Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. kovo 2 d. - BriuselisGalutinė teksto versija
Prašymas atšaukti Marine Le Pen imunitetą
 ES ir Libano asociacija (Kroatijos įstojimas) ***
 ES ir Lichtenšteino susitarimas dėl papildomų taisyklių, susijusių su išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemone ***
 Keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius energetikos susitarimus ir teisiškai neprivalomas priemones mechanizmas ***I
 Įsipareigojimai taikyti abipusiškumo principą vizų klausimu
 Galimybės pagerinti prieigą prie vaistų
 Programos „Kūrybiška Europa“ įgyvendinimo ataskaita
 Programos „Europa piliečiams“ įgyvendinimo ataskaita
 Bendra prekybos politika atsižvelgiant į laukinės gamtos tvarumo reikalavimus

Prašymas atšaukti Marine Le Pen imunitetą
PDF 245kWORD 44k
2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Marine Le Pen imunitetą (2016/2295(IMM))
P8_TA(2017)0056A8-0047/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 5 d. Prancūzijos Teisingumo ministro Jean-Jaques Urvoas prašymą atšaukti Marine Le Pen imunitetą dėl prieš ją Nantero pirmos instancijos teisme pradėto tyrimo procedūros dėl Twitter paskyroje platinamų smurtinio pobūdžio islamistinių vaizdų,

–  išklausęs Marine Le Pen atstovaujančio Jean-François Jalkh paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0047/2017),

A.  kadangi Prancūzijos teisminės institucijos paprašė atšaukti Europos Parlamento narės ir Nacionalinio fronto partijos pirmininkės Marine Le Pen imunitetą dėl tyrimo apie 2015 m. gruodžio 16 d. jos Twitter paskyroje platinamų smurtinio pobūdžio vaizdų, kuriuose buvo parodytos teroristinės grupuotės „Da'esh“ įkaitams įvykdytos egzekucijos, pateikiant komentarą: „Štai kas yra „Da'esh“!“; šis paskelbimas susijęs su radijo stoties RMC laida, per kurią Nacionalinio fronto partijos iškilimas buvo palygintas su „Da‘esh“ veikla;

B.  kadangi pagal nusistovėjusią Europos Parlamento praktiką Parlamento nario imunitetas gali būti atšauktas, jei pareikšta nuomonė ir (arba) vaizdai, dėl kurių pradėti procesiniai veiksmai, neturi tiesioginio ar akivaizdaus ryšio su Parlamento nario, prieš kurį imtasi veiksmų, einamomis Europos Parlamento nario pareigomis ir jei tai nėra einant Europos Parlamento nario pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį ir pagal Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį;

C.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

D.  kadangi už smurtinio pobūdžio vaizdų, kuriais gali būti žeminamas žmogaus orumas, platinimą pagal Prancūzijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227–24, 227–29 ir 227–31 straipsnius numatytos ir baudžiamos nusikalstamos veikos;

E.  kadangi 2004 m. birželio 21 d. Prancūzijos įstatymo Nr. 2004-575 dėl pasitikėjimo skaitmenine ekonomika 6 straipsnio 1 dalyje perkeliamos 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje, (Elektroninės komercijos direktyva) nuostatos, pagal kurias kalbama tik apie informacinės visuomenės paslaugų teikėjų veiklą, o ne apie individualaus pobūdžio veiklą;

F.  kadangi, nepaisant to, kad Marine Le Pen publikuotos minėtos nuotraukos taip pat buvo prieinamos visiems per paieškos sistemą „Google“ ir buvo plačiai naudojamos po jų pirminio išplatinimo, negalima paneigti jų smurtinio pobūdžio, dėl kurio gali būti žeminamas žmogaus orumas;

G.  kadangi įkaito Jameso Foley šeima 2015 m. gruodžio 17 d. paprašė ištrinti minėtąsias tris nuotraukas, t. y. po to, kai įsikišo teisminės institucijos, ir Marine Le Pen, reaguodama į šį prašymą, ištrynė tik Jameso Foley nuotrauką;

H.  kadangi laikas, kuriuo vyko teismo procesas prieš Marine Le Pen, atitinka įprastus laikus, susijusius su spaudos ir kitų komunikacijos priemonių procedūromis, nėra pagrindo įtarti, kad yra fumus persecutionis atvejis, t. y. situacija, kurioje iš požymių ar įrodymų būtų galima manyti, kad buvo ketinama pakenkti Parlamento nario politinei veiklai;

I.  kadangi pagal Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio nuostatas joks Parlamento narys negali dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo negali būti suimtas, arba negali būti kitaip atimta ar apribota jo laisvė, negavusi Parlamento sutikimo;

J.  kadangi Europos Parlamentas nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę;

1.  nusprendžia atšaukti Marine Le Pen imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Prancūzijos Respublikos institucijai ir Marine Le Pen.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


ES ir Libano asociacija (Kroatijos įstojimas) ***
PDF 236kWORD 41k
2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Libano Respublikos asociaciją, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (05748/2016 – C8-0171/2016 – 2015/0292(NLE))
P8_TA(2017)0057A8-0027/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05748/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Libano Respublikos asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (05750/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0171/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis bei 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8–0027/2017),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Libano Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Lichtenšteino susitarimas dėl papildomų taisyklių, susijusių su išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemone ***
PDF 240kWORD 41k
2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl papildomų taisyklių, susijusių su išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemone kaip Vidaus saugumo fondo dalimi 2014–2020 m. laikotarpiu, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12852/2016 – C8-0515/2016 – 2016/0247(NLE))
P8_TA(2017)0058A8-0025/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12852/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl papildomų taisyklių, susijusių su išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemone kaip Vidaus saugumo fondo dalimi 2014–2020 m. laikotarpiu projektą (12881/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0515/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0025/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Lichtenšteino Kunigaikštystės parlamentams ir vyriausybėms.


Keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius energetikos susitarimus ir teisiškai neprivalomas priemones mechanizmas ***I
PDF 323kWORD 41k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus bei teisiškai neprivalomas priemones mechanizmas ir panaikinamas Sprendimas Nr. 994/2012/ES (COM(2016)0053 – C8-0034/2016 – 2016/0031(COD))
P8_TA(2017)0059A8-0305/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0053),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0034/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato, Maltos Parlamento, Austrijos Federalinės Tarybos ir Portugalijos Parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kurioiose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 16 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8-0305/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. kovo 2 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/..., kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų valstybių energetikos susitarimus bei teisiškai neprivalomus dokumentus mechanizmas, ir panaikinamas Sprendimas Nr. 994/2012/ES

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2017/684.)

(1) OL C 487, 2016 12 28, p. 81.


Įsipareigojimai taikyti abipusiškumo principą vizų klausimu
PDF 247kWORD 43k
2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įsipareigojimų taikyti abipusiškumo principą vizų klausimu pagal Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 4 dalį (2016/2986(RSP))
P8_TA(2017)0060B8-0173/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001(1), ypač į jo 1 straipsnio 4 dalį (abipusiškumo mechanizmas),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Abipusiškumo santykių su tam tikromis trečiosiomis šalimis trūkumas vizų politikos srityje. Dabartinė padėtis ir galimi veiksmai“ (COM(2016)0221),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą „Situacijos, susijusios su abipusiškumo santykių su tam tikromis trečiosiomis šalimis trūkumu vizų politikos srityje, dabartinė padėtis ir galimi veiksmai (Tęstinis darbas dėl balandžio 12 d. komunikato)“ (COM(2016)0481),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „Abipusiškumo santykių su tam tikromis trečiosiomis šalimis trūkumas vizų politikos srityje. Dabartinė padėtis ir galimi veiksmai (tolesni veiksmai po balandžio 12 d. komunikato)“ (COM(2016)0816),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80, 265 ir 290 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Strasbūre vykusius debatus dėl įsipareigojimų taikyti abipusiškumo principą vizų klausimu,

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl Komisijos įsipareigojimų taikyti abipusiškumo principą vizų klausimu pagal Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 4 dalį (O-000142/2016 – B8-1820/2016),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi paprastai suprantama, kad vizų abipusiškumo kriterijus, kaip vienas pagrindinių ES vizų politikos kriterijų, reiškia, kad ES piliečiams, keliaujantiems į trečiąją šalį, turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos kaip tos trečiosios šalies piliečiams, keliaujantiems į ES;

B.  kadangi vizų abipusiškumo mechanizmo tikslas yra pasiekti tokį vizų abipusiškumą; kadangi pagal ES vizų politiką atskiroms valstybėms narėms draudžiama nustatyti vizos reikalavimą trečiosios šalies piliečiams, jei ši šalis nurodyta Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede (šalys, kurių piliečiams netaikomas trumpalaikės vizos reikalavimas);

C.  kadangi 2013 m. abipusiškumo mechanizmas buvo peržiūrėtas (Parlamentas buvo viena iš teisėkūros institucijų), nes jį reikėjo pritaikyti atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis, ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl antrinio teisinio pagrindo, taip pat „kad Sąjunga galėtų solidariai pateikti atsaką, jei trečioji šalis, įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedo sąrašą, taiko vizos reikalavimą bent vienos valstybės narės piliečiams“ (Reglamento (ES) Nr. 1289/2013 1 konstatuojamoji dalis);

D.  kadangi abipusiškumo mechanizmu nustatoma procedūra, kuri prasideda nuo abipusiškumo principo nesilaikymo padėties, nurodant tikslius laikotarpius ir veiksmus, kurių reikia imtis siekiant panaikinti abipusiškumo principo nesilaikymo padėtį; kadangi pagal mechanizmo vidaus logiką jis apima priemones, kuriomis griežtinamos susijusiai trečiajai šaliai taikomos sąlygos, be kita ko, galiausiai sustabdant vizos reikalavimo netaikymą visiems susijusios trečiosios šalies piliečiams (antras abipusiškumo mechanizmo taikymo etapas);

E.  kadangi „siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba tinkamai dalyvautų antrame abipusiškumo mechanizmo taikymo etape, atsižvelgiant į tai, kad vizos reikalavimo netaikymo sustabdymas visiems trečiosios šalies, įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede pateiktą sąrašą, piliečiams yra ypač opus politinis klausimas ir į jo horizontalaus pobūdžio pasekmes valstybėms narėms, asocijuotosioms Šengeno šalims ir pačiai Sąjungai, visų pirma jų išorės santykiams ir bendram Šengeno erdvės veikimui, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų abipusiškumo mechanizmo elementų“, įskaitant vizos reikalavimo netaikymo sustabdymą visiems susijusios trečiosios šalies piliečiams;

F.  kadangi „Europos Parlamentas arba Taryba gali nuspręsti atšaukti delegavimą“ (SESV 290 straipsnio 2 dalies a punktas);

G.  kadangi „deleguotasis teisės aktas gali įsigalioti tik tada, jei per teisėkūros procedūra priimto akto nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nepareiškia prieštaravimo“ (SESV 290 straipsnio 2 dalies b punktas);

H.  kadangi Komisija Europos Sąjungos Teisingumo Teismui užginčijo deleguotųjų aktų pasirinkimą antrame abipusiškumo mechanizmo taikymo etape, o Teisingumo Teismas vis dėlto laikėsi nuomonės, kad teisės aktų leidėjo pasirinkimas buvo teisingas (byla C-88/14);

I.  kadangi taip mechanizmu Parlamentui bei Tarybai ir Komisijai įpareigojimai ir atsakomybė aiškiai priskiriami skirtinguose abipusiškumo mechanizmo etapuose;

1.  mano, kad Komisija yra teisiškai įpareigota priimti deleguotąjį aktą, kuriuo laikinai sustabdomas vizos reikalavimo netaikymas vizos reikalavimo tam tikrų ES valstybių narių piliečiams nepanaikinusių trečiųjų valstybių piliečiams, o tai atliekama per 24 mėnesių laikotarpį nuo pranešimo šiuo klausimu paskelbimo datos (šis laikotarpis baigėsi 2016 m. balandžio 12 d.);

2.  ragina Komisiją, remiantis SESV 265 straipsniu, priimti reikiamą deleguotąjį aktą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šios rezoliucijos priėmimo datos;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 81, 2001 3 21, p. 1.


Galimybės pagerinti prieigą prie vaistų
PDF 488kWORD 62k
2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų (2016/2057(INI))
P8_TA(2017)0061A8-0040/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, susijusios su priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainas ir šių vaistų įtraukimą į valstybinių sveikatos draudimo sistemų taikymo sritį, skaidrumu(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį, kuriame nustatoma, kad apibrėžiant ir įgyvendinant visų krypčių Sąjungos politiką ir veiklą, turėtų būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga,

–  atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Tarybos reglamento (EB) Nr. 953/2003, nustatančio siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą (SWD(2016)0125), vertinimą pagal programą REFIT,

–  atsižvelgdamas į Direktyvos 2001/83/EB 81 straipsnyje nurodytus įsipareigojimus dėl tinkamo ir nuolatinio vaistų tiekimo užtikrinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos atliktą įžanginį poveikio vertinimą(2), susijusį su geresniu ES bendradarbiavimu sveikatos priežiūros technologijų vertinimo (HTA) srityje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 29 d. Sveikatos technologijų vertinimo (HTA) tinklo strategiją dėl ES bendradarbiavimo sveikatos priežiūros technologijų vertinimo srityje(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos farmacijos sektoriaus tyrimo galutinę ataskaitą (SEC(2009)0952),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. paskelbtą Komisijos ataskaitą „Sveikatos priežiūros skirtumai ES. Galutinė konsorciumo ataskaita. Konsorciumo vadovas: seras Michael Marmot“(4) kurioje pripažįstama, kad sveikatos priežiūros sistemos atlieka svarbų vaidmenį mažinant skurdo riziką arba gali padėti mažinti skurdą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl pacientams naudingų inovacijų(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 18 d. vykusio neoficialaus Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos susitikimo sveikatos priežiūros klausimais išvadas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą šeštąją patentų ginčų sprendimo farmacijos sektoriuje stebėsenos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Saugūs, naujoviški ir prieinami vaistai. Atnaujinta farmacijos sektoriaus vizija“ (COM(2008)0666),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 1978 m. vasario 14 d. sprendimo byloje 27/76 dėl pernelyg didelių kainų 249 ir 250 punktus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl farmacijos sistemų pusiausvyros stiprinimo ES ir jos valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. paskelbtą Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus aukšto lygio darbo grupės dėl prieigos prie vaistų ataskaitą „Naujovių ir galimybių naudotis sveikatos technologijomis skatinimas“ (angl. „Promoting innovation and access to health technologies“),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadas dėl ES sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų, ir 2011 m. balandžio 6 d. ir 2013 m. gruodžio 10 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl svarstymų proceso, siekiant modernių, atvirų ir tvarių sveikatos priežiūros sistemų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų (COM(2014)0215),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Siekiant suderinti pridėtinės terapinės vaistų vertės vertinimą ES“, kurį 2015 m. paskelbė jo Ekonomikos ir mokslo politikos teminis skyrius(7),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitą „PSO ekspertų komiteto nuomonė dėl pagrindinių vaistų atrankos, 1977 m. spalio 17–21 d. – PSO techninių ataskaitų serija, Nr. 615 m.“, 2001 m. gruodžio 7 d. PSO sekretoriato ataskaitą „PSO vaistų strategija. Peržiūrėta PSO pagrindinių vaistų pavyzdinio sąrašo atnaujinimo procedūra“ (EB109/8), 2015 m. kovo mėn. PSO ataskaitą „Galimybės gauti naujų vaistų Europoje“ ir 2013 m. birželio 28 d. PSO ataskaitą „Prioritetiniai vaistai Europai ir pasauliui“,

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį ir į SESV 6 straipsnio a punktą dėl ES piliečių teisės į sveikatos apsaugą,

–  atsižvelgdamas į SESV 101 ir 102 straipsnius dėl konkurencijos reguliavimo,

–  atsižvelgdamas į Dohos deklaraciją dėl Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, ir visuomenės sveikatos (WTO/MIN(01/DEC/2) ir į 2003 m. rugsėjo 1 d. Dohos deklaracijos 6 dalies įgyvendinimą (WTO/L/540),

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 10 d. Komisijos priimtą susitarimą dėl bendro pirkimo(8),

–  atsižvelgdamas į 1985 m. Nairobio konferenciją racionalaus vaistų vartojimo klausimais,

–  atsižvelgdamas į pranešimą dėl Reglamento (EB) Nr. 726/2004 dalinio keitimo, kurį priėmė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas (A8-0035/2016) ir kurio pakeitimus Parlamentas priėmė 2016 m. kovo 10 d.(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2016 m. darbo programos(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl savanoriškos neatlygintinos audinių ir ląstelių donorystės(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi, Teisės reikalų ir Peticijų komitetų nuomones (A8–0040/2017),

A.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama pagrindinė piliečių teisė į sveikatos priežiūrą ir gydymą(12);

B.  kadangi viešosios sveikatos priežiūros sistemos yra itin svarbios siekiant užtikrinti pagrindinę ES piliečių teisę – visuotinį sveikatos priežiūros prieinamumą; kadangi ES sveikatos sistemos susiduria su sunkumais, kaip antai senėjanti visuomenė, didėjanti lėtinių ligų našta, didelės naujų technologijų kūrimo sąnaudos, didelės ir vis didėjančios išlaidos vaistams ir ekonomikos krizės poveikis sveikatos priežiūros srities išlaidoms; kadangi 2014 m. Europos Sąjungoje farmacijos sektoriaus išlaidos sudarė 17,1 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų ir 1,41 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP); kadangi siekiant įveikti šiuos sunkumus būtina skubiai pradėti bendradarbiauti Europos lygmeniu ir rengti naujas politikos priemones tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis;

C.  kadangi vaistai yra viena iš pagrindinių sveikatos priežiūros sudėtinių dalių, o ne vien prekybos objektas, ir kadangi nepakankamos galimybės gauti pagrindinių vaistų ir aukštos naujų vaistų kainos kelia didelę grėsmę nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumui;

D.  kadangi pacientai turėtų turėti galimybę naudotis sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugomis pagal savo pasirinkimą ir pageidavimus, įskaitant papildomus ir alternatyvius gydymo būdus ir vaistus;

E.  kadangi vienas iš pagrindinių ES ir PSO tikslų ir JT 3-asis darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti pacientui galimybę gauti pagrindinių vaistų; kadangi visuotinė prieiga prie vaistų priklauso nuo to, ar jie prieinami laiku ir įperkami kiekvienam asmeniui, be jokios geografinės diskriminacijos;

F.  kadangi konkurencija yra svarbus veiksnys, lemiantis bendrą farmacijos rinkos pusiausvyrą, ir jai esant gali mažėti kainos ir išlaidos vaistams bei atsirasti daugiau galimybių pacientams laiku gauti vaistų už prieinamą kainą, stebint, ar mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros procese taikomi aukštesnės kokybės standartai;

