Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2022(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0156/2017

Pateikti tekstai :

A8-0156/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/04/2017 - 9.12
CRE 05/04/2017 - 9.12

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0114

Priimti tekstai
PDF 460kWORD 58k
Trečiadienis, 2017 m. balandžio 5 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmata. I skirsnis. Europos Parlamentas
P8_TA(2017)0114A8-0156/2017

2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (2017/2022(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ir ypač į jo 36 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), (2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžetinę procedūrą(7),

–  atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų pirminio sąmatos projekto rengimo,

–  atsižvelgdamas į pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 7 dalį ir 96 straipsnio 1 dalį 2017 m. balandžio 3 d. Biuro parengtą preliminarų sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnio 2 dalį parengtą sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 96 ir 97 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0156/2017),

A.  kadangi ši biudžeto procedūra, kuri yra trečioji visa 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos procedūra, vykdoma penktaisiais šios programos metais;

B.  kadangi 2018 m. biudžetas, kaip pasiūlyta generalinio sekretoriaus pranešime, rengiamas atsižvelgiant į V išlaidų kategorijos viršutinės ribos padidėjimą, palyginti su 2017 m., kuris sudaro daugiau galimybių augimui ir investicijoms, taip pat taupymo ir efektyvumo gerinimo politikos įgyvendinimo tąsai;

C.  kadangi generalinis sekretorius pasiūlė 2018 m. biudžetui nustatyti šiuos septynis prioritetinius tikslus: pradėti informavimo kampaniją rengiantis 2019 m. rinkimams, konsoliduoti taikomas saugumo priemones, tęsti daugiamečius pastatų projektus, investuoti į procedūrų skaitmeninimą ir kompiuterizavimą, toliau įgyvendinti priemones, reikalingas airių kalbai, kaip visateisei oficialiajai kalbai, įvesti, analizuoti galimą „Brexit“ poveikį ir skatinti ekologišką transporto naudojimą;

D.  kadangi generalinis sekretorius Parlamento 2018 m. preliminariame biudžeto sąmatos projekte pasiūlė skirti 1 971 883 373 EUR biudžetą, o tai reiškia 3,26 proc. daugiau lėšų, palyginti su 2017 m. biudžetu, ir 19,06 proc. 2014–2020 m. DFP V išlaidų kategorijos lėšų;

E.  kadangi siekiant sustiprinti saugumo projektus, užtikrinti ilgalaikės nuomos mokesčius, susijusius su pastato ADENAUER projektu, ir pradėti komunikacijos kampaniją rengiantis 2019 m. rinkimams, generalinis sekretorius pasiūlė skirti neeilines 47,6 mln. EUR investicijas;

F.  kadangi beveik 68 proc. biudžeto sudaro su indeksu susietos išlaidos, kurios daugiausia susijusios su Parlamento narių ir darbuotojų atlyginimais ir išmokomis, taip pat pastatais, patikslintais pagal Tarnybos nuostatus, konkrečių sektorių indeksavimą arba infliacijos lygį;

G.  kadangi iš 2017 m. kovo 8 d. Tarptautinės moters dienos proga paskelbto Parlamento pranešimo „Moterys Europos Parlamente“ matyti, kad Parlamento vadovaujamose pareigose nėra lyčių pusiausvyros, nes 83,3 proc. Parlamento generalinio sekretoriaus pavaduotojų ir generalinių direktorių pareigų užima vyrai ir 16,7 proc. – moterys, 70,2 proc. Parlamento direktorių pareigų užima vyrai ir 29,8 proc. – moterys ir 65,9 proc. Parlamento skyrių vadovų pareigų užima vyrai ir 34,1 proc. – moterys;

H.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatoma Sąjungos prievolė gerbti kalbų įvairovę ir draudžiama diskriminacija dėl kalbos, taigi suteikiama teisė kiekvienam Sąjungos piliečiui vartoti bet kurią iš 24 oficialiųjų Sąjungos kalbų susirašinėjant su Sąjungos institucijomis, kurios privalo pateikti atsakymą ta pačia kalba;

I.  kadangi Parlamentas savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(8) pabrėžė, kad 2016 m. biudžetas turėtų būti realistiškas ir atitikti biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo principus;

J.  kadangi Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijos, patikimumas didele dalimi priklauso nuo jo gebėjimo valdyti savo paties išlaidas;

K.  kadangi Parlamento patikimumas didele dalimi priklauso nuo jo gebėjimo plėtoti demokratiją Sąjungos lygmeniu;

Bendroji sistema

1.  pabrėžia, kad 2018 m. Parlamento biudžeto dalis V išlaidų kategorijoje ir toliau turėtų neviršyti 20 proc.; pažymi, kad 2018 m. biudžeto sąmatos lygis sudaro 18,88 proc., o tai yra mažiau nei pasiekta 2017 m. (19,26 proc.) ir tai yra mažiausia V išlaidų kategorijos dalis per pastaruosius penkiolika metų;

