Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2221(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0224/2017

Pateikti tekstai :

A8-0224/2017

Debatai :

PV 03/07/2017 - 25
CRE 03/07/2017 - 25

Balsavimas :

PV 04/07/2017 - 6.16
CRE 04/07/2017 - 6.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0290

Priimti tekstai
PDF 388kWORD 55k
Antradienis, 2017 m. liepos 4 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Darbo sąlygos ir mažų garantijų darbas
P8_TA(2017)0290A8-0224/2017

2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo (2016/2221(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 151 ir 153 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį („Solidarumas“),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones(3) (Darbo per laikinojo įdarbinimo įmones direktyva),

–  atsižvelgdamas į tikslinę Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. gruodžio 16 d. direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(4) (Darbuotojų komandiravimo direktyva) ir į Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. gegužės 15 d. Direktyvos 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo(5) (Įgyvendinimo užtikrinimo direktyva) peržiūrą;

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus taikymo(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(12),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl kintančio darbo santykių pobūdžio ir poveikio siekiant išlaikyti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį(13),

–  atsižvelgdamas į Europos platformą, skirtą bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti,

–  atsižvelgdamas į Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto užsakymu atliktą 2016 m. tyrimą „Mažų garantijų darbas Europoje: struktūros, tendencijos ir politikos strategijos“(14),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. paskelbtą Europos stažuočių ir praktikos kokybės chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rudenį Komisijos paskelbtą Užimtumo ir socialinės raidos Europoje ketvirčio apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2020 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Eurofound ataskaitą „Lanksčios darbo formos: „labai netipiniai“ sutartiniai susitarimai“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Eurofound ataskaitą dėl krizės poveikio pramonės ir darbo sąlygoms Europoje(15),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Eurofound ataskaitą „Naujos darbo formos“(16),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Eurofound ataskaitą „Nesąžiningų darbo sutarčių sudarymo Europos Sąjungoje tyrimas“(17),

–  atsižvelgdamas į Eurofound Europos darbo sąlygų tyrimą ir jo šeštojo Europos darbo sąlygų tyrimo apžvalgos ataskaitą(18),

–  atsižvelgdamas į Eurofound parengtą Europos darbo santykių žodyną(19),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus pagrindinius darbo standartus, jos konvencijas ir rekomendacijas dėl darbo sąlygų,

–  atsižvelgdamas į TDO 2006 m. rekomendaciją dėl darbo santykių (Nr. 198)(20) ir į jos nuostatas dėl darbo santykių nustatymo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. TDO ataskaitą dėl politikos ir nuostatų, siekiant kovoti su mažų garantijų darbu(21),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. TDO ataskaitą dėl nestandartinio darbo visame pasaulyje(22),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. TDO ataskaitą dėl socialinių teisių ramsčio sukūrimo siekiant Europos konvergencijos(23),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. JT Bendrąją rekomendaciją Nr. 28 dėl sutarties šalių pagrindinių prievolių pagal Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2014–2017 m. lyčių lygybės strategiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0224/2017),

A.  kadangi plinta nestandartinis ir netipinis darbas; kadangi per pastaruosius 15 metų ES išaugo darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas ir darbo ne visą darbo laiką sutartis, skaičius; kadangi reikia taikyti veiksmingą politiką, kuri apimtų skirtingas darbo rūšis, ir atitinkamai apsaugoti darbuotojus;

B.  kadangi per pastaruosius 10 metų standartinio darbo dalis sumažėjo nuo 62 proc. iki 59 proc.(24); kadangi, jei ši tendencija tęsis, gali susidaryti tokia padėtis, kai standartines sutartis turės tik mažuma darbuotojų;

C.  kadangi nuolatinės darbo visą darbo laiką sutartys ES ir toliau sudaro didžiąją visų darbo sutarčių dalį, o kai kuriuose sektoriuose greta standartinio darbo esama netipinių darbo formų; kadangi netipinės darbo formos gali turėti neigiamų pasekmių profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai dėl nereguliaraus darbo laiko ir darbo užmokesčio, taip pat dėl pensijų įmokų;

D.  kadangi dėl plintančio naujų formų darbo, ypač skaitmeninimo ir naujų technologijų sąlygomis, nyksta samdomo darbuotojo darbo ir savarankiško darbo skirtumai(25) ir dėl to gali suprastėti užimtumo kokybė;

E.  kadangi atsiranda naujų darbo formų, kurios daugeliu aspektų skiriasi nuo tradicinio standartinio darbo; kadangi kai kuriomis jų pakeičiami darbdavio ir darbuotojo santykiai, kitomis pakeičiamas darbo modelis ir organizavimas, o trečiomis – abu šie aspektai; kadangi dėl to gali padaugėti fiktyvaus savarankiško darbo atvejų, gali pablogėti darbo sąlygos ir sumažėti socialinė apsauga, tačiau tai gali teikti ir privalumų; kadangi dėl šios priežasties itin svarbu įgyvendinti esamus teisės aktus;

