Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. balandžio 6 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Rusija, Aleksejaus Navalno ir kitų protestuotojų suėmimas
 Baltarusija
 Bangladešas, įskaitant vaikų santuokas
 Didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos ***I
 Trečiosios šalys, kurių piliečiai privalo turėti vizas arba kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas: Ukraina ***I
 Europos solidarumo korpusas
 ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumas

Rusija, Aleksejaus Navalno ir kitų protestuotojų suėmimas
PDF 258kWORD 43k
2017 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno ir kitų protestuotojų suėmimo (2017/2646(RSP))
P8_TA(2017)0125RC-B8-0245/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnius pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją(1), 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje(2), 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Rusija. Bolotnajos aikštės įvykiuose dalyvavusių demonstrantų nuteisimas“(3), savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją, savo 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl NVO „Memorial“ (2009 m. Sacharovo premijos laimėtoja) uždarymo Rusijoje(4), 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Rusijos, ypač Aleksejaus Navalno atvejo(5), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje(6) ir 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Ildaro Dadino, sąžinės kalinio Rusijoje, atvejo(7),

–  atsižvelgdamas į Rusijos Konstituciją, ypač į 29 straipsnį, pagal kurį saugoma žodžio laisvė, ir 31 straipsnį, kuriame numatyta teisė į taikius susirinkimus, taip pat į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos Rusija yra prisėmusi kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Jungtinių Tautų narė,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Rostove prie Dono inicijuotą Partnerystę siekiant modernizavimo ir į Rusijos vadovų įsipareigojimą vadovautis teisinės valstybės principu, kaip esminiu Rusijos modernizavimo pagrindu,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriais remiantis nė vienas asmuo negali būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba bausmės ir kurių šalis yra Rusija,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme(8),

–  atsižvelgdamas į septintąją Rusijos Federacijos periodinę ataskaitą, kurią savo 3 136-ajame ir 3 137-ajame posėdžiuose, vykusiuose 2015 m. kovo 16 ir 17 d., svarstė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2017 m. kovo 26 d. nuo 33 000 iki 93 000 žmonių dalyvavo daugiau nei 80-yje Rusijos miestų vykusiuose mitinguose, žygiuose ir demonstracijose, nukreiptuose prieš korupciją; kadangi įvairiuose Rusijos miestuose policija sulaikė per 2 000 protestuotojų, įskaitant maždaug 1 000 Maskvoje; kadangi už draudžiamų protestų organizavimą buvo sulaikytas ir 350 USD bauda nubaustas opozicijos politikas Aleksejus Navalnas, be to, jam skirta 15 dienų kalėjimo; kadangi protestai laikytini didžiausiais nuo 2011 m. ir 2012 m. demonstracijų, nukreiptų prieš Kremliaus politiką;

B.  kadangi Kirovo Lenino rajono teismo nuosprendis (2017 m. vasario 8 d.) Rusijos opozicijos politikui Aleksejui Navalnui, apkaltintam mėginimu pasisavinti lėšas, padėjo nutildyti dar vieną nepriklausomą Rusijos Federacijos politiką; kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad, 2013 m. nagrinėjant A. Navalno bylą pagal tuos pačius kaltinimus, jam nebuvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;

C.  kadangi Rusijos vyriausybė pradėjo nusikalstamų veikų tyrimą prieš neįvardytus asmenis, internete raginusius rinktis į 2017 m. balandžio 2 d. Maksvoje vykusią demonstraciją, kurioje buvo reikalaujama, kad atsistatydintų Ministras Pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, būtų nutrauktos Rusijos karinės operacijos Ukrainoje ir Sirijoje, išlaisvintas A. Navalnas ir išmokėtos kompensacijos per 2017 m. kovo 26 d. protestą Maskvoje sulaikytiems aktyvistams; kadangi per 2017 m. balandžio 2 d. Maskvoje vykusius opozicijos protestus mažiausiai 31 asmuo buvo suimtas ir vėliau įkalintas už viešosios tvarkos pažeidimą;

D.  kadangi Rusijos Federacija, kaip visateisė Europos Tarybos narė, JT visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą signatarė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, taisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų; kadangi Europos Sąjunga ne kartą siūlė papildomą ir ekspertų pagalbą, kad padėtų Rusijai modernizuoti jos konstitucinę ir teisinę tvarką pagal Europos Tarybos standartus bei tvirtai jos laikytis;

E.  kadangi įvykiai Rusijos Federacijoje kelia susirūpinimą pagarbos žmogaus teisėms ir jų apsaugos, taip pat bendrai priimtų demokratinių principų ir teisinės valstybės paisymo požiūriu; kadangi Rusijos Federacija yra ratifikavusi 11 iš 18 tarptautinių žmogaus teisių sutarčių;

F.  kadangi Rusijos Federacijoje iš dalies pakeista baudžiamoji teisė ir pradėtas taikyti naujas Įstatymas Nr. 212.1, pagal kurį viešame susibūrime dalyvaujantis asmuo gali būti apkaltintas įstatymo pažeidimu nežiūrint į tai, kad ši pataisa varžo žodžio ir susirinkimų laisvę;

G.  kadangi, pasak žmogaus teisių centro „Memorial“, pastaraisiais metais šalyje smarkiai išaugo politinių kalinių skaičius: 2016 m. jų iš viso buvo 102;

1.  smerkia policijos operacijas Rusijos Federacijoje, kuriomis siekta užkirsti kelią taikioms prieš korupciją nukreiptoms demonstracijoms bei jas išvaikyti ir per kurias buvo sulaikyti šimtai piliečių, įskaitant Aleksejų Navalną, kurio organizacija buvo šių demonstracijų iniciatorė;

2.  ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti Aleksejų Navalną ir visus taikius protestuotojus, žurnalistus ir aktyvistus, sulaikytus per 2017 m. kovo 26 d. ir balandžio 2 d. Maskvoje ir įvairiuose kituose Rusijos miestuose vykusius mitingus, nukreiptus prieš korupciją, bei panaikinti jiems mestus kaltinimus; pabrėžia, kad Rusijos valdžios institucijoms tenka visapusiška atsakomybė už sulaikytųjų saugumą ir gerovę;

3.  pabrėžia, jog skirtos bausmės yra politiškai motyvuotos, ir ragina Rusijos teisėjus įrodyti, kad jie nepriklausomi nuo politikų kišimosi; ragina Rusijos valdžios institucijas liautis persekiojus žurnalistus, politinius oponentus, taip pat politinės ir pilietinės visuomenės veikėjus, visapusiškai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir užtikrinti žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę;

4.  atkreipia dėmesį į didelį aktyvumą prieš korupciją nukreiptuose protestuose, kurie 2017 m. kovo 26 d., sekmadienį, nuvilnijo per visą Rusijos Federaciją, ypač į tvirtą jaunimo, sukaupusio jėgas prieš korupciją ir vis stipresnį autoritarinį valdymą Rusijoje, susitelkimą; teigiamai vertina šį aktyvumą kaip viltingą augančio susidomėjimo valstybės ir politikos reikalais ženklą;

5.  reiškia didelį susirūpinimą, kad Aleksejaus Navalno sulaikymas parodo, kaip Rusijos valdžios institucijos naudojasi įstatymu dėl viešų susirinkimų taikiems protestuotojams greitai įkalinti ir tuomet sudaryti sąlygas sisteminiam smurtui;

6.  smerkia nuolatines pastangas nutildyti Aleksejų Navalną ir reiškia paramą jo organizacijos pastangoms skatinti informavimą apie korupciją valdžios institucijose, taip pat tarp politikos atstovų ir valstybės tarnautojų bei su ja kovoti; reiškia didelį susirūpinimą dėl 2017 m. vasario mėn. teismo sprendimo, kuriuo Aleksejui Navalnui faktiškai užkirstas kelias dalyvauti politikoje, dar labiau suvaržytas politikos pliuralizmas Rusijoje ir kuris kelia rimtų klausimų dėl demokratinių procesų sąžiningumo Rusijoje;

7.  primena, kad taikių surinkimų laisvė yra teisė, o ne privilegija ir kad ši teisė kartu su teise į nuomonės ir saviraiškos bei asociacijų laisvę atlieka lemiamą vaidmenį kuriantis ir gyvuojant veiksmingai demokratinei sistemai; ragina Rusijos valdžios institucijas visapusiškai laikytis savo prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų – taip pat ir tų, kuriuos ji yra prisiėmusi kaip Europos Tarybos ir ESBO narė – užtikrinti pagrindines saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves, kurios yra jos konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės teisės, bei nedelsiant išlaisvinti sulaikytus taikius demonstrantus;

8.  ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti bet kokį politinių oponentų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimą Rusijos Federacijoje – taip pat ir teismų lygmeniu – ir visomis aplinkybėmis užtikrinti, kad jie galėtų užsiimti savo teisėta veikla be jokio kišimosi;

9.  laikosi nuomonės, kad pastaraisiais metais ne vienas teismo procesas ir teisminės procedūros prieš opozicijos narius ir NVO sukėlė abejonių dėl Rusijos Federacijos teisminių institucijų nepriklausomumo ir nešališkumo; primygtinai ragina Rusijos teismines ir teisėsaugos institucijas vykdyti savo pareigas nešališkai ir nepriklausomai bei nepaisant politinio kišimosi;

10.  pabrėžia, kad susirinkimų laisvė Rusijos Federacijoje užtikrinama pagal Rusijos Konstitucijos 31 straipsnį ir Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), kurios šalis yra Rusija, taigi Rusijos valdžios institucijos įpareigotos jos laikytis; ragina Rusijos Federaciją gerbti teisinės valstybės, žodžio ir susirinkimų laisvių principus;

11.  primena, jog svarbu, kad Rusija, kaip Europos Tarybos ir ESBO narė, visapusiškai laikytųsi savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų, taip pat pagrindinių žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo, įtvirtintų EŽTK ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

12.  ragina Rusijos Federaciją iš dalies pakeisti teisės aktus, kuriais nederamai varžoma ir kriminalizuojama susirinkimų laisvė; smerkia tai, kad naujuoju 2015 m. gruodžio mėn. teisės aktu Rusijos Federacija taip pat įgalėjo savo Konstitucinį Teismą atmesti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus;

13.  atkreipia dėmesį į įtarimus korupcija, mestus aukščiausiems Rusijos politikams; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares sistemingai imtis veiksmų prieš bet kokius mėginimus plauti pinigus ar valdyti neteisėtą turtą ES; tuo pačiu paveda Parlamento Panamos dokumentų tyrimo komitetui dar daugiau dėmesio skirti bet kokiems įtartinų Rusijos pinigų srautų per ES veikiančius bankus pėdsakams;

14.  primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares formuoti bendrą politiką Rusijos atžvilgiu, pagal kurią valstybės narės ir ES institucijos būtų įpareigotos laikytis tvirtos bendros pozicijos dėl žmogaus teisių vaidmens plėtojant ES ir Rusijos santykius ir dėl būtinybės nutraukti žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvių slopinimą Rusijoje;

15.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT užtikrinti, kad visų dėl politinių priežasčių baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų bylų klausimas būtų keliamas per ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisės klausimais, kai jos bus atnaujintos, ir kad Rusijos atstovų per šias konsultacijas būtų formaliai paprašyta pateikti atsakymą dėl kiekvienos bylos; ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus, taip pat Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę toliau atidžiai stebėti šias bylas, kelti šiuos klausimus įvairiais formatais ir susitinkant su Rusijos atstovais bei informuoti Parlamentą apie mainus su Rusijos valdžios institucijomis;

16.  smerkia teroristinį išpuolį Sankt Peterburge ir prašo Pirmininko pareikšti gilią užuojautą aukoms, jų šeimoms ir Rusijos žmonėms bei solidarumą su jais;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, taip pat Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 13.
(2) OL C 65, 2016 2 19, p. 150.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0253.
(4) OL C 274, 2016 7 27, p. 21.
(5) OL C 300, 2016 8 18, p. 2.
(6) OL C 316, 2016 8 30, p. 126.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0446.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0087.


