Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2017 m. kovo 14 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Arklinių šeimos gyvūnų atsakingas laikymas ir priežiūra
 Gyvsidabris ***I
 Akcininkų ilgalaikis dalyvavimas ir įmonės valdymo pareiškimas ***I
 Ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolė ***I
 Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, baterijų ir akumuliatorių atliekos ir elektros ir elektroninės įrangos atliekos ***I
 Atliekos ***I
 Atliekų sąvartynai ***I
 Pakuotės ir pakuočių atliekos ***I
 Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje 2014 ir 2015 m.
 Vienodas požiūris į vyrus ir moteris dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir dėl prekių tiekimo bei paslaugų teikimo
 Lyčių lygybei skirtos ES lėšos
 Didelių duomenų poveikis pagrindinėms teisėms
 Būtinieji ūkinių triušių apsaugos standartai

Arklinių šeimos gyvūnų atsakingas laikymas ir priežiūra
PDF 292kWORD 52k
2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl arklinių šeimos gyvūnų atsakingo laikymo ir priežiūros (2016/2078(INI))
P8_TA(2017)0065A8-0014/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39, 42 ir 43 straipsnius dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP) veikimo,

–  atsižvelgdamas į SESV 114 straipsnį dėl bendrosios rinkos sukūrimo ir veikimo,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į SESV 168 straipsnio 4 dalies b punktą dėl priemonių veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kuriomis tiesiogiai siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą,

–  atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad, rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės politiką, transporto politiką, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso politiką, Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantį Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos(3),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/262, kuriuo pagal Tarybos direktyvas 90/427/EEB ir 2009/156/EB nustatomos arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo metodų taisyklės (Arklinių paso reglamentas)(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai (Gyvūnų veisimo reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Zuchtvieh-Export GmbH / Stadt Kempten, C-424/13,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1337/2013, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) Nr. 1169/2011(8) taikymo taisyklės, susijusios su mėsos kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodomis,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimo švietimo ir informavimo apie gyvūnų gerovę klausimu (angl. EDUCAWEL) išvadas(9),

–  atsižvelgdamas į subsidiarumo ir proporcingumo principus,

–  atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0014/2017),

A.  kadangi ES arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus vertė viršija 100 mlrd. EUR per metus(10) ir vien 2013 m. papildoma bendra apyvarta iš lažybų sudarė 27,3 mlrd. EUR, o 1,1 mlrd. EUR gavo valstybių narių vyriausybės(11);

B.  kadangi vien žirginio sporto sektoriuje sukuriama apie 900 000 darbo vietų, 5–7 arklinių šeimos gyvūnai užtikrina vieną darbo vietą visą darbo dieną dirbančiam asmeniui, o neperkeltinas darbas dirbamas kaimo vietovėse, kurios šiuo metu ekonomiškai pažeidžiamos;

C.  kadangi arklinių šeimos gyvūnų sektorius atitinka ES kaimo plėtros politikos, kuri grindžiama žemės ūkio rentabilumu, tausiu gamtos išteklių valdymu ir socialinės įtraukties skatinimu kaimo vietovėse, tikslus; kadangi arklinių šeimos gyvūnai iki šiol labai naudojami žemės ūkyje ir randama naujų būdų juos panaudoti, pvz., asilių pienui gaminti, be to, įžvelgiamos naujos tolesnio šios produkcijos vystymo galimybės ir nauda gamintojams ir vartotojams;

D.  kadangi arklinių šeimos gyvūnų sektorius aktyviai prisideda prie strategijos „Europa 2020“ siekio užtikrinti tvarų augimą, pagrįstą tiek žalesne ekonomika, tiek įtraukiu augimu, ir kadangi arklinių šeimos gyvūnų sektorius svarbus dėl didžiulio savo indėlio į aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį vystymąsi kaimo vietovėse;

E.  kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje žirginio sporto rinka(12);

F.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai, kuriuos ir žmones nuo senovės sieja gilus ryšys ir kurių ES yra maždaug 7 mln., naudojami įvairiausiais tikslais – nuo varžybų ir pramogų iki darbo transporto, turizmo, elgsenos, reabilitacijos ir mokomosios terapijos, sporto, švietimo, miškininkystės ir žemės ūkio srityse, jie yra pieno ir mėsos produktų šaltiniai, naudojami moksliniams tyrimams ir gali būti laukiniai bei pusiau sulaukėję; kadangi šie arklinių šeimos gyvūnai taip pat padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir kaimo tvarumą bei gali atlikti keletą šių vaidmenų per savo gyvenimą;

G.  kadangi atsakingas arklinių šeimos gyvūnų laikymas ir priežiūra prasideda nuo deramo dėmesio gyvūnų sveikatai ir gerovės sąlygoms ir kadangi vykdant visą su arklinių šeimos gyvūnais susijusią veiklą pagrindinis dėmesys, savo ruožtu, turi būti skiriamas gerovės klausimams; kadangi ES lygmens reglamentavimo aplinka skirtingose valstybėse narėse skiriasi ir kadangi teisės aktai ES įgyvendinami nevienodai, o dėl to iškraipoma konkurencija ir nukenčia gyvūnų gerovė;

H.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai – turint galvoje jų populiacijos dydį – yra daugiausia vežami gyvūnai Europoje(13) ir kadangi gyvūnų vežimo laikas kelia didelį susirūpinimą ES piliečiams, kurie reikalauja jį trumpinti, nes kai kada arklinių šeimos gyvūnai į ES ir iš jos vežami transporto priemonėmis, kurios nėra tinkamos jiems vežti ilgais atstumais sausuma, jūra ir oru, kol pasiekiama galutinė jų paskirties vieta;

I.  kadangi duomenys apie arklinių šeimos gyvūnų judėjimą komerciniais tikslais fiksuojami taikant Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemą (TRACES), tačiau jie paskelbiami tik kartą per metus ir dvejais metais vėliau;

J.  kadangi kompetentingos institucijos ir kitos organizacijos, galėdamos lengvai gauti duomenis, galėtų atlikti geresnę poveikio gyvūnų sveikatai stebėseną ir tirti vėlesnes menko biologinio saugumo indikacijas;

K.  kadangi turimų duomenų nepakanka, kad būtų galima tiesiogiai kiekybiškai įvertinti, kiek arklinių šeimos gyvūnų naudojama smulkiuosiuose ir pusiau natūriniuose ūkiuose, kurių nemažai randama naujesnėse valstybėse narėse, bei turizmo sektoriuje;

L.  kadangi Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) 2016 m. gegužės mėn. priėmė gaires dėl darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų(14), susijusias su penkių pagrindinių gyvūnų laisvių – laisvės nepatirti bado, troškulio ir būti deramai šeriamiems, laisvės nepatirti baimės ir kančių, laisvės nepatirti fizinio ir šilumos diskomforto, laisvės nepatirti skausmo, taip pat įprastos (kuo įprastesnės) elgsenos laisvės – užtikrinimu;

M.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai vietovėse ir kaimo regionuose užtikrina vertingą darbą ir pajamas iš žemės ūkio, su arklinių šeimos gyvūnais susijusios veiklos ir turizmo, kurių neįmanoma perkelti, tačiau kai kurių arklinių šeimos gyvūnų gerovei gresia pavojus, o turistai pernelyg dažnai neturi pakankamų žinių, kad pastebėtų gerovės problemas ir imtųsi veiksmų joms spręsti(15);

N.  kadangi tai, jog sektoriuje pradėtas taikyti gerovės ženklas, gali padėti užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma tinkamai, o visuomenė gautų būtiną informaciją;

O.  kadangi, arklinių šeimos gyvūnus veisiant neribotai, be atrankos ir neatsakingai, kai kurie gyvūnai gali netekti ekonominės vertės, o neretai ir patirti dideles gerovės problemas, ypač ekonomikos nuosmukio metu; kadangi Parlamentas ir Taryba neseniai priėmė teisės aktus dėl zootechninių ir genealoginių sąlygų, taikomų veisiant grynaveislius veislinius, įskaitant arklinių šeimos, gyvūnus: taip siekiama užtikrinti, kad ES veisimo sektorius taptų konkurencingesnis ir geriau organizuotas, bei gerinti prieinamą informaciją apie grynaveislių veislinių gyvūnų veisimą ir grynaveislius veislinius – ypač arklinių šeimos – gyvūnus;

P.  kadangi nuo 2008 m. vakarinėse valstybėse narėse padaugėjo atvejų, kai arklinių šeimos gyvūnai paliekami be globos, ypač juos laikyti tapus pernelyg didele prabanga ir veikiau didele finansine našta, o ne pajamų šaltiniu; kadangi Komisija ir valstybės narės nesiėmė tinkamų ir reikiamų veiksmų šiai problemai spręsti;

Q.  kadangi dauguma tokio elgesio atvejų siejami su privačiais savininkais ir didžiajai Europos profesionalios arklininkystės sektoriaus daliai jie nebūdingi;

R.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai linkę bendrauti ir turi kognityvinių gebėjimų bei yra linkę stipriai prisirišti ir kadangi jie naudojami vykdant įvairias švietimo ir mokymo programas, taip pat terapijos ir reabilitacijos programas, įskaitant susijusias su autizmo spektro sutrikimais, cerebriniu vaikų paralyžiumi, cerebrovaskuliarinėmis komplikacijomis, mokymosi ar kalbos negalia ir sunkumais, nusikaltėlių reabilitacija, psichoterapija, potrauminio streso sukeltais sutrikimais ir priklausomybės programomis;

S.  kadangi savininkams, nebepajėgiantiems reikiamai pasirūpinti savo arklinių šeimos gyvūnais, tenka priimti nelengvą sprendimą – iš dalies dėl didelių veterinarinių išlaidų – ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse savininkai, nebepakeliantys veterinarinės priežiūros išlaidų ir išlaidų, susijusių su arklinių šeimos gyvūno gerovės poreikių užtikrinimu, pernelyg dažnai iš karto griebiasi brangiai kainuojančios eutanazijos; kadangi kitose valstybėse narėse arklinių šeimos gyvūnui eutanazija gali būti atliekama tik kilus aiškiai neatidėliotinai veterinarinei būtinybei, neatsižvelgiant į ilgalaikę atitinkamo gyvūno gerovę;

T.  kadangi ne vienoje Sąjungai nepriklausančioje valstybėje arklinių šeimos gyvūnai nelaikomi maistiniais gyvūnais ir kadangi paprastai arkliena iš šių šalių importuojama siekiant ją parduoti ir pateikti ES rinkai; kadangi dėl šios padėties kyla klausimų dėl gerovės ir iškraipoma konkurencija, nes šiuo metu ES neleidžia į žmonių maisto grandinę įtraukti Europos arklių, kurių iš pradžių nebuvo ketinama naudoti mėsos produktų gamybai ir skersti, mėsos, nors importuojant mėsą iš trečiųjų šalių elgiamasi lanksčiau;

1.  pripažįsta didelį ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį arklinių šeimos gyvūnų indėlį visoje ES, taip pat tokias svarbias su tuo tiesiogiai susijusias kultūrines ir mokomąsias vertybes, kaip pagarba gyvūnams ir aplinkai;

2.  pažymi, kad ūkininkai, siekiantys įvairinti savo veiklą ir plėsti savo pajamų bazę, arklinių šeimos gyvūnus žemės ūkio valdose vis dažniau naudoja švietimui, sportui, terapijai ir pramogoms, ir pabrėžia, kad turint arklinių šeimos gyvūnų lengviau užtikrinti ūkininkavimo veiklos daugiafunkciškumą, o tai padeda skatinti užimtumą kaimo vietovėse ir prisideda prie miesto ir kaimo ryšio, vietos tvarumo ir sanglaudos vystymo;

3.  ragina ES lygmeniu labiau pripažinti arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus svarbą ir jo naudą kaimo ekonomikai, nes tai didžiulis indėlis siekiant ES bendrųjų ir strateginių tikslų, taip pat labiau jį įtraukti į įvairius BŽŪP komponentus, įskaitant tiesioginę paramą pagal pirmąjį arba antrąjį ramstį;

4.  pažymi, jog, esant gerai arklinių šeimos gyvūnų būklei ir gerovei, didėja tiek ūkių, tiek įmonių ekonominis našumas ir tai naudinga kaimo ekonomikai apskritai, be to, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ES piliečiai vis labiau reikalauja laikytis aukštesnių gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų;

5.  ragina Komisiją suteikti arklinių šeimos gyvūnams darbui naudojamo gyvūno statusą, nes jie yra svarbi žemės ūkio veiklos priemonė Europos kaimo – ypač kalnuotose ir sunkiai pasiekiamose – vietovėse;

6.  pažymi, kad arklinių šeimos gyvūnų savininkai turėtų būti įgiję minimalių žinių apie arklinių šeimos gyvūnų auginimą ir kad tampant savininku turi būti prisiimama asmeninė pareiga laikytis savo globojamų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų;

7.  pažymi, kad arklinių šeimos gyvūnų savininkų – o taip pat ir valstybių narių – žinių mainai turėtų būti svarbi priemonė šiems poreikiams užtikrinti, ir pažymi, kad, atsirandant naujoms mokslo žinioms, naujiems teisės aktams ir mokymosi metodams, arklių šeimos gyvūnų sektoriaus profesionalai tobulina savo darbo metodus, siekdami stiprinti arklinių šeimos gyvūnų gerovę;

8.  pažymi, kad dauguma arklinių šeimos gyvūnų savininkų ir prižiūrėtojų elgiasi atsakingai; ypač pabrėžia, kad, taikant ekonomiškai rentabilias gamybos sistemas, didesnė aktyvesnio gyvūnų gerovės propagavimo sėkmės tikimybė;

9.  pažymi, kad profesionalų veikla turi likti ekonomiškai rentabili veiksmingai reaguojant į naujus iššūkius, pvz., į ribotus gamtos išteklius, klimato kaitos poveikį arba naujų ligų atsiradimą ir plitimą;

10.  ragina valstybes nares kurti sąlygas, kuriomis ūkių veikla būtų rentabili;

11.  atsižvelgdamas į 10 OIE principų, atkreipia ypatingą dėmesį į būsimųjų gyvūnų gerovės informacijos centrų svarbą užtikrinant geresnį visapusišką teisės aktų laikymąsi ir nuoseklų taikymą, įskaitant informacijos ir geriausios praktikos gyvūnų gerovės klausimais sklaidą;

12.  ragina Komisiją pavesti Eurostatui atlikti tyrimą, siekiant analizuoti poveikį, visais arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus aspektais daromą ekonomikai, aplinkos apaugai ir socialinei sričiai, bei reguliariai teikti statistikos duomenis apie naudojamas arklinių šeimos gyvūnų paslaugas, jų vežimą ir skerdimą;

13.  ragina Komisiją parengti įvairiems vartotojams ir specialistams skirtas Europos gerosios praktikos, susijusios su arklinių šeimos gyvūnų sektoriumi, gaires konsultuojantis su suinteresuotosiomis arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus šalimis ir organizacijomis bei remiantis esamais vadovais, įskaitant ypatingą dėmesį gyvūnų gerovei pagal jų rūšį, elgesiu grindžiamai priežiūrai ir gyvūnų priežiūrai baigiantis jų gyvenimo ciklui;

14.  ragina Komisiją užtikrinti vienodą ES gairių taikymą ir skirti išteklių šio dokumento vertimui raštu;

15.  ragina Komisiją skatinti skirtingų valstybių narių geros praktikos ir švietimo programų gyvūnų gerovės srityje mainus bei rinkti su tuo susijusius duomenis, taip pat padėti rengti ir platinti informaciją apie tai, kaip užtikrinti arklinių šeimos gyvūnų poreikius – nesvarbu, koks yra jų vaidmuo – atsižvelgiant į vadinamąsias penkias laisves ir įtraukiant visą arklinių šeimos gyvūno gyvenimo ciklą;

16.  ragina Komisiją rengiant savo Europos gerosios praktikos, susijusios su arklinių šeimos gyvūnų sektoriumi, gaires atsižvelgti į daugiafunkcį arklinių šeimos gyvūnų vaidmenį, įtraukiant patarimus dėl atsakingo veisimo, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei arklinių šeimos gyvūnų sterilizavimo naudos, dėl darbo turizmo, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, deramo atitinkamų rūšių gyvūnų vežimo ir skerdimo bei apsaugos nuo nesąžiningos praktikos, įskaitant apsvaiginimą, ir rekomenduoja platinti šiuos patarimus veisėjams, arklinių šeimos gyvūnų bendrijoms, ūkiams, arklidžių savininkams, prieglaudoms, vežėjams ir skerdykloms bendradarbiaujant su ES pripažintomis reprezentacinėmis profesionaliomis žemės ūkio organizacijomis ir užtikrinant, kad jie būtų skelbiami įvairiais formatais ir kalbomis;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos žirgų tinklo ir Europos valstybinių žirgynų asociacijos darbą, nes jie atlieka svarbų vaidmenį vystant Europos arklininkystės sektorių kaip geriausios praktikos mainų platforma ir kaip tradicijų, įgūdžių, senųjų arklių veislių ir sektoriaus įtakos saugotojai;

18.  primygtinai ragina Komisiją plėsti savo švietimo apie ūkių gerovę išteklius, skirtus tiek tiesiogiai su arklinių šeimos gyvūnais susiduriantiems specialistams, pvz., veterinarijos gydytojams, gyvūnų veisėjams ir arklių savininkams, tiek platesniam vartotojų ratui, kad būtų įtraukti arklinių šeimos gyvūnų gerovės ir veisimo klausimai bei kartu akcentuojama mokymo ir informavimo svarba taikant ūkių konsultavimo sistemą;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat naudotis žinių perdavimo sistemomis, siekiant dalytis gerąja praktika ir verslo modeliais, skatinti informavimą visais klausimais bei puoselėti inovacijas ir naujas idėjas; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse žinių perdavimo sistemos arklinių šeimos gyvūnų sektoriuje jau veikia;

20.  ragina Komisiją atnaujinti įsipareigojimą parengti Europos tvaraus ir atsakingo turizmo chartiją ir skleisti aiškią informaciją, siekiant padėti turistams ir suinteresuotosioms šalims pasirinkti tai, kas priimtina gerovės požiūriu, kai sprendžiama dėl to, ar naudotis darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų paslaugomis; pabrėžia, kad ši chartija turėtų būti grindžiama galiojančiomis kokybiškomis chartijomis, kurias yra parengusios pripažintos reprezentacinės profesionalios žemės ūkio organizacijos, ir pažymi, kad vienose valstybėse narėse taikomos griežtos darbo sąlygų ir laiko gairės, o kitose tokios apsaugos pasigendama;

21.  ragina Komisiją parengti valstybėms narėms gaires dėl gerovės požiūriu priimtino turizmo modelių atsižvelgiant į darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų poreikius;

22.  primygtinai ragina valstybes nares parengti savanoriškas darbo gaires, į kurias būtų įtrauktas kasdienis darbo laikas ir poilsio valandos, siekiant apsaugoti darbui naudojamus arklinių šeimos gyvūnus nuo pervargimo ir ekonominio išnaudojimo;

23.  ragina Komisiją pasirūpinti, kad TRACES sistemos duomenys visuomenei būti prieinami gerokai anksčiau negu dabar;

24.  pabrėžia, jog šiuo metu galiojantys ES teisės aktai dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir vykdant panašią veiklą buvo parengti siekiant apsaugoti gyvūnus nuo traumų ir kančių bei užtikrinti, kad jie būtų vežami tinkamomis sąlygomis ir laikotarpiais, ir reiškia susirūpinimą, kad nemažai valstybių narių valdžios institucijų nepakankamai gerai taiko ES teisės aktus dėl gyvūnų gerovės juos vežant;

25.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą šiuo metu galiojančių ES teisės aktų dėl gyvūnų vežimo taikymą, veiksmingą ir vienodą įgyvendinimą bei teisiškai privalomą atskaitomybę visose valstybėse narėse;

26.  ragina arklinių šeimos gyvūnus eksportuojančias valstybes nares rasti būdų skatinti gyvūnus skersti savo teritorijoje, kad, esant galimybių, būtų išvengta gyvų arklinių šeimos gyvūnų vežimo, taip pat ragina Komisiją sukurti mechanizmą, skirtą veiksmingai stebėti, kaip pagal būsimą ir esamą teisinę sistemą laikomasi teisėkūros ir reglamentavimo nuostatų;

27.  prašo Komisijos pasiūlyti trumpesnę maksimalią kelionės ribą, kuri būtų taikoma visais atvejais, kai arkliai vežami skersti, remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvadomis ir sektoriaus specialistų parengtais arklinių šeimos gyvūnų vežimo vadovais bei atsižvelgiant į konkrečius skirtingų šalių arklininkystės sektorių ypatumus;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti gaires, skatinti ir remti mokslinius tyrimus bei įgyvendinti turimas mokslinių tyrimų arklinių šeimos gyvūnų gerovės juos skerdžiant srityje išvadas, siekiant sukurti humaniškus skerdimo metodus, kurie būtų labiau pritaikyti arklinių šeimos gyvūnams, ir išplatinti šias gaires kompetentingoms valstybių narių institucijoms;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai ir deramai įsipareigoti tikrinti jų teritorijoje veikiančias skerdyklas, kurios turi licenciją priimti arklinių šeimos gyvūnus, ir atlikti reguliarų auditą, siekiant įsitikinti, kad jos pajėgios pasirūpinti konkrečiais arklinių šeimos gyvūnų gerovės poreikiais, ypač susijusiais su įranga vietoje ir darbuotojų kvalifikacija;

30.  ragina Komisiją įsipareigoti parengti ir patvirtinti gyvūnų gerovės rodiklius, kurie turėtų būti taikomi vertinant arklinių šeimos gyvūnų gerovę, įvardyti esamas problemas ir padėti skatinti gerinti padėtį, kartu užtikrinant praktinį įgyvendinimą ir naudą sektoriui, ir mano, kad svarbu įtraukti suinteresuotąsias šalis, kurios panašias priemones yra įgyvendinusios visoje ES, ir, nustatant gyvūnų gerovės rodiklius, dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus profesionalių organizacijų atstovais;

31.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti arklių savininkus jungtis į asociacijas;

32.  atkreipia dėmesį į humaniško elgesio su arklinių šeimos gyvūnais ir jų gerovės svarbą bei į principą, kad bet koks žiaurus, žalojantis savininko, dresuotojo, arklininko ar kito asmens elgesys netoleruotinas niekur ir jokiomis aplinkybėmis;

33.  ragina valstybes nares taikyti griežtesnius teisės aktus dėl netinkamo elgesio su gyvūnais ir jų palikimo be globos, įskaitant specialias priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias gyvūnų palikimui be globos, taip pat visapusiškai ir deramai ištirti pranešimus apie nehumanišką elgesį su arklinių šeimos gyvūnais ir jų gerovės reikalavimų nepaisymo;

34.  pažymi, kad tarp skirtingų rūšių arklinių šeimos gyvūnų esama skirtumų, dėl kurių skiriasi ir jų gerovės poreikiai, įskaitant susijusius su gyvūnų priežiūra baigiantis jų gyvenimo ciklui ir skerdimo reikalavimais;

35.  ragina Komisiją atlikti tyrimą ir užfiksuoti šiuos skirtumus bei parengti gaires pagal gyvūno rūšį, siekiant užtikrinti gerovės standartų laikymąsi;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti su atskiroms rūšims tinkamomis auginimo sistemomis susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą arklinių šeimos gyvūnų sektoriuje, atsižvelgiant į įprastą arklinių šeimos gyvūnų, kaip pabėgti linkusių bandos gyvūnų, elgesį;

37.  ragina Komisiją pirmenybę teikti bandomajam projektui, siekiant išnagrinėti, kaip būtų galima panaudoti naujas ir esamas finansavimo programas, kad būtų atlyginta už gerus darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų, įskaitant smulkiuosiuose ir pusiau natūriniuose ūkiuose laikomus gyvūnus, gerovės rezultatus;

38.  ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką ir tinkamą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/262 (Arklinių paso reglamentas) įgyvendinimą;

39.  pažymi, kad veterinarinių vaistų kaina, išlaidos už skerdenos išmetimą ir eutanazija, kai ji leidžiama, gali savaime būti kliūtys arklinių šeimos gyvūno gyvybei nutraukti, o dėl to gyvūno kančios gali užsitęsti;

40.  ragina valstybes nares ištirti pranešimus apie nehumanišką elgesį vykdant eutanaziją ir gerovės reikalavimų pažeidimą, pvz., kai netinkamai naudojami vaistai, ir apie šiuos pažeidimus pranešti Komisijai;

41.  pripažįsta, kad asilių ir kumelių pieno gamyba auga, ir ragina Komisiją parengti asilių ir kumelių pieno gamybos gaires;

42.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su profesionaliomis reprezentacinėmis pripažintomis žemės ūkio organizacijomis ir įsipareigoti dažniau tikrinti asilių ir kumelių pieno gamybos ūkius;

43.  reiškia didelį susirūpinimą dėl veterinarinių vaistų, kurių sudėtyje yra kumelingų kumelių kraujo serumo gonadotropino (KKKSG), importo ir naudojimo;

44.  ragina Komisijos Sveikatos ir maisto audito bei analizės direktoratą atlikti auditą ir patikrinti, ar sertifikuoti KKKSG hormono gamintojai laikosi gyvūnų gerovės nuostatų gamybos metu, taip pat ištirti kumelių gerovę ir elgesį su jomis išgaunant vaistų pramonėje naudojamą hormoną ir parengti ataskaitą;

45.  pabrėžia, kad dar nesukurta teisinga skirtingus kiekvienos valstybės narės poreikius atitinkanti mokesčių sistema, kurią taikant profesionalūs arklinių šeimos gyvūnų augintojai galėtų gauti pajamas, būtinas ekonominei veiklai Europos arklinių šeimos gyvūnų ūkiuose palaikyti;

46.  pažymi, kad, taikant teisingesnę arklininkystės sektoriaus mokesčių sistemą, sektorius galėtų veikti vienodomis sąlygomis, padidėtų su arklinių šeimos gyvūnais susijusios veiklos skaidrumas ir, savo ruožtu, kova su sukčiavimu bei būtų sprendžiamos šešėlinės ekonomikos problemos, o profesionalūs arklių augintojai galėtų gauti pajamas, būtinas savo ekonominei veiklai palaikyti;

47.  mano, jog, atliekant planuojamą PVM direktyvos peržiūrą, turėtų būti išaiškintas teisės aktas dėl arklininkystės sektoriui taikomo PVM, kad būtų skatinamas į užimtumą ir darbo vietų kūrimą orientuoto arklininkystės sektoriaus augimas;

48.  ragina Komisiją imtis veiksmų, kad valstybės narės galėtų lanksčiau taikyti mažesnį PVM tarifą visai sektoriaus veiklai, ir mano, kad atlikus šį išaiškinimą turėtų būti sukurta suderinta, patikima ir tikslinė sumažintų PVM tarifų sistema, kurią taikant valstybės narės turėtų pakankamą veiksmų laisvę apibrėžti savo mokesčių politiką;

49.  pabrėžia, kad sveikatos reikalavimai, taikomi Europoje gaminamai ir iš trečiųjų šalių importuojamai arklienai, skiriasi;

50.  primena, jog būtina nustatyti veiksmingą sistemą arklienai atsekti, ir pabrėžia, jog pageidautina, kad lygiaverčiai sveikatos ir maisto saugos reikalavimai bei importuojamų prekių atitiktis Europos vartotojams būtų užtikrinami nepriklausomai nuo vartojamos arklienos kilmės;

51.  ragina Komisiją imtis veiksmų ir atkurti ES galiojančių reikalavimų ir reikalavimų, kuriais vadovaujamasi atliekant patikrą prie sienų, pusiausvyrą bei tuo pačiu apsaugoti vartotojų sveikatą;

52.  todėl ragina Komisiją reikalauti privaloma tvarka nurodyti visų perdirbtų arklienos produktų kilmės šalį;

53.  ragina Komisiją dažniau atlikti auditą už Sąjungos ribų veikiančiose skerdyklose, kurioms leidžiama arklieną eksportuoti į ES, ir sąlyginai stabdyti trečiosiose šalyse gaminamos arklienos, kuri neatitinka ES atsekamumo ir maisto saugos reikalavimų, importą;

54.  pabrėžia, kad būtina laužyti su arklinių šeimos gyvūnų gyvenimo ciklo pabaiga siejamą tabu; mano, jog tai, kad arkliui padedama baigti gyvenimą, nereiškia, kad jo negalima įtraukti į maisto grandinę;

55.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti arklinių šeimos gyvūnų priežiūrai baigiantis jų gyvenimo ciklui, įskaitant didžiausio leistino paprastai naudojamų veterinarinių vaistų, pvz., fenilbutazono, liekanų kiekio nustatymą, siekiant užtikrinti maisto grandinės saugumą;

56.  ragina valstybes nares skatinti reintegravimą į maisto grandinę taikant vadinamąją išlaukos sistemą, pagrįstą moksliniais tyrimais: taip gyvūnas galės būti grąžintas į maisto grandinę po to, kai jam paskutinį kartą buvo skirti vaistai, ir kartu bus apsaugota vartotojų sveikata;

57.  pažymi, jog, kalbant apie arklinių šeimos gyvūnus, kurie nėra skirti skersti žmogui vartoti skirto maisto gamybos tikslu (jie registruojami kaip nenaudotini maisto produktų gamybai), kai kuriose valstybėse narėse neregistruojami jokie skirti vaistai, vadinasi, gali būti, kad jie paskerdžiami neteisėtai, taigi kyla didelis pavojus visuomenės sveikatai; todėl ragina Komisiją užpildyti šią reglamentavimo spragą;

58.  ragina Komisiją svarstyti galimybę kartu su Europos arklinių šeimos gyvūnų veterinarų asociacijų federacija (FEEVA) suderinti galimybės gauti gydymą ir vaistų visoje Europos teritorijoje sąlygas;

59.  mano, jog šių sąlygų suderinimo pranašumas būtų tai, kad būtų išvengta bet kokio konkurencijos iškraipymo ir būtų lengviau visapusiškai gydomos arklinių šeimos gyvūnų ligos bei veiksmingiau palengvinamos jų kančios;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti gerosios praktikos mainus, kad būtų skatinama racionaliai naudoti arklinių šeimos gyvūnams skirtus vaistus;

61.  pažymi, jog kartais terapija ir veterinariniai vaistai būtini ir tinkami, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų sprendžiami mažų investicijų ir vaistų, įskaitant vakcinas, arklinių šeimos gyvūnams gydyti stygiaus klausimus;

62.  be to, atkreipia dėmesį į būtinybę plėtoti vaistų mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su vaistų skyrimu arklinių šeimos gyvūnams, nes sektoriuje nepaprastai trūksta vaistų, kurie būtų pritaikyti arklinių šeimos gyvūnų metabolizmui;

63.  ragina Komisiją finansuoti papildomus mokslinius galimo skirtingų vaistų poveikio arklinių šeimos gyvūnams tyrimus;

64.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse veisiami vietinių veislių arkliai yra atitinkamų bendruomenių gyvenimo būdo ir kultūros dalis ir kad kai kurios valstybės narės į savo kaimo plėtros programas yra įtraukusios šių veislių apsaugos ir tolesnės sklaidos priemones;

65.  ragina Komisiją įsipareigoti įgyvendinti finansinės paramos programas, kuriomis būtų siekiama išsaugoti ir apsaugoti ES vietines laukinių arklinių šeimos gyvūnų rūšis arba rūšis, kurioms gresia išnykimas;

66.  pripažįsta didelę ekologinę ir gamtinę laukinių arklinių šeimos gyvūnų vertę, nes šie gyvūnai padeda išvalyti ir tręšti vietas, kuriose gyvena, taip pat laukinių arklių populiacijų vertę turizmui ir ragina labiau įsigilinti į problemas, su kuriomis susiduria šios populiacijos;

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 84, 2016 3 31, p. 1.
(2) OL L 3, 2005 1 5, p. 1.
(3) OL L 303, 2009 11 18, p. 1.
(4) OL L 221, 1998 8 8, p. 23.
(5) OL L 59, 2015 3 3, p. 1.
(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.
(7) OL L 347, 2013 12 20, p. 549.
(8) OL L 335, 2013 12 14, p. 19.
(9) http://ec.europa.eu/food/animals/docs/aw_eu-strategy_study_edu-info-activ.pdf.
(10) Tarptautinė žirginio sporto federacija (pranc. Fédération Equestre Internationale – FEI), D. U. K. dėl geros būklės puikių rezultatų pasiekiančio žirgo – sampratos, kuri buvo patvirtinta per Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) 2014 m. gegužės mėn. generalinę sesiją.
(11) Metinė Tarptautinės žirgų lenktynių institucijų federacijos ataskaita.
(12) FEI duomenų bazė; žiūrėta 2014 m. rugsėjo 22 d.
(13) TRACES duomenų bazė, 2012 m.
(14) OIE „Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso“ (2016) 7.12 skyrius.
(15) Organizacijai „The Donkey Sanctuary“ parengta nepriklausoma gyvūnų gerovės ataskaita „Santorino saloje teikiamos vežimo asilais ir mulais paslaugos“, 2013 m.


Gyvsidabris ***I
PDF 329kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 (COM(2016)0039 – C8-0021/2016 – 2016/0023(COD))
P8_TA(2017)0066A8-0313/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0039),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 192 straipsnio 1 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0021/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį patvirtino atsakingas komitetas ir į 2016 m. gruodžio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0313/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam Parlamento pareiškimui;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. kovo 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/852.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS DĖL REGLAMENTO DĖL GYVSIDABRIO, KURIUO PANAIKINAMAS REGLAMENTAS (EB) NR. 1102/2008, PROJEKTO (2016/0023(COD))

Tai, kad Europos Parlamentas priima įgyvendinimo aktus dėl leidimų naujiems gaminiams ar procesams, atsižvelgiant į tarpinstitucines derybas dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl gyvsidabrio (2016/0023(COD)), negali būti laikoma precedentu panašiose bylose ir nedaro poveikio būsimoms tarpinstitucinėms deryboms dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų taikymo apibrėžimo kriterijų.

EUROPOS KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO GYVSIDABRIO KLAUSIMAIS

Minamatos konvencija ir naujuoju reglamentu dėl gyvsidabrio smarkiai prisidedama prie piliečių apsaugos nuo gyvsidabrio taršos pasaulyje ir ES.

Turėtų būti ir toliau bendradarbiaujama tarptautiniu mastu siekiant užtikrinti, kad visos Konvencijos šalys sėkmingai ją įgyvendintų ir kad jos nuostatos būtų dar labiau sustiprintos.

Todėl Europos Komisija yra įsipareigojusi remti tolesnį bendradarbiavimą, laikantis Konvencijos ir atsižvelgiant į taikytiną ES politiką, taisykles ir procedūras, inter alia, vykdant veiklą toliau nurodytose srityse:

–  atotrūkio tarp ES teisės aktų ir Konvencijos nuostatų mažinimas taikant draudžiamų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, sąrašo peržiūros nuostatą;

–  atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas dėl finansavimo, pajėgumų stiprinimo ir technologijų perdavimo, tokia veikla, kaip prekybos gyvsidabriu ir jo naudojimo atsekamumo gerinimas, amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos nenaudojant gyvsidabrio sertifikavimo skatinimas ir etikečių auksui, kuris išgautas nenaudojant gyvsidabrio, skatinimas ir besivystančių šalių pajėgumų, be kita ko, gyvsidabrio atliekų tvarkymo srityje, didinimas.

(1) OL C 303, 2016 8 19, p. 122.


Akcininkų ilgalaikis dalyvavimas ir įmonės valdymo pareiškimas ***I
PDF 321kWORD 52k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, ir Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais (COM(2014)0213 – C7-0147/2014 – 2014/0121(COD))
P8_TA(2017)0067A8-0158/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0213),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 50 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0147/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį ir į 2016 m. gruodžio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0158/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. kovo 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/..., kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/828.)

(1) OL C 451, 2014 12 16, p. 87.
(2) Ši pozicija pakeičia 2015 m. liepos 8 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0257).


Ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolė ***I
PDF 329kWORD 56k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (COM(2015)0750 – C8-0358/2015 – 2015/0269(COD))
P8_TA(2017)0068A8-0251/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0750),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0358/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Senato ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį ir į 2016 m. gruodžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0251/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. kovo 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/..., kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/853.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Komisija pripažįsta, kad svarbu taikyti gerai veikiantį deaktyvavimo standartą, kuris padėtų užtikrinti geresnę saugą ir užtikrintų valdžios institucijoms, jog deaktyvuoti ginklai būtų deaktyvuoti tinkamai ir veiksmingai.

Todėl Komisija paspartins deaktyvavimo kriterijų peržiūros darbus, kuriuos pagal Direktyvą 91/477/EEB įsteigtame komitete vykdo nacionaliniai ekspertai, kad Komisija galėtų iki 2017 m. gegužės mėn. pabaigos laikydamasi Direktyva 91/477/EEB nustatytos komiteto procedūros, nacionaliniams ekspertams priėmus teigiamą nuomonę, priimti Komisijos įgyvendinimo reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2403, kuriuo nustatomos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti. Komisija ragina valstybes nares visapusiškai remti šio darbo paspartinimą.

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 77.


Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, baterijų ir akumuliatorių atliekos ir elektros ir elektroninės įrangos atliekos ***I
PDF 476kWORD 50k
2017 m. kovo 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (COM(2015)0593 – C8-0383/2015 – 2015/0272(COD))(1)
P8_TA(2017)0069A8-0013/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti siekiant apsaugoti, išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą ir skatinti žiedinės ekonomikos kūrimą;
(1)  atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti siekiant apsaugoti, išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir efektyvų gamtos išteklių naudojimą ir skatinti įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   kuriant švarią, veiksmingą ir tvarią žiedinę ekonomiką reikia pašalinti pavojingas medžiagas iš produktų jų projektavimo etape ir tokiomis sąlygomis žiedinėje ekonomikoje turėtų būti pripažįstamos aiškios nuostatos, išdėstytos 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, kuria raginama plėtoti netoksiškų medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos galėtų būti naudojamos Sąjungoje kaip labai svarbus ir patikimas žaliavų šaltinis;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)   būtina užtikrinti veiksmingą antrinių žaliavų tvarkymą sunaudojant nedaug energijos, o pirmenybė turėtų būti teikiama MTTP veiklai siekiant šio tikslo. Komisija taip pat turėtų svarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl atliekų klasifikavimo siekiant paremti Sąjungos antrinių žaliavų rinkos kūrimą;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(1c)   kai perdirbta medžiaga reintegruojama į ekonomiką, nes ji nebelaikoma atliekomis, arba atitikdama konkrečius nebelaikymo atliekomis kriterijus, arba kai ji yra įtraukiama į naują produktą, ji turi visiškai atitikti chemines medžiagas reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)   pramonės struktūra dėl technologijų pažangos ir didėjančių globalizuotų prekių srautų per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė. Dėl šių veiksnių kyla naujų iššūkių aplinkos požiūriu atsakingai tvarkant ir apdorojant atliekas, ir su šiais iššūkiais kovoti reikėtų dedant aktyviau vykdant tyrimus bei taikant tikslines reguliavimo priemones. Suplanuotas nusidėvėjimas yra didėjanti problema, iš esmės prieštaraujanti žiedinės ekonomikos tikslams, todėl ji turėtų būti sprendžiama bendromis visų pagrindinių suinteresuotųjų šalių, pramonės, klientų ir priežiūros institucijų pastangomis siekiant ją įveikti;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  valstybių narių teikiami statistiniai duomenys yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Statistinių duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų visus atliekų duomenis teikti pagal vieno langelio principą, panaikinti nereikalingus ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas;
(3)  valstybių narių teikiami duomenys ir informacija yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Teikiamų duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų nustatyti bendrą duomenų rinkimo iš patikimų šaltinių ir tvarkymo metodiką, taip pat visus atliekų duomenis teikti pagal vieno langelio principą, panaikinti nereikalingus ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas. Siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir galimybę palyginti valstybių narių duomenis, svarbiausia, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo duomenys. Todėl, teikdamos šiose direktyvose nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas, valstybės turi taikyti Komisijos bendradarbiaujant su valstybių narių statistikos biurais ir už atliekų tvarkymą atsakingomis nacionalinės valdžios institucijomis parengtą bendrą metodiką;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atskirai surinktos elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekos būtų tinkamai apdorojamos. Siekdama užtikrinti vienodas sąlygas ir atliekų teisės aktų laikymąsi bei žiedinės ekonomikos koncepciją, Komisija turėtų parengti bendrus EEĮ tvarkymo standartus, kaip nustatyta Direktyvoje 2012/19/ES;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir galimybę palyginti vienodomis sąlygomis veikiančių valstybių narių duomenis, svarbiausia, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo statistiniai duomenys. Todėl valstybių narių turėtų būti reikalaujama rengiant aptariamose direktyvose nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas naudoti Komisijos ir valstybių narių statistikos biurų parengtą naujausią metodiką;
(4)  siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir galimybę palyginti vienodomis sąlygomis veikiančių valstybių narių duomenis, svarbiausia, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo statistiniai duomenys. Todėl valstybių narių turėtų būti reikalaujama rengiant aptariamose direktyvose nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas naudoti bendrą duomenų rinkimo ir apdorojimo metodiką, parengtą Komisijos bendradarbiaujant su valstybių narių statistikos biurais;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)   Komisija turėtų skatinti valstybes nares ir skirtingus ūkio sektorius tarpusavyje koordinuotis ir keistis informacija, kad padėtų siekti šioje direktyvoje nustatytų tikslų ir pagreitinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Toks keitimasis galėtų būti palengvintas steigiant komunikacijos platformas, kurios padėtų didinti informuotumą apie naujus pramoninius sprendimus ir suteiktų galimybę geriau apžvelgti turimus pajėgumus, taip pat padėtų susieti atliekų pramonę ir kitus sektorius ir remti pramonės simbiozę;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)   Direktyvoje 2008/98/EB nustatyta atliekų hierarchija Sąjungos atliekų prevencijos ir tvarkymo teisės aktuose taikoma kaip prioritetų tvarka. Todėl ta hierarchija taikoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų atžvilgiu. Vadovaudamosi šios direktyvos tikslu, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad būtų atsižvelgiama į atliekų hierarchijos prioritetus ir užtikrintas praktinis tų prioritetų įgyvendinimas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   kadangi Sąjungoje didėja poreikis tvarkyti ir perdirbti atliekas laikantis žiedinės ekonomikos principų, dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų užtikrinta, jog atliekų vežimas atitiktų Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų principus ir reikalavimus, visų pirma artumo, naudojimo prioriteto ir pakankamumo principų. Komisija turėtų išnagrinėti, ar esama poreikio nustatyti vieno langelio principą, taikomą administracinei atliekų vežimo procedūrai, siekiant sumažinti administracinę naštą. Valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių siekdamos užkirsti kelią neteisėtam atliekų vežimui;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
7a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   siekiant papildyti tam tikrus neesminius Direktyvos 2000/53/EB ir Direktyvos 2012/19/ES elementus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl bendros duomenų rinkimo ir apdorojimo metodikos ir duomenų apie netinkamų eksploatuoti transporto priemonių pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo tikslų įgyvendinimą teikimo formos pagal Direktyvą 2000/53/EB ir dėl duomenų rinkimo ir apdorojimo metodikos ir duomenų apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų įgyvendinimą teikimo formos pagal Direktyvą 2012/19/ES. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)   siekiant nustatyti duomenų rinkimo ir tvarkymo metodiką ir duomenų apie baterijas ir akumuliatorius bei baterijų ir akumuliatorių atliekas teikimo formą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turi gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turi būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio -1 dalis (nauja)
Direktyva 2000/53/EB
6 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų saugomos (netgi laikinai) ir apdorojamos laikantis Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų ir būtiniausių techninių reikalavimų, išdėstytų šios direktyvos I priede, nepažeidžiant nacionalinių sveikatos ir aplinkos teisės aktų.“
„1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų saugomos (netgi laikinai) ir apdorojamos laikantis atliekų hierarchijos prioritetų ir Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų ir būtiniausių techninių reikalavimų, išdėstytų šios direktyvos I priede, nepažeidžiant nacionalinių sveikatos ir aplinkos teisės aktų.“
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2000/53/EB
9 straipsnio 1 a dalis
1a.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų metų duomenis apie 7 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 1d dalį nustatyta forma. Pirmojoje ataskaitoje pateikiami [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] sausio 1 d. – [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] gruodžio 31 d. duomenys.
1a.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų metų duomenis apie 7 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos renka ir tvarko laikydamosi šio straipsnio 1d dalyje nurodytos bendros metodikos ir pateikia elektroniniu būdu per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 1d dalį nustatyta forma.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2000/53/EB
9 straipsnio 1 c dalis
1c.  Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika, taip pat duomenų išsamumas, patikimumas, nuoseklumas ir jų pateikimo terminų laikymasis. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus.
1c.  Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Kol nebus sukurta bendra 1d dalyje nurodyta duomenų rinkimo ir tvarkymo metodika, ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika. Komisija taip pat įvertina duomenų išsamumą, patikimumą, nuoseklumą ir jų pateikimo terminų laikymąsi. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2000/53/EB
9 straipsnio 1 c a dalis (nauja)
1ca.   Į ataskaitą Komisija gali įtraukti informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą apskritai ir apie jos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Jei reikia, kartu su ataskaita teikiamas pasiūlymas dėl šios direktyvos dalinio keitimo.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2000/53/EB
9 straipsnio 1 d dalis
1d.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 1a dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
1d.  Komisija priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šią direktyvą, nustatydama bendrą duomenų rinkimo ir apdorojimo metodiką ir nurodydama, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 1a dalį.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2000/53/EB
9 straipsnio 1 d a dalis (nauja)
1da.   Pagal žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir atsižvelgdama į Sąjungos įsipareigojimą pereiti prie žiedinės ekonomikos, Komisija, remdamasi poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į Sąjungos žiedinės ekonomikos politikos tikslus ir iniciatyvas, iki 2018 m. gruodžio 31 d. persvarsto visą šią direktyvą ir ypač jos taikymo sritį ir tikslus. Ypatingas dėmesys skiriamas naudotų transporto priemonių vežimui, kai įtariama, kad tai yra netinkamos eksploatuoti transporto priemonės. Tuo tikslu naudojamasi Susirašinėtojų gairėmis Nr. 9 dėl transporto priemonių atliekų vežimo. Komisija taip pat išnagrinėja galimybę nustatyti tikslus, skirtus konkretiems ištekliams, pirmiausia ypatingos svarbos žaliavoms. Prireikus kartu su persvarstymo ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Direktyva 2000/53/EB
9 a straipsnis (naujas)
Įterpiamas šis straipsnis:
„9a straipsnis
Perėjimo prie labiau žiedinės ekonomikos skatinimo priemonės
Siekdamos prisidėti prie šioje direktyvoje išdėstytų tikslų, valstybės narės naudojasi tinkamomis ekonominėmis priemonėmis ir imasi kitų priemonių, kad būtų skatinama taikyti atliekų hierarchiją.. Šios priemonės gali apimti Direktyvos 2008/98/EB IVa priede nurodytas priemones.“
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)
Direktyva 2006/66/EB
22 a straipsnis (naujas)
1a)   Įterpiamas šis straipsnis:
„22a straipsnis
Duomenys
1.   Prie duomenų, kuriuos valstybė narė teikia pagal 10 ir 12 straipsnius, pridedama kokybės patikros ataskaita.
2.   Komisija pagal 23a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant duomenų rinkimo ir apdorojimo metodiką ir ataskaitų teikimo formą.“
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 2 punkto -a papunktis (naujas)
Direktyva 2006/66/EB
23 straipsnio pavadinimas
-a)   23 straipsnio antraštė pakeičiama taip:
„Peržiūra“
„Ataskaitų teikimas ir peržiūra“
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
Direktyva 2006/66/EB
23 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos parengia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir jos poveikį aplinkai ir vidaus rinkos veikimui.
1.  Komisija ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos, o po to – kas trejus metus parengia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir jos poveikį aplinkai ir vidaus rinkos veikimui.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 9 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 2006/66/EB
23 straipsnio 3 a dalis (nauja)
ba)   Papildoma šia dalimi:
„3a. Pagal žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir atsižvelgdama į Sąjungos įsipareigojimą pereiti prie žiedinės ekonomikos, Komisija, remdamasi poveikio vertinimu, iki 2018 m. gruodžio 31 d. persvarsto visą šią direktyvą ir ypač jos taikymo sritį ir tikslus. Atliekant šį persvarstymą turi būti atsižvelgta į Sąjungos žiedinės ekonomikos politikos tikslus ir iniciatyvas ir į techninį naujų tipų baterijų, kuriose nenaudojamos pavojingos medžiagos, visų pirma sunkieji ir kiti metalai arba metalo jonai, kūrimą. Komisija taip pat išnagrinėja galimybę nustatyti tikslus, skirtus konkretiems ištekliams, pirmiausia ypatingos svarbos žaliavoms. Prireikus kartu su persvarstymo ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)
Direktyva 2006/66/EB
23 a a straipsnis (naujas)
2a)   Įterpiamas šis straipsnis:
„23aa straipsnis
Perėjimo prie labiau žiedinės ekonomikos skatinimo priemonės
Siekdamos prisidėti prie šioje direktyvoje išdėstytų tikslų, valstybės narės naudojasi tinkamomis ekonominėmis priemonėmis ir imasi kitų priemonių, kad būtų skatinama taikyti atliekų hierarchiją. Šios priemonės gali apimti Direktyvos 2008/98/EB IVa priede nurodytas priemones.“
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)
Direktyva 2012/19/ES
8 straipsnio 5 dalies 4 pastraipa
-1)   8 straipsnio 5 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:
„Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi minimalūs kokybės standartai, visų pirma grindžiami Europos standartizacijos organizacijų parengtais standartais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;
„Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas ir laikydamasi Direktyvoje 2012/19/ES nustatyto įgaliojimo, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi minimalūs kokybės standartai Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/19/ES
16 straipsnio 5a dalis
5a.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų metų duomenis apie 16 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys pateikiami Komisijos pagal 5d dalį nustatyta forma. Pirmojoje ataskaitoje pateikiami [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] sausio 1 d. – [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] gruodžio 31 d. duomenys.
5a.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų metų duomenis apie 16 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos renka ir tvarko laikydamosi šio straipsnio 5d dalyje nurodytos bendros metodikos ir pateikia elektroniniu būdu per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Valstybės narės užtikrina, kad būtų teikiami iš visų elektros ir elektroninės įrangos atliekas renkančių arba apdorojančių subjektų gaunami duomenys. Duomenys pateikiami Komisijos pagal 5d dalį nustatyta forma.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/19/ES
16 straipsnio 5c dalis
5c.  Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika, taip pat duomenų išsamumas, patikimumas, nuoseklumas ir jų pateikimo terminų laikymasis. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus.
5c.  Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Kol nebus sukurta bendra 5d dalyje nurodyta duomenų rinkimo ir tvarkymo metodika, ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika. Komisija taip pat įvertina duomenų išsamumą, patikimumą, nuoseklumą ir jų pateikimo terminų laikymąsi. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/19/ES
16 straipsnio 5 c a dalis (nauja)
5ca.   Į ataskaitą Komisija įtraukia informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą apskritai ir apie jos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Jei reikia, kartu su ataskaita teikiamas pasiūlymas dėl šios direktyvos dalinio keitimo.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/19/ES
16 straipsnio 5 d dalis
5d.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 5a dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
5d.  Komisija pagal 20 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šią direktyvą nuostatomis, kuriose nustatoma bendra duomenų rinkimo ir apdorojimo metodika ir nurodoma, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 5a dalį.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva 2012/19/ES
16 straipsnio 5 d a dalis (nauja)
5da.   5c dalyje nurodyto persvarstymo metu pagal žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir atsižvelgdama į Sąjungos įsipareigojimą pereiti prie žiedinės ekonomikos, Komisija, remdamasi poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į Sąjungos žiedinės ekonomikos politikos tikslus ir iniciatyvas, persvarsto visą šią direktyvą ir ypač jos taikymo sritį ir tikslus. Komisija išnagrinėja galimybę nustatyti tikslus, skirtus konkretiems ištekliams, pirmiausia ypatingos svarbos žaliavoms. Prireikus kartu su persvarstymo ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)
Direktyva 2012/19/ES
16 a straipsnis (naujas)
1a)   Įterpiamas šis straipsnis:
„16a straipsnis
Perėjimo prie labiau žiedinės ekonomikos skatinimo priemonės
Siekdamos prisidėti prie šioje direktyvoje išdėstytų tikslų, valstybės narės naudojasi tinkamomis ekonominėmis priemonėmis ir imasi kitų priemonių, kad būtų skatinama taikyti atliekų hierarchiją. Šios priemonės gali apimti Direktyvos 2008/98/EB IVa priede nurodytas priemones.“

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0013/2017).


