Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2222(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0066/2017

Pateikti tekstai :

A8-0066/2017

Debatai :

PV 03/04/2017 - 19
CRE 03/04/2017 - 19

Balsavimas :

PV 04/04/2017 - 7.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0098

Priimti tekstai
PDF 410kWORD 60k
Antradienis, 2017 m. balandžio 4 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Alyvpalmių aliejus ir atogrąžų miškų naikinimas
P8_TA(2017)0098A8-0066/2017

2017 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo (2016/2222(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2015–2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) pasiektą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos techninę ataskaitą „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui“ (2013-063)(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“ (COM(2008)0645),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“, kuria remiama visiškai tvari alyvpalmių aliejaus tiekimo grandinė iki 2020 m. ir neteisėto miškų naikinimo sustabdymas iki 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į penkių valstybių narių ir Amsterdamo deklaracijos signatarių: Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų, pažadą teikti valstybės paramą sistemai, pagal kurią iki 2020 m. alyvpalmių aliejaus pramonė taptų 100 proc. tvari,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategiją ir 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) (COM(2016)0767),

–  atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir finansuotą 2016 m. spalio 4 d. tyrimą „ES suvartojamų biodegalų poveikis žemės naudojimo paskirties keitimui: teritorijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio nustatymas“,

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „Globiom. Biodegalų politikos po 2020 m. pagrindas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2016 dėl ES tvarių biodegalų sertifikavimo sistemos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 29 d. Nagojoje (Japonija) priimtą ir 2014 m. spalio 12 d. įsigaliojusį Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo,

–  atsižvelgdamas į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. ir susijusią laikotarpio vidurio peržiūrą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) kongreso Havajuose rezultatus ir į savo pasiūlymą Nr. 066 dėl alyvpalmių pramonės plėtros poveikio biologinei įvairovei sumažinimo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0066/2017),

A.  kadangi Europos Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir turėtų atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant nustatytų tikslų kovos su klimato kaita ir aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi užtikrinimo srityse;

B.  kadangi ES padėjo nustatyti darnaus vystymosi tikslus, kurie yra glaudžiai susiję su alyvpalmių aliejaus klausimu (2, 3, 6, 14, 16, 17 ir ypač 12, 13 ir 15 DVT);

C.  kadangi ES pagal 2030 m. darbotvarkę dėl darnaus vystymosi įsipareigojo įgyvendinti tvarų visų miškų rūšių valdymą, sustabdyti miškų naikinimą, atkurti sunykusius miškus ir iki 2020 m. pasauliniu mastu gerokai padidinti apželdinimą mišku ir miškų atkūrimą; kadangi pagal 2030 m. darbotvarkę ES taip pat yra įsipareigojusi užtikrinti tvaraus vartojimo ir gamybos modelius, skatinti įmones laikytis tvarios praktikos ir į savo ataskaitų teikimo ciklą įtraukti informaciją apie tvarumą, taip pat skatinti tvarią viešųjų pirkimų praktiką laikantis nacionalinės politikos ir prioritetų iki 2020 m.;

D.  kadangi yra daug pasaulinio miškų nykimo veiksnių, įskaitant tokių žemės ūkio produktų, kaip sojos, jautiena, kukurūzai ir alyvpalmių aliejus, gamybą;

E.  kadangi beveik pusė (49 proc.) atogrąžų miškų naikinimo atvejų pastaraisiais metais buvo neteisėto miškų kirtimo komercinio žemės ūkio reikmėms rezultatas, ir šį naikinimą skatina tokių žemės ūkio produktų, kaip alyvpalmių aliejus, jautiena, sojos ir medienos produktai, tarptautinė paklausa; kadangi vertinama, jog dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio reikmėms kasmet pagaminama 1,47 milijardo tonų anglies dioksido, o tai atitinka 25 proc. ES deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus(4);

F.  kadangi 2015 m. Indonezijoje ir Borneo kilę gaisrai buvo didžiausi per beveik du dešimtmečius, o jie kilo dėl visuotinės klimato kaitos, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškų naikinimo; kadangi ateityje itin sausos oro sąlygos šiuose regionuose veikiausiai bus dažnesnės, jeigu nebus imtasi gaisrų prevencijos priemonių;

G.  kadangi dėl gaisrų Indonezijoje ir Borneo 69 mln. žmonių patyrė nesveikos oro taršos poveikį, o tūkstančiams žmonių ji sukėlė ankstyvą mirtį;

H.  kadangi gaisrai Indonezijoje paprastai kyla dėl žemės atlaisvinimo alyvpalmių plantacijoms ir kitoms žemės ūkio reikmėms; kadangi 2015 m. 52 proc. gaisrų Indonezijoje kilo anglies gausiuose durpynuose, todėl Indonezija tapo viena iš didžiausių visuotinio atšilimo visame pasaulyje sukėlėjų(5);

I.  kadangi daugelyje šalių gamintojų nėra tikslių alyvpalmių koncesijų žemėlapių ir viešųjų žemės registrų, todėl sudėtinga nustatyti, kas atsakingas už miškų gaisrus;

J.  kadangi ES, laikydamasi, Niujorko deklaracijos dėl miškų, sutiko „padėti pasiekti privačiojo sektoriaus tikslą ne vėliau kaip 2020 m. nutraukti miškų naikinimą tokių žemės ūkio prekių, kaip alyvpalmių aliejus, sojos, popierius ir jautienos gaminiai, gamybos srityje, turėdama omenyje tai, kad daugelis įmonių užsibrėžusios dar didesnio užmojo tikslus“;

K.  kadangi 2008 m. ES įsipareigojo iki 2020 m. bent 50 proc. sumažinti miškų naikinimą, o iki 2030 m. – sustabdyti visuotinį miškų plotų nykimą;

L.  kadangi vertingoms atogrąžų ekosistemoms, apimančioms tik 7 proc. žemės paviršiaus, tenka vis didesnis spaudimas dėl miškų naikinimo; kadangi dėl alyvpalmių plantacijų kūrimo dažnai kyla didžiuliai miškų gaisrai, išsenka upės, vyksta dirvožemio erozija, durpynų drenažas, didėja vandens kelių tarša ir prarandama biologinė įvairovė, o dėl to prarandama daug ekosistemos paslaugų, didėja poveikis klimatui, taip pat gamtos išteklių ir pasaulio aplinkos išsaugojimui dabartinėms ir ateities kartoms;

