Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. kovo 16 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Zimbabvė, pastoriaus Evano Mawarire byla
 Ukrainos politiniai kaliniai Rusijoje ir padėtis Kryme
 Filipinai, ypač senatorės Leilos M. De Lima byla
 ES prioritetai 2017 m. JT ŽTT sesijose
 Naudingųjų iškasenų ir metalų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojams taikomas išsamus tiekimo grandinės patikrinimas ***I
 Sąjungos sistema, skirta duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje ***I
 Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinė, teisinė ir institucinė reikšmė: Lisabonos sutarties suteiktos galimybės
 Integruota Europos Sąjungos Arkties politika
 Pranešimas dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos
 E.demokratija ES: galimybės ir iššūkiai

Zimbabvė, pastoriaus Evano Mawarire byla
PDF 254kWORD 45k
2017 m. kovo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės. Pastoriaus Evano Mawarire atvejis ir kiti žodžio laisvės suvaržymo atvejai (2017/2608(RSP))
P8_TA(2017)0086RC-B8-0191/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Zimbabvės,

–  atsižvelgdama į 2016 m. birželio 30 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl vietos lygmens valdymo,

–  atsižvelgdama į 2016 m. liepos 12 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl smurto,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 9 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl Itai Dzamaros pagrobimo,

–  atsižvelgdamas į Zimbabvės žmogaus teisių komisijos pareiškimą spaudai dėl viešų protestų ir policijos elgesio,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d.(1) Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/220, pagal kurį Zimbabvei taikomų ribojamųjų priemonių galiojimas pratęstas iki 2017 m. vasario 20 d.,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės 2014 m. vasario 19 d. ES vardu padarytą pareiškimą dėl ES ir Zimbabvės santykių persvarstymo,

–  atsižvelgdamas į Visuotinį politinį susitarimą, kurį 2008 m. pasirašė trys pagrindinės partijos: ZANU PF, MDC-T ir MDC,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Zimbabvės ir į 2012 m. vasario 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2012/124/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/101/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei(2),

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Zimbabvė ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio mėn. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Zimbabvės Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Zimbabvės gyventojai daug metų kenčia nuo autoritarinio režimo, kuriam vadovauja prezidentas R. Mugabe ir kuris valdžią išlaiko korupcija, smurtu, grubiai pažeidžiant taisykles vykdomais rinkimais ir naudodamasis žiaurių saugumo pajėgų aparatu; kadangi Zimbabvės gyventojai jau dešimtmečius nėra patyrę tikros laisvės ir todėl daug žmonių, jaunesnių nei 30 metų, gyvenime yra matę tik skurdą ir smurtines represijas;

B.  kadangi nepriklausomos socialinės žiniasklaidos judėjimas #ThisFlag, kurį įkūrė Hararėje įsikūręs pastorius ir žmogaus teisių gynėjas Evan Mawarire, buvo piliečių nusivylimo dėl R. Mugabės rėžimo katalizatorius vykstant pastarųjų metų protestams prieš tai, kad vyriausybė nieko nesiima dėl korupcijos, nebaudžiamumo ir skurdo; kadangi pastorius E. Mawarire ragino vyriausybę spręsti smunkančios ekonomikos problemas ir paisyti žmogaus teisių; kadangi judėjimas #ThisFlag sulaukė bažnyčių ir vidurinės klasės, kurios iki tol stengėsi išvengti politikos gatvėse, paramos;

C.  kadangi pastorius Evan Mawarire jau buvo sulaikytas kaltinant viešojo smurto kurstymu ir paleistas 2016 m. liepos mėn. ir tą patį mėnesį išvyko iš Zimbabvės, baimindamasis dėl savo ir savo šeimos saugumo;

D.  kadangi 2017 m. vasario 1 d. pastorius Evan Mawarire buvo sulaikytas Hararės oro uoste, kai grįžo į Zimbabvę; kadangi iš pradžių jis buvo apkaltintas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 22 skirsnį mėginimu „nuversti konstitucinę vyriausybę“, t. y. nusikaltimu, už kurį baudžiama įkalinimu iki 20 metų; kadangi 2017 m. vasario 2 d. pateiktas dar vienas kaltinimas – vėliavos įžeidimu, pagal Zimbabvės vėliavos įstatymo 6 skirsnį; kadangi pastorius E. Mawarire buvo paleistas už užstatą tik po to, kai išbuvo kardomojo kalinimo įstaigoje devynias dienas;

E.  kadangi viešame pareiškime Zimbabvės žmogaus teisių komisija išreiškė didelį susirūpinimą dėl policijos žiauraus ir smurtinio elgesio, teigdama, kad buvo pažeistos pagrindinės demonstrantų teisės, ir ragino Zimbabvės valdžios institucijas atlikti tyrimą ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn;

F.  kadangi 2015 m. kovo 9 d. penki nenustatyti vyrai kirpykloje Hararėje pagrobė žurnalistą ir politinį aktyvistą Itai Dzamarą; kadangi Aukščiausiasis teismas įsakė vyriausybei ieškoti I. Dzamaros ir kas dvi savaites atsiskaityti apie padarytą pažangą iki bus nustatyta jo buvimo vieta; kadangi apie I. Dzamaros likimą ir toliau nieko nežinoma;

G.  kadangi su 2016 m. liepos mėn. streiku susijusio socialinio judėjimo #Tajamuka lyderis Promise Mkwananzi, sulaikytas ir apkaltintas viešojo smurto kurstymu prieš paskelbiant raginimą „shutdown 3.0“, numatytą paskelbti 2016 m. rugpjūčio 31 d., ir paleistas už užstatą; kadangi kita #Tajamuka aktyvistė, Linda Masarira, kuri jau buvo sulaikyta anksčiau, 2015 m. gegužės mėn., ir pakartotinai paleista už užstatą, buvo vėl sulaikyta per 2016 m. liepos mėn. protestą;

H.  kadangi Zimbabvės režimui taikomos ES ribojamosios priemonės 2016 m. vasario mėn. buvo atnaujintos iki 2018 m. vasario 20 d.; kadangi Prezidentui R. Mugabe, Grace Mugabe ir Zimbabvės gynybos pramonei bus toliau taikomas turto įšaldymas ir draudimas keliauti; kadangi ginklų embargas bus taikomas toliau; kadangi ES panaikino apribojimus 78 fiziniams asmenims ir aštuoniems juridiniams asmenims;

I.  kadangi Zimbabvė yra pasirašiusi Kotonu susitarimą, kurio 9 straipsnyje numatyta, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis AKR ir ES bendradarbiavimo elementas;

J.  kadangi iš 11-ojo Europos plėtros fondo 2014–2020 m. laikotarpiu Zimbabvei pagal Nacionalinę orientacinę programą (NIP) skirta 234 mln. EUR ir daugiausia dėmesio turi būti skiriama trims pagrindinėms sritims: sveikatai, žemės ūkiu grindžiamam ekonomikos vystymuisi ir valdymui bei institucijų kūrimui;

1.  smerkia pastoriaus Evano Mawarire sulaikymą; pabrėžia, kad jo paleidimo už užstatą nepakanka ir kad būtina visiškai panaikinti jam pateiktus kaltinimus, kurie pateikti dėl politinių motyvų;

2.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama baudžiamojo teisingumo sistema nukreipiant ją prieš žmogaus teisių gynėjus, tokius kaip pastorius Evan Mawarire, ir siekiant prie jų priekabiauti ir juos įbauginti;

3.  mano, kad bet kurios demokratijos pagrindinės sudedamosios dalys yra susirinkimų, asociacijos ir žodžio laisvės; pabrėžia, kad nesmurtinis nuomonės reiškimas yra visų Zimbabvės piliečių konstitucinė teisė ir primena valdžios institucijoms jų pareigą ginti visų piliečių teises;

4.  yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių gynimo organizacijų pranešimų apie politinį smurtą, taip pat apribojimus, taikomus žmogaus teisių gynėjams, ir jų bauginimą; apgailestauja, kad nuo paskutinių rinkimų ir naujos Konstitucijos priėmimo 2013 m. pasiekta mažai pažangos teisės viršenybės ir, visų pirma, žmogaus teisių aplinkos reformavimo srityje;

5.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas išsiaiškinti I. Dzamaros buvimo vietą ir užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už jo pagrobimą, būtų patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad nesmurtinis nuomonės reiškimas yra visų Zimbabvės piliečių konstitucinė teisė, o valdžios institucijos privalo ginti visų piliečių teises;

6.  taip pat reiškia susirūpinimą dėl Lindos Masariros, kuri buvo apkaltinta dėl viešojo smurto, susijusio su 2016 m. liepos 6 d. surengtu nacionaliniu streiku, bylos; ragina Zimbabvės valdžios institucijas parodyti santūrumą ir gerbti visų Zimbabvės piliečių žmogaus teises, įskaitant teises į žodžio laisvę ir į susirinkimų laisvę; primena vyriausybei jos pareigas, susijusias su pagarba Konstitucijai, jos laikymusi ir jos negriovimu, taip pat su nešališku tarnavimu visiems Zimbabvės žmonėms, netaikant išimčių;

7.  ragina ES delegaciją Hararėje ir toliau teikti pagalbą Zimbabvei siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį ir išnagrinėti galimybes palengvinti ES rinkimų stebėjimo misiją;

8.  dar kartą pabrėžia, kad svarbu, jog ES pradėtų politinį dialogą su Zimbabvės valdžios institucijomis pagal Kotonu susitarimą, taip patvirtindama ES įsipareigojimą remti vietos gyventojus;

9.  primygtinai ragina ES užtikrinti, kad Zimbabvei pagal nacionalinę orientacinę programą skirtos lėšos būtų veiksmingai panaudojamos numatytiems sektoriams, ir ragina Zimbabvės vyriausybę sudaryti sąlygas Komisijai nekliudomai susipažinti su ES finansuojamais projektais ir didinti vyriausybės atvirumą techninei pagalbai, skiriamai projektams ir programoms, dėl kurių bendrai susitarta;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT, Zimbabvės vyriausybei ir parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos vyriausybėms ir Afrikos Sąjungos atstovams.

(1) OL L 40, 2016 2 17, p. 11.
(2) OL L 54, 2012 2 28, p. 20.


Ukrainos politiniai kaliniai Rusijoje ir padėtis Kryme
PDF 339kWORD 48k
2017 m. kovo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme (2017/2596(RSP))
P8_TA(2017)0087RC-B8-0190/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą bei išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijos dėl Ukrainos ir Rusijos, ypač į 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, pirmiausia Krymo totorių, padėties Kryme(1) ir į 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių(2), taip pat į rezoliucijas dėl konkrečių Rusijoje neteisėtai kalinamų ukrainiečių atvejų, kaip antai 2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Nadijos Savčenko bylos(3) ir 2015 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos, ypač Estono Kohvero(4), Oleho Sencovo ir Oleksandro Kolčenkos bylų(5);

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/262 „Ukrainos teritorinis vientisumas“ ir į 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/205 „Žmogaus teisių padėtis Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolyje (Ukraina)“,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP),

–  atsižvelgdamas į Ženevos konvenciją (IV) dėl civilių apsaugos karo metu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. Minske priimtą ir pasirašytą Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą, kuris buvo visas patvirtintas 2015 m. vasario 17 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2202(2015),

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimus toliau taikyti sankcijas Rusijos Federacijai dėl neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos;

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 26 d. vadinamojo Krymo Aukščiausiojo teismo sprendimą, pagal kurį Krymo totorių tautinis parlamentas (Medžlisas) paskelbtas ekstremistų organizacija ir jo veikla uždrausta Krymo pusiasalyje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2017 m. kovo mėn., deja, sukanka treji metai po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos;

B.  kadangi Rusijos Federacijos įvykdyta Krymo aneksija yra neteisėta ir pažeidžia tarptautinę teisę ir Europos susitarimus, kuriuos pasirašė tiek Rusijos Federacija, tiek Ukraina, ypač JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir Budapešto memorandumą, taip pat 1997 m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį;

C.  kadangi per visą aneksijos laikotarpį Rusijos valdžios institucijos turi būti atsakingos už Krymo gyventojų ir piliečių apsaugą, naudodamos šio regiono de facto valdžios institucijas;

D.  kadangi, anot žmogaus teisių organizacijų ir viešųjų šaltinių, ne mažiau kaip 62 Ukrainos piliečiai buvo Rusijos teisėsaugos institucijų neteisėtai dėl politinių priežasčių patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir 49 iš jų yra Krymo gyventojai; kadangi, nors palankiai įvertinta tai, kad paleisti šeši ukrainiečiai, 2016 m. Rusijoje išaugo politinių kalinių ukrainiečių skaičius; kadangi šiuo metu 17 Ukrainos piliečių neteisėtai kalinami Rusijos Federacijoje, o 15 – okupuotame Kryme; kadangi Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose Rusijos remiamos separatistų pajėgos įkaitais pasibaisėtinomis sąlygomis laiko ne mažiau kaip šimtą ukrainiečių;

E.  kadangi daugeliu atveju pranešta apie kankinimus ir žiaurų žeminantį elgesį; kadangi šie pareiškimai iki šiol nebuvo tinkamai išnagrinėti; kadangi siekiant išgauti prisipažinimus ir paremti suklastotus kaltės įrodymus vykdomi kankinimai; kadangi šių veiksmų taikiniais taip pat tapo apie priverstinių dingimų dėl politinių priežasčių atvejus pranešantiems asmenims ir žmogaus teisių gynėjams padedantys Krymo teisininkai ir apie Krymo totorių padėtį pranešantys žurnalistai;

F.  kadangi daugelis kalinių ir sulaikytų asmenų kalėjimuose kenčia žiaurias ir nežmogiškas sąlygas, kurios kelia pavojų jų fizinei ir psichologinei sveikatai; kadangi yra kalinių, kuriems reikia skubios medicininės priežiūros ir gydymo;

G.  kadangi 2016 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JT GA) Rusiją apibūdino kaip okupuojančią valstybę ir pasmerkė Rusijos Federacijos įvykdytą Ukrainos teritorijos – Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto – laikiną okupaciją ir dar kartą patvirtino, kad šios aneksijos nepripažįsta;

H.  kadangi pagal Ženevos konvencijos dėl civilių apsaugos karo metu 70 straipsnį „okupuojanti valstybė negali areštuoti, persekioti ar nuteisti Konvencijos saugomų asmenų už dar iki okupacijos ar laikino jos nutraukimo laikotarpiu atliktus veiksmus ar pareikštas mintis“; kadangi JT GA rezoliucijoje Rusija pripažįstama okupuojančia valstybe, taigi jai taikomi okupuojančios valstybės įpareigojimai, įskaitant Krymo gyventojų ir piliečių apsaugą;

I.  kadangi Rusijos teisės aktai, pagal kuriuos reguliuojamos politinės ir pilietinės teisės, taikomi ir Krymui ir dėl to buvo drastiškai apribotos susirinkimų, žodžio, asociacijų, galimybės gauti informaciją ir religijos laisvės, taip pat gaunama patikimų pranešimų apie bauginimą, priverstinius dingimus ir kankinimus;

J.  kadangi kituose Ukrainos regionuose yra apie 20 000 šalies viduje perkeltų asmenų, Krymo totorių tautinis parlamentas (Medžlisas) uždraustas ir paskelbtas ekstremistų organizacija ir uždarytos pusiasalyje esančios ukrainietiškos mokyklos;

K.  kadangi 2017 m. sausio 16 d. Ukraina Tarptautiniame Teisingumo Teisme (ICJ) pradėjo bylą, siekdama, kad Rusijos Federacija atsakytų už savo teikiamą paramą terorizmui Ukrainos rytuose ir už ukrainiečių bei Krymo totorių diskriminavimo veiksmus okupuotame Kryme;

1.  remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir jos vienybę bei teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose ir tvirtai dar kartą pakartoja, kad smerkia Rusijos Federacijos įvykdytą neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksiją; visapusiškai remia tvirtą ir ilgalaikį ES ir jos valstybių narių ryžtą nepripažinti šios aneksijos ir su tuo susijusias taikomas ribojamąsias priemones;

2.  primena, kad žmogaus teisių padėtis Krymo pusiasalyje gerokai pablogėjo, žodžio laisvės pažeidimai, piktnaudžiavimas žiniasklaida ir priverstinis Rusijos pilietybės brukimas tapo sistemingi ir Kryme pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės nėra užtikrinamos;

3.  smerkia diskriminacinę politiką, kurią vadinamosios valdžios institucijos taiko visų pirma Krymo totorių etninei mažumai, jų teisių į nuosavybę pažeidinėjimą, didėjantį šios bendruomenės ir Rusijos aneksijai besipriešinančių asmenų bauginimą, taip pat žodžio ir asociacijų laisvės nebuvimą šiame pusiasalyje;

4.  ragina Rusiją nedelsiant paleisti visus neteisėtai ir savavališkai sulaikytus Ukrainos piliečius, kalinamus tiek Rusijoje, tiek laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, ir užtikrinti saugų jų grįžimą – tai pasakytina ir apie šiuos asmenis: Mykolą Karpyuką, Stanislavą Klykhą, Oleksandrą Kolchenko, Olegą Sentsovą, Oleksiy Chyrniy, Oleksandrą Kostenko, Serhiy Lytvynovą, Valentyną Vyhivskyi, Viktorą Shurą, Andriy Kolomiyetsą, Ruslaną Zeytullayevą, Nuri Primovą, Rustemą Vaitovą, Feratą Sayfullayevą, Akhtemą Chiyhozą, Mustafą Dehermendzhi, Ali Asanovą, Inverą Bekirovą, Muslimą Aliyevą, Vadimą Siruką, Arseną Dzhepparovą, Refatą Alimovą, Zevri Abseitovą, Remzi Memetovą, Rustemą Abiltarovą, Enverą Mamutovą, Arturą Panovą, Evheniy Panovą, Romaną Suschenko ir Emirą-Useiną Kuku, žmogaus teisių gynėjus ir kitus, ir sudaryti visiems minėtiesiems asmenims sąlygas laisvai keliauti, taip pat ir Mykolai Semenai, kuris persekiojamas už jo žurnalistinį darbą Laisvosios Europos radijuje / Laisvės radijuje (angl. Radio Free Europe/Radio Liberty);

5.  pabrėžia, kad 2014 m. kovo 21 d. Rusijos Federacijos sprendimas aneksuoti Krymą lieka neteisėtas, ir griežtai smerkia paskesnį Rusijos valdžios institucijų sprendimą visiems Krymo gyventojams išduoti Rusijos pasus;

6.  primena Rusijos Federacijai, kaip okupuojančiai valstybei, kuri faktiškai kontroliuoja Krymą ir kuri privalo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, apie jos pareigą šiame pusiasalyje apsaugoti žmogaus teises ir ragina Rusijos valdžios institucijas sudaryti sąlygas netrukdomai patekti į Krymą jame apsilankyti, įvertinti jame susidariusią padėtį ir apie ją pranešti norinčioms tarptautinėms institucijoms ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos nepriklausomiems ekspertams bei visoms žmogaus teisių nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ar naujienų žiniasklaidos priemonėms; ragina Ukrainos valdžios institucijas supaprastinti užsienio žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams ir teisininkams taikomą leidimo patekti į šį pusiasalį suteikimo procedūrą;

7.  mano, kad Krymo totorių teisės buvo rimtai pažeistos uždraudus Medžliso veiklą, ir primygtinai pakartoja savo raginimą nedelsiant panaikinti su tuo susijusį sprendimą ir jo poveikį; apgailestauja dėl teisinio persekiojimo ir grasinimų suimti Medžliso lyderius, kaip antai Ukrainos Aukščiausiosios Rados narį ir kandidatą A. Sacharovo premijai gauti Mustafą Džemilevą bei Medžliso pirmininką Refatą Čubarovą;

8.  pabrėžia, kad Krymo totoriai, pusiasalio vietiniai gyventojai, ir jų kultūros paveldas, atrodo, yra pagrindinis represijų objektas; ragina suteikti galimybę neribotai į Krymą patekti tarptautinių institucijų atstovams ir nepriklausomiems ekspertams iš ESBO, Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos;

9.  primena Rusijos valdžios institucijoms, kad, nepaisant neteisėtos Krymo aneksijos, Rusija de facto yra visiškai atsakinga už teisinės tvarkos Kryme palaikymą ir Krymo piliečių apsaugą nuo savavališkų teisminių ar administracinių priemonių;

10.  reiškia didelį susirūpinimą dėl daugelio patikimų pranešimų apie kankinimo, dingimo ir sistemingo vietos gyventojų, prieštaraujančių Krymo aneksijai, bauginimo atvejus ir ragina Rusiją nedelsiant nutraukti persekiojimo praktiką, veiksmingai ištirti visus žmogaus teisių pažeidimo atvejus, įskaitant priverstinius dingimus, savavališkus sulaikymus, kankinimus ir blogą elgesį su sulaikytaisiais, gerbti pagrindines visų gyventojų laisves, įskaitant saviraiškos, religijos arba tikėjimo ir asociacijų laisvę ir teisę į taikius susirinkimus; ragina nedelsiant ištirti visus žmonių dingimo ir grobimo atvejus, įvykusius Krymo okupacijos laikotarpiu, įskaitant Ervino Ibragimovo atvejį;

11.  primena, kad pagal Rusijos teisės aktus, Rusijos teisingumo sistemos jurisdikcija taikoma tik nusikaltimams, įvykdytiems Rusijos teritorijoje; apgailestauja dėl to, kad Rusijos teisėsaugos tarnybos iškėlė kelias baudžiamąsias bylas dėl veiksmų, įvykdytų Ukrainos ir Krymo teritorijoje, prieš jos aneksiją;

12.  palankiai vertina neseniai įvykusį Ukrainos ombudsmenės vizitą į Krymą, kurio tikslas buvo susitikti su kaliniais; apgailestauja dėl to, kad ombudsmenei nebuvo leista susitikti su visais jų, ir reiškia viltį, kad būsimų jos vizitų metu ji turės galimybę nekliudomai susitikti su ukrainiečiais kaliniai Kryme, ir taip pat tais, kurie buvo perkelti į Rusijos Federaciją;

13.  ragina suteikti neribotą, saugų ir nekliudomą patekimą į Krymo pusiasalį ESBO ir kitiems tarptautiniams žmogaus teisių stebėtojams bei visiems humanitarinės veiklos dalyviams ir įsteigti nepriklausomus stebėsenos mechanizmus, ir teikti, kaip reikalaujama, humanitarinę ir teisinę pagalbą; remia iniciatyvas, kurių ėmėsi Ukraina, siekdama spręsti šiuos klausimus Žmogaus teisių taryboje ir Generalinėje Asamblėjoje; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir ES delegaciją Rusijoje atidžiai stebėti teismo bylas prieš Ukrainos politinius kalinius bei pranešti apie elgesį su jais jų kalinimo metu; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie baudžiamojo psichiatrinio gydymo naudojimą; tikisi, kad ES delegacija, EIVT ir valstybių narių ambasados atidžiai stebės teismo procesą prieš Ukrainos piliečius Rusijoje ir sieks gauti galimybę susitikti su tais žmonėmis prieš jų teismus, per juos ir po jų;

14.  smerkia paplitusią praktiką perkelti sulaikytuosius į tolimus Rusijos regionus, nes tai labai trukdo jų bendravimui su šeimomis ir žmogaus teisių organizacijomis; pabrėžia, kad tokia praktika pažeidžia galiojančius Rusijos teisės aktus, visų pirma baudžiamojo proceso vykdymo kodekso 73 straipsnį, pagal kurį bausmės turi būti atliekamos regione, kuriame nuteistieji gyvena arba kuriame priimtas teismo nuosprendis; smerkia praktiką, kai sulaikytiems draudžiami konsuliniai vizitai, ir ragina valdžios institucijas besąlygiškai duoti leidimus tokiems vizitams; ragina Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (angl. ICRC) atstovams sudaryti sąlygas apsilankyti okupuotose teritorijose ir gerbti sulaikytų asmenų teisę reguliariai bendrauti su artimaisiais ir draugais, tiek susirašinėjant, tiek susitinkant;

15.  taip pat pabrėžia, kad Ukrainai reikia užtikrinti perkeltųjų Ukrainos piliečių teisių ir poreikių apsaugą, įskaitant jų teisę balsuoti ir naudotis visapusiška teisine ir administracine apsauga savo šalyje;

16.  palankiai vertina 2017 m. vasario 22 d. Rusijos Aukščiausiojo teismo prezidiumo sprendimą panaikinti nuosprendžius Ildarui Dadinui už dalyvavimą daugybėje nesankcionuotų protestų, įskaitant ir tuos, kurie buvo nukreipti prieš Rusijos karą Ukrainoje, ir įsakymą paleisti jį iš kalėjimo po to, kai 2016 m. lapkričio 24 d.(6) Parlamentas priėmė jį ginančią rezoliuciją;

17.  ragina Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais nuolat atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Krymo pusiasalyje; pabrėžia, jog tiesiog būtina, kad Europos Sąjunga atliktų labiau pastebimą, veiksmingesnį ir aktyvesnį vaidmenį skatindama ilgalaikį taikų sprendimą;

18.  ragina ES remti Ukrainos ir Krymo totorių žiniasklaidos projektus, skirtus Krymui, taip pat tuos, kuriuos inicijavo Europos demokratijos fondas ir Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas (angl. Radio Free Europe/Radio Liberty), ir tuos, kuriais ginamos ukrainiečių ir Krymo totorių mokyklos, ir kitas iniciatyvas, kuriomis siekiama apsaugoti jų kultūros paveldą;

19.  ragina ir toliau taikyti tolesnes ribojamąsias priemones, nukreiptas prieš asmenis, atsakingus už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant jų turto ES bankuose įšaldymą;

20.  ragina visas šalis visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimų nuostatas, įskaitant karinės veiklos Donbase nutraukimą ir apsikeitimą įkaitais, ir nedelsiant paleisti ir grąžinti visus nelaisvėje laikomus asmenis; primena ypatingą Rusijos vyriausybės atsakomybę šiuo klausimu;

21.  prašo ištirti galimybę sukurti tarptautinį formatą deryboms, kuriose dalyvaujant ES būtų aptariamas Krymo okupacijos nutraukimas ir kurios būtų grindžiamos tarptautinės humanitarinės teisės, žmogaus teisių ir tarptautiniais principais;

22.  ragina Tarybą rasti būdų, kaip paremti Ukrainos siekį, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas pripažintų, kad Rusijos Federacija atsakytų už savo teikiamą paramą terorizmui rytų Ukrainoje ir už ukrainiečių bei Krymo totorių diskriminavimo veiksmus okupuotame Kryme;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms, Ukrainos prezidentui, Ukrainos ir Rusijos Federacijos vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėms Asamblėjoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0043.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0218.
(3) OL C 346, 2016 9 21, p. 101.
(4) Estijos pilietis.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0314.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0446.


