Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2041(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0133/2017

Pateikti tekstai :

A8-0133/2017

Debatai :

PV 11/09/2017 - 23
CRE 11/09/2017 - 23

Balsavimas :

PV 14/09/2017 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0358

Priimti tekstai
PDF 545kWORD 57k
Ketvirtadienis, 2017 m. rugsėjo 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas ES institucijose
P8_TA(2017)0358A8-0133/2017

2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose (2015/2041(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl skaidrumo registro pakeitimo(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 9 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl interesų atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą nesusitikti su neregistruotais lobistais ir skelbti informaciją apie lobistų susitikimus,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais (Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 7 dalis) 2011–2013 m.(3),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtus skaidrumo ir sąžiningumo principus vykdant lobistinę veiklą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl bendros Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių peržiūros(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0133/2017),

A.  kadangi „Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos [...] skiria vienodą dėmesį, lygybės principo“ (Europos Sąjungos sutarties 9 straipsnis); kadangi „kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“, o „sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“ (Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalis, panašiai suformuluota šios sutarties preambulės 13 konstatuojamoji dalis, jos 1 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnis); kadangi „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“ (SESV 15 straipsnio 1 dalis);

B.  kadangi ES institucijos jau yra padariusios pažangą, kad taptų atviresnėmis, ir skaidrumo, atskaitomybės bei sąžiningumo požiūriais daugeliu atžvilgiu yra pralenkusios nacionalines ir regionines politines institucijas;

C.  kadangi įstatymų leidėjų ir visuomenės dialogas, kaip ir atstovavimas interesams, yra esminė demokratijos dalis ir kadangi deramai atstovaujant skirtingiems interesams teisėkūros procese Parlamento nariai gauna informacijos ir ekspertinių žinių, be to, tai nepaprastai svarbu tinkamam pliuralistinių visuomenių veikimui;

D.  kadangi, atsižvelgdamos į didėjantį ES ir jos piliečių atotrūkį bei būtinybę skatinti žiniasklaidos domėjimąsi ES reikalais, ES institucijos turi siekti pačių aukščiausių skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartų; kadangi šie principai – esminiai papildomi komponentai skatinant gerą valdymą ES institucijose ir užtikrinant didesnį atvirumą ES veikimo bei jos sprendimų priėmimo proceso kontekste ir kadangi jie turėtų būti svarbiausi institucijų vidaus kultūros principai;

E.  kadangi piliečių pasitikėjimas ES institucijomis nepaprastai svarbus demokratijai, geram valdymui ir veiksmingam politikos formavimui; kadangi ES viduje būtina mažinti atskaitomybės spragas ir imti rinktis tikrinimo būdus, kurie būtų labiau grindžiami bendradarbiavimu ir apjungtų demokratinę priežiūrą, kontrolę ir audito veiklą, kartu užtikrinant didesnį skaidrumą;

F.  kadangi neskaidrus vienašalis interesų atstovavimas gali paskatinti korupcijos riziką ir didelės grėsmės bei rimtų iššūkių, susijusių su politikos formuotojų sąžiningumu ir visuomenės pasitikėjimu ES institucijomis, atsiradimą; kadangi korupcijos finansinės pasekmės didelės ir korupcija kelia rimtą grėsmę demokratijai, teisinei valstybei ir viešosioms investicijoms;

G.  kadangi teisinis aktas, kaip naujas privalomo Skaidrumo registro pagrindas, reikalauja teisiškai apibrėžti veiklą, patenkančią į registro taikymo sritį, o tai padėtų išaiškinti esamas dviprasmiškas apibrėžtis, taip pat skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės interpretacijas;

H.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse nacionaliniai skaidrumo registrai jau sukurti;

I.  kadangi, remiantis skaidrumo reikalavimu, nustatytu SESV 15 straipsnio 3 dalyje ir Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnyje bei patvirtintu ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos, visi Sąjungos piliečiai turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais(5);

Kad lobistų registras taptų kuo labiau privalomas

1.  teigiamai vertina Biuro sprendimą prašyti administracijos parengti šabloną, skirtą visiems pranešėjams ir nuomonės referentams, savanoriškam poveikiui teisės aktui daryti nurodant, su kurių interesų atstovais ir organizacijomis jie konsultavosi; šis šablonas turėtų būti prieinamas ir kaip IT priemonė;

2.  primena savo 2016 m. gruodžio 13 d. atliktą Darbo tvarkos taisyklių peržiūrą, kuria siekta užtikrinti, kad Parlamento nariai sistemingai vadovautųsi praktika susitikti tik su Skaidrumo registre užsiregistravusiais interesų atstovais, ir ragina įtraukti interesų atstovų susitikimus su generaliniais sekretoriais, generaliniais direktoriais ir frakcijų generaliniais sekretoriais; ragina Parlamento narius ir jų personalą tikrinti, ar interesų atstovai, su kuriais jie ketina susitikti, užsiregistravę ir, jeigu ne, prašyti jų kuo greičiau tai padaryti iki įvykstant susitikimui; ragina Tarybą parengti panašią nuostatą, kuri apimtų nuolatines atstovybes; mano, jog besiregistruojančiuosius Skaidrumo registre būtina įpareigoti pateikti dokumentus, kuriais būtų įrodoma, kad jų pateikiama informacija teisinga;

3.  primena, kaip 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendime dėl informacijos apie susitikimus skelbimo apibrėžiamas susitikimas su interesų atstovais; primena nuostatas dėl to, kokia informacija gali būti nepateikiama, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001; mano, kad nuostatos dėl šių susitikimų neturėtų apsiriboti dvišaliais susitikimais ir apimti susitikimus su tarptautinių organizacijų atstovais;

4.  mano, kad pranešėjai, šešėliniai pranešėjai ir komitetų pirmininkai turėtų skelbti apie savo susitikimus su interesų atstovais, patenkančiais į Skaidrumo registro taikymo sritį, rengiamus dėl dokumentų, už kuriuos jie atsakingi, informuodami apie poveikį teisės aktui, ir kad pagal visas išimtis turėtų būti numatyta sąžiningai veikiančių informatorių gyvybės ir laisvės apsauga;

