Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. balandžio 27 d. - BriuselisGalutinė teksto versija
Prašymas atšaukti António Marinho e Pinto imunitetą
 ES prekių ženklas ***I
 Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio ***
 Trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimai *
 Danijos Karalystės ir Europolo operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo susitarimas *
 Audito Rūmų narės skyrimas
 2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės metinė ataskaita
 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programa ***I
 Europos kultūros paveldo metai ***I
 Sąjungos tam tikros audito ir finansinės atskaitomybės sričių veiklos paramos programa ***I
 Sąjungos programa, skirta konkrečiai veiklai finansinių paslaugų srityje remti ***I
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Komisija ir vykdomosios įstaigos
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Audito Rūmų specialiosios ataskaitos vykdant Komisijos 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – 8-asis, 9-asis, 10-asis ir 11-asis EPF
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Parlamentas
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Vadovų Taryba ir Taryba
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Teisingumo Teismas
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Audito Rūmai
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Regionų komitetas
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos išorės veiksmų tarnyba
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ombudsmenas
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) biuras
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos policijos koledžas (CEPOL)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos bankininkystės institucija (EBI)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aplinkos agentūra (EAA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos lyčių lygybės institutas (EIGE)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vaistų agentūra (EMA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos geležinkelio agentūra (ERA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos mokymo fondas (ETF)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Euratomo tiekimo agentūra (ESA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos policijos biuras (Europolas)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos GNSS agentūra (GSA)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė (BBI)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė „Švarus dangus 2“ (Clean Sky 2)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė ECSEL
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (KEV BĮ)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė (NVI BĮ)
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ITER bendroji įmonė
 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė SESAR
 Žvejybos laivyno atokiausiuose regionuose valdymas
 ES pavyzdinė iniciatyva drabužių sektoriuje
 Žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos ES padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme?
 Europos investicijų banko finansinės veiklos metinė ataskaita
 Kasybos atliekų direktyvos taikymas
 Padėtis Venesueloje

Prašymas atšaukti António Marinho e Pinto imunitetą
PDF 336kWORD 45k
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti António Marinho e Pinto imunitetą (2016/2294(IMM))
P8_TA(2017)0132A8-0163/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Vakarų Lisabonos apygardos (Ueiro) teismo teisėjo Miguelio Pereiros da Rosos 2016 m. rugsėjo 23 d. perduotą prašymą atšaukti António Marinho e Pinto imunitetą (4759/15.2TDLSB), kuris susijęs su dėl jo pradėtu baudžiamuoju procesu ir kuris buvo paskelbtas 2016 m. spalio 24 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 12 d. atsakingos generalinio prokuroro pavaduotojos raštą, kuriame užrašyti António Marinho e Pinto pasakyti žodžiai,

–  išklausęs António Marinho e Pinto paaiškinimus 2017 m. kovo 22 d. pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. kovo 1 d. Įstatymo Nr. 7/93 dėl Portugalijos parlamento narių statuto 11 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir 2011 m. spalio 10 d. Generalinės prokuratūros raštą Nr. 3/2011,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0163/2017),

A.  kadangi Vakarų Lisabonos apygardos (Ueiro) teismo teisėjas paprašė atšaukti Europos Parlamento nario António Marinho e Pinto imunitetą dėl baudžiamojo proceso, pradėto dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką;

B.  kadangi António Marinho e Pinto imunitetą norima atšaukti dėl įtarimų šmeižus sunkinančiomis aplinkybėmis (veika, kuri yra numatyta Portugalijos baudžiamojo proceso 180 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje ir už kurią gali būti skiriama iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė) ir įžeidus organizaciją, tarnybą ar juridinį asmenį (veika, kuri yra numatyta Portugalijos baudžiamojo proceso 187 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte ir už kurią gali būti skiriama iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė);

C.  kadangi Lisabonos labdaringa organizacija „Santa Casa da Misericórdia de Lisboa“ pateikė skundą dėl António Marinho e Pinto;

D.  kadangi skunde minimi pareiškimai, kuriuos António Marinho e Pinto padarė 2015 m. gegužės 30 d. duodamas interviu Portugalijos televizijos kanalo „SIC Notícias“ programoje „A Propósito“, kurią vedė António José Teixeira ir kuri buvo transliuojama 21 val.; šioje laidoje jis pasakė tokius žodžius: „Kalbant apie socialinę apsaugą, galiu pasakyti, kad solidarumo aspektas turėtų būti atskirtas. Tai valstybės reikalas ir neturėtų būti finansuojamas darbuotojų pensijų sąskaita. Suprantate? Tai turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Socialinis solidarumas turi būti užtikrinamas per mokesčius ir per tą milžinišką instituciją – „Misericórdia de Lisboa“, kuri valdo milijonus, bet pinigai yra iššvaistomi, dažniausiai siekiant asmeninės naudos arba dėl asmeninių priežasčių. [...] Manau, kad Manuel Rebelo de Sousa būtų geriau nei Pedro Santana Lopes, atsižvelgiant į tai, ką patyrėme valdant P. Santanai Lopesui. Iš tiesų buvo gera matyti, kaip „Santa Casa da Misericórdia de Lisboa“ vadovas dirbo siekdamas paremti savo kandidatūrą ir kokias priemones ir išteklius jis tuo tikslu naudojo.“;

E.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

F.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, jog tam, kad būtų taikomas imunitetas, nuomonė turi būti pareikšta Parlamento nario, einančio savo pareigas, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų; toks ryšys turi būti tiesioginis ir akivaizdus(2);

G.  kadangi minėto protokolo 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

H.  kadangi pagal 1993 m. kovo 1 d. Įstatymo Nr. 7/93 dėl Portugalijos parlamento narių statuto 11 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis ir 2011 m. spalio 10 d. Generalinės prokuratūros raštą Nr. 3/2011 António de Sousa Marinho e Pinto negali būti apklausiamas kaip kaltinamasis ir jam negali būti pateikiami kaltinimai, kol negautas išankstinis Europos Parlamento leidimas;

I.  kadangi veika, kuria įtariamas António Marinho e Pinto, neturi tiesioginio ar akivaizdaus ryšio su jo vykdomomis Europos Parlamento nario pareigomis; ji veikiau susijusi su visiškai nacionalinio pobūdžio veikla, nes žodžiai buvo pasakyti Portugalijoje transliuotoje laidoje Portugalijai būdinga tema, susijusia su asociacijos, kuri reguliuojama pagal nacionalinę teisę, valdymu;

J.  kadangi, atsižvelgiant į tai, veika, kuria įtariamas Europos Parlamento narys, nėra susijusi su jam einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

K.  kadangi akivaizdu, kad tarp pateikto kaltinimo ir António Marinho e Pinto, kaip Europos Parlamento nario, statuso nėra jokio ryšio;

L.  kadangi nėra pagrindo įtarti, kad esama fumus persecutionis atvejo, t. y. pakankamai rimtos ir tikslios prielaidos, kad procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti Parlamento nario politinei reputacijai;

1.  nusprendžia atšaukti António Marinho e Pinto imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Vakarų Lisabonos apygardos (Ueiro) teismo teisėjui ir António Marinho e Pinto.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
(2) Sujungtos bylos T-346/11 ir T-347/11, Gollnisch / Parlamentas, minėtas sprendimas.


ES prekių ženklas ***I
PDF 319kWORD 49k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (COM(2016)0702 – C8-0439/2016 – 2016/0345(COD))
P8_TA(2017)0133A8-0054/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0702),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 118 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0439/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0054/2017),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. balandžio 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1001.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio ***
PDF 232kWORD 41k
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (05925/2017 – C8-0102/2017 – 2016/0021(NLE))
P8_TA(2017)0134A8-0067/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05925/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0102/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A8-0067/2017),

1.  pritaria Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinėms Tautoms.


Trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimai *
PDF 510kWORD 52k
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais (COM(2016)0687 – C8-0464/2016 – 2016/0339(CNS))
P8_TA(2017)0135A8-0134/2017

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0687),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0464/2016),

–  atsižvelgdamas į Nyderlandų Pirmųjų Rūmų, Nyderlandų Atstovų Rūmų ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į kitas nuomones, kurias pateikė Čekijos Respublikos Senatas, Vokietijos Bundesratas, Ispanijos Karalystės Deputatų Rūmai ir Portugalijos Respublikos Asamblėja, dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.38373 (2014/C) (ex 2014/NN) (ex 2014/CP), kurią Airija suteikė įmonei „Apple“, ir Komisijos pradėtą tyrimą dėl įtariamos Liuksemburgo pagalbos įmonėms „McDonald‘s“ ir „Amazon“,

–  atsižvelgdamas į vykstantį darbą, kurį atlieka Tyrimo komitetas įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0134/2017),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Direktyva (ES) 2016/1164 nustatoma sistema, kuria siekiama spręsti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų problemą;
(4)  Direktyva (ES) 2016/1164 nustatoma pirmoji sistema, kuria siekiama spręsti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų problemą, tačiau ja nepavyksta visapusiškai ir sistemingai panaikinti šalių mokestinės tvarkos neatitikimų ir ji yra taikoma tik Sąjungoje;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)   BEPS iniciatyva taip pat grindžiama G 20 lyderių deklaracija, kurią jie priėmė per susitikimą Sankt Peterburge 2013 m. rugsėjo 5–6 d. ir kurioje jie išreiškia pageidavimą užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas, jeigu vykdoma pelną duodanti ekonominė veikla ir sukuriama vertė. Praktiškai tam būtų reikėję įvesti unitarinio apmokestinimo sistemą, proporcingai pagal formulę paskirstant mokesčių pajamas valstybėms. Tas tikslas nepasiektas;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  būtina nustatyti taisykles, pagal kurias šalių mokestinės tvarkos neatitikimai būtų visapusiškai neutralizuoti. Kadangi Direktyva (ES) 2016/1164 taikoma tik pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemoms, sudaromoms atsižvelgiant į valstybių narių pelno mokesčio sistemų sąveiką, 2016 m. birželio 20 d. ECOFIN taryba paskelbė pareiškimą, kuriuo paprašė Komisijos iki 2016 m. spalio mėn. pateikti pasiūlymą dėl su trečiosiomis valstybėmis susijusių mokestinės tvarkos neatitikimų, kad būtų nustatytos taisyklės, kurios dera su EBPO BEPS ataskaitoje dėl 2 veiksmo rekomenduotomis taisyklėmis ir yra ne mažiau už jas veiksmingos, kad iki 2016 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas;
(5)  labai svarbu nustatyti taisykles, pagal kurias šalių mokestinės tvarkos ir filialams taikomos tvarkos neatitikimai būtų visapusiškai neutralizuoti. Kadangi Direktyva (ES) 2016/1164 taikoma tik pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemoms, sudaromoms atsižvelgiant į valstybių narių pelno mokesčio sistemų sąveiką, 2016 m. birželio 20 d. ECOFIN taryba paskelbė pareiškimą, kuriuo paprašė Komisijos iki 2016 m. spalio mėn. pateikti pasiūlymą dėl su trečiosiomis valstybėmis susijusių mokestinės tvarkos neatitikimų, kad būtų nustatytos taisyklės, kurios dera su EBPO BEPS ataskaitoje dėl 2 veiksmo rekomenduotomis taisyklėmis ir yra ne mažiau už jas veiksmingos, kad iki 2016 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   į naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų padarinius derėtų pažvelgti ir iš besivystančių šalių perspektyvos, o Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų siekti padėti besivystančioms šalims tuos padarinius įveikti;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  atsižvelgiant į tai, kad[, be kita ko, Direktyvos (ES) 2016/1164 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad] itin svarbu vykdyti tolesnį darbą, susijusį su valstybių narių ir trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais, taip pat su kitų rūšių mokestinės tvarkos neatitikimais, pavyzdžiui, apimančiais nuolatines buveines, labai svarbu ta direktyva spręsti ir šalių mokestinės tvarkos neatitikimo problemas, susijusias su hibridine nuolatine buveine;
(6)  atsižvelgiant į tai, kad[, be kita ko, Direktyvos (ES) 2016/1164 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad] itin svarbu vykdyti tolesnį darbą, susijusį su valstybių narių ir trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais, taip pat su kitų rūšių mokestinės tvarkos neatitikimais, pavyzdžiui, apimančiais nuolatines buveines, įskaitant nuolatines buveines, kurios kitur tokiomis nelaikomos, labai svarbu Direktyva (ES) 2016/1164 spręsti ir šalių mokestinės tvarkos neatitikimo problemas, susijusias su hibridine nuolatine buveine. Siekiant panaikinti tokius neatitikimus, reikėtų atsižvelgti į rekomenduojamas taisykles, įtrauktas į 2016 m. rugpjūčio 22 d. EBPO viešųjų diskusijų dokumento projektą „2 BEPS priemonė. Filialams taikomos mokestinės tvarkos neatitikimų struktūros“;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  siekiant sukurti visapusišką sistemą, derančią su EBPO BEPS ataskaita dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų, ir sutrukdyti mokesčių mokėtojams išnaudoti likusias spragas, būtina į Direktyvą (ES) 2016/1164 įtraukti ir taisykles, taikomas hibridinams perkėlimams, importuotiems šalių mokestinės tvarkos neatitikimams ir su dvigubu bendrovių rezidavimu susijusiems neatitikimams;
(7)  siekiant sukurti sistemą, derančią su EBPO BEPS ataskaita dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų ir ne mažiau veiksmingą nei BEPS, ir sutrukdyti mokesčių mokėtojams išnaudoti likusias spragas, būtina į Direktyvą (ES) 2016/1164 įtraukti ir taisykles, taikomas hibridiniams perkėlimams ir importuotiems šalių mokestinės tvarkos neatitikimams, ir panaikinti visas galimybes naudotis dvigubu atskaitymu. Tos taisyklės turėtų būti standartizuotos ir kuo labiau suderintos tarp valstybių narių. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę taikyti sankcijas tiems mokesčių mokėtojams, kurie naudojasi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   reikia nustatyti taisykles, kad būtų nebeleidžiama naudotis mokesčių ataskaitinių laikotarpių atskirose jurisdikcijose skirtumais, nes dėl to atsiranda mokestinių pasekmių neatitikimai. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai deklaruotų mokėjimus visose atitinkamose jurisdikcijose per pagrįstą laikotarpį. Be to, nacionalinės institucijos turėtų nagrinėti, dėl kokių priežasčių atsiranda mokestinės tvarkos neatitikimai, panaikinti visas spragas ir užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui, o ne skirti visą dėmesį vien tik mokesčių surinkimui;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje (ES) 2016/1164 yra taisyklių dėl pasinaudojimo valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimais, tikslinga į tą direktyvą įtraukti taisykles dėl pasinaudojimo trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais. Todėl tos taisyklės turėtų būti taikomos visiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomas pelno mokestis valstybėje narėje, įskaitant subjektų, kurie yra trečiųjų valstybių rezidentai, nuolatines buveines. Būtina apimti visas pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemas, kai bent viena dalyvaujančių šalių yra pelno mokesčio mokėtojas valstybėje narėje;
(8)  atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje (ES) 2016/1164 yra taisyklių dėl pasinaudojimo valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimais, tikslinga į tą direktyvą įtraukti taisykles dėl pasinaudojimo trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais. Todėl tos taisyklės turėtų būti taikomos visiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomas pelno mokestis valstybėje narėje, įskaitant subjektų, kurie yra trečiųjų valstybių rezidentai, nuolatines buveines. Būtina apimti visus šalių mokestinės tvarkos neatitikimus arba naudojimosi jais schemas, kai bent viena dalyvaujančių šalių yra pelno mokesčio mokėtojas valstybėje narėje;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų taisyklės turėtų būti taikomos šalių mokestinės tvarkos neatitikimų situacijoms, kurios susidaro nesutapus dviejų (ar daugiau) jurisdikciją turinčių subjektų mokesčių taisyklėms. Tačiau tos taisyklės neturėtų paveikti jurisdikcijos mokesčių sistemos bendrųjų ypatumų;
(9)  būtina, kad pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų taisyklės būtų taikomos automatiškai, kai atliekamas tarpvalstybinis mokėjimas, atskaitomas iš mokėtojo pajamų, netaikant reikalavimo įrodyti, jog esama mokesčių vengimo priežasčių, ir būtų taikomos šalių mokestinės tvarkos neatitikimų situacijoms, kurios susidaro dėl dvigubo atskaitymo arba dėl prieštaravimų, susijusių su finansinių priemonių, mokėjimų ir subjektų teisiniu kvalifikavimu arba mokėjimų paskirstymu. Kadangi pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai galėtų lemti dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias atitinkama valstybė narė atsisakytų atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių atskaitymą arba reikalautų, kad mokesčių mokėtojas įtrauktų mokėjimą į apmokestinamąsias pajamas;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   su nuolatine buveine susiję pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai atsiranda tada, kai dėl nuolatinės buveinės ir rezidavimo jurisdikcijų taisyklių, taikomų pajamų ir išlaidų paskirstymui tarp skirtingų to paties subjektų dalių, skirtumų susidaro mokestinių pasekmių neatitikimas, įskaitant tuos atvejus, kuriais neatitikimo pasekmė atsiranda dėl to, kad pagal filialo jurisdikcijos įstatymus nuolatinė buveinė tokia nelaikoma. Tų neatitikimų pasekmės gali lemti neapmokestinimą neįtraukiant, dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, todėl jos turėtų būti panaikintos. Nuolatinės buveinės, kuri kitur tokia nelaikoma, atveju valstybė narė, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas, turėtų reikalauti, kad mokesčių mokėtojas įtrauktų pajamas, kurios kitu atveju būtų priskirtos nuolatinei buveinei, į savo apmokestinamąsias pajamas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)   siekiant užtikrinti proporcingumą, būtina reglamentuoti tik tuos atvejus, kuriais kyla didelė rizika, kad bus išvengta apmokestinimo pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais. Todėl tikslinga aprėpti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemas, kuriose dalyvauja mokesčių mokėtojas ir su juo susijusios įmonės, ir šalių mokestinės tvarkos neatitikimus, atsirandančius dėl struktūrinio susitarimo, kurio vienas dalyvių yra mokesčių mokėtojas;
Išbraukta.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)   taisyklių dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tikslais siekiant pakankamai išsamiai apibrėžti „susijusią įmonę“, ta apibrėžtis taip pat turėtų apimti subjektą, kuris finansinės apskaitos tikslais priklauso tai pačiai konsoliduotai grupei, įmonę, kurios valdymui mokesčių mokėtojas daro reikšmingą poveikį, ir, atvirkščiai, įmonę, darančią reikšmingą poveikį mokesčių mokėtojo valdymui;
Išbraukta.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)   šalių mokestinės tvarkos neatitikimai, kurie labiausiai siejasi su subjektų hibridiškumu, turėtų sulaukti dėmesio tiktai, kai viena iš susijusių įmonių bent jau veiksmingai kontroliuoja kitas susijusias įmones. Todėl tokiais atvejais reikėtų reikalauti, kad mokesčio mokėtojas ar kita susijusi įmonė valdytų susijusios įmonės kapitalo dalį per balsavimo teises ar per nuosavybės teise priklausantį kapitalą arba teisę gauti 50 % arba daugiau pelno, arba būtų tokiu būdu valdomi tos susijusios įmonės;
Išbraukta.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  kadangi šalių, tarp kurių yra trečiųjų valstybių, mokestinės tvarkos neatitikimai, susiję su hibridiniais subjektais, gali lemti dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias atitinkama valstybė narė atsisakytų atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių atskaitymą arba reikalautų mokesčio mokėtojo įtraukti mokėjimą į apmokestinamąsias pajamas, nelygu situacija;
(15)  kadangi šalių, tarp kurių yra trečiųjų valstybių, mokestinės tvarkos neatitikimai, susiję su hibridiniais subjektais, kai kuriais atvejais lemia dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias atitinkama valstybė narė atsisakytų atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių atskaitymą arba reikalautų mokesčio mokėtojo įtraukti mokėjimą į apmokestinamąsias pajamas, nelygu situacija;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  dėl hibridinių perkėlimų gali atsirasti skirtingas mokestinis vertinimas, jei dėl finansinės priemonės perkėlimo pagal struktūrinį susitarimą, su šia priemone susijusi grąža laikoma vienu metu gauta iš daugiau kaip vienos susitarimo šalies. Susijusi grąža yra pajamos, susijusios su perkelta priemone ir iš jos atsirandančios. Dėl tokio skirtingo mokestinio vertinimo galimas atskaitymas neįtraukiant arba to paties išskaičiuojamojo mokesčio mokestinė lengvata dviejose skirtingose jurisdikcijose. Tokie neatitikimai turėtų būti pašalinti. Atskaitymo neįtraukiant atveju reikėtų taikyti tas pačias taisykles kaip neutralizuojant hibridines finansines priemones arba su hibridiniais subjektais susijusį šalių mokestinės tvarkos neatitikimą, dėl kurio galimas atskaitymas neįtraukiant. Dvigubos mokestinės lengvatos atveju atitinkama valstybė narė mokestinės lengvatos naudą turėtų apriboti proporcingai grynosioms apmokestinamosioms pajamoms, kiek tai susiję su susijusia grąža;
(17)  dėl hibridinių perkėlimų gali atsirasti skirtingas mokestinis vertinimas, jei dėl finansinės priemonės perkėlimo su šia priemone susijusi grąža laikoma vienu metu gauta iš daugiau kaip vienos susitarimo šalies. Susijusi grąža yra pajamos, susijusios su perkelta priemone ir iš jos atsirandančios. Dėl tokio skirtingo mokestinio vertinimo galimas atskaitymas neįtraukiant arba to paties išskaičiuojamojo mokesčio mokestinė lengvata dviejose skirtingose jurisdikcijose. Tokie neatitikimai turėtų būti pašalinti. Atskaitymo neįtraukiant atveju reikėtų taikyti tas pačias taisykles kaip neutralizuojant hibridines finansines priemones arba su hibridiniais subjektais susijusį šalių mokestinės tvarkos neatitikimą, dėl kurio galimas atskaitymas neįtraukiant. Dvigubos mokestinės lengvatos atveju atitinkama valstybė narė mokestinės lengvatos naudą turėtų apriboti proporcingai grynosioms apmokestinamosioms pajamoms, kiek tai susiję su susijusia grąža;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
(19)  importuoti neatitikimai reiškia, kad šalims trečiosiose valstybėse susidarančio mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis perkeliamas į valstybės narės jurisdikciją naudojant nehibridinę priemonę ir taip sumažinamas taisyklių, pagal kurias neutralizuojami šalių mokestinės tvarkos neatitikimai, efektyvumas. Valstybėje narėje atskaitomas mokėjimas gali būti naudojamas padengti išlaidoms pagal struktūrinį susitarimą, susijusį su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimu. Siekiant kovoti su tokiais importuotais neatitikimais, būtina įtraukti taisykles, kurios neleistų atlikti mokėjimo atskaitymo, jei atitinkamos pajamos iš tokio mokėjimo yra tiesiogiai ar netiesiogiai įskaitomos į atskaitomą sumą, atsirandančią pasinaudojant trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimų schema, leidžiančia dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant;
(19)  importuoti neatitikimai reiškia, kad šalims trečiosiose valstybėse susidarančio mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis perkeliamas į valstybės narės jurisdikciją naudojant nehibridinę priemonę ir taip sumažinamas taisyklių, pagal kurias neutralizuojami šalių mokestinės tvarkos neatitikimai, efektyvumas. Valstybėje narėje atskaitomas mokėjimas gali būti naudojamas padengti išlaidoms pagal struktūrinį susitarimą, susijusį su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimu. Siekiant kovoti su tokiais importuotais neatitikimais, būtina įtraukti taisykles, kurios neleistų atlikti mokėjimo atskaitymo, jei atitinkamos pajamos iš tokio mokėjimo yra tiesiogiai ar netiesiogiai įskaitomos į atskaitomą sumą, atsirandančią dėl trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimų arba naudojimosi tokiais neatitikimais schema, leidžiančia dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis
(21)  šia direktyva siekiama didinti visos vidaus rinkos atsparumą prieš pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemas. Valstybės narės negali to pakankamai pasiekti veikdamos atskirai, nes nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, sąveikaujant skirtingoms nacionalinėms priemonėms, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Todėl tai reikštų koordinavimo trūkumą. Kadangi pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemos yra tarpvalstybinio pobūdžio ir reikia priimti sprendimus, kurie tiktų visai vidaus rinkai, šį tikslą vis dėlto geriau galima pasiekti Sąjungos lygmeniu. Todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Nustatant reikalingą vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik esminio lygio koordinavimo Sąjungoje, kuris būtinas šios direktyvos tikslams pasiekti;
(21)  šia direktyva siekiama didinti visos vidaus rinkos atsparumą naudojimuisi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais. Valstybės narės negali to pakankamai pasiekti veikdamos atskirai, nes nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, sąveikaujant skirtingoms nacionalinėms priemonėms, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Todėl tai reikštų koordinavimo trūkumą. Kadangi naudojimasis šalių mokestinės tvarkos neatitikimais yra tarpvalstybinio pobūdžio ir reikia priimti sprendimus, kurie tiktų visai vidaus rinkai, šį tikslą vis dėlto geriau galima pasiekti Sąjungos lygmeniu. Todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, įskaitant perėjimą nuo individualaus subjekto apmokestinimo principo prie unitarinio apmokestinimo principo tarptautinių bendrovių apmokestinimo klausimu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Nustatant reikalingą vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik esminio lygio koordinavimo Sąjungoje, kuris būtinas šios direktyvos tikslams pasiekti;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)   siekiant užtikrinti aiškų ir veiksmingą įgyvendinimą, reikėtų užtikrinti atitiktį rekomendacijoms, įtrauktoms į EBPO ataskaitą dėl naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais poveikio neutralizavimo (2 veiksmas, 2015 m. galutinė ataskaita);
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 konstatuojamoji dalis
(23)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą praėjus ketveriems metams po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti,
(23)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą kas trejus metus po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti,
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)   turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės dalytųsi visa susijusia konfidencialia informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant kovoti su mokesčių tvarkos neatitikimais ir užtikrinti, kad Direktyva (ES) 2016/1164 būtų įgyvendinama vienodai;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)
Direktyva (ES) 2016/1164
1 straipsnio 1 a dalis (nauja)
-1)   1 straipsnis papildomas šia dalimi:
„-9a straipsnis taip pat taikomas visiems subjektams, kuriuos tam tikra valstybė narė laiko skaidriais mokesčių tikslais.“
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 4 punkto 3 pastraipa
a)   4 punkto trečia pastraipa pakeičiama taip:
Išbraukta.
„9 straipsnio tikslais susijusi įmonė taip pat reiškia subjektą, kuris finansinės apskaitos tikslais priklauso tai pačiai konsoliduotai grupei kaip mokesčių mokėtojas, įmonę, kurios valdymui mokesčių mokėtojas daro reikšmingą poveikį, arba įmonę, darančią reikšmingą poveikį mokesčių mokėtojo valdymui. Kai neatitikimas susijęs su hibridiniu subjektu, ši apibrėžtis pakeičiama – 25 % reikalavimas pakeičiamas 50 % reikalavimu“;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a a papunktis (naujas)
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 4 punkto 3 pastraipa
aa)   4 punkto trečia pastraipa išbraukiama;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 9 punkto 1 pastraipos įžanginė dalis
„9) šalių mokestinės tvarkos neatitikimai – mokesčių mokėtojo vienoje valstybėje narėje ir susijusios įmonės kitoje valstybėje narėje tarpusavio padėtis arba skirtingose mokesčių jurisdikcijose esančių šalių struktūrinis susitarimas, kai dėl finansinės priemonės ar subjekto teisinio kvalifikavimo skirtumų arba dėl komercinio vieneto laikymo nuolatine buveine, kyla kuris nors iš toliau nurodytų padarinių:
„9) šalių mokestinės tvarkos neatitikimai – mokesčių mokėtojo ir kito subjekto tarpusavio padėtis, kai dėl finansinės priemonės ar pagal ją atlikto mokėjimo teisinio kvalifikavimo skirtumų arba dėl atliktų mokėjimų hibridiniam subjektui ar nuolatinei buveinei ar jų patirtų mokėjimų, išlaidų arba nuostolių pripažinimo skirtumų, arba dėl skirtingo mokėjimo tarp tam pačiam mokesčių mokėtojui priklausančių dviejų dalių pripažinimo, arba dėl komercinio vieneto pripažinimo nuolatine buveine, kyla kuris nors iš toliau nurodytų pasekmių:
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 9 punkto 1 pastraipos b punktas
b)  mokėjimas atskaitomas iš mokesčio bazės jurisdikcijoje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais to paties mokėjimo kitoje jurisdikcijoje (atskaitymas neįtraukiant).
b)  mokėjimas atskaitomas iš mokesčio bazės bet kurioje jurisdikcijoje, kurioje mokėjimas laikomas įvykdytu („mokėtojo jurisdikcija“), atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais to paties mokėjimo kitoje jurisdikcijoje, kurioje mokėjimas laikomas gautu („gavėjo jurisdikcija“) (atskaitymas neįtraukiant);
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 9 punkto 1 pastraipos c punktas
c)  jei skiriasi požiūris į komercinio vieneto laikymą nuolatine buveine, nėra apmokestinamos pajamos, kurių šaltinis yra jurisdikcijoje, atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais tų pačių pajamų kitoje jurisdikcijoje (neapmokestinimas neįtraukiant).
c)  jei skiriasi požiūris į komercinio vieneto pripažinimą nuolatine buveine, nėra apmokestinamos pajamos, kurių šaltinis yra jurisdikcijoje, atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais tų pačių pajamų kitoje jurisdikcijoje (neapmokestinimas neįtraukiant);
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 9 punkto 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)   mokėjimas hibridiniam subjektui arba nuolatinei buveinei, kuris lemia atskaitymą neįtraukiant, kai neatitikimai atsiranda dėl mokėjimų nuolatinei buveinei arba hibridiniam subjektui pripažinimo skirtumų;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 9 punkto 1 pastraipos c b punktas (naujas)
cb)   mokėjimas, kuris lemia atskaitymą neįtraukiant, susijusį su mokėjimu nuolatinei buveinei, kuri kitur tokia nelaikoma.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 9 punkto 2 pastraipa
Šalių mokestinės tvarkos neatitikimai atsiranda tik tais atvejais, kai tas pats dviejose jurisdikcijose atskaitytas mokėjimas, susidariusios išlaidos arba patirti nuostoliai viršija abiejose jurisdikcijose įtrauktą pajamų, kurias galima priskirti tam pačiam šaltiniui, dydį.
Šalių mokestinės tvarkos neatitikimai, kuriuos lemia skirtingas mokėjimų, išlaidų ar nuostolių, kuriuos patyrė hibridinis subjektas arba nuolatinė buveinė, pripažinimas arba skirtingas mokėjimo tarp tam pačiam mokesčių mokėtojui priklausančių dviejų dalių pripažinimas, atsiranda tik tais atvejais, kai atitinkamas mokėjimas šaltinio jurisdikcijoje įtraukiamas į punktą, kuris nėra įtrauktas į abi jurisdikcijas, kuriose atsirado neatitikimai. Vis dėlto, jeigu mokėjimai, lemiantys tuos šalių mokestinės tvarkos neatitikimus, taip pat lemia šalių mokestinės tvarkos neatitikimus, kurie priskiriami finansinių priemonių ar pagal jas atlikto mokėjimo teisinio kvalifikavimo skirtumams arba kuriuos lemia mokėjimų hibridiniam subjektui ar nuolatinei buveinei pripažinimo skirtumai, šalių mokestinės tvarkos neatitikimai atsiranda tais atvejais, kai mokėjimas lemia atskaitymą neįtraukiant.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 9 punkto 3 pastraipos įžanginė dalis
Šalių mokestinės tvarkos neatitikimai taip pat apima finansinės priemonės perkėlimą pagal struktūrinį susitarimą, kuriame dalyvauja mokesčių mokėtojas, kai su perkelta finansine priemone susijusi grąža mokesčių tikslais yra laikoma vienu metu gauta iš daugiau kaip vienos susitarimo šalies, kuri yra rezidentė mokesčių tikslais skirtingose jurisdikcijose, ir atsiranda kuris nors iš šių padarinių:
Šalių mokestinės tvarkos neatitikimai taip pat apima finansinės priemonės perkėlimą, kuriame dalyvauja mokesčių mokėtojas, kai su perkelta finansine priemone susijusi grąža mokesčių tikslais yra laikoma vienu metu gauta iš daugiau kaip vienos susitarimo šalies, kuri yra rezidentė mokesčių tikslais skirtingose jurisdikcijose, ir atsiranda kuri nors iš šių pasekmių:
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b a papunktis (naujas)
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 9 a punktas (naujas)
ba)   papildoma šiuo punktu:
„9a) hibridinis subjektas – bet koks subjektas arba darinys, kuris pagal vienos jurisdikcijos įstatymus laikomas asmeniu mokesčių tikslais ir kurio pajamos arba išlaidos pagal kitos jurisdikcijos įstatymus laikomos kito asmens arba (kelių kitų) asmenų pajamomis arba išlaidomis;“
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b b papunktis (naujas)
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 9 b punktas (naujas)
bb)   papildoma šiuo punktu:
„9b) nuolatinė buveinė, kuri kitur tokia nelaikoma – bet koks darinys, kuris pagal pagrindinės buveinės jurisdikcijos įstatymus laikomas tokiu, kuris lemia nuolatinės buveinės statusą, o pagal jurisdikcijos, kurioje yra nuolatinė buveinė, įstatymus nėra laikomas tokiu, kuris lemia nuolatinės buveinės statusą;“
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 11 punktas
11)   struktūrinis susitarimas – susitarimas, susijęs su šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, kai neatitikimo kaina yra įtraukta į susitarimo sąlygas, arba susitarimas, kuris parengtas kaip pasekmės siekiant šalių mokestinės tvarkos neatitikimų, nebent negalima pagrįstai manyti, kad mokesčio mokėtojas ar susijusi įmonė žinojo apie šalių mokestinės tvarkos neatitikimus, ir negavo jokios naudos iš mokesčių lengvatos, kuriai sąlygas sudaro šalių mokestinės tvarkos neatitikimai.“;
Išbraukta.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto c a papunktis (naujas)
Direktyva (ES) 2016/1164
2 straipsnio 11 a punktas (naujas)
ca)   papildoma šiuo punktu:
„11a) mokėtojo jurisdikcija – šalies, kurioje yra įsisteigęs hibridinis subjektas arba nuolatinė buveinė, arba kurioje mokėjimas laikomas atliktu, jurisdikcija.“
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva (ES) 2016/1164
9 straipsnio 1 dalis
1.  Tais atvejais, kai pasinaudojus valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimu susidaro to paties mokėjimo, išlaidų arba nuostolių dvigubo atskaitymo sąlygos, atskaitymas leidžiamas tik valstybėje narėje, kurioje yra tokio mokėjimo šaltinis ar patiriamos išlaidos arba nuostoliai.
1.  Tais atvejais, kai pasinaudojus mokestinės tvarkos neatitikimu susidaro to paties mokėjimo, išlaidų arba nuostolių dvigubo atskaitymo sąlygos, atskaitymas neleidžiamas valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai priklauso investuotojas.
Tais atvejais, kai pasinaudojus šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, susijusiais su trečiąja valstybe, susidaro to paties mokėjimo, išlaidų arba nuostolių dvigubo atskaitymo sąlygos, atitinkama valstybė narė atsisako atlikti tokio mokėjimo, išlaidų arba nuostolių atskaitymą, nebent tai jau padarė trečioji šalis.
Tais atvejais, kai investuotojo jurisdikcijoje neatsisakyta atlikti atskaitymo, atskaitymas neatliekamas mokėjimo gavėjo jurisdikcijoje. Jei tai susiję su trečiąja šalimi, prievolė įrodyti, kad ta trečioji šalis atsisakė atlikti atskaitymą, tenka mokesčių mokėtojui.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva (ES) 2016/1164
9 straipsnio 2 dalis
2.  Tais atvejais, kai pasinaudojus šalių mokestinės tvarkos neatitikimais susidaro sąlygos atlikti atskaitymą neįtraukiant, mokėtojo valstybė narė atsisako atlikti tokio mokėjimo atskaitymą.
2.  Tais atvejais, kai pasinaudojus mokestinės tvarkos neatitikimais susidaro sąlygos atlikti atskaitymą neįtraukiant, atskaitymas nesuteikiamas valstybėje narėje, kuri yra tokio mokėjimo mokėtojo jurisdikcija. Kai atskaitymas mokėtojo jurisdikcijoje atliekamas, susijusi valstybė narė reikalauja, kad mokesčių mokėtojas mokėjimo, dėl kurio priešingu atveju atsirastų pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais atvejis, sumą įtrauktų į pajamas mokėjimo gavėjo jurisdikcijoje.
Tais atvejais, kai pasinaudojus šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, susijusiais su trečiosiomis valstybėmis, susidaro sąlygos atlikti atskaitymą neįtraukiant:
i)   jei mokėjimo šaltinis yra valstybėje narėje, ta valstybė narė atsisako atlikti mokėjimo atskaitymą, arba
ii)   jei mokėjimo šaltinis yra trečiojoje valstybėje, atitinkama valstybė narė reikalauja mokesčio mokėtojo įtraukti tokį mokėjimą į mokesčio bazę, išskyrus tuos atvejus, kai trečioji valstybė jau atsisakė atlikti atskaitymą arba pareikalavo tą mokėjimą įtraukti.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva (ES) 2016/1164
9 straipsnio 3 dalis
3.  Tais atvejais, kai pasinaudojus su nuolatine buveine susijusiais valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimais susidaro sąlygos neapmokestinti neįtraukiant, valstybė narė, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas mokesčių tikslais, reikalauja mokesčio mokėtojo įtraukti į mokesčio bazę pajamas, priskirtas nuolatinei buveinei.
3.  Tais atvejais, kai pasinaudojimas mokestinės tvarkos neatitikimais yra susijęs su nuolatinės buveinės, kuri kitur tokia nelaikoma, pajamomis, kurios nėra apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas mokesčių tikslais, ta valstybė narė reikalauja, kad mokesčių mokėtojas į savo apmokestinamąsias pajamas įtrauktų pajamas, kurios priešingu atveju būtų priskirtos nuolatinei buveinei, kuri kitur tokia nelaikoma.
Tais atvejais, kai pasinaudojus su nuolatine buveine trečiojoje valstybėje susijusiais šalių mokestinės tvarkos neatitikimais susidaro sąlygos neapmokestinti neįtraukiant, atitinkama valstybė narė reikalauja mokesčio mokėtojo įtraukti į mokesčio bazę pajamas, priskirtas nuolatinei buveinei trečiojoje valstybėje.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva (ES) 2016/1164
9 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Valstybės narės atsisako atlikti tokio mokesčių mokėtojo mokėjimo atskaitymą tais atvejais, kai tokiu mokėjimu tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojamos atskaitomos išlaidos, lemiančios sandorio arba sandorių mokestinės tvarkos neatitikimą.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva (ES) 2016/1164
9 straipsnio 4 dalis
4.  Tais atvejais, kai į mokėjimą, išlaidas ar nuostolius, kuriuos, pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, galima atskaityti dviejose skirtingose ne Sąjungai priklausančiose jurisdikcijose, yra tiesiogiai ar netiesiogiai įskaitomas mokesčio mokėtojo mokėjimas susijusiai įmonei trečiojoje valstybėje, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako atlikti mokėjimo su mokesčio mokėtoju susijusiai įmonei trečiojoje valstybėje atskaitymą iš mokesčio bazės, nebent viena iš susijusių trečiųjų šalių jau atsisakė atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių, kuriuos būtų galima atskaityti dviejose skirtingose jurisdikcijose, atskaitymą.
4.  Tais atvejais, kai į mokėjimą, išlaidas ar nuostolius, kuriuos, pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, galima atskaityti dviejose skirtingose ne Sąjungai priklausančiose jurisdikcijose, yra tiesiogiai ar netiesiogiai įskaitomas mokesčio mokėtojo mokėjimas subjektui trečiojoje valstybėje, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako atlikti mokesčio mokėtojo mokėjimo trečiojoje valstybėje atskaitymą iš mokesčio bazės, nebent viena iš susijusių trečiųjų šalių jau atsisakė atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių, kuriuos būtų galima atskaityti dviejose skirtingose jurisdikcijose, atskaitymą.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva (ES) 2016/1164
9 straipsnio 5 dalis
5.  Tais atvejais, kai į mokėjimą, kurio jo gavėjas, pasinaudodamas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, neįtraukia į savo mokesčio bazę, yra tiesiogiai ar netiesiogiai įskaitomas į mokesčio bazę įtrauktas atitinkamas atskaitomas mokesčio mokėtojo mokėjimas susijusiai įmonei trečiojoje valstybėje, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako iš mokesčio bazės atlikti mokėjimo su mokesčio mokėtoju susijusiai įmonei trečiojoje valstybėje atskaitymą, nebent viena iš susijusių trečiųjų valstybių jau atsisakė atlikti neįtraukto mokėjimo atskaitymą.
5.  Tais atvejais, kai į mokėjimą, kurio jo gavėjas, pasinaudodamas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, neįtraukia į savo mokesčio bazę, yra tiesiogiai ar netiesiogiai įskaitomas į mokesčio bazę įtrauktas atitinkamas atskaitomas mokesčio mokėtojo mokėjimas trečiojoje valstybėje, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako iš mokesčio bazės atlikti mokesčio mokėtojo mokėjimo trečiojoje valstybėje atskaitymą, nebent viena iš susijusių trečiųjų valstybių jau atsisakė atlikti neįtraukto mokėjimo atskaitymą.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)
Direktyva (ES) 2016/1164
-9 a straipsnis (naujas)
3a)   įterpiamas šis straipsnis:
„-9a straipsnis
Atvirkštiniai mokestinės tvarkos neatitikimai
Kai vienas ar daugiau susijusių subjektų nerezidentų, kuriems priklauso hibridinio subjekto, įtraukto į valstybę narę arba įsteigto joje, pelno dalis, yra jurisdikcijoje arba jurisdikcijose, kuriose hibridinis subjektas laikomas apmokestinamu asmeniu, hibridinis subjektas laikomas tos valstybės narės rezidentu ir jo pajamos apmokestinamos tuo atveju, kai jos nėra apmokestintos pagal tos valstybės narės ar bet kokios kitos jurisdikcijos įstatymus.“
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Direktyva (ES) 2016/1164
9a straipsnio 1 pastraipa
Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais ir valstybėje narėje, ir trečiojoje valstybėje, mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai pagal tos valstybės narės ir tos trečiosios valstybės teisės aktus gali būti atskaitomi iš mokesčio bazės abiejose jurisdikcijose ir tas mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai mokesčio mokėtojo valstybėje narėje gali būti įskaitomi į apmokestinamąsias pajamas, kurios nėra įtrauktos trečiojoje valstybėje, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių atskaitymą, nebent tai jau padarė trečioji valstybė.
Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais ir valstybėje narėje, ir trečiojoje valstybėje, mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai pagal tos valstybės narės ir tos trečiosios valstybės teisės aktus gali būti atskaitomi iš mokesčio bazės abiejose jurisdikcijose ir tas mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai mokesčio mokėtojo valstybėje narėje gali būti įskaitomi į apmokestinamąsias pajamas, kurios nėra įtrauktos trečiojoje valstybėje, mokesčio mokėtojo valstybė narė atsisako atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių atskaitymą, nebent tai jau padarė trečioji valstybė. Toks atsisakymas atlikti atskaitymą taip pat taikomas, kai mokesčių mokėtojas yra be pilietybės mokesčių tikslais. Prievolė įrodyti, kad ta trečioji šalis atsisakė atlikti mokėjimo, išlaidų arba nuostolių atskaitymą, tenka mokesčių mokėtojui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0457.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.


Danijos Karalystės ir Europolo operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo susitarimas *
PDF 246kWORD 46k
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama tam, kad Europos policijos biuras (Europolas) sudarytų Danijos Karalystės ir Europolo operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo susitarimą, projekto (07281/2017 – C8-0120/2017 – 2017/0803(CNS))
P8_TA(2017)0136A8-0164/2017

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (07281/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0120/2017),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo(1), ypač į jo 23 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/935/TVR, kuriuo nustatomas trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas(2), iš dalies pakeistą Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/290(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 2009/934/TVR dėl įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, priėmimo(4), ypač į jo 5 ir 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko, Komisijos Pirmininko ir Danijos Ministro Pirmininko 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškimą, kuriame ypatingas dėmesys atkreiptas ne tik į operatyvines reikmes, bet ir į tai, kad numatomas Europolo ir Danijos susitarimas yra išimtinio ir pereinamojo pobūdžio,

–  atsižvelgdamas į minėtąjį pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad numatomas susitarimas priklausys nuo Danijos tolesnės narystės Sąjungoje ir Šengeno erdvėje, Danijos įsipareigojimo iki 2017 m. gegužės 1 d. į nacionalinę teisę iki galo perkelti Direktyvą (ES) 2016/680(5) dėl duomenų apsaugos policijos veiklos kontekste ir Danijos sutikimo vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija bei paisyti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno kompetencijos,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 22,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Danijoje surengto referendumo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolo Nr. 22 rezultatus,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2009/935/TVR, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašu, projekto(6),visų pirma į jos 4 dalies raginimą, kad būsimas Europolo ir Danijos susitarimas turėtų penkerių metų galiojimo pabaigos datą, kad būtų užtikrintas jo laikinas pobūdis, siekiant labiau nuolatinio pobūdžio susitarimo;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0164/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad, atliekant vertinimą pagal Danijos Karalystės ir Europolo operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo susitarimo 25 straipsnį, Europos Parlamentas būtų reguliariai informuojamas ir su juo būtų konsultuojamasi – pirmiausia dalyvaujant Europolo jungtinei parlamentinės kontrolės grupei, kurią ketinama įsteigti vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/794(7) 51 straipsnio 1 dalimi;

5.  ragina visas susijusias šalis išnaudoti visas pagal pirminę ir antrinę teisę numatytas galimybes, kad Danijai būtų vėl pasiūlyta visateisė narystė Europole;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Europolui.

(1) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.
(2) OL L 325, 2009 12 11, p. 12.
(3) OL L 42, 2017 2 18, p. 17.
(4) OL L 325, 2009 12 11, p. 6.
(5) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0023.
(7) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).


