Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2017 m. vasario 15 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas ***
 ES ir Kanados strateginės partnerystės susitarimas ***
 ES ir Mongolijos pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ***
 ES ir Mongolijos pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (rezoliucija)
 Sutartis dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos (priedas, kuriame pateikiamas prekių sąrašas) ***
 Ekonomiškai efektyvus išmetamų teršalų kiekio mažinimas ir investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ***I
 2016 m. ataskaita dėl Albanijos
 2016 m. ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2017 m. metinė augimo apžvalga
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje
 Bendrosios rinkos valdymas įgyvendinant 2017 m. Europos semestrą
 Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita
 Didelio pavojaus nekeliantys biologiniai pesticidai

ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas ***
PDF 234kWORD 41k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) sudarymo projekto (10975/2016 – C8-0438/2016 – 2016/0205(NLE))
P8_TA(2017)0030A8-0009/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10975/2016),

–  atsižvelgdamas į Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) projektą (10973/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 2 dalį, 192 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0438/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Užsienio reikalų komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8–0009/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kanados parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Kanados strateginės partnerystės susitarimas ***
PDF 233kWORD 41k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (14765/2016 – C8-0508/2016 – 2016/0373(NLE))
P8_TA(2017)0031A8-0028/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14765/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo projektą (5368/2016),

–  atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą pritarti pagal Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnį, taip pat pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0508/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8–0028/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kanados vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Mongolijos pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ***
PDF 233kWORD 41k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo sudarymo projekto (08919/2016 – C8-0218/2016 – 2015/0114(NLE))
P8_TA(2017)0032A8-0382/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08919/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo projektą (07902/1/2011),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0218/2016),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 15 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0382/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Mongolijos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0033.


ES ir Mongolijos pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (rezoliucija)
PDF 435kWORD 55k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo sudarymo projekto (08919/2016 – C8-0218/2016 – 2015/0114(NLE)2016/2231(INI))
P8_TA(2017)0033A8-0383/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08919/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Mongolijos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo projektą (07902/1/2011),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0218/2016),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. balandžio 30 d. Ulan Batore, dalyvaujant Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai Catherine Ashton, buvo pasirašytas pagrindų susitarimas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (arba „Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas“, PBS),

–  atsižvelgdamas į prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo susitarimą tarp Europos ekonominės bendrijos bei jos valstybių narių ir Mongolijos, kuris įsigaliojo 1993 m. kovo 1 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 15 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) įsteigimo dalinio keitimo, pagal kurį šiam bankui suteikiama teisė finansuoti Mongolijoje vykdomą veiklą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir persvarstymo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d.(3) ir 2013 m. kovo 14 d.(4) rezoliucijas dėl ES ir Kinijos santykių, ypač į pastarosios rezoliucijos Y konstatuojamąją dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių padėties(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl 19-osios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijos(6), ypač į jos 30 punktą,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų, ypač į jos F konstatuojamąją dalį(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(9),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Mongolija įtraukta į ES bendrosios lengvatų sistemos specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS +),

–  atsižvelgdamas į ilgalaikius Europos Parlamento delegacijų ir Mongolijos Didžiojo Valstybės Churalo (parlamento) santykius, ypač į 10-ojo tarpparlamentinio susitikimo, įvykusio 2015 m. vasario 17 d. Ulan Batore, bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Mongolija organizavo 11-ąjį Azijos ir Europos (ASEM) aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį 2016 m. liepos 15–16 d. Ulan Batore, ir 9-ąjį Azijos ir Europos parlamentinės partnerystės (ASEP) susitikimą, vykusį 2016 m. balandžio 21–22 d. Ulan Batore, ir jiems pirmininkavo, ir į atitinkamas abiejuose susitikimuose priimtas deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į aktyvų Mongolijos vaidmenį ESBO parlamentinėje asamblėjoje, įskaitant rudens posėdžio, kuris 2015 m. rugsėjo 15–18 d. įvyko Ulan Batore, organizavimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Mongolija išrinkta į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą 2016–2018 m. laikotarpiu, ir į jos paskelbtą siekį 2022 m. tapti JT Saugumo Tarybos nare,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Mongolija pirmininkavo Demokratijos bendrijai 2012–2013 m. laikotarpiu ir koalicijai „Laisvė internete“ 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į rinkimų stebėjimo misijos, kuri stebėjo 2016 m. birželio 29 d. parlamento rinkimus Mongolijoje ir kurioje dalyvavo ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO/DIŽTT) ir Europos Parlamento atstovai, preliminarius rezultatus ir išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2015 m. birželio 9 d. plenariniame posėdyje Mongolijos prezidento Tsakhiagiino Elbegdorjo pasakytą kalbą,

–  atsižvelgdamas į įvairius abipusius aukšto lygio susitikimus ir vizitus, įskaitant 2013 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos pirmininko José Barroso vizitą į Mongoliją,

–  atsižvelgdamas į Mongolijos vadinamąją trečiųjų kaimyninių šalių užsienio politiką, apimančią ryšius su ES, JAV, Japonija, Korėjos Respublika, Indija, Iranu, Centrinės Azijos šalimis ir kt.,

–  atsižvelgdamas į Mongolijos strateginę partnerystę su Rusija ir Kinija,

–  atsižvelgdamas į Mongolijos stebėtojos statusą Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje (angl. SCO),

–  atsižvelgdamas į reguliarius Mongolijos, Rusijos ir Kinijos, taip pat Mongolijos, Japonijos ir JAV aukšto lygio trišalius susitikimus,

–  atsižvelgdamas į iniciatyvas integruoti įvairius ekonominius projektus regione, įskaitant Kinijos Šilko kelio ekonominės juostos, Rusijos TransEurazijos juostos plėtojimo ir Mongolijos Prerijų kelio projektus,

–  atsižvelgdamas į Mongolijos atskirą partnerystės ir bendradarbiavimo su NATO programą, dėl kurios susitarta 2012 m.,

–  atsižvelgdamas į Mongolijos 2015 m. rugsėjo mėn. pareiškimą apie savo ketinimą išlaikyti nuolatinio neutralumo statusą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Mongolija pasiskelbė valstybe be branduolinių ginklų ir kad šį statusą 2012 m. rugsėjo mėn. pripažino Jungtinės Tautos,

–  atsižvelgdamas į Mongolijos tarptautinio bendradarbiavimo fondą, skirtą keistis patirtimi su kitomis šalimis, kuriose vyksta demokratiniai pokyčiai, pvz., Mianmaru, Kirgizija ir Afganistanu,

–  atsižvelgdamas į pasitikėjimo stiprinimo pastangas, įskaitant Ulan Batoro dialogą dėl Šiaurės Rytų Azijos saugumo, kuriame dalyvavo Šiaurės Korėja, taip pat Azijos forumas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimą baigiamąsias pastabas dėl Mongolijos antrosios periodinės ataskaitos, kuri patvirtinta 2016 m. rugpjūčio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0383/2016),

A.  kadangi Mongolija gali būti demokratijos modeliu ne tik kitoms regiono besiformuojančios demokratijos šalims, bet taip pat šalims, kurių režimas labiau autoritarinis;

B.  kadangi Europos Bendrijos nuo 1989 m. rugpjūčio 1 d. užmezgė diplomatinius santykius su Mongolija;

C.  kadangi ES ir Mongolija palaiko draugiškus santykius, pagrįstus politiniais, socialiniais, ekonominiais, kultūriniais ir istoriniais ryšiais;

D.  kadangi ES ir Mongolija laikosi daugelio panašių pozicijų daugumos pagrindinių tarptautinių problemų klausimu ir Mongolija atlieka konstruktyvų vaidmenį palaikant tarptautinius santykius, ypač daugiašalėse organizacijose;

E.  kadangi ES palaikant santykius su Mongolija daugiausia dėmesio skiriama vystomojo bendradarbiavimo projektams, kuriais siekiama sudaryti galimybes šaliai kreipti vykstantį spartaus pertvarkymo procesą socialiai įtraukaus ir ekonomiškai tvaraus visuomenės vystymo link;

F.  kadangi Mongoliją domina tolesnis santykių su ES plėtojimas ir vykdomo bendradarbiavimo išplėtimas aprėpiant ne tik vystomąjį bendradarbiavimą; kadangi partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu pabrėžiama didėjanti ES ir Mongolijos santykių, pagrįstų tokiais bendrais principais kaip lygybė, abipusė nauda, demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, svarba, ir jis oficialiai atveria galimybę abiem susitarimo šalims plėtoti naujas bendradarbiavimo kryptis ne tik verslo, vystymosi, žemės ūkio, aplinkosaugos, energetikos, valstybės modernizavimo, bet taip pat švietimo, kultūros ir turizmo srityse;

G.  kadangi ES santykių su Mongolija plėtojimas vis dar yra ES delegacijos Pekine atsakomybė; kadangi dabar ambasadas Ulan Batore jau turi Bulgarija, Čekijos Respublika, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Jungtinė Karalystė ir Italija;

Bendrosios nuostatos

1.  palankiai vertina draugiškus ir konstruktyvius ES ir Mongolijos santykius;

2.  pripažįsta Mongolijos ypatingą geografinę padėtį tarp Kinijos, Rusijos ir Vidurinės Azijos šalių bei Šiaurės Rytų Azijos šalių, kurios turi didžiules galimybes pasaulio ekonomikoje, pripažįsta jos svarbą stabilumui regione, jos įrodytą gana išimtinę regione demokratijos brandą ir konstruktyvų vaidmenį, kurį ji atlieka padedant ir palengvinant taikiai spręsti konfliktus ir nesutarimus regione ir skatinant regiono ekonominę integraciją;

3.  pripažįsta, kad toliau nuosekliai vyksta 1990 m. prasidėję demokratiniai pokyčiai; pripažįsta konkrečią pažangą vykdant socialines ir ekonomines reformas; vis dėlto atkreipia dėmesį į problemas, kurių esama darnaus vystymosi ir ekonomikos, finansų, gero valdymo, kovos su korupcija, socialinės apsaugos ir aplinkos apsaugos ir politinio susipriešinimo srityse ir kurias sunkina vis reiklesnė tarptautinė aplinka;

Institucinė sistema ir diplomatinis atstovavimas

4.  palankiai vertina gilėjantį ir besiplečiantį ES ir Mongolijos santykių pobūdį, kaip akivaizdžiai matyti pagrindų susitarime dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (PBS), įsigalintį įvairiose srityse, įskaitant politinį dialogą ir žmogaus teises, prekybą ir paramą vystymuisi, taip pat bendradarbiavimą žemės ūkio ir kaimo plėtros, energetikos, klimato kaitos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo ir kultūros srityse, kurios labai svarbios ekonomikos įvairinimui ir dabartinių ekonominių problemų sprendimui, taip pat iš klajoklių kilusios visuomenės ilgalaikiams pokyčiams;

5.  palankiai vertina tai, kad įsteigtas jungtinis komitetas, kuris pagal susitarimo 56 straipsnį prisidės prie partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo, ir ragina šį komitetą nuolat teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Mongolijos parlamentui;

6.  ragina tris valstybes nares, kurios iki šiol dar susitarimo neratifikavo, skubiai baigti nacionalinio ratifikavimo procesą tam, kad būtų sudarytas ir įsigaliotų PBS – to jau seniai laukiama;

7.  pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti ES ir Mongolijos santykių parlamentinį aspektą; apgailestauja, kad PBS tekste nėra straipsnių, pagal kuriuos būtų galima įsteigti Parlamentinio bendradarbiavimo komitetą (PBK) tam, kad pagal PBS jis vykdytų demokratinę šio susitarimo įgyvendinimo priežiūrą ir plėstų dviejų parlamentų politinį dialogą; todėl ragina kuo greičiau surengti derybas dėl naujo protokolo, kad būtų ištaisyta padėtis, laikantis PBS 57 straipsnio dėl būsimo bendradarbiavimo, kaip jau primygtinai reikalavo Mongolijos ir Europos parlamentai savo 10-ojo tarpparlamentinio susitikimo bendrame pareiškime;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad diplomatinius santykius su Mongolija šiuo metu vis dar palaiko ES delegacija Kinijoje; primygtinai ragina Tarybą ir vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją susitarti pertvarkyti ryšių su ES biurą Ulan Batore į visapusiškai veikiančią ES delegaciją, nes tai itin svarbu siekiant sudaryti palankesnes sąlygas politiniam dialogui ir bendradarbiavimui žmogaus teisių bei demokratijos srityse, stiprinti gebėjimą įgyvendinti ir prižiūrėti ES paramos projektus ir skatinti prekybą prekėmis ir paslaugomis, taip pat žmonių ir kultūrinius mainus;

Demokratija, teisinė valstybė, geras valdymas ir žmogaus teisės

9.  palankiai vertina Mongolijos pastangas įtvirtinti demokratijos pažangą ir teisinę valstybę, įskaitant daugiapartinius rinkimus, labiau nepriklausomą žiniasklaidą ir veržlią pilietinę visuomenę; šiuo požiūriu teigiamai vertina Mongolijos dalyvavimą Demokratijos bendrijos veikloje;

10.  pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvės ir saviraiškos laisvės paisymas yra nepaprastai svarbus siekiant toliau stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises Mongolijoje; ragina Mongolijos valdžios institucijas spręsti problemas, susijusias su pranešimais apie politinį kišimąsi į žiniasklaidos darbą, ir neskirti bausmių valdžios institucijas kritikuojančiai internetinei ir ne internetinei žiniasklaidai ir neriboti jos; ragina Mongolijos parlamentą aiškiai kodifikuoti šias pagrindines teises ir jas įgyvendinti vykdant griežtą tikrinimą;

11.  yra įsitikinęs, kad Mongolijos perėjimas prie demokratijos galėtų sukurti teigiamą šalutinį poveikį regione, kuriame vyksta sudėtingi pertvarkos procesai, ir kad, atsižvelgiant į tai, Mongolija galėtų konstruktyviai prisidėti prie stabilumo ir bendros regiono gerovės; ragina ES į tai atsižvelgti planuojant regioninį bendradarbiavimą, ypač su Vidurinės Azijos regiono, taip pat platesnio regiono šalimis;

12.  palankiai vertina tai, kad per pastaruosius rinkimus parodyta, jog apskritai laikomasi rinkimų taisyklių; ragina Mongolijos valdžios institucijas atsižvelgti į po 2016 m. birželio 29 d. parlamento rinkimų pateiktas ESBO/DIŽTT rekomendacijas, apimančias rinkimų įstatymo sutvirtinimą, apribojimus dėl kampanijų, žiniasklaidos nepriklausomumą ir rinkėjams prieinamos informacijos nešališkumą ir išsamumą;

13.  pareiškia, kad būtų suinteresuotas nusiųsti Europos Parlamento stebėjimo misiją į prezidento rinkimus, planuojamus rengti 2017 m. viduryje;

14.  ragina Mongoliją spręsti neišspręstas problemas, susijusias su teisminių institucijų nepriklausomumo paisymu;

15.  teigiamai vertina neseniai pradėtus veiksmus teisėkūros srityje siekiant stiprinti teisinį pagrindą dėl kovos su paplitusia korupcija, kuri kelia realią ir didelę grėsmę, kad bus pakenkta šalies socialinei sanglaudai, taip pat pastangas spręsti žmogaus teisių klausimus ir socialinius konfliktus; ragina Mongoliją priimti esmines reformas ir jas laiku įgyvendinti; šiuo požiūriu nurodo savo patirtį, kad žmonės, pripažinti kaltais dėl korupcijos, nuolat turi už tai atsakyti; rekomenduoja šaliai stiprinti bendradarbiavimą su ES, ESBO ir JT kovos su korupcija srityje; yra įsitikinęs, kad aktyvus dalyvavimas įgyvendinant tarptautines rekomendacijas dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) Mongolijos ekonominiame gamybos sektoriuje ir viešajame ir administraciniame gyvenime galėtų atlikti teigiamą ir svarbų vaidmenį siekiant šių tikslų;

16.  teigiamai vertina šalies įsipareigojimus ir teisinę sistemą, pagal kuriuos siekiama panaikinti prekybą žmonėmis, tačiau ir toliau yra susirūpinęs dėl konkrečios padėties ir primygtinai ragina Mongoliją visapusiškai įgyvendinti 2012 m. kovos su prekyba žmonėmis įstatymą ir susijusius nacionalinius planus;

17.  džiaugiasi, kad iš esmės pasiektas ES ir Mongolijos susitarimas ir kad vykdomas parengiamasis darbas siekiant 2017 m. pradėti nuolatinį ES ir Mongolijos dialogą žmogaus teisių klausimais;

18.  teigiamai vertina tai, kad Mongolijos parlamentas, ratifikavęs Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrąjį fakultatyvinį protokolą, 2015 m. gruodžio mėn. priėmė persvarstytą baudžiamąjį kodeksą, kuris ne tik apima svarbias teisines reformas, pvz., kankinimų draudimą, bet ir mirties bausmės panaikinimą visų nusikaltimų atžvilgiu; pažymi, kad naujai išrinktas parlamentas atidėjo persvarstyto baudžiamojo kodekso įgyvendinimą, ir ragina Mongolijos valdžios institucijas nedelsiant įgyvendinti šią svarbią reformą;

19.  atkreipia dėmesį į Mongolijos pažangą tobulinant savo teisinę sistemą pagal tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus, institucinę reformą, įskaitant jos Nepriklausomą nacionalinę žmogaus teisių komisiją, ir pastangas, kuriomis siekiama stiprinti gebėjimus ir didinti informuotumą apie žmogaus teises, taip pat į nuolatinį įsipareigojimą spręsti likusias problemas, susijusias su visuotinių žmogaus teisių standartų, pvz., nurodytų 2015 m. antrojoje JT visuotinėje periodinėje peržiūroje, apsauga ir propagavimu, įskaitant kankinimų prevenciją ir visų kaltinimų dėl kankinimo tyrimą, moterų ir vaiko teisių, taip pat kalinių teisių apsaugą;

20.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie sulaikymo atvejus neturint teisinio orderio, kankinimą ir nebaudžiamumą Mongolijos kalėjimuose; pritaria Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) raginimui imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi sulaikyti asmenys faktiškai galėtų pasinaudoti visomis pagrindinėmis teisinėmis apsaugos priemonėmis pagal tarptautinius standartus; ragina Mongoliją imtis tolesnių veiksmų dėl savo įsipareigojimo sukurti nepriklausomą mechanizmą, skirtą įtarimams dėl kankinimo ir netinkamo elgesio greitai ir veiksmingai ištirti;

21.  palankiai vertina ES remiamą projektą, kurį įgyvendinant remiamos LGBTI asmenų teisės Mongolijoje; vis dėlto yra susirūpinęs dėl besitęsiančios diskriminacijos ir priekabiavimo, nukreiptų prieš LGBTI bendruomenę;

22.  rekomenduoja Mongolijai, laikantis jau ratifikuotos Vaiko teisių konvencijos, teisiškai uždrausti fizines bausmes ne tik švietimo įstaigose, bet ir visur kitur, ir taikant konkrečias bei tikslines priemones kovoti su nemažėjančiais smurto prieš vaikus atvejais, vaikų ekonominiu išnaudojimu ir incidentais, per kuriuos miršta arba sunkiai sužalojami vaikai; ragina visas atsakingas ES institucijas teikti paramą sprendžiant šią problemą;

23.  rekomenduoja stiprinti padėtį sveikatos ir saugos srityje įgyvendinant TDO konvenciją C176, taip pat kitas TDO saugos ir sveikatos konvencijas, kurios dar neratifikuotos;

24.  pritaria Mongolijos nuolatinėms ir nuoširdžioms pastangoms palaipsniui panaikinti visų formų vaikų darbą ir užtikrinti vaiko teises;

25.  palankiai vertina 2011 m. patvirtintą Mongolijos teisinę sistemą siekiant įgyvendinti moterų ir vyrų lygias teises ir palaipsniui panaikinti moterų diskriminaciją;

Darnus vystymasis

26.  palankiai vertina didžiulę pažangą, kurią nuo 1990 m. Mongolija padarė ekonominio vystymosi ir skurdo mažinimo srityse įgyvendindama Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT); remia Mongolijos siekį įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) laikantis pagalbos veiksmingumo ir skaidrumo principų;

27.  pripažįsta, kad sustiprinta regioninė ekonominė integracija Mongolijai atvers suklestėjimo ir ekonominės sėkmės ateityje galimybių; pažymi, kad tuo pat metu Mongolija ieško ekonominių aljansų ir partnerių, kad, paisydama nacionalinių politinių ir ekonominių interesų, ilgalaikių įsipareigojimų vykdyti daugiakryptę diplomatiją, tradicinės tapatybės ir gyvenimo būdo arba Mongolijos visuomenės demokratinio pagrindo, galėtų visapusiškai išnaudoti savo bendradarbiavimo galimybes;

28.  vis dėlto yra susirūpinęs, kad kai kuriuose rajonuose įsigali skurdas ir kad 2010–2012 m. užregistruotas ekonomikos bumas nepakankamai prisidėjo prie skurdo mažinimo šalyje;

29.  skatina Mongoliją ir toliau siekti tvaraus ekonomikos augimo; išreiškia savo susirūpinimą dėl staigaus BVP augimo sulėtėjimo, kuris 2011 m. buvo rekordinio lygio (17,3 proc.), bet 2015 m. buvo vos 2,3 proc. ir prognozuojama, kad 2016 m. tesieks 1,3 proc.; yra susirūpinęs, kad biudžeto deficitas, išaugęs iki 20 proc. BVP, gali daryti neigiamą poveikį skurdo mažinimui, taip pat socialinei įtraukčiai ir socialinės apsaugos sistemos sanglaudai;

30.  palankiai vertina tai, kad 2014–2020 m. ES parama vystymuisi šiai šaliai padidėjo daugiau negu dvigubai (65 mln. eurų, palyginti su 30 mln. eurų 2007–2013 m.) ir kad daugiausia dėmesio skiriama geresniam ekonomikos valdymui ir profesiniam mokymui siekiant geresnių užimtumo galimybių; ragina Mongoliją dalyvauti ES finansuojamose regioninėse programose; pažymi, kad palyginti gerai įgyvendinami ES projektai ir programos, kuriais Mongolijai padedama vystymosi ir modernizavimo srityse;

31.  pabrėžia, kad svarbu nuolat vykdyti administracinę reformą, daugiausia dėmesio skiriant aukštos kvalifikacijos administracijos sukūrimui nacionaliniu ir vietos lygmenimis; ragina ES institucijas padėti Mongolijai sukurti reikalingus išteklius ir kompetenciją, siekiant aprūpinti šalį geresnėmis priemonėmis, skirtomis atremti iššūkius, kylančius dėl sudėtingų ekonominių ir socialinių pokyčių procesų, ir padidinti gebėjimą įsisavinti ES lėšas šioje šalyje;

32.  ragina užtikrinti daugiau galimybių studentų ir mokslininkų mainams pagal programas „Erasmus +“ ir „Marie Skłodowska-Curie“ ir plėsti ES ir Mongolijos žmonių, įskaitant menininkus, tarpusavio ryšius; ragina ES į savo bendradarbiavimo su Mongolija sritis įtraukti mokslinius tyrimus ir inovacijas;

33.  palankiai vertina tai, kad Mongolija laiku, 2016 m. rugsėjo 21 d., deponavo Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ratifikavimo priemonę; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl klimato kaitos padarinių derinio, labai didelio gyvulininkystės augimo, dramatiškai padidėjusios migracijos iš kaimo vietovių į sostinę, taip pat masiškai ir sparčiai naudojamų gamtinių išteklių, kaip antai vanduo ir dirvožemis, oficialios ir neoficialios vario, anglies ir kitų žaliavų kasybos tikslais labai pablogėjo Mongolijos aplinkos padėtis, išaugo konfliktų dėl vandens su kaimyninėmis šalimis rizika ir vis dažniau pasitaiko vadinamasis „zud“ (angl. dzud) klimato reiškinys, kuriam būdingi ilgų sausrų ir atšiaurių žiemų ciklai ir per kurį žūva daugybė galvijų, laukinių gyvūnų ir didelė dalis biologinės įvairovės; ragina Mongolijos vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant įvairinti šalies ekonomiką ir ragina ES padėti šiame procese vykdant tikslinę veiklą bei prevencines ir kitas priemones, pavyzdžiui, vykdant glaudesnį abiejų susitarimo šalių aplinkosaugos politikos koordinavimą; ragina Mongolijos valdžios institucijas ir parlamentą, taip pat visas ES valstybes nares bendradarbiauti ir prisidėti iš esmės stiprinant tarptautinį klimato kaitos režimą vykdant veiksmus pagal Marakešo COP 22 įsipareigojimus;

34.  palankiai vertina tai, kad Mongolija ratifikavo ir laikosi visų su BLS + susijusių konvencijų dėl aplinkos apsaugos ir klimato kaitos; vis dėlto primygtinai ragina Mongoliją vykdyti savo ataskaitų teikimo prievoles pagal JT konvencijas dėl aplinkos apsaugos ir klimato kaitos (CITES, Bazelio ir Stokholmo konvencijos) ir užtikrinti šalies aplinkosaugos teisinės sistemos įgyvendinimą;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad gavybos pramonės įmonės Mongolijoje 2014 m. sukūrė 17 proc. BVP ir sudarė 89 proc. viso šalies eksporto; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina aktyvų Mongolijos dalyvavimą įgyvendinant Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI), kuria siekiama užtikrinti, kad šis sektorius būtų atskaitingesnis ir skaidresnis;

36.  pabrėžia, kad Oyu Tolgoi vario ir aukso kasyklos – tai vienintelis didžiausiais kasybos projektas, kuris nuo 2020 m. turėtų sukurti trečdalį Mongolijos BVP, ir kad Tavan Tolgoi yra didžiausia pasaulyje neišvystyta anglies kasykla; palankiai vertina viešas diskusijas dėl kasybos poveikio aplinkai ir visuomenės dalyvavimą valdant išteklius vietos lygiu;

37.  ragina Mongoliją, siekiant naudos savo piliečiams, plėtoti gamtos išteklių, ypač retų mineralų, nes jie laikomi vis vertingesniais skaitmeninėje pramonėje, gavybą; atkreipia dėmesį į tai, kad ES galėtų atlikti pagalbinį vaidmenį suteikiant technologinę ir finansinę pagalbą siekiant tokios nepriklausomos naudingųjų iškasenų gavybos;

38.  mano, kad investuojant į ateities technologijas bei skaitmeninimą galėtų būti padedama mažinti įvairių Mongolijos regionų išsivystymo skirtumus ir įvairinti ekonomiką; ragina ES ir valstybes nares intensyvinti bendradarbiavimą skaitmeninimo ir naujų technologijų srityje;

39.  pripažįsta, kad kyla didelių sunkumų kovojant su prekyba narkotikais; rekomenduoja, kad ES padėtų stiprinti viešąsias institucijas ir išteklius siekiant spręsti šiuos klausimus;

Prekybos ir ekonominiai santykiai

40.  pažymi, kad ES tapo trečia pagal dydį Mongolijos prekybos partnere ir kad Mongolijos prekės jau patenka į ES rinką netaikant iš esmės jokių muitų tarifų pagal dabartinę bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą;

41.  palankiai vertina tai, kad Mongolija įtraukta į BLS + sistemą;

42.  pažymi, kad Europos investicijos Mongolijoje iki šiol išliko ribotos dėl nepatikimos verslo aplinkos ir informacijos trūkumo;

43.  ragina ES ir Mongoliją intensyvinti santykius prekybos ir investicijų srityse, įskaitant skatinimą informavimo ir informuotumo didinimo priemonėmis, atsižvelgiant į teisines PBS nuostatas; pabrėžia, kad vykdant tokį intensyvinimą turėtų būti visapusiškai laikomasi įsipareigojimų pagal tarptautines konvencijas dėl darbo standartų, gero valdymo, žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos standartų;

44.  atsižvelgdamas į tai, ragina toliau plėtoti Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiklą Mongolijoje;

45.  pabrėžia, kad, norint padidinti investicijų iš ES apimtį, svarbu užtikrinti stabilią verslo bei teisinę aplinką;

46.  atkreipia dėmesį į tiesioginių užsienio investicijų (TUI) sumažėjimą, susijusį su kasybos sektoriumi, kuriam tenka dominuojantis vaidmuo ekonomikoje ir kuris išlieka pagrindiniu nesantaikos veiksniu;

47.  ragina Mongoliją, pasitelkiant užsienio investicijas ir skaidresnę teisinę aplinką, įvairinti savo ekonomiką tam, kad būtų padedama išvengti nestabilių naudingųjų iškasenų rinkų pažeidžiamumo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina naujus teisės aktus dėl tiesioginių užsienio investicijų (TUI);

48.  ragina toliau integruoti Mongoliją į pasaulio ir regiono ekonomiką įgyvendinant Prerijų kelią, Šilko kelią ir (arba) iniciatyvą „Vienas kelias, viena juosta“ arba TransEurazijos juostą, atsižvelgiant į šalies strateginius interesus ir prioritetus; ragina ES apsvarstyti galimybę dalyvauti šio regiono infrastruktūros ir investicijų programose, be kita ko, kasybos sektoriuje;

Regioninės ir pasaulinės problemos ir bendradarbiavimas

49.  pripažįsta lemiamą vaidmenį, kurį gali atlikti Mongolija, tarp dinamiškos ekonomikos šalių, kaip antai Kinija, Rusija, Pietų Korėja, Japonija ir Vidurinės Azijos šalys, ir tuo pat metu kaip tarpininkė tarp Europos ir Rytų Azijos regiono;

50.  pabrėžia Mongolijos trečiųjų kaimyninių valstybių užsienio politikos koncepciją, kuri apima santykius su ES, sugretintus su konstruktyviais ir intensyviais santykiais su įtakingomis strateginėmis partnerėmis ir tiesioginėmis kaimynėmis – Rusija ir Kinija;

51.  atkreipia dėmesį į Mongolijos draugiškus ir taip pat konkurencingus ekonominiu požiūriu santykius su kitomis regiono šalimis;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad Mongolija rimtai vertina galimos narystės Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EES) poveikį; yra susirūpinęs, kad toks žingsnis galėtų sutrukdyti tolesniems politiniams ir prekybos santykiams su ES;

53.  sveikina Mongoliją sėkmingai pirmininkavus 2016 m. Ulan Batore vykusiems ASEM ir ASEP susitikimams, teigiamai vertina parlamentinio aspekto sutvirtinimą ir glaudesnę šių dviejų regionų partnerystę, grindžiamą tokiais visuotinai pripažintais principais, kaip lygybė, tarpusavio pagarba, taip pat žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių propagavimas ir apsauga; palankiai vertina Mongolijos pasiūlymą įsteigti ASEM centrą, įskaitant virtualią / internetinę priemonę;

54.  palankiai vertina tai, kad Mongolija pasiskelbė zona be branduolinių ginklų, kaip oficialiai pripažino JT; ypač palankiai vertina konstruktyvų ir aktyvų Mongolijos vaidmenį daugiašaliuose forumuose skatinant bendradarbiavimą visuotinio branduolinio nusiginklavimo srityje, taip pat humanitarinio įsipareigojimo pasirašymą(10);

55.  palankiai vertina abipusį įsipareigojimą skatinti tarptautinę taiką ir saugumą ir šiomis aplinkybėmis palankiai vertina aktyvų Mongolijos vaidmenį tarptautiniuose daugiašaliuose mechanizmuose, pvz., JT ir ESBO, ir jos indėlį į iniciatyvas siekiant remti taiką ir stabilumą Šiaurės Rytų Azijoje ir už jos ribų, kaip antai Ulan Batoro dialogas dėl Rytų Azijos saugumo;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad Mongolija prisideda prie JT taikos palaikymo veiksmų visame pasaulyje ir teikia mokymo paslaugas tokiose misijose, tuo pačiu metu vis labiau siekiant stiprinti JT politines ir diplomatines galimybes ir atsakomybę siekiant užkirsti kelią konfliktams ir juos spręsti;

57.  teigiamai vertina Mongolijos glaudžiai suderintas su ES derybų ir balsavimo Jungtinėse Tautose ir kituose daugiašaliuose forumuose pozicijas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia PBS 8 straipsnio dėl tarptautinio bendradarbiavimo svarbą;

58.  pripažįsta Mongolijos, kaip naujos Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) narės 2016–2018 m., vaidmenį skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir ragina ES glaudžiai bendradarbiauti su Mongolija rengiant ir įgyvendinant JT ŽTT darbą;

59.  palankiai vertina tai, kad Mongolija ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, ir ragina Mongoliją ratifikuoti Kampalos pakeitimus, pagal kuriuos laiku apibrėžta ir nustatyta procedūra, susijusi su Teismo jurisdikcija dėl agresijos nusikaltimų nagrinėjimo;

60.  giria Mongoliją už jos pastangas propaguoti demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises šalyse, kurios yra Mongolijos kaimynystėje ir siekia demokratinių pokyčių; ragina ES taip pat įtraukti Mongoliją ir siekti ad hoc sinergijos įgyvendinant regionines programas Vidurinėje Azijoje, dėmesį sutelkiant į minėtus pokyčius;

61.  giria Mongoliją už jos vaidmenį suburiant mokslininkus iš abiejų Korėjų, Kinijos ir Rusijos, taip pat rengiant šeimų, kurios išskirtos dėl Korėjos pusiasalio padalijimo, susijungimus;

62.  remia Mongolijos pareikštą siekį 2022 m. tapti JT Saugumo Tarybos nare;

o
o   o

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Mongolijos vyriausybei bei Mongolijos Didžiajam Valstybės Churalui (parlamentui).

(1) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 49.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0121.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0458.
(4) OL C 36, 2016 1 29, p. 126.
(5) OL C 407, 2016 11 4, p. 35.
(6) OL C 249 E, 2013 8 30, p. 41.
(7) OL C 440, 2015 12 30, p. 97.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0424.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0032.
(10) http://www.icanw.org/pledge/


Sutartis dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos (priedas, kuriame pateikiamas prekių sąrašas) ***
PDF 233kWORD 41k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo (2015 m.), kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos priedas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (11018/2016 – C8-0391/2016 – 2016/0202(NLE))
P8_TA(2017)0034A8-0007/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11018/2016),

–  atsižvelgdamas į Protokolą (2015 m.), kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos (11019/2016) priedas,

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0391/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis bei į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8–0007/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.


