Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2239(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0222/2017

Pateikti tekstai :

A8-0222/2017

Debatai :

PV 03/07/2017 - 22
CRE 03/07/2017 - 22

Balsavimas :

PV 04/07/2017 - 6.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0288

Priimti tekstai
PDF 382kWORD 54k
Antradienis, 2017 m. liepos 4 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Kova su žmogaus teisių pažeidimais karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įskaitant genocidą, kontekste
P8_TA(2017)0288A8-0222/2017

2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant genocidą, klausimo sprendimo (2016/2239(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartijos VII skyrių (Veiksmai, kai kyla grėsmė taikai, ji pažeidžiama ar įvykdomi agresijos aktai),

–  atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį, Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų panaikinimo ir ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2000 m. spalio 31 d. rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, kuris įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į Romos statuto Kampalos pakeitimus, priimtus per peržiūros konferenciją Kampaloje, Uganda, 2010 m. birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žiaurių nusikaltimų analizės sistemą, kurią parengė JT specialiųjų patarėjų genocido prevencijos ir atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais biuras,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2015 m. kovo 15 d. ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Irake, atsižvelgiant į vadinamosios Irako ir Levanto islamo valstybės ir kitų susijusių grupuočių įvykdytą smurtą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A/71/L.48, kuria įsteigiamas Tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas (IIIM),

–  atsižvelgdamas į Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos atliktą specialų įvykių Alepe tyrimą, paskelbtą 2017 m. kovo 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 11 d. Tarybos bendrąją poziciją 2001/443/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimą 2002/494/TVR, įsteigiantį Europos institucijų tinklą ryšiams dėl už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingų asmenų palaikyti(2),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Tarybos sprendimą 2003/335/TVR dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/444/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo(4),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės,

–  atsižvelgdamas į TBT ir Europos Sąjungos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo(6),

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai darbinį dokumentą dėl siekio įtvirtinti papildomumo principą (SWD(2013)0026),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl ES visapusiško požiūrio,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 30 d. patvirtintą ES genocido tinklo strategiją siekiant Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse kovoti su nebaudžiamumu už genocido nusikaltimą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas dėl ES paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23 d. Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2016 m. gruodžio 9 d. pareiškimą Tarptautinės genocido nusikaltimo aukų atminimo ir orumo ir tokio nusikaltimo prevencijos dienos proga,

–  atsižvelgdamas į 2015–2019 m. Europos Sąjungos veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl agresijos nusikaltimų(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl masinio vaikų perkėlimo Nigerijoje dėl grupuotės „Boko Haram“ išpuolių(9) ir į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją „Nigerija: neseniai įvykdyti organizacijos „Boko Haram“ išpuoliai“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją „Pasiruošimas dėl pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais. Humanitarinės pagalbos teikimo sunkumai ir galimybės“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje(12), 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Šiaurės Irake (Mosulas)(13), 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių(14) ir 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją „Sirija: padėtis Palmyroje ir Mazeno Darwisho atvejis“(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8–0222/2017),

A.  kadangi genocido nusikaltimas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, taip pat žinomi kaip žiaurūs nusikaltimai yra sunkiausi nusikaltimai žmonijai ir visos tarptautinės bendruomenės susirūpinimo priežastis; kadangi tokie nusikaltimai sukrečia žmoniją;

B.  kadangi tarptautinė bendruomenė privalo užkirsti kelią žiauriems nusikaltimams; kadangi kai tokie nusikaltimai įvykdomi, už juos turi būti baudžiama ir būtina užtikrinti veiksmingą, teisingą ir greitą baudžiamąjį persekiojimą už juos nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu ir laikantis papildomumo principo;

C.  kadangi atskaitomybė, teisingumas, teisinė valstybė ir kova su nebaudžiamumu yra esminiai elementai, kuriais paremta taika ir konfliktų sprendimas, susitaikymo ir atkūrimo pastangos;

D.  kadangi tikrasis susitaikymas gali būti grindžiamas tik tiesa ir teisingumu;

E.  kadangi šių nusikaltimų aukos turi teisę į teisinę gynybą ir žalos atlyginimą ir kadangi tarptautinė bendruomenė turėtų teikti visapusišką paramą pabėgėliams, kurie nukentėjo nuo žiaurių nusikaltimų; kadangi šiomis aplinkybėmis svarbu nepamiršti lyčių aspekto ir atsižvelgti į ypatingus moterų ir mergaičių poreikius pabėgėlių stovyklose, repatrijuojant ir perkeliant, taip pat vykdant atkūrimą ir atstatymą po konflikto;

F.  kadangi TBT atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu ir atkuriant taiką bei užtikrinant aukoms teisingumą;

G.  kadangi dėl TBT suteiktų įgaliojimų taikyti žalos atlyginimo nusikaltimų aukoms sistemą Teismas yra unikali teisminė tarptautinio lygmens institucija;

H.  kadangi visuotinis prisijungimas prie Romos statuto yra būtinas siekiant visapusiško TBT veiksmingumo; kadangi 124 šalys, įskaitant visas ES valstybes nares, ratifikavo TBT Romos statutą;

I.  kadangi į Romos statutą įtrauktus Kampalos pakeitimus dėl agresijos nusikaltimo, kuris laikomas sunkiausios ir pavojingiausios neteisėto jėgos panaudojimo formos nusikaltimu, ratifikavo 34 valstybės ir dabar, gavus 30 pritarimų, kurių reikėjo tam, kad būtų galima pradėti taikyti pakeitimus, Romos statuto šalių asamblėja turi galimybę po 2017 m. sausio 1 d. priimti sprendimą pradėti taikyti sutartimi grindžiamą su agresija susijusią Teismo jurisdikciją;

