Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2017 m. vasario 14 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
ES ir Kuko Salų tausios žvejybos partnerystės susitarimas ***
 ES ir Kuko Salų tausios žvejybos partnerystės susitarimas (rezoliucija)
 Registro kontrolė ir Komisijos ekspertų grupių sudėtis
 Informatorių vaidmuo saugant ES finansinius interesus
 Trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas *
 Kontrolės priemonių taikymas naujai psichoaktyviajai medžiagai 2- [[1- (cikloheksilmetil)] 1H-indol-3-karbonil]amino]-3,3-dimetilbutanoatui (MDMB-CHMICA) *
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2016/005 NL/Drenthe Overijssel – mažmeninė prekyba“
 Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūra
 Metinė ES konkurencijos politikos ataskaita
 Lyčių lygybės skatinimas atliekant psichikos sveikatos ir klinikinius tyrimus
 Prioritetai 61-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje

ES ir Kuko Salų tausios žvejybos partnerystės susitarimas ***
PDF 236kWORD 38k
2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07592/2016 – C8-0431/2016 – 2016/0077(NLE))
P8_TA(2017)0019A8-0010/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07592/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo projektą (07594/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 7 dalį (C8-0431/2016),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A8-0010/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Kuko Salų Vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0020.


ES ir Kuko Salų tausios žvejybos partnerystės susitarimas (rezoliucija)
PDF 262kWORD 42k
2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija su ne teisėkūros pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07592/2016 – C8-0431/2016 – 2016/0077(NLE)2016/2230(INI))
P8_TA(2017)0020A8-0015/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07592/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0431/2016),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo 2013 m. birželio mėn. ex ante vertinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Kuko Salų valdžios institucijų strategines vietos žuvininkystės sektoriaus plėtojimo gaires, ypač į dokumente „Cook Islands Offshore Fisheries Policy“ (liet. „Kuko Salų žvejybos atviroje jūroje politika“) pateiktas gaires,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) sistemą, ypač į 1, 2, 9, 10 ir 14 darnaus vystymosi tikslus;

–  atsižvelgdamas į Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (angl. WCPFC) 12-ojo mokslinio komiteto posėdžio išvadas ir rekomendacijas dėl toli migruojančių žuvų išteklių ilgalaikio išsaugojimo ir tausaus naudojimo vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0015/2017),

A.  kadangi Komisija ir Kuko Salų Vyriausybė susiderėjo dėl naujo Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo (ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimas) ir jo įgyvendinimo protokolo, kurie galios atitinkamai aštuonerius ir ketverius metus;

B.  kadangi tai pirmasis ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimas, pagal kurį užtikrinama ES galimybė žvejoti rytinės Ramiojo vandenyno dalies vandenyse, nepratęsus susitarimo su Kiribačiu (ir pasirašius susitarimus su Mikronezija ir Saliamono Salomis, tačiau jų netaikant);

C.  kadangi pagrindinis ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimo (protokolo) tikslas yra ES ir Kuko Salų bendradarbiavimo žvejybos srityje skatinimas siekiant abiejų šalių interesų, sukuriant partnerystės sistemą, kuri skatintų tvarią žvejybos politiką ir tausų žuvų išteklių naudojimą Kuko Salų išskirtinėje ekonominėje zonoje;

D.  kadangi mūsų veikla regione turėtų padėti skatinti tvarią žuvininkystės politiką ir atsakingą išteklių naudojimą, užtikrinant tinkamą Ramiojo vandenyno tunų išteklių valdymą;

E.  kadangi ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimas pagrįstas patikimiausia turima moksline informacija ir sudarytas laikantis Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) priimtų išsaugojimo ir valdymo priemonių, neviršijant dabar taikomo perviršio;

F.  kadangi patiriama su priežiūra ir kontrole susijusių problemų ir kadangi neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba yra sunkiai įveikiama problema, atsižvelgiant į teritorinį susiskaidymą ir išteklių išsisklaidymą;

G.  kadangi vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno regione esama įvairių ES valstybių narių laivų ir kadangi visi kiti žvejybos susitarimai regione baigė galioti;

H.  kadangi prisiimtas įsipareigojimas kitiems ne Europos laivynams nesudaryti palankesnių sąlygų už tas, kurios nustatytos susitarime, ir kadangi šiame susitarime yra Kotonu susitarimo nuostata dėl žmogaus teisių, demokratinių principų ir teisinės valstybės;

I.  kadangi ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimu siekiama skatinti veiksmingesnį ir tvaresnį žuvininkystės sektoriaus, taip pat ir susijusių pramonės sektorių bei veiklos vystymąsi salyne laikantis Kuko Salų nacionalinės žuvininkystės politikos tikslų, visų pirma paramos moksliniams tyrimams ir smulkiajai žvejybai srityje, padidinti vietos uostuose iškraunamų žuvų kiekį, sustiprinti žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros pajėgumus bei kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, vadovaujantis darnaus vystymosi tikslų (DVT) sistema;

J.  kadangi Kuko Salų žuvininkystės politikos vystymui remti skirti įnašai, sudarantys 47,6–50 proc. visos sumos, kuri turi būti pervesta, vertinant pagal procentinės dalies dydį yra labai dideli;

K.  kadangi nuo 2012 m. didžiaakių tunų išteklių mažėja, todėl WCPFC pradėjo taikyti valdymo priemonę, dėl kurios 2017 m. bus deramasi iš naujo, ir kadangi 2015 m. seineriais sugautų žuvų kiekis sumažėjo 26 proc., palyginti su 2014 m.; kadangi, be to, Kuko Salų vandenys laikomi ryklių rezervatu, nors būtina pabrėžti, kad pagal naująjį susitarimą šiuose vandenyse žvejojantis Europos laivynas ryklių nežvejoja;

L.  kadangi tradiciškai ES ūdomis žvejojantys laivai žuvis sužvejodavo šiltesniuose vandenyse Kuko Salų pietinėje dalyje; atsižvelgdamas į Kuko Salų ryklių išsaugojimo reglamente nustatytus reikalavimus; kadangi iš ex ante vertinimo matyti, kad ūdomis žvejojantys ES laivai yra visiškai nesuinteresuoti ateityje žvejoti Kuko Salų išskirtinėje ekonominėje zonoje;

M.  kadangi Kuko Salų priklausomybė nuo maisto produktų importo yra didelė;

1.  mano, kad ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimu turi būti veiksmingai skatinama tausi žvejyba Kuko Salose pasitelkiant tinkamą ES paramą sektoriui ir siekiama dviejų vienodos svarbos tikslų: 1) sudaryti galimybes ES žvejybos laivams žvejoti Kuko Salų žvejybos rajone remiantis patikimiausia turima moksline informacija ir laikantis WCPFC priimtų išsaugojimo ir valdymo priemonių, neviršijant dabar taikomo perviršio, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą šalies žvejybos pajėgumų plėtrą, ir 2) skatinti ES ir Kuko Salų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti tvarią žuvininkystės politiką ir atsakingą žuvų išteklių naudojimą Kuko Salų žvejybos rajone, taip pat prisidėti prie tvaraus Kuko Salų žuvininkystės sektoriaus plėtojimo vykdant ekonominį, finansinį, techninį ir mokslinį bendradarbiavimą ir gerbiant savarankiškus šios šalies sprendimus dėl šio plėtojimo;

2.  atkreipia dėmesį į ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimo ir atitinkamo protokolo 2013 m. birželio mėn. ex ante vertinimo ataskaitos išvadas, kuriose teigiama, kad ankstesni žvejybos partnerystės susitarimai (protokolai) regione (Kiribatyje, Saliamono Salose) iš esmės neprisidėjo prie vietos žuvininkystės sektorių plėtojimo, ypač bendrų įmonių (su bendromis investicijomis) ir vietos žuvų perdirbimo pajėgumų plėtros požiūriu; mano, kad ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimas turėtų kiek įmanoma prisidėti prie vietos žuvininkystės sektoriaus plėtojimo, užtikrindamas vidaus vartojimui būtiną žuvų pasiūlą, ir taip atitiktų naujos kartos ES žvejybos susitarimuose skelbiamus ir darnaus vystymosi tikslų sistemoje numatytus tikslus;

3.  apgailestauja, kad kitos regiono šalys nesudarė partnerystės susitarimų su ES ir kad jos atvėrinėja savo žvejybos vietas kitoms pasaulio valstybėms ir regionams, kurie kai kada taiko žvejybos praktiką, pagal kurią neatsižvelgiama į turimus išteklius, užuot pasirinkdamos susitarimą su ES, pagal kurį skatinama tausi žvejyba ir suteikiama parama sektoriui;

4.  palankiai vertina tai, kad buvo numatytas įpareigojimas Kuko Saloms viešai paskelbti apie bet kokius esamus susitarimus, kuriais užsienio laivynams leidžiama žvejoti Kuko Saloms priklausančiuose vandenyse, tačiau apgailestauja, kad nėra tiksliai apibrėžtos bendros žvejybos pastangos, kaip reikalaujama tam tikruose kituose ES sudarytuose susitarimuose;

5.  pažymi, kad įgyvendinant ir galbūt peržiūrint ir (arba) atnaujinant ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimą ir protokolą turėtų būti atsižvelgiama į Kuko Salų valdžios institucijų nustatytą Kuko Salų žuvininkystės sektoriaus plėtojimo strategiją, atliekamas suderinimas su šia strategija ir turėtų būti numatyta:

   prisidėti stiprinant Kuko Salų žuvų išteklių ir šios šalies vandenyse vykdomos žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros pajėgumus, ypatingą dėmesį skiriant kovai su NNN žvejyba;
   gerinti turimas mokslines žinias apie vietos jūrų ekosistemų ir Kuko Salų vandenyse gyvenančių žuvų išteklių būklę;
   teikti specialią paramą vietos smulkiosios žvejybos ir nuo jos priklausomų bendruomenių vystymui, didinant šios žvejybos indėlį į vietos ekonomiką, prisidedant prie saugos laivuose ir žvejų pajamų didinimo, remiant vietos žuvų perdirbimo ir pardavimo infrastruktūros, nesvarbu, ar ji skirta vidaus rinkai aprūpinti, ar eksportui, plėtrą;

6.  mano, kad parama sektoriaus plėtrai yra svarbi siekiant padėti užtikrinti šalies partnerės tvarumą, nes ji padeda padidinti šalies veiklos savarankiškumą, sustiprinti jos plėtros strategiją ir užtikrinti suverenitetą;

7.  mano, kad galimybės pagal partnerystės susitarimus ES žvejybos laivuose įdarbinti vietos jūrininkus atitinka tarptautinius standartus; kartoja, kad būtina paisyti TDO principų ir skatinti ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 188, drauge paisant bendrųjų laisvės burtis į asociacijas ir darbuotojų teisės į kolektyvines derybas, taip pat diskriminacijos panaikinimo darbo ir profesinėje srityse principų; tačiau pažymi, kad trūkstant tunų žvejybos laivuose dirbančių kvalifikuotų jūrininkų Kuko Salų institucijos nepateikė jokio prašymo pakrauti žuvį į Europos laivyno laivus;

8.  mano, kad ES ir Kuko Salų žvejybos partnerystės susitarimu ir jo protokolu turėtų būti suteikta galimybė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą kovos su neteisėta žvejyba srityje, taip pat Kuko Saloms turėtų būti suteiktos priemonės finansuoti stebėsenos programas, ir mano, kad turėtų būti griežtinamos kovos su NNN žvejyba Kuko Salų išskirtinėje ekonominėje zonoje priemonės, be kita ko, gerinant stebėseną, kontrolę ir priežiūrą plačiai taikant palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemą, naudojantis žvejybos žurnalais, vykdant patikrinimus ir įgyvendinant regioninių žuvininkystės organizacijų sprendimus;

9.  mano, jog pageidautina didinti duomenų apie visą laimikį (tikslinį laimikį ir priegaudą) ir apskirtai apie žuvų išteklių išsaugojimo būklę kiekį ir patikimumą, kad būtų galima, dalyvaujant žvejų asociacijoms, patikimiau įvertinti susitarimo poveikį jūrų ekosistemai ir žvejų bendruomenėms; primygtinai ragina Komisiją skatinti taisyklėmis pagrįstą ir skaidrų organų, atsakingų už susitarimo taikymo stebėseną, veikimą ir mokslinių vertinimų, kuriuos atlieka WCPFC, stiprinimą;

10.  todėl ragina Komisiją apsvarstyti atsargumo principo taikymą bendros žuvininkystės politikos taisyklėms ir išanalizuoti plūduriuojančiųjų žuvų telkimo įtaisų naudojimą teritorijoje ir tokio naudojimo poveikį tunų ekologijai, taip pat pateikti pasiūlymų dėl jų naudojimo, atsižvelgiant į gautus rezultatus;

11.  ragina Komisiją laiku informuoti Parlamentą apie ateinančius jungtinio komiteto posėdžius ir perduoti Parlamentui jungtinio komiteto posėdžių protokolus ir išvadas, kaip numatyta susitarimo 6 straipsnyje, daugiametę sektorių programą, kaip numatyta protokolo 3 straipsnyje, ir atitinkamų metinių vertinimų rezultatus, kad Parlamento atstovams būtų sudarytos sąlygos stebėtojų teisėmis dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiu, ir skatinti Kuko Salų žvejų bendruomenių dalyvavimą;

12.  ragina Komisiją ir Tarybą, neviršijant atitinkamų savo įgaliojimų, nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais procedūrų, susijusių su protokolu ir galimu jo atnaujinimu, etapais, kaip nustatyta ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje ir SESV 218 straipsnio 10 dalyje;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kuko Salų vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0019.


Registro kontrolė ir Komisijos ekspertų grupių sudėtis
PDF 258kWORD 43k
2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl registro kontrolės ir Komisijos ekspertų grupių sudėties (2015/2319(INI))
P8_TA(2017)0021A8-0002/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą, nustatantį Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliąsias taisykles (C(2016)3301),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Komisijai „Komisijos ekspertų grupių veiklos organizavimo taisyklės. Horizontalios taisyklės ir viešasis registras“ (C(2016)3300),

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 ir 54 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A8-0002/2017),

A.  kadangi EP yra išreiškęs susirūpinimą dėl ankstesnių, 2010 m. lapkričio mėn., Komisijos ekspertų grupių veiklos organizavimo taisyklių veikimo(3); šios taisyklės buvo nustatytos siekiant pradėti taikyti svarbias veiklos naujoves, kad būtų padidintas tarpinstitucinio darbo skaidrumas ir koordinavimas;

B.  kadangi būtent Biudžeto komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad tam tikroms ekspertų grupėms trūksta skaidrumo, ir į tai, kad tokių grupių sudėtis nesubalansuota, taip pat atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti, kaip ekspertų grupių sudėtyje būtų nustatyta tinkama pusiausvyra ekspertinių žinių ir atstovaujamų pažiūrų aspektais, patvirtino 2011 ir 2014 m. biudžetų rezervus ir parengė prašymus tokias grupes reformuoti, kuriems dar nepritarta;

C.  kadangi atliekant naujausią tyrimą, kurį užsakė minėtas komitetas, nustatyta, kad tam tikroms ekspertų grupėms labai trūksta skaidrumo ir jų sudėtis netolygi(4);

D.  kadangi tolygi sudėtis ir skaidrumas yra būtina sąlyga, kad ekspertizė tinkamai atspindėtų reguliavimo veiksmų poreikius, ir siekiant skatinti šios ekspertizės ir reguliavimo veiksmų teisėtumą Europos piliečių akyse;

E.  kadangi Europos ombudsmenas, atlikęs strateginį tyrimą(5), pateikė rekomendaciją dėl Komisijos ekspertų grupių sudėties, ypač pabrėždamas poreikį užtikrinti didesnį ekspertų grupių skaidrumą;

F.  kadangi prieš priimdama minėtą sprendimą Komisija bendradarbiavo su Parlamento atstovais ir su Europos ombudsmenu;

G.  kadangi Komisija pateikė Parlamentui Komisijos tarnybų darbo dokumentą, kuriuo reaguojama į rekomendacijas, pateikiamas Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjo darbo dokumente;

H.  kadangi, deja, nepaisant to, nei Komisijos tarnybų darbo dokumente, nei Komisijos sprendime nepateikiama sprendimų dėl visų susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos pareiškė Parlamentas;

1.  palankiai vertina 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą, nustatantį Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliąsias taisykles, tačiau apgailestauja, kad, nors daug nevyriausybinių organizacijų išreiškė susidomėjimą, Komisija neorganizavo visapusiškų viešų konsultacijų; pakartoja, kad svarbu atgaivinti įvairias pilietinės visuomenės atstovų ir socialinių partnerių dalyvavimo itin svarbiose srityse, kaip antai skaidrumas ir ES institucijų veikimas, formas;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad, priėmus naujas horizontaliąsias taisykles, regis, atsižvelgta į daug susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos Parlamentas iškėlė anksčiau, ypač klausimų, susijusių su poreikiu skelbti viešus kvietimus teikti paraiškas dėl ekspertų grupių narių atrankos ir susijusių su Komisijos ekspertų grupių registro peržiūra, taip pat su sąveikos tarp šio registro, Komisijos ir Parlamento skaidrumo registro ir atitinkamų taisyklių, susijusių su būtinybe vengti interesų konfliktų, visų pirma ekspertų, paskirtų individualiai, atvejais, sukūrimu;

3.  pabrėžia, kad sudarant ekspertų grupes ir padedant užtikrinti tinkamą praktinės patirties ir atstovaujamų nuomonių pusiausvyrą bei siekiant gerinti šių grupių veikimą itin svarbu užtikrinti skaidrumą ir tarpinstitucinių veiksmų koordinavimą; taigi palankiai vertina tai, kad atrankos procesas dabar yra viešas; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti aišku, kokios praktinės patirties turi ekspertai ir kokia jų kvalifikacija; laikosi nuomonės, kad per visą atrankos procesą turėtų būti užtikrintas aukštas skaidrumo lygis ir turėtų būti taikomi aiškesni ir glaustesni kriterijai, ypač daug dėmesio skiriant praktinei kandidatų patirčiai, jų akademinei kvalifikacijai ir galimiems jų interesų konfliktams;

4.  teigiamai vertina tai, kad jau sukurtas Komisijos ekspertų grupių registro ir Skaidrumo registro ryšys, taip užtikrinant didesnį skaidrumą;

5.  apgailestauja dėl to, kad bandymas vykdyti viešas konsultacijas dėl naujų taisyklių nustatymo buvo nesėkmingas; ragina Komisiją veikti skaidriai ir būti atskaitinga ES piliečiams;

6.  primena, kad skaidrumo trūkumas daro neigiamą poveikį ES piliečių pasitikėjimui ES institucijomis; mano, kad vykdant veiksmingą Komisijos ekspertų grupių sistemos reformą, grindžiamą aiškiais skaidrumo ir subalansuotos sudėties principais, bus pagerintas duomenų prieinamumas ir patikimumas, o tai padės padidinti žmonių pasitikėjimą ES;

7.  pabrėžia, kad naujosios taisyklės turėtų būti griežtai ir vienodai taikomos visoms ekspertų grupėms, nesvarbu, koks jų pavadinimas (taigi įskaitant specialiąsias, aukšto lygio ar kitas „neeilines“ grupes, taip pat oficialias ir neoficialias grupes), kurios nėra sudarytos išskirtinai tik iš valstybių narių atstovų arba kurioms netaikomas 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimas 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo; pakartoja, kad naujosios taisyklės privalo užtikrinti proporcingą atstovavimą, nes būtų užtikrintas visų suinteresuotųjų subjektų atstovų dalyvavimas;

8.  mano, kad Komisija turėtų daryti pažangą siekdama, kad ekspertų grupių sudėtis būtų labiau subalansuota; vis dėlto labai apgailestauja dėl to, kad, siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir pusiausvyrą, dar nėra aiškiai atskirti ekonominiams ir neekonominiams interesams atstovaujantys subjektai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog reikia, kad Komisija aiškiai nurodytų viešame kvietime teikti paraiškas, kaip ji apibrėžia subalansuotą sudėtį ir kokių interesų atstovavimo ji siekia sudarydama ekspertų grupes; todėl mano, kad svarbu į procesą įtraukti Parlamentą ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, kad būtų parengta darnesnė to atskyrimo apibrėžtis;

9.  ragina Komisiją kuriant naujas ekspertų grupes arba keičiant esamų grupių sudėtį aiškiai paskelbti viešame kvietime teikti paraiškas, kaip ji apibrėžia subalansuotą sudėtį ir kurioms interesų grupėms siekiama atstovauti ir kodėl, taip pat, kai ekspertų grupės sukurtos, pagrįsti visus galimus nukrypimus nuo prieš tai apibrėžtos subalansuotos sudėties;

10.  atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į pirmiau minėtos Europos ombudsmeno nuomonės 34–45 dalis, pabrėžia, kad nors Komisija dar nėra oficialiai apibrėžusi savo „tolygumo“ koncepcijos, pastarosios nereikėtų grįsti aritmetiniais skaičiavimais, o greičiau ją reikėtų suprasti kaip rezultatą pastangų užtikrinti, jog ekspertų grupių nariai, kaip komanda, turi būtinų techninių ekspertinių žinių ir atstovauja labai įvairiems požiūriams, kad galėtų įgyvendinti atitinkamos ekspertų grupės įgaliojimus; mano, kad todėl tolygumo koncepcija turėtų būti suprantama kaip susijusi su kiekvienos atskiros ekspertų grupės konkrečiais įgaliojimais; mano, kad ekspertų grupės sudėties tolygumo vertinimo kriterijai turėtų apimti grupės užduotis, reikiamas technines ekspertines žinias, suinteresuotuosius subjektus, kurie greičiausiai patirs atitinkamo klausimo poveikį, suinteresuotųjų subjektų grupių organizaciją ir atitinkamą ekonominių ir neekonominių interesų santykį;

11.  ragina Komisiją nedelsiant ištirti, ar reikia nustatyti naują skundų teikimo mechanizmą tam atvejui, jei suinteresuotieji subjektai ginčija subalansuotos sudėties apibrėžtį, arba ar dabartinė tvarka yra tinkama; ragina Parlamentą dalyvauti taikant šį kontrolės mechanizmą;

12.  primena, kad praeityje Komisija ne visada galėjo rasti pakankamai ekspertų, galinčių atstovauti MVĮ, vartotojams, profesinėms sąjungoms ar kitoms visuotinio viešojo intereso organizacijoms, ir kad to priežastis dažnai buvo sąnaudos, susijusios arba su pasiimamomis atostogomis, arba, MVĮ atveju, su pavaduojančių darbuotojų radimu laikotarpiui, kurį ekspertai praleistų ekspertų grupėse (toliau šios sąnaudos vadinamos alternatyviosiomis sąnaudomis);

13.  todėl prašo Komisijos ištirti būdus, kaip būtų galima palengvinti ir paskatinti nepakankamai atstovaujamų organizacijų ar socialinių grupių dalyvavimą ekspertų grupėse, įvertinant, be kita ko, savo nuostatas dėl veiksmingo ir teisingo išlaidų kompensavimo, įskaitant galimus būdus kompensuoti išlaidas, susijusias su visomis tokiomis alternatyviosiomis sąnaudomis, tuo pačiu metu tinkamai laikantis proporcingumo principo;

14.  prašo Komisijos įvertinti išmokų sistemos, kurią taikant remiamos nepakankamai atstovaujamos grupės, kad jos įgytų ekspertinių žinių, kurių reikia siekiant visapusiškai veiksmingai dalyvauti ekspertų grupių veikloje, sukūrimą;

15.  ragina Komisiją sudaryti galimybes Europos nevyriausybinėms organizacijoms, kad ekspertų grupėse joms atstovautų atstovai iš jų atitinkamų nacionalinių organizacijų, kai jiems suteikti aiškūs Europos lygmens organizacijų įgaliojimai;

16.  ragina Komisiją užtikrinti, kad, net jei, nepaisant specialių susitarimų, vis dar neįmanoma rasti pakankamai ekspertų, atstovaujančių visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, atitinkama ekspertų grupė imsis visų tinkamų priemonių, pavyzdžiui, taikys balsų paskirstymo procedūras, siekdama užtikrinti, kad šių ekspertų grupių galutinės ataskaitos veiksmingai atstovautų visoms susijusioms interesų grupėms išlaikant pusiausvyrą;

17.  primena, kad ir Parlamentas, ir Europos ombudsmenas rekomendavo Komisijai viešai paskelbti ekspertų grupių darbotvarkes, aiškinamuosius dokumentus, posėdžių protokolus ir svarstymus, nebent kvalifikuota šių grupių narių dauguma nuspręstų, kad konkretus posėdis ar posėdžio dalis turėtų būti slapti, ir apgailestauja, kad Komisija atkakliai toliau laikosi sistemos, pagal kurią posėdžiai lieka slapti, nebent paprasta ekspertų grupių narių dauguma nusprendžia, kad svarstymai turi būti vieši; mano, kad nepaprastai svarbu užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, ir ragina Komisiją sudaryti sąlygas posėdžius ir protokolus skelbti viešai;

18.  pabrėžia, kad naudotojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su įvairiausiais dokumentais (darbotvarkėmis, susijusiais dokumentais, įvairiomis ataskaitomis) siekiant užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai galėtų vykdyti veiksmingą stebėseną; be to, laikosi nuomonės, kad ekspertų grupių registro interneto svetainė (atskira svetainė arba saitai į kitas atitinkamas svetaines) turėtų būti viena iš priemonių arba mechanizmų, naudojamų siekiant gauti nuolat atnaujinamą informaciją apie naujausius politikos įvykius, taip užtikrinant aukšto lygio skaidrumą;

19.  ragina Komisiją, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Parlamentą, nedelsiant parengti specialias gaires, kuriose paaiškinama, kaip ji supranta nuostatą, jog ekspertų grupių posėdžių protokolai turi būti prasmingi ir išsamūs, ypač kai šie posėdžiai nevieši, ir ragina Komisiją šiuo požiūriu užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, įskaitant darbotvarkių, aiškinamųjų dokumentų, balsavimo rezultatų ir išsamių posėdžių protokolų, taip pat prieštaraujančių nuomonių, skelbimą, kaip numatyta pagal Europos ombudsmeno rekomendaciją;

20.  primena, kad, papildomai prie individualiai paskirtų ekspertų, nariai iš universitetų, mokslinių tyrimų institutų, advokatų kontorų, Europos ir kitų idėjų kalvių ir konsultacijų įmonių taip pat gali turėti interesų konfliktų, ir prašo Komisijos išaiškinti, kaip ji vengia interesų konfliktų šių konkrečios kategorijos ekspertų atvejais;

21.  ragina Komisiją, remiantis turimais gerais pavyzdžiais, užtikrinti, kad visuose generaliniuose direktoratuose būtų sistemingai taikomos geresnės horizontaliosios taisyklės, naudojantis horizontaliųjų taisyklių įgyvendinimo centralizuotos priežiūros priemonėmis, ir nedeleguoti šios funkcijos atskiriems generaliniams direktoratams;

22.  ragina Komisiją visų pirma skirti pakankamai išteklių veiklai, susijusiai su registru, plėtojant novatoriškus ir ypač veiksmingus metodus, kad jis būtų nuolat atnaujinamas, jame nebūtų jokių faktinių klaidų ir (arba) praleidimų ir būtų galima eksportuoti duomenis automatizuotai nuskaitomu formatu;

23.  pažymi, kad Komisija yra nurodžiusi, jog iki 2016 m. pabaigos visi generaliniai direktoratai turės būti įdiegę naująsias Komisijos ekspertų grupių veiklos organizavimo taisykles, ir prašo Komisijos pateikti Parlamentui įgyvendinimo ir vertinimo ataskaitą vėliausiai praėjus metams nuo minėto sprendimo priėmimo, t. y. iki 2017 m. birželio 1 d.; ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant struktūrinį dialogą su Parlamentu pirmasis ataskaitos pristatymas žodžiu galėtų įvykti jau per kitus šešis mėnesius;

24.  taip pat primena, kad Komisija, ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus ir strategines gaires, turi užtikrinti, kad visi dokumentai, įskaitant aktų projektus, būtų tuo pat metu perduodami Parlamentui, Tarybai ir valstybių narių ekspertams, kaip sutarta pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
(2) OL L 246, 2016 9 14, p. 27.
(3) C(2010)7649, 2010 m. lapkričio 10 d.
(4) Komisijos ekspertų grupių sudėtis ir ekspertų grupių registro būklė, D teminis skyrius, Biudžeto reikalai, 2015 m.
(5) OI/6/2014/NF.


Informatorių vaidmuo saugant ES finansinius interesus
PDF 344kWORD 46k
2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus (2016/2055(INI))
P8_TA(2017)0022A8-0004/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(1),

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/1/2014/PMC dėl informavimo apie pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 22 straipsnio a punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją CM/Rec(2014)7 dėl informatorių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 8, 13 ir 33 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijos dėl etiško elgesio viešojo administravimo institucijose tobulinimo 4 principą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Europos ombudsmeno tarnybos tyrimą ir į jos raginimą ES institucijoms patvirtinti reikiamas taisykles dėl informatorių,

–  atsižvelgdamas į EBPO leidinį „Įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą informatorių apsaugą“,

–  atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Guja prieš Moldovą, Ieškinys Nr. 14277/04, 2008 m. vasario 12 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0004/2017),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentui reikia kuo daugiau informacijos, susijusios su visais tokiais pažeidimais; kadangi tais atvejais, kai pažeidimai įvykdomi institucijų viduje, Parlamentui turėtų būti suteikiama teisė susipažinti su visa informacija, kad jis galėtų vykdyti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą žinodamas visus faktus;

B.  kadangi Europos Audito Rūmai teikia Parlamentui puikų pagrindą jo atliekamiems tyrimams, tačiau patys negali apimti visų individualių išlaidų;

C.  kadangi Komisija ir kitos ES institucijos taip pat teikia Parlamentui informatyvias savo išlaidų ataskaitas, tačiau pasikliauja ir oficialių pranešimų teikimo mechanizmais;

D.  kadangi daugeliui Sąjungos fondų taikomas pasidalijamasis valdymas, kurį vykdo Komisija ir valstybės narės, ir dėl to Komisijai sunku pranešti apie pažeidimus, susijusius su atskirais projektais;

E.  kadangi Parlamentas iš individualių piliečių ir nevyriausybinių organizacijų reguliariai gauna informaciją apie pažeidimus, susijusius su atskirais projektais, visai arba iš dalies finansuojamais iš Sąjungos biudžeto;

F.  kadangi todėl informatoriai atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią išlaidų, susijusių su ES biudžetu, pažeidimams, juos nustatant ir pranešant apie juos bei nustatant ir viešinant korupcijos atvejus; kadangi reikia sukurti ir skatinti pasitikėjimo kultūrą, puoselėjant Europos viešąsias gėrybes, kurioje ES pareigūnai ir kiti darbuotojai, taip pat plačioji visuomenė jaustųsi apsaugoti dėl patikimo valdymo praktikos, ir iš to būtų matyti, kad ES institucijos remia, saugo ir skatina galimus informatorius;

G.  kadangi būtina kuo skubiau sukurti horizontalųjį teisinį pagrindą, pagal kurį, nustačius teises ir pareigas, informatoriai būtų saugomi visoje ES ir ES institucijose (anonimiškumo apsauga, teisinės, psichologinės ir prireikus finansinės pagalbos teikimas, prieiga prie įvairių informacijos šaltinių, greito reagavimo schemų ir kt.);

H.  kadangi dauguma ES valstybių narių yra ratifikavusios JT konvenciją prieš korupciją, kuri įpareigoja užtikrinti tinkamą ir efektyvią informatorių apsaugą;

I.  kadangi informavimas yra itin svarbus informacijos šaltinis kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir tiriant korupcijos viešajame sektoriuje atvejus;

J.  kadangi informatoriai atlieka itin svarbų vaidmenį, kai reikia aptikti korupciją ir sukčiavimą bei apie juos pranešti, nes tiesiogiai šiose nusikalstamose veikose dalyvaujančios šalys aktyviai mėgins tas veikas nuslėpti, kad jos nepatektų į jokį oficialių pranešimų teikimo mechanizmą;

K.  kadangi skaidrumo ir sąžiningumo principais paremtas informavimas apie pažeidimus yra itin svarbu; kadangi todėl jų apsauga turėtų būti užtikrinama pagal įstatymą ir sustiprinta visoje Europos Sąjungoje, tačiau tik tuomet, jei jų veiksmų tikslas – apsaugoti viešąjį interesą geranoriškai imantis veiksmų pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

L.  kadangi valdžios institucijos neturėtų riboti ar mažinti informatorių ir žurnalistų gebėjimų dokumentuose užfiksuoti nelegalias, neteisėtas ar žalingas praktikas ir tokias praktikas atskleisti, kai geranoriškas tokios informacijos atskleidimas ir viešasis interesas yra prioritetas;

M.  kadangi ES institucijos įpareigotos nuo 2014 m. sausio 1 d. taikyti vidaus taisykles dėl informatorių, kurie yra ES institucijų pareigūnai, apsaugos, kaip numatyta pagal Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius, ir tarpinstitucinio parengiamojo komiteto klausimais, susijusiais su Tarnybos nuostatais, darbo grupė, sprendžianti informatorių apie pažeidimus apsaugos klausimus, dar nebaigė savo darbo; kadangi šios grupės darbo dalis turėtų būti informatorių, kurie patyrė neigiamas pasekmes institucijose, padėties vertinimas, kad remiantis patirtimi būtų galima nustatyti geriausią praktiką; kadangi šiose vidaus taisyklėse turi būti atsižvelgiama į skirtingų pagal Tarnybos nuostatus nustatytų kategorijų hierarchiją ir ypatumus;

N.  kadangi informatorių apsauga valstybių narių lygmeniu dar nėra įgyvendinta ir suderinta visose valstybėse narėse, o tai reiškia, kad, net kai reikalas susijęs su Europos Sąjungos finansiniais interesais, informatoriams gali būti asmeniniu ir profesiniu požiūriu rizikinga teikti Parlamentui informaciją apie pažeidimus; kadangi būtent dėl to, jog bijoma pasekmių, kurių gali būti dėl apsaugos trūkumo, taip pat dėl įsitikinimo, kad nebus imtasi jokių veiksmų, daugeliu atvejų apie pažeidimus nepranešama, todėl nukenčia Sąjungos finansiniai interesai;

O.  kadangi būtina užtikrinti, kad už bet kokius represinius veiksmus informatorių atžvilgiu būtų atitinkamai baudžiama;

P.  kadangi savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje Parlamentas ragino Komisiją iki 2013 m. pabaigos pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo būtų sukurta veiksminga ir visapusė Europos informatorių apie pažeidimus apsaugos viešajame ir privačiajame sektoriuose programa, kad būtų apsaugoti tie, kurie aptinka neveiksmingą valdymą ir pažeidimus bei praneša apie nacionalinės ir tarpvalstybinės korupcijos atvejus, susijusius su ES finansiniais interesais; be to, kadangi jis ragino valstybes nares įdiegti tinkamą ir veiksmingą informatorių apie pažeidimus apsaugą;

Q.  kadangi ES teisės aktų leidėjas jau numatė informatorių apsaugą sektoriniuose dokumentuose, įskaitant Direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka, Direktyvą (ES) 2015/849 dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo ir Reglamentą (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie įvykius;

R.  kadangi informatorių apie pažeidimus apsauga Sąjungoje tapo dar labiau neatidėliotinu klausimu, nes Direktyva dėl verslo paslapčių apribojamos informatorių teisės ir todėl ja netikslingai gali būti padarytas atgrasantis poveikis tiems, kurie nori pranešti apie pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansavimu, kuriuo pasinaudojo atskiros bendrovės;

S.  kadangi tarptautinės organizacijos, tokios kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos Taryba, jau pradėjo svarbų darbą ir parengė rekomendacijas dėl informatorių apsaugos;

T.  kadangi, remiantis EBPO duomenimis, daugiau kaip vienas trečdalis organizacijų, kuriose veikia pranešimo mechanizmas, neturi raštu nustatytos pranešėjų apsaugos nuo represijų politikos, arba apie ją nežino;

U.  kadangi nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Transparency International“, „Whistleblowing International Network“ ir kitos, taip pat parengė tarptautinius principus dėl su informatoriais apie pažeidimus susijusių teisės aktų, kurie turėtų pasitarnauti kaip įkvėpimo šaltinis šios srities ES iniciatyvoms;

V.  kadangi Europos ombudsmeno tarnyba turi aiškius įgaliojimus tirti ES piliečių skundus dėl netinkamo ES institucijų administravimo, tačiau pati neatlieka jokio vaidmens, susijusio su informatorių apsauga valstybėse narėse;

W.  kadangi į naujausios redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, įsigaliojusius 2014 m. sausio 1 d., įtraukta keletas nuostatų dėl informatorių;

X.  kadangi informatorių apsauga yra labai svarbi siekiant apsaugoti Sąjungos viešąsias gėrybes ir finansinius interesus ir skatinti viešosios atskaitomybės kultūrą ir sąžiningumą viešosiose ir privačiose institucijose;

Y.  kadangi daugelyje jurisdikcijų, o ypač privačiajame sektoriuje, darbuotojai turi laikytis konfidencialumo įpareigojimo tam tikros informacijos atžvilgiu, o tai reiškia, kad informatoriams už pranešimus už organizacijos ribų gali būti skiriamos drausminės nuobaudos;