F.  kadangi po ekonomikos krizės Europoje padidėję užimtumo rodikliai turėtų būti vertinami teigiamai, bet jie iš dalies padidėjo dėl to, kad dažniau naudojamos netipinių formų sutartys, tam tikrais atvejais sukeliančios didesnę neužtikrintumo riziką, palyginti su standartiniu darbu; kadangi kuriant darbo vietas turėtų būti labiau pabrėžiama darbo kokybė;

G.  kadangi nuo krizės pradžios darbo ne visą darbo laiką rodikliai niekada nemažėjo, o darbo visą darbo laiką rodiklis Sąjungos mastu vis dar mažesnis nei buvo 2008 m. prieš krizę; kadangi nepaisant to, jog užimtumas pastaraisiais metais padidėjo, jis vis dar nepasiekė 75 proc. 2020 m. Europos tikslo ir yra labai nevienodas skirtingose valstybėse narėse;

H.  kadangi svarbu atskirti įvairias atsirandančias naujas darbo formas ir darbą be garantijų;

I.  kadangi kompetenciją socialinės politikos srityje dalijasi Europos Sąjunga ir valstybės narės; kadangi ES šioje srityje gali tik papildyti valstybių narių veiksmus ir juos remti;

J.  kadangi ES gali priimti tik minimaliuosius darbo sąlygų reikalavimus, nederindama valstybių narių įstatymų ir taisyklių;

K.  kadangi jau yra įsteigta Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma, kuri sudaro sąlygas valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams glaudžiau bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir imtis bendrų veiksmų, siekiant efektyviai ir veiksmingai kovoti su nedeklaruojamu darbu;

L.  kadangi darbas be garantijų yra rinkos susiskaidymo ir darbo užmokesčio skirtumų didėjimo priežastis;

M.  kadangi kol kas nėra bendros darbo be garantijų apibrėžties; kadangi tokia apibrėžtis turėtų būti suformuluota glaudžiai konsultuojantis su socialiniais partneriais; kadangi pagal sutarčių rūšį savaime negalima spręsti, kad darbas bus be garantijų, – priešingai, šis pavojus priklauso nuo daugelio veiksnių;

N.  kadangi standartinis darbas gali būti darbas visą darbo laiką ir savanoriškas terminuotas nuolatinis darbas pagal neterminuotą sutartį; kadangi kiekviena valstybė narė turi savo įstatymus ir praktiką, pagal kuriuos nustato skirtingų rūšių darbo sutartims ir stažuotėms taikomas darbo sąlygas; kadangi nėra visuotinai priimtos standartinio darbo apibrėžties;

O.  kadangi naujausios atstovavimo problemos, kylančios arba dėl socialinių partnerių kai kuriuose sektoriuose silpnumo arba dėl kai kurių Europos šalių tam tikrų sektorių reformų, kuriomis ribojamas socialinių partnerių vaidmuo, kenkia visiems darbo santykiams;

P.  kadangi kai kuriems sektoriams, pvz., žemės ūkio, statybų ir meno sektoriams, darbas be garantijų daro neproporcingą poveikį; kadangi pastaraisiais metais darbas be garantijų taip pat paplito ir kituose sektoriuose, pvz., aviacijoje ir viešbučių pramonėje(26);

Q.  kadangi vidutinės kvalifikacijos fizinio darbo ir mažos kvalifikacijos profesijų darbuotojai gauna mažiau pajamų, turi mažiau perspektyvų ir jų darbo kokybė yra savita; kadangi jie dažniau susiduria su pavojais, kuriuos lemia aplinka ir laikysena, o jų fizinės ir psichinės gerovės lygis yra mažesnis(27);

R.  kadangi moterys sudaro 46 proc. ES darbo jėgos ir yra itin pažeidžiamos užimtumo požiūriu dėl diskriminacijos, be kita ko, darbo užmokesčio srityje, ir kadangi moterų atlyginimas ES yra apie 16 proc. mažesnis nei vyrų; kadangi moterys dažniau dirba ne visą darbo laiką arba pagal terminuotas sutartis ar mažai apmokamą darbą, todėl jos patiria didesnę nesaugumo riziką; kadangi dėl tokių sąlygų nuolat prarandamos pajamos ir apsauga – atlyginimas, pensijos ar socialinės apsaugos išmokos; kadangi vyrų tikimybė dirbti nuolatinį darbą visą darbo laiką yra didesnė nei moterų; kadangi moterys ypač dažnai nesavanoriškai dirba ne visą darbo laiką arba dirba fiktyvų savarankišką darbą ir nedeklaruojamą darbą(28);

S.  kadangi vyrų užimtumo lygis ES yra didesnis nei moterų; kadangi pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys palieka darbo rinką, yra vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūra, jų pačių liga ar nedarbingumas ir kitos asmeninės ar šeimyninės pareigos; kadangi moterys dažnai diskriminuojamos ir susiduria su kliūtimis dėl esamos ar galimos motinystės; kadangi vienišos išlaikomų vaikų turinčios moterys patiria ypač didelę nesaugumo riziką;