Baltarusija
PDF 263kWORD 48k
2017 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Baltarusijoje (2017/2647(RSP))
P8_TA(2017)0126RC-B8-0253/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir rekomendacijas dėl Baltarusijos, taip pat dėl Europos kaimynystės politikos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 27 d. Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininko, 2017 m. kovo 17 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai, 2017 d. kovo 14 ir 28 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimu, 2017 m. kovo 24 d. ESBO parlamentinės asamblėjos, 2017 m. kovo 17 ir 26 d. ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktoriaus, 2017 m. kovo 27 d. ESBO Parlamentinės Asamblėjos Žmogaus teisių komiteto ir 2017 m. kovo 29 d. Žmogaus teisių gynėjų apsaugos observatorijos (Tarptautinė žmogaus teisių sąjungų federacija – Pasaulio kovos su kankinimais organizacija) pareiškimus dėl neseniai įvykdytų taikių protestuotojų suėmimų ir neteisėto kalinimo atvejų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Baltarusijos, ypač į 2016 m. vasario 15 d. išvadas dėl ribojamųjų priemonių panaikinimo 170 asmenų ir trims Baltarusijos įmonėms,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimą (CFSP) 2017/350(1), kuriuo pratęsiamos ribojamosios priemonės Baltarusijai iki 2018 m. vasario 28 d. ir kurios apima ginklų embargą, turto įšaldymą ir draudimą keliauti keturiems asmenims, įrašytiems į sąrašą dėl neišaiškintų dviejų opozicijos politikų (verslininko ir žurnalisto) dingimo atvejų 1999 ir 2000 m.

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 11 d. įvykusius parlamento ir 2015 m. spalio 11 d. įvykusius prezidento rinkimus, atsižvelgdamas į daugybę Baltarusijos valdžios institucijų deklaracijų, kad kai kurios ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos, pateiktos po 2015 m. prezidento rinkimų, turėjo būti įgyvendintos prieš rengiant 2016 m. parlamento rinkimus, ir atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2016 m. sausio 28 d. galutinę ataskaitą dėl 2015 m. spalio 11 d. prezidento rinkimų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės žmogaus teisių federacijos ir Žmogaus teisių centro „Viasna“ ataskaitą priverstinio darbo ir paplitusių darbuotojų teisių pažeidimų Baltarusijoje klausimu;

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT žmogaus teisių gynėjų deklaraciją, JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Baltarusijos vyriausybė pradėjo taikyti Prezidento dekretą Nr. 3 dėl socialinės priklausomybės prevencijos, vadinamąjį socialinio parazitavimo įstatymą, kurį 2015 m. pasirašė prezidentas A. Lukašenka ir kuris buvo pradėtas įgyvendinti 2017 m. vasario mėn. – šiuo dekretu numatytos sankcijos prieš bedarbius nustatant jiems specialią prievolę finansuoti vyriausybės išlaidas; taikomos kelios priemonės: 240 eurų mokestis (tai Baltarusijoje sudaro apie du trečdalius vidutinio mėnesinio atlyginimo) arba priverstinis darbas asmenims, kurie dirbo mažiau kaip 183 dienas per metus; kadangi šį dekretą smarkiai kritikavo gyventojai, aktyvistai ir žurnalistai;

B.  kadangi nepaisant valstybinės žiniasklaidos ir saugumo pajėgų spaudimo (įskaitant ginkluotus pareigūnus demonstracijoms sklaidyti) 2017 m. vasario mėn. prasidėjo ir visą kovo mėnesį vyko masinės taikios demonstracijos, kuriose dalyvavo tūkstančiai gyventojų daugumoje Baltarusijos miestų ir kuriose buvo protestuojama prieš Prezidento dekreto Nr. 3 priėmimą ir prieš verslo centro statybą netoli Kurapatų, Stalino aukų atminimo vietos;

C.  kadangi valdžios institucijos reagavo panaudodamos jėgą prieš demonstrantus, ypač 2017 m. kovo 25 ir 26 d.; kadangi taikūs demonstracijų dalyviai mėgino eiti pagrindine Minsko alėja kovo 25 d., Laisvės dieną, tačiau juos sustabdė riaušių policijos grandinė; kadangi saugumo pajėgos puolė protestuotojus, mušė moteris, jaunuolius ir pagyvenusius asmenis; kadangi šimtai protestuotojų buvo sulaikyta, įskaitant vietos ir užsienio žurnalistus, kurie rengė reportažus apie šiuos įvykius; kadangi Minske buvo sulaikyta mažiausiai 700 žmonių (kai kurie iš jų buvo atsitiktiniai žiūrovai);

D.  kadangi buvo sulaikyta didelė taikias demonstracijas stebėjusių žmogaus teisių gynėjų grupė; kadangi, Žmogaus teisių centro „Viasna“ teigimu, iki 2017 m. kovo 27 d. vakaro dėl 177 asmenų buvo priimti teismo sprendimai dėl administracinių nuobaudų už dalyvavimą kovo 25 d. protestuose (iš jų 74 paskirtas administracinis sulaikymas, o 93 – baudos); kadangi daugiau kaip 100 opozicijos atstovų buvo areštuoti prevenciniais tikslais prieš prasidedant protestams;

E.  kadangi 27 asmenys (tarp jų – buvęs politinis kalinys ir judėjimo „Jaunasis frontas“ lyderis Zmitser Dashkevich) buvo suimti juos apkaltinus riaušių planavimu pasitelkus Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje treniruotas grupes; kadangi jie kaltinami nusikaltimu, už kurį gali būti skiriama iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi Valstybės saugumo komitetas (KGB) atsisako atskleisti, kiek žmonių buvo suimta dėl vadinamosios masinių riaušių bylos;

F.  kadangi žinomas opozicijos veikėjas ir buvęs kandidatas prezidento rinkimuose Mikalay Statkevich, kuris turėjo vadovauti demonstracijai Minske, buvo suimtas ir tris dienas laikomas KGB sulaikymo centre, neteikiant jokios informacijos apie jo buvimo vietą; kadangi Sergei Kulinich ir Sergei Kuntsevich taip pat buvo suimti; kadangi žinomas baltarusių poetas ir kandidatas 2010 m. prezidento rinkimuose Vladimir Neklyaev taip pat buvo neteisėtai suimtas prieš 2017 m. kovo 25 d. demonstraciją ir dėl to vėliau pateko į ligoninę susilpnėjus sveikatai; kadangi 2017 m. kovo mėn. buvo sulaikyti Pavel Seviarynets, Vitali Rymashevski, Anatol Liabedzka ir Yuri Hubarevich ir daugelis kitų visuomenės aktyvistų; kadangi 2017 m. kovo 23 d. Minske buvo sulaikytas Laisvės judėjimo pirmininko pavaduotojas Ales Lahvinets; kadangi apie 60 žmogaus teisių stebėtojų buvo sulaikyta prevenciniais tikslais;

G.  kadangi 2017 m. kovo 25 d. policija surengė reidą Žmogaus teisių centre „Viasna“ Baltarusijos sostinėje ir prevenciniais tikslais sulaikė ne mažiau kaip 57 asmenis, stebėjusius vykstančias taikias demonstracijas; kadangi prieš tai kiti žmogaus teisių gynėjai, pvz., Žmogaus teisių centro „Teisinė pagalba gyventojams“ vadovas Oleg Volchek ir Žmogaus teisių centro „Viasna“ Gomelio skyriaus narys Anatoli Poplavni, buvo sulaikyti ir nuteisti trumpomis laisvės atėmimo bausmėmis; kadangi „Viasna“ narys Leonid Sudalenka taip pat buvo sulaikytas ir nuteistas už tai, kad pateikė daugiau kaip 200 gyventojų skundų dėl anksčiau minėto Prezidento dekreto Nr. 3 nuostatų;

H.  kadangi, Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, užregistruota 120 žurnalistų teisių pažeidimo atvejų; kadangi visoje šalyje buvo atjungtas internetas, o žurnalistams pritaikytos sankcijos už įvykių nušvietimą arba skirtos laisvės atėmimo bausmės už chuliganizmą ir nepaklusimą policijos įsakymams; kadangi kai kurie iš jų vis dar laukia teismo; kadangi nuo 2017 m. kovo 12 d. užregistruota daugiau kaip 20 „Belsat TV“ žurnalistų bauginimo atvejų ir kadangi 2017 m. kovo 31 d. „Belsat TV“ biuruose surengti reidai, biurus apieškojo policija ir konfiskavo ir išsivežė tam tikrą įrangą;

I.  kadangi tai patys rimčiausi įvykiai, nutikę po žiauraus demonstracijų numalšinimo 2010 m., ir į juos galima žiūrėti kaip į nerimą keliantį žingsnį atgal; kadangi ši nauja represijų banga vyksta praėjus lygiai metams po to, kai ES nusprendė pradėti įgyvendinti vadinamąją bendradarbiavimo su Baltarusija atnaujinimo politiką;

J.  kadangi Baltarusija yra ESBO veikloje dalyvaujanti valstybė ir ji sutiko gerbti teisę į taikius susirinkimus bei teisę jungtis į asociacijas; kadangi pirmiau minėti sulaikymai, pernelyg didelis jėgos naudojimas prieš protestuotojus ir reidai pilietinės visuomenės organizacijose, apie kuriuos pranešta, yra aiškus šių įsipareigojimų pažeidimas;