Ekonomiškai efektyvus išmetamų teršalų kiekio mažinimas ir investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ***I
PDF 863kWORD 104k
2017 m. vasario 15 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas (COM(2015)0337 – C8-0190/2015 – 2015/0148(COD))(1)
P8_TA(2017)0035A8-0003/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB Sąjungoje sukurta šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema , siekiant skatinti taupiai ir ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB Sąjungoje sukurta šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, siekiant skatinti taupiai ir ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat tvariai stiprinti Sąjungos pramonę anglies dioksido ir investicijų nutekėjimo rizikos atžvilgiu;
__________________
__________________
15 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
15 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryboje įsipareigota iki 2030 m. bendrą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Prie šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, o ekonomiškai efektyviausia šį uždavinį įgyvendinti naudojant Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS), numatant teršalų išmetimą iki 2030 m. sumažinti 43 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Tai patvirtinta numatomais nacionaliniu lygmeniu nustatytais mažinimo veiksmais, kuriuos 2015 m. kovo 6 d. Sąjunga ir valstybės narės pateikė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui;
(2)  2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryboje įsipareigota iki 2030 m. bendrą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Prie to išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, o ekonomiškai efektyviausia šį uždavinį įgyvendinti naudojant Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS), numatant teršalų išmetimą iki 2030 m. sumažinti 43 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Tai patvirtinta numatomais nacionaliniu lygmeniu nustatytais mažinimo veiksmais, kuriuos 2015 m. kovo 6 d. Sąjunga ir valstybės narės pateikė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui. Išmetamų teršalų kiekio mažinimo pastangos turėtų būti sąžiningai padalytos sektoriams, kuriuos apima ES ATLPS;
__________________
16 http://www4.unfccc.int/submissions/indc/Submission%20Pages/submissions.aspx
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)   siekiant laikytis priimto susitarimo, kad visi ekonomikos sektoriai padėtų įgyvendinti tikslą iki 2030 m. sumažinti bendrą Sąjungos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, svarbu, kad, be ES ATLPS, nepaisant to, kad tai pagrindinė Sąjungos priemonė siekiant ilgalaikių Sąjungos klimato ir energetikos tikslų, taip pat būtų taikomi lygiaverčiai papildomi veiksmai pagal kitus teisės aktus ir priemones, skirtas mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kurių neapima ES ATLPS;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(2b)   pagal 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje Paryžiuje priimtą 2015 m. gruodžio 12 d. susitarimą (Paryžiaus susitarimas) šalys privalo įgyvendinti politikos priemones, kuriomis būtų įvykdyta daugiau kaip 180 numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, apimančių maždaug 98 % visame pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Paryžiaus susitarimu siekiama užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje kiltų gerokai mažiau nei 2° C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas apriboti temperatūros kilimą iki 1,5° C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tikimasi, kad daugeliu šių politikos priemonių bus nustatyta anglies dioksido kainodara ar panašios priemonės, todėl šioje direktyvoje turėtų būti įtvirtinta nuostata dėl peržiūros, kad Komisija prireikus galėtų pasiūlyti nustatyti labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį po to, kai pagal Paryžiaus susitarimą pirmą kartą 2023 m. bus atlikta apžvalga, pritaikyti nuostatas dėl anglies dioksido nutekėjimo, kad būtų atsižvelgta į anglies dioksido kainodaros mechanizmų pokyčius už Sąjungos ribų, ir papildomas politikos priemones siekiant stiprinti Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nuostata dėl peržiūros taip pat turėtų būti užtikrinama, kad 2018 m. per šešis mėnesius nuo sutarimą skatinančio dialogo pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją būtų priimtas komunikatas, kuriame būtų įvertinta Sąjungos klimato kaitos teisės aktų atitiktis Paryžiaus susitarimo tikslams;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(2c)   pagal Paryžiaus susitarimą ir teisėkūros institucijų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/29/EB1a ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 406/2009/EB1b pareikštą įsipareigojimą, prie išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Tuo tikslu dedamos Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) pastangos apriboti išmetamų teršalų kiekius tarptautiniame jūrų sektoriuje, ir jas reikėtų skatinti, siekiant parengti aiškų TJO veiksmų planą dėl klimato politikos priemonių laivybos sektoriuje išmetamo CO2 kiekiui mažinti pasauliniu lygmeniu. Reikia kuo skubiau nustatyti aiškius TJO tikslus mažinti išmetamų teršalų kiekius tarptautiniame jūrų sektoriuje, be to, tai yra išankstinė sąlyga, kad Sąjunga nesiimtų tolesnių veiksmų įtraukiant jūrų sektorių į ES ATLPS. Tačiau, jei toks susitarimas nebus pasiektas iki 2021 m., šis sektorius turėtų būti įtrauktas į ES ATLPS ir turėtų būti įsteigtas fondas laivų operatorių įnašams rinkti, siekiant užtikrinti, kad būtų kolektyviai laikomasi į Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/7571c, jau įtraukto išmetamo CO2 kiekio (kiekio, išmetamo Sąjungos uostuose ir plaukiant į juos arba iš jų). Pajamų dalį, gautą prekiaujant jūrų sektoriui skirtais ATL aukcionuose, reikėtų panaudoti efektyviam energijos vartojimui pagerinti ir investicijoms į naujoviškas technologijas paremti, siekiant sumažinti jūrų sektoriuje išmetamą CO2 kiekį, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybą ir uostus;
__________________
1a 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (OL L 140, 2009 6 5, p. 63).
1b 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).
1c 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad gerai veikianti, reformuota ES ATLPS, turinti rinkos stabilizavimo priemonę, bus pagrindinė Europos priemonė šiam tikslui pasiekti, numatant nuo 2021 m. taikyti 2,2 % metinį mažinimo koeficientą ir ne panaikinti nemokamų ATL skirstymą, bet po 2020 m. ir toliau taikyti dabartines priemones , siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo, kurį gali lemti įgyvendinama klimato politika, kol kitos ekonomiškai stipriausios valstybės nesiims palyginamų pastangų, ir kartu nemažinti aukcionuose parduodamų ATL dalies. Aukcionuose parduotina ATL dalis teisės aktuose turėtų būti nurodoma kaip procentinis dydis, siekiant sudaryti sąlygas tvirčiau planuoti investicinius sprendimus, padidinti skaidrumą ir visą sistemą padaryti paprastesnę ir suprantamesnę.
(3)  gerai veikianti, reformuota ES ATLPS kartu su pagerinta rinkos stabilizavimo priemone bus pagrindinės Europos priemonės šiam tikslui pasiekti, numatant nuo 2021 m. taikyti 2,2% metinį mažinimo koeficientą ir ne panaikinti nemokamų ATL skirstymą, bet po 2020 m. ir toliau taikyti dabartines priemones, siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo, kurį gali lemti įgyvendinama klimato politika, kol kitos ekonomiškai stipriausios valstybės nesiims palyginamų pastangų. Aukcionuose parduotina ATL dalis teisės aktuose turėtų būti nurodoma kaip procentinis dydis, kuris turėtų mažėti taikant tarpsektorinį korekcinį koeficientą, siekiant sudaryti sąlygas tvirčiau planuoti investicinius sprendimus, padidinti skaidrumą, visą sistemą padaryti paprastesnę ir suprantamesnę ir apsaugoti tuos sektorius, kuriems kyla didžiausia anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl tarpsektorinio korekcinio koeficiento. Tos nuostatos turėtų būti peržiūrimos pagal Paryžiaus susitarimą ir prireikus atitinkamai pakeistos siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus klimato srityje pagal tą susitarimą;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)   mažiausiai išsivysčiusios šalys, kuriose išmetama labai nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, yra ypač neapsaugotos nuo klimato kaitos padarinių. Todėl derėtų skirti ypatingą prioritetą mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikių tenkinimui naudojant ES ATLPS taršos leidimus kovos su klimato kaita priemonėms finansuoti, ypač prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio naudojant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Žaliąjį klimato fondą;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Norint to pasiekti, turi būti tęsiami plataus užmojo veiksmai klimato srityje taikant ES ATLPS kaip pagrindinį Europos klimato politikos elementą, ir daryti pažangą kitose energetikos sąjungos srityse17. 2030 m. strategijoje iškelto tikslo įgyvendinimas padės užtikrinti prasmingą anglies dioksido kainą ir toliau skatinti ekonomiškai efektyvų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;
(4)  vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams ir pramonės subjektams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Norint to pasiekti, turi būti tęsiami plataus užmojo veiksmai klimato srityje taikant ES ATLPS kaip pagrindinį Sąjungos klimato politikos elementą, ir daryti pažangą kitose energetikos sąjungos srityse17. Reikia atsižvelgti į ES ATLPS sąveiką su kitų sričių Sąjungos ir nacionalinės politika, kuri turi įtakos ES ATLPS taršos leidimų paklausai. 2030 m. strategijoje iškelto tikslo įgyvendinimas ir tinkamas su kitais energetikos sąjungos aspektais susijusios pažangos užtikrinimas padės užtikrinti prasmingą anglies dioksido kainą ir toliau skatinti ekonomiškai efektyvų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;
__________________
__________________
17 Komunikatas „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“, COM(2015)0080.
17 Komunikatas „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“, COM(2015)0080.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)   nustačius didesnius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, palyginti su Tarybos nustatytu 27 % tikslu, turėtų būti skiriama daugiau nemokamų ATL pramonės sektoriams, kuriuose kyla anglies dioksido nutekėjimas;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Sąjungos politika būtų grindžiama principu „teršėjas moka“, todėl, tuo remiantis, Direktyvoje 2003/87/EB numatyta, kad ilgainiui visi apyvartiniai taršos leidimai bus parduodami aukcionuose. Visiškas perėjimas prie aukcionų kol kas atidedamas dėl anglies dioksido nutekėjimo rizikos, o tikslingas nemokamų ATL skirstymas pramonei tol, kol kitos ekonomiškai stipriausios valstybės nesiims palyginamų klimato politikos priemonių, yra pateisinamas siekiant nepaskatinti išmesti dar daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų trečiosiose šalyse, kuriose pramonei palyginamų apribojimų dėl anglies dioksido išmetimo netaikoma;
(5)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Sąjungos politika būtų grindžiama principu „teršėjas moka“, todėl, tuo remiantis, Direktyvoje 2003/87/EB numatyta, kad ilgainiui visi apyvartiniai taršos leidimai bus parduodami aukcionuose. Visiškas perėjimas prie aukcionų kol kas laikinai atidedamas dėl anglies dioksido nutekėjimo rizikos, o tikslingas nemokamų ATL skirstymas pramonei tol, kol kitos ekonomiškai stipriausios valstybės nesiims palyginamų klimato politikos priemonių, yra pateisinama principo „teršėjas moka“ išimtis, jei nesuteikiama per daug ATL, siekiant nepaskatinti išmesti dar daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų trečiosiose šalyse, kuriose pramonei palyginamų apribojimų dėl anglies dioksido išmetimo netaikoma. To siekiant, nemokamų ATL skirstymas turėtų būti dinamiškesnis, laikantis šioje direktyvoje nustatytų ribų;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcionuose išlieka pagrindine taisykle, o nemokamas jų paskirstymas yra išimtis. Todėl, kaip patvirtino ir Europos Vadovų Taryba, aukcionuose skirtų parduoti ATL dalis, kuri 2013–2020 m. laikotarpiu sudarė 57 %, neturėtų būti mažinama. Komisijos poveikio vertinime18 ši aukcionuose skirtų parduoti ATL dalis aprašoma išsamiau ir nurodoma, kad šiuos 57 % sudaro ATL, parduodami aukcionuose valstybių narių vardu, įskaitant naujiems rinkos dalyviams atidėtus, bet nepaskirstytus ATL, taip pat ATL, skirti elektros energijos gamybai modernizuoti tam tikrose valstybėse narėse, ir ATL, kurie bus parduodami aukcionuose vėliau, nes kol kas jie perkelti į Rinkos stabilumo rezervą, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/...19;
(6)  apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcionuose išlieka pagrindine taisykle, o nemokamas jų paskirstymas yra išimtis. Todėl, kaip patvirtino ir Europos Vadovų Taryba, aukcionuose skirtų parduoti ATL dalis, kuri 2021–2030 m. laikotarpiu turėtų sudaryti 57 %, turėtų būti sumažinta taikant tarpsektorinį korekcinį koeficientą, siekiant apsaugoti sektorius, kuriems kyla didžiausia anglies dioksido nutekėjimo rizika. Komisijos poveikio vertinime ši aukcionuose skirtų parduoti ATL dalis aprašoma išsamiau ir nurodoma, kad ši 57 % dalis sudaro ATL, parduodami aukcionuose valstybių narių vardu, įskaitant naujiems rinkos dalyviams atidėtus, bet nepaskirstytus ATL, taip pat ATL, skirti elektros energijos gamybai modernizuoti tam tikrose valstybėse narėse ir ATL, kurie bus parduodami aukcionuose vėliau, nes kol kas jie perkelti į Rinkos stabilumo rezervą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/181419. Turėtų būti įsteigiamas Teisingo perėjimo užtikrinimo fondas, kuriuo siekiama remti regionus, kuriuose didelė darbuotojų dalis dirba nuo anglies dioksido priklausantiems sektoriams ir kurių BVP yra gerokai mažesnis už Sąjungos vidurkį;
__________________
18 SEC(2015)XX
19 Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/... dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (OL L […], […], p. […]).
19 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (OL L 264, 2015 10 9, p. 1).
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  kad Sąjungoje mažinant išmetamųjų teršalų kiekį būtų užtikrinta nauda aplinkai, nors kitos šalys savo veiksmais nesukuria palyginamų paskatų pramonei mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, sektorių ir jų pošakių, kuriuose yra reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, įrenginiams turėtų būti ir toliau nemokamai skiriami ATL. ES ATLPS taikymo laikotarpiu sukaupta patirtis patvirtina, kad skirtinguose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra skirtinga ir kad nemokami ATL padėjo išvengti anglies dioksido nutekėjimo. Nors tam tikruose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra didesnė, kitų sektorių įmonės gali didelę su ATL įsigijimu susijusių išlaidų dalį perkelti į produktų kainas neprarasdamos rinkos dalies ir sau prisiima tik likusią tų išlaidų dalį, tad joms būdinga nedidelė anglies dioksido nutekėjimo rizika. Komisija turėtų nustatyti ir diferencijuoti atitinkamus sektorius pagal jų prekybos ir teršalų išmetimo intensyvumą, kad galėtų geriau nustatyti, kuriuose sektoriuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra reali. Jei, remiantis šiais kriterijais, atitinkamuose sektoriuose ir jų pošakiuose viršijama tam tikra riba, nustatyta atsižvelgiant į galimybę ATL išlaidas perkelti į produktų kainas, laikoma, kad tokiuose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra reali. Kitų sektorių atžvilgiu laikoma, kad anglies dioksido nutekėjimo rizika yra maža arba jos iš viso nėra. Atsižvelgiant į sektorių ir jų pošakių, nesusijusių su elektros energijos gamyba, galimybes ATL išlaidas perkelti į produktų kainas, taip pat bus sumažinta netikėto pelno tikimybė;
(7)  kad Sąjungoje mažinant išmetamųjų teršalų kiekį būtų užtikrinta nauda aplinkai, nors kitos šalys savo veiksmais nesukuria palyginamų paskatų pramonei mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, sektorių ir jų pošakių, kuriuose yra reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, įrenginiams turėtų būti ir toliau laikinai nemokamai skiriami ATL. ES ATLPS taikymo laikotarpiu sukaupta patirtis patvirtina, kad skirtinguose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra skirtinga ir kad nemokami ATL padėjo išvengti anglies dioksido nutekėjimo. Nors tam tikruose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra didesnė, kitų sektorių įmonės gali didelę su ATL įsigijimu susijusių išlaidų dalį perkelti į produktų kainas neprarasdamos rinkos dalies ir sau prisiima tik likusią tų išlaidų dalį, tad joms būdinga nedidelė anglies dioksido nutekėjimo rizika. Komisija turėtų nustatyti ir diferencijuoti atitinkamus sektorius pagal jų prekybos ir teršalų išmetimo intensyvumą, kad galėtų geriau nustatyti, kuriuose sektoriuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra reali. Jei, remiantis šiais kriterijais, atitinkamuose sektoriuose ir jų pošakiuose viršijama tam tikra riba, nustatyta atsižvelgiant į galimybę ATL išlaidas perkelti į produktų kainas, laikoma, kad tokiuose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra reali. Kitų sektorių atžvilgiu laikoma, kad anglies dioksido nutekėjimo rizika yra maža arba jos iš viso nėra. Atsižvelgiant į sektorių ir jų pošakių, nesusijusių su elektros energijos gamyba, galimybes ATL išlaidas perkelti į produktų kainas, taip pat bus sumažinta netikėto pelno tikimybė; Anglies dioksido nutekėjimo rizika sektoriuose ir pošakiuose, kuriuose nemokamų ATL skyrimas apskaičiuojamas pagal aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykinių taršos rodiklių vertes, taip pat turėtų būti įvertinama atsižvelgiant į tai, kad šie produktai gaminami tiek chemijos gamyklose, tiek naftos perdirbimo įmonėse;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  siekiant atsižvelgti į technologijų pažangą atitinkamuose sektoriuose ir padėti jiems prisitaikyti prie atitinkamo paskirstymo laikotarpio, reikėtų numatyti, kad santykinių taršos rodiklių, naudojamų apskaičiuojant nemokamų ATL skaičių įrenginiams, vertės, nustatytos pagal 20072008 m. duomenis, būtų atnaujintos atsižvelgiant į pasiektą vidutinę pažangą. Siekiant prognozuojamumo, tai turėtų būti daroma taikant koeficientą, atitinkantį geriausią sektoriuje padarytos pažangos vertinimą, ir pakoreguojant jį pagal patikimus, objektyvius ir patikrintus to sektoriaus įrenginių duomenis, kad sektorių, kurių pažanga gerokai skiriasi nuo šio koeficiento, santykiniai taršos rodikliai būtų artimesni faktinei jų pažangai. Jei, remiantis duomenimis, tam tikro laikotarpio metinė pažanga yra daugiau kaip 0,5% didesnė arba mažesnė negu 2007–2008 m. verte grindžiamas mažinimas, atitinkamas santykinis taršos rodiklis pakoreguojamas ta procentine dalimi. Siekiant užtikrinti vienodas aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų gamybos sąlygas tiek naftos perdirbimo įmonėse, tiek chemijos gamyklose, aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykiniai taršos rodikliai turėtų būti toliau prilyginami naftos perdirbimo įmonių santykiniams taršos rodikliams;
(8)  siekiant atsižvelgti į technologijų pažangą atitinkamuose sektoriuose ir padėti jiems prisitaikyti prie atitinkamo paskirstymo laikotarpio, reikėtų numatyti, kad santykinių taršos rodiklių, naudojamų apskaičiuojant nemokamų ATL skaičių įrenginiams, vertės, nustatytos pagal 2007 m. ir 2008 m. duomenis, būtų atnaujintos atsižvelgiant į pasiektą vidutinę pažangą. Siekiant prognozuojamumo, tai turėtų būti daroma taikant koeficientą, atitinkantį faktinį padarytos pažangos, siekiančios 10 % efektyviausiuose sektorių įrenginiuose, vertinimą, ir pakoreguojant jį pagal patikimus, objektyvius ir patikrintus to sektoriaus įrenginių duomenis, kad sektorių, kurių pažanga gerokai skiriasi nuo šio koeficiento, santykiniai taršos rodikliai būtų artimesni faktinei jų pažangai. Jei, remiantis duomenimis, tam tikro laikotarpio metinė pažanga yra skiriasi daugiau kaip 1,75 % nuo atitinkamos 2007 m. ir 2008 m. vertės (yra didesnė arba mažesnė), atitinkamas santykinis taršos rodiklis turėtų būti pakoreguojamas ta procentine dalimi. Tačiau, jei, remiantis duomenimis, atitinkamo laikotarpio metinė pažanga yra 0,25 % ar didesnė, atitinkamas santykinis taršos rodiklis turėtų būti pakoreguojamas ta procentine dalimi. Siekiant užtikrinti vienodas aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų gamybos sąlygas tiek naftos perdirbimo įmonėse, tiek chemijos gamyklose, aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykiniai taršos rodikliai turėtų būti toliau prilyginami naftos perdirbimo įmonių santykiniams taršos rodikliams;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  valstybės narės, laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, turėtų skirti dalinę kompensaciją tam tikriems sektorių ir jų pošakių įrenginiams, jei tuose sektoriuose ir jų pošakiuose nustatyta didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl to, kad jiems kartu su elektros energijos kaina perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusios išlaidos. Protokole ir jo šalių konferencijoje Paryžiuje priimtuose sprendimuose turi būti numatyta progresyviai telkti finansavimą klimato kaitos švelninimo priemonėms, perduoti technologijas ir stiprinti gebėjimus reikalavimus atitinkančiose šalyse, ypač turinčiose mažiausiai galimybių. Klimato kaitai švelninti skirtos viešojo sektoriaus lėšos ir toliau bus labai svarbios telkiant išteklius laikotarpiui po 2020 m. Todėl aukcionų pajamos taip pat turėtų būti naudojamos klimato srities veiksmams, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių, pažeidžiamose trečiosiose šalyse finansuoti. Kiek lėšų bus sutelkta kovai su klimato kaita taip pat priklausys nuo numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų veiksmų, tolesnių investicijų planų ir nacionalinio prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo proceso užmojo ir kokybės. Valstybės narės taip pat turėtų aukcionų pajamas naudoti darbo jėgos, kurios darbo vietos perkeliamos dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, įgūdžių ugdymui ir perskirstymui į kitas sritis skatinti;
(9)  siekiant įgyvendinti vienodų sąlygų tikslą, valstybės narės, laikydamosi Sąjungos lygmeniu nustatytos centralizuotos sistemos, turėtų skirti dalinę kompensaciją tam tikriems sektorių ir jų pošakių įrenginiams, jei tuose sektoriuose ir jų pošakiuose nustatyta didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl to, kad jiems kartu su elektros energijos kaina perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusios išlaidos. Klimato kaitai švelninti skirtos viešojo sektoriaus lėšos ir toliau bus labai svarbios telkiant išteklius laikotarpiui po 2020 m. Todėl aukcionų pajamos taip pat turėtų būti naudojamos klimato srities veiksmams, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių, pažeidžiamose trečiosiose šalyse finansuoti. Kiek lėšų bus sutelkta kovai su klimato kaita taip pat priklausys nuo numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų veiksmų (INDC), tolesnių investicijų planų ir nacionalinio prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo proceso užmojo ir kokybės. Valstybės narės taip pat turėtų spręsti socialinius ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo klausimus ir aukcionų pajamas naudoti darbo jėgos, kurios darbo vietos perkeliamos dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, įgūdžių ugdymui ir perskirstymui į kitas sritis skatinti; Valstybės narės turėtų būti sudaryta galimybė papildyti Sąjungos lygmeniu nustatytą centralizuotą sistemą skiriamą kompensaciją. Tokios priemonės neturėtų viršyti lygių, nurodytų atitinkamose valstybės pagalbos gairėse;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  pagrindinė ilgalaikė šios direktyvos paskata, teikiama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, taip pat naujų atsinaujinančiosios energijos technologijų ir radikalių inovacijų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir procesais, srityse yra jos sukuriamas kainos signalas ir tai, kad už CO2, kuris neišmestas arba surinktas ilgalaikiam saugojimui, ATL grąžinti nereikia. Be to, siekiant papildyti komercinių anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įrenginių ir novatoriškų atsinaujinančiosios energijos technologijų demonstravimui paspartinti jau naudojamus išteklius, ES ATLPS apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti naudojami tam, kad subjektams, kurie, naudodami anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, naujas atsinaujinančiosios energijos technologijas ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų pramonines inovacijas, neišmeta arba saugo pakankamą CO2 kiekį, būtų suteiktas garantuotas atpildas su sąlyga, kad sudaromas dalijimosi žiniomis susitarimas. Didžioji šios paramos dalis turėtų būti teikiama po to, kai patvirtinamas neišmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tačiau tam tikra jos dalis, atsižvelgiant į taikomą technologiją, gali būti skiriama pasiekus tam tikrus iš anksto nustatytus etapus. Didžiausia remtina projekto išlaidų procentinė dalis gali skirtis priklausomai nuo projekto kategorijos;
(10)  pagrindinė ilgalaikė šios direktyvos paskata, teikiama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei anglies dioksido surinkimo ir naudojimo, taip pat naujų atsinaujinančiosios energijos technologijų ir radikalių inovacijų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir procesais, srityse yra jos sukuriamas kainos signalas ir tai, kad už CO2, kuris neišmestas arba surinktas ilgalaikiam saugojimui, ATL grąžinti nereikia. Be to, siekiant papildyti komercinių anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei anglies dioksido surinkimo ir naudojimo įrenginių ir novatoriškų atsinaujinančiosios energijos technologijų demonstravimui paspartinti jau naudojamus išteklius, ES ATLPS apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti naudojami tam, kad subjektams, kurie, naudodami anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei anglies dioksido surinkimo ir naudojimo technologijas, naujas atsinaujinančiosios energijos technologijas ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų pramonines inovacijas, neišmeta arba saugo pakankamą CO2 kiekį, būtų suteiktas garantuotas atpildas su sąlyga, kad sudaromas dalijimosi žiniomis susitarimas. Didžioji šios paramos dalis turėtų būti teikiama po to, kai patvirtinamas neišmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tačiau tam tikra jos dalis, atsižvelgiant į taikomą technologiją, gali būti skiriama pasiekus tam tikrus iš anksto nustatytus etapus. Didžiausia remtina projekto išlaidų procentinė dalis gali skirtis priklausomai nuo projekto kategorijos;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  turėtų būti sukurtas Modernizavimo fondas, kurį sudarytų 2 % visų ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų, parduotų bendroje aukciono platformoje rengiamuose aukcionuose pagal aukcionams taikomas taisykles ir sąlygas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1031/2010. Valstybės narės, kurių 2013 m. BVP vienam gyventojui pagal rinkos valiutos kursą buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio, turėtų galėti gauti paramą iš Modernizavimo fondo ir iki 2030 m. elektros energijos gamybos srityje nukrypti nuo taisyklės, kad visi apyvartiniai taršos leidimai turi būti parduodami aukcione, pasinaudodamos galimybe skirti nemokamų ATL, kad būtų skaidriai paskatintos faktinės investicijos į energetikos sektoriaus modernizavimą ir kartu išvengta vidaus energijos rinkos iškraipymų. Modernizavimo fondo valdymo taisyklėmis turėtų būti sukurta nuosekli, išsami ir skaidri sistema, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį sudaryti lengvą prieigą visiems dalyviams. Valdymo struktūra turėtų atitikti tinkamo lėšų naudojimo užtikrinimo poreikį. Tokią valdymo struktūrą turėtų sudaryti investicijų taryba ir valdymo komitetas, priimant sprendimus turėtų būti tinkamai pasitelkiama EIB kompetencija, nebent parama būtų teikiama mažiems projektams kaip nacionalinio skatinamojo finansavimo banko paskola arba kaip dotacija pagal nacionalinę programą, kurios tikslai atitinka Modernizavimo fondo tikslus. Fondo finansuojamas investicijas turėtų siūlyti valstybės narės. Siekiant tinkamai tenkinti investavimo poreikius mažiau pajamų gaunančiose valstybėse narėse, skirstant lėšas bus vienodai atsižvelgiama į patikrintą išmestų teršalų kiekį ir BVP kriterijus. Finansinė Modernizavimo fondo pagalba galėtų būti teikiama įvairiomis formomis;
(11)  turėtų būti sukurtas Modernizavimo fondas, kurį sudarytų 2 % visų ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų, parduotų bendroje aukciono platformoje rengiamuose aukcionuose pagal aukcionams taikomas taisykles ir sąlygas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1031/2010. Valstybės narės, kurių 2013 m. BVP vienam gyventojui pagal rinkos valiutos kursą buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio, turėtų galėti gauti paramą iš Modernizavimo fondo. Valstybės narės, kurių 2014 m. BVP vienam gyventojui pagal rinkos kainas buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio, turėtų galėti iki 2030 m. elektros energijos gamybos srityje nukrypti nuo taisyklės, kad visi apyvartiniai taršos leidimai turi būti parduodami aukcione, pasinaudodamos galimybe skirti nemokamų ATL, kad siekiant 2030 m. ir 2050 m. Sąjungos klimato ir energetikos tikslų būtų skaidriai paskatintos faktinės investicijos į energetikos sektoriaus modernizavimą ir diversifikavimą ir kartu išvengta vidaus energijos rinkos iškraipymų. Modernizavimo fondo valdymo taisyklėmis turėtų būti sukurta nuosekli, išsami ir skaidri sistema, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį sudaryti lengvą prieigą visiems dalyviams. Tokios taisyklės turėtų būti skaidrios ir subalansuotos ir atitikti tinkamo lėšų naudojimo užtikrinimo poreikį. valdymo struktūrą turėtų sudaryti investicijų taryba, patariamoji taryba ir valdymo komitetas. Sprendimų priėmimo procese turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į EIB ekspertines žinias, nebent parama būtų teikiama mažiems projektams skiriant nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų paskolas arba dotacijas pagal nacionalinę programą, kurios tikslai atitinka Modernizavimo fondo tikslus. Fondo finansuojamas investicijas turėtų siūlyti valstybės narės ir visos iš fondo skiriamos lėšos turėtų atitikti konkrečius tinkamumo kriterijus. Siekiant tinkamai tenkinti investavimo poreikius mažiau pajamų gaunančiose valstybėse narėse, skirstant lėšas bus vienodai atsižvelgiama į patikrintą išmestų teršalų kiekį ir BVP kriterijus. Finansinė Modernizavimo fondo pagalba galėtų būti teikiama įvairiomis formomis;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad turėtų būti patobulintos sąlygos (įskaitant skaidrumą), kuriomis galima skirti nemokamų ATL energetikos sektoriui modernizuoti tam tikrose valstybėse narėse. Investicijas, kurių vertė yra 10 mln. EUR arba daugiau, atitinkamos valstybės narės turėtų atrinkti konkurencinio konkurso būdu, taikydamos aiškias ir skaidrias taisykles, kuriomis, nenukrypdamos nuo energetikos sąjungos tikslų, užtikrintų, jog nemokami ATL būtų naudojami realioms investicijoms į energetikos sektoriaus modernizavimą paskatinti. Turėtų būti sudaryta galimybė nemokamais apyvartiniais taršos leidimais finansuoti ir mažesnės kaip 10 mln. EUR vertės investicijas. Tokias investicijas valstybės narės turėtų atrinkti pagal aiškius ir skaidrius kriterijus. Dėl atrankos proceso rezultatų turėtų vykti viešos konsultacijos. Visuomenė turėtų būti tinkamai informuojama tiek investicinių projektų atrankos etape, tiek juos įgyvendinant;
(12)  Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad turėtų būti patobulintos sąlygos (įskaitant skaidrumą), kuriomis galima skirti nemokamų ATL energetikos sektoriui modernizuoti ir diversifikuoti tam tikrose valstybėse narėse. Investicijas, kurių vertė yra 10 mln. EUR arba daugiau, atitinkamos valstybės narės turėtų atrinkti konkurencinio konkurso būdu, taikydamos aiškias ir skaidrias taisykles, kuriomis, nenukrypdamos nuo energetikos sąjungos tikslų, įskaitant trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio tikslus, užtikrintų, jog nemokami ATL būtų naudojami realioms investicijoms į energetikos sektoriaus modernizavimą ir diversifikavimą paskatinti. Turėtų būti galimybė nemokamais ATL finansuoti ir mažesnės vertės kaip 10 mln. EUR investicijas. Tokias investicijas valstybės narės turėtų atrinkti pagal aiškius ir skaidrius kriterijus. Dėl atrankos proceso turėtų vykti viešos konsultacijos, o šio atrankos proceso rezultatai, įskaitant atmestus projektus, turėtų būti skelbiami viešai. Visuomenė turėtų būti tinkamai informuojama tiek investicinių projektų atrankos etape, tiek juos įgyvendinant. Valstybės narės turėtų turėti galimybę dalį atitinkamų ATL ar visus juos perkelti į Modernizavimo fondą, jei jos gali naudotis abiem priemonėmis. Ši nukrypti leidžianti nuostata turėtų nustoti galioti iki prekybos laikotarpio pabaigos 2030 m.;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  finansavimas pagal ES ATLPS turėtų derėti su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus, siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos efektyviai;
(13)  finansavimas pagal ES ATLPS turėtų derėti su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, įskaitant programą „Horizontas 2020“, Europos strateginių investicijų fondą, Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir Europos investicijų banko (EIB) klimato investicijų strategiją, siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos efektyviai;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  pagal šiuo metu galiojančias mažiems įrenginiams taikomas nuostatas dėl jų neįtraukimo į ES ATLPS ši sistema jiems gali būti netaikoma ir toliau, be to, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės atnaujinti sąrašus įrenginių, kuriems sistema netaikoma, o valstybėms narėms, kurios šiuo metu tokia galimybe nesinaudoja, – pasinaudoti ja kiekvieno prekybos laikotarpio pradžioje;
(14)  pagal šiuo metu galiojančias mažiems įrenginiams taikomas nuostatas dėl jų neįtraukimo į ES ATLPS ši sistema jiems turėtų būti pratęsta, kad aprėptų įrenginius, kuriuos eksploatuoja mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), išskiriančius mažiau nei 50 000 tonų CO2 ekvivalento per kiekvieną trejų metų laikotarpį prieš išimties taikymo metus. Valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės atnaujinti sąrašus įrenginių, kuriems sistema netaikoma, o valstybėms narėms, kurios šiuo metu tokia galimybe nesinaudoja, – pasinaudoti ja kiekvieno prekybos laikotarpio pradžioje ir jo viduryje. Be to, turėtų būti įmanoma ES ATLPS netaikyti įrenginiams, kiekvienais iš trejų metų, einančių prieš kiekvieno prekybos laikotarpio pradžią, išmetantiems mažiau negu 5 000 tonų CO2 ekvivalentą, tokį netaikymą persvarstant kas penkerius metus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl alternatyvių lygiaverčių priemonių įrenginiuose, kuriems netaikoma sistema, nesusidarytų didesnės reikalavimų laikymosi išlaidos. Stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reikalavimai turėtų būti supaprastinti į ES ATLPS įtrauktiems mažiesiems teršėjams;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)   siekiant gerokai sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, Komisijai turėtų būti palikta galimybė apsvarstyti tokias priemones kaip automatinis išmetamųjų teršalų ataskaitų teikimas ir tikrinimas, išnaudojant visą informacinių ir ryšių technologijų potencialą;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)   deleguotaisiais aktais, nurodytais 14 ir 15 straipsniuose, turėtų būti kuo labiau supaprastinamos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant sumažinti administracinę naštą operatoriams. Deleguotuoju aktu, nurodytu 19 straipsnio 3 dalyje, turėtų būti supaprastintos sąlygos naudotis registru, ypač mažiems operatoriams;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio -1 punktas (naujas)
-1)   Visoje direktyvoje terminas „Bendrijos sistema“ pakeičiamas terminu „ES ATLPS“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio -1 a punktas (naujas)
-1a)   Visoje direktyvoje sąvoka „visoje Bendrijoje“ pakeičiama fraze „visoje Sąjungoje“.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio -1 b punktas (naujas)
-1b)   Visoje direktyvoje, išskyrus -1 ir -1a punktuose ir 26 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, terminas „Bendrija“ pakeičiama terminu „Sąjunga“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio -1 c punktas (naujas)
-1c)   Visoje direktyvoje žodžiai „23 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra“ pakeičiami žodžiais „30c straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra“.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio -1 d punktas (naujas)
-1d)   3g straipsnyje, 5 straipsnio 1 dalies d punkte, 6 straipsnio 2 dalies c punkte, 10a straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 14 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 19 straipsnio 1 ir 4 dalyse ir 29a straipsnio 4 dalyje žodis „reglamentas“ pakeičiamas žodžiu „aktas“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio -1 f dalis (nauja)
Direktyva 2003/87/EB
3 straipsnio h punktas
-1f)   3 straipsnio h punktas pakeičiamas taip:
„h) „naujas rinkos dalyvis“:
„h) „naujas rinkos dalyvis“:
—  įrenginys, vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių ir kuriam po 2011 m. birželio 30 d. pirmą kartą išduotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimas, arba
–  įrenginys, vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių ir kuriam po 2018 m. birželio 30 d. pirmą kartą išduotas leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas,
—  įrenginys, pirmą kartą vykdantis veiklą, įtrauktą į Bendrijos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, arba
–  įrenginys, pirmą kartą vykdantis veiklą, įtrauktą į Sąjungos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, arba
—  įrenginys, vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių arba veiklą, įtrauktą į Bendrijos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, ir kurio pajėgumai buvo žymiai išplėsti po 2011 m. birželio 30 d.; tik tiek, kiek tai susiję su tokiu išplėtimu;“
–  įrenginys, vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių arba veiklą, įtrauktą į Sąjungos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, ir kurio pajėgumai buvo gerokai išplėsti po 2018 m. birželio 30 d. tik tiek, kiek tai susiję su tokiu išplėtimu;“
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio -1 g punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
3 straipsnio ua punktas (naujas)
-1g)   3 straipsnis papildomas šiuo punktu:
„ua) mažasis teršėjas – įrenginys, kurio išmetamųjų teršalų kiekis nedidelis, kurį eksploatuoja mažoji ar vidutinė įmonė1a ir kuris atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
–  vidutinis metinis to įrenginio išmetamųjų teršalų kiekis, apie kurį pranešta kompetentingai institucijai per prieš dabartinį prekybos laikotarpį ėjusį prekybos laikotarpį, neįtraukiant iš biomasės susidariusio CO2 kiekio ir prieš atimant perduoto CO2 kiekį, yra mažesnis kaip 50 000 anglies dioksido ekvivalento tonų per metus;
–  pirmoje įtraukoje minimi vidutinio metinio to įrenginio išmetamų teršalų kiekio duomenys yra nežinomi arba nebetinkami dėl įrenginio ribų arba jo veiklos sąlygų pasikeitimo, tačiau metinis iš to įrenginio išmetamas teršalų kiekis per penkerius ateinančius metus, neįtraukiant iš biomasės susidariusio CO2 kiekio ir prieš atimant perduoto CO2 kiekį, tikėtina, bus mažesnis kaip 50 000 anglies dioksido ekvivalento tonų per metus;“
__________________
1a Kaip apibrėžta Rekomendacijos 2003/361/EB priede;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio -1 h punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
3c straipsnio 2 dalis
-1h)   3c straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. 13 straipsnio 1 dalyje  nurodytu laikotarpiu, kuris prasideda 2013 m. sausio 1 d. ir jei atliekant 30 straipsnio 4 dalyje numatytą peržiūrą nepadaroma pakeitimų kiekvienu vėlesniu laikotarpiu, bendras orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų skaičius lygus 95 % ankstesnio laikotarpio aviacijos emisijų kiekio, padauginto iš laikotarpio metų skaičiaus.
„2. 13 straipsnio 1 dalyje  nurodytu laikotarpiu, kuris prasideda 2013 m. sausio 1 d. ir jei atliekant 30 straipsnio 4 dalyje numatytą peržiūrą nepadaroma pakeitimų kiekvienu vėlesniu laikotarpiu, bendras orlaivių naudotojams paskirstytinų leidimų skaičius lygus 95 % ankstesnio laikotarpio aviacijos emisijų kiekio, padauginto iš laikotarpio metų skaičiaus.
2021 m. bendras aviacijos veiklai skirtų apyvartinių taršos leidimų skaičius yra 10 % mažesnis nei laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. vidutiniškai skirtas leidimų skaičius, o paskui mažėja tokia pat metine sparta kaip bendra ES ATLPS viršutinė riba, nustatyta 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. aviacijos sektoriaus viršutinė riba labiau atitiktų kitų ES ATLPS sektorių viršutinę ribą.
Nuo 2021 m. aviacijos veiklai į ne EEE šalių aerodromus ir iš jų skiriamų apyvartinių taršos leidimų skaičius gali būti koreguojamas atsižvelgiant į būsimąjį pasauline rinką paremtą mechanizmą, kuriam pritarė Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) per savo 39-ąją asamblėjos sesiją. Po ICAO asamblėjos 40-osios sesijos Komisija iki 2019 m. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tos veiklos.
Ši procentinė dalis gali būti peržiūrėta bendros šios direktyvos peržiūros metu.“
Ši procentinė dalis gali būti peržiūrėta bendros šios direktyvos peržiūros metu.“
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio -1 i punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
3c straipsnio 4 dalis
-1i)   3c straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
Šį sprendimą svarsto 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas.
Šį sprendimą svarsto 30c straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio -1 j punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
3 d straipsnio 2 dalis
-1j)   3d straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Nuo 2013 m. sausio 1 d. 15 % leidimų parduodama aukcione. Ši procentinė dalis gali būti padidinta atsižvelgiant į bendros šios direktyvos peržiūros rezultatus.
„2. Nuo 2021 m. sausio 1 d. 50 % apyvartinių taršos leidimų parduodama aukcione.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 punktas
Direktyva 2003/87/EB
3 d straipsnio 3 dalis
(1)  3d straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
1)  3d straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą.“
„3. Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatoma išsami tvarka dėl valstybių narių aukcione parduotinų apyvartinių taršos leidimų, kurių neprivaloma skirti nemokamai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis arba 3f straipsnio 8 dalį. Apyvartinių taršos leidimų skaičius, kurį kiekviena valstybė narė turi parduoti aukcione kiekvienu laikotarpiu, yra proporcingas šiai valstybei narei tenkančiai bendrai visoms valstybėms narėms ataskaitiniais metais priskirtų aviacijos išmetamų teršalų daliai, apie kurią pranešama pagal 14 straipsnio 3 dalį ir kuri patikrinama pagal 15 straipsnį. 3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi 2010 m., o kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu vėlesniu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, kuriuo vyks aukcionas, pradžios.“
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 a punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
3d straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
1a)   3d straipsnio 4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„4. Valstybės narės nustato, kaip bus naudojamos leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos. Šios pajamos turėtų būti naudojamos klimato kaitos problemoms ES ir trečiosiose šalyse spręsti, inter alia, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio ES ir trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse, mokslinių tyrimų ir pokyčių finansavimui siekiant sušvelninti šį poveikį ir prisitaikyti, ypač aeronautikos ir oro transporto srityse, išmetamų dujų kiekio naudojant nedidelį teršalų kiekį išmetantį transportą sumažinimui ir Bendrijos sistemos administravimo išlaidų padengimui. Aukcione gautos įplaukos taip pat turėtų būti naudojamos įnašams į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondą padengti bei priemonėms, kurios padėtų užkirsti kelią miškų kirtimui, finansuoti.“
„4. Visos pajamos naudojamos klimato kaitos problemoms Sąjungoje ir trečiosiose šalyse spręsti, inter alia, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse, mokslinių tyrimų ir pokyčių finansavimui siekiant sušvelninti šį poveikį ir prisitaikyti, ypač aeronautikos ir oro transporto srityse, išmetamų dujų kiekio naudojant nedidelį teršalų kiekį išmetantį transportą sumažinimui ir Sąjungos sistemos administravimo išlaidų padengimui. Aukcione gautos įplaukos taip pat gali būti naudojamos įnašams į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondą padengti bei priemonėms, kurios padėtų užkirsti kelią miškų naikinimui, finansuoti.“
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 b punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
33 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1b)   3e straipsnis papildomas šia dalimi:
„1a. Nuo 2021 m. aviacijos sektoriui neskiriama jokių apyvartinių taršos leidimų pagal šią direktyvą, nebent tai būtų patvirtinta vėlesniame Europos Parlamento ir Tarybos priimtame sprendime, kadangi ICAO rezoliucijoje A-39/3 numatoma, kad nuo 2021 m. bus taikoma pasaulinė rinka paremta priemonė. Todėl teisės aktų leidėjai atsižvelgia į tos rinka paremtos priemonės ir ES ATLPS sąveiką.“
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 a punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
IIa skyrius (naujas)
2a)   Įterpiamas šis skyrius:
„IIa SKYRIUS
Laivybos įtraukimas nesant tarptautinio lygmens pažangos
3ga straipsnis
Įžanga
Nuo 2019 m., kol nėra palyginamos Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) struktūroje veikiančios sistemos, Sąjungos uostuose ir reisų į Sąjungos uostus, į kuriuos įplaukiama laivo kelionės metu ir iš jų metu išmetamo CO2 kiekis apskaitomas taikant šiame skyriuje nustatytą sistemą, kuri pradeda veikti nuo 2023 m.
3gb straipsnis
Taikymo sritis
Iki 2023 m. sausio 1 d., šio skyriaus nuostatos taikomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, yra juose arba išvyksta iš jų, išmetamo CO2 kiekio apyvartinių taršos leidimų skyrimui ir išdavimui pagal Reglamento (ES) 2015/757 nuostatas. Jūrinei veiklai 12 ir 16 straipsniai taikomi taip pat, kaip kitų rūšių veiklai.
3gc straipsnis
Papildomi apyvartiniai taršos leidimai jūrų sektoriui
Iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Komisija pagal 30b straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, ir, atsižvelgiant į kitus sektorius, nustatomas bendras jūrų sektoriui skirtų apyvartinių taršos leidimų kiekis, leidimų paskirstymo aukcione metodas bei specialiosios nuostatos dėl administruojančios valstybės narės. Kai jūrų sektorius įtraukiamas į ES ATLPS, visas apyvartinių taršos leidimų kiekis padidinamas tuo kiekiu.
Tarpininkaujant 3gd straipsniu įsteigtam fondui (toliau – Jūrų sektoriaus klimato fondas), 20 proc. pajamų, gautų aukcione pardavus 3gd straipsnyje nurodytus leidimus, panaudojamos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir investicijoms į naujoviškas technologijas remti, siekiant sumažinti jūrų sektoriuje, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybą ir uostus, išmetamą CO2 kiekį.
3gd straipsnis
Jūrų sektoriaus klimato fondas
1.   Įsteigiamas fondas, kuriuo tikslas – kompensuoti už jūrų sektoriuje išmetamus teršalus, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir sudaryti galimybes investuoti į naujoviškas technologijas, kuriomis būtų mažinamas jūrų sektoriuje išmetamas CO2 kiekis.
2.   Laivų operatoriai gali savanoriškai į fondą mokėti metinį narystės įnašą, atsižvelgdami į savo bendrą išmetamųjų teršalų kiekį, apie kurį pranešta ankstesniais kalendoriniais metais pagal Reglamentą (ES) 2015/757. Nukrypstant nuo 12 straipsnio 3 dalies, fondas grąžina apyvartinius taršos leidimus kolektyviai laivų operatorių, kurie yra fondo nariai, vardu. Kasmet ne vėliau kaip vasario 28 d. fondas nustato įnašą už toną išmestų teršalų, kuris negali būti mažesnis už apyvartinių taršos leidimų rinkos kainą ankstesniais metais.
3.   Fondas įsigyja tokį apyvartinių taršos leidimų kiekį, kuris atitinka praėjusiais kalendoriniais metais bendrai visų jo narių išmestų teršalų kiekį, ir kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 dieną grąžina juos į pagal 19 straipsnį įsteigtą registrą, kad jie būtų panaikinti. Įnašai skelbiami viešai.
4.   Taip pat fondas, naudodamas 3gc straipsnyje nurodytas pajamas, didina energijos vartojimo efektyvumą ir sudaro galimybes investuoti į naujoviškas technologijas, kuriomis būtų mažinamas jūrų sektoriuje, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybą ir uostus, išmetamas CO2 kiekis. Visos fondo remiamos investicijos skelbiamos viešai ir atitinka šios direktyvos tikslus.
5.   Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva siekiant įgyvendinti šį straipsnį.
3ge straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
Sudarius tarptautinį susitarimą dėl visuotinių priemonių jūrų transporto išmetamam šiltnaminio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, Komisija peržiūri šią direktyvą ir prireikus siūlo pakeitimus, kad būtų užtikrintas jos derėjimas su tuo tarptautiniu susitarimu.“
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 b punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
5 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
2b)   5 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
„da) visų anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo technologijų, kurios bus naudojamos įrenginiuose siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį.“
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 c punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
6 straipsnio 2 dalies e a ir e b punktai (nauji)
2c)   6 straipsnio 2 dalis papildoma šiais punktais:
„ea) visi teisiniai reikalavimai dėl socialinės atsakomybės ir ataskaitų teikimo, siekiant užtikrinti vienodą ir veiksmingą aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad kompetentingos institucijos ir suinteresuotieji subjektai, įskaitant darbuotojų, pilietinės visuomenės ir vietos bendruomenių atstovus, galėtų susipažinti su visa svarbia informacija (kaip numatyta Orhuso konvencijoje ir Sąjungos bei nacionalinės teisės aktuose, įskaitant šią direktyvą);
eb)   pareiga kasmet skelbti išsamią informaciją apie kovą su klimato kaita ir Sąjungos direktyvų laikymąsi aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos srityse; su šia informacija gali susipažinti darbuotojų ir šalia įrenginio gyvenančių bendruomenių pilietinės visuomenės atstovai.“
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 d punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
7 straipsnis
2d)   7 straipsnis pakeičiamas taip:
„7 straipsnis
„7 straipsnis
Operatorius kompetentingą instituciją informuoja apie visus numatomus įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimus arba jo pajėgumų išplėtimą, arba žymų jų sumažinimą, dėl ko gali tekti atnaujinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimą. Tam tikrais atvejais kompetentinga institucija atnaujina leidimą. Jeigu keičiasi įrenginio operatoriaus tapatybė, kompetentinga institucija atnaujina leidimą, kuriame įrašo naujo operatoriaus pavadinimą ir adresą.“
Nepagrįstai nedelsdamas, operatorius kompetentingą instituciją informuoja apie visus numatomus įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimus arba jo pajėgumų išplėtimą, arba žymų jų sumažinimą, dėl ko gali tekti atnaujinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimą. Tam tikrais atvejais kompetentinga institucija atnaujina leidimą. Jeigu keičiasi įrenginio operatoriaus tapatybė, kompetentinga institucija atnaujina leidimą, kuriame įrašo atitinkamą su naujo operatoriaus tapatybe susijusią informaciją ir kontaktinius duomenis.“
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 punktas
Direktyva 2003/87/EB
9 straipsnio 2 ir 3 dalys
Nuo 2021 m. linijinis koeficientas yra 2,2 %.
Nuo 2021 m. linijinis koeficientas yra 2,2 % ir bus peržiūrimas siekiant jį padidinti iki 2,4 % ne anksčiau kaip 2024 m.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto a papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
a)   1 dalis papildoma trimis naujomis pastraipomis:
a)   1 dalis pakeičiama taip:
„1. Nuo 2019 m. valstybės narės aukcionuose parduoda arba panaikina apyvartinius taršos leidimus, išskyrus tuos, kurie skiriami nemokamai pagal 10a ir 10c straipsnius ir kurie perkeliami į rinkos stabilumo rezervą.“
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto a papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Nuo 2021 m. valstybės narės aukcionuose parduoda 57 % apyvartinių taršos leidimų.
Nuo 2021 m. parduodama arba panaikinama 57 % apyvartinių taršos leidimų, ir ta dalis pagal 10a straipsnio 5 dalį per visą dešimties metų laikotarpį, kuris prasideda 2021 m. sausio 1 d., sumažinama ne daugiau kaip penkiais procentiniais punktais. Tokia korekcija atliekama tik sumažinant aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, kaip nurodyta 2 dalies pirmos pastraipos a punkte. Jei korekcija neatliekama arba jei siekiant atlikti korekciją reikia mažiau nei penkių procentinių punktų, likęs apyvartinių taršos leidimų kiekis panaikinamas. Toks panaikinimas neviršija 200 mln. apyvartinių taršos leidimų.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto a papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
2021–2030 m. 2 % bendro aukcionuose parduodamo apyvartinių taršos leidimų kiekio skiriami sukurti fondui, kurio lėšos bus naudojamos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energetikos sistemoms modernizuoti tam tikrose valstybėse narėse, kaip išdėstyta šios direktyvos 10d straipsnyje (toliau – Modernizavimo fondas).
2021–2030 m. 2 % bendro aukcionuose parduodamo apyvartinių taršos leidimų kiekio skiriami siekiant sukurti fondą, kurio lėšos bus naudojamos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energetikos sistemoms modernizuoti tam tikrose valstybėse narėse, kaip išdėstyta šios direktyvos 10d straipsnyje (toliau – Modernizavimo fondas). Šioje pastraipoje nustatytas kiekis įeina į 57 % apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti parduodami aukcionuose, kaip nustatyta antroje pastraipoje.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto a papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 1 dalies 3 a pastraipa (nauja)
Be to, 3 % viso apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti išduoti 2021–2030 m., kiekio parduodama aukcionuose siekiant kompensuoti sektoriams ar pošakiams, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių sąnaudų, atsirandančių dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sąnaudų perkėlimo į elektros kainą, kaip nustatyta šios direktyvos 10a straipsnio 6 dalyje. Du trečdaliai šioje pastraipoje nustatyto kiekio įeina į 57 % apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti parduodami aukcionuose, kaip nurodyta antroje pastraipoje.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto a papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 1 dalies 3 b pastraipa (nauja)
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įkuriamas Teisingo perėjimo užtikrinimo fondas, kaip Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo veiklą papildantis fondas, ir jis finansuojamas sutelkiant 2 % aukcionų pajamų.
Pajamos iš šių aukcionų išlieka Sąjungos lygmens dydžio ir naudojamos siekiant paremti tuos regionus, kuriuose nuo iškastinio kuro priklausomuose sektoriuose dirba didelė darbuotojų dalis ir BVP yra daug mažesnis už ES vidurkį. Tokios priemonės turi atitikti subsidiarumo principą.
Šias teisingam perėjimui užtikrinti skirtas aukcionų pajamas galima naudoti skirtingais būdais, pvz.:
–  įsteigiant darbuotojų perskirstymo ir (arba) judumo centrus,
–  įgyvendinant švietimo (mokymo) iniciatyvas darbuotojams perkvalifikuoti arba jų kvalifikacijai kelti;
–  teikiant paramą darbo paieškos metu;
–  steigiant įmones, taip pat
–  stebėjimo ir prevencinėmis priemonėmis siekiant išvengti neigiamo restruktūrizavimo proceso poveikio fizinei ir psichikos sveikatai arba tą poveikį mažinti.
Kadangi pagrindinė veikla, kurią numatoma finansuoti iš Teisingo perėjimo užtikrinimo fondo, glaudžiai susijusi su darbo rinka, socialiniai partneriai aktyviai įtraukiami į fondo valdymą remiantis Europos socialinio fondo komiteto modeliu ir vietos socialinių partnerių dalyvavimas yra pagrindinis reikalavimas projekto finansavimui gauti.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto a papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa
Bendras likęs apyvartinių taršos leidimų kiekis, kurį valstybės narės parduos aukcionuose, paskirstomas taip, kaip nustatyta 2 dalyje.
Atėmus pusę 10a straipsnio 8 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų leidimų kiekio, bendras likęs apyvartinių taršos leidimų kiekis, kurį valstybės narės parduos aukcionuose, paskirstomas taip, kaip nustatyta 2 dalyje.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto a papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 1 dalies 4 a pastraipa (nauja)
2021 m. sausio 1 d. panaikinama 800 mln. į rinkos stabilumo rezervą perkeltų apyvartinių taršos leidimų.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto b papunkčio ii punktas
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  10 % visų apyvartinių taršos leidimų, kurie bus parduodami aukcione, paskirstytų tam tikroms valstybėms narėms siekiant solidarumo ir ekonomikos augimo Bendrijoje; todėl leidimų, kuriuos tos valstybės narės parduoda aukcione pagal a punktą, skaičius padidinamas IIa priede nurodyta procentine dalimi.“;
b)  10 % visų apyvartinių taršos leidimų, kurie bus parduodami aukcione, paskirstytų tam tikroms valstybėms narėms siekiant solidarumo ir ekonomikos augimo Bendrijoje; todėl leidimų, kuriuos tos valstybės narės parduoda aukcione pagal a punktą, skaičius padidinamas IIa priede nurodyta procentine dalimi. Valstybių narių, kurios gali gauti paramą iš Modernizavimo fondo, kaip nustatyta 10d straipsnyje, apyvartinių taršos leidimų dalis, nurodyta IIa priede, perkeliama į jų dalį Modernizavimo fonde.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
ba)   3 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
„3. Valstybės narės turi nustatyti, kaip naudojamos apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos. Ne mažiau kaip 50 % pajamų, gautų parduodant apyvartinius taršos leidimus aukcione pagal 2 dalį, įskaitant visas pajamas, gautas iš aukcionų pagal tos dalies b ir c punktus, arba šių pajamų vertės finansinis atitikmuo, turėtų būti naudojami vienam ar daugiau iš šių tikslų:“
„3. Valstybės narės turi nustatyti, kaip naudojamos apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos. Absoliučiai visos pajamos, gautos parduodant leidimus aukcionuose pagal 2 dalį, arba šių pajamų finansinės vertės atitikmuo naudojami vienam ar daugiau iš šių tikslų:“
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto b b papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 3 dalies b punktas
bb)   3 dalies b punktas pakeičiamas taip:
„b) plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius, kad būtų galima įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą iki 2020 m. 20 % visos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir plėtoti kitas technologijas, kuriomis prisidedama pereinant prie saugios ir tvarios ekonomikos, kai išmetami nedideli anglies dioksido kiekiai, ir kurios padeda įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą;
„b) plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius, kad iki 2030 m. būtų galima įvykdyti su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusį Sąjungos įsipareigojimą, ir plėtoti kitas technologijas, kuriomis prisidedama pereinant prie saugios ir tvarios ekonomikos, kai išmetami nedideli anglies dioksido kiekiai, ir kurios padeda įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą iki 2030 m. padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki lygio, dėl kurio susitarta atitinkamuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose;“
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto b c papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 3 dalies f punktas
bc)   3 dalies f punktas pakeičiamas taip:
„f) skatinti perėjimą prie nedidelį kiekį teršalų išmetančių ir viešojo transporto priemonių;“
„f) skatinti perėjimą prie nedidelį kiekį teršalų išmetančių ir viešojo transporto priemonių ir remti – tol, kol su CO2 susijusios išlaidos nebus panašiai atspindėtos kitų antžeminio transporto rūšių atžvilgiu, – elektrifikuoto transporto rūšis, pavyzdžiui, geležinkelių transportą ar kitas elektrifikuoto antžeminio transporto rūšis, atsižvelgiant į jų netiesiogines išlaidas, susijusias su ES ATLPS;“
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 dalies b d punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 3 dalies h punktas
bd)   3 dalyje h punktas pakeičiamas taip:
„h) taikyti priemones, skirtas padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pastatų šiluminę izoliaciją ar suteikti finansinę paramą, siekiant spręsti socialinius klausimus, susijusius su mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiais namų ūkiais; “
„h) taikyti priemones, skirtas pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir pastatų šiluminę izoliaciją ar suteikti finansinę paramą, siekiant spręsti socialinius klausimus, susijusius su mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiais namų ūkiais;“
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto c papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 3 dalies j punktas
j)  finansuoti finansines priemones, skirtas sektoriams ar pošakiams, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, nes jie patiria didelių netiesioginių išlaidų, kurios yra jiems kartu su elektros energijos kainomis perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusios išlaidos, su sąlyga, kad tos priemonės atitinka 10a straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas;
j)  finansuoti finansines priemones, skirtas sektoriams ar pošakiams, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, nes jie patiria didelių netiesioginių išlaidų, kurios yra jiems kartu su elektros energijos kainomis perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusios išlaidos, jeigu šiam tikslui naudojama ne daugiau kaip 20 % pajamų ir jeigu tos priemonės atitinka 10a straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto c papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 3 dalies l punktas
l)  darbo jėgos, kurios darbo vietos, laipsniškai atsisakant iškastinio kuro, perkeliamos į kitas sritis, įgūdžiams ugdyti ir darbo vietoms perskirstyti, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.“;
l)  ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo socialiniams padariniams šalinti ir darbo jėgos, kurios darbo vietos perkeliamos į kitas sritis, įgūdžiams ugdyti ir darbo vietoms perskirstyti, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto c a papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
ca)   3 dalyje įterpiama ši pastraipa:
„Ši informacija teikiama naudojant standartizuotą Komisijos parengtą šabloną, įskaitant informaciją apie skirtingų kategorijų iš aukcionų gautų pajamų naudojimą ir lėšų naudojimo papildomumą. Šią informaciją Komisija skelbia savo svetainėje.“
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto c b papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
cb)   3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Laikoma, kad valstybės narės įvykdė šios dalies nuostatas, jei jos turi ir įgyvendina fiskalinės arba finansinės paramos politiką, įskaitant visų pirma trečiosiose šalyse, arba vidaus reguliavimo politiką, kuria subalansuojama pirmoje pastraipoje nurodytiems tikslams skirta finansinė parama, sudaranti mažiausiai 50 % pajamų, gautų iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais aukcionuose, kaip nurodyta 2 dalyje, įskaitant pajamas iš aukcionų, nurodytas 2 dalies b ir c punktuose.“
„Laikoma, kad valstybės narės įvykdė šios dalies nuostatas, jei jos turi ir įgyvendina fiskalinės arba finansinės paramos politiką, įskaitant visų pirma besivystančiose šalyse, arba vidaus reguliavimo politiką, kuria subalansuojama pirmoje pastraipoje nurodytiems tikslams skirta papildoma finansinė parama, sudaranti 100 % pajamų, gautų iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais aukcionuose, kaip nurodyta 2 dalyje, ir pranešė apie tą politiką naudodamos Komisijos parengtą standartizuotą šabloną.“
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto d papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 4 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos
d)  4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
d)  4 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:
„Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą.
4. Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant išsamią tvarką dėl aukcionų laiko, administravimo ir kitų aspektų, siekiant užtikrinti, kad jie vyktų atvirai, skaidriai, suderintai ir be diskriminacijos. Siekiant šio tikslo, procesas turi būti nuspėjamas, ypač kiek tai susiję su aukcionų laiku ir seka bei numatytu parduodamų apyvartinių taršos leidimų kiekiu. Jei vertinime padaryta išvada, kad atskiruose pramonės sektoriuose nėra tikėtinas joks reikšmingas poveikis sektoriams ar jų pošakiams, kuriems kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, Komisija, siekdama užtikrinti tinkamą rinkos veikimą, išimtinėmis aplinkybėmis gali pritaikyti laikotarpio, nurodyto 13 straipsnio 1 dalyje ir prasidedančio 2013 m. sausio 1 d., tvarkaraštį. Komisija atlieka ne daugiau kaip vieną tokį pritaikymą daugiausiai 900 mln. leidimų.
Aukcionai rengiami taip, kad:
a)   operatoriams, visų pirma visoms MVĮ, kurioms taikoma ES ATLPS, būtų užtikrinamos visos, sąžiningos ir teisingos galimybės juose dalyvauti;
b)   visiems dalyviams būtų užtikrinama prieiga prie tos pačios informacijos tuo pačiu metu ir kad dalyviai nepakenktų aukcionų sistemos veikimui;
c)   aukcionų rengimas ir dalyvavimas juose būtų ekonomiškai efektyvus ir būtų išvengta nepagrįstų administracinių išlaidų; ir
d)   mažiems teršėjams būtų suteikta prieiga prie apyvartinių taršos leidimų.“
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto d a papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 4 dalies 4 a pastraipa (nauja)
da)   4 dalis papildoma šia pastraipa:
„Valstybės narės Komisijai kas dvejus metus teikia ataskaitą dėl elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatacijos nutraukimo savo teritorijoje dėl nacionalinių priemonių. Komisija apskaičiuoja tą pajėgumų eksploatacijos nutraukimą atitinkantį apyvartinių taršos leidimų skaičių ir praneša apie tai valstybėms narėms. Valstybės narės gali panaikinti atitinkamą apyvartinių taršos leidimų kiekį iš viso pagal 2 dalį paskirstomo kiekio.“
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punkto d b papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 5 dalis
db)   5 dalis pakeičiama taip:
„5. Komisija stebi, kaip veikia Europos anglies dioksido rinka. Kasmet ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje aptariama, kaip veikia anglies dioksido rinka, įskaitant aukcionų vykdymą, aptariamas likvidumas ir parduotų leidimų kiekis. Prireikus valstybės narės užtikrina, kad visa reikiama informacija būtų pateikta Komisijai bent prieš du mėnesius iki ji priima ataskaitą.“
„5. Komisija stebi, kaip veikia ES ATLPS. Kasmet ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje aptariama, kaip ji veikia, įskaitant aukcionų vykdymą, aptariamas likvidumas ir parduotų leidimų kiekis. Ataskaitoje taip pat aptariama ES ATLPS sąveika su kitomis Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemonėmis, nurodant ir tai, kokį poveikį tos politikos priemonės turi ES ATLPS pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai ir jų atitiktį Sąjungos 2030 ir 2050 m. klimato ir energetikos politikos tikslams. Ataskaitoje taip pat atsižvelgiama į anglies dioksido nutekėjimo riziką ir poveikį investicijoms Sąjungoje. Valstybės narės užtikrina, kad visa reikiama informacija būtų pateikta Komisijai bent prieš du mėnesius iki ji priima ataskaitą.“
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto a papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos
a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
a)  1 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:
„Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą. Šiame akte taip pat numatomas papildomas apyvartinių taršos leidimų iš naujiems rinkos dalyviams skirto rezervo paskirstymas įrenginiams, labai padidinusiems savo gamybą, taikant tas pačias ribas ir koreguojant paskirstymą kaip ir dalinio veiklos nutraukimo atveju.
1. Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva nustatant visai Sąjungai taikomos visiškai suderintos įgyvendinimo priemonės dėl apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pagal 4, 5 ir 7 dalis, įskaitant 19 dalies suderintam taikymui būtinas nuostatas. Šiame akte taip pat numatomas papildomas apyvartinių taršos leidimų iš naujiems rinkos dalyviams skirto rezervo paskirstymas įrenginiams, labai pakeitusiems savo gamybą. Visų pirma juo numatoma, kad kiekvieną kartą, kai gamyba padidinama ar sumažinama bent 10 %, tai išreiškiant kaip patikrintų ankstesnių dvejų metų gamybos duomenų slankųjį vidurkį, palyginti su gamybos veikla, apie kurią pranešama pagal 11 straipsnį, atitinkamai pakoreguojamas leidimų skaičius – leidimai turėtų būti įtraukiami į 7 dalyje nurodytą rezervą arba iš jo pašalinami.
Rengdama pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą, Komisija atsižvelgia į būtinybę riboti administravimo sudėtingumą ir užkirsti kelią manipuliavimui sistema. Prireikus šiuo tikslu ji gali lanksčiai taikyti šioje dalyje nustatytas ribines vertes, jei tai pagrįsta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto a a papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
aa)  1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis kiek įmanoma apibrėžiami visos Bendrijos ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Nemokami leidimai išmesti teršalus gaminant elektros energiją nesuteikiami, išskyrus 10c straipsnyje numatytus atvejus ir elektrą, gaminamą iš dujų atliekų.“;
„Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis kiek įmanoma apibrėžiami visos Sąjungos ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą, anglies dioksido surinkimą ir saugojimą bei anglies dioksido surinkimą ir panaudojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Nemokami leidimai išmesti teršalus gaminant elektros energiją nesuteikiami, išskyrus 10c straipsnyje numatytus atvejus ir elektrą, gaminamą iš dujų atliekų.“
