Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, ir į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į JT aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą išvadų dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“(1),

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“, kurią 2016 m. birželio mėn. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(3),

–  atsižvelgdamas į ES konkrečioms šalims skirtas bendradarbiavimo su pilietine visuomene veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), taip pat į 2005 m. ir 2010 m. atliktus jo persvarstymus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinių NVO konferencijos 2009 m. spalio 1 d. piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese gerosios praktikos kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Pilietinės visuomenės platformos taikos ir valstybės kūrimo klausimu pagrindinės grupės 2016 m. liepos 6–9 d. vykusio metinio susitikimo metu priimtą Berlyno deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui(4), ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(6) ir Kotonu susitarimo I deklaraciją (Bendra deklaraciją dėl partnerystės subjektų),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (Finansinis reglamentas)(7) 187 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į vystomojo bendradarbiavimo priemonės 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą, skirtą pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms(8),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje (COM(2012)0492),

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2016 m. birželio 27 d. rezoliuciją dėl pilietinės visuomenės erdvės(9),

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir į ES politiką 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl AKR ir ES santykių po 2020 m.(11),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires, įskaitant ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, kurias Taryba patvirtino 2013 m. birželio 24 d.,

–  atsižvelgdamas į EP tarpparlamentinėms delegacijoms skirtas žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo joms lankantis ES nepriklausančiose šalyse gaires(12),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę „Didesnė šalių partnerių vietos valdžios institucijų autonomija siekiant geresnio valdymo ir konkretesnių vystymosi rezultatų“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 24 d. Regionų komiteto nuomonę „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2016 m. balandžio 11 d. ataskaitą dėl praktinių rekomendacijų, kaip sukurti ir išlaikyti saugią ir palankią aplinką pilietinei visuomenei, remiantis geros praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi(13) ir į Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio ekonomikos forumo 2017 m. pranešimą dėl visuotinių grėsmių(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos(17),

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Europos dalyvavimas remiant tvarų vystymąsi“(19),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8–0283/2017),

A.  kadangi ES sutarties 21 straipsnyje nurodoma, kad Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, turi būti grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo principais;

B.  kadangi pilietinė visuomenė – tai trečias sveikos ir deramos visuomenės sektorius, šalia viešojo ir privačiojo sektorių; kadangi pilietinė visuomenė apima nevyriausybines ir ne pelno organizacijas, kurios dalyvauja visuomenės gyvenime, išreiškia savo narių ir kitų asmenų interesus ir vertybes, pagrįstus etniniais, kultūriniais, politiniais, moksliniais, religiniais ar filantropiniais aspektais;

C.  kadangi pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir stiprinant demokratiją, kontroliuojant valstybės galią ir skatinant gerą valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę; kadangi labai svarbu, kad veiktų pilietinės visuomenės organizacijos (PVO), kaip esminė visuomenės jėga, nes jos, atlikdamos tarpininko ir mediatoriaus vaidmenį tarp gyventojų ir valstybės ir veikdamos kaip demokratijos sergėtojos, yra būtina atsvara valdžios institucijoms; kadangi daug pilietinės visuomenės grupių siekia dalyvauti konstitucinės reformos procesuose, kad galėtų apsaugoti demokratijos principus ir institucijas;

D.  kadangi PVO apima įvairiausias žmogaus teises, be kita ko, teisę į vystymąsi, švietimą ir lyčių lygybę, taip pat vykdo veiklą socialinėje ir aplinkosaugos srityse; kadangi pilietinė visuomenė apima daugelį įvairiausių grupių ir tikslų, be kita ko, ne tik PVO, bet ir NVO, žmogaus teisių ir bendruomenių grupes, diasporas, bažnyčias, religines asociacijas ir bendruomenes, apsaugodama neįgaliųjų, socialinių judėjimų bei profesinių sąjungų, čiabuvių tautų ir fondų interesus ir atstovaudama pažeidžiamiems, diskriminuojamiems ir marginalizuotiems asmenims;

E.  kadangi Kotonu susitarime pilietinė visuomenė pripažįstama kaip pagrindinė veikėja vykdant AKR šalių ir ES bendradarbiavimą; kadangi tai, kad šis susitarimas baigia galioti 2020 m., suteikia galimybę persvarstyti partnerystę ir dar labiau padidinti PVO dalyvavimą;

