Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2238(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0191/2017

Pateikti tekstai :

A8-0191/2017

Debatai :

PV 03/07/2017 - 24
CRE 03/07/2017 - 24

Balsavimas :

PV 04/07/2017 - 6.15
CRE 04/07/2017 - 6.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0289

Priimti tekstai
PDF 357kWORD 49k
Antradienis, 2017 m. liepos 4 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Privačios saugos tarnybos
P8_TA(2017)0289A8-0191/2017

2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl privačių saugos tarnybų (2016/2238(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Montrė (pranc. Montreux) dokumentą dėl atitinkamų tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir gerosios patirties, taikomų valstybėms, susijusioms su privačių karinių ir saugos tarnybų veiksmais ginkluotų konfliktų metu,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijas Nr. 15/26, 22/33, 28/7 ir 30/6,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. liepos mėn. įsteigtą JT darbo grupę dėl samdinių naudojimo, kaip priemonės, kuria pažeidžiamos žmogaus teisės ir trukdoma žmonėms naudotis apsisprendimo teise,

–  atsižvelgdamas į atviros tarpvyriausybinės darbo grupės ataskaitas, kuriose svarstoma galimybė parengti tarptautinę kontrolės sistemą, skirtą privačių karinių ir saugos tarnybų veiklai reguliuoti, stebėti ir prižiūrėti,

–  atsižvelgdamas į JT gaires dėl naudojimosi privačių saugos tarnybų teikiamomis ginkluotos apsaugos paslaugomis, į kurias neseniai įtrauktos neginkluotos apsaugos paslaugos,

–  atsižvelgdamas į JT teisėsaugos pareigūnų elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių tarybos svarstymui ir įgyvendinimui pateiktą projektą dėl galimos konvencijos dėl privačių karinių ir saugos tarnybų (angl. PMSC),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodeksą (angl. ICoC), sudarytą Tarptautinio elgesio kodekso asociacijos, kuri yra pramonės savireguliavimo mechanizmas, kurio standartai yra savanoriški,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės stabilumo operacijų asociacijos elgesio kodeksą, kuris yra pramonei priklausantis savireguliavimo mechanizmas,

–  atsižvelgdamas į Elgesio kodeksą ir etiką, skirtus Europos saugumo paslaugų konfederacijos ir „UNI Europa“ privačiam saugumo sektoriui,

–  atsižvelgdamas į ISO 18788 privačių saugumo operacijų valdymo sistemą, kuria nustatomi privačių saugos tarnybų valdymo parametrai,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos rekomendaciją dėl kompetentingų nacionalinių valstybių narių institucijų, atsakingų už privatų saugumo sektorių, bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančią direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB(2),

–  atsižvelgdamas į ES koncepciją dėl logistinės paramos ES vadovaujamoms karinėms operacijoms ir ES koncepciją dėl rangovų paramos ES vadovaujamoms karinėms operacijoms,

–  atsižvelgdamas į „Priv-War“ projekto rekomendacijas, skirtas ES reguliavimo priemonėms, taikomoms privačioms karinėms ir saugos tarnyboms ir jų paslaugoms,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(3) bei 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“(4),

–  atsižvelgdamas į daugybę įvairių pavojų, iššūkių ir grėsmių Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gegužės mėn. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) laikinas gaires, susijusias su ginkluotų saugos tarnybų darbuotojais laivuose,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0191/2017),

A.  kadangi saugumas ir gynyba – tai viešųjų valdžios institucijų remiantis efektyvumo, veiksmingumo atskaitomybės ir teisinės valstybės kriterijais valdomos viešosios gėrybės, kurios priklauso ne tik nuo finansinių išteklių, bet ir nuo žinių; kadangi tam tikrose srityse valstybės valdžios institucijoms gali trūkti reikiamų pajėgumų ir gebėjimų;

B.   kadangi saugumo ir gynybos paslaugas teikti turėtų visų pirma valstybės valdžios institucijos;

C.  kadangi, remiantis Eurobarometro apklausų duomenimis, ES piliečiai nori, kad ES aktyviau veiktų saugumo ir gynybos srityse;

D.  kadangi 2013 m. apie 40 000 privačių saugos tarnybų (PST) Europoje pasamdė daugiau nei 1,5 mln. privačių saugos subrangovų; kadangi šie skaičiai toliau auga; kadangi šių įmonių apyvarta tais pačiais metais sudarė 35 mlrd. eurų; kadangi 2016 m. pasaulyje privačios saugos pramonė, kurioje yra maždaug 100 000 PST ir 3,5 mln. darbuotojų, buvo įvertinta iki 200 mlrd. USD;