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto b papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 2 dalies trečios pastraipos įžanginė dalis
Santykinių taršos rodiklių, taikomų paskirstant nemokamus apyvartinius taršos leidimus, vertės pakoreguojamos siekiant išvengti nenumatyto pelno ir atsižvelgti į technologijų pažangą 2007–2008 m. laikotarpiu ir kiekvienu vėlesniu laikotarpiu, už kurį pagal 11 straipsnio 1 dalį skirstomi nemokami apyvartiniai taršos leidimai. Atliekant šį koregavimą santykinių taršos leidimų vertės, nustatytos pagal 10a straipsnį priimtu aktu, sumažinamos 1 % nuo vertės, kuri remiantis 2007–2008 m. duomenimis nustatyta kiekvieniems metams, einantiems nuo 2008 m. iki atitinkamo nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo laikotarpio vidurio, nebent:
Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva siekiant nustatyti pataisytas santykinių taršos rodiklių vertes, kuriomis remiamasi nemokamai paskirstant leidimus. Šie aktai atitinka deleguotuosius aktus, priimtus pagal šio straipsnio 1 dalį, ir šiuos reikalavimus:
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto b papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 2 dalies trečios pastraipos - i punktas
-i)   2021–2025 m. laikotarpiu santykinių taršos rodiklių vertės nustatomos remiantis pagal 11 straipsnį pateikta 2016–2017 m. informacija;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto b papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 2 dalies trečios pastraipos - i a punktas (naujas)
-ia)   remdamasi šia informacija grindžiamų santykinių taršos rodiklių verčių ir Komisijos sprendime 2011/278/ES nurodytų santykinių taršos rodiklių verčių palyginimu, Komisija nustato kiekvieno santykinio taršos rodiklio sumažinimo metinę normą ir ją taiko 2013–2020 m. laikotarpiu taikytinoms santykinių taršos rodiklių vertėms kiekvienų 2008–2023 m. laikotarpio metų atžvilgiu siekdama nustatyti 2021–2025 m. santykinių taršos rodiklių vertes;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto b papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 2 dalies trečios pastraipos i punktas
i)   remdamasi pagal 11 straipsnį pateikta informacija Komisija nustato, ar kiekvieno santykinio taršos rodiklio vertės, apskaičiuotos remiantis 10a straipsnyje išdėstytais principais, kiekvienais metais nuo pirmiau minėto kasmetinio sumažinimo skiriasi daugiau kaip 0,5 % 2007–2008 m. vertės į didesnę arba mažesnę pusę. Jei taip, ta santykinio taršos rodiklio vertė kiekvienais metais nuo 2008 m. iki laikotarpio, už kurį skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, vidurio pakoreguojama 0,5 % arba 1,5 %;
i)   jei, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta informacija, pažanga neviršija 0,25 %, tai santykinio taršos rodiklio vertė 2021–2025 m. laikotarpiu turi būti sumažinta ta procentine dalimi kiekvienų 2008–2023 m. laikotarpio metų atžvilgiu;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto b papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 2 dalies trečios pastraipos ii punktas
ii)   darant išimtį dėl aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykinių taršos rodiklių verčių, šios santykinių taršos rodiklių vertės pakoreguojamos tokiu pačiu procentu kaip naftos perdirbimo įmonių santykiniai taršos rodikliai, siekiant šių produktų gamintojams sudaryti vienodas veiklos sąlygas.
ii)   jei, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta informacija, pažanga neviršija 1,75 %, tai santykinio taršos rodiklio vertė 2021–2025 m. laikotarpiu turi būti sumažinta ta procentine dalimi kiekvienų 2008–2023 m. laikotarpio metų atžvilgiu;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto b papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa
Šiuo tikslu Komisija pagal 22a straipsnį priima įgyvendinimo aktą.
Išbraukta.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 2 dalies 3 a pastraipa (nauja)
ba)   2 dalis papildoma šia pastraipa:
„2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės nustatomos tokia pačia tvarka, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta 2021–2022 m. informacija ir kiekvieniems 2008–2028 m. laikotarpio metams taikant metinę sumažinimo normą.“
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto b b papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 2 dalies 3 b pastraipa (nauja)
bb)   2 dalis papildoma šia pastraipa:
ii)   darant išimtį dėl aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykinių taršos rodiklių verčių, šios santykinių taršos rodiklių vertės pakoreguojamos tokiu pačiu procentu kaip naftos perdirbimo įmonių santykiniai taršos rodikliai, siekiant šių produktų gamintojams sudaryti vienodas veiklos sąlygas.
Darant išimtį dėl aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykinių taršos rodiklių verčių, šios santykinių taršos rodiklių vertės pakoreguojamos tokiu pačiu procentu kaip naftos perdirbimo įmonių santykiniai taršos rodikliai, siekiant šių produktų gamintojams sudaryti vienodas veiklos sąlygas.
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto b c papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 3 dalis
bc)  3 dalyje įrašoma ši pastraipa:
Pagal 4 ir 8 dalis ir nepaisant 10c straipsnio, elektros energijos gamybos įrenginiams, anglies dioksido surinkimo įrenginiams, transportavimo vamzdynams arba saugykloms nemokami apyvartiniai taršos leidimai nesuteikiami.
Pagal 4 ir 8 dalis ir nepaisant 10c straipsnio, elektros energijos gamybos įrenginiams, anglies dioksido surinkimo įrenginiams, transportavimo vamzdynams arba saugykloms nemokami apyvartiniai taršos leidimai nesuteikiami. Elektros energijos gamybos įrenginiai, gaminantys elektros energiją iš išmetamųjų dujų, nelaikomi elektros energijos gamybos įrenginiais pagal šios direktyvos 3 straipsnio u punktą. Atliekant santykinio taršos rodiklio apskaičiavimus, atsižvelgiama į visą anglies dioksido kiekį, esantį elektrai gaminti naudojamose išmetamosiose dujose.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto b d papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 4 dalis
bd)   4 dalis pakeičiama taip:
„4. Šilumos gamybai ar vėsinimui nemokami apyvartiniai taršos leidimai suteikiami centriniam šildymui ir didelio naudingumo termofikacijai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/8/EB, siekiant patenkinti ekonomiškai pagrįstą paklausą. Po 2013 m. kiekvienais metais bendras minėtiems įrenginiams tokiai šilumos gamybai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičius koreguojamas taikant 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą.“;
„4. Šilumos gamybai ar vėsinimui nemokami apyvartiniai taršos leidimai suteikiami centriniam šildymui ir didelio naudingumo termofikacijai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/8/EB, siekiant patenkinti ekonomiškai pagrįstą paklausą.“
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto c papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 5 dalis
Siekiant laikytis 10 straipsnyje nustatytos aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų dalies, nemokamų apyvartinių taršos leidimų suma kiekvienais metais, kuriais nemokamų apyvartinių taršos leidimų suma nesiekia didžiausio kiekio, kuris galimas laikantis valstybės narės aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų dalies, iki to kiekio likę apyvartiniai taršos leidimai naudojami tam, kad vėlesniais metais nereikėtų mažinti nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekio arba kad toks sumažinimas būtų kuo mažesnis, valstybei narei siekiant laikytis aukcione parduodamų apyvartinių taršos leidimų dalies. Tačiau, jei didžiausias galimas kiekis pasiekiamas, nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekis atitinkamai pakoreguojamas. Visi tokie koregavimai atliekami vienodu būdu.
5.   Jeigu nemokamų apyvartinių taršos leidimų suma konkrečiais metais nesiekia didžiausio kiekio, kuris galimas laikantis 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos valstybės narės aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų dalies, iki to kiekio likę apyvartiniai taršos leidimai naudojami tam, kad po jų einančiais metais nereikėtų mažinti nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekio arba kad toks sumažinimas būtų kuo mažesnis. Tačiau, jei didžiausias galimas kiekis pasiekiamas, pagal 10 straipsnio 1 dalį visu dešimties metų laikotarpiu pradedant 2021 m. sausio 1 d. valstybių narių aukcionuose parduotinų leidimų dalies sumažinimą iki penkių procentinių punktų atitinkantis leidimų skaičius sektoriams ir jų pošakiams nemokamai paskirstomas pagal 10b straipsnį. Tačiau, jei šio sumažinimo nepakanka sektorių ar jų pošakių poreikiams pagal 10b straipsnį patenkinti, nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekis atitinkamai pakoreguojamas pagal vienodą tarpsektorinį korekcinį koeficientą, taikomą sektoriams, kurių prekybos su trečiosiomis šalimis intensyvumas neviršija 15 % arba kurių taršos anglies dioksidu intensyvumas neviršija 7 kg CO2 / bendroji pridėtinė vertė EUR.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto d papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10 a straipsnio 6 dalies pirma pastraipa
Valstybės narės, atsižvelgdamos į galimą poveikį vidaus rinkai, priima finansines priemones, skirtas sektoriams ar pošakiams, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, nes jie patiria didelių netiesioginių išlaidų, kurios yra jiems kartu su elektros energijos kainomis perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusios išlaidos. Tokios finansinės priemonės, kuriomis siekiama iš dalies kompensuoti šias išlaidas, turi atitikti valstybės pagalbos taisykles.
6.   Siekiant teikti kompensacijas sektoriams ar pošakiams, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, nes jie patiria didelių netiesioginių išlaidų, kurios yra jiems kartu su elektros energijos kainomis perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusios išlaidos, priimamas centrinis Sąjungos lygmens susitarimas.
Kompensacija yra proporcinga su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusioms išlaidoms, kurios faktiškai perkeliamos kartu su elektros energijos kainoms, ir taikoma laikantis atitinkamose valstybės pagalbos gairėse nustatytų reikalavimų, kad būtų išvengta tiek neigiamo poveikio vidaus rinkai, tiek kompensacijos už patirtas išlaidas permokos.
Jei turimos kompensacijos sumos nepakanka visoms reikalavimus atitinkančioms netiesioginėms išlaidoms kompensuoti, visiems reikalavimus atitinkantiems įrenginiams skirta kompensacijos suma mažinama visiems vienodai.
Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šioje dalyje nurodytais tikslais papildoma ši direktyva nustatant fondo kūrimo ir veikimo sąlygas.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto d a papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 6 dalies 1a pastraipa (nauja)
da)   6 dalyje įterpiama nauja pastraipa:
„Valstybės narės, atsižvelgdamos į galimą poveikį vidaus rinkai, taip pat gali priimti nacionalines finansines priemones, skirtas sektoriams ar jų dalims, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, nes jie patiria didelių netiesioginių sąnaudų, kurios yra jiems kartu su elektros energijos kainomis perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusios sąnaudos. Tokios finansinės priemonės, kuriomis siekiama iš dalies kompensuoti šias išlaidas, turi atitikti valstybės pagalbos taisykles ir šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalį. Tos nacionalinės priemonės, kai derinamos su pirmoje pastraipoje nurodyta pagalba, neturi viršyti maksimalaus kompensacijos dydžio, nurodyto atitinkamose valstybės pagalbos gairėse, ir neturi nulemti naujų rinkos iškraipymų. Esamos viršutinės kompensavimo teikiant valstybės pagalbą ribos prekybos laikotarpiu turi ir toliau mažėti.“
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto e papunkčio i punktas
Direktyva 2003/87/EB
10 a straipsnio 7 dalies pirma pastraipa
Apyvartiniai taršos leidimai iš šios direktyvos 10a straipsnio 5 dalyje nurodyto didžiausio galimo kiekio, kurie nebuvo paskirstyti nemokamai iki 2020 m., atidedami į šalį, kad būtų skirti naujiems rinkos dalyviams ir didelio gamybos padidėjimo atvejais kartu su 250 milijonų apyvartinių taršos leidimų, perkeltų į rinkos stabilumo rezervą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo (ES) 2015/...(*) 1 straipsnio 3 dalį.
7.   400 mln. apyvartinių taršos leidimų turėtų būti atidėta naujiems rinkos dalyviams ir įrenginiams, labai padidinusiems savo gamybą.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto e papunkčio i punktas
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 7 dalies antra pastraipa
Nuo 2021 m. apyvartiniai taršos leidimai, kurie nepaskirstomi įrenginiams dėl 19 ir 20 dalių taikymo, perkeliami į tą rezervą.
Nuo 2021 m. bet kokie apyvartiniai taršos leidimai, kurie nepaskirstomi įrenginiams dėl 19 ir 20 dalių taikymo, perkeliami į tą rezervą.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto f papunkčio įžanginė dalis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 8 dalis
f)  8 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:
f)  8 dalis pakeičiama taip:
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto f papunkčio pirma pastraipa
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 8 dalies pirma pastraipa
400 milijonų apyvartinių taršos leidimų skiriama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų inovacijoms I priede išvardytuose pramonės sektoriuose remti ir padėti skatinti komercinių parodomųjų projektų, kuriais siekiama aplinkai saugiu būdu rinkti ir saugoti CO2, statybą bei eksploataciją ir parodomuosius novatoriškų atsinaujinančiosios energijos technologijų projektus Europos Sąjungoje.
8.   600 milijonų apyvartinių taršos leidimų skiriama investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir procesų inovacijas I priede išvardytuose pramonės sektoriuose, įskaitant biologines medžiagas ir produktus, pakeičiančius daug anglies dioksido išskiriančias medžiagas, skatinti ir padėti skatinti komercinių parodomųjų projektų, kuriais siekiama aplinkai saugiu būdu rinkti ir saugoti bei rinkti ir panaudoti CO2, statybą bei eksploataciją ir parodomuosius novatoriškų atsinaujinančiosios energijos technologijų projektus Europos Sąjungoje.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto f papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 8 dalies 2 pastraipa
Apyvartiniai taršos leidimai skiriami mažo anglies dioksido kiekio pramoninių technologijų ir procesų inovacijoms, taip pat įvairių dar komerciškai negyvybingų CO2 surinkimo ir saugojimo parodomųjų projektų bei novatoriškų atsinaujinančiosios energijos technologijų vystymui remti geografiškai subalansuotose vietovėse. Siekiant paskatinti kurti novatoriškus projektus, gali būti remiama iki 60 % atitinkamų projektų išlaidų, iš kurių iki 40 % gali nepriklausyti nuo patikrinto CO2 kiekio, kuris nebuvo išmestas, su sąlyga, kad pasiekiami iš anksto nustatyti tarpiniai tikslai, atsižvelgiant į diegiamą technologiją.
Apyvartiniai taršos leidimai skiriami mažo anglies dioksido kiekio pramoninių technologijų ir procesų inovacijoms, taip pat įvairių dar komerciškai negyvybingų CO2 surinkimo ir saugojimo bei surinkimo ir panaudojimo parodomųjų projektų bei novatoriškų atsinaujinančiosios energijos technologijų vystymui remti. Projektai atrenkami pagal jų poveikį energetikos sistemoms ar pramonės procesams valstybėje narėje, valstybių narių grupėje ar Sąjungoje. Siekiant paskatinti kurti novatoriškus projektus, gali būti remiama iki 75 % atitinkamų projektų išlaidų, iš kurių iki 60 % gali nepriklausyti nuo patikrinto CO2 kiekio, kuris nebuvo išmestas, su sąlyga, kad pasiekiami iš anksto nustatyti tarpiniai tikslai, atsižvelgiant į diegiamą technologiją. Apyvartiniai taršos leidimai projektams paskirstomi atsižvelgiant į jų poreikius pasiekti iš anksto nustatytus tarpinius tikslus.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto f papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 8 dalies 3 pastraipa
Be to, iki 2021 m. prie visų turimų pagal šią dalį likusių išteklių pridedama 50 mln. nepaskirstytų apyvartinių taršos leidimų iš Sprendimu (ES) 2015/... sukurto rinkos stabilumo rezervo, skiriant juos pirmiau minėtiems projektams, įskaitant nedidelio masto projektus, visose valstybėse narėse. Projektai atrenkami remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais.
Be to, iki 2021 m., pradedant nuo 2018 m., dėl nepanaudotų lėšų, gautų už programos „NER300“ leidimų 2013–2020 m. aukcionuose pardavimus, prie visų turimų pagal šią dalį likusių išteklių pridedama 50 mln. nepaskirstytų apyvartinių taršos leidimų iš rinkos stabilumo rezervo, skiriant juos pirmoje ir antroje pastraipose nurodytiems projektams, įskaitant nedidelio masto projektus, visose valstybėse narėse. Projektai atrenkami remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, atsižvelgiant į jų svarbą mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro atitinkamuose sektoriuose.
Pagal šią pastraipą remiamiems projektams taip pat gali būti skiriama papildoma parama pagal pirmą ir antrą pastraipas.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto f papunktis
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 8 dalies 4 pastraipa
Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą.
Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva nustatant kriterijus, taikytinus projektų, kuriems tinka skirti šioje dalyje nurodytus leidimus, atrankai, deramai atsižvelgiant į šiuos principus:
i)  projektuose pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas pažangių sprendimų kūrimui ir vystymui bei parodomųjų programų įgyvendinimui;
ii)  veikla turi būti susijusi su rinka ir vykdoma gamybos įrenginiuose, siekiant įrodyti pažangių technologijų gyvybingumą įveikiant technologines ir netechnologines kliūtis;
iii)  projektai turi būti grindžiami technologiniais sprendimais, kurie turi plataus taikymo potencialą ir gali apimti įvairias technologijas;
iv)  idealiu atveju turi būti galimybė perkelti sprendimus ir technologijas sektoriuje ir galbūt į kitus sektorius;
v)  pirmenybė turi būti teikiama projektams, kuriuos vykdant numatomas mažesnis išmetamų teršalų kiekis yra gerokai mažesnis už atitinkamo santykinio taršos rodiklio vertę. Reikalavimus atitinkantys projektai turi arba prisidėti mažinant išmetamą teršalų kiekį, kuris turi būti mažesnis nei 2 dalyje nurodytos santykinių taršos rodiklių vertės, arba itin sumažinti perėjimo prie mažataršės energijos gamybos sąnaudas; taip pat
vi)  anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo projektai per savo gyvavimo ciklą turi sumažinti grynąjį išmetamą teršalų kiekį ir užtikrinti nuolatinį CO2 saugojimą.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punkto i a papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
10a straipsnio 20 dalis
ia)   20 dalis pakeičiama taip:
„20. Komisija tarp priemonių, priimtų pagal 1 dalį, įrašo priemones apibrėžti įrenginiams, kurie iš dalies nutraukia veiklą ar itin sumažina savo pajėgumus, ir, jei reikia, atitinkamai pritaiko jiems išduodamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių.“;
„20. Komisija tarp priemonių, priimtų pagal 1 dalį, įrašo priemones apibrėžti įrenginiams, kurie iš dalies nutraukia veiklą ar itin sumažina savo pajėgumus, ir, jei reikia, atitinkamai pritaiko jiems išduodamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių.
Tos priemonės pramonės sektoriuose, kuriuose pajėgumai yra reguliariai perkeliami iš vieno toje pačioje įmonėje esančio operacinio įrenginio į kitą, suteikia lankstumo.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10b straipsnio antraštė
Priemonės tam tikriems daug energijos vartojantiems sektoriams remti anglies dioksido nutekėjimo atveju
Pereinamojo laikotarpio priemonės tam tikriems daug energijos vartojantiems sektoriams remti anglies dioksido nutekėjimo atveju
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10b straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Priėmus persvarstytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES* Komisija iš naujo įvertina išmetamųjų teršalų mažinimo pastangų pasidalijimą pagal ES ATLPS ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB**. Papildomi sumažinimai siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo tikslo panaudojami pramonės, patiriančios anglies dioksido ar investicijų nutekėjimo riziką, apsaugai.
____________
* 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
** 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10b straipsnio 1 b ir 1 c dalys (naujos)
1b)   Įgyvendindama Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio 2 dalį Komisija savo ataskaitoje, kurią ji turi parengti pagal 28aa straipsnį, įvertins klimato kaitos švelninimo politikos, įskaitant rinka paremtus metodus, plėtojimą trečiosiose šalyse ir regionuose ir tos politikos poveikį Europos pramonės konkurencingumui.
1c)   Jei šioje ataskaitoje bus padaryta išvada, kad išlieka didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, Komisija prireikus pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma anglies dioksido pasienio koregavimo priemonė, kuri turi visiškai atitikti PPO taisykles, paremta galimybių studija, kuri būtų pradedama atlikti tada, kai ši direktyva paskelbiama Oficialiajame leidinyje. Šiuo mechanizmu į ES ATLPS būtų įtraukiami produktų, gaminamų pagal 10a straipsnį nustatytuose sektoriuose ar pošakiuose, importuotojai.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10b straipsnio 2 dalis
2.  Sektoriai ir jų pošakiai, kurių atveju dauginant jų prekybos su trečiosiomis šalimis intensyvumą su jų teršalų išmetimo intensyvumu gaunama daugiau kaip 0,18, gali būti įtraukti į 1 dalyje nurodytą grupę atlikus kokybinį vertinimą pagal tokius kriterijus:
2.  Sektoriai ir jų pošakiai, kurių atveju dauginant jų prekybos su trečiosiomis šalimis intensyvumą su jų teršalų išmetimo intensyvumu gaunama daugiau kaip 0,12, gali būti įtraukti į 1 dalyje nurodytą grupę atlikus kokybinį vertinimą pagal tokius kriterijus:
a)  kokiu mastu pavieniams to sektoriaus arba jo pošakio įrenginiams įmanoma sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba elektros energijos suvartojimą;
a)  kokiu mastu pavieniams to sektoriaus arba jo pošakio įrenginiams įmanoma sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba elektros energijos suvartojimą, atsižvelgiant į susijusį gamybos sąnaudų padidėjimą;
b)  dabartinės ir prognozuojamos rinkos charakteristikos;
b)  dabartinės ir prognozuojamos rinkos charakteristikos;
c)  pelno maržos kaip galimo sprendimo dėl ilgalaikių investicijų arba vietos pakeitimo rodiklis.
c)  pelno maržos kaip galimo sprendimo dėl ilgalaikių investicijų arba vietos pakeitimo rodiklis;
ca)   prekės, kuriomis prekiaujama pasaulinėse rinkose už bendrą referencinę kainą.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10b straipsnio 3 dalis
3.  Laikoma, kad kiti sektoriai ir jų pošakiai gali į produktų kainas perkelti daugiau apyvartinių taršos leidimų įsigijimo išlaidų, ir jiems iki 2030 m. nemokamai skiriama 30 % apyvartinių taršos leidimų kiekio, nustatyto taikant priemones, priimtas pagal 10a straipsnį.
3.  Laikoma, kad centrinio šilumos tiekimo sektorius gali į produktų kainas perkelti daugiau apyvartinių taršos leidimų įsigijimo išlaidų, ir jiems iki 2030 m. nemokamai skiriama 30 % apyvartinių taršos leidimų kiekio, nustatyto taikant priemones, priimtas pagal 10a straipsnį. Kitiems sektoriams ir pošakiams apyvartinių taršos leidimų nemokamai neskiriama.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10b straipsnio 4 dalis
4.  Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija priima su pirmesnėmis dalimis susijusį deleguotąjį aktą dėl veiklos 4 skaitmenų lygmeniu (NACE 4 skaitmenų kodas), taikomą 1 daliai pagal 23 straipsnį, remiantis trijų paskutinių kalendorinių metų, kurių duomenų turima, duomenimis.
4.  Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 30b straipsnį priima su 1 dalimi susijusį deleguotąjį aktą, kuriuo direktyva papildoma dėl veiklos 4 skaitmenų lygmeniu (NACE 4 skaitmenų kodas) arba, jei tai pagrįsta remiantis Komisijos parengtais kriterijais, veiklos tinkamiausiu išskaidymo lygmeniu, remiantis viešais ir konkrečių sektorių duomenimis, kad būtų įtraukta veikla, kurią apima ES ATLPS. Prekybos intensyvumo vertinimas grindžiamas penkerių paskutinių kalendorinių metų, kurių duomenų turima, duomenimis.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 1 dalis
1.  Nukrypstant nuo 10a straipsnio 1–5 dalių, valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui rinkos kainomis (eurais) 2013 m. buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio, gali pereinamuoju laikotarpiu nemokamų apyvartinių taršos leidimų skirti elektros energijos gamybos įrenginiams, kad būtų modernizuojamas energetikos sektorius.
1.  Nukrypstant nuo 10a straipsnio 1–5 dalių, valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui rinkos kainomis (EUR) 2013 m. buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio, gali pereinamuoju laikotarpiu nemokamų apyvartinių taršos leidimų skirti elektros energijos gamybos įrenginiams, kad būtų modernizuojamas, įvairinamas ir tvariai pertvarkomas energetikos sektorius. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas pasibaigia 2030 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Valstybės narės, kurios neatitinka 1 dalies reikalavimų, tačiau kurių BVP vienam gyventojui rinkos kainomis (EUR) 2014 m. buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio, taip pat gali pasinaudoti toje dalyje nurodyta nukrypti leidžiančia nuostata tiek, kiek sudaro 4 dalyje nurodytas bendras kiekis, jeigu atitinkamas apyvartinių taršos leidimų kiekis perkeliamas į Modernizavimo fondą ir pajamos naudojamos investicijoms remti laikantis 10d straipsnio.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.   Valstybės narės, kurios atitinka šio straipsnio reikalavimus nemokamai skirti apyvartinius taršos leidimus elektros energijos gamybos įrenginiams, gali pasirinkti perkelti atitinkamą apyvartinių taršos leidimų skaičių ar dalį jų į Modernizavimo fondą ir skirti juos pagal 10d straipsnio nuostatas. Tokiu atveju prieš perkėlimą jos apie tai informuoja Komisiją.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas
b)  užtikrinta, kad būtų galima dalyvauti tik su projektais, kuriais prisidedama prie naudojamo energijos rūšių derinio ir tiekimo šaltinių įvairinimo, būtinos restruktūrizacijos, infrastruktūros atnaujinimo ir modifikavimo aplinkos apsaugos požiūriu, švarių technologijų ir energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sektorių modernizavimo;
b)  užtikrinta, kad būtų galima dalyvauti tik su projektais, kuriais prisidedama prie naudojamo energijos rūšių derinio ir tiekimo šaltinių įvairinimo, būtinos restruktūrizacijos, infrastruktūros atnaujinimo ir modifikavimo aplinkos apsaugos požiūriu, švarių technologijų (pvz., atsinaujinančiosios energijos technologijų) arba energijos gamybos, centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, energijos vartojimo efektyvumo, energijos kaupimo, perdavimo ir paskirstymo sektorių modernizavimo;
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  nustatyti aiškūs, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai atrankos kriterijai, pagal kuriuos sudaromas projektų eiliškumas siekiant užtikrinti, kad būtų atrinkti projektai, kurie:
c)  vadovaujantis Sąjungos 2050 m. klimato kaitos ir energetikos politikos tikslais nustatyti aiškūs, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai atrankos kriterijai, pagal kuriuos sudaromas projektų eiliškumas siekiant užtikrinti, kad būtų atrinkti projektai, kurie:
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkto i papunktis
i)  remiantis sąnaudų ir naudos analize, duoda grynosios teigiamos naudos išmetamųjų teršalų sumažinimo atžvilgiu ir juos įgyvendinus bus dideliu iš anksto nustatytu mastu sumažintas CO2 kiekis;
i)  remiantis sąnaudų ir naudos analize, duoda grynosios teigiamos naudos išmetamųjų teršalų sumažinimo atžvilgiu ir juos įgyvendinus proporcingai projektų dydžiui bus dideliu iš anksto nustatytu mastu sumažintas CO2 kiekis. Kai projektai yra susiję su elektros energijos gamyba, bendras elektros energijos kilovatvalandei įrenginyje pagaminti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis užbaigus projektą neturi viršyti 450 gramų CO2 ekvivalento. Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. Komisija priima deleguotąjį aktą pagal 30b straipsnį, kad būtų iš dalies pakeista ši direktyva ir projektams, susijusiems su šilumos gamyba, būtų nustatytas bendras neviršytinas šilumos energijos kilovatvalandei įrenginyje pagaminti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunktis
ii)  yra pridėtiniai, aiškiai atliepiantys keitimo ir modernizavimo poreikius ir neskatina energijos paklausos rinkoje;
ii)  yra papildomi, nors ir jie gali būti naudojami siekiant atitinkamų tikslų, nustatytų pagal 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, aiškiai atliepiantys keitimo ir modernizavimo poreikius ir neskatina energijos paklausos rinkoje;
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkto iii a papunktis (naujas)
iiia)   nedidina naujo energijos gamybos kūrenant anglimi pajėgumo ir priklausomybės nuo anglies.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Bet kuri valstybė narė, ketinanti pasinaudoti galimybe šiuo tikslu skirti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, iki 2019 m. birželio 30 d. paskelbia išsamią nacionalinę programą, kurioje aprašo konkurencinio konkurso procesą ir atrankos kriterijus, kad visuomenė galėtų pateikti savo pastabas.
Bet kuri valstybė narė, ketinanti pasinaudoti galimybe pereinamuoju laikotarpiu energetikos sektoriaus modernizavimui skirti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. paskelbia išsamią nacionalinę programą, kurioje aprašo konkurencinio konkurso procesą ir atrankos kriterijus, kad visuomenė galėtų pateikti savo pastabas.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
Jei nemokamais apyvartiniais taršos leidimais remiamos investicijos, kurių vertė yra mažiau kaip 10 mln. eurų, valstybė narė atrenka projektus remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais. Atrankos proceso rezultatai skelbiami viešai, kad visuomenė galėtų pateikti savo pastabas. Remdamasi šiuo pagrindu, atitinkama valstybė narė sudaro ir iki 2019 m. birželio 30 d. Komisijai pateikia investicijų sąrašą.
Jei nemokamais apyvartiniais taršos leidimais remiamos investicijos, kurių vertė yra mažiau kaip 10 mln. EUR, valstybė narė atrenka projektus remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais, atitinkančiais ilgalaikius Sąjungos klimato ir energetikos tikslus. Dėl šių kriterijų vyksta viešos konsultacijos, užtikrinant visišką skaidrumą ir atitinkamų dokumentų prieinamumą bei visapusiškai atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų pateiktas pastabas. Atrankos proceso rezultatai skelbiami viešai, kad būtų galima konsultuotis su visuomene. Remdamasi šiuo pagrindu, atitinkama valstybė narė sudaro ir ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. Komisijai pateikia investicijų sąrašą.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 3 dalis
3.  Numatomų investicijų vertė turi bent jau būti lygi nemokamų apyvartinių taršos leidimų rinkos vertei, atsižvelgiant į tai, kad reikėtų apriboti tiesiogiai su tuo susijusį kainų augimą. Rinkos vertė – tai bendroje aukciono platformoje ankstesniais kalendoriniais metais parduotų apyvartinių taršos leidimų kainos vidurkis.
3.  Numatomų investicijų vertė turi bent jau būti lygi nemokamų apyvartinių taršos leidimų rinkos vertei, atsižvelgiant į tai, kad reikėtų apriboti tiesiogiai su tuo susijusį kainų augimą. Rinkos vertė – tai bendroje aukciono platformoje ankstesniais kalendoriniais metais parduotų apyvartinių taršos leidimų kainos vidurkis. Gali būti padedama padengti iki 75 % atitinkamos investicijos sąnaudų.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 6 dalis
6.  Valstybės narės reikalauja, kad tokią pagalbą gaunantys elektros energijos gamintojai ir tinklo operatoriai kasmet iki vasario 28 d. pateiktų atrinktų investicinių projektų įgyvendinimo ataskaitas. Valstybės narės apie tai teikia ataskaitas Komisijai, o Komisija šias ataskaitas skelbia viešai.
6.  Valstybės narės reikalauja, kad tokią pagalbą gaunantys energijos gamintojai ir tinklo operatoriai kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. pateiktų atrinktų investicinių projektų įgyvendinimo ataskaitas, jose, be kita ko, nurodydami nemokamų apyvartinių taršos leidimų ir patirtų investicinių sąnaudų balansą, remiamų investicijų rūšis ir tai, kaip jie pasiekė 2 dalies pirmos pastraipos b punkte išdėstytus tikslus. Valstybės narės apie tai teikia ataskaitas Komisijai, o Komisija šias ataskaitas skelbia viešai. Valstybės narės ir Komisija stebi ir analizuoja galimą arbitražą, susijusį su nedidelės apimties projektams taikoma 10 mln. EUR riba ir, neskirdama pagalbos daugiau nei vienai investicijai į tą patį paramą gaunantį įrenginį, neleidžia investicijas nepagrįstai dalyti į mažesnius projektus.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.   Jeigu esama pagrįsto įtarimo, kad padarytas pažeidimas, arba valstybė narė nepateikia ataskaitos pagal 2–6 dalių nuostatas, Komisija gali atlikti nepriklausomą tyrimą, prireikus padedant samdytam trečiajam subjektui. Komisija taip pat išnagrinėja kitus galimus pažeidimus, pavyzdžiui, trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio nuostatų neįgyvendinimą. Atitinkama valstybė narė pateikia visą informaciją apie investicijas ir tyrimui reikalingą prieigą, įskaitant galimybę patekti prie įrenginių ir į statybvietes. Komisija paskelbia to tyrimo ataskaitą.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10c straipsnio 6 b dalis (nauja)
6b.   Tuo atveju, jeigu pažeidžiami Sąjungos klimato ir energetikos teisės aktai, įskaitant trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, arba šiame straipsnyje išdėstyti kriterijai, Komisija gali reikalauti, kad atitinkama valstybė narė nemokamų leidimų neskirtų.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1.  2021–2030 m. laikotarpiui įsteigiamas ir kaip išdėstyta 10 straipsnyje finansuojamas fondas, skirtas investicijoms į energetikos sistemos modernizavimą ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimą remti valstybėse narėse, kurių BVP vienam gyventojui 2013 m. buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio.
1.  2021–2030 m. laikotarpiui įsteigiamas ir kaip išdėstyta 10 straipsnyje finansuojamas fondas, skirtas investicijoms į energetikos sistemų, įskaitant centralizuotą šilumos tiekimą, modernizavimą ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimą remti ir skatinti valstybėse narėse, kurių BVP vienam gyventojui 2013, 2014 arba 2015 m. buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Remiamos investicijos turi atitikti šios direktyvos ir Europos strateginių investicijų fondo tikslus.
Remiamos investicijos turi atitikti skaidrumo, nediskriminavimo, vienodo požiūrio, patikimo finansų valdymo ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principus. Jos turi atitikti šios direktyvos tikslus, ilgalaikius Sąjungos klimato ir energetikos tikslus bei Europos strateginių investicijų fondo tikslus, be to:
i)   duoti naudos energijos taupymo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų, energijos kaupimų ir elektros tinklų jungčių, perdavimo ir paskirstymo sektoriuose. Kai projektai yra susiję su elektros energijos gamyba, bendras elektros energijos kilovatvalandei įrenginyje pagaminti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis užbaigus projektą neturi viršyti 450 gramų CO2 ekvivalento. Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. Komisija priima deleguotąjį aktą pagal 30b straipsnį, kad būtų iš dalies pakeista ši direktyva ir projektams, susijusiems su šilumos gamyba, būtų nustatytas bendras neviršytinas šilumos energijos kilovatvalandei įrenginyje pagaminti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
ii)   remiantis sąnaudų ir naudos analize, duoti grynosios teigiamos naudos išmetamųjų teršalų sumažinimo atžvilgiu ir dideliu iš anksto nustatytu mastu sumažinti CO2 kiekį;
iii)   būti papildomos, nors ir jos gali būti naudojamos siekiant atitinkamų tikslų, nustatytų pagal 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, aiškiai atitikti keitimo ir modernizavimo poreikius ir neskatinti energijos paklausos rinkoje;
iv)   nedidinti naujo energijos gamybos kūrenant anglimi pajėgumo ir priklausomybės nuo anglies.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Komisija nuolat peržiūri šioje dalyje nustatytus reikalavimus, atsižvelgdama į EIB klimato strategiją. Jeigu, remiantis technologijų pažanga, vienas ar daugiau šioje dalyje nustatytų reikalavimų tampa neaktualūs, Komisija iki 2024 m. priima deleguotąjį aktą pagal 30b straipsnį siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą išdėstant naujus ar atnaujintus reikalavimus.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 2 dalis
2.  Iš fondo lėšų taip pat finansuojami smulkaus masto investiciniai energetikos sistemų modernizavimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai. Tuo tikslu investicijų taryba parengia su tokiais projektais susijusias gaires ir investicijų atrankos kriterijus.
2.  Iš fondo lėšų taip pat finansuojami smulkaus masto investiciniai energetikos sistemų modernizavimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai. Tuo tikslu fondo investicijų taryba pagal šios direktyvos tikslus ir 1 dalyje nustatytus kriterijus parengia tokiems projektams skirtas investicijų gaires ir atrankos kriterijus. Tos gairės ir atrankos kriterijai skelbiami viešai.
Taikant šios dalies nuostatas, smulkaus masto investiciniu projektu laikomas nacionalinio skatinamojo finansavimo banko teikiamomis paskolomis arba dotacijomis finansuojamas projektas, padedantis įgyvendinti nacionalinę programą, kuria siekiama konkrečių tikslų, atitinkančių Modernizavimo fondo tikslus, kai panaudojama ne daugiau kaip 10 % valstybių narių dalies, nustatytos IIb priede.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Bet kuri valstybė narė gavėja, nusprendusi skirti nemokamus apyvartinius taršos leidimus pereinamuoju laikotarpiu pagal 10c straipsnį, tuos leidimus gali perduoti kaip savo įnašo į Modernizavimo fondą dalį, nustatytą IIb priede, ir juos paskirstyti pagal 10d straipsnio nuostatas.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
4.  Fondui vadovauja investicijų taryba ir valdymo komitetas, kuriuos sudaro valstybių narių gavėjų, Komisijos, EIB atstovai ir trys atstovai, kuriuos 5 metų kadencijai išrenka kitos valstybės narės. Investicijų taryba yra atsakinga už Sąjungos lygmens investicijų politikos, tinkamų finansinių priemonių ir investicijų atrankos kriterijų nustatymą.
4.  Už fondo valdymą atsakingos valstybės narės gavėjos. Jos drauge įsteigia investicijų tarybą, kurią sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės gavėjos, Komisijos ir Europos investicijų banko, taip pat trys suinteresuotųjų subjektų (pramonės federacijų, profesinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų ir pan.) stebėtojai. Investicijų taryba yra atsakinga už Sąjungos lygmens investicijų politikos, atitinkančios šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir derančios su Sąjungos politika, nustatymą.
Įsteigiama nuo investicijų tarybos nepriklausoma patariamoji taryba. Patariamąją tarybą sudaro trys valstybių narių gavėjų atstovai, trys kitų valstybių narių atstovai, Komisijos atstovas, Europos investicijų banko atstovas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovas, atrinkti penkių metų laikotarpiui. Patariamosios tarybos nariai turi turėti didelės aktualios rinkos patirties projektų rengimo ir projektų finansavimo srityje. Patariamoji taryba teikia investicijų tarybai patarimus ir rekomendacijas dėl projekto atitikties atrankos reikalavimams bei dėl sprendimų dėl investicijų ir finansavimo, taip pat prireikus teikia bet kokią kitą pagalbą projektų vystymo srityje.
Valdymo komitetas atsakingas už kasdienį fondo valdymą.
Įsteigiamas valdymo komitetas. Valdymo komitetas atsakingas už kasdienį fondo valdymą.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 4 dalies antra pastraipa
Investicijų taryba Komisijos atstovą išrenka pirmininku. Investicijų taryba stengiasi sprendimus priimti bendru sutarimu. Jei per pirmininko nustatytą terminą investicijų taryba negali sprendimo priimti bendru sutarimu, investicijų taryba sprendimą priima paprasta dauguma.
Vienas iš investicijų tarybos narių vienų metų kadencijai išrenkamas jos pirmininku. Investicijų taryba stengiasi sprendimus priimti bendru sutarimu. Patariamoji taryba savo nuomones priima paprasta dauguma.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 4 dalies trečia pastraipa
Valdymo komitetą sudaro investicijų tarybos paskirti atstovai. Valdymo komitetas sprendimus priima paprasta balsų dauguma.
Investicijų taryba, patariamoji taryba ir valdymo komitetas savo veiklą vykdo atvirai ir skaidriai. Abiejų tarybų posėdžių protokolai skelbiami viešai. Paskelbiama investicijų tarybos ir patariamosios tarybos sudėtis, o jų narių gyvenimo aprašymai ir interesų deklaracijos skelbiami viešai ir reguliariai atnaujinami. Investicijų taryba ir patariamoji taryba nuolat tikrina, ar nėra interesų konfliktų. Patariamoji taryba kas šeši mėnesiai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia suteiktų konsultacijų dėl projektų sąrašą.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 4 dalies ketvirta pastraipa
Jei EIB rekomenduoja nefinansuoti investicijos ir nurodo tokios rekomendacijos priežastis, sprendimas priimamas tik jei du trečdaliai visų narių balsuoja už tokios investicijos finansavimą. Tokiu atveju valstybė narė, kurioje bus įgyvendinama investicija, ir EIB neturi teisės dalyvauti tokiame balsavime. Du pirmesni sakiniai netaikomi nacionalinio skatinamojo finansavimo banko teikiamomis paskolomis arba dotacijomis finansuojamiems mažiems projektams, kurie padeda įgyvendinti nacionalinę programą, kuria siekiama konkrečių tikslų, atitinkančių Modernizavimo fondo tikslus, su sąlyga, kad pagal tą programą panaudojama ne daugiau kaip 10 % valstybės narės dalies, nustatytos IIb priede.
Jei EIB rekomenduoja patariamajai tarybai nefinansuoti investicijos ir nurodo priežastis, kodėl tokia rekomendacija neatitinka investicijų tarybos patvirtintos investicijų politikos ir 1 dalyje nustatytų atrankos kriterijų, teigiama nuomonė priimama tik dviejų trečdalių visų narių balsų dauguma. Tokiu atveju valstybė narė, kurioje bus įgyvendinama investicija, ir EIB neturi teisės dalyvauti tokiame balsavime.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 5 dalies įžanginė dalis
5.  Investicijas gaunančios valstybės narės kasmet pateikia ataskaitą valdymo komitetui apie investicijas, kurios finansuotos iš fondo lėšų. Ataskaita yra skelbiama viešai ir joje pateikiama:
5.  Investicijas gaunančios valstybės narės kasmet investicijų tarybai ir patariamajai tarybai pateikia ataskaitas apie investicijas, kurios finansuotos iš fondo lėšų. Ataskaita skelbiama viešai. Joje pateikiama:
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 6 dalis
6.  Kiekvienais metais valdymo komitetas Komisijai pateikia investicijų vertinimo ir atrankos patirties ataskaitą. Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. peržiūri projektų atrankos pagrindą ir prireikus pateikia pasiūlymus valdymo komitetui.
6.  Kiekvienais metais patariamoji taryba Komisijai pateikia investicijų vertinimo ir atrankos patirties ataskaitą. Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. peržiūri projektų atrankos pagrindą ir prireikus pateikia pasiūlymus investicijų tarybai ir patariamajai tarybai.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 7 punktas
Direktyva 2003/87/EB
10d straipsnio 7 dalis
7.  Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą , kuriuo įgyvendinamas šis straipsnis.
7.  Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant išsamią Modernizavimo fondo veiksmingo veikimo tvarką.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 a punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
11 straipsnio 1 dalies antra a pastraipa (nauja)
8a)   11 straipsnio 1 dalis papildoma tokia pastraipa:
„Nuo 2021 m. valstybės narės taip pat užtikrina, kad kiekvienais kalendoriniais metais kiekvienas operatorius pateiktų informaciją apie gamybos veiklą, kad, vadovaujantis 10a straipsnio 7 dalimi, būtų galima pakoreguoti leidimus.“
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 8 b punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
11 straipsnio 3 a dalis (nauja)
8b)   11 straipsnis papildomas šia dalimi:
„3a Jeigu esama pagrįsto įtarimo, kad padarytas pažeidimas, arba valstybė narė nepateikė 1–3 dalyse nurodytos informacijos, Komisija gali pradėti nepriklausomą tyrimą, prireikus padedant samdytam trečiajam subjektui. Atitinkama valstybė narė pateikia visą informaciją ir tyrimui reikalingą prieigą, įskaitant galimybę patekti prie įrenginių ir susipažinti su gamybos duomenimis. Komisija laikosi tokio paties neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumo lygio, kokio laikosi atitinkama valstybė narė, ir paskelbia tyrimo ataskaitą.“
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 10 a punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
12 straipsnio 3a dalis
10a)   12 straipsnio 3a dalis pakeičiama taip:
„3a. Pareiga išduoti apyvartinį taršos leidimą netaikoma emisijoms, kurios, kaip patvirtinta, surenkamos ir nugabenamos nuolatiniam saugojimui į saugyklą, turinčią galiojantį pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo išduotą leidimą.
„3a. Pareiga atsisakyti apyvartinio taršos leidimo netaikoma emisijoms, kurios, kaip patvirtinta, surenkamos ir nugabenamos nuolatiniam saugojimui į saugyklą, turinčią galiojantį pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo1 išduotą leidimą, ir emisijoms, kurios, kaip patvirtinta, surenkamos ir (arba) pakartotinai naudojamos taip, kad būtų užtikrinta nuolatinė CO2 ribinė koncentracija anglies dioksido surinkimo ir pakartotinio naudojimo tikslais.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 12 punktas
Direktyva 2003/87/EB
14 straipsnio 1 dalis
(12)  14 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
12)   14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą.
„1. Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatoma išsami išmetamų teršalų stebėjimo ir ataskaitų apie juos teikimo tvarka, prireikus apimanti ir duomenis apie I priede išvardytų rūšių veiklą ir tonų vienam kilometrui duomenis, siekiant taikyti 3e arba 3f straipsnius – ši tvarka grindžiama IV priede išdėstytais stebėsenos ir ataskaitų teikimo principais ir kiekvienų šiltnamio efektą sukeliančių dujų indėlio į visuotinį atšilimą specifikacijomis, nurodytomis tų dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų apie jį teikimo reikalavimuose.
Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija pakoreguoja šiuo metu galiojančias Komisijos reglamente (ES) Nr. 601/2012* apibrėžtas išmetamų teršalų stebėjimo ir ataskaitų apie juos teikimo taisykles, kad būtų pašalintos su reguliavimu susijusios kliūtys, trukdančios investuoti į naujesnes mažo anglies dioksido kiekio technologijas, pvz., anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo. Nuo 2019 m. sausio 1 d. tos naujos taisyklės galioja visoms anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo technologijoms.
Tuo reglamentu taip pat nustatomos supaprastintos mažiems teršėjams taikytinos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo procedūros.
____________________
* 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 181, 2012 7 12, p. 30).“
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 13 punktas
Direktyva 2003/87/EB
15 straipsnio 4 ir 5 dalys
(13)  15 straipsnio penkta pastraipa pakeičiama taip:
13)  15 straipsnio ketvirta ir penkta pastraipos pakeičiamos taip:
„Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą.
„Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatoma išsami V priede išdėstytais principais pagrįstų teršalų išmetimo ataskaitų tikrinimo ir tikrintojų akreditavimo bei priežiūros tvarka. Joje nustatomos akreditavimo, akreditacijos panaikinimo, tarpusavio pripažinimo ir akreditavimo institucijų tarpusavio vertinimo sąlygos, kiek tai reikalinga.“
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 13 a punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
16 straipsnio 7 dalis
13a)   16 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:
7.   Prašymus, pavyzdžiui, nurodytus 5 dalyje, pateikus Komisijai, ji informuoja kitas valstybes nares per jų atstovus 23 straipsnio 1 dalyje nurodytame komitete, laikantis komiteto darbo tvarkos taisyklių.
7.  Prašymus, pavyzdžiui, nurodytus 5 dalyje, pateikus Komisijai, ji informuoja kitas valstybes nares per jų atstovus 30c straipsnio 1 dalyje nurodytame komitete, laikantis komiteto darbo tvarkos taisyklių.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 14 punktas
Direktyva 2003/87/EB
16 straipsnio 12 dalis
12.  Prireikus nustatomos išsamios taisyklės dėl šiame straipsnyje nurodytos tvarkos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 22a straipsnyje nurodytą procedūrą.
12.  Prireikus nustatomos išsamios taisyklės dėl šiame straipsnyje nurodytos tvarkos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 30c straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 15 punktas
Direktyva 2003/87/EB
19 straipsnio 3 dalis
(15)  19 straipsnio 3 dalies trečias sakinys pakeičiamas taip:
15)  19 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„Į jį taip pat įtraukiamos nuostatos siekiant įgyvendinti taisykles dėl apyvartinių taršos leidimų abipusio pripažinimo susitarimuose dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimo. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą.“
„3. Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant išsamią tvarką dėl standartizuotos ir apsaugotos registrų sistemos, t. y. standartizuotų elektroninių duomenų bazių, kuriose būtų laikomi bendri duomenų elementai, leidžiantys registruoti išduotus, turimus, perleistus ir panaikintus leidimus, būtų numatyta prieiga visuomenei ir, tam tikrais atvejais, slaptumas ir būtų užtikrinta, kad nebūtų atliekami jokie perleidimai, nesuderinami su prievolėmis, kylančiomis iš Kioto protokolo. Į tuos deleguotuosius aktus taip pat įtraukiamos nuostatos dėl patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų ir išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų naudojimo ir identifikavimo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje ir dėl tokio naudojimo lygio stebėsenos. Į tuos aktus taip pat įtraukiamos nuostatos, skirtos įgyvendinti taisykles dėl apyvartinių taršos leidimų abipusio pripažinimo susitarimuose dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimo.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 15 a punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
21 straipsnio 1 dalis
15a)   21 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Kiekvienais metais valstybės narės įteikia Komisijai šios direktyvos taikymo ataskaitą. Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama apyvartinių taršos leidimų skyrimo tvarkai, registrų veikimui, stebėsenos ir ataskaitų teikimo įgyvendinimo priemonių taikymui, tikrinimui bei akreditavimui ir su direktyvos laikymusi susijusiems klausimams bei, jei taikytina, leidimų apmokestinimo tvarkai. Pirma ataskaita Komisijai įteikiama iki 2005 m. birželio 30 d. Ataskaita rengiama atsižvelgiant į klausimyną arba gaires, kurias Komisija paruošė Direktyvos 91/692/EEB 6 straipsnyje nustatyta tvarka. Klausimynas arba gairės valstybei narei nusiunčiami iki pirmos ataskaitos pateikimo dienos likus bent šešiems mėnesiams.
„1. Kiekvienais metais valstybės narės įteikia Komisijai šios direktyvos taikymo ataskaitą. Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama apyvartinių taršos leidimų skyrimo tvarkai, finansinėms priemonėms pagal 10a straipsnio 6 dalį, registrų veikimui, stebėsenos ir ataskaitų teikimo įgyvendinimo priemonių taikymui, tikrinimui bei akreditavimui ir su direktyvos laikymusi susijusiems klausimams bei, jei taikytina, leidimų apmokestinimo tvarkai. Pirma ataskaita Komisijai įteikiama iki 2005 m. birželio 30 d. Ataskaita rengiama atsižvelgiant į klausimyną arba gaires, kurias Komisija paruošė Direktyvos 91/692/EEB 6 straipsnyje nustatyta tvarka. Klausimynas arba gairės valstybei narei nusiunčiami iki pirmos ataskaitos pateikimo dienos likus bent šešiems mėnesiams.“
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 15 b punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
21 straipsnio 2 a dalis (nauja)
15b)   21 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„2a. Ataskaitoje, naudojant bendradarbiaujant pagal 18b straipsnį pateiktus duomenis, pridedamas veiklos vykdytojų, kuriems taikomi šios direktyvos reikalavimai ir kurie neužsiregistravo registre, sąrašas.“
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 15 c punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
21 straipsnio 3 a dalis (nauja)
15c)   21 straipsnis papildomas šia dalimi:
„3a. Jeigu esama pagrįsto įtarimo, kad padarytas pažeidimas, arba valstybė narė nepateikia ataskaitos pagal 1 dalies nuostatas, Komisija gali atlikti nepriklausomą tyrimą, prireikus padedant samdytam trečiajam subjektui. Valstybė narė pateikia visą informaciją ir tyrimui reikalingą prieigą, įskaitant galimybę patekti prie įrenginių. Komisija paskelbia tyrimo ataskaitą.“
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 16 punktas
Direktyva 2003/87/EB
22 straipsnio 2 dalis
Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą.
Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama ši direktyva ir nustatomi neesminiai šios direktyvos priedų, išskyrus I, IIa ir IIb priedus, elementai.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 17 punktas
Direktyva 2003/87/EB
22a straipsnio pavadinimas
(17)  Įterpiamas šis 22a straipsnis
17)  Įterpiamas šis straipsnis:
22a straipsnis
30c straipsnis
Komiteto procedūra“
Komiteto procedūra“
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 18 punktas
Direktyva 2003/87/EB
23 straipsnio antraštė
23 straipsnis
30b straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais“
Naudojimasis įgaliojimais“
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 19 punkto a papunktis
Direktyva 2003/87/EB
24 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Nuo 2008 m. valstybės narės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pagal šią direktyvą gali taikyti I priede nenurodytai veiklai ir šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, atsižvelgdamos į visus atitinkamus kriterijus, ypač poveikį vidaus rinkai, galimą konkurencijos iškraipymą, Bendrijos sistemos vientisumą aplinkos požiūriu ir numatytos stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemos patikimumą, jei tokios veiklos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimui pritaria Komisija.
Nuo 2008 m. valstybės narės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pagal šią direktyvą gali taikyti I priede nenurodytai veiklai ir šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, atsižvelgdamos į visus atitinkamus kriterijus, ypač poveikį vidaus rinkai, galimą konkurencijos iškraipymą, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vientisumą aplinkos požiūriu ir numatytos stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemos patikimumą, jei tokios veiklos ir tokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimui pritaria Komisija. Bet koks toks vienašalis įtraukimas pasiūlomas ir patvirtinamas ne vėliau kaip prieš 18 mėnesių iki naujo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos prekybos laikotarpio pradžios.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 19 punkto a papunktis
Direktyva 2003/87/EB
24 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Pagal deleguotuosius aktus, kuriuos Komisija įgaliojama priimti pagal 23 straipsnį, jei įtraukimas susijęs su I priede nenurodyta veikla ir šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatoma išsami tvarka dėl pirmoje pastraipoje nurodytos veiklos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą patvirtinimo, jei tas įtraukimas susijęs su I priede nenurodyta veikla ir šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 19 punkto b papunktis
Direktyva 2003/87/EB
24 straipsnio 3 dalis
b)  3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
b)  3 dalis pakeičiama taip:
„Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tokio reglamento, susijusio su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir veiklos duomenų stebėsena bei ataskaitų teikimu.“
„3. Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatoma išsami tvarka dėl veiklos, įrenginių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių derinys nenurodytas I priede, stebėsenos ir ataskaitų apie juos teikimo, jei ta stebėsena ir ataskaitų teikimas gali būti vykdomi pakankamai tiksliai.“
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 20 punkto a papunktis
Direktyva 2003/87/EB
24a straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos
a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
a)  1 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:
„Tokios priemonės turi derėti su aktais, priimtais pagal 11b straipsnio 7 dalį. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą.“
„1. Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma kaip 24 straipsnyje numatytą įtraukimą papildančias nuostatas nustatant išsamią tvarka dėl leidimų ar kreditų skyrimo valstybių narių administruojamiems projektams, kuriais mažinamas ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai nepriklausančių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.“
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 22 punktas
Direktyva 2003/87/EB
25a straipsnio 1 dalis
1.  Jei trečioji šalis patvirtina priemones, kurių tikslas – mažinti iš tos šalies kylančių ir Bendrijoje nutūpiančių orlaivių poveikį klimato kaitai, Komisija, pasikonsultavusi su ta trečiąja šalimi ir valstybėmis narėmis komitete, nurodytame 23 straipsnio 1 dalyje, apsvarsto esamas galimybes užtikrinti optimalią Bendrijos sistemos ir tos šalies taikomų priemonių sąveiką.
1.  Jei trečioji valstybė patvirtina priemones, kurių tikslas – mažinti iš tos valstybės kylančių ir Sąjungoje nutūpiančių orlaivių poveikį klimato kaitai, Komisija, pasikonsultavusi su ta trečiąja valstybe ir valstybėmis narėmis komitete, nurodytame 30c straipsnio 1 dalyje, apsvarsto esamas galimybes užtikrinti optimalią ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir tos trečiosios valstybės taikomų priemonių sąveiką.
Prireikus Komisija gali priimti pakeitimus, kad skrydžiai iš atitinkamos trečiosios šalies būtų išbraukti iš I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklos, arba numatyti kitų I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklos pakeitimų, kurie reikalingi susitarimo pagal ketvirtą pastraipą tikslais. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą .
Prireikus Komisija gali pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad skrydžiai iš atitinkamos trečiosios valstybės būtų išbraukti iš I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklos, arba numatyti kitų I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklos pakeitimų, kurie reikalingi tokio susitarimo tikslais.
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 22 a punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
27 straipsnio 1 dalis
22a)   27 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Valstybės narės, pasikonsultavusios su operatoriumi, į Bendrijos sistemą gali neįtraukti, įrenginių, kurių emisijų (išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus) kiekis, apie kurį pranešta kompetentingai institucijai, kiekvienais iš 3 metų prieš pranešimą pagal a punktą, yra mažesnis kaip 25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento, ir kurių nominalus šiluminis našumas yra mažesnis kaip 35 MW, jei jie vykdo kuro deginimo veiklą, ir kuriems taikomos priemonės, garantuojančios lygiavertį emisijų sumažinimą, jeigu atitinkama valstybė narė įvykdo šias sąlygas:
„1. Valstybės narės, pasikonsultavusios su operatoriumi ir jam sutikus, į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą gali neįtraukti MVĮ eksploatuojamų įrenginių, kurių emisijų (išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus) kiekis, apie kurį pranešta kompetentingai institucijai, kiekvienais iš 3 metų prieš pranešimą pagal a punktą yra mažesnis kaip 50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento ir kuriems taikomos priemonės, garantuojančios lygiavertį emisijų sumažinimą, jeigu atitinkama valstybė narė įvykdo šias sąlygas:
a)  praneša Komisijai apie kiekvieną tokį įrenginį, nurodydama šiam įrenginiui, kurio įnašas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą bus lygiavertis, taikomas lygiavertes priemones prieš pateikiant įrenginių sąrašą pagal 11 straipsnio 1 dalį ir vėliausiai kai šis sąrašas pateikiamas Komisijai;
a)  praneša Komisijai apie kiekvieną tokį įrenginį, nurodydama šiam įrenginiui, kurio įnašas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą bus lygiavertis, taikomas lygiavertes priemones ir nurodo priežastis, dėl kurių taikant šias priemones išlaidos tokių įrenginių atitikčiai užtikrinti nebūtų didesnės, prieš pateikiant įrenginių sąrašą pagal 11 straipsnio 1 dalį ir vėliausiai kai šis sąrašas pateikiamas Komisijai;
b)  patvirtina, kad įdiegtos stebėjimo priemonės, leidžiančios įvertinti, ar per vienerius kalendorinius metus įrenginys išmeta 25 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus. Valstybės narės gali leisti taikyti supaprastintas stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo priemones įrenginiams, kurių vadovaujantis 14 straipsniu vidutinis metinis patikrintas emisijų kiekis 2008–2010 m. yra mažesnis kaip 5 000 tonų per metus;
b)  patvirtina, kad įdiegtos stebėjimo priemonės, leidžiančios įvertinti, ar per vienerius kalendorinius metus įrenginys išmeta 50 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus. Valstybės narės, operatoriui paprašius, leidžia taikyti supaprastintas stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo priemones įrenginiams, kurių vadovaujantis 14 straipsniu vidutinis metinis patikrintas emisijų kiekis 2008–2010 m. yra mažesnis kaip 5 000 tonų per metus;
c)  patvirtina, kad jei per vienerius kalendorinius metus įrenginys išmes 25 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus, arba šiam įrenginiui taikomų priemonių, kurios padės pasiekti lygiaverčio indėlio į emisijų mažinimą, taikymas bus nutrauktas, įrenginys bus vėl įtrauktas į Bendrijos sistemą;
c)  patvirtina, kad jei per vienerius kalendorinius metus įrenginys išmes 50 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus, arba šiam įrenginiui taikomų priemonių, kurios padės pasiekti lygiaverčio indėlio į emisijų mažinimą, taikymas bus nutrauktas, įrenginys bus vėl įtrauktas į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;
d)  siekdama pasikonsultuoti su visuomene, paskelbia a, b ir c punktuose nurodytą informaciją.
d)  paskelbia visuomenei a, b ir c punktuose nurodytą informaciją.
Jeigu ligoninės imasi lygiaverčių priemonių, jos taip pat gali būti neįtrauktos į sistemą. “
Jeigu ligoninės imasi lygiaverčių priemonių, jos taip pat gali būti neįtrauktos į sistemą.“
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 22 b punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
27 a straipsnis (naujas)
22b)   Įterpiamas šis straipsnis:
„27a straipsnis
Mažų įrenginių, kuriems netaikomos lygiavertės priemonės, neįtraukimas į sistemą
1.   Valstybės narės, pasikonsultavusios su operatoriumi, į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą gali neįtraukti įrenginių, kurių išmetamų teršalų (išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus) kiekis, apie kurį pranešta kompetentingai institucijai, kiekvienais iš trejų metų prieš pranešimą pagal a punktą yra mažesnis nei 5 000 tonų anglies dioksido ekvivalento, jeigu atitinkama valstybė narė įvykdo šias sąlygas:
a)   praneša Komisijai apie kiekvieną tokį įrenginį prieš pateikiant įrenginių sąrašą pagal 11 straipsnio 1 dalį, kai tas sąrašas turi būti pateiktas Komisijai, arba vėliausiai, kai jis pateikiamas Komisijai;
b)   patvirtina, kad įdiegtos stebėjimo priemonės, leidžiančios įvertinti, ar per kuriuos nors vienerius kalendorinius metus įrenginys išmeta 5 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus;
c)   patvirtina, kad, jei per kuriuos nors vienerius kalendorinius metus įrenginys išmes 5 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus, įrenginys bus vėl įtrauktas į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;
d)   paskelbia visuomenei a, b ir c punktuose nurodytą informaciją.
2.   Kai įrenginys vėl įtraukiamas į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pagal 1 dalies c punktą, pagal 10a straipsnį išduoti apyvartiniai taršos leidimai suteikiami to įtraukimo į sistemą metais. Tokiems įrenginiams išduoti apyvartiniai taršos leidimai atimami iš apyvartinių taršos leidimų kiekio, kurį valstybė narė, kurioje yra įrenginys, turi parduoti aukcione pagal 10 straipsnio 2 dalį.“
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 22 c punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
29 straipsnis
22c)  29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
„Ataskaita, teikiama siekiant geresnio anglies dioksido rinkos veikimo
„Ataskaita, teikiama siekiant geresnio anglies dioksido rinkos veikimo
Jei remdamasi 10 straipsnio 5 dalyje nurodytomis įprastomis ataskaitomis dėl anglies dioksido rinkos Komisija turi įrodymų, kad anglies dioksido rinka veikia netinkamai, ji teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Prie šios ataskaitos, jei reikia, gali būti pridėti pasiūlymai dėl anglies dvideginio rinkos skaidrumo didinimo ir dėl priemonių jos veikimui gerinti.
Jei remdamasi 10 straipsnio 5 dalyje nurodytomis įprastomis ataskaitomis Komisija turi įrodymų, kad anglies dioksido rinka veikia netinkamai, ji teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje turi būti dalis, skirta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir kitų Sąjungos ir nacionalinės politikos priemonių sąveikai, susijusiai su išmetamų teršalų kiekio mažinimu, tokių politikos priemonių ekonominiu efektyvumu ir jų poveikiu ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos leidimų paklausai. Prie šios ataskaitos, jei reikia, gali būti pridėti pasiūlymai dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos skaidrumo didinimo, galimybių prisidėti siekiant Sąjungos 2030 ir 2050 m. tikslų klimato ir energetikos politikos srityje ir dėl priemonių sistemos veikimui gerinti, įskaitant priemones, kuriomis atsižvelgiama į viena kitą papildančių Sąjungos masto energetikos ir klimato politikos priemonių poveikį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai;
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 22 d punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
30 a straipsnis (naujas)
22d)   Įterpiamas šis straipsnis:
„30a straipsnis
Koregavimas atlikus pasaulinę apžvalgą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Paryžiaus susitarimą
Per šešis mėnesius nuo 2018 m. sutarimą skatinančio dialogo pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją Komisija skelbia komunikatą, kuriame įvertina Sąjungos klimato kaitos teisės aktų atitiktį Paryžiaus susitarimo tikslams. Visų pirma komunikate įvertinamas ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vaidmuo ir tinkamumas siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų.
Per šešis mėnesius nuo 2023 m. pasaulinės apžvalgos ir kiekvienos vėlesnės pasaulinės apžvalgos Komisija pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas poreikis atitinkamai koreguoti Sąjungos veiksmus klimato kaitos srityje.
Toje ataskaitoje aptariami ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pakeitimai, atsižvelgiant į pasaulines poveikio švelninimo pastangas ir pastangas, kurias deda kitos stipriausios ekonomikos šalys. Visų pirma ataskaitoje įvertinama, ar reikia griežčiau riboti išmetalų kiekį, ar reikia keisti nuostatas dėl anglies dioksido nutekėjimo ir ar reikia papildomų politikos priemonių, siekiant įvykdyti Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Ataskaitoje atsižvelgiama į anglies dioksido nutekėjimo riziką, Europos pramonės konkurencingumą, investicijas Sąjungoje ir Sąjungos pramonės politiką.
Jei tinkama, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tokiu atveju Komisija taip pat paskelbia išsamų poveikio vertinimą.“
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 22 e punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
I priedo 3 dalis
22e)   I priedo 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Jei norima apskaičiuoti įrenginio bendrą nominalų šiluminį našumą siekiant nustatyti, ar jį galima įtraukti į Bendrijos sistemą, sudedamas visų jo techninių mazgų, kuriuose deginamas kuras, nominalus šiluminis našumas. Šie mazgai gali būti įvairių tipų katilai, degikliai, turbinos, šildytuvai, kūryklos, atliekų deginimo įrenginiai, kalkių deginimo krosnys, džiovinimo krosnys, krosnys, džiovyklos, varikliai, degalų elementai, cheminio deginimo mazgai, fakelai ir terminio arba katalizinio deginimo įrenginiams. Į mazgus, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis kaip 3 MW, ir mazgus, kurie naudoja tik biomasę, šio skaičiavimo tikslais neatsižvelgiama. „Tik biomasę naudojantys įrenginiai“ yra mazgai, kurie kietąjį iškastinį kurą naudoja tik jį įjungiant ir išjungiant.
„3. Jei norima apskaičiuoti įrenginio bendrą nominalų šiluminį našumą siekiant nustatyti, ar jį galima įtraukti į ES ATLPS sistemą, sudedamas visų jo techninių mazgų, kuriuose deginamas kuras, nominalus šiluminis našumas. Tie mazgai gali būti įvairių tipų katilai, degikliai, turbinos, šildytuvai, kūryklos, atliekų deginimo įrenginiai, kalkių deginimo krosnys, džiovinimo krosnys, krosnys, džiovyklos, varikliai, degalų elementai, cheminio deginimo mazgai, fakelai ir terminio arba katalizinio deginimo įrenginiams. Į mazgus, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis kaip 3 MW, ir į rezervo bei pagalbinius mazgus, naudojamus tik elektrai gaminti tais atvejais, kai toje vietovėje sutrinka elektros tinklo veikla, ir mazgus, kurie naudoja tik biomasę, šio skaičiavimo tikslais neatsižvelgiama. „Tik biomasę naudojantys įrenginiai“ yra mazgai, kurie kietąjį iškastinį kurą naudoja tik jį įjungiant ir išjungiant.“
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a straipsnis (naujas)
Sprendimas (ES) 2015/1814
1 straipsnio 5 dalies 1 a ir 1 b pastraipos (naujos)
1a straipsnis
Daliniai Sprendimo (ES) 2015/1814 pakeitimai
Sprendimas (ES) 2015/1814 iš dalies keičiamas taip:
1 straipsnio 5 dalies pirmoji pastraipa papildoma šiomis pastraipomis:
„Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, iki 3 straipsnyje nurodyto peržiūros laikotarpio pabaigos šioje pastraipoje nurodyti procentiniai dydžiai taikomi padvigubinti. Per peržiūrą vertinama galimybė padvigubinti perkeliamą dalį iki bus atkurta rinkos pusiausvyra.
Be to, atliekant peržiūrą nustatoma rinkos stabilumo rezervo viršutinė riba, ir, jei tinkama, kartu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“

