Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2302(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0139/2017

Pateikti tekstai :

A8-0139/2017

Debatai :

PV 18/05/2017 - 8
CRE 18/05/2017 - 8

Balsavimas :

PV 18/05/2017 - 11.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0222

Priimti tekstai
PDF 370kWORD 48k
Ketvirtadienis, 2017 m. gegužės 18 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje
P8_TA(2017)0222A8-0139/2017

2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija „Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje“ (2016/2302(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1), taip pat į deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, susijusius su atitinkamais šio reglamento straipsniais,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto nuomonę, pateiktą Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pranešime dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos (A8-0050/2016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos gairių siekiant skatinti rizikos finansų investicijas(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „Šeštoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“ vystymuisi ir geram valdymui ES regionuose ir miestuose skatinti (COM(2014)0473),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „2007–2013 m. sanglaudos politikos programų ex post vertinimas, ypatingą dėmesį skiriant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF) ir Sanglaudos fondui (SF)“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 30 d. Komisijos ataskaitą dėl 2013 m. gruodžio 31 d. finansinių priemonių, remiamų iš bendrojo biudžeto pagal Finansinio reglamento 140 straipsnio 8 dalį (COM(2014)0686),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos gaires valstybėms narėms, susijusias su Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 42 straipsnio 1 dalies d punktu dėl tinkamų finansuoti valdymo išlaidų ir mokesčių,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos gaires valstybėms narėms, susijusias su BNR 37 straipsnio 7, 8, 9 dalimis dėl pagal finansinę priemonę gaunamos ir kitokios paramos derinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. Komisijos gaires valstybėms narėms, susijusias su BNR 37 straipsnio 2 dalimi dėl ex ante vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos informacinį vadovą vadovaujančiosioms institucijoms „Finansinės priemonės, numatytos pagal 2014–2020 m. ESI fondų programas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „Finansinės priemonės, numatytos pagal Europos struktūrinius ir investicijų fondus. Duomenų apie 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansinių priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pažangą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsniu suvestinės“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „Duomenų apie 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansinių priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pažangą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsniu suvestinė“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „Duomenų apie finansų inžinerijos priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pažangą, apie kurią vadovaujančiosios institucijos informavo vadovaudamosi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 67 straipsnio 2 dalies j punktu, suvestinė“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 13 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Su finansinėmis priemonėmis susijusi veikla“, pridėtą prie dokumento „Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl finansinių priemonių, kurios pagal Finansinio reglamento 140 straipsnio 8 dalį 2014 m. gruodžio 31 d. buvo remiamos bendrojo biudžeto lėšomis“ (SWD(2015)0206),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2015 „Ar finansinės priemonės yra sėkmingas ir perspektyvus įrankis kaimo plėtros srityje?“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2/2012 „Iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuotos MVĮ skirtos finansinės priemonės“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Regionų komiteto nuomonę „Finansinės priemonės teritorinei plėtrai paremti“,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2013 m. kovo mėn. galutinę ataskaitą „Finansinės priemonės: padėties įvertinimas rengiantis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui“,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Finansinės priemonės 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Pirmoji valstybių narių patirtis“, kurį užsakė Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminis skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“ (2016 m. spalio mėn.),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „EIB grupės vaidmens įgyvendinant Europos sanglaudos politiką įvertinimas“, kurį užsakė Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminis skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“ (2016 m. kovo mėn.),

–  atsižvelgdamas į informacinį pranešimą „ES sanglaudos politikos iššūkiai: būsimosios reformos po 2020 m. klausimai“ (Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2016 m. gegužės mėn.),

–  atsižvelgdamas į informacijos suvestinę „Sanglaudos politikos įgyvendinimas 28-iose ES valstybėse narėse“ (Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2015 m. rugsėjo mėn.),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0139/2017),

A.  kadangi peržiūrint ir (arba) tikslinant daugiametę finansinę programą (DFP) ir artėjant 2014–2020 m. programavimo laikotarpio viduriui kilo diskusija dėl dotacijų ir finansinių priemonių, kurias laikotarpiu po 2020 m. ketinama investuoti naudojantis ES biudžeto lėšomis, derinimo;

B.  kadangi „Omnibus“ pasiūlymas (COM(2016)0605) – vienintelė galimybė atlikti įvairius sistemos, kuria reglamentuojamas dabartinis programavimo laikotarpis, laikotarpio vidurio patobulinimus;