2.  remdamasis savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijos dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos 15 dalimi ir savo pirmiau minėtos 2016 m. spalio 26 d. rezoliucijos dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto 98 dalimi, kuriose reikalaujama, kad 2018 finansinių metų biudžeto sudarymo procedūros metu pirmą kartą būtų panaudotas Parlamento biudžeto sudarymo metodas, pagrįstas dabartiniais poreikiais, o ne koeficientų sistema, ragina įvykdyti tuos reikalavimus;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad nenumatytoms investicijoms ir išlaidoms skirta suma 2018 m. siekia 47,6 mln. EUR, taigi yra 2017 m. lygio; mano, kad 2019 m. komunikacijos kampanija turėtų būti laikoma ypatingomis išlaidomis;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 75 proc. komunikacijos kampanijai rengiantis 2019 m. rinkimams skirtų asignavimų yra įtraukti į 2018 m. preliminarų sąmatos projektą, nes daugelis sutarčių bus pasirašytos 2018 m.;

5.  pabrėžia, kad didžiausia Parlamento biudžeto dalis yra nustatyta statutiniuose ar sutartiniuose įsipareigojimuose ir jai taikomas metinis indeksavimas;

6.  patvirtina 2017 m. kovo 28 d. susitarimą su Biuru dėl 2018 m. sąmatos dydžio; išlaidų lygį, palyginti su pradine Biuro pozicija, sumažina 18,4 mln. EUR; nustato, kad bendra jo 2018 m. sąmatos suma yra 1 953 483 373 EUR, o tai sudaro 2,3 proc. didesnę bendrą sumą, palyginti su 2017 m. biudžetu;

7.  pabrėžia, kad Parlamento pagrindinės funkcijos yra priimti teisės aktus, atstovauti piliečiams ir tikrinti kitų institucijų darbą;

8.  atkreipia dėmesį į Parlamento vaidmenį kuriant europinį politinį sąmoningumą ir skleidžiant Sąjungos vertybes;

9.  pabrėžia, kad, palyginti su generalinio sekretoriaus pasiūlymu, reikia sutaupyti lėšų, ir kad tvirtai palaikomos visos pastangos viešąsias lėšas naudoti efektyviau ir skaidriau;

Skaidrumas ir prieinamumas

10.  palankiai vertina atsakymą į Biudžeto komiteto klausimą, pateiktą jo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijoje dėl Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(9) ir pakartotą jo rezoliucijoje dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(10), dėl vidutinės trukmės ir ilgalaikio biudžeto planavimo, įskaitant aiškų investicijų ir veiklos išlaidų, susijusių su Parlamento veikla ir jo statutiniais įsipareigojimais (taip pat ir dėl nuomos ir pirkimo), atskyrimą;

11.  džiaugiasi, kad įsteigta darbo grupė procedūrų, pagal kurias sudaroma Parlamento įplaukų ir išlaidų sąmata, klausimu; pažymi, kad Parlamentas ragino svarstyti galimybę atlikti tolesnę Darbo tvarkos taisyklių peržiūrą, kiek tai susiję su vidaus biudžeto procedūromis(11); pabrėžia Biuro ir Biudžeto komiteto narių poreikį laiku ir suprantama forma gauti pakankamai išsamią reikalingą informaciją, susijusią su sąmatos procedūra, kad Biuras ir Biudžeto komitetas sprendimus priimtų turėdami išsamų Parlamento biudžeto būklės ir poreikių vaizdą;

12.  dar kartą ragina generalinį sekretorių pateikti pasiūlymą dėl biudžeto paskelbimo plačiajai visuomenei, užtikrinant, kad jis būtų išdėstytas išsamiai, suprantamai ir naudotojui patogiu būdu Parlamento interneto svetainėje siekiant, kad visi piliečiai galėtų įgyti didesnį supratimą apie Parlamento veiklą, prioritetus ir atitinkamus išlaidų modelius;

13.  mano, kad lankytojų grupės turi būti viena iš pagrindinių priemonių didinant piliečių supratimą apie Parlamento veiklą; palankiai vertina pakeistas lankytojų grupėms taikomas taisykles ir mano, kad įgyvendinus naujas griežtesnes taisykles sumažėjo viešųjų lėšų pasisavinimo rizika; atsižvelgdamas į tai ragina Biurą ir jo informacijos ir komunikacijos darbo grupę peržiūrėti Parlamento narių lankytojų grupėms skiriamus asignavimus, atsižvelgiant į pastarųjų metų infliacijos lygį, dėl kurio padidėjo tokių lankymųsi išlaidos; mano, kad nors šios sumos skirtos ne visoms lankytojų grupių patirtoms išlaidoms padengti, o laikomos subsidija, negalima nepaisyti to, kad padengiamų išlaidų dalis mažės, jeigu išmokos nebus koreguojamos pagal infliaciją; prašo Biuro atsižvelgti į tai, kad šis neatitikimas turi neproporcingą poveikį lankytojų grupėms iš mažiau pasiturinčių socialinių ir ekonominių sluoksnių, kurie turi labai nedaug savo finansinių išteklių;

