Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/0238(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0263/2017

Pateikti tekstai :

A8-0263/2017

Debatai :

PV 13/09/2017 - 20
CRE 13/09/2017 - 20
PV 28/05/2018 - 23
CRE 28/05/2018 - 23

Balsavimas :

PV 14/09/2017 - 8.11
CRE 14/09/2017 - 8.11
PV 29/05/2018 - 7.9
CRE 29/05/2018 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0357
P8_TA(2018)0212

Priimti tekstai
PDF 636kWORD 69k
Ketvirtadienis, 2017 m. rugsėjo 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Šiaurės jūros demersinių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ***I
P8_TA(2017)0357A8-0263/2017

2017 m. rugsėjo 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Šiaurės jūros demersinių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiamečio plano sudarymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (COM(2016)0493 – C8-0336/2016 – 2016/0238(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti žvejybos ir ilgalaikį akvakultūros tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;
(4)  BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą, kad būtų užtikrinama, kad žvejojamų žuvų rūšių ištekliai atsikurtų ir būtų išlaikomi tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  kalbant apie jūrų biologinių išteklių naudojimą, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytas aiškus tikslas atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Todėl pagal to reglamento 2 straipsnio 2 dalį atitinkamas naudojimo lygis turi būti pasiektas, kai įmanoma, 2015 m., ir palaipsniui pasiektas ne vėliau kaip 2020 m., ir po to jis turėtų būti išlaikomas;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  siekiant BŽP tikslų, turi būti imtasi įvairių apsaugos priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz. daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių;
(5)  siekiant BŽP tikslų, turi būti imtasi įvairių išsaugojimo priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz., daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių, visapusiškai laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būtų pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, juose turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos priemonės;
(6)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būtų pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, juose turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai, tikslai ir apsaugos priemonės, išteklių išsaugojimo tikslai ir techninės priemonės, kurių reikia imtis, kad būtų pasiekti to reglamento 15 straipsnyje nustatyti kiekybiniai tikslai, būtų kuo labiau vengiama nepageidaujamo laimikio ir jis būtų kiek įmanoma mažinamas;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   be to, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnio 3 dalį daugiamečiame plane Komisijai gali būti suteikti įgaliojimai nustatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonus;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   kai kuriuos bendro intereso išteklius taip pat naudoja trečiosios šalys, todėl labai svarbu, kad Sąjunga konsultuotųsi su tomis trečiosiomis šalimis, siekdama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai būtų valdomi darniai. Jeigu nėra oficialaus susitarimo, Sąjunga, siekdama sudaryti sąlygas darniam valdymui, turėtų padaryti viską, ką gali, kad būtų susitarta dėl bendros tų išteklių žvejybos tvarkos, kurią įgyvendinant turėtų būti užtikrintos, sudarytos ir propaguojamos vienodos sąlygos Sąjungos rinkos veiklos vykdytojams;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  šio plano tikslas turėtų būti prisidėti prie BŽP tikslų siekimo, ypač pasiekti atitinkamų išteklių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (DGTŽL) ir jį išlaikyti ir taip prisidėti prie įpareigojimo iškrauti priedugnio žuvų laimikį, kuriam taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, vykdymo ir prie ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo įgyvendinimo;
(10)  šio plano tikslas turėtų būti prisidėti prie BŽP tikslų siekimo, ypač atkurti žuvų išteklius ir juos išlaikyti tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, prisidėti prie įpareigojimo iškrauti demersinių išteklių, kuriems taikomi laimikio apribojimai, laimikį vykdymo ir, kuo labiau sumažinant neigiamą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai, prie ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo įgyvendinimo;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)   šis planas taip pat turėtų padėti pasiekti, kad aplinkos būklė būtų gera, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, ir kad buveinių ir rūšių išsaugojimo būklė būtų palanki, kaip reikalaujama atitinkamai Europos Parlamento direktyvoje 2009/147/EB1a ir Tarybos direktyvoje 92/43/EEB1b;
_____________
1a 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
1b 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus tikslus;
(11)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus ir kad jas nustatant būtų laikomasi daugiamečiuose planuose nustatytų kiekybinių tikslų, laikotarpių ir intervalų;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)   pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 1 dalį bendri Sąjungos ir trečiųjų šalių ištekliai turi būti valdomi, kiek įmanoma, pagal bendrus susitarimus, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Be to, tokiems susitarimams turėtų būti taikomi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 1 ir 2 straipsniuose nustatyti tikslai ir 4 straipsnyje nustatytos apibrėžtys;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  jeigu su DGTŽL susiję tikslai nenustatyti, rekomenduojama taikyti atsargumo principą;
(14)  jeigu su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu susiję tikslai nenustatyti, daugiamečiame plane turėtų būti nustatytos priemonės žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Tokiomis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad atitinkamų išteklių išsaugojimo lygis bent jau prilygtų naudojimo lygiui, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  mėgėjų žvejyba gali daryti žuvų ištekliams didelį poveikį. Valstybės narės turi rinkti duomenis apie mėgėjų žvejybos laimikius, laikydamosi teisės aktuose nustatytų duomenų rinkimo reikalavimų. Tais atvejais, kai tokia žvejyba daro didelį neigiamą poveikį ištekliams, plane turėtų būti numatyta galimybė priimti sprendimą dėl specialių valdymo priemonių, laikantis proporcingumo principo. Bet kokios Sąjungos lygmens valdymo ir techninės priemonės, susijusios su mėgėjų žvejyba, turėtų proporcingai atitikti siekiamus tikslus;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  norveginių omarų funkciniams vienetams (kuriems nustatomi), rekomenduojama naudoti šiuos ribinius gausos dydžius: minimali gausa (gausabuffer), kuri atitinka Bbufffer atskaitos tašką, nurodytą Šiaurės jūros omarų ilgalaikiame valdymo plane, parengtame Šiaurės jūros patariamosios tarybos42, ir ribinė gausa (gausalimit), kuri atitinka gausos DGTŽL Btrigger (lygų Blim), kaip nurodyta ICES77;