(1)Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos, pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0003/2017).


2016 m. ataskaita dėl Albanijos
PDF 285kWORD 52k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Albanijos (2016/2312(INI))
P8_TA(2017)0036A8-0023/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Albanijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir į 2015 m. gruodžio 15 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. pirmininkaujančios valstybės narės paskelbtas išvadas,

–  atsižvelgdamas į Albanijos ir ES stabilizacijos ir asociacijos tarybos aštuntąjį susitikimą, surengtą 2016 m. rugsėjo 8 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 4 d. Paryžiuje vykusio Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko baigiamąją deklaraciją ir pilietinės visuomenės organizacijų rekomendacijas rengiantis 2016 m. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimui,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „ES plėtros strategija“ (COM(2016)0715) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Albanijos 2016 m. ataskaita“ (SWD(2016)0364),

–  atsižvelgdamas į bendras išvadas, priimtas per 2016 m. kovo 30 d. Tiranoje vykusį aukšto lygio dialogo šeštąjį susitikimą pagrindinių prioritetų klausimu,

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro galutines išvadas dėl 2013 m. parlamento rinkimų ir 2015 m. vietos rinkimų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. ESBO ataskaitą dėl administracinės teisės stebėjimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 7–8 d. Briuselyje vykusiame ES ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) 11-ame posėdyje priimtas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Albanijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0023/2017),

A.  kadangi Albanija padarė pažangą siekdama įgyvendinti politinius narystės kriterijus ir nuolat daro pažangą įgyvendindama penkis pagrindinius prioritetus siekiant pradėti stojimo derybas; kadangi toliau įgyvendinti, inter alia, teismų reformos dokumentų rinkinį, rinkimų reformą ir vadinamąjį dekriminalizavimo įstatymą yra būtina stiprinant piliečių pasitikėjimą jų politiniais atstovais ir viešosiomis institucijomis;

B.  kadangi vis dar yra problemų, kurias nedelsiant reikia veiksmingai spręsti palaikant dialogą, bendradarbiaujant ir ieškant kompromiso tarp vyriausybės ir opozicijos, kad būtų užtikrinta tolesnė pažanga Albanijai siekiant įstoti į ES;

C.  kadangi, norint užtikrinti tolesnę pažangą stojimo į ES procese, būtinas konstruktyvus ir nuolatinis politinių jėgų politinis dialogas su ES susijusių reformų klausimais;

D.  kadangi Albanijoje yra politinis konsensusas ir platus visuomenės pritarimas stojimo į ES procesui;

E.  kadangi stojimo derybos yra galinga paskata priimti ir įgyvendinti su naryste susijusias reformas;

F.  kadangi teismų reforma tebėra pagrindinis aspektas siekiant pažangos Albanijos stojimo į ES procese;

G.  kadangi prezidento ir parlamento rinkimai Albanijoje vyks 2017 m.;

H.  kadangi religijos laisvės, kultūros paveldo, mažumų teisių apsauga ir turto administravimas yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės;

I.  kadangi ES pabrėžė, jog būtina stiprinti ekonomikos valdymą, teisinės valstybės principą ir viešojo administravimo gebėjimus visose Vakarų Balkanų šalyse;

J.  kadangi Albanijos valdžios institucijos laikosi teigiamo požiūrio į regioninį bendradarbiavimą siekiant skatinti infrastruktūros plėtrą, kovos su terorizmu priemones, prekybą ir jaunimo judumą;

1.  palankiai vertina Albanijos pažangą su ES susijusių reformų srityje, visų pirma bendru sutarimu 2016 m. liepos mėn. priimant Konstitucijos pakeitimus, kuriais sudaromos sąlygos išsamiai ir visapusiškai teismų reformai; pabrėžia, kad ne tik nuoseklus reformų patvirtinimas, bet ir visapusiškas ir savalaikis įgyvendinimas visų penkių pagrindinių prioritetų srityje ir ilgalaikis politinis įsipareigojimas yra labai svarbūs siekiant dar labiau paspartinti stojimo į ES procesą; ragina Albaniją užtikrinti patikimus rezultatus minėtų reformų srityje;

2.  teigiamai vertina Komisijos rekomendaciją dėl stojimo derybų su Albanija pradžios; visapusiškai remia Albanijos stojimą į ES ir ragina, kad stojimo derybos būtų pradėtos iš karto, kai tik bus patikimos ir tvarios pažangos išsamios teismų sistemos reformos įgyvendinimo srityje, taip pat kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, siekiant išlaikyti reformos tempą; tikisi, kad Albanija įtvirtins pasiektą pažangą ir išlaikys pažangos tempą įgyvendindama visus pagrindinius prioritetus;

3.  primena, kad konstruktyvus dialogas, tvarus politinis bendradarbiavimas, abipusis pasitikėjimas ir noras siekti kompromiso yra itin svarbūs siekiant sėkmingo reformų įgyvendinimo ir visam stojimo į ES procesui; šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad priimti teisės aktai, kuriais užtikrinama, kad pareigų valstybės tarnyboje negalėtų eiti baudžiamąja tvarka teisti asmenys; todėl ragina visas politines partijas toliau stengtis užmegzti tikrą politinį dialogą ir konstruktyviai bendradarbiauti;

4.  palankiai vertina tai, kad bendru sutarimu buvo priimtos konstitucinės pataisos dėl teismų sistemos reformos ir priimti teisės aktai dėl institucinio teismų, prokuratūros ir Konstitucinio Teismo pertvarkymo; ragina skubiai priimti ir patikimai įgyvendinti visus atitinkamus papildomus įstatymus ir kitus teisės aktus, ypač įstatymą dėl teisėjų, prokurorų ir teisės konsultantų pakartotinio įvertinimo (patikrinimo) ir įstatymų projektų rinkinį, kuris yra būtinas teismų sistemos reformai įgyvendinti; atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo sprendimą dėl patikimumo patikrinimo įstatymo konstitucingumo po to, kai Venecijos komisija pateikė teigiamą nuomonę; pakartoja, kad visapusiška teismų reforma yra pagrindinis Albanijos piliečių reikalavimas, norint atgauti jų pasitikėjimą politiniais atstovais ir valstybinėmis institucijomis, kad viso reformos proceso patikimumas ir veiksmingumas, įskaitant kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, priklauso nuo to, ar sėkmingi bus patikimumo tikrinimo procesas ir teismų reformos įgyvendinimas; primena, kad patvirtinti ir įgyvendinti tokią reformą yra būtina kovojant su korupcija ir itin svarbi siekiant įtvirtinti teisinės valstybės principą ir sustiprinti pagrindinių teisių užtikrinimą šalyje, taip pat siekiant padidinti visų piliečių pasitikėjimą teismų sistema;

5.  teigiamai vertina naująją 2017–2020 m. teismų reformos strategiją ir jos veiksmų planą, kuriais siekiama didinti teisminės sistemos, įskaitant teismų sistemą ir teisminių institucijų darbuotojų pakartotinį vertinimą, profesionalumą, efektyvumą ir nepriklausomumą, taip pat tai, kad padidintos biudžeto lėšos jų įgyvendinimui; apgailestauja dėl to, kad teisingumas ir toliau vykdomas lėtai ir neveiksmingai; atkreipia dėmesį į tai, kad nedaroma pažangos siekiant užpildyti Aukščiausiojo Teismo ir administracinių teismų laisvas vietas ir veiksmingai naudoti suvienodintą bylų valdymo sistemą; ragina toliau šalinti visus teismų sistemos veikimo trūkumus, įskaitant nepriklausomumo nuo politinio poveikio ir kitų valdžios šakų stoką, selektyvų teisingumą, ribotą atskaitomybę, neveiksmingus priežiūros mechanizmus, korupciją ir bendrą teismo proceso ir vykdymo teismine tvarka trukmę; apgailestauja dėl politinio kišimosi į tyrimus ir teismų bylas, todėl ragina praktiškai stiprinti teismų nepriklausomumą; ragina imtis tolesnių veiksmų administracinės teisenos srityje, sprendžiant tokius klausimus, kaip veiksminga teisė kreiptis į teismą ir išteklių skyrimas siekiant užtikrinti šių teismų efektyvų darbą; pakartoja, kad baudžiamojo teisingumo sistemos reforma turėtų būti siekiama užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir skatinama jų reabilitacija ir reintegracija, tuo pačiu metu užtikrinant nusikaltimo aukų ir liudytojų teisių apsaugą;

6.  ragina ad hoc parlamentinį rinkimų reformos komitetą skubiai užbaigti rinkimų įstatymo peržiūrą, tuo pat metu atsižvelgiant į visas ankstesnes ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas ir padidinant partijų finansavimo skaidrumą bei rinkimų procesų sąžiningumą; ragina kompetentingas valdžios institucijas užtikrinti, kad jis būtų įgyvendintas laiku prieš 2017 m. birželio mėn. vyksiančius parlamento rinkimus, ir užtikrinti rinkimų administracijos nepriklausomumą ir politinį nešališkumą; primena, kad visos politinės partijos turi užtikrinti, kad demokratiniai rinkimai vyktų laikantis tarptautinių standartų; ragina valdžios institucijas skatinti pilietinės visuomenės organizacijas aktyviai dalyvauti apžvelgiant visą rinkimų procesą; primena, kad laisvi ir sąžiningi rinkimai yra nepaprastai svarbūs siekiant tolesnės pažangos ES integracijos procese; pabrėžia, kad reikia spręsti problemas, susijusias su politinių partijų finansavimu ir atskaitinga audito sistema;

7.  ragina Albanijos politines partijas, rengiant savo kandidatų sąrašus būsimiems rinkimams, vadovautis įstatymo dėl kriminalinių nusikaltėlių pašalinimo iš valstybinių pareigų principais ir turiniu; ragina visapusiškai įgyvendinti šį įstatymą;

8.  ragina Albanijos valdžios institucijas imtis priemonių siekiant sudaryti galimybę užsienyje gyvenantiems Albanijos piliečiams balsuoti Albanijos rinkimuose būnant kitoje šalyje;

9.  palankiai vertina padidintą Parlamento veiklos skaidrumą ir įtraukumą, tačiau ragina stiprinti parlamentinius gebėjimus, kad būtų galima stebėti reformų įgyvendinimą ir jų atitiktį ES standartams ir geriau taikyti įvairius priežiūros mechanizmus ir naudotis institucijomis, reikalaujant iš vyriausybės teikti ataskaitas; ragina patvirtinti Parlamento etikos kodeksą ir užtikrinti, kad darbo tvarkos taisyklės atspindėtų įstatymą dėl parlamento vaidmens ES integracijos procese; siūlo išnagrinėti glaudesnio bendradarbiavimo su Albanijos parlamentu galimybes pagal Europos Parlamento paramos plėtros šalių parlamentams programą, siekiant sustiprinti jo gebėjimus parengti kokybiškus teisės aktus, atitinkančius ES acquis, ir vykdyti priežiūros vaidmenį įgyvendinant reformas;

10.  atkreipia dėmesį į pastangas sukurti piliečiams palankią viešąją administraciją ir užtikrinti nuoseklią pažangą įgyvendinant viešojo administravimo reformą ir viešųjų finansų valdymo reformą; ragina toliau siekti pažangos stiprinant Valstybės tarnybos įstatymo ir įstatymo dėl administracinių procedūrų taikymą, siekiant tobulinti įdarbinimo ir paaukštinimo procedūras atsižvelgiant į nuopelnus ir veiklos rezultatus ir didinti institucinius ir žmogiškųjų išteklių gebėjimus, siekiant konsoliduoti laimėjimus kuriant veiksmingesnį, politiškai nešališką, skaidrų ir profesionalų viešąjį administravimą, kuris taip pat sudarytų sąlygas veiksmingoms stojimo į ES deryboms; ragina didinti žmogaus teisių struktūrų, įskaitant ombudsmeno instituciją, įgaliojimus, autonomiją, efektyvumą ir išteklius; palankiai vertina Nacionalinės Europos integracijos tarybos iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti viešojo administravimo pajėgumus ir pilietinę visuomenę, stebint, kaip įgyvendinamos su stojimu į ES susijusios reformos; pabrėžia, kad reikia apsaugoti reguliavimo ir priežiūros institucijų nepriklausomumą;

11.  atkreipia dėmesį į teritorinės reformos įgyvendinimą; pabrėžia, kad reikia dėti esmines pastangas siekiant padidinti finansinius ir administracinius naujai sukurtų vietos valdžios subjektų pajėgumus;

12.  palankiai vertina tai, kad priimti pagrindiniai kovos su korupcija teisės aktai, taip pat ir dėl informatorių apsaugos; tebėra susirūpinęs dėl to, kad korupcija tebėra didelė ir paplitusi daugelyje sričių ir toliau kelia didelių problemų mažindama žmonių pasitikėjimą viešosiomis institucijomis; yra susirūpinęs tuo, kad pagrindinės kovos su korupcija institucijos ir toliau patiria politinį kišimąsi ir turi ribotus administracinius pajėgumus; pažymi, kad dėl prasto tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija ir toliau nepavyksta vykdyti aktyvius tyrimus ir veiksmingą persekiojimą dėl korupcijos; pabrėžia, kad reikia sukurti tinkamesnę interesų konfliktų sprendimo teisinę sistemą, lobistinės veiklos reglamentavimą ir geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ypač policijos ir prokuratūros tarnybų bendradarbiavimą, kad būtų pagerinti jų rezultatai tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių srityse, taip pat sprendžiant aukšto lygio bylas;

13.  palankiai vertina tai, kad toliau įgyvendinami kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija ir veiksmų planas ir stiprinamas tarptautinis policijos bendradarbiavimas; taip pat ragina išardyti organizuoto nusikalstamumo tinklus ir paskelbti daugiau galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių organizuoto nusikalstamumo bylose, stiprinant tarptautinių organizacijų, policijos ir prokuratūros tarnybų bendradarbiavimą ir institucinius ir veiklos gebėjimus; yra susirūpinęs dėl to, kad neteisėtai įgyto turto įšaldymo ir konfiskavimo rezultatai vis dar labai nežymūs, ir ragina didinti finansinių tyrimų pajėgumus ir dažniau tuos tyrimus vykdyti siekiant pagerinti veiklos rezultatus šiose srityse; pažymi, kad nepaisant to, jog tiriama vis daugiau su pinigų plovimu susijusių bylų, galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius išlieka nedidelis;

14.  nors teigiamai vertina pastarojo meto operacijas prieš kanapių plantacijas, ragina imtis aktyvesnių priemonių siekiant panaikinti narkotinių augalų auginimą, gamybą ir prekybą Albanijoje ir susijusius organizuoto nusikalstamumo tinklus, be kita ko, stiprinant tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą; vis dėlto pažymi, kad policijai ir prokuratūrai nepavyksta nustatyti narkotinių augalų auginimu užsiimančių nusikalstamų tinklų;

15.  ragina dėti aktyvesnes pastangas kovojant su nekontroliuojamu neteisėtos prekybos ginklais plitimu, be kita ko, stiprinant bendradarbiavimą šiuo klausimu su ES, taip pat sunaikinant likusias šaulių ir lengvųjų ginklų atsargas ir pagerinant saugyklų būklę yra susirūpinęs dėl didelio žmogžudysčių naudojant šaunamuosius ginklus skaičiaus Albanijoje;

16.  ragina stiprinti vyriausybės gebėjimą vykdyti iš kibernetinių nusikaltimų gautų pajamų paiešką, jas areštuoti ir konfiskuoti ir užkirsti kelią pinigų plovimui internetu;

17.  ragina Albaniją toliau gerinti savo teisės sistemą, kad būtų apibrėžtas tarptautinės pabėgėlių apsaugos statusas; teigiamai vertina Albanijos policijos pastangas gerinti informacijos mainus su agentūra FRONTEX ir ragina toliau gerinti ES ir Albanijos bendradarbiavimą, kad pabėgėlių teisės būtų saugomos laikantis tarptautinių standartų ir pagrindinių ES vertybių; reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu išaugusio prekybos žmonėmis atvejų skaičiaus; ragina dėti daugiau pastangų užkertant kelią prekybai žmonėmis, ypatingą dėmesį skiriant pagrindinėms tokios prekybos aukoms, būtent nelydimiems nepilnamečiams, moterims ir mergaitėms;

18.  reiškia susirūpinimą dėl nepaprastai didelio įkalintų asmenų skaičiaus ir (pranešimų dėl) nepakankamos medicininės priežiūros sulaikymo vietose, taip pat dėl netinkamo elgesio su įtariamaisiais policijos nuovadose; rekomenduoja persvarstyti taikomą baudžiamosios teisenos sistemą, perklasifikuoti nusikalstamas veikas ir dažniau naudoti įkalinimo alternatyvas;

19.  atkreipia dėmesį į gerinamą su ES susijusį valstybinių institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) bendradarbiavimą, įskaitant PVO dalyvavimą Nacionalinės Europos integracijos tarybos (NEIT) posėdžiuose; pažymi, kad pilietinė visuomenė, kuriai suteikta galių, yra svarbiausias bet kokios demokratinės sistemos elementas; todėl akcentuoja, kad reikia dar glaudesnio koordinavimo su PVO visais valdymo lygmenimis, įskaitant vietos lygį; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Nacionalinės pilietinės visuomenės tarybos įsteigimą; ragina veiksmingai įgyvendinti teisę gauti informaciją ir vykdyti viešąsias konsultacijas ir geriau reglamentuoti PVO taikomą fiskalinę sistemą;

20.  primena, kad vieni iš svarbiausių prioritetų yra būtinybė stiprinti žmogaus teisių ir mažumų teisių apsaugą ir kovos su diskriminacija politiką ir veiksmingai užtikrinti jų vykdymą; primygtinai ragina kompetentingas institucijas toliau gerinti visų mažumų įtraukties ir tolerancijos joms aplinką šalyje laikantis Europos mažumų apsaugos standartų ir, be kita ko, sustiprinant Valstybinio mažumų komiteto vaidmenį; teigiamai vertina pradinius veiksmus siekiant pagerinti mažumų apsaugos teisinę sistemą ir ragina Albaniją priimti pagrindų įstatymą dėl mažumų apsaugos ir ratifikuoti Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją; atkreipia dėmesį į išsamių konsultacijų procesą, kuriame dalyvauja nepriklausomos institucijos, mažumų asociacijos ir pilietinė visuomenė; pabrėžia, kad reikia gerinti romų, egiptiečių ir kitų tautinių mažumų gyvenimo sąlygas; ragina imtis konkrečių veiksmų dėl, pvz., romų, egiptiečių registracijos (išduoti gimimo liudijimus ir tapatybės korteles); ragina toliau dėti pastangas siekiant pagerinti jų galimybes įsidarbinti ir gauti visas viešąsias ir socialines paslaugas, švietimo, sveikatos ir socialinio būsto paslaugas ir teisinę pagalbą; yra susirūpinęs, kad, nepaisant pagerėjimo, romų vaikų įtrauktis į švietimo sistemą išlieka prasčiausia regione;

21.  palankiai vertina ombudsmeno tarnybos pastangas gerinti žmogaus teisių teisės aktus, visų pirma vykdant teisminių institucijų reformą; teigiamai vertina tai, kad aktyviai propaguojamos pažeidžiamų grupių teisės ir žmogaus orumo, laisvės, lygybės ir teisinės valstybės principai; apgailestauja dėl to, kad ombudsmeno tarnybos darbui ir toliau trukdo lėšų ir darbuotojų trūkumas jos centrinėje būstinėje ir vietos būstinėse; ragina didinti žmogaus šios tarnybos įgaliojimus, autonomiją, veiksmingumą ir išteklius;

22.  ir toliau yra susirūpinęs dėl moterų diskriminacijos ir dėl to, kad trūksta tinkamų moterų ir mergaičių, priklausančių palankių sąlygų neturinčioms ir marginalizuotoms grupėms, apsaugos priemonių, taip pat dėl didelio prieš moteris ir mergaites nukreipto smurto šeimoje atvejų skaičiaus; pabrėžia, kad reikia papildomų pastangų norint parengti kovos su diskriminacija bylų registrą; ragina kompetentingas institucijas toliau didinti informuotumą ir vykdyti smurto šeimoje prevenciją, taip pat gerinti paramą smurto šeimoje aukoms; dar kartą ragina visapusiškai įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija); ragina valdžios institucijas šalinti lyčių atžvilgiu šališkas stereotipines išankstines nuostatas vykdant sistemingą švietimą, plėtojant viešas diskusijas ir taikant vyriausybines priemones;

23.  ragina taikyti geresnius institucinius mechanizmus siekiant apsaugoti vaiko teises ir užkirsti kelią vaikų darbui;

24.  pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti visų mažumų teises Albanijoje – tai būtų galima padaryti visapusiškai įgyvendinus atitinkamus teisės aktus; rekomenduoja teisiškai įtvirtinti ir praktiškai užtikrinti bulgarų kilmės žmonių, gyvenančių Prespos, Golo Brdo ir Goros regionuose, teises;

25.  palankiai vertina pagerėjusią LGBTI asmenų teisių apsaugą ir tai, kad priimtas LGBTI asmenims skirtas 2016–2020 m. nacionalinis veiksmų planas, ragina vyriausybę toliau įgyvendinti priemones pagal programą ir toliau stiprinti vyriausybės bendradarbiavimą su LGBTI pilietinės visuomenės organizacijomis; be to, ragina vyriausybę ir įstatymų leidėjus užtikrinti, kad lyčių pripažinimo sąlygos atitiktų standartus, nustatytus Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms CM/Rec(2010)5 dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių;

26.  apgailestauja dėl to, kad kompetentingos institucijos iki šiol neatliko veiksmingo baudžiamojo tyrimo dėl žuvusiųjų per 2011 m. sausio 21 d. demonstraciją; ragina valdžios institucijas ir toliau neatidėliojant siekti, kad tos dienos įvykių aukoms būtų užtikrintas teisingumas;

27.  gerai vertina religinę toleranciją ir religinių bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimą; ragina kompetentingas valdžios institucijas ir religines bendruomenes bendradarbiauti siekiant vadovaujantis Konstitucija išlaikyti ir skatinti religijų santarvę; mano, kad labai svarbu užkirsti kelią islamo radikalėjimui, žvalgybos ir teisėsaugos tarnyboms ir teisminėms institucijoms taikant tikslingesnį metodą, be kita ko, grįžtantiems užsienio kovotojams sudarant sąlygas atsisakyti tokių pažiūrų ir vykdant jų reintegraciją, kartu su PVO ir religinėmis bendruomenėmis kovojant su smurtiniu ekstremizmu ir stiprinant regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje; teigiamai vertina visapusišką šalies teisinę terorizmo finansavimo prevencijos ir kovos su juo sistemą; ragina visomis priemonėmis bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pagal tarptautinius standartus; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti radikalizacijos prevenciją ir reabilituoti ir reintegruoti į visuomenę susijusius asmenis, itin svarbios konkrečios švietimo programos;

28.  apgailestauja dėl to, kad per praeitus metus nebuvo padaryta jokia pažanga žiniasklaidos laisvės srityje; pakartoja, kad labai svarbu turėti profesionalias ir nepriklausomas privačias ir visuomenines žiniasklaidos priemones; yra susirūpinęs dėl politinės įtakos žiniasklaidai ir plačiai tarp žurnalistų išplitusios savicenzūros; atkreipia dėmesį į tai, kad lėtai įgyvendinamas audiovizualinės žiniasklaidos įstatymas ir kad atidėliojama užpildyti laisvas Audiovizualinės žiniasklaidos tarnybos darbo vietas; ragina imtis priemonių siekiant didinti profesinius ir etikos standartus, didinti nuolatinių darbo sutarčių žurnalistams vyravimą, didinti vyriausybės reklamos žiniasklaidoje skaidrumą ir užtikrinti reguliavimo institucijos ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, nešališkumą ir atskaitomybę, ypač atsižvelgiant į būsimus parlamento rinkimus; pakartoja, kad būtina baigti rengti ir patvirtinti visuomeninio transliuotojo (RTSH) vidaus tvarkos taisykles ir užbaigti perėjimo prie skaitmeninio transliavimo procesą;

29.  palankiai vertina patobulinimus fiskalinio konsolidavimo srityje ir geresnius verslo ir pastangų kovoti su neoficialia ekonomika rezultatus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad nuolatiniai trūkumus teisinės valstybės srityje ir sudėtinga reguliavimo aplinka stabdo investicijas; yra susirūpinęs dėl to, kad migrantų perlaidos yra svarbus stimulas vietos paklausai skatinti; primygtinai ragina kompetentingas institucijas imtis priemonių, skirtų gerinti sutarčių vykdymą ir mokesčių surinkimą, ir toliau įgyvendinti teismų sistemos reformą, siekiant pagerinti verslo aplinką; yra susirūpinęs dėl didelio masto tiesioginių pirkimų, nekonkurencinio pasiūlymų teikimo ir ilgalaikio užsakomųjų darbų ir viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarčių skyrimo, kai tai turi abejotiną poveikį viešajam interesui;

30.  rekomenduoja valdžios institucijoms paspartinti pagrindinės infrastruktūros statybos projektus, pvz., nutiesti geležinkelio jungtis ir šiuolaikinį greitkelį tarp Tiranos ir Skopjės, kurie yra 8-ojo transporto koridoriaus dalis;

31.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į ribotus administracinius pajėgumus aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo srityje ir prastą atliekų tvarkymą ir vandentvarką, nes dėl to dažnai susidaro sąlygos vykdyti ekologinius nusikaltimus, kurie kelia grėsmę Albanijos ekonomikos ištekliams ir sudaro kliūtis kuriant efektyvaus išteklių naudojimo ekonomiką; pabrėžia, kad būtina pagerinti poveikio aplinkai vertinimų kokybę ir užtikrinti visuomenės dalyvavimą ir konsultacijas su pilietine visuomene plėtojant atitinkamus projektus; vis dėlto pabrėžia, kad labai svarbu siekti klimato kaitos tikslų, nedarant neigiamo poveikio biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, vandens ištekliams, gyvūnijai ir augmenijai ir nekenkiant vietos gyventojams; yra labai susirūpinęs dėl to, kad, Komisijos duomenimis, 44 hidroelektrines (iš 71) planuojama statyti saugomose teritorijose;

32.  pabrėžia, kad hidroelektrinių poveikis aplinkai dažnai nebūna deramai įvertinamas siekiant užtikrinti atitiktį tarptautiniams standartams ir atitinkamiems šios srities ES teisės aktams; pataria vyriausybei apsvarstyti galimybę įkurti Vjosės nacionalinį parką palei visą upę ir atsisakyti planų statyti naujas hidroelektrines palei Vjosės upę ir jos intakus; ragina toliau derinti savo teisės aktus su ES energetikos srities teisės aktais ir ypač priimti nacionalinę energetikos strategiją, siekiant padidinti energetinį nepriklausomumą ir veiksmingumą; palankiai vertina 2015–2020 m. nacionalinį veiksmų planas dėl atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ);

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad dar būtina imtis veiksmų siekiant veiksmingai užtikrinti nuosavybės teises; ragina imtis veiksmų siekiant užbaigti nuosavybės registracijos, grąžinimo ir kompensavimo už ją procesą ir atnaujinti bei veiksmingai įgyvendinti 2012–2020 m. nuosavybės teisių strategiją; be to, dėl to ragina valdžios institucijas parengti veiksmų planą su aiškiai priskirta atsakomybe ir terminais šioje srityje ir vykdyti visuomenės informavimo kampaniją siekiant informuoti ankstesnius savininkus apie jų teises ir pareigas, susijusias su nuosavybės grąžinimu; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą, teisinį tikrumą ir lygias teises, susijusias su teise gauti kompensaciją už komunistiniu laikotarpiu konfiskuotą nuosavybę; ragina paskirti nacionalinį nuosavybės teisių koordinatorių ir paspartinti nuosavybės registraciją ir žemėlapių sudarymą, įskaitant nuosavybės skaitmeninimą;

34.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti tyrimus siekiant atskleisti nusikaltimus, kuriuos padarė buvusio komunistinio režimo atstovai, taip pat pabrėžia moralinę, politinę ir teisinę valstybės institucijų atsakomybę šiame procese; ragina valdžios institucijas parengti tinkamas teisines priemones, skirtas aukų reabilitacijai, įskaitant kompensavimą, skirtą asmenims ir jų šeimoms, ir atšaukti politiškai motyvuotus teismo sprendimus, kurie vis dar galioja; primygtinai ragina valstybės institucijas atlikti tyrimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkus, kurie vykdė nusikaltimus žmoniškumui komunistų diktatūros metu;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia spręsti komunistinės praeities klausimus kovojant su žmogaus teisių pažeidimais ir siekiant tiesos ir teisingumo aukų atžvilgiu; palankiai vertina įstatymą, kuriuo siekiama įsteigti instituciją, kuri atskleistų Sigurimi įrašus; palankiai vertina ESBO misijos ir Vokietijos ambasados paskelbtą apžvalgą „Informacija ir visuomenės nuomonė apie Albanijos komunistinę praeitį ir šalies ateities lūkesčius“; mano, kad kad šios pastangos padės užmegzti dialogą apie praeitį ir kurti ateitį;

36.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti socialinį dialogą, PVO dalyvavimą, socialinių partnerių gebėjimus ir socialinių teisių vykdymo užtikrinimo mechanizmus; ragina vyriausybę modernizuoti švietimo sistemą siekiant sukurti įtraukesnę visuomenę, sumažinti nelygybę ir diskriminaciją ir geriau užtikrinti, kad jaunuoliai įgytų gebėjimų ir žinių; atkreipia dėmesį į paramos pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) svarbą švietimui, užimtumui ir socialinei politikai;

37.  ragina Albanijos valdžios institucijas stiprinti savo politiką, skirtą žmonėms su negalia, kurie norėdami gauti išsilavinimą, darbą, sveikatos priežiūrą ir socialines paslaugas ir sprendimų priėmimo srityje vis dar susiduria su sunkumais, įskaitant kliūtis, trukdančias žmonėms su negalia laisvai naudotis balsavimo teise;

38.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad vėl padaugėjo nepagrįstais laikomų prieglobsčio prašymų, kuriuos ES valstybėms narėms pateikė albanai; ragina vyriausybę nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų, siekiant panaikinti šį reiškinį, aktyviau vykdyti informuotumo didinimo veiksmus ir sustiprinti prevencijos pastangas šioje srityje, taip pat pašalinti tai skatinančius veiksnius, susijusius su nedarbu ir socialinės apsaugos politikos, švietimo ir sveikatos apsaugos politikos trūkumais; pabrėžia, kad būtina Pasienio ir migracijos generaliniam direktoratui ir pasienio policijai suteikti pakankamai žmogiškųjų išteklių, taip pat gerinti atitinkamų institucijų bendradarbiavimą, kad būtų geriau kovojama su neteisėta migracija;

39.  sveikina Albaniją dėl to, kad jos teisės aktai nuolat visapusiškai derinami su ES deklaracijomis ir Tarybos išvadomis, taip parodant aiškų įsipareigojimą Europos integracijai ir solidarumui; pabrėžia, kad svarbu ir būtina, jog Albanija toliau prisidėtų prie politinio stabilumo užtikrinimo regione;

40.  džiaugiasi Albanijos valdžios sprendimu suderinti šalies užsienio politiką su Tarybos sprendimu (BUSP) 2016/1671, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės, nukreiptos prieš Rusiją;

41.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti gerus kaimyninius santykius – jie tebėra itin svarbūs kaip neatskiriama plėtros proceso dalis, taip pat stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlyga; palankiai vertina konstruktyvų ir aktyvų Albanijos vaidmenį skatinant regioninį bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius su kitomis plėtros šalimis ir kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis; palankiai vertina Albanijos dalyvavimą šešių Vakarų Balkanų šalių iniciatyvoje;

42.  giria Albaniją ir Serbiją dėl jų nuolatinio įsipareigojimo pagerinti dvišalius santykius ir stiprinti regioninį bendradarbiavimą politiniu ir visuomenės lygmeniu, pavyzdžiui, pasitelkiant Regioninio jaunimo bendradarbiavimo biurą (RYCO), kurio būstinė yra Tiranoje; ragina abi valstybes tęsti gerą bendradarbiavimą siekiant skatinti susitaikymą regione, ypač vykdant programas, skirtas jaunimui, pvz., pagal Pozityvią jaunimo Vakarų Balkanuose darbotvarkę;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu Albanijos ir Graikijos santykiuose pastebima trintis, ir rekomenduoja, kad abi šalys susilaikytų nuo veiksmų ar pareiškimų, kurie galėtų turėti santykiams neigiamą poveikį;

44.  pakartoja savo prašymą, kad Komisija į savo ataskaitas įtrauktų informaciją apie paramą Albanijai pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) ir apie įgyvendintų priemonių veiksmingumą, visų pirma pagal PNPP skiriamą paramą pagrindiniams prioritetams ir atitinkamiems projektams įgyvendinti;

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Albanijos vyriausybei bei parlamentui.


2016 m. ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos
PDF 374kWORD 56k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos 2016 m. ataskaitos dėl Bosnijos ir Hercegovinos (2016/2313(INI))
P8_TA(2017)0037A8-0026/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS),

–  atsižvelgdamas į protokolą dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pritaikymo, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, kuris buvo parafuotas 2016 m. liepos 18 d. ir pasirašytas 2016 m. gruodžio 15 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Bosnijos ir Hercegovinos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų ir išvadų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms. Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos išvadas dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės ES,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. pirmininkaujančios valstybės narės paskelbtas išvadas,

–  atsižvelgdamas į pirmąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) posėdį, vykusį 2015 m. lapkričio 5–6 d. Sarajeve, ir į pirmuosius ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos tarybos (SAT) ir stabilizacijos ir asociacijos komiteto posėdžius, vykusius atitinkamai 2015 m. gruodžio 11 ir 17 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 4 d. Paryžiuje vykusio Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko baigiamąją deklaraciją ir pilietinės visuomenės organizacijų rekomendacijas, rengiantis 2016 m. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimui,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 1 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario bendrą pareiškimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų sutikimo dėl pagrindinių priemonių, kurias šalis turi įgyvendinti siekdama narystės ES,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 17 d. vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario bendrą pareiškimą po to, kai Bosnijos ir Hercegovinos konstitucinis teismas paskelbė sprendimą dėl Serbų Respublikos (SR) dienos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „2016 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2016)0715) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2016 m. ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos“ (SWD(2016)0365),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES pasirengimo narystei pagalba Vakarų Balkanų gebėjimams stiprinti. Bendrasis auditas“(1),

–  atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio taikos susitarimui Bosnijoje ir Hercegovinoje įgyvendinti penkioliktąją ataskaitą JT Saugumo Tarybai(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos delegacijos Jungtinėse Tautose J. E. João Vale de Almeidos 2016 m. lapkričio mėn. pareiškimą Saugumo Tarybos diskusijose dėl padėties Bosnijoje ir Hercegovinoje,

–  atsižvelgdamas į 2015–2018 m. Bosnijos ir Hercegovinos reformų darbotvarkę, patvirtintą 2015 m. liepos mėn., ir į 2016 m. rugpjūčio 23 d. Bosnijos ir Hercegovinos ministrų tarybos ir Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos ir Serbų Respublikos vyriausybių patvirtintą koordinavimo mechanizmą,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl šios šalies,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0026/2017),

A.  kadangi ES toliau remia Bosnijos ir Hercegovinos ES perspektyvą bei jos teritorinį vientisumą, suverenumą ir vieningumą; kadangi integracijos į ES procese pasiekta pažangos; kadangi Taryba paprašė Komisijos parengti nuomonę dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės;

B.  kadangi 2016 m. gruodžio 9 d. Sarajeve už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingas Komisijos narys įteikė klausimyną Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms;

C.  kadangi autonominių prekybos priemonių taikymo sustabdymas bus panaikintas, kai bus pasirašytas ir pradėtas laikinai taikyti protokolas dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pritaikymo;

D.  kadangi 2013–2018 m. Bosnijos ir Hercegovinos reformų darbotvarkėje visų lygmenų valdžios institucijos pripažino būtinybę skubiai pradėti ekonomikos atkūrimo ir modernizavimo procesą, siekiant sukurti naujų darbo vietų ir skatinti tvarų, veiksmingą, socialiniu požiūriu teisingą ir pastovų ekonomikos augimą; kadangi Bosnija ir Hercegovina įrodė, kad yra įsipareigojusi ir pasirengusi vykdyti tolesnes socialines ir ekonomines reformas, būtinas norint sumažinti jaunimo nedarbą, kuris vis dar pernelyg didelis;

E.  kadangi norint užtikrinti teisinės valstybės veikimą ir daryti pažangą kelyje į ES reikia nepriklausomos, gerai veikiančios ir stabilios teismų sistemos;

F.  kadangi vis dar yra sunkumų, susijusių su susitaikymo proceso tvarumu; kadangi pažanga stojimo į ES procese palengvins tolesnį susitaikymą;

G.  kadangi Bosnija ir Hercegovina vis dar neįgyvendino Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimų Sejdić/Finci, Zornić ir Pilav bylose;

H.  kadangi korupcija vis dar labai išplitusi, taip pat ir aukščiausiame lygmenyje;

I.  kadangi vis dar esama 74 000 šalies viduje perkeltų asmenų ir daug pabėgėlių iš Bosnijos ir Hercegovinos kaimyninėse šalyse, Europoje ir visame pasaulyje, be to, 6 808 asmenys yra dingę be žinios;

J.  kadangi švietimas itin svarbus kuriant ir skatinant tolerantišką ir įtraukią visuomenę bei puoselėjant kultūrinį, religinį ir etninį tarpusavio supratimą;

K.  kadangi Bosnija ir Hercegovina yra pasirašiusi Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo, 1991 m.);

L.  kadangi (potencialios) šalys kandidatės vertinamos pagal jų nuopelnus ir kadangi stojimo tvarkaraštis nustatomas pagal būtinų reformų įgyvendinimo spartą bei jų kokybę;

1.  palankiai vertina tai, kad Taryba apsvarstė Bosnijos ir Hercegovinos paraišką ir kad Bosnijai ir Hercegovinai buvo pateiktas klausimynas, ir laukia Komisijos nuomonės dėl paraiškos dėl narystės ES pagrįstumo; ragina visų lygių kompetentingas Bosnijos ir Hercegovinos institucijas aktyviai dalyvauti šiame procese, bendradarbiauti ir koordinuoti savo dalyvavimą Komisijos nuomonės rengimo procese ir į Komisijos klausimus pateikiant vieną darnų atsakymų rinkinį; pažymi, kad tai taip pat padės įrodyti, kad valstybė veikia; dar kartą pabrėžia, kad stojimo į ES procesas yra įtraukus procesas ir jame dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai;

2.  palankiai vertina pirmininkaujančių valstybių trejeto vaidmenį, nes jos vaidina svarbų vaidmenį kuriant paskatas visoms kitoms visų lygmenų institucijoms stengtis atlikti savo vaidmenį bendrame šios šalies priartinimo prie ES procese;

3.  teigiamai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant 2015–2018 m. reformų darbotvarkę, taip pat šalies pasiryžimą toliau tęsti institucines ir socialines ekonomines reformas; primena, kad naują ES požiūrį į Bosniją ir Hercegoviną lėmė socialinė ir ekonominė padėtis ir didėjantis piliečių nepasitenkinimas; pažymi, kad padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau pabrėžia, kad reikia harmoningai ir efektyviai pagal veiksmų planą vykdyti reformų darbotvarkę, kad visoje šalyje būtų įgyvendinti realūs pokyčiai ir apčiuopiamai pagerėtų visų Bosnijos ir Hercegovinos piliečių gyvenimas;

4.  ragina išlaikyti reformų spartą, kad Bosnija ir Hercegovina taptų visiškai veiksminga, įtrauki ir funkcionali teisinės valstybės principu paremta valstybė, užtikrinanti visų jos tautų ir piliečių lygybę ir demokratinį atstovavimą; apgailestauja, kad bendroms pastangoms vykdyti reformas ir toliau trukdo etninis ir politinis susiskaldymas, kurį lemia giliai įsišaknijusios dezintegracijos tendencijos, trukdančios normaliai demokratinei raidai, ir tebesitęsiantis viešojo administravimo politizavimas; pabrėžia, kad Bosnija ir Hercegovina nebus sėkmingai narystės ES siekianti kandidatė, kol nebus sukurtos tinkamos institucinės sąlygos; primygtinai ragina visus politinius vadovus dirbti įgyvendinant reikiamus pokyčius, įskaitant rinkimų teisės reformą, taip pat atsižvelgiant į ankstesnėse Europos Parlamento rezoliucijose nurodytus principus, be kita ko, federalizmo, decentralizacijos ir teisėto atstovavimo principus, siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų būti kandidatais, turėtų teisę būti renkami ir galėtų eiti visų politinių lygmenų pareigas lygiomis teisėmis; mano, kad svarbiausia yra išsaugoti bendrą sutarimą dėl integracijos į ES ir darniai daryti pažangą teisinės valstybės srityje, be kita ko, kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, atliekant teismų ir viešojo administravimo reformą; taip pat pabrėžia, kad reikia toliau ir efektyviai susitelkti ties socialinėmis ir ekonominėmis reformomis, kurios ir toliau turėtų būti prioritetinės;

5.  palankiai vertina susitarimą įsteigti ES klausimų koordinavimo mechanizmą, kuriuo siekiama pagerinti stojimo proceso funkcionalumą ir veiksmingumą, taip pat ir ES finansinės pagalbos požiūriu, ir sudaryti sąlygas geresnei sąveikai su ES; ragina jį greitai įgyvendinti; taip pat ragina veiksmingai bendradarbiauti ir palaikyti ryšius visais vyriausybės lygmenimis, taip pat su ES, siekiant palengvinti prisiderinimą prie acquis ir jos įgyvendinimą ir pateikti tinkamus atsakymus į Komisijos klausimus, pateikiamus rengiant nuomonę; mano, jog nepriimtina, kad Serbų Respublikos vyriausybė, priimdama nuostatas dėl tiesioginio ataskaitų teikimo Europos Komisijai, bando sukurti paralelinius komunikacijos kanalus; ragina dar labiau sustiprinti Integracijos į ES direktorato vaidmenį ir pajėgumus, kad jis galėtų visapusiškai vykdyti koordinavimo funkcijas, jam pavestas įgyvendinant stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir bendrai vykdant stojimo procesą;

6.  reiškia pasitenkinimą dėl Protokolo dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pritaikymo pasirašymo, kuris pradėtas laikinai taikyti nuo 2017 m. vasario 1 d. ir kuriuo bus automatiškai grąžintos autonominės prekybos priemonės, kurių taikymas buvo sustabdytas 2016 m. sausio 1 d.; tikisi, kad protokolas bus greitai ir sklandžiai ratifikuotas;

7.  apgailestauja, kad dėl bandymų į stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto balsavimo taisykles įtraukti etninio blokavimo nuostatą vis dar nėra patvirtintos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto darbo tvarkos taisyklės ir kad dėl to Bosnija ir Hercegovina yra vienintelė šalis kandidatė, kurioje toks organas negalėjo būti tinkamai sudarytas; ragina Bosnijos ir Hercegovinos parlamento valdymo organus nedelsiant rasti sprendimą, kad šalis atitiktų ES institucinės ir teisinės sistemos reikalavimus ir būtų užtikrinta prasminga stojimo proceso parlamentinė kontrolė; primena, kad pagal stabilizacijos ir asociacijos susitarimą reikalaujama priimti darbo tvarkos taisykles ir to nepadarius tiesiogiai pažeidžiamas stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įgyvendinimas;

8.  palankiai vertina kai kuriuos rinkimų teisės patobulinimus atsižvelgiant į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas; pažymi, kad 2016 m. spalio 2 d. vietos rinkimai daugelyje vietų vyko tvarkingai; apgailestauja, kad, praėjus šešeriems metams, dėl tebesitęsiančių politinių lyderių nesutarimų Mostaro gyventojai vis dar negali pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis rinkti vietos atstovus; ragina skubiai įgyvendinti konstitucinio teismo sprendimą dėl Mostaro, iš dalies pakeičiant teisės aktus dėl rinkimų ir miesto statutą; griežtai merkia nepriimtiną prieš rinkimų pareigūnus panaudotą brutalų smurtą Stolace ir ragina visas kompetentingas institucijas išspręsti šį klausimą laikantis teisinės valstybės principo, ir, be kita ko, atlikti visų smurto aktų ir rinkimų tvarkos pažeidimų tyrimą ir kaltininkus patraukti atsakomybėn; atkreipia dėmesį į tai, kad Bosnijos ir Hercegovinos centrinė rinkimų komisija panaikino rinkimų rezultatus Stolace, ir ragina taikiai ir pakančiai surengti pakartotinius rinkimus, laikantis demokratinių standartų;

9.  apgailestauja, kad deklaruotas politinis įsipareigojimas kovoti su korupcija nedavė apčiuopiamų rezultatų; pabrėžia, kad nėra apibendrinti didelio atgarsio sulaukusių bylų rezultatai ir kad teisinė ir institucinė sistema, taikoma kovai su sistemiška korupcija, susijusiai, pvz., su politinių partijų finansavimu, viešaisiais pirkimais, interesų konfliktais ir turto deklaravimu, yra silpna ir nepakankama; pripažįsta, kad padaryta pažanga priimant kovos su korupcija veiksmų planus ir įsteigiant korupcijos prevencijos organus įvairiuose valdymo lygmenyse, ir ragina nuosekliai ir skubiai įgyvendinti šiuos sprendimus; susirūpinęs pažymi, kad susiskaldymas ir nepatvarus tarpžinybinis bendradarbiavimas žlugdo kovos su korupcija priemonių veiksmingumą; ragina užtikrinti geresnę profesinę policijos ir teismų specializaciją sukuriant tinkamus koordinavimo kanalus; pabrėžia, kad reikia apibendrinti efektyvios politinių partijų ir rinkimų kampanijos finansavimo priežiūros rezultatus, nustatyti skaidrią įdarbinimo viešajame sektoriuje plačiąja prasme tvarką ir panaikinti korupciją, susijusią su viešaisiais pirkimais;

10.  pabrėžia, kad 2013 m. surašymo rezultatai yra rimtas pagrindas, kuriuo remiantis galima pateikti tinkamus atsakymus į Komisijos klausimus ir jie yra itin svarbūs norint vykdyti veiksmingą socialinį ir ekonominį planavimą; palankiai vertina Tarptautinės stebėjimo misijos galutinį įvertinimą, kuriame daroma išvada, kad surašymas Bosnijoje ir Hercegovinoje apskritai buvo atliktas laikantis tarptautinių standartų; apgailestauja, kad Serbų Respublika atsisakė pripažinti gyventojų surašymo rezultatus teisėtais ir kad Serbų Respublikos valdžios institucijos paskelbė atskirus rezultatus, kitokius nei tie, kuriuos patvirtino Bosnijos ir Hercegovinos statistikos agentūra; primygtinai ragina Serbų Respublikos valdžios institucijas iš naujo apsvarstyti šį sprendimą; ragina Bosnijos ir Hercegovinos statistikos agentūras padaryti didelę pažangą šioje itin svarbioje srityje ir priderinti savo statistinius duomenis ir metodiką prie Eurostato standartų;

