Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2099(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0121/2017

Pateikti tekstai :

A8-0121/2017

Debatai :

PV 27/04/2017 - 3
CRE 27/04/2017 - 3

Balsavimas :

PV 27/04/2017 - 5.67

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0198

Priimti tekstai
PDF 378kWORD 55k
Ketvirtadienis, 2017 m. balandžio 27 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Europos investicijų banko finansinės veiklos metinė ataskaita
P8_TA(2017)0198A8-0121/2017

2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos metinės ataskaitos (2016/2099(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2015 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB 2015 m. finansinę ataskaitą ir 2015 m. statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. EIB parengtą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veikimo vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2016–2018 m. EIB veiklos planą, paskelbtą EIB interneto svetainėje,

–  atsižvelgdamas į EIB 2015 m. tvarumo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 177, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. išorės skolinimo įgaliojimą, kurį Komisija suteikė EIB operacijoms už Europos Sąjungos ribų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016)0024),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(1),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų (COM(2016)0597),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 15 d. EIB politiką menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų atžvilgiu ir 2014 m. balandžio 8 d. Politikos nebendradarbiaujančių jurisdikcijų atžvilgiu priedėlį,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 4 d. pritarimą Europos Sąjungos sprendimui ratifikuoti Paryžiaus susitarimą(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko J.–C. Junkerio kalbą apie Sąjungos padėtį 2016 m. rugsėjo 14 d. vykusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 22 d. ir 2016 m. liepos 22 d. Europos ombudsmeno laiškus EIB,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0121/2017),

A.  kadangi EIB laikomas ES finansine valdžios šaka ir labai svarbia viešųjų ir privačių investicijų skatinimo ES institucija, be to, vykdydamas išorės skolinimo veiklą atlieka svarbų vaidmenį už ES ribų; kadangi EIB toliau stiprina Europos integraciją ir jo vaidmuo pasirodė dar didesnis 2008 m. prasidėjus finansų krizei;

B.  kadangi derėtų plėtoti visapusišką ir tinkamą EIB atskaitomybę įstatymų leidžiamajai valdžiai;

C.  kadangi 2015 m. EIB veiklos pelningumas išliko didelis – per metus gauta 2,8 mlrd. EUR gryno pelno;

D.  kadangi EIB turi išsaugoti aukštą kreditingumą ir jo operacijos turi ir toliau būti vykdomos apgalvotai, atsižvelgiant ne tik į didelę investicijų apimtį ir grąžą, bet ir socialinį ir ekonominį poveikį įvairiuose sektoriuose ir regionuose bei EIB investicijų indėlį į socialinę gėrybę apskritai;

E.  kadangi EIB turėtų toliau didinti pastangas veiksmingai plėsti savo skolinimo veikla, ypač mažo investicinio pajėgumo regionuose, ir kartu sumažinti paskolų prašytojams tenkančią administracinę naštą;

F.  kadangi EIB, kaip už Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos vykdymą atsakinga institucija, turėtų ir toliau siekti užtikrinti aukštą turto portfelio kokybę ir tvirtus finansinius rezultatus, savo pagrindiniu prioritetu laikydamas ilgalaikę ekonominę naudą, užtikrinančią kokybiškų darbo vietų kūrimą;

G.  kadangi EIB turėtų taikydamas visas savo turimas priemones padėti mažinti regionų nelygybę, teikdamas konsultacijas dėl naujų privačių projektų vystymo ir finansuodamas patikimus ir pamatuotai rizikingus investicinius projektus, netrikdydamas ir nepakeisdamas ankstesnių programų, kurios turi tą patį tikslą, taip pat projektus, turinčius didelį poveikį aplinkosaugai, socialinei gerovei ir tinkamam įmonių valdymu; kadangi, be kita ko, EIB turėtų rasti naujų būdų, kaip palaikyti ekonomikos vystymąsi šalyse, kurioms turėjo būti taikoma stabilizavimo programa;

H.  kadangi EIB investicijos į patikimus projektus galėtų padėti spręsti jaunimo nedarbo problemą suteikdamas jaunimui reikiamų gebėjimų ir sudaryti galimybę gauti finansavimą, susijusį su jaunuolių užimtumu;

I.  kadangi atliekant visų projektų vertinimą ir stebėseną ypatingas dėmesys turi būti skiriamas aplinkosauginiams, socialiniams ir įmonių valdymo kriterijams, o ypač klimato kaitai; kadangi ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas yra nepaprastai svarbus Sąjungos visapusiškai plėtrai ir ilgalaikei sėkmei;

J.  kadangi dėl EIB teikiamos paramos į transporto sektorių nuo EIB įsteigimo 1958 m. investuota daugiau nei trilijonas eurų ir tai yra sektorius, kuriame EIB veikė aktyviausiai;

K.  kadangi transporto sektoriaus teršalų išmetimo mažinimas yra didelis iššūkis ir kadangi ES, jei nori pasiekti savo ilgalaikius klimato politikos tikslus, turi žymiai sumažinti transporto išmetamo azoto oksidų, anglies dioksido ir kitų susijusių teršalų kiekį; kadangi eismo spūstys ir oro tarša yra didelės problemos plėtojant visokeriopą judumą miestuose ir siekiant apsaugoti žmonių sveikatą;

L.  kadangi 2015 m. EIB investavo 14 mlrd. EUR į transporto projektus, kurie teiks naudą 338 mln. keleivių per metus ir kuriuos įgyvendinus bus sutaupyta 65 mln. kelionės valandų per metus;

Investicijos ES

1.  pabrėžia, kad dabartinė krizė labai susilpnino Europos ekonomikos augimą ir kad viena iš svarbiausių to priežasčių yra sumažėjusios investicijos ES; pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijų nuosmukis pasiekė nerimą keliantį lygį tose šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, kaip matyti iš Eurostato duomenų, kad 2007–2015 m. bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (angl. GFCF) sumažėjo 65 % Graikijoje ir 35 % Portugalijoje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse išlieka didelis makroekonominis disbalansas ir aukštas nedarbo lygis;

