Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2003(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0195/2017

Pateikti tekstai :

A8-0195/2017

Debatai :

PV 14/06/2017 - 20
CRE 14/06/2017 - 20

Balsavimas :

PV 15/06/2017 - 7.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0271

Priimti tekstai
PDF 377kWORD 55k
Ketvirtadienis, 2017 m. birželio 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė
P8_TA(2017)0271A8-0195/2017

2017 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės (2017/2003(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos strategijos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl naujų galimybių mažosioms transporto įmonėms, įskaitant bendradarbiavimu grindžiamus verslo modelius(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 12 d. Tarybos Konkurencingumo ir augimo aukšto lygio darbo grupės posėdį ir Tarybai pirmininkaujančios šalies diskusijų dokumentą minėta tema(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos komunikatą „Interneto platformos ir bendroji skaitmeninė rinka. Europos galimybės ir uždaviniai“ (COM(2016)0288),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 29 d. Konkurencingumo tarybą ir jos rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(5) (Paslaugų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)(6),

–  having regard to atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva)(7),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos įgyvendinimo gairių (SWD(2016)0163),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Regionų komiteto nuomonę „Bendro vartojimo ekonomika ir internetinės platformos. Bendras miestų ir regionų požiūris“(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl bendro vartojimo ekonomikos(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0195/2017),

A.  kadangi bendro vartojimo ekonomika pastaraisiais metais sparčiai augo: didėjo naudotojų ir sandorių skaičius ir pajamos, todėl keitėsi gaminių ir paslaugų teikimo būdai ir daugelyje sričių įsitvirtinę verslo modeliai susidūrė su iššūkiais;

B.  kadangi bendro vartojimo ekonomika Europos Sąjungos piliečiams teikia socialinės naudos;

C.  kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga ir, vadovaujantis 2014 m. duomenimis, jos sudaro 99,8 proc. visų ne finansinio sektoriaus įmonių bei suteikia dvi iš trijų visų darbo vietų;

D.  kadangi tik 1,7 proc. ES įmonių visapusiškai naudojasi pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis, o 41 proc. jomis nesinaudoja visai; kadangi siekiant išlaikyti ir padidinti ES konkurencingumą būtinas visų veiklos sektorių skaitmeninimas;

E.  kadangi iš neseniai Komisijos atlikto tyrimo matyti, kad 17 proc. Europos vartotojų naudojosi bendro vartojimo ekonomikos teikiamomis paslaugomis, o 52 proc. žino apie teikiamas paslaugas(12);

F.  kadangi nėra oficialių statistinių duomenų apie užimtumo bendro vartojimo ekonomikoje mastą;

G.  kadangi bendro vartojimo ekonomika teikia galimybių į darbo rinką patekti jaunimui, migrantams, ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams ir vyresnio amžiaus asmenims;

H.  kadangi bendro vartojimo ekonomikos modeliai gali padėti skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje ir ekonomikoje, sudarant galimybes rinktis lanksčių formų verslą ir darbą;

I.  kadangi neseniai paskelbtas Komisijos komunikatas „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ yra geras atskaitos taškas, siekiant šį sektorių veiksmingai skatinti ir reglamentuoti, todėl į tolimesnį nagrinėjimą ir rekomendacijas šioje srityje būtina įtraukti lyčių lygybės aspektą ir atspindėti atitinkamų kovos su diskriminacija teisės aktų nuostatas;

J.  kadangi socialinio teisingumo ir apsaugos skatinimas, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje, taip pat yra ES vidaus rinkos tikslai;

Bendrosios aplinkybės

1.  teigiamai vertina komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ ir pabrėžia, kad jis turėtų būti laikomas pirmu žingsniu siekiant parengti subalansuotą, išsamesnę ir plataus užmojo ES bendro vartojimo strategiją;

2.  mano, kad atsakingai išplėtota bendro vartojimo ekonomika teiks didelių galimybių piliečiams ir vartotojams, kurie gaus naudos iš didesnės konkurencijos, pritaikytų paslaugų, didesnio pasirinkimo ir mažesnių kainų; pabrėžia, kad augimą šiame sektoriuje skatina vartotojai, o augimas vartotojams leidžia atlikti aktyvesnį vaidmenį;

3.  pabrėžia, kad reikia leisti verslui augti panaikinant kliūtis, dubliavimą ir susiskaidymą, kuris trukdo tarpvalstybiniam vystymui;

4.  ragina valstybes nares suteikti teisinio aiškumo ir bendro vartojimo ekonomikos nelaikyti grėsme tradicinei ekonomikai; pabrėžia, kad svarbu reglamentuoti bendro vartojimo ekonomiką taip, kad jai būtų sukuriamos palankios sąlygos ir ji būtų skatinama, o ne suvaržoma;

5.  pritaria, kad bendro vartojimo ekonomika sukuria naujų ir patrauklių verslo galimybių bei darbo vietų ir užtikrinti augimą; dažnai ši ekonomikos rūšis atlieka svarbų vaidmenį paverčiant ekonomikos sistemą ne tik veiksmingesne, bet ir tvaresne socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu, sukurdama sąlygas geriau paskirstyti išteklius ir turtą, kurie priešingu atveju yra nepakankamai panaudojami, ir tokiu būdu prisideda prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos;