Atliekos ***I
PDF 1040kWORD 159k
2017 m. kovo 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (COM(2015)0595 – C8-0382/2015 – 2015/0275(COD))(1)
P8_TA(2017)0070A8-0034/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1)  šios direktyvos tikslas – nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, užkertant kelią žalingam atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikiui ar sumažinant jį, sumažinant bendrą išteklių naudojimo poveikį ir padidinant tokio naudojimo efektyvumą, taip pat užtikrinant, kad atliekos būtų vertinamos kaip ištekliai, siekiant prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo Europos Sąjungoje;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1a)  atsižvelgiant į Sąjungos priklausomybę nuo žaliavų importo ir spartų didelio gamtos išteklių skaičiaus mažėjimą per trumpą laikotarpį, svarbiausias iššūkis – susigrąžinti kuo daugiau išteklių Sąjungoje ir paskatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1b)  žiedinė ekonomika suteikia didelių galimybių vietos ekonomikai ir galimybę sukurti abipusiai naudingas sąlygas visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1c)  atliekų tvarkymas turėtų virsti tvariu medžiagų valdymu. Tam galimybę suteikia Direktyvos 2008/98/EB peržiūra;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1d)  siekiant sėkmingai pereiti prie žiedinės ekonomikos, būtina ne tik peržiūrėti ir visapusiškai įgyvendinti atliekų direktyvas, bet ir visapusiškai įgyvendinti komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“. Veiksmų planas taip pat turėtų padidinti žiedinės ekonomikos ir energetikos, klimato, žemės ūkio, pramonės ir mokslinių tyrimų politikos darnumą, nuoseklumą ir sinergiją;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1e)  2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“1a, kurioje jis ypač pabrėžė, kad reikia nustatyti privalomus atliekų mažinimo tikslus, parengti atliekų prevencijos priemones ir nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas apibrėžtis;
_______________
1a Priimti tekstai, P8_TA(2015)0266.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)   atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką bei gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą ir skatinti žiedinės ekonomikos kūrimą;
(1)   atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką bei gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir efektyvų gamtos išteklių naudojimą, propaguoti žiedinės ekonomikos principus, skatinti atsinaujinančių išteklių energetiką, didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti Sąjungos priklausomybę nuo žaliavų importo, suteikti naujų ekonominių galimybių ir užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą. Kad ekonomika taptų tikrai žiedinė, reikia imtis papildomų priemonių, susijusių su tvaria gamyba ir tvariu vartojimu, ypač daug dėmesio skiriant visam produktų gyvavimo ciklui, kad būtų išsaugomi ištekliai ir užtikrintas uždaras ciklas. Efektyvesnis išteklių naudojimas taip pat gerokai padidintų Sąjungos įmonių, viešojo sektoriaus institucijų ir vartotojų grynąsias santaupas ir sykiu padėtų sumažinti bendrą kasmet išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  dedant daugiau pastangų pereiti prie žiedinės ekonomikos, per metus būtų galima 2–4 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – tai aiški paskata investuoti į žiedinę ekonomiką. Padidinus efektyvumą ir sumažinus išteklių eikvojimą, padidėtų išteklių produktyvumas ir tai gali labai sumažinti tiek išteklių vartojimą, tiek išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl žiedinė ekonomika turėtų būti integrali klimato politikos dalis, nes, kaip pabrėžiama Tarptautinės išteklių darbo grupės ataskaitose, ji užtikrina sinergiją;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)  kadangi siekiant žiedinės ekonomikos derėtų atsižvelgti į aiškias 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos nuostatas, kuriomis raginama vystyti netoksiškų medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos galėtų būti naudojamos kaip pagrindinis patikimas Sąjungos žaliavų šaltinis;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB14 nustatyti atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad geriau atitiktų Sąjungos siekį kurti žiedinę ekonomiką;
(2)   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB14 nustatyti atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai turėtų būti padidinti, kad geriau atitiktų Sąjungos siekį pereiti prie efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos, imantis reikiamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad atliekos būtų laikomos naudingu šaltiniu;
__________________
__________________
14 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
14 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)   daug valstybių narių dar turi sukurti reikiamą atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Todėl būtina nustatyti ilgalaikius politikos tikslus, kurie padėtų nukreipti priemones ir investicijas, visų pirma neleisdami sukurti pernelyg didelių struktūrinių galutinių atliekų tvarkymo pajėgumų ir sulaikyti medžiagų, kurias galima perdirbti, atliekų hierarchijos apačioje;
(3)   daug valstybių narių dar turi sukurti reikiamą atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Todėl būtina nustatyti ilgalaikius politikos tikslus ir suteikti finansinę ir politinę paramą, kurie padėtų nukreipti priemones ir investicijas, visų pirma neleisdami sukurti pernelyg didelių struktūrinių galutinių atliekų tvarkymo pajėgumų ir sulaikyti medžiagų, kurias galima perdirbti, atliekų hierarchijos žemesniuose lygmenyse. Į tai atsižvelgiant ir norint šioje srityje pasiekti atitinkamus tikslus, būtina naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, kad būtų finansuojama atliekų tvarkymo infrastruktūros, reikalingos prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, plėtra. Taip pat itin svarbu, kad valstybės narės pagal šią direktyvą iš dalies pakeistų savo taikomas atliekų prevencijos programas ir atitinkamai pritaikytų savo investicijas;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)   komunalinės atliekos sudaro apie 7–10 proc. visų Sąjungoje susidarančių atliekų. Vis dėlto šis atliekų srautas yra vienas iš sudėtingesnių tvarkyti, o iš to, kaip jis tvarkomas, paprastai galima susidaryti gerą vaizdą apie visos šalyje taikomos atliekų tvarkymo sistemos kokybę. Komunalines atliekas tvarkyti itin sunku dėl to, kad jų sudėtis labai mišri, kad susidariusios atliekos yra labai arti piliečių ir yra viešai labai matomos. Todėl joms tvarkyti reikia labai sudėtingos atliekų tvarkymo sistemos, apimančios veiksmingą surinkimo sistemą, aktyvaus piliečių ir įmonių dalyvavimo, prie konkrečios atliekų sudėties pritaikytos infrastruktūros ir sudėtingos finansinės sistemos. Veiksmingas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas išplėtojusios šalys paprastai taip pat pasiekia geresnių bendrojo atliekų tvarkymo rezultatų;
(4)   komunalinės atliekos sudaro apie 7–10 proc. visų Sąjungoje susidarančių atliekų. Vis dėlto šis atliekų srautas yra vienas iš sudėtingesnių tvarkyti, o iš to, kaip jis tvarkomas, paprastai galima susidaryti gerą vaizdą apie visos šalyje taikomos atliekų tvarkymo sistemos kokybę. Komunalines atliekas tvarkyti itin sunku dėl to, kad jų sudėtis labai mišri, kad susidariusios atliekos yra labai arti piliečių, yra viešai labai matomos ir daro didelį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl joms tvarkyti reikia labai sudėtingos atliekų tvarkymo sistemos, apimančios veiksmingą surinkimo sistemą, veiksmingą rūšiavimo sistemą, tinkamą atliekų srauto atsekamumo sistemą, aktyvaus piliečių ir įmonių dalyvavimo, prie konkrečios atliekų sudėties pritaikytos infrastruktūros ir sudėtingos finansinės sistemos. Veiksmingas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas išplėtojusios šalys paprastai taip pat pasiekia geresnių bendrojo atliekų tvarkymo rezultatų, be kita ko, pasiekia perdirbimo tikslus. Vis dėlto vien tinkamo komunalinių atliekų tvarkymo nepakanka siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kurioje visų rūšių atliekos būtų laikomos ištekliais. Norint paskatinti tokį perėjimą, reikalingas viso gyvavimo ciklo požiūris į produktus ir atliekas;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  kaip parodė patirtis, sukurti žiedinę ekonomiką gali padėti ir viešosios, ir privačiosios sistemos, ir sprendimas naudoti tam tikrą sistemą ar jos nenaudoti dažnai priklauso nuo geografinių ir struktūrinių sąlygų. Pagal šioje direktyvoje išdėstytas taisykles galima naudoti abiejų tipų sistemas, todėl iš esmės savivaldybė atsako už komunalinių atliekų surinkimą ir už sistemą, pagal kurią tokias paslaugas užsakoma atlikti privatiems operatoriams. Atsakomybė už pageidaujamos sistemos pasirinkimą turėtų tekti valstybėms narėms;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)   į Direktyvą 2008/98/EB reikėtų įtraukti komunalinių atliekų, statybų ir griovimo atliekų, galutinio perdirbimo proceso ir užpildymo apibrėžtis siekiant paaiškinti, ką apima šios sąvokos;
(5)   į Direktyvą 2008/98/EB reikėtų įtraukti komunalinių atliekų, komercinės ir pramoninės veiklos atliekų, statybų ir griovimo atliekų, parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojo, organinio perdirbimo, galutinio perdirbimo proceso, užpildymo, rūšiavimo, šiukšlių ir maisto atliekų apibrėžtis siekiant paaiškinti, ką apima šios sąvokos;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  remdamasi valstybių narių pranešimais ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos pokyčiais, Komisija turėtų periodiškai peržiūrėti pagrindinių Direktyvos 2008/98/EB nuostatų aiškinimo gaires, kad būtų patobulintos, suderintos ir suvienodintos atliekų ir šalutinių produktų sąvokos visose valstybėse narėse;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)  reikėtų užtikrinti Direktyvos 2008/98/EB ir susijusių Sąjungos teisėkūros procedūra priimtų aktų, pvz., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB1a ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/20061b suderinamumą. Ypač reikėtų užtikrinti suderintą atliekų, atliekų hierarchijos ir šalutinių produktų apibrėžčių aiškinimą ir taikymą pagal šiuos teisėkūros procedūra priimtus aktus;
_________________
1a 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).
1b 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(5c)  tai, ar atliekos yra pavojingos ar nepavojingos, turėtų būti nustatoma pagal Komisijos sprendimą 2014/955/ES1a ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1357/20141b;
______________
1a 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas 2014/955/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2000/532/EB nuostatos dėl atliekų sąrašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (OL L 370, 2014 12 30, p. 44).
1b 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos Reglamentas (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurios direktyvas III priedas (OL L 365, 2014 12 19, p. 89).
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)   siekiant užtikrinti, kad perdirbimo tikslai būtų pagrįsti patikimais ir palyginamais duomenimis, taip pat kad būtų galima vykdyti veiksmingesnę pažangos, daromos siekiant tų tikslų, stebėseną, Direktyvos 2008/98/EB komunalinių atliekų apibrėžtis turėtų atitikti Europos statistikos biuro ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos statistikos tikslais naudojamą apibrėžtį, kuria remdamosi valstybės narės jau kelerius metus teikia duomenis. Šioje direktyvoje pateikta komunalinių atliekų apibrėžtis yra neutrali atliekų tvarkytojo statuso – privačiojo ar viešojo – atžvilgiu;
(6)   siekiant užtikrinti, kad perdirbimo tikslai būtų pagrįsti patikimais ir palyginamais duomenimis, taip pat kad būtų galima vykdyti veiksmingesnę pažangos, daromos siekiant tų tikslų, stebėseną, Direktyvos 2008/98/EB komunalinių atliekų apibrėžtis turėtų būti suderinta su Europos statistikos biuro ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos statistikos tikslais naudojama apibrėžtimi, kuria remdamosi valstybės narės jau kelerius metus teikia duomenis. Šioje direktyvoje pateikta komunalinių atliekų apibrėžtis yra neutrali atliekų tvarkytojo statuso – privačiojo ar viešojo – atžvilgiu;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)   valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, skatinančių taikyti atliekų hierarchiją, visų pirma sukurti finansines paskatas, skirtas šioje direktyvoje nustatytiems atliekų prevencijos ir perdirbimo tikslams pasiekti, pavyzdžiui, nustatyti atliekų šalinimo sąvartyne ir deginimo mokesčius, susimokėjimo už daiktų išmetimą sistemas, didesnės gamintojų atsakomybės sistemas ir paskatas veikti vietos valdžiai;
(7)   valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, skatinančių taikyti atliekų hierarchiją, visų pirma sukurti finansines, ekonomines ir reguliavimo paskatas, skirtas šioje direktyvoje nustatytiems atliekų prevencijos ir perdirbimo tikslams pasiekti, pavyzdžiui, nustatyti atliekų šalinimo sąvartyne ir deginimo mokesčius, susimokėjimo už daiktų išmetimą sistemas, didesnės gamintojų atsakomybės sistemas, sudaryti palankesnes sąlygas dovanoti maistą ir teikti paskatas veikti vietos valdžiai. Siekdamos prisidėti prie šioje direktyvoje išdėstytų tikslų, valstybės gali naudotis ekonominėmis priemonėmis arba tokiomis priemonėmis, kaip priemonės, nurodytos šios direktyvos priede pateikiamame orientaciniame sąraše. Valstybės narės taip pat turėtų imtis priemonių, kurios padėtų siekti aukštos rūšiuotų medžiagų kokybės;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  siekdamos palengvinti tinkamą atliekų hierarchijos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų taikyti priemones, kuriomis būtų skatinama kurti, gaminti ir pateikti rinkai tokius produktus, kurie yra daugkartinio naudojimo, techniškai patvarūs ir lengvai pataisomi, o tapę atliekomis ir paruošti pakartotinai naudoti, gali būti vėl pateikti rinkai. Nustatant tas priemones turėtų būti atsižvelgiama į produktų poveikį per visą jų gyvavimo ciklą ir į atliekų hierarchiją;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)   siekiant antrinių žaliavų rinkų dalyviams suteikti daugiau tikrumo dėl to, kokios medžiagos ar objektai laikytini atliekomis, o kokie – ne, taip pat siekiant, kad jiems būtų sudarytos vienodos sąlygos, svarbu nustatyti suderintas Sąjungos taisykles, reglamentuojančias, kada medžiagos ar objektai pripažįstami šalutiniais produktais ir kada atliekos, su kuriomis buvo atlikta naudojimo operacija, nebelaikomos atliekomis. Jei reikia užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą arba aukšto lygio aplinkos apsaugą Sąjungoje, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi išsamūs tokių suderintų sąlygų taikymo, taip pat ir konkrečiu tikslu, tam tikroms atliekoms kriterijai;
(8)   siekiant antrinių žaliavų rinkų dalyviams suteikti daugiau tikrumo dėl to, kokios medžiagos ar objektai laikytini atliekomis, o kokie – ne, taip pat siekiant, kad jiems būtų sudarytos vienodos sąlygos, svarbu nustatyti aiškias taisykles, reglamentuojančias, kada medžiagos ar objektai pripažįstami šalutiniais produktais ir kada atliekos, su kuriomis buvo atlikta naudojimo operacija, nebelaikomos atliekomis;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  kad būtų užtikrintas sklandus vidaus rinkos veikimas, medžiaga ar objektas, gaunami per gamybos procesą, kurio svarbiausias tikslas nėra tos medžiagos ar objekto gamyba, paprastai turėtų būti laikomi šalutiniais produktais, jeigu laikomasi tam tikrų suderintų taisyklių ir užtikrinama aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga visoje Sąjungoje. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti išsamius šalutinių produktų statuso taikymo kriterijus teikiant pirmenybę esamai ir atkartojamai pramonės ir žemės ūkio simbiozės praktikai. Jeigu nėra tokių kriterijų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tik kiekvienu atskiru atveju nustatyti išsamius šalutinių produktų statuso taikymo kriterijus;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b)  kad būtų užtikrintas sklandus vidaus rinkos veikimas ir aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga visoje Sąjungoje, Komisijai paprastai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytos suderintos nuostatos, susijusios su tam tikrų rūšių atliekų nebelaikymu atliekomis. Turėtų būti apsvarstyta galimybė nustatyti specialius nebelaikymo atliekomis kriterijus bent jau užpildams, popieriui, stiklui, metalui, padangoms ir tekstilės gaminiams. Kai Sąjungos lygmeniu nenustatyti kriterijai, valstybės narės turėtų turėti galimybę nacionaliniu lygmeniu nustatyti išsamius nebelaikymo atliekomis kriterijus tam tikroms atliekoms, laikydamosi Sąjungos lygmeniu nustatytų taisyklių. Kai tokie išsamūs kriterijai nenustatyti ir nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atliekos, su kuriomis atlikta naudojimo operacija, nebebūtų laikomos atliekomis, jeigu tai atitinka Sąjungos lygmens taisykles –atitiktį kompetentingos nacionalinės institucijos tikrina kiekvienu atskiru atveju. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą ir nustatyti bendruosius reikalavimus, kurių valstybės narės privalo laikytis, kai priima techninius reglamentus pagal 6 straipsnį;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(8c)  kai perdirbta medžiaga, kuriai taikomas nebelaikymo atliekomis statusas, pakartotinai patenka į ekonomikos ciklą todėl, kad pagal specialius nebelaikymo atliekomis kriterijus ji nebelaikoma atliekomis arba yra įtraukiama į naujo produkto sudėtį, ji turi visiškai atitikti Sąjungos chemines medžiagas reglamentuojančius teisės aktus;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(8d)  pereinant prie žiedinės ekonomikos reikėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninėmis inovacijomis. Tuo tikslu reikėtų sukurti tokias elektronines priemones, kaip internetinė platforma, skirta prekiauti atliekomis kaip naujais ištekliais, siekiant palengvinti prekybos operacijas ir sumažinti veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, taip stiprinant pramoninę simbiozę;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(8e)  šioje direktyvoje nustačius didesnę gamintojo atsakomybę, siekiama skatinti kurti ir gaminti prekes taip, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į efektyvų išteklių naudojimą per visą produktų gyvavimo ciklą, įskaitant jų remontą, pakartotinį naudojimą, išardymą ir perdirbimą, nedarant kliūčių laisvam prekių judėjimui vidaus rinkoje. Didesnė gamintojų atsakomybė yra atskiras įpareigojimas gamintojams, kurie turėtų būti atskaitingi už jų rinkai pateikiamų produktų gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymą. Vis dėlto gamintojams turėtų būti leidžiama atsakomybę prisiimti individualiai arba kolektyviai. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos didesnės gamintojų atsakomybės sistemos, taikomos bent pakuotėms, elektros ir elektroninei įrangai, baterijoms ir akumuliatoriams, taip pat eksploatuoti netinkamoms transporto priemonėms;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(8f)  didesnės gamintojo atsakomybės sistemas derėtų suprasti kaip valstybių narių nustatytų taisyklių rinkinį, siekiant užtikrinti, kad produktų gamintojai prisiimtų finansinę ir (arba) su veikla susijusią atsakomybę už vartotojų nebenaudojamo produkto gyvavimo ciklo valdymą. Tos taisyklės turėtų leisti gamintojams atsakomybę prisiimti individualiai arba kolektyviai;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)   didesnės gamintojo atsakomybės sistemos yra labai svarbi veiksmingo atliekų tvarkymo dalis, bet jų veiksmingumas ir rezultatai valstybėse narėse labai skiriasi. Todėl būtina nustatyti būtiniausius reikalavimus, kuriuos turi atitikti didesnės gamintojo atsakomybės sistemos. Tokiais reikalavimais turėtų būti sumažinamos sąnaudos ir padidinamas veiksmingumas, taip pat užtikrinamos vienodos sąlygos, be kita ko ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir šalinamos sklandaus vidaus rinkos veikimo kliūtys. Jie taip pat turėtų padėti į produktų kainas įtraukti gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo sąnaudas ir skatinti gamintojus kuriant produktus labiau atsižvelgti į tinkamumą perdirbti ir pakartotinai naudoti. Reikalavimai turėtų būti taikomi tiek naujoms, tiek jau esamoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms. Tačiau esamoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms bus reikalingas pereinamasis laikotarpis struktūroms ir procedūroms pritaikyti prie naujų reikalavimų;
(9)   didesnės gamintojo atsakomybės sistemos yra labai svarbi veiksmingo atliekų tvarkymo dalis, bet jų veiksmingumas ir rezultatai valstybėse narėse labai skiriasi. Todėl būtina nustatyti būtiniausius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiek individualiai, tiek kolektyviai prisiimamos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos. Būtina atskirti visoms sistemoms taikomus būtiniausius reikalavimus ir tik kolektyvinės atsakomybės sistemoms taikomus būtiniausius reikalavimus. Vis dėlto, visais tokiais reikalavimais turėtų būti sumažinamos sąnaudos ir padidinamas veiksmingumas, taikant priemones, kuriomis, pavyzdžiui, supaprastinamas geresnis atskiro rinkimo ir rūšiavimo įgyvendinimas, užtikrinamas kokybiškesnis perdirbimas, padedama ekonomiškiau užsitikrinti prieigą prie antrinių žaliavų, taip pat užtikrinamos vienodos sąlygos, be kita ko, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat e. prekybos įmonėms, ir šalinamos sklandaus vidaus rinkos veikimo kliūtys. Tie reikalavimai taip pat turėtų padėti į produktų kainas įtraukti gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo sąnaudas ir skatinti gamintojus plėtoti pažangius verslo modelius ir, kuriant produktus, atsižvelgti į atliekų hierarchiją, didinant patvarumą, tinkamumą perdirbti ir pakartotinai naudoti ir galimybes juos pataisyti. Jie turėtų skatinti palaipsniui pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje, jeigu esama tinkamų, ekonominiu ir technologiniu požiūriu perspektyvių kitų medžiagų ar technologijų. Nepriklausomos valdžios institucijos turėtų prižiūrėti būtiniausių didesnės gamintojų atsakomybės reikalavimų įgyvendinimą ir jis neturėtų užkrauti jokios neproporcingos finansinės ar administracinės naštos viešojo sektoriaus institucijoms, ekonominės veiklos vykdytojams ir vartotojams. Reikalavimai turėtų būti taikomi tiek naujoms, tiek jau esamoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms. Tačiau esamoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms bus reikalingas pereinamasis laikotarpis struktūroms ir procedūroms pritaikyti prie naujų reikalavimų;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  šios direktyvos nuostatos dėl didesnės gamintojo atsakomybės turėtų būti taikomos nedarant poveikio kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytų nuostatų dėl didesnės gamintojo atsakomybės, visų pirma tų, kurios apima specifinius atliekų srautus, taikymui;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(9b)  Komisija turėtų nedelsdama priimti gamintojų įnašų į didesnės gamintojo atsakomybės sistemas moduliavimo gaires, kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti šią direktyvą, siekiant skatinti vidaus rinką veikti. Siekiant užtikrinti darną vidaus rinkoje, Komisija taip pat turėtų galėti deleguotaisiais aktais tuo tikslu nustatyti suderintus kriterijus;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(9c)  nustačiusios sistemas, kuriomis įgyvendinama kolektyvinė didesnė gamintojo atsakomybė, valstybės narės turėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama apsisaugoti nuo rangovų ir didesnės gamintojo atsakomybės organizacijų interesų konfliktų;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)   atliekų prevencija – veiksmingiausias būdas efektyviau naudoti išteklius ir sumažinti atliekų poveikį aplinkai. Todėl svarbu, kad valstybės narės imtųsi tinkamų atliekų susidarymo prevencijos priemonių ir stebėtų bei vertintų tokių priemonių įgyvendinimo pažangą. Siekiant užtikrinti, kad bendra atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo pažanga būtų matuojama vienodai, reikėtų nustatyti bendrus rodiklius;
(10)   atliekų prevencija – veiksmingiausias būdas efektyviau naudoti išteklius, sumažinti atliekų poveikį aplinkai, skatinti tvarių, perdirbamų, pakartotinai naudojamų ir kokybiškų medžiagų naudojimą ir mažinti priklausomybę nuo vis retesnių žaliavų importo. Šiuo atžvilgiu yra svarbu plėtoti novatoriškus verslo modelius. Todėl svarbu, kad valstybės narės nustatytų prevencijos tikslinius rodiklius, imtųsi tinkamų atliekų susidarymo ir šiukšlinimo prevencijos priemonių, įskaitant ekonomines priemones ir kitas priemones, kuriomis būtų palaipsniui pakeičiamos, jeigu esama tinkamų, ekonominiu ir technologiniu požiūriu perspektyvių kitų medžiagų ar technologijų, Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje apibrėžtos labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, kovojama su suplanuotu nusidėvėjimu, skatinamas pakartotinis naudojimas, teikiant geresnę informaciją apie produktą skatinamas vartotojų įgalėjimas ir skatinamos informacijos apie atliekų prevenciją kampanijos. Valstybės narės taip pat turėtų stebėti bei vertinti tokių priemonių įgyvendinimo pažangą, taip pat atliekų susidarymo mažinimo pažangą, ir siekti jį atsieti nuo ekonomikos augimo. Siekiant užtikrinti, kad padaryta bendra atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo pažanga būtų matuojama vienodai, reikėtų nustatyti bendrus rodiklius ir metodikas;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  skatinant tvarią gamybą ir tvarų vartojimą galima svariai prisidėti prie atliekų prevencijos. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, siekdamos didinti vartotojų informuotumą apie tai, ir juos raginti labiau stengtis efektyviau naudoti išteklius;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b)  vykdant atliekų prevenciją ir pradiniame pirminio atliekų rūšiavimo etape svarbiausias vaidmuo tenka pirminiam atliekų gamintojui;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  siekiant sumažinti maisto atliekų kiekį ir vykdyti maisto atliekų prevenciją visoje tiekimo grandinėje, reikėtų sukurti maisto atliekų hierarchiją, kaip nustatyta 4a straipsnyje;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)   valstybės narės turėtų imtis priemonių maisto atliekų prevencijai skatinti, laikydamosi 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės ir ypač joje iškelto tikslo iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama kovoti su maisto švaistymu pirminės gamybos, apdorojimo ir perdirbimo, mažmeninės prekybos ir kitokio maisto skirstymo etapuose, taip pat restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose. Atsižvelgdamos į maisto atliekų prevencijos ekonominį ir aplinkai daromą poveikį, valstybės narės turėtų nustatyti specialias maisto atliekų prevencijos priemones ir matuoti maisto atliekų kiekio mažinimo pažangą. Siekiant palengvinti gerosios patirties mainus ES – tiek tarp valstybių narių, tiek tarp maisto ūkio subjektų – turėtų būti nustatytos vienodos tokio matavimo metodikos. Ataskaitos apie maisto atliekų kiekius turėtų būti teikiamos kas dvejus metus;
(12)   valstybės narės turėtų imtis priemonių maisto atliekų prevencijai ir mažinimui skatinti, laikydamosi 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės ir ypač joje iškelto tikslo iki 2030 m. 50 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama kovoti su maisto švaistymu, mažinti bendrą susidarančių maisto atliekų kiekį ir mažinti maisto nuostolius visoje tiekimo grandinėje, įskaitant pirminę gamybą, transportavimą ir sandėliavimą. Atsižvelgdamos į maisto atliekų prevencijos ekonominį, socialinį ir aplinkai daromą poveikį, valstybės narės turėtų nustatyti specialias maisto atliekų prevencijos priemones, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas, per kurias būtų parodoma, kaip išvengti maisto švaistymo, vykdant atliekų prevencijos programas. Taikydamos tokias priemones, valstybės narės turėtų siekti visos Sąjungos tikslo iki 2025 m. 30 proc. ir iki 2030 m. 50 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį. Valstybės narės taip pat turėtų matuoti pažangą, padarytą mažinant maisto atliekų kiekį ir maisto nuostolius. Siekiant išmatuoti šią pažangą ir palengvinti gerosios patirties mainus ES – tiek tarp valstybių narių, tiek tarp maisto ūkio subjektų – turėtų būti nustatyta bendra tokio matavimo metodika. Ataskaitos apie maisto atliekų kiekius turėtų būti teikiamos kasmet;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  siekdamos užkirsti kelią maisto švaistymui, valstybės narės turėtų taikyti paskatas surinkti mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigose neparduotus maisto produktus, kad jie būtų paskirstyti labdaros organizacijoms. Siekiant mažinti maisto švaistymą, taip pat turėtų būti didinamas vartotojų informuotumas apie tai, ką reiškia „tinka vartoti iki“ data;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)   pramoninės atliekos, tam tikros komercinių ir gavybos atliekų dalys labai įvairuoja sudėtimi ir kiekiu ir labai skiriasi priklausomai nuo ekonominės konkrečios valstybės narės struktūros, pramonės arba komercinio sektoriaus, kuriame susidaro atliekos, struktūros arba komercinės veiklos intensyvumo tam tikroje geografinėje srityje. Todėl daugumai pramoninių ir gavybos atliekų tinka taikyti sektorinį metodą naudojant geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus arba panašius dokumentus, kuriuose nagrinėjami konkretūs klausimai, susiję su konkrečios rūšies atliekų tvarkymu. Vis dėlto pramoninių ir komercinių pakuočių atliekoms ir toliau turėtų būti taikomi Direktyvos 94/62/EB ir Direktyvos 2008/98/EB reikalavimai, įskaitant atitinkamus jų patobulinimus;
(13)   pramoninės atliekos, tam tikros komercinių ir gavybos atliekų dalys labai įvairuoja sudėtimi ir kiekiu ir labai skiriasi priklausomai nuo ekonominės konkrečios valstybės narės struktūros, pramonės arba komercinio sektoriaus, kuriame susidaro atliekos, struktūros arba komercinės veiklos intensyvumo tam tikroje geografinėje srityje. Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, daugumai pramoninių ir gavybos atliekų tinka kol kas taikyti sektorinį metodą naudojant geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus arba panašius dokumentus, kuriuose nagrinėjami konkretūs klausimai, susiję su konkrečios rūšies atliekų tvarkymu. Kadangi pramoninės ir komercinės veiklos atliekoms taikomi Direktyvos 94/62/EB ir Direktyvos 2008/98/EB reikalavimai, Komisija turėtų svarstyti galimybę iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatyti komercinės veiklos atliekų ir nepavojingų pramoninės veiklos atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 ir 2030 m.;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  Komisija turėtų aktyviai skatinti bendras naudojimo platformas kaip žiedinės ekonomikos verslo modelį. Ji turėtų labiau integruoti ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir dalijimosi ekonomikos gaires ir išnagrinėti visas priemones, kuriomis būtų galima tai skatinti;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)  pereinant prie žiedinės ekonomikos reikia siekti įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, visų pirma atsižvelgiant į tikslus, susijusius su aplinkos apsauga, perėjimu prie švarių energijos šaltinių, darniu teritorijų vystymusi ir užimtumo didinimu valstybėse narėse. Žiedinės ekonomikos vystymas turėtų atitinkamai skatinti tokių subjektų, kaip antai mažosios ir vidutinės įmonės, socialinės ekonomikos įmonės, ne pelno subjektai ir regioninio ar vietos lygmens atliekų tvarkymo veiklos vykdytojai, kad būtų pagerintas bendras jų valdymas, sudarytos sąlygos procesų ir produktų inovacijoms ir plėtojamas užimtumas atitinkamose vietovėse;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)   komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai turėtų būti padidinti siekiant, kad nauda aplinkai ir ekonominė bei socialinė nauda būtų apčiuopiama;
(14)   komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai turėtų būti padidinti bent iki 60 proc., kalbant apie 2025 m. tikslą, ir bent iki 70 proc., kalbant apie 2030 m. tikslą, siekiant, kad nauda aplinkai ir ekonominė bei socialinė nauda būtų apčiuopiama ir kad būtų sparčiau pereinama prie žiedinės ekonomikos;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  valstybės narės turėtų skatinti diegti sistemas, kuriomis propaguojama pakartotinio naudojimo veikla ir produktų naudojimo trukmės ilginimas, jeigu nekyla pavojaus produktų kokybei ir saugai. Tokios sistemos visų pirma turėtų būti diegiamos elektros ir elektroninei įrangai, tekstilės gaminiams, baldams, statybinėms medžiagoms, padangoms ir, kaip nurodyta Direktyvos 94/62/EB 5 straipsnyje, pakuotėms;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b)  siekiant skatinti pakartotinį naudojimą, valstybės narės turėtų galėti nustatyti kiekybinius tikslus ir turėtų imtis reikiamų priemonių gamintojų atžvilgiu, kad pakartotinio naudojimo veiklos vykdytojai galėtų lengvai gauti instrukcijų vadovus, atsarginių dalių ir techninę informaciją, kurių reikia siekiant pakartotinai panaudoti produktus;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(14c)  reikia pripažinti ir konsoliduoti socialinės ekonomikos įmonių vaidmenį pakartotinio naudojimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui sektoriuose. Valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad būtų skatinamas socialinės ekonomikos įmonių vaidmuo šiame sektoriuje, įskaitant, kai tikslinga, ekonomines priemones, viešuosius pirkimus, geresnes sąlygas naudotis atliekų rinkimo punktais ir bet kokias kitas atitinkamas ekonomines ar reguliavimo paskatas. Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu sukurta nauja reglamentavimo sistema privalo užtikrinti suinteresuotųjų subjektų gebėjimą tęsti savo darbą pakartotinio naudojimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui sektoriuje;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(14d)  perėjimas prie žiedinės ekonomikos turi įvairių teigiamų aspektų, tiek ekonominių (žaliavų šaltinių panaudojimo optimizavimas), aplinkosauginių (aplinkos apsauga ir taršos atliekomis mažinimas), tiek socialinių (socialiniu požiūriu įtraukių darbo vietų kūrimo galimybės ir socialinių ryšių plėtotė). Žiedinė ekonomika atitinka socialinės ir solidarumo ekonomikos etinius principus ir jos įgyvendinimas visų pirma būtų naudingas aplinkai ir socialiniu požiūriu;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(14e)  socialinės ir solidarumo ekonomikos subjektai, vykdydami savo veiklą, be kita ko, rengdami medžiagas pakartotiniam naudojimui ir patys jas pakartotinai naudodami, turėtų padėti propaguoti socialinę ir solidarumo ekonomiką. Reikėtų imtis veiksmų, siekiant užtikrinti tokios veiklos pastovumą Sąjungoje;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)   progresyviai didinant esamus komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus turėtų būti užtikrinta, kad ekonomiškai vertingos atliekos būtų pakartotinai naudojamos ir veiksmingai perdirbamos ir kad atliekose randamos vertingos medžiagos būtų sugrąžinamos į Europos ekonomiką, taip įgyvendinant Žaliavų iniciatyvą17 ir kuriant žiedinę ekonomiką;
(15)   progresyviai didinant esamus komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus turėtų būti užtikrinta, kad ekonomiškai vertingos atliekos būtų veiksmingai pakartotinai naudojamos ir perdirbamos, sykiu užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, ir kad atliekose randamos vertingos medžiagos būtų sugrąžinamos į Europos ekonomiką, taip įgyvendinant Žaliavų iniciatyvą17 ir kuriant žiedinę ekonomiką;
__________________
__________________
17 COM(2008)0699 ir COM(2014)0297.
17 COM(2008)0699 ir COM(2014)0297.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)   valstybėse narėse atliekų tvarkymo efektyvumas labai skiriasi, tai ypač pasakytina apie komunalinių atliekų perdirbimą. Siekiant atsižvelgti į tuos skirtumus, toms valstybėms narėms, kurios, Eurostato duomenimis, 2013 m. perdirbo mažiau kaip 20 proc. savo komunalinių atliekų, reikėtų suteikti papildomai laiko 2025 m. ir 2030 m. komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslams įgyvendinti. Sprendžiant pagal vidutinius metinius pastarųjų penkiolikos metų efektyvumo rodiklius valstybėse narėse, kad pasiektų tuos tikslus, minėtos valstybės narės savo atliekų perdirbimo pajėgumą turėtų padidinti tiek, kad jis būtų gerokai aukštesnis už ankstesnių metų vidurkius. Siekiant užtikrinti, kad būtų daroma tolydi tikslų įgyvendinimo pažanga ir laiku panaikinamos įgyvendinimo spragos, valstybės narės, kurioms suteikta daugiau laiko, turėtų pasiekti tarpinius tikslus ir parengti įgyvendinimo planus;
(16)   valstybėse narėse atliekų tvarkymo efektyvumas labai skiriasi, tai ypač pasakytina apie komunalinių atliekų perdirbimą. Siekiant atsižvelgti į tuos skirtumus, toms valstybėms narėms, kurios, Eurostato duomenimis, 2013 m. perdirbo mažiau kaip 20 proc. savo komunalinių atliekų ir nėra laikomos valstybėmis, kuriose esama rizikos iki 2025 m. nepasiekti bent 50 proc. jų komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslo, reikėtų suteikti papildomai laiko 2025 m. komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslams įgyvendinti. Toms pačioms valstybėms narėms taip pat galėtų būti suteikta papildomai laiko 2030 m. parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslams pasiekti, jeigu jos nėra laikomos valstybėmis, kuriose esama rizikos iki 2030 m. nepasiekti bent 60 proc. jų komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslo. Sprendžiant pagal vidutinius metinius pastarųjų penkiolikos metų efektyvumo rodiklius valstybėse narėse, kad pasiektų tuos tikslus, minėtos valstybės narės savo atliekų perdirbimo pajėgumą turėtų padidinti tiek, kad jis būtų gerokai aukštesnis už ankstesnių metų vidurkius. Siekiant užtikrinti, kad būtų daroma tolydi tikslų įgyvendinimo pažanga ir laiku panaikinamos įgyvendinimo spragos, valstybės narės, kurioms suteikta daugiau laiko, turėtų pasiekti tarpinius tikslus ir parengti įgyvendinimo planus, kurių efektyvumą turėtų vertinti Komisija, remdamasi nustatytais kriterijais;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  siekiant užtikrinti aukštos kokybės antrinių žaliavų panaudojimą, galutinio perdirbimo proceso rezultatas turėtų atitikti kokybės standartus. Todėl Komisija turėtų paprašyti Europos standartizacijos organizacijų parengti į galutinio perdirbimo etapą patenkančių atliekų medžiagų ir antrinių žaliavų standartus, ypač plastikui skirtus standartus, pagrįstus gerąja gamybos patirtimi rinkoje;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)   siekiant užtikrinti, kad renkami duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui būtų patikimi, labai svarbu nustatyti bendras ataskaitų teikimo taisykles. Taip pat svarbu nustatyti tikslesnes taisykles, kaip valstybės narės turėtų pranešti, kas faktiškai perdirbama ir gali būti užskaityta siekiant perdirbimo tikslų. Šiuo tikslu pagal bendrą taisyklę perdirbimo tikslų įgyvendinimo ataskaitos turi būti grindžiamos į galutinio perdirbimo procesą perduodamais atliekų kiekiais. Siekiant sumažinti administracinę naštą, laikantis griežtų sąlygų reikėtų leisti valstybėms narėms perdirbimo ataskaitas teikti remiantis rūšiavimo įrenginių išeiga. Ataskaitose nurodant perdirbtų atliekų svorį jis neturėtų būti sumažinamas dėl medžiagų svorio sumažėjimo, kuris būdingas jas fiziškai ir (arba) chemiškai transformuojant galutinio perdirbimo procese;
(17)   siekiant užtikrinti, kad renkami duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui būtų patikimi, labai svarbu nustatyti bendras ataskaitų teikimo taisykles, atsižvelgiant į tai, kad reikia vengti nustatyti pernelyg didelę administracinę naštą smulkiems ir vidutinio dydžio veiklos vykdytojams užkraunančias taisykles. Taip pat svarbu nustatyti tikslesnes taisykles, kaip valstybės narės turėtų pranešti, kas faktiškai perdirbama ir gali būti užskaityta siekiant perdirbimo tikslų. Perdirbtų komunalinių atliekų kiekio apskaičiavimas turėtų būti grindžiamas vienu suderintu metodu, kuris padės apsisaugoti nuo to, kad valstybės narės apie išmestas atliekas praneš kaip apie perdirbtas atliekas. To siekiant, perdirbimo tikslų įgyvendinimo ataskaitos turi būti grindžiamos į galutinio perdirbimo procesą perduodamais atliekų kiekiais. Ataskaitose nurodant perdirbtų atliekų svorį jis neturėtų būti sumažinamas dėl medžiagų svorio sumažėjimo, kuris būdingas jas fiziškai ir (arba) chemiškai transformuojant galutinio perdirbimo procese;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)   skaičiuodamos, ar parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai pasiekti, valstybės narės turėtų galėti įskaičiuoti produktus ir sudedamąsias dalis, kuriuos pakartotiniam naudojimui parengė pripažinti pakartotinio naudojimo veiklos vykdytojai ir kurie parengti taikant užstato ir supirkimo sistemas, taip pat metalus, perdirbtus kartu vykdant deginimą. Siekdama užtikrinti, kad šie duomenys būtų skaičiuojami vienodai, Komisija priims išsamias taisykles dėl pripažintų parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojų ir užstato ir supirkimo sistemų nustatymo, dėl perdirbtų metalų kokybės kriterijų ir dėl duomenų rinkimo, tikrinimo ir pateikimo;
(18)   siekdama užtikrinti, kad duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimą būtų skaičiuojami vienodai, Komisija turėtų priimti išsamias taisykles dėl pripažintų parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojų, užstato surinkimo ir grąžinimo sistemų ir galutinio perdirbimo veiklos vykdytojų nustatymo, įskaitant konkrečias taisykles dėl duomenų rinkimo, atsekamumo, patikrinimo ir pateikimo, taip pat dėl perdirbtų metalų, kurie perdirbti vykdant deginimo ar bendro atliekų deginimo veiklą, kokybės kriterijų. Kad būtų apskaičiuota, ar pasiekti parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai, priėmus suderintą skaičiavimo metodą, valstybės narės turėtų galėti atsižvelgti į metalų perdirbimą, kuris atliekamas vykdant deginimo ar bendro atliekų deginimo veiklą, tokią kaip energijos gavyba iš atliekų;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 konstatuojamoji dalis
(20)   siekiant didinti valstybėse narėse pakartotinai naudoti parengiamų ir perdirbamų atliekų kiekį, labai svarbu, kad būtų laikomasi prievolės įdiegti atskiras popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo surinkimo sistemas. Be to, atskirai turėtų būti renkamos biologinės atliekos, kad būtų galima daugiau jų parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti ir kad jos neužterštų kitų sausų perdirbamų medžiagų;
(20)   siekiant didinti valstybėse narėse pakartotinai naudoti parengiamų ir perdirbamų atliekų kiekį, labai svarbu, kad būtų laikomasi prievolės įdiegti atskiras popieriaus, metalo, plastiko, stiklo, tekstilės gaminių ir biologinių atliekų surinkimo sistemas. Be to, biologinės atliekos turėtų būti renkamos ir perdirbamos atskirai, kad būtų galima daugiau jų parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti, kad jos neužterštų kitų sausų perdirbamų medžiagų, kad jos nebūtų deginamos ir šalinamos sąvartynuose. Be to, turėtų būti skatinami ir intensyviau vykdomi galimų kitų srautų ir naujų medžiagų surinkimo ir perdirbimo sistemų moksliniai tyrimai;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)  bioekonomika atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant žaliavų prieinamumą Sąjungoje. Efektyvesnis komunalinių atliekų naudojimas galėtų sukurti svarbią paskatą plėtoti bioekonomikos tiekimo grandinę. Visų pirma tvariai tvarkant biologines atliekas, iškastinio kuro žaliavas galima pakeisti atsinaujinančiaisiais medžiagų ir žaliavų gamybos ištekliais;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(20b)  siekiant išvengti tokio atliekų tvarkymo, kurį vykdant ištekliai lieka žemuosiuose atliekų hierarchijos lygmenyse, siekiant sudaryti sąlygas aukštos kokybės perdirbimui ir siekiant paskatinti naudoti kokybiškas antrines žaliavas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad biologinės atliekos būtų surenkamos atskirai ir perdirbamos organinio perdirbimo būdu, atitinkančiu aukšto lygio aplinkosaugos standartus ir užtikrinančiu tam tikrus aukštos kokybės standartus atitinkančius rezultatus;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(20c)  nors atliekos yra renkamos atskirai, daugybė perdirbamų medžiagų vis dar atsiduria mišriose atliekose. Taikant kokybiško rūšiavimo metodus, visų pirma optinį rūšiavimą, dideli medžiagų kiekiai gali būti atskirti nuo galutinių atliekų ir atitinkamai perdirbti arba pertvarkyti į antrines žaliavas. Todėl valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad būtų užtikrinta, jog net ir atskirai nerenkamos atliekos būtų rūšiuojamos;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(20d)  kad būtų užkirstas kelias komunalinių atliekų taršai pavojingomis medžiagomis, dėl kurios galėtų sumažėti perdirbimo kokybė ir taip būtų trukdoma panaudoti antrines žaliavas, valstybės narės turėtų sukurti atskiro pavojingų atliekų surinkimo iš namų ūkių sistemas;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis
(21)   netinkamas pavojingų atliekų tvarkymas vis dar yra problema Sąjungoje, be to, trūksta kai kurių duomenų apie šių atliekų tvarkymą. Todėl būtina gerinti duomenų registravimo ir atsekamumo mechanizmus, valstybėse narėse sukuriant elektroninius pavojingų atliekų registrus. Prireikus elektroniniai duomenys galėtų būti renkami ir apie kitų tipų atliekas, kad įmonėms ir administravimo įstaigoms būtų lengviau registruoti duomenis ir kad pagerėtų atliekų srautų Sąjungoje stebėsena;
(21)   netinkamas pavojingų atliekų tvarkymas vis dar yra problema Sąjungoje, be to, trūksta kai kurių duomenų apie šių atliekų tvarkymą. Todėl būtina gerinti duomenų registravimo ir atsekamumo mechanizmus, valstybėse narėse sukuriant elektroninius pavojingų atliekų registrus. Elektroniniai duomenys galėtų būti renkami ir apie kitų tipų atliekas, kad įmonėms ir administravimo įstaigoms būtų lengviau registruoti duomenis ir kad pagerėtų atliekų srautų Sąjungoje stebėsena;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  atskiras alyvų atliekų surinkimas ir regeneravimas duoda didelę ekonominę ir aplinkosauginę naudą, taip pat apsirūpinimo saugumo požiūriu. Derėtų sukurti atskiro alyvų atliekų surinkimo sistemas ir nustatyti jų regeneravimo tikslus;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 konstatuojamoji dalis
(22)   šioje direktyvoje nustatomi ilgalaikiai Sąjungos atliekų tvarkymo tikslai ir ūkio subjektams bei valstybėms narėms aiškiai parodoma, į kurias sritis turi būti investuojama, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai. Rengdamos nacionalinę atliekų tvarkymo strategiją ir planuodamos investicijas į atliekų tvarkymo infrastruktūrą, valstybės narės turėtų tinkamai naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad paskatintų atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą pagal atliekų hierarchiją;
(22)   šioje direktyvoje nustatomi ilgalaikiai Sąjungos atliekų tvarkymo tikslai ir ūkio subjektams bei valstybėms narėms aiškiai parodoma, į kurias sritis turi būti investuojama, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai. Rengdamos nacionalinę atliekų tvarkymo strategiją ir planuodamos investicijas į atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir žiedinę ekonomiką, valstybės narės turėtų tinkamai naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad paskatintų pirmiausia atliekų prevenciją ir pakartotinį naudojimą, o toliau ir perdirbimą, pagal atliekų hierarchiją. Komisija turėtų leisti, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, naudotis programa „Horizontas 2020“ ir Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad būtų sukurta veiksminga finansinė programa, padedanti vietos valdžios institucijoms įgyvendinti šios direktyvos reikalavimus ir finansuoti novatoriškų technologijų diegimą ir novatorišką atliekų tvarkymą;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 konstatuojamoji dalis
(23)   tam tikros žaliavos yra ypatingai svarbios Sąjungos ekonomikai, o jų tiekimas siejamas su didele rizika. Siekdamos užtikrinti aprūpinimą tomis žaliavomis, remdamosi Žaliavų iniciatyva ir laikydamosi Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje tikslų ir užduočių, valstybės narės, atsižvelgdamos į ekonomines ir technologines galimybes, taip pat į naudą aplinkai, turėtų imtis priemonių kuo geresniam atliekų, kuriose yra daug svarbiausių žaliavų, tvarkymui laikantis atliekų hierarchijos užtikrinti. Komisija yra sudariusi svarbiausių Sąjungos žaliavų sąrašą18 ir reguliariai jį peržiūri;
(23)   tam tikros žaliavos yra ypatingai svarbios Sąjungos ekonomikai, o jų tiekimas siejamas su didele rizika. Siekdamos užtikrinti aprūpinimą tomis žaliavomis, remdamosi Žaliavų iniciatyva ir laikydamosi Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje tikslų ir užduočių, valstybės narės, atsižvelgdamos į ekonomines ir technologines galimybes, taip pat į naudą aplinkai ir sveikatai, turėtų imtis priemonių siekdamos skatinti pakartotinai naudoti produktus ir perdirbti atliekas, kuriuose yra daug labai svarbių žaliavų, ir užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos efektyviai. Komisija yra sudariusi svarbiausių Sąjungos žaliavų sąrašą18 ir reguliariai jį peržiūri;
__________________
__________________
18 COM(2014)0297.
18 COM(2014)0297.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 konstatuojamoji dalis
(24)   tam, kad būtų dar veiksmingiau įgyvendinama Žaliavų iniciatyva, valstybės narės turėtų skatinti produktus, kurie yra pagrindiniai žaliavų šaltiniai, naudoti pakartotinai. Jos taip pat į savo nacionalinius atliekų tvarkymo planus turėtų įtraukti atitinkamas priemones dėl atliekų, kuriose yra dideli tokių žaliavų kiekiai, surinkimo ir naudojimo. Priemonės turėtų būti įtrauktos į atliekų tvarkymo planus juos pirmą kartą po šios direktyvos įsigaliojimo atnaujinant. Komisija pateiks informacijos apie atitinkamas produktų grupes ir atliekų srautus ES lygmeniu. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės negali imtis priemonių dėl kitų žaliavų, kurias jos laiko svarbiomis savo nacionalinei ekonomikai;
(24)   tam, kad būtų dar veiksmingiau įgyvendinama Žaliavų iniciatyva, valstybės narės taip pat į savo nacionalinius atliekų tvarkymo planus turėtų įtraukti atitinkamas priemones dėl atliekų, kuriose yra dideli tokių žaliavų kiekiai, surinkimo, rūšiavimo ir naudojimo. Priemonės turėtų būti įtrauktos į atliekų tvarkymo planus juos atnaujinant pirmą kartą po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Komisija pateiks informacijos apie atitinkamas produktų grupes ir atliekų srautus ES lygmeniu. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės negali imtis priemonių dėl kitų žaliavų, kurias jos laiko svarbiomis savo nacionalinei ekonomikai;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis
(25)   šiukšlės tiesiogiai neigiamai veikia aplinką ir piliečių gerovę, o didelės jų valymo sąnaudos yra nereikalinga ekonominė našta visuomenei. Atliekų tvarkymo planuose nustačius atitinkamas priemones ir kompetentingoms institucijoms tinkamai užtikrinant jų vykdymą, ši problema turėtų būti išspręsta;
(25)   šiukšlės tiesiogiai ir netiesiogiai neigiamai veikia aplinką, piliečių gerovę ir ekonomiką. Didelės jų valymo sąnaudos yra nereikalinga ekonominė našta visuomenei. Atliekų tvarkymo planuose nustačius atitinkamas priemones ir kompetentingoms institucijoms tinkamai užtikrinant jų vykdymą, ši problema turėtų būti išspręsta. Pirmenybė turi būti teikiama šiukšlinimo prevencijai, o ne šiukšlių valymui. Šiukšlinimo prevencija turėtų būti bendra kompetentingų institucijų, gamintojų ir vartotojų atsakomybė. Kad būtų vengiama šiukšlinimo, būtina keisti netinkamą vartotojų elgesį. Gamintojai, kurių produktai gali tapti šiukšlėmis, turėtų skatinti tvarų tokių produktų naudojimą, kad būtų išvengta šiukšlinimo. Be to, siekiant pakeisti elgesį itin svarbus vaidmuo tenka švietimui ir informuotumo didinimui;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  kalbant apie į jūrą išmetamas šiukšles, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB1a yra privaloma Sąjungos lygmens teisinė priemonė, skirta aplinkos apsaugos tikslams vertinti, stebėti ir nustatyti, kad būtų pasiekta gera aplinkos būklė. Vis dėlto pagrindiniai į jūrą išmetamų šiukšlių šaltiniai yra veikla sausumoje ir tokios šiukšlės atsiranda dėl netinkamos kietųjų atliekų tvarkymo praktikos, infrastruktūros stokos ir nepakankamo visuomenės informuotumo. Todėl valstybės narės turėtų priimti dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių, kurios gali atsidurti jūrų aplinkoje, kiekio mažinimo priemones, laikydamosi 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės, kurią 2015 m. rugsėjo 25 d. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, ir ypač siekti iki 2030 m. Sąjungos lygmeniu 50 proc. sumažinti į jūrą išmetamų šiukšlių kiekį. Atsižvelgdamos į maisto atliekų prevencijos ekonominę ir aplinkosauginę naudą, valstybės narės savo atliekų prevencijos programose turėtų nustatyti specialias į jūrą išmetamų šiukšlių prevencijos priemones. Taikydamos tokias priemones, valstybės narės turėtų siekti visos Sąjungos tikslo iki 2025 m. 30 proc. ir iki 2030 m. 50 proc. sumažinti į jūrą išmetamų šiukšlių kiekį. Siekiant išmatuoti šių tikslų siekimo pažangą ir palengvinti gerosios patirties mainus Sąjungoje tarp valstybių narių, turėtų būti nustatyta vienoda tokio į jūrą išmetamų dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių kiekio matavimo metodika. Ataskaitos apie į jūrą išmetamus šiukšlių, atsirandančių dėl veiklos sausumoje, kiekius turėtų būti teikiamos kasmet;
______________
1a 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(25b)  netinkamai šalinant atliekas, t. y. šiukšlinant ir išleidžiant nuotekas bei išmetant kietąsias atliekas, pavyzdžiui, plastiką, daromas neigiamas poveikis jūrų aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat patiriama didelių ekonominių ir socialinių nuostolių. Tokios atliekos taip pat ardo atliekų hierarchiją, visų pirma dėl to, kad vengiama jas parengti pakartotiniam naudojimui, perdirbti ir kitaip panaudoti prieš išmetant. Atsižvelgdamos į tai, kad į jūrą išmetamos šiukšlės nepasilieka valstybių teritorijoje, ir į tai, kad reikia užtikrinti darnias pastangas, valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad pasiektų šių šiukšlių kiekio mažinimo tikslus, panaudodamos pagal Direktyvos 2008/56/EB 11 straipsnį nustatytus stebėsenos protokolus;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(25c)  panaudotų nuplaunamų kosmetikos ir kūno priežiūros produktų mikroplastiko dalelės, patenkančios į gyvenamųjų, komercinės veiklos ar pramonės objektų nuotekų sistemas, yra vienas iš lengviausiai išvengiamų tiesioginių taršos mikroplastiku šaltinių. Siekdamos prisidėti prie šioje direktyvoje nustatytų tikslų, valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad mikroplastiko sudedamosios dalys ir dalelės negalėtų patekti į vandens valdymo sistemas ir būti išpiltos į jūrų aplinką;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 konstatuojamoji dalis
(27)   paaiškėjo, kad valstybių narių kas trejus metus rengtos įgyvendinimo ataskaitos nebuvo veiksminga atitikties patikros ir gero įgyvendinimo užtikrinimo priemonė – jos tik tapo nereikalinga administracine našta. Todėl derėtų panaikinti nuostatas, kuriomis valstybės narės įpareigojamos teikti tokias ataskaitas. Atitikties stebėsena turėtų būti atliekama remiantis vien statistiniais duomenimis, kuriuos valstybės narės kasmet pateikia Komisijai;
(27)   paaiškėjo, kad valstybių narių kas trejus metus rengtos įgyvendinimo ataskaitos nebuvo veiksminga atitikties patikros ir gero įgyvendinimo užtikrinimo priemonė – jos tik tapo nereikalinga administracine našta. Todėl derėtų panaikinti nuostatas, kuriomis valstybės narės įpareigojamos teikti tokias ataskaitas. Atitikties stebėsena turėtų būti atliekama remiantis statistiniais duomenimis, kuriuos valstybės narės kasmet pateikia Komisijai. Vis dėlto, valstybės narės, gavusios prašymą, nedelsdamos turėtų Komisijai pateikti bet kokią informaciją, kurios reikia tam, kad Komisija įvertintų visos šios direktyvos įgyvendinimą ir jos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 konstatuojamoji dalis
(28)   valstybių narių teikiami statistiniai duomenys yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Statistinių duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų visus atliekų duomenis teikti pagal vieno langelio principą, panaikinti nereikalingus ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas. Todėl, teikdamos atliekų teisės aktuose nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas, valstybės turėtų naudoti Komisijos ir valstybių narių statistikos biurų parengtą naujausią metodiką;
(28)   valstybių narių teikiami duomenys ir informacija yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Pateikiamų duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų nustatyti bendrą duomenų rinkimo ir tvarkymo metodiką, remiantis patikimais šaltiniais, visus atliekų duomenis teikti pagal vieno langelio principą, panaikinti nereikalingus ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas. Todėl, teikdamos atliekų teisės aktuose nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas, valstybės turėtų naudoti Komisijos, bendradarbiaujant su valstybių narių statistikos biurais ir nacionalinėmis, regioninėmis bei vietos valdžios institucijomis, atsakingomis už atliekų tvarkymą, parengtą bendrą metodiką;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)  Komisija kas trejus metus turėtų skelbti valstybių narių pateiktais duomenimis ir informacija pagrįstą ataskaitą, kad praneštų Parlamentui ir Tarybai apie pažangą, padarytą siekiant perdirbimo tikslų ir įgyvendinant šioje direktyvoje išdėstytus naujus reikalavimus. Šiose kas trejus metus teikiamose ataskaitose taip pat turėtų būti įvertintas visos Direktyvos 2008/98/EB poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai ir įvertinta, ar reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 2008/98/EB, kad ji atitiktų žiedinės ekonomikos tikslus;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(28b)  siekiant prisidėti prie tinkamo valdymo, vykdymo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir gerosios patirties bei inovacijų atliekų srityje sklaidos ir siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų tikslų įgyvendinimą, Komisija turėtų sukurti platformą, skirtą informacijos mainams ir dalijimuisi gerąja patirtimi tarp Komisijos ir valstybių narių tos direktyvos praktinio įgyvendinimo srityje. Tos platformos veiklos rezultatai turėtų būti skelbiami viešai;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(28c)  perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir efektyvesnio išteklių naudojimo teikiamos ekonominės galimybės ir nauda aplinkai yra gerai žinomos. Žingsniai, kurių reikia žiedinei ekonomikai sukurti, yra pateikti įvairiuose politikos dokumentuose ir pasiūlymuose – nuo 2012 m. gruodžio 17 d. paskelbto Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos manifesto dėl efektyviau išteklius naudojančios Europos ir vėliau paskelbtų politikos rekomendacijų iki 2015 m. birželio 25 d. priimto Europos Parlamento pranešimo savo iniciatyva dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos bei galiausiai 2015 m. gruodžio 2 d. paskelbto Komisijos žiedinės ekonomikos veiksmų plano. Visuose juose aprašomi ne tik su atliekomis susiję veiksmai, apimantys visą ciklą, todėl jais turėtų būti vadovaujamasi ne tik nustatant Sąjungos užmojus dėl atliekų teisės aktų, bet ir siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi plačių užmojų veiksmų žiedinei ekonomikai sukurti;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(28d)  moksliniai tyrimai ir inovacijos, taip pat pažangūs verslo modeliai, grindžiami efektyviu išteklių naudojimu, būtini siekiant skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos Sąjungoje, kurioje atliekos būtų laikomos nauju ištekliumi. Kad būtų pasiektas šis tikslas, reikia vykdant programą „Horizontas 2020“ prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, kuriais galima įrodyti ir pratiškai patikrinti žiedinės ekonomikos ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą. Sykiu, laikantis sistemingo požiūrio, įgyvendinant tokius projektus galima prisidėti prie inovacijoms palankių ir lengvai įgyvendinamų teisės aktų rengimo, nes būtų nustatytas galimas reglamentavimu sukuriamas netikrumas, kliūtys ir spragos, kurie trukdo plėtoti efektyviu išteklių naudojimu grindžiamus verslo modelius;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(28e)  2015 m. gruodžio 2 d. Komisija pristatė ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą, siekiant skatinti Europos perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Kadangi Komisija priėmė konkrečią ir plataus užmojo veiksmų programą su priemonėmis, apimančiomis visą ciklą, reikia papildomų priemonių tam perėjimui paspartinti;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(28f)  patobulinus išteklių naudojimą būtų galima gerokai padidinti Sąjungos įmonių, valdžios institucijų ir vartotojų grynąsias santaupas ir sykiu sumažinti bendrą metinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl Komisija iki 2018 m. pabaigos turėtų pasiūlyti pagrindinį išteklių naudojimo efektyvumo rodiklį ir dalinių rodiklių suvestinę, kad būtų stebima pažanga, padaryta siekiant tikslo Sąjungos lygmeniu iki 2030 m. 30 proc. padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, palyginti su 2014 m. lygiu;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 konstatuojamoji dalis
(29)   kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti Direktyvą 2008/98/EB, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti aktus dėl 5 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 11a straipsnio 2 ir 6 dalių, 26 straipsnio, 27 straipsnio 1 ir 4 dalių, 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(29)   kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti Direktyvą 2008/98/EB, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti aktus dėl:
–  išsamių sąlygų taikymo kriterijų, kuriais remiantis medžiagos ar objektai turi būti laikomi šalutiniais produktais arba nebelaikomi atliekomis,
–  bendrųjų reikalavimų, kurių turi laikytis valstybės narės, kai priima techninius reglamentus dėl nebelaikymo atliekomis statuso,
–  atliekų sąrašo nustatymo,
–  suderintų kriterijų, kurių reikia laikytis, kai nustatomi gamintojų mokami finansiniai įnašai, siekiant prisiimti didesnę gamintojo atsakomybę, sumoduliuoti pagal realias produktų gyvavimo ciklo pabaigos sąnaudas,
–  atliekų susidarymo mažinimo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo pažangos vertinimo rodiklių,
–  bendros vienodo maisto atliekų lygių matavimo metodikos, įskaitant būtinuosius kokybės reikalavimus,
–  bendros vienodo į jūrą išmetamų dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių kiekio matavimo metodikos, įskaitant būtinuosius kokybės reikalavimus,
–  būtinųjų kokybės ir veiklos reikalavimų, siekiant nustatyti pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus ir galutinio perdirbimo veiklos vykdytojus, įskaitant specialias duomenų rinkimo, atsekamumo, tikrinimo ir pateikimo taisykles,
–  bendros metalų, kurie perdirbti vykdant šiukšlių deginimą arba bendrą atliekų deginimą, svorio apskaičiavimo metodikos, įskaitant perdirbtų metalų kokybės kriterijus,
–  Direktyvos 2008/98/EB I priede išvardytų D2, D3, D4, D6, D7 ir D12 atliekų šalinimo operacijų techninių kriterijų ir vykdymo procedūrų ir, jei tikslinga, draudimo vykdyti tokias operacijas, jeigu jos neatitinka tam tikrų su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga susijusių kriterijų,
–  minimalių techninių tvarkymo veiklos, kuriai pagal Direktyvą 2008/98/EB reikia leidimo, standartų, kai esama įrodymų, kad tokie standartai būtų naudingi siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką,
–  minimalių veiklos, kuriai pagal Direktyvą 2008/98/EB reikia registracijos, standartų, kai esama įrodymų, kad tokie standartai būtų naudingi siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką arba išvengti vidaus rinkos veikimo trikdžių,
–  Direktyvos 2008/98/EB II priedo R1 punkte nurodyto deginimo įrenginiams skirtos formulės taikymo specifikacijų,
–  duomenų rinkimo ir tvarkymo metodikos, duomenų rinkimo organizavimo tvarkos ir duomenų šaltinių, taip pat valstybių narių Komisijai teikiamų duomenų apie maisto atliekų kiekio mažinimo ir į jūrą išmetamų šiukšlių kiekio mažinimo, parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir užpildymo, alyvų atliekų tikslų įgyvendinimą formato ir
–  Direktyvos 2008/98/EB I–V priedų pritaikymo prie mokslo ir technikos pažangos.
Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turi gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turi būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 konstatuojamoji dalis
(30)   siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2008/98/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai dėl 9 straipsnio 4 ir 5 dalių, 33 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 5 dalies ir 37 straipsnio 6 dalies. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/201119.
(30)   siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2008/98/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai dėl:
–  informacijos apie atliekų tvarkymo planų ir atliekų tvarkymo programų priėmimą ir esminius patikslinimus pateikimo formato ir
–  minimalių elektroninių pavojingų atliekų registrų veikimo sąlygų.
Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201119.
__________________
__________________
19 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
19 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 konstatuojamoji dalis
(33)   kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti atliekų tvarkymą Sąjungoje tokiu būdu padedant apsaugoti bei išsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, užtikrinti vandenynų gerą būklę ir jūros gėrybių saugą mažinant jūros taršą šiukšlėmis, taip pat apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl priemonių masto poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
(33)   kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti atliekų tvarkymą Sąjungoje tokiu būdu padedant apsaugoti bei išsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, užtikrinti vandenynų gerą būklę ir jūros gėrybių saugą mažinant jūros taršą šiukšlėmis, taip pat apdairiai, mažiau ir racionaliai naudoti gamtos išteklius visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl priemonių masto poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(33a)  valstybės narės turėtų užtikrinti aukštą darbuotojų sveikatos ir saugos lygį gamybos, perdirbimo, taisymo ir parengimo pakartotiniam naudojimui ir atliekų sektoriuose, atsižvelgdamos į konkrečius pavojus, kuriuos šiuose sektoriuose patiria darbuotojai, ir turėtų užtikrinti, kad šioje srityje galiojantys Sąjungos teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami ir vykdomi;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(33b)  ši direktyva priimta atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros išdėstytus įsipareigojimus ir ji turėtų būti įgyvendinama ir taikoma vadovaujantis tame susitarime išdėstytomis gairėmis;
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
1 straipsnio 1 dalis
(-1)  1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
Šia direktyva nustatomos priemonės, skirtos apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą užkertant kelią atliekų susidarymo ir tvarkymo žalingam poveikiui ar sumažinant jį ir sumažinant išteklių naudojimo bendrą poveikį bei padidinant tokio naudojimo veiksmingumą.
Šia direktyva nustatomos priemonės, skirtos apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą užkertant kelią atliekų susidarymui, atliekų susidarymo ir tvarkymo žalingam poveikiui ar sumažinant jį ir sumažinant išteklių naudojimo bendrą poveikį bei padidinant tokio naudojimo veiksmingumą, nes tai itin svarbu siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos ir užtikrinti ilgalaikį Sąjungos konkurencingumą.“;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 1 a punktas
„1a. „komunalinės atliekos“ – tai:
„1a. „komunalinės atliekos“ – tai:
a)   mišrios ir atskirai surinktos namų ūkių atliekos, įskaitant
a)   mišrios ir atskirai surinktos namų ūkių atliekos, įskaitant
–   popierių ir kartoną, stiklą, metalus, plastiką, biologines atliekas, medieną, tekstilę, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, baterijų ir akumuliatorių atliekas;
–   popierių ir kartoną, stiklą, metalus, plastiką, biologines atliekas, medieną, tekstilę, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, baterijų ir akumuliatorių atliekas;
–   stambiąsias atliekas, įskaitant buitinius prietaisus, čiužinius, baldus;
–   stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus;
–   sodo ir daržo atliekas, įskaitant lapus, nupjautą žolę;
–   sodo ir daržo atliekas, įskaitant lapus, nupjautą žolę;
b)   mišrios ir atskirai surinktos atliekos iš kitų šaltinių, kurios savo pobūdžiu, sudėtimi ir kiekiu panašios į namų ūkių atliekas;
b)   mišrios ir atskirai surinktos atliekos iš mažųjų įmonių, biuro pastatų ir įstaigų, įskaitant mokyklas, ligonines ir viešojo sektoriaus institucijų pastatus, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į namų ūkių atliekas;
c)   prekyviečių ir gatvių valymo atliekos, įskaitant gatvių sąšlavas, šiukšlių dėžių turinį, parkų ir sodų priežiūros atliekas.
c)   prekyviečių ir gatvių valymo atliekos, įskaitant gatvių sąšlavas, šiukšlių dėžių turinį, parkų ir sodų priežiūros atliekas.
Komunalinės atliekos neapima kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekų, įskaitant nuotekų dumblą, ir statybos bei griovimo atliekų;“;
Komunalinės atliekos neapima kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekų, įskaitant nuotekų dumblą, ir statybos bei griovimo atliekų.
Šioje direktyvoje pateikta komunalinių atliekų apibrėžtis taikytina nepriklausomai nuo privačiojo ar viešojo atliekų tvarkytojo statuso;“;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 1 b punktas (naujas)
aa)  įterpiamas šis punktas:
„1b. „komercinės ir pramoninės veiklos atliekos“ – tai mišrios ir atskirai surinktos komercinės ir pramoninės veiklos ir (arba) patalpų atliekos.
Komercinės ir pramoninės veiklos atliekos neapima komunalinių atliekų, statybos ir griovimo atliekų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekų, įskaitant nuotekų dumblą;“;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 2 a punktas
2a.   „nepavojingos atliekos“ – atliekos, kurios neturi nė vienos iš III priede išvardytų pavojingų savybių;
2a.   „nepavojingos atliekos“ – atliekos, kurios neįtrauktos į šio straipsnio 2 punktą;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 4 punktas
4.   „biologinės atliekos“ – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto ir virtuvės atliekos, panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių ir kitos tokiomis pat biologinio skaidumo savybėmis pasižyminčios panašaus pobūdžio, sudėties ir kiekio atliekos;
4.   „biologinės atliekos“ – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto ir virtuvės atliekos, panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių ir kitos tokiomis pat biologinio skaidumo ir kompostavimo savybėmis pasižyminčios atliekos;“;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto d a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 9 punktas
da)  9 punktas pakeičiamas taip:
9.   „atliekų tvarkymas“ – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, taip pat tokių operacijų priežiūra ir šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant prekiautojo ar tarpininko tokio pobūdžio veiksmus;
9. „atliekų tvarkymas“ – atliekų surinkimas, vežimas, rūšiavimas, naudojimas ir šalinimas, taip pat tokių operacijų priežiūra ir šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant prekiautojo ar tarpininko tokio pobūdžio veiksmus;“;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto d b papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 11 punktas
db)  11 punktas pakeičiamas taip:
11.   „atskiras surinkimas“ – atliekų surinkimas, kai atliekų srautai atskiriami atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, taip palengvinant jų specialų apdorojimą;
11. „atskiras surinkimas“ – atliekų surinkimas, kai atliekų srautai atskiriami atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, taip palengvinant jų specialų apdorojimą, ir ypač parengimo pakartotiniam naudojimui ar perdirbimo operacijas;“;
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktis
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 16 punktas
16.   „parengimas pakartotiniam naudojimui“ – naudojimo operacija – tikrinimas, valymas arba taisymas, – kurios metu atliekos, produktai ar produktų sudėtinės dalys, kuriuos surinko pripažintas parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojas arba kurie surinkti taikant užstato ir supirkimo sistemą, paruošiami taip, kad galėtų būti vėl panaudojami be jokio kito išankstinio apdirbimo;
16.   „parengimas pakartotiniam naudojimui“ – naudojimo operacija – tikrinimas, valymas arba taisymas, – kurios metu atliekomis tapę produktai ar produktų sudėtinės dalys, kuriuos surinko pripažintas parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojas, paruošiami taip, kad galėtų būti vėl panaudojami be jokio kito išankstinio apdirbimo;“;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto e a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 16 a punktas (naujas)
ea)  įterpiamas šis punktas:
„16a. „parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojas“ – įmonė, tvarkanti atliekas ir dirbanti parengimo pakartotiniam naudojimui proceso grandinėje pagal taikytinas taisykles;“;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto e b papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 16 b punktas (naujas)
eb)  įterpiamas šis punktas:
„16b. „pakartotinė gamyba“ – produkto būklės pakeitimas pakartotinai panaudojant, atnaujinant ir pakeičiant sudedamąsias dalis taip, kad produktas atrodytų kaip naujas;“;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto e c papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 17 punktas
ec)  17 punktas pakeičiamas taip:
17.   „perdirbimas“ – bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais. Ji apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildymo operacijoms;
17. „perdirbimas“ – bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais. Ji apima organinį perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildymo operacijoms;“;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto e d papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio -17 a punktas (naujas)
ed)  įterpiamas šis punktas:
„- 17a. „organinis perdirbimas“ – aerobinis ar anaerobinis biologiškai skaidžių atliekų apdorojimas arba bet koks kitoks jų tvarkymas, kurį taikant gaunami produktai ar medžiagos. Mechaninis biologinis apdorojimas ir šalinimas sąvartyne nelaikomi organinio perdirbimo forma;“;
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f papunktis
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 17 a punktas
17a.   „galutinio perdirbimo procesas“ – perdirbimo procesas, prasidedantis, kai su atliekomis nebereikia atlikti jokios mechaninės rūšiavimo operacijos ir jos perduodamos į gamybą ir faktiškai perdirbamos į produktus arba medžiagas;
17a.   „galutinio perdirbimo procesas“ – perdirbimo procesas, prasidedantis, kai su atliekomis nebereikia atlikti jokios mechaninės rūšiavimo operacijos ir jos faktiškai perdirbamos į produktus arba medžiagas;
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f papunktis
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 17 b punktas
17b.   „užpildymas“ – bet kuri naudojimo operacija, kai tam tinkamos atliekos naudojamos iškastoms vietoms užpildyti, taip pat inžineriniais tikslais kraštovaizdžiui formuoti ar statybose, taip jomis pakeičiant neatliekines medžiagas, kurios antraip būtų naudojamos tuo tikslu;“;
17b.   „užpildymas“ – bet kuri naudojimo operacija, išskyrus perdirbimą, kai tam tinkamos nepavojingos inertinės ar kitos nepavojingos atliekos naudojamos iškastoms vietoms užpildyti, taip pat inžineriniais tikslais kraštovaizdžiui formuoti ar statybose, taip jomis pakeičiant neatliekines medžiagas, kurios antraip būtų naudojamos tuo tikslu, jeigu naudojami tik tokie atliekų kiekiai, kurie visiškai būtini iškastų vietų užpildymo ar inžineriniais tikslais;
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 17 c punktas (naujas)
fa)  įterpiamas šis punktas:
„17c. „skiedimas“ – atliekų ir vienos ar daugiau kitų medžiagų ar atliekų maišymas vienos ar daugiau atliekų sudedamųjų dalių koncentracijai sumažinti neatliekant cheminio perdirbimo, kad būtų galima atskiestas atliekas išgabenti tvarkyti arba perdirbti, jeigu tai draudžiama daryti, kai atliekos neatskiestos.“;
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 punkto f b papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 20 a punktas (naujas)
fb)  įterpiamas šis punktas:
„20a. „nukenksminimas“ – bet kokia operacija, kurią sudaro nepageidaujamų pavojingų sudedamųjų dalių ar teršalų pašalinimas arba apdorojimas, siekiant juos sunaikinti.“;
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f c papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 20 b punktas (naujas)
fc)  įterpiamas šis punktas:
„20b. „rūšiavimas“ – tai bet kokia atliekų tvarkymo operacija, kurią vykdant surinktos atliekos suskirstomos į skirtingas grupes ir pogrupius;“;
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f d papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 20 c punktas (naujas)
fd)  įterpiamas šis punktas:
„20c. „šiukšlės“ – tyčia ar dėl aplaidumo netinkamai į aplinką viešai prieinamose vietose išmestos smulkios atliekos;“;
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f e papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 20 d punktas (naujas)
fe)  įterpiamas šis punktas:
„20d. „maisto atliekos“ – tai valgomi ar nebevalgomi žmonėms skirti maisto produktai, pašalinti iš gamybos arba tiekimo grandinės, siekiant juos išmesti, įskaitant pirminės gamybos, perdirbimo, gamybos, vežimo, sandėliavimo, mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenis, išskyrus pirminės gamybos nuostolius;“;
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f f papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
3 straipsnio 20 e punktas (naujas)
ff)  įterpiamas šis punktas:
„20e. „galutinės atliekos“ – tvarkymo arba naudojimo, įskaitant perdirbimą, operacijų metu susidariusios atliekos, kurių negalima toliau naudoti ir kurios dėl to turi būti pašalintos;“;
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2a)  4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
2.   Taikydamos 1 dalyje nurodytą atliekų hierarchiją valstybės narės imasi priemonių paskatinti naudoti tas galimybes, kurių rezultatas visais požiūriais palankiausias aplinkai. Todėl gali būti reikalingi konkretūs, hierarchijoje neišsitenkantys atliekų srautai, kai tai pagrindžiama gyvavimo ciklo samprata, aprėpiančia bendrą tokių atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikį.
2. Taikydamos 1 dalyje nurodytą atliekų hierarchiją valstybės narės imasi priemonių paskatinti naudoti tas galimybes, kurių rezultatas visais požiūriais palankiausias aplinkai. Todėl gali būti reikalingi konkretūs, hierarchijoje neišsitenkantys atliekų srautai, kai tai pagrindžiama gyvavimo ciklo samprata, aprėpiančia bendrą tokių atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikį. Tam gali prireikti, kad prieš tolesnį tvarkymą būtų atliktas tam tikrų atliekų nukenksminimas.“;
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva 2008/98/EB
4 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
3.   Valstybės narės tinkamomis ekonominėmis priemonėmis skatina laikytis atliekų hierarchijos.
3.   Valstybės narės tinkamomis ekonominėmis ir kitomis priemonėmis skatina laikytis atliekų hierarchijos. Tos priemonės gali apimti IVa priede nurodytas priemones, siekiant paskatinti įgyvendinti 29 straipsnyje nurodytas atliekų prevencijos programas ir remti veiklą, kurios tikslas – pasiekti 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus, kad būtų panaudojama kuo daugiau antrinių žaliavų ir kompensuojamas sąnaudų, palyginti su pirminių žaliavų naudojimo sąnaudomis, skirtumas.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva 2008/98/EB
4 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės Komisijai praneša apie konkrečias pagal šią dalį nustatytas priemones iki [įrašyti datą, kuri yra aštuoniolika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo] ir po to kas penkerius metus.“;
Valstybės narės Komisijai praneša apie konkrečias pagal šią dalį nustatytas priemones iki [įrašyti datą, kuri yra aštuoniolika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo] ir po to kas trejus metus.“;
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
4 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a)  4 straipsnis papildomas šia pastraipa:
„3a. Valstybės narės sukuria mokesčių sistemas, siekdamos užtikrinti šiai direktyvai įgyvendinti būtinos komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros finansavimą.“;
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
4 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b)  4 straipsnis papildomas šia pastraipa:
„3b. Valstybės narės laikosi atliekų hierarchijos, siekdamos paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. To siekdamos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/20131a valstybės narės laikosi atliekų hierarchijos, kai skirsto bet kokias Sąjungos lėšas, ir, darydamos investicijas į atliekų tvarkymo infrastruktūrą, teikia pirmenybę prevencijai, pakartotiniam naudojimui, parengimui pakartotinai naudoti ir perdirbimui.
_________________
1a 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).“;
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 c punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
4 a straipsnis (naujas)
3c)  įterpiamas šis straipsnis:
„4a straipsnis
Maisto atliekų hierarchija
1.  Atliekų prevencijos ir tvarkymo srities teisės aktuose ir politikoje prioritetų eiliškumas nustatomas pagal šią specialią maisto atliekų hierarchiją:
a)  šaltinio prevencija;
b)  valgomų maisto produktų išsaugojimas, pirmenybę teikiant žmonėms skirtam maistui, o ne gyvūnų pašarams ar perdirbimui į ne maisto produktus;
c)  organinis perdirbimas;
d)  energijos gamyba iš atliekų;
e)  šalinimas.
2.  Maisto atliekų prevencijos tikslu valstybės narės teikia paskatas, pavyzdžiui, nustato savanoriškus susitarimus, sudaro palankesnes sąlygas dovanoti maistą arba, kai tinkama, taiko finansines ar fiskalines priemones.“;
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis
Direktyva 2008/98/EB
5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.   Valstybės narės užtikrina, kad medžiaga ar objektas, gaunamas gamybos procese, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio objekto gamyba, būtų laikomas ne atliekomis, o šalutiniu produktu, jei įvykdomos šios sąlygos:“;
1.   Medžiaga ar objektas, gaunamas gamybos procese, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio objekto gamyba, laikomas ne atliekomis, o šalutiniu produktu, jei įvykdomos šios sąlygos:“;
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
5 straipsnio 2 dalis
2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustatomi išsamūs 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo konkrečioms medžiagoms ar objektams kriterijai.“;
2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomi išsamūs 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo konkrečioms medžiagoms ar objektams kriterijai. Rengdama išsamius kriterijus, Komisija teikia pirmenybę šiuo metu taikomai ir atkartojamai pramonės simbiozės praktikai.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
ba)  įterpiama ši dalis:
„2a. Kai 2 dalyje nustatytą procedūrą atitinkantys kriterijai Sąjungos lygmeniu nenustatyti, valstybės narės prireikus kiekvienu atskiru atveju gali nustatyti išsamius 1 dalyje nurodytų sąlygų taikymo tam tikroms medžiagoms ar objektams kriterijus, įskaitant teršalų ribines vertes.“;
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis
Direktyva 2008/98/EB
5 straipsnio 3 dalis
3.   Valstybės narės Komisijai praneša apie techninius reglamentus, kuriuos jos priima pagal 1 dalį ir laikydamosi 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2015/1535/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (*), kai to reikalaujama pagal tą direktyvą.
3.   Valstybės narės Komisijai praneša apie techninius reglamentus, kuriuos jos priima pagal 2a dalį laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535*.
_______________
______________
(*) OL L 241, 2015 9 17, p. 1.
* 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a papunkčio i punktas
Direktyva 2008/98/EB
6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.   Valstybės narės užtikrina, kad atliekos, su kuriomis atlikta naudojimo operacija, nebebūtų laikomos atliekomis, jei įvykdomos šios sąlygos:
1.   Valstybės narės užtikrina, kad atliekos, su kuriomis atlikta perdirbimo ar kita naudojimo operacija, nebebūtų laikomos atliekomis, jei įvykdomos šios sąlygos:
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
6 straipsnio 2 dalis
2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustatomi išsamūs 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo konkrečioms atliekoms kriterijai. Prireikus į tuos išsamius kriterijus įtraukiamos teršalų ribinės vertės ir juose atsižvelgiama į bet kokį galimą medžiagos ar objekto neigiamą poveikį aplinkai.
2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais, remiantis padėties valstybėse narėse stebėjimo rezultatais, papildoma ši direktyva ir nustatomi išsamūs 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo tam tikroms atliekoms kriterijai. Prireikus į tuos išsamius kriterijus įtraukiamos teršalų ribinės vertės ir juose atsižvelgiama į bet kokį galimą medžiagos ar objekto neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