F.  kadangi PVO tapo svarbiomis veikėjomis teikiant paramą vystymuisi visame pasaulyje, visų pirma užtikrinant pagrindines socialines paslaugas, didinant visuomenės informuotumą, skatinant demokratiją, žmogaus teises ir gerą valdymą, taikias ir įtraukias visuomenes, didinant asmenų, šeimų ir vietos bendruomenių atsparumą, kovojant su smurtiniu ekstremizmu ir reaguojant į humanitarines krizes;

G.  kadangi bažnyčios, religinės bendruomenės ir asociacijos, kartu su kitomis religija ar tikėjimu grįstomis organizacijomis, kurios pripažintos tarptautinių organizacijų protokoluose ir praktikoje, yra pirmieji nuo seno vietoje veiklą vykdantys subjektai užtikrinant vystymąsi ir teikiant humanitarinę pagalbą;

H.  kadangi vystomojo bendradarbiavimo priemonės daugiametė orientacinė 2014–2020 m. programa, skirta pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms, apima teminę programą, kurioje kaip vienas iš kompleksinių elementų nurodomas palankios aplinkos PVO ir vietos valdžios institucijoms skatinimas; kadangi šia programa siekiama užtikrinti geresnę PVO galimybę pareikšti nuomonę ir dalyvauti šalių partnerių vystymosi procese, taip pat skatinti politinį, socialinį ir ekonominį dialogą;

I.  kadangi ES yra didžiausia paramos teikėja vietos pilietinės visuomenės organizacijoms besivystančiose šalyse ir buvo pagrindinė veikėja apsaugant pilietinės visuomenės veikėjus ir žmogaus teisių gynėjus, tuo tikslu taikant ir įgyvendinant įvairias priemones ir politiką, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), vystomojo bendradarbiavimo priemonės teminę programą, skirtą pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms, Europos demokratijos fondą, su pilietine visuomenes susijusias veiksmų gaires, įgyvendintas 105 šalyse, ir šalių strategijos dokumentus;

J.  kadangi pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje pilietinė visuomenė augo, plėtėsi ir pasikeitė jos sudėtis ir didėjo poveikis; kadangi tuo pačiu metu vis daugiau pasaulio šalių, tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse, pilietinės visuomenės subjektams ir veiklai taikomi apribojimai yra vis labiau represiniai ir prievartiniai;

K.  kadangi, be to, institucinių paramos teikėjų nustatytoje darbotvarkėje tam tikrais atvejais gali būti neteikiamas prioritetas tikriesiems vietoje veikiančių pilietinės visuomenės subjektų poreikiams;

L.  kadangi, remiantis 2016 m. pilietinės visuomenės padėties ataskaita, 2015 m. laikytini prastais metais pilietinei visuomenei, nes pilietinėms teisėms iškilo rimta grėsmė daugiau nei šimte šalių; kadangi šioje ataskaitoje ypač didelis dėmesys atkreipiamas į Užsachario Afrikos ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regionus, nes juose vis dažniau susidaro politinės įtampos, konfliktų ir nestabilumo situacijos;

M.  kadangi vis didesnis skaičius vyriausybių varžo pilietinės visuomenės organizacijas teisinėmis ar administracinėmis priemonėmis, be kita ko, priimdamos ribojamojo pobūdžio teisės aktus, nustatydamos finansavimo apribojimus, griežtą licencijavimo tvarką ir baudžiamuosius mokesčius;

N.  kadangi pastaraisiais metais besivystančiose šalyse padaugėjo pranešimų apie aktyvistų, PVO darbuotojų, žmogaus teisių gynėjų, profesinių sąjungų narių, teisininkų, intelektualų, žurnalistų ir religinių lyderių persekiojimus, bauginimus, išvadinimą „užsienio agentais“ ir savavališkus suėmimus arba sulaikymus ir išaugo prievartos ir smurto aukų skaičius ir tai kelia nerimą; kadangi kai kuriose šalyse už tokius veiksmus visiškai nebaudžiama ir kartais jie vykdomi valdžios institucijoms padedant ar pritariant;

O.  kadangi žmogaus teisės yra visuotinės ir neatimamos, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios; kadangi pilietinės visuomenės gebėjimas veikti priklauso nuo galimybės naudotis pagrindinėmis laisvėmis, be kita ko, teise į asociacijų, taikių susirinkimų, saviraiškos, minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvę, ir galimybės laisvai susipažinti su informacija;

