Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2043(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0249/2017

Pateikti tekstai :

A8-0249/2017

Debatai :

PV 04/07/2017 - 16
CRE 04/07/2017 - 16

Balsavimas :

PV 05/07/2017 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0302

Priimti tekstai
PDF 464kWORD 56k
Trečiadienis, 2017 m. liepos 5 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2018 m. biudžetas. Įgaliojimai, susiję su trišaliu dialogu
P8_TA(2017)0302A8-0249/2017
Rezoliucija
 Priedas

2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto (2017/2043(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2017 m. gegužės 30 d. (COM(2017)0400),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 2018 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl 2018 m. biudžeto gairių (06522/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0249/2017),

2018 m. biudžeto projektas. Ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir saugumo užtikrinimas

1.  primena, kad savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliucijoje Parlamentas patvirtino, kad tvarus ekonomikos augimas, deramų, kokybiškų ir stabilių darbo vietų kūrimas, socialinė ir ekonominė sanglauda, saugumas, migracija ir klimato kaita yra 2018 m. ES biudžeto pagrindiniai klausimai ir prioritetai;

2.  mano, kad apskritai Komisijos pasiūlymas yra gera pradžia šių metų deryboms, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. ES biudžetas turi padėti ES toliau skatinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kartu užtikrinant savo piliečių saugumą ir sprendžiant migracijos problemas; apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlymas nevisiškai atitinka Parlamento raginimą dėl veiksmų kovojant su klimato kaita;

3.  teigiamai vertina Komisijos sprendimą į biudžeto projektą įtraukti 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo rezultatus, dar prieš juos formaliai patvirtinant Taryboje, taip siunčiant aiškų signalą apie šio DFP tikslinimo svarbą ir poreikį didinti ES biudžeto lankstumą, kuris padėtų Sąjungai veiksmingai reaguoti į naujas ekstremaliąsias situacijas ir finansuoti savo politinius prioritetus;

4.  pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir stabilių bei kokybiškų darbo vietų kūrimo ES, nepaprastai svarbu investuoti į mokslinius tyrimus, inovacijas, infrastruktūrą, švietimą ir MVĮ; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pasiūlytą programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir programos „Erasmus +“ pastiprinimą, nes šios programos tiesiogiai padės siekti šių tikslų; tačiau mano, kad reikės užtikrinti didesnį pastiprinimą, ypač atsižvelgiant į šių politikos priemonių finansavimo sumažinimą ESIF finansavimo naudai;

5.  primena apie nepaprastai svarbų MVĮ vaidmenį kuriant darbo vietas ir mažinant investicijų trūkumą ir pabrėžia, kad tinkamas jų finansavimas turi likti vienu iš pagrindinių ES biudžeto prioritetų; todėl apgailestauja, kad COSME siūloma skirti 2,9 % mažiau lėšų nei 2017 m. biudžete, ir pareiškia ketinimą toliau stiprinti šią programą 2018 m. biudžete; atkreipia dėmesį į poreikį toliau stiprinti MVĮ ir ragina visapusiškai įvykdyti programos finansinius įsipareigojimus likusiais dabartinės DFP metais; teigiamai vertina Komisijos bandymą racionalizuoti MVĮ finansavimą programoje „Horizontas 2020“;

6.  palankiai vertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vaidmenį siekiant sumažinti investicijų trūkumą visoje ES ir tarp ES teritorijų, taip pat padedant įgyvendinti strategines investicijas, kurios suteiktų didelę pridėtinę vertę ekonomikai, aplinkai ir visuomenei; todėl pritaria tam, kad jo veikla būtų pratęsta iki 2020 m.; pabrėžia greitą lėšų įsisavinimą ESIF MVĮ linijoje ir palankiai vertina numatomą jos išplėtimą; tačiau apgailestauja, kad nėra holistinio požiūrio į MVĮ finansavimą, kuris padėtų aiškiai apžvelgti visas turimas lėšas; atkreipia dėmesį į savo poziciją vykstančiose teisėkūros derybose, kad esamų ES programų lėšos daugiau neturėtų būti mažinamos siekiant finansuoti šį pratęsimą; mano, kad ESIF, kurio garantijų fondas yra daugiausiai finansuojamas iš ES biudžeto, lėšomis neturėtų būti remiami subjektai, įsisteigę šalyse ir teritorijose arba priklausantys šalims ir teritorijoms, kurios pagal atitinkamą ES politiką įtrauktos į nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą, arba kurie veiksmingai neatitinka ES arba tarptautinių mokesčių standartų dėl skaidrumo ir informacijos mainų;

7.  teigiamai vertina ES iniciatyvas su gynyba susijusių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei įsigijimo srityje, nes jomis bus padedama siekti masto ekonomijos sektoriuje ir bus užtikrintas didesnis valstybių narių veiksmų koordinavimas, taip pat, jei bus plėtojamos tinkamai, lems racionalesnes gynybos srities išlaidas ir sudarys sąlygas sutaupyti lėšų nacionaliniu lygmeniu; taip pat pabrėžia, kad būtina didinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą bei inovacijas; primena savo ankstesnę poziciją, kad naujos šios srities iniciatyvos turėtų būti finansuojamos skiriant papildomų lėšų ir neturėtų būti kenkiama esamoms programoms, įskaitant EITP;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento prašymą, kad ji pateiktų vertinimą ir atitinkamus pasiūlymus dėl akcijos „Europos tinklo „Interrail“ bilietas 18-ojo gimtadienio proga“; mano, kad tokie pasiūlymai turi potencialą paskatinti europinę savimonę ir tapatybę; tačiau pabrėžia, kad bet kokie nauji projektai turi būti finansuojami numatant naujus finansinius išteklius ir nedarant poveikio esamoms programoms ir socialiniu požiūriu turėtų būti kuo įtraukesni; pakartoja savo ankstesnį raginimą Komisijai pateikti atitinkamus pasiūlymus šiuo klausimu;