G.  kadangi generinių vaistų patekimas į rinką yra svarbi priemonė siekiant didinti konkurenciją, mažinti kainas ir užtikrinti sveikatos priežiūros sistemų tvarumą; kadangi neturėtų būti atidedamas generinių vaistų patekimas į rinką ir neturėtų būti iškraipoma konkurencija;

H.  kadangi siekiant klestinčios ir konkurencingos vaistų rinkos naudinga budri konkurencijos teisės priežiūra;

I.  kadangi per pastaruosius keletą dešimtmečių daugelio naujų vaistų kainos išaugo tiek, kad daug ES piliečių nebegali jų įpirkti, o nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumui kyla pavojus;

J.  kadangi, be aukštų vaistų kainų ir jų neįperkamumo, yra kitų prieigos prie vaistų kliūčių, įskaitant pagrindinių ir kitų vaistų trūkumą, menką klinikinių poreikių ir mokslinių tyrimų sąsają, galimybių naudotis sveikatos priežiūros ir sveikatos priežiūros specialistų paslaugomis trūkumą, nepagrįstas administracines procedūras, suteikus leidimą prekiauti delsimą priimti paskesnius sprendimus dėl kainų nustatymo ir išlaidų kompensavimo, produktų neprieinamumą, patentų taisykles ir biudžeto apribojimus;

K.  kadangi, anksti diagnozavus ligą ir derinant naujus ir senus vaistus, galima sėkmingai įveikti tokias ligas kaip hepatitas C ir išgelbėti milijonus žmonių visoje ES;

L.  kadangi kiekvienais metais didėja asmenų, kuriems diagnozuotas vėžys, skaičius, ir, padidėjus gyventojų sergamumui vėžiu ir taikant naujus technologiškai pažangius vaistus nuo vėžio, susidarė situacija, kai bendros išlaidos vėžio gydymui didėja, taigi sveikatos priežiūros biudžetams daromas precedento neturintis spaudimas ir daugeliui vėžiu sergančių pacientų gydymas tampa neįperkamas, todėl kyla rizika, kad vaistų įperkamumas arba kainodara taps lemiamu veiksniu priimant sprendimą dėl vėžiu sergančio paciento gydymo;

M.  kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų buvo priimtas tam, kad visoje Europos Sąjungoje būtų paskatintos šios srities inovacijos kartu užtikrinant saugumą, tačiau iki šiol patvirtinti tik aštuoni nauji gydymo būdai;

N.  kadangi ES turėjo pradėti taikyti paskatas, kad paskatintų mokslinius tyrimus tokiose srityse kaip retosios ligos ir vaikų ligos; kadangi priėmus Retųjų vaistų reglamentą suteiktas svarbus pagrindas skatinti retųjų vaistų mokslinius tyrimus, labai pagerinančius retųjų ligų gydymą, kuriam anksčiau nebuvo jokių alternatyvių, bet kadangi vis dėlto kyla susirūpinimas dėl jo įgyvendinimo;

O.  kadangi didėja atotrūkis tarp augančio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir naujų antimikrobinių medžiagų kūrimo ir kadangi iki 2050 m. nuo vaistams atsparių ligų visame pasaulyje kasmet gali mirti 10 mln. žmonių; kadangi apskaičiuota, jog kiekvienais metais ES bent 25 000 žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia atsparios bakterijos, ir tai kasmet kainuoja 1,5 milijardus eurų, o per pastaruosius 40 metų sukurta tik viena nauja antibiotikų klasė;

P.  kadangi per pastaruosius dešimtmečius padaryta didelė pažanga gydant anksčiau neišgydomas ligas, todėl, pavyzdžiui, ES nuo ŽIV/AIDS šiandien nemiršta nė vienas pacientas; tačiau, kadangi vis dar yra daug ligų, kurios negali būti optimaliai gydomos (be kita ko, vėžys, nuo kurio ES per metus miršta beveik 1,3 mln. žmonių);

Q.  kadangi prieiga prie įperkamų ir tinkamų diagnostinių tyrimų ir vakcinų yra tokia pat svarbi kaip ir prieiga prie saugių, veiksmingų ir įperkamų vaistų;

R.  kadangi pažangiosios terapijos vaistai gali padėti pakeisti įvairių ligų gydymą, ypač tų ligų, kurioms gydyti tradiciniai metodai netinka, ir kadangi iki šiol leista naudoti tik nedaugelį pažangiosios terapijos vaistų;

S.  kadangi daugelyje valstybių narių nėra tam tikrų pagrindinių vaistų ir dėl to gali kilti problemų, susijusių su pacientų sveikatos priežiūra; kadangi dėl neteisėtų verslo strategijų, pvz., farmacijos sektoriaus „mokėk už delsimą“ strategija, ar dėl politinių, gamybos ar platinimo klausimų, ar dėl lygiagrečios prekybos gali atsirasti daugelio vaistų trūkumas; kadangi Direktyvos 2001/83/EB 81 straipsnyje numatytos priemonės, kuriomis siekiama išvengti vaistų trūkumo taikant vadinamąjį viešųjų paslaugų įsipareigojimą (VPĮ), pagal kurį gamintojai ir platintojai įpareigojami užtikrinti tiekimą nacionalinėms rinkoms; kadangi daugeliu atvejų viešųjų paslaugų įsipareigojimas nėra taikomas gamintojams, tiekiantiems prekes platintojams, kaip nurodyta tyrime, kurį užsakė Komisija;

T.  kadangi stabili ir prognozuojama intelektinės nuosavybės ir reguliavimo sistema, taip pat tinkamas ir laiku vykdomas jos įgyvendinimas yra labai svarbūs siekiant sukurti naujovėms palankią aplinką, remiant pacientų prieigą prie naujoviškų ir veiksmingų gydymo būdų;

U.  kadangi intelektinės nuosavybės tikslas yra teikti naudą visuomenei ir skatinti inovacijas ir kadangi esama susirūpinimo dėl piktnaudžiavimo ir (arba) netinkamo naudojimosi ja;

V.  kadangi nuo 1995 m. PPO sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, (TRIPS sutartis) numatytas lankstumas patentų klausimu, pvz., priverstinis licencijavimas;

W.  kadangi Europos vaistų agentūros (EMA) 2014 m. pradėtas bandomasis projektas, vadinamas „pritaikomųjų metodų“ projektu, – tokie metodai iš esmės taikomi gydymui didelio nepatenkinto medicininių paslaugų poreikio srityse – sukėlė karštas diskusijas dėl rizikos ir naudos santykio, kai naujoviškiems vaistams leidžiama anksčiau patekti į rinką, turint mažiau klinikinių duomenų;

X.  kadangi intelektinės nuosavybės apsauga yra itin svarbi prieigos prie vaistų srityje ir kadangi būtina nustatyti mechanizmus, kurie padėtų kovoti su vaistų falsifikavimu;

Y.  kadangi prieš kelerius metus per aukšto lygio Europos dialogą (2001–2002 m. G 10 susitikimas, vėliau 2005–2008 m. „Forumas farmacijos klausimais“), kuriame dalyvavo pagrindiniai sveikatos priežiūros srityje sprendimus priimantys ir svarbų vaidmenį joje atliekantys asmenys, nuspręsta parengti bendrą strateginę viziją ir imtis konkrečių veiksmų siekiant padėti farmacijos sektoriui tapti konkurencingam;

Z.  kadangi visuomenės sveikatos prevencijos ir skatinimo priemonėms skiriama tik 3 proc. sveikatos priežiūros biudžetų;

AA.  kadangi vaistų kainos ir jų kompensavimas priklauso valstybių narių kompetencijai ir yra reglamentuojami nacionaliniu lygmeniu; kadangi ES priima teisės aktus, susijusius su intelektine nuosavybe, klinikiniais tyrimais, rinkodaros leidimais, kainodaros skaidrumu, farmakologiniu budrumu ir konkurencija; kadangi didėjančios išlaidos farmacijos sektoriuje, taip pat pastebima farmacijos įmonių ir valstybių narių derybinių galių asimetrija ir informavimas apie kainas, skatina vykdyti tolesnį europinį bendradarbiavimą ir rengti naujas Europos ir nacionalinio lygmens politikos priemones; kadangi dėl vaistų kainų paprastai deramasi vykdant dvišales ir konfidencialias farmacijos sektoriaus ir valstybių narių derybas;

AB.  kadangi dauguma valstybių narių turi savo sveikatos technologijų vertinimo agentūras ir visos jos taiko savo kriterijus;

AC.  kadangi pagal SESV 168 straipsnį Parlamentas ir Taryba, siekdami spręsti bendras saugos problemas, gali imtis priemonių, nustatančių aukštus vaistų kokybės ir saugos standartus, todėl aukšto lygio apsauga turi būti pagal SESV 114 straipsnio 3 dalį priimamų sveikatos priežiūros srities pasiūlymų pagrindas;

Vaistų rinka

1.  pritaria susirūpinimui, pareikštam 2016 m. Tarybos išvadose dėl ES farmacijos sistemų pusiausvyros gerinimo;

2.  palankiai vertina 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas, kuriose Komisija raginama atlikti įrodymais grindžiamą bendro intelektinės nuosavybės (IN) poveikio vaistų inovacijoms ir prieinamumui, inter alia, tiekimo trūkumų ir atidėtų ar nesėkmingų bandymų pateikti rinkai, analizę;

3.  dar kartą tvirtina, kad teisė į sveikatą yra žmogaus teisė, pripažinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, ir kad ši teisė galioja visose valstybėse narėse, nes jos ratifikavo tarptautines žmogaus teisių sutartis, pagal kurias pripažįstama teisė į sveikatą; atkreipia dėmesį į tai, kad norint paisyti šios teisės, be kita ko, reikia užtikrinti prieigą prie vaistų;

4.  pripažįsta piliečių iniciatyvų, pvz., Europos pacientų teisių chartijos, pagrįstos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ir Europos pacientų teisių dienos, švenčiamos valstybėse narėse kiekvienų metų balandžio 18 d. vietos ir nacionaliniu lygmenimis, vertę; ragina Komisiją institucionalizuoti Europos pacientų teisių dieną ES lygmeniu;

5.  pažymi Italijos pirmininkavimo laikotarpiu, 2014 m. rugsėjo 22–23 d. Milane vykusio neoficialaus sveikatos ministrų Tarybos posėdžio, per kurį daug valstybių narių pritarė tam, kad reikia dėti bendras pastangas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika ir sudaryti sąlygas pacientams greičiau gauti vaistus, išvadas;

6.  pabrėžia, kad reikia nuoseklumo visose ES politikos (pasaulio visuomenės sveikatos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir prekybos) srityse, todėl pabrėžia, kad galimybes gauti vaistų besivystančiose šalyse reikia vertinti atsižvelgiant į platesnį kontekstą;

7.  pabrėžia, kad tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros (MTTP) pastangos svarbios ieškant naujų gydymo būdų; pabrėžia, kad nusistatant mokslinių tyrimų prioritetus dėmesys turi būti kreipiamas į pacientų sveikatos priežiūros poreikius, kartu pripažįstant farmacijos įmonių interesus gauti finansinę grąžą iš savo investicijų; pabrėžia, kad reguliavimo sistema privalo padėti gauti pacientams ir viešajam interesui kuo naudingesnių rezultatų;

8.  pabrėžia, kad, dėl nepakankamo viešųjų lėšų atsekamumo taikant patentavimo ir licencijavimo sąlygas, didelis moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai naudojamų viešųjų lėšų kiekis neatsispindi kainose ir tai trukdo gauti teisingą viešųjų investicijų grąžą;

9.  ragina užtikrinti didesnį MTTP išlaidų skaidrumą, įskaitant viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų ir vaistų pardavimo proporciją;

10.  pabrėžia Europos mokslinių tyrimų projektų ir MVĮ vaidmenį gerinant prieigą prie vaistų Europos Sąjungoje; atkreipia dėmesį į programos „Horizontas 2020“ vaidmenį šioje srityje;

11.  primena, kad ES farmacijos sektorius yra vienas iš konkurencingiausių Sąjungos sektorių; pabrėžia, kad, siekiant reaguoti į pacientų poreikius ir padidinti farmacijos sektoriaus konkurencingumą, itin svarbu išlaikyti aukštos kokybės inovacijas; pabrėžia, kad sveikatos priežiūros išlaidos turėtų būti laikomos viešosiomis investicijomis ir kad kokybiški vaistai gali pagerinti visuomenės sveikatą ir sudaryti pacientams galimybes gyventi ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą;

12.  pabrėžia, kad Europos Sąjungoje, kur aktyviai vyksta deindustrializacija, farmacijos sektorius vis dar yra svarbus pramonės ramstis ir darbo vietų kūrimo variklis;

13.  mano, kad Europos piliečių nuomonės, išreiškiamos peticijose Europos Parlamentui, yra itin svarbios ir Sąjungos teisės aktų leidėjas turėtų į jas atsižvelgti prioritetine tvarka;

14.  pabrėžia, kad pacientų organizacijos turėtų aktyviau dalyvauti apibrėžiant privačių ir viešųjų klinikinių tyrimų vykdymo strategijas, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų tikruosius nepatenkintus ES pacientų poreikius;

15.  pažymi, kad, nepatenkintų medicininių paslaugų poreikių atveju, siekiant pacientų interesų būtina užtikrinti galimybes greitai gauti naujų pažangių vaistų; vis dėlto pabrėžia, kad leidimų teikti rinkai suteikimas skubos tvarka neturėtų tapti taisykle, o turėtų būti naudojamas tik didelio nepatenkinto medicininių paslaugų poreikio atvejais ir neturi būti vykdomas komerciniais sumetimais; primena, kad patikimi klinikiniai tyrimai ir visapusiškas farmakologinis budrumas yra būtini siekiant įvertinti naujų vaistų kokybę, veiksmingumą ir saugumą;

16.  su susirūpinimu pažymi, kad 5 proc. visų hospitalizacijos atvejų ES yra dėl neigiamų reakcijų į vaistus, o pastarosios yra penkta dažniausia mirties ligoninėse priežastis;

17.  atkreipia dėmesį į Deklaraciją dėl Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), ir visuomenės sveikatos, priimtą 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje, kurioje teigiama, kad TRIPS sutartis turėtų būti įgyvendinama ir aiškinama taip, kad tai būtų naudinga siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą, skatinant galimybę gauti esamų vaistų ir plėtoti naujus vaistus; atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. lapkričio 6 d. PPO taryba dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), priėmė sprendimą pratęsti mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikomas vaistų patentų išimtis iki 2033 m. sausio mėn.;

18.  pabrėžia, kad itin svarbu plėtoti besivystančių šalių vietos pajėgumus, turint mintyje farmacijos mokslinius tyrimus siekiant mažinti nuolatinį mokslinių tyrimų ir vaistų gamybos atotrūkį, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes vaistų kūrimo srityje ir kuriant atvirus mokslinių tyrimų ir gamybos centrus;

Konkurencija

19.  apgailestauja dėl ginčų nagrinėjimo bylų siekiant užvilkinti generinių vaistų registraciją; pažymi, kad, remiantis Europos Komisijos 2008 m. farmacijos sektoriaus tyrimo ataskaita, 2000–2007 m. šių ginčų padaugėjo keturis kartus, kad 60 proc. šių ginčų buvo susiję su antrosios kartos vaistų patentais ir kad jiems išspręsti sugaištama vidutiniškai dvejus metus;

20.  pabrėžia, kad geresnis reglamentavimas paskatins konkurencingumą; taip pat pripažįsta antimonopolinių priemonių svarbą ir veiksmingumą kovojant su antikonkurenciniu elgesiu, kaip antai piktnaudžiavimas patentų sistemomis ir vaistų leidimų sistema ar netinkamas šių sistemų naudojimas pažeidžiant SESV sutarties 101 ir (arba) 102 straipsnius;

21.  pažymi, kad biologiškai panašūs vaistai gali padėti padidinti konkurenciją, sumažinti vaistų kainas, sutaupyti sveikatos priežiūros sistemų lėšų ir taip pagerinti pacientų galimybes gauti vaistų; pabrėžia, kad reikėtų išanalizuoti biologiškai panašių vaistų pridėtinę vertę ir ekonominį poveikį sveikatos priežiūros sistemų tvarumui, neturėtų būti vėluojama juos teikti rinkai ir prireikus turėtų būti išnagrinėtos priemonės, kuriomis skatinama pateikti juos rinkai;

22.  pabrėžia, kad verte grindžiamu vaistų kainų nustatymu gali būti piktnaudžiaujama kaip pelno maksimizavimo ekonomine strategija, kuri lemtų kainas, neproporcingas išlaidų struktūros požiūriu, prieštaraujant optimaliam socialinės gerovės paskirstymui;

23.  pripažįsta, kad pacientams gali būti naudingas vaisto vartojimas ne pagal indikacijas, kai nėra patvirtintų alternatyvių priemonių; susirūpinęs pažymi, kad pacientai patiria didėjančią riziką, kai nėra patikimais įrodymais pagrįsto vaisto vartojimo ne pagal indikacijas saugos ir efektyvumo įrodymų, kai nėra informuotumu pagrįsto sutikimo ir dėl sudėtingesnio nepageidaujamų poveikių stebėjimo; pabrėžia, kad dėl šios praktikos ypač nukenčia tam tikri gyventojų pogrupiai, pvz., vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys;

Kainų nustatymas ir skaidrumas

24.  primena, kad pacientai yra silpniausia prieigos prie vaistų grandis ir kad su prieiga susiję sunkumai neturėtų jiems daryti neigiamo poveikio;

25.  pabrėžia, kad dauguma nacionalinių ir regioninių sveikatos technologijų vertinimo agentūrų vertindamos naujus vaistus jau taiko įvairius klinikinės, ekonominės ir socialinės naudos kriterijus, kad paremtų savo priimamus kainų nustatymo ir kompensavimo sprendimus;

26.  pabrėžia, kad svarbu įvertinti naujų vaistų tikrą įrodymais grindžiamą gydomąją pridėtinę vertę, palyginti su geriausia turima alternatyva;

27.  su susirūpinimu pažymi, kad duomenys, kuriais patvirtinamas naujoviškų vaistų pridėtinės vertės vertinimas, dažnai yra menki ir nepakankamai įtikinami, kad jais remiantis būtų galima priimti tvirtą sprendimą dėl kainų;

28.  pabrėžia, kad sveikatos technologijų vertinimas turi būti svarbi ir veiksminga priemonė, kuria gerinamos galimybės gauti vaistų, didinamas nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumas, sudaromos galimybės teikti paskatų inovacijoms ir sukuriama didelė vaistų gydomoji pridėtinė vertė pacientų naudai; be to, pažymi, kad pradėjus taikyti bendrą sveikatos technologijų vertinimą ES lygmeniu būtų išvengta vertinimo sistemų susiskaidymo, pastangų dubliavimosi ir netinkamo išteklių paskirstymo Europos Sąjungoje;

