Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/0230(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0262/2017

Pateikti tekstai :

A8-0262/2017

Debatai :

PV 11/09/2017 - 21
CRE 11/09/2017 - 21
PV 16/04/2018 - 20
CRE 16/04/2018 - 20

Balsavimas :

PV 13/09/2017 - 9.8
CRE 13/09/2017 - 9.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 17/04/2018 - 6.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0339
P8_TA(2018)0096

Priimti tekstai
PDF 657kWORD 65k
Trečiadienis, 2017 m. rugsėjo 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimas 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ***I
P8_TA(2017)0339A8-0262/2017

2017 m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo (COM(2016)0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1)  derėtų atsižvelgti į prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėtą Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
-1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1a)  derėtų atsižvelgti į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui;10
(3)  2016 m. spalio 5 d. Taryba ratifikavo Paryžiaus susitarimą Sąjungos vardu po to, kai 2016 m. spalio 4 d. buvo gautas Europos Parlamento pritarimas. Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Šiuo atžvilgiu šis reglamentas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo nustatytas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui10. Sąjungai reikia toliau rodyti pavyzdį ir didinti savo su klimatu susijusias pastangas iki Paryžiaus susitarimo tikslą atitinkančio lygio;
__________________
__________________
10 http://www4.unfccc.int/submissions/indc/Submission%20Pages/submissions.aspx
10 http://www4.unfccc.int/ndcregistry/pages/Party.aspx?party=EUU
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Kad pasiektų šį tikslą, susitarimo šalys vėliau turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus;
(4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, o šiam tikslui pasiekti pasaulyje reikia pereiti į neigiamo teršalų išmetimo lygio laikotarpį, kurio metu miškams, žemės ūkio paskirties žemei ir šlapžemėms, įskaitant durpynus, teks pagrindinis vaidmuo. Paryžiaus susitarimu taip pat siekiama sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos keliamą grėsmę, atsižvelgiant į darnaus vystymosi ir pastangų panaikinti skurdą tikslus, be kita ko, siekiant „didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai“. Paryžiaus susitarime jo šalys taip pat pripažino „ypatingą apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto trūkumo panaikinimo svarbą, ypač maisto gamybos sistemų pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio“. Kad būtų pasiektas Paryžiaus susitarimo tikslas, reikia, kad jo šalys dėtų daugiau bendrų pastangų, siekdamos sušvelninti klimato kaitos padarinius ir apriboti pasaulio klimato atšilimą. Susitarimo šalys turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus. Paryžiaus susitarime jo šalys pripažįsta, kad prisitaikymo veiksmai turėtų būti visiškai skaidrūs, atsižvelgiant į ekosistemas, taip pat turi remtis ir vadovautis pažangiausiomis turimomis mokslo žiniomis;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  būtina, kad miškai būtų tvarkomi tvariai, laikantis tvarios miškotvarkos principų, nustatytų „Forest Europe“ proceso metu. Tame procese tvari miškotvarka apibrėžta kaip miškų ir miškų žemių priežiūra ir naudojimas tokiu būdu ir tokia sparta, kad išsaugoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, atkūrimo ištekliai, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje užtikrinti atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmeniu, taip pat nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Tokiam tvarkymui taip pat reikia pripažinti miškų įveisimo vaidmenį šiame kontekste;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  siekiant užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, kurio reikia norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) apskaitos sistema turi būti patikima. Kadangi anglies dioksido šalinimas dėl LULUCF yra grįžtamasis, jis turėtų būti laikomas atskiru Sąjungos klimato politikos sistemos ramsčiu;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino daugialypius žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslus, kurie pasižymi mažesniu klimato kaitos švelninimo potencialu, ir poreikį užtikrinti Sąjungos aprūpinimo maistu ir kovos su klimato kaita tikslų darną. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai skatinti tvarų maisto gamybos intensyvinimą, tuo pačiu optimizuojant šio sektoriaus indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją, be kita ko, įveisiant mišką ir nustatyti politiką dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.;
(5)  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino daugialypius žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslus, kurie pasižymi mažesniu klimato kaitos švelninimo potencialu, ir poreikį užtikrinti Sąjungos aprūpinimo maistu ir kovos su klimato kaita tikslų darną. Be to, technologinių sprendimų įgyvendinimas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose padeda plėsti gamybą ir mažinti aplinkosauginį pėdsaką. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai skatinti tvarų maisto gamybos intensyvinimą, tuo pačiu optimizuojant šio sektoriaus indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją, be kita ko, įveisiant mišką ir nustatyti politiką dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą;