(16)  norveginių omarų funkciniams vienetams (kuriems nustatomi), tikslinga naudoti ICES rekomenduojamus minimalios gausos (Abundancebuffer) ir ribinės gausos (Abundancelimit)) dydžius kaip gausos dydžius, kuriems sumažėjus imamasi veiksmų;
_________________
42 Šiaurės jūros omarų ilgalaikis valdymo planas
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės tam atvejui, jei išteklius taptų mažesnis nei norma. Apsaugos priemonės turėtų apimtis žvejybos galimybių sumažinimą ir specialias išsaugojimo priemones, kai mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad reikalingos ištaisomosios priemonės. Šios priemonės turėtų būti papildytos visomis kitomis priemonėmis, jei reikia, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu arba valstybės narės priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu;
(17)  turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės tam atvejui, jei išteklius taptų mažesnis nei norma. Apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių sumažinimą ir specialias išsaugojimo priemones, kai patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad reikalingos taisomosios priemonės. Šios priemonės turėtų būti papildytos visomis kitomis priemonėmis, jei reikia, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu arba valstybės narės priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  tikslinga nustatyti, kad norveginių omarų IIa ir IV ICES zonose BLSK būtų lygūs laimikio ribų, nustatytų kiekvienam funkciniam vienetui, ir statistinių stačiakampių už funkcinių vienetų ribų tame BLSK rajone sumai. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia imtis priemonių, siekiant apsaugoti tam tikrus funkcinius vienetus;
(19)  tikslinga, jei įmanoma, kiekvienam funkciniam vienetui nustatyti atskirą norveginių omarų BLSK. Gali būti nuspręsta imtis atskirų priemonių, siekiant apsaugoti atitinkamą funkcinį vienetą;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės;
(20)  siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos kitos išsaugojimo priemonės, visų pirma priemonės, kuriomis siekiama palaipsniui užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą, atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, arba kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį ekosistemai ir kurios toliau tikslinamos, kai taikytina, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  turėtų būti nustatytas priedugnio žuvų išteklių ribinis kiekis, kurį žvejybos laivas turi iškrauti paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos šiuos uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kontrolę;
(25)  turėtų būti nustatytas priedugnio žuvų išteklių ribinis kiekis, kurį žvejybos laivas turi iškrauti paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos šiuos uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą iškraunamo laimikio, kuriam taikomas šis reglamentas, kontrolę;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turi būti atliekamas ir turi būti pagrįstas periodiniais plano įvertinimais, vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis: planas turi būti įvertintas kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį ir imtis regionalizuotų priemonių bei nustatyti poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tai taip pat yra minimalus mokslinių institucijų reikalaujamas laikotarpis;
(26)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turi būti atliekamas ir turi būti pagrįstas periodiniais plano įvertinimais, vadovaujantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis: planas turėtų būti įvertintas ne vėliau kaip ... [treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir po to – kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį ir imtis regionalizuotų priemonių bei nustatyti poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tai taip pat yra minimalus mokslinių institucijų reikalaujamas laikotarpis;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šiame reglamente apibrėžiamas daugiametis planas (toliau – planas), taikomas priedugnio žuvims Sąjungos vandenų ICES IIa, IIIa ir IV rajonuose (toliau – Šiaurės jūra) ir išteklių žvejybai.
1.  Šiame reglamente apibrėžiamas daugiametis planas (toliau – planas), taikomas demersiniams ištekliams Sąjungos vandenų ICES IIa, IIIa ir IV rajonuose (toliau – Šiaurės jūra reiškia šiuos tris rajonus) ir šių išteklių žvejybai, įskaitant mėgėjų žvejybą.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis arba atitinkamų valstybių narių prašymu, mano, kad 2 dalyje nurodytą sąrašą reikia iš dalies pakeisti, ji gali pateikti pasiūlymą dėl to sąrašo keitimo.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.   Šiame reglamente taip pat nustatoma įpareigojimo iškrauti visų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje (išskyrus šio straipsnio 1 dalyje jau nurodytus išteklius) nurodytų rūšių laimikį įgyvendinimo tvarka.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
1)  priedugnio žuvų ištekliai – plokščiųjų ir apvaliųjų žuvų rūšys ir norveginiai omarai, kurie gyvena ant vandens storymės dugno ar arti jos.
1)  demersiniai ištekliai – apvaliosios, plokščiosios ir kremzlinės žuvys, norveginiai omarai (Nephrops Norvegicus) ir šiaurinės paprastosios krevetės (Pandalus borealis), kurie gyvena ant vandens storymės dugno ar arti jo;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)
1a)  patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – ICES ar STECF recenzuotos mokslinės rekomendacijos, pagrįstos naujausiais turimais duomenimis ir atitinkančios visus Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, visų pirma jo 25 straipsnyje, nustatytus reikalavimus;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 b punktas (naujas)
1b)   FMSY intervalas – Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarnybos (ICES) apskaičiuotas intervalas, kurį taikant užtikrinama, kad galimas laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Pagal ICES rekomendacijų taisyklę, tokiais atvejais, kai išteklių neršiančių žuvų biomasė mažesnė už minimalų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (MSY Btrigger), F turi būti sumažinamas iki tokios reikšmės, kuri neviršija viršutinės ribinės reikšmės, lygios FMSY vertei, padaugintai iš išteklių neršiančių žuvų biomasės BLSK metais ir padalintai iš MSY Btrigger;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 c punktas (naujas)
1c)   MSY Flower ir MSY Fupper – mažiausia ir didžiausia FMSY intervalo reikšmės;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
2)  1 grupė – priedugnio žuvų ištekliai, kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su biomase susijusios apsaugos priemonės yra nustatyti šiame plane:
