Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2304(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0201/2017

Pateikti tekstai :

A8-0201/2017

Debatai :

PV 12/06/2017 - 15
CRE 12/06/2017 - 15

Balsavimas :

PV 13/06/2017 - 5.1
CRE 13/06/2017 - 5.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0245

Priimti tekstai
PDF 375kWORD 50k
Antradienis, 2017 m. birželio 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Partnerių dalyvavimo ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiklos rezultatų matomumo didinimas
P8_TA(2017)0245A8-0201/2017

2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl didesnio partnerių dalyvavimo ir matomumo užtikrinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumą (2016/2304(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174, 175 ir 177 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. Tarybos išvadas dėl komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį pateiktos ataskaitos vertinimas“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Vėlavimas įgyvendinant ESI fondų veiksmų programas. Poveikis sanglaudos politikai ir tolesni veiksmai“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl naujų teritorinio vystymosi priemonių 2014–2020 m. sanglaudos politikoje: integruota teritorinė investicija (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas dėl sanglaudos politikos ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų rezultatų ir naujų elementų(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Užtikrinant sanglaudos politikos matomumą: informacijos ir komunikacijos taisyklės 2014–2020 m.“(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjį Komisijos užsakymu Eurobarometro atliktą greitąją apklausą Nr. 423 „Kiek piliečiai žino apie ES regioninę politiką ir kaip ją vertina“(9),

–  atsižvelgdamas į už regioninę ir miestų politiką atsakingo Komisijos nario Johanneso Hahno prašymu Luco van den Brandės 2014 m. spalio mėn. parengtą ataskaitą „Daugiapakopis valdymas ir partnerystė“(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Regionų komiteto 2016 m. komunikacijos planą „Regionų ir miestų ryšiai stiprina Europą“(11),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Komisijos užsakymu atliktą tyrimą „Partnerystės principo ir daugialypio valdymo įgyvendinimas 2014–2020 m. ESI fonduose“(12),

–  atsižvelgdamas į programos „Interreg Europe“ sekretoriato pranešimą „Projekto komunikacijos strategijos kūrimas“(13),

–  atsižvelgdamas į Lenkijos ekonomikos plėtros ministerijos užsakymu parengtą ataskaitą „Kokios naudos gauna 15 ES valstybių Višegrado ketverto šalyse įgyvendinant sanglaudos politiką?“ (ataskaita parengta paskelbus naudos, kurios 15 ES valstybių narių gavo Višegrado ketverto šalyse pradėjus taikyti sanglaudos politiką, ex post vertinimą ir prognozes)(14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovos su skurdu asociacijų tinklo (angl. European Anti-Poverty Network, EAPN) vadovą „Išklausyti piliečius: suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo stiprinimas dėl veiksmingo sprendimų priėmimo. Gairės ES ir nacionalinio lygmens sprendimus priimantiems asmenims“(15),

–  atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) 2014 m. lapkričio mėn. tyrimą „Žinių apie Europą skleidimas savo piliečiams: dabartinė padėtis ir perspektyvos“,

–  atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) 2016 m. balandžio mėn. informacinį pranešimą „Tyrimas Regioninės plėtros komitetui: DFP laikotarpio vidurio peržiūra ir sanglaudos politika“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ERPF ir Sanglaudos fondo 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinimas“ (SWD(2016)0318),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A8-0201/2017),

A.  kadangi sanglaudos politika reikšmingai prisidėta prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo bei skirtumų tarp ES regionų mažinimo;

B.  kadangi, kaip parodė ne viena ataskaita ir nepriklausomas vertinimas, ES pagal sanglaudos politiką skirtos lėšos turi teigiamą poveikį ekonomikai ir piliečių gyvenimui, bet ne visada pakankamai gerai pranešama apie rezultatus ir informuotumas apie teigiamą sanglaudos politikos finansavimo poveikį vis dar palyginti nedidelis; kadangi ES sanglaudos politikos pridėtinė vertė viršija jų įrodytą teigiamą ekonominį, socialinį ir teritorinį poveikį, nes ji taip pat rodo valstybių narių ir regionų įsipareigojimą stiprinti Europos integraciją;

C.  kadangi labai svarbus galutinių vartotojų ir pilietinės visuomenės informuotumas apie ES finansuojamas vietos programas, nesvarbu, koks finansavimo lygis konkrečiame regione;