2.  pabrėžia, kad siekiant padidinti ES konkurencingumą, ekonomikos augimą ir užimtumą, be kita ko, reikia daugiau investicijų, ypač moksliniams tyrimams, inovacijoms, skaitmeninimui, energijos vartojimo efektyvumui ir tvarumui, žiedinei ekonomikai bei paramai startuoliams ir jau veikiančioms MVĮ;

3.  pažymi, jog EIB reikia skubiai dalyvauti mažinant investicijų deficitą remiantis patikimais ekonominiais kriterijais; ragina EIB sutelkti dėmesį į veiksmingesnes ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias investicijas, taip pat į privačių investicijų pritraukimą ir sąlygų joms sudarymą; prašo EIB vengti didelio masto infrastruktūros projektų, kurie gali turėti didelį poveikį aplinkai ir kurių tikros pridėtinės vertės ekonomikai ir vietos gyventojams neįmanoma įrodyti; ragina EIB padidinti savo techninę pagalbą, kad būtų galima spręsti mažo projektų kūrimo pajėgumo problemą, taip pat padėti valstybėms narėms nustatyti finansuotinus projektus;

4.  pažymi, kad 2015 m. beveik nekito EIB pasirašytų skolinimo sutarčių apimtis (77,5 mlrd. EUR, palyginti su 77 mlrd. EUR 2014 m.); atkreipia dėmesį į tai, jog, nors šis skaičius atitinka EIB 2015–2017 m. veiklos plane paskelbtą tikslinį rodiklį, dabartinės aplinkybės turėtų paskatinti banką nustatyti platesnio užmojo tikslus ir padidinti EIB pasirašytų skolinimo sutarčių apimtį; primena, kad EIB turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, taikant programą „Horizontas 2020“;

5.  mano, kad EIB, kuris pristatomas kaip „ES bankas“ bei yra įsteigtas ir valdomas pagal ES sutartis ir prie jų pridėtą atitinkamą protokolą, turi atitikti šį ypatingą statusą, kuriuo numatomos ypatingos teisės ir pareigos; pažymi, kad EIB atlieka svarbų vaidmenį vykdant vis daugiau finansinių priemonių, pagrįstų ES biudžeto lėšomis;

6.  atkreipia dėmesį į teigiamą naujieną, kad EIB pavyko įvykdyti su savo akcininkais sutartus įsipareigojimus iš viso investuoti ne mažiau kaip 180 mlrd. EUR;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad verta rimtai apsvarstyti galimybę vėl padidinti EIB kapitalą, kad ateityje būtų užtikrintas banko finansavimo pajėgumas, kartu pabrėždamas, kad svarbu užtikrinti efektyvų ir atsakingą išteklių valdymą;

8.  laikosi nuomonės, kad EIB skolinimo veiklą būtų galima padidinti užtikrinus daugiau sinergijos su viešosiomis lėšomis, o tai savo ruožtu paskatintų viešojo ir privačiojo sektorių investicijas; pabrėžia, kad toks padidinimas turėtų būti vykdomas kartu atitinkamai įvairinant EIB produktų asortimentą, įskaitant didesnį ir fiskaliniu atžvilgiu apdairesnį viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimą, kartu išlaikant viešosios ir privačios naudos pusiausvyrą, ir kitas novatoriškas priemones, siekiant geriau patenkinti realiosios ekonomikos ir rinkos poreikius; pabrėžia, kad tokie veiksmai turėtų būti vykdomi, pripažįstant, kad naujiems produktams dažnai reikalingos papildomos valdymo priemonės siekiant užtikrinti jų tinkamumą, taip pat pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas strateginiam finansavimo paskirstymui ir ES politikos tikslų skatinimui;

9.  konstatuoja, kad 2015 m. EIB suteikė 1,35 mlrd. EUR investicijų projektams įvairiose Graikijos vietovėse; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo krizės pradžios 2008 m. EIB skyrė daugiau kaip 12 mlrd. EUR investicijoms į Graikiją;

10.  palankiai vertina tai, kad EIB reagavo į krizę gerokai išplėsdamas savo veiklą, be kita ko, labiausiai nukentėjusiose šalyse; ragina EIB toliau remti ES šalis, kuriose vykdomos koregavimo programos, siekiant prisidėti prie jų ekonomikos atgaivinimo ir padėti joms pereiti prie tvarios ekonomikos, kartu užtikrinant, kad jos bet kokiu atveju laikytųsi EIB kriterijų dėl patikimų investicijų; pažymi, kad ši parama turėtų būti teikiama tiek finansinės paramos, tiek pajėgumų vystymo pavidalu, siekiant padėti paruošti projektus investicijoms; pabrėžia, kad svarbi regionų plėtrą, ir ragina stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su regionų ir vietos valdžios institucijomis;

11.  atkreipia dėmesį į daugybę raginimų EIB paspartinti ir palengvinti geriausios praktikos sklaidą visose valstybėse narėse, ypač per nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus ir įstaigas, kurie yra pagrindinė priemonė siekiant koordinuoto ES atsako į žemo investicijų lygio problemą;

12.  tikisi, kad EIB ir toliau bendradarbiaus su Komisija ir valstybėmis narėmis siekiant šalinti sisteminius trūkumus, dėl kurių tam tikri regionai arba šalys negali visapusiškai pasinaudoti EIB finansinės veiklos teikiamomis galimybėmis;

13.  pažymi, kad viešosioms ir privačioms investicijoms į transportą remti EIB naudoja labai įvairius finansinius produktus, pavyzdžiui, paskolas, garantijas, projektų obligacijas bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ES transporto politikos tikslų įgyvendinimą visoje ES, svarbu derinti įvairių rūšių ES finansavimą ir atsižvelgti į tai, kad ne visus projektus galima finansuoti iš viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių tipo priemonių;