E.  kadangi per pastaruosius kelis dešimtmečius privačias saugos tarnybas (PST) (šioje rezoliucijoje ši sąvoka taip pat apima privačias karines tarnybas) vis dažniau samdo nacionalinės vyriausybės ir karinės ir civilinės agentūros tiek paslaugoms vidaus rinkoje teikti, tiek paramai dislokuotiems daliniams užsienyje;

F.  kadangi PST teikiamų paslaugų spektras yra labai platus – nuo logistikos paslaugų iki realios paramos kovose, karinių technologijų teikimo bei dalyvavimo atstatymo po konflikto procese; kadangi PST valstybėse narėse taip pat teikia labai svarbias paslaugas, pvz., valdo kalėjimus ir skiria apsaugos darbuotojus infrastruktūros objektams; kadangi PST paslaugomis buvo naudojamasi tiek civilinės, tiek karinės bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijose siekiant apsaugoti ES delegacijas, įrengti stovyklas, teikti mokymus, gabenimą oru ir remti humanitarinės pagalbos veiklą;

G.  kadangi ES lygmeniu valstybių narių naudojimosi PST paslaugomis praktika, sutarčių dėl jų suteikimo sudarymo procedūros ir reguliavimo sistemų kokybė labai skiriasi, nes daugelis jomis naudojasi norėdamos remti savo grupes daugiašalėse operacijose;

H.  kadangi karinės veiklos užsakomosiomis paslaugomis, kurios anksčiau buvo neatsiejama ginkluotųjų pajėgų veiklos dalis, yra naudojamasi, be kita ko, kad paslaugos būtų teikiamos ekonomiškai efektyvesniu būdu, o taip pat kad būtų kompensuojamas pajėgumų trūkumas dėl sumažėjusių ginkluotųjų pajėgų, atsižvelgiant į tai, kad padaugėjo daugiašalių misijų užsienyje ir dėl sprendimus priimančių subjektų nenoro skirti tinkamus išteklius sumažėjo biudžetai; kadangi tai turėtų būti išimtis; kadangi reikia šalinti trūkumus; kadangi PST dažnai per trumpą laiką gali aprūpinti papildomais pajėgumais, kurių labai trūksta nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms; kadangi PST paslaugomis galėtų taip pat būti naudojamasi politiniais tikslais siekiant išvengti karinių pajėgų naudojimui taikomų apribojimų ir ypač įveikti galimą viešosios paramos stygių, kad būtų įtrauktos ginkluotosios pajėgos; kadangi PST, kaip užsienio politikos priemonės, naudojimui turi būti taikoma veiksminga parlamentinė kontrolė;

I.  kadangi PST kaltinamos dalyvavimu įvykiuose, kuriuose buvo pažeidžiamos žmogaus teisės ir žuvo žmonės; kadangi skiriasi tokių įvykių laikas ir šalis ir tam tikrais atvejais jie reiškia didelius žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant karo nusikaltimus; kadangi už kai kuriuos iš šių įvykių buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn; kadangi dėl šių priežasčių ir dėl skaidrumo trūkumo buvo padarytas poveikis tarptautinės bendruomenės pastangoms atitinkamose šalyse ir tai parodė dideles spragas atskaitomybės sistemose dėl, be kita ko, susidariusio įvairiose šalyse esančių patronuojamųjų įmonių ar subrangovų, ypač vietinių, daugiasluoksniškumo, dėl kurio priimančiose šalyse nebesugebama užtikrinti civilių gyventojų elementaraus saugumo;

J.  kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų siekti ateityje vengti tokių aplinkybių ir neužsakyti karinių operacijų, kurios apima jėgos ir ginkluotės naudojimą, dalyvavimą karo veiksmuose ir kitokį dalyvavimą kovoje ar kovos zonose, apimantį ne tik teisėtą savigyną; kadangi iš PST užsakytos operacijos ir veikla konflikto zonose turėtų būti ribojama logistinės paramos ir įrenginių apsaugos teikimu PST nedalyvaujant zonose, kuriose vyksta kovos veiksmai; kadangi naudojantis PST paslaugomis jokiu būdu negalima pakeisti nacionalinių ginkluotųjų pajėgų personalo; kadangi didžiausias prioritetas įgyvendinant gynybos politiką turi būti užtikrinti, kad valstybių narių ginkluotosios pajėgos turėtų išteklių, priemonių, pajėgumų, mokymų, žinių ir lėšų, kuriais naudodamosi savo užduotis įgyvendintų visapusiškai;

