Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. vasario 2 d. - BriuselisGalutinė teksto versija
Integruotas požiūris į sporto politiką: geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas
 Tarpvalstybiniai įvaikinimo procedūros aspektai
 ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė ***I
 Tvarus išorės žvejybos laivynų valdymas ***I
 Trečiosios šalys, kurių piliečiai privalo turėti vizas ir kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas – Gruzija ***I
 Teisinės valstybės krizė Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Gabone
 Programos "Erasmus +" įgyvendinimas

Integruotas požiūris į sporto politiką: geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas
PDF 383kWORD 55k
2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucija „Integruotas požiūris į sporto politiką: geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas“ (2016/2143(INI))
P8_TA(2017)0012A8-0381/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnį, kuriame nurodyti ES sporto politikos tikslai,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. ES Gero valdymo ekspertų grupės ataskaitą „ES gero valdymo principai sporto srityje“,

–   atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Mėgėjiško sporto aukšto lygio darbo grupės ataskaitą „Europą kuriantis mėgėjiškas sportas“,

–   atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Sporto diplomatijos aukšto lygio darbo grupės ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į programą „Erasmus+“, kuria siekiama kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sąžiningumui sporto srityje, skatinti ir remti gerą valdymą sporto srityje, dvikryptę sportininkų karjerą ir savanorišką veiklą sporto srityje, taip pat socialinę įtrauktį ir lygias galimybes,

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą dėl sporto (COM(2007)0391),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl neseniai organizacijoje FIFA atskleistų aukšto lygio korupcijos atvejų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl sporto(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl sporto žaidėjų agentų(8),

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją „Darbuotojų migrantų padėtis Katare“(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadas dėl svarbių sporto renginių sąžiningumo ir skaidrumo didinimo bei geresnio valdymo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl mėgėjiško sporto vaidmens didinimo ugdant universaliuosius gebėjimus, ypač tarp jaunimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2014–2017 m.),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl sporto įnašo į ES ekonomiką, visų pirma sprendžiant jaunimo nedarbo ir socialinės įtraukties klausimus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl sporto vaidmens kuriant ir plėtojant aktyvią socialinę įtrauktį(11),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2016 m. liepos 3 d. konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2014 m. rugsėjo 18 d. konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktiką bei Komisijos sprendimus sporto, lažybų ir lošimo klausimais,

–  atsižvelgdamas į pasaulinę Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0381/2016),

A.  kadangi, 2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjungai įgijo konkrečią kompetenciją sporto srityje formuoti ir įgyvendinti suderintą ES sporto politiką, kuriai remti skiriama speciali biudžeto eilutė, ir sporto srityje plėtoti bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis, atsižvelgiant į specifinį sporto pobūdį ir paisant sporto sektoriaus valdymo organų autonomijos;

B.  kadangi sportas atlieka svarbų vaidmenį milijonų ES piliečių gyvenime; kadangi mėgėjiškas ir profesionalus sportas yra ne tik susiję su atletiniais įgūdžiais, sporto laimėjimais ir varžybomis, bet taip pat turi didelį socialinį, šviečiamąjį, ekonominį, kultūrinį ir vienijamąjį poveikį ES ekonomikai ir visuomenei, taip pat strateginiams ES tikslams ir socialinėms vertybėms;

C.  kadangi sporto sektorius yra svarbus ir greitai augantis ES ekonomikos sektorius ir jis vertingai prisideda prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir visuomenės, taip pat ir vietos mastu, o jame sukuriama pridėtinė vertė ir darbo vietos viršija vidutinį augimo tempą; kadangi apskaičiuota, kad su sportu susijusios darbo vietos sudaro 3,51 proc. visų ES darbo vietų, o su sportu susijusių prekių ir paslaugų bendroji pridėtinė vertė siekia 294 mlrd. EUR (2,98 proc. visos ES bendrosios pridėtinės vertės);

D.  kadangi sportas yra ne tik stiprėjanti ekonominė realybė, bet ir socialinis reiškinys, kuris labai padeda siekti strateginių Europos Sąjungos tikslų ir puoselėti tokias socialines vertybes kaip tolerancija, solidarumas, gerovė, taika, pagarba žmogaus teisėms ir tautų bei kultūrų tarpusavio supratimas;

E.  kadangi sportavimas padeda užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir apsisaugoti nuo ligų, taip pat atlieka svarbų vaidmenį stiprinant asmeninį tobulėjimą ir gerinant sveikatos būklę;

F.  kadangi profesionaliems sportininkams labai svarbu, kad būtų laikomasi pagrindinių darbo teisių;

G.  kadangi sportas taip pat padeda užtikrinti žmonių integraciją ir peržengia rasines, religines ir etnines ribas;

H.  kadangi, siekiant skatinti sporto patikimumą ir patrauklumą, sąžiningumas sporte yra be galo svarbus;

I.  kadangi sportas yra ypatingo pobūdžio, kuris grindžiamas savanoriškomis struktūromis ir yra būtina jo šviečiamųjų ir visuomeninių funkcijų sąlyga;

J.  kadangi neseniai įvykę korupcijos skandalai sporto srityje ir Europos bei tarptautinio lygmens sporto organizacijų viduje sugadino sporto įvaizdį ir paskatino reikšti nuomonę bei kelti klausimus dėl neatidėliotinos būtinybės atlikti tikras struktūrines sporto sektoriaus valdymo institucijų ir organizacijų reformas, atsižvelgiant į tai, kad skirtingose Europos šalyse esama labai skirtingų sporto struktūrų ir kad sporto organizacijos iš esmės pačios save reguliuoja;

K.  kadangi tiek profesionalus, tiek mėgėjiškas sportas atlieka pagrindinį vaidmenį visame pasaulyje skatinant taiką, pagarbą žmogaus teisėms ir solidarumą, yra naudingas sveikatai ir visuomenei duoda ekonominės naudos, taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį pabrėžiant svarbiausias švietimo ir kultūros vertybes bei skatinant socialinę įtrauktį;

L.  kadangi geras valdymas sporto srityje turėtų būti grindžiamas tinkamu sporto reguliavimu taikant veiksmingo, skaidraus, etinio ir demokratinio valdymo principus bei dalyvaujamojo valdymo metodus, procesus ir struktūras, dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams;

M.  kadangi sporto organizacijos yra atsakingos už aukštų valdymo ir sąžiningumo standartų užtikrinimą ir, siekdamos atkurti piliečių pasitikėjimą bei didinti visuomenės tikėjimą teigiamu sporto poveikiu, turėtų šiuos standartus toliau kelti ir visomis aplinkybėmis jų laikytis;

N.  kadangi, norint pagerinti finansinius ir valdymo standartus, labai svarbu įgyvendinti suderintą politiką, kuria būtų siekiama padidinti finansinį skaidrumą, stabilumą ir patikimumą sporto srityje;

O.  kadangi Europos organizuoto sporto modelis paremtas teritoriškumo ir pilietybės principais, vienai sporto šakai įsteigiant vieną federaciją, ir elitinio bei mėgėjiško sporto tarpusavio solidarumo mechanizmais, taip pat perkėlimu į aukštesnę / žemesnę lygą, atviromis varžybomis ir lėšų perskirstymu;

P.  kadangi labai svarbu pripažinti vienos federacijos vienai sporto šakai principą, kuris sporto svarbos visuomenei plotmėje įtvirtintas kaip geriausias būdas sportiniams interesams ir sporto visuomenei teikiamai naudai apsaugoti;

Q.  kadangi visi suinteresuotieji subjektai turi teisę ir privalo reikalauti, kad bet kokios sporto varžybos vyktų ir dėl jų būtų sprendžiama remiantis tarptautiniu mastu pripažintomis žaidimo taisyklėmis;

R.  kadangi sporto arbitražas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant žaidimo taisyklių universalumą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą sprendžiant su sportu susijusius ginčus ir gerą valdymą, nes jis yra tinkamiausia priemonė sportiniams ginčams spręsti, laikantis pagrindinių ES procesinių teisių ;

S.  kadangi dėl vis didesnių sporto sektoriuje ir su juo susijusiose organizacijose cirkuliuojančių pinigų sumų atsirado poreikis užtikrinti geresnį valdymą ir didesnį skaidrumą; kadangi sporto, kaip ekonominės veiklos, srityje pasitaiko nemažai susitarimų dėl varžybų baigties, susijusių su įvairiais kitais nusikaltimais ir neteisėta veikla, pavyzdžiui, pinigų plovimu, korupcija ir kyšininkavimu;

T.  kadangi vis dažniau pasitaikantys dopingo vartojimo atvejai ir toliau kelia grėsmę sąžiningumui sporto srityje ir sporto reputacijai, nes vartojant dopingą pažeidžiamos etinės sporto vertybės ir principai, kaip antai sąžiningas žaidimas; kadangi dopingo vartojimas kelia rimtą pavojų jį vartojančių sportininkų sveikatai, nes jis dažnai padaro didelę ir išliekančią žalą; kadangi kova su dopingo vartojimu yra viešojo intereso ir visuomenės sveikatos klausimas;

U.  kadangi smurto aktai, chuliganizmas ir diskriminacija, nukreipti prieš asmenų grupę ar tokios grupės narį tiek mėgėjiško, tiek profesionalaus sporto srityje gadina sporto įvaizdį ir atgraso žiūrovus nuo dalyvavimo sporto renginiuose;

V.  kadangi Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis svarbus prioritetas turėtų būti protinę arba fizinę negalią turinčių asmenų sporto propagavimas;

W.  kadangi reikia užtikrinti, kad moterys aktyviau dalyvautų sportinėje veikloje ir sporto varžybose ir būtų labiau matomos;

X.  kadangi sportininkai, visų pirma nepilnamečiai, susiduria su didėjančiu ekonominiu spaudimu ir su jais elgiamasi kaip su prekėmis, todėl jie turi būti apsaugoti nuo bet kokio išnaudojimo, smurto ar diskriminacijos, kurių gali pasitaikyti jiems dalyvaujant sportinėje veikloje;

Y.  kadangi Europoje komandinio sporto šakose populiarėja nerimą kelianti žaidėjų teisių priklausymo trečiajai šaliai tendencija, kai žaidėjai, kurie neretai yra labai jauni, iš dalies arba visiškai priklauso privatiems investuotojams ir nebegali spręsti dėl savo būsimos karjeros;

Z.  kadangi dėl blogos praktikos, susijusios su agentais ir žaidėjų perkėlimais, atsirado pinigų plovimo, sukčiavimo ir nepilnamečių išnaudojimo atvejų;

AA.  kadangi mėgėjiškas sportas suteikia galimybių kovoti su diskriminacija, puoselėti socialinę įtrauktį, sanglaudą ir integraciją ir svariai prisidėti prie universaliųjų įgūdžių ugdymo;

AB.  kadangi vis daugiau klubų, užuot daugiau dėmesio skyrę vietos lygmeniu treniruojamiems žaidėjams, sudarydami komandas iš esmės pasikliauja žaidėjų perkėlimo rinka;

AC.  kadangi sportas suvokiamas kaip pagrindinė visų asmenų teisė ir visi asmenys turėtų turėti lygias teises užsiimti fizine veikla ir sportuoti;

AD.  kadangi apskritai fizinė veikla stagnuoja, nepaisant tvirtų įrodymų, kad fizinis aktyvumas padeda gerinti žmonių sveikatą, įskaitant psichikos sveikatą, ir didinti gerovę, padedant valstybėms narėms sutaupyti daug sveikatai skiriamų viešųjų išlaidų, ir nepaisant to, kad populiarėja rekreacinis sportas, pvz., bėgiojimas, kuriam praktikuoti nereikia organizuotų struktūrų;

AE.  kadangi sporto renginiai ir sportinė veikla, visų pirma svarbiausios tarptautinės varžybos, yra sporto teikiamos naudos įrodymai ir daro teigiamą socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai;

AF.  kadangi nacionalinės rinktinės atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik puoselėjant tautiškumą ir įkvepiant jaunus sportininkus siekti aukščiausio sportinio meistriškumo lygio, bet ir skatinant solidarumą su mėgėjišku sportu;

AG.  kadangi tolesnis sportininkų švietimas ir mokymas yra labai svarbus norint parengti juos darbui pabaigus sportinę veiklą;

AH.  kadangi, norint užtikrinti ilgalaikę sporto plėtrą ir visuomeninį jo vaidmenį, labai svarbu investuoti į jaunų talentingų sportininkų švietimą ir mokymą vietos lygmeniu ir jį skatinti;

AI.  kadangi savanoriai yra organizuoto sporto pagrindas, suteikiantis galimybę plėtoti sportinę veiklą ir užtikrinti jos prieinamumą, ypač mėgėjiško sporto lygmeniu; kadangi tai yra dar viena puiki jaunimo mokymo ir neformaliojo švietimo galimybė, taip pat tarptautiniu mastu ir derinant ją su bendradarbiavimo ir plėtros programomis už ES ribų, kur reikia stiprinti dialogą ir remti ES išorės politiką;

AJ.  kadangi sportas plačiausia prasme yra bendruomenės vertybių sistema ir kadangi šios vertybės sudaro bendros kalbos, kuri peržengia visas kultūrines ir kalbines ribas, pagrindą; kadangi sportas gali padėti ir turėtų būti laikomas galimybe sustiprinti dialogą ir solidarumą su trečiosiomis šalimis, skatinti visame pasaulyje užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir remti ES išorės politiką;

AK.  kadangi dėl sporto organizacijų padarytų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, įskaitant piratavimo skaitmeninėje erdvėje forma, ypač dėl tiesioginių sporto renginių transliacijų be licencijų, visais lygmenimis kyla didelis susirūpinimas dėl ilgalaikio sporto finansavimo;

AL.  kadangi per visus sporto renginius privalu užtikrinti spaudos laisvę;

AM.  kadangi sportas gali padėti pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

Sąžiningumas ir geras valdymas sporto srityje

1.  pakartoja, kad, norint kovoti su korupcija sporto srityje, reikia, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant valdžios ir teisėsaugos institucijas, sporto sektoriaus atstovus, sportininkus ir rėmėjus, tarpvalstybiniu lygmeniu dėtų pastangas ir bendradarbiautų;

2.  ragina tarptautines, Europos ir nacionalines sporto organizacijas įsipareigoti taikyti gero valdymo praktiką ir kurti skaidrumo ir tvaraus finansavimo kultūrą, viešai skelbiant finansinius duomenis ir vykdomos veiklos ataskaitas, įskaitant pareigas atskleisti informaciją apie aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimus ir kadencijos trukmę;

3.  laikosi nuomonės, kad kuriant skaidrumo kultūrą privalu tinkamiau paskirstyti įgaliojimus sporto sektoriaus valdymo institucijoms, geriau atskirti komercinę ir labdaringą veiklą ir nustatyti geresnes vidaus savireguliavimo procedūras, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti ir ištirti nusikaltimus sporto srityje ir neteisėtą sporto organizacijų veiklą ir už juos skirti sankcijas;

4.  primena, kad geras valdymas, kuris turėtų būti vienas iš kito ES darbo plano sporto srityje prioritetų, turi būti sporto organizacijų autonomijos sąlyga ir atitikti skaidrumo, atskaitomybės, lygių galimybių, socialinės įtraukties ir demokratijos principus, įskaitant atitinkamą suinteresuotųjų subjektų įtraukimą;

5.  pabrėžia, kad būtina vykdyti visiško korupcijos ir kitų rūšių nusikaltimų netoleravimo sporto srityje politiką;

6.  pabrėžia, kad gero valdymo principų taikymas sporto srityje, kartu su stebėsena, priežiūra ir tinkamomis teisinėmis priemonėmis, yra pagrindinis veiksnys siekiant panaikinti korupciją ir kitą netinkamą praktiką;

7.  ragina Komisiją, valstybes nares, sporto organizacijas ir pasiūlymus teikiančius subjektus užtikrinti, kad teikiant paraiškas organizuoti didelius renginius būtų laikomasi gero valdymo standartų, žmogaus bei darbo teisių ir demokratijos principo, kad būtų galima užtikrinti teigiamą socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai vietos bendruomenėse, gerbiant įvairovę bei tradicijas ir siekiant užtikrinti sporto išliekamąją vertę ir patikimumą;

8.  laikosi nuomonės, kad pasiūlymus rengti sporto renginius teikiančios arba juos rengiančios šalys turi socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriais atsakingai planuoti, organizuoti ir rengti šiuos rengininius, juose dalyvauti ir dėl jų imtis tolesnių veiksmų; ragina sporto organizacijas ir tokius renginius organizuojančias šalis vengti nepageidaujamų vietos gyventojų gyvenamosios aplinkos pokyčių, įskaitant vietos gyventojų perkėlimą;

9.  ragina Komisiją sudaryti pasižadėjimų sąrašą ir išnagrinėti galimybę parengti gero valdymo ir sąžiningumo sporto srityje elgesio kodeksą; mano, kad sporto organizacijos turėtų parengti skaidrumo taisykles, etikos standartus ir elgesio kodeksą, kuris būtų taikomas jų priežiūros organams, vykdomiesiems komitetams ir nariams, taip pat nustatyti veiklos politiką bei praktiką, kad galėtų užtikrinti nepriklausomumą ir nustatytų taisyklių laikymąsi; be to, mano, kad nagrinėjant naujų vyriausybių, sporto organizacijų ir ES bendradarbiavimo priemonių galimybes bus galima išspręsti tam tikras problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria sporto sektorius;

10.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad viešasis sporto finansavimas būtų teikiamas su sąlyga, kad atitinkami nustatyti ir viešai skelbiami minimalūs valdymo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo standartai;

11.  mano, kad, norint pagerinti valdymą ir padidinti sąžiningumą sporto srityje, reikia, kad pasikeistų visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų mąstysena; remia sporto organizacijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti valdymo standartus sporto srityje ir stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su vietos ir nacionalinėmis valdžios institucijomis;

12.  ragina Komisiją ir sporto organizacijas iki 2018 m. pateikti ir po to tinkamai įgyvendinti konkrečius pasiūlymus, kaip pagerinti sporto organizacijų, sporto sektoriaus valdymo institucijų ir asociacijų, kurios yra jų narės, gero valdymo standartus, ir paskelbti rezultatus; pabrėžia, kad šiuo aspektu labai svarbi tinkama stebėsena;

13.  ragina valstybes nares įtvirtinti, kad susitarimai dėl varžybų baigties yra tam tikra baudžiamoji veika, ir, jeigu tokia praktika dar netaikoma, užtikrinti, kad dėl bet kokios baudžiamosios veiklos, pvz., susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporto srityje, būtų pradedami teismo procesai ir taikomos atitinkamos sankcijos, nes susitarimai dėl varžybų baigties ir manipuliavimas sporto varžybomis nusižengia sporto etikai ir sąžiningumui sporto srityje ir už tai sporto srities valdymo institucijos jau taiko sankcijas;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl problemų, su kuriomis susiduriama tiriant tarptautinius susitarimus dėl varžybų baigties, būtina, kad sporto įstaigos, valstybinės institucijos ir lažybų organizatoriai dalytųsi tarpvalstybine informacija ir bendradarbiautų naudodamiesi nacionalinėmis platformomis, kad galėtų nustatyti ir ištirti susitarimus dėl varžybų baigties ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn; ragina valstybes nares, jei jos to dar nepadarė, apsvarstyti galimybę įsteigti specialias prokuratūras, kurios pirmiausia būtų atsakingos už sukčiavimo sporto srityje atvejų tyrimą; primena, kad ketvirtojoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje nustatytas lošimo paslaugų teikėjams taikytinas reikalavimas išsamiai tikrinti didelės vertės sandorius;

15.  primygtinai ragina Tarybą surasti sprendimą, kuriuo remdamosi ES ir valstybės narės galėtų pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškai ją įgyvendinti ir ratifikuoti, ir primygtinai ragina Komisiją remti šį procesą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas bei užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmingos su juo susijusios tolesnės veiklos;

16.  primena Komisijai jos pažadą pateikti rekomendaciją dėl dalijimosi gerąja patirtimi, susijusia su manipuliacijų varžybų rezultatais dėl lažybų prevencija ir kontrole, taip pat ragina Komisiją nedelsiant paskelbti šią rekomendaciją viešai;

17.  ragina Komisiją stiprinti institucinius ryšius su Europos Taryba ir paskui parengti suderintas veiksmų programas, kuriomis būtų užtikrinamas kuo veiksmingesnis išteklių naudojimas;

18.  remia ir toliau skatina prevencijos, švietimo, sąmoningumo ugdymo ir informavimo programas, kuriomis siekiama sportininkams, treneriams, pareigūnams ir susijusiems suinteresuotiesiems subjektams visais lygmenimis teikti patarimus dėl susitarimų dėl varžybų baigties, dopingo ir kitų su sąžiningumu susijusių problemų grėsmės, įskaitant dėl pavojų, su kuriais jie gali susidurti, ir būdų, kuriais jie gali pranešti apie abejonių keliančius metodus; ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti konkrečių priemonių, kurias būtų galima įtraukti į kitą ES darbo planą, įskaitant bandomąsias programas ir projektus, kuriais siekiama užtikrinti, kad jaunimui kuo ankstyvesniame amžiuje būtų teikiamas pilietinis ugdymas sporto srityje;

19.  ragina Komisiją ir toliau remti kovos su dopingu projektus įgyvendinant programą „Erasmus+“, t. y. įvertinti jos poveikį ir užtikrinti, kad ši programa naudingai papildytų esamas kovos su dopingu finansavimo sistemas;

20.  ragina Komisiją pagal programą „Erasmus+“ sporto vadybos projektuose remti gerą valdymą;

21.  ragina valstybes nares remti dopingo kontrolę, nacionalines tikrinimo programas ir teisėkūrą, kuria sudaromos sąlygos valstybinių institucijų, sporto organizacijų ir kovos su dopingu agentūrų veiklos koordinavimui ir dalijimuisi informacija; ragina valstybes nares sudaryti šioms agentūroms sąlygas sukurti plačias dopingo stebėsenos programas ir, laikantis dabartinių ir būsimų ES duomenų apsaugos taisyklių, tvarkyti duomenis bei jais keistis;

22.  atkreipia dėmesį į svarbų Pasaulinės antidopingo agentūros (angl. WADA) svarbą visame pasaulyje stebint ir koordinuojant antidopingo politiką ir taisykles; ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su WADA, UNESCO ir Europos Taryba, siekiant veiksmingiau užkirsti kelią dopingo vartojimui ir su juo kovoti, sustiprinti Pasauliniame antidopingo kodekse (angl. WADAC) nustatytus teisinius ir politinius įsipareigojimus; ragina ES skatinti visame pasaulyje kovojant su dopingo vartojimu keistis informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais sveikatos ir prevencijos politikos srityse;

23.  ragina Komisiją ir Tarybą skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas derėtis dėl šalių tarpusavio susitarimų, pagal kuriuos tinkamai įgaliotoms kitų šalių dopingo kontrolės grupėms būtų leidžiama, paisant sportininkų pagrindinių teisių ir laikantis Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte nuostatų, atlikti patikrinimus;

24.  laikosi nuomonės, kad dopingo vartojimas taip pat yra vis dažnesnė problema rekreacinio sporto sektoriuje, kuriame, norint padėti skatinti rinktis ne dopingą, o sveiką gyvenseną, reikalingos švietimo ir informavimo kampanijos bei patyrę ir profesionalūs instruktoriai ir treneriai;

25.  ragina valstybes nares ir Komisiją, formuojant informatorių apsaugos politiką, glaudžiai bendradarbiauti su WADA ir Europos Taryba;

26.  ragina sporto organizacijas ir nacionalines valdžios institucijas sukurti suderintas antidopingo sistemas tarpvalstybinei stebėsenai užtikrinti ir imtis konkrečių priemonių, siekiant kovoti su neteisėtų rezultatus gerinančių cheminių medžiagų gamyba ir neteisėta jų prekyba sporto pasaulyje;

27.  palankiai vertina naująją Europos Tarybos konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ir ragina valstybes nares nedelsiant ją pasirašyti ir ratifikuoti; dar kartą pabrėžia savo pasiūlymą Europoje pradėti taikyti abipusį draudimo patekti į stadionus pripažinimą ir keistis duomenimis šiuo klausimu;

28.  ragina Komisiją išnagrinėti, kaip, naudojantis esamais tinklais, būtų galima dalytis informacija, kai sporte prasiveržia smurtas;

29.  pažymi, kad dėl terorizmo grėsmės reikalingos naujos pastangos, kad būtų galima užtikrinti veiklos saugumą ir apsaugą per sporto renginius;

30.  pabrėžia, kad sporto įstaigos turėtų sudaryti reikiamas sąlygas, kad nepriklausomos žiniasklaidos atstovai galėtų patekti į visus sporto renginius, juose rinkti naujienas ir atlikti savo, kaip svarbių ir kritiškų sporto renginių ir sporto sektoriaus administravimo institucijų stebėtojų, vaidmenį;

31.  stipriai smerkia visų formų diskriminaciją ir smurtą sporto srityje – tiek sporto aikštelėse, tiek už jų ribų – ir pabrėžia, kad visais lygmenimis reikia užkirsti kelią tokiam elgesiui, pagerinti pranešimų apie tokius incidentus teikimą bei jų stebėseną ir skatinti tokias pagrindines vertybes kaip pagarba, draugystė, tolerancija sąžiningumas; mano, kad sporto organizacijos, kurios laikosi aukštų gero valdymo standartų, yra geriau pasirengusios populiarinti visuomeninį sporto vaidmenį ir kovoti su rasizmu, diskriminacija ir smurtu;

32.  primena, kad reikia stiprinti kovą su prekyba žmonėmis, ypač vaikais, sporto srityje;

33.  palankiai vertina geros savireguliavimo praktikos pavyzdžius, kaip antai Finansinio sąžiningumo iniciatyva, nes jais profesionalaus sporto srityje skatinama užtikrinti didesnį ekonominį racionalumą ir taikyti geresnius finansų valdymo standartus, daugiausia dėmesio skiriant ne trumpajam, o ilgajam laikotarpiui, taigi prisidedama prie teisingos ir tvarios sporto plėtrą Europoje užtikrinimo; pabrėžia, kad Finansinio sąžiningumo iniciatyva buvo paskatinta taikyti geresnius finansinio valdymo standartus, todėl ją reikia griežtai taikyti;

34.  palankiai vertina skaidrias ir tvarias investicijas investicijas į sportą ir sporto organizacijas, jei jos griežtai kontroliuojamos, joms taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai ir jos nekenkia varžybų ir sportininkų sąžiningumui;

35.  mano, kad Vokietijoje taikomas modelis, pagal kurį, remiantis taisykle „50+1“, klubo nariai turi išlaikyti klubo kontrolę, yra vienas iš ES gerosios patirties pavyzdžių, ir ragina valstybes nares, sporto sektoriaus valdymo institucijas, nacionalines federacijas ir lygas pradėti dalykinį dialogą ir keistis informacija tokio modelio taikymo klausimais;

36.  pabrėžia, kad sportininkai, ypač nepilnamečiai, turi būti apsaugoti nuo piktnaudžiavimo, pvz., žaidėjų teisių priklausymo trečiajai šaliai, kuris kelia daugybę klausimų dėl sąžiningumo ir platesnį etinį susirūpinimą; pritaria valdymo institucijų sprendimams uždrausti žaidėjų teisių priklausymo trečiajai šaliai praktiką ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę uždrausti žaidėjų teisių priklausymą trečiajai šaliai ES teisės aktais bei paskatinti valstybes nares imtis papildomų priemonių sportininkų teisių srityje;

37.  mano, kad, siekiant suteikti talentingiems jauniems žaidėjams daugiau galimybių žaisti pagrindinėje savo klubų komandoje ir taip visoje Europoje pagerinti konkurencinę pusiausvyrą, reikia iš naujo įvertinti su vietos žaidėjų skatinimu susijusias taisykles;

38.  ragina visais lygmenimis veikiančias valdymo ir nacionalines valdžios institucijas imtis priemonių, kuriomis treniravimo klubams būtų užtikrinamos kompensacijos, kad būtų skatinama samdyti ir treniruoti jaunus žaidėjus, kaip nustatyta 2010 m. kovo 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Bernard;

39.  pakartoja, kad palaiko Europos organizuoto sporto modelį, pagal kurį federacijos atlieka pagrindinį vaidmenį, nes jos randa pusiausvyrą tarp skirtingų visų suinteresuotųjų subjektų, pvz., sportininkų, žaidėjų, klubų, lygų, asociacijų ir savanorių, interesų ir užtikrina tinkamą demokratinį atstovavimą bei skaidrumo mechanizmus priimant sprendimus ir sportiniais pranašumais grindžiamas atviras varžybas; ragina visais lygmenimis laikytis didesnio finansinio solidarumo;

40.  palankiai vertina kasmetinį ES sporto forumą, kuriame skatinama vesti dialogą su tarptautinių ir Europos sporto federacijų, olimpinio judėjimo, Europos ir nacionalinių sporto sektoriaus skėtinių organizacijų ir kitų su sportu susijusių organizacijų suinteresuotaisiais subjektais; pažymi, kad reikia toliau tobulinti šio dialogo su suinteresuotaisiais subjektais struktūrą, forumo funkcijas ir veiksmus, kurių imamasi po diskusijų;

41.  palankiai vertina Komisijos ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų pastangas skatinti socialinį dialogą sporto srityje, nes tai puiki galimybė rasti pusiausvyrą tarp sportininkų pagrindinių bei darbo teisių ir sporto ekonominio pobūdžio, į diskusijas ir susitarimų sudarymo procesus įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius; pripažįsta sporto organizacijų atsakomybę įsipareigoti ugdyti skaidrumo kultūrą; atkakliai tvirtina, kad ES turėtų visoje Europoje aktyviai skatinti taikyti minimalius profesionalių sportininkų užimtumo ir darbo standartus;

42.  dar kartą ragina, siekiant sustabdyti netinkamą agentų praktiką, bendradarbiaujant su atitinkamomis valdžios institucijomis sukurti skaidrumo registrus, taikomus sporto agentų užmokesčiams, kuriuos papildytų veiksminga stebėsenos sistema, kaip antai mokėjimų tarpuskaita ir tinkamos sankcijos; dar kartą ragina išduoti sporto agentams licencijas ir juos registruoti, taip pat nustatyti minimalų kvalifikacijos lygį; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jos atlikto Sportininkų agentų Europos Sąjungoje tyrimo išvadomis, visų pirma su pastaba, kad agentai yra svarbiausia finansinių srautų, kurie dažnai nėra skaidrūs ir veikia kaip paskata imtis neteisėtos veiklos, grandis;

43.  mano, kad integruotas požiūris į lyčių lygybę sporto srityje gali padėti išvengti stereotipų ir sukurti visiems teigiamą socialinę aplinką; palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis skatinama lyčių lygybė ir lygiateisiškas dalyvavimas priimant sprendimus sporto srityje, sportininkėms sudaromos sąlygos suderinti šeimos gyvenimą su profesionaliu sportu bei siekiama sumažinti lytimi grindžiamus darbo užmokesčio ir apdovanojimų skirtumus, taip pat kovoti su bet kokio pobūdžio stereotipais ir priekabiavimu sporto srityje; ragina sporto organizacijas ypatingą dėmesį skirti lyčių aspektui skatinant moteris dalyvauti sportinėje veikloje;

Socialinė įtrauktis, socialinė funkcija ir sporto prieinamumas

44.  mano, kad investicijos į sportą, tiesiant tiltus tarp įvairių kultūrų ir atskirtų etninių bei socialinių grupių, padės mums sukurti vieningą ir įtraukią visuomenę, pašalinti kliūtis ir sudaryti sąlygas žmonėms gerbti vieniems kitus bei siųsti teigiamą žinią apie tokias bendras vertybes kaip tarpusavio pagarba, tolerancija, užuojauta, lyderystė, lygios galimybės ir teisės viršenybė;

45.  palankiai vertina įvairiose Europos šalyse rengiamus tarptautinius sporto renginius, jei jie padeda skatinti tokias esmines bendras ES vertybes kaip pliuralizmas, tolerancija, teisingumas, lygybė ir solidarumas; primena, kad sportinė veikla ir renginiai padeda skatinti turizmą Europos miesteliuose, miestuose ir teritorijose;

46.  pabrėžia sportuojant – o sportas yra neformaliojo ir savaiminio mokymosi dalis – įgytų universaliųjų gebėjimų vertę, taip pat sporto sąsajas su įsidarbinamumu, švietimu ir mokymu;

47.  pabrėžia sporto vaidmenį įtraukiant ir integruojant nepalankiose sąlygose esančias grupes; palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama pabėgėliams, migrantams ir prieglobsčio prašytojams suteikti galimybę dalyvauti sporto varžybose kaip sportininkams;