6.  pat pripažįsta, kad bendro vartojimo ekonomika gali daryti didelį poveikį seniai įsitvirtinusiems verslo modeliams daugelyje strateginių sektorių, pvz. transporto, apgyvendinimo, maitinimo pramonės, paslaugų, mažmeninės prekybos ir finansų sektoriuose; supranta iššūkius, kylančius dėl skirtingų teisinių standartų taikymo panašiems ūkio subjektams; mano, kad bendro vartojimo ekonomika vartotojams suteikia galių, sukuria naujas užimtumo ir mokestinių prievolių vykdymo galimybes, tačiau pabrėžia, kad vis tik svarbu užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, visapusiškai paisyti darbuotojų teisių ir mokestinių prievolių; pripažįsta, kad bendro vartojimo ekonomika daro poveikį ir miesto, ir kaimo aplinkai;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad verslininkams, vartotojams ir valdžios institucijoms trūksta aiškumo, kaip tam tikrose srityse taikyti galiojančius teisės aktus ir taip pat atkreipia dėmesį į poreikį šalinti reglamentavimo neaiškumus, ir yra susirūpinęs dėl to, kad galima bendrosios rinkos susiskaidymo rizika; yra įsitikinęs, kad, jei šie pokyčiai nebus deramai suvaldyti, jie lems teisinį neaiškumą, susijusį su taikomomis taisyklėmis, ir asmens teisių bei vartotojų apsaugos suvaržymus; mano, kad reguliavimas turi būti pritaikytas skaitmeniniam amžiui ir yra labai susirūpinęs dėl neigiamo poveikio, kurį teisinis netikrumas ir taisyklių sudėtingumas daro bendro vartojimo ekonomikoje dalyvaujantiems Europos startuoliams ir ne pelno organizacijoms;

8.  mano, jog, sukurta dinamiška, aiški, jei reikia, suderinta teisinė aplinka ir vienodų sąlygų nustatymas yra svarbiausia sąlyga, siekiant užtikrinti, kad bendro vartojimo ekonomika ES suklestėtų;

Bendro vartojimo ekonomika ES

9.  pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomiką reikia vertinti ne tik kaip naujų verslo modelių prekėms ir paslaugoms teikti rinkinį, bet ir kaip naują ekonomikos ir visuomenės tarpusavio integracijos formą, pagal kurią siūlomos paslaugos yra grindžiamos įvairiomis santykių, kurie sujungia ekonominius santykius su socialiniais santykiais, rūšimis ir kai sukuriamos naujos bendruomenių rūšys ir nauji verslo modeliai;

10.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomika Europoje turi tam tikrų specifinių bruožų, ji taip pat atspindi Europos verslo struktūrą, kurią daugiausia sudaro MVĮ ir labai mažos įmonės; pabrėžia, kad būtina užtikrinti verslo aplinką, kurioje bendradarbiavimo platformos galėtų plėstis ir tapti labai konkurencingomis pasaulinėje rinkoje;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos verslininkai demonstruoja stiprų polinkį socialiniais tikslais kurti bendradarbiavimu grindžiamas platformas, ir pripažįsta, jog didėja susidomėjimas bendro vartojimo ekonomika, pagrįsta bendradarbiaujamojo verslo modeliais;

12.  pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią bet kokios formos diskriminacijai, kad būtų užtikrinta veiksminga vienoda galimybė naudotis bendradarbiavimu grindžiamomis paslaugomis;

13.  mano, kad tos pagal bendro vartojimo ekonomiką teikiamos paslaugos, kurios yra viešai reklamuojamos ir teikiamos siekiant pelno, patenka į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(13), taikymo sritį ir todėl jas teikiant turėtų būti laikomasi vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo;

ES teisės sistema: lygiaverčiai subjektai, vartotojai, bendradarbiavimo platformos

14.  pripažįsta, kad, nors tam tikroms bendro vartojimo ekonomikos dalims yra taikomas reguliavimas, įskaitant vietos ir nacionaliniu lygiu, tačiau kitos dalys gali patekti į šios direktyvos reglamentavimo dviprasmybių sritį, nes ne visada visiškai aišku, kurios ES teisės normos yra taikomos, o tokiu būdu susidaro dideli skirtumai tarp valstybių narių, atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos taisykles bei praktiką, ir todėl skaidoma bendroji rinka;

15.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą spręsti šio susiskaidymo problemą, tačiau apgailestauja dėl to, kad jos komunikate pakankamai nepaaiškinama apie esamų ES teisės aktų pritaikomumą skirtingiems bendro vartojimo ekonomikos modeliams; pabrėžia, kad valstybės narės turi paspartinti esamų teisės aktų įgyvendinimą ir ragina Komisiją siekti sukurti vykdymo užtikrinimo sistemą ir remti valstybių narių pastangas, ypač dėl vartotojų teisių acquis ir Paslaugų direktyvos; todėl ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant pažeidimo procedūromis tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės aktas įgyvendinamas neteisingai arba nepakankamai;