M.  kadangi alyvpalmių aliejaus ir perdirbtų jo maisto produktų vartojimas yra labai svarbus ES vartojimo poveikio miškų naikinimui pasaulyje veiksnys;

N.  kadangi bendra augalinių aliejų paklausa didėja,(6) o alyvpalmių aliejaus paklausa, remiantis vertinimais, iki 2050 m. padvigubės(7); kadangi nuo 8-ojo dešimtmečio iki šių dienų 90 proc. padidėjusios apimties alyvpalmių aliejaus gamybos sutelkta Indonezijoje ir Malaizijoje; kadangi alyvpalmių auginimas taip pat populiarėja ir kitose Azijos šalyse, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kur nuolat kuriamos naujos plantacijos ir plečiamos esamos – tokios tendencijos tik dar labiau pakenks aplinkai; be to, pažymi, kad pakeitus alyvpalmių aliejų kitomis augalinio aliejaus rūšimis reikėtų dar didesnių žemės ūkio paskirties žemės plotų;

O.  kadangi daug alyvpalmių aliejaus naudojama visų pirma dėl žemų jo kainų, – tai tapo įmanoma dėl to, kad padaugėjo alyvpalmių plantacijų, įkurtų išnaikintų miškų plotuose; kadangi alyvpalmių aliejaus naudojimas maisto pramonėje paremtas labai paplitusiu netausiu gamybos ir vartojimo modeliu, kuris prieštarauja ekologiškų ir kokybiškų vietinių produktų bei sudedamųjų dalių naudojimui ir populiarinimui;

P.  kadangi vis dažniau alyvpalmių aliejus naudojamas kaip biokuras ir perdirbtuose maisto produktuose (apie 50 proc. supakuotų produktų sudėtyje yra šio aliejaus);

Q.  kadangi kai kurios alyvpalmių aliejumi prekiaujančios bendrovės negali tikrai įrodyti, kad alyvpalmių aliejus jų tiekimo grandinėje nėra susijęs su miškų naikinimu ar aplinkos tarša. ir pademonstruoti, kad jis pagamintas laikantis pagrindinių žmogaus teisių ir tinkamų socialinių standartų;

R.  kadangi Komisija pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą turi įvertinti Sąjungoje suvartojamo maisto ir ne maisto prekių poveikį aplinkai pasauliniu mastu ir, prireikus, parengti pasiūlymus dėl politikos, kuriuose būtų atsižvelgta į tokių vertinimų išvadas, ir apsvarstyti galimybę parengti Sąjungos veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo;

S.  kadangi Komisija planuoja atlikti tyrimus dėl miškų naikinimo ir alyvpalmių aliejaus;

T.  kadangi nežinomas bendras dėl žemės naudojimo paskirties keitimo, susijusio su alyvpalmėmis, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; kadangi reikia pagerinti su tuo susijusius mokslinius vertinimus;

U.  kadangi šalyse gamintojose nėra patikrintų duomenų apie teritorijos plotą, skirtą alyvpalmių auginimui, turint leidimą arba jo neturint; kadangi tai nuo pat pradžių trukdė įgyvendinti priemones. kuriomis siekta sertifikuoti alyvpalmių aliejaus tvarumą;

V.  kadangi 2014 m. 60 proc. ES alyvpalmių aliejaus importo teko energetikos sektoriui; iš jo – 45 proc. panaudota kaip transporto degalai (nuo 2010 m. šis skaičius padidėjo šešis kartus), o 15 proc. – energijos ir šilumos gamybai;

W.  kadangi apskaičiuota, jog iki 2020 m. žemės, kurios naudojimo paskirtis bus pakeista biodyzelino gamybai skirtoms alyvpalmėms auginti, plotas bus 1 MHa (milijonas hektarų), iš kurių 0,57 MHa žemės paskirtis bus pakeista Pietryčių Azijos senuosiuose miškuose(8);

X.  kadangi bendras žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal ES 2020 m. biodegalų įgaliojimą sudaro 8,8 Mha, iš kurių 2,1 Mha teritorijos pakeista Pietryčių Azijoje dėl spaudimo plėsti alyvpalmių plantacijas; kadangi pusė šios teritorijos atsirado vietoje atogrąžų miškų ir durpynų;

Y.  kadangi naikinant atogrąžų miškus naikinamos daugiau kaip pusės pasaulio gyvūnų rūšių ir daugiau kaip dviejų trečdalių augalų rūšių natūralios buveinės ir kyla grėsmė jų išlikimui; kadangi atogrąžų miškuose gyvena kai kurios pasaulio rečiausios ir endeminės rūšys, įtrauktos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonąją knygą (IUCN) kaip grėsmingai nykstančios rūšys, kurių faktinis, apskaičiuotas, numatomas ar įtariamas populiacijos skaičiaus mažėjimas viršija 80 proc. per 10 metų arba per trijų kartų laikotarpį; kadangi ES vartotojai turėtų būti informuoti apie pastangas išsaugoti šias gyvūnų ir augalų rūšis;

Z.  kadangi įvairūs tyrimai atskleidžia, jog daugelyje šalių kuriant alyvpalmių plantacijas ir vykdant jų veiklą dideliu mastu pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant priverstinius iškeldinimus, ginkluotą smurtą, vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą;

AA.  kadangi esama didelį nerimą keliančių pranešimų(9), jog didelė dalis alyvpalmių aliejaus pasaulyje gaminama pažeidžiant pagrindines žmogaus teises ir tinkamus socialinius standartus, kad dažnai taikomas vaikų darbas ir kad kyla daugybė vietos ir čiabuvių bendruomenių bei alyvpalmių koncesininkų konfliktų;

Bendrieji aspektai

1.  primena, kad tvarus žemės ūkis, apsirūpinimo maistu saugumas ir tvari miškotvarka yra pagrindiniai DVT elementai;

2.  primena, kad miškai yra itin svarbūs prisitaikant prie klimato kaitos ir švelninant jos padarinius;

3.  atkreipia dėmesį pagrindinių pasaulinio miškų naikinimo veiksnių sudėtingumą, pavyzdžiui, žemės atlaisvinimą galvijams ir pasėliams, ypač gyvulių pašarams ES skirtoms sojoms auginti, taip pat alyvpalmių aliejaus gamybai, miestų plėtimui, medienos ruošai ir kitai intensyviai žemės ūkio veiklai;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 73 proc. visų sunaikinamų miškų naikinami siekiant atlaisvinti žemę žemės ūkio žaliavoms, o 40 proc. – didelio masto monokultūrinėms alyvpalmių plantacijoms auginti(10);

