Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2283(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0114/2017

Pateikti tekstai :

A8-0114/2017

Debatai :

PV 16/05/2017 - 15
CRE 16/05/2017 - 15

Balsavimas :

PV 17/05/2017 - 10.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0210

Priimti tekstai
PDF 322kWORD 44k
Trečiadienis, 2017 m. gegužės 17 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2014 m. metinė ataskaita dėl subsidiarumo ir proporcingumo
P8_TA(2017)0210A8-0114/2017

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. metinės ataskaitos dėl subsidiarumo ir proporcingumo (2015/2283(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir į naujausią jo versiją – 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–   atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į praktines priemones, skirtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Regionų komiteto pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2014 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitą (COM(2015)0315),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2014 m. metinę ataskaitą dėl subsidiarumo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 19 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2015 m. gegužės 6 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d. Europos reikalų komitetų konferencijos (angl. COSAC) du kartus per metus teikiamas ataskaitas „Su parlamentiniu tikrinimu susijusių Europos Sąjungos procedūrų ir praktikos pokyčiai“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 ir 132 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0114/2017),

A.  kadangi 2014 m. Komisija gavo 21-ą pagrįstą nuomonę dėl 15-os Komisijos pasiūlymų; kadangi iš viso gauta 506-ios pagrįstos nuomonės, įskaitant pagrįstas nuomones, pateiktas vedant politinį dialogą;

B.  kadangi 2014 m. trys nacionaliniai parlamentai (Danijos Folketingas, Nyderlandų Žemieji parlamento rūmai ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai) pateikė ataskaitas su išsamiais pasiūlymais, kaip būtų galima stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį sprendimų priėmimo procese;

C.  kadangi Europos Parlamentas ir Regionų komitetas, 2014 m. vasario 5 d. pasirašę institucijų tarpusavio bendradarbiavimo susitarimą, įsipareigojo sustiprinti Europos Sąjungos teisėtumą;

D.  kadangi 2015 m. gegužės 19 d. Komisija patvirtino geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį ir naujas integruotas geresnio reglamentavimo gaires, įskaitant atnaujintas gaires dėl vertinimo, kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, atliekant naujų iniciatyvų poveikio vertinimus;

E.  kadangi 2014 m. Europos Parlamento Poveikio vertinimo skyrius atliko 31-ą pradinį, du išsamius ir tris pakaitinius arba papildomus Komisijos atliktų poveikio vertinimų poveikio vertinimus ir vieną pakeitimų poveikio vertinimą;

F.  kadangi tais atvejais, kai reikalingas lankstumas ir veiksmingumas, ir jų negalima pasiekti laikantis įprastos teisėkūros procedūros, pagal Sąjungos teisės aktus suteikiami deleguotieji įgaliojimai; kadangi taisykles, kurios yra itin svarbios numatyto klausimu požiūriu, gali nustatyti tik teisės aktų leidėjai;

G.  kadangi subsidiarumas ir proporcingumas yra pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama atliekant vertinimus atgaline data – juose vertinama, ar ES veiksmai faktiškai duoda tokių rezultatų, kokių buvo tikėtasi veiksmingumo, efektyvumo, suderinamumo, aktualumo ir ES pridėtinės vertės požiūriais;

1.  palankiai vertina nuolatines pastangas toliau atsižvelgti į subsidiarumo ir proporcingumo principus – remiantis Sutartimis, vienus iš pagrindinių principų, kuriais, nusprendusi imtis veiksmų, vadovaujasi Europos Sąjunga ir kurie turėtų būti neatsiejama ES politikos formavimo proceso dalis; primena, jog kalbant apie bet kokią naują teisėkūros iniciatyvą Sutartyse reikalaujama, kad Komisija išnagrinėtų, ar ES turi teisę imtis veiksmų, ar ši iniciatyva pagrįsta subsidiarumo ir proporcingumo požiūriais ir kad prie kiekvienos iniciatyvos būtų pridėta aiškinamoji dalis, kurioje be kita ko būtų išdėstyta, kaip šių principų laikomasi;

2.  pabrėžia, kad valstybių narių nacionalinių parlamentų vykdoma subsidiarumo priežiūra yra svarbi priemonė mažinant vadinamąjį demokratinį deficitą ir užtikrinant Europos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį gali atlikti nacionaliniai parlamentai užtikrindami, kad sprendimai būtų priimami veiksmingiausiu būdu ir kuo arčiau piliečių; pabrėžia, kad, norint priimti teisės aktus, būtina didžiąja balsų dauguma susitarti Taryboje, kurioje posėdžiauja visų valstybių narių nacionaliniai ministrai, politiškai atsiskaitantys savo nacionaliniams parlamentams, taigi tai yra kitas būdas laikytis subsidiarumo principo;