6 straipsnio 3 dalis
3.   Atliekos, kurios pagal 1 dalį nebelaikomos atliekomis, gali, skaičiuojant šioje direktyvoje, Direktyvoje 94/62/EB, Direktyvoje 2000/53/EB, Direktyvoje 2006/66/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/19/ES(*) nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangą, būti laikomomis atitinkamai parengtomis pakartotiniam naudojimui, perdirbtomis arba panaudotomis, jei jos buvo rengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos arba naudojamos pagal tas direktyvas.
3.   Atliekos, kurios pagal 1 dalį nebelaikomos atliekomis, gali būti įtraukiamos skaičiuojant šioje direktyvoje, Direktyvoje 94/62/EB, Direktyvoje 2000/53/EB, Direktyvoje 2006/66/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/19/ES(*) nustatytų parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ar panaudojimo tikslų įgyvendinimo pažangą, jei jos buvo atitinkamai rengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos arba naudojamos pagal tas direktyvas. Atliekų, kurios nebelaikomos atliekomis, svoris gali būti įtrauktas į ataskaitą kaip perdirbtų atliekų svoris, jeigu medžiagos, kurios nebelaikomos atliekomis, bus perdirbamos, išskyrus energijos gamybos operacijas ir perdirbimą į medžiagas, kurios bus panaudotos kaip kuras arba užpildymo operacijoms.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
6 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Kai 2 dalyje numatytą procedūrą atitinkantys kriterijai Sąjungos lygmeniu nenustatyti, valstybės narės gali nustatyti išsamius 1 dalyje nurodytų sąlygų taikymo tam tikroms atliekoms kriterijus, įskaitant teršalų ribines vertes.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
6 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Kai tie kriterijai nenustatyti nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės užtikrina, kad atliekos, su kuriomis atlikta naudojimo operacija, būtų nebelaikomos atliekomis, jeigu jos atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas – atitiktį nacionalinė kompetentinga institucija tikrina kiekvienu atveju atskirai.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
6 straipsnio 3 c dalis (nauja)
3c.  Siekiant užtikrinti darną vidaus rinkoje, Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomi bendrieji reikalavimai, kurių valstybės narės turi laikytis priimdamos techninius reglamentus pagal šio straipsnio 3a ir 3b dalis.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
6 straipsnio 4 dalis
4.   Valstybės narės praneša Komisijai apie techninius reglamentus, priimtus pagal 1 dalį ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2015/1535/EB, jei to reikalaujama pagal tą direktyvą.
4.   Valstybės narės praneša Komisijai apie techninius reglamentus, priimtus pagal 3a ir 3b dalis laikantis Direktyvos (ES) 2015/1535.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 punkto a a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
7 straipsnio 4 dalis
aa)  4 dalis pakeičiama taip:
4.   Negalima pavojingų atliekų perklasifikuoti į nepavojingas, jei jos buvo atskiestos arba sumaišytos siekiant sumažinti pradines pavojingų medžiagų koncentracijas, kurios būtų mažesnės negu nustatytos mažiausios ribinės vertės, kurioms esant atliekos apibrėžiamos kaip pavojingos.
4. Negalima pavojingų atliekų perklasifikuoti į nepavojingas arba pakeisti nurodomų jų pavojingų savybių, jei jos buvo atskiestos arba sumaišytos siekiant sumažinti pradines pavojingų medžiagų koncentracijas, kurios būtų mažesnės negu nustatytos mažiausios ribinės vertės, kurioms esant atliekos apibrėžiamos kaip pavojingos arba nustatomos pavojingos savybės.“;
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto -a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
-a)  1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
1.   Siekiant sustiprinti atliekų pakartotinį naudojimą, prevenciją, perdirbimą ir kitokį naudojimą, valstybės narės gali imtis įstatyminių arba neįstatyminių priemonių užtikrinti, kad bet kurio fizinio ar juridinio asmens, kurio profesinė veikla yra produktų kūrimas, gamyba, tvarkymas, apdorojimas, pardavimas ar importas (produkto gamintojas), gamintojo atsakomybė yra padidinta.
1. Siekiant sustiprinti atliekų pakartotinį naudojimą, prevenciją, perdirbimą ir kitokį naudojimą, valstybės narės imasi įstatyminių arba neįstatyminių priemonių užtikrinti, kad bet kurio fizinio ar juridinio asmens, kurio profesinė veikla yra produktų kūrimas, gamyba, tvarkymas, apdorojimas, pardavimas ar importas (produkto gamintojas), gamintojo atsakomybė būtų padidinta.“;
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis
Direktyva 2008/98/EB
8 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Tokios priemonės taip pat gali apimti didesnės gamintojo atsakomybės sistemų, kuriose apibrėžiami konkretūs produktų gamintojų veiklos ir finansiniai įpareigojimai, sukūrimą.
Tokios priemonės taip pat gali apimti didesnės gamintojo atsakomybės sistemų, apimančių didesnės gamintojo atsakomybės prisiėmimą individualiai ar kolektyviai, sukūrimą. Tokias sistemas sudaro taisyklės, kuriose apibrėžiami konkretūs produktų gamintojų veiklos ir (arba) finansiniai įpareigojimai, kuriais gamintojo atsakomybė išplečiama ir taikoma vartotojų nebenaudojamo produkto gyvavimo ciklo etapuose. Valstybės narės nustato tokias sistemas, taikytinas bent pakuotėms, kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB 3 straipsnio 1 punkte, elektros ir elektroninei įrangai, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/19/ES 3 straipsnio 1 dalies a punkte, baterijoms ir akumuliatoriams, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/66/EB 3 straipsnio 1 punkte, ir netinkamoms eksploatuoti transporto priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/53/EB 2 straipsnio 2 punkte.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto a a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
aa)  2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
2.   Valstybės narės gali imtis tinkamų priemonių, skatinančių taip projektuoti produktus, kad būtų mažinamas poveikis aplinkai ir atliekų susidarymas produktų gamybos ir vėlesnio naudojimo metu ir kad būtų užtikrinama, jog atliekomis tapusių produktų naudojimas bei šalinimas būtų vykdomas pagal 4 ir 13 straipsnius.
2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, skatinančių gamintojus tobulinti produktų ir produktų sudedamųjų dalių projektavimą, kad būtų didinamas išteklių naudojimo efektyvumas, mažinamas poveikis aplinkai ir atliekų susidarymas produktų gamybos ir vėlesnio naudojimo metu ir kad būtų užtikrinama, jog atliekomis tapusių produktų naudojimas bei šalinimas būtų vykdomas pagal 4 ir 13 straipsnius.“;
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Tokios priemonės, be kita ko, gali apimti produktų, kurie tinka daugkartiniam naudojimui, kurie yra techniškai patvarūs ir kuriuos, kai jie tampa atliekomis, galima parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti, kūrimą, gamybą ir pateikimą rinkai, taip sudarant sąlygas tinkamai įgyvendinti atliekų hierarchiją. Nustatant priemones atsižvelgiama į produktų poveikį per visą jų gyvavimo ciklą.
Tokios priemonės apima produktų ir medžiagų, kurie tinka daugkartiniam naudojimui, kurie yra techniškai patvarūs, lengvai pataisomi ir kuriuos, kai jie tampa atliekomis ir parengiami pakartotiniam naudojimui ar perdirbami, galima pateikti rinkai, kūrimą, gamybą ir pateikimą rinkai, taip sudarant sąlygas tinkamai įgyvendinti atliekų hierarchiją. Nustatant priemones atsižvelgiama į produktų poveikį per visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant galimybes juos ne kartą perdirbti, kai tinkama, ir atliekų hierarchiją.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)
ba)  įterpiama ši dalis:
„2a. Valstybės narės Komisijai praneša apie pagal 1 ir 2 dalis priimtas priemones ne vėliau kaip [prašom įrašyti datą: trisdešimt šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir po to kas trejus metus. Komisija šiuos gautus pranešimus paskelbia.“;
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b b papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
8 straipsnio 4 dalis
bb)  4 dalis pakeičiama taip:
4.   Didesnė gamintojo atsakomybė taikoma nepažeidžiant 15 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės už atliekų tvarkymą ir nedarant poveikio galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių specifinius atliekų srautus ar produktus, taikymui.
4. Didesnė gamintojo atsakomybė taikoma nedarant poveikio 15 straipsnio 1 dalyje numatytai atsakomybei už atliekų tvarkymą. 8 ir 8a straipsnių nuostatos nedaro poveikio kituose Sąjungos teisės aktuose išdėstytų didesnės gamintojo atsakomybės nuostatų taikymui.“;
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktis
Direktyva 2008/98/EB
8 straipsnio 5 dalis
5.   Komisija organizuoja informacijos mainus tarp valstybių narių ir subjektų, susijusių su gamintojų atsakomybės schemomis, dėl praktinio 8a priede nustatytų reikalavimų įgyvendinimo ir geriausių būdų, kaip užtikrinti tinkamą didesnės gamintojo atsakomybės sistemų valdymą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Tai, be kita ko, apima keitimąsi informacija apie gamintojo atsakomybės organizacijų organizacinius aspektus ir stebėseną, atliekų tvarkymo subjektų atranką ir šiukšlių prevenciją. Komisija skelbia informacijos mainų rezultatus.
5.   Ne vėliau kaip ... [prašom įrašyti datą: šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija įdiegia platformą, skirtą informacijos mainams tarp valstybių narių, pilietinės visuomenės organizacijų, regioninės ir vietos valdžios institucijų ir subjektų, susijusių su gamintojų atsakomybės sistemomis, dėl praktinio 8a straipsnyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimo ir geriausių būdų, kaip užtikrinti tinkamą didesnės gamintojo atsakomybės sistemų valdymą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir sklandų vidaus rinkos veikimą. Tai, be kita ko, apima keitimąsi informacija apie gamintojo atsakomybės organizacijų organizacinius aspektus ir stebėseną, suderintų 8a straipsnio 4 dalies b punkte nurodytų finansinių įnašų kriterijų rengimą, atliekų tvarkymo subjektų atranką ir atliekų susidarymo bei šiukšlių prevenciją. Komisija skelbia informacijos mainų rezultatus ir gali pateikti gaires dėl atitinkamų aspektų.
Ne vėliau kaip ... [prašom įrašyti datą: 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija, remdamasi atliktu tyrimu ir atsižvelgdama į platformos pateiktą informaciją, priima gaires dėl 8a straipsnio 4 dalies b punkte nurodytų finansinių įnašų nustatymo. Siekiant užtikrinti darną vidaus rinkoje, Komisija pagal 38a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomi suderinti kriterijai, kuriuos valstybės narės taiko nustatydamos 8a straipsnio 4 dalies b punkte nurodytus finansinius įnašus.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio pavadinimas
Bendrieji didesnės gamintojo atsakomybės sistemos reikalavimai
Bendrieji būtiniausi didesnės gamintojo atsakomybės sistemos reikalavimai
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 1 dalies 1 įtrauka
–   aiškiai apibrėžtos Sąjungos rinkai prekes teikiančių produktų gamintojų, jų vardu didesnės gamintojo atsakomybės sistemas įgyvendinančių organizacijų, privačiųjų arba viešųjų atliekų tvarkymo subjektų, vietos valdžios institucijų ir, prireikus, pripažintų parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojų funkcijos ir atsakomybė;
–   aiškiai apibrėžtos visų susijusių subjektų, be kita ko, Sąjungos rinkai prekes teikiančių produktų gamintojų, jų vardu, taikant kolektyvinės atsakomybės sistemas, didesnės gamintojo atsakomybės sistemas įgyvendinančių organizacijų, privačiųjų arba viešųjų atliekų tvarkymo subjektų, platintojų, regioninės ir vietos valdžios institucijų ir, prireikus, pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklų, socialinės ekonomikos įmonių ir pripažintų parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojų funkcijos ir atsakomybė;
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 1 dalies 2 įtrauka
–   nustatyti išmatuojami atliekų tvarkymo tikslai pagal atliekų hierarchiją, kuriais siekiama įgyvendinti bent kiekybinius sistemai taikomus tikslus, nustatytus šioje direktyvoje, Direktyvoje 94/62/EB, Direktyvoje 2000/53/EB, Direktyvoje 2006/66/EB ir Direktyvoje 2012/19/ES;
–   nustatyti išmatuojami atliekų mažinimo tikslai ir atliekų tvarkymo tikslai pagal atliekų hierarchiją, kuriais siekiama įgyvendinti bent kiekybinius sistemai taikomus tikslus, nustatytus šioje direktyvoje, Direktyvoje 94/62/EB, Direktyvoje 2000/53/EB, Direktyvoje 2006/66/EB ir Direktyvoje 2012/19/ES;
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 1 dalies 3 įtrauka
–   nustatyta ataskaitų teikimo sistema, skirta duomenims apie gamintojų, kuriems taikoma didesnės gamintojo atsakomybės sistema, Sąjungos rinkai pateiktus produktus rinkti. Šiems produktams tapus atliekomis, užtikrinama, kad šioje sistemoje būtų registruojami duomenys apie tų atliekų surinkimą ir apdorojimą ir, prireikus, būtų konkrečiai nurodomi tų atliekinių medžiagų srautai;
–   nustatyta ataskaitų teikimo sistema, skirta patikimiems ir tiksliems duomenims apie gamintojų, kuriems taikoma didesnės gamintojo atsakomybės sistema, Sąjungos rinkai pateiktus produktus rinkti. Šiems produktams tapus atliekomis, užtikrinama, kad šioje sistemoje būtų registruojami patikimi ir tikslūs duomenys apie tų atliekų surinkimą ir apdorojimą ir, prireikus, būtų konkrečiai nurodomi tų atliekinių medžiagų srautai;
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 1 dalies 4 įtrauka
–   taip pat užtikrinama, kad produktų gamintojams, taip pat ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, būtų sudarytos vienodos sąlygos ir jie nebūtų diskriminuojami.
–   taip pat užtikrinama, kad produktų gamintojams, surinkimo, vežimo ir tvarkymo paslaugų teikėjams, taip pat ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, būtų sudarytos vienodos sąlygos ir jie nebūtų diskriminuojami.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 2 dalis
2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog atliekų turėtojai, kuriems taikomos pagal 8 straipsnio 1 dalį nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos, būtų informuoti apie esamas atliekų surinkimo sistemas ir šiukšlių prevenciją. Valstybės narės taip pat imasi atitinkamų priemonių – ekonominių iniciatyvų ar reguliavimo nuostatų, – kad atliekų turėtojus paskatintų dalyvauti įvairiose įdiegtose atskiro atliekų surinkimo sistemose.
2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog atliekų turėtojai, kuriems taikomos pagal 8 straipsnio 1 dalį nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos, būtų informuoti apie esamas grąžinimo sistemas, pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklus, pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus, atliekų surinkimo sistemas ir šiukšlių prevenciją. Valstybės narės taip pat imasi atitinkamų priemonių – ekonominių iniciatyvų ar reguliavimo nuostatų, – kad atliekų turėtojus paskatintų prisiimti atsakomybę už tai, kad jų atliekos patektų į įvairias įdiegtas atskiro atliekų surinkimo sistemas.
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 3 dalies a punktas
a)   būtų aiškiai apsibrėžusios geografinę aprėptį ir su kokiais produktais bei medžiagomis jos dirba;
a)   būtų aiškiai apsibrėžusios geografinę aprėptį ir su kokiais produktais bei medžiagomis jos dirba, atsižvelgiant į pardavimo teritoriją ir neapsiribojant tik tokiomis teritorijomis, kuriose atliekų rinkimas ir tvarkymas yra pelningas;
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 3 dalies b punktas
b)   turėtų reikiamas veiklos ir finansines priemones didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimams įgyvendinti;
b)   turėtų reikiamas veiklos ir (arba) finansines priemones didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimams įgyvendinti;
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 3 dalies d punkto 2 įtrauka
–   gamintojų sumokėtus finansinius įnašus;
–   taikant kolektyvinės atsakomybės sistemas, gamintojų sumokėtus finansinius įnašus už parduotą vienetą arba už rinkai pateiktų produktų toną;
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 3 dalies d punkto 3 įtrauka
–   atliekų tvarkymo subjektų atrankos tvarką.
–   taikant kolektyvinės atsakomybės sistemas, atliekų tvarkymo subjektų atrankos tvarką;
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 3 dalies d punkto 3 a įtrauka (nauja)
–   1 dalies antroje įtraukoje nurodytų atliekų mažinimo tikslų ir atliekų tvarkymo tikslų įgyvendinimo pažangą.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 4 dalies a punkto įžanginė dalis ir 1 įtrauka
a)   apimtų visas Sąjungos rinkai pateikiamų produktų atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant visas šias išlaidas:
a)   apimtų visas šias Sąjungos rinkai pateikiamų produktų atliekų tvarkymo išlaidas:
–   atskiro surinkimo, rūšiavimo ir apdorojimo operacijų, reikalingų 1 dalies antroje įtraukoje nurodytiems atliekų tvarkymo tikslams pasiekti, išlaidas, apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, gautas pakartotinai naudojant produktus arba pardavus iš tų produktų gautas antrines žaliavas;
–   atskiro surinkimo, rūšiavimo, vežimo ir apdorojimo operacijų, reikalingų siekiant užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, išlaidas, apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, gautas pakartotinai naudojant produktus arba pardavus iš tų produktų gautas antrines žaliavas;
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 4 dalies b punktas
b)   būtų moduliuojami remiantis realiomis pavienio produkto arba panašių produktų grupių gyvavimo ciklo pabaigos sąnaudomis, visų pirma atsižvelgiant į galimybes juos pakartotinai naudoti arba perdirbti;
b)   taikant kolektyvinės atsakomybės sistemas, būtų moduliuojami remiantis realiomis pavienio produkto arba panašių produktų grupių gyvavimo ciklo pabaigos sąnaudomis, visų pirma atsižvelgiant į jų patvarumą, galimybes juos sutaisyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti ir į tai, ar esama pavojingų medžiagų, taip laikantis gyvavimo ciklo požiūrio ir atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalavimų ir, kai esama suderintų kriterijų, remiantis tais kriterijais, kad būtų užtikrintas sklandus vidaus rinkos veikimas;
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 4 dalies c punktas
c)   būtų grindžiami suteiktų paslaugų optimizuotomis sąnaudomis tais atvejais, kai viešieji atliekų tvarkymo subjektai yra atsakingi už didesnės gamintojo atsakomybės sistemos veiklos užduočių įgyvendinimą.
c)   būtų grindžiami suteiktų paslaugų optimizuotomis sąnaudomis tais atvejais, kai viešieji atliekų tvarkymo subjektai yra atsakingi už didesnės gamintojo atsakomybės sistemos veiklos užduočių įgyvendinimą. Optimizuotos paslaugų sąnaudos turi būti skaidrios ir atspindėti viešųjų atliekų tvarkymo subjektų išlaidas, patirtas įgyvendinant didesnės gamintojo atsakomybės sistemos veiklos užduotis.
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 5 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės sukuria tinkamą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemą, kad užtikrintų, jog produktų gamintojai įgyvendintų jiems nustatytus didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimus, būtų tinkamai naudojamos finansinės priemonės ir visi su sistemos įgyvendinimu susiję subjektai teiktų patikimus duomenis.
Valstybės narės sukuria tinkamą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemą, kad užtikrintų, jog produktų gamintojai, įskaitant nuotolinio pardavimo atveju, įgyvendintų jiems nustatytus didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimus, būtų tinkamai naudojamos finansinės priemonės ir visi su sistemos įgyvendinimu susiję subjektai teiktų patikimus duomenis.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Jei valstybės narės teritorijoje didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimus gamintojų vardu įgyvendina daug organizacijų, valstybė narė įsteigia nepriklausomą instituciją, kuri prižiūri didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimų įgyvendinimą.
Valstybės narės paskiria arba įsteigia nepriklausomą instituciją, kuri prižiūri didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimų įgyvendinimą ir visų pirma tikrina, ar didesnės gamintojų atsakomybės organizacijos laikosi šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų.
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 8 punktas
Direktyva 2008/98/EB
8 a straipsnio 6 dalis
6.   Valstybės narės sukuria diskusijų forumą, kad užtikrintų reguliarų dialogą tarp suinteresuotųjų subjektų, susijusių su didesnės gamintojo atsakomybės sistemos įgyvendinimu, įskaitant privačiuosius ar viešuosius atliekų tvarkymo subjektus, vietos valdžios institucijas ir, prireikus, pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus.
6.   Valstybės narės paskiria arba sukuria diskusijų forumą, kad užtikrintų reguliarų dialogą tarp visų suinteresuotųjų subjektų, susijusių su didesnės gamintojo atsakomybės sistemos įgyvendinimu, įskaitant gamintojus ir platintojus, privačiuosius ar viešuosius atliekų tvarkymo subjektus, socialinės ekonomikos subjektus, vietos valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir, prireikus, pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklus bei pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus.
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Direktyva 2008/98/EB
9 straipsnio -1 dalis (nauja)
-1.  Kad prisidėtų prie atliekų prevencijos, valstybės narės siekia bent šių tikslų:
a)  gerokai sumažinti susidarančių atliekų kiekį;
b)  atsieti atliekų susidarymą nuo ekonomikos augimo;
c)  palaipsniui pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje, jeigu esama tinkamų, ekonominiu ir technologiniu požiūriu perspektyvių kitų medžiagų ar technologijų;
d)  iki 2025 m. pasiekti Sąjungos maisto atliekų sumažinimo 30 proc. tikslą ir iki 2030 m. pasiekti Sąjungos maisto atliekų sumažinimo 50 proc., palyginti su 2014 m., tikslą;
e)  iki 2025 m. pasiekti Sąjungos į jūrą išmetamų šiukšlių kiekio sumažinimo 30 proc. tikslą ir iki 2030 m. pasiekti Sąjungos į jūrą išmetamų šiukšlių kiekio sumažinimo 50 proc., palyginti su 2014 m., tikslą.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Direktyva 2008/98/EB
9 straipsnio 1 dalis
1.   Valstybės narės imasi atliekų susidarymo prevencijos priemonių. Šiomis priemonėmis turi būti:
1.   Kad pasiektų -1 dalyje nustatytus tikslus, valstybės narės imasi bent šių priemonių:
–   skatinama naudoti produktus, kuriems tausiai naudojami ištekliai, kurie yra patvarūs, tinkami taisyti ir perdirbti;
–   skatina ir remia tvarius gamybos ir vartojimo modelius ir produktų, kuriems tausiai naudojami ištekliai, kurie yra patvarūs, lengvai pasidalijami, tinkami pakartotinai naudoti, taisyti ir perdirbti, naudojimą;
–  atgraso nuo suplanuoto nusidėvėjimo produktų pateikimo rinkai;
–   išsiaiškinama, kurie produktai yra pagrindiniai Sąjungos ekonomikai labai svarbių žaliavų, kurių tiekimas siejamas su didele rizika, šaltiniai, ir kryptingai siekiama, kad tos medžiagos netaptų atliekomis;
–   išsiaiškina, kurie produktai yra pagrindiniai Sąjungos ekonomikai labai svarbių žaliavų, kurių tiekimas siejamas su didele rizika, šaltiniai, ir kryptingai siekia, kad tos medžiagos netaptų atliekomis;
–   skatinama kurti pakartotinio naudojimo skatinimo sistemas, visų pirma elektros ir elektroninės įrangos, tekstilės ir baldų;
–   skatina ilginti produktų naudojimo trukmę, kai aplinkosaugos požiūriu tai naudinga, ir skatina kurti 9a straipsnyje nurodytas produktų taisymo, pakartotinio naudojimo, pakartotinės gamybos ir atnaujinimo veiklą propaguojančias sistemas;
–   mažinamas su pramonine gamyba, mineralinių išteklių gavyba ir statyba bei griovimu susijusių procesų atliekų kiekis atsižvelgiant į geriausias turimas technologijas (geriausius prieinamus gamybos būdus);
–   mažina su pramonine gamyba, nepramonine gamyba, mineralinių išteklių gavyba ir statyba bei griovimu, taip pat su prekyba ir paslaugomis susijusių procesų atliekų kiekį, be kita ko, taikydamos tokias priemones kaip prieš griovimo darbus atliekamas auditas, atsižvelgdamos į geriausias turimas technologijas ir geriausius būdus;
–   mažinamas pirminės gamybos, apdorojimo ir perdirbimo, mažmeninės prekybos ir kitokio maisto skirstymo etapuose, taip pat restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekis.
–   mažina bendrą susidarantį maisto atliekų kiekį;
–  mažina maisto nuostolius visoje tiekimo grandinėje, įskaitant pirminę gamybą, vežimą ir sandėliavimą;
–  nustato, kurie produktai yra pagrindiniai šiukšlinimo gamtoje šaltiniai, įskaitant jūrų aplinką, imasi priemonių, siekdamos sumažinti šiukšlinimą iš šių šaltinių, ir taip vykdo šiukšlinimo prevenciją;
–  užtikrina, kad informacija apie labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas iš tiekimo grandinės būtų perduota vartotojams ir atliekų tvarkymo subjektams;
–  rengia ir remia informacines kampanijas, kuriomis siekiama padidinti informuotumą su atliekų prevencija ir šiukšlinimu susijusiais klausimais.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Direktyva 2008/98/EB
9 straipsnio 2 dalis
2.   Valstybės narės stebi ir vertina atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą. Tuo tikslu jos nustato tinkamus kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir tikslus, visų pirma vienam gyventojui tenkantį pašalinamų arba energijai gauti panaudojamų komunalinių atliekų kiekį.
2.   Valstybės narės stebi ir vertina atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą. Tuo tikslu jos nustato tinkamus kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir tikslus, visų pirma vienam gyventojui tenkantį susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir pašalinamų arba energijai gauti panaudojamų komunalinių atliekų kiekį.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Direktyva 2008/98/EB
9 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisija pagal 38a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomi rodikliai, skirti atliekų susidarymo mažinimo ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytų atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo pažangai matuoti. Tie deleguotieji aktai priimami ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Direktyva 2008/98/EB
9 straipsnio 3 dalis
3.   Valstybės narės stebi ir vertina savo maisto atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą matuodamos maisto atliekų kiekį pagal metodikas, nustatytas remiantis 4 dalimi.
3.   Valstybės narės stebi ir vertina savo maisto atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą matuodamos maisto atliekų kiekį pagal bendrą metodiką. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 38a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildoma ši direktyva ir nustatoma maisto atliekų kiekio vienodo matavimo metodika, įskaitant būtinuosius kokybės reikalavimus. Nustatant tą metodiką, atsižvelgiama į atliekų prevencijos priemones, kuriomis įgyvendinamas maisto dovanojimas, ar kitus būdus neleisti maistui tapti atliekomis.
Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas
Direktyva 2008/98/EB
9 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija išnagrinėja galimybę nustatyti privalomus Sąjungos lygmens maisto atliekų kiekio mažinimo tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 ir 2030 m., remiantis matavimais, apskaičiuojamais pagal 3 dalyje nustatytą bendrą metodiką. Tuo tikslu Komisija parengia ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir juos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Direktyva 2008/98/EB
9 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Valstybės narės stebi ir vertina savo į jūrą išmetamų dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių prevencijos priemonių įgyvendinimą, matuodamos į jūrą išmetamų dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių kiekius pagal bendrą metodiką. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 38a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo nustatoma į jūrą išmetamų dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių kiekio vienodo matavimo metodika, įskaitant būtinuosius kokybės reikalavimus.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Direktyva 2008/98/EB
9 straipsnio 3 c dalis (nauja)
3c.  Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija išnagrinėja galimybę nustatyti Sąjungos lygmens atliekų prevencijos tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 ir 2030 m., remiantis bendru rodikliu, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą susidarančių komunalinių atliekų kiekį vienam gyventojui. Tuo tikslu Komisija parengia ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir juos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Direktyva 2008/98/EB
9 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi rodikliai, skirti bendrai atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo pažangai matuoti. Siekiant užtikrinti, kad maisto atliekų kiekis būtų matuojamas vienodai, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma bendra metodika, įskaitant būtiniausius kokybės reikalavimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
Išbraukta.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Direktyva 2008/98/EB
9 straipsnio 5 dalis
5.  Europos aplinkos agentūra kasmet paskelbia ataskaitą, kurioje apibūdinama kiekvienos valstybės narės ir visos Sąjungos atliekų susidarymo prevencijos pažanga, įskaitant atliekų susidarymo atsiejimo nuo ekonomikos augimo ir perėjimo prie žiedinės ekonomikos srityje.“;
Išbraukta.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
9 a straipsnis (naujas)
9a)  įterpiamas šis straipsnis:
„9a straipsnis
Pakartotinis naudojimas
1.  Valstybės narės skatina kurti sistemas, propaguojančias pakartotinio naudojimo veiklą ir produktų naudojimo trukmės ilginimą, jeigu nekyla pavojaus produktų kokybei ir saugai.
2.  Valstybės narės imasi priemonių, kuriomis skatina pakartotinai naudoti produktus, ir ypač tuos, kuriuose didesni labai svarbių žaliavų kiekiai. Šios priemonės gali apimti pripažintų pakartotinio naudojimo tinklų, užstato ir supirkimo sistemų, daugkartinio naudojimo taros sistemų skatinimą, diegimą ir paramą jiems, taip pat paskatas pakartotinai pagaminti, atnaujinti ir perdaryti produktus.
Valstybės narės naudojasi ekonominėmis priemonėmis ir gali nustatyti kiekybinius tikslus.
3.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos sudaryti sąlygas, kad parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojai galėtų naudotis instrukcijų vadovais, atsarginėmis dalimis, technine informacija ir bet kokia kita priemone, įranga ar programine įranga, reikalingomis siekiant parengti produktus pakartotiniam naudojimui, nedarant poveikio intelektinės nuosavybės teisėms.“;
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 b punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
9 b straipsnis (naujas)
9b)  įterpiamas šis straipsnis:
„9b straipsnis
Dalijimosi platformos
1.  Komisija aktyviai skatina dalijimosi platformas kaip verslo modelį. Ji užtikrina stiprias tų platformų ir naujų dalijimosi ekonomikos gairių sąsajas ir išnagrinėja visas priemones, kuriomis būtų galima teikti joms paskatas, įskaitant didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, viešuosius pirkimus ir ekologinį projektavimą.
2.  Valstybės narės skatina kurti sistemas, propaguojančias dalijimosi platformas visuose sektoriuose.“;
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 c punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
10 straipsnio 2 dalis
9c)  10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.   Prireikus tam, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir siekiant palengvinti ar pagerinti naudojimą, atliekos surenkamos atskirai, jei tai įmanoma techniniu, aplinkos apsaugos ir ekonominiu aspektais, ir nemaišomos su kitomis atliekomis ar medžiagomis, turinčiomis kitokias savybes.
2. Tam, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir siekiant palengvinti ar pagerinti naudojimą, atliekos surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitomis atliekomis ar medžiagomis, turinčiomis kitokias savybes.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali neįtraukti retai apgyvendintų vietovių, jei įrodoma, kad atskiras surinkimas neužtikrina aplinkosaugos požiūriu geriausio bendro rezultato, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo principą.
Apie savo ketinimą pasinaudoti šia leidžiančia nukrypti nuostata valstybės narės praneša Komisijai. Komisija, atsižvelgdama į šios direktyvos tikslus, peržiūri pranešimą ir įvertina, ar leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas yra pagrįstas. Jei Komisija nepateikia prieštaravimų per devynis mėnesius nuo pranešimo dienos, laikoma, kad leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Jei Komisija pareiškia prieštaravimų, ji priima sprendimą ir apie tai informuoja valstybę narę.“;
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 d punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
10 straipsnio 2 a dalis (nauja)
9d)  10 straipsnis papildomas šia dalimi:
„2a. Valstybės narės imasi priemonių, kad atliekos, kurios, laikantis 11 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio, yra surinktos atskirai, nebūtų priimamos deginti deginimo įrenginyje, išskyrus galutines atliekas, likusias išrūšiavus tas atliekas.“;
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 e punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
10 straipsnio 2 b dalis (nauja)
9e)  10 straipsnis papildomas šia dalimi:
„2b. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pavojingos atliekos prireikus būtų nukenksmintos prieš jas panaudojant.“;
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto -a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio pavadinimas
-a)  pavadinimas pakeičiamas taip:
Pakartotinis naudojimas ir perdirbimas
„Parengimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas“;
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a papunktis
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad paskatintų atliekas rengti pakartotiniam naudojimui, visų pirma skatindamos kurti pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklus bei juos remdamos ir sudarydamos jiems geresnes sąlygas naudotis atliekų surinkimo punktais, taip pat skatindamos taikyti ekonomines priemones, viešųjų pirkimų kriterijus, kelti kiekybinius tikslus ar naudoti kitas priemones.
1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad paskatintų atliekas rengti pakartotiniam naudojimui, be kita ko, sudaro palankesnes sąlygas kurti ir pripažinti pakartotinio naudojimo veiklos vykdytojus ir tinklus, visų pirma tuos, kurie veikia kaip socialinės ekonomikos įmonės, sudaro tokiems pripažintiems veiklos vykdytojams ir tinklams geresnes sąlygas naudotis atliekų surinkimo punktais, taip pat propaguoja ekonomines priemones, viešųjų pirkimų kriterijus, kiekybinius tikslus ar kitas priemones.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a papunktis
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų labai kokybišką perdirbimą ir tuo tikslu įdiegia atskiro surinkimo sistemas, jei tai įmanoma techniniu, aplinkos ir ekonominiu atžvilgiu ir tinkama siekiant laikytis atitinkamų perdirbimo sektorių būtinųjų kokybės standartų ir įgyvendinant 2 dalyje nustatytus tikslus.“;
Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų labai kokybišką perdirbimą ir tuo tikslu įdiegia atskiro surinkimo sistemas, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje, siekiant laikytis atitinkamų perdirbimo sektorių būtinųjų kokybės standartų.“;
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
aa)  1 dalyje įterpiama ši pastraipa:
„Valstybės narės naudojasi reguliavimo ir ekonominėmis priemonėmis, siekdamos skatinti antrinių žaliavų naudojimą.“;
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a b papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
ab)  1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Laikantis 10 straipsnio 2 dalies, iki 2015 m. atskiros surinkimo sistemos sukuriamos bent: popieriui, metalui, plastikui ir stiklui.“
„Laikantis 10 straipsnio 2 dalies, iki 2015 m. atskiros surinkimo sistemos sukuriamos bent: popieriui, metalui, plastikui ir stiklui. Be to, valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. įdiegia privalomo atskiro tekstilės gaminių surinkimo sistemas.;
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa
Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo sistemas, visų pirma bent medienos, užpildų, metalo, stiklo ir gipso.
Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų, kad būtų taikomos statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo sistemos, visų pirma bent: medienos, mineralinių frakcijų (betono, plytų, plytelių ir keramikos), metalo, plastiko, gipso, stiklo ir tinko. Valstybės narės gali naudotis IVa priede išvardytomis priemonėmis.
Valstybės narės skatina prieš griovimo darbus atlikti auditą, siekiant kuo labiau sumažinti teršalų ar kitų nepageidaujamų medžiagų kiekį statybos ir griovimo atliekose ir taip prisidėti prie kokybiško perdirbimo.
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 1 dalies 4 a pastraipa (nauja)
ba)  1 dalyje įterpiama ši pastraipa:
„Valstybės narės imasi priemonių, kad būtų propaguojamos komercinės ir pramoninės veiklos atliekų rūšiavimo sistemos, taikomos bent: metalui, plastikui, popieriui ir kartonui, biologinėms atliekoms, stiklui ir medienai.“;
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto b b papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
bb)  2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
Siekdamos įgyvendinti šios direktyvos tikslus ir sukurti Europos atliekas perdirbančią visuomenę, kurioje labai efektyviai naudojami ištekliai, valstybės narės imasi priemonių, būtinų pasiekti, kad:
Siekdamos įgyvendinti šios direktyvos tikslus ir sukurti Europos žiedinę ekonomiką, kurioje labai efektyviai naudojami ištekliai, valstybės narės imasi priemonių, būtinų pasiekti, kad:“;
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto d papunktis
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 2 dalies c punktas
c)   komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2025 m. būtų padidintas bent iki 60 proc. (pagal svorį);
c)   komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2025 m. būtų padidintas bent iki 60 proc. (pagal svorį), įskaitant tai, kad mažiausiai 3 proc. visų susidariusių komunalinių atliekų turi būti parengtos pakartotiniam naudojimui;
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto d papunktis
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 2 dalies d punktas
d)   komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2030 m. būtų padidintas bent iki 65 proc. (pagal svorį).
d)   komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2030 m. būtų padidintas bent iki 70 proc. (pagal svorį), įskaitant tai, kad mažiausiai 5 proc. visų susidariusių komunalinių atliekų turi būti parengtos pakartotiniam naudojimui;
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
3.   Estijai, Graikijai, Kroatijai, Latvijai, Maltai, Rumunijai ir Slovakijai 2 dalies c ir d punktuose nurodytų tikslų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas dar penkeriais metais. Apie savo ketinimą pasinaudoti šia nuostata valstybė narė informuoja Komisiją ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki 2 dalies c ir d punktuose nustatytų terminų. Jei įgyvendinimo laikotarpis pratęsiamas, valstybė narė deda visas pastangas, kad padidintų pakartotiniam naudojimui parengiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį bent 50 proc. ir 60 proc. (pagal svorį) atitinkamai iki 2025 ir 2030 m.
3.   Valstybė narė gali prašyti pratęsti laikotarpį, per kurį turi būti pasiektas 2 dalies c punkte nurodytas tikslas, penkeriais metais, jeigu ji tenkina šias sąlygas:
a)  2013 m. ji yra parengusi pakartotiniam naudojimui ir perdirbusi mažiau kaip 20 proc. savo komunalinių atliekų ir
b)  ji nėra įtraukta į valstybių narių, kuriose esama rizikos iki 2025 m. nepasiekti 11b straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto bent 50 proc. jų komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslo, sąrašą.
Valstybė narė pateikia prašymą Komisijai dėl tokio pratęsimo ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki 2 dalies c punkte nustatyto termino, tačiau ne anksčiau nei bus paskelbta 11b straipsnyje nurodyta ataskaita dėl šioje dalyje nustatyto tikslo įgyvendinimo pažangos.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Kartu su pranešimu pateikiamas įgyvendinimo planas, kuriame išdėstomos priemonės, būtinos tikslams įgyvendinti iki naujojo termino. Plane taip pat pateikiamas išsamus siūlomų priemonių įgyvendinimo grafikas ir numatomo jų poveikio vertinimas.
Kartu su prašymu dėl pratęsimo pateikiamas įgyvendinimo planas, kuriame išdėstomos priemonės, būtinos tikslams įgyvendinti iki naujojo termino. Planas parengiamas remiantis esamų atliekų tvarkymo planų vertinimu ir jame taip pat pateikiamas išsamus siūlomų priemonių įgyvendinimo grafikas ir numatomo jų poveikio vertinimas.
Be to, trečioje pastraipoje nurodytas planas turi atitikti bent šiuos reikalavimus:
a)  jame numatomos atitinkamos ekonominės priemonės, kuriomis skatinama taikyti atliekų hierarchiją, kaip nurodyta šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje;
b)  jame parodoma, kad struktūriniai ir sanglaudos fondai ir kitos priemonės bus naudojami našiai ir efektyviai, t. y. parodoma, kad bus daromos ilgalaikės investicijos, kuriomis bus finansuojamas atliekų tvarkymo infrastruktūrų, reikalingų atitinkamiems tikslams pasiekti, vystymas;
c)  juo užtikrinama statistinių duomenų kokybė ir jame pateikiamos aiškios atliekų tvarkymo pajėgumų ir atotrūkio nuo šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalyje, Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalyse nustatytų tikslų prognozės;
d)  jame nustatyta atliekų prevencijos programa, kaip nurodyta šios direktyvos 29 straipsnyje.
Komisija įvertina, ar laikomasi ketvirtos pastraipos a–d punktuose nustatytų reikalavimų. Jei Komisija per penkis mėnesius nuo pateikto plano gavimo dienos nepareiškia prieštaravimų, pratęsimo prašymas laikomas patenkintu.
Jei Komisija pareiškia prieštaravimų, ji iš atitinkamos valstybės narės reikalauja per du mėnesius nuo tų prieštaravimų gavimo dienos pateikti patikslintą planą.
Komisija įvertina patikslintą planą per du mėnesius nuo jo gavimo dienos ir raštu praneša apie pratęsimo prašymo patenkinimą arba atmetimą. Jei per tą laikotarpį Komisija sprendimo nepriima, pratęsimo prašymas laikomas patenkintu.
Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie savo sprendimų išvadas per du mėnesius nuo tų sprendimų priėmimo dienos.
Jeigu suteikiamas leidimas pratęsti įgyvendinimo laikotarpį, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, bet valstybė narė 2025 m. neparengia pakartotiniam naudojimui ir neperdirba bent 50 proc. savo komunalinių atliekų, laikoma, kad tas leidimas pratęsti laikotarpį yra savaime panaikinamas.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybė narė gali prašyti pratęsti laikotarpį, per kurį turi būti pasiektas 2 dalies d punkte nurodytas tikslas, penkeriais metais, jeigu ji tenkina šias sąlygas:
a)  ji atitinka 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas sąlygas ir
b)  ji nėra įtraukta į valstybių narių, kuriose esama rizikos iki 2030 m. nepasiekti 11b straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto bent 60 proc. jų komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslo, sąrašą.
Norėdama paprašyti, kad laikotarpis būtų pratęstas pagal šio straipsnio pirmą pastraipą, valstybė narė pateikia prašymą Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki šio straipsnio 2 dalies d punkte nustatyto termino, tačiau ne anksčiau nei bus paskelbta 11b straipsnyje nurodyta ataskaita dėl šioje dalyje nustatyto tikslo įgyvendinimo pažangos.
Jeigu suteikiamas leidimas pratęsti įgyvendinimo laikotarpį, bet valstybė narė 2030 m. neparengia pakartotiniam naudojimui ir neperdirba bent 60 proc. savo komunalinių atliekų, laikoma, kad tas leidimas pratęsti laikotarpį yra savaime panaikinamas.
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 4 dalis
4.   Vėliausiai iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija apsvarsto 2 dalies d punkte nustatytą tikslą ketindama jį padidinti ir apsvarsto, ar reikia nustatyti su kitais atliekų srautais susijusius tikslus. Tuo tikslu Europos Parlamentui ir Tarybai nusiunčiama Komisijos ataskaita, jei reikia, su pasiūlymu.
4.   Vėliausiai iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija apsvarsto 2 dalies d punkte nustatytą tikslą ketindama jį padidinti ir apsvarsto geriausius valstybių narių taikomus būdus ir priemones šiam tikslui pasiekti. Tuo tikslu Europos Parlamentui ir Tarybai nusiunčiama Komisijos ataskaita, jei reikia, su pasiūlymu.
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Komisija išnagrinėja galimybę nustatyti komercinės veiklos atliekų, nepavojingų pramoninės veiklos atliekų ir kitų atliekų srautų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 ir 2030 m. Tuo tikslu ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir juos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis
Direktyva 2008/98/EB
11 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Komisija išnagrinėja galimybę nustatyti statybos ir griovimo atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 ir 2030 m. Tuo tikslu ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir juos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 punktas
Direktyva 2008/98/EB
11 a straipsnio 1 dalis
1.   Skaičiuojant, ar 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose bei 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai pasiekti,
1.   Skaičiuojant, ar 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose bei 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai pasiekti,
a)   perdirbtų komunalinių atliekų svoris – tai atliekų žaliavų, perduodamų į galutinį perdirbimo procesą, svoris;
a)   perdirbtų komunalinių atliekų svoris – tai atliekų žaliavų, atitinkamais metais perduodamų į galutinį perdirbimo procesą, svoris;
b)   pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų svoris – tai komunalinių atliekų, kurias regeneravo arba surinko pripažintas parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojas ir su kuriomis atliktos visos reikiamos tikrinimo, valymo ir taisymo operacijos, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti be jokio tolesnio rūšiavimo ar išankstinio apdirbimo;
b)   pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų svoris – tai komunalinių atliekų, kurias atitinkamais metais regeneravo arba surinko pripažintas parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojas ir su kuriomis atliktos visos reikiamos tikrinimo, valymo ir taisymo operacijos, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti be jokio tolesnio rūšiavimo ar išankstinio apdirbimo, svoris.
c)  valstybės narės gali įtraukti produktus ir sudėtines dalis, kurias pakartotiniam naudojimui parengia pripažinti parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojai arba kurios pakartotiniam naudojimui parengiamos taikant užstato ir supirkimo sistemas. Skaičiuodamos patikslintą pakartotiniam naudojimui parengtų ir perdirbtų komunalinių atliekų procentinę dalį, kuri patikslinama atsižvelgiant į pakartotiniam naudojimui parengtų produktų ir sudėtinių dalių svorį, valstybės narės naudoja patikrintus veiklos vykdytojų pateiktus duomenis ir taiko VI priede pateiktą formulę.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 punktas
Direktyva 2008/98/EB
11 a straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija paprašo Europos standartizacijos organizacijų parengti Europos kokybės standartus, taikomus į galutinio perdirbimo etapą patenkančių atliekų medžiagoms ir antrinėms žaliavoms, ypač plastikui, remiantis geriausiais turimais praktikos pavyzdžiais.
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 punktas
Direktyva 2008/98/EB
11 a straipsnio 2 dalis
2.   Siekdama užtikrinti, kad 1 dalies b ir c punktų ir VI priedo taikymo sąlygos būtų vienodos, Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustato būtinuosius kokybės ir veiklos reikalavimus, taikomus nustatant pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus ir užstato ir supirkimo sistemas, įskaitant konkrečias duomenų rinkimo, patikros ir ataskaitų teikimo taisykles.
2.   Siekdama užtikrinti, kad 1 dalies a ir b punktų taikymo sąlygos būtų vienodos, Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustato būtinuosius kokybės ir veiklos reikalavimus, taikomus nustatant pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus, užstato ir supirkimo sistemas ir galutinio perdirbimo veiklos vykdytojus, įskaitant konkrečias duomenų rinkimo, atsekamumo, patikros ir ataskaitų teikimo taisykles.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 punktas
Direktyva 2008/98/EB
11 a straipsnio 3 dalis
3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, atliekų, su kuriomis atlikta bet kuri rūšiavimo operacija, svoris gali būti deklaruojamas kaip perdirbtų komunalinių atliekų svoris, jeigu:
3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų saugomi įrašai apie produktų ir medžiagų, išgabenamų iš panaudojimo ar perdirbimo arba parengimo pakartotiniam naudojimui įrenginio (t. y. rezultato), svorį.
a)  tokios atliekos siunčiamos galutinai perdirbti;
b)  medžiagų, kurios nebus galutinai perdirbtos ir kurios šalinamos arba naudojamos energijai gauti, dalis yra ne didesnė kaip 10 proc. bendro perdirbamų atliekų svorio.
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 punktas
Direktyva 2008/98/EB
11 a straipsnio 4 dalis
4.   Valstybės narės sukuria veiksmingą kokybės kontrolės ir komunalinių atliekų atsekamumo sistemą, kad užtikrintų, jog laikomasi 3 dalies a ir b punktuose nustatytų sąlygų. Sistemą gali sudaryti pagal 35 straipsnio 4 dalį sukurti elektroniniai registrai, rūšiuotų atliekų kokybės reikalavimų techninės specifikacijos arba bet kuri kita lygiavertė priemonė, kuria užtikrinama, kad surinkti duomenys apie perdirbtas atliekas būtų patikimi ir tikslūs.
4.   Laikydamosi 2 dalies, valstybės narės sukuria veiksmingą kokybės kontrolės ir komunalinių atliekų atsekamumo sistemą, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi 1 dalyje nustatytų taisyklių. Sistemą gali sudaryti pagal 35 straipsnio 4 dalį sukurti elektroniniai registrai, rūšiuotų atliekų kokybės reikalavimų techninės specifikacijos arba bet kuri kita lygiavertė priemonė, kuria užtikrinama, kad surinkti duomenys apie perdirbtas atliekas būtų patikimi ir tikslūs. Valstybės narės praneša Komisijai apie pasirinktą kokybės kontrolės ir atsekamumo metodą.
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 punktas
Direktyva 2008/98/EB
11 a straipsnio 5 dalis
5.   Skaičiuodamos, ar 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai yra įgyvendinti, valstybės narės gali įskaičiuoti metalų, perdirbtų kartu vykdant deginimą, kiekį, proporcingą sudegintų komunalinių atliekų kiekiui, jei perdirbti metalai atitinka tam tikrus kokybės reikalavimus.
5.   Skaičiuodamos, ar 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai yra įgyvendinti, valstybės narės, Komisijai priėmus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, gali įskaičiuoti metalų, perdirbtų vykdant deginimą arba bendrą atliekų deginimą, kiekį, proporcingą sudegintų komunalinių atliekų kiekiui, jei perdirbti metalai atitinka tam tikrus kokybės reikalavimus ir jei tos atliekos prieš jas deginant buvo išrūšiuotos arba buvo laikomasi įpareigojimo įdiegti atskiro surinkimo sistemas popieriui, metalui, plastikui, stiklui ir biologinėms atliekoms.
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 11 punktas
Direktyva 2008/98/EB
11 a straipsnio 6 dalis
6.   Siekdama užtikrinti, kad 5 dalies taikymo sąlygos būtų vienodos, Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustatoma bendra metalų, kurie perdirbti kartu vykdant deginimą, svorio skaičiavimo metodika, įskaitant perdirbtų metalų kokybės kriterijus.
6.   Siekdama užtikrinti, kad 5 dalies taikymo sąlygos būtų vienodos, Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustatoma bendra metalų, kurie perdirbti kartu vykdant deginimą arba bendrą atliekų deginimą, svorio skaičiavimo metodika, įskaitant perdirbtų metalų kokybės kriterijus.
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Direktyva 2008/98/EB
11 b straipsnio 1 dalis
1.   Bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, Komisija parengia 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą vėliausiai likus trejiems metams iki tose nuostatose nustatytų terminų.
1.   Bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, Komisija parengia 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose, 11 straipsnio 3 ir 3a dalyse ir 21 straipsnio 1a dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą vėliausiai likus trejiems metams iki tose nuostatose nustatytų terminų.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Direktyva 2008/98/EB
11 b straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)  geriausios praktikos, kuri taikoma visoje Sąjungoje ir kuria remiantis būtų galima sėkmingai siekti tikslų, pavyzdžiai.
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Direktyva 2008/98/EB
11 b straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Prireikus 1 dalyje nurodytose ataskaitose nagrinėjama, kaip įgyvendinami kiti šios direktyvos reikalavimai, pavyzdžiui, pateikiamos 29 straipsnyje nurodytų atliekų prevencijos programų tikslų pasiekimo prognozės ir pašalintų ir energijos gamybai panaudotų komunalinių atliekų procentinė dalis ir vienam gyventojui tenkantis kiekis.
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 a punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
12 straipsnio 1 a dalis (nauja)
12a)  12 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„1a. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad iki 2030 m. pašalintų komunalinių atliekų kiekis būtų sumažintas ir neviršytų 10 proc. visų susidarančių komunalinių atliekų.“;
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 b punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
12 straipsnio 1 b dalis (nauja)
12b)  12 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„1b. Komisija peržiūri I priede pateiktą šalinimo operacijų sąrašą. Atsižvelgdama į tą peržiūrą, Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomi D2, D3, D4, D6, D7 ir D12 šalinimo operacijų techniniai kriterijai ir jų vykdymo procedūros. Prireikus tuose deleguotuosiuose aktuose nustatomas draudimas vykdyti šalinimo operacijas, kurios neatitinka 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“;
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 c punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
12 straipsnio 1 c dalis (nauja)
12c)  12 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„1c. Valstybės narės imasi konkrečių priemonių siekdamos neleisti, kad atliekos būtų tiesiogiai ar netiesiogiai šalinamos į jūros aplinką. Valstybės narės Komisijai praneša apie priemones, nustatytas siekiant įgyvendinti šios dalies nuostatas, per aštuoniolika mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos ir po to kas dvejus metus. Komisija paskelbia kas dvejus metus teikiamą ataskaitą, remdamasi pateikta informacija, per šešis mėnesius.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šios dalies įgyvendinimo tvarką ir rodiklius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 d punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
15 straipsnio 4 a dalis (nauja)
12d)  15 straipsnis papildomas šia dalimi:
„4a. Pagal Direktyvą 2014/24/ES valstybės narės gali imtis priemonių, kuriomis užtikrinama, kad į vietos valdžios institucijų ir organizacijų, produktų gamintojo vardu įgyvendinančių didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, vykdomą atliekų tvarkymo subjektų atrankos procedūrą būtų įtrauktos socialinės sąlygos, siekiant skatinti socialinių ir solidarumo įmonių ir platformų vaidmenį.“;
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 e punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
18 straipsnio 3 dalis
12e)  18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
3.   Remiantis techninių ir ekonominių galimybių kriterijais, kai pavojingos atliekos buvo sumaišytos nesilaikant 1 dalies sąlygų, tos atliekos atskiriamos, jeigu tai įmanoma ir būtina, kad būtų laikomasi 13 straipsnio.
3. Tais atvejais, kai pavojingos atliekos buvo sumaišytos nesilaikant 1 dalies sąlygų, nedarant poveikio 36 straipsnio taikymui, valstybės narės užtikrina, kad atliekos būtų atskiriamos, kai tai techniškai įmanoma.
Jei techniškai neįmanoma atskirti atliekų, mišrios atliekos perdirbamos įrenginyje, kuriam leidžiama tokį mišinį, taip pat atskiras tokio mišinio dalis, perdirbti.“;
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 f punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
20 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
12f)  20 straipsnis papildomas šia pastraipa:
„Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. valstybės narės sukuria atskiras namų ūkiuose susidarančių pavojingų atliekų surinkimo ir priėmimo sistemas, siekdamos užtikrinti, kad pavojingos atliekos būtų tinkamai tvarkomos ir jomis nebūtų užteršti kitų komunalinių atliekų srautai.“;
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 g punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
20 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)
12g)  20 straipsnis papildomas šia pastraipa:
„Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija parengia gaires, kad padėtų ir sudarytų palankesnes sąlygas valstybėms narėms užtikrinti namų ūkiuose susidarančių pavojingų atliekų surinkimą ir saugų tvarkymą.“;
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 h punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
21 straipsnio 1 dalies a punktas
12h)  21 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:
a)   alyvų atliekos būtų surenkamos atskirai, jei yra techninės galimybės;
a) alyvų atliekos būtų surenkamos atskirai;“;
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 i punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
21 straipsnio 1 dalies c punktas
12i)  21 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:
c)   jei techniškai galima ir ekonomiškai gyvybinga, alyvų atliekos su skirtingomis savybėmis nėra maišomos ir alyvų atliekos nėra maišomos su kitų rūšių atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo jų apdorojimui.
c) alyvų atliekos su skirtingomis savybėmis nėra maišomos ir alyvų atliekos nėra maišomos su kitų rūšių atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo jų regeneravimui.“;
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 j punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
21 straipsnio 1 a dalis (nauja)
12j)  21 straipsnis papildomas šia dalimi:
„1a. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad iki 2025 m. alyvų atliekų regeneravimo apimtis būtų padidinta ir apimtų mažiausiai 85 proc. susidarančių alyvų atliekų.
Į kitą valstybę narę regeneravimo tikslais išgabentos alyvų atliekos gali būti įskaičiuojamos tik į tos valstybės narės, kurioje tos alyvų atliekos surinktos, tikslų įgyvendinimo rodiklius ir tik tuo atveju, jeigu laikomasi atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl tarpvalstybinio pavojingų atliekų vežimo reikalavimų.
Alyvų atliekos, kurios eksportuojamos iš Sąjungos regeneravimo, parengimo pakartotinai naudoti arba perdirbimo tikslais, gali būti įskaičiuojamos į tos valstybės narės, kurioje alyvų atliekos surinktos, tikslų įgyvendinimo rodiklius tik tuo atveju, jeigu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 eksportuotojas gali įrodyti, kad atliekų siunta atitinka to reglamento reikalavimus ir kad tos alyvų atliekos už Sąjungos ribų buvo regeneruojamos laikantis reikalavimų, kurie yra lygiaverčiai atitinkamuose Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.“;
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 k punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
21 straipsnio 2 dalis
12k)  21 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.   Alyvų atliekų atskiro rinkimo ir jų tinkamo apdorojimo tikslu valstybės narės gali, atsižvelgdamos į savo nacionalines sąlygas, taikyti papildomas priemones, tokias kaip techniniai reikalavimai, gamintojo atsakomybė, ekonominės priemonės ar savanoriški susitarimai.
2. Laikydamosi 1 ir 1a dalyse nustatytų įpareigojimų, valstybės narės gali, atsižvelgdamos į savo nacionalines sąlygas, taikyti papildomas priemones, tokias kaip techniniai reikalavimai, gamintojo atsakomybė, ekonominės priemonės ar savanoriški susitarimai.“;
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 12 l punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
21 straipsnio 3 dalis
12l)  21 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
3.   Jei alyvų atliekoms pagal nacionalinės teisės aktus taikomi regeneravimo reikalavimai, valstybės narės gali nurodyti, kad tokios alyvų atliekos regeneruojamos, jeigu yra techninės galimybės, ir, kai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 11 arba 12 straipsniai, apriboti tarpvalstybinį alyvų atliekų vežimą iš jų teritorijos į deginimo ar bendro deginimo įrenginius tam, kad būtų suteikta pirmenybė alyvų atliekų regeneravimui.
3. Kai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 11 arba 12 straipsniai, valstybės narės gali apriboti tarpvalstybinį alyvų atliekų vežimą iš jų teritorijos į deginimo ar bendro deginimo įrenginius tam, kad būtų suteikta pirmenybė alyvų atliekų regeneravimui.“;
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 13 punktas
Direktyva 2008/98/EB
22 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės užtikrina atskirą biologinių atliekų surinkimą, jei tai įmanoma techniniu, aplinkos ir ekonominiu atžvilgiu ir tinkama siekiant užtikrinti atitinkamus komposto kokybės standartus ir pasiekti 11 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose bei 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus tikslus.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 10 straipsnio 2 dalį biologinės atliekos būtų renkamos atskirai jų susidarymo vietoje.
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 13 punktas
Direktyva 2008/98/EB
22 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės skatina kompostavimą vietoje.
Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 13 punktas
Direktyva 2008/98/EB
22 straipsnio 2 dalis
Prireikus jos imasi priemonių pagal 4 ir 13 straipsnius, kad paskatintų:
2.  Valstybės narės imasi priemonių, įskaitant atsekamumo ir perdirbti pateikiamų bei perdirbtų atliekų kokybės užtikrinimo sistemas, pagal 4 ir 13 straipsnius, siekdamos užtikrinti, kad organinis biologinių atliekų perdirbimas atitiktų aukšto lygio aplinkos apsaugos standartus ir duotų tokį rezultatą, kuris atitiktų atitinkamus aukštos kokybės standartus.
a)  biologines atliekas perdirbti, įskaitant jų kompostavimą, ir fermentuoti;
b)  biologines atliekas apdoroti taip, kad būtų išlaikyta aukšto lygio aplinkos apsauga;
c)  aplinkosauginiu požiūriu saugių, iš biologinių atliekų pagamintų medžiagų naudojimą.
Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 13 punktas
Direktyva 2008/98/EB
22 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Perdirbtų biologinių atliekų svoris – tai atitinkamais metais perdirbti pateikiamų atliekų, kurioms taikomas organinio perdirbimo procesas, svoris.
Medžiagų, kurios nebus galutinai perdirbtos ir kurios šalinamos arba naudojamos energijai gauti, svoris neįskaičiuojamas į ataskaitose pateikiamą perdirbtų atliekų kiekį.
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 13 punktas
Direktyva 2008/98/EB
22 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija pasiūlo iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2150/20021a, kad į jį būtų įtraukti Europos atliekų kodai, skirti atliekų susidarymo vietoje atskirai surinktoms komunalinėms biologinėms atliekoms žymėti.
_______________
1a2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (OL L 332, 2002 12 9, p. 1).
Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 13 punktas
Direktyva 2008/98/EB
22 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.  Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija paprašo Europos standartizacijos organizacijų parengti Europos kokybės standartus, taikomus į organinio perdirbimo procesus patenkančioms biologinėms atliekoms, kompostui ir degazuotajam substratui, remiantis geriausiais turimais praktikos pavyzdžiais.
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 13 a punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
24 straipsnio 1 dalies b punktas
13a)  24 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:
b)   atliekų naudojimą.
b) nepavojingų atliekų naudojimą.“;
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 14 punktas
Direktyva 2008/98/EB
26 straipsnio 3 dalis
Valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms leisti neregistruoti atliekas surenkančių arba vežančių įstaigų ar įmonių, jei atliekų kiekis per metus yra ne didesnis kaip 20 tonų.
Valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms leisti neregistruoti atliekas surenkančių arba vežančių įstaigų ar įmonių, jei nepavojingų atliekų kiekis per metus yra ne didesnis kaip 20 tonų ir pavojingų atliekų kiekis ne didesnis kaip 2 tonos.
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 14 punktas
Direktyva 2008/98/EB
26 straipsnio 4 dalis
Komisija gali priimti deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais pritaikomos nepavojingų atliekų kiekio ribos.“;
Išbraukta.
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 15 punkto a papunktis
Direktyva 2008/98/EB
27 straipsnio 1 dalis
1.   Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi būtinieji techniniai standartai, taikomi apdorojimo veiklai, kuriai reikia gauti leidimą pagal 23 straipsnį, jei esama įrodymų, kad tokie būtinieji standartai būtų naudingi žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu.“;
1.   Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi būtinieji techniniai standartai, taikomi bet kokiai apdorojimo veiklai, kuriai reikia gauti leidimą pagal 23 straipsnį, visų pirma atliekų atskiro surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo standartai, jei esama įrodymų, kad tokie būtinieji standartai būtų naudingi žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu.
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčio ii punktas
Direktyva 2008/98/EB
28 straipsnio 3 dalies f punktas
f)   kovos su visų rūšių šiukšlinimu ir visų rūšių šiukšlių valymo priemonės.
f)   kovos su visų rūšių šiukšlinimu, jo prevencijos ir visų rūšių šiukšlių valymo priemonės.
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčio ii a punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
28 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas)
iia)  papildoma šiuo punktu:
„fa) pakankamo finansavimo galimybės, suteikiamos vietos valdžios institucijoms, siekiant skatinti atliekų prevenciją ir plėtoti optimalias atskiro surinkimo sistemas ir infrastruktūrą, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų tikslų.“;
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
28 straipsnio 5 dalis
5.   Atliekų tvarkymo planai turi atitikti Direktyvos 94/62/EB 14 straipsnyje nustatytus atliekų planavimo reikalavimus, šios direktyvos 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus tikslus ir Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
5.   Atliekų tvarkymo planai turi atitikti Direktyvos 94/62/EB 14 straipsnyje nustatytus atliekų planavimo reikalavimus, šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus ir Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktis
Direktyva 2008/98/EB
29 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
1.   Valstybės narės parengia atliekų prevencijos programas, kuriose išdėstomos 1, 4 ir 9 straipsniuose numatytos atliekų prevencijos priemonės.
1.   Siekdamos prisidėti bent prie 1 straipsnyje, 4 straipsnyje ir 9 straipsnio -1 dalyje išdėstytų tikslų įgyvendinimo, valstybės narės parengia atliekų prevencijos programas, kuriose nustato bent tas atliekų prevencijos priemones, kurios nurodytos 9 straipsnio 1 dalyje.
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 17 punkto a a papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
29 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
aa)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
Tokios programos įtraukiamos į 28 straipsnyje numatytus atliekų tvarkymo planus ar prireikus į kitas aplinkos politikos programas arba vykdomos kaip atskiros programos. Jei bet kuri tokia programa įtraukiama į atliekų tvarkymo planą ar į kitas programas, turi būti aiškiai nurodomos atliekų prevencijos priemonės.
Tokios programos įtraukiamos į 28 straipsnyje numatytus atliekų tvarkymo planus ar prireikus į kitas aplinkos politikos programas arba vykdomos kaip atskiros programos. Jei bet kuri tokia programa įtraukiama į atliekų tvarkymo planą ar į kitas programas, turi būti aiškiai nurodomi atliekų prevencijos tikslai ir priemonės.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 17 punkto a b papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
29 straipsnio 2 dalis
ab)  2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
2.   1 dalyje numatytose programose nustatomi atliekų prevencijos tikslai. Valstybės narės apibūdina galiojančias prevencijos priemones ir įvertina IV priede nurodytų priemonių pavyzdžių ar kitų tinkamų priemonių naudingumą.
2. 1 dalyje nurodytose programose valstybės narės apibūdina bent 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų prevencinių priemonių įgyvendinimą ir tai, kaip jos padeda siekti 9 straipsnio -1 dalyje nustatytų tikslų. Kai tikslinga, valstybės narės apibūdina tai, kaip IVa priede išvardytos priemonės padeda siekti tikslų, ir įvertina IV priede nurodytų priemonių pavyzdžių ar kitų tinkamų priemonių naudingumą.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 17 punkto a c papunktis (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
29 straipsnio 2 a dalis (nauja)
ac)  įterpiama ši dalis:
„2a. Valstybės narės patvirtina specialias maisto atliekų prevencijos programas, įtraukiamas į atliekų prevencijos programas, nurodytas šiame straipsnyje.“;
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 17 a punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
30 straipsnio 2 dalis
17a)  30 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.   Europos aplinkos agentūra raginama į savo metinę ataskaitą įtraukti pažangos, padarytos užbaigiant ir įgyvendinant atliekų prevencijos programas, apžvalgą.
2. Europos aplinkos agentūra kas dveji metai skelbia ataskaitą, į kurią įtraukiama pažangos, padarytos užbaigiant ir įgyvendinant atliekų prevencijos programas, ir pasiekimų, susijusių su kiekvienos valstybės narės ir visos Sąjungos atliekų prevencijos programų tikslais, įskaitant atliekų susidarymo atsiejimą nuo ekonomikos augimo ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos, apžvalga.“;
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 19 punkto b papunktis
Direktyva 2008/98/EB
35 straipsnio 4 dalis
4.   Valstybės narės sukuria visą savo geografinę teritoriją apimantį elektroninį registrą arba koordinuojamus registrus, skirtus 1 dalyje nurodytiems duomenims apie pavojingas atliekas registruoti. Valstybės narės gali sukurti tokius registrus ir kitiems atliekų srautams, ypač tiems, kuriems nustatyti tikslai Sąjungos teisės aktuose. Valstybės narės naudoja duomenis apie atliekas, kuriuos praneša pramonės veiklos vykdytojai naudodamiesi Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registru, įsteigtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 (*).
4.   Valstybės narės sukuria visą savo geografinę teritoriją apimantį elektroninį registrą arba koordinuojamus registrus, skirtus 1 dalyje nurodytiems duomenims apie pavojingas atliekas registruoti, arba pasinaudoja jau sukurtais tokiais elektroniniais registrais arba koordinuojamais registrais. Valstybės narės sukuria tokius registrus bent tiems atliekų srautams, kuriems nustatyti tikslai Sąjungos teisės aktuose. Valstybės narės naudoja duomenis apie atliekas, kuriuos praneša pramonės veiklos vykdytojai naudodamiesi Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registru, įsteigtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 (*).
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Direktyva 2008/98/EB
37 straipsnio 1 dalis
1.   Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų metų duomenis apie 11 straipsnio 2 dalies a–d punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 6 dalį nustatyta forma. Pirmoje ataskaitoje pateikiami 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. duomenys.
1.   Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie pažangą, padarytą siekiant 9 straipsnio -1 dalyje, 11 straipsnio 2 dalies a–d punktuose, 11 straipsnio 3 ir 3a dalyse ir 21 straipsnyje nustatytų tikslų. Šiuos duomenis jos renka ir tvarko pagal šio straipsnio 6 dalyje nurodytą bendrą metodiką ir pateikia elektroniniu būdu per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 6 dalį nustatyta forma. Pirmoje ataskaitoje, susijusioje su 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais, pateikiami 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. duomenys.
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Direktyva 2008/98/EB
37 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės kas dvejus metus Komisijai teikia 9 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimo duomenis. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio, kurio duomenys teikiami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 6 dalį nustatyta forma. Pirmoji ataskaita apima laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Išbraukta.
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Direktyva 2008/98/EB
37 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Siekiant patikrinti atitiktį 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktų nuostatoms, pakartotiniam naudojimui parengtų atliekų kiekio duomenys pateikiami atskirai nuo duomenų apie perdirbtų atliekų kiekį.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Direktyva 2008/98/EB
37 straipsnio 5 dalis
5.   Komisija peržiūri pagal šį straipsnį gautus duomenis ir paskelbia šios savo peržiūros rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika, taip pat duomenų išsamumas, patikimumas, nuoseklumas ir jų pateikimo terminų laikymasis. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus.
5.   Komisija peržiūri pagal šį straipsnį gautus duomenis ir paskelbia šios savo peržiūros rezultatų ataskaitą. Kol nepriimtas 6 dalyje nurodytas deleguotasis aktas, ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika. Komisija visais atvejais vertina duomenų išsamumą, patikimumą, nuoseklumą ir jų pateikimo terminų laikymąsi. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama praėjus devyniems mėnesiams po pirmo valstybių narių duomenų pateikimo dienos ir po to kas trejus metus.
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Direktyva 2008/98/EB
37 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Į 5 dalyje nurodytą ataskaitą Komisija įtraukia informaciją apie visos direktyvos įgyvendinimą ir įvertina jos poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Prireikus su ataskaita gali būti pateikiamas pasiūlymas dėl direktyvos peržiūros.
Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Direktyva 2008/98/EB
37 straipsnio 6 dalis
6.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 1 ir 2 dalį ir užpildymo operacijų duomenys. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
6.   Komisija pagal 38a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatoma bendra duomenų rinkimo ir tvarkymo metodika, duomenų rinkimo organizavimo tvarka ir duomenų šaltiniai, taip pat duomenų teikimo pagal 1 dalį ir duomenų apie parengimo pakartotiniam naudojimui ir užpildymo operacijas teikimo forma.
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 21 a punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
37 a straipsnis (naujas)
21a)  įterpiamas šis straipsnis:
„37a straipsnis
Žiedinės ekonomikos sistema
Kad būtų remiamos 1 straipsnyje nurodytos priemonės, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija:
a)  parengia ataskaitą, kurioje įvertina Sąjungos tikslų, ypač Sąjungos efektyvaus išteklių naudojimo tikslo, ir kompleksinių tvaraus vartojimo ir gamybos reguliavimo srities priemonių poreikį. Prireikus kartu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;
b)  parengia ataskaitą, kurioje išnagrinėja Sąjungos produktų, atliekų ir cheminių medžiagų reguliavimo sistemų nuoseklumą, kad nustatytų kliūtis, trukdančias pereiti prie žiedinės ekonomikos;
c)  parengia ataskaitą, kad nustatytų teisėkūros procedūra priimtus aktus, kurių sąveika gali trukdyti plėtotis įvairių pramonės sektorių sinergijai ir užkirsti kelią tolesniam šalutinių produktų naudojimui ir parengimui pakartotinai naudoti ir atliekų perdirbimui tam tikrais panaudojimo tikslais. Kartu su šia ataskaita prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba gairės, kaip pašalinti nustatytas kliūtis ir panaudoti šalutinių produktų ir antrinių žaliavų rinkos potencialą;
d)  pateikia visapusiškai persvarstytą Sąjungos ekologinio projektavimo teisės aktą, kad būtų praplėsta jo taikymo sritis ir įtrauktos visos pagrindinės produktų grupės, įskaitant energijos nenaudojančių produktų grupes, į privalomus produkto projektavimo reikalavimus būtų palaipsniui įtrauktos atitinkamos efektyvaus išteklių naudojimo savybės ir pakoreguotos ekologinio ženklinimo nuostatos.“;
Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 21 a punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
38 straipsnio pavadinimas
21a)  38 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:
„Aiškinimas ir pritaikymas atsižvelgiant į technikos pažangą“
Keitimasis geriausia patirtimi ir informacija, aiškinimas ir pritaikymas atsižvelgiant į technikos pažangą“
Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 22 punktas
Direktyva 2008/98/EB
38 straipsnio -1 dalis (nauja)
—  1. Komisija sukuria platformą, skirtą reguliariems ir struktūruotiems informacijos mainams ir dalijimuisi gerąja patirtimi tarp Komisijos ir valstybių narių, įskaitant regionines valdžios institucijas ir savivaldybes, tokiais klausimais, kaip praktinis šios direktyvos reikalavimų įgyvendinimas, siekiant užtikrinti tinkamą valdymą, vykdymą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gerosios patirties bei inovacijų sklaidą atliekų tvarkymo srityje.
Visų pirma platforma naudojama siekiant:
–  keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi, susijusiomis su priemonėmis ir paskatomis, taikomomis pagal 4 straipsnio 3 dalį, kad būtų paspartintas 4 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimas;
–  keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi, susijusiomis su 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis priemonėmis;
–  keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi, susijusiomis su prevencija ir sistemų, propaguojančių pakartotinio naudojimo veiklą ir naudojimo trukmės ilginimą, kūrimu;
–  keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi, susijusiomis su atskiro surinkimo įpareigojimų įgyvendinimu;
–  keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi, susijusiomis su priemonėmis ir paskatomis, kurias taikant siekiama 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose ir 21 straipsnyje nustatytų tikslų;
–  dalytis gerąja patirtimi, įgyta kuriant priemones ir sistemas, skirtas komunalinių atliekų srautams atsekti nuo rūšiavimo iki galutinio perdirbimo proceso – tai itin svarbu siekiant kontroliuoti atliekų kokybę ir įvertinti atliekų srautų ir perdirbimo procesų nuostolius.
Komisija viešai skelbia informacijos mainų ir dalijimosi gerąja patirtimi rezultatus.
Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 22 punktas
Direktyva 2008/98/EB
38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisija gali parengti gaires, nustatančias, kaip aiškinti pateiktas naudojimo ir šalinimo apibrėžtis.
Komisija parengia gaires, nustatančias, kaip aiškinti pateiktas atliekų, komunalinių atliekų, prevencijos, pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui, naudojimo ir šalinimo apibrėžtis.
Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 22 punktas
Direktyva 2008/98/EB
38 straipsnio 3 dalis
3.  Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, būtinus VI priedui iš dalies pakeisti.
Išbraukta.
Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 23 punktas
Direktyva 2008/98/EB
38 a straipsnio 2 dalis
2.   5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 11a straipsnio 2 ir 6 dalyse, 26 straipsnyje, 27 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą].
2.   5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 2a dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 3a dalyje, 11a straipsnio 2 dalyje, 11a straipsnio 6 dalyje, 12 straipsnio 1b dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą].
Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 23 punktas
Direktyva 2008/98/EB
38 a straipsnio 3 dalis
3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 11a straipsnio 6 dalyje, 26 straipsnyje, 27 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 2a dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 3a dalyje, 11a straipsnio 2 dalyje, 11a straipsnio 6 dalyje, 12 straipsnio 1b dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 23 punktas
Direktyva 2008/98/EB
38 a straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų.
Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 23 punktas
Direktyva 2008/98/EB
38 a straipsnio 5 dalis
5.   Pagal 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 11a straipsnio 2 ir 6 dalis, 26 straipsnį, 27 straipsnio 1 ir 4 dalis, 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
5.   Pagal 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 2a dalį, 9 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 3a dalį, 11a straipsnio 2 dalį, 11a straipsnio 6 dalį, 12 straipsnio 1b dalį, 27 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 4 dalį, 37 straipsnio 6 dalį, 38 straipsnio 1 dalį ir 38 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 24 a punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
II priedo R13 a punktas (naujas)
24a)  II priede įterpiamas šis punktas:
„R13a: parengimas pakartotiniam naudojimui.“;
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 24 b punktas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
IV a priedas (naujas)
24b)  Įterpiamas IVa priedas pagal šios direktyvos priedą.
Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 25 punktas
Direktyva 2008/98/EB
VI priedas (naujas)
(25)  Pridedamas VI priedas, atitinkantis šios direktyvos priedą.
Išbraukta.
Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedas
Direktyva 2008/98/EB
VI priedas
Pakartotiniam naudojimui parengtų produktų ir sudedamųjų dalių procentinės dalies apskaičiavimo metodas, taikomas pagal 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktus ir 11 straipsnio 3 dalį
Išbraukta.
Patikslintai perdirbtų ir pakartotiniam naudojimui parengtų atliekų procentinei daliai apskaičiuoti pagal 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktus ir 11 straipsnio 3 dalį valstybės narės naudoja tokią formulę:
E: patikslinta atitinkamais metais perdirbtų ir pakartotinai panaudotų atliekų procentinė dalis;
A: atitinkamais metais perdirbtų arba pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų svoris;
R: atitinkamais metais pakartotiniam naudojimui parengtų produktų ir sudedamųjų dalių svoris;
P: atitinkamais metais susidariusių komunalinių atliekų svoris.
Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl direktyvos
-I priedas (naujas)
Direktyva 2008/98/EB
IV a priedas (naujas)
-I priedas
Įterpiamas šis IVa priedas:
„IVa priedas
Orientacinis perėjimo prie žiedinės ekonomikos skatinimo priemonių sąrašas
1.  Ekonominės priemonės:
1.1  palaipsnis visų kategorijų atliekų (komunalinių, inertinių ir kt.) šalinimo sąvartynuose mokesčių ir (arba) rinkliavų didinimas;
1.2  atliekų deginimo mokesčių ir (arba) rinkliavų įvedimas arba didinimas;
1.3  sistemų „mokėk už tiek, kiek išmeti“ įvedimas;
1.4  priemonės, kuriomis didinamas esamų ir būsimų gamintojo atsakomybės sistemų ekonomiškumas;
1.5  finansinės ir (arba) su veikla susijusios gamintojo atsakomybės sistemų taikymo srities išplėtimas įtraukiant naujus atliekų srautus;
1.6  vietos valdžios institucijoms skirtos ekonominės paskatos, kuriomis siekiama skatinti vykdyti prevenciją, plėtoti ir intensyviau įgyvendinti atskiro surinkimo sistemas;
1.7  pakartotinio naudojimo sektoriaus vystymosi rėmimo priemonės;
1.8  atliekų hierarchijos nuostatų neatitinkančių subsidijų panaikinimo priemonės.
2.  Kitos priemonės:
2.1  tvarūs viešieji pirkimai, kuriais skatinama tvari gamyba ir tvarus vartojimas;
2.2  techninės ir fiskalinės priemonės, kuriomis skatinama rinkų, skirtų pakartotinai naudojamiems produktams ir perdirbtoms (taip pat kompostu paverstoms) medžiagoms, plėtra ir kuriomis gerinama perdirbtų medžiagų kokybė;
2.3  geriausių prieinamų atliekų tvarkymo būdų įgyvendinimas, siekiant pašalinti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas, kai tai perspektyvu techniniu ir ekonominiu požiūriu;
2.4  priemonės, kuriomis didinamas visuomenės informuotumas apie tinkamą atliekų tvarkymą ir šiukšlių kiekio mažinimą, įskaitant ad hoc kampanijas, kuriomis siekiama užtikrinti atliekų mažinimą jų susidarymo vietoje ir aktyvų dalyvavimą atskiro surinkimo sistemų veikloje;
2.5  priemonės (įskaitant skaitmenines priemones), kuriomis užtikrinamas tinkamas visų atliekų tvarkyme dalyvaujančių kompetentingų institucijų veiklos koordinavimas, taip pat kitų svarbiausių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;
2.6  Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimas siekiant finansuoti atliekų tvarkymo infrastruktūros, kurios reikia norint įgyvendinti atitinkamus tikslus, plėtrą.“.