5.  pažymi, kad alyvpalmių aliejaus gamyba yra ne vienintelė miškų naikinimo priežastis, – šią problemą taip pat aštrina neteisėtos medienos ruošos veiklos plėtra ir demografinis spaudimas;

6.  pažymi, kad kiti augaliniai aliejai, gaminami iš sojų pupelių, rapsų sėklų ir kitų kultūrinių augalų, daro daug didesnį poveikį aplinkai, ir jiems reikalingas gerokai ekstensyvesnis žemės naudojimas nei alyvpalmėms; pažymi, kad kitiems aliejiniams augalams naudojama daug daugiau pesticidų ir trąšų;

7.  susirūpinęs pažymi, kad pasaulinį varžymąsi dėl žemės skatina didėjanti pasaulinė biokuro ir žaliavų paklausa ir spekuliacija žeme bei žemės ūkio produkcija;

8.  primena, kad ES yra viena iš didžiausių produktų, pagamintų sunaikinus miškus (ši veikla turi pražūtingą poveikį biologinei įvairovei), importuotojų;

9.  pažymi, kad šiek tiek mažiau nei ketvirtadalis (pagal vertę) tarptautinės prekybos visais žemės ūkio produktais, gautais iš neteisėto miškų naikinimo, skirtas ES; tai apima 27 proc. visų sojų, 18 proc. viso alyvpalmių aliejaus, 15 proc. visos jautienos ir 31 proc. visos odos(11);

10.  pabrėžia, kad siekiant veiksmingai kovoti su miškų naikinimu, susijusiu su žemės ūkio prekių vartojimu, ES veiksmai turėtų būti susiję ne tik su alyvpalmių aliejaus gamyba, bet ir su visu tokiu žemės ūkio prekių importu;

11.  primena, kad Malaizija ir Indonezija yra pagrindinės alyvpalmių aliejaus gamintojos – jose pagaminama 85–90 proc. viso pasaulio alyvpalmių aliejaus, ir palankiai vertina tai, kad nuo 1990 m. padidėjo Malaizijos neliestų miškų plotai, bet išlieka susirūpinęs dėl dabartinio miškų naikinimo masto Indonezijoje, kadangi ten kas penkerius metus netenkama 0,5 proc. bendro miškų ploto;

12.  primena, kad Indonezija neseniai tapo trečia didžiausia teršėja pagal išmetamo CO2 kiekį pasaulyje, kad nyksta jos biologinė įvairovė, o kelios nykstančios laukinių gyvūnų rūšys jau atsidūrė ant išnykimo ribos;

13.  primena, kad prekyba alyvpalmių aliejumi sudaro maždaug 40 proc. visos pasaulinės prekybos aliejais, o ES yra antra pagal dydį alyvpalmių aliejaus importuotoja pasaulyje (apie 7 mln. tonų per metus);

14.  yra susirūpinęs dėl to, kad maždaug pusė neteisėtai iškirstų miškų plotų yra naudojami ES rinkai skirto alyvpalmių aliejaus gamybai;

15.  pažymi, kad alyvpalmių aliejų žemės ūkio ir maisto pramonė naudoja kaip ingredientą ir (arba) kaip pakaitalą dėl jo, kaip žaliavos, našumo ir cheminių savybių, pavyzdžiui, dėl to, kad jį lengva saugoti, dėl jo lydymosi temperatūros ir mažesnės kainos;

16.  taip pat pažymi, kad alyvpalmių sėklų išspaudos ES naudojamos gyvūnų pašarams, visų pirma pieninių ir mėsinių gyvulių penėjimui;

17.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES taikomi griežtesni socialiniai, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai;

18.  puikiai supranta, koks sudėtingas alyvpalmių aliejaus klausimas, ir pabrėžia, kaip svarbu rasti visuotinį sprendimą, pagrįstą daugelio susijusių subjektų kolektyvine atsakomybe; tvirtai rekomenduoja visiems jo tiekimo grandinės dalyviams, įskaitant ES ir kitas tarptautines organizacijas, valstybes nares, finansines institucijas, šalių gamintojų vyriausybes, vietos gyventojus ir vietos bendruomenes, nacionalines ir tarptautines bendroves, dalyvaujančias gaminant, perdirbant ir platinant alyvpalmių aliejų, vartotojų asociacijas ir NVO, laikytis šio principo; be to, yra įsitikinęs, kad visi šie veikėjai būtinai turi dalyvauti koordinuojant pastangas siekiant išspręsti daugelį rimtų problemų, susijusių su netvaria alyvpalmių aliejaus gamyba ir vartojimu;

19.  atkreipia dėmesį į bendrą visuotinę atsakomybę siekiant tvarios alyvpalmių aliejaus gamybos ir kartu pabrėžia svarbų maisto pramonės vaidmenį ieškant tvariai pagamintų alternatyvų;

20.  pažymi, kad daugelis prekių gamintojų ir prekiautojų, mažmenininkų ir kitų tiekimo grandinės tarpininkų, įskaitant Europos įmones, įsipareigojo vykdyti produktų gamybą ir prekybą jais visiškai nenaikinant miškų, nekeičiant daug anglies dioksido turinčių durpynų, gerbiant žmogaus teises, skaidrumą, atsekamumą, trečiųjų šalių patikrą ir atsakingo valdymo praktiką;

21.  pripažįsta, kad atogrąžų miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimas labai svarbus Žemės ir žmonijos ateičiai, tačiau pabrėžia, kad išsaugojimo pastangos turėtų būti suderintos su kaimo plėtros politikos priemonėmis, kad būtų užkirstas kelias skurdui ir stiprinamas mažų ūkininkų bendruomenių užimtumas atitinkamose srityse;

22.  mano, kad pastangos, kuriomis siekiama sustabdyti miškų naikinimą, turi apimti vietos gebėjimų ugdymą, technologinę pagalbą ir bendruomenių tarpusavio keitimąsi geriausia patirtimi, taip pat paramą smulkiesiems ūkiams, kad jie kuo produktyviau naudotų esamus savo pasėlių plotus ir papildomai nesiimtų miškų žemės paskirties keitimo; šiomis aplinkybėmis pabrėžia dideles agroekologinių metodų teikiamas galimybes maksimizuoti ekosistemos funkcijas auginant įvairius, kelių rūšių pasėlius vienu metu, plėtojant agrarinę miškininkystę, taikant permakultūros metodus, apriboti priklausomybę nuo žaliavų ir monokultūrų auginimo;

