Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2755(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0464/2017

Debatai :

PV 06/07/2017 - 8.2
CRE 06/07/2017 - 8.2

Balsavimas :

PV 06/07/2017 - 11.4

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0309

Priimti tekstai
PDF 280kWORD 51k
Ketvirtadienis, 2017 m. liepos 6 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Eritrėja, ypač Abune Antonios ir Dawit Isaak atvejai
P8_TA(2017)0309RC-B8-0464/2017

2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Eritrėjos, visų pirma Abune Antonioso ir Dawito Isaako atvejų (2017/2755(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Eritrėjos, ypač į 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl Eritrėjos ir Dawito Isaako atvejo(1) ir 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Eritrėjoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 23 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Eritrėjoje per 35-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. paskelbtą Jungtinių Tautų žmogaus teisių Eritrėjoje tyrimo komisijos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 751 (1992), 1882 (2009), 1907 (2009), 2023 (2011), 2244 (2015) ir 2317 (2016), kuriomis Eritrėjai taikomas ginklų embargas pratęstas iki 2017 m. lapkričio 15 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 4 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl naujo postūmio Afrikos ir ES partnerystės srityje,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą) su pakeitimais, padarytais 2005 m. ir 2010 m., kurį Eritrėja yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 1 d. Tarybos sprendimą 2010/127/BUSP dėl ribojančių priemonių Eritrėjai(3), kuris iš dalies pakeistas 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimu 2010/414/BUSP(4) ir 2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimu 2012/632/BUSP(5),

–  atsižvelgdamas į bylą Nr. 428/12 (2012), pateiktą Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijai Dawito Isaako ir kitų politinių kalinių vardu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. 60-osios Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos sesijos baigiamąją deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos išorės veiksmų tarnybos pranešimą dėl Eritrėjos ir Europos Sąjungos partnerystės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. patvirtintą Eritrėjai skirtą nacionalinę orientacinę programą, finansuojamą 11-ojo Europos plėtros fondo lėšomis;

–  atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. priimtą Eritrėjos Konstituciją, kuria užtikrinamos pilietinės laisvės, įskaitant religijos laisvę,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių padėtis Eritrėjoje yra viena blogiausių pasaulyje, joje žmogaus teisių pažeidimai yra įprasti ir daromi kiekvieną dieną, ir pastaraisiais metais nematyti jokio padėties pagerėjimo; kadangi Eritrėjos vyriausybė, pasinaudodama valstybės vientisumo išsaugojimo pretekstu, pradėjo plataus masto kampaniją, siekdama išlaikyti gyventojų kontrolę ir apriboti pagrindines laisves;

B.  kadangi Jungtinių Tautų žmogaus teisių padėties Eritrėjoje tyrimo komisija nustatė, kad pažeidimai, tokie kaip neteisminės egzekucijos, kankinimas (įskaitant seksualinius kankinimus ir seksualinę vergiją), vergijos pavidalo karinė tarnyba, priverstinis darbas ir pasienyje taikoma šaudymo siekiant nužudyti politika, gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui;

C.  kadangi 2001 m. rugsėjo mėn. Eritrėjos valdžios institucijos suėmė dešimtis piliečių, pasirašiusių atvirą laišką, kuriame reikalauta demokratinių reformų; kadangi sulaikytiesiems nebuvo iškelti kaltinimai padarius nusikaltimą ir jiems nebuvo iškeltos bylos teisme, ir dauguma jų iki šiol tebėra įkalinti; kadangi, nepaisant plataus masto žmogaus teisių grupių ir tarptautinių stebėtojų raginimų juos išlaisvinti, pranešama, kad kai kurie iš šių žmonių mirė kalėjime; kadangi 2016 m. birželio 20 d. Eritrėjos užsienio reikalų ministras Osman Saleh, kalbėdamas apie sulaikytuosius kaip apie politinius kalinius, pareiškė, kad jie visi yra gyvi ir kad jie bus teisiami tada, kai vyriausybė nuspręs;

D.  kadangi 2001 m. rugsėjo 23 d., Eritrėjos vyriausybei uždraudus privačią žiniasklaidą, suimtas dvigubą Eritrėjos ir Švedijos pilietybę turintis Dawit Isaak; kadangi paskutinį kartą su juo susiekta 2005 m.; kadangi kalinamas Dawit Isaak tapo tarptautiniu kovos už spaudos laisvę Eritrėjoje simboliu – naujausią pripažinimą jam suteikė nepriklausoma tarptautinė žiniasklaidos specialistų žiuri, kuri jam skyrė 2017 m. UNESCO ir Guillermo Cano pasaulio spaudos laisvės apdovanojimą už drąsą, pasipriešinimą ir ryžtą kovoti už žodžio laisvę;

