Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2732(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0440/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/07/2017 - 8.13
CRE 05/07/2017 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0305

Priimti tekstai
PDF 260kWORD 44k
Trečiadienis, 2017 m. liepos 5 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES pramonės strategijos parengimas kaip strateginis prioritetas augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti
P8_TA(2017)0305RC-B8-0440/2017

2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl plataus užmojo ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (2017/2732(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 173 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 27 ir 30 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į SESV ir Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010)0682),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014)0014),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko J. C. Junckerio politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl pramonės konkurencingumo darbotvarkės, dėl Europos pramonės skaitmeninės pertvarkos ir dėl dokumentų rinkinio „Bendrosios skaitmeninės rinkos technologijos ir viešųjų paslaugų modernizavimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas dėl būsimos ES pramonės politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ratifikuotą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (O-000047/2017 – B8-0319/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Europos pramonė daugelyje pramonės sektorių pirmauja pasaulyje, jos eksporto mastas sudaro daugiau kaip pusę Europos eksporto, jai skiriama maždaug 65 proc. investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, joje sukurta daugiau kaip 50 mln. darbo vietų (tiesiogiai ir netiesiogiai, t. y. 20 proc. Europos darbo vietų);

B.  kadangi Europos gamybos pramonės indėlis į ES BVP per pastaruosius 20 metų sumažėjo nuo 19 proc. iki mažiau nei 15,5 proc., be to, per minėtąjį laikotarpį sumažėjo šios pramonės indėlis į darbo vietų kūrimą ir investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;

C.  kadangi būtina stiprinti mūsų pramonės pagrindą, kad ES būtų išlaikytos žinios ir praktinė patirtis;

D.  kadangi ES politika turi sudaryti sąlygas, kad Europos pramonė galėtų išlaikyti savo konkurencingumą ir pajėgumą investuoti Europoje, spręsti klausimus, susijusius su socialiniais ir aplinkosaugos iššūkiais, įskaitant klimato kaitą, ir kartu išlikti lyderė socialinės ir aplinkosaugos atsakomybės požiūriu;

E.  kadangi žiedinė ekonomika gali daryti didelį teigiamą poveikį Europos reindustrializacijai ir suvartojamo elektros energijos kiekio bei priklausomybės nuo trečiųjų šalių žaliavų mažinimui ir kadangi investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų energijos vartojimą yra svarbi varomoji jėga skatinant pramonės atnaujinimą, galintį sudaryti sąlygas teigiamų ciklų kartojimuisi;

F.  kadangi plataus užmojo inovacijų politika, kuria remiama aukštos kokybės, novatoriškų, efektyviai energiją naudojančių produktų gamyba ir skatinami tvarūs procesai, suteiks ES galimybę didinti savo konkurencingumą pasaulio mastu; kadangi inovacijos, investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumas ir įgūdžių atnaujinimas – tai būtini tvaraus ekonomikos augimo elementai; kadangi novatoriška pramonė labai priklauso nuo ES mokslinių tyrimų pajėgumų, mokslinių tyrimų pažangos ir visų pirma bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje;

G.  kadangi Europos pramonė (tiek smulkaus, tiek stambaus masto) susiduria su pasauline konkurencija ir kadangi integruota ir veikianti vidaus rinka bei atvira ir sąžininga prekyba su trečiosiomis šalimis yra labai svarbios ES pramonei, turint omenyje tai, kad sąžininga prekyba pramonės produktais turi būti vykdoma laikantis ES standartų;

H.  kadangi mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios sudaro didžiąją daugumą Europos įmonių ir yra pagrindinė varomoji ES pramonės jėga, dėl pasaulinių ekonomikos pokyčių ir finansinių bei administracinių kliūčių kyla didžiulių iššūkių;

I.  kadangi moterys verslininkės sudaro tik 31 proc. ES savarankiškai dirbančių asmenų ir 30 proc. pradedančiųjų verslininkų ir pramonės sektoriuje joms šiuo metu nepakankamai atstovaujama, visų pirma su mokslu ir inžinerija susijusiose bei vadovaujamosiose pareigose;

J.  kadangi dabar daugiau kaip 60 proc. visų įmonių yra šeimos verslas ir tos įmonės sukuria iki 50 proc. visų Europos Sąjungos privačiojo sektoriaus darbo vietų;

K.  kadangi paramos pramonės skaitmeninimui strategija yra labai svarbi siekiant užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą;