P.  kadangi esama ryšio tarp susilpnėjusios pilietinės visuomenės, sumažėjusios politinės ir pilietinės erdvės, padidėjusios korupcijos, socialinės ir lyčių nelygybės, prastos žmogaus socialinės raidos ir žemo socialinio bei ekonominio vystymosi, taip pat nestabilumo ir konfliktų;

Q.  kadangi bet koks patikimas ir veiksmingas ES atsakas siekiant spręsti mažėjančios pilietinės erdvės problemą turi apimti kruopštų ir laiku atliktą grėsmių ir veiksnių, kurie skatina apribojimus, vertinimą ir suvokimą; kadangi toks atsakas taip pat turi apimti vystymosi ir politinio bendradarbiavimo subjektų koordinuotą požiūrį, kad būtų užtikrintas visų ES išorės ir vidaus priemonių suderinamumas ir perduodama bendra žinia apie laisvai veikiančios pilietinės visuomenės, taip pat bendradarbiavimo vietos, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis svarbą;

R.  kadangi pagal Darbotvarkę iki 2030 m. ir visų pirma pagal darnaus vystymosi tikslus Nr. 16 ir 17 numatoma siekti glaudesnio bendradarbiavimo su pilietine visuomene, kaip pagrindine partnere ir skatinamuoju veiksniu, siekiant viešinti, įgyvendinti, peržiūrėti darnaus vystymosi tikslus ir imtis tolesnių su jais susijusių veiksmų;

1.  mano, kad iš tiesų nepriklausoma, įvairi, pliuralistinė ir aktyvi pilietinė visuomenė yra nepaprastai svarbi užtikrinant šalies vystymąsi ir stabilumą, demokratijos įtvirtinimą, socialinį teisingumą ir pagarbą žmogaus teisėms ir kuriant įtraukias visuomenes, kad niekas neliktų nuošalyje; be to, primena, kad pilietinė visuomenė yra pagrindinė veikėja siekiant darnaus vystymosi tikslų;

2.  pabrėžia pagrindinį pilietinės visuomenės vaidmenį visame pasaulyje remiant demokratiją, užtikrinant valdžių atskyrimą ir skatinant skaidrumą, atskaitomybę ir gerą valdymą, visų pirma kovojant su korupcija ir smurtiniu ekstremizmu, taip pat tiesioginį jos poveikį šalies ekonomikos vystymuisi ir žmogaus socialinei raidai, taip pat aplinkos tvarumui;

3.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad pilietinės visuomenės erdvė besivystančiose šalyse ribojama vis sudėtingesnėmis ir rafinuotesnėmis priemonėmis, kurioms sunkiau pasipriešinti ir kurios gali būti teisės aktai, mokesčiai, finansavimo apribojimai, didesnė biurokratija, ataskaitų teikimo ir bankininkystės reikalavimai, PVO atstovų kriminalizacija ir stigmatizacija, atsakomybės už garbės ir orumo įžeidimą nustatymas, visų formų priekabiavimas, represijos internete ir prieigos prie interneto apribojimas, cenzūra, savavališkas sulaikymas, smurtas dėl lyties, kankinimai ir nužudymai, ypač šalyse, kuriose vyksta konfliktai; primygtinai pabrėžia, kad būtina kovoti su vyriausybinių ir nevyriausybinių subjektų taktika marginalizuoti kritiškas nuomones reiškiančius asmenis;

4.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kai PVO gali teisėtai gauti užsienio finansavimą, jos gali būti pavadintos užsienio agentėmis, taip jos stigmatizuojamos ir labai išauga joms kylančios grėsmės; ragina ES stiprinti savo priemones ir politiką, kurias naudojant sprendžiami institucijų ir teisinės valstybės stiprinimo klausimai, ir įtraukti griežtus atskaitomybės bei kovos su nebaudžiamumu už savavališkus areštus, policijos piktnaudžiavimais, žmogaus teisių gynėjų kankinimais ir kitu netinkamu elgesiu su jais kriterijus, turint mintyje, kad moterys ir vyrai tai patiria skirtingai;