3.  pažymi, kad 2014 m. iš nacionalinių parlamentų gauta daug mažiau pagrįstų nuomonių; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad taip galėjo atsitikti todėl, kad Komisija pateikė mažiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. dėl nė vieno Komisijos pasiūlymo pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nepradėta jokia vadinamosios geltonosios arba oranžinės kortelės procedūra; primena, kad prieš tai (2012 ir 2013 m.) geltonosios kortelės procedūra buvo pradėta du kartus, ir tai rodo, kad sistema veikia;

4.  pažymi, kad 2014 m. tik 15 nacionalinių parlamentų rūmų pateikė pagrįstas nuomones ir kad šis rodiklis rodo, jog visų 41 nacionalinių parlamentų rūmų dalyvavimo mastas palyginti su 2013 m. smuko maždaug 50 proc.;

5.  teigiamai vertina tai, kad 2014 m. visos ES institucijos aktyviai dalyvavo užtikrinant subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi kontrolę, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje; palankiai vertina tai, kad sustiprėjo Komisijos ir nacionalinių parlamentų politinis dialogas, įskaitant įvairius Komisijos narių vizitus į nacionalinius parlamentus;

6.  vis dėlto pažymi, kad daugumą nacionalinių parlamentų pateiktų nuomonių rengė tik keletas nacionalinių parlamentų rūmų; ragina kitus nacionalinių parlamentų rūmus aktyviau įsitraukti į ES diskusiją;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie nacionaliniai parlamentai pabrėžė, jog tam tikri Komisijos pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų nepakankamai pagrįsti arba iš esmės nepagrįsti subsidiarumo ir proporcingumo požiūriais; ragina Komisiją gerinti savo aiškinamąsias dalis visada pateikiant išsamią, visapusišką ir faktiškai pagrįstą savo pasiūlymų analizę subsidiarumo ir proporcingumo požiūriais; ši analizė padėtų nacionaliniams parlamentams veiksmingiau išnagrinėti šiuos pasiūlymus;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Poveikio vertinimo valdyba (PVV) laikėsi nuomonės, jog į apytiksliai 32 proc. jos 2014 m. peržiūrėtų poveikio vertinimų (PV) įtraukta nepatenkinama subsidiarumo arba proporcingumo principo (arba jų abiejų) analizė; pastebi, kad šis lygis panašus į ankstesnių metų lygį, todėl reikia taisyti padėtį;

9.  atsižvelgdamas į tai pažymi, kad poveikio vertinimai yra labai svarbios priemonės, padedančios priimti sprendimus teisėkūros procese, ir šiomis aplinkybėmis pabrėžia būtinybę tinkamai apsvarstyti su subsidiarumu ir proporcingumu susijusius klausimus; šiuo požiūriu teigiamai vertina 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos patvirtintą geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, kurio tikslas – užtikrinti, kad ES teisės aktai geriau atitiktų piliečių interesus, kurie, be kita ko, susiję su Poveikio vertinimo valdybos abejonėmis dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų; teigiamai vertina, kad Komisija įtraukė išsamesnį paaiškinimą, kaip pasiūlymai dėl teisėkūros aktų turėtų atitikti subsidiarumo ir proporcingumo teisinius reikalavimus, įskaitant poveikio vertinimus; bet kuriuo atveju pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo priemonių rinkiniu turi būti naudojamasi siekiant rengti griežtus ES teisės aktus dėl klausimų, kuriuos sprendžiant didžiausia reali pažanga ir pridėtinė vertė gali būti užtikrinta ES lygmeniu;

10.  primena, kad Komisijos rengiamos metinės subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitos yra labai svarbios; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją pateikti išsamesnes subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo metines ataskaitas, įskaitant išsamią proporcingumo principo laikymosi analizę;

11.  teigiamai vertina kai kurių nacionalinių parlamentų, ypač Danijos Folketingo, Nyderlandų Antrųjų Rūmų ir JK Lordų Rūmų, parengtas ataskaitas, nes jos yra vertingas indėlis į diskusijas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES sprendimų priėmimo procese, ir atkreipia dėmesį į šiose ataskaitose pateiktus pasiūlymus; atkreipia dėmesį į tai, kad jose yra minčių, kaip išplėsti subsidiarumo kontrolės priemonės taikymo sritį, siūlo šiose nuomonėse taip pat atkreipti dėmesį į tai, kaip laikomasi proporcingumo principo; tačiau mano, kad atsižvelgiant į šių pasiūlymų praktinius klausimus reikėtų atidžiai įvertinti ir persvarstyti Sutartis ir jų protokolus, nes pagal galiojančias sutartis jų įgyvendinti negalima; ragina kitus nacionalinius parlamentus dalytis nuomone apie tai, kokį vaidmenį nacionaliniai parlamentai turėtų atlikti ES sprendimų priėmimo procese; teigiamai vertina nacionalinių parlamentų aktyvų dalyvavimą diskusijose Europos Sąjungos ir ragina juos dar artimiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su Europos Parlamentu;

