Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2301(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0269/2017

Pateikti tekstai :

A8-0269/2017

Debatai :

PV 11/09/2017 - 25
CRE 11/09/2017 - 25

Balsavimas :

PV 12/09/2017 - 7.15
CRE 12/09/2017 - 7.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0330

Priimti tekstai
PDF 413kWORD 61k
Antradienis, 2017 m. rugsėjo 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikis pasaulinėms vertės grandinėms
P8_TA(2017)0330A8-0269/2017

2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms (2016/2301(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl muitinių veiklos ir valdymo, kaip priemonės sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir kovoti su neteisėta prekyba, išorės aspektų vertinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Bangladešo tvarumo susitarimo įgyvendinimo dabartinės padėties(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(11) (Konfliktinių mineralų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena veiksmų planą (COM(2003)0251) ir FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(12) (Medienos produktų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema(13) (BLS reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(14) (reglamentas „Briuselis I“),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo(15) (Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. bendrą ES ir jos valstybių narių strategiją „ES pagalbos prekybai strategija: besivystančių šalių poreikiams, susijusiems su prekyba, skirtos ES paramos stiprinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 24 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Tvarios vertės grandinės drabužių sektoriuje pasitelkiant ES vystymosi veiksmus“ (SWD(2017)0147),

–  atsižvelgdamas į TDO trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos,

–  atsižvelgdamas į 105-osios TDO konferencijos dėl deramo darbo pasaulinėse vertės grandinėse 4-ąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus iki 2030-ųjų metų,

–  atsižvelgdamas į pagrindines TDO konvencijas dėl vaikų darbo, priverstinio darbo, diskriminacijos, asociacijų laisvės ir kolektyvinių sutarčių,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl ES ir atsakingų pasaulinių vertės grandinių,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

–  atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės 2015 m. Šiuolaikinės vergovės įstatymą ir Prancūzijos įstatymą dėl tarptautinių bendrovių rūpestingumo pareigos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į JT tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimų narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į TDO protokolą dėl priverčiamojo darbo,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją 26/9, kurioje pažymima, kad JT žmogaus teisių taryba nusprendė sukurti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę, įgaliotą parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą dėl tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklos žmogaus teisių aspektu,

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir įvairias konkretiems sektoriams skirtas EBPO gaires (finansų, žemės ūkio, mineralų, drabužių ir avalynės sektoriams),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) prekybos ir vystymosi ataskaitas (2013 ir 2016 m.),

–  atsižvelgdamas į UNCTAD investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PSO) sutartį dėl techninių prekybos kliūčių,

–  atsižvelgdamas į PSO bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. GATT),

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją, taip pat į UNICEF, JT pasaulinio susitarimo ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ parengtus vaiko teisių ir verslo principus(16),

–  atsižvelgdamas į savanoriškos partnerystės susitarimus su konkrečiomis šalimis, pvz., Bangladešo tvarumo susitarimą ir Mianmaro / Birmos darbuotojų teisių iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl vaikų darbo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą, Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto nuomones ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0269/2017),

A.  kadangi SESV 207 straipsnyje reikalaujama, kad ES prekybos politika būtų formuojama remiantis ES išorės politikos principais ir tikslais; kadangi SESV 208 straipsnyje nustatytas politikos suderinamumo vystymosi labui principas, o skurdo panaikinimas numatytas kaip pagrindinis tikslas; kadangi Komisijos komunikate „Prekyba visiems“ ES prekybos politika grindžiama trimis pagrindiniais – veiksmingumo, skaidrumo ir vertybių – principais; kadangi šiame komunikate yra atskiras skyrius apie atsaką į pasaulinių vertės grandinių augimą ir atsakingą tiekimo grandinių valdymą, taip pat primenamas sudėtingumo aspektas, pagrindinė būtinybė mąstyti apie ateitį, įtraukti įvairius viešojo ir privačiojo sektorių bei pilietinės visuomenės veikėjus, taikyti švelniojo tipo ir novatoriškų priemonių derinį ir keisti teisės aktus;

B.  kadangi visuomenė vis labiau kontroliuoja laisvąją prekybą ir, atsiradus susirūpinimui dėl neteisingo prekybos naudos ir naštos padalijimo, vis daugiau dėmesio skiriama plačiai paplitusiai nuomonei, kad centriniai prekybos politikos elementai turi būti socialinės ir aplinkos vertybės, taip pat skaidrumas ir atskaitomybė;

C.  kadangi pasaulinės vertės grandinės (PVG) yra sudėtinga, technologijomis pagrįsta ir sparčiai besikeičianti tikrovė, kuri tapo pagrindiniu šiandienos pasaulio ekonomikos bruožu ir gali padėti besivystančioms šalims geriau į šią ekonomiką integruotis, sumažinti skurdą bei sukurti darbo vietas ir kartu padidinti gamybos pajėgumus; kadangi, viena vertus, PVG siūlo naujas perspektyvas ekonominiam augimui, darniam vystymuisi, pilietinės visuomenės, darbuotojų ir verslo asociacijų dalyvavimui bei darbo vietų kūrimui įmonėms, dalyvaujančioms gamybos grandinėje, sudarant joms sąlygas sutelkti dėmesį į konkrečius uždavinius, kartu didinant jų tarpusavio priklausomybę; kadangi, kita vertus, itin sudėtingas PVG pobūdis, skaidrumo trūkumas ir atsakomybės sumažėjimas gali lemti didesnę žmogaus ir darbo teisių pažeidimų riziką, faktinį nebaudžiamumą už nusikaltimus aplinkai ir didelio masto mokesčių vengimą ir mokestinį sukčiavimą;

D.  kadangi prekybos politika turi būti prisidedama užtikrinant skaidrų gamybos procesą visoje vertės grandinėje ir atitiktį pagrindiniams aplinkos apsaugos, socialiniams ir saugos standartams;

E.  kadangi ES prekybos ir investicijų politikoje pagrindinis dėmesys ir toliau turi būti sutelktas į daugiašalę sistemą ir ji taip pat turi padėti stiprinti Europos poziciją sąžiningose pasaulinėse tiekimo grandinėse, tačiau taip pat suteikti priemonių, kuriomis pasinaudojant būtų nustatomos aiškios taisyklės ir pareigos vyriausybėms ir įmonėms, siekiant užtikrinti atitiktį tarptautiniams įsipareigojimas, kaip antai JT darnaus vystymosi tikslams (DVT); kadangi tvarumas ir skaidrumas yra ne tik vertybės, bet taip pat turėtų būti vertinamos kaip tikra varomoji jėga užtikrinant didesnę pridėtinę pasaulinio lygmens prekybos ir investicijų vertę pasaulinių vertės grandinių kontekste;

F.  kadangi MVĮ(17) yra svarbi pasaulinių vertės grandinių dalis ir atlieka svarbų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir kokybiškų darbo vietų kūrimą ir užtikrinant, kad vietos gyventojai neišvyktų iš savo regionų;

G.  kadangi dalyvavimas pasaulinėse vertės grandinėse yra naudingas MVĮ, kalbant apie augimą ir tarptautinimą; kadangi, remiantis 2015 m. Eurobarometro tyrimo „Mažųjų ir vidutinių įmonių tarptautinimas“ rezultatais, tik 31 proc. ES MVĮ per pastaruosius trejus metus dalyvavo verslo veikloje už vidaus rinkos ribų; kadangi daugelis MVĮ susiduria su sunkumais siekdamos užsitikrinti prieigą prie tarptautinių ir ES pasaulinių vertės grandinių; kadangi prekybos politika ir prekybos susitarimai gali padėti įveikti kliūtis ir problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria MVĮ, siekdamos įgyti prieigą prie pasaulinių vertės grandinių;