1.  apgailestauja, kad Komisija kol kas nepateikė jokio teisėkūros pasiūlymo, kuriuo siekiama nustatyti būtiniausią Europos informatorių apsaugos lygį;

2.  primygtinai ragina Komisijai nedelsiant pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo nustatoma veiksminga ir visapusė Europos informatorių apsaugos programa, apimanti bendrovėms, viešosioms įstaigoms ir nepelno organizacijoms skirtus mechanizmus, ir ypač ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą iki šių metų pabaigos ir apsaugoti informatorius, ir tai būtų dalis būtinųjų priemonių sukčiavimo, darančio poveikį Sąjungos finansiniams interesams, prevencijos ir kovos su tokiu sukčiavimu srityje, siekiant teikti veiksmingą ir lygiavertę apsaugą valstybėse narėse ir visose Sąjungos institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose;

3.  laikosi nuomonės, kad informatoriai apie pažeidimus atlieka esminį vaidmenį padedant valstybėms narėms ir ES užkirsti kelią bet kokiems sąžiningumo principo pažeidimams ir piktnaudžiavimui įgaliojimais, dėl kurių kyla grėsmė, kad bus pažeisti, arba pažeidžiami visuomenės sveikatos ir saugos, finansinio vientisumo, ekonomikos, žmogaus teisių, aplinkosaugos arba teisinės valstybės įstatymai Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, arba dėl kurių didėja nedarbas, ribojama arba iškraipoma konkurencija ir pakertamas piliečių pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir demokratiniais procesais, taip pat kovojant su minėtais pažeidimais ir piktnaudžiavimu; pabrėžia, kad šiuo aspektu informatoriai labai prisideda prie viešųjų institucijų demokratinės kokybės ir pasitikėjimo jomis didinimo, nes šios institucijos tampa tiesiogiai atskaitingos piliečiams ir skaidresnės;

4.  pažymi, kad ir informatoriams, ir susijusiai viešajai įstaigai ar institucijai turėtų būti užtikrinama teisinė teisių, užtikrinamų pagal ES pagrindinių teisių chartiją ir nacionalinės teisės nuostatas, apsauga;

5.  primena, kad valstybės narės, kaip pirmosios ES lėšų gavėjos, privalo kontroliuoti šių lėšų panaudojimo teisėtumą;

6.  pažymi, jog vos kelios valstybės narės yra įdiegusios pakankamai pažangias informatorių apsaugos sistemas; ragina tas valstybes nares, kurios savo nacionaliniuose teisės aktuose dar nėra patvirtinusios informatorių apsaugos principų, kuo greičiau tai padaryti;

7.  ragina valstybes nares veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi kovos su korupcija taisyklių, ir tuo pat metu tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos ir tarptautinius standartus ir gaires, susijusius su informatorių apsauga, savo nacionalinėje teisėje;

8.  apgailestauja, kad daugelis valstybių narių dar nėra patvirtinę specialių informatorių apsaugos taisyklių, nepaisant esminio poreikio apsaugoti informatorius, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti, ir nepaisant to, kad informatorių apsauga rekomenduojama Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 33 straipsnyje;

9.  pabrėžia, kad informavimas apie pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansiniais interesais, yra pažeidimo atskleidimas arba pranešimas apie jį, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) korupciją, sukčiavimą, interesų konfliktus, mokesčių vengimą ir slėpimą, pinigų plovimą, organizuoto nusikalstamumo skverbimąsi ir veiksmus, kuriais siekiama nuslėpti bet kurią iš minėtų veikų;

10.  mano, kad būtina remti etikos principus, padedančius užtikrinti, kad informatoriai nepatirtų atsakomųjų veiksmų arba vidaus konfliktų;

11.  dar kartą pabrėžia, kad informatorius privalo pranešti apie pažeidimus, kurie daro žalą Europos Sąjungos finansiniams interesams, taip pat tai, kad informatoriai turėtų visada bendradarbiauti, keisdamiesi informacija su kompetentingomis ES institucijomis;

12.  dar kartą pabrėžia, kad informatoriai dažnai turi geresnę prieigą prie neskelbtinos informacijos nei asmenys iš išorės, taigi jie gali patirti ir neigiamas su jų profesine karjera susijusias pasekmes, arba jie gali rizikuoti savo asmens saugumu, užtikrinamu pagal ES pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį;

13.  pabrėžia, kad informavimo apie pažeidimus apibrėžtis apima tų, kurie atskleidžia informaciją, pagrįstai tikint, kad šį informacija yra teisinga tuo metu, kai ji atskleidžiama, apsaugą, įskaitant asmenų, kurie atskleidė klaidingą informaciją, būdami nuoširdžiai įsitikinę jos teisingumu, apsaugą;

14.  pabrėžia tiriamosios žurnalistikos svarbą ir prašo Komisijos savo pasiūlyme užtikrinti, kad tiriamosios žurnalistikos atstovams būtų suteikiama tokia pati apsauga kaip ir informatoriams;

15.  tvirtina, kad reikia sukurti nepriklausomą informacijos rinkimo, patariamąjį ir konsultacinį ES organą, turintį biurus valstybėse narėse, kurie turėtų teisę gauti pranešimus apie pažeidimus, kuriam būtų skirta pakankamai biudžeto išteklių, suteikti atitinkami įgaliojimai ir kuriame dirbtų tinkamą kvalifikaciją turintys darbuotojai, siekiant padėti vidaus ir išorės informatoriams naudotis tinkamais kanalais savo turimai informacijai apie galimus pažeidimus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atskleisti, kartu apsaugant informatorių konfidencialumą ir teikiant būtiną paramą ir konsultacijas; pradiniu etapu jos darbas daugiausia būtų nukreiptas į patikimą gautos informacijos tikrinimą;

16.  ragina ES institucijas, bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, parengti ir taikyti visas būtinas priemones, kuriomis būtų saugomas informacijos šaltinių konfidencialumas, siekiant išvengti bet kokių diskriminuojamųjų veiksmų ar grėsmių;

17.  teigiamai vertina 2014 m. Europos ombudsmenės sprendimą pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl informatorių ES institucijose apsaugos ir džiuginančius šio tyrimo rezultatus; prašo šių institucijų ir kitų ES organų, kurie to dar nepadarė, nedelsiant taikyti baigus tyrimą rekomenduotas gaires;

18.  ragina ES institucijas didinti informuotumą apie rimtą negalinčių apsiginti informatorių susirūpinimą; todėl primygtinai ragina Komisiją parengti išsamų veiksmų planą šiuo klausimu;

19.  prašo sukurti Parlamente specialų skyrių, turintį pranešimo liniją, taip pat specialią infrastruktūrą (t. y., karštąsias pranešimo linijas, interneto svetaines, kontaktinius centrus), kad būtų galima priimti informaciją iš informatorių, susijusią su Sąjungos finansiniais interesais, ši tarnyba taip pat teiktų informatoriams konsultacijas ir padėtų juos apsaugoti nuo galimų represinių priemonių iki tada, kai bus sukurta nepriklausoma ES institucija, kaip nurodyta 4 dalyje;

20.  ragina sukurti interneto svetainę, kurioje būtų galima pateikti skundus; pabrėžia, kad ši interneto svetainė turėtų būti prieinama visuomenei ir joje turėtų būti užtikrinamas duomenų anonimiškumas;

21.  ragina Komisiją numatyti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį būtų užtikrinama, kad neteisėtą ar neetišką veiklą atskleidžiantys asmenys būtų apsaugoti nuo represijų ar persekiojimo;

22.  ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip visapusiškai apsaugoti neteisėtus veiksmus ir pažeidimus atskleidžiančius asmenis, ir parengti visapusišką planą, pagal kurį būtų atgrasoma nuo turto perkėlimo į ES nepriklausančias šalis, kuriose saugomas korumpuotų asmenų anonimiškumas;

23.  tvirtina, jog reikia užtikrinti, kad pranešimo mechanizmai būtų prieinami, saugūs ir patikimi ir kad informatorių tvirtinimai būtų profesionaliai tiriami;

24.  ragina Komisiją ir Europos prokuratūrą po to, kai ji bus sukurta, savo įgaliojimus atitinkančiu mastu nustatyti veiksmingus susijusių šalių komunikacijos kanalus, taip pat nustatyti procedūras, pagal kurias būtų priimama informacija apie pažeidimus ir apsaugomi informatoriai, kurie teikia informaciją apie pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansiniais interesais, ir numatyti bendras darbo siekiant apsaugoti informatorius taisykles;

25.  ragina visas Sąjungos institucijas ir organus imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti informatorių pripažinimą, pagarbą jiems ir dėmesingą elgesį jų atžvilgiu visais atvejais, kurie yra ar buvo su jais susiję ir buvo kaip tokie pripažinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, taip pat ir atgaline data; taip pat ragina institucijas ir organus viešai ir įtikimai informuoti apie atitinkamus sprendimus visą instituciją (organą);

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti Parlamentui visą iš informatorių gautą informaciją, susijusią su poveikiu Sąjungos finansiniams interesams, ir įtraukti į metines ataskaitas pranešimams ir su jais susijusiems tolesniems veiksmams skirtą skyrių; ragina imtis veiksmų EP lygmeniu siekiant nustatyti, ar informacija tiksli, kad būtų imamasi atitinkamų priemonių;

27.  ragina Komisiją vykdyti viešas konsultacijas, siekiant sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie pranešimo mechanizmus ir galimus nacionalinio lygio procedūrų trūkumus; viešų konsultacijų rezultatai bus vertinga medžiaga Komisijai rengiant būsimą savo pasiūlymą informatorių klausimu;

28.  kol neįsteigtas nepriklausomas ES organas, ragina Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) parengti ir paskelbti informatorių apsaugos Europos Sąjungoje vertinimo metinę ataskaitą;

29.  be to, ragina Europos Audito Rūmus į savo metinę ataskaitą įtraukti specialų skirsnį dėl informatorių vaidmens saugant Sąjungos finansinius interesus;

30.  ragina ES agentūras raštu pateikti pranešėjų apsaugos nuo represijų politiką;

31.  palankiai vertina tai, kad Parlamentas, Komisija, Europos Sąjungos Taryba, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas įgyvendino vidaus taisykles dėl informatorių apsaugos, kaip numatyta pagal Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius; ragina visas institucijas užtikrinti, kad jų patvirtintos atitinkamos vidaus taisyklės dėl informatorių apsaugos būtų patikimos ir išsamios;

32.  ragina valstybes nares parengti viešajame ir privačiajame sektoriuose taikytinos informatorių politikos duomenis, gaires ir rodiklius;

33.  primena, kad Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2015/2392 nustatoma pranešimų teikimo tvarka, registro tvarkymo reikalavimai ir informatorių apie pažeidimus apsaugos priemonės; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad informatoriai galėtų pranešti apie pažeidimus konfidencialiai ir kad būtų tinkamai bei visapusiškai užtikrinamas jų anonimiškumas, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje, tačiau apgailestauja, kad tai tėra vienas iš nedaugelio sektoriaus teisės aktų, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl informatorių;

34.  ragina Komisiją analizuoti kitų informatoriams skirtų programų, jau įgyvendinamų kitose pasaulio šalyse, geriausios praktikos pavyzdžius; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kai kurias esamas programas numatytas finansinis atlygis informatoriams (pavyzdžiui, skirtų sankcijų procentinė dalis); mano, kad, nors tai reikia kruopščiai valdyti, kad būtų užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui, toks atlygis galėtų būti reikšmingos asmenų, praradusių darbą dėl informavimo, pajamos;

35.  ragina valstybes nares susilaikyti ir nekriminalizuoti informatorių veiksmų atskleidžiant informaciją apie neteisėtą veiklą arba pažeidimus, kenkiančius ES finansiniams interesams;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 208, 2016 6 10, p. 89.
(2) OL L 157, 2016 6 15, p. 1.


Trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas *
PDF 245kWORD 43k
2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2009/935/TVR, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašu, projekto (15778/2016 – C8-0007/2017 – 2016/0823(CNS))
P8_TA(2017)0023A8-0035/2017

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (15778/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0007/2017),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo(1), ypač į jo 26 straipsnio 1 dalies a punktą, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0007/2017),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/934/TVR dėl įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, priėmimo(2), visų pirma į jo 5 ir 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/935/TVR, kuriuo nustatomas trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas(3), su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2014/269/ES,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko ir Danijos ministro pirmininko 2016 m. gruodžio 15 d. deklaraciją, kurioje atkreiptas dėmesys ne tik į veiklos poreikius, bet ir į numatyto Europolo ir Danijos susitarimo išimtinį ir laikiną pobūdį,

–  atsižvelgdamas į minėtą deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad numatytas susitarimas priklausys nuo tolesnio Danijos priklausymo Sąjungai ir Šengeno erdvei, Danijos įsipareigojimo iki 2017 m. gegužės 1 d. nacionalinėje teisėje visiškai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2016/680(4) dėl duomenų apsaugos policijos klausimais ir Danijos sutikimo vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno kompetencija,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 22,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Danijos referendumo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolo Nr. 22 rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0035/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  ragina Tarybą numatyti, atsižvelgiant į būsimo Europolo ir Danijos susitarimo nuostatas, penkerių metų galiojimo pabaigos datą nuo jo įsigaliojimo dienos, kad būtų užtikrintas jo laikinas pobūdis, siekiant visiškos narystės arba sudaryti tarptautinį susitarimą pagal SESV 218 straipsnį;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Europolui.

(1) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.
(2) OL L 325, 2009 12 11, p. 6.
(3) OL L 325, 2009 12 11, p. 12.
(4) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).


Kontrolės priemonių taikymas naujai psichoaktyviajai medžiagai 2- [[1- (cikloheksilmetil)] 1H-indol-3-karbonil]amino]-3,3-dimetilbutanoatui (MDMB-CHMICA) *
PDF 242kWORD 38k
2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl kontrolės priemonių taikymo 2- [[1- (cikloheksilmetil)] 1H-indol-3- karbonil]amino]-3,3-dimetilbutanoatui (MDMB-CHMICA) projekto (12356/2016 – C8-0405/2016 – 2016/0262(NLE))
P8_TA(2017)0024A8-0024/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (12356/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0405/2016),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės(1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0024/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1)OL L 127, 2005 5 20, p. 32.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2016/005 NL/Drenthe Overijssel – mažmeninė prekyba“
PDF 353kWORD 45k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Nyderlandų paraiška „EGF/2016/005 NL/Drenthe Overijssel – mažmeninė prekyba“) (COM(2016)0742 – C8-0018/2017 – 2017/2014(BUD))
P8_TA(2017)0025A8-0036/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0742 – C8-0018/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0036/2017),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama iš darbo atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.  kadangi priimtasis EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, nustatyti, kad Sąjungos finansinis įnašas yra 60 % bendrų numatomų išlaidų pagal siūlomas priemones, padidinti EGF paraiškų nagrinėjimo Komisijoje, Parlamente ir Taryboje veiksmingumą sutrumpinant jų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą bei finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Nyderlandai pateikė paraišką „EGF/2016/005 NL/Drenthe Overijssel – mažmeninė prekyba“ dėl finansinės EGF paramos po to, kai buvo iš darbo atleisti darbuotojai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 47 skyriui (mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), daugiausia NUTS 2 lygio Drentės (NL13) ir Overeiselio (NL21) regionuose, ir kadangi tikimasi, kad priemonėmis pasinaudos 800 iš 1 096 atleistų darbuotojų, atitinkančių reikalavimus EGF paramai gauti;

E.  kadangi paraiška pateikta laikantis EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš įmonių, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra dviejuose gretimuose valstybės narės NUTS 2 lygio regionuose, būtų iš darbo atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų;

F.  kadangi labai pasikeitė vartotojų elgesys, kaip antai sumažėjo vidutinių kainų kategorijos pardavimas, o apsipirkimas internetu vis labiau populiarėjo; kadangi neigiamą poveikį tradicinės mažmeninės prekybos sektoriui taip pat turėjo naujų prekybos vietų kūrimas daugelio Nyderlandų miestų pakraščiuose bei mažėjantis vartotojų pasitikėjimas ekonomikos padėtimi(4);

G.  kadangi Nyderlandai teigia, kad Nyderlandų finansų sektorius, kaip pasaulinio masto veikėjas, privalo laikytis tarptautinių taisyklių, įskaitant finansų atsargų taisykles, ir kad todėl, norėdami atitikti naujus tarptautinius standartus, bankai turi mažiau nei anksčiau ekonomikos finansavimo išteklių;

H.  kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. Drentės ir Overeiselio regionuose (Nyderlandai) mažmeninės prekybos sektoriuje iš darbo atleista 1 096 darbuotojų;

I.  kadangi, nors mažmeninės ir didmeninės paslaugos sukuria 11  % Sąjungos BVP ir 15  % viso Sąjungos užimtumo, tas sektorius vis dar patiria neigiamą krizės poveikį;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos ir kad todėl Nyderlandai turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 1 818 750 EUR paramą, kuri sudaro 60  % bendrų išlaidų, siekiančių 3 031 250 EUR;

2.  pažymi, kad Nyderlandai paraišką dėl EGF finansinės paramos pateikė 2016 m. liepos 12 d. ir kad 2016 m. lapkričio 29 d. Komisija baigė tos paraiškos vertinimą ir 2017 m. sausio 23 d. informavo Parlamentą;

3.  pažymi, kad mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, sektoriuje pateiktos šešios kitos paraiškos dėl EGF paramos, visos dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės(5);

4.  pažymi, kad dėl prastos didesnių universalinių parduotuvių finansinės būklės tapo neįmanoma investuoti į kitų rūšių parduotuves, kad būtų įgyvendinti būtini pokyčiai ir vėl būtų galima konkuruoti;

5.  pažymi, kad Nyderlanduose darbo rinka po truputį atsigauna po krizės, tačiau jos poveikis tam tikruose sektoriuose vis dar jaučiamas ir, kaip mažmeninės prekybos sektorius, kai kurie sektoriai tik neseniai iš tiesų pajuto finansų ir ekonomikos krizės padarinius;

6.  pažymi, kad per pastaruosius kelis mėnesius Nyderlandų mažmeninės prekybos sektoriuje iš darbo atleista daug darbuotojų, o pagrindinės šio sektoriaus universalinės parduotuvės patiria bankrotą, dėl kurio 2011–2015 m. laikotarpiu buvo iš viso atleisti 27 052 darbuotojai(6); apgailestaudamas pažymi, kad mažmeninės prekybos sektoriuje parduotų prekių kiekis kito nuo -2  % 2011 m. iki -4  % 2013 m., o pirkimų lygis buvo vis dar 2,7  % žemesnis už 2008 m. lygį(7);

7.  pabrėžia, kad Drentės ir Overeiselio NUTS 2 lygmens regionuose mažmeninės prekybos sektoriui tenka didelė darbo vietų dalis (17–19  %); pažymi, kad nuo krizės pradžios 5 200 mažmeninės prekybos parduotuvių bankrutavo, o didžiausios universalinės parduotuvės krizės poveikį pajuto tik neseniai; apgailestauja, kad dėl to per laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. bedarbio pašalpos gavėjų skaičius šių regionų mažmeninės prekybos sektoriuje padidėjo 3 461(8);

8.  apgailestauja, kad labiausiai nukentėjo jaunesni darbuotojai – 67,1  % tikslinių paramos gavėjų nėra 30 metų;

9.  atkreipia dėmesį į ilgą laikotarpį, kurį tiksliniai paramos gavėjai praleido nedirbdami ir negaudami mokymo ar lavinimo paslaugų, taip pat į ilgą (daugiau nei vienų metų) laikotarpį nuo tos dienos, kai buvo iš darbo atleistas paskutinis darbuotojas (2016 m. gegužės 1 d.), iki dienos, kai paraišką pateikusi valstybė narė pradės gauti EGF paramą;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad Nyderlandai nurodė, jog paraiška, visų pirma suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas, parengti konsultuojantis su susijusių regionų suinteresuotaisiais subjektais, socialiniais partneriais ir mažmeninės prekybos sektoriaus atstovais;

11.  pažymi, kad paraiška neapima jokių EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų išmokų ar paskatų; palankiai vertina sprendimą apriboti techninės paramos išlaidas iki 4  % visų išlaidų, taigi 96  % šių lėšų bus panaudoti prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketui finansuoti;

12.  ragina Komisiją ieškoti naujų būdų, kaip, sumažinus paraiškos procedūros biurokratizmą, būtų galima užtikrinti, kad teikiama EGF parama mažiau vėluotų;

13.  pažymi, kad EGF lėšomis bendrai finansuojamos prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos iš darbo atleistiems darbuotojams apima dalyvių gebėjimų, potencialo ir darbo perspektyvų vertinimą, pagalbą ieškant darbo ir bylų valdymą, lanksčią darbo ieškančių asmenų ir laikinas darbo vietas siūlančių darbdavių judumo grupę, konsultacijas dėl atleistųjų iš darbo įsidarbinimo, mokymą ir perkvalifikavimą, įskaitant verslumo skatinimo mokymą ir ugdomąjį vadovavimą, taip pat verslumo skatinimo išmokas;

14.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant EGF lėšomis remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų numatyti būsimos darbo rinkos perspektyvas ir reikiamus įgūdžius, be to, jis turėtų būti pritaikytas perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

15.  atkreipia dėmesį į tai, jog Nyderlandų valdžios institucijos patikino, kad siūlomi veiksmai nebus finansiškai remiami iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones, jog bus išvengta bet kokio dvigubo finansavimo ir kad jie papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus, taip pat kad bus laikomasi nacionalinės ir Sąjungos teisės aktuose nustatytų su kolektyviniu atleidimu susijusių reikalavimų;

16.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius bei gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie iš darbo atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

17.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

18.  prašo Komisijos užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su EGF bylomis;

19.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

20.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Nyderlandų paraišką „EGF/2016/005 NL/Drenthe Overijssel – mažmeninė prekyba“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/559.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) https://www.cbs.nl/nl-nl/nieuws/2016/11/consumentenvertrouwen-daalt-opnieuw
(5) „EGF/2010/010 CZ/Unilever“, COM(2011)0061; „EGF/2010/016 ES/Aragón, mažmeninė prekyba“, COM(2010)0615; „EGF/2011/004 EL/ALDI Hellas“, COM(2011)0580; „EGF/2014/009_EL/Sprider stores“, COM(2014)0620; „EGF/2014/013_EL/Odyssefs Fokas“, COM(2014)0702; „EGF/2015/011_GR/Supermarket Larissa“, COM(2016)0210.
(6) http://www.consultancy.nl/nieuws/11992/de-25-grootste-faillissementen-van-retailketens-en-winkels
(7) Didžiausias dėmesys – vartojimui, Ekonomikos agentūra ABN-AMRO, Mathijs Deguelle ir Nico Klene. Mažmeninės prekybos sektoriaus vystymosi apimtis. 2014 m. sausio 24 d. Mažmeninės prekybos sektoriaus prognozės, Ekonomikos agentūra ABN-AMRO, Sonny Duijn, 1 dalis. 2016 m. sausio 22 d.
(8) UWV 2016 m. balandžio mėn. duomenys.


Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūra
PDF 500kWORD 64k
2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros (2016/2094(INI))
P8_TA(2017)0026A8-0020/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Europos konsensusą dėl vystymosi(1),

–  atsižvelgdamas į Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę(2) ir Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės (PVVBP) aukšto lygio susitikimo, surengto Nairobyje (2016 m. lapkričio 28 –gruodžio 1 d.), ES bendrąją poziciją(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio mėn. ketvirtojo aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais rezultatų dokumentą, kuriuo pradėta Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystė (PVVBP),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą darbotvarkę iki 2030 m. „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“(4),

–  atsižvelgdamas į Adis Abebos veiksmų darbotvarkę dėl vystymosi finansavimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 10 d. Dilio deklaraciją, susijusią su taikos stiprinimu ir valstybės kūrimu, ir į 2011 m. lapkričio 30 d. sudarytą naują susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus (COP 21) susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23–24 d. Stambule vykusį Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais ir jo dalyvių įsipareigojimus imtis veiksmų(7),

–  atsižvelgdamas į Naująją miestų darbotvarkę, priimtą JT konferencijoje dėl būsto ir tvarios miestų plėtros (Habitat III), surengtoje Kite (Ekvadoras) 2016 m. spalio 17–20 d.(8),

–  atsižvelgdamas į EBPO / JT vystymo programos 2014 m. pažangos ataskaitą „Siekiant veiksmingesnio vystomojo bendradarbiavimo“(9),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį dėl vystomojo bendradarbiavimo, kuriame teigiama, kad „Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kitą“, ir kuriame apibrėžiama, kad ES vystymosi politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti ir panaikinti skurdą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio mėn. Tarybos išvadas „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. Europos bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“,

–  atsižvelgdamas į ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl teisėmis pagrįsto požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, kuris apimtų visas žmogaus teises(11),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. paskelbtą visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją(12),

–  atsižvelgdamas į JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ES pasirašė ir ratifikavo 2011 m., ir JT baigiamąsias pastabas dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. „Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą ir 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl bendro Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos pareiškimo dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos masto susitarimas“(13), 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl ES vystymosi politikos poveikio didinimo(14), 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl ES paramos vystymuisi teikėjų koordinavimo(15), 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(16), 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo(17), 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(18), 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi(19), 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros(20), 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos(21) ir 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(22),

–  atsižvelgdamas į bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“ (SWD(2015)0182) ir į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas, kuriose patvirtintas 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų planas,

–  atsižvelgdamas į naują sistemą, skirtą strategijai „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“;

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(23),

–  atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją ir keturis jos pagrindinius principus – nediskriminavimo (2 straipsnis), vaiko interesų (3 straipsnis), išgyvenimo, vystymosi ir apsaugos (6 straipsnis) ir dalyvavimo (12 straipsnis),

–  atsižvelgdamas į būsimą Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto pranešimą dėl kovos su pabėgėlių krize ES: ES išorės veiksmų vaidmuo (2015/2342(INI) ir savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(24),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8–0020/2017),

A.  kadangi Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūra atliekama laiku ir yra reikalinga, nes pakito išorinės aplinkybės – be kita ko, patvirtinta Darbotvarkė iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslai, sudarytas Paryžiaus COP 21 susitarimas dėl klimato kaitos, sudaryta Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa, patvirtinta Adis Abebos veiksmų darbotvarkė dėl vystymosi finansavimo ir Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystė, kilo naujų visuotinių iššūkių arba stiprėja senieji, pavyzdžiui, klimato kaita ir migracijos aplinkybės, besivystančios šalys tapo įvairesnės ir turi įvairių ir konkrečių vystymosi poreikių, atsiranda naujų paramos teikėjų ir naujų pasaulinio lygio subjektų, mažėja pilietinės visuomenės organizacijų veikimo erdvė, įvyko pokyčių ES viduje, įskaitant tuos, kuriuos nulėmė Lisabonos sutartis, Pokyčių darbotvarkė ir Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija;

B.  kadangi visuotinė Darbotvarkė iki 2030 m. ir tarpusavyje susiję darnaus vystymosi tikslai skatina užtikrinti tvarų vystymąsi visame pasaulyje, kuriant partnerystes, pagal kurias svarbiausi yra žmonės, aprūpinant žmones gyvybiškai svarbiais ištekliais, kaip antai maistu, vandeniu, sanitarijos priemonėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, energija, švietimo paslaugomis ir užimtumo galimybėmis, taip pat skatinant taiką, teisingumą ir klestėjimą visiems; kadangi būtina imtis veiksmų vadovaujantis šalių atsakomybės, įtraukaus vystymosi partneryčių, orientavimosi į rezultatus, skaidrumo ir atskaitomybės principais; kadangi teisėmis grįstas požiūris yra būtina darnaus vystymosi sąlyga pagal JT rezoliuciją Nr. 41/128, kurioje teisė į vystymąsi apibrėžiama kaip neatsiejama žmogaus teisių dalis;

C.  kadangi SESV 208 straipsnyje teigiama, kad „Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kitą“;

D.  kadangi klimato kaita yra reiškinys, kurios problemą reikia spręsti nedelsiant, nes jis daro didesnio masto poveikį neturtingoms ir labiausiai pažeidžiamoms šalims;

E.  kadangi trys ketvirtadaliai neturtingiausių pasaulio gyventojų gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse; kadangi vidutines pajamas gaunančios šalys yra nevienalytė grupė, o jų poreikiai ir patiriamos problemos yra labai įvairūs, todėl ES vystomąjį bendradarbiavimą būtina tinkamai diferencijuoti;

F.  kadangi dėl Sutartimi grindžiamo politikos suderinamumo vystymosi labui požiūrio būtina, kad ES atsižvelgtų į vystomojo bendradarbiavimo tikslus, kai imasi veiksmų kitose politikos srityse, kurios gali daryti poveikį besivystančioms šalims; kadangi glaudžiai susijusios politikos sritys, kaip antai prekyba, saugumas, migracija, humanitarinė pagalba ir vystymasis, todėl turi būti rengiamos ir įgyvendinamos taip, kaip viena kitą stiprintų;

G.  kadangi migracija tampa vis labiau neatidėliotinu klausimu, nes visame pasaulyje esama per 65 mln. prievarta perkeltų žmonių; kadangi didžioji dauguma pabėgėlių gyvena besivystančiose šalyse; kadangi valstybių pažeidžiamumas, nestabilumas ir karai, žmogaus teisių pažeidimai, didžiulis skurdas ir perspektyvų nebuvimas yra tarp svarbiausių priežasčių, verčiančių žmones palikti savo namus; kadangi pastaraisiais metais į ES migravo arba pabėgo milijonai žmonių;

H.  kadangi kai kuriuos pastarojo meto Komisijos pasiūlymus galima laikyti vystymosi politikos nukreipimu nauja kryptimi, atsižvelgiant į naują migracijos valdymo prizmę, kad būtų galima įgyvendinti ES prioritetus, kurie dažnai būna trumpalaikiai; kadangi neturėtų būti priežasties ir pasekmės ryšio tarp paramos vystymuisi ir paramą gaunančių šalių bendradarbiavimo migracijos klausimais; kadangi fondai, tokie kaip ES Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas, ir ES išorės investicijų planas sukurti siekiant reaguoti į dabartines migracijos krizes ES; kadangi ES vystomojo bendradarbiavimo politikos svarbiausias tikslas turi būti sumažinti ir, ilgainiui, panaikinti skurdą ir šios politikos įgyvendinimas turi būti grindžiamas vystymosi veiksmingumo principais;

I.  kadangi sveikatos priežiūra ir švietimas yra svarbiausi veiksniai, sudarantys darnaus vystymosi galimybes; kadangi todėl investicijos, kuriomis siekiama užtikrinti visuotinę prieigą šiose srityse, aiškiai nurodytos Darbotvarkėje iki 2030 m. ir DVT ir joms turėtų būti skirta pakankamai išteklių, kad būtų pasiekta teigiamo šalutinio poveikio kituose sektoriuose;

J.  kadangi MVĮ ir labai mažos įmonės yra viso pasaulio šalių ekonomikos pagrindas, esminė besivystančių šalių ekonomikos dalis ir – kartu su gerai veikiančiu viešuoju sektoriumi – pagrindinis tolesnio ekonominio, socialinio ir kultūrinio augimo skatinimo veiksnys; kadangi MVĮ dažnai patiria suvaržymų siekdamos gauti kapitalo, ypač besivystančiose šalyse;

K.  kadangi šiandien daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose ir kadangi numatoma, kad ši proporcija pasieks dvi trečiąsias iki 2050 m., o 90 proc. miestų augimo vyks Afrikoje ir Azijoje; kadangi ši tendencija padidina tvaraus miestų vystymosi poreikį; kadangi daugelyje besivystančių šalių miestų saugumas tampa vis didėjančia problema;

L.  kadangi vandenynai yra gyvybiškai svarbūs biologinei įvairovei, aprūpinimo maistu saugumui, energetikai, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, tačiau jūrų ištekliams yra kilęs pavojus dėl klimato kaitos, dėl pernelyg intensyvaus išteklių naudojimo ir netvaraus valdymo;

M.  kadangi miškų naikinimas ir miškų nykimas skurdina ekosistemas ir labai prisideda prie klimato kaitos;

N.  kadangi ES vystymosi politika yra svarbus valstybių narių vystymosi politikos papildymas ir ji turėtų būti sutelkta į lyginamojo pranašumo sritis ir būdus, kuriais ES, kaip organizacija, galėtų atlikti visuotinį vaidmenį padėdama siekti tikslų, atitinkančių jos vystymosi politiką;

O.  kadangi vystymosi politika yra esminis ES išorės politikos aspektas; kadangi Sąjunga yra didžiausia vystymosi paramos teikėja pasaulyje ir kartu su valstybėmis narėmis ji teikia daugiau kaip pusę oficialios paramos vystymuisi visame pasaulyje;

P.  kadangi turto ir pajamų nelygybė didėja visame pasaulyje; kadangi yra rizika, kad ši tendencija pakenks socialinei sanglaudai ir padidins diskriminaciją, politinį nestabilumą ir neramumus; kadangi todėl vidaus išteklių mobilizavimas yra itin svarbus įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir tai yra perspektyvi strategija siekiant ilgainiui įveikti priklausomybę nuo užsienio paramos;

1.  pabrėžia, koks svarbus Europos konsensusas dėl vystymosi formuojant bendrą ir darnią poziciją ES ir valstybių narių lygmenimis dėl vystymosi politikos tikslų, vertybių, principų ir pagrindinių aspektų, be kita ko, ir ją įgyvendinant; mano, kad peržiūrint konsensusą turi būti išsaugotas jo acquis, ypač jo holistinis požiūris ir aiškus pirminis tikslas – kovoti su skurdu ir, ilgainiui, jį panaikinti; be to, mano, kad kova su nelygybe, kaip pripažįstama darnaus vystymosi tiksluose, taip pat turi būti tikslas; primena, kad valstybių narių ir ES lygmens vystymosi politikos priemonės turėtų sustiprinti ir papildyti vienos kitas;

2.  perspėja dėl oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijų išplėtimo siekiant padengti kitas išlaidas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su pirmiau minėtais tikslais; pabrėžia, kad bet kokia OPV reforma turi būti siekiama didinti poveikį vystymuisi;

3.  pripažįsta, kokia svarbi aiški Europos išorės strategija, pagal kurią reikalaujama politikos suderinamumo, ypač politikos, susijusios su taika ir saugumu, migracija, prekyba, aplinka ir klimato kaita, humanitarine pagalba ir vystomuoju bendradarbiavimu; tačiau pakartoja, kad vystymosi tikslai yra savarankiški; primena SESV 208 straipsnyje įtvirtintą įsipareigojimą atsižvelgti „į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“; primygtinai pabrėžia, kad Parlamentas gali pritarti tik aiškiai vystymosi politikos koncepcijai, grindžiamai SESV įtvirtintais įsipareigojimais, kai didžiausias dėmesys skiriamas kovai su skurdu; primena ES išorės veiksmų principus pagal ES sutarties 21 straipsnio 1 dalį, o būtent demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principus bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymąsi;

4.  pagal Lisabonos sutartį vystomąjį bendradarbiavimą apibrėžia taip: kova už ORUMĄ panaikinant SKURDĄ;

ES vystymosi tikslai, vertybės ir principai

5.  ragina darnaus vystymosi tikslus (DVT), Darbotvarkę iki 2030 m. ir ekonominius, socialinius bei aplinkosauginius darnaus vystymosi aspektus įtraukti į visas ES vidaus ir išorės politikos priemones ir konsensuso esmę, pripažįstant jų tikslų ir uždavinių tarpusavio ryšių svarbą; ragina, kad kova su skurdu ir, ilgainiui, jo panaikinimas ir toliau būtų visa apimančiu ir svarbiausiu ES vystymosi politikos tikslu, didžiausią dėmesį skiriant labiausiai marginalizuotoms grupėms ir siekiant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; pažymi, kad svarbu apibrėžti skurdą laikantis konsensuso apibrėžties ir atsižvelgiant į Pokyčių darbotvarkę bei Lisabonos sutartį;

6.  pabrėžia Darbotvarkės iki 2030 m. visuotinį ir keičiamąjį pobūdį; todėl pabrėžia, kad išsivysčiusios ir besivystančios šalys bendrai atsakingos už tai, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai, ir kad Europos Sąjungos DVT strategiją turi sudaryti darnus vidaus ir išorės politikos krypčių ir įsipareigojimų rinkinys, turintis visapusišką vystymosi politikos priemonių rinkinį;

7.  primygtinai reikalauja, kad vystymosi politika atspindėtų Sąjungos ypatingą dėmesį pažeidžiamoms valstybėms, jaunimo nedarbui, moterims ir mergaitėms, patiriančioms lytimi grindžiamą smurtą ir žalingą praktiką bei esančioms konfliktinėse situacijose, taip pat primena ES įsipareigojimą skirti ne mažiau kaip 20 proc. savo OPV socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai;

8.  pabrėžia, kad švietimas yra svarbiausias aspektas norint sukurti savarankiškas visuomenes; ragina ES susieti kokybišką švietimą, techninį ir profesinį mokymą ir bendradarbiavimą su pramone, kaip esmine pradine sąlyga siekiant jaunimo užimtumo ir galimybių gauti darbą, kuriam reikia kvalifikuotų darbuotojų; mano, kad, siekiant vystymosi ir vaikų apsaugos, visų pirma būtina spręsti galimybės naudotis švietimo paslaugomis esant ekstremalioms ir kritinėms situacijoms problemą;