J.  kadangi 2016 m. lapkričio mėn. Rusija nusprendė nebebūti Romos statutą pasirašiusia šalimi; kadangi 2016 m. spalio mėn. Pietų Afrika, Gambija ir Burundis taip pat pranešė apie savo pasitraukimą iš Romos statuto; kadangi 2017 m. sausio 31 d. Afrikos Sąjunga (AS) priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuri apima pasitraukimo iš TBT strategiją ir kuria AS valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę įgyvendinti jos rekomendacijas; kadangi atitinkamai 2017 m. vasario ir kovo mėn. Gambija ir Pietų Afrika pranešė apie savo sprendimą atšaukti savo pasitraukimą iš Romos statuto šalių tarpo;

K.  kadangi nepaprastai svarbu, kad Romos statuto šalys bendradarbiautų tarpusavyje ir su regioninėmis organizacijomis, ypač tais atvejais, kai ginčijama TBT jurisdikcija,

L.  kadangi TBT šiuo metu vykdo dešimt tyrimų devyniose šalyse (Gruzijoje, Malyje, Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, Libijoje, Kenijoje, Sudane (Darfūras), Ugandoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje) ir du tyrimus Centrinėje Afrikos Respublikoje;

M.  kadangi, laikantis papildomumo principo, įtvirtinto Romos statute, TBT imasi veiksmų tik tais atvejais, kai nacionaliniai teismai negali arba nenori atlikti tikro tyrimo ir vykdyti baudžiamojo persekiojimo už žiaurius nusikaltimus, todėl statuto šalims tenka pagrindinė atsakomybė už asmenų, įtariamų įvykdžius sunkiausius tarptautinius nusikaltimus, patraukimą baudžiamojon atsakomybėn;

N.  kadangi 2001 m. birželio 11 d. priėmus Tarybos bendrąją poziciją 2001/443/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo valstybės narės pareiškė, kad nusikaltimai, priklausantys TBT jurisdikcijai, yra svarbūs visoms valstybėms narėms, jos yra pasiryžusios bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią tiems nusikaltimams ir panaikinti jų vykdytojų nebaudžiamumą;

O.  kadangi ES ir jos valstybės narės yra ištikimos TBT sąjungininkės nuo pat jo įsteigimo ir teikia nuolatinę politinę, diplomatinę, finansinę ir logistinę paramą, be kita ko, propaguodamos Romos statuto universalumą ir gina jo sistemos vientisumą;

P.  kadangi ES ir jos valstybės narės pažadėjo Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui (TRKK) tvirtai remti veiksmingo mechanizmo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų griežčiau laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės, įsteigimą; kadangi Parlamentas paprašė vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos informuoti apie tikslus ir strategiją, nustatytus siekiant šį pažadą įvykdyti;

Q.  kadangi anksčiau Jugoslavijos sudėtyje buvusių šalių teritorijoje per 1991–1995 m. karus buvo įvykdyta daug žiaurių nusikaltimų;

R.  kadangi anksčiau Jugoslavijos sudėtyje buvusių šalių teritorijoje per 1991–1995 m. karus įvykdytų žiaurių nusikaltimų teismo nagrinėjimo procesai vyksta labai lėtai;

S.  kadangi Sirija prisijungė prie Konvencijos dėl genocido 1955 m., o 2004 m. – prie Konvencijos dėl kankinimo;

T.  kadangi Parlamentas savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliucijoje priminė, kad ISIS („Da’esh“) daromi žmogaus teisių pažeidimai apima ir genocidą;

U.  kadangi keliuose JT organų, įskaitant Nepriklausomą tarptautinę tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisiją, JT generalinio sekretoriaus specialųjį patarėją genocido prevencijos klausimais, JT generalinio sekretoriaus specialųjį patarėją atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais, specialųjį pranešėją mažumų klausimais, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir NVO, pranešimuose teigiama, kad visų pusių įvykdyti nusikaltimai gali būti laikomi žiauriais nusikaltimais ir kad karo nusikaltimus įvykdė visos pusės per 2016 m. gruodžio mėn. kovą dėl Alepo;

V.  kadangi TBT pareiškė, kad esama pagrindo pagrįstai manyti, jog Nigerijoje grupuotė „Boko Haram“ įvykdė nusikaltimus žmoniškumui, kaip apibrėžta Statuto 7 straipsnyje, įskaitant žmogžudystes ir persekiojimą;

W.  kadangi šimtai mirties nuosprendžių, įvykdytų Burundyje nuo 2015 m. balandžio mėn., lėmė tai, kad JT nepriklausomo tyrimo Burundyje komisija savo ataskaitoje padarė išvadą, jog Burundyje yra žmonių, kuriuos reikėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl tariamų nusikaltimų žmoniškumui;

X.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos, tarptautinio lygio teisininkai ir NVO įspėjo, kad įvykiai Burundyje 2016 m. pabaigoje galėtų būti prilyginti genocidui;

Y.  kadangi tarptautinės taisyklės dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui taip pat yra privalomos nevalstybiniams subjektams arba asmenims, veikiantiems nevalstybinių organizacijų vardu arba pagal jų sistemą; kadangi dabar, kai nevalstybiniai subjektai vis aktyviau dalyvauja įgyvendinant karo scenarijus ir skatina tokius sunkius nusikaltimus bei juos vykdo, tai reikėtų dar griežčiau pakartotinai patvirtinti;