(6)  LULUCF sektorius labai priklausomas nuo klimato kaitos ir labai jos pažeidžiamas. Tačiau šis sektorius taip pat turi didžiulį potencialą užtikrinti ilgalaikę naudą klimatui ir ženkliai prisidėti prie ilgalaikių Sąjungos ir tarptautinių kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimo. LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo prisideda keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Sektorius taip pat teikia biologines medžiagas, kurios gali atsinaujinančia mažą anglies dioksido kiekį išskiriančia miškų biomase pakeisti medžiagas, kurioms naudojama daug iškastinio kuro arba kurias gaminant išskiriama daug anglies dioksido. Tokio pakeitimo atžvilgiu derėtų atsižvelgti į visą tų medžiagų gyvavimo ciklą – nuo žaliavų gamybos iki perdirbimo ir gamybos etapų. Bioekonomika, be kita ko, medžiagų pakeitimas, pavyzdžiui, statybose, ir bioenergija, atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos ir atitiktų Paryžiaus susitarimą, itin svarbu užtikrinti tvarų miškų ir išteklių valdymą bei anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą. Kadangi LULUCF sektorius yra priklausomas nuo ilgų laikotarpių, kad būtų galima tvariai investuoti ilguoju laikotarpiu, reikia ilgalaikių strategijų;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   Sąjunga turėtų tapti pasaulio lydere skatinant ir eksportuojant mokslinius tyrimus ir investicijas į tvarią, pažangią ir novatorišką praktiką, technologijas ir idėjas LULUCF sektoriuje, taip pat į žaliųjų technologijų sklaidą, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir tuo pačiu metu išsaugoti maisto gamybą, taip rodant pavyzdį savo tarptautiniams partneriams, įskaitant besivystančias šalis. Šiuo požiūriu turėtų būti sustiprintas veiksmingas bendradarbiavimas ir partnerystė su privačiojo sektoriaus subjektais, ypač su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  teikiant pirmenybę klimato kaitos mokslinių tyrimų finansavimui padidėtų LULUCF sektoriaus vaidmuo švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos. Visų pirma 2021–2028 m. numatytos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos skatinimas LULUCF sektoriuje padėtų, be kita ko, pagilinti ir skleisti mokslo ir vietos bendruomenių žinias apie sektoriaus veiklos rezultatus, paspartinti tvarias inovacijas, paskatinti perėjimą į skaitmeninį amžių, modernizuoti mokymą ir švietimą, sustiprinti LULUCF sektoriaus atsparumą ir stebėti biologinę įvairovę bei žmogaus veiklą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
6 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(6c)  negyvos medienos, ypač antžeminės stambios negyvos medienos ir požeminės negyvos medienos, esančios tiek netvarkomuose, tiek tvarkomuose miškuose, moksliniai turimai turėtų būti intensyvinami, siekiant padidinti miškų anglies dioksido apskaitos tikslumą ir skaičiuojant grynąjį ekosistemos anglies dioksido likutį. Turimi įrodymai yra nepakankami, tačiau rodo, kad negyva mediena gali būti didelės apimties anglies dioksido absorbentas, todėl negyvos medienos palikimas vietovėje, be kita ko, galėtų būti svarbus biologinei įvairovei ir galėtų būti pripažintas atliekančiu svarbų vaidmenį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijoje. Tokie duomenys svarbūs atsižvelgiant į tai, kad miškų tvarkymui gali būti naudingas negyvos medienos šalinimas, pvz., energijos reikmėms, todėl bet koks sprendimas dėl teisingo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos turėtų būti informacija ir moksliškai pagrįstas sprendimas. 2017–2030 m. laikotarpiu tiems moksliniams tyrimams turėtų būti skirti specialūs ištekliai;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
6 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(6d)   Sąjunga yra prisiėmusi įsipareigojimus, susijusius su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, kurie gali būti pasiekti tik užtikrinus tinkamą miškų valdymą, ir įsipareigojimą sustabdyti ir apgręžti miškų naikinimo procesą bei skatinti miškų atsodinimą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
6 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(6e)   turėtų būti užtikrintas holistinis požiūris į atogrąžų miškų naikinimą, atsižvelgiant į visus miškų naikinimo veiksnius, taip pat į tikslą, įtrauktą į per derybas dėl JTBKKK paskelbtą Komisijos pareiškimą siekiant iki 2030 m. sustabdyti pasaulio miškų ploto mažėjimą ir iki 2020 m. bent 50 proc. sumažinti bendrą atogrąžų miškų naikinimą, palyginti su dabartiniais lygiais;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
6 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(6f)   miškų ūkis ir miškai turėtų būti valdomi atsakingai ir turėtų realiai prisidėti prie šalies ekonominio vystymosi, kuris ūkininkams suteikia perspektyvias ekonomines galimybes, jei nenaikinami pažeidžiamų ekosistemų miškai, durpynuose nekuriamos plantacijos, plantacijos valdomos naudojant modernias agroekologines technologijas, kuriomis siekiama kuo labiau mažinti neigiamus ekologinius ir socialinius rezultatus, ir gerbiamos teisės į žemę, vietos bendruomenių teisės, taip pat žmogaus teisės ir darbuotojų teisės;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
6 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(6g)  pažangaus ir tvaraus valdymo praktika gali padėti gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą LULUCF sektoriuje. Turėtų būti skatinama naujoviškos praktikos plėtra ir žemės savininkų naudojama pažangi valdymo praktika, pavyzdžiui, tikslusis žemės ūkis, tikslioji miškininkystė ir žemės ūkio skaitmeninimas. Stebėjimas naudojantis geologine informacija bei žemės stebėsena, taip pat keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais gali padėti valstybėms narėms pasiekti savo tikslinius rodiklius, todėl turėtų būti skatinama naudotis šiomis priemonėmis;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
6 h konstatuojamoji dalis (nauja)