48.  pabrėžia švietimo per sportą svarbą ir sporto teikiamas galimybes padėti socialiai pažeidžiamam jaunimui grįžti į teisingą kelią; pripažįstą mėgėjiško sporto svarbą užkertant kelią radikalizacijai ir su ja kovojant ir skatina bei remia šios srities iniciatyvas; palankiai vertina du Europos Parlamento patvirtintus bandomuosius projektus: „Sportas kaip pabėgėlių integracijos ir socialinės įtraukties priemonė“ ir „Jaunuolių, kuriems gresia radikalizacija, stebėsena ir ugdomasis vadovavimas jiems per sportą“;

49.  primena, kad jauni Europos sportininkai dažnai susiduria su sportinės karjeros derinimo su mokymusi ir darbu problema; pripažįsta, kad aukštasis mokslas ir profesinis mokymas yra labai svarbūs siekiant ateityje užtikrinti kuo geresnę sportininkų integraciją darbo rinkoje; pritaria minčiai pradėti taikyti veiksmingas dvikryptės karjeros sistemas, nustatant minimalius kokybės reikalavimus ir užtikrinant tinkamą pažangos, Europoje daromos įgyvendinant dvikryptės karjeros programas, stebėseną, taip pat pritaria karjeros orientavimo paslaugų teikimui, sudarant sutartis su universitetais ir aukštosiomis mokyklomis; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam sportininkų judumui, suderinti sporto ir mokslo kvalifikacijų pripažinimą, įskaitant sportuojant įgytos neformaliojo ir savaiminio mokymosi kvalifikacijos pripažinimą, ir sustiprinti keitimąsi gerąja patirtimi;

50.  pabrėžia būtinybę ES ir nacionaliniu lygmenimis užtikrinti tvarią finansinę paramą dvikryptės karjeros mainų programoms programos „Erasmus+“ paprogramės „Sportas“ lėšomis ir skatinti tolesnius šios srities mokslinius tyrimus; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis, skatinti tarpvalstybinius sportininkų mainus ir sudaryti sportininkams sąlygas gauti stipendijas;

51.  pritaria trenerių ir kitų paslaugų teikėjų (pavyzdžiui, fizioterapeutų ir dvikryptės karjeros konsultantų) judumui ir keitimuisi gerąja patirtimi, didžiausią dėmesį skiriant kvalifikacijų pripažinimui ir techninėms naujovėms;

52.  ragina sporto organizacijas kartu su valstybėmis narėmis skatinti taikyti minimalius standartus treneriams, kurie apimtų tokius aspektus kaip informacijos apie teistumą tikrinimas, mokymas nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos klausimais, taip pat dopingo vartojimo ir susitarimų dėl varžybų baigties prevencija ir kova su šiais reiškiniais;

53.  pabrėžia, kad PSO nustatė, jog nepakankamas fizinis aktyvumas yra ketvirtas pagal svarbą pasaulinio mirtingumo rizikos veiksnys, darantis didelį tiesioginį ir netiesioginį, socialinį ir ekonominį poveikį ir lemiantis dideles valstybių narių išlaidas; nerimauja dėl to, kad, nepaisant daugybės fiziniam aktyvumui skatinti skirtų lėšų ir didelio jo trūkumo poveikio bendrai sveikatos būklei, kai kuriose valstybėse narėse fizinio aktyvumo lygis mažėja;

54.  ragina sporto organizacijas ir valstybes nares bendradarbiauti, siekiant paremti trenerių, norinčių dirbti visoje ES, įsidarbinamumą ir judumą, t. y. įsipareigoti užtikrinti jų kompetencijos treniruoti kokybės patikrinimus ir kvalifikacijos bei mokymo standartus;

55.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad fizinis aktyvumas, visų pirma jaunimo ir pažeidžiamų bendruomenių, gyvenančių socialiniu požiūriu nepalankiose vietovėse, kuriose fizinis aktyvumas menkas, būtų vienas iš politinių kito ES darbo plano sporto srityje prioritetų;

56.  ragina tarptautines ir nacionalines federacijas, taip pat kitus švietimo paslaugų teikėjus užtikrinti, kad į sporto trenerio kvalifikaciją suteikiančių mokymų programas būtų įtraukiami su sąžiningumu sporto srityje susiję klausimai;

57.  pakartoja, kad fizinio lavinimo skatinimas mokyklose – labai svarbus vaikų atspirties taškas, padedantis ugdyti gyvenimo įgūdžius, požiūrį, vertybes, žinias ir supratimą, taip pat susiformuoti visą gyvenimą trunkančio fizinio aktyvumo įpročius; pabrėžia, kad studentų ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas sportinėje veikloje atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant išlaikyti sveiką gyvenimo būdą ir skatinti bendravimą su žmonėmis;

58.  atkreipia dėmesį, kad ES gyventojai senėja ir dėl to ypatingą dėmesį reikėtų skirti teigiamam poveikiui, kurį fizinis aktyvumas gali turėti vyresnio amžiaus žmonių sveikatai ir gerovei;

59.  pabrėžia, kad visuose sektoriuose reikėtų geriau populiarinti sportą ir fizinį aktyvumą; ragina vietos valdžios institucijas ir savivaldybes skatinti užtikrinti vienodas fizinio aktyvumo galimybes; rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai įgyvendinti atitinkamą sveikatos politiką ir jų kasdieniam gyvenimui skirtas programas ir taip skatinti piliečius reguliariau užsiimti fizine veikla;

60.  ragina valstybes nares labiau propaguoti sportą tarp socialiai atskirtų grupių ir socialiniu požiūriu nepalankiose vietovėse, kuriose fizinis aktyvumas menkas, gyvenančių žmonių ir stiprinti bendradarbiavimą su šiose srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir mokyklomis, ypač planuojant miestus ir statant sporto bazes, kad būtų atsižvelgiama į specialiuosius visuomenės, visų pirma pažeidžiamų asmenų grupių, poreikius; ragina valstybes nares užtikrinti visapuses ir vienodas galimybes naudotis viešomis sporto bazėmis ir skatinti steigti naujus sporto klubus, visų pirma kaimo ir palankių sąlygų neturinčiose miesto vietovėse;

61.  pabrėžia, kad neįgalieji turėtų turėti vienodas galimybes naudotis visomis sporto bazėmis, taip pat transportu bei kitomis priemonėmis ir kompetentingų pagalbinių darbuotojų paslaugomis šioje srityje, ir ragina labiau integruoti visus su sportu susijusius komponentus, remiantis visuotinio sporto bazių prieinamumo principu; primygtinai ragina valstybes nares mokyklose ir universitetuose įgyvendinti neįgaliesiems skirtas įtraukaus sporto programas, pvz., teikiant parengtus trenerius ir pritaikytas fizinio aktyvumo programas pradedant ankstyvais švietimo etapais, kad neįgalūs moksleiviai ir studentai galėtų dalyvauti fizinio lavinimo pamokose ir užklasinėje sportinėje veikloje;

62.  pripažįsta, kad, didinant informuotumą, kovojant su diskriminacija ir skatinant neįgaliųjų galimybes sportuoti, labai svarbų vaidmenį atlieka tarptautinės parolimpinės žaidynės; ragina valstybes nares labiau stengtis įtraukti neįgaliuosius į sportinę veiklą ir didinti parolimpinių žaidynių bei kitų varžybų, kuriose dalyvauja neįgalūs sportininkai, matomumą visuomeninėje žiniasklaidoje ir jų transliavimo mastą;

63.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad vaikai sportuotų saugioje aplinkoje;

64.  palankiai vertina iniciatyvas, kurių imtasi sporto įtraukumui, sąžiningumui ir prieinamumui skatinti naudojantis naujomis technologijomis ir diegiant inovacijas;

65.  džiaugiasi Europos sporto savaitės, kuria siekiama skatinti sportą, fizinį aktyvumą ir sveikesnį gyvenimo būdą visiems visoje Europoje, neatsižvelgiant į amžių, kilmę ar fizinio parengtumo lygį, ir ragina visas ES institucijas ir valstybes nares dalyvauti įgyvendinant šią iniciatyvą ir toliau ją skatinti, užtikrinant, kad ji būtų prieinama kuo platesniam žmonių ratui, ypač mokyklose;

66.  mano, kad tradicinės sporto šakos yra Europos kultūros paveldo dalis;

67.  palankiai vertina Komisijos atliktą tyrimą dėl specifinio sporto pobūdžio; ragina Komisiją ir sporto organizacijas apsvarstyti tolesnius veiksmus specifinio sporto pobūdžio plėtojimo srityje;

68.  pabrėžia, kad finansavimas – tai svarbi ES politikos priemonė, naudojama pagrindinėms su sportu susijusioms ES veiklos sritims tobulinti; ragina Komisiją skirti daugiau lėšų sportui pagal programą „Erasmus+“, didžiausią dėmesį skiriant mėgėjiškam sportui ir švietimui, skatinti jo matomumą bei prieinamumą ir pagerinti sporto integravimą į kitas finansavimo programas, pavyzdžiui, ESI fondus arba Sveikatos programą; ragina glaudžiau bendrauti Komisiją ir valstybes nares, kad šios lėšos būtų naudojamos veiksmingiau ir sumažinti mėgėjiško sporto organizacijoms tenkančią administracinę naštą;

69.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti priemones ir programas, kuriomis skatinamas judumas, dalyvavimas, švietimas, įgūdžių ugdymas ir savanorių sporto srityje mokymas, taip pat jų darbo pripažinimas; rekomenduoja keistis geriausia patirtimi savanorystės srityje, padedant skatinti sportinę veiklą bei sporto kultūrą, taip pat taikant programoje „Erasmus+“ numatytas gaires;

70.  prašo Komisijos, siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą, paskelbti valstybės pagalbos taisyklių taikymo sporto srityje gaires, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir švietėjiškus sporto tikslus; todėl mano, kad jokia sporto organizacija, ypač mėgėjiško sporto, kreipdamasi dėl viešojo finansavimo nacionaliniu ir vietos lygmeniu, neturėtų būti diskriminuojama;

71.  mano, jog labai svarbu, kad taikant sporto srities finansinio solidarumo mechanizmus būtų sukuriamas būtinas profesionalaus ir mėgėjiško sporto ryšys; šiuo požiūriu palankiai vertina nacionalinių loterijų įnašą į mėgėjišką sportą ir skatina valstybes nares įpareigoti lažybų organizatorius, kuriems išduotos licencijos, suteikti sąžiningą finansinę grąžą mėgėjiškam sportui ir projektams, kuriais siekiama pagerinti masinį sporto prieinamumą, siekiant užtikrinti jų tvarumą, skaidrumą ir atsekamumą, papildant jau esamus finansinius įnašus, gaunamus iš žiniasklaidos ir transliavimo teisių pardavimo;

72.  tvirtina, kad TV teisių pardavimas centralizuotu, išimtiniu ir teritoriniu pagrindu taikant sąžiningą padalijant pajamas yra labai svarbus siekiant visais lygmenimis užtikrinti tvarų sporto finansavimą ir vienodas sąlygas;

73.  pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai sporto srityje kelia grėsmę ilgalaikiam jo finansavimui;

74.  rekomenduoja valstybėms narėms savo mokesčių sistemose numatyti ir aktyviai taikyti mėgėjiško sporto atleidimą nuo PVM, mokesčių lengvatas ir kitokio pobūdžio finansines paskatas; pripažįsta, kad tokiai paramai neturėtų būti taikomos valstybės pagalbos taisyklės;

75.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant suteikti daugiau galimybių mėgėjiškai sportuoti, daugiau lėšų skirti atviroms viešosioms sporto ir žaidimų aikštelėms;

76.  mano, kad tvarumas ir aplinkos apsauga turėtų būti neatsiejama sporto renginių dalis ir kad sporto srities suinteresuotieji subjektai turėtų prisidėti įgyvendinant pasaulinę Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkę iki 2030 m.;

77.  ragina valstybių narių nacionalinius olimpinius komitetus ir sporto federacijas per tarptautinius sporto renginius kartu su atskiromis vėliavomis ir nacionaliniais simboliais naudoti Europos Sąjungos vėliavą ir simbolį;

78.  pabrėžia, kad sportas yra stiprus veiksnys ugdant ir stiprinant priklausymo vietos, nacionalinei ir netgi Europos bendruomenei jausmą;

79.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visišką profesionalaus sporto klubų nuosavybės skaidrumą;

o
o   o

80.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto federacijoms ir lygoms.

(1) OL C 407, 2016 11 4, p. 81.
(2) OL C 208, 2016 6 10, p. 89.
(3) OL C 93, 2016 3 9, p. 42.
(4) OL C 36, 2016 1 29, p. 137.
(5) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 46.
(6) OL C 271 E, 2009 11 12, p. 51.
(7) OL C 27 E, 2008 1 31, p. 232.
(8) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 99.
(9) OL C 436, 2016 11 24, p. 42.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.
(11) OL C 326, 2010 12 3, p. 5.


Tarpvalstybiniai įvaikinimo procedūros aspektai
PDF 554kWORD 55k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl tarpvalstybinių įvaikinimo aspektų (2015/2086(INL))
P8_TA(2017)0013A8-0370/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 7, 21 ir 35 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 25 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių komisaro „Teminį dokumentą dėl vaikų įvaikinimo: žmogaus teisių perspektyva“, paskelbtą 2011 m. balandžio 28 d.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Peticijų komiteto nuomonę (A8-0370/2016),

Bendri minimalieji įvaikinimo standartai

A.  kadangi įvaikinimo srityje svarbu, kad visi sprendimai būtų priimami vadovaujantis vaiko interesų principu, nediskriminavimo principu ir paisant pagrindinių jo teisių;

B.  kadangi įvaikinimo tikslas – ne suteikti suaugusiesiems teisę į vaiką, bet užtikrinti vaikui stabilią aplinką harmoningai augti ir vystytis, kurioje jis būtų mylimas ir juo būtų rūpinamasi;

C.  kadangi įvaikinimo procedūra susijusi su vaikais, kuriems įvaikinimo paraiškos pateikimo metu dar nėra suėję 18 metų arba jie dar nėra sulaukę savo kilmės šalyse nustatyto pilnametystės amžiaus;

D.  kadangi reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp įvaikinto vaiko teisės pažinti savo tapatybę ir biologinių tėvų teisės saugoti savąją;

E.  kadangi atitinkamos valdžios institucijos niekuomet neturėtų manyti, jog ekonominės biologinių tėvų aplinkybės yra vienintelis tėvų valdžios apribojimo ir vaiko atidavimo įvaikinimui pagrindas ir pateisinimas;

F.  kadangi nereikėtų pradėti įvaikinimo procedūros dar nepriėmus galutinio sprendimo, kuriuo apribojama biologinių tėvų valdžia, ir biologiniams tėvams nesuteikus galimybės išnaudoti visas teisines teisių gynimo priemones apskundžiant tą sprendimą; kadangi kitos valstybės narės gali atsisakyti pripažinti sprendimą dėl įvaikinimo, kuris buvo pripažintas nesant tokioms procedūrinėms garantijoms;

G.  kadangi didesnis veiksmingumas ir skaidrumas sudarys sąlygas patobulinti nacionalines įvaikinimo procedūras ir galėtų palengvinti tarptautinio lygmens įvaikinimą, ir dėl to padidėtų įvaikinamų vaikų skaičius; kadangi, atsižvelgiant į tai, JT Vaiko teisių konvencijos, kurią ratifikavo visos valstybės narės, 21 straipsnio laikymasis turėtų būti pagrindinis orientyras vykdant bet kokią procedūrą, priemonę ar strategiją, susijusią su įvaikinimu tarpvalstybinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko interesus;

H.  kadangi reikia daugiau ryžtingai dirbti siekiant užkirsti kelią tam, kad skrupulų neturinčios tarpininkavimo organizacijos neišnaudotų įvaikinimu susidomėjusių pasiturinčių tėvų, ir kadangi šioje srityje taip pat reikia stiprinti bendradarbiavimą kovojant su nusikalstamumu ir korupcija ES;

I.  kadangi reikia skatinti, kad, jei tik įmanoma, broliai ir seserys patektų į tą pačią įvaikinančią šeimą, kad būtų galima išvengti papildomo išsiskyrimo lemiamo traumavimo;

Tarptautinis įvaikinimas pagal 1993 m. Hagos konvenciją

J.  kadangi 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencijoje dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (toliau – Hagos konvencija), kurią ratifikavo visos valstybės narės, numatyta tarptautinio įvaikinimo, t. y. įvaikinimo, kai įvaikintojų ir vaiko ar vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra skirtingose šalyse, pripažinimo ir administracinio bendradarbiavimo sistema;

K.  kadangi Hagos konvencijoje nustatyta, kad tarptautinis įvaikinimas automatiškai pripažįstamas visose konvenciją pasirašiusiose valstybėse ir tam, kad įvaikinimas įsigaliotų, nereikia jokių specialių procedūrų;

L.  kadangi, remiantis Hagos konvencija, gali būti atsisakoma pripažinti įvaikinimą tik tuo atveju, jei, atsižvelgiant į vaiko interesus, jis akivaizdžiai prieštarauja atitinkamos valstybės viešajai tvarkai;

Bendradarbiavimas įvaikinimo klausimais civilinės teisenos srityje

M.  kadangi teisėjų mokymas plačiausia prasme yra itin svarbus tarpusavio pasitikėjimui visose teisės srityse, įskaitant įvaikinimą; kadangi dėl šios priežasties įgyvendinant jau esamas ES teisėjų mokymo ir paramos Europos teisminių institucijų tinklams programas reikia skirti daugiau dėmesio specializuotiems teismams, pvz., šeimos teismams ir nepilnamečių teismams;

N.  kadangi reikėtų gerinti piliečių prieigą prie išsamios informacijos apie teisinius ir procesinius įvaikinimo valstybėse narėse aspektus; kadangi šiuo atžvilgiu galėtų būti išplėstas e. teisingumo portalas;

O.  kadangi 1997 m. užtikrintas bendradarbiavimas Europos vaikų teisių ombudsmenų tinkle ir reikėtų paraginti su vaikais susijusiais klausimais dirbančius Europos ombudsmenus glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus šiame forume; kadangi šie veiksmai galėtų apimti jų įtraukimą į esamas ES finansuojamas teisėjų mokymo sistemas;

P.  kadangi reikėtų atlikti išsamią analizę, nes reikia daugiau nuveikti siekiant užkirsti kelią tarpvalstybinei prekybai vaikais įvaikinimo tikslu ir su ja kovoti bei tobulinti tinkamą ir veiksmingą esamų kovos su prekyba vaikais taisyklių ir gairių įgyvendinimą; kadangi šiame sektoriuje reikia sustiprinti bendradarbiavimą siekiant kovoti su nusikalstamumu ir korupcija ES ir užkirsti kelią vaikų grobimui, pardavimui arba prekybai jais;

Tarpvalstybinis valstybėse narėse priimtų sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimas

Q.  kadangi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo principas Sąjungos teisėje turi ypatingą reikšmę, nes jis sudaro sąlygas sukurti ir išlaikyti erdvę be vidaus sienų; kadangi tarpusavio pripažinimo, kuris yra grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, principu valstybės narės įpareigojamos įgyvendinti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą;

R.  kadangi, nepaisant tarptautinių šioje srityje taikomų taisyklių, valstybių narių nuomonės dėl principų, kuriais turėtų būti pagrįstas įvaikinimo procesas, vis dar skiriasi ir, be to, yra skirtumų, susijusių su įvaikinimo procedūromis ir teisinėmis įvaikinimo proceso pasekmėmis;

S.  kadangi Europos Sąjunga turi kompetenciją imtis priemonių, kurių tikslas – sustiprinti valstybių narių teisminį bendradarbiavimą nedarant poveikio nacionalinei šeimos teisei, įskaitant įvaikinimo sritį;

T.  kadangi viešosios tvarkos išlygos padeda apsaugoti valstybių narių tapatybę, kurią atspindi valstybių narių materialinė šeimos teisė;

U.  kadangi šiuo metu nėra jokių Europos Sąjungos nuostatų, reglamentuojančių (automatinį ar kitokį) sprendimų dėl įvaikinimo valstybėje narėje pripažinimą, t. y. įvaikinimą vienoje valstybėje narėje;

V.  kadangi dėl tokių nuostatų nebuvimo kyla didelių sunkumų europiečių šeimoms, persikeliančioms į kitą valstybę narę po įvaikinimo, nes gali būti, kad įvaikinimas nebus pripažįstamas, o tėvai gali turėti problemų teisiškai naudodamiesi savo tėvų valdžia ir patirti finansinių sunkumų dėl skirtingų šioje srityje taikomų mokesčių;

W.  kadangi dėl tokių nuostatų nebuvimo kyla pavojus vaikų teisei į stabilią ir nuolatinę šeimą;

X.  kadangi šiuo metu tėvai, persikeldami į kitą valstybę narę, gali būti įpareigoti atlikti specialias nacionalines pripažinimo procedūras arba netgi iš naujo įvaikinti, o dėl to susidaro didelis teisinis netikrumas;

Y.  kadangi dabartinė padėtis gali sudaryti rimtų sunkumų ir neleisti šeimoms visapusiškai naudotis laisvo judėjimo teise;

Z.  kadangi gali prireikti, kad valstybių narių kompetentingos institucijos surengtų konsultacijas ir persvarstytų bei įvertintų bendrąją padėtį;

AA.  kadangi Reglamente „Briuselis II“ nesprendžiamas klausimas dėl sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimo, nes jame reglamentuojamos išskirtinai tėvų pareigos;

AB.  kadangi dėl šios priežasties itin svarbu priimti teisės aktus, reglamentuojančius automatinį vienoje valstybėje narėje priimto sprendimo dėl įvaikinimo pripažinimą kitoje valstybėje narėje, su sąlyga, kad būtų užtikrinta, kad būtų visapusiškai laikomasi nacionalinių viešosios tvarkos nuostatų ir subsidiarumo bei proporcingumo principų;

AC.  kadangi tokie teisės aktai papildytų Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003(1) dėl jurisdikcijos ir tėvų pareigų klausimų („Briuselis IIa“) ir užpildytų esamą įvaikinimo pripažinimo, kaip reikalaujama pagal tarptautinę teisę (Hagos konvencija), spragą;

Bendri minimalieji įvaikinimo standartai

1.  ragina valstybių narių valdžios institucijas visus sprendimus įvaikinimo bylose priiminėti atsižvelgiant į vaiko interesus, gerbiant jo pagrindines teises ir visuomet atsižvelgiant į tam tikras konkrečios bylos aplinkybes;

2.  pabrėžia, kad įvaikinimui skirti vaikai jokiu būdu neturėtų būti laikomi valstybės nuosavybe, bet asmenybėmis, turinčiomis tarptautiniu mastu pripažintas pagrindines teises;

3.  pabrėžia, kad kiekviena įvaikinimo byla skiriasi ir turi būti vertinama atsižvelgiant į atskiras aplinkybes;

4.  mano, kad tarpvalstybinį aspektą turinčio įvaikinimo atvejais turėtų būti kiek įmanoma atsižvelgiama į vaiko kultūrines ir kalbines tradicijas ir jos kiek įmanoma turėtų būti puoselėjamos;

5.  mano, kad vykdant įvaikinimo procedūrą vaikui visuomet reikėtų suteikti galimybę būti išklausytam nedarant spaudimo ir pareikšti savo nuomonę apie įvaikinimo procesą atsižvelgiant į jo amžių ir brandą; todėl mano, kad labai svarbu, kai tik galima ir nepaisant amžiaus, gauti vaiko sutikimą būti įvaikintam; atsižvelgdamas į tai, ragina atkreipti ypatingą dėmesį į mažus vaikus ir kūdikius, kurių neįmanoma išklausyti;

6.  mano, kad nereikėtų priimti jokių sprendimų dėl įvaikinimo neišklausius biologinių tėvų ir, jei reikia, jiems neišnaudojus visų teisinių teisių gynimo priemonių, susijusių su savo, kaip tėvų, valdžia, bei tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl tėvų valdžios atėmimo iš biologinių tėvų; todėl ragina valstybių narių valdžios institucijas imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų vaiko gerovę naudojimosi teisinėmis teisių gynimo priemonėmis laikotarpiu ir vykstant visiems su įvaikinimu susijusiems teismo procesams, ir suteikti jiems apsaugą ir priežiūrą, kad jie galėtų harmoningai vystytis;

7.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti lyginamąjį tyrimą siekiant išnagrinėti skundus, susijusius su įvaikinimu be sutikimo, turinčiu tarpvalstybinių aspektų;

8.  pabrėžia, kad, atlikus individualų vaiko poreikių įvertinimą, atitinkamos valdžios institucijos, prieš atiduodamos vaiką įvaikinti nepažįstamiems asmenims, visuomet turėtų pirma svarstyti galimybę vaiką atiduoti giminaičiams, netgi tuomet, kai jie gyvena kitoje šalyje, jei vaikas palaiko ryšius su tais šeimos nariais; mano, kad šeimos narių, pageidaujančių prisiimti atsakomybę už vaiką, nuolatinė gyvenamoji vieta neturėtų būti lemiamu veiksniu priimant sprendimą;

9.  ragina procesų, susijusių su tėvų pareigomis ir įvaikinimu, metu skirtingų pilietybių tėvams taikyti vienodas sąlygas; ragina valstybes nares užtikrinti įvaikinimo procedūroje dalyvaujančių giminaičių, kurie yra kitų valstybių narių piliečiai, procesinių teisių lygybę, įskaitant teisinės pagalbos teikimą, savalaikį informavimą apie posėdžius, teisę naudotis vertėjo žodžiu paslaugomis ir visų su byla susijusių dokumentų pateikimą jų gimtąja kalba;

10.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai įvaikinimui skirtas vaikas yra kitos valstybės narės pilietis, prieš priimant bet kokį sprendimą reikėtų informuoti tos valstybės narės konsulines įstaigas ir toje valstybėje narėje gyvenančią vaiko šeimą ir su jais konsultuotis;

11.  be to, ragina valstybes nares teikti ypatingą dėmesį nelydimiems nepilnamečiams, turintiems pabėgėlio statusą arba jo prašantiems, ir užtikrinti jiems apsaugą, pagalbą ir priežiūrą, kaip ir privalo laikydamosi savo tarptautinių įsipareigojimų, ir ypač remti laikinąsias vaiko patikėjimo šeimai priemones;

12.  pabrėžia, kaip svarbu socialiniams darbuotojams sudaryti tinkamas darbo sąlygas, kad jie galėtų tinkamai vykdyti atskirų atvejų vertinimą nepatirdami jokio finansinio ar teisinio spaudimo ir visapusiškai atsižvelgdami į vaiko interesus svarstant visas trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes perspektyvas;

Tarptautinis įvaikinimas pagal 1993 m. Hagos konvenciją

13.  atkreipia dėmesį į Hagos konvencijos laimėjimus ir jos taikymo svarbą ir ragina visas šalis pasirašyti ir ratifikuoti šią konvenciją ar prie jos prisijungti;

14.  apgailestauja dėl to, kad sunkumų dažnai kyla dėl įvaikinimo pažymėjimų išdavimo; todėl ragina valstybių narių valdžios institucijas užtikrinti, jog visuomet būtų laikomasi Hagos konvencijoje nustatytų procedūrų ir garantijų, siekiant užtikrinti automatinį pripažinimą; ragina valstybes nares nekurti nereikalingų biurokratinių kliūčių įvaikinimo, patenkančio į Hagos konvencijos taikymo sritį, pripažinimui, nes jos gali prailginti ir pabranginti procedūrą;

15.  pabrėžia, kad, siekiant laikytis Hagos konvencijos ir griežtai įgyvendinti jos nuostatas, būtų galima labiau pasistengti, nes kai kurios valstybės narės įvaikinimo pripažinimo atveju reikalauja papildomų administracinių procedūrų ar neproporcingų mokesčių, pvz., norint nustatyti ar pakeisti civilinės būklės įrašus ar gauti pilietybę, nors tokie reikalavimai prieštarauja Hagos konvencijos nuostatoms;

16.  ragina valstybes nares laikytis procedūrų dėl konsultacijų ir sutikimo reikalavimų, nustatytų Hagos konvencijos 4 straipsnyje;

Bendradarbiavimas įvaikinimo klausimais civilinės teisenos srityje

17.  ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiauti įvaikinimo srityje, taip pat dėl teisinių ir socialinių aspektų, ir ragina atsakingas institucijas labiau bendradarbiauti prireikus imantis veiksmų po įvertinimų; šiuo tikslu taip pat ragina ES išlaikyti nuoseklų požiūrį į vaikų teises visose svarbiausiose savo vidaus ir išorės politikos srityse;

18.  ragina Komisiją sukurti įvaikinimo klausimais besispecializuojančių Europos teisėjų ir valdžios institucijų tinklą, siekiant sudaryti geresnes sąlygas keistis informacija ir gerąja patirtimi, nes tai itin naudinga tais atvejais, kai įvaikinimas susijęs su užsienio valstybe; mano, kad labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas koordinavimui ir keitimuisi gerąja patirtimi su esamu Europos teisėjų mokymo tinklu, siekiant užtikrinti didesnį nuoseklumą su ES jau finansuojamais projektais; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją teikti finansavimą specializuotam tarpvalstybinio įvaikinimo srityje dirbančių teisėjų mokymui;

19.  mano, kad teisėjų, dirbančių tarpvalstybinio įvaikinimo srityje, mokymai ir susitikimo galimybės gali padėti tiksliai nustatyti tikėtinus ir būtinus teisinius sprendimus valstybinio įvaikinimo pripažinimo srityje; todėl ragina Komisiją suteikti finansavimą tokiems mokymams ir susitikimo galimybėms reglamento rengimo etapu;

20.  ragina Komisiją Europos e. teisingumo portale paskelbti visą susijusią teisinę ir procesinę informaciją apie įvaikinimo teisę ir praktiką visose valstybėse narėse;

21.  atkreipia dėmesį į Europos vaikų teisių ombudsmenų tinklo veiklą ir mano, kad reikėtų toliau vystyti ir gerinti šį bendradarbiavimą;

22.  pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią tarpvalstybiniam vaikų grobimui, pardavimui arba prekybai jais įvaikinimo tikslu, reikia glaudžiau bendradarbiauti, ypač per tokias Europos įstaigas kaip Europolas; pažymi, kad patikimos nacionalinės gimimo registravimo sistemos gali užkirsti kelią prekybai vaikais įvaikinimo tikslu; atsižvelgdamas į tai ragina geriau koordinuoti jautrią vaikų iš trečiųjų šalių įvaikinimo sritį;

Tarpvalstybinis valstybėse narėse priimtų sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimas

23.  pabrėžia, kad akivaizdžiai reikia Europos teisės aktų, reglamentuojančių automatinį tarpvalstybinį valstybių narių priimtų sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimą;

24.  prašo Komisijos ne vėliau kaip 2017 m. liepos 31 d. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 ir 81 straipsnius pateikti pasiūlymą dėl akto dėl tarpvalstybinio sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimo, atsižvelgiant į priede pateikiamas rekomendacijas ir laikantis šios srities tarptautinės teisės nuostatų;

25.  patvirtina, kad prie šio pasiūlymo dėl rezoliucijos pridėtose rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo ir proporcingumo principų;

26.  mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių, nes galutinis tikslas, automatinis sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimas, sumažins sąnaudas;

o
o   o

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL TARYBOS REGLAMENTO DĖL TARPVALSTYBINIO SPRENDIMŲ DĖL ĮVAIKINIMO PRIPAŽINIMO

A.   PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO PRINCIPAI IR TIKSLAI

1.  Naudodamiesi savo laisvo judėjimo teise vis daugiau Sąjungos piliečių kasmet nusprendžia persikelti į kitą Sąjungos valstybę narę. Dėl tokios padėties kyla sunkumų, susijusių su judumo teise besinaudojančių asmenų asmeninės ir šeimos teisės padėties pripažinimu ir teisiniu reglamentavimu. Sąjunga ėmėsi spręsti tokio pobūdžio problemas, pvz., priimdama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 650/2012(2) dėl paveldėjimo ir pradėdama taikyti tvirtesnį bendradarbiavimą sutuoktinių turto teisinių režimų tam tikrų aspektų pripažinimo ir registruotų partnerysčių turtinių pasekmių srityje.

2.  Visose valstybėse narėse galioja 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (toliau – Hagos konvencija). Joje aptariama tarptautinio įvaikinimo procedūra ir reikalaujama automatiškai pripažinti tokį įvaikinimą. Vis dėlto, Hagos konvencijoje neaptariama padėtis, kai šeima turi įsivaikinusi vaiką vien pagal nacionalinę procedūrą ir persikelia gyventi į kitą valstybę narę. Dėl tokios padėties, kai automatiškai nepripažįstamas teisinis vienos tėvų pusės ar tėvų ir įvaikinto vaiko santykis, gali kilti didelių teisinių sunkumų. Gali būti reikalaujama atlikti papildomas administracines ar teismines procedūras, o ypatingais atvejais iš viso atsisakoma pripažinti įvaikinimą.