K.  kadangi tam, kad valstybės galėtų naudotis PST teikiamais privalumais bei siekiant užtikrinti, kad pastarosios galėtų būti patrauktos atsakomybėn, tarptautiniu lygiu turėtų būti įvesta privalomas reguliavimo ir stebėsenos priemones turinti teisinė sistema, kuria reguliuojamas naudojimasis šiomis tarnybomis ir suteikiama pakankama jų veiklos kontrolė; kadangi PST yra pramonės sektoriaus, kuris yra itin tarptautinio pobūdžio, susijęs su vyriausybės ir tarpvyriausybiniais veikėjais ir todėl reikalaujantis visa apimančio požiūrio į reguliavimą, dalis; kadangi dabartinis reguliavimas šioje srityje vykdomas vadovaujantis nesuderintų taisyklių, kurios įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, rinkiniu; kadangi nevienodi nacionalinės teisės aktai ir tam tikrų PST vykdoma savireguliacija dėl sankcijų trūkumo menkai atgraso nuo piktnaudžiavimo ir gali daryti didelį poveikį PST veikimui daugiašalėse intervencijose ir konfliktų regionuose;

L.  kadangi nėra sutartų PST, privačių karinių tarnybų (PKT) ir jų paslaugų apibrėžčių; kadangi, kaip siūloma apibrėžtimi, pateikta JT darbo grupės samdinių klausimais paruoštame konvencijos projekte, privati saugos tarnyba gali būti apibrėžta kaip bendrovė, kuri už atlygį teikia karines ir (arba) saugumo paslaugas, pasitelkdama fizinius ir (arba) juridinius asmenis; kadangi karinės paslaugos gali būti apibrėžtos kaip specializuotos paslaugos, susijusios su karine veikla, įskaitant strateginį planavimą, žvalgybą, tyrimus, žemės, jūros ar oro išžvalgymą, bet kokio tipo pilotuojamų ar nepilotuojamų skrydžių operacijas, palydovinį stebėjimą ir žvalgybą, bet kokį žinių perdavimą karinėmis reikmėmis, materialinę ir techninę pagalbą ginkluotosioms pajėgoms ir kitą susijusią veiklą; kadangi saugumo paslaugos gali būti apibrėžtos kaip ginkluota apsauga arba pastatų, įrenginių, turto ir žmonių apsauga, bet kokių žinių perdavimas siekiant saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo, informacinių saugumo priemonių kūrimas bei pritaikymas ir kita susijusi veikla;

M.  kadangi Montrė dokumentas yra pirmasis svarbus dokumentas, kuriame nustatoma, kaip PST taikoma tarptautinė teisė; kadangi Tarptautinis privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodeksas (angl. ICoC) apibrėžia pramonės sektoriaus standartus ir juo vis labiau remiamasi kaip pagalbine priemone, leidžiančia užtikrinti bendruosius pagrindinius standartus visame pasaulyje; kadangi Tarptautinio privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodekso asociacijos (angl. ICoCA) tikslas – skatinti, valdyti ir prižiūrėti ICoC įgyvendinimą, taip pat raginti atsakingai teikti saugos paslaugas ir laikytis žmogaus teisių bei nacionalinės ir tarptautinės teisės; kadangi prie ICoCA prisijungiama savanoriškai, sumokėjus tam tikrą mokestį, o dėl didelių narystės mokesčių ne visos PST gali pasinaudoti šia galimybe;

N.  kadangi dėl PST reguliavimo yra dirbama daugelyje tarptautinių forumų, pavyzdžiui, Montrė dokumento forume ES buvo išrinkta į Pirmininko draugų grupę, t. y. atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę, siekiančią svarstyti galimybę parengti tarptautinę reguliavimo sistemą, kurią taikant būtų reguliuojama, stebima ir prižiūrima privačių karinių ir saugos tarnybų, o taip pat Tarptautinės elgesio kodekso asociacijos veikla;