D.  kadangi partnerystės principu ir daugiapakopio valdymo modeliu, kurie grindžiami didesniu valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės veiksmų koordinavimu, galima efektyviai prisidėti prie to, kad būtų geriau informuojama apie ES politikos tikslus ir rezultatus;

E.  kadangi norint užtikrinti viešosios politikos atskaitomybę ir teisėtumą labai svarbus nuolatinis dialogas su pilietine visuomene ir jos dalyvavimas, nes tai suteikia bendros atsakomybės ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumo pojūtį;

F.  kadangi didinant ESI fondų matomumą galima prisidėti prie supratimo apie sanglaudos politikos veiksmingumą gerinimo ir susigrąžinti piliečių pasitikėjimą ir domėjimąsi Europos projektu;

G.  kadangi siekiant padidinti visuomenės dalyvavimą įgyvendinimo procese, itin svarbu, kad būtų nuosekliai teikiama informacija ne tik veiklos pabaigoje, kai informuojama apie konkrečius ESI fondų rezultatus, bet ir veiklos pradžioje siekiant, kad projektų rengėjai sužinotų apie finansavimo galimybes;

H.  kadangi reikėtų daugiau ir geresnių informacijos teikimo ir informavimo kanalų įvairinimo metodų;

Bendrieji aspektai

1.  pabrėžia, kad sanglaudos politika, įgyvendinama pasitelkiant penkis ESI fondus, yra viena pagrindinių viešųjų augimo priemonių, kuria užtikrinamos investicijos į visus ES regionus ir padedama mažinti skirtumus, skatinamas konkurencingumas ir pažangus, tvarus ir integracinis augimas, taip pat padedama gerinti ES piliečių gyvenimo kokybę;

2.  susirūpinęs pažymi, kad visuomenės informuotumas ir supratimas apie ES regioninės politikos veiksmingumą bėgant metams sumažėjo; pateikia nuorodą į 2015 m. rugsėjo mėn. „Eurobarometro“ apklausą Nr. 423, kurios rezultatai rodo, kad vos daugiau nei trečdalis (34 proc.) europiečių teigia girdėję apie ES bendrai finansuojamus projektus, kuriais prisidedama prie gyvenimo kokybės jų gyvenamojoje vietoje gerinimo; pažymi, kad didžioji dalis kaip svarbias politikos sritis minėjo švietimo, sveikatos, socialinės infrastruktūros ir aplinkos politiką; mano, kad ne tik ESI fondų lėšomis finansuojamų projektų kiekybė, bet visų pirma jų kokybė ir pridėtinė vertė, kurią rodo apčiuopiami rezultatai, yra išankstinė teigiamo informavimo apie ESI fondus sąlyga; todėl pabrėžia, kad, siekiant išvengti neveiksmingo lėšų naudojimo, kuris gali padaryti neigiamą reklamą sanglaudos politikai, vertinant, atrenkant, įgyvendinant ir užbaigiant projektus didžiausias dėmesys turi būti kreipiamas į tai, ar buvo pasiekti numatyti rezultatai; atkreipia dėmesį į tai, kad informavimo priemonės turi būti parenkamos ypatingą dėmesį skiriant jų turiniui ir taikymo sričiai, ir dar kartą pabrėžia, kad geriausia reklama padaroma tada, kai parodoma įgyvendinamų projektų svarba ir naudingumas;

3.  pažymi, kad, siekiant sukurti veiksmingas Europos komunikacijos strategijas, skirtas įgyvendinant sanglaudos politiką vykdomų investicijų matomumui užtikrinti, šių investicijų matomumo užtikrinimas turėtų išlikti bendra Komisijos ir valstybių narių atsakomybė; atsižvelgdamas į tai, pažymi valdymo institucijų ir kompetentingų vietos ir regioninės valdžios institucijų, kaip institucinio informavimo užtikrintojų ir paramos gavėjų, vaidmenį, nes, vietoje teikdamos informaciją bei priartindamos Europą prie piliečių, jos yra veiksmingiausia ryšių su piliečiais sąsaja; be to, primena, kad šios valdžios institucijos geriausiai išmano vietos ir regionų padėtį bei poreikius ir kad norint padidinti matomumą reikia dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti informavimą ir skaidrumą visuomenės lygmeniu;