T.  kadangi vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinė teisė, būtina siekiant užtikrinti lygias galimybes ir vienodą požiūrį visose gyvenimo srityse, ir kadangi lygybės užtikrinimo politika padeda skatinti pažangų ir tvarų ekonomikos augimą;

U.  kadangi daug mažų garantijų darbą dirbančių arba darbo netekusių darbuotojų neturi teisės į vaiko priežiūros atostogas;

V.  kadangi jauniems darbuotojams kyla didesnė darbo be garantijų rizika; kadangi jaunesniems kaip 25 metų amžiaus darbuotojams tikimybė atsidurti nepalankioje padėtyje yra dvigubai didesnė nei 50 m. amžiaus ar vyresniems darbuotojams(29);

I.Deramo darbo link: su darbo sąlygomis ir mažų garantijų darbu susijusių problemų sprendimas

1.  ragina valstybes nares atsižvelgti į šiuos TDO rodiklius, skirtus nustatyti, ar egzistuoja darbo santykiai:

   darbas atliekamas pagal kito subjekto nurodymus ir jam prižiūrint;
   darbuotojas integruojamas į įmonės organizacinę struktūrą;
   darbas atliekamas tik ar daugiausia kito asmens naudai;
   darbas turi būti asmeniškai atliekamas darbuotojo;
   darbas vykdomas konkrečiomis darbo valandomis ar nurodytoje darbo vietoje arba pritarus darbą užsakiusiam subjektui;
   darbas trunka tam tikrą laikotarpį ir turi tam tikrą tęstinumą;
   darbui reikalingas darbuotojo prieinamumas arba darbą užsakęs subjektas darbui tiekia įrankius, medžiagas ir prietaisus;
   darbuotojui periodiškai mokamas atlyginimas, kuris yra darbuotojo vienintelis ar pagrindinis pajamų šaltinis, taip pat gali būti atsiskaitoma natūra, pvz., maistu, suteikiant būstą ar galimybę naudotis transportu;
   darbuotojui suteikiamos teisės, pavyzdžiui, į savaitinį poilsį ir kasmetines atostogas;

2.  atkreipia dėmesį į Eurofound vartojamą netipinio darbo apibrėžtį, pagal kurią tai yra darbo santykiai, neatitinkantys standartinio ar tipinio reguliaraus neterminuoto darbo visą darbo laiką vienam darbdaviui, trunkančio ilgą laikotarpį(30); pabrėžia, kad terminų „netipinis darbas“ ir „darbas be garantijų“ negalima vartoti kaip sinonimų;

3.  mano, kad mažų garantijų darbas yra darbas, kuris neatitinka ES, tarptautinių ir nacionalinių standartų ir teisės aktų ir (arba) nesuteikia pakankamai išteklių deramam pragyvenimui ar tinkamos socialinės apsaugos;

4.  pažymi, kad kai kurios netipinės darbo formos, pvz., nesavanoriškos darbo ne visą darbo laiką sutartys, laikinasis įdarbinimas ir terminuotos darbo sutartys, nefiksuoto darbo laiko sutartys ir nemokama praktika ir stažuotės, gali kelti didesnę nesaugumo ir pažeidžiamumo riziką;

5.  yra tvirtai įsitikinęs, kad darbo rinkos lankstumo tikslas nėra darbuotojų teisių panaikinimas mainais už našumą ir konkurencingumą, jo tikslas – sėkmingai derinti darbuotojų apsaugą su asmenų ir darbdavių galimybėmis susitarti dėl darbo būdų, kurie tenkina abiejų šalių poreikius;

6.  pažymi, kad mažų garantijų darbo rizika priklauso ne tik nuo sutarties tipo, bet ir nuo šių veiksnių:

   mažo darbo vietos saugumo arba jokio saugumo dėl nenuolatinio darbo pobūdžio, pvz., kai dirbama pagal nesavanoriško ir dažnai itin trumpo darbo laiko darbo ne visą darbo laiką sutartis, kai kuriose valstybėse narėse – nenustačius aiškų darbo valandų ir pareigų, kurios keičiasi priklausomai nuo darbo poreikio;
   itin menkos apsaugos nuo atleidimo ir pakankamos socialinės apsaugos atleidimo atveju trūkumo;
   nepakankamo atlyginimo deramam pragyvenimui;
   menkų teisių socialinę apsaugą ar išmokas arba jokių tokių teisių nesuteikimo;
   jokios apsaugos nuo diskriminacijos arba ribotos apsaugos;
   menkų karjeros darbo rinkoje perspektyvų arba jokių perspektyvų karjeros ir įgūdžių ugdymo požiūriu;
   žemo kolektyvinių teisių lygio ir menkų teisių į kolektyvinį atstovavimą;
   darbo aplinkos, kuri neatitinka minimalių sveikatos apsaugos ir saugos standartų(31);