29.  pažymi, kad, siekiant formuoti saugią ir veiksmingą į pacientą orientuotą sveikatos politiką ir užtikrinti kuo didesnį efektyvumą, technologijų vertinimas turi būti įvairias sritis apimantis procesas, kurį vykdant apibendrinama medicininė, socialinė, ekonominė ir etinė informacija apie technologijos naudojimą taikant aukštus standartus, ir tai turi būti daroma sistemingai, nepriklausomai, objektyviai, galimu atgaminti būdu ir skaidriai;

30.  mano, kad vaisto kaina turėtų padengti to vaisto sukūrimo ir gamybos sąnaudas ir atitikti konkrečios šalies, kurioje jis parduodamas, ekonominę padėtį, taip pat ji turėtų atitikti pacientų gaunamą gydomąją pridėtinę vertę, kartu užtikrinant pacientų galimybes to vaisto įsigyti, tvarią sveikatos priežiūrą ir atlygį už inovacijas;

31.  pabrėžia, kad, net jeigu naujas vaistas turi didelės pridėtinės vertės, dėl jo kainos neturėtų atsirasti kliūčių užtikrinti tvarią galimybę jo įsigyti Europos Sąjungoje;

32.  mano, kad nustatant vaistų kainą ir kompensavimo procedūras būtina atsižvelgti į tikrą vaisto gydomąją pridėtinę vertę, socialinį poveikį, sąnaudas ir naudą, poveikį biudžetui ir veiksmingumą, susijusį su viešąja sveikatos priežiūros sistema;

33.  su susirūpinimu pažymi, kad dėl mažesnės derybinės mažas ir mažesnes pajamas gaunančių šalių galios vaistai yra palyginti mažiau prieinami tokiose valstybėse narėse, visų pirma onkologijos srityje; apgailestauja, turint omenyje tarptautinę orientacinę kainų nustatymo sistemą, dėl skaidrumo trūkumo sudarant vaistų kainų sąrašus, palyginti su faktinėmis kainomis, ir dėl informacijos asimetrijos, kuri dėl to atsiranda pramonės ir nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų derybose;

34.  pabrėžia, kad Direktyva 89/105/EEB (toliau – Skaidrumo direktyva) per 20 metų nebuvo peržiūrėta, ir kad per tą laikotarpį Europos Sąjungos vaistų sistemoje įvyko svarbių pokyčių;

35.  todėl pabrėžia, kad reikalingos nepriklausomos duomenų rinkimo ir analizės procedūros bei skaidrumas;

36.  pažymi, kad EURIPID projektui būtinas didesnis skaidrumas iš valstybių narių, kad būtų įtrauktos tikros jų mokamos kainos;

37.  mano, kad reikalingas strateginis lūžis ligų prevencijos srityje, nes tai gali būti vienas iš pagrindinių veiksnių mažinant vaistų vartojimą ir kartu užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį; ragina ES ir valstybes nares stiprinti teisės aktus, kuriais siekiama remti tvarią maisto gamybą, ir imtis visų reikiamų iniciatyvų siekiant populiarinti sveikus ir saugius įpročius, pvz., sveiką mitybą;

ES kompetencija ir bendradarbiavimas

38.  primena, kad pagal SESV 168 straipsnį žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga turi būti užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos sritis ir veiklos kryptis;

39.  pabrėžia, kad svarbu didinti skaidrumą ir savanorišką valstybių narių bendradarbiavimą vaistų kainų nustatymo ir kompensavimo srityje, siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros sistemų tvarumą ir išsaugoti ES piliečių teises naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

40.  primena, jog tinkamai veikiančiai demokratijai yra nepaprastai svarbu, kad visos ES ir nacionalinės institucijos veiktų skaidriai, ir kad leidimų išdavimo procese dalyvaujantys ekspertai neturėtų turėti interesų konfliktų;

41.  palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip naujoviškų vaistų iniciatyva (NVI), kurios suburia privačiojo ir viešojo sektoriaus įmones, kad paskatintų mokslinius tyrimus ir suteiktų galimybę pacientams greičiau gauti gydymą naujoviškais būdais, kuriais sprendžiami nepatenkinti medicininiai poreikiai; vis dėlto apgailestauja dėl žemo viešųjų investicijų grąžos lygio, nes nėra taikomos ES viešojo finansavimo gavimo sąlygos; taip pat pažymi, kad II NVI, antrąjį ir dabar vykdomą NVI etapą, iš esmės finansuoja ES mokesčių mokėtojai, ir pabrėžia, kad būtina stiprinti ES vadovaujamąjį vaidmenį II NVI moksliniuose tyrimuose, pirmenybę skiriant visuomenės sveikatos poreikiams ir įtraukiant plataus duomenų dalijimosi ir į visuomenės sveikatą orientuotą intelektinės nuosavybės valdymo politiką, skaidrumą ir teisingą viešųjų investicijų grąžą;

42.  atkreipia dėmesį į ES bendro vaistų pirkimo procedūras, naudojamas siekiant įsigyti vakcinų laikantis Sprendimo Nr. 1082/2013/ES nuostatų; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis šia priemone, pavyzdžiui, kai trūksta vakcinų kūdikiams;

43.  susirūpinęs pažymi, kad ES atsilieka nuo JAV standartizuoto ir skaidraus pranešimų apie vaistų trūkumo priežastis mechanizmo atžvilgiu; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti ir įgyvendinti tokią priemonę, kad būtų galima priimti įrodymais pagrįstus politinius sprendimus;

44.  primena apie skaitmeninės sveikatos darbotvarkės svarbą ir būtinybę skirti pirmenybę su e. sveikata ir m. sveikata susijusiems sprendimams, kad būtų užtikrinti saugūs, patikimi, prieinami, šiuolaikiški ir tvarūs nauji sveikatos priežiūros modeliai pacientams, priežiūros paslaugų teikėjams, sveikatos priežiūros specialistams ir mokėtojams;

45.  primena, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys (MIŠ) yra labiausiai paveiktos su skurdu susijusių ligų, ypač ŽIV / AIDS, maliarijos, tuberkuliozės, reprodukcinių organų ligų, infekcinių ir odos ligų;

46.  pabrėžia, kad besivystančiose šalyse moterys ir vaikai turi mažiau galimybių gauti vaistų nei suaugę vyrai dėl to, kad trūksta vaistų arba nėra galimybės jų gauti, jie neįperkami arba gydymas nepriimtinas dėl diskriminacijos dėl kultūrinių, religinių ar socialinių veiksnių ir prastos sveikatos priežiūros įstaigų kokybės;

47.  kadangi pasaulyje nuo tuberkuliozės miršta daugiau žmonių, nei nuo kitų infekcinių ligų, o pavojingiausia ligos forma atspari keliems vaistams, pabrėžia, kad svarbu įveikti artėjančią krizę dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, be kita ko, teikiant finansavimą moksliniams tyrimams ir naujų skiepijimo priemonių plėtrai, tuberkuliozės diagnozavimui ir gydymui, kartu užtikrinant ilgalaikes galimybes naudotis šiomis priemonėmis prieinamomis kainomis, kad niekas neliktų nuošalyje;

Intelektinė nuosavybė ir moksliniai tyrimai bei technologinė plėtra (MTTP)

48.  primena, kad pagal intelektinės nuosavybės teises suteikiamas ribotas išimtinumo laikotarpis, kuris turi būti valdžios institucijų atidžiai reglamentuojamas ir stebimas siekiant išvengti konflikto su pagrindine žmogaus teise į sveikatos apsaugą ir skatinti kokybiškas inovacijas ir konkurencingumą; pabrėžia, kad Europos patentų tarnyba (EPT) ir valstybės narės turėtų suteikti patentus tik tiems sveikatos produktams, kurie griežtai atitinka Europos patentų konvencijoje įtvirtintus galimybės patentuoti – t. y. naujumo, išradimo lygio ir pramoninio pritaikomumo – reikalavimus;

49.  pabrėžia, kad nors kai kurie nauji vaistai yra perversmą sukeliančių inovacijų pavyzdžiai, kiti nauji vaistai neturi pakankamai terapinės pridėtinės vertės, kad juos būtų galima laikyti inovacijomis (kopijuojamos medžiagos); primena, kad pavienės naujovės taip pat gali būti naudingos pacientams ir kad žinomų molekulių paskirties ar sudėties keitimas gali teikti pridėtinę terapinę vertę, kuri turėtų būti atidžiai įvertinta; įspėja apie galimą piktnaudžiavimą intelektinės nuosavybės apsaugos taisyklėmis, kuriomis leidžiama įgyti patento teises į visada populiarius produktus, ir apie konkurencijos vengimą;

50.  pabrėžia, kad Reglamento (EB) Nr.°141/2000 dėl retųjų vaistų poveikis buvo teigiamas: pavyko rinkai pateikti daug naujoviškų gaminių, skirtų pacientams, kurie negauna gydymo; pažymi, kad nerimaujama dėl galimo neteisingo retųjų vaistų nustatymo kriterijų taikymo ir dėl galimo poveikio retųjų vaistų leidimų skaičiaus didėjimui; pripažįsta, kad retieji vaistai taip pat gali būti naudojami ne pagal indikacijas arba pakeičiama jų paskirtis ir leidžiama juos naudoti papildomoms indikacijoms, kad būtų galima padidinti jų pardavimo apimtis; ragina Komisiją užtikrinti subalansuotas paskatas neatgrasant nuo inovacijų šioje srityje; pabrėžia, kad retųjų vaistų reglamento nuostatos turėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei tenkinami visi atitinkami kriterijai;

51.  pažymi, kad PPO TRIPS sutartyje numatytas lankstumas patento teisių klausimu, pavyzdžiui, priverstinis licencijavimas, dėl kurio veiksmingai krito kainos; pažymi, kad šios lankstumo sąlygos išimtinėmis aplinkybėmis gali būti taikomos kaip veiksminga priemonė, nustatoma pagal kiekvienos PPO narės teisę, visuomenės sveikatos problemoms spręsti, siekiant pagrindinius vaistus tiekti prieinamomis kainomis pagal nacionalines visuomenės sveikatos programas ir apsaugoti bei skatinti visuomenės sveikatą;

Rekomendacijos

52.  ragina imtis nacionalinio ir ES masto priemonių siekiant užtikrinti pacientų teisę pasinaudoti visuotiniu, įperkamu, veiksmingu, saugiu ir laiku teikiamu pagrindiniu ir naujovišku gydymu, užtikrinti ES viešųjų sveikatos priežiūros sistemų tvarumą ir užtikrinti būsimas investicijas į naujoves farmacijos srityje; pabrėžia, kad už pacientų galimybes gauti vaistų bendrai atsakingi visi sveikatos priežiūros sistemos subjektai;

53.  ragina Tarybą ir Komisiją sustiprinti valstybių narių derybinę galią, kad būtų užtikrintas vaistų prieinamumas už priimtiną kainą visoje ES;

54.  atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus aukšto lygio darbo grupės dėl prieigos prie vaistų ataskaitą;

55.  pažymi, kad pakeitus esamų vaistų paskirtį naujoms indikacijoms, gali išaugti ir jų kaina; prašo Komisijos rinkti ir nagrinėti duomenis apie kainų padidėjimą pakeitus vaisto paskirtį ir pranešti Parlamentui ir Tarybai apie paskatų pramonei investuoti į vaistų paskirties keitimą balansą ir proporcingumą;

56.  ragina valstybes nares tvirčiau bendradarbiauti siekiant kovoti su tokiu rinkos susiskaidymu, visų pirma vystant bendrus sveikatos technologijų vertinimo procesus ir rezultatus, taip pat plėtoti bendrus kriterijus, kurie padėtų priimti kainų nustatymo ir kompensavimo sprendimus nacionaliniu lygmeniu;

57.  ragina Komisiją persvarstyti Skaidrumo direktyvą, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad būtų užtikrintas generinių ir biologiškai panašių vaistų patekimas į rinką laiku, panaikinant patentų susiejimą pagal Komisijos gaires, paspartinant sprendimus dėl kainų nustatymo ir kompensavimo generiniams vaistams ir neleidžiant pakartotinai vertinti elementų, kuriais patvirtinamas leidimas teikti rinkai; mano, kad tai padidins santaupas nacionaliniams sveikatos priežiūros biudžetams, pagerins prieinamumą, paspartins pacientų prieigą prie vaistų ir užkirs kelią administracinei naštai, tenkančiai generinius ir biologiškai panašius vaistus gaminančioms įmonėms;

58.  ragina Komisiją pasiūlyti naują direktyvą dėl kainų nustatymo procedūrų ir kompensavimo sistemų skaidrumo atsižvelgiant į rinkos iššūkius;

59.  ragina priimti naują Skaidrumo direktyvą, kuri pakeistų Direktyvą 89/105/EEB, siekiant užtikrinti procedūrų, kurios taikomos kainų nustatymui ir vaistų kompensavimui valstybėse narėse, veiksmingą kontrolę ir visišką skaidrumą;

60.  ragina valstybes nares sąžiningai įgyvendinti Direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, vengiant apribojimų taikyti taisykles dėl tarpvalstybinių sveikatos paslaugų išlaidų kompensavimo, įskaitant vaistų kompensavimą, kuris gali būti savavališko diskriminavimo priemonė arba nepagrįsta kliūtis laisvam judėjimui;

61.  ragina Komisiją veiksmingai stebėti ir vertinti, kaip valstybėse narėse įgyvendinama Direktyva 2011/24/ES, ir planuoti bei atlikti oficialų šios direktyvos įvertinimą, kuris apimtų skundus, pažeidimus ir visas perkėlimo į nacionalinę teisę priemones;

62.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti nepatenkintais pacientų poreikiais grindžiamus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP), pvz., naujų antimikrobinių medžiagų mokslinius tyrimus, veiksmingai ir efektyviai koordinuoti sveikatos srities moksliniams tyrimams skirtus viešuosius išteklius ir skatinti farmacijos sektoriaus socialinę atsakomybę;

63.  ragina valstybes nares remtis Europoje esamų iniciatyvų pavyzdžiais, kuriais siekiama skatinti nepriklausomus mokslinius tyrimus nacionalinėms sveikatos priežiūros tarnyboms svarbiose srityse, kurioms skiriama nepakankamai dėmesio komerciniuose tyrimuose (pvz., atsparumo antimikrobinėms medžiagoms), taip pat pacientų grupėms, kurios paprastai nepatenka į klinikinius tyrimus, pvz., vaikams, nėščioms moterims ir vyresnio amžiaus asmenims, svarbiose srityse;

64.  atkreipia dėmesį į didėjantį atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir į tai, kad JT neseniai pripažino atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmės problemų sprendimo neatidėliotiną pobūdį; ragina Komisiją imtis daugiau veiksmų kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, skatinti MTTP ir pateikti naują ir išsamų ES veiksmų planą, pagrįstą koncepcija „Viena sveikata“;

65.  pripažįsta, kad Pediatrijoje vartojamų vaistų reglamente (EB) Nr. 1901/2006 nustatytos paskatos nebuvo veiksmingos skatinant naujoves vaikams skirtų vaistinių preparatų, visų pirma onkologijos ir neonatalogijos sektoriuose, srityje; ragina Komisiją išnagrinėti esamas kliūtis ir pasiūlyti priemonių pažangai šioje srityje paskatinti;

66.  ragina Komisiją skatinti iniciatyvas, skirtas viešiesiems ir privatiems moksliniams tyrimams vykdyti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos teikti rinkai naujoviškus vaistus, skirtus vaikams būdingoms ligoms gydyti;

67.  ragina Komisiją nedelsiant pradėti darbą dėl ataskaitos, kuri būtina pagal Pediatrijoje vartojamų vaistų reglamento 50 straipsnį, ir iš dalies pakeisti teisės aktus, kad būtų panaikintas naujovių trūkumas vaikų onkologinių ligų gydymo srityje, peržiūrint kriterijus, pagal kuriuos galima atsisakyti pediatrinių tyrimų plano (PTP), ir užtikrinant, kad PTP būtų taikomas pradinėse vaisto kūrimo stadijose, kad vaikai ilgiau, nei būtina, nelauktų galimybės gauti gydymą naujais pažangiais būdais;

68.  ragina Komisiją skatinti viešuosius ir privačius vaistų mokslinius tyrimus dalyvaujant pacientėms moterims, siekiant panaikinti lyčių nelygybę mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, taip pat suteikti vienodas galimybes visiems gyventojams gauti vaistų;

69.  ragina Komisiją patvirtinti strateginį planą, pagal kurį būtų užtikrinama galimybė gauti gyvybiškai svarbių vaistų; todėl ragina koordinuoti planą, pagal kurį siekiama likviduoti hepatitą C Europos Sąjungoje, naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip bendri Europos viešieji pirkimai;

70.  ragina mokslinių tyrimų ir vaistų politikos srityse sukurti tokias bendrąsias sąlygas, kad būtų skatinamos inovacijos, visų pirma siekiant įveikti ligas, kurios dar neišgydomos arba nevisiškai išgydomos, pvz., vėžį;

71.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, kad būtų paskatintas pažangiosios terapijos vaistų tobulinimas ir pagerintos pacientų galimybės jų gauti;

72.  ragina Komisiją, atlikus nuodugnų ir objektyvų tyrimą, išnagrinėti bendrą intelektinės nuosavybės poveikį inovacijoms vaistų srityje ir pacientų galimybėms gauti vaistų, kaip yra prašoma ir 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadose, ir visų pirma minėtame tyrime išanalizuoti papildomos apsaugos liudijimų, duomenų išimtinumo ar rinkos išimtinumo poveikį inovacijų kokybei ir konkurencijai;

73.  ragina Komisiją įvertinti retųjų vaistų reglamentavimo sistemos įgyvendinimą (ypač kalbant apie nepatenkinto medicininių paslaugų poreikio sąvoką, apie tai, kaip ši sąvoka aiškinama ir kokius kriterijus reikia atitikti, kad būtų nustatytas nepatenkintas medicininių paslaugų poreikis), nustatyti gaires dėl svarbiausių nepatenkintų medicininių poreikių, įvertinti esamas paskatų sistemas, kad būtų lengviau kurti veiksmingus, saugius ir įperkamus vaistus retosioms ligoms gydyti, palyginti su geriausiomis turimomis alternatyvomis, remti Europos retųjų ligų registrą bei informacijos centrus ir užtikrinti, kad teisės aktai būtų deramai įgyvendinami;