Z.  kadangi tam tikromis sąlygomis valstybės taip pat gali būti patrauktos atsakomybėn už įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis ir konvencijas, kurių atžvilgiu Tarptautinis Teisingumo Teismas turi jurisdikciją, įskaitant 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir 1948 m. Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, nesilaikymą;

AA.  kadangi Tarptautinis Teisingumo Teismas gali nustatyti valstybės atsakomybę;

AB.  kadangi visos konflikto šalys, siekdamos įbauginti ir pažeminti priešą, naudoja išžaginimus ir seksualinę prievartą kaip kovos taktiką; kadangi, be to, per konfliktus taip pat labai smarkiai padaugėja smurto dėl lyties ir seksualinės prievartos;

AC.  kadangi smurtas prieš moteris per konfliktą ir po jo gali būti laikomas ne konflikto laikotarpiu vykdomos moterų diskriminacijos nuolatine tąsa; kadangi konflikto sąlygomis anksčiau patiriama diskriminacija dėl lyties ir istoriškai nevienodas lyčių galios santykis dar labiau padidėja, o dėl to moterims ir merginoms kyla didesnė seksualinio, fizinio ir psichologinio smurto rizika;

1.  primena ES įsipareigojimą imtis veiksmų tarptautinėje arenoje siekiant principų, kurie paskatino ES sukūrimą, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių paisymo principus, taip pat JT Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymosi; atsižvelgdamas į tai, dar kartą tvirtina, kad šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų, pagal sunkumo laipsnį sulyginamų su nusikaltimais žmoniškumui ir genocidui, ir šiurkščių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, sulyginamų su karo nusikaltimais, klausimo sprendimas ir už juos atsakingų asmenų patraukimas atsakomybėn ES turėtų būti didžiausios svarbos;

2.  ragina ES ir jos valstybes nares panaudoti visą savo politinį svorį, kad būtų išvengta bet kokių veiksmų, kurie gali būti laikomi žiauriu nusikaltimu, vykdymo, reaguoti veiksmingai ir koordinuotai tokių nusikaltimų atvejais ir mobilizuoti visus reikiamus išteklius, kad būtų galima patraukti atsakomybėn visus atsakingus asmenis, taip pat padėti aukoms ir remti stabilizavimo bei susitaikymo procesus;

Dėl būtinybės daugiausia dėmesio skirti žiaurių nusikaltimų prevencijai

3.  primygtinai ragina 1948 m. JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, keturių 1949 m. Ženevos konvencijų, 1984 m. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir kitų atitinkamų tarptautinių susitarimų šalis, įskaitant ES valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias žiauriems nusikaltimams jų teritorijoje, kuri patenka į jų jurisdikciją, ar jų piliečių padarytiems žiauriems nusikaltimams, nes jos įsipareigojo tai daryti; ragina visas valstybes, kurios dar nėra ratifikavusios šių konvencijų, tai padaryti;

4.  pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi skubiai padidinti savo pastangas stebint bet kokį konfliktą arba galimą konfliktą, per kurį gali būti vykdomi bet kokie veiksmai, kurie galėtų būti laikomi žiauriais nusikaltimais, ir reaguoti į jį;

5.  ragina tarptautinę bendruomenę sukurti panašias priemones kaip ES ankstyvojo įspėjimo sistema, kurios gali padėti sumažinti reagavimo į įspėjimą laiką, siekiant užkirsti kelią smurtiniams konfliktams, jų atsinaujinimui ir stiprėjimui;

6.  ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant sukurti nuoseklų ir veiksmingą požiūrį, kurio laikantis būtų nustatytos krizės arba konflikto situacijos, kurios galėtų lemti žiaurių nusikaltimų vykdymą, ir laiku reaguoti į jas; ypač pabrėžia, kad svarbu ir būtina veiksmingai keistis informacija ir koordinuoti prevencinius veiksmus tarp ES institucijų, įskaitant ES delegacijas, bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas bei operacijas ir valstybes nares, kartu su jų diplomatinėmis atstovybėmis; todėl teigiamai vertina naująją Komisijos iniciatyvą dėl baltosios knygos, kuri suteiktų galimybę įgyvendinti veiksmingesnius ES išorės veiksmus; pabrėžia, kad svarbu vykdyti BSGP misijų ir civilinių operacijų, kurios vykdomos po konflikto, siekiant paremti trečiųjų šalių, pirmiausia tų, kuriose buvo vykdomi nusikaltimai žmogiškumui, susitaikymą;

7.  mano, kad ES į savo visapusišką požiūrį į išorės konfliktus ir krizes turėtų integruoti reikiamas priemones, kurias taikant būtų galima nustatyti bet kokį žiaurų nusikaltimą ir ankstyvuoju etapu užkirsti jam kelią; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į žiaurių nusikaltimų analizės sistemą, kurią parengė JT specialiųjų patarėjų genocido prevencijos ir atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais biuras; mano, kad ES ir valstybės narės turėtų visuomet laikytis tvirtos pozicijos tais atvejais, kai gresia, kad bus įvykdyti nusikaltimai, ir naudoti visas turimas taikias priemones, pvz., dvišalius santykius, daugiašalius forumus ir viešąją diplomatiją;