7.  primena TDO pateiktą deramo darbo apibrėžtį, kurioje nurodyta, kad „deramas darbas yra produktyvus darbas, užtikrinantis sąžiningas pajamas, saugią darbo vietą ir socialinę apsaugą, geresnes asmeninio tobulėjimo ir socialinės integracijos perspektyvas, asmens laisvę kelti jam rūpimus klausimus, organizuotis ir dalyvauti, kai priimami sprendimai, kurie daro poveikį jo gyvenimui, lygias visų moterų ir vyrų galimybes ir vienodą požiūrį į juos“(32); ragina TDO į šią apibrėžtį įtraukti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį; ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti šiai apibrėžčiai persvarstant arba rengiant darbo teisės aktus;

8.  primena veiksnius, sėkmingai užtikrinančius gerą kovos su mažų garantijų darbu praktiką; šie veiksniai yra: tvirtas teisinis pagrindas; socialinių partnerių ir įmonių tarybų dalyvavimas darbo vietoje; bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; lankstumo ir saugumo pusiausvyra; dėmesys pavieniams sektoriams; nedidelė administracinė našta darbdaviams; darbo inspekcijų vykdomas vykdymo užtikrinimas ir informuotumo didinimo kampanijos;

9.  pažymi, kad TDO Deramo darbo darbotvarkė skirta specialiai tam, kad būtų užtikrintas darbo vietų kūrimas, darbuotojų teisės, socialinė apsauga ir socialinis dialogas, taip pat lyčių lygybė; pabrėžia, kad deramas darbas turėtų konkrečiai užtikrinti:

   pragyvenimą užtikrinantį atlyginimą ir asociacijų laisvę;
   kolektyvinius susitarimus laikantis valstybių narių praktikos;
   darbuotojų dalyvavimą sprendžiant įmonės klausimus, laikantis valstybių narių praktikos;
   pagarbą kolektyvinėms deryboms;
   vienodą požiūrį į visus darbuotojus toje pačioje darbo vietoje;
   darbuotojų saugą ir sveikatą;
   darbuotojų ir jų išlaikomų asmenų socialinę apsaugą;
   darbo ir poilsio laiko nuostatas;
   apsaugą nuo atleidimo;
   galimybes eiti į mokymus ir mokytis visą gyvenimą;
   visų darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimą; pabrėžia, kad siekiant pagerinti darbo ir socialinės teisės įgyvendinimą taip pat itin svarbu užtikrinti šias teises;

10.  pažymi, kad daug veiksnių, tokių kaip skaitmeninimas ir automatizavimas, prisideda prie darbo pobūdžio kitimo, įskaitant naujų savarankiško darbo formų atsiradimą; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad randantis naujoms darbo formoms gali prireikti naujų atsakomųjų ir proporcingų nuostatų, kad būtų galima užtikrinti visų užimtumo formų reglamentavimą;

11.  užimtumo skaitmeniniame sektoriuje kontekste pakartoja, kad skaitmeninių platformų darbuotojams ir kitiems tarpininkams turėtų būti užtikrintas atitinkamas socialinis ir sveikatos draudimas ir apsauga;

12.  pabrėžia, kad skaitmeninimas neturi būti laikomas tik reiškiniu, dėl kurio naikinamos darbo vietos, ir pažymi, kad jis, priešingai, suteikia galimybių ugdyti ir plėtoti asmeninius įgūdžius;

13.  pabrėžia, jog numatoma, kad 2020 m. IRT sektoriuje bus 756 000 neužimtų darbo vietų, taigi matyti, kad yra poreikis pagerinti Europos darbo jėgos skaitmeninius įgūdžius;

14.  pabrėžia, kad ekonomikos krizė nulėmė migracijos srautus ES viduje, dėl jų išryškėjo esamos laisvo asmenų judėjimo tarp valstybių narių kliūtys ir diskriminacija dėl pilietybės, o ES piliečiai atsidūrė nesaugioje padėtyje užimtumo požiūriu;

15.  pabrėžia, kad mažų garantijų darbo sąlygos, įskaitant nedeklaruojamą darbą ir fiktyvų savarankišką darbą, turi ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai ir fizinei gerovei ir gali sukelti darbuotojams didesnę skurdo, socialinės atskirties ir jų pagrindinių teisių pablogėjimo riziką;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal labai trumpalaikes sutartis dirbantys darbuotojai dažniausiai dirba nepalankiomis sąlygomis atsižvelgiant į fizinius darbo ypatumus; pabrėžia, kad darbo nesaugumas ir mažesnė darbo laiko kontrolė dažnai tampa su stresu susijusios profesinės rizikos priežastimi;