H.  kadangi ekonominiai ir socialiniai partneriai ir NVO naudojasi savanorišku išsamiu patikrinimu ir pasaulinių vertės grandinių skaidrumo užtikrinimo sistemomis ir skatina šiomis priemonėmis naudotis visame pasaulyje, ir tai duoda apčiuopiamų ir teigiamų rezultatų;

I.  kadangi savo 2016 m. gegužės mėn. išvadose Taryba pabrėžė, kad „reikia toliau skatinti laikytis tarptautiniu mastu sutartų principų, gairių ir iniciatyvų socialinės įmonių atsakomybės ir atsakingo verslo srityje, pavyzdžiui, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, JT pasaulinio susitarimo, TDO trišalės deklaracijos dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principų, EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, be kita ko, EBPO nepriklausančiose šalyse, taip pat prisidedant prie kovos su korupcija pastangų kuriant atviresnę ir skaidresnę verslo aplinką“;

J.  kadangi atsakingas visuotinis pasaulinių vertės grandinių valdymas yra labai svarbus siekiant suderinti prekybos politiką su Europos vertybėmis, įtvirtintomis Sutartyse; kadangi ir Komisija, ir valstybės narės itin aktyviai dalyvauja šiose diskusijose visame pasaulyje;

K.  kadangi žmogaus teisių pažeidimų prevencija yra kelių tarptautinių konvencijų, gairių ir taisyklių tikslas; kadangi šalys gamintojos visų pirma yra įpareigotos jas įgyvendinti ir sukurti tinkamas teisines ir ekonomines sąlygas įmonėms, kad jos galėtų veikti ir rasti vietą pasaulinės vertės grandinėse; kadangi šalys gamintojos turi sugebėti įgyvendinti tarptautinius standartus ir normas, įskaitant tinkamų teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, ypač teisės aktų, susijusių su teisinės valstybės principo užtikrinimu ir kova su korupcija;

L.  kadangi ES turėtų veiksmingiau reaguoti į socialinį ir aplinkosauginį dempingą bei nesąžiningos konkurencijos ir prekybos praktiką, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas;

M.  kadangi ES yra didžiausia pasaulyje prekių ir paslaugų, kartu paėmus, eksportuotoja ir importuotoja, didžiausia tiesioginė užsienio investuotoja ir svarbiausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) vieta; kadangi ES turėtų pasinaudoti šia tvirta pozicija savo piliečių ir kitų pasaulio šalių žmonių, visų pirma gyvenančių skurdžiausiose pasaulio šalyse, labui;

N.  kadangi ES sukūrė įmonėms privalomas išsamaus patikrinimo taisykles konkrečiuose sektoriuose, kuriuose kyla didelis žmogaus teisių pažeidimų pavojus, kaip antai, medienos pramonė ir konflikto zonų naudingosios iškasenos; kadangi kai kurios valstybės narės taip pat parengė teisės aktus, pvz., Jungtinė Karalystė parengė Šiuolaikinės vergovės įstatymą, Prancūzija – Įstatymą dėl tarptautinių bendrovių rūpestingumo pareigos, kuri taikoma tik didelėms Prancūzijos bendrovėms (turinčioms daugiau nei 5 000 darbuotojų), ir Nyderlandai – Išsamaus patikrinimo, ar nesinaudojama vaikų darbu, įstatymo projektą; kadangi ES pradėjo iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti išsamų tikrinimą, ir keliose Europos Parlamento rezoliucijose ES raginama parengti privalomas taisykles šiuo klausimu;

O.  kadangi ES siekdama užtikrinti atsakingesnį pasaulinių vertės grandinių valdymą visame pasaulyje jau ėmėsi svarbių veiksmų, plėtodama konkrečias partnerystes, pavyzdžiui, įgyvendinamas Bangladešo tvarumo susitarimas ir su Mianmaru pradėta Darbuotojų teisių iniciatyva, taip pat sprendžiami konkretūs klausimai, pavyzdžiui, vykdoma išteklių gavimo ne iš konflikto zonų iniciatyva, priimti kovos su neteisėta medienos ruoša reglamentai, biodegalams taikomi tvarumo kriterijai, numatomas įmonių ataskaitų tiekimo grandinių klausimais teikimas, siekiama gavybos arba medienos ruošos pramonės šakų įmonių mokėjimų valdžios institucijoms skaidrumo, kaip pabrėžiama komunikate „Prekyba visiems“;

P.  kadangi komunikate „Prekyba visiems“ nurodoma, kad Komisija skatins į visus prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti plataus užmojo prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrius; kadangi neseniai sudarytuose ES prekybos ir investicijų susitarimuose yra PDV skyriai, kuriuose raginama, kad susitarimo šalys prisiimtų įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos, socialinių ir aplinkosaugos standartų bei įmonių socialinės atsakomybės srityse; kadangi iš šių skyrių matyti, kaip skiriasi su jais susijusių užmojų lygis vėlesniuose ES prekybos susitarimuose; kadangi darbo ir aplinkosaugos standartai turi būti ne tik įtraukiami į prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, bet ir veiksmingai taikomi visose prekybos susitarimų srityse; kadangi požiūris, pagal kurį dialogas yra centrinis elementas, nebuvo veiksmingas užkertant kelią sunkiems asociacijų laisvės pažeidimams kai kuriuose LPS;

Q.  kadangi konkreti padėtis gamybos eksportui zonose yra tokia, kad kai kuriose šalyse joms netaikomi vietos darbo teisės aktai, draudžiama arba ribojama profesinių sąjungų veikla ir darbuotojams neužtikrinama galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis, ir tai yra aiškus TDO standartų nesilaikymas;

R.  kadangi etiško elgesio versle trūkumas taip pat yra gero valdymo trūkumo, nešališkų viešosios valdžios institucijų, kurios veiktų bendro piliečių intereso labui, bejėgiškumo ar tokių institucijų nebuvimo pasekmė; kadangi korupcija, pasaulio vertės grandinių skaidrumo trūkumas ir darbo teisės aktų bei mokesčių netaikymas gamybos eksportui zonose galėtų daryti neigiamą poveikį žmogaus teisėms, ypač kenkiant deramam darbui ir profesinėms sąjungoms;

S.  kadangi, TDO duomenimis, 21 mln. žmonių visame pasaulyje yra nukentėję nuo priverčiamojo darbo ir daugelis jų išnaudojami pasaulinėse vertės grandinėse; kadangi priverčiamasis darbas privačiosios ekonomikos sektoriuose duoda 150 mlrd. JAV dolerių neteisėto pelno per metus;

T.  kadangi, atsižvelgiant į visuotinius TDO įgaliojimus, kompetenciją ir patirtį, ši organizacija, vykdydama bendradarbiavimą su jos narėmis, yra tinkamai pasirengusi vadovauti pasaulinio lygmens veiksmams, siekiant užtikrinti deramo darbo sąlygas pasaulinėse tiekimo grandinėse; kadangi TDO komitetas deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse klausimais paragino įvertinti problemas, kurios yra deramo darbo trūkumo pasaulinėse tiekimo grandinėse priežastis, ir apsvarstyti, kokios iniciatyvos ir kokie standartai yra reikalingi siekiant skatinti deramą darbą ir padėti sumažinti deramo darbo trūkumą pasaulinėse tiekimo grandinėse;