12.  siūlo, atliekant bet kokią Sutarčių ir jų protokolų peržiūrą, apsvarstyti, ar pagrįstas nuomones reikėtų teikti tik siekiant patikrinti, ar laikomasi subsidiarumo principo, ar taip pat reikėtų įvertinti, ar laikomasi proporcingumo principo, surinkti atitinkamą skaičių nacionalinių parlamentų nuomonių, reikalingų geltonosios arba oranžinės kortelės procedūrai pradėti, ir įvertinti, kokį poveikį darytų tie atvejai, kai pagal Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 7 straipsnio 2 dalį pasiekiama riba, kada reikia pradėti šias procedūras;

13.  pažymi, kad per Europos reikalų komitetų konferenciją (COSAC) keletas nacionalinių parlamentų išreiškė norą pasiūlyti pradėti taikyti žaliąją kortelę, kaip politinio dialogo tobulinimo srities priemonę; laikosi nuomonės, kad taip pat būtų galima nustatyti žaliosios kortelės mechanizmą, kuris suteiktų galimybę nacionaliniams parlamentams teikti Komisijai apsvarstyti pasiūlymus priimti Sąjungos teisės aktus; atsižvelgiant į tai, būtų galima apsvarstyti, kiek nacionalinių parlamentų nuomonių prireiktų tokiai procedūrai pradėti, ir jos poveikio mastą; pabrėžia, kad nustačius tokią priemonę neturėtų būti daromas neigiamas poveikis ES institucijoms ir įprastai teisėkūros procedūrai;

14.  atkreipia dėmesį į keleto nacionalinių parlamentų pateiktą prašymą pratęsti aštuonių savaičių laikotarpį, per kurį jie pagal Protokolo Nr. 2 6 straipsnį gali pateikti pagrįstą nuomonę; šiuo aspektu mano, kad būtų galima apsvarstyti, koks galėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis nacionalinių parlamentų pagrįstoms nuomonėms pateikti, jeigu šių parlamentų prašymu dėl laiko trūkumo ir pagrįstų objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, gaivalinių nelaimių ir krizės atvejų, nacionaliniams parlamentams ir Komisijai reikėtų susitarti; mano, kad susitarimo būtų galima pasiekti prisiimant politinį įsipareigojimą, dėl kurio pradiniu etapu susitartų institucijos ir nacionaliniai parlamentai, nevilkinant atitinkamo teisės akto priėmimo; pabrėžia, kad toks laikotarpis turėtų būti nustatytas užtikrinus pusiausvyrą tarp nacionalinių parlamentų teisės prieštarauti dėl nepakankamo subsidiarumo ir Sąjungos reagavimo į piliečių poreikius veiksmingumo; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai parlamentai, prieš Komisijai pateikiant teisėkūros iniciatyvą kaip žaliąją ar baltąją knygą arba prieš kasmetinį Komisijos darbo programos pateikimą, taip pat gali imtis veiksmų ir apsvarstyti atitiktį subsidiarumo principui; mano, kad nuo tada, kai buvo priimta Lisabonos sutartis, nacionalinių parlamentų dalyvavimas ES reikaluose gerokai išsiplėtė – taip pat ir reguliariai palaikant ryšius su kitais nacionaliniais parlamentais;

15.  mano, kad, jeigu valstybės narės sutinka pratęsti laikotarpį, per kurį nacionaliniai parlamentai gali pateikti pagrįstą nuomonę pagal Protokolo Nr. 2 6 straipsnį, šis pakeitimas turėtų būti įtrauktas į būsimą Sutarties peržiūrą; toks pratęsimo laikotarpis tada galėtų būti apibrėžtas ir antrinės teisės aktuose;

16.  primena, kad nacionaliniai parlamentai gali bet kada išreikšti susirūpinimą dėl subsidiarumo pagal konsultavimosi procedūrą arba vykdydami politinį dialogą ir Komisijai pateikdami nuomonę;

17.  ragina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą veiksmingiau bendrauti tarpusavyje – taip pat ir vystant neoficialius EP narių ir nacionalinių parlamentų narių ryšius konkrečių sričių politikai aptarti;

18.  mano, kad nacionalinius ir regioninius parlamentus svarbu remti priemonėmis, kurias taikant galima keistis informacija, pvz., sukuriant ES piliečiams prieinamą IT platformą; pabrėžia, jog turėtų būti sukurtas nacionalinių parlamentų dalyvavimo ES teisėkūros procese gerinimo mechanizmas – ypač atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. gautų nacionalinių parlamentų pagrįstų nuomonių skaičius, palyginti su Komisijos pasiūlymų skaičiumi, liko nepakitęs – tačiau turi būti visapusiškai paisoma kiekvienos institucijos kompetencijos ir subsidiarumo principo;