17.  pabrėžia, kad tam tikruose ekonomikos sektoriuose lankstūs ar netipiniai darbo santykiai naudojami tokiu mastu, kad tai galima laikyti piktnaudžiavimu;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti darbuotojų, praktikantų ir pameistrių įgalinimo politikos priemones – stiprinti socialinį dialogą ir skatinti kolektyvines derybas, užtikrinti, kad visi darbuotojai turėtų galimybę naudotis teise burtis į asociacijas, taip pat laisvai ir be tiesioginių ar netiesioginių darbdavio sankcijų baimės vesti kolektyvines derybas;

19.  pabrėžia, kad socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant darbuotojų teises, apibrėžiant deramas darbo sąlygas, nustatant deramus atlyginimus ir pajamas, laikantis valstybių narių įstatymų ir praktikos, ir teikiant konsultacijas ir gaires darbdaviams ir darbuotojams;

20.  ragina valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, užtikrinti karjeros galimybes, siekiant, kad žmonėms būtų lengviau prisitaikyti prie įvairių situacijų, su kuriomis jie gali susidurti per savo gyvenimą, visų pirma pasitelkiant profesinį mokymą visą gyvenimą, tinkamas bedarbio pašalpas, socialinių teisių perkeliamumą bei aktyvią ir veiksmingą darbo rinkos politiką;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą vyrų ir moterų darbuotojų, kurie dirba palaikydami darbo santykius, apsaugą ir vienodą darbo užmokestį, taikant visapusiškas atsakomąsias politikos priemones, kuriomis siekiama spręsti mažų garantijų darbo keliamas problemas ir užtikrinti karjeros galimybes ir tinkamą socialinį draudimą;

22.  pabrėžia, kad valstybių narių darbo inspekcijos atlieka svarbų vaidmenį, ir pabrėžia, kad jos turėtų daugiausia dėmesio skirti darbo sąlygų stebėjimui, darbo sąlygų atitikties ir gerinimo užtikrinimui, darbuotojų saugai ir sveikatai, kovai su neteisėtu ar nedeklaruojamu darbu, ir kad jos jokiomis aplinkybėmis neturi būti netinkamai naudojamos kaip migracijos kontrolės priemonės; atkreipia dėmesį į labiausiai pažeidžiamų darbuotojų diskriminacijos riziką ir griežtai smerkia įmonių, kurios įdarbina migrantus neužtikrindamos jiems visų teisių ir išmokų ir neinformuodamos apie tai, taikomą praktiką; todėl ragina valstybes nares suteikti darbo inspekcijos tarnyboms tinkamą finansavimą, kad jos galėtų užtikrinti veiksmingą padėties stebėseną;

II.Pasiūlymai

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti mažų garantijų darbo, įskaitant nedeklaruojamą darbą ir fiktyvų savarankišką darbą, keliamas problemas, kad tinkamos darbo sąlygos ir tinkama socialinė apsauga būtų užtikrinamos pagal visų rūšių darbo sutartis, laikantis TDO Deramo darbo darbotvarkės, SESV 9 straipsnio, Pagrindinių teisių chartijos ir Europos socialinės chartijos;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su bet kokia praktika, kurią taikant galėtų padidėti mažų garantijų darbo atvejų, ir taip prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslo;

25.  ragina valstybes nares didinti nestandartinių formų darbo vietų kokybę, nustatant bent minimalius socialinės apsaugos, minimalaus darbo užmokesčio dydžio ir galimybių mokytis ir tobulėti standartus; pabrėžia, kad tai turėtų būti padaryta išsaugant patekimo į darbo rinką galimybes;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės socialinės apsaugos sistemos būtų pritaikytos naujoms užimtumo formoms;

27.  ragina Komisiją įvertinti naujas skaitmeninimo paskatintas užimtumo formas; ypač ragina įvertinti darbo rinkos tarpininkų ir interneto platformų teisinį statusą ir jų atsakomybę; ragina Komisiją persvarstyti 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvą 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas(33) (Direktyva dėl rašytinės pažymos) siekiant atsižvelgti į naujas užimtumo formas;

28.  pabrėžia bendradarbiavimu grindžiamos ekonomikos potencialą, ypač naujų darbo vietų požiūriu; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti galimas naujas darbo normas, kurias kuria bendradarbiavimu grindžiama ekonomika; tvirtai pabrėžia, kad reikia padidinti darbuotojų apsaugą šiame sektoriuje, didinant darbuotojų statuso skaidrumą, suteikiant jiems daugiau informacijos ir nediskriminuojant;

29.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jos tiksline Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūra, ir persvarstyti Darbo per laikinojo įdarbinimo įmones direktyvą, siekiant užtikrinti pagrindines socialines teises visiems darbuotojams, įskaitant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje vietoje;

30.  pabrėžia, kad reikia viešųjų ir privačiųjų investicijų, skatinančių visų pirma tuos ekonomikos sektorius, kurie turi didžiausią didinamąjį poveikį, siekiant skatinti Sąjungos konvergenciją ir socialinę sanglaudą ir kurti deramas darbo vietas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikia remti MVĮ ir startuolius;

