Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2206(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0149/2017

Pateikti tekstai :

A8-0149/2017

Debatai :

PV 26/04/2017 - 19
CRE 26/04/2017 - 19

Balsavimas :

PV 27/04/2017 - 5.24

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0155

Priimti tekstai
PDF 652kWORD 60k
Ketvirtadienis, 2017 m. balandžio 27 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė
P8_TA(2017)0155A8-0149/2017
Rezoliucija
 Priedas

2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos agentūrų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo: veikla, finansų valdymas ir kontrolė (2016/2206(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl Europos Sąjungos agentūrų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016)0674), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2016)0338 ir SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias metines ataskaitas(1) dėl decentralizuotų agentūrų 2015 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(3), ypač į jo 110 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2016 „Agentūrų dotacijų naudojimas: ne visuomet tinkamas arba jo tinkamumas nėra įrodytas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0149/2017),

A.  kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodytai įstaigai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 110 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių IV priedo 3 straipsnį;

B.  kadangi biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros klausimu biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę ir įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  pabrėžia, kad agentūros turi didelę įtaką politikos formavimui ir sprendimų priėmimui bei programų įgyvendinimui Europos piliečiams gyvybiškai svarbiose srityse, tokiose kaip sveikata, aplinka, žmogaus ir socialinės teisės, migracija, pabėgėliai, inovacijos, finansinė priežiūra, sauga ir saugumas; primena agentūrų atliekamų uždavinių svarbą ir jų tiesioginį poveikį kasdieniam Sąjungos piliečių gyvenimui; dar kartą primena būtiną agentūrų vaidmenį didinant Sąjungos matomumą valstybėse narėse; taip pat primena apie agentūrų, visų pirma reguliavimo agentūrų ir agentūrų, kurios vykdo nepriklausomą informacijos rinkimą, savarankiškumo svarbą; primena, kad pagrindinė priežastis agentūroms įsteigti buvo tikslas atlikti nepriklausomus techninius arba mokslinius vertinimus;

2.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų atlikto 2015-ųjų metinio Sąjungos agentūrų ir kitų įstaigų audito rezultatų suvestinę (toliau – Audito Rūmų suvestinė), pažymi, kad agentūrų biudžetas 2015 m. siekė apie 2,8 mlrd. EUR ir kad ši suma beveik 7,7 proc. didesnė nei 2014 m. bei sudaro apie 2 proc. Sąjungos bendrojo biudžeto; atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji agentūrų biudžeto dalis yra Komisijos subsidijos, o likusią dalį sudaro iš mokesčių arba kitų šaltinių gautos pajamos, kurios sudaro beveik trečdalį visos sumos;

3.  pažymi, kad agentūrose dirba 9 965 nuolatiniai ir laikini pareigūnai, sutartininkai ir komandiruoti darbuotojai, o tai yra gerokai – 6,25 proc. – daugiau, palyginti su ankstesniais metais, taigi kyla būtinybė atidžiai stebėti tendencijas šioje srityje; tačiau supranta, kad darbuotojų skaičius daugiausiai padidėjo agentūrose, kuriose nagrinėjami migracijos klausimai ir rimtų nusikaltimų ir terorizmo Europoje prevencijos klausimai, abi minėtos agentūros buvo atnaujintos ir sustiprintos kaip 2015 m. Sąjungos prioritetinės kryptys;

4.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų suvestinę, atkreipia dėmesį, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų metinių finansinių ataskaitų, išskyrus Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (FRONTEX); be to, pažymi, kad visų agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos buvo teisėtos ir tvarkingos, išskyrus Europos inovacijų ir technologijos institutą, dėl kurio Audito Rūmai pateikė sąlyginę nuomonę;

5.  pripažįsta, kad 2015 m. agentūros ir toliau vykdė savo darbo programas, kaip numatyta; vis dėlto pažymi, kad vykstanti diskusija dėl Finansinio reglamento peržiūros ir būsimos daugiametės finansinės programos po 2020 m. yra puiki galimybė pažvelgti į ateitį ir pasinaudoti šiomis galimybėmis siekiant įgyvendinti teigiamus pokyčius, susijusius su agentūrų biudžetų valdymu, veiklos rezultatais ir jų daugiametėmis darbo programomis;

6.  primena, kad diskusija dėl agentūrų metinių darbo programų projektų ir daugiamečių strategijų atsakinguose komitetuose turėtų padėti užtikrinti, kad programos ir strategijos bus suderintos, jose bus atspindėti faktiniai politiniai prioritetai ir kad jos padės įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus;