16.  pabrėžia, kad patekimo į rinką reikalavimai bendradarbiavimo platformoms ir paslaugų teikėjams turi būti privalomi, pagrįsti ir proporcingi, kaip numatyta Sutartyse ir antrinėje teisėje, taip pat jie turi būti paprasti ir aiškūs; pabrėžia, kad šis vertinimas turėtų priklausyti nuo to, ar paslaugą teikia profesionalai ar privatūs asmenys, o lygiaverčiams paslaugų teikėjams turėtų būti taikomi ne tokie griežti teisiniai reikalavimai, tačiau turi būti užtikrinami kokybės standartai ir aukštas vartotojų apsaugos lygis, ir taip pat turėtų būti atsižvelgiama į sektorių skirtumus;

17.  pripažįsta, kad verslui palanki, sveikos konkurencijos ir skaidri aplinka, atsižvelgiant į teisės aktų pokyčius, yra būtina įsitvirtinusių veiklos vykdytojų, naujų veiklos vykdytojų ir su skaitmeninėmis platformomis susijusių paslaugų ir bendro vartojimo ekonomikos vystymuisi; sutinka, kad vertinant patekimo į rinką reikalavimus, atsižvelgiant į Paslaugų direktyvos nuostatas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į konkrečias bendro vartojimo ekonomikos verslo modelių savybes;

18.  ragina Komisiją veikti kartu su valstybėms narėms rengiant tolesnes gaires, kuriomis siekiama nustatyti veiksmingus lygiaverčių subjektų ir profesionalų atskyrimo kriterijus – tai itin svarbu siekiant užtikrinti teisingą bendro vartojimo ekonomikos plėtojimą; atkreipia dėmesį į tai, kad šiose gairėse turėtų būti užtikrintas aiškumas ir teisinis tikrumas, ir, be kita ko, atsižvelgiama į skirtingus valstybių narių teisės aktus ir jų realią ekonominę padėtį, pavyzdžiui, į pajamų lygį, sektorių savybes, labai mažų ir mažų įmonių padėtį ir pelną nešančios veiklos tikslą; mano, kad tinkamas sprendimas būtų ES lygmeniu parengti bendrųjų principų ir kriterijų rinkinį ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti ribas, ir ragina Komisiją atlikti tyrimą šiuo klausimu;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors nustatytos ribos gali tinkamai atskirti lygiaverčius subjektus ir įmones, tai taip pat, iš vienos pusės, gali sukurti skirtumus tarp labai mažų ir mažų įmonių, ir, iš kitos pusės, ir tarp lygiaverčių subjektų; mano, kad ypač rekomenduojama sukurti vienodas sąlygas panašioms paslaugų teikėjų kategorijoms; ragina panaikinti nereikalingą reguliavimo naštą ir nepagrįstus patekimo į rinką reikalavimus, skirtus visiems verslo subjektams, visų pirma mažoms ir labai mažoms įmonėms, nes tai taip pat trukdo inovacijoms;

20.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą užtikrinti vartotojų teisės tinkamumą ir neleisti piktnaudžiauti bendro vartojimo ekonomika, siekiant apeiti įstatymus; mano, kad vartotojams turėtų būti suteikta aukšto lygio bei veiksmingą apsauga, neatsižvelgiant į tai, ar paslaugas teikia profesionalai arba lygiaverčiai subjektai, ir ypač pabrėžia, kaip svarbu apsaugoti vartotojus tarpusavio sandorių srityje, kartu pripažįstant, kad tam tikras apsaugos formas gali suteikti savireguliavimas;

21.  ragina užtikrinti, kad nereguliariai teikiamų paslaugų teikėjams taip pat arba panašiai kaip profesionaliai teikiamų paslaugų teikėjams būtų visapusiškai taikomos vartotojų apsaugos taisyklės ir jų būtų nuolat paisoma;

22.  pažymi, kad vartotojams turėtų būti suteikta prieiga prie informacijos, ar paslaugų teikėjas galėjo daryti įtaką kitų paslaugos naudotojų pateiktiems vertinimams, pvz., apmokamos reklamos forma;

23.  pabrėžia, kad reikia geriau paaiškinti vartotojų apsaugos mechanizmus ginčų atveju, ir ragina bendro vartojimo platformas užtikrinti, kad būtų įdiegtos veiksmingos skundų teikimo procedūrų ir ginčų sprendimo sistemos, taigi vartotojai galėtų lengviau naudotis savo teisėmis;

24.  pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomikos verslo modeliai daugiausia grindžiami reputacija, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo požiūriu itin svarbus skaidrumas; mano, kad daugeliu atveju bendro vartojimo ekonomikos verslo modeliai įgalina vartotojus ir leidžia jiems imtis aktyvaus vaidmens remiantis technologijomis; pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomikoje vis dar yra reikalingos vartotojų apsaugos taisyklės, ypač jei esama rinkoje dominuojančių dalyvių, asimetrinės informacijos, pasirinkimo ar konkurencijos trūkumo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vartotojams atitinkamą informaciją apie kiekvienam sandoriui taikomą teisinę tvarką ir atitinkamas teises bei teisines prievoles;

25.  ragina Komisiją kuo skubiau toliau tikslinti bendradarbiavimo platformų atsakomybės tvarką, kad būtų skatinamas atsakingas elgesys, skaidrumas, teisinis tikrumas ir kartu stiprinamas naudotojų pasitikėjimas; visų pirma pripažįsta tikrumo trūkumą, ypač susijusį su klausimu, ar platforma teikia pagrindinę paslaugą, ar tik siūlo informacinės visuomenės paslaugą pagal E. komercijos direktyvą; todėl ragina Komisiją pateikti daugiau su šiais aspektais susijusių gairių ir apsvarstyti, ar reikia tolesnių veiksmų siekiant, kad reglamentavimo sistema būtų veiksmingesnė; drauge ragina platformas imtis savanoriškų priemonių šiuo klausimu;