Audito Rūmų narės skyrimas
PDF 233kWORD 41k
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Ildikó Gáll-Pelcz Audito Rūmų nare (C8-0110/2017 – 2017/0802(NLE))
P8_TA(2017)0137A8-0166/2017

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0110/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0166/2017),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2017 m. balandžio 12 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidatės, kurią Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nare, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Ildikó Gáll-Pelcz Audito Rūmų nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės metinė ataskaita
PDF 471kWORD 59k
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo dėl 2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės (2016/2098(INI))
P8_TA(2017)0138A8-0161/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko 2015 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko 2015 m. finansinę ataskaitą ir 2015 m. statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. tvarumo ataskaitą, 2015 m. EIB operacijų ES viduje vertinimo pagal trijų ramsčių sistemą ataskaitą ir 2015 m. Europos investicijų banko veiklos rezultatų už ES ribų ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito komiteto 2015 m. metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko grupės 2015 m. kovos su korupcija veiklos metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB skaidrumo politikos įgyvendinimo 2015 m. ataskaitą ir 2015 m. EIB valdymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB Vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno tarnybos 2015 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014–2016 m., 2015–2017 m. ir 2016–2018 m. EIB grupės veiklos planus ir į 2016–2018 m. EIB veiklos planą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 174, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius, į Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto ir į Protokolą Nr. 28 dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2012 m. metinės ataskaitos(1), 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2013 m. metinės ataskaitos(2), 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m.(4) ir į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 670/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse(6) (kiek tai susiję su bandomuoju strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos etapu),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai siekiant darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmuo remiant Investicijų planą Europai“ (COM(2015)0361),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpio pratęsimo ir į to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninius patobulinimus (COM(2016)0597, SWD(2016)0297 ir SWD(2016)0298),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. EIB parengtą ESIF veikimo vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2016 dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo siekiama padidinti ir išplėsti ESIF,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. bendrovės „Ernst & Young“ atliktą Reglamento (ES) Nr. 2015/1017 (ESIF reglamento) taikymo ad hoc auditą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. sudarytą Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 22 d. Europos ombudsmeno laišką Europos investicijų banko pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0161/2017),

A.  kadangi EIB pagal Sutartis privalo prisidėti prie ES integracijos, ekonominės ir socialinės sanglaudos bei regioninės plėtros taikydamas specialios paskirties finansavimo priemones, pvz., paskolas, akcinį kapitalą, garantijas, rizikos pasidalijimo priemones ir konsultavimo paslaugas;

B.  kadangi EIB, kaip pasaulio didžiausias viešasis skolintojas, vykdo veiklą tarptautinėse kapitalo rinkose ir siūlo konkurencingas sąlygas klientams ir palankias sąlygas siekiant remti ES politikos kryptis ir projektus;

C.  kadangi Europos investicijų fondas (EIF) ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Europos investicijų banko (EIB) intervencijų srityje kaip ES specializuota labai rizikingo kapitalo ir garantijų priemonė, kuria visų pirma siekiama remti MVĮ, Europos integraciją ir ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą;

D.  kadangi Europos Parlamentas rengia tris skirtingus pranešimus dėl EIB veiklos: pranešimą dėl EIB finansinės veiklos (kurį rengia Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ir Biudžeto komitetas), pranešimą dėl EIB finansinės veiklos kontrolės (rengia Biudžeto kontrolės komitetas) ir pranešimą dėl ESIF įgyvendinimo (rengia Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetas ir Biudžeto komitetas);

E.  kadangi apsaugos nuo sukčiavimo, be kita ko, mokestinio sukčiavimo ir pinigų plovimo, taip pat terorizmo finansavimo rizikos priemonės įtvirtintos EIB sutartinėse nuostatose, įtrauktose į sutartis, sudarytas tarp EIB grupės ir jos sandorių šalių; kadangi EIB turi reikalauti, kad jo sandorių šalys laikysis visų taikytinų teisės aktų; kadangi EIB, remdamasis išsamaus patikrinimo rezultatais, turėtų nustatyti papildomas sutartines nuostatas dėl konkrečių skaidrumo ir vientisumo klausimų;

F.  kadangi EIB yra ES strategiją „Europa 2020“ ir pavyzdines iniciatyvas įgyvendinančioji institucija, kuri jas įgyvendina užtikrindama, kad viešosios investicijos būtų naudojamos finansų rinkų spragoms pakeisti arba ištaisyti, ir skatindama kurti naujas ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomąsias jėgas;

G.  kadangi EIB lėšų pritraukimo skatinamasis poveikis yra labai svarbus nustatant ES veiksmų pridėtinę vertę ir užtikrinant, kad Europa išliktų lyderė pasaulyje, turinti visus pasaulinio lygio ekonomikos bruožus ekonomikos konkurencingumo, inovacijų, infrastruktūros ir patrauklumo aspektais;

H.  kadangi EIB investicijos sudaro ekologinių paskatų paketą, kuriuo siekiama, kad ES būtų kuo geriau pasirengusi ir toliau likti galimybių vieta ir spręsti globalizuotos ekonomikos konkurencijos uždavinius;

I.  kadangi Investicijų planas Europai yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama pakeisti neigiamą tendenciją, stebimą viešųjų ir privačiųjų investicijų srityje, mobilizuojant naujus ir privačiojo sektoriaus likvidžius finansinius išteklius, kad jie būtų įdedami į realiąją ekonomiką siekiant skatinti ilgalaikes strategines ir tvarias investicijas visoje Sąjungoje;

J.  kadangi šiuo metu EIB rengia ir platina vis daugiau finansinių priemonių – nuo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iki pakeitimo vertybiniais popieriais; kadangi dėl tokių priemonės gali kilti nuostolių nacionalizavimo ir pelno privatizavimo rizika;

K.  kadangi EIB finansavimu, skiriamu operacijoms už ES ribų, visų pirma remiami ES išorės politikos tikslai, kartu didinant Sąjungos veiklos pastebimumą ir plėtojant jos vertybes bei prisidedant prie trečiųjų šalių stabilumo palaikymo;

L.  kadangi nuolatinis dėmesys turėtų būti skiriamas geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su EIB veiklos rezultatų politika ir geru valdymu, taip pat valdymo skaidrumu, plėtotei;

M.  kadangi EIB turėtų išlaikyti AAA reitingą, kaip pagrindinį savo verslo modelio turtą, ir aukštos kokybės, tvirtą turto portfelį su patikimais investicijų projektais įgyvendinant ESIF;

N.  kadangi EIB dar nesiėmė visų būtinų priemonių siekiant atsižvelgti į rekomendacijas ir raginimus, pateiktus Parlamento rezoliucijose dėl ankstesnių metų EIB metinių ataskaitų;

EIB investicijų politikos tvarumo stiprinimas

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. pasirašytų operacijų vertė sudaro 77,5 mlrd. EUR (palyginti su 77 mlrd. EUR 2014 m.), iš kurių 69,7 mlrd. EUR teko ES valstybėms narėms ir 7,8 mlrd. EUR – gavėjams už ES ribų;

2.  palankiai vertina EIB 2015 m. metines ataskaitas ir jose nurodytus EIB laimėjimus, taip pat pastangas siekiant geriau pateikti EIB įnašą (arba papildomumą) ir rezultatus ir parengti geresnes šio įnašo bei rezultatų ataskaitas;

3.  primena Parlamento prašymą pateikti išsamesnę ir labiau suderintą metinę ataskaitą, kad būtų galima geriau apžvelgti ir įvertinti bendrą EIB veiklą ir skolinimo prioritetus iš kokybės perspektyvos; primygtinai reikalauja, kad EIB toliau tikslintų ir teiktų informaciją apie jo veiklos valstybėse narėse ir už ES ribų konkretų ir pasiektą ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį ir pridėtinę vertę;

4.  pabrėžia, kad visa EIB finansuojama veikla turi būti ES bendros strategijos ir politikos prioritetinių sričių, apibrėžtų strategijoje „Europa 2020“, EIB ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo priemonėje ir Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, dalis, o vykdant projektų atranką taikyti ekonominio, socialinio ir finansinio efektyvumo bei aplinkosaugos kriterijus, taip užtikrinant nuoseklų ES politikos įgyvendinimą;

5.  pabrėžia, kad reikia pateikti konkrečius ir glaustus rezultatus, kaip EIB išorės investicijos padėjo pasiekti ES prioritetus ir plėtoti gebėjimų ugdymą regionuose;

6.  primygtinai ragina EIB ir toliau dėti pastangas siekiant pašalinti investicijų, rinkos ir sektorių spragas ir investuoti i projektus ir veiksmus, turinčius realią pridėtinę vertę dėl didesnės ES ekonominės ir teritorinės sanglaudos, tvirtesnės investicijų aplinkos, didesnio užimtumo ir tvaraus augimo visoje ES atkūrimo;

7.  primena, kad parama ekonomikos atsigavimui, tvariam augimui ir stipresnei sanglaudai yra pagrindinis tikslas ir kad EIB turėtų iš anksto numatyti struktūrinius uždavinius, ypač susijusius su Europos reindustrializacija ir žiniomis grindžiama skaitmenine ekonomika, siekiant suteikti naujų ekonominių galimybių, paskatinti inovacijas, plėtoti žiedinę ekonomiką ir geresnį atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, vadovaujantis aplinkos, klimato ir energetikos politikos tikslais; pabrėžia, kad reindustrializacijos procesas turi būti vykdomas atsižvelgiant, viena vertus, į poreikį sukurti aukštos kokybės darbo vietas ir, kita vertus, į įvairias aplinkybes, kurios būdingos Europos ekonomikai, tačiau bet kuriuo atveju, tinkamai atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir į darbuotojų bei visuomenės narių sveikatą;

8.  laikosi nuomonės, kad, nustatant investavimo veiksmus ir finansavimo sprendimus, EIB turėtų sistemingai kreipti dėmesį į vidutinės trukmės ir ilgalaikį ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai, ypač atsižvelgiant į tarpvalstybinius aspektus; mano, kad ilguoju laikotarpiu EIB turi investuoti į didelio masto ir smulkius sisteminės svarbos projektus, kurie sukuria pridėtinę vertę regioniniu ir ES lygmeniu;

9.  pabrėžia, kad finansuojamų projektų pagrįstumas pagal apibrėžtį turėtų būti vertinamas ne tik atsižvelgiant į ekonominę svarbą, bet taip pat daug dėmesio turi būti skiriama aplinkos ir socialiniam tvarumui bei politinei, tarpvalstybinei ar regioninei tokių projektų svarbai; primena, kad prioriteto teikimas EIB skolinimo projektams, kurie duoda aiškių ir tvarių rezultatų ir daro poveikį augimui ir užimtumui, turi išlikti pagrindiniu principu, kuriuo vadovaujamasi;

10.  pripažįsta, kad EIB yra pagrindinis veikėjas, reikalingas siekiant atgaivinti ES ekonomiką, paskatinti užimtumą, pagerinti augimo rodiklius valstybėse narėse ir kuo labiau padidinti veiksmingumą ir ekonominę naudą, gaunamą iš turimų finansinių išteklių naudojant atnaujinamąsias priemones, visų pirma dėl garantijų fondų didinamojo poveikio ir sverto poveikio naudojimo;

11.  mano, kad būtina užtikrinti atsparią, tvarią ir stabilią ES finansavimo strategiją, siekiant paspartinti ekonomikos atsigavimą, didinti užimtumą ir padėti tam tikriems ekonomikos sektoriams ir mažiau išsivysčiusiems regionams sumažinti atotrūkį; primena, kad reikia sutelkti dėmesį į gamybines investicijas, lemiančias pokyčius, ypač ilguoju laikotarpiu, ir stiprinti pirminį sektorių, mokslinius tyrimus, infrastruktūros objektus ir užimtumą; mano, kad projektai turėtų būti atrenkami remiantis jų pačių vertingumu, jų galimybėmis kurti pridėtinę vertę ES kaip visumai ir faktiniu papildomumu, jie gali būti susiję su didesne rizika;

12.  atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad reikėtų viešai skelbti daugiau tikslios informacijos apie atskirus projektus, finansuojamus tiesiogiai arba netiesiogiai vykdant EIB skolinimo veiklą, ir visų pirma apie jų pridėtinę vertę ir numatomą ekonominį poveikį kiekvienai valstybei narei;

13.  dar kartą pakartoja, kad Parlamentas yra susirūpinęs dėl harmoningos strategijos, pagal kurią projektai ir investicijos geografiniu aspektu būtų paskirstyti ES valstybėms narėms dinamiškai, sąžiningai ir skaidriai nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas mažiau išsivysčiusioms šalims ir regionams; atkreipia dėmesį į tai, kad 73 proc. viso EIB skolinimo 2015 m. (51 mlrd. EUR) koncentruota šešiose valstybėse narėse, kas rodo, jog ne visos valstybės narės ar regionai gali vienodai pasinaudoti investicijų galimybėmis;

14.  remia EIB iniciatyvas, kuriomis siekiama bendrai teikti techninę pagalbą vietos valdžios institucijoms ir finansų tarpininkams, įskaitant tikslinius FI-COMPASS mokymus;

15.  ragina EIB sustiprinti savo komunikacijos politiką, skirtą galimiems suinteresuotiesiems subjektams ir privatiesiems investuotojams, apie turimus finansavimo šaltinius ir priemones, ir skirtą piliečiams, apie pasiektus rezultatus;

16.  ragina EIB ir Komisiją aktyviau skleisti informaciją apie jų teikiamas finansavimo galimybes, paramą ir konsultacijas, didinti finansavimą vietos ir regioninių valdžios institucijų ir MVĮ projektams ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti EIB finansavimą ir derinti dotacijas su paskolomis ir finansinėmis priemonėmis; ragina Komisiją remti galimiems paramos gavėjams skirtų mokymo programų rengimą suteikiant valdymo institucijoms svarbesnį vaidmenį informacijos galutiniams paramos gavėjams teikimo, jų orientavimo ir konsultavimo srityse;

17.  mano, jog itin svarbu, kad EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą, kad išsaugotų galimybę skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose geriausiomis skolinimosi sąlygomis ir perkelti atitinkamą naudą į savo investavimo strategiją ir skolinimo sąlygas; ragina EIB plėtoti savo rizikos kultūrą, kad būtų pagerintas jo veiksmingumas ir papildomumas ir sąveiką tarp EIB intervencijų ir įvairių sričių ES politikos;

18.  yra labai sunerimęs dėl apskritai padidėjusių sąnaudų ir mokesčių, susijusių su EIB ir (arba) EIF lėšų, naudojamų įgyvendinant finansines priemones, kurioms taikoma pasidalijamojo valdymo tvarka, valdymu, kaip savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“ nustatė Europos Audito Rūmai, ir ragina Audito Rūmus atlikti panašų einamojo laikotarpio auditą;

EIB poveikio įgyvendinant pagrindines viešosios politikos kryptis stebėsena

19.  atkreipia dėmesį į pranešimą apie EIB 2015 m. operacijų ES viduje rezultatus ir poveikį, pagrįstą trijų ramsčių vertinimo metodika, kurią taikant galima įvertinti numatomus rezultatus, stebėti dabartinius rezultatus ir išmatuoti keturių pagrindinių viešųjų tikslų, o būtent inovacijų ir gebėjimų tikslo (2015 m. jam skirta 22,7 proc. EIB patvirtintų lėšų, ši dalis sudarė 15,8 mlrd. EUR), MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimo tikslo (skirta 28,5 proc. patvirtintų lėšų arba 19,8 mlrd. EUR suma), infrastruktūros tikslo (24,5 proc. arba 17,1 mlrd. EUR) ir aplinkos tikslo (24,3 proc. arba 16,9 mlrd. EUR), poveikį; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo įtraukti naujų operacijų atrankos rezultatai ir pasekmės siekiant pailiustruoti numatomus rezultatus, tačiau šioje ataskaitoje nėra informacijos apie stebimas rezultatus, taip pat apie pasiektą poveikį;

20.  apgailestauja, kad 2015 m. EIB operacijų ES viduje metinėje ataskaitoje nenurodyta informacija apie numatytus ir pasiektus banko operacijų, susijusių su dviejų kompleksinių politikos tikslų, visų pirma klimato politikos ir sanglaudos, rezultatus; yra susirūpinęs tuo, kad 2015 m. nebuvo pasiektas numatytas 30 proc. investicijų į sanglaudą lygis (pasiektas 25,2 proc. lygis ES viduje) ir kad prognozuotas įgyvendinimas 2016 m. (27 proc.) taip pat nesiekia užsibrėžto 30 proc. tikslo; primygtinai ragina EIB atkurti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą kaip pagrindinį viešosios politikos tikslą ir pradėti teikti ataskaitas apie jo įgyvendinimą;

21.  taip pat apgailestauja dėl to, kad atnaujinus trijų ramsčių metodiką, siekiant ją suderinti su ESIF reglamento reikalavimais, EIB ataskaitų dėl operacijų ES viduje teikimo reikalavimai nebuvo suvienodinti su ataskaitų už operacijas už ES ribų teikimo reikalavimais ir nebuvo įtraukta išsami analitinio pobūdžio informacija apie pasiektus konkrečius rezultatus; prašo suteikti daugiau informacijos, kurią reikia atskleisti projektų lygmeniu, suteikiant visuomenei galimybę susipažinti su 3 ramsčių vertinimais (3PA) bei projektų vertinimo formomis ir lentelėmis pagal rezultatų vertinimo sistemą (RVS);

22.  pabrėžia, kad plataus užmojo investicijų strategija turi būti susieta su aiškiomis stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonėmis, kurios užtikrintų veiklos rezultatų valdymą;

23.  ragina EIB nuolat didelį dėmesį skirti savo veiklos rezultatų tikrinimui remiantis rezultatų įvertinimais ir įrodytu poveikiu; ragina EIB toliau apibrėžti savo stebėsenos rodiklius, konkrečiai, papildomumo rodiklius, siekiant kuo anksčiau įvertinti poveikį projekto kūrimo etapu, ir suteikti valdybai pakankamai informacijos apie numatomą poveikį, visų pirma susijusį su indėliu į ES politiką;

24.  pripažįsta augančio portfelio ir įvairių projektų srauto stebėsenos ir su tuo susijusio bendro rodiklių valdymo sudėtingumą; ragina EIB dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrinta tinkama stebėsena;

25.  ragina EIB imtis daugiau iniciatyvos valstybių narių atžvilgiu siekiant teikti pajėgumų stiprinimo ir konsultavimo paslaugas tiesiogiai paramos gavėjams siekiant parengti didelio masto investicinius projektus, geriau bendradarbiaujant su atitinkamomis nacionalinėmis arba decentralizuotomis valdžios institucijomis arba nacionaliniais skatinamąjį finansavimą teikiančiais bankais;

MVĮ finansavimo planai

26.  primena, kad EIB yra įsipareigojęs visame pasaulyje užtikrinti ES patrauklumą pasaulio mastu skatinant palankią aplinką investicijoms dėl verslo ir įmonių;

27.  pripažįsta, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant užimtumą ir ekonomikos augimą ES ir atskirose valstybėse narėse; remia EIB pastangas siekiant didinti jo paramą visų rūšių MVĮ (veiklos pradžios kapitalas startuoliams, labai mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, verslo branduoliams), daugiausia dėmesio skiriant naujiems verslo modeliams, turintiems didelį potencialą suteikti galimybių įsidarbinti jauniems žmonėms; ragina EIB, atsižvelgiant į tai, imtis būtinų veiksmų ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinta MVĮ iniciatyvų programa;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB parama MVĮ sudarė maždaug 36,6 proc. jo finansavimo 2015 m., kuris paskatino sverto poveikį, siekiantį 39,7 mlrd. EUR, skirtų MVĮ finansuoti, ir šios lėšos buvo parama 5 mln. darbo vietų;

29.  palankiai vertina EIF pastangas šiuo metu įgyvendinti MVĮ iniciatyvą šešiose šalyse (Ispanijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Rumunijoje ir Maltoje), kurioms, kaip tikimasi, bus suteikta apie 8,5 mlrd. EUR vertės naujų MVĮ paskolų palankiomis sąlygomis; ragina valstybes nares įgyvendinti MVĮ iniciatyvą platesniu mastu, atsižvelgiant į tai, kad taip galima sumažinti finansiniams tarpininkams kylančią riziką; todėl teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą pratęsti MVĮ iniciatyvą iki 2020 m.; vis dėlto pabrėžia, kad MVĮ iniciatyva turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį, nes MVĮ finansavimas yra itin svarbus siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą ES, ypač pasibaigus ekonomikos ir finansų krizei; ragina EIB stebėti ir gerinti pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės naudojimą; taip pat todėl prašo tobulinti EIB komunikacijos politiką ir MVĮ iniciatyvos administracines sąlygas; ragina EIF paskelbti pranešimą, kuriame būtų išsamiai aptarti teigiami ir neigiami programos rezultatai;

30.  palankiai vertina tai, kad pradėtos taikyti naujos priemonės, dėl kurių susitarė EIB ir Komisija, pavyzdžiui, Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (angl. PF4EE), MVĮ iniciatyva bei Užimtumo ir socialinių inovacijų programos (angl. EaSI) finansinės priemonės, kurios, kaip tikimasi, padės įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus; palankiai vertina Europos investicijų fondų veiklą, ypač programos COSME (Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa) ir „InnovFin“ (ES finansavimo novatoriams iniciatyva) finansines priemones, kurios 2015 m. pasinaudojo ESIF ir padvigubino savo garantuojamų paskolų sumą;

31.  ragina EIB padidinti savo intervencijų rizikingumą, ypač remiant MVĮ, kurios rizikuoja arba yra plėtojamos ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose arba nestabiliuose regionuose; be to, mano, kad MVĮ sektorius ir jo galimybės gauti finansavimą yra nuolatinis ir ilgalaikis tikslas, kurio reikia siekti ir toliau stiprinti;

Inovacijos

32.  remia visas paskatas, skirtas į rinką orientuotoms inovacijoms, socialiniam vystymuisi ir aplinkos apsaugai, tokiu būdu išlaikant tvarų ekonomikos augimą ir apdairų išteklių naudojimą; remia paskatas, padedančias siekti ES tikslo tapti žiedine žiniomis pagrįsta skaitmenine ekonomika ir išlaikyti ES konkurencingumą;

33.  pažymi, kad EIB jau finansuoja investicijas į ES saugumo bendrovių mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kai jie susiję su civilinėmis ir dvejopo naudojimo technologijomis; laikosi nuomonės, kad, kalbant apie dvejopo naudojimo technologijas, EIB visų pirma turėtų remti tas investicijas, kurias skatina jų komercializacija civiliniais tikslais; tarp šios rūšies EIB projektų pavyzdžių jau esama investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą orlaivių ir tiekimo kosmose, radarų sistemų, kibernetinio saugumo ir debesijos saugumo, mikroelektronikos ir vakcinų srityse;

34.  pažymi, kad paskolų inovaciniams projektams apimtis 2015 m. sudarė rekordinius 18,7 mlrd. EUR, ir teigiamai vertina tai, kad EIB daugiau dėmesio skyrė investicijoms į inovacijas;

35.  pabrėžia, kad, toliau remdamas civilines ir dvejopo naudojimo technologijas, EIB galėtų padidinti savo paramą ES saugumo sektoriui, laikydamasis savo nustatytos teisinės sistemos; tai, be kita ko, apima operacijas, kurioms naudojamas ESIF;

Infrastruktūra

36.  ragina EIB toliau remti infrastruktūros darbotvarkę remiantis veiksmingais bendro intereso projektais transporto ir energetikos sektoriuose tiek savo lėšomis, tiek ir įgyvendinant skolos finansines priemones pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kartu atsižvelgiant į jų suderinamumą su aplinkos ir klimato politikos tikslais ir regionine plėtra; ragina EIB rengti naujas finansines priemones infrastruktūrai kurti ir darbams vykdyti pagal makroregionines strategijas;

37.  palankiai vertina finansavimo lygį, pasiektą finansuojant ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslus (17 634 mlrd. EUR) ir kaimo bei miesto vietovių atkūrimą (5 467 mlrd. EUR), ir rekomenduoja šį lygį išlaikyti; kadangi šis finansavimas būtinas siekiant integruoti sanglaudos politiką ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus); pabrėžia, kad būtina nuolat palaikyti dialogą su valdymo institucijomis, siekiant užtikrinti abiejų priemonių sinergiją ir papildomumą;

38.  ragina EIB, Komisiją ir nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas kartu su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir institucijomis stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą siekiant sukurti didesnę sąveiką tarp ESI fondų ir EIB finansinių priemonių ir paskolų, taip pat sumažinti administracinę naštą, supaprastinti procedūras, padidinti administracinius gebėjimus, skatinti teritorinę plėtrą ir sanglaudą ir užtikrinti geresnį ESI fondų ir EIB supratimą; mano, kad teikiama mažai informacijos apie EIB derinimo veiklą įgyvendinant sanglaudos politikos projektus ir programas; ragina EIB branginti savo kaip viešosios institucijos vaidmenį ir siekti kuo geresnių rezultatų atskaitomybės, skaidrumo ir matomumo srityje, kad būtų išvengta neaiškumų; ragina EIB plėtoti politiką, grindžiamą informacijos apie jo veiklą teikimu, įskaitant konsultavimo veiklą, kad visos valdymo formos ir visi naudos gavėjai turėtų galimybę pasinaudoti jo programomis;

39.  pabrėžia, kad platesnis finansinių priemonių naudojimas įgyvendinant sanglaudos politiką neatsiejamas nuo aktyvesnio Europos Parlamento dalyvavimo tikrinant EIB veiklą, kad, be kita ko, būtų galima geriau įvertinti EIB vaidmens reikšmę ir poveikį;

40.  ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti savo ESI fondų asignavimus ir papildomas lėšas ir tokiu būdu papildyti EIB paskolas ir finansines priemones; be to, ragina plačiau ir geriau derinti dotacijas su EIB finansavimu, kad būtų kuo geriau išnaudotas ESI fondų sverto poveikis; ragina EIB inicijuoti šį procesą, nes jis turi praktinės patirties ir yra atsakingas akcininkams, tai padės jam užsitikrinti investicijų grąžą;

41.  ragina EIB padidinti savo finansavimą ekonominei ir socialinei sanglaudai bei miestų plėtros tikslams ir toliau remti tradicinius ir inovatyvius sektorius ES; be to, ragina, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti specialias finansines priemones makroregioninių veiksmų planų ir strategijų įgyvendinimui remti;

Aplinkosaugos ir klimato investicijos

42.  ragina EIB sutelkti savo kovos su klimato kaita veiksmus į tarpsektorinių projektų tvarumą atsižvelgiant į COP 21 tikslus ir remti didesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir išteklių naudojimo efektyvumą; atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių finansavimas siekė 3,4 mlrd. EUR;

43.  ragina EIB iš naujo įvertinti ar verta skirti dėmesį konkrečiai dujų infrastruktūros projektams, ypač tuo metu, kai dujų paklausa Europoje mažėja, o rengiami nauji plataus masto planai statyti naujus dujotiekius ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad EIB investicijos į dujų infrastruktūrą galėtų būti investicijos į turtą, kuris nuvertės;

44.  mano, kad būtina toliau plėtoti tvarių žaliųjų projektų rinką, visų pirma skatinant žiedinės ekonomikos kūrimą, ypač naudojantis žaliųjų obligacijų rinka;

EIB įnašas į pasaulinių problemų valdymą

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad išorės įgaliojimai padidėjo nuo 10 iki 27 mlrd. EUR su neprivaloma papildoma 3 mlrd. EUR suma; primena, kad reikia nuolat užtikrinti šių įgaliojimų darną su ES išorės politikos tikslais, ypač atsižvelgiant į pilietinių teisių laikymąsi šalyse, kurios gauna finansavimą; pakartoja Parlamento prašymą Europos Audito Rūmams parengti specialią EIB išorės skolinimo veiklos ir jos rezultatų suderinimo su ES politika ataskaitą;

46.  palankiai vertina EIB gebėjimą greitai prisitaikyti prie tarptautinių uždavinių; ragina EIB toliau remti ES išorės politiką ir reagavimą į ekstremalią situaciją, susijusią su migracijos reiškiniu, kuris yra pasaulinio masto problema, įskaitant vystymosi aspektą ir skatinant ekonomikos atsparumą;

ESIF pridėtinės vertės ir papildomumo stebėsena

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad ESIF siekia 2018 m. per EIB suteikti iš viso 315 mlrd. EUR, skirtų papildomoms investicijoms ir naujiems projektams realiojoje ekonomikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo patvirtinti 97 infrastruktūros ir inovacijų projektai ir 192 MVĮ finansavimo susitarimai ir šiam tikslui iš viso numatyta 115,7 mlrd. EUR investicijų;

48.  pripažįsta, kad ESIF įgyvendinimas sparčiai pakeitė EIB profilį ir verslo modelį, turint mintyje procesus ir patvirtinimų bei sutarčių stebėseną;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant visapusiškai pasinaudoti papildomu pajėgumu prisiimti riziką, EIB grupė rengia įvairius naujus produktus, kurie sudarys sąlygas didesnei rizikai prisiimti (kaip antai subordinuotoji skola, nuosavo kapitalo tipo rizika, pasidalijimas rizika su bankais), ir peržiūrėjo savo kredito rizikos politiką ir teises leisti taikyti didesnį lankstumą; pažymi, kad EIB didina savo paramą novatoriškoms bendrovėms arba infrastruktūros projektams, kaip ir ESIF paramos atvejais; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB gali remti daugiau šių rizikingų projektų nepažeidžiant patikimo valdymo principų;

50.  primena, kad, palyginti su kitomis EIB finansavimo priemonėmis, ESIF tikslas – nustatyti atskirus, iš tiesų novatoriškus ir rizikingesnius projektus su naujais partneriais iš privačiojo sektoriaus, kartu užtikrinant didelę tarpvalstybinę Europos pridėtinę vertę, gaunamą įgyvendinant atrinktus projektus, ir veiksmingai prisidėti prie esamų ES bendrų politikos tikslų;

51.  pripažįsta, kad ESIF yra rinkos principais grindžiama priemonė; vis dėlto primena, kad visos valstybės narės turi išsiugdyti tinkamus gebėjimus, kad galėtų ja naudotis;

52.  pažymi, kad, siekiant sanglaudos ir tvarumo tikslų įgyvendinant ESIF lėšomis finansuojamus projektus, reikėtų apsvarstyti kuo platesnės geografinės aprėpties galimybes; prašo EIB pašalinti esamą ESIF portfelio nevienodą geografinį pasiskirstymą Sąjungos viduje ir telkimą pagal sektorius, konkrečiai, pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją (angl. IIW) ir Mažų ir vidutinių įmonių liniją (angl. SMEW), stiprinant savo konsultacinę veiklą, susijusią su projektų vystymu valstybėse narėse ir technine pagalba, teikiama pasitelkus Europos investavimo konsultacijų centrą (EIKC), didinant skaičių sektorių, kuriems galima teikti ESIF finansavimą, arba geriau pritaikant projektų tipą ir dydį prie rinkos poreikių valstybėse narėse;

53.  ragina EIB vykdant atrankos procesą kruopščiai apsvarstyti tikrą papildomumą ir naują dinamiką, taip pat didinamojo poveikio mastą, kuris gali būti skirtingas įvairių projektų atvejais, visų pirma tose srityse, kuriose EIB arba Europos investicijų fondas dar nedalyvavo, rinkos nepakankamumo atvejais ir neoptimalaus investavimo aplinkybėmis;

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad projektų sverto poveikis skirtingose valstybėse narėse skirtingas dėl skirtingo projektų masto, sudėtingumo ir ryšio tarp svarbių sektoriaus problemų bei galutinių paramos gavėjų lūkesčių atsižvelgiant į ribotas viešąsias lėšas; laikosi nuomonės, kad prielaidą, jog vidutiniškai sverto efektas lygus padauginimui iš 15, galima įvertinti tik pasibaigus investavimo ciklui, kartu atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus ypatumus; taip pat mano, kad intervencijų veiksmingumas vertinamas ne tik pagal finansinių priemonių potencialą, bet ir pagal išmatuojamus rezultatus;

55.  ragina EIB atkreipti ypatingą dėmesį į papildomumo principą ir teikti atitinkamą kokybinę valdymo informaciją apie deklaruotų ESIF tikslų įgyvendinimą, parodant jų faktinį papildomumą ir poveikį, palyginti su gairėmis, tačiau taip pat siekiant pratęsti ESIF veiklą po 2017 m.;

56.  mano, jog privačiojo sektoriaus kapitalo sutelkimui svarbu, kad EIB sumažintų kai kurią investuotojams tenkančią riziką, kurią lemia galimi projektai; taip pat ragina EIB didinti ESIF patrauklumą ir matomumą investavimo gairėse ir finansuoti projektus plėtojant veiksmingesnę potencialių privačiųjų investuotojų informuotumo didinimo politiką;

57.  pažymi, kad kartu su EIB ir Europos investicijų fondo skolinimo pajėgumais ESIF (besinaudojantis MVĮ linija) yra svarbi priemonė, skirta teikti papildomą finansavimą MVĮ, t. y. iki 75 mlrd. EUR visų investicijų, kurias paskatino ESIF per trejus metus;

58.  ragina Komisiją Europos strateginių investicijų fonde įsteigti nuolatinę Europos garantijų platformą siekiant sudaryti geresnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, gerinti garantijų ir Europos garantijomis grindžiamų skolinimo produktų vystymą;

59.  ragina EIB naudotis ESIF suteikta galimybe padidinti finansavimą mažesnio masto, nuo elektros tinklų nepriklausomos decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams, kuriuose dalyvauja piliečiai ir bendruomenės, kurie patiria sunkumų siekdami gauti finansavimą iš kitų šaltinių;

60.  taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad išaugo EIB ypatinga veikla, turint mintyje kiekį, kurį lėmė pirmieji ESIF įgyvendinimo metai, o tai atspindi EIB apdairaus rizikos ribojimo kultūros ir skolinimo politikos raidą;

61.  taip pat atskaitomybės tikslais reikalauja, kad Investicijų komitetas, taikydamas rodiklių suvestinę, reguliariai įvertintų rezultatais grindžiamų investicijų plėtrą siekiant nustatyti projektus, kurie tikslingi turint mintyje jų indėlį į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat siekiant turėti objektyvią jų papildomumo, pridėtinės vertės ir darnos su Sąjungos politika arba kitomis klasikinėmis EIB investicijomis apžvalgą; prašo EIB atskleisti informaciją apie tai, kaip vertinami projektai, kuriems suteikiama ESIF garantija, matuojant pagal ESIF rodiklių suvestinę;

62.  pažymi, kad ateityje EIB išlieka atviras diskusijoms su Parlamento tarnybomis dėl tolesnės tvarkos, pagal kurią galėtų būti numatyta taikyti labiau struktūriškai apibrėžtą, mažiau suskaidytą požiūrį į Parlamento ir EIB dialogą; EIB ir Parlamentas šiuo metu siekia greitai sudaryti oficialų susitarimą dėl ESIF, kuriame būtų įtvirtintos nuostatos dėl keitimosi informacija pagal jį, įskaitant metinę ataskaitą dėl ESIF Tarybai ir Parlamentui;

EIB skaidrumo, atskaitomybės, nešališkumo ir vidaus kontrolės stiprinimas kaip būtina geresnio įmonės valdymo sąlyga

63.  mano, kad didesnis EIB ekonominis vaidmuo, didesni jo investiciniai pajėgumai ir ES biudžeto kaip garantijos naudojimas EIB operacijoms turi būti derinami su didesniu skaidrumu ir didesne atskaitomybe, kad būtų užtikrinta tikra visuomeninė EIB veiklos, projektų atrankos ir finansavimo prioritetų kontrolė;

64.  ragina EIB reguliariai atnaujinti savo veiklos rizikos žemėlapį ir pritaikyti savo rizikos kultūrą prie naujausio savo verslo modelio ir padidinti savo portfelio, susijusio su naujų priemonių įgyvendinimu su ESIF, įvairiomis priemonėmis, investavimo platformomis ir rizikos pasidalijimo priemonėmis, apimtį; šiomis aplinkybėmis taip pat ragina EIB įtraukti į savo rizikos veiksnių kartogramą nefinansinius aspektus, pvz., socialinę ir (arba) aplinkosauginę pridėtinę vertę; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad EIB įgyvendina apdairią pasirengimo prisiimti riziką sistemą, kuria siekiama sustiprinti rizikos stebėseną ir rizikos kilmės, atsakingų už ją ir rizikos valdymo priežiūrą; primena, kad būtina parengti bendrą ir vienodą kontrolės sistemą;

65.  palankiai vertina aukštą EIB paskolų portfelio kokybę – blogų paskolų kiekis sudarė 0,3 proc. viso EIB paskolų portfelio, ir tai patvirtina, kad EIB vykdo nuosekliai apdairią rizikos valdymo politiką ir išlaiko savo aukštą kreditingumą tarptautinėse finansų rinkose;

66.  palankiai vertina tai, kad EIB skaidrumo politika grindžiama informacijos atskleidimo prielaida ir kad kiekvienas asmuo gali susipažinti su EIB dokumentais ir informacija; primena savo rekomendaciją EIB svetainėje paskelbti nekonfidencialius dokumentus, pavyzdžiui, ankstesnių metų veiklos planus, tarpinstitucinius susitarimus ir memorandumus bei ragina EIB žengti dar toliau, nuolat ieškant būdų, kaip pagerinti savo veikimą ir pakelti kartelę;

67.  palankiai vertina pranešimą dėl EIB grupės skaidrumo politikos įgyvendinimo 2015 m. ir būsimą EIB informavimo apie pažeidimus politikos peržiūrą;

68.  primena, kad skaidrumas įgyvendinant ES politiką ne tik stiprina EIB bendrą atskaitomybę ir patikimumą, pateikiant aiškią informaciją apie finansų tarpininkų ir galutinių finansinės naudos gavėjų rūšis, bet taip pat prisideda prie finansuojamų projektų efektyvumo ir tvarumo didinimo, kartu taikant sukčiavimo ir korupcijos netoleravimo požiūrį savo paskolų portfelyje; ragina EIB suderinti savo politiką su nauja greitojo įspėjimo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema, kurią numato taikyti Komisija;

69.  susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant to, jog EIB skiria tris kartus daugiau finansavimo, nei Pasaulio bankas, į jo juodąjį sąrašą įtraukti tik trys viešieji subjektai, o Pasaulio bankas į juodąjį sąrašą įtraukė 820; ragina EIB, siekiant ištaisyti šią padėtį, „juodojo sąrašo“ sudarymo klausimu suvienyti jėgas su kitų valstybinių bankų tinklu, apimančiu Pasaulio banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB);

70.  pakartoja savo raginimą padidinti EIB intervencijų skaidrumą, kai bendradarbiaujama su finansų tarpininkais ir naudos gavėjais, siekiant išvengti partnerių, turinčių neigiamą reputaciją, partnerių, įtrauktų į juodąjį sąrašą, ir partnerių, kurie gali būti susiję neskaidriomis ir nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis, ofšorine veikla ir organizuotu nusikalstamumu; mano, kad geriausios praktikos pavyzdžiai, kuriais reikia nuolat sekti, yra kriterijų naudojimas atrenkant finansų tarpininkus ir atnaujintos informacijos apie tikruosius įmonių savininkus, įskaitant patikos fondus, fondus ir mokesčių rojus, turėjimas; ragina EIB dar labiau sustiprinti savo sutartines sąlygas, įtraukiant sąlygą arba nuoroda į gerą valdymą siekiant sušvelninti vientisumui ir reputacijai kylančią riziką;

71.  mano, kad EIB turėtų sekti Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) ir Pasaulio banko grupės pavyzdžiu ir pradėti atskleisti informaciją apie didelės rizikos subprojektus, jo finansuojamus per komercinius bankus (pagrindiniai tarpininkai ir (arba) finansines priemones, kurias naudoja EIB MVĮ finansuoti);

72.  palankiai vertina tai, kad reguliariai rengiami susitikimai su pilietinės visuomenės atstovais ir viešos konsultacijos dėl EIB politikos raidos;

73.  ragina, kad pagal EIB informacijos atskleidimo politiką būtų užtikrintas vis didesnis skaidrumo lygis, kai tai susiję su EIB valdymo organais, visų pirma skelbiant EIB ir Europos investicijų fondų direktorių valdybos arba ESIF investicijų komiteto posėdžių protokolus, taip pat kai tai susiję su viešojo intereso projektais, kuriems taikoma ES biudžeto garantija ir kurie daro poveikį ES teritorijoms ir piliečiams; mano, kad rodiklių suvestinės atskleidimas būtų geroji praktika bet kurios operacijos atveju ir atliekant poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimus projektų arba jų dalių lygmeniu;

74.  pakartoja savo prašymą viešai skelbti informaciją apie rangos ir subrangos sutarčių sistemą, kad ji būtų lengvai prieinama, o Parlamentui būtų užtikrinta galimybė susipažinti su tuo susijusia finansine informacija ir dokumentais visais atvejais;

75.  teigiamai vertina Europos ombudsmenės prisiimtą aktyvią poziciją, kad EIB būtų taikoma visuomenės kontrolė; yra labai susirūpinęs dėl nustatytų jau taikomų EIB mechanizmų, kuriais siekiama išvengti galimų interesų konfliktų banko valdymo organų viduje, trūkumų; ragina EIB, atsižvelgiant į tai, siekiant tobulinti interesų konfliktų valdymo organų viduje ir galimų „sukamųjų durų“ reiškinių prevenciją, atsižvelgti į Ombudsmenės rekomendacijas ir kuo greičiau persvarstyti savo elgesio kodeksą;

76.  mano, kad EIB pirmininko pavaduotojai nebeturėtų būti atsakingi už vietos projektus jų kilmės šalyse, atsižvelgiant į aiškius potencialius interesų konfliktus ir į tai, kad tik mažuma valstybių narių turi savo pirmininko pavaduotoją;

77.  palankiai vertina skundų nagrinėjimo biuro taisyklių peržiūrą ir Europos ombudsmeno ir EIB susitarimo memorandumo atnaujinimą; prašo EIB paaiškinti, kodėl vėluojama pradėti viešas konsultacijas dėl skundų nagrinėjimo politikos ir procedūrų persvarstymo; pažymi, kad tokis persvarstymo procesas suteikia galimybę toliau tobulinti nepriklausomą ir veiksmingą skundų nagrinėjimo mechanizmą, siekiant nustatyti mechanizmą, skirtą sistemingam informacijos srautui tarp skundų nagrinėjimo biuro ir direktorių; pabrėžia, kad EIB valdymas turėtų kasmet teikti ataskaitas Ombudsmenei ir Parlamentui apie tai, kaip banko politikoje ir praktikoje buvo atsižvelgta į rekomendacijas, susijusias su skundų pateikimo mechanizmu; be to, pabrėžia, kad skundų nagrinėjimo biuro vadovas kartą per metus turėtų pateikti Parlamentui savo veiklos ataskaitą ir savo įvertinimą, kaip bankas vykdo skundų nagrinėjimo biuro rekomendacijas;

78.  ragina EIB dėti visas įmanomas pastangas kovojant su mokesčių slėpimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, neteisėta veikla ir pinigų plovimu, taikant EIB politiką dėl neskaidrių ir nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų (angl. NJC) ir EIB kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu programą (angl. AML-CFT);

79.  taip pat ragina EIB palaikyti nuolatinį bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis taikant keitimąsi informacija apie rezultatus, pasiektus EIB taikant išsamų įmonių arba mokesčių tikrinimą, arba atliktą savo kliento pažinimo politikos peržiūrą, ir kasmet teikti ataskaitas Parlamentui ir visuomenei apie tai, kaip jis įgyvendina savo politiką nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų atžvilgiu;

80.  mano, kad reikia atidžiai apsvarstyti EIB išorės rizikos ribojimo priežiūrą, kaip teigė Parlamentas savo ankstesnėse rezoliucijose;

81.  atkreipia dėmesį į atnaujinto trišalio susitarimo tarp EIB, Komisijos ir Audito Rūmų sudarymą 2016 m. rugsėjo mėn. ir prašo Audito Rūmų atlikti EIB operacijų įvairiuose sektoriuose, kai jie yra susiję su ES biudžeto išteklių panaudojimu, veiklos auditus, atsižvelgiant į jų veiksmingumą ir efektyvumą;

82.  ragina Komisiją nuo 2018 m. kasmet iki kiekvienų metų birželio mėn. pateikti visų EIB grupės, naudojančios ES biudžeto išteklius, valdomų ir įgyvendinamų finansinių priemonių įgyvendinimo nuo einamojo daugiametės finansinės programos laikotarpio pradžios ir būklės ataskaitą, įskaitant pasiektus rezultatus, kad ta ataskaita būtų galima remtis vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

83.  ragina Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) į savo metinę ataskaitą įtraukti informaciją apie atvejus, susijusius su EIB;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rekomendacijomis

84.  ragina EIB pranešti apie tai, kaip reaguota į ankstesnes Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo metinėse rezoliucijose, ypač atsižvelgiant į tai, kokią įtaką daro skolinimo veikla;

85.  ragina EIB peržiūrėti savo neleistinų veiksmų prevencijos ir atbaidymo nuo jų politiką (angl. Policy on preventing and deterring prohibited conduct in EIB), kurioje turėtų būti įtvirtinta būtinybė, kad EIB nustotų finansuoti ir (arba) tvirtinti paskolas projektams, kurių atžvilgiu vykdomi nacionaliniai arba OLAF tyrimai dėl korupcijos ir sukčiavimo;

o
o   o

86.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0201.
(2) OL C 346, 2016 9 21, p. 77.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0200.
(4) OL L 280, 2011 10 27, p. 1.
(5) OL L 135, 2014 5 8, p. 1.
(6) OL L 204, 2012 7 31, p. 1.
(7) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.


2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programa ***I
PDF 325kWORD 41k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2015)0701 – C8-0373/2015 – 2015/0263(COD)
P8_TA(2017)0139A8-0374/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0701),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 175 straipsnį ir 197 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0373/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0374/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. balandžio 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/825.)

(1) OL C 177, 2016 5 18, p. 47.
(2) OL C 240, 2016 7 1, p. 49.


Europos kultūros paveldo metai ***I
PDF 328kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kultūros paveldo metų (COM(2016)0543 – C8-0352/2016 – 2016/0259(COD))
P8_TA(2017)0140A8-0340/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0543),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 167 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0352/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 12 d. Regionų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0340/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. balandžio 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/... dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2017/864.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS BENDRAS PAREIŠKIMAS

Pagal šio sprendimo 9 straipsnį, Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) įgyvendinimo finansinis paketas yra 8 milijonai EUR. Siekiant finansuoti pasirengimą Europos kultūros paveldo metams, 1 milijonas EUR bus skirtas iš turimų 2017 m. biudžeto išteklių. 2018 m. biudžete Europos kultūros paveldo metams bus rezervuoti ir į biudžeto eilutę įrašyti 7 milijonai EUR. Iš tos sumos 3 milijonai EUR bus skiriami iš šiuo metu programai „Kūrybiška Europa“ numatytų išteklių, o 4 milijonai EUR – iš kitų turimų išteklių, iš naujo nustatant prioritetus, nenaudojant turimų maržų ir nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Komisija pažymi, kad teisėkūros institucijos susitarė Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) 9 straipsnyje nustatyti 8 milijonų EUR finansinį paketą. Komisija primena, kad pagal SESV 314 straipsnį metiniame biudžete leisti numatyti asignavimų sumą yra biudžeto valdymo institucijos prerogatyva.

(1) OL C 88, 2017 3 21, p. 7.


Sąjungos tam tikros audito ir finansinės atskaitomybės sričių veiklos paramos programa ***I
PDF 322kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 258/2014 dėl Sąjungos tam tikros audito ir finansinės atskaitomybės sričių veiklos paramos programos nustatymo 2014–2020 m. laikotarpiui (COM(2016)0202 – C8-0145/2016 – 2016/0110(COD))
P8_TA(2017)0141A8-0291/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0202),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0145/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. kovo 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8–0291/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui (-ei) perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. balandžio 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 258/2014 dėl Sąjungos tam tikros audito ir finansinės atskaitomybės sričių veiklos paramos programos nustatymo 2014–2020 m. laikotarpiui

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/827.)

(1) OL C 303, 2016 8 19, p. 147.


Sąjungos programa, skirta konkrečiai veiklai finansinių paslaugų srityje remti ***I
PDF 322kWORD 41k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. Sąjungos programos, skirtos remti konkrečiai veiklai, kuria skatinamas vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų dalyvavimas formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką, nustatymo (COM(2016)0388 – C8-0220/2016 – 2016/0182(COD))
P8_TA(2017)0142A8-0008/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0388),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 169 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0220/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. kovo 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0008/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. balandžio 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl 2017–2020 m. Sąjungos programos, skirtos remti konkrečiai veiklai, kuria skatinamas vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų dalyvavimas formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką, nustatymo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/826.)

(1) OL C 34, 2017 2 2, p. 117.