7.  su pasitenkinimu pažymi, kad kai kurios agentūros jau bendradarbiauja atsižvelgiant į jų grupavimą pagal temas, pavyzdžiui, teisingumo ir vidaus reikalų agentūros(4) ir Europos priežiūros institucijos(5); ragina agentūras, kurios dar nepradėjo bendradarbiauti, labiau bendradarbiauti su kitomis agentūromis, dirbančiomis toje pat teminėje grupėje, kai tik įmanoma, ne tik siekiant sukurti bendras paslaugas ir sąveiką, bet ir savo bendros politikos srityse; ragina Audito Rūmus apsvarstyti galimybę teikti agentūrų bendros politikos sričių padėties apžvalgas; ragina Komisiją ir Tarybą sprendžiant dėl Jungtinėje Karalystėje būstinę turinčių agentūrų perkėlimo taip pat atsižvelgti į galimybes geriau bendradarbiauti su kitomis tos pačios teminės grupės agentūromis ir pradėti teikti bendras paslaugas;

8.  mano, kad vykstant diskusijoms dėl naujo požiūrio siekiant rezultatais grindžiamo Sąjungos biudžeto, taip pat remiantis rezultatais, pasiektais gerinant teminį bendradarbiavimą, ir atlikus veiksmus, kurių ėmėsi agentūros ir kurie nurodyti ataskaitoje „Kaip ES agentūros ir kitos įstaigos padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir J. C. Junkerio vadovaujamos Komisijos darbotvarkę?“, visos susijusios Sąjungos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į šį teminį požiūrį vykdant metinio biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, laikydamosi šios rezoliucijos priede pateikto pasiūlymo;

9.  susirūpinęs pažymi, kad už reguliuojamų gaminių rizikos vertinimą atsakingos Sąjungos reguliavimo agentūros, ypač Europos maisto saugos tarnyba, Europos cheminių medžiagų agentūra ar Europos vaistų agentūra, neturi finansinių ir teisinių išteklių savo misijai tinkamai atlikti;

Bendras požiūris ir Komisijos veiksmų planas

10.  primena, kad 2012 m. liepos mėn. Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtino Bendrą požiūrį į decentralizuotas agentūras (toliau –Bendras požiūris) – politinį susitarimą dėl agentūrų valdymo ateityje ir jų reformos; primena, kad Bendras požiūris buvo įgyvendintas vykdant 2012 m. gruodžio mėn. Komisijos veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas);

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad parengta antra Bendro požiūrio (COM(2015)0179) įgyvendinimo pažangos ataskaita, ir teigiamai vertina pažangą, padarytą daugelyje sričių siekiant racionalizuoti šių agentūrų veiklą; teigiamai vertina Komisijos ir agentūrų pastangas ir pažangą, padarytą įgyvendinant veiksmų planą;

12.  pažymi, kad dauguma Veiksmų plano veiksmų, kuriuos įgyvendino agentūros, padėjo pagerinti jų atskaitomybę ir skaidrumą, o tai dar kartą parodo ženklias pastangas, kurias dėjo agentūros, siekdamos įgyvendinti Bendrą požiūrį, nepaisant ribotų išteklių, ir parodo, kad agentūros yra atsakingos, atskaitingos ir skaidrios; be to, atsižvelgdamas į ES agentūrų tinklo (toliau – Tinklas) pastebėjimą, pažymi, kad pagal Bendrą požiūrį numatytų veiksmų įgyvendinimas yra veiksmingai užbaigtas;

13.  vis dėlto yra susirūpinęs, kad tų veiksmų įgyvendinimas turėjo papildomą iš esmės neigiamą poveikį agentūrų veiksmingumui, taip pat kad tam tikrose srityse dėl šio įgyvendinimo ženkliai išaugo išlaidos žmogiškųjų ir finansinių išteklių aspektais; be to, pažymi, kad šis išlaidų padidėjimas buvo patiriamas įgyvendinant veiksmus, tačiau bus nuolat patiriamas ir toliau ateityje;

14.  atkreipia dėmesį į administracinę naštą, kurią agentūros patyrė dėl Veiksmų plano įgyvendinimo ir dėl to, jog reikėjo naudotis užsakomosiomis paslaugomis, kad būtų atliktos kai kurios užduotys, susijusios su agentūrų duomenų kaupimu ir konsolidavimu bei jų teikimu Tinklui, visų pirma dėl biudžeto sudarymo ir dėl jo įvykdymo patvirtinimo procedūros; ragina Komisiją ir biudžeto valdymo instituciją pripažinti šias pastangas ir agentūrų personalo plane numatyti papildomų išteklių, ypač susijusių su Tinklo nuolatinio sekretoriato funkcijomis;

15.  pažymi, kad įgyvendinant naujus mechanizmus, kuriais siekiama patobulinti ataskaitų teikimo procedūras, ankstesnių ataskaitų teikimo mechanizmų taikymas turėtų būti nutrauktas siekiant išvengti užduočių dubliavimosi ir dvigubo ataskaitų teikimo sistemų, kad būtų pasiekta didesnio efektyvumo;

16.  mano, kad, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, Parlamentu ir Audito Rūmais, agentūros turėtų ir toliau plėtoti išsamius rodiklius, pagal kuriuos matuojami visi jų veiklos rezultatai ir efektyvumas; pažymi, kad bendras tikslas turėtų būti proporcingas skaičius rodiklių, pagal kuriuos padidinamas agentūrų skaidrumas ir atskaitomybė ir remiami biudžeto valdymo institucijos sprendimai dėl biudžeto ir darbuotojų skyrimo;