2)  1 grupė – demersiniai ištekliai, kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su biomase susijusios apsaugos priemonės yra nustatyti šiame plane, kaip nurodyta I ir II prieduose:
a)  atlantinės menkės (Gadus morhua) vakarų (Šiaurės jūros, rytinės Lamanšo dalies, Skagerako) IV parajonyje ir VIId ir IIIa kvadrate, toliau vadinamos Šiaurės jūros atlantinėmis menkėmis;
a)  atlantinės menkės (Gadus morhua) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VIId kvadrate (rytinė Lamanšo dalis) ir IIIa kvadrato vakarinėje dalyje (Skagerakas), toliau vadinamos IV parajonio, VIId kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies atlantinėmis menkėmis;
b)  juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus) (Šiaurės jūros, į vakarus nuo Škotijos, Skagerako) IV parajonyje ir VIa ir IIIa kvadrate, toliau vadinamos juodadėmėmis menkėmis;
b)  juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VIa kvadrate (į vakarus nuo Škotijos) ir IIIa kvadrato vakarinėje dalyje (Skagerakas), toliau vadinamos IV parajonio, VIa kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies juodadėmėmis menkėmis;
c)  jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir IIIa kvadrate (Skagerakas), toliau vadinamos Šiaurės jūros plekšnėmis;
c)  jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir IIIa kvadrate (Skagerakas), toliau vadinamos IV parajonio ir IIIa kvadrato jūrinėmis plekšnėmis;
d)  ledjūrio menkės (Pollachius virens) IV ir VI parajonyje ir IIIa kvadrate (Šiaurės jūra, Rokalas ir Škotijos vakarai, Skagerakas ir Kategatas), toliau vadinamos ledjūrio menkėmis;
d)  ledjūrio menkės (Pollachius virens) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VI parajonyje (į vakarus nuo Škotijos ir Rokalo salos rajonas) ir IIIa kvadrate (Skagerakas ir Kategatas), toliau vadinamos IV ir VI parajonių ir IIIa kvadrato ledjūrio menkėmis;
e)  jūrų liežuviai (Solea solea) IV parajonyje (Šiaurės jūra), toliau vadinami Šiaurės jūros liežuviais;
e)  jūrų liežuviai (Solea solea) IV parajonyje (Šiaurės jūra), toliau vadinami IV parajonio jūrų liežuviais;
f)  jūrų liežuviai (Solea solea) IIIa kvadrate ir 22–24 pakvadratyje (Skagerakas ir Kategatas, Baltijos jūros vakarinė dalis), toliau vadinami Kategato jūrų liežuviais;
f)  jūrų liežuviai (Solea solea) IIIa kvadrate (Skagerakas ir Kategatas) ir 22–24 pakvadračiuose (Baltijos jūros vakarinė dalis), toliau vadinami IIIa kvadrato ir 22–24 pakvadračių jūrų liežuviais;
g)  merlangai (Merlangius merlangus) IV parajonyje ir VIId kvadrate (Šiaurės jūra ir rytinė Lamanšo dalis), toliau vadinami Šiaurės jūros merlangais;
g)  merlangai (Merlangius merlangus) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir VIId kvadrate (rytinė Lamanšo dalis), toliau vadinami IV parajonio ir VIId kvadrato merlangais;
ga)  europiniams jūrų velniams (Lophius piscatorius) IIIa kvadrate (Skagerakas ir Kategatas), IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir VI parajonyje (į vakarus nuo Škotijos ir Rokalo salos rajonas);
gb)  šiaurinėms paprastosioms krevetėms (Pandalus borealis) IVa kvadrato rytinėje dalyje ir IIIa kvadrate.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį, siekiant iš dalies pakeisti 1 grupės išteklių sąrašą, nurodytą šios dalies pirmoje pastraipoje ir šio reglamento I ir II prieduose, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto įžanginė dalis
3)  2 grupė – norveginių omarų (Nephrops norvegicus) funkciniai vienetai (FV), kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su gausa susijusios apsaugos priemonės nustatytos šiame plane:
3)  2 grupė – norveginių omarų (Nephrops norvegicus) funkciniai vienetai (FV), kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su gausa susijusios apsaugos priemonės nustatytos šiame plane, kaip nurodyta I ir II prieduose:
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 8 a punktas (naujas)
8a)   Į šias grupes įtraukiami ištekliai keičiami tik remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 10 punktas
10)   DGTŽL Btriggerneršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas, žemiau kurio būtina imtis specialių ir tinkamų valdymo priemonių, siekiant užtikrinti, kad išteklių žvejybos mastai kartu su natūralia kaita per ilgą laikotarpį atkurtų DGTŽL užtikrinantį lygį.
10.  MSY Btriggertam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, derėtų imtis konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ilguoju laikotarpiu;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 10 a punktas (naujas)
10a)   mėgėjų žvejyba – neverslinė jūrų gyvųjų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Planas padės pasiekti bendros žvejybos politikos tikslų, išvardintų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, ypač vadovaujantis žvejybos valdymo atsargumo principu; juo siekiama užtikrinti, kad naudojant gyvuosius biologinius jūros išteklius būtų atkuriamas ir palaikomas toks žvejojamų rūšių populiacijos lygis, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausų žvejybos laimikį.
1.  Planas padės pasiekti bendros žvejybos politikos tikslų, išvardintų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, ypač vadovaujantis žvejybos valdymo atsargumo principu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat padės užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos priklausomų žmonių pragyvenimo lygį, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius aspektus; juo siekiama užtikrinti, kad naudojant gyvuosius biologinius jūros išteklius būtų atkuriamas ir palaikomas toks žvejojamų rūšių populiacijos lygis, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Visų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, naudojimo lygis, kuris užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, bet kokiu atveju turi būti pasiektas kuo greičiau ir prireikus palaipsniui, bet ne vėliau kaip iki 2020 m., ir nuo to laiko turi būti išlaikomas. Išteklių, kai neturima mokslinių rekomendacijų ir duomenų, atveju turi būti pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti tikslai. Tais tikslais numatoma užtikrinti bent į didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslus panašų atitinkamų išteklių išsaugojimo lygį.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalis
3.  Įgyvendinant planą, vadovaujamasi ekosisteminiu žvejybos valdymo principu, siekiant užtikrinti, kad žvejybos neigiamas poveikis jūros ekosistemai būtų minimalus. Jis turi būti suderinamas su Sąjungos aplinkosaugos teisės aktais, ypač su tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje.