9.  pabrėžia, kad sisteminiai veiksniai, įskaitant lyčių nelygybę, politikos kliūtis ir galios skirtumus, daro poveikį sveikatai, ir kad būtina užtikrinti vienodas galimybes naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurias teikia įgudę, kvalifikuoti ir kompetentingi sveikatos priežiūros darbuotojai; pabrėžia, kad todėl pagal naująjį konsensusą turėtų būti skatinamos investicijos į pirmiausiai su gyventojais susitinkančių medicinos priežiūros darbuotojų įgalėjimą, nes šie darbuotojai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, kad būtų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos atokiuose, skurdžiuose, prastai aptarnaujamuose ir konfliktų rajonuose; pabrėžia, kad siekiant DVT būtina skatinti atitinkamus mokslinius tyrimus ir plėtoti naujas sveikatos technologijas, kad būtų galima spręsti naujų grėsmių sveikatai, pavyzdžiui, epidemijų ir atsparumo bakterijoms, uždavinius;

10.  ragina ES ir toliau tvirtai įsipareigoti vykdyti ir skatinti taisyklėmis pagrįstą visuotinį valdymą, ypač Pasaulinę partnerystę tvaraus vystymosi vardan;

11.  pabrėžia, kad kova su nelygybe šalių viduje ir tarp jų, kova su diskriminacija, ypač dėl lyties, kova su neteisingumu ir nesantaika kartu skatinant taiką, dalyvaujamąją demokratiją, gerą valdymą, teisinę valstybę ir žmogaus teises, įtraukias visuomenes ir tvarų ekonomikos augimą, taip pat sprendžiant prisitaikymo prie klimato kaitos ir šios kaitos padarinių švelninimo uždavinius, turi būti tikslai, įdiegti į visas ES vystymosi politikos sritis; ragina, kad Darbotvarkė iki 2030 m. būtų įgyvendinta kaip visuma ir koordinuojant bei derinant su Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos, įskaitant aspektus, susijusius su poreikiu panaikinti spragas tarp to, ko reikia siekiant sumažinti visuotinį klimato atšilimą, ir dėti daugiau pastangų siekiant prisitaikyti ir finansuoti šį prisitaikymą; primena ES įsipareigojimą skirti 20 proc. savo 2014–2020 m. biudžeto lėšų (apytikriai 180 mlrd. EUR) pastangoms kovoti su klimato kaita, be kita ko, naudojantis savo išorės ir vystomojo bendradarbiavimo politika;

12.  pabrėžia, kad vystomasis bendradarbiavimas gali kilti iš įtraukties, pasitikėjimo ir inovacijų, grindžiamų visų partnerių pagarba tam, kad naudojamos nacionalinės strategijos ir šalies rezultatų sistemos;

13.  pripažįsta ypatingą darnaus vystymosi gero valdymo aspekto vaidmenį; ragina ES sustiprinti ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos sričių pusiausvyrą remiant išsamias nacionalines darnaus vystymosi strategijas bei remiant tinkamus gero valdymo mechanizmus ir procesus, didžiausią dėmesį skiriant pilietinės visuomenės dalyvavimui; pabrėžia, kokios svarbios yra administracinės ir fiskalinės decentralizacijos reformos, kaip priemonė skatinti gerą valdymą vietos lygmeniu, vadovaujantis subsidiarumo principu;

14.  ragina, kad pagal ES vystomąjį bendradarbiavimą šalys partnerės būtų skatinamos, pasikonsultavę su nacionaline ir vietos pilietine visuomene, DVT „glokalizuoti“, siekiant šiuos tikslus paversti atsižvelgiant į padėtį vietoje tinkamais nacionaliniais ir subnacionaliniais tikslais, įtvirtintais nacionalinėse vystymosi strategijose, programose ir biudžetuose; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti šalis savo partneres vykdant DVT stebėseną atsižvelgti į marginalizuotų bendruomenių balsus ir skatinti konkrečius mechanizmus, pagal kuriuos būtų sudarytos galimybės tai daryti, vadovaujantis darbotvarke „nė vieno nepalikti nuošalyje“;

15.  ragina, kad pagal ES vystymosi politiką pirmenybė ir toliau būtų teikiama mažiausiai išsivysčiusių ir mažas pajamas gaunančių šalių, taip pat mažų besivystančių salų valstybių rėmimui, kartu atsižvelgiant į įvairius ir specifinius vidutines pajamas gaunančių šalių, kuriose gyvena dauguma pasaulio skurstančiųjų, poreikius, vadovaujantis Adis Abebos veiksmų darbotvarke ir visapusiškai atsižvelgiant į diferencijavimo principą; ragina pasiekti, kad vyrautų teritorinis požiūris į vystymąsi, siekiant įgalėti vietos ir regionines vyriausybes ir geriau spręsti nelygybės problemas šalių viduje;

16.  pabrėžia, koks svarbus demokratinės atsakomybės principas, pagal kurį besivystančioms šalims tenka pagrindinė atsakomybė už savo vystymąsi, tačiau nacionaliniams parlamentams ir politinėms partijoms, regioninės ir vietos valdžios institucijoms, pilietinei visuomenei ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, kaip ir nacionalinėms vyriausybėms, sudaromos sąlygos atlikti atitinkamus savo vaidmenis ir aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procese; todėl pabrėžia, kaip svarbu gerinti aukštyn einančią ir žemyn einančią atskaitomybę siekiant geriau reaguoti į vietos poreikius ir puoselėjant piliečių demokratinę atsakomybę;

17.  ragina ES toliau stiprinti savo paramą vietos ir regioniniam pajėgumų didinimui ir decentralizacijos procesui, siekiant įgalėti vietos ir regionines vyriausybes ir padaryti jas skaidresnes ir atskaitingas, kad jos geriau patenkintų savo piliečių poreikius ir reikalavimus;

18.  ragina vadovaujantis partnerystės principu taikyti pasidalijamąją atskaitomybę visiems bendriems veiksmams, skatinant kuo didesnį skaidrumo lygį; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti ir stiprinti nacionalinių parlamentų, vietos ir regioninių vyriausybių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą vykdant politinę ir biudžeto priežiūrą bei demokratinę kontrolę; ragina visomis priemonėmis ir visais politikos lygmenimis bendrai kovoti su korupcija ir nebaudžiamumu;

19.  ragina ES ir šalis bei regionus partnerius pasiekti, kad jų tarpusavio politinis dialogas būtų pagrindinė viso ES vystomojo bendradarbiavimo kryptis ir kad palaikant šį dialogą pagrindinis dėmesys būtų skiriamas bendroms vertybėms ir jų skatinimo būdams; ragina parlamentus ir pilietinę visuomenę toliau dalyvauti politiniuose dialoguose;

20.  pabrėžia, kokia svarbi daugianarė įtrauki demokratija, ir ragina ES skatinti vienodas sąlygas politinėms partijoms ir visus dinamiškos pilietinės visuomenės veiksmus, be kita ko, stiprinant gebėjimus ir palaikant dialogą su šalimis partnerėmis, kad būtų pakankamai erdvės pilietinei visuomenei, turinčiai į piliečius orientuotus, dalyvaujamąja stebėsena ir atskaitomybe grindžiamus mechanizmus subnacionaliniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, ir užtikrinti pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) dalyvavimą vykdant vystymosi politikos rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, persvarstymo ir atskaitomybės veiklą; ragina ES pripažinti, kad konsultacijos su pilietine visuomene yra esminis sėkmės veiksnys visuose programavimo sektoriuose, kad būtų pasiekta įtraukaus valdymo;

21.  pripažįsta pilietinės visuomenės vaidmenį didinant visuomenės informuotumą ir sprendžiant DVT problemas nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis, taikant visuotinį pilietinį ugdymą ir informuotumo didinimą;

22.  ragina skatinti moterų ir vyrų lygybę bei moterų ir mergaičių įgalėjimą ir teises, kad tai būtų savarankiškas ir tarpdisciplininis ES vystymosi politikos tikslas pagal ES lyčių lygybės veiksmų planą ir Darbotvarkę iki 2030 m., kaip išdėstyta 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadose dėl moterų ir vyrų lygių teisių atsižvelgiant į vystymąsi; ragina imtis konkrečių politikos veiksmų šios srities problemoms spręsti; ragina ES dėti papildomų pastangų siekiant skatinti svarbų moterų ir jaunimo, kaip vystymosi ir pokyčių varomosios jėgos, vaidmenį; šiuo klausimu pabrėžia, kad lyčių lygybė apima mergaites ir berniukus bei visų amžių moteris ir vyrus ir kad programomis turėtų būti skatinamas lygiateisis dalyvavimas ir teisių bei paslaugų propagavimas, visų pirma galimybės gauti išsilavinimą ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą atvejų, be diskriminacijos, grindžiamos lyčių tapatybe ar seksualine orientacija;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia propaguoti, ginti ir užtikrinti visas žmogaus teises; pabrėžia, kad moterų ir mergaičių teisių, taip pat lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių puoselėjimas ir visų formų seksualinio smurto ir diskriminacijos dėl lyties panaikinimas, įskaitant žalingą praktiką prieš vaikus, ankstyvą ir priverstinę santuoką ir moterų lyties organų žalojimą, yra itin svarbūs siekiant įgyvendinti žmogaus teises; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visuotinę prieigą prie įperkamos, išsamios, aukštos kokybės informacijos ir švietimo apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir šeimos planavimo paslaugų; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant paspartinti pastangas, kad būtų pasiekta lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas stiprinant įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystes ir gebėjimus užtikrinti biudžeto sudarymą ir planavimą atsižvelgiant į lyčių aspektą bei užtikrinant moterų organizacijų dalyvavimą;

24.  ragina konkrečiomis ES vystymosi strategijomis geriau pasiekti, apsaugoti ir remti pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, pvz., moteris ir vaikus, LGTBI asmenis, pagyvenusius asmenis, neįgaliuosius, mažus gamintojus, kooperatyvus, kalbines ir etnines mažumas, čiabuvius, kad, vadovaujantis principu, jog niekas nepaliekamas likimo valiai, jiems būtų suteiktos tokios pat galimybės ir teisės kaip ir visiems kitiems;

25.  pakartoja ES įsipareigojimą investuoti į vaikų ir jaunuolių vystymąsi gerinant ataskaitų apie vystomąjį bendradarbiavimą, kuriuo didžiausias dėmesys skiriamas vaikams, ir vidaus išteklius, teikimą ir stiprinti jaunimui skirtus pajėgumus dalyvauti įgyvendinant atskaitomybę;

26.  ragina remti nestabilias ir nuo konfliktų nukentėjusias šalis, kad jos galėtų naudotis ištekliais ir kurti partnerystes, kurių reikia siekiant įgyvendinti vystymosi prioritetus, ir skatinti tarpusavio mokymąsi ir aktyvesnį vystymosi, taikos kūrimo, saugumo ir humanitarinių partnerių dalyvavimą ir jų pastangas;

27.  pabrėžia, kad dabartinio Europos konsensuso žmogaus socialinės raidos skyriuje išdėstyti tikslai vis dar išlieka svarbūs; pabrėžia, kad reikia šiuos tikslus sujungti su darnaus vystymosi tikslais, o rengiant sveikatos priežiūros plėtros programas didžiulį dėmesį skirti horizontaliosios sveikatos priežiūros sistemos stiprinimui (priemonėms, neįeinančioms į paramą konkrečioms ligoms skirtoms vertikaliosioms programoms), nes tai taip pat sustiprins gebėjimą apsisaugoti sveikatos krizių atvejais, pvz., įvykus Ebolos virusinės ligos protrūkiui Vakarų Afrikoje 2013–2014 m., ir reikia užtikrinti pagrindinę teisę į universaliąsias sveikatos priežiūros paslaugas, kaip numatyta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) konstitucijoje; primena, kad SESV 168 straipsnyje teigiama, jog žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga turi būti užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti nuoseklesnę inovacijų ir vaistų plėtros politiką, kurioje būtų užtikrinama teisė visiems gauti vaistų;

28.  atsižvelgdamas į demografinį augimą, ypač Afrikoje ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, ir atsižvelgdamas į tai, kad iš 21 didžiausią vaisingumą turinčios šalies 19 yra Afrikoje, kad Nigerija yra greičiausiai pagal gyventojų skaičių auganti pasaulio šalis ir kad iki 2050 m. daugiau kaip pusė augančio pasaulio gyventojų skaičiaus, tikėtina, sudarys Afrikos gyventojai (o tai yra tvaraus vystymosi problema), siūlo ES vystomojo bendradarbiavimo srityje daugiau dėmesio skirti programoms, kuriomis siekiama spręsti šį klausimą;

29.  palankiai vertina tai, kad apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumas formuojasi kaip prioritetinė naujos pasaulinės vystymosi programos sritis, ir teigiamai vertina tai, kad buvo įtrauktas atskiras tikslas panaikinti badą, pasiekti apsirūpinimo maistu saugumą ir geresnę mitybą ir skatinti tvarų žemės ūkį; pripažįsta, kad badas ir skurdas neatsirado netyčia, bet yra socialinės ir ekonominės neteisybės ir nelygybės visais lygmenimis padarinys; pakartoja, kad konsensuse turėtų būti pabrėžta, kad ES toliau remia integruotus, įvairias sritis apimančius metodus, kuriais stiprinami gebėjimai užtikrinti įvairių vietos maisto produktų gamybą ir kurie apima konkrečiai su mityba susijusias intervencijas, kuriomis atsižvelgiama į mitybą ir aiškiai siekiama kovoti su lyčių nelygybe;

30.  primygtinai reikalauja, kad būtų sukurti atskaitomybės mechanizmai, kuriuos taikant būtų stebimi darnaus vystymosi tikslai ir 0,7 % OPV/BNP tikslai bei jų įgyvendinimas; ragina ES ir jos valstybes nares pateikti tvarkaraštį, pagal kurį bus palaipsniui pasiekti šie tikslai, ir kasmet teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

31.  pabrėžia, kad reikia taikyti įvairiems sektoriams skirtus, integruotus metodus siekiant veiksmingai sustiprinti atsparumą, o tai reiškia geresnę humanitarinės pagalbos, nelaimių rizikos mažinimo, socialinės apsaugos, prisitaikymo prie klimato kaitos, gamtos išteklių valdymo, konfliktų švelninimo ir kitų atitinkamų veiksmų vystymosi srityje integravimą; ragina ES ir valstybes nares skatinti įtraukų valdymą, kuris spręstų pažeidžiamumą skatinančių marginalizacijos ir nelygybės veiksnių klausimus; pripažįsta, kad pažeidžiami gyventojai turi būti įgalinti valdyti riziką ir dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, kurie daro įtaką jų ateičiai;

32.  pabrėžia kultūros atliekamą vaidmenį siekiant tvaraus žmogaus, socialinio ir ekonominio vystymosi ir pabrėžia, kad turi būti atsižvelgiama į kultūros aspektą kaip pagrindinį solidarumo, bendradarbiavimo ir ES pagalbos vystymuisi politikos aspektą; ragina skatinti kultūrų įvairovę ir remti kultūros politiką bei atsižvelgti į vietinę padėtį, kai tai gali padėti pasiekti tikslą – skatinti tvarų vystymąsi;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad numatoma, jog iki 2050 m. miestų gyventojų skaičius padidės 2,5 mlrd. ir beveik 90 proc. šių gyventojų padaugės Azijoje ir Afrikoje; pripažįsta problemas, kylančias dėl itin spartaus didmiesčių augimo, ir iššūkius, kuriuos šis reiškinys kelia visuomenės ir aplinkos tvarumui; ragina suderinti regioninę plėtrą ir primena, kad pagyvinus ekonominę veiklą kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose ir miestuose bus sumažintas spaudimas migruoti į didžiuosius miestus, taip sumažinant nekontroliuojamos urbanizacijos ir migracijos problemas;

Diferenciacija

34.  pabrėžia, jog norint, kad ES vystymosi strategija būtų veiksminga, ES turi skatinti geresnį besivystančių šalių gerovės paskirstymą per nacionalinius biudžetus, t. y. šalių viduje ir tarp šalių; pabrėžia, kad Europos parama vystymuisi pirmiausia turėtų būti diferencijuojama pagal konkrečių šalių atvejus ir vystymosi poreikius, o ne tik pagal mikroekonominius rodiklius ar politinius tikslus;

35.  pabrėžia, kad ES vystomasis bendradarbiavimas turėtų būti įgyvendinamas siekiant spręsti svarbiausius poreikius ir siekti kuo didesnio poveikio ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad reikia parengti konkretiems atvejams pritaikytas vystymosi strategijas, kurios būtų valdomos ir kuriamos vietos subjektų, siekiant atsižvelgti į konkrečias problemas, su kuriomis susiduria atskiros šalys ar šalių grupės, pvz., mažos besivystančios salų valstybės, nestabilios valstybės ir priėjimo prie jūros neturinčios besivystančios šalys;

36.  ragina parengti konkrečias bendradarbiavimo su vidutines pajamas gaunančiomis šalimis strategijas, kad būtų galima įtvirtinti jų pažangą ir kovoti su nelygybe, atskirtimi, diskriminacija ir skurdu, visų pirma skatinant kurti sąžiningo ir progesyvinio apmokestinimo sistemas, kartu pabrėžiant, kad vidutines pajamas gaunančios šalys nėra vientisa grupė, todėl kiekviena jų turi konkrečių poreikių, kuriuos galima patenkinti tik specialiai pritaikytomis politikos priemonėmis; pabrėžia, kad reikia atsakingai ir laipsniškai panaikinti finansinę paramą vidutines pajamas gaunančioms šalims, pvz., techninę pagalbą, ir dalytis pramonine praktine patirtimi bei žiniomis, kurti viešojo sektoriaus subjektų partnerystes, kurios galėtų remti visuotines viešąsias gėrybes, pvz., mokslo, technologijų ir inovacijų srityse, keistis geriausia patirtimi ir skatinti regionų, Pietų šalių savitarpio ir trišalį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad labai svarbūs alternatyvūs finansavimo šaltiniai, pvz., šalies vidaus pajamų sutelkimas, nelengvatinės arba mažiau lengvatinės paskolos, bendradarbiavimas techniniais, mokesčių, prekybos ir mokslinių tyrimų klausimais, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė;

Vystymosi veiksmingumas ir finansavimas

Veiksmingas vystymasis

37.  ragina ES ir jos valstybes nares pirmauti tarp vystymosi srities subjektų ir dar kartą įsipareigoti visapusiškai įgyvendinti veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo principus, pirmenybę skirti mechanizmams, priemonėms ir instrumentams, kuriuos taikant galutinius paramos gavėjus pasiekia daugiau išteklių, ypač šalių atsakomybei už vystymosi prioritetus, suderinimui su šalių partnerių nacionalinėmis plėtros strategijomis ir sistemomis, dėmesį skirti rezultatams, skaidrumui, bendrai atskaitomybei ir demokratiniam visų suinteresuotųjų subjektų įtraukimui; pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES pastangas, kad vystomasis bendradarbiavimas būtų kuo veiksmingesnis, siekiant padėti pasiekti plataus užmojo tikslus ir tikslus, nustatytus Darbotvarkėje iki 2030 m., ir kuo geriau panaudoti viešuosius ir privačius išteklius vystymuisi; ragina naujajame ES konsensuse dėl vystymosi pateikti aiškią nurodą į vystymosi veiksmingumo principus;

38.  pakartoja, kad svarbu didinti supratimą ir aktyvų Europos visuomenės dalyvavimą svarbių įvykių diskusijose ir pastangose panaikinti skurdą pasaulyje ir skatinti tvarų vystymąsi; šiuo tikslu pabrėžia, kad neformalusis švietimas ir sąmoningumo ugdymas, be kita ko, tęsiant ir plečiant Švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais programą (DEAR), turi išlikti neatsiejamomis ES ir valstybių narių vystymosi politikos dalimis;

39.  mano, kad finansavimo ir biurokratinių procedūrų supaprastinimas gali padėti pagerinti veiksmingumą; ragina paspartinti ES reformos įgyvendinimą (kaip jau buvo minėta 2005 m. Europos konsensuso dėl vystymosi 122 dalyje), kiek tai susiję su būtinybe peržiūrėti atrankos procedūras, didesnį dėmesį skiriant pareiškėjui: tapatybei, žinioms, patirčiai, veiklos rezultatams ir patikimumui srityje (ne tik formaliems kriterijų atitikties reikalavimams);

40.  pakartoja, kad svarbu stiprinti gebėjimus siekiant pagerinti piliečių, organizacijų, vyriausybių ir visuomenės pajėgumus visapusiškai atlikti savo vaidmenis rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant tvaraus vystymosi strategijas;

41.  teigiamai vertina padarytą pažangą, tačiau ragina ES ir jos valstybes nares toliau siekti padidinti ir išplėsti bendro programavimo ir įgyvendinimo pastangų apimtį, kad būtų galima sutelkti išteklius, pagerinti darbo pasidalijimą šalies viduje, sumažinti operacijų sąnaudas, išvengti dubliavimosi ir pagalbos suskaidymo, didinti ES autoritetą vietos lygmeniu ir skatinti šalių atsakomybę už vystymosi strategijas bei suderinimą su šalių partnerių prioritetais; pabrėžia, jog svarbu, kad bendro programavimo procesą vykdytų Europos suinteresuotieji subjektai ir kad jis būtų atvertas kitiems paramos teikėjams tik tuo atveju, kai tai pateisinama vietos padėtimi, tačiau nemažinant Europos atsakomybės už šį procesą; ragina ES ir jos valstybes nares ir toliau koordinuoti savo veiksmus su kitais paramos teikėjais ir organizacijomis, kaip antai nauji pagalbos teikėjai, pilietinės visuomenės organizacijos, privatūs filantropai, finansų įstaigos ir privačiojo sektoriaus bendrovės; susirūpinęs pažymi, kad nuo 2015 m. vidurio tik penkios ES valstybės narės paskelbė Pusane sudarytos partnerystės įgyvendinimo planus; primygtinai ragina valstybes nares paskelbti savo įgyvendinimo planus ir kasmet pranešti apie savo veiksmus vystymosi veiksmingumo srityje;

42.  primena savo prašymą(25) kodifikuoti ir sustiprinti mechanizmus ir praktiką siekiant užtikrinti didesnį papildomumą ir veiksmingą paramos vystymuisi koordinavimą tarp ES valstybių narių ir institucijų, numatant aiškias ir įgyvendinamas taisykles, kuriomis būtų užtikrinta demokratinė šalių atsakomybė, derinimas, suderinimas su šalių strategijomis ir sistemomis, lėšų nuspėjamumas, skaidrumas ir tarpusavio atskaitomybė;

43.  pabrėžia, kad vystymosi veiksmingumas turėtų būti vienas iš pagrindinių naujos ES vystymosi politikos skatinamųjų veiksnių; primena, kad tai priklauso ne tik nuo paramos teikėjų, bet ir veiksmingų ir reaguoti gebančių institucijų, patikimų politikos priemonių, teisinės valstybės principo laikymosi, integracinio demokratinio valdymo ir apsaugos nuo korupcijos besivystančiose šalyse ir neteisėtų finansinių srautų tarptautiniu lygmeniu;

44.  pripažįsta vietos ir regionų valdžios vaidmenį vystymosi srityje ir ypač decentralizuotą ES ir šalių partnerių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą kaip veiksmingą priemonę abipusiam gebėjimų stiprinimui ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui vietos lygmeniu;

Vystymosi finansavimas

45.  primena, kad OPV turėtų likti ES vystymosi politikos pagrindas; primena ES įsipareigojimą iki 2030 m. pasiekti 0,7 proc. BNP OVP tikslą; pabrėžia, jog svarbu, kad kitos šalys, išsivysčiusios ir besivystančios, irgi padidintų OPV skiriamas sumas; pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka OPV kaip pokyčių varomoji jėga ir svertas kitiems ištekliams sutelkti; primena ES įsipareigojimą sutelkti išteklius kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse, įdėti savo indėlį siekiant išsivysčiusių šalių tikslo mobilizuoti 100 mlrd. JAV dolerių per metus ir išlaikyti dvigubai padidintą biologinės įvairovės finansavimą besivystančioms šalims;

46.  ragina valstybių narių ir ES lygmenimis taikyti objektyvius ir skaidrius kriterijus, kaip paskirstyti išteklius paramai vystymuisi; ragina tuos kriterijus grįsti poreikiais, poveikio vertinimais ir politiniais, socialiniais bei ekonominiais rezultatais, kad lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau; tačiau pabrėžia, kad toks lėšų paskirstymas niekada neturėtų būti grindžiamas sąlygomis dėl rezultatų, pasiektų srityse, tiesiogiai nesusijusiose su vystymosi tikslais; pabrėžia, kad turėtų būti skatinami geri rezultatai siekiant tarpusavyje suderintų tikslų ir už juos turėtų būti atlyginama; pabrėžia, kad teritoriniu lygmeniu suskirstyti duomenys yra svarbūs siekiant geriau įvertinti OPV poveikį;

47.  pripažįsta, kad teikiant bendrą paramą biudžetui skatinama nacionalinė atsakomybė, suderinimas su šalių partnerių nacionalinėmis vystymosi strategijomis, didesnis dėmesys rezultatas, skaidrumui ir abipusei atskaitomybei, tačiau pabrėžia, kad tai reikėtų svarstyti tik tam tinkamomis sąlygomis ir veikiant veiksmingoms kontrolės sistemoms; pažymi, kad parama biudžetui yra geriausias būdas skatinti tikrą politinį dialogą, nes tai suteiktų daugiau galių ir atsakomybės;

48.  mano, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų prireiks vystymosi sričiai skirti finansavimą ir imtis veiksmų, nesusijusių su OPV ir viešosios politikos priemonėmis; pabrėžia, kad reikalingas ir šalies vidaus, ir tarptautinis, ir privatusis, ir viešasis finansavimas, taip pat reikia finansuoti politikos priemones, kuriomis susiejami viešieji ir privatūs vystymuisi palankūs veiksmai ir skatinamas aplinkai palankus augimas ir teisingas jo paskirstymas per nacionalinius biudžetus;

49.  primena, kad besivystančios šalys patiria didelių suvaržymų, didindamos mokestines pajamas, ir joms ypač didelį poveikį daro pelno mokesčio vengimas ir neteisėti finansiniai srautai; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti politikos suderinamumą vystymosi labui šioje srityje, siekiant ištirti besivystančių šalių mokesčių tvarkos ir teisės šalutinį poveikį joms pačioms ir palaikyti aktyvesnį besivystančių šalių atstovavimą tarptautiniuose forumuose, kurie sukurti siekiant reformuoti pasaulinę mokesčių politiką;

50.  ragina ES ir jos valstybes nares padėti mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims sukurti sąžiningas, progresyvias, skaidrias ir efektyvias mokesčių sistemas ir kitas priemones ištekliams šalies viduje sutelkti, kad būtų galima padidinti tokio finansavimo prognozuojamumą ir stabilumą ir sumažinti priklausomybę nuo paramos; ragina tokią pagalbą teikti mokesčių administravimo, viešųjų finansų valdymo, sąžiningo paskirstymo sistemų, kovos su korupcija, netinkamu operacijų vertės nurodymu, mokesčių slėpimu ir kitų formų neteisėtais finansiniais srautais srityse; pabrėžia fiskalinės decentralizacijos svarbą ir poreikį stiprinti pajėgumus siekiant remti subnacionalinę valdžią kuriant vietos mokesčių sistemas ir organizuojant mokesčių surinkimą;

51.  ragina ES ir jos valstybes nares nustatyti privalomas ataskaitas pagal atskiras šalis apie tarptautines bendroves, privalomai paskelbiant išsamius ir palyginamus duomenis apie įmonių veiklą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė; ragina ES ir jos valstybes nares atsižvelgti į besivystančių šalių mokesčių politikos, tvarkos ir teisės aktų šalutinį poveikį joms pačioms ir imtis reformų, būtinų norint užtikrinti, kad Europos bendrovės, gaunančios pelno besivystančiose šalyse, sumokėtų sąžiningą mokesčių dalį tose šalyse;

52.  pabrėžia dotacijų ir paskolų derinimo ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių poreikį pasitelkti ne tik OPV, bet ir kitą finansavimą, ir veiksmingai laikytis vystymosi veiksmingumo principų, tačiau taip pat pabrėžia, kad reikia, jog jie būtų grindžiami skaidriais kriterijais, kad aiškiai parodytų papildomą naudą ir teigiamą poveikį vystymuisi, nesuardytų visuotinės prieigos prie kokybiškų pagrindinių viešųjų paslaugų ir kad visi mokėjimai būtų skaidrūs; pabrėžia, kad finansuojamais projektais turėtų būti privalomai laikomasi nacionalinių vystymosi tikslų, tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos standartų, vietos gyventojų poreikių ir teisių ir vystymosi efektyvumo principų; šiuo klausimu pripažįsta, kad tradicinis žemės naudojimas, kai ją naudoja smulkieji valdų savininkai ir ganyklininkai, paprastai nėra dokumentuotas, tačiau šią praktiką reikia gerbti ir saugoti; primena, kad plėtros partnerystėje dalyvaujančios įmonės, vykdydamos savo veiklą, turi laikytis įmonių socialinės atsakomybės principų, JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų ir EBPO gairių bei skatinti etišką verslą; atkreipia dėmesį į tai, kad pasiekus vystymosi veiksmingumą vystymosi politika ir programos gauna dvigubos naudos; ragina visus vystymosi dalyvius visiškai suderinti savo veiksmus su šiais principais;

53.  ragina ES skatinti investicijas, kurios padeda sukurti deramų darbo vietų pagal Tarptautinės darbo organizacijos standartus ir Darbotvarkę iki 2030 m.; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia socialinio dialogo svarbą ir privačiojo sektoriaus skaidrumo ir atskaitomybės poreikį viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių atveju ir kai vystymosi pinigai naudojami dotacijų ir paskolų derinimui;

54.  pabrėžia, kad vystymuisi skiriamos lėšos, naudojamos siūlomam išorės investicijų planui (angl. EIP) ir esamiems patikos fondams, turi atitikti su OPV suderinamus vystymosi tikslus ir naujuosius darnaus vystymosi tikslus; ragina sukurti mechanizmus, kuriais Parlamentui būtų sudarytos sąlygos vykdyti savo priežiūros funkciją, kai vystymuisi skirtos ES lėšos naudojamos ne pagal įprastas ES biudžeto procedūras, visų pirma suteikiant jam išorės investicijų plano, patikos fondo ir kitų strateginių valdybų, sprendžiančių dėl programų ir projektų prioritetų ir aprėpties, veiklos stebėtojo statusą;

55.  pripažįsta, kad vietos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kooperatyvų, įtraukių verslo modelių ir mokslinių tyrimų institutų kaip ekonomikos augimą, užimtumą ir vietos inovacijas skatinančių veiksnių, kurie padės pasiekti darnaus vystymosi tikslus, svarbą; ragina skatinti sudaryti palankią aplinką investicijoms, industrializacijai, verslui, mokslui, technologijoms ir inovacijoms, kad būtų skatinama ir spartinama šalių vidaus ekonominė ir žmogaus socialinė raida, taip pat skatinti mokymo programas ir nuolatinį viešojo ir privačiojo sektorių dialogą; pripažįsta EIB vaidmenį įgyvendinant ES Išorės investicijų planą ir pabrėžia, kad jo iniciatyvomis ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimui ir moterims ir, laikantis vystymosi veiksmingumo principų, turėtų būti prisidedama prie investicijų į socialiniu požiūriu svarbius sektorius, kaip antai vandens, sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriai, taip pat prie investicijų į verslumą ir vietos privatųjį sektorių; prašo EIB skirti daugiau išteklių mikrofinansams tvirtai atsižvelgiant į lyčių aspektą; be to, ragina EIB bendradarbiauti su Afrikos plėtros banku (angl. AfDB) finansuojant ilgalaikes investicijas, kurios būtų naudingos tvariam vystymuisi, ir kitus plėtros bankus pasiūlyti mikrokreditų priemonę, kad būtų subsidijuojamos tvarios paskolos šeimos ūkiams;

56.  mano, jog būtina, kad naujajame konsensuse būti pateikta nuoroda į tvirtą ES įsipareigojimą sukurti teisiškai privalomą tarptautinę sistemą siekiant patraukti įmones atsakomybėn už jų neteisėtą veiklą tose šalyse, kuriose jos vykdo savo veiklą, nes tai daro poveikį visoms visuomenės sritims – nuo pelnymosi iš vaikų darbo iki pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio nebuvimo, nuo naftos išsiliejimo iki masinio miško kirtimo ir nuo priekabiavimo prie žmogaus teisių gynėjų iki žemės grobimo;

57.  ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares skatinti taikyti privalomas priemones siekiant užtikrinti, kad tarptautinės įmonės mokėtų mokesčius šalyse, kuriose jos gauna pelno ar jį sukuria, ir skatinti privalomą privačiojo sektoriaus ataskaitų teikimą pagal šalis, taip didinant šalių nacionalinių išteklių mobilizavimo pajėgumus; ragina atlikti šalutinio poveikio analizę siekiant išnagrinėti galimą pelno perkėlimo praktiką;

58.  ragina žmonių poreikiais pagrįstą požiūrį į skolos tvarumą nustatant privalomą standartų rinkinį siekiant nustatyti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi, skolos auditą ir sąžiningą skolos grąžinimo mechanizmą, kurį taikant turėtų būti įvertinamas šalių skolos naštos teisėtumas ir tvarumas;

Politikos suderinamumas vystymosi labui

59.  ragina visoje ES pradėti diskusijas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui siekiant paaiškinti ryšį tarp politikos suderinamumo vystymosi labui ir politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui; pabrėžia, kad itin svarbu įgyvendinant visas ES politikos priemones taikyti politikos suderinamumo vystymosi labui principus; pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui turėtų būti pagrindinis ES strategijos elementas siekiant darnaus vystymosi tikslų; primena, kad ES institucijos ir valstybės narės turi toliau stengtis visose vidaus ir išorės politikos priemonėse, kurios, tikėtina, gali turėti poveikį besivystančioms šalims, atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus, rasti veiksmingus mechanizmus ir pasinaudoti esama geriausia patirtimi valstybės narės lygmeniu, kaip įgyvendinti ir vertinti politikos suderinamumą vystymosi labui, užtikrinti, kad politikos suderinamumas vystymosi labui būtų įgyvendinamas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir į šį procesą įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos bei regioninės valdžios institucijas;

60.  siūlo įdiegti politikos suderinamumui vystymosi labui skirtą arbitražo sistemą, kuri būtų pavaldi Komisijos pirmininkui, kad esant skirtumų tarp įvairių sričių Sąjungos politikos Komisijos pirmininkas prisiimtų visapusišką politinę atsakomybę dėl bendrųjų krypčių nustatymo ir priimtų sprendimus, atsižvelgdamas į Sąjungos įsipareigojimus politikos suderinamumo vystymosi labui srityje; mano, kad, pasibaigus problemų nustatymo etapui, reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti procedūrų, taikomų priimant sprendimus Komisijos tarnybose ir įvairioms tarnyboms bendradarbiaujant, reformą;

61.  ragina, kad būtų stiprinamas dialogas tarp ES ir besivystančių šalių dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui skatinimo ir įgyvendinimo; mano, kad ES partnerių teikiama grįžtamoji informacija apie pažangą politikos suderinamumo vystymosi labui srityje gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant tiksliai įvertinti jo poveikį;

62.  dar kartą ragina plėtoti valdymo procesus siekiant skatinti politikos suderinamumą vystymosi labui visame pasaulyje ir ragina ES imtis vadovaujančio vaidmens propaguojant politikos suderinamumo vystymosi labui sąvoką tarptautinėje arenoje;

Prekyba ir vystymasis

63.  pabrėžia, kad labai svarbi sąžininga ir tinkamai reguliuojama prekyba – ji padeda skatinti regioninę integraciją, prisideda prie tvaraus augimo ir padeda kovoti su skurdu; pabrėžia, kad ES prekybos politika turi būti darnaus vystymosi darbotvarkės dalis ir atspindėti ES vystymosi politikos tikslus;

64.  pabrėžia, kad vystymosi labui vis dar esama vienašalių prekybos lengvatų besivystančioms šalims, kurios nėra mažiausiai išsivysčiusios šalys; taip pat mano, kad į naująjį konsensusą turėtų būti įtraukta nuoroda į ES įsipareigojimą skatinti sąžiningos ir etiškos prekybos programas su mažais besivystančių šalių gamintojais;

65.  palankiai vertina tai, kad pripažįstamas sąžiningos prekybos svarus indėlis įgyvendinant JT darbotvarkę iki 2030 m.; ragina ES įgyvendinti ir toliau plėtoti savo įsipareigojimą remti sąžiningos prekybos priemonių diegimą ES ir šalyse partnerėse siekiant skatinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius, įgyvendinant savo prekybos politiką;

66.  pabrėžia, kad ES turi toliau remti besivystančių šalių prekybos pajėgumų stiprinimą, infrastruktūrą ir šalių vidaus privačiojo sektoriaus vystymąsi, kad jos galėtų kurti papildomą produkcijos vertę, ją įvairinti ir didinti prekybą;