U.  kadangi pasaulio prekybos ir visų pirma PVG atžvilgiu reikalingas daugiašalis bendras ir visa apimantis požiūris į įmonių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir aplinkos tvarumą; kadangi todėl svarbu, kad ES ir toliau imtųsi vadovaujamojo vaidmens vykdant šias diskusijas visame pasaulyje; kadangi ES pirmauja reformuodama investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą, visų pirma plėtodama daugiašalę teismų sistemą; kadangi taip pat tikimasi, kad ir kitose svarbiose susirūpinimą keliančiose srityse bus pradėtas panašus procesas, pavyzdžiui, bus užtikrinamas investuotojų įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis, vykdymas;

V.  kadangi pasaulinėmis vertės grandinėmis pagrįsta gamyba vykdoma skirtingose šalyse, kuriose žmogaus teisių apsaugos ir socialinės, darbo ir aplinkos apsaugos teisės vykdymo užtikrinimo lygis skiriasi; kadangi nuo žmogaus teisių pažeidimų, prie kurių prisidėjo ir tarptautinės bendrovės, nukentėję asmenys, siekdami pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, gali patirti įvairių kliūčių;

W.  kadangi lyčių lygybė visose ES politikos srityse yra tvirtai nustatyta SESV 8 straipsnyje; kadangi prekybos ir investicijų susitarimai dažnai turi skirtingą įtaką moterims ir vyrams dėl struktūrinės lyčių nelygybės; kadangi, analizuojant pasaulines vertės grandines, lyčių lygybės aspektas dažnai pamirštamas; kadangi, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 2012 m. 21 mln. žmonių (55 proc. jų – moterys ir mergaitės) visame pasaulyje buvo priverčiamojo darbo aukos ir 90 proc. jų išnaudojo privačiosios ekonomikos sektoriaus asmenys ar įmonės;

X.  kadangi moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų tam tikruose drabužių, sodininkystės, mobiliųjų telefonų ir turizmo sektorių pasaulinių tiekimo grandinių segmentuose, tačiau paprastai jos, palyginti su vyrais, dažnai dirba mažiau apmokamą ir prastesnį darbą, todėl atsiranda lyčių skirstymas pagal profesijas ir veiklos rūšis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir darbo sąlygų skirtumai, su lytimi susiję apribojimai, taikomi, kai norima pasinaudoti gamybos ištekliais, infrastruktūra ir paslaugomis;

Y.  kadangi pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį ES saugo vaiko teises; kadangi visos valstybės narės ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją;

Z.  kadangi paslaugos atlieka vis svarbesnį vaidmenį pasaulinėse vertės grandinėse, visų pirma gamybos sektoriuje; kadangi dėl išaugusios paslaugų integracijos į pasaulines vertės grandines reikės sudaryti susitarimus siekiant paremti skaitmeninę ekonomiką, įskaitant laisvą duomenų judėjimą;

AA.  kadangi pasaulinių vertės grandinių plėtra taip pat padeda integruoti paslaugas į prekių gamybą; kadangi importuotų prekių vertė didele dalimi išaugo dėl paslaugų importuojančiose šalyse;

AB.  kadangi ES valstybės narės yra didžiausios pasaulyje finansinių paslaugų eksportuotojos ir šis sektorius yra strategiškai svarbus ES prekybos politikoje; kadangi kilo tam tikras pagrįstas susirūpinimas dėl nuostatų, susijusių su finansinėmis paslaugomis, įtraukimo į ES išorės susitarimus, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus, nes jos gali daryti neigiamą poveikį kovai su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, ir dar labiau išryškėjo, kaip svarbu apsvarstyti galimybes panaudoti priemones šioms problemoms spręsti; kadangi prekybos ir investicijų susitarimai suteikia gerų galimybių intensyviau bendradarbiauti kovojant su korupcija, pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu bei vengimu;

AC.  kadangi skaidrus ir informatyvus ženklinimas gali būti naudinga priemonė, sudaranti galimybę ES vartotojui tinkamai pasirinkti remiantis turima informacija; kadangi ES vartotojai, be informavimo apie produkto kainą ir kilmę, taip pat turėtų būti informuojami apie socialinius ir aplinkos apsaugos kriterijus; kadangi tokie kriterijai, atsižvelgiant į techninį aspektą, gali būti rengiami užtikrinant suderinamumą su PPO sutartimi dėl techninių prekybos kliūčių (TPK), kurioje nustatomos gamybos proceso sąlygos, siekiant užtikrinti galimybes parduoti produktą;

AD.  kadangi valstybės ir įmonės turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma žmogaus teisių gamybos grandinėje ir visapusiškai laikomasi maisto saugos standartų, taikomų į laisvą apyvartą Europos rinkoje pateiktoms prekėms; kadangi atsakomybės našta turėtų tekti ne tik vartotojams, kurių pasirinkimo galimybės yra ribotos dėl individualių išteklių (ekonominiai aspektai, laikas, žinios) ir dėl išorės veiksnių (informacija, pasiūlymai);

AE.  kadangi kilmės taisyklės tampa vis svarbesnės pasaulinėse vertės grandinėse, nes jomis grindžiama gamyba dažnai vyksta keliose šalyse; kadangi dėl negriežtų kilmės taisyklių gali kilti papildomų kliūčių siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir atskaitomybę visoje tiekimo grandinėje;

AF.  kadangi patobulintos, suderintos ir efektyvesnės muitinių procedūros Europoje ir užsienyje padeda lengviau vykdyti prekybą, įvykdyti atitinkamus prekybos supaprastinimo reikalavimus ir užkirsti kelią tam, kad klastotės ir neteisėtos, teikiamos dempingo kainomis ir suklastotos prekės nepatektų į bendrąją rinką, nes tai stabdo ES ekonomikos augimą ir kelia didelį pavojų ES vartotojams; kadangi platesnė prieiga prie muitinės duomenų apie importuojamas prekes, įvežamas į ES, padidintų PVG skaidrumą ir atskaitomybę;

AG.  kadangi pasaulyje, kuriame veikia suskaidytos gamybos tinklai, riba tarp eksporto ir importo yra neaiški, nes importuoti ištekliai sudaro didelę procentinę eksporto dalį ir tarifai sumuojami kiekvieną kartą, kai tarpiniais ištekliais prekiaujama tarpvalstybiniu mastu; kadangi efektyvios muitinės ir pasienio procedūros yra ypač svarbios šiomis aplinkybėmis;

AH.  kadangi BLS ir BLS+ prekybos paskatos užtikrina geresnes galimybes patekti į rinką besivystančioms šalims, o mainais už tai reikalaujama laikytis darbo, aplinkos apsaugos ir socialinių standartų;

AI.  kadangi BLS+ yra pagrindinė ES prekybos politikos priemonė, teikianti geresnes galimybes patekti į rinką ir taikoma kartu su griežtais stebėsenos mechanizmais, siekiant skatinti žmogaus ir darbo teises, aplinkos apsaugą ir gerą valdymą pažeidžiamose besivystančiose šalyse;

AJ.  kadangi, kalbant apie intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir užtikrinimą, pasakytina, kad galėtų būti numatyta tolesnė veiksminga susijusi integracija pasaulinėse vertės grandinėse;

ES pozicija pasaulinėse vertės grandinėse

1.  pabrėžia, kad prekybos ir investicijų politika turėtų būti siekiama užtikrinti sverto poveikį ir sudaryti vienodas sąlygas ES įmonėms, skatinti Europos konkurencingumą ir palengvinti geresnę socialinių standartų konvergenciją; ragina Komisiją užtikrinti ES aplinkos, visuomenės sveikatos, prekybos, investicijų ir pramonės politikos sričių darną ir skatinti naują Europos industrializacijos strategiją bei perėjimą prie mažo anglies dvideginio kiekio ekonomikos;