3.  Įgyvendinant planą, vadovaujamasi ekosisteminiu žvejybos valdymo principu, siekiant užtikrinti, kad žvejybos neigiamas poveikis jūros ekosistemai, visų pirma nykstančioms buveinėms ir saugomoms rūšims, įskaitant jūrų žinduolius ir jūrų paukščius, būtų minimalus. Jis turi derėti su ekosisteminiu žuvininkystės valdymo metodu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte, Sąjungos aplinkosaugos teisės aktais, ypač su tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje, ir direktyvose 2009/147/EB ir 92/43/EEB nustatytais tikslais ir taisyklėmis ir juos papildyti. Be to, plane turi būti numatytos priemonės, kuriomis būtų siekiama sušvelninti neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį ir ekonominės veiklos vykdytojams suteikti galimybę įgyti daugiau ekonominių perspektyvų ilguoju laikotarpiu.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Planas prisideda prie to, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 1 dalį su trečiosiomis šalimis bendri ištekliai būtų valdomi laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų ir bendros žvejybos galimybės neviršytų šio reglamento I priede nustatytų intervalų reikšmių.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.   Įgyvendinant planą atsižvelgiama į Sąjungos dvišalius santykius su trečiosiomis šalimis. Sudarant būsimus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis atsižvelgiama į planą.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 4 dalies b punktas
b)  prisidėti prie kitų Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų deskriptorių įvykdymo, proporcingai žvejybos vaidmeniui, juos įgyvendinant.
b)  įgyvendinti kitus atitinkamus Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktus deskriptorius, proporcingai žvejybos vaidmeniui juos įgyvendinant.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.   Visų priemonių pagal planą imamasi vadovaujantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, kaip nustatyta šio reglamento 2 straipsnio 1a punkte. Patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos turi būti ICES arba STECF recenzuotos, kai Komisija siūlo tas priemones pagal šio reglamento 4, 5, 6 ir 18 straipsnius ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Tikslinis 1 ir 2 grupės išteklių mirtingumas dėl žvejybos kuo greičiau ir palaipsniui turi būti pasiektas iki 2020 m., o vėliau išlaikytas pagal I priede numatytus intervalus.
1.  Tikslinis 1 ir 2 grupės išteklių mirtingumas dėl žvejybos turi būti pasiektas kuo greičiau ir prireikus palaipsniui iki 2020 m., o vėliau išlaikomas pagal I priede numatytus intervalus ir atitikti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turi atitikti šio reglamento I priedo A dalyje nurodytus tikslinius mirtingumo dėl žvejybos intervalus.
2.  Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi ir 17 straipsniu, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į plane nurodytus tikslus ir kiekybinius tikslus, vadovaujantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, ir turi atitikti šio reglamento I priedo A dalyje nurodytus tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalus.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
3.  Nepaisant 1 ir 2 punkto, gali būti nustatytos mirtingumo dėl žvejybos galimybių ribos, mažesnės už priedo A skiltyje nurodytus dydžius.
3.  Nepaisant 1 ir 2 dalių, gali būti nustatytos tokių lygių žvejybos galimybės, kurios atitinka žemesnius mirtingumo dėl žvejybos lygius, nei nustatytieji I priede.
Pakeitimai 83 ir 99
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalis
4.  Nepaisant 2 ir 3 punkto, išteklių žvejybos galimybės gali būti nustatytos, remiantis mirtingumo dėl žvejybos intervalais, kaip nurodyta I priedo B skiltyje, jeigu atitinkami ištekliai viršija minimalų neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos tašką, kaip nurodyta II priedo A skiltyje:
Išbraukta.
a)  jeigu, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar įrodymais, mišrios žvejybos atveju tai yra būtina, siekiant 3 straipsnyje numatytų plano tikslų;
b)  jeigu, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar įrodymais, tai yra būtina, siekiant išvengti rimtos žalos tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikai; arba
c)  siekiant apriboti žvejybos galimybių kaitą iš eilės einančiais metais ne daugiau nei 20 %.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.   Žvejybos galimybės bet kuriuo atveju turi būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta mažesnė kaip 5 % tikimybė, kad neršiančių žuvų išteklių biomasė bus mažesnė už ribinį neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos tašką (Blim), nustatytą visų pirma II priedo B skiltyje.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.   Jeigu, remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija mano, kad I priede nurodyti mirtingumo dėl žvejybos intervalai nebeatitinka plano tikslų, ji gali skubiai pateikti pasiūlymą dėl tų intervalų pakeitimo.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  3 ir 4 grupės išteklių žvejybos galimybės turi atitikti mokslines rekomendacijas dėl didžiausio galimo tausaus žuvų laimikio.
1.  3 ir 4 grupės išteklių žvejybos galimybės turi atitikti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu nėra mokslinių rekomendacijų dėl mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, atitinkančio didžiausią galimą tausų žuvų laimikį, žvejybos galimybės turi atitikti mokslines rekomendacijas, siekiant užtikrinti išteklių tausumą, vadovaujantis atsargumo principu.
2.  Jeigu nėra mokslinių rekomendacijų ir duomenų dėl mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, atitinkančio didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, žvejybos galimybės ir priemonės turi būti nustatomos žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, ir laikantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipa
5 grupės ištekliai valdomi, vadovaujantis atsargumo principu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas.
5 grupės ištekliai valdomi, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte apibrėžtu žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų ir šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų. Tuo, kad nėra tinkamos mokslinės informacijos, negali būti remiamasi siekiant atidėti valdymo priemonių, skirtų jūrų biologiniams ištekliams išsaugoti, taikymą arba jų nesiimti.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad nurodytais metais bet kokių 1 grupei priskirtų neršiančių žuvų išteklių biomasė nurodytais metais nesiekia DGTŽL Btrigger arba kad bet kokių 2 grupės funkcinių vienetų gausa nesiekia gausosbuffer, nurodytos II priedo A skiltyje, būtina imtis visų įmanomų ištaisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių ar funkcinio vieneto atkūrimą iki dydžių, kurie viršytų didžiausio galimo tausaus žuvų laimikio užtikrinimo dydžius. Tiksliau, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies, žvejybos galimybės turi atitikti mirtingumo dėl žvejybos dydžius, atsižvelgiant į biomasės ar gausos sumažėjimą, kuris turi būti mažesnis už intervalą, nurodytą I priedo A skiltyje.