5.  ragina Biurą parengti reikiamas priemones, kad Parlamento nariai savo internetiniuose Parlamento profiliuose galėtų skelbti informaciją apie savo susitikimus su interesų atstovais, jei šito pageidauja;

6.  ragina Komisiją praktiką, pagal kurią būtų susitinkama tik su Skaidrume registre užsiregistravusių organizacijų atstovais ar savarankiškai dirbančiais asmenimis, taikyti visiems atitinkamiems Komisijos darbuotojams (pradedant skyrių vadovų lygmeniu ir toliau);

7.  ragina Komisiją skelbti apie visų atitinkamų Komisijos darbuotojų, dalyvaujančių ES politikos formavimo procese kartu su išorės organizacijomis, susitikimus, laikantis būtinų duomenų apsaugos taisyklių; kalbant apie kitus šiuose susitikimuose dalyvaujančius darbuotojus, turėtų būti paskelbiamas skyrius arba tarnyba;

8.  pritaria Komisijos raginimui ES institucijoms ir jų darbuotojams bei jos agentūroms susilaikyti nuo neregistruotų interesų atstovų, kurie patenka į Skaidrumo registro taikymo sritį, kvietimo būti pranešėjais, jų renginių globojimo ir tokių renginių rengimo ES institucijų patalpose, taip pat nuo leidimo jiems dalyvauti Komisijos patariamųjų organų veikloje;

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visa informacija apie interesų atstovavimą ES institucijose, interesų deklaracijas, pasitvirtinusius interesų konfliktus ir ekspertų grupes būtų lengvai prieinama visuomenei naudojantis pagal vieno langelio principą veikiančia internetine duomenų baze;

10.  ragina Komisiją parengti priemones geresnei pusiausvyrai užtikrinti paremiant nepakankamai atstovaujamus interesus;

11.  mano, kad Europos Parlamento nariai, skiriami pranešėjais, šešėliniais pranešėjais arba komitetų pirmininkais, turi ypatingą pareigą skaidriai informuoti apie savo ryšius su interesų atstovais atsižvelgdami į savo vaidmenį ES teisėkūros srityje;

12.  mano, kad Skaidrumo registre užsiregistravę subjektai turėtų laiku ir privaloma tvarka atnaujinti registre pateikiamą informaciją apie išlaidas už veiklą, patenkančią į registro įgaliojimų sritį, kai šios išlaidos viršija atitinkamai kategorijai nustatytą ribą;

13.  mano, kad visi užsiregistravę subjektai turėtų būti įpareigoti Skaidrumo registre paskelbti visų paramos teikėjų ir jų atitinkamų dovanų, viršijančių 3 000 EUR, sąrašą, nurodant kasmet gaunamų atskirų dovanų pobūdį ir vertę; apie vienkartines 12 000 EUR vertę viršijančias dovanas turi būti pranešama nedelsiant;

14.  pakartoja savo ilgalaikį raginimą paremti ES skaidrumo registrą teisės aktu, jei tarpinstituciniu susitarimu užpildyti visų spragų ir užtikrinti, kad registras būtų visapusiškai privalomas visų interesų atstovams, neįmanoma; mano, kad pasiūlyme dėl šio teisės akto galėtų būti atsižvelgiama į pažangą, padarytą atlikus tarpinstitucinio susitarimo ir Parlamento elgesio kodekso pakeitimus; primena Komisijai savo raginimą, išdėstytą jo 2014 m. balandžio 15 d. sprendime, parengti deramą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo skaidrumo registro, kuris iki 2016 m. pabaigos turėjo būti pateiktas remiantis SESV 352 straipsniu;

15.  pakartoja savo raginimą Tarybai, įskaitant jos parengiamuosius organus, kuo greičiau prisijungti prie Skaidrumo registro; ragina visas valstybes nares parengti teisės aktus, pagal kuriuos būtų skatinamas skaidrus interesų atstovavimas; ragina valstybes nares parengti taisykles, pagal kurias interesų atstovai turėtų skaidriai pranešti apie atvejus, kai ryšius su nacionaliniais politikais ir viešojo administravimo atstovais jie palaiko siekdami daryti poveikį ES teisėkūrai;

Skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas palaikant ryšius su interesų atstovais

16.  primena savo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą atšaukti subjektų, nepageidaujančių bendradarbiauti vykstant tyrimams ar klausymams bei komitetų posėdžiams, kurių tikslas – rinkti informaciją, privilegijas; ragina Komisiją dar labiau iš dalies keisti registruotų subjektų elgesio kodeksą, kad jie būtų skatinami vadovautis kuo geriausia valia ir neteikti nepakankamos ar klaidinančios informacijos vykstant tokiems klausymams arba komitetų posėdžiams; mano, kad pagal elgesio kodeksą Skaidrumo registre registruotiems subjektams turėtų būti draudžiama įdarbinti interesus arba šalis, kuriems tarnauja, dangstančius asmenis arba organizacijas;

17.  mano, kad profesionalios konsultacijų įmonės, teisinių paslaugų įmonės arba savarankiškai dirbantys konsultantai turėtų nurodytų tikslią veiklos, kurią apima registras, apimtį, tačiau pripažįsta, kad, remiantis kai kurių valstybių narių nacionalinės teisės aktais, tam tikriems asmenims gali kilti kliūčių laikytis Skaidrumo registro reikalavimų;