67.  primena, kad sveika aplinka, įskaitant pastovų klimatą, yra būtini siekiant panaikinti skurdą; remia ES pastangas didinti gamtos išteklių valdymo ir gamtos išteklių gavybos bei prekybos jais skaidrumą ir atskaitingumą, skatinti tvarų vartojimą ir gamybą ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai naudingųjų iškasenų, medienos, laukinės gyvūnijos ir kituose panašiuose sektoriuose; tvirtai mano, kad, siekiant parengti reguliavimo sistemas tiekimo grandinėms ir didesnio privačiojo sektoriaus atskaitingumo, reikia tolesnių visuotinių pastangų – tada bus galima užtikrinti tokių išteklių tvarų valdymą ir prekybą jais ir sudaryti sąlygas daug išteklių turinčioms šalims ir jų gyventojams apsaugoti vietos gyventojų bendruomenių teises siekiant iš tokios prekybos ir tvaraus biologinės įvairovės ir ekosistemų valdymo turėti dar daugiau naudos; palankiai vertina pažangą, padarytą nuo tada, kai buvo sudarytas Bangladešo tvarumo susitarimas, ir ragina Komisiją išplėsti tokias sistemas, kad jos būtų taikomos ir kituose sektoriuose; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją plėsti įmonių socialinę atsakomybę ir išsamaus patikrinimo iniciatyvas, kurios papildo esamą ES medienos reglamentą, svarstant siūlomą ES reglamentą dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų, kad jos apimtų ir kitus sektorius;

68.  apgailestauja dėl to, kad vis dar nėra reguliavimo sistemos, pagal kurią būtų apibrėžta, kaip įmonės turi laikytis žmogaus teisių ir įsipareigojimų, susijusių su socialiniais ir aplinkosaugos standartais, todėl sudaromos sąlygos kai kurioms valstybėms ir įmonėms nebaudžiamoms jų nesilaikyti; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai dalyvauti JT žmogaus teisių tarybos ir JT aplinkos programos veikloje siekiant sudaryti tarptautinę sutartį, kuria siekiama tarptautines korporacijas patraukti atsakomybėn už žmogaus teisių ir aplinkosaugos standartų pažeidimus;

69.  dar kartą patvirtina koordinuotų, paspartintų veiksmų, skirtų kovoti su neprievalgiu siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkės 2 tikslą dėl maisto trūkumo panaikinimo;

70.  primena, kad miškai atlieka svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą, išsaugant biologinę įvairovę ir mažinant skurdą, ir ragina ES prisidėti prie miškų naikinimo ir alinimo sustabdymo ir jų atsodinimo bei skatinti tvarią miškotvarką besivystančiose šalyse;

Saugumas ir vystymasis

71.  pakartoja, kad yra tiesioginis ryšys tarp saugumo ir vystymosi, tačiau pabrėžia, kad būtina griežtai laikytis neseniai atliktos OPV reformos dėl vystymosi priemonių naudojimo saugumo politikai taikant aiškų tikslą – panaikinti skurdą ir skatinti tvarų vystymąsi; pabrėžia, kad taikios ir įtraukios visuomenės, kurioje teisingumas prieinamas visiems, siekis turėtų virsti ES išorės veiksmais, kuriais, remiant visus vietos suinteresuotuosius subjektus, kurie gali padėti tai įgyvendinti, būtų kuriamas atsparumas, skatinamas žmonių saugumas, stiprinamas teisinės valstybės principų laikymasis, atkuriamas pasitikėjimas ir sprendžiamos sudėtingos nesaugumo, pažeidžiamumo ir perėjimo prie demokratijos problemos;

72.  mano, kad siekiant rasti tinkamą konfliktų prevencijos, konfliktų sprendimo ir atkūrimo po konflikto bei vystymosi pusiausvyrą, reikia puoselėti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ir vystymosi priemonių sąveiką; pabrėžia, kad šiuo tikslu vykdomos išorės politikos programos ir priemonės turi būti visapusiškos, specialiai pritaikytos kiekvienos šalies padėčiai ir, jeigu yra finansuojamos vystymosi politikai numatytomis lėšomis, jos turi padėti pasiekti pagrindinius vystymosi tikslus, apibrėžtus nuostatomis dėl OPV; pabrėžia, kad svarbiausi vystomojo bendradarbiavimo uždaviniai tebėra remti šalių pastangas sukurti stabilias ir taikias valstybes, kurios laikytųsi gero valdymo, teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių, ir siekti sukurti tvarią veikiančią jų rinkos ekonomiką, kad būtų užtikrinta žmonių gerovė ir patenkinti visi pagrindiniai žmonių poreikiai; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis reikia didinti labai ribotą BSGP finansavimą, kad jį būtų galima plačiau naudoti, inter alia, vystymosi labui laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui;

Migracija ir vystymasis

73.  pabrėžia itin svarbų vystomojo bendradarbiavimo vaidmenį naikinant pagrindines priverstinės migracijos ir perkėlimo priežastis, pvz., valstybių pažeidžiamumo situacijas, konfliktus, nesaugumą ir marginalizaciją, skurdą, nelygybę ir diskriminaciją, žmogaus teisių pažeidimus, nedideles galimybes gauti tokias pagrindines paslaugas kaip sveikatos priežiūra ir švietimas ir klimato kaitą; nustato šiuos tikslus ir uždavinius, kaip būtinas sąlygas stabiliomis, atsparioms valstybėms, kurios, mažiau tikėtina, pateks į padėtį, dėl kurių gali būti priverstinai migruojama: remti žmogaus teises ir tautų orumą, demokratijos kūrimą, gerą valdymą ir teisinės valstybės principus, socialinę įtrauktį ir sanglaudą, ekonomines galimybes, kai užtikrinamas deramas užimtumas ir kuriamos į žmones orientuotos įmonės bei politinė erdvė pilietinei visuomenei; ragina, kad vykdant vystomąjį bendradarbiavimą daugiausia dėmesio būtų skiriama šiems tikslams, kad būtų skatinamas atsparumas, ir ragina teikti su migracija susijusią vystymosi pagalbą ekstremalių situacijų atvejais siekiant stabilizuoti padėtį, išsaugoti valstybių veikimą ir sudaryti sąlygas perkeltiesiems asmenims gyventi oriai;

74.  primena, kad, kaip pabrėžiama JT darbotvarkėje iki 2030 m., migrantai teigiamai prisideda prie tvaraus vystymosi, įskaitant perlaidas, kurių perdavimo išlaidos turėtų būti dar sumažintos; pabrėžia, kad norint tinkamai reaguoti į su migracija susijusius iššūkius ir krizes kartu reikalingas labiau koordinuotas, sistemingas ir struktūrizuotas požiūris, atitinkantis kilmės ir paskirties šalių interesus; pabrėžia, kad veiksmingas būdas padėti dideliam skaičiui pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų yra gerinti sąlygas ir suteikti ir humanitarinę pagalbą, ir paramą vystymuisi; taip pat nepritaria mėginimams susieti pagalbą su sienų kontrolės, migracijos srautų valdymo arba readmisijos susitarimais;

75.  pabrėžia, kad migrantų kilmės ir tranzito šalims reikia specialiai pritaikytų vystymosi sprendimų, kurie tiktų jų atitinkamai politinei, socialinei ir ekonominei padėčiai; pabrėžia, kad taip bendradarbiaujant reikia skatinti žmogaus teises ir orumą visiems, gerą valdymą, taiką ir demokratijos kūrimą, o patį bendradarbiavimą grįsti bendrais interesais ir bendromis vertybėmis bei tarptautinės teisės laikymusi;

76.  pabrėžia, kad reikalinga atidi parlamentinė su migracija susijusių susitarimų ir su migracija susijusio vystymuisi skirtų lėšų naudojimo kontrolė ir stebėsena; pabrėžia, kad labai svarbu institucijoms artimai bendradarbiauti ir tarpusavyje sukurti gerąją keitimosi informacija patirtį, ypač migracijos ir saugumo srityje; primena savo susirūpinimą, susijusį su vis dažnesniu patikos fondų naudojimu, pvz., susirūpinimą dėl skaidrumo trūkumo ir nepakankamo konsultavimosi ir nepakankamos regioninės atsakomybės;

77.  pažymi, kad, atsižvelgiant į neseniai patvirtintas Europos politikos priemones, skirtas kovai su pagrindinėmis priverstinės migracijos priežastimis, Europos vystymosi politika turi patekti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komiteto (angl. DAC) apibrėžtį ir turi būti grindžiama vystymosi poreikiais ir žmogaus teisėmis; be to, pabrėžia, kad paramos vystymuisi negalima sieti su bendradarbiavimu migracijos klausimais, pvz., sienų valdymu ar readmisijos susitarimais;

Humanitarinė pagalba

78.  pabrėžia, kad humanitarinę pagalbą reikia artimai susieti su vystomuoju bendradarbiavimu, kad būtų galima panaikinti finansavimo spragas, išvengti dubliavimosi ir sukurti lygiagrečias sistemas bei darnaus vystymosi sąlygas, kuriomis jau savaime būtų užtikrintas atsparumas ir geresnės krizių prevencijos bei pasirengimo joms priemonės; ragina ES vykdyti savo įsipareigojimą iki 2020 m. kiek įmanoma labiau tiesiogiai skirti ne mažiau kaip 25 % savo humanitarinės pagalbos vietos ir nacionaliniams subjektams, kaip susitarta pagal paramos teikėjų ir humanitarinių organizacijų svarbų susitarimą;

79.  primena pagrindinius humanitarinės pagalbos principus: humaniškumo, neutralumo, nepriklausomumo ir nešališkumo; palankiai vertina tai, kad Komisija atkakliai laikosi minties nesujungti Europos konsensuso dėl vystymosi ir Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos;

80.  pabrėžia poreikį stiprinti tarptautinę pagalbą, koordinavimą ir išteklius reagavimui į nelaimę, atkūrimui ir atstatymo veiksmams įvykus nelaimei;

81.  palankiai vertina įsipareigojimą remti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) skatinimą besivystančiose šalyse ir galimybių teikiančią aplinką skaitmeninėje ekonomikoje užtikrinant nemokamą, atvirą ir saugų ryšį; primena, kad palydovai gali suteikti ekonomiškai efektyvių sprendimų, siekiant sujungti turtą ir atokiose vietovėse gyvenančius žmones, ir ragina ES ir jos valstybes nares į tai atsižvelgti dirbant šioje srityje;

Visuotinės viešosios gėrybės ir uždaviniai

82.  tvirtai mano, kad ES ir jos valstybių narių dalyvavimas pasauliniu mastu suteikia joms gerų galimybių ir toliau atlikti pirmaujantį tarptautinį vaidmenį sprendžiant visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių (angl. GPGC) klausimą, kuris sukelia vis daugiau nerimo ir daro neproporcingą poveikį skurdžiai gyvenantiems asmenims; ragina viso pasaulio prekių ir aplinkosaugos uždavinius integruoti į konsensusą, be kita ko, žmogaus vystymosi, aplinkos, įskaitant klimato kaitą ir prieigą prie vandens, ir valstybių nestabilumo, nesaugumo, migracijos, prieinamų energijos paslaugų, aprūpinimo maistu ir netinkamos mitybos ir bado panaikinimo uždavinius;

83.  primena, kad smulkūs ir šeimos ūkiai – labiausiai paplitęs žemės ūkio modelis visame pasaulyje – atlieka svarbų vaidmenį siekiant darnaus vystymosi tikslų: jis labai padeda apsirūpinti maistu, kovoti su dirvožemio erozija ir biologinės įvairovės nykimu ir švelninti klimato kaitą, kartu kuriant darbo vietas; pabrėžia, kad ES turėtų skatinti, viena vertus, ūkininkų organizacijų, įskaitant kooperatyvus, kūrimą ir, kita vertus, tvarų žemės ūkį, daugiausia dėmesio skiriantį ekologinei žemės ūkio praktikai, didesniam šeimos ūkių produktyvumui, žemdirbių ir žemės naudojimo teisėms ir neoficialioms sėklų sistemoms kaip būdui užtikrinti apsirūpinimą maistu, vietos ir regioninių rinkų tiekimą, sąžiningas pajamas ir tinkamas gyvenimo sąlygas ūkininkams;

84.  primena, kad privatusis sektorius nėra vienalytė veikėjų grupė; todėl pabrėžia, kad, sprendžiant su privačiuoju sektoriumi susijusias problemas, ES ir valstybių narių vystymosi politika turėtų apimti skirtingas strategijas, siekiant įtraukti įvairius privačiojo sektoriaus subjektus, įskaitant privataus sektoriaus, kuriam vadovauja gamintojai, subjektus, labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kooperatyvus, socialines įmones ir solidarumo ekonomikos subjektus;

85.  dar kartą patvirtina, kad, siekiant patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, įskaitant galimybę gauti švarų vandenį, sanitariją, sveikatos priežiūrą ir švietimo paslaugas, labai svarbu iki 2030 m. visiems užtikrinti prieigą prie įperkamos, patikimos, tvarios ir modernios energijos (7-tas darnaus vystymosi tikslas) ir tai yra itin svarbu remiant vietos verslo kūrimą ir visų rūšių ekonominei veiklai, taip pat tai yra pagrindinis pažangos vystymosi srityje veiksnys;

86.  pabrėžia, kad padidinant smulkiųjų ūkininkų produktyvumą ir įgyvendinant tvarų ir klimato kaitai atsparų žemės ūkį ir maisto sistemas atliekamas svarbus vaidmuo įgyvendinant 2-ą darnaus vystymosi tikslą ir užtikrinant tausaus vartojimo ir gamybos sąvoką 12-ajame DVT, kuris peržengia žiedinės ekonomikos principus ir sprendžia poveikio aplinkai, visuomenei ir žmogaus teisėms klausimus; pabrėžia, kad dėl šios priežasties ES turėtų dėmesį skirti tvarios maisto gamybos ir atsparaus žemės ūkio praktikos, kuri didina produktyvumą ir gamybą, skatinimui; pripažįsta ypatingus ūkininkių poreikius, susijusius su apsirūpinimo maistu saugumu;

87.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu toliau dėti pastangas siekiant pagerinti prieigą prie vandens, sanitariją ir higieną, nes tai kompleksiniai klausimai, kurie daro poveikį kitų tikslų pagal laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę, įskaitant sveikatos, švietimo ir lyčių lygybės tikslus, įgyvendinimui;

88.  ragina ES remti pasaulines iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti problemas, susijusias su sparčiai didėjančia urbanizacija ir sukurti saugesnius, labiau integruotus, lanksčius ir tvarius miestus; Atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad neseniai JT konferencijoje dėl būsto ir tvarios miestų plėtros (HABITAT III) priimta Naujoji miestų darbotvarkė, kurios tikslas – ieškoti būdų, kaip geriau planuoti, projektuoti, finansuoti, kurti, valdyti miestus ir jiems vadovauti siekiant padėti kovoti su skurdu ir badu, gerinti sveikatos priežiūrą ir saugoti aplinką;

89.  ragina ES toliau dėti pastangas, kad būtų apsaugoti vandenynai ir jūrų ištekliai; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos iniciatyvas pagerinti tarptautinį vandenynų valdymą siekiant skatinti geresnį valdymą ir sumažinti klimato kaitos poveikį jūroms ir ekosistemoms;

90.  pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į sąsajas su didesniu tvaraus žemės ūkio ir žuvininkystės produktyvumu, kuris padėtų sumažinti prarandamo ir iššvaistomo maisto kiekį, skaidriu gamtos išteklių valdymu ir prisitaikymu prie klimato kaitos;

ES vystymosi politika

91.  primena ES vystymosi veiksmų teikiamus lyginamuosius pranašumus, įskaitant jos iniciatyvas visame pasaulyje, įvairiausių priemonių ir rezultatų pasiekimo metodų teikiamą lankstumą, ES vaidmenį užtikrinant politikos suderinamumą bei koordinavimą ir įsipareigojimą to siekti, jos teisėmis ir demokratija grindžiamą požiūrį, jos plačias galimybes teikti kritinę dotacijų masę ir jos nuoseklią paramą pilietinei visuomenei;

92.  pabrėžia, jog būtina, kad ES lyginamieji pranašumai būtų paversti tikslingais veiksmais tam tikrose politikos srityse, įskaitant (tačiau ne tik) demokratiją, gerą valdymą ir žmogaus teises, visuotines viešąsias gėrybes ir uždavinius, prekybą bei regioninę integraciją, ir kad būtina pašalinti pagrindines nesaugumo ir priverstinės migracijos priežastis; pabrėžia, kad tokia koncentracija turės būti pritaikyta prie individualių besivystančių šalių ir regionų poreikių ir prioritetų, laikantis atsakomybės ir partnerystės principų;

93.  primena didėjantį sporto vaidmenį vystymosi ir taikos užtikrinimo srityse skatinant toleranciją ir savitarpio pagarbos kultūrą, taip pat sporto indėlį įgalinant moteris ir jaunimą, asmenis ir bendruomenes, taip pat jo indėlį į sveikatos apsaugą, švietimą ir socialinę įtrauktį;

94.  pabrėžia, kad svarbu sukurti išsamią, skaidrią ir savalaikę kolektyvinės atskaitomybės sistemą, skirtą stebėti ir vertinti, kaip ES ir jos valstybės narės įgyvendina Darbotvarkę iki 2030 m. ir konsensusą, pabrėžia, kad reikalavimas kasmet teikti ataskaitas apie pažangą įgyvendinant visus vystymosi politikos įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus dėl veiksmingumo, politikos suderinamumo vystymosi labui ir OPV įsipareigojimų, tebėra būtina atskaitomybės ir parlamentinės priežiūros užtikrinimo priemonė; apgailestauja dėl nesenų atskaitomybės spragų, kurių buvo tikėtasi; palankiai vertina Komisijos ketinimą atlikti laikotarpio vidurio konsensuso įgyvendinimo vertinimą;

o
o   o

95.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

(1)OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
(2) http://www.oecd.org/dac/effectiveness/49650173.pdf
(3) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14684-2016-INIT/lt/pdf
(4) http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E
(5) http://www.un.org/esa/ffd/wp-content/uploads/2015/08/AAAA_Outcome.pdf
(6) https://unfccc.int/resource/docs/2015/cop21/eng/l09r01.pdf
(7) https://www.worldhumanitariansummit.org/
(8) https://habitat3.org/the-new-urban-agenda/
(9) http://effectivecooperation.org/wp-content/uploads/2016/05/4314021e.pdf
(10) Tarybos išvados, 2007 m. gegužės 15 d.
(11) Tarybos išvados, 2014 m. gegužės 19 d.
(12) Tarybos dokumentas 10715/16.
(13) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 484.
(14) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 77.
(15) OL C 468, 2016 12 15, p. 73.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0196.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0265.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0137.
(20) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0224.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0246.
(22) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0437.
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0299.
(24) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0437.
(25) 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliucija.


Metinė ES konkurencijos politikos ataskaita
PDF 518kWORD 73k
2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (2016/2100(INI))
P8_TA(2017)0027A8-0001/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. Komisijos 2015 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2016)0393) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0198),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 39, 42 ir 101–109 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) parengtą visuotinę maisto ir žemės ūkio sistemų darnumo vertinimo sistemą,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, rezoliucijas, komunikatus ir dokumentus konkurencijos klausimais,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl 2014 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(4) ir 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos sprendimą pradėti tyrimą dėl elektroninės prekybos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (C(2015)3026) 17 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius(7) (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (BBIR),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas)(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“ (COM(2014)0449),

–  atsižvelgdamas į Komisijos atsakymus į Parlamento narių pateiktus klausimus raštu E-000344/2016, E-002666/2016 ir E-002112/2016,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl aviacijos(9), ypač į jos 6, 7 ir 11 dalis dėl Reglamento (EB) Nr. 868/2004 peržiūros, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES išorės aviacijos santykių srityje ir sustiprinti ES aviacijos pramonės konkurencinę padėtį, veiksmingiau užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, užtikrinti abipusiškumą ir panaikinti nesąžiningą praktiką, įskaitant rinką iškreipiančias subsidijas ir valstybės pagalbą visoms tam tikrų trečiųjų šalių oro transporto bendrovėms, nes finansų skaidrumo sąžiningai konkuruojant sąlyga yra svarbiausias elementas norint užtikrinti šias vienodas sąlygas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007(10) (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1218/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių specializacijos susitarimams(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0001/2017),

A.  kadangi stipri ir veiksminga ES konkurencijos politika visada buvo kertinis vidaus rinkos akmuo, nes ji skatina ekonomikos efektyvumą, sukuria augimui, inovacijoms ir technologinei pažangai palankią aplinką ir mažina kainas;

B.  kadangi ES konkurencijos politika yra svarbiausia priemonė siekiant įveikti vidaus rinkos susiskaidymą ir tokiu būdu visoje ES įmonėms sukurti ir išlaikyti vienodas sąlygas;

C.  kadangi Komisijos vadovaujama Europos Sąjunga turėtų ES ir pasaulyje skatinti konkurencijos kultūrą;

D.  kadangi konkurencijos politika pati savaime yra demokratijos Europoje užtikrinimo priemonė, nes ja užkertamas kelias pernelyg dideliam finansinės ir ekonominės galios sutelkimui nedaugelio asmenų rankose, kuris trukdytų ES politinėms institucijoms veikti nepriklausomai nuo didelių pramonės ir bankų grupių;

E.  kadangi tinkamas konkurencijos taisyklių (įskaitant antimonopolines taisykles) įgyvendinimas, atitinkantis socialinės rinkos ekonomikos taisykles, turėtų neleisti sutelkti pernelyg didelės ekonominės ir finansinės galios kelių privačių bendrovių rankose ir drauge teikti joms paskatų būti dinamiškomis, inovatyviomis ir išsiskiriančiomis iš konkurentų;

F.  kadangi dėl tinkamos konkurencijos politikos rinkos yra veiksmingos ir atviros, todėl kainos yra mažesnės, kuriasi naujos įmonės, prekės ir paslaugos yra geresnės kokybės, vartotojai turi didesnį pasirinkimą, taip pat skatinami moksliniai tyrimai, inovacijos ir atsparesnės įmonės;

G.  kadangi konkurencijos politika gali ir turėtų svariai prisidėti prie pagrindinių politinių prioritetų, pavyzdžiui, inovacijų skatinimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo, kovos su klimato kaita, tvaraus ekonomikos augimo ir tvarios plėtros, investicijų, efektyvaus išteklių naudojimo, vartotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos, ir kartu stiprintų bendrąją rinką, ypač daug dėmesio skiriant bendrajai skaitmeninei rinkai ir energetikos sąjungai;

H.  kadangi sėkminga konkurencijos politika turi būti orientuota ne vien tik į vartotojų kainų mažinimą, bet taip pat turi būti atsižvelgiama į Europos pramonės gebėjimus kurti inovacijas ir vykdyti investavimo veiklą, o mažosioms ir vidutinėms įmonėms turi būti sudarytos ypatingos konkurencijos sąlygos;

I.  kadangi ES konkurencijos politiką taip pat apibrėžia socialinio teisingumo, politinio nešališkumo, skaidrumo ir tinkamo proceso vertybės;

J.  kadangi ES konkurencijos politika ir kitos pagrindinės ES politikos sritys (įskaitant mokesčių, pramonės ir skaitmeninę politiką) yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, jų koordinavimas turi užtikrinti Sutartyse įtvirtintus pagrindinius principus, visų pirma skaidrumo ir lojalumo principus;

K.  kadangi mokesčių slėpimas, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių rojai ES mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja milijonus eurų negautų įplaukų (remiantis kai kuriais skaičiavimais, ši suma gali siekti trilijoną eurų), ir dėl to bendrojoje rinkoje iškraipoma konkurencija tarp bendrovių, kurios sąžiningai moka mokesčius, ir bendrovių, kurios to nedaro;

L.  kadangi visuotinis bendradarbiavimas siekiant užtikrinti konkurenciją padeda išvengti teisių gynimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių neatitikimų ir padeda įmonėms sumažinti taisyklių laikymosi sąnaudas;

M.  kadangi pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir Komisijos sprendimų priėmimo praktiką skirtingai aiškinama ekonominės veikos sąvoka, priklausomai nuo to, ar taikomos vidaus rinkos, ar konkurencijos taisyklės; kadangi dėl tokios klaidinančios praktikos dar sunkiau suprasti ir taip sudėtingą ekonominės veiklos sąvoką;

N.  kadangi aiški, nuosekli ir veiksminga reglamentavimo aplinka, susijusi su konkurencijos politikos pritaikymu žemės ūkio ypatumams, gali padėti stiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje, jei bus pašalinti subjektų galios skirtumai, padidintas rinkos efektyvumas ir užtikrintas teisinis tikrumas ir vienodos veiklos sąlygos bendrojoje rinkoje;

O.  kadangi ekonominių grėsmių pavidalą, dydį ir laiką sunku numatyti, todėl būtina, kad vykdant į rinką orientuotą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) būtų teikiama parama ūkininkams ir joje būtų numatytos papildomos ribotos galiojimo trukmės išimtys, didelio rinkos disbalanso atveju taikomos konkurencijos taisyklėms; kadangi pieno sektoriaus krizės metu Komisija nusprendė taikyti Bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento 222 straipsnį kaip kraštutinę priemonę, siekdama pripažintų ūkininkų grupių vykdomam kolektyviniam pieno gamybos planavimui netaikyti konkurencijos teisės aktų;

P.  kadangi vien konkurencijos politika nepavyks išspręsti nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje;

Q.  kadangi SESV 102 straipsnyje aiškiai nurodoma, jog tiesiogiai ar netiesiogiai taikant nesąžiningos prekybos praktiką kitiems maisto grandinės sektoriams ši Sutartis pažeidžiama;

R.  kadangi siekiant pagerinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje buvo įsteigta Žemės ūkio rinkų darbo grupė, kuri turėjo įvertinti ūkininkų galimybes stiprinti savo padėtį, įskaitant teisines galimybes sukurti sutartinius santykius ir organizuoti ūkininkų kolektyvinius veiksmus; kadangi į Žemės ūkio rinkų darbo grupės išvadas tinkamais atvejais turi būti atsižvelgiama būsimos diskusijose ir sprendimuose dėl taikytinų priemonių;

1.  palankiai vertina Komisijos metinę ataskaitą dėl konkurencijos politikos, iš kurios matyti, kad tinkama ES konkurencijos politika gali padėti atkurti pakankamą investicijų ir inovacijų lygį, jei bus sukurta sąžininga konkurencijos aplinka; palankiai vertina tai, kad ataskaitoje sutelktas dėmesys į konkurencijos politikos indėlį naikinant kliūtis ir rinką iškreipiančias valstybės pagalbos priemones, siekiant naudos vidaus rinkai; taip pat primena, kad Europos ateitis turi būti grindžiama inovacijomis, socialinės rinkos ekonomika ir efektyviu išteklių naudojimu, nes tai užtikrina aukštą gyvenimo lygį visiems ES piliečiams;

Bendrosios rinkos integracija

2.  palankiai vertina Komisijos tikslą atverti naujų galimybių piliečiams ir verslui ir primena, kad laisvas kapitalo, prekių, paslaugų ir žmonių judėjimas yra keturios bendrosios rinkos laisvės, o jų įgyvendinimas yra labai svarbus veiksnys siekiant ES priartinti prie jos piliečių; pabrėžia, kad be veiksmingos ES konkurencijos politikos nebus galima pasinaudoti visomis vidaus rinkos galimybėmis; palankiai vertina tai, kad Komisija naudojasi visomis turimomis priemonėmis, įskaitant susijungimų kontrolę, kovą su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir antikonkurencine praktika, kovą su karteliais, valstybės pagalbos kontrolę, koordinavimą su nacionalinėmis ir, kai taikoma, regioninėmis konkurencijos institucijomis, taip pat sektorių tyrimus;

3.  laikosi nuomonės, kad taikant veiksmingą konkurencijos politiką turi būti atsižvelgiama į specialias rinkos sąlygas, kurios taikomos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), labai mažoms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms, taip pat turi būti apsaugotos darbuotojų teisės ir užtikrintas teisingas apmokestinimas;

4.  ragina valstybes nares ir ES institucijas teikti pirmenybę bendrosios rinkos po Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES stiprinimui užtikrinant visišką atitiktį ES konkurencijos teisės aktams ir dar labiau stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių klausimais; taip pat pabrėžia, kad Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES gali neigiamai paveikti ES konkurencijos politiką; ypač pabrėžia procesinių veiksmų dubliavimo riziką, nes tai padidintų administracines sąnaudas ir sulėtintų tyrimo procedūras;

5.  primena, kad sąžininga konkurencija mokesčių srityje yra būtina ES vidaus rinkos vientisumui, todėl visi rinkos dalyviai turėtų sąžiningai mokėti jiems priklausančius mokesčius, o mokesčiai turi būti mokami ten, kur gaunamas pelnas; pabrėžia, kad po to, kai buvo atskleisti „Lux Leaks“ dokumentai, ES pripažino (siekdama sustiprinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje), kad jai reikia paprastos ir skaidrios mokesčių politikos ir reglamentavimo, taip pat pripažino, kad būtina panaikinti nesąžiningą valstybių narių mokesčių konkurenciją (įskaitant neteisėtai suteikiamas mokesčių lengvatas), kuri skatina neatsakingą elgesį ir papildomą mokesčių naštą sąžiningiems mokesčių mokėtojams, stabdo MVĮ plėtrą, į nepalankią padėtį pastūmėja naujus rinkos dalyvius ir MVĮ, vykdančias veiklą tik vienoje valstybėje, palyginti su daugiašalėmis įmonėmis, kurios gali perkelti pelną arba vykdyti kitų formų agresyvų mokesčių planavimą, naudodamosi tik joms prieinamais įvairiais sprendimais ir priemonėmis; pabrėžia, kad reikia nuodugniai ištirti visus atvejus, kai esama įtarimų, jog daugiašalės įmonės siekia neteisėto mokesčių optimizavimo; kartu palankiai vertina Komisijos nuodugnius antikonkurencinės praktikos, pvz., pasirinktinės mokestinės naudos, kuri gali apimti perviršinio pelno sistemas, tyrimus, taip pat palankiai vertina naujausių tyrimų rezultatus, kurie rodo, jog atrinktoms įmonėms teikiamos mokesčių lengvatos pagal ES konkurencijos teisę yra neteisėta valstybės pagalba; pabrėžia būtinybę užtikrinti Komisijai plačią prieigą prie informacijos, kad būtų galima pradėti daugiau tyrimų dėl įtartinų atvejų; ragina Komisiją parengti aiškias su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos gaires, kad jos būtų taikomos nesąžiningos konkurencijos atvejais, ir visapusiškai išnaudoti savo įgaliojimus pagal ES konkurencijos taisykles siekiant padėti valstybėms narėms veiksmingai kovoti su žalinga mokesčių praktika; laikosi nuomonės, kad reikia dėti daugiau pastangų ir kovojant su agresyviu mokesčių planavimu; pabrėžia, kad informacija apie sprendimus dėl mokesčių ir sandorių kainodaros susitarimus, kuria keičiasi valstybių narių mokesčių institucijos, yra ypač svarbi; apgailestauja, kad valstybės narės nesuteikia Konkurencijos generaliniam direktoratui prieigos prie šios informacijos; rekomenduoja nacionalinės valdžios institucijoms aktyviau keistis informacija, taip pat ragina valstybes nares skelbti informaciją apie jų sudarytus sprendimus dėl mokesčių ir siūlo atitinkamais atvejais pateikti šią informaciją, suskirstytą pagal regionus; mano, kad Komisijos sprendimai, kuriais nustatyta aiški vertės ir nepagrįsto konkurencinio pranašumo, kurį įgyja neteisingus sprendimus sudariusios įmonės, apskaičiavimo metodika, suteikia tinkamą teisinį pagrindą tolesnei konvergencijai;

6.  pabrėžia, kad korupcija vykdant viešuosius pirkimus turi didžiulį rinkos iškraipymo poveikį Europos konkurencijai; primena, kad viešieji pirkimai yra viena iš vyriausybės veiklos sričių, kuriose ypač didelė korupcijos rizika; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse ES finansuojami viešieji pirkimai susiduria su didesne korupcijos rizika nei viešieji pirkimai naudojant nacionalines lėšas; primena, kad yra plačiai naudojamasi specialiai pritaikytais kvietimais teikti pasiūlymus siekiant sumažinti konkurenciją; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant užkirsti kelią netinkamam ES lėšų panaudojimui ir skatinti atskaitomybę viešųjų pirkimų srityje; primygtinai ragina įsteigti Europos prokuratūrą suteikiant jai reikiamas teises, kad būtų galima geriau išnagrinėti įtariamus ES lėšų naudojimo pažeidimų atvejus;

7.  pabrėžia, kad vien tik valstybės pagalbos tyrimai negali visam laikui panaikinti nesąžiningos mokesčių konkurencijos valstybėse narėse; todėl rekomenduoja nustatyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (visapusišką BKPMB), kuri padėtų pašalinti konkurencijos iškraipymus ir suteiktų garantiją, kad neapmokestintas pelnas nebūtų perkeltas iš ES, viešai paskelbti atitinkamą su sprendimais dėl mokesčių susijusią informaciją, persvarstyti PVM direktyvą siekiant sukčiavimo prevencijos, įpareigoti tarptautiniu mastu veikiančias dideles bendroves viešai paskelbti apyvartos ir pelno pagal šalis duomenis, taip pat reikalauti, kad valstybės narės vykdytų skaidresnę mokesčių praktiką ir taikytų tarpusavio atskaitomybės reikalavimus; primena, kad siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją būtina įgyvendinti Kovos su mokesčių vengimu dokumentų paketą, nustatyti keitimosi informacija tarp ES šalių taisykles ir greitą kovos su sukčiavimu PVM mechanizmą;

8.  mano, kad mokesčių planavimas gali trukdyti sąžiningai konkurencijai; palankiai vertina Komisijos rekomendaciją pakoreguoti sąvokos „nuolatinė buveinė“ apibrėžtį, kad įmonės negalėtų dirbtinai išvengti apmokestinimo pagal veiklos vietą valstybėse narėse, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą; pabrėžia, kad pagal šią apibrėžtį taip pat turėtų būti atsižvelgiama į specifinę situaciją skaitmeniniame sektoriuje užtikrinant, kad įmonės, kurios vykdo visiškai nematerialią skaitmeninę veiklą, būtų laikomos turinčiomis nuolatinę buveinę valstybėje narėje, jeigu jos išsaugo svarbų skaitmeninį vaidmenį tos šalies ekonomikoje;

9.  pabrėžia, kad bendrosios rinkos taisyklių turi būti laikomasi ir valstybių narių lygmeniu ir kad norint išspręsti bendrosios rinkos susiskaidymo problemą reikia išnagrinėti pažeidimus;

10.  ragina pagerinti vieno langelio sistemą remiantis turima minimaliosios skaitmeninių produktų vieno langelio sistemos patirtimi; pažymi, kad netgi taikant minimaliąją vieno langelio sistemą mažosios ir labai mažos įmonės gali susidurti su didžiule administracine našta;

11.  pabrėžia, kad reikia stiprinti bendrąją rinką šalinant tebesančias kliūtis ir trukdžius;

12.  primena Komisijai, kad norint užtikrinti sklandų ES bendrosios rinkos veikimą būtina leisti nacionalinėms ir regioninėms institucijoms įsikišti susidarius situacijoms, kurias nulemia geografinės kliūtys, trukdančios rinkai klestėti tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektu;

13.  primygtinai pabrėžia, kad norint užtikrinti sąžiningą konkurenciją visoje bendrojoje rinkoje reikia kovoti su socialiniu ir fiskaliniu dempingu, neteisėtu mokesčių planavimu ir mokesčių slėpimu;

14.  ragina Komisiją užbaigti bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimą, užtikrinti visišką pinigų srauto tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių skaidrumą ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė turėtų stiprią ir nepriklausomą nacionalinę reguliavimo instituciją;

15.  primygtinai ragina Tarybą skubiai imtis veiksmų priimti Komisijos pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) suderinimo;

16.  laikosi nuomonės, kad jei euro dar neįsivedusios valstybės narės įsivestų bendrą valiutą, tai sustiprintų laisvą konkurenciją vidaus rinkoje;

Bendroji skaitmeninė rinka

17.  palankiai vertina Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir pabrėžia, kad konkurencijos politika atlieka itin svarbų vaidmenį baigiant kurti skaitmeninę vidaus rinką; taip pat pritaria Komisijos veiksmams siekiant užtikrinti, kad bendrajai skaitmeninei rinkai būtų visapusiškai taikoma ES konkurencingumo politika, nes konkurencija ne tik suteikia vartotojams didesnes pasirinkimo galimybes, bet ir sudaro vienodas sąlygas, ir apgailestauja dėl to, kad Europos skaitmeninės sistemos nebuvimas šiuo metu parodo, jog nepavyko suderinti didelių ir mažų paslaugų teikėjų interesų; pabrėžia, kad konkurencijos politikoje naudojami tradicinės rinkos modeliai dažnai nepakankamai tinkami skaitmeninei vidaus rinkai; ragina daugiau dėmesio skirti naujiems verslo modeliams, kuriuos naudoja skaitmeninės įmonės; pakartoja, kad sukūrus vientisą bendrąją skaitmeninę rinką galėtų būtų sukurta šimtai tūkstančių naujų darbo vietų, o ES ekonomika kasmet galėtų pasipildyti 415 mlrd. EUR;