14.  pabrėžia, kad EIB turėtų teikti pirmenybę inovacijomis pagrįstiems projektams, kuriais akivaizdžiai užtikrinama Europos pridėtinė vertė; pažymi, kad svarbu finansuoti projektus, turinčius didžiausią poveikį darbo vietų kūrimui; ragina EIB sustiprinti savo atliekamą projektų vertinimą, ypatingą dėmesį skiriant tiesiogiai ir netiesiogiai sukurtų darbo vietų skaičiui ir kokybei; ragina EIB veikti rinkai nepriešingu būdu, kad būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos kitiems investuotojams;

15.  remia Komisijos pastangas persvarstyti šiuo metu galiojantį Finansinį reglamentą; ypač remia reglamento nuostatas dėl novatoriškų finansinių priemonių (pavyzdžiui, projektų obligacijų) naudojimo, jei užtikrinama, kad nuostoliai nebus perkelti visuomenei, o pelnas nebus privatizuojamas;

16.  ragina EIB pateikti išsamų vertinimą, kaip Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš ES gali paveikti EIB finansinę būklę ir veiklą; pabrėžia, kad EIB prisiimdamas ilgalaikius įsipareigojimus turi atsižvelgti į Jungtinės Karalystės sprendimą išstoti iš ES; ragina EIB palaikyti dialogą su Jungtinės Karalystės vyriausybe siekiant užtikrinti labai reikalingą tikrumą Jungtinėje Karalystėje vykdomiems projektams, kurie šiuo metu gauna finansavimą iš EIB arba dėl kurių šiuo metu pateiktos paraiškos; ragina EIB ištirti ir apžvelgti įvairius galimus EIB santykius su Jungtine Karalyste po jos sprendimo išstoti iš ES;

17.  ragina EIB grupę visapusiškai laikytis Komisijos pozicijos dėl agresyvaus mokesčių vengimo struktūrų ir pabrėžia, kad viešųjų lėšų, kurias pagal įgaliojimą valdo EIB, naudojimui taikomos ne tik paties EIB apsaugos priemonės, bet ir Europos Audito Rūmų kontrolė; atsižvelgiant į tai, ragina EIB nutraukti bendradarbiavimą su tarpininkais, šalimis ir jurisdikcijomis, įtrauktais į ES sudarytą nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą; konstatuoja, kad apie visi EIB finansuojami projektai (įskaitant finansuojamus finansinių tarpininkų) viešai skelbiami EIB interneto svetainėje; siūlo EIB padidinti savo tyrimų ir sektorių analizės pajėgumus;

18.  pabrėžia, kad kova su bet kokių formų žalinga mokestine praktika turėtų ir toliau būti svarbus EIB prioritetas; ragina EIB nedelsiant taikyti atitinkamus ES teisės aktus ir standartus mokesčių vengimo, mokesčių rojų ir kitais susijusiais klausimais, taip pat reikalauti, kad EIB klientai atitinkamai laikytųsi šių taisyklių; reiškia susirūpinimą dėl to, kad stinga EIB atskleidžiamos informacijos apie galutinius tikruosius naudos gavėjus, ypač tais atvejais, kai finansavimas teikiamas per privataus kapitalo fondus; primygtinai ragina EIB imtis aktyvių priemonių ir vykdyti daugiau deramo tikrinimo priemonių, kai nustatoma, jog EIB projektai yra susiję su jurisdikcijomis, kurios kelia susirūpinimą mokesčių atžvilgiu;

19.  pabrėžia, kad ES sudarytas nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą turėtų būti pateiktas iki 2017 m. pabaigos; atsižvelgiant į tai, ragina vos parengus ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą EIB kuo greičiau peržiūrėti ir sustiprinti savo Politiką nebendradarbiaujančių jurisdikcijų atžvilgiu;

20.  ragina EIB visais savo lygmenimis dar labiau tobulinti savo skaidrumo praktiką; ragina EIB užtikrinti, kad tiek tiesioginio finansavimo, tiek finansavimo per tarpininkus atžvilgiu būtų pateikiami duomenys pagal šalis; primygtinai ragina EIB veikti atsižvelgiant į Europos ombudsmeno rekomendacijas ir ragina stiprinti EIB skundų nagrinėjimo mechanizmo nepriklausomumą;

21.  ragina EIB ir toliau gerinti savo komunikaciją su finansiniais tarpininkais, kad pastarieji galėtų geriau informuoti paramos gavėjus apie jų turimas EIB finansavimo galimybes; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina neseniai sukurtą mechanizmą, pagal kurį skolinančios institucijos, naudojančios EIB lėšas projektui finansuoti, turi nusiųsti paramos gavėjui laišką, kuriame aiškiai nurodoma, kad naudojamas EIB finansavimas;

22.  mano, kad skaidrumas ir piliečių galimybės gauti informacijos apie finansavimo planus ir struktūras yra esminiai dalykai siekiant užtikrinti, kad projektai būtų pastebimi ir kad piliečiai juos palaikytų.