18.  primygtinai laikosi savo, kad registruotieji subjektai, įskaitant teisinių paslaugų ir konsultacijų įmones, Skaidrumo registre turėtų deklaruoti visus klientus, kurių vardu jie vykdo interesų atstovavimo veiklą, patenkančią į Skaidrumo registro taikymo sritį; teigiamai vertina sprendimus, kuriuos įvairios teismo advokatų organizacijos ir teisininkų draugijos priėmė pripažindamos su teismais susijusios teisininkų veiklos ir kitokios veiklos, patenkančios į Skaidrumo registro taikymo sritį, skirtumus; be to, ragina Europos teismo advokatūros ir teisininkų draugijų tarybą (angl. Council of Bars and Law Societies of Europe) skatinti savo narius priimti panašias priemones, tačiau pripažįsta, kad, remiantis kai kurių valstybių narių nacionalinės teisės aktais, tam tikriems asmenims gali kilti kliūčių laikytis Skaidrumo registro reikalavimų;

19.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse profesinę veiklą reglamentuojančioms taisyklėms taikomos įstatyminės nuostatos – būtent pagal jas teisinių paslaugų įmonėms objektyviai užkertamas kelias užsiregistruoti Skaidrumo registre ir vykstant procesui atskleisti registro reikalaujamą informaciją apie savo klientus; tačiau taip pat įžvelgia nemažą riziką, kad šiomis įstatyminėmis nuostatomis gali būti ir piktnaudžiaujama siekiant išvengti informacijos, kurios reikalaujama norint tinkamai užsiregistruoti registre, paskelbimo; šiuo požiūriu palankiai vertina pastebimą teisininkų profesinių organizacijų pasirengimą dirbti pagal partnerystės principą ir užtikrinti, kad jų profesijos interesų labui tokia informacija galėtų būti neatskleidžiama tik atsižvelgiant į tai, kas objektyviai leidžiama pagal įstatymą; ragina Komisiją ir Europos Parlamento Pirmininką užtikrinti, kad šis pasirengimas duotų praktinių rezultatų, ir juos kuo greičiau įtraukti į pakeistą susitarimą;

20.  vadovaudamasis SESV 15 straipsniu ir ES sutarties 11 straipsniu, prašo Biuro reikalauti, kad neregistruotos organizacijos ar asmenys, vykdantys į Skaidrumo registro taikymo sritį patenkančią veiklą, prieš patekdami į Parlamento patalpas, užsiregistruotų; mano, kad tai neturėtų būti taikoma lankytojų grupėms; pabrėžia, kad Parlamentas, kaip ES piliečiams atstovaujanti institucija, turėtų toliau taikyti vadinamąją atvirų durų politiką piliečių atžvilgiu ir kad neturėtų būti kuriamos nereikalingos kliūtys, dėl kurių piliečiai atsisakytų minties lankytis jo patalpose;

21.  apgailestauja, kad, pasak organizacijos „Transparency International“, 2015 m. daugiau nei pusė ES registro informacijai apie lobistus atskleisti įrašų buvo neteisingi, nepakankami arba beprasmiai;

22.  prašo Biuro ir savo generalinio sekretoriaus palengvinti lobistų leidimams būtiną reaktyvavimo procesą pasirūpinant specialia reaktyvavimo infrastruktūra, kad, norint gauti leidimą patekti į patalpas, nereikėtų pernelyg ilgai laukti; ragina atsisakyti apribojimo, pagal kurį į Parlamento patalpas vienu metu leidžiama patekti ne daugiau negu keturiems leidimo turėtojams;

23.  primena savo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl lobistų aplinkos atstovų leidimų ir ragina savo generalinį sekretorių iš dalies pakeisti taisykles, nuo 2013 m. gruodžio 13 d. taikomas leidimams ir pažymėjimams, su kuriais įleidžiama į Parlamento patalpas, kad bet kuris vyresnis nei 18 metų amžiaus asmuo, teikiantis paraišką aplinkos atstovo leidimui gauti, būtų įpareigotas pasirašyti dokumentą, užtikrinantį, jog jie nedalyvaus veikloje, patenkančioje į Skaidrumo registro taikymo sritį;

24.  mano, jog būtina skubiai pradėti taikyti tinkamą pateiktos informacijos stebėsenos sistemą siekiant užtikrinti, kad registruotų asmenų teikiama informacija būtų prasminga, tiksli, nauja ir išsami; atsižvelgdamas į tai ragina gerokai padidinti Europos Parlamento Skaidrumo skyriaus ir Skaidrumo registro jungtinio sekretoriato išteklius;

25.  mano, jog Skaidrumo skyrius ir Skaidrumo registro jungtinis sekretoriatas turėtų kasmet tikrinti registruotų subjektų deklaracijas remdamiesi pakankamu skaičiumi atsitiktinai atrinktų pavyzdžių, kad būtų gauti prasmingi, tikslūs, nauji ir išsamūs duomenys;

26.  atsižvelgdamas į ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį mano, kad demokratiškai išrinktos ir kontroliuojamos nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens valstybės institucijos ir jų atstovai ES institucijose, įskaitant jų vidaus organus, formalias ir neformalias asociacijas bei išimtinai jų atstovų sudaromas vadinamąsias skėtines organizacijas, neturėtų patekti į ES Skaidrumo registro taikymo sritį, jeigu jos veikia viešojo intereso labui, kadangi šios organizacijos yra ES daugiapakopio valdymo sistemos dalis;

Sąžiningumo apsauga nuo interesų konfliktų

27.  ragina ES institucijas ir organus, dar neturinčius elgesio kodekso, kuo skubiau parengti šį dokumentą; mano, jog tenka apgailestauti, kad Taryba ir Europos Vadovų Taryba iki šiol nėra priėmusios savo narių elgesio kodekso; ragina Tarybą pradėti taikyti specialų etikos kodeksą, įskaitant sankcijas, kuriuo remiantis būtų sprendžiamas su nacionaliniais delegatais susijusios rizikos klausimas; primygtinai teigia, kad Taryba, kaip ir kitos institucijos, turi būti atskaitinga ir skaidri; taip pat ragina parengti dviejų ES patariamųjų organų – Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto – narių ir darbuotojų elgesio kodeksą; ragina ES agentūras priimti gaires nuosekliai valdybų narių ir direktorių, mokslinių komitetų ekspertų ir apeliacinių tarybų narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politikai įgyvendinti, taip pat patvirtinti ir įgyvendinti aiškią politiką interesų konfliktų atžvilgiu vadovaujantis tolesnių veiksmų, susijusių su bendru požiūriu į ES decentralizuotas agentūras, planu;

