Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2005(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0235/2017

Pateikti tekstai :

A8-0235/2017

Debatai :

PV 03/07/2017 - 26
CRE 03/07/2017 - 26

Balsavimas :

PV 04/07/2017 - 6.5

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0279

Priimti tekstai
PDF 353kWORD 48k
Antradienis, 2017 m. liepos 4 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Veiksmai Europos padengtųjų obligacijų sistemai sukurti
P8_TA(2017)0279A8-0235/2017

2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „Veiksmai Europos padengtųjų obligacijų sistemai sukurti“ (2017/2005(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 20 d. Europos bankininkystės institucijos (EBA) pranešimą „Padengtosios obligacijos: rekomendacijos dėl ES padengtų obligacijų sistemų suderinimo“ (EBA-Op-2016-23),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos konsultacinį dokumentą dėl padengtų obligacijų Europos Sąjungoje ir nenurodytos datos Komisijos dokumentą „Viešųjų konsultacijų dėl padengtųjų obligacijų rezultatų apibendrinimas“ (angl. „Summary of contributions to the public consultation on “Covered Bonds”“),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 20 d. Komisijos ataskaitą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 503 straipsnį „Padengtoms obligacijoms taikomi kapitalo reikalavimai“ (COM(2015)0509),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 1 d. Europos bankininkystės institucijos nuomonę dėl lengvatinių kapitalo reikalavimų padengtosioms obligacijoms (EBA/Op/2014/04),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 1 d. Europos bankininkystės institucijos pranešimą „ES padengtųjų obligacijų sistemos ir kapitalo vertinimas: atsakymas į 2013 m. gruodžio mėn. Komisijos raginimą pateikti rekomendacijų dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 503 straipsnio ir 2012 m. gruodžio mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos E rekomendaciją dėl kredito įstaigų finansavimo (ESRB/12/2)“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/91/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis(1), ypač į jos 52 straipsnio 4 dalį (toliau – Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (toliau – Kapitalo reikalavimų reglamentas) dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012(2), ypač į jo 129 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012(3), ypač į jos 44 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2205, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl tarpuskaitos prievolės techninių reguliavimo standartų, 1 straipsnio 2 dalį(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1178, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl tarpuskaitos prievolės techninių reguliavimo standartų(5), 1 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013(6) (toliau – Padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo deleguotasis aktas),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0235/2017),

A.  kadangi padengtosios obligacijos seniai žinomos kaip priemonės, kurių įsipareigojimų nevykdymo lygis žemas, o išmokų patikimumas didelis, kurios padeda finansuoti maždaug 20 % Europos hipotekų paskolų ir Europoje sudaro daugiau nei 2 000 mlrd. EUR įsipareigojimų (2015 m. duomenimis); kadangi devyniose Europos valstybėse išleista maždaug 90 % viso pasaulio padengtųjų obligacijų;

B.  kadangi padengtosios obligacijos turi didelę įtaką kredito įstaigų finansavimui, ypač per finansų krizę; kadangi padengtosios obligacijos išliko labai saugios ir likvidžios krizės laikotarpiu ir kadangi tai dera aiškinti nacionalinio reguliavimo kokybe; kadangi 2008–2014 m. laikotarpiu padidėję padengtųjų obligacijų kainų skirtumai įvairiose valstybėse narėse nėra įtikinamas rinkos susiskaidymo įrodymas, nes šie kainų skirtumai buvo glaudžiai teigiamai susiję su vyriausybės obligacijų palūkanų normų skirtumais ir galbūt tebuvo užtikrinimo turto grupių pagrindinės rizikos atspindys; kadangi tinkamas padengtųjų obligacijų kainų įvairiose valstybėse narėse jautrumas rizikai yra tinkamai veikiančios ir gerai integruotos rinkos buvimo įrodymas;

C.  kadangi Europos padengtųjų obligacijų rinkose esama daug tarpvalstybinių investicijų; kadangi padengtosios obligacijos turi gerai diversifikuotą investuotojų bazę, kurioje išsiskiria bankai (2009–2015 m. jiems tenkanti rinkos dalis sudarė maždaug 35 %); kadangi turto valdytojams, draudimo įmonėms ir pensijų fondams tenkanti rinkos dalis sumažėjo beveik 20 procentiniais punktais ir iš esmės buvo pakeista didesnėmis centrinių bankų investicijomis į padengtąsias obligacijas;