Saugumas ir kibernetinis saugumas

14.  atkreipia dėmesį į taikomas priemones siekiant gerinti Parlamento saugumą, susijusias su pastatais, įranga ir personalu, kibernetiniu saugumu ir komunikacijos saugumu; prašo generalinio sekretoriaus ir Biuro remtis bendro saugumo sąvoka siekiant toliau užtikrinti struktūrinius, veiklos ir kultūrinius Parlamento saugumo patobulinimus; dar kartą primena, kad reikia gerinti Parlamentui teikiamas IT paslaugas ne tik investuojant į darbuotojų mokymą, bet ir geriau parenkant rangovus remiantis griežtesniu jų teikiamų paslaugų ir IT pajėgumų vertinimu;

15.  mano, kad naujausi įvykiai parodė, jog labai išaugo kibernetinių išpuolių tikimybė, o tokiems išpuoliams naudojamos technologijos dažnai pranoksta kovos su jomis saugumo priemones; mano, kad informacinių technologijų (IT) priemonės tapo svarbiomis Parlamento nariams ir personalui, kad jie galėtų atlikti savo darbą, tačiau vis dėlto nėra apsaugotos nuo tokių išpuolių; taigi džiaugiasi, kad kibernetinis saugumas yra įtvirtintas visoje strateginio valdymo sistemoje, ir mano, kad tai sudarys sąlygas institucijai geriau apsaugoti savo turtą ir informaciją;

16.  apgailestauja, kad nors buvo įdiegta saugaus el. pašto sistema (SECEM), Parlamentas negali iš kitų institucijų gauti riboto naudojimo ir neįslaptintų kitų institucijų pranešimų; apgailestauja, kad Parlamentas neturi sąlygų vienas pats sukurti savo klasifikuotos informacijos sistemos (CIS) ir pažymi, kad šiuo klausimu deramasi su kitomis institucijomis; tikisi, kad šios derybos padės nustatyti geriausius būdus, kuriais Parlamentas galėtų gauti riboto naudojimo ir neįslaptintus pranešimus; ragina generalinį sekretorių kiek įmanoma greičiau prieš 2017 m. rudenį įvyksiantį Parlamento biudžeto svarstymą pateikti Biudžeto komitetui daugiau informacijos apie šių derybų naujausius pokyčius;

17.  palankai vertina pastangas toliau skaitmeninti ir kompiuterizuoti procedūras; atsižvelgdamas į tai ragina numatyti daugiau galimybių administracinėse procedūrose naudoti saugų skaitmeninį parašą, siekiant sumažinti sunaudojamo popieriaus kiekį ir sutaupyti laiko;

18.  džiaugiasi, kad Belgijos vyriausybė ir Europos Parlamentas, Taryba, Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba ir kitos Briuselyje įsikūrusios institucijos pasirašė susitarimo memorandumą dėl visų į Sąjungos institucijas norinčių patekti išorės sutartininkų darbuotojų saugumo patikimumo pažymėjimų patikrų; ragina generalinį sekretorių apsvarstyti, ar, siekiant sudaryti sąlygas atlikti būtinas saugumo patikras prieš įdarbinimą, nereikėtų išplėsti šio memorandumo taikymo, įtraukiant pareigūnus, Parlamento narių padėjėjus ir stažuotojus;

Pastatų politika

19.  primena, kad Biuras paskutinę vidutinės trukmės laikotarpio pastatų strategiją priėmė 2010 m.; kelia klausimą, kodėl, nepaisant ankstesnių Parlamento rezoliucijų, Biuras per šią kadenciją nepateikė ilgos trukmės laikotarpio Parlamento pastatų strategijos; ragina generalinį sekretorių kiek įmanoma greičiau prieš 2017 m. rudenį įvyksiantį Parlamento biudžeto svarstymą pateikti Biudžeto komitetui naują vidutinės trukmės laikotarpio pastatų politikos strategiją;

20.  pakartoja savo raginimą užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje, remiantis išankstine informacija ir deramai atsižvelgiant į Finansinio reglamento 203 straipsnį; atsižvelgdamas į tai, ragina suteikti daugiau informacijos apie WAYENBERGO darželio plėtrą;