2.  mano, kad dar didesnis ES integravimasis į pasaulines vertės grandines turi būti užtikrintas nepakenkiant Europos socialiniam ir reguliavimo modeliui ir skatinant tvarų augimą;

3.  ragina Komisiją remti informuotumo didinimą ir esamų sąžiningos prekybos sistemų naudojimą, kaip nurodyta strategijoje „Prekyba visiems“, vykdant ES tvarumo planą ir Europos konsensusą dėl vystymosi;

4.  primena savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms priimti sustiprintas prekybos apsaugos priemones, siekiant kovoti su nesąžininga komercine praktika, atsižvelgiant į socialinį ir aplinkos apsaugos srities dempingą;

5.  prašo Komisijos įvertinti ES ir trečiųjų šalių naudojamų prekybos apsaugos priemonių poveikį veiksmingai ES įmonių integracijai į pasaulines vertės grandines;

6.  pabrėžia, kad reikia suderinti taisykles, aktyviau vykdyti ES lygmens koordinavimą ir priežiūrą, kaip valstybėse narėse taikomi visų tipų produktų ir prekių importo muitai (įskaitant tradicinius, antidempingo ir kompensacinius muitus), visų pirma suklastotos kilmės šalies deklaracijos atvejais (tiek lengvatinio, tiek nelengvatinio režimo atveju) ir prekių nepakankamo įvertinimo ar neteisingo apibūdinimo atvejais;

PVG ir daugiašališkumas

7.  ragina Komisiją aktyviai veikti PPO reformas, siekiant didinti skaidrumą bei apibrėžti ir įgyvendinti daugiašales prekybos taisykles, įskaitant darnaus PVG valdymo taisykles, kuriose visų pirma turėtų būti numatyti:

   privalomi tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo ir skaidrumo reikalavimai, pagrįsti JT pagrindiniais verslo ir žmogaus teisių principais,
   minimalūs sveikatos ir saugos standartai, pripažįstant visų pirma darbuotojų teisę įsteigti saugos komitetus,
   minimali socialinė apsauga ir TDO darbo standartų laikymasis,
   teisė į kolektyvines derybas;

8.  prašo Komisijos ir valstybių narių toliau aktyviai dalyvauti visuose daugiašaliuose pasauliniuose forumuose, skirtuose verslui, PVG, žmogaus ir darbo teisėms, ekonomikos augimui ir darniam vystymuisi, skatinant Sutartyse įtvirtintas Europos vertybes ir atsižvelgiant į pagrindinį poreikį apsaugoti konkrečias MVĮ ypatybes;

9.  palankiai vertina vykstančias derybas dėl privalomos JT tarptautinių korporacijų ir žmogaus teisių sutarties; ragina Komisiją ir valstybes nares konstruktyviai dalyvauti šiose derybose ir atlikti aktyvų vaidmenį, taip pat padėti parengti konkrečius pasiūlymus, be kita ko, užtikrinant galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, dedant visas pastangas, kad būtų pasiekta teigiamo rezultato, ir skatinant prekybos partnerius taip pat dalyvauti; todėl prašo Komisijos apsvarstyti galimybę taikyti plataus masto išsamų privalomą tikrinimą, be kita ko, pasauliniu lygmeniu;

10.  ragina valstybes nares sparčiau vykdyti nacionalinius veiksmų planus, pagal kuriuos įgyvendinami pagrindiniai JT verslo ir žmogaus teisių principai, ir užtikrinti didesnį jų veiksmingumą; pabrėžia, kad ES valstybės narės jau patvirtino aštuonis nacionalinius veiksmų planus iš 13, ir palankiai vertina tai, kad dar 11 ES nacionalinių veiksmų planų yra rengiama; prašo Komisijos padėti ir skatinti įgyvendinti minėtus pagrindinius JT principus;

11.  pritaria tarptautinių standartų verslo ir žmogaus teisių srityje konvergencijai, visų pirma kalbant apie JT pagrindinius principus ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms;

12.  palankiai vertina tai, kad deramas darbas ir keturi TDO deramo darbo darbotvarkės ramsčiai visapusiškai įtraukti į JT darnaus vystymosi tikslus; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai taikyti šiuos standartus ir dirbti TDO siekiant priimti naują tarptautinį darbo standartą dėl deramo darbo PVG numatant reikalavimą, kad visų pirma visos bendrovės vykdytų nuolatinį rizikos, susijusios su jų veiklos poveikiu darbuotojų žmogaus teisėms ir bendruomenėms, valdymą ir imtųsi atitinkamų tokios veiklos prevencijos ir sušvelninimo priemonių ir suteiktų galimybes pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis nuo šios veiklos nukentėjusiems asmenims;

13.  remia bet kokias kovos su korupcija iniciatyvas visame pasaulyje, įskaitant Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI), Kimberlio procesą, Tarptautinę konferenciją Didžiųjų ežerų regiono klausimais, principus, nustatytus Jungtinių Tautų pasauliniame susitarime įmonėms, EBPO gaires daugiašalėms įmonėms ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių; primena įpareigojimą šalims gamintojoms, kad visų pirma būtina įgyvendinti atitinkamus teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, be kita ko, teisinės valstybės sukūrimo ir kovos su korupcija srityse;

14.  pažymi, kad šioje srityje svarbūs yra ne tik naudingųjų iškasenų ir metalų importo ir eksporto aspektai, bet konflikto ar didelės rizikos zonų vystymuisi itin reikalingas ir skaidrumas eksploatacijos teisių ir muitų srityje; todėl pabrėžia, kad būtina atlikti jau esamų veiksmų, ES įmonių vykdomų įmonių socialinės atsakomybės srityje, apžvalgą ir didinti koordinavimą ir keitimąsi informaciją ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų galima veiksmingiau nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius ir padėti kurti bendrą Europos lygmens veiksmų sistemą; ragina Komisiją intensyviau vykdyti iniciatyvas, susijusias su įmonių socialine atsakomybe ir išsamiu patikrinimu visoje tiekimo grandinėje;

15.  pabrėžia, kad patikima prieiga prie žaliavų yra labai svarbi siekiant konkurencingumo pasauliniu mastu;

16.  pabrėžia, kad svarbu esamus PVG srities teisės aktus įgyvendinti, vykdyti ir perkelti regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

Įmonių atsakomybė

17.  pabrėžia, kad prekyba ir žmogaus teisės vienos kitą stiprina ir kad verslo bendruomenė turi atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų paskatų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu;

18.  palankiai vertina daugelį perspektyvių privačiojo sektoriaus iniciatyvų, pvz., elgesio kodeksus, žymėjimą, savikontrolę ir socialinį auditą; jos pastaraisiais metais prisidėjo prie didesnio žmogaus teisių laikymosi ir darbuotojų teisių standartų pagerinimo pasaulinėse tiekimo grandinėse;

19.  yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų ir grėsmių aplinkos tvarumui, kurių priežastis – kai kurių bendrovių vadovybės sprendimai, atvejų;