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Komisija ir vykdomosios įstaigos
PDF 777kWORD 114k
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija (2016/2151(DEC))
P8_TA(2017)0143A8-0150/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0269/2016)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016)0674) ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2016)0338, SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2015 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2016)0446),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę ataskaitą dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus (COM(2016)0628) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0322),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2015 finansinių metų biudžetą (05876/2017 – C8-0037/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0150/2017),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.  patvirtina Komisijai, kad Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrasis biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(6);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2016/2151(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0269/2016)(8),

–  atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų galutines metines ataskaitas(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016)0674) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0338, SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2015 atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2016)0628) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0322),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(10),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(11),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2015 finansinių metų biudžetą (05874/2017– C8-0038/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(12), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(13), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(14), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0150/2017),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1.  patvirtina Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas,

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(16);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2016/2151(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(17),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0269/2016)(18),

–  atsižvelgdamas į Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų galutines metines ataskaitas(19),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016)0674) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0338, SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2015 atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2016)0628) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0322),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(20),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(21),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2015 finansinių metų biudžetą (05874/2017 – C8-0038/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(22), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(23), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(24), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/771/ES, kuriuo įsteigiama Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga ir panaikinami sprendimai 2004/20/EB ir 2007/372/EB(25),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0150/2017),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.  patvirtina Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(26);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

4. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2016/2151(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(27),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0269/2016)(28),

–  atsižvelgdamas į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusioji Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga) 2015 finansinių metų galutines metines ataskaitas(29),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016)0674) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0338, SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2015 atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2016)0628) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0322),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(30),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(31),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2015 finansinių metų biudžetą (05874/2017 – C8-0038/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(32), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(33), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(34), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/770/ES, kuriuo įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2004/858/EB(35),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/927/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/770/ES, siekiant Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomąją įstaigą pertvarkyti į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomąją įstaigą(36),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0150/2017),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.  patvirtina Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos direktorei, kad Įstaigos 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(37);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios direktorei, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

5. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2016/2151(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(38),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0269/2016)(39),

–  atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų galutines metines ataskaitas(40),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016)0674) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2016)0338, SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2015 atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2016)0628) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0322),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(41),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(42),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2015 finansinių metų biudžetą (05874/2017 – C8-0038/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(43), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(44), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(45), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/779/ES, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/37/EB(46),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0150/2017),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.  patvirtina Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(47);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

6. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2016/2151(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(48),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0269/2016)(49),

–  atsižvelgdamas į Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų galutines metines ataskaitas(50),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016)0674) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentus(SWD(2016)0338, SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2015 atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2016)0628) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0322),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymu(51),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(52),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2015 finansinių metų biudžetą (05874/2017 – C8-0038/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(53), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(54), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(55), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/778/ES, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/46/EB(56),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0150/2017),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.  patvirtina Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(57);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

7. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2016/2151(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(58),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0269/2016)(59),

–  atsižvelgdamas į Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų galutines metines ataskaitas(60),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016)0674) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2016)0338, SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2015 atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2016)0628) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0322),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2015 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(61)

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(62),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2015 finansinių metų biudžetą (05874/2017 – C8-0038/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(63), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(64), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(65), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/593/EB(66),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0150/2017),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.  patvirtina Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(67);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

8. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl sąskaitų, susijusių su Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija (2016/2151(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(68),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0269/2016)(69),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016)0674) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2016)0338, SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2015 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2016)0446),

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2015 atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2016)0628) ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0322),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(70) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(71),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2015 finansinių metų biudžetą (05876/2017 – C8-0037/2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2015 finansinių metų biudžetą (05874/2017 – C8-0038/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/20022(72), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(73), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0150/2017),

1.  pritaria su Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto vykdymu susijusių sąskaitų uždarymui;

2.  išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(74);

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

9. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (2016/2151(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015, finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl vykdomųjų įstaigų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(75) (toliau – Finansinis reglamentas) ir į 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių(76) (toliau – Taikymo taisyklės),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0150/2017),

A.  kadangi Europą ištiko pasitikėjimo savo institucijomis krizė, o susiklosčius tokiai padėčiai kiekviena Sąjungos institucija turi prisiimti savo atsakomybės dalį, todėl Parlamentas turi ypač kruopščiai tikrinti Komisijos sąskaitas;

B.  kadangi Sąjungos institucijos ir valstybės narės turėtų tobulinti savo komunikacijos politiką, kad piliečiai būtų tinkamai informuoti apie naudojantis Sąjungos biudžeto lėšomis pasiekiamus rezultatus ir jų pridėtinę vertę;

C.  kadangi Parlamentas turi tvirtai įsipareigoti atsižvelgti į Sąjungos piliečių susirūpinimą dėl to, kuriose srityse naudojamos Sąjungos biudžeto lėšos ir kaip Sąjunga saugo jų interesus;

D.  kadangi Sąjungos institucijos turėtų siekti sukurti patikimą ir lanksčią Sąjungos biudžeto sistemą, kuri tiek stabiliu laikotarpiu, tiek neramiais laikais veiktų ne tik lanksčiai, bet ir aktyviai;

E.  kadangi sanglaudos politika, padėdama gerinti visos Europos piliečių gyvenimo kokybę, suteikia aiškią pridėtinę vertę, nes yra pagrindinė solidarumo politikos kryptis ir labai svarbus viešųjų investicijų šaltinis;

F.  kadangi Sąjungos institucijos turi aiškiai suprasti, kuriuos Europos politikos prioritetus ir viešąsias gėrybes, siekiant numalšinti mūsų piliečių nuogąstavimus ir panaikinti mūsų politikos spragas, reikėtų finansuoti pirmiausia, ir dėl to susitarti;

G.  kadangi Sąjungos išlaidos, nors jos neviršija 1 proc. Sąjungos BNP, – svarbi priemonė siekiant visos Europos masto politikos tikslų naudojantis Europos pridėtine verte ir vidutiniškai sudaro 1,9 proc. Sąjungos valstybių narių bendrų valdžios sektoriaus išlaidų;

H.  kadangi, nors a) bendrų valstybių narių išlaidų dalis ir b) į apskaitą neįtrauktos ir (arba) netinkamai išleistos ir (arba) iššvaistytos Sąjungos biudžeto lėšos sudaro nedidelę procentinę Sąjungos biudžeto dalį, faktinės sumos yra nemažos, ir šiuo faktu grindžiamas aktyvus tikrinimas;

I.  kadangi pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo Komisijai tenka pagrindinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą, o valstybės narės turi sąžiningai bendradarbiauti su Komisija, kad būtų užtikrinta, jog asignavimai naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus;

J.  kadangi, kai Parlamentas patvirtina Komisijai, kad biudžetas įvykdytas, jis tikrina, ar lėšos buvo panaudotos teisingai ir ar buvo pasiekti politiniai tikslai;

Biudžetas, programavimo laikotarpiai ir politiniai prioritetai

1.  pažymi, kad dabartinė septynerių metų trukmės daugiametė finansinė programa nėra suderinta su penkerių metų Parlamento ir Komisijos kadencijų laikotarpiu ir kad dėl to taip pat sukuriama spragų, susijusių tiek su finansinių metų biudžetu, tiek su šio biudžeto įvykdymo patvirtinimu; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad 10 metų strateginio planavimo ciklas ir strategija „Europa 2020“ nėra suderinti su septynerių metų Sąjungos biudžeto valdymo ciklu; laikosi nuomonės, kad tai yra viena iš didelio Sąjungos politinio valdymo trūkumo priežasčių, nes Parlamentas ir Komisija privalo laikytis ankstesnių susitarimų dėl politinių tikslų ir finansų, ir dėl to gali susidaryti įspūdis, kad Europos Parlamento rinkimai šiomis aplinkybėmis yra nesvarbūs;

2.  pažymi, kad iš 2015 m. Sąjungos biudžeto teko remti dviejų skirtingų ilgalaikių politinių programų tikslus:

   a) viena vertus, strategijos „Europa 2020“, ir
   b) kita vertus, Pirmininko J.-C. Junckerio nustatytų 10 politikos prioritetų,

tuo pačiu metu reaguojant į kelias kritines situacijas: pabėgėlių krizę, nesaugumą Europoje ir jos kaimynystėje, finansinį nestabilumą Graikijoje ir produktų į Rusiją eksporto draudimo ekonominį poveikį, taip pat užsitęsusį finansų krizės poveikį ir jos struktūrines pasekmes – nedarbą, skurdą ir nelygybę;

3.  pažymi, kad Sąjungos politika gali turėti skirtingus trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus, kurių įgyvendinimas iš esmės negali būti nustatytas vienoje daugiametėje finansinėje programoje; mano, kad reikėtų apsvarstyti naują pusiausvyrą tarp politinės darbotvarkės prioritetų nustatymo, politikos įgyvendinimo ir finansinių programų poreikių;

4.  apgailestauja dėl to, kad pagal laikinąsias biudžetines procedūras negalima nustatyti idealios sistemos, padedančios socialinius ir politinius siekius paversti naudingais išlaidų programų ir schemų veiklos tikslais;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. bus proga ilgalaikę strategiją ir politikos formavimą suderinti su biudžeto ciklu, ir rekomenduoja pasinaudoti šia proga;

6.  yra susirūpinęs, kad, pasak Audito Rūmų(77), 2015 m. su klimatu susijusios Sąjungos biudžeto išlaidos siekė tik 17,3 proc., o 2014–2016 m. – vidutiniškai tik 17,6 proc., nors šio finansinio laikotarpio tikslas buvo pasiekti bent jau 20 proc.; todėl pabrėžia, kad, pasak Audito Rūmų, kyla didelis pavojus, kad, nededant didesnių pastangų kovoti su klimato kaita, nebus pasiektas užsibrėžtas 20 proc. tikslas;

7.  be to, atkreipia dėmesį į tai, kad 20 proc. išlaidų skirti kovai su klimato kaita buvo nuspręsta prieš sudarant Paryžiaus susitarimą; yra įsitikinęs, jog, norint užtikrinti, kad Sąjungos biudžetas dar mažiau kenktų klimatui, reikėtų dėti daugiau pastangų; be to, pabrėžia, jog daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimas yra puiki galimybė užtikrinti, kad 20 proc. išlaidų būtų skiriama su klimato kaita susijusiems veiksmams, ir numatyti galimybę didinti šią ribą laikantis tarptautinių ES per 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją prisiimtų įsipareigojimų;

8.  palankiai vertina rezultatais grindžiamą biudžeto sudarymo metodą, kurį pradėjo taikyti Komisija; mano, kad dėl ribotų finansinių išteklių Sąjungos biudžetas turėtų būti veiksmingesnis ir efektyvesnis nei kada nors anksčiau; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija iš esmės skiria dėmesį našumui, o ne rezultatams;

Priemonės, kurių reikia imtis

9.  pritaria Audito Rūmų 2016 m. spalio 28 d. informaciniame pranešime dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros (39 ir 40 punktai) pateiktam pasiūlymui, kad atėjo laikas, kai Komisija turi išnagrinėti kitas galimybes, pavyzdžiui:

   etapais grindžiamą biudžeto sudarymo programą su penkerių metų planavimo perspektyva, peržiūros sąlygą (-as) pagal tikslus ir politikos kryptis ir etapais atnaujinamą vertinimo programą;
   nustatyti programų ir schemų trukmę pagal politikos poreikius, o ne pagal finansinio planavimo laikotarpio trukmę; reikalauti, kad prieš nustatant išlaidas valstybės narės ir Komisija pateiktų tinkamai pagrįstus a) ES finansavimo poreikius ir b) planuojamus pasiekti rezultatus;

10.  ragina Komisiją į kitą į rezultatus orientuoto biudžeto ekspertų posėdžio darbotvarkę įtraukti minėto 2016 m. spalio 28 d. Audito Rūmų informacinio pranešimo 39 ir 40 punktuose pateiktus pasiūlymus ir Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijas, siekiant pasirengti kitai į rezultatus orientuoto ES biudžeto iniciatyvos konferencijai, kurioje bus diskutuojama dėl politikos sričių, kuriose Sąjungos biudžeto lėšos turėtų būti panaudotos, prieš priimant sprendimą dėl finansinės programos;

11.  pritaria visoms Audito Rūmų jų specialiojoje ataskaitoje Nr. 31/2016 pateiktoms rekomendacijoms, ypač rekomendacijai, kad, siekiant užtikrinti tolesnį faktinį perėjimą prie klimato politikos veiksmų, Komisija turėtų išnagrinėti visas galimybes, įskaitant daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio peržiūrą ir tam tikro teisinio pagrindo peržiūrą; ragina Audito Rūmus ne vėliau kaip 2018 m. pabaigoje pateikti tolesnių veiksmų, kurių imtasi su klimatu susijusių Sąjungos biudžeto išlaidų srityje, ataskaitą;

12.  ragina Komisiją, siekiant suteikti tikrų finansinių paskatų veiksmingai tobulinti finansų valdymą, labiau naudotis galiojančios teisinės sistemos veiklos lėšų rezervo teikiamomis galimybėmis; be to, prašo stiprinti veiklos lėšų rezervą, kaip priemonę, per kitą kadenciją didinant nuo veiklos rezultatų priklausomą dalį;

13.  ragina Komisiją, naudojantis Europos semestro priemonėmis, savo prioritetus nukreipti sėkmingo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo linkme;

14.  ragina Komisiją parengti politinių prioritetų finansiniam laikotarpiui, prasidedančiam 2021 m., projektą ir pateikti jo tekstą Parlamentui ankstyvuoju etapu;

15.  apgailestauja, kad Komisija neatliko plataus masto strategijos „Europa 2020“ peržiūros, kad užtikrintų jos įgyvendinimą laikantis 2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos strateginės Sąjungos kintančiame pasaulyje darbotvarkės, kaip numatyta šioje darbotvarkėje;

16.  ragina Komisiją atsižvelgti į Paryžiaus susitarimą ir nedelsiant nuo 20 iki 30 proc. padidinti su klimatu susijusių Sąjungos biudžeto išlaidų dalį;

17.  ragina Komisiją parengti būsimų Sąjungos biudžetų projektus, siekiant didinti jų efektyvumą ir veiksmingumą, taip pat juos geriau suderinti su strategijos „Europa 2020“ ir Sąjungos kovos su klimato kaita tikslais bei tarptautiniais Sąjungos įsipareigojimais;

Šešėliniai biudžetai

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis finansinių mechanizmų, kuriais remiamos Sąjungos politikos kryptys, nėra tiesiogiai finansuojami iš Sąjungos biudžeto arba įrašyti Sąjungos balanse: tai – Europos finansinio stabilumo fondas, Europos stabilumo mechanizmas, Bendras pertvarkymo mechanizmas ir su Europos investicijų banku susijęs Europos investicijų fondas;

19.  pažymi, kad kiti mechanizmai, kaip antai derinimo priemonės ir Europos strateginių investicijų fondas, yra iš dalies įrašyti Sąjungos balanse;

20.  pabrėžia, kad vis gausiau naudojamos finansinės priemonės, kurias daugiausia sudaro paskolos, nuosavo kapitalo priemonės, garantijos ir rizikos pasidalijimo priemonės pagal netiesioginio valdymo principą 2014–2020 m. laikotarpiui; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos investicijų banko grupė valdo beveik visas finansines priemones pagal netiesioginio valdymo principą; mano, kad informacijos apie pasiektus rezultatus nepakanka šioms priemonėms, ypač jų poveikiui visuomenei ir aplinkai, įvertinti; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis galima papildyti dotacijas, bet šios priemonės neturėtų būti naudojamos vietoj dotacijų;

21.  apgailestauja dėl to, kad vis daugiau naudojamasi tokiomis finansinėmis priemonėmis ir, be kita ko, finansinėmis priemonėmis pagal pasidalijamojo valdymo principą (finansų inžinerijos priemonėmis), ir tai kelia didesnę riziką ne tik Sąjungos biudžeto kaip patikimos priemonės išlikimui ir tam, kad jo pakaks dabartiniams ir būsimiems tikslams, tačiau ir atskaitomybei bei Sąjungos politikos ir veiklos koordinavimui; pabrėžia, kad prieš pradedant dažniau naudotis finansinėmis priemonėmis reikėtų išsamiai įvertinti jų rezultatus, laimėjimus ir efektyvumą; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas(78), kuriose teigiama, kad finansinės priemonės neveikia taip, kaip tikėtasi, kad joms skirta pernelyg daug kapitalo ir (arba) kad jos nepadeda pritraukti privačiojo kapitalo;

22.  įspėja Komisiją, kad taikant finansines priemones ar įgyvendinant bet kokius finansavimo susitarimus nebūtinai siekiama politinių Sąjungos tikslų ir uždavinių ir gali būti finansuojami su Sąjungos įsipareigojimais nesuderinami projektai;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos pradžios buvo vėluojama pradėti įgyvendinti Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir Europos strateginių investicijų fondas taip pat turės įtakos kai kurių kitų finansinių priemonių naudojimui;

Priemonės, kurių reikia imtis

24.  primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad Sąjungos finansavimo susitarimai, skirti Sąjungos biudžetui įvykdyti, kurie šiuo metu apima įvairias priemones ir jų derinius, pavyzdžiui, programas, struktūrinius ir investicijų fondus, patikos fondus, strateginių investicijų fondą, garantijų fondus, paslaugas, finansines priemones, makrofinansinės paramos priemones ir kt., būtų aiškesni, paprastesni, nuoseklesni ir geriau parengti, kad užtikrintų pakankamą skaidrumą, atskaitomybę ir efektyvumą ir sudarytų sąlygas visuomenei geriau suprasti, kaip yra finansuojama Sąjungos politika ir kokią ji duoda naudą; apgailestauja, kad 2016 m. rugsėjo mėn. pasiūlyme dėl naujojo finansinio reglamento tinkamai nesprendžiamos šios problemos;

25.  ragina Komisiją dar kartą atlikti Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonės ex ante vertinimą, atsižvelgiant į Europos strateginių investicijų fondo sukūrimą, ir kartu pateikti Parlamentui Europos strateginių investicijų fondo poveikio kitoms Sąjungos programoms ir finansinėms priemonėms įvertinimą;

26.  prašo Audito Rūmų įvertinti finansinių priemonių ir finansavimo susitarimų (nurodytų 24 punkte) indėlį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“; ragina Komisiją imtis visų tinkamų priemonių ir užtikrinti, kad finansinės priemonės ir visi finansavimo susitarimai būtų suderinami su Sąjungos strategija, tikslais ir Sąjungos prisiimtais įsipareigojimais;

27.  palankiai vertina Komisijos nario G. Oettingerio ketinimą įvairius šešėlinius biudžetus ilgainiui vėl sugrąžinti į Sąjungos biudžetą; mano, kad tai labai padidintų demokratinę atskaitomybę; yra tvirtai įsitikinęs, kad ši problema turėtų būti išspręsta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki kito finansinio programavimo laikotarpio pabaigos; ragina Komisiją anksčiau nei 2017 m. lapkričio mėn. šiuo klausimu parengti komunikatą;

Biudžeto ir finansų valdymas

28.  apgailestauja dėl to, kad reikšmingai vėluojama panaudoti 2007–2013 m. struktūrinius fondus; pažymi, kad iki 2015 m. pabaigos dar buvo neįvykdyta 10 proc. visoms patvirtintoms veiksmų programoms skirtos 446,2 mlrd. EUR sumos mokėjimo;

29.  pabrėžia, kad ši padėtis iš tikrųjų gali sukelti didelių sunkumų ir pakenkti Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumui, nes kai kuriose valstybėse narėse nepareikalautas ES įnašas kartu su prašoma bendro finansavimo suma viršija15 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų, atsižvelgiant į du paskutinius finansinius laikotarpius – 2007–2013 m. ir 2014–2020 m.;

30.  susirūpinęs pažymi, kad 2015 m. pabaigoje penkioms valstybėms narėms (Čekijos Respublikai, Italijai, Ispanijai, Lenkijai ir Rumunija) pagrindinėms naudos gavėjoms teko daugiau kaip pusė nepanaudotų struktūrinių fondų įsipareigojimų asignavimų, dėl kurių nebuvo atlikti mokėjimai 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, kurių atlikimo vėlavimo priežastys buvo skirtingos: nepakankami pajėgumai ir administracinės pagalbos trūkumas, trūkstami nacionaliniai ištekliai siekiant prisidėti prie Sąjungos operacijų finansavimo, per vėlai pristatytos regioninės programos įgyvendinant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą ir t. t.);

31.  atkreipia dėmesį, jog naujas dalykas šioje daugiametėje finansinėje programoje yra tai, kad dėl nepanaudotų mokėjimų ir įsipareigojimų viršutinės ribos neviršijančių sumų automatiškai padidinamas vėlesnių metų DFP lankstumas;

32.  pabrėžia, kad 2015 m. įsipareigojimų lygis buvo didesnis nei bet kuriais praėjusiais metais ir beveik siekė bendrą ribą (97,7 proc. skirtos sumos);

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai veiklos išlaidų buvo skirti schemoms, kurioms taikomos ankstesnės daugiametės finansinės programos taisyklės, t. y. subsidijoms ūkininkams už 2014 m. sanglaudos projektus, mokslinių tyrimų projektams pagal Septintąją bendrąją programą, kuri pradėta įgyvendinti 2007 m.;

34.  mano, jog nepriimtina, kad 2015 m. pabaigoje mažiau negu 20 proc. nacionalinės valdžios institucijų, atsakingų už Europos struktūrinius ir investicijų fondus (išskyrus Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai), buvo paskirtos valstybių narių; pažymi, kad toks paskyrimas valstybių narių valdžios institucijoms yra būtinas žingsnis siekiant pateikti Komisijai išlaidų suvestines; laikosi nuomonės, kad dėl didelių naujovių, kurias numatyta taikyti 2014–2020 m., nors ir stengiamasi supaprastinti reikalavimus, didėja administracinė našta;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad su nauja valdymo ir kontrolės sistema susiję sunkumai, kurių kyla atliekant atitikties vertinimo procedūras ir su kuriais paprastai susiduriama programavimo laikotarpio pradžioje, yra rimta vėlavimo panaudoti lėšas priežastis;

36.  pažymi, kad visuotinis ekonomikos nuosmukis, kuris daro tiesioginį poveikį, nes viešiesiems biudžetams taikomos biudžeto apribojimo priemonės ir atsiranda sunkumų gauti vidaus finansavimą, taip pat yra viena iš pagrindinių vėlavimo panaudoti lėšas priežasčių;

37.  labai apgailestauja, kad dėl to kyla rizika, kad biudžeto vykdymo vėlavimai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu bus didesni nei 2007–2013 m. laikotarpiu patirti vėlavimai; baiminasi, kad būsima daugiametė finansinė programa gali būti pradėta esant precedento neturinčiam aukštam neįvykdytų įsipareigojimų lygiui ir dėl to pirmaisiais metais gali kilti pavojus Sąjungos biudžeto valdymui; tikisi, kad Komisija padarė atitinkamas išvadas ir ateityje bus apsisaugota nuo panašaus vėlavimo;

38.  pažymi, kad Komisija 2015 m. kovo mėn. priėmė mokėjimo planą, kuriame pateikiamos trumpalaikės priemonės neapmokėtų sąskaitų lygiui sumažinti, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, nors šiomis priemonėmis ir siekiama pagerinti trumpesnio laikotarpio pinigų srautų valdymą, sprendžiant aukšto neįvykdytų įsipareigojimų lygio problemą būtina ilgesnio laikotarpio perspektyva ir išsamus pagrindinių priežasčių vertinimas (administraciniai ir veiklos sunkumai, makroekonominiai apribojimai ir t. t.), siekiant sukurti veiksmingą strategiją, kad problemų būtų išvengta ateityje;

39.  pabrėžia, kad pradedant taikyti Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį gali kilti Sąjungos biudžeto valdymo problemų, ypač susijusių su mokėjimais; atkreipia dėmesį į būtinybę įtraukti šį labai svarbų aspektą į visus su bet kuria išstojančia valstybe nare sudaromus pereinamojo laikotarpio arba galutinius susitarimus;

Priemonės, kurių reikia imtis

40.  prašo, kad Komisija imtųsi priemonių siekiant griežtai laikytis taisyklių ir tvarkaraščių, susijusių su neįvykdytais įsipareigojimais, be kita ko:

   i) užbaigti 2007–2013 m. programas ir panaikinti pagal jas prisiimtus įsipareigojimus;
   ii) tinkamai taikyti grynuosius pataisymus sanglaudos srityje;
   iii) sumažinti patikos įstaigų laikomų grynųjų pinigų sumas ir
   iv) suderinti mokėjimo planus ir prognozes, jei neįvykdyti įsipareigojimai reikšmingi;

41.  dar kartą prašo, kad Komisija kasmet parengtų atnaujintą septynerių–dešimties metų trukmės ilgalaikę grynųjų pinigų srautų prognozę, apimančią biudžeto viršutines ribas, mokėjimų poreikius, pajėgumų suvaržymus ir galimą įsipareigojimų panaikinimą, kad būtų geriau suderinti mokėjimų poreikiai ir esamos lėšos;

42.  prašo, kad valdydama biudžetą ir finansus Komisija kuo skubiau ir atsižvelgtų į prastą padėtį, kurioje dabar atsidūrė keletas valstybių narių, ir apsvarstytų tam tikrų valstybių narių pajėgumų apribojimus ir konkrečias socialines ir ekonomines sąlygas; ragina Komisiją panaudoti visas turimas techninės pagalbos priemones ir naują struktūrinių reformų paramos programą, kad remtų šias valstybes nares ir padėtų joms išvengti per mažo lėšų panaudojimo ir padidinti įsisavinimo lygį, visų pirma Europos struktūrinių ir investicijų fondų srityje;

43.  pakartoja, kad reikia supaprastinti ir paaiškinti Sąjungos ir nacionalinio lygmens taisykles ir procedūras, siekiant palengvinti naudos gavėjų prieigą prie Sąjungos fondų ir užtikrinti, kad administravimo paslaugų teikėjai patikimai valdytų šiuos fondus; mano, kad toks supaprastinimas padės užtikrinti greitą lėšų paskirstymą, didesnius lėšų panaudojimo rodiklius, geresnį veiksmingumą ir didesnį skaidrumą, mažiau įgyvendinimo klaidų ir trumpesnius mokėjimo laikotarpius; mano, kad būtina pasiekti supaprastinimo ir taisyklių, procedūrų bei kontrolės stabilumo pusiausvyrą; pažymi, kad bet kuriuo atveju potencialiems paraiškų teikėjams ir naudos gavėjams būtina suteikti pakankamai informacijos ir rekomendacijų, kad būtų užtikrintas sėkmingas įgyvendinimas;

44.  ragina Komisiją susilaikyti nuo naujų galimos teikti techninės pagalbos mažinimų ir parengti veiksmų planą, kuris padėtų veiksmingai ir laiku įsisavinti lėšas, ypatingą dėmesį skiriant atsiliekančioms ir mažus įsisavinimo rodiklius turinčioms valstybėms narėms ir regionams;

Finansų inžinerijos priemonės

45.  apgailestauja, kad ne vėliau kaip 2015 m. pabaigoje galutiniams gavėjams, taikant pasidalijamojo valdymo tvarką, buvo išmokėta tik 75 proc.(79) įnašų į finansų inžinerijos priemones, numatytų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui (2014 m. pabaigoje buvo išmokėti 57 proc., o 2012 m. pabaigoje – 37 proc.), ir kad finansų priemonėse, kurioms taikomas netiesioginis valdymas, turimų grynųjų pinigų kiekis tebėra didelis (1,3 mlrd. EUR 2015 m., 1,3 mlrd. EUR 2014 m. ir 1,4 mlrd. EUR 2013 m.);

46.  su nerimu pažymi tai, kad finansinių priemonių nepanaudotų sumų lygis išlieka gana aukštas, 2014 m. pabaigoje 80 proc. jų buvo sutelktos penkiose valstybėse narėse (iš jų Italija buvo atsakinga už 45 proc. visos sumos); mano, kad Komisija turėtų anksčiau nei 2018 m. pabaigoje atlikti išsamų tokių priemonių vertinimą, siekdama nustatyti, ar jos turėtų būti tęsiamos per kitą finansinio programavimo laikotarpį;

47.  prašo, kad Komisija susigrąžintų nepanaudotus finansinių priemonių, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, grynųjų pinigų likučius ir likusias nepanaudotas ankstesnių daugiametės finansinės programos netiesioginio valdymo finansinių priemonių lėšas, kurių tinkamumo laikotarpis baigėsi;

Audito Rūmų patikinimo pareiškimas

48.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pateikė aiškią nuomonę dėl 2015 m. finansinių ataskaitų patikimumo, kaip jie tai daro nuo 2007 m., kad Audito Rūmai padarė išvadą, jog 2015 m. pajamose esminių klaidų nebuvo, ir su pasitenkinimu pažymi, kad įsipareigojimai, kuriais pagrįstos 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos, visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

49.  labai apgailestauja, kad 22 metus iš eilės mokėjimai iš esmės buvo paveikti klaidų, nes priežiūros ir kontrolės sistemos veiksmingos tik iš dalies;

50.  apgailestauja dėl to, kad, nors padėtis ir pagerėjo, labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis siekia 3,8 proc.; primena, kad 2014 finansiniais metais apskaičiuotas labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis sudarė 4,4 proc., 2013 finansiniais metais – 4,7 proc., 2012 finansiniais metais – 4,8 proc., o 2011 finansiniais metais – 3,9 proc.;

51.  pabrėžia, kad nors pastaraisiais metais padėtis pagerėjo, labiausiai tikėtinas klaidų lygis vis dar gerokai viršija 2 proc. reikšmingumo ribą; pažymi, kad jei Komisija, valstybių narių valdžios institucijos ar nepriklausomi auditoriai būtų pasinaudoję visa jiems prieinama informacija, jie būtų užkardę arba aptikę ir ištaisę didelę klaidų, prieš atliekant susijusius mokėjimus, dalį; mano, kad yra nepriimtina tai, jog prieinama informacija nėra panaudojama siekiant sumažinti šį klaidų lygį; yra tvirtai įsitikinęs, kad valstybės narės šiuo atžvilgiu turi atlikti esminį vaidmenį; ragina valstybes nares pasinaudoti visa turima informacija, kad užkirstų kelią klaidoms, jas nustatytų ir imtųsi tinkamų priemonių;

52.  apgailestauja, kad dėl 2015 m. pasikeitusio bendros žemės ūkio politikos teisinio pagrindo Audito Rūmai į operacijų testavimą nebeįtraukė kompleksinės paramos, todėl šiuos duomenis sunkiau palyginti su ankstesnių finansinių metų duomenimis; 2014 m. tokios klaidos prisidėjo 0,6 procentinio punkto prie bendro apskaičiuoto daugiametės finansinės programos 2 išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai“ klaidų lygio, o 2011–2014 m. laikotarpiu jos kasmet prie bendro apskaičiuoto klaidų lygio prisidėdavo nuo 0,1 iki 0,2 procentinio punkto;

53.  susirūpinęs pažymi, kad jei taisomosios priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės ir Komisija, nebūtų buvę taikomos Audito Rūmų audituotiems mokėjimams, bendras apskaičiuotas klaidų lygis būtų siekęs 4,3 proc., o ne 3,8 proc.;

54.  pažymi, kad valdymo būdas klaidų lygiui daro ribotą poveikį, nes Audito Rūmai nustatė beveik tokį pat apskaičiuotą klaidų lygį išlaidose, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis (4,0 proc.), ir Komisijos tiesiogiai valdomose išlaidose (3,9 proc.);

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai didžiausią apskaičiuotą klaidų lygį nustatė išlaidų kategorijose „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ (5,2 proc.) ir „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ (4,4 proc.), o išlaidų kategorijoje „Administracinės išlaidos“ apskaičiuotas klaidų lygis yra mažiausias (0,6 proc.); pabrėžia, kad apskritai šios klaidos atsirado ne dėl sukčiavimo; rekomenduoja Audito Rūmams inicijuoti specialiosios ataskaitos rengimą, kurioje, siekiant parengti nuoseklų geriausios patirties dokumentą, šios sritys būtų nagrinėjamos ir lyginamos;

56.  pažymi, kad skirtingi kompensavimo schemų ir teisių į išmokas schemų rizikos modeliai turėjo didelės įtakos klaidų lygiui įvairiose išlaidų srityse; tais atvejais, kai Sąjunga kompensuoja tinkamas finansuoti išlaidas tinkamai finansuoti veiklai remdamasi gavėjų pateiktomis išlaidų deklaracijomis, klaidų lygis yra 5,2 proc., o kai mokėjimai grindžiami sąlygų įvykdymu, o ne išlaidų deklaracijomis, – klaidų lygis yra 1,9 proc.; rekomenduoja Audito Rūmams, siekiant parengti specialią geriausios praktikos ataskaitą, išnagrinėti ir palyginti tas sritis;

Metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos: valdymo pasiekimai ir Komisijos vidaus valdymo priemonės

57.  pažymi, kad, palyginti su 2014 m. padėtimi, rizikos veikiama mokėjimų suma, kaip nustatyta Komisijos 2015 m. metinėje ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje (COM(2016)0446), sumažėjo maždaug 10 proc., visų pirma dėl sumažėjusios rizikos veikiamos sumos, apie kurią pranešta, žemės ūkyje;

58.  pabrėžia, kad Komisijos pateiktoje 2015 m. metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje Komisija pripažįsta, jog išlaidoms turėjo įtakos reikšmingas klaidų lygis, nurodydama, kad rizikos veikiama suma siekia nuo 3,3 iki 4,5 mlrd. EUR arba atitinkamai nuo 2,3 iki 3,1 proc. mokėjimų; pažymi, kad, Komisijos vertinimu, ateityje ji nustatys ir ištaisys klaidų, kurių vertė nuo 2,1 mlrd. EUR iki 2,7 mlrd. EUR;

59.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisijos rizikos veikiamų sumų apskaičiavimo metodika per kelerius metus pagerėjo, tačiau atskirų generalinių direktoratų netvarkingų išlaidų lygio vertinimai nėra grindžiami nuoseklia metodika (žr. visų pirma 2015 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitos 1.38 punktą ); rekomenduoja, kad šios praktikos būtų laikomasi reguliariai ir kad ji kuo greičiau būtų standartizuota;

60.  pažymi, jog, nepaisant pagerėjimo, Komisija nepašalino rizikos, kad taisomųjų veiksmų poveikis yra perdėtas;

61.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip trims ketvirtadaliams 2015 m. išlaidų Komisijos generaliniai direktoratai savo rizikos veikiamų sumų apskaičiavimą grindžia nacionalinių valdžios institucijų pateiktais duomenimis, nors iš atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų (Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (AGRI GD) ir Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas (REGIO GD) metinių veiklos ataskaitų matyti, kad valstybių narių kontrolės ataskaitų patikimumas tebėra probleminis klausimas, nors valstybių narių duomenų teikimas pagerėjo; mano esant nepriimtina, kad valstybės narės sąžiningai nebendradarbiauja su Komisija kontrolės ataskaitų ir jų patikimumo klausimais;

62.  pabrėžia, kad galutiniams naudotojams tenkanti kontrolės našta sumažėtų, jei būtų taikomas „vieno audito“ metodas, kuris reikštų, kad Europos auditas, užuot jį atlikus atskirai, būtų grindžiamas nacionaliniais auditais; vis dėlto pažymi, kad tokį atskaitomybės tęstinumą būtų įmanoma nustatyti tik jei nacionaliniai auditai būtų tinkami ir jei Komisija ir valstybės narės susitartų dėl principų ir aiškinimų; ragina Komisiją imtis iniciatyvos šiuo klausimu paskelbiant gaires;

63.  mano, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų priklausyti nuo būtinų finansinio valdymo valstybės narės lygmeniu patobulinimų; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į nacionalinių deklaracijų priemonę, kuri galėtų padėti pasiekti didesnę atskaitomybę ir atsakomybę nacionaliniu lygmeniu;

64.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugiamečio programavimo ypatumų ir biudžeto procedūrai taikomų regioninių, nacionalinių ir Sąjungos taisyklių sudėtingumo ir sujungimo, taip pat dėl to, kad klaidos gali būti ištaisytos per daugiau nei 10 metų po to, kai buvo padarytos, netikslu apskaičiuotą būsimų pataisymų poveikį grįsti pataisymais, užregistruotais per pastaruosius šešerius metus;

65.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tuo atveju, jei Komisija neabejoja savo taisomųjų pajėgumų veiksmingumu, generaliniai direktoriai savo metinėse veiklos ataskaitose neturėtų skelbti jokių finansinių išlygų;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pranešė(80), jog iš viso atliktų finansinių pataisų ir susigrąžinimų suma siekė 3,9 mlrd. EUR; pažymi, kad Audito Rūmai suskirstė šias sumas į tris kategorijas: 1,2 mlrd. EUR – tiesioginiai pataisymai ir susigrąžinimai, pritaikyti prieš Komisijai patvirtinant išlaidas (žemės ūkio, sanglaudos ir tiesioginio / netiesioginio valdymo srityse); 1,1 mlrd. EUR – valstybių narių anksčiau patvirtintų išlaidų panaikinimai, netinkamas finansuoti sumas pakeičiant naujais sanglaudos politikos projektais; 1,6 mlrd. EUR – grynieji pataisymai (žemės ūkio ir tiesioginio / netiesioginio valdymo srityse);

67.  pabrėžia, kad kai esama didelės pažeidimų rizikos, taikoma geriausia patirtis būtų aptarti riziką ir kiekybiškai įvertinti jos lygį ir numatomą poveikį; apgailestauja, kad Komisija, teikdama ataskaitas šiuo klausimu, kreipia didelį dėmesį į taisomąją gebą, o ne į klaidų, kurias ji nustato, pobūdžio kiekybinį įvertinimą ir analizę bei nesiima atitinkamų prevencinių priemonių, kad išvengtų tokių klaidų; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate „Sąjungos biudžeto apsauga“ nepateikiamas joks pažeidimų lygio pradinėse ar kompensavimui patvirtintose deklaracijose įvertis;

68.  pritaria Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 27/2016 išreikštai nuomonei, kad po vadinamosios Kinnocko-Prodi reformos pradėtas taikyti „Komisijos narių politinės atsakomybės“ ir Komisijos generalinių direktorių veiklos atsakomybė atskyrimas reiškia, kad ne visada buvo aiškiai nurodyta, ar „politinė atsakomybė“ apima atsakomybę už generalinių direktoratų biudžeto vykdymą, arba ar pastaroji atsakomybė yra jau kita atsakomybė (žr. Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 27/2016 santraukos 5 punktą);

69.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos narių kolegija neprisiima atsakomybės už metines ataskaitas, parengdama įžangą arba Komisijos pirmininko ar Komisijos nario, atsakingo už biudžetą, ataskaitą, ir kad Komisija nerengia metinės ataskaitos dėl valdymo ar vidaus kontrolės, atsižvelgdama į geriausią patirtį ir bendrą praktiką valstybėse narėse;

Priemonės, kurių reikia imtis

70.  dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti patikimas procedūras, skirtas taisomųjų priemonių terminams, pobūdžiui ir kiekiui patvirtinti ir, kiek įmanoma, informacijai, apimančiai metus, kuriais buvo atlikti mokėjimai, metus, kuriais buvo nustatyta atitinkama klaida, ir metus, kuriais, kaip nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose, buvo susigrąžintos lėšos ar atliktos finansinės korekcijos, pateikti;

71.  dar kartą ragina Komisiją kasmet pateikti bendrą tinkamą patikinimo pareiškimą, pagrįstą generalinių direktorių metinėmis veiklos ataskaitomis, ir parengti savo statistinį klaidų lygio įvertį; prašo Komisijos įvertinti atskirai Sąjungos lėšų sumą, kurią ji ketina atgauti susigrąžindama lėšas arba atlikdama finansinius pataisymus, susijusius su 2015 finansiniais metais;

72.  prašo Komisijos nuodugniai išnagrinėti vadinamuosius retrospektyvius projektus, t. y. praktiką, kai tam tikri projektai, valdžios institucijų pradėti įgyvendinti kitomis lėšomis, įtraukiami į regioninius veiklos planus, siekiant šiais projektais papildyti ar pakeisti priemones ar projektus, kuriuos įgyvendinant kilo veiklos sunkumų arba jie buvo pripažinti netinkamais; atliekant minėtą analizę turėtų būti atliekami ir ex ante vertinimai, siekiant įsitikinti, kad pakaitiniai projektai atitinka nustatytus tikslus;

73.  ragina Komisiją papildyti metinę ataskaitą dėl valdymo ir vidaus kontrolės finansine ataskaita, apimančia visų pirma:

   Komisijos vidaus valdymo priemonių aprašymą,
   per metus vykdytos su strategine ir operatyvine rizika susijusios veiklos įvertinimą ir
   vidutinės trukmės ir ilgalaikio fiskalinio tvarumo ataskaitą,

taip pat komunikate dėl Sąjungos biudžeto apsaugos pateikti pažeidimų lygio pradinėse ar kompensavimui patvirtintose deklaracijose įvertį;

74.  ragina valstybes nares teikti patikimus duomenis Komisijai, ypač dėl kontrolės ataskaitų;

Politinės išlygos

75.  pritaria REGIO GD, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato (MARE GD), Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato (HOME GD), Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktotrato (DEVCO GD) ir AGRI GD generalinių direktorių metinėje veiklos ataskaitoje pateiktoms išlygoms; mano, kad ts išlygos rodo, jog Komisijoje ir valstybėse narėse įdiegtos kontrolės procedūros negali suteikti būtinų garantijų dėl visų atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo atitinkamose politikos srityse;

76.  kelia klausimą, kodėl Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato generalinis direktorius, kaip ir ankstesniais metais, ir vėl paskelbė horizontaliąją išlygą, apimančią visus mokėjimus ir paraiškas dėl išlaidų kompensavimo pagal Septintąją bendrąją programą; ragina Komisiją pagaliau parengti prasmingesnį ir rizika grindžiamą požiūrį ir tinkamai naudoti specialiąsias išlygas;

Sąjungos biudžeto vykdymo rezultatai

Metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos: veiksmingumo vertinimas

77.  pažymi, kad 2015 m. metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje sujungtos dvi ankstesnės ataskaitos: vertinimo ataskaita, parengta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnį, ir apibendrinamoji ataskaita, kurios reikalaujama pagal Finansinio reglamento 66 straipsnio 9 dalį;

78.  palankiai vertina tai, kad pagal kiekvieną biudžeto išlaidų kategoriją ataskaitoje pateikiama informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant programas pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, duomenys apie programų pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą rezultatus ir taip pat pateikiamos sąsajos su strategija „Europa 2020“;

79.  apgailestauja dėl to, kad vadinamojoje vertinimo ataskaitoje, viena vertus, veiklos rezultatų aprašymai painiojami su rezultatais, ir, kita vertus, bandoma įvertinti politikos poveikį ir dalijami pažadai dėl ateities;

80.  pažymi, kad iš valstybių narių nereikalaujama įtraukti bendrų rodiklių į savo programas, išskyrus Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondą, ir kad rezultatais grindžiami vertinimai nėra pradinio kontrolės etapo valstybėse narėse dalis;

81.  apgailestauja, kad užuot supaprastinusi savo vidaus valdymo priemones Komisija įtraukė naują daugiametį strateginį planą kiekvienam Komisijos padaliniui, grįsdama jį visuotiniais bendraisiais tikslais, apimančiais dešimt J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politinių prioritetų ir padedančiais siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį;

82.  pakartoja savo raginimą telkti lėšas pagal temas, kaip nurodyta jos 2014 biudžetinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitoje; ragina Komisiją ištirti, kokia apimtimi lėšų telkimas pagal temas galėtų padėti supaprastinti ir sumažinti reguliavimo ir kontrolės naštą;

83.  ragina Komisiją priimti savo metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą tinkamu laiku, kad Audito Rūmai galėtų į ją atsižvelgti savo metinėje ataskaitoje; pabrėžia, kad šioje ataskaitoje pateikta informacija turėtų būti kuo objektyvesnė ir turėtų apimti išsamų pasiektų rezultatų, kuriuos Komisija pasiekė praėjusiais metais įgyvendindama savo politikos tikslus, vertinimą; prašo Komisijos apsvarstyti, ar reikia ilgalaikių politinio programavimo laikotarpių, kaip esama 10 metų trukmės strategijos „Europa 2020“ atveju;

84.  atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti skaidrų ir demokratišką veiklos rezultatų vertinimo rodiklių nustatymo procesą, kuriame dalyvautų Sąjungos institucijos, partneriai ir atitinkami suinteresuotieji subjektai, siekiant, kad rodikliai būtų tinkamas Sąjungos biudžeto įvykdymo vertinimo matas ir kad būtų pateisinti Sąjungos piliečių lūkesčiai;

Priemonės, kurių reikia imtis

85.  ragina Komisiją kitoje savo veiklos rezultatų ataskaitoje geriau įvertinti visų politikos sričių pasiektus išdirbius ir rezultatus; ragina Komisiją aiškiai ir nuosekliai atskleisti Europos politikos sričių indėlį įgyvendinant Sąjungos uždavinius ir įvertinti jų atitinkamą indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

„Horizontas 2020“

86.  primena, kad programa „Horizontas 2020“ yra didelio užmojo, plačios apimties programa, kurios bendras tikslas grindžiamas šiais trimis prioritetais: pažangiu mokslu, pirmavimu pramonės srityje ir visuomenės iššūkiais;

87.  atkreipia dėmesį į tai, kad J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija priėmė dešimt politinių prioritetų 2014–2019 metams, kurie nėra visiškai tokie patys kaip strategijos „Europa 2020“ prioritetai; dėl to gali susidaryti situacija, kai programos „Horizontas 2020“ teisinis pagrindas ir jai skiriami biudžeto asignavimai atspindi strategiją „Europa 2020“, nors Komisija, įgyvendindama programą „Horizontas 2020“, nuo 2014 m. perorientavo strateginį planavimą ir valdymo nuostatas į minėtus dešimt politinių prioritetų;

88.  apgailestauja dėl to, kad Komisija iki šiol nenustatė ryšio tarp šių dviejų prioritetų rinkinių, ir prašo Komisijos išaiškinti tas sąsajas;

89.  pabrėžia, kad esminis programos „Horizontas 2020“ sėkmės veiksnys yra veiksminga nacionalinių ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų sinergija ir papildomumas; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina išnagrinėti poveikį ir sinergiją tarp programos „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų, atliekant programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą;

90.  atkreipia dėmesį į du nacionalinių ir Sąjungos mokslinių tyrimų programų papildomumo pavyzdžius, pateiktus Audito Rūmų 2015 m. metinėje ataskaitoje ir tai, kad Bulgarijos ir Portugalijos aukščiausiosios audito institucijos nustatė, kad nors yra tam tikrų sričių, kuriose nacionalinės ir Sąjungos mokslinių tyrimų programos tose šalyse papildo vienos kitas, taip pat buvo kai kurių trūkumų nacionaliniu lygmeniu, susijusių su programos „Horizontas 2020“ rodikliais, nustatytais nacionaliniuose veiksmų planuose ir strategijose, tam tikrais klausimais dėl veiksmų koordinavimo ir sąveikos tarp visų programos „Horizontas 2020“ dalyvių nacionaliniu lygmeniu(81); taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Bulgarija buvo pirmoji valstybė narė, savanoriškai pasinaudojusi programos „Horizontas 2020“ politinės pagalbos priemone, ir ragina Komisiją toliau remti valstybes nares, kurioms reikia modernizuoti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sektorius;

91.  primena, kad „Horizontas 2020“ teisiniame pagrinde įvesta keletas svarbių veiksmingumo valdymo elementų, tokių kaip tikslai ir pagrindiniai veiksmingumo rodikliai; pabrėžia, kad apskritai, tikslai ir rodikliai, dėl kurių buvo susitarta, yra ryškus teigiamas pokytis, palyginti su ankstesnėmis bendrosiomis programomis;

92.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar esama tam tikrų trūkumų, susijusių su programoje „Horizontas 2020“ taikomais veiksmingumo rodikliais, kaip antai:

   i) trūkumai, susiję su rodiklių, kuriais įvertinami tik indėliai arba išdirbiai, o ne rezultatai ir poveikis, pusiausvyra(82),
   ii) pradinių reikšmių nebuvimas ir
   iii) nepakankamai drąsūs tikslai;

93.  apgailestauja, jog Audito Rūmai nustatė, kad Komisija nepanaudoja savo „Horizontas 2020“ darbo programų ir susijusių kvietimų teikti pasiūlymus, kad būtų skirta daugiau reikiamo dėmesio veiksmingumui(83);

94.  su pasitenkinimu pažymi, kad, kiek tai susiję su pasiūlymais ir dotacijų susitarimais, kuriuos išnagrinėjo Audito Rūmai, pakankamai dėmesio buvo skiriama veiksmingumui, kai to pareikalauja Komisija, ir kad tas pats pasakytina apie šių pasiūlymų vertinimo procesą;

95.  apgailestauja, kad dėl atskirose darbo programose, pagal kurias vykdoma programa „Horizontas 2020“, ir susijusiuose kvietimuose teikti pasiūlymus vartojamos platesnės sąvokos „numatomas poveikis“, o ne „numatomi rezultatai“, todėl didėja rizika, kad šiai daliai pateikta informacija bus per plati ir bus sudėtinga subendrinti „Horizontas 2020“ veiksmingumo vertinimą(84);

96.  yra susirūpinęs dėl to, kad pagrindines veiksmingumo sąvokas (pavyzdžiui, „išdirbis“, „rezultatai“, „pasekmės“ ir „poveikis“) Komisija ne visada vartoja nuosekliai;

97.  apgailestauja, jog Audito Rūmai nustatė, kad dabartinė sistema neleidžia Komisijai atskirai stebėti ir teikti ataskaitų dėl lėšų panaudojimo ir veiksmingumo programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) ir inovacijų srityse; be to, nors programos „Horizontas 2020“ finansinis įnašas į strategiją „Europa 2020“ yra aiškiai įtvirtintas biudžeto procese skelbiant programų ataskaitas, tenka apgailestauti, kad Komisija dar nėra pateikusi prasmę turinčios ataskaitos apie programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą ir jos indėlį į strategiją „Europa 2020“; ragina Komisiją pateikti prasmingą ataskaitą apie programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą ir apie jos indėlį į strategiją „Europa 2020“ ir tai padaryti, kai bus prieinami programos rezultatai;

98.  siūlo padidinti nacionalinių kontaktinių punktų vaidmenį siekiant užkrinti kokybišką techninę pagalbą vietoje; mano, kad metinis rezultatų vertinimas, mokymai ir gerai veikiančių NKP skatinimas padidins programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo sėkmės rodiklį;

Priemonės, kurių reikia imtis

99.  ragina Komisiją savo būsimose veiklos rezultatų ataskaitose aiškiai ir išsamiai aptarti programos „Horizontas 2020“ indėlį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“;

Keturių generalinių direktoratų, atsakingų už išlaidas pagal išlaidų kategoriją „Gamtos ištekliai“, valdymo planai ir metinės veiklos ataskaitos