Parama MVĮ

23.  tvirtai pritaria tam, kad EIB skiria ypatingą dėmesį MVĮ finansavimui – jis sudarė 37 % naujų paskolų, išduotų 2015 m. (28,4 mlrd. EUR); ypač palankiai vertina tai, kad EIB veikla padėjo sukurti ir išlaikyti 4,1 mln. darbo vietų Europos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėse (13 % daugiau nei 2014 m.); primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas, kad jose sukuriama 85 % visų naujų darbo vietų ir kad parama MVĮ turi ir toliau būti esminis EIB tikslas; pabrėžia, kad EIB yra viena iš institucijų, padedančių mažinti MVĮ finansavimo trūkumo problemą;

24.  teigiamai vertina EIB vaidmenį vystant vietos privatųjį sektorių; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB parama mikrofinansų srityje buvo ypač sėkminga, nes vos 184 mln. EUR mikrokreditų suma buvo paremta 230 500 darbo vietų mikroįmonėse, tačiau beveik 3 mlrd. EUR paskolos, suteiktos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, nebuvo tokios efektyvios, nes jomis buvo paremta tik 531 880 darbo vietų; atkreipia dėmesį į tai, kad mikrofinansinių investicijų priemonių sverto koeficientas taip pat buvo žymiai didesnis nei privataus akcinio kapitalo fondų sverto koeficientas; pažymi, kad mikrokreditams būdingas ryškus lyčių lygybės politikos aspektas – juos teikiant sukuriama dvigubai daugiau darbo vietų moterims nei vyrams; prašo EIB skirti daugiau išteklių mikrofinansams; ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti šią sėkmę didinant biudžetą, skiriamą mikrokreditams finansuoti vykdant ES išorės skolinimo įgaliojimus; apgailestauja dėl to, kad EIB nesuteikė paramos nė vienai mikrofinansų institucijai už Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ribų, ir prašo, kad panaši mikrofinansinė parama būtų teikiama visoms kitoms besivystančioms šalims, kuriose EIB vykdo veiklą;

25.  palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais EIB daugiau dėmesio skiria MVĮ rėmimui; reiškia susirūpinimą dėl to, kad EIB finansavimas galbūt teikiamas pirmiausiai didelių įmonių naudai, nes siekiama išlaikyti kuo didesnį darbo vietų skaičių (tai apima jau esamas darbo vietas, kurioms negresia atleidimas); prašo, kad EIB dėmesį sutelktų ne tik į dėl jo finansavimo veiksmų išlaikytas, bet ir į naujai sukurtas darbo vietas, ir apie jas praneštų, taip pat prašo siekti, kad būtų laikomasi Tarptautinės darbo organizacijos standartų;

26.  ragina EIB reikalauti, kad įmonės, dalyvaujančios projektuose, kuriuos bendrai finansuoja EIB, laikytųsi vienodų galimybių principo ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus darbo užmokesčio, įdarbinimo ir profesinės veiklos klausimais; ragina EIB priimant sprendimus dėl projektų finansavimo atsižvelgti į priemones, kurių įmonės kandidatės ėmėsi įmonių socialinės atsakomybės srityje;

27.  primena, kad reikia remti vietos MVĮ projektus, kuriais siekiama tvarių ir ilgalaikių investicijų ir kuriamas užimtumas inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei energijos vartojimo efektyvumo srityse;

28.  mano, kad atsižvelgiant į mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių strateginį vaidmenį, EIB taip pat turėtų parengti strategiją, skirtą padidinti finansavimą šalyse, kuriose nepalanki ekonominė ir bankininkystės aplinka; mano, kad ypač didelis dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas konkurencingoms ir dinamiškoms labai mažoms įmonėms, kurioms reikalingas finansavimas, mikroįmonėms ir smulkiesiems verslininkams, kurie ES užtikrina 30 % privačiojo sektoriaus darbo vietų ir yra jautresni ekonomikos sukrėtimams nei didesnės įmonės; mano, kad į šią strategiją reikėtų įtraukti administracinių ir konsultavimo pajėgumų stiprinimą, siekiant teikti informaciją ir techninę paramą MVĮ plėtrai ir paraiškoms dėl finansavimo; mano, kad galimybės gauti finansavimą srityje EIB galėtų skirti didelį dėmesį galimo mikroįmonių finansavimo trūkumo mažinimui pasitelkiant tokias finansines priemones ir produktus kaip mikrofinansų priemonės ir garantijos;

29.  palankiai vertina EIB finansavimo veiklą infrastruktūros ir transporto srityje, nes šie projektai gerokai padidina prekybos galimybes ir gali turėti sverto poveikį MVĮ tarptautinimui, ypač nepalankioje geografinėje padėtyje esančiuose regionuose;

30.  laikosi nuomonės, kad EIB turėtų imtis specialių priemonių, siekdamas užtikrinti, kad EIB išvystytas finansinių tarpininkų tinklas būtų patikimas ir galėtų veiksmingai ir laikantis ES politikos finansuoti dinamiškas ir konkurencingas MVĮ; ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su regionų valdžios institucijomis siekiant optimizuoti MVĮ finansavimo galimybes; pabrėžia, kad investicijų programas reikia pritaikyti mažo masto projektams, siekiant užtikrinti MVĮ dalyvavimą;

31.  pabrėžia, kad galimybės gauti finansavimą MVĮ yra vienas iš labiausiai neatidėliotinų iššūkių; pabrėžia, kad EIB strategijoje reikia užtikrinti MVĮ daugiau galimybių gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis, be kita ko, pasitelkiant programas ir iniciatyvas, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos prekybai, tokias kaip Europos mikrofinansų priemonė „Progress“, taip pat naujas priemones Europos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros baseino šalių MVĮ prekybos veiklai finansuoti; siūlo EIB lėšas teikiantiems bankams tarpininkams nustatyti reikalavimus aktyviai vykdyti MVĮ ir mikromonių rėmimo politiką; skatina toliau gerinti skaidrumą, susijusį su EIB per tarpininkus teikiamų paskolų poveikio vietos ekonomikai ir visuomenei vertinimu; mano, kad EIB indėliu į su MVĮ susijusias programas trečiosiose valstybėse, kurios turi lengvatinius prekybos su ES režimus, turėtų būti siekiama šių įmonių integravimo į pasaulines tiekimo grandines, o konkrečiu Rytų ir Pietų kaimynystės šalių atveju tokiomis EIB programomis turėtų būti siekiama įtraukti MVĮ į Europos vertės grandines;