19.  ragina naudotis tarpparlamentiniu bendradarbiavimu siekiant stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį ES teisėkūros procese; pabrėžia, kad svarbu labiau naudotis nacionaliniams parlamentams prieinamomis tarpparlamentinėmis priemonėmis, pvz., Europos reikalų komitetų konferencija, Europos Parlamento rengiamais tarpparlamentiniais posėdžiais ir Tarpparlamentine bendros užsienio ir gynybos politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija;

20.  mano, kad svarbu nacionalinius parlamentus išsamiau informuoti apie jų ypatingą vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese ir toliau skatinti naudotis ES tarpparlamentinių mainų platforma (IPEX), kuri padeda keistis informacija; primena, kad Komisijos reguliariai rengiamos viešos konsultacijos galėtų būti informacijos šaltinis, tačiau dauguma nacionalinių parlamentų narių jomis iki šiol nesinaudoja;

21.  rekomenduoja toliau naudotis nacionalinių parlamentų atstovų tinklu, siekiant išsamiau informuoti apie subsidiarumo ir proporcingumo principus ir gerinti platformos IPEX veiklą;

22.  mano, kad visos ES institucijos, dalyvaujančios Sąjungos sprendimų priėmimo procese, turi tinkamai atsižvelgti į nacionalinių parlamentų pagal Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 1 dalį teikiamas pagrįstas nuomones, ir šiuo požiūriu ragina ES institucijas imtis atitinkamų priemonių šiam procesui užtikrinti;

23.  primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą reikalaujama, jog Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršytų „to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų“; pabrėžia, kad Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog pagal proporcingumo principą „reikalaujama, kad Europos Sąjungos teisės nuostatomis numatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti“;

24.  ragina Komisiją sistemiškai atlikti išsamesnius kiekvienos teisėkūros priemonės proporcingumo vertinimus ir išsamiai vertinti įvairias jai prieinamas teisėkūros galimybes, pakankamai išaiškinant kiekvienos pasirinktos priemonės galimą poveikį aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriais ir jos galimybes konkurencingumui ir MVĮ; mano, kad šis išsamesnis proporcingumo vertinimas turėtų sudaryti sąlygas Komisijai atmesti alternatyvius neproporcingai didelį poveikį darančius arba nereikalingą naštą atitinkamiems asmenims ir įmonėms, visų pirma MVĮ, pilietinei visuomenei, darbuotojams ir kitiems susijusiems subjektams, užkraunančius pasiūlymus ir turėtų sudaryti galimybes geriau patikrinti, ar pasiūlymai atitinka proporcingumo principą; mano, kad būtų galima apsvarstyti galimybę išplėsti pagrįstų nuomonių teikimo sritį ir įtraukti vertinimą, ar paisoma proporcingumo principo;

25.  ragina Komisiją su nacionalinių parlamentų pagalba įvertinti galimybę parengti neprivalomas gaires siekiant padėti nacionaliniams parlamentams vykdyti jiems priskirtą vertinimą, ar rengiant teisėkūros procedūra priimamus aktus laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

26.  palankiai vertina Italijos Deputatų Rūmų, Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos, Vokietijos Bundestago ir Liuksemburgo Deputatų Rūmų pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad reaguojant į kylančius iššūkius, tiek viduje, tiek išorėje, reikia ne mažiau, bet daugiau Europos;

27.  pakartoja, kad jau galėjo būti imtasi keleto iniciatyvų, siekiant patobulinti ES institucijų ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą ir padaryti jį veiksmingesnį, ir visų pirma siūlo:

   nedelsiant perduoti teisėkūros institucijoms nacionalinių parlamentų pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 2 6 straipsnį pateikiamas pagrįstas nuomones;
   siūlo Komisijai kartu įtraukiant nacionalinius parlamentus ir nepažeidžiant jų prerogatyvų parengti pagrįstų nuomonių subsidiarumo klausimais rengimo gaires;
   paraginti nacionalinius parlamentus teikti pastabas dėl Komisijos parengtų vertinimų;

28.  laikosi nuomonės, kad Komisija, Taryba ir Parlamentas turėtų skirti pakankamai dėmesio subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi vertinimams, kuriuos Regionų komitetas atlieka teikdamas nuomones dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

29.  pabrėžia, kad teisės aktai turi būti suprantami ir aiškūs, sudaryti sąlygas suinteresuotosioms šalims suprasti savo teises ir pareigas, į juos turi būti įtraukti tinkami ataskaitų teikimo, stebėjimo ir vertinimo reikalavimai, jais turi būti vengiama neproporcingų išlaidų ir jie turi būti praktiški įgyvendinti;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0103.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0061.
(3) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 117.
(4) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 87.

Teisinis pranešimas