C.  kadangi finansinės priemonės apima įvairias priemones ir, atliekant jų vertinimą bei priimant sprendimus dėl jų panaudojimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nuolatinė išsami analizė, susijusi su konkrečių vietos ar regiono ekonomikos arba konkrečios tikslinės grupės poreikių vertinimu;

2007–2013 m. laikotarpis. Patikimas investavimas naudojant dotacijas ir finansines priemones

1.  pripažįsta, jog, nors finansinės priemonės buvo sukurtos iki finansų ir ekonomikos krizės ir krizės ekonominio konteksto požiūriu nebuvo tinkamiausios, Komisijos ataskaitose pateikiama tvirtų įrodymų, kad Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų investicijos naudojant dotacijas ir finansines priemones padarė solidų poveikį ir davė apčiuopiamų rezultatų investuojant ES regionuose: šių investicijų suma siekė 347,6 mlrd. EUR, neskaitant nacionalinio bendro finansavimo ir papildomai mobilizuotų išteklių;

2.  palankiai vertina šiuo metu vykdomas EIB sanglaudos politikos operacijas, matomas metinėse ir sektorių ataskaitose ir atskleidžiančias poveikį MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, infrastruktūrai, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, aplinkai, energetikai ir žemės ūkiui; daro išvadą, kad EIB paskolos siekiant paremti sanglaudos politiką 2007–2013 m. laikotarpiu vertintinos 147 mlrd. EUR, o tai sudaro maždaug 38 proc. visų paskolų ES;

2014–2020 m. laikotarpis. Naujas investicijų etapas naudojantis ESI fondais

3.  palankiai vertina tai, kad, naudodamasi ESI fondais, 2014–2020 m. ES turėtų investuoti 454 mlrd. EUR, o kartu su nacionaliniu bendru finansavimu investicijoms, teikiamu taikant dotacijas ir finansines priemones, suma turėtų padidėti iki 637 mlrd. EUR;

4.  pripažįsta, kad taikant pagal sanglaudos politiką numatytą pasidalijamojo valdymo mechanizmą padidėjo tiek finansinių priemonių (mikrokreditų, paskolų, garantijų, nuosavo ir rizikos kapitalo) apimtis, tiek kokybė; atkreipia dėmesį į dvi pagrindines šios tendencijos priežastis: 2007–2013 m. laikotarpiu sukaupta vertingos ESI fondų lėšų įgyvendinimo naudojant dotacijas ir finansines priemones patirties bei daug ko išmokta, o 2014–2020 m. DFP atspindi po krizės dėl fiskalinių apribojimų kilusią būtinybę taikyti daugiau finansinių priemonių;

5.  pažymi, kad, remiantis skaičiavimais, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo (SF) ir Europos socialinio fondo (ESF) lėšos finansinėms priemonėms 2007–2013 m. laikotarpiu išaugo beveik dvigubai ir sudarė 11,7 mlrd. EUR, o 2014–2020 m. laikotarpiu sudarys 20,9 mlrd. EUR; pažymi, kad dėl to finansinės priemonės apims 6 proc. visų 2014–2020 m. sanglaudos politikos lėšų, kurios siekia 351,8 mlrd. EUR, palyginti su 3,4 proc. 2007–2013 m. skirtos 347 mlrd. EUR sumos;

6.  pažymi, kad SF lėšos siekia maždaug 75 mlrd. EUR, o tai sudaro 11,8 proc. visų finansinėms priemonėms 2014–2020 m. laikotarpiu skirtų lėšų; palankiai vertina tai, kad lėšos padidėjo nuo 70 mlrd. EUR 2007–2013 m. laikotarpiu iki 75 mlrd. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu; pabrėžia, kad SF skiriamos lėšos neturėtų būti mažinamos, nes apie 34 proc. ES gyventojų gyvena SF pagalbą gaunančiuose regionuose;

7.  atkreipia dėmesį į bendrą 5 571,63 mln. EUR sumą, sudaromą įnašų pagal veiksmų programas, kuriuos dabartinės DFP pagrindu iki 2015 m. gruodžio 31 d. finansinėms priemonėms skyrė 21 valstybė narė, taip pat į tai, kad 5 005,25 mln. EUR jos sudaro ERPF ir SF lėšos;