26.  ragina Komisiją toliau tikrinti ES teisės aktus siekiant sumažinti neaiškumų dėl bendradarbiavimu pagrįstiems verslo modeliams taikomų taisyklių ir užtikrinti didesnį su jomis susijusį teisinį tikrumą, ir įvertinti, ar būtų tinkama nustatyti naujas taisykles, ar iš dalies pakeisti esamas, ypač susijusias su aktyviais tarpininkais ir jų informavimo bei skaidrumo reikalavimais, sutarties nevykdymu ir atsakomybe;

27.  mano, kad bet kokia nauja reglamentavimo sistema turėtų išnaudoti platformų savivaldos pajėgumus ir tarpusavio vertinimo mechanizmus, nes pasirodė, kad jie yra veiksmingi ir pagal juos atsižvelgiama į vartotojų pasitenkinimą bendradarbiavimu grindžiamomis paslaugomis; yra įsitikinęs, kad pačios bendradarbiavimo platformos, tikslindamos asimetrinę informaciją, t.y. visų pirma taikydamos skaitmeninius reputacijos vertinimo mechanizmus, kuriais siekiama didinti naudotojų pasitikėjimą, galėtų atlikti aktyvų vaidmenį kuriant tokią naują reglamentavimo aplinką; tačiau pažymi, kad šie savireguliacijos pajėgumai nepakeičia esamų taisyklių, pvz., paslaugų ir elektroninės prekybos direktyvų, ES vartotojų apsaugos teisės aktų ir kitų galimų taisyklių, būtinybės;

28.  todėl mano, kad skaitmeniniai pasitikėjimo didinimo mechanizmai yra esminė bendro vartojimo ekonomikos dalis; palankiai vertina visas bendradarbiavimo platformų dedamas pastangas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama išvengti iškraipymų, taip pat ir tas, kuriomis siekiama didinti pasitikėjimą reitingavimo bei apžvalgų rengimo mechanizmais ir skaidrumą nustatant patikimus reputacijos vertinimo kriterijus, taikant garantijas ar draudimą, tikrinant tarpusavio paslaugų teikėjų ir profesionalių vartotojų tapatybę ir kuriant saugias bei skaidres mokėjimo sistemas; mano, kad nauji technologiniai pokyčiai, pvz., dvikrypčiai reitingavimo mechanizmai, nepriklausomi apžvalgų patikrinimai ir savanoriškas sertifikavimo sistemų perėmimas yra geri pavyzdžiai, kaip išvengti piktnaudžiavimo, manipuliavimo, sukčiavimo ir suklastotos grįžtamosios informacijos; skatina bendradarbiavimo platformas pasimokyti iš geriausios patirties ir didinti informuotumą apie jų naudotojų teisines prievoles;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbu patikslinti metodus, kuriuos taikant automatizuotai priimami algoritmais pagrįsti sprendimai, ir užtikrinti, kad algoritmai būtų teisingi ir skaidrūs; prašo Komisijos išnagrinėti šį klausimą ir iš ES konkurencijos teisės perspektyvos; ragina Komisiją bendrauti su valstybėmis narėmis, privačiuoju sektoriumi ir atitinkamomis reguliavimo institucijomis siekiant nustatyti veiksmingus su algoritmais susijusios atsakomybės principų kūrimo reikalavimus informacija grindžiamoms bendradarbiavimo platformoms;

30.  pabrėžia, kad reikia įvertinti duomenų naudojimą tais atvejais, kai jis gali skirtingai paveikti įvairias visuomenės dalis, siekiant užkirsti kelią diskriminacijai ir patikrinti, ar didieji duomenys gali kenkti privatumui; primena, kad ES jau sukūrė išsamią duomenų apsaugos sistemą Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, ir todėl ragina bendro vartojimo ekonomikos platformas skirti deramą dėmesį duomenų apsaugos klausimui skaidriai teikiant informaciją paslaugų teikėjams ir naudotojams apie surinktus asmens duomenis ir apie tų duomenų tvarkymo būdą;

31.  pripažįsta, kad daugelį ES acquis taisyklių jau galima taikyti bendro vartojimo ekonomikai; siekiant užkirsti kelią tolesniam bendrosios rinkos susiskaidymui, ragina Komisiją įvertinti, ar reikia toliau plėtoti ES teisinę sistemą laikantis geresnio reglamentavimo principų ir atsižvelgiant į valstybių narių patirtį; mano, kad ši sistema atitinkamais atvejais turėtų būti suderinta, taip pat lanksti, technologijų požiūriu neutrali bei perspektyvi ir kad, be konkrečiam sektoriui skirtų reguliavimo normų, kurių gali reikėti, ją turėtų sudaryti bendrųjų principų ir konkrečių taisyklių derinys;

32.  pabrėžia nuoseklių teisės aktų svarbą siekiant visiems užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir ragina Komisiją išsaugoti dabartines taisykles ir teisės aktus dėl darbuotojų ir vartotojų teisių prieš pradedant taikyti naujus teisės aktus, kurie galėtų suskaidyti vidaus rinką;