32.  primygtinai ragina EIB lėšas skirti ne tik MVĮ, bet ir jautrios infrastruktūros vystymui, nes jos trūkumas daugelyje šalių partnerių gali būti rimta kliūtis prekybos augimui ir jų gyventojų galimybėms pirkti ir parduoti prekes ir paslaugas ES;

EFSI

33.  palankiai vertina tai, kad pradėta ESIF veikla (ESIF reglamentuojantis teisės aktas įsigaliojo 2015 m. liepos mėn.); pabrėžia, kad šios programos sėkmė priklauso nuo jos įgyvendinimo spartos ir visapusiškumo;

34.  ypač pabrėžia, kad šios rezoliucijos rengimo metu visos investicijos į ESIF patvirtintą finansavimą sudaro 168,8 mlrd. EUR, t. y. 54 % pradinės tikslinės vertės (315 mlrd. EUR), ir kad jų suma toliau auga; atkreipia dėmesį į tai, kad 28 valstybės narės iki šiol patvirtino 450 sandorių; ragina EIB dėti daugiau pastangų, siekiant renkantis projektus pagal ESIF užtikrinti papildomumą, ir dėti pastangas, siekiant pagerinti projektų geografinę aprėptį ir jų indėlį į tvarų ir pažangų augimą;

Inovacijos ir konkurencingumas

35.  palankiai vertina tai, kad labai padidėjo EIB skolinimas novatoriškiems projektams (18,7 mlrd. EUR 2015 m., palyginti su mažiau nei 10 mlrd. EUR 2008 m.), ir laikosi nuomonės, kad jis turėtų būti toliau didinamas; primygtinai ragina EIB tęsti šias pastangas ir sutelkti dėmesį į ateities technologijų vystymą, pavyzdžiui, energiją efektyviai naudojantį transportą, robotiką, skaitmeninę ekonomiką ir naujus gyvenimo kokybę didinančius medicininio gydymo būdus; mano, kad ypatingas dėmesys novatoriškam finansavimui ir finansų technologijoms pritrauks projektus, turinčius pridėtinę vertę valstybėse narėse; mano, kad EIB galėtų sustiprinti savo paramą inovacijoms teikdamas tikslines investicijas į švietimą ir mokymą, taip pat startuoliams ir besiplečiančioms įmonėms, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

36.  ragina EIB finansuojant transporto projektus atsižvelgti į sinergiją su turizmu ir jos siekti, kad būtų galima skatinti ES turizmo sektoriaus plėtrą ir konkurencingumą;

37.  mano, kad novatoriškai ir veiksmingai ekonomikai reikia pažangios ir kokybiškos transporto sistemos ir infrastruktūros ir kad tai turėtų būti vienas iš šios srities prioritetų, ypatingą dėmesį skiriant ES rytiniams regionams ir novatoriškiems daugiarūšės infrastruktūros sprendimams, pavyzdžiui, daugiarūšiam vežimui pritaikytiems trumpiems tuneliams, tiltams ar keltams retai apgyvendintose teritorijose;

38.  ragina EIB padidinti savo pastangas vystant techninę pagalbą, teikiamą per EIB konsultacijų centrą, kad būtų skatinamas geros valdymo praktikos taikymas;

Kova su jaunimo nedarbu

39.  pabrėžia, kad EIB turėtų vystyti savo programą „Gebėjimai ir darbo vietos. Investicijos į jaunimą“ ir toliau investuoti į švietimą ir žmogiškąjį kapitalą, siekiant suteikti jaunimui reikiamų gebėjimų, sudarančių jiems galimybę gauti finansavimą, susijusį su jaunimo įdarbinimu MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėse;

40.  mano, kad EIB turėtų rasti būdų, kaip sušvelninti sąlygas finansavimą gaunančioms įmonėms tuose regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 %, didinant jaunimo verslumą ir remiant įmonių steigimą, bet nesukeliant abejonių dėl projektų įgyvendinamumo;

41.  primena, kad EIB investicijos į patikimus investicinius projektus gali padėti skatinti socialinę įtrauktį, ypač valstybėse narėse, kuriose aukštas nedarbo lygis ir žemi našumo rodikliai; ragina EIB toliau plėtoti savo strateginio planavimo programą siekiant kovoti su dideliu nedarbo lygiu; palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais nuolat auga EIB parama socialinio būsto projektams, ir ragina EIB toliau stiprinti savo investicijas į socialinio būsto projektus;

42.  pabrėžia, kad įgyvendinant EIB atsparumo iniciatyvą pagrindinį dėmesį reikėtų skirti aukštos kokybės projektus, ir pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį turi atlikti EIB pagal ES siūlomą Išorės investicijų planą kuriant atsparesnes ekonomikas, kuriose būtų kovojama su pagrindinėmis skurdo priežastimis; pabrėžia, kad svarbios EIB iniciatyvos, kurios visų pirma skiriamos jaunimui ir moterims, prisideda prie investicijų į socialiniu atžvilgiu svarbius sektorius, pavyzdžiui, vandens, sveikatos priežiūros ir švietimo sritis, ar didina verslumui ir privačiajam sektoriui skiriama paramą;

Klimato politika

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. EIB po viešų konsultacijų paskelbė oficialią klimato veiksmų strategiją, skirtą padėti įgyvendinti Paryžiaus susitarimą tiek valstybių narių, tiek tarptautiniu lygmenimis; primena, kad reikia įgyvendinti 2015 m. EIB klimato strategiją, ir prašo konkrečių ataskaitų apie strategijos veiksmų įgyvendinimą;