O.  kadangi ES ir 23 valstybės narės prisijungė prie Montrė dokumento įgyvendinimo ir kadangi ES yra Tarptautinės elgesio kodekso asociacijos darbo grupės narė; kadangi ES prisideda prie Žmogaus teisių tarybos vykdomos galimos tarptautinės reguliavimo sistemos plėtros; kadangi ES atlieka labai svarbų vaidmenį skatindama nacionalinę ir regioninę įvairių karinių ir saugos paslaugų teikimo ir eksporto kontrolę;

P.  kadangi, nepaisant daugybės Europoje įkurtų ir (arba) BGSP misijose ir operacijose dalyvaujančių arba ES delegacijoms priklausančių privačių saugos tarnybų, Europos Sąjunga neturi savo reguliavimo sistemos; kadangi esamos reguliavimo sistemos beveik išimtinai grindžiamos JAV modeliu, kuris buvo sukurtas vykstant karui Irake ir kuriuo naudojosi kovinėse misijose dalyvaujančios karinės tarnybos; kadangi šios nuorodos neatitinka nei Europos privačių saugos tarnybų pobūdžio, nei jų misijų;

Q.  kadangi labai svarbu teikti pirmenybę aiškių teisėsaugos ir privačių saugos tarnybų sąveikos, bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos taisyklių nustatymui;

R.  kadangi PST, bendradarbiaudamos su priežiūrą vykdančiomis ir nurodymus duodančiomis viešojo sektoriaus institucijomis, galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį kovojant su piratavimu ir gerinant jūrų saugumą, misijoms pasitelkiant šunis, kibernetinę gynybą, saugumo priemonių mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, vykdant mišrias stebėjimo misijas ir mokymus; kadangi naudojant ginkluotas PST iškilo specifinių iššūkių jūrų sektoriuje ir kilo daug incidentų, per kuriuos žuvo žmonių ir įvyko diplomatiniai konfliktai;

PST paslaugų naudojimas siekiant paremti kariuomenę užsienyje

1.  pažymi, kad PST atlieka svarbų vaidmenį padedant valstybės karinėms ir civilinėms agentūroms, užpildydamos pajėgumų spragas, kilusias dėl augančios pajėgų naudojimo užsienyje paklausos, o taip pat kartais, jei leidžia aplinkybės, teikdamos greitojo reagavimo pajėgumus; pabrėžia, kad išimtiniais atvejais PST užpildo esamas pajėgumų spragas, kurias vis dėlto valstybės narės visų pirma turėtų pabandyti užpildyti panaudodamos nacionalines ginkluotąsias pajėgas ar policiją; pabrėžia, kad PST naudojamos kaip tų šalių užsienio politikos įgyvendinimo priemonė;

2.  pabrėžia, kad priimančiosiose šalyse, ypač tose, kurių kultūra ir religija smarkiai skiriasi, veikiančios PST turi atsižvelgti į vietos papročius ir įpročius, kad nepakenktų misijos veiksmingumui ir neatstumtų vietos gyventojų;

3.  pažymi, kad, palyginti su nacionalinėmis pajėgomis, PST, visų pirma įkurtos priimančiojoje šalyje, gali suteikti vertingų vietos žinių ir dažnai padėti sutaupyti sąnaudų, nors privaloma užtikrinti, kad nebūtų pakenkta kokybei; vis dėlto pabrėžia, kad vietos saugos tarnybų teikiamų paslaugų naudojimas pažeidžiamose šalyse ir regionuose, kuriuose dažnai kyla konfliktai, gali turėti neigiamų pasekmių ES užsienio politikos tikslams, jeigu toks naudojimas stiprina tam tikrus vietinius ginkluotuosius veikėjus, kurie galėtų tapti konflikto šalimi; pažymi, kad svarbu aiškiai teisiškai atskirti privačių saugos tarnybų operacijas ir tiesiogiai karinėje veikloje dalyvaujančius privačius veikėjus;

