Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2323(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0060/2017

Pateikti tekstai :

A8-0060/2017

Debatai :

PV 14/03/2017 - 14
CRE 14/03/2017 - 14

Balsavimas :

PV 15/03/2017 - 9.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0085

Priimti tekstai
PDF 369kWORD 50k
Trečiadienis, 2017 m. kovo 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2018 m. biudžeto gairės. III skirsnis
P8_TA(2017)0085A8-0060/2017

2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (2016/2323(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2) (toliau – Tarpinstitucinis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

—  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas, dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą(5) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl 2018 m. biudžeto gairių (6522/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0060/2017),

A.  kadangi 2018 m. bus penktieji 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) metai;

B.  kadangi vidinės ekonominės ir socialinės aplinkybės, taip pat išorės iššūkiai ir politiniai neaiškumai gali išlaikyti spaudimą 2018 m. ES biudžetui;

C.  kadangi į tiesioginius iššūkius ir krizes biudžeto srityje turi būti reaguojama pateikiant tvarius atsakymus, kuriais būtų investuojama į bendrą Sąjungos ateitį;

Biudžetas tvariam augimui, darbo vietų kūrimui ir saugumui

1.  palankiai vertina svarbų vaidmenį, kurį ES biudžetas atlieka pateikiant konkrečius atsakymus į uždavinius, su kuriais susiduria ES; pabrėžia, kad deramų, kokybiškų ir stabilių darbo vietų kūrimas, ypač jaunimui, ekonomikos augimas ir socialinė bei ekonominė konvergencija, migracija, saugumas ir kova su populizmu ir klimato kaita yra pagrindinės problemos ES lygmeniu ir kad ES biudžetas iš dalies gali padėti išspręsti šiuos klausimus; pabrėžia, kad solidarumas turi likti vienas iš pagrindinių ES biudžeto principų; pabrėžia, kad tvirtas ir tikslingas ES biudžetas, turintis tikrą Europos pridėtinę vertę, bus naudingas valstybėms narėms ir ES piliečiams bei panašiems asmenims; tikisi, kad Komisija pateiks tokį 2018 m. biudžeto projektą, kuris leistų Europos Sąjungai toliau kurti gerovę skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą ir užtikrinti savo piliečių saugumą;

2.  mano, kad išlaikant biudžetinę drausmę ES biudžetas turi būti aprūpintas priemonėmis, kad jis galėtų reaguoti į įvairias krizes tuo pačiu metu, taigi reikalingas tam tikras lankstumas; laikosi nuomonės, kad, nors ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ir toliau išlieka pagrindiniais ES biudžeto prioritetais, tvarios pažangos ir pokyčių šiose srityse turi būti pasiekta tuo pačiu metu sprendžiant ES piliečių problemas, susijusias su sauga ir saugumu; pakartoja savo raginimą nustatant 2018 m. ES biudžeto prioritetus dėmesį sutelkti į temas;

Moksliniai tyrimai, infrastruktūra ir MVĮ, kaip pagrindiniai augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantys veiksniai

3.  mano, kad siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą labai svarbu stiprinti ES ekonomikos konkurencingumą, infrastruktūrą, gerai finansuoti mokslinius tyrimus, teikti paramą įgūdžių plėtrai ir nuolat vykdyti ES įsipareigojimą stiprinti investicijas; mano, kad socialiniu ir aplinkos požiūriu tvarių, gerai apmokamų darbo vietų kūrimas turi būti vienas iš pagrindinių ES biudžeto prioritetų; teigia, kad daugiausia darbo vietų sukuriama privačiajame sektoriuje ir kad todėl tinkama biudžeto parama turi būti skiriama ir privačiojo, ir viešojo sektoriaus investicijoms didinti, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, todėl pabrėžia 1a išlaidų kategorijos, kuri teikia tikrą pridėtinę vertę Europos piliečiams ir įmonėms, svarbą ir ragina užtikrinti tinkamą šios išlaidų kategorijos finansavimo lygį;