23.  pažymi, kad alyvpalmių aliejaus gamyba gali labai prisidėti prie šalių ekonominio vystymosi ir suteikti perspektyvių ekonominių galimybių, jei ji vykdoma atsakingai ir tvariai ir jei nustatytos griežtos tvaraus auginimo sąlygos;

24.  pažymi, kad esama įvairių tipų savanoriško sertifikavimo schemų, įskaitant RSPO, ISPO ir MSPO, ir palankiai vertina jų vaidmenį siekiant tvarios alyvpalmių aliejaus gamybos; tačiau pažymi, kad šių standartų tvarumo kriterijai yra kritikuojami, ypač ekologinio ir socialinio vientisumo aspektu; pabrėžia, kad vartotojus klaidina skirtingos schemos ir kad svarbiausias tikslas turėtų būti vienos bendros sertifikavimo schemos, kuria būtų pagerintas tvaraus alyvpalmių aliejaus matomumas vartotojams, parengimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad tokia sertifikavimo schema leistų į ES rinką patekti tik tvariai pagamintam alyvpalmių aliejui;

25.  pažymi, kad ES nepriklausančios partnerės taip pat turi žinoti savo vaidmenį kovojant su tvarumo ir miškų naikinimo problemomis, taip pat ir savo tiekimo praktikos srityje;

Rekomendacijos

26.  ragina Komisiją laikytis ES tarptautinių įsipareigojimų, be kita ko, prisiimtų Paryžiaus klimato konferencijoje COP 21, Jungtinių Tautų Miškų forume (UNFF)(12), pagal JT biologinės įvairovės konvenciją (JTBĮK)(13), Niujorko deklaraciją dėl miškų ir Darnaus vystymosi tikslą iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą(14);

27.  atkreipia dėmesį į iniciatyvų, pvz., Niujorko deklaracijos dėl miškų(15), kuria siekiama padėti privačiam sektoriui pasiekti tikslą ne vėliau kaip 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą dėl žemės ūkio žaliavų, pvz., alyvpalmių aliejaus, sojų, popieriaus ir jautienos produktų, gamybos, potencialą; pažymi, kad kai kurios įmonės turi didesnio užmojo tikslų, bet, nepaisant to, kad 60 proc. įmonių alyvpalmių aliejaus gamybos srityje įsipareigojo vykdyti tokias iniciatyvas, iki šiol tik 2 proc. gali atsekti alyvpalmių aliejų, kuriuo prekiauja, iki jo šaltinio(16);

28.  atkreipia dėmesį į maisto gamybos sektoriaus pastangas tiekti sertifikuotą tvarų alyvpalmių aliejų ir pažangą šioje srityje; ragina visus pramonės sektorius, kuriuose naudojamas alyvpalmių aliejus, padidinti pastangas, kad būtų tiekiamas sertifikuotas tvarus alyvpalmių aliejus;

29.  ragina Europos Komisiją ir visas ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, pasirašyti Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“ ir parodyti ryžtą įgyvendinti ES lygmens įsipareigojimą užtikrinti, kad iki 2020 m. visas įsigyjamas alyvpalmių aliejus būtų sertifikuotas ir tvarus, ir siekti, kad pramonė prisiimtų savanorišką įsipareigojimą, be kita ko, pasirašydama ir įgyvendindama Amsterdamo deklaraciją siekiant paremti visiškai tvarią alyvpalmių aliejaus tiekimo grandinę iki 2020 m.;

30.  ragina alyvpalmių aliejų gaminančias bendroves laikytis Bankoko susitarimo dėl bendro požiūrio laikantis įsipareigojimų nenaikinti miškų ir taikyti didelių anglies atsargų (angl. High Carbon Stock, HCS) požiūrį, kuris padeda nustatyti alyvpalmių plantacijoms tinkamas teritorijas, pvz., nualintas mažą anglies dioksido saugojimo potencialą ir menką gamtinę vertę turinčias žemes;

31.  ragina ES laikytis įsipareigojimų ir paspartinti vykdomas derybas dėl FLEGT savanoriškų partnerystės susitarimų ir užtikrinti, kad galutiniai susitarimai apimtų pereinamojo laikotarpio medieną, gautą vystant alyvpalmių plantacijas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šie susitarimai atitiktų tarptautinę teisę ir įsipareigojimus, susijusius su aplinkos apsauga, žmogaus teisėmis ir tvariu vystymusi, ir kad jais būtų skatinama priimti reikiamas miškų išsaugojimo ir tvaraus jų valdymo priemones, įskaitant vietos bendruomenių ir čiabuvių teisių apsaugą; pažymi, kad panašų požiūrį taip pat būtų galima taikyti siekiant užtikrinti atsakingas alyvpalmių aliejaus tiekimo grandines; siūlo formuojant ES politiką dėl alyvpalmių aliejaus sektoriaus vadovautis FLEGT įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogo ir kovos su giliai įsišaknijusiomis valdymo problemomis šalyse gamintojose principais, taip pat į paramą orientuota ES importo politika; pažymi, kad šios priemonės gali paskatinti geresnę alyvpalmių pramonės kontrolę paskirties šalyse;

32.  pažymi, koks svarbus bendradarbiavimas su šalimis gamintojomis keičiantis informacija apie tvarius ir ekonomiškai perspektyvius pokyčius ir prekybos praktiką; remia šalių gamintojų pastangas vystyti tvarią praktiką, kuri galėtų padėti pagerinti gyvenimo sąlygas ir ekonomiką tose šalyse;

33.  ragina Komisiją skatinti keistis geriausia patirtimi dėl skaidrumo ir vyriausybių ir bendrovių, kurios naudoja alyvpalmių aliejų, tarpusavio bendradarbiavimo, ir kartu su valstybėmis narėmis dirbti su trečiosiomis šalimis tam, kad būtų parengti ir įgyvendinti nacionalinės teisės aktai ir būtų laikomasi įprastų bendruomenių teisių į žemę, užtikrinančių miškų, miško teritorijoje gyvenančių tautų ir jų pragyvenimo šaltinių apsaugą;

34.  ragina Komisiją įvertinti, ar būtina nustatyti mechanizmus, siekiant pagal FLEGT veiksmų plano Savanoriškos partnerystės susitarimą spręsti miškų pavertimo komercinio žemės ūkio žeme problemą ir suteikti daugiau galių pilietinės visuomenės organizacijoms, čiabuvių bendruomenėms ir žemės savininkams ūkininkams dalyvauti šiame procese;