20.  pripažįsta, jog labai svarbu, kad būtų nustatytos aiškios tarptautinės taisyklės dėl įmonių socialinės atsakomybės, pasaulinių vertės grandinių ir išsamaus patikrinimo; palankiai vertina išmanų reguliavimo ir savanoriškų veiksmų derinį, dėl kurio gauta tam tikrų teigiamų rezultatų per pastaruosius keletą metų ir sudaryta galimybė įmonėms pačioms rasti dinamiškas ir novatoriškas priemones; pabrėžia, kad koordinavimas, keitimasis informacija ir gerąja praktika gali padėti padidinti privačiųjų ir viešųjų su vertės grandinėmis susijusių iniciatyvų veiksmingumą ir pasiekti teigiamų rezultatų; vis dėlto primena, kad savanoriška įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) gali lemti nesąžiningą konkurenciją tiekėjams, kurie nusprendžia laikytis tarptautinių darbo ir aplinkos standartų, ir, kaip paaiškėjo, savanoriškos įmonių socialinės atsakomybės savaime nepakanka siekiant užtikrinti, kad įmonės visapusiškai laikytųsi tarptautinių standartų ir įsipareigojimų, įgyvendindamos išsamaus patikrinimo politiką; todėl pabrėžia, kad būtina atlikti jau esamų veiksmų, ES įmonių vykdomų įmonių socialinės atsakomybės srityje, apžvalgą, siekiant geriau nustatyti geriausią praktiką ir padėti kurti bendrą Europos lygmens veiksmų sistemą; tvirtai tiki, kad ES turėtų nedelsdama ieškoti būdų, kaip plėtoti PVG skaidrumo strategijas ir taisykles, be kita ko, imantis neatidėliotinų veiksmų siekiant parengti privalomas ir vykdytinas taisykles, susijusias teisių gynimo priemones ir nepriklausomus stebėsenos mechanizmus, įtraukiant ES institucijas, valstybes nares ir pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad tokie įpareigojimai turėtų būti vykdomi atliekant veiksmus, kurių reikalaujama pagal Jungtinių Tautų pagrindinius principus ir EBPO rekomendacijas dėl iniciatyvaus žmogaus teisėms iškilusių grėsmių įvertinimo, griežtų ir parodomųjų veiksmų planų, skirtų šioms grėsmėms užkirsti kelią ar joms sušvelninti, rengimo, tinkamo atsako į žinomus piktnaudžiavimo atvejus ir skaidrumo;

21.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti tokioms nuostatoms ir skatinti, kad taip pat būtų laikomasi EBPO tam tikriems sektoriams skirtų gairių ir JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų; pabrėžia, kad pilietinę visuomenę reikia oficialiai įtraukti į įgyvendinimo procesą pasitelkiant pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrius sukurtas priemones; ragina Komisiją remti tarptautinių standartizacijos institucijų, pavyzdžiui, Tarptautinės standartizacijos organizacijos, darbą (įskaitant ISO 26000) ir Pasaulinę atsiskaitymo iniciatyvą, siekiant skatinti įmones pranešti apie tvarumą ir vertės kūrimą visoje tiekimo grandinėje;

22.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos ir tarptautinės įmonės laikytųsi EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir konkretiems sektoriams skirtų EBPO rekomendacijų, kaip antai mineralų iš konfliktinių zonų tiekimo grandinėms skirtos išsamaus patikrinimo rekomendacijos; rekomenduoja stiprinti EBPO nacionalinių ryšių palaikymo institucijų vaidmenį ir jų bendradarbiavimą su nepriklausomomis nacionalinėmis ir regioninėmis žmogaus teisių institucijomis, siekiant gerinti pasaulinių vertės grandinių valdymą;

23.  ragina Komisiją atnaujinti savo strategiją įmonių socialinės atsakomybės srityje, siekiant sustiprinti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus ir, visų pirma, reikalauti įtraukti įmonių socialinės atsakomybės nuostatas į prekybos ir investicijų susitarimus, dėl kurių ES derasi;

24.  pabrėžia, kad veiksmų koordinavimas bei keitimasis informacija ir geriausia patirtimi galėtų padėti padidinti privačių ir viešų iniciatyvų, susijusių su PVG, efektyvumą;

25.  primena, jog 2010 m. Parlamentas paprašė, kad bendrovės skelbtų ataskaitą apie savo socialinę atsakomybę, išsamaus patikrinimo reikalavimai būtų taikomi visoms bendrovėms, įmonių socialinės atsakomybės koncepcija būtų konsoliduota remiantis suderinta patronuojančiųjų bendrovių santykių apibrėžtimi siekiant nustatyti kiekvienos iš jų teisinę atsakomybę; todėl su pasitenkinimu pažymi, kad pagal Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą didelės įmonės nuo 2017 m. turės pateikti nefinansinę ir įvairovės informaciją; vis dėlto pažymi, kad didelių įmonių nefinansinės informacijos atskleidimas dar nėra išplėstas, kad apimtų visus dalyvius, veikiančius PVG;

26.  pažymi, kad kai kurie nacionaliniai parlamentai pradėjo žaliosios kortelės iniciatyvą po to, kai buvo priimtas Prancūzijos įstatymas dėl tarptautinių bendrovių rūpestingumo pareigos; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę teikti pasiūlymą dėl įmonių išsamaus patikrinimo pareigos įmonėms, veikiančioms tiek ES, tiek už jos ribų, atsižvelgiant į Prancūzijos Konstitucinio Teismo sprendimą dėl Prancūzijos teisės aktų, t. y. dėl sankcijų proporcingumo;

27.  primena, kad įgyvendinant ĮSA politiką būtina atsižvelgti į ypatingas MVĮ savybes ir kad ši politika turėtų būti pakankamai lanksti, kad dėl jos šioms įmonėms nebūtų uždedama neproporcinga našta; todėl prašo Komisijos sukurti specialią MVĮ skirtą pagalbos tarnybą, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir labai mažoms įmonėms, ir jas remti įgyvendinant pritaikytas gebėjimų stiprinimo programas;

28.  pabrėžia, kad pasaulinės vertės grandinės nesibaigia tuomet, kai produktas pasiekia vartotoją, bet jos apima ir atliekų atsiradimą ir jų tvarkymo būdus; primygtinai ragina atsižvelgti į visą produktų gyvavimo ciklą ir išplėsti su pasaulinėmis vertės grandinėmis susijusį požiūrį įtraukiant nuostatas dėl atliekų šalinimo nedarant žalos žmonių sveikatai ar aplinkai; ragina ES skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir labiau suderinti teisės aktus produktų ir medžiagų gyvavimo ciklo pabaigos klausimais ir padėti šalims partnerėms rengti griežtesnes nacionalines taisykles ir vykdymo užtikrinimo pajėgumus; ragina ES užtikrinti, kad atsekamumas būtų taikomas šiuo produkto gyvavimo etapu;

29.  ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų, remiantis išsamiais pasiūlymais, pateiktais 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse;

Didesnio vaidmens skyrimas privačiojo sektoriaus iniciatyvoms

30.  atkreipia dėmesį į laimėjimus, pasiektus dalyvaujant privačiajam sektoriui; pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus įmonės turi vykdyti tvarumo strategijas ne tik siekdamos išvengti žalos savo reputacijai, bet ir dėl to, kad taip atsiranda naujų galimybių ir mažinama priklausomybė nuo ribotų išteklių;

31.  pabrėžia itin svarbų vartotojų vaidmenį (ir prastos reklamos poveikį); primena, kad joks vartotojas nenorės ir toliau pirkti produktų, kuriuos pagamino vaikai, išnaudojami vyrai ir moterys, arba produktų, kurie kelia didelę žalą aplinkai;

32.  ragina Europos Komisiją ieškoti naujų būdų, kaip remti privačiojo sektoriaus pastangas, dedamas siekiant užtikrinti didesnį pasaulinių vertės grandinių tvarumą, taip pat plėtoti įtraukius verslo modelius ir susijusius privačiojo sektoriaus daugiašalius suinteresuotųjų subjektų partnerystės projektus;