4.  pabrėžia, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant paramą pradedančiosioms įmonėms, yra išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti tikrą konkurencingumą Europos Sąjungoje ir pasaulio lygmeniu inovatyvią bei konkurencingą ES ekonomiką; apgailestauja dėl to, kad dėl netinkamo ES finansavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje nerimą kelia mažas paraiškų sėkmingumo lygis ir kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje keli aukštos kokybės projektai negauna ES finansavimo; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis suinteresuotųjų šalių, taip pat ir MVĮ, yra atgrasomos nuo programos „Horizontas 2020“ projektų pasiūlymų teikimo; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti tinkamą programai „Horizontas 2020“ skiriamų asignavimų lygį ir taip pat toliau vykdyti jos supaprastinimo darbotvarkę; pabrėžia, kad programos „Horizontas 2020“ biudžetas neturėtų būti didinamas kitų mokslinių tyrimų programų sąskaita;

5.  pripažįsta tai, kad MVĮ tebėra Europos ekonomikos pagrindas ir toliau atliks lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas ir skatinant augimą visoje ES; taip pat mano, kad MVĮ yra pagrindinis darbo vietų kūrimo šaltinis ir todėl jas reikia tinkamai finansuoti; ragina atsižvelgiant į COSME programos sėkmę, padidinti šiai programai skiriamus asignavimus; pabrėžia, kad svarbu naujoje DFP sustiprinti COSME programą, siekiant MVĮ suteikti svaresnę ES pagalbą; pabrėžia, kad susiejimas su kitomis finansinėmis priemonėmis padėtų gauti geresnių rezultatų;

6.  tvirtai pritaria, kad būtina toliau plėtoti ir stiprinti Europos infrastruktūros tinklų sąveiką; mano, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimas yra lemiamas siekiant šių tikslų, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą finansavimo lygį 2018 m.;

7.  pabrėžia, kad siekiant sumažinti Europoje vis dar juntamą investicijų trūkumą svarbus yra Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vaidmuo ir potencialas, ir pripažįsta iki šiol pasiektus teigiamus rezultatus; taip pat palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pratęsti ESIF veiklą iki 2020 m., tai turėtų padėti dar labiau pagerinti jo veikimą, įskaitant papildomumo principo taikymą ir geografinę pusiausvyrą, kurią norint pasiekti reikia įdėti daugiau pastangų; pabrėžia, kad iš ESIF finansuojamų projektų atranka turėtų būti grindžiama kokybe ir paklausa; palankiai vertina Komisijos ketinimą sustiprinti Europos investavimo konsultacijų centro vaidmenį jam teikiant tikslingesnę vietinę paramą visoje ES ir taip pat pagerinti geografinę pusiausvyrą; taip pat ragina Komisiją reguliariai analizuoti ESIF pridėtinę vertę atliekant šio fondo padarinių poveikio vertinimą;

Švietimas ir jaunimo užimtumas – jaunesniosios kartos sėkmės būtinos sąlygos

8.  mano, kad švietimas yra būtina sąlyga siekiant tvarių, gerai apmokamų ir stabilių darbo vietų; pabrėžia judumo svarbą, nes jis Europos jaunimui sudaro sąlygas pasinaudoti žmonių gebėjimų įvairove ir išplečia švietimo, mokymo ir užimtumo galimybes; šiuo atžvilgiu palankiai vertina programos „Erasmus +“ vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas jaunų studentų, praktiką atliekančių asmenų ir savanorių judumui Europoje; mano, kad ypač augant nacionalizmui ir populizmui svarbu skatinti natūralią įvairių Europos tautų ir kultūrų sąveiką, kad būtų sustiprinta europietiška savimonė ir tapatybė; taigi ragina 2018 m. ir toliau didinti programos „Erasmus +“ finansavimą;