28.  mano, kad visus ES pareigūnus, įskaitant laikinai priimtus tarnautojus, akredituotus Parlamento narių padėjėjus, sutartininkus ir nacionalinius ekspertus, reikėtų paraginti lankyti mokymus, kaip turėtų būti sprendžiami su interesų atstovais ir interesų konfliktais susiję klausima;

29.  pabrėžia, jog būtina stiprinti sąžiningumą ir tobulinti etikos sistemą taikant aiškius, griežtus elgesio kodeksus ir etikos principus, kad būtų galima vystyti bendrą veiksmingą visų ES institucijų ir agentūrų sąžiningumo kultūrą;

30.  pripažįsta, kad „sukamųjų durų“ reiškinys gali pakenkti institucijų ir institucijų atstovų santykiams; ragina ES institucijas apibrėžti sistemingą ir proporcingą požiūrį šiam iššūkiui atremti; mano, kad visos reglamentavimo nuostatos, susijusios su „sukamųjų durų“ reiškiniu, turėtų būti taikomos ir Tarybos pirmininkui;

31.  ragina griežtinti apribojimus buvusių Komisijos narių atžvilgiu veiklos pertraukos laikotarpį pratęsiant iki trejų metų, be to, jis turėtų būti privalomas bent tais atvejais, kai veikla patenka į Skaidrumo registro taikymo sritį;

32.  mano, kad paskyrimų tarnyba sprendimus dėl vyresniųjų pareigūnų ir naujųjų buvusių Komisijos narių funkcijų turi priimti kuo labiau nepriklausomai nuo šalių, kurioms jos sprendimai turės poveikio;

33.  prašo visų ES institucijų kasmet atskleisti informaciją apie ES administraciją palikusius vyresniuosius pareigūnus ir jų prisiimtas funkcijas, laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių;

34.  laikosi nuomonės, kad turėtų būti svarstoma galimybė nustatyti 18 mėnesių trukmės veiklos pertraukos laikotarpį baigiantis Reglamentavimo patikros valdybos išorės ir ad hoc narių paskyrimo laikui geresnio reglamentavimo kontekste, taip pat Europos investicijų banko direktorių tarybos narių paskyrimo laikui ir kad šiuo laikotarpiu jie neturėtų užsiimti lobistine veikla EIB valdymo organų narių ir banko personalo atžvilgiu savo veiklos, kliento ar darbdavio labui;

Sąžiningumas ir proporcinga ekspertų grupių sudėtis

35.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Ombudsmeno tarnybos rekomendacijas, nukreiptas prieš interesų konfliktus ekspertų grupėse, ir aiškiai pritaria tam, kad ekspertų grupių registre būtų skelbiamas pakankamai išsamus kiekvieno individualiai paskirto eksperto gyvenimo aprašymas, taip pat kad ekspertų grupių registre būtų deklaruojami kiekvieno individualiai paskirto eksperto interesai;

36.  pritaria Ombudsmeno tarnybos raginimui nustatyti reikalavimą užsiregistruoti Skaidrumo registre kaip būtiną sąlygą į ekspertų grupę skiriant tuos asmenis, kurie nėra valdžios pareigūnai ir visų ar didžiosios dalies savo pajamų negauna iš valstybinių institucijų, pvz., universitetų, preziumuojant, kad pastarieji nėra finansuojami interesų atstovų, taip pat ekonominių ir komercinių suinteresuotųjų šalių;

37.  mano, kad nuostatos, apimančios bendruosius ekonominių ir neekonominių interesų atskyrimo kriterijus, rekomenduojamus Ombudsmeno tarnybos ir grindžiamus ekspertų interesų deklaracijomis, padėtų Komisijai pasirinkti ekspertus, kurie proporcingiau atstovautų atitinkamiems interesams;

38.  ragina Komisiją savo interneto svetainėje viešai skelbti visus ekspertų grupių posėdžių protokolus, įskaitant įvairiausias atstovaujamas nuomones;

39.  ragina Komisiją užtikrinti, kad konsultuojantis būtų nagrinėjami atviri klausimai, o ne vien siekiama patvirtinti pasirinktą politikos kryptį;

Europos Parlamento rinkimų sąžiningumas

40.  mano, kad, remiantis ES rinkimų teise, kandidatai partijų viduje turi būti keliami demokratiškai, slaptai ir deramai suteikiant žodį nariams, o asmenys, galutiniu sprendimu pripažinti kaltais dėl korupcijos ES finansinių interesų atžvilgiu arba valstybėse narėse, turėtų netekti teisės kandidatuoti per rinkimus laikotarpiu, kuris proporcingai atitiktų nusikaltimo sunkumą; pažymi, kad ši diskvalifikacijos procedūra jau taikoma kai kuriose valstybėse narėse; mano, kad taikant naują priemonę, pvz., direktyvą, galėtų būti nustatyti bendri minimalūs standartai, kurie skirtingai įvairių valstybių narių praktikai ir teisės sistemoms būtų taikomi diskvalifikacijos dėl korupcijos atveju;

Teisinės Komisijos narių atskaitomybės stiprinimas

41.  ragina Komisiją remtis gera valstybių narių, kuriose galioja ministrams skirti įstatymai, praktika ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytos Komisijos narių skaidrumo prievolės ir teisės, vadovaujantis bendro sprendimo procedūra;

42.  ragina bendro sprendimo procedūrą pradėti taikyti sprendimui, kuriuo nustatomas Komisijos narių atlyginimas, įskaitant jų darbo užmokestį, ir kurį nuo pat Europos Bendrijų įkūrimo išimtinai priimdavo Taryba;