Filipinai, ypač senatorės Leilos M. De Lima byla
PDF 255kWORD 45k
2017 m. kovo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų – senatorės Leilos M. de Limos atvejis (2017/2597(RSP))
P8_TA(2017)0088RC-B8-0193/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Filipinuose, ypač į 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į ES delegacijos ir į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į diplomatinius Filipinų ir ES (anksčiau vadintos Europos ekonomine bendrija (EEB)) santykius, kurie buvo užmegzti 1964 m. gegužės 12 d. paskiriant Filipinų ambasadorių EEB,

–  atsižvelgiant į Filipinų kaip Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalies steigėjos statusą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 28 d. Tarptautinės teisininkų komisijos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Filipinus ir ES sieja ilgalaikiai diplomatiniai, ekonominiai, kultūriniai ir politiniai santykiai;

B.  kadangi 2017 m. vasario 23 d. dėl Filipinų senatorės, opozicinės liberalų partijos atstovės Leilos M. de Limos buvo išduotas arešto orderis kaltinant ją su narkotikais susijusiais nusikaltimais; kadangi 2017 m. vasario 24 d. senatorė L. M. de Lima buvo suimta ir sulaikyta; kadangi, jei bus nuteista, senatorei L. M. de Limai gali būti skirta nuo 12 metų iki įkalinimo iki gyvos galvos bausmė ir ji gali būti pašalinta iš Senato;

C.  kadangi yra rimtų įtarimų, jog praktiškai visi kaltinimai senatorei L. M. de Limai yra suklastoti; kadangi, organizacijos „Amnesty International“ nuomone, senatorė L. M. de Lima yra sąžinės kalinė;

D.  kadangi senatorė L. M. de Lima yra žmogaus teisių gynėja ir aktyviausia Filipinų prezidento Rodrigo Dutertes kampanijos prieš narkotikus kritikė; kadangi ji atvirai pasmerkė Filipinų kovą su narkotikais; kadangi senatorė L. M. de Lima buvo Filipinų žmogaus teisių komisijos pirmininkė; kadangi senatorės L. M. de Limos saugumas kelia didelį susirūpinimą; kadangi yra daug pranešimų apie kankinimus sulaikymo vietose, tačiau šie atvejai nėra tiriami;

E.  kadangi 2016 m. rugsėjo 19 d. senatorė L. M. de Lima buvo pašalinta iš Senato Teisingumo ir žmogaus teisių komiteto pirmininkės pareigų; kadangi per savo vadovavimo Žmogaus teisių komisijai laikotarpį senatorė L. M. de Lima atliko tyrimą dėl įtariamų neteisminių egzekucijų, kurios, kaip manoma, buvo įvykdytos 1 000 ar dar daugiau įtariamų narkotikų vartotojų Davao mieste, kol jo meras buvo dabartinis prezidentas R. Duterte; kadangi pasibaigus klausymams senatorę L. M. de Limą užgriuvo valdžios institucijų vykdytų persekiojimų ir bauginimų lavina, o per pastaruosius aštuonis mėnesius šie išpuoliai tik stiprėjo;

F.  kadangi 2017 m. kovo 2 d. organizacija „Human Rights Watch“ paskelbė ataskaitą „License to Kill: Philippine Police Killings in Duterte’s ‘War on Drugs’“ („Licencija žudyti. Filipinų policijos žudymai R. Dutertes kare su narkotikais“), kurioje dokumentais pagrindžiamos neteisminės egzekucijos, susijusios su kampanija prieš narkotikus;

G.  kadangi nuo 2016 m. birželio 30 d., kai prezidentas R. Duterte pradėjo eiti pareigas, buvo pranešta apie daugiau kaip 7 000 su narkotikais susijusių policijos ir tvarkdarių įvykdytų nužudymų; kadangi prezidentas R. Duterte pažadėjo tęsti savo kovą su narkotikais iki pat prezidento kadencijos pabaigos 2022 m.;

H.  kadangi atsakydamas į tai, kad 2017 m. kovo 8 d. Filipinų pietuose Komunistų naujosios liaudies partijos (NPA) sukilėliai nužudė pareigūnų, prezidentas R. Duterte nurodė kariuomenei vykdyti kovos su sukilėliais operacijas nekreipiant dėmesio į netiesioginę žalą;

I.  kadangi 2017 m. sausio 30 d. Filipinų nacionalinė policija laikinai nutraukė kovos su narkotikais operacijas po to, kai vienas asmuo buvo brutaliai nužudytas per tokią operaciją; kadangi prezidentas R. Duterte nurodė Filipinų ginkluotosioms pajėgoms užpildyti šią spragą kovoje su narkotikais;

J.  kadangi žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai ir žurnalistai, įskaitant senatorę L. M. de Limą, Filipinuose nuolat susiduria su grasinimais, bauginimais, persekiojimais ir patyčiomis kibernetinėje erdvėje; kadangi šių visuomenės grupių teisių pažeidėjai nėra traukiami atsakomybėn, nes nėra atliekama tinkamų tyrimų; kadangi 2016 m. lapkričio mėn. prezidentas R. Duterte atvirai pagrasino nužudyti žmogaus teisių gynėjus;

K.  kadangi 2017 m. kovo 7 d. Atstovų rūmai patvirtino teisės aktą Nr. 4727, kuriuo už stambius su narkotikais susijusius nusikaltimus grąžinama mirties bausmė; kadangi Filipinai buvo pirmoji regiono šalis, 2007 m. panaikinusi mirties bausmę; kadangi mirties bausmės grąžinimas būtų aiškus Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) Antrojo neprivalomo protokolo, kurį Filipinai pasirašė 2007 m., pažeidimas; kadangi šiuo metu prezidento R. Dutertes administracija svarsto teisės aktą, kuriuo siekiama sumažinti baudžiamosios atsakomybės amžių nuo 15 iki 9 metų;

L.  kadangi 2016 m. rugsėjo mėn. Filipinai perėmė pirmininkavimą ASEAN 2017 m.;

1.  ragina nedelsiant išlaisvinti senatorę Leilą M. de Limą ir užtikrinti tinkamą jos saugumą sulaikymo metu; ragina Filipinų valdžios institucijas užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą nepamirštant teisės į nekaltumo prezumpciją, panaikinti visus politinio pobūdžio kaltinimus prieš ją ir nutraukti bet kokį tolesnį jos persekiojimą;

2.  supranta, kad Filipinuose milijonai žmonių patiria neigiamą poveikį dėl labai paplitusios narkomanijos ir jos pasekmių; griežtai smerkia prekybą ir piktnaudžiavimą narkotikais Filipinuose; ragina vyriausybę teikti prioritetą kovai su prekybos narkotikais tinklais ir „narkotikų baronais“, o ne gaudyti smulkius narkotikų vartotojus; pabrėžia, kad ši kova turi būti vykdoma lygiagrečiai su prevencijos ir detoksikacijos priemonėmis; palankiai vertina tai, kad vyriausybė siekia atidaryti naujų detoksikacijos centrų;

3.  griežtai smerkia tai, kad vykdant kovą su narkotikais ginkluotosios pajėgos ir tvarkdarių grupės įvykdė daugybę neteisminių egzekucijų; reiškia užuojautą aukų šeimoms; reiškia didelį susirūpinimą dėl daugelio patikimų pranešimų apie Filipinų policijos pajėgų vykdomą įkalčių klastojimą siekiant pateisinti neteismines egzekucijas, taip pat dėl to, kad aukomis dažniausiai tampa neturtingi miestiečiai; ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant imtis nešališkų ir prasmingų šių neteisminių egzekucijų tyrimų ir patraukti nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn bei siekti teisingumo; ragina ES remti tokius tyrimus; ragina Filipinų valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad nebebūtų vykdomi tolesni žudymai;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl prezidento R. Dutartes pareiškimų po to, kai 2017 m. kovo 8 d. buvo nužudyta pareigūnų, ir primygtinai ragina Filipinų valdžios institucijas ir karines pajėgas griežtai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, pagal kurią visoms ginkluoto konflikto šalims taikomi aiškūs apribojimai siekiant apsaugoti civilius ir nekariaujančius asmenis;

5.  ragina ES remti JT Žmogaus teisių tarybos nepriklausomą tarptautinį Filipinų prezidento R. Dutertes karo su narkotikais pretekstu įvykdytų neteisėtų žudymų ir kitų pažeidimų tyrimą;

6.  yra labai susirūpinęs dėl Atstovų rūmų sprendimo grąžinti mirties bausmę; ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti visas su mirties bausmės grąžinimu susijusias procedūras; primena, kad ES laiko mirties bausmę žiauria ir nehumaniška bausme, kuri neatgraso nuo nusikalstamo elgesio; ragina Filipinų vyriausybę nebemažinti baudžiamosios atsakomybės amžiaus;

7.  ragina ES atidžiai stebėti bylos prieš senatorę L. M. de Limą raidą;

8.  primygtinai ragina ES pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant padėti Filipinų vyriausybei paisyti savo tarptautinių prievolių žmogaus teisių srityje, visų pirma įgyvendinant pagrindų susitarimą;

9.  primygtinai ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant įtikinti Filipinus nutraukti kovos su narkotikais pretekstu vykdomas neteismines egzekucijas, o jei per pastaruosius kelis mėnesius nebus padaryta pastebimos pažangos, imtis procedūrinių veiksmų siekiant galbūt panaikinti BLS+ prekybos lengvatas;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Filipinų vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0349.


ES prioritetai 2017 m. JT ŽTT sesijose
PDF 376kWORD 53k
2017 m. kovo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose (2017/2598(RSP))
P8_TA(2017)0089RC-B8-0183/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvius protokolus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (UNHRC),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijų,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos(1),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant 2016 m. Europos Parlamento skubias rezoliucijas dėl Etiopijos, Šiaurės Korėjos, Indijos, Krymo, Honkongo, Kazachstano, Egipto, Kongo Demokratinės Respublikos, Pakistano, Hondūro, Nigerijos, Gambijos, Džibučio, Kambodžos, Tadžikistano, Vietnamo, Malavio, Bahreino, Mianmaro, Filipinų, Somalio, Zimbabvės, Ruandos, Sudano, Tailando, Kinijos, Brazilijos, Rusijos, Tibeto, Irako, Indonezijos, Centrinės Afrikos Respublikos, Burundžio, Nikaragvos, Kuveito ir Gvatemalos,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi žmogaus teisių visuotinumo skatinimas ir apsauga yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos vienybės ir nedalumo pamatinių principų; kadangi pagarba žmogaus teisėms turėtų būti integruota į visas ES politikos sritis;

B.  kadangi ES yra tvirtai įsipareigojusi žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje laikytis daugiašališkumo principo ir bendradarbiauti su JT institucijomis;

C.  kadangi reguliarios Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas ir specialiosios procedūros su padėtimi konkrečioje šalyje susijusiems arba teminiams klausimams spręsti padeda propaguoti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;

JT žmogaus teisių taryba

1.  palankiai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ad Al Husseino ir jo biuro (OHCHR) nuveiktą darbą; primena ES įsipareigojimą toliau remti ir ginti biuro vientisumą, nepriklausomumą ir funkcijas; teigiamai vertina OHCHR vaidmenį skatinant tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių mechanizmų bendradarbiavimą ir nustatant būdus, kaip padidinti regioninių susitarimų svarbą užtikrinant visuotinius žmogaus teisių standartus;

2.  laikosi nuomonės, kad JT žmogaus teisių tarybos veiksmingumas ir patikimumas priklauso nuo jos narių tikro įsipareigojimo visose šalyse visus asmenis ginti nuo žmogaus teisių pažeidimų, laikantis tarptautinių žmogaus teisių konvencijų, kuriomis propaguojamas visuotinumas, nešališkumas, objektyvumas, neatrankumas, konstruktyvus dialogas ir bendradarbiavimas; primygtinai pabrėžia, kad reikia vengti JT žmogaus teisių taryboje vykstančių diskusijų poliarizacijos, ir skatina konstruktyvų dialogą;

3.  ragina valstybes suteikti JT žmogaus teisių tarybos nepriklausomiems ekspertams, specialiesiems pranešėjams ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ekspertams galimybę tirti įtariamus žmogaus teisių pažeidimus ir vykdyti konstruktyvų dialogą, kad būtų atitaisyta padėtis, laikomasi įsipareigojimų paisyti žmogaus teisių konvencijų ir visapusiškai bendradarbiaujama su pagal JT žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras paskirtais asmenimis;

4.  ragina visas valstybes nares imtis konkrečių veiksmų, kad būtų įgyvendintos visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijos ir pašalinti trūkumai, t. y. įdiegti įgyvendinimo ir tolesnių veiksmų mechanizmą, be kita ko, parengti nacionalinius veiksmų planus ir nustatyti nacionalinius koordinavimo mechanizmus;

5.  primena JT Generalinės Asamblėjos pareigą renkant JT žmogaus teisių tarybos nares atsižvelgti į tai, ar kandidatės laikosi žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos, teisinės valstybės ir demokratijos principų; teigiamai vertina JT žmogaus teisių tarybos sprendimą prašyti, kad JT žmogaus teisių tarybos patariamasis komitetas parengtų pažangos regioninių ir subregioninių susitarimų dėl žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos sudarymo klausimu vertinimo ataskaitą; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad jų balsavimo modeliuose atsispindėtų vienodų teisių svarba, ir šiuo klausimu geriau suderinti ES pozicijas; primygtinai reikalauja, kad ES kalbėtų vienu balsu ir laikytųsi bendros ES pozicijos balsuodama JT žmogaus teisių taryboje;

6.  pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad ES, siekdama didinti savo patikimumą, aktyviai ir nuosekliai bendradarbiautų su JT žmogaus teisių mechanizmais, visų pirma su Trečiuoju komitetu, Generaline Asamblėja ir JT žmogaus teisių taryba; remia Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas toliau didinti ES pozicijos žmogaus teisių klausimais Jungtinėse Tautose nuoseklumą;

Teminiai prioritetai

7.  pabrėžia žmogaus teisių srities NVO ir žmogaus teisių gynėjų svarbą skatinant ir ginant žmogaus teises; atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus teises ir pagrindines laisves reikia apsaugoti kiekvienu jų išraiškos aspektu, taip pat ir naujų technologijų sąlygomis; kartu su JT žmogaus teisių taryba reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie grasinimus pilietinės visuomenės organizacijų ir NVO, kurios bendradarbiavo su JT žmogaus teisių taryba atliekant visuotinį periodinį vertinimą, nariams ir represijas prieš juos;

8.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl dažnų ir vis dažnesnių bandymų mažinti pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų galimybes veikti, be kita ko, priimamais kovos su terorizmu įstatymais; smerkia bet kokį smurtinį, priekabiavimo, bauginimo ar persekiojimo veiksmą, nukreiptą prieš žmogaus teisių gynėjus, pranešėjus apie pažeidimus, žurnalistus ar tinklaraštininkus, tiek internetinėje, tiek neinternetinėje erdvėje; ragina visas valstybes, be kita ko, ypač atsižvelgiant į visas pažeidžiamas grupes, skatinti ir užtikrinti saugią ir palankią aplinką, kurioje NVO, pilietinė visuomenė, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai galėtų veikti nepriklausomai ir be trukdžių; dar kartą ragina tas valstybes, kurios priėmė nepriklausomų žmogaus teisių organizacijų veiklą ribojančius įstatymus, juos panaikinti;

9.  mano, kad laisva, nepriklausoma ir nešališka žiniasklaida yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, nes tokioje visuomenėje atviroms diskusijoms tenka esminis vaidmuo; pritaria tam, kad būtų paskirtas JT generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis žurnalistų saugumo klausimu; ragina visuose tarptautiniuose forumuose kelti žodžio laisvės internete, skaitmeninės laisvės ir laisvo bei atviro interneto svarbos klausimus; ragina mažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti neribojamą prieigą prie informacijos ir komunikacijos, taip pat užtikrinti necenzūruojamą prieigą prie interneto;

10.  primena, kad teisė į asociacijų ir susirinkimų laisvę tebėra didžiulė problema; labai palankiai vertina specialiojo pranešėjo teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę klausimais Mainos Kiai darbą; ragina visas valstybes deramai atsižvelgti į ataskaitas;

11.  primygtinai ragina visas valstybes sparčiai ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvius protokolus, pagal kuriuos nustatomi skundų ir tyrimų mechanizmai;

12.  prieštarauja bet kokios rūšies diskriminacijai ir persekiojimui dėl bet kokios priežasties ar statuso, tokios kaip rasė, odos spalva, kalba, religija ar tikėjimas, lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija, socialinė kilmė, kasta, kilmė, amžius arba negalia; remia ES bendradarbiavimą su pagal specialiąsias procedūras paskirtais asmenimis, įskaitant naują nepriklausomą ekspertą apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais; ragina ES toliau aktyviai skatinti lygybę ir nediskriminavimą, kovoti su smurtu prieš bet kokį asmenį ir su bet kokio asmens diskriminacija;

13.  išreiškia susirūpinimą tuo, kad daug asmenų individualiai ar kolektyviai kenčia nuo valstybių ir nevalstybinių subjektų daromų teisės į religijos ar tikėjimo laisvę pažeidimų – tokie pažeidimai lemia diskriminaciją, nelygybę ir stigmatizavimą; primena, kad reikia kovoti su netolerancija ir diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, siekiant užtikrinti pagarbą ir kitoms susijusioms žmogaus teisėms, pavyzdžiui, žodžio laisvei;

14.  ragina ES dėti pastangas užtikrinti didesnę religinių ir etninių mažumų apsaugą nuo persekiojimo ir smurto ir panaikinti įstatymus, pagal kuriuos kriminalizuojama šventvagystė ir apostazė – tuo naudojamasi kaip religinių ir etninių mažumų ir netikinčių asmenų persekiojimo pretekstu; ragina remti specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais veiklą;

15.  griežtai ragina ES toliau laikytis visiško mirties bausmės netoleravimo požiūrio ir ragina ES toliau siekti stiprinti tarpregioninę paramą kitai JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijai dėl mirties bausmės moratoriumo; teigiamai vertina 2015 m. Kongo Respublikos, Fidžio ir Madagaskaro priimtą sprendimą panaikinti mirties bausmę už bet kokius nusikaltimus; smerkia tai, kad kai kuriose šalyse, įskaitant Bangladešą, Bahreiną, Baltarusiją, Čadą, Indiją, Indoneziją, Kuveitą, Omaną ir Pietų Sudaną, vėl pradėtos vykdyti mirties bausmės; taip pat smerkia tai, kad, kaip pranešama, daugėja mirties nuosprendžių – ypač jų padaugėjo Kinijoje, Egipte, Irane, Nigerijoje, Pakistane ir Saudo Arabijoje; primena šių valstybių valdžios institucijoms, kad šios valstybės yra Vaiko teisių konvencijos šalys, o pagal šią konvenciją griežtai draudžiama skirti mirties bausmę už nusikaltimus, kuriuos padarė jaunesni nei 18 metų asmenys;

16.  primygtinai ragina ES atvirai remti JT veiklą, kuria siekiama panaikinti kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį arba baudimą, masines egzekucijas ir kitas mirties bausmes, be kita ko už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais, ir prašo EIVT visų lygių dialoguose ir forumuose padidinti ES pastangas, siekiant kovoti su neatidėliotinai vykdomomis mirties bausmėmis, kankinimu ir kitu netinkamu elgesiu, kaip nustatyta ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gairėse; ragina visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT konvenciją prieš kankinimą ir jos fakultatyvų protokolą; pažymi, kad itin svarbu remti kankinimo prevenciją, be kita ko, stiprinti pagal fakultatyvų protokolą sukurtus nacionalinius prevencinius mechanizmus, ir užtikrinti nuolatinę paramą kankinimo aukų reabilitacijai;

17.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad visame pasaulyje toliau nuolat vykdomi sunkūs žmogaus teisių pažeidimai; tvirtai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kuris yra svarbiausia institucija siekiant užtikrinti nusikaltimus padariusių asmenų atsakomybę ir padėti genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukoms siekti teisingumo remiantis papildomumo principu; ragina visas šalis teikti politinę, diplomatinę, finansinę ir logistinę paramą kasdienei TBT veiklai;

18.  ragina ES toliau stiprinti TBT veiklą; ragina Teismą, JT ir jos įstaigas ir JT Saugumo Tarybą palaikyti tvirtą dialogą ir bendradarbiauti; ragina visas JT valstybes nares prisijungti prie Teismo, t. y. ratifikuoti Romos statutą, ir ragina ratifikuoti Kampalos pakeitimus;

19.  kuo griežčiausiai smerkia tebevykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, ypač tuos, kuriuos daro grupuotė „Islamo valstybė“ / „Da’esh“ , ir grupuotės „Boko Haram“ išpuolius prieš vaikus, taip pat kitų teroristinių ar sukarintų organizacijų vykdomus kitus išpuolius prieš civilius, visų pirma moteris ir vaikus; smerkia, tai, kad dažnai ir plačiai naikinamas kultūros paveldas, ir ragina remti atitinkamas pastangas, dedamas įvairiuose JT forumuose;

20.  smerkia tai, kad nesilaikoma tarptautinės humanitarinės teisės, ir reiškia didelį susirūpinamą dėl visame pasaulyje didėjančio civilių aukų per ginkluotus konfliktus skaičiaus ir dėl mirtinų išpuolių prieš ligonines, mokyklas, humanitarinius konvojus ir kitus civilinius taikinius; primygtinai prašo, kad JT žmogaus teisių tarybos posėdžiuose dėl padėties konkrečiose šalyse ir atitinkamose pagal visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą rengiamose ataskaitose būtų tinkamai atsižvelgiama į tokius pažeidimus;

21.  ragina ES aktyviai dirbti siekiant įgyvendinti iniciatyvą, pagal kurią JT pripažintų genocidą, vadinamosios ISIL / „Da'esh“ vykdomą prieš etnines ir religines mažumas, o TBT būtų perduotos bylos dėl įtariamų nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir genocidu; ragina Teismą, JT bei jų agentūras ir JT Saugumo Tarybą palaikyti tvirtą dialogą ir bendradarbiauti;

22.  ragina ES paraginti visas valstybes savo atitinkamose vystymosi politikos srityse daugiausia dėmesio skirti žmogaus teisėms ir įgyvendinti 1986 m. JT Deklaraciją dėl teisės į vystymąsi; palankiai vertina tai, kad UNHRC neseniai paskyrė specialųjį pranešėją teisės į vystymąsi klausimais, o jo įgaliojimai apima pastangas įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir kitus vystomojo bendradarbiavimo tarptautinius susitarimus padėti skatinti, saugoti ir įgyvendinti teisę į vystymąsi; atkreipia dėmesį į tai, kad visų asmenų žmogaus teisės privalo būti įtrauktos į visus Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir uždavinius;

23.  ragina ES toliau didinti moterų ir vyrų lygybę ir vykdant savo veiklą bei programas aktyviai remti JT Moterys darbą ir lyčių aspekto integravimo iniciatyvas; ragina nuolat remti priemones, kuriomis stiprinamas moterų ir mergaičių įgalėjimas ir siekiama panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites, įskaitant smurtą dėl lyties, ir visų formų moterų ir mergaičių diskriminaciją; primygtinai reikalauja ES ieškoti galimybių įgyvendinti tarpregionines iniciatyvas moterų teisėms propaguoti, saugoti ir užtikrinti, visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti tiek Pekino veiksmų platformą, tiek Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, ir primena, kad ji tebėra įsipareigojusi užtikrinti lytines ir reprodukcines teises šioje srityje;

24.  primena ES įsipareigojimą įtraukti žmogaus teisių ir lyties aspekto klausimus pagal šioje srityje svarbias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000 m.) ir Nr. 1820 (2008 m.) dėl moterų, taikos ir saugumo; ragina ES tarptautiniu lygiu siekti, kad būtų pripažįstama pridėtinė vertė, kurią teikia moterų dalyvavimas užkertant kelią konfliktams ir juos sprendžiant, vykdant taikos kūrimo operacijas, teikiant humanitarinę pagalbą, vykdant atstatymo darbus po konfliktų ir užtikrinant ilgalaikį susitaikymą;

25.  gina ES toliau remti vaikų teises, visų pirma padedant užtikrinti vaikų prieigą prie vandens, sanitarinių sąlygų, sveikatos priežiūros ir švietimo, įskaitant tokios prieigos užtikrinimą konflikto zonose ir pabėgėlių stovyklose, ir panaikinant vaikų darbą, vaikų ėmimą į karo tarnybą, laisvės atėmimą, kankinimą, neteisėtą prekybą, vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas, seksualinį išnaudojimą ir žalingą praktiką, pvz., moterų lyties organų žalojimą; ragina remti ir stiprinti JT tarptautines pastangas siekiant nutraukti vaikų naudojimą ginkluotuose konfliktuose, taip pat veiksmingiau mažinti konflikto ir padėties po konflikto poveikį moterims ir merginoms; ragina JT valstybes nares laikytis jų sudarytose sutartyse nustatytų pareigų ir įsipareigojimų pagal 1989 m. priimtą Vaiko teisių konvenciją siekiant apsaugoti visų vaikų teises šių šalių jurisdikcijoje ir nepaisant vaikų teisinio statuso bei jų nediskriminuojant jokiu pagrindu;

26.  ragina valstybes skatinti neįgaliųjų teises, įskaitant jų dalyvavimą lygiomis teisėmis ir socialinę įtrauktį; ragina visas valstybes ratifikuoti ir įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

27.  ragina ES bendradarbiauti su partneriais įgyvendinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, taip pat imtis priemonių, kuriomis kuo daugiau valstybių būtų skatinama priimti nacionalinius veiksmų planus ir dalyvauti JT darbo grupių ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veikloje; dar kartą ragina visas valstybes ir ES aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti siekiant nedelsiant sukurti teisiškai privalomą priemonę, pagal kurią laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės aktų būtų reglamentuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, juos tirti, atlyginti jų sukeltą žalą ir sudaryti galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis;

28.  teigiamai vertina JT Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų, kurioje aptartas intensyvaus pabėgėlių ir migrantų judėjimo klausimas ir dėl kurios buvo sudarytas pasaulinis susitarimas dėl visapusiško atsako į pabėgėlius sistemos, ir duotą įsipareigojimą, taikomą migrantams ir pabėgėliams, kuriuo siekiama gelbėti gyvybes, patenkinti konkrečius poreikius, kovoti su rasizmu ir ksenofobija, taip pat prekyba žmonėmis, užtikrinti vienodą pripažinimą ir apsaugą prieš įstatymą, ir užtikrinti, kad su migrantais ir pabėgėliais susiję klausimai būtų įtraukti į nacionalinius vystymosi planus; ragina visas susijusias šalis užtikrinti politinį dalyvavimą, finansavimą ir konkrečius solidarius veiksmus paremiant Niujorko pabėgėlių ir migrantų deklaracija, ir primena, kad migracijos klausimas toliau turėtų būti nagrinėjamas ne tik Europos, bet ir pasauliniu lygmeniu; ragina ES ir jos valstybes nares imtis vadovauti šioms tarptautinėms pastangoms ir, atsižvelgiant į savo pareigas pagal tarptautinę teisę, laikytis įsipareigojimų saugoti prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių, migrantų ir visų perkeltųjų asmenų, ypač moterų, vaikų ir pažeidžiamų grupių, įskaitant neįgaliuosius, žmogaus teises;

29.  primena, kad migrantų grąžinimas turėtų būti vykdomas tik visapusiškai gerbiant jų teises ir tik tuo atveju, kai atitinkamose šalyse užtikrinama jų teisių apsauga; ragina vyriausybes nutraukti savavališką migrantų, įskaitant nepilnamečius, suėmimą ir sulaikymą; ragina visas valstybes, remiantis Vaiko teisių konvencija, imtis konkrečių priemonių, kurios atitiktų vaikų pabėgėlių ir migrantų interesus, ir nustatyti priemones, kuriomis būtų stiprinamos vaiko apsaugos sistemos, įskaitant socialinių darbuotojų ir kitų specialistų grupių mokymą ir darbą su NVO; ragina visas valstybes ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

30.  pabrėžia, kad svarbu skatinti žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;

31.  pabrėžia, kad būtina laikytis teisėmis pagrįsto požiūrio ir pagarbą žmogaus teisėms integruoti į visą ES politiką, įskaitant prekybos, investicijų, viešųjų paslaugų, vystomojo bendradarbiavimo ir migracijos politiką, taip pat į bendrą saugumo ir gynybos politiką;

32.  primena, kad vidaus ir išorės veiksmų nuoseklumas žmogaus teisių srityje nepaprastai svarbus ES žmogaus teisių politikos patikimumui jai palaikant santykius su trečiosiomis šalimis, ir šiuo požiūriu ragina ES vykdyti savo įsipareigojimus;

Baltarusija

33.  reiškia didelį susirūpinimą dėl tebevaržomos saviraiškos laisvės ir taikių susirinkimų bei asociacijų laisvės; smerkia tai, kad persekiojami ir kalinami nepriklausomi ir opozicijos žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai; smerkia, kad toliau vykdoma mirties bausmė; ragina per 35-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją atnaujinti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju ir įsipareigoti įgyvendinti ilgai lauktas reformas siekiant apsaugoti žmogaus teises, be kita ko, įgyvendinant specialiojo pranešėjo ir kitų žmogaus teisių organų pateiktas rekomendacijas;

Burundis

34.  reiškia savo gilų susirūpinimą dėl blogėjančios politinės ir saugumo padėties Burundyje ir didėjančio šalį paliekančių žmonių skaičiaus; smerkia nuo 2015 m. Burundyje vykdomus smurto veiksmus, dėl kurių pasitaikė mirčių, kankinimo atvejų ir tikslinio smurto prieš moteris, įskaitant grupinius žaginimus ir persekiojimą; smerkia tūkstančių žmonių kalinimo ir šimtų tūkstančių gyventojų priverstinio perkėlimo, spaudos ir žodžio laisvės pažeidimo atvejus, taip pat smerkia plačiai paplitusį nebaudžiamumą už tokius veiksmus; remia ES Tarybos sprendimą, žlugus pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį pradėtoms diskusijoms, sustabdyti tiesioginę finansinę paramą Burundžio administracijai, įskaitant biudžeto paramą, tačiau teikti visą finansinę paramą gyventojams ir humanitarinę pagalbą tiesioginiais kanalais; visiškai pritaria tam, kad būtų įsteigta Burundžio problemų tyrimo komisija siekiant nustatyti asmenis, įtariamus padarius žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavusius padėtimi šioje šalyje, kad jiems tektų prisiimti visą atsakomybę; ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti savo įtaka siekiant užtikrinti, kad Burundis pradėtų visapusiškai bendradarbiauti su tyrimo komisija (TK) ir Taryba bei jos mechanizmais, konstruktyviai bendrauti su TK ir spręsti rimtas žmogaus teisių problemas; ragina Burundžio valdžios institucijas iš naujo apsvarstyti savo sprendimą pasitraukti iš TBT;

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)