9.  pabrėžia, kad jaunimo nedarbo lygis yra viena iš pagrindinių Europos lygmens problemų, daranti ypatingą socialinį poveikį, ypač skurdžiausiuose Sąjungos regionuose, ir kad jis kelia pavojų visai Europos jaunimo kartai, trukdydamas ilgalaikiam ekonomikos augimui; pabrėžia, kad pagal susitarimą, pasiektą vykdant taikinimo procedūrą dėl 2017 m. ES biudžeto, per 2017 m. taisomąjį biudžetą 500 mln. EUR asignavimų bus skiriama Jaunimo užimtumo iniciatyvai; mano, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva yra esminė siekiant Sąjungos prioritetinių darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslų, ir tebėra tvirtai įsipareigojęs užtikrinti pakankamą finansavimą kovai su jaunimo nedarbu ir Jaunimo užimtumo iniciatyvai tęsti iki dabartinės DFP pabaigos ir tuo pat metu gerinti jos veikimą ir įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia ES jaunimo strategijos svarbą;

10.  palankiai vertina pasiūlymą pradėti akciją „Europos tinklo „Interrail“ bilietas 18-ojo gimtadienio proga“; pabrėžia, kad šis projektas gali padidinti europinę savimonę ir tapatybę; vis dėlto pabrėžia, kad projektas neturėtų būti finansuojamas kitų sėkmingų, ypač jaunimo ir kultūros srities, ES programų sąskaita ir turėtų būti kuo įtraukesnis, taip pat turėtų apimti nuostatas, pagal kurias būtų įtraukiami Europos atokių salų gyventojai; prašo Komisijos įvertinti galimas šios iniciatyvos sąnaudas ir finansavimo šaltinius ir pateikti atitinkamų pasiūlymų;

Įprasti ES prioritetai, kaip investicijų politikos sritys

11.  tvirtai remia regioninę politiką, kaip vieną iš pagrindinių ES biudžeto investavimo priemonių, kuri užtikrina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad ši politika skatina augimą ir darbo vietų kūrimą visose valstybėse narėse; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nepriimtino vėlavimo įgyvendinti veiksmų programas ES lygmeniu pagal dabartinę DFP – dėl to sumažėjo investicijos ir nepakankamai prisidėta prie augimo ir darbo vietų kūrimo ar ekonominių, socialinių ir teritorinių skirtumų mažinimo Europos regionuose ir tarp jų; ragina Komisiją nustatyti vėlavimų priežastis ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant juos įveikti, ypač užtikrinti, kad būtų užbaigtas vadovaujančiųjų, audituojančių ir tvirtinančiųjų institucijų paskyrimas ir kad vykdymas gerokai įsibėgėtų;

12.  pripažįsta Europos žemės ūkio sektoriaus svarbą Europos Sąjungoje užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir valdant biologinę įvairovę; reiškia savo visapusišką paramą nuo Rusijos nustatyto embargo, paukščių gripo, pieno ir mėsos sektorių krizės nukentėjusiems ūkininkams; todėl ragina Komisiją toliau remti visos Europos ūkininkus kovojant su netikėtais rinkos svyravimais ir užtikrinant saugų ir kokybišką maisto tiekimą; reikalauja tinkamą dėmesį skirti smulkiajam ūkininkavimui ir smulkiajai žvejybai;

Vidiniai iššūkiai

13.  yra įsitikinęs, kad dabartinėmis aplinkybėmis ES biudžetas pasirodė nepakankamas kovojant su migracijos ir pabėgėlių krize ir sprendžiant atitinkamas humanitarines problemas ar problemas saugumo srityje, tokias kaip augantis tarptautinis terorizmas; taigi pabrėžia, kad reikia rasti tvarų sprendimą šiuo klausimu, nes pakartotinas specialiųjų priemonių, pvz., lankstumo priemonės, panaudojimas parodė, kad ES biudžetas iš pradžių nebuvo skirtas tokio masto krizėms spręsti; pabrėžia, kad reikia priimti nuoseklią kovos su migracijos ir pabėgėlių krize strategiją, kuri apimtų aiškius, pamatuojamus ir suprantamus tikslus; vis dėlto primena, kad poreikis sutelkti papildomas priemones siekiant kovoti su šiais sunkumais, neturėtų būti viršesnis už kitą svarbią Sąjungos politiką, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimo ir augimo srityje;