4.  pažymi, kad siekiant politikai suteikti daugiau matomumo reikia vykdyti dvilypį informavimo ir bendravimo su partneriais procesą; be to, pabrėžia, kad susiduriant su sudėtingais iššūkiais ir siekiant užtikrinti teisėtumą bei pasiūlyti veiksmingas ilgalaikes išeitis, valdžios institucijos, atsižvelgdamos į partnerystės principą, turi įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus į visus derybų dėl partnerystės susitarimo ir veiklos programų bei jų įgyvendinimo etapus; be to, pabrėžia, kad reikia sustiprinti valdžios institucijų institucinius gebėjimus ir partnerių, ir dar kartą pabrėžia, kad Europos socialinis fondas (ESF) galėtų atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje;

5.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog nustatyta, kad valstybių narių padaryta pažanga racionalizuojant administracines procedūras platesnio regioninių ir vietos partnerių, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius bei pilietinei visuomenei atstovaujančius organus, įtraukimo ir dalyvavimo požiūriais yra nevienoda; primena socialinio dialogo svarbą šiuo požiūriu;

Iššūkiai, į kuriuos reikia reaguoti

6.  susirūpinęs nurodo, kad stiprėja euroskepticizmas ir prieš Europos Sąjungą nukreipta populistinė propaganda, iškraipanti informaciją apie Sąjungos politikos priemones, ir ragina Komisiją ir Tarybą išnagrinėti pagrindines to priežastis ir spręsti šią problemą; todėl pabrėžia, kad reikia skubiai parengti veiksmingesnes komunikacijos strategijas, užtikrinant piliečiams suprantamą kalbą ir siekiant sumažinti atotrūkį tarp ES ir jos piliečių, įskaitant bedarbius ir asmenims, kuriems gresia socialinė atskirtis, naudojantis įvairiomis žiniasklaidos platformomis vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, kuriomis būtų galima užtikrinti, jog piliečiams būtų tiksliai ir nuosekliai pranešama apie Europos projekto pridėtinę vertę jų gyvenimo kokybės ir gerovės požiūriu;

7.  ragina Europos Komisiją ir Tarybą išnagrinėti priemonių, kurios taikomos pagal dabartinę sistemą ir kurios bus taikomos po 2020 m. sanglaudos politikos reformos ir kuriomis siekiama sustiprinti ryšį su Europos semestru bei įgyvendinti struktūrines reformas vykdant ESI fondų lėšomis finansuojamas programas, poveikį ES politikos suvokimui;

8.  pripažįsta, kad teisinėje sistemoje yra apribojimų tinkamam sanglaudos politikos matomumui užtikrinti; pabrėžia, kad dėl tokių apribojimų įvairūs suinteresuotieji subjektai informavimą apie apčiuopiamus rezultatus ne visada laiko prioritetu; mano, kad rekomenduojama informavimo apie apčiuopiamus rezultatus veikla turėtų būti nuolat atnaujinama; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad techninė ESI fondų pagalba neapima atskiro komunikacijai skirto finansinio paketo nei Sąjungos, nei valstybių narių lygmeniu; tačiau pabrėžia valdymo institucijų ir paramos gavėjų atsakomybę reguliariai stebėti, ar laikomasi Bendrųjų nuostatų reglamento 115 straipsnyje ir XII priede nustatytų reikalavimų, susijusių su informavimo ir komunikacijos veikla;

9.  dar kartą pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio supaprastinti taisykles, kuriomis reglamentuojamas sanglaudos politikos įgyvendinimas, bei poreikio ir toliau laikytis patikimo ir skaidraus finansų valdymo ir kovoti su sukčiavimu, kartu tinkamai informuojant apie tai visuomenę; atsižvelgdamas į tai, primena, kad, siekiant neduoti pagrindo visuomenės nepasitikėjimui valdymo institucijoms ir vietos valdžios institucijoms, reikia aiškiai atskirti pažeidimus nuo sukčiavimo; be to, primygtinai pabrėžia būtinybę supaprastinti ir sumažinti paramos gavėjams administracinę naštą, nedarant poveikio būtinoms kontrolės priemonėms ir auditams;

10.  pažymi, kad itin svarbu skatinti atsakomybę už vykdomą politiką ir vietos, ir regioniniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai siekiama rezultatų ir veiksmingai apie juos informuojama; palankiai vertina tai, kad, kaip patvirtinta neseniai paskelbtame Komisijos tyrime, partnerystės principu prisidedama prie Europos viešosios politikos priemonių įgyvendinimo; vis dėlto pažymi, kad kai kuriais atvejais sutelkti partnerius tebėra gana sunku, nes formaliai partnerystės principas yra įgyvendinamas, tačiau jis nesudaro sąlygų realiai dalyvauti valdymo procese; primena, kad reikia dėti daugiau pastangų ir investuoti daugiau išteklių į partnerių įtraukimą, taip pat keitimąsi patirtimi naudojantis partnerių dialogo platformomis, siekiant dar ir to, kad jie taptų ES finansavimo galimybių ir sėkmės daugikliais;