35.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties KLDR; ragina KLDR vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimus, nustatytus žmogaus teisių teisės aktuose, prie kurių ji prisijungusi, ir užtikrinti, kad humanitarinėms organizacijoms, nepriklausomiems žmogaus teisių stebėtojams ir JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimais būtų leidžiama patekti į šią šalį ir kad su jais būtų tinkamai bendradarbiaujama; ragina KLDR sudaryti sąlygas nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos žodžio ir spaudos laisvei, taip pat suteikti savo piliečiams necenzūruojamą prieigą prie interneto; griežtai smerkia sistemingą ir plataus masto mirties bausmės taikymą KLDR; ragina KLDR vyriausybę paskelbti visišką mirties bausmės vykdymo moratoriumą, siekiant artimiausiu metu panaikinti mirties bausmę; reikalauja, kad asmenys, KLDR padarę nusikaltimus žmoniškumui, būtų patraukti atsakomybėn, teisiami TBT ir kad jiems būtų taikomos tikslinės sankcijos; griežtai smerkia branduolinius bandymus kaip nereikalingą ir pavojingą provokaciją, taip pat JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimą ir rimtą grėsmę taikai ir stabilumui Korėjos pusiasalyje ir Šiaurės Rytų Azijos regione; prašo atnaujinti specialiojo pranešėjo įgaliojimus; prašo pateikti ekspertų grupės pranešimą Generalinei Asamblėjai ir Saugumo Tarybai; rekomenduoja į rezoliuciją įtraukti pagrindines ekspertų ataskaitos rekomendacijas dėl atskaitomybės, įskaitant rekomendacijas dėl Seulo biuro kompetencijų papildymo suteikiant jam tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo kompetencijas, taip pat paskirti baudžiamojo teisingumo ekspertą, kuris padėtų imtis atskaitomybės užtikrinimo priemonių;

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

36.  smerkia saugumo pajėgų vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir jų nebaudžiamumą, ir ragina kaltus asmenis patraukti atsakomybėn; ypač ragina nuodugniai išnagrinėti žiauraus smurto prieš civilius gyventojus, įskaitant moterų žaginimo ir vaikų pavergimo, atvejus Rytų Konge; ragina pratęsti JT taikos palaikymo pajėgų Rytų Konge; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę pagal Kotonu susitarimą išplėsti ribojamąsias priemones, pvz., ES tikslines sankcijas, įskaitant draudimus keliauti ir turto įšaldymą, kurios taikomos už smurto proveržius ir demokratinių procesų žlugdymą KDR atsakingiems asmenims, jei smurtas nesiliaus; primygtinai ragina KDR institucijas įgyvendinti 2016 m. gruodžio mėn. sudarytą susitarimą ir iki 2017 m. gruodžio mėn. su tarptautinių subjektų pagalba surengti rinkimus; ragina UNHRC toliau atidžiai stebėti padėtį KDR, kol bus surengti rinkimai ir bus pereita prie demokratinės tvarkos, ir ragina Vyriausiojo komisaro biurą tam tikrais atvejais informuoti Tarybą apie padėtį KDR ir prireikus imtis griežtesnių veiksmų;

Gruzijos Abchazijos regionai ir Cchinvalio regionas / Pietų Osetija

37.  tebėra susirūpinęs dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės, taip pat dėl to, kad stebėtojai neturi galimybių patekti į Rusijos neteisėtai okupuotus Abchazijos regionus ir Cchinvalio regioną Pietų Osetijoje, kur žmogaus teisių pažeidimai tebėra plačiai paplitę; ragina stiprinti Tbilisio kontroliuojamoje teritorijoje ir abiejuose okupuotuose regionuose gyvenančių žmonių tarpusavio ryšius; ragina be išlygų gerbti Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą, taip pat jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų neliečiamumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti saugų ir orų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimą į jų nuolatines gyvenamąsias vietas; ragina Gruzijos vyriausybę imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinamos visuotinio periodinio vertinimo metu pateiktos rekomendacijos;

Mianmaras / Birma

38.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie smurtinius susidūrimus šiaurinėje Rachinų valstijos dalyje ir apgailestauja dėl žuvusių žmonių, sunaikintų pragyvenimo šaltinių ir būstų, taip pat dėl, kaip pranešama, neproporcingo Mianmaro ginkluotųjų pajėgų jėgos naudojimo; ragina karines ir saugumo pajėgas nedelsiant nutraukti rohinjų žudymą, persekiojimą ir jų žaginimus, taip pat jų namų deginimą; reikalauja, kad Mianmaro vyriausybė ir civilinės valdžios institucijos nedelsiant nutrauktų siaubingą rohinjų mažumos diskriminavimą ir atskyrimą; ragina apsaugoti rohinjų teises ir garantuoti visų Mianmaro / Birmos piliečių saugumą, apsaugą ir lygybę; palankiai vertina Mianmaro / Birmos vyriausybės sprendimą taiką ir nacionalinį susitaikymą laikyti svarbiausiu prioritetu; palankiai vertina Mianmaro / Birmos vyriausybės pranešimą, kad įsteigta pastarojo meto smurto Rachinų valstijoje tyrimo komisija; pabrėžia, kad būtina vykdyti tinkamą kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir užtikrinti tinkamas nukentėjusių nuo pažeidimų asmenų galimybes ginti savo teises; ragina Mianmaro / Birmos vyriausybę tęsti demokratizacijos procesą ir gerbti teisinės valstybės principą, žodžio laisvę ir pagrindines žmogaus teises; ragina ES ir jos valstybes nares remti atnaujintus specialiojo pranešėjo Mianmaro / Birmos klausimais įgaliojimus;

Okupuotoji Palestinos Teritorija

39.  reiškia didelį susirūpinimą dėl užsitęsusio Artimųjų Rytų taikos proceso ir ragina nedelsiant įtikinamai atnaujinti pastangas siekti taikos; yra susirūpinęs dėl humanitarinės padėties ir žmogaus teisių pažeidimų Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, kaip nurodyta jo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliucijoje dėl ES vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese(3); pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi nuolat dalyvauti stebint, kaip įgyvendinamos UNHRC rezoliucijos dėl pažeidimų ir smurto, pvz., 2015 m. liepos 3 d. rezoliucija „Atsakomybės už visus tarptautinės teisės pažeidimus Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, ir teisingumo užtikrinimas“; atkreipia dėmesį į TBT vykdomą preliminarų tyrimą; dar kartą tvirtina, kad visapusiškai remia TBT ir tarptautinę baudžiamojo teisingumo sistemą; todėl primena JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus(4) ir ragina EIVT teikti Parlamentui ataskaitas apie ES finansuojamų objektų ir projektų sunaikinimą ir jiems padarytą žalą; pabrėžia, kad visos šalys turi toliau laikytis ugnies nutraukimo Gazos ruože susitarimo, ir ragina nutraukti blokadą; ragina ir izraeliečius, ir palestiniečius vengti veiksmų, kurie galėtų sukelti tolesnį konflikto eskalavimą, be kita ko, neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos skatinimo visuomeninėje sferoje, vienašalių priemonių, kurios galėtų nulemti derybų rezultatus ir kelia grėsmę dviejų valstybių sambūviu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumui; pabrėžia, kad bet koks ilgalaikis konflikto sprendimas gali būti pasiektas tik regiono kontekste, dalyvaujant visoms susijusioms šalims regione ir remiant tarptautinei bendruomenei;

Pietų Sudanas

40.  ragina visas šalis nebevykdyti žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant tarptautiniais nusikaltimais laikomus pažeidimus, tokius kaip neteisminės egzekucijos, prieš atskiras etnines grupes nukreiptas smurtas, su konfliktu susijęs seksualinis smurtas, įskaitant žaginimus, taip pat smurtas dėl lyties, vaikų verbavimas ir naudojimas, priverstinio dingimo atvejai, savavališki suėmimai ir kalinimas; pažymi, kad Sudano vyriausybė 2016 m. kovo 16 d. pasirašė Susitarimą dėl veiksmų plano ir vėliau patikslino savo įsipareigojimus įtraukti kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus į nacionalinį dialogą ir laikytis visų sprendimų, priimtų opozicijos šalių ir nacionalinio dialogo iniciatyvinio komiteto, vadinamojo 7 + 7 mechanizmo; primygtinai pabrėžia, kad visos šalys turi laikytis savo įsipareigojimų, ir ragina tęsti dialogą siekiant susitarti dėl galutinio ugnies nutraukimo; ragina ES ir jos valstybes nares toliau laikytis įsipareigojimo remti Afrikos Sąjungos pastangas užtikrinti taiką Sudane ir remti Sudano žmones jiems pereinant prie vidaus pastangomis reformuotos demokratijos; ragina ES ir jos valstybes nares atnaujinti Žmogaus teisių komisijos Pietų Sudane įgaliojimus ir stiprinti jos vaidmenį, kad ji galėtų atlikti piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis atvejų tyrimus ir parengtų lytinio smurto padėties apžvalgą; pritaria, kad šios komisijos rekomendacijos būtų įtrauktos į ataskaitą, kuri turi būti perduodama JT Generalinei Asamblėjai ir Saugumo Tarybai;

Sirija

41.  kuo griežčiausiai smerkia žiaurumus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos, padedant Rusijai ir Iranui, padarė B. al-Assado režimo pajėgos, taip pat žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos padarė valstybiniai ir nevalstybiniai veikėjai, įskaitant ginkluotas teroristų grupuotes, visų pirma grupuotė ISIS („Da’esh“), kurios nusikaltimai gali būti prilyginami genocidui, ir „Jabhat Fateh al-Sham“ („Al Nusra“ frontas) bei kitos džihadistų grupuotės; pabrėžia, kad reikia toliau tirti, kaip visos šalys Sirijoje naudoja ir naikina cheminius ginklus, ir apgailestauja dėl Rusijos ir Kinijos sprendimo blokuoti naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl cheminių ginklų naudojimo; dar kartą ragina užtikrinti visapusiškas galimybes nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti, kad asmenys, kurie Sirijoje padarė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, atsakytų už pasekmes ir būtų patraukti atsakomybėn; remia ES iniciatyvą dėl padėties Sirijoje kreiptis į TBT ir ragina JT Saugumo Tarybą imtis veiksmų siekiant šio tikslo; remia TK įgaliojimus atlikti specialų padėties Alepe tyrimą, kurio išvados turėtų būti pateiktos ne vėliau kaip kovo mėn. vyksiančioje 34-ojoje UNHRC sesijoje, ir prašo, kad ataskaita būtų pateikta Generalinei Asamblėjai ir Saugumo Tarybai;

Ukraina

42.  apgailestauja dėl to, kad dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos itin pablogėjo humanitarinė padėtis Donbaso regione ir kad Ukrainos ir tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms neleidžiama patekti į okupuotus regionus; reiškia didelį susirūpinimą dėl humanitarinių su gyvenimo sąlygomis susijusių problemų, su kuriomis susiduria daugiau kaip 1,5 mln. šalies viduje perkeltų asmenų; reiškia savo gilų susirūpinimą dėl nuolatinio su konfliktu susijusio lytinio smurto; yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų Kryme, visų pirma nukreiptų prieš Krymo totorius; pabrėžia, kad reikia padidinti ES finansinę paramą Ukrainai; pakartoja, kad yra tvirtai įsipareigojęs Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir jos vienybei bei teritoriniam vientisumui, tarptautiniu mastu pripažintoms sienų riboms ir jos laisvam bei suvereniam pasirinkimui eiti Europos keliu; ragina visas šalis nedelsiant įgyvendinti taikią okupuoto Krymo pusiasalio reintegraciją į Ukrainos teisės sistemą, palaikant politinį dialogą bei visapusiškai laikantis tarptautinės teisės nuostatų; ragina EIVT ir Tarybą didinti spaudimą Rusijos Federacijai, kad pastaroji leistų tarptautinėms organizacijoms patekti į Krymą, siekiant stebėti žmogaus teisių padėtį, atsižvelgiant į vykstančius rimtus pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių pažeidimus pusiasalyje, ir įsteigti nuolatinę tarptautinę stebėjimo misiją bei taikyti konvencijomis pagrįstus mechanizmus; be to, ragina visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimą, todėl pritaria, kad būtų pratęstos sankcijos Rusijai, kol bus grąžintas Krymas; primena, kad visos konflikto šalys privalo imtis visų įvykdomų priemonių, kad apsaugotų savo kontroliuojamus civilius gyventojus nuo karo veiksmų poveikio; remia ir skatina interaktyvų dialogą, kuris bus surengtas 34-ojoje UNHRC sesijoje;

Jemenas

43.  yra labai susirūpinęs dėl katastrofiškos humanitarinės padėties Jemene; dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą toliau remti Jemeną ir Jemeno gyventojus; smerkia tai, kad nuo tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę pažeidžiančių kariaujančių šalių veiksmų kenčia civiliai, kurie atsiduria netoleruotinoje padėtyje; pabrėžia, kad pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę griežtai draudžiama verbuoti vaikus ir juos naudoti ginkluotame konflikte, o jaunesnių nei penkiolikos metų vaikų verbavimas gali būti pripažįstamas karo nusikaltimu; ragina visas šalis nedelsiant paleisti tokius vaikus ir susilaikyti nuo jų verbavimo; primygtinai ragina visas šalis sumažinti įtampą ir nedelsiant nutraukti ugnį ir užtikrinti stabilumą, kuris padės politiškai, integruotai ir derybomis išspręsti konfliktą; šiomis aplinkybėmis visapusiškai remia JT specialiojo pasiuntinio Jemene Ismaïlo Ouldo Cheikho Ahmedo pastangas, taip pat 2016 m. spalio mėn. Žmogaus teisių tarybos rezoliucijos 33/16 įgyvendinimą – joje reikalaujama, kad JT bendradarbiautų su nacionaline nepriklausoma tyrimo komisija, ir remiamos visos pastangos atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą siekiant panaikinti nebaudžiamumo aplinką Jemene; ragina ES valstybes nares remti mėginimus parengti pareiškimą, kuriuo būtų išreikštas nerimas dėl Jemene daromų pažeidimų ir piktnaudžiavimo atvejų, ir ragina šiuos pažeidimus išsamiai ir nešališkai ištirti; ragina vyriausiąjį komisarą tarp sesijų teikti informacinius pranešimus, kad UNHRC būtų reguliariai informuojama apie jo vykdomų tyrimų rezultatus;

o
o   o

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 71-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0317.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0318.
(4) http://www.ohchr.org/documents/issues/business/A.HRC.17.31.pdf


Naudingųjų iškasenų ir metalų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojams taikomas išsamus tiekimo grandinės patikrinimas ***I
PDF 332kWORD 49k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2017 m. kovo 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu (COM(2014)0111 – C7-0092/2014 – 2014/0059(COD))
P8_TA(2017)0090A8-0141/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0111),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0092/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį ir į 2016 m. gruodžio 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0141/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);

2.  atsižvelgia į Tarybos pareiškimą ir Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. kovo 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/821.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Tarybos pareiškimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Sąjungos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo

Taryba išimties tvarka sutinka suteikti Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies būtų keičiamos I priedo ribos, kaip nustatyta 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse, siekiant užtikrinti, kad ribos būtų priimtos laiku ir būtų pasiekti šio reglamento tikslai. Toks sutikimas nedaro poveikio būsimiems pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų prekybos srityje, taip pat išorės santykių srityje apskritai.

Komisijos pareiškimas Nr. 1 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Sąjungos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo

Komisija apsvarstys galimybę pateikti papildomų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, skirtų ES įmonėms, kurių tiekimo grandinėje yra produktų, kurių sudėtyje yra volframo, tantalo, alavo ir aukso, jei ji nuspręstų, kad bendrų ES rinkos pastangų, susijusių su atsakinga pasaulio naudingųjų iškasenų tiekimo grandine, nepakanka siekiant atsakingo tiekėjų elgesio šalyse gamintojose, ar jei ji įvertintų, kad vartotojų grandies veiklos vykdytojų, kurie taiko išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistemas laikydamiesi EBPO rekomendacijų, supirkimo nepakanka.

Komisijos pareiškimas Nr. 2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Sąjungos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo

Naudodamasi savo įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus pagal 1 straipsnio 5 dalį, Komisija deramai atsižvelgs į šio reglamento tikslus, visų pirma nustatytus 1, 7, 10 ir 17 konstatuojamosiose dalyse.

Tai darydama Komisija visų pirma atsižvelgs į konkrečią riziką, susijusią su gamintojų grandies aukso tiekimo grandinių konfliktinėse ir didelės rizikos zonose veikimu, ir į Sąjungos labai mažų ir mažųjų įmonių, importuojančių auksą į ES, poziciją.

Komisijos pareiškimas Nr. 3 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Sąjungos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo

Reaguodama į Europos Parlamento prašymą dėl konkrečių gairių, Komisija nori parengti veiklos rodiklius, konkrečiai susijusius su atsakingu konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų pirkimu. Taikant tokias gaires, atitinkamos daugiau nei 500 darbuotojų turinčios bendrovės, kurios turi atskleisti nefinansinę informaciją pagal Direktyvą 2014/95/ES, būtų skatinamos atskleisti konkrečią informaciją apie produktus, kurių sudėtyje yra alavo, tantalo, volframo ar aukso.

(1) Ši pozicija pakeičia 2015 m. gegužės 20 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0204).


Sąjungos sistema, skirta duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje ***I
PDF 323kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. kovo 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (nauja redakcija) (COM(2015)0294 – C8-0160/2015 – 2015/0133(COD))
P8_TA(2017)0091A8-0150/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0294),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0160/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 10 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Teisės reikalų komiteto laišką Žuvininkystės komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį ir į 2017 m. sausio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0150/2016),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. kovo 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1004.)

(1) OL C 13, 2016 1 15, p. 201.
(2) OL C 120, 2016 4 5, p. 40.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinė, teisinė ir institucinė reikšmė: Lisabonos sutarties suteiktos galimybės
PDF 487kWORD 55k
2017 m. kovo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinio, teisinio ir institucinio poveikio. Lisabonos sutarties teikiamos galimybės (2015/2343(INI))
P8_TA(2017)0092A8-0042/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 36 straipsnį dėl Europos Parlamento vaidmens vykdant bendrą užsienio, saugumo ir gynybos politiką;

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 42 straipsnio 2, 3, 6 ir 7 dalis ir 45 bei 46 straipsnius dėl laipsniško bendros gynybos politikos formavimo,

–  atsižvelgdamas į Sutarčių protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Sutarčių protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 27 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspektai“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl tarpusavio gynybos sąlygos (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis)(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(7) (Finansinis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1835, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai(8),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimą 2001/78/BUSP dėl Politinio ir saugumo komiteto įsteigimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 8 d. Hagoje, 2015 m. rugsėjo 6 d. Liuksemburge, 2015 m. kovo 6 d. Rygoje, 2014 m. lapkričio 7 d. Romoje, 2014 m. balandžio 4 d. Atėnuose, 2013 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje, 2013 m. kovo 25 d. Dubline ir 2012 m. rugsėjo 10 d. Pafose vykusių tarpparlamentinių konferencijų bendros užsienio ir saugumo politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos klausimais galutines išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutartį, pasirašytą 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone (Kolumbijos apyg.),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 14 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pristatytą dokumentą „Saugumo ir gynybos įgyvendinimo planas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 7 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bei Europos gynybos agentūros vadovės pažangos ataskaitą dėl 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 23 d. Jungtinės Karalystės referendumo rezultatą;

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 9–18 d. 28 valstybėse narėse atliktos specialios Europos Parlamento „Eurobarometro“ apklausos rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos gynybos veiksmų plano (COM(2016)0950),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0042/2017),

A.  kadangi Europos Sąjunga yra pasiryžusi formuoti bendrą gynybos politiką, pagal kurią bus vykdoma bendra gynyba, taip stiprinant jos vienybę, strateginę autonomiją ir didinant integraciją, siekiant skatinti taiką, saugumą ir stabilumą Europos kaimynystėje ir pasaulyje; kadangi sprendimus bendros gynybos srityje Europos Vadovų Taryba privalo priimti vieningai ir juos dar turi patvirtinti valstybės narės pagal savo konstitucinius reikalavimus;

B.  kadangi dėl susidariusių naujų geopolitinių ir geostrateginių aplinkybių – dominuoja Azijos, o ne euroatlantinis regionas – ir atsiradusių naujų subjektų, taip pat iškilus naujoms realioms grėsmėms ir atsiradus naujoms veiklos sritims, matyti, kad valstybės negali vienos atremti naujų pavojų ir reikia užtikrinti bendrą atsaką;

C.  kadangi apskaičiuota, kad ES masto veiksmų nebuvimo kaina saugumo ir gynybos srityje būtų daugiau nei 100 mlrd. EUR per metus, ir kadangi ES veiksmingumo lygis sudaro 10–15 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų veiksmingumo lygio;

D.  kadangi blogėjant padėčiai pasaulyje aiškiai matyti, kaip svarbu gerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi, taip pat reikia iš esmės padidinti ES karines išlaidas naudojant šiam tikslui skirtų nuosavų išteklių šaltinį;

E.  kadangi jau ES steigėjai kėlė karinės ir gynybos integracijos tikslą, pagal kurį pagrindinis uždavinys buvo sukurti teisėtą bendrą gynybos mechanizmą ir išsaugoti taiką Europos žemyne;

F.  kadangi ES sutarties 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 42 straipsnyje aiškiai apibrėžti BUSP ir BSGP srities tikslai ir uždaviniai, taip pat jų įgyvendinimo mechanizmai ir sistema; kadangi siekiant šių tikslų padaryta labai maža pažanga, nepaisant Parlamento ir Komisijos raginimų ir pasiūlymų juos įgyvendinti;

G.  kadangi, siekiant plėtoti BSGP, visų pirma reikia politinės valstybių narių valios, paremtos bendromis vertybėmis ir principais, taip pat bendrais interesais ir prioritetais, be to, reikia įsteigti institucinio bendradarbiavimo struktūras; kadangi BSGP turėtų būti veiksminga struktūruota bendra politika, kuria sukuriama pridėtinė vertė, o ne vien valstybėse narėse taikomų nacionalinės politikos krypčių visuma ar mažiausias bendras vardiklis;

H.  kadangi 2015 m. lapkričio mėn. Prancūzijai pritaikius ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies nuostatas buvo parodytas visų Sutarties nuostatų, susijusių su saugumu ir gynyba, potencialas;

I.  kadangi dabar pagal ES sutarties 42 straipsnio 2 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 straipsnio 4 dalį ES turi kompetenciją apibrėžti ir įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką, apimančią laipsnišką bendros Sąjungos gynybos politikos formavimą; kadangi Sąjunga turėtų naudotis šia kompetencija, siekdama geriau ir veiksmingiau koordinuoti valstybių narių veiksmus ir juos papildyti, nepažeisdama jų kompetencijos gynybos srityje arba jos nepanaikindama;

J.  kadangi jau sukurtos daugianacionalinės Europos struktūros, kurios jau daugelį metų yra geros praktikos ir valstybių narių bendradarbiavimo pavyzdžiai, pvz., Eurokorpusas; kadangi remiantis tokiomis struktūromis, būtų galima pradėti plėtoti bendrą Sąjungos gynybos politiką;

K.  kadangi ES piliečiai tikisi, jog ES vykdys daugiau veiksmų gynybos ir saugumo srityje; kadangi, remiantis 2016 m. birželio mėn. „Eurobarometro“ 85.1 duomenimis, du trečdaliai ES piliečių norėtų, kad ES aktyviau dalyvautų sprendžiant saugumo ir gynybos politikos klausimus, valstybėms narėms labiau įsipareigojant šioje srityje;

L.  kadangi reikia kurti gynybos kultūrą, kuri padėtų užtikrinti, kad ES piliečiai aiškiai suvoktų gynybos vaidmenį mūsų visuomenėje ir gynybos indėlį siekiant stabilumo, taikos palaikymo ir tarptautinio saugumo skatinimo;

M.  kadangi reikia imtis veiksmų siekiant padidinti Europos saugumo politikos taikymą ir veiksmingumą, kad būtų galima iš tikrųjų gerinti Europos saugumą;

N.  kadangi Europos Vadovų Taryba turėtų nedelsdama sudaryti Europos gynybos sąjungą, kaip rekomenduoja Parlamentas, ir nustatyti bendrą Sąjungos gynybą; kadangi valstybės narės turėtų priimti sprendimą dėl bendros gynybos pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus;

O.  kadangi ES gynybos politika turėtų padidinti Europos gebėjimą stiprinti saugumą ES viduje ir už jos ribų, sutvirtinti partnerystę su NATO ir transatlantinius ryšius, taip padedant stiprinti ir NATO;

P.  kadangi Parlamentas aktyviai remia Europos gynybos sąjungą ir šiuo tikslu toliau teiks atitinkamus pasiūlymus; kadangi tarpparlamentinė konferencija dėl BUSP ir BSGP turėtų tapti veiksmingo ir reguliaraus tarpparlamentinio bendradarbiavimo dėl BSGP srityje ir laipsniško bendros Sąjungos gynybos politikos formavimo forumu;

Q.  kadangi Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja reguliariai konsultuojasi su Parlamentu dėl laipsniško bendros Sąjungos gynybos politikos formavimo, užtikrina, kad šiame procese būtų tinkamai atsižvelgta į Parlamento nuomonę, ir informuoja Parlamentą apie pažangą, padarytą siekiant Europos gynybos sąjungos;

R.  kadangi vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja savo pareiškime, padarytame per 2016 m. rugsėjo 2 d. Gymniche vykusį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, pabrėžė, kad valstybės narės turi galimybę siekti tvirtos pažangos gynybos srityje;

S.  kadangi Komisija užtikrina, kad būtų taikomos Sutartys ir pagal jas institucijų priimtos priemonės, įskaitant priemones BSGP srityje;

T.  kadangi būsimas Sąjungos metinis ir daugiametis programavimas turėtų apimti gynybos politiką; kadangi Komisija turėtų inicijuoti su atitinkamais tarpinstituciniais susitarimais susijusius darbus, įskaitant ES gynybos baltąją knygą, kuri pirmą kartą turi būti įgyvendinta pagal kitą daugiametę ES finansinę ir politinę programą;

U.  kadangi Parlamentas atstovauja ES piliečiams ir vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas, taip pat politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, todėl jis raginamas atlikti pagrindinį vaidmenį formuojant Europos gynybos sąjungą;

V.  kadangi aktyvus Europos Parlamento vaidmuo, jo politinė parama ir vykdoma demokratinė kontrolė formuojant bendrą Sąjungos gynybos politiką ir nustatant bendrą gynybą, patvirtintų ir sustiprintų Sąjungos atstovavimo ir demokratinius pagrindus;

W.  kadangi Visuotinė ES strategija turėtų būti labai aiški ir vertinga strateginė tolesnio BSGP plėtojimo programa;

X.  kadangi yra nustatytų karinių mokymų užsienyje apribojimų, atsižvelgiant tiek į veiksmų planus, tiek į reikiamą karinę logistinę paramą;

Y.  kadangi dėl nurodytų priežasčių mokymo misijų užsienyje – pvz., karinių mokymo misijų Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM CAR) ar Malyje (EUTM Mali) atvejai – vykdyti negalima, jei atitinkamų šalių vyriausybės nesuteikia kariniams daliniams būtinos ginkluotės ir įrangos; kadangi nevykdant mokymų su ginklais ir įranga neįmanoma sukurti dalinių, galinčių atremti karo grėsmes ir vykdyti operacijas;

Z.  kadangi šiuo metu Europos kareiviams draudžiama dalyvauti karinėse operacijose kaip stebėtojams, todėl jie negali nustatyti jokių problemų, kurios galėtų iškilti apmokytiems daliniams, taigi vėlesniame etape jie taip pat negali spręsti jokių operacinių problemų;

AA.  kadangi tokie Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje esantys daliniai sukuriami kovos operacijoms ir kadangi po trejų metų nenaudojant tinkamos įrangos ir mokymų – kaip yra EUTM Mali atveju – jiems labai trūksta operatyvumo;

AB.  kadangi mokymo misijos be reikiamos ginkluotės bus vykdomos užsienyje tik tokiu atveju, jei atitinkamos šalies vyriausybė suteiks daliniams ginkluotę ir įrangą, kurią jie galės toliau naudoti mokymams pasibaigus;

Konstitucinė ir teisinė sistema

1.  primena, kad BSGP, kaip numatyta ES sutartyje, apima laipsnišką bendros Sąjungos gynybos politikos formavimą, kurį vykdant bus pereita prie bendros gynybos, jei Europos Vadovų Taryba vieningai taip nuspręs ir jei valstybės narės patvirtins tokį sprendimą pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus; ragina valstybes nares prioriteto tvarka įsipareigoti laikytis Sutarties nuostatų dėl BSGP ir dėti daugiau pastangų užtikrinant apčiuopiamą tose nuostatose nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangą;

2.  pažymi, kad, įvykdžius BSGP srities reformas ir inovacijas, kurioms galimybės sudarytos pagal Lisabonos sutartį, būtų sukurtas pakankamas ir nuoseklus pagrindas ir turėtų atsirasti sąlygos vykdyti tikrą bendrą politiką, remiantis bendrais ištekliais ir pajėgumais, taip pat suderintu ES lygmens planavimu; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinę institucinę ir teisinę sistemą, BSGP pažanga labiau priklauso nuo valstybių narių politinės valios, o ne nuo teisinių nuostatų; atkreipia dėmesį į tai, kad į ES sutarties 43 straipsnio taikymo sritį patenka daug įvairių krizės valdymo užduočių ir ES užsibrėžusi jas skubiai ir ryžtingai vykdyti;

3.  todėl ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Tarybą ir valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kas numatyta ES sutartyje, užtikrinti įvairių išorės veiksmų sričių nuoseklumą ir spręsti šiose srityse kylančius klausimus laikantis bendro visa apimančio ir išsamaus požiūrio, taip pat išnaudoti visas Sutartyje numatytas galimybes, ypač mechanizmus, nustatytus ES sutarties 42 straipsnio 6 dalyje ir 46 straipsnyje, Protokole (Nr. 10) dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto ES sutarties 42 straipsnyje, ir – operacijų vykdymo etapu – ES sutarties 44 straipsnyje dėl valstybių narių grupei pavesto BSGP misijos įgyvendinimo, siekiant greičiau, veiksmingiau ir lanksčiau dislokuoti misijas ir operacijas; pabrėžia, kad reikėtų aiškiai apibrėžti bendradarbiavimo pagal nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą taisykles;