14.  palankiai vertina tokių priemonių, kaip Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), panaudojimą tvarkantis su migracijos ir pabėgėlių krizės padariniais ir atitinkamomis humanitarinėmis problemomis ir ragina ateinančiais metais šiems fondams skirti pakankamai lėšų; dar kartą pabrėžia valstybių narių tarpusavio naštos pasidalijimo principo svarbą finansuojant pastangas, kuriomis siekiama tinkamai pasirūpinti pabėgėliais; taip pat palankiai vertina ES agentūrų, kaip antai Europolas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, EIVT, Pagrindinių teisių agentūra ir „eu-LISA“, vaidmenį teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir todėl ragina jų įgaliojimus vykdyti panaudojant tinkamą biudžetą ir personalo išteklius; yra įsitikinęs, kad ES turi daugiau investuoti į savo sienų stiprinimą ir skatinti teisėsaugos agentūrų ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, kovoti su terorizmu, radikalizacija ir rimtu organizuotu nusikalstamumu gerinant integracijos priemones ir praktiką, užtikrinant informacinių sistemų sąveiką, ir užtikrinti patikimas asmenų, kurie neturi teisės į tarptautinę apsaugą, grąžinimo operacijas visapusiškai laikantis negrąžinimo principo;

15.  pabrėžia, kad dabartinis Vidaus saugumo fondo (VSF) biudžetas (apytiksliai 700 mln. EUR įsipareigojimų) yra nepakankamas siekiant kovoti su saugumo problemomis, kylančiomis dėl tarptautinio terorizmo; taigi ragina skirti daugiau finansinių išteklių, kad saugumo infrastruktūrą būtų galima padaryti tinkamesnę ir modernesnę;

16.  primena Europos agentūrų svarbą, viena vertus, užtikrinant, kad būtų įgyvendinti Europos teisėkūros tikslai ir kartu pasiekta ES politikos tikslų, pavyzdžiui, susijusių su konkurencingumu, augimu ir užimtumu, ir, antra vertus, valdant dabartinę migracijos ir pabėgėlių krizę; todėl primygtinai ragina, kad būtų skirta pakankami žmogiškųjų išteklių ir finansinių lėšų administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti, kad agentūros galėtų vykdyti joms pavestas užduotis ir pasiekti kuo geresnių rezultatų; kalbėdamas apie agentūroms skirto personalo ir asignavimų padidinimą nuo 2014 m. biudžeto laikų, pabrėžia, kad tai suvokiama kaip naujų politinių ir teisėkūros pokyčių, kurie neįskaičiuojami į 5 proc. personalo mažinimo tikslą, dalis; taigi pabrėžiama, kad 2018 m. biudžete neturi būti numatomi jokie papildomi Europos agentūrų etatų planų mažinimai, kurie viršytų susitartus 5 proc., pagal Tarpinstitucinį susitarimą taikomus visoms Europos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms;

17.  tvirtai remia iniciatyvas gynybos mokslinių tyrimų srityje siekiant skatinti geresnį valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir pasiekti sąveikos rezultatus gynybos srityje; tačiau pabrėžia, kad ši veikla turėtų būti paremta naujais ištekliais, nes tai nauja politinė iniciatyva, daranti didelį poveikį ES biudžetui; be to, ragina išnagrinėti visas gynybos srities mokslinių tyrimų programos finansavimo panaudojant kito laikotarpio DFP skirtą biudžetą galimybes; primena, kad nors reikia laikytis Sutartyse įtvirtintų nuostatų, reikalingas sustiprintas bendradarbiavimas gynybos srityje, kad būtų galima išspręsti saugumo problemas, su kuriomis susiduria ES ir kurios kyla dėl ilgai trunkančios nestabilios padėties ES kaimynystėje ir netikrumo, susijusio su tam tikrų ES partnerių įsipareigojimais NATO tikslams; be to, pabrėžia, kad reikia didinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą bei inovacijas – tai gali padėti skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą finansavimą iš biudžeto siekiant išorines problemas spręsti nuosekliau; atkreipia dėmesį į Europos gynybos fondo įsteigimą ir jo mokslinių tyrimų ir pajėgumų finansavimo kryptis;