Konkurencija ir mokestinių prievolių vykdymas

33.  palankiai vertina tai, kad atsiradus bendro vartojimo ekonomikai padidėjo konkurencija ir esami veiklos vykdytojai buvo paskatinti sutelkti dėmesį į tikruosius vartotojų poreikius; ragina Komisiją užtikrinti vienodas bendradarbiavimo platformų konkurencijos tarpusavyje ir su tradicinėmis įmonėmis sąlygas panašių paslaugų atžvilgiu; pabrėžia, kad svarbu nustatyti, su kokiomis kliūtimis susiduria atsirandančios ir besiplečiančios bendradarbiavimu grindžiamos įmonės, ypač startuoliai, ir šias kliūtis šalinti; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į visų rinkos dalyvių interesus ir apsaugant informaciją apie naudotojus ir asmens duomenis, būtina užtikrinti laisvą duomenų srautą, duomenų perkeliamumą ir sąveikumą, kurie sudarys palankias sąlygas pereiti nuo vienos platformos prie kitos bei išvengti susaistymo su viena iš jų ir kurie yra pagrindiniai atviros ir sąžiningos konkurencijos ir bendradarbiavimo platformų naudotojų įgalinimo veiksniai;

34.  palankiai vertina interneto platformų nulemtą didesnį ekonominių sandorių atsekamumą siekiant užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą, tačiau yra susirūpinęs dėl sunkumų, iki šiol kilusių kai kuriuose sektoriuose; pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomika jokiu atveju neturėtų būti mokestinių prievolių vengimo būdas; taip pat pabrėžia, kad skubiai reikia užtikrinti kompetentingų institucijų ir bendradarbiavimo platformų bendradarbiavimą mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo klausimais; pripažįsta, kad šie klausimai buvo sprendžiami tam tikrose valstybėse narėse, ir atkreipia dėmesį į sėkmingą viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą šioje srityje; ragina Komisiją palengvinti valstybių narių keitimąsi geriausia praktika, įtraukiant kompetentingas institucijas ir suinteresuotuosius subjektus, kad būtų galima parengti veiksmingus ir novatoriškus sprendimus, kurie padėtų gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat tam, kad nekiltų tarpvalstybinio mokestinio sukčiavimo rizika; ragina bendradarbiavimo platformas imtis aktyvaus vaidmens šiuo klausimu; ragina valstybes nares paaiškinti, kokią informaciją įvairūs bendro vartojimo ekonominės veiklos vykdytojai, vykdydami savo mokesčių informacijos prievoles, nustatytas nacionaliniais teisės aktais, turi atskleisti mokesčių institucijoms, ir bendradarbiauti šiuo klausimu;

35.  sutinka, kad funkciniu požiūriu panašios mokestinės prievolės turėtų būti taikomos įmonėms, teikiančioms panašias paslaugas, nesvarbu, ar tradicinės, ar bendro vartojimo ekonomikos, ir mano, kad mokesčiai turėtų būti mokami ten, kur gaunamas pelnas, ir kad tai apima ne vien tik prisidėjimą prie sąnaudų, drauge laikantis subsidiarumo principo ir nacionalinių bei vietos mokestinių įstatymų;

Poveikis darbo rinkai ir darbuotojų teisėms

36.  pabrėžia, kad skaitmeninė revoliucija daro didelį poveikį darbo rinkai ir kad bendro vartojimo ekonomikoje atsirandančios tendencijos yra platesnės dabartinės tendencijos dalis visuomenės skaitmeninimo srityje;

37.  tuo pačiu pažymi, kad bendro vartojimo ekonomika suteikia naujų galimybių ir naujų, lanksčių darbo būdų visiems naudotojams, ypač savarankiškai dirbantiems asmenims, bedarbiams, šiuo metu nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims arba asmenims, kurie kitaip negalėtų joje dalyvauti, taigi ji galėtų tapti pirma galimybe įsilieti į darbo rinką, ypač jaunimui ir marginalizuotoms grupėms; vis dėlto pažymi, kad tam tikromis aplinkybėmis dėl šios raidos žmonės gali atsidurti nesaugioje padėtyje; pabrėžia, kad, viena vertus, darbo rinka turi būti lanksti, bet, kita vertus, būtina darbuotojų ekonominė ir socialinė apsauga, atitinkanti valstybių narių papročius ir tradicijas;

38.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu esamos Sąjungos taisyklės taikytinos skaitmeninėje darbo rinkoje, ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą; ragina valstybes nares, bendradarbiaujat su socialiniais partneriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, remiantis proaktyvumo principu ir išankstinio pasiruošimo argumentu, įvertinti poreikį atnaujinti esamus teisės aktus, įskaitant socialinės apsaugos sistemas, kad nebūtų atsiliekama nuo technologinės pažangos ir sykiu būtų užtikrinama darbuotojų apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti socialinės apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti įgytų teisių perkeliamumą ir laikotarpių sumavimą pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus; ragina socialinius partnerius prireikus atnaujinti kolektyvinius susitarimus, kad ir skaitmeninio darbo pasaulyje būtų taikomi tokie pat, kokie yra esami, apsaugos standartai;