4.  mano, kad, jei ES sutartyje numatyta, jog Taryba veikia kvalifikuota balsų dauguma, priimdama sprendimus pagal BSGP, ypač pagal ES sutarties 45 straipsnio 2 dalį ir 46 straipsnio 2 dalį, visos išlaidos, susidarančios dėl tokių sprendimų įgyvendinimo, turėtų būti finansuojamos iš naujų papildomų ES biudžeto išteklių ir būti priskiriamos tam biudžetui; mano, kad šiuo tikslu reikia papildomo finansavimo arba bendro valstybių narių skiriamo finansavimo;

5.  taigi mano, kad Europos gynybos agentūra ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas turėtų būti laikomi sui generis Sąjungos institucijomis, kaip ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT); mano, kad tam reikia iš dalies pakeisti Finansinį reglamentą, kad į 2 straipsnio b punktą būtų įtraukta Europos gynybos agentūra ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, nustatant konkretų Sąjungos biudžeto skirsnį; primena, kad Europos Parlamentas turėtų kartu su Taryba vykdyti teisėkūros ir biudžetines funkcijas, taip pat politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatytų sąlygų;

6.  yra įsitikinęs, kad ES sutarties 41 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracinėms išlaidoms;

7.  pažymi, kad ES sutarties 41 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracinėms išlaidoms; primena, kad einamosios išlaidos, susijusios su valstybės narės karinių operacijų vykdymu, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnio 1 dalyje, ir su valstybės narės gynybos operacijų vykdymu, kai valstybė narė yra ginkluotos agresijos savo teritorijoje auka, arba su valstybių narių gynybos operacijų vykdymu, kai valstybės narės vykdo savo įsipareigojimą teikti pagalbą ir paramą pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį, turėtų būti finansuojamos kolektyviai, o ne priskiriamos Sąjungos biudžetui; teigiamai vertina 42 straipsnio 7 dalies dėl tarpusavio gynybos sąlygos taikymą;

8.  todėl mano, kad finansuoti Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracines ir einamąsias išlaidas iš Sąjungos biudžeto yra vienintelė pagal Sutartis tinkama galimybė, nepaisant to, kad abi institucijos gali administruoti tiesiogiai valstybių narių skiriamas lėšas;

9.  ragina valstybes nares suteikti būtinų papildomų finansinių išteklių, kurių reikia siekiant finansuoti Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracines ir einamąsias išlaidas iš Sąjungos biudžeto;

10.  primygtinai ragina Tarybą šiuo tikslu peržiūrėti Sprendimą (BUSP) 2015/1835, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai;

11.  mano, kad aktyviau vykdant valstybių narių gynybos srities bendradarbiavimą ES lygmeniu kartu turėtų būti stiprinami Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vykdomi parlamentinis tikrinimas ir kontrolė;

12.  atsižvelgdamas į tai, primygtinai atkreipia dėmesį į Parlamento kaip biudžeto valdymo institucijos vaidmenį; yra pasiryžęs vykdyti veiksmingą Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo parlamentinę kontrolę ir biudžeto kontrolę, kaip numatyta Sutartyse;

13.  ragina Tarybą veikti pagal ES sutarties 41 straipsnio 3 dalį ir nedelsiant patvirtinti sprendimą, nustatantį pradinį fondą, kurio lėšomis būtų galima skubiai finansuoti ES sutarties 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje nurodytų karinių operacijų pradinius etapus;

14.  ragina Tarybą, atsižvelgiant į ES sutarties 42 straipsnio 2 dalį, imtis konkrečių veiksmų siekiant suderinti ir standartizuoti Europos ginkluotąsias pajėgas tam, kad būtų galima palengvinti ginkluotųjų pajėgų personalo bendradarbiavimą naujosios Europos gynybos sąjungos sistemoje, laikant tai laipsniško bendros gynybos politikos formavimo etapu;

BSGP pridėtinė vertė Europai

15.  pabrėžia, kad sparčiai blogėjančiomis saugumo sąlygomis kaip niekad būtina įgyvendinti BSGP tikslus – sustiprinti Sąjungos operacinį pajėgumą, kad būtų galima imtis išorės veiksmų palaikant taiką, užkertant kelią konfliktams ir stiprinant tarptautinį saugumą, kaip numatyta ES sutartyje; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES kylančios ir jos piliečiams ir teritorijai gresiančios saugumo ir gynybos grėsmės yra bendros ir viena valstybė narė atskirai jų pašalinti negali; yra įsitikinęs, kad Sąjungos saugumas ir gynyba sustiprės, jei Sąjunga ir jos valstybės narės nuspręs likti vieningos ir dirbti kartu; laikosi nuomonės, kad ES turi kurti veiksmingą Europos naštos pasidalijimo sistemą savo pačios saugumo ir gynybos srityje – ji iki šiol nesukurta; ragina valstybes nares prisiimti visapusiškus politinius įsipareigojimus ir bendradarbiauti siekiant šio tikslo;

16.  pabrėžia, kad saugumas ir gynyba – tai sritis, kurios pridėtinė vertė Europai yra akivaizdi efektyvumo prasme, nes valstybėms narėms suteikiami didesni ir ekonomiškai efektyvesni pajėgumai, užtikrinamas didesnis saugumo ir gynybos nuoseklumas, koordinavimas ir sąveika ir taip prisidedama prie solidarumo, sanglaudos, strateginės autonomijos ir Sąjungos atsparumo konsolidavimo; atkreipia dėmesį į tai, jog apskaičiuota, kad kiekvienas į gynybą investuotas euras atsiperka 1,6 karto, ypač vykdant kvalifikuotą darbą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir eksportą;

17.  pabrėžia, kad pasinaudojus visomis Sutartyse numatytomis galimybėmis būtų galima pagerinti gynybos pramonės konkurencingumą ir funkcionavimą bendrojoje rinkoje, toliau stimuliuoti bendradarbiavimą gynybos srityje teikiant teigiamas paskatas ir orientuojantis į projektus, kurių valstybės narės nepajėgia vykdyti, taip mažinant nereikalingą pastangų dubliavimą ir skatinant efektyvesnį viešųjų lėšų naudojimą;

18.  pabrėžia, kad BSGP stiprinimas pagal Sutartis nepakenks nacionaliniam suverenumui, nes šią politiką vykdo valstybės narės; yra įsitikinęs, kad didžiausia pagarba suverenumui išreiškiama vykdant bendrą gynybos politiką ir taip ginant Europos Sąjungos teritorinį vientisumą;

19.  pabrėžia, kad, remiantis ES sutarties 44 straipsniu, pradėjus veiksmingas BSGP misijas prisidedama kuriant Europos gynybos sąjungą; ragina Sąjungą išnaudoti visas 44 straipsnio teikiamas galimybes siekiant tęsti ir intensyviau vykdyti tokias misijas, rengiant pagrindą veikiančiai saugumo ir gynybos politikai;

20.  mano, jog būtina nacionalines gynybos išlaidas padidinti iki 2 proc. ES BVP; pabrėžia, kad iki ateinančio dešimtmečio pabaigos gynybai papildomai būtų išleidžiama beveik 100 mlrd. EUR; mano, kad šios padidintos išlaidos turėtų būti naudojamos siekiant visoje Sąjungoje pradėti daugiau strateginių bendradarbiavimo programų, geriau struktūruojant paklausą ir pasiūlą ir užtikrinant, kad tiek paklausa, tiek pasiūla būtų veiksmingesnės ir efektyvesnės; mano, kad šios padidintos išlaidos padės Europos lygmeniu remti Europos gynybos pramonę ir kurti darbo vietas, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse; mano, kad didelė šių išlaidų dalis turėtų būti skiriama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, taip pat strateginio bendradarbiavimo programoms, didelį dėmesį skiriant naujoms dvejopo naudojimo ir gynybos technologijoms, kurios ne tik itin svarbios siekiant minėtų tikslų, bet taip pat gali suteikti pridėtinės vertės Europos Sąjungai; pažymi, kad turėtų būti užtikrinta didesnė su šiomis papildomomis išlaidomis susijusi Europos viešųjų lėšų naudojimo atskaitomybė, skaidrumas ir tikrinimas;

21.  yra įsitikinęs, kad Sąjungos investicijomis į gynybą turėtų būti užtikrinama, kad visos valstybės narės galėtų prisidėti prie subalansuoto, nuoseklaus ir suderinto savo karinių pajėgumų gerinimo; mano, kad Sąjungai tai Œbūtų strateginė galimybė pagerinti savo saugumą ir gynybą;

Institucinė sistema

Gynybos ministrų taryba

22.  pabrėžia, kad vis dar reikia įsteigti Gynybos ministrų tarybą, kuri būtų pavaldi Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, kad būtų koordinuotai ir veiksmingiau įgyvendinama BSGP;

Gynybos valdančioji taryba

23.  mano, kad Europos gynybos agentūros valdančioji taryba, kurią sudaro valstybių narių gynybos ministerijų atstovai, yra institucija, tinkama patariamosioms ir priežiūros funkcijoms, kurių reikia siekiant įgyvendinti ES sutarties 42, 45 ir 46 straipsnius, vykdyti;

24.  mano, kad Sprendimo (BUSP) 2015/1835 4 straipsnio 4 dalis, kurioje apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai, yra reikiamas ir tvirtas pagrindas, kuriuo vadovaudamasi Europos gynybos agentūros valdančioji taryba gali veikti kaip trečiasis Sąjungos nuolatinių atstovų komitetas – gynybos valdančioji taryba; mano, kad, kai bus įsteigtas, šis komitetas taip pat turėtų vykdyti patariamąsias ir priežiūros funkcijas, kurių reikia nuolatiniam struktūriniam bendradarbiavimui užtikrinti;

25.  yra įsitikinęs, kad reikia siaurai aiškinti ES sutarties 38 straipsnyje nurodytus Politinio ir saugumo komiteto (PSK) įgaliojimus; mano, kad, remiantis Sutartimis, komiteto įgaliojimai apima tik padėtį ir misijas už Sąjungos ribų, taip pat tam tikrus solidarumo sąlygos įgyvendinimo aspektus; visų pirma mano, kad jo parengti darbo susitarimai nepritaikyti prie tolesnio tos BSGP dalies, kuri apibrėžta ES sutarties 42 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo;

26.  primygtinai ragina Tarybą šiais tikslais peržiūrėti Sprendimą 2001/78/BUSP, taip pat Sprendimą (BUSP) 2015/1835, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai;

Europos gynybos agentūra

27.  primena, kad Europos gynybos agentūros tikslai – remti valstybes nares joms plėtojant savo gynybos pajėgumus ir stiprinti jų pramoninį ir technologinį gynybos pagrindą; atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamai išnaudojamos Europos gynybos agentūros galimybės remti BSGP vystymą ir tų tikslų, kurių siekiant reikia visapusiškai išnaudoti agentūros pajėgumus, įgyvendinimą; ragina apmąstyti, koks bus agentūros vaidmuo ir užduotys ateityje; ragina valstybes nares apibrėžti bendrus užmojus ir įsipareigoti jų laikytis kartu su reformuota Europos gynybos agentūra; ragina didinti politinę paramą Europos gynybos agentūrai, jos finansavimą ir išteklius, taip pat labiau suderinti savo veiksmus su Komisijos, valstybių narių ir kitų subjektų veiksmais, ypač pajėgumų plėtojimo, gynybos srities viešųjų pirkimų, mokslinių tyrimų ir valstybių narių ginkluotųjų pajėgų sąveikos skatinimo srityse; mano, kad agentūra gali kartu su valstybių narių valdžios institucijomis ir privačiaisiais rinkos operatoriais bendrai finansuoti ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir inovatyvių sprendimų viešuosius pirkimus;

28.  atkreipia dėmesį į Europos gynybos agentūros sprendimą peržiūrėti Pajėgumų plėtojimo planą pagal Visuotinę ES strategiją ir tikisi, kad būsimame Pajėgumų plėtojimo plane bus tinkamiau atsižvelgta į ES ir valstybių narių prioritetus ir poreikius;

29.  ragina valstybes nares parengti bendrą Europos ginkluotės ir pajėgumų politiką, dalyvaujant Europos gynybos agentūrai, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje, ir ragina Komisiją ir Europos gynybos agentūrą pateikti pasiūlymų šiuo klausimu; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pranešti Parlamentui apie dabartinių Europos gynybos agentūros ir Komisijos darbo santykių ir Europos gynybos agentūros, Komisijos, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinės organizacijos (OCCAR) darbo santykių rezultatus; ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto ir parengti bendrą ginklų eksporto politiką, užtikrinant, kad ginklų, šaudmenų, gynybos įrangos ir technologijų eksportui į trečiąsias šalis būtų taikomi bendri visoje ES galiojantys kriterijai;

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas

30.  ragina valstybes nares kuo skubiau pagal Sąjungos sistemą inicijuoti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir jame dalyvauti, kad būtų išsaugoti ir gerinami jų kariniai pajėgumai, tobulinant doktriną ir vadovavimą, teikiant darbuotojų tobulinimo galimybes ir rengiant mokymus, su gynyba susijusią medžiagą, plėtojant infrastruktūrą, užtikrinant sąveiką ir vykdant sertifikavimą; pabrėžia, koks svarbus ir reikalingas visų valstybių narių dalyvavimas vykdant nuolatinį ir efektyvų struktūrizuotą visų valstybių narių, kurios nori užsitikrinti kuo didesnio masto savo gynybos integraciją, bendradarbiavimą; mano, kad turėtų būti įsteigtos nuolatinės Europos integruotos karinės pajėgos – daugianacionalinės pajėgos, kaip nurodyta Protokolo Nr. 10 dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 1 straipsnyje, ir suteikta galimybė Sąjungai jomis naudotis įgyvendinant BSGP, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pateikti pasiūlymų dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo veiklos pirmąjį 2017 m. pusmetį galimybių;

31.  mano, kad Sąjunga, gavusi atitinkamų valstybių narių pritarimą, turėtų priimti nuostatą dėl dalyvavimo jų vykdomose pajėgumų programose; mano, kad Sąjungos finansinis įnašas į tokias programas neturėtų būti didesnis už dalyvaujančių valstybių narių įnašus;

32.  laikosi nuomonės, kad ES kovinių grupių sistema turėtų būti integruota į nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir kad kartu turėtų būti įsteigtas nuolatinis civilinis ir karinis štabas, kuriame vienodai svarbūs būtų karinių operacijų planavimo ir vykdymo pajėgumai (angl. Military Planning and Conduct Capability, MPCC) ir civilinių operacijų planavimo ir vykdymo pajėgumai (angl. Civilian Planning and Conduct Capability, CPCC), – tai stiprintų strateginį ir operatyvinį planavimą per visą planavimo ciklą, gerintų civilinį ir karinį bendradarbiavimą ir ES gebėjimą greitai reaguoti į krizes; mano, kad kitos Europos daugiašalės struktūros, pvz., Europos oro transporto vadovavimo centras, Eurokorpusas ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinė organizacija (OCCAR), taip pat turėtų dalyvauti nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime, kuris turėtų apimti ir dvišalį bei daugiašalį nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime dalyvaujančių šalių karinį bendradarbiavimą; mano, kad ES privilegijos ir imunitetai turėtų būti taikomi toms tarptautinėms struktūroms, kurios dalyvauja nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime;

33.  mano, kad veikimo, parengties ir veiksmų nutraukimo etapais Sąjunga turėtų padengti visas ES kovinių grupių išlaidas;

34.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Tarybą įgyvendinti JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1325 ir paskirti specialųjį įgaliotinį moterų ir konfliktų klausimais;

Europos Parlamentas

35.  pabrėžia, kad Parlamentas turėtų atlikti svarbų vaidmenį tikrinat ir prižiūrint, kaip įgyvendinama BSGP, ir ją vertinant, pagal ES sutarties 14 straipsnio 1 dalį; mano, kad tarpparlamentinė konferencija BUSP ir BSGP klausimais turėtų būti naudojama ir kaip tarpparlamentinių konsultacijų ir kontrolės forumas; primygtinai pabrėžia, kad dėl svarbių sprendimų BSGP srityje, visų pirma dėl karinių ir civilinių misijų, vykdomų už ES ribų, ir dėl strateginių gynybos operacijų, turi būti veiksmingai konsultuojamasi su Parlamentu;

36.  taigi ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją visapusiškai įgyvendinti ES sutarties 36 straipsnį užtikrinant, kad konsultuojantis su Parlamentu dėl pagrindinių BSGP, kuri yra BUSP dalis, aspektų ir esminių pasirinkimų būtų deramai atsižvelgta į Parlamento nuomonę; ragina reguliariau teikti Parlamentui daugiau informacijos siekiant stiprinti veikiančius parlamentinės ir politinės kontrolės mechanizmus;

37.  primygtinai ragina Parlamentą savo Saugumo ir gynybos pakomitetį paversti pilnaverčiu parlamentiniu komitetu, suteikiant jam galimybę atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką ir visų pirma tikrinant teisės aktus, susijusius gynybos rinka, taip pat taikant procedūras, pvz., vykdant suderintą metinę gynybos srities peržiūrą;

38.  ragina Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus glaudžiau bendradarbiauti, nes tai yra labai svarbu siekiant konkrečių rezultatų BSGP srityje ir siekiant ją įteisinti; pažymi, kad tokiu bendradarbiavimu neturėtų būti kenkiama BSGP įgyvendinimui ir netrukdoma siekti jos tikslų, kurie yra Sąjungos politikos dalis;

39.  mano, kad Parlamentas turėtų ne tik atlikti savo vaidmenį biudžeto procedūrose, bet ir toliau skatinti konkrečias iniciatyvas ir teikti rekomendacijas Tarybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Komisijai dėl bendrų saugumo ir gynybos problemų;

ES ir NATO santykiai

40.  ragina BSGP palaikyti glaudesnius santykius su NATO, kurie suteikia politinę bendradarbiavimo ir papildomumo visais lygmenimis galimybę, nedarant poveikio ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies antrosios pastraipos nuostatoms; primena, kad reikia iš naujo subalansuoti ir išplėsti strateginę ES ir NATO partnerystę, siekiant užtikrinti suderinamumą, vystyti bendrus pajėgumus ir išvengti veiksmų ir struktūrų dubliavimosi, taip sumažinant išlaidas ir padarant šią partnerystę veiksmingesnę; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją nedelsiant pradėti diskusijas su transatlantiniais partneriais, siekiant išsiaiškinti jų poziciją dėl įvairių visuotinėje ES strategijoje aptariamų temų;

41.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir NATO generalinį sekretorių pateikti išsamią teisinių ir politinių pasekmių ES ir NATO partnerystės vystymui, kurias turėtų galimas Jungtinės Karalystės ES sutarties 50 straipsnio inicijavimas, analizę;

42.  pabrėžia, kad „Berlin Plus“ susitarimai turėtų būti iš esmės performuluoti siekiant juos pritaikyti prie dabartinio strateginio konteksto ir šalinti rastus trūkumus, pvz., stiprinti taktinius ir operatyvinius mechanizmus scenarijuose, kuriuose dalyvautų tiek ES, tiek NATO, ir sudaryti sąlygas NATO naudotis ES priemonėmis;

Politinės rekomendacijos

43.  remia pasiūlymą dėl suderintos metinės gynybos srities peržiūros, kurią atliekant valstybės narės suderintų savo išlaidas gynybai ir pajėgumų planus, vykdydamos skaidrų procesą, kuriame dalyvautų tiek Europos Parlamentas, tiek nacionaliniai parlamentai;

44.  ragina Tarybą ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją parengti ES baltąją knygą dėl saugumo ir gynybos, į kurią būtų įtraukta tinkama ES ir jos valstybėms narėms kylančių grėsmių ir pavojų Europos saugumui apibrėžtis kaip pirmas žingsnis siekiant kurti Europos gynybai reikalingus pajėgumus, veiksmų gairės, aiškiai nurodant etapus, ir laipsniškų veiksmų, kuriais būtų siekiama įsteigti Europos gynybos sąjungą ir parengti veiksmingesnę bendrą gynybos politiką, vykdymo kalendorius; mano, kad tokia baltoji knyga turėtų būti įvairių ES institucijų indėlio rezultatas ir kuo išsamesnė, į ją turėtų būti įtrauktos įvairios Sąjungos numatytos priemonės;

45.  palankiai vertina 2016 m. lapkričio mėn. Komisijos pateiktą Europos gynybos veiksmų planą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares išsamiai išaiškinti galimo Europos gynybos fondo valdymą, finansavimą ir tikslus, ypač galimas pajėgumų ir mokslinių tyrimų finansavimo priemones; mano, kad norint sėkmingai įgyvendinti tą planą, reikia didelės valstybių narių ir ES institucijų paramos ir politinio įsipareigojimo; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad Komisija, Europos gynybos agentūra ir valstybės narės dar neįvykdė visų 2013 m. ir 2015 m. Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose gynybos klausimais nustatytų užduočių;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant įvairias iniciatyvas, kurias pateikė Komisija, reikės atsižvelgti į ypatumus gynybos sektoriuje (dalyvavimo taisykles, intelektinės nuosavybės teisių valdymą, atitiktį veiklos vykdymo reikalavimams); labai atidžiai tai stebės 2021–2027 m. derybų laikotarpiu, ypač kalbant apie būsimos Europos gynybos mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą;

47.  mano, kad tvirtinant ES baltąją knygą dėl saugumo ir gynybos reikėtų remtis Pasaulinės strategijos įgyvendinimo planu dėl saugumo ir gynybos, kad būtų skatinamas laipsniškas bendros Sąjungos gynybos politikos formavimas; pabrėžia, kad šis dokumentas turėtų ne tik atspindėti dabartinius karinius valstybių narių pajėgumus, bet jame taip pat turėtų būti analizuojamas bendradarbiavimo būdas ir tam pasiekti būtinos priemonės, veiksmai, kuriuos gali vykdyti ES, ir reikiami pajėgumai bei lėšos ir juo taip pat turėtų būti prisidedama prie NATO ir ES koordinavimo ir bendradarbiavimo;

48.  ragina nedelsiant reformuoti mechanizmą Athena, siekiant padidinti jo teikiamas galimybes išlaidų dalijimosi ir bendro finansavimo srityje, ir užtikrinti teisingą su operacijomis susijusių išlaidų dalijimąsi, kad valstybės narės būtų skatinamos prisidėti pajėgomis, būdamos nesuvaržytos dėl savo finansinių pajėgumų; mano, kad tokia reforma turėtų būti užtikrinama, kad visos bendros išlaidos, nurodytos 2015 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/528 I–IV prieduose būtų valdomos per mechanizmą Athena; mano, kad pertvarkytas mechanizmas Athena turėtų taip pat būti naudojamas „Europos integruotos grupės“ operacijų išlaidoms finansuoti (kai ji bus sukurta PESCO sudėtyje), įskaitant ES kovines grupes;

49.  reikalauja, kad Europos karinio mokymo misijos užsienyje pasiektų savo užduotį mokyti vietos nacionalinius karinius vienetus, galinčius veikti karo sąlygomis ir spręsti saugumo grėsmes (sukilimai ir terorizmas); mano, kad todėl jie turėtų turėti ginklus ir įrangą, kurie reikalingi tiek pratyboms, tiek gebėjimui veikti šioje srityje, ir kad Europos karinės pajėgos, atsakingos už jų rengimą, turėtų galėti jiems padėti kaip stebėtojai, be kišimosi į operacijas, siekiant padėti įvertinti rengimo efektyvumą ir todėl, kad būtų galima pateikti patikslinimus ir reikiamus papildomus mokymus;

50.  pabrėžia, kad reikia išsamesnių diskusijų apie būsimus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykius BSGP klausimų, ypač karinių pajėgumų, srityje, jeigu Jungtinė Karalystė nuspręs inicijuoti ES sutarties 50 straipsnį; mano, kad reikia nustatyti naują vadovavimo tvarką, susijusią su operacijos ATALANTA operacijos štabu Nortvude; mano, kad reikia nustatyti naują vadovavimo tvarką, susijusią su operacijos ATALANTA operacijos štabu Nortvude;

51.  ragina Tarybą ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad visais lygmenimis būtų vykdomas civilinis ir karinis EIVT ir Komisijos bei ES ir valstybių narių bendradarbiavimas; palankiai vertina Pasauline strategija nustatytą vidaus ir (arba) išorės saugumo sąsają ir ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją užtikrinti nuoseklumą ir užtikrinti, kad būtų deramai suderinti vidaus ir išorės saugumo aspektai, taip pat ir administraciniu lygmeniu;

52.  pabrėžia, kad ES turi sutvirtinti savo pastangas siekdama stiprinti pasaulinį valdymą, kuris padės gerinti saugumo ir strateginį kontekstą; ragina valstybes nares skatinti JT reformą siekiant sustiprinti jos teisėtumą, skaidrumą, atskaitomybės procesus ir veiksmingumą; laikosi nuomonės, kad JT Saugumo Taryba turi būti reformuota, ypač kalbant apie jos sudėtį ir balsavimo procedūras, siekiant padidinti jos gebėjimą veikti ryžtingai sprendžiant pasaulines saugumo problemas, peržengiant grynai karinę jos pakraipą;

53.  pabrėžia, kad siekiant kurti bendrą gynybą žmogiškasis faktorius yra vienas iš mūsų vertingiausių privalumų; mano, kad reikia daugiau investuoti į mokymus ir švietimą BSGP srityje, įskaitant integruotos sistemos, pagrįstos nacionaliniais kariniais centrais, steigimą, kadangi mokymai ir švietimas yra galinga priemonė siekiant pažangos šioje srityje;

54.  mano, kad šioje rezoliucijoje Europos Parlamento pareikšta nuomonė yra rekomendacijos Tarybai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, kaip nurodyta ES sutarties 36 straipsnyje; mano, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, teikdama bet kokius pasiūlymus dėl BSGP vystymo, ir Taryba, priimdama tokius pasiūlymus, turėtų deramai atsižvelgti į šias rekomendacijas ir tai turėtų būti nuoširdaus Sąjungos institucijų savitarpio bendradarbiavimo geroji patirtis;

55.  pabrėžia, kad ES sutarties 21 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad Sąjunga imdamasi veiksmų tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje, t. y. demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

Galimi dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimai ir korekcijos

56.  ragina būsimosios konvencijos narius:

   atsižvelgti į šioje rezoliucijoje ir Parlamento rezoliucijose dėl bendros saugumo ir gynybos politikos ir dėl Europos gynybos sąjungos pateiktas rekomendacijas ir gaires;
   remiantis tose rezoliucijose pateiktomis rekomendacijomis ir gairėmis į būsimąją Sąjungos sutartį įtraukti nuostatas, kuriomis būtų:
   sukurtos Europos ginkluotosios pajėgos, galinčios panaudoti kovines pajėgas didelio intensyvumo konfliktuose ir stabilizavimo pajėgas, kurios užtikrina ugnies nutraukimo arba taikos susitarimų taikymą, teikti medicinos paslaugas, įskaitant kilnojamas lauko ligonines, ir karinės logistikos ir karo inžinerijos pajėgas;
   pagal bendrą Sąjungos gynybos politiką nustatyti tikslias ir privalomas tarpusavio pagalbos ir paramos nuostatos aktyvavimo ir įgyvendinimo gaires;
   užtikrinti, kad Europos lygmeniu atitinkamose bendradarbiavimo struktūrose nacionalinės žvalgybos institucijos privaloma tvarka dalytųsi informacija;
   įsteigti nuolatinę Komisijos narių darbo grupę gynybos klausimais, kuriai pirmininkautų Komisijos pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis; įtraukti Parlamentą, kuris grupėje turėtų nuolatinius atstovus; į gynybos sritį labiau įtraukti Komisiją, kuri vykdytų tinkamai orientuotus mokslinius tyrimus, rengdama planus ir juos įgyvendintų; leisti Komisijos pirmininko pavaduotojui ir vyriausiajam įgaliotiniui klimato kaitos klausimus įtraukti į visus ES išorės veiksmus ir ypač į BSGP;
   atsižvelgti į būsimojo Europos gynybos semestro valstybių narių išlaidų gynybai finansinių ir biudžeto politikos vertinimą, t. y., atsižvelgti į tai, kiek lėšų kiekviena valstybė narė išleidžia šioje srityje, siekiant perteikti atskirų išlaidų svarbą visos Europos saugumu; mano, kad ilguoju laikotarpiu ES turėtų išnagrinėti galimybes sutelkti bendrą biudžetą ir siekti tai padaryti;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, taip pat Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generaliniam sekretoriui, ES kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūroms ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0120.
(2) OL C 419, 2015 12 16, p. 138.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0435.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0019.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0440.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0049.
(7) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(8) OL L 266, 2015 10 13, p. 55.
(9) OL L 27, 2001 1 30, p. 1.