18.  pabrėžia, kad iš ES biudžeto turi būti remiamas Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas ir ES ilgalaikiai klimato tikslai pasiekiant 20 proc. klimato išlaidų tikslą 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje; susirūpinęs pažymi, kad ES 2020 m. biologinės įvairovės tikslai nebus pasiekti, jei nebus dedamos didelės papildomos pastangos; taigi pabrėžia, kad svarbu į visą ES biudžetą integruoti biologinės įvairovės apsaugos aspektą, ypatingą dėmesį skiriant programai LIFE ir tinklui „Natura 2000“;

Išoriniai iššūkiai

19.  pabrėžia, kad ES biudžetas taip pat yra išorinio solidarumo priemonė, užtikrinanti skubią pagalbą humanitarinių ir civilinių krizių atveju teikiant paramą šalims, kurioms ji reikalinga; primena, kad patvirtinta, jog skurdo išnaikinimo ir darnaus vystymosi uždaviniai yra vieni iš pagrindinių ES ir jos valstybių narių prioritetų; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pakartoja, kad ES yra įsipareigojusi per darbotvarkės, taikomos po 2015 m., laikotarpį pasiekti darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir 0,7 proc. OPV/BNP tikslą; pabrėžia, kad ilgos trukmės laikotarpiu parama vystymuisi grąžina investicijas padidėjusios prekybos ir BVP augimo Europoje pavidalu;

20.  dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad siekiant šalinti esmines dabartinės migracijos ir pabėgėlių krizės priežastis ir atitinkamas humanitarines problemas, ES turi sustiprinti savo vaidmenį investuodama į migrantų srautų kilmės šalis; taigi ragina Komisiją parengti veiksmų planą, skirtą migracijos krizei sėkmingai įveikti; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ekonominį ir socialinį vystymąsi, kartu netrukdant įgyvendinti esamos išorės politikos, reikalingas geresnis visų vystymosi politikos priemonių strateginis pritaikymas; atkreipia dėmesį į tai, kad investicijos į infrastruktūrą, būstas, švietimas, sveikatos paslaugos ir parama MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant darbo vietų kūrimui, socialinei apsaugai ir įtraukčiai, yra viena iš priemonių sprendžiant esminių migracijos priežasčių problemą; taigi palankiai vertina Išorės investicijų planą (IIP), kaip šių problemų sprendimo dalį – jis yra nuosekli ir koordinuota sistema, skirta investicijoms Afrikoje ir kaimyninėse šalyse skatinti, turint omenyje, kad jį reikia visapusiškai suderinti su darnaus vystymosi tikslais ir kad jis turi padėti šiuos tikslus pasiekti; tikisi, kad pagal IIP bus skatinamas darnus vystymasis, nepažeidžiant žmogaus teisių, nekenkiant klimato kaitos švelninimui ir geram valdymui ir kad bus užtikrintas skaidrus Europos darnaus vystymosi fondo ir jo projektų administravimas;

21.  pažymi, kad dabartinė tendencija, kai Komisija naudoja pagalbinius biudžeto mechanizmus, pvz., Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, patikos fondus ir kitas panašias priemones, ne visais atvejais atnešė sėkmę; yra susirūpinęs, kad kuriant į Sąjungos biudžetą neįtraukiamas finansines priemones trikdomas skaidrus biudžeto valdymas ir trukdama Parlamentui naudotis teise vykdyti veiksmingą išlaidų kontrolę; taigi patvirtina savo ankstesnę poziciją, kad pastaraisiais metais atsiradusios ad hoc išorės finansinės priemonės turi būti įtrauktos į ES biudžetą, o Parlamentas turi vykdyti visapusišką šių priemonių įgyvendinimo kontrolę; vis dėlto pabrėžia, kad šios priemonės neturėtų būti finansuojamos kitų egzistuojančių išorinių priemonių sąskaita; atkreipia dėmesį į skirtingus valstybių narių pažadus ir įnašus į šiuos fondus ir ragina valstybes nares laikytis savo pažadų atitikti ES indėlius;