18.  siekiant, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategija būtų laikoma patikima, pabrėžia, kad Komisija turi kruopščiai atlikti ir užbaigti visus vykdomus su karteliais susijusius tyrimus nepakenkiant jų kokybei; ragina pagreitinti tyrimus, kad rezultatai būtų pasiekti kiek galima greičiau; todėl palankiai vertina Komisijos nusiųstą prieštaravimo pareiškimą dėl lyginamojo apsipirkimo paslaugos ir prieštaravimo pareiškimą dėl „Android“ atvejo; ragina Komisiją toliau ryžtingai nagrinėti visus per tyrimus nustatytus nerimą keliančius aspektus, įskaitant visas kitas kryžminės paieškos sritis (viešbučius, vietoje vykdomas paieškas, skrydžius), siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems skaitmeninės rinkos dalyviams; ragina atlikti tyrimą dėl dominuojančią padėtį užimančių viešbučių rezervavimo platformų;

19.  palankiai vertina Komisijos atliekamą e. prekybos sektoriaus tyrimą, kurio preliminarūs rezultatai parodė, kad šiame sektoriuje taikoma tam tikra verslo praktika, kuri gali riboti konkurenciją internete; taip pat palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą dėl Europos skaitmeninės bendrosios rinkos ir jos pasiūlymą dėl geografinio blokavimo ir kitokių formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės arba gyvenamosios vietos; ragina Komisiją imtis plataus užmojo priemonių ir panaikinti neteisėtas kliūtis konkurencijai internete siekiant užtikrinti, kad ES vartotojai, perkantys iš pardavėjų, kurie įsikūrę kitoje valstybėje narėje, galėtų apsipirkti internetu be kliūčių; todėl mano, kad siekiant gerinti prieigą prie prekių ir paslaugų reikia imtis kryptingų veiksmų, visų pirma panaikinant nepagrįsto geografinio blokavimo praktiką ir nesąžiningą kainų diskriminaciją dėl geografinės vietovės ar dėl tautybės, lemiančią monopolijų kūrimąsi ir kai kurių vartotojų neteisėto turinio naudojimą; taip pat ragina nustatyti ES lygmens interneto svetainių ženklinimo sistemą, kad būtų užtikrinta paslaugų ar prekių pasiūla ir kokybė siekiant užtikrinti dar aukštesnio lygio sąžiningą konkurenciją ir sustiprinti vartotojų apsaugą;

20.  mano, kad aktyvesnis MVĮ dalyvavimas galėtų būti esminės svarbos veiksnys skatinant vientisą skaitmeninę bendrąją rinką, ir pabrėžia, kad reikia įvertinti kiekvienos iniciatyvos galimą poveikį MVĮ galimybėms gauti naudos iš skaitmeninės bendrosios rinkos, visų pirma iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti e. prekybą ir patikslinti nuolatinės buveinės statusą skaitmeniniame sektoriuje;

21.  primena, kad tinklo neutralumas (tai principas, pagal kurį visas interneto srautas traktuojamas vienodai, nediskriminuojant, neapribojant ir nesikišant, nesvarbu, koks tai siuntėjas, gavėjas, tipas, turinys, įrenginys, paslauga ar taikomoji programa) yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti vienodą interneto paslaugų traktavimą ir visapusišką konkurenciją;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad greta esamų veiklos vykdytojų kuriasi vis daugiau naujų skaitmeninėmis technologijomis pagrįstų įmonių, ypač siūlančių interneto ir mobiliųjų telefonų prietaikas, o tai atvėrė vartotojams naujų galimybių visoje bendrojoje rinkoje ieškoti prekių ir paslaugų, jas palyginti ir pasirinkti, ir suteikė jiems galimybių priimti informacija pagrįstus sprendimus, atitinkančius jų asmeninius poreikius ir tikslus;

23.  pabrėžia, kad dalijimosi ekonomika siūlo ES vartotojams daug naujoviškų produktų ir paslaugų; pabrėžia, kad pradėjus naudotis dalijimosi ekonomikos platformomis atsivėrė galimybės varžytis su esamais rinkoje įsitvirtinusiais, dominuojančią padėtį užimančiais veiklos vykdytojais ir buvo sukurta konkurencingesnė aplinka tiek vartotojams, tiek įmonėms; primena, kad Komisija turėtų prižiūrėti ne tik mokesčių, administracinės sistemos ir saugumo aspektus, bet ir konkurencijos aspektus, ir šalinti patekimo į rinką kliūtis įmonėms, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos; pabrėžia, kad tokio pobūdžio ekonomika pradėjo vystytis jau prieš daugelį metų ir kad siekiant teisinio nuoseklumo, laikantis subsidiarumo principo, ES lygmeniu turėtų būti išnagrinėti visi pažeidimai; pabrėžia, kad skaitmeninėje bendrojoje rinkoje reikia užtikrinti aukštą vartotojų ir asmens duomenų apsaugos lygį; primygtinai ragina Komisiją sukurti priemonių rinkinį, nes tai būtina tam, kad įvairių formų ir rūšių dalijimosi ekonomika gautų paramą ES lygmeniu ir valstybėse narėse, kad ji būtų taikoma, taptų patikima ir įgytų pasitikėjimą; supranta, kad ši palanki ir palaikomoji reguliavimo sistema nesukels konkurencijos iškraipymų; ragina Komisiją dar kartą atkreipti dėmesį į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, kad šių verslo modelių nauda visuomenei taptų iš tikrųjų apčiuopiama teisės sistemose;

24.  ragina Komisiją atlikti plačios apimties galiojančių konkurencijos teisės priemonių skaitmeniniame amžiuje veiksmingumo peržiūrą ir prireikus jas toliau plėtoti;

25.  pabrėžia, kad visų pirma tokiame dinamiškame sektoriuje, kaip skaitmeninė ekonomika, nepaprastai svarbu, kad konkurencijos bylos būtų greitai išnagrinėtos ir kad piktnaudžiaujančios dominuojančia padėtimi rinkoje įmonės neišstumtų konkurentų;

26.  ragina Komisiją atsižvelgti į didėjančią konvergenciją skaitmeninėse rinkose lyginant palyginamas paslaugas, kaip antai tikralaikių pokalbių programėles, su atitinkamomis paslaugomis, kurios teikiamos bendrajame telekomunikacijų sektoriuje;

27.  palankiai vertina Komisijos tyrimus, susijusius su tam tikra antikonkurencine praktika, kurią taiko daugelis bendrovių, visų pirma interneto ir telekomunikacijų milžinės ir kitos žiniasklaidos bendrovės, kino studijos ir TV platintojai; ragina Komisiją paspartinti visas kovos su antikonkurenciniais veiksmais, kuriais pažeidžiamos ES antimonopolinės taisyklės, procedūras;

28.  palankiai vertina Komisijos sprendimą susigrąžinti valstybės pagalbą iš bendrovės „Apple“ – tai svarbus orientyras siekiant susidoroti su neteisėtos valstybės pagalbos mokestinių lengvatų pavidalu problema; tačiau pažymi, kad ES reikia griežtesnių teisės aktų dėl išankstinių sprendimų dėl mokesčių, taip pat numatant veiksmingą sistemą ir skolos išieškojimo procedūrą ES biudžeto nuosavų išteklių naudai; ragina Komisiją imtis taisomųjų veiksmų dėl kiekvieno pažeidimo, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją visoje bendrojoje rinkoje;

29.  ragina Komisiją parengti reguliavimo strategiją atsižvelgiant į technologijų konvergenciją, o ypač į išaugusį platformų skaičių; primena, kad šiuo tikslu ex ante sektorių reglamentuose turi būti rasta pliuralizmo apsaugos, žodžio laisvės, asmens duomenų apsaugos, vartotojo savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės, taip pat vienodo konkuruojančių pasiūlymų Europoje ir panašių Europos tarptautinės konkurencijos srityje pirmaujančių bendrovių skatinimo pusiausvyra; ragina ištaisyti galios pusiausvyros nukrypimus ir sušvelninti priklausomybės tarp ekonominės veiklos vykdytojų padėtį turint tikslą pasiekti teisingą vertės pasidalijimą;

30.  palankiai vertina tai, kad sisteminant informaciją apie skaitmeninių rinkų stiprumą daugiau dėmesio skiriama tinklo efektui ir duomenų kaupimui bei analizei; laikosi nuomonės, kad duomenys atlieka svarbiausią vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje ir todėl į juos turi būti atsižvelgiama atliekant vertinimus konkurencijos taisyklių požiūriu;

31.  mano, kad konkurencija interneto paieškos ir telekomunikacijų sektoriuose yra itin svarbi ne tik siekiant diegti inovacijas ir investuoti į tinklus bei skaitmeninę ekonomiką, bet ir skatinti prieinamas kainas ir paslaugų pasirinkimą vartotojams; todėl ragina Komisiją išsaugoti konkurenciją šiuose sektoriuose, įskaitant interneto paslaugų ir spektro paskirstymo atžvilgiu; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos ketinimą, taikant Valstybės pagalbos teikimo plačiajuosčio ryšio tinklams gaires, supratingai vertinti telekomunikacijų teisės aktų rinkinio strateginius tikslus; palankiai vertina Komisijos sprendimą sustabdyti mobiliojo telefono ryšio paslaugų teikėjų „O2“ ir „Three“ susijungimą JK Europos vartotojų labui; primena, kaip svarbu taikyti Europos elektroninių ryšių kodeksą ir didinti junglumą visoje ES;

32.  mano, kad tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas ES yra nepakankama priemonė, ir kad skambučiai ES viduje turi būti reglamentuojami tokiu pat lygmeniu, kaip vietiniai skambučiai; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl skambučių ES viduje reglamentavimo;

33.  mano, kad tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimas ES ilgalaikėje perspektyvoje yra nepakankamas žingsnis pirmyn, jei siekiama dar labiau plėtoti bendrąją rinką, ir kad sudarant geresnes sąlygas investicijoms į Europos arba bendrus tinklus reikia numatyti paskatų, jei norima, kad skambučiai ES viduje būtų to paties lygmens kaip vietiniai skambučiai; ragina Komisiją vykdyti išsamias konsultacijas su tinklų operatoriais ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, kaip efektyviausiai būtų galima sumažinti skambučių ES viduje kainą, kad ji būtų to paties lygio, kaip vietinių skambučių, kartu skatinant investicijas ir užtikrinant pasaulinį konkurencingumą ir inovacijas;

34.  ragina Komisiją naudotis savo politikos ir finansinėmis priemonėmis ir skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi siekiant didinti investicijas į įvairius tradicinius sektorius ir MVĮ, kurios nespėja koja į koją su skaitmenine pramonės revoliucija;

35.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų skatinti visas įmones (ir dominuojančią padėtį rinkoje užimančias, ir veiklą tik pradedančias įmones) diegti inovacijas;

36.  ragina Komisiją pademonstruoti tokį pat tvirtumą vykdant tyrimą dėl „McDonald’s“ atvejo ir vadovaujantis jo rezultatais;

Valstybės pagalba

37.  palankiai vertina tai, kad vykdoma išsami valstybės pagalbos taisyklių peržiūra, ir rekomenduoja atsiųsti Parlamentui susijusią metinę ataskaitą; primena valstybėms narėms, kad buvo siekiama geriau nukreipti pagalbos priemones į ilgalaikį, tvarų ekonomikos augimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir socialinę sanglaudą, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas ir laisvą socialinės rinkos ekonomikos veikimą; pabrėžia, kad valstybės narės, teikdamos valstybės pagalbą iš anksto nepranešusios Komisijai, prisiima didesnę atsakomybę; pabrėžia, kad siekdama paskatinti turizmą kaip svarbų ES ekonomikos veiksnį Komisija konkurencijos teisėje turėtų suteikti pakankamą teisinį pagrindą, o teikiant finansavimą viešosioms turizmo organizacijoms turėtų būti taikoma bendroji išimtis pagal BBIR; ragina Komisiją išnagrinėti visus valstybės narės įvykdytus paskutinės minutės sandorius neatsižvelgiant į jos taikomą politinį spaudimą; taip pat primena Komisijai, kad reikia užkirsti kelią tam tikrų vyriausybių nesąžiningam elgesiui, kurio pasitaiko netinkamo ES lėšų panaudojimo atvejais;

38.  pabrėžia, kad valstybinė arba regioninė paskata yra viena iš politikos priemonių, padedanti užtikrinti paslaugas, kurios itin svarbios ekonominėms ir socialinėms sąlygoms izoliuotuose, atokiuose ar nuošaliuose Sąjungos regionuose arba salose išlaikyti, tačiau reikia atsižvelgti ir į praeities patirtį, o šios intervencijos neturi prieštarauti bendrosios rinkos principams; pabrėžia, kad pakraščio ir salų regionų sujungiamumas taip pat yra labai svarbus ir palankiai vertina tai, kad socialinė pagalba, skiriama atokių regionų gyventojų transportui, įtraukta į BBIR, kuriame pripažįstama sujungiamumo problema; prašo Komisijos per vykdomą Bendrojo bendrosios išimties reglamento peržiūrą visapusiškai atsižvelgti į Europos atokiausių regionų ypatybes, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, turint mintyje tai, kad sujungiamumas yra nepaprastai svarbus Europos atokiausių regionų vietos MVĮ ir kad mažiausiai tikėtina, jog jis paveiks konkurenciją vidaus rinkoje;

39.  palankiai vertina Komisijos pranešimą apie valstybės pagalbą – jis yra Komisijos valstybės pagalbos modernizavimo iniciatyvos dalis; pripažįsta paprastesnių taisyklių, suteikiančių tikrumo tiek valdžios institucijoms, tiek įmonėms, naudą; ragina Komisiją kartu atidžiau tikrinti, ar neteikiama didžiulę neigiamą įtaką bendrajai rinkai daranti neleistina valstybės pagalba;

40.  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nuspėjamumą ragina Komisiją skubiai parengti gairių dokumentą dėl valstybės pagalbos sąvokos, turint mintyje tai, kad padaryta svarbių teismų ir užtikrinimo praktikos pakeitimų;

41.  ragina Komisiją parengti mažesnės, tačiau tikslingesnės valstybės pagalbos veiksmų planą, siekiant suteikti galimybę sumažinti valstybės pagalbą mažinant mokesčius, ir taip paskatinti naujas įmones ir sąžiningą konkurenciją užuot rėmus senas struktūras ir įsitvirtinusius veiklos vykdytojus;

42.  pabrėžia, kad naudojant valstybės pagalbą visuotinės svarbos paslaugoms remti svarbiausias dalykas yra vartotojų ir piliečių, o ne pavienių bendrovių ar viešojo sektoriaus nauda;

43.  ragina Komisiją atidžiai stebėti pakartotinį viešųjų paslaugų nacionalizavimą ES valstybėse narėse ir neleisti, kad būtų teikiama neteisėta valstybės pagalba kaip kompensacija už viešosios paslaugos teikimą;

44.  ragina Komisiją su konkurencija susijusiose organizacijose, kaip antai Tarptautiniame konkurencijos tinkle, paraginti nustatyti suderintą valstybės pagalbos apibrėžtį;

45.  siekdamas sukurti tinkamai veikiančią energetikos sąjungą ir išvengti neatitikties valstybės pagalbos taisyklėms ir netinkamam ES lėšų naudojimui pabrėžia, kad visos valstybės pagalbos bylos ir viešųjų pirkimų pažeidimai, susiję su energetikos ir aplinkosaugos investicijomis (pvz., prieštaringas Vengrijos Pakšo branduolinės elektrinės plėtros projektas), turi būti griežtai stebimi ir nuodugniai išnagrinėti;

46.  pabrėžia, kad, kaip šeštą kartą Komisija nurodė savo metinėje konkurencijos ataskaitoje, finansų sektoriui suteikta laikina valstybės pagalba siekiant stabilizuoti pasaulinę finansų sistemą buvo laikoma reikalinga, tačiau turi būti greitai sumažinta arba visiškai nutraukta ir turi būti kuo skubiau atliktas jos vertinimas; ragina Komisiją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA) užtikrinti, kad visi vartotojų apsaugos teisės aktai, pvz., FPRD arba Draudimo produktų platinimo direktyva, būtų nuosekliai taikomi bendrojoje rinkoje, ir ragina Komisiją ir ESMA užtikrinti, kad įgyvendinant šiuos teisės aktus nereikėtų reguliacinio arbitražo; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę valstybės pagalbą bankams susieti su sąlyga teikti paskolas MVĮ;

47.  primena savo poziciją dėl dabartinio Komisijos tyrimo dėl atidėtųjų mokesčių turto ir kreditų įvairių valstybių narių bankų sektoriaus naudai; laikosi nuomonės, kad atidėtųjų mokesčių turtu ir atidėtųjų mokesčių kreditais turėtų būti leidžiama naudotis atgaline data pagal valstybės pagalbos taisykles, jei jiems taikomos aiškios sąlygos, susijusios su realiosios ekonomikos finansavimu;

48.  apgailestauja dėl to, jog Komisija nesiėmė jokių veiksmų, kad reaguotų į piktnaudžiavimus vykdant privačių bankų restruktūrizavimą, įskaitant tuos, kurie turėjo poveikio smulkiesiems indėlininkams ir smulkiesiems finansinių priemonių, pavyzdžiui, privilegijuotųjų akcijų, kurios daugeliu atvejų buvo platinamos rinkoje ne visiškai laikantis ES teisės aktų, savininkams; ragina Komisiją ieškoti būdų pašalinti netinkamo finansinių produktų pardavimo plataus masto poveikį, kuris buvo nustatytas restruktūrizuojant ekonomikos krizės paveiktus bankus;

49.  primena Komisijai pateiktą prašymą ištirti, ar nuo krizės pradžios bankų sektorius pasinaudojo netiesioginėmis subsidijomis ir valstybės pagalba netradicinės likvidumo paramos forma;

50.  pažymi, kad Europos Audito Rūmai nustatė valstybės pagalbos teikimo klaidų maždaug penktadalyje tikrintų projektų, kurie buvo bendrai finansuojami iš sanglaudos programų ir kurie buvo laikomi tinkamais gauti valstybės pagalbą 2010–2014 m. laikotarpiu(12); pažymi, kad nustatyta, jog trečdalis šių klaidų turėjo finansinį poveikį, ir laikoma, jog jos prisidėjo prie sanglaudos politikos klaidų lygio; todėl mano, kad išsprendus neatitikties valstybės pagalbos taisyklėms įgyvendinant sanglaudos politiką problemą galima padaryti didelę pažangą; mano, kad ypač reikia pagerinti žinias apie valstybės pagalbos taisykles ją gaunančiose valstybėse, kad būtų išvengta ne iš blogos valios daromų klaidų, ir paskatinti pranešti apie pažeidimus siekiant susidaryti aiškesnį problemos vaizdą;

51.  laikosi nuomonės, kad vietos ir nacionaliniu lygmenimis reikia gerinti supratimą, kas laikoma neteisėta valstybės pagalba; palankiai vertina neseniai Komisijos priimtus sprendimus, patikslinančius, kurios valstybių narių valstybės paramos priemonės gali būti vykdomos be Komisijos atliekamo valstybės pagalbos vertinimo; tuos sprendimus laiko naudingų rekomendacijų vietos ir savivaldybių projektams teikimu, administracinės naštos mažinimu ir kartu teisinio tikrumo didinimu;

52.  ragina Komisiją persvarstyti atitinkamų Direktyvoje dėl indėlių garantijų sistemų pateiktų konkurencijos nuostatų išaiškinimą, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti ES įstatymų leidimo institucijos numatytomis ankstyvo stabilizavimo priemonėmis;

53.  pabrėžia, kokie svarbūs yra Komisijos vykdomi fiskalinės valstybės pagalbos tyrimai – jais teikiama reikalinga parama Europos ir tarptautinei mokesčių srities darbotvarkei, ypač kovojant su agresyviu mokesčių planavimu;

54.  ragina Komisiją skirti daugiau išteklių sprendimų dėl mokesčių, kurie kelia abejonių dėl valstybės pagalbos teikimo, nagrinėjimui sistemingai vykdyti šiuos tyrimus; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurių valstybių narių ir daugiašalių įmonių pasirašytus neskaidrius sprendimus dėl mokesčių Komisija laiko neteisėta valstybės pagalba, nes jie iškreipia konkurenciją vidaus rinkoje; taip pat palankiai vertina padidėjusį supratimą, kad mokesčių politika ir administracinė praktika mokesčių srityje yra susijusios su konkurencijos politika; ragina Komisiją paskelbti pagrindinių praėjusiais metais sudarytų sprendimų dėl mokesčių santrauką remiantis saugiame centriniame registre esančia informacija, į ją įtraukiant bent sprendime dėl mokesčių numatytų klausimų aprašymą ir kriterijų, kuriais remiantis buvo sudarytas išankstinis kainodaros susitarimas, aprašymą, taip pat nurodyti, kurią valstybę narę (ar valstybes nares) šis sprendimas gali paveikti;

Antimonopolinės, kartelių procedūros ir susijungimų kontrolė

55.  palankiai vertina Komisijos pastangas parengti gaires dėl jos procedūrų ir nuolatinio ES teisinės sistemos vertinimo;

56.  pabrėžia, kad Europos piliečių, įmonių, o visų pirma MVĮ labui labai svarbu išardyti kartelius; ragina Komisiją supaprastinti šios srities administracines procedūras siekiant jas pagreitinti;

57.  laikosi nuomonės, kad įvykdžius siūlomus didžiausių pasaulio agrocheminių ir sėklų įmonių sujungimus kiltų sėklų kainų didėjimo ir mažesnio rūšių, pritaikytų ekologinėms žemės ūkio sąlygoms, pasirinkimo pavojus; pabrėžia, kad susijungus šioms bendrovėms 61 proc. pasaulinės sėklų rinkos ir 65 proc. pasaulinės pesticidų rinkos kontroliuotų tik trys bendrovės;

58.  ragina Komisiją sustiprinti savo veiksmus pasauliniu lygmeniu siekiant užtikrinti, kad valstybių konkurencijos taisyklės neprieštarautų ES nuostatoms ir nedarytų žalos Europos įmonėms;

59.  ragina Komisiją, turint pakankamai įrodymų dėl pažeidimo, visais atvejais užtikrinti griežtos ir veiksmingos kovos su karteliais kontrolės vykdymą; pažymi, kad konkurencijos politika suteikia konkurentams galimybių bendradarbiauti inovacijų srityje taip, kad šiuo bendradarbiavimu nebūtų piktnaudžiaujama antikonkurenciniais tikslais; atkreipia dėmesį į penkis praeitais metais priimtus sprendimus, susijusius su baudomis už maždaug 365 mln. EUR sumą, kaip nurodyta prie Komisijos konkurencijos politikos 2015 m. ataskaitos pridėtame darbo dokumente;

60.  laikosi nuomonės, kad galiojančias taisykles dėl baudų už pažeidimus būtų galima papildyti nustatant griežtesnes baudas atsakingiems asmenims; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę papildyti už kartelių sudarymą taikomas baudas nustatant asmenines sankcijas įmonėse sprendimus priimantiems asmenims, taip pat asmenines baudas darbuotojams, atsakingiems už tai, kad įmonė pažeidė konkurencijos teisę; kitaip tariant, prireikus Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti tokias priemones, kaip direktorių nušalinimas arba asmeninės piniginės sankcijos;

61.  mano, kad taikant vienintelę antimonopolinę priemonę, pagal kurią numatomos vis didesnės baudos, ji gali tapti neveiksminga; pabrėžia, kad didelių baudų politika neturėtų būti naudojamasi kaip alternatyvia biudžeto finansavimo priemone; pritaria skatinimo ir sankcijų metodui, kai baudos turi veiksmingą atgrasomąjį poveikį, ypač pakartotiniais pažeidimų atvejais, o už taisyklių laikymąsi teikiamos paskatos;

62.  pažymi, kad susijungimų, apie kuriuos pranešta, skaičius 2015 m. labai padidėjo; todėl prašo, kad atitinkamoms tarnyboms būtų skirti būtini ištekliai (viduje perkeliant darbuotojus), kad jos galėtų toliau veiksmingai susitvarkyti su šia padėtimi;

63.  palankiai vertina neseniai Komisijos pradėtas konsultacijas dėl teisinių ir procedūrinių ES susijungimų kontrolės aspektų; ragina Komisiją jai vykdant planuotą Susijungimų reglamento reformą nuodugniai išnagrinėti, ar atliekant dabar taikomas vertinimo procedūras pakankamai atsižvelgiama į padėtį skaitmeninėse rinkose ir rinkų internacionalizaciją; mano, kad susijungimų vertinimo kriterijai turėtų būti pakoreguoti, visų pirma skaitmeninėje ekonomikoje;

64.  yra taip pat susirūpinęs dėl vykstančių derybų dėl bendrovių „Bayer AG“ ir „Monsanto Company Inc.“ susijungimo; atkreipia dėmesį į tai, kad jei bus leista susijungti šioms bendrovėms, gali susidaryti Europos ir pasaulinis oligopolis; pabrėžia, kad susijungus šioms bendrovėms sėklų ir pesticidų rinkose, kurios yra svarbios žemės ūkio sektoriui, gali susidaryti monopolinė padėtis; todėl prašo Komisijos pateikti šio susijungimo ex-ante poveikio vertinimą ir aiškų darbo tvarkaraštį;

65.  laikosi nuomonės, kad į ES susijungimų kontrolės priemones kaip kriterijų reikėtų įtraukti pirkimo kainą, nes susijungimai skaitmeninėse rinkose aiškiai parodė, jog apyvartos ribos kriterijus yra nepakankamas;

66.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant nustatyti ES nacionalinių konkurencijos institucijų susijungimų kontrolės klausimais koordinavimo pagrindą;

67.  dar kartą ragina Komisiją atidžiai patikrinti, ar valstybės narės perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvą 2014/104/ES dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolines taisykles, atlyginimo; pažymi, kad ta direktyva turėjo būti tinkamai perkelta 2016 m. gruodžio 27 d.; apgailestauja dėl to, kad iki šiol perkėlimo į nacionalinę teisę procesas vyko lėtai ir kad daug valstybių narių kol kas dar nėra pateikusios teisės aktų projektų; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, priminti valstybėms narėms jų pareigas;

Sektoriams būdingi aspektai

68.  palankiai vertina Komisijos atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategiją ir sutinka su jos penkiais tarpusavyje susijusiais politikos aspektais; pabrėžia, kad sprendimus dėl energijos rūšių derinio priima valstybės narės;

69.  teigiamai vertina tai, kad vykdomi antimonopoliniai tyrimai, visų pirma susiję su bendrovėmis „Gazprom“ ir „Bulgargaz“, kuriais siekiama užtikrinti rinkos integraciją į energetikos sąjungą; tačiau apgailestauja dėl vyraujančios praktikos, kai tam tikros valstybės narės perka dujas per lengvatinio apmokestinimo bendroves, – tai tipiškas mokesčių vengimo ir veiksmų, kurie prieštarauja tinkamai veikiančiai energetikos sąjungai, atvejis; taip pat pabrėžia, kad svarbu neleisti susikurti rinkos struktūroms, kurios gali trukdyti veiksmingai konkurencijai energetikos sektoriuje;

70.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinkos integraciją siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų; tačiau atkreipia dėmesį į valstybių narių Paryžiaus klimato konferencijoje COP 21 prisiimtus teisiškai privalomus įsipareigojimus, kurie negali būti įgyvendinti nepriėmus konkrečių (valstybės masto) priemonių, kuriomis būtų skatinama ir finansuojama atsinaujinančiųjų šaltinių energijos gamyba ir naudojimas;

71.  pabrėžia, kad Europos konkurencijos politika turi didžiulį potencialą propaguoti aukštesnius aplinkos ir socialinius standartus; apgailestaudamas pažymi, kad Vengrijos vyriausybė iškreipia konkurenciją atsinaujinančiųjų šaltinių energijos sektoriuje nustatydama didelius mokesčius ir neleisdama diegti efektyviai energiją vartojančių ir atsinaujinančiosios energijos technologijų; ragina Komisiją toliau remti atsinaujinančiųjų šaltinių energijos naudojimą Europoje, kad būtų galima pasiekti Europos Sąjungos dešimties metų augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus; prašo Komisijos toliau remti aplinkos, socialinių ir darbo reikalavimų integravimą į viešųjų pirkimų procedūras;

72.  ragina Komisiją atlikti Komisijos reglamento (ES) Nr. 267/2010 dėl tam tikrų susitarimų netaikymo draudimo sektoriuje peržiūrą, kadangi informacijos mainai, reikalingi apskaičiuojant riziką ir bendrą rizikos draudimą, padidina sektoriaus teisinį tikrumą ir konkurencingumą ir kartu palengvina naujų įmonių patekimą į rinką, suteikia vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių ir pagerina ekonomines sąlygas;

73.  atkreipia dėmesį į poreikį koncepciniu ir politikos požiūriais diferencijuoti atitinkamos valstybės narės konkurencijos taisykles ir socialinę politiką; pripažįsta, kad kiekviena vyriausybė privalo įsikišti, kad būtų išvengta energijos nepritekliaus gyventojams;

74.  ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti energinių produktų mokesčius ir imtis veiksmingų priemonių kovojant su energijos nepritekliumi;

75.  pažymi, kad energetikos tinklas yra tinklo infrastruktūra, kuriai turi būti taikoma speciali tvarka, kad būtų galima skatinti savarankišką energijos vartojimą;

76.  pažymi, kad esamos valstybės monopolijos, pvz., lošimų monopolijos, gali lemti nesąžiningų ir antikonkurencinių metodų naudojimą; atkreipia dėmesį į riziką, kad suteikdamos licencijas be konkursų dėl koncesijos sutarčių arba kai tie konkursai neskaidrūs ar abejotini, valstybių narių vyriausybės turi galimybę sudaryti geresnes sąlygas tam tikroms įmonėms ir taip sukurti itin antikonkurencinę aplinką; ragina Komisiją griežtai stebėti esamas vyriausybių monopolijas ir konkursų dėl koncesijos sutarčių sudarymo teisėtumą, kad būtų galima išvengti per didelio konkurencijos iškraipymo;

77.  ragina Komisiją pasiūlyti Reglamento (EB) Nr. 261/2004 pakeitimų siekiant užtikrinti vienodą oro transporto keleivių apsaugą iš trečiųjų šalių vykdomuose skrydžiuose, nesvarbu, ar skrydį vykdo ES, ar ne ES vežėjas;

78.  primena, kad SESV 42 straipsniu suteikiamas specialus statusas žemės ūkio sektoriui konkurencijos teisės požiūriu, jis patvirtintas per paskutinę BŽŪP reformą nustatant nemažai nuo SESV 101 straipsnio nukrypti leidžiančių nuostatų ir išimčių; mano, kad dabartinė ūkininkavimo sektoriaus krizė blogina ir taip netvirtą ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje;

79.  mano, kad gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vykdomi kolektyviniai veiksmai (pavyzdžiui, gamybos planavimas, derybos dėl pardavimo ir atitinkamais atvejais derybos dėl sutarčių sąlygų), yra būtini siekiant SESV 39 straipsnyje nustatytų BŽŪP tikslų, todėl jiems iš esmės turėtų būti galima taikyti atitikties SESV 101 straipsniui prielaidą; pažymi, kad dabartinės nukrypti leidžiančios nuostatos nėra visapusiškai išnaudojamos ir kad aiškumo dėl šių nuostatų trūkumas, sunkumai jas taikyti ir nevienodas jų taikymas nacionalinėse konkurencijos institucijose nesuteikia ūkininkams ir jų organizacijoms pakankamai teisinio aiškumo, trukdo jiems burtis į organizacijas ir kenkia geram vidaus rinkos veikimui; todėl ragina Komisiją patobulinti esamas priemones užtikrinant, kad įgyvendinant konkurencijos politiką būtų geriau atsižvelgiama į žemės ūkio sektoriaus ypatybes ir tinkamiau paaiškinama bendrosios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritis žemės ūkyje ir konkrečios pieno gaminių, alyvuogių aliejaus, galvijienos bei pasėlių sektorių taisyklės pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį;

80.  ragina Komisiją kovoti su nesąžininga prekybos praktika maisto grandinėje, kuri kenkia ūkininkams ir vartotojams, ir imtis privalomų reguliavimo veiksmų prieš tokią praktiką ES lygiu; ragina Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas reaguoti į išreikštą susirūpinimą dėl sparčios prekybos koncentracijos nacionaliniu lygmeniu ir dėl didžiųjų mažmenininkų aljansų tarptautiniu ir Europos lygmenimis daromo kaupiamojo poveikio pradinei maisto tiekimo grandinės grandžiai ir mažmenininkams bei vartotojams; pažymi, kad ši struktūrinė raida gali sukelti kainų svyravimus ir lemti ūkininkų pajamų mažėjimą, ir reiškia susirūpinimą dėl galimo strateginio suderinimo, konkurencijos mažėjimo ir mažesnių galimybių investicijoms į inovacijas maisto tiekimo grandinėje;

81.  pabrėžia, kad pagal konkurencijos politiką ginami vartotojų interesai, tačiau į žemės ūkio produktų gamintojų interesus neatsižvelgiama; pabrėžia, kad pagal konkurencijos politiką žemės ūkio produktų gamintojų interesų apsaugai turi būti skiriama tiek pat dėmesio, kiek vartotojų interesų apsaugai: turi būti užtikrinamos sąžiningos konkurencijos ir prieigos prie rinkų sąlygos, kad būtų skatinamos investicijos, užimtumas, inovacijos, žemės ūkio įmonių gyvybingumas ir ES kaimo vietovių subalansuotas vystymasis;

82.  tvirtina, kad sąvoka „sąžininga kaina“ neturėtų būti aiškinama kaip kuo mažesnė kaina vartotojams; priešingai, ji turi būti pagrįsta ir suteikti teisingą atlygį kiekvienai maisto tiekimo grandinės grandžiai;

83.  ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai duomenis apie tai, kaip ūkininkai skirtingose valstybėse narėse naudojasi esamomis išimtimis pagal Bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento 225 straipsnį, taip pat tinkamai paaiškinti tokių nukrypti leidžiančių nuostatų ir atskirų išimčių iš konkurencijos taisyklių pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį taikymo sritį; ragina Komisiją visų pirma paaiškinti, ar visuomenės poreikiams patenkinti maisto tiekimo grandinėje sudarytiems tvarumo susitarimams, kurių priemonės viršija teisės aktuose nustatytus reikalavimus, gali būti taikomos konkurencijos teisės aktų išimtys, jei jie padeda gerinti gamybą ir skatina inovacijas, kartu teikdami naudą vartotojams;

84.  ragina Komisiją laikytis platesnio požiūrio apibrėžiant dominuojančią padėtį ir žemės ūkio įmonės arba keleto tokių įmonių, susietų horizontaliuoju susitarimu, piktnaudžiavimą tokia padėtimi, atsižvelgiant į koncentracijos laipsnį ir suvaržymus, atsirandančius dėl žaliavų, perdirbimo ir mažmeninės prekybos sektorių derybinės galios;

85.  mano, kad bendrojoje žemės ūkio rinkoje reikia plėtoti sąvoką „atitinkama rinka“, kuri, prieš atsižvelgiant į žemesnius lygmenis, pirmiausia turėtų būti suvokiama ES mastu, kad, griežtai atskiriant žemės ūkio įmonių veiklos sritis, nebūtų pakenkta žemės ūkio pasiūlos koncentracijos skatinimo pastangoms;

86.  mano, kad ūkininkams visuose gamybos sektoriuose turi būti užtikrinama teisė vesti kolektyvines derybas, įskaitant teisę susitarti dėl minimalių kainų;

87.  mano, kad ūkininkai turėtų visapusiškai dalyvauti gamintojų organizacijų (įskaitant gamintojų kooperatyvus, jų asociacijas ir tarpšakines organizacijas) veikloje ir išnaudoti jų teikiamas galimybes; ragina Komisiją skatinti tokias kolektyvinės savitarpio pagalbos priemones, sudarant galimybes kompetencijos ir efektyvumo augimui, paaiškinant ir supaprastinant joms taikomas taisykles siekiant padidinti jų derybinį pajėgumą ir sustiprinti jų konkurencingumą, kartu užtikrinant SESV 39 straipsnyje nustatytus principus;

88.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento 222 straipsnio nuostatos būtų skubiai pradėtos taikyti didelio rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais, taip pat geriau įvertinti šios priemonės efektyvumą pieno rinkoje, siekiant rimtų rinkos pusiausvyros sutrikimų atvejais pasiūlyti papildomų laikinų konkurencijos teisės ir procedūrų pakeitimų;

89.  šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad neseniai buvo paskelbtos šių specialių taisyklių taikymo gairės; vis dėlto mano, kad teisinė jų taikymo sritis pernelyg ribota, o kriterijai, kurių turi būti laikomasi, per daug griežti ir skirtingi įvairiuose sektoriuose, kad būtų galima užtikrinti būtiną teisinį aiškumą ir tikrumą ūkininkams, norintiems pasinaudoti šiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis;

90.  mano, kad atitinkamų rinkų suskirstymas pagal kategorijas ne visiškai tinka dabartinei padėčiai alyvuogių aliejaus sektoriuje, todėl siūlo alyvuogių aliejaus rinką vartotojams laikyti bendrąja rinka, siekiant geriau įgyvendinti Bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento 169 straipsnyje išdėstytas taisykles;