D.  kadangi padengtosios obligacijos yra patrauklios skolos priemones, nes jų daliai, kuri neviršija užtikrinimo turto grupės užtikrinimo priemonių lygio, netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nustatyta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos 44 straipsnyje; kadangi padengtosioms obligacijoms, kurios atitinka Kapitalo reikalavimų reglamento 129 straipsnį, taikomas lengvatinis rizikos koeficientas;

E.  kadangi viena iš priežasčių, lemiančių padengtųjų obligacijų paklausą tarp bankų, yra lengvatinė padengtųjų obligacijų reguliavimo tvarka, nustatyta Padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo deleguotajame akte, kuriame bankams leidžiama priskirti padengtąsias obligacijas likvidumo atsargai, net jei jos neatitinka padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo pagal Bazelio taisykles;

F.  kadangi padengtųjų obligacijų programos tam tikromis sąlygomis išvestinių finansinių priemonių sandoriuose atleidžiamos nuo pradinės garantinės įmokos reikalavimų sandorio šalies kredito rizikai padengti;

G.  kadangi padengtosios obligacijos valstybių narių nuožiūra gali būti atleistos nuo ES reikalavimų dėl didelių pozicijų;

H.  kadangi neužtikrintųjų banko kreditorių pozicijoms turi neigiamos įtakos turto suvaržymas dėl perteklinio užtikrinimo (angl. „overcollateralisation“), o ne pats finansavimo paskolomis naudojant atskirtas užtikrinimo turto grupes principas; kadangi tokios operacijos, jeigu paskolos ir turto vertės santykis gerokai mažesnis nei 100 %, apskritai pagerina neužtikrintųjų banko kreditorių pozicijas, jeigu šios atsargos nėra būtinos reikalavimams užtikrinimo turto grupės atžvilgiu patenkinti;

I.  kadangi padengtosios obligacijos sudaro didelę turto dalį bankų balansuose; kadangi finansiniam stabilumui užtikrinti labai svarbu, kad tas turtas išliktų kuo saugesnis ir likvidesnis; kadangi šiam tikslui neturėtų būti pakenkta su padengtosiomis obligacijomis susijusiomis naujovėmis, kurios leidžia emitentams savo nuožiūra perkelti riziką investuotojams;

J.  padengtųjų obligacijų su sąlygine termino pratęsimo galimybe (negalutinio termino (angl. „soft bullet“) ir pratęsimo dėl įsipareigojimų nevykdymo (angl. „conditional pass-through“) struktūrų) emisijų dalis rinkoje per 12 mėnesių padidėjo 8 % ir 2016 m. balandžio mėn. sudarė 45 % rinkos; kadangi tokios priemonės švelnina nesutampančių terminių užtikrinimo turto grupių likvidumo riziką, mažina perteklinio užtikrinimo reikalavimus ir padeda išvengti turto išpardavimo (angl. „fire sales“); kadangi vis dėlto terminų pratęsimas perkelia emitento riziką investuotojams; kadangi lengvatinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik ypač saugioms skolos priemonėms;

K.  kadangi ES teisėje padengtosios obligacijos nėra tiksliai apibrėžtos;

L.  kadangi padengtųjų obligacijos rinkos atsilieka valstybėse narėse, kuriose nėra tokių obligacijų emisijų tradicijos arba kurių augimą stabdo valstybės įsipareigojimų nevykdymo rizika arba sudėtingos makroekonominės sąlygos;

M.  kadangi plačiai pripažįstama, kad nacionalinės padengtųjų obligacijų normų sistemos labai skiriasi, ypač techniniais aspektais, pavyzdžiui, viešosios priežiūros apimtimi;

N.  kadangi visoje ES taikoma padengtųjų obligacijų tvarka turi būti siekiama aukščiausių standartų;

O.  kadangi yra keletas labai sėkmingų nacionalinių padengtųjų obligacijų normų sistemų, grindžiamų istorinėmis ir teisinėmis priežastimis ir iš dalies įtrauktų į nacionalinę teisę; kadangi šios nacionalinės normų sistemos pasižymi vienodomis pagrindinėmis savybėmis, ypač dvigubo reikalavimo galimybe (angl. „dual recourse“), mažos rizikos užtikrinimo turto grupės atskyrimu ir specialia viešąja priežiūra; kadangi gali pasirodyti naudinga šiuos principus taikyti ir kitų rūšių skolos priemonėms;