11.  taip pat primena, kad pagal sanglaudos politiką vykdomos investicijos yra ilgalaikio ir strateginio pobūdžio, o tai reiškia, kad kartais rezultatai juntami ne iš karto, o tokia padėtis sanglaudos politikos priemonių matomumui, ypač lyginant su kitomis Sąjungos priemonėmis, pvz., Europos strateginių investicijų fondu (ESIF); dėl to primygtinai ragina, kad informavimo veikla, kai tinkama, būtų tęsiama dar ketverius metus po projekto užbaigimo; pabrėžia, kad tam tikrų investicijų (ypač investicijų į žmogiškąjį kapitalą) rezultatai yra mažiau matomi ir juos sunkiau kiekybiškai įvertinti nei „fizinių“ investicijų rezultatus, ir ragina atlikti išsamesnį ir diferencijuotą ilgalaikio sanglaudos politikos poveikio piliečių gyvenimui vertinimą; be to, mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti ex post vertinimui ir informavimui apie ESI fondų įnašą į Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, nes tai ilgalaikė Europos vystymosi strategija;

12.  pažymi svarbų žiniasklaidos priemonių vaidmenį informuojant piliečius apie įvairias ES politikos kryptis ir ES reikalus apskritai; tačiau apgailestauja, kad žiniasklaida pagal ES sanglaudos politiką vykdomoms investicijoms skiria palyginti nedaug dėmesio; pažymi, kad reikia parengti žiniasklaidai skirtas informavimo kampanijas ir komunikacijos strategijas, kurios būtų pritaikytos prie dabartinių informacinių iššūkių ir kurias vykdant informacija būtų teikiama prieinamai ir patraukliai; pabrėžia būtinybę pasinaudoti didėjančia socialinės žiniasklaidos įtaka, skaitmeninės pažangos teikiamais privalumais ir skirtingais esamais žiniasklaidos kanalais ir geriau juos išnaudoti propaguojant ESI fondų teikiamas galimybes ir jais naudojantis pasiektus rezultatus;

Informavimo ir partnerių dalyvavimo gerinimas 2014–2020 m. laikotarpio antrojoje pusėje

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares ES lygmeniu geriau koordinuoti ir padaryti prieinamesnes šiuo metu taikomas informavimo priemones, siekiant spręsti ES darbotvarkei poveikį turinčius klausimus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu teikti gaires, kuriose būtų išdėstyti būdai ir metodai, kaip veiksmingai informuoti apie apčiuopiamus sanglaudos politikos rezultatus kasdieniam ES piliečių gyvenimui; ragina valdymo institucijas ir paramos gavėjus aktyviai ir sistemingai teikti informaciją apie politikos rezultatus, naudą ir ilgalaikį poveikį, atsižvelgiant į skirtingus projektų įgyvendinimo etapus;

14.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tradicinėmis ir naujoviškomis žiniasklaidos priemonėmis pateikiamos informacijos kiekį ir kokybę, vien tik Komisijos logotipo projektų aprašų lentelėse nebepakanka; ragina Komisiją sukurti veiksmingesnes atpažinimo priemones;

15.  palankiai vertina šiuo metu vykdomą konkrečią informavimo veiklą, kaip antai kampanija „Europa mano regione“, Komisijos internetinė programa „ES biudžetas rezultatams“, bendradarbiavimą su asociacija „CIRCOM Regional“(16) ir neseniai įsteigto Europos solidarumo korpuso teikiamas galimybes; be to, pabrėžia tinklo „Europe Direct“ informacijos centrų atliekamą vaidmenį teikiant decentralizuotą informaciją, siekiant padidinti informuotumą apie sanglaudos politikos poveikį ir vietos, ir regioniniu lygmeniu; be to, pažymi, kad reikia sutelkti pastangas, siekiant paskatinti studentus ir žurnalistus padėti skleisti informaciją ir užtikrinti, kad informavimo kampanijos būtų vykdomos laikantis geografinės pusiausvyros;