8.  palankiai vertina tai, kad labai svarbūs reglamentavimo pokyčiai, susiję su finansinių priemonių programavimu, įgyvendinimu ir valdymu – pvz., tiesioginės sąsajos su visais 11 teminių tikslų, atitinkamas privalomas ex ante vertinimas, kurį atliekant galima nustatyti rinkos nepakankamumą, specialiai pritaikytų ir supaprastintų standartinių finansinių priemonių ir atskaitomybės mechanizmų sukūrimas – gali daryti nepaprastai teigiamą poveikį sanglaudos politikos įgyvendinimo patrauklumui ir tempui, nes bus sprendžiamas 2007–2013 m. laikotarpiu kilęs teisinio netikrumo klausimas; vis dėlto ragina stengtis užtikrinti, kad šie pakeitimai nepakenktų finansinių priemonių patrauklumui ir jų įgyvendinimo tempui;

Dotacijos ir finansinės priemonės: kaip intervencijos logika nulemia derinį

9.  pabrėžia, kad, nors ESI fondų dotacijomis ir finansinėmis priemonėmis remiami tie patys sanglaudos politikos tikslai, jos nėra pačios sau tikslas ir, taikant pasidalijamojo valdymo mechanizmą, jų intervencijos logika ir taikymas sprendžiant teritorinės plėtros, sektorių ar rinkos poreikių klausimus skiriasi;

10.  pripažįsta, kad, priklausomai nuo projekto tipo, dotacijos, palyginti su finansinėmis priemonėmis, turi įvairių privalumų: jomis remiami pajamas nebūtinai generuojantys projektai, teikiamas finansavimas projektams, dėl įvairių priežasčių negalintiems pritraukti privačiojo arba viešojo finansavimo, jos skiriamos specifiniams naudos gavėjams, klausimams ir regioniniams prioritetams, be to, dėl turimos patirties ir pajėgumų jas naudoti ne taip sudėtinga; pripažįsta, kad kai kuriais atvejais dotacijoms būdingi tam tikri apribojimai: jas naudojant sunku užtikrinti projektų kokybę ir tvarumą, rizikuojama ilgainiui pakeisti viešąjį finansavimą, be to, galimas išstūmimo poveikis potencialių privačių investicijų atžvilgiu net kai projektai yra atsinaujinamojo pobūdžio ir pajėgūs generuoti pajamas paskola grindžiamam finansavimui grąžinti;

11.  pripažįsta, kad finansinės priemonės turi tam tikrų privalumų, pvz., sverto ir atsinaujinamasis poveikis, privataus kapitalo pritraukimas ir konkrečių investicijų spragų užpildymas įgyvendinant aukštos kokybės bankams priimtinus projektus, taigi užtikrinamas maksimalus regioninės politikos įgyvendinimo veiksmingumas ir naudingumas; pripažįsta, kad finansinės priemonės turi tam tikrų trūkumų, dėl kurių gali kirstis su patrauklesnėmis nacionalinėmis ar regioninėmis priemonėmis, t. y. kai kuriuose regionuose jos įgyvendinamos lėčiau, yra sudėtingesnės, ESI fondų lėšomis remiamų finansinių priemonių sverto poveikis mažesnis negu tikėtasi, be to, kai kuriais atvejais jų įgyvendinimo išlaidos ir valdymo mokesčiai didesni; pažymi, kad kai kuriose politikos srityse, pvz., tam tikro tipo viešosios infrastruktūros, socialinių paslaugų, mokslinių tyrimų ir inovacijų arba pajamų negeneruojančių projektų apskritai, pageidautinos investicijos yra dotacijos;

12.  pabrėžia, jog intervencijos logika – ne skiriamoji linija, o sąlyčio taškas norint sudaryti vienodas sąlygas dotacijų ir finansinių priemonių požiūriu, kad įgyvendinant sanglaudos politiką įvairiomis priemonėmis būtų skiriama daugiau dėmesio paramos gavėjams ir užpildomos investicijų spragos; pažymi, kad ESI fondų programavimo kontekste intervencijos logika grindžiama principu „iš apačios į viršų“ ir kad visos valstybės narės bei regionai, savo nuožiūra nustatydami finansinių priemonių ar dotacijų, kaip įgyvendinimo priemonių siekiant prisidėti prie pasirinktų savo atitinkamų veiksmų programų prioritetų, dalį, turėtų toliau svarstyti tai, kas jiems geriausia, nepamiršdami, jog šiam procese dalyvauja ir nepaprastai svarbų atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos; primena, kad būtent vadovaujančiosios institucijos turi savanoriškai spręsti dėl įgyvendinimo požiūriu tinkamiausios finansinės priemonės tipo;