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0034/2017).


Atliekų sąvartynai ***I
PDF 525kWORD 57k
2017 m. kovo 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (COM(2015)0594 – C8-0384/2015 – 2015/0274(COD))(1)
P8_TA(2017)0071A8-0031/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1)   atsižvelgiant į Sąjungos priklausomybę nuo žaliavų importo ir spartų didelio gamtos išteklių kiekio išeikvojimą trumpuoju laikotarpiu, svarbiausias iššūkis – susigrąžinti kuo daugiau išteklių Sąjungoje ir skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1a)   atliekų tvarkymas turi būti pakeistas tvariu medžiagų tvarkymu. Sąvartynų direktyvos peržiūra tuo tikslu suteikia galimybę;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti siekiant apsaugoti, išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą ir skatinti žiedinės ekonomikos kūrimą;
(1)  atliekų tvarkymas Sąjungoje turėtų būti tobulininamas siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, skatinti žiedinės ekonomikos kūrimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti Sąjungos priklausomybę nuo išteklių;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   kadangi siekiant žiedinės ekonomikos reikėtų įgyvendinti aiškias 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos nuostatas, kuriomis raginama vystyti netoksiškų medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos Sąjungoje galėtų būti naudojamos kaip svarbus ir patikimas žaliavų šaltinis;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Tarybos direktyvoje 1999/31/EB14 nustatytos atliekų šalinimo sąvartynuose ribojimo užduotys turėtų būti iš dalies pakeistos, kad geriau atitiktų Sąjungos siekį kurti žiedinę ekonomiką ir sparčiau įgyvendinti Žaliavų iniciatyvą15 mažiau šalinant sąvartynuose atliekų, kurios skirtos šalinti nepavojingų atliekų sąvartynuose;
(2)  Tarybos direktyvoje 1999/31/EB14 nustatyti atliekų šalinimo sąvartynuose apribojimai turėtų būti sugriežtinti, kad geriau atitiktų Sąjungos siekį kurti žiedinę ekonomiką ir sparčiau įgyvendinti Žaliavų iniciatyvą15, palaipsniui mažinant atliekų, kurios skirtos šalinti nepavojingų atliekų sąvartynuose, kiekį. Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šis klausimas būtų įtrauktas į integruotą politiką, kuria būtų užtikrintas deramas atliekų hierarchijos taikymas, pagerintas perėjimas prie prevencijos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo ir būtų užkirstas kelias perėjimui nuo atliekų šalinimo sąvartynuose prie deginimo;
________________
__________________
14 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).
14 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).
15 COM(2008)0699 ir COM(2014)0297.
15 COM(2008)0699 ir COM(2014)0297.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  siekiant užtikrinti didesnį atliekų teisės aktų nuoseklumą, Direktyvoje 1999/31/EB vartojamus terminus reikėtų suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB16 terminais;
(4)  siekiant užtikrinti didesnį atliekų teisės aktų nuoseklumą, Direktyvoje 1999/31/EB vartojamus terminus, kai tinkama, reikėtų suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB16 terminais;
__________________
__________________
16 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
16 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  akivaizdu, kad dar didesnis atliekų šalinimo sąvartynuose, pradedant nuo atliekų, kurios turėtų būti renkamos atskirai (pvz., plastikų, metalų, stiklo, popieriaus, biologinių atliekų) srautų, ribojimas būtų palankus aplinkai ir turėtų ekonominės bei socialinės naudos. Įgyvendinant šiuos atliekų šalinimo sąvartynuose apribojimus reikėtų atsižvelgti į tai, ar techniniu, aplinkos apsaugos ir ekonominiu požiūriu įmanoma perdirbti arba kitaip naudoti iš atskirai surinktų atliekų gautas galutines atliekas;
(5)  akivaizdu, kad dar didesnis atliekų šalinimo sąvartynuose, pradedant nuo atliekų, kurios turėtų būti renkamos atskirai (pvz., plastikų, metalų, stiklo, popieriaus, biologinių atliekų), srautų ribojimas, kai šalinamos tik galutinės atliekos, būtų palankus aplinkai ir turėtų ekonominės bei socialinės naudos. Ilgalaikėms investicijoms į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas teks itin svarbus vaidmuo mažinant galutinių atliekų, kurios lieka atskirai renkant atliekas ir kurių šiuo metu neįmanoma perdirbti arba kitaip pakartotinai panaudoti dėl techninių, aplinkosaugos ar ekonominių priežasčių, kiekį;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   politinės ir pilietinės paskatos labiau riboti tolesnį atliekų šalinimą sąvartynuose, kaip tvarus būdas tvarkyti gamtos išteklius žiedinėje ekonomikoje, turėtų būti taikomos laikantis atliekų tvarkymo hierarchijos, kuri įtvirtinta Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje, ir griežtai laikantis požiūrio, kad pirmenybė teikiama prevencijai bei atsargumo principo;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  biologiškai skaidžios komunalinės atliekos sudaro didelę komunalinių atliekų dalį. Neapdorotų biologiškai skaidžių atliekų šalinimas sąvartynuose daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, nes didina šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ir teršia paviršinį bei požeminį vandenį, dirvožemį ir orą. Nors Direktyvoje 1999/31/EB jau nustatytos biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotys, tikslinga apribojimus išplėsti uždraudžiant sąvartynuose šalinti biologiškai skaidžias atliekas, kurios atskirai surinktos pagal Direktyvos 2008/98/EB 22 straipsnį;
(6)  biologiškai skaidžios komunalinės atliekos sudaro didelę komunalinių atliekų dalį. Neapdorotų biologiškai skaidžių atliekų šalinimas sąvartynuose daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, nes didina šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ir teršia paviršinį bei požeminį vandenį, dirvožemį ir orą. Nors Direktyvoje 1999/31/EB jau nustatytos biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotys, tikslinga apribojimus išplėsti uždraudžiant sąvartynuose šalinti biologiškai skaidžias atliekas, kurios turi būti atskirai surenkamos pagal Direktyvos 2008/98/EB 22 straipsnį;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  daug valstybių narių dar nėra visiškai išplėtojusios reikiamos atliekų tvarkymo infrastruktūros. Nustačius šalinimo sąvartynuose mažinimo tikslus dar palengvės atliekų atskiras rinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas ir bus mažiau rizikos, kad potencialiai tinkamos perdirbti medžiagos liks atliekų hierarchijos apačioje;
(7)  daug valstybių narių dar nėra visiškai išplėtojusios reikiamos atliekų tvarkymo infrastruktūros. Nustačius aiškius ir plataus užmojo šalinimo sąvartynuose mažinimo tikslus bus dar labiau skatinamos investicijos, palengvinsiančios atliekų atskirą rinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą, ir bus mažiau rizikos, kad potencialiai tinkamos perdirbti medžiagos liks atliekų hierarchijos žemiausiame lygmenyje;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  progresyviai mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį yra būtina siekiant užkardyti žalingą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir užtikrinti, kad ekonomiškai vertingos atliekose esančios medžiagos būtų laipsniškai ir veiksmingai naudojamos tinkamai tvarkant atliekas ir atsižvelgiant į atliekų hierarchiją. Mažinant atliekų šalinimą sąvartynuose reikėtų vengti pernelyg išplėsti galutinių atliekų apdorojimo – energijos gavybos iš atliekų arba neapdorotų komunalinių atliekų paprastesnio mechaninio biologinio apdorojimo – įrenginių pajėgumą, nes tai gali pakenkti ilgalaikiam Sąjungos pasirengimui įgyvendinti Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnyje nustatytus komunalinių atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslus. Dėl tos pačios priežasties ir taip pat siekiant užkardyti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai – nors valstybės narės turėtų imtis visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos atliekos, šiam įpareigojimui laikytis neturėtų būti telkiama pernelyg daug komunalinių galutinių atliekų apdorojimo pajėgumų. Be to, siekiant suderinti Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnyje nustatytus tikslus ir šios direktyvos 5 straipsnyje apibrėžtą atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotį ir užtikrinti koordinuotą šiems tikslams pasiekti ir šiai užduočiai įvykdyti būtinos infrastruktūros ir investicijų planavimą, valstybėms narėms, kurioms gali būti skirtas papildomas laikas komunalinių atliekų perdirbimo tikslams pasiekti, turėtų būti skirtas papildomas laikas ir šioje direktyvoje nustatytai 2030 m. atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduočiai pasiekti;
(8)  progresyviai mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį yra būtina siekiant užkardyti žalingą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir užtikrinti, kad ekonomiškai vertingos atliekose esančios medžiagos būtų laipsniškai ir veiksmingai naudojamos tinkamai tvarkant atliekas ir atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/98/EB. Kad būtų galima įgyvendinti šį progresyvų atliekų šalinimo sąvartynuose minimizavimą reikės iš esmės pakeisti atliekų tvarkymą daugelyje valstybių narių. Turint geresnę atliekų rinkimo ir tvarkymo statistiką bei geresnį atliekų srautų atsekamumą turėtų būti įmanoma išvengti pernelyg didelio galutinių atliekų apdorojimo pajėgumo plėtojimo, kaip antai energijos gavybos iš atliekų, nes tai gali pakenkti ilgalaikiam Sąjungos pasirengimui įgyvendinti Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnyje nustatytus komunalinių atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslus. Dėl tos pačios priežasties ir taip pat siekiant užkardyti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai – nors valstybės narės turėtų imtis visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos atliekos, šiam įpareigojimui laikytis neturėtų būti telkiama pernelyg daug komunalinių galutinių atliekų apdorojimo pajėgumų. Atsižvelgiant į kai kuriose valstybėse narėse neseniai atliktas investicijas, kurios lėmė pernelyg didelius energijos gavybos iš atliekų arba mechaninio biologinio apdorojimo pajėgumus, būtina duoti aiškų signalą atliekų tvarkymo veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms vengti investicijų, kurios būtų nesuderinamos su Sąvartynų direktyvoje ir Atliekų pagrindų direktyvoje išdėstytais ilgalaikiais tikslais. Dėl tų priežasčių galima apsvarstyti galimybę nustatyti sudeginamų komunalinių atliekų kiekio ribą, atitinkančią pasirengimo įgyvendinti Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnyje ir Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnyje nustatytus komunalinių atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslus. Be to, siekiant suderinti Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnyje nustatytus tikslus ir šios direktyvos 5 straipsnyje apibrėžtą atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotį ir užtikrinti koordinuotą šiems tikslams pasiekti ir šiai užduočiai įvykdyti būtinos infrastruktūros ir investicijų planavimą, valstybėms narėms, kurioms gali būti skirtas papildomas laikas komunalinių atliekų perdirbimo tikslams pasiekti, turėtų būti skirtas papildomas laikas ir šioje direktyvoje nustatytai 2030 m. atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduočiai pasiekti;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)   norėdama padėti įgyvendinti šios direktyvos tikslus ir pagerinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, Komisija turėtų skatinti koordinavimą ir keitimąsi informacija bei geriausia praktika tarp valstybių narių ir skirtingų ekonomikos sektorių. Tas keitimasis galėtų būti palengvintas steigiant komunikacijos platformas, kurios padėtų didinti informuotumą apie naujus pramoninius sprendimus ir suteiktų galimybę geriau apžvelgti turimus pajėgumus bei padėtų susieti atliekų pramonę ir kitus sektorius bei remti pramonės simbiozę;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b)   Komisija turėtų skatinti valstybių narių, regionų ir ypač vietos valdžios institucijų, taip pat visų susijusių pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant socialinius partnerius ir aplinkosaugos ir vartotojų organizacijas, veiklos koordinavimą ir keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(8c)   siekiant tinkamai įgyvendinti šios direktyvos tikslus ir užtikrinti, kad jų būtų siekiama, būtina užtikrinti, kad vietovių, kuriose yra sąvartynų, vietos valdžios institucijos būtų pripažintos susijusiais subjektais, nes jos tiesiogiai susiduria su atliekų šalinimo sąvartynuose padariniais. Atitinkamai reikėtų užtikrinti, kad teritorijose ir viršmunicipalinio lygmens vietovėse, kuriose planuojama įrengti sąvartynus, prieš tai būtų rengiamos viešos ir demokratiškos konsultacijos, o vietos gyventojams būtų nustatytos tinkamos kompensacijos;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(8d)   Komisija turėtų užtikrinti, kad kiekvienam sąvartynui Sąjungoje būtų taikomas auditas siekiant užtikrinti deramą Sąjungos ir nacionalinės teisės įgyvendinimą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  siekiant užtikrinti geresnį, punktualesnį ir vienodesnį šios direktyvos įgyvendinimą ir prognozuoti įgyvendinimo sunkumus, reikėtų sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuria būtų galima nustatyti trūkumus, kad būtų galima imtis veiksmų dar nesuėjus užduočių įvykdymo terminams;
(9)  siekiant užtikrinti geresnį, punktualesnį ir vienodesnį šios direktyvos įgyvendinimą ir prognozuoti įgyvendinimo sunkumus, reikėtų sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuria būtų galima nustatyti trūkumus, kad būtų galima imtis veiksmų dar nesuėjus užduočių įvykdymo terminams, o įvairūs suinteresuotieji subjektai turėtų būti skatinami keistis geriausia praktika;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  valstybių narių teikiami statistiniai duomenys yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Statistinių duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų visus atliekų duomenis teikti pagal vieno langelio principą, panaikinti nereikalingus ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas; siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir galimybę palyginti valstybių narių duomenis, svarbiausia, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo statistiniai duomenys. Todėl valstybių narių turėtų būti reikalaujama rengiant Direktyvoje 1999/31/EB nustatytų užduočių vykdymo ataskaitas naudoti Komisijos ir valstybių narių nacionalinių statistikos biurų parengtą naujausią metodiką;
(11)  valstybių narių teikiami duomenys ir informacija yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Teikiamų duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų nustatyti bendrą duomenų rinkimo iš patikimų šaltinių ir tvarkymo metodiką, taip pat visus atliekų duomenis teikti pagal vieno langelio principą, panaikinti nereikalingus ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas. Siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir galimybę palyginti valstybių narių duomenis, svarbiausia, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo statistiniai duomenys. Todėl, teikdamos Direktyvoje 1999/31/EB nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas, valstybės narės turėtų naudoti Komisijos bendradarbiaujant su valstybių narių nacionaliniais statistikos biurais ir už atliekų tvarkymą atsakingomis nacionalinės valdžios institucijomis parengtą bendrą metodiką;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti Direktyvą 1999/31/EB, ypač siekiant jos priedus suderinti su mokslo ir technikos pažanga, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti aktus dėl 16 straipsnio. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdamatekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai. Visi priedų pakeitimai turėtų būti daromi griežtai laikantis šioje direktyvoje nustatytų principų. Todėl Komisija turėtų atsižvelgti į II priede nustatytus bendruosius principus ir bendrąją tyrimo ir priėmimo tvarką. Be to, konkretūs kriterijai, tyrimo metodai ir susijusios ribinės vertės turėtų būti nustatomi kiekvienai sąvartynų klasei, įskaitant, prireikus, specifines kiekvienos klasės sąvartynų rūšis, taip pat ir požemines saugyklas. Su priedais susijusius pasiūlymus dėl kontrolės, mėginių ėmimo ir tyrimo metodų standartizavimo Komisija prireikus turėtų numatyti priimti per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo;
(12)  kad būtų galima iš dalies pakeisti Direktyvą 1999/31/EB siekiant jos priedus suderinti su mokslo ir technikos pažanga, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti aktus dėl 16 straipsnio. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, oekspertams sistemingai turėtų būti suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Visi priedų pakeitimai turėtų būti daromi griežtai laikantis šioje direktyvoje nustatytų principų. Todėl Komisija turėtų atsižvelgti į II priede nustatytus bendruosius principus ir bendrąją tyrimo ir priėmimo tvarką. Be to, konkretūs kriterijai, tyrimo metodai ir susijusios ribinės vertės turėtų būti nustatomi kiekvienai sąvartynų klasei, įskaitant, prireikus, specifines kiekvienos klasės sąvartynų rūšis, taip pat ir požemines saugyklas. Kai tinkama, su priedais susijusius pasiūlymus dėl kontrolės, mėginių ėmimo ir tyrimo metodų standartizavimo Komisija prireikus turėtų numatyti priimti per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 1999/31/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai dėl 3 straipsnio 3 dalies, I priedo 3.5 punkto ir II priedo 5 punkto. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/201117;
(13)  siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 1999/31/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, kiek tai susiję nepavojingų atliekų šalinimo apibrėžtįmi, sąvartyno pralaidumo koeficiento nustatymo metodo tam tikromis sąlygomis ir, kadangi atliekų mėginių ėmimas gali kelti rimtų sunkumų atsižvelgiant į tipiškumą ir technologijas, nes įvairių rūšių atliekos gali būti labai skirtingos sudėties Europos atliekų mėginių ėmimo standarto parengimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/201117;
__________________
__________________
17 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
17 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)   Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų rengiami tvaraus atliekų naudojimo ir tvaraus alternatyvaus sąvartynų ir sąvartynų pažeistų teritorijų naudojimo planai;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)   ši direktyva priimta atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros įtvirtintus įsipareigojimus ir ji turėtų būti įgyvendinama bei taikoma pagal tame susitarime esančias gaires;
Pakeitimas 52/rev
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
1 straipsnio -1 dalis (nauja)
-1)   1 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„-1. Laipsniškas atsisakymas perdirbti ir naudoti netinkamų atliekų šalinimo sąvartynuose yra būtina sąlyga siekiant remti Sąjungos perėjimą prie žiedinės ekonomikos.“
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Direktyva 1999/31/EB
2 straipsnio a punktas
a)  taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB(*) 3 straipsnyje nustatytos terminų „atliekos“, „komunalinės atliekos“, „pavojingos atliekos“, „atliekų gamintojas“, „atliekų turėtojas“, „atliekų tvarkymas“, „atskiras surinkimas“, „naudojimas“, „perdirbimas“ ir „šalinimas“ apibrėžtys;
a)  taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB(*) 3 straipsnyje nustatytos terminų „atliekos“, „komunalinės atliekos“, „pavojingos atliekos“, „nepavojingos atliekos“, „atliekų gamintojas“, „atliekų turėtojas“, „atliekų tvarkymas“, „atskiras surinkimas“, „naudojimas“, „perdirbimas“ ir „šalinimas“ apibrėžtys;
__________________
__________________
(*) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).“;
(*) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).“;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a a papunktis (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
2 straipsnio a a punktas (naujas)
aa)   įterpiamas šis papunktis:
aa) „galutinės atliekos“ – atliekos, susidariusios tvarkymo ar naudojimo, įskaitant perdirbimą, operacijų metu, kurių negalima toliau naudoti ir kurios dėl šios priežasties turi būti pašalintos;“
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
2 straipsnio m punktas
ba)   m punktas iš dalies keičiamas taip:
m)  biologiškai skaidomos atliekos - bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos anaerobiniu ir aerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir sodo (daržo) atliekos, popierius ir kartonas;
m) biologiškai skaidomos atliekos – maisto ir sodo (daržo) atliekos, popierius, kartonas, medis ir bet kokios kitos atliekos, kurios gali būti suskaidytos anaerobiniu ir aerobiniu būdu;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
3 straipsnio 3 dalis
1a)   3 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:
3.  Nepažeisdamos Direktyvos 75/442/EEB, valstybės narės gali savo nuožiūra paskelbti, kad šios direktyvos I priedo 2, 3.1, 3.2 ir 3.3 punktų nuostatos netaikomos, kai šalinamos neteršiant aplinkos ir nekenkiant žmonių sveikatai žvalgymo ir kasybos, mineralinių išteklių apdorojimo ir saugojimo bei karjerų nepavojingos atliekos, kurias turi apibrėžti pagal 17 straipsnį įkurtas komitetas, išskyrus inertines atliekas.
3. Nepažeisdamos Direktyvos 75/442/EEB, valstybės narės gali savo nuožiūra paskelbti, kad šios direktyvos I priedo 2, 3.1, 3.2 ir 3.3 punktų nuostatos gali būti netaikomos, kai neteršiant aplinkos ir nekenkiant žmonių sveikatai šalinamos žvalgymo ir kasybos, mineralinių išteklių apdorojimo ir saugojimo bei vykdant karjerų veiklą susidariusios nepavojingos atliekos, išskyrus inertines atliekas. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma, kas yra nepavojingų atliekų šalinimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto -a papunktis (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
5 straipsnio 1 dalis
-a)   1 dalis pakeičiama taip:
1.  Nė vėliau kaip per dvejus metus nuo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos valstybės narės sukuria nacionalinę strategiją, kaip sumažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų atliekų kiekį, ir apie ją praneša Komisijai. Strategijoje nurodomos priemonės, kaip panaudojant antriniu būdu, kompostuojant, gaminant biologines dujas ar regeneruojant medžiagas bei energiją vykdyti šio straipsnio 2 dalyje numatytas užduotis. Per 30 mėnesių nuo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia nacionalines strategijas apibendrinančią ataskaitą.
1.  Nė vėliau kaip per dvejus metus nuo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos valstybės narės, bendradarbiaudamos su regiono ir vietos valdžios institucijomis, atsakingomis už atliekų tvarkymą, sukuria nacionalinę strategiją, kaip laipsniškai nutraukti biologiškai skaidomų atliekų šalinimą sąvartynuose, ir apie ją praneša Komisijai. Šioje strategijoje turėtų būti nurodomos priemonės, kaip panaudojant antriniu būdu, kompostuojant, gaminant biologines dujas, regeneruojant medžiagas arba, kai tai neįmanoma, energiją vykdyti šio straipsnio 2 dalyje numatytas užduotis. Per 30 mėnesių nuo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia nacionalines strategijas apibendrinančią ataskaitą.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis
Direktyva 1999/31/EB
5 straipsnio 3 dalies f punktas
f)  atliekos, surinktos atskirai pagal Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį.
f)  atliekos, surinktos atskirai pagal Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį, ir pakuotės ar pakuočių atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB 3 straipsnyje.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis
Direktyva 1999/31/EB
5 straipsnio 5 dalis
5.  Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis būtų sumažintas iki 10 % visų susidarančių komunalinių atliekų.
5.  Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis būtų sumažintas iki 5 % visų susidarančių komunalinių atliekų.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis
Direktyva 1999/31/EB
5 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.   Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad į nepavojingų atliekų sąvartynus būtų priimamos tik galutinės komunalinės atliekos.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis
Direktyva 1999/31/EB
5 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa
Estijai, Graikijai, Kroatijai, Latvijai, Maltai, Rumunijai ir Slovakijai 5 dalyje nurodytos užduoties įvykdymo laikotarpis gali būti pratęstas dar penkeriais metais. Apie savo ketinimą pasinaudoti šia nuostata valstybė narė informuoja Komisiją ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki 5 dalyje nustatyto termino. Papildomus penkerius metus gavusios valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis būtų sumažintas iki 20 % visų susidarančių komunalinių atliekų kiekio.
Valstybė narė, kurios sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis 2013 m. sudaro daugiau kaip 65 % komunalinių atliekų, gali paprašyti 5 dalyje nurodytos užduoties įvykdymo laikotarpį pratęsti dar penkeriais metais.
Kad gautų tokį pratęsimą, valstybė narė ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. pateikia prašymą Komisijai.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis
Direktyva 1999/31/EB
5 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa
Prie minėto pranešimo pridedamas įgyvendinimo planas, kuriame išdėstomos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad užduotys būtų įvykdytos iki naujo termino. Plane taip pat pateikiamas išsamus siūlomų priemonių įgyvendinimo grafikas ir numatomo jų poveikio vertinimas.
Kartu su prašymu pratęsti pateikiamas įgyvendinimo planas, kuriame išdėstomos priemonės, būtinos tikslui įgyvendinti iki naujojo termino. Planas parengiamas remiantis dabartinių atliekų tvarkymo planų vertinimu ir jame taip pat pateikiamas išsamus siūlomų priemonių įgyvendinimo grafikas ir numatomo jų poveikio vertinimas.
Be to, trečioje pastraipoje nurodytas planas turi atitikti bent šiuos reikalavimus:
a)   jame naudojamos tinkamos ekonominės priemonės, kuriomis skatinama taikyti atliekų hierarchiją, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnio 1 dalyje;
b)   juo įrodomas veiksmingas ir efektyvus Struktūrinių ir sanglaudos fondų naudojimas pasitelkiant akivaizdžias ilgalaikes investicijas, kuriomis siekiama finansuoti atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtojimą, kad būtų pasiekti atitinkami tikslai;
c)   jame pateikiami aukštos kokybės statistiniai duomenys ir parengiamos aiškios atliekų tvarkymo pajėgumų ir atotrūkio nuo šio straipsnio 5 dalyje, Direktyvos 94/62/EB 5 ir 6 straipsniuose ir Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų prognozės;
d)   jame pateikiamos atliekų prevencijos programos, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB 29 straipsnyje.
Komisija įvertina, ar įgyvendinami ketvirtos pastraipos a–d punktuose nustatyti reikalavimai.
Jei Komisija per penkis mėnesius nuo pateikto plano gavimo dienos dėl jo nepareiškia prieštaravimų, pratęsimo prašymas laikomas patenkintu.
Jei Komisija dėl pateikto plano pareiškia prieštaravimų, ji iš atitinkamos valstybės narės reikalauja per du mėnesius nuo tų prieštaravimų gavimo dienos pateikti patikslintą planą.
Komisija įvertina patikslintą planą per du mėnesius nuo jo gavimo dienos ir raštu praneša apie prašymo dėl pratęsimo patenkinimą arba atmetimą. Jei per šį laikotarpį Komisija sprendimo nepateikia, pratęsimo prašymas laikomas patenkintu.
Komisija per du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja Tarybą ir Europos Parlamentą apie savo sprendimus per du mėnesius nuo jų priėmimo.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis
Direktyva 1999/31/EB
5 straipsnio 7 dalis
7.  Vėliausiai iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija apsvarsto 5 dalyje nustatytą užduotį ketindama ją sumažinti ir įvesti kitų nepavojingų atliekų (ne komunalinių) šalinimo sąvartynuose apribojimus. Tuo tikslu Europos Parlamentui ir Tarybai nusiunčiama Komisijos ataskaita, jei reikia, su pasiūlymu.
7.  Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija apsvarsto galimybę nustatyti tikslą ir kitų nepavojingų atliekų (ne komunalinių) šalinimo sąvartynuose apribojimus. Tuo tikslu Europos Parlamentui ir Tarybai nusiunčiama Komisijos ataskaita, jei reikia, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punkto c a papunktis (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
5 straipsnio 7 a dalis (nauja)
ca)   5 straipsnyje papildoma šia dalimi:
„7a. Komisija toliau nagrinėja galimybę pasiūlyti reglamentavimo sistemą dėl geresnės sąvartynų kasybos, kad būtų galima išgauti antrines žaliavas, esančias dabartiniuose sąvartynuose. Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. valstybės narės turi sudaryti esamų sąvartynų žemėlapius ir nurodyti jų geresnės kasybos galimybes bei dalytis informacija.“
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva 1999/31/EB
5 a straipsnio 2 dalies įžanginis sakinys
2.  1 dalyje nurodytose ataskaitose pateikiama ši informacija:
2.  1 dalyje nurodytos ataskaitos skelbiamos viešai ir jose pateikiama ši informacija:
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva 1999/31/EB
5 a straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
„ba) geriausios praktikos, kuri taikoma visoje Sąjungoje ir kuria remiantis būtų galima sėkmingai siekti 5 straipsnyje nustatytų tikslų, pavyzdžiai.“
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
5 b straipsnis (naujas)
3a)   papildoma šiuo straipsniu:
„5b straipsnis
Keitimasis geriausia praktika ir informacija
Komisija įsteigia reguliaraus ir struktūrizuoto Komisijos ir valstybių narių keitimosi geriausia praktika ir informacija, susijusiomis su praktiniu šios direktyvos reikalavimų įgyvendinimu, platformą. Tas keitimasis prisidės prie tinkamo valdymo, įgyvendinimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo, keitimosi geriausia praktika kaip antai inovacijų susitarimais ir tarpusavio vertinimais, užtikrinimo. Be to, platforma turi skatinti pirmaujančias valstybes nares ir sudaryti sąlygas daryti sparčią pažangą. Komisija platformos rezultatus skelbia viešai.“
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
6 straipsnio a punktas
3b)   6 straipsnio a punktas iš dalies keičiamas taip:
„a) sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos atliekos. Šios nuostatos galima netaikyti inertinėms atliekoms, kurių apdoroti techniškai neįmanoma, ir visoms kitoms atliekoms, kurių apdorojimas nemažina jų kiekio arba pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai ir nepadeda siekti šios direktyvos 1 straipsnyje numatytų tikslų;“
„a) sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos atliekos. Šios nuostatos galima netaikyti inertinėms atliekoms, kurių apdoroti techniškai neįmanoma, ir visoms kitoms atliekoms, kurių apdorojimas nemažina jų kiekio arba pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai ir nepadeda siekti šios direktyvos 1 straipsnyje numatytų tikslų, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė yra pasiekusi šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus mažinimo tikslus ir Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnyje nustatytus perdirbimo tikslus;“
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva 1999/31/EB
6 straipsnio a punktas 2 pastraipa
4)  6 straipsnio a punktas papildomas šiuo sakiniu:
4)  6 straipsnio a punktas papildomas šia pastraipa:
„Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį punktą priimtos priemonės netrukdytų siekti Direktyvos 2008/98/EB tikslų, visų pirma didinti produktų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo mastą, kaip nustatyta tos direktyvos 11 straipsnyje.“
„Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį punktą priimtos priemonės netrukdytų siekti Direktyvos 2008/98/EB tikslų, visų pirma taikyti atliekų hierarchiją ir didinti produktų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo mastą, kaip nustatyta tos direktyvos 11 straipsnyje.“
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 punktas
Direktyva 1999/31/EB
15 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie 5 straipsnio 2 ir 5 dalių įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 5 dalį nustatyta forma. Pirmojoje ataskaitoje pateikiami [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] sausio 1 d. – [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] gruodžio 31 d. duomenys.
1.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie 5 straipsnio 2 ir 5 dalių įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 5 dalį nustatyta forma. Pirmojoje ataskaitoje, susijusioje su 5 straipsnio 5 dalyje nurodytu tikslu, pateikiami [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] sausio 1 d. – [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] gruodžio 31 d. duomenys.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 a punktas (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
15 a straipsnis (naujas)
6a)   įterpiamas šis straipsnis:
„15a straipsnis
Perėjimo prie labiau žiedinės ekonomikos skatinimo priemonės
Siekdamos prisidėti prie šioje direktyvoje išdėstytų tikslų, valstybės narės naudojasi tinkamomis ekonominėmis priemonėmis ir imasi kitų priemonių, kad būtų skatinama taikyti atliekų hierarchiją. Tokios priemonės gali apimti Direktyvos 2008/98/EB IVa priede nurodytąsias priemones.“
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 b punktas (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
15 b straipsnis (naujas)
6b)   įterpiamas šis straipsnis:
„15b straipsnis
Sąvartyno pralaidumo koeficiento nustatymas
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais parengia ir patvirtina metodą, kuris taikomas nustatant sąvartyno pralaidumo koeficientą, taikomą lauke ir visame sąvartyno plote. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 c punktas (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
15 c straipsnis (naujas)
6c.   įterpiamas šis straipsnis:
„15c straipsnis
Europos atliekų mėginių ėmimo standartas
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais parengia Europos atliekų mėginių ėmimo standartą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Kol nepriimti tie įgyvendinimo aktai, valstybės narės gali taikyti nacionalinius standartus ir procedūras.“
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 punktas
Direktyva 1999/31/EB
17a straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
I priedo 3.5 punktas
9a)   I priedo 3.5 punktas išbraukiamas.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 9 b punktas (naujas)
Direktyva 1999/31/EB
II priedo 5 punktas
9b)   II priedo 5 punktas išbraukiamas.