K.  kadangi Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, kurioje taikoma mirties bausmė; kadangi pirmasis 2017 m. mirties nuosprendis priimtas 2017 m. kovo 17 d.;

L.  kadangi 2016 m. vasario mėn. ES, siekdama parodyti gerą valią ir paskatinti Baltarusiją stiprinti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus, panaikino daugumą Baltarusijos pareigūnams ir juridiniams asmenims taikytų ribojamųjų priemonių; kadangi Taryba savo 2016 m. vasario 15 d. išvadose dėl Baltarusijos pabrėžė, kad reikia gerinti ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą daugelyje ekonomikos sektorių ir su prekyba bei pagalba susijusių sričių, nes tai suteiktų galimybę Baltarusijai prašyti EIB ir ERPB finansavimo;

M.  kadangi numatoma, kad sunki ekonominė Baltarusijos padėtis ir toliau blogės, o pagrindiniai jos sektoriai vis dar priklauso valstybei ir jiems taikoma administracinė valdymo ir kontrolės sistema; kadangi Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos ekonominės pagalbos nuolat didėja;

N.  kadangi vienas iš Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystės ir jos parlamentinio organo EURONEST veikloje tikslų – siekti intensyvesnio šios šalies ir ES bendradarbiavimo; kadangi Baltarusijos parlamentas neturi oficialaus statuso EURONEST parlamentinėje asamblėjoje;

O.  kadangi Baltarusija priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (CSTO) ir dalyvauja bendrose su Rusija karo pratybose „Zapad 2017“, kurios apima scenarijus, pagal kuriuos rengiami vakarinių kaimyninių šalių puolimai, įskaitant branduolinio ginklo naudojimo simuliacijas, ir kurie gali turėti neigiamo poveikio Baltarusijos Respublikos ir regiono saugumui ir nacionaliniam suverenumui;

P.  kadangi Europos Sąjunga siekia stabilios, demokratinės ir klestinčios Baltarusijos ateities visų jos gyventojų labui; kadangi reikšmingi teigiami pokyčiai žodžio ir žiniasklaidos laisvės, eilinių piliečių ir opozicijos aktyvistų politinių teisių ir teisinės valstybės principo bei pagrindinių teisių užtikrinimo srityse yra būtinos ES ir Baltarusijos santykių pagerėjimo sąlygos;

1.  smerkia represijas prieš taikius protestuotojus ir represijas rengiantis 2017 m. kovo 25 d. demonstracijoms ir jų metu; pabrėžia, kad, nors tarptautinė bendruomenė ragino susilaikyti nuo veiksmų, saugumo tarnybos ėmėsi netinkamų ir be atrankos taikomų priemonių; reiškia susirūpinimą dėl naujausių pokyčių Baltarusijoje ir pabrėžia, kad akivaizdžiai būtinas platesnio masto demokratizacijos procesas šalyje;

2.  smerkia nepagrįstą teisės į taikius susirinkimus, žodžio ir asociacijų laisvių ribojimą, įskaitant asmenims, reiškiantiems nuomonę socialiniais ir kitais visuomenei svarbiais klausimais, taikomus apribojimus, be to, ypač smerkia nepriklausomų žurnalistų, opozicijos narių, žmogaus teisių aktyvistų ir kitų protestuotojų persekiojimą ir kalinimą;

3.  ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus taikius protestuotojus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės aktyvistus ir opozicijos narius, kurie buvo sulaikyti vykstant dabartinėms demonstracijoms, ir panaikinti bet kokius kaltinimus prieš juos; mano, kad prevencinių areštų praktika visiškai nepriimtina; ragina valdžios institucijas nedelsiant atskleisti informaciją apie visus sulaikytus asmenis tokių asmenų šeimoms ir plačiajai visuomenei;

4.  pakartoja, kad jėgos naudojimas prieš asmenis, kurie naudojasi savo teise į taikias protesto demonstracijas, negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis ir kad represijos, kuriomis pažeidžiama teisė į žodžio ir susirinkimų laisves, yra nesuderinamos su Baltarusijos tarptautiniais įsipareigojimais ir Baltarusijos Respublikos Konstitucija; primygtinai ragina Baltarusijos vyriausybę pradėti atvirą dialogą su piliečiais, nepriklausomomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir nepriklausoma žiniasklaida;

5.  ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant kruopščiai ir nešališkai ištirti visus įtarimus dėl savavališkų suėmimų ir kitų protestuotojų teisių pažeidimų, susijusių su neseniai vykusiomis demonstracijomis; įspėja, kad neatlikus tokių tyrimų ES gali taikyti naujas ribojamąsias priemones aukščiausio rango Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už pastarojo meto represijos aktus;

6.  primygtinai ragina valdžios institucijas liautis dėl politinių priežasčių puldinėti nepriklausomą žiniasklaidą ir nebevykdyti administracinio persekiojimo bei savavališkai nebetaikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 22.9 straipsnio 2 dalies laisvai samdomiems žurnalistams, kurie bendradarbiauja su neakredituota užsienio žiniasklaida, nes tokiu būdu apribojama teisė į žodžio laisvę ir informacijos sklaidą;

7.  primygtinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas nustoti persekioti pilietinę visuomenę, leisti visuomeninėms organizacijoms visapusiškai, laisvai ir teisėtai vykdyti savo veiklą, nedelsiant panaikinti Baudžiamojo kodekso 193-1 straipsnį, pagal kurį baudžiama už neregistruotų visuomeninių asociacijų ir organizacijų veiklos organizavimą ir dalyvavimą tokioje veikloje, ir sudaryti sąlygas visapusiškai, laisvai, nevaržomai ir teisėtai veikti visuomeninėms asociacijoms ir organizacijoms, įskaitant nacionalinių mažumų asociacijas ir jų nepriklausomos organizacijas;

8.  ragina ESBO Parlamentinę Asamblėją, kuri 2017 m. liepos mėn. planuoja surengti savo 26-ąją metinę sesiją Minske, atsižvelgti į pastaruosius įvykius Baltarusijoje ir bent jau užtikrinti politinių demokratinės opozicijos partijų, nepriklausomos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą;

9.  ragina Baltarusijos vyriausybę pradėti konstruktyvų dialogą su opozicija ir pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat visapusiškai bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju, kiek tai susiję su žmogaus teisių padėtimi Baltarusijoje, taip pat atlikti ilgai lauktas reformas siekiant apsaugoti žmogaus teises ir stiprinti demokratiją; ragina EIVT ir Komisiją toliau teikti ir stiprinti paramą Baltarusijoje ir už jos ribų veikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad būtina remti visus nepriklausomus Baltarusijos visuomenės informavimo šaltinius, įskaitant žiniasklaidos transliacijas baltarusių kalba ir iš užsienio; be to, ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais išnagrinėti būdus ir priemones, kaip skatinti visapusišką ir veiksmingą žmogaus teisių apsaugą Baltarusijoje;

10.  rekomenduoja panaikinti Prezidento dekretą Nr. 3 kaip savavališką, pernelyg griežtą ir moraliniu požiūriu abejotiną priemonę, kuria pažeidžiamos tarptautinės žmogaus teisės ir dėl kurios, kaip manoma, nukenčia daugiau nei 470 000 baltarusių;

11.  ragina atnaujinti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus; ragina Baltarusijos vyriausybę pripažinti šiuos įgaliojimus ir visapusiškai bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju; ragina EIVT geriau koordinuoti su JT specialiuoju pranešėju ES politiką dėl Baltarusijos; ragina ES ir jos valstybes nares remti ir skatinti pratęsti JT specialiojo pranešėjo įgaliojimus, siekiant toliau stebėti padėtį šalyje;

12.  ragina Baltarusijos valdžios institucijas vėl nedelsiant imtis visapusiškos rinkimų reformos kaip platesnio masto demokratizacijos proceso dalies ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais; pabrėžia, kad reikia pradėti taikyti atitinkamas ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas gerokai iš anksto prieš vietos valdžios rinkimus, kurie turi būti surengti 2018 m. kovo mėn.;

13.  primygtinai ragina vyriausybę prisijungti prie visuotinio mirties bausmės vykdymo moratoriumo – tai būtų pirmas žingsnis į galutinį jos panaikinimą;

14.  ragina Komisiją toliau remti švietimo programas siekiant sudaryti sąlygas jauniems baltarusiams studijuoti ES, šiuo tikslu paspartinant vizų išdavimo ir stipendijų paraiškų nagrinėjimo procesą;

15.  palankiai vertina 2017 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimą pratęsti ribojamųjų priemonių, taikomų keturiems asmenims, ir ginklų embargo Baltarusijai galiojimą iki 2018 m. vasario 28 d.; ragina EIVT ir toliau atidžiai sekti ir stebėti padėtį šalyje, siekiant įvertinti ES politikos, kuria siekiama konstruktyviai atnaujinti artimesnius santykius, veiksmingumą; mano, jog ES turėtų nustatyti aiškius kriterijus, kurie turėtų apimti nuoseklų žmogaus teisių sąlygų taikymą siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos reformos norint apsaugoti pagrindines laisves ir žmogaus teises;

16.  ragina Komisiją įvertinti, ar šiuo metu statomoje Astravo branduolinėje elektrinėje užtikrinami aukščiausi branduolinės saugos standartai ir ar ES garantija Europos investicijų bankui nebūtų galiausiai naudojama šiai atominei elektrinei Baltarusijoje finansuoti, taip pat įvertinti, ar tokia garantija būtų suderinama su ES sankcijomis Rusijos Federacijai;

17.  pakartoja įsipareigojimą toliau siekti naudos Baltarusijos gyventojams, remti jų demokratinius siekius bei iniciatyvas ir prisidėti prie stabilios, demokratinės ateities ir šalies klestėjimo; pakartoja, kad pagrindinių piliečių laisvių, teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių paisymas bus itin svarbus aspektas toliau formuojant ES ir Baltarusijos santykius;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybėms narėms, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui, Europos Tarybai, Baltarusijos valdžios institucijoms ir ESBO Parlamentinei Asamblėjai.

(1) OL L 50, 2017 2 28, p. 81.