1.  Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad nurodytais metais bet kokių 1 grupei priskirtų neršiančių žuvų išteklių biomasė nurodytais metais nesiekia MSY Btrigger arba kad bet kokių 2 grupės funkcinių vienetų gausa nesiekia Abundancebuffer, nurodytos II priedo A skiltyje, būtina imtis visų įmanomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą atitinkamų išteklių ar funkcinio vieneto atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies, atsižvelgiant į biomasės ar gausos sumažėjimą, nustatomos tokio lygio žvejybos galimybės, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažesnį už intervalą, nurodytą I priedo A skiltyje, ir proporcingai atitinka sumažėjusią biomasę, laikantis ICES rekomendacijų taisyklės. Taikoma 2 straipsnio 1b punkte nurodyta ICES rekomendacijų taisyklė.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kokių neršiančių žuvų išteklių biomasė nesiekia Blim arba bet kurio norveginių omarų funkcinio vieneto gausa nesiekia gausoslimit, nurodytos šio reglamento II priedo B skiltyje, turi būti imtasi papildomų atstatomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių ar funkcinio vieneto atkūrimą iki didžiausią galimą tausų žuvų laimikį užtikrinančio lygio. Tiksliau, tomis ištaisomosiomis priemonėmis, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 ir 4 punkto, sustabdoma atitinkamų išteklių tikslinę žvejybą ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.
2.  Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kokių neršiančių žuvų išteklių biomasė nesiekia Blim arba bet kurio norveginių omarų funkcinio vieneto gausa nesiekia Abundancelimit, nurodytos šio reglamento II priedo B skiltyje, turi būti imtasi papildomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių ar funkcinio vieneto atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Visų pirma, tomis taisomosiomis priemonėmis, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 ir 4 punkto, sustabdoma atitinkamų išteklių tikslinė žvejyba ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kurių išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, neršiančių žuvų biomasė kuriais nors metais yra mažesnė už MSY Btrigger, būtina imtis visų įmanomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, ir tiesiogiai sumažinti mirtingumą dėl žvejybos, proporcingai atsižvelgiant į sumažėjusią biomasę pagal ICES rekomendacijų taisyklę. Taikoma 2 straipsnio 1 dalies 1b punkte nurodyta ICES rekomendacijų taisyklė.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.   Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kurių išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už Blim arba kitą atitinkamą ribinę vertę, būtina imtis papildomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Visų pirma šios taisomosios priemonės gali apimti atitinkamą žvejybos galimybių sumažinimą ir tikslinės išteklių žvejybos sustabdymą.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.   Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:
a)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsniuose nurodytas neatidėliotinas priemones;
b)  priemones pagal šio reglamento 11 ir 11a straipsnius.
Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kai tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už 1 dalyje nurodytus dydžius, pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio antraštinė dalis
Specialios 3–7 grupių apsaugos priemonės
Specialios išsaugojimo priemonės
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtina imtis ištaisomųjų veiksmų, siekiant užtikrinti 3–7 grupių priedugnio žuvų išteklių apsaugą, arba jeigu bet kokių 1 grupei priskiriamų neršiančių žuvų išteklių biomasė ar bet kokių 2 grupei priskirtų funkcinių vienetų gausa tam tikrais metais nesiekia išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų, nurodytų šio reglamento II priedo A skiltyje, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, remdamasi šio reglamento 18 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu dėl:
Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtina imtis papildomų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visa žvejyba, kuriai taikomas šis reglamentas, būtų valdoma laikantis šio reglamento 3 straipsnio, Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Nepaisant 18 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus tais atvejais, kai nėra tose dalyse nurodytos bendros rekomendacijos. Tie deleguotieji aktai apima priemones dėl:
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  žvejybos įrankio charakteristikų, tiksliau, tinklo akių dydžio, kabliukų dydžio, įrankio konstrukcijos, gijų storio, įrankio dydžio ar arba selektyvumo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;
a)  žvejybos įrankio charakteristikų ir specifikacijų, visų pirma tinklo akių dydžio, kabliukų dydžio, įrankio konstrukcijos, gijų storio, įrankio dydžio arba selektyvumo didinimo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, nustatymo, visų pirma siekiant sumažinti nepageidaujamą priegaudą;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a straipsnis (naujas)
9a straipsnis
Nerštaviečių ir žuvų išteklių atkūrimo rajonų nustatymas
Ne vėliau kaip iki 2020 m. valstybės narės nustato nerštavietes ir rajonus, remdamosi aiškiais įrodymais, kad juose yra didelės žuvų, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, santalkos, ir pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį parengia bendras rekomendacijas dėl išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, atkūrimo rajonų nustatymo.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio antraštinė dalis
Bendri leidžiami sužvejoti kiekiai
Žvejybos galimybės
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Paskirstydamos kvotas, valstybės narės taiko objektyvius ir skaidrius kriterijus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.   Kai ištekliai valdomi bendrai su trečiosiomis šalimis, valstybės narės sudaro sąlygas keistis kvotomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 2 dalį.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
2.  Nepažeidžiant 8 straipsnio nuostatų, norveginių omarų išteklių BLSK ICES IIa ir IV zonose lygi funkcinių vienetų laimikio ribų ir statistinių stačiakampių už funkcinių vienetų ribų sumai.
2.  Nustatomi kiekvieno ICES IIa ir IV zonų norveginių omarų funckcinio vieneto išteklių laimikio limitai ir vienas stačiakampių už funkcinių vienetų ribų BLSK.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Mėgėjų žvejybos poveikis
1.  Visi turimi duomenys apie mėgėjų žvejybos laimikius turi būti išnagrinėti, siekiant įvertinti galimą tokios žvejybos poveikį reglamentuojamų rūšių ištekliams.
2.  Taryba atsižvelgia į 1 dalyje numatytą vertinimą. Išteklių, kurių laimikiai, sužvejoti vykdant mėgėjų žvejybą, laikomi dideliais, atveju Taryba, nustatydama žvejybos galimybes, atsižvelgia į mėgėjų žvejybos laimikius, be kita ko:
a)  atsižvelgia į mėgėjų žvejybos laimikių įverčių sumą, rekomenduojamą patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, ir patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl verslinės žvejybos galimybių, t. y. į visą laimikį, kuris turi atitikti tikslinį mirtingumą dėl žvejybos,
b)  nustato mėgėjų žvejybos apribojimus, tokius kaip dienos laimikio apribojimai ir žvejybos draudimo laikotarpiai, arba
c)  imasi kitų tinkamomis laikomų priemonių.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio antraštinė dalis
Su įpareigojimų iškrauti 1–7 grupių išteklių laimikį susijusios nuostatos
Su įpareigojimu iškrauti laimikį susijusios nuostatos
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  įpareigojimo iškrauti žuvų rūšis, kurių išgyvenimo koeficientas pagal mokslines rekomendacijas yra aukštas, išimčių, atsižvelgiant į žvejybos įrankio, žvejybos veiklos ir ekosistemos charakteristikas, siekiant supaprastinti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir
a)  nuostatų, kuriomis leidžiama įpareigojimo iškrauti laimikį netaikyti toms rūšims, kurių didelis išgyvenamumas patvirtintas patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, atsižvelgiant į žvejybos įrankio, žvejybos praktikos ir ekosistemos charakteristikas, siekiant palengvinti įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, ir
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  specialių nuostatų dėl laimikio dokumentavimo, ypač siekiant stebėti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir
c)  specialių nuostatų dėl laimikio dokumentavimo, ypač stebėjimo ir kontrolės tikslais, kad, užtikrinus visapusišką įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą, būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, ir
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis prisidedama prie to, kad būtų pasiekti šio reglamento 3 straipsnyje nustatyti tikslai, visų pirma apsaugoti žuvų jaunikliai ir neršiančios žuvys.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Techninės priemonės
1.  Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šių techninių priemonių:
a)  žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijų ir jų naudojimo taisyklių, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai,
b)  žvejybos įrankių modifikacijų ar papildomų su šiais įrankiais naudojamų įtaisų specifikacijų, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;
c)  tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomų tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimų ar draudimų, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis, taip pat žuvis, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ar netikslinių rūšių žuvis arba siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai; ir
d)  išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugojimą užtikrinančių mažiausių orientacinių dydžių nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.
2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.   Siekiant vykdyti šio straipsnio 1 punkto nuostatas, valstybės narės, kurios yra tiesiogiai suinteresuotos valdymu, gali teikti bendras rekomendacijas, remdamosi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalimi, kurios pirmą kartą turi būti pateiktos ne vėliau nei praėjus dvylikai mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo ir po to praėjus dvylikai mėnesių nuo kiekvieno plano įvertinimo pateikimo pagal 17 straipsnį. Jos taip pat gali teikti tokias rekomendacijas, kai mano, kad tai yra reikalinga, ypač staigaus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, situacijos pasikeitimo atveju. Bendros rekomendacijos dėl atitinkamų kalendorinių metų priemonių turi būti pateiktos ne vėliau nei ankstesnių metų liepos mėnesio 1 dieną.
2.  Siekiant vykdyti šio straipsnio 1 punkto nuostatas, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės gali teikti bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį: rekomendacijos pirmą kartą turi būti pateiktos ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir po to – per dvylika mėnesių nuo kiekvieno plano įvertinimo pateikimo pagal 17 straipsnį dienos. Jos taip pat gali teikti tokias rekomendacijas, kai mano, kad tai yra reikalinga, ypač tais atvejais, kai kurių nors išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, padėtis staiga pasikeičia. Bendros rekomendacijos dėl atitinkamų kalendorinių metų priemonių turi būti pateiktos ne vėliau kaip prieš juos einančių metų liepos 1 dieną.
Nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus ir tais atvejais, kai nėra tose dalyse nurodytos bendros rekomendacijos.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 pastraipa
Ne trumpiau nei penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ir vėliau kas penkerius metus Komisija turi užtikrinti plano poveikio ištekliams, kuriems galioja šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, įvertinimą. Šių vertinimų rezultatus ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos ir po to kas penkerius metus Komisija užtikrina, kad būtų atliktas plano poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai vertinimas ir įvertinta, kokiu mastu pasiekti šio reglamento tikslai, įskaitant tai, ar žuvų ištekliai atsikūrė iki tokio dydžio, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, ir kokia padaryta pažanga siekiant geros aplinkos būklės. Šių vertinimų rezultatus ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija gali pateikti ataskaitą anksčiau, jeigu manoma, kad tai yra reikalinga.
Komisija kasmet, kuo anksčiau po to, kai priimamas tų metų reglamentas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Sąjungos vandenyse ir tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pažangos siekiant šio reglamento tikslų, dėl žuvų išteklių šiuose vandenyse padėties ir dėl išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas. Ataskaita pridedama prie Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 50 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos.
Ataskaitoje pateikiama:
a)  išsamios mokslinės rekomendacijos, kuriomis remiantis buvo nustatytos žvejybos galimybės, ir
b)  mokslinis pagrindimas, įrodantis, kad nustatytos žvejybos galimybės atitinka šio reglamento tikslus ir nuostatas, visų pirma mirtingumo dėl žvejybos kiekybinius tikslus.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a straipsnis (naujas)
18a straipsnis
Parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo
Laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos siekiant plano tikslų, laikomos laikinu žvejybos veiklos nutraukimu, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose.
(Šis straipsnis turėtų būti įtrauktas į X skyrių.)
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedas

Komisijos siūlomas tekstas

1.  1 grupė

Ištekliai

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalas, atitinkantis siekiamą didžiausią galimą tausų žuvų laimikį (FMSY)

A skiltis

B skiltis

Šiaurės jūros atlantinės menkės

0,22 – 0,33

0,33 – 0,49

Juodadėmės menkės

0,25 – 0,37

0,37 – 0,52

Šiaurės jūros plekšnės

0,13 – 0,19

0,19 – 0,27

Ledjūrio menkės

0,20 – 0,32

0,32 – 0,43

Šiaurės jūros paprastieji jūros liežuviai

0,11 – 0,20

0,20 – 0,37

Kategato sąsiaurio paprastieji jūros liežuviai

0,19 – 0,22

0,22 – 0,26

Šiaurės jūros paprastieji merlangai

nenustatyta

nenustatyta

2.  2 grupė

Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalas, atitinkantis didžiausią galimą tausų žuvų laimikį (FDGTŽL) (žvejybos norma)

A skiltis

B skiltis

3 ir 4 FV IIIa kvadratas

0,056 – 0,079

0,079 – 0,079

Farno gilumos FV 6

0,07 – 0,081

0,081 – 0,081

Šiaurės jūros Fladen Ground FV 7

0,066 – 0,075

0,075 – 0,075

Forto fjordas FV 8

0,106 – 0,163

0,163 – 0,163

Mario fjordas FV 9

0,091 – 0,118

0,118 – 0,118

Pakeitimas

1.  1 grupė

Skaičiai lentelėje pateikti pagal naujausias ICES specialiai pagal prašymą parengtas rekomendacijas „ES prašymas ICES pateikti tam tikrų Šiaurės jūros ir Baltijos jūros išteklių FMSY intervalus“.

IŠTEKLIAI

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalai, atitinkantys didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (FMSY)

IV parajonio, VIId kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies atlantinės menkės

FMSY lower – FMSY

 

IV parajonio, VIa kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies juodadėmės menkės

FMSY lower – FMSY

 

IV parajonio ir IIIa kvadrato jūrinės plekšnės

FMSY lower – FMSY

 

IV ir VI parajonių ir IIIa kvadrato ledjūrio menkės

FMSY lower – FMSY

 

IV parajonio paprastieji jūrų liežuviai

FMSY lower – FMSY

 

IIIa kvadrato ir 22–24 pakvadračių paprastieji jūrų liežuviai

FMSY lower – FMSY

 

IV parajonio ir VIId kvadrato paprastieji merlangai

FMSY lower – FMSY

 

IIIa kvadrato ir IV bei VI parajonių europiniai jūrų velniai

FMSY lower – FMSY

 

IVa kvadrato rytinės dalies ir IIIa kvadrato šiaurinės paprastosios krevetės

FMSY lower – FMSY

 

2.  2 grupė

Skaičiai lentelėje pateikti pagal naujausias ICES specialiai pagal prašymą parengtas rekomendacijas „ES prašymas ICES pateikti tam tikrų Šiaurės jūros ir Baltijos jūros išteklių FMSY intervalus“.

Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalai, atitinkantys didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (FMSY) (žvejybos norma)

 

A skiltis

 

IIIa kvadrato 3 ir 4 FV

FMSY lower – FMSY

 

Farno gilumos 6 FV

FMSY lower – FMSY

 

Fladeno daubos 7 FV

FMSY lower – FMSY

 

Forto fjordo 8 FV

FMSY lower – FMSY

 

Mario fjordo 9 FV

FMSY lower – FMSY

 

Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedas
II priedas
II priedas
Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai
Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai
(kaip nurodyta 7 straipsnyje)
(kaip nurodyta 7 straipsnyje)
1.  1 grupė
1.  1 grupė
IŠTEKLIAI
Minimalios neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas (tonomis) (DGTŽL Btrigger)
Ribinis biomasės atskaitos taškas (tonomis) (Blim)

IŠTEKLIAI
Minimalios neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas (tonomis) (DGTŽL Btrigger)
Ribinis biomasės atskaitos taškas (tonomis) (Blim)




A skiltis
B skiltis

Šiaurės jūros atlantinės menkės
165 000
118 000

IV parajonio, VIId kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies atlantinės menkės
165 000
118 000

Juodadėmės menkės
88 000
63 000

IV parajonio, VIa kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies juodadėmės menkės
88 000
63 000

Šiaurės jūros plekšnės
230 000
160 000

IV parajonio ir IIIa kvadrato jūrinės plekšnės
230 000
160 000

Ledjūrio menkės
200 000
106 000

IV ir VI parajonių ir IIIa kvadrato ledjūrio menkės
150 000
106 000

Šiaurės jūros paprastieji jūros liežuviai
37 000
26 300

IV parajonio paprastieji jūrų liežuviai
37 000
26 300

Kategato sąsiaurio paprastieji jūros liežuviai
2 600
1 850

IIIa kvadrato ir 22–24 pakvadračių paprastieji jūrų liežuviai
2 600
1 850

Šiaurės jūros paprastieji merlangai
nenustatyta
nenustatyta

IV parajonio ir VIId kvadrato paprastieji merlangai
nenustatyta
nenustatyta





IIIa kvadrato ir IV bei VI parajonių europiniai jūrų velniai
nenustatyta
nenustatyta





IVa kvadrato rytinės dalies ir IIIa kvadrato šiaurinės paprastosios krevetės
nenustatyta
nenustatyta

2.  2 grupė
2.  2 grupė
Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)
Minimalios gausos atskaitos taškas (milijonais) (gausabuffer)
Ribinės gausos atskaitos taškas (milijonais) (gausalimit)

Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)
Minimalios gausos atskaitos taškas (milijonais) (Abundancebuffer)
Ribinės gausos atskaitos taškas (milijonais) (Abundancelimit)




A skiltis
B skiltis

3 ir 4 FV IIIa kvadratas
Nėra duomenų
Nėra duomenų

IIIa kvadrato 3 ir 4 FV
Nenustatyta
Nenustatyta

Farno gilumos FV 6
999
858

Farno gilumos 6 FV
999
858

Šiaurės jūros Fladen Ground FV 7
3 583
2 767

Fladeno daubos 7 FV
3 583
2 767

Forto fjordas FV 8
362
292

Forto fjordo 8 FV
362
292

Mario fjordas FV 9
262
262

Mario fjordo 9 FV
262
262

Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
II a priedas (naujas)
IIa priedas
Žvejoti draudžiamos rūšys:
a)   žvaigždėtosios rajos (Amblyraja radiata);
b)   šių rūšių pjūklažuvės:
i)   azijinės pjūklažuvės (Anoxypristis cuspidata);
ii)   Kvinslando pjūklažuvės (Pristis clavata);
iii)   paprastosias pjūklažuvės (Pristis pectinata);
iv)   europinės pjūklažuvės (Pristis pristis);
v)   žalsvosios pjūklažuvės (Pristis zijsron);
c)   milžinrykliai (Cetorhinus maximus) ir baltieji rykliai (Carcharodon carcharias);
d)   švelniųjų rajų (Dipturus batis) rūšių grupė (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia);
e)   ICES IV parajonio ir ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenų mažieji juodieji dygliarykliai (Etmopterus pusillus);
f)   rifinės mantos (Manta alfredi);
g)   didžiosios mantos (Manta birostris);
h)   šių rūšių mobulės:
i)   europinės mobulės (Mobula mobular);
ii)   mažosios mobulės (Mobula rochebrunei);
iii)   japoninės mobulės (Mobula japanica);
iv)   Peru mobulės (Mobula thurstoni);
v)   ilgaragės mobulės (Mobula eregoodootenkee);
vi)   Munko mobulės (Mobula munkiana);
vii)   Čilės mobulės (Mobula tarapacana);
viii)   trumpapelekės mobulės (Mobula kuhlii);
ix)   senegalinės mobulės (Mobula hypostoma);
i)   ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenų dygliosios rajos (Raja clavata);
j)   gitaržuvės (Rhinobatidae);
k)   europiniai plokščiakūniai rykliai (Squatina squatina);
l)   atlantinės lašišos (Salmo salar) ir šlakiai (Salmo trutta), jeigu velkamaisiais tinklais žvejojama vandenyse už šešių mylių ribos matuojant nuo valstybių narių bazinių linijų ICES II ir IV parajoniuose (Sąjungos vandenyse);
m)   langustų (Palinuridae spp.) ir omarų (Homarus gammarus) ikringos patelės, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos ištekliams tiesiogiai atkurti arba perkelti.

(1)Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0263/2017).

Teisinis pranešimas