43.  pažymi, jog kai kuriose valstybėse narėse nėra ministrams skirtų įstatymų, pagal kuriuos pareigas einantys asmenys negali būti vieninteliai verslo savininkai ar jo dalininkai;

Interesų konfliktai pasidalijamojo valdymo srityje ir trečiosiose šalyse, kai valdomos ES lėšos

44.  įžvelgia rimtą interesų konfliktą tais atvejais, kai esama galimybės, kad ES pareigūno valdomos įmonės teiks paraiškas ES lėšoms gauti arba jas gaus kaip subrangovai, o atsakomybė tiek už tinkamą lėšų panaudojimą, tiek už jų naudojimo kontrolę teks patiems savininkams ir pareigūnams;

45.  ragina Komisiją į visus būsimus ES teisės aktus dėl mokėjimų įtraukti sąlygą, pagal kurią pareigūnų ES valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse valdomos įmonės negalėtų nei kreiptis dėl ES finansavimo, nei jo gauti;

Tikslo leisti visapusiškai susipažinti su dokumentais realizavimas ir skaidrumas atskaitomybės vykstant teisėkūros procesui tikslu

46.  primena savo raginimus Komisijai ir Tarybai, išdėstytus jo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais 2014–2015 m.(6), kurioje jis:

   ragino išplėsti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo sritį, siekiant įtraukti visas ES institucijas, kurių jis šiuo metu neaprėpia, t. y. Europos Vadovų Tarybą, Europos Centrinį Banką, ESTT ir visus ES organus bei agentūras;
   ragino institucijas, agentūras ir kitus organus visapusiškai laikytis pareigos į registrą įtraukti visą informaciją apie dokumentus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 11 ir 12 straipsniuose;
   laikėsi nuomonės, kad dokumentai, Taryboje parengti per trišalius dialogus, pvz., darbotvarkės, rezultatų santraukos, protokolai ir bendrieji požiūriai, yra susiję su teisėkūros procedūromis ir iš principo neturėtų būti tvarkomi kitaip negu kiti teisėkūros dokumentai bei turėtų būti tiesiogiai prieinami Parlamento interneto svetainėje;
   ragino sukurti bendrą tarpinstitucinį registrą (įskaitant specialią bendrą duomenų bazę), apimantį informaciją apie teisėkūros bylų, su kuriomis susijęs darbas vyksta taip, kaip buvo susitarta Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, padėtį;
   ragino Tarybą skelbti Tarybos darbo grupių posėdžių protokolus ir kitus dokumentus;
   ragino Komisiją parengti visų antrojo lygmens teisės aktų – pirmiausia deleguotųjų aktų – registrą ir pažymėjo, kad jo kūrimo darbas vyksta taip, kaip buvo susitarta Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros;
   pareiškė esąs įsitikinęs, kad būtina sukurti nepriklausomą priežiūros instituciją dokumentų įslaptinimo ir išslaptinimo klausimais;
   ragino leisti susipažinti ir su Parlamento komitetų koordinatorių, Biuro ir Pirmininkų sueigos posėdžių darbotvarkėmis ir ataskaitomis bei iš principo visais tose darbotvarkėse nurodytais dokumentais paskelbiant juos Parlamento interneto svetainėje;

Skaidrumas atstovavimo ES išorės lygmeniu ir derybų srityse

47.  teigiamai vertina pastarojo meto ESTT praktiką, pagal kurią sustiprinta Parlamento teisė į informaciją apie tarptautinius susitarimus, ir institucijų įsipareigojimą imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 40 dalimi, surengiant derybas dėl geresnio bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija; pažymi, jog derybos prasidėjo 2016 m. pabaigoje ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nuoširdžiai stengtis ir daryti viską, kas būtina, kad susitarimas su Parlamentu dėl geresnio bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija su Parlamentu visu tarptautinių susitarimų gyvavimo laikotarpiu būtų pasiektas kuo greičiau, nes tai padėtų užtikrinti didesnį ES išorės veiksmų teisėtumą ir demokratinę priežiūrą;

48.  pažymi, kad Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimas galioja, tačiau tokio susitarimo atitikmens tarp Parlamento ir Tarybos nėra;

49.  pabrėžia, kad pastaruoju metu Komisija stengiasi užtikrinti didesnį prekybos derybų skaidrumą; nežiūrint į tai mano, kad Taryba ir Komisija vis tiek turėtų tobulinti savo darbo metodus ir labiau bendradarbiauti su Parlamentu galimybės susipažinti su dokumentais, informacija ir priimamais sprendimais, susijusiais su visais bendros prekybos politikos (BPP) klausimais ir derybomis, požiūriu (pvz., su informacija apie derybas, įskaitant derybų apimties nustatymą, įgaliojimus ir eigą, apie mišraus arba išimtinio pobūdžio prekybos susitarimus ir jų laikiną taikymą, apie organų, įsteigtų pagal prekybos ir (arba) investicijų susitarimus, veiklą ir sprendimus, apie ekspertų posėdžius bei deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus); šiuo požiūriu apgailestauja, kad Taryba nėra informavusi Parlamento narių ir visuomenės apie derybų įgaliojimus, susijusius su visais susitarimais, dėl kurių šiuo metu deramasi, tačiau palankiai vertina tai, kad galų gale – po vienerius metus trukusių Komisijos ir Parlamento derybų dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su derybomis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) – buvo pasiektas veiklos susitarimas dėl šios galimybės sudarymo visiems Parlamento nariams, taigi iki šiol derybos dėl TPIP yra skaidriausios; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos Prekybos generalinio direktorato užmojį dabartinę skaidrumo iniciatyvą, susijusią su TPIP, naudoti kaip visų prekybos derybų pavyzdį, remiantis prekybos strategija „Prekyba visiems“, ir ją įgyvendinti;