31.  pabrėžia, kad reikia kovoti su nedeklaruojamu darbu, nes dėl jo mažėja mokesčių įplaukos ir socialinio draudimo įmokos ir sukuriamos mažų garantijų ir prastos darbo sąlygos, taip pat nesąžininga konkurencija tarp darbuotojų; palankiai vertina Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui kovos su nedeklaruojamu darbu srityje gerinti, sukūrimą;

32.  atsižvelgdamas į darbuotojų, visų pirma jaunimo, kurie dabar palieka savo kilmės šalis ir, ieškodami įsidarbinimo galimybių, vyksta į kitas valstybes nares, skaičių, pažymi, kad būtina skubiai parengti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, jog nė vienas darbuotojas neliktų be socialinių ir darbo teisių apsaugos; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti ES darbo jėgos judumo galimybes laikantis vienodo požiūrio principo ir užtikrinant darbo užmokestį bei socialinius standartus ir visišką socialinių teisių perkeliamumą; ragina visas valstybes nares nustatyti socialinę ir užimtumo politiką, kuri užtikrintų lygias teises ir vienodą užmokestį už darbą toje pačioje darbo vietoje;

33.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad sumažėjo kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių apimtis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti strategines visuotinio darbuotojų įtraukimo į kolektyvines sutartis politikos priemones sykiu išsaugant ir stiprinant profesinių sąjungų ir darbuotojų organizacijų vaidmenį;

34.  pripažįsta svarbų socialinių partnerių vaidmenį Sąjungos direktyvų dėl darbo ne visą darbo laiką, terminuotų darbo sutarčių ir darbo per laikinojo įdarbinimo įmones srityje ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, kai tinkama, reglamentuoti naujas darbo formas; ragina Eurofound ištirti, kaip socialiniai partneriai formuluoja strategijas, kuriomis užtikrinama darbo vietų kokybė ir sprendžiamos mažų garantijų darbo keliamos problemos;

35.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares savo atitinkamose kompetencijos srityse užtikrinti, kad pavieniai savarankiškai dirbantys asmenys, kurie teisiškai laikomi vieno asmens įmone, turėtų teisę į kolektyvines derybas ir teisę laisvai jungtis į asociacijas;

36.  primena, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų(34) (Darbo laiko direktyva) kiekvienas darbuotojas turi teisę į tai, kad būtų apribotas maksimalus darbo laikas, teisę į dienos ir savaitės poilsį, taip pat kasmetines mokamas atostogas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šios teisės būtų taikomos visiems darbuotojams, įskaitant pagal pareikalavimą dirbančius darbuotojus, trumpą darbą ne visą darbo dieną dirbančius ir sutelktinį darbą dirbančius asmenis; primena, kad Darbo laiko direktyva yra sveikatos ir saugos priemonė; ragina užtikrinti Europos Teisingumo Teismo sprendimų, kuriais patvirtinama, kad budėjimo laikas darbo vietoje yra darbo laikas ir po jo turi sekti kompensuojamasis poilsio laikas, vykdymą;

37.  primena, kad trumpam darbui ne visą darbo laiką yra būdingas mažesnis darbo saugumas, mažesnės karjeros galimybės, mažiau darbdavių investicijų mokymams ir dažnesni mažų atlyginimų atvejai; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti priemones, kuriomis remiama ilgesnė darbo trukmė tiems, kurie nori dirbti ilgiau;

38.  primena, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją kiekvienas asmuo turi teisę į profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybes; ragina valstybes nares užtikrinti, kad profesinis ir tęstinis mokymas būtų prieinamas ir darbuotojams netipinių darbo santykių atvejais; primena, kad kvalifikacijos kėlimo priemonės ypač svarbios sparčiai kintančioje skaitmeninėje ekonomikoje; primena, kad gebėjimų trūkumas ir neatitiktis prisideda prie aukšto nedarbo lygio; palankiai vertina pastarojo meto iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti gebėjimų trūkumo problemą;

39.  remia Įgūdžių garantijos iniciatyvą kaip naują visuotinę teisę bet kokiu gyvenimo etapu įgyti pagrindinių XXI amžiuje reikalingų įgūdžių, įskaitant raštingumą, gebėjimą skaičiuoti, skaitmeninį ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kritinį mąstymą, socialinius įgūdžius ir atitinkamus gebėjimus, kurių reikia žaliajai ir žiedinei ekonomikai, atsižvelgiant į besiformuojančias pramonės šakas ir pagrindinius augimo sektorius ir užtikrinant visapusišką dėmesį nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius, prieglobsčio prašytojus, ilgalaikius bedarbius ir nepakankamai atstovaujamas grupes; pabrėžia, kad švietimo sistemos turėtų būti įtraukios, teikti visiems gyventojams kokybiškas švietimo paslaugas, suteikti žmonėms galimybę tapti aktyviais ES piliečiais ir parengti juos tam, kad jie galėtų visą gyvenimą mokytis ir prisitaikyti prie visuomenės ir darbo rinkos poreikių;