91.  mano, kad, turint mintyje alyvuogių aliejaus gamybos svyravimus, kuriuos daugiausia lemia oro sąlygos, ir siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų tikslai, turėtų būti atsižvelgiama į atvejus, kai gamintojų organizacijos yra priverstos pirkti alyvuogių aliejų iš subjektų, kurie nėra jų nariai, drauge užtikrinant, kad ši veikla būtų papildomo pobūdžio jų pačių narių produktų pardavimo atžvilgiu;

92.  siūlo 170 straipsnio taisyklių dėl galvijienos taikymo sritį taikyti ir penimų galvijų sektoriui, kad būtų užtikrintas geresnis jų įgyvendinimas;

93.  atsižvelgdamas į kvotų cukraus sektoriuje panaikinimą, džiaugiasi, kad išlaikoma cukrinių runkelių augintojų, jų organizacijų ir cukraus gamybos įmonių susitarimų sistema(13), kuria jiems, be kita ko, sudaromos galimybės derėtis dėl vertės pasidalijimo sąlygų atsižvelgiant į pokyčius cukraus rinkoje ir kitose žaliavų rinkose; ragina valstybes nares užtikrinti, kad ši galimybė būtų suteikta visiems sektoriaus subjektams siekiant įvykdyti Bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento tikslus, taip užtikrinant teisingą teisių bei pareigų pusiausvyrą tarp cukraus gamybos įmonių ir cukrinių runkelių augintojų;

94.  ragina Komisiją įvertinti mažmenininkų įtaką įmonėms, kurios gamina nuosavo prekės ženklo produktus;

95.  primena Parlamento poziciją(14), kurioje pritariama, kad būtų priimti ES lygmens pagrindų teisės aktai, skirti kovoti su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje; pabrėžia, kad šiais teisės aktais turi būti užtikrinta ES ūkininkų ir vartotojų galimybė parduoti ir pirkti sąžiningomis sąlygomis;

96.  mano, kad siekiant sustiprinti pienininkystės sektorių būtinas visapusiškas ir patenkinamas pieno sektoriaus teisės aktų rinkinio(15) įgyvendinimas, ir ragina Komisiją pasiūlyti, kad pieno sektoriaus teisės aktų rinkinys būtų taikomas ir antroje 2020 m. pusėje, taip pat išnagrinėti galimybes taikyti jo taisykles ir kitiems žemės ūkio sektoriams;

97.  atkreipia dėmesį į Konkurencijos generalinio direktorato atlikto tyrimo „Ekonominis modernios mažmeninės prekybos poveikis pasirinkimui ir inovacijoms ES maisto sektoriuje“ išvadas, įskaitant išvadą, kad esama neigiamos sąsajos tarp inovacijų ir nuosavu prekės ženklu pažymėtų produktų skverbimosi į maisto rinką; ragina Komisiją paaiškinti Parlamentui, kaip intensyviai vyksta diskusijos, kad būtų galima nustatyti, ar ši neigiama sąsaja mažina inovacijas ir vartotojams pateikiamų produktų įvairovę ir kokias neigiamas pasekmes tai galėtų sukelti tiekimo grandinei ir ūkininkų padėčiai;

98.  primena, kad reikia palaipsniui plėtoti ES konkurencijos sistemą siekiant į Europos maisto tiekimo grandinės stebėjimo sistemą įtraukti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) parengtus maisto ir žemės ūkio sistemų darnumo vertinimo rodiklius, įskaitant rodiklius, pateiktus antraštinėse dalyse „Sąžiningos kainos ir skaidrios sutartys“ (S.2.1.1) ir „Tiekėjų teisės“ (S2.2.1);

99.  pabrėžia, kad taikant pernelyg didelius mokesčius galima lengvai sunaikinti konkurenciją bet kokioje pramonėje, o tai prieštarautų vartotojų interesams;

100.  ragina toliau plėtoti Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę siekiant geriau nustatyti krizes žemės ūkio ir maisto sektoriuje pasitelkus kokybiškesnius ir labiau suskirstytus duomenis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad apibrėžiant ir renkant duomenis reikia įtraukti ūkininkų organizacijas;

101.  ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į galimų rinkos iškraipymų, kylančių sudarius prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis, poveikį Europos žemės ūkio produktų gamintojams, turint omenyje jų silpną finansinę padėtį ir itin svarbų vaidmenį visuomenėje; mano, kad Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį susitarimams su tomis valstybėmis, kurios daug mažiau nei ES reguliuoja žemės ūkio ir sveikatos sritis;

102.  ragina Komisiją išnagrinėti mažmeninės rinkos iškraipymų pobūdį ir esmę ir įtraukti galimą teritorinių tiekimo suvaržymų poveikį mažmenininkams, atsižvelgiant į tai, kad iškraipymai sukelia rinkos fragmentaciją ir suteikia galimybę stambiems prekybos centrams dominuoti rinkoje ir iškraipyti konkurenciją tiekimo grandinėse; pabrėžia, kaip svarbu, kad vis suinteresuotieji subjektai atskleistų susijusią informaciją; primygtinai ragina Komisiją vėl pradėti tirti mažmeninių kainų palaikymo atvejus;

103.  mano, kad Komisija turėtų toliau stiprinti konkurencijos politikos ir transporto politikos sąsajas; pažymi, kad Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 21/2014 nurodyta, jog neskaitant specifinių regioninių ar atokiose vietovėse veikiančių oro uostų atvejų, susisiekimas Europoje turėtų būti grindžiamas ekonominiu tvarumu; apgailestauja, kad investicijos į oro uostus ne visada davė planuotų rezultatų; todėl ragina Komisiją įvardyti sėkmingus ir nesėkmingus oro uostų plėtros projektus; ragina Komisiją persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 868/2004, siekiant sustiprinti ES aviacijos pramonės konkurencinę padėtį, veiksmingiau užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, užtikrinti abipusiškumą ir panaikinti nesąžiningą praktiką, įskaitant rinką iškreipiančias subsidijas ir valstybės pagalbą, skiriamą visų trečiųjų šalių oro transporto bendrovėms; ragina Komisiją išsiaiškinti, ar tam tikra praktika (pagrįsta galiojančiais valstybių narių su ne ES valstybėmis pasirašytais oro susisiekimo paslaugų susitarimais) daro neigiamą poveikį sąžiningai vežėjų ir oro uostų konkurencijai ir kenkia Europos vartotojų interesams; taip pat ragina Komisiją veiksmingai susidoroti su antikonkurencine praktika, kuri gali pakenkti Europos vartotojų galimybei naudotis įvairiais internetiniais kanalais, įskaitant metapaieškos sistemų lyginimo paslaugas ir internetines kelionių agentūras;

104.  ragina Komisiją ir valstybes nares pademonstruoti tvirtesnę politinę valią siekiant toliau plėtoti ir stiprinti bendrąją transporto rinką ir sukurti vienodas veiklos sąlygas, kad būtų užtikrinta atvira ir sąžininga viešųjų ir privačių veiklos vykdytojų konkurencija transporto, pašto ir turizmo sektoriuose, kartu atsižvelgiant į kitų sričių ES politiką, tikslus ir principus, įskaitant socialinę dimensiją, kuri yra svarbi sklandžiam ES transporto vidaus rinkos veikimui;

105.  pabrėžia jungčių ir transporto infrastruktūros svarbą viešųjų ir privačių paslaugų teikimui, išsaugojimui ir ekonominei plėtrai regionuose ir atokiose vietovėse;

106.  todėl tikisi, kad visuotinis TEN-T tinklas bus baigtas kurti;

107.  pabrėžia, kad poreikis užtikrinti veiksmingesnę transporto darbuotojų teisių apsaugą nuo piktnaudžiavimo neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas siekiant suvaržyti laisvą skirtingų valstybių narių subjektų konkurenciją; ragina Komisiją laikytis proporcingumo ir subsidiarumo principų rengiant teisės aktus, kurie turės didelį poveikį bendros transporto rinkos veikimui;

108.  atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria pašto operatoriai sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką; pabrėžia, kad šio plataus užmojo projekto sėkmė, visų pirma elektroninės prekybos srityje, labai priklauso nuo to, kaip organizuojama pašto siuntinių pristatymo paslaugų rinka; pabrėžia, kad reikia užtikrinti sąžiningas ir vienodas tarpvalstybinės konkurencijos sąlygas privatiems subjektams ir viešiesiems veiklos vykdytojams, teikiantiems komercines paslaugas;

109.  pabrėžia, kad vykdant konkurencijos politiką turėtų būti gerbiamos visų atitinkamų sektorių veiklos vykdytojų socialinės teisės;

110.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės dažnai prastai įgyvendina ES transporto teisės aktus ir pažeidžia sutarčių principus, ypač ten, kur transporto valdymas priklauso centrinės valdžios monopolijai; atitinkamai ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai įgyvendinti ir vykdyti galiojančius ES teisės aktus, kurie yra labai svarbūs tinkamam ES vidaus rinkos veikimui, siekiant suteikti papildomos naudos verslo ir pramonės įmonėms, vartotojams, darbuotojų socialinėms sąlygoms ir aplinkai;

111.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti fizines, technines ir reguliavimo kliūtis tarp valstybių narių siekiant užkirsti kelią bendrosios rinkos susiskaidymui ir palengvinti tarpvalstybinį judumą bei teritorinį bendradarbiavimą, tokiu būdu skatinant konkurenciją;

112.  atkreipia Komisijos dėmesį į netiesiogines konkurencijos kliūtis, atsirandančias dėl nevienodų apmokestinimo ir saugos taisyklių, vairavimo ir poilsio trukmės, tipo patvirtinimo ir keleivių teisių skirtumų;

113.  palankiai vertina skaitmeninių technologijų pažangą transporto ir turizmo sektoriuose, nes jas taikant skatinama konkurencija, kuriamos darbo vietos, sudaromos palankesnės sąlygos MVĮ patekti į didesnes rinkas ir teikiama apčiuopiama nauda vartotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimas ir tinkama dalijimosi ekonomikos raida gerokai pakeis veiklos atitinkamuose sektoriuose sąlygas ir kad siekiant pasinaudoti skaitmeninimo proceso teikiama nauda reikia užtikrinti tinkamą ir aiškią teisinę sistemą;

114.  pabrėžia, kad naujų verslo modelių pagrindu veikiantys subjektai daro teigiamą įtaką ES transporto ir turizmo rinkai, visų pirma užtikrinant geresnes galimybes gauti paslaugas ir gerinant jų kokybę;

115.  palankiai vertina Komisijos ketinimą derėtis su keliomis svarbiomis pasaulio šalimis ir regionais dėl išorinių aviacijos srities susitarimų; mano, kad pasirašius šiuos susitarimus ne tik pagerės galimybės patekti į rinką, bet ir atsiras naujų verslo galimybių pasauliniu mastu neprilygstamam Europos aviacijos sektoriui, be to, bus sukurta kokybiškų darbo vietų, išsaugoti griežti saugos reikalavimai, atsižvelgta į sektoriaus darbuotojų teises ir suteikta naudos vartotojams; pabrėžia, kad Parlamento vaidmuo šiose derybose yra svarbus;

116.  ragina Komisiją derybose dėl šių išorinių aviacijos susitarimų įtraukti sąlygą dėl sąžiningos konkurencijos, kad būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos;

117.  mano, kad uostų paslaugų srityje reikia sukurti kuo atviresnę, konkurencingesnę ir skaidresnę Europos valstybinių uostų reguliavimo sistemą ir tokiu būdu užtikrinti papildomas darbo vietų kūrimo galimybes;

118.  yra įsitikinęs, kad didesnė konkurencija, kuri būtų užtikrinta palaipsniui atveriant ES krovinių vežimo keliais rinką, gali būti naudinga vartotojams, tačiau griežtai smerkia tai, kad tam tikros kai kurių valstybių narių taikomos priemonės kenkia bendrosios rinkos vientisumui šioje srityje; remia Komisijos poziciją reaguojant į tokias priemones;

119.  tikisi, kad toks krovinių vežimo keliais rinkos atvėrimas netaps dar vienu socialinį dempingą skatinančiu veiksniu, taip pat apgailestauja dėl priedangos įmonių reiškinio;

120.  be to, apgailestauja, kad ES politikoje nėra tinkamai reglamentuojami mažesni autofurgonai, nors jie vis dažniau naudojami siekiant išvengti tinkamo užimtumo, saugos ir aplinkos apsaugos teisės aktų taikymo;

121.  ragina Komisiją atidžiai stebėti oligopolinio kainų dempingo tendencijas, visų pirma aviacijos ir tolimųjų reisų ir (arba) maršrutinių autobusų sektoriuose, ir primygtinai ragina užtikrinti teisingą ES teisės aktų taikymą ir sąžiningas įvairiarūšio vežimo konkurencijos sąlygas;

122.  ragina skubiai užbaigti derybas dėl ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio ir mano, kad tai turėtų dar labiau atverti keleivinio geležinkelių transporto rinką konkurencijai ir padidinti geležinkelių sektoriaus efektyvumą, kartu užtikrinant įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas kokybę ir tęstinumą;

123.  palankiai vertina tai, kad buvo priimta ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio techninė dalis ir mano, kad tai sustiprins saugą geležinkelių sektoriuje, kartu užtikrinant sąveikumą ir taip pašalinant technines kliūtis konkurencijai;

124.  pabrėžia, kad turizmas yra svarbi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga, ir ragina Komisiją aktyviai skatinti Europos turizmo sektoriaus konkurencingumą ir sudaryti palankias sąlygas jo augimui ir vystymuisi;

125.  pabrėžia, kad pašto paslaugos, o ypač tarpvalstybinis siuntinių pristatymas, yra nepaprastai svarbios elektroninės prekybos sektoriaus plėtojimui visoje ES; palankiai vertina Komisijos antimonopolinį elektroninės prekybos sektoriaus tyrimą ir ragina Komisiją toliau stebėti siuntinių ir pašto rinkų pokyčius;

126.  pabrėžia, kad reikia finansuoti tvaraus, prieinamo, saugaus transporto projektus, kurie padėtų pagerinti visos Europos transporto sistemos veikimą;

127.  ragina naudoti ES fondų, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir programos „Horizontas 2020“, lėšas siekiant plėtoti Europos transporto infrastruktūrą ir didinti paslaugų kiekybę ir gerinti kokybę;

128.  ragina valstybes nares skirti pakankamai dėmesio, kad būtų baigti įgyvendinti tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai, ir koordinuoti svarbiausius savo transporto planus su kaimyninėmis valstybėmis narėmis;

129.  mano, kad svarbu visapusiškai išnaudoti novatoriškas finansines priemones, pvz., Europos strateginių investicijų fondą, pagal kurias galima finansuoti transporto sektoriaus projektus siekiant remti augimą ir konkurencingumą; vis dėlto pabrėžia, kad ištekliai ESIF garantijų fondui negali būti skiriami Europos infrastruktūros tinklų priemonės ar programos „Horizontas 2020“ finansavimo sąskaita, nes tai yra itin svarbios priemonės plėtojant bendrąją transporto sektoriaus rinką;

130.  pabrėžia, kad visiškas geležinkelių transporto rinkos atvėrimas galėtų suteikti daug privalumų visų valstybių narių veiklos vykdytojams ir keleiviams; vis dėlto pažymi, kad per tą procesą būtina atsižvelgti į skirtingą geležinkelių infrastruktūros išsivystymo lygį įvairiose valstybėse narėse; pabrėžia, jog rengiant kitą daugiametę finansinę programą reikia išsaugoti dabartinio lygio investicijas, skirtas geležinkelių infrastruktūrų skirtumams mažinti;

131.  pabrėžia, kad poreikis užtikrinti veiksmingesnę transporto darbuotojų teisių apsaugą nuo piktnaudžiavimo neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas siekiant suvaržyti laisvą skirtingų valstybių narių subjektų konkurenciją; ragina Komisiją laikytis proporcingumo ir subsidiarumo principų rengiant teisės aktus, kurie turės didelį poveikį bendros transporto rinkos veikimui;

132.  ragina Komisiją pasiūlyti analitinių metodų, kad būtų galima apibrėžti naujas susijusias rinkas vis labiau skaitmeninėje ekonomikoje, o ypač vykstant technologijų konvergencijai ir vis platesniu mastu naudojant asmens duomenis komerciniais tikslais;

133.  siekiant užtikrinti tikrą ES krovinių vežimo keliais įmonių konkurenciją ragina valstybes nares nebetaikyti jokių lengvatų keliuose aplink miesto vietoves, jei dėl tokių lengvatų taptų privalomas rinkliavų mokėjimas;

134.  prašo Komisiją išnagrinėti įtariamus sukčiavimo PVM atvejus kiaulininkystės pramonėje; apgailestauja, kad Komisija iki šiol nepradėjo tyrimo dėl šio klausimo, nepaisydama iš ūkininkų asociacijų gautų skundų;

135.  laikosi nuomonės, kad naudodami asmenines ir taupomąsias sąskaitas vartotojai neturėtų mokėti komisinių, nebent jos būtų susietos su konkrečiomis paslaugomis;

136.  pakartoja, kad yra susirūpinęs (jis tą išreiškė savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliucijoje dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(16)) dėl Komisijos konkurencijos politikoje taikomos siauros socialinio būsto sąvokos apibrėžties; ragina Komisiją patikslinti šią apibrėžtį remiantis valstybių narių keitimosi geriausia praktika ir patirtimi rezultatais ir atsižvelgiant į tai, kad socialinis būstas skirtingai suvokiamas ir tvarkomas skirtingose valstybėse narėse, regionuose ir vietos bendruomenėse;

137.  apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo greitai ir ryžtingai reaguoti į kai kurių valstybių narių mėginimus apriboti laisvą konkurenciją transporto sektoriuje; ragina panaikinti tokią praktiką ir imtis visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti bendrojoje rinkoje, taikant tokias pat sąlygas visų valstybių narių tame sektoriuje veikiantiems subjektams;

138.  mano, kad svarbu užtikrinti konkurenciją Europos finansinių paslaugų, įskaitant draudimo paslaugas, vidaus rinkoje, nes tai reiškia, jog bus užtikrinta tarptautinio aptarnavimo galimybė;

139.  pakartoja savo raginimą Komisijai paskelbti šiuo metu vykdomų konkurencijos praktikos maisto tiekimo, energijos, transporto ir žiniasklaidos sektoriuose tyrimų išvadas;

140.  atmeta reikalavimą, kad naudotojai turi gyventi valstybėje narėje, kurioje yra finansų įstaigos arba draudimo bendrovės būstinė, jei nori naudotis jos paslaugomis, nes tai nesuderinama su mažmeninių finansinių paslaugų vidaus rinkos tikslu;

141.  ragina nedelsiant pradėti tyrimą dėl su konkurencija susijusių problemų, iškilusių „Formulė 1“ automobilių sporto pramonėje;

142.  ragina Komisiją, formuojant ir įgyvendinant konkurencijos politiką, atsižvelgti į tai, kad didžiąją ES įmonių dalį sudaro labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikalingos lengvos taikyti konkurencijos taisyklės mažesnėms įmonėms, pageidaujančioms vykdyti veiklą internete ir tarptautiniu mastu bendrojoje rinkoje;

143.  atitinkamai primena Komisijai, kad finansų įstaigos ir toliau atšaukia mokėjimo korteles, jei jų turėtojas persikelia į kitą valstybę narę, ir ragina imtis veiksmų šioje srityje, be kita ko, perspėjant nacionalines valdžios institucijas;

144.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti prieigą prie vaistų kovojant su piktnaudžiavimais farmacijos pramonėje; pabrėžia, kad valstybių narių sveikatos sistemose reikia skatinti generinių vaistų naudojimą, jei jų yra;

145.  pabrėžia, kad galimybė gauti grynųjų pinigų iš bankomatų yra būtina viešoji paslauga, kuri turi būti teikiama netaikant jokios diskriminacinės, antikonkurencinės ar nesąžiningos praktikos, taigi jos naudotojai neturi patirti pernelyg didelių išlaidų;

146.  pabrėžia, kad reikia kovoti su nesąžiningais kolektyviniais boikotais, apibrėžiamais kaip padėtis, kai grupė konkurentų susitaria pašalinti esamą arba neįsileisti potencialaus konkurento, o tai yra konkurencijos ribojimas objekto pagrindu;

147.  reiškia susirūpinimą dėl „sukamųjų durų“ skandalų, darančių įtaką ES įstaigoms, ypač dėl buvusios Komisijos narės, atsakingos už konkurenciją, Neelie Kroes, atvejo, nes ji ne tik užsiima lobistine veikla „Uber“ naudai, bet ir susijusi su Bahamų „Leaks“ dokumentais;

Veiksmingesnių nacionalinių konkurencijos institucijų ES kūrimas

148.  palankiai vertina decentralizuotą ES konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimą Europoje, tačiau mano, kad piliečių ir bendrovių apsaugos nuo antikonkurencinės praktikos veiksmingumas neturėtų priklausyti tik nuo valstybės narės, kurioje jie yra jų gyvenamoji vieta ar būstinė; laikosi nuomonės, kad Kartelių bylų reglamentu (Reglamentas (EB) Nr. 1/2003) buvo daug prisidėta siekiant sudaryti vienodas sąlygas įmonėms visoje vidaus rinkoje; vis dėlto pabrėžia, kad vis dar esama nacionalinių sistemų ir nacionalinių konkurencijos įstaigų skirtumų, ypač kiek tai susiję su nepriklausomybe, baudų nustatymu ir atleidimo nuo bausmės programomis; laikosi nuomonės, kad veiksmingos, vienodos procedūrinės nuostatos yra itin svarbios siekiant įgyvendinti ES kartelių teisę ir užtikrinti teisinį tikrumą vartotojams ir įmonėms; ragina valstybių narių konkurencijos įstaigas visapusiškai išnaudoti Europos bendradarbiavimo teikiamas galimybes naudojantis Europos konkurencijos tinklu (EKT);

149.  todėl mano, kad labai svarbu, jog ES nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų išteklių ir priemonių, kurių reikia, kad jos galėtų veiksmingai užtikrinti ES konkurencijos taisyklių laikymąsi, įskaitant priemones, kuriomis būtų galima nustatyti pažeidimus, kovoti su jais ir taikyti už juos sankcijas, ir atleidimo nuo baudų programas, kurios bus labai svarbios, jei bendrovės nori pripažinti tiesą apie kartelius visoje Europoje;

150.  pakartoja, kad nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas yra nepaprastai svarbus ir kad tai apima reikiamų išteklių jų užduotims atlikti užtikrinimą;

151.  atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos pradėtą konsultavimosi procedūrą, po kurios, tikėtina, bus parengtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nacionalinių konkurencijos įstaigų sankcijų nustatymo priemonių sustiprinimo ir įgyvendinimo (vadinamojo EKT+); primena, kad daugelio įstaigų vykdomas įgyvendinimo užtikrinimas vienodais arba susijusiais atvejais gali sukelti dubliavimosi riziką ir lemti potencialiai nesuderinamus veiksmus, o tai sumažina teisinį tikrumą ir sudaro nereikalingų išlaidų verslo įmonėms; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl aktyvių ES veiksmų siekiant užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir veiktų nuosekliai ir darniai, kad būtų galima realizuoti visą decentralizuotos ES konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimo sistemos potencialą; ragina Parlamentą visapusiškai dalyvauti vykdant bendro sprendimo procedūrą;

152.  pabrėžia, kad globalizuotame pasaulyje labai svarbus tarptautinis konkurencijos įstaigų bendradarbiavimas; todėl pritaria tam, kad Komisija ir nacionalinės kompetencijos įstaigos aktyviai dalyvautų Tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje; ragina Komisiją ištirti galimybę sudaryti konkurencijos susitarimus su daugiau trečiųjų šalių, kad tyrimus atliekančioms institucijoms būtų lengviau keistis informacija; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad su Šveicarija ir Kanada neseniai sudaryti konkurencijos susitarimai galėtų būti pavyzdžiu būsimiems šio pobūdžio susitarimams; taip pat mano, kad į tarptautinius prekybos ir investicijų susitarimus reikėtų įtraukti svarų su konkurencijos klausimais susijusį skyrių;

153.  ragina Komisiją, nekeliant pavojaus nacionalinių konkurencijos įstaigų nepriklausomumui, įvertinti skirtingo lygio nacionalines sankcijas už pažeidimus valstybėse narėse ir įvertinti galimybę ir norą sumažinti šiuos skirtumus;

154.  mano, kad itin svarbu, jog Komisija ir toliau skatintų geresnį nacionalinių konkurencijos institucijų bendradarbiavimą ES;

155.  pabrėžia, kad Konkurencijos GD nepriklausomumas yra nepaprastai svarbus, kad būtų sėkmingai pasiekti jo tikslai; dar kartą ragina griežtai atskirti padalinius, kurie rengia gaires, nuo padalinių, kurie yra atsakingi už tų gairių taikymą; ragina Komisiją perskirti užtektinai finansinių ir žmogiškųjų išteklių Konkurencijos GD; reikalauja, kad Komisija, vykdydama tyrimus dėl aukštųjų technologijų įmonių, galėtų pasinaudoti pakankamo skaičiaus techninę kvalifikaciją turinčių inžinierių paslaugomis; primygtinai ragina Komisiją suderinti Konkurencijos GD Vyriausiojo ekonomisto grupės pareigūnams taikomas etines taisykles su kitiems Komisijos pareigūnams taikomomis taisyklėmis;

Demokratinis konkurencijos politikos stiprinimas

156.  palankiai vertina už konkurenciją atsakingos Komisijos narės M. Vestager pastangas vykdyti reguliarų struktūrinį dialogą su Europos Parlamentu, ypač su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu ir Darbo grupe konkurencijos politikos klausimais; ragina Komisiją pateikti išsamesnius atsiliepimus konkrečiais Parlamento metinėje konkurencijos ataskaitoje pateiktais klausimais; mano, kad specialus struktūrinis dialogas galėtų padėti imtis nuodugnesnės atitinkamų metinių konkurencijos ataskaitų vykdymo stebėsenos;

157.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvas viešųjų konsultacijų vykdant susijungimų kontrolę klausimu ir ragina ją aptarti rezultatus su Parlamentu;

158.  ragina toliau plėtoti Europos institucijų ir nacionalinių konkurencijos įstaigų dialogą, ypač įtraukti keitimąsi nuomonėmis su Europos Parlamento parlamentiniais komitetais;

159.  pakartoja savo raginimą Komisijai į privalomas teisines nuostatas įtraukti baudų nustatymo gaires;

Tarptautinė konkurencijos politikos dimensija

160.  palankiai vertina tai, kad Komisija įsipareigojusi atvirai ir konstruktyviai pasaulio mastu keistis nuomonėmis konkurencijos klausimais; palankiai vertina pažangą dėl konkurencijos nuostatų, kuri buvo padaryta tam tikruose laisvosios prekybos susitarimuose (LPS), bet taip pat ragina Komisiją tęsti darbą siekiant įtraukti konkurencijos ir valstybės pagalbos klausimus į derybas dėl visų LPS;

161.  pabrėžia, kad sąžininga konkurencija prekybos, paslaugų ir investicijų srityse daro teigiamą poveikį ES ir ES prekybos partnerių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant užbaigti prekybos apsaugos priemonių atnaujinimą, nes jų reikia siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES rinkoje, ir laikosi nuomonės, kad prekybos susitarimuose turėtų būti sistemingai atsižvelgiama į trečiųjų šalių nesąžiningos prekybos praktiką;

162.  ragina Komisiją bendradarbiauti su prekybos partneriais siekiant užtikrinti, kad jų rinkos būtų labiau atvertos ES įmonėms, ypač energetikos, transporto, telekomunikacijų, viešųjų pirkimų ir paslaugų, įskaitant paslaugas, kurios teikiamos vykdant reglamentuojamąją profesinę veiklą, srityse;

163.  ragina Komisiją į visus prekybos susitarimus įtraukti ryžtingas nuostatas dėl konkurencijos ir veiksmingai stebėti, ar susitarimo šalys tas nuostatas įgyvendina tinkamai, laikydamosi visų taisyklių, įskaitant valstybės pagalbos taisykles, ir ar jos taikomos visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant valstybines įmones;

164.  pabrėžia, kaip svarbu remti besivystančių šalių pastangas skatinti ir praktiškai įgyvendinti konkurencijos taisykles;

165.  ragina Komisiją remti veiksmus, kuriais siekiama nustatyti išsamią, patogią naudoti duomenų bazę, kurioje būtų pateikiama su konkurencija susijusių laisvosios prekybos susitarimų nuostatų suvestinė; šią bazę galėtų tvarkyti PPO sekretoriatas;

166.  palankiai vertina Nairobyje vykusioje PPO ministrų konferencijoje padarytą pažangą eksporto subsidijų mažinimo srityje, siekiant tarptautinėse rinkose užtikrinti neiškreiptą žemės ūkio produktų konkurenciją; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į žemės ūkio sektorių pažeidžiamumą ir pabrėžia, kad būtina imtis aiškių ir veiksmingų priemonių, taip pat pagal PPO susitarimų sistemą, kurios leistų Europos gamintojams išlikti konkurencingiems tarptautinėse rinkose;

167.  primena, kad vienodos galimybės naudotis gamtiniais ištekliais, įskaitant energijos šaltinius, daro esminį poveikį sąžiningai ir teisingai konkurencijai pasaulinėje rinkoje, ir ragina Komisiją į prekybos susitarimus įtraukti nuostatas, kuriomis būtų didinamos galimybės naudotis tokiais ištekliais, įskaitant nuostatas dėl valstybės įmonių antikonkurencinių veiksmų ir dėl nediskriminavimo bei tranzito;

168.  pabrėžia, kad konkurencijos politika sudaro svarbią vidaus rinkos dalį, kaip nurodyta Sutartyje; pakartoja, kad konkurencinga ir visapusiškai veikianti bendroji rinka reikalinga siekiant paskatinti tvarų augimą, užimtumą ir inovacijas ES ir kad pastangos išlaikyti sąžiningą konkurenciją visoje ES atitinka vartotojų, veiklą pradedančių įmonių ir MVĮ interesus; mano, kad ES teisės aktų vykdymo užtikrinimui neturėtų pakenkti tai, kad vietoj oficialios pažeidimo nagrinėjimo procedūros naudojamasi programa „ES pilot“, ir kad būtina siekti konkurencijos išlaikymo;

169.  ragina Komisiją visų savo pastangų užtikrinti sąžiningą konkurenciją nenukreipti vien tik į rezonansines bylas prieš gerai žinomas bendroves; primena Komisijai, kad sąžiningos konkurencijos užtikrinimas svarbus ir MVĮ;

170.  ragina stiprinti vartotojų pasirinkimo laisvę; mano, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) nustatyta teisė į duomenų perkeliamumą yra tinkamas požiūris į vartotojų teisių ir konkurencijos stiprinimą; pabrėžia, kad reikia išnagrinėti, kaip būtų galima užtikrinti skaitmeninių tinklų sąveiką taikant atvirus standartus ir naudojantis sąsajomis;

171.  ragina Komisiją įvertinti ir ištaisyti nepriklausomų mažmenininkų padėtį, kuriems pagal konkurencijos teisės nuostatas leidžiama dirbti kartu fizinėse parduotuvėse, bet jie kaltinami nesąžininga konkurencija, jei pateikia bendrus elektroninės prekybos pasiūlymus;

172.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES viešųjų pirkimų taisyklės būtų įgyvendintos laiku, visų pirma kalbant apie e. viešųjų pirkimų diegimą ir naujas nuostatas, kuriomis skatinama dalyti sutartis į dalis, nes tai itin svarbu siekiant skatinti inovacijas ir konkurenciją ir remti MVĮ viešųjų pirkimų rinkose;

173.  ragina Komisiją vengti monopolijų ir uždarų vertės grandinių kūrimo vykdant standartizaciją; mano, kad turėtų būti sukurtas apeliacinis procesas, kad standartai būtų persvarstomi, jei kyla pavojus, kad jie gali daryti poveikį konkurencingumui;

174.  reiškia susirūpinimą dėl koncentracijos lygio kai kuriuose sektoriuose, pvz., chemijos pramonės sektoriuje, turint omenyje neseniai įvykusius susijungimus; prašo Komisijos paaiškinti, kaip ji suteikia galimybių naujoms įmonėms, ypač pradedančiosioms įmonėms, patekti į rinką; prašo Komisijos ištirti, ar į įmonės įtaką rinkoje, kurią lemia informacija ir duomenys, taip pat tai, kad įmonė tokią informaciją ir duomenis tvarko, turėtų būti atsižvelgiama kaip į tyrimo kriterijų vykdant susijungimų kontrolę; ragina apsvarstyti, ar jungiant duomenis ir informaciją, ypač apie klientus, gali būti iškraipoma konkurencija;

175.  mano, kad konkurencija telekomunikacijų sektoriuje yra itin svarbi siekiant diegti inovacijas ir investuoti į tinklus, taip pat suteikiant vartotojams daugiau paslaugų pasirinkimo galimybių; mano, kad sparti plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra yra pagrindinis bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo veiksnys; todėl palankiai vertina tai, kad Komisija atsižvelgs į strateginius sujungiamumo tikslus, nustatytus telekomunikacijų sritį reglamentuojančių dokumentų rinkinyje, taikydama Valstybės pagalbos teikimo plačiajuosčio ryšio tinklams gaires;

176.  atkreipia dėmesį į naujausią Europos Audito Rūmų pranešimą dėl valstybės pagalbos taisyklių nesilaikymo sanglaudos politikos srityje (jame atkreipiamas dėmesys į aukštą taisyklių nesilaikymo lygį) ir ragina įgyvendinti keletą rekomendacijų; reiškia susirūpinimą dėl šių rezultatų, kadangi tai kenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui, ir todėl ragina Komisiją atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas ir dėti daugiau pastangų siekiant išvengti tolesnių trūkumų;

177.  remia Komisijos veiksmus įgyvendinant kovos su karteliais teisės aktus, pvz., veiksmus, kurių neseniai imtasi mažmeninės prekybos maisto produktais ir optinių diskų įrenginių sektoriuose ir kuriais siekiama užtikrinti sąžiningas kainas vartotojams;

178.  prašo Komisiją ištirti, ar bendrojoje rinkoje produktų pardavimo srityje esama kokių nors skirtumų, kurie galėtų turėti neigiamų padarinių vietos gamintojams, ypač MVĮ;

179.  atkreipia dėmesį į tai, kad savo rezoliucijoje dėl 2014 m. metinės konkurencijos politikos ataskaitos Parlamentas paragino Komisiją atidžiai stebėti stambių Europos platintojų partnerystes, ir palankiai vertina tai, kad Komisija nusiteikusi aptarti šių partnerysčių poveikį gamintojams ir vartotojams Europos konkurencijos tinkle;

o
o   o

180.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms bei atitinkamais atvejais regioninėms konkurencijos institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0292.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0346.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0004.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0051.
(6) OL L 123, 2015 5 19, p. 1.
(7) OL L 187, 2014 6 26, p. 1.
(8) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0394.
(10) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.
(11) OL L 335, 2010 12 18, p. 43.
(12) Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2016 „Būtina dėti daugiau pastangų, siekiant gerinti informuotumą ir užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi sanglaudos politikos srityje“ – http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR16_24/SR_STATE_AIDS_LT.pdf
(13) 2016 m. gegužės 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1166, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 X priede nustatytos runkelių pirkimo cukraus sektoriuje nuo 2017 m. spalio 1 d. sąlygos (OL L 193, 2016 7 19, p. 17).
(14) 2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje (P8_TA(2016)0250).
(15) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 261/2012, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su sutartiniais santykiais pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 94, 2012 3 30, p. 38).
(16) OL C 65, 2016 2 19, p. 40.