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0031/2017).


Pakuotės ir pakuočių atliekos ***I
PDF 684kWORD 68k
2017 m. kovo 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (COM(2015)0596 – C8-0385/2015 – 2015/0276(COD))(1)
P8_TA(2017)0072A8-0029/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1)   atsižvelgiant į Sąjungos priklausomybę nuo žaliavų importo ir spartų didelio kiekio gamtos išteklių eikvojimą trumpuoju laikotarpiu, pagrindinis uždavinys – kuo daugiau išteklių gauti Sąjungoje ir skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1a)   atliekų tvarkymas turėtų būti pertvarkytas į tausų žaliavų valdymą. Tam suteikiama galimybė persvarstant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB 1a;
__________________
1a 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10).
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą ir skatinti žiedinės ekonomikos kūrimą;
(1)  atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką bei gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir efektyvų gamtos išteklių naudojimą, propaguoti žiedinės ekonomikos principus, skatinti atsinaujinančių išteklių energijos sklaidą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti Sąjungos priklausomybę nuo žaliavų importo, suteikti naujų ekonominių galimybių ir užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą. Kad ekonomika taptų tikrai žiedinė, reikia imtis papildomų priemonių, susijusių su tvaria gamyba ir tvariu vartojimu, ypač daug dėmesio skiriant visam produktų gyvavimo ciklui, kad būtų išsaugomi ištekliai ir užtikrintas uždaras ciklas. Efektyvesnis išteklių naudojimas taip pat gerokai padidintų Sąjungos įmonių, viešojo sektoriaus institucijų ir vartotojų grynąsias santaupas ir sykiu padėtų sumažinti bendrą kasmet išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   politine ir socialine paskata propaguoti atliekų naudojimą ir perdirbimą kaip tvarų būdą gamtos ištekliams valdyti žiedinėje ekonomikoje turėtų būti laikomasi atliekų tvarkymo hierarchijos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB1a 4 straipsnyje ir griežtai taikomas požiūris, pagal kurį pirmenybė teikiama prevencijai, o ne perdirbimui;
__________________
1a 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)   šiukšlės ir netinkamas pakuočių ir pakuočių atliekų šalinimas neigiamai veikia ir jūros aplinką, ir Sąjungos ekonomiką, taip pat kelia nepagrįstą riziką visuomenės sveikatai. Didelę dažniausiai paplūdimiuose randamų daiktų dalį sudaro pakuočių atliekos, tai daro ilgalaikį poveikį aplinkai, kartu turizmui ir visuomenės galimybei mėgautis šiomis gamtinėmis zonomis. Be to, pakuočių atliekos, patekusios į jūros aplinką, pakeičia prioritetinę atliekų hierarchijos tvarką, pirmiausia išvengiama parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir kitų šalinimo būdų, naudotinų prieš netinkamą šalinimą. Siekiant sumažinti neproporcingą pakuočių atliekų dalį jūros šiukšlėse, reikėtų nustatyti privalomą tikslą, kurį valstybių narių patvirtintos tikslinės priemonės;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB13 nustatyti su pakuočių ir pakuočių atliekų naudojimu bei perdirbimu susiję tikslai turėtų būti iš dalies pakeisti – turėtų būti padidintas pakuočių parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslas, kad jis labiau derėtų su Sąjungos siekiu pereiti prie žiedinės ekonomikos;
(2)  Direktyvoje 94/62/EB nustatyti su pakuočių ir pakuočių atliekų naudojimu bei perdirbimu susiję tikslai turėtų būti iš dalies pakeisti – turėtų būti padidintas pakuočių atliekų perdirbimas, siekiant geriau atspindėti Sąjungos siekį pereiti prie žiedinės ekonomikos;
__________________
3 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10).
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)   valstybės narės turėtų siekti atskirų kiekybinių pakartotinio naudojimo tikslų, kurie turėtų būti nustatyti siekiant skatinti pakartotinio naudojimo pakuotę kartu prisidedant prie darbo vietų kūrimo ir išteklių taupymo;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(2b)   pakartotinio pakuočių naudojimo didinimas gali sumažinti bendras tiekimo grandinės išlaidas ir sumažinti pakuočių atliekų poveikį aplinkai. Valstybės narės turėtų remti į daugkartinių pakuočių, kurios pasibaigus jų naudojimo laikui yra perdirbamos, pateikimą rinkai;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(2c)   tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, teikiant maitinimo paslaugas, reikalaujama vienkartinių pakuočių siekiant užtikrinti maisto produktų higieną ir vartotojų sveikatą bei saugą. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, rengdamos prevencijos priemones ir turėtų skatinti sudaryti daugiau tokių pakuočių perdirbimo galimybių;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  be to, siekiant užtikrinti didesnį atliekų teisės aktų nuoseklumą, Direktyvoje 94/62/EB vartojamus terminus reikėtų suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB14 terminais, taikomais atliekoms apskritai;
(3)  be to, siekiant užtikrinti didesnį atliekų teisės aktų nuoseklumą, nepaliekant nuošalyje ypatingų pakuotės ir pakuočių atliekų savybių, Direktyvoje 94/62/EB vartojamus terminus, kur tinka, reikėtų suderinti su Direktyvos 2008/98/EB terminais, taikomais atliekoms apskritai;
__________________
14 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  akivaizdu, kad Direktyvoje 94/62/EB nustatytų pakuočių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslų padidinimas būtų palankus aplinkai ir turėtų ekonominės bei socialinės naudos;
(4)  akivaizdu, kad Direktyvoje 94/62/EB nustatytų pakuočių atliekų perdirbimo tikslų padidinimas būtų palankus aplinkai ir turėtų ekonominės bei socialinės naudos;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)   atliekų prevencija – veiksmingiausias būdas didinti išteklių naudojimo efektyvumą, mažinti atliekų poveikį aplinkai ir skatinti naudoti aukštos kokybės perdirbimo medžiagas. Dėl minėtų priežasčių valstybės narės, siekdamos sumažinti produktų poveikį aplinkai, turėtų taikyti gyvenimo ciklo metodą. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, siekdamos sukurti paskatų gaminti ir naudoti pakartotinio naudojimo pakuotes bei mažinti perdirbimui netinkamų pakuočių ir perteklinių pakuočių naudojimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų naudotis tinkamomis ekonominėmis priemonėmis ir imtis kitų priemonių, kad būtų skatinama taikyti atliekų hierarchiją. Valstybės narės turėtų galėti naudotis Direktyvos 2008/98/EB IVa priede nurodytomis priemonėmis. Be to, atliekų prevencijos veiksmai neturėtų menkinti pakuočių vaidmens užtikrinant vartotojų higieną ir saugą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)   valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, skatinančių taikyti atliekų hierarchiją, visų pirma sukurti finansines ir fiskalines paskatas, skirtas šioje direktyvoje nustatytiems pakuočių atliekų prevencijos ir perdirbimo tikslams pasiekti, pavyzdžiui, nustatyti atliekų šalinimo sąvartyne ir deginimo mokesčius, susimokėjimo už daiktų išmetimą sistemas, didesnės gamintojų atsakomybės sistemas ir paskatas veikti vietos valdžiai. Tos priemonės turėtų būti įtrauktos į pakuočių atliekų prevencijos programas visose valstybėse narėse;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(4c)   daugeliu atvejų tai, ar pakavimas naudojamas ir ar pasirenkamas, priklauso ne nuo galutinio vartotojo, o nuo gamintojo. Didesnės gamintojo atsakomybės sistemos yra tinkama priemonė, skirta užkirsti kelią pakuočių atliekų susidarymui ir skatinti sukurti sistemas, kurios užtikrintų panaudotų pakuočių ir (arba) pakuočių atliekų grąžinimą ir (arba) surinkimą iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar iš atliekų srauto, ir skatintų naudoti arba pakartotinai naudoti, taip pat perdirbti pakuotes ir (arba) pakuočių atliekas, kurios buvo surinktos;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(4d)   siekiant veiksmingiau vykdyti pakuotės atliekų prevenciją ir mažinti jų poveikį aplinkai kartu skatinant aukštos kokybės antrinį perdirbimą, reikėtų peržiūrėti būtinuosius reikalavimus, nurodytus šios direktyvos II priede, o prireikus juos performuluoti, siekiant sugriežtinti reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad pakuotės būtų projektuojamos taip, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti ir labai kokybiškai perdirbti;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(4e)   valstybių narių nacionalinėse strategijose turėtų būti numatyta didinti visuomenės informuotumą naudojant įvairias paskatas ir pranašumus, kuriuos suteikia iš perdirbtų atliekų pagaminti produktai, taip bus skatinamos investicijos į perdirbtų produktų sektorių;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(4f)   skatinant tvarią bioekonomiką galima padėti sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamų žaliavų. Gerinant biologinių perdirbamų pakuočių ir biologiškai skaidomų kompostuojamų pakuočių rinkos sąlygas bei peržiūrint esamus teisės aktus, kuriais trukdoma naudoti tokias medžiagas, suteikiama galimybė skatinti tolesnius mokslinius tyrimus ir inovacijas, o pakuotėms gaminti naudojamas iškastinio kuro žaliavas pakeisti atsinaujinančiaisiais ištekliais, kai tai būtų naudinga aplinkai iš gyvavimo ciklo perspektyvos, taip pat remti tolesnį organinį perdirbimą;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  laipsniškai didinant esamus pakuočių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus reikėtų užtikrinti, kad ekonomiškai vertingos atliekose esančios medžiagos būtų laipsniškai ir veiksmingai regeneruojamos tinkamai tvarkant atliekas ir atsižvelgiant į atliekų hierarchiją. Kartu turėtų būti užtikrinama, kad atliekose esančios vertingos medžiagos būtų grąžinamos Europos ekonomikai, ir taip būtų prisidedama prie Žaliavų iniciatyvos15 įgyvendinimo ir žiedinės ekonomikos kūrimo;
(5)  laipsniškai didinant esamus pakuočių atliekų perdirbimo tikslus reikėtų užtikrinti, kad ekonomiškai vertingos atliekose esančios medžiagos būtų laipsniškai ir veiksmingai regeneruojamos tinkamai tvarkant atliekas ir atsižvelgiant į atliekų hierarchiją. Kartu turėtų būti užtikrinama, kad atliekose randamos vertingos medžiagos būtų grąžinamos Europos ekonomikai, ir taip būtų prisidedama prie Žaliavų iniciatyvos15 įgyvendinimo ir žiedinės ekonomikos kūrimo, nedarant poveikio teisės aktams maisto saugos, vartotojų sveikatos ir su maistu besiliečiančių medžiagų srityse;
__________________
__________________
15 COM(2013)0442.
15 COM(2013)0442.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   kadangi siekiant žiedinės ekonomikos reikėtų įgyvendinti aiškias 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos, nuostatas, kuriomis raginama vystyti netoksiškų medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos Sąjungoje galėtų būti naudojamos kaip svarbus ir patikimas žaliavų šaltinis;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)   kai perdirbta medžiaga, kuriai taikomas nebelaikymo atliekomis statusas, pakartotinai patenka į ekonomikos ciklą todėl, kad pagal specialius nebelaikymo atliekomis kriterijus ji nebelaikoma atliekomis arba yra įtraukiama į naujo produkto sudėtį, ji turi visiškai atitikti Sąjungos chemines medžiagas reglamentuojančius teisės aktus;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(5c)   yra esminių skirtumų tarp buitinių pakuočių atliekų ir komercinių bei pramoninių pakuočių atliekų. Siekiant susidaryti aiškų ir tikslų abiejų srautų vaizdą, valstybės narės turėtų teikti ataskaitas apie juos atskirai;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  daugelis valstybių narių dar nėra visiškai išplėtojusios reikiamos atliekų tvarkymo infrastruktūros. Todėl, labai svarbu nustatyti aiškius politikos tikslus, kad medžiagos, kurias galima perdirbti, neliktų atliekų hierarchijos apačioje;
(6)  daugelis valstybių narių dar nėra visiškai išplėtojusios reikiamos atliekų tvarkymo infrastruktūros perdirbimo tikslais. Todėl labai svarbu nustatyti aiškius politikos tikslus, susijusius su atliekų tvarkymo infrastruktūra ir įrenginiais, reikalingais prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, kad medžiagos, kurias galima perdirbti, neliktų atliekų hierarchijos apačioje, ir sukurti paskatas investuoti į naujovišką atliekų tvarkymo infrastruktūrą, skirtą atliekoms perdirbti;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   siekdama padėti siekti šios direktyvos tikslų ir skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, Komisija turėtų skatinti valstybių narių ir įvairių ekonomikos sektorių veiklos koordinavimą ir keitimąsi informacija bei geriausia praktika. Toks keitimasis galėtų būti palengvintas steigiant komunikacijos platformas, kurios galėtų padėti didinti informuotumą apie naujus pramoninius sprendimus ir suteikti galimybę geriau apžvelgti turimus pajėgumus, tai padėtų susieti atliekų pramonę ir kitus sektorius ir remti pramonės simbiozę;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  derinant šiame pasiūlyme nustatytus perdirbimo tikslus ir šalinimo sąvartynuose apribojimus, nustatytus direktyvose 2008/98/EB ir 1999/31/EB, Sąjungos energijos gavybos ir pakuočių atliekų perdirbimo tikslai, nustatyti Direktyvoje 94/62/EB, tampa nebereikalingi;
(7)  derinant šiame pasiūlyme nustatytus perdirbimo tikslus ir šalinimo sąvartynuose apribojimus, nustatytus Tarybos direktyvose 2008/98/EB ir 1999/31/EB1a, Sąjungos energijos gavybos pakuočių atliekų tikslai, nustatyti Direktyvoje 94/62/EB, tampa nebereikalingi;
__________________
1a 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  šioje direktyvoje nustatomi ilgalaikiai Sąjungos atliekų tvarkymo tikslai ir ekonominės veiklos vykdytojams bei valstybėms narėms aiškiai parodoma, kokios investicijos yra būtinos, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai. Rengdamos nacionalinę atliekų tvarkymo strategiją ir planuodamos investicijas į atliekų tvarkymo infrastruktūrą, valstybės narės turėtų tinkamai naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, skatindamos atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą pagal atliekų hierarchiją;
(8)  šioje direktyvoje nustatomi ilgalaikiai Sąjungos atliekų tvarkymo tikslai ir ekonominės veiklos vykdytojams bei valstybėms narėms aiškiai parodoma, kokios investicijos yra būtinos, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai. Rengdamos nacionalinę atliekų tvarkymo strategiją ir planuodamos investicijas į atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir žiedinę ekonomiką, valstybės narės turėtų tinkamai naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais pagal atliekų hierarchiją ir tokiu būdu parengti tas strategijas ir investicijų planus, kad jie visų pirma skatintų atliekų prevenciją ir pakartotinį naudojimą bei vėlesnį perdirbimą pagal atliekų hierarchiją;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   taisyklės, kuriomis nustatomi dar ambicingesni perdirbimo tikslai po 2030 m., turėtų būti peržiūrėtos remiantis patirtimi, sukaupta taikant šia direktyvą;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  skaičiuodamos, ar parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai pasiekti, valstybės narės turėtų galėti įskaičiuoti produktus ir sudedamąsias dalis, kuriuos pakartotiniam naudojimui parengė pripažinti parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojai ir kurie pakartotiniam naudojimui parengti taikant užstato ir supirkimo sistemas. Siekdama užtikrinti, kad tie skaičiavimai būtų atliekami vienodai, Komisija priims išsamias taisykles dėl pripažintų parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojų ir užstato ir supirkimo sistemų nustatymo ir dėl duomenų rinkimo, tikrinimo ir pateikimo;
(11)  siekdama užtikrinti, kad duomenų apie perdirbimo tikslus skaičiavimas būtų atliekamas vienodai, Komisija turėtų priimti išsamias taisykles dėl atliekų perdirbimo veiklos vykdytojų nustatymo ir dėl duomenų rinkimo, atsekamumo, tikrinimo ir pateikimo. Priėmus šią suderintą metodiką, skaičiuodamos, ar perdirbimo tikslai pasiekti, valstybės narės turėtų galėti įskaičiuoti metalų perdirbimą, kuris vykdomas kartu su deginimu ar bendru deginimu;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  siekiant užtikrinti, kad renkami duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui būtų patikimi, labai svarbu nustatyti bendras ataskaitų teikimo taisykles. Taip pat svarbu tiksliau nustatyti taisykles, pagal kurias valstybės narės turėtų pranešti, kas faktiškai perdirbama ir gali būti užskaityta siekiant perdirbimo tikslų. Tuo tikslu pagal bendrą taisyklę perdirbimo tikslų įgyvendinimo ataskaitos turi būti grindžiamos į galutinio perdirbimo procesą perduodamais atliekų kiekiais. Siekiant sumažinti administracinę naštą, laikantis griežtų sąlygų reikėtų valstybėms narėms leisti perdirbimo ataskaitas teikti remiantis rūšiavimo įrenginių išeiga. Ataskaitose nurodomas perdirbtų atliekų svoris neturėtų būti mažinamas atsižvelgiant į medžiagų svorio sumažėjimą fiziškai ir (arba) chemiškai transformuojant, kas būdinga galutinio perdirbimo procesui;
(12)  siekiant užtikrinti, kad renkami duomenys apie perdirbimą būtų patikimi, labai svarbu nustatyti bendras duomenų rinkimo, atsekamumo, tikrinimo ir ataskaitų teikimo taisykles. Taip pat svarbu tiksliau nustatyti taisykles, pagal kurias valstybės narės turėtų pranešti, kas faktiškai perdirbama ir gali būti užskaityta siekiant perdirbimo tikslų. Tikslų įgyvendinimo skaičiavimai turėtų būti grindžiami vienu suderintu metodu, pagal kurį būtų užtikrinta, kad išmestos atliekos ataskaitose nebūtų nurodomos kaip perdirbtos. Tuo tikslu perdirbimo tikslų įgyvendinimo ataskaitos turi būti grindžiamos į galutinio perdirbimo procesą perduodamais atliekų kiekiais. Ataskaitose nurodomas perdirbtų atliekų svoris neturėtų būti mažinamas atsižvelgiant į medžiagų svorio sumažėjimą fiziškai ir (arba) chemiškai transformuojant, kas būdinga galutinio perdirbimo procesui;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  valstybių narių teikiami statistiniai duomenys yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Statistinių duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų visus atliekų duomenis teikti pagal vieno langelio principą, panaikinti nereikalingus ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas;
(14)  valstybių narių teikiami duomenys ir informacija yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Reikėtų pagerinti pateikiamų duomenų kokybę, patikimumą ir palyginamumą nustatant bendrą duomenų rinkimo ir tvarkymo metodiką, remiantis patikimais šaltiniais, visus atliekų duomenis teikiant pagal vieno langelio principą, panaikinant pasenusius ataskaitų teikimo reikalavimus, lyginant nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir taikant reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir galimybę palyginti valstybių narių duomenis, svarbiausia, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo statistiniai duomenys. Todėl valstybių narių turėtų būti reikalaujama rengiant Direktyvoje 94/62/EB nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas naudoti Komisijos ir valstybių narių nacionalinių statistikos biurų parengtą naujausią metodiką;
(16)  siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir galimybę palyginti valstybių narių duomenis, svarbiausia, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo statistiniai duomenys. Todėl valstybių narių turėtų būti reikalaujama rengiant Direktyvoje 94/62/EB nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas naudoti Komisijos bendradarbiaujant su valstybių narių nacionaliniais statistikos biurais ir už atliekų tvarkymą atsakingomis nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijomis parengtą bendrą duomenų rinkimo ir tvarkymo metodiką;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)   valstybės narės turėtų nedelsdamos pateikti Komisijai, jai paprašius, bet kokią informaciją, kuri reikalinga norint įvertinti, kaip apskritai įgyvendinama ši direktyva, ir jos poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti Direktyvą 94/62/EB, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti aktus dėl 6a straipsnio 2 ir 5 dalių, 11 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(17)  kad būtų galima papildyti Direktyvą 94/62/EB, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti aktus dėl skaičiavimo, ar pasiekti perdirbimo tikslai, taisyklių, tam tikrų išimčių, susijusių su didžiausiais leistinais sunkiųjų metalų kiekiais tam tikrose perdirbtose medžiagose, dėl pasikartojančių uždarosios ir kontroliuojamos grandinės gaminių, dėl pakuotės tipų, dėl duomenų rinkimo ir tvarkymo metodikos ir duomenų apie tai, ar pasiekti perdirbimo tikslai, teikimo formos, dėl pakuočių apibūdinimo paaiškinamųjų pavyzdžių sąrašo pakeitimų ir bet kokių techninių sunkumų, kylančių taikant šią direktyvą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 94/62/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai dėl 12 straipsnio 3d dalies ir 19 straipsnio. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/201116;
(18)  siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 94/62/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai dėl identifikavimo sistemos, susijusios su naudojamų pakuočių medžiagų rūšimi, derinimo su mokslo ir technikos pažanga. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/201116;
__________________
__________________
16 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
16 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad griežti profesinės sveikatos ir saugos reikalavimai būtų nustatyti visiems Sąjungos darbuotojams laikantis esamų Sąjungos teisės aktų ir atsižvelgiant į konkrečią kai kuriuose gamybos, perdirbimo ir atliekų sektoriuose darbuotojų patiriamą riziką;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos -1 punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
1 straipsnio 2 dalis
-1)   1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Šiuo tikslu direktyvoje nustatomos priemonės, skirtos svarbiausia tam, kad nebūtų gaminamos pakuočių atliekos ir būtų taikomi papildomi pagrindiniai principai - pakartotinis pakuočių naudojimas, perdirbimas ir kitos pakuočių atliekų utilizavimo formos, ir taip būtų sumažintas galutinis tokių šalintinų atliekų kiekis. "
„2. Šiuo tikslu direktyvoje nustatomos priemonės, skirtos svarbiausia tam, kad nebūtų gaminamos pakuočių atliekos ir būtų taikomi papildomi pagrindiniai principai pakartotinis pakuočių naudojimas, perdirbimas ir kitos pakuočių atliekų utilizavimo formos, ir taip būtų sumažintas galutinis tokių šalintinų atliekų kiekis siekiant prisidėti prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos.“
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva 94/62/EB
3 straipsnio 2 a punktas (naujas)
ba)   įterpiamas šis punktas:
„2a. „biologinė pakuotė“ – tai pakuotė, pagaminta iš biologinės kilmės medžiagos, išskyrus geologinėse formacijose esančias ir (arba) iškastines medžiagas;“
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto c papunktis
Direktyva 94/62/EB
3 straipsnio 3–10 punktai
c)  3–10 punktai išbraukiami;
c)  3 ir 4 ir 6–10 punktai išbraukiami;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto d papunktis
Direktyva 94/62/EB
3 straipsnio 2 pastraipa
„Taip pat taikomi šie Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnyje apibrėžti terminai: atliekos, atliekų gamintojas, atliekų turėtojas, atliekų tvarkymas, surinkimas, atskiras surinkimas, prevencija, pakartotinis naudojimas, apdorojimas, naudojimas, parengimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas, galutinis perdirbimo procesas ir šalinimas.“;
„Taip pat taikomi šie Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnyje apibrėžti terminai: atliekos, atliekų gamintojas, atliekų turėtojas, atliekų tvarkymas, surinkimas, atskiras surinkimas, prevencija, rūšiavimas, komunalinės atliekos, pramoninės ir komercinės atliekos, apdorojimas, naudojimas, perdirbimas, ekologiškas perdirbimas, galutinis perdirbimo procesas, šiukšlės ir šalinimas.“;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Direktyva 94/62/EB
4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
„Tokios kitos priemonės gali būti nacionalinės programos, pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas vykdomos iniciatyvos, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti pakuočių poveikį aplinkai, ar panašūs veiksmai, priimti, jei reikia, pasitarus su ekonominės veiklos vykdytojais ir skirti gausioms valstybėse narėse vykdomoms prevencijos iniciatyvoms sutelkti ir kuo geriau jomis pasinaudoti. Tos priemonės turi atitikti šios direktyvos tikslus, apibrėžtus 1 straipsnio 1 dalyje.“;
„Valstybės narės imasi priemonių siekdamos kuo labiau sumažinti pakuočių poveikį aplinkai ir prisidėti prie Direktyvos 2008/98/EB 9 straipsnio -1 dalyje nustatytų atliekų prevencijos tikslų siekimo. Tokios priemonės gali apimti didesnę gamintojo atsakomybę, kaip apibrėžta 8 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir paskatas gaminti ir naudoti perdirbamą pakuotę.
Valstybės narės imasi priemonių, kuriomis siekiama ilgalaikio neperdirbamų ir perteklinių pakuočių naudojimo sumažinimo. Tokios priemonės neturi kelti pavojaus higienai ir maisto saugai.
Be to, valstybės narės gali imtis kitų priemonių, patvirtintų pasitarus su ekonominės veiklos vykdytojais, vartotojais bei aplinkosaugos organizacijomis, kurios skirtos gausioms valstybėse narėse vykdomoms prevencijos iniciatyvoms sutelkti ir kuo geriau jomis pasinaudoti.
Tos priemonės turi atitikti šios direktyvos tikslus, apibrėžtus 1 straipsnio 1 dalyje.
Valstybės narės tinkamomis ekonominėmis ir kitomis priemonėmis skatina laikytis atliekų hierarchijos. Tokios priemonės gali apimti Direktyvos 2008/98/EB IVa priede nurodytas priemones.“
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 a punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
4 straipsnio 3 dalis
2a)   4 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
3.  Komisija atitinkamai pateikia pasiūlymus dėl priemonių stiprinti ir papildyti esminių reikalavimų vykdymą ir užtikrinti, kad naujos pakuotės būtų pateiktos į rinką tik tuo atveju, jeigu gamintojas ėmėsi visų būtinų priemonių sumažinti jų poveikį aplinkai, nepažeisdamas pakuotės esminių funkcijų.
3. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pasiūlymus dėl esminių reikalavimų atnaujinimo, priemonių stiprinti ir papildyti šių reikalavimų vykdymą, siekiant užtikrinti, kad naujos pakuotės būtų pateiktos į rinką tik tuo atveju, jeigu gamintojas ėmėsi visų būtinų priemonių sumažinti jų poveikį aplinkai, nepažeisdamas pakuotės esminių funkcijų. Komisija, pasikonsultavusi su visais suinteresuotaisiais subjektais, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl reikalavimų atnaujinimo, visų pirma siekiant užtikrinti, kad pakuotės būtų projektuojamos taip, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti ir labai kokybiškai perdirbti. “
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 b punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
4 straipsnio 3 a dalis (nauja)
2b)   4 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„3a. Kai gyvavimo ciklo požiūriu tai laikoma naudinga aplinkai, valstybės narės skatina biologinių perdirbamų pakuočių ir biologiškai skaidomų kompostuojamų pakuočių panaudojimą, imdamosi šių priemonių:
a)   skatina jas naudoti, be kita ko, pasitelkiant ekonomines priemones;
b)   gerina rinkos sąlygas tokioms medžiagoms;
c)   peržiūri esamus teisės aktus, kuriais trukdoma naudoti tas medžiagas.“
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 c punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
5 straipsnio antraštinė dalis
2c)   5 straipsnis papildomas šia antrašte:
„Pakartotinis naudojimas“
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 d punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
5 straipsnio 1 dalis
2d)   5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
Valstybės narės gali skatinti pakartotinio naudojimo sistemas tokių pakuočių, kurias, nepažeidžiant Sutarties, galima pakartotinai naudoti nekenkiant aplinkai.
1.   Valstybės narės pagal atliekų hierarchiją skatina pakartotinio naudojimo sistemas tokių pakuočių, kurias, nepažeidžiant Sutarties, galima pakartotinai naudoti nekenkiant aplinkai, nepažeidžiant maisto higienos ir vartotojų saugos.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 e punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
2e)   5 straipsnis papildomas šia dalimi:
„1a. Valstybės narės turi siekti šių pakartotinio pakuočių naudojimo tikslų:
a)   ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. turi būti pakartotinai naudojama mažiausiai 5 proc. visų pakuočių atliekų svorio;
b)   ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. turi būti pakartotinai naudojama mažiausiai 10 proc. visų pakuočių atliekų svorio.“
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 f punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
5 straipsnio 1 b dalis (nauja)
2f)   5 straipsnis papildomas šia dalimi:
„1b. Valstybės narės, siekdamos paskatinti pakartotinai naudoti pakuotes, gali imtis, be kita ko, šių priemonių:
–   naudoti užstato už daugkartines pakuotes grąžinimo sistemas;
–   nustatyti minimalią kiekvienais metais į rinką pateikiamų vienam pakuočių srautui tenkančią daugkartinių pakuočių procentinę dalį;
–   teikti tinkamas ekonomines paskatas daugkartinių pakuočių gamintojams.“
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 2 g punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
5 straipsnio 1 c dalis (nauja)
2g)   5 straipsnis papildomas šia dalimi:
1c.  Pakuotės ir pakartotinai panaudotos pakuotės, surinktos pagal užstato ir supirkimo sistemas, gali būti užskaitytos siekiant prevencijos tikslų, nustatytų nacionalinėse prevencijos programose.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto a papunktis
Direktyva 94/62/EB
9 straipsnio antraštinė dalis
a)  antraštė pakeičiama žodžių junginiu „Naudojimas, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas“;
a)  antraštė pakeičiama žodžių junginiu „Naudojimas ir perdirbimas“;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto a a papunktis (naujas)
Direktyva 94/62/EB
Article 6 – paragraph -1 (new)
aa)   6 straipsnyje įterpiama ši -1 dalis:
„-1. Valstybės narės taiko visų pakuočių medžiagų rūšiavimo sistemas.“
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto b papunktis
Direktyva 94/62/EB
6 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 65 % visų pakuočių atliekų svorio bus parengiama pakartotiniam naudojimui ir perdirbama;
f)  ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 70% visų susidariusių pakuočių atliekų svorio bus perdirbama;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto b papunktis
Direktyva 94/62/EB
6 straipsnio 1 dalies g punktas
g)  ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. bus pasiekti šie minimalūs toliau nurodytų pakuočių atliekose esančių medžiagų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai:
g)  ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. bus pasiekti šie minimalūs toliau nurodytų pakuočių atliekose esančių medžiagų perdirbimo tikslai:
i)  55 % plastiko svorio;
i)  60 % plastiko svorio;
ii)  60 % medienos svorio;
ii)  65% medienos svorio;
iii)  75 % juodųjų metalų svorio;
iii)  80% juodųjų metalų svorio;
iv)  75 % aliuminio svorio;
iv)  80% aliuminio svorio;
v)  75 % stiklo svorio;
v)  80 % stiklo svorio;
vi)  75 % popieriaus ir kartono svorio;
vi)  90% popieriaus ir kartono svorio;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto b papunktis
Direktyva 94/62/EB
6 straipsnio 1 dalies h punktas
h)  ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 75 % visų pakuočių atliekų svorio bus parengiama pakartotiniam naudojimui ir perdirbama;
h)  ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 80% visų susidariusių pakuočių atliekų svorio bus perdirbama;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto b papunktis
Direktyva 94/62/EB
6 straipsnio 1 dalies i punktas
i)  ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. bus pasiekti šie minimalūs toliau nurodytų pakuočių atliekose esančių medžiagų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai:
i)  ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. bus pasiekti šie minimalūs toliau nurodytų pakuočių atliekose esančių medžiagų perdirbimo tikslai:
i)  75% medienos svorio;
i)  80% medienos svorio;
ii)  85% juodųjų metalų svorio;
ii)  90% juodųjų metalų svorio;
iii)  85% aliuminio svorio;
iii)  90% aliuminio svorio;
iv)  85 % stiklo svorio;
iv)  90% stiklo svorio;
v)   85% popieriaus ir kartono svorio.“;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto c papunktis
Direktyva 94/62/EB
6 straipsnio 3 dalis
3.  Pakuočių atliekas, kurios išsiunčiamos į kitą valstybę narę, kad joje būtų parengtos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos ar naudojamos kaip užpildas, į 1 dalies f–i punktuose nustatytų tikslų įgyvendinimo rodiklius gali įskaičiuoti tik tas atliekas surinkusi valstybė narė.
3.  Pakuočių atliekas, kurios išsiunčiamos į kitą valstybę narę, kad joje būtų perdirbamos, į 1 dalies f–i punktuose nustatytų tikslų įgyvendinimo rodiklius gali įskaičiuoti tik tas atliekas surinkusi valstybė narė.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto c a papunktis (naujas)
Direktyva 94/62/EB
6 straipsnio 4 dalis
ca)   6 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
4.  Tam tikrais atvejais valstybės narės skatina medžiagų, gautų perdirbus pakuočių atliekas, panaudojimą pakuočių ir kitų gaminių gamybai:
4. Kai gyvavimo ciklo požiūriu tai laikoma naudinga aplinkai ir atitinka atliekų hierarchiją, valstybės narės skatina medžiagų, gautų perdirbus pakuočių atliekas, panaudojimą pakuočių ir kitų gaminių gamybai, imdamosi šių priemonių:
a)  pagerinus rinkos sąlygas tokioms medžiagoms;
a)  pagerindamos rinkos sąlygas tokioms medžiagoms;
b)  peržiūrint esamus reglamentus, kad būtų užkirstas kelias tokių medžiagų naudojimui.
b)  peržiūrėdamos esamus reglamentus, kuriais užkertamas kelias tokių medžiagų naudojimui;
ba)   naudodamosi tinkamomis ekonominėmis priemonėmis, kuriomis būtų skatinama naudoti perdirbtas žaliavas, pvz., produktų perdirbtos medžiagos kiekiu grindžiamos paskatos ir tvarumo kriterijų taikymas vykdant viešuosius pirkimus;
bb)   skatindamos naudoti medžiagas, kurios, jas perdirbus, nekelia pavojaus žmonių sveikatai, kai yra perdirbamos į su maistu besiliečiančias medžiagas.“
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto d papunktis
Direktyva 94/62/EB
6 straipsnio 5, 8 ir 9 dalys
d)  5, 8 ir 9 dalys išbraukiamos;
d)  5 ir 9 dalys išbraukiamos;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto d a papunktis (naujas)
Direktyva 94/62/EB
6 straipsnio 8 dalys
da)   8 dalis pakeičiama taip:
8.   Komisija kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2005 m. birželio 30 d., pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie pažangą, pasiektą įgyvendinant šią direktyvą, ir jos poveikį aplinkai, taip pat vidaus rinkos veikimą. Ataskaitoje atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės atskiras aplinkybes. Ji apima:
„8. Tuo tikslu Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. išnagrinėja 6 straipsnyje išdėstytus tikslus ir jų įgyvendinimo pažangą, atsižvelgdama į valstybių narių pažangiausią praktiką ir šiems tikslams pasiekti panaudotas priemones.
Komisija savo vertinime svarsto galimybę nustatyti:
a)  esminių reikalavimų veiksmingumo, įgyvendinimo ir vykdymo vertinimą;
a)  kitiems atliekų srautams taikomus tikslus;
b)  papildomas prevencijos priemones kuo didesniam pakuočių poveikiui aplinkai sumažinti, nepažeidžiant jos esminių funkcijų;
b)  atskirus buitinių pakuočių atliekų ir komercinių bei pramoninių pakuočių atliekų tikslus.
c)   galimą pakuočių aplinkos indikatoriaus parengimą, kad pakuočių atliekų prevencija taptų paprastesnė ir veiksmingesnė;
Tuo tikslu Komisija parengia ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir juos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
d)   pakuočių atliekų prevencijos planus;
e)   pakartotinio naudojimo skatinimą, o svarbiausia – pakartotinio panaudojimo bei perdirbimo išlaidų ir naudos palyginimą;
f)   gamintojo atsakomybę, įskaitant jos finansinius aspektus;
g)   pastangas toliau mažinti, o kai kuriais atvejais – laipsniškai iki 2010 m. nutraukti sunkiųjų metalų ir kitų pavojingų medžiagų naudojimą pakuotėmis.
Prie šios ataskaitos atitinkamai pridedami pasiūlymai pataisyti šios direktyvos susijusias nuostatas, nebent iki to laiko tokie pasiūlymai buvo pateikti.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
Direktyva 94/62/EB
6a straipsnio 1 dalis
„1. Skaičiuojant, ar 6 straipsnio 1 dalies f–i punktuose nustatyti tikslai pasiekti,
„1. Skaičiuojant, ar 6 straipsnio 1 dalies f–i punktuose nustatyti tikslai pasiekti, perdirbtų pakuočių atliekų svoriu bus laikomas į galutinį perdirbimo procesą perduodamų atliekų svoris tais metais;
a)   perdirbtų pakuočių atliekų svoris – tai į galutinį perdirbimo procesą perduodamų atliekų svoris;
b)   pakartotiniam naudojimui parengtų pakuočių atliekų svoris – tai pakuočių atliekų, kurias regeneravo arba surinko pripažintas parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojas ir su kuriomis atliktos visos reikiamos tikrinimo, valymo ir taisymo operacijos, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti be jokio tolesnio rūšiavimo ar išankstinio apdirbimo;
c)   valstybės narės gali įtraukti produktus ir sudėtines dalis, kurias pakartotiniam naudojimui parengia pripažinti parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojai arba kurios pakartotiniam naudojimui parengiamos taikant užstato ir supirkimo sistemas. Skaičiuodamos patikslintą pakartotiniam naudojimui parengtų ir perdirbtų pakuočių atliekų procentinę dalį, kuri patikslinama atsižvelgiant į pakartotiniam naudojimui parengtų produktų ir sudėtinių dalių svorį, valstybės narės naudoja patikrintus veiklos vykdytojų pateiktus duomenis ir taiko IV priede pateiktą formulę.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
Direktyva 94/62/EB
6a straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija paprašo Europos standartizacijos organizacijų parengti Europos kokybės standartus, taikomus į galutinio perdirbimo etapą patenkančių atliekų medžiagoms ir antrinėms žaliavoms, ypač plastikui, remiantis geriausiais turimais praktikos pavyzdžiais.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
Direktyva 94/62/EB
6a straipsnio 2 dalis
2.  Siekdama užtikrinti, kad 1 dalies b ir c punktų ir IV priedo taikymo sąlygos būtų vienodos, Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 21a straipsnį, kuriais nustato būtinuosius kokybės ir veiklos reikalavimus, taikomus nustatant pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus ir užstato ir supirkimo sistemas, įskaitant konkrečias duomenų rinkimo, patikros ir ataskaitų teikimo taisykles.
2.  Siekdama užtikrinti, kad 1 dalies taikymo sąlygos būtų vienodos, Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 21a straipsnį, kuriais papildoma ši direktyva nustatant būtinuosius kokybės ir veiklos reikalavimus, taikomus nustatant galutinio perdirbimo veiklos vykdytojus, įskaitant konkrečias duomenų rinkimo, atsekamumo, patikros ir ataskaitų teikimo taisykles.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
Direktyva 94/62/EB
6a straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Komisija nagrinėja galimybes, kaip supaprastinti ataskaitų apie kombinuotas pakuotes teikimą laikantis šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų, ir, prireikus, siūlo priemones.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
Direktyva 94/62/EB
6a straipsnio 3 dalis
3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, atliekų, su kuriomis atlikta bet kuri rūšiavimo operacija, svoris gali būti deklaruojamas kaip perdirbtų pakuočių atliekų svoris, jeigu:
Išbraukta.
a)   tokios atliekos siunčiamos galutinai perdirbti;
b)   medžiagų, kurios nebus galutinai perdirbtos ir kurios šalinamos arba naudojamos energijai gauti, dalis yra ne didesnė kaip 10 % bendro perdirbamų atliekų svorio.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
Direktyva 94/62/EB
6a straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės sukuria veiksmingą kokybės kontrolės ir pakuočių atliekų atsekamumo sistemą, kad užtikrintų, jog laikomasi 3 dalies a ir b punktuose nustatytų sąlygų. Sistemą gali sudaryti pagal Direktyvos 2008/98/EB 35 straipsnio 4 dalį sukurti elektroniniai registrai, rūšiuotų atliekų kokybės reikalavimų techninės specifikacijos arba bet kuri kita lygiavertė priemonė, kuria užtikrinama, kad surinkti duomenys apie perdirbtas atliekas būtų patikimi ir tikslūs.
4.  Laikydamosi deleguotųjų aktų, priimtų pagal 2 dalies nuostatas, valstybės narės sukuria veiksmingą kokybės kontrolės ir komunalinių atliekų atsekamumo sistemą, kad užtikrintų, kad būtų laikomasi 1 dalyje nustatytų taisyklių. Sistemą gali sudaryti pagal Direktyvos 2008/98/EB 35 straipsnio 4 dalį sukurti elektroniniai registrai, rūšiuotų atliekų kokybės reikalavimų techninės specifikacijos arba bet kuri kita lygiavertė priemonė, kuria užtikrinama, kad surinkti duomenys apie perdirbtas atliekas būtų patikimi ir tikslūs. Valstybės narės praneša Komisijai apie pasirinktą kokybės kontrolės ir atsekamumo sistemą.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas
Direktyva 94/62/EB
6a straipsnio 5 dalis
5.  Skaičiuodamos, ar 6 straipsnio 1 dalies f–i punktuose nustatyti tikslai yra įgyvendinti, valstybės narės gali įskaičiuoti vykdant deginimą perdirbtų metalų kiekį, proporcingą sudegintų pakuočių atliekų kiekiui, jei perdirbti metalai atitinka tam tikrus kokybės reikalavimus. Valstybės narės naudojasi bendra pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 6 dalį sukurta metodika.
5.  Skaičiuodamos, ar 6 straipsnio 1 dalies f–i punktuose nustatyti tikslai yra įgyvendinti, valstybės narės gali įskaičiuoti metalų, perdirbtų kartu vykdant deginimą ar bendrą deginimą, kiekį, tik jei prieš deginimą atliekos buvo surūšiuotos, arba jei buvo laikytasi įpareigojimo įdiegti atskiro popieriaus, metalo, plastiko, stiklo ir biologinių atliekų surinkimo sistemą, proporcingą sudegintų ar kartu sudegintų pakuočių atliekų kiekiui, jei perdirbti metalai atitinka tam tikrus kokybės reikalavimus. Valstybės narės naudojasi bendra pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 6 dalį sukurta metodika.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas
Direktyva 94/62/EB
6b straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)   geriausios praktikos, kuri taikoma visoje Sąjungoje ir kuria remiantis galima sėkmingai siekti tikslų, pavyzdžiai.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas
Direktyva 94/62/EB
6b straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Prireikus 1 dalyje nurodytose ataskaitose nagrinėjama, kaip įgyvendinami kiti, nei 1 dalyje nurodyti šios direktyvos reikalavimai, pavyzdžiui, atliekų prevencijos programų tikslų pasiekimo prognozės ir pašalintų arba energijos gamybai panaudotų komunalinių atliekų procentinė dalis ir vienam gyventojui tenkantis kiekis.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 5 a punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
7 straipsnio 1 dalis
5a)   7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad būtų sudarytos sistemos, kurios užtikrintų:
„1. Kad pasiektų šioje direktyvoje nustatytus tikslus, valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad būtų sudarytos sistemos, kuriomis būtų užtikrinama ir skatinama:
a)  kad panaudotos pakuotės ir (ar) pakuočių atliekos bus grąžinamos ir (ar) surenkamos iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar iš atliekų srauto ir joms bus pritaikyti tinkamiausi atliekų tvarkymo būdai;
a)  kad panaudotos pakuotės ir (ar) pakuočių atliekos bus grąžinamos ir (ar) surenkamos iš vartotojų, kitų galutinių naudotojų ar iš atliekų srauto ir joms bus pritaikyti tinkamiausi atliekų tvarkymo būdai;
b)  kad pakuotės ir (ar) surinktos pakuočių atliekos bus naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos,
b)  kad pakuotės ir (ar) surinktos pakuočių atliekos bus naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos.
siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų.
Šios sistemos yra atviros, kad jose galėtų dalyvauti atitinkamų sektorių ekonominės veiklos vykdytojai ir kompetentingos valstybinės institucijos. Jos taip pat taikomos importuotiems produktams nenustatant jokių diskriminacinių sąlygų, tokių kaip detalios taisyklės ar mokesčiai už naudojimąsi jomis; ir tos sistemos kuriamos taip, kad, laikantis Sutarties, būtų išvengta prekybos kliūčių ir konkurencijos iškraipymo.“
Šios sistemos yra atviros, kad jose galėtų dalyvauti atitinkamų sektorių ekonominės veiklos vykdytojai ir kompetentingos valstybinės institucijos. Jos taip pat taikomos importuotiems produktams nenustatant jokių diskriminacinių sąlygų, tokių kaip detalios taisyklės ar mokesčiai už naudojimąsi jomis; ir tos sistemos kuriamos taip, kad, laikantis Sutarties, būtų išvengta prekybos kliūčių ir konkurencijos iškraipymo.“
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 5 b punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
7 a straipsnis (naujas)
5b)   įterpiamas šis straipsnis:
„7a straipsnis
Konkrečios grąžinimo ir surinkimo sistemoms skirtos priemonės
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas:
a)   atskiram bent pakuočių arba pakuočių atliekų iš popieriaus, metalo, plastiko ar stiklo surinkimui;
b)   Komisijos sprendime 2005/270/EB apibrėžtos kombinuotos pakuotės surenkamos pagal taikomas surinkimo sistemas laikantis galutinio perdirbimo kokybės standartų.“
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 5 c punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
8 straipsnio 2 dalis
5c)   8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Siekiant palengvinti pakuočių surinkimą, pakartotinį naudojimą, naudojimą, įskaitant ir perdirbimą, kad būtų lengviau tas pakuotes identifikuoti ir klasifikuoti pagal pramonės rūšis, ant pakuotės nurodoma naudotos(-ų) pakuotės medžiagos(-ų) rūšis remiantis Komisijos sprendimu 97/129/EB [1].
„2. Siekiant palengvinti pakuočių surinkimą, pakartotinį naudojimą, naudojimą, įskaitant ir antrinį perdirbimą, ant pakuočių pateikiama tam tikslui reikalinga informacija. Visų pirma, kad būtų lengviau tas pakuotes identifikuoti ir klasifikuoti pagal pramonės rūšis, ant pakuotės nurodoma naudotos (-ų) pakuotės medžiagos (-ų) rūšis remiantis Komisijos sprendimu 97/129/EB [1].
[1] OL L 50, 1997 2 20, p. 28.“
[1] OL L 50, 1997 2 20, p. 28.“
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto d papunktis
Direktyva 94/62/EB
12 straipsnio 3a dalis
3a.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų metų duomenis apie 6 straipsnio 1 dalies a–i punktuose nustatytų tikslų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos.
3a.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie 6 straipsnio 1 dalies a–i punktuose nustatytų tikslų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos renka ir tvarko pagal šio straipsnio 3d dalyje nurodytą bendrą metodiką ir juos pateikia elektroniniu būdu per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto d papunktis
Direktyva 94/62/EB
12 straipsnio 3a dalies 2 pastraipa
Duomenys teikiami Komisijos pagal 3d dalį nustatyta forma. Pirmoje ataskaitoje pateikiami [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos įsigaliojimo metų pridėjus vienus metus] sausio 1 d. – [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos įsigaliojimo metų pridėjus vienus metus] gruodžio 31 d. duomenys.
Duomenys renkami ir apdorojami taikant bendrą metodiką, nurodytą 3d dalyje, ir pateikiami Komisijai 3d dalyje nustatyta forma. Pagal 6 straipsnio f–i punktuose nustatytus tikslus pirmoje ataskaitoje pateikiami [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos įsigaliojimo metų pridėjus vienus metus] sausio 1 d. – [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos įsigaliojimo metų pridėjus vienus metus] gruodžio 31 d. duomenys.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto d papunktis
Direktyva 94/62/EB
12 straipsnio 3c dalis
3c.  Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika, taip pat duomenų išsamumas, patikimumas, nuoseklumas ir jų pateikimo terminų laikymasis. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus.
3c.  Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Kol nebus sukurta bendra 3d dalyje nurodyta duomenų rinkimo ir tvarkymo metodika, ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika. Komisija taip pat vertina pateiktų duomenų ir informacijos išsamumą, patikimumą, nuoseklumą ir jų pateikimo terminų laikymąsi. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita parengiama per devynis mėnesius nuo pirmosios valstybės narės duomenų ataskaitos, o vėliau – kas trejus metus.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto d papunktis
Direktyva 94/62/EB
12 straipsnio 3ca dalis (nauja)
3ca.   Ataskaitoje Komisija pateikia informaciją apie tai, kaip apskritai įgyvendinama ši direktyva, ir apie jos poveikį žmonių sveikatai, aplinkai ir vidaus rinkai. Prireikus su ataskaita gali būti pateikiamas pasiūlymas dėl direktyvos peržiūros.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto d papunktis
Direktyva 94/62/EB
12 straipsnio 3d dalis
3d.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 3a dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
3d.  Komisija pagal 38a straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, kuriuose nustatoma bendra duomenų rinkimo ir tvarkymo metodika ir nurodoma, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 3a dalį.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas
Direktyva 94/62/EB
21a straipsnio 2 dalis
2.  6a straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įrašykite šios direktyvos įsigaliojimo datą].
2.  6a straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 3d dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įrašykite šios direktyvos įsigaliojimo datą].
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas
Direktyva 94/62/EB
21a straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6a straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6a straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 3d dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas
Direktyva 94/62/EB
21a straipsnio 5 dalis
5.  Pagal 6a straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
5.  Pagal 6a straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 3d dalį, 19 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 12 a punktas (naujas)
Direktyva 94/62/EB
II priedas
12a)   Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų II priedas pakeičiamas pagal šios direktyvos priedą.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 pastraipos 14 punktas
Direktyva 94/62/EB
IV priedas
14)   Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų papildoma IV priedu, išdėstytu šios direktyvos priede.
Išbraukta.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
Priedo -1 dalis (nauja)
Direktyva 94/62/EB
II priedo 1 punkto 1 įtrauka
-1)   II priedo 1 punkto pirmoji įtrauka pakeičiama taip:
„– Pakuotės turi būti taip projektuojamos, gaminamos ir parduodamos, kad būtų galima jas naudoti, pakartotinai naudoti, perdirbti ir sumažinti iki minimumo poveikį aplinkai, kai yra atsikratoma pakuočių atliekų ar pakuočių atliekų tvarkymo likučių.
– Pakuotės turi būti taip projektuojamos, gaminamos ir parduodamos, kad būtų galima jas naudoti, pakartotinai naudoti, perdirbti, vadovaujantis atliekų hierarchija, ir sumažinti iki minimumo poveikį aplinkai, kai yra atsikratoma pakuočių atliekų ar pakuočių atliekų tvarkymo likučių.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
Priedo -1 a dalis (naujas)
Direktyva 94/62/EB
II priedo 1 punkto 1 a įtrauka (nauja)
-1a)   II priedo 1 punktas papildomas šia 1a įtrauka:
„– Pakuotės turi būti gaminamos taip, kad jų anglies dioksido išmetimo rodiklis būtų kuo mažesnis, be kita ko, naudojant biologiškai skaidžias ir tvarias biologines medžiagas.“
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
Priedo -1 b dalis (nauja)
Direktyva 94/62/EB
II priedo 3 punkto c papunktis
-1b)   II priedo 3 punkto c punktas pakeičiamas taip:
c)  Pakuotės, naudojamos kompostui
„c) Pakuotės, naudojamos kompostui
Pakuočių atliekos, kurios apdorojamos jas kompostuojant, turi taip biologiškai skaidytis, kad jas būtų galima atskirai surinkti, ir jos netrukdytų kompostavimo procesui, kuriuo yra apdorojamos.
Pakuočių atliekos, kurios apdorojamos siekiant jas kompostuoti, turi taip biologiškai skaidytis, kad tai netrukdytų atskiram surinkimui ir kompostavimo, kuriuo yra apdorojamos, procesui arba veiklai.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
Priedo -1 c dalis (nauja)
Direktyva 94/62/EB
II priedo 3 punkto d papunktis
-1c)   II priedo 3 punkto d punktas iš dalies pakeičiamas taip:
d)  Biologiškai skaidomos pakuotės
„d) Biologiškai skaidomos pakuotės
Biologiškai skaidomos pakuočių atliekos turi būti tokios kilmės, kad galėtų fiziškai, chemiškai, termiškai ir biologiškai irti taip, kad dauguma pasigaminusio komposto galiausiai suskiltų į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį.
Biologiškai skaidomos pakuočių atliekos turi būti tokios kilmės, kad galėtų fiziškai, chemiškai, termiškai ir biologiškai irti taip, kad dauguma pasigaminusio komposto galiausiai suskiltų į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį. Aerobiškai skaidžios plastikinės pakuotės nelaikomos biologiškai skaidžiomis.“
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
Priedo 2 dalis
Direktyva 94/62/EB
IV priedas
Įrašomas šis IV priedas:
Išbraukta.
„IV PRIEDAS
Pakartotiniam naudojimui parengtų produktų ir sudedamųjų dalių procentinės dalies apskaičiavimo metodas, taikomas pagal 6 straipsnio 1 dalies f–i punktus
Patikslintai perdirbimo ir pakartotinio naudojimo procentinei daliai apskaičiuoti pagal 6 straipsnio 1 dalies f–i punktus valstybės narės naudoja tokią formulę:
"E=" "(A+R)*100" /"(P+R)"
E – patikslinta atitinkamų metų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo procentinė dalis;
A – atitinkamais metais perdirbtų arba pakartotiniam naudojimui parengtų pakuočių atliekų svoris;
R – atitinkamais metais pakartotiniam naudojimui parengtų produktų ir sudedamųjų dalių svoris;
P – atitinkamais metais susidariusių pakuočių atliekų svoris.“

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0029/2017).


Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje 2014 ir 2015 m.
PDF 345kWORD 64k
2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m. (2016/2249(INI))
P8_TA(2017)0073A8-0046/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Pasaulinę moterų konferenciją, ir į kitus susijusius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005) ir „Pekinas + 15“ (2010),

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslais,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (Motinystės atostogų direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(4),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvą 2013/62/ES, kuria dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiama Direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų(6),

–  atsižvelgdamas į ES direktyvas nuo 1975 m. dėl įvairių vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektų (Direktyva 2010/41/ES(7), Direktyva 2010/18/ES(8), Direktyva 2006/54/EB, Direktyva 2004/113/EB, Direktyva 92/85/EEB(9), Direktyva 86/613/EEB(10) ir Direktyva 79/7/EEB(11)),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose (COM(2012)0614)),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir jos 3 straipsnį, kuriame „lytis“ apibrėžiama „kaip socialiai nulemtas vaidmuo, elgesys, veikla ir bruožai, kurie, atitinkamos visuomenės nuomone, tinka moteriai ir vyrui“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 4 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo Europos Sąjungos vardu (COM(2016)0111),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės sporte (dok. 00337/2016),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 5–6 d. Tarybos išvadas „Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant moters lyties organų žalojimą, prevencija ir kova su juo“ (dok. 09543/2014),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl moterų ir vyrų lygybės sprendimų priėmimo srityje (dok. 14327/2015),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Nyderlandų, Slovakijos ir Maltos pasirašytą trijų (pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2014 m. ataskaita dėl moterų ir vyrų lygybės“ (SWD(2015)0049),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 4 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2015 m. ataskaita dėl moterų ir vyrų lygybės“ (SWD(2016)0054),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)(12), 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.)(13), 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)(14) ir 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(15),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ (COM(2013)0833) ir savo 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją(16) dėl moters lyties organų žalojimo panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktos Europos Sąjungos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų (ES LGBT) apklausos rezultatus, kurie buvo paskelbti 2013 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pranešimą „Smurtas prieš moteris – ES masto tyrimas. Pagrindiniai rezultatai“, paskelbtą 2014 m. kovo mėn.,

–  atsižvelgdamas į FRA ataskaitą „Interseksualių asmenų pagrindinių teisių padėtis“, kuri paskelbta 2015 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo (EQUINET) ataskaitą „Tebesitęsianti moterų diskriminacija, priekabiavimas prie jų ir jų nelygybė. Lygybės įstaigų darbas formuojant naują Europos Komisijos lyčių lygybės strategiją“, paskelbtą 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitas – 2015 m. ataskaitą „Vyrų ir moterų užimtumo skirtumas. Problemos ir sprendimai“, 2014 m. ataskaitą „Socialiniai partneriai ir lyčių lygybė Europoje“, 2014 ir 2015 m. ataskaitas „Profesinio gyvenimo raida Europoje. Metinė EurWORK apžvalga“ ir Šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimą (EWCS, 2016 m.),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl naujos lyčių lygybės ir moterų teisių strategijos po 2015 m.(17) ir į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl kovos su smurtu prieš moteris(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl galių mergaitėms suteikimo ES pasitelkiant švietimą(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių užimtumo galimybių direktyvos) taikymo(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento veiklą(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliucija dėl 2011 m. balandžio 5 d. Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos įgyvendinimo atsižvelgiant į lyčių aspektą(27),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3 d. Komisijos ataskaitą dėl Barselonos tikslų „Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“(28),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“(29),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) nustatytą 2015 m. lyčių lygybės indeksą, ataskaitą „Pekinas + 20. Ketvirtoji Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra“ ir kitas EIGE ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. Europos lyčių lygybės ir nediskriminavimo sričių teisės ekspertų tinklo tyrimą „2015 m. Europos lyčių lygybės įstatymų lyginamoji analizė“,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos (MPK) 48-oje sesijoje sutartas išvadas dėl „vyrų ir berniukų vaidmens siekiant lyčių lygybės“(30),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Taurų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ ir su lyčių lygybe, moterų teisėmis ir moterų įgalinimu susijusius tikslus ir uždavinius, kurie įtraukti į tą dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio mėn. Komisijos statistinę ataskaitą „Vieniši tėvai ir užimtumas Europoje“(31),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0046/2017),

A.  kadangi iš EIGE 2015 m. lyčių lygybės indekso matyti, kad pasiekta tik nežymios pažangos: ES, siekdama užtikrinti lyčių lygybę, dar tebėra tik pusiaukelėje ir ES bendras taškų skaičius lyčių lygybės srityje nuo 2005 m. išaugo nuo 51,3 iki 52,9 iš 100; kadangi reikia spartesnės pažangos, jei norima, kad ES pasiektų strategijos „Europa 2020“ tikslų;

B.  kadangi pastaraisiais metais kai kuriose ES valstybėse narėse gerokai padaugėjo pilietinių ir politinių judėjimų, pagal kuriuos kenkiama moterų ir vyrų lygioms teisėms, ir net apskritai ginčijamas lyčių lygybės politikos poreikis; kadangi šiuo priešiškumu lyčių lygybei siekiama sustiprinti tradicinius lyčių vaidmenis ir užginčyti dabartinius ir būsimus pasiekimus lyčių lygybės, moterų teisių ir LGBTI asmenų teisių srityje;

C.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė teisė, pripažįstama Europos Sąjungos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje; kadangi šioje srityje Europos Sąjunga siekia užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes ir vienodą požiūrį į juos ir kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties;

D.  kadangi 2015 m. moterų užimtumas pasiekė dar neregėtą lygį ir sudarė 64,5 proc., tačiau išliko daug mažesnis nei vyrų, kurių užimtumas siekė 75,6 proc.; kadangi, deja, moterys, palyginti su vyrais, keturis kartus labiau linkusios imtis darbo, trunkančio ne visą darbo dieną, ir tame darbe likti, dažnai ne savo noru; kadangi visų pirma Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Portugalijoje ir Slovakijoje daug jaunų žmonių skursta, nors dirba;

E.  kadangi įvertintas moterų nedarbo lygis yra pernelyg mažas, nes dauguma moterų, visų pirma tos, kurios gyvena kaimo arba nuošaliose vietovėse, kurios padeda vykdyti šeimos verslą, taip pat dauguma tų, kurios tik šeimininkauja namuose ir rūpinasi vaikais, nėra įrašytos kaip neturinčios darbo; be to, kadangi dėl šios padėties suteikiamos nevienodos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis (pašalpomis, pensijomis, motinystės atostogomis, laikinojo nedarbingumo atostogomis, socialine apsauga ir kt.);

F.  kadangi EUROFOUND ataskaitoje dėl vyrų ir moterų užimtumo skirtumų numatyta, kad vyrų ir moterų užimtumo skirtumas per metus Europos Sąjungai kainuoja maždaug 370 mlrd. EUR arba 2,8 proc. ES BVP(32);

G.  kadangi valstybėse, patyrusiose ekonomikos krizę ir biudžeto mažinimą, neproporcingai nukentėjo moterys, visų pirma jaunos moterys, vyresnio amžiaus moterys, vienišos motinos ir moterys, patiriančios daugialypę diskriminaciją, ir kadangi tai paskatino jų skurdą ir socialinę marginalizaciją, nes jos vis labiau išstumiamos iš darbo rinkos; kadangi išlaidų viešųjų priežiūros ir sveikatos apsaugos paslaugų srityje sumažinimas lemia tai, kad atsakomybė už priežiūra iš visuomenės vėl perkeliama namų ūkiams, o tai visų pirma paveikia moteris;

H.  kadangi ES ir toliau esama skurdo feminizacijos ir kadangi labai didelis moterų nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis glaudžiai susiję su biudžeto lėšų, skiriamų viešosioms paslaugoms, kaip antai sveikatos priežiūrai, švietimui, socialinėms paslaugoms ir socialinėms išmokoms, mažinimu; kadangi įgyvendinant šią politiką didėja neužtikrintumas dėl darbo, pirmiausia todėl, kad didėja nesavanoriško darbo ne visą darbo dieną pasiūla ir vis dažniau sudaromos laikinosios darbo sutartys;

I.  kadangi 2015 m. tris ketvirtąsias namų ruošos darbų ir dvi trečiąsias tėvų globos darbų atliko dirbančios moterys, kurioms dėl to teko nešti nepaprastai didelę dvigubą atsakomybės naštą; kadangi moterys prisiima daug didesnę atsakomybę už tėvų globos darbus ir namų ruošos darbus apskritai; kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai ir toliau turi didelę įtaką moterų ir vyrų pareigų pasidalijimui namuose, darbo vietoje ir apskritai visoje visuomenėje; kadangi dėl tokio tradicinio pareigų pasidalijimo išlieka status quo, dėl kurio ribojamos moterų galimybes įsidarbinti ir jų asmeninė raida ir joms lieka mažai laiko socialinei ir bendruomeninei įtraukčiai arba dalyvavimui ekonominiame gyvenime; kadangi vienodas „neapmokamo darbo“, pvz., priežiūros ir buities pareigų, paskirstymas tarp moterų ir vyrų yra būtina moterų ekonominės nepriklausomybės ilguoju laikotarpiu sąlyga;

J.  kadangi, nepaisant dabartinės ES ir nacionalinio lygmens politikos principų ir teisės aktų, su šeima susijusios atostogos dažnai tebėra tiek vyrų, tiek moterų diskriminacijos ir stigmatizavimo priežastis ir kadangi nuo to ypač nukenčia moterys, nes jos yra pagrindinės priežiūros teikėjos, kurios naudojasi su šeima susijusiomis atostogomis;

K.  kadangi beveik ketvirtadalyje ES valstybių narių galioja teisės aktų nuostatos dėl vaiko priežiūros atostogų ir kadangi daugelyje šių valstybių, kuriose galioja minėtos nuostatos, vyrams leidžiama imti tokias atostogas tik vienai dienai, dviem ar kelioms dienoms; kadangi aštuoniose valstybėse narėse tėvystės atostogos niekaip neapmokamos, tuo tarpu tėvo pasiimamų vaiko priežiūros atostogų rodiklis labai menkas – tik 10 proc. tėvų pasiima bent vieną tokių atostogų dieną, o 97 proc. moterų išnaudoja vaiko priežiūros atostogas, kurias gali pasiimti abu tėvai; kadangi norint pasiekti lygybę tarp vyrų ir moterų būtina skatinti kad būtų labiau naudojamasi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis; kadangi EUROFOUND tyrimas(33) atskleidė aspektus, nuo kurių priklauso tėvų naudojimosi vaiko priežiūros atostogomis rodiklis, ir konkrečiai tai yra: kompensacijos dydis, atostogų sistemos lankstumas, informacijos prieinamumas, vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas ir lankstumas ir baimė išėjus atostogų iškristi iš darbo rinkos;

L.  kadangi galimybė naudotis kokybiškomis prieinamomis vaikų, vyresnio amžiaus giminaičių ir kitų priklausomų šeimos narių priežiūros įstaigomis ir paslaugomis už prieinamą kainą yra viena iš būtinų aktyvios moterų įtraukties į darbo rinką sąlygų; kadangi Barselonos tikslai yra puiki priemonė siekiant įgyvendinti tikrą vyrų ir moterų lygybę ir kadangi visos valstybės narės turi siekti kuo greičiau juos įgyvendinti; kadangi vis dažniau dėl kokybiškų vaikų priežiūros įstaigų ir paslaugų prieinamomis kainomis stokos motinos priverstos rinktis, ar dirbti ne visą darbo laiką, ar atsisakyti darbo, kad galėtų rūpintis savo vaikais, o tai daro neigiamą poveikį šeimos pajamoms ir pensijai;

M.  kadangi mergaičių ir moterų galimybės naudotis mokymu ir pagrindine žmogaus teise į švietimą yra svarbios Europos vertybės ir būtinas galių mergaitėms ir moterims suteikimo elementas socialiniu, kultūriniu ir profesiniu lygmenimis, taip pat būtinas elementas siekiant joms visapusiškai naudotis visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis ir pagaliau užkirsti kelią smurtui prieš mergaites ir moteris; kadangi nemokamas privalomas visuotinis išsilavinimas yra būtina sąlyga, kad būtų galima užtikrinti vienodas galimybes visiems, ir jis turėtų būti prieinamas visiems vaikams, nediskriminuojant ir nepaisant jų gyvenimo šalyje statuso; kadangi kova su lyčių nelygybe prasideda ikimokykliniame amžiuje ir tam reikia nuolatinės mokymo programų, vystymosi tikslų ir mokymosi rezultatų pedagoginės priežiūros;

N.  kadangi lyčių lygybė yra visų visuomenės narių atsakomybė ir jai pasiekti reikia aktyvaus moterų ir vyrų indėlio; kadangi valdžios institucijos turėtų įsipareigoti vystyti švietimo kampanijas, skirtas vyrams ir jaunesnėms kartoms, siekiant įtraukti vyrus ir berniukus kaip partnerius ir laipsniškai užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties bei jį panaikinti ir skatinti bei įgalinti moteris;

O.  kadangi, nors vidutiniškai moterys pasiekia aukštesnį išsilavinimo lygį nei vyrai, ES vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas 2014 m. ir toliau siekė 16,1 proc., nepaisant to, kad tarp valstybių narių esama didelių skirtumų;

P.  kadangi horizontalioji ir vertikalioji segregacija pagal lytį užimtumo srityje ir toliau yra vyraujantis reiškinys, kurį, be kitų dalykų, lemia tai, kad „moterišku“ laikomas darbas vertinamas mažiau, nei „vyrišku“ laikomas darbas, ir tai, kad esama nuolatinių vadinamųjų stiklo lubų, kurios trukdo moterims siekti aukščiausių ir geriausiai apmokamų pareigų, taip pat tai, kad pernelyg daug moterų dirba ne visą darbo dieną, o už tokį darbą mokamas mažesnis darbo užmokestis negu už darbą visą darbo dieną; kadangi, nors universitetines studijas baigusių moterų skaičius prilygsta vyrų skaičiui arba netgi jį viršija, lyčių stereotipų poveikis švietimui, mokymui ir studentų priimamiems sprendimams mokykloje gali daryti poveikį jų pasirinkimams visą gyvenimą, taigi daro didelę įtaką darbo rinkai; kadangi dėl visuomenėje plačiai paplitusių stereotipų, susijusių su motinystės ir visos darbo dienos darbo nesuderinamumu, moterys lieka nepalankioje padėtyje ir jaunos moterys gali būti atgrasomos nuo aukštojo išsilavinimo siekimo ar investavimo į karjerą;

Q.  kadangi Eurofound darbo sąlygų tyrimo bendras apmokamo ir neapmokamo darbo laiko rodiklis rodo, kad, apskaičiavus apmokamo ir neapmokamo darbo laiką, moterys iš esmės dirba daugiau valandų(34);

R.  kadangi sektoriuose, susijusiuose su prekėmis, paslaugomis ar žemės ūkiu, tačiau neapsiribojant vien jais, vyrams ir moterims suteikiamos nevienodos galimybės naudotis ekonominiais ir finansiniais ištekliais, pvz., turtu, kapitalu, gamybos ištekliais ir kreditu;

S.  kadangi ES vis dar esama didžiulio vyrų ir moterų pensijų skirtumo, 2014 m. siekusio 40,2 proc.; kadangi taip yra dėl per ilgą laiką moterims susikaupusių nuostolių, pavyzdžiui, negalėjimo naudotis daugeliu finansinių išteklių, kaip antai išmokos arba pensijų sistemos, gaunamų tik pagal darbą, dirbamą visą darbo dieną, ir kurių atžvilgiu daugelis moterų neatitinka reikalavimų, kad galėtų jomis naudotis, nes jos dėl priežiūros pareigų linkusios dirbti ne visą darbo dieną arba dirbti ne nuolat;

T.  kadangi kai kuriose ES valstybėse narėse išlaikyta neindividualizuotų mokesčių ir socialinio draudimo sistemų praktika; kadangi dėl šios padėties moterys gali būti priklausomos nuo savo sutuoktinių, nes joms gali būti suteikiamos tik išvestinės teisės, grindžiamos jų santykiais su vyrais;

U.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį bendra moterų dalis nacionaliniuose ir (arba) federaliniuose parlamentuose padidėjo tik apie 6 proc. ir 2015 m. jų dalis parlamentuose siekė 29 proc.;

V.  kadangi 2015 m. didžiausiose biržinėse bendrovėse tik 6,5 proc. prezidentų ir 4,3 proc. vadovaujančių darbuotojų sudarė moterys;

W.  kadangi nepaisant ES įsipareigojimo siekti lyčių lygybės priimant sprendimus, ES įstaigų valdančiosiose tarybose beveik nėra lyčių pusiausvyros ir demonstruojamas nuolatinis lyčių segregacijos modelis, pagal kurį vidutiniškai 71 proc. valdančiosios tarybos narių yra vyrai ir tik vienai iš trijų valdančiųjų tarybų vadovauja moteris, taip pat iš 42 ES įstaigų vykdomųjų direktorių tik 6 yra moterys;

X.  kadangi daugiau kaip pusę nužudytų moterų nužudė jų intymus partneris, giminaitis arba šeimos narys(35); kadangi ES 33 proc. moterų yra patyrę fizinį arba seksualinį smurtą ir 55 proc. patyrė seksualinį priekabiavimą, o 32 proc. patyrė tokį priekabiavimą darbe; kadangi moterys itin pažeidžiamos seksualinio smurto, fizinio smurto, smurto internete, patyčių kibernetinėje erdvėje ir persekiojimo atžvilgiu;

Y.  kadangi smurtas prieš moteris yra vienas iš pasaulyje labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, susijęs su visais visuomenės sluoksniais neatsižvelgiant į amžių, išsilavinimo lygį, pajamas, socialinę padėtį ir kilmės ar gyvenamąją šalį, ir yra didžiausia kliūtis lyčių lygybei; kadangi kuriose valstybėse narėse moterų žudymo dėl lyties atvejų nemažėja;

Z.  kadangi gyventojų apklausų, kuriomis tiriami požiūriai į smurtą prieš moteris, duomenys rodo susirūpinimą keliantį tendencijos kaltinti auką vyravimą, kurį galėjo lemti patriarchato poveikis; kadangi dažnai nematyti, kad viešosios valdžios institucijos ir kitos institucijos griežtai smerktų tokį elgesį;

AA.  kadangi skaitmeniniai ryšių palaikymo būdai padėjo plisti prieš moteris nukreiptoms neapykantą kurstančioms kalboms ir grėsmėms ir 18 proc. moterų Europoje dar paauglystėje yra patyrusios tam tikrų formų priekabiavimą internete, o devyni milijonai moterų Europoje nukentėjo nuo smurto internete; kadangi teisingumo sistema nepakankamai reaguoja į smurtą prieš moteris internete; kadangi apie prievartos kaltininkus ir neapykantos kurstytojus labai retai pranešama, jų atžvilgiu labai retai atliekami tyrimai, vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir jie teisiami;

AB.  kadangi 23 proc. lesbiečių ir 35 proc. transeksualių asmenų per pastaruosius penkerius metus bent kartą patyrė fizinį ir (arba) seksualinio pobūdžio išpuolį arba jiems kilo grėsmė dėl smurto namuose arba kitur (gatvėje, viešajame transporte, darbo vietoje, kt.);

AC.  kadangi ES LGBT tyrime nustatyta, kad lesbietės, biseksualios ir translytės moterys patiria didžiulę diskriminacijos dėl jų seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės riziką; kadangi diskriminacija dėl lyties susijusi su kitų rūšių diskriminacija, kaip antai diskriminacija dėl rasės, etninės priklausomybės, religijos, neįgalumo, sveikatos, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir (arba) socialinių bei ekonominių sąlygų;

AD.  kadangi sąlygos, kuriomis gyvena tam tikros moterų grupės, dažnai susiduriančios su įvairiais susikaupusiais sunkumais ir rizika, blogėja, taip pat pastebima labai didelė šių moterų diskriminacija;

AE.  kadangi 2015 m. ES patyrė precedento neturintį pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičiaus padidėjimą savo teritorijoje; kadangi, anot Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR), moterys ir vaikai sudaro daugiau kaip pusę šių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, ir kadangi per visą jų kelionę, įskaitant buvimą perpildytuose priėmimo centruose ES, pranešama apie smurto ir netinkamo elgesio pabėgėlių moterų ir vaikų atžvilgiu atvejus, įskaitant seksualinį smurtą;

AF.  kadangi moterys ir mergaitės sudaro iki 80 proc. registruotų prekybos žmonėmis aukų(36); kadangi aukų nustatymas ir toliau yra problema ir kadangi reikia sustiprinti aukoms teikiamą paramą ir jų apsaugą ir į visus kovos su prekyba žmonėmis veiksmus turi būti įtrauktas atsižvelgimo į lytį aspektas;

AG.  kadangi vienas pagrindinių prekybos žmonėmis tikslų yra seksualinis išnaudojimas ir kadangi moterys, tapusios aukomis, yra kalinamos ir persekiojamos, taip pat kasdien patiria fizinį ir psichologinį smurtą;

AH.  kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės yra pagrindinės žmogaus teisės ir esminis lyčių lygybės bei apsisprendimo elementas ir kadangi dėl to jos turėtų būti įtrauktos į ES sveikatos strategiją;

AI.  kadangi moterų sveikatai niekada neturėtų kilti pavojus dėl dorovinių ar asmeninių įsitikinimų;

AJ.  kadangi paaiškėjo, kad taikant ES lyčių lygybės teisės aktus valstybėse narėse kyla konkrečių problemų, susijusių su reikšmingų direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę ir jų taikymu, kaip antai esminių įstatymų trūkumai ir tai, kad nacionaliniai teismai šiuos įstatymus taiko nenuosekliai, tačiau taip pat itin svarbus nepakankamas bendras informuotumas apie lygybės principus ir teisės aktus(37);

AK.  kadangi visų pirma ES lyčių lygybės direktyvos deramai neįgyvendintos daugelyje ES valstybių narių, kuriose translyčiai asmenys nesaugomi nuo diskriminacijos darbo ir prekių ir paslaugų prieinamumo srityse;

AL.  kadangi instituciniai lyčių lygybės mechanizmai dažnai marginalizuoti nacionalinėse vyriausybės struktūrose, padalyti skirtingoms politikos sritims, varžomi sudėtingų ir išplėstų įgaliojimų, jiems neskiriama reikiamų darbuotojų, mokymų, nesuteikiama duomenų ir pakankamų išteklių, taip pat juos nepakankamai remia politiniai vadovai(38);

AM.  kadangi nuolatinė išsamių, patikimų, pagal lytis suskirstytų duomenų trūkumo problema lemia neaiškumą ir iškraipo lyčių lygybės padėties vaizdą, visų pirma turint mintyje smurtą prieš moteris ir smurtą dėl lyties; kadangi tokių duomenų rinkimas ne tik užtikrintų aiškų padėties vaizdą, o ir atkreiptų dėmesį įklausimus, kuriuos reikia spręsti nedelsiant;

AN.  kadangi socialiniai partneriai dėl savo itin svarbaus vaidmens formuojant darbo rinkos ir socialines sąlygas, kurį jie atlieka įvairių lygmenų politikos formavimo ir kolektyvinių derybų srityje, atlieka svarbų vaidmenį siekiant lygybės tikslų, nors akivaizdu, kad skirtingose šalyse ir darbo santykių sistemose jų atliekamas konkretus vaidmuo labai priklauso nuo nacionalinių tradicijų ir organizacinės jėgos(39);

AO.  kadangi, kaip 2016 m. teigė „Eurobarometras“, 55 proc. europiečių norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų užtikrinant vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą; kadangi Komisijos įsipareigojimas pagal Sutartis siekti lyčių lygybės nepriklauso nuo apklausų;

1.  yra labai susirūpinęs, kad, anot 2015 m. EIGE lyčių lygybės indekso, ES, siekdama užtikrinti lyčių lygybę, dar tebėra tik pusiaukelėje; labai apgailestauja dėl to, kad lyčių lygybės padėčiai ir aspektui bei kovai su diskriminacija dėl lyties teikiama mažiau svarbos, lyčių lygybė kaip politinis tikslas tampa marginaline ir apskritai mažėja jos kaip politikos srities reikšmė, ypač atsižvelgiant į priešišką reakciją Europoje į moterų, LGBTI asmenų teises ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos teises, taip pat mano, kad reikia apsvarstyti šios tendencijos priežastis ir peržiūrėti dabartines strategijas, priemones ir metodus, kurie skatinami lyčių lygybės srityje;

2.  pažymi, kad pagal ES sutartį Sąjunga privalo kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija, o Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) yra nustatytas Sąjungos tikslas panaikinti lyčių nelygybę ir skatinti lygybę; pabrėžia, kad, kaip nurodyta Pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje, lyčių lygybės principas nekliudo laikytis ar imtis priemonių, pagal kurias suteikiama konkrečių lengvatų, padedančių nepakankamai atstovaujamai lyčiai;

3.  ragina Komisiją integruoti lyčių lygybės aspektus į visus biudžetus ir politikos formavimo, taip pat Bendrijos programų ir veiksmų taikymo procesus bei atlikti poveikio lytims vertinimą nustatant naują politiką, siekiant padėti užtikrinti nuoseklesnį ir įrodymais pagrįstą ES politinį atsaką į lyčių lygybės problemas; ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių nacionaliniu lygmeniu;

4.  prašo Komisijos atlikti išsamesnį vertinimą ir imtis priemonių, kad būtų sprendžiami susiję klausimai ir imamasi veiksmų siekiant nutraukti poveikį tų viešųjų išlaidų sumažinimų, kurie daro neigiamą poveikį moterų teisėms ir lyčių lygybei ES valstybėse narėse;

5.  apgailestauja, kad į strategiją „Europa 2020“ neintegruotas lyčių aspektas, ir ragina į šią strategiją integruoti bendrą ir tvirtesnę lyčių perspektyvą, kuria atsižvelgiama į struktūrines moterų skurdo priežastis, visų pirma formuluojant konkrečioms šalims pritaikytas rekomendacijas pagal Europos semestro programą, taip pat teikti konkrečias politines gaires dėl lyčių nelygybės mažinimo, kurios turėtų būti įtrauktos į metinę augimo apžvalgą;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad diskriminacija dėl lyties iš dalies sutampa su diskriminacija dėl kitų priežasčių, ir į neproporcingą įvairios diskriminacijos poveikį moterims; pabrėžia, kad reikia skubiai kovoti su moterų, ypač pagyvenusių moterų ir vienišų motinų, taip pat smurto dėl lyties aukomis tapusių moterų, neįgaliųjų, imigrančių, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir mažumų atstovių, skurdu; ragina valstybes nares bendradarbiauti su regionų ir vietos valdžios institucijomis, teisėsaugos institucijomis, nacionalinėmis lygybės įstaigomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kad būtų labiau stebimas diskriminacijos dėl lyties ir diskriminacijos dėl kitų dalykų sutapimas, ir įgyvendinti veiksmingesnes įtraukties strategijas, efektyviau naudojant socialinei politikai skiriamus išteklius, visų pirma Europos socialinį fondą ir struktūrinius fondus;

7.  pritaria Tarybos raginimui, kad Komisija pateiktų naują iniciatyvą, pagal kurią būtų nustatyta lyčių lygybės strategija 2016–2020 m., apimanti translyčius ir interseksualius asmenis, taip pat kad būtų sustiprintas jos strateginis dalyvavimas siekiant stiprinti lyčių lygybę; minėta strategija turėtų būti glaudžiai susijusi su strategija „Europa 2020“ ir pagal ją turėtų būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti politiką ir didinti investicijas, kuriomis remiamas moterų įdarbinimas kokybiškose darbo vietose visuose sektoriuose ir stengtis kovoti su mažų garantijų darbu;

9.  ragina valstybes nares skatinti nuostatas, priemones ir veiksmus, pagal kuriuos teikiama pagalba ir konsultacijos moterims, nusprendusioms imtis verslo;

10.  ragina Komisiją susieti lyčių aspektą su mikroekonomikos politika ir priimti inovatyvias priemones, kad būtų pagerinta padėtis dėl abiejų lyčių vienodų įdarbinimo galimybių ir priežiūros pareigų;

11.  pažymi, kad didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir geresni ir sąžiningesni moterų darbo užmokesčiai ne tik padidintų moterų ekonominę nepriklausomybę, tačiau taip pat gerokai padidintų ekonominį ES potencialą ir būtų galima užtikrinti, kad ši rinka būtų sąžininga ir įtrauki; primena, kad, kaip prognozuoja EBPO, visiškai užtikrinus vienodą dalyvavimo lygį vienam gyventojui tenkantis BVP iki 2030 m. padidėtų 12,4 proc.;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti darbuotojų teisių pažeidimų stebėseną ir imtis veiksmų prieš šiuos pažeidimus, visų pirma kai tai susiję su darbuotojomis moterimis, kurių vis daugiau dirba mažai apmokamą darbą ir kurios yra diskriminuojamos, taip pat priimti politiką ir imtis priemonių, kad būtų nustatytas priekabiavimas darbe, apsaugoma nuo jo, teikiama informacija apie jį ir kovojama su šiuo reiškiniu, įskaitant priekabiavimą prie nėščių darbuotojų arba bet kokius kitus nepatogumus, patiriamus grįžus iš motinystės atostogų arba teikiant paraiškas dėl darbo; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti tiek pagal lytį, tiek pagal tėvystę ar motinystę išskirstytus duomenis, susijusius su užmokesčio ir pensijų skirtumais;

13.  pabrėžia, kad švietimas yra svarbi priemonė sudarant galimybes moterims visapusiškai dalyvauti socialinio ir ekonominio vystymosi procese; pabrėžia, kad mokymosi visą gyvenimą priemonės yra itin svarbios suteikiant moterims įgūdžius, kurie joms leistų grįžti į darbą arba pakeisti darbą į geresnį, padidinti pajamas ir pagerinti darbo sąlygas; ragina Komisiją skatinti iniciatyvas, kurias vykdant remiamas moterų profesinio ugdymo programų, kuriomis jos skatinamos siekti aukštojo išsilavinimo mokslo, technologijų ir IT srityse, įgyvendinimas, ugdymo specialistams skirtų mokymo programų lyčių lygybės srityje rengimas ir stereotipų perkėlimo į mokymo programas ir pedagoginę medžiagą prevencija; ragina universitetus ir mokslinių tyrimų institutus, laikantis EIGE gairių („GEAR priemonė. Lyčių lygybė akademinėje ir mokslinių tyrimų srityje“), parengtų bendradarbiaujant su Komisija, priimti lyčių lygybės politiką;

14.  ragina visas valstybes nares savo švietimo sistemose visais lygmenimis reaguoti į lyčių lygybės, seksizmo ir lyčių stereotipų problemas ir užtikrinti, kad į jų švietimo sistemų tikslus būtų įtrauktas švietimas apie pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms, lygias moterų ir vyrų teises bei galimybes, o į šių sistemų kokybės principus taip pat būtų įtrauktas kliūčių, trukdančių užtikrinti tikrą lyčių lygybę ir skatinti visapusišką lyčių lygybę, šalinimas;

15.  ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atsižvelgiant į paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį, kaip Komisijos 2017 m. darbo programos dalį pateikti plataus užmojo išsamų teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, susijusių su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, rinkinį, kuris apimtų esamų Motinystės atostogų direktyvos 92/85/EEB ir Vaiko priežiūros atostogų direktyvos 2010/18/ES peržiūrą ir pasiūlymus dėl vaiko priežiūros ir slaugytojų atostogų direktyvų, siekiant skatinti vienodas vyrų ir moterų, kalbant apie visų kategorijų darbuotojus, galimybes pasinaudoti atostogomis;

16.  pažymi, jog vertina, kad 2014–2015 m. daugelis valstybių narių pakeitė savo politiką ir (arba) teisės aktus dėl vaiko priežiūros atostogų ir nustatė teisės pasinaudoti atostogomis neperdavimą, privalomą vaiko priežiūros atostogų pobūdį, ilgesnes vaiko priežiūros atostogas ir (arba) priemokas, jeigu tėvai dalijasi atostogomis arba jomis dalijasi vienodomis dalimis, nes taip stiprinamos jų kaip tėvų teisės, užtikrinama didesnė moterų ir vyrų lygybė, tinkamiau paskirstomos priežiūros ir namų ruošos pareigos ir didinamos moterų galimybės visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti vyrus vienodai su moterimis pasidalyti namų ruošos ir vaikų bei kitų priklausomų asmenų priežiūros pareigomis;

17.  ragina Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (Eurofound), atliekant Europos darbo sąlygų tyrimą, toliau plėtoti darbo vietų ir profesinio gyvenimo kokybės stebėjimo veiklą, remiantis darbo vietos kokybės sąvoka, kuri apima uždarbį, perspektyvas, darbo laiko kokybę, gebėjimų panaudojimą bei galimybes veikti savo nuožiūra, socialinę aplinką ir darbo intensyvumą; ragina Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą toliau plėtoti politinių priemonių, socialinių partnerių susitarimų ir įmonių praktikos, kurią taikant skatinama geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, tyrimus, taip pat toliau tirti, kaip šeimos, kuriose abu nariai dirba, geba susiderinti savo darbo laiką ir kaip geriausiai būtų galima jiems padėti;

18.  ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, pereiti prie teisių individualizavimo socialinio teisingumo politikoje, visų pirma mokesčių sistemose, siekiant pašalinti finansines paskatas sutuoktiniui, uždirbančiam mažiau, pasitraukti iš darbo rinkos arba dirbti ne visą darbo dieną;

19.  sveikina valstybes nares, kurios pasiekė abu Barselonos tikslus; ragina Portugaliją, Nyderlandus, Liuksemburgą, Suomiją, Italiją, Maltą ir Estiją pasiekti antrąjį tikslą ir ragina Lenkiją, Kroatiją ir Rumuniją, kuriose dar reikia daug ką nuveikti norint pasiekti abu tikslus, dėti daugiau pastangų oficialios vaikų priežiūros teikimo srityje, siekiant padėti dirbantiems asmenims geriau suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniai tyrimai aiškiai rodo, kad investicijos į vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūrą padės padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje visą darbo dieną ir suteiks galimybę užtikrinti didesnę vietos lygmens ir socialinę moterų įtrauktį;

20.  dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas, kad būtų nustatyta vaikų garantija, pagal kurią būtų užtikrinta, kad kiekvienas Europos vaikas, kuriam kyla skurdo grėsmė, turėtų galimybę pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros, švietimo ir vaiko priežiūros paslaugomis, deramu būstu ir tinkamai maitintis; pabrėžia, kad taikant tokią politiką turi būti imamasi veiksmų atsižvelgiant į moterų ir mergaičių padėtį, visų pirma pažeidžiamose ir marginalizuotose bendruomenėse; pažymi, kad į Jaunimo garantijų iniciatyvą turi būti įtrauktas lyčių aspektas;

21.  apgailestauja, kad vis dar esama vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų, ir primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant panaikinti šį skirtumą;

22.  pažymi, kad pirmas žingsnis šalinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą yra skaidrumo darbo užmokesčių dydžių srityje užtikrinimas, ir su džiaugsmu pabrėžia, kad daugybė įmonių pradėjo taikyti vyrų ir moterų darbuotojų darbo užmokesčio skirtumo analizavimo ir skelbimo praktiką; ragina visus darbdavius ir profesines sąjungas parengti ir taikyti praktines konkrečias darbo vietų vertinimo priemones, kurios padėtų nustatyti vienodą užmokestį už vienodą arba vienodos vertės darbą; ragina valstybes nares taip pat reguliariai vykdyti darbo užmokesčių ir atlyginimų stebėseną, skelbti duomenis ir prašyti, kad įmonės pradėtų taikyti vidaus darbo užmokesčio skirtumų aptikimo mechanizmus;

23.  palankiai vertina tai, kad Komisija mano, kad principo „vienodas užmokestis už vienodą arba vienodos vertės darbą “ įgyvendinimas yra viena iš pagrindinių veiklos sričių; ryšium su tuo ragina nauja redakcija išdėstyti 2006 m. Vienodo požiūrio direktyvą;

24.  smerkia tai, kad daugiau kaip pusėje valstybių narių padidėjo vyrų ir moterų pensijų skirtumas; ragina Kiprą, Vokietiją ir Nyderlandus sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, kuris siekia beveik 50 proc.; ragina Maltą, Ispaniją, Belgiją, Airiją, Graikiją, Italiją ir Austriją panaikinti vyrų ir moterų dalyvavimo pensijų sistemoje skirtumus, nes nuo 11 iki 36 proc. moterų šiose šalyse neturi teisės gauti pensiją;

25.  sveikina Švedijos vyriausybę pasiekus lygybę lyčių atstovavimo srityje, o Slovėniją ir Prancūziją – beveik visišką lygybę, ir ragina Vengriją, Slovakiją ir Graikiją, kurios suformavo vyriausybes be moterų(40), užtikrinti, kad moterims būtų pakankamai atstovaujama priimant politinius ir ekonominius sprendimus visais lygmenimis; ragina valstybes nares užtikrinti lyčių lygybę, kalbant apie aukštas pareigas jų vyriausybėse, viešosiose institucijose ir įstaigose ir rinkimų sąrašus, siekiant garantuoti vienodą atstovavimą savivaldybėse, regioniniuose ir nacionaliniuose parlamentuose, taip pat Europos Parlamente; pabrėžia, kad įvairūs tyrimai parodė, jog imantis tinkamų teisėkūros priemonių gali įvykti greitų pokyčių užtikrinant lyčių pusiausvyrą politikos srityje; pritaria Komisijos nuomonei, kad siekiant užtikrinti kvotų veiksmingumą kartu reikia parengti ir teisės aktus dėl kandidatų eilės tvarkos sąrašuose ir numatyti tinkamas sankcijas už pažeidimus;

26.  pabrėžia, jog tai, kad aišku, kad ES ir valstybių narių lygmeniu esama per mažai moterų, užimančių politinius postus, į kuriuos asmenys išrenkami ir paskiriami, rodo demokratijos stoką, kuri mažina sprendimų priėmimo teisėtumą ir ES ir nacionaliniu lygmenimis

27.  ragina ES institucijas daryti viską, ką gali, kad užtikrintų lyčių lygybę Komisijos narių kolegijoje ir užimant aukštas pareigybes visose ES institucijose, agentūrose, institutuose ir įstaigose;

28.  susirūpinęs pastebi, kad 2015 m., lyginant su 2010 m., moterų dalyvavimo didelių biržinių bendrovių valdybose vidurkis daugelyje šalių buvo žemesnis už ES vidurkį; vis dėlto palankiai vertina bendrą pažangos tendenciją, visų pirma, Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Danijoje;

29.  pakartoja raginimą Tarybai greitai priimti direktyvą dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose), nes tai būtų pirmas žingsnis siekiant vienodo atstovavimo viešajame ir privačiajame sektoriuose; pažymi, kad pažanga labiausiai matyti (nuo 11,9 proc. 2010 m. iki 22,7 proc. 2015 m.) tose valstybėse narėse, kuriose buvo priimti privalomi teisės aktai dėl valdybų kvotų(41);

30.  apgailestauja, kad tik vienoje valstybėje narėje aukštojo mokslo institucijose aukščiausias pareigas eina tiek pat moterų ir vyrų, bet palankiai vertina tai, kad apskritai tokias pareigas einančių moterų daugėja;

31.  primygtinai ragina valstybes nares užkirsti kelią visų rūšių smurtui prieš moteris ir smurtui dėl lyties ir į jį reaguoti, parengti tolesnes prevencijos strategijas, užtikrinti, kad būtų plačiai prieinama specializuota parama ir apsaugos paslaugos, kad visi nukentėjusieji galėtų jomis naudotis, ir 2017 m. teikiant ataskaitą apie Nusikaltimų aukų teisių direktyvos įgyvendinimą ypatingą dėmesį skirti su lytimi susijusiems nukentėjusiųjų teisių aspektams, įskaitant su aukos lytine tapatybe ir lytine raiška susijusius aspektus; ragina Tarybą pasinaudoti nuostata dėl pereigos ir vieningai priimti sprendimą, kuriuo smurtas dėl lyties būtų įtrauktas į SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikaltimų sritis; prašo Komisijos sukurti Europos apsaugos orderių Europos registrą, kaip papildomą priemonę, taikomą kartu su ES teisės aktais dėl aukų apsaugos;

32.  dar kartą aiškiai pabrėžia, kad smurtas ir diskriminacija dėl lyties, kaip antai, be kita ko, išžaginimas ir seksualinis smurtas, seksualinis priekabiavimas, moterų lyties organų žalojimas, priverstinės santuokos ir smurtas šeimoje, labai žeidžia žmogaus orumą; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją taikyti visų formų smurto, įskaitant smurtą šeimoje (tuomet aukos nenoriai praneša apie prievartą, nes jos dažnai imasi partneriai arba jų šeimos nariai), visiško netoleravimo politiką; primygtinai ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į neįgalių moterų, kaip smurto šeimoje aukų, kurios negali išsilaisvinti iš smurtinių santykių, padėtį;

33.  palankiai vertina valstybių narių pažangą pasirašant Stambulo konvenciją – pirmąją teisiškai privalomą priemonę dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo tarptautiniu lygmeniu; taip pat primygtinai ragina keturiolika valstybių narių, kurios jos dar neratifikavo, nedelsiant tai padaryti; palankiai vertina 2016 m. kovo mėn. Komisijos pasiūlymą dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos; ragina Tarybą ir Komisiją paspartinti derybas dėl Stambulo konvencijos pasirašymo ir sudarymo ir remia prisijungimą prie jos be išlygų ir plačiu mastu; be to, ragina Komisiją, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/29/ES nuostatas, įtraukti smurto dėl lyties apibrėžtį ir kuo greičiau pristatyti visapusišką Europos smurto dėl lyties prevencijos ir kovos su juo strategiją, į kurią būtų įtrauktas privalomas teisėkūros procedūra priimtas aktas;

34.  palankiai vertina Eurostato, nacionalinių teisminių institucijų ir policijos bendradarbiavimą duomenų keitimosi srityje siekiant atskleisti smerktiną smurto šeimoje praktiką ES ir ragina šias institucijas įtvirtinti šį bendradarbiavimą kaip nuolatinę praktiką ir kartu su EIGE vykdyti kasmetinę nusikaltimų, įvykdytų moterų atžvilgiu, stebėseną;

35.  pabrėžia, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp stereotipų ir itin augančio priekabiavimo prie moterų ir seksizmo atvejų internete ir socialinėje žiniasklaidoje skaičiaus ir kad taip pat randasi naujos smurto prieš moteris ir mergaites formos, kaip antai patyčios elektroninėje erdvėje, priekabiavimas elektroninėje erdvėje, žeminančių vaizdų naudojimas internete, privačių nuotraukų ir vaizdo įrašų platinimas socialinės žiniasklaidos tinkluose negavus su jais susijusių asmenų leidimo; pabrėžia, kad su šiais dalykais reikia kovoti nuo ankstyvo amžiaus; pabrėžia, kad tokios situacijos gali atsirasti dėl to, kad valdžios ir kitos institucijos, kurios turėtų sukurti lyčių požiūriu neutralią aplinką ir pasmerkti seksizmą, neužtikrina pakankamos apsaugos;

36.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti visas teisines ir juridines priemones siekiant kovoti su smurto prieš moteris internete reiškiniu; visų pirma ragina ES ir valstybes nares, vykdant visapusišką Europos smurto dėl lyties prevencijos ir kovos su juo strategiją, sutelkti jėgas, kad būtų galima sukurti sistemą, pagal kurią naujos smurto internete formos būtų laikomos nusikalstama veika, taip pat teikti psichologinę paramą moterims ir mergaitėms, kurios yra smurto internete aukos; ragina atlikti ES kibernetinio saugumo strategijos ir Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro (Europolo) veiklos poveikio lytims vertinimą, kad į jų veiklą būtų įtraukti minėti klausimai ir ją vykdant būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

37.  dar kartą ragina Komisiją įkurti Europos smurto dėl lyties observatoriją (dabartiniame Europos lyčių lygybės institute), kuriai vadovautų smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos srities Europos koordinatorius;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti priemones siekiant apsaugoti moteris ir LGBTI asmenis nuo priekabiavimo darbo vietoje; ragina Komisiją persvarstyti šiuo metu galiojantį ES pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(42), siekiant įtraukti seksizmą, šališkumo motyvu padarytus nusikaltimus ir neapykantos kurstymą dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties ypatumų;

39.  smerkia tai, kad daugelyje ES šalių vis dar atliekamos interseksualių vaikų genitalijų „normalizavimo“ operacijos, nors medicininiu požiūriu jos nėra būtinos; primygtinai ragina valstybes nares vengti tokio medicininio gydymo, jeigu atitinkamas asmuo nedavė savanoriško ir informacija pagrįsto sutikimo;

40.  pažymi, kad Maltoje ir Graikijoje interseksualūs asmenys saugomi nuo diskriminacijos dėl lyties ypatumų; ragina valstybes nares, įgyvendinant ES lyčių lygybės direktyvas, į lyčių lygybės teisės aktus įtraukti lytinės tapatybės ir lyties ypatumų pagrindus;

41.  pabrėžia, kad įvairių formų smurtas ir diskriminacija dėl lyties, pvz., be kita ko, išžaginimas ir seksualinis smurtas, moterų lyties organų žalojimas, priverstinės santuokos, smurtas šeimoje, vadinamieji garbės nusikaltimai ir valstybės sankcionuojama diskriminacija dėl lyties, yra persekiojimas ir turėtų būti laikomi pagrįstomis priežastimis prašyti prieglobsčio ES; pritaria tam, kad būtų sukurti saugūs ir teisėti būdai patekti į ES; primena, kad moterys ir mergaitės yra ypač pažeidžiamos, kalbant apie prekiautojų žmonėmis vykdomą išnaudojimą;

42.  pakartoja raginimą valstybėms narėms nedelsiant nutraukti vaikų, nėščių ir žindančių moterų, žaginimo, seksualinio smurto ir prekybos žmonėmis aukų sulaikymą ir užtikrinti jiems atitinkamą psichologinę ir medicininę paramą, kurią teiktų tinkamai tokioms ekstremaliosioms situacijoms parengti ir tinkamai į lyties aspektą atsižvelgiantys specialistai, kaip antai psichologai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai ir gydytojai; primena, kad pabėgėliams, nukentėjusiems nuo smurto dėl lyties arba (suvokiamos) seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, visais migracijos proceso etapais turėtų būti užtikrinama laiku teikiama parama, įskaitant skubų perkėlimą, jeigu negali būti užtikrintas jų saugumas, kokybišką pagalbą psichikos sveikatos srityje ir greitą lytinės tapatybės pripažinimą kaip smurto prevencijos priemonę prieglobsčio suteikimo procedūros metu;

43.  pakartoja, kad, įgyvendinant ES kovos su prekyba žmonėmis, kuri šiuo metu yra pelningiausia organizuoto nusikalstamumo veikla, teisės aktus, būtina nuolat stebėti prekybos su žmonėmis prevencijos ir kovos su ja lyties aspektą, taip pat pakartoja raginimą Komisijai toliau stebėti šį aspektą vertinant, kaip valstybės narės laikosi šios direktyvos nuostatų ir ją įgyvendina, ir kartu užtikrinti, kad būtų laikomasi direktyvoje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų ir tvarkaraščio;

44.  ragina Komisiją teikti finansinę ir logistinę paramą valstybėms narėms, kovojančioms su prekyba žmonėmis, visų pirma Italijai ir Graikijai, kurios dėl dabartinės migracijos krizės turi pirmos spręsti dėl šios ekstremaliosios padėties iškilusias problemas;

45.  ragina nacionaliniu ir ES mastu dėti daugiau pastangų ir kovoti su įsigalėjusiais stereotipais ir diskriminacija dėl lyties vykdant visiems visuomenės sluoksniams skirtas informuotumo didinimo kampanijas, kuriose didžiausias dėmesys telkiamas į nestereotipinį moterų bei mergaičių ir vyrų bei berniukų vaizdavimą; ragina valstybes nares imtis teigiamų iniciatyvų, pavyzdžiui, kurti strategijas, siekiant skatinti moteris rinktis karjerą ir profesiją srityse, kuriose moterų yra mažai, o vyrus prisiimti tinkamą dalį šeimos ir namų ruošos užduočių arba padidinti vyrų supratimą apie tai, kaip smurtas, įskaitant prekybą žmonėmis komerciniais seksualinio išnaudojimo tikslais, priverstines santuokas ir priverstinį darbą, kenkia moterims, vyrams ir vaikams ir lyčių lygybei, taip pat imtis priemonių ir vykdyti informavimo kampanijas, siekiant mažinti prekybos žmonėmis objektų, moterų ir vaikų, paklausą;

46.  pakartoja, kad moterims privalo būti suteikta galimybė kontroliuoti savo lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises; ragina visas valstybes nares užtikrinti moterų galimybes naudotis savanorišku šeimos planavimu ir įvairiomis reprodukcinės ir lytinės sveikatos paslaugomis, įskaitant kontracepciją ir saugų ir teisėtą abortą; ragina valstybes nares ir Komisiją vykdyti visuomenės informavimo veiksmus siekiant, kad vyrai ir moterys visapusiškai suprastų savo su lytinės ir reprodukcinės sveikatos aspektais susijusias pareigas ir teises;

47.  atkreipia dėmesį į stiprėjančią tendenciją – pernelyg dažną nuostatų dėl atsisakymo veikti dėl vidinių įsitikinimų taikymą ir dėl to atsirandančias trukdis naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nuostatomis dėl atsisakymo veikti dėl vidinių įsitikinimų nebūtų užkertamas kelias pacientų galimybei naudotis teisėta medicinine sveikatos priežiūra;

48.  mano, kad atsisakymas teikti gyvybę gelbstinčias lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, įskaitant saugius abortus, yra sunkus pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas;

49.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti aktyvią prevencijos, švietimo ir informavimo politiką, skirtą paaugliams, jaunimui ir suaugusiesiems, kad ES piliečių lytinė ir reprodukcinė sveikata būtų gera ir taip būtų išvengta lytiškai plintančių ligų bei nepageidaujamo nėštumo;

50.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas lyčių lygybę skatinti pasinaudojant išsamiomis lytinio ir santykių švietimo programomis, kurios apimtų mergaičių ir berniukų mokymą apie santykius, pagrįstus sutikimu, pagarba ir abipusiškumu, taip pat pasinaudojant sporto ir laisvalaikio veikla, nes stereotipai ir lytimi grindžiami lūkesčiai gali daryti poveikį mergaičių ir berniukų savivertei, sveikatai, įgūdžių įgijimui, intelektinei raidai, socialinei integracijai ir tapatybės formavimuisi;

51.  pabrėžia, kad svarbu skatinti vyrus visapusiškai dalyvauti bet kokioje veikloje, kuria skatinama lyčių lygybė, ir nustatyti visas vietas, kur būtų galima teikti informaciją dideliam skaičiui vyrų, kaip antai, įstaigas, pramonės įmonės ir asociacijas, kuriose dominuoja vyrai, siekiant atkreipti vyrų dėmesį į jų vaidmenis ir atsakomybę skatinant lyčių lygybę ir remiant moterų ir vyrų valdžios ir atsakomybės pasidalijimo principą darbo vietoje, bendruomenėje, privačiame gyvenime ir didesnėje nacionalinėje ir tarptautinėje bendruomenėje;

52.  ragina valstybes nares stebėti atvejus, kai žiniasklaidoje ir reklamos pramonėje propaguojamas moterų seksualizavimas ir jų kaip prekės traktavimas ir dažnai pateikiami stereotipai – moterų jaunumas, grožis ir seksualinis pristatomas kaip jų socialinės sėkmės užtikrinimo modelis; ragina Komisiją imtis teisinių veiksmų, kai valstybė narė pažeidžia Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, ir paskatomis remti gerą viešųjų ir privačiųjų žiniasklaidos įmonių praktiką; primygtinai ragina, kad žiniasklaidoje ir reklamos pramonėje būtų gerbiamas moterų orumas ir užtikrinama, kad moterys būtų vaizduojamos nestereotipiniu ir nediskriminaciniu būdais ir labiau atsižvelgiant į dabartinę moterų gyvenimo būdų įvairovę; be to, ragina žiniasklaidą ir reklamos pramonę taip pat dėmesį skirti sveikam gyvenimo būdui, skirtingiems šeimos modeliams ir gyvenimo būdams;

53.  primena ES ir CALAC (Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija) 2013 m. ir 2015 m. veiksmų planuose ES prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su smurto prieš moteris panaikinimu, ir išreiškia susirūpinimą dėl to, kad neįgyvendinamos jo 7 skyriaus dėl lyčių lygybės skatinimo nuostatos; ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą bendradarbiauti ir skirti ekonominius ir institucinius išteklius, kad būtų užtikrintas veiksmų planuose sutartų rekomendacijų dėl lyčių lygybės skatinimo, visų pirma dėl visų formų smurto panaikinimo, įgyvendinimas, laikantis Belém do Pará konvencijos, Stambulo konvencijos ir Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

54.  pabrėžia, kad tyrimų rezultatai rodo, jog klimato kaitos poveikis yra didesnis moterims nei vyrams, nes didesnė tikimybė, kad moterims teks didesnė našta skurdo atveju; mano, kad moterys turi aktyviai dalyvauti vykdant kovos su klimato kaita politiką ir veiksmus;

55.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendros darnaus vystymosi strategijos, apimančios visas atitinkamas vidaus ir išorės politikos sritis, ir parengti veiksmingus Darbotvarkės iki 2030 m., įskaitant jos lyčių lygybės, moterų teisių ir moterų įgalinimo srities tikslus ir rodiklius, vykdymo stebėsenos, peržiūros ir atskaitomybės mechanizmus;

56.  ragina Komisiją veiksmingiau stebėti, kaip valstybėse narėse įgyvendinami ES lyčių lygybės teisės aktai, ir kartu pabrėžia, kad būtina pradėti pažeidimo procedūras tais atvejais, kai neįgyvendinami atitinkami teisės aktai;

57.  apgailestauja, kad, nors prie daugiametės finansinės programos (DFP) pridėtas institucijų pareiškimas dėl lyčių aspekto integravimo užtikrinimo, iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių dėl biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą; todėl pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti, kaip vykdant metines biudžeto procedūras įgyvendinami bendrame pareiškime nustatyti principai, ir ragina, kad tikslinant DFP atsakingam komitetui būtų skirtas oficialus vaidmuo;

58.  ragina valstybių narių vyriausybes, kad būtų užtikrinta įstaigų, kurioms pavesta parengti, suderinti ir įgyvendinti lyčių lygybės politiką, veikla, pastovumas ir atitinkami ištekliai, nes tai svarbus vyriausybės įsipareigojimo skatinti lyčių lygybę rodiklis;

59.  ragina ES institucijas į būsimo ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo stebėsenos sistemą įtraukti konkrečius rodiklius, susijusius su lyčių lygybe, įskaitant Europos lyčių lygybės instituto lyčių lygybės indeksą;

60.  ragina Komisiją parengti platesnę lygybės strategiją, įskaitant horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą, siekiant panaikinti visų formų moterų ir vyrų diskriminaciją; todėl primygtinai ragina Tarybą kuo greičiau rasti bendrą poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426), dėl kurio nesiimta jokių veiksmų nuo tada, kai Parlamentas priėmė savo 2009 m. balandžio 2 d. poziciją(43); dar kartą ragina Tarybą įtraukti lytį kaip su diskriminacija susijusį veiksnį;

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(2) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(3) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 162.
(4) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(5) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(6) OL L 353, 2013 12 28, p. 7.
(7) OL L 180, 2010 7 15, p. 1.
(8) OL L 68, 2010 3 18, p. 13.
(9) OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
(10) OL L 359, 1986 12 19, p. 56.
(11) OL L 6, 1979 1 10, p. 24.
(12) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 35.
(13) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 65.
(14) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 1.
(15) OL C 316, 2016 8 30, p. 2.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0105.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0042.
(18) OL C 407, 2016 11 4, p. 2.
(19) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126.
(20) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0312.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0073.
(22) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0203.
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0235.
(24) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.
(25) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0360.
(26) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0072.
(27) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0227.
(28) ISBN 978-92-79-29898-1.
(29) OL L 59, 2013 3 2, p. 5.
(30) http://www.un.org/womenwatch/daw/csw/csw48/ac-men-auv.pdf
(31) ISBN 978-92-79-36171-5.
(32) 2016 m. Eurofound ataskaita „Vyrų ir moterų užimtumo skirtumas. Uždaviniai ir sprendimai“.
(33) 2015 m. Eurofound ataskaita „Tėvų naudojimosi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis rodiklio didinimas Europos Sąjungoje“.
(34) Eurofound (2015 m.): „Pirmosios išvados. Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas“.
(35) http://ec.europa.eu/eurostat/web/crime/database
(36) Eurostato ataskaita „Prekyba žmonėmis“, 2015 m. leidinys.
(37) Europos lyčių lygybės ir nediskriminavimo sričių teisės ekspertų tinklas: „Europos lyčių lygybės įstatymų lyginamoji analizė“, 2015 m.
(38) EIGE, 2014 m.: „Institucinių mechanizmų, kuriais siekiama pažangos lyčių lygybės srityje, veiksmingumas. Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra“.
(39) Eurofound ataskaita (2014 m.) „Socialiniai partneriai ir lyčių lygybė Europoje“.
(40) Padėtis 2014 m. ir 2015 m.
(41) Europos Komisijos informacijos suvestinė „Lyčių pusiausvyra įmonių valdybose. Europa skaldo stiklo lubas“ („Gender balance on corporate boards - Europe is cracking the glass ceiling“), 2015 m. spalio mėn.; Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų GD: „Moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus ES. Pažangos ataskaita. Iniciatyva „Europa 2020“ („Women in economic decision-making in the EU: Progress report: A Europe 2020 initiative“), 2012 m.; Aagoth Storvik ir Mari Teigen: „Moterys valdyboje. Norvegijos patirtis („Women on Board: The Norwegian Experience“), 2010 m. birželio mėn.
(42) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
(43) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68.