4.  pabrėžia, kad PST neturėtų būti patikima jokia veikla, kuri galėtų reikšti jėgos naudojimą ir (arba) aktyvų dalyvavimą karo veiksmuose, išskyrus savigyną, taip pat jokiomis aplinkybėmis PST neturėtų būti leidžiama dalyvauti apklausose arba jas vesti; pabrėžia, kad ES saugumo ir gynybos srities prioritetas turėtų būti nacionalinių ginkluotųjų pajėgų, kurias PST gali tik papildyti, neturėdamos jokios valdžios strateginiais klausimais, stiprinimas; pabrėžia, kad privačių saugos tarnybų dalyvavimas karinėse operacijose turi būti pagrįstas taikant nustatytus siektinus tikslus, kuriuos galima patikrinti naudojant konkrečius rodiklius, ir šiam dalyvavimui turi būti skirtas visapusiškai apibūdintas biudžetas, taip pat turi būti nurodyta dalyvavimo pradžios ir pabaigos data ir dalyvavimas vykdomas laikantis griežto etikos kodekso; pažymi, kad ginkluotųjų ir saugumo pajėgų veikla užsienyje yra labai vertinga siekiant išlaikyti taiką ir užkirsti kelią konfliktams, taip pat vėliau atkurti socialinę sistemą ir užtikrinti nacionalinį susitaikymą;

5.  pabrėžia, kad PST darbo ekonominio efektyvumo principas daugiausia teikia trumpalaikę naudą, ypač jeigu neatsižvelgiama į socialinių ir ekonominių kintamųjų rodiklių skaičių, dėl to jie neturėtų tapti svarbiausiais kriterijais sprendžiant saugumo klausimus; primena, kad atskaitomybės ir priežiūros mechanizmai labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai užtikrintas PST teisėtumas ir galima nauda;

6.  pabrėžia, kokia svarbi PST naudojimo valstybėse narėse parlamentinė priežiūra;

ES vykdomas PST naudojimas

7.  pažymi, kad ES naudojasi PST paslaugomis užsienyje, kad apsaugotų savo atstovybes ir darbuotojus bei padėtų vykdant civilines ir karines BSGP misijas; pažymi, kad tokiu būdu jų naudojimas tiesiogiai prisideda prie ES reputacijos ir to, kaip ją suvokia trečiosios šalys, taigi PST yra svarbus ES buvimo vietoje aspektas ir jos daro poveikį pasitikėjimo Europos Sąjunga lygiui; reikalauja, kad Komisija ir Taryba parengtų apžvalgą, kur, kada ir kodėl PST buvo pasamdytos siekiant paremti ES misijas; mano, kad būtų logiška, jeigu savo kvietimuose teikti pasiūlymus dėl delegacijų saugumo Europos Sąjunga pirmiausia kreiptųsi į privačias saugos tarnybas, kurios faktiškai įsisteigusios Europoje, laikosi Europos Sąjungos reglamentų ir kurioms taikoma Europos Sąjungos apmokestinimo tvarka;

8.  vis dėlto pabrėžia, kad visų pirma vietose, kuriose didelė konfliktų tikimybė, PST įdarbinimas kai kurioms užduotims atlikti gali turėti neigiamą šalutinį poveikį ES, ypač jos teisėtumui, atsitiktinai susiejus ją su ginkluotaisiais subjektais konflikto zonoje, pakenkiant jai, kai vyksta ginkluoti incidentai ar kompromituojant nusiginklavimo, demobilizavimo ir reintegravimo (NDR), taip pat saugumo sektoriaus (SSR) reformos pastangas, nesąmoningai stiprinant vietinius subjektus; ypač atkreipia dėmesį į nekontroliuojamos subrangos, kaip antai vietinių PST, keliamą riziką;

9.  nurodo įvairias ir rimtas teisines ir politines problemas, susijusias su dabartine subrangos praktika karinių ir saugos tarnybų srityje, ypač su trečiosiose šalyse vietos subrangovų teikiamomis paslaugomis; mano, kad valstybės narės, EIVT ir Komisija turėtų susitarti sekti NATO pavyzdžiu ir sudaryti sutartis tik su ES valstybėse narėse įsteigtomis privačiomis saugos tarnybomis;