39.  pabrėžia, kad svarbiausia yra apsaugoti darbuotojų teises bendradarbiavimu grindžiamų paslaugų srityje – visų pirma, darbuotojų teisę organizuotis, vesti kolektyvines derybas ir imtis veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką; primena, kad visi bendro vartojimo ekonomikos darbuotojai dirba arba pagal sutartį, arba savarankiškai, priklausomai nuo aplinkybių; ragina valstybes nares ir Komisiją savo kompetencijos srityse užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas ir deramą teisinę ir socialinę apsaugą visiems bendro vartojimo ekonomikos darbuotojams, nesvarbu, koks jų statusas;

40.  ragina Komisiją paskelbti gaires, kaip taikyti Sąjungos teisę įvairių tipų platformų verslo modeliams, siekiant užpildyti, kai reikia, reguliavimo spragas užimtumo ir socialinės apsaugos srityje; mano, kad didelis platformų ekonomikos skaidrumo potencialas suteikia galimybių užtikrinti gerą atsekamumą, siekiant, kad būtų laikomasi esamų teisės aktų; ragina valstybes nares atlikti pakankamai darbo patikrinimų, susijusių su interneto platformomis, ir taikyti sankcijas, jeigu pažeidžiamos taisyklės, ypač jeigu nesilaikoma darbo ir įdarbinimo sąlygų nuostatų ir specialių reikalavimų, susijusių su kvalifikacija; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti ypatingą dėmesį nedeklaruojamam darbui ir fiktyviai savisamdai šiame sektoriuje ir įtraukti platformų ekonomiką į Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformos darbotvarkę; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamai išteklių patikrinimams;

41.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pagrindines teises ir deramą socialinę apsaugą vis didesniam skaičiui savarankiškai dirbančių asmenų, kurie yra pagrindinė bendro vartojimo ekonomikos varomoji jėga, įskaitant teisę vesti kolektyvines derybas ir imtis veiksmų, taip pat ir teisę gauti kompensacijas;

42.  ragina valstybes nares pripažinti, kad bendro vartojimo ekonomika taip pat sukels sumaištį, todėl kai kuriems sektoriams reikia parengti švelninimo priemones ir remti mokymą ir darbuotojų perkėlimus;

43.  pabrėžia, kad bendro vartojimo platformų darbuotojams svarbu užtikrinti galimybę pasinaudoti reitingų ir atsiliepimų perkeliamumu, nes jie sudaro skaitmeninę rinkos vertę, ir svarbu palengvinti reitingų bei atsiliepimų perkeliamumą bei kaupimą visose skirtingose platformose laikantis duomenų apsaugos taisyklių ir gerbiant kitų susijusių šalių privatumą; pažymi, kad gali pasitaikyti nesąžiningos ir savavališkos praktikos atvejų, susijusių su internete pateikiamais reitingais, o tai gali paveikti bendro vartojimo platformų darbuotojų darbo sąlygas, teises ir galimybes gauti darbą; mano, kad reitingavimo ir atsiliepimų teikimo mechanizmai turėtų būti rengiami skaidriai, o darbuotojai turėtų būti informuojami ir su jais turėtų būti konsultuojamasi tinkamais lygmenimis, laikantis valstybės narės teisės aktų ir praktikos, remiantis bendraisiais tokių mechanizmų rengimo kriterijais;

44.  pabrėžia, kad kintančioje darbo rinkoje svarbu nuolat atnaujinti įgūdžius ir užtikrinti, kad visi darbuotojai turėtų tinkamus įgūdžius, kurių reikia skaitmeninėje visuomenėje ir ekonomikoje; ragina Komisiją, valstybes nares ir bendro vartojimo ekonomikos įmones sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą ir tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius; mano, kad reikia privačių ir viešųjų investicijų ir mokymosi visą gyvenimą ir mokymo finansavimo galimybių, visų pirma labai mažoms ir mažoms įmonėms;

45.  pabrėžia nuotolinio darbo ir pažangaus darbo modelio taikymo svarbą bendro vartojimo ekonomikoje, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina traktuoti tokių formų darbą taip pat kaip įprastų formų darbą;

46.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu Darbo per laikinojo įdarbinimo įmones direktyva (2008/104/EB(14)) taikytina konkrečioms interneto platformoms; mano, kad daugelio tarpininkaujančių interneto platformų struktūra panaši į laikinojo įdarbinimo įmonių (trišaliai sutartiniai santykiai tarp laikino įmonės darbuotojo / platformos darbuotojo – laikinojo įdarbinimo įmonės / interneto platformos – naudotojo įmonės / kliento);

47.  ragina nacionalines valstybines užimtumo tarnybas ir EURES tinklą glaudžiau bendradarbiauti galimybių, kurias teikia bendro vartojimo ekonomika, klausimais;

48.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius pakankamai informuoti platformų darbuotojus apie darbo ir įdarbinimo sąlygas, darbuotojų teises ir darbo santykius tiek su platformomis, tiek su vartotojais; mano, kad platformos turėtų atlikti aktyvų vaidmenį teikiant informaciją vartotojams ir darbuotojams apie taikytiną reguliavimo sistemą, kad būtų laikomasi teisinių reikalavimų;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta duomenų, susijusių su pokyčiais užimtumo srityje, kuriuos paskatino bendro vartojimo ekonomika; ragina valstybes nares ir Komisiją, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, rinkti patikimesnius ir išsamesnius duomenis šioje srityje, ir ragina valstybes nares paskirti jau esamą nacionalinį kompetentingą subjektą bendro vartojimo ekonomikos darbo rinkoje kylančioms tendencijoms stebėti ir vertinti; pabrėžia, jog labai svarbu, kad valstybės narės keistųsi informacija ir gerąja patirtimi šioje srityje; pabrėžia, kad svarbu atidžiai stebėti darbo rinkos ir bendro vartojimo ekonomikos darbo sąlygas, kad būtų galima kovoti su neteisėta praktika;