Vienodas požiūris į vyrus ir moteris dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir dėl prekių tiekimo bei paslaugų teikimo
PDF 365kWORD 50k
2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, taikymo (2016/2012(INI))
P8_TA(2017)0074A8-0043/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (COM(2015)0190), taikymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtas 2011 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 2004/113/EB taikymo draudimui gaires pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-236/09 (Test-Achats)(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą byloje C-236/09 (Test-Achats)(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir jos 3 straipsnį, kuriame „lytis“ apibrėžiama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgesys, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio mėn. Europos įgyvendinimo vertinimą dėl Direktyvos 2004/113/EB dėl lyčių lygių galimybių naudotis prekėmis bei paslaugomis, kurį atliko Europos Parlamento tyrimų tarnyba(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. tinklo „Equinet“ ataskaitą „Lygybės įstaigos ir Direktyva, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybių naudotis prekėmis bei paslaugomis“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos teisės ekspertų lyčių lygybės srityje tinklo ataskaitą „Lyčių lygybės įstatymas 33-jose Europos šalyse. Kaip ES taisyklės perkeliamos į nacionalinę teisę?“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos mėn. Europos teisės ekspertų lyčių lygybės srityje tinklo ataskaitą „Diskriminacija dėl lyties siekiant galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis, taip pat tiekti prekes ir teikti paslaugas ir Direktyvos 2004/113/EB perkėlimas į nacionalinę teisę“,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-13/94, kad teisė nebūti diskriminuojamam dėl lyties gali apimti diskriminaciją, kylančią dėl asmens lyties pakeitimo(5), taip pat į 2014 m. ES pagrindinių teisių agentūros LGBTI asmenų apklausą ir jos ataskaitą „Profesinis požiūris: iššūkiai siekiant užtikrinti LGBT asmenų lygybę“ – visa tai susiję su prekių ir paslaugų sritimi,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426), ir 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją dėl jos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos moterų verslumui trukdančių išorės veiksnių(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0043/2017),

A.  kadangi kova su diskriminacija dėl lyties – tiek tiesioginė, tiek netiesioginė – prekių ir paslaugų srityje yra neatsiejamai susijusi su moterų ir vyrų lygybės principu, kuris yra pagrindinė Europos Sąjungos vertybė, ir kadangi tiek Sutartimis, tiek Pagrindinių teisių chartija draudžiama diskriminuoti dėl lyties ir reikalaujama visose srityse ir visose ES valstybėse narėse užtikrinti moterų ir vyrų lygybę;

B.  kadangi Direktyvoje 2004/113/EB išplečiamas vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas, kad jis apimtų ne tik užimtumo ir darbo rinkos sritį, bet ir galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo sritį;

C.  kadangi šia direktyva draudžiama ir tiesioginė, ir netiesioginė lyčių diskriminacija dėl galimybės tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose naudotis visuomenei prieinamomis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo;

D.  kadangi direktyvos nuostatos taikomos visoms prekėms ir paslaugoms, teikiamoms už užmokestį, kaip nustatyta SESV 57 straipsnyje ir vadovaujantis atitinkama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika; kadangi mokėti nebūtinai turi tie asmenys, kuriems šios paslaugos yra suteiktos, ir atsilyginti galima netiesioginiu mokėjimu, kurį nebūtinai atlieka paslaugos gavėjas;

E.  kadangi su žiniasklaidos ir reklamos sektoriais, švietimu susijusios paslaugos, taip pat privačioje sferoje teikiamos paslaugos nepriskiriamos šios direktyvos taikymo sričiai; kadangi valstybėms narėms suteikta teisėkūros kompetencija užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus kitose srityse ir kadangi kai kuriais atvejais taikomi už šios direktyvos reikalavimus griežtesni nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos diskriminacija tarp vyrų ir moterų draudžiama žiniasklaidos, reklamos ir švietimo srityje;

F.  kadangi visos 28 valstybės narės perkėlė direktyvą į nacionalinę teisę; kadangi, remiantis Komisijos ataskaita, 2015 m. su šešiomis valstybėmis narėmis dėl direktyvos įgyvendinimo vis dar vyko intensyvus dialogas;

G.  kadangi Test-Achats sprendime ESTT nusprendė, kad direktyvos 5 straipsnio 2 dalies nuostatos trukdo siekti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris tikslo; kadangi ši nuostata nuo 2012 m. gruodžio 21 d. buvo laikoma negaliojančia, todėl visose valstybėse narėse abiejų lyčių asmenims nustatytos vienodos įmokos ir išmokos;

H.  kadangi vienos iš dažniausių problemų yra per daug ribotas prekių ir paslaugų supratimas, platus ir kartais neaiškus nevienodo požiūrio pagrindimas, remiantis 4 straipsnio 5 dalimi, taip pat nepakankama moterų apsauga motinystės ir nėštumo laikotarpiu;

I.  kadangi uždraudžiant diskriminaciją svarbu paisyti kitų pagrindinių teisių ir laisvių, įskaitant privataus gyvenimo, su juo susijusių sandorių ir religijos laisvės apsaugą;

J.  kadangi pagal 2008 m. pasiūlytą Vienodo požiūrio direktyvą apsauga nuo diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo, amžiaus, negalios ir seksualinės orientacijos būtų užtikrinama ne tik darbo rinkoje, bet ir socialinės apsaugos, įskaitant socialinį draudimą, sveikatos priežiūrą ir socialines lengvatas, švietimo ir galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityse; kadangi Taryba iki šiol nepatvirtino savo pozicijos šio pasiūlymo dėl direktyvos atžvilgiu;

K.  kadangi neseniai paskelbtas Komisijos komunikatas „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ yra geras atskaitos taškas, siekiant šį sektorių veiksmingai skatinti ir reglamentuoti, į tolimesnį nagrinėjimą ir rekomendacijas šioje srityje būtina įtraukti lyčių lygybės aspektą ir atspindėti direktyvos nuostatas;

L.  kadangi visą direktyvos potencialą pavyks realizuoti tik veiksmingai ir nuosekliai integravus lyčių aspektą atitinkamuose sektoriuose, kuriems jis yra taikomas;

M.  kadangi, siekiant geriau įgyvendinti vienodo požiūrio teisės aktus, taip pat koordinuoti visos ES nacionalinių lygybės įstaigų bendradarbiavimą ir dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas atlieka labai svarbų darbą;

Bendrieji aspektai

1.  yra susirūpinęs, kad valstybėse narėse ši direktyva taikoma nevienodai bei skirtingai ir kad, nepaisant šioje srityje pasiektos pažangos, kai kuriose valstybėse narėse ir tam tikruose sektoriuose ją įgyvendinant dar yra trūkumų ir sunkumų, kuriuos reikia nedelsiant spręsti; ragina Komisiją, vedant dialogą su valstybėmis narėmis, pirmenybę teikti bet kokių likusių direktyvos įgyvendinimo trūkumų naikinimui; pabrėžia, kad valstybėms narėms tenka lemiamas vaidmuo įgyvendinant ES teisės aktus ir politiką, ir rekomenduoja užsitikrinti didesnę regionų ir vietos valdžios institucijų paramą, taip pat bendradarbiauti su pilietine visuomene, tuo pačiu valstybėms narėms teikiant gaires pramonės atstovams, – tai gali būti būtina siekiant užtikrinti visišką direktyvos įgyvendinimą;

2.  pažymi, kad Komisija pateikė savo ataskaitą dėl direktyvos taikymo praėjus ilgam laiko tarpui po pirmosios ataskaitos pateikimo 2009 m.;

3.  pažymi, kad nors Komisijos ataskaitoje teigiama, kad apie jokius konkrečius sunkumus įgyvendinant kai kurias direktyvos nuostatas nebuvo pranešta, šis teiginys grindžiamas labai nedideliu dėl diskriminacijos gautų pranešimų kiekiu, taip pat į tai, kad apskritai turima informacija yra labai ribota ir kad valstybių narių lygmeniu duomenų rinkimas šioje srityje gerokai skiriasi;

4.  pabrėžia, kad viena iš problemų, su kuriomis susiduriama kai kuriose valstybėse narėse, yra ta, jog politikos formuotojai, paslaugų teikėjai bei patys piliečiai yra mažai informuoti apie direktyvoje įtvirtintas piliečiams suteiktas teises ir apsaugą; pažymi, kad dėl nepakankamų visuomenės žinių ir informuotumo apie šią direktyvą ir jos nuostatas gali būti pateikiama mažiau ieškinių dėl diskriminacijos dėl lyties; ragina valstybes nares, Komisiją ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, galbūt bendradarbiaujant su vartotojų apsaugos organizacijomis, siekiant didinti supratimą apie vienodo požiūrio prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityje svarbą, didinti informuotumą apie šios direktyvos nuostatas;

5.  pažymi, kad tik kelios valstybės narės pranešė apie konkrečias nuostatas dėl pozityvių veiksmų; ragina valstybes nares geriau integruoti ir skatinti taikyti nuostatas dėl pozityvių veiksmų, kurie grindžiami teisėtu tikslu ir kurių paskirtis – užkirsti kelią lyčių nelygybei ar ją kompensuoti, kaip nustatyta šioje direktyvoje;

Draudimo, bankų ir finansų sektoriai

6.  palankiai vertina tai, kad valstybės narės perkėlė Test-Achats sprendimą į nacionalinės teisės aktus, ir tai, kad nacionalinės teisės aktai buvo iš dalies pakeisti, kaip to teisiškai reikalaujama; atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar kyla sunkumų, susijusių su nacionalinių teisės aktų atitiktimi sprendimui, pavyzdžiui, sveikatos draudimo sistemose ir dėl visiško diskriminacijos dėl nėštumo ir motinystės panaikinimo;

7.  atkreipia dėmesį į sprendimo išlyginamąjį poveikį pensijoms, nes šiuo sprendimu uždrausta draudimo sutartyse taikyti su lytimi susijusius aktuarinius veiksnius ir įpareigota privačiose draudimo sistemose, įskaitant pensijų sistemas, nustatyti abiejų lyčių asmenims vienodas įmokas ir išmokas; pažymi, kad, nors šis sprendimas taikomas tik privačioms sistemoms, pensijų srityje taikoma vienodų sąlygų abiejų lyčių asmenims taisyklė yra gerosios patirties mažinant vyrų ir moterų pensijų skirtumą pavyzdys; palankiai vertina kai kurių valstybių narių sprendimą eiti dar toliau, nei numatyta pagal sprendimo taikymo sritį, ir kitų tipų draudimui ir pensijoms taip pat taikyti vienos lyties taisyklę, įskaitant profesinių pensijų sistemas, siekiant užtikrinti vyrų ir moterų lygybę šiose srityse; ragina kitas valstybes nares apsvarstyti galimybę atitinkamais atvejais pasekti šiuo pavyzdžiu;

8.  mano, kad yra labai svarbu užtikrinti tinkamą ir visišką sprendimo įgyvendinimą; ragina Komisiją, pasitelkus periodines ataskaitas, stebėti, kaip valstybėse narėse vykdoma atitiktis sprendimui, siekiant užtikrinti, kad visi trūkumai būtų pašalinti;

9.  pabrėžia, kad šia direktyva aiškiai draudžiama naudotis nėštumu ir motinyste siekiant skirtingai apskaičiuoti įmokas draudimo ir susijusių finansinių paslaugų tikslais; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir suteikti didesnio aiškumo siekiant apsaugoti nėščiųjų teises ir gerovę šioje srityje ir užtikrinti, kad jos nepatirtų neteisėtų su nėštumu susijusių išlaidų, kadangi nėščios moterys neturėtų patirti didesnių išlaidų vien dėl savo nėštumo, taip pat didinti paslaugų teikėjų informuotumą apie specialią nėščioms moterims suteiktą apsaugą; pabrėžia, kad visų pirma būtina užtikrinti, kad įvairių rūšių draudimo, ypač sveikatos draudimo, pereinamaisiais laikotarpiais nebūtų pažeidžiamos nėščiųjų teisės visu nėštumo laikotarpiu naudotis vienodo požiūrio principu;

10.  pakartoja, kad teisė nebūti diskriminuojamam dėl lyties gali apimti diskriminaciją, kylančią dėl asmens lyties pakeitimo(8), ir ragina Komisiją užtikrinti, kad moterys ir vyrai būtų apsaugoti nuo diskriminacijos šiais pagrindais; pabrėžia, kad direktyva suteikia apsaugą šioje srityje ir kad valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali numatyti bet kokias papildomas nuostatas; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad 13 valstybių narių dar nepatvirtino tiesiogiai taikomų teisinių nuostatų, ginančių translyčius asmenis, kurie vis dar patiria diskriminaciją, galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje, ir pažymi, kad įtraukus tokias nuostatas būtų galima prisidėti didinant informuotumą apie nediskriminavimo principą; ragina Komisiją savo būsimose ataskaitose apie direktyvos įgyvendinimą stebėti diskriminacijos apraiškas dėl šių priežasčių;

11.  apgailestauja dėl nuolatinės diskriminacinės praktikos, nukreiptos prieš moteris, ir diskriminacinės praktikos, susijusios su nėštumu, motinystės planavimu ir motinyste, dėl galimybės naudotis draudimo ir bankų sektoriuje teikiamomis paslaugomos;

12.  pažymi, kad didesnius moterų verslininkių sunkumus gauti finansavimą iš dalies būtų galima susieti su sunkumais susikurti pakankamą kredito istoriją ir įgyti patirties valdymo srityje; ragina valstybes nares bendradarbiauti su finansų sektoriumi, siekiant užtikrinti vyrų ir moterų lygybę tais atvejais, kai laisvai samdomi asmenys ir MVĮ siekia gauti kapitalo; ragina jas išnagrinėti galimybes lyčių lygybės aspektą įtraukti į savo ataskaitų paskolų paskirstymo klausimu teikimo sistemas, į savo rizikos profilio, investavimo įgaliojimų ir personalo struktūrų derinimo veiklą, taip pat į finansinius produktus; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo galėtų visapusiškai ir tinkamai naudotis šia direktyva kaip veiksminga priemone savo teisėms į vienodą požiūrį galimybės naudotis visomis prekėmis ir paslaugomis srityje apsaugoti, patvirtinti veiksmingas priemones ir pateikti praktinių pavyzdžių;

13.  ragina vadovautis holistiniu požiūriu į moterų verslumą, kuriuo siekiama skatinti moteris daryti karjerą verslo srityje ir joms padėti, sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir pasinaudoti verslo galimybėmis ir sukurti moterims palankią aplinką, kurioje jos galėtų realizuoti savo potencialą ir tapti sėkmingomis verslininkėmis, užtikrinant, inter alia, galimybes derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą bei naudotis vaikų priežiūros įstaigomis, taip pat jų konkretiems poreikiams pritaikytą mokymą;

Transporto sektorius ir viešosios erdvės

14.  pažymi, kad nors draudimas priekabiauti, taip pat seksualiai priekabiauti ir priekabiauti dėl lyties įtvirtintas nacionalinės teisės aktuose, moterys, translyčiai ir interseksualūs asmenys ir toliau nuolat arba dažnai patiria priekabiavimą viešajame transporte, todėl būtina stiprinti prevencines priemones, nukreiptas prieš priekabiavimą, įskaitant paslaugų teikėjų informuotumo didinimą;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais šioje srityje; ragina sutelkti dėmesį į tokias prevencines priemones, kurios, kaip rekomenduojama, pavyzdžiui, Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijoje), yra suderinamos su moterų ir vyrų lygybės principu, kuriomis neribojamos moterų laisvės ir kurias taikant, užuot keitus moterų, kaip galimų aukų, elgesį, pirmiausia daugiausia dėmesio skiriama galimų nusikaltimų vykdytojų nustatymui; pažymi, kad Stambulo konvencijoje teigiama, jog „de jure ir de facto lygybės tarp moterų ir vyrų įgyvendinimas yra esminis faktorius siekiant smurto prieš moteris prevencijos“, todėl ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinant savo politiką, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris, įskaitant šioje direktyvoje išdėstytas kovos su priekabiavimu nuostatas, vadovautis šiuo visapusišku požiūriu; ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos, tai padaryti, ir ragina Komisiją ir Tarybą paskatinti ES prisijungimo prie konvencijos procesą;

16.  apgailestauja dėl to, kad mažų vaikų tėvai ir globėjai vis dar susiduria su fizinėmis prieinamumo kliūtimis ir kitais sunkumais, tokiais kaip kūdikių pervystymo patalpų trūkumu paslaugų teikėjo patalpose; taip pat pabrėžia poreikį užtikrinti tiek motinų, tiek tėvų teisę naudotis lygiomis galimybėmis savo vaikų draugijoje paslaugų teikėjo patalpose; pabrėžia, kad, siekiant apskritai užtikrinti lyčių lygybę, labai svarbu galimybės gauti paslaugas ir jomis naudotis srityje užtikrinti vienodą požiūrį tiek į moteris, tiek į vyrus, kaip į mažų vaikų turinčius tėvus ir globėjus, nes taip skatinama vienoda ir bendra moterų ir vyrų atsakomybė už vaikų priežiūrą; todėl ragina valstybes nares didinti paslaugų teikėjų informuotumą apie būtinybę jų patalpose abiem tėvams teikti vienodas ir saugias paslaugas;

17.  be to, pažymi, kad globėjai, daugiausia moterys, turi konkrečius prieinamumo reikalavimus, ir todėl ragina Komisiją apsvarstyti visas kliūtis ir suvaržymus, su kuriais susiduria moterys kaip asmenys, kurie daugiausia naudojasi viešojo transporto paslaugomis, ir apskritai globėjai, atsižvelgiant į 2014 m. Paryžiuje vykusios Penktosios konferencijos moterų klausimais transporto srityje išvadas; pabrėžia, kad, nepaisant šios srities mokslinių tyrimų, mažai dėmesio skiriama rengiant su lyčių klausimu susijusią politiką transporto sektoriuje; pažymi, kad lyčių aspekto integravimas ankstyvaisiais transporto priemonių ir kitų viešųjų erdvių planavimo ir formavimo etapais, taip pat nuolat atliekami poveikio lytims vertinimai – tai geros ir ekonomiškai efektyvios praktikos šalinant fizines kliūtis, trukdančias užtikrinti mažų vaikų tėvams ir globėjams vienodas prieigos galimybes, pavyzdys;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse vis dar esama nevienodo požiūrio į moteris, susijusio su motinyste ar nėštumu, įskaitant maitinimą krūtimi paslaugų teikėjų patalpose; mano, kad direktyvoje numatytą moterų apsaugą motinystės ir nėštumo, įskaitant maitinimą krūtimi, laikotarpiu valstybių narių lygmeniu būtina stiprinti ir visapusiškai užtikrinti; pažymi, kad paslaugų teikėjai turi laikytis pagrindinių šios direktyvos principų ir nacionalinės teisės aktų, kuriais ji perkeliama į nacionalinę teisę;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad viešojo transporto priemonės ir infrastruktūra būtų vienodomis sąlygomis prieinama ir pritaikyta moterims ir vyrams, ne tik kaip galutiniams naudotojams ir keleiviams, bet ir kaip šiame sektoriuje dirbantiems specialistams;

20.  ragina Komisiją įvertinti oro linijų taisykles dėl leidimo skristi nėščioms moterims ir pagalbos joms skrydžių metu, taip pat imtis priemonių siekiant paskatinti oro linijas užtikrinti, kad šiuo klausimu būtų laikomasi suderinto požiūrio;

21.  ragina Tarybą patvirtinti Parlamento poziciją dėl Keleivių teisių reglamento, kiek tai susiję su oro uostų bendrovėms taikomu reikalavimu užtikrinti, kad išlipus iš lėktuvo iš karto būtų grąžinami vaikų vežimėliai (arba parūpinamos alternatyvios transporto priemonės), siekiant išvengti situacijų, kai keleiviai turi nešti vaikus per oro uosto patalpas iki bagažo išdavimo vietos;

22.  laikosi nuomonės, kad, siekiant padėti užtikrinti, kad galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis srityje būtų iš tikrųjų įgyvendinamas vyrų ir moterų lygybės principas, labai svarbu pasiūlyti paramos motinystei paslaugų, visų pirma vaikų lopšelių ir ikimokyklinių bei popamokinės veiklos paslaugų, tinklą; laikosi nuomonės, kad į šį tinklą reikėtų įtraukti viešąsias paslaugas, kuriomis patenkinami gyventojų poreikiai;

23.  pažymi, kad galimybės naudotis medicinos prekėmis ir paslaugomis srityje vis dar nustatoma diskriminacijos atvejų ir skirtumų, o iš to matyti, kad reikia suteikti daugiau galimybių gauti aukštos kokybės nemokamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas;

Bendro vartojimo ekonomika

24.  atkreipia dėmesį į galimas naujas šios direktyvos taikymo sritis, visų pirma susijusias su tam tikrų paslaugų ir sektorių skaitmeninimu, taip pat bendradarbiavimo formomis grindžiamų paslaugų teikimo plitimu, dėl kurių pasikeitė galimybė naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimas bei paslaugų teikimas, tuo pačiu pažymėdamas, kad direktyva toliau taikoma skaitmeninėje aplinkoje; pažymi, kad neseniai paskelbtas Komisijos komunikatas „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ turėtų būti laikomas pirmuoju žingsniu, siekiant veiksmingai skatinti ir reguliuoti šį sektorių, ir kad tolesniais etapais Komisija turėtų įtraukti lyčių aspekto integravimo principus ir atspindėti šioje direktyvoje nustatytas taisykles, kad teikiant bendro vartojimo ekonomikoje siūlomas paslaugas būtų galima užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus, veiksmingai užkirsti kelią priekabiavimui ir užtikrinti atitinkamą saugą;

25.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomikoje teikiamų paslaugų srityje dėl priekabiavimo labai sunku užtikrinti lyčių lygybę; pabrėžia, kad, nors daugelyje platformų vykdoma visiško priekabiavimo netoleravimo politika yra gerosios patirties, kurią šiame sektoriuje reikia toliau stiprinti, pavyzdys, atitinkamose platformose reikia pirmenybę teikti priekabiavimo prevencijai, taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti aiškias vartotojams skirtas pranešimo apie piktnaudžiavimo atvejus procedūras; pabrėžia būtinybę, remiantis šia direktyva, išaiškinti prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų, įskaitant trečiųjų šalių priekabiavimo atvejus, bei jungiamųjų interneto platformų atsakomybės nuostatas;

26.  mano, kad tos bendro vartojimo ekonomikoje teikiamos paslaugos, kurios yra prieinamos visuomenei ir kurios siūlomos siekiant pelno, patenka į šios direktyvos taikymo sritį ir todėl turėtų atitikti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą;

27.  atsižvelgdamas į tai pažymi, kad skaitmeninėje erdvėje pelnas nebūtinai reiškia pinigus ir kad duomenimis vis dažniau naudojamasi kaip atlygiu už prekes ir suteiktas paslaugas;

28.  ragina Komisiją būsimose savo ataskaitose dėl direktyvos įgyvendinimo stebėti lyčių lygybės principo taikymą bendro vartojimo ekonomikoje ir išleisti konkrečias gerosios patirties pavyzdžiais paremtas gaires, siekiant užtikrinti, kad bendro vartojimo ekonomikoje paslaugos būtų teikiamos laikantis vienodo požiūrio į moteris ir vyrus;

Skirtingas požiūris

29.  pažymi, kad direktyvos 4 straipsnio 5 dalies taikymas pasirodė esąs pagrindinis iššūkis įgyvendinant direktyvą, būtent dėl jo valstybių narių lygybės įstaigos gavo didžiąją dalį skundų, daugiausia susijusių su laisvalaikio ir pramogų sektoriumi;

30.  pabrėžia, kad nepaisant dviprasmiškumo, susijusio su 4 straipsnio 5 dalies taikymu, pagrindinis šios nukrypti leidžiančios nuostatos tikslas yra sudaryti galimybes toliau didinti vyrų ir moterų lygybę tiekiant prekes ir teikiant paslaugas;

31.  pažymi, kad egzistuoja skirtingos praktikos, pvz., tokie atvejai, kai paslaugos siūlomos tik vienos lyties asmenims arba kai už tas pačias paslaugas taikoma skirtinga kaina; pabrėžia, kad nevienodo požiūrio taikymą reikėtų vertinti kiekvienu atveju atskirai, siekiant nustatyti, ar jį pateisina teisėtas tikslas, kaip nurodyta direktyvoje;

32.  ragina lygybės įstaigas ir vartotojų apsaugos organizacijas didinti paslaugų teikėjų informuotumą apie nevienodo požiūrio apribojimus ir sąlygas, taip pat paslaugų gavėjų informuotumą apie teises į vienodą požiūrį, nes neretai pranešama, kad vartotojai nežino apie prekių tiekimo ir paslaugų teikimo srityje taikomas nuostatas;

33.  mano, kad santykinis pozityvių veiksmų, grindžiamų 4 straipsnio 5 dalimi, trūkumas valstybėse narėse yra direktyvos įgyvendinimo spraga; ragina skatinti teisėtu tikslu grindžiamus įvairių formų pozityvius veiksmus, kai yra tiesioginis ryšys tarp privilegijų ir nepatogumų, kuriuos reikia pašalinti arba kuriems reikia užkirsti kelią, kaip antai asmenų, nukentėjusių nuo su lytimi susijusio smurto, apsauga steigiant vienos lyties asmenims skirtas prieglaudas;

34.  dar kartą ragina Tarybą apsvarstyti visus būdus, kaip būtų galima užtikrinti neatidėliotiną siūlomos Vienodo požiūrio direktyvos patvirtinimą ir taip vienodomis sąlygomis garantuoti visapusišką apsaugą nuo diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

Rekomendacijos dėl veiksmingesnio direktyvos taikymo

35.  ragina Komisiją teikti pirmenybę su direktyvos perkėlimu susijusių problemų nagrinėjimui atitinkamose valstybėse narėse imantis konkrečių priemonių ir jas remti siekiant nuosekliau įgyvendinti direktyvą;

36.  pažymi, kad nors lygybės įstaigos atlieka itin svarbų vaidmenį vykdant stebėseną ir užtikrinant, kad direktyvoje nustatytomis teisėmis būtų galima visapusiškai naudotis nacionaliniu lygmeniu, joms suteikta kompetencija, susijusi su galimybe naudotis prekėmis ir prekių tiekimu, ir tuo, kaip veiksmingai jos įgyvendina nurodytus tikslus, skiriasi; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą nacionalinių lygybės įstaigų kompetenciją ir nepriklausomumą, atsižvelgiant į direktyvos nuostatas ir nacionalinę teisę, taip pat pakankamus išteklius, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo pagrindines užduotis, t. y. teikti nepriklausomą pagalbą dėl diskriminacijos nukentėjusiems asmenims nagrinėjant jų skundus, atlikti nepriklausomus tyrimus dėl diskriminacijos, skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas, taip pat didinti informuotumą apie šią direktyvą ir kovoti su stereotipais, susijusiais su lyčių vaidmenimis galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje; pažymi, kad nacionalinės lygybės įstaigos turėtų būti tinkamai remiamos joms vykdant savo užduotis, susijusias su vienodo požiūrio stiprinimu, skatinimu ir stebėjimu, šią veiklą vykdant nepriklausomai ir veiksmingai;

37.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su lygybės įstaigomis stebint, ar visose valstybėse narėse paisoma atitinkamų nuostatų dėl jų kompetencijos, taip pat padėti sistemingai nustatyti pagrindines problemas ir dalytis geriausia patirtimi; ragina Komisiją kaupti geriausią patirtį ir suteikti galimybę valstybėms narėms ja pasinaudoti, kad būtų galima skirti reikiamų išteklių pozityviems veiksmams remti ir užtikrinti geresnį atitinkamų nuostatų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtų galima stiprinti nuo diskriminacijos nukentėjusių asmenų teises kreiptis į teismą, nepriklausomoms lygybės įstaigoms suteikiant kompetenciją teikti pagalbą, įskaitant nemokamą teisinę pagalbą, taip pat teisę atstovauti asmenims tariamos diskriminacijos bylose;

39.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar, įgyvendinant šią direktyvą, nacionalinės skundų nagrinėjimo įstaigos ir procedūros veikia veiksmingai, taip pat užtikrinti, kad būtų įdiegti skaidrūs ir veiksmingi skundų nagrinėjimo mechanizmai ir, be kita ko, taikomos atgrasomosios sankcijos;

40.  ragina Komisiją, valstybes nares ir lygybės įstaigas, galbūt bendradarbiaujant su vartotojų apsaugos organizacijomis, didinti tiek paslaugų teikėjų, tiek vartotojų informuotumą apie direktyvos nuostatas ir taip paskatinti vienodo principo taikymą šioje srityje bei sumažinti direktyvos pažeidimo atvejų, apie kuriuos nepranešama, kiekį;

41.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į nuolatinius praktinio direktyvos taikymo trūkumus, prašyti Europos teisės ekspertų tinklo, kad šis, bendradarbiaudamas su lygybės įstaigomis, pradėtų išsamų tyrimą, taip pat atsižvelgiant į tarpsektorines lyčių nelygybės formas ir sudėtines diskriminacijos priežastis, kurios paliečia įvairias pažeidžiamas socialines grupes, toliau vykdyti savo stebėsenos veiklą ir padėti valstybėms narėms rinkti ir teikti duomenis bei jas skatinti tai daryti, kad būtų galima išnaudoti visas šios direktyvos teikiamas galimybes; ragina valstybes nares, siekiant atskirti diskriminacijos priežastis, tobulinti išsamių ir palyginamų konkrečių duomenų apie priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą lygių galimybių naudotis prekėmis ir paslaugomis srityje rinkimo procesą ir šiuo atžvilgiu ragina tvirčiau bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis; ragina Komisiją, siekiant didinti informuotumą apie šios srities teisės nuostatų taikymą, sukurti viešą atitinkamų su vienodu požiūriu į moteris ir vyrus susijusių teisės aktų ir teismų praktikos duomenų bazę;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad reklamos sritis yra susijusi su prekių ir paslaugų, kurios daugiausia pristatomos vartotojams reklaminiuose skelbimuose, sritimi; atkreipia dėmesį į reklamos svarbą kuriant, išsaugant ir plėtojant su lytimi susijusius stereotipus ir diskriminacinio pobūdžio moterų įvaizdį; todėl ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl lyčių lygybės reklamos srityje ir išnagrinėti poreikį ir galimybes sustiprinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus reklamos srityje, taip pat joje skatinti taikyti geriausią praktiką; palankiai vertina nacionalinius teisės aktus ir gaires dėl moterų ir vyrų lygybės žiniasklaidoje ir ragina valstybes nares prireikus stiprinti šias nuostatas, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į moteris ir vyrus;

43.  ragina valstybes nares skatinti dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kurie yra teisėtai suinteresuoti padėti kovoti su diskriminacija dėl lyties galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje;

44.  ragina valstybes nares ir Komisiją, siekiant veiksmingiau įgyvendinti direktyvą, integruoti konkretiems sektoriams skirtą su lyčių lygybe susijusį požiūrį;

45.  ragina Komisiją, vykdant direktyvos įgyvendinimo stebėseną ir teikiant paramą valstybėms narėms, geriau suderinti šios direktyvos reikalavimus su kitų lygybės direktyvų nuostatomis;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(2) OL C 11, 2012 1 13, p. 1.
(3) OL C 130, 2011 4 30, p. 4.
(4) PE 593.787.
(5) ECLI:EU:C:1996:170. Taip pat žr. bendrą Tarybos ir Komisijos pareiškimą, posėdžio dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, rezultatų papildymas (st.15622/04 ADD 1).
(6) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0007.
(8) Bendras Tarybos ir Komisijos pareiškimas, posėdžio dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, rezultatų papildymas.


Lyčių lygybei skirtos ES lėšos
PDF 383kWORD 53k
2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių lygybei skirtų ES lėšų (2016/2144(INI))
P8_TA(2017)0075A8-0033/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (DFP)(1),

–  atsižvelgdamas į prie DFP pridėtą bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos(2) deklaraciją dėl lyčių aspekto integravimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra (tikslinimas). Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ (COM(2016)0603),

–  atsižvelgdamas Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Programos „Horizontas 2020“ 2014-ųjų metinė stebėsenos ataskaita“ (SWD(2016)0123),

–  atsižvelgdamas į Komisijos darbinį dokumentą dėl programų veiklos išlaidų ataskaitų, susijusių su 2017 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu (COM(2016)0300),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: kaip pakeisti mergaičių ir moterų gyvenimą įgyvendinant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo(5),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „ES biudžetas lyčių lygybei užtikrinti“, kurį 2015 m. paskelbė Parlamento D teminis skyrius, ir vėlesnį su juo susijusį tyrimą dėl lėšų panaudojimo lyčių lygybei užtikrinti pasirinktose valstybėse narėse, kurį 2016 m. paskelbė C teminis skyrius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento darbą(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos ataskaitą biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimu – specialistų biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimu grupės galutinę ataskaitą (Strasbūras, 2005),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8-0033/2017),

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra viena pagrindinių Sutartyse įtvirtintų Europos Sąjungos vertybių; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas ir pažymima, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;

B.  kadangi 17 Jungtinių Tautų patvirtintuose darnaus vystymosi tiksluose, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m., nurodytas 5 tikslas – lyčių lygybė, kuri taikoma visiems 17 tikslų;

C.  kadangi 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtame Komisijos dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ atkreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kad ES finansavimas atlieka esminį vaidmenį remiant lyčių lygybę; kadangi nė viena ES institucija nuosekliai netaikė biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodo;

D.  kadangi su išlaidomis ir įplaukomis susiję sprendimai turi skirtingą poveikį moterims ir vyrams;

E.  kadangi Parlamentas savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(7) remiamas veiksmingas lyčių aspekto integravimas;

F.  kadangi lyčių klausimai paprastai labiau keliami vadinamosios švelniosios politikos, pvz., žmogiškųjų išteklių vystymo, o ne sudėtingose, pvz., infrastruktūros ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT), srityse, kurioms skiriama didesnė finansinė parama;

G.  kadangi, norint užtikrinti darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyrą, turi būti sukurta gerai apgalvota atostogų, susijusių su priežiūra, sistema ir aukštos kokybės, lengvai pasiekiamos priežiūros paslaugos už prieinamą kainą, įskaitant viešąją infrastruktūrą, ir kadangi su šiomis paslaugomis susijusios išlaidos turi būti laikomos infrastruktūros investicijų dalimi; kadangi šie du veiksniai – tai išankstinė sąlyga siekiant moterų dalyvavimo darbo rinkoje, užimant vadovaujamas pareigas ir dirbant mokslo ir tyrimų srityje, taigi išankstinė sąlyga lyčių lygybei;

H.  kadangi bendroje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos raginama 2014–2020 m. DFP taikyti metines biudžeto procedūras, kad prireikus būtų integruoti lyčių požiūriu svarbūs elementai atsižvelgiant į tai, kaip pagal bendrą Sąjungos finansinę programą prisidedama prie lyčių lygybės didinimo ir užtikrinamas lyčių aspekto integravimas; kadangi, nepaisant to, būtina stiprinti įsipareigojimą tvirtai integruoti lyčių aspektą, nes dabartinė politika įgyvendinama minimaliai ir lyčių problemoms skiriama nepakankamai biudžeto išteklių;

I.  kadangi nuo 2008 m. krizės pradžios viešuose debatuose ir politinėje darbotvarkėje lyčių lygybei skiriama akivaizdžiai mažiau dėmesio tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis; kadangi dėl fiskalinio konsolidavimo ir biudžeto ribojimo priemonių, kurių imtasi dėl krizės, greičiausiai dar labiau mažės lyčių lygybės strategijoms ir tarnyboms numatyti ištekliai;

J.  kadangi susiklosčius aplinkybėms, kai kyla pasitikėjimo ES krizė, visos ES institucijos turėtų teikti pirmenybę jos finansų visapusiškam skaidrumui ir šio prioriteto negalima ignoruoti;

K.  kadangi pagal Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtą 2015 m. lyčių lygybės indeksą lyčių lygybės tikslas Europoje vis dar toli gražu nepasiektas;

L.  kadangi vienodas darbo užmokestis yra viena iškalbingiausių lyčių lygybės priemonių; kadangi vis dėlto ne mažiau svarbios ES pastangos ir jų rezultatai didinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir vienodą moterų ir vyrų ekonominį savarankiškumą, skatinant moterų ir vyrų lygybę sprendimų priėmimo srityje, kovojant su smurtu dėl lyties, taip pat apsaugant ir remiant aukas bei propaguojant lyčių lygybę ir moterų teises visame pasaulyje;

M.  kadangi 1995 m. Jungtinių Tautų Pekino veiksmų platformoje buvo paraginta vadovautis požiūriu, pagal kurį biudžeto procedūrų metu būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina ketinimą lyčių lygybę, kaip kompleksinį ES biudžeto politikos tikslą, integruoti į ES fondų ir programų veiklą, laikantis SESV 8 straipsnio;

2.  tačiau apgailestauja, kad ES aukšto lygio politinis įsipareigojimas siekti lyčių lygybės ir integruoti lyčių aspektą iki šiol visapusiškai neatspindimas skirstant biudžeto asignavimus ir priimant sprendimus dėl išlaidų ES politikos srityse kaip biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodikos dalis;

3.  pažymi, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra bendros lyčių lygybės strategijos dalis, ir todėl pabrėžia, kad šioje srityje labai svarbūs ES institucijų įsipareigojimai; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad nebuvo priimta 2016–2020 m. ES lyčių lygybės strategija, ir, primindamas 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės, ragina Komisiją sustiprinti savo 2016–2019 m. strateginį įsipareigojimą dėl lyčių lygybės, priimant jį kaip komunikatą;

4.  pabrėžia biudžeto sudarymo struktūrų ir procesų svarbą ir būtinybę pakeisti tokias struktūras ir procesus, kuriais palaikoma arba nesąmoningai remiama lyčių nelygybė;

5.  pažymi, kad, siekiant sukurti lyčių aspektams pritaikytas struktūras ir procedūras, būtina didinti informuotumą ir mokyti apie lyčių aspekto integravimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

6.  pažymi, kad vienos ES programos (pvz., Europos socialinis fondas (ESF), 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, „Horizontas 2020“, Pasirengimo narystei pagalbos priemonė II (PNPP II), humanitarinės pagalbos programos, vystomojo bendradarbiavimo priemonė ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP)) apima konkrečius su lyčių lygybe susijusius veiksmus, kitos (pvz., Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)) – nuorodas į bendruosius lyčių lygybės principus, tačiau programų, pagal kurias būtų nustatyti aiškūs tikslai ir skirti specialūs ištekliai arba numatyta sisteminga įgyvendinimo ir stebėsenos veikla, yra labai nedaug;

7.  apgailestauja, kad į kelias programas lyčių lygybė įtraukta tik kaip universalusis tikslas, nes tai ne tik lemia mažesnę paramą konkrečiai su lyčių aspektu susijusiems veiksmams, bet ir praktiškai panaikina galimybę įvertinti lyčių klausimams skiriamų lėšų sumas(8);

8.  apgailestauja dėl to, kad pagal daugelį ES finansuojamų programų nenumatyti konkretūs tiksliniai veiksmai, kuriems būtų skiriami konkretūs biudžeto asignavimai lyčių lygybei pasiekti; pažymi, kad lyčių lygybė turėtų būti pripažįstama kaip politikos tikslas atitinkamose ES biudžeto antraštinėse dalyse ir tai darant turėtų būti nurodyta konkreti suma, skirta atskiriems politikos tikslams siekti ir veiksmams įgyvendinti, kad jie būtų skaidresni ir neužgožtų lyčių lygybės tikslų; taip pat mano, kad vykdant biudžeto kontrolės užduotis turėtų būti nurodoma, kokiu mastu ES biudžetas ir jo įgyvendinimas palankus lygybės politikai arba jai trukdo;

9.  apgailestauja, kad tiek ES lygmens, tiek nacionalinės institucijos, rengdamos ir įgyvendindamos politiką, labai retai naudoja lyčių aspekto integravimo priemones, pvz., lyčių rodiklius, poveikio lytims vertinimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą; apgailestauja, kad šiuo metu stokojama išsamių lyčių rodiklių ir pagal lytį suskirstytų duomenų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad EIGE turėtų surinkti lyčių rodiklius ir rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis, kad galėtų nuosekliai vertinti, kokį poveikį lyčių lygybei daro ES politika, taip pat patikslinti finansinę ir biudžeto atskaitomybę šiuo klausimu; pabrėžia esminį EIGE vaidmenį siekiant panaikinti statistinių duomenų rinkėjų ir politikos formuotojų bendradarbiavimo spragą, kad būtų padidintas suvokimas apie problemas, su kuriomis susiduriama renkant neskelbtinus duomenis; todėl pakartoja savo raginimą toliau tobulinti su lyčių klausimais susijusius rodiklius ir statistinius duomenis, kad būtų galima įvertinti ES biudžetą lyčių lygybės požiūriu ir stebėti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

10.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant prie DFP pridėtos bendros deklaracijos dėl lyčių aspekto integravimo, šioje srityje padaryta mažai pažangos;

11.  labai apgailestauja dėl to, kad 2014–2020 m. DFP pagrindu nebuvo sukurta jokia aiški lyčių lygybės strategija, kuri apimtų specifinius tikslus, konkrečius siekius ir lėšas;

12.  apgailestauja, kad 2016 m. rugsėjo mėn. Komisijos paskelbtame komunikate dėl DFP laikotarpio vidurio peržiūros apie lyčių aspekto integravimo įgyvendinimą neužsimenama;

13.  ragina įtraukti lyčių lygybės strategiją ir jos integravimą į Europos semestrą;

14.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų teikti realią pirmenybę ne tik vien tik lyčių lygybės įgyvendinimui, bet ir skaidrumui bei galimybei susipažinti su informacija apie tikrus laimėjimus lyčių lygybės srityje;

15.  ragina lyčių aspekto integravimo nuostatas pritaikyti ne tik tiesiogiai su lyčių lygybe susijusiose, bet ir kitose srityse, pvz., IRT, transporto, verslo ir paramos investicijoms arba klimato kaitos srityse;

16.  mano, kad visuose biudžeto procedūros etapuose turėtų dalyvauti išorės ekspertų ir organizacijų tinklas, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta šios procedūros demokratinė kokybė, visų pirma, kai tai yra susiję su biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodu;

ES finansavimas lyčių lygybei užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srityse, naudojantis Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšomis

17.  pažymi, kad ESI fondai užtikrina svarbiausią finansinę paramą lyčių lygybės politikai ES įgyvendinti, ypač kalbant apie ESF, kurio tikslas – puoselėti visapusišką moterų integraciją į darbo rinką; pabrėžia, kad, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1304/2013, lyčių aspekto integravimas yra visų ESF lėšomis finansuojamų programų ir projektų etapų, įskaitant rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, privaloma dalis;

18.  pabrėžia svarbų viešųjų paslaugų vaidmenį skatinant lyčių lygybę; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant įgyvendinti Barselonos tikslus, kad kiekvienas galėtų pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat naudoti atitinkamas priemones ir paskatas, įskaitant Europos fondus, pvz., ESF, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kad būtų užtikrintas reikiamas socialinės infrastruktūros finansavimas siekiant teikti kokybiškas, įperkamas ir prieinamas priežiūros paslaugas vaikams ir kitiems priklausomiems asmenims, įskaitant vyresnio amžiaus priklausomus asmenis ir neįgalius šeimos narius; pažymi, kad taip bus stiprinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir moterų ekonominis savarankiškumas;

19.  apgailestauja, kad moterys vis dar kenčia dėl nelygybės darbo vietoje, pvz., mažiau dalyvauja darbo rinkoje, gauna nevienodą darbo užmokestį, dažniau dirba netipinį darbą arba darbą ne visą darbo dieną, gauna mažesnes pensijų išmokas, patiria karjeros segregaciją ir turi prastesnes galimybes kilti karjeros laiptais; pabrėžia ESF svarbą užtikrinant finansavimo galimybes kovai su diskriminacijai ir lyčių lygybės skatinimui darbo vietoje;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis tradiciniu požiūriu, išmokant socialines išmokas, neatsižvelgiama į nemokamą darbą, pavyzdžiui, vaikų priežiūrą ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą;

21.  pažymi, kad vadovaujantis Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu dėl 2016–2019 m. strateginio įsipareigojimo dėl lyčių lygybės, 2014–2020 m. laikotarpiu bus išleista 5,85 mlrd. EUR lyčių lygybės skatinimo priemonėms, o 1,6 proc. iš jų bus skirta ESF konkrečiam investicijų prioritetui „Vyrų ir moterų lygybė visose srityse, įskaitant įsidarbinimo ir karjeros galimybes, darbo ir privataus gyvenimo derinimą ir vienodo užmokesčio už vienodą darbą skatinimą“;

22.  pažymi, kad ERPF lėšomis ir toliau turėtų būti remiamos investicijos į vaiko, vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą ir kitą viešąją ir privačiąją socialinę infrastruktūrą, kurią naudojant būtų skatinama, be kita ko, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra;

23.  pabrėžia svarbų EŽŪFKP vaidmenį užtikrinant būtiną finansavimą viešosioms paslaugoms ir socialinei infrastruktūrai kaimo vietovėse remti ir palengvinant moterims prieigą prie žemės ir investicijų;

24.  ragina Komisiją pasiūlyti naujus tikslinius veiksmus moterų dalyvavimui darbo rinkoje skatinti, pvz., konkrečią EŽŪFKP lėšomis finansuojamą programą moterų verslumui remti;

25.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas išnaudoti visas kompleksines finansavimo galimybes pagal ESI fondus siekiant remti lyčių lygybės skatinimo projektus; pabrėžia, kad svarbus yra ESI fonduose taikomas partnerystės principas, kuris turi teigiamos įtakos lyčių aspekto integravimui vietos lygmeniu;

26.  primena, jog stebint ir vertinant veiksmų programas svarbu laikytis reikalavimo įtraukti pagal lytį suskirstytus rodiklius, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos ESI fondų bendros nuostatos, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinimo etapu būtų laikomasi lyčių lygybės tikslo;

27.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant pastangų sukurti vadinamąjį šios srities standartą, dar nenustatytas sistemingas metodas siekiant įgyvendinti lyčių aspekto integravimą į ESI fondų veiklą ir tiksliniai veiksmai dar nesusieti su bendra lyčių aspekto integravimo strategija; ragina Komisiją ir valstybes nares prireikus skirti daugiau išteklių lyčių lygybei vertinti ir nuosekliai stebėti, kaip įgyvendinamas lyčių aspekto integravimas;

28.  primena, kad ESI fondams taikomos ex ante sąlygos dėl lyčių aspekto, pagal kurias reikalaujama atitinkamiems darbuotojams surengti mokymus ir už lyčių lygybę atsakingoms institucijoms dalyvauti rengiant ir įgyvendinant programas; ragina Komisiją užtikrinti, kad šis reikalavimas būtų vykdomas; ragina veiksmingai panaudoti esamas nuolatines lyčių lygybės įstaigas valstybių narių lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, labai teigiamai vertina tokius geriausios nacionalinės praktikos pavyzdžius, kaip Švedijoje veikiantis Europos lyčių aspekto integravimo praktikos bendrijos tinklas („Gender CoP“); primygtinai ragina valstybes nares garantuoti lygybės įstaigų nepriklausomumą, veiksmingumą, taip pat pakankamus įgaliojimus ir išteklius, kad jos galėtų vykdyti savo pagrindines užduotis;

29.  pabrėžia, kad svarbu skirti daug dėmesio ir teikti prioritetą ESI fondų priemonėms, kuriomis remiamos investicijos į švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat į vaikų priežiūros įstaigas, nes nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis mažinamas viešasis šių paslaugų finansavimas, o taip būtų sukurta daugiau darbo vietų;

30.  siūlo didinti finansinius DFP asignavimus socialinei infrastruktūrai ir paslaugoms, susijusioms su vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūra;

ES finansavimas lyčių lygybei pagrindinių teisių, lygybės ir pilietybės srityje, naudojantis 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa

31.  apgailestauja dėl to, kad biudžeto eilutėse pagal 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą nėra nurodomi kiekvienam iš programos tikslų skiriami ištekliai, todėl yra labai sudėtinga analizuoti lyčių lygybei ir kovai su smurtu prieš moteris skiriamas išlaidas;

32.  pažymi, kad, vadovaujantis Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu dėl 2016–2019 m. strateginio įsipareigojimo dėl lyčių lygybės, dviem tikslams, susijusiems su lyčių lygybe ir programa „Daphne“, skirta kovoti su smurtu prieš moteris, numatyta maždaug 35 proc. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšų, kai bendras biudžetas, skiriamas lyčių lygybei pagrindinių teisių, lygybės ir pilietybės srityje, naudojantis 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, yra 439,5 mln. EUR; pažymi, kad, palyginti su lėšomis lyčių lygybės tikslui, didžioji dalis lėšų bus skirta programos „Daphne“ tikslui; tačiau apgailestauja, kad programai „Daphne“ nenumatyta atskira biudžeto eilutė turint mintyje tai, kad ji šiuo metu yra vienas iš konkrečių Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos tikslų; pabrėžia, kad programai „Daphne“ reikia suteikti pakankamą finansinę paramą ir būtina išlaikyti jos matomumą ir labai sėkmingą veikimą;

33.  pabrėžia, kad 2014–2020 m. laikotarpiu kvietimai, paskelbti pagal programos „Daphne“ tikslą, susiję su visų formų smurtu prieš moteris ir (arba) vaikus; pažymi, kad didžioji dalis išteklių buvo skirta kovai su smurtu, kurį lemia žalingi įpročiai, ir jo prevencijai (39 proc.), taip pat smurto dėl lyties, smurto šeimoje ar smurto palaikant artimus santykius aukoms remti dalyvaujant specializuotoms pagalbos moterims tarnyboms (24 proc.);

34.  pažymi, kad pagal lyčių lygybės tikslą prioritetas buvo teikiamas: vienodam moterų ir vyrų ekonominiam savarankiškumui bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai (44 proc. skirtų lėšų), geros praktikos, susijusios su lyčių vaidmenimis ir kova su lyčių stereotipais švietimo ir mokymo srityje bei darbe, propagavimui (44 proc.), taip pat ES lygmens tinklų, sprendžiančių lyčių lygybės klausimus, rėmimui (12 proc.);

35.  pabrėžia, kad pilietiškumo ugdymas turi būti susijęs ne tik su teisių gynimu ir išplėtimu, bet ir su socialine apsauga, gerove, švietimu ir mokymu be lyčių stereotipų, taip pat su galimybėmis pasinaudoti socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas;

36.  tačiau apgailestauja, kad buvo sumažintos konkrečiam programos „Daphne“ tikslui skirtos lėšos; pažymi, kad 2013 m. programos „Daphne“ biudžeto įsipareigojimų asignavimai siekė 18 mln. EUR, palyginti su 19,5 mln. EUR 2012 m. ir daugiau nei 20 mln. EUR 2011 m.; taip pat pažymi, kad 2016 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos darbo programoje šiuo tikslu numatyta kiek daugiau negu 14 mln. EUR;

37.  ragina Komisiją rengiant metinę darbo programą laikytis tinkamo ir teisingo finansinės paramos paskirstymo įvairioms sritims, kurias apima konkretūs Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos tikslai, principo, atsižvelgiant į ankstesniuoju (2007–2013 m.) programavimo laikotarpiu jau paskirto finansavimo dydį;

38.  ragina Komisiją didinti paramą Europos tinklams lyčių lygybės klausimais ir tokiu būdu stiprinti intensyvesnio tarpusavio mokymosi galimybes, visų pirma tarp subnacionalinių institucijų; ypač pažymi, kad reikia teikti konkrečią paramą siekiant didinti moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese;

39.  ragina užtikrinti daugiau aiškumo klausimu, susijusiu su tuo, kaip siekiama tikslo kovoti su smurtu pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą; pabrėžia, jog, norint užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą, svarbu, kad lėšos pasiektų visuomenines organizacijas ir vietos bei regionines valdžios institucijas; ragina pirmenybę teikti toms organizacijoms, kurios dirba smurto prevencijos srityje ir padeda bet kokios formos smurtą patyrusioms aukoms;

40.  pripažįsta, kad būtina užtikrinti paramą esamų vietos ir regioninių lyčių lygybės iniciatyvų, pvz., Europos moterų ir vyrų lygybės vietos gyvenime chartijos, įgyvendinimui;

41.  ragina Komisiją griežtinti reikalavimą rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis įgyvendinant šią programą, nes tai esminė priemonė norint atlikti veiksmingą biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą analizę;

ES finansavimas lyčių lygybei mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, naudojantis programa „Horizontas 2020“

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“ (toliau – ši programa), 16 straipsniu, pagal šią programą lyčių lygybė ir lyčių aspektas, kaip kompleksinis klausimas, integruojami į mokslinius tyrimus pagal kiekvieną atskirą darbo programos dalį;

43.  atkreipia dėmesį į tris pagal šią programą apibrėžtus integravimo tikslus, t. y. puoselėti lygias galimybes ir lyčių pusiausvyrą projektų grupėse, užtikrinti lyčių pusiausvyrą priimant sprendimus ir lyčių aspektą integruoti į mokslinių tyrimų turinį;

44.  teigiamai vertina tai, kad pagal šią programą mokslinių tyrimų įstaigoms padedama įgyvendinti lyčių lygybės planus; taip pat teigiamai vertina bendrą Komisijos ir EIGE projektą, kurio tikslas – sukurti internetinę lyčių lygybės planų priemonę, kaip būdą nustatyti geriausią praktiką ir dalytis ja su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis;

45.  palankiai vertina tai, kad pareiškėjai į savo pasiūlymus kaip tinkamas finansuoti sąnaudas gali įtraukti mokymus ir konkrečius tyrimus apie lyčių aspektą;

46.  palankiai vertina tai, kad darbuotojų lyčių pusiausvyra yra vienas iš šios programos vertinimo kriterijų veiksnių ir kad su kitais atitinkamais pasiūlymo aspektais vertinama tai, kaip pasiūlyme atsižvelgta į lyčių ir (arba) lyčių aspekto analizę;

47.  teigiamai vertina konkrečius rodiklius, naudojamus stebėti, kaip lyčių lygybės perspektyva įgyvendinama vykdant šią programą, taip pat tai, kad, kalbant apie lyčių pusiausvyrą programos „Horizontas 2020“ patariamosiose grupėse 2014 m., moterų dalyvavimas siekė 52 proc.(9);

48.  mano, kad būtina dar viena peržiūra rezultatams įvertinti, kuri taip pat būtų pagrįsta tokiais konkrečiais rodikliais, kaip moterų, dalyvaujančių programos „Horizontas 2020“ veikloje ir koordinuojančių šios programos projektus, procentinė dalis, bei prireikus pasiūlyti konkrečių veiksmų pataisas;

49.  ragina dar labiau stiprinti lyčių aspekto integravimą pagal šią programą ir plėtoti lyčių lygybės tikslus strategijose, programose ir projektuose visais mokslinių tyrimų ciklo etapais;

50.  ragina išsaugoti atskirą biudžeto eilutę, kuri būtų skirta su lytimi susijusiems struktūrinių pokyčių projektams (pvz., 2014–2016 m. lyčių lygybės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje projektui GERI) ir kitiems lyčių lygybės klausimams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje finansuoti;

51.  palankiai vertina tai, kad vienas iš dokumento „Mokslas su visuomene ir visuomenei“ tikslų yra lyčių lygybės užtikrinimas mokslinių tyrimų procese ir turinyje; be to, palankiai vertina dotacijas „Parama mokslinių tyrimų organizacijoms siekiant įgyvendinti lyčių lygybės planus“ ir „Lyčių lygybės rėmimas programoje „Horizontas 2020“ ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje“; tačiau apgailestauja, kad biudžete nėra numatyta atskirų biudžeto eilučių šioje programoje apibrėžtiems tikslams;

Kitos programos ir finansavimas, apimantys konkrečius su lyčių lygybe susijusius tikslus

52.  pabrėžia, kad gaivalinės nelaimės turi didelės įtakos su viešosiomis paslaugomis susijusiai infrastruktūrai, todėl ypač didelį poveikį patiria moterys; ragina Komisiją į ES solidarumo fondą įtraukti reikalavimą, kad atliekant poveikio gyventojams vertinimą būtų vykdoma analizė atsižvelgiant į lyčių aspektą;

53.  pažymi, kad, kalbant apie išorės veiksmus ir vystomąjį bendradarbiavimą, 2016–2020 m. laikotarpiui parengtas Lyčių lygybės veiksmų planas apima ES veiksmus trečiosiose šalyse ir kad yra ne viena išorės pagalbos priemonė, skirta padėti siekti lyčių lygybės tikslų;

54.  pabrėžia, kad ginkluotų konfliktų metu nukentėjusios moterys ir mergaitės turi teisę gauti būtinąją medicininę priežiūrą, įskaitant galimybę gauti kontraceptinių priemonių, skubios kontracepcijos ir nėštumo nutraukimo paslaugas; primena, kad teikiant ES humanitarinę pagalbą būtina paisyti mergaičių ir moterų teisių pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir neturėtų būti taikomi kitų paramos teikėjų partnerių taikomi apribojimai, kaip yra pažymėta ES 2016 m. biudžete; palankiai vertina ES požiūrį šiuo atžvilgiu; ragina Komisiją laikytis savo pozicijos;

55.  ragina Komisiją skirti ES vystymosi lėšų savanoriško ir modernaus šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos paslaugoms, kad būtų šalinamas finansų trūkumas, kurį lėmė vadinamoji visuotinio nutildymo taisyklė, kurią nustatė nauja JAV administracija, ir taip gelbėti moterų gyvybes, apsaugoti jų sveikatą ir užkirsti kelią lytiškai plintančių infekcijų plitimui;

56.  pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas yra ir vienas iš principų, kuriais grindžiamas neseniai sukurtas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF); pakartoja savo raginimą atsižvelgti į lyčių aspektą migracijos ir prieglobsčio politikoje, užtikrinant, kad moterys turėtų galimybę patekti į saugią erdvę, gauti specialią su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusią sveikatos priežiūrą ir kad specialus dėmesys būtų skiriamas specifiniams pažeidžiamų asmenų, pvz., smurtą, be kita ko, seksualinį smurtą, patyrusių moterų, nelydimų nepilnamečių ir kitų rizikos grupių, įskaitant LGBTI asmenis, poreikiams;

57.  ragina patvirtinti išsamias visos ES gaires lyčių klausimu, kurios būtų taikomos migracijos ir prieglobsčio politikai, skiriant atitinkamą finansavimą išsamioms mokymo programoms specialistams, kurie gali susidurti su pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais; pabrėžia, kad šiose gairėse turėtų būti atsižvelgta į su lytimi susijusius pabėgėlių moterų poreikius ir su lytimi susijusius pavojus, pvz., prekybą moterimis ir mergaitėmis;

58.  atkreipia dėmesį į nesibaigiančias problemas dėl pabėgėlių priėmimo centrų perpildymo ir į šių problemų poveikį moterų saugumui; ragina daugiau naudotis PMIF, kad būtų patobulinti priėmimo centrai, skiriant atskiras miego ir sanitarines patalpas moterims ir vyrams, ir įvertinti su lytimi susijusias sveikatos paslaugas, įskaitant priešgimdyminę ir pogimdyminę priežiūrą;

59.  mano, kad valstybės narės turėtų būti skatinamos geriau panaudoti sanglaudos lėšas ir ESI fondus kartu su PMIF, kad paskatintų pabėgėlių integravimą į darbo rinką, visų pirma sutelkiant dėmesį į tai, kaip prieinamomis vaikų priežiūros paslaugomis suteikiama galimybė pabėgėlėms moterims gauti darbą;

60.  ragina persvarstyti padidintą finansavimą programoms „Daphne“ ir „Odysseus“ bei platesnę jų aprėptį, įvertinant galimybes išplėsti šias programas, kad būtų mažinamas didelis pabėgėlių moterų pažeidžiamumas ir teikiama didesnė parama mažinant šiuos su lytimi susijusius pavojus;

61.  pabrėžia, kad buvo mobilizuoti kiti fondai, pvz., Vidaus saugumo fondas (VSF), specialios finansinės priemonės, pvz., skubios paramos priemonė, ir kitos ad hoc priemonės bei dotacijos, kad būtų patenkintos dabartinės pabėgėlių krizės reikmės; pažymi, kad stebėti, kaip naudojamos šios lėšos, sudėtinga, ypač lyties požiūriu, ir ragina užtikrinti, kad ES finansavimas šioje srityje būtų koordinuotas, veiksmingas, skaidrus ir skiriamas atsižvelgiant į lyčių aspektą;

62.  ragina numatyti specialų finansavimą tikslinėms priemonėms, kurios skirtos visuomeninėms organizacijoms, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti būtiniausi prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir migrančių moterų bei mergaičių, įskaitant nėščias moteris ir pagyvenusius bei LGBTI asmenis, poreikiai, apsaugotos jų žmogaus teisės, sauga ir saugumas;

Politikos rekomendacijos

63.  pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą visais ES biudžeto procedūros lygmenimis; ragina per visą biudžeto procedūrą nuosekliai naudoti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodą, kad biudžeto išlaidas būtų galima panaudoti lyčių lygybei skatinti;

64.  ragina rengiant ES finansavimo programas, kurios bus įgyvendinamos po 2020 m., vadovautis tvirtais ir veiksmingais biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą ir lyčių aspekto integravimo principais ir juos įgyvendinti, siekiant padidinti ES finansavimą kovos su diskriminacija dėl lyties priemonėms, kartu turint mintyje šiuos aspektus:

   i) numanomų ir akivaizdžių lyčių problemų identifikavimą;
   ii) nustatymą, kai įmanoma, kaip skirstomi susiję ištekliai, taip pat
   iii) įvertinimą, ar ES finansavimo programomis bus tęsiama, ar keičiama esama moterų ir vyrų (ir moterų bei vyrų grupių), mergaičių ir berniukų nelygybė bei lyčių santykių modeliai;

65.  ragina užtikrinti, kad pagal visas ES biudžeto išlaidų kategorijas būtų siekiama vienodai tvirtų lyčių politikos tikslų ir lyčių aspekto integravimo standartų;

66.  ragina aiškiai nurodyti sumas, kurias ketinama skirti su lyčių lygybe susijusiems atskiriems politikos tikslams siekti ir veiksmams įgyvendinti, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir atskaitomybė;

67.  pažymi, kad lyčių aspekto integravimas nėra vienkartinis veiksmas ir kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą reikalauja nuolatinio įsipareigojimo suprasti lyčių aspektą, o tai apima analizavimą ir konsultacijas bei nuolatinį biudžeto koregavimą, siekiant atsižvelgti į besikeičiančius moterų ir vyrų, berniukų ir mergaičių poreikius;

68.  mano, kad pagal dabartinę DFP ES lygmeniu numatytas 6,17 mlrd. EUR finansavimas, skirtas šios strateginės lyčių lygybės veiklos tikslams įgyvendinti, yra pirmas žingsnis;

69.  mano, kad DFP laikotarpio vidurio peržiūra galėjo būti galimybė pagerinti rezultatus, susijusius su lyčių lygybės siekiu naudojant ES biudžeto lėšas, ir parodyti šiuos laimėjimus visuomenei;

70.  todėl apgailestauja dėl Komisijos sprendimo nekelti lyčių aspekto integravimo įgyvendinimo klausimo vykdant savo DFP laikotarpio vidurio peržiūrą ir ragina imtis konkretesnių veiksmų siekiant užpildyti šią spragą;

71.  ragina visų ES biudžeto lėšomis finansuojamų veiksmų projektų atrankos, stebėsenos ir vertinimo etapais taikyti su lytimi susijusius rodiklius; be to, ragina numatyti privaloma tvarka atliekamą poveikio lytims vertinimą, kaip bendrą ex ante sąlygą, ir rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie paramos gavėjus ir dalyvius;

72.  primygtinai rekomenduoja užtikrinti, kad pagal lytį suskirstyti duomenys būtų skelbiami visuomenei, siekiant užtikrinti finansinę atskaitomybę ir skaidrumą;

73.  ragina priimti EIGE 2015 m. paskelbtoje 2015 m. lyčių lygybės indekso ataskaitoje „Lyčių lygybės Europos Sąjungoje 2005–2012 m. vertinimas“ pateiktą lyčių nelygybės nustatymo metodiką ir ją taikyti planuojant ir įgyvendinant ES finansavimo programas;

74.  ragina ES institucijas ir valstybes nares rengti reguliarus mokymus ir techninės pagalbos programas lyčių aspekto integravimo priemonių klausimu visiems politikos formavimo ir biudžeto procedūrose dalyvaujantiems darbuotojams; ragina skatinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą integravimą į ES ir nacionalines strategijas, kad būtų efektyviau remiama lyčių lygybė;

75.  ragina Komisiją atidžiai stebėti nacionalinių skundus nagrinėjančių institucijų veiklos ir procedūrų, susijusių su direktyvų dėl lyčių lygybės įgyvendinimu, veiksmingumą;

76.  ragina Audito Rūmus vertinant Sąjungos biudžeto vykdymą į savo rekomendacijas ir specialiąsias ataskaitas taip pat įtraukti lyčių aspektą, atsižvelgiant tiek į konkrečius ES lygybės politikos tikslus, tiek į horizontaliuosius šios politikos aspektus; taip pat ragina valstybes nares į savo biudžetus įtraukti lyčių aspektą, kad būtų išnagrinėtos vyriausybės programos ir politikos kryptys, jų poveikis išteklių paskirstymui ir jų indėlis skatinant vyrų ir moterų lygybę;

77.  pakartoja savo susirūpinimą dėl ryškaus lyčių pusiausvyros trūkumo (didžiausio iš visų ES institucijų) tarp Europos Audito Rūmų narių: šiuo metu tarp jų yra 28 vyrai ir tik trys moterys (dviem moterimis mažiau nei 2016 m. pradžioje); ragina Tarybą nuo šiol iki tol, kol bus užtikrinta priimtina pusiausvyra, ateityje skiriant kiekvieną narį siūlyti Parlamentui du kandidatus – vieną moterį ir vieną vyrą;

78.  giria už Žmogaus teisių komisaro biuro darbą Lenkijoje; šis biuras, pagal Vienodo vertinimo įstatymą, yra už vienodo požiūrio teisės aktų įgyvendinimą atsakingas lygybės organas; reiškia gilų susirūpinimą dėl biudžeto, skiriamo toms Žmogaus teisių komisaro biuro dalims, kurios atsakingos už lyčių lygybę, sumažinimo; primena, kad nacionaliniam lygybės organui turėtų būti skiriama pakankamai darbuotojų ir lėšų ir kad turėtų būti gerbiamas ir palaikomas jo nepriklausomumas;

o
o   o

79.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 436, 2016 11 24, p. 51.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0072.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.
(8) Komisijos darbinio dokumento I dalis dėl programų veiklos išlaidų ataskaitų, susijusių su 2017 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu (COM(2016)0300), p. 15.
(9) Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato dokumentas „Programos „Horizontas 2020“ 2014 m. metinė stebėsenos ataskaita“, ISBN 978-92-79-57749-9, p. 44.