74.  palankiai vertina 2010 m. ir 2012 m. farmakologinio budrumo teisės aktus; ragina Komisiją, Europos vaistų agentūrą ir valstybes nares toliau stebėti ir viešai teikti ataskaitas dėl farmakologinio budrumo teisės aktų, taip pat užtikrinti, kad būtų vykdomi poregistraciniai vaistų veiksmingumo ir jų nepageidaujamo poveikio vertinimai;

75.  ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos vaistų agentūra ir suinteresuotaisiais subjektais, siekiant įvesti privalomo pranešimo apie nepageidaujamus reiškinius ir vaisto naudojimo ne pagal indikacijas rezultatus praktikos kodeksą ir užtikrinti pacientų registrų naudojimą, kad būtų sustiprinta įrodymų bazė ir sumažinta rizika pacientams;

76.  ragina Komisiją skatinti atviruosius duomenis atliekant vaistų mokslinius tyrimus tada, kai jie finansuojami iš valstybės lėšų, ir nustatyti sąlygas, tokias kaip prieinamos kainos ir neišimtinumas, arba bendrą intelektinę nuosavybę vykdant projektus, kurie finansuojami ES viešosiomis dotacijomis, pvz., pagal programą „Horizontas 2020“ ir naujoviškų vaistų iniciatyvą;

77.  ragina Komisiją farmacijos sektoriuje skatinti etišką elgesį ir skaidrumą, ypač susijusį su klinikiniais tyrimais ir realiomis MTTP išlaidomis, atliekant leidimų išdavimo ir naujovių vertinimo procedūras;

78.  pažymi, jog siekiant, kad vaistai greičiau pasiektų pacientus, naudojami pritaikomieji metodai; pabrėžia, kad yra daugiau netikrumo dėl į rinką patenkančių naujų vaistų saugumo ir veiksmingumo; atkreipia dėmesį į sveikatos priežiūros specialistų, pilietinės visuomenės organizacijų ir reguliavimo institucijų išreikštą susirūpinimą dėl pritaikonųjų metodų; pabrėžia, kad itin svarbu tinkamai įgyvendinti priežiūros po pateikimo rinkai sistemą; mano, kad pritaikomieji metodai turėtų būti taikomi tik konkrečiais didelio nepatenkinto medicininių paslaugų poreikio atvejais, ir ragina Europos Komisiją ir Europos vaistų agentūrą parengti gaires, kad būtų užtikrinta pacientų sauga;

79.  ragina Komisiją užtikrinti atidų visų patvirtinimo skubos tvarka procesų kokybės, saugumo ir veiksmingumo vertinimą ir užtikrinti, kad tokie patvirtinimai būtų galimi tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai nustatomas aiškus nepatenkintas medicininis poreikis, taip pat užtikrinti, kad būtų nustatytas skaidrus ir atskaitingas poregistracinis procesas, skirtas saugumui, kokybei ir veiksmingumui stebėti, taip pat kad būtų nustatytos sankcijos už pažeidimus;

80.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti sistemą, skirtą generinių ir biologiškai panašių vaistų konkurencingumui skatinti, užtikrinti ir sustiprinti, užtikrinant spartų jų patekimą į rinką ir stebint nesąžiningą praktiką pagal SESV 101 ir 102 straipsnius ir kas dvejus metus teikti atitinkamą ataskaitą; taip pat ragina Komisiją stebėti patentinių ir generinių vaistų pramonės sektorių sudarytus ginčų patentų srityje sprendimo susitarimus, kurie gali būti naudojami netinkamai, siekiant riboti generinių vaistų patekimą į rinką;

81.  ragina Komisiją tęsti ir, kai įmanoma, stiprinti galimų piktnaudžiavimų rinka atvejų, įskaitant mokėjimų už vėlavimą, per didelių kainų nustatymą ir kitų rinkos apribojimų, ypač aktualių Europos Sąjungoje veikiančioms farmacijos įmonėms, stebėseną ir tyrimą pagal SESV 101 ir 102 straipsnius;

82.  ragina Komisiją įvesti papildomos apsaugos liudijimo (PAL) netaikymo gamybai sąlygą į Reglamentą (EB) Nr. 469/2009, suteikiant galimybę gaminti generinius ir biologiškai panašius vaistus Europoje, kad jie būtų eksportuojami į šalis, kuriose nėra PAL arba kuriose jis pasibaigė anksčiau, nepakenkiant išimtinumui, kuris suteiktas pagal PAL režimą saugomose rinkose; mano, kad tokios nuostatos galėtų turėti teigiamą poveikį prieigai prie aukštos kokybės vaistų besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, taip pat gamybos ir MTTP masto padidėjimui Europos Sąjungoje, kuriant naujas darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą;

83.  ragina Komisiją stebėti ES konkurencijos teisės aktų įgyvendinimą ir užtikrinti jų ir savo įgaliojimų farmacijos rinkoje vykdymą, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui ir remtų tinkamas kainas pacientams;

84.  ragina Komisiją sustiprinti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, reguliuotojų, sveikatos technologijų vertinimo institucijų, mokėtojų ir kūrėjų dialogą dėl nepatenkintų medicininių poreikių per visą vaistų eksploatavimo laikotarpį;

85.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl Europos technologijų vertinimo sistemos, suderinti skaidrius Europos technologijų vertinimo sistemos kriterijus siekiant įvertinti pridėtinę vertę teikiančius vaistus, palyginti su geriausia turima alternatyva, be kita ko, atsižvelgiant į inovacijų lygį ir į vertingumą pacientams, kaip pirmą žingsnį ES lygmeniu pradėti taikyti privalomą naujų vaistų santykinio veiksmingumo vertinimo sistemą ir taikyti europinę vaistų pridėtinės vertės klasifikaciją, naudojantis nepriklausoma ir skaidria procedūra, kad būtų išvengta interesų konfliktų; mano, kad toks teisės aktas užtikrintų, kad bendrai ES lygmeniu gauti sveikatos technologijų vertinimo rezultatai būtų naudojami nacionaliniu lygmeniu; be to, ragina Komisiją sustiprinti išankstinius dialogus ir apsvarstyti koordinavimo mechanizmus, grindžiamus nepriklausoma institucija, kuri skatintų nacionalines sveikatos technologijų vertinimo institucijas bendradarbiauti tarpusavyje ir kartu užtikrintų, kad sveikatos technologijų vertinimo žinios liktų nacionalinėse (ir regioninėse) sveikatos technologijų vertinimo institucijose;

86.  ragina Tarybą padidinti valstybių narių bendradarbiavimą kainų nustatymo procedūrų klausimais siekiant, kad jos galėtų dalytis informacija, ypač apie derybų susitarimus, ir gerąja patirtimi ir išvengti nereikalingų administracinių reikalavimų ir vėlavimo; ragina Komisiją išnagrinėti tam tikrų valstybių narių sveikatos technologijų vertinimo agentūrų jau taikomus klinikinius, ekonominius ir socialinius kriterijus, atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją;

87.  ragina Komisiją ir valstybes nares dalyvaujant valstybių narių atstovams ekspertams susitarti dėl bendros vaistų gydomosios pridėtinės vertės apibrėžties; taigi atkreipia dėmesį į pediatriniams vaistams naudojamą gydomosios pridėtinės vertės apibrėžtį;

88.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ir (arba) sukurti sistemas, struktūras ir metodikas, kad būtų galima prasmingai įtraukti pacientų įrodymus visuose vaistų MTTP ciklo etapuose, nuo išankstinių diskusijų iki teisinio patvirtinimo, sveikatos technologijų, santykinio veiksmingumo vertinimų ir kainų nustatymo bei kompensavimo sprendimų priėmimo, dalyvaujant pacientams ir jų atstovų organizacijoms;

89.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti dideles viešosiomis lėšomis finansuojamas investicijas į mokslinius tyrimus, grindžiamus nepatenkintais medicininiais poreikiais, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą kaip investicijų grąžą, ir pradėti taikyti sąlyginį finansavimą, grindžiamą neišimtinių leidimų suteikimu ir prieinamų kainų vaistais;

90.  ragina Tarybą skatinti racionalų vaistų vartojimą visoje ES, skatinant švietimo kampanijas ir programas, kuriomis gyventojai informuojami apie racionalų vaistų vartojimą, siekiant išvengti pernelyg didelio vartojimo, ypač antibiotikų, ir skatinant sveikatos specialistus vaistus skirti pagal aktyvių medžiagų principus, taip pat skirti generinius vaistus;

91.  ragina valstybes nares užtikrinti vaistinių prieinamumą, įskaitant jų tankumą tiek miestų, tiek kaimų vietovėse, profesionalių darbuotojų skaičių, tinkamas darbo valandas, kokybines rekomendacijas ir konsultavimo paslaugas;

92.  ragina Komisiją ir Tarybą sukurti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad pacientai galėtų gauti įperkamų vaistų ir būtų teikiama nauda visuomenei, tuo pačiu išvengiant bet kokio nepriimtino poveikio sveikatos priežiūros sistemų biudžetams, naudoti įvairias priemones, tokias kaip perspektyvų peržvalga, išankstinis dialogas, naujoviški kainų nustatymo modeliai, savanoriški bendri pirkimai ir savanoriškas bendradarbiavimas derantis dėl kainų, kaip tai daroma Beniliukso šalių ir Austrijos iniciatyvos atveju, taip pat ištirti įvairias priemones, pagrįstas atsiejimo mechanizmais užleistoms mokslinių tyrimų sritims, kaip antai atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir su skurdu susijusios ligos;

93.  ragina Komisiją su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais apibrėžti, kaip nacionaliniu lygmeniu viešiesiems vaistų pirkimams ligoninėse būtų galima geriausiai panaudoti Viešųjų pirkimų direktyvoje nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, kurie reiškia ne tik žemiausios kainos kriterijus, kad būtų sudarytos galimybės tvariam ir atsakingam vaistų tiekimui; ragina valstybes nares geriausiai perkelti į savo nacionalinius teisės aktus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo viešųjų pirkimų kriterijus vaistiniams preparatams;

94.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti aukšto lygio strateginį dialogą su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, kartu su Komisijos, Parlamento, valstybių narių, pacientų organizacijų, mokėjimo agentūrų, sveikatos priežiūros specialistų atstovais ir akademinio bei mokslo pasaulio ir pramonės atstovais dėl ES farmacinės sistemos esamų ir būsimų pokyčių, siekiant, kad būtų nustatytos trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio holistinės strategijos dėl vaistų prieinamumo, užtikrinant sveikatos priežiūros sistemų tvarumą ir konkurencingą farmacijos pramonę, taip padedant pacientams greičiau gauti vaistų už įperkamą kainą;

95.  ragina Komisiją ir Tarybą nustatyti aiškias nesuderinamumo, interesų konflikto ir skaidrumo ES institucijose taisykles ir ekspertams, dirbantiems su vaistais susijusiose srityse, taikomas taisykles; ragina autorizacijos procese dalyvaujančius ekspertus paskelbti savo CV ir pasirašyti deklaraciją dėl interesų konflikto nebuvimo;

96.  ragina Komisiją ir nacionalines antimonopolines institucijas stebėti nesąžiningą veiklą, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo dirbtinai aukštų vaistų kainų;

97.  ragina Komisiją ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, laikantis SESV 102 straipsnio, paaiškinti, kas yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi nustatant aukštas kainas;

98.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti PPO TRIPS sutarties teikiamomis lankstumo galimybėmis ir prireikus koordinuoti ir paaiškinti naudojimąsi jomis;

99.  ragina Komisiją bent jau kas penkerius metus Tarybai ir Parlamentui pateikti ataskaitą dėl galimybių įsigyti vaistų Europos Sąjungoje ir reguliariau teikti ataskaitas ypatingų su galimybėmis įsigyti vaistų susijusių problemų atvejais;

100.  ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų gerinama leidimo taikyti naujoviškas terapijos rūšis ir jų teikimo pacientams sistema;

101.  ragina Komisiją išnagrinėti vaistų trūkumo priežastis ir geriau suformuluoti jo sąvokos apibrėžtį, įvertinti lygiagrečiosios prekybos ir tiekimo kvotų poveikį, kartu su valstybėmis narėmis, EMA ir atitinkamai suinteresuotaisiais subjektais sudaryti trūkstamų pagrindinių vaistų sąrašus ir remiantis PSO sąrašu stebėti, kaip laikomasi Direktyvos 2001/83/EB 81 straipsnio tiekimo sutrikimų atvejais, išnagrinėti priemones, kuriomis būtų galima sustabdyti veiksmingų vaistų pašalinimą iš rinkos vien dėl komercinių sumetimų, taip pat imtis veiksmų šiems trūkumams pašalinti;

102.  ragina Komisiją ir Tarybą sukurti mechanizmą, pagal kurį kasmet būtų galima pranešti apie vaistų trūkumus visoje ES;

103.  ragina Komisiją ir Tarybą peržiūrėti Europos vaistų agentūros teisinį pagrindą ir apsvarstyti galimybę sustiprinti jos įgaliojimus koordinuoti visos Europos veiklą, siekiant išspręsti vaistų trūkumo problemą ES valstybėse narėse;

104.  pabrėžia, kad kuriant tvirtas priežiūros ir paslaugų teikimo sistemas visais lygmenimis (nuo bendruomenės iki rajono, apskrities ir nacionaliniu), kurias remtų aukštos kokybės laboratorijos ir stiprios logistikos sistemos, būtų galima suteikti daugiau galimybių gauti vaistų, o sveikatos technologijų perdavimas (sudarant licencines sutartis, teikiant informaciją, praktinę patirtį ir įgūdžius, technines priemones ir įrangą) besivystančioms šalims gali suteikti paramą gaunančiose šalyse galimybę gaminti vaistus vietoje, o dėl to gali atsirasti daugiau galimybių gauti vaistų ir pagerėti sveikata;

105.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti bendras e. sveikatos ir m. sveikatos veiksmų gaires, visų pirma įtraukiant bandomųjų projektų kūrimą ir reguliavimą nacionaliniu lygmeniu, kompensavimo modelių modernizavimą skatinantį perėjimą prie sveikatos rezultatais grindžiamų sveikatos priežiūros sistemų, paskatų apibrėžimą, siekiant paskatinti sveikatos priežiūros bendruomenės dalyvavimą šioje skaitmeninėje revoliucijoje, ir sustiprinti sveikatos priežiūros specialistų, pacientų ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų švietimą, kad jie įgytų daugiau galių;

106.  ragina valstybes nares įvertinti sveikatos priežiūros būdus ir politiką, kad būtų ženkliai pagerinti pacientų rezultatai ir sistemų finansinis tvarumas, ypač skatinant diegti skaitmeninius sprendimus, kad būtų pagerintas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientams ir nustatyti išteklių švaistymo atvejai;

107.  ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti besivystančių šalių pajėgumus ir padėti joms parengti veikiančias sveikatos priežiūros sistemas, kuriomis siekiama gerinti galimybes pasinaudoti paslaugomis, ypač pažeidžiamoms bendruomenėms;

108.  pabrėžia, kad vykdant ES diferencijuotų kainų reglamento (EB) Nr. 953/2003 priemonių peržiūros procesą pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) turėtų būti toliau siekiama kainų sumažinimo besivystančiose šalyse, ir ragina ES pradėti platesnio masto ir skaidrias diskusijas dėl kainų reguliavimo ir strategijos, siekiant užtikrinti galimybes gauti kokybiškų ir įperkamų vaistų; primena, kad nustačius diferencijuotas vaistų kainas nebūtinai atsiranda daugiau galimybių jų gauti ir tai prieštarauja patirčiai, kuri rodo, kad tvirta generinių vaistų konkurencija ir technologijų perdavimas nulemia mažėjančias kainas;

109.  ragina ES padidinti savo paramą pasaulinėms programoms ir iniciatyvoms, kuriomis skatinamos galimybės gauti vaistų besivystančiose šalyse, nes šios programos padėjo gerokai priartėti prie sveikatos srities tikslų ir žymiai pagerino galimybes gauti vaistų ir vakcinų;

o
o   o

110.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 24, 2016 1 22, p. 119.
(2) http://ec.europa.eu/smart-regulation/roadmaps/docs/2016_sante_144_health_technology_assessments_en.pdf.
(3) http://ec.europa.eu/health/technology_assessment/docs/2014_strategy_eucooperation_hta_en.pdf.
(4) http://ec.europa.eu/health/social_determinants/docs/healthinequalitiesineu_2013_en.pdf.
(5) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/145978.pdf.
(6) OL L 293, 2013 11 5, p. 1.
(7) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2015/542219/IPOL_STU(2015)542219_EN.pdf
(8) http://ec.europa.eu/health/preparedness_response/docs/jpa_agreement_medicalcountermeasures_en.pdf
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0088.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0323.
(11) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 31.
(12) Teisė į sveikatos priežiūrą yra laikoma ekonomine, socialine ir kultūrine teise į visuotinį minimalų sveikatos priežiūros standartą, kuris galioja visiems fiziniams asmenims.