5.  pabrėžia, kad mažėjanti pilietinės visuomenės erdvė yra pasaulinis reiškinys, būdingas ne tik besivystančioms šalims, bet taip pat vis dažniau pastebimas pripažintose demokratinėse valstybėse ir vidutines ir dideles pajamas gaunančiose šalyse, be kita ko, ES valstybėse narėse ir kai kuriose artimiausiose ES sąjungininkėse; ragina ES ir jos valstybes nares rodyti pavyzdį ir griežtai laikytis pilietinės visuomenės pagrindinių teisių ir kovoti su bet kokiomis neigiamomis tendencijomis šioje srityje;

6.  primygtinai pabrėžia, kad valstybėms tenka pagrindinė atsakomybė ir prievolė apsaugoti visų asmenų visas žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat jos privalo užtikrinti politinę, teisinę ir administracinę aplinką, kurioje sudaromos palankios sąlygos laisvai ir veikiančiai pilietinei visuomenei ir užtikrinama laisva ir saugi veikla bei galimybė gauti finansavimą, be kita ko, iš užsienio šaltinių;

7.  ragina ES pripažinti būtinybę konsultuoti vyriausybes, politines partijas, parlamentus ir valdžios institucijas paramą gaunančiose šalyse rengiant strategijas, kuriomis būtų siekiama sukurti tinkamą teisinę, administracinę ir politinę aplinką, sudarysiančią sąlygas veiksmingam PVO darbui;

8.  yra labai susirūpinęs dėl vis dažniau vykdomų išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje; ragina ES ir ypač Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai patvirtinti politiką, kuria būtų sistemingai ir vienareikšmiškai smerkiamas žmogaus teisių gynėjų žudymas ir bet koks bandymas jų atžvilgiu taikyti bet kokios formos smurtą, persekiojimą, grasinimą, priekabiavimą, priverstinį dingimą, įkalinimą ar savavališką sulaikymą, pasmerkti tokius žiaurius veiksmus vykdančius arba toleruojančius asmenis ir aktyviau vykdyti viešąją diplomatiją atvirai ir aiškiai remiant žmogaus teisių gynėjus; ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatines atstovybes toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus, visų pirma sistemingai stebint teismo procesus, lankant juos kalėjimuose ir prireikus skelbiant pareiškimus dėl atskirų atvejų;

9.  mano, kad tais atvejais, kai skubiai ir labai netikėtai sumažinama pilietinės visuomenės erdvė, valstybės narės turėtų aukštu lygiu viešai pripažinti nukentėjusių žmogaus teisių NVO ir (arba) pavienių žmogaus teisių gynėjų atliekamą darbą, pvz., aplankydamos juos savo oficialių vizitų metu;

10.  ragina ES parengti gaires dėl taikių susirinkimų laisvės ir asociacijų laisvės; ragina ES visapusiškai pasinaudoti ES konkrečiai šaliai skirtomis žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijomis, nustatyti stebėsenos priemones, kad būtų bendrai veiksmingai įgyvendinamos ES gairės dėl žmogaus teisių gynėjų, ir užtikrinti, kad nebūtų apsaugos spragų ir kad už sunkius žmogaus teisių pažeidimus būtų taikomos sankcijos;

11.  primena, kad pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį skatinant minties, sąžinės ir religijos ar tikėjimo laisvę, ir pakartoja, kad pritaria ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gairių įgyvendinimui;

12.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu, jog PVO santykiai su piliečiais ir valstybe būtų sustiprinti, kad bendruomenėms ir rinkimų apygardoms, įskaitant moteris ir moterų teisių organizacijas bei visas pažeidžiamas grupes, būtų iš tikrųjų atstovaujama ir kad būtų padedama sukurti veiksmingesnę ir atskaitingesnę valstybę, kuri užtikrintų vystymąsi ir paisytų žmogaus teisių;

13.  palankiai vertina ilgalaikį ES įsipareigojimą padėti pilietinei visuomenei besivystančiose šalyse ir jai skiriamą paramą ir pakartoja, jog tvirtai ragina ES toliau ir aktyviau remti ir skirti didesnį finansavimą, be kita ko, pasitelkiant metinį programavimą, siekiant sukurti laisvą ir palankią aplinką pilietinei visuomenei veikti šalies ir vietos lygmenimis; ragina ES įvairinti pilietinės visuomenės veikėjų finansavimo būdus ir mechanizmus ir kuo daugiau jų numatyti, atsižvelgiant į pilietinės visuomenės veikėjų ypatumus ir užtikrinant, kad jų veiksmų mastas ar galimų partnerių skaičius nebūtų ribojami;