16.  pažymi, kad būtina pakoreguoti Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytą informavimo tvarką; ragina Komisiją apsvarstyti atskiro komunikacijai, kaip techninės pagalbos daliai, skirto finansinio paketo sukūrimo pridėtinę vertę ir, jei reikia, sanglaudos politikos projektams taikyti daugiau privalomų viešumo ir informavimo reikalavimų; ragina Komisiją 2017 m. pateikti aiškias gaires, kaip dabartiniu finansavimo laikotarpiu techninę pagalbą būtų galima panaudoti komunikacijai, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą vietos ir regioninėms valdžios institucijoms ir kitiems paramos gavėjams; be to, dar kartą pabrėžia, kad įprasti komunikacijos ir reklamos standartai tinka struktūrinių ir technologinių investicijų atveju, tačiau nėra tokie veiksmingi sunkiau apčiuopiamų investicijų į žmogiškąjį kapitalą atveju;

17.  pabrėžia, kad ES sanglaudos politikos prioritetų hierarchijoje komunikacijai būtina suteikti didesnę svarbą, visų pirma tarp valdymo personalo narių, kurie nėra tiesiogiai atsakingi už komunikaciją, taip pat reikia įtraukti komunikaciją į įprastą ESI fondų procedūrą; prašo daugiau profesionalumo komunikacijos srityje, ypač orientuojantis į vietos lygmenį ir vengiant ES žargono;

18.  palankiai vertina Komisijos atliktą 2007–2013 m. laikotarpio sanglaudos politikos programų ex post vertinimą, kuris yra puikus informavimo apie pasiektus rezultatus ir padarytą poveikį šaltinis; atkreipia dėmesį į Višegrado ketverto šalių iniciatyvą dėl sanglaudos politikos 15 ES valstybių narių sukuriamų šalutinių veiksnių(17) ir ragina Komisiją parengti išsamesnio nešališko tyrimo, vykdytino visų 28 ES valstybių narių lygmeniu, projektą; toliau primygtinai ragina Komisiją diferencijuoti savo komunikacijos strategijas, taikomas paramą teikiančioms ir paramą gaunančioms valstybėms narėms, ir pabrėžti, kuo konkrečiai sanglaudos politika naudinga realiajai ekonomikai, kaip skatinamas verslumas ir novatoriškumas, kuriamos naujos darbo vietos visuose ES regionuose ir gerinama visuomeninė ir ekonominė infrastruktūra – tiek dėl tiesioginių investicijų, tiek dėl tiesioginio ir netiesioginio eksporto (šalutinių veiksnių);

19.  ragina Komisiją ir valdymo institucijas nustatyti būdus, kuriais informaciją būtų galima teikti lengviau ir standartiškiau, skatinti keitimąsi žiniomis ir gerąja patirtimi komunikacijos strategijų srityje, kad būtų galima geriau pasinaudoti esama patirtimi, ir padidinti finansavimo galimybių skaidrumą ir matomumą;

20.  palankiai vertina tai, kad šiuo programavimo laikotarpiu pradėta naudoti sanglaudos atrankos elektroninė programa („e-sanglauda“), kuria siekiama supaprastinti ir racionalizuoti ESI fondų įgyvendinimą; pažymi, kad „e-sanglauda“ galima veiksmingai prisidėti didinant galimybes pasiekti informaciją, vykdant programos vystymo stebėseną ir kuriant naudingus suinteresuotųjų subjektų ryšius;

21.  mano, kad reikia stiprinti komunikaciją pasitelkiant naujus žiniasklaidos kanalus, o tam reikės skaitmeninėms ir socialinės žiniasklaidos platformoms skirtos strategijos, kurios laikantis piliečiai būtų informuojami ir jiems būtų suteikiama galimybė išsakyti savo poreikius, siekiant įvairiomis priemonėmis, pvz., interaktyviais internetiniais būdais, pasiekti galutinius vartotojus, sukurti lengviau prieinamą mobiliesiems įrenginiams pritaikytą turinį ir programas, taip pat užtikrinti, kad prireikus informacija būtų pateikiama įvairiomis kalbomis ir pritaikyta skirtingo amžiaus grupėms; prašo, kad valdymo institucijos teiktų atitinkamiems generaliniams direktoratams naujausią informaciją apie finansinius duomenis bei pasiekimus ir investicijas siekiant, kad ESI fondų atvirųjų duomenų platformoje būtų pateikiami lengvai įskaitomi duomenys ir grafikai, kas būtų naudinga žurnalistams; ragina, remiantis apdovanojimo „RegioStars“ pavyzdžiu, pradėti taikyti regionines iniciatyvas, pagal kurias būtų apdovanojami geriausi projektai;