33.  pabrėžia, kad siekiant skatinti tvarias pasaulines vertės grandines reikalingas pažangus privačiojo ir viešojo finansavimo derinys; mano, kad šiuo tikslu turėtų būti remiamasi esamomis struktūromis ir programomis, kurios, kaip pasitvirtino, buvo sėkmingos skatinant atsakingą įmonių elgesį;

34.  palankiai vertina daugelį daug žadančių iniciatyvų, kurių ėmėsi privatusis sektorius, kaip antai elgesio kodeksai, ženklinimas, savikontrolė ir socialiniai auditai, ir pripažįsta JT pasaulinį susitarimą, ISO 26000 socialinės atsakomybės standartą, TDO trišalę deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms kaip priemones, kurios gali padėti įmonėms prisiimti atsakomybę už įmonės veiklą; ragina įmones, nesvarbu, ar jos įsikūrusios Europoje, ar kitur, vykdyti išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių, ir įtraukti jo rezultatus į vidaus politiką ir procedūras numatant atitinkamus išteklius ir atsakomybę ir deramą jų realizavimą; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia skirti pakankamai išteklių; pabrėžia, kad užtikrinti skaidrumą ir komunikaciją taikant priemones, kuriomis siekiama išvengti žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse, yra būtina, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti tinkamą demokratinę priežiūrą ir vartotojai galėtų rinktis remdamiesi faktais;

ES laisvosios prekybos susitarimai (LPS) ir PVG

35.  teigiamai vertina naują prekybos ir investicijų strategiją Europos Sąjungai „Prekyba visiems“; ragina Komisiją savo prekybos ir investicijų politikos ir LPS srityse spręsti problemas, susijusias su PVG iškilimu, atsižvelgiant į galimybę taikyti toliau nurodytas priemones:

   a) stiprinti ex ante prekybos poveikio darniam vystymuisi vertinimus numatant papildomus vertinimo reikalavimus, susijusius su žmogaus teisėmis ir lyčių aspektu, ir numatant, kad būtina vykdyti ex post poveikio darniam vystymuisi vertinimus įtraukiant pilietinę visuomenę, ir šiuos vertinimus viešai paskelbti,
   b) visapusiškai įgyvendinti Parlamento 2010 m. ir 2016 m. rekomendacijas, atsižvelgiant į PDV skyrius, esančius LPS, į kuriuos turėtų būti įtraukti išsamūs, vykdytini ir plataus užmojo PDV skyriai, apimantys šias nuostatas:
   i) visų šalių įsipareigojimą ratifikuoti ir įgyvendinti aštuonias pagrindines ir keturias prioritetines TDO konvencijas ir tarptautinius daugiašalius aplinkosaugos susitarimus;
   ii) bendrą ginčų sprendimo tvarką, kuri apima žmogaus teisių nuostatas ir prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius vienodomis sąlygomis kaip ir kitas susitarimo dalis;
   iii) galimybę pateikti apeliacinį skundą ir siekti apginti teises taikant skundų teikimo procedūrą, skirtą socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei;
   iv) veiksmingas atgrasomąsias priemones, įskaitant piniginį žalos atlyginimą, sunkių ir įrodytų prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų pažeidimų atveju,
   c) įtraukti vykdytinas kovos su korupcija ir informatorių apsaugos nuostatas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos kompetencijos sritį, į visus būsimus LPS ir investicijų susitarimus; todėl pabrėžia, kad prekybos ir investicijų susitarimus pasirašiusios šalys turėtų imtis priemonių siekiant skatinti aktyvų privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės organizacijų ir vidaus patariamųjų grupių dalyvavimą įgyvendinant kovos su korupcija programas bei nuostatas tarptautinės prekybos ir investicijų susitarimuose,
   d) įtraukti neveikimo išlygas, siekiant nustatyti būtiniausią socialinių, aplinkos apsaugos ir saugos standartų, įskaitant gyvūnų sveikatą ir gerovę, lygį visuose ES laisvosios prekybos susitarimuose ir taip užkirsti kelią susitarimo šalims sumažinti savo socialines, aplinkosaugos ir saugos normas, siekiant skatinti eksportą ir pritraukti investicijų,
   e) įtraukti į LPS nuostatas dėl mokesčių skaidrumo (įskaitant pagrindinius EBPO skaidrumo standartus) ir tvirtesnio bendradarbiavimo kovojant su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, kurios būtų tinkamai atspindėtos finansinėms paslaugoms skirtuose su rinkos atvėrimu susijusiuose reikalavimuose,
   f) papildyti visas pirmiau minėtas nuostatas pagalbinėmis priemonėmis besivystančioms šalims ir griežtai stebėti jų įgyvendinimą, be kita ko, padedant nacionaliniams parlamentams ir suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę,
   g) labiau susieti prioritetus, dėl kurių susitarta dvišaliu pagrindu siekiant įgyvendinti laisvosios prekybos susitarimų darnaus vystymosi skyrių nuostatas, ir finansinę paramą pagal ES vystomojo bendradarbiavimo programas;

36.  primena, viena vertus, svarbų mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmenį pasaulinėse vertės grandinėse ir, kita vertus, naudą, gaunamą labiau integruojant MVĮ į pasaulines vertės grandines; ragina Komisiją įtraukti MVĮ skyrius į visus būsimus prekybos susitarimus; taip pat ragina Komisiją, atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinti esamas paramos MVĮ, norinčioms patekti į pasaulines vertės grandines, sistemas, peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti 2011 m. parengtą strategiją „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje“, siekiant dar labiau palengvinti MVĮ dalyvavimą pasaulinėse vertės grandinėse;

37.  pabrėžia, kad pasaulinės vertės grandinės dažnai apima gamybą ir paslaugas gamybos eksportui zonose, kuriose darbo ir aplinkos apsaugos standartai yra kitokie nei visoje susijusioje valstybėje ir dažnai yra riboti; ragina Komisiją užtikrinti, kad laisvosios prekybos susitarimuose nurodyti socialiniai ir aplinkosaugos standartai būtų taikomi visoje prekybos partnerių teritorijoje, įskaitant gamybos eksportui zonas;

Ženklinimas, atsekamumas ir muitinės duomenys

38.  ragina ES rasti tinkamų ir veiksmingų sprendimų siekiant nustatyti skaidrią ir veikiančią privalomą „socialinio ir aplinkos apsaugos atsekamumo“ ženklinimo sistemą visoje gamybos grandinėje, vadovaujantis PPO sutartimi dėl techninių prekybos kliūčių, kartu skatinant panašų veiksmą tarptautiniu lygmeniu;

39.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti teisės aktus dėl ženklinimo taisyklių, susijusių su į ES rinką patenkančių produktų kilme, arba pasiūlyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas atsekamumas;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti būdų sudaryti galimybes šalims, kurios vadovaujasi viešuoju interesu, pateikus tinkamą pagrindimą ir prašymą, grindžiamą viešuoju interesu, susipažinti su muitinės duomenimis, sukauptais apie šalis, prekiaujančiais produktais ar prekėmis, importuotais į ES;

Jurisdikcija ir galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis

41.  dar kartą pabrėžia, kad reikia nedelsiant veiksmingai reaguoti į tarptautinių bendrovių vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, kai jie padaromi, ir spręsti teisines problemas, atsirandančias dėl ekstrateritorinio įmonių aspekto, visų pirma nustatant bendrus teisinius įsipareigojimus visose tiekimo grandinėse; ragina valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų siekiant įveikti finansines ir procedūrines kliūtis, su kuriomis civilinėse bylose susiduria nukentėję asmenys;

42.  pakartoja raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę dėl jurisdikcijos taisyklių taikymo srities išplėtimo pagal reglamentą „Briuselis I“ trečiųjų šalių atsakovams bylose, iškeltose prieš įmones, turinčias aiškią sąsają su viena valstybe nare, ar prieš įmones, kurioms ES yra pagrindinė realizavimo rinka, taip pat prašo Komisijos, jei tinkama, nedelsiant pateikti pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai;

43.  primena, kad verslo įmonės turėtų sukurti veiklos lygmens skundų nagrinėjimo mechanizmus, skirtus jų veiklos veikiamiems darbuotojams, taip pat ir gamybos eksportui zonose; pakartoja savo raginimą ES ir valstybėms narėms imtis tinkamų veiksmų siekiant kovoti su teisinėmis, procedūrinėmis ir institucinėmis kliūtimis, trukdančiomis pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis.