Bangladešas, įskaitant vaikų santuokas
PDF 252kWORD 45k
2017 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bangladešo, įskaitant vaikų santuokas (2017/2648(RSP))
P8_TA(2017)0127RC-B8-0252/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bangladešo, ypač į 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Bangladeše(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 22 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Bangladešo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 2 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl didesnių pastangų siekiant užkirsti kelią vaikų, ankstyvoms ir priverstinėms santuokoms ir jas panaikinti,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. Tarybos priimtas ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Pekino deklaraciją ir Pekino veiksmų programą, kurios buvo priimtos per Ketvirtąją pasaulinę konferenciją moterų klausimu ir kurias pasirašė Bangladešas, ir į 2000, 2005, 2009 ir 2014 m. atliktus periodinius vertinimus, kokia yra jų įgyvendinimo Bangladeše pažanga,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 16 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. Europos bendrijos ir Bangladešo bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi,

–  atsižvelgdamas į Bangladešo 2017 m. kovo 11 d. Vaikų santuokų ribojimo aktą ir 2014 m. rugsėjo 15 d. Vaikų santuokų prevencijos aktą,

–  atsižvelgdamas į 2015–2021 m. Bangladešo nacionalinį vaikų santuokų panaikinimo veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ES ir Bangladešą sieja ilgalaikiai ryšiai, įskaitant ryšius, pagrįstus bendradarbiavimo susitarimu dėl partnerystės ir vystymosi; kadangi žmogaus teisių ir demokratinių principų paisymas ir propagavimas yra šalių vidaus ir tarptautinės politikos pamatas ir turi būti esminis ES išorės veiksmų aspektas;

B.  kadangi pastaraisiais mėnesiais NVO ir nepriklausoma žiniasklaida pranešė apie nemažai žmogaus teisių pažeidimų atvejų, įskaitant priverstinį dingimą, represijas prieš pilietinę visuomenę, išpuolius prieš politinius aktyvistus ir kankinimus;

C.  kadangi, pastarojo meto Jungtinių Tautų duomenimis, Bangladešui tebėra būdingas toks vaikų santuokų procentas, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje ir pats didžiausias Azijoje; kadangi Bangladeše 52 proc. mergaičių susituokia nesulaukusios 18 metų amžiaus ir 18 proc. mergaičių susituokia nesulaukusios 15 metų;

D.  kadangi Jungtinės Tautos pripažįsta, kad vaikų santuoka yra žmogaus teisių pažeidimas – vaikai negali pasirinkti ar nėra pajėgūs duoti visapusiško sutikimo ir dažnai patiria psichologines ir fizines grėsmes;

E.  kadangi Bangladešas yra viena iš 12 tikslinių šalių, kuriose vykdoma ES remiama UNFPA ir UNICEF pasaulinė vaikų santuokų panaikinimo veiksmų paspartinimo programa;

F.  kadangi Bangladešas yra Pietų Azijos smurto prieš vaikus panaikinimo iniciatyvos dalyvis ir pagal tą iniciatyvą yra priimtas regioninis vaikų santuokų panaikinimo planas;

G.  kadangi per 2014 m. vykusį mergaičių klausimams skirtą aukščiausiojo lygio susitikimą Bangladešas įsipareigojo iki 2021 m. trečdaliu sumažinti 15–18 m. mergaičių santuokų, iki 2021 m. panaikinti jaunesnių nei 15 m. vaikų santuokas ir iki 2041 m. panaikinti jaunesnių nei 18 m. vaikų santuokas;

H.  kadangi Jungtinių Tautų vystymosi programos 2015 m. Lyčių nelygybės indekse iš 159 šalių Bangladešas užėmė 119 vietą;

I.  kadangi 2017 m. vasario 27 d. Bangladešo vyriausybė priėmė Vaikų santuokų ribojimo aktą, kuriame (nors ir nustatyta, kad moterys gali tuoktis būdamos ne jaunesnio nei 18 m. amžiaus, o vyrai – nuo 21 m. amžiaus) nustatytos išimtys, daromos tam tikrais atvejais arba, gavus teismo leidimą, paisant paauglio interesų, bet nenustatyti tokie kriterijai ir amžius, nuo kurio galima sudaryti tokias santuokas; kadangi vaiko sutikimo nereikalaujama; kadangi įstatymas įsigaliojo 2017 m. kovo 11 d., kai jį patvirtino prezidentas;

J.  kadangi dėl šio įstatymo gali išaugti piktnaudžiavimo kraičiu, seksualinio priekabiavimo, prievartavimų, išpuolių naudojant rūgštį mastas ir teisės akte būtų įteisintas prievartavimas; kadangi šis įstatymas taip pat leidžia tėvams priversti dukteris susituokti su jų prievartautojais;

K.  kadangi ES gairėse dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos dar kartą patvirtintas ES įsipareigojimas vykdant išorės žmogaus teisių politiką užtikrinti visapusišką vaiko teisių apsaugą ir jas visapusiškai propaguoti;

1.  dar kartą patvirtina, kad smerkia visas priverstines ir vaikų santuokas, seksualinę prievartą prieš moteris ir mergaites visame pasaulyje;

2.  atkreipia dėmesį į Bangladešo padarytą pažangą, susijusią su pastangomis sumažinti vaikų santuokų procentą;

3.  palankiai vertina tai, kad per pastaruosius keletą metų Bangladešas priėmė kelias teisėkūros ir institucines priemones, kuriomis siekiama apsaugoti vaikus; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad šios priemonės nepakankamai arba visiškai neįgyvendinamos;

4.  labai apgailestauja dėl to, kad priimtas 2017 m. Vaikų santuokų ribojimo aktas, ir dėl tame teisės akte esančių spragų, kurios suteikia teisinį leidimą sudaryti vaikų santuoką; be to, apgailestauja, kad akte nenustatyti teisiniai kriterijai, nes tai didina piktnaudžiavimo, kuris gali plačiai paplisti, pavojų;

5.  ragina Bangladešo vyriausybę pakeisti aktą, kad būtų panaikintos spragos ir visos santuokos su vaikais būtų paskelbtos neteisėtomis;

6.  primygtinai tvirtina, kad iki tol, kol nebus panaikintos akto spragos, Bangladešo vyriausybė turi patvirtinti aiškius kriterijus, kuriais teismai, bendradarbiaudami su sveikatos ir socialinės priežiūros specialistais ir atsižvelgdami į, be kita ko, pokalbį su atitinkama mergaite nedalyvaujant šeimos nariams, turi remtis priimdami bet kokį sprendimą leisti sudaryti santuoką su nepilnamečiu;

7.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Bangladešui neseniai priimtas aktas yra žingsnis atgal, atsižvelgiant į pastangas panaikinti vaikų santuokas; primena, kad toks įstatymo sušvelninimas kenkia pačios Bangladešo vyriausybės išsikeltiems tikslams sumažinti vaikų santuokų skaičių;

8.  pripažįsta poveikį, kurį vaikų santuokos gali padaryti, įskaitant ribotas galimybes mokytis, izoliaciją, skurdą, ekonominę priklausomybę ir tarnystę, ypač mergaitėms kaimo vietovėse, ir susirūpinęs atkreipia dėmesį į didesnį prievartavimo, fizinės prievartos ir priverstinio nėštumo pavojų, kai sudaromos vaikų santuokos;

9.  susirūpinęs pažymi, kad vaikų santuokos dažnai susijusios su nepageidaujamu nėštumu ir nepilnamečių nėštumu; į tai atsižvelgdamas primena, kad svarbu moterims ir mergaitėms suteikti galimybes gauti informacijos apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, pagalbą ir saugų medicininį gydymą, įskaitant saugų ir legalų abortą;

10.  ragina Bangladešo vyriausybę vėl imtis plėtoti 2015–2021 m. nacionalinį vaikų santuokų panaikinimo veiksmų planą ir paaiškinti, kaip ji planuoja pasiekti išsikeltus tikslus ir panaikinti visas vaikų santuokas;

11.  ragina Bangladešo valdžios institucijas iš tiesų įsipareigoti pasiekti neseniai tarptautiniu mastu patvirtinus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma siekiant sumažinti nelygybę, užtikrinti lyčių lygybę ir moterų teises;

12.  mano, kad su vaikų santuokomis galima efektyviai kovoti propaguojant žmogaus teises, skatinant žmogaus orumą ir vykdant viešąją socialinę politiką; todėl ragina Bangladešo valdžios institucijas sistemingai įtraukti bendruomenes ir pilietinę visuomenę, įskaitant NVO ir vaikų teisių organizacijas, siekiant panaikinti pagrindines vaikų santuokų priežastis Bangladeše, ir didinti informuotumą mokyklose;

13.  ragina Bangladešo valdžios institucijas pakeisti 2014 m. Užsienio aukų (savanoriškos veiklos) reguliavimo įstatymą, siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos savavališkai nekontroliuotų pilietinės visuomenės organizacijų veiklos ir kad visiems pagal tą aktą priimtiems sprendimus būtų taikoma nepriklausomos peržiūros procedūra;

14.  primygtinai ragina Bangladešo valdžios institucijas pasmerkti tebevykstančius siaubingus išpuolius prieš žodžio laisvę ir imtis veiksmų, kad būtų nedelsiant nutraukti visi smurto, priekabiavimo, bauginimo ir cenzūros veiksmai, nukreipti prieš žurnalistus, tinklaraštininkus ir pilietinę visuomenę; taip pat ragina Bangladešo valdžios institucijas atlikti nepriklausomus neteisminių žudymų, priverstinio dingimo atvejų ir pernelyg didelės jėgos panaudojimo tyrimus ir patraukti už tas veikas atsakingus asmenis atsakomybėn pagal tarptautinius standartus;

15.  ragina Komisiją ir ES delegaciją Bangladeše kelti šiuos klausimus Bangladešo valdžios institucijoms ir ragina Europos išorės veiksmų tarnybą iškelti klausimą dėl akto per kitą ES ir Bangladešo jungtinės komisijos posėdį;

16.  ragina ES panaudoti visas turimas priemones, siekiant padėti Bangladešo vyriausybei laikytis prisiimtų tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 234, 2016 6 28, p. 10.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0089.


Didmeninės tarptinklinio ryšio rinkos ***I
PDF 321kWORD 39k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 531/2012 taisyklės, taikytinos didmeninėms tarptinklinio ryšio rinkoms (COM(2016)0399 – C8-0219/2016 – 2016/0185(COD))
P8_TA(2017)0128A8-0372/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0399),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0219/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. vasario 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0372/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. balandžio 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 531/2012, kiek tai susiję su taisyklėmis, taikomomis didmeninėms tarptinklinio ryšio rinkoms

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/920.)

(1) OL C 34, 2017 2 2, p. 162.


Trečiosios šalys, kurių piliečiai privalo turėti vizas arba kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas: Ukraina ***I
PDF 321kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Ukraina) (COM(2016)0236 – C8-0150/2016 – 2016/0125(COD))
P8_TA(2017)0129A8-0274/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0236),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0150/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. kovo 2 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0274/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. balandžio 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Ukraina)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/850.)