Bendro vartojimo ekonomikos vietos aspektas

50.  pažymi, kad vis daugiau vietos valdžios institucijų ir įstaigų jau aktyviai reguliuoja ir plėtoja bendro vartojimo ekonomiką ir didelį dėmesį skiria bendradarbiavimu grindžiamai praktikai tiek kaip politikos objektui, tiek kaip naujų bendradarbiavimu grindžiamo valdymo ir dalyvaujamosios demokratijos formų organizavimo principui;

51.  pažymi, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turi pakankamai laisvės taikyti konkrečioms aplinkybėms skirtas priemones, kad taikydamos tinkamas, visapusiškai su ES teisės aktais suderintas priemones galėtų siekti aiškiai apibrėžtų viešojo intereso tikslų; todėl ragina Komisiją remti valstybes nares joms formuojant politiką ir priimant su ES teise suderintas taisykles;

52.  pažymi, kad pradininkai buvo miestai, kuriuose miesto sąlygos, pvz., gyventojų tankumas ir fizinis artumas, yra palankios bendradarbiavimu grindžiamai praktikai plėtoti, išplečiant taikymo sritį nuo išmaniųjų miestų prie bendro vartojimo miestų ir palengvinant perėjimą prie piliečiams patogesnės infrastruktūros; taip pat yra įsitikinęs, kad bendro vartojimo ekonomika gali suteikti didelių galimybių miestų pakraščiams, kaimo vietovėms ir palankių sąlygų neturinčioms teritorijoms, gali paskatinti naujas įtraukias vystymosi formas ir daryti teigiamą socialinę bei ekonominę įtaką, taip pat padėti marginalizuotoms bendruomenėms suteikti netiesioginę naudą turizmo sektoriui;

Bendro vartojimo ekonomikos skatinimas

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti tinkamą kompetenciją, įgūdžius ir mokymus, kad kiek galima daugiau asmenų galėtų aktyviai dalyvauti plėtojant bendro naudojimo ekonomiką ir visapusiškai išnaudoti jos potencialą;

54.  pabrėžia, kad IRT suteikia galimybę bendro vartojimo ekonomikoje greitai ir veiksmingai vystyti novatoriškas idėjas kartu sujungiant dalyvius – vartotojus ar paslaugų teikėjus – ir suteikiant jiems galimybių, palengvinant jų prieigą prie rinkos ir dalyvavimą joje, didinant atokių ir kaimo vietovių prieinamumą;

55.  ragina Komisiją aktyviai skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, ypač kai tai susiję su e. tapatybės naudojimu, siekiant didinti vartotojų ir paslaugų teikėjų pasitikėjimą elektroninėmis operacijomis įgyvendinant ES e. tapatybės tarpusavio pripažinimo programą, ir naikinti kitas esamas kliūtis, trukdančias bendro vartojimo ekonomikai augti, kaip antai kliūtis, trukdančias teikti tarpvalstybines draudimo priemones;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad 5G technologijos plėtra iš esmės pakeis ekonomikos logiką, o paslaugos taps įvairesnės ir labiau prieinamos; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu sukurti konkurencingą rinką inovatyvioms verslo įmonėms, nes šių įmonių sėkminga veikla galiausiai nulems mūsų ekonomikos stiprybę;

57.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomika tampa vis svarbesnė energetikos sektoriuje; ji vartotojams, gamintojams, pavieniams asmenims ir bendruomenėms suteikia galimybių veiksmingai dalyvauti keliuose atsinaujinančiosios energijos ciklo decentralizuotuose etapuose, įskaitant gamybą savo reikmėms ir individualų vartojimą, saugojimą ir paskirstymą, atitinkančius Sąjungos klimato ir energetikos tikslus;

58.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomika labiausiai klesti tose bendruomenėse, kuriose taikomi stiprūs dalijimosi žiniomis ir švietimu modeliai, nes taip skatinama ir sutvirtinama atvirų inovacijų kultūra; pabrėžia, kad yra svarbi nuosekli politika, o itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas yra išankstinė sąlyga norint išnaudoti visą bendro vartojimo ekonomikos potencialą ir gauti naudos, kurią teikia bendro vartojimo modelis; todėl primena, kad reikia užtikrinti tinkamą tinklo prieigą visiems ES piliečiams, ypač mažai gyventojų turinčiose, atokiose ir kaimo vietovėse, kuriose junglumas dar nepakankamas;

59.  pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomikos vystymuisi ir plėtrai reikalinga parama, o kad pritrauktų investicijų, ji turi išlikti atvira moksliniams tyrimams, naujovėms ir naujoms technologijoms; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES teisės aktai ir politika būtų orientuoti į ateitį, visų pirma kad būtų atverta visiems prieinamų, į eksperimentus orientuotų erdvių, būtų skatinamas skaitmeninis junglumas ir raštingumas, remiami Europos verslininkai, naujos įmonės, teikiama paskatų plėtoti pramonės struktūros modelį 4.0, inovacijų centrus, klasterius ir inkubatorius, kartu užtikrinant kohabitacijos sąveiką su tradiciniais verslo modeliais;