Biudžeto ir finansų valdymas

17.  primena, kad metinio periodiškumo principas yra vienas iš trijų pagrindinių apskaitos principų (tai vieningumas, metinis periodiškumas ir pusiausvyra) ir jis būtinas veiksmingam Sąjungos biudžeto įvykdymui užtikrinti; atsižvelgdamas į Audito Rūmų suvestinę, atkreipia dėmesį, kad dažniausiai 32 agentūroms kylanti biudžeto ir finansų valdymo problema vis dar yra per didelis įsipareigojimų asignavimų perkėlimo lygis, palyginti su 28 agentūromis 2014 m.; be to, anot Audito Rūmų suvestinės, Audito Rūmai ir toliau pranešdavo apie šiuos dalykus remdamiesi savo viduje nustatytomis ribomis skirtingoms agentūrų biudžeto antraštinėms dalims;

18.  vis dėlto pažymi, kad dažnai perkėlimai į kitą laikotarpį gali būti iš dalies ar visiškai pateisinami dėl daugiamečio agentūrų veiklos programų pobūdžio ir nebūtinai reiškia biudžeto planavimo ir įgyvendinimo trūkumus, taip pat jais ne visada prieštaraujama biudžeto metinio periodiškumo principui; pažymi, kad dėl šių veiklos programų atsirandančius perkėlimus daugeliu atvejų agentūros suplanuoja iš anksto ir apie juos informuoja Audito Rūmus, tokiu būdu padėdamos aiškiai atskirti planuotus ir neplanuotus perkėlimus į kitą laikotarpį;

19.  pažymi, kad Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound) jau iš esmės sutiko skaidriai atskirti iš anksto planuotus ir neplanuotus perkėlimus į kitą laikotarpį ir šia pozicija jau vadovaujasi daugelį metų; ragina Tinklą, agentūras ir Audito Rūmus apsvarstyti, ar būtų galima nustatyti planuotų ir neplanuotų perkėlimų į kitą laikotarpį atskyrimo ir skaidraus informacijos apie juos perdavimo procedūrą, kol šis klausimas bus įtrauktas į Finansinį reglamentą;

20.  pabrėžia, kad perkėlimų į kitą laikotarpį panaikinimų lygis parodo, kiek tiksliai agentūros įvertino savo finansinius poreikius, ir todėl jis, o ne perkėlimų lygis, yra geresnis rodiklis, nustatant, ar gerai planuojamas biudžetas;

21.  todėl pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškias „iš anksto planuotų perkėlimų į kitą laikotarpį, apie kuriuos buvo pranešta“ apibrėžtis siekiant racionalizuoti Audito Rūmų ataskaitas šiuo klausimu, taip pat sudaryti galimybes biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai atskirti perkėlimus į kitą laikotarpį, rodančius netinkamą biudžeto planavimą, ir perkėlimus į kitą laikotarpį, kurie yra biudžeto priemonė, kuria remiamos daugiametės programos ir viešųjų pirkimų planavimas;

22.  šiuo atžvilgiu reikalauja įtraukti „iš anksto planuotų perkėlimų į kitą laikotarpį, apie kuriuos buvo pranešta“ apibrėžtį kartu su kitomis būtinomis gairėmis į kitą Finansinio reglamento ir Finansinio pagrindų reglamento peržiūrą; ragina Komisiją, Audito Rūmus ir Tinklą apsvarstyti ir pasiūlyti galimus šio klausimo sprendimus, siekiant racionalizuoti visų pirma finansų valdymą daugiamečio programavimo ir viešųjų pirkimų srityse;

23.  pažymi, kad tam tikrų agentūrų audituotos biudžeto vykdymo ataskaitos skiriasi nuo daugumos kitų agentūrų ataskaitų išsamumo lygiu, o tai parodo, kad esama neatidėliotino aiškių gairių, kaip turėtų būti rengiamos agentūrų biudžeto ataskaitos, poreikio; pažymi, kad agentūros, kurios teikė skirtingas ataskaitas, užsakomųjų paslaugų būdu apskaitos pareigūno funkcijas pavedė eiti Europos Komisijos apskaitos pareigūnui ir kad ataskaitų išsamumo skirtumus lėmė Komisijos ataskaitų teikimo praktika; pritaria Komisijos ketinimams nustatyti agentūrų biudžeto ataskaitų teikimo rekomendacijas, pagal kurias būtų rengiamos 2016 m. ataskaitos apie sąskaitas; ragina Tinklą ir Komisiją pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tolesnius su šiuo klausimu susijusius pokyčius;

24.  pažymi, kad agentūros iš esmės skyrė dotacijas ir jas apmokėjo laikydamosi taisyklių; ragina agentūras gerinti savo dotacijų valdymą ir labiau stengtis įvertinti skiriamų dotacijų veiksmingumą;