9.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. biudžeto projekte numatomi papildomi asignavimai Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI), taip reaguojant į ankstesnius Parlamento raginimus toliau įgyvendinti šią programą; taip pat atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projekto, kuriame numatoma skirti 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų JUI, kaip susitarė Parlamentas ir Taryba per 2017 m. taikinimo procedūrą biudžeto klausimais; yra įsitikinęs, kad pasiūlytų sumų aiškiai nepakaks tam, kad įgyvendinant JUI būtų pasiekti jos tikslai, ir mano, kad, siekiant veiksmingai kovoti su jaunimo nedarbu, JUI toliau turėtų būti prisidedama siekiant prioritetinių Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų; primygtinai tvirtina, kad reikia pateikti veiksmingą atsaką į jaunimo nedarbo problemą visoje Sąjungoje, ir pabrėžia, kad JUI gali būti toliau tobulinama ir daroma veiksmingesne, visų pirma užtikrinant, kad ji suteiktų realią Europos pridėtinę vertę jaunimo užimtumo politikai valstybėse narėse ir nepakeistų ankstesnių nacionalinių politikos priemonių finansavimo;

10.  primena, kad sanglaudos politika atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį siekiant ES vystymosi ir augimo; pabrėžia, kad tikimasi, jog 2018 m. sanglaudos politikos programos pasivys planą ir bus įgyvendinamos visu pajėgumu; atkreipia dėmesį į Parlamento įsipareigojimą užtikrinti pakankamai asignavimų šioms programoms, kurios priklauso vienai iš pagrindinių ES politikos sričių; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nepriimtinų vėlavimų įgyvendinant veiklos programas nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų užbaigtas vadovaujančiųjų, audito ir tvirtinančiųjų institucijų paskyrimas ir būtų pagreitintas įgyvendinimas; pripažįsta, kad ilgos derybos dėl teisinio pagrindo reiškia, kad jose dalyvavusios ES institucijos turi prisiimti dalį atsakomybės dėl mažo įgyvendinimo lygio; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės mano, kad sanglaudos lėšos galėtų būti priemonė solidarumui garantuoti įgyvendinant Sąjungos politiką;

11.  yra ypač susirūpinęs dėl galimos naujos nesumokėtų sąskaitų sankaupos dabartinio DFP laikotarpio pabaigoje ir primena, kad 2014 m. pabaigoje buvo susidariusi kaip niekada didelė sankaupos suma, siekusi 24,7 mlrd. EUR; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, pirmą kartą pateikė mokėjimų prognozes iki 2020 m., tačiau pabrėžia, kad jos turi būti tinkamai atnaujinamos kasmet, siekiant biudžeto valdymo institucijai sudaryti sąlygas laiku imtis reikalingų priemonių; įspėja apie neigiamą poveikį, kuris galėtų būti daromas dėl naujos mokėjimų krizės, ypač ES biudžeto naudos gavėjams; yra įsitikinęs, kad ES patikimumas taip pat susijęs su jos gebėjimu užtikrinti pakankamą ES biudžeto mokėjimų asignavimų lygį, kad būtų galima vykdyti prisiimtus įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į neigiamą vėluojančių mokėjimų poveikį privačiajam sektoriui, visų pirma ES MVĮ, kurios sudariusios sutartis su viešosiomis įstaigomis;

12.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti ES įsipareigojimą siekti 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje (COP 21) nustatytų tikslų, ypač atsižvelgiant į neseniai JAV administracijos priimtą sprendimą pasitraukti iš susitarimo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, jei nebus dedama daugiau pastangų, yra didelė rizika, kad bus nepasiektas tikslas 2014–2020 m. DFP skirti mažiausiai 20 % ES išlaidų su klimatu susijusiems veiksmams; susirūpinęs pažymi, kad biologinei įvairovei skirtos lėšos padidintos labai nežymiai– tik 0,1 %; pabrėžia, kad svarbu į visą ES biudžetą integruoti biologinės įvairovės apsaugą, ir pakartoja savo anksčiau išsakytą raginimą sukurti sekimo metodiką, kuria būtų atsižvelgiama į visas su biologine įvairove susijusias išlaidas ir jų efektyvumą; taip pat pabrėžia, kad ES finansuojamais projektais turėtų būti siekiama nedaryti neigiamo poveikio klimato kaitos švelninimui ar perėjimui prie žiedinės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

13.  pabrėžia, kad precedento neturintis specialiųjų priemonių mobilizavimas parodė, kad ES biudžetas iš pradžių nebuvo sudarytas taip, kad juo naudojantis būtų galima spręsti tokias problemas, kaip dabartinė migracijos ir pabėgėlių krizė; mano, kad dar anksti būtų pereiti prie po krizės taikomo požiūrio; todėl prieštarauja pasiūlymui sumažinti 3 išlaidų kategorijos lėšas, palyginti su 2017 m. biudžetu, nes tai neatitinka ES įsipareigojimo veiksmingai spręsti migracijos ir pabėgėlių krizę; tačiau pabrėžia, kad po reakcijos į skubų, precedento neturintį atvejį reikėtų taikyti sistemingesnį ir aktyvesnį požiūrį, kurį papildytų veiksmingas ES biudžeto panaudojimas; pakartoja, kad ES prioritetas yra piliečių saugumas ir sauga;