11.  primena, kad bet kuriai šaliai, siekiančiai tapti ES valstybe nare, profesionalus, veiksmingas ir rezultatais grindžiamas viešasis administravimas yra integracijos proceso pagrindas; yra susirūpinęs dėl tebesitęsiančio viešojo administravimo suskaidymo ir politizavimo, nes tai trukdo vykdyti institucines ir teisėkūros reformas, o viešųjų paslaugų teikimas piliečiams tampa sudėtingas ir brangus; ragina skubiai taikyti darnesnį politikos rengimo metodą ir geriau koordinuoti visų valdymo lygmenų veiksmus, depolitizuoti viešąjį administravimą ir viešąjį sektorių, geriau planuoti vidutinės trukmės laikotarpiu ir nustatyti aiškią viešųjų finansų valdymo strategiją;

12.  dar kartą pareiškia, kad yra susirūpinęs dėl tebesitęsiančio padalijimo į keturias skirtingas teisines sistemas; pabrėžia, kad reikia skubiai šalinti dar nepanaikintus teisminių institucijų trūkumus, didinti teismų efektyvumą ir nepriklausomumą, įskaitant teisminių institucijų depolitizavimą, kovoti su korupcija teisminėse institucijose ir įgyvendinti tinkamas teismų sprendimų vykdymo procedūras; ragina skubiai priimti 2014–2018 m. teisingumo sektoriaus reformos vykdymo veiksmų planą; ragina visapusiškai įgyvendinti su vaikų apsauga susijusius teisės aktus ir suteikti vaikams veiksmingą teisę į teisingumą; teigiamai vertina tai, kad priimtas įstatymas dėl nemokamos valstybinės teisinės pagalbos ir kad Aukštoji teismų ir prokuratūros taryba priėmė interesų konfliktų prevencijos gaires, parengė sąžiningumo planus ir drausmines priemones;

13.  ragina sustiprinti bendrą teisminių institucijų veiksmingumą, padidinti naujų teisėjų ir prokurorų atrankos proceso skaidrumą ir nešališkumą bei sustiprinti teisminių institucijų atskaitingumo ir sąžiningumo užtikrinimo mechanizmus; pabrėžia, kad reikia stiprinti interesų konfliktų prevencijos mechanizmus ir nustatyti teisminių institucijų taikomus finansinių ataskaitų ir turto deklaracijų skaidrumo mechanizmus; atkreipia dėmesį į svarbų struktūrinio dialogo teisingumo klausimais vaidmenį šalinant Bosnijos ir Hercegovinos teismų sistemos trūkumus; ragina rasti teisinį sprendimą, kuris leistu sekti bylų nagrinėjimo efektyvumą visoje Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje;

14.  apgailestauja, kad nevykdoma daug konstitucinio teismo sprendimų, įskaitant sprendimą dėl Mostaro gyventojų pagrindinių demokratinių teisių balsuoti vietos rinkimuose užtikrinimo; ragina skubiai įgyvendinti visus šiuos sprendimus; ypač pabrėžia konstitucinio teismo sprendimą dėl Serbų Respublikos dienos, kuris užginčytas per 2016 m. rugsėjo 25 d. surengtą referendumą; mano, kad tai yra rimtas Deitono taikos susitarimo pažeidimas ir išpuolis prieš teismines institucijas ir teisinės valstybės principą; pabrėžia, kad reikia imtis dialogo, o ne vienašalių iniciatyvų; pabrėžia, kad nacionalistinė ir populistinė retorika bei veiksmai yra rimtos vystymosi kliūtys ir kad teisinės valstybės principo ir šalies konstitucinės tvarkos laikymasis yra ypač svarbus norint daryti pažangą kelyje į ES ir išlaikyti taiką bei stabilumą Bosnijoje ir Hercegovinoje;

15.  griežtai smerkia tebegaliojantį Serbų Respublikos viešosios tvarkos įstatymą, kuriuo silpninamos pagrindinės demokratinės teisės į susirinkimų, asociacijų ir žiniasklaidos laisves, taip pat Serbų Respublikos nuostatą dėl mirties bausmės; ragina visapusiškai įgyvendinti Laisvės susipažinti su informacija aktą; ragina valdžios institucijas skubiai įgyvendinti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Papildomą protokolą dėl rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikų, padarytų naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, kriminalizavimo;

16.  primigtinai ragina visas šalis susilaikyti nuo visuomenę priešinančios nesantaiką kurstančios, nacionalistinės ir separatistinės retorikos bei veiksmų, keliančių pavojų šalies sanglaudai, suverenumui ir vientisumui; vietoj to ragina jas rimtai imtis įgyvendinti reformas, kurios padės pagerinti visų Bosnijos ir Hercegovinos piliečių socialinę ir ekonominę padėtį, sukurti demokratinę, įtraukią ir veikiančią valstybę ir priartinti šalį prie ES;

17.  pabrėžia neseniai konstitucinio teismo priimto sprendimo dėl visų trijų šalį sudarančių tautų oficialaus statuso ir lygybės principo svarbą, kad jos galėtų rinkti savo tesėtus politinius atstovus į Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos parlamento Atstovų Rūmus, remiantis teisėto ir proporcingo atstovavimo principu;

18.  pažymi, kad patenkinamai bendradarbiaujama su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) nagrinėjant karo nusikaltimų bylas ir ragina aktyviau vykdyti regioninį bendradarbiavimą tiriant karo nusikaltimų bylas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nagrinėjant karo nusikaltimų bylas taikomi skirtingi teisiniai standartai; palankiai vertina tai, kad sprendžiama neišnagrinėtų vidaus karo nusikaltimų bylų sankaupos problema ir kad padaryta pažanga sėkmingai persekiojant už karo nusikaltimus, susijusius su seksualiniu smurtu; palankiai vertina Europos Sąjungos delegacijos ir Hercegovinos Finansų ir iždo ministerijos susitarimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos prokuratūrų ir teismų veiklos, susijusios su karo nusikaltimų tyrimais, finansavimo;

19.  griežtai smerkia Serbų Respublikos nacionalinės asamblėjos 2016 m. spalio mėn. sprendimą, kuriame gerai atsiliepiama apie buvusius Serbų Respublikos lyderius, nuteistus už karo nusikaltimus; reikalauja kuo skubiau parodyti pagarbą karo nusikaltimų aukoms ir skatinti susitaikymą; primena visiems Bosnijos ir Hercegovinos politiniams lyderiams ir institucijoms, kad karo įvykius jie turi vertinti nešališkai, siekiant tiesos ir susitaikymo, ir vengti piktnaudžiavimo teisminėmis institucijomis politiniais tikslais;

20.  palankiai vertina pažangą, padarytą persekiojimo už karo nusikaltimus, susijusius su seksualiniu smurtu, srityje ir primygtinai ragina kompetentingas valdžios institucijas dar labiau pagerinti seksualinio smurto aukų galimybes kreiptis į teismą, be kita ko, teikiant nemokamą teisinę pagalbą, gerinant psichosocialines bei sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinant geresnį kompensavimą ir tolesnę pagalbą; ragina užtikrinti, kad būtų nuosekliai pripažįstama tokių aukų teisę į žalos atlyginimą;

21.  pažymi, kad padaryta tam tikra pažanga pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims, kurie buvo perkelti dėl Bosnijos karo, grąžinant nuosavybę ir teisę apsigyventi, taip pat atstatant jų namus; ragina kompetentingas institucijas sudaryti jiems geresnes sąlygas tvariai sugrįžti, gauti sveikatos priežiūros, užimtumo, socialinės apsaugos ir švietimo paslaugas bei skirti didesnį dėmesį tam, kad būtų atlyginta žala už nuosavybę, kurios negalima sugrąžinti;

22.  yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar didelio dėl karo dingusių asmenų skaičiaus; ragina kompetentingas valdžios institucijas aktyviau tirti jų neaiškaus likimo klausimą, be kita ko, stiprinant abiejų administracinių vienetų bendradarbiavimą; pabrėžia, kad šios problemos sprendimas labai svarbus siekiant susitaikymo ir stabilumo regione;

23.  reiškia susirūpinimą dėl sveikatos priežiūros sistemos būklės Bosnijoje ir Hercegovinoje, nes ši sistema yra viena iš labiausiai kenčiančių nuo korupcijos šalyje; ragina valdžios institucijas atidžiai stebėti, kad nebūtų diskriminacijos, susijusios su galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

24.  pažymi, kad padaryta tam tikra pažanga kovojant su organizuotu nusikalstamumu; vis dėlto yra susirūpinęs, kad trūksta nuoseklaus požiūrio kovoje su organizuotu nusikalstamumu, nes įvairios skirtingų lygmenų teisėsaugos institucijos turi daug veiksmų planų; pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti tarpžinybinio bendradarbiavimo sistemą; palankiai vertina tai, kad vykdomi bendri tyrimai, tačiau ragina geriau koordinuoti operacijas ir keistis informacija; ragina didinti teisėsaugos institucijų pajėgumus, be kita ko, kovos su terorizmu srityje; ragina kompetentingas institucijas imtis kovos su terorizmo finansavimu ir pinigų plovimu priemonių ir padidinti gebėjimus atlikti finansinius tyrimus; teigiamai vertina tai, kad, siekiant kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, pasirašytas veiklos ir strateginio bendradarbiavimo, be kita ko, keičiantis informacija ir bendrai planuojant operatyvinę veiklą, susitarimas su Europolu; ragina sudaryti bendradarbiavimo susitarimą ir su Eurojustu;

25.  pabrėžia, kad būtina gerinti kovą su prekyba žmonėmis; ragina Federacijos administracinį vienetą greitai atlikti baudžiamojo kodekso pakeitimus, kad būtų uždrausta visų formų prekyba žmonėmis, iš kurios aukų 80 proc. yra moterys ir mergaitės;

26.  ragina stiprinti duomenų apie migraciją rinkimo, dalijimosi jais ir jų analizavimo mechanizmus, nes statistiniai duomenys rodo didėjančią asmenų atvykimo iš aukšta migracijos rizika pasižyminčių šalių į Bosniją ir Hercegoviną tendenciją; ragina kompetentingas institucijas visiems prieglobsčio prašantiems ar jos teritoriją kertantiems pabėgėliams ir migrantams taikyti procedūras pagal tarptautinės ir ES teisės aktus, taip pat toliau tobulinti migracijos ir prieglobsčio reguliavimo sistemą, stiprinti pagrindinių institucijų veiklos koordinavimą ir ugdyti reikiamus gebėjimus; ragina Komisiją toliau drauge su visomis Vakarų Balkanų šalimis spręsti su migracija susijusius klausimus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos bei tarptautinių normų ir standartų;

27.  pažymi, kad dėl poliarizacijos šalyje ir socialinės bei ekonominės padėties, ypač jaunimo, pablogėjimo didėja pavojus, kad radikalizmas gali išplisti; ragina dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su radikalėjimu ir taikyti tolesnes priemones, skirtas nustatyti atvykstančių užsienio teroristų kovotojų srautus ir neatsekamų pinigų, skirtų tolesniam radikalizavimui, kanalus, užkirsti jiems kelią ir juos sutrikdyti, be kita ko, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybių narių ir regiono šalių tarnybomis, taip pat užtikrinant atitinkamų įstatymų vykdymą; ragina geriau koordinuoti žvalgybos tarnybų ir policijos veiksmus; ragina ryžtingai tirti neapykantą kurstančios kalbos ir ekstremistinių ideologijų skleidimo socialiniuose tinkluose atvejus ir už juos bausti; ragina pradėti taikyti deradikalizacijos ir jaunimo radikalėjimo prevencijos programas bendradarbiaujant su pilietine visuomene – išsamiai mokyti apie žmogaus teises, siekiant padėti sugriauti radikalėjimą skatinančius argumentus ir plėtoti vaikų ir jaunimo socialinę sanglaudą; atsižvelgdamas į tai, skatina aktyvesnį jaunimo dalyvavimą demokratiniame politiniame procese; primygtinai ragina kompetentingas institucijas kovoti su religiniu ekstremizmu; susirūpinęs pažymi, kad visoje šalyje yra radikalizuotų bendruomenių, ir pabrėžia svarbų religinių vadovų, mokytojų ir bendrai švietimo sistemos vaidmenį šioje srityje; be to, pabrėžia, kad būtina pasirūpinti reintegracijos ir grąžinimo į visuomenę priemonėmis ir patobulinti bei sustiprinti deradikalizacijos priemones;

28.  atkreipia dėmesį į aktyvų Jungtinio parlamentinio saugumo ir gynybos komiteto dalyvavimą užtikrinant Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų demokratinę kontrolę; susirūpinęs atkreipia dėmesį į dideles neregistruotų ginklų ir šaudmenų atsargas, kurias neteisėtai laiko gyventojai, ir primygtinai ragina visiškai sunaikinti šiuos ginklus; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad ginkluotųjų pajėgų žinioje tebėra didžiulės netinkamai laikomos šaudmenų ir ginklų atsargos; pabrėžia, kad svarbu kovoti su neteisėta prekyba ginklais, ir šiuo tikslu ragina stiprinti ES ir Bosnijos ir Hercegovinos bendradarbiavimą; primygtinai ragina taikyti visa apimančią strategiją siekiant spręsti likusias problemas, susijusias su šalies išvalymu nuo minų iki 2019 m.;

29.  mano, kad būtina skatinti visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir veiksmingiau įtraukti piliečius į stojimo į ES procesą; pakartoja raginimus visais vyriausybės lygmenimis įgyvendinti skaidrius ir įtraukius viešo konsultavimosi su pilietinės visuomenės organizacijomis (PVO) mechanizmus ir įdiegti skaidrias ir nediskriminacines viešųjų lėšų skyrimo PVO procedūras; atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinė visuomenė yra susiskaldžiusi, silpna instituciniu ir finansiniu požiūriu, o tai daro poveikį jos tvarumui ir nepriklausomybei; ragina toliau teikti ES paramą, taikyti geresnius vyriausybės ir PVO bendradarbiavimo mechanizmus, be kita ko, parengti strateginę bendradarbiavimo programą, taip pat pilietinės visuomenės organizacijas konkrečiau dalyvauti stojimo į ES procese; smerkia prieš PVO atstovus ir žmogaus teisių gynėjus nukreiptas dažnas šmeižto kampanijas ir smurtinius išpuolius;

30.  pabrėžia, kad būtina iš esmės gerinti strateginę, teisinę, institucinę ir politinę žmogaus teisių laikymosi sistemas; ragina priimti visos šalies žmogaus teisių ir nediskriminavimo strategiją ir imtis kitų priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas tarptautinių žmogaus teisių priemonių, kurias Bosnija ir Hercegovina pasirašė ir ratifikavo, įgyvendinimas; ragina skubiai priimti įstatymą dėl Bosnijos ir Hercegovinos ombudsmeno reformos; ragina jį priimant laikytis Tarptautinio koordinavimo komiteto ir Venecijos komisijos rekomendacijų; yra susirūpinęs tuo, kad ombudsmeno tarnyba tinkamai neveikia daugiausia dėl to, kad yra per mažai reikiamų žmogiškųjų išteklių ir daug finansinių suvaržymų; ragina Bosnijos ir Hercegovinos federacijos lygmens ir Serbų Respublikos valdžios institucijas palengvinti žmogaus teisių ombudsmeno darbą;

31.  reiškia susirūpinimą dėl nuolatinės neįgaliųjų diskriminacijos užimtumo, švietimo ir prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų srityse; ragina priimti vieną bendrą nacionalinį veiksmų planą dėl neįgaliųjų teisių; ragina parengti visapusišką ir integruotą socialinės romų bendruomenės įtraukties ir atstovavimo jai strategiją; ragina teikti tikslingesnę socialinę paramą, kad ji pasiektų pažeidžiamiausius gyventojus; palankiai vertina tai, kad kai kurios vyriausybės ir parlamentai pradėjo diskutuoti apie LGBTI asmenų teises ir rengti konkrečias jų apsaugai skirtas priemones; ragina užtikrinti LGTBI asmenų saugumą ir teisę rinktis į susirinkimus; palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos kovos su diskriminacija įstatymo pakeitimus, kuriuo į diskriminavimo pagrindų sąrašą įtraukta diskriminacija dėl amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina užtikrinti tinkamą jo vykdymą; palankiai vertina tai, kad Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos baudžiamojo kodekso pakeitimais uždrausti neapykantos nusikaltimai; ragina į policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų mokymo planus ir mokymo programas įtraukti kursus apie neapykantos nusikaltimus ir pagerinti policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą vykdant baudžiamąjį persekiojimą už neapykantos nusikaltimus; dar kartą ragina panaikinti mirties bausmės nuostatą Serbų Respublikos administracinio vieneto konstitucijoje;

32.  ragina dėti pastangas, kad toliau būtų stiprinamos vaikų apsaugos sistemos, siekiant užkirsti kelią smurtui bei prievartai prieš vaikus, jų nepriežiūrai ir išnaudojimui, ir su tuo kovoti; rekomenduoja daugiau išteklių skirti prevencijai ir tolesniam bendruomenių ir vyriausybės veiklos vaikų apsaugos srityje koordinavimo stiprinimui; ragina įgyvendinti Bosnijos ir Hercegovinos 2015–2018 m. veiksmų planą dėl vaikų;

33.  pažymi, kad mažumų apsaugos teisinė sistema iš esmės veikia ir atitinka Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją; teigiamai vertina tai, kad Bosnijos ir Hercegovinos federacijos administracinio vieneto tautinių mažumų taryba vėl atnaujino savo veiklą; yra susirūpinęs tuo, kad nuolat per mažai koordinuojama valstybės ir administracinių vienetų veikla, esami įstatymai neįgyvendinami ir dar nepatvirtinta valstybės lygmens strateginė tautinių mažumų platforma; apgailestauja, kad tautinės mažumos menkai atstovaujamos politinėse bei viešose diskusijose ir žiniasklaidoje ir mažai jose dalyvauja;

34.  ragina toliau dėti daugiau pastangų siekiant lyčių lygybės ir didesnio moterų dalyvavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime ir darbo rinkoje, pagerinti jų socialinę ir ekonominę padėtį ir apskritai gerinti moterų teisių padėtį; pažymi, kad teisinės nuostatos, kuriomis nustatoma moterų ir vyrų lygybė, yra plačiai priimtos, tačiau jos ir toliau įgyvendinamos neveiksmingai; susirūpinęs pažymi, kad dar esama diskriminacijos darbe dėl motinystės ir kad administraciniai vienetai ir kantonai neturi darnių motinystės ir vaiko priežiūros atostogų teisės aktų; be to, pabrėžia, kad nėra veiksmingai įgyvendinamos esamos aktyvios darbo rinkos priemonės, skirtos padėti įsidarbinti ilgalaikiams bedarbiams ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems; pabrėžia, kad svarbu, jog padidėtų pradines ir vidurines mokyklas baigusių mergaičių, ypač romų mergaičių, skaičius;

35.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti teisės aktus dėl smurto dėl lyties prevencijos ir apsaugos nuo jo laikantis tarptautinių konvencijų dėl smurto šeimoje prevencijos ir apsaugos nuo jo, kurias Bosnija ir Hercegovina pasirašė ir ratifikavo; palankiai vertina tai, kad kompetentingos institucijos įsipareigojo taikyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija); ragina suderinti teisės aktus ir viešąją politiką su šia konvencija: ragina informuoti smurtą patyrusias moteris apie esamus paramos ir pagalbos būdus, įkurti krizių centrus išžaginimo ar kitų formų seksualinio smurto aukoms; yra susirūpinęs dėl to, kad sistemingai neregistruojami smurto dėl lyties atvejai;

36.  apgailestauja dėl to, kad Bosnija ir Hercegovina vis dar pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją, nes nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų Sejdić / Finci, Zornić ir Pilav bylose; ryžtingai ragina nedelsiant daryti pažangą šioje srityje norint priartinti šalies stojimo į ES perspektyvos įgyvendinimą; pabrėžia, kad šių sprendimų įgyvendinimas padėtų sukurti demokratinę ir gerai veikiančią visuomenę, kurioje būtų užtikrintos vienodos visų teisės; kartoja, kad nevykdant šių sprendimų sudaromos sąlygos atvirai diskriminuoti Bosnijos ir Hercegovinos piliečius ir kad tai nesuderinama su ES vertybėmis;

37.  yra susirūpinęs dėl atvejų, kai žurnalistams buvo daromas politinis spaudimas ir grasinama, be kita ko, vykdant fizinius ir žodinius išpuolius, ir tą darė taip pat ir aukšti pareigūnai bei buvę pareigūnai, taip pat yra susirūpinęs dėl skaidrumo žiniasklaidos priemonių nuosavybės srityje trūkumo; taip pat yra susirūpinęs tuo, kad kritiką reiškiančioms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams keliamos civilinės bylos dėl šmeižto; pabrėžia, kad būtina ištirti išpuolius prieš žurnalistus ir užtikrinti, kad teisminės institucijos imtųsi atitinkamų tolesnių veiksmų; ragina valdžios institucijas vienareikšmiškai pasmerkti visus išpuolius prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemones ir užtikrinti, kad tokie atvejai būtų visapusiškai ištirti ir kaltieji būtų patraukti atsakomybėn; ragina imtis papildomų priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiama išraiškos, spaudos ir galimybės susipažinti su informacija internete ir ne internete laisvė; ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas imtis skubių priemonių, kad visuomeninė žiniasklaida būtų išgelbėta nuo žlugimo; ragina kompetentingas valdžios institucijas užtikrinti trijų visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą ir finansinį stabilumą, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos politinį, veiklos ir finansinį nepriklausomumą; ragina kompetentingas valdžios institucijas užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir transliavimą visomis Bosnijos ir Hercegovinos valstybinėmis kalbomis; ragina užbaigti perėjimą prie skaitmeninio transliavimo ir parengti plačiajuosčio ryšio strategiją;

38.  ir toliau yra susirūpinęs dėl tebesitęsiančio švietimo sistemos suskaidymo, segregacijos, neveiksmingumo ir sudėtingumo; ragina visoje šalyje priimti bendrąją pagrindinę mokymo programą, kuri padėtų didinti sanglaudą šalyje; ragina geriau koordinuoti skirtingų lygmenų švietimo valdymą, siekiant remti įtraukią ir nediskriminacinę švietimo sistemą, ir stiprinti bendradarbiavimą nepaisant kultūrinių, religinių ir etninių skirtumų; ragina valdžios institucijas propaguoti tolerancijos, dialogo ir kultūrų tarpusavio supratimo principus tarp įvairių etninių grupių; primygtinai ragina priimti konkrečias priemones siekiant padidinti švietimo sistemos veiksmingumą ir panaikinti atskirties didinimo praktiką kartu užtikrinant teisę į lygias galimybes įgyti išsilavinimą visomis valstybinėmis Bosnijos ir Hercegovinos kalbomis; tebėra susirūpinęs dėl didelės švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų dalies ir dėl to, kad didelis procentas romų mokinių nuolat nebaigia mokyklos; apgailestauja dėl lėtos pažangos imantis ir baigiant spręsti vadinamąjį dviejų mokyklų po vienu stogu klausimą ir kitų formų segregacijos ir diskriminacijos mokyklose klausimus;

39.  palankiai vertina priemones, kurių imtasi pagal reformų darbotvarkę siekiant modernizuoti darbo teisės aktus, pagerinti verslo aplinką ir šalinti trūkumus finansų sektoriuje; taip pat su pasitenkinimu pažymi, kad padaugėjo registruotų darbuotojų ir imtasi priemonių, kad būtų stiprinamas ekonominės politikos koordinavimas; palankiai vertina trejų metų trukmės išplėstinės fondo priemonės programą, dėl kurios susitarta su TVF ir kurią vykdant turėtų būti pagerinta verslo aplinka, sumažintas valdžios sektoriaus dydis ir apsaugotas finansų sektorius; toliau apgailestauja dėl to, kad nėra vieningos bendros ekonominės erdvės, nes tai kenkia verslo aplinkai, tiesioginėms užsienio investicijoms ir MVĮ; ragina šiuos klausimus spręsti visoje šalyje vykdant darnią ir koordinuojamą pramonės ir MVĮ politiką; ragina kompetentingas institucijas skubiai numatyti koordinuojamas priemones siekiant stiprinti teisinę valstybę, supaprastinti sutarčių vykdymo užtikrinimo procedūras ir kovoti su korupcija ekonomikoje;

40.  palankiai vertina tai, kad šiek tiek sumažėjo nedarbas; vis dėlto yra susirūpinęs, kad nedarbas ir toliau yra daugiausia struktūrinio pobūdžio ir kad jaunimo nedarbo lygis tebėra aukštas, dėl to protų nutekėjimo lygis labai aukštas; ragina Bosniją ir Hercegoviną aktyviai dalyvauti įvairiose regiono jaunimui skirtose programose, pavyzdžiui, vykdomose pagal Pozityvią jaunimo Vakarų Balkanuose darbotvarkę ar Regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro (RYCO); ragina kompetentingas valdžios institucijas toliau tobulinti esamus įstatymus ir pradėti vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką, skirtą visų pirma jaunimui, moterims, pažeidžiamoms grupėms, įskaitant romus, ir ilgalaikiams bedarbiams, taip pat gerinti užimtumo tarnybų gebėjimus;

41.  apgailestauja, kad abiejuose administraciniuose vienetuose darbo teisės įstatymai buvo priimti skubos tvarka ir nevykdant tikro dialogo su socialiniais partneriais; pažymi, kad darbo ir profesinių sąjungų teisės vis dar yra ribotos, ir pabrėžia, jog svarbu toliau tobulinti ir derinti šiuos įstatymus visoje šalyje; primena, kad Bosnija ir Hercegovina pasirašė kelias TDO konvencijas, pagal kurias, be kita ko, pripažįstamas socialinio dialogo principas ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais svarba; pabrėžia, kad svarbu visoje šalyje toliau tobulinti ir derinti sveikatos ir saugos įstatymus; taip pat pabrėžia būtinybę reformuoti ir suderinti suskaidytas socialinės apsaugos sistemas, skatinti socialinę sanglaudą ir užtikrinti pažeidžiamiausių grupių apsaugą;

42.  pažymi, kad padaryta tam tikra pažanga toliau derinant aplinkos apsaugos politiką ir teisės aktus; ragina dėti daug pastangų, kad būtų tinkamai ir sistemingai įgyvendinti esami teisės aktai ir užtikrintas jų vykdymas; pabrėžia, kad reikia priimti šalies masto aplinkos acquis suderinimo strategiją, sustiprinti teisinę sistemą ir administracinius bei stebėsenos gebėjimus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia su acquis suderinti teisės aktus, reglamentuojančius galimybę susipažinti su informacija apie aplinką ir visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese; ragina teisės aktus nedelsiant suderinti su ES gamtos apsaugos srities acquis; pabrėžia, kad planuojant ir statant hidroelektrines būtina laikytis tarptautinių ir ES aplinkos teisės aktų; primygtinai ragina nevykdyti hidroelektrinių projektų saugomose gamtos teritorijose ir siekti, kad jie nedarytų žalos gamtai; pabrėžia, kad vykdant atitinkamus projektus būtinas visuomenės dalyvavimas ir konsultacijos su pilietine visuomene; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nedaroma pažangos sprendžiant pernelyg didelės tarpvalstybinės aplinkos taršos, kurią kelia naftos perdirbimo įmonė Bosanski Brode, problemą;

43.  atkreipia dėmesį tai, kad ES patvirtinti prioritetiniai elektros ir dujų perdavimo tinklų sujungimo projektai su kaimyninėmis šalimis sustabdyti dėl to, kad nepriimtas politinis susitarimas dėl visos šalies energetikos strategijos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia priimti šalies masto energetikos strategiją ir dujoms skirtą teisinę sistemą, atitinkančią trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį, kad būtų panaikintos Europos energetikos bendrijos sankcijos; primygtinai ragina priimti įstatymą dėl gamtinių dujų, kad būtų padidintas tiekimo saugumas; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų laikomasi ES ir tarptautinių standartų ir politinių tikslų energetikos ir klimato kaitos srityje;

44.  atkreipia dėmesį į nepakankamą infrastruktūrą šalyje ir pritaria minčiai toliau investuoti į infrastruktūros projektus siekiant pagerinti transporto jungtis Bosnijos ir Hercegovinos viduje ir su kaimyninėmis šalimis; ragina Bosniją ir Hercegoviną visapusiškai dalyvauti įgyvendinant ES susijungimo darbotvarkę; palankiai vertina tai, kad 2016 m. liepos mėn. priimta šalies masto 2015–2030 m. transporto pagrindų strategija ir veiksmų planas; Pabrėžia, kad tai sudarytų galimybes Bosnijai ir Hercegovinai pasinaudoti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) finansavimu; ragina valdžios institucijas suderinti transporto teisinę sistemą su atitinkamais ES teisės aktais, sukurti funkcines transporto grandines, pašalinti trukdžius Vc koridoriuje ir atrenkant subrangovus laikytis viešųjų pirkimų taisyklių ir skaidrumo principo, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir korupcijai;

45.  palankiai vertina konstruktyvią ir aktyvią poziciją, kuriuos nuolat laikosi Bosnija ir Hercegovina, skatindama dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą; ragina ir toliau stengtis siekiant išspręsti neišspręstas dvišales problemas, įskaitant sienų demarkacijos su Serbija ir Kroatija bei tarpvalstybinės aplinkos taršos klausimus; giria Bosniją ir Hercegoviną už tai, kad ji dar daugiau teisės aktų suderino su atitinkamais ES pareiškimais ir sprendimais pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką (jų dalis padidėjo nuo 62 proc. iki 77 proc.); apgailestauja dėl Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų sprendimo neremti ES ribojamųjų priemonių, taikomų Rusijai po nelegalios Krymo aneksijos; primena Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms, kad būtina vykdyti vieningą užsienio politiką ir kad užsienio politikos suderinimas yra esminė narystės ES dalis; mano, kad svarbu Bosnijos ir Hercegovinos užsienio politiką koordinuoti su ES užsienio politika ir ES toliau aktyviai dalyvauti Bosnijoje ir Hercegovinoje užtikrinant saugą ir saugumą; palankiai vertina tai, kad šalyje tebevykdoma operacija ALTHEA, kuria ir toliau užtikrinamas pajėgumas prisidėti prie Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų atgrasomųjų pajėgumų, jei to prireiktų susiklosčius tam tikrai padėčiai, kartu daugiausia dėmesio skiriant gebėjimų stiprinimui ir mokymui; palankiai vertina ir tai, kad 2016 m. lapkričio mėn. JT Saugumo Taryba dar vieniems metams pratęsė EUFOR įgaliojimus;

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumui, Bosnijos ir Hercegovinos Ministrų tarybai, Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinei Asamblėjai, Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos ir Serbų Respublikos administracinių vienetų ir Brčko apygardos vyriausybėms bei parlamentams ir dešimties kantonų vyriausybėms.

(1) EAR 2016 m. Nr. 21.
(2) S/2016/911.


Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2017 m. metinė augimo apžvalga
PDF 444kWORD 52k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro: 2017 m. metinė augimo apžvalga (2016/2306(INI))
P8_TA(2017)0038A8-0039/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į 121 straipsnio 2 dalį, 126 ir 136 straipsnius ir Protokolą Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 15 d. Tarybos išvadas dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Tarybos išvadas dėl 2015 m. fiskalinio tvarumo ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 9 d. Euro grupės pareiškimą dėl išlaidų paskirstymo gerinimo bendrųjų principų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Centrinio Banko (ECB) metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos 2016 m. rudens Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą „2017 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2016)0725),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2016)0726),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą „Palanki euro zonos fiskalinės politikos kryptis“ (COM(2016)0727),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos pranešimą „2017 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2016)0728),

–  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionaliniais parlamentais per 2017 m. Europos parlamentų savaitės renginį,

–  atsižvelgdamas į pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (penkių pirmininkų pranešimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015)0600),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(9),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo Europos restruktūrizacijos stebėjimo centro 2015 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4–5 d. Hangdžou aukščiausiojo lygio susitikime pateiktą Didžiojo dvidešimtuko (G 20) valstybių vadovų komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 7 d. 34-ajame Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdyje ECB pirmininko padarytą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus klimato konferencijoje priimtą COP 21 susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto rezoliuciją dėl 2016 m. Europos semestro ir būsimos 2017 m. metinės augimo apžvalgos (2016 m. spalio 12 d.),

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą dėl Europos MVĮ 2015–2016 m.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, įgyvendinimo (COM(2016)0534),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8–0039/2017),

A.  kadangi Europos Sąjungos ekonomika pamažu atsigauna ir auga, nors augimas valstybėse narėse ir nėra tolygus;

B.  kadangi Komisija numatė, kad 2016 m. Europos Sąjungoje BVP realiai augs 1,8 proc., euro zonoje – 1,7 proc., o 2017 m. atitinkamai 1,6 proc. ir 1,7 proc., valdžios sektoriaus skola 2016 m. ES sudarys 86,0 proc., o euro zonoje – 91,6 proc.; kadangi nustatyta, kad euro zonos deficitas 2016 m. sudarė 1,7 proc. BVP, o 2017 ir 2018 m. – 1,5 proc.;

C.  kadangi vartotojų išlaidos šiuo metu yra pagrindinis ekonomikos augimą skatinantis veiksnys ir manoma, kad tokia padėtis išliks ir 2017 m.; kadangi Europa vis dar patiria didelį investicijų atotrūkį, kai investicijų lygis vis dar gerokai žemesnis nei buvo prieš krizę;

D.  kadangi užimtumo lygis ES auga, nors netolygiai ir nepakankamai, o 2016 m. nedarbo lygis euro zonoje sumažėjo iki 10,1 proc., tačiau to nepakanka, kad būtų tinkamai sumažintas jaunimo ir ilgalaikis nedarbas;

E.  kadangi šis darbo rinkų ir augimo atsigavimas valstybėse narėse skiriasi ir vis dar yra nestabilus, ir kadangi būtina skatinti konvergenciją Europos Sąjungoje;

F.  kadangi augimą didžia dalimi skatino vykdoma netradicinė pinigų politika, kuri negali tęstis amžinai; kadangi tuo paremtas reikalavimas vykdyti trijų krypčių politiką, kurią sudaro augimui palankios investicijos, tvarios struktūrinės reformos ir atsakingai tvarkomi viešieji finansai, visose valstybėse narėse nuosekliai įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą (SAP) ir kartu visapusiškai naudojantis esamomis lankstumo sąlygomis;

G.  kadangi kai kurių valstybių narių privačiojo ir viešojo sektorių skola vis dar labai didelė, ji viršija 60 proc. BVP ribą, numatytą Stabilumo ir augimo pakte;

H.  kadangi Komisijos atliktuose 2017 m. euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų (BPP) vertinimuose nustatyta, kad nerasta nė vieno 2017 m. BPP, kuris iš esmės jų neatitiktų SAP reikalavimų, tačiau kai kuriais atvejais planuojamas fiskalinis koregavimas nepakankamas, turint mintyje Stabilumo ir augimo pakte numatytus reikalavimus, arba kyla pavojus, kad jis toks pasidarys;

I.  kadangi Komisijos atliktuose euro zonos valstybių narių 2017 m. biudžeto plano projekto vertinimuose nustatyta, kad tik devynios valstybės narės atitinka Stabilumo ir augimo pakte nustatytus reikalavimus;

J.  kadangi ilgalaikis ES valstybių narių viešųjų finansų tvarumas yra nerimą keliantis kartų tarpusavio teisingumo klausimas;

K.  kadangi valdžios sektoriaus skolos dydžiui įtakos gali turėti tiek neapibrėžtieji, tiek netiesioginiai įsipareigojimai;

L.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse užregistruotas labai didelis einamosios sąskaitos perteklius, o Europos makroekonomikos disbalansas vis dar labai didelis;

M.  kadangi Europos Sąjungoje reikia dėti daug papildomų privačiųjų ir viešųjų investicijų pastangų, visų pirma švietimo, mokslinių tyrimų, IRT ir inovacijų, taip pat naujų darbo vietų, verslo ir įmonių kūrimo srityse, siekiant išnaudoti jos ekonomikos augimo potencialą ir panaikinti dabartinį investicijų atotrūkį, kai investicijos vis dar nesiekia prieš krizę buvusio lygio; kadangi to siekiant visų pirma reikia gerinti reglamentavimo aplinką;

N.  kadangi aukštas neveiksnių paskolų lygis tebėra rimta problema daugelyje valstybių narių; kadangi kredito augimas pamažu atsigauna, tačiau jis dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio;

O.  kadangi siekiant padidinti nepakankamą ES konkurencingumo pasaulyje lygį ir paskatinti jos ekonomikos augimą, reikia valstybėse narėse geriau įgyvendinti naują politikos priemonių derinį, pažangias struktūrines reformas ir užbaigti kurti vieną bendrą rinką;

P.  kadangi šalys, kuriose taikomas griežtesnis baudžiamasis bankroto režimas, užkerta kelią potencialiam pridėtinės vertės ir užimtumo augimui, ragina visas valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą ir antrosios galimybės suteikimo principą;

Q.  be to, kadangi Europos konkurencingumas labai priklauso nuo netarifinių elementų, susijusių su inovacijomis, technologijomis ir organizaciniais pajėgumais, o ne vien nuo kainų, sąnaudų ir darbo užmokesčio;

R.  kadangi Pavėluotų mokėjimų direktyva 2011/7/ES parengta siekiant padėti įmonėms, patiriančioms didelių išlaidų arba net bankrotą dėl pavėluotų privačių ir valstybinių įmonių mokėjimų; kadangi atliekant išorinį ex post vertinimą paaiškėjo, kad viešieji subjektai daugiau nei pusėje visų valstybių narių vis dar nesilaiko teisės aktuose nustatytos 30 dienų mokėjimo termino ribos; kadangi ataskaitoje nurodyta, kad valstybėms narėms, kuriose vykdomos koregavimo programos, kyla sunkumų taikant direktyvą tais atvejais, kai skubus einamųjų sąskaitų faktūrų apmokėjimas turi būti gretinamas su susikaupusios skolos grąžinimu;

1.  teigiamai vertina Komisijos 2017 m. metinę augimo apžvalgą, kurioje dar kartą patvirtinama vertybių trikampio, kurį sudaro privačiosios ir viešosios investicijos, socialiai proporcingos struktūrinės reformos ir atsakingai tvarkomi viešieji finansai, strategija, ir ragina geriau įgyvendinti šį politikos priemonių derinį; sutinka, kad siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, reikia sparčiau patvirtinti reformas pagal konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kad būtų remiamas ekonomikos atsigavimas; todėl apgailestauja dėl to, kad buvo prastai įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kurių įgyvendinimo lygis sumažėjo nuo 11 proc. 2012 m. iki tik 4 proc. 2015 m.; pabrėžia, jog valstybės narės turės dėti daugiau pastangų reformai, jei jos nori grįžti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo; pritaria Komisijos prioritetui skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas Sąjungoje;

2.  atkreipia dėmesį į dabartinį pernelyg didelį pasikliovimą Europos Centrinio Banko pinigų politika ir pažymi, kad vien pinigų politikos nepakanka, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, kai trūksta investicijų ir tvarių struktūrinių reformų;

3.  pritaria Komisijai, kad euro zonai reikėtų vis labiau pasikliauti vidaus paklausa; mano, kad didesnė vidaus paklausa būtų palankesnis veiksnys euro zonos ekonomikos tvariam augimui;

4.  pažymi, kad 2016 m. augimas tęsiasi teigiamu vidutiniu tempu ir viršija prieš krizę buvusį lygį, tačiau kad augimą vidutiniu tempu būtina vertinti išskirtinės pinigų politikos aspektu ir kad šis augimas ir toliau yra silpnas ir nevienodas valstybėse narėse; susirūpinęs pažymi, kad BVP ir produktyvumo augimo greitis išlieka žemesnis, palyginti su visu potencialu, kad dar ne laikas būti patenkintiems ir kad šiam nuosaikiam atsigavimui užtikrinti reikia nuolatinių pastangų, kad būtų pasiektas didesnis atsparumas didesnio ekonomikos augimo ir užimtumo priemonėmis;

5.  pažymi, kad dėl Jungtinės Karalystės referendumo kilo abejonių dėl Europos ekonomikos ir finansų rinkų; pažymi, kad pastarųjų prezidento rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose rezultatai lėmė politinį netikrumą, kuris, tikimasi, darys poveikį Europos ekonomikai, ypač susijusį su tarptautinės prekybos santykiais;

6.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į priešiškumą globalizacijai ir protekcionizmo didėjimą;

7.  teigia, kad nors nedarbas ir vidutiniškai tolygiai mažėja, o darbo jėgos aktyvumo lygis didėja, daugelyje valstybių narių vis dar esama struktūrinių problemų; pažymi, kad ilgalaikis ir jaunimo nedarbas tebėra labai didelis; pabrėžia, kad susijusiose valstybėse narėse būtinos įtraukios darbo rinkos reformos, visapusiškai gerbiant socialinį dialogą, jei norima išspręsti šių struktūrinių trūkumų problemas;

8.  pabrėžia, kad investicijų lygis ES ir euro zonoje vis dar yra mažesnis negu prieš krizę; mano, kad šią investicijų trūkumo problemą reikia spręsti privačiomis ir viešosiomis investicijomis, ir pabrėžia, kad tik tikslinėmis investicijomis galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų per trumpą laikotarpį ir tinkamu mastu; pritaria Komisijai, kad maža finansavimo kaina padeda iš anksto sutelkti investicijas, ypač investicijas į infrastruktūrą;

Investicijos

9.  sutinka su Komisija, kad įmonių inovacijoms ir augimui esmingai svarbios galimybės gauti finansavimą ir bendrosios rinkos stiprinimas; pabrėžia, kad nauji kapitalo ir likvidumo reikalavimai, nors būtini siekiant didinti bankų sektoriaus atsparumą, neturėtų kenkti bankų gebėjimui skolinti realiajai ekonomikai; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant padidinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; todėl ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti finansavimo sąlygas;

10.  pabrėžia, kad itin svarbios yra privačiosios ir viešosios investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir infrastruktūrą; mano, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į tokias sritis, kaip švietimas, inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, kurios yra esmingai svarbūs veiksniai siekiant konkurencingesnės Europos ekonomikos;

11.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pratęsti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpį ir skirti jam dvigubai didesnę sumą; pabrėžia, kad būtina gerokai padidinti geografinę ir sektorių aprėptį, jei norima pasiekti šiame reglamente nustatytų tikslų; pabrėžia, kad ESIF taip pat turėtų pritraukti finansavimą projektams, turintiems tarpvalstybinį matmenį, proporcingai išdėstytiems visoje Sąjungoje; pabrėžia, kaip svarbu koordinuoti valstybių narių, Komisijos ir Europos investavimo konsultacijų centro veiklą;

12.  ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti ir kuo labiau padidinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimą siekiant pasinaudoti visais vidaus augimo veiksniais ir skatinti didėjančią konvergenciją;

13.  pažymi, kad patikima finansų sistema ir jos institucijos yra itin svarbios siekiant pritraukti investicijas ir Europos ekonomikos augimui; pabrėžia, kad dabartinės finansų sistemos saugumas ir stabilumas padidėjo, palyginti su prieš krizę buvusiu lygmeniu; pažymi, kad, nepaisant to, kai kurie neatidėliotini uždaviniai lieka nesprendžiami, pavyzdžiui, neveiksnių paskolų kiekis, susikaupęs finansų krizės laikotarpiu;

14.  pabrėžia, kad visapusiškai veikianti kapitalo rinkų sąjunga, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, gali MVĮ suteikti alternatyvų finansavimą, kuriuo būtų papildytas bankų sektoriaus finansavimas, ir lemti finansavimo šaltinių įvairovę ekonomikai apskritai; ragina Komisiją paspartinti savo darbą kuriant kapitalo rinkų sąjungą, siekiant sukurti veiksmingesnį kapitalo paskirstymą visoje ES, didinti ES kapitalo rinkų gylį, didinti įvairovę investuotojams, skatinti ilgalaikes investicijas ir visapusiškai pasinaudoti novatoriškomis ES finansinėmis priemonėmis, skirtomis padėti MVĮ naudotis kapitalo rinkomis; pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjungos kūrimo užbaigimas neturėtų kenkti pasiekimams, pasiektiems iki šiol, o turėtų būti siekiama, kad kapitalo rinkų sąjunga teiktų didžiausią naudą Europos piliečiams;

15.  pabrėžia, kad reikalingas didesnis investicijų finansavimas; ragina sukurti gerai veikiančią finansų sistemą, kurioje padidintas stabilumas ir esamos tarpvalstybinės institucijos gali sudaryti palankesnes likvidumo ir rinkos formavimo sąlygas, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms; taip pat šiuo atžvilgiu pažymi, kad sparčiai augančios įmonės patiria problemų galimybės gauti finansavimą srityje; ragina Komisiją nustatyti ir įgyvendinti projektus, kuriais remiamos ir pritraukiamos rinka grindžiamos investicijos į tokias įmones; pabrėžia, kad reformos, susijusios su bankų struktūra, negali trukdyti likvidumo didinimui;

16.  ragina kruopščiai palaipsniui baigti kurti bankų sąjungą ir sukurti kapitalo rinkų sąjungą, siekiant didinti bankų sektoriaus atsparumą, prisidėti prie finansinio stabilumo ir kurti stabilią aplinką investicijoms ir ekonomikos augimui, taip pat išvengti euro zonos finansų rinkos susiskaidymo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia atsakomybės principą ir pabrėžia, kad būtina vengti neatsakingo elgesio rizikos, visu pirma siekiant apsaugoti piliečius; primygtinai ragina laikytis galiojančių bendrų taisyklių;

17.  pabrėžia, kad viešosios ir privačiosios investicijos yra itin svarbios siekiant sudaryti galimybes pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos; primena Europos Sąjungos įsipareigojimus, ypač prisiimtus pagal Paryžiaus susitarimą, finansuoti švarių technologijų diegimą, plėsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir didinti energijos naudojimo efektyvumą, taip pat mažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

18.  pabrėžia, kad patikimoms investicijoms reikia stabilios reglamentavimo aplinkos, kurioje būtų galima gauti investicijų grąžą; mano, kad nuspėjamos taisyklės, veiksmingos ir skaidrios viešojo administravimo institucijos, veiksmingos teisinės sistemos, vienodos sąlygos ir mažesnė administracinė našta yra pagrindiniai investicijų pritraukimo veiksniai; pabrėžia, kad 2016 m. 40 proc. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų buvo skirtos pašalinti investicijų kliūtims, kurias gali padėti pašalinti vietos ir regioninės valdžios institucijos; be to, ragina Komisiją imtis būtinų veiksmų remiantis komunikatu „Kvietimas teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą“, kad būtų sumažinta biurokratizmo, supaprastintas reguliavimas ir pagerintos finansavimo sąlygos;

19.  pripažįsta neišnaudotą produktyvumo augimo ir investicijų potencialą, kurį būtų galima panaudoti, jei būtų visapusiškai įgyvendintos bendrosios rinkos taisykles ir produktų bei paslaugų rinkos būtų geriau integruotos; primena, kokios svarbios konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos nurodant svarbiausias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų valstybėse narėse;

20.  sutinka su Komisija, kad prekybos nauda ne visada pripažįstama viešuose debatuose, ir pabrėžia, kad tarptautinė prekyba yra svarbus europiečių darbo vietų šaltinis ir būtina išankstinė ekonomikos augimo sąlyga; primena, kad daugiau nei 30 milijonų darbo vietų dabar yra susijusios su eksportu iš ES; pabrėžia, kad tarptautiniai prekybos susitarimai neturėtų kenkti Europos reguliavimui, socialiniams ir aplinkos apsaugos standartams, bet turėtų sustiprinti pasaulinius standartus;

21.  susirūpinęs pažymi, kad prasidėjus krizei ES tenkanti pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų srautų dalis labai sumažėjo; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų gerinama verslo aplinka investicijoms, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant ES bendrosios rinkos teisės aktus ir užtikrinant jų vykdymą; sutinka, kad spartesnis tvarių struktūrinių reformų patvirtinimas, laikantis konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, yra būtinas siekiant didinti ES konkurencingumą, skatinti palankią verslui aplinką (visų pirma MVĮ) ir investicijas ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat skatinti konvergenciją tarp valstybių narių;

22.  primygtinai ragina užtikrinti finansinių įstaigų ilgalaikių investicijų gebėjimus, mažos rizikos santaupų ir pensijų produktų pelningumą, kad nekiltų pavojus Europos piliečių santaupų ir pensijų tvarumui;

23.  pabrėžia, kad struktūrines reformas reikia papildyti labiau ilgalaikėmis investicijomis į švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir žmogiškąjį kapitalą, visų pirma švietimą ir mokymą, kuriuo siekiama įgyti naujų įgūdžių ir žinių; mano, kad politiką formuojančių asmenų, teisės aktų leidėjų, mokslo darbuotojų, gamintojų ir inovacijų kūrėjų partnerystės pat gali būti laikomos priemonėmis investicijoms ir pažangiam, tvariam augimui skatinti, ir investicijų programoms papildyti;

Struktūrinės reformos

24.  sutinka, kad tvarioms struktūrinėms reformoms produktų ir paslaugų rinkose, taip pat įtraukiose darbo, sveikatos, aprūpinimo būstu ir pensijų rinkose, ir toliau būtų teikiamas prioritetas valstybėse narėse siekiant veiksmingai remti ekonomikos atsigavimą, spręsti didelio nedarbo lygio problemą, padidinti konkurencingumą, prisidėti prie sąžiningos konkurencijos ir skatinti augimo potencialą, taip pat gerinti gerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų veiksmingumą, nesumenkinant darbuotojų teisių, vartotojų apsaugos arba aplinkos apsaugos standartų;

25.  mano, kad gerai veikiančios ir produktyvios darbo rinkos, kuriose buvo užtikrinta tinkama socialinė apsauga ir dialogas, greičiau atsigavo po ekonomikos nuosmukio; ragina valstybes nares mažinti darbo rinkos segmentaciją, didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir gerinti įgūdžius, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą siekiant didinti galimybes įsidarbinti ir našumą; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar labai reikalingos reformos, kad jos galėtų padidinti savo darbo rinkų atsparumą ir įtraukumą;

26.  pabrėžia, kad svarbu pradėti arba toliau įgyvendinti darnias ir tvarias struktūrines reformas siekiant stabilumo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės negali konkuruoti tik bendrųjų ar darbo sąnaudų srityje – ji turi daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologinę plėtrą, švietimą, įgūdžių ugdymą ir efektyvų išteklių naudojimą tiek valstybių narių, tiek Europos Sąjungos lygmenimis;

27.  yra susirūpinęs dėl demografinių pokyčių, kuriuos lemia, be kita ko, žemas gimstamumo lygis, senėjanti visuomenė ir emigracija, poveikio viešiesiems finansams; visų pirma atkreipia dėmesį į senėjančios visuomenės poveikį ES pensijų ir sveikatos priežiūros sistemoms; pažymi, kad dėl skirtingų demografinių struktūrų šių pokyčių poveikis įvairiose valstybėse narėse bus skirtingas, tačiau perspėja, kad jau numatytos finansavimo išlaidos turės didelį poveikį viešiesiems finansams;

28.  primena, kad norint išsaugoti pensijų sistemų tvarumą svarbu pasiekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį; taigi taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu geriau naudoti migrantų įgūdžius siekiant prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių;

29.  pažymi, kad valstybės narės šiuo metu išleidžia 5–11 % savo BVP dalį sveikatos priežiūrai, ir tikimasi, kad ši dalis per ateinančius dešimtmečius labai padidės dėl demografinių pokyčių; ragina Komisiją sutelkti pastangas į ekonomiškas išlaidas aukštos kokybės sveikatos priežiūrai ir visuotinėms galimybėms ja naudotis, bendradarbiaujant ir keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ES lygiu, ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose sprendžiant sveikatos priežiūros sistemų tvarumo klausimą;

30.  ragina Komisiją skelbti reguliarius kiekvienos valstybės narės fiskalinio tvarumo vertinimus atsižvelgiant į visus kiekvienai šaliai būdingus veiksnius, pavyzdžiui, demografinius pokyčius, neapibrėžtuosius, numanomus ir kitus į biudžetą neįtrauktus įsipareigojimus, darančius poveikį viešiesiems finansams; rekomenduoja šias ataskaitas įtraukti į metines šalių ataskaitas; siūlo Komisijai parengti rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamas viešųjų finansų ir metinių biudžetų poveikis ateities kartoms, atsižvelgiant į ateities įsipareigojimus ir numanomus biudžeto įsipareigojimus; sutinka, kad reikia riboti šių vertinimų administracinę naštą;

31.  džiaugiasi, kad jaunimo nedarbas mažėja, nors vis dar yra per aukštas; pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse tebėra akivaizdžių skirtumų, dėl kurių būtina tęsti reformas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką; taigi atkreipia dėmesį į Jaunimo garantijų iniciatyvos svarbą ir ragina toliau teikti ES finansavimą šiai lemiamos svarbos programai; sutinka su Komisija, kad valstybės narės turi imtis daugiau priemonių kovodamos su jaunimo nedarbu, visų pirma didinant Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmingumą;

32.  pabrėžia, kad svarbūs atsakingi ir augimui palankūs užmokesčio pokyčiai, kurie padėtų užtikrinti gerą gyvenimo lygį, atsižvelgiant į našumą, konkurencingumą, ir atsižvelgiant į veiksmingo socialinio dialogo svarbą gerai veikiančiai socialinės rinkos ekonomikai;

33.  sutinka, kad apmokestinimas turi remti investicijas ir darbo vietų kūrimą; ragina vykdyti reformas mokesčių srityje siekiant spręsti darbo jėgai tenkančios didelės mokesčių naštos problemą Europoje, pagerinti mokesčių surinkimą, kovoti su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu, taip pat siekiant mokesčių sistemą padaryti paprastesnę, sąžiningesnę ir veiksmingesnę; pabrėžia poreikį geriau koordinuoti administracinę praktiką mokesčių srityje; ragina toliau tarp valstybių narių didinti skaidrumą įmonių apmokestinimo srityje;

Fiskalinė atsakomybė ir viešųjų finansų struktūra

34.  pažymi, kad, Komisijos nuomone, fiskalinis tvarumas tebėra prioritetas, ir problemų nuo krizės piko sumažėjo ir trumpalaikiu laikotarpiu jos negali kelti didelės rizikos visai euro zonai;

35.  taip pat pažymi, jog Komisija mano, kad vis dar yra problemų ir kad krizės padariniai ir struktūriniai trūkumai išlieka ir turi būti šalinami, jei norima išvengti ilgalaikės rizikos;