(6h)  agroekologija palengvina perėjimą nuo linijinių maisto sistemų prie žiedinių maisto sistemų, kuriomis imituojami natūralūs ciklai, ji galėtų padėti sumažinti maisto ir žemės ūkio anglies dioksido ir ekologinius pėdsakus. Atsižvelgiant į agroekologijos ir agromiškininkystės indėlį į klimato kaitos poveikio švelninimą, jas svarbu skatinti;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 529/2013/ES11 visų pirma išdėstytos LULUCF sektoriuje išmetamam ir pašalinamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui taikomos apskaitos taisyklės ir taip juo prisidedama prie politikos, kuria siekiama LULUCF sektorių įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, formavimo. Šis reglamentas turėtų būti paremtas esamomis apskaitos taisyklėmis, jas atnaujinant ir patobulinant 2021–2030 m. laikotarpiu. Jame turėtų būti nustatyti valstybių narių įpareigojimai įgyvendinti tas apskaitos taisykles ir pareiga užtikrinti, kad visame LULUCF sektoriuje nesusidarytų grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Jame neturėtų būti nustatomi jokie privačių subjektų įpareigojimai apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje;
(7)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 529/2013/ES11 visų pirma išdėstytos LULUCF sektoriuje išmetamam ir pašalinamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui taikomos apskaitos taisyklės ir taip juo prisidedama prie politikos, kuria siekiama LULUCF sektorių įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, formavimo. Šis reglamentas turėtų būti paremtas esamomis apskaitos taisyklėmis, jas atnaujinant ir patobulinant 2021–2030 m. laikotarpiu. Jame būtinai turėtų būti nustatyti valstybių narių įpareigojimai įgyvendinti tas apskaitos taisykles ir pareiga užtikrinti, kad visame LULUCF sektoriuje nesusidarytų grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Jame neturėtų būti nustatomi jokios privačių subjektų, įskaitant ūkininkus ir miškininkus, prievolės apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje, ir būtina, kad valstybės narės nenustatytų tokių įpareigojimų šio reglamento įgyvendinimo metu;
__________________
__________________
11 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80).
11 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80).
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  žemės ūkis ir žemės naudojimas yra sektoriai, kurie daro tiesioginį ir esminį poveikį Sąjungos biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms. Dėl šios priežasties svarbų šių sektorių politikos tikslas – užtikrinti darną su Sąjungos biologinės įvairovės strategijos tikslais. Be to, esama kitų Sąjungos politikos priemonių, kuriomis galima skatinti praktiką, kuria viršijami minimalūs teisės aktų reikalavimai bei geros standartinės praktikos normos ir kuria padedama realiai prisitaikyti prie klimato kaitos ir švelninti jos poveikį bei išsaugoti anglies dioksido absorbentus, atliekant viešųjų gėrybių teikimo funkciją. Turėtų būti imamasi veiksmų siekiant įgyvendinti ir remti veiksmus, susijusius su klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo priemonėmis siekiant nuoseklaus ir darnaus miškų ir žemės ūkio paskirties žemės valdymo. Nors pripažįstama, kad žemės ūkyje galima tik nedaug sumažinti ne anglies dioksido teršalų išmetimą, šiam sektoriui reikia įnešti savo teisingą indėlio į klimato kaitos švelninimą dalį. Tai gali būti pasiekta, be kita ko, tobulinant pasėlių auginimą, kad padidėtų dirvožemio organinės anglies kiekis. Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti darną tarp BŽŪP ir šio reglamento nuostatų;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  šlapžemės yra efektyviausios ekosistemos Žemėje anglies dioksido saugojimo požiūriu. Todėl šlapžemių nykimas ES yra ne tik problema biologinei įvairovei, bet ir didelė klimato problema. Kita vertus, saugant ir atkuriant šlapžemes galima būtų sustiprinti išsaugojimo pastangas ir sumažinti LULUCF sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį. Šiuo klausimu derėtų atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus tobulinamos 2006 m. priimtos TKKK gairės;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  siekiant nustatyti tikslią išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitą remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (toliau – TKKK gairės), turėtų būti naudojamos kasmet pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos žemės naudojimo kategorijų ir žemės naudojimo kategorijų keitimo vertės, taip supaprastinant pagal JTBKKK ir Kioto protokolą taikomus metodus. Žemei, kurios naudojimo kategorija keičiama į kitą žemės naudojimo kategoriją, turėtų būti taikomas 20 metų (pagal TKKK gairėse numatytąją vertę) pereinamasis perkėlimo į tą kategoriją laikotarpis;
(8)  siekiant nustatyti tikslią išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitą remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (toliau – TKKK gairės), turėtų būti naudojamos kasmet pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos žemės naudojimo kategorijų ir žemės naudojimo kategorijų keitimo vertės, taip supaprastinant pagal JTBKKK ir Kioto protokolą taikomus metodus. Žemei, kurios naudojimo kategorija keičiama į kitą žemės naudojimo kategoriją, turėtų būti taikomas 20 metų (pagal TKKK gairėse numatytąją vertę) pereinamasis perkėlimo į tą kategoriją laikotarpis. Atsižvelgiant į Sąjungos, kaip kovos su klimato kaita lyderės, vaidmenį, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nukrypti nuo tos numatytos vertės tik mišku apželdintos žemės atžvilgiu ir tik labai ribotomis aplinkybėmis, pagrįstomis pagal TKKK gaires. Nustatant galimybę taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą atsižvelgiama į gamtinių ir ekologinių sąlygų skirtumus tarp valstybių narių ir atitinkamai į skirtumus tarp jų miško žemės savybių;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  dėl miško žemės veiklos išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Siekiant, kad apskaitai neturėtų poveikio gamtiniai ir konkrečioms šalims būdingi ypatumai, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius. Nesant tarptautinės peržiūros pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, reikėtų sukurti peržiūros procedūrą, siekiant užtikrinti skaidrumą ir pagerinti apskaitos kokybę šioje kategorijoje;