10.  todėl rekomenduoja, kad Komisija pasiūlytų bendras sutarčių su PST sudarymo gaires dėl karinių ir saugos subrangovų samdymo, naudojimo ir valdymo, kuriose būtų aiškiai nurodyti reikalavimai PST, turinčioms teisę sudaryti sutartis su ES, siekiant pakeisti dabartinį metodų kratinį; ragina Komisiją ir EIVT naudoti tas pačias gaires dėl karinių ir saugos subrangovų samdymo, naudojimo ir valdymo visiems išorės veiksmams, misijoms ir operacijoms, ES delegacijoms visose šalyse ir regionuose bei visoms peržiūrėto Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo tarnyboms; mano, kad šios gairės turėtų būti parengtos remiantis geriausia tarptautine su PST elgesiu ir valdymu susijusia praktika, ypač Montrė dokumentu ir Tarptautiniu privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodeksu, ir atsižvelgiant į tai, kad reikia ypač atsargiai atrinkti PST esant sudėtingai situacijai po krizės, primygtinai prašo Komisijos ir EIVT naudotis tik pagal Tarptautinį privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodeksą patvirtintais paslaugų teikėjais, kaip jau padarė JT, kuriai Tarptautinis privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodeksas yra reikalavimas; atkreipia dėmesį į JAV valdžios institucijų požiūrį, pagal kurį į atskiras sutartis įtraukiami išsamūs standartai ir reikalavimai, ir ragina ES laikytis šio pavyzdžio; pabrėžia, kad į PST sutartis, be kita ko, reikėtų įtraukti nuostatas dėl licencijų ir leidimų turėjimo, darbuotojų ir nuosavybės įrašų, mokymo, teisėto ginklų įsigijimo ir naudojimo ir vidaus organizacijos;

11.  ragina ES saugos tarnybos saugos prižiūrėtoją dalyvauti ES finansuojamose vietose ir ES delegacijose, kad būtų užtikrinta teikiamų apsaugos paslaugų kokybė, vietoje pasamdytų saugos tarnybų darbuotojų tikrinimas ir mokymas, sukurti ir palaikomi geri santykiai su vietos apsaugos pajėgomis, teikiami rizikos vertinimai ir kad jis būtų pirmas kontaktinis asmuo su saugumu susijusiais delegacijos klausimais;

12.  reikalauja, kad Komisija sudarytų subrangovų, kurie laikosi ES standartų tokiais klausimais, kaip neteistumas, finansinis ir ekonominis pajėgumas, licencijų ir leidimų turėjimas ir darbuotojų tikrinimas, atvirą sąrašą; pažymi, kad ES smarkiai skiriasi su PST susiję standartai, ir mano, kad kitos valstybės narės turėtų siekti priimti panašius standartus; mano, kad šis sąrašas turėtų būti atnaujinamas ne rečiau kaip kas dvejus metus;

13.  pabrėžia, kad jeigu ES pasikliauna PST trečiosiose šalyse, su kuriomis ji sudarė susitarimą dėl karinių pajėgų statuso (SOFA), į tokius susitarimus visada reikia įtraukti pasamdytas privačias karines ir saugos tarnybas ir konkrečiai išaiškinti, kad įmonės bus atsakingos pagal ES teisę;

14.  pabrėžia, kad reikia sustiprinti ES rangovų paramos koncepciją ir paversti ją privaloma valstybėms narėms ir ES institucijoms; mano, kad visų pirma reikėtų nustatyti griežtesnius įtraukimo į sutartis standartus, pvz., pagrįstus JAV standartais, ir kad taip pat turėtų būti reikalaujama, kad konfliktų regionuose nebūtų pasamdytos ar subrangos sutartis sudariusios jokios vietinės PST; pabrėžia, kad tarptautinės PST turėtų turėti galimybę samdyti vietos darbuotojus, tačiau tik individualiai ir tiesiogiai, kad būtų užtikrintas veiksmingas tikrinimas ir užkirstas kelias vietos saugos pramonės šakų kūrimui konfliktų regionuose;

PST reguliavimas

15.  rekomenduoja Komisijai parengti žaliąją knygą, kurios tikslas būtų įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus iš viešojo ir privačiojo saugumo sektorių į išsamių konsultacijų ir diskusijų procesą, siekiant suteikti galimybes veiksmingiau bendradarbiauti tiesiogiai ir nustatyti pagrindines įsipareigojimų ir gerosios patirties taisykles; rekomenduoja sukurti atskirų sektorių ES kokybės standartus; todėl rekomenduoja prieš nustatant veiksmingą PST veiklos reguliavimą, išaiškinti PST apibrėžtį, nes jos nenustačius gali būti sukurtos teisinės spragos;

16.  mano, kad visų pirma ES turėtų tiksliai apibrėžti atitinkamas karines ir saugos tarnybas; šiuo atžvilgiu primygtinai ragina Tarybą nedelsiant į Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtraukti PST karines ir saugos paslaugas;