21.  ragina suteikti daugiau informacijos apie Paulio Henri Spaako (PHS) pastato renovacijos projektą, ypač apie visas nepriklausomų išorės sutartininkų nuomones dėl su šiuo pastatu, kuris turi trumpą 25 metų trukmės eksploatavimo laikotarpį, susijusių galimybių; ragina generalinį sekretorių kuo greičiau pateikti Biudžeto komitetui tokio tyrimo rezultatus; pabrėžia, kad esamas pastatas neatitinka statinio atsparumo reikalavimų, keliamų Parlamento funkcijoms vykdyti skirtam visuomeniniam pastatui, kuris turi būti saugesnis bei atlaikyti išorės smūgius ir nesugriūti; apgailestauja, kad PHS pastatas neatitinka net būtiniausių šiuolaikinių statinio atsparumo reikalavimų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jau buvo imtasi keleto veiksmų jo stabilumui užtikrinti; todėl ragina Biurą ir Parlamento administraciją dirbti ieškant naujam PHS pastatui būsimų sprendimų, kuriais būtų išsaugota juose esančių asmenų gyvybė ir kuriais jiems būtų sudarytos sveikos darbo sąlygos; atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus siūlomą 2018 m. asignavimų, skiriamų tyrimams, parengiamiesiems projektams ir darbams bei projekto valdymo grupei remti, lygį; išreiškia susirūpinimą dėl sumų, kurias ketinama išleisti tyrimams ir perkraustymui; ragina Biurą ir generalinį sekretorių kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2017 m. liepos mėn. informuoti Biudžeto komitetą apie visus paskesnius veiksmus ir pateikti aiškią išlaidų išklotinę; primena, kad bet kuriuo atveju reikia įgyvendinti naujausią energiją tausojančią architektūrą; ragina atlikti vertinimą, kaip renovacija paveiks lankytojų ir seminarų skyrių ir plenarinių posėdžių salės, taip pat kitų patalpų ir biurų, prieinamumą;

22.  mano, kad 2018 m. bus lemiami Konrado Adenauerio (KAD) pastatui, nes jais bus baigtos rytinės pusės statybos ir bus pradėtos vakarinės pusės statybos; susirūpinęs pažymi, kad siekiant sustiprinti darbo pažangą stebinčias grupes teko persvarstyti šio didelio masto projekto valdymui skirtą biudžetą; pažymi, kad siekiant panaudoti daugiau lėšų vykdomiems pastatų projektams toliau naudojami metų pabaigos kaupiamieji perkėlimai; mano, kad nors tai gali būti pragmatiškas sprendimas siekiant sumažinti palūkanų mokėjimus, tai vis dėlto kelia įtampą kalbant apie pastatų projektų, finansuojamų iš Parlamento biudžeto, skaidrumą ir gali net paskatinti tam tikroms sritims skirti per didelį biudžetą;

23.  ragina atsakingus pirmininko pavaduotojus ir generalinį sekretorių pateikti Biudžeto komitetui KAD pastato darbų užbaigimo pažangos ataskaitą ir sąmatas;

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS)

24.  primena, kad Parlamentas įsipareigojo iki 2020 m. 30 proc. sumažinti vienam etato ekvivalentui tenkantį EP išmetamo CO2 kiekį, palyginti su 2006 m.;

25.  todėl mano, jog labai svarbu tai, kad pats Parlamentas nusistato naujus sunkiau pasiekiamus kiekybinius tikslus, kuriuos turėtų reguliariai išmatuoti atsakingos tarnybos;

26.  primena Parlamento įsipareigojimą, susijusį su Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kad „dėl didelio jų pastatų matomumo ir dėl to, kad jiems turėtų tekti pagrindinis vaidmuo, susijęs su jų pastatų energiniu naudingumu, nedarydami poveikio taikytinoms biudžeto ir viešųjų pirkimų taisyklėms, jie įsipareigos jiems priklausantiems ir jų naudojamiems pastatams taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir reikalavimai, taikytini valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausantiems ar jų naudojamiems pastatams pagal <…> 5 ir 6 straipsnius“; pabrėžia šios deklaracijos laikymosi būtinumą, bent jau dėl savo paties patikimumo vykstančiose su pastatų energetinio naudingumu ir su energijos vartojimo efektyvumu susijusių direktyvų peržiūrose;

27.  džiaugiasi, kad įsteigta judumo darbo grupė, kuri turėtų dirbti įtraukiai ir turėtų būti aiškiai įgaliota; pažymi, kad Parlamentas turi laikytis visų darbo vietose, įskaitant tą zoną, taikytinų regioninių teisės aktų; pritaria skatinimui naudotis įdiegta tiesioginių traukinių jungtimi tarp Briuselyje esančios Parlamento vietos ir oro uosto; ragina atsakingas tarnybas pervertinti savo transporto priemonių parko sudėtį ir dydį atsižvelgiant į šias aplinkybes; ragina Biurą nedelsiant sukurti paskatų sistemą, pagal kurią būtų skatinama naudotis dviračiais kelionėms iš namų į darbą ir atgal; pažymi, kad tokia sistema jau įdiegta kitose institucijose, būtent Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete;