8.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai: tęsti bendradarbiavimą su ES atstovybėmis ir valstybių narių ambasadomis bei civilinėmis ir karinėmis misijomis ir jų darbuotojų mokymą tarptautinės žmogaus teisių, humanitarinės ir baudžiamosios teisės srityse, įskaitant jų pajėgumą atpažinti galimas situacijas, susijusias su karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui, genocidu ir šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, be kita ko, palaikant nuolatinį ryšį su vietos pilietine visuomene; užtikrinti, kad ES specialieji įgaliotiniai prireikus laikytųsi principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą“, ir išplėsti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimus, į juos įtraukiant atsakomybės užtikrinti apsaugą aspektus; toliau remti Europos išorės veiksmų tarnybos ES atsakomybės užtikrinti apsaugą pagrindinį centrą, naudojantis turimais ištekliais jį įtvirtinant esamuose padaliniuose ir įpareigojant didinti informuotumą apie atsakomybės užtikrinti apsaugą įgyvendinimo poveikį, ir užtikrinti, kad informacija apie nerimą keliančius atvejus laiku pasiektų visus suinteresuotuosius veikėjus, taip pat skatinti steigti nacionalinius pagrindinius centrus atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimu valstybėse narėse; ir toliau stiprinti prevencinės diplomatijos ir tarpininkavimo gebėjimus ir didinti jų profesionalumą;

9.  pabrėžia, kad šalys ir regionai, kuriems kyla konfliktų pavojus, būtinai turi turėti kvalifikuotas ir patikimas saugumo pajėgas; ragina ES ir valstybes nares toliau stengtis plėtoti saugumo sektoriui skirtas pajėgumų stiprinimo programas, taip pat platformas, kuriomis skatinama pagarbos žmogaus teisėms ir konstitucijai, sąžiningumo ir tarnavimo visuomenės interesams kultūra vietos saugumo ir karinių pajėgų gretose;

10.  pabrėžia, kad norint užkirsti kelią genocidui ir nusikaltimams žmoniškumui labai svarbu šalinti pagrindines smurto ir konflikto priežastis, padėti sudaryti taikias ir demokratines sąlygas, užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant moterų, jaunimo, nepilnamečių, mažumų ir LGBTI bendruomenės teises, kartu skatinant įvairių religijų ir kultūrų dialogą;

11.  ragina tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis sukurti švietimo ir kultūros programas, kuriomis būtų skatinamas supratimas apie žiaurių nusikaltimų priežastis ir padarinius žmonijai ir didinamas informuotumas apie būtinybę ir svarbą puoselėti taiką, propaguoti žmogaus teises ir religijų tarpusavio toleranciją ir vykdyti tokių nusikaltimų baudžiamąjį persekiojimą ir juos tirti; šiame kontekste teigiamai vertina tai, kad buvo paminėta pirmoji metinė ES kovos su nebaudžiamumu už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus diena;

Dėl paramos, skiriamos genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui

12.  pakartoja, kad visapusiškai remia TBT, Romos statutą, prokuratūrą, prokuratūros proprio motu įgaliojimus ir pažangą pradedant naujus tyrimus – tai esminės priemonės siekiant kovoti su nebaudžiamumu už žiaurius nusikaltimus;

13.  teigiamai vertina 2016 m. liepos 6 d. Briuselyje įvykusį ES ir TBT atstovų susitikimą, surengtą ruošiantis 2-ajam ES ir TBT apskritojo stalo susitikimui, kad atitinkami TBT ir ES institucijų darbuotojai galėtų nustatyti bendras interesų sritis, keistis informacija apie atitinkamą veiklą ir užtikrinti geresnį ES ir TBT tarpusavio bendradarbiavimą;

14.  pakartoja, kad išlaikyti TBT nepriklausomumą yra gyvybiškai svarbu ne tik siekiant užtikrinti, kad jis būtų visiškai efektyvus, bet ir siekiant skatinti Romos statuto visuotinumą;

15.  įspėja, kad teisingumo vykdymas negali būti grindžiamas kompromisu tarp teisingumo ir bet kokio politinio sumetimo, nes toks kompromisas ne skatintų sutaikinimo pastangas, o jas mažintų;

16.  patvirtina, kad nepaprastai svarbu užtikrinti visuotinį prisijungimą prie TBT Romos statuto; ragina valstybes, kurios dar to nepadarė, ratifikuoti Romos statutą ir Susitarimą dėl Teismo privilegijų, ir imunitetų ir Romos statuto Kampalos pakeitimus, kad būtų skatinama atskaitomybė ir susitaikymas, kurie yra pagrindiniai elementai siekiant ateityje užkirsti kelią žiaurumams; taip pat dar kartą patvirtina, kad Romos statuto vientisumas yra nepaprastai svarbus;

17.  itin apgailestaudamas atkreipia dėmesį į pastarojo meto pranešimus apie pasitraukimą iš Romos statuto, nes tai yra problema turint mintyje aukų teisę kreiptis į teismą, ir mano, kad tokius pranešimus reikia griežtai pasmerkti; palankiai vertina tai, kad ir Gambija, ir Pietų Afrika atsiėmė savo pranešimus apie pasitraukimą; primygtinai ragina likusias atitinkamas šalis persvarstyti savo sprendimą; be to, ragina ES dėti visas būtinas pastangas, taip pat ir vykdant bendradarbiavimą su Afrikos Sąjunga, siekiant užtikrinti, kad niekas Romos statuto neatsisakys; teigiamai vertina tai, kad TBT šalių asamblėja susitarė apsvarstyti pasiūlytus Romos statuto pakeitimus, siekiant spręsti Afrikos Sąjungos specialiajame aukščiausiojo lygio susitikime nurodytus rūpestį keliančius klausimus;