100.  apgailestauja dėl Audito Rūmų pateiktų pastabų, kad daugelis AGRI GD, CLIMA GD, ENVI GD bei MARE GD generalinių direktoratų valdymo planuose ir metinėse veiklos ataskaitose naudojamų tikslų buvo tiesiogiai paimti iš politikos arba teisinių dokumentų ir juose stigo valdymo ir stebėsenos tikslams būtino detalumo;

Priemonės, kurių reikia imtis

101.  prašo Komisijos:

   įvertinti darbo programų veiksmingumą, programoje „Horizontas 2020“ nustatytus aukšto lygmens tikslus paverčiant veiklos tikslais darbo programos lygmeniu;
   toliau patikslinti sąsajas tarp strategijos „Europa 2020“ (2010–2020 m.), daugiametės finansinės programos (2014–2020 m.) ir Komisijos prioritetų (2015–2019 m.);
   užtikrinti nuoseklų terminų „indėlis“, „išdirbis“, „rezultatas“ ir „poveikis“ vartojimą pagal jos geresnio reglamentavimo gaires;
   imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad už tą patį darbą, kuris atliekamas įgyvendinant tą patį projektą, tyrėjams būtų mokamas vienodas atlyginimas;
   pateikti pagal valstybes nares suskirstytų įmonių, kotiruojamų akcijų biržoje ir (arba) įmonių, kurios metų gale turi pelno ir kurios gauna lėšų pagal programą „Horizontas 2020“, sąrašą;

Įplaukos

102.  palankiai vertina tai, kad bendri Audito Rūmų audito įrodymai rodo, kad pajamos nėra paveiktos reikšmingo klaidų lygio ir, visų pirma, kad išnagrinėtos BNP ir PVM pagrįstų nuosavų išteklių sistemos įvertintos kaip veiksmingos, o tradicinių nuosavų išteklių sistemos įvertintos kaip iš esmės veiksmingos, pagrindinės vidaus kontrolės priemonės Audito Rūmų atstovų aplankytose valstybėse narėse vis dėlto buvo iš dalies veiksmingos ir kad Audito Rūmai nerado klaidų testuotose operacijose;

103.  primena, kad išlyga – tai priemonė, leidžianti palikti galimybę ištaisyti abejones keliančius valstybės narės pateiktų BNP duomenų elementus, ir palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai nenustatė su 2015 m. peržiūrėtomis panaikintomis išlygomis susijusių rimtų problemų;

104.  yra susirūpinęs, kad nepaisant padarytos pažangos, siekiant pagerinti Graikijos BNP duomenų patikimumą, šios išlygos nebuvo panaikintos; atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. pabaigoje buvo likusi vienintelė bendra išlyga, apimanti 2008 m. ir 2009 m.;

105.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl muitų, Audito Rūmai konstatavo, kad metodika (apimanti auditus „po muitinio įforminimo“), taikyta patikroms, kurios atliekamos siekiant patikrinti, ar importuotojai laikosi tarifų ir importo taisyklių, jų kokybė ir rezultatai skirtingose audituotose valstybėse narėse labai skyrėsi; Audito rūmai taip pat atkreipė dėmesį į pranešimams apie skolą taikomo trejų metų senaties termino sustabdymą Prancūzijoje – praktiką, kuri skiriasi nuo kitose valstybėse narėse taikomos praktikos ir kuria sudaromos nevienodos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams Sąjungoje(85);

106.  kalbant apie tradicinius nuosavus išteklius, pažymi, kad 2015 m. pabaigoje Komisija taip pat turėjo su Sąjungos muitinės taisyklių nesilaikymu susijusių 325 atvirų klausimų sąrašą, kurį ji sudarė atlikdama inspektavimus valstybėse narėse;

107.  atkreipia dėmesį į tai, kad kalbant apie muitus ir cukraus mokesčių ataskaitas Audito Rūmai nustatė neefektyvumo atvejų valdant gautinas sumas (vadinamąsias „B“ sąskaitas) valstybėse narėse ir kad Komisija nustatė panašių trūkumų 17 iš 22 aplankytų valstybių narių;

108.  pabrėžia, kad Audito Rūmai nustatė rizikų, susijusių su skolos muitinei išieškojimu iš ne Sąjungoje registruotų bendrovių arba ne Sąjungos šalių piliečių, ir atvejų įvairiose valstybėse narėse, kai jos negalėjo susigrąžinti skolų iš piliečių arba bendrovių, kurie buvo registruoti, pavyzdžiui, Baltarusijoje, Didžiosios Britanijos Mergelių Salose, Rusijoje, Šveicarijoje, Turkijoje ir Ukrainoje;

109.  pabrėžia, kad svarbių BNP balanso peržiūrų poveikis galėtų būti mažesnis, jei būtų įdiegta bendra esminių peržiūrų tvarkaraštį suderinanti Sąjungos peržiūros politika;

110.  apgailestauja, kad dėl struktūrinių ir teisinių elementų 2014 m. spalio mėn. pabaigoje kilo politinis incidentas dėl kai kurių valstybių narių įnašų, kurie vis dar galioja;

Priemonės, kurių reikia imtis

111.  ragina Komisiją:

   imtis būtinų priemonių, kad po muitinio įforminimo būtų suderinti pranešimų apie skolą ekonominės veiklos vykdytojams terminai įvairiose valstybėse narėse;
   užtikrinti, kad ketvirčio ataskaitose valstybės narės pateiktų teisingas surinktų muitų deklaracijas, ir pateikti gaires, kas jose turi būti nurodoma;
   kiek įmanoma palengvinti valstybių narių vykdomą skolų muitinei susigrąžinimą, kai skolininkai nėra įsikūrę Sąjungos valstybėje narėje;
   pagerinti Europos ekonominės erdvės ir Europos laisvos prekybos asociacijos įnašų skaičiavimo ir taisomųjų mechanizmų skaičiavimo tikrinimus, ir
   parengti reikiamą tvarką, kad būtų sumažintas metodų ir valstybių narių pateiktų išteklių peržiūros poveikis jų BNP duomenų rinkimui;

Tolesni veiksmai, susiję su Komisijos 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu(86)

112.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija sutiko imtis naujų veiksmų dėl 88 prašymų, kuriuos Parlamentas pateikė savo rezoliucijoje, pridėtoje prie sprendimo dėl Komisijos 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

113.  pažymi, kad, pasak Komisijos, dėl 227 Parlamento prašymų jau buvo imtasi reikiamų veiksmų arba šiuo metu imamasi, ir kad dėl priežasčių, susijusių su esama teisine ir biudžeto sistema arba Komisijos instituciniu vaidmeniu ar prerogatyvomis, Komisija negali priimti 35 Europos Parlamento prašymų;

114.  apgailestauja, kad Komisijos atsakymai vis dar kartais būna neaiškūs ir dviprasmiški;

115.  palankiai vertina Komisija veiksmus visiškai įvykdant penkis iš šešių pagrindinių įsipareigojimų;

116.  vis dėlto primygtinai ragina Komisiją nurodyti savo generaliniams direktoratams pateikti visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias jie parengė savo atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose įgyvendinant Europos semestrą (šeštas įsipareigojimas);

117.  prašo Komisijos persvarstyti savo poziciją, visų pirma kiek tai susiję su duomenų, kuriuos perduoda valstybės narės, patikimumu, Sąjungos lėšų galutinių gavėjų skaidrumu, etikos komiteto veiklos skaidrumu, kova su korupcija ir Europos mokyklų administracinių struktūrų reforma;

118.  griežtai smerkia tai, kad Komisija nemato poreikio toliau skelbti Sąjungos kovos su korupcija ataskaitos; laikosi nuomonės, kad neatsižvelgiant į tai, kokie yra Komisijos ketinimai kovoti su korupcija, šis paskutinės minutės atsisakymas siunčia klaidingą signalą ne tik valstybėms narėms, bet ir piliečiams; pakartoja savo nuomonę, kad korupcija vis dar yra Sąjungos ir valstybių narių problema; ir kad veiksmingų kovos su korupcija priemonių nebuvimas kenkia ekonominės veiklos rezultatams, teisinei valstybei ir demokratinių institucijų Sąjungoje patikimumui; ragina Komisiją užbaigti ir paskelbti 2016 m. kovos su korupcija ataskaitą, imtis greitų ir griežtų veiksmų siekiant panaikinti korupciją valstybėse narėse ir Sąjungos institucijose, ir užsakyti atlikti nepriklausomą kovos su korupcija standartų vertinimą pačiose Sąjungos institucijose;

119.  aiškiai primena savo raginimą Komisijai sukurti griežtų rodiklių ir lengvai pritaikomų vienodų kriterijų sistemą, pagrįstą Stokholmo programoje nustatytais reikalavimais, kad būtų išmatuotas korupcijos lygis valstybėse narėse ir įvertinta valstybių narių kovos su korupcija politika; ragina Komisiją sukurti korupcijos indeksą, kad valstybes nares būtų galima skirstyti į kategorijas; laikosi nuomonės, kad korupcijos indeksas galėtų būti patikimas pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija galėtų nustatyti konkrečių šalių kontrolės mechanizmą, kurį naudojant būtų kontroliuojamas Sąjungos lėšų leidimas;

Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

„Europa 2020“

120.  pažymi, kad, nors klaidų lygis nekinta, o vykdyti programą ir ją užbaigti vėluojama, remiantis Septintosios bendrosios programos ex post įvertinimu, kurį atliko aukšto lygio ekspertų grupė(87), Septintoji bendroji programa buvo sėkminga; ši aukšto lygio ekspertų grupė visų pirma pabrėžė, kad Septintoji bendroji programa:

   skatino mokslinę kompetenciją individualiu ir instituciniu lygmenimis,
   skatino novatoriškus mokslinius tyrimus pagal naują programą „Idėjos“ (Europos mokslinių tyrimų taryba),
   strategiškai įtraukė pramonę ir MVĮ,
   stiprino naują bendradarbiavimo būdą ir atvirų inovacijų programą,
   stiprino Europos mokslinių tyrimų erdvę paskatindama bendradarbiavimo kultūrą ir sukurdama plačius tinklus, tinkamus teminiams klausimams spręsti,
   sprendė tam tikrus socialinius uždavinius naudojantis moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis – pagal programą „Bendradarbiavimas“,
   skatino suderinti nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas ir politiką,
   skatino mokslininkų, vykdančių mokslinius tyrimus, judumą visoje Europoje: programa „Žmonės“ sudarė būtinas atviros mokslininkų darbo rinkos sąlygas,
   skatino investicijas į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras,
   pasiekė kritinę mokslinių tyrimų masę Europos mastu ir visame pasaulyje;

121.  apgailestauja, kad per viešųjų suinteresuotųjų subjektų konsultacijas atliekant Septintosios bendrosios programos vertinimą, surengtas 2015 m. vasario–gegužės mėn., atkreiptas dėmesys į šiuos trūkumus:

   didelę administracinę naštą ir sudėtingas teisines ir finansines taisykles,
   didelį paraiškų pertekliaus lygį,
   nepakankamą dėmesį socialiniam poveikiui,
   temų ir kvietimų teikti pasiūlymus spektras buvo pernelyg siauras,
   nepakankamas dėmesys pramonės įmonių dalyvavimui,
   aukšta riba, taikoma naujiems dalyviams; mažas sėkmingų pasiūlymų ir pareiškėjų lygio vidurkis atitinkamai 19 proc. ir 22 proc.,
   prasta komunikacija;

122.  labai apgailestauja dėl to, kad tikslas iki 2020 m. investuoti 3 proc. valstybių narių bendrojo vidaus produkto (BVP) į mokslinius tyrimus greičiausiai nebus pasiektas; todėl mano, kad reikėtų liautis nuolat karpius mokslinių tyrimų programoms skirtą Sąjungos biudžetą; ragina valstybes nares imtis spręsti šį uždavinį; taip pat ragina Komisiją padaryti būtinas išvadas dėl daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros ir kitos daugiametės finansinės programos;

123.  palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant su Inovacijų sąjunga susijusius įsipareigojimus: iki 2014 m. vidurio visi įsipareigojimai buvo įgyvendinti arba pradėti vykdyti;

124.  taip pat palankiai vertina tai, kad programos „Horizontas 2020“ lėšų dalis, skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms, padidėjo nuo 19,4 proc. 2014 m. iki 23,4 proc. 2015 m., ir rekomenduoja aktyviai skatinti šią tendenciją;

125.  mano, kad nepriimtina, jog Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD nesilaikė jo prašymo, kad Komisijos generaliniai direktoratai savo metinėse veiklos ataskaitose turėtų skelbti visas savo konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad teritoriniu požiūriu nepakankamai išryškinami 20 svarbiausių programos „Horizontas 2020“ projektų;

Bendrieji klausimai

126.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos penktasis skyrius apima mokėjimus šiose srityse: mokslinių tyrimų (10,4 mlrd. EUR), švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto (1,8 mlrd. EUR), kosmoso (1,4 mlrd. EUR), transporto (1,3 mlrd. EUR), kitų veiksmų ir programų (1,1 mlrd. EUR), energetikos (0,5 mlrd. EUR) ir įmonių konkurencingumo bei mažųjų ir vidutinių įmonių programos (COSME) (0,3 mlrd. EUR); taigi, moksliniai tyrimai sudaro 62 proc. išlaidų;

127.  atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybe įgyvendinti mokslinių tyrimų bendrąsias programas tarpusavyje dalijasi skirtingi Komisijos generaliniai direktoratai, vykdomosios įstaigos, bendrosios įmonės ir vadinamosios 185 straipsnio įstaigos (partnerystės su valstybėmis narėmis), kurioms reikalingas glaudus koordinavimas;

128.  paaiškina, kad Audito Rūmų auditas apėmė beveik išimtinai mokėjimus pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą;

129.  yra susirūpinęs dėl to, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD metinėje veiklos ataskaitoje nurodė, kad iki 2015 m. pabaigos 1 915 Septintosios bendrosios programos projektų, kurių vertė 1,63 mlrd. EUR, vis dar nebuvo baigti; dėl to galėtų būti atsiliekama įgyvendinant programą „Horizontas 2020“;

Valdymo ir kontrolės sistemos

130.  pabrėžia, jog Audito Rūmai mano, kad mokslinių tyrimų ir kitos vidaus politikos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo „iš dalies efektyvios“;

131.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2015 m. iš 150 sandorių, kurių auditą atliko Audito Rūmai, 72 (48 proc.) aptikta klaidų; remdamasis 38 klaidomis, kurias Audito Rūmai įvertino kiekybiškai, jie apskaičiavo, kad klaidų lygis siekė 4,4 proc.; be to, 16 kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju Komisija, nacionalinės institucijos ar nepriklausomi auditoriai turėjo pakankamai informacijos, kad prieš patvirtinant išlaidas galėtų užkirsti kelią klaidoms ar jas aptikti ir ištaisyti; jei visa ši informacija būtų panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 0,6 proc. mažesnis;

132.  apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai pranešė, jog 10-yje iš 38-ių operacijų, kuriose nustatyta kiekybiškai įvertinamų klaidų, klaidos viršijo 20 proc. nagrinėtų punktų vertės; šie 10 atvejų (9 iš Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos ir vienas iš 2007–2013 m. konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos) sudaro 77 proc. srities „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ 2015 m. bendro įvertinto klaidų lygio;

133.  apgailestauja, kad dauguma Audito Rūmų aptiktų kiekybiškai įvertinamų klaidų (33 iš 38) buvo susijusios su naudos gavėjų deklaruotų netinkamų personalo ir netiesioginių išlaidų kompensacijomis ir kad beveik visos klaidos, kurias išlaidų deklaracijose nustatė Audito Rūmai, atsirado dėl to, kad naudos gavėjai neteisingai suprato sudėtingas tinkamumo finansuoti taisykles arba neteisingai apskaičiavo savo tinkamas finansuoti išlaidas, o tai leidžia daryti aiškią išvadą, kad tas taisykles reikia supaprastinti;

134.  palankiai vertina tai, kad, Audito Rūmų nuomone, viešųjų pirkimų taisyklių laikymasis žymiai pagerėjo;

135.  kelia klausimą, kodėl Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD generalinis direktorius, kaip ir ankstesniais metais, vėl paskelbė horizontaliąją išlygą, apimančią paraiškas dėl išlaidų kompensavimo pagal Septintąją bendrąją programą (1,47 mlrd. EUR); laikosi nuomonės, kad horizontaliosios išlygos apskritai negali būti laikomos patikimo finansų valdymo priemonėmis; tačiau pripažįsta, kad tam tikros Septintosios bendrosios programos išlaidų dalys nebuvo pagrįstos rezervu, jei buvo akivaizdu, kad rizika (taigi ir likusių neišaiškintų klaidų lygis) yra gerokai mažesnė nei visų išlaidų atžvilgiu; pažymi, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje tai taikoma tam tikrų bendrųjų įmonių išlaidoms; pažymi, kad ne Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD tai taikoma išlaidoms, kurias patyrė Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga, vykdydama programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, taip pat visoms Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos išlaidoms;

136.  stebisi, kad Europos inovacijos ir technologijos institutas 2015 m. nedalyvavo Bendro paramos centro mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje veikloje;

137.  yra susirūpinęs, kad Septintoji bendroji programa, pasak Komisijos nario, nebus visapusiškai įgyvendinta ir įvertinta anksčiau nei 2020 m., o dėl to gali būti vėlavimo būsimose tęstinėse programose; primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki to laiko, kai bus pristatyta mokslinių tyrimų programa įgyvendinus programą „Horizontas 2020“, paskelbtų vertinimo ataskaitą;

„Horizontas 2020“

138.  pažymi, kad pagal programą „Horizontas 2020“, tik išankstiniai mokėjimai buvo atlikti iki 2015 m. pabaigos; įspėja Komisiją, kad vėlyva programos „Horizontas 2020“ projekto pradžia gali pavėlinti programos įgyvendinimą; perspėja dėl vėluojamų panaudoti lėšų programos pabaigoje;

139.  yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų, kad daugiametės programos, kuriomis nustatomi politiniai tikslai, pavyzdžiui, strategija „Europa 2020“ ar programa „Horizontas 2020“, vykdomos vienu metu, tačiau jos neturi realios sąsajos(88);

140.  taip pat apgailestauja dėl to, kad pirmoje stebėsenos ataskaitoje dėl programos „Horizontas 2020“ buvo pateikta tik nedaug informacijos apie programos ir struktūrinių fondų sinergiją(89); ragina Komisiją pranešti apie šį sinergijos poveikį, kai paaiškės programos rezultatai;

141.  labai nerimauja dėl Audito Rūmų nuomonės(90), kad programa „Horizontas 2020“ nėra pakankamai orientuota į veiklos rezultatus;

Priemonės, kurių reikia imtis

142.  pakartoja reikalavimą, jau išdėstytą rezoliucijoje dėl 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo(91), kad Komisija turėtų nurodyti savo visiems generaliniams direktoratams pateikti visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias jie parengė savo atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose įgyvendinant Europos semestrą;

143.  ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų siekiant tikslo investuoti 3 proc. BVP į mokslinius tyrimus; mano, kad tai turėtų paskatinti kompetenciją ir inovacijas; todėl ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pateikti pasiūlymą dėl „Mokslo pakto“ vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, atsižvelgiant į esamą Merų pakto dinamiką; ragina valstybes nares ir Parlamentą pastangas dėti ir per Sąjungos biudžetą;

144.  ragina Komisiją peržiūrėti pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį „ES inovacijų rezultatai“, nes pačios Komisijos žodžiais tariant, „mišraus pobūdžio rodiklis nėra tinkamas (...) siekiant nustatyti tikslus“(92);

145.  primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ypač dėl 16 kiekybiškai įvertinamų klaidų atvejų, apie kuriuos Komisija, nacionalinės institucijos ar nepriklausomi auditoriai turėjo pakankamai informacijos, kad užkirstų kelią klaidoms arba jas nustatytų ir ištaisytų prieš patvirtindami išlaidas; taip pat, be to, išsamiai informuoti atsakingą komitetą apie taisomąsias priemones, kurių imtasi iki 2017 m. spalio mėn. pabaigos;

146.  ragina Komisiją išsamiai informuoti atsakingą komitetą apie 10 operacijų, kurios lėmė 77 proc. klaidų, ir nurodyti, kokių ištaisymo priemonių buvo imtasi;

147.  ragina Komisiją atnaujinti savo valdymo ir kontrolės sistemas, kad horizontaliosios išlygos būtų nereikalingos; prašo Komisiją informuoti atsakingą komitetą apie priemones, kurių buvo imtasi iki 2017 m. lapkričio mėn.;

148.  ragina Komisiją, kartu su Audito Rūmais, patikslinti sąsajas tarp strategijos „Europa 2020“ (2010–2020 m.), daugiametės finansinės programos (2014–2020 m.) ir Komisijos prioritetų (2015–2019 m.), pavyzdžiui, naudojantis strateginiu planavimu ir ataskaitų teikimo procesu (2016–2020 m.); mano, kad tai sustiprintų stebėseną ir ataskaitų teikimo tvarką ir leistų Komisijai veiksmingai teikti ataskaitas apie Sąjungos biudžeto indėlį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus;

Įvairūs klausimai

149.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal biudžeto eilutę 04 03 01 05 „Darbuotojų organizacijų informavimo ir mokymo priemonės“ dotacijos veiklai skiriamos tik dviem specialiems profesinių sąjungų institutams – Europos profesinių sąjungų institutui ir Europos darbuotojų reikalų centrui; primena Komisijai, kad dotacijos veiklai ir partnerystės pagrindų susitarimai iš esmės turi būti laikomi dotacijomis, taigi juos skiriant turi būti rengiami atviri konkursai ir apie tai turi būti skelbiama; reiškia savo bendrą susirūpinimą tuo, kad tokia skirstymo praktika pateisinama tuo, kad įstaigos turi de facto monopoliją, arba tuo, kad įstaiga turi techninės kompetencijos, didelį specializacijos laipsnį ar administracinę galią (Taikymo taisyklių 190 straipsnio 1 dalies c ir f punktai); mano, kad tai, jog ilgą laiką dotacijas veiklai išimtinai skiriant įstaigoms remiantis tomis priežastimis, faktiškai gali susidaryti tokios de facto monopolijos, didelės techninės kompetencijos, didelį specializacijos laipsnį ir įgaliojimus turinčios įstaigos, o tada dotacijas veiklai išimtinai skirti pagal Taikymo taisyklių 190 straipsnį taptų dar labiau pagrįsta;

150.  primena tuo atžvilgiu Komisijai, kad skaidrumo ir skelbimo taisyklių išimtys, nustatytos Finansinio reglamento 125 ir tolesniuose straipsniuose, turi būti griežtai aiškinamos ir taikomos; ragina Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją siekti aiškiai apibrėžti skaidrumo ir skelbimo principų laikymosi išimčių taikymo laikotarpį ir sritį, turint aiškų tikslą dar labiau riboti jų taikymą;

Priemonės, kurių reikia imtis

151.  prašo Komisijos, kad skaidrumo ir skelbimo taisyklių išimtys, nustatytos Finansinio reglamento 125 ir tolesniuose straipsniuose, būtų griežtai aiškinamos ir taikomos; prašo Komisijos aiškiai apibrėžti skaidrumo ir skelbimo principų laikymosi išimčių taikymo laikotarpį ir sritį, turint aiškų tikslą dar labiau riboti jų taikymą;

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

„Europa 2020“

152.  atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir (arba) Sanglaudos fondo (SF) 2007–2013 m. ex post vertinimu(93), 1 EUR, investuotas į sanglaudos politiką, ne vėliau kaip 2023 m. sukurs papildomus 2,74 EUR prie BVP; palankiai vertina tai, kad struktūriniai ir sanglaudos fondai buvo investuojami daugiausia į mažų ir vidutinių įmonių inovacijas (32,3 mlrd. EUR), į bendrą paramą įmonėms (21,4 mlrd. EUR), mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros infrastruktūrą (17,5 mlrd. EUR), į transportą (82,2 mlrd. EUR), į energetiką (11,8 mlrd. EUR), į aplinkos apsaugą (41,9 mlrd. EUR), į kultūrą ir turizmą (12,2 mlrd. EUR) ir miestų ir socialinę infrastruktūrą (28,8 mlrd. EUR);

153.  palankiai vertina tai, kad ERPF ir SF sugebėjo tam tikra apimtimi kompensuoti 2007–2008 m. finansų krizės padarinius, ir nurodo, kad be struktūrinių fondų intervencinių priemonių Europos regionų ekonominiai ir socialiniai skirtumai būtų dar labiau išaugę;

154.  palankiai vertina sanglaudos politikos laimėjimus, matomus atlikus 2007–2013 m. programavimo laikotarpio ex post vertinimą pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus:

   ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis (1 pagrindinis tikslas „Užimtumas“ ir 2 pagrindinis tikslas „Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei inovacijos“) sukurta 41 600 su moksliniais tyrimais susijusių darbo vietų ir paremta 400 000 MVĮ; (3 pagrindinis tikslas „Klimato kaita ir energetika“) sukurta 3 900 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų;
   Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis (1 pagrindinis tikslas „Užimtumas“) pasiekta, kad bent 9,4 mln. asmenų gautų darbą (iš jų daugiau kaip 300 000 paremtų asmenų pradėjo dirbti savarankiškai); (4 pagrindinis tikslas „Švietimas“) bent 8,7 mln. asmenų įgijo kvalifikaciją ir (arba) pažymėjimą;

155.  vis dėlto pažymi, kad labai mažai programų daugiausia dėmesio skyrė rezultatams arba išmatuojamam poveikiui; todėl mažai arba nieko nežinoma apie investicijų tvarumą;

156.  vis dėlto pabrėžia, kad 2015 m. labai mažai programų daugiausia dėmesio skyrė rezultatams arba išmatuojamam poveikiui; todėl ragina Komisiją tarpinstituciniu lygmeniu susitarti dėl būtino rodiklių rinkinio, kad būtų įgyvendinamas rezultatais grindžiamas biudžetas, ir jį nustatyti; vis dėlto pažymi, kad šiuo etapu mažai arba nieko nežinoma apie investicijų tvarumą ir Europos pridėtinę vertę;

157.  apgailestauja, kad nėra informuotas apie priemones, kurių Komisija paprašė valstybių narių imtis įgyvendinant Europos semestrą; ragina Komisiją Europos Parlamentą informuoti apie priemones, kurių valstybės narės imasi įgyvendindamos Europos semestrą;

158.  yra labai susirūpinęs dėl to, jog jau savo 2014 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nurodė, kad buvo vėluojama pradėti 2014–2020 m. programavimo laikotarpį; taip pat kad 2015 m. pabaigoje vis dar buvo paskirta mažiau nei 20 proc. už Europos struktūrinius ir investicijų fondus atsakingų nacionalinių institucijų;

Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas ir Europos socialinis fondas: bendrieji klausimai

159.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai suderino savo metinės ataskaitos skyrius su daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijomis; tačiau laikosi nuomonės, kad pagal šią išlaidų kategoriją numatytos lėšos yra tokios finansinės svarbos ERPF: 28,3 mlrd. EUR; SF: 12,1 mlrd. EUR; Europos socialinis fondas (ESF): 10,3 mlrd. EUR), kad Audito Rūmų audito strategija turėtų užtikrinti aiškumą, kurios lėšos yra iš ERPF ir SF, o kurios iš ESF;

160.  yra susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės, ypač baigiantis programavimo laikotarpiui, daugiausia dėmesio skiria nacionalinių paketų lėšų įsisavinimui, o ne politinių tikslų įgyvendinimui; ragina Komisiją prasčiausių rezultatų pasiekusioms valstybėms narėms padėti teikiant techninę paramą, visų pirma finansinio laikotarpio pabaigoje;

161.  nekantriai tikisi, kad 16 valstybių narių, kurios dar neperkėlė į nacionalinę teisę direktyvos dėl viešųjų pirkimų(94), 19 valstybių narių, kurios neperkėlė į nacionalinę teisę direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo(95), ir 17 valstybių narių, kurios neperkėlė į nacionalinę teisę direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose(96), tai padarys kuo greičiau, nes šių direktyvų tikslas – dar didesnis supaprastinimas; ragina Komisiją tikrinti pažangą šiose srityse;

162.  pabrėžia Jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI) svarbą; 2015 m. lapkričio mėn. pabaigos beveik 320 000 jaunuolių buvo įtraukti į veiksmus, remiamus pagal JUI, ir 18 iš 22 valstybių narių pradėjo vykdyti veiksmus pagal šią iniciatyvą; 28 proc. pagal JUI prieinamų lėšų buvo skirta įsipareigojimams, 20 proc. – skirta pagal sutartis paramos gavėjams ir 5 proc. išmokėta paramos gavėjams; pažymi, kad iki 2015 m. lapkričio mėn. pabaigos trys valstybės narės dar nebuvo prisiėmusios jokių finansavimo įsipareigojimų (Ispanija, Airija ir Jungtinė Karalystė);

163.  atkreipia dėmesį į preliminarius ESF ir JUI įgyvendinimo 2014–2015 m. rezultatus ir į tai, kad veikloje, vykdytoje įgyvendinant ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą, dalyvavo 2,7 mln. asmenų, įskaitant 1,6 mln. bedarbių ir 700 000 neaktyvių asmenų;

164.  tuo pat metu apgailestauja, kad pirmasis tyrimas(97) taip pat, regis, rodo, kad stinga teikiamų paslaugų veiksmingumo ir esama duomenų rinkimo trūkumų kai kuriose valstybėse narėse;

Valdymo ir kontrolės sistemos

165.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. daugiau kaip 80 proc. mokėjimų buvo tarpiniai mokėjimai 2007–2013 m. programavimo laikotarpio veiklos programoms, kurių tinkamumo finansuoti laikotarpis baigėsi 2015 m. gruodžio 31 d.; išankstiniai mokėjimai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu siekė maždaug 7,8 mlrd. EUR;

166.  išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Italijoje neleistinai vėluojama mokėti stažuotojams, pagal Jaunimo garantijų priemonę; ragina Komisiją stebėti padėtį ir parengti konkretų veiksmų planą tą problemą patiriančioms valstybėms narėms;

167.  pripažįsta, kad Audito Rūmai išnagrinėjo 223 operacijas (120 operacijų buvo susijusios su ERPF, 52 – su SF ir 44 – su ESF);

168.  yra sunerimęs dėl to, kad kiekybiškai įvertintas klaidų lygis yra 5,2 proc. (2014 m. – 5,7 proc.); yra sunerimęs, jog Audito Rūmai, kaip ir ankstesniais metais, turėjo padaryti išvadą, kad 18 paramos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad prieš deklaruodamos išlaidas Komisijai tų klaidų išvengtų, jas nustatytų ir ištaisytų; ragina valstybes nares pasinaudoti visa informacija, kad užkirstų kelią klaidoms, jas nustatytų ir ištaisytų; ragina Komisiją tikrinti, ar valstybės narės pasinaudoja visa informacija, kad užkirstų kelią klaidoms, jas nustatytų ir ištaisytų; jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 2,4 procentinio punkto mažesnis(98);

169.  atkreipia dėmesį į tai, kad ERPF ir (arba) SF išlaidų srityje Audito Rūmai nustatė, jog pagrindinė rizika tvarkingumui buvo tai, kad paramos gavėjai, viena vertus, deklaruoja išlaidas, kurios yra netinkamos pagal nacionalines tinkamumo finansuoti taisykles ir (arba) ne tokios gausios tinkamumo finansuoti pagal Sąjungos struktūrinių fondų reglamentus nuostatas, arba, kita vertus, nesilaiko Sąjungos ir (arba) nacionalinių viešųjų pirkimų taisyklių, kai sudaro sutartis; Komisija apskaičiavo, kad klaidų rizika šioje politikos srityje svyruoja tarp 3 proc. ir 5,6 proc.;

170.  atkreipia dėmesį į tai, jog ESF išlaidų srityje Audito Rūmai nustatė, kad pagrindinė rizika tvarkingumui susijusi su nematerialiu investicijų į žmogiškąjį kapitalą pobūdžiu ir daugelio dažnai smulkių partnerių dalyvavimu įgyvendinant projektus; Komisija apskaičiavo, kad klaidų rizika šioje politikos srityje svyruoja tarp 3 proc. ir 3,6 proc.;

171.  apgailestaudamas pažymi, kad išlaidų kategorija „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ yra viena iš tų, kuriose apskaičiuojant išlaidas padaroma daugiausia klaidų ir vis dar pažeidžiamos viešųjų pirkimų taisyklės; pabrėžia, kad rimti viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai apima tiesioginį papildomų sutarčių arba papildomų darbų ar paslaugų skyrimą nepateikiant pagrindimo, neteisėtą dalyvio pašalinimą iš konkurso, interesų konfliktus ir diskriminacinius atrankos kriterijus; mano, kad itin svarbi visiško skaidrumo politika informavimo apie rangovus ir subrangovus srityje, kad būtų galima pašalinti klaidas ir nutraukti piktnaudžiavimą taisyklėmis;

172.  pabrėžia, kad supaprastinimas, įskaitant supaprastintą išlaidų skaičiavimo būdą, mažina klaidų riziką; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad valdymo institucijos yra susirūpinusios dėl papildomos naštos, teisinio neapibrėžtumo ir pavojaus, kad bet koks pažeidimas galėtų būti laikomas sistemine klaida;

173.  palankiai vertina tai, kad valstybių narių metinės kontrolės ataskaitos metams bėgant tapo patikimesnės: nustatyta tik 14 ERPF / SF atvejų, kai Komisija padidino klaidų, apie kurias pranešė valstybės narės, lygį daugiau kaip 2 proc.;

174.  apgailestauja dėl to, kad REGIO GD prireikė pateikti 67 išlygas (sumažėjo nuo 77) dėl nepatikimų valdymo ir kontrolės sistemų 13-oje valstybių narių ir vieną išlygą dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės tarpvalstybinės programos Graikijai –buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai; iš 67 programų, su kuriomis siejamos išlygos, 22 gali būti priskirtos Ispanijai, 10 – Vengrijai ir 7 – Graikijai; tuo tarpu šių išlygų įvertintas finansinis poveikis sumažėjo nuo 234 mln. EUR 2014 m. iki 231 mln. EUR 2015 m. ERPF ir (arba) SF atveju;

175.  taip pat apgailestauja dėl to, kad Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas (EMPL GD) paskelbė 23 išlygas (sumažėjo nuo 36) dėl nepatikimų valdymo ir kontrolės sistemų 11 valstybių narių; atkreipia dėmesį į tai, kad šių išlygų įvertintas finansinis poveikis sumažėjo nuo 169,4 mln. EUR 2014 m. iki 50,3 mln. EUR 2015 m. ESF atveju;

176.  remia Komisijos planus, kad sanglaudos politikos programų poveikio vertinimų tobulinimui turėtų būti teikiamas prioritetas(99); klausia Komisijos, kaip vertinimo išvados bus įtrauktos į visus teisės aktus dėl kito programavimo laikotarpio;

Finansų inžinerijos priemonės (angl. FEI)

177.  pažymi, kad valstybių narių vadovaujančiosios institucijos informavo apie 2015 m. pabaigoje veikiančias iš viso 1 025 finansų inžinerijos priemones (įskaitant 77 investicines bendroves ir 975 specifinius fondus): 89 proc. iš jų buvo finansų inžinerijos priemonės įmonėms, 6 proc. – miesto plėtros projektams ir 4 proc. – lėšoms, skirtoms energijos vartojimo efektyvumui ir (arba) atsinaujinančių energijos ištekliams;

178.  supranta, kad šios finansų inžinerijos priemonės buvo sukurtos 25 valstybėse narėse (visose valstybėse narėse, išskyrus Airiją, Liuksemburgą ir Kroatiją) ir gavo finansinę paramą iš 188 veiklos programų, įskaitant tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklos programą;

179.  pripažįsta, kad bendra veiksmų programų įnašų, išmokėtų finansų inžinerijos priemonėms įgyvendinti, suma buvo 16,9 mlrd. EUR, įskaitant 11,7 mlrd. EUR iš struktūrinių fondų (ERPF ir ESF); be to pripažįsta, kad mokėjimai galutiniams gavėjams 2015 m. pabaigoje pasiekė 12,7 mlrd. EUR sumą, iš kurios 8,6 mlrd. EUR buvo struktūrinių fondų lėšos, taigi buvo pasiektas beveik 75 proc. veiklos programų sumos, mokamos finansų inžinerijos priemonėms, įsisavinimo lygis;

180.  pabrėžia, kad paramos gavėjai Lenkijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Prancūzijoje yra pagrindiniai finansų inžinerijos priemonių paramos gavėjai;

181.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija turėtų užtikrinti, jog visos išlaidos, susijusios su ERPF ir ESF 2007–2013 m. programavimo laikotarpio finansinėmis priemonėmis, būtų pakankamai anksti įtrauktos į užbaigimo deklaracijas tam, kad audito institucijos galėtų atlikti savo patikras; be to mano, kad Komisija turėtų skatinti visas valstybes nares, kurios įgyvendino finansines priemones, atlikti specialius auditus, įgyvendinus šias priemones, atsižvelgiant į užbaigimą;

182.  yra labai susirūpinęs dėl finansinio sudėtingumo, atsiradusio dėl daugiau nei 1 000 finansų inžinerijos priemonių, kurios sudaro didžiąją dalį „biudžeto galaktikos“ ir dėl kurių neįmanoma demokratinė atskaitomybė;

Europos investicijų bankas

183.  yra labai sunerimęs dėl apskritai padidėjusių sąnaudų ir mokesčių, susijusių su Europos investicijų banku ir (arba) Europos investicijų fondu lėšų, naudojamų įgyvendinant finansines priemones, kurioms taikoma pasidalijamojo valdymo tvarka, valdymu, kaip Audito Rūmai nustatė savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš programavimo laikotarpio“, ir ragina Audito Rūmus atlikti panašų einamojo laikotarpio auditą;

184.  ragina Komisiją nuo 2018 m. kasmet iki kiekvienų metų birželio mėn. pateikti visų Europos investicijų banko grupės, naudojančios Sąjungos biudžeto išteklius, valdomų ir įgyvendinamų finansinių priemonių įgyvendinimo nuo einamojo daugiametės finansinės programos laikotarpio pradžios ir būklės ataskaitą, įskaitant pasiektus rezultatus, kad ta ataskaita būtų galima remtis vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

Konkretūs atvejai

185.  pažymi, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF) remdamasi įtarimais dėl pažeidimų pradėjo administracinius tyrimus, tokius kaip antai Vokietijoje vykdomas „Volkswagen Group“ tyrimas dėl išmetamųjų teršalų skandalo, Prancūzijoje vykdomas tyrimas, susijęs su partija „Nacionalinis frontas“ ir jos pirmininke, ir Čekijos Respublikoje vykdomo projekto, žinomo kaip „Stork Nest“, tyrimas; ragina Komisiją, kai tik tyrimai bus užbaigti, apie tai pranešti EP atsakingam komitetui;

186.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Vengrijoje Audito Rūmai ir REGIO GD nustatė didelių pažeidimų, susijusių su ketvirtosios metro linijos statybomis Budapešte; remiantis OLAF administraciniu tyrimu, kuris prasidėjo 2012 m. ir kuris buvo tik neseniai užbaigtas dėl bylos sudėtingumo, Komisija tikriausiai turės grąžinti 228 mln. EUR, o Europos investicijų bankas – 55 mln. EUR; ir kad projekto lygmeniu nustatytas netinkamas valdymas; pažymi, kad OLAF bylos ataskaitoje taip pat rekomenduojama Vengrijoje ir Jungtinėje Karalystėje imtis tolesnių teisminių veiksmų; ragina Komisiją reguliariai informuoti EP atsakingą komitetą apie padarytą pažangą ir taikytas priemones;

187.  apgailestauja, kad Rumunijos vyriausybė priėmė potvarkį, kuriuo galėjo būti sutrukdyta veiksminga kova su korupcija ir kuriuo, be to, galėjo būti suteikta galimybė atleisti į neteisėtus veiksmus įsitraukusiems politikams; mano, kad tokios naujos teisėkūros priemonės gali turėti labai neigiamą poveikį Komisijos pastangoms apsaugoti finansinius Sąjungos interesus, nes Rumunija yra svarbi struktūrinių fondų lėšų gavėja; ragina Komisiją patvirtinimo pranešti EP atsakingam komitetui apie priemones, kurių ji ėmėsi, kad ištaisytų šią padėtį;

Priemonės, kurių reikia imtis

188.  pakartoja reikalavimą, jau išdėstytą rezoliucijoje dėl 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo(100), kad Komisija turėtų nurodyti visiems savo generaliniams direktoratams pateikti visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias jie parengė savo atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose įgyvendinant Europos semestrą;

189.  prašo Audito Rūmų, kad jų audito strategija užtikrintų galimybę atskirti, kurios lėšos yra iš ERPF ir SF, o kurios iš ESF, atsižvelgiant į jų finansinę svarbą;

190.  ragina Komisiją:

   užtikrinti, kad 15-oje valstybių narių(101) atitinkamos valdymo ir kontrolės sistemos, kuriose rasta trūkumų, būtų sustiprintos, o EP atsakingam komitetui raštu ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėn. pranešti apie savo pastangas;
   paaiškinti skirtumą tarp grąžintino ir negrąžintino pridėtinės vertės mokesčio;
   pranešti apie pasibaigus 2007–2013 m. laikotarpiui panaikintų įsipareigojimų sumą (šalis, fondas, suma);
   laikantis Audito Rūmų rekomendacijos, teikiant savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kito programavimo laikotarpio, pasiūlyti būtiną Europos struktūrinių ir investicijų fondų koncepcijos ir įgyvendinimo mechanizmo atnaujinimą, atsižvelgiant į aukšto lygio grupės supaprastinimo klausimais pasiūlymus, kad sanglaudos politika būtų labiau padedama mažinti Sąjungos regionų ir valstybių narių skirtumus; ragina Komisiją ankstyvuoju etapu šiuo klausimu parengti komunikatą;
   ateinančiam programavimo laikotarpiui numatyti lengviau valdomus ir išmatuojamus veiklos rezultatų rodiklius, nes Parlamentas vienodai svarbiais laiko tiek teisėtumo ir tvarkingumo patikrinimus, tiek rezultatyvumą;
   užtikrinti visišką Sąjungos finansuojamų infrastruktūros projektų skaidrumą ir prieigą prie su jais susijusių dokumentų, ypač dėmesingai vertinant rangovų ir subrangovų duomenis;

191.  visiškai pritaria Komisijos nario G. Oettingerio išreikštai nuomonei, kad finansinės priemonės ir „šešėliniai biudžetai“ ilgainiui turi būti grąžinti į Sąjungos biudžetą, nes Komisija turi būti atsakinga Parlamentui; ragina Komisiją ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio mėn. šiuo klausimu parengti komunikatą;

Bendroji žemės ūkio politika

192.  primena, kad tiesioginės pagalbos schemos, įvestos atlikus 2013 m. BŽŪP reformą, įsigaliojo tik 2015 paraiškų teikimo metais ir kad šis pranešimas susijęs su 2015 biudžetinių metų išlaidomis, atitinkančiomis tiesioginės paramos paraiškas, pateiktas 2014 m., t. y. paskutiniais senų BŽŪP schemų metais;

Atitikties problemos

193.  pabrėžia, kad Audito Rūmų apskaičiuotas 2015 finansinių metų klaidų lygis siekia 2,9 proc. daugiametės finansinės programos 2 išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai“ sumos; pažymi, kad šis lygis panašus į 2014 m. lygį, atsižvelgiant į Audito Rūmų pakeistą požiūrį dėl su kompleksine parama susijusių klaidų, kurios nebeįtraukiamos į klaidų lygį;

194.  šiuo atžvilgiu ir siekiant padidinti aukščiausiojo lygio vadovų atsakomybę ir atskaitomybę, ragina Komisiją išnagrinėti galimybę lanksčiau ir veiksmingiau taikyti taisyklę dėl vadovų vidaus judumo, kai, be kita ko, sutampa ilgalaikis buvimas poste sąlygos ir Audito Rūmų nustatytas nuolatinis aukštas klaidų lygis, taip pat pagrįstai tebetaikoma išlyga dėl atitinkamų tarnybų valdymo rezultatų;

195.  pažymi, kad kalbant apie rinkos rėmimo ir tiesioginės paramos sritį pasakytina, kad Audito Rūmų apskaičiuotas klaidų lygis siekia 2,2 proc. ir nustatytas truputį didesnis nei 2 proc. reikšmingumo lygis (toks pat lygis kaip 2014 m.), o kaimo plėtros ir kitos politikos srityje apskaičiuotas klaidų lygis tebelieka aukštas, t. y. 5,3 proc., tačiau yra žemesnis negu praėjusiais metais apskaičiuotas 6 proc. lygis;

196.  pabrėžia, kad beveik visos klaidos tiesioginės paramos srityje buvo padarytos dėl nurodyto per didelio finansuoti tinkamų hektarų skaičiaus, nors Žemės sklypų identifikavimo sistemos duomenų patikimumas pastaraisiais metais nuolat gerėja, ir pabrėžia, kad kaimo plėtros srityje pusė klaidų padaryta dėl netinkamų finansuoti paramą gaunančių projektų, 28 proc. – dėl viešųjų pirkimų problemų ir 8 proc. – dėl žemės ūkio ir aplinkos srities įsipareigojimų nevykdymo;

197.  labai apgailestauja, kad tiek tiesioginės paramos, tiek kaimo plėtros srityje, nacionalinės valdžios institucijos būtų galėjusios klaidų lygį sumažinti ir pasiekti, kad jis būtų panašus į reikšmingumo lygį ar būtų žemiau jo(102), nes jos turėjo pakankamai informacijos, kad klaidą nustatytų, arba klaidą padarė pačios; ragina valstybes nares pasinaudoti visa turima informacija, kad užkirstų kelią klaidoms, jas nustatytų ir imtųsi atitinkamų priemonių;

198.  džiaugiasi, kad Komisija žymiai sumažino nebaigtų atitikties procedūrų skaičių: nuo 192 – 2014 m. iki 34 – 2015 m., ir kad atlikus šiuos teisėkūros pakeitimus, kuriais siekta supaprastinti šią procedūrą, Komisija dabar audito ciklą stebi atidžiau, kad būtų laikomasi vidaus ir išorės terminų;

Valdymo institucijos

199.  apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė trūkumų įgyvendinant kai kurias valstybių narių mokėjimo agentūrų pagrindines kontrolės funkcijas ir kad jie susiję:

   a) Europos žemės ūkio garantijų fondo atveju:
   su Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, administraciniais patikrinimais;
   patikrų vietoje kokybe;
   nenuosekliai apibrėžiamais žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės parametrais ir
   neteisingai sumokėtų išmokų susigrąžinimo procedūromis;
   b) paramos kaimo plėtrai atveju:
   su administracinių patikrų, susijusių su tinkamumo sąlygomis, trūkumais, ypač kalbant apie viešuosius pirkimus;
   c) kompleksinio paramos susiejimo atveju – su kontrolės statistika ir imtimis;

Valstybių narių pateiktų duomenų patikimumas

200.  pažymi, kad 2015 m. buvo pirmą kartą reikalaujama, kad sertifikavimo įstaigos patvirtintų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą; apgailestauja, kad Komisija tų įstaigų darbu turėtų naudotis tik ribotai, nes esama didelių metodologijos ir vykdymo trūkumų, kaip antai:

   netinkamos audito strategijos;
   imtys buvo pernelyg mažos;
   tvirtinančiųjų įstaigų auditorių nepakankami įgūdžiai ir teisinės žinios;

201.  labai apgailestauja dėl to, kad vis dar išlieka problema dėl valstybių narių perduodamų duomenų patikimumo, kaip antai:

   a) kalbant apie tiesiogines išmokas, pasakytina, kad:
   AGRI GD atliko korekcijas (papildymus) 12 iš 69 mokėjimo agentūrų dėl tų klaidų, kurių lygis viršijo 2 proc., (tačiau neatlikta jokios korekcijos dėl aukštesnio nei 5 proc. klaidų lygio), nors tik viena agentūra iš pradžių pateikė deklaraciją;
   AGRI GD pateikė išlygas dėl 10 mokėjimų agentūrų: 3 iš jų teko Ispanijai, po vieną Prancūzijai, Bulgarijai, Italijai (Kalabrija), Rumunijai ir po vieną Ispanijai ir Prancūzijai dėl POSEI (Specialiųjų opcijų programa itin atokių regionų nutolimui ir atskirčiai, pranc. Programme d'Options Spécifiques à l'Éloignement et à l'Insularité for the ultra-peripheral regions);
   b) kaimo plėtros srityje:
   AGRI GD atliko korekcijas (papildymus) 36 iš 72 mokėjimų agentūrų ir 14 atvejų pakoreguotas klaidų lygis siekė daugiau kaip 5 proc.;
   AGRI GD pateikė išlygą dėl 24 mokėjimo agentūrų 18 valstybėse narėse: Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje (4 mokėjimų agentūros), Latvijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje, Švedijoje, Ispanijoje (3 mokėjimų agentūros) ir Jungtinėje Karalystėje (2 mokėjimų agentūros);
   be to, AGRI GD pateikė išlygas dėl 2 valstybių narių viešųjų pirkimų: Vokietijos ir Ispanijos;