14.  dar kartą tvirtina, kad siekiant tvariai išspręsti problemą ilguoju laikotarpiu reikia šalinti pagrindines migracijos ir pabėgėlių krizės priežastis, taip pat stabilizuoti ES kaimynystę ir kad investicijos į migrantų ir pabėgėlių kilmės šalis – nepaprastai svarbios siekiant šio tikslo; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina Išorės investicijų planą (IIP) ir ragina institucijas greitai susitarti dėl Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) ir skubiai jį įgyvendinti; todėl nustebęs atkreipia dėmesį į tai, kad sumažintos 4 išlaidų kategorijos lėšos ir to negalima visapusiškai pagrįsti ankstesniais biudžeto lėšų padidinimais arba žemu įgyvendinimo lygiu; pakartoja, kad pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas apima tokių problemų, kaip skurdas, nedarbas, švietimas ir ekonominės galimybės, taip pat nestabilumas, konfliktai ir klimato kaita, sprendimą, tačiau tuo neapsiriboja;

15.  palankiai vertina tai, kad pasiūlyta padidinti Europos kaimynystės priemonės rytinei daliai skiriamas lėšas, reaguojant į ankstesnius Parlamento raginimus; yra įsitikinęs, kad siekiant tolesnės ekonominės integracijos ir konvergencijos su ES ir skatinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises mūsų rytinėse kaimyninėse šalyse yra būtina teikti ES paramą, ypač asociacijos susitarimus pasirašiusioms šalims; pabrėžia, kad tokia parama turėtų būti teikiama tik tol, kol susijusios šalys atitinka tinkamumo kriterijus, visų pirma dėl teisinės valstybės principo, kovos su korupcija ir demokratinių institucijų stiprinimo;

16.  pabrėžia Europos Sąjungos solidarumo fondo, kuris buvo įsteigtas siekiant reaguoti į dideles gaivalines nelaimes, svarbą ir reiškia Europos solidarumą su nelaimių ištiktais regionais Europoje, ir atkreipia dėmesį į siūlomą įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų Europos Sąjungos solidarumo fondui padidinimą; ragina Komisiją nedelsiant įvertinti, ar reikėtų toliau didinti finansavimą, atsižvelgiant visų pirma į žemės drebėjimus Italijoje ir gaisrus Ispanijoje ir Portugalijoje (per kuriuos tragiškai žuvo žmonės), kuriuose daug žmonių, ypač skurstančiuose regionuose, labai sunkiai nukentėjo; ragina pritaikyti šio fondo mobilizavimo taisykles, kad jo lėšas būtų galima lanksčiau ir skubiau mobilizuoti įvairioms nelaimėms, kurios turi reikšmingą poveikį, ir sumažinti laiką nuo nelaimės iki galimybės panaudoti lėšas;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. biudžeto projekte paliktos labai mažos maržos arba nepalikta jokios maržos pagal DFP viršutines ribas 1, 3 ir 4 išlaidų kategorijose; mano, kad tai yra naujų svarbių iniciatyvų, kurių imtasi nuo 2014 m. (ESIF, su migracija susiję pasiūlymai, o pastaruoju metu gynybos srities moksliniai tyrimai ir Europos solidarumo korpusas) ir kurios įspraustos pagal 2013 m. sutartas DFP viršutines ribas, pasekmė; primena, kad DFP, ypač po jos laikotarpio vidurio tikslinimo, numatomos lankstumo nuostatos, kurios, nors ir ribotos, turėtų būti visapusiškai panaudotos siekiant išlaikyti sėkmingų programų užmojo lygį ir spręsti naujas ir nenumatytas problemas; pareiškia, kad Parlamentas, vykdant keitimo procesą, ketina dar labiau mobilizuoti tokias lankstumo nuostatas; dar kartą ragina įtraukti naujus tikrus nuosavus išteklius į ES biudžetą;

18.  atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į biudžeto projekte pateiktas daugybę nuorodų apie tai, kad būtina teikti taisomąjį raštą, kuris gali iš dalies užkirsti kelią Parlamento pozicijai per biudžeto procedūrą; apgailestauja dėl to, kad Komisija paskelbė, jog galimos naujos iniciatyvos saugumo ir migracijos srityje ir galimas Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės pratęsimas gali būti pasiūlyti būsimame taisomajame rašte, tačiau šių iniciatyvų neįtraukė į biudžeto projektą; primygtinai ragina Komisiją laiku pateikti išsamią informaciją apie šiuos būsimus pasiūlymus, kad biudžeto valdymo institucija galėtų juos tinkamai išnagrinėti; pabrėžia, kad šiomis galimomis iniciatyvomis neturėtų būti nepaisoma Parlamento prašymų ir pakeitimų, pateiktų vykdant šią biudžeto procedūrą, jau nekalbant apie jų pakeitimą;

19.  pakartoja, kad remia Komisijos strategijos „į rezultatus orientuotas biudžetas“ įgyvendinimą, ir ragina toliau tobulinti veiksmingumo duomenų kokybę ir pateikimą, kad būtų teikiama tiksli, aiški ir suprantama informacija apie ES programų veiksmingumą;