L.  kadangi ES finansavimo priemonės ir programos yra strategiškai svarbios skatinant konkurencingumą, pritraukiant investicijų į ES ir vengiant investicijų nutekėjimo;

1.  pabrėžia esminę pramonės, kaip tvaraus ekonomikos augimo, užimtumo ir inovacijų Europoje variklio, svarbą;

2.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti ir atnaujinti technologinį pagrindą Europoje, ir kartu primena ES tikslą užtikrinti, kad iki 2020 m. 20 proc. Sąjungos BVP būtų gauta iš pramonės;

3.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis iki 2018 m. pradžios parengti Sąjungos nuoseklią ir išsamią pramonės politikos strategiją ir veiksmų planą, kurie būtų orientuoti į Europos reindustrializaciją, kartu su tikslais, rodikliais, priemonėmis ir tvarkaraščiais; ragina Komisiją šią strategiją grįsti pramonės politikos integravimo į ES strategines politikos iniciatyvas poveikio vertinimu ir plataus masto dialogu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be to, visose pagrindinėse politinėse iniciatyvose atsižvelgti pramonės konkurencingumo ir tvarumo aspektus; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia Sąjungos strategija turi būti pagrįsta, inter alia, skaitmeninimu, efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo ekonomika, taip pat gyvavimo ciklo bei žiedinės ekonomikos požiūriu;

4.  mano, kad Europos reguliavimo sistema ir viešosios bei privačios investicijos turėtų sudaryti sąlygas pramonės įmonėms prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių ir imtis išankstinių veiksmų siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, regionų konvergencijos ir teritorinės sanglaudos;

5.  atkreipia dėmesį į MVĮ, pagrindinės varomosios ES pramonės jėgos, vaidmenį ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti tvirtas vertės grandines tarp MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonių ir didelių įmonių, o ES pramonės politiką reikia vykdyti taip, kad ji būtų palanki MVĮ ir kad būtų sprendžiami joms tenkantys uždaviniai; pabrėžia, kad reikia remti verslui palankios aplinkos kūrimą užtikrinant visoms ES MVĮ, startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms, jauniesiems verslininkams, visų pirma inovatyviausiose srityse, ir socialinės ekonomikos įmonėms vienodas veiklos sąlygas;

6.  pabrėžia, kad konkurencingumo grupės, verslo tinklai ir skaitmeninių inovacijų centrai yra labai naudingos priemonės atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams suburti; ragina ES remti viešąsias investicijas į inovacijas, nes jos turi strateginę reikšmę šioje srityje; prašo Komisijos remti šias grupes ir jų bendradarbiavimą Europos lygmeniu, užtikrinant MVĮ, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimą regionų ir vietos lygmeniu; ragina Komisiją plėtoti pažangiosios specializacijos platformas ir taip skatinti tarpsektorinius ir tarpdisciplininius ryšius; pabrėžia būtinybę stiprinti regionų bendradarbiavimą, siekiant plėtoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir steigti tarpsektorinius inovacijų aljansus;

7.  ragina Komisiją nustatyti iššūkius ir kliūtis, su kuriomis susiduria verslininkėmis norinčios tapti moterys, ir skatinti bei remti moterų lyderystę ir kovos su nelygybe darbo užmokesčio ir galimybės eiti bet kokias pareigas srityse būdus;

8.  yra įsitikinęs, kad ES konkurencingumo ir tvarumo požiūriu ES pramonė turėtų būti laikoma strategine vertybe; pabrėžia, kad tik turėdama stiprią ir atsparią pramonę ir į ateitį orientuotą pramonės politiką ES galės spręsti įvairius ateityje kilsiančius iššūkius, įskaitant tvarią reindustrializaciją, pasaulinę konkurenciją, sparčią technologinę pažangą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

9.  pabrėžia energetikos sąjungos, bendrosios skaitmeninės rinkos, Skaitmeninės darbotvarkės ir Europos jungčių per tinkamą, ateičiai pritaikytą ir veiksmingą infrastruktūrą svarbą;

10.  pabrėžia, kad, siekiant didinti konkurencingumą Europoje, labai svarbu, kad ES remtų kokybinį Europos produktų augimą, tam pasitelkdama reindustrializacijos procesus, visų pirma mokslinius tyrimus ir skaitmeninimą;