E.  kadangi Dawito Isaako šeima patiria nepakeliamas kančias ir nežinomybę dėl jo dingimo ir turi labai mažai žinių apie mylimo žmogaus būklę, buvimo vietą ar ateities perspektyvas;

F.  kadangi per 2001 m. rugsėjo mėn. susidorojimą 11 politikų – visi jie yra buvę valdančiosios Tautos fronto už demokratiją ir teisingumą (PFDJ) centrinės tarybos nariai, įskaitant buvusį užsienio reikalų ministrą Petrosą Solomoną – suimti už tai, kad paskelbė atvirą laišką vyriausybei ir prezidentui Isaiasui Afewerki, kuriame raginama vykdyti reformas ir demokratinį dialogą; kadangi kitą savaitę suimti 10 žurnalistų, įskaitant D. Isaaką;

G.  kadangi daugybė eritrėjiečių suimami neapibrėžtam laikotarpiui dėl įvairių nepagrįstų priežasčių, pvz., už nepriklausomos nuomonės reiškimą ar be jokio aiškaus pagrindimo; kadangi suimtieji, įskaitant vaikus, kalinami ypatingai sunkiomis sąlygomis, kurios kai kurias atvejais prilygsta kankinimui, ir atsisakoma jiems suteikti medicininę priežiūrą; kadangi tarptautinėms organizacijoms neleidžiama patekti į kalėjimus, išskyrus vieną antžeminį kalėjimą Asmaroje;

H.  kadangi leidžiamos tik keturios religijos: Eritrėjos ortodoksų bažnyčia, katalikų bažnyčia, liuteronų bažnyčia ir islamas; kadangi visos kitos religijos yra draudžiamos ir kitų religinių bendruomenių nariai ir jų šeimos nariai yra suimami ir kalinami; kadangi nuo 2016 m. vėl išaugo priekabiavimas ir smurtas prieš religinių bendruomenių narius; kadangi, organizacijos „Christian Solidarity Worldwide“ (CSW) duomenimis, vien per 2017 m. gegužės mėn. Eritrėjoje įkalinti 160 krikščionių;

I.  kadangi nuo 2007 m. kalinamas Eritrėjos ortodoksų bažnyčios, didžiausios šalyje religinės bendruomenės, patriarchas Abune Antonios, atsisakęs ekskomunikuoti 3 000 vyriausybei oponuojančių parapijiečių; kadangi nuo tada jis kalinamas nežinomoje vietoje ir atsisakoma jam suteikti medicininę priežiūrą;

J.  kadangi Eritrėjoje nėra nepriklausomos teismų sistemos ir nacionalinės asamblėjos; kadangi dėl to, kad šalyje nėra demokratinių institucijų, joje neegzistuoja geras valdymas ir teisinė valstybė ir todėl susiformavo nebaudžiamumo už nusikaltimus žmoniškumui aplinka;

K.  kadangi šalyje yra tik viena politinė partija, Tautos frontas už demokratiją ir teisingumą (PFDJ); kadangi kitos politinės partijos uždraustos; kadangi, organizacijos „Freedom House“ duomenimis, PFDJ ir kariuomenė faktiškai yra vienintelės politinį svorį turinčios institucijos Eritrėjoje ir abi yra griežtai pavaldžios prezidentui;

L.  kadangi Eritrėjoje nėra spaudos laisvės, nes nepriklausoma žiniasklaida šalyje uždrausta, ir pagal organizacijos „Reporteriai be sienų“ nustatytą pasaulinį spaudos laisvės indeksą Eritrėja aštuonerius metus iš eilės užima paskutinę vietą iš 170–180 įvertintų šalių;

M.  kadangi 1997 m. planuoti prezidento ir parlamento rinkimai taip niekada ir neįvyko ir kadangi tais pačiais metais ratifikuota Konstitucija niekada nebuvo įgyvendinta; kadangi šalyje jau 24 metus nerengiami nacionaliniai rinkimai ir joje iš esmės nėra nepriklausomų teismų, veikiančios nacionalinės asamblėjos ir jokios pilietinės visuomenės;

N.  kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vystymosi programos 2016 m. žmogaus socialinės raidos ataskaita, 2016 m. pagal žmogaus socialinės raidos indeksą Eritrėja iš 188 šalių užėmė 179-ą vietą;