(9)  dėl miško žemės veiklos išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos, kuri valstybėse narėse labai skiriasi. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Siekiant, kad apskaitoje būtų galima atsižvelgti į gamtinius ir konkrečioms šalims būdingus ypatumus, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius; pvz., Kroatijoje miškų valdymas buvo neįmanomas dėl jos teritorijos okupacijos, Kroatijos nepriklausomybės karo ir karo bei pokario aplinkybių. Atitinkamose apskaitos taisyklėse taip pat turėtų būti numatyta laikytis nuoseklumo ir Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos („Forest Europe“) tvaraus miškų valdymo reikalavimų. Nesant tarptautinės peržiūros pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, reikėtų sukurti skaidrią procedūrą, kad valstybės narės galėtų pagerinti galimybes atlikti auditą ir apskaitos kokybę šioje kategorijoje;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  su nukirsto medžio produktais susijęs išmetamų teršalų kiekis LULUCF sektoriuje gali pakeisti ATLPS ir pastangų pasidalijimo sektorių teršalų kiekį ir šis reglamentas gali padėti tai pabrėžti ir tą kiekį apskaityti;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  kai Komisija, peržiūrėdama nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, nusprendžia į pagalbą pasitelkti ekspertų peržiūros grupę pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301), ji turėtų remtis ekspertų peržiūros pagal JTBKKK gerąja praktika ir patirtimi, be kita ko, kiek tai susiję su nacionalinių ekspertų dalyvavimu ir rekomendacijomis, ir iš valstybių narių atrinkti pakankamą skaičių ekspertų;
(10)  siekiant peržiūrėti nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301) turėtų būti įsteigta ekspertų peržiūros grupė. Ekspertų peržiūros grupė turėtų remtis ekspertų peržiūros pagal JTBKKK gerąja praktika ir patirtimi, be kita ko, kiek tai susiję su nacionalinių ekspertų dalyvavimu ir rekomendacijomis, ir iš valstybių narių turėtų būti atrinktas pakankamas skaičius ekspertų. Ekspertų peržiūros grupė nacionalinių miškininkystės apskaitos planų peržiūros klausimu turėtų konsultuotis su Miškų nuolatiniu komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB, taip pat suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį ir padidinti jų pašalinimą iš atmosferos. Siekiant skatinti daugiau naudoti ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčius nukirsto medžio produktus, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai jie vyksta. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;
(12)  padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį dėl pakeitimo poveikio (atsižvelgiant į kitų sektorių imlumą energijai ir taršos anglies dioksidu intensyvumą, pavyzdžiui, dėl cemento gamybos išmetama apie 8 proc. pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio), ir padidinti jų pašalinimą iš atmosferos. Siekiant pripažinti ir skatinti didesnį ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčių nukirsto medžio produktų naudojimą ir teikti jam pirmenybę nukirsto medžio produktų naudojimo energijos tikslais atžvilgiu, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai jie vyksta. Siekiant toliau skatinti ir įtraukti teigiamą pakeitimo poveikį, Komisija turėtų priimti deleguotąjį aktą, kuriuo į nukirsto medžio produktų skaičiavimus įtraukiama daugiau produktų. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau pašalintų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau pašalinti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys;
(13)  natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau pašalintų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau pašalinti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Valstybės narės turėtų būti skatinamos investuoti į prevencinius veiksmus, pavyzdžiui, tvaraus valdymo praktiką, siekiant sumažinti riziką, susijusią su natūraliais trikdžiais, ir tokiu būdu išvengti neigiamo poveikio miškų gebėjimui absorbuoti anglies dioksidą. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti tinkamas nacionalinės politikos priemones siekti savo įsipareigojimų dėl LULUCF, įskaitant galimybę vienoje žemės kategorijoje išmetamus išmetamuosius teršalus kompensuoti išmetamuosius teršalus pašalinant kitoje žemės kategorijoje. Jos taip pat turėtų turėti galimybę 2021–2030 m. laikotarpiu sukaupti grynąjį pašalintą kiekį. Prekyba tarp valstybių narių turėtų vykti ir toliau kaip papildoma galimybė atitikčiai užtikrinti. Vadovaujantis Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio praktika, siekiant užtikrinti valstybės narės įsipareigojimų pagal šį reglamentą laikymąsi, taip pat turėtų būti sudaryta galimybė valstybei narei naudoti pasiektus perteklinius rezultatus pagal Reglamentą [], kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo;
(14)  atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti tinkamas nacionalinės politikos priemones siekti savo įsipareigojimų dėl LULUCF, įskaitant galimybę vienoje žemės kategorijoje išmetamus išmetamuosius teršalus kompensuoti išmetamuosius teršalus pašalinant kitoje žemės kategorijoje. Jos taip pat turėtų turėti galimybę 2021–2030 m. laikotarpiu sukaupti grynąjį pašalintą kiekį. Prekyba tarp valstybių narių turėtų vykti ir toliau kaip papildoma galimybė atitikčiai užtikrinti. Vadovaujantis Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio praktika, siekiant užtikrinti valstybės narės įsipareigojimų pagal šį reglamentą laikymąsi, taip pat turėtų būti sudaryta galimybė valstybei narei naudoti pasiektus perteklinius rezultatus pagal Reglamentą [], kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo, nekenkiant bendram Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų užmojo lygiui. Valstybės narės turėtų turėti galimybę iki 280 mln. tonų bendro grynojo pašalinto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais, tvarkomomis pievomis, tvarkomomis šlapžemėmis, kai tinkama, taip pat, laikantis pagal Reglamento (ES) Nr. [2017/...], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, 7 straipsnio 2 dalį priimto deleguotojo akto, su tvarkoma miškų žeme, siekdamos užtikrinti, kad būtų įvykdyti jų įsipareigojimai pagal Reglamentą (ES) Nr. [2017/...];