1a išlaidų pakategorė – Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

20.  pažymi, kad Komisijos pasiūlyme dėl 2018 m. įsipareigojimų asignavimai, palyginti su 2017 m., pagal 1a pakategorę padidinami +2,5 % iki 21 841,3 mln. EUR; palankiai vertina tai, kad programa „Horizontas 2020“, EITP ir programa „Erasmus +“ sudaro svarbią šio padidinimo dalį, nes jų įsipareigojimų asignavimai padidėjo atitinkamai 7,3 %, 8,7 % ir 9,5 %, tačiau vis tiek pažymi, kad šios sumos yra šiek tiek mažesnės už finansiniame programavime numatytas sumas; visų pirma pabrėžia labai mažą patvirtintų paraiškų pagal programą „Horizontas 2020“ skaičių;

21.  vis dėlto yra nustebęs, kad COSME įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai buvo sumažinti atitinkamai 2,9 % ir 31,3 %, nors parama MVĮ nurodoma kaip vienas iš didžiausių ES prioritetų;

22.  pakartoja, kad, atsižvelgiant į ESIF pratęsimą, Parlamentas nepritaria bet kokiam tolesniam EITP lėšų sumažinimui, ir laikosi nuomonės, kad papildoma 1,1 mlrd. EUR suma, skiriama ES garantijai, turėtų būti paimta tik iš nepaskirstytų maržų (650 mlrd. EUR suma) ir numatytų grynųjų teigiamų įplaukų (450 mlrd. EUR suma); primena, kad EITP finansinis paketas (IRT kryptis) taip pat apima naują „WiFi4EU“ iniciatyvą; primena, kad EITP biudžetui sistemingai tenka pernelyg didelis paraiškų skaičius, nes trūksta asignavimų, visų pirma infrastruktūros krypčiai;

23.  atsižvelgia į Komisijos pasiūlymą įsteigti Europos solidarumo korpusą; tačiau susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant Parlamento įspėjimų, 2017 m. gegužės 30 d. priimtame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatoma, kad trys ketvirtadaliai Europos solidarumo korpuso biudžeto bus finansuojami perskirstant esamų programų lėšas, daugiausia programos „Erasmus +“ (197,7 mln. EUR); yra susirūpinęs dėl pavojaus, kurį ši padėtis kels šioms ES programoms, ir pareiškia ketinimą toliau stiprinti programą „Erasmus +“ 2018 m. biudžete; pakartoja, kad bet kokie nauji politiniai įsipareigojimai turėtų būti finansuojami naujais asignavimais, o ne perskirstant esamų programų lėšas;

24.  palankiai vertina pasiūlymą proporcingai didinti gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus ir tai, kad Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl gynybos pramonės plėtros programos;

1b išlaidų pakategorė – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

25.  pažymi, kad įsipareigojimų asignavimai pagal 1b išlaidų pakategorę iš viso sudaro 55 407,9 mln. EUR, t. y. 2,4 % daugiau, palyginti su 2017 m. biudžetu, kai įtraukiamas Taisomojo biudžeto Nr. 3 projektas;

26.  pažymi, kad pasiūlyta 46 763,5 mln. EUR mokėjimų asignavimų suma yra 25,7 % didesnė nei 2017 m., visų pirma dėl sumažėjimo 2017 m., nes vėluota veiksmingai pradėti įgyvendinti naujas veiksmų programas; primena, kad dėl netikslių valstybių narių prognozių 2016 m. buvo nepakankamai panaudota didelė (daugiau nei 11 mlrd. EUR) mokėjimų asignavimų pagal 1b išlaidų pakategorę suma, ir atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomos 2018 m. sumos jau buvo sumažintos 1,6 mlrd. EUR suma po to, kai buvo pateiktos ankstesnės prognozės;

27.  pabrėžia, jog reikia, kad 2014–2020 m. programos jau būtų įgyvendinamos visu greičiu, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad ateityje reikia išvengti bet kokios neįprastos neapmokėtų sąskaitų sankaupos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares prioritetine tvarka išspręsti visus neišspręstus klausimus, susijusius su vėlavimu paskirti nacionalines vadovaujančiąsias ir tvirtinančiąsias institucijas, taip pat panaikinti kitas kliūtis mokėjimo paraiškoms teikti; nuoširdžiai tikisi, kad nacionalinės institucijos ir Komisija pagerino savo 2018 m. biudžeto mokėjimų poreikių sąmatas ir kad bus visiškai panaudota pasiūlyta mokėjimų asignavimų suma; pripažįsta, kad ilgos ES institucijų derybos dėl teisinio pagrindo yra viena iš šio lėto įgyvendinimo priežasčių;

28.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą finansuoti JUI tolesnį įgyvendinimą ir pažymi, kad siūloma mobilizuoti 233,3 mln. EUR panaudojant bendrąją įsipareigojimų maržą; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis pastarosios Europos Audito Rūmų ataskaitos nurodymų; primena, kad bet koks JUI numatytų lėšų didinimas turėtų būti suderintas su atitinkamomis sumomis iš Europos socialinio fondo (ESF); pareiškia ketinimą apsvarstyti visas galimybes siekiant toliau stiprinti šią programą 2018 m. biudžete;

29.  pabrėžia Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo svarbą sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemas ir prašo 2018 m. biudžete skirti atitinkamus išteklius tinkamai patenkinti tikslinių grupių reikmes ir įgyvendinti fondo tikslus;