25.  primygtinai ragina visas agentūras parengti visapusiškus veiklos tęstinumo planus, kuriuose būtų aptariama atitinkama biudžeto valdymo ir veiklos nestabilumo rizika, galinti kilti dėl netikėtų rimtų įvykių ar aplinkybių;

26.  teigiamai vertina Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas, išdėstytas jų specialiojoje ataskaitoje Nr. 12/2016 „Agentūrų dotacijų naudojimas“;

Agentūrų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kitomis institucijomis: bendros paslaugos ir sąveika

27.  pabrėžia, kaip naudinga dalytis paslaugomis, nes tai sudaro galimybes nuosekliai taikyti administracines įgyvendinimo taisykles ir procedūras, susijusias su žmogiškųjų išteklių ir finansų klausimais, taip pat į galimą veiksmingumo padidėjimą dėl agentūrų dalijimosi paslaugomis, ypač kai tai susiję su biudžeto ir darbuotojų skaičiaus mažinimais, kuriuos patiria agentūros;

28.  susirūpinęs pažymi, kad kai kurios agentūros vis dar turi dvigubas veiklos ir administracines būstines; mano, kad būtina kuo greičiau panaikinti antrąsias būstines, kurios veiklai nesuteikia jokios pridėtinės vertės;

29.  pripažįsta, remdamasis Tinklo duomenimis, kad, siekdamos užtikrinti didesnį veiksmingumą finansinių ir žmogiškųjų išteklių aspektais, agentūros stengėsi vengti dubliavimosi ir pasiekti, kad informacija būtų patikima, tiksli ir lengvai prieinama; su pasitenkinimu pažymi, kad šių pastangų rezultatas – internetinis bendrų paslaugų katalogas, kuriame turėtų dalyvauti visos Tinklo agentūros arba siūlydamos suteikti naujas paslaugas ir teikdamos pasiūlymus dėl jų teikimo, arba prašydamos paslaugų naudodamosi centralizuota platforma, ir pagal šį katalogą nuo 2017 m. sausio mėn. 21 agentūra pasiūlė iš viso 184 paslaugas, kuriomis turi būti dalijamasi, įskaitant keitimąsi dokumentacija ir dalyvavimą ekspertų forumuose;

30.  be to, pripažįsta, kad Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra pasirašė koncepcijos pagrįstumo patikrinimo bandomąjį projektą, kuris galėtų pasitarnauti siekiant ištirti EUIPO perspektyvumą teikiant IT atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių paslaugas labai mažomis kainomis kitoms Tinklo agentūroms; pritaria, kad tokia sistema gali suteikti naudos ne tik geresnių IRT paslaugų ir mažesnių veiklos sąnaudų aspektu, bet kartu sustiprinti Tinklą ir padidinti IRT išbaigtumą; ragina Tinklą pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tolesnius su šiuo bandomuoju projektu susijusius pokyčius;

31.  pažymi, kad Europos maisto saugos tarnyba 20-ties agentūrų vardu paskelbė naują atvirą paraiškų teikimo konkursą, siekdama atrinkti maklerio paslaugų, grindžiamų debesija, teikėją (angl. Cloud Service Brokerage); su pasitenkinimu pažymi, kad 2016 m. rugsėjo mėn. skirta sutartis, anot Europos maisto saugos tarnybos, leido agentūroms sutaupyti bendrą sumą, siekiančią 2,5 mln. EUR;

32.  pažymi, kad šiuo metu Tinklas rengia naują bendrą viešųjų pirkimų priemonę, kuri įtraukta į bendrų paslaugų sritį ES agentūrų ekstranete; su pasitenkinimu pažymi, kad ši priemonė tarnaus ir padės kelioms agentūroms, taigi bus sukurtas papildomas svertas dalytis bendru išaurės paslaugų teikėju, ir dėl to bus sutaupyta išteklių ir padarytas poveikis apimčiai;

33.  atkreipia dėmesį į agentūrų bendradarbiavimo ir keitimosi idėjomis ir patirtimi pasinaudojant Sąjungos agentūrų veiklos plėtojimo tinklu svarbą, nes tai padeda užtikrinti labiau subalansuotą valdymą ir geresnį jų veiklos nuoseklumą; pabrėžia, kad tinklas turi padėti užtikrinti didesnį veiksmingumą ir dėl jo neturi atsirasti papildomų išlaidų ir daugiau biurokratinės naštos;

34.  palankiai vertina tai, kad Europos mokymo fondo ir Europos profesinio mokymo plėtros centro bendradarbiavimas vis labiau sisteminamas ir kad taip agentūros atitinkamose savo įgaliojimų srityse užtikrina papildomą sąveiką vykdydamos savo bendrą metinę darbo programą ir visų pirma plėtodamos bendrą Rygos stebėsenos sistemą, taip pat bendradarbiaudamos su Tarptautine darbo organizacija, kad būtų baigti rengti šeši metodologiniai įgūdžių numatymo ir suderinimo priemonių bei metodų vadovai;