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  siekiant užtikrinti, kad ataskaitų apie išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir kitą informaciją, kurios reikia valstybės narės įsipareigojimų laikymuisi įvertinti, teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, ataskaitų teikimo reikalavimai pagal šį reglamentą turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, ir atitikties patikrose pagal šį reglamentą į tas ataskaitas turėtų būti atsižvelgta. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Šios nuostatos gali būti dar labiau supaprastintos siekiant atsižvelgti į atitinkamus pakeitimus, susijusius su integruotu energetikos sąjungos valdymu, dėl kurio Komisijos darbo programoje numatyta pateikti pasiūlymą iki 2016 m. pabaigos;
(15)  siekiant užtikrinti, kad ataskaitų apie išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir kitą informaciją, kurios reikia valstybės narės įsipareigojimų laikymuisi įvertinti, teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, ataskaitų teikimo reikalavimai pagal šį reglamentą turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, ir atitikties patikrose pagal šį reglamentą į tas ataskaitas turėtų būti atsižvelgta. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Šios nuostatos gali būti dar labiau supaprastintos siekiant atsižvelgti į atitinkamus pakeitimus, susijusius su 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos pateiktu pasiūlymu dėl reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)   pagal JTBKKK Sąjunga ir jos valstybės narės įpareigojamos, naudodamos palyginamą metodiką, dėl kurios susitarė Šalių konferencija, sudaryti, reguliariai atnaujinti, skelbti ir Šalių konferencijai pateikti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio nacionalinės apskaitos ataskaitas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos labai svarbios siekiant stebėti, kaip įgyvendinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas, ir įvertinti klimato srities teisės aktų vykdymą. Valstybių narių įpareigojimai rengti ir tvarkyti nacionalines apskaitos ataskaitas nustatyti Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  siekiant palengvinti duomenų rinkimą ir pagerinti metodiką, žemės naudojimas turėtų būti apskaitomas ir teikiamos ataskaitos naudojant kiekvieno žemės ploto geografinio atsekamumo sistemą, atitinkančią nacionalines ir ES duomenų rinkimo sistemas. Reikia kuo geriau išnaudoti esamas Sąjungos ir valstybių narių programas, įskaitant Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemą (LUCAS, angl. Land Use Cover Area Frame Survey) ir Europos Žemės stebėsenos programą „Copernicus“ duomenims rinkti. Duomenų tvarkymas, įskaitant keitimąsi jais pakartotiniam naudojimui ataskaitose ir sklaidai, turėtų atitikti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą, nuostatas;
(17)  siekiant palengvinti duomenų rinkimą ir pagerinti metodiką, žemės naudojimas turėtų būti tiksliai apskaitomas ir teikiamos ataskaitos naudojant kiekvieno žemės ploto geografinio atsekamumo sistemą, atitinkančią nacionalines ir ES duomenų rinkimo sistemas. Reikia kuo geriau išnaudoti esamas Sąjungos ir valstybių narių programas, įskaitant Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemą (LUCAS, angl. „Land Use Cover Area Frame Survey“), Europos Žemės stebėsenos, ypač stebėsenos per „Sentinel 2“, programą „Copernicus“ duomenims rinkti, taip pat Europos palydovinės navigacijos sistemas „Galileo“ ir EGNOS, kurios gali būti naudojamos kaip pagalbinės priemonės stebint žemės naudojimą. Duomenų tvarkymas, įskaitant keitimąsi jais pakartotiniam naudojimui ataskaitose ir sklaidai, turėtų atitikti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą, nuostatas;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  siekiant tinkamai apskaityti sandorius pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, ir atlikti atitikties atsekamumo patikras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, susijusius su apibrėžčių, verčių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašų techniniu suderinimu, orientacinių lygių atnaujinimu, sandorių apskaita ir metodikos bei informacijos reikalavimų peržiūra. Šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į Komisijos reglamento (ES) Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, nuostatas. Būtinos nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungtos apskaitos nuostatos pagal Direktyvą 2003/87/EB, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą [], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir šį reglamentą. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(18)  siekiant tinkamai apskaityti sandorius pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, ir atlikti atitikties atsekamumo patikras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais techniškai koreguojamos apibrėžtys, vertės, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašas, atnaujinami orientaciniai lygiai, sandorių apskaita bei peržiūrima metodika remiantis naujausiomis priimtomis TKKK gairėmis, įskaitant 2013 m. TKKK papildomas šlapžemių gaires dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų, ir JTBKKK gairėmis bei informacijos reikalavimais. Šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į Komisijos reglamento (ES) Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, nuostatas. Būtinos nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungtos apskaitos nuostatos pagal Direktyvą 2003/87/EB, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą (ES) Nr. .../..., kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir šį reglamentą. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Šioje peržiūroje taip pat bus galima pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;