3.  Todėl, siekiant apsaugoti pagrindines tokių Sąjungos piliečių teises ir laisves, reikia priimti reglamentą, nustatantį automatinį tarpvalstybinį sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimą. Tinkamas tokio pasiūlymo teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimą, ir Sutarties 81 straipsnio 3 dalis dėl šeimos teisės priemonių. Šį reglamentą priims Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

4.  Pasiūlyme dėl reglamento aptariamas automatinis sprendimų dėl įvaikinimo, priimtų valstybėje narėje laikantis kitų procedūrų, nei nustatytos pagal Hagos konvenciją, pripažinimas. Kadangi europiečių šeimos taip pat gali turėti sąsajų su trečiąja šalimi arba būti joje gyvenusios, reglamente taip pat numatyta, kad, kai tik kuri nors valstybė narė pripažįsta trečiojoje šalyje laikantis atitinkamų tos šalies procesinių taisyklių priimtą sprendimą dėl įvaikinimo, toks sprendimas dėl įvaikinimo pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse.

5.  Vis dėlto, siekiant išvengti palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo ar nederamų nacionalinės teisės aktų taikymo, automatinis pripažinimas visų pirma turi būti siejamas su sąlyga, kad jis neturi akivaizdžiai prieštarauti sprendimą pripažįstančios valstybės narės viešajai tvarkai, pabrėžiant, kad atsisakymas pripažinti sprendimą niekada negali lemti faktinės diskriminacijos, kuri draudžiama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, ir, antra, sprendimą dėl įvaikinimo priėmusi valstybė narė turi turėti jurisdikciją pagal B dalyje prašomo pateikti pasiūlymo 4 straipsnį (toliau – pasiūlymas). Tik vienos tėvų pusės, tėvų ar vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė narė gali turėti jurisdikciją. Tačiau tais atvejais, kai sprendimas dėl įvaikinimo priimtas trečiojoje šalyje, jurisdikcija už pradinį to įvaikinimo pripažinimą Sąjungoje taip pat gali tekti tėvų ar vaiko pilietybės valstybei narei. Tokios sąlygos nustatytos siekiant užtikrinti teisę kreiptis į teismą europiečių šeimoms, kurios gyvena užsienyje.

6.  Priimant sprendimus dėl bet kokio prieštaravimo specialiose bylose reikalaujama taikyti specialias procedūras. Šios nuostatos panašios į kitų civilinės teisenos Sąjungos aktų nuostatas.

7.  Siekiant paspartinti visų administracinių, su automatiniu pripažinimu susijusių klausimų nagrinėjimą reikėtų sukurti Europos įvaikinimo pažymėjimą. Pažymėjimo modelį turi nustatyti Komisija deleguotuoju aktu.

8.  Šiame pasiūlyme reglamentuojamas tik atskiras tėvų ir vaiko santykis. Jame valstybės narės neįpareigojamos pripažinti visų specifinių teisinių įvaikinto vaiko tėvų santykių, nes poros santykius reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai labai skiriasi.

9.  Galiausiai, pasiūlyme pateikiamos įprastinės galutinės ir pereinamojo laikotarpio nuostatos civilinės teisenos priemonėse. Įvaikinimas automatiškai pripažįstamas tik sprendimų dėl įvaikinimo, priimtų nuo reglamento taikymo dienos, ir nuo tos dienos visų vėlesnių sprendimų dėl įvaikinimo, jei vaikas dar nepilnametis, atveju.

10.  Pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus, nes valstybės narės negali veikti vienos siekdamos nustatyti teisinę sprendimų dėl įvaikinimo tarpvalstybinio pripažinimo sistemą; pasiūlymas nėra griežtesnis, nei tikrai reikia siekiant užtikrinti teisinės įvaikintų vaikų padėties stabilumą. Pasiūlymas nedaro poveikio valstybių narių šeimos teisei.

B.   PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TEKSTAS

Tarybos reglamentas dėl tarpvalstybinio sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento prašymą, pateiktą Europos Komisijai,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Norint palaipsniui sukurti tokią erdvę Sąjunga turi priimti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse tarpvalstybinio poveikio bylose, taip pat šeimos teisės srityje;

(2)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 ir 81 straipsnius šios priemonės turi apimti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti teisminių ir neteisminių sprendimų bylose tarpusavio pripažinimą;

(3)  siekiant užtikrinti laisvą vaiką įsivaikinusių šeimų judėjimą, būtina ir dera nustatyti, kad jurisdikciją ir sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimą reguliuojančias taisykles reglamentuotų privaloma ir tiesiogiai taikoma Sąjungos teisinė priemonė;

(4)  šiuo reglamentu reikėtų sukurti aiškią, visapusišką teisinę tarpvalstybinio sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimo sistemą, suteikti šeimoms deramo teisinio tikrumo, nuspėjamumo ir lankstumo ir užkirsti kelią padėčiai, kai vienoje valstybėje narėje teisėtai priimtas sprendimas dėl įvaikinimo nepripažįstamas kitoje;

(5)  šis reglamentas turėtų reglamentuoti kurioje nors valstybėje narėje priimtų ar pripažintų sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimą. Vis dėlto, reglamentas neturėtų reglamentuoti tarptautinio įvaikinimo pripažinimo pagal 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, nes toje konvencijoje jau reglamentuojamas automatinis tokio įvaikinimo pripažinimas. Taigi, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik įvaikinimo valstybėje narėje pripažinimui ir tarptautiniam įvaikinimui, kuris įvykdytas ne pagal tą konvenciją;

(6)  turi būti ryšys tarp įvaikinimo ir valstybės narės, priėmusios sprendimą dėl įvaikinimo ar jį pripažinusios, teritorijos. Atitinkamai, sprendimai turėtų būti pripažįstami laikantis bendrų jurisdikcijos taisyklių;

(7)  jurisdikcijos taisyklės turėtų būti labai aiškiai nuspėjamos ir grindžiamos principu, kad jurisdikcija iš esmės grindžiama įvaikinančių tėvų, vieno iš šių tėvų arba vaiko nuolatine gyvenamąja vieta. Jurisdikciją reikėtų riboti šiuo pagrindu, išskyrus su trečiosiomis šalimis susijusius atvejus, kai pilietybės valstybė narė gali būti laikoma siejančiu veiksniu;

(8)  nedera tėvams ar vaikui suteikti lankstumo renkantis valdžios institucijas, priimsiančias sprendimą dėl įvaikinimo, nes įvaikinimas iš esmės susijęs su nepilnamečiais asmenimis;

(9)  tarpusavio pasitikėjimas teisingumo vykdymu Sąjungoje pateisina principą, kad valstybėje narėje priimtas ar pripažintas sprendimas dėl įvaikinimo turėtų būti pripažintas visose kitose valstybėse narėse netaikant jokios specialios procedūros. Todėl vienoje valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl įvaikinimo reikėtų traktuoti taip, tarsi jis būtų priimtas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi;

(10)  automatinis kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo dėl įvaikinimo pripažinimas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, neturėtų apriboti teisės į gynybą užtikrinimo. Taigi, bet kuri suinteresuotoji šalis turėtų turėti galimybes prašyti atsisakyti pripažinti sprendimą dėl įvaikinimo, jei mano, kad yra priežasčių atsisakyti pripažinti sprendimą;

(11)  valstybių narių priimtų sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimas turėtų būti automatinis, nebent valstybė narė, kurioje įvaikintas vaikas, neturi jurisdikcijos arba jeigu toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarautų pripažįstančios valstybės narės viešajai tvarkai, kaip aiškinama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį;

(12)  šis reglamentas neturėtų daryti poveikio valstybių narių materialinei šeimos teisei, taip pat įvaikinimą reglamentuojančiai teisei. Be to, bet koks sprendimo dėl įvaikinimo pripažinimas pagal šį reglamentą neturėtų reikšti įvaikinančių tėvų tarpusavio teisinių santykių pripažinimo kaip sprendimo dėl įvaikinimo pripažinimo pasekmės, tačiau nenustatant išankstinės sąlygos dėl galimo sprendimo dėl sprendimo dėl įvaikinimo pripažinimo;

(13)  visus procedūrinius klausimus, kurie neaptariami šiame reglamente, reikėtų spręsti vadovaujantis nacionaline teise;

(14)  jei sprendime dėl įvaikinimo aptariamas teisinis santykis, nežinomas valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisėje, šis teisinis santykis, įskaitant visas iš jo išplaukiančias teises ar prievoles, turėtų, kiek tai įmanoma, būti pritaikomas prie lygiavertį poveikį turinčio ir panašių tikslų siekiančio tos valstybės narės teisėje numatyto santykio. Kas ir kaip turėtų atlikti pritaikymą turėtų nuspręsti kiekviena valstybė narė;

(15)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas automatiniam šiuo reglamentu numatytam pripažinimui, reikėtų parengti sprendimų dėl įvaikinimo perdavimo – Europos įvaikinimo pažymėjimo – modelį. Todėl pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio pažymėjimo modelio sukūrimo ir pakeitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

(16)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(17)  remiantis Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie ES sutarties ir SESV, 1 ir 2 straipsniais, [Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą] / [nedarant poveikio Protokolo 4 straipsniui, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra joms privalomas ar taikytinas];

(18)  remiantis Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsniais, Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, todėl jis nėra jai privalomas ar taikytinas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimui.

2.  Šis reglamentas netaikomas ar nedaro poveikio:

a)  valstybių narių teisės aktams, reglamentuojantiems teisę įvaikinti ar kitus šeimos teisės klausimus;

b)  tarptautiniam įvaikinimui, reglamentuojamam pagal 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (toliau – Hagos konvencija).

3.  Jokia šio reglamento nuostata nereikalauja valstybės narės:

a)  pripažinti įvaikinto vaiko tėvų tarpusavio bet kokio teisinio santykio egzistavimo fakto kaip sprendimo dėl įvaikinimo pripažinimo pasekmės;

b)  priimti sprendimus dėl įvaikinimo aplinkybėmis, kuriomis esant to neleidžiama daryti pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus.

2 straipsnis

Termino apibrėžtis

Šiame reglamente „sprendimas dėl įvaikinimo“ – teisminis ar neteisminis sprendimas, kuriuo nustatomas arba pripažįstamas nuolatinis teisinis vaiko, dar nesulaukusio brandos amžiaus, ir naujos vienos tėvų pusės ar naujų tėvų, kurie nėra biologiniai to vaiko tėvai, santykis nepriklausomai nuo to, kaip tas teisinis santykis vadinamas nacionalinėje teisėje.

3 straipsnis

Automatinis sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimas

1.  Vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl įvaikinimo pripažįstamas kitoje valstybėje narėje netaikant jokios specialios procedūros, jei tą sprendimą priėmusi valstybė narė turi jurisdikciją pagal 4 straipsnį.

2.  Bet kuri suinteresuotoji šalis, vadovaudamasi 7 straipsnyje numatyta procedūra, gali prašyti priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą, kaip nurodyta 6 straipsnyje.

3.  Jei proceso baigtis valstybės narės teisme priklauso nuo to, kaip bus išspręstas šalutinis atsisakymo pripažinti sprendimą klausimas, tas teismas turi jurisdikciją spręsti tokį klausimą.

4 straipsnis

Jurisdikcija priimti sprendimus dėl įvaikinimo

1.  Valstybės narės valdžios institucijos gali priimti sprendimą dėl įvaikinimo tik tuo atveju, jei vienos įvaikinančios tėvų pusės, įvaikinančių tėvų ar įvaikinto vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje narėje.

2.  Jei trečiosios šalies valdžios institucijos dėl vaiko priėmė sprendimą dėl įvaikinimo, valstybės narės valdžios institucijos taip pat gali priimti tokį sprendimą arba nuspręsti dėl trečiosios šalies priimto sprendimo pripažinimo, laikydamosi nacionaline teise nustatytų procedūrų, jei vienos įvaikinančios tėvų pusės, įvaikinančių tėvų arba įvaikinto vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nėra toje valstybėje narėje, tačiau jie yra jos piliečiai.

5 straipsnis

Pripažinimui reikalingi dokumentai

Šalis, pageidaujanti, kad valstybėje narėje būtų taikomas kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl įvaikinimo, pateikia:

a)  sprendimo dėl įvaikinimo kopiją, atitinkančią jos autentiškumui patvirtinti būtinas sąlygas, ir

b)  pagal 11 straipsnį išduotą Europos įvaikinimo pažymėjimą.

6 straipsnis

Atsisakymas pripažinti sprendimą

Bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu gali būti atsisakyta pripažinti valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl įvaikinimo tik tuo atveju, jei:

a)  toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai;

b)  kilmės valstybė narė neturi jurisdikcijos pagal 4 straipsnį.

7 straipsnis

Prašymas atsisakyti pripažinti sprendimą

1.  Bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, atsisakoma pripažinti sprendimą dėl įvaikinimo, jei nustatoma, kad yra vienas iš 6 straipsnyje nurodytų pagrindų.

2.  Prašymas atsisakyti pripažinti sprendimą pateikiamas teismui, kurį atitinkama valstybė narė nurodė Komisijai pagal 13 straipsnio a punktą kaip teismą, kuriam turi būti teikiamas prašymas.

3.  Atsisakymo pripažinti sprendimą procedūrą, kiek to nereglamentuoja šis reglamentas, reglamentuoja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisė.

4.  Pareiškėjas teismui pateikia sprendimo kopiją ir, prireikus, jo vertimą arba transliteraciją.

5.  Teismas gali leisti nepateikti 4 dalyje nurodytų dokumentų, jei jis juos jau turi arba mano, kad prašyti pareiškėjo juos pateikti yra nepagrįsta. Pastaruoju atveju teismas gali prašyti, kad tuos dokumentus pateiktų kita šalis.

6.  Nereikalaujama, kad šalis, siekianti, kad būtų atsisakyta pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl įvaikinimo, valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, turėtų pašto adresą. Taip pat nereikalaujama, kad ta šalis valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, turėtų įgaliotą atstovą, išskyrus atvejus, kai tokį atstovą privaloma turėti neatsižvelgiant į šalių pilietybę arba nuolatinę gyvenamąją vietą.

7.  Teismas nedelsdamas priima sprendimą dėl prašymo atsisakyti pripažinti sprendimą.

8 straipsnis

Sprendimo dėl prašymo atsisakyti pripažinti sprendimą apskundimas

1.  Visos šalys gali apskųsti sprendimą dėl prašymo atsisakyti pripažinti sprendimą.

2.  Skundas turi būti pateiktas teismui, kurį atitinkama valstybė narė nurodė Komisijai pagal 13 straipsnio b punktą kaip teismą, kuriam turi būti teikiamas toks skundas.

3.  Sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik apskundimo tvarka, kai atitinkama valstybė narė pagal 13 straipsnio c punktą yra nurodžiusi Komisijai teismus, kuriems teikiami bet kurie tolesni apeliaciniai skundai.

9 straipsnis

Skundai kilmės valstybėje narėje, kurioje priimtas sprendimas dėl įvaikinimo

Teismas, kuriam pateiktas prašymas atsisakyti pripažinti sprendimą, arba teismas, kuris nagrinėja skundą pagal 8 straipsnio 2 arba 3 dalis, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu kilmės valstybėje narėje sprendimas dėl įvaikinimo buvo apskųstas įprastine tvarka arba jeigu tokio skundo pateikimo terminas dar nesibaigė. Pastaruoju atveju teismas gali nurodyti laikotarpį, per kurį toks skundas turi būti pateiktas.

10 straipsnis

Peržiūros iš esmės draudimas

Jokiomis aplinkybėmis valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, kitos valstybės narės teisminis ar neteisminis sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės.

11 straipsnis

Europos įvaikinimo pažymėjimas

Sprendimą dėl įvaikinimo priėmusios valstybės narės valdžios institucijos bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda daugiakalbį Europos paveldėjimo pažymėjimą, atitinkantį pagal 15 straipsnį nustatytą modelį.

12 straipsnis

Sprendimo dėl įvaikinimo prilyginimas

1.  Jei teisminiame ar neteisminiame sprendime numatyta priemonė arba įsakymas, kuris pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę nėra žinomas, ta priemonė arba įsakymas, kiek tai įmanoma, prilyginami tos valstybės narės teisėje žinomai priemonei arba įsakymui, kurie turi lygiavertį poveikį ir kuriais siekiama panašių tikslų ir interesų. Toks prilyginimas nesukelia pasekmių, kurios būtų kitokios, nei numatytos kilmės valstybės narės teisėje.

2.  Visos suinteresuotosios šalys gali teisme užginčyti priemonės arba įsakymo prilyginimą.

13 straipsnis

Valstybių narių teiktina informacija

1.  Ne vėliau kaip 2018 m. liepos 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai savo nacionalines nuostatas, jei tokių yra, dėl:

a)  teismų, kuriems pagal 7 straipsnio 2 dalį turi būti teikiami prašymai atsisakyti pripažinti sprendimą;

b)  teismų, kuriems skundžiamas sprendimas dėl prašymo atsisakyti pripažinti sprendimą pagal 8 straipsnio 2 dalį, ir

c)  teismų, kuriems teikiamas bet kuris tolesnis skundas pagal 8 straipsnio 3 dalį.

2.  Komisija 1 dalyje nurodytą informaciją ir bet kokią kitą svarbią informaciją apie įvaikinimo procedūras ir jų pripažinimą valstybėse narėse viešai skelbia visomis deramomis priemonėmis, ypač Europos e. teisingumo portale.

14 straipsnis

Legalizavimas ir panašūs formalumai

Pagal šį reglamentą nėra reikalaujama atlikti valstybėje narėje išduotų dokumentų legalizavimo ar kitų panašių formalumų.

15 straipsnis

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus

Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 11 straipsnyje nurodyto daugiakalbio Europos įvaikinimo pažymėjimo modelio nustatymo ir keitimo iš dalies.

16 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 1 d.

3.  Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Pagal 15 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie šį aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

5.  Komisija praneša Europos Parlamentui apie priimtus deleguotuosius aktus, apie jų atžvilgiu pareikštus prieštaravimus arba apie Tarybos pareikštą įgaliojimų atšaukimą.

17 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas taikomas sprendimas dėl įvaikinimo, priimtiems 2019 m. sausio 1 d. ar vėliau.

Tačiau nuo tos dienos pripažįstami ir prieš 2019 m. sausio 1 d. priimti sprendimai dėl įvaikinimo, jei atitinkamas vaikas tą dieną dar nebuvo sulaukęs brandos amžiaus.

18 straipsnis

Ryšys su esamomis tarptautinėmis konvencijomis

1.  Šis reglamentas netaikomas sprendimams dėl įvaikinimo, priimtiems pagal Hagos konvenciją.

2.  Nedarant poveikio valstybių narių pareigoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 351 straipsnį, šis reglamentas nedaro poveikio tarptautinių konvencijų, kurių šalys šio reglamento įsigaliojimo metu yra viena arba kelios valstybės narės ir kuriose nustatomos su įvaikinimo pripažinimu susijusios taisyklės, taikymui.

3.  Tačiau tarp valstybių narių šis reglamentas turi viršenybę prieš tik tarp dviejų ar daugiau valstybių narių sudarytas konvencijas, kiek tokios konvencijos susijusios su šiuo reglamentu reguliuojamais klausimais.

19 straipsnis

Peržiūros sąlyga

1.  Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento taikymo ataskaitą. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šio reglamento pakeitimų.

2.  Tuo tikslu valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamą informaciją apie šio reglamento taikymą jų teismuose.

20 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d., išskyrus 13, 15 ir 16 straipsnius, kurie taikomi nuo 2018 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje ...

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).
(2) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (OL L 201, 2012 7 27, p. 107).


ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė ***I
PDF 430kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 19/2013, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė, ir Reglamentas (ES) Nr. 20/2013, kuriuo įgyvendinama Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė (COM(2015)0220 – C8-0131/2015 – 2015/0112(COD))
P8_TA(2017)0014A8-0277/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0220),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0131/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 20 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8–0277/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam bendram Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimui;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. vasario 2 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 19/2013, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė, ir Reglamentas (ES) Nr. 20/2013, kuriuo įgyvendinama Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/540.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos

BENDRAS PAREIŠKIMAS

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti, stebint Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo(1), iš dalies pakeisto Prisijungimo protokolu prie Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo, kuriuo atsižvelgiama į Ekvadoro prisijungimą(2), 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 19/2013, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė(3) ir 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 20/2013, kuriuo įgyvendinama Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė(4), įgyvendinimą. Šiuo tikslu jie susitaria taip:

—  Europos Parlamento atsakingam komitetui paprašius, Komisija jam praneš apie visas konkrečias problemas, susijusias su tuo, kaip Kolumbija, Ekvadoras ar Peru įgyvendina savo įsipareigojimus dėl prekybos ir tvarios plėtros.

—  tuo atveju, jei Europos Parlamentas priima rekomendaciją inicijuoti apsaugos priemonių tyrimus, Komisija atidžiai išnagrinėja, ar tenkinamos Reglamente (ES) Nr. 19/2013 ir Reglamente (ES) Nr. 20/2013 nustatytos ex-officio inicijavimo sąlygos. Jei Komisija mano, kad sąlygos netenkinamos, ji pateikia Europos Parlamento atsakingam komitetui ataskaitą, kurioje taip pat paaiškinami visi veiksniai, susiję su tokių tyrimų inicijavimu.

—  Komisija įvertina Sąjungos bananų augintojų padėtį ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d.. Jei nustatoma, kad Sąjungos bananų rinkos ar augintojų padėtis labai pablogėjo, gali būti svarstomas priemonės galiojimo pratęsimas, Susitarimo šalims sutikus.

Komisija ir toliau atliks nuolatinę rinkos ir Sąjungos bananų augintojų padėties analizę po to, kai baigia galioti stabilizavimo priemonė. Jei nustatoma, kad labai pablogėjo rinkos arba Sąjungos bananų augintojų padėtis, atsižvelgiant į bananų sektoriaus svarbą atokiausiems regionams, Komisija išnagrinės padėtį kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ir nuspręs, ar reikėtų svarstyti atitinkamas priemones. Komisija taip pat galėtų sušaukti nuolatinius stebėsenos susitikimus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais.

Komisija sukūrė statistikos priemones, kad būtų sudarytos sąlygos stebėti ir vertinti bananų importo tendencijas ir Sąjungos bananų rinkos padėtį. Komisija skirs ypatingą dėmesį importo priežiūros duomenų formato persvarstymui, siekiant sudaryti galimybes naudotis nuolat atnaujinama informacija vartotojams patogesniu būdu.

(1) OL L 354, 2012 12 21, p. 3.
(2) OL L 356, 2016 12 24, p. 3.
(3) 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 19/2013, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė (OL L 17, 2013 1 19, p. 1).
(4) 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 20/2013, kuriuo įgyvendinama Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė (OL L 17, 2013 1 19, p. 13).


Tvarus išorės žvejybos laivynų valdymas ***I
PDF 328kWORD 86k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (COM(2015)0636 – C8-0393/2015 – 2015/0289(COD))
P8_TA(2017)0015A8-0377/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0636),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0393/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0377/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. vasario 2 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą(ES) 2017/… dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008

P8_TC1-COD(2015)0289


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008(5) (toliau – Žvejybos leidimų reglamentas) nustatyta Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Sąjungos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos Sąjungos vandenyse teisių sistema;

(2)  Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS)(6) susitariančioji šalis ir 1995 m. ratifikavo 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų Susitarimą dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių)(7). Tose tarptautinėse nuostatose išdėstytas principas, kad visos valstybės privalo priimti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas tausus jūrų išteklių valdymas ir išsaugojimas, ir bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos to tikslo; [1 pakeit.]

(3)  Sąjunga yra patvirtinusi 1993 m. lapkričio 24 d. Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitarimą dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių (FAO atitikties susitarimas)(8). FAO atitikties susitarime nustatyta, kad susitariančioji šalis negali suteikti leidimo naudoti laivą žvejybai atviroje jūroje, jei neįvykdytos tam tikros sąlygos, ir taikyti sankcijas, jei nesilaikoma tam tikrų ataskaitų teikimo įpareigojimų;

(3a)   reaguodamas į Vakarų Afrikos Subregioninės žuvininkystės komisijos pateiktą prašymą, 2015 m. balandžio 2 d. Tarptautinis jūrų teisės tribunolas pateikė patariamąją nuomonę. Toje patariamojoje nuomonėje patvirtinta, kad Sąjunga yra atsakinga už su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų vykdomą veiklą ir kad ji turi vykdyti tinkamus veiksmus tuo atžvilgiu; [2 pakeit.]

(4)  Sąjunga yra patvirtinusi 2001 m. priimtą FAO Tarptautinį veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (toliau – angl. santrumpa IPOA-IUU). IPOA-IUU ir 2014 m. patvirtintos FAO neprivalomos vėliavos valstybės veiksmų gairės yra pagrindas apibrėžiant vėliavos narės atsakomybę užtikrinti ilgalaikį gyvųjų jūrų išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą ir tausų naudojimą. IPOA-IUU numatyta, kad vėliavos valstybė su jos vėliava plaukiojantiems laivams turėtų išduoti leidimus žvejoti vandenyse, kurie nepriklauso jos jurisdikcijai ir į kuriuos ji neturi suverenių teisių. Neprivalomose gairėse vėliavos valstybėms ir pakrantės valstybėms taip pat rekomenduojama išduoti leidimus pagal žvejybos teisių susitarimus arba net ir be jų vykdomai žvejybos veiklai. Abi valstybės turėtų būti įsitikinusios, kad ši veikla nepakenks išteklių tvarumui pakrantės valstybės vandenyse (gairių 40 ir 41 punktai);

(4a)   visos Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) narės, įskaitant Sąjungą ir jos partneres besivystančias šalis, 2014 m. vieningai priėmė savanoriškas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo siekiant aprūpinimo maistu ir skurdo panaikinimo tikslo, įskaitant jų 5.7 punktą, kuriame pabrėžiama, kad nedidelio masto žvejyba turi būti tinkamai apsvarstyta prieš su trečiosiomis valstybėmis ir trečiosiomis šalimis sudarant susitarimus dėl prieigos prie išteklių; [3 pakeit.]

(4b)   Maisto ir žemės ūkio organizacijos savanoriškose gairėse dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo siekiant aprūpinimo maistu ir skurdo panaikinimo tikslo raginama priimti ilgalaikes žuvininkystės išteklių apsaugos ir jų tausaus naudojimo, taip pat ekologinio maisto produktų gamybos pagrindo užtikrinimo priemones, pabrėžiant aplinkos standartų ne Sąjungos vandenyse vykdomai žvejybos veiklai svarbą, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į žuvininkystės valdymą ir atsargumo principo taikymą, siekiant atkurti ir palaikyti tokius naudojamų žuvų išteklių lygius, kad, jei įmanoma, iki 2015 m. būtų gaunami didžiausi laimikiai, o iki 2020 m. tokie laimikiai būtų užtikrinti visų išteklių atžvilgiu; [4 pakeit.]

(5)  su gyvųjų išteklių išsaugojimu ir valdymu atviroje jūroje pagal UNCLOS susijusių vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) įpareigojimų ir atitinkamos atsakomybės klausimas vis dažniau keliamas tarptautiniu lygmeniu. Tas pats pasakytina ir apie konkuruojančią pakrantės valstybės ir vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės ir pakrantės valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) jurisdikciją užtikrinti patikimą biologinių jūrų išteklių išsaugojimą nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose jūros rajonuose, kuri grindžiama UNCLOS numatyta deramo rūpestingumo pareiga. Tarptautinis jūrų teisės tribunolas (angl. ITLOS) 2015 m. balandžio 2 d. patariamojoje nuomonėje atsakydamas į Vakarų Afrikos Subregioninės žvejybos komisijos pateiktus klausimus patvirtina, kad Sąjunga tarptautiniu lygmeniu yra atsakinga trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms už savo žvejybos laivų veiklą ir kad tokia atsakomybė įpareigoja imtis tinkamų veiksmų. Deramo rūpestingumo pareiga – valstybės pareiga dėti visas įmanomas pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti kelią neteisėtai žvejybai, įskaitant įpareigojimą priimti būtinas administracines ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis valstybė užtikrintų, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai, jos piliečiai arba jos vandenyse veiklą vykdantys žvejybos laivai nedalyvautų vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiamos galiojančios išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės. Dėl tų priežasčių ir, apskritai, siekiant sustiprinti mėlynąją ekonomiką, svarbu, kad tiek Sąjungos žvejybos laivų veikla ne Sąjungos vandenyse, tiek su ja susijusi valdymo sistema būtų organizuojamos taip, kad Sąjungos tarptautiniai įpareigojimai būtų veiksmingai įvykdyti ir būtų išvengta aplinkybių, kuriomis Sąjungai būtų galima prikišti neteisėtus tarptautinio lygmens veiksmus; [5 pakeit.]

(5a)   2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Sąjunga įsipareigojo įgyvendinti rezoliuciją, kurioje pateikiamas išvadų dokumentas „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kurioje įtrauktas 14-tas darnaus vystymosi tikslas „išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darnaus vystymosi tikslais“, taip pat 12-tas darnaus vystymosi tikslas „užtikrinti tausaus vartojimo ir gamybos įpročius“, ir planuojami šių tikslų rezultatai; [6 pakeit.]

(6)  2012 m. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais „Rio+20“(9) rezultatai ir ES veiksmų plano, kuriuo siekiama kovoti su neteisėta prekyba laukine flora ir fauna, priėmimas bei tarptautiniai pasiekimai kovojant su neteisėta prekyba laukine gyvūnija ir nauji darnaus vystymosi tikslai (17 tikslų siekiant pakeisti mūsų pasaulį, įskaitant 14 tikslą „gyvybė po vandeniu“), kuriuos Jungtinės Tautos priėmė 2015 m., turėtų atsispindėti Sąjungos žuvininkystės ir prekybos politikos išorės aspekte; [7 pakeit.]

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013(10) (Pagrindiniame reglamente) nustatytas bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas yra užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų tvari aplinkos, ekonomikos ir socialiniu atžvilgiais ir valdoma atsižvelgiant į tikslą atnešti naudos ekonomikos, socialinėje ir užimtumo srityse, atkurti ir išlaikyti žuvų išteklius, viršijančius lygį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir siekiant, kad žvejybos veikla padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu. Įgyvendinant šią politiką, taip pat būtina atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą; [8 pakeit.]

(7a)   Pagrindiniame reglamente taip pat reikalaujama, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimuose būtų apsiribojama leidžiamais sužvejoti perviršio kiekiais, kaip nurodyta UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalyse; [9 pakeit.]

(8)  Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 Pagrindiniame reglamente pabrėžiama, kad BŽP tikslus reikėtų propaguoti tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos teisę, ir skatinant Sąjungos veiklos vykdytojams ir trečiųjų šalių veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas. Trečiųjų valstybių priimti socialinės ir aplinkos apsaugos sričių teisės aktai gali skirtis nuo Sąjungos priimtų teisės aktų, ir todėl žvejybos laivynams gali būti taikomi skirtingi standartai. Dėl tokios padėties gali būti leista vykdyti žvejybos veiklą, nesuderinamą su tvariu jūrų išteklių valdymu. Todėl būtina užtikrinti nuoseklumą su Sąjungos aplinkos, žuvininkystės, prekybos ir vystymosi veikla, ypač kai menkus administracinius gebėjimus turinčiose besivystančiose šalyse, kuriose yra didelė korupcijos rizika, minėta veikla daro poveikį žuvininkystei; [10 pakeit.]

(9)  Reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 ketinta nustatyti bendrą pagrindą, kuriuo remiantis būtų suteikiami leidimai Sąjungos laivams vykdyti žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse, siekiant prisidėti prie kovos su NNN žvejyba ir geriau kontroliuoti ir stebėti Sąjungos laivyno veiklą visame pasaulyje, taip pat nustatyti leidimo trečiųjų valstybių laivams žvejoti Sąjungos vandenyse išdavimo sąlygas; [11 pakeit.]

(10)  drauge su Reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008(11) dėl NNN žvejybos, o metais vėliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 (Kontrolės reglamentas)(12). Šie reglamentai – tai trys BŽP nuostatų dėl kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įgyvendinimo ramsčiai;

(11)  tačiau tų trijų reglamentų įgyvendinimas nebuvo suderintas, ypač daug neatitikimų tarp Žvejybos leidimų reglamento ir po jo priimto Kontrolės reglamento. Įgyvendinant Žvejybos leidimų reglamentą išryškėjo tam tikros spragos, nes liko neįtraukti kai kurie kontrolės aspektai, kaip antai frachtavimas, perregistravimas kitoje šalyje ir žvejybos leidimai, kuriuos trečiųjų valstybių kompetentingos institucijos Sąjungos žvejybos laivams išduoda ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus (tiesioginiai leidimai). Be to, paaiškėjo, kad sudėtinga vykdyti kai kuriuos ataskaitų teikimo įpareigojimus ir padalyti administracines funkcijas tarp valstybių narių ir Komisijos;

(12)  pagrindinis šio reglamento principas: bet kuris ne Sąjungos vandenyse žvejojantis Sąjungos laivas turėtų turėti savo vėliavos valstybės leidimą ir jo veikla turėtų būti atitinkamai stebima, nepriklausomai nuo jos vykdymo vietos ir reguliavimo sistemos. Komisija, remdamasi valstybių narių surinkta ir jai pateikta informacija, turėtų galėti bet kuriuo metu įsikišti į bet kurio Sąjungos žvejybos laivo žvejybos veiklos bet kuriame ne Sąjungos vandenyse esančiame rajone stebėseną. Tai būtina siekiant užtikrinti Komisijai galimybę vykdyti savo, kaip sutarčių sergėtojos, įsipareigojimus; [12 pakeit.]