O.  kadangi 2016 m. iš Eritrėjos bėgantys gyventojai sudarė ketvirtą didžiausią grupę (po Sirijos, Irako ir Afganistano gyventojų) žmonių, rizikuojančių leistis į pavojingą kelionę Europos link ir patekti į negailestingų neteisėtu žmonių gabenimu užsiimančių asmenų rankas, kad pavojingai persikeltų per Viduržemio jūrą; kadangi dėl šios priežasties padėtis Eritrėjoje daro tiesioginę įtaką Europai, nes, jei šalyje būtų gerbiamos ir įgyvendinamos žmogaus teisės ir žmonės galėtų gyventi be baimės, eritrėjiečiai galėtų grįžti į tėvynę;

P.  kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro duomenimis, iš Eritrėjos pabėgo 400 000 arba 9 proc. visų gyventojų; kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, kas mėnesį iš šalies išvyksta apie 5 000 gyventojų, visų pirma dėl nuolatinių sunkių žmogaus teisių pažeidimų; kadangi 2015 m. pabėgėlio statusas ES buvo suteiktas 69 proc. prieglobsčio prašytojų iš Eritrėjos, o dar 27 proc. prašytojų gavo papildomą apsaugą – tai rodo, kokia rimta persekiojimo grėsmė Eritrėjoje;

Q.  kadangi Eritrėja remia Chartumo procesą (2014 m. lapkričio 28 d. pradėtą ES ir Afrikos Sąjungos iniciatyvą, kuria siekiama spręsti migracijos ir prekybos žmonėmis problemas), kurį vykdant įgyvendinami konkretūs projektai, įskaitant teisminių institucijų pajėgumo stiprinimą ir informuotumo didinimą;

R.  kadangi daug jaunimo pabėgo iš šalies, siekdami išvengti vyriausybės represijų ir privalomos karinės tarnybos, kuri dažnai prasideda nuo labai jauno amžiaus ir kurią dauguma eritrėjiečių atlieka neribotą laikotarpį; kadangi dauguma karinę tarnybą atliekančių patenka į vergo padėtį – kontroliuojamas bet koks jų darbas, darbo paieškos ir galimybės turėti šeimą; kadangi šiuo metu apie 400 000 asmenų atlieka priverstinę neribotos trukmės karinę tarnybą ir daugelis jų dirba priverstinį darbą už labai menką atlygį arba išvis be jokio atlyginimo; kadangi šauktinės moterys verčiamos vergauti namuose ir yra seksualiai išnaudojamos;

S.  kadangi visose Eritrėjos visuomenės srityse paplitusi moterų diskriminacija ir smurtas prieš moteris; kadangi moterims ypatingai didelė seksualinio smurto grėsmė kyla ne tik kariuomenėje ir kariuomenės mokymo stovyklose, bet ir pačioje visuomenėje apskritai; kadangi Eritrėjoje apie 89 proc. mergaičių lyties organai sužaloti; kadangi 2007 m. kovo mėn. vyriausybė vis dėlto paskelbė pranešimą, kad moterų lyties organų žalojimas laikomas nusikaltimu, uždraudė tokią praktiką ir tais metais rėmė švietimo programas, kuriomis siekiama užkirsti kelią tokiai praktikai;

T.  kadangi totalitarinis režimas mėgina kontroliuoti ir išeivių bendruomenę – taiko 2 proc. išeivių pajamų mokestį, šnipinėja išeivius ir seka Eritrėjoje pasilikusius šeimos narius;

U.  kadangi nuo 2011 m. Eritrėjos režimas neigė, kad šaliai gresia badas; kadangi šiemet dėl itin smarkios sausros kenčia visa Rytų Afrika, taigi susirūpinimas dėl padėties Eritrėjoje didėja; kadangi, pasak UNICEF, 2017 m. sausio mėn. dėl maisto stygiaus nukentėjo 1,5 mln. Eritrėjos gyventojų, įskaitant 15 000 vaikų, kurie kenčia dėl netinkamos mitybos;

V.  kadangi ES yra Eritrėjai svarbi paramos vystymuisi teikėja; kadangi, nepaisant didelio Parlamento susirūpinimo ir priešinimosi, 2016 m. sausio mėn. ES ir Eritrėja pasirašė naują nacionalinę orientacinę programą vadovaujantis 11-uoju EPF, pagal kurią numatyta skirti 200 mln. EUR; kadangi įgyvendinant veiksmus ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atsinaujinančiajai energijai, valdymui ir viešųjų finansų valdymui, ypač energetikos sektoriuje;