2 išlaidų kategorija — Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2 išlaidų kategoriją pasiūlyta 59 553,5 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma (+1,7 %, palyginti su 2017 m.) ir 56 359,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų suma (+2,6 %) ir buvo palikta 713,5 mln. EUR marža iki viršutinės įsipareigojimų ribos; pažymi, kad didesnė asignavimų suma siekiant finansuoti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) poreikius 2018 m. (+ 2,1 %) visų pirma skirta dėl gerokai mažesnės asignuotųjų įplaukų sumos, kurią, kaip tikimasi, bus galima naudoti 2018 m.;

31.  pažymi, kad Komisija paliko 713,5 mln. EUR maržą iki 2 išlaidų kategorijos viršutinių ribų; atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjus žemės ūkio rinkų nepastovumui, kaip pieno sektoriaus krizės atveju praeityje, gali tekti panaudoti šią maržą; ragina Komisiją užtikrinti, kad iki viršutinių ribų likusi marža būtų pakankama siekiant reaguoti į bet kokias galinčias iškilti krizes;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad pratęstas išimtinių rėmimo priemonių taikymas tam tikriems vaisiams, kurių rinkos padėtis vis dar sudėtinga; tačiau apgailestauja, kad Komisija šiuo metu nesiūlo gyvulininkystės sektoriaus rėmimo priemonių, visų pirma pieno sektoriuje, susijusių su Rusijos draudimu, taikomu ES importui, ir tikisi, kad ji pakeis savo poziciją šiuo atžvilgiu; atitinkamai tikisi, kad panaudojus 2 išlaidų kategorijos maržą, dalis jos bus skirta pieno ūkiams labiausiai nuo Rusijos embargo nukentėjusiose šalyse; laukia Komisijos taisomojo rašto, kuris turėtų būti pateiktas 2017 m. spalio mėn. ir turėtų būti paremtas naujausia informacija apie EŽŪGF finansavimą siekiant patikrinti realius žemės ūkio sektoriaus poreikius ir deramai atsižvelgti į Rusijos embargo ir kitų rinkos kintamumų poveikį;

33.  palankiai vertina tai, kad padidinti įsipareigojimų asignavimai, skiriami Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF) (+ 2,4 %) ir programai LIFE+ (+ 5,9 %) laikantis finansinio programavimo, tačiau apgailestauja dėl to, kad labai sumažinta mokėjimų asignavimų suma, regis, rodo, kad šios dvi programos 2014–2020 m. laikotarpiu vis dar lėtai įsibėgėja;

3 išlaidų kategorija — Saugumas ir pilietybė

34.  atkreipia dėmesį į pasiūlytą 3 473,1 mln EUR įsipareigojimų asignavimų sumą, numatytą pagal 3 išlaidų kategoriją; pabrėžia, kad reikia priimti bendrus, visapusiškus ir tvarius sprendimus dėl migracijos ir pabėgėlių padėties ir susijusių iššūkių;

35.  pritaria Komisijos pasiūlymui skirti papildomus 800 mln. EUR kovai su saugumo klausimais, ypač po teroro aktų virtinės ES;

36.  laikosi nuomonės, kad šių problemų svarba ir poreikis jas nedelsiant spręsti yra nesuderinami su labai dideliu įsipareigojimų (-18,9 %) ir mokėjimų (-21,7 %) asignavimų sumažinimu, pasiūlytu 3 išlaidų kategorijoje, palyginti su 2017 m. biudžetu, visų pirma atsižvelgiant į Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF), Vidaus saugumo fondą (VSF) ir Teisingumo programą; ragina šiems fondams skirti pakankamai biudžeto lėšų; primygtinai pabrėžia, kad tokio sumažinimo negalima pagrįsti vėlavimu įgyvendinti sutartas priemones arba tuo, kad priimami nauji teisės aktų pasiūlymai; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų numatyta pakankamai biudžeto išteklių ir kad būtų greitai tenkinami bet kokie papildomi poreikiai;

37.  apgailestauja, kad iki šiol nėra veiksmingos paskirstymo sistemos, o tai lėmė tai, kad tam tikroms valstybėms narėms, visų pirma Italijai ir Graikijai, tenka didesnė našta; primena, kad 2016 m. į ES atvyko 361 678 pabėgėliai ir migrantai, iš kurių 181 405 atvyko į Italiją ir 173 447 – į Graikiją, ir kad 2017 m. Italija jau priėmė 85 proc. visų į ES atvykusių pabėgėlių ir migrantų; apgailestauja, kad iki šiol Italija gavo tik 147,6 mln. EUR iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), t. y. sumą, kuri padengia tik 3 proc. visų šalies migracijos krizės valdymo išlaidų;

38.  be to, mano, kad valstybių narių bendradarbiavimas su saugumu susijusiais klausimais galėtų būti toliau stiprinamas teikiant didesnę paramą iš ES biudžeto; kelia klausimą, kaip toks tikslas galėtų būti pasiektas, kai atitinkamų VSF biudžeto eilučių lėšos yra labai sumažintos, palyginti su 2017 m. biudžetu; pabrėžia, kad būtina garantuoti būtiną finansavimą pasiūlytoms naujoms informacijos ir valstybės sienų sistemoms, pvz., Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) bei atvykimo iri švykimo sistemoms įgyvendinti;