Integruota Europos Sąjungos Arkties politika
PDF 456kWORD 58k
2017 m. kovo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl integruotos Europos Sąjungos Arkties politikos (2016/2228(INI))
P8_TA(2017)0093A8-0032/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. sudarytą ir nuo 1994 m. lapkričio 16 d. galiojančią Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. per 21-ąją JTBKKK šalių konferenciją Paryžiuje priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas) bei 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento balsavimą dėl susitarimo ratifikavimo(1),

–  atsižvelgdamas į Minamatos konvenciją, Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, Geteborgo protokolą, Stokholmo konvenciją, Orhuso konvenciją ir Biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos patvirtintą išvadų dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“(2),

–  atsižvelgdamas į 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169,

–  atsižvelgdamas į Ilulisato deklaraciją, kurią 2008 m. gegužės 28 d. Arkties vandenyno konferencijoje Ilulisate (Grenlandija) paskelbė penkios Arkties vandenyno pakrantės valstybės,

–  atsižvelgdamas į Poliaračio inuitų deklaraciją dėl išteklių plėtojimo principų inuitų gyvenamose žemėse (angl. Circumpolar Inuit Declaration on Resource Development Principles in Inuit Nunaat)(3),

–   atsižvelgdamas į JT deklaraciją Nr. 61/295 dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP), kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. priėmė Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Arkties, ypač į 2016 m. birželio 20 d., 2014 m. gegužės 12 d., 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2008 m. gruodžio 8 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. paskelbtą ES visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“, taip pat į dokumentą „BUSP ataskaita. Mūsų prioritetai 2016 m.“, kurį 2016 m. spalio 17 d. patvirtino Taryba,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2016 m. balandžio 27 d. bendrą komunikatą „Integruota Europos Sąjungos Arkties politika“ (JOIN(2016)0021), Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės 2012 m. birželio 26 d. bendrą komunikatą „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas“ (JOIN(2012)0019) ir į 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ (COM(2008)0763),

–  atsižvelgdamas į nacionalines Arkties valstybių Arkties strategijas, ypač į Danijos Karalystės (2011 m.), Švedijos (2011 m.) ir Suomijos (2013 m.), taip pat į kitų ES ir kitų EEE valstybių narių strategijas,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimą 2014/137/ES dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių,

–  atsižvelgdamas į Deklaraciją dėl Arkties tarybos įsteigimo ir dabartinę Arkties tarybos 2015–2017 m. programą pirmininkaujant JAV,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3–4 d. Kirkenese (Norvegija) priimtą Barenco jūros Europos ir Arkties regiono 20-ųjų bendradarbiavimo metinių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Arkties regiono parlamentų narių konferencijos ir Barenco jūros regiono parlamentinės konferencijos pareiškimus, ypač į per 2016 m. birželio 14–16 d. Ulan Udėje (Rusija) vykusią 12-ąją Arkties regiono parlamentų narių konferenciją priimtą pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, priimtą per trečiąjį 2013 m. vasario 18 d. Briuselyje įvykusį atnaujintos Šiaurės dimensijos šalių ministrų posėdį,

–   atsižvelgdamas į pareiškimus, priimtus Šiaurės dimensijos parlamentiniame forume, kuris 2015 m. gegužės mėn. buvo surengtas Reikjavike (Islandija), 2013 m. lapkričio mėn. – Archangelske (Rusija), 2011 m. vasario mėn. – Trumsėje (Norvegija) ir 2009 m. rugsėjo mėn. –Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį laivybos poliariniuose vandenyse kodeksą, kurį priėmė Tarptautinė jūrų organizacija (TJO),

–   atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL),

–   atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą, Taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondą ir Papildomo kompensavimo fondą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos)(4), į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos jūrinio aspekto(5), 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos vaidmens krizių dėl klimato ir gaivalinių nelaimių atvejais(6) ir 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos(7),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Arkties, ypač į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES Arkties strategijos(8), į 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje(9) ir į 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl Arkties regiono valdymo(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(11) ir į 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m.(12),

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Delegacijos ryšiams su Šveicarija ir Norvegija, ES ir Islandijos jungtiniame parlamentiniame komitete bei Europos ekonominės erdvės (EEE) jungtiniame parlamentiniame komitete rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. spalio 26 d. paskelbtą Europos kosmoso strategiją (COM(2016)0705),

–   atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1775 dėl prekybos produktais iš ruonių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0032/2017),

A.  kadangi ES yra pasaulinio masto veikėja; kadangi ES nuo seno turi su istorija, geografija, ekonomika ir moksliniais tyrimais susijusių įsipareigojimų Arktyje; kadangi trys jos valstybės narės – Danija, Suomija ir Švedija – yra Arkties regiono šalys; kadangi Arkties regioną supa tarptautiniai vandenys ir viso pasaulio, įskaitant Europos Sąjungą, piliečiai ir vyriausybės turi pareigą padėti saugoti Arktį;

B.  kadangi ES veikla Šiaurės regione ir Arktyje prasidėjo jau praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai ES dalyvavo steigiant Baltijos jūros valstybių tarybą (BJVT) ir Barenco jūros Europos ir Arkties tarybą (angl. BEAC) ir kai Komisija tapo tikrąja šių organizacijų nare;

C.  kadangi Šiaurės dimensijos politika, kuri daro įtaką ne tik ES vidaus reikalams, bet ir išorės santykiams, išsivystė į lygiavertę ES, Rusijos, Norvegijos ir Islandijos partnerystę; kadangi įgyvendinant šią bendrą politiką be Šiaurės dimensijos partnerių dalyvauja keletas kitų daugiašalių organizacijų, pavyzdžiui, Arkties taryba, BJVT ir BEAC, o Kanada bei Jungtinės Amerikos Valstijos yra stebėtojos; kadangi ši politika apima didelę geografinę teritoriją ir plėtojant praktinį regioninį bendradarbiavimą atlieka svarbų vaidmenį tvaraus vystymosi, visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės, kultūros, aplinkos apsaugos ir logistikos bei transporto srityse;

D.  kadangi ES palaipsniui suformavo ir išplėtė savo Arkties politiką; kadangi kintantys įsipareigojimai ir bendri ES interesai geriausiai tenkinami gerai koordinuojamomis bendromis priemonėmis; kadangi su Arkties regionu susijusias problemas reikia spręsti imantis bendrų veiksmų regiono ir tarptautiniu lygmenimis;

E.  kadangi Arkties regionas susiduria su unikaliais socialiniais, aplinkosaugos ir ekonominiais iššūkiais;

F.  kadangi Europos Arkties regione gyventojai yra retai pasiskirstę didelėje teritorijoje, kuriai būdingas transporto jungčių, pvz., kelių, geležinkelių ir skrydžių tarp rytų ir vakarų jungčių, trūkumas; kadangi į Europos Arkties regioną yra nepakankamai investuojama;

G.  kadangi Arkties regionui taikoma plati tarptautinė teisinė sistema;

H.  kadangi Arkties taryba yra pagrindinis bendradarbiavimo Arkties klausimais forumas; kadangi per 20 egzistavimo metų Arkties taryba parodė, kad geba išlaikyti konstruktyvų ir teigiamą bendradarbiavimą, prisitaikyti prie naujų iššūkių ir imtis naujų užduočių;

I.  kadangi Arkties valstybių sausumos teritorija ir vandenys priklauso jų suverenitetui ir jurisdikcijai; kadangi reikia gerbti Arkties regiono gyventojų teises siekti, kad jų gamtos ištekliai būtų naudojami tausiai;

J.  kadangi susidomėjimas Arktimi ir jos ištekliais didėja dėl kintančios regiono aplinkos ir išteklių trūkumo; kadangi geopolitinė regiono svarba didėja; kadangi dėl klimato kaitos poveikio ir didėjančios konkurencijos siekiant pasinaudoti Arktimi ir jos gamtos ištekliais, taip pat gausėjančios ekonominės veiklos regionui kilo grėsmių, įskaitant su aplinka ir žmonių saugumu susijusias problemas, tačiau taip pat atsirado naujų galimybių, pavyzdžiui, sukurti itin išvystytą ir tvarią bioekonomiką; kadangi dėl klimato kaitos atsiras naujų navigacijos maršrutų ir bus galima pasinaudoti naujais žvejybos plotais ir gamtos ištekliais, o tai galėtų paskatinti daugiau žmogaus veiklos ir ekologinių iššūkių šiame regione;

K.  kadangi Arktis ilgai buvo konstruktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo regionas ir kadangi būtina, kad Arktis išliktų mažos įtampos regionu;

L.  kadangi geras prieinamumas siekiant geriau sujungti Šiaurės regiono kaimo vietoves su likusia ES teritorija yra viena iš būtinųjų sąlygų, suteikiančių galimybę užtikrinti tvarią ir konkurencingą ekonominę plėtrą šiauriniuose augimo centruose atsižvelgiant į didėjantį investuotojų ir suinteresuotųjų šalių dėmesį jų nepanaudotiems ištekliams ir svarbiausiam jų vaidmeniui sprendžiant ekologines problemas;

M.  kadangi iki 2015 m. Rusijos Federacija turėjo įrengusi ne mažiau kaip šešias naujas bazes į šiaurę nuo poliarinio rato, įskaitant 6 giliavandenius uostus ir 13 oro uostų, ir Arkties regione dislokavo daugiau sausumos pajėgų;

N.  kadangi tvirta, sveika ir tvari Arkties ekosistema, kurioje įsikūrusios gyvybingos bendruomenės, yra strategiškai svarbi politiniam ir ekonominiam Europos ir pasaulio stabilumui; kadangi Arktyje yra daugiau kaip pusė pasaulio šlapžemių ir Arktis atlieka esminį vaidmenį vandens valymo srityje; kadangi Arktis padeda siekti tikslo užtikrinti tinkamą vandens būklę Europos Sąjungoje pagal vandens pagrindų direktyvą; kadangi neveiklumo Arkties socialinės sistemos ir ekosistemos apsaugos srityje kaina proporcingai didėja;

O.  kadangi Arkties vandenyno ledas nuo 1981 m. gerokai sumažėjo, mažėja po amžinuoju įšalu esantys sluoksniai (dėl to kyla rizika, kad į atmosferą atsitiktinai išsiskirs didžiuliai kiekiai anglies dioksido(13) ir metano), sniego danga ir toliau mažėja, o dėl tirpstančių ledynų pasaulyje kyla jūros lygis; kadangi buvo pastebėta, kad jūros ledas nyksta dar greičiau nei buvo numatyta pagal modelius, o jūroje ledynų tūris vasaros laikotarpiu per 35 metus sumažėjo daugiau kaip 40 proc.; kadangi klimato kaita du kartus greičiau vyksta poliariniuose regionuose ir vis spartėja, sukeldama nežinomų ir nenuspėjamų pokyčių pasaulio ekosistemose;

P.  kadangi trys ES valstybės narės (Danija, Suomija ir Švedija) ir viena užjūrio šalis ir teritorija (Grenlandija) yra aštuonių narių Arkties tarybos narės, o kitos septynios valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė) yra stebėtojos; kadangi ES laukia, kol bus galutinai patvirtintas jos oficialus stebėtojos statusas Arkties taryboje;

Q.  kadangi aplinkos apsauga ir darnus vystymasis yra du pagrindiniai Otavos deklaracijos, kuri 1996 m. tapo pamatu Arkties tarybai, principai;

R.  kadangi Arkties regione gyvena apie keturis milijonus gyventojų, iš kurių apie 10 proc. yra čiabuviai; kadangi pažeidžiamai Arkties aplinkai, taip pat čiabuvių pagrindinėms teisėms reikia griežtesnių pagarbos ir apsaugos priemonių; kadangi turi būti užtikrintos čiabuvių ir vietos gyventojų teisės pritarti sprendimams, susijusiems su gamtos išteklių gavyba, ir dalyvauti juos priimant; kadangi Arktyje didėjanti tarša ir sunkiųjų metalų kiekis daro neigiamą poveikį maisto grandinei, t. y. faunai ir florai, ypač žuvims, todėl kelia didelę grėsmę vietos gyventojų ir kitų regionų žuvininkystės produktų vartotojų sveikatai;

S.  kadangi Arkties ekosistemos, įskaitant jos florą ir fauną, yra ypač pažeidžiamos trukdžių ir jų atkūrimo laikotarpis yra gana ilgas; kadangi neigiami padariniai aplinkai dažnai yra kaupiamieji ir negrįžtami ir jie dažnai daro išorinį geografinį ir ekologinį poveikį (pvz., žalą vandenyno ekosistemoms);

T.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais temperatūra Arktyje kyla apytikriai du kartus greičiau nei vidutinė temperatūra pasaulyje;

U.  kadangi didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir oro tarša prisideda prie Arkties klimato kaitos; kadangi Arkties klimato taršos šaltiniai daugiausia yra iš Azijos, Šiaurės Amerikos ir Europos, taigi išmetamųjų teršalų mažinimo priemonės ES vaidiną didelį vaidmenį kovojant su Arkties klimato kaita;

V.  kadangi rizika, kurią kelia Arkties jūrų transporte naudojamas mazutas, yra įvairi: išsiliejimo atveju labai tirštos konsistencijos degalai virsta emulsija, nusėda ir gali būti pernešami itin ilgais nuotoliais, jeigu įstringa lede; išsiliejęs mazutas kelia didžiulę riziką Arkties čiabuvių bendruomenių, kurios pragyvena žvejodamos ir medžiodamos, apsirūpinimo maistu saugumui; deginant mazutą išsiskiria sieros oksidai ir sunkieji metalai, taip pat didelis kiekis suodžių, kurie, nusėdę ant Arkties ledo, skatina šilumos sugertį ledo masėje ir taip paspartina tirpimo procesą ir daro poveikį klimato kaitai; kadangi TJO yra uždraudusi vežti mazutą Antarktį supančiais vandenimis ir jį ten naudoti;

W.  kadangi ES turi atlikti lyderės vaidmenį vykdant diskusijas ir derybas tarptautiniuose forumuose, kad visi dalyviai prisiimtų įsipareigojimus sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekius ir kad būtų galima spręsti vis aktualesnius tausaus išteklių valdymo uždavinius;

X.  kadangi reikėtų atsižvelgti į riziką, kylančią dėl branduolinės energijos naudojimo ledlaužiuose ir pakrantėse veikiančiuose įrenginiuose, ir ją sumažinti vykdant visą veiklą, susijusią su pasirengimu nelaimėms ir pagalbos teikimu;

Y.  kadangi bet kokios rūšies atliekų laikymas Arkties amžinajame įšale jokiomis aplinkybėmis nėra tvarus atliekų tvarkymo būdas, kaip rodo Grenlandijoje įrengtoje bazėje „Amžiaus stovykla“ (angl. Camp Century) neseniai nustatyti faktai;

Z.  kadangi ES politika Arkties regione turėtų labiau atspindėti darnaus vystymosi tikslus, kuriuos ES įsipareigojo pasiekti iki 2030 m.;

AA.  kadangi moksliniais faktais grindžiamas sprendimų priėmimas, įskaitant vietos gyventojų ir čiabuvių žinias, yra esminis dalykas siekiant išsaugoti trapias Arkties ekosistemas, sumažinti riziką ir sudaryti galimybes vietos bendruomenėms prisitaikyti ir skatinti darnų vystymąsi; kadangi ES yra pirmaujanti finansavimo Arkties moksliniams tyrimams teikėja pasaulyje ir skatina laisvą keitimąsi jų rezultatais;

AB.  kadangi subalansuotas Arkties pramoninės praktinės patirties bei specializacijos ir įsipareigojimo siekti ekologiško ir darnaus vystymosi tikslų derinys gali padėti Arkties regione skatinti ekologiškas inovacijas, pramonės simbiozę ir veiksmingą atliekų tvarkymą, taip išlaikant švarią Arkties aplinką ir naujų bei atsirandančių verslo galimybių ir darbo vietų kūrimo galimybes, taigi šiame procese prisidedant ir prie jaunimo užimtumo bei senėjančios visuomenės klausimų sprendimo;

AC.  kadangi ES esamo palydovinio ryšio techniniai pajėgumai kartu su programos „Copernicus“ ir sistemos GALILEO paslaugomis ir infrastruktūra galėtų atitikti Arkties regione esančių naudotojų poreikius;

AD.  kadangi labai svarbu įtraukti vietos bendruomenes, siekiant užtikrinti sėkmingą gamtos išteklių valdymą ir trapių ekosistemų atsparumo didinimą;

AE.  kadangi pripažįsta, kad priimant sprendimus Arkties regione svarbu atsižvelgti į tradicines ir vietos gyventojų žinias;

AF.  kadangi pagal Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP) turi būti saugomos samių, nencų, chantų, evenkų, čiukčių, aleutų, jupikų ir inuitų kultūros; kadangi Arkties čiabuviai turi teisę naudoti gamtinius išteklius savo gyvenamojoje teritorijoje ir todėl turėtų būti įtraukti į visus būsimus verslinės žvejybos planus;

AG.  kadangi bet kokia žvejybos veikla Arkties regione turi būti vykdoma laikantis esamų tarptautinių susitarimų, kuriais reglamentuojama veikla regione, įskaitant 1920 m. Špicbergeno salyno sutartį ir ypač visas šios sutarties šalių teises, taip pat paisant visų istorinių žvejybos teisių;

1.  palankiai vertina bendrą komunikatą kaip tinkamą žingsnį siekiant sukurti integruotą ES Arkties politiką – jame nustatomos konkrečios veiklos sritys, ir sukurti nuoseklesnę į Europos Arktį nukreiptiems ES veiksmams skirtą sistemą; pabrėžia, kad būtinas didesnis ES vidaus ir išorės politikos Arkties klausimais nuoseklumas; ragina Komisiją nustatyti konkrečias jos komunikate numatytų tikslų įgyvendinimo priemones ir tolesnes priemones; dar kartą ragina parengti išsamią ES įsipareigojimų Arktyje strategiją ir konkrečių veiksmų planą, kurio atskaitos taškas turėtų būti pažeidžiamos Arkties ekosistemos apsauga;

2.  teigiamai vertina tris bendrame komunikate nurodytas prioritetines sritis, t. y. klimato kaitą, darnų vystymąsi ir tarptautinį bendradarbiavimą;

3.  pabrėžia UNCLOS svarbą nustatant būtiną daugiašalę teisinę sistemą visai vandenyne, įskaitant Arktį, vykdomai veiklai, Arkties žemyninio šelfo ribų nustatymui ir Arkties vidaus suvereniteto klausimų, susijusių su teritorine jūra, sprendimui; pažymi, kad Arktyje yra tik labai nedaug neišspręstų jurisdikcijos klausimų; mano, kad Arktyje itin svarbu laikytis tarptautinės teisės; pažymi, kad vandenys aplink šiaurės polių daugiausia yra tarptautiniai vandenys; pritaria tam, kad ES atliktų svarbų vaidmenį skatinant veiksmingus daugiašalius susitarimus ir pasaulinę taisyklėmis grindžiamą tvarką gerindama atitinkamus tarptautinius, regioninius ir dvišalius susitarimus ir sistemas ir nuosekliai jas įgyvendindama; pabrėžia, kad ES turėtų atlikti teigiamą vaidmenį skatinant ir remiant susitarimus, padedančius stiprinti biologinės įvairovės ir aplinkos valdymą nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiame Arkties vandenyne; atkreipia dėmesį į tai, kad tai netaikoma navigacijai ir tradiciniams pragyvenimo būdams; primygtinai ragina ES glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant remti regiono aplinkos išsaugojimą ir apsaugą; pabrėžia svarbų Arkties tarybos vaidmenį Arkties regione išlaikant konstruktyvų bendradarbiavimą, mažą įtampą, taiką ir stabilumą;

4.  palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir kad 2016 m. lapkričio 4 d. jis įsigaliojo; ragina visas šalis jį greitai ir veiksmingai įgyvendinti; ragina valstybes nares ratifikuoti Paryžiaus susitarimą, siekiant įgyvendinti plataus užmojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ir priemones prekybos apyvartiniais taršos leidimais ir pastangų pasidalijimo srityse, atsižvelgiant į tikslą iki 2100 m. apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvesnio vaidmens siekiant veiksmingai įgyvendinti tarptautines konvencijas, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą, Minamatos konvenciją, Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, Geteborgo protokolą, Stokholmo konvenciją, Tarptautinį laivybos poliariniuose vandenyse kodeksą (Poliarinį kodeksą) ir Biologinės įvairovės konvenciją; ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį vykstančiam tarptautiniam procesui, kurį inicijavo Patvariųjų organinių teršalų kontrolės komitetas, siekiant toliau laipsniškai nutraukti patvariųjų organinių teršalų ir suodžių naudojimą; ragina ES šalis partneres padaryti tą patį;

6.  pritaria tam, kad būtų sukurtas saugomų Arkties teritorijų tinklas ir kad už pakrantės valstybių ekonominių zonų ribų aplink Šiaurės ašigalį esanti tarptautinė jūros teritorija būtų saugoma;

7.  ragina verslinę žvejybą Arkties regione vystyti visapusiškai atsižvelgiant į regiono pažeidžiamumą ir specifiką; primygtinai reikalauja, kad prieš pradedant bet kokią naują verslinės žvejybos veiklą Arkties regione, turi būti atlikti patikimi ir prevenciniai moksliniai išteklių vertinimai, siekiant nustatyti žvejybos rodiklius, kuriuos taikant tiksliniai žuvų ištekliai bus išsaugoti virš rodiklio, kurį pasiekus galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir nebus išeikvotos kitos rūšys arba padaryta didelė žala jūrų aplinkai; pabrėžia, kad visą žvejybą atviroje jūroje turi reglamentuoti regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, kuri vadovautųsi mokslinėmis konsultacijomis ir turėtų tvirtą kontrolės ir stebėsenos programą, kad galėtų užtikrinti, jog būtų laikomasi valdymo priemonių; pažymi, kad žvejyba išskirtinėse ekonominėse zonose turi atitikti tokius pačius standartus; ragina stabdyti pramoninę žvejybą, įskaitant žvejybą naudojant dugninį tralą, Arkties vandenyse, kuriuose anksčiau nebuvo žvejojama;

8.  palankiai vertina vykstančias derybas dėl tarptautinio Arkties pakrantės valstybių ir tarptautinių šalių susitarimo, siekiant užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai tarptautiniuose Arkties vandenyse, ir ragina Komisiją ir valstybes nares pasirašyti šią deklaraciją ir pritarti tam, kad ši deklaracija būtų privaloma ją pasirašiusioms šalims;

9.  ragina Komisiją remti ir skatinti Arkties šalis toliau kaupti turimą informaciją apie visus regiono išteklius ir juos analizuoti;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares remiantis ES teisine sistema dėti daugiau pastangų siekiant susitarti dėl plataus užmojo mažinimo tikslų derybose dėl Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvos mažinant vietos taršos lygį, pasinaudojant Švaraus oro dokumentų rinkiniu, kad būtų sumažinta plataus masto tarša, ypač tarša suodžiais, ir derantis dėl plataus užmojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslų ir priemonių, taikomų apyvartinių taršos leidimų prekybos ir pastangų pasidalijimo sektoriams, atsižvelgiant į tikslą iki 2100 m. apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad JT vandenynų susitarimas dėl biologinės įvairovės apsaugos už nacionalinės jurisdikcijos ribų, dėl kurio dabar deramasi, būtų tvirtas bei veiksmingas ir juo būtų galima užtikrinti tinkamą saugomų jūrų rajonų, įskaitant neliečiamus jūrų draustinius, nustatymo, skyrimo, valdymo ir vykdymo užtikrinimo procesą;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti savo vaidmenį veiksmingai įgyvendinant Biologinės įvairovės konvenciją ir susijusius tarptautinius susitarimus; mano, jog svarbu, kad įgyvendinant strateginį planą, susijusį su ekosistemoms grėsmę keliančių žalingų svetimų rūšių nustatymu ir jų prioritetinio sąrašo sudarymu bei jų plitimo būdais, dėl kurio susitarta Nagojos protokolo 10 straipsnyje, žalingiausios invazinės rūšys būtų kontroliuojamos arba sunaikinamos ir kad priemonės būtų nukreiptos į jų plitimo būdus, siekiant užkirsti kelią žalingų svetimų rūšių persikėlimui ir invazijai, be kita ko, ir Arkties teritorijose;

13.  ragina valstybes nares uždrausti subsidijas iškastiniam kurui, dėl kurių sumažėja energijos gamybos deginant iškastinį kurą sąnaudos, taip stengiantis neskatinti iškastinio kuro gavybos ir naudojimo;

14.  ragina ES skatinti griežtus atsargumo reguliavimo standartus aplinkos apsaugos ir saugumo srityje, kurie būtų taikomi tarptautiniu mastu vykdant naftos paiešką, žvalgybą ir gavybą; ragina uždrausti naftos gręžybą ledo sukaustytuose ES ir EEE Arkties vandenyse ir ragina ES skatinti panašius atsargumo standartus Arkties taryboje ir Arkties pakrančių valstybėse;

15.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES paragintų sparčiai ratifikuoti Minamatos konvenciją, siekiant užkirsti kelią gyvsidabrio išmetimui ir sumažinti išmetamą jo kiekį;

16.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą nukreipti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšas į kovos su klimato kaita veiksmų Arktyje integravimo priemones, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir ypatingą Arkties regionų pobūdį;

17.  pabrėžia, kad Arkties gamtos išteklių naudojimas, kurio mastas didėja, turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į vietos gyventojus ir jų interesus ir visapusiškai įsipareigojant saugoti pažeidžiamą Arkties aplinką; mano, kad šis strateginis pasirinkimas neatsiejamas nuo teisėtumo ir vietinės paramos ES veiklai Arkties regione užsitikrinimo;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kurios yra Arkties tarybos narės ar stebėtojos, remti Arkties tarybos vykdomą darbą, susijusį su poveikio aplinkai vertinimais, siekiant išsaugoti pažeidžiamas Arkties ekosistemas vadovaujantis Espo konvencijos nuostatomis; pabrėžia didžiulę šių poveikio aplinkai vertinimų svarbą užtikrinant tvarią ekonominės veiklos plėtrą ir itin pažeidžiamų Arkties ekosistemų ir bendruomenių apsaugą; atkreipia dėmesį į šiuos neišsamius kriterijus Arktyje vykdomiems projektams vertinti, kuriuos pateikė Inuitų poliaračio taryba (angl. Inuit Circumpolar Council):

   vykdant projektą ir jam pasibaigus turi būti atsižvelgta į visą galimą poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį ir poveikį kultūrai, įskaitant kaupiamąjį poveikį dabartiniams ir būsimiems projektams;
   atsargumo principas ir principas „teršėjas moka“ turi būti taikomi visais projektų planavimo, vertinimo, įgyvendinimo ir regeneravimo etapais;
   buveinių ir susijusių žemių regeneravimas ir atkūrimas turi būti kruopščiai planuojamas ir išlaidos visiškai padengiamos iš anksto;
   projektų pasiūlymai dėl atsako išsiliejus naftai turi apimti įrodymus apie pramonės gebėjimą surinkti išsiliejusią naftą, kai ledas įšalęs, sulūžęs ir šąla iš naujo;
   turi būti nustatyta tarptautinė atsakomybės ir kompensavimo už naftos išteklių žvalgybos ir eksploatavimo jūroje keliamą žemių, vandens ir jūrų teritorijų taršą sistema;

19.  pabrėžia, kaip svarbu bendradarbiaujant su verslo sektoriaus atstovais, pvz., Arkties ekonomine taryba, rasti įmonių socialinės atsakomybės principo įtraukimo į Arkties regione veikiančių įmonių veiklą mechanizmus; rekomenduoja išnagrinėti galimybę taikant savanoriškus mechanizmus skatinti laikytis aukštų pramonės veiklos socialinėje ir aplinkosaugos srityse standartų, pvz., pabrėžti geriausius veiklos rezultatus Arkties įmonių socialinės atsakomybės indekse, kuris būtų grindžiamas, pvz., Arkties verslo investicijų protokolu ir JT Pasaulinio susitarimo iniciatyva;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares paremti visas TJO dedamas pastangas pasiekti visuotinį susitarimą dėl laivų išmetamų teršalų kiekio mažinimo;

21.  pripažįsta nuolatinio ir pakankamo finansavimo svarbą retai gyvenamoms šiaurinėms teritorijoms, kad jose galėtų būti įveikiami tokie nuolatiniai sunkumai, kaip mažas gyventojų skaičius, atšiaurios klimato sąlygos ir dideli atstumai;

22.  ragina ES institucijas ir susijusias valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti Arkties klausimais; ragina valstybes nares, kurios yra Arkties tarybos narės, informuoti kitas valstybes nares ir vyriausiąją įgaliotinę apie visus bendros svarbos klausimus Arkties taryboje laikantis Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalies;

23.  pabrėžia, kad ES būtina įsitraukti į politinį dialogą su visais Arkties partneriais ir ragina užtikrinti tvirtesnį ES, Arkties tarybos Šiaurės dimensijos požiūriu, Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos ir kitų institucijų, bendradarbiaujančių Tolimojoje Šiaurėje, bendradarbiavimą; pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį Arkties taryboje atlieka stebėtojos, turinčios didelės patirties ir seniai dalyvaujančios moksliniame ir politiniame bendradarbiavime Arktyje; šiuo požiūriu teigiamai vertina nuolatinį stebėtojų ir Arkties tarybai pirmininkaujančios valstybės narės dialogą;

24.  tvirtai pritaria tam, kad ES būtų suteiktas stebėtojos statusas Arkties taryboje; yra įsitikinęs, kad visateisis ES oficialios stebėtojos statusas padarytų teigiamą įtaką Arkties tarybos politiniam ir instituciniam vaidmeniui sprendžiant su Arktimi susijusius klausimus ir jį sustiprintų;