2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą komunikacijos kampanija

28.  pritaria komunikacijos kampanijai, nes ji yra naudinga priemonė, padedanti piliečiams paaiškinti, koks yra Sąjungos ir Parlamento tikslas; pabrėžia, kad šios kompanijos užduotis turėtų būti, be kita ko, Europos Sąjungos vaidmens ir Parlamento įgaliojimų, jo funkcijų, įskaitant Komisijos pirmininko rinkimą, ir jo poveikio piliečių gyvenimui aiškinimas;

29.  pažymi, kad prieš 2019 m. rinkimus į Europos Parlamentą parengiamasis komunikacijos kampanijos darbas turi prasidėti jau šiais metais; palankiai vertina tai, kad šiai komunikacijos kampanijai skiriamas dvejų metų laikotarpis yra trumpesnis nei 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą trejų metų trukmės priešrinkiminis laikotarpis;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendra siūloma 2019 m. rinkimų komunikacijos kampanijos išlaidų suma apima 25 mln. EUR išlaidas 2018 m. ir 8,33  mln. EUR išlaidas 2019 m., taip pat apima 2018 m. reikalingą didesnę finansinių įsipareigojimų sumą; pabrėžia tokių komunikacijos kampanijų svarbą, ypač atsižvelgiant į dabartinę situaciją Sąjungoje;

31.  mano, kad Komunikacijos generalinis direktoratas (COMM GD) turėtų veikti laikydamasis 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos vertinimo rekomendacijų(12) ir pirmenybę skirti kampanijos projektams skirtų duomenų rinkimui, kiekvienam vienetui, remdamasis iš anksto nustatytais pagrindiniais rodikliais, kad būtų įvertintas jų poveikis, labai atidžiai apsvarstant esmines mažo aktyvumo 2014 m. rinkimuose priežastis;

Su EP nariais susiję klausimai

32.  palankiai vertina Parlamento sekretoriato, frakcijų sekretoriatų ir EP narių biurų darbą, kuriuo siekiama EP nariams sudaryti sąlygas vykdyti jų kadenciją; ragina nuolat tobulinti tas paslaugas, kurios sustiprina EP narių pajėgumus tikrinti Komisijos ir Tarybos darbą ir atstovauti piliečiams;

33.  pripažįsta Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) ir teminių skyrių EP nariams ir komitetams teikiamas konsultavimo ir tyrimų paslaugas; primena, kad 2013 m. steigiant Europos Parlamento tyrimų tarnybą (EPRS) buvo numatyta EPRS ir teminių skyrių bendradarbiavimo veiksmingumo laikotarpio vidurio peržiūra; primena, kad prašymas atlikti tokią peržiūrą ir iki 2016 m. pabaigos pateikti jos rezultatus Biudžeto komitetui buvo priimtas per balsavimą plenarinėje sesijoje 2016 m. balandžio 14 d.(13); prašo generalinio sekretoriaus toliau imtis tokio vertinimo ir prieš 2017 m. rudenį įvyksiantį Parlamento biudžeto svarstymą pateikti Biudžeto komitetui jo rezultatus; primena, kad į šį vertinimą turėtų būti įtraukti pasiūlymai, kaip užtikrinti, kad EPRS teikiama parama būtų geriau susieta su raida atitinkamuose teminiuose komitetuose ir nesutaptų su jų veikla, taip pat neskatintų konkurencijos tarp tarnybų; be to, tikisi, kad į šį vertinimą bus įtraukta išsami informacija apie išorės ekspertizes, išorės tyrimus ir išorės pagalbą Parlamento tyrimų veiklai, įskaitant tyrimų ir ekspertizių, kuriuos atliko Parlamento vidaus tarnybos ir išorės paslaugų teikėjai, skaičių ir sąnaudas; atkreipia dėmesį į Europos Parlamento bibliotekoje vidutinės trukmės laikotarpiu plėtojamus keturis konkrečius projektus, t. y. skaitmeninę biblioteką, geresnius moksliniams tyrimams skirtus išteklius, lyginamosios teisės šaltinius ir atvirąją biblioteką; mano, kad šie projektai yra priemonė pagerinti EP nariams ir darbuotojams teikiamą paramą ir palengvina galimybes pasiekti išorinę tyrimų bendruomenę ir piliečius; atkreipia dėmesį į šių projektų svarbą ir būtinybę įtraukti juos į EP narių ir darbuotojų atliekamą teisėkūros darbą;

34.  primena Parlamento sprendimą, priimtą vykdant 2017 m. EP biudžeto procedūrą, kuriuo nustatomas tarptautinės gestų kalbos vertimo žodžiu tarnybos sukūrimas –ši paslauga būtų teikiama per visas plenarinio posėdžio diskusijas, ir ragina administraciją nedelsiant įgyvendinti šį sprendimą;