Programos „Kūrybiška Europa“ įgyvendinimo ataskaita
PDF 368kWORD 51k
2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB, įgyvendinimo (2015/2328(INI))
P8_TA(2017)0062A8-0030/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (1) (toliau – Reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 ir 173 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)0029),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ (COM(2012)0537),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ (COM(2010)0183),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybos sankirtų, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, ekonominį tvarumą ir socialinę įtrauktį,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl Europos kino skaitmeniniame amžiuje(5),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Europos kultūros sostinės. Sėkmės strategijos ir ilgalaikis poveikis“, kurį 2013 m. Kultūros ir švietimo komiteto prašymu atliko Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminis skyrius (B skyrius),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo(8),

–  atsižvelgdamas į ES darbo planą kultūros srityje (2015–2018 m.),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, ypač į jo 20–24 dalis dėl galiojančių teisės aktų ex post vertinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0030/2017),

A.  kadangi programa „Kūrybiška Europa“ siekiama, viena vertus, apsaugoti ir skatinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, taip pat skatinti Europos paveldą ir, kita vertus, stiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą;

B.  kadangi kultūra yra vienas iš svarbiausių veiksnių skatinant Europos integraciją;

C.  kadangi programa „Kūrybiška Europa“, ypač jos paprogramė „Kultūra“, finansuojamos gerokai per mažai, ir todėl kyla sunkumų siekiant pateisinti didelius lūkesčius;

D.  kadangi pagal reglamento 3 ir 4 straipsnius Europos kultūrų ir kalbų įvairovės skatinimas, taip pat Europos kultūros paveldo, o konkrečiau tarpvalstybinės kultūros ir kūrybos kūrinių sklaidos, skatinimas yra vieni iš pagrindinių programos tikslų;

E.  kadangi pagal reglamento 12 straipsnį tarptautinės sklaidos ir judumo skatinimas, o konkrečiau Europos literatūros sklaidos rėmimas siekiant užtikrinti kuo didesnį jos prieinamumą, yra vieni iš kultūros paprogramės prioritetų;

F.  kadangi vienintelės programos struktūra turi pranašumų, lemiančių galimybę pasiekti kritinę masę, galinčių suteikti pastebimumo toms sritims, kurios dar įvertintos nepakankamai, ir spręsti tas pačias problemas – susiskaidymo, globalizacijos, duomenų trūkumo ir sunkumų gauti kreditą;

G.  kadangi iš dviejų paprogramių sudaryta programos struktūra, kurioje išlaikomi abiejų paprogramių ypatumai ir tapatybė, papildyta tarpsektorine paprograme, yra labai naudinga priemonė, padedanti geriau suprasti bendradarbiavimą ir pokyčius kultūros srityje, susijusius su trečiosiomis šalimis;

H.  kadangi tarpsektorinės paprogramės strateginis tikslas skatinti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį kultūros bendradarbiavimą buvo išplėtotas tik iš dalies;

I.  kadangi įgyvendinant programą „Kūrybiška Europa“ leidžiama vykdyti bendradarbiavimo veiklą ir bendrus veiksmus su programoje nedalyvaujančiomis šalimis ir su kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, UNESCO, Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), jei tokia bendra veikla padeda siekti programos tikslų;

J.  kadangi reglamento 18 straipsnyje numatyta veiklos rodiklių sistema, apimanti atitinkamus bendriesiems programos tikslams, paprogramei MEDIA ir kultūros paprogramei nustatytus rodiklius, taip pat konkrečius rodiklius, susijusius su garantijų priemone, kol kas nenustatyta arba nėra taikoma;

K.  kadangi paaiškėjo, kad dabartinė vertinimo sistema programos pobūdžiui ir specifikai netinka ir todėl turėtų būti patobulinta;

L.  kadangi konkretūs veiksmai, pvz., Europos kultūros sostinės, įskaitant tinklą, premijos ir Europos paveldo ženklas, parodė, kad įgyvendinant juos galima skatinti tvarią vietos ekonomikos plėtrą ir kultūros turizmą, ir todėl juos reikėtų iniciatyviau tobulinti ir populiarinti;

M.  kadangi 2016 m. pagal tarpsektorinę paprogramę paskelbtas specialus kvietimas dėl pabėgėlių įtraukimo į Europos visuomenę, siekiant skatinti ir remti kūrybiškumą ir kultūrų dialogą;

N.  kadangi paprogramės „KULTŪRA“ paramos sričiai „Bendradarbiavimo projektai“ skiriama apie 70 proc. paprogramės biudžeto, ši sritis yra labai populiari tarp kultūros veikėjų, ja siekiama bendrų metodų tarpvalstybiniu mastu, o atvira formuluotė leidžia finansuoti netikėtus, labai inovatyvius ir kūrybiškus projektus, kurių pabrėžtinai pageidaujama;

O.  kadangi reglamente numatyta parengti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kad jos dalyvautų programoje arba tam tikrose jos dalyse, tačiau iki šiol procedūrą užbaigė tik keletas šalių;

P.  kadangi dėl Parlamento veiksmų kultūra, kultūros ir kūrybos sektoriai ir audiovizualinis sektorius, nors ir nepakankamai, tačiau įtraukti į daugiametes programas „Erasmus+“, „Horizontas 2020“ ir Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą „COSME“, taip pat į struktūrinių fondų nuostatas ir Europos strateginių investicijų fondo (EISF) prioritetus;

Q.  kadangi savimoką ir kūrybos bei žiniasklaidos sektorių sieja stipri tarpusavio sąveika, nes daug meno rūšių, žiniasklaidos priemonių ir kultūros organizacijų suteikia galimybių savimokai;

R.  kadangi atranką praėjusių pareiškėjų dalis pagal paprogramę „Kultūra“ yra 15 proc., o pagal paprogramę „MEDIA“ – 44 proc., tačiau neskaičiuojant automatinių schemų ši dalis pagal pastarąją paprogramę dar mažesnė (32 proc.);

S.  kadangi pagal paprogramę „MEDIA“ iki šiol iš viso užregistruota 13 000 paraiškų, o finansavimas skirtas daugiau kaip 5 500 projektų;

T.  kadangi paprogramės „MEDIA“ automatinė taškų sistema, kuria siekiama užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, iškraipo rinką ir sudaro daug nepalankesnes sąlygas šalims, turinčioms daug audiovizualinės produkcijos gamybos pajėgumų;

U.  kadangi bendradarbiavimo projektams pagal programos „Kūrybiška Europa“ kūrybos paprogramę skiriamos dotacijos netenkina tinklų, kurie yra grindžiami ankstesnėje 2007–2013 m. programoje „Kultūra“ numatyta veiklos struktūra ir veikla, poreikių;

V.  kadangi suinteresuotieji subjektai kritikuoja, kad administracinis valdymas (paraiškų teikimas, vertinimas ir ataskaitų teikimo procesai) vis dar yra pernelyg apsunkinantis; todėl pabrėžia, kad reikia supaprastinti paraiškų teikimo procedūrą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas galimiems gavėjams ir skatinti juos dalyvauti programoje;

W.  kadangi programos „Kūrybiška Europa“ centrai yra itin svarbūs Komisijos, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) ir paraiškų teikėjų tarpininkai ir kadangi jie turėtų būti geriau informuojami apie vykstantį sprendimų priėmimo procesą ir labiau įtraukiami į informacijos apie projektus teikimą ir jų rezultatų viešinimą;

X.  kadangi veiklos vykdytojai apgailestauja dėl didelės paraiškų teikimo proceso administracinės naštos, apimančios gausias gaires ir didelį kiekį dokumentų, kuriuose kartais pateikiama prieštaringa informacija;

Y.  kadangi pranešama, kad įmonių registravimas Europos Komisijos tapatumo nustatymo sistemoje (ECAS) kelia problemų; kadangi, nepaisant to, e. forma vertinama labai teigiamai;

1.  primygtinai ragina valstybes nares padidinti programos „Kūrybiška Europa“ biudžetą, kad jis atitiktų ES piliečių lūkesčius ir kiekvienos paprogramės užmojus, taip pripažįstant, kad kultūrinės gamybos vertybių negalima vertinti tik ekonominiais duomenimis, ir sudarant galimybes pasiekti didesnio veiksmingumo ir geresnių rezultatų;

2.  teigiamai vertina nuo 2014 m. taikomas įvairias priemones programos valdymui racionalizuoti;

3.  apgailestauja, kad nepakankamas finansavimo pajėgumas, taip pat su administravimu ir reglamentavimu susiję kliuviniai, tebėra viena pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria galimi pareiškėjai; ragina Komisiją, Švietimo, EACEA ir nacionalinius programos „Kūrybiška Europa“ centrus pamėginti spręsti klausimą, kodėl tarp finansuojamų organizacijų ir tam tikruose paprogramės „Kultūra“ sektoriuose nepakankamai atstovaujama labai mažiems kultūrinės veiklos vykdytojams;

4.  prašo Komisijos padidinti programos nuoseklumą su visomis atitinkamomis ES politikos priemonėmis ir kitais finansavimo šaltiniais;

5.  prašo Komisijos užtikrinti tinkamą už programą „Kūrybiška Europa“ atsakingų generalinių direktoratų veiklos tarpusavio koordinavimą ir jos koordinavimą su veikla, kurią atlieka EACEA ir programos „Kūrybiška Europa“ centrai, rūpindamiesi skirtingais programos „Kūrybiška Europa“ įgyvendinimo etapais, primindamas, kad EACEA ir programos centrų vaidmuo labai svarbus, kadangi jie palaiko tiesioginius ryšius ne tik su paramos gavėjais, bet ir su visu kultūros ir kūrybos sektoriumi;

6.  prašo Komisijos kuo glaudžiau bendradarbiauti su UNESCO, Europos Taryba, taip pat su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kad būtų sukurtas tvirtesnis pagrindas bendrai veiklai siekiant programos tikslų ir vertinant jos poveikį, ypač atsižvelgiant į tarptautinį aspektą ir konkrečias kultūros ir kūrybos žmogiškąsias ir ekonomines vertybes;

7.  ragina Komisiją, svarstant ir geriau apibrėžiant dviejų skirtingų paprogramių ypatumus, išlaikyti esamą programos „Kūrybiška Europa“ struktūrą, didinti tarpsektorinės paprogramės teikiamas galimybes ir patikrinti, ar garantijų fondas įgyvendinamas veiksmingai;

8.  prašo Komisijos abiejose paprogramėse ir vertintojams skirtose gairėse meninį ir kūrybinį komponentą geriau suderinti su vadybos ir inovacijų aspektais, ypač kultūros ir kūrybos sektoriuose;

9.  prašo Komisijos naudotis veiklos rodiklių sistema, numatyta programos „Kūrybiška Europa“ teisinio pagrindo 18 straipsnyje, ir taikant ją pirmenybę teikti programos meno ir kūrybos elementui, kuris per dažnai yra aukojamas grynai ekonominiams aspektams, pvz., valdymo gebėjimams ar kiekybinei auditorijos plėtrai;

10.  primygtinai ragina Komisiją vertintojams priskirti daugiau negu dabartines šešias praktinės patirties sritis, kad būtų galima veiksmingiau dirbti konkrečiose srityse;

11.  primygtinai ragina Komisiją ir EACEA patobulinti vertinimo procedūrą – padidinti pirmojo etapo vertintojų skaičių ir de visu numatyti kolegialų sprendimų priėmimo procesą, kad kandidatai būtų pasirenkami iš per antrą etapą atrinktų kandidatų; pabrėžia, kad atmetant projektus reikia labai didelio skaidrumo ir išsamaus pagrindimo, kad dėl neįtikinančio pagrindimo nesumažėtų programos priimtinumas;

12.  prašo Komisijos suteikti kultūros sektoriaus veiklos vykdytojams, norintiems tobulinti savo įgūdžius paraiškų teikimo procedūrų, viso projekto valdymo ir projekto įgyvendinimo srityse, galimybių mokytis ir stiprinti gebėjimus;

13.  prašo Komisijos ir EACEA labiau remti kultūros sektoriaus veiklos vykdytojų pastangas rasti partnerius bendradarbiavimo projektams, taikant priemones, apimančias specialiai partnerių paieškai skirtas svarbiausių Europos kultūros renginių sekcijas, esamų paieškos priemonių ir duomenų bazių tobulinimą ir tinklaveikos anksčiau skelbtomis temomis galimybių suteikimą, bet tuo neapsiribojant;

14.  prašo Komisijos ir EACEA imtis priemonių, siekiant padidinti atmestų paraiškų ginčijimo procedūros skaidrumą ir taip sumažinti bendrą nusivylimo tarp kandidatų mastą bei padidinti programos patikimumą ilguoju laikotarpiu;

15.  primygtinai ragina Komisiją dar labiau supaprastinti paraiškų ir ataskaitų teikimo procedūras – supaprastinti gaires ir kitus dokumentus, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis būtų ne toks griežtas, ir parengti bendradarbiavimo susitarimo pavyzdį;

16.  ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, siekiant dar geriau populiarinti ir skleisti įgyvendintų projektų rezultatus, taip pat informaciją apie visų pagal programą įgyvendintų veiksmų europinę pridėtinę vertę;

17.  primygtinai ragina Komisiją vengti keisti ar nustatyti papildomų prioritetų ir taisyklių nesuteikus programos „Kūrybiška Europa“ centrams ir suinteresuotiesiems subjektams reikiamo laiko pasirengti tolesniems kvietimams;

18.  primygtinai ragina Komisiją dar labiau supaprastinti finansinius aspektus, be kita ko, plačiau taikant vienkartines išmokas ir skatinant labiau naudotis išlaidų kompensavimu išmokant vienkartines išmokas, ir taikyti kriterijus, kuriais nebūtų varžoma galimybė gauti finansavimą nedidelės apimties projektams, ir užtikrinti, kad dotacijos būtų galutinai išmokamos kuo tinkamesniu laiku; tai turėtų būti EACEA veiklos kokybės kriterijus, taikytinas tiek dėl paprogramės „Kultūra“, tiek paprogramės MEDIA;

19.  pažymi, kad esama didelių nacionalinių skirtumų, susijusių su bendradarbiavimo projektuose dalyvaujančių darbuotojų darbo užmokesčio dydžiu, dėl kurių vėliau atsiranda didelių bendro finansavimo pajėgumo skirtumų tarp partnerių iš skirtingų valstybių narių; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimą bendradarbiavimo projektuose dalyvaujančių darbuotojų darbo vertinimo alternatyvą, grindžiamą ne tik darbo užmokesčiu pagal darbuotojo kategoriją, bet ir kitais rodikliais;

20.  primygtinai ragina Komisiją kartu su Eurostatu toliau rengti konkrečius kriterijus, pritaikytus ypatingam sektoriaus pobūdžiui (kūrybos procesui, kultūrinei ir meninei vertei, inovacijoms, augimui, socialinei įtraukčiai, bendruomenės kūrimui, tarptautinimui, verslo tobulėjimui, gebėjimams kurti įvairų šalutinį poveikį, kryžminį poveikį ir kt.), taip pat įvertinti galimybę į šį procesą įtraukti Jungtinį tyrimų centrą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu sukaupti kokybiškų žinių išteklių apie sektorius, taip pat atlikti statistinius tyrimus ir užtikrinti prieigą prie šioje srityje turimų palyginamų duomenų išteklių, kurie suteiks galimybę veiksmingai stebėti ir analizuoti kultūros ir kūrybos sektoriuose įgyvendinamos politikos poveikį kultūrai, ekonomikai ir visuomenei;

Paprogramė MEDIA

21.  palankiai vertina dabartinį Komisijos ir EACEA darbą, kuriuo pakeičiama automatinė taškų sistema, kad būtų sudarytos tikrai vienodos konkurencijos sąlygos, proporcingai atsižvelgiant į visus programoje „Kūrybiška Europa“ nurodytus kriterijus (tarpvalstybinis pobūdis, tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtojimas, masto ekonomija, kritinė masė, sverto poveikis) ir į gamybos pajėgumus ir esamas nacionalines audiovizualinio sektoriaus rėmimo sistemas;

22.  pripažįsta, kad paprogramė MEDIA akivaizdžiai giliai įsitvirtino diversifikuotame audiovizualiniame sektoriuje ir ja veiksmingai remiama kultūrų įvairovė ir pramonės politika;

23.  ragina toliau plėtoti subtitravimo ir dubliavimo veiklą, kad būtų skatinamas garso ir vaizdo produktų judėjimas ES viduje ir už jos ribų;

24.  rekomenduoja, kad Europos audiovizualinis paveldas būtų apsaugotas ir su juo būtų galima susipažinti norint studijuoti, įtraukti auditoriją ir didinti ekonominę vertę pasitelkiant filmų ir audiovizualinių archyvų skaitmeninimą;

25.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tarptautinę kino meno panoramą ir vis stiprėjančią konkurenciją šioje srityje, Europos audiovizualiniam sektoriui ir toliau reikės, kad būtų išlaikytos priemonės, kuriomis apsaugoma jo įvairovė ir nepriklausomybė; pabrėžia, kad būtina tiesiogiai remti Europos audiovizualinę produkciją, ypač projektų rengimo etapu, ir tą reikėtų daryti išplėtojant mokymus, kad jie apimtų daugiau veiksmų ir kad būtų stiprinamas sektoriaus konkurencingumas;

26.  rekomenduoja stiprinti programoje dalyvaujančioms kaimyninėms šalims skirtas priemones, siekiant skatinti Europos kūrinių populiarinimą šiose teritorijose ir bendrus kūrybos projektus;

27.  pripažįsta, kad Europos internetinės platformos vis dar nėra konkurencingos tarptautiniu lygmeniu, nors internetiniam platinimui teikiama parama, ir kad esamose platformose europinį turinį sunku surasti ir jis nėra lengvai prieinamas;

28.  teigiamai vertina, kad auditorijos plėtra suskaidyta į filmų išmanymo, daugiausia dėmesio skiriant su kinu susijusiam švietimui mokyklose, ir auditorijos plėtros iniciatyvas;

29.  pabrėžia, kad Komisija turi pasiūlyti duomenimis grindžiamą Europos auditorijos pritraukimo projektą, kuriuo būtų siekiama įvertinti ir sustiprinti Europos audiovizualinio ir kino sektoriaus pajėgumą rinkti ir analizuoti duomenis apie auditorijos elgseną ir ją prognozuoti, siekiant padidinti nenacionalinių Europos filmų paklausą;

30.  pabrėžia, kad nuolat teikiama parama nepriklausomiems TV fantastikos serialų prodiuseriams, siekiantiems konkuruoti pasaulio lygmeniu, siekiant į šiuo metu tarptautiniu mastu susidariusią didelę aukštos kokybės serialų paklausą sureaguoti tikrai europine pasiūla, nors geriausių rezultatų iki šiol pasiekta dokumentinės ir vaikams skirtos produkcijos srityse;

31.  prašo Komisijos ir toliau remti kino teatrų tinklus, pvz., tinklą „Europa Cinemas“, kurie propaguoja Europos kiną visame pasaulyje, teikiant finansinę ir veiklos paramą, padedančią kino teatrams, kuriuose rodoma daug Europos filmų, ir pabrėžia labai svarbų vaidmenį, kurį kino teatrai atlieka didinant auditorijos sąmoningumą ir išlaikant su kinu susijusios patirties socialinį elementą;

32.  prašo Komisijos pakeisti sistemą, pagal kurią skiriamos priemokos už vienu metu kino teatruose ir užsakomųjų vaizdo programų paslaugų pavidalu išleidžiamą produkciją;

33.  rekomenduoja suteikti vertintojams tam tikras priemones, atsižvelgiant į kiekvienos šalies paramos schemos specifiką, kad būtų užtikrintos vienodos dalyvavimo paprogramėje MEDIA sąlygos;

34.  prašo Komisijos padidinti didžiausią finansavimo ribą Europos vaizdo žaidimų projektams, kad būtų atsižvelgiama į dideles ir augančias jų gamybos išlaidas; taip pat pabrėžia, kad būtina peržiūrėti tinkamumo kriterijų, susijusį su išskirtinai pasakojamuoju vaizdo žaidimo pobūdžiu, kad būtų galima plačiau įtraukti projektus, pagal kuriuos produkciją galima platinti tarpvalstybiniu mastu (sporto žaidimus, žaidimus „sandbox“ ir kt.), ir į projektų vertinimo kriterijus įtraukti „gameplay“ siekiant parodyti, jog užtikrinant produkcijos sėkmę šis aspektas yra svarbiausias;

Paprogramė „Kultūra“

35.  prašo Komisijos subalansuoti ekonominės dimensijos įtaką su meno ir kultūros savaimine verte ir daugiau dėmesio skirti menininkams ir kūrėjams;