39.  mano, kad 2018 m. bus itin svarbūs nustatant Europos migracijos darbotvarkę, kai jau rengiamos kai kurios jos pagrindinės dalys; pabrėžia, kad reikia atidžiai įvertinti kelių pateiktų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pvz., dėl Dublino bendros prieglobsčio sistemos reformos, naujos atvykimo ir išvykimo sistemos ir ETIAS sistemos, poveikį biudžetui, įskaitant galimybę, kad juos bus vėluojama priimti; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą, kad jis atitiktų Sąjungos užmojį šiuo tikslu ir kuo greičiau būtų suformuota veiksminga, visiškai tarptautinę teisę atitinkanti ir valstybių narių solidarumu pagrrįsta Europos prieglobsčio ir migracijos politika;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme trečius metus iš eilės nenumatyta jokios maržos iki 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos, o tai parodo, kad mažiausios DFP išlaidų kategorijos dydis yra pasenęs, kaip teigė Parlamentas per laikotarpio vidurio tikslinimo procesą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą mobilizuoti 817 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą pagal lankstumo priemonę – tai buvo galima padaryti dėl to, kad patikslintame DFP reglamente numatyta daugiau lankstumo; primygtinai tvirtina, kad išlaidų lygis vis dar nėra pakankamas, ir apgailestauja, kad Komisija atidėjo bet kokius tolesnius pasiūlymus iki būsimojo taisomojo rašto;

41.  primena, kad Parlamentas nuolat tvirtai rėmė kultūros ir žiniasklaidos programas; teigiamai vertina pasiūlymą didinti lėšas, skiriamas programai „Kūrybiška Europa“, palyginti su 2017 m. biudžetu, įskaitant Europos kultūros paveldo metus pagal eilutę „Žiniasklaidos veiksmai“; be to, primygtinai ragina skirti pakankamai lėšų programai „Europa piliečiams“; ragina Komisiją peržiūrėti iniciatyvas pagal eilutę „Žiniasklaidos veiksmai“, kad būtų užtikrinta veiksminga biudžeto parama kokybiškam informavimui apie ES reikalus; primena apie savo paramą tvariam daugiamečiam „Euranet+“ finansavimui; galiausiai teigiamai vertina įsipareigojimų asignavimų padidinimą, palyginti su 2017 m. biudžetu, Maisto ir pašarų programai ir Vartotojų programai; galiausiai pabrėžia stiprios Sveikatos programos ir tinkamo biudžeto svarbą, kad būtų užtikrintas europinis bendradarbiavimas sveikatos srityje, įskaitant naujas sveikatos priežiūros inovacijas, sveikatos priežiūros skirtumus, lėtinių ligų naštą, atsparumą mikrobams, tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

42.  apgailestauja, kad finansavimas pagal 4 išlaidų kategoriją apskritai sumažėjo ir sudaro 9,6 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą (-5,6 %, palyginti su 2017 m.); pažymi, kad 4 išlaidų kategorijos pagrindinėms priemonėms skiriamos mažesnės sumos visų pirma yra susiję su ankstesniais padidinimais, patvirtintais 2017 m. biudžete ir skirtais Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei ir Naujam partnerystės modeliui pagal Europos migracijos darbotvarkę;

43.  mano, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonei (VBP) ir Europos kaimynystės priemonei (EKP), ypač jos pietinei daliai, skiriamų lėšų sumažinimas yra nepagrįstas, atsižvelgiant į ilgalaikius poreikius, susijusius su ES veiksmais migracijos srityje, kurie apima daugiau nei migracijos srities susitarimai pagal partnerystės modelį, ir jos įsipareigojimus tarptautinės plėtros srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares padidinti finansinius išteklius, skirtus taikos procesams ir finansinei paramai Palestinai ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai (JTPDO); primena, kad svarbu užtikrinti pakankamą pietinių kaimyninių šalių finansavimą, nes stabilumas Artimuosiuose Rytuose yra pagrindinis aspektas sprendžiant esmines migracijos priežastis;

44.  tačiau palankiai vertina tai, kad siūloma didinti EKP rytinei daliai skiriamas lėšas, nes taip bus prisidedama siekiant remti demokratines reformas ir ekonominę integraciją su ES, ypač šalyse, kurios pasirašė asociacijos susitarimus su Sąjunga;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjo parama Turkijos politinėms reformoms (Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) II), ypač dėl to, kad šalis regresuoja teisės normų, žodžio laisvės ir pagrindinių teisių srityse; ragina Komisiją sustabdyti pasirengimo narystei finansavimą, jei sustabdomos derybos dėl narystės, ir, jei šis scenarijus pasitvirtintų, prašo šias lėšas panaudoti tiesiogiai pilietinei visuomenei Turkijoje remti ir daugiau investuoti į žmonių tarpusavio mainų programas, pvz., studentams, mokslininkams ir žurnalistams skirtą „Erasmus+“; tikisi, kad bus skirtas pakankamas finansavimas PNPP lengvatomis besinaudojančioms Vakarų Balkanų šalims, kurioms reikalinga skubi finansinė parama reformoms vykdyti;

46.  atsižvelgdamas į aukštojo mokslo svarbą bendroms reformoms partnerių šalyse, mano, kad studentų judrumui ir moksliniam ES ir kaimyninių šalių bendradarbiavimui turėtų būti skiriama nuolatinė parama; todėl apgailestauja dėl sumažintų asignavimų techninei ir finansinei paramai pagal tris išorės priemones – PNPP, Europos kaimynystės priemonę ir vystomojo bendradarbiavimo priemonę, kuriomis siekiama remti tarptautinį aukštojo išsilavinimo aspektą „Erasmus+“ programos įgyvendinimui;