Europos solidarumo korpusas
PDF 415kWORD 50k
2017 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos solidarumo korpuso (2017/2629(RSP))
P8_TA(2017)0130B8-0238/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą dėl Europos solidarumo korpuso (COM(2016)0942),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos savanorių tarnybos ir savanoriškos veiklos skatinimo Europoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl savanoriškos veiklos naudos ekonominei ir socialinei sanglaudai(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(6),

–  atsižvelgdamas į Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkę ir Europos chartijos dėl savanorių teisių ir pareigų projektą(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(9),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl savanoriškos veiklos ir Europos savanorių tarnybos (O-000107/2016 – B8-1803/2016),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Europos solidarumo korpuso (O-000020/2017 – B8-0210/2017 ir O-000022/2017 – B8-0211/2017),

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga yra grindžiama pagrindinėmis idėjomis, vertybėmis ir principais, dėl kurių susitarė ir kurioms pritarė valstybės narės;

B.  kadangi Europos Sąjungos solidarumo principas yra vienas pagrindinių principų ir yra grindžiamas tiek naudos, tiek naštos pasidalijimu;

C.  kadangi solidarumo principas buvo pagrindinė varomoji jėga kuriant Europos savanorių tarnybą (EST), kuri per 20 metų istoriją pasiekė puikių rezultatų, kurių nereikėtų prarasti;

D.  kadangi ES institucijos ir valstybės narės turi tvirtai ir aktyviai remti piliečių dalyvavimą pilietinėje veikloje ir pripažinti, kad savanoriška veikla padeda stiprinti solidarumo jausmą, socialinę atsakomybę ir bendras pilietiškumo vertybes ir patirtį;

E.  kadangi Europos solidarumo korpuso (ESC) kūrimas turi būti grindžiamas bendromis ES vertybėmis, kaip nustatyta Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; kadangi ESC tikslas turėtų būti kurti bendruomenės, solidarumo ir socialinės atsakomybės jausmą Europoje, tuo pat metu užtikrinant tinkamą ir savanorišką veiklą, darbo, stažuotės ar pameistrystės patirtį;

F.  kadangi savanoriška veikla gali padėti pereiti į darbo rinką ir atverti galimybes socialinei įtraukčiai;

G.  kadangi dauguma savanoriškos veiklos iniciatyvų vykdomos ne pagal ES programas ir joms reikis palankios teisinės ir finansinės aplinkos paramos;

H.  kadangi EST yra jau veikianti savanoriškos veiklos ES pavyzdinė sistema, turinti 20 metų įrodyto veiksmingumo, žinių ir mokymosi pasiekimų istoriją; kadangi bet kokia nauja ES masto savanoriškos veiklos programa turėtų papildyti EST patirtį ir remtis jos ir kitų sėkmingų ES savanoriškos veiklos programų, pvz., ES pagalbos savanorių, patirtimi;

I.  kadangi ESC galėtų suteikti galimybę jauniems žmonėms, kurie yra pagrindinė tikslinė grupė (visų pirma iš socialiai atskirtų bendruomenių ir nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos), svariai prisidėti prie visuomenės ir padidinti informuotumą apie ES veiksmus ir atnaujinti platesnes diskusijas dėl savanoriškos veiklos Europoje ir jos naudos visuomenei;

J.  kadangi pilietinė visuomenė ir jaunimo organizacijos vaidina svarbų vaidmenį sudarant galimybes gauti kokybiškos savanoriškos veiklos patirties vietos, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu; kadangi nuolatinė parama, taip pat palanki teisinė ir finansinė aplinka, šioje srityje yra būtinos;

K.  kadangi daugiau kaip 20 000 žmonių jau užsirašė į ESC nuo 2016 m. gruodžio mėn., kai pradėjo veikti Komisijos interneto platforma;

L.  kadangi Komisija primygtinai raginama sukurti aiškią ir išsamią ESC teisinę sistemą, atsižvelgdama į Europos Parlamento rekomendacijas;

Europos solidarumas

1.  mano, kad labai svarbu aiškiai apibrėžti solidarumo veiklą ES lygmeniu; prašo Komisijos apibrėžti ESC tikslus ir padaryti, kad jos veiksmai būtų išmatuojami ir veiksmingi, atsižvelgiant į svarbų teigiamą solidarumo veiklos poveikį atskiriems dalyviams ir bendruomenei; pabrėžia, kad apibrėžtys, kurios būtinos palankesnėms sąlygoms pirmiau minėtiems veiksmams sudaryti, turėtų būti parengtos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, aktyviai veikiančiomis savanoriškos veiklos, civilinės tarnybos ir jaunimo veiklos srityse pagal pagrindines ES vertybes, nustatytas Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje;

2.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti vienodą prieigą prie ESC visiems ES piliečiams; ragina Komisiją aktyviau propaguoti žmonėms su specialiais poreikiais ir iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų kilusiems asmenims skirtas galimybes dalyvauti šioje iniciatyvoje;

3.  yra tvirtai įsitikinęs, kad nors mokymosi komponentas, įskaitant neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytą patirtį, ir poveikis pačiam savanoriui, jaunam darbuotojui, stažuotojui arba pameistriui yra svarbūs elementai, pagrindinis ESC tikslas turėtų būti – padaryti teigiamą poveikį projektų ir veiksmų naudos gavėjams ir platesnei bendruomenei, taip akivaizdžiai išreiškiant solidarumą ir socialinę atsakomybę;

4.  be to, mano, kad įgyvendinant ESC iniciatyvą prieinamos lėšos padėtų plėtoti dalyvių gyvenimo įgūdžius, atsakomybę, nuosavybės ir dalijimosi jausmą, ir padėtų įveikti kalbos, kultūros, religijos, įsitikinimų ar ekonominių aplinkybių skirtumus, taip pat klaidingus įsitikinimus ir išankstinį nusistatymą; mano, kad ESC iniciatyva taip pat padėtų skatinti aktyvaus pilietiškumo patirtį, o dalyviams padėtų įgyti gebėjimą kritiškai vertinti realybę ir visuomenės problemas, su kuriomis jie susiduria; ragina Komisiją įgyvendinant ESC iniciatyvą taikyti lyčių lygybės principą;

5.  pabrėžia, kad civilinės sauga ir humanitarinė pagalba negali priklausyti nuo jaunimo taikant ESC iniciatyvą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nuolatines investicijas į struktūruotą civilinę saugą ir humanitarinę pagalbą;

Europos solidarumo korpuso finansavimas

6.  yra labai susirūpinęs dėl Komisijos ketinimo įgyvendinti ESC iniciatyvą pirmuoju pradiniu etapu, įtraukiant ją į esamas programas ir iniciatyvas, ypač švietimo ir kultūros programas, pavyzdžiui, „Erasmus +“, „Europa piliečiams“, Jaunimo garantijų iniciatyva ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programa, nesuteikiant pakankamai aiškumo dėl tikslių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, skirtų ESC; primena, kad Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų svarstant ES programas ir biudžeto valdymo institucija, nesutinka, kad lėšos būtų perskirstomos, jas imant iš prioritetinių programų, ir dažnai neturi pakankamai išteklių, kad galėtų finansuoti pagrindinius veiksmus ir naujas politikos iniciatyvas;

7.  ragina Komisiją įtraukti į savo būsimą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ESC aiškias biudžeto priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos veiksmingam ESC veikimui; pabrėžia, kad ESC finansavimas neturi neigiamai paveikti esamų programų, skirtų jaunimui, ir iniciatyvų, pavyzdžiui, programų „Erasmus +“ ir „Europa piliečiams“, Užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir tokių iniciatyvų, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva, ir neturi iškraipyti esamų sėkmingų priemonių, pvz., Europos savanorių tarnybos, veikimo;

8.  ragina Komisiją nustatyti veiksmingą ESC stebėjimo ir vertinimo mechanizmą, kad būtų užtikrintas tinkamas iniciatyvos įgyvendinimas, galimybių kokybė ir rezultatų tvarumas;

Europos solidarumo korpuso integravimas į platesnę savanoriškos veiklos strategiją

9.  siūlo, kad siekiant, jog ESC būtų sėkmingas, Komisija turėtų įtraukti jį į platesnę politikos strategiją, kuria siekiama sukurti aplinką, kuri būtų palanki savanoriškai veiklai Europoje, ir kartu stiprinti, o ne dubliuoti sėkmingas esamas iniciatyvas, pvz., Europos savanorių tarnybą;

10.  pabrėžia, kad didžioji dalis savanoriškos veiklos vykdoma vietos lygmeniu ir tenkina vietos poreikius, ir todėl ESC iš pradžių daugiausia dėmesio turėtų skirti vietos savanoriškai veiklai, o ne tarpvalstybinės veiklos galimybėms, kurioms reikia tarptautinio judumo ir gali neįtraukti asmenų, kilusių iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų;

11.  pabrėžia, kad ESC neturėtų sukurti papildomos administracinės naštos asmenims ar dalyvaujančioms organizacijoms ir turėtų kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiauti su jau esamomis ir gerai įsitvirtinusiomis savanoriškos veiklos priemonėmis, kurias jau teikia pilietinės visuomenės organizacijos;

12.  primygtinai ragina Komisiją siekti užtikrinti pusiausvyrą tarp didelio registracijų į ESC skaičiaus interneto svetainėje ir esamų savanoriškos veiklos postų, siekiant nesukelti jaunimo, kandidatuojančio į ESC, nusivylimo;

13.  ragina Komisiją įtraukti savanorišką veiklą į visas Europos programas ir fondus, pavyzdžiui, struktūrinius fondus, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą, programą LIFE ir ES išorės veiksmų programas ir fondus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu sukurti bendrą ES savanoriškos veiklos politikos ir programų koordinavimo centrą;

14.  siūlo švietimo institucijoms numatyti mokymus savanoriškos veiklos srityje, daugiausia dėmesio savo mokymo programose skiriant solidarumo veiklai siekiant padėti įgyvendinti ESC;

Aiškus savanoriškos veiklos ir užimtumo bei kokybiškų galimybių jaunimui pagal profesines kryptis atskyrimas

15.  ragina Komisiją, įgyvendinant ESC iniciatyvą, aiškiai atskirti savanorišką veiklą nuo įdarbinimo, siekiant išlaikyti esminius skirtumus tarp savanoriškos veiklos ir darbo, kai daugiausia dėmesio skiriama arba paramos gavėjų poreikiams, arba dalyvių mokymo ir tobulinimo poreikiams, taip pat siekiant išvengti, kad kokybiškos darbo vietos būtų pakeičiamos neatlygintina savanoriška veikla; šiuo tikslu pabrėžia, kad savanoriška veikla neturėtų būti finansuojama lėšomis, konkrečiai skirtomis kovai su jaunimo nedarbu, kaip antai Jaunimo užimtumo iniciatyva;