35.  ragina ES kaip savanoriškos partnerystės susitarimų papildomą elementą parengti tolesnius teisės aktus dėl tokių susitarimų dėl alyvpalmių aliejaus, atsižvelgiant į ES medienos reglamentą, į kurį būtų įtrauktos tiek įmonės, tiek finansų įstaigos; pažymi, kad ES reglamentuoja medienos, žuvies ir konflikto zonų naudingųjų iškasenų tiekimo grandines, tačiau dar nereglamentuoja jokių miškams pavojų keliančių žemės ūkio produktų tiekimo grandinių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų įgyvendintas medienos reglamentas, kad būtų galima geriau suprasti, koks yra jo veiksmingumas, ir išsiaiškinti, ar jis gali būti panaudotas kaip pavyzdys rengiant ES teisės aktą, kuriuo būtų užkirstas kelias prekybai netausiu alyvpalmių aliejumi ES;

36.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su visais viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotaisiais subjektais, pradėti informavimo kampanijas ir teikti vartotojams išsamią informaciją apie teigiamus tvarios alyvpalmių aliejaus gamybos padarinius aplinkai ir apie socialines bei politines pasekmes; ragina Komisiją užtikrinti, kad informacija, kuria patvirtinama, jog produktas yra tvarus, būtų teikiama vartotojams ženklinant visus produktus, kurių sudėtyje yra alyvpalmių aliejaus, specialiu iškart atpažįstamu ženklu, ir primygtinai rekomenduoja, kad šis ženklas būtų ant produkto arba pakuotės arba kad būtų lengvai prieinamas pasitelkiant technologines savybes;

37.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su kitais svarbiais alyvpalmių aliejaus vartotojais, pvz., Kinija, Indija ir alyvpalmių aliejaus šalimis gamintojomis, kad būtų didinamas jų informuotumas ir ieškoma bendrų atogrąžų miškų naikinimo ir miškų alinimo problemos sprendimų;

38.  nekantriai laukia Komisijos tyrimų dėl miškų naikinimo ir alyvpalmių aliejaus, kurie turėtų būti pristatyti iškart juos užbaigus;

39.  ragina Komisiją pateikti išsamius duomenis apie alyvpalmių aliejaus naudojimą ir suvartojimą Europoje, taip pat į jo importą į ES;

40.  ragina Komisiją aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus siekiant surinkti informacijos apie Europos vartojimo ir investicijų poveikį miškų naikinimo procesui, socialinėms problemoms, nykstančioms rūšims ir aplinkos taršai trečiosiose šalyse, ir paraginti prekybos partnerius už ES ribų daryti tą patį;

41.  ragina Komisiją kurti technologijas ir pateikti konkretų veiksmų planą, įskaitant informacines kampanijas, kad būtų siekiama sumažinti Europos vartojimo ir investicijų poveikį miškų naikinimui trečiosiose šalyse;

42.  pripažįsta teigiamą esamų sertifikavimo schemų poveikį, bet apgailestauja dėl to, kad RSPO, ISPO, MSPO ir visos kitos pripažintos svarbios sertifikavimo schemos efektyviai nedraudžia jų nariams atogrąžų miškų ar durpynų paversti alyvpalmių plantacijomis; todėl laikosi nuomonės, kad šiomis pagrindinėmis sertifikavimo schemomis nepavyksta efektyviai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio plantacijų kūrimo ir veiklos etapais ir kad dėl šios priežasties jos nesugebėjo apsaugoti miškų ir durpynų nuo didžiulių gaisrų; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliktas nepriklausomas tų sertifikavimo schemų auditas ir stebėsena, kad būtų galima užtikrinti, jog ES rinkai pateikiamas alyvpalmių aliejus atitinka visus būtinus standartus ir yra tvarus; pažymi, kad alyvpalmių aliejaus sektoriuje tvarumo klausimo nepavyks išspręsti vien tik savanoriškomis priemonėmis ir politika – alyvpalmių aliejaus bendrovėms taip pat reikia taikyti privalomas taisykles ir privalomas sertifikavimo programas;

43.  ragina ES nustatyti į ES importuojamo alyvpalmių aliejaus ir produktų, kurių sudėtyje yra alyvpalmių aliejaus, būtiniausius tvarumo kriterijus, kuriais būtų užtikrinta, kad į ES patenkančio alyvpalmių aliejaus gamyba:

   nebuvo ekosistemos būklės blogėjimo, kaip antai pirminio ir antrinio miškų nykimo ir durpynų ar kitų ekologiniu požiūriu vertingų buveinių naikinimo ar alinimo, tiesioginė ar netiesioginė priežastis ir dėl jo nebuvo prarandama biologinė įvairovė, visų pirma nepadaryta nuostolių nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims,
   nesukėlė pokyčių žemės valdymo praktikos srityje, kurie būtų padarę neigiamą poveikį aplinkai,
   nesukėlė ekonominių, socialinių ir aplinkos problemų ar konfliktų, įskaitant visų pirma su vaikų darbu, priverčiamuoju darbu, žemės supirkinėjimu ar čiabuvių bendruomenių iškeldinimu susijusias problemas,
   buvo vykdoma visapusiškai laikantis žmogaus ir socialinių teisių, užtikrinant deramus socialinius ir darbo standartus, kuriais siekiama užtikrinti darbuotojų saugumą ir gerovę,
   sudaro sąlygas įtraukti smulkius alyvpalmių aliejaus gamintojus į sertifikavimo sistemą ir užtikrina, kad jie gautų deramą pelno dalį;
   yra vykdoma plantacijose, kurios valdomos naudojant modernias žemės ūkio ir ekologines technologijas, kad būtų pereinama prie tvarios žemės ūkio praktikos siekiant kuo labiau mažinti neigiamus aplinkos ir socialinius padarinius;

44.  pažymi, kad jau galioja griežti atsakingo alyvpalmių aliejaus gamybos standartai, įskaitant Alyvpalmių aliejaus inovacijų grupės parengtus standartus, tačiau įmonės ir sertifikavimo sistemos jų dar plačiai nenaudoja, išskyrus RSPO Next;

45.  pažymi, jog svarbu, kad visi tiekimo grandinės subjektai galėtų atskirti tvariai ir netvariai pagamintą alyvpalmių aliejų ir jo liekanas bei šalutinius produktus; pažymi produktų atsekamumo ir visų tiekimo grandinės etapų skaidrumo svarbą;