36.  rekomenduoja, kad Europos bendradarbiavimo projektuose būtų atsižvelgiama į inovacijas, judumą ir platesnę bendrą gamybą;

37.  prašo Komisijos nustatyti galimas naujas priemones, kurios padėtų sumažinti paramos gavėjų ir pareiškėjų skaičiaus disproporciją, įskaitant, be kita ko, paprogramės „Kultūra“ biudžeto didinimą, tinkamesnį visų kultūros ir kūrybos sektorių atstovavimą ir didesnę paramą nedidelės apimties projektams;

38.  pabrėžia vertimo svarbą populiarinant kalbų įvairovės paveldą ir rekomenduoja į literatūros vertimo projektus įtraukti knygų ir skaitymo populiarinimą ir remti dalyvavimą knygų mugėse, įskaitant galimybės surengti kasmetinę Europos knygų mugę apsvarstymą, kad būtų padidinta knygų apyvarta, skatinami Europos literatūros mainai ir užtikrintas skirtingos nacionalinės literatūros pristatymas, taip pat kad visiems gyventojams, įskaitant neįgaliuosius, būtų užtikrinta galimybė skaityti literatūros kūrinius;

39.  teigiamai vertina vadinamųjų centrų (Europos platformų projektų) kūrimą siekiant paremti kylančius menininkus ir kūrėjus ir suteikti jiems galimybę keistis patirtimi bei kartu dirbti;

40.  atkakliai tvirtina, kad stabilūs ir gerai atstovaujantys Europos kultūros tinklai yra būtini kultūros ir meno veiklos, vykdomos Europoje ir kartu su trečiosiomis šalimis, matomumui, nes dažnai jie pirmieji pradeda bendradarbiauti naujose srityse, sektoriuose ar šalyse; mano, kad jų, kaip veiklos koordinatorių ir kultūros ir kūrybos propaguotojų visose meno srityse, vaidmuo turėtų būti remiamas veiklos dotacijomis; laikosi nuomonės, kad šiuo klausimu reikėtų iš anksto nustatyti aiškius ir skaidrius atrankos kriterijus;

41.  ragina Komisiją ir EACEA paprogramei „Kultūra“ suteikti išorės pristatymo ir struktūruotų susitikimų su šio sektoriaus veiklos vykdytojais galimybių;

42.  rekomenduoja iš naujo pradėti teikti Europos teatro premiją ir skirti tinkamą finansavimą;

43.  pabrėžia Europos kultūros sostinių schemos, grindžiamos procese dalyvaujančių miestų ir regionų dinamika, kurią taikant Europos kultūros sostinės ženklas ir palyginti labai nedidelis ES finansinis įnašas paverčiami tikru turtu tolesniam finansavimui ir veiklai gerokai ilgesniu nei vienų metų laikotarpiu, sėkmę ir reikšmę;

44.  teigiamai vertina tai, kad vėliau nuo 2020 m. Europos kultūros sostinių schemoje galės dalyvauti šalys kandidatės ir ELPA šalys, ir ragina geriau skleisti šią patirtį ES ir už jos ribų;

45.  rekomenduoja daugiau matomumo suteikti Europos paveldo ženklui ir pabrėžia, kokie atitinkami (materialūs ir nematerialūs) objektai svarbūs europinei tapatybei, bendro priklausymo Europai jausmo puoselėjimui, ES kūrimui ir žinių apie įvairų paveldą įgijimui siekiant kurti geresnę ateitį;

46.  rekomenduoja imtis veiksmų siekiant pagal programą „Kūrybiška Europa“ koordinuoti ir tinkamai remti 2018 m. Europos kultūros paveldo metus, pradedant nuo pasirengimo metų – 2017 m., panaudojant tam skirtą biudžeto eilutę, o ne paprogramei „Kultūra“ skirtus išteklius, kaip siūlė Komisija;

47.  prašo Komisijos apsvarstyti būdus palengvinti meno srityse nusimanantiems pabėgėliams galimybę dalyvauti programoje „Kūrybiška Europa“;

Tarpsektorinė paprogramė

48.  primygtinai ragina Komisiją išplėtoti šios paprogramės galimybes ir visapusiškai jomis naudotis paprogramės tikslams pasiekti, kaip numatyta reglamente, ypač tarpvalstybiniam ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui skatinti;

49.  rekomenduoja pagal šią paprogramę patvirtinti tris naujas paramos priemones: a) tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonę „Creative Europe Mundus“, b) socialinės įtraukties priemonę ir c) novatoriškų kryžminės naudos ir tarpsektorinių projektų priemonę;

50.  prašo Komisijos pagal garantijų priemonę užtikrinti geografinę ir sektorinę pusiausvyrą ir vienodas galimybes mažoms organizacijoms ir vietos lygmens iniciatyvoms bei projektams iš visų valstybių narių šia priemone naudotis, įvertinti jos poveikį, ypač mažoms kultūros įmonėms, tarpininkams ir tinklų kūrėjams ir išnagrinėti galimybes kurti sąveiką su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir kitomis programomis, ypač COSME, norint užtikrinti, kad garantijų priemonė būtų naudojama pačiu veiksmingiausiu būdu siekiant padėti kultūros ir kūrybos sektoriui;

51.  nekantriai laukia pirminių 2016 m. inicijuotos finansinių garantijų priemonės rezultatų; tikisi, kad, palengvindama MVĮ ir labai mažoms įmonėms prieigą prie paskolų, ši nauja rinkos priemonė padės kultūros ir kūrybos sektoriams, kurie užtikrina 4,4 proc. ES BVP ir kuriuose dirba 3,8 proc. jos darbo jėgos, realizuoti visą savo, kaip daug žadančio augimo ir darbo vietų šaltinio ir kaip konkurencingumo, kultūrų įvairovės ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo varomosios jėgos, potencialą; vis dėlto itin apgailestauja dėl to, kad minėtoji priemonė bus visiškai veiksminga tik tose šalyse, kur panašus mechanizmas jau taikomas;

52.  teigiamai vertina Komisijos ir EACEA veiksmus, kuriais organizuojami mokymai ir suvienodinami visų programos „Kūrybiška Europa“ centrų gebėjimai, ir rekomenduoja šiuos veiksmus toliau vykdyti;

53.  ragina Komisiją ir EACEA pagerinti komunikaciją ir keitimąsi informacija, įskaitant informaciją apie vykstančius sprendimų priėmimo procesus ir naujas tarpsektorines iniciatyvas, su programos „Kūrybiška Europa“ centrais; rekomenduoja Komisijai, siekiant, kad programa būtų įgyvendinama geriau, prieš vykdant atrankos procedūrą ir ją baigus labiau atsižvelgti į programos „Kūrybiška Europa“ centrų patirtį ir užtikrinti, kad programos „Kūrybiška Europa“ centrų sukurtos priemonės ir parengti dokumentai būtų pateikiami internete kaip sektini gerosios patirties pavyzdžiai; pabrėžia, kad programos „Kūrybiška Europa“ centrai turi tinkamiau bendradarbiauti, kad taptų veiksmingesnėmis konsultacinėmis priemonėmis pareiškėjams iš savo šalies; pažymi, kad jų gebėjimus būtų galima lengviau pagerinti konfidencialiai keičiantis vertinimo ataskaitomis, net ir neigiamomis, ir ragina Komisiją padidinti vertinimo ir atrankos proceso skaidrumą;

Rekomendacijos dėl būsimų programos variantų

54.  rekomenduoja programą „Kūrybiška Europa“ tęsti, peržiūrėti ir patobulinti 2021–2028 m. kaip programą, kuri apima visus kultūros ir kūrybos sektorius, kurioje daugiausia dėmesio skiriama aukštos kokybės projektams, kurią sudaro dvi paprogramės ir tarpsektorinė paprogramė, įskaitant mokymą, auditorijos plėtrą, patekimą į rinkas, socialinę įtrauktį, bendradarbiavimą, tarpsektorinius ir kryžminės naudos projektus, tarpusavio mokymąsi, taip pat ryšių palaikymą, tyrimus, konkrečiai kultūros ir kūrybos sektoriams skirtą paramą, garantijų priemonę ir programos „Kūrybiška Europa“ centrų rėmimą;

55.  atsižvelgdamas į didelį migrantų ir pabėgėlių antplūdį į ES pastaraisiais metais, teigiamai vertina stiprėjantį programos tarpkultūrinį aspektą: tikimasi, kad taip nuo 2017 m. atsiras daugiau projektų, kuriais bus skatinama kultūrų įvairovė ir dialogas bei populiarinama daugiakalbystė; kadangi tikėtina, jog ateinančiais metais kultūrų integracija ir toliau bus iššūkis daugelyje ES valstybių narių, pabrėžia, kad ji turėtų būti remiama kaip reguliarus programos komponentas;

56.  rekomenduoja, kad į kitos programos teisinį pagrindą kaip vienas iš programos bei paprogramių tikslų ir atrankos bei vertinimo kriterijų būtų aiškiai įtrauktas kultūros ir meninės kokybės skatinimas ir tikroji kultūros vertė;

57.  ragina Komisiją peržiūrint paprogramę MEDIA apsvarstyti, ar paramos veiksmingumas padidėtų mažesnius projektus priskyrus programos ramsčiams „produkcija“, „festivaliai“, „kinas“ ir „platinimas“;

58.  primygtinai ragina Komisiją iniciatyviai vertinti galimybę leisti programoje dalyvauti naujoms šalims, ypatingą statusą suteikiant Europos pietinėms ir rytinėms kaimyninėms šalims;

59.  konstatuoja, kad Europos bendras filmų kūrimas labai svarbus siekiant užtikrinti pakankamą mūsų produktų konkurencingumą ir įveikti rinkos iššūkius, ir rekomenduoja kurti juos pasitelkiant tinkamus būdus ir proporcingus išteklius, taip pat bendradarbiaujant su Europos pavyzdinėmis institucijomis šiame sektoriuje, pvz., „Eurimages“;

60.  ragina Komisiją patikrinti, ar, atsižvelgiant į didelį kultūros sektorių skaičių, prasminga sukurti į Europos audiovizualinę observatoriją panašią Europos kultūros ir kūrybos observatoriją, kurios standartai būtų palyginami su Europos audiovizualinės observatorijos standartais, ir, jei taip, parengti kriterijus, atitinkančius konkretų sektorių pobūdį;

o
o   o

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 221.
(2) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0293.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.
(5) OL C 346, 2016 9 21, p. 10.
(6) OL C 93, 2016 3 9, p. 95.
(7) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 135.
(8) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 142.


Programos „Europa piliečiams“ įgyvendinimo ataskaita
PDF 419kWORD 48k
2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, įgyvendinimo (2015/2329(INI))
P8_TA(2017)0063A8-0017/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius, kuriuose numatyta, kad „kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“, kad „institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis“ ir kad „institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

—  atsižvelgdami į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2007–2013 m. laikotarpio programos „Europa piliečiams“ įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo (COM(2015)0652),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0017/2017),

A.  kadangi programa „Europa piliečiams“ yra unikali ir labai simbolinė programa, nes ją vykdant visų pirma siekiama išklausyti pilietinės visuomenės diskusijas, ji skatina kritiškai mąstyti apie Europos projektą, jo istoriją, judėjimus bei idėjas, kurias šis projektas paskatino, taip pat programa prisideda prie žinių apie Europos sprendimų priėmimo procesą didinimo ir padeda sudaryti geresnes pilietinio ir demokratinio dalyvavimo Sąjungos lygmeniu sąlygas;

B.  kadangi programa „Europa piliečiams“ siekiama stiprinti Europos pilietiškumo ir priklausymo jausmą, didinti solidarumą, tarpusavio toleranciją ir pagarbą, skatinti geresnį ES, jos susikūrimo ir plėtros, jos vertybių, institucijų ir kompetencijos sričių supratimą ir aktyvų ES piliečių dialogą; kadangi veikla pagal programą gali būti vertinama kaip neformalaus mokymosi visą gyvenimą dalis ugdant pilietiškumą;

C.  kadangi vieno euro piliečiui kampanija, susijusia su programa „Europa piliečiams“, siekiama pasiųsti stiprų simbolinį pranešimą apie įsiklausymą į piliečių nuomonę Europoje;

D.  kadangi dėl dabartinio euroskepticizmo plitimo, kurį rodo Europai priešiškos jėgos, skatinančios abejoti pačiu Europos projektu, ir kurio kulminacinis taškas – neseniai įvykęs balsavimas už Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES („Brexit“), išryškėja tokių programų svarba ir didėja poreikis puoselėti bendros europinės tapatybės jausmą, apmąstyti Europos Sąjungos patikimumo praradimo priežastis, skatinti piliečių dalyvavimą ir pradėti išsamias diskusijas apie Europos vertybes, įtraukiant visą pilietinę visuomenę ir pačias institucijas, ir informavimo apie ES institucijų veiklą kampaniją, kartu pabrėžiant galimybes, kurias suteikia priklausymas ES;

E.  kadangi, prieš šaliai įstojant į Europos Sąjungą, būtinas esminis ir visuotinas pasiruošimo procesas, apimantis atminties klausimus, susitaikymą su praeitimi ir aktyvaus piliečių dalyvavimo šalies pilietiniame gyvenime užtikrinimą;

F.  kadangi pagal ES sutarties 11 straipsnį ES institucijos privalo suteikti piliečiams ir jiems atstovaujančioms asociacijoms galimybę viešai keistis nuomonėmis apie visas Sąjungos veiklos sritis; kadangi ši nuostata taip pat apima ES institucijų įpareigojimą palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir Komisijos pareigą plačiu mastu konsultuotis su visais suinteresuotaisiais subjektais;

G.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsniu nustatomas pagrindinis ES pilietybės statusas ir išsamiai išdėstomos ja suteikiamos teisės ir kadangi geresnis ES ir jos vertybių supratimas yra svarbi piliečių įgalinimo visapusiškai naudotis šiomis teisėmis sąlyga;

H.  kadangi aktyvus pilietiškumas, pilietinis ugdymas ir kultūrų dialogas yra svarbiausi dalykai, siekiant kurti atviras, įtraukias ir atsparias visuomenes;

I.  kadangi dabartinė programa grindžiama SESV 352 straipsniu, pagal kurį Parlamentui buvo suteikta teisė tik pareikšti savo poziciją pagal pritarimo procedūrą, ir Parlamentas tuo metu, kai Komisija pateikė pasiūlymą, kategoriškai užginčijo šio straipsnio kaip pagrindo taikymą, nes tai labai prieštaravo programos demokratiniam pobūdžiui;

J.  kadangi Komisija atliko ex-post vertinimą, kuriame patvirtintas programos tikslų aktualumas ir tai, kad programa suteikė galimybę įgyvendinti iniciatyvas, kurių nebūtų buvę galima finansuoti kitų šaltinių lėšomis, kadangi ji skiriasi nuo kitų programų taikymo sritimi, tikslais, veikla ir tikslinėmis grupėmis;

K.  kadangi, po derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) sumažinus biudžeto lėšas, programai „Europa piliečiams“ skirtas finansinis paketas buvo sumažintas apytikriai 29,5 mln. EUR ir kadangi programai skirtas ribotas 185,47 mln. EUR finansinis paketas sudaro tik 0,0171 proc. DFP;

L.  kadangi pastebėta, kad valstybės narės yra linkusios atsisakyti bendro šių projektų finansavimo ir kad vietos valdžios institucijos patiria sunkumų, kai vykdomi Europos projektai, kuriems numatytos didelės bendro finansavimo normos;

M.  kadangi, sumažinus finansinį paketą, projektų, kurie galėjo būti finansuojami 2014 m., skaičius sumažėjo 25 proc., palyginti su ankstesnio laikotarpio programa;

N.  kadangi neformalusis ir savaiminis mokymasis, taip pat savanoriška veikla, sportas, menas ir kultūra suteikia daug galimybių pilietiniam ugdymui ir aktyviam pilietiškumui;

O.  kadangi reikia užtikrinti tolesnę sąveiką su kitomis programomis ir geresnę komunikaciją su kitais generaliniais direktoratais, siekiant sumažinti dubliavimąsi ir sustiprinti programos poveikį;

P.  kadangi esamos tarptautinės miestų ir savivaldybių partnerystės (angl. „Town twinning - Network of Towns“) vertė įrodyta – užmezgus tokią partnerystę piliečiai geriau supranta vieni kitus, skatinama draugystė ir bendradarbiavimas;

Pagrindinės išvados

1.  pabrėžia, kad bendras finansavimas (185,47 mln. EUR), numatytas vienintelei išimtinai Europos pilietybei skirtai programai, t. y. programai „Europa piliečiams“, yra labai nedidelis, palyginti su kitomis švietimo ir kultūros programomis, pvz., „Kūrybiška Europa“ (1,46 mlrd. EUR) ir „Erasmus +“ (14,7 mlrd. EUR), todėl nuviliami paraiškų teikėjų lūkesčiai;

2.  teigiamai vertina tai, kad per pirmuosius dvejus naujo finansavimo ciklo metus programa „Europa piliečiams“, kurios tikslas – mažinti atotrūkį tarp ES institucijų ir ES piliečių, atrodytų, įgyvendinama sklandžiai: daugėja pareiškėjų, projektų kokybė aukšta ir projektai įgyvendinami tinkamai;

3.  pripažįsta, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti sėkmingai įgyvendinti programą, yra nepakankamas jos finansavimas, ir labai apgailestauja, kad pagal 2014–2020 m. DFP jis buvo sumažintas 13,7 proc., nes dėl to smarkiai sumažėjo finansuotinų projektų skaičius, o tai reiškia, kad nėra galimybės patenkinti didelio poreikio, taigi vertingus projektus galintys pasiūlyti kandidatai jaučiasi nusivylę;

4.  pažymi, kad dėl biudžetinių suvaržymų visas finansuojamų projektų skaičius yra per mažas, kad būtų galima pasiekti programos plataus užmojo tikslus, ir kad 2015 m. buvo galima finansuoti tik apytikriai 6 proc. Europos atminimo ir pilietinės visuomenės krypties projektų, o ši dalis yra labai maža, palyginti su programos „Kūrybiška Europa“ tų pačių metų rezultatais (19,64 proc. kultūros projektų ir 45,6 proc. projektų žiniasklaidos srityje); pažymi, kad abiejų programos „Europa piliečiams“ krypčių finansavimas turėtų būti gerokai padidintas atsižvelgiant į programos užmojus;

5.  pripažįsta miestų partnerystės projektų sėkmę visoje ES ir ragina valstybes nares propaguoti šią sistemą savivaldybėse ir palengvinti bendradarbiavimą;

6.  teigiamai vertina Komisijos leidžiamą informacinį biuletenį „Europa piliečiams“ ir sukurtą duomenų apie finansuojamus projektus bazę;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad programos „Europa piliečiams“ nacionaliniai informacijos centrai atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą ir teikiant paramą ir konsultacijas galimiems pareiškėjams, visų pirma pirmą kartą paraiškas teikiantiems asmenims iš tikslinių šalių, taip pat Europos ir nacionalinėms vietos bei regionų valdžios asociacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