22.  be to, siūlo gerinti dabar vykdomos informavimo veiklos stebėseną ir vertinimą bei įkurti regionines informavimo darbo grupes, apimančias įvairių lygmenų subjektus;

23.  pabrėžia, kad Europos partnerystės elgesio kodekso svarbą ir partnerystės principo vaidmenį didinant bendrą įsipareigojimą vykdyti sanglaudos politiką ir bendrą atsakomybę už ją; ragina vykdant atvirą dialogą stiprinti ryšius tarp valdžios institucijų, galimų paramos gavėjų, privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės bei piliečių ir įgyvendinant projektą pagal poreikį keisti partnerystės dalyvius, taip siekiant užtikrinti, kad kiekvienu proceso etapu bendruomenės interesams atstovautų tinkami partneriai;

24.  teigiamai vertina įgyvendinant ES miestų darbotvarkę pasiūlytą novatorišką daugiapakopio bendradarbiavimo modelį, į kurį įtraukiami įvairūs suinteresuotieji subjektai ir, kai įmanoma, rekomenduoja šį modelį atkartoti įgyvendinant sanglaudos politiką;

25.  pažymi, kad reikia stiprinti tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo komunikacinį aspektą, taip pat ir įgyvendinamų makroekonominių strategijų lygmeniu, kad jos ES piliečiams taptų matomesnės, skleidžiant gerąją patirtį ir žinias apie sėkmingas investicijas bei investavimo galimybes;

Informavimo apie sanglaudos politiką skatinimas po 2020 m.

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti sanglaudos politikos finansavimo patrauklumą toliau paprastinant priemones bei siekiant išvengti perteklinio reglamentavimo ir apsvarstyti galimybę supaprastinti teisės aktus ir gaires, o prireikus –sumažinti jų skaičių, atsižvelgiant į neseniai pateiktą Aukšto lygio grupės supaprastinimo ESI fondų paramos gavėjams stebėsenos klausimais rekomendaciją;

27.  atsižvelgdamas į tai, kaip ES sanglaudos politika prisidedama prie teigiamo Europos integracijos projekto vertinimo, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į projektų paraiškų formas įtraukti privalomą komunikacijai skirtą laukelį, atsižvelgiant į padidėjusį naudojimąsi technine pagalba naudojantis komunikacijai skirtu paketu programos lygmeniu, taip pat prižiūrėti, kad nedaugėtų apribojimų ir užtikrinti reikalingą lankstumą; be to, ragina valdymo ir vietos bei regionines institucijas pagerinti savo informavimo apie galutinius projektų rezultatus kokybę;

28.  pabrėžia, kad būtina skatinti Sąjungos ir piliečių dialogą, iš naujo apmąstyti informavimo kanalus bei strategijas ir, atsižvelgiant į socialinių tinklų ir naujų skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes, apsvarstyti galimybę pranešimus pritaikyti prie vietos ir regioninio konteksto; be to, pabrėžia galimą pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų vaidmenį padedant skleisti informaciją; vis dėlto pabrėžia, kad švietimo turinys yra toks pat svarbus kaip žiniasklaidos strategijos ir reklama pasitelkiant skirtingas platformas;

29.  pabrėžia, kad informavimo ir matomumo atžvilgiu būtinas tolesnis politikos po 2020 m. paprastinimas, be kita ko, pasidalijamojo valdymo ir audito sistemų srityje, siekiant rasti tinkamą pusiausvyrą tarp į rezultatus orientuotos politikos, tinkamo patikrų skaičiaus ir procedūrų paprastinimo;