46.  ragina ES nustatyti privalomą reglamentavimo sistemą siekiant užtikrinti, kad visas žemės ūkio produkcijos importuotojų tiekimo grandines būtų galima atsekti iki pat žaliavos kilmės;

47.  ragina Komisiją padidinti į ES importuojamo alyvpalmių aliejaus atsekamumą ir, kol netaikoma bendra sertifikavimo schema, apsvarstyti galimybę taikyti skirtingas muitų tarifų schemas, kuriose būtų tiksliau atspindimos realios sąnaudos, susijusios su aplinkai tenkančia našta; taip pat ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti ir taikyti nediskriminuojančias tarifines ir netarifines kliūtis, parengtas atsižvelgiant į alyvpalmių aliejaus anglies pėdsaką; ragina miškų naikinimo atvejais visada taikyti „teršėjas moka“ principą;

48.  ragina Komisiją aiškiai nustatyti sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, kartu palaikant prekybos ryšius su trečiosiomis šalimis;

49.  šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją inicijuoti Pasaulio muitinių organizacijos Suderintos sistemos nomenklatūros reformą, kurią taikant būtų galima atskirti sertifikuotą tvarų alyvpalmių aliejų ir netvarų alyvpalmių aliejų ir jo produktus;

50.  ragina Komisiją, siekiant išvengti miškų naikinimo, į savo prekybos ir vystymosi bendradarbiavimo susitarimų skyrius dėl darnaus vystymosi nedelsiant įtraukti privalomus įsipareigojimus, įskaitant visų pirma kovos su miškų naikinimu garantiją prekybos susitarimuose su alyvpalmių aliejų gaminančiomis šalimis, ir pateikti tvirtų ir įgyvendinamų priemonių, skirtų netvarios miškininkystės praktikos alyvpalmių aliejų gaminančiose šalyse problemoms spręsti;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiausia dėmesio skirti priemonėms, kurios padės geriau integruoti išsaugojimo klausimus į vystomąjį bendradarbiavimą, kurti; pažymi, jog toks požiūris padės užtikrinti, kad vystymosi veikla nesukeltų nenumatytų aplinkosaugos problemų, o būtų vykdoma užtikrinant sąveiką su išsaugojimo veikla;

52.  pažymi, kad silpna žemės registrų tvarka gaminančiose šalyse yra didžiulė kliūtis kontroliuojant alyvpalmių plantacijų plėtrą, kad ji riboja smulkiųjų ūkininkų galimybes gauti kreditą, kurio jiems reikia, kad galėtų padidinti plantacijų tvarumą; pažymi, kad valdymo ir miškininkystės institucijų stiprinimas vietos ir nacionaliniu lygmenimis yra veiksminga išankstinė aplinkos politikos sąlyga; ragina Komisiją teikti techninę ir finansinę paramą šalims gamintojoms, kad būtų stiprinama jų žemės registrų tvarka ir pagerintas alyvpalmių plantacijų ekologinis tvarumas; pažymi, kad teritorijos žemėlapių sudarymas šalyse gamintojose, taip pat pasitelkiant palydovines ir geoerdvines technologijas, yra vienintelis būdas alyvpalmių koncesijoms stebėti ir tikslinėms miško įveisimo, miško atkūrimo ir ekologinių koridorių kūrimo strategijoms parengti; ragina Komisiją remti šalis gamintojas, kad jos parengtų gaisrų prevencijos schemas;

53.  palankiai vertina Indonezijos vyriausybės neseniai priimtą durpynų moratoriumą, kuriuo turėtų būti užkirstas kelias plantacijų plėtrai mišku apželdintuose durpynuose; pritaria Durpynų atkūrimo agentūros įsteigimui dviejų milijonų hektarų išdegusių durpynų atkūrimo tikslu;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares, plėtojant dialogą su tomis šalimis, remti būtinybę sustabdyti alyvpalmėms auginti skiriamų plotų plėtimą, be kita ko, paskelbiant naujų koncesijų teikimo sustabdymą, kad būtų galima apsaugoti likusius atogrąžų miškus;

55.  yra susirūpinęs dėl to, kad žemės sandoriai gali pažeisti vietos bendruomenių laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą, nustatytą TDO konvencijoje Nr. 169; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad ES įsikūrę investuotojai visapusiškai laikytųsi tarptautinių atsakingo ir tvaraus investavimo į žemės ūkį standartų, būtent JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir EBPO atsakingo žemės ūkio produktų tiekimo grandinių gairių, FAO neprivalomų atsakingo žemės valdymo gairių, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms; pabrėžia, jog būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad taisomosios priemonės būtų prieinamos korporacijų piktnaudžiavimo aukoms;

56.  todėl ragina atitinkamas valdžios institucijas kilmės šalyse gerbti žmogaus teises, įskaitant miškų vietovių gyventojų teises į žemę, ir sustiprinti aplinkosaugos, socialinius ir sveikatos įsipareigojimus, atsižvelgiant į FAO neprivalomas žemės valdymo gaires(17);

57.  ragina ES remti labai mažas, mažąsias ir šeimų valdomas vietos kaimo įmones ir skatinti nacionaliniu ir vietos lygmenimis teisiškai registruoti žemės nuosavybę ar valdas;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad čiabuvių žemėse, kur taikomos paprotinės žemės naudojimo ir išteklių valdymo sistemos, miškų naikinimo mastai yra nedideli, o tai teikia didelių galimybių siekiant ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir užtikrinti pasaulio ekosistemų funkcijas; ragina naudotis tarptautiniais klimato ir plėtros fondais siekiant apsaugoti čiabuvių ir bendruomenių žemes ir paremti čiabuvių tautas ir bendruomenes, investuojančias į savo žemių apsaugą;

59.  primena, kad neturtingos kaimo moterys yra ypač priklausomos nuo miško išteklių, kad pragyventų; atkreipia dėmesį į tai, kad formuojant nacionalinę miškų politiką ir institucijas būtina integruoti lyčių lygybės aspektus, kad būtų skatinama, pvz., moterų galimybė valdyti žemę ir kitus išteklius;