18.  ragina keturias pasirašiusias šalis, kurios informavo JT Generalinį Sekretorių, kad jos nebeketina likti Romos statuto šalimis, persvarstyti savo sprendimus; be to, pažymi, kad trys nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės nėra Romos statuto šalys;

19.  be to, ragina visas TBT šalis dėti daugiau pastangų siekiant propaguoti visuotinį prisijungimą prie TBT ir Susitarimą dėl Teismo privilegijų ir imunitetų; mano, kad Komisija ir EIVT turėtų ir toliau skatinti trečiąsias valstybes ratifikuoti ir įgyvendinti Romos statutą ir Susitarimą dėl Teismo privilegijų ir imunitetų bei turėtų atlikti ES laimėjimų šiuo požiūriu vertinimą;

20.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamus finansinius įnašus Teismui siekiant, kad jo veikla būtų efektyvi, arba užtikrinant šalių įnašus, arba per ES finansavimo mechanizmus, pavyzdžiui, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (angl. EIDHR) arba iš Europos plėtros fondo (EPF), ypač daug dėmesio skiriant pilietinės visuomenės veikėjams, kurie remia tarptautinę baudžiamojo teisingumo sistemą ir su TBB susijusius klausimus, skiriamą finansavimą;

21.  teigiamai vertina neįkainojamą pilietinės visuomenės organizacijų pagalbą Teismui; yra susirūpinęs dėl pranešimų apie grasinimus ir bauginimus, nukreiptus prieš kai kurias pilietinės visuomenės organizacijas, bendradarbiaujančias su Teismu; ragina imtis visų reikalingų veiksmų siekiant užtikrinti saugią aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos galėtų veikti ir bendradarbiauti su Teismu ir kovoti su visomis joms gresiančiomis su tuo susijusiomis grėsmėmis ir į jas nukreiptais bauginimais;

22.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą įgyvendinant 2011 m. liepos 12 d. veiksmų planą, siekiant imtis tolesnių veiksmų, susijusių su 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimu dėl TBT; ragina įvertinti veiksmų plano įgyvendinimą, kad būtų galima nustatyti galimas sritis, kuriose ES veiksmų efektyvumas galėtų būti padidintas, be kita ko, kalbant ir apie Teismo neliečiamumo ir nepriklausomumo skatinimą;

23.  primygtinai ragina Romos statutą pasirašiusias šalis visapusiškai bendradarbiauti su TBT, jam dedant pastangas ištirti sunkius tarptautinius nusikaltimus ir patraukti atsakomybėn už juos atsakingus asmenis, gerbti TBT autoritetą ir visapusiškai įgyvendinti jo sprendimus;

24.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis diplomatinėmis priemonėmis siekiant remti veiksmingą bendradarbiavimą su TBT ryšium su liudytojų apsaugos programomis ir su išduotų arešto orderių, ypač susijusių su 13 įtariamųjų, kurių dauguma slapstosi, vykdymu; ragina Komisiją, EIVT ir Tarybą susitarti ir priimti konkrečias priemones, skirtas reaguoti nebendradarbiavimo su TBT atveju, papildant politinius pareiškimus;

25.  ragina ES ir jos valstybes nares trečiųjų šalių atžvilgiu naudoti visas priemones, taip pat svarstyti galimybes taikyti sankcijas, ypač valstybių, kuriose susidariusi padėtis, dėl kurios atliekamas TBT tyrimas, ir valstybių, kurių atžvilgiu atliekamas TBT preliminarus tyrimas, atveju, kad būtų galima palaikyti jų politinę valią visapusiškai bendradarbiauti ir remti jų gebėjimą pradėti nacionalinį procesą dėl žiaurių nusikaltimų; taip pat ragina ES ir jos valstybes nares toms šalims pasiūlyti visapusišką paramą siekiant joms padėti laikytis TBT reikalavimų; ragina valstybes nares visapusiškai laikytis 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP;

26.  mano, kad žiaurių nusikaltimų aukoms turėtų būti suteikta teisė į veiksmingą ir vykdytiną teisių gynimą ir žalos atlyginimą; pabrėžia ypatingą aukų ir liudytojų vaidmenį Teismo procesuose ir poreikį imtis konkrečių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti jų saugumą ir veiksmingą dalyvavimą, kaip nustatyta Romos statute; ragina ES vykdant visus kovos su nebaudžiamumu veiksmus didžiausią dėmesį skirti aukų teisėms ir savanoriškai prisidėti prie TBT aukoms skirto patikos fondo;

27.  ragina EIVT užtikrinti, kad atskaitomybė už žiaurius nusikaltimus ir parama TBT būtų įtrauktos į ES užsienio politikos prioritetus, įskaitant per plėtros procesą, sistemingai atsižvelgiant į kovą su nebaudžiamumu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia svarbų parlamento narių vaidmenį propaguojant TBT ir kovojant su nebaudžiamumu, šiuo tikslu, be kita ko, parlamentams tarpusavyje bendradarbiaujant;