(12a)   pastaraisiais metais pastebėta svarbių teigiamų pokyčių Sąjungos išorės žuvininkystės politikoje tausios žvejybos partnerystės susitarimų sąlygų ir stropumo, kuris pastebimas įgyvendinant tas nuostatas, požiūriu. Sąjungos laivyno žvejybos galimybių išsaugojimas laikantis tausios žvejybos partnerystės susitarimų turėtų būti Sąjungos išorės žvejybos politikos prioritetinis tikslas, o panašios sąlygos turėtų būti taikomos ir Sąjungos veiklai, kuri nepatenka į tausios žvejybos partnerystės susitarimų sritį; [13 pakeit.]

(12b)   Komisija turėtų atlikti tarpininko vaidmenį tais atvejais, kai yra tikimybė, kad žvejybos leidimas bus atšauktas, sustabdytas arba pakeistas dėl įrodymų, kad žuvininkystės išteklių naudojimui kyla rimtas pavojus; [14 pakeit.]

(13)  pagalbiniai laivai gali daryti didelį poveikį žvejybos laivų pajėgumui vykdyti žvejybos veiklą ir sužvejojamų žuvų kiekiui. Todėl šiame reglamente nustatant leidimų suteikimo ir ataskaitų teikimo procedūras būtina į juos atsižvelgti;

(14)  jei perregistravimo kitoje šalyje veiksmai atliekami siekiant apeiti BŽP taisykles arba galiojančias išsaugojimo ir valdymo priemones, jie tampa problema. Todėl Sąjunga turėtų gebėti apibrėžti tokius veiksmus, juos aptikti ir neleisti jų vykdyti. Turėtų būti užtikrintas reikalavimų laikymosi per visą Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojui priklausančio laivo eksploatavimo laiką atsekamumas ir tinkamas stebėjimas nepriklausomai nuo to, su kokia vėliava ar vėliavomis tas laivas plaukioja. Tuo tikslu galėtų pasitarnauti reikalavimas laivams turėti unikalų Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktą numerį; [15 pakeit.]

(15)  trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos laivai veiklą vykdyti gali pagal Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytus tausios žuvininkystės partnerystės susitarimus arba, jei tokio galiojančio susitarimo nėra, gavusios tiesioginį trečiosios šalies žvejybos leidimą. Abiem atvejais ši veikla turėtų būti vykdoma skaidriai ir tausiai. Štai kodėl vėliavos valstybės narės turėtų būti įgaliotos pagal nustatytus kriterijus ir užtikrindamos stebėseną leisti su savo vėliava plaukiojantiems laivams prašyti tiesioginių trečiųjų šalių leidimų ir juos gauti. Kai tik vėliavos valstybė narė įsitikina, kad žvejybos veikla nepakenks tvarumui, turėtų būti leista ją vykdyti. Jei Komisija neturi jokių kitų tinkamai pagrįstų prieštaravimų, tiek vėliavos valstybės narės, tiek pakrantės valstybės leidimą turinčiam veiklos vykdytojui turėtų būti leista pradėti žvejybos operacijas; [16 pakeit.]

(16)  specifinis su tausios žvejybos partnerystės susitarimais susijęs klausimas yra nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimas tais atvejais, kai valstybės narės ne iki galo išnaudoja pagal atitinkamus Tarybos reglamentus joms paskirtas žvejybos galimybes. Kadangi didžioji tausios žvejybos partnerystės susitarimuose nustatyto mokesčio už žvejybos teises dalis padengiama Sąjungos biudžeto lėšomis, laikino perskyrimo sistema yra svarbi ginant Sąjungos finansinius interesus ir užtikrinant, kad apmokėtos žvejybos galimybės nebūtų švaistomos. Todėl perskyrimo sistemą, kuri turėtų būti naudojama kaip paskutinė priemonė, būtina aiškiau išdėstyti ir patobulinti. Ją taikyti reikėtų laikinai ir ji neturėtų daryti poveikio pradiniam žvejybos galimybių paskirstymui valstybėms narėms, t. y. nepažeisti sąlyginio stabilumo. Žvejybos galimybių perskirstymas kaip kraštutinių priemonių mechanizmas gali būti vykdomas tik tuomet, kai valstybės narės atsisako savo teisių pasikeisti žvejybos galimybėmis tarpusavyje; [17 pakeit.]

(16a)   „pasyvūs susitarimai“ yra terminas, naudojamas, kai šalys, dėl struktūrinių ar konjunktūrinių priežasčių patvirtina žvejybos partnerystės susitarimą be galiojančio protokolo. Sąjunga su trečiosiomis šalimis yra sudariusi keletą pasyvių susitarimų. Todėl Sąjungos laivams neleidžiama žvejoti vandenyse, kuriuose taikomi pasyvūs susitarimai. Komisija turėtų siekti paversti šiuos susitarimus aktyviais arba nutraukti atitinkamą partnerystės susitarimą;

(17)  regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų rajonuose pagal jų nuostatas ir atviroje jūroje vykdomai nereglamentuojamai žvejybos veiklai taip pat turėtų būti gautas vėliavos valstybės narės leidimas ir ji turėtų atitikti specialias regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų taisykles arba žvejybą atviroje jūroje reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus; [19 pakeit.]

(18)  frachtavimo susitarimai gali sumažinti išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą ir daryti neigiamą poveikį tausiam gyvųjų jūrų išteklių naudojimui. Todėl būtina nustatyti teisinę sistemą, kuri padėtų Sąjungai geriau stebėti trečiosios valstybės ekonominės veiklos vykdytojų frachtuojamų su Sąjungos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų veiklą, remiantis atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos priimtomis nuostatomis; [20 pakeit.]

(19)  procedūros turėtų būti skaidrios, įgyvendinamos ir nuspėjamos Sąjungos bei trečiųjų šalių veiklos vykdytojams ir jų atitinkamoms kompetentingoms institucijoms; [21 pakeit.]

(19a)   Sąjunga turėtų siekti, kad tarptautiniu mastu būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos tais atvejais, kai Sąjungos žvejybos laivynas gali konkuruoti su kitomis žvejybą vykdančiomis valstybėmis, ir suderinti patekimo į rinką taisykles, kai Sąjungos laivynui taikomos griežtos taisyklės; [22 pakeit.]

(20)  turėtų būti užtikrintas keitimasis elektroniniais duomenimis tarp valstybių narių ir Komisijos, kaip numatyta Kontrolės reglamente. Valstybės narės turėtų surinkti visus reikalaujamus duomenis apie savo laivynus ir jų žvejybos veiklą, tvarkyti juos ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami Komisijai. Be to, kai reikia, siekdamos koordinuoti tų duomenų rinkimo veiklą jos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su Komisija ir trečiosiomis šalimis;

(21)  siekdama pagerinti informacijos apie Sąjungos žvejybos leidimus skaidrumą ir prieinamumą Komisija turėtų sukurti elektroninį žvejybos leidimų registrą, kuris turėtų tiek viešąją, tiek saugiąją dalis. Sąjungos žvejybos leidimų registre būtų laikomi ir asmens duomenys. Pagal šį reglamentą tvarkant asmens duomenis turėtų būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(13), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB(14) ir taikoma nacionalinė teisė;

(22)  siekiant tinkamai reguliuoti su trečiosios šalies vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos Sąjungos vandenyse teises atitinkamos taisyklės turėtų būti suderintos su Sąjungos žvejybos laivams pagal Kontrolės reglamentą taikomomis taisyklėmis. Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių laivams visų pirma turėtų būti taikomas Kontrolės reglamento 33 straipsnis dėl sužvejotų žuvų kiekių duomenų ir su tais kiekiais susijusių duomenų teikimo;

(23)  pagal šį reglamentą suteikto leidimo neturintys trečiųjų šalių žvejybos laivai, plaukdami per Sąjungos vandenis, privalo užtikrinti, kad jų žvejybos įrankiai būtų sudėti taip, kad jų nebūtų galima lengvai panaudoti žvejybos operacijoms;

(24)  valstybės narės turėtų būti atsakingos už trečiųjų šalių laivų žvejybos veiklos Sąjungos vandenyse kontrolę, o nustačius pažeidimą – už jo įtraukimą į Kontrolės reglamento 93 straipsnyje numatytą nacionalinį registrą;

(25)  siekdamos supaprastinti leidimų procedūras valstybės narės ir Komisija turėtų naudoti bendrą keitimosi duomenimis ir jų saugojimo sistemą, per kurią būtų teikiama būtina informacija ir atnaujinti duomenys ir kuri padėtų sumažinti administracinę naštą. Šiuo tikslu turėtų būti visapusiškai naudojama Sąjungos laivyno registre esanti informacija;

(26)  siekiant atsižvelgti į technologinę pažangą ir dėl jos galbūt nustatysimus naujus tarptautinės teisės reikalavimus Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedų, kuriuose nustatomas informacijos, kurią veiklos vykdytojas turi pateikti žvejybos leidimui gauti, sąrašas, pakeitimų priėmimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(15) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(27)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl reglamentavimo kaip ir kokiu formatu valstybės narės turi registruoti su žvejybos leidimais susijusius duomenis, perduoti juos Komisijai ir įtraukti į Sąjungos žvejybos leidimų registrą, taip pat siekiant nustatyti nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimo metodiką, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(16);

(28)  Komisija turėtų priimti iš karto taikomus įgyvendinimo aktus, kai deramai pagrįstais atvejais dėl neišvengiamų skubos priežasčių reikia perskirti žvejybos galimybes;

(29)  dėl pakeitimų, kuriuos reikia atlikti, skaičiaus ir svarbos Reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės, pagal kurias išduodami ir administruojami žvejybos leidimai, skirti:

a)  Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos veiklą vandenyse, kurie priklauso trečiosios šalies jurisdikcijai arba į kurią trečioji šalis turi suverenias teises, regioninės žvejybos valdymo organizacijos rajone pagal jos nuostatas, kurios susitariančioji šalis yra Sąjunga, Sąjungos arba ne Sąjungos vandenyse arba atviroje jūroje, ir

b)  trečiųjų šalių žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse. [23 pakeit.]

2 straipsnis

Sąsajos su tarptautine ir Sąjungos teise

Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant šių nuostatų:

a)  nustatytų tausios žvejybos partnerystės susitarimuose ir panašiuose žvejybos susitarimuose, sudarytuose Sąjungos ir trečiųjų šalių;

b)  priimtų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų arba panašių žuvininkystės organizacijų, kuriose Sąjunga yra susitariančioji šalis arba nesusitariančioji bendradarbiaujančioji šalis;

c)  nustatytų Sąjungos teisės aktuose, kuriais įgyvendinamos arba perkeliamos a ir b punktuose nurodytos nuostatos.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Pagrindinio reglamento 4 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  pagalbinis laivas – laivas, kuriame nėra naudoti paruoštų žvejybos įrankių, kurie skirto žuvims gaudyti ar privilioti ir kurie palengvina žvejybos veiklą, padeda ją vykdyti arba jai pasirengti; [24 pakeit.]

b)  žvejybos leidimas – Sąjungos žvejybos laivui arba trečiosios šalies žvejybos laivui papildomai prie jo turimos žvejybos licencijos išduodamas žvejybos leidimas, kuriuo laivui suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą; [25 pakeit.]

c)  žvejybos leidimų registras – žvejybos leidimų administravimo sistema ir su ja susijusi duomenų bazė;

d)  tiesioginis leidimas – žvejybos leidimas, kurį Sąjungos žvejybos laivui išduoda trečiosios šalies kompetentinga institucija ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą;

e)  trečiosios šalies vandenys – vandenys, kurie priklauso trečiosios šalies jurisdikcijai arba į kuriuos trečioji šalis turi suverenias teises;

f)  stebėtojų programa – regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos rajone pagal jos nuostatas, tausios žvejybos partnerystės susitarimo, trečiosios šalies arba valstybės narės taikoma kontrolės sistema, pagal kurią tam tikromis sąlygomis į žvejybos laivus priimami stebėtojai, turintys rinkti duomenų ir (arba) tikrinti laivo atitiktį atitikties tos organizacijos, tausios žvejybos partnerystės susitarimo ar valstybės priimtoms taisyklėms; [26 pakeit.]

fa)   susitariančioji šalis – tarptautinės konvencijos arba susitarimo, įsteigusio regioninę žvejybos valdymo organizaciją, susitariančioji šalis, taip pat su tokia organizacija bendradarbiaujančios valstybės, žvejybos subjektai ar bet kokie kiti subjektai, kuriems ji suteikė bendradarbiaujančios, bet susitarimo nepasirašiusios šalies tokios organizacijos atžvilgiu statusą; [27 pakeit.]

fb)   frachtavimas – susitarimas, pagal kurį su valstybės narės vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu apibrėžtą laiką nekeičiant vėliavos gali naudotis veiklos vykdytojas kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje. [77 pakeit.]

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLA NE SĄJUNGOS VANDENYSE

I skyrius

Bendrosios nuostatos

4 straipsnis

Bendrasis principas

Nepažeidžiant reikalavimo turėti kompetentingos organizacijos arba trečiosios šalies išduotą leidimą, Sąjungos žvejybos laivui negalima vykdyti žvejybos veiklos ne Sąjungos vandenyse, jei jis neturi savo vėliavos valstybės narės išduoto žvejybos leidimo.

5 straipsnis

Atitikties reikalavimams kriterijai

1.  Vėliavos valstybė narė leidimą vykdyti žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse gali išduoti tik jei:

a)  yra gavusi išsamią ir teisingą 1 ir 2 prieduose priede nurodytą informaciją apie žvejybos laivą ir su juo veiklą vykdantį (-čius) pagalbinį (-ius) laivą (-us), įskaitant ne Sąjungai priklausančius pagalbinius laivus; [28 pakeit.]

b)  žvejybos laivas turi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 6 straipsnyje nurodytą galiojančią žvejybos licenciją;

c)  žvejybos laivas ir visi su juo veiklą vykdantys pagalbiniai laivai turi IMO numerį, jeigu to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus; [29 pakeit.]

d)  veiklos vykdytojui žvejybos laivo kapitonui ir atitinkamam ir žvejybos laivui 12 mėnesių iki žvejybos leidimo paraiškos pateikimo dienos pagal valstybės narės teisę nebuvo taikytos sankcijos už Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje nurodytus sunkius pažeidimus; [78 pakeit.]

e)  žvejybos laivas nėra įtrauktas į NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, priimtą regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos ir (arba) Sąjungos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008;

f)  jei taikoma, vėliavos valstybei narei pagal atitinkamą žvejybos susitarimą arba atitinkamas regioninės žvejybos valdymo organizacijos nuostatas yra skirtos žvejybos galimybės ir,

g)  jei taikoma, žvejybos laivas atitinka 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 43 straipsnį priimti deleguotuosius aktus priedui koreguoti.

6 straipsnis

Perregistravimo kitoje šalyje operacijos

1.  Šis straipsnis taikomas laivams, kurie per penkerius dvejus metus iki prieš pateikiant žvejybos leidimo paraiškos pateikimo dienos paraišką:

a)  buvo išregistruoti iš Sąjungos žvejybos laivyno registro ir perregistruoti trečiojoje šalyje ir

b)  per 24 mėnesius nuo išregistravimo iš vėliau vėl įtraukti į Sąjungos žvejybos laivyno registro buvo vėl jame įregistruoti registrą.

2.  Vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą 1 dalyje nurodytam laivui gali išduoti tik įsitikinusi patikrinusi, kad jis tuo laikotarpiu, kuriuo plaukiojo su trečiosios šalies vėliava:

a)  nevykdė NNN žvejybos veiklos ir

b)  nevykdė veiklos trečiosios šalies, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 ir 33 straipsnius pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, arba trečiosios šalies, kuri pripažinta netausią žvejybą leidžiančia vykdyti šalimi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1026/2012(17) 4 straipsnio 1 dalies a punktą, vandenyse.

3.  Tuo tikslu veiklos vykdytojas pateikia visą tokią vėliavos valstybės narės prašomą su atitinkamu laikotarpiu susijusią informaciją ir bent visus šiuos dokumentus, kurį laivas plaukiojo su trečiosios šalies vėliava, susijusią informaciją:

a)  atitinkamu laikotarpiu sužvejotų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų deklaraciją;

b)  atitinkamam laikotarpiui vėliavos valstybės išduoto žvejybos leidimo kopiją;

c)  bet kokio leidimo atlikti žvejybos operacijas trečiosios šalies vandenyse atitinkamu laikotarpiu kopiją;

d)  oficialų trečiosios šalies, kurioje laivas buvo perregistruotas, pareiškimą, kuriame išvardytos sankcijos, atitinkamu laikotarpiu taikytos laivui arba veiklos vykdytojui;

da)   išsamią vėliavos istoriją per laikotarpį, kurį laivas buvo išregistruotas iš Sąjungos žvejybos laivyno registro.

4.  Vėliavos valstybė narė neišduoda žvejybos leidimo laivams, kurie buvo perregistruoti:

a)  trečiojoje šalyje, kuri pripažinta trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba, arba įtraukta į tokių šalių sąrašą pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 ir 33 straipsnius, arba

b)  trečiojoje šalyje, kuri pripažinta šalimi, leidžiančia vykdyti netausią žvejybą pagal Reglamento (ES) Nr. 1026/2012 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

5.  4 dalis netaikoma, jei vėliavos valstybė narė įsitikina, kad, kai tik buvo nustatyta, kad šalis nebendradarbiauja kovojant su NNN žvejyba arba leidžia vykdyti netausią žvejybą, veiklos vykdytojas:

a)  nutraukė žvejybos operacijas ir

b)  nedelsdamas pradėjo atitinkamas administracines procedūras laivui išregistruoti iš trečiosios šalies žvejybos laivyno registro. [31 pakeit.]

7 straipsnis

Žvejybos leidimų stebėsena

1.  Teikdamas žvejybos leidimo paraišką veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia išsamius ir teisingus duomenis.

2.  Duomenims pasikeitus veiklos vykdytojas nedelsdamas apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

3.  Vėliavos valstybė narė bent kartą per metus tikrina, ar sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, ir toliau tenkinamos leidimo galiojimo laikotarpiu.

4.  Jei sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, nebetenkinamos, vėliavos valstybė narė pakoreguoja imasi tinkamų veiksmų, įskaitant leidimo koregavimą arba panaikina leidimą ir panaikinimą, ir nedelsdama apie tai praneša veiklos vykdytojui ir Komisijai, taip pat, jei taikoma, regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos sekretoriatui arba susijusiai trečiajai šaliai.

5.  Komisijai pagrįstai paprašius vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą atsisako išduoti, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina tais atvejais, kai minėti veiksmai yra grindžiami viršesnėmis politinėmis priežastimis, susijusiomis su tvariu jūrų biologinių išteklių naudojimu, valdymu ir išsaugojimu arba neteisėtos, nedeklaruojamos ar nereglamentuojamos žvejybos prevencija ar sustabdymu, arba kai Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba apriboti santykius su atitinkama trečiąja šalimi.:

a)   esama privalomų skubos priežasčių, susijusių su didele grėsme tvariam jūrų biologinių išteklių naudojimui, valdymui ir išsaugojimui;

b)   nustatyta rimtų Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio arba Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalies pažeidimų, susijusių su neteisėta, nedeklaruota arba nereguliuojama (NNN) žvejyba, arba siekiant užkirsti jai kelią, jei esama didelės rizikos; arba

c)   Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba apriboti santykius su atitinkama trečiąja šalimi.

Prie pirmoje pastraipoje nurodyto tinkamai pagrįsto prašymo pridedama susijusi ir atitinkama informacija. Pateikusi tokį tinkamai pagrįstą prašymą Komisija apie tai nedelsdama informuoja vėliavos valstybės narės veiklos vykdytoją. Komisijai pateikus tokį prašymą prasideda 15 dienų konsultacinis Komisijos ir vėliavos valstybės narės laikotarpis.

6.  Jei 5 dalyje nurodyto 15 dienų laikotarpio pabaigoje Komisija patvirtina savo prašymą, o vėliavos valstybė narė neatsisako išduoti leidimo, jo nepakoreguoja, nesustabdo jo galiojimo arba jo nepanaikina pagal 4 ir 5 dalis, Komisija dar po penkių dienų gali nuspręsti jį panaikinti ir apie tai savo sprendimą praneša vėliavos valstybei narei ir veiklos vykdytojui. [32 pakeit.]

II skyrius

Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veikla trečiųjų šalių vandenyse

1 skirsnis

Žvejybos veikla pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus

8 straipsnis

Narystė regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose

Sąjungos žvejybos laivai regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos valdomų išteklių žvejybos veiklą trečiosios šalies vandenyse gali vykdyti tik jei ta šalis yra tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis arba nesusitariančioji bendradarbiaujančioji šalis. Jei tausios žvejybos partnerystės susitarimas buvo sudarytas prieš … [šio reglamento įsigaliojimo diena], ši dalis taikoma nuo … [ketveri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. [33 pakeit.]

Sąjunga gali skirti dalį finansinių išteklių, numatytų sektorinei paramai trečiosioms šalims, su kuriomis yra sudariusi tausios žvejybos susitarimus, kad paremtų minėtų šalių stojimą į regionines žuvininkystės organizacijas. [34 pakeit.]

9 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas žvejybos veiklai, kurią Sąjungos žvejybos laivai vykdo trečiosios šalies vandenyse pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą.

Sąjunga užtikrina, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimai atitiktų šį reglamentą. [35 pakeit.]

10 straipsnis

Žvejybos leidimai

Sąjungos žvejybos laivas negali trečiosios šalies vandenyse vykdyti žvejybos veiklos pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą, jei jis neturi žvejybos leidimo, išduoto:

a)  jo vėliavos valstybės narės trečiosios šalies, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdoma žvejybos veikla, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises, ir [36 pakeit.]

b)   trečiosios šalies, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdoma veikla, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises jo vėliavos valstybės narės. [37 pakeit.]

11 straipsnis

Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė leidimą vykdyti žvejybos veiklą trečiosios šalies vandenyse pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą gali išduoti tik jei:

a)  atitinkami 5 straipsnyje išdėstyti atitikties kriterijai;

b)  įvykdytos atitinkamame tausios žvejybos partnerystės susitarime išdėstytos sąlygos;

c)  veiklos vykdytojas sumokėjo visus per paskutinius 12 mėnesių trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam skirtus sumokėti mokesčius ir finansines nuobaudas.;

ca)   veiklos vykdytojas sumokėjo visas trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam skirtas sumokėti finansines nuobaudas, užbaigus taikomas teisines procedūras; ir [38 pakeit.]

cb)   žvejybos laivas turi atitinkamos trečiosios šalies išduotą leidimą. [39 pakeit.]

12 straipsnis

Žvejybos leidimų administravimas

1.  Išdavusi žvejybos leidimą Patikrinusi, kad įvykdytos 11 straipsnio a, b ir c punktuose numatytos sąlygos, vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia atitinkamą paraišką trečiosios šalies leidimo paraišką leidimui gauti.

2.  1 dalyje nurodytoje paraiškoje pateikiama 1 ir 2 prieduose priede išvardyta informacija ir visi kiti pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą pateiktini duomenys.

3.  Vėliavos valstybė narė paraišką Komisijai išsiunčia ne vėliau kaip prieš 10 15 kalendorinių dienų iki paraiškų pateikimo termino, nustatyto tausios žvejybos partnerystės susitarime. Komisija vėliavos valstybės narės gali paprašyti valstybei narei tinkamai pagrįstą prašymą pateikti, jos nuomone, būtinos papildomos informacijos būtiną papildomą informaciją.

4.  Įsitikinusi Per 10 kalendorinių dienų nuo paraiškos gavimo dienos arba, jeigu buvo prašoma papildomos informacijos pagal 3 dalį, per 15 kalendorinių dienų nuo paraiškos gavimo dienos Komisija atlieka preliminarų patikrinimą, kad nustatytų, ar laikomasi 11 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, nustatytų sąlygų. Komisija paraišką išsiunčia po to arba nusiunčia paraišką trečiajai šaliai, arba praneša valstybei narei, kad paraiška atmesta.

5.  Jei trečioji šalis praneša Komisijai, kad ji pagal susitarimą nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti žvejybos leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija nedelsdama apie tai informuoja vėliavos valstybę narę, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis. Vėliavos valstybė narė nedelsdama tą informaciją perduoda laivo savininkui. [40 pakeit.]

13 straipsnis

Laikinas pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimas

1.  Tam tikrais Pirmosios tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolo įgyvendinimo metais arba kitu atitinkamu jo įgyvendinimo laikotarpiu laikotarpio pusės pabaigoje Komisija gali nustatyti, ar yra nepanaudotų žvejybos galimybių, ir apie tai informuoti atitinkamą paskirtų žvejybos galimybių dalį naudojančias valstybes nares.

2.  Gavusios šią Komisijos informaciją 1 dalyje nurodytos valstybės narės per 10 20 dienų gali:

a)  informuoti Komisiją, kad savo žvejybos galimybes panaudos vėliau tais metais arba atitinkamu antroje įgyvendinimo laikotarpiu, pateikdamos laikotarpio pusėje, pateikdamos žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos zoną ir žvejybos laikotarpį, arba

b)  pranešti Komisijai apie apsikeitimą žvejybos galimybėmis pagal Pagrindinio reglamento 16 straipsnio 8 dalį.

3.  Jei tam tikros valstybės narės neinformavo Komisijos apie vieną iš 2 dalyje nurodytų veiksmų ir dėl to žvejybos galimybės liko nepanaudotos, Komisija gali per dešimties dienų laikotarpį pasibaigus 2 dalyje nurodytam laikotarpiui kitoms valstybėms narėms, kurios naudoja paskirtų žvejybos galimybių dalį, išsiųsti kvietimą pareikšti susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis.

4.  Per 10 dienų nuo to kvietimo pareikšti susidomėjimą gavimo valstybės narės gali pranešti Komisijai apie susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis. Prie šio pranešimo jos prideda žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos zoną ir žvejybos laikotarpį.

5.  Komisija gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti papildomos informacijos apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos zoną ir žvejybos laikotarpį, jei jos reikia prašymui įvertinti.

6.  Jei 10 dienų termino pabaigoje nė viena valstybė narė, naudojanti tų pačių išteklių dalį, nepareiškia susidomėjimo nepanaudotomis žvejybos galimybėmis, Komisija gali išsiųsti kvietimą pareikšti susidomėjimą visoms valstybėms narėms. Valstybės narės susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis gali pareikšti 4 dalyje nurodytomis sąlygomis.

7.  Remdamasi pagal 4 arba 5 dalį valstybių narių pateikta informacija, ir glaudžiai su jomis bendradarbiaudama Komisija pagal 14 straipsnyje nurodytą metodiką ribotam laikotarpiui tik laikinai perskiria nepanaudotas žvejybos galimybes.

7a.   7 dalyje nurodyti perskirstymo kriterijai taikomi tik antroje įgyvendinimo laikotarpio pusėje, kaip nustatyta 1 dalyje, ir per tą laikotarpį taikomi tik vieną kartą.

7b.   Komisija informuoja valstybes nares apie:

a)   valstybes nares, kurioms perskirtos žvejybos galimybės;

b)   valstybes nares, kurioms buvo perskirtos tos žvejybos galimybės, suteiktą kiekį, išreikštą skaičiais, ir

c)   perskyrimui taikytus kriterijus. [41 pakeit.]

13a straipsnis

Procedūrų, susijusių su metiniu esamų žvejybos leidimų atnaujinimu galiojančio tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolo taikymo laikotarpiu, supaprastinimas

Sąjungos tausios žvejybos partnerystės susitarimo galiojimo laikotarpiu turėtų būti leidžiama taikyti greitesnes, lankstesnes ir paprastesnes laivų, kurių statusas (charakteristikos, vėliava, savininkas ar reikalavimų laikymasis) per metus nepasikeitė, leidimų atnaujinimo procedūras. [42 pakeit.]

14 straipsnis

Laikino perskyrimo metodika

1.  Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti nepanaudotų žvejybos galimybių laikino perskyrimo metodiką. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  Dėl tinkamai pagrįstų privalomos skubos priežasčių, susijusių su tuo, kad pasinaudoti nepanaudotomis žvejybos galimybėmis liko mažiau laiko, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. Šie aktai galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

3.  Nustatydama perskirstymo metodiką Komisija atsižvelgia, atsižvelgdama į aplinkos, socialinius ir ekonominius veiksnius, taiko šiuos skaidrius ir objektyvius kriterijus:

a)  žvejybos galimybes, kurias galima perskirti;

b)  prašymus pateikusių valstybių narių skaičių;

c)  per pradinį žvejybos galimybių paskirstymą kiekvienai prašymą pateikusiai valstybei narei skirtą dalį;

d)  kiekvienos prašymą pateikusios valstybės narės praeityje sužvejotus kiekius ir panaudotas pastangas;

e)  naudojamų laivų ir įrankių skaičių, tipą ir charakteristikas;

f)  prašymus pateikusių valstybių narių žvejybos planų derėjimą su a–e punktuose pateiktais elementais.

Komisija paskelbia perskyrimo pagrindimą. [43 pakeit.]

15 straipsnis

Metinės kvotos, kuriai taikomi kelis paskesni sužvejotų žuvų kiekių apribojimai, paskirstymas

1.  Jei Paskirstant žvejybos galimybes, kai tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokole nustatyti mėnesiniai arba ketvirtiniai sužvejotų žuvų kiekių apribojimai arba kitoks metinės kvotos suskirstymas, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo būtų nustatyta atitinkamų žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms mėnesio, ketvirčio ar kito laikotarpio pagrindu metodika. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros atitinkamos valstybių narių žvejybos galimybės atitinka pagal susijusį Sąjungos teisės aktą valstybėms narėms paskirtas metines žvejybos galimybes. Šis principas netaikomas tik tuo atveju, kai susijusios valstybės narės susitaria dėl bendrų žvejybos planų, kuriuose atsižvelgiama į mėnesinius ar ketvirčio sužvejojamo kiekio apribojimus arba kitokį metinės kvotos suskirstymą. [44 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodytas žvejybos galimybių paskirstymas dera su metiniu žvejybos galimybių paskirstymu valstybėms narės pagal atitinkamą Tarybos reglamentą. [45 pakeit.]

2 skirsnis

Žvejybos veikla pagal tiesioginius leidimus

16 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas žvejybos veiklai, kurią Sąjungos žvejybos laivai trečiosios šalies vandenyse vykdo ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus.

17 straipsnis

Žvejybos leidimai

Sąjungos žvejybos laivas negali trečiosios šalies vandenyse vykdyti žvejybos veiklos ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą, jei jis neturi žvejybos leidimo, išduoto:

a)  jo vėliavos valstybės narės trečiosios šalies, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdoma veikla, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises ir [46 pakeit.]

b)   trečiosios šalies, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdoma veikla, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises jo vėliavos valstybės narės. [47 pakeit.]

Vėliavos valstybė narė gali išduoti leidimą vykdyti žvejybos veiklą trečiosios šalies vandenyse, kai atitinkamo tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolas toje trečiojoje šalyje nebuvo taikytas mažiausiai trejus pastaruosius metus.

Jei protokolas atnaujinamas, žvejybos leidimas automatiškai panaikinamas nuo to protokolo įsigaliojimo dienos. [48 pakeit.]

18 straipsnis

Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė leidimą trečiosios šalies vandenyse vykdyti žvejybos veiklą ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą gali išduoti tik jei:

a)  nėra galiojančio tausios žvejybos partnerystės susitarimo su ta trečiąja šalimi arba galiojančiame tausios žvejybos partnerystės susitarime aiškiai numatyta galimybė gauti tiesioginius leidimus;

b)   atitinkami 5 straipsnyje išdėstyti atitikties kriterijai;

ba)   esama leidžiamo sužvejoti kiekio perviršio, kaip reikalaujama pagal UNCLOS 62 straipsnio 2 dalį;

c)  veiklos vykdytojas yra pateikęs:

i)  žuvininkystės teisės aktų kopijas, kurias veiklos vykdytojui pateikė pakrantės valstybė;

ii)  po jo diskusijų su trečiąja šalimi tos trečiosios šalies išduotą rašytinį numatomo tiesioginio leidimo sąlygų, kuriomis veiklos vykdytojui suteikiamos jos išteklių galiojantį žvejybos leidimą vykdyti siūlomą žvejybos veiklą, kuriame nurodytos prieigos prie žvejybos teisės ( išteklių sąlygos, įskaitant žvejybos trukmę, jos vykdymo sąlygas ir žvejybos galimybes, išreikštas pastangomis arba sužvejotų žuvų kiekio apribojimu), patvirtinimą;

iii)  įrodymus, kad planuojama žvejybos veikla yra tausi, kurie grindžiami:

 trečiosios šalies ir (arba) regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos, ir (arba) regioninės žuvininkystės įstaigos, kuri turi Komisijos pripažįstamą mokslinę kompetenciją, atliktu moksliniu vertinimu ir,

–  to jei vertinimą atlieka trečioji šalis, to vertinimo analize, kurią atliko vėliavos valstybė narė remdamasi savo nacionalinio mokslinio instituto vertinimu, arba, jei tinkama, valstybės narės mokslinio instituto, turinčio atitinkamos žuvininkystės kompetencijos, vertinimu;

–  trečiosios šalies žuvininkystės teisės aktų kopijas;

iv)  oficialų paskirtos banko sąskaitos, į kurią mokami visi mokesčiai, numerį ir

d)  trečioji šalis yra regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis arba nesusitariančioji bendradarbiaujančioji nesusitariančioji šalis, jei žvejybos veikla susijusi su tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos valdomomis žuvų rūšimis. [49 pakeit.]