35.  pažymi, kad neseniai pakeistose Darbo tvarkos taisyklėse(14) nariams suteikiamas ribotas ne daugiau kaip trijų balsavimo paaiškinimų žodžiu per mėnesinę sesiją skaičius, bet tebėra susirūpinęs dėl papildomų reikalingų išlaidų jų vertimams žodžiu, taip pat jų paaiškinimų stenogramų vertimams raštu; primygtinai ragina generalinį sekretorių pateikti išsamią dėl balsavimų paaiškinimų žodžiu susidarančių išlaidų ataskaitą; nurodo, jog esama alternatyvų, kaip antai balsavimo paaiškinimai raštu ar Parlamento pastatuose esančios gausios viešosios komunikacijos priemonės, kuriomis EP nariai gali naudotis, kad paaiškintų savo balsavimo pozicijas; ragina balsavimo paaiškinimams žodžiu taikyti laikiną priemonę – jiems sesijos darbotvarkėje laiką skirti kiekvienos darbo dienos pabaigoje, po vienos minutės kalbų ir kitų darbotvarkės klausimų;

36.  primena Parlamento nariams pareigą pranešti administracijai apie bet kokius savo interesų deklaracijos pokyčius;

37.  nesutinka, kad reikia keisti baldus Parlamento narių ir jų padėjėjų Briuselyje esančiuose biuruose; mano, kad dauguma šių baldų yra tinkamos būklės, todėl nėra priežasčių jiems keisti; mano, kad baldus reikėtų keisti tik esant pagrįstai priežasčiai;

38.  rengdamasis devintajai kadencijai ragina generalinį sekretorių Biurui pateikti tikslesnį išlaidų, kurios apmokamos kaip bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka, sąrašą, primena įgaliojimų nepriklausomybės principą; pabrėžia, kad Parlamento nariai, kurie to pageidauja, gali paskelbti savo bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų užregistruotas išlaidas savo asmeniniuose tinklalapiuose; pakartoja raginimą dėl didesnio bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos skaidrumo, remiantis nacionalinių delegacijų Parlamente ir valstybėse narėse gerosios praktikos pavyzdžiais; mano, kad nariams taip pat turi būti sudaromos sąlygos Parlamento interneto svetainėje pateikti nuorodas į vietas, kur jie tuo metu skelbia savo užregistruotas išlaidas; pakartoja, kad siekiant pagerinti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos skaidrumą, Parlamento administracija neturėtų pasitelkti papildomų darbuotojų;

39.  pabrėžia, kad dabartinės Parlamento narių padėjėjams skirtos biudžeto eilutės lėšos yra pakankamos ir jos neturėtų būti didinamos daugiau, negu reikia atlyginimams indeksuoti;

40.  primena plenariniame posėdyje priimtą reikalavimą, pateiktą jo pirmiau minėtoje 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos, kad būtų peržiūrėtos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas komandiruočių išlaidų, kurios susijusios su kelionėmis tarp trijų Parlamento darbo vietų ir kurias patiria akredituoti Parlamento narių padėjėjai, kompensavimas, siekiant šias taisykles suderinti su likusiems darbuotojams taikomomis taisyklėmis, todėl apgailestauja, kad iki šiol nebuvo imtasi jokių veiksmų šiuo klausimu; ragina Biurą daugiau nebeatidėliojant spręsti tą klausimą; tuo tarpu pabrėžia, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikomos dabartinės viršutinės komandiruočių išlaidų kompensavimo ribos (120/140/160 EUR) nebuvo koreguotos nuo 2011 m. ir kad nustačius naujas viršutines ribas, kurias 2016 m. rugsėjo 9 d. patvirtino Taryba ir kurios šiuo metu, nuo 2016 m. rugsėjo 10 d., taikomos tik etatiniams pareigūnams, šis skirtumas tarp akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir kitų darbuotojų toliau didėjo bent iki 40 proc.; todėl ragina Biurą imtis reikiamų priemonių tai nelygybei panaikinti;

41.  pabrėžia, kad šios su komandiruočių išlaidomis susijusios nelygybės panaikinimas nereiškia Parlamento narių padėjėjams skirtos biudžeto eilutės lėšų padidėjimo;

42.  ragina skaidriai ir tinkamai naudoti Parlamento narių kelionių išlaidų kompensavimą ir rekomenduoja skatinti naudotis tiek oro transporto, tiek geležinkelio transporto ekonomine klase;