Lyčių lygybės skatinimas atliekant psichikos sveikatos ir klinikinius tyrimus
PDF 397kWORD 59k
2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių lygybės skatinimo psichikos sveikatos ir klinikinių tyrimų srityje (2016/2096(INI))
P8_TA(2017)0028A8-0380/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 19 ir 168 straipsnius, pagal kurią vienas iš visų Sąjungos politikos krypčių tikslų – užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį,

–  atsižvelgdami į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21, 23 ir 35 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (Klinikinių tyrimų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Gyventojų psichikos sveikatos gerinimas. Europos Sąjungos psichikos sveikatos strategijos kūrimas“ (COM(2005)0484),

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų psichikos sveikatos ir gerovės srityje kompasą,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos 2013–2020 m. išsamų veiksmų planą psichikos sveikatos srityje,

–  atsižvelgdamas į PSO 2016–2030 m. pasaulinę moterų, vaikų ir paauglių sveikatos strategiją,

–  atsižvelgdamas į PSO, Komisijos ir Europos Tarybos 2005 m. pasirašytą Europos psichikos sveikatos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į PSO 2013–2020 m. Europos psichikos sveikatos veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Europos psichikos sveikatos ir gerovės paktą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos psichikos sveikatos ir gerovės bendrų veiksmų planą (2013–2016 m.),

–  atsižvelgdamas į JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 14 „Teisė į aukščiausio pasiekiamo lygio sveikatos priežiūrą“ (UN Doc. E/C.12/2000/4) ir jos bendrąją pastabą Nr. 20 „Kova su diskriminacija ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityje“ (UN Doc. E/C.12/GC/2009),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją CM/Rec (2010)5 valstybėms narėms dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0380/2016),

A.  kadangi teisė į aukščiausio pasiekiamo lygio fizinę ir psichikos sveikatą yra pagrindinė žmogaus teisė, apimanti nediskriminavimo įpareigojimą; kadangi visi turi turėti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi galimybė naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis yra ypač svarbi norint pagerinti ES piliečių gyvenimo kokybę, sustiprinti socialinę įtrauktį ir užtikrinti Sąjungos ekonomine ir kultūrinę raidą;

B.  kadangi susidarius dabartinei padėčiai pasaulyje, kai nepažabojama ekonomikos krizė ir sparčiai didėja nedarbas, ypač jaunimo ir moterų, vis daugėja psichikos sutrikimų, kaip antai depresija, bipolinis sutrikimas, šizofrenija, nerimas ir demencija, atvejų;

C.  kadangi PSO psichikos sveikatą apibrėžia kaip fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne vien ligos ar negalavimo nebuvimą; primena, kad, pasak PSO, psichikos sutrikimai apima tokius įvairius psichikos ir elgsenos sutrikimus, kaip depresija, bipolinis afektinis sutrikimas, šizofrenija, su nerimu susiję sutrikimai, demencija ir autizmas; kadangi PSO psichikos sveikatą apibrėžia kaip emocinės ir psichologinės gerovės būseną, kurioje asmuo gali išnaudoti savo kognityvinius ir emocinius gebėjimus, funkcionuoti visuomenėje, patenkinti savo kasdienius poreikius, užmegzti pasitenkinimą teikiančius ir brandžius santykius su kitais žmonėmis, konstruktyviai prisidėti prie socialinių pokyčių, prisitaikyti prie išorės sąlygų ir vidinių konfliktų;

D.  kadangi psichikos sveikatos klausimai turi būti traktuojami ir sprendžiami taikant holistinį požiūrį, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius, tam reikia psichosocialinio visos visuomenės požiūrio į tai, kaip pasiekti aukščiausią įmanomą visų piliečių psichinės gerovės lygį;

E.  kadangi į holistinę psichikos sveikatos ir gerovės strategiją reikia įtraukti gyvenimo ciklo perspektyvą, atsižvelgiant į skirtingus veiksnius, kurie daro įtaką skirtingo amžiaus asmenims; kadangi reikia atsižvelgti į konkretų paauglių mergaičių ir vyresnių moterų pažeidžiamumą;

F.  kadangi fizinė ir psichikos sveikata tarpusavyje susijusi ir yra svarbi bendrai gerovei; kadangi pripažįstama, kad prasta psichikos sveikata gali lemti lėtinius fizinius sutrikimus ir kad labiau tikėtina, jog lėtinių fizinių sutrikimų turintys asmenys įgis psichikos sveikatos sutrikimų; kadangi, nepaisant žinomos fizinės ir psichikos sveikatos sąsajos, fizinės sveikatos tyrimai dažnai užgožia psichikos sveikatos tyrimus;

G.  kadangi moterų ir mergaičių psichikos sveikatą neigiamai veikia įvairūs veiksniai, įskaitant galiojančius lyčių stereotipus ir diskriminaciją, sudaiktinimą, smurtą dėl lyties ir priekabiavimą, darbo aplinką, profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimą, socialines ir ekonomines sąlygas, išsilavinimo psichinės sveikatos srityje neturėjimą arba prastą jo kokybę ir ribotas galimybes naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis;

H.  kadangi beveik 9 iš 10-ties psichikos sveikatos problemų turinčių žmonių teigia, kad juos paveikė stigmatizavimas ir diskriminacija, ir daugiau kaip 7 iš 10-ties nurodo, kad dėl stigmatizavimo ir diskriminacijos kenčia jų gyvenimo kokybė;

I.  kadangi reikia atkreipti dėmesį į geografinius psichikos sveikatos ir gerovės veiksnius ir į skirtumus miesto ir kaimo aplinkoje, be kita ko, demografijos, galimybių užsitikrinti priežiūrą ir paslaugų teikimo požiūriais;

J.  kadangi hormonų pokyčiai perimenopauzės laikotarpiu ir po menopauzės gali paveikti moters emocinę sveikatą ir lemti psichikos sveikatos problemas, įskaitant depresiją ir nerimą; kadangi padidėjęs jautrumas simptomams gali trukdyti laiku nustatyti sutrikimą ir skirti tinkamą gydymą;

K.  kadangi skiriasi vyrų ir moterų ir skirtingų amžiaus grupių psichikos sveikatą ir gerovę lemiantys veiksniai; kadangi tokie veiksniai kaip, pvz., lyčių nelygybė, pajamų skirtumai, moterims labiau gresiantis skurdas ir persidirbimas, socialinė ir ekonominė diskriminacija, smurtas dėl lyties, netinkama mityba ir badas kelia joms dar didesnį pavojų patirti tokius psichikos sveikatos sutrikimus; kadangi, remiantis PSO, rimtų psichikos sutrikimų atveju didelių skirtumų tarp vyrų ir moterų nėra, bet moterims daugiau būdinga depresija, nerimas, stresas, somatiniai ir mitybos sutrikimai, o vyrai labiau linkę į priklausomybę nuo narkotikų ir bendravimo sutrikimus; kadangi depresija yra dažniausiai pasitaikantis neuropsichiatrinis sutrikimas ir moterys ja serga dažniau nei vyrai; kadangi tarp 15–44 metų amžiaus moterų depresija yra dažniausia liga;

L.  kadangi dėl stigmatizavimo, išankstinio nusistatymo, nepakankamų žinių ar išteklių psichikos sveikatos sutrikimai ir psichinė gerovė dažnai nepastebimi, ignoruojami ar slopinami; kadangi dėl to daugelis psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų nesikreipia pagalbos, o daugeliui gydytojų nepavyksta nustatyti pacientų ligos arba kartais ji nustatoma klaidingai; kadangi psichikos sveikatos sutrikimų diagnozavimas labai priklauso nuo lyčių aspekto ir moterims tam tikri sutrikimai nustatomi dažniau nei vyrams;

M.  kadangi lesbietės ir biseksualios moterys bei translyčiai ir interseksualūs asmenys ypač dažnai susiduria su dėl mažumų patiriamo streso kylančiomis psichikos sveikatos problemomis, kurios pasireiškia dėl išankstinio nusistatymo, stigmatizavimo ir diskriminavimo, taip pat medikalizavimo ir patologizavimo kylančiu dideliu nerimu ir stresu; kadangi LGBTI asmenys gali susidurti su tam tikromis psichikos sveikatos ir gerovės problemomis, į kurias reikia atsižvelgti bet kurioje psichikos sveikatos strategijoje;

N.  kadangi somatiniai sutrikimai, kurie dažniau pasitaiko tarp moterų ir dažniau diagnozuojami moterims nei vyrams, apima fibromialgiją ir lėtinį nuovargį, kurių pagrindiniai simptomai yra skausmas ir išsekimas, nors moterims būna daug kitų simptomų, kurie būdingi kitoms ligoms;

O.  kadangi translyčių asmenų tapatybė nėra patologinė, tačiau, deja, ji vis dar laikoma psichikos sveikatos sutrikimu, ir daugelyje valstybių narių reikalaujama tokios diagnozės, kad būtų galima teisėtai pripažinti lytinę tapatybę arba gauti su translytiškumu susijusią sveikatos priežiūrą, nors iš mokslinių tyrimų matyti, kad „lytinės tapatybės sutrikimo“ diagnozė translyčiams asmenims sukelia dideles kančias;

P.  kadangi depresiniai sutrikimai sudaro 49,1 proc. neuropsichiatrinių sutrikimų sukeliamos negalios atvejų tarp moterų ir 29,3 proc. – tarp vyrų;

Q.  kadangi PSO vertinimu, pasaulyje depresija pasaulyje serga 350 mln. žmonių; kadangi iki 2020 m. ši liga bus antra iš pagrindinių nedarbingumo priežasčių;

R.  kadangi lyties normų neatitinkantiems nesubrendusiems vaikams vis dar taikoma nereikalinga ir kenkianti diagnostikos praktika, nors kiekvienas vaikas turėtų turėti galimybę saugiai išsinagrinėti savo lytinę tapatybę ir saviraišką;

S.  kadangi dėl įvairių veiksnių, pirmiausia susijusių su skirtingais lyčių vaidmenimis, lyčių nelygybe ir diskriminacija, moterys depresija serga maždaug dvigubai dažniau negu vyrai, o translyčiai asmenys gerokai dažniau galvoja apie savižudybę ir bando nusižudyti; kadangi tyrimai rodo, kad primesti tradiciniai lyčių vaidmenys neigiamai veikia moterų psichikos sveikatą ir gerovę;

T.  kadangi valstybių narių švietimo sistemose arba, pvz., darbovietėse psichikos sveikatai ir gerovei skiriama nepakankamai dėmesio, nes psichikos sveikata dažnai yra labai stigmatizuojama arba draudžiama tema; kadangi švietimas psichikos sveikatos srityje kovoja su šios temos stigmatizavimu, jame taip pat turi būti atsižvelgiama į jautriąsias vyrų ir moterų vietas, lyčių stereotipus ir moterų ir mergaičių diskriminavimą;

U.  kadangi vyrai ir berniukai patiria nuo lyčių aspekto priklausančius psichikos sveikatos sutrikimus; kadangi Europoje vyrams penkis kartus didesnė tikimybė nusižudyti nei moterims, o savižudybė – dažniausia jaunesnių kaip 35 m. amžiaus vyrų mirties priežastis; kadangi vyrams tris kartus didesnė tikimybė tapti priklausomiems nuo alkoholio nei moterims ir vyrams daug didesnė tikimybė vartoti neteisėtus narkotikus ir nuo jų mirti; kadangi mažiau tikėtina, kad vyrai kreipsis psichologinės pagalbos, nei moterys; kadangi vyrai ir berniukai susiduria su lyčių stereotipais dėl vyriškumo, kurie gali skatinti užgniaužti emocijas arba pykti ir tai daro poveikį vyrų psichikos sveikatai, taip pat smurto dėl lyties reiškiniui;

V.  kadangi ES per metus nusižudo apie 58 000 asmenų, kurių ketvirtadalis yra moterys, ir kadangi savižudybė ir toliau yra svarbi mirties priežastis;

W.  kadangi psichosocialiniam visos visuomenės požiūriui į psichikos sveikatą reikalingas gerovės politikos nuoseklumas, sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo, ekonominės ir socialinės politikos suderinimas, kad būtų pasiektas bendras aukštesnis psichinės gerovės lygis;

X.  kadangi mitybos sutrikimais, pvz., anoreksija ir bulimija, vis dažniau serga paauglės ir merginos po paauglystės laikotarpio;

Y.  kadangi turima gausios dokumentinės medžiagos apie ilgalaikį mitybos sutrikimų, pvz., anoreksijos ir bulimijos, poveikį kūno ir psichikos sveikatai bei šių sutrikimų priežasčių lyties aspektą;

Z.  kadangi moterys darbo aplinkoje dažniau patiria psichologinį ir (arba) seksualinį priekabiavimą, kuris sukelia psichikos bei fizinių sutrikimų;

AA.  kadangi visuomenės sveikatos programose reikėtų atsižvelgti į socialinės rūpybos modelius, pagal kuriuos psichikos ligų prevencijai, gydymui ir reabilitacijai pasitelkiama sporto, meno ar socialinė veikla;

AB.  kadangi neįgalūs asmenys susiduria su sunkių psichikos sveikatos sutrikimų pavojumi;

AC.  kadangi lytinis švietimas ir mokymas apie lyčių santykius yra itin svarbūs norint įveikti lyčių stereotipus, panaikinti smurtą dėl lyties ir pagerinti mergaičių ir berniukų, moterų ir vyrų psichikos sveikatą ir gerovę;

AD.  kadangi psichikos sveikatos sutrikimai ir ligos – tai viena pagrindinių nedarbingumo priežasčių, nes turi neigiamą įtaką sveikatai, švietimui, ekonomikai, darbo rinkai ir ES socialinės gerovės sistemoms, lemia dideles ekonomines išlaidas ir turi reikšmingą neigiamą poveikį ES ekonomikai, o tai dar labiau padidina būtinybę psichikos sveikatos priežiūros problemas spręsti taikant holistinį, visapusišką ir su lyčių aspektu susijusį požiūrį; kadangi, remiantis Europos depresijos asociacijos tyrimo duomenimis, vienas iš 10-ies darbuotojų ES negalėjo dirbti dėl depresijos ir dėl to visuomenė patyrė 92 mlrd. EUR nuostolių, visų pirma dėl prarasto produktyvumo;

AE.  kadangi moterų psichikos sveikata priklauso nuo tokių veiksnių, kaip įgytas išsilavinimas, kiek jos įsisavino socialines ir kultūrines vertybes, normas ir stereotipus, nuo gyvenimo būdo ir savo patirties integravimo, požiūrio į save pačias ir į kitus, atliekamų funkcijų, moterims kylančių kliūčių ir jų patiriamo spaudimo, o ne nuo biologinių ypatumų;

AF.  kadangi, atsižvelgus į moterų įvairovę bei moterų ir vyrų fiziologinius skirtumus ir įtraukus šiuos veiksnius į moterims skirtą sveikatos politiką tiek prevencijos, tiek gydymo srityje ir nustačius specialias priemones pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms būtų sustiprintas šios politikos veiksmingumas;

AG.  kadangi dėl įvairių priežasčių su moterimis susiję klausimai nebuvo įtraukiami į toksikologinius, biomedicininius mokslinius tyrimus ir klinikinius tyrimus ir kadangi dėl didelės lyčių nelygybės mokslinių tyrimų srityje mūsų žinios apie moterų ir vyrų sveikatos skirtumus ribotos; kadangi dėl to biomedicininiai moksliniai tyrimai daugiausia atspindi vyrišką požiūrį, nes klaidingai manoma, kad moterys ir vyrai yra identiški tose srityse, kuriose esama fiziologinių skirtumų; kadangi neatlikta pakankamai mokslinių tyrimų dėl interseksualių moterų konkrečių poreikių;

AH.  kadangi moterų išskyrimas ir nepakankamas jų, kaip tyrimo objektų, skaičius ir nepakankamas atsižvelgimas į lytį biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose ir klinikiniuose tyrimuose kelia pavojų moterų gyvybei ir sveikatai;

AI.  kadangi Reglamente (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų nustatyti reikalavimai tyrimuose atsižvelgti į lytį, tačiau turi būti įvertintas reglamento įgyvendinimas; kadangi reglamente konkrečiai neskiriama dėmesio moterims, išskyrus nėščias ir žindančias moteris;

AJ.  kadangi Europos vaistų agentūra (EMA) nėra parengusi konkrečių strategijų, kuriomis remiantis būtų įgyvendinamos lyčių skirtumų analizės ir vertinimo atliekant vaistų klinikinį vertinimą gairės, nors ji yra pripažinusi, kad kai kurie veiksniai, darantys įtaką gyventojų patiriamam vaisto poveikiui, gali būti svarbūs svarstant potencialius vyrų ir moterų reakcijos skirtumus ir kad konkrečiai lyčiai būdingas poveikis taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį vaisto poveikio požiūriu(1);

AK.  kadangi tokių vaistų, kaip kontraceptinės priemonės, antidepresantai ir raminamieji, poveikis moters fizinei ir psichikos sveikatai vis dar menkai suprantamas ir reikia papildomų tyrimų, kad būtų pašalintas žalingas šalutinis poveikis ir pagerintas priežiūros teikimas;

AL.  kadangi dėl sveikatai būdingų biologinės ir socialinės lyties aspektų moterys per savo gyvenimą susiduria su įvairiomis specifinėmis grėsmėmis sveikatai;

AM.  kadangi nėra pakankamai palyginamų duomenų apie teikiamą, prieinamą ir kokybišką konkrečiai translyčiams asmenims skirtą sveikatos priežiūrą, o pakaitinės hormonų terapijos srityje naudojami produktai nėra deramai patikrinti ir licencijuoti;

AN.  kadangi motinų mirtingumo rodiklis laikomas itin svarbiu sveikatos sistemos efektyvumo, kokybės ir veiksmingumo rodikliu;

AO.  kadangi galimybių pasinaudoti lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, įskaitant saugaus ir teisėto aborto paslaugas, nebuvimas kelia pavojų moterų ir mergaičių bei visų reprodukcinį pajėgumą turinčių asmenų gyvybei ir sveikatai, lemia didesnį motinų mirtingumą ir sergamumą, atsisakymą teikti gyvybiškai svarbias priežiūros paslaugas ir didesnį neteisėtų abortų skaičių;

AP.  kadangi, atsižvelgiant į turimus duomenis, visose šalyse esama didelių socialinių ir ekonominių grupių bei moterų ir vyrų sveikatos skirtumų, nes prastesnio išsilavinimo, žemesnes pareigas užimančių ir (arba) mažesnes pajamas gaunančių asmenų sergamumo ir mirtingumo lygis sistemingai didesnis; kadangi šie skirtumai sveikatos srityje – vienas iš pagrindinių sunkumų, su kuriais šiuo metu susiduriama visuomenės sveikatos politikoje; kadangi prastos socialinės ir ekonominės sąlygos, skurdas ir socialinė atskirtis daro didelį neigiamą poveikį psichikos sveikatai ir gerovei;

AQ.  kadangi visapusiškas, pagal amžių pritaikytas, įrodymais grindžiamas, moksliškai tikslus ir nešališkas lytinis švietimas, kokybiškos šeimos planavimo paslaugos ir galimybė naudotis kontraceptinėmis priemonėmis padeda užkirsti kelią neplanuotam ir nepageidaujamam nėštumui, sumažinti abortų poreikį ir užkirsti kelią ŽIV ir lytiškai plintančioms ligoms; kadangi jaunų žmonių mokymas prisiimti atsakomybę už savo lytinę ir reprodukcinę sveikatą turi ilgalaikį teigiamą poveikį, kuris tęsiasi visą gyvenimą, ir palankiai veikia visuomenę;

AR.  kadangi šiandien kas ketvirtas naujagimis ES gimsta atlikus Cezario pjūvį ir statistiškai daugėja su tuo susijusių motinų ir vaikų sveikatos problemų;

AS.  kadangi kai kuriose ES valstybėse narėse jau pastebimos pavojų keliančios priežiūros paslaugų spragos, kurios atsirado dėl to, kad buvo uždarytos gimdymo klinikos ir labai sumažėjo akušerių ir pribuvėjų;

AT.  kadangi pasinaudoti sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis sunkiau dar ir dėl nacionalinių vyriausybių nustatytų apribojimų ir biudžeto lėšų mažinimo visuomenės sveikatos ir švietimo srityje, ir tai neproporcingai didelį poveikį turi moterims, ypač vienišoms motinoms, ir gausioms šeimoms;

AU.  kadangi, be to, migrantės, pabėgėlės ir prieglobsčio prašytojos kartais gali sirgti labai sunkiomis ligomis dėl to, kad negauna tinkamo gydymo, arba turėti specifinių problemų, susijusių su reprodukcine sveikata, kaip antai komplikacijos nėštumo ir gimdymo metu, jos gali patirti papildomą psichologinę traumą, pvz., priešgimdyminę ir pogimdyminę depresiją, taip pat joms gresia pavojus patirti (seksualinį) smurtą ir išnaudojimą ar jo padarinius ir tam tikri pavojai psichikos sveikatai ir gerovei; kadangi teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas šios kategorijos asmenims kyla tam tikri specifiniai sunkumai, kurių mastas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant tai, iš kur tie asmenys atvyko ir kiek laiko jie praleido priimančiojoje šalyje;

AV.  kadangi moterys kenčia dėl tam tikrų formų vėžio, pvz., krūties, gimdos ir gimdos kaklelio vėžio, kuriuo daugiausia arba išimtinai serga moterys;

AW.  kadangi apskritai, kai moterys suserga vėžiu ir joms atliekamos operacijos ir invazinis gydymas, kaip antai spindulinė terapija ir chemoterapija, jos labiau linkusios susirgti depresija;

AX.  kadangi 10 ES valstybių narių yra išsikėlusios tikslą atlikti krūties vėžio patikrą 100 proc. jose gyvenančių moterų ir kadangi 8 šalys tokį tikslą yra išsikėlusios gimdos kaklelio patikrai atlikti;

AY.  kadangi tokios ligos, kaip osteoporozė, raumenų ir kaulų problemos bei centrinės nervų sistemos ligos, pvz., Alzheimerio liga ir (arba) silpnaprotystė, yra susijusios su hormonų pokyčiais, kuriuos moterys patiria menopauzės metu arba – jei yra gydomos hormonais – anksčiau; kadangi, nors žinoma, kad moterys dėl šių ligų kenčia dažniau negu vyrai, šių sričių mokslinių tyrimų lyties aspektas silpnas;

AZ.  kadangi endometriozė yra neišgydoma liga, dėl kurios kenčia maždaug 1 iš 10 moterų ir mergaičių (t. y. apie 180 mln. moterų visame pasaulyje ir 15 mln. ES); kadangi ši liga neretai lemia nevaisingumą ir dažnai sukelia didelį skausmą ir psichikos sveikatos problemas, taigi riboja aktyvumą įvairiais profesinės veiklos, privataus ir socialinio gyvenimo aspektais;

BA.  kadangi fizinis ir psichologinis smurtas dėl lyties bei smurtas prieš moteris ir jo poveikis aukos sveikatai yra pagrindinė kliūtis lyčių lygybei užtikrinti ir moterims visapusiškai naudotis laisvėmis, kurias užtikrina pagrindinės žmogaus teisės;

BB.  kadangi lyties organų žalojimas padaro stiprų trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį moterų ir mergaičių psichikai, psichologinei, lytinei ir reprodukcinei sveikatai;

BC.  kadangi interseksualūs asmenys, patyrę lyties organų žalojimą, taip pat jaučia poveikį fizinei, psichologinei ir lytinei bei reprodukcinei sveikatai;

BD.  kadangi 13-oje valstybių narių vykdant lyties pripažinimo procedūras translyčiams asmenims vis dar atliekama priverstinė sterilizacija;

BE.  kadangi labai svarbu sistemingai ir deramai rinkti duomenis apie smurtą prieš moteris, kad būtų užtikrintas veiksmingas politikos formavimas šioje srityje tiek centriniu, tiek regionų ir vietos lygmenimis, ir stebėti teisės aktų įgyvendinimą;

BF.  pabrėžia, kad smurtą dėl lyties patyrusios moterys dažnai visą gyvenimą kenčia jų fizinei ir psichikos sveikatai padarytą poveikį; pažymi, kad pagal PSO pasaulinę ataskaitą dėl smurto ir sveikatos(2) smurto dėl lyties poveikis moterims gali būti įvairaus pobūdžio: fizinis poveikis (sumušimai, lūžiai, lėtinio skausmo sindromai, neįgalumas, fibromialgija, lūžiai, virškinimo problemos ir kt.); psichologinis poveikis ir poveikis elgesiui (piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, depresija ir nerimas, mitybos ir miego sutrikimai, gėdos ir kaltės jausmai, fobijos ir panikos priepuoliai, menka savivertė, potrauminio streso sutrikimas, psichosomatiniai sutrikimai, į savižudybę ir savęs žalojimą linkęs elgesys, nesaugumas vėlesniuose santykiuose ir kt.); lytinis ir reprodukcinis poveikis: ginekologiniai sutrikimai, nevaisingumas, nėštumo komplikacijos, abortai, lytinės funkcijos sutrikimai, lytiškai plintančios ligos, nepageidaujamas nėštumas ir kt.); mirtis (žmogžudystė, savižudybė, mirtis apsikrėtus lytiškai plintančia liga ir kt.);

Lyčių lygybė psichikos sveikatos srityje

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų dėl ES veiksmų psichikos sveikatos ir gerovės srityje kompaso ir priimti naują plataus užmojo strategiją dėl psichikos sveikatos, kuria būtų skatinamas holistinis psichosocialinis visos visuomenės požiūris, turintis tvirtą lyčių ramstį ir užtikrinantis politikos nuoseklumą psichikos sveikatos srityje;

2.  pažymi, kad ES 27 proc. suaugusiųjų, įskaitant ir vyrus, ir moteris, bent vieną kartą sirgo psichikos liga;

3.  ragina valstybes nares imtis priemonių ir skirti pakankamai išteklių siekiant užtikrinti galimybę naudotis sveikatos, visų pirma psichikos sveikatos, priežiūros paslaugomis, įskaitant moterų prieglaudas, visoms moterims, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, neįgalumo, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, lytinių požymių, rasės ar etninės kilmės, amžiaus ar religijos; ragina valstybes nares ir Komisiją spręsti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo skirtumų problemą;

4.  pažymi, kad reikia atlikti daugiau smurto dėl lyties, įskaitant žodinį ir psichologinį smurtą, priekabiavimą ir bauginimą, poveikio psichikos sveikatai mokslinių tyrimų;

5.  ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad jų psichikos sveikatos strategijose būtų atsižvelgiama į psichikos sveikatos problemas, su kuriomis gali susidurti LGBTI asmenys; ragina valstybes nares įgyvendinti Europos Tarybos dokumente CM/Rec(2010)5 pateikiamas rekomendacijas ir rengiant sveikatos politiką, programas ir protokolus atsižvelgti į konkrečius lesbiečių, biseksualių ir translyčių asmenų poreikius;

6.  ragina valstybes nares skatinti steigti vėžiu segančių žmonių psichologinės pagalbos centrus, kad jiems būtų teikiama psichologinė pagalba visą gydymo ir reabilitacijos laikotarpį;

7.  atkreipia dėmesį į sunkią fizinę negalią turinčių moterų padėtį: jos dažnai susiduria su sunkumais, tiesiogiai nesusijusiais tik su fizine negalia, toliau didėjančia socialine izoliacija ir priverstiniu neaktyvumu; ragina valstybes nares padidinti prevencinės psichologinės pagalbos sistemos moterims su fizine negalia prieinamumą ir teikti psichologinę pagalbą moterims, kurios rūpinasi sunkią negalią turinčiais savo vaikais; pabrėžia, kad reikia priimti strategiją ir dalytis geriausia patirtimi neįgalių moterų ir mergaičių psichikos sveikatos ir gerovės srityje;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti informavimo ir prevencijos kampanijas bei kitas iniciatyvas, siekiant padidinti visuomenės informavimą apie psichikos sveikatos problemas ir įveikti stigmatizavimą; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją investuoti į visų amžiaus grupių formalųjį švietimą, savišvietą ir neformalųjį švietimą psichikos sveikatos ir gerovės srityje, didelį dėmesį skiriant su lyčių aspektu susijusiems psichikos sveikatos sutrikimams, pvz., depresijai, nerimui ar priklausomybei nuo narkotikų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad mokyklos būtų tinkamai pasirengusios atpažinti psichikos sveikatos problemų turinčius mokinius ir jiems padėti, atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir užtikrinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą; pažymi, kad 70 proc. psichikos sveikatos problemų turinčių vaikų ir jaunuolių nebuvo suteikta derama pagalba pakankamai jauname amžiuje;

9.  ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos lyčių lygybės institutą (EIGE) padidinti reguliarių duomenų apie psichikos sveikatą, ypač depresijos paplitimą, įskaitant duomenis apie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos rodiklius, rinkimą ES ir nacionaliniu mastu ir šiuos duomenis suskirstyti bent pagal lytį, amžiaus grupę, socialinį ir ekonominį statusą;

10.  mano, kad veiksmuose, kurių ES lygmeniu imamasi psichikos sveikatai gerinti ir gerovei užtikrinti, turi dalyvauti svarbiausi politikai, sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinio sektoriaus atstovai, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos; mano, jog itin svarbu, kad tam tikrose socialinėse aplinkose psichikos sveikata nebebūtų laikoma tabu;

11.  tikina, kad socialinių ir ekonominių sąlygų bei psichikos sveikatos ir gerovės sąsaja labai svarbi psichikos sveikatos politikos nuoseklumui, nes skurdas ir socialinė atskirtis lemia didesnes psichikos sveikatos problemas; pažymi, kad skurdo feminizacija ir griežta taupymo politika, kuria daromas neproporcingas poveikis moterims, kelia didelį pavojų moterų psichinei gerovei;

12.  pabrėžia, kad svarbu teikti socialinį psichikos sveikatos gydymą ir priežiūrą, pasitelkiant sporto, muzikos, meno ar kultūros veiklą, kaip svarbų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų aspektą, kuriuo mažinamos psichikos sveikatos problemų galimos sukelti ekonominės išlaidos ir žmogiškoji kaina atskiriems asmenims ir visai visuomenei; ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į socialines psichikos sveikatos priežiūros programas, pvz., socialinės veiklos skyrimą;

13.  susirūpinęs pažymi, kad, PSO žiniomis, tik 13 ES valstybių turi nacionalinę savižudybių prevencijos strategiją; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ir įgyvendinti nacionalinę savižudybių prevencijos strategiją ir imtis priemonių siekiant sumažinti savižudybių rizikos veiksnius, kaip antai piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotikų vartojimą, socialinę atskirtį, depresiją ir stresą; be to, ragina nustatyti sistemas, pagal kurias būtų teikiama parama po bandymo nusižudyti;

14.  pripažįsta žiniasklaidos, ypač interneto ir socialinių tinklų, poveikį psichikos sveikatai ir gerovei, visų pirma moterų ir mergaičių, ir pažymi, kad šioje srityje reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų; pažymi, kad žiniasklaidos kultūros, kuriose pabrėžiamas moters amžius ir jos fizinė išvaizda gali turėti neigiamą poveikį moterų ir mergaičių psichikos sveikatai ir gerovei, pvz., sukelti nerimą, depresiją ar obsesyvų elgesį; pabrėžia, kad reikia parengti veiksmingas priemones, įskaitant teisines priemones, kuriomis būtų kovojama su patyčiomis, priekabiavimu ir sudaiktinimu internete; pabrėžia, kad reikia parengti plataus užmojo elektroninės psichikos sveikatos ir gerovės strategiją ir skatinti neseniai atsiradusį elektroninį gydymą ir bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais jį vystant; pripažįsta, kad su psichikos sveikata susijusi žiniasklaidos strategija turi apimti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant leidėjus ir reklamos pramonės atstovus, kurie turi priimti etikos standartus, kad būtų galima išvengti moterų sudaiktinimo ir lyčių stereotipų skatinimo;

15.  pažymi, kad kai kurios moterys dėl žiniasklaidos, stereotipais grindžiamos reklamos ir socialinio spaudimo iškreiptai mato savo kūną ir įgyja mitybos ir elgesio sutrikimų, kaip antai anoreksija, bulimija, ortoreksija, persivalgymas ar bigoreksija; remia lyties aspektu pagrįstą požiūrį į mitybos sutrikimus ir pritaria, kad šią problemą būtina įtraukti į diskusiją apie sveikatą bei į plačiajai visuomenei skiriamą informaciją; ragina valstybes nares mokyklose įsteigti pagalbos ir paramos punktus, kad būtų galima teikti psichologinę pagalbą moksleiviams, ypač paauglėms mergaitėms, kurios dažniau turi mitybos sutrikimų;

16.  teigiamai vertina tai, jog pasaulio lyderiai pirmą kartą pripažįsta, kad psichikos sveikatos ir gerovės propagavimas bei piktnaudžiavimo svaigalais prevencija ir gydymas yra pasaulinės vystymosi darbotvarkės prioritetai sveikatos srityje;

17.  yra rimtai susirūpinęs dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų ir priemonių užtikrinimo pabėgėlėms moterims ir mergaitėms Europoje, ypač toms, kurios gyvena laikinomis sąlygomis valstybėse narėse; pabrėžia, kad pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų sulaikymas veiksmingai ir efektyviai neišnagrinėjus jų prieglobsčio prašymų pažeidžia tarptautinę teisę ir daro neigiamą įtaką jų psichikos sveikatai ir gerovei; ragina valstybes nares apsaugoti sulaikytas prieglobsčio prašytojas ir pabrėžia, kad šioms moterims turi būti nedelsiant užtikrinta apsauga, įskaitant išlaisvinimą, spartesnį perkėlimą ir pagalbos bei konsultacijų teikimo skatinimą; ragina valstybes nares atsieti sveikatos politiką nuo imigracijos kontrolės suteikiant galimybę naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir sveikatos priežiūros specialistams netaikyti įpareigojimo pranešti apie dokumentų neturinčius migrantus; be to, prašo valstybių narių įgyvendinti daugelio įstaigų gaires dėl pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų psichikos sveikatos ir psichosocialinės gerovės apsaugos ir paramos teikimo Europoje, kaip numatė PSO Europos biuras, UNHCR ir TMO;

18.  pabrėžia, kad dažnai moterys yra priverstos dirbti dvigubai, t, y. atlikti dienos darbą darbe ir paskui atidirbti namuose, nes vyrai prisiima per mažai atsakomybės atliekant buities darbus ir auklėjant vaikus, todėl daug moterų patiria depresiją, nerimą ir stresą, be to, jaučia kaltę, kad nesugeba tinkamai pasirūpinti šeima, nes šis vaidmuo tradiciškai priskiriamas moterims;

19.  smerkia plačiai paplitusį naują seksistinį stereotipą, kad moderni moteris turi švytėti pasiekimais ir moksluose, ir darbe, tačiau ir toliau atitikti tradicinius lūkesčius – būti gera žmona, namų siela, tobula motina ir išlikti patraukli, nes toks elgesio modelis daugeliui moterų kelia stresą ir nerimą;

20.  ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas parengti konkrečiai pritaikytą politiką, kad pažeidžiamų moterų grupėms marginalizuotuose bendruomenėse ir su tarpsektorine diskriminacija susiduriančioms moterims, pvz., pabėgėlėms ir migrantėms, skurdą ir socialinę atskirtį patiriančioms moterims, interseksualiems ir translyčiams asmenims, etninėms mažumoms priklausančioms moterims, neįgalioms moterims, vyresnio amžiaus moterims ir kaimo vietovėse gyvenančioms moterims, būtų teikiamos psichikos sveikatos paslaugos;

21.  pabrėžia, kad svarbu taikyti gyvenimo ciklo požiūrį į psichikos sveikatą, kuriuo būtų nuosekliai ir išsamiai atsižvelgiama į visų amžiaus grupių poreikius, ypač didelį dėmesį skiriant paauglėms ir vyresnio amžiaus moterims, kurių pasitenkinimo gyvenimu lygis vidutiniškai žemesnis už tos pačios amžiaus grupės vyrų;

22.  rekomenduoja psichikos sveikatos priežiūros paslaugas nėštumo atveju per pirmąjį trimestrą pradėti teikti kuo anksčiau, kad būtų įmanoma nustatyti konkrečią būklę, galinčią pareikalauti priežiūros, atpažinti socialines problemas, dėl kurių moterims gali reikėti socialinių ar psichikos sveikatos tarnybų pagalbos, ir informuoti moteris su nėštumu susijusiais klausimais; ragina visose ES valstybėse narėse geriau užtikrinti, kad arti gyvenamosios vietos būtų teikiamos visa apimančios akušerijos paslaugos, įskaitant privačių akušerių ir pribuvėjų paslaugas, ir pabrėžia ypatingą šio iššūkio reikšmę kaimo vietovėms; pabrėžia, kad psichologinės sveikatos priežiūra taip pat svarbi kaip fizinės sveikatos priežiūra, ir pažymi, kad 10–15 proc. neseniai vaikus pagimdžiusių moterų ES kenčia nuo pogimdyminės depresijos; pabrėžia psichologinės ir medicininės priežiūros prieinamumo svarbą moterims po persileidimo bei atjautos ir asmeninio dėmesio poreikį; ragina Komisija ir valstybes nares skatinti, plėtoti ir užtikrinti ankstyvą pogimdyminės psichozės ir depresijos nustatymą ir gydymą;

23.  pabrėžia, kad socialinėje ir užimtumo politikoje, ypač profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimo politikoje, turi būti laikomasi holistinio požiūrio ir atsižvelgiama į moterų psichikos sveikatą ir gerovę, ir ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis, darbdaviais, sveikatos srities specialistais ir pilietine visuomene, kad būtų nustatytas holistinis ir lyčių aspekto paisantis požiūris į psichinę gerovę darbe; pažymi, kad svarbu teikti psichikos sveikatos mokymus vadovaujamąsias pareigas užimantiems asmenims ir privačiajame, ir viešajame sektoriuje;

24.  atkreipia dėmesį į svarbų oficialių ir neoficialių slaugytojų, kurių didžiąją dalį sudaro moterys, vaidmenį psichikos sveikatos priežiūros srityje; ragina ypatingą dėmesį skirti oficialių ir neoficialių slaugytojų vaidmeniui psichikos sveikatos srityje, ypač moterų slaugytojų vaidmeniui, taip pat veiksmams, kuriais saugoma pačių slaugytojų psichikos sveikata ir gerovė;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti vyrų ir berniukų dėl lyčių stereotipų patiriamas psichikos sveikatos ir gerovės problemas, kurios lemia didesnę priklausomybės nuo narkotikų ir savižudybės tikimybę nei moterų atveju; pabrėžia, kad vyrų psichikos sveikatos politikoje taip pat turi būti atsižvelgiama į amžiaus ir gyvenimo trukmės aspektą, socialines ir ekonomines sąlygas, socialinę atskirtį ir geografinius veiksnius;