202.  pabrėžia, kad Europos žemės ūkio garantijų fondu atveju AGRI GD ir Audito Rūmų nustatytas klaidų lygis skiriasi(103), o Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo atveju pakoreguotas klaidų lygis, siekiantis 4,99 proc., kurį nurodė AGRI GD, pakankamai atitinka Audito Rūmų apskaičiuotą klaidų lygį;

Veiklos rezultatyvumo klausimai

203.  pažymi, kad, kaip ir 2014 m., Audito Rūmai išnagrinėjo su veiklos rezultatyvumu susijusius klausimus dėl atrinktų kaimo srities sandorių, ir yra susirūpinęs, kad būta nepakankamai įrodymų, jog 44 proc. projektų sąnaudos buvo pagrįstos, ir kad būta skirtumų priemonių tikslingumo ir projektų atrankos srityse, įskaitant silpnas sąsajas su strategijos „Europa 2020“ tikslais; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių šiai nerimą keliančiai padėčiai pagerinti;

Pagrindiniai veiklos rodikliai

204.  yra susirūpinęs dėl Komisijos duomenų, naudojamų pagrindiniam veiklos rezultatų vertinimo rodikliui Nr. 1 išmatuoti, kaip apibrėžė AGRI GD dėl žemės ūkio gamybos veiksnių pajamų, patikimumo; mano, kad dabartinės tendencijos ūkininkauti ne visą darbo dieną apskaita dėl nedidelės prekių kainos buvo netiksli, ir visų pirma pabrėžia, kad:

   a) Komisija negali pateikti tikslių skaičių dėl ūkininkų, kurie paliko savo darbo vietas 2015 m. dėl pieno ir kiaulienos krizių, nes „ji neturi lengvai prieinamų duomenų apie naujus veiklą pradėjusius ūkininkus ar ūkininkystės sektorių palikusių ūkininkų skaičių“ (1 ir 3 klausimai, į kuriuos atsakoma raštu, 2016 m. lapkričio 29 d. Komisijos nario Ph. Hogano klausymas);
   b) 2013 m. yra paskutiniai metai, kuriais esama duomenų apie ūkių skaičių: 10 841 000 ūkių, kuriuos valdo po vieną ūkininką;
   c) 2015 m. paramos pagal BŽŪP pirmąjį ramstį gavėjų skaičius: 7 246 694 Sąjungos ūkininkai ir 127 268 gavėjai, remiami pagal rinkos priemones;
   d) žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos apskaičiuojamos pagal metinį darbo vienetą, kuris atitinka vieno asmens, vykdančio visos darbo dienos veiklą ūkyje, darbą, 28 valstybėse narėse visa bendra ūkio darbo jėga 2013 m. atitiko 9,5 mln. metinių darbo vienetų, iš kurių 8,7 mln. (92 proc.) buvo nuolatiniai darbuotojai(104)(105);
   e) Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2016 padarė išvadą, kad su ūkininkų pajamomis susijusiems BŽŪP rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema nėra pakankamai gerai parengta ir kad yra rimtų trūkumų, susijusių tiek su ūkininkų pajamų analizei naudojamų statistinių duomenų kiekiu, tiek su jų kokybe;

205.  nerimauja, kad Komisija nėra tinkamai pasirengusi teikti išsamių metinių duomenų dėl pagrindinio veiklos rezultatų vertinimo rodiklio Nr. 1 ir, dėl šios priežasties, tiksliai bei išsamiai stebėti ūkininkų pajamų pokyčio;

206.  mano, kad pagrindinis veiklos rezultatų vertinimo rodiklis Nr. 4 dėl užimtumo lygio kaimo plėtros srityje nėra svarbus, nes užimtumo lygį kaimo plėtros srityje veikia ne tik BŽŪP priemonės, bet ir daugelis kitų priemonių, ypač Europos struktūriniai ir investicijų fondai, nes jų tikslas taip pat yra išlaikyti ir kurti darbo vietas kaimo vietovėse;

Teisinga BŽŪP

207.  pabrėžia didelius skirtumus tarp valstybių narių ūkininkų vidutinių pajamų srityje(106) ir primena, kad praėjusiais metais Parlamentas teigė, jog „nepakenčiama tai, kad 44,7 proc. visų Sąjungos ūkių turėjo mažesnes kaip 4 000 EUR per metus pajamas, kad vidutiniškai 80 proc. BŽŪP tiesioginės paramos gavėjų gauna apie 20 proc. mokėjimų ir 79 proc. BŽŪP tiesioginių paramos gavėjų per metus gauna 5 000 EUR ar mažiau“(107);

208.  atkreipia dėmesį į tai, kad AGRI GD generalinis direktorius viename savo 2015 m. metinės ataskaitos „Tiesioginių išmokų paskirstymo tendencijos“ puslapyje pranešė ir dar kartą pabrėžė, kad dėl 2013 m. BŽŪP reformos teikiamų galimybių perskirstyti BŽŪP subsidijas sprendžia valstybės narės;

209.  mano, kad tiesioginės išmokos nevisapusiškai atlieka savo, kaip apsauginio tinklo mechanizmo, skirto ūkininkų pajamoms stabilizuoti, vaidmenį, ypač kalbant apie smulkiuosius ūkius, atsižvelgiant į tai, kad netolygus išmokų paskirstymas lemia, kad 20 proc. visų Sąjungos ūkių gauna 80 proc. visų tiesioginių išmokų, o tai neatspindi gamybos lygio ir tebetaikoma valstybėse narėse, bazines išmokas ir toliau grindžiančiose praėjusių laikotarpių kriterijais, nors pripažįstama, kad ūkių dydis (maži ar dideli ūkiai) priklauso nuo kiekvienos valstybės narės; laikosi nuomonės, kad didesniems ūkiams nebūtinai reikalinga tokio pat lygio parama ūkio pajamoms stabilizuoti, kokia pajamų svyravimų laikotarpiu reikalinga mažesniems ūkiams, nes pirmieji gali pasinaudoti masto ekonomija, kuri paprastai juos padaro atsparesnius; mano, kad nustačius viršutinę tiesioginių išmokų ribą, kaip iš pradžių siūlė Komisija ir patvirtino Parlamentas, būtų galima gauti pakankamų finansinių išteklių sąžiningesnei BŽŪP užtikrinti;

Biodegalai

210.  pabrėžia, kad remiantis Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 18/2016 „Sąjungos tvarių biodegalų sertifikavimo sistema“ išvadomis, Sąjungos tvarių biodegalų sertifikavimo sistema nėra visiškai patikima ir buvo palanki sukčiavimui, nes Komisija suteikė pripažinimą savanoriškoms schemoms, kurios neturėjo tinkamų tikrinimo procedūrų, skirtų užtikrinti, kad iš atliekų gaminamų biodegalų kilmė iš tikrųjų būtų atliekos;

Supaprastinimas

211.  pabrėžia, kad savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 25/2016 Audito Rūmai patikrino, ar valstybės narės, naudodamos Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą, galėjo patikimai patikrinti ūkininkų deklaruotos žemės matavimą ir tinkamumą finansuoti ir ar sistemos buvo pritaikytos prie 2014–2020 m. BŽŪP reikalavimų, pirmiausia tų, kurie yra susiję su žalinimo įpareigojimais;

212.  yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų, kad 2015 m. gegužės mėn. įsigaliojo šeši svarbūs pakeitimai, potencialiai turintys įtakos Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemai, ir kad taisyklių ir procedūrų, reikalingų siekiant tvarkytis su tais pakeitimais, sudėtingumas dar labiau padidino valstybėms narėms tenkančią naštą;

Čekijos mokėjimo agentūra

213.  prašo Komisijos paspartinti atitikties patvirtinimo procedūrą, pradėtą 2016 m. sausio 8 d. siekiant gauti išsamią ir tikslią informaciją apie interesų konfliktą, susijusį su Čekijos Respublikos nacionaliniu intervencijos į žemės ūkį fondu; pažymi, kad nepašalinus interesų konflikto kompetentinga institucija gali panaikinti mokėjimų agentūros akreditavimą arba Komisija gali pritaikyti finansines pataisas; prašo Komisijos nedelsiant informuoti Parlamentą, jei, pasibaigus atitikties patvirtinimo procedūrai, AGRI GD perduos OLAF informaciją, susijusią su galimais sukčiavimo ar bet kokios neteisėtos veiklos atvejais, darančiais poveikį Sąjungos finansiniams interesams;

Atitikties patvirtinimo tyrimas

214.   mano, kad ateinančiais metais Komisijos prioritetai turi būti BŽŪP supaprastinimas ir paramos gavėjams bei mokėjimų agentūroms tenkančios administracinės naštos mažinimas; mano, kad, nors Komisija turėtų stengtis išlaikyti teigiamą tendenciją savo vykdomo BŽŪP ir BŽŪP klaidų lygio veiksmingo valdymo srityje sutelkdama dėmesį į savo taisomąją gebą ir taisomuosius veiksmus, kurių turi imtis valstybės narės, ji turėtų svarstyti galimybę nepradėti ar netęsti nedidelio masto atitikties patvirtinimo tyrimų;

Priemonės, kurių reikia imtis

215.  ragina Komisiją:

   a) toliau dėti pastangas siekiant imtis tolesnių veiksmų dėl atvejų, kai nacionalinės teisės aktai neatitinka Sąjungos teisės aktų, įskaitant visas jos žinioje esančias teisines priemones, visų pirma mokėjimų sustabdymą;
   b) kasmet stebėti valstybių narių atliekamo Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos kokybės vertinimo rezultatus ir patikrinti, ar valstybės narės, kurių vertinimai buvo neigiami, iš tikrųjų imasi būtinų taisomųjų veiksmų;
   c) siekiant supaprastinti ir racionalizuoti kitu BŽŪP laikotarpiu taikytinas su Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema susijusias taisykles, peržiūrėti dabartinį teisinį pagrindą, pavyzdžiui, persvarstyti 2 proc. stabilumo ribinės vertės ir 100 medžių taisyklės reikalingumą;
   d) užtikrinti, kad visų valstybių narių veiksmų planai, kuriais šalinamos kaimo plėtros srities klaidos, apimtų veiksmingus su viešaisiais pirkimais susijusius veiksmus;
   e) stebėti ir aktyviai remti sertifikavimo įstaigas gerinant jų darbą ir metodologiją išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo srityje, visų pirma rengiant tokios kokybės ir aprėpties nuomones dėl BŽŪP išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, kad Komisija galėtų būti tikra dėl mokėjimo agentūrų kontrolės duomenų patikimumo arba tam tikrais atvejais remdamasi tomis nuomonėmis galėtų apskaičiuoti, kiek turi būti būtinai pakoreguotas mokėjimo agentūrų klaidų lygis, siekiant žemės ūkio išlaidų srityje įgyvendinti vieno bendro audito metodą;
   f) atnaujinti AGRI GD audito vadovą, į jį įtraukiant išsamias audito procedūras ir dokumentavimo reikalavimus, susijusius su valstybių narių pateiktų duomenų patikrinimu ir naudojamus apskaičiuojant finansinius pataisymus;
   g) imtis būtinų priemonių siekiant iš valstybių narių gauti tikslius ir išsamius duomenis, susijusius su ES ūkininkų skaičiumi ir ūkininkų pajamomis, siekiant iš tikrųjų išmatuoti ir stebėti 1 pagrindinį veiklos rezultatų vertinimo rodiklį, minimą AGRI GD generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje dėl žemės ūkio pajamų;
   h) iš naujo apibrėžti 4 pagrindinį veiklos rezultatų vertinimo rodiklį, susijusį su užimtumu kaimo vietovėse siekiant pabrėžti BŽŪP priemonių konkretų poveikį užimtumui tose vietovėse;
   i) paskatinti reguliarias valstybių narių diskusijas Taryboje dėl 2013 m. BŽŪP nustatytų nuostatų dėl netiesioginių išmokų perskirstymo paramos gavėjams įgyvendinimo ir AGRI GD metinėje veiklos ataskaitoje išsamiai pranešti apie šioje srityje padarytą pažangą(108);
   j) įvertinti atsižvelgiant į savo svarstymus dėl supaprastintos ir modernizuotos BŽŪP, ar tiesioginių išmokų sistema yra tinkamai parengta, kad stabilizuotų visų ūkių pajamas, ar kitokia politikos koncepcija ar tiesioginių išmokų paskirstymo modelis galėtų padėti viešąsias lėšas geriau pritaikyti tikslams;
   k) iš esmės pakeisti tvariųjų biodegalų sertifikavimo sistemą ir ypač veiksmingai tikrinti, kad Sąjungos biodegalų žaliavų gamintojai laikytųsi Sąjungos aplinkosaugos reikalavimų žemės ūkiui, pateiktų pakankamai biodegalų gamybai naudojamų atliekų ir liekanų kilmės įrodymų, ir įvertinti, ar savanoriškų sistemų valdymas sumažina interesų konfliktų riziką;
   l) padidinti ribą, kurios nesiekiant pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnį nereikia atlikti atitikties patvirtinimo tyrimo, nuo 50 000 EUR iki 100 000 EUR(109);
   m) iš naujo svarstyti galimybę nustatyti privalomą viršutinę tiesioginių išmokų ribą;

Europos vaidmuo pasaulyje

Klaidų lygis

216.  pabrėžia, kad, kaip teigiama Audito Rūmų išvadose, išlaidų kategorijos „Europos vaidmuo pasaulyje“ išlaidos yra paveiktos reikšmingo klaidų lygio, o apskaičiuotas klaidų lygis siekia 2,8 proc. (2,7 proc. 2014 m.);

217.  apgailestauja, kad, neįtraukiant kelių rėmėjų remiamų operacijų ir biudžeto paramos operacijų, konkrečių tiesiogiai Komisijos valdytų operacijų klaidų lygis siekė 3,8 proc. (3,7 proc. 2014 m.);

218.  pažymi, kad jei klaidoms ištaisyti būtų buvusi panaudota visa Komisijos ir jos paskirtų auditorių turima informacija, apskaičiuotas skyriaus „Europos vaidmuo pasaulyje“ klaidų lygis būtų buvęs 1,6 procentinių punktų mažesnis; ragina Komisiją pasinaudoti visa turima informacija, kad užkirstų kelią klaidoms, jas nustatytų ir imtųsi tinkamų priemonių;

219.  pažymi, kad biudžeto rėmimo operacijose, kurias išnagrinėjo Audito Rūmai, nebuvo teisėtumo ir tvarkingumo klaidų;

220.  pažymi, kad dažniausiai pasitaikančio tipo klaidos, kurios sudaro 33 proc. įvertinto klaidų lygio, yra susijusios su nepatirtomis išlaidomis: išlaidos buvo nepatirtos tuomet, kai Komisija jas priėmė ir kai kuriais atvejais jas patvirtino;

221.  pažymi, kad dažniausiai pasitaikančio tipo klaidos, kurios sudaro 32 proc. įvertinto klaidų lygio, yra susijusios su finansuoti netinkamomis išlaidomis, t. y.

   a) sutartyje nenumatytomis veiklos išlaidomis arba ne tinkamumo finansuoti laikotarpiu patirtomis išlaidomis;
   b) kilmės taisyklės nesilaikymu;
   c) netinkamais finansuoti mokesčiais ir netiesioginėmis išlaidomis, kurios buvo neteisingai priskirtos tiesioginėms išlaidoms;

Patikinimo pareiškimas

222.  primena, kad savo patikinimo pareiškime Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas (NEAR GD) generalinis direktorius teigia, kad abiejų NEAR GD valdytų finansinių priemonių – Europos kaimynystės priemonės ir Pasirengimo narystei priemonės – veikiamos sumos finansinis poveikis neviršija 2 proc. reikšmingumo ribos ir viso generalinio direktorato vidutinis nustatytas klaidų lygis sudaro 1,12 proc.;

223.  apgailestauja, kad šis pareiškimas neatitinka Audito Rūmų audito išvadų, ir pažymi, kad NEAR GD savo ataskaitoje pripažįsta, kad reikia toliau tobulinti taikomą metodą;

224.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad NEAR GD apskaičiavo likutinį klaidų lygį dėl 90 proc. savo išlaidų sumos, pateikdamas tris klaidų lygius: likutinį klaidų lygį Pasirengimo narystei priemonės tiesioginio valdymo atveju, likutinį klaidų lygį Pasirengimo narystei priemonės netiesioginio valdymo atveju ir likutinį klaidų lygį Europos kaimynystės priemonės visų valdymo būdų atveju; likusių 10 proc. išlaidų atveju NEAR GD taikė kitus patikinimo šaltinius;

225.  pabrėžia, jog Audito Rūmai nustatė, kad likutinio klaidų lygio skaičiavimas, kalbant apie valdymo būdą „netiesioginis valdymas, kurį vykdo paramą gaunančios valstybės“, kuris derina nestatistinio audito institucijų imties sudarymo rezultatus su istoriniu NEAR GD apskaičiuotu likutiniu klaidų lygiu, nėra pakankamai reprezentatyvus ir nesuteikia pakankamai tikslios informacijos apie rizikos veikiamų mokėjimų sumą; pabrėžia, kad, kaip teigia Audito Rūmai, esama rizikos, jog skaičiuojant klaidų lygis sumažėjo ir tai gali daryti poveikį generalinio direktoriaus pateikiamam patikinimui;

226.  palankiai vertina tai, kad DEVCO GD generalinis direktorius nutraukė ankstesnę praktiką teikti bendrą išlygą, susijusią su visų DEVCO GD operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, ir kad, Parlamentui pateikus rekomendaciją, 2015 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateikė pagal riziką diferencijuotą patikinimo pareiškimą;

227.  pažymi, kad buvo nustatyta specialioji išlyga dėl Afrikos taikos priemonės, atsižvelgiant į Komisijos vidaus audito tarnybos nustatytus kontrolės trūkumus; mano, kad tokią išlygą reikėjo pateikti anksčiau, nes nustatyti skirtumai egzistavo nuo šios priemonės įsteigimo 2004 m.; teigia, kad bendros išlygos dėl visų DEVCO GD operacijų praktika aiškiai prisidėjo prie skaidrumo trūkumo DEVCO GD finansinio valdymo srityje;

228.  pažymi, kad DEVCO GD kaip didelės rizikos sritis įvertino dvi išlaidų sritis:

   i) subsidijas taikant tiesioginį valdymą,
   ii) netiesioginio valdymo su tarptautinėmis organizacijomis subsidijas;

tačiau pritaria Audito Rūmų išsakytai nuomonei, kad išlyga galėjo būti pagrįsta, kalbant apie netiesioginį valdymą su paramą gaunančiomis šalimis, ypač dėl to, kad paramą gaunančių šalių netiesiogiai panaudojamoms subsidijoms reikėtų panašaus lygmens rizikos analizės kaip tas, kuris taikomas tiesiogiai panaudojamų subsidijų atveju;

229.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Audito Rūmų išvadomis (Audito Rūmų 2015 m. metinės ataskaitos dėl EPF 48–50 punktai), DEVCO GD taisomoji geba buvo perdėta, nes, apskaičiuojant metinės grąžinamųjų pavedimų, išduotų dėl klaidų ir nukrypimų 2009–2015 m., sumos vidurkį, neatskaičiuotos susigrąžintos išankstinio finansavimo sumos ir pelnytos palūkanos bei atšaukti grąžinamieji pavedimai;

Kontrolės ir prevencijos sistemų trūkumai

230.  pabrėžia, kad Audito Rūmai nustatė šiuos Komisijos kontrolės sistemų trūkumus:

   naudos gavėjų paskirtiems auditoriams atliekant išlaidų tikrinimą, kai kuriais atvejais nebuvo nustatytos klaidos, ir dėl to Komisija patvirtino netinkamas finansuoti išlaidas;
   nustatyta, kad būta vėlavimų Komisijai suteikiant leidimą išlaidoms ir jas patvirtinant bei apmokant;
   Komisijos nustatytos specialios taisyklės, skirtos dvejinimo priemonėms (pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę) dėl vienkartinės išmokos ir fiksuotos normos, parengtos taip, kad iškyla rizika, kad įgyvendinanti valstybė narė partnerė gaus pelno;

Išorės pagalbos valdymo ataskaitos

231.  dar kartą išreiškia apgailestavimą, kad Sąjungos delegacijų vadovų skelbiamos išorės pagalbos valdymo ataskaitos nėra pridedamos prie DEVCO GD ir NEAR GD metinių veiklos ataskaitų, kaip yra numatyta Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalyje; apgailestauja dėl to, kad jos nuolat laikomos konfidencialiomis, nors pagal Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalį „Parlamentui bei Tarybai suteikiama galimybė su jomis susipažinti, prireikus atsižvelgiant į jų konfidencialumą“;

232.  pažymi, kad NEAR GD pirmą kartą atliko pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių analizę, todėl neįmanoma padaryti jokių išvadų dėl tendencijų ir kad 2015 m. neapskaičiuoti penki NEAR GD pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai;

233.  nurodo, kad:

   a) delegacijų veiklos rezultatai apskritai pagerėjo, vertinant vidutinį vienos delegacijos pasiektų tikslų skaičių;
   b) bendra projektų, kuriuos administruoja delegacijos, portfelio vertė sumažėjo nuo 30 mlrd. EUR iki 27,1 mlrd. EUR;
   c) projektų, kuriuos įgyvendinant patiriama problemų, dalis sumažėjo nuo 53,5 proc. iki 39,7 proc.;

234.  pabrėžia, kad i) stabilumo priemonė, ii) MIDEAST priemonė ir iii) Europos plėtros fondas – tai programos, kurias įgyvendinant vis dar patiriama daug sunkumų, ir tai kelia susirūpinimą, ir nepriimtina, kad kyla pavojus, kad 3 iš 4 EUR lėšų, panaudojamų pasitelkiant Europos plėtros fondą, neprisidės siekiant atitinkamų tikslų arba bus vėlavimo atvejų;

235.  atkreipia dėmesį į tai, kad delegacijos vadovai pateikė informaciją apie 3 782 projektus, su kuriais susiję įsipareigojimai siekia 27,41 mlrd. EUR, ir apie tai, kad:

   a) vykdant 800 projektų (21,2 proc.), kurių vertė yra 9,76 mlrd. EUR (35,6 proc. viso projektų portfelio), kyla tam tikra su rezultatais susijusi rizika, kuri atsiranda a priori arba yra patiriama šiuo metu, ir kad projektams, finansuojamiems pasitelkiant Europos plėtros fondą, tenka 72 proc. visos su rizika susijusios sumos (7 mlrd. EUR);
   b) vykdant 648 projektus (17,1 proc.), kurių vertė yra 6 mlrd. EUR (22 proc. viso projektų portfelio), kyla vėlavimo rizika, ir kad projektai, finansuojami pasitelkiant Europos plėtros fondą, sudaro du trečdalius visų vėluojančių projektų;
   c) vykdant 1 125 projektus (29,75 proc.), kurių vertė yra 10,89 mlrd. EUR (39,71 proc. viso projektų portfelio), kyla rizika, kad nebus pasiekti jų tikslai ar kad bus vėluojama juos įgyvendinti, ir kad 71 proc. atitinkamos sumos (10,8 mlrd.) lėšų teikiama per Europos plėtros fondą;

236.  palankiai vertina tai, kad Komisija pirmą kartą apklausė Sąjungos delegacijų vadovus dėl su projektais susijusios a priori rizikos, nes tai gali būti pirmas žingsnis pradedant centralizuotą rizikos valdymo procesą; rekomenduoja, kad, remdamasi turima informacija apie potencialių delegacijos patiriamų veiklos sunkumų sritį, Komisija su delegacijomis vykdytų intensyvesnį dialogą apie tai, kaip valdyti tokią riziką projekto įgyvendinimo etapu;

237.  atkreipia dėmesį į tai, kad keturios prasčiausių rezultatų pasiekusios ir DEVCO GD atsakomybės sričiai priklausančios delegacijos yra Jemene, Centrinės Afrikos Respublikoje, Gabone ir Mauritanijoje, o keturios NEAR GD atsakomybės sričiai priklausančios ir prasčiausių rezultatų pasiekusios delegacijos yra Sirijoje, Egipte, Albanijoje ir Kosove;

238.  tikisi, kad DEVCO GD darys pažangą siekdamas įgyvendinti toliau išvardytus prioritetinius uždavinius 2016 m. ir apie tai praneš metinėje 2016 m. veiklos ataskaitoje:

   a) didinti su sprendimais ir sutartimis susijusių finansinių prognozių tikslumą;
   b) didinti per 30 dienų laikotarpį atliekamų mokėjimų procentinę dalį;
   c) didinti kontrolės veiksmingumą;
   d) pagerinti visų delegacijų, kurių 2015 m. teigiami („žali“) pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai siekė mažiau nei 60 proc., rezultatus, visų pirma, priimant veiksmų planus ir taikant informacines sistemas;

239.  tikisi, kad NEAR GD pasieks šiuos prioritetinius tikslus 2016 m. ir apie tai praneš metinėje 2016 m. veiklos ataskaitoje:

   a) numatyti penkis pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kurių trūko 2015 m. išorės pagalbos valdymo ataskaitoje;
   b) pagerinti pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių stebėsenos galimybes;

Sąjungos su migracija ir prieglobsčiu kaimyninėse šalyse susijusios išlaidos

240.  primena, kad vienas iš svarbių Sąjungos išorės santykių aspektų yra siekis, kad kova su skurdu taip pat būtų siekiama sudaryti sąlygas, kurioms esant būtų galima išvengti nekontroliuojamo neteisėtų migrantų atvykimo į Europą;

241.  pritaria pagrindinėms Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 9/2016 „ES išorės migracijos išlaidos pietinėse Viduržemio jūros regiono ir Rytų kaimynystės šalyse iki 2014 m.“ pateiktoms išvadoms ir visų pirma pabrėžia, jog dėl to, kad šiuo metu priemonės yra suskaidytos, iškyla kliūčių vykdant parlamentinę i) lėšų panaudojimo kontrolę ir ii) nustatant atsakomybę, todėl sunku įvertinti, kokios pinigų sumos faktiškai buvo išleistos, siekiant paremti išorės veiksmus migracijos srityje;

Pasaulio bankas

242.  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 2 d. leidinyje „Politico“ paskelbtą nerimą keliančią informaciją apie nuogąstavimus dėl K. Georgievos interesų konflikto, susijusio su Pasaulio banko sandoriu (angl. “Conflict of interest fears over Georgieva’s World Bank dealings”), primena, kad Parlamentas paragino Komisiją savo paskutinėje rezoliucijoje dėl 2014 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo peržiūrėti ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje Komisijos narių elgesio kodeksą ir, be kita ko, apibrėžti, ką reiškia interesų konfliktas; pabrėžia, kad išsamiai neapibrėžęs interesų konflikto Parlamentas negalės deramai, sąžiningai ir nuosekliai vertinti, ar nesama faktinio arba galimo interesų konflikto;

243.  mano, kad naujas Komisijos ir Pasaulio banko sudarytas finansavimo susitarimas(110), pagal kurį fiksuoto dydžio valdymo mokestis pakeičiamas sudėtingesnės formulės mokesčiu ir visų pirma numatoma, kad tam tikrų tiesiogiai Pasaulio banko vykdomų projektų atveju gali būti taikomas 17 proc. su personalu ir konsultantų išlaidomis susijęs mokestis, greičiausiai darys neigiamą poveikį Sąjungos biudžetui ir kad atitinkami mokėjimai gali būti didesni nei 7 proc. viršutinė valdymo mokesčių riba, o tai draudžiama remiantis Finansinio reglamento 124 straipsnio 4 dalies nuostatomis;

244.  pabrėžia, kad Pasaulio bankui mokamas valdymo mokestis nebus naudojamas vykdant vystymosi ir bendradarbiavimo projektus; stebisi, kodėl Komisija turėtų mokėti atlygį Pasaulio bankui už bankininkystės veiklą – svarbiausią jo, kaip banko, funkciją;

Organizacija „International Management Group“

245.  sveikina Komisiją dėl 2017 m. vasario 2 d. sprendimo byloje T-381/15; prašo pateikti informaciją, kokios sutartys su organizacija „International Management Group“ šiuo metu dar vykdomos;

Priemonės, kurių reikia imtis

246.  ragina:

   DEVCO GD ir NEAR GD pagerinti naudos gavėjų užsakytų išlaidų patikrinimų kokybę, visų pirma įdiegiant naujas priemones, pavyzdžiui, kokybės lenteles, skirtas patikrinti auditorių, kurie dirba pagal sutartis su naudos gavėju, atliekamo darbo kokybę, ir auditoriaus techninės užduoties peržiūrą;
   NEAR GD imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad parama, teikiama taikant dvejinimo priemonę, atitiktų ne pelno taisyklę ir būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo;
   NEAR GD peržiūrėti likutinio klaidų lygio metodiką, kad būtų galima pateikti statistiškai teisingą informaciją apie mokėjimų, atliktų vykdant Pasirengimo narystei pagalbos priemonės netiesioginį valdymą, rizikos veikiamą sumą;
   DEVCO GD peržiūrėti savo būsimos taisomosios gebos įvertį į skaičiavimus neįtraukiant susigrąžintų nepanaudoto išankstinio finansavimo sumų ir pelnytų palūkanų ir anksčiau išduotų susigrąžinimo pavedimų atšaukimų;
   DEVCO GD ir NEAR GD paskelbti delegacijos vadovų parengtas išorės pagalbos ir valdymo ataskaitas savo metinių veiklos ataskaitų priede, kaip numatyta Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalyje, ir savo metinėse veiklos ataskaitose nurodyti priemones, kurių imtasi siekiant ištaisyti padėtį įgyvendinimo problemų patiriančiose delegacijose, sumažinti vėlavimus ir supaprastinti programas;
   Komisiją viešai paskelbti Sąjungos delegacijų vadovų patikinimo pareiškimus;
   Komisiją:
   i) išaiškinti tikslus;
   ii) plėtoti, plėsti ir tobulinti šios srities veiklos rezultatų vertinimo sistemą;
   iii) turimus finansinius išteklius panaudoti aiškiai apibrėžtiems ir kiekybiškai išreikštiems prioritetiniams tikslams ir
   iv) toliau stiprinti vystymosi ir migracijos ryšį;
   Komisiją įtraukti į Komisijos narių elgesio kodeksą interesų konflikto apibrėžtį ir iš esmės persvarstyti būtinybę finansavimo susitarimuose su tarptautinėmis organizacijomis ir įgaliotaisiais subjektais numatyti nuostatas dėl su personalo išlaidomis susijusio atlygio vykdant veiklą, kuri yra pagrindinė jų funkcija, taip pat ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje pateikti Parlamentui visapusišką ataskaitą ne tik išdėstant pastabas minėtu klausimu, bet ir dėl poveikio, kurį daro nauja sąnaudų susigrąžinimo politika;

Migracija ir saugumas

247.  palankiai vertina tai, kad, atsižvelgdami į politinį klausimo opumą, Audito Rūmai pirmą kartą migracijos ir saugumo politikos klausimą aptarė savo metinės ataskaitos 8 skyriaus antroje dalyje; atkreipia dėmesį į tai, kad ši sritis, kuriai skiriama 0,8 mlrd. EUR, yra nedidelė, bet auganti Sąjungos biudžeto dalis;

248.  apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai nenurodė jokio šios politikos srities klaidų lygio, o HOME GD generalinis direktorius savo 2015 m. metinėje veiklos ataskaitoje įvertino, kad HOME GD tiesiogiai valdomų su moksliniais tyrimais nesusijusių dotacijų atveju daugiametis likutinis klaidų lygis yra 2,88 proc.;

249.  pritaria Audito Rūmų išreikštam susirūpinimui dėl to, kad Komisijos vykdyti auditai solidarumo ir migracijos srautų valdymo srityje neapėmė daugumos pagrindinių procesų kontrolės priemonių testavimo, todėl kyla rizika, kad kai kurių metinių programų, kurių kontrolės sistemos yra neveiksmingos, atveju Komisija gali suteikti pakankamą užtikrinimą ir joms neskirs daug dėmesio Komisijos ex post auditų metu;

250.  primena, kad HOME GD nustatė Europos pabėgėlių fondo, Europos grąžinimo fondo, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai ir Išorės sienų fondo valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų 2007–2013 m. laikotarpiu Čekijos Respublikoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje;

251.  laikosi nuomonės, kad HOME GD 2015 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateiktas pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis Nr. 1 neturi reikšmės, nes HOME GD vykdomas valdymas nedaro didelio poveikio migrantų grąžinimo į trečiąsias šalis mastui;

252.  apgailestauja, jog Komisija mano, kad labai sunku, o gal net neįmanoma pateikti su migrantais ir (arba) prieglobsčio prašytojais išmokėtų sumų skaičiavimų, suskirsčius pagal šalis, nes migracijos srautų valdymas apima daug įvairių veiklos sričių(111);

253.  prašo Audito Rūmus savo 2016 m. metinėje ataskaitoje biudžeto kontrolės institucijai nurodyti su migracijos ir saugumo politikos sritimi susijusį labiausiai tikėtiną klaidų lygį ir įvertinti Komisijos tarnybų taisomąją gebą šioje politikos srityje;

254.  išreiškia susirūpinimą atsižvelgdamas į pabėgėliams skirtų lėšų patikras, nes lėšos dažnai skiriamos valstybėms narėms ekstremaliosios situacijos atvejais ir nesilaikant galiojančių taisyklių; mano, jog labai svarbu, kad Komisija nustatytų griežtesnes patikras siekdama, be kita ko, užtikrinti, kad būtų gerbiamos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisės;

Priemonės, kurių reikia imtis

255.  rekomenduoja, kad HOME GD:

   a) savo metinėje veiklos ataskaitoje atidžiai ir kiekybiškai įvertintų savo nustatomas klaidas bei išanalizuotų jų pobūdį ir suteiktų daugiau informacijos apie savo taisomosios gebos patikimumą;
   b) vykdydamas lėšų valdymą, skatintų taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką, fiksuotąsias sumas ir standartinius vieneto įkainius;
   c) atsakingai pasimokytų iš anksčiau įgytos patirties, kai buvo nustatyti trūkumai, susiję su Europos pabėgėlių fondo, Europos grąžinimo fondo, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai ir Išorės sienų fondo valdymu 2007–2013 m. laikotarpiu;
   d) pateiktų biudžeto ir biudžeto kontrolės institucijai kuo tikslesnius duomenis apie su migrantais ir (arba) prieglobsčio prašytojais susijusias išmokėtas sumas, kad būtų galima tvirtai pagrįsti prašymus skirti biudžeto lėšų programoms finansuoti, kartu pripažįstant neišmatuojamą kiekvieno žmogaus gyvybės vertę;
   e) išbandytų valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų, taikomų programoms SOLID, veiksmingumą pagrindiniuose procesuose, t. y. vykdant atrankos ir sutarčių skyrimo procedūras, projektų stebėsenas, mokėjimus ir apskaitą;
   f) užtikrintų didesnę tarnybų, atsakingų už programas, kurios gali paveikti migracijos srautus, sąveiką ir sudarytų palankias tokios sąveikos sąlygas;

Administravimas

256.  pažymi, kad pareigūnas gali būti paskirtas vyresniuoju ekspertu arba vyresniuoju padėjėju, ir tai suteikia galimybę būti paaukštintam iki AD 14 lygio arba AST 11 lygio pareigūno, ir kad, kai pareigūnas paskiriamas eiti vyresniojo eksperto pareigas, nesama galimybės jį perkelti atgal į administratoriaus darbo vietą; apgailestauja dėl šios priemonės ir priemonių, kuriomis siekiama mažinti administracines išlaidas arba sustiprinti pareigybės lygio ir funkcijos ryšį, nenuoseklumo; ragina Komisiją nutraukti šią praktiką;

257.  susirūpinęs pažymi, kad sumažėjo vidutinis metų skaičius užimant tam tikro lygio pareigas iki paaukštinimo į AD 11 ir aukštesnio lygio pareigas; pavyzdžiui, kalbant apie AD 12 lygio pareigas, pasakytina, kad 2008 m. pareigūnai buvo paaukštinami vidutiniškai tik kas 10,3 metų, o 2015 m. – jau kas 3,8 metų, ir tai rodo, kad paaukštinimas į aukštesnę atlygio kategoriją vyksta greičiau; prašo Komisijos sulėtinti paaukštinimo į aukštesnes nei AD 11 arba AST 9 lygio pareigas procesą;

258.  pabrėžia, kad geografinė pusiausvyra, t. y. santykis tarp darbuotojo pilietybės ir valstybių narių dydžio, turėtų ir toliau būti svarbus išteklių valdymo elementas, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą nuo 2004 m., palankiai vertina tai, kad Komisijos sudėtis yra labiau subalansuota ir esama pareigūnų iš valstybių narių, į Sąjungą įstojusių anksčiau nei 2004 m. ir vėliau, pusiausvyros; tačiau pabrėžia, kad pastarosioms valstybėms narėms dar per mažai atstovaujama aukščiausiuoju administravimo lygmeniu ir vadovaujamose pareigose – šioje srityje dar laukiama pažangos;

259.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad patiriamos pernelyg didelės išlaidos už Liuksemburge suteiktas medicinos paslaugas, taip pat į sunkumus, su kuriais susiduriama siekiant, kad Sąjungos institucijų bendrajai sveikatos draudimo sistemai priklausantiems asmenims būtų užtikrintos vienodos gydymo sąlygos kaip ir Liuksemburgo piliečiams; ragina institucijas, pirmiausia Komisiją, reikalauti ir užtikrinti, kad visose valstybėse narėse, ypač Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, būtų taikomas Direktyvos 2011/24/ES(112) 4 straipsnis, kuriuo remiantis valstybės narės turi užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai jų teritorijose kitų valstybių narių pacientams taikytų tokius pat tarifus kaip savo šalies pacientams; taip pat ragina ją taikyti atitinkamas sankcijas šios direktyvos nesilaikymo atveju;

OLAF

260.  atkreipia dėmesį, kad gavusi Belgijos valdžios institucijų prašymą dėl tyrimų, susijusių su „Dalli byla“, Komisijos narių kolegija panaikino OLAF generalinio direktoriaus neliečiamybę; laikosi nuomonės, kad generaliniam direktoriui kyla trejopas interesų konfliktas:

   kol Kolegija nagrinėjo sprendimą panaikinti jo neliečiamybę, generalinis direktorius svarstė galimybę pradėti OLAF tyrimus dėl Komisijos narių,
   Kolegijai priėmus sprendimą panaikinti jo neliečiamybę, generalinis direktorius ėmėsi teisinių veiksmų prieš Komisiją dėl tariamų netikslumų priimant sprendimą; tuo pačiu metu generalinis direktorius tebeatstovavo Komisijai su savo pareigomis susijusiais politikos klausimais,
   patvirtinus, kad jo neliečiamybė panaikinta, Belgijos prokuratūra pradėjo generalinio direktoriaus vaidmens toje byloje tyrimą, o OLAF generalinis direktorius tebebuvo atstovas kovos su sukčiavimu, kuriuo kenkiama Sąjungos finansiniams interesams, klausimais Belgijoje;

mano, kad dėl šių interesų konfliktų gali nukentėti ir OLAF, ir Komisijos geras vardas; todėl prašo Komisijos išleisti OLAF generalinį direktorių atostogų iki Belgijos valdžios institucijų vykdomo tyrimo pabaigos ir paskirti laikiną generalinį direktorių;

261.  yra sukrėstas dėl naujienų pranešimų, kad, remiantis OLAF skaičiavimais, dėl Jungtinės Karalystės muitinės „nuolatinio aplaidumo“ Sąjunga negavo 1,987 mlrd. EUR įplaukų dėl prarastų muitų mokesčių už Kinijos prekes; taip pat dėl to, kad dėl labai sudėtingo organizuoto nusikalstamumo tinklo veiklos dar prarasta 3,2 mlrd. EUR pajamų, kurias turėjo atnešti didžiausių Sąjungos valstybių, tokių kaip Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir Italija, gautas pridėtinės vertės mokestis; prašo Parlamentui suteikti prieigą prie visos šios bylos medžiagos ir reguliariai teikti informaciją;

Elgesio kodeksas

262.  tvirtai laikosi nuomonės, kad vis labiau reikia patikimo etikos reglamento, kad būtų galima vykdyti Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 straipsnį; primygtinai tvirtina, jog būtina nuolat skirti dėmesį tam, kad elgesio kodeksai tinkamai veiktų; pabrėžia, kad elgesio kodeksas yra veiksminga prevencinė priemonė tik tuo atveju, jei jis tinkamai taikomas ir jei sistemingai (ne tik incidentų atveju) peržiūrima jo atitiktis;

263.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą persvarstyti Komisijos narių elgesio kodeksus; vis dėlto apgailestauja, kad peržiūra yra ribota ir apima tik buvusiam Komisijos pirmininkui taikomą trejų metų veiklos pertraukos laikotarpį; ragina Komisiją Komisijos narių elgesio kodeksą persvarstyti ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje, taip pat ir įgyvendinant Parlamento rekomendaciją reformuoti ad hoc etikos komitetą, išplėsti jo įgaliojimus ir įtraukti nepriklausomų ekspertų, apibrėžiant interesų konfliktą, nustatant kadenciją baigusių pareigūnų darbo suderinamumo vertinimo kriterijus ir visų Komisijos narių veiklos pertraukos laikotarpį pailginant iki trejų metų;

264.  pažymi, kad interesų konfliktų srityje svarbu didinti Komisijos pirmininko, Komisijos ad hoc etikos komiteto ir generalinio sekretoriato skaidrumą, persvarstant galimų konfliktų aplinkybes; pažymi, kad tik aktyviai skelbiant etikos komiteto nuomones visuomenė gali vertinti Komisiją kaip atskaitingą;

265.  ragina Komisijos narių kolegiją priimti sprendimą, nes jau baigtos rengti etikos ad hoc komiteto rekomendacijos buvusio Komisijos Pirmininko klausimu, kad šį atveją būtų galima perduoti Teisingumo Teismui, kad šis pareikštų savo nuomonę tuo klausimu;

Ekspertų grupės

266.  palankiai vertina 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą, kuriuo nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės(113), tačiau apgailestauja, kad, nors daug nevyriausybinių organizacijų išreiškė susidomėjimą, Komisija nesurengė visapusiškų viešų konsultacijų; pakartoja, kad svarbu atgaivinti įvairias pilietinės visuomenės atstovų ir socialinių partnerių dalyvavimo itin svarbiose srityse, kaip antai skaidrumas ir Sąjungos institucijų veikimas, formas;

267.  primena, kad skaidrumo trūkumas daro neigiamą poveikį Sąjungos piliečių pasitikėjimui Sąjungos institucijomis; mano, kad vykdant veiksmingą Komisijos ekspertų grupių sistemos reformą, grindžiamą aiškiais skaidrumo ir subalansuotos sudėties principais, bus pagerintas duomenų prieinamumas ir patikimumas, o tai padės padidinti žmonių pasitikėjimą Sąjunga;

268.  mano, kad Komisija turėtų daryti pažangą siekdama, kad ekspertų grupių sudėtis būtų labiau subalansuota; vis dėlto labai apgailestauja dėl to, kad, siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir pusiausvyrą, dar nėra aiškiai atskirti ekonominiams ir neekonominiams interesams atstovaujantys subjektai;

269.  primena, kad ir Parlamentas, ir Europos ombudsmenė rekomendavo Komisijai ekspertų grupių darbotvarkes, pagrindinius dokumentus, posėdžių protokolus ir svarstymus skelbti viešai;

Specialieji patarėjai

270.  ragina Komisiją skelbti visų specialiųjų patarėjų vardus ir pavardes, pareigas, rangą ir sutartis (darbo valandas, sutarties trukmę, darbo vietą); mano, kad dėl specialiųjų patarėjų kyla konflikto rizika; tvirtai laikosi nuomonės, kad reikėtų vengti interesų konfliktų, nes tai kenktų institucijų patikimumui; ragina Komisiją skelbti specialiųjų patarėjų interesų deklaracijas;

Europos mokyklos

271.  atkreipia dėmesį į tai, kad atskiros mokyklos rengia metines finansines ataskaitas (jos sudaro bendrą ataskaitą); 2015 m. biudžete numatytų asignavimų suma siekė 288,8 mln. EUR, iš kurių Komisijos dalis sudarė 168,4 mln. EUR (58 proc.);

272.  yra pasipiktinęs, kad po visų šių keletą metų vykdytų tariamų reformų Audito Rūmai ir toliau itin kritiškai vertina Europos mokyklų finansų valdymą:"„II. Mokyklos neparengė metinių ataskaitų iki teisės aktais nustatyto termino. Buvo nustatyta daug klaidų, kurių dauguma ištaisytos (nes vykdyta peržiūra) galutinėje ataskaitų versijoje. Tai yra sisteminiai apskaitos procedūrų trūkumai. (...)

IV.  Dviejų pasirinktų mokyklų mokėjimo sistemose būta didelių trūkumų: nesama automatinio ryšio tarp apskaitos ir mokėjimo sistemų, griežtai nesuskirstytos funkcijos, ne pagal apskaitos sistemą atliekami mokėjimai nėra automatiškai sistemos atmetami ir apskritai kontrolės lygis yra prastas. Šie trūkumai kelia didelę riziką mokėjimų teisėtumui ir tvarkingumui.

V.  Audito Rūmai taip pat nustatė keletą svarbių viešųjų pirkimų procedūrų trūkumų, taigi esama rizikos, jog nesilaikyta skaidrumo ir vienodo požiūrio principų.

VI.  Keletu atvejų Audito Rūmai nerado įrodymų, patvirtinančių įdarbinto personalo kvalifikaciją, ir atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojų asmens bylose esama spragų.

VII.  Todėl Audito Rūmai negali patvirtinti, kad buvo vykdomas patikimas finansų valdymas“;

"

273.  apgailestauja dėl to, kad „Audito Rūmai negali patvirtinti, kad buvo vykdomas patikimas finansų valdymas“;

274.  taip pat apgailestauja, kad Komisija, atsižvelgdama į Audito Rūmų išvadas ir įtariamą sukčiavimo, įvykdyto laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012 m., atvejį, vėl padarė su reputacija susijusią išlygą dėl mokėjimų;

275.  atkreipia dėmesį, kad Europos mokyklų sistemai skiriamas biudžetas gerokai didesnis nei visų 32 agentūrų, išskyrus dvi, biudžetas; mano, kad Europos mokyklų sistemos finansinė atskaitomybė turėtų būti panašaus lygmens kaip Europos agentūrų, o to būtų galima siekti be kita ko vykdant specialų biudžeto, kuriam skirta 168,4 mln. EUR, įvykdymo patvirtinimo procesą;

276.  primena, kad Parlamentas jau 2010 m. vykdydamas Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimą suabejojo „Europos mokyklų konvencijoje numatytomis sprendimų priėmimo ir finansavimo sistemomis“; jis taip pat paprašė, kad Komisija „su valstybėmis narėmis išnagrinėtų galimybę persvarstyti šią konvenciją ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. praneštų apie padarytą pažangą“(114); pažymi, kad Parlamentas nėra niekad gavęs jokios pažangos ataskaitos;

277.  atkreipia dėmesį į dėl planų Briuselyje atidaryti penktąją mokyklą didėjančią Europos mokyklų sistemos finansinę ir organizacinę krizę ir į galimus padarinius iš Europos mokyklų konvencijos tam tikru metu ateityje pasitraukus vienai valstybei narei; abejoja, ar Europos mokyklų sistema, tokia, kokia yra ir kaip finansuojama dabar, turi išteklių planuojamai plėtrai ir penktos mokyklos atidarymui Briuselyje; atkreipia dėmesį, kad dėl to ateityje gali kilti didelių problemų, nes tam tikrų kalbų skyriai bus pernelyg išplėsti, o, taikant dabartinius išteklių modelius, Briuselyje gali būti tik keturios (kalbant apie vokiečių kalbos skyrius) arba trys (kalbant apie anglų kalbos skyrius) mokyklos;

278.  mano, kad nepriimtina, jog valstybių narių atstovai ir toliau suteikia biudžeto įvykdymo patvirtinimą Europos mokykloms, nors Komisija, kuri sumoka 58 proc. metinio biudžeto lėšų, ir Audito Rūmai rekomenduoja nesuteikti patvirtinimo;

279.  visiškai pritaria 11 Audito Rūmų rekomendacijų, paskelbtų jų 2015 m. lapkričio 11 d. ataskaitoje dėl 2014 finansinių metų Europos mokyklų veiklos ataskaitų, kurios apima apskaitos, personalo, viešųjų pirkimų procedūros, kontrolės standartų ir mokėjimų klausimus;

280.  palankiai vertina atnaujintą veiksmų planą, kurį parengė Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas siekdamas reaguoti į Komisijos ir Audito Rūmų pastabas;

281.  ragina Komisiją parengti komunikatą Parlamentui ir Tarybai ir jame apsvarstyti, kaip geriausiai būtų galima ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio mėn. pertvarkyti Europos mokyklų administracinę struktūrą.