14.  ragina ES užtikrinti, kad ES lėšos būtų naudojamos tiek teikiant ilgalaikę paramą, tiek imantis priemonių ekstremaliosios situacijos atvejais, kad visų pirma būtų teikiama parama pilietinės visuomenės aktyvistams, kuriems iškilo grėsmė;

15.  primena, kad į piliečių dalyvavimą ir į pilietinės visuomenės galias turėtų būti atsižvelgiama kaip į demokratijos rodiklį; primygtinai ragina į visus tarpparlamentinius debatus demokratijos klausimu įtraukti PVO narius ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą konsultacijų procese dėl visų teisės aktų, kurie turi jai poveikį;

16.  ragina ES toliau veikti siekiant užtikrinti didesnę pilietinės erdvės autonomiją ir tuo tikslu ne tik vykdyti ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką, bet ir integruoti visų kitų ES vidaus ir išorės politikos sričių, įskaitant teisingumo, vidaus reikalų, prekybos ir saugumo politiką, priemones laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo;

17.  įspėja ES ir jos valstybes nares, kad jos neturėtų laikytis atlaidesnio požiūrio į mažėjančią pilietinės visuomenės erdvę ir kitas su žmogaus teisėmis susijusias problemas, kai tai vyksta šalyse, su kuriomis ES bendradarbiauja migracijos klausimais; pabrėžia, kad mažėjanti pilietinės visuomenės erdvė ir žmogaus teisių pažeidimai gali prisidėti skatinant priverstinę migraciją;

18.  pabrėžia, kad siekiant spręsti mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės problemą reikia laikytis vieningo ir nuoseklaus požiūrio į ES santykius su trečiosiomis šalimis; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai šalinti pagrindines mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės priežastis, visų pirma integruojant laisvo ir atsakingo pilietinės visuomenės organizacijų, kaip partnerių vykdant politinį, ekonominį ir socialinį dialogą, dalyvavimo bendradarbiaujant dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis skatinimą; šiuo požiūriu ragina ES atsižvelgti į skirtingą PVO dydį, pajėgumus ir praktinę patirtį;

19.  ragina ES tapti aktyvia tarpininke ir skatinti institucinius mechanizmus ir daugiašales suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas, kurie padėtų sutvirtinti besivystančių šalių vyriausybių, PVO, vietos valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus atstovų dialogus ir kurti stipresnes ir platesnes jų koalicijas ir partnerystes pilietinei visuomenei palankioje aplinkoje; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti saugią aplinką tokiems dialogams;

20.  ragina ES stebėti kovos su terorizmu priemones ir kovos su pinigų plovimu ir skaidrumo skatinimo teisės aktų aspektus ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad jais nebūtų nustatyti neteisėti PVO finansavimo ir veiklos apribojimai; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijos neturėtų būti interpretuojamos ir taikomos taip, kad netinkamai būtų apribota pilietinės visuomenės erdvė;

21.  primena, kad privatusis sektorius yra nepaprastai svarbus partneris siekiant darnaus vystymosi tikslų ir turi atlikti svarbų vaidmenį puoselėjant pilietinę erdvę ir skatinant PVO bei profesinėms sąjungoms palankia aplinką, visų pirma dar kartą patvirtinant įmonių socialinės atsakomybės ir išsamaus patikrinimo prievoles tiekimo grandinėse ir pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

22.  pakartoja, kad privačiajam sektoriui tenka prievolė paisyti žmogaus teisių ir laikytis aukščiausių socialinių ir aplinkosaugos standartų; ragina ES ir jos valstybes toliau aktyviai dalyvauti JT veikloje siekiant parengti tarptautinę sutartį, pagal kurią įmonės būtų atsakingos už bet kokį dalyvavimą pažeidžiant žmogaus teises, taip pat būtų pradėti vykdyti pavojaus žmogaus teisėms vertinimai viešųjų pirkimų ir investicijų atžvilgiu;

23.  mano, kad dėl ES ir jos valstybių narių sudarytų prekybos ir investicijų susitarimų neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai pakenkta žmogaus teisių ir pilietinės erdvės propagavimui ir apsaugai besivystančiose šalyse; mano, kad privalomos nuostatos dėl žmogaus teisių prekybos susitarimuose yra įtakinga priemonė siekiant atverti pilietinę erdvę; ragina Komisiją stiprinti pilietinės visuomenės veikėjų vaidmenį prekybos susitarimų institucijose, įskaitant vietos patarėjų grupes ir ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) konsultacinius komitetus;