44.  ragina EIB aktyviau dalyvauti kovoje su klimato kaita, kuri buvo susijusi su 27 % 2015 m. patvirtintų projektų ir iš viso 20,6 mlrd. EUR investicijų (tai didžiausia metinė suma, EIB investuota į klimato kaitos projektus); nors klimatui ir aplinkai buvo skirtas pagrindinis dėmesys beveik 50 % EIB 2015 m. patvirtintų projektų, primena, kad svarbu pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir didinti energijos vartojimo efektyvumą pagal 2015 m. kovo mėn. Europos Sąjungos prisiimtus įsipareigojimus iki 2030 m. bent 40 % sumažinti joje išmetamo anglies dioksido kiekį; pabrėžia, kad svarbu teikti finansinę paramą vietos energijos šaltiniams, įveikiant Europos priklausomybę nuo išorės energijos tiekėjų ir užtikrinant tiekimo saugumą;

45.  ragina EIB toliau remti tvarius, saugius, klimatui nekenkiančius ir novatoriškus transporto sprendimus ir toliau skatinti prieinamumą riboto judumo keleiviams; pabrėžia, kad Sąjungos prioritetas yra užtikrinti pakankamą finansavimą Europos pridėtinės vertės turintiems projektams, įskaitant tarpvalstybinių transporto jungčių projektus, o ypač tarpvalstybinių regioninių apleistų ar išmontuotų geležinkelio jungčių projektus; pabrėžia, kad įgyvendinant Europos investicijų politiką būtina daugiau dėmesio skirti horizontaliesiems klausimams, ypač kalbant apie ateities transporto priemones ir paslaugas, nes dėl to reikės vienu metu ir nuosekliai plėtoti alternatyvius energetikos ir telekomunikacijų tinklus;

46.  pabrėžia, kad svarbu kovoti su klimato kaita įgyvendinant 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos nustatytus tikslus, susijusius su transportu; pabrėžia, kad turėtų būti skirta finansinių išteklių siekiant užtikrinti perėjimą nuo vežimo keliais prie vežimo geležinkeliais, vandens transportu bei vidaus vandens keliais; taip pat primygtinai ragina skirti dėmesį investicijoms į švarią energiją ir modernias paslaugas transporto sektoriuje; šiuo tikslu siūlo padidinti specialiai šiam tikslui skirtų finansavimo priemonių, kaip antai Europos netaršaus transporto priemonės, pajėgumus;

47.  pabrėžia, kad investicijomis turėtų būti siekiama kuo labiau mažinti išorės sąnaudas, įskaitant tas, kurių atsiranda dėl klimato kaitos, kartu mažinant ir viešųjų biudžetų ateities problemas;

48.  ragina Komisiją ir EIB remti investicijas į tvarų judumą mieste; geriausia, jei jos būtų paremtos tvaraus judumo mieste planais, kuriuose būtų nustatyti tinkami spūsčių, klimato kaitos, oro taršos, triukšmo ir eismo įvykių mažinimo kriterijai;

49.  pažymi, kad siekiant sumažinti mokesčių mokėtojams ir apskritai viešiesiems finansams užkraunamą naštą, susijusią su infrastruktūros kūrimu ir priežiūra, viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių tipo transporto infrastruktūros projektai įprastai turėtų būti grindžiami principu „naudotojas moka“;

50.  rekomenduoja skolinimo operacijas sutelkti į mažesnės apimties, nuo elektros tinklų nepriklausomos decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus, į kuriuos būtų įtraukiami piliečiai ir bendruomenės, taip pat į visas EIB politikos priemones ir veiksmus integruoti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

Išorės skolinimo įgaliojimas

51.  primena, kad EIB išorės politika ir ypač regioninės techninės veiklos gairės turėtų atitikti ES išorės veiksmų tikslus, nustatytus ES sutarties 21 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje;

52.  primygtinai ragina užtikrinti ES išorės veiksmų finansinių priemonių, įskaitant EIB iniciatyvą „Atsparumas“, nuoseklumą ir jas racionalizuoti, ateityje vykdyti ES išorės investicijų planą ir atlikti EIB išorės įgaliojimų peržiūrą; visų pirma tikisi, kad atnaujintos regioninės techninės veiklos gairės arba bet koks lygiavertis dokumentas, naudojamas siekiant susieti ES tikslus ir EIB išorės veiksmus, bus išsamesni nei iki šiol;

53.  tikisi, kad peržiūrint EIB išorės įgaliojimus abi biudžeto valdymo institucijos susitars dėl plataus užmojo asignavimų Rytų kaimynystės regionui, atsižvelgiant į tai, kad asignavimų Rytų kaimynystei viršutinė riba bus pasiekta 2017 m. viduryje ir EIB galbūt nebegalės teikti paskolų šiame regione per visą išorės skolinimo įgaliojimo laikotarpį;

54.  pabrėžia, kad EIB veikla turėtų padėti įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., ir šiuo tikslu ragina EIB stiprinti savo pajėgumus vertinti projektus pagal jų poveikį Darbotvarkės iki 2030 m. tikslams, įskaitant socialinį poveikį, poveikį lyčių atžvilgiu, poveikį aplinkai ir klimato kaitai; palankiai vertina šiuo metu EIB vykdomą darbą siekiant parengti lyčių lygybės strategiją, 2015 m. gruodžio mėn. patvirtintą EIB išorės skolinimo įgaliojimų klimato strategiją ir įsipareigojimą iki 2020 m. padidinti su klimatu susijusiems projektams skiriamą savo investicijų besivystančiose šalyse dalį iki 35 %; pabrėžia, kad reikalingos tinkamos konsultacijos apie projektus, be kita ko, taikant laisvo, išankstinio ir informuotumu pagrįsto sutikimo principą susijusių čiabuvių bendruomenių atžvilgiu, kai investicijos susijusios su žemės sklypais ir gamtiniais ištekliais;