282.  ragina Komisiją vykdyti visas savo funkcijas visais reformos, apimančios valdymo, finansinius, organizacinius ir pedagoginius klausimus, proceso aspektais; prašo Komisijos Parlamentui kasmet teikti ataskaitą ir joje vertinti tose srityse padarytą pažangą, kad atitinkami komitetai galėtų tikrinti, kaip valdoma mokyklų sistema, ir vertinti, kaip sistemoje naudojami jai skirti Sąjungos biudžeto ištekliai; prašo, kad atitinkamas Komisijos narys šį klausimą atidžiai stebėtų, ir visų pirma ragina šį Komisijos narį asmeniškai dalyvauti dukart per metus vykstančiuose Valdytojų tarybos posėdžiuose; pakartoja Parlamento nuomonę, kad skubiai reikia išsamios Europos mokyklų sistemos peržiūros; ragina pirmąjį tokios peržiūros projektą pateikti ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d.;

Komitetų nuomonės

Užsienio reikalai

283.  palankiai vertina pasiektą pažangą, tačiau pažymi, kad Komisija dar nepripažino šešių iš dešimties pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) vykdomų civilinių misijų atitikties Finansinio reglamento 60 straipsniui; primygtinai ragina Komisiją greičiau atlikti darbus, kad, vadovaujantis Audito Rūmų rekomendacijomis, būtų akredituotos visos civilinės BSGP misijos ir sudarytos sąlygos joms pavesti biudžeto vykdymo užduotis pagal netiesioginio valdymo principą;

284.  teigiamai vertina tai, kad sukurta misijų paramos platforma, kuria siekiama sumažinti administracinę naštą ir padidinti civilinių BSGP misijų efektyvumą; apgailestauja dėl šios platformos riboto dydžio ir apimties ir pakartoja savo raginimą užtikrinti tolesnę pažangą kuriant bendrų paslaugų centrą, nes jis, centralizavus visas misijų paramos paslaugas, kurios neturi būti teikiamos vietos lygmeniu, padėtų gauti daugiau naudos biudžeto ir veiksmingumo požiūriais;

285.  dar kartą tvirtina, kad mano, jog Sąjungos finansines taisykles reikia geriau pritaikyti prie išorės veiksmų, įskaitant krizių valdymą, ypatumų ir pabrėžia, kad šiuo metu atliekant Finansinio reglamento peržiūrą reikia numatyti didesnį lankstumą;

286.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta tiesioginių kontrolės priemonių, susijusių su trečiųjų šalių gavėjų makrofinansinės pagalbos panaudojimu; ragina Komisiją tokios rūšies pagalbą glaudžiau susieti su išmatuojamais parametrais;

287.  taip pat teigiamai vertina Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2016 dėl Sąjungos pagalbos, skirtos viešajam administravimui Moldovoje stiprinti, ir Specialiojoje ataskaitoje Nr. 32/2016 dėl Sąjungos pagalbos Ukrainai pateiktas rekomendacijas; laikosi nuomonės, kad Sąjunga turėtų visapusiškai pasinaudoti sąlygų sverto poveikiu ir užtikrinti tinkamą reformų, kurių imtasi, įgyvendinimo stebėseną, kad būtų teigiamai prisidedama prie demokratinės praktikos Moldovoje ir Ukrainoje stiprinimo;

Vystymasis ir bendradarbiavimas

288.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 9/2016 „ES išorės migracijos išlaidos pietinėse Viduržemio jūros regiono ir Rytų kaimynystės šalyse“; pabrėžia, jog Audito Rūmai padarė išvadą, kad Sąjungos išorės migracijos išlaidos nebuvo veiksmingos, kad neįmanoma įvertinti jų rezultatų, kad Komisijos metodas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad migracija darytų teigiamą poveikį vystymuisi, yra neaiškus, kad parama grįžimui ir readmisijai daro mažą poveikį ir kad migrantų žmogaus teisių paisymas, kuris turėtų būti visų veiksmų pagrindas, lieka teoriškas ir tik retai yra realus;

289.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 15/2016 dėl humanitarinės pagalbos išlaidų Didžiųjų ežerų regione; pabrėžia, kad Audito Rūmai daro išvadą, kad konfliktų paveiktiems Afrikos Didžiųjų ežerų regionų gyventojams skirtą humanitarinę pagalbą Komisija apskritai valdė veiksmingai; pabrėžia didelį skirtumą, palyginti su migracijos išlaidomis, ir tai vertina kaip papildomą įrodymą, kad gerai suplanuota vystymosi politika duoda geresnių rezultatų nei trumpalaikė aktyvi veikla migracijos srityje;

290.  yra labai susirūpinęs dėl pastebimos Komisijos pasiūlymų tendencijos ignoruoti teisiškai privalomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 233/2014(115) nuostatas, kai kalbama apie oficialios paramos vystymuisi finansuoti tinkamas išlaidas ir vystomojo bendradarbiavimo priemonės išlaidoms tinkamas šalis; primena, kad Sąjungos išlaidų teisėtumas yra vienas iš pagrindinių patikimo finansų valdymo principų ir kad politiniai aspektai neturėtų būti viršesni už aiškiai nustatytas teisines nuostatas, jeigu Komisija nori likti įtikima teisės viršenybės klausimu; atsižvelgdamas į tai, primena Komisijai neseniai priimtą Teisingumo Teismo sprendimą(116) bendradarbiavimo su Maroku ir Vakarų Sachara klausimu, kuriame Teismas nusprendė, kad Sąjunga nuolat pažeidinėjo tarptautinę teisę;

291.  apskritai pritaria, kad būtų naudojama parama biudžetui, tačiau ragina Komisiją tiksliau įvertinti ir apibrėžti vystymosi rezultatus, kurie kiekvienu atveju turi būti pasiekti naudojantis parama biudžetui, ir visų pirma stiprinti kontrolės priemones, taikomas valstybių elgesiui korupcijos, žmogaus teisių paisymo, teisės viršenybės ir demokratijos srityse; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad parama biudžetui gali būti naudojamasi šalyse, kuriose trūksta demokratinės priežiūros dėl to, kad neveikia parlamentinė demokratija ir nepaisoma pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos laisvių, arba dėl to, kad priežiūros įstaigos neturi atitinkamų gebėjimų;

292.  ragina Komisiją vystymosi srityje numatyti paskatomis grindžiamą požiūrį ir nustatyti principą „parama pagal pažangą“, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos pavyzdį; mano, kad kuo greičiau ir kuo didesnę pažangą šalis darys vykdydama vidaus reformas, kuriomis siekiama plėtoti ir stiprinti demokratines institucijas, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinę valstybę, išnaikinti korupciją, tuo daugiau paramos ji turėtų gauti iš Sąjungos; pabrėžia, kad taikant šį pozityvaus sąlygų nustatymo metodą ir kartu didelį dėmesį telkiant į tai, kad finansavimas būtų skiriamas kaimo bendruomenių mažos apimties projektams, gali įvykti realūs pokyčiai ir būti užtikrinta, kad Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami taupiau;

293.  apgailestauja, kad prieš steigiant Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą nebuvo konsultuotasi su Parlamentu; ragina dėti veiksmingesnes pastangas siekiant padidinti sprendimų dėl skubiosios pagalbos patikos fondo projektų skaidrumą ir pabrėžia, kad vis dar nėra nustatyta tinkama reguliaraus konsultavimosi su Parlamentu forma, ir apgailestauja, kad nesiimta jokių su tuo susijusių veiksmų;

Užimtumas ir socialiniai reikalai

294.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad Komisija pasinaudotų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyta patirtimi ir parengtų ataskaitą dėl nacionalinių tinkamumo finansuoti taisyklių 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu tikslinės analizės, taip pat tuo remdamasi pateiktų gaires valstybėms narėms, kaip supaprastinti bereikalingai sudėtingas arba apsunkinančias taisykles ir kaip jų išvengti;

295.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti Sąjungos finansavimo programas į savo metinį naštos tyrimą, kaip susitarta 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(117); pabrėžia, kad taikant metinius naštos mažinimo tikslus, apimančius Sąjungos finansavimo programas, padidėtų atitiktis ir taip būtų prisidedama prie klaidų lygio mažinimo;

296.  teigiamai vertina didesnį dėmesį rezultatams 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; vis dėlto mano, kad tolesnis rezultatų rodiklių ir stebėsenos sistemų plėtojimas padėtų užtikrinti patikimą finansinę atskaitomybę ir padidintų būsimų veiklos programų efektyvumą;

Aplinka, visuomenės sveikata ir maisto sauga

297.  patenkintas savo kompetencijai priklausančių penkių decentralizuotų agentūrų, kurios vykdo technines, mokslines ar valdymo užduotis ir padeda Sąjungos institucijoms rengti ir įgyvendinti aplinkos ir klimato, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politiką, veikla ir tuo, kaip šios agentūros vykdo savo biudžetą;

298.  palankiai vertina tai, kaip apskritai įvykdytas programos LIFE+ veiklos biudžetas: 2015 m. įvykdyta 99,95 proc. įsipareigojimų asignavimų ir panaudota 98,93 proc. mokėjimų asignavimų; pabrėžia, kad programa LIFE+ padėjo didinti gyventojų sąmoningumą ir dalyvavimą priimant teisės aktus bei įgyvendinant Sąjungos aplinkos politiką, taip pat gerinant šio sektoriaus valdymą; pažymi, kad 2015 m. 225,9 mln. EUR buvo skirta dotacijoms veiksmams, 40 mln. EUR panaudota finansinėms priemonėms, kurias valdo Europos investicijų bankas, ir 59,2 mln. EUR panaudota priemonėms, numatytoms Komisijos vaidmeniui inicijuojant ir stebint politikos ir teisėkūros pokyčius, paremti; atkreipia dėmesį į tai, kad 10,2 mln. EUR panaudota administracinei programos LIFE paramai finansuoti ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomajai įstaigai (EASME) remti;

299.  pažymi, kad Klimato politikos GD įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis pakilo iki 99,9 proc. (skirta 108 747 880 EUR) ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis – iki 91,77 proc. (skirta 47 479 530 EUR) ir, jei neatsižvelgiama į administracines išlaidas, mokėjimų panaudojimo lygis siekia 96,88 proc.;

300.  ragina biudžeto valdymo instituciją ateityje dėmesį sutelkti į tuos bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kurie suteikia Sąjungai tikros pridėtinės vertės; pripažįsta, kad įgyvendinta dešimt bandomųjų projektų ir penki parengiamieji veiksmai, kuriems skirtos lėšos iš viso sudarė 1 400 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 5 599 888 EUR mokėjimų asignavimų;

301.  pripažįsta, kad 2015 m. buvo baigtas antrosios Sveikatos programos (2008–2013 m.) vertinimas; palankiai vertina tai, kad trečioji Sveikatos programa buvo sustiprinta 2015 m. siekiant remti keitimąsi informacija bei gerąja praktika valstybėse narėse, susiduriančiose su problemomis, susijusiomis su dideliu migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių priėmimu, ir skatinti tai, visų pirma atsižvelgiant į Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato rengiamą asmens sveikatos duomenų, skirtų migrantų sveikatos vertinimui, kortelę, kuri bus naudojama migrantų antplūdžio valdymo centruose ir priėmimo vietose, ir į papildomas lėšas su migrantų sveikata susijusiems projektams;

Transportas ir turizmas

302.  pažymi, kad 2015 m. pagal dotacijų susitarimus, pasirašytus 2015 m. remiantis 2014 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės kvietimais teikti pasiūlymus, 263 transporto projektams skirta 12,8 mlrd. EUR.; taip pat pažymi, kad panaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimą, iš viso atlikta 28,3 mlrd. EUR investicijų; joms panaudotas Sąjungos įnašas, regioninių ir valstybių narių biudžetų ir Europos investicijų banko paskolų lėšos;

303.  pažymi, kad Audito Rūmai patikrino tik septynias išlaidų kategorijos „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, kuriai priklauso transportas, operacijas, už kurias atsakingas Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (MOVE GD); pažymi, kad klaidų buvo rasta tik vienoje iš audituotų operacijų ir kad šios klaidos susijusios su viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu;

304.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos investicijų banko vertinimo ataskaitoje pažymima, jog infrastruktūros ir inovacijų linijos portfelyje (angl. IIW) esama nevienodo geografinio pasiskirstymo ir telkimo pagal sektorius ir kad finansavimas pagal IIW sutelktas (63 proc.) trijose valstybėse narėse; ragina Komisiją skubiai įvertinti Europos strateginių investicijų fondo poveikį visai Sąjungai; apgailestauja dėl to, kad Europos strateginių investicijų fondas nėra pakankamai išnaudotas visų transporto rūšių inovatyviems transporto projektams, pavyzdžiui, skirtų tvarioms transporto priemonėms skatinti ar skaitmeninimo procesui toliau skatinti, taip pat galimybei nekliudomai naudotis infrastruktūra, finansuoti;

305.  apgailestauja dėl to, kad Komisija (MOVE GD) dar neparengė oficialaus konsoliduoto strateginio dokumento dėl TEN-T pagrindinio tinklo koridorių plėtros priežiūros; ragina Komisiją priimti tokį strateginį dokumentą dėl priežiūros veiklos ir skaidrumo; primena, kad skaidrumas ir konsultavimasis su suinteresuotaisiais subjektais padeda pasiekti, kad transporto projektai būtų sėkmingi;

306.  pabrėžia, kad 2014–2020 m. transporto projektai bus finansuojami iš kelių šaltinių, įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Sanglaudos fondą, Europos regioninės plėtros fondą ir Europos strateginių investicijų fondą; todėl ragina Komisiją užtikrinti sąveiką, kad šiuose įvairiuose finansavimo šaltiniuose turimas lėšas būtų galima paskirstyti veiksmingiau ir kad šiuos išteklius būtų galima derinti; ragina Komisiją kasmet parengti ir paskelbti, inter alia, savo svetainėse lengvai prieinamus transporto, įskaitant transporto dalių procentinius dydžius, sąrašus ir turizmo projektus, kurie yra bendrai finansuojami minėtų fondų lėšomis;

Regionų vystymasis

307.  prašo Komisijos, pasitelkiant aukšto lygio darbo grupę(118), vykdant nacionalinių valdymo ir kontrolės sistemų auditą, ypatingą dėmesį skirti nacionalinėms tinkamumo finansuoti taisyklėms ir padėti valstybėms narėms jas supaprastinti, kad būtų sudarytos sąlygos pokyčiams; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu taikyti vieno bendro audito principą; ragina Komisiją supaprastintose ir veiksmingose gairėse išaiškinti grąžintino PVM sąvoką siekiant išvengti skirtingo sąvokos „nesusigrąžinamas PVM“ interpretavimo ir neoptimalaus Sąjungos lėšų panaudojimo; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų valdžios institucijas užtikrinti, kad paramos gavėjai gautų nuoseklią informaciją apie finansavimo sąlygas, visų pirma apie išlaidų tinkamumą finansuoti ir atitinkamas viršutines kompensuojamų išlaidų ribas;

308.  apgailestauja dėl to, kad 2015 m. valdymo institucijos pateikė mažiau paraiškų dėl išlaidų kompensavimo, palyginti su 2014 m., todėl neapmokėtų paraiškų dėl išlaidų kompensavimo lygis sumažėjo nuo 23,2 mlrd. EUR 2014 m. iki 10,8 mlrd. EUR 2015 m., iš jų 2,8 mlrd. EUR liko neapmokėti nuo 2014 m. pabaigos; pabrėžia, kad vėlavimai vykdant 2014–2020 m. laikotarpio biudžetą neturėtų būti didesni nei praėjusį laikotarpį ir dėl to finansavimo laikotarpio pabaigoje neturėtų susikaupti daug neįvykdytų mokėjimų prašymų; primygtinai ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atidžiai stebėti padėtį ir atitinkamai pritaikyti savo mokėjimų planą;

309.  apgailestauja, kad 2016 m. birželio 30 d. ne visos valstybės narės buvo perkėlusios į nacionalinę teisę viešųjų pirkimų direktyvas, ir primygtinai ragina Komisiją toliau padėti valstybėms narėms padidinti jų pajėgumus perkelti tas direktyvas, taip pat įvykdyti visus jų veiksmų planus dėl ex ante sąlygų, nes jos yra būtina sąlyga siekiant užkirsti kelią sukčiavimu laikomiems ir juo nelaikomiems pažeidimams; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti veiksmų planą dėl viešųjų pirkimų, susijusių su Europos struktūriniais ir investicijų fondais, 2014–2020 m. laikotarpiu siekiant supaprastinti, paspartinti ir suderinti elektronines viešųjų pirkimų procedūras;

310.  pažymi, kad vidutinis išmokėjimo pagal ERPF ir ESF finansines priemones lygis 2014 m. pabaigoje buvo 57 proc., o tai sudaro tik 10 proc. padidėjimą, palyginti su 2013 m.; apgailestauja dėl Audito Rūmų pastabos dėl išmokų tinkamumo finansuoti laikotarpio pratęsimo galutiniams gavėjams pagal finansines priemones, kuris atliktas priimant Komisijos sprendimą, o ne iš dalies keičiantį reglamentą; yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai gali nuspręsti visas po 2015 m. gruodžio 31 d. atliktas išmokas laikyti netinkamomis; susirūpinęs pažymi, kad didelė ERPF ir ESF finansinėms priemonėms skirto pradinio kapitalo dalis 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu buvo išleista valdymo sąnaudoms ir mokesčiams;

311.  teigiamai vertina Audito Rūmų metodą, pagal kurį vertinami rezultatai, ir mano, kad yra gerai, kai valdymo institucijos parengia atitinkamus rezultatų rodiklius, kuriais matuojamas projektų indėlis siekiant nustatyti veiklos programų tikslų, laikantis papildomumo kriterijaus; pabrėžia intensyvesnės komunikacijos poreikį; ragina Komisiją nustatyti veiksmingesnius komunikacijos kanalus, kad būtų padidintas investicijų naudojant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas matomumas; ragina Komisiją parengti ribotą atitinkamų rodiklių, kurie galėtų padėti išmatuoti veiksmingumą, skaičių;

312.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares geriausiai panaudoti teritorines priemones užtikrinant, kad laiku būtų patvirtintas integruotų miestų plėtros strategijų finansavimas, kuris padėtų miestams investuoti į visapusiškas strategijas, panaudoti politikos sričių sinergiją ir užtikrinti veiksmingesnį ilgalaikį poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui;

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

313.  prašo Europos Audito Rūmų toliau teikti atskirus Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo ir 2 išlaidų kategorijos vertinimus, taip pat ir pasibaigus kitiems finansiniams metams, nes atskiri vertinimai sudaro sąlygas imtis tikslinių veiksmų mažinant labai skirtingus klaidų lygius;

314.  ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas, jeigu įmanoma, toliau spręsti tiesioginių išmokų sudėtingumo klausimą ir jas supaprastinti, ypač jeigu Europos žemės ūkio garantijų fondas administruojamas keliais skirtingais lygmenimis;

315.  palankiai vertina naujos kartos papildomas finansines priemones, nes mano, kad jas planuojant turi būti nustatyti aiškesni tikslai ir įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje jos turi būti atitinkamai patikrintos, siekiant parodyti jų poveikį ir užtikrinti, kad dėl jų nepadidėtų klaidų lygis;

316.  mano, kad tų valstybių narių, kurios per pastaruosius trejus metus nepateisino lūkesčių, nacionalinėse mokėjimo agentūrose turėtų būti atsakingi jau pareigas einantys Sąjungos pareigūnai, o ne tos valstybės narės piliečiai;

317.  atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio politikos valdymo sistema yra daugiametė, ir pabrėžia, kad galutinai įvertinti su reglamento(119) įgyvendinimu susijusius pažeidimus bus įmanoma tik pasibaigus programavimo laikotarpiui;

318.  pažymi, kad dėl BŽŪP supaprastinimo neturėtų kilti rizika perspektyviai maisto produktų gamybai ir ragina imtis priemonių siekiant žemės ūkio maisto produktų ir miškininkystės sektoriuose pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

Žuvininkystė

319.  yra patenkintas matydamas, kad atsižvelgus į MARE GD išlygas, suformuluotas jo 2014 m. metinėje ataskaitoje ir susijusias su Europos žuvininkystės fondo (EŽF) (2007–2013 m.) programų valdymu ir kontrole, buvo žymiai (iki vos penkių) sumažintas veiksmų programų ir atitinkamų valstybių narių skaičius;

320.  yra įsitikinęs, jog MARE GD įgyvendinta vidaus kontrolės sistema suteikia pakankamą patikinimą, kad bus tinkamai valdoma rizika, susijusi su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu;

321.  džiaugiasi, kad iš 12 operacijų, konkrečiai susijusių su žuvininkyste, kurias patikrino Audito Rūmai, nė vienoje neaptikta reikšmingų klaidų;

322.  vis dėlto apgailestauja, kad didžioji dalis valstybių narių labai vėluodamos pateikė savo su Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondu susijusias veiksmų programas, dėl to labai vėluota panaudoti fondo lėšas;

323.  taigi primena, kad jokių išlaidų nebuvo deklaruota Komisijai iki 2015 m. birželio 30 d., todėl iki šios datos išlaidos nebuvo tikrinamos; primena, kad pagal pasidalijamąjį valdymą valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų panaudoti asignavimai;

Kultūra ir švietimas

324.  pakartoja, kad visų Sąjungos jaunimui skirtų judumo programų integravimu į programą „Erasmus+“ pirmiausia siekiama padidinti jų veiksmingumą, ir todėl primygtinai ragina Komisiją laikytis sutartų tikslų ir atsižvelgti į programai skirtas biudžeto eilutes, siekiant išvengti programos svarbos sumažėjimo;

325.  palankiai vertina tiek programos „Erasmus+“, tiek programos „Kūrybiška Europa“ prisitaikymą 2015 m. reaguojant į kylančius pabėgėlių ir (arba) migrantų integravimo ir kovos su radikalėjimu iššūkius;

326.  pažymi, kad 2015 m. pirmą kartą buvo sudaryta galimybė gauti paskolas pagal studentų paskolų garantijų sistemą („Erasmus+“ magistro studijų paskola) dviem bankams Ispanijoje ir Prancūzijoje pradėjus įgyvendinti šią priemonę; atkakliai tvirtina, kad norint sukurti perspektyvią paskolų sistemą bus ypač svarbu užtikrinti, kad ji būtų taikoma daugelyje geografinių regionų, o Komisija privalės atidžiai stebėti, kaip taikomos skolinimo sąlygos;

327.  primena, kad 2015 m. buvo pirmieji metai, kai už programos „Kūrybiška Europa“ valdymą buvo atsakingi du generaliniai direktoratai – Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas ir Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas; atkakliai tvirtina, jog būtina laikytis suderinto požiūrio, kad organizacijų vidaus problemos nesutrikdytų programos veikimo ar nepakenktų viešajai nuomonei apie ją;

Piliečių laisvės, teisingumas ir vidaus reikalai

328.  ragina Komisiją parengti ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti nustatytų interesų konfliktų atvejų apžvalgą;

329.  apgailestauja dėl to, kad taikant HOME GD metinėje veiklos ataskaitoje nurodytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius nematyti, kiek žmonių 2015 m. buvo suteikta pagalba, kiek jų buvo apgyvendinta kitur ir perkelta ir kiek jų grįžo; apgailestauja dėl to, jog trūksta rodiklių priemonių, priimtų siekiant sustiprinti nacionalinių teisėsaugos institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą, poveikiui įvertinti;

330.  ragina nustatyti aiškesnius ilgalaikius politinius prioritetus, pagal kuriuos būtų konkrečiau nustatyti veiklos prioritetai; šiuo požiūriu pabrėžia glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis, ypač agentūromis, svarbą;

331.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos informacijos saugumo valdymo struktūros nepakankamai suderintos su pripažinta geriausia praktika (kaip nurodyta Vidaus audito tarnybos audito ataskaitoje);

Lyčių lygybės klausimai

332.  pažymi, kad lyčių lygybė turėtų būti horizontalusis visų politikos sričių tikslas; vis dėlto pažymi, kad kai kurios programos neturi konkrečių tikslinių veiksmų su konkrečiais biudžeto asignavimais šiam tikslui pasiekti ir dėl geresnio duomenų rinkimo turėtų būti ne tik kiekybiškai įvertinti asignavimai, skirti lyčių lygybę didinti padedantiems veiksmams finansuoti, bet ir patobulintas šių Sąjungos lėšų poveikio vertinimas;

333.  dar kartą ragina Komisiją apsvarstyti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą visais biudžeto procedūros etapais klausimą, be kita ko, vykdant biudžetą ir vertinant jo vykdymą, įskaitant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), ESF, ERPF ir programą „Horizontas 2020“, kad būtų kovojama su diskriminacija valstybėse narėse; pabrėžia, kad bendras kiekybinių rezultato ir poveikio rodiklių rinkinys, kuris padėtų geriau įvertinti biudžeto įgyvendinimą lyčių aspekto požiūriu, turėtų būti įtrauktas į biudžeto planavimą, vykdymą ir vertinimą, laikantis į rezultatus orientuoto biudžeto iniciatyvos ir tikslo daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatams;

334.  ragina Komisiją sudarant biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą taikyti naujų ir esamų biudžeto eilučių analizę šiuo požiūriu ir, kai įmanoma, atlikti būtinus politikos pakeitimus siekiant užtikrinti, kad netiesiogiai nebūtų kuriama lyčių nelygybė.

(1) OL L 69, 2015 3 13.
(2) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(3) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(4) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0144.
(7) OL L 69, 2015 3 13.
(8) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(9) OL C 417, 2016 11 11, p. 2.
(10) OL C 449, 2016 12 1, p. 51.
(11) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(12) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(13) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(14) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(15) OL L 343, 2013 12 19, p. 46.
(16) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0144.
(17) OL L 69, 2015 3 13.
(18) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(19) OL C 417, 2016 11 11, p. 10.
(20) OL C 449, 2016 12 1, p. 61.
(21) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(22) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(23) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(24) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(25) OL L 341, 2013 12 18, p. 73.
(26) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0144.
(27) OL L 69, 2015 3 13.
(28) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(29) OL C 417, 2016 11 11, p. 2.
(30) OL C 449, 2016 12 1, p. 41.
(31) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(32) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(33) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(34) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(35) OL L 341, 2013 12 18, p. 69.
(36) OL L 363, 2014 12 18, p. 183.
(37) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0144.
(38) OL L 69, 2015 3 13.
(39) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(40) OL C 417, 2016 11 11, p. 9.
(41) OL C 449, 2016 12 1, p. 157.
(42) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(43) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(44) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(45) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(46) OL L 346, 2013 12 20, p. 58.
(47) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0144.
(48) OL L 69, 2015 3 13.
(49) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(50) OL C 417, 2016 11 11, p. 11.
(51) OL C 449, 2016 12 1, p. 230.
(52) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(53) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(54) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(55) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(56) OL L 346, 2013 12 20, p. 54.
(57) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0144.
(58) OL L 69, 2015 3 13.
(59) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(60) OL C 417, 2016 11 11, p. 11.
(61) OL C 449, 2016 12 1, p. 219.
(62) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(63) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(64) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(65) OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(66) OL L 352, 2013 12 24, p. 65.
(67) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0144.
(68) OL L 69, 2015 3 13.
(69) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(70) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(71) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(72) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(73) OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(74) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0144.
(75) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(76) OL L 362, 2012 12 31, p. 1.
(77) Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31/2016.
(78) Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 5/2015 ir Nr. 19/2016.
(79) Europos Komisija, REGIO GD „Duomenų apie finansų inžinerijos priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pažangą suvestinė, parengta remiantis ataskaitomis, kurias vadovaujančiosios institucijos pateikė pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 67 straipsnio 2 dalies j punktą, 2007–2013 m. programavimo laikotarpis, padėtis 2015 m. gruodžio 31 d.“, 2016 9 20, p. 61.
(80) Žr. 2015 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 1.39 punktą.
(81) Žr. 2015 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 3.22 ir 3.23 punktus.
(82) Žr. 2015 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 3.29 punktą.
(83) Žr. 2015 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 3.33–3.38 punktus.
(84) Žr. 2015 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 3.56 punktą.
(85) Žr. 2015 m. Audito Rūmų metinės ataskaitos 4.16 punktą.
(86) COM(2016)0674, SWD(2016)0338, SWD(2016)0339.
(87) Įsipareigojimas ir darna, 2007–2013 m. ES 7-osios bendrosios programos ex post vertinimas, 2015 m. lapkričio mėn.
(88) 2015 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 3.19 punktas.
(89) 2015 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 3.22 punktas.
(90) 2015 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 3 skirsnis.
(91) 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucijos su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, 8 punktas (OL L 246, 2016 9 14, p. 27).
(92) 2015 m. metinė veiklos ataskaita, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, Briuselis, 2016, p. 11, 8 išnaša.
(93) SWD(2016)0318.
(94) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(95) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
(96) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(97) Pirmieji Jaunimo užimtumo iniciatyvos rezultatai, Galutinė ataskaita, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD, Europos Komisija, 2016 m. birželio mėn.
(98) 2015 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 6.36 punktas.
(99) Atsakymas į 19-tą klausimą, į kurį atsakoma raštu, Komisijos narei C. Crețu.
(100) Žr. 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijos 8 dalį.
(101) 2015 m. Audito Rūmų metinė ataskaita, 6.9 punkto 8 išnaša.
(102) Išvengus šių klaidų, rinkos rėmimo ir tiesioginės paramos išlaidų kategorijos klaidų lygis būtų buvęs mažesnis 0,9 procentinių punktų, o kaimo plėtros ir kitos politikos išlaidų kategorijos klaidų lygis – 3,2 procentinių punktų.
(103) AGRI GD metinėje veiklos ataskaitoje teigiama, kad bendras patikslintas klaidų lygis sumažėjo nuo 2,61 proc. 2014 m. iki 1,47 proc. 2015 m.
(104) Visa darbo diena – atitinkamas mažiausias valandų skaičius, nustatytas nacionalinėse darbo sutartis reglamentuojančiose nuostatose. Jeigu nacionalinėse nuostatose valandų skaičius nenurodomas, laikoma, kad minimalus metinis darbo laikas yra 1 800 valandų: 225 darbo dienos, sudarytos iš aštuonių valandų.
(105) remiantis naujausia Eurostato parengta ūkių struktūros apžvalga, 28 ES valstybėse narėse 2007–2013 m. laikotarpiu ūkių darbo jėga sumažėjo 2,3 mln. metinių darbo vienetų (MDV), t. y. 19.8 proc.
(106) Žr. atsakymą į klausimą, į kurį atsakoma raštu, Nr. 3. 2016 m. lapkričio 29 d. Komisijos nario Ph. Hogano klausymas.
(107) Žr. 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijos 317 dalį.
(108) Valstybės narės privalo sumažinti išmokų už vieną hektarą, teikiamų paramos gavėjams jų atitinkamose teritorijose, lygių skirtumus (tai nurodoma kaip „vidinė konvergencija“). Iš esmės (taikant išimtis) jos taip pat bent 5 proc. turi sumažinti 150 000 EUR viršijančias įplaukas, kurias bet koks paramos gavėjas gauna pagal bazinės išmokos sistemą ar vienkartinės išmokos už plotus sistemą. Be to, valstybės narės turi galimybę iki 30 proc. jų tiesioginėms išmokoms skirto nacionalinio finansinio paketo perskirstyti kiekvieno ūkio pirmiems 30 ha („perskirstymo išmoka“), taip pat nustatyti kiekvieno paramos gavėjo įplaukų iš bazinės mokėjimų sistemos ar vienkartinės išmokos už plotus sistemos absoliučią aukščiausią ribą („ribų nustatymas“).
(109) Žr. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59), 35 straipsnio 1 dalį bei 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).
(110) 2016 m. balandžio 12 d. Komisijos sprendimas C(2016)2210, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas C(2014)5434, pagal kurį leidžiama atlyginti remiantis vieneto įkainiais už Pasaulio banko grupės subjekto vykdomą veiklą pagal Pagrindų susitarimą su Sąjunga.
(111) Atsakymas į rašytinį klausimą Nr. 23. 2016 m. lapkričio 29 d. Komisijos nario D. Avramopouloso klausymas.
(112) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).
(113) C(2016)3301.
(114) Žr. 2012 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliucijos su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą jo sprendimo dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, įvykdymo patvirtinimo dalį, 38 dalį (OL L 286, 2012 10 17, p. 31).
(115) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).
(116) 2016 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Taryba prieš Front Polisario, C-104/16 P, ECLI:EU:C:2016:973.
(117) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(118) Aukšto lygio grupė supaprastinimo Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos gavėjams stebėsenos klausimais.
(119) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Audito Rūmų specialiosios ataskaitos vykdant Komisijos 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą
PDF 757kWORD 102k
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (2016/2208(DEC))
P8_TA(2017)0144A8-0160/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į specialiąsias Audito Rūmų ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į 2015 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotas metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0338/2016)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą dėl 2015 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija(5), ir į savo rezoliuciją su pastabomis, kuri yra neatskiriama to sprendimo dalis,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2015 finansinių metų biudžetą (05876/2017 – C8-0037/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0160/2017),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

B.  kadangi specialiosiose Audito Rūmų ataskaitose pateikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, todėl šios ataskaitos yra naudingos Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį;

C.  kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą minėto 2017 m. balandžio 27 d. Parlamento sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, dalį;

I dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2015 „Sunkumų patyrusioms šalims suteikta finansinė parama“

1.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiosios ataskaitos išvadas ir rekomendacijas;

2.  palankiai vertina pirmąją Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl ekonomikos valdymo Sąjungoje ir laukia kitų ataskaitų, kurios bus paskelbtos ateinančiais metais;

3.  apgailestauja, kad Audito Rūmai į šią ataskaitą neįtraukė visų valstybių narių, gavusių finansinę paramą nuo finansų krizės pradžios, įskaitant Graikijai skirtą programą, nes tuomet būtų galima lengviau atlikti palyginimą;

4.  vis dėlto palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai parengs atskirą specialiąją ataskaitą dėl Graikijos; ragina Audito Rūmus palyginti abiejų specialiųjų ataskaitų rezultatus ir visų pirma atsižvelgti į Parlamento pasiūlymus, susijusius su ataskaita dėl Graikijos, įskaitant vidutinės trukmės ir ilgos trukmės laikotarpių rezultatus (t. y. dabartinės diskusijos dėl galimo skolos naštos mažinimo);

5.  ragina Audito Rūmus toliau stiprinti šioje srityje savo žmogiškuosius išteklius ir ekspertines žinias siekiant gerinti savo darbo kokybę; be to, ragina Audito Rūmus visiškai atsižvelgti į išorės ekspertų ataskaitas, kurias atlikti Audito Rūmai paprašė tam, kad galėtų jomis remtis atlikdami auditą;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai atliko auditą, kuris apsiribojo labai trumpalaikiu ir konkrečiu finansinės paramos teikimo veiksmų planu, dėl kurio nusprendė Taryba, neatsižvelgdama į kitus galimus fiskalinio disbalanso mažinimo sprendimus, dėl kurių jau vyko viešos bei akademinės diskusijos, kaip antai valstybės skolos paskirstymas tarpusavyje arba skolos naštos mažinimas;

7.  apgailestauja, kad ataskaitoje dėmesys skiriamas tik paramos valdymui, bet neanalizuojamas ir neginčijamas programos turinys ir suderėtos finansinės paramos teikimo sąlygos;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečios Sąjungos politinio lygmens priemonės ir pagrindiniai programų ypatumai aprašyti tik specialiojoje ataskaitoje; skatina Audito Rūmus išnagrinėti, ar priimtos priemonės buvo tinkamos atsižvelgiant į programų tikslus ir kaip jos derėjo platesniame politikos kontekste ir su ilgalaikiais tikslais, įskaitant strategiją „Europa 2020“;

9.  atkreipia dėmesį į tai, jog finansinės paramos programomis buvo siekiama, kad remiamos šalys grįžtų į finansų rinkas, pasiektų viešųjų finansų tvarumą, kad vėl augtų jų ekonomika ir mažėtų nedarbas; apgailestauja, kad Audito Rūmai savo išvadose nevisapusiškai išnagrinėjo, kaip programos rezultatai atitiko šiuos tikslus;

10.  pažymi, kad Audito Rūmai savo išvadose daugiausia dėmesio skyrė Komisijai, kaip finansinės paramos valdytojai, tačiau mano, kad siekiant geriau suvokti padėtį daugiau dėmesio reikėjo skirti Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos Centriniam Bankui, kurie nuo pradžių palaikė Komisiją rengiant programas ir stebint, kaip jos įgyvendinamos;

11.  pritaria Komisijos nuomonei, kad buvo nepakankamai įvertintas Tarybos ir kitų partnerių vaidmuo kuriant ir valdant programą; prašo Audito Rūmų ir Komisijos išanalizuoti Tarybos priimtų priemonių tinkamumą ir Europos Centrinio Banko vaidmenį bei nustatyti, ar jie padėjo siekti programos ir Sąjungos tikslų, be kita ko, ar padėjo laipsniškai likviduoti ekonomikos krizę, sukurti daugiau darbo vietų ir skatinti ekonomikos augimą;

12.  apgailestauja, kad partneriai ne visada dalijosi su Komisija visa turima informacija, todėl derybų grupės veikloje atsirado nesklandumų; primygtinai ragina Komisiją parengti oficialius susitarimus su partneriais siekiant turėti galimybę laiku gauti visą turimą informaciją ir taip ateityje išvengti tokių problemų;

13.  pabrėžia, kad įgyvendinant kai kurias programose nurodytas reformas (pvz., darbo rinkų reformą) konkurencingumas gali padidėti tik po labai ilgo laiko, o įgyvendinant paramos programas dažniausiai siekiama skubesnių trumpalaikių rezultatų;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad kuriant programas (darbo rinkų reformų, pensijų ir nedarbo sistemų, vietos subjektų skaičiaus mažinimo ir kt.) daugiausia buvo atsižvelgta į išlaidas, taip pat į valstybinėms programoms skirto biudžeto sumažinimą; supranta, kad šiuo biudžeto sumažinimu siekta reformuoti remiamų šalių finansų rinkas;

15.  primygtinai ragina Tarybą, siekiant sumažinti poveikį gyventojams, nepageidaujamą poveikį vidaus paklausai ir krizės išlaidų nacionalizavimui, atidžiai peržiūrėti finansinės paramos priemonių, taikytinų įgyvendinant būsimas programas, rinkinį;

16.  pabrėžia, kad finansinė parama sunkumų patyrusioms valstybėms narėms buvo teikiama iš kapitalo rinkose pasiskolintų paskolų lėšų, kaip garantiją naudojant Sąjungos biudžetą; mano, kad įgyvendinant šias programas buvo nepakankamai įvertintas Parlamento, kaip biudžeto valdymo institucijos, vaidmuo, todėl dar labiau sumažėjo suteiktos finansinės paramos demokratinis teisėtumas;

17.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas aktyviau dalyvautų rengiant finansinės paramos programas, kai rizikuojama Sąjungos biudžetu;

18.  mano, kad svarbu išnagrinėti, koks yra Europos Centrinio Banko vaidmuo netiesiogiai padedant valstybėms narėms siekti savo tikslų ir plačiau remiant Sąjungos finansų struktūrą tuo metu, kai įgyvendinamos finansinės programos;

19.  mano, kad krizės pradžioje buvo sunku numatyti tam tikro staigaus disbalanso, turėjusio pražūtingų padarinių kai kuriose valstybėse narėse, atsiradimą; pabrėžia, kad sunku buvo numatyti 2007–2008 m. precedento neturinčios pasaulinės finansų krizės mastą ir pobūdį;

20.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad buvo skirta nepakankamai dėmesio padėties prieš krizę stebėsenos teisinei sistemai tam, kad sunkios ekonomikos krizės metu būtų galima nustatyti su tuometine fiskaline būkle susijusią riziką;

21.  palankiai vertina tai, kad teisės aktų leidėjai patvirtino šešių dokumentų ir dviejų dokumentų rinkinius, parengtus reaguojant į finansų krizę ir skirtus per krizę atskleistiems priežiūros sistemos trūkumams pašalinti; vis dėlto mano, kad pastaraisiais metais įgyvendinta Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos reforma nevisiškai likvidavo krizę, ir ragina Komisiją toliau analizuoti naujosios sistemos stipriąsias ir silpnąsias puses, palyginti su kitomis panašaus ekonomikos išsivystymo šalių (t. y. JAV, Japonijos ir kitų EBPO šalių) sistemomis, taip pat prireikus siūlyti naujas reformas;

22.  ragina Komisiją įgyvendinti Audito Rūmų rekomendaciją toliau gerinti savo makroekonominių ir fiskalinių prognozių kokybę;

23.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Komisija sudėtingu laikmečiu nustatė apribojimus ir įgijo šiek tiek patirties įgyvendinant finansinės paramos programų valdymo ex novo įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, šie rezultatai gali būti laikomi laimėjimu;

24.  palankiai vertina sprendimą, kad už finansinės paramos valdymą turi būti atsakinga Komisija, o ne kiti finansiniai partneriai, kuriuo sudaromos sąlygos pritaikyti paramą atsižvelgiant į valstybių narių ypatumus ir atsakomybę;

25.  mano, kad, nors valstybės narės turėtų būti traktuojamos vienodai, taip pat būtina užtikrinti lankstumą siekiant pritaikyti ir koreguoti programas bei reformas atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes; mano, kad būsimų Komisijos programų ir Audito Rūmų ataskaitų atvejais reikėtų nustatyti ir nuo nacionalinių hipotetinių darbotvarkių atskirti vien Sąjungos priemonių įgyvendinimą;

26.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl sunkumų, su kuriais susidūrė Komisija, atsekdama informaciją, ir kad jai vykdant veiklą nebuvo siekta retrospektyviai įvertinti priimtus sprendimus;

27.  pabrėžia, kad ankstyvuoju programų įgyvendinimo etapu Komisija vykdė veiklą sudėtingu laikmečiu ir patyrė politinį spaudimą dėl neapibrėžtos rizikos, kuri kėlė grėsmę visos finansų sistemos stabilumui su nenuspėjamais padariniais ekonomikai;

28.  mano, kad Komisija, nors ir neturėjo ankstesnės finansinės paramos valdymo patirties, jos įgijo veikdama ir sugebėjo gana sparčiai ir tinkamai įgyvendinti tas programas bei patobulinti vėlesnių programų valdymą;

29.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, kad Komisija turėtų toliau nagrinėti pagrindinius šalių koregavimo aspektus, tačiau taip pat turėtų palyginti ekonomines prognozes, įskaitant būsto rinkos ir valstybinių bei privačių nacionalinių skolų srityje; primygtinai ragina visas valstybes nares sistemingai ir reguliariai Komisijai teikti atitinkamus duomenis;

30.  mano, kad laikotarpiu nuo pirmosios Sąjungos programos įgyvendinimo pradžios iki Audito Rūmų analizės pabaigos reikėtų suteikti galimybę įtraukti patobulintas rekomendacijas dėl programos pagerinimo ir rezultatų, kurios būtų naudingos būsimoms programoms ir kurios būtų parengtos vykstant tarpinstituciniam ir Audito Rūmų ir Komisijos „rungimosi“ dialogui;

31.  mano, kad, siekiant skaidrumo, geresnio piliečių informavimo ir bendravimo su jais, Komisijos atsakymai ir Audito Rūmų nuomonė turėtų būti pateikti dviejose skiltyse tam, kad būtų galima palyginti požiūrius, kaip tai padaryta Audito Rūmų metinėje ataskaitoje;

32.  atsižvelgdamas į šiose naujose ataskaitose dėl Sąjungos finansų valdymo pateiktos informacijos opumą, rekomenduoja, kad rengiant pranešimus spaudai ir kitus pranešimus būtų atidžiai atsižvelgiama į Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas;

II dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita „Būtina labiau atsižvelgti į rezultatus, siekiant pagerinti techninės pagalbos Graikijai teikimą“

33.  pažymi, kad šiuo metu, kai rengiama ši rezoliucija, Komisija jau yra pateikusi savo pasiūlymą dėl struktūrinių reformų rėmimo programos (SRRP) sudarymo; palankiai vertina tai, kad Komisija neabejotinai atsižvelgė į Audito Rūmų rekomendacijas, ir tikisi, kad SRRP taps patikima techninės pagalbos priemone, grindžiama patirtimi, kurią įgijo Graikijos reikalų darbo grupė;

34.  yra susirūpinęs, kad dėl ad hoc ir greito darbo grupės įsteigimo radosi tam tikrų jos veikimo problemų; ragina išsamiai įvertinti padėtį vietoje ir suformuluoti glaustą laipsnišką veiksmų planą, kuris būtų privalomas pirminis etapas naudojantis visais techninės pagalbos projektais; prašo, kad Komisija, įgyvendindama tolesnes savo techninės pagalbos programas, taikytų geriau suplanuotą metodą, pagal kurį, be kita ko, būtų nustatyta įgaliojimų trukmė su pradžios ir pabaigos datomis;

35.  pabrėžia, kad šiuo tikslu numatytas biudžetas – tai būtina sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti techninės pagalbos programą išlaidų planavimo ir jų racionalizavimo aspektais, taip išvengiant skirtingų kontrolės lygių ir skirtingų privalomų laikytis taisyklių, taikomų atskiroms biudžeto eilutėms;

36.  pažymi, kad darbo grupė valdė įspūdingą projektų, kuriuose dalyvavo įvairios organizacijos partnerės, skaičių; mano, kad techninės pagalbos poveikis galėjo būti didesnis, jei būtų racionalizuotos programos, apribotas organizacijų partnerių skaičius ir projektų apimtis siekiant kuo labiau sumažinti administracinio koordinavimo veiksmus ir padidinti veiksmingumą;

37.  apgailestauja, kad pagalbą gaunanti valstybė narė ir darbo grupė neteikė Komisijai reguliarių veiklos ataskaitų; pažymi, kad Komisija turėtų primygtinai reikalauti kas ketvirtį ir pernelyg nevėluojant jai teikti veiklos ataskaitas ir išsamią galutinę ataskaitą ex post vertinimo forma per pagrįstą laikotarpį po to, kai Graikijos reikalų darbo grupė užbaigs savo darbą; prašo, kad Komisija sistemingai stebėtų techninės pagalbos įgyvendinimą tam, kad ją būtų galima koreguoti ir labiau orientuoti į rezultatus; taip pat prašo, kad į įvairias techninės pagalbos ir Graikijos reikalų darbo grupės ataskaitas būtų įtraukti apskaitos duomenys apie tai, kaip ir kur konkrečiai buvo panaudotos vadinamojo Graikijos gelbėjimo valstybės lėšomis lėšos;

38.  ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą pasinaudoti diskusijomis dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos kaip galimybe persvarstyti šios srities lyderių gerąją praktiką; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu nustatyti sistemą, pagal kurią ekspertai būtų samdomi tiesiogiai iš valstybių narių, ir tokiu būdu, apeinant nacionalines agentūras, išvengti papildomo sudėtingumo ir administracinės naštos;

39.  prašo valstybių narių labiau įsipareigoti: veiklos rezultatais grindžiamas požiūris sudarytų galimybes Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams, naudojantis savo atitinkamais biudžeto priežiūros komitetais, atlikti aktyvesnį pagalbinį vaidmenį;

III dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2015 „Rizikos, susijusios su Sąjungos plėtros ir bendradarbiavimo veiklai taikomu į rezultatus orientuotu metodu, apžvalga“

40.  palankiai vertina Audito rūmų ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

41.  pripažįsta, kad Komisija įtraukė rizikos analizę į savo išorės operacijų, vykdomų sudėtingoje ir nestabilioje aplinkoje, kurioje galima įvairiausio pobūdžio rizika, skirtingas valstybių partnerių išsivystymo lygis ir valdymo sistemos, administravimą;

42.  ypač palankiai vertina Audito Rūmų rekomendaciją Komisijai tinkamiau vartoti su ilgalaikiais rezultatais susijusią terminologiją (išdirbis, rezultatai ir poveikis) ir pabrėžia, kad prieš priimant bet kokį sprendimą dėl įvairių projektų finansavimo svarbu nustatyti iš tiesų konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus (angl. SMART) tikslus;