(19)  per šešis mėnesius nuo 2018 m. sutarimą skatinančio dialogo pagal JTBKKK Komisija turėtų paskelbti komunikatą, kuriame įvertintų Sąjungos klimato kaitos ir energetikos teisės aktų atitiktį Paryžiaus susitarimo tikslams. Šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Šioje peržiūroje taip pat bus galima pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Šiame reglamente nenustatomos privačių subjektų, įskaitant ūkininkus ir miškininkus, prievolės vykdyti apskaitą ar teikti ataskaitas.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)
Šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimo tikslus įgyvendinimo.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea)  (nuo 2026 m.) tvarkoma šlapžemė – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip šlapžemė, kuri lieka šlapžeme, ir gyvenvietė bei kita žemė, paversta šlapžeme, taip pat šlapžemė, paversta gyvenviete bei kita žeme.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybė narė gali nuspręsti įtraukti tvarkomą šlapžemę, apibrėžiamą kaip žemė, kurios naudojimas pranešamas kaip šlapžemė, kuri lieka šlapžeme, ir gyvenvietę bei kitą žemę, paverstą šlapžeme, ir šlapžemę, paverstą gyvenviete ir kita žeme, į savo įsipareigojimą pagal 4 straipsnį. Jei valstybė narė pasirenka šią galimybę, ji apskaito tvarkomoje šlapžemėje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį pagal šį reglamentą
2.  2021–2025 m. laikotarpiu valstybė narė gali nuspręsti įtraukti tvarkomą šlapžemę į savo įsipareigojimą pagal 4 straipsnį. Jei valstybė narė pasirenka šią galimybę, ji apskaito tvarkomoje šlapžemėje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį pagal šį reglamentą
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
fa)  miškų atskaitos lygis – 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais tos valstybės narės teritorijoje tvarkomoje miško žemėje per metus išmetamo arba pašalinamo vidutinio grynojo ŠESD kiekio įvertis;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Laikotarpiui po 2030 m. valstybės narės stengiasi padidinti savo pašalinamų ŠESD kiekius taip, kad jie viršytų jų išmetamų ŠESD kiekį. Komisija pasiūlo sistemą tiksliniams rodikliams po 2030 m., kuri apima tokius padidintus pašalinamų ŠESD kiekius, atsižvelgiant į Sąjungos ilgalaikius klimato politikos tikslus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis. Valstybės narės užtikrina savo sąskaitų ir kitų pagal šį reglamentą pateikiamų duomenų tikslumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir skaidrumą. Valstybės narės nurodo išmetamą ŠESD kiekį pliuso ženklu (+), o pašalintą ŠESD kiekį minuso ženklu (−).
1.  Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis, vadovaujantis ataskaitų teikimo gairėmis, kurias priėmė JTBKKK ar Paryžiaus susitarimo organai 2021–2030 m. laikotarpiui. Valstybės narės užtikrina savo sąskaitų ir kitų pagal šį reglamentą pateikiamų duomenų tikslumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir skaidrumą. Valstybės narės nurodo išmetamą ŠESD kiekį pliuso ženklu (+), o pašalintą ŠESD kiekį minuso ženklu (−).
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis, išskyrus antžeminės biomasės ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės atveju.
4.  Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis, išskyrus antžeminės biomasės, negyvos medienos (antžeminės negyvos medienos ir požeminės negyvos medienos) iš tvarkomos miško žemės ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės atveju.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Nukrypstant nuo įpareigojimo taikyti 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą numatytąją vertę, valstybė narė gali pasėlių žemę, pievą, šlapžemę, gyvenvietes ir kitą žemę perkelti iš tokios žemės, paverstos miško žeme, kategorijos į miško žemės, liekančios miško žeme 30 metų nuo pavertimo dienos, kategoriją.
2.  Nukrypstant nuo įpareigojimo taikyti 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą numatytąją vertę, valstybė narė gali pasėlių žemę, pievą, šlapžemę, gyvenvietes ir kitą žemę perkelti iš tokios žemės, paverstos miško žeme, kategorijos į miško žemės, liekančios miško žeme 30 metų nuo pavertimo dienos, kategoriją, jei tai deramai pagrįsta remiantis TKKK gairėmis.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Pagal taikomas bendrojo-grynojo kiekio apskaitos taisykles į valstybių narių nacionalinę apskaitą neįtraukiami miško įveisimo veiksmai, kurie 2017–2030 m. bus atliekami šlapžemėse (įskaitant durpynus), tinkle „Natura 2000“ ir Direktyvos 92/43/EEB I priede išvardytose buveinėse, visų pirma natūralių ir pusiau natūralių pievų masyvuose, aukštapelkėse, žemapelkėse ir liūnuose bei kitose šlapžemėse (įskaitant durpynus). Tokiose teritorijose apskaitomas tik pašalinamas arba išmetamas ŠESD kiekis miško žemės kategorijoje po tos žemės perkėlimo į tvarkomos miškų žemės kategoriją pagal 5 straipsnio 3 dalį.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu valstybė narė nusprendžia į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomas šlapžemes, ji apie tokį sprendimą turi pranešti Komisijai iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpio atžvilgiu ir iki 2025 m. gruodžio 31 d. 2026–2030 m. laikotarpio atžvilgiu.