8.  teigiamai vertina daugiadalykį požiūrį, kuriuo programa grindžiama, jos aiškią ir paprastą paraiškų formą bei ataskaitų teikimo reikalavimus ir tai, kad daug dėmesio teikiama specifinei veiklai;

9.  teigiamai vertina abiem programos kryptims, t. y. Europos atminimo krypčiai ir demokratinio įsipareigojimo ir piliečių dalyvavimo krypčiai, nustatytus prioritetus, kurie pirmiau buvo keičiami kasmet, o dabar yra daugiamečiai ir bus taikomi visą likusį programos laikotarpį (2016–2020);

10.  pripažįsta, kad programos poveikis ir toliau yra gana didelis ir tai rodo faktas, kad 2015 m. 408 atrinktuose projektuose dalyvavo apytikriai 1 100 000 asmenų; taip pat mano, kad didelis paraiškų skaičius (2 087 paraiškos 2014 m. ir 2 791 paraiškos 2015 m.) ir projektų kokybė byloja apie didelį susidomėjimą programa ir būtinybę skirti programai daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad būtų padidintas remiamų projektų skaičius;

Rekomendacijos

Teisiniai įgyvendinimo aspektai

11.  rekomenduoja, kad priimant kito laikotarpio programą „Europa piliečiams“ būtų pasirinktas toks teisinis pagrindas, kuris suteikia Parlamentui, kaip vienai iš teisėkūros institucijų, galimybę vienodomis teisėmis kartu su Taryba dalyvauti pagal įprastą teisėkūros procedūrą tvirtinant programą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybes, kaip pasiekti šį tikslą;

Finansinis įgyvendinimo aspektas

12.  mano, kad pagal programą „Europa piliečiams“ dėl finansavimo trūkumo buvo atmesti labai kokybiški projektai, pavyzdžiui, Europos atminimo ir pilietinės visuomenės projektai (6 proc. sėkmės koeficientas, palyginti su 19,64 proc. kultūros projektų dalimi ir 45,6 proc. žiniasklaidos srities projektų dalimi pagal programą „Kūrybiška Europa“); atsižvelgdamas į nepaprastai svarbų šios programos vaidmenį, skatinant piliečių dalyvavimą Sąjungos demokratiniame gyvenime, mano, kad dabartinį biudžetą reikėtų iš esmės padidinti, norint pasiekti didesnį rodiklį; todėl ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares apsvarstyti galimybę pagal kitą DFP programai „Europa piliečiams“ skirti bendrą maždaug 500 mln. EUR finansinį paketą, kuris reikštų, kad kiekvienam piliečiui tenka vos po 1 EUR;

13.  pripažįsta bendrą Europos piliečių iniciatyvos ir programos „Europa piliečiams“ tikslą suteikti galimybes piliečiams tiesiogiai dalyvauti kuriant ES politiką ir tai, kad šioje srityje galima užtikrinti iniciatyvos ir programos sąveiką; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos piliečių iniciatyva nebūtų finansuojama kaip iki šiol naudojant ribotas programos „Europa piliečiams“ biudžeto lėšas, ir primygtinai ragina valstybes nares intensyviau dalyvauti teikiant finansinę paramą abiem veiksmams;

14.  pažymi, kad taikant fiksuotosios sumos arba normos sistemą turėtų būti atsižvelgiama į kainų skirtumus ES ir pragyvenimo išlaidas valstybėse narėse; rekomenduoja persvarstyti šią sistemą ir išankstinio finansavimo dalies sumažinimą, kad būtų užtikrintas finansuojamų projektų tvarumas ir kad būtų tinkamiau remiamas platesnio masto vietos administracijų ar organizacijų tarpusavio bendradarbiavimas ir gerinamos visų pirma mažesnių organizacijų, kurių finansinis pajėgumas yra ribotas, ir dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, dalyvavimo galimybės;

15.  prašo Komisijos ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) reguliariai vertinti, kokį poveikį daro įvairios biudžetinės procedūros paraiškų teikėjams ir potencialiems reikalavimus atitinkantiems paraiškų teikėjams; visų pirma prašo įvertinti, ar kai kurių tipų organizacijos ir kai kurios valstybės narės galėjo ir gali atsidurti nepalankioje padėtyje dėl 2015 m. taikytos sumažintos išankstinio finansavimo normos (nuo 50 proc. iki 40 proc. projektams ir nuo 80 proc. iki 50 proc. dotacijoms veiklai ir nacionaliniams informacijos centrams), nes labai trūko mokėjimų asignavimų, dėl bendro finansavimo būtinybės ir kai kurių kriterijų taikymo, nepriklausomai nuo faktinių pragyvenimo išlaidų ir atokios geografinės padėties; be to, prašo, kad jos parengtų tolesnes strategijas, kaip ES institucijas priartinti prie ES piliečių ir geriau informuoti piliečius apie įvairių sričių ES politiką;

16.  pažymi, kad pagal fiksuotosios sumos arba normos sistemą turėtų būti taikomas dar vienas kriterijus, kad būtų galima aktyviau įtraukti specialiųjų poreikių turinčius asmenis, nes būtent neįgaliųjų dalyvavimui užtikrinti reikalingas gerokai didesnis personalas ir dažnai būtinos papildomos priemonės, todėl atitinkamai išlaidos yra didesnės;

17.  pabrėžia, kad dotacijomis veiklai paramos gavėjams (t. y. ekspertų grupėms) užtikrinama nepriklausomybė ir suteikiama ilgalaikio planavimo galimybė, kad jie galėtų įgyvendinti ateities vizija grindžiamą veiklą ir įgyti patirties; rekomenduoja taikyti konkrečius kriterijus, rodiklius ir metinių ataskaitų teikimo reikalavimus, kad būtų stebima pažanga siekiant užsibrėžtų tikslų ir užtikrinta, jog taikant šias finansavimo sistemas paramos gavėjai netaptų priklausomi nuo Komisijos;

18.  ragina Komisiją ir EACEA viešai atsiskaityti už išlaidas, patirtas įgyvendinant 3 krypties priemones – horizontaliuosius veiksmus, kuriais siekiama analizuoti, skleisti ir taikyti projektų rezultatus (rezultatų panaudojimas);

19.  ragina Komisiją ir EACEA į tarpinę vertinimo ataskaitą, kuri turi būti parengta iki 2017 m. gruodžio 31 d., įtraukti išsamų finansinio ir biudžetinio programos įgyvendinimo vertinimą ir padaryti išvadas iš vertinimo rezultatų, siekiant, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje būtų galima iš naujo nustatyti būsimus tikslus ir pakoreguoti programos biudžetą;

Koordinavimo ir komunikacijos aspektai

20.  ragina Komisiją surinkti visą naudingą informaciją apie programą „Europa piliečiams“ (apie programos vadovą, prioritetus, kvietimus teikti pasiūlymus, dabar įgyvendinamus ir praeityje įgyvendintus projektus, rezultatus ir įgytą patirtį, informacinį biuletenį) kartu su informacija apie visas programas, veiksmus, dotacijas ir struktūrinius fondus, kuriuos sieja bendra Europos pilietybės sąvoka (pvz., Europos piliečių iniciatyva ir Europos savanorių tarnyba), ir pateikti ją atskirame patogiame naudoti komunikacijos portale (vieno langelio principu veikianti internetinė platforma), kuris būtų prieinamas ir neįgaliesiems; rekomenduoja šią platformą naudoti kaip viešąjį paramos gavėjų kontaktinių duomenų registrą ir kaip priemonę, suteikiančią galimybę susipažinti su projektų aprašymais ir rasti partnerių kitose šalyse;

21.  pabrėžia, kad į atmestas paraiškas turėtų būti reaguojama tinkamai, nurodant atmetimo priežastis, visų pirma tuomet, jei paraišką pateikęs subjektas prašo pateikti paaiškinimą; siūlo apsvarstyti galimybę, kai įmanoma, iš atmestų panašių paraiškų nustatyti prioritetinius klausimus;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie programos „Europa piliečiams“ tikslai yra panašūs į Europos piliečių iniciatyvos tikslus arba juos papildo, visų pirma kalbant apie siekį, kad ES piliečiai būtų aktyvūs ES; mano, kad dėl šios priežasties reikia dėti pastangas siekiant, kad kuriant ES piliečių dalyvavimo ir dalyvaujamosios demokratijos politiką, pagrįstą nuoseklia komunikacijos strategija, būtų laikomasi bendro požiūrio ir taip būtų apjungtos visos su ES pilietybe susijusios Komisijos programos, jei įmanoma, skatinant ir didinant tiesioginės patirties įgijimo ir žmonių dalyvavimo galimybes;

23.  pabrėžia, kad reikia parengti nebaigtinį visų partnerių kiekvienoje valstybėje narėje sąrašą siekiant palengvinti subjektų, norinčių dalyvauti programoje „Europa piliečiams“, partnerystes;

24.  taip pat rekomenduoja sukurti internetinę platformą pagrindinėms pilietybės srityje dirbančioms ir programa besinaudojančioms organizacijoms, kad būtų kaupiama geroji patirtis, stiprinami pajėgumai ir didinamas užbaigtų projektų matomumas;

25.  ragina Komisiją didinti programos matomumą ir visuomenę intensyviau informuoti apie jos tikslus įgyvendinant įtraukią Europos pilietybei skirtą komunikacijos strategiją (tuo tikslu naudojant socialinius tinklus, radiją, televizijos reklamą ir stendus), stiprinant dalyvavimą vietos lygmeniu ir aktyviai įtraukiant nacionalinius informacijos centrus, nuolat atnaujinant turinį ir pritraukiant naują auditoriją ir visų pirma jaunimą, neįgaliuosius ir pažeidžiamus asmenis dalyvaujančiose šalyse, visų pirma šalyse, kuriose dalyvavimas yra mažiau aktyvus;

26.  laikosi nuomonės, kad programa taip pat turėtų padėti skelbti apie Europos Sąjungoje jau esamus tiesioginio dalyvavimo būdus, pavyzdžiui, Europos piliečių iniciatyvą, piliečių forumus ir viešąsias konsultacijas, siekiant didinti piliečių informuotumą apie tiesioginio dalyvavimo ES institucinėje veikloje galimybes;

27.  primygtinai ragina dalyvaujančias šalis, kurios dar nepaskyrė nacionalinio informacijos centro, tai padaryti; rekomenduoja sustiprinti šių šalių, valstybių narių ir Komisijos veiklos koordinavimą ir sąveiką;

28.  pripažįsta, kad didžiausias iššūkis – pasiekti dabartinius plataus užmojo tikslus turint ribotą finansavimą; pabrėžia valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą didinant programos veiksmingumą ir populiarumą, be kita ko, šiuo tikslu kuo labiau sustiprinant nacionalinių informacijos centrų potencialą sudarius jiems galimybes keistis patirtimi su subjektais, atsakingais už panašius projektus, pvz., programas „Erasmus“ ir „Kūrybiška programa“; ragina EACEA skatinti ir palengvinti, kai tik įmanoma, ES programų, pvz., „Kūrybiška Europa“, „Erasmus+“ ir Europos socialinio fondo, sąveikos galimybes, siekiant užtikrinti kuo didesnį poveikį;

29.  ragina Komisiją dėti dar daugiau pastangų administracinio supaprastinimo srityje, atsižvelgiant į tai, kad kartais formalius reikalavimus sunku įvykdyti ypač mažoms organizacijoms, kurios neturėtų būti diskriminuojamos dėl biurokratinių priežasčių;

30.  rekomenduoja nenaudoti komunikacijai skirtų lėšų institucinio informavimo apie Sąjungos prioritetus veiklai, kaip šiuo metu nustatyta programos 12 straipsnyje, o naudoti jas pačios programos viešinimui dalyvaujančiose šalyse, ypač tose, kuriose dalyvavimo lygis yra žemesnis;

Programos prioritetai ir tikslai

31.  rekomenduoja nustatant kito laikotarpio programos prioritetus oficialiai įtvirtinti daugiametį požiūrį ir sustiprinti programos krypčių ir elementų tarpusavio sąveiką; pabrėžia, kad bet kokie programos struktūros pakeitimai turėtų būti atliekami taip, kad nekiltų painiavos galutiniams naudotojams ir dėl to nesumažėtų programos poveikis;

32.  teigiamai vertina tai, kad didelis dėmesys skiriamas ES piliečiams ir visuomeniniams aspektams, nes tai suteikia ES institucijoms galimybę palaikyti tiesioginį ryšį su pilietine visuomene vietoje; atkreipia dėmesį į prioritetinių programos projektų, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas dabartiniams Europos iššūkiams, tokiems klausimams, kaip antai, įvairovė, migracija, pabėgėliai, radikalizacijos prevencija, socialinės įtraukties skatinimas, kultūrų dialogas, finansavimo problemų sprendimai ir bendro Europos kultūros palikimo nustatymas, svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti programos prioritetų ir su Europos pilietiškumu bei kasdieniu Europos Sąjungos piliečių gyvenimu susijusios politikos ryšį;

33.  teigia, kad vykdant programą turėtų būti įtraukiamas kuo platesnis dalyvių ratas, užtikrinamas specialiųjų poreikių turinčių asmenų dalyvavimas ir remiamas marginalizuotų ir pilietinių teisių neturinčių asmenų, įskaitant migrantus, pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, dalyvavimas;

34.  mano, kad atitinkamai programa turėtų būti grindžiama esamomis sėkmingomis visuomeninėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, miestų partneryste;

35.  pabrėžia, kad pagal Europos atminimo kryptį reikia plėtoti europinę tapatybę, kuri turėtų būti orientuota į ateitį, o ne tik į praeitį ir kuri būtų pliuralistinė, transkultūrinė ir atvira migracijos srautams ir viso pasaulio įtakai, siekiant bendros integracijos, pagrįstos Europos vertybėmis ir Europos dvasiniu paveldu; pažymi, kad svarbu užtikrinti, kad istorija būtų naudojamasi ne kaip priemone nesantaikai kurstyti, o kaip galimybe įveikti šiuolaikinius iššūkius jautriai interpretuojant rūpimus klausimus ir įgyvendinant sumanias tikslines švietimo programas; pabrėžia, kad svarbu propaguoti įvairioms kartoms skirtus projektus, kurie suteikia galimybę vyresnėms ir jaunesnėms kartoms pasikeisti patirtimi;

36.  pabrėžia, kad reikia skatinti projektus, kuriuos vykdant suteikiamos naujos patrauklaus formato ir stiliaus diskusijų su piliečiais galimybės ir taikomas įvairių aspektų metodas;

37.  siūlo Komisijai kasmet skelbti apibendrinamąją ataskaitą, kurioje būtų pateikiami pagrindiniai pasiūlymai dėl Europos projekto tobulinimo, kuriuos išsakė pagal programą „Europa piliečiams“ finansuojamų projektų dalyviai;

38.  pabrėžia, kad programą reikia papildyti pasiūlymais dėl piliečių dalyvavimo demokratiniame ir ES sprendimų priėmimo procesuose, kad būtų galima padėti, pvz., įgyvendinant e. demokratijos iniciatyvas, įgalinti piliečius naudotis savo teisėmis; ragina, kad Sąjunga ir valstybės narės, siekdamos šio tikslo, plėtotų veiksmus ir politikos priemones, kuriomis būtų stiprinami piliečių, visų pirma vaikų ir jaunimo, kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžiai, kuriuos galima panaudoti įvairiose srityse, gerinamas jų skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, didinama jų įtrauktis ir žingeidumas, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir naudingai prisidėti prie demokratijos procesų;

39.  nurodo, kad ES narystės siekiančių šalių dalyvavimas programoje padės pasiekti didesnį abipusį supratimą ir glaudesnį bendradarbiavimą; rekomenduoja, kad programa būtų labiau tarptautinė, t. y. visos Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys, narystės siekiančios šalys ir šalys kandidatės būtų kviečiamos prisidėti prie ES valstybių narių teikiant paraiškas dėl projektų, ir ragina ES, Rytų ir Pietų partnerystės šalių ir galimų šalių kandidačių nevyriausybines organizacijas daugiau bendradarbiauti siekiant ES priartinti prie piliečių; siūlo skatinti ES ir kaimyninių šalių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą Europos vertybių srityje;

40.  pabrėžia, kad reikia plėtoti miestų partnerystes didesnį dėmesį teikiant galimybėms intensyviau pasinaudoti šia programa, jos skatinimui ir rezultatams ir, be kita ko, skiriant tinkamus finansinius išteklius;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 115, 2014 4 17, p. 3.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.


