kad vartotojai nežino apie prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityje taikomas nuostatas;

33.  mano, kad santykinis pozityvių veiksmų, grindžiamų 4 straipsnio 5 dalimi, trūkumas valstybėse narėse yra direktyvos įgyvendinimo spraga; ragina skatinti teisėtu tikslu grindžiamus įvairių formų pozityvius veiksmus, kai yra tiesioginis ryšys tarp privilegijų ir nepatogumų, kuriuos reikia pašalinti arba kuriems reikia užkirsti kelią, kaip antai asmenų, nukentėjusių nuo su lytimi susijusio smurto, apsauga steigiant vienos lyties asmenims skirtas prieglaudas;

34.  dar kartą ragina Tarybą apsvarstyti visus būdus, kaip būtų galima užtikrinti neatidėliotiną siūlomos Vienodo požiūrio direktyvos patvirtinimą ir taip vienodomis sąlygomis garantuoti visapusišką apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

Rekomendacijos dėl veiksmingesnio direktyvos taikymo

35.  ragina Komisiją teikti pirmenybę su direktyvos perkėlimu susijusių problemų nagrinėjimui atitinkamose valstybėse narėse imantis konkrečių priemonių ir jas remti siekiant nuosekliau įgyvendinti direktyvą;

36.  pažymi, kad nors lygybės įstaigos atlieka itin svarbų vaidmenį vykdant stebėseną ir užtikrinant, kad direktyvoje nustatytomis teisėmis būtų galima visapusiškai naudotis nacionaliniu lygmeniu, joms suteikta kompetencija, susijusi su galimybe naudotis prekėmis ir prekių tiekimu, ir tuo, kaip veiksmingai jos įgyvendina nurodytus tikslus, skiriasi; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą nacionalinių lygybės įstaigų kompetenciją ir nepriklausomumą, atsižvelgiant į direktyvos nuostatas ir nacionalinę teisę, taip pat pakankamus išteklius, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo pagrindines užduotis, t. y. teikti nepriklausomą pagalbą dėl diskriminacijos nukentėjusiems asmenims nagrinėjant jų skundus, atlikti nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos, skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas, taip pat didinti informuotumą apie šią direktyvą ir kovoti su stereotipais, susijusiais su lyčių vaidmenimis galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje; pažymi, kad nacionalinės lygybės įstaigos turėtų būti tinkamai remiamos joms vykdant savo užduotis, susijusias su vienodo požiūrio stiprinimu, skatinimu ir stebėjimu, šią veiklą vykdant nepriklausomai ir veiksmingai;

37.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su lygybės įstaigomis stebint, ar visose valstybėse narėse paisoma atitinkamų nuostatų dėl jų kompetencijos, taip pat padėti sistemingai nustatyti pagrindines problemas ir dalytis geriausia patirtimi; ragina Komisiją kaupti geriausią patirtį ir suteikti galimybę valstybėms narėms ja pasinaudoti, kad būtų galima skirti reikiamų išteklių pozityviems veiksmams remti ir užtikrinti geresnį atitinkamų nuostatų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtų galima stiprinti nuo diskriminacijos nukentėjusių asmenų teises kreiptis į teismą, nepriklausomoms lygybės įstaigoms suteikiant kompetenciją teikti pagalbą, įskaitant nemokamą teisinę pagalbą, taip pat teisę atstovauti asmenims tariamos diskriminacijos bylose;

39.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar, įgyvendinant šią direktyvą, nacionalinės skundų nagrinėjimo įstaigos ir procedūros veikia veiksmingai, taip pat užtikrinti, kad būtų įdiegti skaidrūs ir veiksmingi skundų nagrinėjimo mechanizmai ir, be kita ko, taikomos atgrasomosios sankcijos;

40.  ragina Komisiją, valstybes nares ir lygybės įstaigas, galbūt bendradarbiaujant su vartotojų apsaugos organizacijomis, didinti tiek paslaugų teikėjų, tiek vartotojų informuotumą apie direktyvos nuostatas ir taip paskatinti vienodo principo taikymą šioje srityje bei sumažinti direktyvos pažeidimo atvejų, apie kuriuos nepranešama, kiekį;

41.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į nuolatinius praktinio direktyvos taikymo trūkumus, prašyti Europos teisės ekspertų tinklo, kad šis, bendradarbiaudamas su lygybės įstaigomis, pradėtų išsamų tyrimą, taip pat atsižvelgiant į tarpsektorines lyčių nelygybės formas ir sudėtines diskriminacijos priežastis, kurios paliečia įvairias pažeidžiamas socialines grupes, toliau vykdyti savo stebėsenos veiklą ir padėti valstybėms narėms rinkti ir teikti duomenis bei jas skatinti tai daryti, kad būtų galima išnaudoti visas šios direktyvos teikiamas galimybes; ragina valstybes nares, siekiant atskirti diskriminacijos priežastis, tobulinti išsamių ir palyginamų konkrečių duomenų apie priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą lygių galimybių naudotis prekėmis ir paslaugomis srityje rinkimo procesą ir šiuo atžvilgiu ragina tvirčiau bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis; ragina Komisiją, siekiant didinti informuotumą apie šios srities teisės nuostatų taikymą, sukurti viešą atitinkamų su vienodu požiūriu į moteris ir vyrus susijusių teisės aktų ir teismų praktikos duomenų bazę;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad reklamos sritis yra susijusi su prekių ir paslaugų, kurios daugiausia pristatomos vartotojams reklaminiuose skelbimuose, sritimi; atkreipia dėmesį į reklamos svarbą kuriant, išsaugant ir plėtojant su lytimi susijusius stereotipus ir diskriminacinio pobūdžio moterų įvaizdį; todėl ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl lyčių lygybės reklamos srityje ir išnagrinėti poreikį ir galimybes sustiprinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus reklamos srityje, taip pat joje skatinti taikyti geriausią praktiką; palankiai vertina nacionalinius teisės aktus ir gaires dėl moterų ir vyrų lygybės žiniasklaidoje ir ragina valstybes nares prireikus stiprinti šias nuostatas, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į moteris ir vyrus;

43.  ragina valstybes nares skatinti dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kurie yra teisėtai suinteresuoti padėti kovoti su diskriminacija dėl lyties galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje;

44.  ragina valstybes nares ir Komisiją, siekiant veiksmingiau įgyvendinti direktyvą, integruoti konkretiems sektoriams skirtą su lyčių lygybe susijusį požiūrį;

45.  ragina Komisiją, vykdant direktyvos įgyvendinimo stebėseną ir teikiant paramą valstybėms narėms, geriau suderinti šios direktyvos reikalavimus su kitų lygybės direktyvų nuostatomis;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(2) OL C 11, 2012 1 13, p. 1.
(3) OL C 130, 2011 4 30, p. 4.
(4) PE 593.787.
(5) ECLI:EU:C:1996:170. Taip pat žr. bendrą Tarybos ir Komisijos pareiškimą, posėdžio dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, rezultatų papildymas (st.15622/04 ADD 1).
(6) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0007.
(8) Bendras Tarybos ir Komisijos pareiškimas, posėdžio dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, rezultatų papildymas.

Teisinis pranešimas