43.  pabrėžia, kad reikia skirti papildomo dėmesio siekiant nustatyti pasiekiamus ir realius tikslus tam, kad būtų išvengta atvejų, kai šalys partnerės pasiekia pirminius tikslus, tačiau nepasiekia ženklių rezultatų vystymosi srityje;

44.  mano, kad būtina liautis daug dėmesio skirti biudžeto apimčiai, tarsi tai būtų vienintelis valdymo tikslas, nes tai gali būti žalinga patikimo finansų valdymo principo ir rezultatų siekimo atžvilgiais;

45.  primena, kad reguliari didelės rizikos veiksnių (išorinių, finansinių ir veiklos) stebėsena ir planavimas bei jų kiekybinis vertinimas nuo nustatymo iki įgyvendinimo etapų yra būtina sąlyga ne tik siekiant gero finansų valdymo ir kokybiškų išlaidų, bet ir siekiant užtikrinti Sąjungos intervencinių priemonių patikimumą, tvarumą ir gerą vardą; mano, kad nustačius veiklos ir šalių rizikos profilius, taip pat lengviau tampa kurti skubaus rizikos švelninimo strategiją, jei padėtis šalyje partnerėje blogėja;

46.  pabrėžia, kad reikia reguliariai pritaikyti kontrolės aplinką ir rizikos valdymo funkcijas taip, kad būtų atsižvelgiama į atsirandančias naujų rūšių pagalbos priemones ir įstaigas, kaip antai suderintas finansavimas, patikos fondai ir finansinės partnerystės su kitomis tarptautinėmis institucijomis;

47.  pakartoja nuomonę, kad reikia nustatyti naują pusiausvyrą tarp lėšų įsisavinimo, atitikties ir veiklos rezultatų ir šią pusiausvyrą būtina atspindėti operacijų valdyme;

48.  mano, kad šalių partnerių pajėgumų, valdymo sistemų ir atsakomybės kūrimas taip pat yra svarbus būdas sisteminei rizikai švelninti siekiant skatinti palankią aplinką, kurioje fondams sudaroma galimybė pasiekti jų planuotus tikslus ir reaguoti į ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo (angl. 3 Es) reikalavimus;

49.  taip pat mano, kad būtina stiprinti dialogą politikos klausimais bei politikos sričių dialogą, pagalbos teikimo sąlygas ir loginės grandinės modelį, siekiant užtikrinti sprendimų ir būtinų išankstinių mokėjimų arba išmokų sąlygų darną finansuojant susitarimus aiškiai susiejant mokėjimus su veiksmų įgyvendinimu ir rezultatais, taip pat su pasirinktų tikslų ir rodiklių tinkamumu;

50.  ypač bendro finansavimo arba kelių paramos teikėjų atvejais ragina tarptautines institucijas:

   vertinti ir planuoti būsimą projekto naudą ir būdą, kuriuo kiekvienas partneris prisideda prie galutinių rezultatų ir platesnio poveikio, tam, kad būtų išvengta klausimų apie atsakomybę už rezultatus, pvz., kuri rezultatų dalis priskirtina Sąjungos finansavimui ar kitų paramos teikėjų intervencinėms priemonėms;
   derinti savo valdymo sistemas su Sąjungos sistema, visų pirma tobulinant savo rizikos valdymo metodus; mano, kad reikėtų atidžiai stebėti lėšų pakeičiamumą todėl, kad jis susijęs su aukštu pasitikėjimo rizikos lygiu;

51.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į visą sprendimų priėmimo procese įgytą patirtį, užtikrinti, kad vertinimų ir politikos formavimo ryšys būtų veiksmingas;

52.  primena, kad trukdymas vykdyti veiklos rezultatų stebėseną ir rezultatų vertinimą yra žalingas viešojo sektoriaus atskaitomybei ir išsamiam politikos formuotojų informavimui;

IV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 23/2015 „Vandens kokybė Dunojaus upės baseine: padaryta pažanga įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą, tačiau dar reikia nemažai nuveikti“

53.  mano, kad Komisija turėtų pateikti gaires, kaip labiau diferencijuoti ataskaitų dėl vandens kokybės gerinimo teikimą;

54.  pritaria Audito Rūmams, kad Komisija turėtų skatinti duomenų palyginamumą, pavyzdžiui, sumažindama daugelio ekologinės būklės nustatymo tikslais vertinamų fizikinių ir cheminių medžiagų neatitikimus;

55.  pabrėžia, kad Komisija turi toliau stebėti valstybių narių pažangą siekiant Vandens pagrindų direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti gerą vandens kokybę;

56.  ragina valstybes nares užtikrinti gerą vandens kokybės stebėjimą siekiant gauti tikslią informaciją apie kiekvieno vandens telkinio taršos padėtį ir šaltinį, kad būtų galima parengti geriau pritaikytas priemones ir padidinti taisomųjų priemonių ekonominį veiksmingumą;

57.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų koordinuojami upių baseinų valdymo planų priemones nustatančių institucijų ir institucijų, patvirtinančių, kuriuos projektus finansuoti, veiksmai;

58.  ragina valstybes nares įvertinti ir užtikrinti reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmų veiksmingumą, ypač siektiną aprėptį ir taikomų sankcijų atgrasomąjį poveikį;

59.  ragina valstybes nares įvertinti galimybę vandens taršos mokestį taikyti kaip ekonominę priemonę ir kaip būdą taikyti principą „teršėjas moka“ bent pagrindinėms medžiagoms, kurios neigiamai veikia vandens kokybę;

60.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sistemingai vertinti ne tik tai, ar taikomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai ir paisoma būtinų valstybių narių priimtų reikalavimų, bet ir tai, ar jie yra tinkami;

61.  pažymi, kad Komisija turėtų parengti gaires dėl galimų pasklidosios taršos srityje taikytinų išlaidų susigrąžinimo būdų;

62.  ragina valstybes nares įvertinti ekonominių priemonių (pavyzdžiui, aplinkosaugos mokesčių) taikymo galimybę siekiant paskatinti mažinti taršą ir užtikrinti principo „teršėjas moka“ taikymą;

63.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti būdus, kuriais būtų supaprastinta patikrų struktūra ir įgyvendinimas ir būtų užtikrintas patikrų veiksmingumas, remiantis Sąjungos ir nacionalinių mechanizmų vykdymo užtikrinimo aprašu;

V dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2015 „Kova su sukčiavimu PVM Bendrijos viduje: reikia imtis daugiau veiksmų“

64.  mano, kad Komisija turėtų pradėti kurti bendrą sistemą, pagal kurią būtų nustatoma sukčiavimo PVM apimtis Bendrijos viduje, nes tai leistų valstybėms narėms taikant tinkamus rodiklius įvertinti savo veiklos rezultatus; mano, kad veiklos rezultatai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tai, kaip Bendrijoje pavyko sumažinti sukčiavimą PVM ir pagerinti sukčiavimo atvejų nustatymą ir mokesčių išieškojimą po to, kai buvo nustatytas sukčiavimas;

65.  mano, kad Komisija, siekdama pagerinti veiksmingos išankstinio perspėjimo sistemos „Eurofisc“ rezultatus, turėtų rekomenduoti valstybėms narėms: a) atlikti bendrą rizikos analizę siekiant užtikrinti, kad informacija, kuria keičiamasi per „Eurofisc“, būtų tikslingai susijusi su sukčiavimu; b) pagerinti šios informacijos mainų greitį ir dažnį; c) naudoti patikimą ir vartotojams patogią IT aplinką; d) nustatyti tinkamus rodiklius ir tikslus siekiant įvertinti skirtingų veiklos sričių veiksmingumą; e) dalyvauti visose „Eurofisc“ veiklos srityse;

66.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į atliktą valstybių narių administracinio bendradarbiavimo susitarimų, susijusių su jų mokesčių administratorių atliekamu informacijos keitimusi siekiant kovoti su sukčiavimu PVM Bendrijos viduje, vertinimą, rengti priežiūros vizitus, kurie būtų pasirenkami atsižvelgiant į riziką; mano, kad vykdant šiuos priežiūros vizitus daugiausia dėmesio reikėtų skirti valstybių narių atsakymų į prašymus suteikti informacijos savalaikiškumui, keitimosi informacija apie PVM sistemos patikimumui, daugiašalių patikrų greičiui ir tolesniems veiksmams, kurių imtasi atsižvelgiant į jos ankstesnėse ataskaitose dėl administracinio bendradarbiavimo nustatytus faktus;

67.  turėdamas mintyje tai, kad valstybėms narėms reikia gauti informacijos iš Sąjungai nepriklausančių šalių siekiant užtikrinti, kad naudojantis internetu teikiamomis elektroninės prekybos verslo vartotojui paslaugomis ir nematerialiuoju turtu būtų renkamas PVM, ragina Komisiją remti valstybių narių derybas dėl savitarpio pagalbos susitarimų su šalimis, kuriose įsisteigę daugiausia skaitmeninių paslaugų teikėjų, ir jų siekį pasirašyti šiuos susitarimus tam, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis ir užtikrintas PVM surinkimas;

68.  mano, kad, nors sukčiavimas PVM Bendrijoje dažnai yra susijęs su organizuotomis nusikalstamomis struktūromis, Komisija ir valstybės narės nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turėtų pašalinti teisines kliūtis, trukdančias administracinėms, teisminėms ir teisėsaugos institucijoms keistis informacija; mano kad visų pirma Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europolas turėtų turėti prieigą prie PVM informacijos mainų sistemos ir „Eurofisc“ duomenų, o valstybės narės turėtų naudotis jų pateikta žvalgybos informacija;

69.  mano, kad Komisija turėtų skirti pakankamai finansinių išteklių tam, kad būtų galima užtikrinti valstybių narių parengtų ir, įgyvendinant Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis tarpdisciplininės platformos iniciatyvą, Tarybos patvirtintų operatyvinių veiksmų planų perspektyvumą ir tvarumą;

VI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 25/2015 „ES parama kaimo infrastruktūrai: galimybė racionaliau panaudoti lėšas“

70.  pripažįsta, kad svarbios yra investicijos į kaimo infrastruktūrą, remiamos Sąjungos fondų, visų pirma Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, kurių tikslai neapsiriboja vien tik parama žemės ūkiui ir kurios skirtos patenkinti poreikiams, kurie kitu atveju, atsižvelgiant į kaimo vietovėse patiriamus didelius ekonominius sunkumus ir finansavimo stoką, galbūt būtų nefinansuojami;

71.  atkreipia dėmesį į tai, kad infrastruktūros projektams iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamas finansavimas grindžiamas pasidalijamojo valdymo principu, kai valstybės narės yra atsakingos už projektų valdymą, stebėseną ir kontrolę, taip pat atranką ir vykdymą, o Komisijos vaidmuo yra prižiūrėti, ar tinkamai veikia valdymo ir kontrolės sistemos valstybėse narėse; mano, kad šie vaidmenys turėtų būti tiksliau apibrėžti, kad paramos gavėjams būtų aišku, kurios sritys priklauso kontrolės organų kompetencijai; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės privalo laikytis patikimo finansų valdymo principų;

72.  mano, kad Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 25/2015 pateiktos išvados ir rekomendacijas yra naudingos siekiant dar pagerinti rezultatais grindžiamą Sąjungos finansuojamų investicijų į kaimo infrastruktūrą naudojimą, taip pat siekiant geresnių rezultatų ir didesnio ekonominio naudingumo, ir reikalauja, kad Komisija jas įgyvendintų;

73.  primygtinai rekomenduoja, kad Sąjungos investicijos į kaimo infrastruktūrą būtų tikslingai naudojamos projektams, kuriuos vykdant suteikiama galimybė patobulinti viešąsias paslaugas ir (arba) prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir ekonominio vystymosi kaimo vietovėse ir kuriems akivaizdžiai reikia viešosios paramos, ir kurie sukuria pridėtinę vertę, kartu užtikrinant, kad šios lėšos papildytų investicijas ir nebūtų naudojamos nacionaliniam pagrindinių paslaugų finansavimui pakeisti;

74.  rekomenduoja valstybėms narėms vadovautis koordinuotu požiūriu, kurį taikant prireikus kiekybiškai įvertinami poreikiai ir finansavimo spragos, pagrindžiamas kaimo plėtros programos priemonių naudojimas ir atsižvelgiama ne tik į Sąjungos fondus ir programas, bet ir į nacionalines, regionines ir vietos programas ir viešojo bei privačiojo sektorių lėšas, kurios galėtų būti arba jau yra naudojamos tenkinant tokius pačius poreikius kaip ir vykdant kaimo plėtros programą;

75.  ragina Komisiją remtis pirmaisiais veiksmais, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą įvairių Sąjungos fondų koordinavimą ir papildomumą naudojantis kontroliniu sąrašu, kad būtų galima užtikrinti 2014–2020 m. kaimo plėtros programų nuoseklumą, ir valstybėms narėms įgyvendinant programas teikti tolesnes gaires, kaip pasiekti ne tik geresnį papildomumą, bet ir kaip išvengti lėšų pakeitimo rizikos ir sušvelninti savaimingumo riziką; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją dalyvauti veikloje skatinant gerąją praktiką;

76.  rekomenduoja valstybėms narėms, siekiant sumažinti savaimingumo riziką prieš tai, kai nustatomas pagalbos infrastruktūros priemonėms dydis, įvertinti, koks yra tinkamas viešojo finansavimo lygis, reikalingas investicijoms skatinti, taip pat rekomenduoja, kad atrenkant projektus prieš tai, kai tvirtinamos paraiškos paramai gauti, atitinkamais atvejais būtų patikrinama, ar pareiškėjas turi pakankamai kapitalo ar galimybių gauti kapitalo visam projektui arba jo daliai finansuoti; ragina valstybes nares geriau naudotis informacijos valdymo sistemomis;

77.  ragina laikytis papildomumo principo visais lygmenimis ir todėl primygtinai ragina, kad būtų tinkamai įsteigti stebėsenos komitetai ir kad jie aktyviai dalyvautų koordinavimo procese; prašo Komisijos tinkamai vykdyti savo patariamąjį vaidmenį stebėsenos komitetuose;

78.  palankiai vertina Komisijos 2014 m. kovo mėn. paskelbtas gaires, kuriomis valstybės narės skatinamos užtikrinti, kad tinkamumo finansuoti ir atrankos kriterijai būtų taikomi skaidriai ir nuosekliai visu programavimo laikotarpiu, kad atrankos kriterijai būtų taikomi net tais atvejais, kai biudžeto lėšų pakanka visiems finansavimo reikalavimus atitinkantiems projektams finansuoti, ir kad mažiau balų, nei nustatyta atitinkama minimali riba, surinkę projektai nebūtų remiami, ir ragina valstybes nares griežtai laikytis šių gairių vykdant Sąjungos finansuojamus kaimo infrastruktūros projektus;

79.  prašo valstybių narių nustatyti ir nuosekliai taikyti kriterijus, kuriais remiantis užtikrinama, jog bus atrinkti ekonomiškai efektyviausi projektai, t. y. projektai, kuriuos vykdant gali būti daugiausia prisidėta siekiant KPP tikslų už vieneto kainą; prašo valstybių narių užtikrinti, kad projektų sąnaudų vertinimai būtų paremti atnaujinta kainų informacija, atspindinčia faktines rinkos kainas, ir kad viešųjų pirkimų procedūros būtų sąžiningos ir skaidrios bei skatintų neiškreiptą konkurenciją; atkreipia dėmesį į Komisijos 2014 m. pabaigoje parengtas gaires, kaip išvengti bendrųjų klaidų vykdant Sąjungos bendrai finansuojamą projektą, ir ragina visas valstybes nares ne vėliau kaip 2016 m. pabaigoje įvykdyti viešųjų pirkimų reikalavimų ex-ante sąlygas;

80.  taip pat ragina užtikrinti didesnį atrankos proceso skaidrumą ir mano, kad valdymo institucijos, tvirtindamos subsidijų paraiškas, turėtų atsižvelgti į viešąją nuomonę apie vietos problemas kaimo vietovėse; pripažįsta, kad vietos veiklos grupės gali atlikti svarbų vaidmenį šiame procese;

81.  rekomenduoja Komisijai ateityje atliekant auditus įvertinti kaimo infrastruktūros projektų rezultatyvumo aspektus ir tikisi, kad Komisijos 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu padaryti pakeitimai, kuriais atsižvelgiama į praeityje nustatytas problemas, padės pagerinti padėtį, kaip buvo planuota;

82.  reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės pradėtų taikyti reikalavimus, pagal kuriuos paramos gavėjai privalėtų užtikrinti Sąjungos investicijomis finansuojamos infrastruktūros ilgalaikį tvarumą ir tinkamą priežiūrą, ir tikrinti, ar laikomasi atitinkamų reikalavimų;

83.  prašo valstybių narių nustatyti pagrįstą dotacijų ir mokėjimo paraiškų tvarkymo tvarkaraštį ir jo laikytis, nes daugeliu atvejų paramos gavėjai jau išnaudojo tarpines paskolas darbams užbaigti;

84.  rekomenduoja, kad 2014–2020 m. laikotarpiu Komisija ir valstybės narės rinktų savalaikius, svarbius ir patikimus duomenis, suteikiančius naudingos informacijos apie finansuojamų projektų ir priemonių rezultatus; tikisi, kad ši informacija suteiks galimybę padaryti išvadas apie panaudotų lėšų efektyvumą ir veiksmingumą, nustatyti priemones ir infrastruktūros projektų, kuriuos įgyvendinant daugiausia prisidedama prie Sąjungos tikslų, tipus ir kad ji bus patikimas pagrindas priemonių valdymui gerinti;

85.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad projektams, kuriems įsipareigota skirti lėšų, būtų nustatyti aiškūs, konkretūs ir, kai įmanoma, kiekybiniai tikslai siekiant šiuo būdu palengvinti projektų įgyvendinimą ir stebėseną ir suteikti valdančiajai institucijai galimybę gauti naudingos grįžtamosios informacijos;

86.  pripažįsta, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra – tai svarbi priemonė šalinant Audito Rūmų nustatytus trūkumus;

VII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2016 „Ūkininkų pajamų rėmimas: ar veiklos rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema yra gerai parengta ir pagrįsta patikimais duomenimis?“

87.  rekomenduoja, kad Komisija sukurtų išsamesnę statistikos sistemą, kurioje būtų teikiama informacija apie disponuojamąsias ūkininkų ūkių pajamas ir būtų geriau atsispindimas ūkininkų gyvenimo lygis; mano, kad šiuo tikslu Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir remdamasi bendra metodika, turėtų apsvarstyti, kaip geriausia tobulinti ir derinti turimas Sąjungos statistikos priemones;

88.  rekomenduoja, kad Komisija pagerintų sistemą, skirtą ūkininkų pajamoms palyginti su pajamomis kituose ekonomikos sektoriuose;

89.  ragina Komisiją toliau tobulinti žemės ūkio sąskaitas, kad būtų galima geriau naudotis jų teikiamomis galimybėmis siekiant:

   teikti išsamesnę informaciją apie žemės ūkio pajamoms įtakos turinčius veiksnius;
   užtikrinti regioninių duomenų perdavimą pagal oficialius susitarimus su valstybėmis narėmis;

90.  mano, kad Komisija turėtų ištirti, ar galima labiau patobulinti žemės ūkio sąskaitas siekiant gauti patikimą ūkininkų kuriamų viešųjų gėrybių ekonominės vertės įvertį ir ar užtikrintas tinkamas žemės ūkio sąskaitų informacijos naudojimas nustatant pajamų rodiklius;

91.  rekomenduoja, kad Komisija savo atliekamą ūkininkų pajamų analizę pagrįstų rodikliais, kuriais atsižvelgiama į esamą žemės ūkio padėtį, ir pakankamais ir nuosekliais duomenimis apie visus BŽŪP priemonių paramos gavėjus; mano, kad tai būtų galima padaryti plėtojant esamų administracinių duomenų sąveiką ar tobulinant ūkių apskaitos duomenų tinklą ar kitas tinkamas statistikos priemones;

92.  mano, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, kad žemės ūkio sąskaitos yra labai svarbios BŽŪP stebėti, ir siekdama užtikrinti, kad valstybių narių teikiami duomenys būtų palyginami ir renkami pagal Europos statistikai taikomus kokybės kriterijus, turėtų nustatyti reguliarių žemės ūkio sąskaitų kokybiškų ataskaitų teikimo tvarką ir pagrįstai įsitikinti, jog valstybės narės sukūrė kokybės užtikrinimo sistemą;

93.  rekomenduoja, kad Komisija šalintų nustatytus ūkių apskaitos duomenų tinklo įgyvendinimo trūkumus, susitardama su atitinkamomis valstybėmis narėmis dėl aiškaus tvarkaraščio ir ragindama geriau naudotis šios sistemos teikiamomis galimybėmis;

94.  ragina Komisiją užtikrinti, jog visose valstybėse narėse būtų tinkamai atstovaujama BŽŪP aktualiems sektoriams ir ūkių dydžio kategorijoms, taip pat atsižvelgdama į įvairias valstybių narių BŽŪP pasirinktis, toliau tobulintų esamą valstybių narių rengiamos ūkių apskaitos duomenų tinklo statistikos kokybės užtikrinimo sistemą;

95.  rekomenduoja, atsižvelgdamas į Audito Rūmų nustatytus trūkumus, kad Komisija didintų informacijos apie BŽŪP priemonių, susijusių su ūkininkų pajamomis, rezultatų patikimumą ir išsamumą šiais būdais:

   nuo pat pradžių nustatydama tinkamus veiklos tikslus ir pradinius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima lyginti BŽŪP priemonių rezultatus būsimu programavimo laikotarpiu;
   atsižvelgdama į savo vertinimus, esamą veiksmingumo rodiklių sistemą papildydama kitais tinkamais ir geros kokybės rodikliais, kad būtų galima vertinti pasiektus rezultatus;
   taip pat atsižvelgdama į savo vertinimus, vertindama priemonių, skirtų ūkininkų pajamoms remti, veiksmingumą bei efektyvumą;

VIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2016 „Kova su eutrofikacija Baltijos jūroje: būtinos tolesnės, veiksmingesnės priemonės“

96.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms rekomendacijoms;

97.  labai apgailestauja, jog nepaisant to, kad 2001–2014 m. laikotarpiu Sąjunga skyrė Rusijai ir Baltarusijai 44 mln. EUR vandens kokybei gerinti, o 2007–2013 m. laikotarpiu Baltijos jūros regiono Sąjungos valstybėms narėms skyrė papildomai 14,5 mlrd. EUR nuotekoms valyti ir vandens apsaugos priemonėms taikyti, padaryta nedidelė pažanga mažinant maistinius teršalus; prašo Komisijos ypatingą dėmesį skirti minėtų priemonių ekonominiam efektyvumui;

98.  pabrėžia, kad eutrofikacija yra viena didžiausių grėsmių siekiant geros ekologinės Baltijos jūros būklės; pabrėžia, kad svarbu kovoti su eutrofikacija vienoje iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų; todėl apgailestauja, kad įgyvendinant Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) maistinių medžiagų kiekio mažinimo schemą, pagal kurią kiekvienai Baltijos jūros regiono šaliai yra nustatyti kiekybiniai maistinių medžiagų mažinimo tikslai, pasiekta labai nedidelė pažanga mažinant maistinius teršalus;

99.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų parengti savo nitratų programos procedūras, pagrįstas naujausiais moksliniais įrodymais ir rekomendacijomis;

100.  prašo Komisijos reikalauti, kad valstybės narės rinktų informaciją apie maistinių medžiagų lygio mažinimo priemonių ekonominį efektyvumą tam, kad būtų galima atlikti patikimą analizę ir ja remiantis nustatyti būsimas priemonių programas;

101.  primygtinai ragina Komisiją gerinti maistinių medžiagų Baltijos jūroje stebėjimo duomenų patikimumą, nes toks patikimumas nėra užtikrintas;

102.  primygtinai ragina Komisiją skatinti valstybes nares veiksmingai nustatyti nitratų pažeidžiamas zonas, kad itin pažeidžiamose zonose būtų taikomos tinkamos priemonės ir, kita vertus, būtų vengiama užkrauti nereikalingą naštą ūkininkams tose vietovėse, kurios nėra nitratų pažeidžiamos; pabrėžia, kad Baltijos jūros regione esančios valstybės narės turėtų iš naujo įvertinti nustatytas nitratų pažeidžiamas zonas;

103.  susirūpinęs pažymi, kad miesto nuotekų užterštumo maistinėmis medžiagomis mažinimo veiksmai yra nepakankamai veiksmingi; prašo Komisijos užtikrinti veiksmingą Miesto nuotekų valymo direktyvos(7) įgyvendinimo stebėseną ir užtikrinti, kad valstybės narės visapusiškai laikytųsi šios direktyvos;

104.  apgailestauja, kad tik iš dalies įvykdytos HELCOM rekomendacijos dėl konkrečios veiklos pagal Sąjungos direktyvą;

105.  pažymi, kad buvo didelis projektų Rusijoje ir Baltarusijoje finansavimo sverto efektas; tačiau yra susirūpinęs dėl projektų vėlavimo, dėl kurio daug išteklių gali būti prarasta; prašo Komisijos tęsti šios srities pastangas ir daug atidžiau stebėti HELCOM nurodytus svarbiausius teršėjus; be to, mano, kad, vykdant Sąjungos ir Sąjungai nepriklausančių valstybių bendradarbiavimą, reikėtų nustatyti ir plačiai taikyti geriausią patirtį;

IX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2016 „Europos inovacijos ir technologijos institutas turi keisti savo veiklos būdus ir struktūros elementus, kad pasiektų numatytą poveikį“

106.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, skirtą Europos inovacijos ir technologijos institutui (EIT), ir toliau išdėsto savo pastabas ir rekomendacijas;

107.  palankiai vertina Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas;

108.  pažymi, kad Audito Rūmai nustatė keletą trūkumų, susijusių su pagrindinėmis nuostatomis ir veiklos procesais, ir pateikė keturias rekomendacijas tam atvejui, jei EIT norėtų tapti iš tiesų novatorišku institutu;

109.  primena 2012 m. ir 2013 m. EIT biudžetų įvykdymo patvirtinimus, per kuriuos EIT biudžeto įvykdymo patvirtinimas buvo atidėtas, remiantis tuo, kad buvo nepateiktas patikinimas dėl EIT dotacijų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, buvo nepateikti tinkami įrodymai, kad neviršyta 25 proc. žinių ir inovacijų bendrijų (ŽIB) visų išlaidų viršutinė riba, buvo aukštas nepanaudotų asignavimų lygis ir vėluota įgyvendinti Komisijos vidaus audito tarnybos rekomendacijas;

110.  mano, kad dabartinė Audito Rūmų ataskaita kelia rimtų abejonių dėl EIT pagrindo, finansavimo modelio ir veiklos;

111.  atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą dėl šios ataskaitos, kuriame Komisija išreiškia savo požiūrį į nustatytus faktus ir išvadas; pastebi, kad Komisija pritaria daugumai Audito Rūmų rekomendacijų;

112.  pažymi, jog ataskaitoje teigiama, kad 2015 m. EIT įdiegė kai kuriuos patobulinimus, kurie, regis, įdiegti atsižvelgiant į Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas; pažymi, kad siekiant patvirtinti šių patobulinimų poveikį reikia atlikti atidžią stebėseną ir vertinimą;

113.  pabrėžia, kad daugiametis dotacijų susitarimas tarp EIT, ŽIB ir daugiametės ŽIB strategijos turėtų netrukdyti teikti kasmetinių ŽIB ataskaitų;

114.  pabrėžia, kad veiklos rezultatų stebėsena ir rezultatų vertinimas yra būtini viešojo sektoriaus atskaitomybei ir išsamiam politikos formuotojų informavimui užtikrinti; pažymi, kad tai privaloma taikyti ir EIT, ir ŽIB atvejais;

115.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingas Komisijos narys pristatė atvirų inovacijų koncepciją, kaip svarbiausią politikos koncepciją, pagal kurią formuojama inovacijų politika Sąjungos lygmeniu; mano, kad neaišku, kokį vaidmenį pagal šią koncepciją atlieka EIT; pabrėžia, kad pagal šią koncepciją nepateikiama aiškios sistemos, kurią taikydama Komisija turėtų plėtoti nuoseklius ir suderintus veiksmus atsižvelgiant į politikos krypčių ir priemonių skaičių politikos priemonių rinkinyje ir į generalinių direktoratų, dalyvaujančių remiant inovacijas, skaičių;

116.  ragina Komisiją užtikrinti suderintą ir veiksmingą inovacijų politiką, pagal kurią atsakingi generaliniai direktoratai derintų veiklą ir priemones, ir informuoti Parlamentą apie šias pastangas;

117.  yra susirūpinęs, kad ŽIB atveju verslo subjektų dalyvavimas renkantis mokslinių tyrimų projektus gali sudaryti tokią padėtį, kai mokslo darbuotojai bus finansiškai ar kitaip susiję su pramone ir nebegalės būti laikomi nepriklausomais; yra susirūpinęs dėl tokių pokyčių, dėl kurių didėja verslo subjektų įtaka moksle ir fundamentinių tyrimų srityje;

118.  supranta EIT misiją skatinti aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės dažnai gali būti pagrindinės naudos gavėjos, kaip teisėtos rinkai teikiamo inovatyvaus produkto savininkės, ir gauti finansinį pelną; pabrėžia, kad šiuo atveju reikia apsvarstyti galimybę į bendradarbiavimo modelį įtraukti struktūrą, pagal kurią suteiktos lėšos ar bent jų dalis galėtų grįžti EIT;

119.  mano, kad minėti patobulinimai ir Komisijos pritarimas dėl rekomendacijų suteikia pagrindą tikėtis tolesnių EIT pokyčių;

120.  ragina EIT savo 2016 m. metinėje ataskaitoje biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti išsamią Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimo analizę;

121.  ragina Komisiją pateikti Parlamentui papildomą ataskaitą apie veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendacijas, įgyvendinimą ir stebėseną;

X dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2016 „Ar Komisija užtikrino veiksmingą Paslaugų direktyvos įgyvendinimą?“

122.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, pritaria jos rekomendacijoms ir džiaugiasi, kad Komisija pritaria minėtai ataskaitai bei rekomendacijoms ir ateityje į jas atsižvelgs;

123.  pažymi, jog nepaisant to, kad direktyvos taikymo sritis buvo apribota neįtraukiant į ją kai kurių paslaugų teikimo, Paslaugų direktyva(8) taikoma daugelyje sričių, todėl Komisija turėjo numatyti tam tikras priemones, kad užtikrintų tinkamą jos įgyvendinimą;

124.  pabrėžia, kad paslaugų rinka neišnaudoja visų savo galimybių ir kad sėkmingo Paslaugų direktyvos įgyvendinimo poveikis ekonomikos augimui bei darbo vietų kūrimui yra didelis; nors vis dar nežinoma, kokia yra galima visapusiško direktyvos įgyvendinimo ekonominė nauda, mano, kad Komisija turėtų parengti tyrimą, kad galėtų kuo patikimiau kiekybiškai įvertinti išdirbio didėjimą;

125.  ragina vėliau įtraukti daugiau sektorių, siekiant panaikinti daugiau rinkos integraciją stabdančių sektorinių kliūčių, ir taip siekti galutinio tikslo pašalinti paslaugų vidaus rinkos kliūtis ir skatinti Sąjungoje išnaudoti visas ekonomikos augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo galimybes;

126.  mano, kad valstybės narės galėjo geriau pasinaudoti Komisijos numatytomis priemonėmis, skirtoms perkėlimui į nacionalinę teisę, įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui remti, visų pirma dalindamosi informacija apie problemas, su kuriomis susidūrė įvairiais procedūros etapais, aptardamos galimus bendrus sprendimus ir keisdamosi geriausia patirtimi;

127.  pritaria, kad Komisija turėtų kiek įmanoma sutrumpinti įsipareigojimų nevykdymo nagrinėjimo procedūrų trukmę;

128.  apgailestauja, kad verslininkai ir vartotojai, spręsdami su Paslaugų direktyvos taikymu susijusias problemas, nepakankamai žinojo apie tokias priemones, kaip antai vieno langelio principas, Vidaus rinkos informacinė sistema ir Europos vartotojų centrai (EVC-Net), ir nepakankamai jomis naudojosi;

129.  pažymi, kad dėl paslaugų teikėjams ir gavėjams kylančio neužtikrintumo paslaugų teikimas internetu vis dar ribotas;

XI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2016 „Gyvūnų ligų ribojimui skirtos likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos“

130.  palankiai vertina Audito Rūmų rekomendacijas ir tai, kad Komisija jas priėmė;

131.  džiaugiasi, kad atlikus auditą gyvūnų ligų programos įvertintos kaip sėkmingos ir kad konsultacijos techniniais klausimais, rizikos analizė ir palaikomieji mechanizmai buvo įvertinti kaip tinkami; džiaugiasi gerais šių Sąjungos gyvūnų sveikatos programų rezultatais; ragina Komisiją ir valstybes nares šį sėkmingą metodą taikyti ir ateityje;

132.  mano, kad gausūs išdirbių rodikliai, taikomi tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos nacionalinėms programoms, turėtų būti patobulinti, ypač kalbant apie techninio įgyvendinimo ir ekonominius rodiklius, kurie sudarytų sąlygas išnagrinėti programų ekonominį veiksmingumą;

133.  atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, kad sunku įvertinti programų ekonominį veiksmingumą, ypač todėl, kad nėra modelių net tarptautiniu lygmeniu; be to, pažymi, kad programų ekonominį veiksmingumą įrodė tai, kad išvengta ligų plitimo, žmonių užkrėtimo ir išgelbėta gyvybių;

134.  pažymi, kad keitimasis epidemiologine informacija ir galimybė lengvai gauti istorinius rezultatus galėtų būti geriau paremti tinkamomis informacinėmis sistemomis, sudarant sąlygas valstybėms narėms geriau koordinuoti valstybių narių vykdomą kontrolės veiklą; atkreipia dėmesį į tai, kad, anot Komisijos, siekiant geriau paremti valstybes nares tobulinamos esamos IT priemonės; ragina Komisiją užtikrinti patobulintų IT priemonių, skirtų keitimuisi reikalinga informacija, pridėtinę vertę;

135.  mano, kad Komisija turėtų sukurti daugiau galimybių valstybėms narėms naudotis vakcinomis, kai tai pagrįsta epidemiologiniu aspektu; džiaugiasi, kad jau įsteigti dviejų ligų vakcinų ir (arba) antigenų bankai; ragina Komisiją tęsti rizikos analizes, kurias atlikus gali būti nustatytas poreikis įsteigti kitus vakcinų ir (arba) antigenų bankus;

136.  atkreipia dėmesį, jog Komisija sutinka užtikrinti, kad valstybės narės nuolat, kai tinkama, į savo veterinarijos programas įtrauktų laukinių gyvūnų aspektą;

137.  pažymi, kad kai kuriose šalyse programos nebuvo tokios sėkmingos likviduojant gyvūnų ligas ir kad pažanga buvo gana lėta; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pirmenybę skirti šiems konkretiems atvejams ir parengti išsamią strategiją, kuri padėtų racionalizuoti ligų likvidavimą, ypač galvijų tuberkuliozės Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje bei avių ir ožkų bruceliozės Italijos pietuose likvidavimą;

138.  susirūpinęs pažymi, kad gyvūnų ligų temą apimantys pagrindiniai teisės aktai vis dar pernelyg sudėtingi ir išskaidyti; palankiai vertina tai, kad 2016 m. kovo mėn. priimtas skėtinis teisės aktas – reglamentas dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų (Gyvūnų sveikatos teisės aktas)(9); pažymi, kad naujasis reglamentas bus taikomas penkerius metus po jo priėmimo dienos; palankiai vertina tai, kad naujuoju reglamentu bus užtikrintos racionalizuotos, paprastesnės ir aiškesnės taisyklės;

XII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 7/2016 „Europos išorės veiksmų tarnybos pastatų, esančių visame pasaulyje, valdymas“

139.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

140.  pabrėžia, kad EIVT ir valstybės narės kartu yra suinteresuotos tolesniu bendradarbiavimu vietoje pastatų valdymo srityje, nuolat skiriant specialų dėmesį saugumo klausimams, pastatų vertės ir jiems skirtų lėšų santykiui ir Sąjungos įvaizdžiui;

141.  palankiai vertina tai, kad padaugėjo bendrų Sąjungos delegacijų ir valstybių narių atstovybių patalpų projektų – pasirašyta 17 susitarimo memorandumų dėl bendrų patalpų; ragina EIVT toliau ieškoti būdų plėtoti šią gerąją praktiką; mano, kad ši politika turėtų apimti novatoriškus metodus, kuriais siekiama apibrėžti suderintą bendrų patalpų su suinteresuotomis valstybėmis narėmis strategiją ir tinkamą išlaidų, susijusių su pastatais ir logistika, pasidalijimo tvarką;

142.  apgailestauja dėl delegacijų darbo pastatų ir rezidencijų valdymo nepakankamo registravimo informacinėje sistemoje ir pasitaikančių netikslumų; prašo vykdyti reguliarią duomenų, kuriuos įveda Sąjungos delegacijos, išsamumo ir patikimumo patikrą;

143.  primygtinai ragina EIVT griežtinti savo valdymo kontrolės ir stebėsenos priemones, taikomas visoms patirtoms pastatų politikos išlaidoms, siekiant užtikrinti tikslią visų šių išlaidų apžvalgą ir jų priežiūrą; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į nustatytas pastatų politikos viršutines ribas siekiant sumažinti bendrą metinę delegacijų darbo patalpų nuomos kainą, taip pat siekiant bendrose patalpose įsikūrusių subjektų mokamų įnašų adekvatumo, einamųjų išlaidų, patiriamų bendrų patalpų atvejais, padengimo ir išlaidų teisingumo atsižvelgiant į vietos rinkos sąlygas;

144.  mano, kad reikia skubiai plėsti teisinę ir techninę kompetenciją nekilnojamojo turto valdymo srityje, apsvarstant visas ekonomiškai veiksmingas alternatyvias galimybes, pavyzdžiui, išorės ekspertų, kaip antai vietos nekilnojamojo turto prekybos tarpininkų, samdymas siekiant ištirti rinką ar galbūt derėtis su nekilnojamojo turto savininkais;

145.  pritaria vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikės strategijos, pagal kurią apibrėžiamos visos galimybės nuo investavimo prioritetų ar pirkimo galimybių ir nuomos sutarties atnaujinimo iki naudojimosi bendromis patalpomis su valstybėmis narėmis, kartu atsižvelgiant į personalo planus bei politikos planavimą ir plėtrą, įgyvendinimui;

XIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2016 „Krovininis geležinkelių transportas Europos Sąjungoje: vis dar netinkamame kelyje“

146.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, pritaria jos rekomendacijoms ir džiaugiasi, kad Komisija pritaria minėtoms rekomendacijoms ir ateityje į jas atsižvelgs;

147.  atkreipia dėmesį į tas sritis, kuriose labiausiai reikia valstybių narių ir Komisijos veiksmų: rinkos liberalizavimas, eismo valdymo procedūros, administraciniai ir techniniai apribojimai, krovininio geležinkelių transporto sektoriaus veiklos rezultatų stebėjimas ir jų skaidrumas, sąžininga įvairių transporto rūšių konkurencija, nuoseklus požiūris nustatant politikos tikslus ir skiriant lėšas, geresnis valstybių narių ir Komisijos veiksmų koordinavimas vykdant projektų atranką, planavimą bei valdymą ir geležinkelių tinklo priežiūra;

148.  pažymi, kad Komisija tinkamai neįvertino 2000 m. pradėtų rengti geležinkelio sektoriaus, visų pirma krovininio geležinkelių transporto, teisėkūros aktų rinkinių poveikio; apgailestauja, kad Sąjungos lėšų investicijos į kelis projektus negali būti laikomos ekonomiškai efektyviomis;

149.  mano, kad krovinių perkėlimo tikslai iki 2030 m. bus nepasiekti, jei geležinkelių sektoriuje tokia padėtis tęsis toliau;

150.  mano, kad valstybėms narėms naudinga turėti bendrą ir privalomą būsimo krovininio geležinkelių transporto teisėkūros aktų poveikio vertinimą siekiant užtikrinti, kad trūkumai, susiję su tinklo nesuderinamumu, būtų šalinami veiksmingai;

151.  pažymi, kad geležinkelių sektorius paprastai yra labai korporatyvus, todėl rinkos liberalizavimas gali būti suvokiamas labiau kaip grėsmė, o ne kaip privalumas;

152.  mano, kad krovininis geležinkelių transportas yra vienas iš pagrindinių bendrosios prekių rinkos aspektų, atsižvelgiant į jo didžiulį teigiamą potencialą klimato kaitos mažinimo tikslų ir kelių transporto naudojimo mažinimo požiūriu, ir ragina Komisiją suteikti jam naują paskatą bendrosios rinkos strategijoje; prašo nustatyti krovininio geležinkelių transporto strategiją;

153.  prašo visapusiškai įvertinti Sąjungos krovininį geležinkelių transportą, ypač didelį dėmesį skiriant Reglamento (ES) Nr. 913/2010(10) įgyvendinimui, įskaitant vieno langelio tarnybų veiklą ir maršrutų paskirstymą, tuo pat metu įvertinant krovinių vežimo koridorius ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės koridorius, įskaitant pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę jau patvirtintus projektus;

154.  prašo išsamiai įvertinti nacionalinių geležinkelių sistemų sąveikumą;

155.  prašo įvertinti valstybių narių transporto strategijas, parengtas sudarius partnerystės susitarimus, tarpvalstybinio TEN-T koridorių suderinamumo ir techninių naudojimo reikalavimų aspektais;

156.  prašo parengti visapusiško ir skubaus Ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio įgyvendinimo veiksmų planą;

157.  apgailestauja, kad kai kurios iš Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 8/2010 nustatytų kliūčių, trukdančių sukurti stiprų ir konkurencingą Europos geležinkelio transportą, ir toliau trukdo pažangai šiame sektoriuje;

XIV dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2016 „Sąjungos išorės migracijos išlaidos pietinėse Viduržemio jūros regiono ir Rytų kaimynystės šalyse iki 2014 m.“

158.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

159.  atkreipia dėmesį į kritišką Audito Rūmų požiūrį ir į didelį skaičių Audito Rūmų nurodytų trūkumų, ypač į veiksmingumo stoką naudojant skirtas lėšas;

160.  ragina Komisiją įvertinti visas Audito Rūmų pastabas ir imtis reikalaujamų priemonių siekiant išvengti tų pačių klaidų įgyvendinant 2014–2020 m. migracijos politiką; ragina taikyti visas Audito Rūmų rekomendacijas;

161.  mano, kad lėšų panaudojimui turėtų būti taikomos patobulintos stebėsenos ir vertinimo sistemos, paremtos pagrindiniais rodikliais, pažangiais lyginamaisiais standartais ir išmatuojamais bei realiais tikslais; ragina Komisiją peržiūrėti visus rodiklius, lyginamuosius standartus ir tikslus, apibrėžtus vykdomose migracijos programose;

162.  mano, kad reikia nuolat siekti užtikrinti visapusį ir suderintą reagavimą, nes dėl migracijos krizės kyla daug sunkumų, kurie patiriami įvairiuose sektoriuose ir institucijose;

163.  ragina su pagrindiniais veikiančiais subjektais nuolat tobulinti Sąjungos išorės migracijos politikos strateginį supratimą ir sistemą bei politikos galimybes siekiant užtikrinti aiškumą ir suderintą bei nuoseklų išorės migracijos mechanizmų mobilizavimą trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, juos įtraukiant ar neįtraukiant į Sąjungos biudžeto sistemą;

164.  ragina Komisiją aktyviai dalyvauti siekiant geresnio priemonių, mechanizmų ir susijusių suinteresuotųjų subjektų koordinavimo, kad būtų užtikrinta migracijos krizės prevencija;

165.  ragina visus svarbiausius suinteresuotuosius subjektus apsvarstyti pusiausvyros tarp paramos lankstumo, fondų papildomumo, jų lygio ir reikiamo sverto taikymo, taip pat galimo Sąjungos paramos sąveikų ir bendro papildomumo klausimus bei tinkamai į juos reaguoti;

166.  mano, kad šiomis aplinkybėmis turėtų būti skiriamas reikiamas dėmesys tinkamam pagalbos nukreipimui skirtingiems ir kintantiems išorės migracijos klausimams spręsti, kartu užtikrinant tinkamą išmokėtų lėšų panaudojimo priežiūrą siekiant išvengti lėšų pasisavinimo ir dvigubo finansavimo rizikos;

167.  mano, kad ypač reikia suderinti geresnių rezultatų poreikį su pakankamo finansavimo užtikrinimu, kad būtų užtikrintas aukštas siekių lygis planuojant Sąjungos visapusę ir tvarią reakciją į dabartines ir ateities problemas, kurias lemia migracijos krizė; mano, kad derybos dėl daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros yra tinkamas forumas šioms problemoms spręsti siekiant padidinti šiems fondams skirtą biudžetą;

168.  mano, kad finansavimo trūkumas, taip pat esamas priemonių suskaidymas joms nustatant konkrečius ir tarpusavyje nesusijusius tikslus trukdo vykdyti parlamentinę fondų lėšų panaudojimo priežiūrą, nustatyti atsakomybę, todėl sunku aiškiai įvertinti finansavimo sumas, realiai išleistas išorės veiksmams migracijos srityje remti; apgailestauja, kad dėl to atsiranda veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės trūkumų; mano, kad būtina suderinti esamų politikos priemonių naudojimo būdus su aiškia ir atnaujinta tikslų struktūra, siekiant padidinti bendrą šių priemonių veiksmingumą ir matomumą;

169.  mano, kad reikia efektyviau vykdyti Sąjungos išorės migracijos išlaidas ir kad šios išlaidos turi atitikti pridėtinės vertės kriterijus, siekiant suteikti žmonėms deramas gyvenimo sąlygas jų kilmės šalyse ir išvengti ekonominės migracijos srautų didėjimo;

170.  ragina Komisiją konstruktyviai stebėti, vertinti ir peržiūrėti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiklą, kuri pradėta 2016 m. spalio mėn.;

171.  palankiai vertina Sąjungos patikos fondų kūrimą ir ketinimą nepaprastosios padėties atveju greičiau ir lanksčiau išmokėti lėšas ir sutelkti įvairius finansavimo šaltinius, kad būtų galima įveikti krizes įvairiais jų aspektais;

172.  pažymi, kad patikos fondai yra ad hoc reakcijos dalis ir iš to matyti, kad pagal Sąjungos biudžetą ir daugiametę finansinę programą stokojama išteklių ir lankstumo, kurių reikia siekiant skubiai ir visapusiškai reaguoti į dideles krizes; apgailestauja, kad naudojant šiuos fondus apeinama biudžeto valdymo institucija, o tai kenkia biudžeto vieningumui;

173.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, įsteigti naują Europos Sąjungos krizės rezervą, kuris būtų finansuojamas iš panaikintų asignavimų ir kuris būtų papildoma skubaus reagavimo į Sąjungos skubiai tenkintinas reikmes priemonė; ragina Tarybą visapusiškai pritarti šiam pasiūlymui;

174.  pabrėžia, kokie svarbūs yra pakankamos kontrolės mechanizmai, siekiant užtikrinti biudžeto vykdymo politinę kontrolę vykdant jo įvykdymo patvirtinimo procedūrą; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir pagerinti biudžeto valdymo ir biudžeto kontrolės institucijos dalyvavimą procedūrose, taip pat geriau suderinti patikos fondus ir kitas priemones su biudžeto norma, visų pirma įtraukiant šiuos fondus ir priemones į Sąjungos biudžetą;

175.  apgailestauja, kad Komisija neteikia išsamios informacijos apie faktinius mokėjimus, ir ragina Komisiją imtis deramų priemonių siekiant sustiprinti ir supaprastinti kodavimą finansų informacinėje sistemoje, kad būtų galima geriau atsekti ir stebėti sumas, skirtas išorės veiksmams migracijos srityje;

176.  prašo Komisijos įsteigti išsamios informacijos saugyklą, skirtą su migracija susijusioms Sąjungos išlaidoms, įskaitant visus užbaigtus, vykdomus ir suplanuotus projektus; mano, kad šioje interaktyvioje duomenų bazėje suinteresuotiesiems subjektams ir piliečiams turėtų būti pateikiami pasaulio žemėlapyje pavaizduoti rezultatai ir sudaroma galimybė atlikti paiešką pagal šalį, projekto tipą ir atitinkamas sumas;

177.  mano, kad valdymas taikant prognozes, kaip antai ilgalaikis krizės valdymas, būtų veiksmingesnis nei vien atsakomoji politika;