50.  pabrėžia, kad, kaip yra pažymėjęs ESTT, skaidrumo reikalavimai susiję su demokratiniu valdymo ES pobūdžiu ir kad tais atvejais, kai konfidenciali informacija visuomenei nepasiekiama – pvz., prekybos derybų atveju – ji turi būti prieinama parlamentarams, kurie vykdo prekybos politikos kontrolę piliečių vardu; todėl mano, kad galimybė susipažinti su įslaptinta informacija nepaprastai svarbi Parlamento vykdomai kontrolei, o Parlamentas, savo ruožtu, turėtų vykdyti savo pareigą šią informaciją tinkamai valdyti; mano, jog turėtų būti nustatyti aiškūs dokumentų žymėjimo įslaptintais kriterijai, kad būtų išvengta dviprasmiškumo ir savavališkų sprendimų, taip pat jog dokumentas turėtų būti išslaptintas kai tik būtinybės jį laikyti įslaptintą nebelieka; ragina Komisiją įvertinti, ar derybų dokumentas gali būti viešinamas iš karto, kai atitinkamas dokumentas baigiamas rengti viduje; pažymi, jog iš ESTT praktikos aiškiai matyti, kad tais atvejais, kai visuomenės teisei susipažinti su ES institucijoje parengtu dokumentu taikoma išimtis, institucija turi suprantamai paaiškinti, kodėl galimybė susipažinti su tuo dokumentu gali konkrečiai ir realiai pakenkti interesui, kuris saugomas išimtimi, ir kad ši rizika turi būti pagrįstai iš anksto numatoma, o ne grynai hipotetinė; ragina Komisiją įgyvendinti Europos ombudsmeno 2014 m. liepos mėn. rekomendacijas, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas galimybei susipažinti su visų derybų dokumentais, taip pat posėdžių darbotvarkių ir susitikimų su asmenimis ir organizacijomis, kurių veikla patenka į Skaidrumo registro taikymo sritį, įrašų paskelbimui; ragina Komisiją informuoti Parlamentą ir visuomenę apie derybų raundų darbotvarkių projektus prieš prasidedant deryboms, apie galutines darbotvarkes ir apie ataskaitas deryboms pasibaigus;

51.  mano, kad ES turi imtis vadovaujamo vaidmens siekiant didesnio prekybos derybų skaidrumo vykstant ne tik dvišaliams, bet ir, kai tai įmanoma, keliašaliams ir daugiašaliams procesams, užtikrinant ne mažesnį skaidrumą negu tada, kai derybos rengiamos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) veiklos kontekste; tačiau pabrėžia, jog Komisija turi įtikinti ir savo derybų partnerius didinti skaidrumą jų veiklos kontekste siekiant užtikrinti, kad tai būtų abipusis procesas, kuriam vykstant nebūtų pakenkta ES derybinei pozicijai, ir įtraukti siektiną skaidrumo lygį į savo vykdomą taikymo srities nustatymo veiklą dalyvaujant galimiems derybų partneriams; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas naudingas visiems ES derybų partneriams ir suinteresuotosioms šalims visame pasaulyje ir kad jis gali sustiprinti visuotinę paramą taisyklėmis pagrįstai prekybai;

52.  primena, jog svarbu, kad su BPP susijęs teisėkūros procesas remtųsi Sąjungos statistika vadovaujantis SESV 338 straipsnio 2 dalimi, taip pat aukščiausius nešališkumo ir patikimumo standartus atitinkančiais poveikio vertinimais ir poveikio tvarumui vertinimais – tai principas, kuriuo turėtų būti grindžiamos visos atitinkamos peržiūros, atliekamos laikantis Komisijos geresnio reglamentavimo politikos; mano, kad atliekant poveikio vertinimus pagal atitinkamą sektorių būtų užtikrintas didesnis ES prekybos susitarimų patikimumas ir teisėtumas;

53.  pakartoja savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje(7) išdėstytus raginimus Komisijai parengti Europos elgesio kodeksą, susijusį su skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės aspektais, kuriuo vykdydami savo veiklą vadovautųsi ES atstovai tarptautinėse organizacijose / organuose; ragina užtikrinti didesnį pasaulinių institucijų politikos nuoseklumą ir geresnį koordinavimą parengiant visapusiškus demokratinio teisėtumo, skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartus; laikosi nuomonės, jog ES turėtų racionalizuoti ir kodifikuoti savo atstovavimą daugiašalėse organizacijose / organuose, kad Sąjungos dalyvavimas šių organų veikloje būtų skaidresnis, sąžiningesnis ir atskaitingesnis, jos įtaka – didesnė ir kad būtų labiau propaguojami teisės aktai, kuriuos ji yra priėmusi demokratinio proceso pagrindu; ragina priimti tarpinstitucinį susitarimą ES atstovų ir Parlamento dialogams formaliai apibrėžti; šie dialogai bus organizuojami su Europos Parlamentu siekiant parengti gaires, susijusias su Europos pozicijų priėmimu ir nuoseklumu ruošiantis svarbioms tarptautinėms deryboms;

Skaidrumas ir atskaitomybė viešųjų išlaidų srityje

54.  mano, kad duomenys apie biudžetą ir išlaidas ES turėtų būti skaidrūs ir kad už juos turėtų būti atsiskaitoma juos paskelbiant, o pasidalijamojo valdymo atveju – taip pat ir valstybių narių lygmeniu;

Ekonomikos valdymo euro zonoje skaidrumas ir atskaitomybė už jį

55.  mano, kad prireikus sprendimai, kuriuos priima Euro grupė, Ekonomikos ir finansų komitetas, neformalių ECOFIN tarybos posėdžių ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų dalyviai, turi būti institucionalizuojami, tapti skaidrūs ir už juos turi būti atsiskaitoma – be kita ko, paskelbiant jų darbotvarkes ir protokolus – bei užtikrinama pageidaujamo Sąjungos arba valstybės narės finansų, pinigų ar ekonominės politikos skaidrumo ir būtinos apsaugos pusiausvyra;