19 straipsnis

Tiesioginių žvejybos leidimų administravimas

1.  Išdavusi žvejybos leidimą Įsitikinusi, kad įvykdytas 18 straipsnyje numatytas reikalavimas, vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia atitinkamą 1 bei 2 prieduose priede ir 18 straipsnyje išvardytą informaciją.

2.  Jei Komisija per 15 kalendorinių dienų nuo Komisija atlieka preliminarų 1 dalyje nurodytos informacijos perdavimo nepaprašo papildomos informacijos ar pagrindimo, vėliavos valstybė narė informuoja veiklos vykdytoją, kad jis gali pradėti atitinkamą žvejybos veiklą su sąlyga, kad jis turi ir trečiosios šalies tiesioginį leidimą patikrinimą. Ji per 15 dienų gali paprašyti papildomos informacijos ar 1 dalyje nurodytos informacijos pagrindimo.

3.  Jei, paprašiusi 2 dalyje nurodytos papildomos informacijos arba pagrindimo, Komisija nustato, kad neįvykdytos 18 straipsnio sąlygos, ji per du mėnesius vieną mėnesį nuo visos pirmojo prašytos informacijos ar pagrindimo gavimo gali pateikti prieštaravimą leidimo suteikimui.

3a.   Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1–3 dalių nuostatas, jei žvejybos leidimas atnaujinimas praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams nuo pradinio leidimo išdavimo ir tomis pačiomis sąlygomis, dėl kurių susitarta pradiniame leidime, valstybė narė, įsitikinusi, kad įvykdytos 18 straipsnyje nustatytos sąlygos, gali tiesiogiai išduoti žvejybos leidimą ir turi nedelsdama apie tai pranešti Komisijai. Jei turi prieštaravimų, Komisija juos privalo pateikti per 15 dienų, laikydamasi 7 straipsnyje nurodytos procedūros.

4.  Jei trečioji šalis praneša Komisijai, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija apie tai nedelsdama informuoja vėliavos valstybę narę, o ji informuoja laivo savininką.

5.  Jei trečioji šalis praneša vėliavos valstybei narei, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, vėliavos valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir laivo savininką.

6.  Veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia su trečiąja šalimi sutartų galutinių sąlygų kopiją ir tiesioginio leidimo kopiją. [50 pakeit.]

III skyrius

Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veikla, vykdoma regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų rajonuose pagal jų nuostatas

20 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas išteklių, kuriuos valdo regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, žvejybos veiklai, kurią vykdo Sąjungos žvejybos laivai Sąjungos vandenyse, atviroje jūroje ir trečiosios šalies vandenyse.

20a straipsnis

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose įgyvendinimas

Tam, kad vykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose ir laikydamasi Pagrindinio reglamento 28 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų, Sąjunga skatina nepriklausomų organizacijų atliekamus periodinius veiklos vertinimus ir imasi aktyvaus vaidmens kuriant ir stiprinant taikymo komitetus visose regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, kuriose ji dalyvauja kaip susitariančioji šalis. Ji visų pirma užtikrina, kad tie taikymo komitetai vykdytų bendrą žuvininkystės išorės politikos ir regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose priimtų priemonių įgyvendinimo priežiūrą. [51 pakeit.]

21 straipsnis

Žvejybos leidimai

Sąjungos žvejybos laivai negali vykdyti išteklių, kuriuos valdo regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos, žvejybos veiklos, nebent:

-a)   Sąjunga yra regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis; [52 pakeit.]

a)  jų vėliavos valstybės narės jiems išdavė žvejybos leidimus;

b)  jie įtraukti į atitinkamą regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos leidimus turinčių laivų registrą arba sąrašą ir, [53 pakeit.]

c)  jei žvejybos veikla vykdoma trečiosios šalies vandenyse, ta trečioji šalis jiems išdavė žvejybos leidimus pagal II skyrių.

22 straipsnis

Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą išduoti gali tik jei:

a)  atitinkami 5 straipsnyje išdėstyti atitikties kriterijai;

b)  laikomasi regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos nustatytų taisyklių arba jas perkeliančių Sąjungos teisės aktų ir

c)  atitinkami 11 arba 18 straipsnyje nustatyti kriterijai, jei žvejybos veikla vykdoma trečiosios šalies vandenyse.

23 straipsnis

Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atliekama registracija

1.  Vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia veiklą vykdančių žvejybos laivų, apibrėžtų Pagrindiniame reglamente ir turinčių, jei taikoma, susijusius duomenis apie laimikį, kuriems ji suteikė leidimus vykdyti žvejybos veiklą regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos rajone pagal jos nuostatas, sąrašą (-us).

2.  1 dalyje nurodytas (-i) sąrašas (-ai) sudaromas (-i) pagal regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos reikalavimus, prie jo pridedama 1 ir 2 prieduose priede nurodyta informacija.

3.  Komisija vėliavos valstybės narės gali paprašyti, jos nuomone, būtinos papildomos informacijos.

4.  Įsitikinusi, kad 22 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, per 15 dienų nuo 1 dalyje nurodyto sąrašo gavimo dienos Komisija leidimus turinčių laivų sąrašą (-us) išsiunčia regioninei žuvininkystės valdymo organizacijai.

5.  Jei regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos registras arba sąrašas nėra vieši, Komisija vėliavos atitinkamą žuvininkystės veiklą vykdančiom valstybėms narėms praneša, kurie laivai į juos įtraukti išplatina leidimus turinčių laivų sąrašą. [54 pakeit.]

IV skyrius

Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veikla atviroje jūroje

24 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas žvejybos veiklai, kurią atviroje jūroje vykdo Sąjungos vykdomai žvejybos laivai, kurių bendras ilgis viršija 24 metrus veiklai. [55 pakeit.]

25 straipsnis

Žvejybos leidimai

Sąjungos žvejybos laivai negali vykdyti žvejybos veiklos atviroje jūroje, nebent:

a)   to laivo vėliavos valstybės narės valstybė narė jiems išdavė žvejybos leidimus leidimą, remdamasi moksliniu siūlomos žvejybos veiklos tausumo įvertinimu, kurį patvirtino tos valstybės narės nacionalinis mokslinis institutas arba, jei taikoma, valstybės narės mokslinis institutas, turintis atitinkamos žuvininkystės kompetencijos; ir [56 pakeit.]

b)  apie žvejybos leidimus pranešta Komisijai pagal 27 straipsnį.

26 straipsnis

Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė leidimą vykdyti žvejybos veiklą vykdyti atviroje jūroje ne Sąjungos vandenyse gali išduoti tik jei atitinkami 5 straipsnyje nustatyti atitikties kriterijai.:

a)   įgyvendinti 5 straipsnyje išdėstyti atitikties kriterijai;

b)   planuojama žvejybos veikla yra:

–   pagrįsta ekosistemomis grindžiamu požiūriu į žuvininkystės valdymą, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 9 punkte ir

–   atitinka vėliavos valstybės narės nacionalinio mokslinio instituto atliktą mokslinį vertinimą, kuriame atsižvelgiama į jūrų gyvųjų išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą. [57 pakeit.]

27 straipsnis

Pranešimas Komisijai

Vėliavos valstybė narė ne vėliau kaip prieš 15 8,5 kalendorinių dienų iki planuojamos žvejybos veiklos atviroje jūroje pradžios apie išduotą žvejybos leidimą praneša Komisijai, pateikdama 1 ir 2 priede prieduose nurodytą informaciją. [58 pakeit.]

V skyrius

Sąjungos žvejybos laivų frachtavimas

28 straipsnis

Principai

1.  Sąjungos žvejybos laivai negali vykdyti žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimus, jei galioja tausios žvejybos partnerystės susitarimas, nebent tame susitarime nurodyta kitaip.

2.  Sąjungos laivas negali vykdyti žvejybos veiklos pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą tuo pat metu arba užsiimti subfrachtavimu.

2a.   Sąjungos laivai vykdo veiklą pagal frachtavimo susitarimus regioninės žvejybos valdymo organizacijos vandenyse, tik jei valstybė, kurios subjektas frachtuoja laivą, yra tos organizacijos susitariančioji šalis.

3.  Frachtuojamas Sąjungos laivas frachtavimo laikotarpiu negali naudoti savo vėliavos valstybės narės žvejybos galimybių. Frachtuojamo laivo sužvejotos žuvys įskaičiuojamos į laivą frachtuojančios valstybės žvejybos galimybes.

3a.   Jokia šio reglamento nuostata nesumažina vėliavos valstybės narės atsakomybės, susijusios su jos įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę, Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 ar kitas bendros žuvininkystės politikos nuostatas, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus. [59 pakeit.]

29 straipsnis

Žvejybos leidimų administravimas pagal frachtavimo susitarimus

Kai atitinkama žvejybos veikla vykdoma pagal frachtavimo susitarimą, išduodama laivui žvejybos leidimą pagal 11, 18, 22 arba 26 straipsnį vėliavos valstybė narė patikrina:

a)  ar frachtuojančios valstybės kompetentinga institucija oficialiai patvirtino, kad susitarimas atitinka nacionalinius teisės aktus, ir

b)  ar žvejybos leidime nurodytos frachtavimo susitarimas nurodytas susitarimo nuostatos, įskaitant žvejybos leidime laikotarpį, galimybes ir rajoną. [60 pakeit.]

VI skyrius

Kontrolės ir ataskaitų teikimo įpareigojimai

30 straipsnis

Stebėtojų programos duomenys

Jei Sąjungos žvejybos laive renkami duomenys pagal stebėtojų programą renkami duomenys pagal Sąjungos arba regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos teisės aktus, to laivo veiklos vykdytojas juos nusiunčia savo vėliavos valstybei narei. [61 pakeit.]

31 straipsnis

Informacijos teikimas trečiosioms šalims

1.  Vykdydamas žvejybos veiklą pagal šią antraštinę dalį,Sąjungos žvejybos laivo veiklos vykdytojas atitinkamas sužvejotų žuvų kiekių deklaracijas ir iškrovimo deklaracijas nusiunčia trečiajai šaliai, o kopiją – ir savo vėliavos valstybei narei, jei tai numatyta su trečiąja šalimi sudarytame tausios žvejybos partnerystės susitarime ir trečiajai šaliai.

2.  Vėliavos valstybė narė įvertina, ar trečiajai šaliai pagal 1 dalį nusiųsti duomenys atitinka duomenis, kuriuos ji gavo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009. Jeigu duomenys vieni kitų neatitinka, valstybė narė tiria, ar toks neatitikimas susijęs su NNN žvejyba, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 1 dalies b punkte, ir imasi atitinkamų veiksmų pagal to reglamento 43–47 straipsnius.

3.  Jei sužvejotų žuvų kiekių deklaracijos ir iškrovimo deklaracijos pagal 1 dalį nenusiunčiamos trečiajai šaliai, tai laikoma sunkiu pažeidimu ir taikomos pagal bendrą žuvininkystės politiką numatytos atitinkamos sankcijos ir kitos priemonės. Pažeidimo sunkumą nustato valstybės narės kompetentinga institucija atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus – žalos pobūdį, jos vertę, pažeidėjo ekonominę padėtį ir pažeidimo apimtį arba dažnumą. [62 pakeit.]

31a straipsnis

Narystės regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose reikalavimai

Trečiosios šalies žvejybos laivas regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos valdomų išteklių žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse gali vykdyti tik jeigu ta trečioji šalis yra tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis. [63 pakeit.]

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLA SĄJUNGOS VANDENYSE

32 straipsnis

Bendrieji principai

1.  Trečiųjų šalių žvejybos laivai negali vykdyti žvejybos veiklos Sąjungos vandenyse, jei neturi Komisijos išduoto žvejybos leidimo. Jiems toks leidimas išduodamas tik jei jie atitinka 5 straipsnyje nustatytus atitikties reikalavimams kriterijus. [64 pakeit.]

2.  Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintys trečiųjų šalių žvejybos laivai laikosi taisyklių, kuriomis reglamentuojama Sąjungos laivų veikla toje žvejybos zonoje, kurioje trečiosios šalies laivas vykdo veiklą, ir. Jeigu atitinkamo žvejybos susitarimo nuostatų leidimo nuostatos skiriasi, jos turi būti aiškiai paminėtos arba tame susitarime, arba priimant taisykles, dėl kurių buvo susitarta su trečiąja šalimi, su kuria vykdomas tas susitarimas. [65 pakeit.]

3.  Jei trečiųjų šalių žvejybos laivai plaukia per Sąjungos vandenis neturėdami pagal šį reglamentą išduoto leidimo, jų žvejybos įrankiai yra surišti ir sudėti taip, kad jų nebūtų galima lengvai panaudoti žvejybos operacijoms.

33 straipsnis

Žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Komisija leidimą vykdyti žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse trečiųjų šalių žvejybos laivams gali išduoti tik jei:

-a)   esama leidžiamo sužvejoti kiekio perviršio, kuriuo bus padengtos pasiūlytos žvejybos galimybės, kaip reikalaujama pagal UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalis;

a)  1 ir 2 prieduose priede nurodyta informacija apie žvejybos laivą ir su juo veiklą vykdantį (-čius) pagalbinį (-ius) laivą (-us) yra išsami ir teisinga; laivas ir visi su juo veiklą vykdantys pagalbiniai laivai turi IMO numerį, jei to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus;

b)  veiklos vykdytojui ir žvejybos laivui 12 mėnesių iki žvejybos leidimo paraiškos pateikimo dienos nebuvo pagal valstybės narės teisę taikytos jokios sankcijos už Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje nurodytus sunkius pažeidimus kompetentinga institucija per 12 mėnesių prieš pateikiant paraišką žvejybos leidimui gauti yra nustačiusi, kad žvejybos laivo kapitonui ir atitinkamam žvejybos laivui nebuvo taikyta sankcijų dėl sunkaus pažeidimo;

c)  žvejybos laivas nėra įtrauktas į jokį trečiosios šalies, regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos ar Sąjungos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 sudarytą NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą ir (arba) trečioji šalis nėra pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 pripažinta trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba, arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 1026/2012 pripažinta šalimi, leidžiančia vykdyti netausią žvejybą, arba pagal šiuos reglamentus įtraukta į tokių šalių sąrašus;

d)  žvejybos laivas atitinka su atitinkama trečiąją trečiąja šalimi sudaryto žvejybos susitarimo reikalavimus ir, atitinkamais atvejais, yra įtrauktas į pagal tą susitarimą veiklą vykdančių laivų sąrašą. [66 pakeit.]

34 straipsnis

Žvejybos leidimų išdavimo procedūra

1.  Trečioji šalis iki atitinkamame susitarime numatyto arba Komisijos nustatyto termino Komisijai išsiunčia paraiškas dėl savo žvejybos laivų.

2.  Komisija trečiosios šalies gali paprašyti pateikti, jos nuomone, būtinos papildomos informacijos.

3.  Įsitikinusi, kad 33 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, Komisija išduoda žvejybos leidimą ir apie tai informuoja trečiąją šalį ir atitinkamas valstybes nares.

35 straipsnis

Žvejybos leidimų stebėsena

1.  Jei 33 straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, Komisija pakoreguoja arba panaikina leidimą ir apie tai informuoja trečiąją šalį ir atitinkamas valstybes nares.

2.  Komisija gali atsisakyti išduoti žvejybos leidimą, gali sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti tais atvejais, kai iš esmės pasikeitė aplinkybės, kai minėti veiksmai yra grindžiami viršesnėmis politinėmis priežastimis, inter alia, susijusiomis su tarptautiniais žmogaus teisių arba kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba reikalavimais, arba kai dėl minėtų arba kitų viršesnių politinių priežasčių Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba apriboti santykius su atitinkama trečiąja šalimi.:

a)   susijusiais, be kita ko, su tarptautiniais žmogaus teisių standartais;

b)   dėl privalomų skubos priežasčių, susijusių su didele grėsme tvariam jūrų biologinių išteklių naudojimui, valdymui ir išsaugojimui;

c)   kai reikia imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią rimtam Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio arba Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalies pažeidimui, susijusiam su neteisėta, nedeklaruota arba nereguliuojama žvejyba; arba

d)   kai dėl minėtų arba kitų viršesnių politinių priežasčių Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba apriboti santykius su atitinkama trečiąja šalimi.

Jei Komisija pagal pirmą pastraipą atsisako išduoti leidimą, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, ji nedelsdama apie tai informuoja trečiąją šalį. [67 pakeit.]

36 straipsnis

Žvejybos veiklos uždraudimas

1.  Kai atitinkamai trečiajai šaliai suteiktos žvejybos galimybės laikomos išnaudotomis, Komisija nedelsdama apie tai informuoja valstybių narių kompetentingas tikrinimo institucijas. Siekdama užtikrinti, kad galėtų būti tęsiama žvejybos veikla pagal neišnaudotas žvejybos galimybes, kuri gali daryti poveikį ir išnaudotoms žvejybos galimybėms, trečioji šalis Komisijai pateikia technines priemones, kuriomis siekiama išvengti bet kokio neigiamo poveikio išnaudotoms žvejybos galimybėms. Nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo dienos laikoma, kad su tos trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems laivams išduotų žvejybos leidimų galiojimas atitinkamai žvejybos veiklai yra sustabdytas ir tie laivai nebegali vykdyti tos žvejybos veiklos.

2.  Jei žvejybos leidimo galiojimas pagal 2 dalį sustabdomas visai žvejybos veiklai, kuriai jis buvo išduotas, žvejybos leidimas laikomas panaikintu.

3.  Trečioji šalis užtikrina, kad apie šio straipsnio pritaikymą būtų nedelsiant pranešta atitinkamiems žvejybos laivams ir kad jie nutrauktų visą atitinkamą žvejybos veiklą.

37 straipsnis

Kvotų viršijimas Sąjungos vandenyse

1.  Jei Komisija nustato, kad trečioji šalis viršijo jai skirtas išteklių ar išteklių grupės kvotas, ji atitinkamą kiekį išskaito iš tai šaliai kitiems metams skirtos tų išteklių ar išteklių grupės kvotos. Kiekio sumažinimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio nuostatas. [68 pakeit.]

2.  Jeigu pagal 1 dalį neįmanoma atitinkamo kiekio išskaityti iš peržvejotų išteklių ar išteklių grupės kvotos, nes ta atitinkamai trečiajai šaliai skirta kvota yra nepakankamo dydžio, Komisija gali pasikonsultavusi su ta trečiąja šalimi atitinkamą kiekį išskaityti iš kitiems metams tai trečiajai šaliai skirtų kitų išteklių ar išteklių grupių, kurie žvejojami tame pačiame geografiniame rajone arba yra tokios pačios komercinės vertės, kvotų.

38 straipsnis

Kontrolė ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas

1.  Trečiosios šalies laivai, kuriems leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse, laikosi kontrolės taisyklių, kurios toje pačioje žvejybos zonoje taikomos Sąjungos laivų žvejybos veiklai.

2.  Žvejybos Sąjungos vandenyse leidimą turintys trečiosios šalies laivai Komisijai ar jos paskirtai įstaigai ir atitinkamais atvejais pakrantės valstybei narei pateikia duomenis, kuriuos Sąjungos laivai turi siųsti vėliavos valstybei narei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009.

3.  Komisija arba jos pakirta įstaiga 2 dalyje nurodytus duomenis siunčia pakrantės valstybei narei.

4.  Žvejybos Sąjungos vandenyse leidimą turintys trečiosios šalies laivai Komisijai arba jos paskirtai įstaigai paprašius pateikia pagal taikomas stebėtojų programas parengtas stebėtojų ataskaitas.

5.  Pakrantės valstybė narė visus trečiųjų šalių žvejybos laivų padarytus pažeidimus ir pritaikytas sankcijas registruoja Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnyje numatytame nacionaliniame registre.

6.  5 dalyje nurodytą informaciją Komisija išsiunčia trečiajai šaliai siekdama, kad ši imtųsi reikiamų priemonių.

1 dalis taikoma nedarant poveikio Sąjungos ir trečiųjų šalių konsultacijoms. Šiuo atžvilgiu Komisija įgaliojama pagal 44 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais į Sąjungos teisę perkeliami konsultacijų su trečiosiomis šalimis dėl žvejybos teisių susitarimų rezultatai.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

Duomenys ir informacija

39 straipsnis

Sąjungos žvejybos leidimų registras

1.  Komisija sukuria ir tvarko elektroninį Sąjungos žvejybos leidimų registrą, kuris apima visus pagal II ir III antraštines dalis išduotus žvejybos leidimus ir kuris turi viešąją ir saugiąją dalis. Registras:

a)  skirtas visai 1 ir 2 priede nurodytai informacijai registruoti, jame rodomas kiekvieno leidimo statusas realiuoju laiku;

b)  naudojamas Komisijai ir valstybėms narėms keičiantis duomenimis ir informacija ir

c)  skirtas tik tvaraus žvejybos laivynų valdymo tikslams.

2.  Į registrą įtrauktų žvejybos leidimų sąrašas yra viešai prieinamas, jame pateikiama visa ši informacija:

a)  laivo pavadinimas ir vėliavos valstybė, vėliavos valstybė, ES žvejybos laivyno registro numeris ir IMO numeris, jei reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus;

aa)   įmonės savininko ir tikrojo savininko pavardė, miestas ir gyvenamoji šalis;

b)  leidimo, įskaitant žvejybos galimybes, rūšis ir

c)  žvejybos, kuriai suteiktas leidimas, vykdymo laikotarpis ir zona (pradžios ir pabaigos datos, žvejybos zona).

3.  Valstybės narės registrą naudoja pateikdamos informaciją apie žvejybos leidimus Komisijai ir atnaujindamos jį, kaip nustatyta 12, 19, 23 ir 27 straipsniuose. [36 pakeit.]

40 straipsnis

Techniniai reikalavimai

II, III ir IV antraštinėse dalyse nurodyta informacija keičiamasi elektroninėmis priemonėmis. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais, nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB(18) nuostatų, nustatomi techniniai operaciniai reikalavimai, taikomi registruojant, formatuojant ir persiunčiant tose antraštinėse dalyse nurodytą informaciją. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Siekiant, kad Sąjungos žvejybos leidimų registras pradėtų veikti ir kad valstybės narės galėtų laikytis techninių perdavimo reikalavimų, Komisija atitinkamoms valstybėms narėms teikia techninę paramą. Tuo tikslu ji remia nacionalines institucijas perduodant reikiamą informaciją, kurią kiekvieno leidimų tipo atveju turi pateikti veiklos vykdytojai, ir iki … [šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] sukuria kompiuterinę programą valstybėms narėms, kad jos galėtų paraiškų dėl žvejybos leidimų duomenis ir laivų charakteristikų duomenis į Sąjungos žvejybos leidimų registrą perduoti automatiškai ir tikruoju laiku. [70 pakeit.]

Jei valstybės narės nori gauti techninę ir finansinę pagalbą, susijusią su informacijos perdavimu, jos gali pasinaudoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014(19) 76 straipsnio 2 dalies a punktą. [71 pakeit.]

41 straipsnis

Prieiga prie duomenų

Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 110 straipsnio, valstybės narės arba Komisija atitinkamoms kompetentingoms administracinėms tarnyboms, dalyvaujančioms valdant žvejybos laivynus, suteikia prieigą prie 39 straipsnyje nurodyto Sąjungos žvejybos leidimų registro saugiosios dalies.

42 straipsnis

Duomenų tvarkymas, asmens duomenų apsauga ir konfidencialumas

Pagal šį reglamentą gauti duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109, 110, 111 ir 113 straipsnių, Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyvos 95/46/EB bei nacionalinių jų įgyvendinimo taisyklių.

43 straipsnis

Ryšiai su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis

1.  Jei valstybė narė iš trečiosios šalies arba regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos gauna informacijos, kuri yra svarbi šiam reglamentui veiksmingai įgyvendinti, ji tą informaciją perduoda kitoms atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai su sąlyga, kad tai leidžiama pagal su ta trečiąja šalimi sudarytus dvišalius susitarimus arba tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos taisykles.

2.  Komisija arba jos paskirta įstaiga pagal Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytus žvejybos susitarimus, kuriuos remia regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos arba panašios žuvininkystės organizacijos, kurių susitariančiąja šalimi arba nesusitariančiąja bendradarbiaujančiąja šalimi susitariančioji šalis arba bendradarbiaujančioji nesusitariančioji šalis yra Sąjunga, kitoms tų susitarimų šalims arba organizacijų narėms persiunčia atitinkamą informaciją apie šio reglamento taisyklių nesilaikymą arba sunkius pažeidimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad tam pritaria informaciją pateikusi valstybė narė ir laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001. [72 pakeit.]

V ANTRAŠTINĖ DALIS

Procedūros, delegavimas ir įgyvendinimo priemonės

44 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Komisijai suteikiami 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus penkerių metų laikotarpiui nuo … [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [73 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3a.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 5 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

45 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas Pagrindinio reglamento 47 straipsniu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 panaikinamas.

2.  Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

47 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

1 priedas

Informacijos, pateiktinos siekiant gauti žvejybos leidimą, sąrašas

* privalomi laukai (22–25 ir 28–48 laukų galima nepildyti, jei tą informaciją galima automatiškai gauti iš Sąjungos laivyno registro įvedus CFR arba IMO numerį).

I

PAREIŠKĖJAS

1

Ekonominės veiklos vykdytojo pavadinimas*

2

E. paštas*

3

Adresas

4

Faksas

5

Mokesčių mokėtojo numeris (SIRET, NIF ir kt.)*

6

Telefonas

7

Agento pavadinimas (vardas ir pavardė) (pagal protokolo nuostatas)*

8

E. paštas*

9

Adresas

10

Faksas

11

Telefonas

12

Ekonominės veiklos vykdytojui atstovaujančios asociacijos arba agento pavadinimas (vardas ir pavardė)*

13

E. paštas*

14

Adresas

15

Faksas

16

Telefonas

17

Kapitono (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės)

18

E. paštas*

19

Pilietybė*

20

Faksas

21

Telefonas

II

LAIVO ATPAŽINTIES DUOMENYS, TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS IR ĮRANGA

22

Laivo pavadinimas*

23

Vėliavos valstybė*

24

Įregistravimo dabartinėje vėliavos valstybėje data*

25

Išorinis ženklinimas*

26

IMO (UVI) numeris*

27

CFR numeris*

28

Tarptautinis radijo šaukinys (IRCS)*

29

Radijo dažnis*

30

Palydovinio telefono numeris

31

MMSI*

32

Laivo pastatymo metai ir vieta*

33

Ankstesnės registracijos valstybė ir data (jei yra)*

34

Korpuso medžiaga plienas / medis / poliesteris / kita*

35

LSS atsakiklis*

36

Modelis*

37

Serijos numeris*

38

Programinės įrangos versija*

39

Satelito operatorius*

40

LSS gamintojo pavadinimas

41

Bendras laivo ilgis*

42

Laivo plotis*

43

Grimzlė*

44

Tonažas (GT)*

45

Pagrindinio variklio galia (kW)*

46

Variklio tipas

47

Ženklas

48

Variklio serijos numeris*

III

ŽVEJYBOS, KURIAI PRAŠOMA IŠDUOTI LEIDIMĄ, KATEGORIJA

49

Laivo tipo FAO kodas*

50

Žvejybos įrankio tipo FAO kodas*

53

Žvejybos rajonų FAO kodai*

54

Žvejybos kvadratai – FAO kodai arba pakrantės valstybės*

55

Iškrovimo uostas (-ai)

56

Perkrovimo uostas (-ai)

57

Tikslinių rūšių FAO kodai arba žvejybos kategorija (tausios žvejybos partnerystės susitarimas)*

58

Laikotarpis, kuriam prašoma leidimo (pradžios ir pabaigos datos)

59

Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO) registro numeris* (jei žinomas)

60

Įtraukimo į RŽVO registrą data* (jei žinoma)

61

Didžiausias bendras įgulos narių skaičius*:

62

iš kurių iš [ŠALIS PARTNERĖ]:

63

ir iš AKR:

64

Žuvies laikymo / perdirbimo laive būdas*: šviežia žuvis / vėsiai laikoma / užšaldyta / žuvų miltai / taukai / filė

65

Pagalbinių laivų sąrašas: pavadinimas / IMO numeris / CFR numeris

IV

FRACHTAVIMAS

66

Laivas veiklą vykdo pagal frachtavimo susitarimą*: Taip / Ne

67

Frachtavimo susitarimo tipas

68

Frachtavimo laikotarpis (pradžios ir pabaigos datos)*

69

Frachtuojamam laivui skirtos žvejybos galimybės (tonomis)*

70

Trečioji šalis, frachtuojamam laivui skirianti žvejybos galimybes*

Priedai (dokumentų sąrašas): [74 pakeit.]

2 priedas

Pateiktinos informacijos apie pagalbinį laivą, padedantį 1 priede apibūdintam žvejybos laivui, sąrašas

* privalomi laukai (su Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo atveju 22–25 ir 28–33 laukų galima nepildyti, jei tą informaciją galima automatiškai gauti iš Sąjungos laivyno registro įvedus CFR numerį).

I

PAGALBINIO LAIVO VEIKLOS VYKDYTOJAS

1

Ekonominės veiklos vykdytojo pavadinimas*

2

E. paštas*

3

Adresas

4

Faksas

5

Mokesčių mokėtojo numeris (SIRET, NIF ir kt.)*

6

Telefonas

7

Agento pavadinimas (vardas ir pavardė) (pagal protokolo nuostatas)*

8

E. paštas*

9

Adresas

10

Faksas

11

Telefonas

12

Ekonominės veiklos vykdytojui atstovaujančios asociacijos arba agento pavadinimas (vardas ir pavardė)*

13

E. paštas*

14

Adresas

15

Faksas

16

Telefonas

17

Kapitono (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės)

18

E. paštas*

19

Pilietybė*

20

Faksas

21

Telefonas

II

PAGALBINIO LAIVO ATPAŽINTIES DUOMENYS, TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS IR ĮRANGA

22

Laivo pavadinimas*

23

Vėliavos valstybė*

24

Įregistravimo dabartinėje vėliavos valstybėje data*

25

Išorinis ženklinimas*

26

IMO (UVI) numeris*

27

CFR numeris (Sąjungos laivų atveju, jei žinomas)*

28

Tarptautinis radijo šaukinys (IRCS)*

29

Radijo dažnis*

30

Palydovinio telefono numeris

31

MMSI*

32

Laivo pastatymo metai ir vieta

33

Ankstesnės registracijos valstybė ir data (jei yra)*

34

Korpuso medžiaga: plienas / medis / poliesteris / kita

35

LSS atsakiklis*

36

Modelis

37

Serijos numeris

38

Programinės įrangos versija

39

Satelito operatorius

40

LSS gamintojo pavadinimas

41

Bendras laivo ilgis

42

Laivo plotis

43

Grimzlė

44

Tonažas (GT)

45

Pagrindinio variklio galia (kW)

47

Variklio tipas

48

Ženklas

49

Variklio serijos numeris

III

INFORMACIJA APIE ŽVEJYBOS VEIKLĄ, KURIĄ PADEDAMA VYKDYTI

50

Žvejybos rajonų FAO kodai

51

Žvejybos kvadratų FAO kodai

52

Tikslinių rūšių FAO kodai

53

RŽVO registro numeris*

54

Įtraukimo į RŽVO registrą data*

Priedai (dokumentų sąrašas): [75 pakeit.]

PRIEDAS

Informacijos, pateiktinos siekiant gauti žvejybos leidimą, sąrašas

* privalomi laukeliai (22–25 ir 28–48 laukelių galima nepildyti, jei tą informaciją galima automatiškai gauti iš Sąjungos laivyno registro įvedus CFR arba IMO numerį).

I

PAREIŠKĖJAS

1

Laivo tapatumo nustatymo numeris (IMO numeris, CFR numeris, kt.)