36.  pabrėžia, kad visos valstybės narės privalo laikytis Stabilumo ir augimo pakto visapusiškai laikantis jo lankstumo nuostatų; taigi atkreipia dėmesį į Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) svarbą ir ragina Komisiją pateikti išsamią SSKV įgyvendinimo valstybėse narėse ataskaitą, kad ja būtų remiamasi pagal ES sutartį ir SESV siekiant minėtosios sutarties esmę įtraukti į ES teisinį pagrindą;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors šešiose valstybėse narėse ir toliau taikoma perviršinio deficito procedūra (PDP), sumažėjo vidutinis biudžeto deficitas, kuris turėtų išlikti mažesnis nei 2 % 2016 m. ir toliau mažėti ateinančiais metais, ir kad 2017 m. PDP turėtų būti toliau taikoma tik dviem valstybėms narėms; pažymi, kad keletu atvejų pastaruoju metu labai išaugusios skolos taip pat yra bankų rekapitalizavimo ir silpno ekonomikos augimo rezultatas; pabrėžia, kad tais atvejais, kai palūkanų normos vėl ima kilti, gali pagausėti sunkumų gerinant viešuosius finansus;

38.  pabrėžia Komisijos, kaip sutarčių sergėtojos, vaidmenį; pabrėžia, kad būtina užtikrinti objektyvų ir skaidrų vertinimą, kaip taikomi ir įgyvendinami bendrai sutarti teisės aktai;

39.  primygtinai reikalauja, kad valstybėms narėms nebūtų taikomos skirtingos sąlygos; pažymi, kad tik tokia mokesčių politika, kurią vykdant paisoma ir laikomasi Sąjungos teisės, padės užtikrinti valstybių narių tarpusavio patikimumą ir pasitikėjimą ir bus ekonominės ir pinigų sąjungos užbaigimo bei finansinių rinkų pasitikėjimo pagrindas;

40.  ragina Komisiją ir Tarybą kuo konkrečiau įgyvendinti fiskalinės politikos rekomendacijas pagal prevencinę ir korekcinę SAP, siekiant padidinti šių rekomendacijų skaidrumą ir įgyvendinamumą; pabrėžia, kad reikia į prevencinės dalies rekomendacijas įtraukti tiek datą, iki kurios reikia pasiekti konkrečioms šalims nustatytą vidutinio laikotarpio tikslą, tiek fiskalinį koregavimą, kurio reikia norint jį pasiekti ar toliau jo laikytis;

41.  mano, kad makroekonominius disbalansus pačiose valstybėse narėse reikėtų šalinti pagal makroekonominio disbalanso procedūrą (MDP), dedant daugiau pastangų įtraukiant visas valstybes nares ir remiantis atitinkamomis reformomis ir investicijomis; pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė turi šiuo klausimu imtis savo individualios atsakomybės; pažymi, kad didelis einamųjų sąskaitų perteklius lemia didesnę vidaus paklausą; pabrėžia, kad didelė valstybės ir privačiojo sektoriaus skola lemia didelį pažeidžiamumą ir kad, siekiant ją greičiau sumažinti, reikia imtis atsakingos fiskalinės politikos ir užtikrinti didesnį augimą;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors viešieji finansai per pastaruosius metus patobulėjo, įvertinus 2017 m. BPP, manoma, jog aštuonios valstybės narės rizikuoja nesilaikyti reikalavimų; mano, kad reikia laikytis sutartų fiskalinio koregavimo planų;

43.  teigiamai vertina vidutinio biudžeto deficito ir skolų sumažėjimą, tačiau sutinka, kad iš apibendrintų duomenų nematyti didelių skirtumų tarp valstybių narių; pabrėžia, kad nagrinėjant atskirus biudžetus visada turėtų būti atsižvelgiama į bendrą vaizdą, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti patikimą fiskalinę politiką, jei numatoma, kad palūkanų norma didės; mano, kad reikia siekti didesnės konvergencijos, visų pirma tarp euro zonos valstybių narių;

Euro zonos fiskalinė kryptis

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. Komisijos rudens ekonominės prognozės duomenimis, fiskalinė euro zonos kryptis 2015 m. iš ribojančios pasikeitė į neutralią ir, manoma, kad bus šiek tiek ekspansinė per prognozės laikotarpį; be to, atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad visapusiškai įgyvendinti fiskaliniai reikalavimai, nurodyti konkrečioms šalims skirtose Tarybos rekomendacijose, leistų, apibendrinus duomenis, laikytis šiek tiek ribojamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties visoje euro zonoje 2017 m. ir 2018 m., ir į Komisijos raginimą laikytis teigiamos ekspansinės fiskalinės politikos krypties, taip pat pripažįstant ekonomines ir teisines kliūtis;

45.  mano, kad Komisijos komunikatas apie teigiamą fiskalinę kryptį yra svarbus pokytis; palankiai vertina tai, kad komunikatu ketinama prisidėti prie geresnio ekonominės politikos koordinavimo euro zonoje ir išryškinamos galimybės imtis fiskalinių skatinamųjų priemonių valstybėse narėse, kurios gali tai daryti; pabrėžia, kad fiskaliniai reikalavimai grindžiami bendrai sutartomis fiskalinėmis taisyklėmis; primena, kad valstybės narės privalo laikytis Stabilumo ir augimo pakto, kad ir kokios būtų bendrosios rekomendacijos; pažymi, kad esama skirtingų nuomonių dėl bendros fiskalinės politikos krypties potencialo ir lygio; palankiai vertina nepriklausomos Europos fiskalinės valdybos dabar šiuo klausimu atliekamą darbą;

46.  mano, kad valstybių biudžetų struktūros gerinimas yra vienas iš svarbiausių svertų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES fiskalinių taisyklių ir būtų galima finansuoti būtinas išlaidas, kaupti rezervą nenumatytiems poreikiams ir augimą skatinančioms investicijoms, galiausiai, finansuoti ne tokias svarbias išlaidas, taip pat prisidėti prie veiksmingesnio ir atsakingesnio viešųjų lėšų naudojimo; primena, kad sudarant nacionalinius biudžetus sprendžiama nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad diskusijos dėl pažangaus viešųjų išlaidų paskirstymo ir politikos prioritetų reguliariai vyksta svarstant ES biudžetą, ir į tai, kad taip pat būtina kritiškai įvertinti nacionalinius biudžetus siekiant patobulinti viešuosius biudžetus vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir išvengti linijinio biudžeto mažinimo;

48.  teigiamai vertina vykdomą viešųjų išlaidų peržiūrą ir ragina valstybes nares kritiškai įvertinti savo biudžetų kokybę ir sandarą; remia pastangas, dedamas siekiant gerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę; įskaitant neproduktyvių išlaidų keitimą išlaidomis į augimą skatinančias investicijas;

49.  mano, kad ES biudžetas galėtų padėti sumažinti nacionaliniams biudžetams tenkančią naštą, nuosavus išteklius surenkant tiesiogiai, užuot ES biudžetą paremiant iš esmės tik nacionaliniais įnašais;

50.  palankiai vertina tai, kad Euro grupė surengė temines diskusijas ir patvirtino geriausios praktikos standartus, pvz., dėl išlaidų peržiūrų per 2016 m. semestro ciklą; ragina Komisiją ir Euro grupę, kad tos peržiūros būtų veiksmingesnės ir skaidresnės;

51.  ragina Komisiją ir Tarybą konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas parengti taip, kad būtų galima vertinti daromą pažangą, ypač tais atvejais, kai politikos rekomendacijos pakartotinai skiriamos tai pačiai politikos sričiai ir (arba) jeigu dėl reformos pobūdžio ją būtina įgyvendinti ne per vieno semestro ciklą;

Nacionalinės politikos krypčių koordinavimas ir demokratinė atskaitomybė

52.  pabrėžia nacionalinių parlamentų svarbą diskutuojant dėl šalių ataskaitų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, nacionalinių reformų programų ir stabilumo programų, ir kad reikia jas įgyvendinti labiau nei iki šiol;

53.  mano, kad norint geriau įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas reikia aiškiai suformuluotų Europos lygmens prioritetų ir tikrų nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų viešųjų diskusijų, siekiant didesnio atsakomybės prisiėmimo; ragina valstybes nares struktūriškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, atsižvelgiant į valstybių narių jaučiamą poveikį ir uždavinius, taip pat subnacionaliniu lygmeniu, siekiant geriau įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

54.  ragina Komisiją pradėti derybas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl ekonomikos valdymo; tvirtina, kad šis tarpinstitucinis susitarimas turėtų užtikrinti, kad pagal Sutartis Europos semestro struktūra būtų tokia, kad būtų galima prasmingai ir reguliariai vykdyti parlamentinę proceso, ypač susijusio su metinės augimo apžvalgos prioritetais ir euro zonai skirtomis rekomendacijomis, kontrolę;

Sektorių indėlis rengiant 2017 m. metinę augimo apžvalgą

Biudžetas

55.  mano, kad ES biudžetas galėtų suteikti pridėtinės vertės investicijoms ir struktūrinėms reformoms valstybėse narėse, jei būtų skatinama didesnė esamų priemonių sąveika ir jų sąsaja su valstybių narių biudžetais; todėl mano, kad metinė augimo apžvalga (MAA), kaip svarbus politinis dokumentas, kuriame pateikiamas esminis nacionalinių reformų programų turinys, konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos ir įgyvendinimo planai, turėtų būti valstybių narių ir nacionalinių biudžetų rengimo gairės siekiant taikyti bendrus sprendimus, kurie būtų matomi nacionaliniuose biudžetuose ir susieti su ES biudžetu;

56.  primena, kad PVM ir muitų surinkimo sistemų gerinimas turėtų būti didžiausias visų valstybių narių prioritetas; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sudaryti ES mokesčių rojų juodąjį sąrašą, kuris būtų sustiprintas baudžiamosiomis sankcijomis, kad būtų galima duoti atkirtį mokesčius slepiančioms tarptautinėms bendrovėms;

Aplinka, visuomenės sveikata ir maisto sauga

57.  pabrėžia, kad patobulintas ir veiksmingesnis išteklių naudojimas, kuriuo sumažinama energetinė priklausomybė nuo užsienio šalių, remiantis geresnio produktų dizaino reikalavimais ir tvaresniais vartojimo modeliais, apima verslumo skatinimą ir darbo vietų kūrimą, veiksmingai įgyvendinant Sąjungos ir tarptautinius aplinkosaugos tikslus, taip pat įvairinant pajamų šaltinius finansinės atsakomybės ir ekonominio konkurencingumo kontekste; mano, kad į Europos semestrą taip pat turėtų būti įtrauktos energijos vartojimo efektyvumo ir tinklų jungčių ataskaitos, remiantis ES lygmeniu nustatytais tikslais;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(3) OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(4) OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(5) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(6) OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(7) OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
(8) OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
(9) OL C 407, 2016 11 4, p. 86.


Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje
PDF 422kWORD 63k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje“ (2016/2307(INI))
P8_TA(2017)0039A8-0037/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 145, 148, 152, 153 ir 174 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį dėl atskiro statuto, skirto atokiausiems regionams,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 102 dėl minimalių socialinės apsaugos standartų ir TDO rekomendaciją Nr. 202 dėl minimalios socialinės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į pirmąjį darnaus vystymosi tikslą (panaikinti visų formų skurdą visose šalyse) ir ypač į trečiąjį tikslą (įgyvendinti nacionaliniu lygiu tinkamas visiems skirtas socialinės apsaugos sistemas ir priemones, įskaitant minimalią apsaugą, ir iki 2030 m. apimti daugumą skurdžiausių ir pažeidžiamiausių žmonių),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą „2017 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2016)0725),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2016)0726),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą „Palanki euro zonos fiskalinės politikos kryptis“ (COM(2016)0727);

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos ataskaitą „2017 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2016)0728),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos ir Tarybos parengtą bendros užimtumo ataskaitos projektą, pridedamą prie Komisijos komunikato „2017 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2016)0729),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2017 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2016)0730),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“ (COM(2016)0733),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016)0581),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra (tikslinimas). Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ (COM(2016)0603),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016)0127) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2015)0701),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015)0600),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2016)0071) ir į 2016 m. rugsėjo 15 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimas“ (COM(2013)0690),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011)0933),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758) ir į 2011 m. lapkričio 15 d. Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešimą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo (13414/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją „Pabėgėliai: socialinė įtrauktis ir integracija į darbo rinką“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje“(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 24 d. Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2015 m. prioritetų įgyvendinimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros(10),

–  atsižvelgdamas į klausimą Tarybai O-000121/2015–B8-1102/2015, į kurį atsakoma žodžiu, ir su juo susijusią 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(17),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos (2015 m. rugsėjo mėn.),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“(18),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 11 d. dokumentą „Užimtumo ir socialinės raidos Europoje ketvirčio apžvalga. 2016 m. ruduo“,

–  atsižvelgdamas į Eurofound 2010 m. penktąjį ir 2015 m. šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimus(19),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 7 d. EBPO dokumentą „2016 m. užimtumo perspektyva“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. EBPO darbo dokumentą „Pajamų nelygybės tendencijos ir jos poveikis ekonomikos augimui“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. Socialinės apsaugos komiteto pranešimą „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės priežiūros poreikių atžvilgiu visuomenės senėjimo kontekste“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą veiksmų planą ir konsultacijas dėl problemų, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 3 d. ir lapkričio 8 d. susitikimus, surengtus plėtojant struktūrinį dialogą dėl lėšų skyrimo Portugalijai ir Ispanijai sustabdymo,

–  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2017 m. Europos semestro prioritetų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0037/2017),

A.  kadangi nedarbo lygis ES nuo 2013 m. antrojo pusmečio lėtai mažėja, nuo 2013 m. sukurta 8 milijonai naujų darbo vietų, o 2016 m. rugsėjo mėn. nedarbo lygis buvo 8,6 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2009 m.; kadangi nesimokančio ir nedirbančio (NEET) jaunimo dalis vis dėlto tebėra didelė ir sudaro 14,8 proc. 15–29 m. jaunimo(20)(21); kadangi nepaisant to, kad bendrai imant nedarbo lygis mažėja, kai kuriose valstybėse narėse nedarbas, deja, vis dar labai didelis; kadangi, Komisijos duomenimis, dirbančiųjų skurdo lygis tebėra aukštas;

B.  kadangi moterų užimtumo lygis bendrai imant yra žemesnis ir 20–64 m. vyrų užimtumo lygis 28 ES valstybėse narėse 2015 m. buvo 75,9 proc., palyginti su moterų užimtumo lygiu, kuris buvo 64,3 proc.; kadangi lyčių nelygybė užimtumo galimybių srityje tebėra viena pagrindinių kliūčių užtikrinti lyčių lygybę ir būtina nedelsiant imtis veiksmų siekiant sumažinti vyrų ir moterų užimtumo rodiklių skirtumą;

C.  kadangi, jeigu dabartinės tendencijos bus sustiprintos įgyvendinant tinkamą viešąją politiką, strategijos „Europa 2020“ tikslas – 75 proc. užimtumas – gali būti pasiektas;

D.  kadangi jaunimo nedarbo rodiklis ES yra 18,6 proc., o euro zonoje – 21 proc.; kadangi 4,2 mln. jaunuolių yra bedarbiai, iš jų – 2,9 mln. euro zonoje; kadangi jaunimo nedarbo lygis tebėra gerokai aukštesnis nei 2008 m., kai jis buvo žemiausias, o tai primena, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimas ir visapusiškas pasinaudojimas ja turėtų būti valstybių narių prioritetas; kadangi jaunimo nedarbui, deja, tebėra būdingas mažas darbo užmokestis, kartais mažesnis nei skurdo riba, neapmokamos stažuotės ir kokybiško mokymo ir teisių darbe stoka;

E.  kadangi apskaičiuota, kad nedirbantis ir nesimokantis jaunimas ES kainuoja 153 mlrd. EUR (1,21 proc. BVP) per metus – šią sumą sudaro pašalpos ir negautos pajamos bei mokesčiai, o visos numatytosios Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo euro zonoje išlaidos sudarytų 21 mlrd. EUR per metus arba 0,22 proc. BVP;

F.  kadangi 2015 m. nustatytas nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičius ir toliau mažės; kadangi tokioje padėtyje vis dar yra 6,6 milijono 15–24 m. jaunuolių, o tai sudaro 12 proc. šios amžiaus grupės gyventojų;

G.  kadangi pagrindinė atsakomybė už jaunimo nedarbo mažinimą tenka valstybėms narėms, nes jos turėtų kurti ir įgyvendinti darbo rinkos reglamentavimo sistemas, švietimo ir mokymo sistemas ir aktyvią darbo rinkos politiką;

H.  kadangi neįgalieji tebėra labai atskirti nuo darbo rinkos ir per pastaruosius dešimtmečius jų padėtis beveik nepagerėjo – tai iš dalies lėmė investicijų į tinkamas paramos priemones trūkumas; pabrėžia, kad tai dažnai lemia skurdą ir socialinę atskirtį ir todėl daro neigiamą poveikį strategijos „Europa 2020“ tikslui;

I.  kadangi struktūrinės problemos darbo rinkoje, pvz., mažas aktyvumas, įgūdžių ir kvalifikacijos pasiūlos ir paklausos neatitiktis, tebekelia susirūpinimą daugelyje valstybių narių;

J.  kadangi ilgalaikio nedarbo lygis (ilgiau nei vienus metus trunkantis nedarbas) iki 2016 m. pirmojo ketvirčio mažėjo 0,7 proc. per metus ir dabar ilgalaikiai bedarbiai sudaro 4,2 proc. darbo jėgos; kadangi itin ilgalaikio nedarbo lygis (ilgiau nei dvejus metus trunkantis nedarbas) sumažėjo iki 2,6 proc. darbo jėgos; kadangi ilgalaikio nedarbo lygis vis dėlto tebėra didelis – darbo neturi apie 10 mln. žmonių; kadangi ilgalaikis nedarbas pirmiausia yra jaunimo ir vyresnio amžiaus darbo ieškančių asmenų problema – ilgiau nei vienus metus darbo ieško 30 proc. 15–24 m. jaunuolių ir 64 proc. 55–64 m. asmenų; kadangi daugelis rinkoje neaktyvių vyresnio amžiaus darbuotojų yra neįtraukti į nedarbo statistiką; kadangi nedarbo lygis ir jo socialiniai padariniai Europos šalyse skiriasi ir kadangi būtina atsižvelgti į konkrečias mikroekonomines sąlygas;

K.  kadangi strategija „Europa 2020“ siekiama sumažinti skurdą, iki 2020 m. bent 20 milijonų žmonių panaikinant skurdo ar socialinės atskirties riziką; kadangi šis tikslas dar anaiptol nėra pasiektas ir todėl reikia daugiau pastangų; kadangi 2015 m. skurdo ar socialinės atskirties rizika grėsė 119 milijonų žmonių – apytikriai 3,5 milijonais mažiau nei 2014 m.; kadangi 2012 m. šioje padėtyje ES buvo 32,2 mln. neįgaliųjų; kadangi 2013 m. 28 ES valstybėse narėse 26,5 mln. vaikų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis; kadangi didelė nelygybė mažina ekonomikos našumą ir tvaraus augimo potencialą;

L.  kadangi remti ilgalaikius bedarbius būtina, kitaip tokia padėtis pradės daryti neigiamą poveikį jų pasitikėjimui savimi, gerovei ir būsimam vystymuisi, keldama jiems skurdo ar socialinės atskirties riziką, taip pat grėsmę nacionalinių apsaugos sistemų ir Europos socialinio modelio tvarumui;

M.  kadangi silpnėjantis socialinis dialogas daro neigiamą poveikį darbuotojų teisėms, ES piliečių perkamajai galiai ir ekonomikos augimui;

N.  kadangi ES yra nemažai teigiamų pokyčių, rodančių Europos ekonomikos atsparumą ir atsigavimą;

O.  kadangi Sąjungos socialinė ekonomika, kurią sudaro 2 milijonai įmonių ir daugiau kaip 14,5 milijonų jose dirbančių žmonių, yra svarbus sektorius, prisidedantis prie Europos atsparumo ir jos ekonomikos atsigavimo;

P.  kadangi daugumoje valstybių narių ekonomikos augimo rodiklis tebėra žemas, o ES augimo rodiklis 2016 m. net sumažėjo ir stabilizavosi ties 2 proc. riba, nepaisant laikinų teigiamų aspektų, rodančių, kad ES gali daugiau padaryti siekdama paskatinti ekonominį ir socialinį atsigavimą ir užtikrinti didesnį jo tvarumą vidutiniuoju laikotarpiu;

Q.  kadangi, kaip pareiškė Europos Komisija(22), tarp valstybių narių ir jų viduje vis dar esama skirtumų užimtumo ir socialinėje srityje ir socialiniai pokyčiai vis dėlto rodo, kad skirtumai ES toliau didėja, darydami neigiamą poveikį augimui, užimtumui ir sanglaudai; kadangi visuomenės, kuriose yra daugiau lygybės ir daugiau investuojama į žmones, yra atsparesnės augimo ir užimtumo požiūriu;

R.  kadangi vis dar esama nedeklaruojamo darbo, dėl kurio daromas didelis poveikis biudžetui, prarandama mokestinių pajamų ir socialinio draudimo įmokų, taip pat daromas neigiamas poveikis užimtumui, našumui, darbo kokybei ir įgūdžių ugdymui;

S.  kadangi atokiausi regionai patiria didžiulių sunkumų, susijusių su jiems būdingais ypatumais, kurie riboja jų ekonomikos augimo ir vystymosi potencialą; kadangi nedarbo, jaunimo nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygis šiuose regionuose yra vienas iš didžiausių ES ir daugeliu atvejų viršija 30 proc.;

T.  kadangi Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) jau patvirtino 69 projektus 18 valstybių ir pasirašė 56 operacijas ir kadangi tikimasi, kad tai paskatins daugiau kaip 22 mlrd. EUR siekiančias investicijas ir apims daugiau nei 71 000 MVĮ;

U.  kadangi daugelyje valstybių narių toliau mažėja darbingo amžiaus gyventojų ir darbo jėgos; kadangi moterų dalyvavimas darbo rinkoje suteikia valstybėms narėms galimybę įveikti šią problemą ir sustiprinti darbo jėgą ES; kadangi darbo jėgą taip pat galėtų padėti sustiprinti atvykstantys pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai;

V.  kadangi ES susiduria su demografiniais iššūkiais, susijusiais ne tik su visuomenės senėjimu ir gimstamumo mažėjimu, bet ir su kitais elementais, pvz., gyventojų skaičiaus mažėjimu;

W.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumas šiuo metu sudaro atitinkamai 16 proc. ir 38 proc., o tai reiškia, kad moterims vyresniame amžiuje gresia didesnė skurdo ar socialinės atskirties rizika;

X.  kadangi socialinės apsaugos sistemų paslaugų teikimas ir valdymas yra valstybių narių kompetencija, kurią Sąjunga koordinuoja, bet nederina;

Y.  kadangi tikėtina moterų sveiko gyvenimo trukmė 2013 m. sumažėjo iki 61,5 m. nuo 62,6 m. 2010 m. ir 2014 m. šiek tiek padidėjo, o vyrų liko nepakitusi – 61,4 m.;

1.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiama, jog svarbu užtikrinti socialinį teisingumą ir taip skatinti labiau integracinį augimą, taip pat kurti kokybiškas ir įtraukias darbo vietas ir gerinti įgūdžius ir būtina stiprinti konkurencingumą, inovacijas ir našumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, susijusiomis su darbo rinkos reformomis, taip pat būtų pabrėžiama aktyvios darbo rinkos politikos svarba ir skatinamos darbuotojų teisės ir darbuotojų apsauga;

2.  palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant Europos semestro ekonominių ir socialinių aspektų pusiausvyros, nes Komisija patenkino kai kuriuos Parlamento prašymus; tačiau pabrėžia, kad reikia daugiau stengtis padidinti pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinės politinį matomumą ir poveikį; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos ją pratęsiant 2018–2020 m. ir įtraukiant naujus socialinius rodiklius, kad būtų pateikiami su makroekonominių duomenų raida susieti užimtumo ir socialiniai duomenys siekiant analizėje pateikti išsamų vaizdą, kaip įvairūs politiniai sprendimai yra susiję tarpusavyje ir kokį poveikį jie daro; pabrėžia, kad užimtumo rodikliai turėtų turėti tokią pat vertę kaip ir ekonominiai rodikliai, kad būtų galima atlikti nuodugnią analizę ir imtis taisomųjų veiksmų atitinkamose valstybėse narėse;

3.  pabrėžia, kad Europos semestro ciklui vis dar stinga į vaiką orientuoto požiūrio, kuris apimtų įsipareigojimą užtikrinti vaikų teises ir kovos su vaikų skurdu ir jų gerovės užtikrinimo tikslų integravimą į visas susijusias politikos formavimo sritis; pabrėžia, kad reikia strateginio požiūrio ir aiškių tikslų, norint padėti jiems išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties;

4.  ragina parengti programas, pagal kurias, įgyvendinant integruotą Europos investavimo iki ikimokyklinį ugdymą ir kovos su skurdu planą, būtų teikiama parama ir sudaromos atitinkamos galimybės, be kita ko, sukurti Vaiko garantijų sistemą, kuria būtų siekiama visapusiškai įgyvendinti Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus“, nes taip būtų užtikrinta, kad kiekvienas vaikas Europoje, kuriam gresia skurdas (įskaitant pabėgėlius), turėtų prieigą prie nemokamos sveikatos priežiūros, nemokamo mokslo, nemokamos vaiko priežiūros, deramo būsto ir tinkamos mitybos;

5.  pabrėžia, kad investicijos į socialinę plėtrą prisideda prie ekonomikos augimo ir konvergencijos; atkreipia dėmesį į naujausius EBPO(23) ir TVF(24) tyrimus, kuriuose pabrėžiama, kad socialinė nelygybė Europoje trukdo ekonomikos atsigavimui; ragina labiau stengtis kovoti su skurdu ir didėjančia nelygybe ir prireikus daugiau investuoti į socialinę infrastruktūrą ir paramą tiems, kurie labiausiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės; ragina Komisiją užtikrinti, kad į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas būtų įtrauktas konkretus tikslas kovoti su nelygybe;

6.  ragina Komisiją ir Tarybą patobulinti strategiją, kuria siekiama visa apimančio lyčių lygybės tikslo; pritaria tam, kad įgyvendinant Europos semestrą būtų naudojamasi Komisijos metinėmis lyčių lygybės ataskaitomis siekiant sustiprinti lyčių aspekto integravimą; ragina valstybes nares įtraukti lyčių aspektą ir vyrų ir moterų lygybės principą į savo nacionalines reformų programas, taip pat stabilumo ir konvergencijos programas nustatant tikslus ir apibrėžiant priemones, kuriomis kovojama su išlikusia lyčių nelygybe; ragina Komisiją toliau teikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl geresnių vaikų priežiūros paslaugų ir ilgalaikės priežiūros, galinčių turėti teigiamą poveikį moterų dalyvavimui darbo rinkoje; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares vykstant Europos semestro stebėjimo procesui atitinkamais atvejais naudoti pagal lytį suskirstytus duomenis; siūlo į Europos semestrą labiau įtraukti Europos lyčių lygybės institutą;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo ir privačiojo sektorių skola kai kuriose valstybėse yra per didelė ir trukdo investicijoms, ekonomikos augimui ir užimtumui;

8.  mano, kad į pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę įtraukti duomenys yra naudingi, bet jų nepakanka tam, kad būtų galima vertinti Europos Sąjungos padėties užimtumo ir socialinėje srityje raidą; ragina Komisiją ir valstybes nares papildyti suvestinę užimtumo kokybės ir skurdo rodiklių duomenimis, ypatingą dėmesį skiriant daug aspektų apimančiam vaikų skurdui;

9.  ragina Europos Komisiją apibrėžti ir kiekybiškai įvertinti savo socialinio teisingumo sąvoką, atsižvelgiant ir į užimtumo, ir į socialinę politiką, ir tai padaryti rengiant 2016 m. metinę augimo apžvalgą ir įgyvendinant Europos semestrą;

10.  ragina valstybes nares ir Komisiją greičiau įgyvendinti visas programas, galinčias paskatinti tinkamų, kokybiškų, ilgalaikių darbo vietų kūrimą visų kategorijų gyventojams ir ypač jaunimui; pabrėžia, kad nepaisant nežymiai sumažėjusio nedarbo ES, jaunimo nedarbo lygis išlieka 18,6 proc.; ragina valstybes nares užtikrinti, kad programą valdančios institucijos aktyviau imtųsi tolesnių veiksmų;

11.  pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas turėtų būti sustiprintas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir pratęstas bent iki 2020 m., aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams ir sustiprintoms viešosioms tarnyboms, ir pabrėžia, kokia ji svarbi pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką; primygtinai ragina Komisiją atlikti poveikio tyrimus siekiant tiksliai nustatyti, kokių rezultatų iki šiol buvo pasiekta, ir imtis papildomų priemonių, taip pat atsižvelgti į numatytą Audito Rūmų auditą ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais bei organizuoti praktinius seminarus, kurie suburtų visus susijusius subjektus ir kuriais būtų siekiama padaryti šią priemonę veiksmingesnę; pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi, įskaitant pažeidžiamus asmenis ir neįgaliuosius, turėtų galimybę visapusiškai dalyvauti Jaunimo garantijų iniciatyvoje; pabrėžia, kad taip yra ne visose valstybėse narėse, ir ragina valstybes nares kuo skubiau šią padėtį ištaisyti, nes ji prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų prieinama jauniems asmenims, patiriantiems daugybinę atskirtį ir ypač didelį skurdą; pažymi, kad ypatingą dėmesį reikia skirti jaunoms moterims ir mergaitėms, kurioms galėtų kilti su lytimi susijusių kliūčių; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pakankamą Jaunimo garantijų iniciatyvos finansavimą, siekiant užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir padėti dar didesnei jaunimo daliai;

12.  pažymi, kad 2017 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvai patvirtinta 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų; pabrėžia, kad šios sumos nepakanka ir kad ji turi būti padidinta ir užtikrinta dabartinėje DFP; tačiau taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į laikotarpio vidurio peržiūrą, būtina pasiekti susitarimą dėl atitinkamo papildomo Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimo, skirto likusio dabartinės DFP laikotarpio išlaidoms padengti;

13.  atkreipia dėmesį į kultūros ir kūrybos sektorių (KKS) galimybes jaunimo užimtumo srityje; pabrėžia, kad toliau remiant kultūros ir kūrybos sektorių ir į jį investuojant gali būti labai padedama užtikrinti investicijas, augimą, inovacijas ir užimtumą; todėl ragina Komisiją išnagrinėti visų KKS subjektų, įskaitant NVO ir mažas asociacijas, teikiamas konkrečias galimybes, pvz., įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

14.  pabrėžia, kad nepakankamos investicijos į viešąją švietimo sistemą gali sumenkinti Europos konkurencinę padėtį ir Europos darbo jėgos įsidarbinimo galimybes; pabrėžia, kad reikia investuoti į žmones kuo anksčiau jų gyvenimo cikle, kad būtų mažinama nelygybė ir skatinama socialinė įtrauktis jauname amžiuje; taip pat pabrėžia, kad nuo ankstyvojo mokyklinio amžiaus reikia kovoti su stereotipais skatinant lyčių lygybę visais švietimo sistemos lygmenimis;

15.  ragina valstybes nares pradėti įgyvendinti politiką, kuri padėtų įgyvendinti ir kontroliuoti įtraukesnių formų socialinės apsaugos ir pajamų paramos sistemas, siekiant užtikrinti, kad šiomis sistemomis bedarbiams ir asmenims, kuriems gresia skurdo ar socialinės atskirties rizika, būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis ir suteiktos galimybės įgyti išsilavinimą, gauti mokymo paslaugas ir patekti į darbo rinką;

16.  teigiamai vertina padidėjusį užimtumo lygį; tačiau pažymi, kad valstybėse narėse didėjant užimtumo lygiui drauge, deja, daugėjo ir netipinį bei kitokį neformalų darbą, įskaitant darbą pagal nefiksuoto darbo laiko sutartis, dirbančių žmonių dalis; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama sukurtų darbo vietų tvarumui ir kokybei; yra labai susirūpinęs dėl to, kad nedarbo lygis tebėra aukštas, ypač šalyse, kurios vis dar kenčia dėl krizės; pripažįsta, kad esama dirbančiųjų skurdo reiškinio, atsiradusio dėl mažėjančio darbo užmokesčio ir prastėjančių darbo sąlygų, į kurį būtina atsižvelgti įgyvendinant visus veiksmus užimtumo ir socialinės apsaugos srityje; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir toliau ieškoti naujų sprendimų ir būdų norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslą – 75 proc. užimtumo lygį, be kita ko, didžiausią dėmesį skiriant grupėms, kurių aktyvumo darbo rinkoje lygis žemiausias, pvz., moterims, vyresnio amžiaus darbuotojams, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir neįgaliesiems; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų mokymosi visą gyvenimą ir veiksmingo įgūdžių tobulinimo srityse;

17.  mano, kad migracija galėtų atlikti svarbų vaidmenį, be kita ko, per švietimo sistemas, papildomai veiksmingai naudojant viešąsias išlaidas, kad būtų užtikrintos kokybiškos socialinės ir aplinkos apsaugos atžvilgiu tvarios investicijos siekiant integruoti darbuotojus į darbo rinką ir mažinti nedarbą;

18.  pripažįsta, kad moterys tebėra nepakankamai atstovaujamos darbo rinkoje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti aktyvią politiką ir tinkamas investicijas, kuriomis numatyta ir siekiama skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje; pabrėžia, kad norint padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje būtina užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pabrėžia, kad, pasak Komisijos, šiuo požiūriu lanksti darbo tvarka, kaip antai nuotolinis darbas, lankstus darbo grafikas ir sutrumpintas darbo laikas, gali atlikti svarbų vaidmenį; pritaria Komisijos nuomonei, kad mokamų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų suteikimas valstybėse narėse paprastai skatina moterų dalyvavimą darbo rinkoje; taip pat ragina valstybes nares nustatyti atitinkamas politines priemones, padedančias moterims ir vyrams patekti, grįžti į darbo rinką, joje išlikti ir siekti karjeros grįžus po atostogų, susijusių su šeima ir priežiūra, tvaraus ir kokybiško užimtumo sąlygomis; apgailestauja dėl lyčių nelygybės užimtumo lygio, darbo užmokesčio ir pensijų požiūriais; ragina įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinama ir remiama moterų karjera verslo srityje, palengvinamos jų galimybės gauti finansavimą ir plėtoti verslą ir suteikiama galimybė gauti jų poreikius atitinkančias mokymo paslaugas;

19.  vis dėlto pripažįsta, kad užimtumo rėmimas ir aktyvumo darbo rinkoje lygio didinimo priemonės turi tapti platesnio požiūrio į socialinės atskirties ir skurdo mažinimą, kuris būtų orientuotas į teises ir kurį įgyvendinant būtų atsižvelgiama į vaikus, šeimas ir jų konkrečius poreikius, dalimi;

20.  ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi ir apsvarstyti galimybę taikyti novatoriškus būdus kurti lengvai pritaikomą ir lanksčią darbo rinką, siekiant įveikti pasaulio ekonomikos iššūkius, kartu užtikrinant visiems darbuotojams aukštus darbo standartus;

21.  palankiai vertina priminimą valstybėms narėms, kad socialinės gerovės sistemos turi būti grindžiamos tvirtais socialiniais standartais ir kad skatinant derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir kovojant su diskriminacija prisidedama ne tik prie socialinio teisingumo, bet ir prie ekonomikos augimo; pabrėžia, kad tėvų reintegracija į darbo rinką turėtų būti remiama sudarant sąlygas kurti kokybišką ir įtraukią užimtumo ir darbo aplinką, suteikiančią tėvams galimybę derinti darbą ir tėvų pareigas;

22.  pripažįsta, kad kartu su darbo vietų kūrimu ilgalaikių bedarbių integracija į kokybišką darbo rinką pasitelkiant individualiai pritaikytas priemones, visų pirma taikant aktyvią užimtumo politiką, yra pagrindinis veiksnys kovojant su jų skurdu ir socialine atskirtimi, jei yra pakankamai galimybių suteikti jiems deramą darbą; pažymi, kad dėmesys turėtų būti skiriamas geresnėms priemonėms, kuriomis siekiama kurti deramas darbo vietas; pabrėžia, kad labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų asmenų integracija turi dvejopą poveikį, nes yra naudinga asmeniui ir padeda stabilizuoti socialinės apsaugos sistemas bei remti ekonomiką; mano, kad būtina atsižvelgti į šių piliečių socialinę padėtį ir specialius jų poreikius, taip pat Europos lygmeniu geriau kontroliuoti nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamą politiką;

23.  pabrėžia, kokie svarbūs neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgyti įgūdžiai bei gebėjimai ir šių įgūdžių patvirtinimas bei sertifikavimas, taip pat mokymosi visą gyvenimą galimybės ir pagal strateginę programą „Švietimas ir mokymasis 2020“ prisiimti įsipareigojimai ir joje nustatyti lyginamieji standartai; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų gebėjimų pripažinimo sistemas; taip pat ragina valstybes nares įgyvendinti politiką, kuria ne tik užtikrinamos galimybės prieinama kaina gauti kokybiškas ir įtraukias švietimo ir mokymo paslaugas, bet ir vadovaujamasi visą gyvenimą trunkančio mokymosi požiūriu kuriant lanksčias švietimo arba mokymo galimybes, kad būtų skatinama lygybė ir socialinė sanglauda ir kad kiekvienam piliečiui būtų suteiktos galimybės įsidarbinti;

24.  ragina steigti ir plėtoti darbdavių, socialinių partnerių, viešojo ir privačiojo sektorių įdarbinimo tarnybų, valdžios institucijų, socialinių tarnybų bei švietimo ir mokymo įstaigų partnerystes, siekiant pateikti priemones, kurių reikia tam, kad būtų tinkamiau reaguojama į darbo rinkos poreikius ir užkertamas kelias ilgalaikiam nedarbui; primena, kad būtinos papildomos individualiosios priemonės, galinčios padėti veiksmingai reaguoti į ilgalaikių bedarbių poreikius;

25.  apgailestauja, kad viešųjų investicijų lygis tebėra žemas, nes tokios investicijos gali būti svarbus darbo vietų kūrimo skatinimo veiksnys; pabrėžia, ESIF nesukūrė pakankamo potencialo investicijoms į socialinę infrastruktūrą ir tai yra prarasta galimybė, kuriai reikia nedelsiant rasti alternatyvų;

26.  ragina įgyvendinti politiką, kuria gerbiamos ir skatinamos kolektyvinės derybos bei pastangos užtikrinti, kad jose dalyvautų kuo daugiau darbuotojų, ir kartu siekiama nustatyti deramo lygio minimalų darbo užmokestį dalyvaujant socialiniams partneriams – viso to reikia siekiant užbaigti konkurencines lenktynes dėl žemesnių standartų darbo užmokesčio srityje, remti bendrą paklausą ir ekonomikos atsigavimą, mažinti darbo užmokesčio skirtumus ir kovoti su dirbančiųjų skurdo reiškiniu;

27.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal laikino darbo ar darbo ne visą darbo dieną sutartis arba savarankiškai dirbantys asmenys turėtų tokias pačias sąlygas kaip ir kiti darbuotojai, įskaitant atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio sąlygas, kad jiems būtų teikiama tinkama socialinė apsauga, užtikrinamos galimybės dalyvauti mokymuose ir sudarytos pagrindinės sąlygos siekti karjeros; ragina valstybes nares įgyvendinti bendruosius susitarimus dėl darbo ne visą darbo dieną ar terminuoto darbo ir veiksmingai vykdyti direktyvą, kuria nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant padėti pabėgėliams įsikurti ir integruotis, taip pat užtikrinti, kad viešosioms tarnyboms būtų skiriama pakankamai išteklių ir būtų anksti numatomi reikalavimai, kad pabėgėliai galėtų sklandžiau integruotis;

29.  apgailestauja, kad žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius tebėra didelis; pabrėžia, kad didelė nelygybė ir skurdas kelia grėsmę socialinei sanglaudai ir socialiniam ir politiniam stabilumui; apgailestauja, kad politikai, kuria siekiama veiksmingai spręsti šias problemas, stinga reikiamo užmojo, kad ji galėtų daryti pakankamą ekonominį poveikį; prašo valstybių narių greičiau įgyvendinti savo veiksmus, kuriais siekiama strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto tikslo – 20 milijonų sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdo rizika, skaičių; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti prioritetą nelygybės mažinimui; ragina tinkamiau remti ir pripažinti NVO, kovos su skurdu organizacijų ir skurdą patiriančių žmonių organizacijų darbą, skatinant jas dalyvauti keitimosi gerosios patirties pavyzdžiais veikloje;

30.  reiškia susirūpinimą dėl žemo etninėms mažumoms, ypač romų bendruomenei, priklausančių asmenų aktyvumo darbo rinkoje lygio; ragina tinkamai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB; pabrėžia, kad reikia sustiprinti specializuotų NVO vaidmenį skatinant mažumoms priklausančių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir remiant ne tik jų vaikų mokyklos lankymą, bet ir užkertant kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui, siekiant padėti ištrūkti iš užburto skurdo rato;

31.  mano, kad svarbu panaikinti investicijų trūkumą siekiant tvaraus augimo kartu nekeliant pavojaus valstybių narių ekonominiam ir socialiniam tvarumui; šiomis aplinkybėmis pabrėžia kraštutinę būtinybę užtikrinti viešųjų finansų konsolidavimą, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti tolesnį ES apibūdinančio Europos socialinio modelio taikymą;

32.  apgailestauja, kad Komisija savo vėliausioje rekomendacijoje neatsižvelgė į Parlamento prašymą sustiprinti SESV 349 straipsnio taikymą, t. y. patvirtinti diferencijuotas priemones ir programas, kuriomis būtų siekiama sumažinti asimetriją, taip pat padidinti socialinę sanglaudą ES; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares parengti konkrečias investicines programas, skirtas jų subregionams, kuriuose nedarbo lygis viršija 30 proc.; dar kartą ragina Komisiją padėti valstybėms narėms ir Europos regionams, ypač atokiausiems regionams, parengti ir finansuoti investicines programas pagal DFP;

33.  pripažįsta, kad padėtis Europos darbo rinkoje tebėra trapi, nes, viena, vertus, nedarbo lygis tebėra aukštas, tačiau, kita vertus, įmonės reikalauja kvalifikuotos ir tinkamos darbo jėgos; ragina Komisiją valstybių narių lygmeniu skatinti bendradarbiavimą keičiantis gerosios patirties pavyzdžiais, į kurį būtų įtrauktos vyriausybės, įmonės, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, švietimo įstaigos, individualizuotos paramos tarnybos, pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai, siekiant pritaikyti valstybių narių švietimo ir mokymo sistemas, kad būtų pasiektas tikslas panaikinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį ir taip patenkinti darbo rinkos poreikius;

34.  pabrėžia, kad teisė įgyti išsilavinimą yra viena iš pagrindinių teisių, kuri turėtų būti užtikrinta visiems vaikams, ir kad turėtų būti mažinami skirtumai, susiję su kokybiško švietimo prieinamumu, siekiant sustiprinti švietimą visiems ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių; pabrėžia, kad įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo vietų galimybių yra naudingas norint sukurti įtraukią ES darbo rinką; yra įsitikinęs, kad orientavimas ir konsultacijos, kuriais siekiama patenkinti individualius poreikius ir susitelkti į individualių įgūdžių vertinimą ir stiprinimą, turi būti pagrindinis švietimo ir įgūdžių politikos veiksnys nuo kiekvieno asmens ugdymo pradžios; ragina valstybes nares geriau derinti švietimą ir mokymą su darbo rinkos poreikiais visoje ES ir pabrėžia, kaip svarbu įvertinti skirtingą užimtumo situaciją valstybėse narėse, kad būtų galima užtikrinti jų specifiką ir ypatumus;

35.  pripažįsta, kad pažanga naujų technologijų srityje ir Europos pramonės skaitmeninimas yra dideli iššūkiai, su kuriais susiduria ES; pabrėžia, kad ES ir valstybių narių gamybiniai modeliai, paremti jų švietimo modeliais, turi būti nukreipti į didelio našumo sektorius, ypač su IRT ir skaitmeninimu susijusius sektorius, siekiant padidinti ES konkurencingumą pasauliniu lygmeniu;

36.  pabrėžia, kad nepakankamos ir netinkamai nukreiptos investicijos į skaitmeninių įgūdžių ugdymą, programavimą ir MTIM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) gebėjimus, menkina Europos konkurencinę padėtį, aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą ir darbo jėgos įsidarbinimo galimybes; mano, kad tinkamesnis įgūdžių pasiūlos ir paklausos derinimas ir geresnis abipusis kvalifikacijų pripažinimas bus naudingi mažinant atotrūkį tarp įgūdžių trūkumo ir jų pasiūlos ir paklausos neatitikimus Europos darbo rinkoje ir tarp darbo ieškančių asmenų, ypač jaunimo; ragina valstybes nares teikti pirmenybę visų asmenų išsamiam skaitmeninių įgūdžių ugdymui, programavimo mokymui ir tarp darbdavių didelę paklausą turinčių įgūdžių ugdymui, kartu išlaikant aukštus tradicinio švietimo standartus ir atsižvelgiant į perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos tobulinant įgūdžius ir perkvalifikuojant darbuotojus, tačiau tai neturėtų apsiriboti žiniomis vartotojo požiūriu;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių būtinos didesnės pastangos lavinant darbo jėgą, įskaitant suaugusiųjų švietimo ir profesinio mokymo galimybes; atkreipia dėmesį į mokymosi visą gyvenimą svarbą. taip pat vyresniems darbuotojams, siekiant pritaikyti jų gebėjimus prie darbo rinkos poreikių; ragina labiau skatinti moteris ir mergaites rinktis studijas MTIM srityje, kad nebeliktų esamų stereotipų švietimo srityje ir būtų kovojama su ilgalaikiais vyrų ir moterų užimtumo, darbo užmokesčio ir pensijos skirtumais;

38.  pripažįsta naujų technologijų vertę ir skaitmeninio raštingumo svarbą žmonių asmeniniam gyvenimui ir sėkmingai integracijai į darbo rinką; todėl siūlo valstybėms narėms didinti investicijas į geresnę IRT infrastruktūrą ir junglumą švietimo institucijose ir kurti veiksmingas strategijas, siekiant išnaudoti IRT potencialą remiant suaugusiųjų neformalųjį mokymąsi ir gerinti formaliojo ir neformaliojo švietimo galimybes;

39.  palankiai vertina programos „Erasmus+“ indėlį skatinant judumą ir kultūrinius mainus visoje ES ir su trečiosiomis šalimis; ragina labiau skatinti ES skaidrumo, judumo ir įgūdžių bei kvalifikacijų pripažinimo priemones ir jas daugiau naudoti siekiant palengvinti su mokymusi ir darbu susijusį judumą; dar kartą pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad palankių sąlygų neturintis jaunimas ir įvairių formų diskriminaciją patiriantys asmenys turėtų judumo profesinio mokymo srityje galimybių;

40.  teigiamai vertina pagal Paryžiaus susitarimą numatytą naują politiką ir investicijų programą, kurios prisidės kuriant naujas galimybes įsidarbinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir mažataršiuose sektoriuose;

41.  ragina Komisiją pabrėžti, kaip svarbu mažinti ir fizines, ir skaitmenines kliūtis bei trukdžius, su kuriais valstybėse narėse vis dar susiduria negalią turintys asmenys;

42.  palankiai vertina tai, kad kalbant apie galimybių gauti kokybiškas paslaugas gerinimą aiškiai minima vaiko priežiūra, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra ir švietimas;

43.  primena, kad laisvas darbuotojų judėjimas yra esminis Sutarties principas; palankiai vertina tai, kad 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiama, jog svarbu užtikrinti socialinį teisingumą sąžiningai bendradarbiaujant įvairioms valstybių narių institucijoms; todėl ragina valstybes nares aprūpinti darbo inspekcijas ar kitas atitinkamas institucijas pakankamais ištekliais, taip pat pagerinti tarpvalstybinį inspekcijų tarnybų bendradarbiavimą ir elektroninį keitimąsi informacija ir duomenimis, siekiant padidinti kontrolės priemonių, kuriomis siekiama kovoti su socialiniu sukčiavimu ir nedeklaruojamu darbu bei užkirsti jiems kelią, veiksmingumą;

44.  pabrėžia, kad reikia didinti vidaus paklausą skatinant viešąsias ir privačiąsias investicijas, socialiniu ir ekonominiu požiūriais suderintas struktūrines reformas, kuriomis siekiama sumažinti nelygybę ir paskatinti kokybišką ir tvarų užimtumą, tvarų ekonomikos augimą, socialines investicijas ir atsakingą fiskalinį konsolidavimą, ir taip stiprinti tinkamą būdą siekti sukurti didesnės sanglaudos ir socialinės konvergencijos aplinką verslo įmonėms ir viešosioms tarnyboms; pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį investicijos į žmogiškąjį kapitalą atlieka kaip bendra strategija; taip pat pabrėžia, kad reikia perorientuoti Sąjungos ekonominę politiką į socialinę rinkos ekonomiką;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių, siekiant skaitmeninės srities darbuotojams užtikrinti tokias pat teises ir tokio paties lygio socialinę apsaugą, kokios atitinkamame sektoriuje taikomos panašios kategorijos darbuotojams;

46.  pažymi, kad labai mažos ir mažosios bei vidutinės įmonės (LMMVĮ), sudarančios daugiau kaip 90 proc. visų Europos įmonių, taip pat sveikatos bei socialinių paslaugų įmonės ir socialinės bei solidarios atsakomybės įmonės yra Europos ekonomikos varomoji jėga, veiksmingai padedanti siekti tvaraus ir integracinio vystymosi bei kurti kokybiškas darbo vietas; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau atsižvelgti į MLMVĮ interesus politikos formavimo procese, visame teisėkūros procese atliekant poveikio MVĮ tyrimą pagal principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, ir skatinti taikyti esamas finansinės paramos priemones, pvz., užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI), labai mažoms įmonėms; mano, kad nepaprastai svarbu mažinti šioms įmonėms tenkančią administracinę naštą ir panaikinti nereikalingus teisės aktus nedarant neigiamo poveikio darbo ir socialinėms teisėms; pabrėžia, kad reikia suteikti daugiau galimybių iš naujo pradėti verslą verslininkams, kuriems pirmas bandymas nepavyko, tačiau jo metu nenustatyta sukčiavimo atvejų ir buvo gerbiamos darbuotojų teisės;

47.  pabrėžia, kad socialinis verslumas yra auganti sritis, galinti paskatinti ekonomiką ir kartu mažinti nepriteklių, socialinę atskirtį ir kitas socialines problemas; todėl mano, kad, siekiant sukurti labiau socialinę, integracinę ir tvarią ekonomiką, verslumo ugdymas turėtų apimti socialinį aspektą ir tokius dalykus, kaip sąžininga prekyba, socialinės įmonės ir alternatyvūs verslo modeliai, įskaitant kooperatyvus;

48.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą išnagrinėti, kaip būtų galima padidinti našumą investuojant į žmogiškąjį kapitalą, atsižvelgiant į tai, kad būtent kompetentingiausi, tinkamai integravęsi bei sėkmingai savo potencialą realizavę darbuotojai gali geriausiai tenkinti įmonių ir tarnybų poreikius ir spręsti jų problemas;

49.  ragina valstybes nares sutelkti dėmesį į savarankiškai dirbančių verslininkų statusą, siekiant užtikrinti jiems tinkamą socialinę apsaugą ligos, nelaimingų atsitikimų ir nedarbo atvejais ir teisę į pensiją;

50.  primena, kaip svarbu diegti tikrą verslumo kultūrą, kuria jaunimas skatinamas nuo pat mažens; todėl ragina valstybes nares priderinti prie šio principo savo švietimo ir mokymo programas; atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad svarbu sukurti paskatas verslumui, ypač įgyvendinant fiskalines taisykles ir mažinant administracinę naštą; ragina Komisiją imtis priemonių glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, siekiant geriau informuoti apie visus ES fondus ir programas, pvz., programą „Erasmus“ jauniems verslininkams, kuriomis gali būti skatinamas verslumas, investicijos ir galimybės gauti finansavimą;

51.  pabrėžia ES biudžeto sverto poveikį nacionaliniams biudžetams; pabrėžia papildomą vaidmenį, kurį atlieka ES biudžetas siekiant Europos Sąjungos tikslų pagal 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje numatytų krypčių socialinę politiką, kurios tikslas yra sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų Europoje;

52.  reiškia susirūpinimą dėl vėlavimo įgyvendinti veiklos programas dabartiniu programavimo laikotarpiu; pažymi, kad iki 2016 m. rugsėjo mėn. buvo paskirta tik 65 proc. kompetentingų nacionalinių institucijų, ir ragina valstybes nares aktyviau naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF) ir Jaunimo užimtumo iniciatyva siekiant įgyvendinti prioritetus užimtumo ir socialinėje srityje ir remti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, kuriomis ypač visapusiškai atsižvelgiama į socialinius ir užimtumo klausimus, įgyvendinimą; tačiau kartu pabrėžia, kad šiais fondais turėtų būti naudojamasi ne tik konkrečiai šaliai skirtoms rekomendacijoms įgyvendinti, nes tokiu būdu kitos svarbios investicijų sritys galėtų būti paliktos nuošalyje; pabrėžia, kad reikėtų toliau stengtis supaprastinti procedūras, visų pirma horizontaliųjų ir sektorių finansinių taisyklių atveju, ir pašalinti kliūtis, trukdančias pilietinei visuomenei gauti lėšų;

53.  pažymi, kad ES ir euro zonoje išlieka kuklus ekonomikos augimas; pabrėžia, kad būtinos investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą; pažymi, kad 2017 m. ES biudžete per tokias programas kaip „Horizontas 2020“, COSME ir „Erasmus+“ skiriama 21 312,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų konkurencingumui, augimui ir darbo vietoms;

54.  pabrėžia, kad tokie Europos fondai ir programos, kaip „Erasmus“ verslininkams, Europos užimtumo tarnybos (EURES), Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), gali padėti sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir paskatinti investicijas, o tokiu būdu ir verslumą; primena, koks svarbus partnerystės principas, papildomumo principas ir principas „iš apačios į viršų“, tinkamas išteklių skyrimas ir tinkamas pareigų teikti informaciją ir duomenų rinkimo iš subjektų, kurie gauna naudos iš fondų, derinimas; ragina Komisiją siekiant padidinti veiksmingumą užtikrinti griežtą ES lėšų naudojimo stebėseną; ragina Komisiją pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl ES lėšų įgyvendinimo siekiant padidinti socialinės ir aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį bei veiksmingumą nacionaliniu lygmeniu;