43.  ragina Pirmininkų sueigą ir Biurą persvarstyti galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams tam tikromis sąlygomis lydėti Parlamento narius oficialiose Parlamento delegacijose ir komandiruotėse, kaip jau pageidavo keletas Parlamento narių; laikosi nuomonės, kad Parlamento nariai turėtų nuspręsti, ar jų padėjėjai turėtų juos lydėti oficialiose delegacijose, naudodami jų Parlamento narių padėjėjams skirtų išmokų biudžetą;

Su darbuotojais susiję klausimai

44.  pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 27 punktą dėl laipsniško 5 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo taikymo visose institucijose, įstaigose ir agentūrose 2013–2017 m. laikotarpiu, pabrėžia kad dėl specifinių poreikių, Parlamente iškilusių 2014 m. ir 2016 m., su Taryba buvo pasiektas susitarimas dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto(15), kuriame nustatyta, kad kasmetinis Parlamento darbuotojų skaičiaus mažinimas turi tęstis iki 2019 m.;

45.  pažymi, kad, nors nuo 2014 m. frakcijoms šios kasmetinio darbuotojų skaičiaus mažinimo priemonės netaikomos(16), sudarius taikinimo susitarimą dėl 2017 m. biudžeto sumažėjo pareigybių skaičius Europos Parlamento generalinio sekretoriato etatų plane, nes nebuvo atsižvelgta į žodinį Tarybos susitarimą;

46.  primena, kad 5 proc. sumažinto darbuotojų skaičiaus tikslas netaikomas bendram frakcijų darbuotojų skaičiui, laikantis sprendimų, priimtų dėl 2014, 2015, 2016 ir 2017 finansinių metų;

47.  mano, kad Parlamento sekretoriatui 2016 m. praradus 136 pareigybes, Parlamento administracija gali turėti sunkumų teikti paslaugas; ragina generalinį sekretorių pateikti daugiau informacijos apie praėjusiais metais taikytas darbuotojų skaičiaus mažinimo priemones ir įvertinti biudžeto srities sprendimų poveikį institucijos veiklai;

48.  atsižvelgdamas į darbuotojų skaičiaus mažinimo priemones, palankiai vertina pasiūlymą 50 nuolatinių AST pareigybių pakeisti į 50 nuolatinių AD pareigybių, kuris daro nežymų poveikį biudžetui; be to, atkreipia dėmesį į pasiūlymą Pirmininko kabinete tris laikinas AST pareigybes pakeisti į tris laikinas AD pareigybes;

49.  ragina Biurą užtikrinti, kad būtų gerbiamos akredituotų Parlamento narių padėjėjų socialinės teisės ir teisės į pensiją ir kad jiems būtų skiriami finansiniai ištekliai, ypač tiems akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, kuriuos Parlamento nariai buvo įdarbinę be pertraukų paskutines dvi Parlamento kadencijas; atsižvelgdamas į tai ragina administraciją pateikti pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgiama į sprendimą 2014 m. surengti pirmalaikius rinkimus, taip pat, skaičiuojant Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytą 10 metų tarnybos laikotarpį, – į sugaištą laiką darbuotojų įdarbinimo procedūros metu;

50.  ragina Biurą pateikti pasiūlymą dėl atleidimo iš darbo abipusiu Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių sutikimu tvarkos;

51.  mano, kad laikotarpiu, kuriuo Sąjungos institucijoms skiriami finansiniai ir personalo ištekliai tikriausiai nuolat mažės, svarbu, kad pačios institucijos gebėtų samdyti ir išlaikyti gabiausius darbuotojus, kad galėtų įvykdyti būsimus sudėtingus uždavinius tokiu būdu, kuris atitiktų rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principus;

52.  mano, kad vertimas raštu ir žodžiu turi esminę svarbą Parlamento veiklai, ir pripažįsta vertėjų žodžiu paslaugų kokybę ir pridėtinę vertę; dar kartą pakartoja Parlamento poziciją, išsakytą minėtoje 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijoje, kad generalinis sekretorius turėtų pateikti papildomų pasiūlymų dėl racionalizavimo, pvz., plačiau taikyti taisyklę dėl vertimo raštu ir vertimo žodžiu tik pareikalavus, ypač Europos Parlamento jungtinėms grupėms, taip pat išnagrinėti naujausių kalbos technologijų, kaip vertėjams žodžiu padedančios priemonės, naudojimo galimus privalumus efektyvumo požiūriu ir įvertinti vidinių vertėjų žodžiu paslaugų naudojimo pataisytos sistemos poveikį gerinant išteklių naudojimo efektyvumą ir produktyvumą;

53.  palankiai vertina tai, kad Parlamentas toliau taiko priemones, kuriomis užtikrinama, kad airių kalba iki 2021 m. sausio 1 d. taptų visateise oficialiąja kalba; į tai atsižvelgdamas pažymi, kad 2018 m. jokių naujų pareigybių nereikės; vis dėlto prašo generalinio sekretoriaus toliau konsultuotis su EP nariais airiais siekiant galimo išteklių naudojimo efektyvumo, nepažeidžiant užtikrintų EP narių teisių;