2

Laivo pavadinimas

3

Ekonominės veiklos vykdytojo pavadinimas*

4

E. paštas*

5

Adresas

6

Faksas

7

Mokesčių mokėtojo numeris (SIRET, NIF ir kt.)*

8

Telefonas

9

Savininko vardas ir pavardė

10

E. paštas*

11

Adresas

12

Faksas

13

Telefonas

14

Ekonominės veiklos vykdytojui atstovaujančios asociacijos arba agento pavadinimas*

15

E. paštas*

16

Adresas

17

Faksas

18

Telefonas

19

Kapitono (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės)*

20

E. paštas*

21

Pilietybė*

22

Faksas

23

Telefonas

II

ŽVEJYBOS, KURIAI PRAŠOMA IŠDUOTI LEIDIMĄ, KATEGORIJA

Leidimo rūšis (žvejybos susitarimas, tiesioginis leidimas, regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, atvira jūra, frachtavimas, pagalbinis laivas)

24

Laivo tipo FAO kodas*

25

Žvejybos įrankio tipo FAO kodas*

26

Žvejybos rajonų FAO kodai*

27

Tikslinių rūšių FAO kodai arba žvejybos kategorija (SFPA)*

28

Laikotarpis, kuriam prašoma leidimo (pradžios ir pabaigos datos)

29

Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO) registro numeris* (jei žinomas)

30

Pagalbinių laivų sąrašas: pavadinimas / IMO numeris / CFR numeris

III

FRACHTAVIMAS

31

Laivas veiklą vykdo pagal frachtavimo susitarimą*: Taip / Ne

32

Frachtavimo susitarimo tipas

33

Frachtavimo laikotarpis (pradžios ir pabaigos datos)*

34

Frachtuojamam laivui skirtos žvejybos galimybės (tonomis)*

35

Trečioji šalis, frachtuojamam laivui skirianti žvejybos galimybes*

[76 pakeit.]

(1) OL C 303, 2016 8 19, p. 116.
(2)OL C 303, 2016 8 19, p. 116.
(3)OL C , , p. .
(4) 2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento pozicija ir ... Tarybos sprendimas.
(5)2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).
(6)1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).
(7)1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).
(8)1996 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 96/428/EB dėl Bendrijos Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių patvirtinimo (OL L 177, 1996 7 16, p. 24).
(9)2012 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/Res/66/288 dėl konferencijos „Rio +20“ rezultatų „Ateitis, kurios norime“.
(10)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(11)2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).
(12)2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(13)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(14)1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
(15) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(16)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(17) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą (OL L 316, 2012 11 14, p. 34).
(18)2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).
(19) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).


Trečiosios šalys, kurių piliečiai privalo turėti vizas ir kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas – Gruzija ***I
PDF 319kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Gruzija) (COM(2016)0142 – C8-0113/2016 – 2016/0075(COD))
P8_TA(2017)0016A8-0260/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0142),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0113/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 20 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0260/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. vasario 2 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Gruzija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/372.)


Teisinės valstybės krizė Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Gabone
PDF 332kWORD 48k
2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės krizės Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Gabone (2017/2510(RSP))
P8_TA(2017)0017RC-B8-0120/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos (KDR),

–  atsižvelgdamas į ES delegacijos KDR pareiškimus dėl žmogaus teisių padėties šioje šalyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 18 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. KDR pasiektus politinius susitarimus;

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl nesėkmingo bandymo pasiekti susitarimą KDR,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl dabartinių politinių pastangų KDR,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23 d. ir 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl KDR,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. ES pareiškimus vietos lygiu dėl rinkimų proceso KDR po to, kai šioje šalyje buvo pradėtas nacionalinis dialogas,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl KDR, visų pirma į rezoliuciją Nr. 2293 (2016) dėl sankcijų KDR režimo atnaujinimo ir ekspertų grupės įgaliojimų ir rezoliuciją Nr. 2277 (2016), kuria buvo atnaujinti JT Organizacijos stabilizavimo misijos KDR (MONUSCO) įgaliojimai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 21 d. JT Saugumo Tarybos pranešimus spaudai dėl padėties KDR,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 27 d. paskelbtą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties KDR,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitas dėl JT Organizacijos stabilizavimo misijos KDR ir dėl KDR ir regiono taikos, saugumo ir bendradarbiavimo pagrindų susitarimo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. ir 2016 m. birželio 5 d. Afrikos Sąjungos, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Tarptautinės Frankofonijos organizacijos bendrus pranešimus spaudai dėl to, kad KDR būtinas įtraukus politinis dialogas, ir į jų įsipareigojimą remti Kongo veikėjų pastangas siekiant šalyje įtvirtinti demokratiją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario mėn. Adis Abeboje pasirašytą KDR ir regiono taikos, saugumo ir bendradarbiavimo pagrindų susitarimą,

–  atsižvelgdamas į galutinę Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos (angl. EOM) ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 24 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingo Komisijos nario Neveno Mimicos bendrą pareiškimą, kuris buvo padarytas Gabono Konstituciniam Teismui paskelbus oficialius prezidento rinkimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 11 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl Gabono,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 1 d. Afrikos Sąjungos paskelbtą pranešimą spaudai, kuriame smerkiamas po rinkimų Gabone kilęs smurtinis konfliktas ir raginama taikiai jį išspręsti;

–  atsižvelgdamas į 2014 m. ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ataskaitą, kurią 2015 m. birželio 22 d. priėmė Europos Sąjungos Taryba,

–  atsižvelgdamas į 11-ojo Europos plėtros fondo 2014–2020 m. nacionalinę orientacinę programą, kurioje prioritetas skiriamas demokratijos, valdymo ir teisinės valstybės stiprinimui,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos 2011 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl iššūkių, susijusių su demokratijos ateitimi ir konstitucinės tvarkos palaikymu AKR ir ES šalyse, ir į 2013 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės principo laikymosi bei nešališko ir nepriklausomo teisminių institucijų vaidmens,

–  atsižvelgdamas į Gabono Respublikos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą dėl ES rinkimų stebėjimo misijos,

–  atsižvelgdamas į Kongo ir Gabono konstitucijas,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. Afrikos Sąjungos priimtą Deklaraciją dėl demokratinių rinkimų Afrikoje principų,

–  atsižvelgdamas į JT Tarptautinę žmogaus teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi teisinės valstybės principas, atskaitomybė, pagarba žmogaus teisėms bei sąžiningi ir laisvi rinkimai yra būtini bet kokiai veikiančiai demokratijai; kadangi šiems demokratijos elementams iškilęs pavojus tam tikrose Užsachario Afrikos šalyse, visų pirma KDR ir Gabone, o tai pastūmėja šias šalis į ilgalaikį politinio nestabilumo ir smurto laikotarpį;

B.  kadangi visai neseniai kadenciją baigiantis Gabono prezidentas Ali Bongo, kuris šalį valdo nuo savo tėvo Omaro Bongo mirties 2009 m., buvo paskelbtas 2016 m. prezidento rinkimų nugalėtoju; kadangi tarptautiniai stebėtojai, visų pirma ES rinkimų stebėjimo misija, nustatė aiškių pažeidimų skaičiuojant balsavimo rezultatus;

C.  kadangi pagrindinis jo varžovas Jean Ping iš karto nesutiko su šiais rezultatais ir juos pasmerkė; kadangi Konstituciniam Teismui, kuris galiausiai patvirtino rezultatus, buvo pateiktas skundas dėl rinkimų pažeidimų ir buvo raginama perskaičiuoti balsus; kadangi, nepaisant to, nagrinėjant apeliacinį skundą nebuvo išsklaidytos visos abejonės dėl šių prezidento rinkimų rezultatų;

D.  kadangi Kongo prezidentas Joseph Kabila, kuris savo pareigas eina nuo 2001 m., atidėjo rinkimus ir pasiliko valdžioje viršydamas konstitucinį įgaliojimų terminą; kadangi tai sukėlė precedento neturinčią politinę įtampą, dėl to padaugėjo neramumų ir smurto;

E.  kadangi pasibaigus prezidento J. Kabilos įgaliojimų terminui smurtas dar labiau sustiprėjo, o per protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimus žuvo ne mažiau kaip 40 žmonių; kadangi, JT teigimu, 107 asmenys buvo sužaloti arba su jais buvo netinkamai elgiamasi, taip pat buvo suimta mažiausiai 460 žmonių;

F.  kadangi 2016 m. spalio 18 d. prezidentas J. Kabila ir opozicijos frakcija pasirašė susitarimą dėl prezidento rinkimų atidėjimo iki 2018 m. balandžio mėn.; kadangi po kelis mėnesius trukusių derybų 2016 m. spalio 18 d. susitarimo šalys 2016 m. gruodžio 31 d. pasiekė visuotinį ir įtraukų politinį susitarimą; kadangi šiame susitarime numatomas pirmasis taikus galios pardavimas šioje šalyje nuo 1960 m., sudaroma pereinamoji nacionalinės vienybės vyriausybė, 2017 m. pabaigoje planuojama surengti rinkimus ir numatomas Prezidento J. Kabilos pasitraukimas;

G.  kadangi abiejose šalyse prasidėjo gatvės demonstracijos, kurios buvo žiauriai numalšintos ir per kurias žuvo daug žmonių; kadangi valdžios institucijos suvaržė valdantiesiems besipriešinančių opozicijos atstovų ir pilietinės visuomenės narių veiklą; kadangi žmogaus teisių grupės nuolat praneša apie blogėjančią žmogaus teisių ir saviraiškos bei susirinkimų laisvių padėtį, įskaitant neproporcingos jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus, savavališkus areštus ir sulaikymus, taip pat politiniais motyvais grindžiamus teismo procesus;

H.  kadangi itin pablogėjo žiniasklaidos laisvės padėtis – ją riboja nuolatiniai grasinimai žurnalistams ir išpuoliai prieš juos; kadangi valdžios institucijos uždarė žiniasklaidos priemones ir radijo stotis, o internetui ir socialiniams tinklams taiko apribojimus;

I.  kadangi vienas iš demokratijos ypatumų – konstitucijos laikymasis, sudarantis valstybės, institucijų ir teisinės valstybės principo pagrindą; kadangi taikūs, laisvi ir sąžiningi rinkimai šiose šalyse būtų iš esmės padėję spręsti demokratinės pažangos ir valdžios padalijimo uždavinį Centrinės Afrikos regione;

J.  kadangi 11-ojo Europos plėtros fondo 2014–2020 m. nacionalinėje orientacinėje programoje prioritetas skiriamas demokratijos, valdymo ir teisinės valstybės stiprinimui; kadangi ES ir Afrikos partnerius vienija svarbus bendras interesas tęsti demokratijos plėtrą ir sukurti tinkamai veikiančią konstitucinę sistemą;

1.  apgailestauja, kad per pastaruosius keletą mėnesių abiejose šalyse vykstant demonstracijoms žuvo žmonių, ir reiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms ir KDR bei Gabono gyventojams;

2.  yra labai susirūpinęs dėl vis nestabilesnės padėties abiejose šalyse; primygtinai ragina valdžios institucijas, o visų pirma prezidentus laikytis tarptautinių įsipareigojimų, užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, o valdymo pareigą vykdyti kuo griežčiausiai laikantis teisinės valstybės principo;

3.  griežtai smerkia visus smurto aktus Gabone ir KDR, žmogaus teisių pažeidimus, savavališko arešto ir neteisėto sulaikymo atvejus, pilietinės visuomenės ir opozicijos narių politinį bauginimą, taip pat spaudos ir žodžio laisvės pažeidimus prezidento rinkimų kontekste; ragina panaikinti visus žiniasklaidai taikomus apribojimus ir paleisti visus politinius kalinius;

Gabonas

4.  mano, kad oficialūs prezidento rinkimų rezultatai yra neskaidrūs ir labai abejotini, todėl kyla abejonių dėl prezidento A. Bongo legitimumo; apgailestauja dėl to, kad skundo nagrinėjimo procedūra, po kurios Ali Bongo buvo paskelbtas rinkimų nugalėtoju, vyko neskaidriai ir kad Konstitucinis Teismas tinkamai neatsižvelgė į kai kuriose provincijose, visų pirma Aukštutinėje Ogovėje, Ali Bongo „tvirtovėje“, pastebėtus pažeidimus; apgailestauja, kad konstitucinis teismas atsisakė leisti perskaičiuoti balsus ir palyginti biuletenius prieš juos sunaikinant;

5.  reiškia didelį susirūpinimą dėl politinės krizės Gabone ir smurto protrūkių tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų, kurie prasidėjo paskelbus 2016 m. prezidento rinkimų rezultatus;

6.  griežtai smerkia bauginimus ir grasinimus, kurių sulaukė Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos nariai, ir išpuolius, kuriais siekiama pasėti abejonių misijos neutralumu ir skaidrumu; labai apgailestauja dėl to, kad, nepaisant su Gabono valdžia pasirašyto susitarimo memorandumo, ES rinkimų stebėjimo misijai buvo suteikta tik ribota prieiga prie centralizuotų balsų skaičiavimo vietų vietos rikimų komisijose ir Nacionalinės rinkimų komisijos (CENAP) būstinėje ir kad dėl šios priežasties EU rinkimų stebėjimo misija negalėjo stebėti pagrindinių prezidento rinkimų procesų;

7.  atkreipia dėmesį į planuojamo Ali Bongo pasiūlyto nacionalinio dialogo pradžią; reiškia abejones dėl tokio proceso patikimumo ir reikšmės; pažymi, kad opozicijos lyderis Jean Ping atsisako jame dalyvauti, pats pradėjęs ir pabaigęs atskirą nacionalinį dialogą;

8.  primygtinai ragina Gabono vyriausybę įvykdyti išsamią ir skubią rinkimų proceso reformą atsižvelgiant į ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas, siekiant šį procesą patobulinti ir užtikrinti visišką jo skaidrumą ir patikimumą; pabrėžia, kad Gabono valdžios institucijos privalo užtikrinti visapusišką ir nuoširdų bendradarbiavimą su visais susijusiais nacionaliniais ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais ir taip užtikrinti, kad kiti parlamento rinkimai būtų visiškai skaidrūs ir sąžiningi, ir kad jie vyktų laisvoje, įtraukioje ir taikioje aplinkoje;

9.  ragina atlikti nepriklausomą ir objektyvų tyrimą dėl su rinkimais susijusio smurto ir įtarimų šiurkščiais žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimais ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad visi už tuos nusikaltimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; be to, ragina ES, bendradarbiaujant su JT ir Afrikos Sąjunga, toliau atidžiai stebėti bendrą padėtį Gabone ir pranešti apie visus žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų atvejus; atkreipia dėmesį į prašymus Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) pradėti preliminarų tyrimą dėl po rinkimų kilusio smurto;

10.  primygtinai ragina Tarybą pradėti konsultacijų procesą pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį, kai tik nebebus pastebima aktyvesnio politinio dialogo pažangos; jei per konsultacijų procesą negalima pasiekti susitarimo, ragina Tarybą apsvarstyti galimybę taikyti tikslingas sankcijas asmenims, kurie yra atsakingi už po rinkimų kilusį smurtą, žmogaus teisių pažeidimus ir demokratinių procesų žlugdymą šalyje;

Kongo Demokratinė Respublika

11.  apgailestauja, kad Kongo vyriausybei nepavyko surengti prezidento rinkimų per Konstitucijoje nustatytą terminą; pakartoja savo raginimą imtis visų reikiamų veiksmų, kad visapusiškai laikantis Kongo konstitucijos ir Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartijos būtų sukurta laisviems, sąžiningiems ir patikimiems rinkimams palanki aplinka ir kad jie būtų surengti ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio mėn.;

12.  ragina visus politinius veikėjus pradėti taikų ir konstruktyvų dialogą, kad negilėtų dabartinė politinė krizė, ir ragina susilaikyti nuo tolesnio smurto ir provokacijų;

13.  palankiai vertina Nacionalinės vyskupų konferencijos (CENCO) pastangas siekti bendro susitarimo dėl politinių permainų; atkreipia dėmesį į 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje pasiektą susitarimą, kuriuo neleidžiama prezidentui J. Kabilai eiti pareigų trečią kadenciją ir kuriame raginama iki 2017 m. pabaigos surengti rinkimus; primena visoms šalims jų įsipareigojimą laikytis šio susitarimo ir atitinkamai ragina jas įgyvendinti visas jo dalis ir kuo greičiau patvirtinti konkretų kitų rinkimų kalendorių; primena joms, kad prarasta bus labai daug, jei nepavyks pasiekti sėkmingo rezultato;

14.  primygtinai ragina Kongo vyriausybę nedelsiant spręsti atvirus klausimus, susijusius su rinkimų kalendoriaus įvykių seka, rinkimų biudžetu ir rinkėjų registro atnaujinimu, siekiant, kad būtų surengti laisvi, sąžiningi ir skaidrūs rinkimai; primena, kad Nepriklausoma nacionalinė rinkimų komisija turėtų būti nešališka ir įtrauki institucija, turinti pakankamai išteklių išsamiam ir skaidriam procesui įgyvendinti;

15.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares remti susitarimo įgyvendinimą ir palaikyti rinkimų procesą; ragina visus tarptautinius veikėjus teikti svarbią politinę, finansinę, techninę ir logistinę paramą KDR, jei jos prireiktų tam, kad rinkimai įvyktų iki 2017 m. gruodžio mėn.; ragina užtikrinti visos Europos Sąjungos ir jos valstybių narių suteiktos finansinės paramos, skirtos rinkimams Konge surengti, skaidrumą;

16.  primygtinai ragina atlikti visapusišką, išsamų ir skaidrų įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, padarytų per protestus, tyrimą siekiant nustatyti atsakingus asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn;

17.  palankiai vertina ES nustatytas tikslines sankcijas, įskaitant draudimą keliauti ir turto įšaldymą, kurios už smurto proveržį ir demokratinių procesų žlugdymą taikomos KDR atsakingiems asmenims; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę išplėsti šias ribojamąsias priemones, jei smurtas nesiliautų, kaip numatyta Kotonu susitarime;

o
o   o

18.  ragina JT Žmogaus teisių tarybą tirti sunkius žmogaus teisių pažeidimus, neseniai įvykdytus abiejose valstybėse;

19.  ragina Kongo ir Gabono valdžios institucijas kuo greičiau ratifikuoti Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją;

20.  ragina ES delegaciją pasinaudoti visomis tinkamomis priemonėmis žmogaus teisių gynėjams ir demokratiniams judėjimams remti ir vesti aktyvesnį politinį dialogą su valdžios institucijomis, kaip įtvirtinta Kotonu susitarimo 8 straipsnyje;

21.  be to, ragina ES ir AKR šalis, bendradarbiaujant su JT ir Afrikos Sąjunga, toliau atidžiai stebėti bendrą padėtį abiejose šalyse;

22.  pabrėžia, kad padėtis Gabone ir KDR kelia rimtą grėsmę viso Centrinės Afrikos regiono stabilumui; pakartoja, kad remia Afrikos Sąjungą jai atliekant esminį vaidmenį siekiant regione išvengti politinės krizės ir neleisti toliau destabilizuoti padėties Didžiųjų ežerų regione;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Afrikos Sąjungai, KDR ir Gabono prezidentams, ministrams pirmininkams ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT žmogaus teisių tarybai ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.


Programos "Erasmus +" įgyvendinimas
PDF 426kWORD 69k
2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimo (2015/2327(INI))
P8_TA(2017)0018A8-0389/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl švietimo tvariam vystymuisi,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją „Judus jaunimas: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliuciją dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2011/C 372/01)(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. ir 29 d. Tarybos išvadas dėl besimokančiųjų judumo lyginamojo standarto(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos bendrą ataskaitą apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimą – „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl švietimo vaidmens persvarstymo(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo mokytojų rengimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą,

–  atsižvelgdamas į Deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą (Paryžiaus deklaraciją), priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje vykusį Europos Sąjungos valstybių narių švietimo ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Bendros 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaitos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo projektas“(COM(2015)0429),

–  atsižvelgdamas į dokumentą „2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas. Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“(12),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją(13),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir sėkmingo mokymosi mokykloje skatinimo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl mokymosi apie ES mokyklose(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje“(16),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant švietimą ir mokymą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo sektoriaus vaidmens taikant integruotą ir įvairius sektorius apimantį požiūrį jaunimo smurtinio radikalėjimo prevencijos ir kovos su juo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) pažangos stebėjimo(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 3 priedo 1 straipsnio 1 dalies e punktą,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą, taip pat į Biudžeto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetų nuomones (A8-0389/2016),

A.  kadangi programa „Erasmus+“ yra viena iš sėkmingiausių Sąjungos programų ir pagrindinis paramos veiklai švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse teikimo įrankis ir yra skirta jaunuolių karjeros galimybėms gerinti ir socialiniams ryšiams užmegzti; suteikianti galimybę 2014–2020 m. laikotarpiu studijuoti, mokytis ir savanoriauti kitoje šalyje daugiau kaip keturiems milijonams Europos gyventojų;

B.  kadangi Komisija parodė lankstumą ir ėmėsi novatoriškų veiksmų, siekdama įveikti naujus iššūkius, pavyzdžiui, pasiūlymą dėl pabėgėlių, ir skatinti laikytis pilietinių vertybių įgyvendinant pagal „Erasmus +“ teikiamas paskatas, kuriant aktyvesnį ir labiau dalyvavimu grindžiamą kultūrų dialogą;

C.  kadangi didelę programos šviečiamąją, visuomeninę, politinę ir ekonominę svarbą parodo tai, kad 40 proc. padidintas programos laikotarpio biudžetas ir suteikto biudžeto įsipareigojimų lygis, kuris pasiekė beveik 100 proc., nes buvo pateikta daug paraiškų;

D.  kadangi gauti dar ne visi susiję kiekybinės ir kokybinės įgyvendinimo analizės duomenys, todėl per anksti atlikti kokybinį programos poveikio vertinimą;

E.  kadangi 2014 m. programos „Erasmus“ poveikio vertinimo tyrimas(18) rodo, kad tikimybė susirasti darbą tiems, kurie studijavo arba dalyvavo mokymuose užsienyje, yra dukart didesnė negu tiems, kurie panašios patirties neturi, kad 85 proc. programos „Erasmus“ studentų studijuoja arba dalyvauja mokymuose užsienyje siekdami didesnių galimybių įsidarbinti užsienyje ir kad asmenų, kurie studijavo arba dalyvavo mokymuose užsienyje, nedarbo lygis praėjus penkeriems metams po mokslo baigimo yra 23 proc. mažesnis; kadangi programos „Erasmus“ poveikio tyrimas rodo, kad 64 proc. darbdavių mano, jog tarptautinė patirtis svarbi įdarbinant (2006 m. tokios nuomonės laikėsi tik 37 proc.) ir kad patirties tarptautinėje aplinkoje turintiems absolventams suteikiama daugiau profesinės atsakomybės; kadangi kas trečiam „Erasmus“ stažuotojui pasiūloma dirbti įmonėje, kurioje jis atliko praktiką, ir beveik 1 iš 10 pagal programą „Erasmus“ mokomąją praktiką atlikusių stažuotojų atidaro savo įmonę, o 3 iš 4 planuoja arba neatmeta galimybės pasielgti taip pat;

Pagrindinės išvados

1.  pažymi, kad „Erasmus+“ yra pavyzdinė ES judumo, švietimo ir mokymo programa, kuriai – atsižvelgiant į teigiamus rezultatus bei didelę paklausą – skirtas 40 proc. didesnis biudžetas nei 2007–2013 m. laikotarpiu;

2.  pažymi, kad didžioji dalis nacionalinių agentūrų tikisi, jog programos „Erasmus+“ tikslai švietimo, mokymo ir jaunimo srityse bus pasiekti;

3.  mano, kad „Erasmus +“ atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį skatinant Europos tapatybę, integraciją, solidarumą, įtraukų ir tvarų augimą, kokybišką užimtumą, konkurencingumą, socialinę sanglaudą ir jaunų darbuotojų judumą, nes ja padedama gerinti Europos švietimo ir mokymo sistemas, mokymąsi visą gyvenimą, aktyvų Europos pilietiškumą bei didinamos galimybės įsidarbinti ir europiečiams suteikiama galimybė įgyti universaliųjų ir perkeliamųjų gebėjimų ir kompetencijų rinkinius, pasitelkiant studijas, mokymą, darbo patirtį užsienyje ar savanorišką veiklą, taip pat žmonėms suteikiama galimybė gyventi savarankiškiau, lengviau prisitaikyti ir tobulėti kaip asmenybei;

4.  pabrėžia, kad, nors visa programa yra matomesnė už savo pirmtakes, skirtingoms sektorinėms programoms matomumo vis dar trūksta; šiuo atžvilgiu primena, kad įgyvendinant programą reikia atsižvelgti į skirtingų sektorių konkrečias savybes ir ypatybes;

5.  pabrėžia, kad vėl turėtų būti vykdomi atskiriems sektoriams skirti projektai, pavyzdžiui, programos „Grundtvig“ praktiniai seminarai, ir kad reikėtų užtikrinant, jog tarpvalstybinės jaunimo iniciatyvos būtų lengviau pasiekiamos; siūlo kuo labiau padidinti programos poveikį vykdant naujus tinkamus finansuoti veiksmus, pavyzdžiui, pradedant didelio masto jaunimo mainus, grindžiamus plataus masto Europos savanorių tarnybos (EST) struktūra, įgyvendinant pagrindinį veiksmą Nr. 1 (KA1);

6.  pabrėžia, kad didėjantis ES piliečių susidomėjimas programa „Erasmus +“ labiausiai veikia programos jaunimo skyrių; pažymi, kad šiuo metu 36 proc. visų paraiškų dėl „Erasmus +“ pateikiama jaunimo srityje ir nuo 2014 m. iki 2016 m. paraiškų skaičius padidėjo 60 proc.;

7.  pripažįsta, kad svarbus ES struktūrinis dialogas jaunimo klausimais – dalyvavimu pagrįstas procesas, kurį įgyvendinant jauniems žmonėms ir jaunimo organizacijoms suteikiama galimybė dalyvauti ir daryti įtaką ES jaunimo politikos formavimo srityje, ir palankiai vertina paramą, pagal programą teikiamą procesui, pasitelkiant paramą nacionalinėms darbo grupėms ir KA3 struktūrinio dialogo projektams; pažymi, kad Europos savanorių tarnyba – tai galimybė jaunimui intensyviai mokytis ir įgyti patirties ir kad jai reikia užtikrinti itin kokybiškas bendrąsias sąlygas; pabrėžia, kad galimybė naudotis programa „Erasmus +“ ir toliau turėtų būti sudaryta pilietinės visuomenės atstovams;

8.  pripažįsta, kad, remiantis visų lygmenų suinteresuotųjų subjektų ataskaitomis, pirmi dveji su pusę programos įgyvendinimo metų buvo sudėtingi ir buvo iškilę sunkumų, tačiau šiuo metu padėtis pagerėjo, ir nors tvarka buvo supaprastinta pradėjus taikyti visiems bendrą metodą, daugeliu atvejų pasiektas neigiamas poveikis; mano, kad esant mažiau biurokratinių kliūčių programa būtų platesnio masto ir labiau prieinama; todėl ragina toliau dėti pastangas, kad būtų sumažinta biurokratija viso projekto ciklo metu ir kad išlaidos būtų nustatomos tinkamai ir atsižvelgiant į biudžetą ar projekto rūšį; kartu ragina Komisiją stiprinti dialogą su socialiniais partneriais, vietos valdžios institucijomis ir pilietine visuomene, kad būtų užtikrinta kuo platesnė galimybė dalyvauti programoje; apgailestauja, kad dėl didelės administracinės naštos finansavimas pagal programą „Erasmus+“ mažesnėms organizacijoms gali būti nepasiekiamas; mano, kad biurokratinė našta ir atsiskaitymo reikalavimai turėtų būti supaprastinti;

9.  apgailestauja, kad Komisija nepateikia jokių duomenų apie sėkmingų projektų kokybę; pabrėžia, kad kiekvieno projekto kokybės analizė ir skaidrus rezultatų pateikimas yra akivaizdus žingsnis, kurio Komisija turėtų imtis, nes tai gali padėti padidinti patenkintų paraiškų rodiklį;

10.  pabrėžia, kad dar neįgyvendintas paprastesnio, vartotojui patogesnio ir lankstesnio įgyvendinimo tikslas; šiuo atveju apgailestauja, kad vis dar trūksta aiškumo ir nevienodai teikiama informacija programos vadove, taip pat paraiškų formos yra pernelyg sudėtingos, dėl to nepatyrę ir neprofesionalūs pareiškėjai atsiduria labai nepalankioje padėtyje; pabrėžia, kad būtina ir toliau tobulinti programą, siekiant, kad ji taptų patogi vartotojui, kartu atsižvelgiant į tai, kad svarbu diferencijuoti įvairius sektorius ir paramos gavėjų grupes; apgailestauja, kad ilgi pagal programą „Erasmus+“ taikomi mokėjimo terminai nepalankiai veikia mažesnių organizacijų galimybes prašyti finansavimo;

11.  ragina Komisiją gerokai supaprastinti paraiškų teikimo tvarką, pakeisti programos vadovą ir užtikrinti, kad jis būtų patogesnis naudoti ir pritaikytas sektoriams, apjungiant visą aktualią informaciją apie kiekvieną programos sektorių į vieną skyrių, taip pat tuo pačiu metu kaip ir programos vadovą ir likus nemažai laiko iki paraiškų pateikimo termino visomis oficialiosiomis kalbomis paskelbti paraiškos formas, ir aiškiai nurodant, kokių dokumentų reikia kiekvienu etapu; ragina išaiškinti ir supaprastinti e. formos finansinį skirsnį; pabrėžia, kad vertinant paraiškas būtina atlikti koordinuotą ir nuoseklų paraiškų analizę padedant nepriklausomiems ekspertams;

12.  atkreipia dėmesį į aiškių mokymosi rezultatų ir konkrečių programos „Erasmus+“ darbo patirties užsienyje darbo aprašymų svarbą profesinio švietimo ir mokymo studentams, stažuotojams, pameistriams ir savanoriams; pabrėžia, kad kandidatų pasirengimas prieš įgyjant tarptautinę patirtį yra sudedamoji veiklos dalis ir ją reikia įtraukti į profesinio orientavimo sesijas, kalbų mokymus, tai pat mokymus apie socialinę bei kultūrinę integraciją, įskaitant tarpkultūrinę komunikaciją, nes taip žmonės būtų skatinami dalyvauti visuomenės gyvenime ir pagerėtų jų darbo ir gyvenimo sąlygos; atsižvelgdamas į daugiakalbystės svarbą didinant jaunimo galimybes įsidarbinti, mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant skatinti ir remti daugiakalbystę pagal programą „Erasmus +“; palankiai vertina tai, kad bus skatinamas programos „Erasmus +“ projektų dalyvių užsienio kalbų, įskaitant kaimyninių šalių kalbų, mokėjimas, galintis padidinti judumą ir įsidarbinimo galimybes tarpvalstybinėje darbo rinkoje; mano, kad kalbos kursai atvykstantiems judumo programų dalyviams galėtų būti rengiami bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis ir stažuotojus priimančiomis bendrovėmis ir pritaikyti prie jų studijų ar stažuotės srities;

13.  primena, kad nepaisant to, jog buvo labai padidintas bendras programos biudžetas, pagal DFP pirmuoju programos įgyvendinimo laikotarpiu lėšas padidinti numatyta tik labai ribotai, dėl to, deja, buvo atmesta daug kokybiškų projektų, taigi sėkmingų paraiškų rodiklis yra žemas ir paraiškų teikėjai buvo labai nepatenkinti;

14.  palankiai vertina tai, kad skirta daugiau lėšų programai „Erasmus +“ įgyvendinti 2017 m. – beveik 300 mln. EUR daugiau, palyginti su 2016 m.; taip pat pabrėžia, kad būtina panaudoti šias lėšas iš dalies patobulinti programos silpnąsias vietas ir daugiausia padidinti sėkmingų kokybiškų projektų skaičių;

15.  pripažįsta, kad investuojant ES biudžeto lėšas pagal programą „Erasmus+“ labai prisidedama prie įgūdžių tobulinimo, įsidarbinimo galimybių gerinimo ir ilgalaikio jaunųjų europiečių nedarbo rizikos mažinimo, taip pat prie jaunimo aktyvaus pilietiškumo ir socialinės įtraukties;

16.  mano, kad 12,7 proc. didesnis bendras 2017 m. biudžetas (lyginant su 2016 m.) ir vėliau kasmet didinamas biudžetas likusiais programos įgyvendinimo metais lems didesnę sėkmę ir didesnį pareiškėjų pasitenkinimą; tikisi, kad bus įgyvendintas Komisijos ketinimas papildomai skirti 200 mln. EUR likusiam programos įgyvendinimo laikotarpiui, tačiau reikia daugiau pastangų biudžeto srityje, kad būtų patenkinti nepakankamai finansuojamų sektorių poreikiai, kurie iš tiesų yra viršija turimas lėšas; pažymi, kad 48 proc. nacionalinių agentūrų praneša, kad programos veiksmams skiriama nepakankamai biudžeto lėšų;