24.  ragina Komisiją parengti ES išorės finansavimo priemonių stebėsenos sistemą, ypač daug dėmesio skiriant žmogaus teisėms;

25.  ragina Komisiją ir EIVT, įgyvendinant ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir vykdant EDŽTRP laikotarpio vidurio peržiūrą, nustatyti geriausios praktikos pavydžius ir parengti aiškius lyginamuosius standartus bei rodiklius, susijusius su mažėjančia erdve, kad būtų išmatuota apčiuopiama pažanga;

26.  ragina visus ES veikėjus daugiašaliuose forumuose veiksmingiau propaguoti tarptautinės teisinės sistemos, kuri sudaro demokratijos ir žmogaus teisių pagrindą, stiprinimą, be kita ko, bendradarbiaujant su tokiomis daugiašalėmis organizacijomis, kaip Jungtinės Tautos, įskaitant JT įgaliotuosius ekspertus ir JT žmogaus teisių tarybos visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą, ir tokiomis regioninėmis organizacijomis, kaip Amerikos valstybių organizacija (AVO), Afrikos Sąjunga (AS), Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Arabų Lyga ir Demokratijos bendrijos Galių pilietinei visuomenei suteikimo ir jos apsaugos darbo grupė; primena, jog svarbu, kad Sąjunga su visomis valstybėmis partnerėmis užmegztų įtraukų dialogą žmogaus teisių klausimais, į jį įtraukiant PVO; ragina Sąjungą ir jos valstybes nares sustiprinti savo gero valdymo programas su trečiosiomis šalimis ir skatinti dalytis geros praktikos pavyzdžiais, susijusiais su PVO įtraukimu į sprendimų priėmimo procesus ir dalyvavimu tuose procesuose; mano, kad būtina remti trišalius dialogus tarp vyriausybių, ES ir PVO, be kita ko, tokiais sudėtingais klausimais, kaip saugumas ir migracija;

27.  prašo sukurti ankstyvojo perspėjimo dėl mažėjančios erdvės stebėjimo mechanizmą, dalyvaujant atitinkamoms ES institucijoms, kuris galėtų padėti stebėti pilietinės visuomenės erdvei ir žmogaus teisių gynėjams kylančią grėsmę ir įspėti tuomet, kai būtų įrodymų, kad besivystančioji šalis rengia rimtus naujus apribojimus, nukreiptus prieš pilietinę visuomenę, arba kai vyriausybė naudoja vyriausybės organizuojamas nevyriausybines organizacijas, siekdama imituoti nepriklausomos pilietinės visuomenės veiklą, kad ES galėtų reaguoti tinkamesniu laiku, koordinuotai ir apčiuopiamai;

28.  ragina ES didinti savo paramą užtikrinant visapusišką mažumų ir kitų pažeidžiamų grupių, pvz., neįgaliųjų, čiabuvių tautų ir izoliuotų gyventojų, dalyvavimą ir įgalėjimą kultūriniuose, socialiniuose, ekonominiuose ir politiniuose procesuose; šiuo požiūriu ragina valstybes užtikrinti, kad jų teisės aktais ir politika nebūtų trukdoma naudotis žmogaus teisėmis arba vykdyti pilietinės visuomenės veiklą ginant šių grupių teises;

29.  apgailestauja dėl to, kad trūksta organizacijų, kurios teiktų pagalbą terorizmo aukoms trečiosiose šalyse tuomet, kai pasaulyje didėja terorizmo grėsmė; todėl pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti terorizmo aukas, reikia nedelsiant sukurti saugią aplinką tokioms organizacijoms;

30.  pabrėžia lemiamą moterų ir moterų teisių organizacijų vaidmenį siekiant socialinės pažangos, įskaitant judėjimus, kuriems vadovauja jaunimas; ragina ES aktyviai atkreipti dėmesį į būtinybę remti moterų įgalėjimą ir sukurti saugią ir palankią aplinką moterų PVO ir moterų teisių gynėjams ir šalinti konkrečias represijų dėl lyties formas, visų pirma nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose;