55.  palankiai vertina EIB veiksmus vystymosi srityje pagal Kotonu susitarimą ir pagal išorės skolinimo įgaliojimą 2014–2020 m., pagal kurį suteikiama ES garantija EIB išorės operacijoms iki 30 mlrd. EUR; pabrėžia, kad reikia užtikrinti atitiktį ES sutarties reikalavimams (įskaitant ES sutarties 21 straipsnį ir SESV 208 straipsnį) ES strateginei programai ir veiksmų planui žmogaus teisių srityje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai ir vystymosi rezultatyvumo principams (įskaitant papildomumą, valstybių paramos gavėjų atsakomybę, suderinimą su valstybės paramos gavėjos vystymosi strategijomis ir skaidrumą atrenkant projektus); taip pat atkreipia dėmesį į 2014 m. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16, kurioje Komisijos prašoma užtikrinti dokumentais pagrįstą ES dotacijomis sukurtos pridėtinės vertės siekiant ES vystymosi tikslų įvertinimą;

56.  primygtinai ragina EIB tobulinti savo projektų už ES ribų poveikio ex ante ir ex post vertinimus, siekiant užtikrinti, kad tie projektai būtų sėkmingai įgyvendinti, duotų realios pridėtinės vertės ir visapusiškai atitiktų vietos bendruomenių tvaraus ir integracinio augimo tikslą;

57.  teigiamai vertina didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kurie užtikrinti pritaikius EIB rezultatų vertinimo sistemą; prašo, kad atsitiktinė imtis, sudaryta iš beveik 400 projektų, kurie per vertinimą buvo įvertinti taikant rezultatų vertinimo sistemą, pabaigus procesą būtų iš naujo įvertinti nepriklausomų ekspertų; prašo, kad apie šio ex post vertinimo rezultatus būtų pranešta Parlamentui;

58.  primena, kad, siekiant užtikrinti aukštą skaidrumo lygį, kitų finansinių tarpininkų, kurių paslaugomis naudojasi EIB (visų pirma komercinių bankų, bet taip pat ir mikrofinansų įstaigų bei kooperatyvų) atžvilgiu EIB turėtų užtikrinti, kad tarpininkų teikiamoms paskoloms būtų taikomi tokie patys skaidrumo reikalavimai, kaip ir kitų rūšių paskoloms;

59.  apgailestauja dėl to, kad EIB ataskaitoje dėl jo veiklos už ES ribų nepateikiama jokios informacijos apie neveiksnių EIB paskolų dydį ir skaičių; prašo, kad EIB pateiktų Parlamentui metinę atidėtųjų mokėjimų ir nuostolių, patirtų finansuojant tvarų vystymąsi, apžvalgą; prašo, kad ši informacija būtų pateikta pagal finansavimo rūšis ir regionus;

60.  ragina dalyvaujant Parlamentui surengti politines diskusijas dėl numatomo EIB bendradarbiavimo su Azijos infrastruktūros investicijų banku (AIIB); susirūpinęs pažymi, kad kol kas AIIB valdymo struktūroje nenumatomas tinkamas akcininkų dalyvavimas priimant sprendimus dėl projektų finansavimo ir kad viešai prieinamuose projektų dokumentuose nėra jokių detalių apie tai, ar taikomos aplinkosaugos ir socialinės priemonės, kurių AIIB reikalauja iš savo skolintojų; ragina EIB užtikrinti sinergiją su kitais regioninės plėtros bankais ir galbūt telkti su jais išteklius siekiant užtikrinti, kad nebūtų konkurencijos tarp jų vykdomų veiksmų; mano, jog svarbu, kad EIB, bendradarbiaudamas su kitais plėtros bankais, turėtų siekti, kad aukštų skaidrumo bei socialinio ir aplinkosauginio rezultatyvumo standartų laikymasis būtų bet kokio kredito suteikimo sąlyga; ragina EIB užtikrinti, kad įmonės, dalyvaujančios projektuose, kuriuos bendrai finansuoja EIB, laikytųsi vienodo ir skaidraus darbo užmokesčio principo, taip pat lyčių lygybės principo, kaip nustatyta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo; taip pat pabrėžia, kad, priimdamas sprendimus dėl projektų finansavimo, EIB turėtų atsižvelgti į tai, kokių priemonių įmonės kandidatės ėmėsi įmonių socialinės atsakomybės srityje;

61.  teigiamai vertina tai, kad Europos Vadovų Taryba pritarė EIB iniciatyvai skubiai sutelkti papildomą finansinę paramą tvariam ekonomikos augimui ir socialinei sanglaudai pietinėse kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanų šalyse; primena, kad EIB techninės pagalbos priemonė iš esmės papildo patvirtintą finansavimą, ypač neturtingose valstybėse; ragina EIB atsižvelgti į vietos aplinkybes, kai investuojama į trečiąsias valstybes; primygtinai ragina EIB didinti skaidrumą dėl tikrųjų savininkų ir galutinių finansavimo gavėjų, ypač kai atitinkamas finansavimas priklauso nuo privataus kapitalo fondų; mano, finansinių tarpininkų pasirinkimas turėtų būti griežtesnis;

62.  ragina EIB atsižvelgti į vietos aplinkybes, kai investuojama į trečiąsias valstybes; primena, kad investicijos į trečiąsias valstybes negali būti grindžiamos vien kuo didesnio pelno siekimu, bet taip pat turėtų būti siekiama skatinti ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka privatusis sektorius, ir mažinti skurdą kuriant darbo vietas ir geresnes galimybes naudotis gamybos ištekliais; mano, kad finansinių tarpininkų pasirinkimas šiuo atžvilgiu turėtų būti griežtesnis;

63.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB atsparumo iniciatyva pietinėse kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanuose turėtų būti vertinama kaip papildanti naująją Komisijos iniciatyvą sudaryti išorės investicijų planą;

64.  pabrėžia, kad reikia didinti įvairių su projektais susijusių suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie banko dalyvavimą finansuojant projektus, ypač už Europos Sąjungos ribų, nes tai yra itin svarbu norint užtikrinti, kad vietos piliečiai būtų informuoti apie savo teisę pateikti apeliacinį skundą ir pateikti skundus skundų nagrinėjimo biurui ir Europos ombudsmenui;

65.  ragina EIB sutelkti dėmesį į besivystančias šalis, ypač tas, kurios kenčia nuo konfliktų ir ypač didelio skurdo, ir primygtinai ragina EIB toliau aktyviai remti tvarų augimą besivystančiose šalyse; ragina EIB bendradarbiauti su Afrikos plėtros banku (AfDB) siekiant finansuoti ilgalaikes investicijas, skatinančias ekonominį vystymąsi; palankiai vertina tai, kad vis daugiau ES dotacijų skiriama drauge su EIB paskolomis, kad būtų pasiekti geresni projektų rezultatai besivystančiose šalyse.