Žmogiškųjų išteklių valdymas

35.  primena, kad tarpinstitucinio susitarimo(6) 27 dalyje raginama palaipsniui 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių visose institucijose, įstaigose ir agentūrose, ir tai turėtų vykti 2013–2017 m. laikotarpiu; palankiai vertina tai, kad dauguma agentūrų jau įvykdė ar net viršijo 5 proc. mažinimo tikslą, atsižvelgiant į atitinkamus jų 2012 m. personalo planus;

36.  susirūpinęs pažymi, kad Komisija pritaikė papildomą 5 proc. darbuotojų mažinimą agentūroms, kad sukurtų darbo vietų perskirstymo fondą, iš kurio galėtų skirti etatus agentūroms, kurioms patikėtos naujos užduotys arba kurios pradeda veiklą; ypač yra susirūpinęs dėl to, kad papildomai mažinant darbuotojų skaičių vis sudėtingiau vykdyti agentūrų įgaliojimus ir metines darbo programas, tai daryti ypač sudėtinga agentūroms, kurias Komisija priskiria visu pajėgumu dirbančioms agentūroms; ragina Komisiją ir biudžeto valdymo instituciją užtikrinti, kad galimomis papildomomis išlaidų taupymo priemonėmis nebūtų pakenkta agentūrų gebėjimams veiksmingai vykdyti joms duotus įgaliojimus; pažymi, jog esama daug atvejų, kai buvo pakenkta agentūrų gebėjimui vykdyti savo pareigas, pvz., Europos maisto saugos tarnybos gebėjimui užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą arba Eurofound pajėgumui prisiimti naujus uždavinius, susijusius su migrantais ir pabėgėliais;

37.  pabrėžia, kad geografinė pusiausvyra, t. y. santykis tarp darbuotojų pilietybės ir valstybių narių dydžio, turėtų ir toliau būti svarbus išteklių valdymo elementas, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą nuo 2004 m., ir teigiamai vertina tai, kad Sąjungos agentūros pasiekė darnesnį santykį tarp darbuotojų iš valstybių narių, įstojusių į ES iki 2004 m., ir darbuotojų iš valstybių narių, įstojusių į ES nuo 2004 m.; tačiau pažymi, kad šioms valstybėms narėms vis dar nepakankamai atstovaujama aukštesniu administracijos lygmeniu ir vadovaujamose pareigybėse – šioje srityje dar laukiama pažangos;

38.  yra įsitikinęs, kad agentūrų darbuotojų, kurie finansuojami sektoriaus įmonių sumokėtais mokesčiais ir todėl nefinansuojami iš Sąjungos biudžeto, skaičius iš esmės neturėtų būti papildomai mažinamas daugiau kaip 5 proc., kaip reikalaujama pagal tarpinstitucinį susitarimą; primygtinai ragina Komisiją ir biudžeto valdymo instituciją skirtingai traktuoti agentūras, kurių pagrindinis finansavimo šaltinis – Sąjungos biudžetas, ir numatyti specifinę tvarką toms agentūroms, kurias daugiausia finansuoja pramonė, kad įnašai būtų proporcingi išlaidoms, kurias atitinkama agentūra patiria teikdama savo paslaugas;

39.  pažymi, kad, įgyvendindamos Sąjungos finansuojamus projektus ir programas, agentūros atlieka tiesioginį vaidmenį kuriant darbo vietas visoje Sąjungoje; be to, pažymi, kad įvairiomis Sąjungos finansavimo programomis darbo vietos kuriamos keliais labai skirtingais būdais, t. y., be kita ko, naudojamos paskatos, pvz., priedų mokėjimas, o tai lemia didelius Sąjungos sukuriamų darbo vietų kokybės skirtumus; primygtinai ragina Komisiją atlikti išsamų, visapusišką iš Sąjungos biudžeto finansuojamų fondų, programų ir projektų poveikio tiesioginiam darbo vietų kūrimui vertinimą; prašo Komisijos kuo greičiau paskelbti tokį vertinimą ir pristatyti jį Parlamentui;

40.  pripažįsta pastangas, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti vienodą agentūrų darbuotojų ir vadovybės narių abiejų lyčių lygį; primygtinai ragina tas agentūras, kurių darbuotojų duomenys vis dar rodo nepatenkinamą lyčių pusiausvyrą, toliau siekti pusiausvyros ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai kuo greičiau pateikti rezultatus;