1.  kuo griežčiausiai smerkia Eritrėjoje paplitusius sistemiškus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus; ragina Eritrėjos vyriausybę liautis kalinus opozicijos narius, žurnalistus, religinius vadovus ir nekaltus civilius gyventojus; reikalauja nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti visus sąžinės kalinius Eritrėjoje, visų pirma Dawitą Isaaką ir kitus žurnalistus, kurie kalinami nuo 2001 m. rugsėjo mėn., ir Abune Antoniosą; reikalauja, kad Eritrėjos vyriausybė pateiktų išsamią informaciją apie visų asmenų, kurių fizinė laisvė buvo apribota, likimą ir buvimo vietą;

2.  primena Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos 2017 m. gegužės mėn. sprendimą ir ragina Eritrėją nedelsiant patvirtinti, kad Dawito Isaako savijauta gera, jį išlaisvinti, leisti jam susitikti su šeima ir teisiniais atstovais bei skirti jam reikiamą kompensaciją už kalėjime praleistus metus; taip pat ragina Eritrėją atšaukti nepriklausomos žiniasklaidos draudimą, kaip savo sprendime yra pažymėjusi ir Afrikos komisija;

3.  pažymi, kad, nepaisydama Afrikos komisijos sprendimo, Eritrėja toliau rodo įžūlią nepagarbą tarptautinėms normoms ir pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kankinimo draudimą, saviraiškos laisvę ir teisę į šeimą, taip pat kad Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos turi paisyti visos šalys;

4.  ragina Eritrėjos vyriausybę išlaisvinti Abune Antoniosą, leisti jam grįžti prie patriarcho pareigų ir liautis trikdžius taikią religinę praktiką šalyje; primena, kad religijos laisvė yra pagrindinė teisė, ir griežtai smerkia bet kokį smurtą ar diskriminaciją dėl religijos;

5.  ragina užtikrinti teisingą kaltinamųjų bylų nagrinėjimą ir panaikinti kankinimą bei kitokį žeminantį elgesį, pvz., maisto, vandens ir medicininės priežiūros ribojimą; primena Eritrėjos vyriausybei, kad ji turi su deramu stropumu atlikti pareigą ištirti neteismines egzekucijas;

6.  primena Eritrėjos vyriausybei, kad nemažai jos veiksmų priskirtini nusikaltimams žmoniškumui, ir, nors Eritrėja nėra Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalis, nemažai Romos statuto nuostatų atspindi tarptautinę paprotinę teisę, kurios Eritrėja privalo laikytis; pabrėžia, jog pritaria JT tyrimo komisijos rekomendacijai ir išsamiam rimtų žmogaus teisių pažeidimų ir nusikaltimų žmoniškumui, kuriais įtariamos Eritrėjos valdžios institucijos, tyrimui, siekiant užtikrinti, kad visi kaltais pripažinti asmenys atsakytų už savo veiksmus;

7.  reiškia savo visapusišką paramą JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais darbui; ragina ES bendradarbiaujant su JT ir Afrikos Sąjunga atidžiai stebėti bendrąją padėtį Eritrėjoje ir pranešti apie visus žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimo atvejus;

8.  reikalauja, kad Eritrėja visapusiškai laikytųsi JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir nedelsiant ją įgyvendintų bei visapusiškai vykdytų įsipareigojimus, prisiimtus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją – kankinimas draudžiamas abiem šiais dokumentais; su susirūpinimu pažymi, kad vieši ir privatūs subjektai, įskaitant bendroves, itin griežtai varžomi vyriausybės kontrolės; pripažįsta, kad neužtikrinant viešųjų finansų valdymo, įskaitant nacionalinio biudžeto nebuvimą, biudžeto kontrolės vykdyti neįmanoma;

9.  ragina Eritrėjos vyriausybę leisti kurti kitas politines partijas – tai būtų svarbiausia priemonė demokratijai šalyje skatinti – taip pat ragina leisti šalyje laisvai veikti žmogaus teisių organizacijoms;