55.  teigiamai vertina tai, kad 2017 m., papildomai prie biudžeto projekto, buvo skirta 500 mln. EUR Jaunimo užimtumo iniciatyvai ir 200 mln. EUR pagrindinėms augimo ir darbo vietų kūrimo iniciatyvoms skatinti; primena, kad būtina geriau panaudoti turimus fondus ir iniciatyvas, susijusias su švietimu ir mokymu, kultūra, sportu ir jaunimu, ir, jei reikia, didinti investicijas šiuose sektoriuose, ypač tose teminėse srityse, kurios yra tiesiogiai susijusios su strategija „Europa 2020“, pavyzdžiui, mokyklos nebaigimo, aukštojo mokslo, jaunimo nedarbo, profesinio rengimo ir mokymo (PRM), mokymosi visą gyvenimą ir judumo, siekiant ugdyti atsparumą, mažinti nedarbą, ypač jaunimo ir pažeidžiamiausių grupių, išvengti radikalizacijos ir užtikrinti ilgalaikę socialinę įtrauktį;

56.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išplėsti ESIF ir du kartus padidinti jo lėšų sumą, kad iki 2022 m. ji sudarytų 630 mlrd. EUR, kartu padidinat jo geografinę ir sektorinę aprėptį; pažymi, kad iki šiol ESIF nepavyko itin veiksmingai prisidėti gerinant socialinę ir ekonominę valstybių narių ir jų regionų konvergenciją Sąjungoje ar socialinę infrastruktūrą; primena, kad daugiausia projektų patvirtinama ekonomiškai stipresniuose Vakarų Europos regionuose, taigi didinami valstybių narių tarpusavio skirtumai investavimo srityje ir nelygybė Europoje; prašo Komisijos padėti silpnesniems regionams teikti paraiškas, bet nekeisti pagrindinės nuostatos, kad projektai turi būti atrenkami tik jų kokybės pagrindu; primygtinai ragina Komisiją padėti socialinėms įmonėms ir MVĮ gauti ESIF lėšų; ragina Komisiją ir Europos investicijų banką imtis papildomų iniciatyvių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad tinkamos galimybės gauti ESIF lėšų būtų suteiktos visoms valstybėms narėms ir sektoriams, ypač tiems, kurie tiesiogiai prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo; pabrėžia, kad reikia stiprinti administracinius pajėgumus, pvz., Europos investavimo konsultacijų centrą; apgailestauja, kad nėra jokių duomenų apie darbo vietas, kurias tikimasi sukurti investuojant ESIF lėšas; ragina Komisiją stebėti ir kontroliuoti ESIF lėšomis vykdomas investicijas bei įvertinti jų ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat užtikrinti, kad ESIF finansavimas nedubliuotų esamų finansinių programų arba nebūtų tiesioginių biudžeto išlaidų pakaitalas; pakartoja savo raginimą investuoti į žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, pvz., sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ar aprūpinimo įperkamu būstu srityse;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad atokiausi regionai susiduria su struktūriniais apribojimais, kurių nuolatinis pobūdis ir derinys smarkiai varžo jų vystymąsi; ragina Komisiją aktyviau taikyti SESV 349 straipsnį;

58.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi tvirčiau įsipareigoti taikyti SESV 174 straipsnį; pabrėžia, kad esant didesnei teritorinei sanglaudai užtikrinama didesnė ekonominė ir socialinė sanglauda, todėl ragina vykdyti strategines investicijas atitinkamuose regionuose, ypač į plačiajuostį ryšį, siekiant didinti jų konkurencingumą, gerinti jų pramonės struktūrą ir teritorinę struktūrą ir galiausiai stabilizuoti gyventojų skaičių;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti visų lygmenų valdžią ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nustatant kliūtis investicijoms, didžiausią dėmesį skiriant tiems regionams ir sektoriams, kuriems to labiausiai reikia, taip pat suteikiant tinkamas priemones, leidžiančias derinti viešųjų ir privačiųjų šaltinių finansavimą;

60.  ragina Komisiją nustatyti politiką, skirtą kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir retu gyventojų pasiskirstymu; pabrėžia, kad vienas iš ES sanglaudos politikos prioritetų turėtų būti dėmesys regionams, kuriuose mažėja gyventojų skaičius;

61.  pabrėžia, kad visiems turi būti užtikrinta visuotinė galimybė gauti solidarumu pagrįstą ir pakankamą nedarbingumo ir senatvės pensiją; pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės, norėdamos sutvirtinti pensijų sistemų tvarumą, tačiau pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti pensijų sistemų solidarumą sutvirtinant pajamų dalį ir nebūtinai didinant pensinį amžių; pabrėžia, kad labai svarbios viešosios ir profesinės pensijų sistemos, kurios užtikrina pakankamas pensines pajamas, gerokai viršijančias skurdo ribas ir sudaro galimybę pensininkams išsaugoti gyvenimo standartus; mano, kad geriausias būdas norint užtikrinti tvarias, saugias ir pakankamas moterų ir vyrų pensijas reikia padidinti bendrą užimtumo lygį ir visų amžių darbų kokybę, pagerinti darbo ir užimtumo sąlygas ir paskirti reikiamas papildomas viešąsias lėšas; mano, kad pensijų sistemos reformos be kitų aspektų turėtų būti sutelktos į tikrąjį pensinį amžių ir atitikti darbo rinkos pokyčius, gimstamumo lygį, sveikatos ir gerovės padėtį, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės lygį; mano, kad vykdant šias reformas taip pat reikia atsižvelgti į milijonų Europos darbuotojų, ypač moterų, jaunimo ir savarankiškai dirbančių asmenų, kurių darbas neužtikrintas ir netipinis, kurie patiria priverstinį nedarbą ir ne savo noru dirba ne pilną darbo dieną, padėtį;

62.  atsižvelgdamas į senėjančią ES visuomenę ir jos poveikį kalbant apie didėjantį neformaliosios ir formaliosios priežiūros poreikį, atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad ateinančiais dešimtmečiais reikės investuoti į viešą sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos sistemą, kartu užtikrinant ir gerinant socialinės apsaugos sistemų tvarumą, saugumą, tinkamumą ir rezultatyvumą ir kokybiškų ilgalaikių socialinių paslaugų teikimą; todėl ragina valstybes nares parengti strategijas, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas minėtų sistemų ir paslaugų finansavimas, aprūpinimas personalu ir plėtojimas, ir išplėsti socialinės apsaugos sistemų aprėptį visuomenės ir asmens naudai; ypač primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius:

   skatinti didesnį visų amžiaus grupių asmenų užimtumo lygį;
   siekti sumažinti lyčių segregaciją ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;
   pritaikyti darbo rinkas prie vyresnio amžiaus darbuotojų poreikių, sudarant vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytas darbo sąlygas, kad jie galėtų išlikti darbe, kol sulauks įstatymu nustatyto pensinio amžiaus;
   kovoti su stereotipais, susijusiais su amžiumi, darbo rinkose;
   užtikrinti visą gyvenimo ciklą apimantį prevencinį požiūrį į sveikatą ir saugą darbe;
   sutelkti dėmesį į priežiūros pareigų turinčių asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimą taikant tinkamas priežiūros ir atostogų sistemas ir remiant neformaliuosius slaugytojus;
   remti ir informuoti darbdavius, ypač MVĮ, apie tai, kaip galima pagerinti darbo aplinką, kad visų amžiaus grupių darbuotojai galėtų išlikti produktyvūs;
   remti viešąsias įdarbinimo tarnybas, kad jos galėtų teikti prasmingą pagalbą vyresnio amžiaus darbo ieškantiems asmenims;
   investuoti į mokymąsi visą gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių darbuotojus jame dalyvauti, mokantis darbo vietoje ir už jos ribų, taip pat sukurti įgūdžių patvirtinimo ir sertifikavimo sistemas;
   padėti vyresnio amžiaus darbuotojams ilgiau išlikti aktyviais ir pasiruošti išėjimui į pensiją, sukuriant darbuotojų interesus atitinkančias lanksčias darbo sąlygas, kad jie galėtų sutrumpinti savo darbo laiką pereinamuoju laikotarpiu iki išėjimo į pensiją;

63.  pabrėžia, kad Komisija turi stebėti ne tik būsto kainų, bet ir benamystės ir atskirties dėl būsto reiškinių raidą valstybėse narėse; ragina skubiai imtis veiksmų, siekiant sumažinti daugelyje valstybių narių didėjantį benamystės ir atskirties dėl būsto lygį; yra susirūpinęs dėl socialinių padarinių, kurių gali kilti dėl didelio bankų balanse esančių neveiksnių paskolų skaičiaus, ir ypač dėl Komisijos pareiškimo, kad reikėtų skatinti paskolų pardavimą ne bankų sektoriaus specializuotoms įstaigoms, nes tai galėtų sukelti iškeldinimo iš būsto bangą; ragina valstybes nares, Komisiją ir EIB pasinaudoti ESIF vykdant investicijas į socialinę infrastruktūrą, taip pat įgyvendinant visų piliečių teisę į tinkamą ir įperkamą būstą;

64.  susirūpinęs pažymi, kad darbo užmokestis kai kuriose valstybėse narėse yra nepakankamas, kad juo būtų užtikrintas deramas gyvenimas, todėl darbuotojai tampa vadinamaisiais dirbančiais skurdžiais, o bedarbiai neskatinami grįžti į darbo rinką; šiuo atžvilgiu pritaria tam, kad būtų stiprinamos kolektyvinės derybos;

65.  ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti pabėgėlių, taip pat etninėms mažumoms priklausančių ar migrantų kilmės asmenų socialinę įtrauktį;

66.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiama, jog reikia skatinti mokesčių ir socialinių išmokų reformas, siekiant pagerinti paskatas dirbti ir kad dirbti būtų finansiškai patrauklu, nes mokesčių sistemos taip pat gali prisidėti prie kovos su pajamų nelygybe ir skurdu, taip pat gali padėti didinti konkurencingumą pasauliniu lygmeniu; ragina valstybes nares laipsniškai perkelti mokesčių naštą nuo darbo jėgos apmokestinant kitus šaltinius;

67.  ragina įgyvendinant reformas sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemų srityje didžiausią dėmesį skirti ligų prevencijai ir sveikatos skatinimui, kokybiškų visiems prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų išlaikymui ir su galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugas susijusios nelygybės mažinimui;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant panaikinti kliūtis darbuotojų judumui, užtikrinant, kad su judumo programose dalyvaujančiais ES darbuotojais būtų elgiamasi taip pat kaip ir su darbo jėgos judumo programose nedalyvaujančiais darbuotojais;

69.  ragina valstybes nares padidinti aktyvios ir tvarios darbo rinkos politikos aprėptį, efektyvumą ir veiksmingumą glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais; palankiai vertina tai, kad 2017 m. MAA raginama dėti daugiau pastangų siekiant parenti priemones, kuriomis siekiama remti palankių sąlygų neturinčioms grupėms priskiriamų asmenų, ypač neįgaliųjų, integraciją į darbo rinką, atsižvelgiant į teigiamą ilgalaikį ekonominį ir socialinį poveikį;

70.  ragina valstybes nares pagal savo nacionalinę kompetenciją ir atsižvelgiant į savo finansinę ir fiskalinę padėtį nustatyti plataus užmojo socialinius standartus, grindžiamus konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, ypač sukuriant tinkamų minimalių pajamų visą gyvenimo trukmę sistemas šalyse, kuriose jų nėra, ir panaikinant spragas tinkamų minimalių pajamų sistemose, atsiradusias dėl nepakankamos jų aprėpties ar nepakankamo naudojimosi jomis;

71.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo; mano, kad įgyvendinant šią iniciatyvą turėtų būti galima paskatinti plėtoti lankstesnius įgūdžius ir gebėjimus, mokymosi visą gyvenimą veiksmus ir aktyvią paramą kokybiškam užimtumui;

72.  pakartoja raginimą Komisijai paskutinėje Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje, skirtoje Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, apsvarstyti galimybę rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas nustatyti socialinio disbalanso procedūrą, siekiant išvengti lenktynių dėl žemesnių standartų remiantis veiksmingu socialinių ir užimtumo rodiklių naudojimu vykdant makroekonominę priežiūrą;

73.  ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų panaikintas iš kartos į kartą perduodamas skurdas ir skatinama lygybė; ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms griežtesnes rekomendacijas dėl socialinės įtraukties ir apsaugos, kuriose dėmesys būtų skiriamas ne vien tik darbo jėgai, ir ypač dėl investavimo į vaikus;

74.  palankiai vertina socialinių partnerių, nacionalinių parlamentų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų pilietinės visuomenės subjektų dalyvavimą Europos semestro procese; pakartoja, kad socialinis dialogas ir dialogas su pilietine visuomene yra labai svarbūs siekiant ilgalaikių pokyčių, kurie bus naudingi visai visuomenei, ir būtini siekiant užtikrinti didesnį Europos ir nacionalinės politikos veiksmingumą ir tinkamumą; todėl turi vykti visais semestro etapais, pabrėžia, kad reikia padaryti dalyvavimą veiksmingesnį, užtikrinant tinkamo laiko pasirinkimą, galimybę susipažinti su dokumentais ir dialogą su dalyviais atitinkamu lygmeniu;

75.  primena įvairius prašymus parengti darbotvarkę, kurioje Parlamento pozicija būtų sustiprinta ir į ją būtų atsižvelgiama prieš priimant sprendimą Taryboje; taip pat ragina užtikrinti, kad Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgiant į konkrečius jo įgaliojimus, ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas būtų vertinami vienodai visais atvejais, kai Parlamento prašoma pateikti savo nuomonę įvairiais Europos semestro proceso etapais;

76.  mano, kad turėtų būti sušauktas ES socialinis konventas, kuriame socialinių partnerių, nacionalinių vyriausybių ir parlamentų bei ES institucijų atstovai, įtraukdami visuomenę, diskutuotų apie Europos socialinio modelio ateitį ir struktūrą;

77.  dar kartą ragina sustiprinti Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos vaidmenį Europos semestro procese;

78.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0355.
(2) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57.
(3) OL L 307, 2008 11 18, p. 11.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0416.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0297.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0059.
(7) OL C 316, 2016 8 30, p. 83.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0033.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0401.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0384.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0389.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.
(14) OL C 289, 2016 8 9, p. 19.
(15) OL C 224, 2016 6 21, p. 19.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.
(17) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 16.
(18) http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR15_03/SR15_03_LT.pdf
(19) http://www.eurofound.europa.eu/european-working-conditions-surveys-ewcs
(20) https://www.eurofound.europa.eu/young-people-and-neets-1
(21) Žr. Eurofound ataskaitą dėl jaunimo nedarbo.
(22) 2016 m. bendra užimtumo ataskaita, p. 2.
(23) EBPO ataskaita „In it together: Why less inequality benefits all“ (liet. „Likime kartu. Kodėl mažesnė nelygybė naudinga visiems“), 2015 m.
(24) TVF ataskaita „Causes and consequences of income inequality“ (liet. „Pajamų nelygybės priežastys ir padariniai“), 2015 m. birželio mėn.


Bendrosios rinkos valdymas įgyvendinant 2017 m. Europos semestrą
PDF 350kWORD 47k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2017 m. Europos semestrą (2016/2248(INI))
P8_TA(2017)0040A8-0016/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2016 m. Europos semestrą(1), taip pat į 2016 m. balandžio 27 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą(2), taip pat į 2015 m. birželio 3 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2014 m. Europos semestrą(3), taip pat į 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo(4) ir į 2013 m. gegužės 8 d. priimtą Komisijos atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos strategijos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „2016 m. metinė augimo apžvalga. Ekonomikos atsigavimo stiprinimas ir konvergencijos skatinimas“ (COM(2015)0690),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą dėl 2017 m. metinės augimo apžvalgos (COM(2016)0725),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550) ir ataskaitą „Bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas ES ir jos valstybėse narėse“ (SWD(2015)0203),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (COM(2012)0259),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo (COM(2012)0261) su 2015 m. spalio mėn. pakeitimais,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ (angl. „The Cost of Non-Europe in the Single Market“),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015)0600),

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Bendrosios rinkos veiksmingumo matavimo rodikliai. Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio formavimas“ (angl. „Indicators for Measuring the Performance of the Single Market – Building the Single Market Pillar of the European Semester“),

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos indėlis į augimą“ (angl. „Contribution of the Internal Market and Consumer Protection to Growth“),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. redakcijos internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0016/2017),

A.  kadangi sukūrus stipresnę ir teisingesnę bendrąją rinką bus padedama kurti naujas darbo vietas, skatinti našumą ir užtikrinti patrauklias sąlygas investicijoms ir inovacijoms, taip pat vartotojui palankią aplinką;

B.  kadangi vėl reikia sutelkti dėmesį į šį tikslą visoje Europoje, be kita ko, laiku parengti ir įgyvendinti skirtingas bendrosios rinkos strategijas, visų pirma bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją;

C.  kadangi vėl sutelkus dėmesį į šį tikslą taip pat reikia atsižvelgti į „Brexit“ poveikį, inter alia, laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, steigimosi teisei, muitų sąjungai ir apskritai vidaus rinkos acquis;

D.  kadangi po 2008 m. prasidėjusios ekonomikos krizės ES iki šiol patiria stagnaciją ir vangų ekonomikos atsigavimą, taip pat didelį nedarbą ir socialinį pažeidžiamumą; kadangi, kalbant apie labiau teigiamus dalykus, 2016 m. metinės augimo apžvalgos moto buvo „ekonomikos atsigavimo stiprinimas ir konvergencijos skatinimas“;

E.  kadangi 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje primenama, kad reikia siekti integracinio ekonomikos atsigavimo, kuriuo būtų atsižvelgiama į socialinį bendrosios rinkos aspektą, ir kadangi 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad Europa turi daug investuoti į savo jaunimą ir darbo ieškančius asmenis, taip pat į pradedančiąsias įmones ir MVĮ;

F.  kadangi, nors ekonomika ir atsigauna, daugelyje Europos šalių nedarbo lygis tebėra pernelyg aukštas, ir kadangi užsitęsęs didelio nedarbo laikotarpis daugelyje valstybių narių kelia socialinę žalą;

G.  kadangi Europos semestro tikslai – stiprinti ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimą visoje ES, siekiant didinti stabilumą, skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą bei didinti konkurencingumą, užtikrinant, kad tai derėtų su tikslu siekti socialinio teisingumo ir apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius; kadangi šis tikslas dar nepasiektas;

H.  kadangi bendroji rinka yra vienas iš ES pamatinių principų ir vienas didžiausių ES laimėjimų; kadangi norint, kad Europos semestras sėkmingai skatintų ekonomikos augimą ir padėtų ją stabilizuoti, jis turi taip pat apimti bendrąją rinką ir politiką, kuria siekiama tokią rinką sukurti;

Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio stiprinimas

1.  dar kartą tvirtina, kad bendroji rinka yra vienas iš ES pamatų ir valstybių narių ekonomikos ir viso Europos projekto pagrindas; pažymi, kad bendroji rinka išlieka susiskaidžiusi, nepakankamai įgyvendinama ir turi didelį ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo potencialą; pabrėžia, kad siekiant, jog ES sėkmingai stiprintų savo atsigavimą, skatintų konvergenciją ir remtų investicijas į savo jaunimą ir darbo ieškančius asmenis, taip pat pradedančiąsias įmones ir MVĮ, bendrajai rinkai tenka svarbiausias vaidmuo; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų parengti visi bendrosios rinkos ir skaitmeninio sektoriaus aspektai, įskaitant prekes, paslaugas, kapitalą, darbą, energiją, transportą;

2.  dar kartą ragina kurti tvirtą Europos semestro bendrosios rinkos ramstį, kuris turėtų socialinių aspektų ir apimtų sistemą, pagal kurią būtų nuolat stebimos ir nustatomos konkrečiose šalyse esančios bendrosios rinkos kliūtys, kurių poveikis, dažnumas ir apimtis valstybėse narėse dažnai laikomi didesniais; ragina išsamiai įvertinti bendrosios rinkos integraciją ir vidaus konkurencingumą; tvirtina, kad bendrosios rinkos integracijos padėties vertinimas turėtų tapti ekonomikos valdymo sistemos dalimi;

3.  primena, jog Europos semestras buvo pradėtas įgyvendinti 2010 m. siekiant užtikrinti, kad valstybės narės savo ekonominius ir biudžetinius planus su savo ES partneriais aptartų visus metus tam tikru laiku ir galėtų pakomentuoti viena kitos planus ir kartu stebėti pažangą; pabrėžia, kaip svarbu nenutolti nuo socialinės veiklos ir skatinti didėjančią ekonominę ir socialinę konvergenciją;

4.  pabrėžia, kad Europos semestro bendrosios rinkos ramsčiu turėtų būti naudojamasi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo svarbiausioms sritims, įskaitant visus bendrosios rinkos aspektus, nustatyti; be to, pabrėžia, kad juo taip pat turėtų būti naudojamasi kaip įsipareigojimo vykdyti struktūrines reformas valstybėse narėse kriterijumi;

5.  pabrėžia, kad remiantis Europos semestro bendrosios rinkos ramsčiu būtų galima reguliariai vertinti bendrosios rinkos valdymą sistemingai atliekant nacionalinės teisės aktų ir duomenų analizės priemonių patikras, siekiant nustatyti neatitikties atvejus, pagerinti bendrosios rinkos teisės aktų laikymosi stebėseną ir suteikti reikalingą informaciją turinčioms institucijoms galimybę pertvarkyti, įgyvendinti ir taikyti bendrosios rinkos reguliavimo sistemą ir užtikrinti jos vykdymą, taip duodant konkrečių rezultatų piliečiams;

6.  palankiai vertina Komisijos pastangas užtikrinti, kad globalizacijos ir technologinių pokyčių nauda būtų tinkamai paskirstyta tarp įvairių visuomenės grupių, visų pirma tarp jaunimo; ragina visais lygmenimis didinti informuotumą apie pajamų paskirstymo politikos ir reformų poveikį, užtikrinant lygybę, teisingumą ir įtrauktį;

7.  mano, kad nacionalinių priemonių ar įgyvendinimo atveju ankstyvoji intervencija gali būti veiksmingesnė ir duoti geresnių rezultatų nei pažeidimo nagrinėjimo procedūros; tačiau pabrėžia, kad jei ankstyvosios intervencijos procedūra rezultatų neduoda, Komisija privalo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, taip pat ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, kad užtikrintų visišką bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą;

8.  dar kartą ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Komisijos pirmiau nustatytas ir 2014 m. rugsėjo mėn. tyrime „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ išsamiau aptartas pagrindines ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo sritis, kurios naudingos XXI a. pritaikytai ES bendrajai rinkai sukurti, įskaitant paslaugas, bendrąją skaitmeninę rinką, ypač e. prekybą, vartotojų acquis, viešuosius pirkimus ir koncesijas bei laisvą prekių judėjimą;

9.  primygtinai ragina Komisiją sistemingai stebėti bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą ir teikti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ypač tose srityse, kuriose tomis taisyklėmis prisidedama prie struktūrinių reformų, ir atsižvelgdamas į tai primena koks svarbus naujasis požiūris, kurio laikosi Komisija ir pagal kurį daug dėmesio skiriama socialiniam teisingumui; ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie valstybių narių padarytą pažangą įgyvendinant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, susijusias su bendrosios rinkos veikimu ir produktų, prekių ir paslaugų rinkų integracija, nes tai yra metinės augimo apžvalgos dokumentų rinkinio dalis;

10.  primena, kad bendras konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nurodytų pagrindinių reformų įgyvendinimas kai kuriose srityse tebėra nepakankamas ir įvairiose šalyse skiriasi; ragina valstybes nares skatinti pažangą tvirtinant reformas pagal konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas kartu su tinkamu sekos nustatymu ir įgyvendinimu, kad būtų padidintos augimo galimybės ir skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

11.  mano, kad reikėtų didinti nacionalinių parlamentų atsakomybę už konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas; ragina valstybes nares suteikti Komisijai galimybę pristatyti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas nacionaliniuose parlamentuose; be to, ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas; pakartoja savo prašymą, kad Komisija kompetentingam Parlamento komitetui teiktų ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažangą, ir dėl padarytos pažangos;

12.  ragina Konkurencingumo tarybą aktyviai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir kaip rengiamos šios rekomendacijos;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad vieni iš Investicijų plano Europai tikslų yra nereikalingų kliūčių šalinimas, inovacijų skatinimas ir bendrosios rinkos stiprinimas, kartu didinant investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir socialinę infrastruktūrą;

14.  pabrėžia, kad investavimo aplinkos gerinimas – bendrosios rinkos stiprinimas didinant reguliavimo nuspėjamumą ir užtikrinant vienodas sąlygas ES bei pašalinant nereikalingas kliūtis investicijoms ES viduje ir iš ES nepriklausančių šalių; primena, kad tvarioms investicijoms reikia tvirtos ir nuspėjamos verslo aplinkos; pažymi, kad ES lygmeniu buvo pradėtos įgyvendinti kelios darbo kryptys, nustatytos Bendrosios rinkos strategijoje, energetikos sąjungoje ir bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir mano, kad ES veiksmus turi papildyti nacionalinio lygmens veiksmai;

15.  primena, kad naujas rekomendacijų euro zonai rinkinys apima reformas, kurių tikslas – užtikrinti atviras ir konkurencingas prekių ir paslaugų rinkas; taip pat primena, kad nacionalinės ir tarpvalstybinės inovacijos bei konkurencija yra kelias į veikiančią bendrąją rinką, ir mano, kad Europos teisės aktais reikėtų stengtis tai užtikrinti;

16.  remia Komisijos raginimą valstybėms narėms dvigubai padidinti savo pastangas, susijusias su trimis ekonomikos politikos trikampio elementais, taip daugiausia dėmesio skiriant socialiniam teisingumui, kad būtų skatinamas įtraukesnis augimas;

17.  pritaria Komisijos požiūriui, kad su bendrąja rinka suderinamos pastangos siekiant konvergencijos turi būti pagrįstos geriausia mokymosi visą gyvenimą strategijų patirtimi, veiksminga politika, skirta padėti bedarbiams vėl integruotis į darbo rinką, moderniomis ir įtraukiomis socialinės apsaugos ir švietimo sistemomis;

Nepanaudotas bendrosios rinkos potencialas pagrindinėse augimo srityse

18.  pabrėžia, kad, nors buvo panaikintos tarifinės kliūtys bendrojoje rinkoje, iki šiol tebėra daugybė nereikalingų netarifinių kliūčių; pabrėžia, kad norint sustiprinti bendrąją rinką reikia imtis skubių veiksmų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, siekiant spręsti šių nereikalingų netarifinių kliūčių klausimą tokiu būdu, kad būtų skatinami socialiniai, vartotojų ir aplinkos apsaugos standartai, siekiant didinti konkurenciją, skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad nereikėtų toleruoti valstybių narių protekcionizmo ir diskriminacinių priemonių; dar kartą pakartoja savo prašymą, kad Komisija 2016 m. pateiktų išsamią netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje apžvalgą ir išnagrinėtų kovos su jomis būdus aiškiai atskiriant netarifinę kliūtį ir reglamentus, kuriais proporcingai įgyvendinamas teisėtas valstybės narės viešosios politikos tikslas, įskaitant plataus užmojo pasiūlymą kuo greičiau panaikinti šias netarifines kliūtis, kad būtų galima panaudoti vis dar neišnaudotas bendrosios rinkos galimybes;

19.  pabrėžia, kad dėl su laisvu paslaugų teikimu susijusių kliūčių kyla itin didelis susirūpinimas, nes jos visų pirma trukdo mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios yra ES ekonomikos kūrimo varomoji jėga, tarpvalstybinei veiklai; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl neproporcingų administracinių reikalavimų, patikrų ir sankcijų gali būti panaikinami bendrosios rinkos laimėjimai;

20.  atkreipia dėmesį į Bendrosios rinkos strategiją ir jos tikslinius veiksmus, kuriais turėtų būti siekiama suteikti daugiau galimybių vartotojams, specialistams ir įmonėms, ypač MVĮ, skatinant Europai būtiną modernizaciją bei inovacijas ir sudarant tam galimybes, taip pat užtikrinant praktinius rezultatus, kurie naudingi vartotojams ir įmonėms kasdieniame gyvenime; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geriausias įmanomas sąlygas, kuriomis būtų galima vystyti bendradarbiavimu grindžiamą ekonomiką ir suteikti galimybę jai klestėti; pabrėžia, kad bendradarbiavimu grindžiama ekonomika suteikia ypač daug augimo ir vartotojų pasirinkimo galimybių;

21.  ragina valstybes nares imtis reformų ir politikos, kad būtų sudarytos palankios sąlygos naujų technologijų sklaidai, siekiant užtikrinti, kad jos būtų naudingos platesniam įmonių ratui; ragina Komisiją nedelsiant pateikti konkrečių pasiūlymų, nurodytų 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje, susijusių su bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimu, taip pat verslo paslaugų srities priemonėmis, įskaitant palankesnių sąlygų jų tarpvalstybiniam teikimui sudarymą ir paprastos, modernios ir sukčiavimui atsparios PVM sistemos sukūrimą;

22.  palankiai vertina Komisijos pranešimą 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje apie vykdomą veiklą bendrosios ES leidimų suteikimo sistemos, kuri būtų tiesiogiai taikoma dideliems projektams, turintiems tarpvalstybinį aspektą, arba pagrindinėms investicijų platformoms, apimančioms bendrą nacionalinį finansavimą, srityje;

23.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES viešųjų pirkimų taisyklės būtų įgyvendintos laiku, visų pirma e. viešųjų pirkimų diegimas ir naujos nuostatos, kuriomis skatinama dalyti sutartis į dalis, nes tai itin svarbu siekiant skatinti inovacijas ir konkurenciją ir remti MVĮ viešųjų pirkimų rinkose;

24.  pabrėžia, kad bendrojoje paslaugų rinkoje akivaizdžiai reikia tobulinti tarpvalstybinį paslaugų teikimą, kartu išsaugant aukštą šių paslaugų kokybę; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Europos paslaugų kortelės ir suvienodintos pranešimo formos; ragina Komisiją peržiūrėti rinkos plėtrą ir, jei reikia, imtis veiksmų, susijusių su draudimo reikalavimais verslo ir statybos paslaugų teikėjams;

25.  pažymi, kad Europoje yra daugiau kaip 5 500 profesijų, kurių atstovai privalo turėti konkrečias kvalifikacijas arba specialų išsilavinimą, ir šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad reglamentuojamų profesijų tarpusavio vertinimą atlieka Komisija su valstybėmis narėmis;

26.  ragina Komisiją ryžtingai veikti prieš valstybių narių protekcionizmą; mano, kad valstybės narės turėtų netaikyti diskriminacinių priemonių, pavyzdžiui, prekybos ir mokesčių teisės aktų, kurie veikia tik tam tikrus sektorius ar verslo modelius ir kuriais iškreipiama konkurencija, apsunkinant užsienio įmonių galimybes įsisteigti atitinkamoje valstybėje narėje, o tai yra aiškus vidaus rinkos principų pažeidimas;

27.  tikisi, kad bendrosios prekių rinkos srityje Komisija pateiks pasiūlymą dėl Abipusio pripažinimo reglamento persvarstymo siekiant užtikrinti, kad įmonės turėtų veiksmingą teisę laisvai prekiauti visoje ES produktais, kurie yra teisėtai parduodami vienoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad valstybės narės tinkamai netaiko ir nesilaiko tarpusavio pripažinimo principo, todėl įmonės, užuot užsiėmusios verslu, dažnai turi daugiausia dėmesio skirti pastangoms įveikti su nepakankamu įgyvendinimu susijusius sunkumus;

28.  ragina Komisiją toliau siekti savo vizijos sukurti vieną bendrą ir nuoseklią Europos standartizacijos sistemą, kuri gebėtų prisitaikyti prie kintančios aplinkos, apimtų įvairias politikos sritis ir teiktų naudos vartotojams ir įmonėms; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos standartai dažnai priimami visame pasaulyje, o tai naudinga ne tik dėl sąveikumo ir saugos, sąnaudų sumažinimo, lengvesnės įmonių integracijos vertės grandinėje ir prekybos, bet ir suteikia galių pramonei pasitelkiant tarptautinimą;

29.  mano, kad bendrosios skaitmeninės rinkos vystymas labai svarbus siekiant skatinti ekonomikos augimą, kurti kokybiškas darbo vietas, skatinti būtinas naujoves ES rinkoje, išsaugoti Europos ekonomikos konkurencingumą pasaulyje ir suteikti naudos įmonėms ir vartotojams; ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti įgyvendinant bendrąją skaitmeninę rinką;

Bendrosios rinkos valdymo stiprinimas

30.  dar kartą ragina Komisiją stiprinti bendrosios rinkos valdymą kuriant analitinių priemonių, įskaitant socialinius rodiklius, kurios leistų geriau įvertinti bendrosios rinkos rezultatus Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio sistemoje, rinkinį; mano, kad naudojant tokią analitinę priemonę būtų galima gauti informacijos, naudingos rengiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, metinę augimo apžvalgą, Europos Vadovų Tarybos gaires valstybėms narėms ir nacionalinius veiksmų planus, kuriais siekiama įgyvendinti bendrosios rinkos gaires;

31.  ragina užtikrinti bendrosios rinkos valdymo sistemos įgyvendinimą, griežčiau prižiūrėti ir vertinti, ar tinkamai, laiku ir veiksmingai įgyvendinamos ir taikomos bendrosios rinkos taisyklės; ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti taikant bendrosios rinkos valdymo priemones ir geriau naudoti su kiekviena valstybe nare susijusius bendrosios rinkos rezultatų suvestinės duomenis, taip pat juos tobulinti atsižvelgiant į politikos įgyvendinimo rezultatus;

32.  vis dar laikosi nuomonės, kad reikia sukurti integruotą vertinimo sistemą, skirtą bendrosios rinkos rezultatams įvertinti ir apjungiančią įvairią metodiką, pavyzdžiui, sudėtinius rodiklius, sistemingą rodiklių rinkinį ir atskiriems sektoriams skirtas priemones, siekiant šią sistemą įtraukti į Europos semestro procedūrą; ragina Komisiją, siekiant įvertinti bendrosios rinkos intensyvumo stiprėjimą prioritetinėse pagrindinėse srityse ir suteikti jam postūmį, apsvarstyti galimybę numatyti pagrindinį bendrosios rinkos integracijos rodiklį ir su tuo rodikliu susijusį tikslą;

33.  pakartoja savo raginimą Komisijai nustatyti, kai tai pagrįsta, kiekybinius tikslus, susijusius su nereikalingos administracinės naštos mažinimu Europos lygmeniu; prašo atsižvelgti į šiuos kiekybinius tikslus vykdant naująją Komisijos iniciatyvą mažinti administracinę naštą;

34.  mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų siekdamos modernizuoti savo viešojo administravimo institucijas, teikti daugiau ir geriau prieinamų skaitmeninių paslaugų piliečiams ir verslo subjektams ir sudaryti sąlygas viešojo administravimo institucijų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir sąveikai;

35.  ragina Komisiją prieš kiekvieną teisėkūros iniciatyvą atlikti išsamų poveikio vertinimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į teisės akto padarinius verslo aplinkai visose valstybėse narėse, ir atidžiai įvertinti tinkamą sąnaudų ir projekto tikslų pusiausvyrą visoje ES;

36.  ragina Komisiją ryžtingai tęsti veiksmus, susijusius su pažangiuoju vykdymo užtikrinimu ir taisyklių laikymosi kultūra, siekiant ištaisyti padėtį, kai ne visos bendrosios rinkos teoriškai teikiamos galimybės yra realiai išnaudojamos dėl to, kad ES teisės aktai nėra visapusiškai įgyvendinami ir neužtikrinamas jų vykdymas;

37.  ragina Komisiją stiprinti rinkos priežiūros mechanizmą, padedantį aptikti nesaugius ir reikalavimų neatitinkančius gaminius ir pašalinti juos iš bendrosios rinkos; dar kartą ragina Tarybą nedelsiant priimti Produktų saugos ir rinkos priežiūros dokumentų rinkinį;

38.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti bendrąją skaitmeninę prieigą, siekiant skatinti naudoti ir tobulinti esamas priemones ir paslaugas, pavyzdžiui, bendrus kontaktinius centrus, produktų kontaktinius centrus, statybos produktų kontaktinius centrus, portalą „Jūsų Europa“ ir SOLVIT, naudotojui patogiu būdu, kad jie būtų naudingi piliečiams ir įmonėms, ir nekantriai jos laukia;

39.  pripažįsta teigiamą ES koordinuojamų patikrinimo akcijų (angl. „EU Sweeps“), kurių Komisija ėmėsi siekdama pagerinti vykdymo užtikrinimą rengiant suderintas patikrinimų akcijas tam, kad būtų nustatyti vartotojų teisės aktų pažeidimai internetinėje aplinkoje, vaidmenį;

40.  pripažįsta geresnio reglamentavimo principų ir REFIT iniciatyvos svarbą užtikrinant didesnį dabartinių ir būsimų teisės aktų suderinamumą ir kartu išsaugant reglamentavimo suverenumą, taip pat reglamentavimo saugumo ir nuspėjamumo poreikį;

41.  pabrėžia Komisijos pagalbos ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis svarbą geresnio bendrosios rinkos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo ir taikymo srityse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina imtis tolesnių nacionalinio lygmens veiksmų, be kita ko, siekiant sumažinti administracinę naštą ir vengti papildomų reikalavimų nustatymo perkeliant direktyvas į nacionalinę teisę (perteklinio reglamentavimo), kaip antai mokesčių kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms;

42.  pabrėžia, kad bendroji rinka turėtų ir toliau tarnauti visiems subjektams – ES piliečiams, ypač studentams, specialistams ir verslininkams ir ypač MVĮ – visose valstybėse narėse, kurios turėtų ir toliau palaikyti nuolatinį dialogą ir įsipareigoti įvertinti, kurios priemonės veikia, o kurios – ne ir kuria kryptimi bendrosios rinkos politika turėtų būti plėtojama ateityje; todėl atkreipia dėmesį į Bendrosios rinkos forumo, kurį kasmet rengia Komisija, bendradarbiaudama su vietos partneriais, pavyzdžiui, nacionalinės valdžios institucijomis, pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, socialiniais partneriais, prekybos rūmais ir verslo asociacijomis, vaidmenį;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0060.
(2) OL C 316, 2016 8 30, p. 98.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0130.
(4) OL C 24, 2016 1 22, p. 75.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0237.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0236.


Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita
PDF 465kWORD 58k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita“ (2016/2247(INI))
P8_TA(2017)0041A8-0019/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“ (COM(2015)0468),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą, per kurį jo dalyviai išreiškė ketinimą „suardyti užburtą ratą, į kurį pateko bankai ir valstybės“(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos paskelbtą pirmąją ES šešėlinės bankininkystės apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Tarptautinio valiutos fondo paskelbtą pasaulinio finansinio stabilumo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, kurie buvo paskelbti 2016 m. liepos 29 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos atliktos Ketvirtosios kapitalo reikalavimų direktyvos, Kapitalo reikalavimų reglamento ir susitarimo „Bazelis III“ funkcionavimo stebėsenos rezultatus, pagrįstus 2015 m. gruodžio mėn. duomenimis ir paskelbtus 2016 m. rugsėjo mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 17 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas dėl veiksmų gairių siekiant baigti kurti bankų sąjungą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „Bankų sąjungos sukūrimas“ (COM(2015)0587),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (BPM reglamentas)(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas)(4),

–  atsižvelgdamas į Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) pareiškimą dėl BPM vykdomos priežiūros prioritetų 2016 m.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. paskelbtą Europos Centrinio Banko (ECB) 2015 m. priežiūros veiklos metinę ataskaitą(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 29/2016 dėl bendro priežiūros mechanizmo(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Europos bankininkystės institucijos ataskaitą dėl neveiksnių pozicijų dinamikos ir veiksnių ES bankininkystės sektoriuje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos pranešimą dėl pozicijų valstybės skolos atžvilgiu reguliavimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 4 d. ECB valdančioji taryba patvirtino principus, pagal kuriuos didinamas skaidrumas rengiant ECB reglamentus dėl Europos statistikos, atsižvelgdama į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos taikomą skaidrumo užtikrinimo praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. ECB surengtas konsultacijas dėl ECB gairių bankams dėl neveiksnių paskolų projekto,

–  atsižvelgdamas į ECB gaires dėl Sąjungos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) 2016/445 dėl naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra(7),

–  atsižvelgdamas į Bazelio komitete tebevykstančias diskusijas, ypač į 2016 m. kovo mėn. konsultacinį dokumentą „Turto įvertinimo pagal kredito riziką skirtumų mažinimas. Vidaus modelio metodų taikymo suvaržymai“ (angl. „Reducing variation in credit risk-weighted assets – constraints on the use of internal model approaches“),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 3 d. Europos bankininkystės institucijos ataskaitą dėl sverto koeficiento reikalavimų pagal Kapitalo reikalavimų reglamento 511 straipsnį (EBA-Op-2016-13),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 12 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas dėl laikotarpiu po krizės vykdytinų Bazelio reformų užbaigimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo(9),

–  atsižvelgdamas į tebevykstantį Komisijos darbą, susijusį su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (Kapitalo reikalavimų reglamento)(10) peržiūra, ypač peržiūrint antrąjį ramstį ir aiškinant nacionalines pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva)(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentas)(12),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. paskelbtą Bendros pertvarkymo valdybos 2015 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas)(13),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/1450, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymo metodika(14),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 28 d. Komisijos ataskaitą dėl atlygio taisyklių pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (COM(2016)0510),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. Finansinio stabilumo tarybos bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko darbo dokumentą Nr. 558 „Kodėl bankų kapitalas svarbu pinigų politikai?“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 19 d. Europos bankininkystės institucijos preliminarų pranešimą dėl minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų sistemos įgyvendinimo ir struktūros,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio mėn. Komisijos papildomą analitinę ataskaitą dėl pasiūlymo dėl Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS) poveikio,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos bankininkystės institucijos galutinį pranešimą dėl minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų sistemos įgyvendinimo ir struktūros,

–  atsižvelgdamas į Susitarimą dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo, ypač į jo 16 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 22 d. Bendros pertvarkymo valdybos ir Europos Centrinio Banko susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (Indėlių garantijų sistemų direktyva)(15),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 siekiant sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (COM(2015)0586),

–  atsižvelgdamas į įvairias Europos bankininkystės institucijos gaires, paskelbtas pagal Indėlių garantijų sistemos direktyvą, ypač į galutines ataskaitas dėl indėlių garantijų sistemų bendradarbiavimo susitarimų gairių (2016 m. vasario mėn.) ir dėl indėlių garantijų sistemų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gairių (2016 m. gegužės mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Euro grupės ir Ekonomikos ir finansų tarybos ministrų pareiškimą dėl bendro pertvarkymo mechanizmo finansinio stabilumo stiprinimo priemonės,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos pareiškimą dėl bankų sąjungos ir tarpinio finansavimo priemonių, skirtų Bendram pertvarkymo fondui,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0019/2017),

A.  kadangi sukurta bankų sąjunga yra neatskiriamas pinigų sąjungos komponentas ir pagrindinė tikros ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sudedamoji dalis; kadangi reikia dėti daugiau pastangų, nes bankų sąjunga tebebus neišbaigta, kol jai trūks finansinio stabilumo stiprinimo priemonės ir trečiojo ramsčio – Europos požiūrio į indėlių (per)draudimą, kuris šiuo metu svarstomas komitetų lygmeniu; kadangi išbaigta bankų sąjunga svariai prisidės siekiant panaikinti valstybės rizikos priežastinę sąsają;

B.  kadangi Europos Centrinis Bankas dėl savo dvejopos atsakomybės – kaip pinigų politikos institucija ir bankų priežiūros institucija – gali tam tikrais atvejais patirti neigiamą interesų konflikto poveikį;

C.  kadangi per pastaruosius metus, bendrai imant, nuolat gerėjo ES bankų kapitalo ir likvidumo rodikliai; kadangi vis dėlto išlieka rizika finansiniam stabilumui; kadangi atsižvelgiant į dabartinę padėtį reikia laikytis atsargumo principo, kai įvedami plataus masto reguliavimo pokyčiai, ypač atsižvelgiant į realiosios ekonomikos finansavimo sąlygas;

D.  kadangi tinkamas bankų balansų sutvarkymas po krizės užsitęsė ir tai toliau trukdo ekonomikai augti;

E.  kadangi Europos institucijos neturi užtikrinti bankų sektoriaus pelningumo;

F.  kadangi 2016 m. sausio mėn. įsigaliojusios naujos pertvarkymo sistemos tikslas – paradigmos pokytis, t. y. perėjimas nuo gelbėjimo valstybės lėšomis prie gelbėjimo privačiomis lėšomis; kadangi rinkos dalyviams vis dar reikia prisitaikyti prie naujos sistemos;

G.  kadangi dalyvauti bankų sąjungoje gali valstybės narės, kurios dar neįsivedė euro;

H.  kadangi bankų sąjungą sudaro visos eurą įsivedusios valstybės narės; kadangi euras yra Europos Sąjungos valiuta; kadangi visos valstybės narės, išskyrus tas, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, yra įsipareigojusios įsivesti eurą, taigi, prisijungti prie bankų sąjungos;

I.  kadangi Komisijos veiklos skaidrumas ir atskaitomybė Europos Parlamentui yra esminiai principai; kadangi tai reiškia, jog Komisija turi tinkamai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas, o Parlamentas – tinkamai įvertinti ir stebėti, kaip atsižvelgiama į jo rekomendacijas;

J.  kadangi kapitalo rinkų sąjungos veikla neturėtų sumažinti reikalavimų sukurti bankų sąjungą, nes bankų sąjunga tebėra būtina siekiant užtikrinti finansinį stabilumą Europos Sąjungoje, kuri labai priklauso nuo bankų;

K.  kadangi naujausi duomenys rodo, kad apskaičiuotoji visų neveiksnių paskolų euro zonoje vertė siekia 1 132 mlrd. EUR(16);

Priežiūra

1.  yra susirūpinęs dėl aukšto neveiksnių paskolų lygio, nes, remiantis ECB duomenimis, 2016 m. balandžio mėn. euro zonos bankų turimų tokių paskolų vertė siekė 1 014 mlrd. EUR; mano, kad itin svarbu sumažinti šį lygį; palankiai vertina tai, kad jau dedamos pastangos sumažinti neveiksnių paskolų lygį kai kuriose valstybėse narėse; vis dėlto pažymi, kad iki šiol ši problema daugiausia sprendžiama nacionaliniu lygmeniu; mano, kad šią problemą reikia spręsti kuo greičiau, tačiau pripažįsta, kad galutiniam sprendimui prireiks laiko; mano, kad siūlant sprendimo būdą derėtų visada atsižvelgti į neveiksnių paskolų priežastį, poveikį bankų pajėgumui teikti paskolas realiajai ekonomikai ir poreikį plėtoti pirminę ir antrinę neveiksnių paskolų rinką, galbūt pasinaudojant saugiu ir skaidriu pakeitimu vertybiniais popieriais, ir kad tas būdas turėtų apimti tiek Sąjungos, tiek nacionalinį lygmenis; rekomenduoja, kad Komisija padėtų valstybėms narėms, be kita ko, įsteigti specialias turto valdymo įmones (vadinamus bloguosius bankus) ir užtikrinti griežtesnę priežiūrą; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia, kad, siekiant atlaisvinti kapitalą, labai svarbu turėti galimybę išparduoti neveiksnias paskolas, nes tai ypač svarbu tam, kad bankai galėtų skolinti MVĮ; palankiai vertina ECB konsultacijas dėl gairių bankams dėl neveiksnių paskolų projekto, kaip pirmąjį žingsnį, tačiau mano, kad turi būti padaryta gerokai didesnė pažanga; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl nemokumo ir restruktūrizavimo, įskaitant ankstyvą restruktūrizavimą ir suteikiamą antrąją galimybę, atsižvelgiant į kapitalo rinkų sąjungos sistemą; ragina valstybes nares, laukiant, kol bus priimtas šis pasiūlymas, ir siekiant jį papildyti, tobulinti savo atitinkamus teisės aktus, visų pirma nuostatas, susijusias su susigrąžinimo procedūrų trukme, teismų sistemos veikimą ir platesnį teisinį pagrindą, susijusį su skolos restruktūrizavimu, ir įgyvendinti reikiamas tvarias struktūrines reformas, kuriomis būtų siekiama tvaraus ekonomikos atsigavimo, kad būtų išspręstos neveiksnių paskolų problemos; atkreipia dėmesį į tai, kad, pasak Tarptautinių atsiskaitymų banko, krizės metais kai kurie euro zonos bankai susilpnino savo kapitalo bazę, nes mokėjo didelius dividendus, kartais viršijančius nepaskirstytųjų pajamų lygį; mano, kad bankų kapitalo poziciją galima sustiprinti sumažinant dividendų mokėjimus ir pritraukiant naujo kapitalo;

2.  ragina visas valstybes nares, kurios dar neįsivedė euro, imtis visų reikiamų veiksmų, kad tai būtų padaryta, arba prisijungti prie bankų sąjungos, siekiant palaipsniui suderinti bankų sąjungą su visa vidaus rinka;

3.  yra susirūpinęs dėl nestabilios bankų padėties Europoje, kaip, be kita ko, pabrėžta 2016 m. Tarptautinio valiutos fondo Pasaulinio finansinio stabilumo ataskaitoje, kurioje teigiama, kad Europoje net ir tuo atveju, jeigu vyktų ciklinis atsigavimas, vis dar būtų labai daug silpnų ir sunkumų patiriančių bankų; atkreipia dėmesį į mažą tam tikrų įstaigų euro zonoje pelningumą; pažymi, kad paaiškinimai, kodėl susidarė tokia padėtis, yra, be kita ko, sukauptos neveiksnios paskolos, tam tikros palūkanų normų sąlygos ir galimos paklausos problemos; pritaria Tarptautinio valiutos fondo raginimui iš esmės keisti tiek bankų verslo modelius, tiek sistemos struktūrą, kad būtų užtikrinta patikima Europos bankininkystės sistema;

4.  mano, kad esama rizikos, susijusios su valstybės skola; taip pat pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse finansų įstaigos yra pernelyg daug investavusios į savo buveinės valstybės vyriausybės išleistas obligacijas, nes dėl to susiformuoja pernelyg stiprus ryšys su buveinės valstybe, o vienas iš pagrindinių bankų sąjungos tikslų yra panaikinti bankų ir valstybės rizikos priežastinę sąsają; atkreipia dėmesį į tai, kad tinkama valstybės skolos vertybinių popierių rizikos ribojimo tvarka gali suteikti paskatų bankams geriau valdyti savo pozicijas valstybės skolos atžvilgiu; vis dėlto pažymi, kad vyriausybės obligacijoms tenka ypač svarbus vaidmuo, nes jos yra kokybiško, likvidaus įkaito šaltinis ir svarbus veiksnys vykdant pinigų politiką, kad jų rizikos ribojimo tvarkos pakeitimai, ypač jeigu nebus numatytas palaipsnio įvedimo metodas, galėtų turėti didelio poveikio finansų sektoriui ir viešajam sektoriui, ir kad todėl, prieš pateikiant bet kokį pasiūlymą, reikia nuodugniai apsvarstyti, kokie būtų dabartinės sistemos koregavimo privalumai ir trūkumai; atkreipia dėmesį į įvairias politikos galimybes, išdėstytas aukšto lygio darbo grupės pranešime dėl pozicijų valstybės skolos atžvilgiu rizikos ribojimo, aptartame per neformalų Ekonomikos ir finansų tarybos posėdį 2016 m. balandžio 22 d.; mano, kad ES reguliavimo sistema turėtų derėti su tarptautiniu standartu; todėl su dideliu susidomėjimu laukia Finansinio stabilumo tarybos darbo, susijusio su valstybės skolos vertybiniais popieriais, rezultatų, kuriais būtų galima vadovautis ateityje priimant sprendimus; mano, kad Europos sistema turėtų užtikrinti rinkos drausmę, užtikrinant tvarios politikos įgyvendinimą ir kokybiško likvidaus turto finansų sektoriui ir saugių vyriausybės įsipareigojimų teikimą; pabrėžia, kad sykiu su svarstymais dėl valstybės skolos vertybinių popierių turėtų būti svarstomi konvergencijos klausimai, susiję ir su kitomis ekonomikos sritimis, valstybės pagalbos taisyklėmis ir rizika, pvz., netinkamu elgesiu, įskaitant finansinius nusikaltimus;

5.  mano, jog indėlininkams, investuotojams ir priežiūros institucijoms yra labai svarbu, kad būtų išspręsta pernelyg didelio rizikos koeficientų, taikomų pagal riziką vertinamam tos pačios klasės turtui, įvairavimo įstaigose problema; primena, kad pagal dabartines taisykles, kuriomis reglamentuojamas vidaus modelių naudojimas, bankams leidžiamas didelis lankstumas ir priežiūros požiūriu padidinama modeliavimo keliama rizika; todėl palankiai vertina Europos bankininkystės institucijos veiklą, kuria siekiama suderinti pagrindines prielaidas ir parametrus, nes nustatyta, kad jų skirtumai yra vienas pagrindinių įvairavimo veiksnių, taip pat ECB bankų priežiūros veiklą vykdant ECB tikslinės vidaus modelių peržiūros projektą, per kurį siekiama įvertinti ir patvirtinti vidaus modelių pakankamumą ir tinkamumą; ragina toliau siekti pažangos šiomis kryptimis; laukia, kokie bus rezultatai tarptautinės veiklos, kuria siekiama suderinti vidaus modelių naudojimą veiklos rizikos ir skolinimo bendrovėms, kitoms finansų įstaigoms, specializuotiems finansų ir nuosavybės vertybinių popierių bankams atvejais, siekiant atkurti vidaus modelių patikimumą ir užtikrinti, kad jie būtų daugiausia taikomi tose srityse, kur jie turi pridėtinės vertės; taip pat palankiai vertina tai, kad įvestas finansinio sverto koeficientas kaip patikima finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, ypač taikytina pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi principo „vienoda rizika, vienodos taisyklės“, reikia labiau nuo rizikos priklausomo standartinio metodo; ragina finansų priežiūros institucijas leisti taikyti naujus vidaus modelius tik tuo atveju, jeigu dėl jų neatsiranda nepagrįstų, gerokai sumažintų rizikos koeficientų; pakartoja savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliucijos dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo išvadas; ypač primena, kad dėl planuojamų reguliavimo pokyčių neturėtų bendrai padidėti kapitalo reikalavimai ir neturėtų būti sumažintos bankų galimybės teikti finansavimą realiajai ekonomikai, ypač MVĮ; pabrėžia, kad vykdant tarptautinę veiklą turėtų būti laikomasi proporcingumo principo; primena, jog svarbu, kad nebūtų baudžiama už ES bankininkystės modelį ir būtų išvengta ES bankų diskriminacijos tarptautinių bankų atžvilgiu; ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant naujus tarptautinius šio srities standartus būtų atsižvelgiama į Europos ypatumus, ir, kai ji vertina būsimų teisės aktų, kuriais įgyvendinami tarptautiniu mastu suderinti standartai, poveikį, deramai atsižvelgti į proporcingumo principą ir į tai, kad esama įvairių bankininkystės modelių;