25.  teigiamai vertina didesnį Komisijos ir EIVT veiksmų Arkties klausimais koordinavimą; siūlo sukurti EIVT Šiaurės politikos skyrių ir stiprinti EIVT bei Komisijos vidaus tarnybų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti nuoseklų, koordinuojamą ir integruotą politikos metodą, taikytiną visose pagrindinėse politikos srityse;

26.  atkreipia dėmesį į ES gebėjimą prisidėti prie galimų saugumo uždavinių sprendimo; ragina ES, vykdant partnerystę su valstybėmis narėmis ir bendradarbiaujant su Arkties valstybėmis, prisidėti prie civilinio saugumo mechanizmų kūrimo, taip pat prie gamtos ir žmogaus sukeltų krizių ir nelaimių valdymo pajėgumų ir paieškos bei gelbėjimo infrastruktūros stiprinimo;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad energetinis saugumas glaudžiai susijęs su klimato kaita; mano, kad energetinis saugumas turi būti didinamas mažinant ES priklausomybę nuo iškastinio kuro; pabrėžia tai, kad Arkties transformacija yra vienas iš svarbiausių klimato kaitos padarinių ES saugumui; pabrėžia, kad šio rizikos daugiklio klausimą būtina spręsti numatant sustiprintą ES Arkties strategiją ir įgyvendinant patobulintą ES gaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo politiką, pagal kurią būtų gerokai sumažinta Sąjungos priklausomybė nuo išorės šaltinių ir taip būtų pagerinta jos saugumo padėtis;

28.  ragina visose Arkties valstybėse laikantis nustatytos gerosios praktikos parengti reagavimo į laukinės gamtos taršą nafta veiksmų planus, apimančius veiksmingą pažeidžiamų rūšių, kurioms kyla pavojus, būklės vertinimą, taip pat praktiškai įgyvendinamą prevencijos ir reagavimo strategiją, siekiant užtikrinti jų apsaugą;

29.  atkreipia dėmesį į nuolatinį konstruktyvų ir pragmatišką tarpvalstybinį bendradarbiavimą, vykstantį įgyvendinant Šiaurės dimensijos politiką ir pagal ją sudarytus partnerystės susitarimus, ir bendradarbiavimą Barenco jūros regione;

30.  pabrėžia, kad svarbu nuolat bendradarbiauti ir vykdyti dialogą su Rusija Arkties regioninio bendradarbiavimo, ypač ES ir Rusijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo, klausimais neatsižvelgiant į tai, kad regione dislokuojama vis daugiau Rusijos ginkluotųjų pajėgų, kuriamos ir vėl atidaromos Rusijos karinės bazės ir kuriama Rusijos Arkties karinė apygarda; pabrėžia, kad ES būtina toliau ginti savo interesus, susijusius su Rusija, naudojant pasirinktinį bendradarbiavimą ir siekti pažangos sprendžiant bendro intereso klausimus, jei esama galimybių pasaulinio masto priemonėmis spręsti bendras problemas ir atremti bendrus pavojus; primygtinai ragina įtraukti šį klausimą į ES Arkties strategiją; pabrėžia, kad Arkties regionas yra neatskiriama tarptautinių santykių aplinkosaugos, ekonominės ir politinės sričių dalis;

31.  laikosi nuomonės, kad Šiaurės dimensijos politika yra sėkmingas stabilumo, bendros atsakomybės ir įsitraukimo į bendradarbiavimą Arkties klausimais modelis; pabrėžia Šiaurės dimensijos sektorinių partnerysčių, ypač partnerysčių aplinkos ir infrastruktūros bei logistikos sektoriuose, svarbą;

32.  pažymi, kad atsirado Arkties migracijos į ES maršrutų; pabrėžia, kad rengiant ES Arkties strategiją turėtų būti atsižvelgiama į migracijos maršrutus ir didėjančias transporto apimtis;

33.  pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms aktyviai remti navigacijos laisvės ir taikios kelionės principus;

34.  palankiai vertina planus sukurti Europos Arkties regiono suinteresuotųjų subjektų forumą; atkreipia dėmesį į būtinybę didinti esamų finansinių priemonių sinergiją, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi ir kuo labiau padidinta ES vidaus ir išorės programų sąveika; atkreipia dėmesį į tai, kad Suomija pasisiūlė 2017 m. surengti pirmąjį forumą;

35.  pabrėžia, kad svarbu įtraukti tradicines ir vietos gyventojų žinias į sprendimų priėmimo procesą Arktyje;

36.  dar kartą patvirtina, kad ES remia JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių; ypač primena jos 19 straipsnį, kuriame teigiama, kad prieš priimdamos ir įgyvendindamos teisines arba administracines priemones, kurios gali daryti poveikį čiabuvių tautoms, valstybės konsultuojasi ir sąžiningai bendradarbiauja su čiabuvių tautoms atstovaujančiomis institucijomis, siekdamos gauti jų savanorišką ir turimomis žiniomis pagrįstą išankstinį pritarimą; ragina geriau ir anksčiau įtraukti čiabuvius formuojant į piliečius orientuotą Arkties politiką, taip pat įtraukti juos į Arkties tarybos veiklą; pabrėžia, kad įtraukus juos į sprendimų priėmimo procesą būtų sudarytos palankesnės sąlygos tvariam Arkties gamtos išteklių valdymui; pabrėžia būtinybę apsaugoti ir skatinti jų teises, kultūrą ir kalbą; pabrėžia būtinybę tvariai plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius Arkties regione, taip pat atsižvelgiant į pažeidžiamą aplinką ir visapusiškai dalyvaujant čiabuvių tautoms;

37.  atkreipia ypatingą dėmesį į 4.5 darnaus vystymosi tikslą (DVT), kuris apima vienodas galimybes čiabuvių tautoms gauti visų lygių išsilavinimą ir profesinį mokymą, be kita ko, ir savo gimtąja kalba;

38.  pabrėžia, kad prieinamas, kompleksinis, saugus ir tvarus turizmas Europos Arkties kaimo vietovėse ir retai apgyvendintose teritorijose gali padėti plėtoti verslo veiklą, kuri savo ruožtu gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse ir paskatinti bendrą teigiamą regiono plėtrą; todėl pabrėžia, kad turizmas regione turėtų būti skatinamas dėl savo susijusio socialinio ir aplinkosauginio poveikio infrastruktūrai ir moksliniams tyrimams, švietimui ir mokymui;

39.  atkreipia dėmesį į čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių vaidmenį siekiant, kad Arkties regionas išliktų gyvybingas ir tvarus; ragina Komisiją pirmiausia suteikti šioms bendruomenėms galimybes susipažinti su visa susijusia informacija apie ES bendrosios rinkos reikalavimus, geriausią patirtį ir finansavimo priemones; pabrėžia sklandžiai veikiančių transporto, ryšių ir elektros energijos tinklų bei kosminių geografinės vietos nustatymo ir telekomunikacijų technologijų vaidmenį kuriant ekonominę veiklą regione; primena Komisijai jos prievoles, nustatytas Reglamente (ES) 2015/1775, teikti ataskaitas ir informuoti visuomenę ir kompetentingas institucijas apie reglamento nuostatas; pabrėžia būtinybę įtraukti čiabuvių ir vietos gyventojų praktines žinias, taip pat užtikrinti aktyvesnį čiabuvių ir vietos bendruomenių dalyvavimą, pritarimą ir bendradarbiavimą sprendimų priėmimo procesuose; pabrėžia, kad reikia būtinos paramos ir finansavimo; atsižvelgdamas į tai, siūlo įsteigti Arkties čiabuvių atstovybę Briuselyje, kad jų dalyvavimas būtų matomesnis; laikosi nuomonės, kad plėtojant Arkties atsinaujinančiuosius išteklius ES turėtų remti novatoriškų technologijų diegimą Arktyje;

40.  pabrėžia, kad ypatingai svarbu išlaikyti tvariai išsivysčiusias bendruomenes, besinaudojančias naujausiomis informacinėmis technologijomis ir besidžiaugiančias aukšta gyvenimo kokybe Arktyje ir kad ES šiuo klausimu gali atlikti nepaprastai svarbų vaidmenį; pakartoja, kad Arkties gyventojai turi teisę pasirinkti savo pačių pragyvenimo šaltinius ir pripažįsta jų norą, kad regionas vystytųsi darniai; prašo EIVT ir Komisijos sustiprinti dialogą su jais ir išnagrinėti galimybę skirti lėšų šioms asociacijoms ir užtikrinti, kad į jų nuomonę būtų atsižvelgiama per ES diskusijas dėl Arkties; teigiamai vertina JT specialiojo pranešėjo čiabuvių tautų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėties klausimais ir JT ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais darbą;

41.  pabrėžia, kad mokslas turėtų būti politikos formavimo Arktyje pagrindas, kai tai susiję su aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita;

42.  pabrėžia gyvybiškai svarbų ESI fondų vaidmenį plėtojant Europos Arktį ir kuriant tvarų ekonomikos augimą bei kokybiškų darbo vietų į ateitį orientuotuose sektoriuose kūrimą; taip pat pabrėžia poreikį atsakingai bei saikingai vystyti Arkties gamtinius išteklius; atkreipia dėmesį į nuolatinius trūkumus, už kuriuos turėtų būti kompensuojama (SESV 174 straipsnis); pabrėžia įvairių sričių, pvz., skaitmeninės darbotvarkės, klimato kaitos, mėlynojo augimo ir kt., strategijos ilgalaikę svarbą;

43.  pabrėžia gero Arkties regiono prieinamumo TEN-T tinklui, planuojamo jo pagrindinio tinklo koridoriaus, Šiaurės jūros–Baltijos jūros ir Skandinavijos–Viduržemio jūros koridorių išplėtimo, taip pat antrojo lygio prieigos ruožų, kaip pagrindinės transporto struktūros, suteiksiančios galimybę siekti tvaraus asmenų ir prekių judumo, svarbą; primena ES fondų, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) galimybes finansuojant Europos Arkties infrastruktūros projektus; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į svarbų Europos investicijų banko (EIB) vaidmenį; siūlo Komisijai išnagrinėti galimybę platesniu mastu bendradarbiauti finansų srityje diegiant naują infrastruktūrą ir jungtis, įskaitant IRT sistemas;

44.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą bent išlaikyti finansavimo, pagal programą „Horizontas 2020“ skiriamo Arkties mokslinių tyrimų programai, lygį ir ypač jos ketinimą remti novatoriškų technologijų diegimą; ragina Komisiją daugiametėje finansinėje programoje (DFP) po 2020 m. padidinti ES finansavimą, skiriamą Arkties moksliniams tyrimams; ragina Komisiją Arkties tyrinėjimo tikslais toliau ir aktyviau pasinaudoti programos „Horizontas 2020“ ir kitų finansavimo programų lėšomis;

45.  pažymi, kad Arkties jūrų ekosistemos yra labai svarbios siekiant išsaugoti pasaulinę biologinę įvairovę; pažymi, kad Arkties jūros ledo tirpimas ir kiti aplinkos pokyčiai Arktyje bei ribotos mokslinės žinios apie jūrų išteklius šiame regione lemia būtinybę vadovautis atsargumo principu grindžiamu požiūriu ir sukurti atitinkamas tarptautines priemones, kuriomis būtų užtikrintas ilgalaikis Arkties atviros jūros išteklių išsaugojimas ir tausus jų naudojimas;

46.  pripažindamas, kad geresnės žinios apie Arktį yra itin svarbios siekiant tinkamai atremti visus iššūkius, ragina skatinti ir lengvinti tarptautinį visų suinteresuotųjų subjektų, veikiančių Arkties mokslinių tyrimų srityje, bendradarbiavimą mokslo ir mokslinių tyrimų srityje ir kurti mokslinių tyrimų infrastruktūrą; remia pirmaujančių Arkties mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimą siekiant parengti integruotą Europos poliarinių mokslinių tyrimų programą pagal iniciatyvą „EU-PolarNet“, kuri apimtų tradicines ir vietos gyventojų žinias; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija paraginta 2018 m. Europoje surengti tarptautinę Arkties mokslo konferenciją; pabrėžia sėkmingo bendradarbiavimo su Kanada ir JAV Atlanto vandenyno mokslinių tyrimų aljanse svarbą;

47.  dar kartą ragina Komisiją įsteigti ES Arkties informacijos centrą Arktyje ir skirti tam užtektinai lėšų, kad būtų užtikrinta veiksminga prieiga prie informacijos ir žinių apie Arktį ir kad būtų skatinamas turizmas; pažymi, kad toks ES Arkties informacijos centras galėtų būti sujungtas su jau veikiančiais Arkties centrais ar kokia nors kita Arkties institucija, nes pasirinkus tokį sprendimą būtų labai smarkiai sumažintos sąnaudos;

48.  ragina sistemingiau ir ilgesnį laikotarpį rinkti duomenis, gautus iš Arkties mokslinių tyrimų projektų; apgailestauja, kad pavienių projektų pasiekimai pranyksta tuo metu, kai pereinama nuo vieno finansavimo laikotarpio prie kito; ragina Komisiją planuojant Arkties mokslinių tyrimų programą po 2020 m. siekti tęstinumo;

49.  palankiai vertina Komisijos paramą tam, kad Arktyje būtų nustatytos saugomos jūrų teritorijos; primena Komisijai ir valstybėms narėms apie tikslą kaip vieno iš darnaus vystymosi tikslų (DVT) siekti, kad būtų saugoma bent 10 proc. pakrančių ir jūrų teritorijų; vis dėlto pažymi, kad bet koks naujas pasiūlymas dėl šių klausimų turėtų būti susietas su Arkties valstybių diskusijos Arkties taryboje rezultatais; pabrėžia, kad saugomos jūrų teritorijos yra itin svarbios Arkties ekosistemų išsaugojimui; primena, kad planuojant, įgyvendinant ir valdant šias saugomas teritorijas reikia visapusiškai įtraukti vietos bendruomenes;

50.  atkreipia dėmesį į kosmoso technologijų ir su kosmoso erdve susijusios mokslinių tyrimų veiklos, kuri yra būtina saugioms laivybos operacijoms, taip pat aplinkos stebėsenai ir klimato kaitos stebėjimui Arktyje, svarbą; ragina Komisiją, atsižvelgiant į savo komunikate Europos kosmoso strategija (COM(2016)0705) pripažintus Arkties regiono pokyčius ir bendradarbiaujant su Arkties tarybos narėmis, išnagrinėti galimybes šioje zonoje plačiau panaudoti ES būsimas ir esamas palydovines programas bei įgyvendinant vyriausybinio palydovinio ryšio (angl. GOVSATCOM) iniciatyvą atsižvelgti į naudotojų poreikius; šiuo požiūriu ragina visus suinteresuotuosius subjektus visapusiškai pasinaudoti Europos palydovinės navigacijos sistemos („Galileo“) ir Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programos („Copernicus“) teikiamomis galimybėmis;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti Arkties atviros jūros saugomos jūrų teritorijos steigimą vadovaujantis pagal Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR konvencija) įsteigtos komisijos įgaliojimais, draudžiant į OSPAR konvenciją įtrauktuose aplink Šiaurės ašigalį esančiuose tarptautiniuose vandenyse vykdyti bet kokią gavybos veiklą, įskaitant žuvininkystę;

52.  ragina Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis siekiama uždrausti naudoti dugninius tralus ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbiuose jūrų rajonuose (angl. EBSA) ir Arkties atviroje jūroje;

53.  ragina užtikrinti, kad bet kokios verslinės žvejybos regione pagrindas būtų pagal naująją bendrą žuvininkystės politiką numatyti išsaugojimo tikslai ir kiekybinis tikslas atkurti ir išlaikyti išteklius virš rodiklio, kurį pasiekus galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

54.  ragina ES būti lydere vykdant nereglamentuojamos žvejybos Arktyje prevenciją; mano, kad šis vaidmuo teisėtas, nes valstybės narės visais lygmenimis dalyvauja valdant Arkties regioną;

55.  pabrėžia, kad ES žvejybos laivynas privalo nekelti pavojaus šio regiono biologinei įvairovei; palankiai vertina tai, kad, remiantis Biologinės įvairovės konvencija, Arkties regione yra nustatyti ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbūs jūrų rajonai, nes tai – svarbus procesas norint užtikrinti veiksmingą Arkties biologinės įvairovės išsaugojimą, ir pabrėžia, kad svarbu Arkties pakrantės, jūros ir sausumos aplinkoje taikyti ekosisteminio valdymo (angl. EBM) metodą, kaip pabrėžė Arkties tarybos Ekosisteminio valdymo ekspertų grupė; ragina valstybes vykdyti pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją prisiimtus įsipareigojimus ir sukurti Arkties vandenyno saugomų jūrų teritorijų ir jūrų draustinių tinklą;

56.  labai pritaria tam, kad bet koks tolesnis verslinės žvejybos vystymas Arkties regione turi būti vykdomas laikantis su regionu susijusių tarptautinių susitarimų, įskaitant 1920 m. Špicbergeno salyno sutartį, ir paisant visų tokių susitarimų šalių teisių bei galiojančių istorinių žvejybos teisių;

57.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybes ir pateikti pasiūlymų dėl Arkties telekomunikacijų infrastruktūros, įskaitant palydovus, tobulinimo siekiant padėti vykdyti mokslinius tyrimus ir klimato stebėseną ir užtikrinti vietos plėtrą, navigaciją ir saugą jūroje;

58.  pakartoja savo 2014 m. raginimą Komisijai ir valstybėms narėms taikant Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvenciją) ir (arba) vykdant uosto valstybės kontrolę, kaip reikalaujama pagal teisės nuostatas Antarktidą supančiuose vandenyse, imtis visų būtinų priemonių, siekiant aktyviai skatinti greičiau uždrausti naudoti mazutą ir vežti jį kaip laivų degalus laivuose, plaukiojančiuose Arkties vandenyse; ragina Komisiją įtraukti į savo rizikos, kuri kils didėjant navigacijos Šiaurės jūrų maršrutu mastui, tyrimą su aplinka ir klimatu susijusią riziką; kadangi nėra tinkamų tarptautinių priemonių, ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl taisyklių, taikytinų į ES uostus įplaukiantiems laivams po kelionės per Arkties vandenis arba prieš ją, siekiant uždrausti naudoti ir vežti mazutą;

59.  nekantriai laukia, kol 2017 ir 2018 m. įsigalios TJO poliarinis kodeksas, kuris padės pasiekti, kad navigacija Arktyje taptų saugesnė; pabrėžia, kaip svarbu sukurti bendrą avarinio pasitraukimo, evakuacijos ir gelbėjimo sistemą, skirtą jūroje dirbančiam personalui, kuri galėtų būti taikoma Arktyje esančioms platformoms ir laivams;

60.  primena, kad pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą Islandija ir Norvegija įsipareigojo išsaugoti aplinkos kokybę ir užtikrinti tausų gamtinių išteklių naudojimą vadovaujantis atitinkamais ES teisės aktais;

61.  atkreipia dėmesį į didėjantį Kinijos susidomėjimą Arkties regionu, ypač galimybėmis naudotis laivybos maršrutais ir šio regiono energijos ištekliais; atkreipia dėmesį į tai, kad Islandija ir Kinija sudarė laisvosios prekybos susitarimą ir ragina Komisiją atidžiai stebėti poveikį, kurį šis susitarimas gali turėti ne tik Islandijai priklausančios Arkties regiono dalies darniam ekonominiam vystymuisi, bet ir ES ekonomikai ir vidaus rinkai;

62.  primena, kad pagal 2007 m. ES ir Grenlandijos žvejybos partnerystės susitarimą ES teikia Grenlandijai finansinę paramą atsakingai žvejybai ir tausiam žuvininkystės išteklių naudojimui Grenlandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje užtikrinti;

63.  ragina valstybes nares greitai ratifikuoti Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvencija), 2010 m. protokolą ir prie jo prisijungti;

64.  mano, kad įgyvendinant Arkties politiką itin svarbus parlamentų įsitraukimas ir glaudus parlamentų bendradarbiavimas Arkties klausimais, visų pirma su nacionaliniais atitinkamų ES valstybių narių parlamentais;

65.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją atidžiai stebėti klimato, aplinkos apsaugos, jūrų, socialinius ir ekonominius bei saugumo pokyčius Arktyje ir reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui ir Tarybai, taip pat ir ES Arkties politikos įgyvendinimo ataskaitas;

66.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Arkties regiono valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0363.
(2) JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/70/1.
(3) http://www.inuitcircumpolar.com/uploads/3/0/5/4/30542564/declaration_on_resource_development_a3_final.pdf .
(4) OL C 436, 2016 11 24, p. 17.
(5) OL C 93, 2016 3 9, p. 131.
(6) OL C 419, 2015 12 16, p. 153.
(7) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 77.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0236.
(9) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 71.
(10) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 41.
(11) Priimti tekstai P8_TA(2016)0034.
(12) Priimti tekstai P8_TA(2016)0224.
(13) Apskaičiuota, kad Arktyje glūdi pusantro milijardo tonų CO2.


Pranešimas dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos
PDF 285kWORD 50k
2017 m. kovo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Juodkalnijos (2016/2309(INI))
P8_TA(2017)0094A8-0050/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir jų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS)(1),

–  atsižvelgdamas į ES ir Juodkalnijos stojimo konferencijos posėdžių, vykusių 2016 m. birželio 30 d. pavaduotojų lygiu ir 2016 m. gruodžio 13 d. ministrų lygiu, rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. birželio 26 d. išvadas dėl sprendimo 2012 m. birželio 29 d. pradėti stojimo derybas su Juodkalnija ir į 2016 m. gruodžio 13 d. išvadas, kurioms pritarė didžioji dauguma delegacijų,

–  atsižvelgdamas į Juodkalnijos ir ES stabilizacijos ir asociacijos tarybos septintąjį susitikimą, surengtą 2016 m. birželio 20 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „2016 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2016)0715) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Juodkalnijos 2016 m. ataskaita“ (SWD(2016)0360),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 4 d. Paryžiuje vykusio Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko baigiamąją deklaraciją, taip pat į pilietinės visuomenės organizacijų rekomendacijas rengiantis 2016 m. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimui,

–  atsižvelgdamas į NATO valstybių narių užsienio reikalų ministrų 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir Juodkalnijos stojimo į NATO protokolo pasirašymą 2016 m. gegužės 19 d.,

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą dėl 2016 m. spalio 16 d. parlamento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į ES ir Juodkalnijos pilietinės visuomenės jungtinio konsultacinio komiteto 8-ojo posėdžio, surengto 2016 m. lapkričio 8 d. Budvoje, bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto 12-ojo posėdžio, surengto 2016 m. gegužės 19–20 d. Podgoricoje, pareiškimą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Juodkalnijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0050/2017),

A.  kadangi euroatlantinė integracija – tai pagrindinis Juodkalnijos užsienio politikos prioritetas;

B.  kadangi padaryta tolesnė pažanga stojimo derybose; kadangi šiuo metu Juodkalnija laikoma pirmaujančia šalimi stojimo procese; kadangi teisinė sistema teisinės valstybės srityje yra iš esmės parengta ir yra sukurta institucinė struktūra;

C.  kadangi išlieka susirūpinimas dėl didelės priešpriešos šalyje ir opozicijos boikoto parlamente; kadangi siekiant toliau daryti pažangą stojimo procese nepaprastai svarbu užtikrinti tvarų valdančiosios koalicijos ir opozicijos dialogą ir konstruktyvų bendradarbiavimą;

D.  kadangi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas ir toliau kelia didelį susirūpinimą;

E.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) gali dalyvauti darbo grupėse, be kita ko, dėl stojimo derybų, tačiau pareiškė nepasitenkinimą dėl savo dalyvavimo lygio formuojant politiką ir dėl galimybių susipažinti su informacija; kadangi nepaprastai didelį susirūpinimą kelia tai, kad žiniasklaida, pasitelkusi šmeižto kampanijas, nusitaikė į kai kuriuos pilietinės visuomenės aktyvistus;

F.  kadangi Juodkalnijos pažanga pagal teisinės valstybės skyrius (23 ir 24) ir toliau yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti bendrą stojimo proceso spartą;

G.  kadangi žodžio laisvė ir žiniasklaidos laisvė yra pagrindinės ES vertybės ir kiekvienos demokratinės šalies pagrindas; kadangi Juodkalnijos žiniasklaidos bendruomenė labai politizuota, toliau vykdoma cenzūra ir vidinė cenzūra, taip pat pasitaiko ekonominio ir politinio spaudimo žurnalistams atvejų;

1.  teigiamai vertina nuolatinę pažangą Juodkalnijai integruojantis į ES; teigiamai vertina tai, kad Juodkalnija nuolat daro pažangą stojimo derybose, ir atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol derybos pradėtos dėl 26 skyrių, o dėl 2 skyrių derybos preliminariai baigtos; ragina Tarybą paspartinti derybas su Juodkalnija; ragina vykdant stojimo derybas 2017 m. pradėti ir užbaigti derybas dėl kitų skyrių; giria Juodkalnijos vyriausybę už tai, kad buvo priimta 2017–2018 m. Juodkalnijos stojimo į ES programa; ragina Juodkalniją spartinti reformų vykdymą, didinti pastangas siekiant įvykdyti visus kriterijus ir toliau daugiausia dėmesio skirti esminiams stojimo proceso aspektams; primena, kad būtina pasiekti konkrečių rezultatų ir gerą bei tvarų įgyvendinimo rodiklį, ypač teisinės valstybės, teisingumo ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse;

2.  giria kompetentingas institucijas už tai, kad 2016 m. spalio 16 d. surengti parlamento rinkimai vyko tvarkingai ir buvo iš esmės paisoma pagrindinių laisvių; skatina tolesnį derinimą su tarptautiniais standartais; palankiai vertina tai, kad rinkimuose tiek daug žmonių nedalyvavo nuo 2002 m.; palankiai vertina persvarstytą teisinę sistemą, pagal kurią vyko rinkimai, tačiau pažymi, kad vis dar esama tam tikrų administracinių trūkumų, įskaitant su Valstybine rinkimų komisija susijusius trūkumus, taip pat susirūpinimą keliančių klausimų dėl rinkėjų registro tikslumo ir politizavimo;

3.  apgailestauja dėl poreikio rinkimų dieną laikinai išjungti internetinio ryšio platformas, taip pat dėl įsilaužimo į Perėjimo prie demokratijos centro interneto svetainę likus kelioms dienoms iki rinkimų – dėl to buvo sutrikdytas pilietinės visuomenės organizacijų darbas stebint rinkimus; ragina kompetentingas institucijas skubiai ir skaidriai pašalinti trūkumus ir išnagrinėti įtariamus procedūrinius pažeidimus, įskaitant įtariamą piktnaudžiavimą valstybės lėšomis ir piktnaudžiavimą tarnyba, ir visus kitus trūkumus, apie kuriuos pranešta, laikantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų; tikisi, kad bus išlaikytas Valstybinės rinkimų komisijos nepriklausomumas; mano, kad reikia tobulinti rinkimų procesą siekiant užtikrinti visapusišką pasitikėjimą rinkimų procesu; apgailestaudamas pažymi, kad opozicija nepripažino rinkimų rezultatų; atkreipia dėmesį į išorės subjektų bandymus diskredituoti rinkimų procesą ir į dėl to kilusius sunkumus; tikisi, kad naujoji vyriausybė toliau laikysis politinio įsipareigojimo vykdyti reformų procesą, ir prašo visų politinių partijų iš naujo užmegzti konstruktyvų dialogą;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad rengiantis šiems rinkimams buvo sudaryta vadinamoji rinkėjų pasitikėjimo vyriausybė; palankiai vertina tai, kad tai buvo procesas, kuriam vadovavo Juodkalnija ir kuriame dalyvavo įvairios partijos;

5.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į įtariamus Rusijos bandymus daryti įtaką įvykiams Juodkalnijoje, nes toks elgesio modelis regione galėtų reikšti tolesnę Vakarų Balkanų destabilizaciją; yra susirūpinęs dėl rimtų 2016 m. spalio 16 d. įvykusių incidentų, įskaitant įtariamą valstybės perversmą, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) ir Komisiją atidžiai stebėti kompetentingų institucijų vykdomus tyrimus; giria Serbiją už tai, kad ji nori bendradarbiauti atliekant šiuos tyrimus; mano, jog svarbu, kad atitinkamos valstybių narių tarnybos tarpusavyje ir su pirmininko pavaduotoja ir vyriausiąja įgaliotine bei Komisija keistųsi informacija, susijusia su šiais incidentais;

6.  ir toliau yra labai susirūpinęs dėl didelės priešpriešos šalyje ir dėl to, kad opozicijos nariai boikotuoja parlamentinę veiklą; ragina opoziciją pasinaudoti Juodkalnijos ministro pirmininko pasiūlymu dalyvauti vyriausybės veikloje, jei būtų nutrauktas boikotas; pakartoja, kad visos politinės jėgos turi atnaujinti konstruktyvų dialogą ir bendradarbiavimą Juodkalnijos parlamente; ragina toliau stiprinti parlamento atliekamą stojimo proceso tikrinimą ir biudžeto priežiūros pajėgumus; giria parlamentą už tai, kad jis ir toliau užtikrina aukštą skaidrumo lygį; reiškia susirūpinimą dėl neproporcingo jėgos naudojimo per prieš vyriausybę nukreiptus protestus; nuolat primygtinai tvirtina, kad būtina imtis tinkamų tolesnių veiksmų vadinamuoju garso įrašų klausimu; ragina pagerinti kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija priemonių įgyvendinimo parlamentinę priežiūrą;