Bendra prekybos politika atsižvelgiant į laukinės gamtos tvarumo reikalavimus
PDF 347kWORD 45k
2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros ES prekybos politikos atsižvelgiant į laukinės gamtos tvarumo reikalavimus (2016/2054(INI))
P8_TA(2017)0064A8-0012/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 191 ir 207 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 21 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į ES pasiūlymą dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus teksto, ypač į 10–16 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, ypač jo 9 ir 33 dalis ir 15 tikslą,

–  atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XX straipsnio a ir g punktus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą (COM(2016)0087) (toliau – veiksmų planas),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą(1) ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę(2),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/314 dėl kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir JT aplinkos asamblėjos rezoliuciją 1/3 dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais,

–  atsižvelgdamas į Johanesburge vykusio CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija) šalių konferencijos 17-tojo susitikimo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario mėn. Londone vykusios konferencijos neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais tema rezultatus ir 2015 m. kovo mėn. Kasanėje pateiktą pažangos apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Havajuose įvykusio Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (angl. IUCN) Pasaulio gamtos apsaugos kongreso rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio banko Pasaulio aplinkos fondo pasaulinę laukinės gamtos programą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) 2016 m. nusikaltimų laukinei gamtai pasaulyje ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio mėn. Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) Muitinių bendradarbiavimo tarybos deklaraciją dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją, kurią Bakingamo Rūmuose (Londonas) pateikė judėjimo „United for Wildlife“ už transporto sritį atsakinga darbo grupė (toliau – Bakingamo Rūmų deklaracija),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8–0012/2017),

A.  kadangi pasaulyje precedento neturinčiu mastu auga neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir tuo pat metu dėl nuolatinio neteisėto ir netvaraus naudojimosi ir prekyba pasaulio flora ir fauna kyla biologinės krizės;

B.  kadangi nekontroliuojamas besaikis naudojimasis laukiniais gyvūnais ir augalais yra antra pagal dydį grėsmė jų išlikimui laukinėje gamtoje po jų buveinių sunaikinimo;

C.  kadangi, remiantis įvertinimais, neteisėta prekyba laukine flora ir fauna yra ketvirta pagal pelningumą nusikalstamos veiklos sritis, kurios apyvarta sudaro apytikriai 20 mlrd. EUR;

D.  kadangi iš naujausių tendencijų matyti, kad vis aktyviau dalyvauja dideli nusikaltėlių ir organizuoti tinklai, kurie naudojasi vis rafinuotesniais metodais;

E.  kadangi neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais prisideda prie konfliktų kurstymo ir įtariama, jog ji, inter alia, yra teroristų tinklų finansavimo šaltinis, nes iš jos uždirbamas didelis pelnas;

F.  kadangi esami prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais sistemų trūkumai stiprėja dėl susijusių korupcijos ir silpnos valdymo struktūros problemų;

G.  kadangi šiuo metu Europos Sąjunga yra šių rūšių paskirties rinka ir neteisėtos prekybos jomis tranzito į kitus regionus mazgas, be to, tai taip pat yra regionas, iš kurio neteisėtai prekybai išvežamos tam tikros rūšys;

H.  kadangi labai svarbu užtikrinti, kad į laukinės gamtos apsaugos veiklą būtų įtrauktos ir iš jos gautų naudos kilmės šalių kaimo bendruomenės, siekiant panaikinti pagrindines neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais priežastis;

I.  kadangi su laukine gyvūnija susiję nusikaltimai kibernetinėje erdvėje kelia didelę grėsmę nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims, įskaitant dramblius, raganosius, skujuočius, roplius, varliagyvius, paukščius ir žirafas;

J.  kadangi su vystomuoju bendradarbiavimu susijusi prekybos politika gali būti stiprus ekonomikos augimo skatinimo besivystančiose šalyse veiksnys;

K.  kadangi dėl didėjančio neteisėtos prekybos įvairiausių rūšių augalais ir gyvūnais masto prarandama biologinė įvairovė ir pažeidžiama ekosistema bei didėja rūšių, kurios tampa pažeidžiamos ar net nykstančios, skaičius;

L.  kadangi tvari prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais gali būti ypač svarbi tam tikroms marginalizuotoms bendruomenėms, kurios yra priklausomos nuo teisės sistemų, kuriomis remiantis galima išsaugoti vietos išteklius ir prisidėti prie skurdo mažinimo;

Tendencijos, principai ir bendrosios pastabos

1.  labai susirūpinęs pastebi, kad pastaruoju metu išaugo neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir padaugėjo su laukine gamta susijusių nusikaltimų, ir, jeigu jie nebus pažaboti ar sustabdyti, gali kilti rimtų ir ilgalaikių padarinių, susijusių su biologinės įvairovės išsaugojimu ir aplinkos tvarumu;

2.  pažymi, kad ES, kuri pasirašė daugybę visuotinų konvencijų, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką, tenka teisinė prievolė užtikrinti, kad jos politika ir tarptautinėmis sutartimis būtų prisidedama prie minėto tikslo;

3.  yra įsitikinęs, kad intensyvesnis ekonominis vystymasis, vykstantis dėl integracijos į pasaulio rinkas, ir gamtinių išteklių naudojimas siekiant darnaus ekonominio vystymosi tikslų nėra nesuderinami dalykai ir veikiau turėtų būti vertinami kaip vienas kitą stiprinantys;

4.  taigi tvirtai pritaria koncepcijai, pagal kurią sprendžiant su laukine gamta susijusius klausimus siekiama ne tik ES ir jos partnerių aplinkos apsaugos tikslų, bet ir suteikiama galimybė sukurti tvarias teisėtos prekybos sistemas, kurias taikant būtų galima sustiprinti teigiamą prekybos politikos indėlį užtikrinant darnų vystymąsi;

5.  susirūpinęs pabrėžia, kad ES kartu su JAV tebėra svarbi paskirties rinka ir neteisėtų laukinių augalų ir gyvūnų produktų tranzito maršrutas;

6.  palankiai vertina ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą, kuris atliks itin svarbų vaidmenį kovojant su nerimą keliančiu itin pelningos neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais atvejų gausėjimu, kuris destabilizuoja ekonomiką ir bendruomenes, kurios priklauso nuo laukinių augalų ir gyvūnų, nes tai yra jų pragyvenimo šaltinis, ir kelia grėsmę pažeidžiamų ES regionų taikai ir saugumui, nes stiprinami neteisėti prekybos maršrutai;

7.  mano, kad tik taikant integruotą požiūrį į nusikaltimus laukinei gamtai galima iš tiesų sėkmingai sumažinti ir panaikinti neteisėtą prekybą ir kad ES turi imtis vadovaujančio vaidmens sprendžiant ne tik su pasiūla susijusius klausimus, įskaitant vietoje kylančius vystymosi klausimus trečiosiose šalyse, bet ir neteisėtų produktų paklausos vidaus rinkose, įskaitant internetines platformas, klausimus;

Tarptautinės institucijos ir vyriausybės

8.  primena, kad pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) teisę šalims leidžiama nustatyti bendrųjų taisyklių išimtis pagal GATT XX straipsnio g punktą, siekiant reguliuoti senkančius gamtos išteklius, ir a punktą, siekiant apsaugoti visuomenės dorovę; pabrėžia, kad PPO apeliacinė taryba sąvoką „išsenkantys gamtos ištekliai“ interpretuoja plačiai, taigi į ją įtraukiamos gyvūnų, kurie gali išnykti, rūšys, ir kad iš PPO teisminės praktikos konkrečiai matyti, kad faktas, jog atitinkamos rūšys įtrauktos į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) priedus, yra jų nykimo įrodymas; taip pat pažymi, kad PPO apeliacinė taryba plačiai interpretuoja ir sąvoką „visuomenės dorovė“, taigi ji apima rūpestį keliančius klausimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos;

9.  teigiamai vertina ES pastangas PPO sumažinti žalingas žvejybos subsidijas, kurios gali pakenkti tvariam žvejybos rajonų valdymui ir kelti grėsmę tokių rūšių, kaip antai vėžliai, rykliai, jūrų paukščiai ir jūrų žinduoliai, apsaugai;

10.  pakartoja, kad yra tvirtai įsipareigojęs siekti JT darnaus vystymosi tikslų ir užtikrinti, kad sėkmingai iki galo būtų įgyvendintas 15 tikslas, kuris apima įsipareigojimą užkirsti kelią brakonieriavimui ir neteisėtai prekybai saugomų rūšių flora ir fauna, taip pat kovoti su neteisėtai prekiaujamų produktų pasiūla ir paklausa;

11.  palankiai vertina šiuo metu vykdomą Kovos su nusikaltimais laukinei gamtai tarptautinio konsorciumo veiklą, iniciatyvą, kurioje dalyvauja CITES šalys, Interpolas, Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, Pasaulio bankas ir Pasaulio muitinių organizacija;

Muitinė ir elektroninė prekyba

12.  taip pat palankiai vertina Pasaulio muitinių organizacijos projektą INAMA, kurio tikslas – sudaryti geresnę galimybę muitinėms stiprinti gebėjimus siekiant kovoti su nusikaltimais laukinei gamtai; ragina muitines aktyviau dalyvauti vykdant operacijas, kuriomis siekiama kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, ir vykdyti informuotumo didinimo veiklą siekiant gerinti muitinių mokymus ir veikimą;

13.  mano, kad su laukiniais gyvūnais susiję nusikaltimai internete kelia didelę grėsmę nykstančioms gyvūnų rūšims, įskaitant dramblius, raganosius, roplius, varliagyvius ir paukščius, ir kad vyriausybės, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos turėtų bendradarbiauti kovodamos su tuo;

14.  mano, kad muitinės aspektas turėtų būti labiau sustiprintas Europos Sąjungos veiksmų plane tiek bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis, tiek geresnio ir veiksmingesnio įgyvendinimo Sąjungoje atžvilgiu; todėl laukia, kad Komisija parengtų 2016 m. dabartinės ES teisinės sistemos įgyvendinimo ir vykdymo peržiūrą, ir prašo, kad į šią peržiūrą būtų įtrauktas muitinės procedūrų vertinimas;

15.  ragina Komisiją ištirti, ar už kontrolę atsakingi muitinių pareigūnai skirtingose valstybėse narėse vienodai taiko ES teisės aktus dėl prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti muitinių pareigūnų keitimosi informacija ir jų gebėjimų stiprinimo, įskaitant konkretų mokymą, srityje;

Privačiojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo

17.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad privačiojo sektoriaus atstovai, taip pat internetinės prekybos rinkos dalyviai ir socialinė žiniasklaida dalyvautų kovojant su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais;

18.  palankiai vertina funkcionalius sprendimus, kuriuos integravus į esamas prekybos ir tiekimo grandinės valdymo sistemas, būtų sudarytos sąlygos privačiojo sektoriaus atstovams dalyvauti kaip tikriems vyriausybių ir tarptautinių institucijų partneriams užtikrinant atsakingą pasaulinių tiekimo grandinių valdymą; vis dėlto pabrėžia, kad įgyvendinant bendrą prekybos politiką turėtų būti skatinami privalomi įmonių socialinės atsakomybės standartai, instruktuojant ir remiant privatųjį sektorių socialiniu požiūriu atsakingos praktikos klausimais; mano, kad įmonių socialinės atsakomybės standartai ypač svarbūs transporto tinkluose;

19.  palankiai vertina prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais ekspertų ir logistikos bendrovių taikomus naujus bendradarbiavimu grindžiamus visiško netoleravimo metodus; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti, kokiu būdu geriausiai užtikrinti, kad atitinkamos teisinės sistemos geriau reaguotų į riziką, susijusią su elektronine prekyba ir komercine reklama internetu ir ne internetu;

20.  palankiai vertina teigiamą nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės ne tik vaidmenį, kurį jos atlieka kovojant su neteisėta prekyba laukine flora ir fauna, be kita ko, ir didinant informuotumą, tiek ES, tiek trečiųjų šalių, kurios yra šios laukinės floros ir faunos kilmės šalys, teritorijoje, bet ir pagal ES laisvosios prekybos susitarimus numatytose nacionalinėse patariamosiose grupėse atliekamą lemiamą vaidmenį vykdant prekybos ir tvaraus vystymosi nuostatų įgyvendinimo stebėseną;

21.  teigiamai vertina 2016 m. kovo mėn. Bakingamo Rūmuose (Londonas) judėjimo „United for Wildlife“ už transporto sritį atsakingos darbo grupės pateiktą deklaraciją, kuria siekiama įtraukti privačiojo sektoriaus subjektus sprendžiant klausimus, susijusius su transporto ir muitinės procedūrų, kuriais neteisėta prekyba besiverčiantys asmenys naudojasi, pažeidžiamumu, taip pat pagerinti dalijimąsi informacija visose pasaulinių tiekimo grandinių grandyse ir prekybos maršrutų atkarpose;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis mažinant neteisėtos prekybos mastą, keičiant vartotojų elgesį ir mažinant neteisėtų laukinių augalų ir gyvūnų produktų paklausą, šiuo tikslu vykdant kampanijas, kuriomis siekiama didinti informuotumą klausimais, susijusiais su kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais uždaviniu, ypač šalyse, kuriose šių produktų paklausa didelė;

ES teisinė sistema ir prekybos susitarimai

23.  mano, kad esamoje vidaus teisės sistemoje šiuo metu ES valstybių narių svarbiausia užduotis ir prioritetas yra įgyvendinti galiojančias taisykles; vis dėlto pripažįsta, kad, siekiant uždrausti tiekti rinkai, pervežti ir įsigyti laukinių augalų, kurie pagal trečiųjų šalių teisines sistemas yra paruošti ar įsigyti tose šalyse neteisėtai, reikėtų išnagrinėti papildomas nuostatas, atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomas tokias taisykles; mano, kad dabartinė teisės sistema taip pat turėtų būti išnagrinėta, siekiant geriau spręsti rizikos, susijusios su elektronine prekyba, klausimą;

24.  pritaria požiūriui, kad į būsimus ES prekybos susitarimus turi būti įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais;

25.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl TPIP prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus, nes ji taip laikosi savo įsipareigojimo užtikrinti darnų vystymąsi; pažymi, kad JAV, sudarydama prekybos susitarimus, siekė susiderėti dėl prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais standartų, be kita ko, ribodamos žvejybos subsidijas; pabrėžia, kad visuose būsimuose ES laisvosios prekybos susitarimuose turėtų būti suderėta dėl griežtos laukinių augalų ir gyvūnų apsaugos nuostatų, įskaitant nuostatas ir įsipareigojimus, kuriais būtų siekiama tinkamai įgyvendinti daugiašalius susitarimus dėl aplinkos apsaugos ir kurie būtų įtraukti į prekybos ir darnaus vystymosi skyrius;

26.  teigiamai vertina ES platesnio užmojo požiūrį į gyvosios gamtos apsaugą ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje, kuris apima ne tik įsipareigojimus tinkamai įgyvendinti daugiašalius susitarimus dėl aplinkos apsaugos, pvz., CITES, Biologinė įvairovės konvenciją (angl. CBD) ir Tarptautinę konvenciją dėl banginių medžioklės reguliavimo, bet ir nuostatas, susijusias su prekybos pajėgumo stiprinimu, keitimusi informacija ir informuotumo didinimu, ir ragina ES ir valstybes nares užtikrinti tinkamą šių įsipareigojimų ir nuostatų įgyvendinimą; mano, kad šie įsipareigojimai turėtų būti įvykdomi siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuolatinį reikalavimų laikymąsi, be kita ko, numatant deramą vaidmenį nevyriausybinėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

27.  pritaria strategijoje „Prekyba visiems“ išdėstytam požiūriui, kad kovos su korupcija nuostatas reikia įtraukti į būsimus prekybos susitarimus, atsižvelgiant į tai, kad žinoma, koks vaidmuo tenka korupcijai sudarant palankesnes sąlygas neteisėtai prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais, taip pat į ES įsipareigojimą įgyvendinti prekybos politiką, kuria skatinamas darnus vystymasis ir kuri padės pasiekti visuotinių tikslų, dėl kurių susitarta rengiant 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę;

Rekomendacijos

28.  pritaria požiūriui dėl ES prekybos politikos, kad pirmenybę reikia teikti ne tik kovai su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, bet į visus būsimus susitarimus įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama ją sumažinti ir galiausiai panaikinti, taip pat griežtas ir veiksmingas papildomas priemones, ypač susijusias su mokymu, prevencija ir sankcijų taikymu miškotvarkos, sveikatos apsaugos ir muitų srityse;

29.  pabrėžia, kad dėl jokio ES prekybos politikos aspekto neturėtų būti užkirstas kelias ES ir jos prekybos partneriams priimti sprendimus, kurie būtų būtini siekiant užtikrinti laukinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugą, jei tokiomis priemonėmis siekiama teisėtų viešosios politikos tikslų ir jos nėra savavališka ar nepagrįsta diskriminacija;

30.  mano, kad nėra vieno visiems tinkančio sprendimo siekiant užtikrinti pasaulio laukinės gamtos tvarumą ir kovoti su neteisėta prekyba; atsižvelgdamas į tai, primena, kad reikia užtikrinti visapusišką lankstumą ir keistis informacija, duomenimis ir gerąja praktika, kad būtų palengvintas dialogas siekiant tvirtesnio bendradarbiavimo, atsižvelgiant į tarpvalstybinį šios rūšies pažeidimo pobūdį;

31.  rekomenduoja ES valstybėms narėms apsvarstyti politinius sprendimus, kaip būtų galima pašalinti visas likusias teisines spragas, dėl kurių atvejais, kai neteisėtai įgyjami laukiniai augalai ir gyvūnai bei laukinės gamtos produktai, galėtų būti sudarytos palankesnės jų „išplovimo“ sąlygos; taip pat šiuo atžvilgiu rekomenduoja vykdyti išsamią stebėseną ir efektyviai naudotis esamais ištekliais ir agentūromis, siekiant įgyvendinti šį tikslą;

32.  ragina ES ir jos valstybes nares apsvarstyti galimybę Europos lygmeniu uždrausti prekybą dramblio kaulu, jo eksportą arba reeksportą ES ir už jos ribų, įskaitant iki konvencijos pasirašymo į apyvartą patekusį dramblio kaulą, laikantis PPO teisės nuostatų;

33.  reikalauja pakankamai lėšų skirti politikai ir priemonėms, kurias vykdant siekiama įgyvendinti ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais tikslus, taigi ir, be kita ko, tiekti išteklius trečiosioms šalims pajėgumui stiprinimui, visų pirma muitinės procedūroms, valdžios institucijų veiklai, skaidrumui ir geram valdymui užtikrinti;

34.  prašo, kad Komisija ir valstybės narės tęstų bendradarbiavimą su visais susijusiais subjektais, siekiant užtikrinti integruotą požiūrį, kuriuo siekiama ne tik panaikinti neteisėtus laukinių augalų ir gyvūnų bei jų produktų įsigijimo šaltinius, bet ir imtis veiksmų, kad rinkose, kuriose šie produktai paklausūs, būtų sumažinta jų paklausa ir padidintas informuotumas;

35.  prašo valstybių narių ir Komisijos labiau stengtis užtikrinti, kad neteisėtoje prekyboje laukiniais augalais ir gyvūnais dalyvaujantys neteisėti nusikalstami tinklai ir sindikatai būtų sužlugdyti, panaikinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat prašo valstybių narių užtikrinti, kad už nusikaltimus, susijusius su laukine gamta, numatytos nuobaudos ir bausmės būtų proporcingos ir atgrasančios bei, kai tinka, atitiktų įsipareigojimus, kaip apibrėžta JT konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą;

36.  ragina ES, atsižvelgiant į PPO sistemos taikymo sritį, ištirti, kaip pasaulio prekybos ir aplinkos apsaugos sistemos galėtų geriau viena kitą papildyti, visų pirma turint omenyje tai, kad šiuo metu dirbama stengiantis sustiprinti PPO ir daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų suderinamumą, ir prekybos lengvinimo susitarimą;

37.  mano, kad turėtų būti išnagrinėtos papildomos PPO ir CITES bendradarbiavimo galimybės, visų pirma kalbant apie techninės pagalbos teikimą besivystančių šalių pareigūnams ir jų pajėgumų stiprinimą prekybos ir aplinkos apsaugos srityje; prašo Komisijos šį klausimą toliau svarstyti diskusijose po Nairobio konferencijos ir aptariant būsimus elementus, kurie bus nagrinėjami kitoje ministrų konferencijoje Buenos Airėse 2017 m.;

o
o   o

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, CITES šalims, Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biurui, Pasaulio muitinių organizacijai, Pasaulio prekybos organizacijai ir Interpolui.

(1) OL L 61, 1997 3 3, p. 1.
(2) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

Teisinis pranešimas