47.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą palikti 232 mln. EUR maržą iki viršutinės ribos; yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduriama ES išorės veiksmų srityje, reikia nuolat teikti finansavimą, kuris būtų didesnis nei dabartinis 4 išlaidų kategorijos lygis; primena, kad 2017 m. biudžete buvo panaudotas nenumatytų atvejų rezervas, kad būtų galima finansuoti viršijant viršutinę ribą; mano, kad naujos iniciatyvos turėtų būti finansuojamos numatant naujus asignavimus ir turėtų būti visapusiškai naudojamasi visomis lankstumo galimybėmis, dėl kurių susitarta atliekant DFP tikslinimą;

48.  ragina Komisiją, kuri nuolat nurodo galimybę pratęsti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, nedelsiant pateikti tikrą pasiūlymą dėl jos pratęsimo, jei toks yra jos ketinimas; primena Parlamento, Tarybos ir Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės ir patikos fondų kūrimas būtų skaidrus ir aiškus ir atitiktų Sąjungos biudžeto vieningumo principą, atsižvelgiant į biudžeto valdymo institucijos prerogatyvas ir parlamentinę kontrolę; dar kartą primygtinai ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų ir laiku finansuoti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę ir patikos fondus;

49.  visapusiškai remia įsipareigojimus, kuriuos ES prisiėmė Briuselio konferencijoje dėl Sirijos, patvirtindama ankstesnius Londone prisiimtus įsipareigojimus; pritaria tam, kad būtų stiprinama EKP ir humanitarinė pagalba, kiekvienu tikslu skiriant 120 mln. EUR siekiant vykdyti įsipareigojimą;

5 išlaidų kategorija – Administravimas

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad 5 išlaidų kategorijos išlaidos padidėjo 3,1 %, palyginti su 2017 m. biudžetu, t. y. iki 9 682,4 mln. EUR (+ 287,9 mln. EUR); pažymi, kad daugiau nei trečdalį šių nominaliniai padidėjusių lėšų galima paaiškinti atsižvelgiant į papildomus asignavimus, kurių reikia pensijoms (+ 108,5 mln. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad papildomus asignavimus daugiausia lemia numatomas pensininkų skaičiaus didėjimas (+ 4,2 %); taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tikimasi, jog ateinančiais metais pensininkų skaičius dar padidės; atkreipia dėmesį į griežtą požiūrį į administracines išlaidas ir nominaliai įšaldytas visas su atlyginimais nesusijusias išlaidas;

51.  pažymi, kad faktinė marža yra 93,6 mln. EUR iki viršutinės ribos po to, kai buvo kompensuota 570 mln. EUR suma, nes buvo panaudotas nenumatytų atvejų rezervas, mobilizuotas 2017 m., 3 išlaidų kategorijos tikslais; pabrėžia, kad dėl pensijų ES biudžeto 5 išlaidų kategorijos dalis šiek tiek padidėjo ir sudaro 6,0 % (įsipareigojimų asignavimai);

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

52.  pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės siekiant nustatyti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios gali tapti nuolatiniais ES veiksmais ir programomis; ketina nustatyti subalansuotą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinį; pažymi, kad dabartiniame pasiūlyme kai kurių išlaidų kategorijų marža yra gana maža arba jos išvis nėra numatyta, ir ketina išnagrinėti būdus, kaip sudaryti sąlygas galimiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nesumažinant kitų politinių prioritetų; mano, kad įgyvendinant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, Komisija turėtų nuolatos informuoti prie jų sukūrimo prisidėjusius Europos Parlamento narius, kad būtų užtikrintas visiškas jų pasiūlymų idėjos išlaikymas;

Agentūros

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai 2018 m. biudžeto projekte numatyta + 3,1 % daugiau lėšų decentralizuotoms agentūroms (neatsižvelgiant į asignuotąsias pajamas) ir + 146 etatai, tačiau atkreipia dėmesį į didelius skirtumus tarp visu pajėgumu veikiančių agentūrų (-11,2 %) ir naujas užduotis vykdančių agentūrų (+ 10,5 %); mano, kad šie skaičiai tiksliai atspindi tai, kad nuo 2013 m. dauguma agentūrų pasiekė arba net viršijo 5 % darbuotojų skaičiaus sumažinimo tikslą (kai kurios agentūros jį pasieks 2018 m.), o darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį augo tik agentūrose, kurios vykdo su migracija ir saugumu susijusią veiklą (+ 183 etatai), finansų priežiūros agentūrose (+ 28 etatai) ir kai kuriose agentūrose, kurioms patikėtos naujos užduotys (ERA, EASA, GSA) (+ 18 etatų); pakartoja savo raginimą, pateiktą 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje(5), išsaugoti išteklius ir prireikus teikti papildomus išteklius siekiant užtikrinti tinkamą agentūrų veikimą, įskaitant ES agentūrų tinklo nuolatinį sekretoriatą (dabar vadinamą bendros paramos biuru);