7.  ragina vyriausybę pagerinti prieigą prie viešosios informacijos, ypač susijusios su dideliais infrastruktūros projektais, pvz., greitkelių statyba, privatizavimu, viešaisiais pirkimais ir teisminių institucijų operacijomis;

8.  teigiamai vertina naująją 2016–2020 m. viešojo administravimo reformos strategiją, viešųjų finansų valdymo reformos programą, naujo įstatymo dėl darbo užmokesčio įsigaliojimą ir administracinių procedūrų supaprastinimą; ragina numatyti priemones siekiant skirti reikiamus biudžeto išteklius viešojo administravimo reformai įgyvendinti, taip pat užtikrinti nuoseklią politinę valią siekiant racionalizuoti viešąjį administravimą, taip pat atsižvelgiant į pasirengimą stojimui; atkreipia dėmesį į ribotą pažangą, daromą stiprinant administracinius gebėjimus; ragina visapusiškai depolitizuoti viešąjį administravimą; mano, kad nepaprastai svarbu laikytis nuopelnų, profesionalumo, atskaitomybės ir skaidrumo principų, laiku atlikti reglamentavimo poveikio vertinimą, taip pat užtikrinti piliečių teises į gerą administravimą be korupcijos ir į informaciją;

9.  atkreipia dėmesį į pažangą įgyvendinant teisminių institucijų reformą, be kita ko, į didesnius institucinius gebėjimus; tebėra susirūpinęs dėl nederamos įtakos teismų nepriklausomumui, ypač atsižvelgiant į teisėjų skyrimą; pabrėžia, kad reikia stiprinti teisminių institucijų atskaitingumą ir sukaupti etikos kodeksų ir naujų drausminių sistemų, skirtų teisėjams ir prokurorams, įgyvendinimo patirtį; pabrėžia, kad reikia racionalizuoti teisminį tinklą ir toliau tobulinti gebėjimus, skirtus nebaigtų nagrinėti bylų skaičiui teismuose stebėti, ir dar labiau sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių; ragina užtikrinti veiksmingesnę institucinę ir asmeninę atskaitomybę tais atvejais, kai nagrinėjami kaltinimai korupcija, pinigų plovimu ir organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad reikia veiksmingai įgyvendinti teismo sprendimus dėl galimybės susipažinti su informacija ir kovoti su vyraujančia dokumentų paskelbimo konfidencialiais siekiant apriboti prieigą prie jų praktika; pabrėžia, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą apie galiojančius skundų nagrinėjimo mechanizmus;

10.  atkreipdamas dėmesį į tam tikrą pažangą imantis tolesnių veiksmų dėl karo nusikaltimų, ragina kompetentingas valdžios institucijas veiksmingai tirti karo nusikaltimus, persekioti, teisti ir bausti už juos, taip pat kovoti su nebaudžiamumu laikantis tarptautinių standartų, ypač turint mintyje vadovavimo grandinės viršūnėje buvusius atsakingus pareigūnus; teigiamai vertina tai, kad priimta baudžiamojo persekiojimo strategija siekiant pradėti nagrinėti naujas bylas ir pasiekti konkrečių rezultatų; pabrėžia, jog reikia užtikrinti tai, kad nukentėjusieji nuo karo nusikaltimų galėtų nevaržomai kreiptis į teismą ir gauti teisingą žalos atlyginimą, taip pat visapusiškai apsaugoti karo nusikaltimų teismo procesų liudininkus;

11.  susirūpinęs pažymi, kad korupcija ir toliau paplitusi įvairiose srityse, tačiau palankiai vertina tai, kad toliau stiprinama kovos su korupcija sistema, be kita ko, užtikrinant, kad Kovos su korupcija agentūra veiktų visu pajėgumu ir paskiriant specialius kovos su korupcija prokurorus, taip pat patenkinant specializuoto ilgalaikio mokymo poreikius; mano, kad ypač svarbu užtikrinti jų nepriklausomumą vykdant tyrimus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti politiniu požiūriu nešališką, profesionalią ir skaidrią Kovos su korupcija agentūros veiklą, ypač atsižvelgiant į aukšto lygio pareigūnų korupcijos bylas ir politinių partijų finansavimą; dar kartą pabrėžia, kad reikia sukaupti sėkmingų tyrimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių patirtį, visų pirma aukšto lygio korupcijos bylose, taip pat sukaupti patirtį taikant priemones, kuriomis užkertamas kelias korupcijai, be kita ko, veiksmingiau taikant įstatymuose numatytas sankcijas; ragina naująją vyriausybę kovą su korupcija laikyti vienu iš savo prioritetų, šiai užduočiai skiriant pakankamai žmogiškųjų ir biudžeto išteklių;

12.  ragina veiksmingai įgyvendinti sektorių veiksmų planus, skirtus sritims, kurios ypač pažeidžiamos korupcijos požiūriu, pvz., viešieji pirkimai, privatizavimas, miestų planavimas, švietimas, sveikatos priežiūra, vietos valdžia ir policija; ragina veiksmingai nagrinėti galimus informavimo apie pažeidimus atvejus ir tinkamai apsaugoti informatorius; ragina į Juodkalnijos baudžiamąjį kodeksą kaip nusikalstamą veiką įtraukti neteisėtą praturtėjimą; ragina veiksmingai įgyvendinti Eurojusto ir Juodkalnijos bendradarbiavimo susitarimą siekiant pagerinti teisminį bendradarbiavimą kovojant su sunkiais nusikaltimais; ragina priimti priemones, kad būtų pagerinta informatorių apsauga;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad patvirtintas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu veiksmų planas ir pasirašytas Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomas protokolas; pabrėžia, kad reikia toliau kaupti patirtį tiriant organizuoto nusikalstamumo bylas, ypač susijusias su prekyba žmonėmis, narkotikais ir pinigų plovimu, siekiant užtikrinti tvirtesnį agentūrų tarpusavio bendradarbiavimą ir toliau intensyvinti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad siekiant padėti vykdyti įprastus tyrimus reikia specialių teismo buhalterinės ekspertizės patarėjų;

14.  palankiai vertina patobulintą teisinę kovos su prekyba žmonėmis sistemą; tačiau pabrėžia, kad reikia geriau nustatyti prekybos žmonėmis aukas ir pagerinti jų prieigą prie pagalbos, žalos atlyginimo ir apsaugos;

15.  palankiai vertina naująją strategiją siekiant kovoti su smurtiniu ekstremizmu 2016–2018 m. laikotarpiu, kuri papildo nacionalinę strategiją, kuria siekiama užkirsti kelią terorizmui, pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui ir su jais kovoti; atkreipia dėmesį į tai, kad įsteigtas naujas žvalgybos skyrius, kurio užduotis – nustatyti ir stebėti galimus smurtinių ekstremistinių grupuočių narius; mano, kad itin svarbu nustatyti asmenis ankstyvaisiais radikalizacijos etapais, siekiant užkirsti kelią tam, kad juos užverbuotų smurtinės ekstremistinės grupuotės ir vėl juos sėkmingai integruotų į visuomenę; mano, kad svarbu, jog imantis priemonių šiuo tikslu turėtų būti užtikrinama, kad pagal tarptautinius įsipareigojimus būtų laikomasi žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių; pabrėžia, kad svarbu didinti informuotumą siekiant stebėti galimas terorizmo grėsmes;

16.  pripažindamas PVO dalyvavimą rengiantis stojimui į ES, ragina kompetentingas institucijas toliau gerinti PVO galimybes gauti su ES susijusią informaciją ir užtikrinti, kad konsultacijos su PVO būtų rengiamos, jei įmanoma, prasmingai; ragina kompetentingas institucijas taikyti palankesnį ir įtraukų požiūrį siekiant sudaryti geresnes sąlygas pilietinės visuomenės veiklai vietos lygmeniu ir skatinti ją aktyviai dalyvauti apžvelgiant visą rinkimų procesą; primygtinai ragina kompetentingas institucijas sukurti tvaresnę, skaidresnę ir veiksmingesnę PVO viešojo finansavimo nacionaliniu ir vietos lygmenimis metodiką; ragina atitinkamas valdžios institucijas sudaryti palankias sąlygas savanoriškai veiklai ir aktyvesniam piliečių dalyvavimui; yra labai susirūpinęs dėl to, kad toliau vykdomos šmeižto kampanijos ir bandoma įbauginti tam tikrus PVO aktyvistus; ragina kompetentingas institucijas ištirti ir išsiaiškinti šių bandymų priežastis ir dėti daugiau pastangų PVO aktyvistams apsaugoti;

17.  atkreipia dėmesį į tam tikrą pažangą, padarytą gerinant mažumų padėtį, taip pat ir atlikus kelias teisėkūros reformas siekiant užtikrinti geresnį ES ir tarptautinių žmogaus teisių standartų suderinimą; palankiai vertina tai, kad priimta 2016–2020 m. romų ir egiptiečių bendruomenių socialinės įtraukties strategija ir veiksmų planas; ragina skirti pakankamai biudžeto lėšų, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti šį veiksmų planą; reiškia susirūpinimą dėl dvejopos diskriminacijos, kurią patiria romų bendruomenės moterys ir mergaitės, ir dėl romų bendruomenės, egiptiečių mažumų ir aškalių prieigos galimybių sveikatos priežiūros, švietimo, būsto ir užimtumo srityse; ragina kompetentingas institucijas toliau stiprinti pastangas siekiant apsaugoti LGBTI asmenų teises; ragina kompetentingas institucijas toliau stengtis didinti plačiosios visuomenės informuotumą apie kovą su diskriminacija; išlieka susirūpinęs dėl to, kad dauguma viešųjų pastatų, įskaitant medicinos centrus ir universitetų fakultetus, vis dar neprieinami neįgaliesiems ir dėl to, kad dirbančių neįgaliųjų skaičius vis dar yra labai ribotas; ragina imtis tolesnių priemonių siekiant saugoti daugiatautį Kotoro įlankos regiono tapatumą;

18.  ragina toliau stiprinti žmogaus teisių institucijas, įskaitant ombudsmeną ir Žmogaus teisių ir mažumų ministeriją, ir mano, kad reikėtų plėsti jų žinias apie tarptautinę ir Europos žmogaus teisių teisę ir standartus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nėra vienodo požiūrio ir kad retai taikomos sankcijos už žmogaus teisių pažeidimus;

19.  išlieka susirūpinęs dėl nuolatinio su lytimi susijusio smurto šeimoje ir seksualinės prievartos, kaltininkų baudžiamojo persekiojimo ir tinkamo baudimo vadovaujantis tarptautinėmis normomis stokos bei neveiksmingos paramos aukoms ir jų apsaugos; ragina imtis priemonių siekiant sukurti tinkamas apsaugos paslaugas, didinti atitinkamą institucijų veiklos koordinavimą, veiksmingai pasinaudoti nauja bendra smurto šeimoje atvejų duomenų baze ir įgyvendinti 2016–2020 m. strategiją dėl kovos su smurtu šeimoje; pabrėžia, kad svarbu šviesti valstybės institucijų darbuotojus ir juos mokyti dirbti su nusikaltimų aukomis; ragina kompetentingas institucijas užtikrinti tinkamą apsaugą, ilgalaikį apgyvendinimą, finansinę paramą ir švietimo programas priverstinių santuokų aukoms, taip pat veiksmingą kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir baudimą; pabrėžia, kad svarbu skatinti moterų atstovavimą politikoje, įskaitant pareigas, susijusias su svarbiausių sprendimų priėmimu, taip pat sudaryti joms geresnes galimybes patekti į darbo rinką ir dirbti; ragina parengti viešąją politiką, kuri padėtų suderinti darbą ir šeimos santykius; atkreipia dėmesį į tai, kad nuolat įgyvendinamas 2013–2017 m. lyčių lygybės veiksmų planas; primygtinai ragina kompetentingas institucijas skirti pakankamai biudžeto lėšų šiam planui įgyvendinti; atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar yra sunkumų koordinuojant su vaikais susijusią politiką ir kad smurtas prieš vaikus vis dar kelia susirūpinimą;

20.  ragina Juodkalnijos valdžios institucijas imtis būtinų priemonių siekiant užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, prekybai žmonėmis ir priverstinėms vaikų santuokoms, apie kurias ir toliau praneša NVO;

21.  pabrėžia, kad būtina nuolat ir rimtai dirbti siekiant suderinti Juodkalnijos teisės sistemą su tarptautiniais teisiniais neįgaliųjų žmogaus teisių ir laisvių standartais tam, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principų ir paisoma konstitucingumo ir teisėtumo;

22.  vis dar yra susirūpinęs dėl saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės padėties Juodkalnijoje ir dėl to, kad vyriausybė neatliko veiksmingų išpuolių prieš žurnalistus tyrimų; dar kartą primygtinai ragina kompetentingas institucijas spręsti ilgai nagrinėjamas smurto, bauginimo ir grasinimų, nukreiptų prieš žurnalistus, bylas, imtis priemonių siekiant apsaugoti žiniasklaidos specialistus ir sukurti saugią aplinką laisvai ir tiriamajai žurnalistikai; reiškia susirūpinimą dėl policijos pajėgų įvykdytų išpuolių ir pastaruoju metu žurnalistams daromo spaudimo ir bauginimo atvejų, įskaitant šmeižto kampanijas, fizinius išpuolius ir grasinimus, taip pat kišimosi į žiniasklaidos veiklą antivyriausybinių demonstracijų metu atvejus, įskaitant savavališkus suėmimus ir įrangos konfiskavimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad iki šiol tinkamai neištirti šie išpuoliai ir neišaiškinti šie atvejai; atkreipia dėmesį į tai, kad šmeižto bylų skaičius išlieka didelis; primygtinai ragina užtikrinti skaidrią valstybinę reklamą privačioje žiniasklaidoje, iš dalies pakeisti Juodkalnijos baudžiamąjį kodeksą ir nustatyti naujas baudžiamąsias veikas siekiant užkirsti kelią išpuoliams prieš žurnalistus, kurie vykdo savo profesines pareigas, ir už šiuos išpuolius bausti; atkreipia dėmesį į teisines priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti didesnį visuomeninio transliuotojo RTCG finansinį nepriklausomumą ir tvarumą, ir ragina imtis tolesnių veiksmų, kad būtų užtikrintas jo nepriklausomumas, be kita ko, redaktorių nepriklausomumas; pabrėžia, kad reikia remti ir stiprinti esamas savireguliavimo priemones; pabrėžia, kad peržiūrėtas žurnalistų etikos kodeksas turi būti veiksmingai ir vienodai taikomas visoje žiniasklaidos bendruomenėje; ragina, jei reikia, ES delegacijos ir valstybių narių ambasadų stebėtojus reguliariau dalyvauti žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų teismo procesuose;

23.  pažymi, kad per 2016 m. rinkimus Valstybinė rinkimų komisija (VRK) apribojo žiniasklaidos prieigą; ragina įgyvendinti rekomendacijas dėl žiniasklaidos, kurias galutinėje 2016 m. parlamento rinkimų ataskaitoje pateikė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misija;

24.  atkreipia dėmesį į palankius ekonomikos pokyčius, tačiau primygtinai ragina naująją vyriausybę imtis priemonių fiskaliniam tvarumui užtikrinti tuo pačiu metu sustiprinant socialines teises ir vartotojų apsaugą, pradėti vykdyti tolesnes struktūrines reformas siekiant pagerinti verslo ir investicijų aplinką, kuri sudarytų sąlygas kurti darbo vietas ir skatinti augimą bei sukurti įvairesnę ekonomiką, įskaitant priemones, kuriomis siekiama mažinti neformalųjį sektorių, ir atkakliai laikytis nuomonės, kad reikia veiksmingai kovoti su mokesčių vengimu; palankiai vertina tai, kad pradėtos derybos dėl 19 skyriaus ir tvirtai mano, kad tai yra geriausia paskata vyriausybei paspartinti savo darbą socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo bei neformaliojo sektoriaus mažinimo srityse; ragina racionalizuoti viešąsias išlaidas, taip pat dėti didesnes pastangas siekiant stiprinti teisinę valstybę ir užtikrinti sutarčių vykdymą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia mažinti didelį išorės disbalansą ir ragina iš naujo įvertinti viešųjų investicijų į infrastruktūrą projektus, kurie kelia pavojų fiskaliniam tvarumui; ragina teikti tolesnes finansines ir nefinansinio pobūdžio priemones siekiant remti MVĮ ir daugiau investuoti į inovacijas ir tvarius projektus, kad būtų skatinama ekonomika; ragina gerinti socialinį dialogą;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors padaryta tam tikra pažanga plėtojant transporto infrastruktūrą, be kita ko, naudojantis Pietryčių Europos transporto observatorija, tarpvalstybinių kelių trūkumas trukdo plėtoti prekybą ir turizmą; palankiai vertina iki šiol įdėtas pastangas siekiant liberalizuoti geležinkelių sektorių Juodkalnijoje; pabrėžia, kad su kaimyninėmis šalimis reikia koordinuoti jungčių klausimus ir sudaryti galimybę šiuos klausimus įtraukti į infrastruktūros projektų planavimo procesą;

26.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti MVĮ sektorių ir užtikrinti jam paramą priimant geresnius teisės aktus, teikiant finansavimą, įgyvendinant pramonės politiką, mažinant neoficialią ekonomiką ir spartinant elektroninį visos šalies įmonių registravimą;

27.  pažymi, kad Juodkalnijos šešėlinei ekonomikai vis dar tenka didelė viso BVP dalis; primena, kad plataus masto neoficiali ekonomika smarkiai varžo verslumą ir ekonomikos augimą ir ragina Juodkalniją imtis veiksmų siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos dydį;

28.  susirūpinęs pažymi, kad institucijos nevisiškai pasinaudojo kai kuriais gebėjimų stiprinimo pajėgumais, finansuotais pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), ar nevisiškai atsižvelgė į juos; pabrėžia, kad, siekdamos teigiamų rezultatų, valdžios institucijos turi užtikrinti, kad būtų įdarbinta pakankamai darbuotojų, priimti reikiami teisės aktai siekiant pasinaudoti pajėgumais ir naujai įsteigtoms institucijoms suteiktas būtinas savarankiškumas;

29.  atkreipia dėmesį į nedidelį nedarbo lygio sumažėjimą; teigiamai vertina naująją 2016–2020 m. nacionalinę užimtumo ir žmogiškųjų išteklių vystymo strategiją ir pridedamą 2016 m. veiksmų planą; ir toliau reiškia susirūpinimą dėl aukšto jaunimo nedarbo lygio ir nedidelio darbo jėgos judumo; ragina numatyti aktyvias darbo rinkos priemones siekiant padidinti kokybišką užimtumą ir remti moteris, pažeidžiamus asmenis, neįgaliuosius ir jaunimą pasitelkiant švietimo, profesinio orientavimo, mokymo ir užimtumo ir darbo teisių priemones; pakartoja, kad svarbu, jog jaunimas aktyviai dalyvautų regioninėse jaunimo iniciatyvose, kaip antai Vakarų Balkanų regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro veikloje, be kita ko, pasinaudodamas esamų programų, skirtų sujungimui regione gerinti ir kovoti su jaunimo nedarbu, privalumais;

30.  pažymi, kad viešosios išlaidos švietimui vis dar yra kur kas mažesnės už ES vidurkį; pabrėžia, kad reikia nustatyti būtinas priemones, visų pirma susijusias su ankstyvosios vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, kuriose įsiregistravimo lygis, deja, yra labai mažas – kur kas mažesnis už ES ketinamą iki 2020 m. pasiekti 95 proc. rodiklį; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad neįgalieji neturi galimybės patekti į kai kuriuos valstybinius universitetus;

31.  teigiamai vertina naują įstatymą dėl aplinkos, taip pat nacionalinę ES acquis dėl aplinkos ir klimato kaitos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo strategiją ir jos 2016–2020 m. veiksmų planą; pabrėžia, kad reikia stiprinti įgyvendinimo pastangas, visų pirma vandens kokybės, gamtos apsaugos ir atliekų tvarkymo srityse, taip pat susijusius administracinius gebėjimus visais lygmenimis; yra susirūpinęs dėl to, kad gerokai vėluojama nustatyti galimos „Natura 2000“ teritorijos Ulcinio Salinos apsaugą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant išsaugoti Salinos biologinę įvairovę ir tvarų pakrantės regiono vystymąsi;

32.  ragina kompetentingas institucijas imtis būtinų Skadaro ežero apsaugos ir išsaugojimo priemonių siekiant išlaikyti jo ekologinius ypatumus, įskaitant jo ekologinį vientisumą; ragina vyriausybę užtikrinti, kad šis nacionalinių parkų pertvarkymas į valstybinę uždarąją akcinę bendrovę neturėtų jokio neigiamo poveikio jų apsaugai; šiuo požiūriu pripažįsta susirūpinimą keliančius klausimus pagal Ramsaro ir Berno konvencijas, susijusius su specialios paskirties teritorijų plano, skirto Skadaro ežero nacionaliniam parkui, įskaitant projektą „Porto Skadar Lake“; reiškia susirūpinimą dėl didžiulio vėlavimo nustatant teritorijų, kurios pripažintos kaip galimos tinklo „Natura 2000“ teritorijos, pavyzdžiui, Skadaro ežero nacionalinio parko, apsaugą; primena, kad, laikantis ES acquis ir tarptautinių standartų, reikia atlikti patikimus ir strateginius poveikio aplinkai vertinimus;

33.  pabrėžia, kad reikia įgyvendinti tarptautinius klimato kaitos švelninimo srities įsipareigojimus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad vyriausybė planuoja plėsti Plevlios II anglimi kūrenamą elektrinę, kuri yra nesuderinama su pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtais įsipareigojimais;

34.  pripažįsta didelę pažangą, pasiektą energetikos srityje, įskaitant jungtis su šalimis partnerėmis; ragina Juodkalniją pradėti taikyti teisės aktus, kuriais įgyvendinamas trečiasis energetikos teisės aktų rinkinys, ypač Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą; toliau reiškia susirūpinimą dėl netvaraus hidroenergetikos plėtojimo ir dėl to, kad daugelis šių elektrinių projektuojamos neatlikus patikimo poveikio aplinkai, ypač biologinės įvairovės apsaugai, vertinimo ir neatsižvelgiant į elektrinių poveikį saugomoms teritorijoms, kaip reikalaujama ES teisės aktuose; ragina kompetentingas institucijas toliau budriai prižiūrėti naftos ir dujų jūroje žvalgymo veiklą ir įgyvendinti visas apsaugos priemones pagal priimtus teisės aktus, reglamentus ir ES acquis;

35.  atsižvelgdamas į pasirengimą 2017 m. Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimui Italijoje, ragina Juodkalnijos institucijas dėti daugiau pastangų teisinėms ir reguliavimo priemonėms transporto srityje ir energetikos sektoriuje (neprivalomos priemonės) įgyvendinti, siekiant įvykdyti Europos Sąjungos sujungimo darbotvarkę;

36.  teigiamai vertina tai, kad Juodkalnija aktyviai ir nuolat konstruktyviai prisideda prie gero kaimyninio, regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo; ragina tęsti bendradarbiavimą šioje srityje; labai giria Juodkalniją už tai, kad ji toliau visapusiškai derina savo užsienio politiką su ES bendra užsienio ir saugumo politika, taip pat ir su Tarybos sprendimu (BUSP) 2016/1671, kuriuo atnaujinamos ES ribojamosios priemonės, nukreiptos prieš Rusiją; palankiai vertina Juodkalnijos dalyvavimą ES vadovaujamose BSGP misijose; ragina ją ir toliau konstruktyvumo ir geros kaimynystės dvasia kuo greičiau stojimo procese spręsti neišspręstus dvišalius klausimus su savo kaimynėmis, įskaitant neišspręstus sienų demarkacijos klausimus su Serbija ir Kroatija; dar kartą ragina valdžios institucijas padėti išspręsti buvusiosios Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos (JSFR) palikimo paveldėjimo klausimus; palankiai vertina sienų demarkacijos susitarimą su Bosnija ir Hercegovina ir sienų demarkacijos susitarimo su Kosovu ratifikavimą; pabrėžia, kad reikia tęsti derybas dėl sienos kirtimo punktų koregavimo ir pasienio eismo susitarimų; giria bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis pagal Sarajevo deklaracijos procesą; ragina Juodkalniją laikytis ES bendrųjų pozicijų dėl Romos statuto vientisumo ir susijusių ES pagrindinių principų dėl dvišalių susitarimų dėl imuniteto;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Juodkalnija neįeina į vadinamąjį Vakarų Balkanų maršrutą, ji tebėra pabėgėlių ir migrantų, kurių dauguma kilę iš Sirijos, tranzito šalis; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas užtikrinti, kad su prieglobsčio Juodkalnijoje prašančiais ar per Juodkalnijos teritoriją keliaujančiais migrantais ir pabėgėliais būtų elgiamasi laikantis tarptautinės ir ES teisės, įskaitant 1951 m. pabėgėlių konvencijas ir ES pagrindinių teisių chartiją, nuostatų; palankiai vertina tai, kad priimtas Šengeno veiksmų planas ir 2017–2020 m. integruoto migracijos valdymo strategija;

38.  ragina Komisiją toliau drauge su visomis Vakarų Balkanų šalimis spręsti su migracija susijusius klausimus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES bei tarptautinių normų ir standartų; palankiai vertina iki šiol atliktą su tuo susijusį darbą;

39.  palankiai vertina aktyvų Juodkalnijos dalyvavimą 2016 m. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime dėl Vakarų Balkanų, visų pirma dėl sujungimo darbotvarkės; ragina valdžios institucijas įgyvendinti naujai pasirašytą sienos kirtimo susitarimą su Albanija ir įgyvendinti transeuropinio tinklo reglamento nuostatas dėl licencijavimo ir atviros prieigos prie geležinkelių rinkos suteikimo; pažymi, kad, nors Juodkalnijoje geležinkelių rinka atvira konkurencijai nuo 2014 m., iki šiol nė vienas privatus ekonominės veiklos vykdytojas nepareiškė susidomėjimo patekti į šią rinką; ragina naująją vyriausybę užtikrinti atvirą geležinkelių rinką su skaidriais mokesčiais už naudojimąsi bėgiais ir pajėgumų paskirstymu, kurie būtų visiškai suderinti su acquis;

40.  teigiamai vertina tai, kad, pripažįstant Juodkalnijos pastangas įgyvendinti reformas, Juodkalnijos stojimo į NATO protokolas buvo pasirašytas 2016 m. gegužės mėn. ir kad Protokolą šiuo metu ratifikuoja NATO narės, kadangi NATO yra svarbus stabilumo ir taikos užtikrinimo Vakarų Balkanuose veiksnys; ragina NATO nares Europos Sąjungoje pirmenybę teikti ratifikavimo procesui ir pripažinti, kad Juodkalnijos narystė NATO yra svarbi simbolinė ir strateginė šalies euroatlantinės integracijos proceso dalis; primena, kad stojimo į ES derybos yra nesusijusios su stojimo į NATO procesu;

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Juodkalnijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 108, 2010 4 29, p. 1.