17.  ragina Komisiją išanalizuoti pagrindinius programos veiksmus ir sektorius, kurie, panašu, yra nepakankamai finansuojami, pavyzdžiui, 2-ojo pagrindinio veiksmo (KA2) strateginės partnerystės, suaugusiųjų švietimas, jaunimas, mokyklinis ugdymas, profesinio rengimo ir mokymas (PRM) ir aukštasis mokslas ir tie, kurie galėtų gauti daugiausiai naudos padidinus biudžetą; pabrėžia, kad būtina nuolat stebėti programą, siekiant nustatyti tas sritis ir sektorius, kad kuo greičiau būtų priimtos taisomosios priemonės; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą finansavimą judumui, skiriant konkretų dėmesį mažiau atstovaujamų grupių judumo didinimui; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į konkrečius tam tikro sektoriaus poreikius, reikalingos konkrečios biudžeto eilutės, skirtos skirtingiems sektoriams; atkreipia dėmesį į tai, kad lėšos turi būti naudojamas tik programos reikmėms;

18.  pabrėžia, kad virtualios priemonės yra vienas būdas remti rezultatų sklaidą ir naudojimą, tačiau asmeniniai ryšiai ir tiesioginė veikla atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant projekto ir visos programos sėkmę; šiuo atžvilgiu mano, kad informuotumo didinimo kampanijos valstybėse narėse turėtų įtraukti seminarus ir veiklą, kuriuos vykdant būtų asmeniškai susitinkama su potencialiais dalyviais;

19.  taip pat pabrėžia, kad svarbus aspektas visiems „Erasmus +“ dalyviams – kalbinių įgūdžių vystymas; todėl palankiai vertina internetines kalbų priemones, kurias siūlo Komisija, tačiau pažymi, kad turi būti įdiegta papildoma (nacionalinė, regioninė ir vietos) sistema, kad asmenų, ypač mokyklinio amžiaus moksleivių, profesinio rengimo ir mokymo studentų ir darbuotojų, judumas būtų sėkmingas, siekiant padėti jiems integruotis įvairioje aplinkoje;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu tik 1 proc. akademinį ir praktinį mokymą apimančiose programose dalyvaujančių jaunuolių, įskaitant praktiką atliekančius asmenis, mokydamiesi dalyvauja judumo programose; pažymi, kad būtina sudaryti sąlygas didesniam praktiką atliekančių asmenų judumui Europos Sąjungoje, kad jiems būtų suteikiamos tokios pat galimybės kaip aukštųjų mokyklų studentams, ir įvykdyti kovos su nedarbu, ypač jaunimo nedarbu, uždavinius;

21.  atkreipia dėmesį į savaiminio mokymosi ir neformaliojo švietimo, jaunimo darbuotojų, dalyvavimo sporto ir savanoriškoje veikloje pagal programą „Erasmus +“ svarbą, kaip būdus skatinti vystyti pilietinius, socialinius ir tarpkultūrinius gebėjimus, propaguoti socialinę įtrauktį ir aktyvų jaunimo pilietiškumą ir padėti plėtoti jų žmogiškąjį ir socialinį kapitalą;

22.  pabrėžia, kad programos „Erasmus“ ir „Leonardo“ anksčiau buvo skirtos daugiausia geresniais įgūdžiais pasižyminčiam ir geresnes galimybes patekti į darbo rinką turinčiam jaunimui ir kad pagal jas nepakankamai dėmesio buvo skiriama pažeidžiamiausiems; atkreipia dėmesį į ES tikslą mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir skurdą; pabrėžia, kad valstybės narės, įgyvendindamos programą „Erasmus+“, ypač daug dėmesio turėtų skirti mokyklos nebaigusiems asmenims – grupei, kuriai gresia didelė skurdo ir nedarbo rizika; pabrėžia, kad mokyklos nebaigusiems asmenims skirtos programos negali būti standartinės įprastos profesinio rengimo ir mokymo ar mainų programos – priešingai, pagal jas daug dėmesio turėtų būti skiriama konkrečioms jų reikmėms, lengvai prieigai ir nesudėtingam finansavimui, kartu pasirūpinant savaiminio ar neformaliojo mokymosi sąlygomis;

23.  pažymi, kad nauji uždaviniai visuomenei ir darbo turinys nuolat keičiasi; primena, kad programa „Erasmus+“ taip pat parengia jaunimą darbo rinkai, ir mano, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti ne profesiniams įgūdžiams, o socialiniams emociniams gebėjimams, skatinant universalių perkeliamų įgūdžių ir kompetencijų, pvz., verslumo, IRT raštingumo, kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo ir naujoviško požiūrio, pasitikėjimo savimi, gebėjimo prisitaikyti, komandos formavimo, projektų valdymo, rizikos vertinimo ir rizikos prisiėmimo, rinkinį, taip pat socialinius ir pilietinius gebėjimus, kurie yra labai svarbūs darbo rinkai; mano, kad tai taip pat turėtų apimti gerovę darbe, gerą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat nepalankioje padėtyje esančių asmenų integraciją į darbo rinką ir visuomenę;

24.  pažymi, kad studentų paskolų garantijų sistema pradėjo veikti tik 2015 m. vasario mėn., 2014 m. gruodžio mėn. pasirašius deleguotąjį susitarimą su Europos investicijų fondu (EIF), taip pat tai, kad iki šiol tik keturi bankai Prancūzijoje, Ispanijoje ir Airijoje dalyvauja šiame inovatyvioje priemonėje; apgailestauja, kad ši finansinė priemonė toli gražu neužtikrina laukiamų rezultatų, nes šiuo metu ja naudojasi tik 130 magistrantūros studentų; ragina kritiškai įvertinti paskolų garantijų sistemą, išnagrinėjant jos tikslą ir prieinamumą visoje Europoje, ir primygtinai ragina Komisiją, pasikonsultavus su Parlamentu, pasiūlyti strategiją, siekiant perskirti biudžeto dalį, kuri greičiausiai nebus panaudota iki 2020 m; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, kad programos naudojamos išsamios finansinės priemonės padėtų kuo daugiau asmenų, turėtų būti stebimas bendras įsiskolinusių studentų skaičius;

25.  apgailestauja, kad tarp projekto dalyvių yra labai mažai mėgėjams sportininkams, ypač neįgaliems sportininkams, atstovaujančių vietos lygmens organizacijų, įgyvendinant mėgėjiško sporto projektus; palankiai vertina tai, kad buvo sukurti smulkūs bendradarbiavimo partnerystės projektai, kuriems taikoma mažiau administracinių reikalavimų, nes tai yra svarbu sudarant sąlygas mėgėjiško sporto organizacijoms dalyvauti programoje ir įgyti daugiau svarbos; pabrėžia, kad tarpsektorinė veikla, šiuo atveju glaudžiau susiejanti sportą ir švietimą, gali padėti išspręsti šią problemą; pažymi, kad tokia praktika turėtų būti taikoma ir kitiems programos „Erasmus +“ projektų finansavimo sektoriams, visų pirma savanorių organizacijoms;

26.  ypač teigiamai vertina tai, kad programa „Erasmus+“ buvo susieta su bendradarbiavimu ir veikla mėgėjiško sporto srityje; ragina Komisiją pagerinti mėgėjų, pvz. sporto klubų, galimybes dalyvauti programoje; ragina Komisiją įvertinti, ar esamas sporto finansavimas pagal programą „Erasmus +“ naudojamas veiksmingai ir naudingai mėgėjiškam sportui, ir, jei ne, nustatyti, kaip būtų galima veiksmingumą pagerinti didžiausią dėmesį skiriant mėgėjiškam sportui ir švietimui, siekiant skatinti matomumą, propaguoti fizinį aktyvumą ir pasiekti, kad sportas taptų labiau prieinamas visiems ES gyventojams; ragina Komisiją išplėtoti tarpsektorinį požiūrį į mėgėjišką sportą įgyvendinant visus programos „Erasmus+“ veiksmus ir koordinuoti veiksmus šioje srityje siekiant užtikrinti jų veiksmingumą ir norimą poveikį;

27.  atkreipia dėmesį į programos „Erasmus +“ profesinio rengimo ir mokymo veiksmų pridėtinę vertę remiant nepalankioje padėtyje esančių grupių integraciją ar reintegraciją švietimo / profesinio mokymo srityje, siekiant padidinti jų galimybes pereiti į darbo rinką;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares, įskaitant ES agentūras, kaip antai Europos profesinio mokymo plėtros centras (angl. Cedefop), gerinti judumo profesinio rengimo ir mokymo srityje programų kokybę, prieinamumą ir galimybių jomis naudotis lygybę, kad jos visiems dalyviams teiktų papildomos naudos, susijusios su kvalifikacija, pripažinimu bei turiniu, ir užtikrinti, kad būtų nustatyti pameistrystės programų kokybės standartai;

29.  pripažįsta, kad, atsižvelgiant į didelį jaunimo nedarbo lygį kai kuriose valstybėse narėse, vienas iš pagrindinių programos „Erasmus+“ tikslų yra parengti jaunimą darbo rinkai; kartu ypač pabrėžia, jog labai svarbu, kad programoje „Erasmus+“ būtų išsaugotas su mokykla, profesiniu mokymu ir studijomis nesusijusios veiklos statusas;

30.  primena Komisijai, kad neįgalieji, pvz., klausos sutrikimų turintys asmenys, turi ypatingų poreikių, todėl jiems reikia skirti tinkamą finansinę ir kitokią paramą, pvz., gestų kalbos vertėjo pagalbą, taip pat suteikti jiems galimybę gauti daugiau informacijos ir pakankamo dydžio stipendiją, kad jie galėtų dalyvauti programoje „Erasmus+“ programoje; ragina Komisiją tęsti darbą pradedant taikyti tolesnes priemones, kuriomis neįgaliesiems būtų suteikta galimybė naudotis visomis „Erasmus+“ stipendijų programomis be jokių kliūčių ir jų nediskriminuojant; mano, kad prireikus būtų tikslinga paskirti nacionalinėse agentūrose vadinamuosius konsultantus (angl. „coaches“), kurie patartų, kaip kuo geriau panaudoti paramos lėšas;

31.  pabrėžia, kad būtina remti – finansiškai ir teikiant mokesčių lengvatas – mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kurios rengia profesinius mokymus pagal programą „Erasmus+“;

Rekomendacijos

32.  mano, jog programa „Erasmus+“ yra vienas iš pagrindinių ramsčių siekiant, kad ES gyventojai priprastų prie mokymosi visą gyvenimą; todėl prašo Komisijos išnaudoti programos mokymosi vis gyvenimą dimensiją – stiprinti ir skatinti bendradarbiavimą sektorių lygmeniu pagal programą „Erasmus+“, kuris yra daug platesnės apimties, nei pagal ankstesnes programas, ir įvertinti bendradarbiavimą sektorių lygmeniu atliekant programos laikotarpio vidurio vertinimą, kurį reikės pateikti 2017 m. pabaigoje; pripažįsta, kad iš tarpsektorinių projektų ir veiklos matyti galimybė gerinti programos rezultatus; ragina judumą švietimo tikslais integruoti į aukštojo mokslo arba profesinio rengimo programas siekiant gerinti aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo sistemos kokybę, padėti žmonėms atnaujinti profesinius įgūdžius, kompetencijas ir karjeros raidos galimybes, taip pat didinti informuotumą apie kompetenciją, įgyjamą judumo laikotarpiu visuose tiksliniuose sektoriuose ir plėtoti žinias apie mokymąsi, mokymą ir jaunimo darbą; ragina profesinio rengimo ir mokymo srities studentams sudaryti geresnes galimybes atlikti praktiką ar dalį savo studijų kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, padengiant kelionės išlaidas tiems studentams, kurie toliau gyvena savo kilmės šalyje;

33.  pažymi, kad programa „Erasmus+“ – esminė priemonė profesinio rengimo ir mokymo kokybei visoje ES gerinti; pabrėžia, kad, sparčiai kintant darbo rinkai, įtraukus kokybiškas profesinis rengimas ir mokymas ir judumas profesinio rengimo ir mokymo srityje atlieka gyvybiškai svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį Europoje, kaip priemonė, padedanti jaunuoliams ir suaugusiems įgyti profesinių ir gyvenimiškų įgūdžių, kurie būtini norint pereiti iš švietimo ir mokymo srities į darbo rinką; pabrėžia, kad profesinis rengimas ir mokymas ir judumas profesinio rengimo ir mokymo srityje turėtų skatinti lygias galimybes, nediskriminavimą ir socialinę visų piliečių įtrauktį, apimant moteris, kurių vis dar trūksta profesinio švietimo ir mokymo srityje, taip pat nepalankioje padėtyje esančius asmenis, įskaitant romus, jaunus bedarbius, neįgaliuosius, atokių vietovių gyventojus ir migrantus; itin didelį dėmesį siūlo skirti žemos kvalifikacijos naudos gavėjams, kad jie aktyviau dalyvautų ir taip būtų išplėsta programų aprėptis;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse teikiant paraiškas dalyvauti judumo veikloje vis dar taikoma socialinė atranka; apgailestauja, kad dėl nelygybės tarp valstybių narių ir jų viduje pasinaudoti programa yra sudėtinga, nes ji sukuria kliūtis pareiškėjams, ypač mažesnes pajamas gaunantiems studentams; nurodo, kad daug studentų dalyvauja judumo veikloje remiami trečiųjų šalių (šeimos, tėvų, partnerių ir gavėjams artimų vietos subjektų); pažymi, kad daug dirbančių studentų atsisako dalyvauti judumo veikloje, nes gali prarasti pajamas; pažymi, kad judumo kliūčių, pvz., finansinių kliūčių, šalinimas ir geresnis darbo / studijų užsienyje rezultatų pripažinimas yra svarbios priemonės siekiant KA1 tikslų; skatina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti finansinę paramą tiems, kurie negali dalyvauti dėl finansinių suvaržymų, ir tikisi, jog bus daugiau galimybių palengvinti jų judumą, kad programa „Erasmus +“ iš tikrųjų būtų prieinama visiems; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti lyčių lygybę ir vienodas galimybes dalyvauti programoje;

35.  ragina Komisiją užtikrinti judumą visoje Europoje net ir krizės metu ir toliau sudaryti galimybes šalims, priklausančioms Europos aukštojo mokslo erdvei, ir toliau naudotis programa „Erasmus +“;

36.  dar kartą reiškia susirūpinimą tuo, kad programą „Erasmus+“ jaunimas ir platesnioji visuomenė suvokia kaip programą, visų pirma skirtą aukštojo mokslo įstaigų studentams; todėl rekomenduoja didesnį dėmesį skirti tam, kad ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis būtų padidintas skirtingų sričių, kuriose žmonės gali teikti paraiškas, kaip antai mokyklinio ugdymo, aukštojo mokslo, tarptautinio aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir tęstinio profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo, jaunimo bei sporto ir savanoriškos veiklos prestižas, taip pat pabrėžiant galimybę vykdyti keliems sektoriams skirtus projektus, visų pirma rengiant informacines kampanijas ir informuojant visuomenę apie visų programų turinį;

37.  mano, kad ilgai vartoti programų pavadinimai („Comenius“, „Erasmus“, „Erasmus Mundus“, „Leonardo da Vinci“, „Grundtvig“ ir „Veiklus jaunimas“) ir jų logotipai yra svarbios programos įvairovės populiarinimo priemonės; taip pat pažymi, kad pavadinimas „Erasmus+“ tampa labiausiai žinomu pavadinimu, ypač naujiems dalyviams; pabrėžia, kad ši programa turėtų apginti savo naująjį pavadinimą „Erasmus+“ ir pagal ją turėtų būti naudojami įvairūs informuotumo didinimo metodai; siūlo, kad Komisija labiau pabrėžtų programos „Erasmus+“ ryšį su ankstesniais pavadinimais ir įvairiomis jos paprogramėmis; ragina pridėti pavadinimą „Erasmus+“ prie atskirų programų pavadinimų (kad jos būtų „Erasmus+ Comenius“, „Erasmus+ Mundus“, „Erasmus+ Leonardo da Vinci“, „Erasmus+ Grundtvig“ ir „Erasmus+ veiklus jaunimas“); ragina visus suinteresuotuosius subjektus toliau juos naudoti, visų pirma leidiniuose ir brošiūrose, taip siekiant išlaikyti ir stiprinti sektorinių programų tapatybę, užtikrinti geresnį atpažinimą ir neleisti, kad paramos gavėjams kiltų painiava; ragina Komisiją programos „Erasmus +“ vadovo struktūrą sutvarkyti pagal senuosius programų pavadinimus ir programos vadove juos tiksliai naudoti;

38.  skatina Komisiją intensyviau dirbti siekiant atviro, konsultacinio ir skaidraus veiklos metodo ir toliau gerinti savo bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene (įtraukiant, kai tinkama, tėvų, studentų, mokytojų ir nepedagoginių darbuotojų asociacijas bei jaunimo organizacijas) visais įgyvendinimo lygmenimis; pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ turėtų tapti geriausiu Europos Sąjungos skaidrumo pavyzdžiu, ją tokia turėtų pripažinti ES gyventojai ir plėtojant šią programą turėtų būti stengiamasi pasiekti, kad 100 proc. jos sprendimų ir procesų būtų visiškai skaidrūs, ypač jų finansiniai aspektai; primena, kad visiškai skaidrūs sprendimai suteikia aiškesnį supratimą projektams ir asmenims, kurių paraiškos nebuvo sėkmingos;

39.  pabrėžia Reglamente (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama programa „Erasmus+“, nustatytą svarbų Programos komiteto vaidmenį, pagal kurį šis komitetas laikomas svarbiausiu veiksniu įgyvendinant šią programą ir didinant Europos pridėtinę vertę dėl didesnio papildomumo ir programos „Erasmus+“ ir nacionalinio lygmens programų sąveikos; ragina didinti Programos komiteto vaidmenį ir jo reikšmę priimant politinius sprendimus; ragina Komisiją toliau skleisti išsamią informaciją apie centralizuotų lėšų paskirstymą Programos komitetui;

40.  pabrėžia, kad IT priemonės neturėtų būti laikomos tik priemonėmis, naudojamomis valdymo, paraiškų ir administraciniams procesams, jos taip pat gali suteikti vertingų būdų palaikyti ryšius su paramos gavėjais, taip pat palengvinti jų tarpusavio ryšius, galbūt teikiant paramą daugeliui kitų procesų, pvz., grįžtamajai informacijai iš paramos gavėjų, savitarpio kuravimui ir programos matomumo didinimui;

41.  ragina Komisiją užtikrinti reguliarų keitimąsi informacija ir gerą bendradarbiavimą tarp nacionalinių institucijų, Europos Sąjungos lygmens įgyvendinimo subjektų, pilietinės visuomenės organizacijų ir nacionalinių agentūrų decentralizuotų ir centralizuotų programos veiksmų srityje; prašo, kad nacionalinės agentūros savo tinklalapiuose pateiktų visą būtiną informaciją tokiu pačiu formatu ir turiniu;

42.  prašo Komisijos ir, atitinkamai, Švietimo ir kultūros generalinio direktorato (EAC GD) bei Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) sudaryti sąlygas toliau skatinti decentralizuotus veiksmus, kaip antai KA2, siūlant tinkamą finansavimą, kuris būtų proporcingas veiksmams;

43.  ragina toliau puoselėti nacionalinių agentūrų ir EACEA bendradarbiavimą siekiant propaguoti centralizuotus programos „Erasmus+“ veiksmus, teikti reikiamą paramą, didinti informuotumą apie programą, teikti papildomą informaciją apie programą galimiems paraiškų teikėjams ir keistis grįžtamąja informacija apie tai, kaip pagerinti šių veiksmų įgyvendinimo procesą; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su nacionalinėmis agentūromis, parengti nacionalinėms agentūroms skirtas Europos įgyvendinimo gaires; prašo palengvinti ryšius tarp Komisijos, nacionalinių agentūrų, programos paramos gavėjų, pilietinės visuomenės organizacijų atstovų ir EACEA – parengti komunikacijos platformą keitimuisi informacija ir gerąja praktika, kur visi suinteresuotieji subjektai galėtų gauti kokybišką informaciją, taip pat dalytis savo patirtimi ir pasiūlymais dėl tolesnio programos tobulinimo; pabrėžia, kad į Programos komiteto posėdžius reikia įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir paramos gavėjus; pabrėžia, kad, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 nuostatų, tai galima palengvinti įsteigus nuolatinį pakomitetį, kuriame dalyvautų suinteresuotųjų subjektų ir paramos gavėjų, įvairių sektorių nacionalinių agentūrų atstovai, EP nariai ir valstybių narių atstovai;

44.  ragina Komisiją persvarstyti ir atitinkamai pakoreguoti mokėjimo nacionalinėms agentūroms būdus, paraiškų pateikimo terminus ir lėšų skyrimo laikotarpius; pažymi, kad nacionalinėms agentūroms turėtų būti užtikrintas didesnis lankstumas judumo stipendijų ir administracinių išlaidų atžvilgiu, kad būtų skatinamas ilgesnis buvimas užsienyje; ragina Komisiją suteikti daugiau lankstumo nacionalinėms agentūroms ir leisti perkelti lėšas tarp pagrindinių veiksmų, kad būtų galima panaikinti galimus finansavimo trūkumus remiantis paramos gavėjų poreikiais; siūlo patikėti šį procesą nacionalinėms agentūroms, nes jos gerai žino galimus finansavimo trūkumus savo šalyse; pažymi, kad padidėjus lankstumui reikalinga atitinkama stebėsena ir skaidrumas;

45.  yra susirūpinęs tuo, kad mažėja apjungtų projektų pagal programą „Leonardo“ skaičius ir ragina, kad nacionalinėms agentūroms būtų suteikta didesnė sprendimų dėl administracinėms išlaidoms skirtų subsidijų priėmimo laisvė, kad jos galėtų veiksmingiau atsižvelgti į nacionalinius ypatumus, pavyzdžiui, dualinę sistemą;

46.  yra susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais susiduria nacionalinės agentūros aiškindamos ir taikydamos programos taisykles, ir primena, kad 82 proc. programos „Erasmus +“ biudžeto valdomi vykdant decentralizuotą veiklą; ragina Komisiją supaprastinti apibrėžtis ir patobulinti gaires dėl decentralizuotų veiksmų ir užtikrinti, kad visos nacionalinės agentūros nuosekliai taikytų programos taisykles ir reglamentus, laikydamosi bendrų kokybės standartų, projektų vertinimo ir administracinių procedūrų, taip užtikrinant vienodą ir nuoseklų programos „Erasmus+“ įgyvendinimą, užtikrinti geriausius ES biudžeto panaudojimo rezultatus ir išvengti klaidų;

47.  mano, kad siekiant užtikrinti gerus ES finansuojamų veiksmų rezultatus, nacionalinių agentūrų veiklos rezultatai turėtų būti reguliariai vertinami ir gerinami; pritaria, kad šiuo požiūriu esminis aspektas turėtų būti dalyvavimo mastas bei dalyvių ir partnerių patirtis;

48.  siūlo atitinkamų Komisijos tarnybų organizacinę struktūrą priderinti prie programos struktūros;

49.  ragina toliau tobulinti atitinkamas IT priemones ir dėmesį skirti skirtingų priemonių vienodinimui ir tam, kad jos būtų patogios naudotojui, taip pat sąsajų tarp jų gerinimui, o ne kurti naujas priemones; todėl primena, kad naujos IT priemonės yra tarp mėgstamų sąveikos su tinklu priemonių, kurias naudoja jaunieji piliečiai; pabrėžia, kad IT technologijos gali būti labai svarbios didinant programos matomumą;

50.  ragina Komisiją toliau tobulinti iniciatyvą „eTwinning“, elektroninę platformą „Mokyklinio ugdymo sąsajos“ (angl. School Education Gateway), interneto portalą „Atvirasis švietimas Europoje“ (angl. Open Education Europe), Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninę platformą (EPALE), Europos jaunimo portalą ir platformas VALOR IT, kad jos taptų patrauklesnės ir patogesnės vartotojui; prašo Komisijos į programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinimą, kuris turi būti pateiktas 2017 m. pabaigoje, įtraukti šių platformų vertinimą;

51.  ragina Komisiją pagerinti IT priemonių, pavyzdžiui, judumo priemonės, ar kitų IT rėmimo platformų, kaip antai Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma (EPALE), veikimą ir patogumą naudoti, siekiant užtikrinti, kad paramos pagal programą gavėjai kuo geriau pasinaudotų patirtimi, ir skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

52.  ragina Komisiją stiprinti programos mokyklinio ugdymo matmenį, suteikiant didesnes judumo galimybes moksleiviams, supaprastinant finansavimo ir administracines procedūras mokykloms ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjams, taip geriau pasinaudojant programos „Erasmus+“ bendru tikslu skatinti sektorių bendradarbiavimą ir siekiant skatinti neformaliojo švietimo paslaugų teikėjus dalyvauti partnerystėje su mokyklomis; ragina Komisiją stiprinti darbo su jaunimu ir neformaliojo švietimo plėtros praktiką pagal programą, remiant jaunimo organizacijas ir kitus darbo su jaunimu organizatorius, taip pat tęsiant paramą ES ir Europos Tarybos jaunimo partnerystei;

53.  džiaugiasi, kad buvo sukurtos dviejų naujų rūšių strateginės partnerystės: tai buvo pirmas ir svarbus teigiamas žingsnis siekiant padidinti mažų organizacijų galimybes dalyvauti programoje, nes joms dažnai sunku patenkinti sąlygas ir jos dėl to faktiškai yra diskriminuojamos, o tai mažina programos reputaciją ir įtikinamumą; ragina Komisiją toliau daryti patobulinimus, dėl kurios programa taptų dar patrauklesnė norint užtikrinti, kad daugiau mažų organizacijų būtų įtrauktos į programą siekiant galutinio tikslo – padidinti jų dalį programoje, nepamirštant kokybės reikalavimų; teigiamai vertina tai, kad buvo sukurtos Europos įgyvendinimo gairės ir išsamesnis dažnai užduodamų klausimų tinklalapis siekiant pateikti suderintus atsakymus apie atrankos kriterijus ir pademonstruoti atrinktus projektus, kad būtų paaiškinama, kaip vyksta atranka, ir padedama mažoms organizacijoms; pabrėžia, kad į programos veiklą reikia įtraukti įvairias dalyvaujančias organizacijas ir išlaikyti tarp jų pusiausvyrą;

54.  rekomenduoja, kad subsidijų sumos mokyklų bendradarbiavimo sektoriuje būtų sumažintos tam, kad būtų didinamas remiamų projektų skaičius, siekiant tiesiogiai remti mokinių mainus ir taip sudaryti daugiau galimybių asmeniškai susitikti įvairių kultūrų atstovams ir skirtingomis kalbomis kalbantiems žmonėms; pabrėžia, kokia svarbi yra asmeninė patirtis, įgyta susitikus su skirtingų kultūrų žmonėmis, visų pirma propaguojant europinę tapatybę ir svarbią Europos integracijos idėją, ir rekomenduoja kiek įmanoma stengtis, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų tokiuose procesuose, ir tai pasakytina apie visus programos tikslus; todėl palankiai vertina jau atliktus patobulinimus, tačiau tikisi, kad nacionalinės agentūros ir Komisija strateginės partnerystės taisykles padarys dar lankstesnes;

55.  atsižvelgdamas į daugiakalbystės svarbą didinant jaunimo galimybes įsidarbinti(19), mano, kad turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant skatinti ir remti daugiakalbystę pagal programą „Erasmus +“;

56.  atsižvelgdamas į naujus socialinius uždavinius, pabrėžia, kad siekiant spręsti bendras Europos problemas reikia stiprinti Europos veiksmus remiant Europos pilietinės visuomenės tinklų vykdomus plataus masto inovacijų projektus švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse; pažymi, kad tai gali būti vykdoma skiriant dalį lėšų nuo visų programos „Erasmus +“ KA2 „Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais“ lėšų centralizuotiems veiksmams;

57.  pažymi, kad 75 proc. nacionalinių agentūrų yra pranešusios apie didelę administracinę naštą, dėl kurios mažėja ES biudžeto investiciniai pajėgumai ir kyla grėsmė, kad tai turės tiesioginį poveikį naudos gavėjams; ragina EAC GD ir EACEA gerinti įgyvendinimą, ypač prašymų teikimo proceso metu;

58.  džiaugiasi, kad į programą, siekiant sumažinti administracinę naštą, buvo įtraukta vieneto kainos sistema; taip pat džiaugiasi 2016 m. atliktomis ir 2017 m. planuojamomis Komisijos korekcijomis; pabrėžia, kad dėl reguliavimo reikalavimų, kai kurios valstybės narės negali taikyti šios sistemos arba, jų nuomone, įkainių lygis yra netinkamas, palyginti su faktinėmis išlaidomis; mano, kad reikia dar labiau padidinti vieneto kainos dydį, siekiant teikti pakankamą finansinę paramą projekto dalyviams, ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad dalyviai ir organizacijos iš atokių vietovių ir pasienio regionų dėl vieneto kainos sistemos nebūtų nepalankioje padėtyje; ragina, kad daugybės savanorių, mokytojų ir visų kitų paraiškos teikėjų didelis asmeninis indėlis būtų tinkamai atlygintas; ragina, kad (vėl) būtų finansuojamos projekto inicijavimo, kontaktų su galimais bendradarbiavimo partneriais užmezgimo arba parengiamųjų posėdžių išlaidos arba kad, pvz., būtų numatyta pakankama bendra suma, siekiant padengti tokias išlaidas; pabrėžia, kad skaidrumas šioje srityje – tai pagrindinis skaidrumo reikalavimų elementas ir yra taikomas visai programai „Erasmus+“;

59.  teigiamai vertina supaprastinimą, atsiradusį pradėjus taikyti vienkartinių išmokų mokėjimus ir fiksuoto dydžio finansavimą; ragina Komisiją ieškoti būdų, kuriais būtų galima toliau tobulinti sudėtingą administracinę procedūrą, taikomą teikiantiems paraiškas įvairiuose programos sektoriuose; yra susirūpinęs, kad nacionalinės agentūros praneša apie padidėjusią audito naštą;

60.  pažymi, kad reikia stiprinti operatyvinę paramą Europos tinklams pagal pagrindinį veiksmą Nr. 3 „Parama politikos reformoms“, siekiant kuo labiau skatinti ir skleisti galimybes, kurias teikia programa „Erasmus+“;

61.  ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant nustatyti, kad savanoriška veikla būtų laikoma tinkamu nuosavo įnašo į projekto biudžetą šaltiniu, nes tai sudarytų palankesnes sąlygas mažesnių organizacijų dalyvavimui, atsižvelgiant į tai, kad pagal programą „Erasmus+“ leidžiama pripažinti savanorių laiką, laikant jį bendro finansavimo forma – įnašais natūra, ir kad į naują Komisijos pasiūlymą dėl finansinių gairių būtų įtraukta ši galimybė; pabrėžia, kad būtina pripažinti savanorių įnašą ir suteikti jam matomumą, nes šis įnašas ypač svarbus programai, su sąlyga, kad būtų vykdoma jo stebėsena siekiant užtikrinti, kad savanoriška veikla papildytų viešųjų lėšų investiciją, bet jos nepakeistų;

62.  pripažįsta savanoriškos veiklos ekonominę ir socialinę naudą ir ragina Komisiją programos veiksmais labiau remti savanoriška viekla grindžiamas organizacijas;

63.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą įsteigti Europos solidarumo tarnybą; ragina Komisiją į šios naujos iniciatyvos kūrimą įtraukti savanorių organizacijas siekiant užtikrinti jos pridėtinę ir papildomą vertę stiprinant savanorišką veiklą Europos Sąjungoje; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas biudžeto srityje, siekiant įtraukti šią iniciatyvą išvengiant nepakankamo lėšų skyrimo kitoms dabartinėms ir prioritetinėms programoms, ir ragina apsvarstyti galimybes integruoti šią iniciatyvą į Europos savanorių tarnybą, kad būtų sustiprinta savanoriška veikla ES nedubliuojant iniciatyvų ir programų;

64.  pabrėžia, kad savanoriška veikla yra solidarumo, laisvės ir atsakomybės išraiška ir kad tokia veikla prisidedama prie aktyvaus pilietiškumo stiprinimo ir žmogaus asmeninės raidos; mano, kad savanoriška veikla – tai taip pat itin svarbi priemonė siekiant socialinės įtraukties ir sanglaudos, taip pat mokymo, švietimo ir kultūrų dialogo, kartu svariai prisidedanti prie Europos vertybių sklaidos; mano, kad turėtų būti pripažintas Europos savanorių tarnybos atliekamas vaidmuo ugdant įgūdžius ir kompetenciją, kurie gali suteikti EST dalyviams daugiau galimybių įsidarbinti; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti savanoriams deramas darbo sąlygas ir stebėti, kad būtų laikomasi sutarčių, pagal kurias atliekama savanoriška veikla, sąlygų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos savanorių tarnybos dalyviai jokiais atvejais nebūtų laikomi pavaduojančiais darbuotojais arba taip naudojami;