Didelių duomenų poveikis pagrindinėms teisėms
PDF 430kWORD 50k
2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Didelių duomenų kiekių poveikis pagrindinėms teisėms: privatumas, duomenų apsauga, nediskriminavimas, saugumas ir teisėsauga“ (2016/2225(INI))
P8_TA(2017)0076A8-0044/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 7, 8, 11, 14, 21, 47 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 45/95 išdėstytas kompiuterinių asmens duomenų bylų tvarkymo gaires,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB(1) (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą), taip pat į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) ir 2001 m. lapkričio 8 d. jos papildomą protokolą (ETS Nr. 181)(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Nr. CM/Rec(2010)13 valstybėms narėms dėl asmenų apsaugos automatizuotai tvarkant asmens duomenis vykdant profiliavimą(4),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2015 m. lapkričio 19 d. nuomonę 7/2015 „Pasitinkant didžiųjų duomenų iššūkius: skaidrumo, vartotojų kontrolės, pritaikytosios duomenų apsaugos ir atskaitingumo poreikis“(5),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2016 m. rugsėjo 23 d. nuomonę 8/2016 „EDAPP nuomonė dėl nuoseklaus pagrindinių teisių įgyvendinimo didelių duomenų kiekių amžiuje“(6),

–  atsižvelgdamas į 29 straipsnio Duomenų apsaugos darbo grupės 2014 m. rugsėjo 16 d. pareiškimą dėl didelių duomenų kiekių poveikio asmenų apsaugai kalbant apie asmens duomenų tvarkymą ES(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0044/2017),

A.  kadangi dideli duomenų kiekiai susiję su didelių duomenų kiekių, įskaitant asmens duomenis, rinkimu, analize ir besikartojančiu kaupimu iš įvairių šaltinių, kurie automatiškai apdorojami kompiuterių algoritmais ir pažangiomis duomenų tvarkymo technologijomis, naudojant tiek saugomus duomenis, tiek srautinius duomenis, siekiant sukurti tam tikras sąsajas, tendencijas ir modelius (didelių duomenų kiekių analizė);

B.  kadangi tam tikri didelių duomenų kiekių naudojimo atvejai apima dirbtinio intelekto prietaisų, pvz., neuronų tinklų ir statistinių modelių, mokymus, kad būtų numatyti tam tikri įvykiai ir elgsena; kadangi mokymo duomenys dažnai yra abejotinos kokybės ir nėra neutralūs;

C.  kadangi dėl komunikacijų technologijų pažangos ir visuotinio elektroninių prietaisų, stebėjimo prietaisų, socialinės žiniasklaidos, interneto sąveikų ir tinklų, įskaitant įrenginius, kurie informaciją perduoda be žmogaus įsikišimo, naudojimo buvo sukurti didžiuliai ir vis augantys duomenų rinkiniai, kurie taikant pažangias apdorojimo technologijas ir analizę sudaro galimybes kaip niekada suvokti žmonių elgesį, privatų gyvenimą ir mūsų visuomenes;

D.  kadangi trečiųjų šalių ir valstybių narių žvalgybos tarnybos vis labiau pasitiki tokių duomenų rinkinių tvarkymu ir analize, neatsižvelgiant į jokią teisinę sistemą, arba pastaruoju metu taikant jiems teisės aktus, kurių atitiktis ES pirminės ir antrinės teisės aktams nėra aiški ir kurią dar reikia nustatyti;

E.  kadangi ir internete padaugėjo patyčių bei smurto prieš moteris, vaikai tapo labiau pažeidžiami; kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų priimti visas reikiamas teisines kovos su šiais reiškiniais priemones;

F.  kadangi vis daugiau korporacijų įmonių, vyriausybinių institucijų ir agentūrų, vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų (taip pat viešojo bei privačiojo sektoriaus bendrai), politinių vadovų, pilietinės visuomenės, akademikų, mokslinės bendruomenės ir piliečių bendrai naudojasi tokiais duomenų rinkiniais ir didelių duomenų kiekių analize skatindami konkurencingumą, inovacijas, rinkų prognozes, politines kampanijas, tikslinę reklamą, mokslinius tyrimus ir politikos rengimą transporto, mokesčių, finansinių paslaugų, pažangių miestų, teisėsaugos, skaidrumo, visuomenės sveikatos ir reagavimo į nelaimes, poveikio politiniams rinkimams ir jų rezultatams srityse, pavyzdžiui, vykdant tikslinę komunikaciją;

G.  kadangi didelių duomenų kiekių rinka auga, nes duomenimis pagrįsto sprendimų priėmimo technologija ir procesas vis dažniau užtikrina sprendimus; kadangi vis dar nėra metodikos, kaip atlikti įrodymais pagrįstą didelių duomenų kiekių poveikio bendrą vertinimą, tačiau esama įrodymų, kad didelių duomenų kiekių analizė gali daryti didelį horizontalųjį poveikį tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriams; kadangi Komisijos Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje pripažįstamos į duomenimis grindžiamų technologijų, paslaugų ir didelių duomenų kiekių, kurie yra ES ekonomikos augimo, inovacijų ir skaitmeninimo katalizatorius, galimybės;

H.  kadangi didelių duomenų kiekių analizė daugeliu atžvilgių sukuria pridėtinę vertę, yra nemažai teigiamų pavyzdžių, susijusių su svarbiomis galimybėmis piliečiams, pvz., sveikatos apsaugos, kovos su klimato kaita, energijos vartojimo mažinimo, transporto saugumo didinimo ir galimybių kurti pažangius miestus srityse, taip gerinant įmonių optimizavimą ir veiksmingumą, prisidedant prie geresnių darbo sąlygų ir sukčiavimo nustatymo bei kovos su juo; kadangi dideli duomenų kiekiai Europos įmonėms suteiktų konkurencinį pranašumą priimant sprendimus, o viešasis sektorius gautų naudos iš didesnio efektyvumo, kuris būtų pasiektas geriau suvokiant skirtingo masto socialinius ir ekonominius pokyčius;

I.  kadangi dideli duomenų kiekiai gali užtikrinti minėtas galimybes piliečiams, akademikams, mokslo bendruomenei ir viešajam bei privačiajam sektoriams, tačiau kelia ir didelę riziką, t. y. kalbant apie Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos Sąjungos teisės aktuose užtikrintų pagrindinių teisių, pvz., teisės į privatumą ir duomenų apsaugą bei saugumą, taip pat saviraiškos laisvę ir nediskriminavimą, apsaugą; kadangi pseudonimizavimo ir šifravimo technologija gali labai sumažinti su didelių duomenų kiekių analize susijusią rizika, taigi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant subjekto privatumą ir skatinant inovacijas bei ekonomikos augimą; kadangi į šie elementai yra galiojančios e. privatumo direktyvos persvarstymo dalis;

J.  kadangi jutiklių jautrumas, itin platus nuolatinis duomenų rinkimas ir šiuolaikinė duomenų tvarkymo veikla ne visada pakankamai skaidrūs, piliečiai ir valdžios institucijos susiduria su sunkumais vertindami procesus ir asmens duomenų rinkimo, kaupimo, analizės ir naudojimo tikslą; kadangi dėl didelių duomenų kiekių analizės naudojimo mažėja asmens ir ne asmens duomenų skirtumas gali atsirasti galimybė kurti naujus asmens duomenis;

K.  didelių duomenų kiekių sektorius auga 40 proc. per metus – septyniskart sparčiau nei IT rinka; kadangi naujomis technologijomis sukurtų didelių duomenų rinkinių koncentracija didelėms įmonėms teikia svarbią informaciją, kuri skatina beprecedenčius piliečių, vyriausybių ir privačiųjų subjektų galios pusiausvyros pasikeitimus; kadangi tokios galios sutelkimas korporacijose galėtų sustiprinti monopolius ir piktnaudžiavimą, taip pat daryti neigiamą poveikį vartotojų teisėms bei sąžiningai rinkos konkurencijai; kadangi, atsižvelgiant į didelių duomenų kiekių susijungimus, reikia papildomai patikrinti asmens interesus ir pagrindinių teisių apsaugą;

L.  kadangi dideli duomenų kiekiai turi didžiulį neišnaudotą savo, kaip našumo skatinimo priemonės ir būdo piliečiams siūlyti geresnius produktus ir paslaugas, potencialą; tačiau pabrėžia, kad visuotinis piliečių, įmonių ir organizacijų naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais, tinklais ir interneto taikomosiomis programomis nebūtinai yra pasitenkinimo siūlomu produktu rodiklis, veikiau tai – bendro pobūdžio supratimas, kad be šių paslaugų tapo neįmanoma gyventi, bendrauti ir dirbti, nepaisant to, kad nepakankamai suprantamas jų galimas pavojus mūsų gerovei, saugumui ir teisėms;

M.  kadangi reikėtų atskirti duomenų kokybę ir kiekybę, kad būtų galima lengviau efektyviai naudoti didelius duomenų kiekius (algoritmus ir kitas analizės priemones); kadangi prasta duomenų kokybė ir (arba) prastos kokybės procedūromis pagrįsti sprendimų priėmimo procesai ir analitinės priemonės gali lemti šališkus algoritmus, netikras sąsajas, klaidas, nepakankamą teisinių, socialinių ir moralinių pasekmių įvertinimą, pavojų, kad duomenys bus naudojami diskriminavimo ar sukčiavimo sumetimais, taip pat žmogaus vaidmens šiame procese atsisakymą, dėl kurių gali būti taikomos ydingos sprendimų priėmimo procedūros, kurios darytų neigiamą poveikį gyventojų gyvenimui ir galimybėms, ypač marginalizuotoms grupėms, taip pat neigiamai veiktų organizacijas ir įmones;

N.  kadangi algoritminė atskaitomybė ir skaidrumas turėtų reikšti, kad bus įgyvendinamos techninės ir veiklos priemonės, užtikrinančios automatizuoto sprendimų priėmimo ir individualaus elgesio galimybių skaičiavimo skaidrumą ir nediskriminavimą; kadangi užtikrinus skaidrumą asmenims turėtų būti teikiama svarbi informacija apie logiką, svarbą ir numatytas pasekmes; kadangi ji turėtų apimti informaciją apie duomenis, naudojamus apmokant analizuoti didelius duomenų kiekius, ir sudaryti galimybę asmenims suprasti ir stebėti jiems darančius poveikį sprendimus;

O.  kadangi duomenų analizė ir algoritmai daro vis didesnį poveikį vartotojams prieinamai informacijai; kadangi netinkamai naudojamos tokios technologijos gali kelti pavojų pagrindinėms teisėms į informaciją, taip pat žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui; kadangi visuomeninių transliacijų sistema valstybėse narėse tiesiogiai susijusi su kiekvienos visuomenės demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais poreikiais ir poreikiu išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą, kaip nurodyta prie Amsterdamo sutarties pridėtame Protokole dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos (11997D/PRO/09);

P.  kadangi dėl duomenų tvarkymo ir analizės išplitimo, daugelio veikėjų, dalyvaujančių duomenis ir didelių duomenų rinkinius, kuriuose yra tiek asmens, tiek ne asmens duomenys, renkant, kaupiant, tvarkant, saugant ir jais keičiantis, dėl to, kad jie renkami iš įvairių šaltinių, atsirado didelių galimybių, bet ir piliečiai bei privatusis ir viešasis sektorius pradėjo patirti didelį netikrumą dėl to, ar laikomasi konkrečių reikalavimų, susijusių su galiojančiais ES duomenų apsaugos principais;

Q.  kadangi yra daugybė nesusistemintų didelių duomenų, kuriuos įmonės renka daugelį metų, kiekių sistemų, kurių duomenų valdymo sistemos nėra aiškios ir kuriomis reikia sistemingai pradėti laikytis atitikties reikalavimų;

R.  kadangi reikėtų skatinti užtikrinti įvairių reguliuotojų ir konkurencijos, vartotojų teisių bei duomenų apsaugos priežiūros institucijų artimesnį bendradarbiavimą ir suderinamumą nacionaliniu bei ES lygmeniu siekiant užtikrinti vientisą požiūrį į didelių duomenų kiekių poveikį pagrindinėms teisėms ir jo supratimą; kadangi skaitmeninių tarpuskaitos namų(8), kaip teisėsaugos organų savanoriško tinklo, steigimas ir tolesnis plėtojimas gali prisidėti gerinant jų veiklą ir atitinkamus teisėsaugos veiksmus, taip pat gali padėti gerinti sąveiką ir užtikrinti asmenų teisės bei interesus;

Bendrosios aplinkybės

1.  pabrėžia, kad didelių duomenų kiekių perspektyvos ir galimybės gali būti tikrai naudingos piliečiams, viešajam bei privačiajam sektoriams, akademikams ir mokslinei bendruomenei jeigu visuomenės pasitikėjimas šiomis technologijomis bus užtikrintas griežtu pagrindinių teisų laikymusi nepažeidžiant galiojančių ES duomenų apsaugos teisės aktų ir teisiniu tikrumu visų susijusių veikėjų atžvilgiu; pabrėžia, kad asmens duomenų tvarkymas gali būti vykdomas tik vadovaujantis vienu iš teisinių pagrindų, išdėstytų Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnyje; mano, kad skaidrumas ir tinkamas susijusių asmenų informavimas itin svarbūs siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą ir fizinių asmenų teisių apsaugą;

2.  pabrėžia, kad dabartinių duomenų apsaugos teisės aktų atitiktis ir griežti moksliniai ir moraliniai standartai labai svarbūs užtikrinant pasitikėjimą didelių duomenų kiekių analizės rezultatais ir jų patikimumą; pabrėžia, kad informacija, gaunama iš didelių duomenų kiekių analizės, nėra objektyvi ir nešališka bet kokio dalyko apžvalga ir ji tik tiek patikima, kiek galima remtis duomenimis, kuriais ji pagrįsta; atkreipia dėmesį į tai, kad prognozių analize, pagrįsta dideliu duomenų kiekiu, būtų galima nustatyti statistinę tikimybę, todėl ji ne visada tiksliai prognozuoja fizinio asmens elgesį; todėl pabrėžia, kad būtini griežti moksliniai ir moraliniai standartai norint valdyti duomenų rinkimą ir vertinti jų analizės rezultatus;

3.  nurodo, kad neskelbtina informacija apie asmenis gali būtų gauta iš skelbtinos informacijos, dėl to sumažėja neskelbtinų ir skelbtinų duomenų skirtumas;

4.  pabrėžia, kad žmonės nedaug žino apie tai, kad didelių duomenų kiekių pobūdis suteikia galimybę nenumatytais būdais naudoti asmeninę informaciją; pažymi, kad ES labai svarbus švietimas ir informuotumas pagrindinių teisių srityje; primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares investuoti į piliečių, įskaitant vaikus, skaitmeninį raštingumą ir informuotumo didinimą skaitmeninių teisių, privatumo ir duomenų apsaugos srityje; pabrėžia, kad šiuo švietimu reikia atsižvelgti į principų ir (arba) logikos, kaip veikia algoritmai ir automatizuoti sprendimų priėmimo procesai ir kaip juos prasmingai išaiškinti, suvokimą; be to, pažymi, kad reikia mokyti stiprinti suvokimą, kur ir kada renkami duomenų srautai (t. y. gaunant iš interneto, suderinant srautinius duomenis su socialinių tinklų duomenimis ir susijusiomis priemonėmis ir įtraukiant šią informaciją į naują duomenų srautą);

Dideli duomenų kiekiai komerciniais tikslais ir viešajame sektoriuje

Privatumo ir duomenų apsauga

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos teisės aktais saugomas privatumas ir asmens duomenys, teisė į lygybę ir nediskriminavimą, taip pat asmenų teisė gauti informaciją apie su automatizuotu sprendimų priėmimu ir profiliavimu susijusią logiką ir teisę siekti žalos atlyginimo, taikytini duomenų tvarkymui net tais atvejais, kai duomenys tvarkomi jau pritaikius pseudonimizavimo procedūras, arba jeigu naudojant ne asmens duomenis gali būti padarytas poveikis fizinių asmenų asmeniniams gyvenimams arba kitoms teisėms ar laisvėms ir dėl to būti stigmatizuotos ištisos gyventojų grupės;

6.  pabrėžia, kad bendroji skaitmeninė rinka turi būti pagrįsta patikimais ir didelės spartos tinklais ir paslaugomis, kuriais apsaugomos duomenų subjekto pagrindinės teisės į duomenų apsaugą ir privatumą ir kartu skatinamos inovacijos ir didelių duomenų kiekių analizė, kad būtų sukurtos tinkamos ir vienodos sąlygos gerinti Europos (skaitmeninę) ekonomiką;

7.  taip pat atkreipia dėmesį į galimybę vėl nustatyti asmenis siejant įvairaus pobūdžio anonimizuotus duomenis; pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktai privatumo ir asmens duomenų apsaugos srityje taikomi tokių susietų duomenų tvarkymui kai iš tiesų galima nustatyti asmenį;

8.  pabrėžia, kad minėtieji principai turėtų būti viešojo ir privačiojo sektoriaus ir kitų duomenimis besinaudojančių subjektų sprendimų priėmimo procedūrų pagrindas; pabrėžia, kad reikia daug daugiau algoritminės atskaitomybės ir skaidrumo, susijusio su viešojo ir privačiojo sektoriaus ir kitų duomenų analizės subjektų tvarkomų ir analizuojamų duomenų logika, nes jis būtinas norint užtikrinti, kad asmenys būtų tinkamai informuojami apie jų asmens duomenų tvarkymą;

9.  pabrėžia itin svarbų Komisijos, Europos duomenų apsaugos valdybos, nacionalinių duomenų apsaugos institucijų ir kitų nepriklausomų priežiūros institucijų vaidmenį, kurį jos turėtų atlikti ateityje remdamos skaidrumą, tinkamą procesą, teisinį tikrumą tiek bendrai, tiek konkrečiai susijusį su konkrečiais standartais, kuriais saugomos pagrindinės teisės ir garantijos, susijusios su viešojo ir privačiojo sektoriaus vykdomu duomenų tvarkymu ir analize; ragina elgesio reguliavimo įstaigas glaudžiau bendradarbiauti skaitmeninėje aplinkoje, kad būtų stiprinamos vartotojų, antimonopolinių ir duomenų apsaugos reglamentavimo sistemų sąsajos; ragina teikti deramą tokių institucijų finansavimą ir aprūpinimą personalu; be to pripažįsta, kad reikia įsteigti skaitmeninius tarpuskaitos namus;

10.  pabrėžia, kad didelių duomenų kiekių pagrindinis tikslas turėtų būti pasiekti palyginamas sąsajas su kuo mažiau asmens duomenų; atsižvilgdamas į tai pabrėžia, kad mokslo, verslo ir viešosios bendruomenės turėtų sutelkti dėmesį į mokslinius tyrimus ir inovacijas anonimizavimo srityje;

11.  pripažįsta, kad nors asmens duomenų pseudonimizavimu, anonimizavimu ar šifravimu galima sumažinti pavojų atitinkamiems duomenų subjektams, kai asmens duomenys naudojami didelių duomenų kiekių taikomosiose programose; atkreipia dėmesį į Bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatyto pseudonimizavimo, kuris yra tinkama apsaugos priemonė, naudą; primena, kad anonimizavimas – tai negrįžtamas procesas, kuriuo asmens duomenys nebegali būti naudojami fiziniam asmeniui nustatyti ar išskirti; laikosi nuomonės, kad sutartiniais įsipareigojimais turi būti užtikrinta, jog anonimizuoti duomenys nebus vėl identifikuoti naudojantis papildomomis sąsajomis ir siejant skirtingus duomenų šaltinius; ragina viešąjį ir privatųjį sektorius ir kitus subjektus, vykdančius didelių duomenų kiekių analizę, nuolat persvarstyti tokias rizikas atsižvelgiant į naujas technologijas ir pagrįsti dokumentais priemones, kurių buvo imtasi; ragina Komisiją, Europos duomenų apsaugos valdybą ir kitas nepriklausomas duomenų apsaugos priežiūros institucijas parengti gaires, kaip tinkamai anonimizuoti duomenis siekiant išvengti šių priemonių netinkamo naudojimo ateityje ir stebėti praktiką;

12.  primygtinai ragina viešąjį ir privatųjį sektorius ir kitus duomenų tvarkytojus pasinaudoti priemonėmis, nustatytomis pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, pavyzdžiui, elgesio kodeksais ir sertifikavimo sistemomis, siekiant didesnio tikrumo kalbant apie konkrečias Sąjungos teisės aktais nustatytas pareigas ir užtikrinti, kad jų veikla ir praktika nepažeistų atitinkamų Sąjungos teisės standartų ir garantijų;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad duomenimis pagrįstomis technologijomis nebūtų susiaurinta prieiga prie pliuralistinės žiniasklaidos aplinkos, kad ji nebūtų diskriminuojama ir kad būtų skatinama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas; pabrėžia, jog vyriausybių, švietimo įstaigų ir žiniasklaidos organizacijų bendradarbiavimas atliks pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad būtų remiamas skaitmeninės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, siekiant piliečiams suteikti galimybes ir apsaugoti jų teises į informaciją ir saviraiškos laisvę;

14.  mano, kad demokratinėje visuomenėje valstybinės institucijos gali skelbti asmens duomenis dėl viešojo intereso priežasčių, pvz., siekdamos užkirsti kelią korupcijai, interesų konfliktams, mokestiniam sukčiavimui ir pinigų plovimui, jeigu šie duomenys atskleidžiami laikantis teisės aktuose numatytų sąlygų, jeigu taikomos tinkamos apsaugos priemonės ir jeigu toks duomenų paskelbimas atitinka siekiamą tikslą ir yra proporcingas;

Saugumas

15.  atkreipia dėmesį į technologinės plėtros pridėtinę vertę, kuria bus padidintas saugumas; pripažįsta, kad saugumo pažeidimai, neleistina prieiga prie duomenų ir neteisėtas stebėjimas yra vieni didžiausių pavojų, susijusių su šiuolaikine duomenų tvarkymo veikla, pavyzdžiui, didelių duomenų kiekių tvarkymu, ypač daiktų interneto kontekste; mano, kad siekiant kovoti su šiomis grėsmėmis ir tuo pačiu nepažeisti pagrindinių teisių reikia tikro ir darnaus viešojo ir privačiojo sektoriaus, teisėsaugos institucijų ir nepriklausomų duomenų priežiūros institucijų bendradarbiavimo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia ypatingą dėmesį skirti e. valdžios sistemų saugumui, taip pat papildomoms teisinėms priemonėms, pavyzdžiui, programinės įrangos atsakomybei;

16.  mano, kad taip pat reikėtų skatinti naudoti ir tam tikrais atvejais pavesti vykdyti ištisinį šifravimą, laikantis pritaikytosios duomenų apsaugos principo; rekomenduoja, kad šiuo tikslu naudojantis bet kokia būsima teisės aktų sistema būtų konkrečiai draudžiama šifravimo teikėjams, ryšių paslaugų teikėjams ir visoms kitoms organizacijoms (visais tiekimo grandinės lygmenimis) leisti naudotis išimtimis ar supaprastinti jų naudojimą;

17.  pabrėžia, kad didesnis duomenų generavimas ir duomenų srautai reiškia didesnį pažeidžiamumą ir naujus informacijos saugumo iššūkius; atsižvelgdamas į tai ragina naudoti pritaikytąjį ir standartizuotą privatumą, prireikus, anonimizavimo procedūras, šifravimą ir privalomus poveikio privatumui vertinimus; pabrėžia, kad tokias priemones turėtų taikyti visi su didelių duomenų kiekių analize susiję subjektai ir kiti neskelbtinus duomenis tvarkantys subjektai, pvz., teisininkai, žurnalistai ir sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai, siekiant užtikrinti, kad dideli duomenų kiekiai nedidintų pavojaus kibernetiniam saugumui;

18.  primena, kad pagal Direktyvos 2000/31/EB 15 straipsnį valstybės narės nenustato teikėjams nei bendros prievolės teikiant perdavimo, saugojimo ir prieglobos paslaugas stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendros prievolės aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą; ypač primena tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas bylose C-360/10 ir C-70/10 atmetė beveik visų atitinkamų paslaugų naudotojų aktyvaus sekimo priemones (vienoje byloje – taikomas interneto paslaugų teikėjų, kitoje – socialiniuose tinkluose), ir nurodė, jog draudžiama reikalauti, kad prieglobos paslaugų teikėjai vykdytų visuotinį sekimą;

Nediskriminavimas

19.  pabrėžia, kad pagal duomenis parengiamos algoritminės sistemos, naudojamos atliekant naujus vertinimus ir prognozes kitame duomenų tvarkymo etape, taigi dideli duomenų kiekiai gali lemti ne tik asmenų pagrindinių teisių pažeidimus, bet ir nevienodą elgesį su panašius požymius turinčiomis grupėmis ir netiesioginę jų diskriminaciją, visų pirma kalbant apie teisingumą ir lygias galimybes siekiant mokslo ir įsidarbinant, priimant į darbą arba vertinant asmenis, taip pat nustatant naujus socialinės žiniasklaidos naudotojų vartojimo įpročius;

20.  ragina Komisiją, valstybes nares ir duomenų apsaugos institucijas nustatyti ir imtis visų įmanomų priemonių siekiant sumažinti algoritmais pagrįstą diskriminavimą ir šališkumą ir parengti tvirtą bendrą moralinę sistemą, taikytiną asmens duomenų tvarkymui ir automatizuotam sprendimų priėmimui, kuria būtų galima vadovautis naudojant duomenis ir įgyvendinant ES teisės aktus;

21.  ragina Komisiją, valstybes nares ir duomenų apsaugos valdžios institucijas konkrečiai įvertinti ne tik algoritmų skaidrumo, bet ir galimo mokymo duomenų, naudojamų dideliais duomenų kiekiais pagrįstoms išvadoms daryti, šališkumo skaidrumo poreikį;

22.  rekomenduoja, kad įmonės reguliariai vertintų, kaip duomenų rinkiniais atspindima padėtis, apsvarstytų, ar esama šališkumo, ir parengtų strategijas šiam šališkumui panaikinti; pabrėžia, kad reikia peržiūrėti duomenų analize pagrįstų prognozių tikslumą ir prasmingumą, atsižvelgiant į moralinius klausimus ir sąžiningumą;

Dideli duomenų kiekiai mokslo tikslais

23.  pabrėžia, kad didelių duomenų kiekių analizė gali būti naudinga mokslinei plėtrai ir moksliniams tyrimams; mano, kad vystant ir naudojant didelius duomenų kiekius mokslinėms reikmėms reikia deramai atsižvelgti į Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas pagrindines teises ir laikytis dabartinių ES duomenų apsaugos teisės aktų;

24.  primena, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą tolesnio asmens duomenų tvarkymo statistikos reikmėms rezultatas gali būti tik apibendrinantys duomenys, kurie negali būti vėl pritaikyti asmenims;

Didelių duomenų kiekiai teisėsaugos tikslais

Privatumo ir duomenų apsauga

25.  primena visoms duomenis tvarkančioms ir jų analizę atliekančioms teisėsaugos institucijoms, kad 2016 m. Direktyva (ES) 2016/680 reglamentuoja valstybių narių vykdomą asmens duomenų tvarkymą teisėsaugos tikslais; reikalauja, kad teisėsaugos tikslais vykdomas asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas būtų tinkamas, susijęs ir neviršyti to, kad būtina siekiant konkrečių, aiškių ir teisėtų jų tvarkymo tikslų; teigia, kad turi būti aiškiai įrodytas duomenų rinkimo tikslas ir poreikis; teigia, kad draudžiamas bet koks sprendimas remiantis tik automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, dėl kurio duomenų subjektui kyla neigiamų teisinių pasekmių arba kuris turi jam didelės įtakos, išskyrus tuos atvejus, kai tai leidžiama pagal Sąjungos ar valstybės narės teisę, kuri taikoma duomenų valdytojui ir kuria nustatytos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių, bent teisės reikalauti iš duomenų valdytojo žmogaus įsikišimo, apsaugos priemonės; ragina Komisiją, Europos duomenų apsaugos valdybą ir kitas nepriklausomas duomenų apsaugos priežiūros institucijas parengti gaires, rekomendacijas ir gerąją patirtį siekiant dar labiau patikslinti teisėsaugos tikslais ir profiliavimu bei didelių duomenų kiekių naudojimu pagrįstų sprendimų kriterijus ir sąlygas;

26.  pabrėžia, kad svarbu laikytis Direktyvos (ES) 2016/680 atliekant išankstinį poveikio vertinimą ir auditą ir atsižvelgti į moralines problemas siekiant įvertinti duomenų įtraukumą, tikslumą ir kokybę ir užtikrinti, kad fiziniai asmenys, kuriems bus taikomi sprendimai ir (arba) veikėjai, dalyvaujantys sprendimų priėmimo procese galėtų duomenų rinkimą ir analizę, modelius arba sąsajas suprasti, skųsti ir užkirsti kelią neigiamam poveikiui, kuris gali kilti kai kurioms fizinių asmenų grupėms;

27.  nurodo, kad vyriausybės vykdomas masinis stebėjimas ir teisėsaugos institucijų nepagrįsta prieiga prie komercinių ir kitų asmens duomenų gali smarkiai pakenkti piliečių pasitikėjimui skaitmeninėmis paslaugomis;

28.  primena, kad teisės aktai, kuriais valstybės valdžios institucijoms paprastai leidžiama bendrai prieiti prie elektroninių ryšių turinio, turi būti laikomi iš esmės pažeidžiančiais pagrindinę teisę į asmens privatų gyvenimą, kuri užtikrinta Chartijos 7 straipsniu;

29.  pabrėžia, kad į viešuosius konkursus dėl teisėsaugos duomenų tvarkymo modelių, priemonių ir programų, pagrįstų didelių duomenų kiekių tvarkymu, reikia įtraukti gaires ir sistemas, kad būtų užtikrinta, kad pačios teisėsaugos institucijos, prieš juos įsigydamos, galėtų patikrinti ir tikrintų pagrindinį kodą ir kad būtų galima patikrinti jo tinkamumą, teisingumą ir saugumą atsižvelgiant į tai kalbant apie nuosavybinę programinę įrangą skaidrumas ir atsiskaitomybė yra riboti; nurodo, kad tam tikri prognozavimo strategijos modeliai labiau tinkami privatumui nei kiti, pvz., modeliai, kuriais nustatomos prognozės dėl vietų ar įvykių, o ne dėl fizinių asmenų;

Saugumas

30.  pabrėžia, kad būtina apsaugoti teisėsaugos duomenų bazes nuo saugumo pažeidimų ir neteisėtos prieigos, nes šis klausimas fiziniams asmenims kelia rūpestį; todėl mano, kad siekiant kovoti su šiomis grėsmėmis reikia darnaus ir veiksmingo teisėsaugos institucijų, privataus sektoriaus, vyriausybių ir nepriklausomų duomenų priežiūros institucijų bendradarbiavimo; tvirtina, kad reikia užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą, atitinkančią Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą (ES) 2016/680, taip pat naudojant apsaugotas ir decentralizuotas duomenų bazių struktūras kuo labiau sumažinti pažeidžiamumą;

Nediskriminavimas

31.  perspėja, kad dėl didelio teisėsaugos institucijų sprendimų ir priemonių poveikio piliečių gyvenimams ir teisėms, taip pat taikant duomenų tvarkymą ir analizę, reikia kuo didesnio atsargumo siekiant išvengti neteisėtos diskriminacijos ir poveikio tam tikram fiziniam asmeniui ar asmenų grupei, kurią galima apibūdinti pagal rasę, odos spalvą, tautinę ar socialinę kilmę, genetinius bruožus, kalbą, religiją ar įsitikinimus, politines ar kitokias pažiūras, turtinę padėtį, gimimą, negalią, amžių, lytį, lyties raišką, lytinę tapatybę, seksualinę orientaciją, gyventojo statusą, sveikatą ar priklausymą nacionalinei mažumai, dėl kurių dažnai vykdomas tautinis profiliavimas arba teisėsaugos institucijos juos labiau kontroliuoja, kaip ir asmenis, kurie atitinka tam tikrus požymius; ragina tinkamai parengti pagrindinius duomenų rinkėjus ir iš duomenų analizės gautos informacijos naudotojus;

32.  ragina valstybių narių teisėsaugos institucijas, besinaudojančias duomenų analize, laikytis pačių aukščiausių moralės standartų juos analizuojant ir užtikrinti, žmonių dalyvavimą bei atskaitomybę įvairiuose sprendimų priėmimo etapuose, ne tik vertinant duomenų reprezentatyvumą, tikslumą ir kokybę, bet ir vertinant kiekvieno sprendimo, priimamo remiantis šia informacija, tinkamumą;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(3) http://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/treaty/108
(4) https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectID=09000016805cdd00
(5)https://secure.edps.europa.eu/EDPSWEB/webdav/site/mySite/shared/Documents/Consultation/Opinions/2015/15-11-19_Big_Data_EN.pdf
(6) https://secure.edps.europa.eu/EDPSWEB/webdav/site/mySite/shared/Documents/Consultation/Opinions/2016/16-09-23_BigData_opinion_EN.pdf
(7) http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/opinion-recommendation/files/2014/wp221_en.pdf
(8) Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2016 m. rugsėjo 23 d. nuomonė 8/2016.


Būtinieji ūkinių triušių apsaugos standartai
PDF 352kWORD 48k
2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl būtinųjų ūkinių triušių apsaugos standartų (2016/2077(INI))
P8_TA(2017)0077A8-0011/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 13 ir 43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 2008/119/EB, nustatančią būtiniausius veršelių apsaugos standartus,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyvą 1999/74/EB, nustatančią būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 2007/43/EB, nustatančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. paskelbtą specialią „Eurobarometro“ apklausą „Europiečių požiūris į gyvūnų gerovę“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 12 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinę nuomonę dėl gyvūnų gerovės juos vežant,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 11 d. EFSA mokslinę nuomonę, susijusią su „Dabartinių gyvūnų laikymo ir gyvulininkystės sistemų poveikiu ūkiuose auginamų naminių triušių sveikatai ir gerovei“,

–  atsižvelgdamas į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 7.5 skyrių „Gyvūnų skerdimas“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės vyriausybės rekomendacijų dėl triušių gerovės rinkinį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0011/2017),

A.  kadangi triušiai yra ketvirtas pagal dažnumą ūkiuose auginamas gyvūnas pasaulyje ir antra pagal dažnumą rūšis Europos Sąjungoje;

B.  kadangi Europos gamintojai turi laikytis aukštų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų, kurie ne visada privalomi trečiosiose šalyse, iš kurių ES importuoja skerstinus gyvūnus;

C.  kadangi vartotojams vis labiau rūpi žinoti, kokiomis sąlygomis auginami gyvūnai;

D.  kadangi triušininkystės sektorius patiria sunkumus, susijusius su sumažėjusiu mėsos vartojimu Europos Sąjungoje ir žemės ūkio sektoriaus krize ir kadangi pardavimo kaina per trejus metus sumažėjo apie 20 proc., o gamybos sąnaudos išliko tokios pačios;

E.  kadangi reikia atsižvelgti į maistinę triušių mėsos vertę ir jos gamybos svarbą šeimos ūkiams bei didelį moterų užimtumo lygį daugelyje kaimo vietovių, kuriose yra nedaug su gyvulininkystės įvairinimu susijusių galimybių;

F.  kadangi į ūkininkų gerovę turi būti atsižvelgiama tiek pat, kiek ir į gyvūnų gerovę;

G.  kadangi daugiausia triušių ūkiuose auginama mėsos gamybai – kiekvienais metais mėsai paskerdžiama daugiau kaip 340 mln. triušių; kadangi tai sudaro mažiau nei 1 proc. galutinės ES gyvulininkystės produkcijos;

H.  kadangi triušių auginimo sektoriaus mastai ES nuolat mažėja ir 2016 m. šio sektoriaus gamybos mastas sumažės 4,7 proc. dėl mažėjančio triušių mėsos suvartojimo; kadangi triušių auginimo sektorius veikia pasaulinės rinkos sąlygomis, jis negauna tiesioginės valstybės pagalbos ir jam nėra taikomos intervencijos į rinką pagal bendros žemės ūkio politikos I ramstį;

I.  kadangi ES turi neigiamą prekybos triušių mėsa su Kinija balansą; kadangi 99 proc. į ES importuojamos triušių mėsos yra iš Kinijos; kadangi, jei nebus imtasi jokių veiksmų, Kinijos gamintojai nukonkuruos ES ūkininkus ir dėl to bus padaryta žala gyvūnų gerovei;

J.  kadangi būtina ir svarbu pasiekti, kad triušininkystė taptų ir išliktų pelninga, kad padėtų išlaikyti veiklą ir užimtumą, ypač moterų, kaimo vietovėse, kur neįmanomi kitokie gamybos būdai, taip pat tam, kad vartotojų mityba ir toliau būtų įvairi ir geros kokybės;

K.  kadangi pasaulio lygmeniu Europos Sąjunga pagal triušių auginimą užima pirmąją vietą, aplenkdama Aziją ir visų Kiniją, kurios karkasų gamyba sudaro 417 000 tonų ir kuri užima pirmąją vietą pagal eksportą;

L.  kadangi triušių augintojai ir visas sektorius suinteresuoti, kad triušininkystė ir toliau išlaikytų geriausius pasaulinius maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės ir aplinkos apsaugos standartus laikantis Europos gamybos modelio;

M.  kadangi Europos triušininkystė yra paremta įvairių gamybos sistemų suderinimu, ji yra svarbi daugelio mažų ūkių visoje ES teritorijoje pajamų įvairinimo priemonė;

N.  kadangi triušiena yra viena iš mažiausiai Sąjungoje suvartojamų mėsos rūšių (nuo 1 iki 2 proc. visos suvartojamos mėsos kiekio), o vienas gyventojas suvartoja vidutiniškai 1,7 kg triušienos;

O.  kadangi didelį susirūpinimą Europoje kelia ūkiuose auginamų triušių prasta gerovė, jų patiriamas didelis stresas, didelis jų gaištamumas ir sergamumas, kaip 2005 m. nustatė EFSA; kadangi ūkio tikslais laikomų triušių būstas, maitinimasis, genetika, sveikatos aspektai ar emocinės būklės optimizavimas yra svarbūs triušininkystės ūkio subjektams kylantys klausimai, visų pirma kalbant apie gyvūnų sveikatos ir gerovės užtikrinimą;

P.  kadangi dauguma prijaukintų triušių ES paprastai laikomi bateriniuose narvuose, o tų narvų ypatybės įvairiose šalyse gali skirtis ir dažnai skiriasi;

Q.  kadangi triušiai, kaip ir kitos gyvūnų rūšys, gyvenančios su žmogumi, išlaikė tam tikrus natūralaus elgesio elementus, todėl būtina atlikti mokslinius tyrimus apie jų veisimo priemones ir sąlygas siekiant, kad triušiai, kiek tai įmanoma, išlaikytų šį elgesį, jei jis teigiamai veikia jų sveikatą;

R.  kadangi turint tikslą intensyviai ūkininkauti auginami tų veislių triušiai, kurie anksti ir greitai suauga (anksčiau vadinti mėsiniai triušiai), ypač pramoninio veisimo ūkiuose, siekiant išauginti mėsinius gyvūnus, veisiami komercinių hibridinių veislių triušiai;

S.  kadangi galima auginimo bateriniuose narvuose alternatyva yra ekologinės gamybos sistemos, pagal kurias mėsiniai triušiai laikomi grupiniuose aptvaruose, iš kurių jie gali patekti į nedidelę ganymosi erdvę ir bendrai turi daugiau erdvės, nors tokie grupiniai aptvarai gali sukelti problemų, susijusių su gyvūnų neigiamu socialiniu elgesiu ir agresyvumu, dėl kurių jie susižeidžia, o tai daro poveikį jų sveikatai ir gerovei, taip pat daugėja oraliniu bei fekaliniu keliu plintančių ligų;

T.  kadangi kai kuriose ekologiniam žemės ūkiui taikomos nacionalinės taisyklėse rekomenduojama triušius auginti grupiniuose aptvaruose, iš kurių jie galėtų patekti į nedidelę ganymosi erdvę aptvaro apačioje;

U.  kadangi, panašiai kaip kitų rūšių, pvz., paukščių, atveju būtų galima atlikti tyrimus, susijusius su alternatyviomis gamybos sistemomis, be kita ko, ekologinės gamybos, kurios galėtų pasiūlyti vartotojui didesnį maisto produktų pasirinkimą ir iki šiol yra menkai išplėtotos;

V.  kadangi atsižvelgiant į minėtus klausimus reikėtų atlikti tolesnius tyrimus apie grupinių narvų problemas ir galimybes;

W.  kadangi nedidelė šio sektoriaus ekonominė svarba Europos Sąjungoje visiškai neskatina tyrimų ir inovacijų siekiant pagerinti triušių sveikatą ir gerovę;

X.  kadangi nustatyti ES minimalūs kiaulių(1), veršelių(2), dedeklių vištų(3) ir viščiukų(4) apsaugos standartai, taip pat bendroji Tarybos direktyva dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos(5), tačiau nėra konkretaus ES teisės akto, kuriuo būtų nustatomi minimalūs ūkiuose auginamų triušių apsaugos standartai; kadangi vis daugiau vartotojų ir piliečių ES prašo reglamentuoti triušių auginimą ir užtikrinti didesnę ūkiuose auginamų triušių gerovę;

Y.  kadangi pagal Direktyvą 1999/74/EB taikomas draudimas vištas dedekles laikyti įprastuose narvuose ir kadangi jis didžiąja dalimi buvo sėkmingai įgyvendintas valstybėse narėse;

Z.  kadangi keletas valstybių narių jau priėmė teisės aktus ir nustatė teisinius reikalavimus triušių auginimui ūkiuose ir, bendradarbiaudami su sektoriumi, parengė gerosios praktikos gaires; kadangi 2012 m. Austrijoje uždrausta mėsinius triušius laikyti narvuose ir Belgijoje taikomas teisės aktas, kuriuo siekiama iki 2025 m. palaipsniui atsisakyti naudoti baterinius narvus ir pakeisti juos parkų sistemomis;

AA.  kadangi Europos gyvūnų gerovės strategijoje buvo teigiama, kad prieš rengiant daugiau teisės aktų būtina įgyvendinti visus esamus teisės aktus ir skatinti rengti gerosios praktikos gaires;

AB.  kadangi atsižvelgiant į poreikį pereiti prie alternatyvių gamybos sistemų ir į nedidelę triušininkystės ekonominę svarbą Europos gyvulininkystei valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos vykdyti tolesnius tyrimus triušių sveikatos, gerovės, veisimo, laikymo, mitybos, elgesio ir svaiginimo klausimais;

AC.  kadangi 2005 m. EFSA mokslinėje nuomonėje dėl ūkiuose auginamų triušių laikymo ir auginimo sistemų rekomenduota padidinti narvų dydį, sumažinti maksimalų augančių gyvūnų laikymo tankį ir terapinių intervencijų, įskaitant papildų naudojimą siekiant sumažinti sergamumą;

AD.  kadangi triušiams taikomos Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso rekomendacijos dėl gyvūnų skerdimo, įskaitant apsvaiginimo metodus ir veiklos vykdytojams taikomus specifinių žinių reikalavimus;

AE.  kadangi Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl gyvūnų gerovės 3 straipsnyje reikalaujama imtis „visų atitinkamų priemonių”, kad užtikrintų gyvūnų gerovę, o 4 straipsnyje apibrėžiami gyvūnų laikymo „pagal nusistovėjusią patirtį ir mokslo žinias” standartai, kuriuos sudaro ir EFSA ir OIE nustatyti standartai;

Bendrosios pastabos

1.  pastebi, kad triušiai ES paprastai vis dar veisiami narvuose, kurių aplinka nebuvo gerinama, kuriuose yra tik gertuvė ir ėdžios ir kurie neatitinka optimalaus auginimo sąlygų, nustatytų naujausiose mokslinėse išvadose; taip pat susirūpinęs pastebi, kad triušius maitinant tik granulėmis be skaidulinių medžiagų ir laikant suvaržytus bateriniuose narvuose, jie gali pradėti elgtis nenatūraliai;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia mokslinių tyrimų apie narvų sistemas siekiant užtikrinti būstų sanitarinę kokybę ir riboja gyvūnų riziką, susijusią su ligomis ir infekcijomis;

3.  pripažįsta, kad buvo sėkmingai įgyvendintos alternatyvios sistemos triušių veisimui narvuose, pavyzdžiui, lauko parkai arba sklendžių sistemos, kai pagrindinis maistas yra žolė, pagerinant ūkiuose auginamų triušių komfortą ir gerovę; mano, kad reikėtų vystyti, tobulinti ir remti alternatyvias sistemas tuo pačiu pripažįstant triušių mėsos iš tokios parkų sistemos paklausa gali būti ribota ir dėl to, kad padidėjusios gamybos sąnaudos daro poveikį vartotojų kainai;

4.  ragina naudoti kolektyvinių parkų sistemas dėl didesnės gyvenamosios erdvės, kuri suteikia daugiau galimybių socialiniam elgesiui ir judėjimui; atkreipia dėmesį į tai, kad naudojant grupinių aptvarų sistemas pasiekiama didesnė ūkinių triušių gerovė ir jiems sudaromos sąlygos gyventi panašiau kaip gamtoje; pabrėžia kad gyvūnų sveikata taip pat priklauso nuo dviejų svarbių ūkininkavimo praktikos aspektų – pastatų aplinkos sąlygų ir tinkamos ūkinio, ekologinio saugumo ir vadybos praktikos;

5.  ragina valstybes nares ir Komisiją vykdyti tolesnius tyrimus siekiant nustatyti geriausias įmanomas narvų sistemas, kad būtų pagerinta gyvūnų gerovė vykdant įvairių rūšių ūkininkavimą ir taikomos padėties gerinimo priemonės ūkiuose drauge užtikrinant jų tvarumą;

6.  pabrėžia, kad visa triušiena, įskaitant importuojamą iš trečiųjų šalių, ES rinkoje turi atitikti aukštus maisto saugos ir kokybės standartus ir gyvūnų gerovės kriterijus; atkreipia dėmesį į nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos keliamus pavojus, jei importuojamai produkcijai netaikomi lygiaverčiai standartai ir kriterijai;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau užtikrinti importuojamos triušienos kokybę ir saugą atliekant nuodugnią kontrolę ir patikrinimus šiuos gaminius importuojant į Sąjungą;

8.  palankiai vertina tai, kad sukurta Europos gyvūnų gerovės platforma ir ragina Komisiją ir valstybes nares keistis triušininkystės geriausios praktikos kodeksais ir juos populiarinti;

Triušių veisimas

9.  pabrėžia, kad triušių veisimas Europoje yra labai suintensyvėjęs nors sąlygos, kuriomis triušiai veisiami ir laikomi, yra labai įvairios, iš dalies jas lemia triušių veisimo tikslai, taip pat skirtingi vartotojų poreikiai skirtingose rinkose ir valstybėse narėse;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į gyvūnų amžių ir svorį narvų dydis skiriasi ir kad tai daro poveikį jų galimybei daryti judesius, pavyzdžiui pasitempti, atsitūpti ir stovėti pakeltomis ausimis (daugeliui rūšių būdinga atsargumo poza), atsistoti ant užpakalinių kojų, patogiai apsisukti ir šokinėti; pabrėžia, kad dėl šio judėjimo trūkumo gali susilpnėti jų kaulai, būti paskatintas stereotipinis elgesys ir pėdų apatinėje dalyje atsirasti sužalojimų;

11.  pabrėžia, kad narvų sistemos laikui bėgant buvo tobulinamos siekiant įrengti naujus įtaisus, pvz. pakojas, kad sumažėtų letenų sužeidimų skaičius ir padidėtų gerovė; tačiau pažymi, kad kai kurie naudojami senesnių modelių narvai gali būti netinkamai suprojektuoti, atsižvelgiant į šiuolaikinius standartus;

12.  susirūpinęs pabrėžia, kad dėl specifinių šių gyvūnų savybių, didesnio nei kitų gyvūnų užsikrečiamumo parazitais (kokcidioze, enterobioze ir t. t.) ir infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, HDV ir miksomatoze, gana didelis triušių sergamumas ir mirtingumo rodikliai;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad EFSA 2005 m. padarė išvadą, jog ūkiuose auginamų triušių mirtingumas ir sergamumas dėl vidurių ir kvėpavimo takų infekcijų bei reprodukcinių problemų yra gerokai didesnis nei kitų ūkiuose auginamų gyvūnų; pažymi, kad toje pačioje EFSA ataskaitoje įspėjama dėl didesnio pavojaus triušių sveikatai, susijusio su laikymu ant kraiko, palyginti su tais, kurie laikomi narvuose, visų pirma dėl kokcidiozės ir infekcinių ligų;

14.  džiaugiasi, kad daugelis augintojų, laikydamiesi EFSA rekomendacijų, patobulino laikymo patalpų projektavimą; tačiau susirūpinęs pabrėžia, kad trūksta gydymo būdų ir mokslinių tyrimų siekiant kovoti su ūkinių triušių ligomis;

Triušių veisimas

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad ES veisiami ir mėsos gamybai penimi triušiai paprastai laikomi seno pavyzdžio narvuose, neatitinkančiuose šiuolaikinių ūkininkavimo reikalavimų, vienam triušiai ploto tenka mažiau nei du įprasti A4 formato popieriaus lapai;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad triušiai yra itin jautrūs gyvūnai ir gali kentėti nuo daugelio, su netinkamo auginimo sąlygomis susijusių gerovės problemų ir ligų, įskaitant mirtinus virusus, kvėpavimo ligas ir letenų tinimą, nuo tupėjimo ant vielinio tinklo narvų grindų;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad yra mažai šios srities mokslinių tyrimų, todėl triušių augintojams ir veterinarams trūksta gydymo priemonių norint spręsti iškylančias problemas ir kad reikia dėti daugiau pastangų reaguojant į nepakankamus tyrimus ir vaistus, skirtus retoms ligoms ir retoms gyvūnų rūšims;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad mityba turi didelį poveikį gyvūnų gerovei ir sveikatai, todėl mano, kad triušiai turėtų turėti galimybę nuolat gauti subalansuotą mitybą, kurioje būtų pakankamai skaidulų;

19.  taip pat pabrėžia, kad dėl galiojančių labai griežtų ES reikalavimų rizika sveikatai ribota ir pabrėžia, kad pagal teisės aktus (Direktyva 98/58/EB) susirgę gyvūnai nedelsiant turi būti gydomi, izoliuojami gydymo laikotarpiu arba, kai būtina, užmigdomi;

20.  pripažįsta, kad labai svarbu suteikti mokymo kursus ir patikimomis techninėmis ir mokslinėmis analizėmis paremtų geriausios praktikos gaires asmenims, visais aspektais dirbantiems su gyvūnais triušių auginimo ūkiuose siekiant, kad jie geriau elgtųsi ir suprastų atitinkamus gyvūnų gerovės reikalavimus taip išvengiant nereikalingų gyvūnų kančių;

21.  pažymi, kad penėjimui atjunkyti triušių jaunikliai ir patelės auginami kitokiuose grupiniuose aptvaruose, paprastai, 750 cm2 dydžio jaunikliams ir 800 cm2 dydžio patelėms, turi daugiau erdvės judėti, socialiniams ryšiams ir žaidimams, ir kad dėl grupinių aptvarų platformų triušiai gali išvengti agresijos pabėgdami, taip pat atskirai patalpinant jauniklių atsivedusias pateles;

22.  pripažįsta, kad dėl šios aptvarų sistemos ūkininkai patirs išlaidų, į kurias reikės atsižvelgti suteikiant finansinę paramą ūkininkams, kurie savanoriškai pasirinks šią triušininkystės sistemą; ragina Komisiją remti triušininkystės sektorių iš būsimų ES biudžetų; atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkai, taikantys gyvūnų gerovės priemones, norėdami pagerinti triušių gerovę, gali gauti finansinę paramą pagal kaimo plėtros programas;

23.  primena, kad pradėjus taikyti privalomas priemones turės būti skiriamas atitinkamas biudžetas triušių augintojams paremti; taip pat pabrėžia, kad reikės įtraukti specialią biudžeto eilutę, kad būtų skatinamas triušienos vartojimas;

24.  pabrėžia, kad vykdant daugiau grupinio patelių laikymo tyrimų būtų užtikrinta jų gerovė, visų pirma, susijusi su laiku, kurį patelės turi būti laikomos atskirai ir kuriam praėjus jos turi būti grąžintos į grupę;

25.  patariau vyresnius kaip 12 savaičių patinus, skirtus veisimui, bet kokioje sistemoje visada laikyti atskirai, taip išvengiant agresijos problemų;

Transportavimas ir skerdimas

26.  pažymi, kad transportavimas yra triušiams stresą kelianti patirtis; pabrėžia, kad triušiai turėtų būti pamaitinti prieš juos transportuojant ilgus nuotolius ir jiems turėtų būti skirta pakankamai maisto, vandens ir erdvės juos transportuojant, taip pat atsižvelgiant į rūšinį jautrumą, transportavimas turėtų užtrukti kuo trumpiau; pabrėžia, kad yra daug įvairių streso veiksnių, darančių poveikį gyvūnų gerovei, pvz., karštis, badas, organizmo dehidratacija, skausmas ar traumos, šaltis, kinetozė ir baimė;

27.  pabrėžia, kad ūkiuose auginamų triušių gerovė juos transportuojant ir skerdžiant priklauso nuo ūkininkų, vežėjų ir skerdyklų darbuotojų elgesio ir taikomų procedūrų, taip pat nuo transporto logistikos; ragina Komisiją stebėti, kaip taikomi ir įgyvendinami atitinkami ES teisės aktai, visų pirma Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant;

28.  pabrėžia, jog prieš skerdžiant triušius jie turėtų būti visiškai apsvaiginami, užtikrinant, kad jie nepatirtų kančių, skausmo ar streso; primena, kad skerdimas turi būti atliekamas taip, kad apsvaigintas gyvūnas negalėtų atgauti sąmonės pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos; primena, kad plėtojant kitų rūšių gyvūnams naudojamus apsvaiginimo metodų praktinius tyrimus būtų galima nustatyti triušių ypatumams pritaikytus elektrinio ir kitus apsvaiginimo metodus, pavyzdžiui, apsvaiginimą dujų mišiniu, kurie būtų ekonomiškai perspektyvūs ir humaniškesni;

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms

29.  pripažįsta Europos ūkininkų pastangas mažinti antibiotikų naudojimą savo triušių ūkiuose; pabrėžia, kad paplitęs antibiotikų naudojimas triušių fermose, visų pirma intensyvaus pobūdžio fermose, gali sukelti didesnį atsparumą antimikrobinėms medžiagoms;

30.  pažymi, kad dėl dažno antibiotikų naudojimo gali padidėti atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, todėl būtina siekti atsakingesnio jų naudojimo; laikosi nuomonės, kad ši padėtis yra ne tik triušių fermose, bet ir kituose gyvulininkystės sektoriuose ir kad reikia dėti daug pastangų skatinant atsakingą antibiotikų naudojimą siekiant užtikrinti jų veiksmingumą ir užkirsti kelią atsparumui antimikrobinėms medžiagoms;

31.  pabrėžia, kad taikant bet kokią auginimo sistemą turi būti užtikrinami ir išlaikomi aukšti higienos standartai, visų pirma plėtojant prevencines priemones ir atliekant tikslines patikras; reikėtų skatinti valstybes nares palaipsniui panaikinti įprastus baterinius narvus visoje ES ir tuo pačiu remti ekonominiu požiūriu perspektyvias patobulintas auginimo sistemas;

32.  pabrėžia, kad antibiotikai turi būti naudojami tik gydymo tikslais ir juos panaudojus prieš skerdžiant turėtų praeiti tinkamas laikotarpis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 470/2009 nustatantį Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, siekiant užtikrinti, kad triušių mėsa būtų saugi;

33.  pabrėžia, kad sumažinti antibiotikų naudojimą ir užtikrinti teigiamą šio sumažinimo poveikį visuomenės sveikatai galima tik daugiau dėmesio skiriant triušių ūkių valdymui ir stebėsenai;

Išvados

34.  ragina Komisiją atsižvelgiant į tai, kad ES ūkiuose auginama ir skerdžiama daug triušių ir kad triušių laikymo sistemos turi labai neigiamą poveikį triušių gerovei, nedelsiant parengti gaires dėl finansiškai tvarių minimalių triušių auginimo ūkiuose apsaugos standartų; pabrėžia, kad šiose gairėse turėtų būti išmatuojami daromos pažangos rodikliai, dėl kurių būtų nuolat atsiskaitoma, chronologiškai juos turėtų sudaryti bent jau:

   bendradarbiaujant su visais auginime ir kitais susijusiais triušininkystės sektoriaus subjektais parengtos gairės, kuriose būtų išdėstyta geroji patirtis ir nustatytos gyvūnų gerovės taisyklės triušiams;
   Komisijos rekomendacijos atsižvelgiant į galiojančias nacionalines priemones ir, prireikus, pasiūlymus dėl bendro ES požiūrio, visų pirma kalbant apie triušių sveikatą, gerovę ir laikymą;
   per tinkamą laikotarpį pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatomi minimalūs triušių auginimo ūkiuose apsaugos standartai;

35.  ragina Komisiją siūlant priemones veislinių patelių ir triušių veisiamų mėsos gamybai laikymo reikalavimams vadovautis moksliniais įrodymais ir rezultatais, taip pat nustatant laikymo reikalavimus tinkamai atsižvelgti į gyvūnų biologinius poreikius ir jų rūšims būdingą elgesį;

36.  mano, kad, siekiant įgyvendinti visas EFSA ir OIE mokslines rekomendacijas dėl triušių gerovės, reikėtų taikyti Direktyvos 98/58/EB 3 ir 4 straipsnių reikalavimus imtis „visų atitinkamų priemonių”, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė, ir apibrėžti standartus „pagal nusistovėjusią patirtį ir mokslo žinias”;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti palaikoma įvairių susijusių kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, pusiausvyra, pvz., gyvūnų gerovės ir sveikatos, ūkininkų finansinės padėties ir darbo sąlygų, gamybos tvarumo, poveikio aplinkai ir vartotojų apsaugos; taip pat pažymi, kad reikia atsižvelgti į tai, jog vartotojams reikia įperkamos kokybiškos triušienos;

38.  pabrėžia, kad BŽŪP tikslas teikti žemės ūkio ir maisto produktus vartotojams visoje ES tuo pačiu užtikrinant jų poreikius ir pageidavimą gauti sveikus ir aukštos kokybės žemės ūkio ir maisto produktus įperkamomis kainomis;

39.  ragina valstybes nares ir sektorių parengti aiškias produktų ženklinimo sistemas ir jomis naudotis kaip tai išdėstyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams V skyriuje siekiant užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą, remti kokybės standartus ir saugoti vartotojų sveikatą, taip sudarant galimybę vartotojams rinktis pirkinius remiantis informacija ir skaidriai, tuo pačiu pabrėžiant produktų kilmę ir saugant juos nuo nesąžiningos konkurencijos;

40.  pabrėžia, kad visos galiojančios taisyklės turi būti suderintos ES lygmeniu; pabrėžia, kad itin svarbu vykstant šiam procesui keistis informacija siekiant parengti gerosios praktikos gaires ir remti nacionalines gaires;

41.  ragina visas valstybes nares laikytis Austrijos, Belgijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės nustatytų triušių gerovės nuostatų, kad būtų užtikrintos visiems vienodos sąlygos;

42.  pripažįsta, kad atsižvelgiant į poreikį pereiti prie alternatyvių gamybos sistemų reikia daugiau mokslinių tyrimų triušininkystės srityje; ragina valstybes nares ir Komisiją skirti biudžeto paramą ir vykdyti tyrimus šiose srityse:

   ūkinių triušių sveikata,
   ūkinių triušių gerovė,
   ūkinių triušių laikymas,
   ūkinių triušių veisimas, įskaitant ramesnio temperamento triušių veislių veisimą,
   ūkinių triušių auginimas,
   ūkinių triušių elgesys,
   ūkinių triušių mityba,
   ūkinių triušių rūšims būdingos ligos, sergamumas ir mirtingumas,
   ūkiniams triušiams tinkami vaistai, vakcinos ir jų gydymas atsižvelgiant į vis didėjančias atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemas,
   ūkiniams triušiams tinkami humaniški apsvaiginimo būdai;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti ES triušienos mėsos gamybos ir prekybos ja statistinius duomenis ir įtraukti triušienos rinkos stebėjimą į Europos mėsos rinkos stebėjimo centro veiklą;

o
o   o

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 47, 2009 2 18, p. 5).
(2) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 10, 2009 1 11, p. 7).
(3) 1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 1999/74/EB, nustatanti būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus (OL L 203, 1999 8 3, p. 53).
(4) 2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2007/43/EB, nustatanti būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (OL L 182, 2007 7 12, p. 19).
(5) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23).

Teisinis pranešimas