28.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad atitinkamų regionų ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimai apimtų koordinavimo ir bendradarbiavimo su TBT veiklą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paskirti ES specialųjį įgaliotinį tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo klausimais ir įgalioti jį propaguoti, integruoti ir reprezentuoti ES įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu ir remti TBT visose ES užsienio politikos srityse;

29.  pabrėžia labai svarbų Europos Parlamento vaidmenį vykdant ES veiksmų šioje srityje stebėseną; teigiamai vertina tai, kad į EP metinę žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ataskaitą įtrauktas skirsnis dėl kovos su nebaudžiamumu ir dėl TBT, taip pat siūlo Europos Parlamentui atlikti iniciatyvesnį vaidmenį, skatinant kovą su nebaudžiamumu ir integruojant ją bei TBT į visas ES politikos sritis ir visų ES institucijų, ypač už Sąjungos išorės politiką atsakingų Europos Parlamento komitetų ir Europos Parlamento delegacijų trečiosiose šalyse, veiklos sritis;

30.  pabrėžia, kad TBT papildomumo principas reiškia, kad pagrindinė atsakomybė už žiaurių nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą tenka jo statuto šalims; reiškia susirūpinimą dėl to, kad ne visų ES valstybių narių nacionalinė teisė apima teisės aktus, apibrėžiančius tuos nusikaltimus, kurių atžvilgiu jų teismai galėtų vykdyti jurisdikciją; ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai pasinaudoti papildomumo principo skatinimo priemonių rinkiniu;

31.  ragina ES valstybes nares iš dalies pakeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnį, kad žiaurūs nusikaltimai būtų įtraukti į nusikaltimų, patenkančių į ES kompetencijos sritį, sąrašą;

32.  primygtinai ragina ES paruošti ir pateikti išteklius, kurių reikia rengiant kovos su nebaudžiamumu už nusikaltimus, kuriems taikoma tarptautinė teisė, Europoje veiksmų planą, apimantį aiškius kriterijus ES institucijoms ir valstybėms narėms, kuriuo siekiama sustiprinti nacionaliniu mastu vykdomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;

33.  pakartoja, kad šalys, įskaitant ES valstybes nares, gali individualiai kelti bylas prieš valstybes Tarptautiniame Teisingumo Teisme, jei valstybiniu lygmeniu nesilaikoma įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis ir konvencijas, įskaitant 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir 1948 m. Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį;

34.  primena savo griežtą B. Assado režimo Sirijoje įvykdytų žiaurių nusikaltimų, kurie gali būti laikomi sunkiais karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, pasmerkimą ir apgailestauja dėl palankių sąlygų tokių nusikaltimų Sirijoje vykdytojų nebaudžiamumui;

35.  apgailestauja dėl to, kad daugeliu atveju neužtikrinama pagarba tarptautinei humanitarinei teisei, ir dėl visame pasaulyje vykstant ginkluotiems konfliktams nerimą keliančių civilių gyventojų žūčių bei išpuolių prieš civilinę infrastruktūrą; ragina tarptautinę bendruomenę sušaukti tarptautinę konferenciją siekiant parengti naują tarptautinį mechanizmą, skirtą duomenims atsekti ir rinkti ir informacijai viešai skelbti, kai vyksta ginkluoti konfliktai; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę kasmet pateikti viešą prieš mokyklas ir ligonines įvykdytų išpuolių įtariamų kaltininkų sąrašą, kad galima būtų parengti tinkamus ES veiksmus tokiems išpuoliams sustabdyti;

36.  ragina valstybes nares ratifikuoti pagrindines tarptautinės humanitarinės teisės (THT) priemones ir kitus atitinkamus teisės aktus; pripažįsta ES gairių dėl skatinimo laikytis THT svarbą ir dar kartą ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją bei EIVT paspartinti jų įgyvendinimą, ypač karo nusikaltimų Artimuosiuose Rytuose atžvilgiu; ragina ES remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skleisti THT žinias ir gerąją jos taikymo patirtį ir ragina ES pasinaudoti visomis turimomis dvišalėmis priemonėmis, siekiant veiksmingai skatinti savo partnerius laikytis THT, be kita ko, plėtojant politinį dialogą;

37.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų atsisakyti teikti ginklus, įrangą arba finansinę ar politinę paramą vyriausybėms ar nevalstybiniams subjektams, kurie pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę, be kita ko, vykdydami moterų ir vaikų žaginimą ar kitokį seksualinį smurtą;

38.  be to, ragina ES ir jos valstybes nares remti reformų procesus ir nacionalines gebėjimų stiprinimo pastangas, kuriomis siekiama stiprinti teisminių institucijų, teisėsaugos sektoriaus, žalos atlyginimo programų ir kalėjimų sistemos nepriklausomumą trečiosiose valstybėse, kurias tiesiogiai paveikė tariamas tokių nusikaltimų vykdymas, kaip įsipareigota 2015–2019 m. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina 2015 m. ES paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui programą ir tikisi, kad ji bus veiksmingai įgyvendinta;

Dėl kovos su nevalstybinių subjektų nebaudžiamumu

39.  pažymi, kad tarptautinėje baudžiamojoje teisėje ir ypač tarptautinių baudžiamųjų tribunolų įgaliojimuose ir teismo praktikoje aiškiai apibrėžta nevalstybinių subjektų atsakomybė dėl tarptautinių nusikaltimų; pabrėžia, kad ši atsakomybė yra susijusi ne tik su tokiais asmenimis, bet ir su netiesioginiais tarptautinių nusikaltimų vykdytojais; ragina ES valstybes nares teisti karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą vykdžiusius valstybinius subjektus, nevalstybinius subjektus ir asmenis;