16.  pabrėžia, kad vyraujanti savanoriškos veiklos kryptis turėtų būti pagrįsta aiškiais kokybiškos savanoriškos veiklos principais, kaip nurodyta Europos chartijoje dėl savanorių teisių ir pareigų; be to, pabrėžia, kad bet kokia savanoriška veikla turėtų remti ne pelno siekiančius solidarumo veiksmus, atitinkančius nustatytus bendruomenės poreikius;

17.  pabrėžia, kad profesinės krypties tikslas turėtų būti siūlyti kokybiškas darbo vietas, stažuotes ir pameistrystę solidarumo sektoriaus pelno nesiekiančiose solidarumo ir socialinėse įmonėse;

18.  pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą administracinę ir finansinę paramą priimančiosioms abiejų krypčių organizacijoms ir įstaigoms, ir užtikrinti, kad jos turėtų reikiamų žinių ir įgūdžių, kad gebėtų tinkamai priimti ESC dalyvius;

19.  prašo, kad priimančiosios organizacijos laikytųsi kokybės chartijos, kurią sudaro sutarti tikslai, principai ir standartai, kaip antai tikslai, numatyti Europos stažuočių ir pameistrystės kokybės chartijoje(10); ragina priimančiąsias organizacijas iš anksto apibrėžti gebėjimus ir įgūdžius, kurių turėtų būti įgyjama dalyvaujant iniciatyvoje; ragina siekti, kad dalyvaujant iniciatyvoje įgyti gebėjimai ir įgūdžiai būtų palyginami, pripažįstami ir patvirtinti, kaip reikalaujama 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo, – taip jie prisidėtų prie tvarios jaunimo įtraukties į darbo rinką; pabrėžia, kad aiškūs standartai padės stebėti, kaip įgyvendinama ESC iniciatyva;

20.  pabrėžia, kad jauniems savanoriams reikia suteikti tinkamą finansinę kompensaciją, o jauniems darbuotojams užtikrinti deramą uždarbį, taip pat sveikatos draudimą, mokymą ir kuravimą; pabrėžia, kad turėtų būti pasirūpinta jų darbo krūvio ir aplinkos stebėsena, atsižvelgiant į konkrečias užduotis, kurias jie turės atitikti vykdydami savanorystės ar darbo veiklą ESC;

21.  dar kartą ragina valstybes nares susieti jaunimo užimtumo politiką su kokybiškomis ir tvariomis darbo sutartimis siekiant spręsti mažų garantijų darbo ir nepakankamo užimtumo problemą;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką prieigą prie Europos solidarumo korpuso jauniems žmonėms iš nepalankios aplinkos arba turintiems specialiųjų poreikių; todėl pabrėžia, kad konkretus biudžetas turėtų būti skiriamas siekiant padengti išlaidas, susijusias su asmenine pagalba arba papildoma parama atitinkamam jaunimui; mano, kad Europos savanorių tarnyba galėtų būti vertinama kaip gera praktika šioje srityje;

Tarnybų veiklos koordinavimas ir konsultavimasis su suinteresuotaisiais subjektais

23.  ragina Komisiją ESC iniciatyvą įtraukti į visas savo tarnybas ir tinkamai ją derinti su visomis kitomis Europos ir nacionalinėmis institucijomis, siekiant užtikrinti darnų ir nuoseklų įgyvendinimą; siūlo, kad Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas būtų atsakingas už ESC koordinavimą ir integravimą;

24.  primena Komisijai, kad reikia užtikrinti geras sąlygas tinkamoms konsultacijoms su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai jaunimo organizacijos, Europos socialiniai partneriai, savanoriška veikla grindžiamos organizacijos, profesinės sąjungos ir valstybės narės, prieš rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; pabrėžia, kad šios suinteresuotosios šalys turėtų reguliariai dalyvauti įgyvendinime ir, jei tinkama, vykdyti iniciatyvos stebėseną, kad būtų užtikrintas tinkamas iniciatyvos įgyvendinimas, galimybių kokybė ir rezultatų tvarumas;

o
o   o

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0425.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.
(3) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 9.
(4) OL C 224, 2016 6 21, p. 19.
(5) OL C 440, 2015 12 30, p. 67.
(6) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(7) http://ec.europa.eu/citizenship/pdf/volunteering_charter_en.pdf
(8) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(9) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.
(10) http://www.youthforum.org/assets/2014/04/internship_charter_EN.pdf


ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumas
PDF 283kWORD 52k
2017 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo (2016/3018(RSP))
P8_TA(2017)0131B8-0235/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8, 11, 16, 47 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(1) (Duomenų apsaugos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(3) ir į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą Maximillian Schrems / Data Protection Commissioner, C-362/14(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl asmens duomenų perdavimo iš ES į Jungtines Amerikos Valstijas pagal Direktyvą 95/46/EB, Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C-362/14 (Schrems) (COM(2015)0566),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Keitimasis asmens duomenimis ir jų apsauga globalizuotame pasaulyje“ (COM(2017)0007),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. ESTT sprendimą Tele2 Sverige AB / Post-och telestyrelsen, C-203/15, ir Secretary of State for the Home Department / Tom Watson ir kiti, C-698/15(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1250 dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB(7),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę Nr. 4/2016 dėl sprendimo dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ tinkamumo projekto(8),

–  atsižvelgdamas į 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2016 m. balandžio 13 d. nuomonę dėl sprendimo dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ užtikrinamos apsaugos tinkamumo projekto(9) ir 29 straipsnio darbo grupės 2016 m. liepos 26 d. pareiškimą(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių duomenų srautų(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ESTT savo 2015 m. spalio 6 d. sprendime Maximillian Schrems / Data Protection Commissioner, C-362/14, paskelbė negaliojančiu sprendimą dėl „saugaus uosto“ ir paaiškino, kad tinkamo lygio apsauga trečiojoje šalyje turi būti suprantama kaip iš esmės lygiavertė apsaugai, Europos Sąjungoje užtikrinamai pagal Direktyvą 95/46/EB, aiškinamą vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – ES chartija), taigi būtina baigti derybas dėl naujo susitarimo, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą klausimu dėl to, kaip asmens duomenys turėtų būti perduodami iš ES į JAV;

B.  kadangi Komisija, tikrindama, kokio lygio apsauga užtikrinama tam tikroje trečiojoje šalyje, turi pareigą įvertinti toje šalyje taikomų taisyklių, apibrėžtų remiantis jos vidaus teisės arba jos tarptautiniais įsipareigojimais, turinį bei praktiką, skirtą užtikrinti, kad šių taisyklių būtų laikomasi, nes pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 2 dalį ji turi atsižvelgti į visas aplinkybes, susijusias su asmens duomenų perdavimu trečiajai šaliai; kadangi šiame vertinime turi būti ne tik atsižvelgiama į teisės aktus ir praktiką, susijusius su asmens duomenų apsauga komerciniais ir asmeniniais tikslais, bet ir apžvelgiami visi tai šaliai ar sektoriui taikomos sistemos aspektai, visų pirma – tačiau ne tik – teisėsauga, nacionalinis saugumas ir pagarba žmogaus teisėms;

C.  kadangi ES ir JAV komercinių organizacijų vykdomas asmens duomenų perdavimas viena kitai yra svarbus transatlantinių santykių elementas; kadangi šie duomenys turi būti perduodami visapusiškai paisant teisės į asmens duomenų apsaugą ir teisės į privatumą; kadangi ES chartijoje įtvirtinta pagrindinių teisių apsauga yra vienas fundamentaliųjų ES siekių;

D.  kadangi EDAPP savo nuomonėje Nr. 4/2016 iškėlė ne vieną klausimą, verčiantį susirūpinti dėl sprendimo dėl „privatumo skydo“ projekto; kadangi toje pačioje nuomonėje EDAPP palankiai vertina pastangas, kurias visos šalys įdėjo siekdamos rasti sprendimą dėl asmens duomenų perdavimo iš ES į JAV komerciniais tikslais taikant savarankiško patvirtinimo sistemą;

E.  kadangi 29 straipsnio darbo grupė savo nuomonėje Nr. 01/2016 dėl sprendimo dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ tinkamumo projekto teigiamai įvertino nemažus pastarojo sprendimo patobulinimus, palyginti su sprendimu dėl „saugaus uosto“, tačiau kartu ir iškėlė klausimų, kurie kelia didelį susirūpinimą tiek dėl komercinių aspektų, tiek dėl valdžios institucijų prieigos prie duomenų, perduodamų vadovaujantis „privatumo skydu“;

F.  kadangi 2016 m. liepos 12 d. Komisija po tolesnių diskusijų su JAV administracija priėmė savo įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1250, kuriame pažymima, kad asmens duomenų, kurie pagal ES ir JAV „privatumo skydą“ iš Sąjungos perduodami organizacijoms JAV, apsauga yra tinkamo lygio;

G.  kadangi prie sprendimo dėl ES ir JAV „privatumo skydo“ pridėta keletas JAV administracijos raštų ir vienašalių pareiškimų, kuriuose, inter alia, paaiškinami duomenų apsaugos principai, priežiūros veikimo, vykdymo ir teisių gynimo tvarka bei apsaugos priemonės ir saugikliai, į kuriuos atsižvelgdamos saugumo agentūros gali gauti ir apdoroti asmens duomenis;

H.  kadangi 29 straipsnio darbo grupė savo 2016 m. liepos 26 d. pareiškime palankiai įvertino ES ir JAV „privatumo skydo“ mechanizmo patobulinimus, palyginti su „saugiu uostu“, ir teigiamai įvertino tai, kad Komisija ir JAV valdžios institucijos atsižvelgė į jos įvardytus susirūpinimą keliančius klausimus; kadangi, nežiūrint į tai, 29 straipsnio darbo grupė pažymi, jog susirūpinimą jai tebekelia nemažai klausimų, susijusių tiek su komerciniais aspektais, tiek su JAV valdžios institucijų prieiga prie duomenų, perduodamų iš ES, pvz., dėl konkrečių taisyklių, susijusių su automatizuotais sprendimais, ir bendros taisyklės prieštarauti nebuvimo, dėl būtinybės suteikti tvirtesnes ombudsmeno mechanizmo nepriklausomumo ir galių garantijas ir dėl konkrečių patikinimų, kad asmens duomenys nebus renkami masiškai ir beatodairiškai (masinis rinkimas), nebuvimo;