6.  pabrėžia, kad patikima prieiga prie finansavimo ir patikimas kapitalo paskirstymas pagal Europos modelį, grindžiamą bankų teikiamu finansavimu, yra labai priklausomi nuo patikimų bankų balansų ir tinkamos kapitalizacijos, o visa tai po finansų krizės nebuvo atkurta ir nėra vienodai užtikrinama visoje Sąjungoje, ir tai trukdo ekonomikai augti;

7.  pabrėžia, kad Europos bankų sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką ir kad tai patvirtina griežtos priežiūros sistema; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą išlaikyti MVĮ rėmimo koeficientą per būsimą Kapitalo reikalavimų direktyvos ir reglamento peržiūrą ir jį padidinti, viršijant dabartinę jo ribą;

8.  pažymi, kad, siekiant išvengti reguliavimo fragmentacijos rizikos ir atsižvelgiant į stambių, tarptautinę veiklą vykdančių bankų veiklos reguliavimą ir priežiūrą, tarptautinių forumų nustatytų gairių turėtų būti laikomasi kuo labiau, tačiau tai neturėtų užkirsti kelio prireikus kritiškai vertinti arba tikslingai nukrypti nuo tarptautinių standartų tais atvejais ir tose srityse, kur į Europos sistemos ypatumus atsižvelgta nepakankamai; primena savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijos dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje išvadas; visų pirma pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį atlieka Komisija, ECB ir Europos bankininkystės institucija, atsižvelgiant į dalyvavimą Bazelio bankų priežiūros komiteto (BCBS) veikloje ir skaidrios ir išsamios naujausios informacijos apie Bazelio bankų priežiūros komiteto diskusijų eigą teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai; mano, kad ES turėtų siekti, kad būtų užtikrintas tinkamas jos, visų pirma euro zonos, atstovavimas Bazelio bankų priežiūros komitete; ragina užtikrinti didesnį šio vaidmens matomumą per Ekonomikos ir finansų posėdžius, taip pat stiprinti atskaitomybę Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui; pabrėžia, kad Bazelio bankų priežiūros komitetas ir kiti forumai turėtų padėti skatinti vienodas sąlygas pasauliniu lygiu, sumažindami, o ne didindami, skirtumus tarp jurisdikcijų;

9.  atkreipia dėmesį į sparčiai augančio šešėlinės bankininkystės sektoriaus keliamą riziką, be kita ko, sisteminę riziką, kaip rodo 2016 m. ES šešėlinio bankų sektoriaus apžvalga; primygtinai reikalauja, kad bet kokie bankininkystės sektoriaus reguliavimo veiksmai būtų vykdomi drauge su atitinkamo šešėlinės bankininkystės sektoriaus reguliavimo veiksmais; todėl ragina imtis suderintų veiksmų, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir finansinis stabilumas;

10.  pabrėžia, kad reikia susidaryti visapusišką bendro įvairių reguliavimo pokyčių poveikio vaizdą, nepriklausomai nuo to, ar tie pokyčiai susiję su priežiūra, nuostolių padengimu, pertvarkymu ar apskaitos standartais;

11.  pabrėžia, kad nacionalinės pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra gali trukdyti sukurti vienodas veiklos sąlygas valstybėse narėse ir užtikrinti palyginamas bankų finansines ataskaitas visuomenei; palankiai vertina naują siūlomą Kapitalo reikalavimų reglamento pakeitimą, pagal kurį atsirastų galimybė Sąjungos lygiu panaikinti arba apriboti kai kurias galimybes ar teises, kad būtų galima pašalinti esamas kliūtis ir panaikinti segmentaciją, ir palikti tik tas, kurių būtinai reikia siekiant išsaugoti bankininkystės modelių įvairovę; primygtinai ragina visapusiškai pasinaudoti tokia galimybe; palankiai vertina ECB gaires ir reglamentą, kuriais suderinamas naudojimasis kai kuriomis nacionalinėmis pasirinkimo galimybėmis ir teisėmis veikti savo nuožiūra bankų sąjungoje; vis dėlto primena, kad vykdydamas pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra mažinimo veiklą ECB turi neviršyti savo įgaliojimų; pabrėžia, kad labai svarbu siekti padidinti bendro taisyklių sąvado apimtį, ir pažymi, kad reikia racionalizuoti dabartinių besidubliuojančių ir persipinančių esamų, iš dalies pakeistų ir naujų teisės aktų sistemą; ragina ECB viešai paskelbti visą Priežiūros vadovą, kuriame nustatomi bendri procesai, procedūros ir metodai, siekiant vykdyti visos euro zonos priežiūrinio tikrinimo procesą;

12.  pabrėžia, kad nuo to laiko, kai sukurtas BPM, visi Priežiūros tarybos nariai savaime įgijo daug žinių, nagrinėdami daugybę įvairių verslo modelių ir skirtingų dydžių subjektų situacijas, ir kad tai reikia skatinti ir paspartinti;

13.  atkreipia dėmesį į paaiškinimus dėl antrojo ramsčio tikslų ir antrojo ramsčio vietą hierarchinėje kapitalo reikalavimų struktūroje, kuri siūloma Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimuose; pažymi, kad manoma, jog naudojimasis kapitalo gairėmis turėtų padėti suderinti poreikius užtikrinti finansinį stabilumą su poreikiais palikti laisvę priimti priežiūros sprendimą ir atlikti kiekvieno konkretaus atvejo analizę; ragina ECB paaiškinti kriterijus, kuriais grindžiamos antrojo ramsčio gairės; primena, kad šios gairės neriboja didžiausios galimos paskirstyti sumos ir todėl neturėtų būti atskleidžiamos; mano, kad dėl naudojimosi kapitalo gairėmis neturėtų pastebimai sumažėti antrojo ramsčio reikalavimai; mano, kad, kalbant apie nuosavų lėšų sudėtį, reikalinga didesnė priežiūros konvergencija, apimanti antrojo ramsčio reikalavimus ir gaires; todėl palankiai vertina tai, kad šis klausimas sprendžiamas siūlant Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimą;

14.  pabrėžia riziką, kylančią dėl turimo 3 lygio turto, įskaitant išvestines finansines priemones, ir ypač dėl tokio turto įvertinimo sudėtingumo; pažymi, kad ši rizika turėtų būti sumažinta ir kad dėl to reikia, kad būtų palaipsniui mažinamas toks turimas turtas; ragina BPM institucijas nustatyti, kad šis klausimas yra vienas iš prioritetinių priežiūros klausimų, ir drauge su Europos bankininkystės institucija surengti kiekybinį tokio turto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

15.  pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį visos priežiūros praktikos ir veiksmų, o ypač priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo ciklo, skaidrumą; prašo ECB paskelbti veiklos rodiklius ir metriką, kad būtų parodytas priežiūros veiksmingumas ir sustiprinta ECB išorinė atskaitomybė; pakartoja savo raginimą užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su sprendimais dėl antrojo ramsčio ir jų pagrindimais; ragina ECB paskelbti bendrus priežiūros standartus;

16.  atkreipia dėmesį į riziką, kurią kelia per didelės, kad joms būtų leista žlugti, pernelyg susijusios su kitomis, kad joms būtų leista žlugti, ir pernelyg sudėtingos, kad jas būtų galima pertvarkyti, finansų įstaigos; atkreipia dėmesį į tai, kad susitarta dėl tarptautinio lygmens politikos priemonių, skirtų šiai rizikai mažinti (konkrečiai dėl bendro nuostolių padengimo pajėgumo, centrinės išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos, papildomo kapitalo ir sverto koeficiento, taikomų pasaulinės sisteminės svarbos bankams); pasižada sparčiai nagrinėti atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad tos priemonės būtų įgyvendintos Sąjungoje ir padėtų toliau mažinti riziką, kurią kelia pernelyg didelės, kad joms būtų leista žlugti, įstaigos; primena Finansinio stabilumo tarybos pirmininko Mark Carney žodžius apie tai, kad susitarimas dėl pasiūlymų dėl vieno tarptautinio pasaulinės sisteminės svarbos bankams taikomo bendro nuostolių padengimo pajėgumo standarto būtų naujas svarbus žingsnis siekiant išspręsti pernelyg didelių, kad jiems būtų leista žlugti, bankų problemą; taip pat pažymi, kad veiksmingas gelbėjimo privačiomis lėšomis mechanizmas ir tinkamo lygio minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų taikymas yra svarbi reguliavimo priemonių dalis, siekiant spręsti šį klausimą ir suteikti galimybių pertvarkyti pasaulinės sisteminės svarbos bankus nenaudojant viešųjų subsidijų ir nesutrikdant visos finansų sistemos;

17.  pabrėžia dabartinės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos taikymo apribojimus; todėl palankiai vertina Europos bankininkystės institucijos ir ECB pastangas toliau gerinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemą; tačiau mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų geriau atspindėta realios krizės padėties tikimybė ir tikrovė, be kita ko, į metodiką geriau būtų įtraukti daugiau dinaminių veiksnių, pavyzdžiui, plintantis neigiamas poveikis; mano, kad skaidrumo stoka, būdinga paties ECB testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, reiškia netikrumą dėl priežiūros praktikos; ragina ECB paskelbti savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, siekiant skatinti rinką pasitikėti;

18.  mano, kad, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, tais atvejais, kai nacionalinė kompetentinga institucija atmeta prašymą atsižvelgti į konkrečias aplinkybes atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, apie tai turi būti pranešta Europos bankininkystės institucijai ir bendro priežiūros mechanizmo institucijoms;

19.  palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant pasirengti leisti perduoti įgaliojimus priimti tam tikros srities kompetentingus ir tinkamus sprendimus; vis dėlto pažymi, kad reikia pakeisti taisykles, kad Priežiūros tarybai būtų galima lengviau ir dažniau perduoti atitinkamiems pareigūnams įgaliojimus priimti sprendimus tam tikrais kasdienės veiklos klausimais; palankiai vertintų tokį pakeitimą, jeigu tai padėtų padaryti ECB vykdomą bankų priežiūrą veiksmingesnę ir efektyvesnę; ragina ECB nustatyti užduotis, su kuriomis susijęs įgaliojimų priimti sprendimus perdavimas, ir jo teisinį pagrindą;

20.  atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų ataskaitą dėl bendro priežiūros mechanizmo veikimo; atkreipia dėmesį į išvadas dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus; ragina nacionalines kompetentingas institucijas ir valstybes nares skirti ECB visus būtinus žmogiškuosius išteklius ir teikti visus ekonominius duomenis, kad jis galėtų atlikti savo pareigas, visų pirma susijusias su patikrinimais vietoje; ragina ECB iš dalies pakeisti Bendro priežiūros mechanizmo pagrindų reglamentą, siekiant oficialiai įtvirtinti dalyvaujančių nacionalinių kompetentingų institucijų įsipareigojimus ir įgyvendinti rizikos vertinimu grindžiamą metodiką, pagal kurią nustatoma, kiek darbuotojų ir kokia personalo sudėtis įgūdžių požiūriu turėtų būti jungtinėse priežiūros grupėse; mano, kad didesnis ECB personalo dalyvavimas ir mažesnė priklausomybė nuo nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojų padidintų priežiūros nepriklausomumą, taip pat būtų galima užtikrinti, kad kompetentingos institucijos darbuotojai iš vienos valstybės narės prižiūrėtų įstaigą iš kitos valstybės narės, nes tai taip pat padėtų veiksmingai sumažinti priežiūrinio pakantumo riziką; palankiai vertina ECB bendradarbiavimą su Europos Parlamentu dėl darbuotojų darbo sąlygų; ragina ECB skatinti gerą darbo aplinką, kuri skatintų profesinę sanglaudą; primena, kad gali iškilti priežiūros užduočių vykdymo ir atsakomybės už pinigų politiką interesų konfliktų ir kad reikia aiškiai atskirti šias dvi funkcijų grupes; ragina ECB atlikti galimų interesų konfliktų rizikos analizę ir numatyti atskiras atskaitomybės linijas tais atvejais, kai kalbama apie specialius priežiūros išteklius; mano, kad, nors pinigų politikos ir priežiūros atskyrimas yra pagrindinis principas, tai neturėtų užkirsti kelio sutaupyti lėšų, kurias galima sutaupyti dalijantis tarnybų paslaugomis, jeigu šios paslaugos nėra ypač svarbios politikos formuotojams ir jeigu įdiegtos deramos garantijos; ragina ECB surengti viešas konsultacijas, kai jis rengia norminamojo pobūdžio priemones, kad būtų didesnė ECB atskaitomybė;

21.  pabrėžia, kad sukūrus BPM, padidėjo Europos Sąjungos įtaka tarptautinėje arenoje, palyginti su ankstesne padėtimi;

22.  pabrėžia, kad priežiūros užduočių atskyrimas nuo pinigų politikos funkcijų turėtų suteikti BPM galimybę užimti nepriklausomą poziciją visais atitinkamais klausimais, be kita ko, dėl galimo tikslinių ECB palūkanų normų poveikio prižiūrimų bankų finansinei padėčiai;

23.  pritaria Audito Rūmams, kad, sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą, atsirado audito deficitas; yra susirūpinęs, kad dėl ECB nustatytų Audito Rūmų teisės susipažinti su dokumentais apribojimų neaudituojamos svarbios sritys; primygtinai ragina ECB visapusiškai bendradarbiauti su Audito Rūmais, kad jie galėtų naudotis savo įgaliojimais, ir tokiu būdu padidinti ECB atskaitomybę;

24.  primena, kad reguliuojant ir vykdant priežiūrą reikia rasti pusiausvyrą tarp proporcingumo ir metodo nuoseklumo poreikių; todėl atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlyme, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/36/ES, siūlomus pakeitimus dėl ataskaitų teikimo ir atlygio reikalavimų; ragina Komisiją teikti pirmenybę darbui, susijusiam su mažųjų bankų veiklos reguliavimu (angl. small banking box), ir išplėsti šiuos veiksmus, kad būtų įvertinta galimybė ateityje sukurti reguliavimo sistemą, kurią sudarytų ne tokios sudėtingos, tinkamesnės ir proporcingesnės rizikos ribojimo taisyklės, konkrečiai pritaikytos įvairių rūšių bankininkystės modeliams; pažymi, kad visiems bankams turėtų būti taikoma atitinkamo lygio priežiūra; primena, kad tinkama priežiūra yra itin svarbi siekiant stebėti visų rūšių riziką, neatsižvelgiant į banko dydį; gerbia vaidmenų ir kompetencijos sričių pasidalijimą tarp Bendros pertvarkymo valdybos, Europos bankininkystės institucijos ir kitų Europos finansų priežiūros sistemos institucijų, tačiau sykiu pabrėžia, kad labai svarbu veiksmingas bendradarbiavimas; mano, kad reikia panaikinti plačiai paplitusį ataskaitų teikimo reikalavimų dubliavimąsi ir nacionalines Europos teisės aktų interpretacijas bendrojoje rinkoje; pritaria iki šiol įdėtoms racionalizavimo pastangoms, pvz., idėjai, kuria grindžiama Europos atskaitomybės sistema, ir ragina toliau dėti pastangas šia kryptimi, kad būtų išvengta dvigubo ataskaitų teikimo ir nereikalingų papildomų su reguliavimu susijusių išlaidų; ragina Komisiją spręsti šį klausimą tinkamu laiku, atsižvelgiant į išvadas, padarytas gavus kvietimo teikti informaciją rezultatus, pvz., parengti pasiūlymą dėl vienos bendros ir konsoliduotos priežiūros ataskaitų teikimo procedūros; taip pat ragina laiku paskelbti ad hoc ir nuolatinių ataskaitų teikimo reikalavimus, siekiant užtikrinti aukštą duomenų kokybę ir planavimo saugumą;

25.  pabrėžia, kad banko saugumas ir patikimumas negali būti įvertintas vien tik atlikus vieną konkretaus momento balanso įvertinimą, nes šiuos aspektus užtikrina dinamiška banko ir rinkos sąveika ir jiems poveikį daro įvairūs visos ekonomikos elementai; todėl pabrėžia, kad patikima finansinio stabilumo ir augimo sistema turėtų būti visapusiška ir subalansuota, kad apimtų dinamišką priežiūros praktiką ir dėmesys būtų skiriamas ne vien tik statiškam daugiausiai kiekybinių aspektų reguliavimui;

26.  atkreipia dėmesį į atsakomybės pasidalijimą tarp ECB ir Europos bankininkystės institucijos; pabrėžia, kad ECB neturėtų faktiškai tapti standartų nustatymo institucija bankams, kuriems netaikomas bendras priežiūros mechanizmas;

27.  pažymi, kad 2016 m. gegužės 18 d. ECB taryba priėmė reglamentą dėl skaidžiųjų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo („AnaCredit“); ragina ECB suteikti nacionaliniams centriniams bankams kuo daugiau veiksmų laisvės įgyvendinant „AnaCredit“;

28.  ragina ECB nepradėti svarstyti tolesnių su „AnaCredit“ susijusių etapų tol, kol nebus įvykusios viešosios konsultacijos, visapusiškai dalyvaujant Europos Parlamentui ir ypač atsižvelgiant į proporcingumo principą;

29.  dar kartą pabrėžia, kaip svarbu tvirtos ir gerai veikiančios IT sistemos, atitinkančios BPM priežiūros funkcijų ir saugumo problemų sprendimo poreikius; apgailestauja dėl nuolatinių IT sistemos trūkumų, apie kuriuos pranešama pastaruoju metu;

30.  palankiai vertina tai, kad įsteigtos nacionalinės sisteminės rizikos valdybos, tačiau pabrėžia, kad bankų sąjungos sukūrimas padidina poreikį sustiprinti makrolygio rizikos ribojimo politiką Europos lygmeniu, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į galimą tarpvalstybinį papildomą sisteminės rizikos poveikį; ragina Komisiją pasiūlyti nuoseklią ir veiksmingą makrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistemą per 2017 m. makrolygio rizikos ribojimo sistemos bendrą peržiūrą; ragina Komisiją nustatyti itin plačius užmojus, siekiant stiprinti Europos sisteminės rizikos valdybos institucinį ir analitinį pajėgumą įvertinti riziką ir pažeidžiamumą bankų sektoriuje ir už jo ribų ir imtis atitinkamų veiksmų; mano, kad skolinimosi priemonės (pvz., paskolos ir turto santykiu ir paskolos ir pajamų santykiu grindžiamos priemonės) turėtų būti įtrauktos į Europos teisės aktus, kad būtų užtikrintas suderintas šių papildomų tipų makrolygio rizikos ribojimo priemonių naudojimas; pabrėžia, kad reikia sumažinti institucinį sudėtingumą ir sutrumpinti ilgą procesą, susijusius su Europos sisteminės rizikos valdybos, ECB / BPM ir kompetentingų nacionalinių institucijų sąveika ir kompetentingų ir paskirtųjų nacionalinių institucijų sąveika makrolygio rizikos ribojimo priežiūros srityje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina jau padarytą pažangą tarpvalstybinio koordinavimo srityje, Europos sisteminės rizikos valdybai priėmus rekomendaciją dėl savanoriško abipusiškumo; pakartoja savo raginimą paaiškinti ryšį tarp makrolygio rizikos ribojimo sistemos ir esamų mikrolygio rizikos ribojimo priemonių, siekiant užtikrinti veiksmingą makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimo politikos priemonių sąveiką; reiškia susirūpinimą dėl nekilnojamojo turto sektoriaus silpnų vietų, kurias nustatė Europos sisteminės rizikos valdyba; pažymi, kad Europos bankininkystės institucija vis dar nėra pateikusi techninių reguliavimo standartų dėl kapitalo reikalavimų, taikomų hipotekos pozicijoms, pagal Kapitalo reikalavimų reglamento 124 straipsnio 4 dalies b punktą ir 164 straipsnio 6 dalį; pažymi, kad iki šiol tik nedaugelis BPM narių pradėjo taikyti arba planuoja pradėti taikyti bendro sisteminės rizikos rezervo ir anticiklinio kapitalo rezervo nuostatas; pažymi, kad ECB iki šiol ne visapusiškai naudojosi savo makroekonominės priežiūros įgaliojimais, skatindamas, kad nacionalinės valdžios institucijos patvirtintų makrolygio rizikos ribojimo priežiūros priemones;

31.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į referendumo dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje rezultatus, reikia įvertinti visą Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), be kita ko, balsavimo Europos priežiūros institucijose sąlygas, visų pirma dvigubos daugumos mechanizmą, numatytą Europos bankininkystės institucijos reglamento 44 straipsnio 1 dalyje; pabrėžia, kad dėl galimų derybų po referendumo neturėtų atsirasti nevienodų sąlygų ES ir ne ES finansų įstaigoms ir kad tomis derybomis neturėtų būti naudojamasi siekiant skatinti panaikinti reguliavimą finansų sektoriuje;

32.  palankiai vertina puikų jungtinių priežiūros grupių darbą – šios grupės yra geras Europos bendradarbiavimo ir žinių plėtojimo pavyzdys; pažymi, kad pasiūlytas rotacijos sistemos naudojimas organizuojant jungtinių priežiūros grupių darbą turėtų užtikrinti objektyvią priežiūrą, tačiau sykiu atsižvelgia į tai, kad šioje labai sudėtingoje kompetencijos reikalaujančioje srityje žinių plėtojimas yra ilgas procesas;

33.  palankiai vertina tai, kad bankų sąjunga iš esmės panaikino buveinės ir priimančiosios valstybių narių priežiūros problemą, nes sukurta bendra priežiūros institucija ir labai pagerėjo priežiūros institucijų keitimasis svarbia informacija, todėl galima užtikrinti labiau holistinę tarpvalstybinių bankų grupių priežiūrą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinę neužbaigtos bankų sąjungos būklę, per Kapitalo reikalavimų reglamento peržiūrą dėl likvidumo ir kapitalo reikalavimų taikymo išimčių reikia tinkamai atsižvelgti į vartotojų apsaugos problemas priimančiose šalyse;

34.  palankiai vertina ECB iniciatyvą įpareigoti prižiūrimus bankus pranešti apie svarbius kibernetinius išpuolius per įspėjimo realiuoju laiku tarnybą, taip pat BPM atliekamus patikrinimus vietoje, siekiant įvertinti kibernetinį saugumą; ragina nustatyti teisinę sistemą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas bankams keistis jautria informacija, reikalinga siekiant užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams;

35.  pabrėžia itin svarbų bankininkystės paslaugų kibernetinio saugumo vaidmenį ir poreikį skatinti finansų įstaigas nusistatyti plačius užmojus, susijusius su vartotojų duomenų apsauga ir kibernetinio saugumo užtikrinimu;

36.  pažymi, kad BPM yra pavesta vykdyti Europos bankų priežiūrą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES rizikos ribojimo taisyklių, ir užtikrinti finansinį stabilumą, o kitos priežiūros užduotys, neabejotinai turinčios papildomą poveikį Europai, liko nacionalinėms priežiūros institucijoms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad BPM turėtų turėti kontrolės įgaliojimus, susijusius su nacionalinių bankų priežiūros institucijų kovos su pinigų plovimu veikla; pabrėžia, kad Europos bankininkystės institucijai turėtų būti taip pat suteikti papildomi įgaliojimai, susiję su kova su pinigų plovimu, įskaitant įgaliojimus atlikti valstybių narių kompetentingų institucijų veiklos įvertinimus vietoje, reikalauti pateikti bet kokią informaciją, kuri yra svarbi vertinant, ar laikomasi reikalavimų, teikti rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų, viešai skelbti šias rekomendacijas ir imtis priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad rekomendacijos būtų veiksmingai įgyvendintos;

37.  pakartoja savo raginimą Europos bankininkystės institucijai užtikrinti ir stiprinti bankinių paslaugų vartotojų apsaugos sistemą pagal savo įgaliojimus, papildant BPM institucijų vykdomą prudencinę priežiūrą;

Pertvarkymas

38.  primena, kad, sprendžiant bankų krizių problemas ateityje, reikia laikytis valstybės pagalbos taisyklių ir kad nepaprastosios viešosios paramos išimtis turi būti tiek prevencinio, tiek laikino pobūdžio ir negali kompensuoti nuostolių, kuriuos įstaiga patyrė arba greičiausiai patirs artimiausiu metu; ragina nustatyti veiksmingas Komisijos ir Bendros pertvarkymo valdybos bendradarbiavimo, kai priimami sprendimai pertvarkymo atveju, procedūras, ypač susijusias su tvarkaraščiu; mano, kad pagal dabartinę sistemą įtvirtintos lankstumo galimybės turėtų būti paaiškintos, ir primena, kad jos turėtų būti geriau išnaudojamos siekiant išspręsti su konkrečiomis situacijomis susijusias problemas, netrukdant iš tiesų pertvarkyti nemokių bankų, visų pirma, tais atvejais, kai taikomos prevencinės ir alternatyvios priemonės, apimančios IGS fondų panaudojimą, numatytą Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų (DIGS) 11 straipsnio 3 ir 6 dalyse; todėl ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti pateiktą atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių aiškinimą, siekiant užtikrinti, kad prevencinės ir alternatyvios priemonės, kurias numatė Sąjungos teisės aktų leidėjas Direktyvoje dėl indėlių garantijų sistemų, galėtų būti iš tikrųjų įgyvendintos; pažymi, kad konkrečios situacijos vertinamos skirtingai be aiškaus pagrindimo; primena Komisijai, kad ataskaita, kurioje įvertinamas nuolatinis poreikis leisti prevencinę rekapitalizaciją ir tokių priemonių taikymo sąlygos, turėjo būti pateikta iki 2015 m. gruodžio 31 d.; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti tokią ataskaitą;

39.  ragina Komisiją įvertinti, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir vykdant Reglamento (ES) Nr. 806/2014 peržiūrą, ar Bendra pertvarkymo valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos turi pakankamai ankstyvos intervencijos įgaliojimų ir pakankamai ankstyvos intervencijos priemonių, kad būtų galima išvengti itin neigiamą poveikį turinčių netenkamo bankų kapitalo srautų ir pajėgumo padengti nuostolius netekimo krizės laikotarpiu;

40.  pabrėžia, kad svarbu paaiškinti praktinius klausimus, kurie daro tiesioginį poveikį pertvarkymui, tokius kaip priklausomybė nuo paslaugų teikėjų, kurie teikia itin svarbias paslaugas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai IT paslaugos yra užsakomos;

41.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus į pirmąjį ramstį įtraukti minimalaus bendro nuostolių padengimo pajėgumo nuostatas, taikytinas pasaulinės sisteminės svarbos bankams, laikantis tarptautinių standartų; atkreipia dėmesį į skirtumus tarp bendro nuostolių padengimo pajėgumo nuostatų ir minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų; tačiau pabrėžia, kad abiem standartais siekiama to paties tikslo, t. y. užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai reguliuojamo kapitalo ir įsipareigojimų, kuriais būtų galima padengti nuostolius, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė būtų veiksminga pertvarkymo priemonė, nesukeliant finansinio nestabilumo ir poreikio panaudoti viešąsias lėšas, tokiu būdu išvengiant privačiojo sektoriaus rizikos perkėlimo visuomenei; todėl daro išvadą, kad holistinį požiūrį į nuostolių padengimą galima užtikrinti derinant abu standartus, remiantis bendro nuostolių padengimo pajėgumo nuostatomis, perkeltomis į dabartinį Komisijos pasiūlymą kaip minimalus standartas, jeigu teisės akto leidėjai pasieks susitarimą; pabrėžia, kad turėtų būti tinkamai atsižvelgta į tai, kad reikia išlaikyti du – dydžio ir pagal riziką įvertinto turto – kriterijus, ir atkreipia dėmesį į pagal riziką įvertinto turto kriterijų, kuriais grindžiamas nuostolių padengimo pajėgumo standartas, sąsają su ES ir Bazelio bankų priežiūros komiteto veikla dėl vidaus modelių ir galutiniu sistemos „Bazelis III“ patvirtinimu; pabrėžia, kad, tikslinant ir (arba) įvedant naujus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, derėtų skirti tinkamą dėmesį poreikiui sukurti minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus atitinkančių įsipareigojimų rinką; pabrėžia, kad, nustatant minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, svarbu išlaikyti pertvarkymo institucijos veiksmų savo nuožiūra laisvę ir užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai subordinuotos skolos ir kitos skolos įsipareigojimų, kuriuos būtų galima panaudoti taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę; pabrėžia, kad rinkos informacija turėtų būti atskleidžiama tinkamu būdu, kad būtų išvengta neteisingų investuotojų interpretacijų, kas yra minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu teisės aktuose paaiškinti, kokia yra minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus atitinkančio bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir kapitalo rezervų hierarchija; pabrėžia, kad reikia priimti teisės aktus, siekiant aiškiau apibrėžti pertvarkymo institucijų ir kompetentingų institucijų atsakomybę ir atitinkamai įgaliojimus, susijusius su ankstyvos intervencijos priemonėmis, kurių reikia imtis, kai pažeidžiami minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą nustatyti minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų gaires; pakartoja, kad minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų tikslinimas turėtų būti glaudžiai susietas su atitinkamo banko pertvarkymo strategija ir ja pagrįstas;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu teisės akte paaiškinti, kad minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus atitinkančiam bendro 1 lygio nuosavam kapitalui tenka pirmenybė prieš kapitalo rezervus, kad būtų išvengta dvigubo kapitalo skaičiavimo;

44.  pabrėžia, kad labai svarbu suderinti reikalavimų tenkinimo eiliškumą bankų nemokumo atvejais visose valstybėse narėse, kad Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva būtų įgyvendinama nuosekliau ir veiksmingiau ir kad būtų užtikrintas tikrumas tarpvalstybiniams investuotojams; todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dar labiau suderinti reikalavimų tenkinimo eiliškumą; pažymi, kad taip pat labai svarbus geresnis įprastinės nemokumo procedūros ir jos reikalavimų tenkinimo eiliškumo suderinimas, kad bankų atveju būtų išvengta neatitikimų su bankų pertvarkymo procedūromis, o įmonių atveju būtų užtikrintas papildomas aiškumas ir tikrumas tarpvalstybiniams investuotojams, ir kad būtų prisidėta prie neveiksnių paskolų problemos sprendimo; palankiai vertina tai, kad Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva įvestas svarbus eiliškumo nemokumo procedūrose pokytis, pirmenybę teikiant apdraustiems indėliams, kad jų eiliškumas būtų pirmesnis visų kapitalo priemonių, įsipareigojimų, kuriais galima padengti nuostolius, kitos pirmenybinės skolos įsipareigojimų ir neapdraustų indėlių atžvilgiu; ragina Bendrą pertvarkymo valdybą pateikti sėkmingo pasaulinės sisteminės svarbos bankų ir kitų bankų pertvarkymo galimybės vertinimą, įskaitant siūlomas priemones, kuriomis būtų galima pašalinti pertvarkymo kliūtis;

45.  atkreipia dėmesį į įvairias teisines galimybes užtikrinti bendro nuostolių padengimo pajėgumo reikalavimą atitinkančių skolos priemonių subordinavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Finansinio stabilumo taryba neteikia pirmenybės nė vienai iš jų; laikosi nuomonės, kad reikėtų priimti tokį sprendimą, kuriuo visų pirma būtų užtikrinama pusiausvyra tarp lankstumo, veiksmingumo, teisinio tikrumo ir rinkos pajėgumo perimti bet kokios naujos klasės skolos priemones;

46.  ragina apsvarstyti neigiamą poveikį realiajai ekonomikai, kurį gali padaryti persvarstytos Bazelio taisyklės, minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų įvedimas, bendro nuostolių padengimo pajėgumo reikalavimų ir 9-ojo TFAS įvedimas; ragina priimti sprendimus, kuriais būtų sušvelnintas šis poveikis;

47.  primena, kad dėl įvestos naujos pertvarkymo sistemos investuotojams, ypač neprofesionaliesiems, siūlomos priemonės, kurioms būdinga didesnė nuostolių rizika nei pagal ankstesnę sistemą; be to, primena, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės turėtų būti parduodamos visų pirma tik atitinkamiems investuotojams, kurie gali padengti galimus nuostolius nerizikuodami savo pačių tvirta finansine padėtimi; todėl primygtinai ragina Komisiją skatinti įgyvendinti atitinkamus galiojančius teisės aktus ir ragina Europos priežiūros institucijas dėti daug pastangų siekiant aptikti netinkamo pardavimo praktikas;

48.  įspėja, kad Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos reikalavimą dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimų, susijusių su įsipareigojimais, kuriuos reglamentuoja ne ES teisės aktai, sutartinio pripažinimo, regis, sunku įgyvendinti; mano, kad ši problema yra neatidėliotinas klausimas; atkreipia dėmesį į kompetentingų institucijų teisę, įvedamą Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos pakeitimais, leisti nesilaikyti šio reikalavimo; mano, kad šis požiūris suteikia lankstumo ir leidžia kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti atitinkamus įsipareigojimus; ragina Komisiją ir pertvarkymo institucijas užtikrinti, kad leidimo nesilaikyti reikalavimo suteikimo sąlygos ir vėlesni faktiniai sprendimai dėl išimčių nepanaikintų sėkmingo bankų pertvarkymo galimybės;

49.  pažymi, kad, siekiant užtikrinti sklandų krizių valdymą, priežiūros ir pertvarkymo institucijoms būtina greitai ir veiksmingai keistis informacija; palankiai vertina tai, kad sudarytas ECB ir Bendros pertvarkymo valdybos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija; ragina ECB susitarimo memorandume nustatyti jungtinių priežiūros grupių ir vidinių pertvarkymo grupių tarpusavio komunikacijos procedūras; rekomenduoja, kad ECB, kaip nuolatinio stebėtojo Bendros pertvarkymo valdybos plenarinėse ir vykdomosiose sesijose, dalyvavimas būtų visapusiškai abipusė priemonė, leidžiant Bendros pertvarkymo valdybos atstovui dalyvauti ECB priežiūros tarybos veikloje, taip pat kaip nuolatiniam stebėtojui;

50.  atkreipia dėmesį į dvigubą Bendros pertvarkymo valdybos narių, kurie tuo pačiu metu yra ir sprendimus priimantys vykdomojo organo nariai, ir vyresnioji vadovybė, už savo veiksmus atskaitingi Bendros pertvarkymo valdybos pirmininkui, vaidmenį ir mano, kad ši struktūra turėtų būti įvertinta prieš pasibaigiant dabartiniams įgaliojimams;

51.  primena, kad tarpvyriausybinio susitarimo dėl Bendro pertvarkymo fondo esminės nuostatos galiausiai turi būti integruotos į Sąjungos teisės sistemą; ragina Komisiją apsvarstyti būdus, kaip tai padaryti; pabrėžia, kad naudingas pavyzdys galėtų būti būsimas fiskalinio susitarimo integravimas į ES teisę;

52.  ragina labai skaidriai apskaičiuoti ex ante įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą, dėti pastangas suderinti informaciją apie apskaičiavimo rezultatus ir padaryti, kad būtų geriau suprantama apskaičiavimo metodika; ragina Komisiją kuo nuodugniausiai atlikti įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo peržiūrą, numatytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 27 konstatuojamojoje dalyje, ir ją atliekant visų pirma išnagrinėti, ar rizikos koeficientas yra tinkamas, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į paprastesnių įstaigų rizikos profilį;

53.  atkreipia dėmesį į 2015 m. gruodžio 8 d. finansų ministrų pareiškimą dėl Bendro pertvarkymo fondo tarpinio finansavimo priemonių sistemos; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad 15 iš 19 euro zonos valstybių narių jau pasirašė suderintą susitarimą su Bendra pertvarkymo valdyba dėl paskolų priemonės; primena, kad šiomis atskiromis kredito linijomis bus galima pasinaudoti tik kraštutiniu atveju; mano, kad šis sprendimas nėra pakankamas, kad būtų suardytas užburtas bankų ir valstybės skolos ratas ir panaikinti gelbėjimo mokesčių mokėtojų lėšomis atvejai; ragina sparčiai daryti pažangą, susijusią su Tarybos ir Komisijos veiksmais dėl Bendro pertvarkymo fondui skirtos bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, už kurios finansavimą galutinė atsakomybė turėtų tekti bankų sektoriui ir kuri turėtų būti fiskaliniu požiūriu neutrali vidutinės trukmės laikotarpiu, kaip susitarta pagal susitarimą dėl Bendro pertvarkymo fondo ir patvirtinta 2016 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime;

Indėlių draudimas

54.  pakartoja savo raginimą įgyvendinti trečiąjį ramstį, kad bankų sąjunga būtų išbaigta; primena, kad indėlių apsauga yra bendras visiems ES piliečiams rūpimas klausimas; šiuo metu komitetų lygmeniu svarsto pasiūlymą dėl Europos indėlių garantijų sistemos;

55.  pabrėžia, kad Europos indėlių garantijų sistemos sukūrimas ir šį projektą lydinčios diskusijas neturėtų susilpninti pastangų gerinti Indėlių garantijų sistemų direktyvos įgyvendinimą; palankiai vertina neseniai Europos bankininkystės institucijos atliktą darbą siekiant skatinti konvergenciją šioje srityje; palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės perkėlė Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą į savo teisę; primena, kad visos valstybės narės privalo tinkamai įgyvendinti ir taikyti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Indėlių garantijų sistemų direktyvą;

56.  primena, kad Komisijos vaidmuo yra užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoje ES ir kad ji turėtų vengti bet kokios fragmentacijos vidaus rinkoje;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui, Bendrai pertvarkymo valdybai, nacionaliniams parlamentams ir kompetentingoms institucijoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0006.
(2) http://www.consilium.europa.eu/lt/european-council/pdf/20120629-euro-area-summit-statement-lt_pdf
(3) OL L 287, 2013 10 29, p. 63.
(4) OL L 141, 2014 5 14, p. 1.
(5) https://www.bankingsupervision.europa.eu/ecb/pub/pdf/ssmar2015.en.pdf.
(6) „Bendras priežiūros mechanizmas. Pradžia gera, bet tam tikras sritis reikia tobulinti“, http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR16_29/SR_SSM_LT.pdf
(7) OL L 78, 2016 3 24, p. 60.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0108.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0439.
(10) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.
(11) OL L 173, 2014 6 12, p. 190.
(12) OL L 225, 2014 7 30, p. 1.
(13) OL C 216, 2013 7 30, p. 1.
(14) OL L 237, 2016 9 3, p. 1.
(15) OL L 173, 2014 6 12, p. 149.
(16) 2017 m. nepriklausomos metinės augimo apžvalgos 5-oji ataskaita, 2016 m. lapkričio 23 d.


Didelio pavojaus nekeliantys biologiniai pesticidai
PDF 336kWORD 43k
2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų (2016/2903(RSP))
P8_TA(2017)0042B8-0140/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(1), ypač į jo 22 ir 47 straipsnius, 66 straipsnio 2 dalį ir II priedo 5 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(2), ypač į jos 12 ir 14 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo dėl nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, projektą (D046260/01),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl technologinių sprendimų tvariam žemės ūkiui ES(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros būsimo Europos ūkių valdymo srityje(4),

–  atsižvelgdamas į Tvarios augalų apsaugos ekspertų grupės parengtą įgyvendinimo planą siekiant padidinti nedidelės rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumą ir paspartinti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą, kuriam Taryba pritarė 2016 m. birželio 28 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planą (COM(2011)0748) ir būsimą Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planą, kurį Komisija turi paskelbti 2017 m.;

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl biologinės kilmės didelio pavojaus nekeliančių pesticidų (O-000147/2016 – B8-1821/2016),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi dėl pavojaus, kurį įprastų augalų apsaugos produktų naudojimas kelia žmogaus sveikatai, gyvūnams ir aplinkai, minėtieji produktai vis dažniau tampa viešųjų diskusijų tema;

B.  kadangi mažėja veikliųjų medžiagų, prieinamų ES rinkoje ir naudojamų augalų apsaugai, skaičius; kadangi ES ūkininkams ir toliau reikalingos įvairios augalų apsaugos priemonės;

C.  kadangi svarbu skatinti alternatyvių procedūrų ar metodų kūrimą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo įprastų pesticidų;

D.  kadangi maisto išmetimo prevencija yra ES prioritetas, ir galimybė taikyti tinkamus augalų apsaugos sprendimus yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią žalai, kurią daro kenkėjai ir ligos, dėl kurių susidaro maisto atliekos; kadangi, remiantis FAO duomenimis, 20 proc. vaisių ir daržovių produkcijos Europoje prarandama laukuose(5);

E.  kadangi vis dar galima rasti nepageidaujamų pesticidų likučių dirvožemyje, vandenyje ir apskritai aplinkoje, ir net tam tikras augalinės ar gyvūninės kilmės žemės ūkio produktų procentas gali turėti pesticidų likučių, viršijančių didžiausią pesticidų likučių koncentraciją;

F.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 apibrėžiami kriterijai, pagal kuriuos nustatomos nedidelės rizikos medžiagos, taikomos nepriklausomai nuo medžiagos kilmės, ir kadangi nedidelės rizikos pesticidai galėtų būti ir biologinės, ir sintetinės kilmės;

G.  kadangi biologinės kilmės pesticidais paprastai laikomi augalų apsaugos produktai, kurių pagrindą sudaro mikroorganizmai, augalinės medžiagos, iš biologinių procesų gaunamos cheminės medžiagos ar cheminiai mediatoriai (pvz., feromonai ir įvairūs eteriniai aliejai) bei jų gamybos šalutiniai produktai; kadangi dabartinė augalų apsaugos produktų(6) reglamentavimo sistema vienodai teisiškai traktuoja biologinius ir sintetinius cheminius augalų apsaugos produktus;

H.  kadangi naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad nemirtinas tam tikrų herbicidų poveikis gali sukelti neigiamų bakterijų jautrumo antibiotikams pokyčių(7) ir kad platus herbicidų ir antibiotikų naudojimas šalia ūkinių gyvūnų ir vabzdžių galėtų paskatinti daugiau naudoti antibiotikus, ir taip galėtų būti pakenkta gydomajam jų poveikiui;

I.  kadangi biologinės kilmės nedidelės rizikos augalų apsaugos produktai gali tapti perspektyvia įprastų augalų apsaugos produktų alternatyva tiek tradiciniuose, tiek ekologiniuose ūkiuose ir prisidėti prie darnesnio žemės ūkio; kadangi kai kurie biologinės kilmės augalų apsaugos produktai veikia naujoviškai, o tai galėtų būti naudinga turint mintyje besivystantį atsparumą įprastiems augalų apsaugos produktams, taip pat galėtų būti apribojamas poveikis netiksliniams organizmams; kadangi biologinės kilmės nedidelės rizikos augalų apsaugos produktai turėtų būti viena iš pageidautinų galimybių neprofesionaliems vartotojams ir privačiuose soduose kartu su necheminiais kontrolės ir prevencijos metodais;

J.  kadangi, siekiant pakankamai patenkinti maisto produktų ir pašarų poreikį, būtina naudoti augalų apsaugos produktus ir kadangi registruojant augalų apsaugos produktus bei jų veikliąsias medžiagas taikomas atsargumo principas(8);

K.  kadangi ilgas patvirtinimo ir registravimo procesas prieš nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų komercializaciją yra didelė ekonominė kliūtis gamintojams;

L.  kadangi integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimas Sąjungoje privalomas pagal Direktyvą 2009/128/EB, kadangi valstybes nares ir vietos valdžios institucijos daugiau dėmesio turėtų skirti tvariam pesticidų, įskaitant alternatyvias nedidelės rizikos augalų apsaugos priemones, naudojimui;

M.  kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 veikliosios medžiagos patvirtinamos Sąjungos lygmeniu, o autorizuoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra tų veikliųjų medžiagų, priklauso valstybių narių kompetencijai;

N.  kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį veikliąsias medžiagas leidžiama patvirtinti kaip nedidelės rizikos veikliąsias medžiagas, jei jos atitinka bendruosius patvirtinimo ir II priedo 5 punkte nustatytus nedidelės rizikos kriterijus; kadangi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 47 straipsnyje nustatoma, kad augalų apsaugos produktai, kuriuose yra tik nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų, kuriuose nėra susirūpinimą keliančių medžiagų, kuriems nereikia taikyti specifinių rizikos mažinimo priemonių ir kurie yra pakankamai veiksmingi, gali būti autorizuoti kaip nedidelės rizikos augalų apsaugos produktai;

O.  kadangi šiuo metu Sąjungoje patvirtintos tik septynios veikliosios medžiagos (6 iš jų yra biologinės veikliosios medžiagos), klasifikuojamos kaip nedidelės rizikos medžiagos; kadangi Komisija savo atnaujinimo programoje pirmenybę teikia numanomai nedidelės rizikos veikliosioms medžiagoms;

P.  kadangi kai kurios valstybės narės atsisakė autorizuoti produktus, kurių sudėtyje yra biologinės kilmės nedidelės rizikos medžiagų dėl mažesnio pastebėto veiksmingumo, palyginti su sintetiniais cheminiais pesticidais, visiškai neatsižvelgdamos į dabartines inovacijas biologinės kilmės nedidelės rizikos pesticidų sektoriuje, taip pat į išteklių naudojimo efektyvumo naudą ekologiniam ūkininkavimui ir tam tikrų kitų augalų apsaugos produktų sąnaudas žemės ūkiui, sveikatai ir aplinkos apsaugai;

Q.  kadangi pagal dabartinę reglamentavimo sistemą numatomos tam tikros su nedidelės rizikos veikliosiomis medžiagomis ir nedidelės rizikos augalų apsaugos produktais susijusios paskatos, būtent ilgesnis – 15 metų – pirmojo patvirtinimo galiojimo laikotarpis pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį ir trumpesnis – 120 dienų – nedidelės rizikos augalų apsaugos autorizacijos terminas pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 47 straipsnį; kadangi, vis dėlto, šios reglamentuojamosios paskatos taikomos tik patvirtinimo procedūros pabaigoje, kai veikliajai medžiagai suteikiama nedidelės rizikos kategorija;

R.  kadangi Direktyvos 2009/128/EB 12 straipsnyje nurodoma, kad pesticidų naudojimas turėtų būti minimaliai sumažintas arba uždraustas tam tikrose konkrečiose vietovėse, pvz., vietovėse, kuriose lankosi plačioji visuomenė, ir saugomose teritorijose; kadangi tokiais atvejais turi būti taikomos tinkamos rizikos valdymo priemonės ir visų pirma naudojami nedidelės rizikos augalų apsaugos produktai ir biologinės kontrolės priemonės; kadangi kai kurios valstybės narės prieš kurį laiką uždraudė pesticidų naudojimą šiose konkrečiose vietovėse;

S.  kadangi Komisija Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui (PAFF komitetui) pateikė reglamento, kuriuo dėl nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, projektą; kadangi šiame projekte daroma prielaida, kad veikliosioms medžiagoms, kurios yra mikroorganizmai, gali būti suteiktas nedidelės rizikos statusas;

Bendrosios aplinkybės

1.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant suteikti daugiau galimybių Sąjungoje gauti nedidelės rizikos pesticidų, įskaitant biologinės kilmės nedidelės rizikos augalų apsaugos produktus;

2.  pabrėžia, jog ūkininkams reikia daugiau priemonių, kad jie apsaugotų savo pasėlius ir nuspręstų, kuria priemone tai galima padaryti geriausiai ir tvariausiai; todėl ragina plačiau naudoti skirtingomis priemonėmis, įskaitant nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidus, laikantis integruotosios kenkėjų kontrolės principų;

3.  pabrėžia, kad būtina suteikti daugiau galimybių naudotis kenkėjų kontrolės priemonių rinkiniu, skirtu ekologiniam ūkininkavimui ir atitinkančiu tiek ekologinio ūkininkavimo, tiek išteklių naudojimo efektyvumo reikalavimus;

4.  pabrėžia, kad turi būti patenkinti vartotojų reikalavimai dėl saugaus maisto, kuris yra prieinamas ir gaminamas tvariai;

5.  pabrėžia, kad, siekiant skatinti kurti ir naudoti naujus nedidelės rizikos biologinės kilmės augalų apsaugos produktus, jų veiksmingumo ir keliamo pavojaus, taip pat jų pajėgumo patenkinti su aplinka, sveikata ir ekonomika susijusius žemės ūkio poreikius vertinimas turėtų būti parengtas taip, kad ūkininkams būtų užtikrintas tinkamas augalų apsaugos lygis;

6.  pabrėžia, jog svarbu, kad visuomenėje vyktų diskusijos apie galimybes gauti alternatyvų įprastiems augalų apsaugos produktams ir apie platesnį ūkininkams ir augintojams siūlomų medžiagų pasirinkimą, be kita ko, apimantį nedidelės rizikos biologinės kilmės augalų apsaugos produktus ir kitas biologines kontrolės priemones, siekiant rasti sprendimų, kurie būtų perspektyviausi aplinkos, sveikatos ir ekonomikos požiūriu; pabrėžia, kad reikia šviesti apie tai, kad būtina užtikrinti augalų apsaugos tvarumą; skatina tęsti nedidelės rizikos biologinės kilmės augalų apsaugos produktų mokslinius tyrimus ir diegti naujoves šioje srityje;

7.  palankiai vertina įgyvendinimo planą siekiant padidinti nedidelės rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumą ir paspartinti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą, kuriam pritarė Taryba; ragina valstybes nares, Komisiją bei Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizaciją (EPPO) stebėti šio plano įgyvendinimą;

Neatidėliotini veiksmai

8.  ragina skubiai priimti reglamento, kuriuo dėl nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, projektą, kurį Komisija pateikė Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui; ragina Komisiją nuolat atnaujinti kriterijus, atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti nedidelės rizikos biologinės kilmės augalų apsaugos produktų naudojimo vertinimą, autorizavimą, registravimą ir stebėseną, išlaikant rizikos vertinimą aukštam lygyje;

10.  ragina valstybes nares nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų naudojimą įtraukti į savo nacionalinius aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos veiksmų planus;

11.  skatina valstybes nares keistis informacija apie mokslinių tyrimų kovos su kenkėjais srityje rezultatus, dėl kurių galima įgyvendinti perspektyvias alternatyvas, susijusias su aplinka, sveikatos priežiūra ir ekonomika, taip pat keistis su tuo susijusia gerąja patirtimi;

12.  ragina Komisiją sudaryti nedidelės rizikos medžiagų, kurios jau yra rinkoje, sąrašą;

Augalų apsaugos produktų teisės aktų peržiūra

13.  palankiai vertina 2016 m. Komisijos iniciatyvą REFIT siekiant atlikti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 vertinimą; pabrėžia, kad dėl iniciatyvos REFIT neturėtų būti mažinami atitinkami sveikatos, maisto saugos ir aplinkos apsaugos standartai; yra susirūpinęs dėl to, kad vykstanti bendra Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 peržiūra, susijusi su šia REFIT iniciatyva, galėtų užtrukti keletą metų;

14.  pabrėžia būtinybę atlikti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 peržiūrą siekiant skatinti nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų kūrimą, autorizaciją ir teikimą ES rinkai; yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinis autorizacijos procesas siekiant teikti rinkai augalų apsaugos produktus yra neoptimalus nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų požiūriu; pažymi, kad dabartinis nedidelės rizikos bazinių medžiagų registravimo procesas iš tikrųjų prilygsta patento suteikimo procesui, dėl kurio sunku panaudoti produktą, kurio pagrindą sudaro ta pati medžiaga, neregistruota kitoje valstybėje narėje;

15.  ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos nepriklausomai nuo bendros peržiūros, susijusios su REFIT iniciatyva, pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, siekiant nustatyti skubią nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų vertinimo, autorizavimo ir registravimo procedūrą;

16.  pabrėžia būtinybę nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 biologinės kilmės augalų apsaugos produkto apibrėžtį, apimančią augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra mikroorganizmas arba gamtoje egzistuojanti molekulė, kuri gaunama arba vykstant natūraliam procesui, arba sintetinama taip pat, kaip tai daro natūrali molekulė, skirtingai nuo augalų apsaugos produktų, kurių veiklioji medžiaga yra sintetinė gamtoje neegzistuojanti molekulė, neatsižvelgiant į gamybos metodą;

17.  ragina Komisiją savo ataskaitoje dėl nacionalinių veiksmų planų vertinimo, kaip reikalaujama Direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, 4 straipsnyje, nustatyti spragas, susijusias su valstybių narių direktyvos įgyvendinimu, ir pateikti išsamias rekomendacijas valstybėms narėms nedelsiant imtis veiksmų siekiant sumažinti pesticidų naudojimo riziką ir poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat parengti ir pradėti taikyti alternatyvius metodus arba būdus, siekiant sumažinti priklausomybę nuo pesticidų naudojimo;

o
o   o

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(2) OL L 309, 2009 11 24, p. 71.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0251.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0252.
(5) FAO (2011) „Pasauliniai maisto nuostoliai ir maisto atliekos“ (angl. Global food losses and food waste).
(6) Sąvoka „pesticidai“ apima ir biocidinius produktus, kuriems šis dokumentas netaikomas.
(7) Pvz., Kurenbach, B., Marjoshi, D., Amábile-Cuevas, C.F., Ferguson, G.C., Godsoe, W., Gibson, P. ir Heinemann, J.A., 2015, ‘Sublethal exposure to commercial formulations of the herbicides dicamba, 2,4-dichlorophenoxyacetic acid, and glyphosate cause changes in antibiotic susceptibility in Escherichia coli and Salmonella enterica serovar Typhimurium’, mBio 6(2):e00009-15. doi:10.1128/mBio.00009-15.
(8) Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 1 straipsnio 4 dalis.

Teisinis pranešimas