60.  primena Komisijai jos komunikatą „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“ (COM(2008)0645), kuriame pabrėžiamas holistinis požiūris į atogrąžų miškų naikinimą, atsižvelgiant į visus miškų naikinimo veiksnius, įskaitant alyvpalmių aliejaus gamybą; primena Komisijai derybose dėl COP21 nustatytą tikslą ne vėliau kaip iki 2030 m. sustabdyti pasaulinį miškų ploto nykimą, o iki 2020 m. sumažinti bendrą atogrąžų miškų nykimą ne mažiau kaip 50 proc., palyginti su dabartiniu lygiu;

61.  ragina Komisiją, remiantis 7-ąja aplinkosaugos veiksmų programa ir ES veiksmų planu dėl alyvpalmių aliejaus, toliau rengti ES veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo, į kurį būtų įtrauktos konkrečios reglamentavimo priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad jokiomis tiekimo grandinėmis ir finansiniais sandoriais, susijusiais su ES, nebūtų skatinamas miškų naikinimas ir alinimas; ragina Komisiją priimti vieną bendrą apibrėžtį „nesukeliantis miškų nykimo“;

62.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti miško apibrėžtį, kuri apimtų biologinę, socialinę ir kultūrinę įvairovę, kad būtų užkirstas kelias žemės grobimui ir atogrąžų miškų naikinimui, vykdomiems plačiu mastu kultivuojant alyvpalmių aliejui naudojamą monokultūrą, nes jie trukdo vykdyti ES klimato kaitos įsipareigojimus; pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti vietos rūšims ir tokiu būdu apsaugoti ekosistemas, buveines ir vietos bendruomenes;

63.  ragina Komisiją pateikti ES atsakingo verslo veiksmų planą;

64.  tvirtina, jog plėtojant finansų įstaigas reikėtų užtikrinti, kad jų socialinės ir aplinkos apsaugos politika būtų privaloma ir visiškai suderinta su tarptautine žmogaus teisių teise; ragina užtikrinti didesnį privačių finansų įstaigų ir valstybinių finansų įstaigų finansavimo skaidrumą;

65.  ragina valstybes nares priimti privalomus reikalavimus, kurie būtų palankūs tvariam alyvpalmių aliejui visose nacionalinėse viešųjų pirkimų procedūrose;

66.  susirūpinęs pažymi, kad komercinis žemės ūkis tebėra svarbus pasaulinio miškų nykimo veiksnys ir kad nuo 2000 m. maždaug pusė atogrąžų miškų buvo išnaikinta dėl neteisėto miškų pavertimo komerciniam žemės ūkiui naudojama žeme, o tai taip pat gali kelti konfliktų riziką; ragina geriau koordinuoti miškų, komercinio žemės ūkio, žemės naudojimo ir kaimo plėtros politiką siekiant įgyvendinti DVT ir klimato kaitos įsipareigojimus; pabrėžia, kad būtina ir šioje srityje, įskaitant ES atsinaujinančiosios energijos politiką, užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui;

67.  atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su žemės koncentracijos procesais ir žemės naudojimo keitimu, atsirandančiais pradedant kultivuoti monokultūras, pvz., alyvpalmių plantacijas;

68.  ragina Komisiją remti tolesnius mokslinius tyrimus dėl žemės naudojimo paskirties keitimo poveikio išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, įskaitant miškų naikinimą ir biologinės energijos gamybą;

69.  ragina Komisiją rodyti kitoms šalims pavyzdį ES teisės aktuose nustatant iš šlapžemių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir šlapžemių žemės naudojimo pokyčių apskaitos taisykles;

70.  atkreipia dėmesį į didelių alyvpalmių monokultūrų poveikį, nes dėl jų atsiranda daugiau kenkėjų, o dėl žemės ūkyje naudojamų chemikalų užteršiamas vanduo, vyksta dirvožemio erozija ir daromas poveikis anglies dioksido absorbentams ir viso regiono ekologijai, taip pat trukdoma gyvūnų rūšių migracijai;

71.  pažymi, kad naujausiuose tyrimuose įrodyta, jog alyvpalmių plantacijose taikomos agrarinės miškininkystės mišriosios kultūros gali teikti įvairią naudą biologinės įvairovės bei našumo srityse ir duoti teigiamų socialinių rezultatų;

72.  ragina Komisiją užtikrinti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir kitų sričių ES politikos suderinamumą ir sinergiją, taip pat užtikrinti, kad ji būtų įgyvendinama suderinant ją su kovai su miškų naikinimu besivystančiose šalyse skirtomis programomis, pvz., REDD; prašo Komisiją užtikrinti, kad BŽŪP reforma nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai skatinamas tolesnis miškų naikinimas ir kad ja būtų remiamas tikslas sustabdyti miškų naikinimą pasaulyje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad aplinkos apsaugos problemos, susijusios su miškų naikinimu dėl alyvpalmių aliejaus gamybos, būtų sprendžiamos atsižvelgiant ir į ES 2020 m. biologinės įvairovės strategijoje nustatytus tikslus, kurie turi būti įtraukti į Sąjungos išorės veiksmus šiame sektoriuje;

73.  ragina Komisiją remti organizacijas, kurios daugiausia dėmesio skiria in situ, bet ir ex situ,visų gyvūnų veislių, kurios neteko buveinių dėl su alyvpalmių aliejumi susijusio miškų naikinimo, išsaugojimui;

74.  ragina ES lygmeniu vykdyti daugiau tvarių pašarų mokslinių tyrimų siekiant Europos žemės ūkiui sukurti alyvpalmių produktų alternatyvų;

75.  pažymi, kad 70 proc. ES suvartojamų biodegalų pagaminama (žaliavos jiems gaminti užauginamos) ES, o iš biodegalų, importuojamų į ES, 23 proc. yra alyvpalmių aliejus, daugiausia importuojamas iš Indonezijos, kiti 6 proc. yra sojos(18);

76.  pažymi netiesioginį ES biodegalų paklausos poveikį atogrąžų miškų naikinimui;

77.  pažymi, kad įvertinus netiesioginį žemės naudojimo paskirties keitimą, iš kultūrinių augalų pagaminti biodegalai tam tikrais atvejais netgi gali padidinti bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pvz., deginant dideles anglies atsargas turinčias buveines, kaip atogrąžų miškai ir durpynai; yra susirūpinęs dėl to, kad netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas neįtrauktas į Komisijos savanoriškų schemų vertinimą;

78.  ragina ES institucijas, persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, į savo savanorišką sistemą įtraukti specialias patikros procedūras, susijusias su konfliktais dėl žemės valdymo, priverstiniu ir vaikų darbu, blogomis ūkininkų darbo sąlygomis ir grėsmėmis sveikatai ir saugai; todėl ragina ES atsižvelgti į netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį ir persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą į ją įtraukti socialinės atsakomybės reikalavimus;