Finansinių priemonių taikymo rezultatai: iššūkiai

13.  pripažįsta finansinių priemonių naudojimo vykdant sanglaudos politikos operacijas svarbą; teigiamai vertina tai, kad finansinių priemonių įgyvendinimo 2015 m. ataskaitose matyti pažanga, nors dabartinis programavimo laikotarpis prasidėjo ir vėlai; vis dėlto pažymi, kad ESI fondų finansinių priemonių įgyvendinimo pažanga labai skiriasi ne tik skirtingose valstybėse narėse, bet ir atitinkamos valstybės narės viduje; primena, kad gerą finansinių priemonių naudojimo patirtį ir poveikį 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu lydėjo įvairios veiklos problemos: operacijos pradėtos vėlai, atliktas netikslus rinkos vertinimas, skyrėsi įsisavinimas regionuose, išmokėjimo lygis apskritai buvo menkas, sverto poveikis mažas, kilo su atsinaujinimu susijusių problemų, valdymo išlaidos ir mokesčiais buvo dideli, o sumos nederamai stambios; primena, kad iki 2015 m., Komisijai pratęsus konkrečius finansinių priemonių įgyvendinimo terminus, pastebėtų trūkumų skaičius buvo sumažintas taikant tikslines priemones;

14.  pažymi, kad vėlavimas įgyvendinti ESI fondų lėšas gali padaryti neigiamą įtaką išmokų rodikliams, atsinaujinimui ir sverto poveikiui, o pastarasis turėtų būti pagrįstas tarptautinių organizacijų, pvz., EBPO, taikoma apibrėžtimi ir metodologija, aiškiai skiriant viešus ir privačius įnašus bei užtikrinant, kad būtų nurodytas tikslus sverto poveikio, kuris įmanomas taikant kiekvieną finansinę priemonę, laipsnis pagal šalį ir regioną; primena, kad vėlavimas 2007–2013 m. laikotarpiu negrįžtamai paskatino mažiau nei optimalius ERPF ir ESF finansinių priemonių taikymo rezultatus; pabrėžia, kad vėlavimas įgyvendinti dėl vėlai prasidėjusios programavimo laikotarpio gali pakenkti ESI fondų finansinių priemonių taikymo rezultatams, o dėl to galėtų būti netiksliai įvertintos išvados laikotarpio pabaigoje; todėl ragina valstybes nares imtis visų reikiamų veiksmų siekiant sušvelninti neigiamą vėlavimo įgyvendinti poveikį, ypač kai tai susiję su riboto finansinių priemonių naudojimo ir poveikio rizika;

15.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, jog esama didelės tikimybės, kad antrojoje dabartinės DFP pusėje vėl prisikaups neapmokėtų sąskaitų, nes tai gali stipriai paveikti ES finansuojamą kitų sričių politiką;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad visoje ES esama didelių skirtumų, susijusių su finansinių priemonių skvarba (taip pat ir ESI fondų bei Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) atveju), pradiniais šių fondų veiklos rezultatais ir numatomu papildomų išteklių sverto poveikiu, taip pat kitomis ES finansuojamomis finansinėmis priemonėmis, taikomomis Sąjungos valstybėse, kurių ekonomika stipriausia, o tai kelia grėsmę sanglaudos politikos tikslams; pabrėžia, kad bendra tokių priemonių sėkmė priklauso nuo to, kaip lengva jas naudoti, ir nuo valstybių narių gebėjimo valdyti investicijas taikant šias priemones, o tam būtini tikslūs diferencijuoti rodikliai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti realų jų poveikį sanglaudos politikai;

Supaprastinimas, sąveika ir techninė pagalba: sprendimai

17.  palankiai vertina Komisijos veiksmus optimizuojant reglamentavimą ir mažinant biurokratinę naštą; pabrėžia, kad, nepaisant teigiamų pokyčių, sudėtingumas niekur nedingo, o tokie klausimai, kaip ilgai trunkantis pasirengimas ir administracinė našta gavėjams, neskatina naudoti finansinių priemonių; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su EIB, Europos investicijų fondu (EIF) ir vadovaujančiosiomis institucijomis, kad būtų galima kur kas paprasčiau derinti ESI fondų mikrokreditus, paskolas, garantijas, nuosavą ir rizikos kapitalą, kartu užtikrinant skaidrumą, demokratinę priežiūrą, atskaitomybę ir kontrolę;