Interesų konfliktai ir skaidrumas

41.  atsižvelgdamas į Tinklo pateiktą informaciją pažymi, kad visos agentūros jau yra patvirtinusios bendro pobūdžio taisykles dėl informavimo apie pažeidimus, kurios sudaro etikos gaires dėl informavimo apie pažeidimus ir priimtos vadovaujantis nuostatomis, pateikiamomis Tarnybos nuostatuose; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad tik 65 proc. agentūrų patvirtino papildomas vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus; atsižvelgdamas į Tinklo pateiktą informaciją pripažįsta, kad tais atvejais, kad dar nepatvirtintos atitinkamos taisyklės, procesas vykdomas laukiant, kol jos bus patvirtintos; pastebi, kad kai kuriais atvejais agentūros laukia Komisijos gairių arba nuomonės, iki gali galutinai parengti savo taisykles; be to, pripažįsta, kad minėtos taisyklės turi būti galutinai parengtos ir įgyvendintos per pirmąjį 2017 m. pusmetį; ragina agentūras, dar nepatvirtinusias informavimo apie pažeidimus vidaus taisyklių, nedelsiant tai padaryti, kartu sustiprinant savo informavimo apie pažeidimus vidaus politiką, kad darbo vietoje būtų skatinama skaidrumo ir atskaitomybės kultūra, darbuotojai būtų reguliariai informuojami ir mokomi apie savo pareigas ir teises, būtų užtikrinama informatorių apsauga nuo atsakomųjų priemonių, būtų tuoj pat patikrinta, ar iš informatorių gautas signalas atitinka tikrovę, ir informatorių, ir bet kurį galimai susijusį asmenį informuojant apie procedūros eigą, ir būtų įdiegiamas anoniminių vidaus pranešimų kanalas; ragina agentūras biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai kasmet nurodyti informavimo apie pažeidimus atvejų skaičių ir tolesnius veiksmus, kurių šiais atvejais buvo imtasi; vienodai ragina ir agentūras, ir Komisiją prireikus teikti būtinas gaires ir patvirtinimą;

42.  pažymi, kad iš 16 agentūrų, kurios naudojasi ekspertų grupių, mokslo grupių ir komitetų paslaugomis, 13 pagal savo įdarbinimo politiką atsižvelgė į Europos ombudsmeno tyrime savo iniciatyva OI/6/2014/NF iškeltus klausimus dėl Komisijos ekspertų grupių sudėties; ragina likusias agentūras kuo greičiau atsižvelgti į Ombudsmeno iškeltus klausimus;

43.  pažymi, kad 84 proc. agentūrų paskelbė savo valdančiosios tarybos narių, valdymo personalo ir vidaus ekspertų gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas, palyginti su 74 proc. praėjusiais metais; be to, pažymi, kad 60 proc. agentūrų tikrina pateiktų ekspertų, valdančiosios tarybos narių ir tarnautojų interesų deklaracijų faktų teisingumą bent kartą per metus; ragina visas agentūras priimti griežtas gaires dėl nuoseklios politikos, kuria būtų užkertamas kelias interesų konfliktams, ir įgyvendinti šią politiką, laikantis veiksmų plano dėl tolesnių veiksmų, susijusių su bendru požiūriu; ragina likusias agentūras, kurios dar netaiko šios politikos, reguliariai tikrinti deklaracijas, kad būtų užtikrinta reikiama jos valdymo viešoji priežiūra ir kontrolė;

44.  teigiamai vertina agentūrų pastangas kuo labiau padidinti skaidrumą savo svetainėse paskelbiant interesų deklaracijas ir CV; tačiau pažymi, kad keliais atvejais šie dokumentai nėra pateikti; vis dėlto primena, kad agentūrų steigimo reglamentuose nėra tinkamų nuostatų, kad toks dokumentų teikimas būtų privalomas; taigi, tikisi, kad kiekvieną kartą persvarstant atitinkamų agentūrų steigimo reglamentus bus numatytas privalomas kiekvieno valdybos nario interesų deklaracijų ir CV pateikimas; taip pat ragina Komisiją pasinaudoti dabartine Finansinio reglamento peržiūra ir kuo labiau stengtis panašiai išspręsti šį klausimą;

45.  ragina agentūras šiuo klausimu imtis tolesnių veiksmų skaidresniam valdymui diegti; pabrėžia, kad siekiant atsekti ir nustatyti galimus interesų konfliktus būtina nuolatinė efektyvi vidaus stebėsena;

46.  pažymi, kad agentūros įrodė, jog yra įsipareigojusios siekti užkirsti kelią sukčiavimui ir bet kokiems kitiems pažeidimams, juos nustatyti ir nuo jų atgrasyti, taip pat imtis visų tinkamų veiksmų tais atvejais, kai atsiranda tokių pažeidimų; su pasitenkinimu pažymi, kad Tinklas sukūrė tarpagentūrinio teisės tinklo (angl. Inter-Agency Legal Network) kovos su sukčiavimu darbo grupę, siekdamas sustiprinti agentūrų kovos su sukčiavimu strategijų suderintus ir standartizuotus metodus; atsižvelgdamas į Tinklo pateiktą informaciją konstatuoja, kad dauguma agentūrų nurodė, jog padidėjo sąmoningumas kovos su sukčiavimu prevencijos srityje; taip pat pripažįsta, kad siekiant skatinti gerąją patirtį ir ja dalytis, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ir (arba) Audito Rūmų pranešėjai buvo reguliariai kviečiami į minėtą tarpagentūrinio teisės tinklo darbo grupę, kad pateiktų savo institucinį požiūrį ir teiktų paramą bei didintų agentūrų informuotumą klausimais, susijusiais su sukčiavimu;