10.  primena, kad ES partnerystė su Eritrėja reglamentuojama Kotonu susitarimu ir kad visos šalys turi paisyti šio susitarimo sąlygų, visų pirma pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui, bei jas įgyvendinti; todėl ragina ES nustatyti tam tikras sąlygas, kuriomis būtų teikiama jos pagalba, įskaitant tai, kad Eritrėjos vyriausybė turėtų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir kad prieš Eritrėjai skiriant bet kokią tolesnę ES pagalbą būtų išlaisvinti politiniai kaliniai; be to, ragina ES pasinaudoti visais turimais instrumentais ir priemonėmis siekiant užtikrinti, kad Eritrėjos vyriausybė vykdytų savo pareigas apsaugoti ir užtikrinti pagrindines teises – taip pat ir svarstant galimybę inicijuoti konsultacijas pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį; prašo išsamiai ir visapusiškai įvertinti Eritrėjai skiriamas lėšas, kurias užtikrina ES ir jos valstybės narės;

11.  nesutinka su svarbios ES pagalbos Eritrėjai atnaujinimu, ypač su sprendimu patvirtinti 200 mln. EUR vertės nacionalinę orientacinę programą Eritrėjai; ragina Komisiją peržiūrėti savo susitarimus dėl tikrinimo, sudarytus su Parlamentu, atidžiai apsvarstyti susirūpinimą Parlamentui keliančius klausimus ir jo pateiktus pasiūlymus bei užtikrinti, kad apie juos būtų pranešta EPF komitetui; mano, kad EPF komitetas turėjo atsižvelgti į ankstesnes Parlamento rekomendacijas netvirtinti nacionalinės orientacinės programos ir tęsti diskusijas;

12.  ragina Komisiją pasirūpinti, kad paskirtu finansavimu naudotųsi ne Eritrėjos vyriausybė, o kad jis būtų griežtai ir skaidriai naudojamas Eritrėjos gyventojų poreikiams, susijusiems su vystymusi, demokratija, žmogaus teisėmis, geru valdymu ir saugumu, taip pat žodžio, spaudos ir susirinkimų laisve, užtikrinti; primygtinai ragina ES užtikrinti, kad neseniai patvirtina pagalba būtų teikiama tam tikromis sąlygomis, taip pat užtikrinti, kad pagal nacionalinę orientacinę programą Eritrėjai būtų padedama svariai perorientuoti savo energetikos politiką, o elektros energija taptų prieinama visiems – ypač kaimo vietovėse, kuriose šiuo metu elektros vis dar nėra; be to, mano, kad pagal nacionalinės orientacinės programos valdymo komponentą dėmesys turėtų būti tvirtai sutelktas į JT vadovaujamo visuotinio periodinio žmogaus teisių vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą;

13.  ragina Komisiją gauti Eritrėjos vyriausybės garantijas, kad ji įgyvendins demokratines reformas ir užtikrins pagarbą žmogaus teisėms – taip pat ir įgyvendindama visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės 18-osios sesijos rekomendacijas, kurioms ji pritarė 2014 m. vasario 7 d.;

14.  ragina Tarybą iš naujo įvertinti ES ir Eritrėjos santykius, taip pat šaliai numatytą savo paramą vystymuisi atsižvelgiant į prastus šalies rodiklius žmogaus teisių srityje ir paskelbti, kokių apčiuopiamų rezultatų per pastaruosius metus pasiekta pagalbos programomis; ragina ES ir valstybes nares pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis, ypač numatytomis pagal Kotonu susitarimą, siekiant užtikrinti, kad Eritrėjos valdžios institucijos laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų;

15.  tvirtai pabrėžia, kad Eritrėja turi leisti tarptautiniams ir regioniniams žmogaus teisių organams, įskaitant specialiuosius pranešėjus, nevaržomai atvykti į šalį stebėti, ar padaryta kokia nors pažanga; prašo Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai aktyviai pritarti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais įgaliojimų atnaujinimui; ragina Eritrėjos vyriausybę imtis skubių reformų, pvz., atsisakyti vienpartinės sistemos ir atnaujinti Nacionalinės Asamblėjos veiklą bei vėl rengti rinkimus;

16.  ragina ES valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad jų teritorijoje gyvenantiems Eritrėjos piliečiams nebūtų taikomas vadinamasis diasporos mokestis, laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2023 (2011); primena Eritrėjos vyriausybei, kad teisė išvykti iš savo šalies įtvirtinta tarptautinėje žmogaus teisių teisėje; ragina vyriausybę leisti naudotis judėjimo laisve ir liautis rinkus vadinamąjį diasporos mokestį iš užsienyje gyvenančių Eritrėjos piliečių; primygtinai ragina vyriausybę liautis taikius vadinamąją kaltės pagal giminystės ryšį politiką asmenų, kurie savo šalyje vengia karo prievolės, mėgina pabėgti iš Eritrėjos arba nemoka 2 proc. pajamų mokesčio, kurį Eritrėjos ekspatriantams yra nustačiusi Eritrėjos vyriausybė, šeimos nariams;