18.  pažymi, kad kai kuriomis nuostatomis ribojamas operacijų su finansinėmis priemonėmis lankstumas; pažymi, kad itin apsunkinančios yra valstybės pagalbos taisyklės, ypač kai dotacijos derinamos su finansinėmis priemonėmis; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą valstybės pagalbos sistemą ir toliau nagrinėti galimybes supaprastinti atitiktį valstybės pagalbos nuostatoms visais trimis – vadovaujančiųjų institucijų, fondų fondo ir finansinių tarpininkų – lygmenimis; ragina sudaryti vienodas sąlygas valstybės pagalbos taisyklių srityje visų finansinių priemonių atveju, siekiant vengti lengvatų kai kuriems finansavimo šaltiniams kitų šaltinių nenaudai, ypač MVĮ rėmimo srityje;

19.  pabrėžia, kad svarbu atlikti finansinių priemonių, įskaitant EIB grupės operacijų, susijusių su sanglaudos politika, auditą; pažymi, kad audito veikla apima visą ESI fondų ciklą; ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas įvardyti supaprastinimo ir sąveikos galimybes vykstant audito procesui; todėl ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti lyginamajai dotacijų ir finansinių priemonių analizei, taip pat tolesniam gebėjimų ugdymui, audito metodologijai ir audito procesų gairėms, kad nedidėtų finansinė ir administracinė našta paramos gavėjams;

20.  pažymi, kad dotacijų ir finansinių priemonių derinimas turi neištyrinėto potencialo; pabrėžia, kad be gairių valdžios institucijoms būtina toliau paprastinti ir derinti taisykles, susijusias su skirtingų ESI fondų derinimu, taip pat su ESI fondų ir tokių priemonių, kaip programa „Horizontas 2020“ ir ESIF, derinimu; ragina užtikrinti geresnį reglamentavimą, t. y. aiškias, nuoseklias ir koncentruotas taisykles reglamentavimui palengvinti skatinant derinti išlaidas, skiriamas daugiau negu pagal vieną tos pačios finansinės priemonės programą, kaip minėta pirmiau, taip pat sudarant galimybę derinti mikrofinansų priemones, susijusias su ESF operacijomis, ir toliau paprastinti viešuosius pirkimus atrenkant finansų tarpininkus bei kuriant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes; ragina užtikrinti didesnį skirtingų strategijų suderinamumą; pabrėžia, kad, derinant ES fondų dotacijas ir finansines priemones su kitais finansavimo šaltiniais, finansavimo struktūra gali tapti patrauklesnė paramos gavėjams bei viešojo ir privačiojo sektoriaus investuotojams, nes būtų užtikrintas geresnis rizikos pasidalijimas ir projektų rezultatai ir, savo ruožtu, priemonėmis galėtų būti užtikrinamas ilgalaikis augimo potencialas;

21.  pažymi, kad finansinių priemonių įsisavinimas gali būti pagerintas taikant investicijų partnerystes ir kad viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės gerina finansavimo šaltinių sąveiką bei palaiko reikiamą privačių ir viešų interesų pusiausvyrą; pabrėžia, kad taip pat turėtų būti skatinamas finansinių priemonių naudojimas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir integruotų teritorinių investicijų (ITI) iniciatyvų kontekste;

22.  teigiamai vertina esamą techninės pagalbos praktiką, kurią Komisija ir EIB grupė vykdo naudodamosi platforma FI-COMPASS; apgailestauja, kad paramos vietoje paslaugos valdžios institucijoms ir ypač finansinių priemonių, įskaitant ESIF, gavėjams yra ribotos, o nemažai vietos ir regionų valdžios institucijų, siekdamos veiksmingai pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, susidūrė su techniniais sunkumais ir nepakankama kompetencija bei praktine patirtimi; ragina užtikrinti techninę pagalbą: ji pirmiausia turėtų būti tiesiogiai nukreipta į vietos ar regionų suinteresuotuosius subjektus, taip pat visas susijusias šalis, tačiau neturėtų būti naudojama nacionalinių valdžios institucijų veiklai finansuoti; be to, ragina Komisiją ir EIB parengti bendrą techninės pagalbos planą, kuris apimtų finansinę ir nefinansinę patariamąją veiklą, ypač stambių projektų klausimais, taip pat gebėjimų ugdymą, mokymus, paramą bei žinių ir patirties mainus; taip pat ragina derinti ekspertines žinias (įskaitant teisines konsultacijas) sanglaudos politikos reglamentų, finansinių produktų, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų klausimais, kurios būtų skirtos nacionalinėms valdžios institucijoms, fondų valdytojams ir paramos gavėjams, ir kartu pabrėžia, kad svarbu vengti besikartojančių struktūrų;