40.  pabrėžia, kad valstybių narių politikos priemonės turėtų būti suformuluotos ir įgyvendinamos laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, konsultuojantis ir glaudžiai bendradarbiaujant su darbdavių ir darbuotojų organizacijomis;

41.  primena, kad mažų garantijų darbas kenkia ne tik asmeniui, bet dėl jo patiriamos ir didelės visuomenės išlaidos, t. y. negaunami mokesčiai ir padidėja viešosios išlaidos ilguoju laikotarpiu, taip pat reikia teikti paramą asmenims, kenčiantiems nuo pajamų praradimo ir sunkių darbo sąlygų ilgalaikių padarinių; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti neterminuotas darbo sutartis ir keistis geriausia patirtimi tarp valstybių narių siekiant išspręsti mažų garantijų darbo keliamas problemas;

42.  primena, kad neformaliojoje ekonomikoje dalyvaujantys darbuotojai yra itin nesaugūs; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti šiai grupei pritaikytą politiką ir apsaugoti šiuos asmenis sprendžiant jų problemas nepriklausomai nuo jų buvimo šalyje statuso;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviu savarankišku darbu bei bet kokios formos neteisėto darbo praktika, kuria kenkiama darbuotojų teisėms ir socialinės apsaugos sistemoms; pakartoja savo nuomonę, kad visų sričių būsimoje užimtumo politikoje reikėtų apsvarstyti draudimą sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis;

44.  pabrėžia, kad dėl mažų garantijų užimtumo daugiausia kenčia labiausiai pažeidžiami darbuotojai, kuriems kyla diskriminacijos, skurdo ir atskirties rizika; visų pirma primena, kad dėl negalios, skirtingos etninės priklausomybės, kilmės, religijos ar tikėjimo arba buvimo moterimi didėja rizika, kad teks dirbti mažų garantijų darbo sąlygomis; smerkia visas mažų garantijų darbo formas, neatsižvelgiant į sutarties pobūdį;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą pažeidžiamų darbuotojų apsaugą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis efektyvių veiksmų kovojant su moterų diskriminacija darbo rinkoje, ypatingą dėmesį skiriant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimui; ragina Komisiją įvertinti, ar Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo tinkama naujoms užimtumo formoms;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti visų su mažų garantijų darbu susijusių teisės aktų poveikį lyčių lygybei; mano, kad būtina teisėkūros ir ne teisėkūros priemones orientuoti į moterų, dirbančių mažų garantijų darbą, poreikius, nes kitu atveju pernelyg didelį poveikį ir toliau patirtų grupė, kurios atstovai ir taip dominuoja tose darbo vietose;

47.  mano, kad jokiomis aplinkybėmis dėl didėjančių lankstumo darbo rinkoje reikalavimų moterys neturėtų toliau sudaryti didžiosios dalies netipinį ir mažų garantijų darbą dirbančių darbuotojų;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti priekabiavimo darbe, įskaitant priekabiavimą prie nėščių darbuotojų ar bet kokius nepalankius sprendimus grįžus po motinystės atostogų, stebėseną ir spręsti su šiuo reiškiniu susijusias problemas; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti teisės aktų dėl motinystės teisių įgyvendinimą ir juos taikyti siekiant, kad moterys neatsidurtų nepalankioje padėtyje pensijos atžvilgiu dėl to, kad būdamos darbingo amžiaus jos augino vaikus; pabrėžia, kad drauge su motinystės atostogų nuostatomis būtina taikyti veiksmingas priemones, kuriomis būtų ginamos nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų, vienišų motinų ir krūtimi maitinančių motinų teisės, kaip nurodoma TDO ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose;

49.  pakartoja savo prašymą, kad visų darbo santykių darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys kauptų teises, kurios užtikrintų pajamų saugumą tokiomis aplinkybėmis, kaip nedarbas, sveikatos problemos, vyresnis amžius ar karjeros pertraukos dėl vaikų auginimo ar kitų asmenų priežiūros, ar mokymosi priežasčių;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti deramas darbo sąlygas visiems pirmos darbo patirties gaunantiems jaunuoliams, pavyzdžiui, dalyvaujantiems stažuotėse, pameistrystėje ar besinaudojantiems galimybėmis pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą; ragina valstybes nares priimti ir įgyvendinti kokybės sistemas stažuotėms, praktikai ir pameistrystei, kurios užtikrina darbuotojų teises ir šviečiamąjį darbo patirties galimybių jaunimui pobūdį;

51.  visų pirma ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant susidoroti su jaunimo užimamų nesaugių darbo vietų problema; pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija šiuo klausimu įgyvendintų Jaunimo garantijų iniciatyvą;