P.  kadangi suderinimas neturėtų būti grindžiamas visiems atvejams vienodu metodą, nes dėl to gali gerokai sumažėti produktų įvairovė ir nukentėti iki šiol sėkmingai veikusios nacionalinės rinkos; kadangi atliekant suderinimą reikėtų laikytis subsidiarumo principo;

Q.  kadangi rinkos dalyviai ėmėsi iniciatyvos skatinti padengtųjų obligacijų rinkų plėtrą, pavyzdžiui, 2013 m. sukūrė padengtosios obligacijos žymą (angl. CBL) ir suderintą skaidrumo šabloną (angl. HTT);

R.  kadangi po priežiūros tikslais atliktos peržiūros Europos bankininkystės institucija nustatė geriausią padengtųjų obligacijų išleidimo ir priežiūros praktiką ir įvertino nacionalinių normų sistemų atitiktį tai praktikai;

S.  kadangi, reaguodami į Komisijos viešas konsultacijas, dauguma suinteresuotųjų subjektų nepritarė visiškam suderinimui, o investuotojai pabrėžė produktų įvairovės naudingumą; kadangi suinteresuotieji subjektai minčiai dėl ES teisėkūros pritarė su išlygomis – su sąlyga, kad ji būtų grindžiama principais, remtųsi esamomis normų sistemomis ir visų pirma nepažeistų nacionalinių normų sistemų ypatumų;

Bendro pobūdžio pastabos ir pozicijos

1.  pabrėžia, kad taikant galiojančią teisės aktų sistemą ES rinkose iki šiol gerai veikia tiek vidaus, tiek tarpvalstybinės investicijos į padengtąsias obligacijas; pabrėžia, kad reikia išsaugoti patikimų ir saugių produktų įvairovę;

2.  pažymi, kad privaloma tvarka suderinus nacionalinius modelius arba juos pakeitus europiniu gali kilti nenumatytų neigiamų pasekmių rinkoms, kurių sėkmė priklauso nuo teisės aktų dėl padengtųjų obligacijų įtvirtinimo nacionalinėje teisėje; primygtinai reikalauja, kad labiau integruota europinė tvarka apsiribotų principais grindžiamu metodu, kurį taikant nustatomi tikslai, bet jų įgyvendinimo būdai ir priemonės paliekami nustatyti perkeliant atitinkamas nuostatas į nacionalinę teisę; pabrėžia, kad ši tvarka turėtų būti grindžiama kokybiškais standartais ir kad ją nustatant būtų atsižvelgta į geriausią praktiką, remiantis tinkamai veikiančia nacionaline tvarka ir jos netrikdant; pabrėžia, kad galima nauja europinė padengtųjų obligacijų tvarka, suderinta su geriausia praktika, turėtų būti lyginamasis standartas silpnoms rinkoms ir turėtų padidinti padengtųjų obligacijų kokybę;

3.  ragina priimti ES direktyvą, kurioje aiškiai daromas skirtumas tarp dabar naudojamų dviejų tipų padengtųjų obligacijų, t. y.:

   a) padengtųjų obligacijų (toliau vadinamų aukščiausios rūšies padengtosiomis obligacijomis (ARPO)), kurios bent atitinka šiuo metu Kapitalo reikalavimų reglamento 129 straipsnyje nustatytus standartus, ir
   b) padengtųjų obligacijų (toliau vadinamų paprastosiomis padengtosiomis obligacijomis (PPO)), kurios neatitinka ARPO taikomų reikalavimų, tačiau bent atitinka šiuo metu Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų direktyvos 52 straipsnio 4 dalyje nustatytus standartus;

pabrėžia, kad ARPO taikomas reguliavimas ir toliau turėtų būti lengvatinis, palyginti su PPO, ir kad PPO taikomas reguliavimas turėtų būti lengvatinis, palyginti su kitų rūšių užtikrintų skolų priemonėmis; pripažįsta visų Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų direktyvos reikalavimus atitinkančios skolos priemonių galimą naudą siekiant kapitalo rinkų sąjungos tikslų;