22.  pabrėžia, kad viena iš sąlygų siekiant išsaugoti stabilumą ir gerovę ES yra stabilumas ES kaimynystėje; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama investicijoms į ES kaimynystės politiką siekiant remti pastangas, kuriomis siekiama spręsti pagrindines šios srities problemas, t. y. migracijos ir pabėgėlių krizę ir atitinkamas humanitarines problemas pietinėse kaimyninėse šalyse ir Rusijos agresiją rytinėse kaimyninėse šalyse; pakartoja, kad parama asociacijos susitarimus su ES įgyvendinančioms šalims yra labai svarbi siekiant palengvinti politines ir ekonomines reformas, tačiau pabrėžia, kad tokia parama turėtų būti teikiama tol, kol šios šalys atitinka tinkamumo gauti finansavimą kriterijus, ypač susijusius su teisine valstybe ir demokratinių institucijų stiprinimu;

Pakankami mokėjimų asignavimai, dėl kurių padidės ES patikimumas

23.  pakartoja savo ankstesnius raginimus užtikrinti tinkamą ES biudžeto mokėjimų asignavimų lygį, kad jis galėtų atlikti savo pagrindinę paskirtį, kaip investicinis biudžetas; yra įsitikinęs, kad šis uždavinys negali būti įvykdytas, jei ES nesilaikys savo įsipareigojimų, taip keldama grėsmę savo patikimumui;

24.  pabrėžia, kad dėl vėlavimo įgyvendinti pagal pasidalijamąjį valdymą vykdomas 2014–2020 m. programas sumažėjo 2016 m. ir 2017 m. mokėjimų prašymų; yra ypač susirūpinęs dėl galimos naujos nesumokėtų sąskaitų sankaupos dabartinio DFP laikotarpio pabaigoje ir primena, kad 2014 m. pabaigoje buvo susidariusi kaip niekada didelė sankaupa, siekusi 24,7 mlrd. EUR; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, pirmą kartą pateikė mokėjimų prognozes iki 2020 m., tačiau pabrėžia, kad jos turi būti tinkamai atnaujinamos kasmet, siekiant biudžeto valdymo institucijai sudaryti sąlygas laiku imtis reikalingų priemonių;

25.  pabrėžia, kad nepaisant to, jog galutinis susitarimas dėl DFP laikotarpio vidurio tikslinimo dar nepasiektas, ateityje reaguojant į mokėjimų krizę ir siekiant jai užkirsti kelią gali praversti keletas teigiamų tikslinimo elementų, dėl kurių vis dar deramasi, visų pirma – didesnio lankstumo srityje; mano, kad tuo atveju, jei reikėtų sparčiau įgyvendinti sanglaudos politiką, kaip numatyta, didesnio lankstumo gali prireikti jau kitais metais, siekiant, kad reaguojant būtų užtikrintas tinkamas ES biudžeto mokėjimo asignavimų lygis ir metų pabaigoje išvengta vykdant sanglaudos politiką neapmokėtų sąskaitų sankaupos;

26.  pažymi, kad dėl įmonių mokestinio sukčiavimo ir vengimo mokėti pelno mokesčius valstybės narės patyrė didžiulių mokestinių nuostolių, todėl buvo sumažintos ir jų įmokos į ES biudžetą, ir dėl to apgailestauja; taip pat mano, kad tokia nesąžininga konkurencija mokesčių srityje tam tikrais atvejais reiškia, kad BVP perkeliamas iš vienos valstybės narės į kitą, BNP perkeliamos į ES teritorijai nepriklausančius mokesčių rojus ir taip sumažinamas bendras valstybės narės įnašas į ES biudžetą;