Lyčių lygybė ir vaikų teisės

44.  primena, kad lyčių lygybė yra tinkamai įtvirtinta visose ES politikos srityse, kaip nustatyta SESV 8 straipsnyje; apgailestauja dėl to, kad strategijoje „Prekyba visiems“ nekeliamas klausimas dėl lyčių lygybės, ir ragina Komisiją atsižvelgti į lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą atliekant šios strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą; ragina Komisiją užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas ir integruotas į prekybos ir investicijų politiką, pagalbos prekybai strategiją ir visus būsimus LPS bei poveikio vertinimus; ragina Komisiją toliau diskutuoti ir derėtis PPO siekiant, kad PPO vykdomoje prekybos ir investicijų politikoje būtų atsižvelgiama į lyčių lygybę; ragina Komisiją rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie pasaulines vertės grandines, visų pirma žemės ūkio sektoriuje, atsižvelgiant į moterų įgalėjimą, neapsiribojant tik darbo užmokesčio klausimais, smurto prieš moteris atsiradimo veiksniais ir socialiniais veiksniais, kaip antai, vaiko priežiūros atostogos ir sveikata, kad būtų galima parengti teisines priemones, siekiant pašalinti neigiamą šalutinį pasaulinių vertės grandinių poveikį; palankiai vertina tai, kad lyčių lygybės klausimas buvo įtrauktas į derybas dėl ES ir Čilės susitarimo atnaujinimo ir bus įrašytas į būsimą atnaujintą susitarimą;

45.  ragina parengti išsamią skirtumų ir nelygybės pasaulinėse vertės grandinėse analizę, kurioje būtų išnagrinėti: i) lyčių skirtumai, susiję su laiko sąnaudomis, atsirandantys daugiausia dėl moterims tenkančios pagrindinės atsakomybės už reproduktyvų darbą; ii) lyčių skirtumai, susiję su prieiga prie gamybos žaliavų ir išteklių, visų pirma, galimybe naudotis žeme, paskolomis, dalyvauti mokymuose ir pasinaudoti tinklais; taip pat iii) lyčių skirtumai, kuriuos lemia rinkos ir instituciniai trūkumai ir diskriminacija;

46.  pabrėžia, kad moterys paprastai nukenčia labiausiai ir kad moterų atveju prekyba žmonėmis darbo išnaudojimo tikslais vyksta lygiagrečiai su prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais ir moterų žudymu;

47.  siūlo, kad tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos pasaulinių vertės grandinių srityje lygmenimis būtų parengta konkreti strategija, kaip užtikrinti oficialią apsaugą asmenis, kurie atskleidžia moterų žudymo, prekybos žmonėmis darbo išnaudojimo tikslais ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais atvejus, ir ginti tokios praktikos aukas; pabrėžia, kad ES ir tarptautinės prekybos srityje minėtą praktiką atskleidžiantiems asmenims turėtų būti suteiktas panašus pripažinimas ir apsauga, kokia turi būti užtikrinama informatorių atveju;

48.  primena, kad įdarbinama vis daugiau moterų, tačiau jų vis dar žymiai daugiau negu vyrų atlieka žemos kvalifikacijos darbą ir gauna mažas algas, kad joms trūksta galimybių naudotis socialinės apsaugos priemonėmis, įskaitant motinystės apsaugą, ir kad jos pernelyg dažnai patiria diskriminaciją ir seksualinį priekabiavimą;

49.  ragina Komisiją, valstybes nares bei regionines ir vietos valdžios institucijas skatinti tvarius viešuosius pirkimus, tiekėjams ir jų tarptautinėms tiekimo grandinėms taikant konkrečius reikalavimus dėl žmogaus teisių ir tarptautinės teisės laikymosi, ypač atsižvelgiant į lyčių lygybės skatinimą ir Europos konkurencijos taisykles, taip pat dėl skaidrumo;

50.  pabrėžia, kad svarbu ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo ir darbo amžiaus šalyse, kurios to dar nepadarė; primena, jog ES yra įsipareigojusi, kad būtų panaikintas nepriimtinas vaikų darbas visame pasaulyje, nes tai atitinka ES vertybes, ir tai reiškia, kad vykdydama išorės veiksmus ES siekia uždrausti vaikų darbą, kaip nustatyta ES sutarties 21 straipsnyje; pakartoja savo raginimą dėl importo ir tiekimo grandinės kontrolės suderinimo ir stiprinimo siekiant užtikrinti, kad į ES rinką patektų tik produktai, nesiejami su priverčiamuoju darbu, vaikų darbu ir šiuolaikine vergove; pabrėžia, kad remia esamas iniciatyvas, kuriomis siekiama paremti MVĮ ir smulkiųjų ūkininkų organizacijas, kad joms tektų didesnė vertė dalis pasaulinėse vertės grandinėse, kaip sąžiningos prekybos atveju; pabrėžia, kaip svarbu įtraukti kovą su priverčiamuoju darbu ir vaikų darbu į visus ES laisvosios prekybos susitarimus naudojantis skyriais dėl tvaraus vystymosi, siekiant užtikrinti, kad šio tikslo siektų ir prekybos partneriai; ragina Komisiją ir valstybes nares energingai ginti šį pasiūlymą visuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant TDO, EBPO, Jungtines Tautas ir PPO, kad būtų siekiama pažangos kovos su priverčiamuoju darbu ir vaikų darbu srityje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog tikslas, kad produktai būtų gaminami nesinaudojant vaikų darbu, gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei lygiagrečiai bus sudaryta galimybė vaiko šeimos nariams gauti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį;

Besivystančios šalys

51.  pažymi, kad PVG – tai itin svarbi galimybė įmonėms, visų pirma MVĮ, besivystančiose šalyse plėtoti ryšius su pasauline ekonomika; pabrėžia, kad konkrečios politikos kryptys ir papildomos priemonės yra itin svarbios užtikrinant, kad būtų pasiektas šis tikslas ir padidinta visų darbuotojų šalyse mūsų prekybos partnerėse galima nauda, visų pirma politikos kryptys, kuriomis siekiama padidinti administracinių procedūrų veiksmingumą arba padėti susijusioms įmonėms padidinti pridėtinę vertę ir išplėsti savo dalyvavimą pasaulinėse vertės grandinėse, kartu tobulinant šių įmonių socialinius ir aplinkos apsaugos standartus; pabrėžia, kad BLS ir BLS+ peržiūra turėtų apimti privalomas taisykles žmogaus ir darbo teisių bei aplinkos apsaugos srityse; pažymi, kad daugelio besivystančių šalių pajėgumai ir ištekliai riboti, todėl jos negali veiksmingai užtikrinti socialinių ir aplinkosaugos standartų ir reglamentų laikymosi; ragina ES stiprinti gebėjimus ir besivystančių šalių partnerių vyriausybėms teikti techninę pagalbą, kai tai įmanoma ir reikalinga;