60.  pabrėžia, kad transporto sektoriaus pobūdis bendro vartojimo ekonomikoje ir už jos ribų yra sudėtingas; pažymi, kad šis sektorius griežtai reglamentuojamas; atkreipia dėmesį į bendro vartojimo ekonomikos modelių potencialą gerokai padidinti transporto sistemos veiksmingumą ir tvarią plėtrą (įskaitant integruotą įvairiarūšę bilietų sistemą ir keliavimą mokant už vieną kelionę transporto naudotojams, taikant bendro vartojimo ekonomikos mobiliąsias programas), jos saugumą ir saugą, padaryti atokias vietoves lengviau prieinamas ir sumažinti nepageidaujamą išorinį eismo spūsčių poveikį;

61.  ragina atitinkamas valdžios institucijas skatinti naudingą bendro vartojimo ekonomika grindžiamų transporto paslaugų ir tradicinės transporto sistemos sambūvį; ragina Komisiją įtraukti bendro vartojimo ekonomiką į savo darbą naujų transporto technologijų srityje (sąveikių transporto priemonių, autonominių transporto priemonių, integruotos skaitmeninės bilietų sistemos ir pažangių transporto sistemų) dėl šių technologijų stiprių sąsajų ir natūralios sąveikos;

62.  pabrėžia, kad platformoms ir jų naudotojams turi būti užtikrintas teisinis tikrumas, kad būtų galima plėtoti bendro vartojimo ekonomiką ES transporto sektoriuje; pažymi, kad judumo sektoriuje svarbu aiškiai atskirti, viena vertus, i) kelių asmenų keliones vienu automobiliu ir išlaidų pasidalijimą pagal vairuotojo savo tikslui suplanuotą kelionę, ir, kita vertus, ii) reguliuojamas keleivinio transporto paslaugas;

63.  primena, kad, Komisijos skaičiavimu, tarpusavio apgyvendinimas yra didžiausias bendro vartojimo ekonomikos sektorius prekybos apimties požiūriu, o vienų asmenų kitiems tarpusavyje teikiamos transporto paslaugos yra didžiausias sektorius pagal platformos pajamas;

64.  pabrėžia, kad turizmo sektoriuje dalijimasis būstu reiškia labai gerą išteklių ir nepakankamai naudojamos erdvės išnaudojimą, visų pirma tose teritorijose, kuriose turizmas tradiciškai nėra išplėtotas;

65.  šiuo atžvilgiu smerkia kai kurių valdžios institucijų taikomas taisykles, kuriomis siekiama apriboti turistų apgyvendinimo pasiūlą bendro vartojimo ekonomikos pagrindu;

66.  atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria Europos bendradarbiavimo platformos, siekdamos pasinaudoti rizikos kapitalu ir vykdydamos plėtros strategiją; šiuos sunkumus dar labiau padidina mažas vietos rinkų dydis ir jų susiskaidymas bei reikšmingas tarpvalstybinių investicijų trūkumas; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti esamomis finansavimo priemonėmis ir investuoti į bendro vartojimo ekonomikos įmones ir skatinti iniciatyvas, kad būtų lengviau gauti finansavimą, visų pirma naujai įsteigtoms įmonėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms;

67.  pabrėžia, kad bendradarbiavimu grindžiamos finansavimo sistemos, pvz., sutelktinis finansavimas, svariai papildo įprastas finansavimo priemones kaip veiksmingos finansavimo ekosistemos dalis;

68.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje MVĮ teikiamos paslaugos ne visada yra pakankamai pritaikytos prie neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių poreikių; ragina, kad taikant šiems ekonominės veiklos vykdytojams remti skirtas priemones ir vykdant programas būtų atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius;

69.  ragina Komisiją skatinti ir remti galimybes naudotis atitinkamomis finansavimo eilutėmis, skirtomis bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje veikiantiems Europos verslininkams, be kita ko, vykdant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“;

70.  atkreipia dėmesį į greitą inovatyvių technologijų ir skaitmeninių priemonių, tokių kaip blokų grandinės (angl. blockchains) ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos, greitą plėtrą ir didėjantį paplitimą, taip pat ir finansiniame sektoriuje; pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomikos srityje naudojant šias decentralizuotas technologijas būtų galima sudaryti sąlygas veiksmingiems tarpusavio sandoriams ir jungtims, o tai padėtų sukurti nepriklausomas rinkas ar tinklus ir ateityje pakeisti tarpininkų vaidmenį, kurį šiandien atlieka bendro vartojimo platformos;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0237.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0455.
(4) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11834-2016-INIT/en/pdf
(5) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(6) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.
(7) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
(8) OL L 337, 2009 12 18, p. 11.
(9) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(10) ECON-VI/016.
(11) OL C 75, 2017 3 10, p. 33.
(12) „Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 438 (2016 m. kovo mėn.) „Bendradarbiavimu grindžiamų platformų naudojimas“.
(13) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(14) OL L 327, 2008 12 5, p. 9.

Teisinis pranešimas