27.  pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad specialių priemonių (lankstumo priemonės, ES solidarumo fondo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo) mokėjimai turėtų būti apskaičiuojami viršijant DFP viršutines mokėjimų ribas, kaip įsipareigojimų atveju; atsižvelgdamas į tebevykstantį DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, pabrėžia galimą pažangą, padarytą svarstant DFP specialiųjų priemonių mokėjimų įtraukimo į biudžetą klausimą ir 2014 m. sprendimo dėl nenumatytų atvejų rezervo tikslinimą, net jei šis klausimas nebuvo aiškiai išspręstas;

Lūkesčiai

28.  pabrėžia, kad pagal DFP reglamentą Komisija iki 2017 m. pabaigos pateiks savo pasiūlymus dėl DFP po 2020 m., kurie turėtų apimti DFP po 2020 m. darysiantį Jungtinės Karalystės sprendimą išstoti iš ES; pabrėžia, kad šis sprendimas neleidžia tęsti veiklos kaip įprastai; teikia ypatingą svarbą naujos finansinės programos ir reformuoto bei veiksmingesnio ES parengimo procesui ir tikisi, kad tai atitiks Sąjungai tenkančius uždavinius ir jau prisiimtus jos įsipareigojimus; ragina greitai ir pozityviai užbaigti vykstantį DFP tikslinimą, kuris gali užtikrinti tiek reikalingą dabartinės finansinės programos pritaikymą, tiek papildomą ES biudžeto lankstumą, būtiną Sąjungos tikslams pasiekti;

29.  pabrėžia, kad nuspėjamas ir stabilus ES biudžetas yra būtina išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti stiprią ir stabilią Europos Sąjungą; pabrėžia, kad reikia DFP trukmę suderinti su politiniais tiek Parlamento, tiek Komisijos ciklais; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES suteiks galimybę spręsti įsisenėjusias problemas, kurios sutrukdė pasiekti tikrą ES biudžeto potencialą, visų pirma kiek tai susiję su biudžeto pajamų dalimi, siekiant palaipsniui atsisakyti visų korekcijų ir koregavimo mechanizmų; dar kartą patvirtina, kad remia išsamią ES nuosavų išteklių reformą, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais (HLGOR) galutinės ataskaitos pristatymą; ragina visas susijusias šalis iš šios ataskaitos padaryti tinkamas išvadas ir išnagrinėti galimybes įgyvendinti HLGOR rekomendacijas, kurios padėtų ES biudžetą padaryti stabilesnį, paprastesnį, nepriklausomą ir geriau nuspėjamą; tikisi, kad visi nauji ištekliai turėtų padėti sumažinti valstybių narių BNP pagrįstus įnašus; palankiai vertina HLGOR išvadą, kad ES biudžetas turėtų būti sutelkiamas į tas sritis, kurios suteikia didžiausią Europos pridėtinę vertę, ir išvadas dėl tinkamos grąžos (pranc. juste retour) požiūrio, kurio turėtų būti atsisakyta, nes ataskaita parodė, kad visos valstybės narės gauna naudą iš ES biudžeto, nesvarbu, koks jų grynasis balansas;

30.  ragina Komisiją toliau plėtoti ir įgyvendinti į rezultatus orientuoto biudžeto strategiją; taigi pabrėžia, kad svarbu supaprastinti taisykles, supaprastinti stebėsenos procesą ir tobulinti atitinkamus rezultatyvumo rodiklius;

31.  pabrėžia, kad visur, kur įmanoma, į visas ES biudžeto antraštines dalis kaip horizontaliosios politikos tikslas turi būti įtrauktas lyčių lygybės principas;

32.  pabrėžia, jog svarbu, kad Parlamentas, kaip vienintelė ES piliečių demokratiškai išrinkta institucija, visapusiškai dalyvautų sprendžiant visus su biudžetu susijusius klausimus;

33.  ragina Tarybą laikytis savo politinių pareiškimų ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad ES būtų suteiktas tinkamas biudžetas;

o
o   o

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(5) OL L 51, 2017 2 28.
(6) 2016 12 1 priimti tekstai, P8_TA(2016)0475.

Teisinis pranešimas