65.  ragina, kad sprendimų priėmimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis, paraiškos būtų vertinamos nuosekliai ir suderintai, o atmetus paraišką būtų pateikiamas skaidrus ir suprantamas pagrindimas, siekiant, kad masiškai nebūtų prarastas susidomėjimas pasinaudoti ES programomis;

66.  primygtinai ragina, kad paraiškos būtų vertinamos skaidriau ir kad visi paraiškų teikėjai gautų kokybišką grįžtamąją informaciją; ragina Komisiją užtikrinti, kad programos paramos gavėjai galėtų naudotis veiksminga grįžtamosios informacijos sistema ir praneštų Komisijai apie bet kokius pažeidimus, kuriuos jie nustatė įgyvendinant programą „Erasmus +“; be to, ragina Komisiją padidinti ir pagerinti informacijos srautus tarp Europos institucijų, atsakingų už programos įgyvendinimą, ir nacionalinių įstaigų; siekiant pagerinti programos įgyvendinimą, ragina nacionalines agentūras ir EACEA suteikti vertintojams mokymosi galimybes, rengti reguliarius susitikimus su programos dalyviais ir apsilankymus projektų vykdymo vietose;

67.  pažymi, kad svarbu stiprinti Europos savanorių tarnybos vietos dimensiją; siūlo Europos savanorių tarnybos savanoriams teikti tvirtesnę paramą ne tik jiems išvykstant, bet ir grįžtant į jų vietos bendruomenes, teikiant jiems mokymus po įvadinio ir integruoto kurso ir siekiant padėti jiems dalytis europine patirtimi ir skatinti savanorišką veiklą vietos lygmeniu;

68.  pritaria veiksmingumo ir efektyvumo gerinimui vykdant didesnio masto projektus; vis dėlto pažymi, kad reikia rasti pusiausvyrą tarp mažų ir didelių prašymų teikėjų grupių;

69.  prašo Komisijos kuo labiau suderinti nustatytas išankstinio finansavimo normas visoje programoje, siekiant visiems paramos gavėjams suteikti vienodas aplinkybes ir sudaryti geresnes sąlygas įgyvendinti projektą, ypač mažoms organizacijoms; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teikiant paraiškas dėl dalyvavimo programoje nebūtų teikiamas pirmumas didelėms institucijoms mažų ir jaunų institucijų atžvilgiu;

70.  atkreipia dėmesį į skirtumus tarp skirtingų ES regionų ir tarp skirtingų teritorijų valstybėse narėse, susijusius su dalyvavimu įgyvendinant pagal programą „Erasmus +“ finansuojamus veiksmus; reiškia susirūpinimą, kad jos veiksmų sėkmės rodikliai santykinai žemi ir visoje ES skiriasi; ragina tikslingai ir laiku imtis veiksmų siekiant išplėsti dalyvavimą ir pagerinti sėkmės rodiklius, nepriklausomai nuo to, kokia prašymų teikėjų kilmė, ir dalį finansavimo skirti specialioms priemonėmis, kuriomis siekiama propaguoti šią iniciatyvą ir padidinti informuotumą apie ją, visų pirma regionuose, kuriuose galimybės gauti finansavimą tebėra nedidelės;

71.  pažymi, kad įgyvendinant programą „Erasmus +“ skirtinguose ES regionuose finansavimo poreikiai ir intervencijos prioritetai skiriasi, todėl kai kurios valstybės narės, siekdamos užtikrinti išlaidų efektyvumą, turi pakeisti intervencijos prioritetus;

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingose šalyse nepagrįstai skiriasi stipendijos ir jų skyrimo metodai; ragina Komisiją ištirti tokių skirtumų padarinius siekiant kiek galima labiau sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus Europos Sąjungoje; ragina toliau didinti stipendijas ir priderinti jas prie pragyvenimo išlaidų šalyje, į kurią vykstama, siekiant paskatinti socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių studentų, specialių poreikių turinčių studentų bei darbuotojų ir studentų bei darbuotojų iš atokių regionų dalyvavimą;

73.  atkreipia dėmesį į kontrastą tarp didesnio teigiamo programos „Erasmus+“ judumo stipendijų poveikio ir didesnės paklausos Rytų ir Pietų Europoje ir riboto bendro programos biudžeto, dėl kurio atmetama didelė dalis prašymų; siūlo Komisijai dėti daugiau pastangų skatinant judumą iš Vakarų Europos į Rytų Europą;

74.  apgailestauja, kad didėjanti nelygybė valstybių narių viduje ir tarp valstybių narių bei aukštas jaunimo nedarbo lygis ES apsunkina galimybes pasinaudoti programa, nes atsiranda judumo kliūčių paraiškas pateikusiems asmenims iš regionų, kuriuose žmonių pajamos mažesnės ir kuriuos stipriau paveikė ekonomikos krizė ir biudžeto sumažėjimas; pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ ir profesinis rengimas ir mokymas (PRM) taip pat turi pasiekti Europos Sąjungos atokius ir pasienio regionus; mano, kad siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir atgaivinti ekonomiką, galimybių naudotis programomis ir jų lygybės šių regionų gyventojams suteikimas yra labai teigiamas žingsnis;

75.  pabrėžia, kad su programa „Erasmus+“ susijusiam asmenų judumui remti skirtoms stipendijoms neturėtų būti taikomi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos;

76.  ragina Komisiją pripažinti specialiųjų poreikių turintiems asmenims ir iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų kilusiems asmenims skirtų projektų ir jų judumo būdų specialųjį pobūdį; ragina labiau paremti specialiųjų poreikių turinčių asmenų ir iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų kilusių asmenų, įskaitant pabėgėlius, galimybes dalyvauti programoje ir prašo užtikrinti jiems geresnes sąlygas naudotis programa;

77.  pabrėžia, kad, nors ir padaryta pažanga pripažįstant studijų laikotarpius, kreditus, kompetencijas ir įgūdžius, įgytus neformaliojo ir savaiminio mokymosi užsienyje metu, šios problemos nėra galutinai išspręstos; pabrėžia, kad tarptautinių kvalifikacijų pripažinimas yra itin svarbus judumui ir sudaro tolesnio bendradarbiavimo Europos aukštojo mokslo erdvėje pagrindą; atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu visapusiškai naudotis visomis ES žinių, įgūdžių ir kompetencijų patikrinimo, būtino siekiant pripažinti kvalifikacijas, priemonėmis;

78.  pabrėžia, kad, nepaisant ekonominės, finansinės ir socialinės krizės, nuo 2008 m. pagal programą „Erasmus“ tam tikrą laiko tarpą užsienyje studijavusiųjų skaičius nuolat didėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad tuo pat metu dar sparčiau didėjo praktiką užsienyje atliekančių asmenų skaičius; daro išvadą, kad jaunimas praktiką akivaizdžiai laiko labai gera galimybe pagerinti savo įsidarbinimo galimybes; rekomenduoja Komisijai, nacionalinėms agentūroms, vykdytojams ir institucijoms atsižvelgti į šiuos pokyčius;

79.  pabrėžia, kad sukūrus Europos kvalifikacijų sandarą(20) buvo akivaizdžiai patobulintos diplomų, kreditų, profesinių įgūdžių pažymėjimų ir įgytos kompetencijos pripažinimo ir patvirtinimo sistemos švietimo ir profesinio mokymo ir rengimo srityje, tačiau pažymi, kad problemų vis dar yra; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog bet kokia judumo forma – formaliojo mokymosi metu, per stažuotes įmonėse ar savanoriaujant ir vykdant jaunimo veiklą – įgyta kompetencija ir kvalifikacija būtų tinkamai pagrįsta dokumentais, patvirtinta, pripažinta ir kad ją būtų galima palyginti savo šalies sistemoje; ragina Komisiją siekti pažangos reformuojant ir stiprinant esamą Europos kvalifikacijų sandarą pagal šią rekomendaciją, siekiant paversti ją tvirtesne priemone, kuria remiamas laisvas judėjimas; ragina Komisiją ir valstybes nares sistemingai naudoti ir toliau plėtoti esamas Europos priemones, pavyzdžiui, Europass, „Youthpass“ ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET); skatina parengti bendras PRM kvalifikacijas, kuriomis būtų galima užtikrinti tarptautinį kvalifikacijų pripažinimą; ragina valstybes nares visapusiškai ir laiku įgyvendinti 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo;

80.  pabrėžia, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas ir mokymasis padeda įgyti pagrindinius įgūdžius ir socialinius emocinius gebėjimus, pavyzdžiui, socialinius ir pilietinius gebėjimus, kurie yra svarbūs darbo rinkai, gerovei darbe ir gerai profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; pabrėžia, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas ir mokymasis atlieka esminį vaidmenį stengiantis aprėpti nepalankioje padėtyje esančias visuomenės grupes ir padedant joms ugdyti įgūdžius, kurie padeda patekti į darbo rinką ir rasti ilgalaikę ir kokybišką darbo vietą arba pagerinti jų užimtumo padėtį, taip pat prisidedant prie demokratiškesnės Europos kūrimo;

81.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti profesinio rengimo ir mokymo programas, atkreipia dėmesį į tai, kad stažuočių ir praktikos sistemos yra įgūdžių ugdymo galimybės, kurios nepakeičia visą darbo laiką dirbančių specialistų pareigų, jose turi būti užtikrintos orios darbo sąlygos ir deramas užmokestis ir paramos gavėjams priskiriamos kompetencijos jokiu būdu neturėtų būti pakeičiamos iš darbuotojų reikalaujamomis kompetencijomis;

82.  atkreipia dėmesį į daugiau pastangų iš nacionalinių agentūrų reikalaujantį darbą, vykdomą pagal dabartinę programą; ragina Komisiją aprūpinti nacionalines agentūras pakankamais ištekliais ir teikti joms būtiną pagalbą, taip sudarant galimybę veiksmingai įgyvendinti programą ir užtikrinant galimybę nacionalinėms agentūroms įveikti naujus iššūkius, kylančius dėl biudžeto padidinimo;

83.  ragina Komisiją stebėti kokybės kriterijus, kuriuos nacionalinės agentūros naudoja vertindamos projektus ir keisdamosi šios srities geriausios praktikos pavyzdžiais; ragina rengti vertintojų mokymo programas, kad jie galėtų kelti kvalifikaciją, ypač vykdant tarpsektorinius projektus, ir sudaryti jiems galimybes teikti kokybišką grįžtamąją informaciją visiems paraiškų teikėjams siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti būsimų projektų tikslai ir būtų pagerinti būsimų pareiškėjų veiklos rezultatai;

84.  mano, kad kokybės vertinimas turėtų būti toks pat svarbus kaip kiekybinis vertinimas; ragina parengti kokybės vertinimą vykdant programą „Erasmus +“;

85.  ragina Komisiją ir valstybes nares tikrinti ir pripažinti formalųjį ir neformalųjį mokymąsi ir pameistrystę; ragina valstybes nares geriau informuoti praktiką atliekančius jaunuolius apie esamas galimybes, teikti daugiau pagalbos mokymo centrams, kurie norėtų dalyvauti programoje „Erasmus+“, tačiau taip pat sukurti papildomų priemonių, skirtų tarpvalstybinio judumo kaimyninėse šalyse atvejais padėti praktiką atliekantiems asmenims nuvykti į pasirinktą vietą ir joje apsigyventi;

86.  remia judumo stiprinimą švietimo srityje, pameistrystės programose ir atliekant mokomąją praktiką pagal Jaunimo garantijų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvas, siekiant sumažinti aukštą jaunimo nedarbo lygį ir geografinius skirtumus ES;

87.  ragina Komisiją nustatyti esamus nevienodo šalių ir regionų profesinio rengimo ir mokymo įstaigų dalyvavimo ES judumo programose atvejus, kad būtų sumažinti šie skirtumai užtikrinant geresnį nacionalinių agentūrų, susijusių su programa „Erasmus+“, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, remiant profesinio rengimo ir mokymo įstaigų bendras pastangas susiejant patyrusias profesinio rengimo ir mokymo įstaigas su kitomis įstaigomis, siūlant profesinio rengimo ir mokymo įstaigoms politinės paramos priemones ir teikiant joms konkrečius pasiūlymus, taip pat tobulinant jau taikomas profesinio rengimo ir mokymo įstaigų paramos sistemas;

88.  ragina valstybes nares, siekiant plėtoti mokytojų, lektorių ir ne mokslo darbuotojų judumą, pripažinti jų dalyvavimą judumo programose svarbia jų karjeros dalimi ir, jei įmanoma, sukurti atlygio, susijusio su dalyvavimu judumo programose, pavyzdžiui, finansinių išmokų ar darbo krūvio sumažinimo forma, sistemą;

89.  ragina nacionalines agentūras vertinant projektus užtikrinti visišką skaidrumą – skelbti atrinktų projektų sąrašą kartu informuojant apie jų pažangą ir skirtą finansinę paramą;

90.  ragina įgyvendinant KA1 toliau taikyti geriausią programos „Comenius“ praktiką, pvz., skatinti mokyklų klasių mainus, ir užtikrinti mokyklų darbuotojams galimybę individualiai teikti paraiškas dėl judumo dotacijų pagal KA1;

91.  pažymi, kad, nepaisant aukštos KA2 projektų kokybės, daug jų buvo atmesta dėl nepakankamo finansavimo; ragina Komisiją įvertinti šiuos projektus ir padėti jiems pritraukti investicijas iš kitų šaltinių; ragina valstybes nares pripažinti įvertintus projektus ir teikti jiems pirmenybę suteikiant prieigą prie viešųjų lėšų, skirtų jų įgyvendinimui, jei tokios lėšos yra prieinamos;

92.  ragina Komisiją toliau siekti įveikti Briuselyje įsikūrusių organizacijų finansavimo iššūkius, siekiant padėti joms prisidėti prie Europos politikos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse formavimo;

93.  atkreipia dėmesį į nacionalinių agentūrų problemas įgyvendinant tarptautinio studentų kreditų judumo iniciatyvą; ragina užtikrinti, kad nacionalinės agentūros galėtų lanksčiai paskirstyti kai kurių šalių ir regionų išteklius kitiems siekiant įgyvendinti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo prioritetinius tikslus;

94.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog Europos aukštosios mokyklos institucinei judumo sistemai taiko lengvatinę tvarką, mažėja pavienių judumo veiklos, nepriklausančios programai „Erasmus+“, dalyvių; ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas užtikrinti pavieniams kandidatams naujas galimybes dalyvauti judumo programose;

95.  ragina Komisiją remti profesinio rengimo ir mokymo sistemą populiarinant programos „Leonardo da Vinci“ paprogrames naujose šios sistemos organizacijose ir mažesnėse įstaigose, taip pat joms padėti joms teikiant paraiškas dėl tinkamo finansavimo – pasiūlyti papildomas konsultacijas, mokymus internetu ir konkretiems asmenims skirtą pagalbą jiems rengiant kokybiškas paraiškas dėl finansavimo ir šiuo tikslu mezgant ryšius su nacionalinėmis agentūromis, kurios yra susijusios su programa „Erasmus+“;

96.  ragina populiarinti Europos aukštojo mokslo erdvę visame pasaulyje, taip pat visame pasaulyje plėtoti individualias žinias skatinant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus (valstybes nares, aukštąsias mokyklas, aukštojo mokslo asociacijas) siekiant užtikrinti, kad programos „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros programos taptų patrauklesnės aukštosioms mokykloms ir galimiems paraiškų teikėjams;

97.  rekomenduoja labiau įtraukti nacionalines agentūras į švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto politikos formavimą stiprinant Komisijos, valstybių narių ir nacionalinių agentūrų ryšius;

Kitas programos laikotarpis

98.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant supaprastinti procedūras, sumažinti didelę administracinę naštą, tenkančią studentams, institucijoms ir „Erasmus +“ projektuose dalyvaujančioms priimančioms įmonėms, visų pirma toms, kurios pakankamai nesinaudoja šia galimybe, siekiant pagerinti ir palengvinti registracijos, patvirtinimo ir pripažinimo procesus užtikrinant vienodas galimybes; laikosi nuomonės, kad, siekiant paskatinti dalyvavimą šioje programoje, informacija apie ją turi būti teikiama visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis; ragina Komisiją ir nacionalines agentūras suvienodinti dalyvavimo programoje kriterijus, kad kuo daugiau žmonių teiktų paraiškas;

99.  siūlo pirmiausia ne derinti ir iš esmės keisti programos struktūrą, bet užtikrinti ir įtvirtinti laimėjimus ir palaipsniui ją tobulinti, kai to reikia;

100.  rekomenduoja, kad programoje „Erasmus +“ didesnė svarba būtų skiriama neformaliajam švietimui ir padidintas jo matomumą kalbant apie jaunimo užimtumą ir suaugusiųjų švietimą, nes neformalusis švietimas yra svarbus Europos pilietiškumo srityje ir propaguojant demokratiją ir formuojant vertybes; tačiau programa dažnai dėl pavadinimo susiejama tik su formaliuoju švietimu;

101.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai dalyvautų planuojant būsimą finansavimo laikotarpį ir taikant galimus patobulinimus siekiant užtikrinti tolesnę programos sėkmę ir pridėtinę vertę;

102.  rekomenduoja užtikrinti, kad įgyvendinant programą „Erasmus +“ būtų toliau plėtojamas asmenų tarpsektorinis judumas pagal KA1, kad besimokantys asmenys, mokytojai, pedagogai, instruktoriai, pameistriai, darbuotojai ir jaunimas galėtų visapusiškai dalyvauti tarpsektorinio judumo programose;

103.  prašo sukurti aiškią terpsektorinių projektų apibrėžtį, taip siekiant išvengti sumaišties, kylančios dėl neteisingo projektų žymėjimo;

104.  ne tik ragina užtikrinti dabartinį biudžeto dydį kitai programai, finansuojamai pagal naują DFP, bet ir mano, kad dar labiau padidintas biudžetas, kuris užtikrintų bent tokio pat dydžio metinį finansavimą kitoms programoms kaip ir įgyvendinant dabartinę programą, būtų pati svarbiausia išankstinė sąlyga toliau užtikrinant programos sėkmę; siūlo Komisijai išnagrinėti galimybę padidinti išankstinį finansavimą;

105.  teigiamai vertina programos struktūrą ir ragina Komisiją pasiūlyme dėl kitos programų kartos išlaikyti atskirus švietimui ir mokymui, jaunimui ir sportui skirtus skirsnius ir biudžetą, atsižvelgiant į jų specifines ypatybes, ir pagal sektorius pritaikyti paraiškų formas, ataskaitų teikimo sistemas ir reikalavimus dėl parengtų produktų;

106.  ragina nacionalines agentūras užtikrinti, kad turimos pagal pagrindinius veiksmus ir sektorius suskirstytos biudžeto lėšos būtų lengvai prieinamos po kiekvieno paraiškų teikimo etapo, kad pareiškėjai galėtų strategiškai planuoti būsimus veiksmus, taip pat skelbti projektų atrankos rezultatus ir biudžeto eilutes, kad būtų galima vykdyti tinkamą programos išorės stebėseną;

107.  ragina Komisiją reguliariai persvarstyti finansinės paramos dydį, pvz., vienkartinių kelionių ir dienpinigių išmokų sumas, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų realias pragyvenimo išlaidas ir išvengti įsiskolinimo mokymosi metu, tai padėtų užtikrinti, kad mažiau finansinių išteklių ir (arba) specialiųjų poreikių turintys asmenys nebūtų diskriminuojami ir nepasitrauktų iš programų;

108.  pažymi, kad nepalankioje padėtyje esančioms grupės konkretus dėmesys skiriamas jaunimo sektoriuje; rekomenduoja įtraukties ir įvairovės strategiją taikyti visiems programos sektoriams siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir specialiųjų poreikių turinčių asmenų arba mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą programoje „Erasmus +“;

109.  ragina Komisiją pateikti, o valstybes nares – paremti pasiūlymą dėl kokybiškos pameistrystės sistemos ir pasiūlymą dėl didesnio pameistrių judumo siekiant užtikrinti pameistriams, stažuotojams, praktikantams, taip pat profesinį rengimą ir mokymą pasirinkusiems asmenims teisių rinkinį, kuriuo būtų užtikrinama, kad jie būtų tinkamai apsaugoti ir kad minėtos judumo programos jokiais atvejais nepakeistų standartinių darbo sutarčių; ragina rengti kokybiškas apmokamas mokomąsias praktikas ir stažuotes ir prašo, kad valstybės narės praneštų apie atvejus, kai pažeidžiamos su programos „Erasmus+“ paramos gavėjų užduočių vykdymu susijusios sąlygos arba jų teisės;

110.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užmegzti tvirtesnį mokymo įstaigų ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų (vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių, privačiojo sektoriaus atstovų, jaunimo atstovų, profesinio rengimo ir mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų ir pilietinės visuomenės organizacijų) bendradarbiavimą siekiant stiprinti švietimo ir profesinio rengimo ir mokymo sistemų reagavimą į realiuosius darbo rinkos poreikius ir užtikrinti, kad šis bendradarbiavimas atsispindėtų programoje „Erasmus+“; mano, kad aktyvus paramos gavėjų ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas rengiant, organizuojant, stebint, įgyvendinant ir vertinant programą užtikrintų jos gyvybingumą, sėkmę ir pridėtinę vertę;

111.  pritaria tam, kad judumo iniciatyvoje dalyvaujantiems studentams būtų sudaromos galimybės derinti studijas užsienyje ir su studijomis susijusią mokomąją praktiką pagal šią programą, taip palengvinant jų buvimą užsienyje, mažinant atranką pagal socialinę priklausomybę, didinant judumo iniciatyvoje dalyvaujančių studentų skaičių, tobulinant studentų įgūdžius ir stiprinant aukštojo mokslo ir darbo aplinkos tarpusavio ryšius; ragina Komisiją skirstant programos „Erasmus +“ stipendijas ypatingą dėmesį skirti ilgalaikiam pameistrių judumui;

112.  pažymi, kad tarp valstybių narių esama tinkamumo dalyvauti programoje kriterijų skirtumų; primygtinai prašo, kad Komisija užtikrintų, kad visos nacionalinės agentūros darniai taikytų programos taisykles – laikytųsi bendrų kokybės standartų ir procedūrinės praktikos, kad taip būtų užtikrintas programos „Erasmus +“ vidaus ir išorės nuoseklumas ir ji būtų tikra Europos programa; todėl ragina Komisiją parengti nacionalinėms agentūroms skirtas programos „Erasmus +“ Europos įgyvendinimo gaires; ragina nacionalines agentūras, kurios turi būti neatskiriama stebėsenos proceso dalis, taip pat skirti dėmesį tam, kad būtų sukurtas forumas konstruktyviam institucijų, kiekvienoje valstybėje narėje atsakingų už švietimo ir darbo politiką, dialogui palaikyti; primygtinai ragina agentūras geriau koordinuoti savo veiklą, kad panašius klausimus sprendžiantys projektai būtų geriau suderinti;

113.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti profesinį rengimą ir mokymą pasirinkusiems asmenims daugiau galimybių mokytis užsienyje ir laikyti profesinį rengimą ir mokymą geriausiu pasirinkimu norint susirasti darbą ir pradėti sėkmingą karjerą, ir užtikrinti, kad visų amžiaus grupių piliečiams būtų suteikiamos galimybės, skirti pakankamą finansavimą, nes PRM skiriamos lėšos nėra proporcingos(21) asmenų, kurie gali teikti paraiškas dėl siūlomų judumo programų, skaičiui; tvirtai remia veiksmingą moterų judumo profesinio rengimo ir mokymo srityje propagavimą ir skatinimą ir mano, kad šiuo atžvilgiu reikėtų nustatyti plataus užmojo tikslus ir atidžiai stebėti pažangą;

114.  pabrėžia, kad šiuo metu iš naujo apibrėžiami darbai ir įgūdžiai, ypač dėl perėjimo prie labiau skaitmeninės ekonomikos, naujų verslo poreikių ir į ateitį orientuotų sektorių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad programa „Erasmus +“ atspindėtų šią padėtį;

115.  ragina labiau skatinti tolesnių studijų (baigus aukštojo mokslo ciklą) lygio judumo programas, siekiant užtikrinti judumą tarp Europos mokslinių tyrimų centrų ir toliau siekti, kad Europos universitetai taptų tarptautiniai;

116.  pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie priemonę „Erasmus+“ kaip būdą patobulinti savo įgūdžius ir suteikti jiems platesnę dimensiją, ir taip užtikrinti teisingą požiūrį į šią priemonę siekiant garantuoti jos veiksmingumą ir išvengti pavojaus, kad ji nebūtų laikoma tik paprasta gyvenimo patirtimi;

117.  ragina Komisiją parengti ir pateikti atnaujintus statistinius duomenis bei atlikti tolesnius programos „Erasmus +“įgyvendinimo tyrimus, ypač apimant naudojimosi šia programa rodiklį tarp jaunimo, suskaidytą pagal regionus ir pagal lytį, jos padarytą poveikį galimybėms įsidarbinti, taip pat užimtumo pobūdį bei lygį ir poveikį darbo užmokesčiui bei galimus programos tobulinimo būdus; ragina Komisiją išnagrinėti, kodėl kai kurios šalys teikia daugiau paraiškų dėl profesinio rengimo ir mokymo judumo, kur yra didžiausia lyčių nelygybė ir kodėl, iš kurių šalių gaunama daugiausia neįgaliųjų pateiktų paraiškų, ir parengti planą, kaip padidinti kitų šalių dalyvavimą; taigi ragina nacionalines valstybių narių agentūras glaudžiai bendradarbiauti keičiantis informacija ir statistiniais duomenimis; dar kartą pabrėžia, kad tyrimų rezultatus ir statistinius duomenis reikia įtraukti į būsimą programos „Erasmus+“ vidurio laikotarpio peržiūrą ir ją atliekant reikia į juos atsižvelgti;

118.  primena, kad šiuo metu, kai ES ištikusi ypatinga pamatinių vertybių krizė, priemonė „Erasmus+“ gali suteikti svarbią galimybę skatinti jaunimo tarpusavio integraciją, supratimą ir solidarumą; todėl ragina, kad jaunimo integracija būtų skatinama supažindinant jį su įvairia kultūra ir tradicijomis bei puoselėjant reikiamą tarpusavio pagarbą;

119.  siūlo Komisijai toliau laikyti verslumo ugdymą ir mokymą, įskaitant judumą, vienu iš būsimos programos „Erasmus+“ tikslų per kitą finansinį laikotarpį (po 2020 m.) ir numatyti šiuos programos elementus:

   i) kruopštų esamų priemonių, kuriomis verslumas skatinamas per švietimą ir mokymą, poveikio vertinimą ir galimą jų koregavimą, ypatingą dėmesį skiriant poveikiui, kuris daromas nepakankamai atstovaujamoms ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms;
   ii) skatinimą geriau apibrėžti formaliojo ir neformaliojo švietimo, skirto visiems studentams, turinį ir priemones tiek teorinių, tiek praktinių modulių, pvz., studentų verslumo projektų, atveju;
   iii) švietimo įstaigų, įmonių, ne pelno organizacijų ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų partnerysčių skatinimą, siekiant parengti tinkamus kursus ir užtikrinti studentams reikiamą praktinę patirtį bei modelius;
   iv) įgūdžių tobulinimą verslumo procesų, finansinio raštingumo, IRT raštingumo ir įgūdžių, kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo ir naujoviško požiūrio, pasitikėjimo savimi, prisitaikymo, komandos formavimo, projektų valdymo, rizikos vertinimo ir rizikos prisiėmimo srityse, taip pat konkrečių verslo įgūdžių bei žinių tobulinimą;
   v) ypatingą dėmesį neformaliajam ir savaiminiam mokymuisi – išskirtinei aplinkai verslumo kompetencijoms įgyti;

120.  ragina valstybes nares toliau dalyvauti „Erasmus jauniems verslininkams“ programoje ir skatinti jose dalyvauti jaunus žmones, norinčius imtis verslo projektų, kad galėtų įgyti patirties užsienyje ir naujų įgūdžių, kurie jiems padėtų sėkmingai įgyvendinti savo verslo projektus;

121.  primygtinai ragina, kad vyktų tolesnis tarpusavio mokymasis po to, kai įgyjama patirtis studijų, mokymosi ir darbo užsienyje metu, siekiant padidinti programos „Erasmus +“ poveikį vietos bendruomenėms; pabrėžia, kad norint pagerinti pagal programą „Erasmus +“ vykdomų projektų kokybę nepaprastai svarbu dalytis gerosios patirties pavyzdžiais; palankiai vertina programos „Erasmus +“ projektų rezultatų sklaidos platformą ir ragina aktyviau dalytis gerosios patirties pavyzdžiais ir keistis nuomonėmis tarptautiniu mastu su nacionalinėmis agentūromis, partneriais ir programos paramos gavėjais; ragina Komisiją padėti paraiškų dėl dalyvavimo programoje teikėjams rasti tarptautinių partnerių, sukuriant naudotojams lengvai prieinamas platformas, kuriose būtų viešai skelbiama informacija apie skirtingus paramos gavėjus ir jų vykdomus projektus;

122.  ragina Komisiją patobulinti programos vadovą ir padaryti jį lengvesnį naudoti bei suprantamesnį, taip pat parengti specialias informacines brošiūras apie visus pagrindinius veiksmus; ragina Komisiją supaprastinti paraiškų teikimo procesą sumažinant administracinę naštą;

123.  pritaria tam, kad būtų plėtojamos suaugusiųjų mokymosi įstaigos nuolat teikiant profesinio tobulėjimo ir judumo galimybių mokytojams, mokyklų vadovams, instruktoriams ir kitiems švietimo srities darbuotojams; ragina tobulinti įgūdžius bei gebėjimus, visų pirma suaugusiųjų mokymui veiksmingai naudojant IRT, kad būtų siekiama geresnių mokymosi rezultatų; pabrėžia, kad svarbu keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;

124.  palankiai vertina tai, kad rengiami bandomieji projektai, pavyzdžiui, „Europos pameistrių judumo sistema: Europos Sąjungos pilietybės ir įgūdžių vystymas integruojant jaunimą į darbo rinką“, kuriuo siekiama įgyvendinti rentabilias tarpvalstybinio pameistrių judumo sistemas tarp profesinio rengimo ir mokymo institucijų, bendrovių ir (arba) kitų susijusių organizacijų, taip pat oficialiai pripažinti ir patvirtinti mokymosi rezultatus ir remti abipusį diplomų pripažinimą, ir „Jaunimo judumas profesinio mokymo srityje – didesnis jaunimo judumas“, kuriuo siekiama gerinti jaunimo judumą profesinio mokymo srityje; ragina Komisiją veiksmingai įgyvendinti abu bandomuosius projektus ir juos ilgam laikui įtraukti į programą „Erasmus +“;

125.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti didesnę ir labiau ilgalaikę struktūrinę paramą Europos pilietinės visuomenės organizacijoms švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse teikiant dotacijas veiklai, nes jos yra organizacijos, teikiančios galimybes mokytis, o Europos piliečiams ir gyventojams teikiančios galimybių dalyvauti rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką;

126.  ragina Komisiją apsvarstyti tinkamą sprendimą dėl Europos lygmens nevyriausybinių organizacijų, įsikūrusių Briuselyje ir teikiančių paraiškas dėl finansavimo nacionalinėms agentūroms, padėties;

o
o   o

127.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.
(2) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
(3) OL C 311, 2009 12 19, p. 1.
(4) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.
(5) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 77.
(6) OL C 372, 2011 12 20, p. 1.
(7) OL C 372, 2011 12 20, p. 31.
(8) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(9) OL C 70, 2012 3 8, p. 9.
(10) OL C 208, 2016 6 10, p. 32.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0292.
(12) OL C 417, 2015 12 15, p. 25.
(13) OL C 172, 2015 5 27, p. 17.
(14) OL C 417, 2015 12 15, p. 36.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0106.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0291.
(18) http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/education/library/study/2014/erasmus-impact_en.pdf
(19) Jungtinio tyrimų centro mokslo ir politikos ataskaita dėl kalbų ir įsidarbinimo galimybių, 2015.
(20) OL C 111, 2008 5 6, p. 1.
(21) Remiantis Komisijos duomenimis, 2016 m. dėl nepakankamo finansavimo pagal programą „Erasmus+“ buvo finansuotos tik 42 proc. reikalavimus atitinkančių paraiškų dėl dalyvavimo PRM judumo schemoje. Padėtis blogėjo metams bėgant: 2014 m. 54 proc. paraiškų buvo sėkmingos, o 2015 m. – 48 proc. Nors skiriamas finansavimas kasmet kažkiek didėjo, paklausa augo žymiai sparčiau, o riboti programos „Erasmus+“ ištekliai neleidžia sulyginti finansavimo poreikių su paklausa.

Teisinis pranešimas