Lyčių lygybė klinikiniuose tyrimuose

26.  pabrėžia, kad klinikinius vaistų tyrimus būtina atlikti atsižvelgiant ir į vyrus, ir moteris, be to, jie turėtų būti įtraukaus, nediskriminuojamo pobūdžio ir atliekami sąlygomis, kuriomis būtų užtikrinama lygybė, įtrauktis ir užkertamas kelias marginalizacijai, taip pat juose turi būti pagrįstai atsižvelgiama į šiuos produktus naudosiančius asmenis; siūlo atliekant klinikinius vaistų tyrimus atsižvelgti ir į konkrečias pažeidžiamų gyventojų grupes, pvz., pediatrų ir geriatrų pacientus bei etnines mažumas; laikosi nuomonės, kad pagal lytį suskirstyti duomenys turėtų būti renkami ir produktą jau pateikus rinkai, kad būtų galima fiksuoti įvairų šalutinį poveikį, taip pat mokslinius tyrimus ir atitinkamų ES teisės aktų įgyvendinimo duomenis valstybėse narėse;

27.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad nepadidėjęs atsižvelgimas į moteris klinikinių tyrimų ir biomedicininių mokslinių tyrimų srityje kelia pavojų moterų sveikatai ir gyvybei, ir pabrėžia, kad klinikinių tyrimų metodika ir projektai turi suteikti galimybę atlikti pagal amžių ir lytį suskirstytą analizę; todėl pabrėžia, kad į psichikos sveikatos srities klinikines procedūras būtina skubiai įtraukti lyčių skirtumus;

28.  pabrėžia, kad svarbu skelbti klinikinių tyrimų rezultatus, kad metodika būtų skaidri ir prieinama;

29.  primena, kad infekcinių ligų (pvz., ŽIV ir maliarijos) ir nesėkmingai pasibaigusio nėštumo (pvz., negyvo kūdikio gimimo) atvejai dažniausi mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse; ragina į klinikinius tyrimus įtraukti besilaukiančias moteris – tai galėtų būti būdas sumažinti motinų ir kūdikių sergamumą ir mirtingumą;

30.  primygtinai ragina užtikrinti, kad vaistų etiketėse būtų aiškiai nurodoma, ar vaistą yra išbandžiusios moterys, taip pat ar galėtų skirtis šalutinis poveikis vyrams ir moterims; ragina valstybes nares skatinti atlikti ilgalaikio produktų, kurie naudojami pakaitinės hormonų terapijos srityje, poveikio mokslinius tyrimus;

31.  prašo Komisijos skatinti ES lygmens projektus, kuriais ypatingas dėmesys būtų teikiamas klausimui, kaip atliekant klinikinius vaistų tyrimus elgiamasi su moterimis; mano, kad tokie projektai turėtų apimti visų lygmenų sveikatos priežiūros institucijas ir farmacijos pramonę, kad būtų parengtos konkrečios strategijos dėl lyčių skirtumų nagrinėjimo ir vertinimo klinikiniuose tyrimuose gairių įgyvendinimo;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į informuotumo didinimo kampanijas, kuriomis moterys būtų skatinamos dalyvauti klinikiniuose tyrimuose;

33.  ragina EMA parengti atskiras gaires moterims, kaip ypatingai gyventojų grupei atliekant klinikinius vaisto tyrimus;

34.  ragina valstybes nares taikant Reglamentą (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų klinikiniams tyrimams taikyti metodiką, kuria užtikrinama, kad vyrams ir moterims būtų atstovaujama deramai, ypatingą dėmesį skiriant skaidrumui, susijusiam su dalyvių susiskirstymu pagal lytį, ir svarstant, kaip tinkamai įgyvendinti šį reglamentą konkrečiai stebėti, kokiu mastu atstovaujama vyrams ir moterims;

35.  primygtinai ragina valstybes nares, EMA ir susijusius suinteresuotuosius subjektus užtikrinti, kad lyties aspektas būtų įtrauktas į pradinius mokslinių tyrimų ir vaistų kūrimo etapus iki klinikinių tyrimų etapo; pabrėžia, kad visos Europos mokslinių tyrimų institucijoms ir sveikatos priežiūros teikėjams reikia geriau dalytis geriausia patirtimi šioje srityje;

36.  pabrėžia, kad reikia imtis skubių veiksmų, kad būtų panaikinti atstovavimo vyrams ir moterims skirtumai tokių sveikatos sričių vaistų klinikiniuose tyrimuose, kuriose šie skirtumai ypač žalingi, pvz., Alzheimerio ligos, vėžio, insulto, antidepresantų ir širdies ir kraujagyslių ligų vaistų klinikiniuose tyrimuose;

37.  pabrėžia, kad mokslininkai ir visi suinteresuotieji subjektai turi imtis suderintų veiksmų, kad panaikintų kenksmingą konkrečiai su moterimis susijusių vaistų, pvz., antidepresantų, kontraceptinių priemonių ir kt., šalutinį poveikį, kad būtų pagerinta moterų sveikata ir sveikatos priežiūros kokybė;

38.  su susirūpinimu pažymi, kad besivystančiose šalyse susiduriama su diskriminacija dėl lyties ir lyčių nelygybe mokslinių sveikatos ir socialinės rūpybos tyrimų srityje, o dėl to, savo ruožtu, nukenčia tinkamo tikslinio gydymo vystymas; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančiose šalyse pacientams nėra tinkamai atstovaujama atliekant farmakologinius mokslinius tyrimus; pažymi, kad kuriant vaistus nuo tuberkuliozės nebuvo atsižvelgta į tam tikras gyventojų grupes, įskaitant vaikus ir besilaukiančias moteris; pabrėžia, kad ateityje atliekant klinikinius tyrimus atsižvelgiant į lytį būtina rinkti ir saugoti ėminius farmakogenetiniams tyrimams; primena, kad dėl kitokios moterų biologinės ir fiziologinė prigimties reikia atitinkamos informacijos apie vaistų poveikį jos kūnui;

39.  su susirūpinimu pažymi, kad, kadangi vaistų tyrimai vis dažniau perkeliami į Afriką ir kitus nepakankamai išsivysčiusius regionus, gali kilti rimtų etikos pažeidimų ir būti nesilaikoma pagrindinių ES principų, pvz., teisės į sveikatos apsaugą ir sveikatos priežiūrą; pažymi, jog, nesant galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, sveikatos draudimu ar vaistais už prieinamą kainą, pažeidžiami asmenys, ypač moterys, neturi jokio kito pasirinkimo, kaip dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kad gautų medicininį gydymą, galbūt nesuvokdami su tuo susijusios rizikos;

40.  atkreipia dėmesį į įrodytą faktą, kad moterys vartoja daugiau psichotropinių vaistų negu vyrai, tačiau yra labai nedaug tyrimų, susijusių su šių vaistų, kurie vyrams ir moterims išrašomi vienodomis dozėmis, skirtingu poveikiu abiem lytims; reiškia susirūpinimą, kad moterys patiria didesnį nepageidaujamą vaistų poveikį, nes neįtraukiamos į klinikinius tyrimus, todėl neatsižvelgiama į moters fiziologiją; taip pat pažymi, kad moterys dažniau negu vyrai imasi psichoterapijos savo psichikos sveikatos problemoms spręsti;

Bendrosios pastabos

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares:

   a) skatinti sveikatos priežiūrą suteikiant galimybę lengvai naudotis paslaugomis ir teikiant deramą prie specifinių vyrų ir moterų poreikių pritaikytą informaciją bei keitimąsi gerąja patirtimi psichikos sveikatos ir klinikinių tyrimų srityje;
   b) įvertinti specifinius moterų ir vyrų sveikatos poreikius ir užtikrinti, kad lyčių perspektyva būtų integruota į jų sveikatos politiką, programas ir mokslinius tyrimus nuo pat jų kūrimo ir rengimo iki poveikio vertinimo ir biudžeto sudarymo;
   c) užtikrinti, kad prevencijos strategijos būtų konkrečiai skirtos moterims, kurioms kyla tarpsektorinės diskriminacijos pavojus, pvz., romų tautybės moterims, neįgalioms moterims, lesbietėms ir biseksualioms moterims, migrantėms ir pabėgėlėms, skurstančioms moterims, taip pat translyčiams ir interseksualiems asmenims;
   d) pripažinti smurtą dėl lyties ir smurtą prieš moteris visuomenės sveikatos klausimu, kaip nurodyta 1996 m. gegužės 25 d. PSO rezoliucijoje WHA49.25, darančiu tiesioginį poveikį moterų psichikos sveikatai ir gerovei;
   e) užtikrinti, kad būtų greitai parengtas ES lygmens tyrimas dėl smurto dėl lyties paplitimo, kuris būtų atliekamas remiantis Europos statistikos sistema, kaip patvirtinta Eurostato 2016 m. darbo programoje, ir reguliariai rinkti duomenis, ypač dėl depresijos paplitimo, ir šiuos duomenis suskirstyti bent pagal lytį, amžiaus grupę bei socialinį ir ekonominį statusą;
   f) remti pilietinės visuomenės ir moterų organizacijas, kurios skatina su sveikata susijusias moterų teises, stengtis užtikrinti, kad moterys būtų išgirstos sprendžiant ES ir nacionalinius sveikatos politikos klausimus ir kad ES ir nacionalinė sveikatos politika atitiktų jų poreikius;
   g) skatinti programas, kuriomis būtų atsižvelgiama į specifinius moterų poreikius, susijusius su tokiomis ligomis, kaip osteoporozė, raumenų ir kaulų problemos bei centrinės nervų sistemos ligos, pvz., Alzheimerio liga ir (arba) silpnaprotystė, įskaitant programas, pagal kurias moterys būtų informuojamos apie prevencijos metodus ir būtų siūlomi mokymai medikams;
   h) skirti papildomą dėmesį specifiniams moterų, kurioms nustatytas lėtinio nuovargio sindromas ir fibromialgija, poreikiams, teikiant joms tinkamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas;
   i) padidinti finansavimą, siekiant skatinti mokslinius endometriozės priežasčių ir galimų gydymo būdų tyrimus, taip pat klinikinių gairių parengimą ir etaloninių centrų kūrimą; skatinti informavimo, prevencijos ir sąmoningumo didinimo kampanijas endometriozės klausimais, taip pat numatyti priemones, reikalingas šios sveikatos srities specialistų mokymams rengti ir imtis mokslinių tyrimų iniciatyvų;

42.  ragina valstybes nares nustatyti politiką, skirtą vidutiniam gyventojų sveikatos lygiui gerinti panaikinant skirtumus sveikatos srityje, kurie daro poveikį palankių sąlygų neturinčioms socialinėms ir ekonominėms grupėms; šiuo atžvilgiu ragina aktyviai įtraukti daugelį politikos sektorių – ne tik visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemas, bet ir švietimo, socialinės apsaugos, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir miestų planavimo sritis, visada aiškiai atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą;

43.  ragina besivystančių šalių vyriausybes įtraukti lyties aspektą į psichikos sveikatos politiką ir kurti politiką ir programas, kuriomis būtų atsižvelgiama ir į specifinius moterų poreikius, susijusius su psichikos ligų gydymu, ir į socialines psichologinio išsekimo priežastis; su susirūpinimu pažymi, kad, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, moterų neįtraukimą į biomedicininius mokslinius tyrimus dažnai lemia informacijos ir informavimo kampanijų stygius, jų atliekamas motinos ir globėjos vaidmuo bei nepakankama jų laisvė priimti sprendimus savo namuose; yra tvirtai įsitikinęs, kad geresnė lyčių vaidmenų ir pareigų pusiausvyra, pajamų saugumas, vienodos galimybės įgyti išsilavinimą ir integruotis į darbo rinką, veiksmingesnės priemonės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai skatinti, ypač vienišoms motinoms, minimalios socialinės apsaugos sistemų kūrimas ir skurdo mažinimas padėtų naikinant lyčių nelygybę psichikos sveikatos srityje;

44.  mano, kad lytinės ir reprodukcinės teisės apima teisę į teisėtą ir saugų abortą, patikimą ir saugią kontracepciją už prieinamą kainą, taip pat visapusišką lytinį švietimą ir mokymą apie lyčių santykius;

45.  apgailestauja, kad ne vienoje ES valstybėje narėje lytinės ir reprodukcinės teisės griežtai ribojamos ir (arba) užtikrinamos tik tam tikromis sąlygomis;

46.  mano, jog tai, kad vis daugiau profesionalių medikų atsisako daryti abortus valstybėse narėse, yra dar viena grėsmė moters sveikatai ir teisėms; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad ligoninėse būtų bent minimalus skaičius abortus atliekančių profesionalių medikų;

47.  ragina valstybes nares užkirsti kelią priverstinei moterų sterilizacijai – reiškiniui, su kuriuo pirmiausia susiduria neįgalios moterys, translyčiai ir interseksualūs asmenys bei romų tautybės moterys, ją uždrausti ir už tai persekioti baudžiamąja tvarka;

48.  pabrėžia, kad patikros procedūros ankstyvoje vėžio stadijoje, šalia informavimo programų, laikomos viena veiksmingiausių vėžio prevencijos priemonių, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos moterys ir mergaitės turėtų galimybę pasinaudoti tokiomis patikromis;

49.  pabrėžia, kad galių moterims suteikimas ir lyčių lygybės propagavimas nepaprastai svarbūs norint paspartinti darnų vystymąsi ir taip panaikinti visų formų diskriminaciją prieš moteris ir mergaites, įskaitant diskriminaciją, su kuria susiduriama sveikatos ir klinikinių tyrimų srityje, ir kad tai ne tik pagrindinė žmogaus teisė, bet ir didinamąjį poveikį visose kitose vystymosi srityse turintis veiksnys (5 JT darnaus vystymosi tikslas);

50.  mano, kad valstybės narės privalo užtikrinti arti gyvenamosios vietos teikiamas akušerijos paslaugas, kurios būtų traktuojamos kaip viešosios paslaugos, bei akušerių prieinamumą, taip pat kaimo ir kalnuotuose regionuose;

51.  ragina valstybių narių sveikatos apsaugos institucijas pripažinti endometriozę aktyvumą varžančia liga, kad ja sergančios moterys galėtų gydytis nemokamai – net ir tada, kai gydymas brangus ir (arba) būtina operacija – ir kad kritiškiausiais laikotarpiais jos galėtų išeiti specialių laikinojo nedarbingumo atostogų ir taip išvengti stigmatizacijos darbe;

52.  ragina valstybes nares, Komisiją ir atitinkamas agentūras visiems pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir migrantams, visų pirma pažeidžiamoms moterims ir mergaitėms, užtikrinti visapusišką galimybę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, nes tai – visuotinių žmogaus teisių klausimas, ir ilgainiui deramai pritaikyti savo nacionalines sveikatos sistemas prie atvykstančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų poreikių; pabrėžia, kad imigracijos, prieglobsčio ir teisėsaugos darbuotojams ir pareigūnams, dirbantiems su pabėgėliais, prieglobsčio prašytojais ir imigrantais, ypač su pažeidžiamomis moterimis ir mergaitėmis, turi būti rengiami su lyčių aspektu susiję psichikos sveikatos srities mokymai; mano, kad šios būtinos sveikatos priežiūros priemonės turėtų apimti saugaus apgyvendinimo ir sanitarinių sąlygų suteikimą moterims ir vaikams, teisines konsultacijas ir galimybę naudotis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis, įskaitant kontracepciją, paramą seksualinės prievartos aukoms bei saugius ir legalius abortus;

53.  ragina ES ir valstybes nares nedelsiant nutraukti dabartinę griežtą taupymo politiką ir viešųjų išlaidų mažinimą, nuo kurio kenčia paslaugos, būtinos norint ES aukštą sveikatos priežiūros apsaugos lygį visoms moterims ir vyrams, mergaitėms ir berniukams, neatsižvelgiant į jų kilmę ar teisinį statusą;

54.  ragina valstybes nares bedarbėms moterims, kaimo vietovėse gyvenančioms moterims ir mažas pajamas gaunančioms pensininkėms, kurios negali pačios susimokėti už medicinines patikras ir gydymą, užtikrinti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas;

55.  rekomenduoja, kad moterims, pagimdžiusioms neįgalų vaiką arba vaiką, sergantį gyvybei pavojinga liga, būtų teikiama speciali parama, visų pirma apimanti galimybę gauti nemokamą ilgalaikę pediatrinę priežiūrą namuose, palaikomosios pediatrinės slaugos paslaugas, taip pat specializuotą ir nesunkiai prieinamą psichologinę pagalbą;

56.  pabrėžia, kad teisės į sveikatą užtikrinimas visiems yra viršesnis už intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir priklauso nuo investicijų į Europos sveikatos mokslinius tyrimus, įskaitant sveikatos technologijas ir vaistus, skirtus dėl skurdo plintančioms ir apleistoms ligoms (angl. PRND) gydyti;

57.  apgailestauja, kad valstybės narės mažina visuomenei sveikatai skiriamas biudžeto lėšas, ir yra nusivylęs dėl to, kad metiniai programų, skirtų užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir smurtui prieš moteris visose valstybėse narėse, biudžetai gerokai mažesni negu faktinė tokio smurto kaina – nesvarbu, ar ji ekonominio, ar socialinio, ar moralinio pobūdžio; pritaria valstybių narių sprendimui didinti išlaidas programoms, kuriomis užkertamas kelias smurtui prieš moteris ir suteikiama veiksminga pagalba ir apsauga aukoms, remti;

58.  ragina valstybes nares imtis veiksmų sveikatos priežiūros srityje, kad smurto dėl lyties aukas būtų galima nustatyti ankstyvuoju etapu ir suteikti joms paramą, o agresijos atvejais taikyti sveikatos protokolus, kurie būtų perduodami atitinkamiems teismams siekiant paspartinti teismo procesą; be to, ragina valstybes nares užtikrinti teisę gauti informaciją ir naudotis integruota nuolatinės ir skubios priežiūros tarnybų, kurių specializacijos sritis – įvairių sričių profesionalios paslaugos, teikiama socialine parama;

59.  palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais siekiama, kad ES ratifikuotų Stambulo konvenciją, ir apgailestauja, kad daugelis valstybių narių to dar nepadarė; primygtinai ragina Tarybą kuo greičiau užtikrinti, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos;

60.  pabrėžia, kad prostitucija yra ir sveikatos problema, nes ji kenkia prostitucija užsiimančių asmenų sveikatai – jie turi didesnę tikimybę kentėti nuo lytinių, fizinių ir psichinių traumų, būti priklausomi nuo narkotikų bei alkoholio ir prarasti savigarbą, o jų mirtingumas didesnis nei vidutinio gyventojo; priduria ir pabrėžia, kad daugelis sekso paslaugų pirkėjų reikalauja nesaugaus komercinio sekso, dėl kurio pavojus, kad bus pakenkta ir prostitucija užsiimančių asmenų, ir šių paslaugų pirkėjų sveikatai, padidėja;

61.  ragina valstybes nares užkirsti kelią moterų ir interseksualių asmenų lyties organų žalojimui, jį uždrausti ir už jį persekioti baudžiamąja tvarka, taip pat, šalia fizinės priežiūros, teikti su psichikos sveikata susijusią pagalbą jo aukoms ir aukomis galintiems tapti asmenims;

62.  ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausioms ar palankių sąlygų neturinčioms grupėms, ir pradėti joms skirtas intervencijos programas;

63.  mano, kad palyginamų, išsamių, patikimų ir reguliariai atnaujinamų pagal lytį suskirstytų duomenų nebuvimas lemia diskriminaciją moterų sveikatos požiūriu;

64.  primena, kad sveikatos priežiūra ir politika priklauso valstybių narių kompetencijai ir Europos Komisijos vaidmuo yra papildyti nacionalines politikas;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) EMEA/CHMP/3916/2005 – ICH http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Scientific_guideline/2010/01/WC500059887.pdf
(2) Krug, Dahlberg, Mercy, Zwi & Lozano, 2002.


Prioritetai 61-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje
PDF 341kWORD 44k
2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl ES prioritetų 61-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje (2017/2001(INI))
P8_TA(2017)0029A8-0018/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl ES prioritetinių klausimų, skirtų svarstyti JT Moterų padėties komisijos 61-ojoje sesijoje, kurį pateikė Constance Le Grip PPE frakcijos vardu ir Maria Arena S&D frakcijos vardu (B8-1365/2016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje ir dėl naujos visuotinės skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystės, taip pat į jos 2014 m. gruodžio 16 d. išvadas „Pokyčius skatinanti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į JT Moterų padėties komisijos 61-ąją sesiją ir jos prioritetinę temą „Moterų ekonominis įgalėjimas besikeičiančiame darbo pasaulyje“,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią ketvirtąją pasaulio moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų programą, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d. ir 2010 m. kovo 2 d. ir 2015 m. kovo 9 d. patvirtintus Jungtinių Tautų specialiųjų sesijų „Pekinas +5“, „Pekinas +10“ ir „Pekinas +15“, „Pekinas +20“ baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0018/2017),

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybė – pagrindinis ES principas, įtvirtintas Europos Sąjungos sutartyje, ir vienas iš jos tikslų ir užduočių, ir kadangi ES, vykdydama išorės veiksmus, taip pat vadovaujasi šiuo principu, nes abu aspektai turėtų būti suderinti;

B.  kadangi moterų žmogaus teisės ir lyčių lygybė – ne tik pagrindinės žmogaus teisės, bet ir būtinos vystymosi skatinimo ir skurdo mažinimo priemonės bei reikalingas taikaus, klestinčio ir tvaraus pasaulio pagrindas;

C.  kadangi priekabiavimas prie moterų ir smurtas prieš jas apima įvairiausius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi bet kuri iš šių smurto formų gali palikti gilius psichologinius randus ir apimti fizinę ir seksualinę žalą arba kančias, tokių veiksmų grėsmę ir prievartą, pakenkti bendrai moterų ir mergaičių sveikatos būklei, įskaitant jų reprodukcinę ir lytinę sveikatą, o kai kada ir baigtis mirtimi;

D.  kadangi 2017 m. sausio 23 d. JAV Prezidentas Donald Trump atnaujino vadinamosios visuotinio nutildymo taisyklės taikymą, taigi tarptautinės organizacijos negali gauti jokios JAV pagalbos visuotinei sveikatai užtikrinti, jei sudaro galimybę pasidaryti abortą, pataria, nukreipia šiuo klausimu arba užsiima su juo susijusia lobistine veikla – net jei šiuo tikslu jos naudoja nuosavas, o ne JAV lėšas ir net jeigu jų šalyje abortai teisėti; kadangi dėl to nukentės programos ŽIV / AIDS, motinos ir vaiko sveikatos, kovos su Zikos virusu bei kitose sveikatos ir ligų srityse; kadangi ši taisyklė reikš, kad pažanga, kuri daugybę metų buvo daroma gerinant bendruomenių sveikatą ir gerovę visame pasaulyje – ypač moterų ir mergaičių teisių srityje – nueis veltui, o galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas gali sumažėti milijonams žmonių visame pasaulyje;

E.  kadangi 5-asis darnaus vystymosi tikslas (DVT 5) – visame pasaulyje pasiekti lyčių lygybę ir visų moterų ir mergaičių įgalėjimą; kadangi DVT 5 yra atskiras tikslas, taigi turi būti integruotas į visą Darbotvarkę iki 2030 m. ir visų DVT įgyvendinimą; kadangi moterų įgalėjimas reiškia, jog moterims suteikiamos priemonės, būtinos norint, kad jos taptų ekonomiškai nepriklausomos, būtų vienodai atstovaujamos visoje visuomenėje ir lygiateisės visose gyvenimo sferose, įgytų daugiau galios viešajame gyvenime ir kontroliuotų visus sprendimus, darančius poveikį jų gyvenimui;

F.  kadangi moterys – visame pasaulyje svarbūs ekonomikos subjektai ir moterų dalyvavimas ekonominėje veikloje gali skatinti ekonomiką, darbo vietų kūrimą ir integracinį augimą; kadangi šalys, kuriose moterys vertinamos ir joms suteikiamos galios visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir priimant sprendimus, yra stabilesnės, labiau klestinčios ir saugesnės; kadangi biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra pažangios ekonomikos ženklas ir užtikrina, kad viešosios išlaidos būtų naudojamos lyčių lygybei skatinti;

G.  kadangi moterų kūrybiškumo ir verslumo potencialas yra nepakankamai išnaudojami ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltiniai, kurie turėtų būti toliau vystomi;

H.  kadangi praėjus 20-čiai metų po Pekino konferencijos, nepaisant tvirtų įrodymų, kad moterų įgalėjimas svarbus norint mažinti skurdą, skatinti vystymąsi ir spręsti svarbiausius pasaulio klausimus, ES vyriausybės pripažino, kad jokioje šalyje nepasiekta visapusiška moterų ir vyrų lygybė ir moterų ir mergaičių įgalėjimas, kad pažanga buvo lėta ir nevienoda, išliko didelės spragos ir diskriminavimo formos ir įgyvendinant veiksmus pagal Pekino veiksmų platformos 12-ką daugiausia susirūpinimo keliančių sričių kilo naujų problemų;

I.  kadangi ES atlieka svarbų vaidmenį politinėmis ir finansinėmis priemonėmis skatindama moterų ir mergaičių įgalėjimą ES ir visame pasaulyje; kadangi ES turi atlikti itin svarbų dokumentų dėl moterų žmogaus teisių, dėl kurių yra susitarusios JT ir ES, sergėtojos vaidmenį;

J.  kadangi skurdžiausiose šalyse moterys ir toliau pagamina apie 80 proc. maisto ir šiuo metu yra pagrindinės biologinės įvairovės ir kultūrinių augalų sėklų sergėtojos;

K.  kadangi žemė yra ne tik gamybos priemonė, bet ir kultūros bei tapatybės erdvė; kadangi dėl to žemė yra fundamentali gyvenimo sudedamoji dalis ir neatimama moterų ūkininkių bei čiabuvių moterų teisė;

1.  teikia Tarybai šią rekomendaciją:

Bendrosios moterų ir mergaičių įgalėjimo sąlygos

Moterų ekonominio įgalėjimo didinimas ir darbo rinkos kliūčių panaikinimas

Moterų lygios dalies užtikrinimas visais sprendimų priėmimo lygmenimis

Labiausiai marginalizuotų moterų poreikių patenkinimas

Šių įsipareigojimų virtimas išlaidomis ir jų matomumo didinimas

   a) patvirtinti savo įsipareigojimą vykdyti Pekino veiksmų programą ir imtis joje nurodytų įvairių veiksmų lyčių lygybės srityje; patvirtinti savo įsipareigojimą vadovautis dvejopu metodu moterų žmogaus teisių klausimu, lyčių aspektą integruojant į visų sričių politiką ir įgyvendinant konkrečius veiksmus, susijusius su moterų žmogaus teisėmis ir lyčių lygybe;
   b) raginti taikyti politiką, pagal kurią būtų investuojama į moterų ir mergaičių galimybes gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą, įskaitant formalųjį švietimą, savaiminį mokymąsi ir neformalųjį švietimą, ir būtų panaikinta lyčių nelygybė šiose srityse bei visuose sektoriuose, ypač tuose, kuriuose tradiciškai vyrauja vyrai;
   c) kovoti su visomis smurto prieš moteris ir mergaites formas viešajame ir privačiajame gyvenime, nes taip rimtai pažeidžiama jų fizinė ir psichinė neliečiamybė ir joms užkertamas kelias pasinaudoti visomis savo galimybėmis; siekti pažangos, kad Stambulo konvenciją visapusiškai ratifikuotų visos šios konvencijos šalys;
   d) mano, jog, norėdamos efektyviau veikti pasaulio mastu, JT, ES ir jos valstybės narės daugiau pastangų turi dėti ir viduje, kad būtų panaikintas smurtas prieš moteris ir smurtas dėl lyties; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl ES strategijos kovos su smurtu prieš moteris srityje, įskaitant direktyvą, kurioje būtų nustatyti minimalieji standartai; šiame kontekste taip pat ragina visas šalis pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;
   e) parengti politiką, kuria būtų skatinamas visų moterų deramas darbas ir visiškas užimtumas;
   f) užtikrinti visuotinę teisę gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, kaip sutarta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programoje, Pekino veiksmų programoje ir peržiūros konferencijų išvadų dokumentuose; užtikrinti pagal amžių pritaikytą lytinį mergaičių ir berniukų bei merginų ir vaikinų švietimą, kad būtų apribotas nepageidaujamo ankstyvojo nėštumo atvejų skaičius arba lytinių ligų plitimas;
   g) griežtai smerkia vadinamąją visuotinio nutildymo taisyklę, pagal kurią tarptautinės organizacijos negali gauti JAV šeimos planavimo finansavimo, jei sudaro galimybę pasidaryti abortą, pataria, nukreipia šiuo klausimu arba užsiima su juo susijusia lobistine veikla; mano, kad ši taisyklė – tiesioginis išpuolis prieš laimėjimus ir žingsnis atgal moterų ir mergaičių teisių srityje; ragina ES ir jos valstybes nares skubiai spręsti vadinamosios visuotinio nutildymo taisyklės poveikio klausimą gerokai padidinant finansavimą lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje ir sukurti tarptautinį fondą, kurio lėšomis būtų finansuojamos nėštumo kontrolės, taip pat saugaus ir teisėto aborto paslaugos, naudojant nacionalines ir ES lėšas vystymuisi, kad būtų užpildyta finansavimo spraga, atsivėrusi po to, kai D. Trumpo administracija ėmėsi veiksmų, siekdama nutraukti finansavimą visoms užjūrio pagalbos organizacijoms, teikiančioms su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusias paslaugas;
   h) panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio, viso gyvenimo pajamų ir pensijų skirtumus;
   i) visais lygmenimis nutraukti visų formų diskriminaciją prieš moteris teisės aktuose ir politikoje;
   j) kovoti su visų formų lyčių stereotipais, kurie leidžia įsišaknyti nelygybei, smurtui ir diskriminacijai visose visuomenės gyvenimo sferose;
   k) remti moterų organizacijas visais jų darbo lygmenimis; įtraukti jas kaip partneres kuriant politiką ir užtikrinant tinkamą finansavimą;
   l) taikyti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą kaip priemonę lyčių aspektui į visas viešąsias išlaidas integruoti;
   m) raginti visas šalis ratifikuoti ir įgyvendinti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ypač atsižvelgiant į 1, 4, 10, 11, 13, 14 ir 15 straipsnius;
   n) primygtinai raginti visas šalis vykdyti politiką ir teisės aktus, kuriais būtų užtikrintos vienodos galimybės gauti darbą, vienodą atlygį už vienodą darbą ir lygiavertį darbą;
   o) toliau ir aktyviau rengti politiką, pagal kurią būtų remiamas ir propaguojamas moterų verslumas, atsižvelgiant į deramą darbą ir visų kliūčių bei visuomenės išankstinio nusistatymo, su kuriais susiduriama steigiant verslą ir jam vadovaujant, pašalinimą, įskaitant geresnę prieigą vienodomis sąlygomis prie finansinių paslaugų, kreditų, rizikos kapitalo ir rinkų bei prieigos prie informacijos, mokymų ir ryšių verslo tikslais skatinimą; atsižvelgiant į tai, pripažinti ir skatinti socialinių įmonių, kooperatyvų ir alternatyvių verslo modelių vaidmenį užtikrinant moterų įgalėjimą;
   p) pripažinti, kad makroekonominė politika, pirmiausia susijusi su biudžeto drausme ir viešosiomis paslaugomis, daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir kad politikos formuotojai turi atsižvelgti į šį poveikį lyčiai;
   q) skatinti naujas investicijas į socialinės rūpybos infrastruktūrą, švietimą ir sveikatos priežiūrą ir viešą prieinamų, įperkamų ir kokybiškų priežiūros, įskaitant vaikų, priklausomų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą, paslaugų teikimą visą gyvenimą; užtikrinti tvirtą besilaukiančių moterų apsaugą ir darbo teises joms laukiantis ir po nėštumo;
   r) remti politiką, kuri būtų palanki vienodam namų ir priežiūros pareigų pasidalijimui tarp vyrų ir moterų;
   s) remti TDO konvencijos sukūrimą, kad būtų nustatytas tarptautinis standartas, pagal kurį būtų galima nagrinėti smurto dėl lyties atvejus darbo vietoje;
   t) įgyvendinti politiką siekiant spręsti klausimą dėl politinio smurto prieš moteris reiškinio, įskaitant fizinį smurtą, bauginimą ir priekabiavimą internetu;
   u) imtis veiksmingų priemonių, siekiant panaikinti vaikų darbą, nes išnaudojimą patiria milijonai mergaičių; į dabartinius ES teisės aktus įtraukti naujus mechanizmus, siekiant užkirsti kelią prekių, kurių gamybai buvo naudojamas vaikų darbas, importui;
   v) raginti moteris ir mergaites informuotumo didinimo kampanijomis ir paramos programomis siekti akademinės ir mokslinės karjeros visose mokslo srityje, ypatingą dėmesį skiriant technologijoms ir skaitmeninei ekonomikai;
   w) užtikrinti ES vidaus, išorės politikos ir darnaus vystymosi tikslų suderinamumą;
   x) ginti pilietines ir politines teises ir remti lyčių pusiausvyros užtikrinimą priimant sprendimus visais lygmenimis, įskaitant politinių sprendimų priėmimą, ekonominę politiką ir programas, darbo vietas, verslą ar akademinį mokslą;
   y) įtraukti socialinius partnerius, pilietinę visuomenę ir moterų organizacijas į ekonominių sprendimų priėmimą;
   z) stiprinti moterų lyderystę ir dalyvavimą priimant sprendimus konfliktinėse situacijose ir jiems pasibaigus ir užtikrinti moterų galimybes įsidarbinti, patekti į rinkas, taip pat dalyvavimą politikoje ir lyderystę po konfliktų atsigaunančiose šalyse, nes visa tai nepaprastai svarbu stabilumui;
   aa) supaprastinti žemės nuosavybę ir galimybę gauti kreditą kaimo moterims, taip pat populiarinti, skatinti ir remti moterų verslumo iniciatyvas kaimo vietovėse, padėti joms tapti ekonomiškai nepriklausomoms ir visapusiškai dalyvauti tvarioje ir kaimo plėtroje bei ja pasinaudoti; apsaugoti ir remti trumpąsias maisto tiekimo grandines ES įgyvendinant aktyvią vidaus ir išorės lygmens politiką;
   ab) nustatyti vidaus ir tarptautines taisykles, kurias taikant būtų užtikrinami smulkiųjų savininkų, ypač moterų, interesų neatitinkančio didelio masto žemės grobimo apribojimai;
   ac) raginti kaimo moterų organizacijų dalyvavimą formuojant politiką vietos, regionų, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis bei remti moterų tinklus, skirtus keistis patirtimi ir geriausia praktika, ypač kai tam tikri sprendimai gali daryti įtaką jų gyvenimui;
   ad) raginti visas valstybes ratifikuoti ir įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, įskaitant jos 6 straipsnį „Neįgalios moterys“;
   ae) atkreipti dėmesį į dirbančių moterų migrančių, ypač kaip namų darbuotojos dirbančių migrančių ir pabėgėlių, teisę į deramas darbo sąlygas ir lygiavertę socialinę apsaugą; raginti ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 189;
   af) primygtinai raginti visas šalis įgyvendinti politiką, pagal kurią pabėgėlėms moterims ir mergaitėms būtų užtikrintos teisės ir humaniškas elgesys su jomis;
   ag) užtikrinti, kad persekiojimas dėl lyties būtų laikomas pagrindu prašyti prieglobsčio vadovaujantis 1951 m. JT konvencija dėl pabėgėlių statuso;
   ah) pabrėžti, kad būtina saugoti ir remti LGBTI moterų teises;
   ai) raginti JT Moterų padėties komisiją kartu su Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komitetu atliekant savo analizę formaliai vadovautis tarpsektoriniu principu ir, atliekant tarpsektorinę analizę, propaguoti kovos su daugialype diskriminacija sampratą visuose JT organuose;
   aj) įgyvendinti politiką, skirtą moterų, patiriančių skurdą ir socialinę atskirtį, padėties klausimui spręsti;
   ak) pripažinti moterų, kaip formaliųjų ir neformaliųjų slaugytojų, vaidmenį ir įgyvendinti politiką siekiant pagerinti slaugos paslaugų teikimo sąlygas;
   al) sutelkti reikalingus išteklius, kad būtų užtikrintos moterų ekonominės teisės ir sumažinta lyčių nelygybė, taip pat naudojant dabartines ES ir valstybių narių lygmenų priemones, pvz., poveikio lytims vertinimus; planuojant viešąsias išlaidas taikyti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą, kad būtų galima užtikrinti lyčių lygybę ir pašalinti bet kokią lyčių nelygybę;
   am) užtikrinti visapusišką Parlamento ir jo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto dalyvavimą sprendimų priėmimo procese dėl ES pozicijos JT Moterų padėties komisijos 61-ojoje sesijoje;
   an) reiškia tvirtą paramą darbui, kurį atlieka JT padalinys „Moterys“ – pagrindinis JT sistemos smurtui prieš moteris ir mergaites visame pasaulyje panaikinti veikėjas, suburiantis visas susijusias suinteresuotąsias šalis, kad būtų užtikrinti politikos pokyčiai ir koordinuojami veiksmai; ragina visas JT valstybes nares ir ES padidinti savo finansavimą JT padaliniui „Moterys“;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai.

Teisinis pranešimas