31.  pabrėžia, kad svarbu aktyviai prisidėti siekiant remti su moterų teisėmis susijusią politiką ir veiksmus, be kita ko, lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje;

32.  pakartoja, kad labai svarbu ES vystymosi politikoje įtvirtinti teisėmis grindžiamą požiūrį, siekiant integruoti žmogaus teisių ir teisinės valstybės principus į ES veiksmus vystymosi srityje, ir suderinti veiksmus žmogaus teisių ir vystomojo bendradarbiavimo srityse;

33.  primena regioninio bendradarbiavimo svarbą siekiant stiprinti pilietinei visuomenei palankią aplinką; ragina besivystančias šalis skatinti dialogą ir geriausios praktikos pavyzdžius pilietinės visuomenės apsaugos ir įtraukties klausimu;

34.  palankiai vertina ES konkrečioms šalims skirtas bendradarbiavimo su pilietine visuomene veiksmų gaires kaip veiksmingą priemonę ir kaip galimą naują ES bendradarbiavimo su pilietine visuomene sistemą; mano, jog itin svarbu, kad PVO dalyvautų ne tik konsultacijų, vykdomų siekiant parengti veiksmų gaires, procese, bet ir šių gairių įgyvendinimo, stebėsenos ir peržiūros procesuose;

35.  įsipareigoja kasmet ir išsamiai konsultuojantis su atitinkamais institucijų ir NVO atstovais parengti valstybių, kuriose pilietinės visuomenės erdvei gresia didžiausias pavojus, sąrašą;

36.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę į Užsienio reikalų tarybos darbotvarkę reguliariai įtraukti diskusijas, kuriose būtų aptariamos ES pastangos, dedamos siekiant, kad būtų išlaisvinti žmogaus teisių gynėjai, pagalbos darbuotojai, žurnalistai, politiniai veikėjai, asmenys, įkalinti dėl jų religinių ar moralinių įsitikinimų, ir kiti asmenys, įkalinti dėl pilietinės visuomenės erdvės mažėjimo, ir su tuo susijusius tolesnius veiksmus;

37.  palankiai vertina tai, kad ES delegacijose įsteigti ryšių žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės klausimais punktai, kad būtų galima pagerinti bendradarbiavimą su vietos pilietine visuomene, visų pirma, teikti paramą pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms ir atskiriems asmenims; ragina ES delegacijas sistemingai didinti nacionalinių parlamentų narių, vyriausybių ir vietos valdžios institucijų pareigūnų informuotumą apie mažėjančią pilietinės visuomenės erdvę ir aktyvistų apsaugą ir toliau bendradarbiauti su PVO ES lėšų programavimo ciklo metu ir vėliau vykdant jų stebėseną, net jei dvišalis bendradarbiavimas yra palaipsniui nutraukiamas; be to, ragina ES delegacijas reguliariai ir skaidriai teikti pilietinei visuomenei informaciją apie lėšas ir finansavimo galimybes;

38.  ragina ES ir jos valstybes nares sistemingai įtraukti mažėjančios pilietinės erdvės aspektą į savo dvišalius santykius ir pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, be kita ko, vystymosi ir prekybos priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad šalys partnerės laikytųsi savo įsipareigojimo apsaugoti ir užtikrinti žmogaus teises; ragina ES atidžiai stebėti pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimą šalyse partnerėse ir primygtinai raginti vyriausybes panaikinti visus įstatymus, kuriais pažeidžiamos teisės į susirinkimų ir asociacijų laisvę; šiuo požiūriu mano, kad ES, teikdama paramą biudžetui, turėtų pradėti taikyti teigiamų rezultatų sąlygas bet kokio pilietinės erdvės apribojimo atžvilgiu;

39.  pabrėžia, kad Vakarų pilietinė visuomenė turėtų remti NVO steigimą ir stiprinimą ir perduoti praktinę patirtį, siekiant padėti šioms organizacijoms prisidėti prie savo šalių vystymosi;

40.  primygtinai ragina užtikrinti ES išorės finansavimo priemonių, kuriomis remiama pilietinė visuomenė, sąveiką ir ragina, kad būtų parengta išsami viso ES pilietinei visuomenei teikiamo finansavimo šalių lygmeniu analizė, kad būtų galima išvengti dubliavimosi ir sutapimų ir taip būtų padedama nustatyti galimus finansavimo poreikius ir spragas;