1.  teigiamai vertina tiek Komisijos, tiek JAV administracijos pastangas, įdėtas siekiant išspręsti ESTT, valstybių narių, Europos Parlamento, duomenų apsaugos institucijų ir suinteresuotųjų šalių iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus, kad Komisija galėtų priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriame pažymima, jog pagal ES ir JAV „privatumo skydą“ užtikrinama apsauga yra tinkama;

2.  pripažįsta, kad, palyginti su ankstesniu ES ir JAV „saugaus uosto“ mechanizmu, ES ir JAV „privatumo skydas“ nemenkai patobulintas standartų aiškumo požiūriu ir kad JAV organizacijos, pasitvirtindamos, jog laikysis ES ir JAV „privatumo skydo“ principų, turės vadovautis aiškesniais duomenų apsaugos standartais negu taikant ES ir JAV „saugų uosto“ mechanizmą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. kovo 23 d. prie ES ir JAV „privatumo skydo“ sistemos buvo prisijungusios 1 893 JAV organizacijos; apgailestauja, kad „privatumo skydas“ grindžiamas savanorišku savarankišku patvirtinimu, taigi yra taikomas tik savanoriškai prie jo prisijungusioms JAV organizacijoms, o tai reiškia, jog daugeliui bendrovių ši sistema netaikoma;

4.  pripažįsta, kad taikant ES ir JAV „privatumo skydo“ mechanizmą Sąjungos MVĮ ir įmonių duomenis į JAV galima perduoti lengviau;

5.  pažymi, kad, vadovaujantis ESTT sprendimu byloje Schrems, sprendimas dėl tinkamumo nedaro poveikio ES duomenų apsaugos institucijų galioms, taigi jos gali jomis naudotis, įskaitant galimybę sustabdyti arba uždrausti duomenų perdavimą ES ir JAV „privatumo skydo“ sistemoje registruotai organizacijai; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad pagal „privatumo skydo“ sistemą valstybių narių duomenų apsaugos institucijoms suteiktas svarbus vaidmuo nagrinėti ir tirti skundus, susijusius su teisių į privatų ir šeimos gyvenimą apsauga pagal ES chartiją, ir sustabdyti duomenų perdavimą, taip pat tai, kad JAV prekybos departamentui nustatytas įpareigojimas spręsti tokius skundus;

6.  pažymi, kad pagal „privatumo skydo“ sistemą ES duomenų subjektams prieinamas ne vienas būdas imtis teisių gynimo priemonių JAV: pirma, nukreipus duomenų apsaugos institucijai, skundą galima paduoti arba tiesiai bendrovei, arba Prekybos departamentui, arba nepriklausomai ginčų sprendimo įstaigai, antra, kalbant apie pagrindinių teisių pažeidimą nacionalinio saugumo tikslais, civilinį ieškinį galima pateikti JAV teismui, be to, panašius skundus galima teikti ir naujai sukurtai nepriklausomai ombudsmeno tarnybai, pagaliau skundas dėl pagrindinių teisių pažeidimo teisėsaugos ir viešojo intereso tikslais gali būti nagrinėjamas pateikiant prašymą, kuriuo užginčijamas šaukimas į teismą; ragina Komisiją ir duomenų apsaugos institucijas pasirūpinti papildomomis gairėmis, kad šios teisių gynimo priemonės būtų dar lengviau suprantamos ir prieinamos;

7.  pripažįsta, kad JAV prekybos departamentas yra aiškiai įsipareigojęs atidžiai stebėti, ar JAV organizacijos laikosi ES ir JAV „privatumo skydo“ principų, ir ketina imtis veiksmų prieš to nedarančius subjektus minėtųjų principų laikymusi užtikrinti;

8.  dar kartą ragina Komisiją siekti, kad būtų išaiškintas JAV teikiamų rašytinių patikinimų teisinis statusas, ir užtikrinti, kad visi pagal „privatumo skydą“ numatyti įsipareigojimai ar susitarimai būtų toliau vykdomi pareigas perėmus naujajai JAV administracijai;

9.  mano, kad, nepaisant JAV vyriausybės įsipareigojimų ir patikinimų, išdėstytų prie susitarimo dėl „privatumo skydo“ pridėtuose raštuose, iki šiol neišspręsti svarbūs klausimai, susiję su tam tikrais komerciniais aspektais, nacionaliniu saugumu ir teisėsauga;

10.  atkreipia ypatingą dėmesį į didelį skirtumą tarp apsaugos, užtikrinamos pagal Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnį, ir susitarime dėl „privatumo skydo“ numatyto pranešimo ir pasirinkimo principo, taip pat į nemažus Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio nuostatų ir susitarime dėl „privatumo skydo“ numatyto duomenų vientisumo ir tikslo ribojimo principo skirtumus; pažymi, kad būtinas teisinis pagrindas (pvz., pritarimas ar sutartis), kuris būtų taikomas visoms duomenų apdorojimo operacijoms, tačiau pagal „privatumo skydo“ principus duomenų subjekto teisės taikomos tik dviem siauroms apdorojimo operacijoms (atskleidimo ir tikslo keitimo) ir numatyta tik teisė prieštarauti (atsisakyti);

11.  mano, kad dėl daugybės šių susirūpinimą keliančių klausimų sprendimas dėl apsaugos tinkamumo ateityje gali būti iš naujo ginčijamas teismuose; atkreipia ypatingą dėmesį į žalingus padarinius tiek pagarbos pagrindinėms teisėms, tiek suinteresuotosioms šalims būtino teisinio tikrumo požiūriais;

12.  be kita ko, pažymi, kad nesama konkrečių automatizuoto sprendimų priėmimo taisyklių ir bendros taisyklės prieštarauti, taip pat kad neapibrėžti aiškūs„privatumo skydo“ principų taikymo duomenų tvarkytojams (agentams) principai;

13.  pažymi, kad asmenys turi galimybę prieštarauti ES duomenų valdytojui dėl jų asmens duomenų perdavimo JAV ir tolesnio šių duomenų tvarkymo JAV, jei kaip duomenų tvarkytojas ES duomenų valdytojo vardu veikia prie „privatumo skydo“ sistemos prisijungusi bendrovė, tačiau „privatumo skydas“ stokoja konkrečių taisyklių dėl bendros teisės prieštarauti savarankišką patvirtinimą pateikusios JAV bendrovės atžvilgiu;

14.  pažymi, kad tik labai nedaug JAV organizacijų, prisijungusių prie „privatumo skydo“, kaip ginčų sprendimo mechanizmą yra pasirinkusios ES duomenų apsaugos instituciją; yra susirūpinęs, kad dėl to mėgindami užsitikrinti savo teises nepalankioje padėtyje atsidurs ES piliečiai;

15.  pažymi, kad stokojama aiškių principų, kaip „privatumo skydo“ principai taikomi duomenų tvarkytojams (agentams), ir sykiu pripažįsta, kad bet kuri savarankišką patvirtinimą pateikusi JAV bendrovė, apdorodama asmens duomenis turi taikyti visus principus, nebent nenumatyta kitaip, ir kad perduodant duomenis apdoroti visada būtina sudaryti sutartį su ES duomenų valdytoju, kurioje būtų apibrėžti apdorojimo tikslai ir priemonės, įskaitant tai, ar duomenų tvarkytojui leidžiama duomenis perduoti toliau (pvz., pagalbinio apdorojimo tikslu);

16.  nacionalinio saugumo ir stebėsenos klausimu pabrėžia, jog, nepaisant Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro paaiškinimų raštuose, pridėtuose prie „privatumo skydo“ sistemos, masinis sekimas tebėra įmanomas – nesvarbu, kad JAV valdžios institucijos naudoja kitokias sąvokas; apgailestauja, kad nesama vienos apibrėžties masinio sekimo sampratai paaiškinti ir kad remiamasi amerikiečių sąvoka, todėl ragina parengti vieną masinio sekimo apibrėžtį, kuri būtų susieta su tuo, kaip ši sąvoka suprantama Europoje, kur vertinimas nėra priklausomas nuo atrankos; pabrėžia, kad bet koks masinis sekimas pažeidžia ES chartiją;

17.  primena, jog VI priede (Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro atstovo Roberto S. Litto raštas) paaiškinama, kad, vadovaujantis 28-ąja Prezidento politikos direktyva (toliau – PPD 28), masinis ne JAV piliečių asmens duomenų ir informacijos apie jų ryšius rinkimas šešiais atvejais tebeleidžiamas; pabrėžia, kad toks masinis rinkimas turi būti tik kuo labiau pritaikytas konkrečioms reikmėms ir pagrįstas, o tai neatitinka ES chartijoje nustatytų griežtesnių būtinybės ir proporcingumo kriterijų;

18.  su dideliu susirūpinimu pažymi, kad Privatumo ir pilietinių laisvių priežiūros valdyba, VI priede (Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro atstovo Roberto S. Litto raštas) vadinama pagal statutą įsteigta nepriklausoma tarnyba, atsakinga už kovos su terorizmu programų ir politikos, įskaitant signalų žvalgybos naudojimą, analizę ir vertinimą, siekiant užtikrinti, kad remiantis jomis būtų deramai saugomas privatumas ir piliečių laisvės, 2017 m. sausio 7 d. neteko kvorumo ir, kol JAV prezidentas nenominuos naujų valdybos narių ir jų nepatvirtins JAV Senatas, jo neturės; pabrėžia, kad, neturėdama kvorumo Privatumo ir pilietinių laisvių priežiūros valdyba naudojasi ribotais įgaliojimais ir negali imtis tam tikrų veiksmų, kuriems turi pritarti valdyba, pvz., inicijuoti priežiūros projektų arba rengti rekomendacijų dėl priežiūros, o tai labai neigiamai veikia JAV valdžios institucijų pateiktus atitikties ir priežiūros garantijas bei patikinimus šioje srityje;

19.  apgailestauja, kad ES ir JAV „privatumo skydas“ nedraudžia didelio duomenų kiekio rinkimo teisėsaugos tikslais;

20.  pabrėžia, jog ESTT savo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime paaiškino, kad ES chartija laikytina dokumentu, užkertančiu kelią nacionalinės teisės aktams, pagal kuriuos kovos su nusikalstamumu tikslais numatytas bendras ir neselektyvus visų abonentų ir registruotų naudotojų visų srauto ir vietos nustatymo duomenų, perduodamų visomis elektroninio ryšio priemonėmis, saugojimas; pabrėžia, kad dėl to JAV vykdomas masinis sekimas neužtikrina iš esmės lygiavertės asmens duomenų ir ryšių apsaugos;