E.demokratija ES: galimybės ir iššūkiai
PDF 363kWORD 50k
2017 m. kovo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Demokratija Europos Sąjungoje: galimybės ir iššūkiai“ (2016/2008(INI))
P8_TA(2017)0095A8-0041/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją CM/Rec(2009)1 dėl elektroninės demokratijos (e. demokratijos), kurią 2009 m. vasario 18 d. Ministrų Komitetas priėmė kaip pirmąją tarptautinę teisinę priemonę, kuria nustatomi standartai e. demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 3, 6, 9, 10 ir 11 straipsnius, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 8–20 ir 24 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ (COM(2016)0179),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. Jungtinių Tautų E. valdžios raidos indeksą (angl. E-Government Development Index, EGDI),

–  atsižvelgdamas į savo C teminio skyriaus 2016 m. paskelbtus tris tyrimus „E. dalyvavimas Europos Sąjungoje: galimybės ir iššūkiai“ (angl. Potential and challenges of e-participation in the European Union), „E. balsavimas Europos Sąjungoje: galimybės ir iššūkiai“ (angl. Potential and challenges of e-voting in the European Union) ir „Teisinis ir politinis kontekstas siekiant parengti Europos tapatybės dokumentą“ (angl. The legal and political context for setting up a European identity document),

–   atsižvelgdamas į du STOA tyrimus: „E visuomenė, e. dalyvavimas ir e. balsavimas Europoje. Galimybės ir iššūkiai: galutinė ataskaita“ (angl. E-public, e-participation and e-voting in Europe - prospects and challenges: final report), 2011 m. lapkričio mėn.) ir „Technologijų galimybės ir sistemos, kuriomis stiprinama dalyvaujamoji ir tiesioginė demokratija“ (angl. Technology options and systems to strengthen participatory and direct democracy), kuri bus paskelbta 2017 m.,

–   atsižvelgdamas į darbą e. demokratijos tema, kurį atliko Europos regioninių teisėkūros asamblėjų konferencija (CALRE), naudodamasi JT bendradarbiavimo tinklu „IT4all“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0041/2017),

A.  kadangi pastarojo meto krizės ir aklavietės finansų, ekonomikos, politikos ir socialinių reikalų srityse daro didelį neigiamą poveikį atskiroms valstybėms narėms ir visai Sąjungai ir tuo metu, kai visos jos susiduria su pasaulinio masto problemomis, pavyzdžiui, klimato kaita, migracija ir saugumu; kadangi piliečių santykis su politika tampa vis labiau įtemptas, nes jie nusigręžia nuo politinių sprendimų priėmimo procesų ir kyla didelis visuomenės nepasitenkinimo politine veikla pavojus; kadangi siekiant užtikrinti gerai veikiančią demokratiją ir kiekvieno lygmens bei ES daugiapakopės valdymo struktūros teisėtumą ir atskaitomybę, be skaidrumo ir informavimo, esminę reikšmę turi piliečių ir pilietinės visuomenės įsipareigojimas ir įtraukimas į demokratinį gyvenimą; kadangi akivaizdu, kad reikia stiprinti demokratinį ryšį tarp piliečių ir politinių institucijų;

B.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais mūsų visuomenė pasikeitė labai sparčiai ir piliečiai mano, kad reikia dažniau reikšti savo nuomonę klausimais, kurie tiesiogiai susiję su problemomis, lemiančiomis mūsų visuomenės ateitį, ir kadangi todėl politinėms ir politikos formavimo institucijoms patariama investuoti į demokratinių naujovių diegimą;

C.  kadangi nuo 1979 m. rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose nuolat mažėja ir 2014 m. rinkimuose sumažėjo iki 42,54 proc.;

D.  kadangi svarbu susigrąžinti piliečių pasitikėjimą Europos projektu; kadangi, siekiant piliečiams suteikti daugiau galimybių reikšti savo nuomonę politiniame gyvenime, e. demokratijos priemonės gali padėti puoselėti aktyvesnį pilietiškumą didinant dalyvavimą, skaidrumą ir atskaitomybę sprendimų priėmimo srityje, sutvirtinant demokratinės priežiūros mechanizmus ir gerinant žinias apie ES;

E.  kadangi demokratija turėtų vystytis ir prisitaikyti prie pokyčių ir galimybių, susijusių su naujomis technologijomis ir IRT priemonėmis, kurios turi būti laikomos bendru turtu, kurį tinkamai realizuojant ir kartu pateikiant atitinkamos informacijos, būtų galima sukurti skaidresnę ir dalyvaujamąją demokratiją; kadangi, atsižvelgiant į tai, kiekvienas asmuo turėtų turėti galimybę būti išmokytas naudotis naujomis technologijomis;

F.  kadangi siekti tolesnės pažangos kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos srityje yra būtina norint geriau panaudoti naująsias technologijas institucijų veikloje ir politiniame gyvenime ir tokiu būdu sustiprinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese;

G.  kadangi naujų skaitmeninių komunikacijos priemonių ir atvirų bendradarbiavimo platformų banga galėtų tapti įkvėpimu kūrybingiems sprendimams siekiant paskatinti piliečius dalyvauti politiniame gyvenime ir bendradarbiauti, tuo pačiu sumažinant nepasitenkinimą politinėmis institucijomis ir padedant padidinti pasitikėjimą demokratine sistema, jos skaidrumą ir atskaitomybę;

H.  kadangi savo naujausiame pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J. C. Juncker pristatė priemonių rinkinį, kuriuo siekiama skatinti naudotis elektroniniais ryšiais, įskaitant WiFi4EU, ir diegti 5G ryšį Europoje;

I.  kadangi atvirieji valdžios duomenys gali skatinti ekonomikos augimą, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, gerinti Europos Sąjungos ir nacionalinių institucijų skaidrumą ir atskaitomybę;

J.  kadangi galimybė vienodomis sąlygomis patekti į neutralų tinklą yra būtina sąlyga norint užtikrinti, kad būtų efektyviai gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės;

K.  kadangi e. demokratija galėtų sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti papildomas bendradarbiavimo formas, kurios gali prisidėti prie didėjančio visuomenės nepasitenkinimo tradicine politika švelninimo; kadangi, be to, ji galėtų padėti skatinti bendravimą, dialogą, didinti informuotumą apie mūsų Sąjungą, jos politiką ir jos politikos kryptis bei susidomėjimą tuo, todėl būtų didinama visuomenės parama Europos projektui, taip pat mažinamas vadinamasis Europos demokratijos trūkumas;

L.  kadangi naujų formų dalyvavimas virtualioje viešoje erdvėje yra neatsiejamas nuo su dalyvavimu viešojoje erdvėje susijusių teisių ir įsipareigojimų, be kita ko, procesinių teisių garbės ir orumo įžeidimo atveju, laikymosi;

M.  kadangi siekiant užtikrinti, kad internetas būtų svari ir veiksminga demokratinė priemonė, būtina panaikinti skaitmeninę atskirtį ir ugdyti tinkamą piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir jų skaitmeninius įgūdžius;

N.  kadangi informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemos yra šiuolaikinių valdžios procesų pagrindas, tačiau vis dar reikia stengtis pagerinti e. valdžios paslaugų teikimą;

O.  kadangi e. balsavimas galėtų sudaryti sąlygas žmonėms, gyvenantiems arba dirbantiems valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra, arba trečiojoje šalyje, naudotis savo balsavimo teisėmis; kadangi vykstant e. balsavimo procesams – balsuojant ir registruojant balsus – turi būti užtikrintas saugumas ir konfidencialumas, visų pirma dėl kibernetinių atakų galimybės;

Galimybės ir iššūkiai

1.  atkreipia dėmesį į galimą e. demokratijos naudą, kuri apibrėžiama kaip parama tradicinei demokratijai ir jos stiprinimas informacijos ir ryšių technologijomis ir kuri gali papildyti demokratinius procesus pridedant piliečių įgalinimo elementus per įvairią internetinę veiklą, kuri apima, be kita ko, e. valdžią, e. valdymą, e. svarstymą, e. dalyvavimą ir e. balsavimą; palankiai vertina tai, kad naudojant naujas informacijos ir komunikacijos priemones, vis daugiau ir daugiau piliečių galėtų dalyvauti demokratiniuose procesuose;

2.  pabrėžia, kad Europos Tarybos rekomendacijoje CM/Rec(2009)1 valstybės narės raginamos užtikrinti, kad e. demokratija skatintų, užtikrintų ir stiprintų skaidrumą, atskaitomybę, reagavimą, įsitraukimą, svarstymą, įtraukumą, prieinamumą, dalyvavimą, subsidiarumą ir socialinę sanglaudą; atkreipia dėmesį į tai, kad šia rekomendacija valstybės narės raginamos parengti priemones, kuriomis būtų galima stiprinti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę;

3.  pabrėžia, kad e. demokratijos tikslas – propaguoti demokratinę kultūrą, kurioje klestėtų ir būtų stiprinama demokratinė praktika, numatant papildomus būdus didinti skaidrumą ir piliečių dalyvavimą, o ne nustatyti alternatyvią demokratinę sistemą, kuri pakenktų atstovaujamajai demokratijai; pažymi, kad e. demokratija savaime neužtikrina dalyvavimo politiniame gyvenime ir kad, siekiant įtraukti piliečius į politinį gyvenimą, be e. demokratijos reikia atsižvelgti ir į neskaitmeninę aplinką;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad e. balsavimas ir nuotolinis balsavimas internetu yra svarbūs kaip sistemos, galinčios išplėsti piliečių įtrauktį ir palengvinti demokratinį dalyvavimą, ypač vietovėse, kurios geografiniu ir socialiu požiūriu labiau atskirtos; tai gali suteikti daug privalumų, visų pirma jaunimui, riboto judumo žmonėms, vyresnio amžiaus žmonėms, visam laikui arba laikinai gyvenantiems arba dirbantiems valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra, arba trečiojoje šalyje, su sąlyga, kad būtų užtikrinami griežčiausi galimi duomenų apsaugos standartai; primena, kad tais atvejais, kai esama nuotolinio balsavimo internetu galimybės, valstybės narės privalo užtikrinti balsų skaičiavimo skaidrumą ir patikimumą ir paisyti lygybės, balsavimo slaptumo principų, teisės balsuoti ir laisvų rinkimų principo;

5.  pabrėžia, jog būtina, kad visi skaitmeninės sąveikos procesai būtų grindžiami institucijų atvirumo principu, kartu laikantis skaidrumo realiuoju laiku ir dalyvavimo turint reikiamos informacijos principų;

6.  atkreipia dėmesį į e. dalyvavimą ir skatina jį naudoti kaip pagrindinį e. demokratijos bruožą, apimantį trijų rūšių sąveiką tarp ES institucijų bei valdžios institucijų ir piliečių, t. y. e. informavimą, e. konsultavimą ir e. sprendimų priėmimą; pripažįsta, kad daug nacionalinio, regioninio ir vietinio e. dalyvavimo atvejų gali būti laikomi gerais pavyzdžiais, kaip IRT gali būti naudojamos dalyvaujamosios demokratijos srityje; ragina valstybes nares toliau plėtoti šią praktiką nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

7.  pabrėžia, kad IRT prisideda prie patalpų, skirtų dalyvauti ir diskutuoti, kūrimo, o tai, savo ruožtu, gerina mūsų demokratinių sistemų kokybę ir teisėtumą;

8.  pabrėžia, kad reikia įtraukti jaunus žmones į politines diskusijas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad IRT naudojimas vykdant demokratines procedūras gali būti veiksminga priemonė šiam tikslui pasiekti;

9.  primena pirmąjį Europos balsavimo internetu pavyzdį – Estijoje, kuri šią priemonę panaudojo savo teisiškai privalomuose rinkimuose 2005 m., tačiau laikosi nuomonės, jog norint, kad kitose valstybėse narėse galimas e. balsavimas būtų įdiegtas sėkmingai, reikės įvertinti, ar galima užtikrinti faktinį visų gyventojų dalyvavimą, taip pat įvertinti įvairių ar skirtingų technologinių metodų privalumus, trūkumus ir padarinius; pabrėžia, kad saugios, didelės spartos interneto jungtys ir saugi elektroninės tapatybės infrastruktūra yra svarbios sėkmingą e. balsavimą lemiančios sąlygos; pabrėžia, kad būtina išnaudoti naujų technologijų teikiamus privalumus dabartiniuose balsavimo kabinoje procesuose, ir mano, kad galima padaryti didelę pažangą dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir mokslinių tyrimų rezultatais visais politiniais lygmenimis;

10.  atkreipia dėmesį į sunkumus, kurie iškilo reaguojant į piliečių susirūpinimą dėl e. demokratijos priemonių naudojimo; mano, kad stiprinant piliečių pasitikėjimą kylančioje skaitmeninėje politinėje arenoje labai svarbu spręsti su saugumu susijusius klausimus ir užtikrinti privatumą;

11.  pabrėžia, kad demokratiniai procesai reikalauja plataus masto diskusijų visais ES visuomenės lygmenimis, taip pat tikrinimo ir apmąstymo, kurie veda prie sąžiningo, visapusiško ir racionalaus svarstymo; įspėja, kad esama pavojaus iškraipyti diskusijų internetinėse pokalbių svetainėse rezultatus ir jais manipuliuoti; mano, kad geriausia garantija, apsauganti nuo šios rizikos, yra visų dalyvių skaidrumas ir informavimas kampanijose, kurios gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai skatinamos skaitmeninio dalyvavimo platformose;

12.  pažymi, kad siekiant veikiančios demokratijos piliečių pasitikėjimas institucijomis ir demokratiniais procesais yra esminis aspektas; todėl pabrėžia, kad diegiant e. demokratijos priemones reikia ir tinkamų komunikacijos ir švietimo strategijų;

13.  pabrėžia, jog svarbu, kad politinė sistema apimtų e. dalyvavimą, siekiant įtraukti piliečių indėlį į sprendimų priėmimo procesą ir užtikrinti tolesnius jų įgyvendinimo veiksmus; atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankama sprendimus priimančius asmenų reakcija lemia nusivylimą ir nepasitikėjimą;

14.  pabrėžia, kad, siekiant išvengti bet kokio pobūdžio diskriminacijos dėl skaitmeninių įgūdžių arba išteklių ir infrastruktūros trūkumo, kitus ryšių palaikymo kanalus su viešosiomis institucijomis turėtų papildyti IRT priemonių naudojimas;

Pasiūlymai, kaip pagerinti demokratinę sistemą pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas (IRT)

15.  mano, kad dalyvavimas demokratiniuose procesuose grindžiamas, visų pirma, veiksminga ir nediskriminacine prieiga prie informacijos ir žinių;

16.  be to, ragina ES ir valstybes nares susilaikyti nuo nereikalingų priemonių, kuriomis siekiama savavališkai apriboti prieigą prie interneto ir naudojimąsi pagrindinėmis žmogaus teisėmis, priėmimo, pavyzdžiui, neproporcingų cenzūros priemonių ar kriminalizavimo už teisėtą kritikos ir nuomonės reiškimą;

17.  ragina valstybes nares ir ES suteikti edukacines ir technines priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti daugiau galių piliečiams demokratiniu požiūriu ir gerinti jų IRT kompetenciją, taip pat visiems ES piliečiams suteikti galimybių siekti skaitmeninio raštingumo ir vienodą bei saugią skaitmeninę prieigą, kad siekiant maksimalios naudos demokratijos požiūriu būtų panaikinta skaitmeninė atskirtis (būtų užtikrinta e. įtrauktis); ragina valstybes nares įtraukti skaitmeninių įgūdžių ugdymą į mokyklų mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programas ir teikti pirmenybę skaitmeninio mokymo programoms, skirtoms vyresnio amžiaus žmonėms; pritaria tam, kad būtų plėtojami tinklai su universitetais ir švietimo įstaigomis, siekiant skatinti mokslinius naujų dalyvavimo priemonių tyrimus ir jų diegimą; taip pat ragina ES ir valstybes nares populiarinti programas ir politiką, kuriomis siekiama suformuoti kritišką ir sąmoningą požiūrį į IRT naudojimą;

18.  siūlo toliau daryti pažangą vertinant naujųjų technologijų naudojimą siekiant gerinti demokratiją ES administravimo institucijose, kaip rodiklius įtraukiant internetu teikiamų paslaugų kokybės vertinimo tikslus;

19.  rekomenduoja, kad Europos Parlamentas, kaip vienintelė tiesiogiai renkama Europos Sąjungos institucija, imtųsi vadovaujamojo vaidmens stiprinant e. demokratiją; mano, kad vertėtų šiuo tikslu plėtoti naujoviškus technologinius sprendimus, kurie leistų piliečiams prasmingai bendrauti ir dalytis rūpimais klausimais su jų išrinktais atstovais;

20.  ragina Komisiją supaprastinti institucijų kalbą ir procedūras, taip pat daugialypės terpės turinio pateikimą ir paaiškinti pagrindinius sprendimų priėmimo procesų aspektus, siekiant skatinti supratimą ir dalyvavimą; pabrėžia, kad reikia populiarinti šią e. dalyvavimo priemonę pasitelkiant segmentuotas iniciatyvias priemones, kurios suteikia prieigą prie visų Parlamento bylų dokumentų;

21.  primygtinai ragina valstybes nares ir ES sukurti įperkamą ir sparčią skaitmeninę infrastruktūrą, ypač periferiniuose regionuose ir kaimo bei mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose vietovėse, ir užtikrinti piliečių lygybę, ypatingą dėmesį skiriant tiems piliečiams, kurie yra labiausiai pažeidžiami, ir ugdant jų įgūdžius, kai jie galėtų saugiai ir patikimai naudotis technologijomis; rekomenduoja, kad bibliotekose, mokyklose ir pastatuose, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, būtų tinkamai įdiegta sparti šiuolaikinė IT infrastruktūra, kuri būtų vienodai prieinama visiems piliečiams, visų pirma labiausiai pažeidžiamų kategorijų žmonėms, pvz., žmonėms su negalia; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skirti pakankamai finansinių ir mokymo išteklių šiems tikslams pasiekti; rekomenduoja Komisijai skirti išteklių projektams, kuriais siekiama gerinti skaitmeninę infrastruktūrą socialinės ir solidarumo ekonomikos srityje;

22.  pabrėžia, kad moterims nepakankamai atstovaujama visais lygmenimis priimant politinius sprendimus, taip pat IRT sektoriuose; pažymi, kad moterys ir mergaitės dažnai susiduria su lyčių stereotipais, susijusiais su skaitmeninėmis technologijomis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į tikslines programas, kuriomis būtų skatinamas moterų ir mergaičių, ypač iš pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių, IRT švietimas ir e. dalyvavimas, mokantis formaliai, neformaliai arba savarankiškai;

23.  pažymi, kad siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų vienodą prieigą prie e. demokratijos priemonių, kai informacija turi būti išplatinta ir ją turi perskaityti visi šalių, kuriose vartojama daugiau nei viena oficiali kalba, piliečiai ir skirtingos etninės kilmės piliečiai, svarbu parengti vertimus į įvairias kalbas;

24.  ragina valstybes nares ir ES skatinti, remti ir įgyvendinti mechanizmus ir priemones, kurie sudaro sąlygas piliečių dalyvavimui ir jų sąveikai su valdžios ir ES institucijomis, pvz., visuomenės patalkos platformas; pabrėžia, kad IRT turėtų pagerinti prieigą prie nepriklausomos informacijos, skaidrumą, atskaitomybę, dalyvavimą priimant sprendimus; atsižvelgdamas į tai, ragina geriau pritaikyti visas Komisijos komunikacijos ir ryšių su piliečiais palaikymo priemones, ypač „Europe Direct“ portalą, kad būtų galima spręsti su e. demokratija susijusias problemas; įsipareigoja padaryti visas esamas tolesnių teisėkūros veiksmų užtikrinimo priemones labiau prieinamas, suprantamas, pažintines ir interaktyvias ir ragina Komisiją savo interneto svetainėje padaryti tą patį;

25.  ragina valstybes nares ir ES peržiūrėti savo oficialių svetainių turinį apie demokratijos veikimą, siekiant suteikti švietimo priemonių, kurios sudarytų geresnes sąlygas jaunimui lankytis minėtose svetainėse, suprasti jų turinį ir užtikrinti, kad jomis galėtų naudotis neįgalieji;

26.  ragina administracijas apmąstyti savo įsipareigojimą laikytis institucijų atvirumo principo keičiant savo strateginę koncepciją ir verslo kultūrą, biudžetus ir vykdant organizacines permainas, kurias paskatino siekis gerinti demokratiją pasitelkiant naujas technologijas;

27.  ragina sukurti interneto platformą, kad prieš Europos teisės aktų leidėjui priimant sprendimus visuomenės nariai būtų sistemingai konsultuojami, tokiu būdu jie būtų labiau įtraukti į viešąjį gyvenimą;

28.  mano, jog labai svarbu, kad šių naujų priemonių diegimas būtų remiamas kampanijomis, kurios propaguotų jų siūlomas galimybes ir pilietines vertybes – bendrą atsakomybę ir dalyvavimą;

29.  atkreipia dėmesį į Europos piliečių iniciatyvos svarbą, kuri yra visuomenės įtraukimo į politinį ES gyvenimą ir jų tiesioginio dalyvavimo jame užtikrinimo priemonė, ir todėl ragina Komisiją, atsižvelgiant į Europos Parlamento 2015 m. spalio 28 d. rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas, peržiūrėti jos veikimo būdus, kad ji galėtų visapusiškai išnaudoti savo galimybes; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu supaprastinti su tuo susijusius biurokratinius reikalavimus ir paspartinti jų taikymą, taip pat plačiau naudoti IRT, pvz., diegiant skaitmenines platformas ir kitas su mobiliaisiais prietaisais suderinamas taikomąsias programas, siekiant, kad ši svarbi priemonė būtų vartotojui patogesnė ir apie ją būtų plačiai skelbiama; mano, kad galėtų būti pagerintas naujų technologijų, visų pirma internetinės parašų rinkimo sistemos, naudojimas pasitelkiant atpažinimo ir tapatumo nustatymo paslaugas (e-IDAS), o tai leistų piliečiams lengviau gauti informaciją apie esamas arba galimas EPI ir ja keistis, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti diskusijose ir (arba) remti pačias iniciatyvas;

30.  pabrėžia, kad keliems Komisijos vykdomiems procesams, kaip antai interneto viešosioms konsultacijoms, e. dalyvavimo veiklai ir poveikio vertinimams, gali būti naudingas platesnis naujų technologijų naudojimas siekiant padidinti visuomenės dalyvavimą, atskaitomybę vykdant šiuos procesus, ES institucijų skaidrumą bei sustiprinti Europos valdymą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, kad viešosios konsultacijos būtų veiksmingos ir prieinamos kuo platesniam žmonių ratui, tuo pačiu sumažinant techninių kliūčių skaičių iki minimumo;

31.  pabrėžia, kad piliečiams reikia suteikti išsamesnės informacijos apie esamas e. dalyvavimo platformas ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

32.  ragina Komisiją plėtoti ir tobulinti e. dalyvavimą atliekant Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos, kuri turi būti pradėta įgyvendinti 2017 m., laikotarpio vidurio peržiūrą ir skatinti kurti ir finansuoti naujas priemones, susijusias su Europos Sąjungos e. pilietybe; be to, rekomenduoja Komisijai daugiausia dėmesio skirti atvirojo kodo sprendimams, kuriuos būtų galima lengvai taikyti visoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; visų pirma ragina Komisiją pakartotinai naudoti ankstesnius projektus, pavyzdžiui, D-CENT platformą, ES finansuojamą projektą, pagal kurį teikiamos technologinės priemonės dalyvaujamajai demokratijai užtikrinti;

33.  pabrėžia, kad vienu iš valstybių narių ir ES institucijų prioritetų turėtų būti e. administravimo plėtra, ir palankiai vertina Komisijos plataus užmojo ir išsamų e. valdžios veiksmų planą, kurį bus labai svarbu tinkamai įgyvendinti nacionaliniu lygiu ir koordinuojant turimas ES lėšas, užtikrinant sinergiją su nacionalinėmis skaitmeninės srities agentūromis ir institucijomis; mano, kad turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant skatinti tiek ES institucijose, tiek valstybėse narėse naudoti atviruosius duomenis ir IRT priemones, kurie grindžiami atviruoju kodu ir nemokama programine įranga;

34.  ragina labiau bendradarbiauti ES lygmeniu ir rekomenduoja keistis geriausia praktika vykdant e. demokratijos projektus – tai būdas pereiti prie geresnes dalyvavimo ir svarstymo sąlygas turinčios demokratijos, kuri atitinka visuomenės reikalavimus ir interesus ir siekia juos įtraukti į sprendimų priėmimo procesus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia žinoti, koks piliečių požiūris į nuotolinio balsavimo internetu įgyvendinimą; ragina Komisiją atlikti nepriklausomą vertinimą arba surengti viešosios nuomonės konsultaciją dėl balsavimo internetu kaip papildomos galimybės piliečiams balsuoti ir iki 2018 m. pabaigos valstybėms narėms pateikti apsvarstyti jo privalumų ir trūkumų analizę;

35.  pabrėžia, kad būtina naudojant e. demokratijos priemones apsaugoti, visų pirma, privatumą ir asmens duomenis ir stiprinti saugesnę interneto aplinką, ypač informacijos ir duomenų saugumo srityje, įskaitant „teisę būti pamirštam“, ir teikti garantijas dėl programinės stebėjimo įrangos ir kodo patikrinamumo; be to, ragina toliau naudoti skaitmenines paslaugas, grindžiamas tokiais pagrindiniais veiksniais, kaip apsaugota ir užšifruota skaitmeninė tapatybė, atsižvelgiant į eIDAS reglamentą; skatina saugius ir patikimus skaitmeninius viešuosius registrus ir elektroninių parašų patvirtinimą, siekiant užkirsti kelią įvairioms nesąžiningoms sąveikoms, ir taip laikytis Europos ir tarptautinių žmogaus teisių standartų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos; galiausiai pabrėžia, kad saugumo problemos neturi atgrasyti siekiant įtraukti asmenis ir grupes į demokratinius procesus;

36.  pabrėžia, kad reikia stiprinti demokratiją pasitelkiant technologijas, kurios turėtų būti naudojamos saugioje aplinkoje, kuri yra apsaugota nuo neteisėto technologinių priemonių naudojimo (pvz., brukalų programų, anoniminio profiliavimo ir tapatybės pasisavinimo), ir primena, kad būtina laikytis aukščiausių teisinių standartų;

37.  primena, kad informatoriai atlieka labai svarbų vaidmenį – dažniausiai internetu – atskleidžiant korupcijos, sukčiavimo, netinkamo valdymo ir kitų formų netinkamo elgesio atvejus, kurie kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir saugai, finansiniam vientisumui, žmogaus teisėms, aplinkai ir teisinės valstybės principui, tuo pačiu metu užtikrinant visuomenės teisę į informaciją;

38.  ragina visuomenės atstovus drauge su piliečiais aktyviai dalyvauti esamuose, visiškai nepriklausomuose forumuose ir naudotis naujomis žiniasklaidos ir IT platformomis, siekiant skatinti diskusijas ir keistis nuomonėmis ir pasiūlymais su piliečiais (e parlamentas), taip sukuriant tiesioginį ryšį su jais; ragina Europos Parlamento frakcijas ir Europos politines partijas suteikti daugiau viešų diskusijų ir e. dalyvavimo galimybių;

39.  ragina savo narius ir kitas ES institucijas toliau didinti skaidrumą savo veikloje, ypač dabartinėmis sudėtingomis politinėmis sąlygomis, ir prašo valdžios institucijų apsvarstyti galimybę įsteigti skaitmenines platformas, įskaitant naujausias IT priemones; ragina išrinktus valdžios atstovus veiksmingai naudoti šias priemones ir palaikyti ryšius ir bendradarbiauti su rinkėjais bei suinteresuotaisiais subjektais, siekiant informuoti juos apie ES ir Parlamento veiklą ir taip padaryti svarstymo ir sprendimų priėmimo procesus prieinamus ir didinti informuotumą apie Europos demokratiją;

40.  palankiai vertina Parlamento iniciatyvas e. dalyvavimo srityje; remia nuolatines pastangas stiprinti Parlamento atstovaujamąjį pobūdį, teisėtumą ir veiksmingumą ir ragina narius labiau naudotis naujomis technologijomis, siekiant išnaudoti visas jų teikiamas galimybes, tuo pačiu atsižvelgiant į būtinus apribojimus, nustatytus paisant teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą; atkreipia dėmesį į tai, jog reikia plataus masto svarstymų apie tai, kaip jo nariai galėtų geriau naudotis IRT, ne tik norėdami bendradarbiauti su visuomene, bet ir dėl teisės aktų, peticijų, konsultacijų ir kitų aspektų, susijusių su jų kasdieniu darbu;

41.  ragina politines partijas ES ir nacionaliniu lygiu kuo labiau naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, siekiant ieškoti naujų būdų vidinei demokratijai skatinti, įskaitant skaidrumą valdymo, finansavimo ir sprendimų priėmimo srityse, siekiant sudaryti geresnes sąlygas palaikyti ryšius su savo nariais, rėmėjais ir pilietinės visuomenės atstovais ir jų dalyvavimui; taip pat ragina jas būti itin skaidriomis ir atskaitingomis piliečių atžvilgiu; šiuo tikslu siūlo apsvarstyti galimus Europos politinių partijų statuto pakeitimus ir tai, kad jie apimtų ir skatintų e. dalyvavimo praktiką;

42.  ragina ES ir jos institucijas labiau eksperimentuoti su naujais e. dalyvavimo metodais, kaip antai visuomenės patalka, tiek ES, tiek nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis, atsižvelgiant į valstybių narių jau taikomus geriausios praktikos pavyzdžius ir šiuo tikslu pradėti įgyvendinti konkrečius bandomuosius projektus; tuo pat metu primena, kad, siekiant paaiškinti šių priemonių galimybes, būtina papildyti tokias priemones informuotumo didinimo kampanijomis;

43.  ragina Europos institucijas pradėti dalyvaujamąjį procesą siekiant tobulinti Europos interneto teisių chartiją, remiantis, be kitų dokumentų, Interneto teisių deklaracija, kurią 2015 m. liepos 28 d. paskelbė Italijos Deputatų Rūmai, siekiant skatinti ir užtikrinti visas teises, susijusias su skaitmenine sritimi, be kita ko, tikra teise į prieigą prie interneto ir tinklo neutralumą;

44.  pažymi, kad šiuo metu internete yra gausybė įvairios informacijos, ir pabrėžia, kad reikėtų stiprinti piliečių gebėjimą kritiškai mąstyti, kad jie galėtų geriau atskirti patikimus ir nepatikimus informacijos šaltinius; todėl ragina valstybes nares pritaikyti ir atnaujinti teisės aktus, atsižvelgiant į vykstančius pokyčius, ir visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti esamus teisės aktus dėl neapykantos kurstymo tiek internetinėmis, tiek neinternetinėmis priemonėmis, užtikrinant pagrindines ir konstitucines teises; pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų parengti veiksmus ir politikos priemones, kuriomis būtų stiprinami piliečių, ypač jaunų, kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžiai, kuriuos galima panaudoti įvairiose srityse, gerinamas jų skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, didinama jų įtrauktis ir stiprinamas jų žingeidumas, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir naudingai prisidėti prie demokratijos procesų;

o
o   o

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0382.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0288.

Teisinis pranešimas