Skaidrumas ir atskaitomybė ES biudžeto srityje

56.  pažymi, kad 2014 m. iš viso baigta nagrinėti 40 bylų, susijusių su ES institucijų darbuotojais ir nariais; pabrėžia, jog tai mažas skaičius, rodantis, kad sukčiavimas ir korupcija ES institucijose nėra įsišakniję(8);

57.  pabrėžia, kad 2014 m. didžiausias galimų sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešta OLAF, skaičius buvo susijęs su Europos struktūrinių fondų naudojimu (549 iš 1 417 tariamų atvejų); pabrėžia, kad 2014 m. OLAF rekomendavo susigrąžinti 476,5 mln. EUR struktūrinių fondų lėšų; pažymi, kad, vadovaudamosi OLAF 2014 m. rekomendacijomis, atitinkamos institucijos susigrąžino 22,7 mln. EUR; ragina valstybes nares teikti prioritetą deramam ES lėšų skirstymui ir dėti kuo didesnes pastangas siekiant jas susigrąžinti, kai jos paskiriamos netinkamai(9);

58.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl vadinamųjų šešių dokumentų ir dviejų dokumentų rinkinių peržiūros, siekiant suteikti Parlamentui didesnes tikrinimo galias priimant itin svarbius Europos semestro dokumentus, o pirmiausia – veiksmingas priemones subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymuisi užtikrinti;

59.  ragina Euro grupę įtraukti Parlamentą į sutartinių sąlygų, dėl kurių susitariama su finansinės paramos, skiriamos taikant Europos stabilumo mechanizmą (ESM), gavėjomis, įgyvendinimo stebėseną;

Informatorių apsauga ir kova su korupcija

60.  palankiai vertina Europos ombudsmeno tyrimą, ar ES institucijos vykdo savo pareigą nustatyti vidaus taisykles, susijusias su informavimu apie pažeidimus; apgailestauja dėl Ombudsmeno tarnybos išvados, kad kai kurios ES institucijos dar nėra tinkamai įgyvendinusios informatorių apsaugos taisyklių; pažymi, kad iki šiol tokias taisykles yra priėmę tik Parlamentas, Komisija, Ombudsmeno tarnyba ir Audito Rūmai; ragina atlikti Parlamento tyrimą, kaip taikomas mechanizmas akredituotiesiems Parlamento narių padėjėjams apsaugoti jiems tapus informatoriais;

61.  mano, jog veiksminga informatorių apsauga – esminis kovos su korupcija ginklas, todėl pakartoja savo 2015 m. lapkričio 25 d. raginimą(10) Komisijai „iki 2016 m. birželio mėn. pasiūlyti sukurti ES teisės aktų sistemą, skirtą veiksmingai informatorių ir panašių asmenų apsaugai“(11), atsižvelgiant į nacionalinio lygmens taisyklių įvertinimą, kad būtų užtikrintos minimalios informatorių apsaugos taisyklės;

62.  ragina Komisiją taikyti priemones, susijusias su diskrecija ir neleidimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir visais atvejais atlikti reikiamus pagrindinės informacijos patikrinimus, taip pat taikyti atmetimo kriterijus, kad kilus bet kokiam interesų konfliktui įmonės būtų nušalinamos, nes tai labai svarbu norint apsaugoti institucijų patikimumą;

63.  mano, kad net ir ES institucijose pernelyg dažnai susiduriama su informatorių persekiojimo, o ne pagalbos jiems atvejais; ragina Komisiją siūlyti iš dalies pakeisti Ombudsmeno tarnybai taikomą reglamentą ir papildyti šios tarnybos veiklos sritį, kad ji taptų pagrindiniu ryšių punktu, į kurį galėtų kreiptis netinkamo elgesio aukomis tapę informatoriai; ragina Komisiją siūlyti atitinkamai padidinti Ombudsmeno tarnybos biudžetą, kad ši nauja daug dėmesio reikalaujanti užduotis galėtų būti vykdoma;

64.  ragina ES kuo greičiau pateikti paraišką dėl narystės Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO) ir apie šios paraiškos nagrinėjimo pažangą nuolat informuoti Parlamentą; ragina Komisiją į ataskaitą įtraukti didžiausių korupcijos problemų valstybėse narėse apžvalgą, politikos rekomendacijas joms spręsti ir tolesnes priemones, kurių ketina imtis Komisija, ypač atsižvelgiant į žalingą korupcinės veiklos poveikį vidaus rinkos veikimui;

65.  mano, kad asmenims, galutiniu sprendimu pripažintiems kaltais dėl korupcijos ES, arba bendrovėms, vadovaujamoms ar valdomoms asmenų, kurie yra įvykdę korupcinius veiksmus arba pasisavinę viešąsias lėšas savo bendrovės naudai ir šiuo pagrindu galutiniu sprendimu nuteisti bent trejiems metams, turėtų būti faktiškai draudžiama sudaryti viešojo pirkimo sutartis su Europos Sąjunga ir naudotis ES lėšomis; ragina Komisiją peržiūrėti savo draudimo dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose sistemą; pabrėžia, kad bendrovės, kurias Komisija yra pašalinusi iš konkursų dėl ES lėšų, turėtų būti automatiškai viešai paskelbiamos, siekiant geriau apsaugoti ES finansinius interesus ir galimybę vykdyti kontrolę sudaryti didesnei visuomenės daliai;