3.  Jeigu valstybė narė nusprendžia į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį 2021–2025 m. laikotarpiu įtraukti tvarkomas šlapžemes, ji apie tokį sprendimą turi pranešti Komisijai iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės, kurios nusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomą šlapžemę, į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.
4.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2026–2030 m. laikotarpiu išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės, kurios nusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomą šlapžemę, 2021–2025 m. laikotarpiu į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. laikotarpiu išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  2021–2025 m. laikotarpiu valstybės narės, kurios nenusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomų šlapžemių, vis tiek turi pranešti Komisijai apie tvarkomoje šlapžemėje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje miško žemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą jos miškų atskaitos lygį padauginus iš penkių. Miškų atskaitos lygis yra 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais tos valstybės narės teritorijoje tvarkomoje miško žemėje per metus išmetamo arba pašalinamo vidutinio grynojo ŠESD kiekio įvertis.
1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje miško žemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą jos miškų atskaitos lygį padauginus iš penkių.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Jei atlikus 1 dalyje nurodytus apskaičiavimus gaunamas neigiamas rezultatas, palyginti su valstybės narės miškų atskaitos lygiu, valstybė narė į savo tvarkomos miškų žemės apskaitą įtraukia bendrą grynąjį pašalintų ŠESD kiekį, kuris sudarytų ne daugiau kaip 3,5 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.
2.  Jei atlikus 1 dalyje nurodytus apskaičiavimus gaunamas neigiamas rezultatas, palyginti su valstybės narės miškų atskaitos lygiu, valstybė narė į savo tvarkomos miškų žemės apskaitą įtraukia bendrą grynąjį pašalintų ŠESD kiekį, kuris sudarytų ne daugiau kaip 3,5 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių. Valstybės narės gali šios dalies antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose nustatytomis sąlygomis pridėti prie to skaičiaus 3,5 proc. grynojo pašalinto ŠESD kiekio tvarkomos miškų žemės apskaitoje iš medienos skydų, pjautinės medienos ir negyvos medienos.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Grynąjį pašalintą ŠESD kiekį iš medienos skydų (kaip nurodyta 9 straipsnio b punkte) ir pjautinės medienos (kaip nurodyta to straipsnio c punkte) galima atskirai įtraukti į apskaitą tiek nepridedant, tiek pridedant prie grynojo pašalinto ŠESD kiekio tvarkomos miškų žemės apskaitoje iki 3 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies 1 b pastraipa (nauja)
Grynąjį pašalintą ŠESD kiekį iš anglies absorbentų negyvosios medienos kategorijos galima atskirai įtraukti į apskaitą tiek nepridedant, tiek pridedant prie grynojo pašalinto ŠESD kiekio tvarkomos miškų žemės apskaitoje iki 3 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies 1 c pastraipa (nauja)
Pirmoje pastraipoje nurodytas bendras grynojo pašalinto ŠESD kiekio skaičius (3,5 proc.) kartu su grynuoju išmestu ŠESD kiekiu tvarkomos miškų žemės apskaitoje iš medienos skydų, pjautinės medienos ir negyvos medienos neturi sudaryti daugiau kaip 7 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas siūlomas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas 19902009 m. registruota dabartinės miškų valdymo praktikos ir intensyvumo, išreikšto CO2 ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose.
Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas 20002012 m. registruota geriausia prieinama dabartinės miškų valdymo praktikos, išreikštos anglies dioksido ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose.
Valstybei narei didinant medienos ruošą, remiantis tvaria miškų valdymo praktika ir iki miškų atskaitos lygio pateikimo dienos priimtomis nacionalinėmis politikos priemonėmis, turi būti laikomasi šių sąlygų:
a)  tvarkoma miško žemė turi išlikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentu, taip pat
b)  ilgalaikėje mažo ŠESD kiekio išmetimo strategijoje išdėstomi metodai, kuriuos taikant iki 2050 m. bus išlaikyti arba išplėsti ŠESD absorbentai ir kaupikliai, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslą (antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti pusiausvyrą tarp išmetamų antropogeninių teršalų pagal šaltinius ir ŠESD šalinimo absorbentais).
Gavusi pagrįstą valstybės narės pateiktą prašymą, kuriuo pagrindžiama, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata yra būtina dėl su duomenų prieinamumu susijusių priežasčių, pvz., miškų apskaitos laikotarpių nustatymo, Komisija gali leisti nukrypti nuo bazinio 2000–2012 m. laikotarpio.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Nukrypstant nuo antros pastraipos nuostatų, Kroatijai taikomas miškų atskaitos lygis gali būti apskaičiuotas atsižvelgiant į jos teritorijos dalies okupaciją 1991–1998 m., taip pat karo ir jo pasekmių poveikį miškotvarkos praktikai jos teritorijoje, tačiau neapimant politikos poveikio miškų absorbentų vystymuisi.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Nacionalinis miškininkystės apskaitos planas skelbiamas viešai ir dėl jo turi būti konsultuojamasi su visuomene.
Nacionalinis miškininkystės apskaitos planas skelbiamas viešai, be kita ko, internete, ir dėl jo turi būti konsultuojamasi su visuomene.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės turi įrodyti, kad metodai, naudoti miškų atskaitos lygiui nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane nustatyti, ir tvarkomo miško žemei apskaityti naudoti metodai ir duomenys yra nuoseklūs. Prireikus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, ne vėliau kaip iki 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio pabaigos valstybė narė Komisijai pateikia savo atskaitos lygio technines pataisas.