66.  atkreipia dėmesį į Komisijos atliktos EIB išorės skolinimo įgaliojimų vidurio laikotarpio peržiūros rezultatus; pabrėžia, kad EIB vykdo veiklą pagal įgaliojimus vystymosi srityje, todėl turi laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EIB finansuojami projektai atitiktų ES politiką ir juos įgyvendinant būtų laikomasi Europos interesų, taip pat pabrėžia, kad EIB, kaip ES finansų institucijai, reikia laikytis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

67.  atkreipia dėmesį į teigiamą faktą, kad kai kuriuose regionuose vidutiniu laikotarpiu skirtų lėšų kiekis sudaro didelę procentinę regionams nustatytos viršutinės ribos dalį; mano, kad tai rodo, jog tikslesnis Sąjungos prioritetų nustatymas siekiant pagerinti su išorės politikos tikslais susijusį atsaką, pvz., reaguojant į migracijos krizę, kartu galimas ir pageidautinas;

68.  ragina Komisiją nustatyti sistemą, pagal kurią kasmet būtų teikiamos EIB veiklos už ES ribų ataskaitos apie pagrindinių Sąjungos išorės veiksmams taikomų principų laikymąsi; pritaria laikotarpio vidurio peržiūros išvadai, kad, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba, turėtų būti atnaujintos EIB regioninės techninės veiklos gairės siekiant geriau atspindėti EIB ir Sąjungos prioritetų derėjimą; ragina Komisiją naudoti šias atnaujintas gaires nustatant EIB ataskaitų dėl ES sutarties 21 straipsnio laikymosi teikimo pagrindus; mano, kad neprivalomą papildomą sumą, skirtą EIB, turėtų būti leidžiama panaudoti tik su sąlyga, kad pasiekta pažanga tokių ataskaitų teikimo klausimu;

69.  ragina EIB skirti daugiau dėmesio poveikiui, kurį jo veikla daro žmogaus ir darbuotojų teisėms, ir išplėtoti savo socialinių standartų politiką į žmogaus teisių politiką bankininkystės srityje; šiuo tikslu siūlo įtraukti žmogaus teisių lyginamuosius standartus į savo projektų vertinimus;

Pabėgėlių krizė ir migracija ES viduje

70.  prašo EIB tęsti savo veiklą siekiant spręsti migrantų ir pabėgėlių srautų problemą finansuojant skubaus reagavimo projektus atvykimo ir tranzito šalyse ir, kai įmanoma, numatyti ilgalaikius įsipareigojimus projektams, kurių tikslas – kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą kilmės šalyse;

71.  ragina EIB tęsti savo skolinimą socialinio būsto projektams, kad būtų galima spręsti problemą, susijusias su dideliu atvykstančių pabėgėlių skaičiumi ES valstybėse narėse, ypač Graikijoje ir Italijoje;

72.  tvirtina, kad EIB turi užtikrinti didesnį skaidrumo ir atskaitomybės lygį; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB kasmet Europos Parlamentui teikia tris skirtingas savo veiklos ataskaitas ir kad EIB pirmininkas ir darbuotojai nuolat dalyvauja klausymuose Europos Parlamento ir jo įvairių komitetų prašymu; vis dėlto mano, kad galima dar stiprinti parlamentinę EIB veiklos priežiūrą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tarpinstitucinio susitarimo tarp EIB ir Parlamento dėl keitimosi informacija pasirašymą, įskaitant Parlamento narių galimybę pateikti klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, EIB pirmininkui;

73.  palankiai vertina EIB įsipareigojimus kovoti su priverstinės migracijos reiškiniu ir veikti migracijos krizės itin paveiktose šalyse, be kita ko, aktyviau vykdant humanitarinius veiksmus, remiant ekonomikos augimą, kuriant infrastruktūrą ir darbo vietas; todėl palankiai vertina EIB Atsako į krizę ir atsparumo didinimo iniciatyvą, kuria siekiama padidinti Europos pietų kaimyninėms valstybėms ir Balkanų regionui skiriamą sumą šešiais mlrd. EUR; ragina užtikrinti, kad ši iniciatyva iš tikrųjų papildytų EIB veiklą, šiuo metu vykdomą regione;

74.  ragina EIB skubiai pradėti taikyti su migracija ir AKR valstybėmis susijusių dokumentų rinkinį ir primygtinai tvirtina, kad vykdant finansuojamus projektus dėmesys visų pirma turi būti skiriamas priverstinės migracijos Užsachario Afrikos regione prevencijai;

75.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą parengti Europos Išorės investicijų planą, kuriuo siekiama spręsti pagrindines migracijos priežastis padedant pasiekti darnaus vystymosi tikslus; atsižvelgdamas į tai, tikisi, kad EIB atliks svarbų vaidmenį, ypač teikdamas papildomą finansavimą paramos gavėjams privačiajame sektoriuje;

76.  ragina EIB taikyti griežtus kriterijus dėl interesų konflikto, sukčiavimo ir korupcijos, siekiant apsaugoti viešąjį interesą;

77.  ragina EIB stiprinti nacionalinių vyriausybių ir vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą; ragina EIB sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir stiprinti EIB nacionalinių biurų dalyvavimą;

o
o   o

78.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIB ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0200.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0363.

Teisinis pranešimas