66.  pažymi, kad nuo 2008 m. lapkričio 12 d., kai buvo pritarta Europos Sąjungos prisijungimui prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją, ji nei dalyvavo taikant konvencijoje numatytą vertinimo mechanizmą, nei ėmėsi pirmųjų veiksmų, kad įvertintų savo vykdomus įsipareigojimus, prisiimtus pagal konvenciją; ragina Europos Sąjungą vykdyti pagal šią konvenciją prisiimtas pareigas, t. y. įvertinti savo vykdomus įsipareigojimus, prisiimtus pagal konvenciją, ir dalyvavimą taikant tarpusavio vertinimo mechanizmą; ragina Komisiją kuo greičiau paskelbti kitą ES kovos su korupcija ataskaitą ir į savo ES kovos su korupcija ataskaitas įtraukti skyrių apie ES institucijas; ragina Komisiją atlikti tolesnę sąlygų, kuriomis įgyvendinama politika, analizę tiek ES institucijų, tiek valstybių narių lygmeniu, siekiant įvardyti būdingus itin svarbius veiksnius, pažeidžiamas sritis ir korupcijai palankius rizikos veiksnius;

67.  primena savo 2014 m. balandžio 16 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis(12) ir ragina priimti skubų sprendimą šiuo klausimu;

Sąžiningumas ES reglamentavimo srityje

68.  ragina Komisiją analizuoti sistemines apsaugos priemones, siekiant vengti interesų konfliktų pramonės gaminių reglamentavimo ir politikos vykdymo srityje; ragina Komisiją spręsti klausimą dėl šiuo metu kilusio struktūrinio interesų konflikto atliekant viešąjį reglamentuojamų produktų rizikos vertinimą, t. y. padėties, kai šių produktų vertinimas daugiausia arba išimtinai grindžiamas tyrimais, atliekamais pareiškėjų arba trečiųjų šalių, kurioms jie sumoka, o nepriklausomų mokslinių tyrimų pernelyg dažnai nepaisoma arba jie atmetami; primygtinai tvirtina, jog gamintojai ir toliau turėtų atlikti tyrimus, o išlaidas turėtų dalytis stambios bendrovės ir MVĮ, atsižvelgdamos į santykinę rinkos dalį, kad būtų užtikrintas sąžiningumas, tačiau visi vertintojai savo vertinimuose turėtų būti įpareigoti visapusiškai atsižvelgti į tarpusavyje įvertintą nepriklausomą mokslinę informaciją; ypač ragina Komisiją peržiūrėti savo 2002 m. komunikatą dėl bendrųjų principų ir standartų, taikomų konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis; kad būtų sprendžiamos problemos, kylančios dėl selektyvaus nepalankių mokslinių tyrimų išvadų atmetimo, siūlo, jog konkretus mokslinių tyrimų ir bandymų taikymo srities ir numatomos užbaigimo datos nustatymas iki registracijos galėtų būti sąlyga norint prisidėti prie reglamentavimo ir politikos procesų; pabrėžia, kad, siekiant patikimų ir nepriklausomų mokslinių konsultacijų politikos formavimo klausimais, svarbu užtikrinti pakankamus išteklius ES specializuotųjų agentūrų vidaus ekspertinėms žinioms plėtoti, įskaitant galimybę atlikti skelbtinus mokslinius tyrimus ir bandymus bei, savo ruožtu, stiprinti viešųjų paslaugų, susijusių su konsultavimu reglamentavimo klausimais, patrauklumą netrikdant mokslininkų akademinės karjeros galimybių;

Komisijos ir jos agentūrų atskaitomybės Parlamentui stiprinimas

69.  ragina Komisiją parengti visoms ES agentūroms taikytiną reglamentą, pagal kurį Parlamentui būtų suteikti bendro sprendimo įgaliojimai skiriant ar atleidžiant šių agentūrų direktorius, taip pat tiesioginė teisė juos apklausti ir išklausyti;

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES agentūroms būtini nepriklausomi ekspertai ir kad didesnę svarbą būtina teikti interesų konfliktų agentūrų komisijose šalinimui; pažymi, kad šiuo metu ne vienos agentūros, įskaitant Europos maisto saugos tarnybą (EFSA), ekspertai nėra mokama; ragina numatyti deramą atlyginimą reglamentavimo agentūrų ekspertams, pvz., atstovaujantiems ne pelno organizacijoms arba akademinėms sritims; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamus išteklius ES specializuotųjų agentūrų vidaus ekspertinėms žinioms plėtoti;

71.  ragina EFSA, Europos vaistų agentūrą (EMA) ir Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA) skubiai peržiūrėti savo nepriklausomumo politiką siekiant aiškiai užtikrinti, kad jos būtų griežtai nepriklausomos nuo ekonomikos sektorių, kurių reglamentavimu užsiima, ir išvengtų interesų konfliktų tarp savo darbuotojų ir ekspertų;

72.  pritaria nacionalinių parlamentų praktikai kviestis Komisijos narius atsakyti į jų klausimus;

73.  primena, kad įgaliojimas steigti tyrimo komitetus yra viso pasaulio parlamentinėms sistemoms būdingas bruožas ir kad pagal Lisabonos sutartį numatyta speciali teisėkūros procedūra reglamentui dėl teisės į tyrimą priimti remiantis SESV 226 straipsnio 3 dalimi; pabrėžia, kad, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų susitarti dėl naujojo reglamento priėmimo;

74.  ragina Tarybą ir Komisiją skubiai priimti sprendimą dėl Parlamento 2012 m. gegužės 23 d. pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(13);

o
o   o

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0376.
(2) OL C 271 E, 2009 11 12, p. 48.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0203.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0484.
(5) 2010 m. rugsėjo 21 d. Teismo sprendimas Švedijos Karalystė / Association de la presse internationale ASBL (API) ir Europos Komisija, C-514/07 P, Association de la presse internationale ASBL (API) / Europos Komisija, C-528/07 P, ir Europos Komisija / Association de la presse internationale ASBL (API), C-532/07 P, sujungtos bylos C-514/07 P, C-528/07 P ir C-532/07 P, ECLI:EU:C:2010:541.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0202.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0108.
(8) 2014 m. OLAF ataskaita, 15-oji Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaita, 2014 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
(9) Ibid.
(10) Žr. 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408).
(11) Ibid., 144 dalis.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0427.
(13) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 41.

Teisinis pranešimas