4.  ragina valstybes nares apsaugoti tiek ARPO, tiek PPO prekės ženklą „padengtoji obligacija“ PPO (ARPO) ir nacionalinės teisės aktais užtikrinti, kad padengtosios obligacijos būtų labai likvidžios ir beveik nulinės rizikos skolos finansinės priemonės; primygtinai siūlo skolos priemonių, užtikrinamų gerokai rizikingesniu nei valdžios sektoriaus skola ir hipotekos skola turtu (pvz., valstybės negarantuotomis investicijomis į infrastruktūrą arba paskolomis mažosioms ir vidutinėms įmonėms) ženklinti ne „padengtosios obligacijos“, o galbūt „Europos užtikrintieji vekseliai“; pritaria principui, kad ARPO ir PPO užtikrinimo turto grupės turėtų būti visiškai užtikrintos ilgalaikiu turtu, kuris gali būti įvertintas ir perimtas;

5.  ragina Komisiją įtraukti į direktyvą Europos užtikrintųjų vekselių teisinės tvarkos principus, pavyzdžiui, dvigubo reikalavimo galimybes, specialią viešąją priežiūrą, menką bankroto neskatinimą (angl. „bankruptcy remoteness“) ir skaidrumo reikalavimus; ragina valstybes nares įtraukti šiuos principus į savo nacionalinę teisę ir nemokumo procedūras; pabrėžia, kad patikima Europos užtikrintųjų vekselių teisinė tvarka galėtų padidinti Europos užtikrintųjų vekselių skaidrumą, likvidumą ir ekonominį efektyvumą vertybinių popierių, kuriems taikomi sutartiniai susitarimai, atžvilgiu; pažymi, kad tai galėtų padėti Europos užtikrintaisiais vekseliais finansuoti rizikingesnę veiklą, pavyzdžiui, paskolas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vartojamąsias paskolas arba investicijas į infrastruktūrą, kurioms nesuteiktos valstybės garantijos; pažymi, kad Europos užtikrintiesiems vekseliams būtų netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nustatyta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos 44 straipsnyje;

6.  ragina įtraukti į šią direktyvą minimalius priežiūros standartus, kurie atitiktų geriausią padengtųjų obligacijų praktiką; ragina vykdyti priežiūros konvergenciją visoje ES;

7.  ragina šia direktyva didinti informacijos apie užtikrinimo turto grupės turtą ir teisinės tvarkos, kuria užtikrinama dviguba reikalavimo galimybė ir minėto turto atskyrimas emitento bankroto arba pertvarkymo atveju, skaidrumą; šiuo atžvilgiu primygtinai reikalauja, kad direktyva būtų grindžiama principais ir jos dėmesy būtų sutelktas vien į reikalavimus dėl informacijos;

ARPO, PPO bei Europos užtikrintųjų vekselių ir jų reguliavimo sistemos apibrėžtys

8.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos padengtųjų obligacijų sistemos (direktyvos), kuriuo būtų vienu metu apibrėžta ARPO, PPO ir Europos užtikrintieji vekseliai, kad būtų išvengta rinkos sutrikdymo pereinamuoju laikotarpiu; ragina Komisiją įtraukti į šią apibrėžtį visus toliau išvardytus bendruosius principus, kurių laikymasis, nepriklausomai nuo galimos lengvatinės tvarkos, turėtų būti užtikrinamas per visą išleistos priemonės galiojimo laikotarpį:

   a) ARPO, PPO ir Europos užtikrintieji vekseliai turėtų būti visiškai užtikrinti užtikrinimo turto grupe;
   b) nacionalinės teisės aktais turėtų būti užtikrinama dvigubo reikalavimo galimybė, t. y. investuotojui suteikiama:
   i) teisė reikalauti, kad skolos priemonės emitentas įvykdytų visas mokėjimo prievoles;
   ii) emitento įsipareigojimų nevykdymo atveju – lygiavertė pirmumo teisė reikalauti užtikrinimo turto grupės turto (įskaitant pakaitinį turtą (angl. „substitution assets“) ir išvestines finansines priemones).