52.  primena iki 2030 m. įvykdytinų darnaus vystymosi tikslų darbotvarkę ir joje numatytas tvarios gamybos, tvaraus vartojimo ir deramo darbo koncepcijas ir ragina Komisiją savo ataskaitoje skaidriai pateikti informaciją apie kiekvieną atitinkamą darnaus vystymosi tikslą; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti prekyba skatinant darnų vystymąsi bei gerą valdymą laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principų; pabrėžia, kad ES prekybos ir investicijų susitarimai su besivystančiomis šalimis turėtų būti suderinti su darnaus vystymosi tikslais; primena besivystančių šalių teisę reguliuoti investicijas siekiant garantuoti, kad visiems investuotojams, įskaitant užsienio investuotojus, būtų taikomi įpareigojimai ir pareigos, kad būtų galima užtikrinti žmogaus teisių apsaugą bei darbo ir aplinkos apsaugos standartų laikymąsi;

53.  palankiai vertina tai, kad įsigaliojo prekybos lengvinimo susitarimas, kuris, jei bus tinkamai įgyvendinamas, padės supaprastinti ir modernizuoti muitinės procedūras, ir besivystančioms šalims, kurios paprastai turi didesnių pasienio kliūčių, bus lengviau integruotis į pasaulinę prekybos sistemą;

54.  ragina Komisiją remti veiksmingą MVĮ dalyvavimą pasaulinėse vertės grandinėse (PVG) padedant MVĮ ir smulkiųjų ūkininkų grupėms besivystančiose šalyse užmegzti kontaktus ir vykdyti partnerystės projektus, kuriais siekiama užtikrinti didesnę vertės dalį gamintojams ir kartu garantuoti aukšto lygio socialinę, aplinkos ir žmogaus teisių apsaugą, kaip sąžiningos prekybos atveju;

55.  ragina Komisiją užtikrinti, kad žmogaus teisių nuostatos, susijusios su vienašalėmis prekybos lengvatomis pagal bendrąją lengvatų sistemą (BLS), būtų veiksmingai įgyvendinamos bei jų taikymas stebimas ir kad būtų įgyvendinamos numatytos procedūros galimo šių nuostatų nevykdymo atvejais, visapusiškai laikantis BLS reglamento;

56.  tikisi, kad BLS laikotarpio vidurio peržiūros metu bus patikslintos apibrėžtys ir pateiktas išsamus dabartinės sistemos įvertinimas; mano, kad prekybos politika turi būti būdas, kuriuo ES prekybos partneriai paskatinami priimti aukštesnius socialinius, darbo ir aplinkos apsaugos standartus, o tai gali būti pasiekta taikant tokias iniciatyvas kaip papildomos tarifinės lengvatos tvariai gaminamiems produktams; mano, kad norint pasiekti šį tikslą reikia persvarstyti BLS reglamentą, ir todėl siūlo į jo taikymo sritį įtraukti nuostatas dėl įmonių socialinės atsakomybės siekiant užtikrinti, kad tarptautinės bendrovės laikysis nacionalinių ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis, taip pat darbo ir aplinkos apsaugos standartais; ragina ypatingą dėmesį skirti darbo teisių ir profsąjungų teisių padėčiai gamybos eksportui zonose, taip pat primygtinai ragina Komisiją persvarstant BLS spręsti šį klausimą, glaudžiai bendradarbiaujant su TDO;

57.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi ES finansuojami vystymosi projektai, įskaitant derinimo projektus, būtų ne tik visapusiškai suderinti su tarptautiniu mastu susitartais vystymosi veiksmingumo principais, bet taip pat kad juos vykdant būtų atsižvelgiama į laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą, kaip nustatyta TDO konvencijoje Nr. 169;

Kilmės taisyklės

58.  pažymi, kad supaprastintos, veiksmingos ir lengvatinės kilmės taisyklės yra PVG pagrindas; pripažįsta, kad nelanksčios ir sudėtingos kilmės taisyklės gali trukdyti veiksmingai prekybos sistemai;

59.  ragina Komisiją sudarant laisvosios prekybos susitarimus, kai tik įmanoma, naudoti daugiašales kilmės taisykles kaip lengvatines kilmės taisykles; ragina Komisiją nustatant konkrečias lengvatines kilmės taisykles laisvosios prekybos susitarimuose sumažinti reikalavimus dėl pridėtinės vertės ir leisti tarifinės muitų tarifo subpozicijos pokytį ir vieną transformaciją traktuoti kaip kilmės taisykles;

60.  prašo, kad Komisija, visų pirma derėdamasi dėl laisvosios prekybos susitarimų su šalimis, kurios šiuo metu naudojasi BLS ir iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ lengvatomis, užtikrinti, kad kilmės taisyklės būtų kuriamos taip, kad nebūtų nukreipiami ekonominiai procesai;

61.  mano, kad dažniau sudaromi laisvosios prekybos susitarimai neturėtų būti laikomi užslėptu liberalizavimo būdu, o veikiau priemone, kuria siekiama, kad ­­­šalys specializuotųsi tam tikrose ekonominės veiklos srityse pagal santykinio pranašumo logiką;

Intelektinės nuosavybės teisės ir duomenų srautai

62.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą PPO lygiu ir pasinaudojant LPS saugoti visas intelektinės nuosavybės teises, įskaitant patentus, prekių ženklus, autorių teises, dizainus, geografines nuorodas, kilmės ženklinimą ir vaistus, ir kartu užtikrinti galimybę įsigyti vaistų už prieinamą kainą; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant, kad geografinės nuorodos apsaugą būtų galima taikyti ir ne žemės ūkio produktams, kaip jau daroma keliose trečiosiose šalyse pasinaudojant įvairiomis teisinėmis sistemomis; ragina pradėti atvirą ir įtraukų geresnio bendradarbiavimo su trečiųjų šalių partneriais procesą, siekiant kovoti su sukčiavimu ir suklastotomis prekėmis, nes jomis prekiaujant naudojamasi pasitikėjimu, kurį įgijo prekių ženklai ir įmonių pavadinimai;

63.  pripažįsta, kad skaitmeninės inovacijos ir duomenų srautai yra labai svarbi paslaugų ekonomikos varomoji jėga ir pagrindinis PVG elementas tradicinės gamybos įmonių atveju, ir kad todėl privalomi lokalizavimo reikalavimai turėtų būti kuo labiau apriboti Europoje ir už jos ribų, kartu sudarant galimybes taikyti reikiamas išimtis, pagrįstas teisėtais viešaisiais tikslais, pvz., vartotojų apsauga ir pagrindinių teisių apsauga; primena, kad duomenų srautų apsauga ir teisė į privatumą yra ne kliūtys prekybai, o pagrindinė teisė, įtvirtinta ES sutarties 39 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose, taip pat Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Pasaulio prekybos organizacijai ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijai (UNCTAD).

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0299.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0298.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0208.
(4) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0196.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0098.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0041.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0252.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0265.
(11) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.
(12) OL L 295, 2010 11 12, p. 23.
(13) OL L 303, 2012 10 31, p. 1.
(14) OL L 351, 2012 12 20, p. 1.
(15) OL L 330, 2014 11 15, p. 1.
(16) http://childrenandbusiness.org
(17) Žr. MVĮ apibrėžtį: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:32003H0361&from=EN

Teisinis pranešimas