40.  pabrėžia, kad atitinkamos tarptautinės organizacijos pateikia daug pranešimų apie ISIS / „Da’esh“ ir kitų nevalstybinių subjektų vykdomus smurtinius nusikaltimus prieš moteris ir mergaites, pažymi, kad tarptautinė teisinė bendruomenė iš visų jėgų stengiasi nustatyti tokius nusikaltimus tarptautinėje baudžiamojoje sistemoje;

41.  atsižvelgdamas į tai, dar kartą griežtai smerkia baisius nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė tokie nevalstybiniai subjektai kaip „Boko Haram“ Nigerijoje ir ISIS / „Da’esh“ Sirijoje ir Irake; baisisi dėl padarytų plataus masto nusikaltimų, įskaitant žudymus, kankinimus, išžaginimą, pavergimą ir seksualinę vergovę, vaikų verbavimą į kareivius, prievartinį religijos keitimą ir sisteminį religinėms mažumos priklausančių asmenų žudymą, įskaitant krikščionis, jazidus ir kitus; atsižvelgdamas į tai, primena, kad seksualinis smurtas pagal TBT sprendimus gali prilygti karo nusikaltimui ir nusikaltimui žmoniškumui; mano, kad nusikaltimų vykdytojų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti tarptautinės bendruomenės prioritetas;

42.  ragina ES ir jos valstybes nares kovoti su nebaudžiamumu ir aktyviai remti tarptautines pastangas baudžiamojon atsakomybėn patraukti tokių nevalstybinių grupuočių kaip „Boko Haram“, ISIS / „Da’esh“ narius ir visus kitus subjektus, vykdančius karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; ragina formuoti aiškų požiūrį į ISIS / „Da’esh“ kovotojų ir jų bendrininkų baudžiamąjį persekiojimą, be kita ko, panaudojant ES genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tinklo praktinę patirtį;

43.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų remti tai, kad ISIS / „Da’esh“ veiksmai būtų perduoti svarstyti TBT, siekiant konsensuso JT Saugumo Taryboje, kad jurisdikcija šiuo klausimu būtų patikėta TBT, nes Sirija ir Irakas nėra Romos statuto šalys; pabrėžia, kad ES turėtų išnagrinėti ir tarptautiniu lygmeniu remti visas galimybes patraukti baudžiamojon atsakomybėn už bet kurios Sirijos konflikto šalies įvykdytus nusikaltimus ir juos tirti, įskaitant Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Irakui ir Sirijai įsteigimą;

44.  apgailestauja, kad Rusija ir Kinija, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, vetavo sprendimą perduoti klausimą dėl padėties Sirijoje nagrinėti TBT prokurorui pagal JT Chartijos VII skyrių ir nesutiko, kad būtų priimta priemonė Sirijai nubausti už cheminių ginklų valdymą; ragina ES remti skubius veiksmus siekiant reformuoti JT Saugumo Tarybos veiklą, visų pirma kiek tai susiję su teise vetuoti, ir ypač Prancūzijos iniciatyvą susilaikyti nuo naudojimosi šia teise, kai esama genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymų;

45.  ragina galiausiai pareikalauti, kad būtų taikomi Jungtinių Tautų Chartijos VII skyriuje nustatyti principai, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi atsakomybės užtikrinti apsaugą principo, visada remiant tarptautinei bendruomenei ir gavus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos leidimą;

46.  teigiamai vertina Nepriklausomą tarptautinę tyrimų Sirijoje komisiją, kurią įsteigė Žmogaus teisių taryba, ir Tarptautinį, nešališką ir nepriklausomą mechanizmą (angl. IIIM), kurį įsteigė JT Generalinė Asamblėja paramai vykdant Sirijoje įvykdytų didelių nusikaltimų tyrimą teikti; pabrėžia poreikį įsteigti panašų mechanizmą Įrake ir ragina visas ES valstybes nares, visas konflikto Sirijoje šalis, pilietinę visuomenę ir JT sistemą visapusiškai bendradarbiauti su IIIM ir pateikti jam visą turimą informaciją ir dokumentus, siekiant padėti jam vykdyti savo įgaliojimus; dėkoja ES valstybėms narėms, kurios finansiškai prisidėjo prie IIIM, ir ragina valstybes nares, kurios to nepadarė, skubiai prie jo prisidėti;

47.  ragina ES tinkamai finansuoti organizacijas, kurios vykdo tyrimus, remdamosi viešais šaltiniais, ir skaitmeniniu būdu renka karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymus, siekdamos užtikrinti, kad už nusikaltimus būtų atsakyta ir kad jų vykdytojai būtų paduoti į teismą;