Jei šie reikalavimai pasirodytų nepakankami visoms emitento mokėjimų prievolėms įvykdyti, atitinkamo investuotojo likutiniai reikalavimai turi laikomi lygiaverčiais emitento didžiausio prioriteto neužtikrintųjų kreditorių reikalavimams;

   c) veiksmingas visų užtikrinimo turto grupės turto objektų atskyrimas užtikrinamas teisiškai privalomomis priemonėmis, kurių vykdymas lengvai užtikrinamas emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju. Tai taip pat taikytina bet kokiam pakaitiniam turtui ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis apdraudžiama užtikrinimo turto grupės rizika;
   d) ARPO, PPO ir Europos užtikrintieji vekseliai neskatina bankroto (angl. „bankruptcy remote“), t. y. užtikrinama, kad emitento mokėjimų prievolių vykdymas nėra automatiškai paspartinamas emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju;
   e) taikomas perteklinis užtikrinimas, kuris atspindi specifinę ARPO, PPO ir Europos užtikrintųjų vekselių riziką, o jo dydis nustatomas pagal nacionalinę teisę. Viso užtikrinimo turto grupės turto vertė visada turi būti didesnė nei neįvykdytų mokėjimo prievolių vertė. Užtikrinimo turto grupės turto vertės nustatymo metodai ir jos apskaičiavimo dažnumas turėtų būti aiškiai apibrėžti nacionalinės teisės aktuose, deramai atsižvelgiant į bet kokią aktualią vertės kritimo riziką;
   f) ES ar nacionalinės teisės aktais apibrėžiami užtikrinimo turto grupės turtui taikomi didžiausi paskolos ir turto vertės santykio (angl. LTV) parametrai. Užtikrinimo turto grupės turto pašalinimas, kai pažeidžiami paskolos ir turto vertės santykio apribojimai, neturėtų būti privalomas, tačiau būtina užtikrinti, kad turto objektai būtų pašalinami tik tuomet, jei jie pakeičiami bent tokios pačios rinkos vertės turtu, atitinkančiu reikalavimus;
   g) dalis užtikrinimo turto grupės turto arba likvidumo priemonių yra pakankamai likvidūs, kad per artimiausius šešis mėnesius būtų įvykdytos mokėjimų prievolės pagal padengtųjų obligacijų arba Europos užtikrintųjų vekselių programą, išskyrus terminų suderinimu finansuojamų (angl. „match funded“) obligacijų bei negalutinio termino obligacijų ir dėl įsipareigojimų nevykdymo pratęsiamo termino obligacijų atvejus.
   h) naudoti išvestines priemones leidžiama tik siekiant apsidrausti nuo rizikos, o išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurias emitentas sudaro su išvestinės finansinės priemonės sandorio šalimi ir kurios susiejamos su užtikrinimo turto grupe, negalima nutraukti emitento nemokumo atveju;
   i) nacionalinėje teisėje numatyta tvirta specialios viešosios priežiūros sistema, nustatant kompetentingą instituciją, užtikrinimo turto grupės stebėtoją ir specialųjį administratorių, taip pat aiškiai apibrėžiant kompetentingos institucijos pareigas ir priežiūros įgaliojimus, siekiant užtikrinti, kad:
   i) emitentai turėtų kvalifikuotų darbuotojų ir tinkamas veiklos procedūras užtikrinimo turto grupėms valdyti, be kita ko, nepalankiausių sąlygų, nemokumo arba pertvarkymo atvejais;
   ii) užtikrinimo turto grupių savybės atitiktų taikytinus reikalavimus tiek iki skolos priemonės emisijos, tiek iki jos išpirkimo termino;
   iii) ARPO, PPO ir Europos užtikrintųjų vekselių atitiktis atitinkamiems reikalavimams (įskaitant susijusius su užtikrinimo turto tinkamumu ir užtikrinimo aprėptimi) būtų nuolat reguliariai stebima nepriklausomo subjekto;
   iv) emitentai reguliariai atliktų užtikrinimo reikalavimų apskaičiavimų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atsižvelgdami į pagrindinius skolos priemonei poveikio turinčius rizikos veiksnius, pavyzdžiui, kredito, palūkanų normos, valiutų kursų ir likvidumo riziką.