17.  ragina Eritrėjos vyriausybę laikytis karinės tarnybos statute nustatytos tarnybos trukmės, liautis naudojus savo piliečius priverstiniam darbui, nebeleisti užsienio bendrovėms naudotis šiais šauktiniais už mokestį, sudaryti galimybę atsisakyti karo prievolės dėl įsitikinimų ir užtikrinti šauktinių apsaugą;

18.  primena Eritrėjai jos įsipareigojimus, prisiimtus pagal TDO konvencijas, ypač susijusius su pilietinės visuomenės organizacijų ir profesinių sąjungų teise burtis, rengti taikias demonstracijas, dalyvauti aptariant viešuosius reikalus ir rengti kampanijas už geresnes darbuotojų teises; ragina Eritrėjos vyriausybę panaikinti politiką, pagal kurią draudžiama NVO, savo banko sąskaitose turinčių mažiau nei 2 mln. USD, veikla; reiškia susirūpinimą dėl Eritrėjoje charakteringo verslo, politikos ir korupcijos ryšio; smerkia užsienio bendroves, prisidedančias prie išnaudojimo priverstiniam darbui, ir prašo visų veiklą Eritrėjoje vykdančių bendrovių užtikrinti geresnę atskaitomybę, deramą stropumą ir informavimo sistemas;

19.  atkreipia dėmesį į ES pastangas bendradarbiauti su Eritrėja migracijos srityje; pabrėžia, kad ES valstybių narių Eritrėjos piliečiams suteikiamo prieglobsčio ir papildomos apsaugos rodiklis labai aukštas, todėl ragina valstybes nares negrąžinti Eritrėjos gyventojų, mėginančių gauti prieglobstį Europoje, atgal, laikantis Ženevos konvencijos; reikalauja, kad ES valstybės narės laikytųsi negrąžinimo principo, ir primena joms, kad sugrįžę prieglobsčio prašytojai už mėginimą pabėgti gali būti savavališkai kalinami ir kankinami;

20.  ragina Eritrėją bendradarbiauti su tarptautine bendruomene žmogaus teisių srityje; prašo JT Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) bendradarbiauti su Eritrėja ugdant teismų sistemos pajėgumus: rengti seminarus ir mokymus teisėjams ir advokatams, kad būtų siekiama konstruktyvios pažangos; patvirtina, kad 2017 m. liepos mėn. Eritrėjoje lankysis JT ŽTT vyriausiojo komisaro biuro delegacija, ir ragina šią delegaciją informuoti apie savo įspūdžius ir pamėginti apžiūrėti visas šalies dalis, ypač kalėjimus, kur galima įvertinti sąlygas ir apie jas informuoti;

21.  pakartoja, kad yra nepaprastai susirūpinęs dėl šiuo metu itin prastų klimato sąlygų Somalio pusiasalyje, įskaitant Eritrėją, ir jų keliamo rimto maisto ir humanitarinio krizės pavojaus; ragina ES kartu su savo tarptautiniais partneriais didinti paramą neigiamą poveikį patiriantiems gyventojams ir užtikrinti, kad būtų teikiamas reikiamas finansavimas ir pagalba;

22.  smerkia Eritrėjos vyriausybės vykdomą savavališko pilietybės atėmimo politiką ir reikalauja, kad su visais Eritrėjos piliečiais būtų elgiamasi teisingai ir laikantis principo, jog prieš įstatymą visi yra lygūs; pabrėžia, kad prioritetas turi būti teikiamas teisingumo deficito problemos Eritrėjos demokratiniame valdyme sprendimui ir teisinės valstybės atkūrimui, nutraukiant autoritarinį valdymą, pagrįstą savavališko sulaikymo ir kalinimo vienutėje, kankinimo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų (kai kurie iš jų gali būti priskirtini nusikaltimams žmoniškumui) baime;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Afrikos Sąjungos tarybai, Rytų Afrikos bendrijai, JT generaliniam sekretoriui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Eritrėjos valdžios institucijoms.

(1) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 146.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0090.
(3) OL L 51, 2010 3 2, p. 19.
(4) OL L 195, 2010 7 27, p. 74.
(5) OL L 282, 2012 10 16, p. 46.

Teisinis pranešimas