41.  ragina ES patvirtinti gaires dėl partnerystės su bažnyčiomis ir religinėmis organizacijomis bei religiniais lyderiais vystomojo bendradarbiavimo srityje, grindžiamas tarptautinių organizacijų ir programų (pvz., UNICEF, Pasaulio banko, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) arba JT vystymosi programos) patirtimi ir ES valstybėse narėse ir užsienyje sukauptais geros praktikos pavyzdžiais;

42.  itin rekomenduoja užtikrinti geresnę PVO atstovų apsaugą trečiosiose šalyse, kad būtų sprendžiama bet kokio į juos nukreipto galimo priešiškumo problema;

43.  palankiai vertina tai, kad pagal daugelį ES finansavimo priemonių, susijusių su vystomuoju bendradarbiavimu, numatytas didesnis lankstumas, todėl, be kita ko, sudarytos lengvesnės dotacijų pareiškėjų registracijos sąlygos ir, jei reikia, užtikrinamas paramos gavėjų konfidencialumas; vis dėlto mano, kad galima padaryti daugiau siekiant užtikrinti tinkamiausią ir tikslingiausią atsaką reaguojant į konkrečią šalies padėtį, pvz., be kita ko, teikti daugiau išankstinės informacijos apie būsimus kvietimus teikti pasiūlymus, daugiau finansavimo galimybių, daugiau nuolatinės naujausios informacijos apie veiksmų gaires, skelbti veiksmų gaires viešai, derinti ir paprastinti finansavimo sąlygas, taip pat remti PVO joms vykdant administracines procedūras;

44.  ragina Komisiją į vystomojo bendradarbiavimo priemonės 2018–2020 m. orientacinę daugiametę programą įtraukti bendrą teminį kvietimą teikti pasiūlymus, konkrečiai skirtus mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės problemai spręsti;

45.  prašo Komisijos EDŽTRP numatyti daugiau lėšų siekiant spręsti su mažėjančia erdve ir žmogaus teisių gynėjų padėtimi susijusius klausimus; apgailestauja dėl to, kad metinės kai kurioms šalims skiriamos sumos yra nepaprastai mažos; prašo Komisijos nustatyti naujas aktyvios veiklos formas, kurios būtų finansuojamos EDŽTRP lėšomis, laikantis visapusiško požiūrio į PVO, ir toliau siekti, kad būtų pradėta taikyti lankstesnė ir supaprastinta procedūra EDŽTRP finansavimui gauti, ypač jaunimui, įskaitant didesnes išimtis toms PVO, kurioms kyla ypač didelė grėsmė, ir paramą neregistruotoms grupėms, kurias ilgainiui turėtų pripažinti valdžios institucijos; mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama vietos grupių ir veikėjų paramai, nes žmogaus teisių srities problemos dažnai yra realesnės ir opesnės vietos lygmeniu; pabrėžia EDŽTRP svarbą suteikiant skubią tiesioginę finansinę ir materialinę paramą pavojuje atsidūrusiems žmogaus teisių gynėjams ir neatidėliotinos pagalbos fondo, kuriuo pasinaudodamos ES delegacijos gali suteikti jiems tiesiogines ad hoc dotacijas, svarbą; pripažįsta tarptautinių ir nacionalinių pilietinės visuomenės veikėjų koalicijų ar konsorciumų, palengvinančių vietos NVO darbą ir apsaugančių jį nuo represinių priemonių, svarbą; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares skatinti veiksmingą bendrą ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimą visose trečiosiose šalyse, kuriose pilietinei visuomenei gresia pavojus, ir patvirtinti vietos strategijas, kad būtų užtikrintas visapusiškas jų veikimas;

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E (2) Tarybos dokumentas 10715/16. (3) Tarybos dokumentas 10897/15. (4) OL L 77, 2014 3 15, p. 44. (5) OL L 77, 2014 3 15, p. 1. (6) OL L 58, 2015 3 3, p. 17. (7) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (8) C(2014)4865 final. (9) A/HRC/32/L.29. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0371. (12)  http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201203/20120329ATT42170/20120329ATT42170EN.pdf (13) A/HRC/32/20. (14) http://www3.weforum.org/docs/GRR17_Report_web.pdf (15) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0026. (16) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0437. (17) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0246. (18) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0224. (19) OL C 208, 2016 6 10, p. 25.