54.  ragina generalinį sekretorių remtis esamais Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo susitarimais siekiant nustatyti kitas sritis, kuriose galima būtų pasidalinti administracines funkcijas; be to, ragina generalinį sekretorių ištirti, kokios būtų galimos sąveikos siekiant užtikrinti Parlamento, Komisijos ir Tarybos administracines funkcijas ir paslaugas;

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

55.  pabrėžia, kad Europos politinės partijos ir fondai prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir didinant piliečių supratimą apie nacionaliniu ir Europos lygmeniu vykstančio politinio proceso ryšį;

56.  mano, kad naujausios polemikos dėl kai kurių Europos politinių partijų ir fondų finansavimo parodė esamų valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus;

57.  mano, kad įsigalėjus Reglamentui (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014(17) ir Reglamentui (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014(18), bus užtikrintos papildomos kontrolės priemonės, kaip antai reikalavimas registruotis Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijoje; vis dėlto mano, kad šias priemones galima dar tobulinti; pažymi, kad partijos ir fondai paraiškas dėl finansavimo pagal naujas taisykles pradės teikti 2018 biudžetiniais metais;

58.  pabrėžia, kad rasta daug trūkumų esamoje bendro finansavimo sistemoje, pagal kurią įnašai ir subsidijos iš Parlamento biudžeto tiek partijoms, tiek fondams negali viršyti 85 proc. finansuoti tinkamų išlaidų, o likę 15 proc. turi būti padengiami iš nuosavų išteklių; pavyzdžiui, pažymi, kad narystės mokesčių ir dotacijų trūkumai dažnai kompensuojami įnašais natūra;

Kiti klausimai

59.  atkreipia dėmesį į besitęsiantį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dialogą; ragina jį stiprinti siekiant užtikrinti geresnį Europos Parlamento ir Sąjungos įnašo supratimą valstybėse narėse;

60.  atkreipia dėmesį į prašymus atlikti išorinius tyrimus ir parengti nuomones siekiant paremti komitetų ir kitų politinių įstaigų darbą analizuojant galimą „Brexit“ poveikį, įskaitant poveikį Parlamento biudžetui; abejoja, ar būtina reikalauti atlikti išorės tyrimus ir pateikti nuomonę, užuot pasinaudojus gausiomis tyrimų paslaugomis Parlamente; pabrėžia, kad iki derybų dėl JK išstojimo iš Sąjungos pabaigos JK tebėra visavertė Sąjungos narė ir tebegalioja visos narystės teisės ir įpareigojimai; taigi pabrėžia, kad JK sprendimas išstoti iš Sąjungos negali daryti poveikio Parlamento 2018 m. biudžetui;

61.  primena savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(19), kurioje nurodyta, jog apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio „išsibarstymo“, siekia 156–204 mln. EUR, ir tai prilygsta 10 proc. Parlamento biudžeto; pabrėžia, kad apskaičiuota, jog dėl geografinio „išsibarstymo“ į aplinką išmetama 11 000–19 000 tonų CO2; pabrėžia, kad šis „išsibarstymas“ visuomenėje suvokiamas neigiamai, todėl dar kartą pakartoja savo poziciją ragindamas sudaryti veiksmų gaires siekiant pereiti prie vienos būstinės;

62.  primena savo pirmiau minėtą 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos; prašo įgyvendinti bendradarbiavimą su televizijos stotimis, socialiniais tinklais ir kitais partneriais, siekiant sukurti Europos žiniasklaidos centrą jaunų žurnalistų mokymo tikslais;

63.  ragina generalinį sekretorių ir Biurą visoje Parlamento administracijoje įdiegti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo kultūrą, kuri atitiktų taupaus valdymo požiūrį, siekiant didinti institucijos vidaus darbo našumą ir pagerinti jo kokybę;

o
o   o

64.  patvirtina 2018 finansinių metų sąmatą;

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) OL L 287, 2013 10 29, p. 15.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0132.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0411.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0475.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0132.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0411.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0484.
(12) Deloitte, 2015 m. gruodžio mėn. tyrimas.
(13) Žr. jo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijos (P8_TA(2016)0132) 22 dalį.
(14) 2016 m. gruodžio 13 d. priimti tekstai, P8_TA(2016)0484 – Darbo tvarkos taisyklių 183 straipsnio 1 dalis.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0407.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0437; Priimti tekstai, P8_TA(2014)0036; Priimti tekstai, P8_TA(2015)0376; Priimti tekstai, P8_TA(2016)0411.
(17) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1).
(18) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, kiek tai susiję su Sąjungos politinių partijų finansavimu (OL L 317, 2014 11 4, p. 28).
(19) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0498.

Teisinis pranešimas