17.  primygtinai ragina Komisiją sukurti veiksmingą europinį reguliavimo modelį, kuris:

   direktyvos pavidalu padėtų panaikinti teisinius valstybių narių skirtumus;
   iš naujo įvertintų ir apibrėžtų šiuolaikinio viešojo ir privačiojo sektorių strategijas;
   suskirstytų tarnybas pagal vienkartinį ar daugkartinį naudojimo būdą;
   paaiškintų, koks yra privačių karinių ir saugos tarnybų tikslus pobūdis bei vaidmuo tam tikromis sąlygomis;
   nustatytų aukšto lygio standartus, skirtus privatiems apsaugos paslaugų teikėjams, veikiantiems Europos Sąjungoje arba už jos ribų, įskaitant tinkamą darbuotojų saugumo patikrinimą ir teisingą atlygį;
   užtikrintų, kad būtų pranešama apie PST vykdomus pažeidimus ir neteisėtus veiksmus ir sudarytų sąlygas PST atskaitomybei už pažeidimus, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, padarytus vykdant jų veiklą užsienyje;
   įtrauktų konkrečią jūrų perspektyvą, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) vadovaujamąjį vaidmenį;

18.  pažymi, kad besiformuojančios visuotinės reguliavimo sistemos, pavyzdžiui Montrė dokumentas, Tarptautinis privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodeksas ir kitos reguliavimo iniciatyvos Jungtinių Tautų sistemoje, yra akivaizdi pažanga, palyginti su tuo, kad tik prieš dešimt metų jokio prasmingo reguliavimo nebuvo;

19.  taip pat palankiai vertina daugelio ES valstybių narių, besiremiančiu gerąja patirtimi, aprašyta Montrė dokumente, pastangas taikyti veiksmingą PST reguliavimą nacionaliniu lygmeniu;

20.  vis dėlto pažymi, kad neįmanoma įvertinti PST veiklos, kadangi ES institucijos ir valstybių narių vyriausybės apie tai nuosekliai nepraneša; ragina valstybes nares ir ES institucijas nuosekliau ir skaidriau teikti šią informaciją, kad būtų galima tinkamai įvertinti, kaip privačių saugos tarnybų paslaugomis naudojasi atitinkamos jų biudžeto valdymo institucijos ir nepriklausomi auditoriai; rekomenduoja, kad parlamentai ir NVO turėtų aktyviai dalyvauti reikiamuose vertinimo procesuose, kurie būtini šios pramonės reguliavimui ir priežiūrai;

21.  rekomenduoja Komisijai ir Tarybai priimti teisinę sistemą, kuria būtų reikalaujama, kad nacionalinės teisės aktais būtų valdomas karinių ir saugos tarnybų eksportas, taip pat ES metinėje ataskaitoje pranešti apie ginkluotės eksportą pagal karinių ir saugos tarnybų eksporto licencijas, kurias teikia valstybės narės, kad būtų padidintas viešas skaidrumas ir atskaitomybė;

22.  pabrėžia, kad dėl tarpvalstybinio PST pobūdžio ir ypač jų veiklos krizės paveiktuose pasaulio regionuose kartais gali atsirasti jurisdikcijos spragų, ypač tais atvejais, kai vietos teisinė struktūra yra silpna, dėl kurių galėtų būti sunku reikalauti iš tarnybų ar jų darbuotojų atsakyti už savo veiksmus; pažymi, kad nacionalinis PST reguliavimas dažnai neturi eksteritorialaus taikymo; pabrėžia, kad PST visada turi būti taikomi įstatymai, ir jas turi veiksmingai prižiūrėti tiek priimančioji valstybė, tiek subrangą sudariusi valstybė; atkreipia dėmesį į tai, kad rizikos zonose galinčių kilti ginčų ar nelaimingų atsitikimų, susijusių su privačiomis saugos tarnybomis ir Europos Sąjungos saugos darbuotojais, atveju dažnai esama teisinio vakuumo; todėl rekomenduoja sukurti vienodas ir aiškias taisykles Europos institucijoms, kurios naudojasi PST, kad apsaugotų ES darbuotojus, skiriant aiškią atsakomybę išvengti apsaugos trūkumo ir nebaudžiamumo ir atsižvelgiant į priimančios valstybės teisinę sistemą; todėl ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares sudaryti sutartį tik su ES įsikūrusiomis PST tik nustatant įsipareigojimą tiesiogiai vykdyti paslaugas nesikreipiant į vietos subrangovus dažnai pažeidžiamose trečiosiose šalyse;