52.  rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad visų amžiaus grupių jaunuoliai turėtų galimybę naudotis aukštos kokybės nemokamu viešuoju švietimu, ypač aukštesnių lygių švietimu ir mokymu, nes pastebėta, kad mokymo lygio didinimas padeda mažinti vyrų ir moterų nelygybę darbo rinkoje;

53.  pabrėžia, kad Komisijai ir valstybėms narėms taikant TDO naudojamą „darbuotojo“ (angl. „worker“), o ne siauriau apibrėžtą „samdomo darbuotojo“(angl. „employee“) sąvoką galėtų būti lengviau taikyti ir suprasti pagrindinius darbo principus ir teises;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įvairiarūšių paslaugų bendrovių bei sparčiai augančio bendradarbiavimu grindžiamos ekonomikos ir skaitmeninių platformų sektoriaus darbuotojų verslumą ir kooperacinį judėjimą, siekiant sumažinti pavojų, kurį darbuotojų teisėms ir darbo sąlygoms kelia šie verslo modeliai;

55.  pažymi, kad trumpalaikės sutartys žemės ūkio sektoriuje atspindi sezoninį darbo ūkyje pobūdį; ragina atsižvelgti į šį didelį natūralų apribojimą sudarant ūkininkams galimybes ir toliau įdarbinti sezoniniu pagrindu ir apsaugoti juos nuo papildomos biurokratijos naštos, susijusios su darbo jėgos įdarbinimu ir valdymu;

56.  ragina Komisiją skatinti sezoninių darbuotojų teisių apsaugą ir didinti informuotumą apie tai, o valstybes nares ragina priimti įstatymus, kuriais reglamentuojamas sezoninių darbuotojų socialinis ir teisinis statusas, užtikrinti su sveikata, sauga ir sanitarija susijusias sąlygas darbe, taip pat užtikrinti jų socialinę apsaugą, laikantis 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų(35) 23 straipsnio nuostatų, įskaitant „vienodą užmokestį ir vienodą socialinę apsaugą“; pabrėžia, kad visiems sezoniniams darbuotojams turi būti teikiama išsami informacija apie darbo ir socialinės apsaugos teises, įskaitant teises į pensijas, atsižvelgiant ir į tarpvalstybinį sezoninio darbo aspektą;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 216, 1994 8 20, p. 12.
(2) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(3) OL L 327, 2008 12 5, p. 9.
(4) OL L 18, 1997 1 21, p. 1.
(5) OL L 159, 2014 5 28, p. 11.
(6) OL L 177, 2008 7 4, p. 6.
(7) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 1.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0059.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0346.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0360.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010.
(13) OL C 303, 2016 8 19, p. 54.
(14) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/587285/IPOL_STU(2016)587285_EN.pdf.
(15) http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1398en.pdf
(16) https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1461en.pdf
(17) http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1639en.pd
(18) http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1634en.pdf
(19) https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary
(20) http://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:0::NO::P12100_INSTRUMENT_ID:312535.
(21) http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_dialogue/---actrav/documents/meetingdocument/wcms_164286.pdf.
(22) http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---dgreports/---dcomm/---publ/documents/publication/wcms_534496.pdf..
(23) http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---dgreports/---dcomm/---publ/documents/publication/wcms_490959.pdf.
(24) Kadangi pagal visos darbo dienos nuolatines sutartis ES dirba 59 proc. visų darbuotojų, savarankiškai dirba 4 proc. darbuotojų, laisvai samdomi – 11 proc., per laikinojo darbo įmones – 1 proc., pagal terminuotas sutartis – 7 proc., pameistrystę ar stažuotes atlieka 2 proc., pagal itin trumpo darbo laiko sutartis (mažiau kaip 20 val. per savaitę) dirba 9 proc., o nuolatinį darbą ne visą darbo laiką – 7 proc. darbuotojų.
(25) Žr. 2016 m. TDO ataskaitą dėl socialinių teisių ramsčio sukūrimo siekiant Europos konvergencijos.
(26) Žr. 2016 m. tyrimą „Mažų garantijų darbas Europoje: struktūros, tendencijos ir politikos strategijos“.
(27) „Profesiniai profiliai darbo sąlygomis: įvairiais aspektais nepalankiose sąlygose esančių grupių nustatymas“, Eurofound, 2014 m.
(28) Žr. 2016 m. tyrimą „Mažų garantijų darbas Europoje: struktūros, tendencijos ir politikos strategijos“.
(29) „Profesiniai profiliai darbo sąlygomis: įvairiais aspektais nepalankiose sąlygose esančių grupių nustatymas“, Eurofound, 2014 m.
(30) Žr.: https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary/atypical-work
(31) Žr. 2010 m. spalio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų.
(32) 2016 m. lapkričio 14 d. TDO ataskaita dėl nestandartinio darbo visame pasaulyje.
(33) OL L 288, 1991 10 18, p. 32.
(34) OL L 299, 2003 11 18, p. 9.
(35) OL L 94, 2014 3 28, p. 375.

Teisinis pranešimas