47.  pabrėžia, kad visos agentūros turėtų taikyti kontrolės priemones ir gaires, susijusias su teisinėmis išlaidomis teismų bylose, kuriose agentūra buvo arba yra viena iš proceso šalių; ragina agentūras keistis geriausia patirtimi šiuo klausimu;

48.  ragina agentūras parengti bendras gaires, kaip įgyvendinti galimybę visuomenei susipažinti su informacija, ypač susijusia su intelektinės nuosavybės teisėmis;

49.  ragina agentūras toliau didinti savo pastebimumą ir toliau plėtoti įvairius ryšių kanalus, kuriais jų darbas ir veikla būtų pristatomi plačiajai visuomenei;

50.  pažymi, kad kelių agentūrų valdančiųjų tarybų nariai ir vykdomieji direktoriai paskelbė interesų konflikto nebuvimo deklaraciją, o ne interesų deklaraciją; pabrėžia, kad valdančiųjų tarybų nariai ir vykdomieji direktoriai negali patys apie save skelbti, kad jų atžvilgiu interesų konfliktų nėra; pabrėžia, kad tokie atvejai ir yra interesų konfliktas; ragina atlikti nepriklausomą interesų deklaracijų tikrinimą;

Komunikacija ir matomumas

51.  pažymi, kad agentūros aktyviai reklamuoja savo darbą įvairiais kanalais, visų pirma reguliariai atnaujindamos savo svetaines, kad suteiktų informacijos ir reklamuotų atliktą darbą; be to, pažymi, kad socialinė žiniasklaida vis labiau tampa standartine agentūrų komunikacijos priemone; pažymi, kad atvirų durų dienos, tikslinės kampanijos ir vaizdo medžiaga, kurioje paaiškinamas pagrindinis agentūrų darbas, yra dalis veiklos, naudojamos siekiant šviesti piliečius ir suteikti jiems galimybių sužinoti daugiau apie agentūrų ir Sąjungos institucijų darbą; pripažįsta, kad bendroji arba specializuota ryšių su žiniasklaida veikla yra reguliariai matuojama, taikant skirtingus rodiklius, ir kad kiekviena agentūra turi savo komunikacijos planą, kuriame numatyta konkreti veikla, pritaikyta šios agentūros poreikiams;

Kitos pastabos

52.  pakartoja savo poziciją, pareikštą vykdant 2013 ir 2014 m. biudžetų įvykdymo patvirtinimo procedūras, kad pagal Parlamento, Tarybos ir Komisijos Bendro požiūrio susitarimo 54 punktą už visus užsakomųjų išorės auditų aspektus „visiška atsakomybė ir toliau tenka Audito Rūmams, kurie administruoja visas reikiamas administracines ir viešųjų pirkimų procedūras“; taip pat pakartoja, kad dėl naujo audito metodo, kai įtraukiami privačiojo sektoriaus auditoriai, gerokai padidėjo agentūroms tenkanti administracinė našta, taip pat kad audito sutarčių viešiesiems pirkimams ir administravimui skirtas laikas agentūroms lėmė papildomas išlaidas, taigi toliau buvo apribojami sumažinti agentūrų ištekliai; reiškia susirūpinimą dėl galimų interesų konfliktų tais atvejais, kai tokie privatūs auditoriai ar atitinkamos jų įmonės taip pat atlieka privačiojo sektoriaus įmonių, turinčių Sąjungos agentūrose aiškių verslo interesų, auditus ar jas konsultuoja; pabrėžia, kad būtina spręsti šį klausimą, atsižvelgiant į šiuo metu atliekamą Finansinio reglamento peržiūrą ir vėlesnę Finansinio pagrindų reglamento peržiūrą; ragina visas šiose peržiūrose dalyvaujančias šalis nedelsiant užtikrinti aiškumą šiuo klausimu, kad būtų reikšmingai sumažinta perteklinė administracinė našta ir būtų grįžta prie pageidautino metodo, grindžiamo viešojo audito sistema;

53.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų suvestinę pažymi, kad į 2016 m. birželio 23 d. Jungtinės karalystės (JK) piliečių balsavimą referendume išstoti iš Sąjungos ir po balanso datos, Europos bankininkystės institucijos ir Europos vaistų agentūros, kurios abi yra įsikūrusios Londone, kur yra ir kitos Sąjungos patalpos, esančios JK, kaip antai Sąjungos informacijos biurai, atsižvelgta specialiųjų metinių ataskaitų dalyje „Kita“; pažymi, jog šioje dalyje paaiškinama, kad abiejų agentūrų finansinės ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis jų finansinių ataskaitų pasirašymo metu turima informacija, kai JK piliečių balsavimo rezultatas dar nebuvo žinomas ir oficialus pranešimas dėl Europos Sąjungos Sutarties 50 straipsnio taikymo inicijavimo nebuvo pateiktas; kalbant apie pastabas, susijusias su konkrečiais padariniais Europos bankininkystės institucijai ir Europos vaistų agentūrai šiuo atžvilgiu, atkreipia dėmesį į savo 2017 m. balandžio 27 d.(7) rezoliuciją dėl Europos bankininkystės institucijos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir į savo 2017 m. balandžio 27 d.(8) rezoliuciją dėl Europos vaistų agentūros 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