21.  reiškia susirūpinimą dėl neseniai atskleistos informacijos apie sekimo veiklą, kurią Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) prašymu net 2015 m., t. y. praėjus metams po PPD 28 priėmimo ir vykstant deryboms dėl ES ir JAV „privatumo skydo“, JAV elektroninių ryšių paslaugų teikėjas vykdė visų jo serverius pasiekiančių e. pašto laiškų atžvilgiu; primygtinai ragina Komisiją kreiptis į JAV valdžios institucijas su prašymu visapusiškai paaiškinti šią padėtį ir gautus atsakymus pateikti Tarybai, Parlamentui ir nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms; mano, kad tai priežastis stipriai abejoti Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro pateiktais patikinimais; žino, kad ES ir JAV „privatumo skydas“ grindžiamas PPD 28, kurią priėmė prezidentas ir kurią taip pat gali panaikinti bet kuris būsimas prezidentas be Kongreso pritarimo;

22.  susirūpinęs pažymi, kad atitinkamai 2017 m. kovo 23 ir 28 d. tiek JAV Senatas, tiek Atstovų Rūmai balsavo už tai, kad būtų atmesta Federalinės ryšių komisijos pateikta taisyklė, susijusi su plačiajuosčio ryšio ir kitų telekomunikacijų paslaugų vartotojų privatumo apsauga, nes tai iš esmės panaikina plačiajuosčio ryšio privatumo taisykles, pagal kurias iš interneto paslaugų teikėjų būtų reikalaujama gauti aiškų vartotojo sutikimą prieš parduodant naršymo internete duomenis ir kitą privačią informaciją reklamos ir kitoms įmonėms arba su jomis dalijantis tokiais duomenimis ir informacija; mano, kad tai dar viena grėsmė privatumo apsaugai Jungtinėse Valstijose;

23.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, vadovaujantis vykdomojo potvarkio Nr. 12333 2.3 skirsniu, parengta NSA neapdorotos signalų žvalgybos informacijos prieinamumo ar sklaidos tvarka, kurią 2017 m. sausio 3 d. patvirtino generalinis prokuroras ir pagal kurią NSA galės dalytis dideliais kiekiais privačių duomenų, surinktų negavus orderio, teismo pavedimo ar Kongreso leidimo, su 16 kitų agentūrų, įskaitant FTB, Kovos su narkotikais agentūrą ir Vidaus saugumo departamentą; ragina Komisiją nedelsiant įvertinti, ar šios naujos taisyklės suderinamos su įsipareigojimais, kuriuos JAV valdžios institucijos yra prisėmusios pagal „privatumo skydą“, taip pat jų poveikį asmens duomenų apsaugos lygiui JAV;

24.  primena, kad asmenims, įskaitant ES duomenų subjektus, prieinami įvairūs teisių gynimo būdai, kai jų atžvilgiu JAV yra vykdomas neteisėtas (elektroninis) sekimas nacionalinio saugumo tikslais, tačiau lygiai taip pat aišku, kad tai netaikoma bent kelių teisinių pagrindų, kuriais gali pasinaudoti JAV žvalgybos institucijos (pvz., vykdomojo potvarkio Nr. 12333), atveju; maža to, pabrėžia, kad net jeigu asmenims ne iš JAV teisių gynimo priemonės iš principo prieinamos, pvz., sekimo pagal Užsienio žvalgybos informacijos sekimo aktą atveju, galimi pagrindai ieškiniui pateikti riboti, o asmenų (įskaitant asmenis iš JAV) pateikti ieškiniai bus paskelbti nepriimtinais, jeigu jie negali įrodyti teisės kreiptis į teismą pagrįstumo, o taip ribojamos galimybės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą;

25.  ragina Komisiją įvertinti 2017 m. sausio 25 d. vykdomojo potvarkio „Visuomenės saugumo stiprinimas JAV teritorijoje“ poveikį, ypač kai tai susiję su jo 14 skirsniu dėl apsaugos, numatytos Privatumo akte, netaikymo užsienio piliečiams, iškilus klausimui dėl informacijos, leidžiančios nustatyti asmens tapatybę, o tai prieštarauja rašytiniams patikinimams, kad, JAV valdžios institucijoms pasinaudojus prieiga prie duomenų, asmenys gali naudotis teisių gynimo teisme mechanizmais; prašo Komisijos pateikti išsamią teisinę analizę, kurioje būtų išnagrinėtas vykdomojo potvarkio priemonių poveikis teisių gynimo būdams ir europiečių teisei gintis teisme JAV;

26.  apgailestauja, jog nei „privatumo skydo“ principai, nei JAV administracijos raštai, kuriuose pateikti paaiškinimai ir patikinimai, nerodo, kad asmenys ES, kurių asmens duomenys perduodami JAV organizacijoms vadovaujantis „privatumo skydo“ principais, o tuomet pateikiami JAV valdžios institucijoms ir yra jų apdorojami teisėsaugos ir viešojo intereso tikslais, turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kuri, kaip pabrėžiama ESTT 2015 m. spalio 6 d. sprendime, yra Chartijos 47 straipsnyje numatytos pagrindinės teisės esmė;

27.  primena savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją, kurioje pažymima, kad JAV valstybės departamento sukurtas ombudsmeno mechanizmas nėra pakankamai nepriklausomas ir jam nesuteiktos pakankamai veiksmingos galios savo pareigoms vykdyti ir veiksmingoms teisių gynimo priemonėms asmenims iš ES užtikrinti; pažymi, kad naujoji JAV administracija iki šiol nėra paskyrusi naujojo ombudsmeno pasibaigus sekretoriaus, atsakingo už ekonomikos augimo, energetikos ir aplinkos klausimus, į šias pareigas paskirto 2016 m. liepos mėn., kadencijai; mano, kad tol, kol nepaskirtas nepriklausomas ir pakankamai galių turintis ombudsmenas, JAV patikinimai, susiję su veiksmingų teisių gynimo priemonių užtikrinimu asmenims iš ES yra niekiniai; apskritai yra susirūpinęs, kad asmenys, nukentėję pažeidus jų teises, gali kreiptis tik norėdami gauti informacijos ir ištrinti duomenis ir (arba) sustabdyti tolesnį jų apdorojimą, tačiau neturi teisės į kompensaciją;

28.  susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. kovo 30 d. Federalinėje prekybos komisijoje (FTC), užtikrinančioje „privatumo skydo“ nuostatų vykdymą, trys iš penkių vietų buvo neužimtos;

29.  apgailestauja, kad pagal sprendimo dėl tinkamumo priėmimo procedūrą nenumatytos formalios susijusių suinteresuotųjų šalių, pvz., bendrovių, ypač MVĮ atstovaujančių organizacijų, konsultacijos;

30.  apgailestauja, kad savo įgyvendinimo sprendimui priimti Komisija praktiškai laikėsi procedūros, pagal kurią Parlamentas de facto negalėjo veiksmingai pasinaudoti savo teise tikrinti įgyvendinimo akto projektą;

31.  ragina Komisiją imtis visų priemonių ir užtikrinti, kad „privatumo skydas“ visapusiškai atitiktų nuo 2018 m. gegužės 16 d. taikysimą Reglamentą (ES) 2016/679 ir ES chartiją;

32.  visų pirma ragina Komisiją užtikrinti, kad asmens duomenys, perduoti į JAV pagal „privatumo skydą“, dar kitai trečiajai šaliai galėtų būti perduoti tik jeigu šis perdavimas suderinamas su tikslu, kuriuo duomenys buvo pirmiausia renkami, ir jeigu trečiojoje šalyje taikomos tokios pat taisyklės, susijusios su konkrečia ir tiksline prieiga teisėsaugos tikslais;

33.  ragina Komisiją stebėti, ar asmens duomenys, nebereikalingi tikslu, kuriuo jie buvo pirmiausia renkami, yra ištrinami – taip pat ir teisėsaugos agentūrose;

34.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar taikant „privatumo skydą“ duomenų apsaugos institucijos gali visapusiškai naudotis savo galiomis, ir, jeigu ne, įvardyti nuostatas, dėl kurių duomenų apsaugos institucijoms trukdoma naudotis savo galiomis;

35.  ragina Komisiją per pirmąją bendrą metinę peržiūrą atlikti kruopštų ir nuodugnų visų šioje rezoliucijoje ir Parlamento 2016 m. gegužės 26 d. rezoliucijoje dėl transatlantinių duomenų srautų nurodytų, taip pat 29 straipsnio darbo grupės, EDAPP ir suinteresuotųjų šalių įvardytų neatitikimų ir trūkumų vertinimą, parodyti, kaip šios problemos buvo sprendžiamos siekiant užtikrinti ES chartijos ir Sąjungos teisės laikymąsi, bei visapusiškai įvertinti, ar JAV administracijos patikinimuose ir paaiškinimuose nurodyti mechanizmai ir apsaugos priemonės veiksmingi ir ar juos įmanoma įgyvendinti;

36.  ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant bendrą metinę peržiūrą visi darbo grupės nariai turėtų visapusišką neribotą prieigą prie visų dokumentų ir patalpų, būtinų jų užduotims vykdyti, įskaitant elementus, kurie leistų deramai įvertinti duomenų, valdžios institucijų perduodamų teisėsaugos arba nacionalinio saugumo tikslais, rinkimo ir prieigos prie jų būtinumą ir proporcingumą;

37.  pabrėžia, jog visi darbo grupės, skirtos bendrai metinei peržiūrai atlikti, nariai turi užtikrinti, kad savo užduotis vykdo nepriklausomai, ir jiems turi būti leista pareikšti kitokią nuomonę galutinėje bendros peržiūros ataskaitoje, kuri bus paskelbta ir pridėta prie bendros ataskaitos;

38.  ragina Sąjungos duomenų apsaugos institucijas stebėti, kaip veikia ES ir JAV „privatumo skydo“ mechanizmas, ir naudotis savo galiomis, įskaitant asmens duomenų perdavimo prie ES ir JAV „privatumo skydo“ sistemos prisijungusiai organizacijai sustabdymą arba visišką draudimą, jei, jų nuomone, neužtikrinamos pagrindinės Sąjungos duomenų subjektų teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą;

39.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas turėtų turėti visapusišką prieigą prie visų reikiamų duomenų, susijusių su bendra metine peržiūra;

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams bei JAV vyriausybei ir Kongresui.

(1) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(2) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
(3) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(4) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(5) ECLI:EU:C:2015:650.
(6) ECLI:EU:C:2016:970.
(7) OL L 207, 2016 8 1, p. 1.
(8) OL C 257, 2016 7 15, p. 8.
(9) http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/opinion-recommendation/files/2016/wp238_en.pdf
(10) http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/press-material/press-release/art29_press_material/2016/20160726_wp29_wp_statement_eu_us_privacy_shield_en.pdf
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0233.

Teisinis pranešimas