11.  pabrėžia, kad siekiant padėti Sąjungos pramonei susidoroti su sparčių ekonomikos ir reglamentavimo permainų keliamais sunkumais dabartiniame globalizuotame pasaulyje, būtina stiprinti Europos pramonės patrauklumą tiesioginėms Europos ir užsienio investicijoms;

12.  pabrėžia, kad svarbu laiku priimti Sąjungos pramonės strategiją, todėl primena, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtina ir toliau skirti pakankamai lėšų pramonės sektoriui, visų pirma pasitelkiant specialias priemones ir fondus, pavyzdžiui, Europos struktūrinius ir investicijų fondus, programą „Horizontas 2020“, Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir COSME;

13.  primena ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą; ragina integruoti į ES pramonės strategiją veiksmingas finansavimo priemones ir priemones, padedančias mažinti su anglies dioksidu susijusią riziką ir kovoti su anglies dioksido nutekėjimo pavojumi;

14.  atkreipia dėmesį į poreikį visapusiškai išnaudoti pramonės potencialą, visų pirma aplinkosaugos technologijų srityje, ir užtikrinti, kad pramonės sektoriai nuolat plėtotų ir skleistų geriausius prieinamus gamybos būdus ir kuriamas inovacijas;

15.  pabrėžia būtinybę mažinti administracinę naštą ir atitikties kainą įmonėms, įskaitant šeimos įmones, ir užtikrinti ES teisės aktų dėl vartotojų, sveikatos ir saugumo bei aplinkos apsaugos veiksmingumą;

16.  pabrėžia atviros ir sąžiningos tarptautinės prekybos, grindžiamos bendromis taisyklėmis ir vienodomis veiklos sąlygomis, svarbą ES pramonei; ragina užtikrinti labiau suderinti prekybos politiką ir pramonės politiką siekiant užkirsti kelią nenuoseklumui, dėl kurio gali būti perkeliamos įmonės ir toliau mažėti pramonės mastai ES;

17.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog ES prekybos politika nebūtų naudojama antikonkurencinei praktikai skatinti; pabrėžia, kad ES turi parengti nuoseklią, su PPO taisyklėmis suderinamą ir veiksmingą kovos su dempingu ir subsidijomis strategiją;

18.  pabrėžia, kad Europos pramonė susiduria su pasauline konkurencija, todėl ragina Komisiją įvertinti rinkos apibrėžties tinkamumą ir dabartinį ES konkurencijos taisyklių rinkinį, kad būtų atsižvelgta į atitinkamų pasaulinių rinkų raidą ir naują pagrindinių nacionalinių rinkos dalyvių trečiosiose šalyse vaidmenį;

19.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti užsienyje įsisteigusių valstybės valdomų įmonių, gaunančių iš savo šalių vyriausybių paramą ir subsidijas, teikiamas tokiais būdais, kuriuos pagal ES bendrosios rinkos taisykles taikyti ES įmonėms draudžiama, vaidmeniui;

20.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis tikrinti trečiųjų šalių tiesiogines užsienio investicijas į ES strategines pramonės šakas, infrastruktūrą ir svarbias ateities technologijas ar kitus svarbius išteklius, kurie yra svarbūs užtikrinant saugumą ir apsaugant prieigą prie jų, kadangi Europa labai priklauso nuo tiesioginių užsienio investicijų;

21.  pabrėžia, kad būtina, konsultuojant su visais susijusiais partneriais, įskaitant socialinius partnerius ir ir mokslininkus, koordinuoti ES pastangas siekiant remti naujus įgūdžius ir perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kaip raginama Komisijos Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje;

22.  primena svarbų ES strandartizacijos vaidmenį ir ragina daug dėmesio skirti itin svarbiam ES vaidmeniui tarptautinių standartų organizacijose;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia suderinti ES veiksmus ir jais siekti sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių išteklių, laikantis keturių krypčių požiūrio į:

   a) sąžiningą išteklių patekimą į tarptautinę rinką;
   b) tvarią naudingųjų iškasenų gavybą;
   c) veiksmingumo technologijų naujoves;
   d) žiedinę ekonomiką;

24.  pabrėžia, kad naujoje pramonės politikos strategijoje skirtingos politikos sritys turi būti suderintos su pramonės, visų pirma prekybos, aplinkos, mokslinių tyrimų, sveikatos priežiūros, investicijų, konkurencijos, energetikos, klimato ir kūrybos sektoriaus, politika, kad būtų parengtas vienas nuoseklus požiūris

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 482, 2016 12 23, p. 89.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0377.
(3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 131.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0240.

Teisinis pranešimas