23.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį ESI fondų investicijų matomumą ir aiškiai pabrėžti, kad jos susijusios su ES finansavimu; taip pat ragina užtikrinti tinkamą informavimo ir komunikacijos ES finansavimo galimybių klausimais veiklą, kad viešasis ir privatusis sektorius būtų raginamas pasinaudoti šiomis galimybėmis ir būtų orientuojamasi į galimus paramos gavėjus, o ypač jaunimą;

Teisingo finansavimo derinio laikotarpiu po 2020 m. ir sanglaudos politikos ateities linkme

24.  pripažįsta, kad tokie iššūkiai kaip migracija ir saugumas ar ES tebevykstantys ir ateityje vyksiantys politiniai pokyčiai neturėtų turėti neigiamos įtakos investicijoms pagal sanglaudos politiką ar jos tikslams ir laukiamiems rezultatams, ypač pasibaigus dabartiniam programavimo laikotarpiui;

25.  pripažįsta, kad tiek dotacijos, tiek finansinės priemonės atlieka konkretų vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką, tačiau, siekiant penkių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ pažangiam, tvariam ir įtraukiam augimui užtikrinti tikslų, jų dėmesio centras tas pats, kaip ir 11 teminių tikslų; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad finansinės priemonės nepakeistų dotacijų, kaip pagrindinės sanglaudos politikos priemonės, ir kartu pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad lėšos galėtų atsinaujinti ir būtų prieinamos reinvestuoti atsižvelgiant į sektorius ir veiksmus, kurie jomis gali būti remiami;

26.  pabrėžia, kad finansinės priemonės geriau įgyvendinamos puikiai išsivysčiusiuose regionuose ir miestų zonose, kur geriau išvystytos finansų rinkos, tačiau atokiausi regionai ir regionai, kuriuose didelis suderintas nedarbo lygis bei menkas gyventojų tankis, sunkiai pritraukia investicijas, o naudojant dotacijas, savo ruožtu, sprendžiami regioniniai struktūriniai ir subalansuoto regionų finansavimo klausimai; pažymi, kad finansinių priemonių sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių, taigi remiantis vienu kriterijumi negalima daryti jokių bendrų išvadų; pažymi, kad privalomi tikslai, susiję su finansinių priemonių naudojimu įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m., negali būti laikomi perspektyvia galimybe; pažymi, kad finansinių priemonių dalies didinimas neturėtų paveikti nekompensuojamų finansinių įnašų, nes taip būtų pažeista pusiausvyra; pabrėžia, kad dotacijos turi vyrauti ne vienoje viešosios politikos srityje, o finansinės priemonės gali jas papildyti visapusiškai laikantis atitinkamo ex ante vertinimo ir rinkos analizės; ragina toliau skatinti naudoti finansines priemones įgyvendinant INTERREG programas, kad jos labiau atitiktų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslus;

27.  primena, kad, remiantis esama ESI fondų įgyvendinimo patirtimi, tais atvejais, kai finansavimas apima dotacijų ir finansinių priemonių derinį, sprendžiamos konkrečioms šalims aktualios problemos bei pildomos socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos spragos; pabrėžia, kad derinant finansavimą vienas visiems tinkamas sprendimas neįmanomas dėl įvairių veiksnių: regiono geografijos, politikos srities, paramos gavėjo tipo ir dydžio, administracinių gebėjimų, rinkos sąlygų, konkuruojančių priemonių buvimo, verslo aplinkos, taip pat fiskalinės ir ekonominės padėties;

o
o   o

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 281.
(5) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0321.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0384.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.
(9) OL C 19, 2014 1 22, p. 4.

Teisinis pranešimas