30.  ragina programavimo laikotarpiu po 2020 m. dar labiau sustiprinti partnerystės principą; yra įsitikinęs, kad aktyvus suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinei visuomenei atstovaujančias organizacijas, įtraukimas į derybų dėl partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo procesą galėtų padėti sustiprinti atsakomybę už politikos įgyvendinimą ir politikos įgyvendinimo skaidrumą, be to, galėtų prisidėti prie geresnio politikos įgyvendinimo ES biudžeto požiūriu; todėl ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įgyvendinti esamus dalyvavimu grindžiamo valdymo modelius, suburti visus atitinkamus visuomeninius partnerius, o suinteresuotuosius subjektus įtraukti į dalyvavimu grindžiamo biudžeto sudarymo procesus, siekiant nustatyti išteklius bendram nacionaliniam, regioniniam ir vietos finansavimui, kai tai tinkama, siekiant padidinti tarpusavio pasitikėjimą ir piliečių dalyvavimą priimant sprendimus dėl viešųjų išlaidų; be to, ragina atlikti paramos gavėjų ir skirtingų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo rezultatų vertinimus, kad būtų surinkti atitinkami duomenys, kurie galėtų padėti pagerinti aktyvų dalyvavimą ir būsimų veiksmų matomumą;

31.  be to, pabrėžia, kad būtina skatinti miesto ir kaimo bendradarbiavimą, siekiant sukurti teritorines miestų ir kaimo vietovių partnerystes, tam visapusiškai pasitelkiant galimą ES fondų ir rėmimosi miesto vietovių patirtimi bei didesniais lėšų valdymo pajėgumais sinergiją;

32.  taip pat primygtinai ragina Komisiją savo informavimo veiksmų plane daugiausiai dėmesio skirti skirtingų generalinių direktoratų, ministerijų ir įvairių lygmenų informuotojų bendradarbiavimo stiprinimui bei tam, kad būtų atliekama tikslinės auditorijos apžvalga, kad būtų rengiami konkrečioms tikslinėms grupėms pritaikyti suprantami pranešimai, o piliečiai būtų tiesiogiai pasiekiami vietos lygmeniu ir geriau informuojami;

33.  šiomis aplinkybėmis pažymi kultūros pokyčių svarbą, nes už informavimą atsakingi visi susiję dalyviai, o paramos gavėjai patys tampa pagrindiniais informuotojais;

34.  be to, prašo Komisijos ir valstybių narių sustiprinti jau esamų komunikacijos ir informavimo tinklų vaidmenį ir poziciją ir naudoti interaktyvią sanglaudos politikos įgyvendinimui skirtą ES e. komunikacijos platformą, kurioje būtų kaupiami visi su ESI fondų projektais susiję duomenys, kuri sudarytų sąlygas galutiniams vartotojams pateikti atsiliepimus apie įgyvendinimo procesą bei pasiektus rezultatus ir kurioje nebūtų apsiribojama glaustu projekto ir patirtų išlaidų aprašymu; mano, kad tokia platforma taip pat sudarytų palankesnes sąlygas įvertinti informavimo apie sanglaudos politiką veiksmingumą;

o
o   o

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir valstybių narių nacionaliniams ir regioniniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 74, 2014 3 14, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0055.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0211.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.
(7) http://www.consilium.europa.eu/press-releases-pdf/2016/11/47244650399_lt.pdf.
(8) http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/information/publications/brochures/2014/ensuring-the-visibility-of-cohesion-policy-information-and-communication-rules-2014-2020.
(9) http://ec.europa.eu/COMMFrontOffice/publicopinion/index.cfm/ResultDoc/download/DocumentKy/67400.
(10) http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/informing/dialog/2014/5_vandenbrande_report.pdf.
(11) http://cor.europa.eu/en/about/Documents/CoR-communication-plan-2016.pdf.
(12) http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/policy/how/studies_integration/impl_partner_report_en.pdf.
(13)http://www.interregeurope.eu/fileadmin/user_upload/events/Rotterdam/pdf/Designing_communication_strategy.pdf.
(14) https://www.strukturalni-fondy.cz/getmedia/fdc8a04e-590d-47ac-9213-760d4ac76f75/V4_EU15_manazerske-shrnuti.pdf?ext=.pdf.
(15) http://www.eapn.eu/images/stories/docs/EAPN-position-papers-and-reports/2014-eapn-handbook-Give-a-voice-to-citizens-Guidelines-for-Stakeholder-Engagement.pdf.
(16) Profesinė Europos regioninių visuomeninių televizijų asociacija.
(17) Lenkijos ekonomikos plėtros ministerijos užsakymu parengta ataskaita „Kokios naudos gauna 15 ES valstybių narių Višegrado ketverto šalyse įgyvendinant sanglaudos politiką?“ (ataskaita parengta paskelbus naudos, kurios 15 ES valstybių narių gavo Višegrado ketverto šalyse pradėjus taikyti sanglaudos politiką, ex post vertinimą ir prognozes).

Teisinis pranešimas