54.  pakartoja savo įsitikinimą, kad ES agentūroms, veikiančioms teisingumo ir vidaus reikalų srityje, turi būti skubiai užtikrintos reikiamos lėšos veiklos išlaidoms ir darbuotojai, kad jos galėtų sėkmingai vykdyti papildomas užduotis ir pareigas, kurios joms pavestos pastaraisiais metais; šiuo požiūriu palankiai vertina darbuotojų skaičiaus padidinimą, pasiūlytą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (FRONTEX) ir Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO), nes tai, jo nuomone, yra būtiniausia priemonė siekiant užtikrinti, kad šios agentūros galėtų veiksmingai vykdyti savo veiklą; pabrėžia, kad siūlomo biudžeto ir darbuotojų skaičiaus Europolui nepakanka priskirtoms užduotims vykdyti, nes Komisija ir valstybės narės ankstesniais metais nusprendė stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą, visų pirma kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, kibernetiniu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir nelydimų nepilnamečių apsaugos srityje; pabrėžia nustatytus trūkumus dabartinėje informacijos mainų struktūroje ir primygtinai ragina Komisiją skirti „eu-LISA“ pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad ji galėtų įgyvendinti papildomas užduotis ir pareigas, kurios jai neseniai buvo paskirtos; pabrėžia svarbų EASO vaidmenį padedant valstybėms narėms tvarkyti prieglobsčio prašymus, ypač atsižvelgiant į padidėjusį prieglobsčio prašytojų skaičių; apgailestauja dėl sumažinto veiklos finansavimo lygio (-23,6 %, palyginti su 2017 m.) ir Eurojusto darbuotųjų skaičiaus (-4 %), kai organizacija šiuo metu susiduria su padidėjusiu dabro krūviu;

55.  susirūpinęs pažymi, kad užimtumo ir mokymo srities (Europos profesinio mokymo plėtros centras, Europos transporto darbuotojų federacija, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas) bei aplinkos politikos (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Europos cheminių medžiagų agentūra, Europos aplinkos agentūra, Europos maisto saugos tarnyba, Europos vaistų vertinimo agentūra) ES agentūroms labai gresia etatų mažinimas (atitinkamai po 5 ir 12 etatų); mano, kad tai neatitinka bendros Sąjungos politikos dėl deramų, kokybiškų ir stabilių darbo vietų kūrimo ir kovos su klimato kaita; palankiai vertina darbuotojų skaičiaus ir biudžeto padidinimą Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai ir Europos GNSS agentūrai, bet pabrėžia, kad to nepakanka, kad šios agentūros galėtų deramai vykdyti savo užduotis;

56.  pažymi, kad 2018 m. yra trečiasis REACH registracijos terminas, turintis įtakos daugybei įmonių Europoje ir iki šiol didžiausiam MVĮ skaičiui, ir tai atitinkamai turės didelį poveikį Europos cheminių medžiagų agentūros darbo krūviui; todėl ragina Komisiją susilaikyti nuo 2018 m. planuojamo šešių laikinųjų agentūros darbuotojų etatų naikinimo ir atidėti jį iki 2019 m., kad Europos cheminių medžiagų agentūra galėtų veiksmingai įgyvendinti visą 2018 m. darbų programą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad nuo 2012 m. Europos cheminių medžiagų agentūra jau 10 % sumažino REACH darbuotojų skaičių;

o
o   o

57.  primena, kad lyčių aspekto integravimas yra teisinė prievolė, kylanti tiesiogiai iš Sutarčių; ragina biudžeto procedūros metu užtikrinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principo taikymą ir naudoti biudžeto išlaidas kaip veiksmingą priemonę moterų ir vyrų lygybei skatinti; rekomenduoja parengti biudžeto planą, skirtą lyčių aspektui ES institucijose integruoti, pagal patvirtintą bandomąjį projektą, ateityje įtraukiant konkrečią biudžeto eilutę, skirtą lyčių aspekto integravimo koordinavimo valdymui visose institucijose;

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0085.
(5) Žr. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos agentūrų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo: veikla, finansų valdymas ir kontrolė (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0155).


PRIEDAS

BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL BIUDŽETO PROCEDŪROS DATŲ IR TAIKINIMO KOMITETO VEIKIMO SĄLYGŲ 2018 M.

A.  Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo priedo A dalį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria dėl šių pagrindinių 2018 m. biudžeto procedūros datų:

1.  Trišalis dialogas bus sušauktas liepos 13 d. ryte prieš priimant Tarybos poziciją;

2.  Komisija stengsis pateikti 2018 m. sąmatą iki gegužės mėn. pabaigos;

3.  Taryba sieks priimti savo poziciją ir perduoti ją Europos Parlamentui ne vėliau kaip 37-ą savaitę (trečią rugsėjo mėn. savaitę), kad būtų lengviau laiku susitarti su Europos Parlamentu;

4.  Europos Parlamento Biudžeto komitetas stengsis balsuoti dėl Tarybos pozicijos pakeitimų ne vėliau kaip iki 41-os savaitės pabaigos (spalio mėn. viduryje);

5.  Trišalis dialogas bus sušauktas spalio 18 d. popietę prieš Europos Parlamente įvyksiantį svarstymą;

6.  Europos Parlamentas plenariniame posėdyje dėl svarstymo balsuos 43-ą savaitę (spalio 23-26 d. plenarinėje sesijoje);

7.  taikinimo laikotarpis prasidės spalio 31 d. Pagal SESV 314 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatas taikinimui skirtas laikas baigsis 2017 m. lapkričio 20 d.;

8.  Taikinimo komitetas susirinks lapkričio 6 d. popietę Europos Parlamente ir lapkričio 17 d. Taryboje ir gali prireikus dar kartą susitikti; Taikinimo komiteto posėdžiai bus rengiami trišalio dialogo posėdžio (-ių) metu. Trišalį dialogą numatyta surengti lapkričio 9 d. ryte. Papildomas (-i) trišalis (-iai) dialogas (-ai) gali būti sušauktas (-i) per 21 dieną trunkantį taikinimo laikotarpį, be kita ko, lapkričio 13 ar 14 d. (Strasbūras).

B.  Taikinimo komiteto veikimo sąlygos išdėstytos pirmiau nurodyto Tarpinstitucinio susitarimo priedo E dalyje.

Teisinis pranešimas