4.  Valstybės narės turi įrodyti, kad metodai, naudoti miškų atskaitos lygiui nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane nustatyti, ir tvarkomo miško žemei apskaityti naudoti metodai ir duomenys yra nuoseklūs. Naudojami duomenys turi būti naujausi patikrinti žemės naudojimo ir miškų sąlygų apskaitos duomenys. Prireikus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir pranešta apie teigiamus tvarios miškotvarkos politikos, kuri buvo vykdoma atskaitos lygio nustatymo metu, rezultatus, ne vėliau kaip iki 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio pabaigos valstybė narė Komisijai pateikia savo atskaitos lygio technines pataisas.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 5 dalis
5.  Komisija peržiūri nacionalinius miškininkystės apskaitos planus ir technines pataisas ir įvertina, kiek siūlomi nauji ar pataisyti miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir reikalavimus. Tiek, kiek yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų, Komisija gali perskaičiuoti siūlomus naujus ar pataisytus miškų atskaitos lygius.
5.  Pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301) įsteigta ekspertų peržiūros grupė, kurią sudaro Komisijos ir valstybių narių atstovai, konsultuodamasi su Miškų nuolatiniu komitetu ir Miškininkystės ir kamštienos pilietinio dialogo grupe, peržiūri nacionalinius miškininkystės apskaitos planus ir technines pataisas ir įvertina, kiek valstybių narių nustatyti nauji ar pataisyti miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir reikalavimus. Komisija gali perskaičiuoti naujus ar pataisytus miškų atskaitos lygius tik tuo atveju, jei nebuvo laikomasi šio straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų. Komisija parengia apibendrinamąją ataskaitą ir paskelbia ją viešai.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės Komisijai pateikia visus duomenis ir informaciją, kurių buvo prašyta pirmoje pastraipoje nurodytos peržiūros ir vertinimo atlikimo tikslais.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 6 dalis
6.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, siekdama pagal peržiūrą, atliktą pagal 5 dalį, iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti valstybės narės miškų atskaitos lygiai pagal pateiktus nacionalinius miškininkystės apskaitos planus arba technines pataisas ir atsižvelgiant į vykdant peržiūrą bet kokius atliktus perskaičiavimus. Iki deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės miškų atskaitos lygiai, kaip nurodyta II priede, toliau taikomi 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiams.
6.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, siekdama atsižvelgiant į peržiūrą ir vertinimą, atliktą ekspertų peržiūros grupės pagal šio straipsnio 5 dalį, iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti valstybės narės miškų atskaitos lygiai pagal pateiktus nacionalinius miškininkystės apskaitos planus arba technines pataisas bei perskaičiavimus, atliktus vykdant peržiūrą.
Iki deleguotųjų aktų įsigaliojimo valstybės narės miškų atskaitos lygiai, kaip nurodyta II priede, toliau taikomi 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiams.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Komisija priima deleguotuosius teisės aktus pagal 14 straipsnį siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą, atnaujinant nukirsto medžio produktų kategorijas, jas papildant kitais anglies dioksido sekvestracijos poveikį turinčiais produktais, remiantis TKKK gairėmis ir užtikrinant aplinkosauginį naudingumą, taip pat atnaujinant V priede nustatytas numatytąsias pusėjimo vertes siekiant suderinti jas su technikos pažanga.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
1.  2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių pabaigoje valstybės narės gali neįtraukti į apskaitą mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl natūralių trikdžių, kiekio, viršijančio vidutinį dėl natūralių trikdžių per 2001–2020 m. laikotarpį išmestą ŠESD kiekį, išskyrus statistines išskirtis (foninis lygis), apskaičiuotas pagal šį straipsnį ir VI priedą.
1.  2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių pabaigoje valstybės narės gali neįtraukti į apskaitą tvarkomos miško žemės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl natūralių trikdžių, kiekio, viršijančio vidutinį dėl natūralių trikdžių per 2001–2020 m. laikotarpį išmestą ŠESD kiekį, išskyrus statistines išskirtis (foninis lygis), apskaičiuotas pagal šį straipsnį ir VI priedą.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Šiame straipsnyje nustatyto lankstumo mechanizmo poveikio vertinimas įtraukiamas į 15 straipsnyje nurodytą ataskaitą.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a straipsnis (naujas)
12a straipsnis
2027 m. ir 2032 m. Komisija pateikia ataskaitą dėl iš tvarkomos miško žemės išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio Sąjungoje suvestinio balanso, nurodant į vidutinį išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį 1990 – 2009 m. laikotarpiu. Jei suvestinis balansas neigiamas, Komisija teikia pasiūlymą kompensuoti ir pašalinti atitinkamą kiekį iš valstybių narių išmetamo dujų kiekio kvotų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES).../... 1a.
__________________
1a Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES).../... ... kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo (OL L ..., ..., ... p.).
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalis
2.  3, 5, 8, 10 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].
2.  3, 5, 8, 9, 10 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio -1 dalis (nauja)
Per šešis mėnesius nuo 2018 m. sutarimą skatinančio dialogo pagal JTBKKK Komisija paskelbia komunikatą, kuriame įvertina Sąjungos klimato kaitos ir energetikos teisės aktų atitiktį Paryžiaus susitarimo tikslams.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 pastraipa
Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų.
Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus. Prireikus su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

(1)Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0262/2017).

Teisinis pranešimas