48.  teigiamai vertina ES pastangas siekiant remti Tarptautinio teisingumo ir atskaitomybės komisijos ir NVO, kurios renka dokumentais patvirtintus įrodymus apie žiaurius nusikaltimus, darbą; ragina ES teikti tiesioginę paramą Irako ir Sirijos pilietinei visuomenei renkant, išsaugant ir apsaugant Irake ir Sirijoje bet kurių šių konfliktų šalių, įskaitant ISIS / „Da’esh“, įvykdytų nusikaltimų įrodymus; ragina rinkti ir saugoti skaitmeninius ar kitokio pavidalo šių visų konflikto šalių įvykdytų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido įrodymus, nes tai vienas iš pagrindinių veiksmų kovojant su nebaudžiamumu ir vienas iš pagrindinių prioritetų; remia Britanijos, Belgijos ir Irako iniciatyvą JT lygmeniu („„Da’esh“ patraukimo baudžiamojon atsakomybėn koalicija“), siekiant rinkti įrodymus apie ISIS / „Da’esh“ įvykdytus nusikaltimus Sirijoje ir Irake, kad būtų palengvintas ISIS / „Da’esh“ baudžiamasis persekiojimas tarptautiniu mastu, ir ragina ES valstybes nares prisijungti prie koalicijos ir ją remti; taip pat remia Kultūros paveldo iniciatyvos veiklą ir jos tiriamąją veiklą Sirijoje ir Irake, susijusią su archeologinio ir kultūros paveldo sunaikinimu;

49.  ragina ES ir jos valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų, siekiant veiksmingai nutraukti ISIS / „Da’esh“ grupuotei tiekiamų išteklių – nuo ginklų, transporto priemonių, grynųjų pinigų iki daugybės kitų turto rūšių – srautą;

50.  primygtinai ragina ES taikyti sankcijas šalims ir valdžios institucijoms, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai palengvina išteklių srautą į ISIS / „Da’esh“ ir taip prisideda prie jų teroristinės nusikalstamos veiklos plėtojimo;

51.  pabrėžia, kad ES valstybės narės turėtų ištirti savo piliečių ir jų jurisdikcijai priklausančių asmenų, kurie įvykdė, bandė įvykdyti arba prisidėjo vykdant žiaurius nusikaltimus Irake ir Sirijoje, veiksmus ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn ar perduoti juos TBT pagal Romos statutą; vis dėlto laikosi nuomonės, kad ISIS / „Da’esh“ narių baudžiamasis persekiojimas valstybėse narėse gali tik papildyti tarptautinį teisingumą;

52.  pabrėžia ES ir TBT bendradarbiavimo ir pagalbos susitarimo svarbą; ragina valstybes nares taikyti universalios jurisdikcijos principą kovojant su nebaudžiamumu ir primena jo svarbą tarptautinio baudžiamojo teisingumo sistemos veiksmingumui ir tinkamam veikimui; taip pat ragina valstybes nares vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui savo nacionalinėje jurisdikcijoje, įskaitant tuos atvejus, kai tie nusikaltimai buvo vykdomi trečiosiose šalyse ar trečiųjų šalių piliečių.

53.  primygtinai ragina visas tarptautinės bendruomenės šalis, įskaitant ES valstybes nares, aktyviai siekti užkirsti kelią radikalėjimui ir su juo kovoti bei patobulinti savo teisinę ir jurisdikcinę sistemas, siekiant užkirsti kelią tam, kad jų tautiečiai ir piliečiai jungtųsi prie ISIS / „Da’esh“;

Lyties aspektas sprendžiant klausimą dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su karo nusikaltimais

54.  pabrėžia primygtinę būtinybę panaikinti seksualinę prievartą ir smurtą dėl lyties, atsižvelgiant į tai, kad jie plačiai ir sistemingai naudojami kaip kovos ginklas prieš moteris ir mergaites; primygtinai ragina visas šalis parengti nacionalines veiksmų programas (NVP) pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 ir kovos su smurtu prieš moteris strategijas, taip pat ragina prisiimti išsamius įsipareigojimus siekiant užtikrinti tos rezoliucijos įgyvendinimą; ragina prisiimti visuotinį įsipareigojimą užtikrinti moterų ir mergaičių saugumą nuo pačios kiekvienos ekstremaliosios padėties ar krizės pradžios ir po konfliktų visomis turimomis priemonėmis, kaip antai užtikrinimas, kad moterys ir mergaitės galėtų naudotis visomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, įskaitant legalų ir saugų su karu susijusio žaginimo aukų abortą; vis dėlto pabrėžia, kad moterys dažnai patiria fizines, psichologines ir socialines bei ekonomines smurto pasekmes, net pasibaigus konfliktui;

55.  mano, kad moterys turėtų atlikti didesnį vaidmenį vykdant konfliktų prevenciją, propaguojant žmogaus teises ir demokratines reformas, ir pabrėžia, kad svarbus nuolatinis moterų dalyvavimas, kaip esminė taikos proceso ir atkūrimo po konflikto sudedamoji dalis; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti moterų įtraukimą į taikos procesus ir nacionalinius susitaikymo procesus;

56.  reikalauja, kad Komisija, valstybės narės ir kompetentingos tarptautinės institucijos imtųsi tinkamų priemonių, pvz., taikytų karines drausminimo priemones, laikytųsi kariuomenės vadovybės atsakomybės principo ir mokytų karines pajėgas ir taikos palaikymo bei humanitarinės pagalbos darbuotojus visų formų seksualinio smurto uždraudimo srityje;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 155, 2001 6 12, p. 19.
(2) OL L 167, 2002 6 26, p. 1.
(3) OL L 118, 2003 5 14, p. 12.
(4) OL L 150, 2003 6 18, p. 67.
(5) OL L 115, 2006 4 28, p. 49.
(6) OL L 76, 2011 3 22, p. 56.
(7) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 115.
(8) OL C 224, 2016 6 21, p. 31.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0344.
(10) OL C 224, 2016 6 21, p. 10.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0459.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0449.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0422.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0051.
(15) OL C 407, 2016 11 4, p. 61.

Teisinis pranešimas