Turi būti aiškiai apibrėžtos kompetentingos institucijos ir specialiojo administratoriaus pareigos ir įgaliojimai emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju;

   j) emitentas privalo bent du kartus per metus atskleisti suvestinius duomenis apie užtikrinimo turto grupę ir pateikti juos taip išsamiai, kad investuotojai galėtų atlikti išsamią rizikos analizę. Turėtų būti pateikiama informacija apie užtikrinimo turto kredito rizikos, rinkos rizikos ir likvidumo rizikos savybes, užtikrinimo turto grupės sandorio šalis ir teisinio, sutartinio ir savanoriško perteklinio užtikrinimo mastą, taip pat atskiras skirsnis apie išvestines finansines priemones, susietas su užtikrinimo turto grupės turtu ir įsipareigojimais;
   k) terminas gali būti pratęstas tik kompetentingai priežiūros institucijai pritarus dėl emitento nemokumo arba pertvarkymo arba kompetentingai Europos institucijai pritarus dėl pagal nacionalinę teisę nustatytų objektyvių finansinių priežasčių. Kiekvienos obligacijos sąlygose derėtų aiškiai nurodyti konkrečias termino pratęsimo ir galimų obligacijos atkarpos, termino ir kitų savybių pakeitimų sąlygas;

9.  ragina Komisiją direktyvoje pateikiamoje ARPO apibrėžtyje remtis šiais papildomais principais:

   a) skolos priemonė visiškai užtikrinta turtu, apibrėžtu Kapitalo reikalavimų reglamento 129 straipsnio 1 dalyje, ir tenkina to reglamento 129 straipsnio 3 ir 7 dalyse nustatytus papildomus reikalavimus. Užtikrintų būsto paskolų, nurodytų Kapitalo reikalavimų reglamento 129 straipsnio 1 dalies e punkte, atveju padengtųjų obligacijų programos administratoriui neturi būti jokių teisinių kliūčių nustatyti paskolų atžvilgiu hipotekos kreditorinio reikalavimo pirmumo teises, kai padengtosios obligacijos emitentas nevykdo įsipareigojimų arba yra pertvarkomas ir garantija dėl kokios nors priežasties nevykdoma. Laivų tinkamumas būti užtikrinimo turto grupės objektu (Kapitalo reikalavimų reglamento 129 straipsnio 1 dalies g punktas) turi būti peržiūrėtas;
   b) į užtikrinimo turto grupę įtrauktoms hipotekos paskoloms taikomi didžiausi paskolos ir turto vertės santykio parametrai nustatomi ES teisės aktais taip, kad neviršytų paskolos ir vertės santykių, šiuo metu nustatytų Kapitalo reikalavimų reglamento 129 straipsnyje, tačiau jie nuolat persvarstomi ir koreguojami pagal testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atliekamą taikant nepriklausomus vertinimus rinkos kainų, kurios galėtų būti vyraujančios atitinkamose nekilnojamojo turto rinkose esant nepalankiausioms sąlygoms. Derėtų skatinti remtis paskolos ir hipotekos vertės, o ne paskolos ir turto rinkos vertės santykiu;

10.  pabrėžia, kad ES teisės aktuose padengtosioms obligacijoms nustatyti rizikos koeficientai turi atspindėti pagrindinės rizikos vertinimą rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad šios nuostatos negalima taikyti visų kitų rūšių skolos priemonėms, kurioms dėl tam tikrų jų savybių taikomas lengvatinis reguliavimas;

11.  ragina Komisiją įgalioti Europos priežiūros institucijas įvertinti, ar laikomasi ARPO, PPO ir Europos užtikrintiesiems vekseliams taikomų kriterijų, siekiant papildyti ar net pakeisti Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų direktyvos 52 straipsnio 4 dalyje numatytus sąrašus oficialiu europinio lygmens sąrašu, kuriame išvardytos reikalavimus atitinkančios ARPO, PPO ir Europos užtikrintųjų vekselių normų sistemos;

12.  ragina Europos bankininkystės instituciją pateikti ARPO, PPO ir Europos užtikrintųjų vekselių normų sistemoms rekomendacijas dėl skirtingų tipų turtui taikomų turto (įskaitant pakaitinį turtą) tinkamumo kriterijų, paskolos ir vertės santykių ir minimalių perteklinio užtikrinimo rodiklių, taip pat dėl galimų Kapitalo reikalavimų reglamento pakeitimų; ragina Europos bankininkystės instituciją pateikti gaires, reikalingas siekiant sukurti specialią viešąją priežiūros ir administracinę sistemą;

13.  rekomenduoja, kad būtų pašalintos patekimo į rinką kliūtys, taikomos besivystančių padengtųjų obligacijų rinkų už Europos ekonominės erdvės ribų emitentams, numatant teisingą padengtųjų obligacijų emitentų iš trečiųjų valstybių traktavimą, jei tų valstybių teisinės, institucinės ir priežiūros sąlygos kompetentingos Europos institucijos kruopščiu vertinimu pripažįstamos lygiavertėmis; rekomenduoja propaguoti pagrindinius ES teisės principus siekiant nustatyti galimą pasaulinį padengtųjų obligacijų rinkų standartą;