79.  ragina į ES biodegalų politiką įtraukti veiksmingus tvarumo kriterijus, kad būtų apsaugota didelės biologinės įvairovės vertės žemė, didelės anglies sankaupos ir durpynai, ir kad jie apimtų socialinius kriterijus;

80.  pripažįsta, kad naujausioje Audito Rūmų ataskaitoje(19), kurioje analizuojamos dabartinės biodegalų sertifikavimo schemos, padaryta išvada, kad jose stinga svarbių tvarumo aspektų, pvz., neatsižvelgiama į netiesioginį paklausos ir nepakankamo tikrinimo poveikį, ir jomis negalima užtikrinti, kad sertifikuoti biodegalai nebūtų miškų naikinimo ir neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių priežastis; žino apie susirūpinimą keliančius klausimus dėl sertifikavimo schemų vertinimo skaidrumo; ragina Komisiją didinti tvarumo schemų skaidrumą, be kita ko, rengiant tinkamą tikrinamų aspektų sąrašą, kaip antai metines ataskaitas ir galimybę prašyti nepriklausomų trečiųjų šalių atlikti auditą; ragina suteikti Komisijai didesnius schemų, ataskaitų ir veiklos tikrinimo ir stebėsenos įgaliojimus;

81.  ragina įgyvendinti atitinkamas Audito Rūmų rekomendacijas, kaip sutarta su Komisija;

82.  susirūpinęs pažymi, kad 46 proc. viso ES importuojamo alyvpalmių aliejaus skiriama biodegalų gamybai, o tai reiškia, kad panaudojama apie milijonas hektarų atogrąžų dirvožemio; ragina Komisiją imtis priemonių, kad augalinio aliejaus, įskaitant alyvpalmių aliejų, kaip biodegalų sudedamosios dalies naudojimas būtų laipsniškai nutrauktas, pageidautina, ne vėliau kaip 2020 m.;

83.  pažymi, kad vien uždraudus naudoti alyvpalmių aliejų biodegalų gamybai (arba laipsniškai nutraukus jo naudojimą) jis gali būti pakeistas kitais atogrąžų augaliniais aliejais, kurių žaliavos auginamos tuose pačiuose ekologiniu požiūriu pažeidžiamuose regionuose, kaip ir alyvpalmės, ir tai gali padaryti daug didesnį poveikį biologinei įvairovei, žemės naudojimui ir išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui nei pačios alyvpalmės; rekomenduoja ieškoti tvaresnių alternatyvų biodegalų gamybai ir jas skatinti, pvz., Europoje pagamintą aliejų iš vietoje užaugintų rapsų ir saulėgrąžų;

84.  ragina Komisiją ir valstybes nares kartu toliau kurti antros ir trečios kartos biodegalus, kad būtų mažinamas pavojus dėl netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo Sąjungoje ir skatinamas perėjimas prie pažangių biodegalų pagal Direktyvą (ES) 2015/1513 ir atsižvelgiant į Sąjungos žiedinės ekonomikos, efektyvaus išteklių naudojimo ir į mažataršio judumo užmojus;

o
o   o

85.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/1.%20Report%20analysis%20of%20impact.pdf
(2) Komisijos komunikatas „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244).
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0034.
(4) Šaltinis – „Miškų tendencijos: vartojimo prekės ir miškų naikinimas. Neteisėto miškų pavertimo žemės ūkio ir medienos plantacijomis masto ir pobūdžio analizė (http://www.forest-trends.org/documents/files/doc_4718.pdf).
(5) Šaltinis – Pasaulio išteklių institutas (http://www.wri.org/blog/2015/10/indonesia%E2%80%99s-fire-outbreaks-producing-more-daily-emissions-entire-us-economy).
(6) http://www.fao.org/docrep/016/ap106e/ap106e.pdf (FAO, World Agriculture Towards 2030/2050 - The 2012 Revision).
(7) http://wwf.panda.org/what_we_do/footprint/agriculture/palm_oil/ (WWF).
(8) Šaltinis – Globiom ataskaita (https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/Final%20Report_GLOBIOM_publication.pdf).
(9) Pavyzdžiui, „Amnesty International - The Great Palm Oil Scandal“ (https://www.amnesty.org/en/documents/asa21/5243/2016/en/ ) ir „Rainforest Action Network - The Human Cost of Conflict Palm Oil“. (https://d3n8a8pro7vhmx.cloudfront.net/rainforestactionnetwork/pages/15889/attachments/original/1467043668/The_Human_Cost_of_Conflict_Palm_Oil_RAN.pdf?1467043668).
(10) „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui: Išsami ES vartojimo poveikio miškų naikinimui analizė“, 2013 m., Europos Komisija. http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/1.%20Report%20analysis%20of%20impact.pdf (p. 56). (p. 56).
(11) Šaltinis – FERN: „Vogtos prekės. ES bendrininkavimas neteisėtai naikinant tropinius miškus“ (http://www.fern.org/sites/fern.org/files/Stolen%20Goods_EN_0.pdf)
(12) Jungtinių Tautų Miškų forumo išvados.
(13) Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencija, Aičio tikslai: https://www.cbd.int/sp/targets/
(14) Darnaus vystymosi tikslai, 15 straipsnio 2 dalis, tikslas sustabdyti miškų naikinimą, https://sustainabledevelopment.un.org/sdg15.
(15) 2014 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais.
(16) http://forestdeclaration.org/wp-content/uploads/2015/09/2016-NYDF-Goal-2-Assessment-Report.pdf
(17) JT FAO „Neprivalomos atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairės sprendžiant nacionalinio aprūpinimo maistu saugumo klausimus“, Roma, 2012 m., http://www.fao.org/docrep/016/i2801e/i2801e.pdf
(18) Eurostatas. „Supply, transformation and consumption of renewable energies“; metiniai duomenys (nrg_107a), 2015 m. Globiom tyrimas „ES suvartojamų biodegalų poveikis žemės naudojimo paskirties keitimui.“ ir http://www.fediol.be/
(19) Šaltinis – Europos Audito Rūmai. „Biodegalų sertifikavimas: yra pripažinimo ir priežiūros trūkumų“ (http://www.eca.europa.eu/lt/Pages/NewsItem.aspx?nid=7171).

Teisinis pranešimas