23.  todėl primygtinai ragina ES ir valstybes nares naudotis savo statusu Montrė dokumento forume ir reikalauti, kad būtų reguliariai peržiūrima, kaip dalyviai vykdo Montrė dokumento rekomendacijas dėl gerosios patirties; primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar neprisijungė prie Montrė dokumento, kuo greičiau prie jo prisijungti; ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi;

24.  primygtinai ragina ES ir valstybes nares siekti tarptautinės teisiškai privalomos priemonės, apimančios plačiau nei Montrė dokumentas, pagal kurią būtų reguliuojama PST veikla, nustatomos vienodos sąlygos siekiant užtikrinti, kad priimančiosios valstybės turėtų įgaliojimus reguliuoti PST, o susitariančiosios valstybės galėtų pasinaudoti savo teise ginti žmogaus teises ir užkirsti kelią korupcijai; pabrėžia, kad į tokią sistemą būtina įtraukti atgrasomas sankcijas už pažeidimus, pažeidėjų atsakomybę ir galimybę nukentėjusiesiems veiksmingai pasinaudoti teisės gynimo priemonėmis, papildomai prie licencijavimo ir stebėsenos sistemos, pagal kurią iš visų PST reikalaujama sudaryti sąlygas atlikti nepriklausomus jų auditus ir kad visi jų darbuotojai dalyvautų privalomuose žmogaus teisių mokymo kursuose;

25.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybes nares, EIVT ir Komisiją tvirtai remti tarptautinės konvencijos, kuria siekiama sukurti tarptautinę teisinę sistemą, kuria būtų reguliuojamos susijusios PST teikiamos paslaugos, kūrimą;

26.  palankiai vertina Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) pastangas teikiant gaires dėl privačių ginkluotų apsaugos komandų naudojimo; ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti bendradarbiavimą su IMO siekiant visuotinio šių gairių taikymo;

27.  pabrėžia, kad vienas iš veiksmingiausių būdų daryti įtaką privačioms saugos tarnyboms yra priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų; todėl pabrėžia, kad svarbu, kad sutarties skyrimas PST priklausytų nuo to, ar remiamasi geriausia patirtimi, kaip antai skaidrumas, ir ar dalyvaujama Tarptautiniame privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodekse, kurį kai kurios valstybės narės jau įgyvendino; vis dėlto pažymi, kad Tarptautinio privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodekso atitikties mechanizmas turi būti sustiprintas, o jo visiška nepriklausomybė užtikrinta siekiant įtikimai paskatinti jo laikytis; pažymi, kad iš valstybių narių tik Švedija ir Jungtinė Karalystė pasirašė Tarptautinį privačių saugos paslaugų teikėjų elgesio kodeksą, ir mano, kad ES turėtų stengtis užtikrinti, kad kitos valstybės narės visų pirma jį pasirašytų;

28.  pažymi, kad PST turėtų turėti atsakomybės draudimą, pagal kurį vertybinių popierių rinka būtų stabilesnė ir patikimesnė, taip pat įtraukiant mažesnes ir vidutinio dydžio PST;

29.  pabrėžia, kad sudarant sutartis su PST reikėtų atsižvelgti į PST patirtį ir darbo priešiškoje aplinkoje laikotarpį, o ne į panašios sutarties apyvartą, ir juos įvertinti;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad PST ne tik teikia apsaugos paslaugas, bet ir vykdo žvalgybos veiklą, kurią vykdant taip pat dėl galimų pasekmių reikia veiksmingo reguliavimo ir kontrolės;

31.  pažymi, kad ES ir valstybės narės daro didelę įtaką pasaulinei saugumo pramonei, nes daug svarbių šios pramonės dalyvių turi savo būstines ES; todėl ypatingą dėmesį skiria būsimai bendrojo karinės įrangos sąrašo peržiūrai, vertinamai kaip galimybė įtraukti kai kurias PST teikiamas paslaugas, kurioms būtų taikomos eksporto reglamentuojamosios nuostatos, o jų veiklai užsienyje būtų taikomi pagrindiniai standartai;

o
o   o

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(2) OL L 216, 2009 8 20, p. 76.
(3) OL C 181, 2016 5 19, p. 2.
(4) OL C 24, 2016 1 22, p. 33.

Teisinis pranešimas