54.  pažymi, kad, remiantis 2012 m. liepos 19 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrame pareiškime išdėstytais principais, tuo pačiu metu paskelbti pasiūlymai dėl atitinkamų reglamentų, kuriais įsteigiamos trys trišalės Sąjungos agentūros, peržiūros; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti ir pagerinti visą dabartinę trišalę šių agentūrų valdymo struktūrą užtikrinant aktyvų nacionalinės valdžios institucijų, Europos darbdavių organizacijų ir Europos darbuotojų organizacijų dalyvavimą jų valdyme ir veikloje; primena, kad buvo sumažintas darbuotojų skaičius, ir dar kartą išreiškia susirūpinimą, kad toliau mažinant darbuotojų skaičių gali būti apribotas agentūrų gebėjimas vykdyti savo įgaliojimus;

55.  pažymi, kad šiuo metu atliekamas Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD (EMPL GD) kompetencijos sričiai priklausančių keturių ES agentūrų vertinimas ir tinkamumo patikra; šis vertinimas ir patikra turėjo būti pradėti 2016 m. gruodžio mėn. ir juos planuojama užbaigti 2017 m. gruodžio mėn.(9); laikosi nuomonės, kad šis vertinimas turėtų padėti Parlamentui priimti informacija pagrįstus sprendimus, susijusius su agentūrų įnašų veiksmingumu ir poveikiu; taip pat pabrėžia, kad būtina išnaudoti sąveiką atvejais, kai keturių agentūrų, taip pat agentūrų ir pačios Komisijos veikla sutampa, ir išvengti darbo dubliavimosi;

56.  palankiai vertina puikius visų agentūrų darbo rezultatus ir lankstumą, susijusį su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve; teigiamai vertina jų lankstumą siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių politinių prioritetų ir reaguoti į nenumatytus įvykius; tačiau apgailestauja dėl to, kad trūksta veiksmingų rodiklių, kurie atspindėtų jų darbo poveikį vidaus saugumui, migracijai, sienų valdymui ir pagrindinių teisių plėtrai; džiaugiasi kelių agentūrų pastangomis gerinti biudžeto valdymą geriau naudojant savo biudžetus ir vykdant geresnio biudžeto planavimo procesą;

57.  teigiamai vertina visų teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūrų įsipareigojimą toliau tobulinti biudžeto procedūras; pabrėžia, kad jų prioritetas turėtų būti veiklos efektyvumo vietoje gerinimas ir Audito Rūmų bei Vidaus audito tarnybos (VAT) nurodytų struktūrinių problemų sprendimas;

58.  pripažįsta, kad buvo įsteigta daug laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srities agentūrų, tačiau primena, kad šių agentūrų uždaviniai ir jų tiesioginė įtaka piliečių gyvenimui yra labai svarbūs; pabrėžia, kad visos agentūros įsteigtos reaguojant į konkrečius poreikius; yra įsitikinęs, kad visos šios politikos srities agentūros atlieka atskirą ir reikiamą vaidmenį teikiant Europos pridėtinę vertę;

59.  prašo visų teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūrų nustatyti finansinius, išteklių ar kitus trūkumus, trukdančius efektyviai vykdyti veiklą, ir raginti laiku juos ištaisyti.

o
o   o

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL C 449, 2016 12 1.
(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(3) OL L 328, 2013 12 7, p. 42.
(4) Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA), Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC), Europos policijos koledžas (CEPOL) (nuo 2016 m. liepos 1 d.: Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL)), Europos policijos biuras (Europolas) (nuo 2017 m. gegužės 1 d.: Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas)), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas),
(5) Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI).
(6) 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0163.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0172.
(9) http://ec.europa.eu/smart-regulation/roadmaps/docs/2016_empl_020_evaluation_agencies_en.pdf.


PRIEDAS. PASIŪLYMAS DĖL AGENTŪRŲ GRUPAVIMO DĖL EP BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMO

NUOLATINIAI KOMITETAI

ES AGENTŪROS

EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKA

EBI; EDPPI; EVPRI

UŽIMTUMAS IR SOCIALINIAI REIKALAI

CdT; EU-OSHA; Eurofound; Cedefop, ETF

APLINKA, VISUOMENĖS SVEIKATA IR MAISTO SAUGA

EEA; EFSA; ECDC; ECHA; EMA

PRAMONĖ, MOKSLINIAI TYRIMAI IR ENERGETIKA

EIT, ACER; BEREC; ENISA; EURATOMAS; GSA

TRANSPORTAS IR TURIZMAS

EASA; EMSA; ERA

ŽUVININKYSTĖ

EŽKA

PILIEČIŲ LAISVĖS, TEISINGUMAS IR VIDAUS REIKALAI

Eurojustas, FRA, FRONTEX, EASO; ENNSC; CEPOL, eu-LISA; Europolas

MOTERŲ TEISĖS IR LYČIŲ LYGYBĖ

EIGE

Teisinis pranešimas