14.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą peržiūrėti Europos finansinių paslaugų teisės aktus, nustatant ARPO, PPO ir Europos užtikrintųjų vekselių reguliavimą;

15.  ragina Komisiją, vertinant galiojančius ES finansinių paslaugų teisės aktus, atsižvelgti į ARPO, PPO ir Europos užtikrintųjų vekselių galimą naudą siekiant kapitalo rinkų sąjungos tikslų;

16.  ragina Komisiją nustatyti galimas nacionalinio lygmens kliūtis padengtųjų obligacijų sistemų vystymuisi ir paskelbti gaires, skirtas pašalinti šias kliūtis nepakenkiant bankų veiklos patikimumui ir atsargumui;

17.  ragina Komisiją ir Europos bankininkystės instituciją (galbūt atliekant poveikio vertinimą) iš naujo įvertinti jūrinių kreditorinio reikalavimo teisių laivų atžvilgiu tinkamumą užtikrinimo turto grupėms, kaip nurodyta Kapitalo reikalavimų reglamento 129 straipsnio 1 dalies g punkte; yra susirūpinęs dėl to, kad laivams taikoma lengvatinė tvarka iškraipo konkurenciją su kitomis transporto priemonėmis; prašo Komisijos ir Europos bankininkystės institucijai ištirti, ar likvidumo ir nepriklausomų reitingų agentūrų atliekamų rizikos vertinimų atžvilgiu su laivais susietoms padengtosioms obligacijoms taikomos sąlygos lygiavertės sąlygoms, kuriose yra kitos Kapitalo reikalavimų reglamento reikalavimus atitinkančios padengtosios obligacijos, taip pat tai, ar dėl atitikties padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimams ir mažesnių rizikos koeficientų pagal Kapitalo reikalavimų reglamentą pirmiau minėtoms obligacijoms taikomos lengvatinės sąlygos yra pagrįstos;

18.  ragina valstybes nares nacionalinėje teisėje numatyti galimybę sukurti atskiras užtikrinimo turto grupes, kurių kiekvieną sudarytų vienarūšio turto klasė (pvz., būsto paskolų); ragina valstybes nares leisti visus užtikrinimo turto objektus, nurodytus Kapitalo reikalavimų reglamento 129 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, naudoti kaip pakaitinį turtą padengimo reikalavimui įvykdyti, ir aiškiai nustatyti pakaitinio turto naudojimo padengimo reikalavimui apribojimus, susijusius su kredito kokybe, pozicijų dydžiu ir viršutinėmis ribomis;

Parama rinkos skaidrumui ir savanoriškai konvergencijai

19.  palankiai vertina padengtųjų obligacijų reitingavimo metodikos patobulinimus ir padengtųjų obligacijų reitingų rinkų plėtrą;

20.  pabrėžia, jog svarbu sudaryti vienodas veiklos sąlygas, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija finansų rinkose; pabrėžia, kad ES teisės aktais neturėtų būti skirtingai traktuojamos įvairių rūšių užtikrintos skolos priemonės, išskyrus atvejus, kai yra rimtų priežasčių manyti, kad skiriasi jų saugumas arba likvidumas;

21.  palankiai vertina rinkos iniciatyvas parengti suderintus standartus ir informacijos atskleidimo šablonus, pavyzdžiui, suderintą skaidrumo šabloną, kad būtų lengviau palyginti ir ištirti, kuo skiriasi padengtosios obligacijos įvairiose ES valstybėse narėse;

22.  pritaria tam, kad Europos bankininkystės institucija parengtų rekomendacijas dėl rinkos standartų ir gerosios praktikos gaires; ragina vykdyti savanorišką konvergenciją šia linkme;

23.  ragina reguliariai vykdyti užtikrinimo turto grupių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir viešai skelbti to testavimo rezultatus;

o
o   o

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai.

(1) OL L 257, 2014 8 28, p. 186.
(2) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.
(3) OL L 173, 2014 6 12, p. 190.
(4) OL L 314, 2015 12 1, p. 13.
(5) OL L 195, 2016 7 20, p. 3.
(6) OL L 11, 2015 1 17, p. 1.

Teisinis pranešimas