178.  primena Parlamento poziciją dėl holistinio požiūrio į migraciją, grindžiamo nauju politikos priemonių deriniu, įskaitant migracijos ir vystymosi sąsajos stiprinimą naikinant pagrindines migracijos priežastis ir kartu remiant migracijos krizės finansavimo būdų pakeitimą;

XV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2016 „Būtina toliau daryti pažangą, siekiant užtikrinti veiksmingą perviršinio deficito procedūros vykdymą“

179.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitos išvadas ir rekomendacijas;

180.  rekomenduoja Komisijai pagerinti perviršinio deficito procedūros skaidrumą reguliariai teikiant informaciją apie jos rengiamus šalių vertinimus struktūrinių reformų, pasiūlytų pagal perviršinio deficito procedūrą, vykdymo srityje ir užtikrinant didesnį taisyklių taikymo skaidrumą;

181.  mano, kad, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, Komisija turėtų reguliariai Parlamentui teikti konkrečioms šalims skirtų perviršinio deficito procedūrų srityje padarytos pažangos ataskaitas;

182.  rekomenduoja, kad Komisija toliau siektų pažangos įtraukiant nacionalines fiskalines tarybas ir užtikrintų, kad Europos fiskalinė valdyba imtųsi oficialaus vaidmens pagal perviršinio deficito procedūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais padidėjo perviršinio deficito procedūros skaidrumas, ir pripažįsta, kad tam tikra politiniu požiūriu opi informacija ne visada gali būti pateikta viešai;

183.  rekomenduoja, kad įgyvendinant perviršinio deficito procedūrą daugiau dėmesio būtų skirta valdžios sektoriaus skolai mažinti; pažymi, kad 2014 m. pabaigoje tik 13 valstybių narių turėjo mažesnį nei 60 proc. skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį; atkreipia dėmesį į tai, kad kelios valstybės narės šiuo metu yra labai įsiskolinusios, nepaisant to, kad Sąjungoje pastebimas lėtas atsigavimas ir kad valdžios sektoriaus skolos lygiai dabar yra aukštesni nei 2010 m.;

184.  pripažįsta, kad skolos ribos taisyklė pagal perviršinio deficito procedūrą pradėta taikyti tik 2011 m.; mano, kad sumažinus valdžios sektoriaus skolos lygį, ypač labai įsiskolinusiose valstybėse narėse, ilguoju laikotarpiu iš esmės pagerės ekonomikos augimas;

185.  rekomenduoja užtikrinti, kad būtų išlaikytas pakankamas lankstumas taikant perviršinio deficito procedūros taisykles pagal Stabilumo ir augimo paktą; pabrėžia, kad dėl to, jog įgyvendinant makroekonomikos politiką gali įvykti nenumatytų įvykių, patikimo ekonomikos valdymo sistema turi būti lengvai pritaikoma, kad būtų galima atsižvelgti į ekonomikos pokyčius;

186.  mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad perviršinio deficito procedūros taisyklių taikymas būtų glaudžiai koordinuojamas su struktūrinių reformų priemonėmis, dėl kurių sutarta per Europos semestrą;

XVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2016 „Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos administracinių gebėjimų stiprinimas. Sudėtingomis aplinkybėmis padaryta nedidelė pažanga“

187.  palankiai vertina Audito Rūmų pranešimą, pritaria jų rekomendacijoms ir ragina Komisiją atsižvelgti į šias rekomendacijas siekiant stiprinti Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos administracinius gebėjimus;

188.  yra susirūpinęs dėl to, kad padaryta ribota pažanga stiprinant administracinius gebėjimus ir nėra jokios pastebimos pažangos įgyvendinant teisės aktus kai kuriose pagrindinėse srityse, pvz., kuriant profesionalią ir nepriklausomą valstybės tarnybą;

189.  pažymi, kad padaryta tik dalinė pažanga kovojant su korupcija ir didinant skaidrumą;

190.  vis dėlto pažymi, kad Komisija turi veikti sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis ir susiduria su nepakankama nacionalinių valdžios institucijų politine valia spręsti likusius klausimus; pažymi, kad dėl vykstančios politinės krizės atsiradę apribojimai darė įtaką finansuojamų projektų sėkmei;

191.  pažymi ir remia pagrindinį vaidmenį, kurį Komisija atlieka įveikiant politinę krizę šalyje, ir palankiai vertina Komisijos dalyvavimą tarpininkaujant priešiškų politinių jėgų dialoge politikos klausimais;

192.  ragina Komisiją dėti pastangas tęsiant dialogą su visų politinių pakraipų politiniais lyderiais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir teisminių institucijų bei teisėsaugos specialistais, siekiant susitarti dėl aktyvios kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir dėl griežtų priemonių ir mechanizmų įgyvendinimo, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir ekonominiams nusikaltimams pagal šalies baudžiamąją teisę;

193.  primygtinai rekomenduoja Komisijai vykdyti politinį dialogą ir palaikyti ryšį su nacionalinėmis valdžios institucijomis, siekiant padidinti viešųjų pirkimų sistemos veiksmingumą ir valstybės išlaidų skaidrumą;

194.  ragina Komisiją teikti pirmenybę kovai su korupcija ir apgailestauja, kad nėra veiksmingos vyriausybės kovos su korupcija strategijos; dar kartą pakartoja, kad reikia didesnio politinio nacionalinių valdžios institucijų įsipareigojimo siekiant šioje srityje užtikrinti tvarius rezultatus;

195.  ragina Komisiją, vykdant Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP II), remtis sėkmingų projektų, kurie yra tvarūs, turi apskaičiuojamą pridėtinę vertę ir buvo įgyvendinti ir naudoti pagal reglamentus, pasiekimais;

196.  palankiai vertina Komisijos parengtus projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama pilietinės visuomenės organizacijoms; ragina Komisiją toliau tęsti šią praktiką ir užmegzti tvirtus ryšius su vietos nevyriausybinėmis organizacijomis;

197.  ragina Komisiją rengti projektus, pagal kuriuos būtų gerinamos informatorių, kurie atkreipia visuomenės dėmesį į korupcijos atvejus ir sukčiavimą, teisės ir padėtis;

198.  pažymi kad, nors daugelis projektų buvo valdomi tinkamai, ne visada rezultatai buvo tvarūs ar netgi apskritai jų nebuvo pasiekta; be to, pažymi, kad projektai ne visada atitiko nuoseklų požiūrį į administracinių gebėjimų stiprinimą; ragina Komisiją gerinti strateginį planavimą ir užtikrinti, kad projektai būtų tvarūs ir gyvybingi, nustatant tai kaip išankstinę projektų sąlygą;

199.  ragina Komisiją toliau laikytis patikimo finansų valdymo principų; ragina Komisiją padėti rengti projektus, kurie paskatintų tolesnes investicijas šalyje; ragina Komisiją teikti pirmenybę projektams, turintiems didelį potencialą tokiose pagrindinėse srityse kaip viešieji pirkimai arba atrankos procedūros, ir vengti finansuoti mažai tvarumo perspektyvų turinčius projektus;

200.  ragina Komisiją lanksčiai reaguoti į netikėtus pokyčius laiku suteikiant atitinkamų lėšų arba jas sumažinant, kad būtų sprendžiami skubūs klausimai;

XVII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 12/2016 „Agentūrų dotacijų naudojimas: ne visuomet tinkamas arba jo veiksmingumas nėra įrodytas“

201.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

202.  palankiai vertina Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas;

203.  atkreipia dėmesį į Komisijos ir susijusių agentūrų atsakymą, kuriame, be kita ko, pateikiama svarbi informacija apie priemones, kurių imtasi nuo tada, kai atlikti auditai;

204.  pabrėžia, kad agentūros yra atsakingos už daugiametį ir metinį programavimą ir savo dotacijų veiksmams (veiklos ir finansinį) įgyvendinimą; taigi mano, kad veiksmingas agentūrų dotacijų veiklos valdymas yra nepaprastai svarbus norint pasiekti Sąjungos tikslus ir įgyvendinti jos politiką;

205.  pažymi, jog Audito Rūmai padarė išvadą, kad audituotos agentūros iš esmės skyrė dotacijas ir jas apmokėjo laikydamosi taisyklių;

206.  vis dėlto pastebi, kad Audito Rūmai nustatė tam tikrų trūkumų, susijusių su finansavimo būdo pasirinkimu, skyrimo procedūromis, kontrolės sistemomis ir veiklos rezultatų vertinimu, ir pateikė penkias rekomendacijas, kaip ištaisyti šiuos trūkumus;

207.  pažymi, kad agentūros strateginis pagrindimas ir finansavimo priemonės pasirinkimas galėtų padidinti priemonės veiksmingumą ir efektyvumą, taigi pagerinti agentūros užduočių įgyvendinimą; pabrėžia, kad nepakankami tolesni veiksmai, susiję su ex-ante vertinimu, galėtų lemti tai, kad agentūros rinksis netinkamas finansavimo priemones ir prastą dotacijų modelį;

208.  apgailestauja, kad dėl paprastai plačių dotacijomis finansuojamos agentūrų veiklos aprašų ir neaiškių rezultatų aprašų buvo parengti neišsamūs metiniai darbo planai;

209.  pažymi, kad agentūrų veiksmus, susijusius su dotacijomis, svarbu suderinti su jų įgaliojimais ir strateginiais tikslais; todėl ragina visas agentūras nustatyti konkrečias gaires ir kriterijus, padėsiančius pasirinkti tam tikrą finansavimo priemonę remiantis agentūros poreikių, jos išteklių, siektinų tikslų, potencialių tikslinių naudos gavėjų ir būtino konkurencingumo lygio bei patirties, įgytos darant ankstesnius pasirinkimus, analize;

210.  pažymi, kad agentūrų darbo programose reikėtų nurodyti, kokia veikla turi būti vykdoma naudojant dotacijas, kokie konkretūs tikslai ir numatyti rezultatai turi būti pasiekti dotacijomis finansuojamais veiksmais ir kokie yra planuojami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, būtini šiems veiksmams įgyvendinti;

211.  mano, kad, norint tinkamai parengti metines programas, nepaprastai svarbu nustatyti strateginius tikslus, tikslinius rezultatus ir poveikio rodiklius;

212.  pabrėžia, kad kai kurios agentūros dėl savo reglamentavimo sistemos priverstos naudoti dotacijų procedūras; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad agentūros sistemingai nesvarstė visų joms prieinamų finansavimo galimybių ir kad ne visada dotacijos buvo tinkamiausia priemonė; taip pat atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad taikant dotacijų procedūras naudojami griežtesni tinkamumo kriterijai ir ne tokie griežti finansinės paramos skyrimo kriterijai nei tie, kurie yra naudojami viešiesiems pirkimams, todėl dotacijos neturėtų būti standartinė finansavimo pasirinktis; vis dėlto mano, kad reikėtų išlaikyti tikslią pusiausvyrą tarp nurodytų dotacijų procedūrų trūkumų ir administracinių išlaidų, patiriamų taikant viešųjų pirkimų procedūras, todėl nepritaria Audito Rūmų pastabai, kad standartinė pasirinktis turėtų būti viešieji pirkimai;

213.  yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabos, kad susijusios agentūros nenumatė tinkamų stebėsenos sistemų ir ex post vertinimų; ragina agentūras atlikti ex post vertinimus, kad būtų patobulinta jų veiklos, finansuojamos dotacijomis, priežiūros ir ataskaitų apie ją teikimo sistema;

214.  pabrėžia, kad veiklos rezultatų stebėsena ir rezultatų vertinimas yra būtini viešojo sektoriaus atskaitomybei ir išsamiam politikos formuotojų informavimui užtikrinti; pabrėžia, kad dėl decentralizuoto agentūrų pobūdžio tai joms netgi svarbiau; ragina agentūras įdiegti dotacijų priežiūros ir ataskaitų apie jas teikimo sistemas, pagrįstas rezultatais ir į poveikį orientuotais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais ir ex post vertinimo rezultatais; mano, kad pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių vaidmuo stebint ir vertinant pažangą, poveikį ir rezultatus yra nepaprastai svarbus;

215.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai ir toliau yra nukreipti į sąnaudas ir produkciją, o ne į rezultatus ir poveikį; ragina agentūras strategiškiau rengti savo pagrindinės veiklos rezultatų rodiklius ir pagrįsti juos rezultatais ir poveikiu;

216.  ragina agentūras parengti ir atlikti savo metinių darbo planų rizikos vertinimą, kad būtų padidintas veiksmingumas užtikrinant tikslesnį įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą;

217.  rekomenduoja vadovautis strateginiu požiūriu skiriant finansines priemones trumpalaikiams tikslams finansuoti, kad būtų priimami teisingesni finansavimo sprendimai;

218.  ragina Sąjungos agentūrų tinklą padėti agentūroms pagerinti savo finansavimo procedūras ir visų pirma savo procedūras, taikomas veiklos rezultatų stebėsenai šiuo aspektu;

219.  ypač pabrėžia Audito Rūmų išvadas dėl dotacijų procedūrų ir skaidrumo, vienodų sąlygų taikymo bei galimų interesų konfliktų vengimo būtinybės; ragina susijusias agentūras kuo greičiau įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas;

220.  ragina agentūras taikyti konkrečias dotacijų procedūras, siekiant nustatyti oficialias vidaus procedūras, kuriomis reglamentuojami skaidrumo ir vienodų sąlygų taikymo principai ir apsauga nuo galimų interesų konfliktų; pabrėžia, kad dėl šios priežasties agentūros turėtų sustiprinti savo dotacijų projektų įgyvendinimo tikrinimo sistemą;

221.  ragina Komisiją ir agentūras, kurios buvo šioje specialiojoje ataskaitoje pristatomo audito tikrinami subjektai, pateikti Parlamentui naujausią informaciją apie atitinkamų rekomendacijų įgyvendinimą;

XVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2016 „ES pagalba, skirta stiprinti viešąjį administravimą Moldovoje“

222.  palankiai vertina Audito Rūmų pranešimą, pritaria jų rekomendacijoms ir ragina Komisiją atsižvelgti į šias rekomendacijas siekiant stiprinti Moldovos administracinius gebėjimus;

223.  susirūpinęs pažymi, kad Sąjunga tik iš dalies prisidėjo prie viešojo administravimo stiprinimo ir kad Audito Rūmai nustatė daug trūkumų, įskaitant trūkumus audituotų programų ir projektų rengimo ir įgyvendinimo srityse;

224.  vis dėlto pažymi, kad Komisija turi veikti sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis ir susiduria su paplitusia korupcija bei daugeliu viešųjų įstaigų trūkumų, pvz., pernelyg didele biurokratija, nepakankamu susitelkimu į pagrindines funkcijas, didele darbuotojų kaita, mažu efektyvumu ir atskaitomybės trūkumu; be to, pažymi, kad Moldovai didelį poveikį daro politinis nestabilumas, ekonominė suirutė, didelis skurdas ir masinė emigracija;

225.  pažymi, kad nors ypatingos politinės aplinkybės ir išorės veiksniai atliko svarbų vaidmenį užtikrinant į biudžetą įtrauktų programų sėkmę ir iš tikrųjų daugeliu atveju veikė už Komisijos kontrolės ribų, buvo konkrečių trūkumų, kuriuos Komisija būtų galėjusi pašalinti;

226.  pažymi, kad Audito Rūmų pastebėti trūkumai apima lėtą Komisijos reagavimą į staigius pokyčius, menką programų derinimą su Moldovos nacionalinėmis strategijomis, plataus užmojo tikslų trūkumą, neapibrėžtas ir neaiškias sąlygas ir nepakankamą papildomų paskatomis grindžiamų lėšų skyrimo pagrįstumą;

227.  ragina Komisiją skatinti savo partnerius iš Moldovos parengti sistemingas, tiksliai suformuluotas nacionalines strategijas, kurios apimtų aiškius, pamatuojamus tikslus, ir geriau su šiomis strategijomis susieti šalyje vykdomų programų rengimą;

228.  ragina Komisiją naudotis ex ante vertinimais siekiant aiškiai įvertinti finansavimo poreikius ir sukurti sutelktą ir pagrįstą biudžeto planavimą;

229.  ragina Komisiją pirmenybę teikti kovai su korupcija ir apgailestauja, kad nėra iš tiesų veiksmingos kovos su korupcija vyriausybės strategijos; palankiai vertina tai, kad į ministro pirmininko kabinetą paskirtas aukšto lygio patarėjas kovos su korupcijos klausimais; vis dėlto pakartoja, kad reikalinga ryžtingesnė ir veiksmingesnė strategija ir didesnis politinis nacionalinių valdžios institucijų įsipareigojimas siekiant šioje srityje užtikrinti tvarius rezultatus; ragina nacionalines valdžios institucijas daugiausia dėmesio skirti kovai su korupcija ir didesniam viešojo administravimo skaidrumui ir sąžiningumui užtikrinti;

230.  ragina Komisiją tęsti dialogą su visų politinių pakraipų politiniais lyderiais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir teisminių institucijų bei teisėsaugos specialistais siekiant susitarti dėl aktyvios kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir dėl griežtų priemonių ir mechanizmų įgyvendinimo tam, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir ekonominiams nusikaltimams pagal šalies baudžiamąją teisę;

231.  ragina Komisiją rengti projektus, pagal kuriuos būtų gerinamos informatorių, kurie atkreipia visuomenės dėmesį į korupcijos atvejus ir sukčiavimą, teisės ir padėtis;

232.  pažymi, kad pagrindiniai pagalbos teikimo metodai yra sektorinė parama biudžetui (74 proc. pagalbos) ir projektai; apgailestaudamas pažymi, kad parama biudžetui turėjo ribotą poveikį stiprinant viešąjį administravimą;

233.  susirūpinęs pažymi, kad sektorinės paramos biudžetui metodas yra labai rizikinga biudžeto paskirstymo priemonė, ypač Moldovos aplinkybėmis, kuriomis viešąją administraciją paralyžiuoja korupcija ir užgožia vietinė oligarchija; ragina Komisiją remiantis išsamia rizikos analize persvarstyti naudojamus metodus;

234.  ragina Komisiją naudoti metodus, kurie Moldovos piliečiams duotų matomų ir apčiuopiamų rezultatų;

235.  pažymi, kad projektų koncepcija iš esmės buvo tinkama, tačiau jiems trūko koordinavimo taikymo srities ir laiko aspektais, o techninė parama administraciniams gebėjimams vystyti buvo suteikta vėliau, negu reikėjo;

236.  apgailestauja, kad, nors įgyvendinus projektus iš esmės buvo pasiekta numatytų rezultatų, rezultatai ne visuomet buvo tvarūs iš dalies dėl politinės valios stokos ir kitų išorės veiksnių; ragina Komisiją remtis sėkmingų projektų, kurie yra tvarūs, turi apskaičiuojamą pridėtinę vertę ir buvo įgyvendinti ir panaudoti pagal reglamentus, pasiekimais; ragina Komisiją gerinti strateginį planavimą ir užtikrinti, kad projektai būtų tvarūs ir gyvybingi, nustatant tai kaip išankstinę projektų sąlygą;

237.  pažymi, kad projektai iš dalies padėjo stiprinti viešąjį administravimą, tačiau jie ne visada atitiko Moldovos administracijos poreikius ar tikslus; ragina Komisiją projektus tiksliau priderinti prie konkrečių nacionalinių poreikių;

238.  ragina Komisiją toliau laikytis patikimo finansų valdymo principų; ragina Komisiją padėti rengti projektus, kurie būtų naudojami kaip tarpinė grandis tolesnėms investicijoms šalyje, ir šioje srityje užmegzti bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų įstaigomis; ragina Komisiją teikti pirmenybę projektams, turintiems didelį potencialą tokiose pagrindinėse srityse kaip viešieji pirkimai arba atrankos procedūros, ir vengti finansuoti mažai tvarumo perspektyvų turinčius projektus;

239.  susirūpinęs pažymi, kad nors 2012 m. Komisija sukūrė sistemingesnę rizikos analizę, įsteigė aukšto lygio paramos biudžetui operacijų valdymo komitetus ir sukūrė išankstinio perspėjimo atsiradus naujai rizikai sistemą, Komisija nesugebėjo laiku pastebėti vadinamosios „amžiaus vagystės“, kai per masinį korupcijos skandalą buvo išgrobstyta 1 mlrd. JAV dolerių indėlininkų lėšų, gali būti net įskaitant iš Sąjungos gautus finansinius įnašus; pažymi, kad 2015 m. liepos mėn. pagaliau buvo sustabdyti paramos biudžetui mokėjimai, o juos vėl vykdyti leidžiama tik tada, kai bus pagerinta makroekonominė ir fiskalinė padėtis bei sudarytas TVF susitarimas;

240.  ragina Komisiją pagerinti ankstyvo perspėjimo sistemą ir rizikos analizę, kad būtų galima greičiau ir lanksčiau reaguoti į potencialius pavojus;

241.  atkreipia dėmesį į tai, kad administracinių gebėjimų stiprinimas Moldovoje yra pagrindinė problema, nes šalis neturi visiškos visos savo teritorijos kontrolės, o tai suteikia paskatų separatistinėms prorusiškų pajėgų tendencijoms; primena, kad Moldova savo ateitį sieja su Europa ir todėl yra strateginė Sąjungos partnerė;

242.  apgailestauja, kad tebesitęsiantis Moldovos politinis nestabilumas daro ilgalaikę žalą šios šalies demokratinių institucijų patikimumui ir riboja pažangą siekiant demokratijos, mažina paramą Sąjungos integracijai ir gausina prorusiškų politinių iniciatyvų;

243.  ragina Komisiją toliau vykdyti įsipareigojimus Moldovoje, siekiant stiprinti Sąjungos ir Moldovos politinę asociaciją ir ekonominę integraciją; pabrėžia Sąjungos paramos, orientavimo ir stebėjimo svarbą vykdant prioritetines reformas, kuriomis siekiama kovoti su valstybės institucijų politizavimu, sistemine korupcija ir vykdyti viešojo administravimo reformą, kad būtų galima pasiekti šiuos tikslus;

XIX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2016 „Romų integracijai skirtos ES politikos iniciatyvos ir finansinė parama: per pastarąjį dešimtmetį padaryta didelė pažanga, tačiau būtina dėti daugiau pastangų vietoje“

244.  atsižvelgia į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Direktyvą 2000/43/EB(11) dėl rasinės lygybės, Direktyvą 2000/78/EB(12) dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje ir Direktyvą 2004/38/EB(13) dėl teisės laisvai judėti ir apsigyventi Sąjungoje;

245.  palankiai vertina 2008 m. Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija(14), 2011 m. kovo 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(15), 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173), 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse(16) ir 2015 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo 2015 m. ataskaita“ (COM(2015)0299);

246.  pažymi, kad romų integracija priklauso nuo jų įtraukties ir galėjimo naudotis tomis pačiomis teisėmis, kurios pripažįstamos visiems Europos piliečiams, kurių dalį jie sudaro;

247.  primena pagrindinius bendruosius romų integracijos principus(17), t. y. dešimt pagrindinių bendrųjų principų, apsvarstytų pirmajame Europos romų integracijos platformos posėdyje, įvykusiame 2009 m. Prahoje, kurie, kaip priedas, buvo įtraukti į 2009 m. birželio 8 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio išvadas;

248.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms ir ragina Komisiją ir valstybes nares kuo sparčiau jas įgyvendinti;

249.  apgailestauja, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu romų įtraukčiai ir integracijai neskirta reikiamo dėmesio; ragina rengiant būsimą Sąjungos strateginę programą labiau atsižvelgti į romų ir kitų marginalizuotų bendruomenių įtraukties sunkumus ir jų patiriamą diskriminaciją;

250.  apgailestauja, kad į Auditų Rūmų vykdytą apklausą nebuvo įtrauktas platesnis spektras šalių, kaip antai Slovakija, Graikija ar Prancūzija, kuriose romai sudaro nemažą gyventojų dalį;

251.  ragina valstybes nares apibrėžti nepalankioje padėtyje esančius žmones, kuriems jos ketina skirti paramą pagal jų poreikius ir sunkumus, su kuriais jie susiduria, ir skiriant Europos lėšas ypatingą dėmesį skirti romams;

252.  apgailestauja, kad dėl sanglaudos politikos lėšų, kurias vieninteles galima naudoti su romų įtrauktimi, integracija ir kova su jų diskriminacija susijusiems projektams, naudojimo sudėtingumo neįmanoma pakankamai padėti romų integracijai ir užtikrinti jų galimybę naudotis savo teisėmis;

253.  todėl mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų patvirtinti veiksmų gaires siekiant išnagrinėti realų įstatymų ir kitų teisės aktų ir lėšų, kurio skirtos romams padėti, poveikį ir nustatyti sritis, kuriose reikia numatyti daugiau išteklių ir administracinių pajėgumų nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu, kad būtų galima padėti įgyvendinti ir valdyti projektus, kuriais siekiama romų įtraukties, integracijos ir siekiama kovoti su jų diskriminacija;

254.  ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie finansavimą, kuris gali būti skiriamas romams, bei išnagrinėti esamas kliūtis ir į tai atsižvelgti supaprastinant lėšų panaudojimą;

255.  pripažįsta, kad naudojant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas svarbu vykdyti ilgalaikių marginalizuotoms romų bendruomenėms skirtų projektų atranką;

256.  pabrėžia, kad būtina nustatyti lankstesnius atrankos kriterijus projektams, kuriais siekiama romų ir kitų marginalizuotų bendruomenių įtraukties;

257.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kitu programavimo laikotarpiu arba tuomet, kai bus peržiūrimos veiksmų programos, į nacionalines romų integracijos strategijas įtraukti romų integracijos tikslai atsispindėtų Europos struktūrinių ir investicijų fondų programoje visais veiklos lygmenimis;

258.  ragina valstybes nares ir Komisiją pateikti reikiamų darnių duomenų apie romus, kad būtų galima geriau įvertinti jų socialinę, administracinę ir ekonominę įtrauktį;

259.  primygtinai pabrėžia, kad atskirtis būsto srityje, benamystė, atskirtis švietimo srityje, nedarbas ir diskriminacija darbinantis dažnai yra pagrindiniai marginalizacijos elementai; todėl atkreipia dėmesį į romams ir kitoms marginalizuotoms bendruomenėms skirtų integruotų iniciatyvų būsto, švietimo ir galimybės įsidarbinti srityje svarbą;

260.  pabrėžia, kad labai didelė kliūtis kovojant su romų diskriminacija yra tai, kad organizacijoms ir tokioms institucijoms kaip policija ar socialinės tarnybos labai retai pranešama apie šios diskriminacijos atvejus; todėl ragina valstybes nares parengti strategiją, kad būtų panaikinta institucinė diskriminacija ir sumažintas romų nepasitikėjimas institucijomis;

261.  primygtinai ragina Komisiją, bendradarbiaujant su marginalizuotų bendruomenių, ypač romų, atstovais ir specializuotomis institucijomis, užtikrinti, kad valstybių narių valdžios institucijose būtų įvestas mokymo ciklas, siekiant kovoti su diskriminacija ir tapti pavyzdžiu, kad būtų skatinama įtrauktis palaikant tinkamą, konstruktyvų ir veiksmingą dialogą;

262.  primena, kad yra Sąjungos užimtumo ir inovacijų programa, kuriai 2014–2020 m. laikotarpiui skirta 900 mln. EUR ir kurioje ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamiems asmenims, kovai su skurdu ir socialine atskirtimi;

263.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti Europos fondą, kurio lėšos būtų konkrečiai skirtos romų ir kitų marginalizuotų bendruomenių įtraukčiai, ir užtikrinti reikiamą lėšų pagal tokį fondą panaudojimo kontrolę;

264.  ragina Komisiją parengti veiksmingą ilgalaikę Europos romų integracijos strategiją, kuri būtų visais politiniais ir administraciniais lygmenimis parengtas ir taikomas Europos veiksmų planas, įtraukiant romų bendruomenės atstovus, ir kuris būtų grindžiamas pagrindinėmis lygybės, galimybės naudotis tiesėmis ir nediskriminavimo vertybėmis; pabrėžia, kad ši strategija turi padėti veiksmingai integruoti romus, suteikti jiems galimybę šviestis, įsidarbinti, gauti būstą, naudotis kultūra, sveikatos priežiūros paslaugomis, dalyvauti viešuosiuose reikaluose, mokytis ir laisvai judėti Sąjungoje;

265.  vis dėlto pabrėžia, kad pačios valstybės narės turi imtis visų romų paramos priemonių ir užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktai ir teisės bendrai būtų vienodai nediskriminuojant taikomi visoje jų teritorijoje;

XX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2016 „Ar Komisija veiksmingai valdė nuo konfliktų nukentėjusiems Afrikos Didžiųjų ežerų regiono gyventojams teikiamą humanitarinę pagalbą?“

266.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, skirtą rizikai, susijusiai su Sąjungos plėtros ir bendradarbiavimo veiklai taikomu į rezultatus orientuotu metodu, apžvelgti, ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

267.  džiaugiasi išvadomis, kuriomis remiantis nurodoma, kad humanitarinė pagalba buvo valdoma veiksmingai, ypač sudėtingoje darbo aplinkoje, kuriai būdingas nesaugumas ir nenuspėjamumas, dėl kurių efektyvus įgyvendinimas buvo iš tiesų sunkus iššūkis;

268.  ragina Komisiją esant palankioms vietinėms sąlygoms toliau stengtis susieti pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi; mano kad galbūt tą daryti padėtų nuolatinė Pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimo paslaugas apimanti platforma; mano, kad tokia platforma, be kita ko, galėtų padėti nustatyti potencialias derintinas programas; mano, kad, kai tik įmanoma, reikia nustatyti integruotus metodus, apimančius aiškiai nustatytus koordinavimo tikslus ir išsamią šalių ar regionų strategiją, į kurią būtų įtraukti visi suinteresuotieji subjektai;

269.  be to, ragina Komisijos tarnybas užtikrinti geresnį perėjimą nuo trumpalaikių humanitarinių veiksmų prie ilgalaikių vystymosi intervencijų ir nuoseklų koordinavimą ne tik tarp įvairių Sąjungos veikėjų, bet ir atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus ir kitas tarptautines organizacijas, taikant bendrą strategiją ir pasinaudojant bendra humanitarine ir vystymosi sistema;

270.  mano, kad reikia atlikti sisteminį humanitarinių veiksmų realių rezultatų vertinimą, taip pat įvertinti regione patiriamas administracines sąnaudas, dėmesį labiau sutelkiant į veiksmingumą ir nustatant galimus standartus įprastų ir nuolatinių sąnaudų punktams;

271.  ragina, kai tik įmanoma, terminus geriau pritaikyti prie intervencijos aplinkos siekiant išvengti ilgų ir brangių pratęsimų;

272.  ragina atitinkamas Sąjungos ir JT institucijas visapusiškai laikytis Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo ir jį įgyvendinti; prašo Komisijos pateikti Parlamentui Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo įgyvendinimo ataskaitą ir susijusias gaires ir nustatyti sritis, kuriose reikalingi patobulinimai, bei pateikti šiuo klausimu atitinkamų susijusių pasiūlymų;

273.  primena, kad JT ir tarptautinėms organizacijoms teikiant ataskaitas reikėtų užtikrinti kuo tikslesnį galimo finansavimo atsekamumą ir palyginimą su intervencijos pradžioje susitartos teikiamos pagalbos veiklos aspektais, taip pat naudingo grįžtamojo ryšio teikimą Komisijos tarnyboms; pabrėžia, jog svarbu, kad organizacijos partnerės Komisijos ataskaitas teiktų laiku ir taip sudarytų sąlygas greitai valdyti ar pritaikyti humanitarinio atsako ir finansavimo priemones;

274.  pabrėžia poreikį pagerinti JT atskaitomybę ir skaidrumą naudojant Sąjungos išteklius ir patobulinti rezultatyvumą įgyvendinant tarptautiniu lygiu susitartas humanitarines ir vystymosi strategines gaires bei tikslus;

275.  prašo Komisijos rezultatų vertinimą įtraukti į humanitarinės pagalbos įgyvendinimo planus siekiant atlikti tokių planų lyginamąją analizę ir dalytis geriausia praktika;

276.  apgailestauja, kad daugiausia pateikiama neišsamios ar į rezultatus nepakankamai orientuotos informacijos, o tai Komisijai trukdo tinkamai vykdyti savo stebėjimo funkciją;

277.  primygtinai pabrėžia, kad reikia pasiekti didžiausią skaidrumą ir institucijų atskaitomybę visais lygmenimis, užtikrinant galimybę susipažinti su išsamia ir patikima biudžeto informacija ir finansiniais duomenimis, susijusiais su projektais, kuriems teikiamas Sąjungos finansavimas, kad būtų galima vykdyti Parlamento kontrolę;

XXI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 16/2016 „ES švietimo tikslai: programos suderintos, bet yra su veiklos rezultatų vertinimu susijusių trūkumų“

278.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, pritaria jos rekomendacijoms ir džiaugiasi, kad Komisija pritaria minėtoms rekomendacijoms ir ateityje į jas atsižvelgs;

279.  palankiai vertina tai, kad Komisija įdiegė ankstesnes Audito Rūmų rekomendacijas į savo 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų teisinę sistemą ir taip sudarė galimybę užtikrinti ekonomiškai naudingesnį lėšų panaudojimą taikant veiklos sistemą ir rezervą, ex-ante sąlygas, bendrus išdirbių ir rezultatų rodiklius;

280.  pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia skirti veiklai ir rezultatams, ir džiaugiasi, kad naujoji reglamentavimo sistema 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui apima nuostatas dėl valstybių narių teikiamų rezultatų ataskaitų;

281.  atkreipia dėmesį į trūkumus rezultatų vertinimo srityje, ypač kalbant apie tikslų nustatymą ir išdirbio ir (arba) rezultatų rodiklius 2007–2013 m. laikotarpiu įgyvendintuose projektuose; apgailestauja, kad rezultatų rodikliai vis dar nevisiškai patikimi, ir tikisi, kad šis trūkumas bus ištaisytas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio antroje pusėje;

282.  džiaugiasi anksti mokyklą palikusių asmenų skaičiaus mažėjimo ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičiaus didėjimo tendencija; ragina valstybes nares savo konkrečius nacionalinius tikslus suderinti su Sąjungos tikslu, kad jos geriau pasiektų švietimo tikslus;

283.  atkreipia dėmesį į tai, jog nustatytas tikslas, kad Sąjungoje neseniai mokslą baigusių asmenų užimtumo lygis turėtų pasiekti bent 82 proc. ne vėliau kaip2020 m. ir kad keturios iš penkių aplankytų valstybių narių buvo vis dar nėra pasiekusios šio tikslo; pažymi, kad tos keturios valstybės narės nukentėjo nuo sunkios ekonominės krizės, nuo kurios dabar pradeda atsigauti; yra įsitikinęs, kad toms keturioms valstybėms narėms vis dar įmanoma šį tikslą pasiekti ir netgi jį viršyti;

284.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tvirtą išsilavinimo įgijimo ir įsidarbinimo galimybių sąsają, svarbu išlaikyti pakankamą Sąjungos investicijų į švietimą lygį;

XXII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2016 „ES institucijos gali padaryti daugiau, kad palengvintų galimybę dalyvauti jų viešuosiuose pirkimuose“

285.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitos išvadas ir rekomendacijas;

286.  ragina padidinti Sąjungos institucijų viešųjų pirkimų skaidrumą, taip pat nacionaliniu lygiu, užtikrinant, kad visuomenė galėtų susipažinti su viešųjų pirkimų dokumentais ir duomenimis; mano, kad internete Sąjungos institucijų viešųjų pirkimų veikla menkai matoma, informacija yra nepakankama, neaiški ir išsklaidyta įvairiose skirtingose interneto svetainėse;

287.  tvirtai pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Sąjungos institucijos turėtų internete sukurti bendrą vieno langelio principu veikiančią savo viešiesiems pirkimams skirtą svetainę, kad ekonominės veiklos vykdytojai vienoje vietoje internete rastų visą aktualią informaciją ir galėtų per tą svetainę palaikyti ryšį su Sąjungos institucijomis; yra įsitikinęs, kad viešųjų pirkimų procedūros, įskaitant informaciją apie taikomas taisykles, verslo galimybes, atitinkamus viešųjų pirkimų dokumentus, pasiūlymų teikimą, tai pat visas kitas institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojų bendravimas turėtų vykti vieno langelio principu veikiančioje svetainėje;

288.  prašo informaciją Komisijos interneto svetainėje, skirtoje visoms valstybėms narėms išmokamoms Europos lėšoms, skelbti viena iš trijų institucijos darbo kalbų ir tuos pačius duomenis pateikti visoms valstybėms narėms: bent jau vertę, sutarties objektą, rangovo pavadinimą, subrangovo (jei yra) pavadinimą, sutarties trukmę, ir nurodyti, ar yra kokių nors papildomų dokumentų; pabrėžia, kad tai sudarys sąlygas visų valstybių narių nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) stebėti, kaip leidžiamos lėšos ir projektų išlaidų veiksmingumą;

289.  pabrėžia, kad perkančiųjų organizacijų užduotis – užtikrinti tokius viešuosius pirkimus, kurie būtų pagrįsti rinka, pritrauktų pakankamai pasiūlymų ir užtikrintų subalansuotą prieigą visiems ekonominės veiklos vykdytojams; pritaria Audito Rūmams, kad Komisija, rengdamasi būsimai 2016 m. Finansinio reglamento peržiūrai, turėtų pasiūlyti bendrą viešųjų pirkimų taisyklių sąvadą; pabrėžia, kad turi būti aiškiai skatinamos dalyvauti mažosios ir vidutinės įmonės, priešingai, nei dabar, kai palankioje padėtyje yra tik dideli veiklos vykdytojai; mano, kad į bendrą viešųjų pirkimų taisyklių sąvadą reikėtų įtraukti taisykles dėl rinkos tyrimo prieš sudarant pastatų sutartis ir dėl viešųjų pirkimų procedūroms taikytinos kalbų vartojimo tvarkos, taip pat reikėtų pagrįsti nukrypimus nuo Viešųjų pirkimų direktyvos(18);

290.  primena, kad perkančiosioms institucijoms naudojant ribotas viešųjų pirkimų procedūras suvaržomi galimi konkurso dalyviai, trukdoma skaidrumui ir nepateikiama informacija apie tai, kaip panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai; pabrėžia, kad Taryba ribotas viešųjų pirkimų procedūras naudojo vykdydama didžiąją dalį savo konkursų ir kad Sąjungos institucijos visos kartu 2010–2014 m. pagal ribotas viešųjų pirkimų procedūras sudarė 25 proc. ar daugiau savo sutarčių; reikalauja tokias procedūras taikyti tik labai retais atvejais ir tinkamai jas pagrįsti;

291.  atkreipia dėmesį, kad Parlamentas savo svetainėje kasmet skelbia išsamų visų savo rangovų, su kuriais sudarytų sutarčių vertė yra didesnė nei 15 000 EUR, sąrašą, tačiau jis neskelbia visų savo sutarčių; ragina visas institucijas padaryti prieinamą visą informaciją apie visus sutartininkus ir sutartis, sudaromas pagal viešųjų pirkimų procedūrą, įskaitant tiesioginio sudarymo atvejus ar ribotas procedūras;

292.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti daugiau viešumo ir kad skelbimus apie pirkimą skaidriai skelbti visiems veiklos vykdytojams; primena, kad, kaip nustatė Audito Rūmai, „Europos Parlamentas, norėdamas sudaryti 133,6 mln. EUR vertės sutartį dėl pastato Briuselyje, pasirinko derybų procedūrą, nors 2012 m. birželio 27 d. pasirašant sutartį pastato dar nebuvo“, nesilaikydamas taisyklės, kad išimtis, kuria leidžiama nerengti įprasto konkurso, taikoma tik tada, kai pastatas jau yra, kaip nustatyta taikymo taisyklių 134 straipsnio 1 dalyje; primygtinai pabrėžia, kad visų neužbaigtų ar dar nepastatytų pastatų atveju sutartys turėtų būti skiriamos taikant atvirus ir konkursinius metodus, ir yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į sutarčių sudėtingumą ir dideles naudojamų lėšų sumas, ši politika turėtų būti taikoma visoms sutartims dėl pastatų;

293.  pritaria Audito Rūmams, kad, kai tik įmanoma, Sąjungos institucijos turėtų skaidyti sutartis į mažesnes dalis tam, kad jų viešuosiuose pirkimuose būtų kuo daugiau dalyvių; pabrėžia, kad 2014 m. Taryba, nesuskaidžiusi sutarties į dalis, vienai bendrovei skyrė 10 metų preliminariąją daugiau kaip 93 mln. EUR vertės techninių įrenginių valdymo, techninės priežiūros, remonto ir pritaikymo jos esamuose arba būsimuose pastatuose sutartį; pamini, kad Komisija taip pat pasielgė 2015 m., t. y. neskaidė į dalis 5 metų trukmės ir beveik 9 mln. EUR vertės Sąjungos nemokamo teisinio konsultavimo tarnybos „Jūsų Europos patarėjas“ sutarties; pabrėžia, kad neskaidant sutarčių ir sudarant itin ilgos trukmės sutartis (10 ar 7 metų, rekordinės 17 metų trukmės sutartį Taryba sudarė dėl Justus Lipsus pastato) trukdoma konkurencijai, skatinamas neskaidrumas ir galima korupcija; taigi ragina visas institucijas atsisakyti šios praktikos, kuri visiškai prieštarauja skaidrumo ir gerosios praktikos dvasiai, kurią Sąjunga turėtų skatinti;

294.  reikalauja, kad visos Sąjungos institucijos parengtų ir taikytų tinkamas auditų ir vertinimų priemones ir metodus, siekiant atpažinti pažeidimus ir apie juos pranešti; dar kartą pakartoja, kad siekiant kovoti su sukčiavimu ir korupcija reikalinga geresnė stebėjimo, nustatymo, analizės ir ataskaitų rengimo technologija; pabrėžia, kad šios žinios turi būti prieinamos taip pat valstybėms narėms; pabrėžia informatorių vaidmenį atskleidžiant netinkamą veiklą ir primena, kad visos Europos institucijos ir agentūros pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų, įsigaliojusių 2014 m. sausio 1 d., 22c straipsnio privalo priimti privalomas vidaus taisykles dėl informatorių;

295.  pritaria Audito Rūmams, kad Komisija turėtų pasiūlyti Sąjungos finansinio reglamento pakeitimus, kurie sudarytų sąlygas greitai išnagrinėti ekonominės veiklos vykdytojų, manančių, kad su jais neteisingai pasielgta, skundus; pažymi, kad ši peržiūra turėtų būti atliekama prieš ekonominės veiklos vykdytojams kreipiantis į Europos ombudsmeną ar Sąjungos teismus;

296.  mano, kad teisėsauga viešųjų pirkimų srityje gali būti užtikrinta visų pirma įsteigiant kompetentingas ir nepriklausomas tyrimų įstaigas ir agentūras, kurios dėmesį sutelktų į korupcijos viešųjų pirkimų srityje tyrimą; pabrėžia, kad Sąjungos institucijos ir valstybės narės turi dalytis tarpusavyje ir su OLAF, Europolu, Eurojustu ir kitomis tyrimų įstaigomis informacija bei žvalgybos duomenimis apie viešuosius pirkimus; primygtinai rekomenduoja, kad tyrimo įgaliojimus turinčios institucijos, ypač OLAF, tobulintų savo bylų valdymo sistemą ir teiktų ataskaitas bei statistinius duomenis apie tiriamus įvairių rūšių pažeidimus ir tų tyrimų rezultatus;

297.  palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad Sąjungos institucijos turi įsteigti vieną viešą informacijos, susijusios su jų viešųjų pirkimų veikla, saugyklą siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos institucijų viešųjų pirkimų veiklos ex post stebėjimą;

298.  pabrėžia, kad centralizuotas viešųjų pirkimų duomenų rinkimas padeda kurti prasmingą, tikslią ir išsamią statistiką siekiant užkirsti kelią korupcijai viešųjų pirkimų srityje, ją nustatyti, tirti ir imtis tinkamų kovos priemonių; pabrėžia, kad į centrines viešųjų pirkimų duomenų bazes (įskaitant TED) įtraukus papildomas duomenų kategorijas, būtų galima nustatyti rizikingas situacijas, susijusias su viešųjų pirkimų pažeidimais; ragina Sąjungos institucijas užtikrinti, kad šios duomenų bazės būtų pildomos laiku ir išsamiai;

299.  pabrėžia tiriamąjį darbą atliekančių žurnalistų ir NVO vaidmenį užtikrinant viešųjų pirkimų proceso skaidrumą ir nustatant sukčiavimo ar galimų interesų konfliktų atvejus; yra tvirtai įsitikinęs, kad minėtosioms kategorijoms turėtų būti suteikta prieiga prie ARACHNE, ORBIS ir kitų susijusių priemonių ir duomenų bazių, kurios sudaro sąlygas nustatyti bet kokius įtarimus dėl interesų konfliktų ar korupcijos Sąjungos institucijų viešųjų pirkimų srityje, taip pat valstybėse narėse, ypač kalbant apie pirkimus naudojant Europos lėšas;

300.  ragina visas institucijas ir agentūras visada skelbti vidutinio ir aukšto lygio vadovų, narių, ekspertų gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas, taip pat visų vadovaujančiųjų organų ar struktūrų, net valstybių narių komandiruotų ekspertų atvejais, nes tokių ekspertų gyvenimo aprašymai turėtų būti visada viešai prieinami; pabrėžia, kad interesų konfliktų nebuvimo deklaracija, kurią vis dar naudoja kai kurios institucijos, nėra skelbti tinkamas dokumentas, atsižvelgiant į tai, kad interesų konflikto buvimą ar nebuvimą visada turėtų įvertinti nepriklausoma trečioji organizacija ar įstaiga;

301.  ragina Audito Rūmus reguliariai skelbti duomenis apie visus piktnaudžiavimo atvejus, susijusius su informavimo apie pažeidimus atvejais, taip pat visas interesų konfliktų ar „sukamųjų durų“ reiškinio situacijas, nustatytas vykdant stebėjimo ar audito procesus, ir prašo Audito Rūmus bent kartą per metus skelbti specialiąsias ataskaitas apie visose Europos agentūrose ir bendrosiose įmonėse, ypač susijusiose su pramone, nustatytų interesų konfliktų atvejus ir šios srities politiką;

302.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Sąjungos institucijos turėtų vykdyti tarpusavio vertinimą, tarpusavio mokymosi veiklą ir keistis geriausia praktika viešųjų pirkimų srityje;

XXIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2016 „ES tvarių biodegalų sertifikavimo sistema“

303.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, ypač Audito Rūmų pateiktas pastabas ir rekomendacijas; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija keturias rekomendacijas iš penkių priėmė visiškai, o vieną iš dalies; ragina Komisiją persvarstyti visišką pritarimą rekomendacijai dėl valstybių narių pateikiamų duomenų patikimumo;

304.  pažymi, kad manoma, jog pasaulinės aplinkos politikos srityje Sąjunga turi būti lyderė, nustatanti aplinkosaugos standartus tarptautiniu lygmeniu, teikianti geriausią praktiką aplinkos apsaugos srityje ir išliekanti konkurencinga pasaulinėje rinkoje; pažymi, kad 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje Sąjunga nustato „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ tikslą iki 2050 m.; pažymi, kad vienas iš prioritetų yra užtikrinti, kad „klestėjimo ir sveikos aplinkos pagrindas – inovacinė žiedinė ekonomika, kurioje niekas nešvaistoma veltui ir kurioje gamtos ištekliai valdomi tvariai, o biologinė įvairovė saugoma, vertinama ir atkuriama taip, kad didėtų mūsų visuomenės atsparumas“;

305.  pažymi, kad Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje(19) Sąjunga įsipareigojo užtikrinti, kad iki 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis, naudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 proc., o tai galima pasiekti tik dideliu mastu naudojant biodegalus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad biokuro gamyba gali būti siejama su tam tikra rizika, susijusia su žemės naudojimu, ir todėl būtina užtikrinti jos tvarumą;

306.  pabrėžia, kad veiksmingos ir patikimos tvaraus biokuro sertifikavimo sistemos sukūrimas yra vienas iš svarbių žingsnių įgyvendinant 7-ojoje aplinkos veiksmų programoje nustatytus politikos prioritetus; atkreipia dėmesį į tai, kad biokuro tvarumas yra sertifikuojamas pagal Komisijos pripažintas savanoriškas sistemas; apgailestauja dėl to, kad, Audito Rūmų nuomone, Sąjungos biodegalų tvarumo sertifikavimo sistema nėra visiškai patikima;

307.  apgailestaudamas pažymi, kad pagal Komisijos pripažinimo procedūrą neatsižvelgiama į kai kuriuos svarbius tvarumo ir sąžiningos prekybos aspektus, kaip antai su žemės valdomis susiję konfliktai, priverstinis ar vaikų darbas, prastos ūkininkų darbo sąlygos, pavojus sveikatai ir saugai, ir netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikis, kurie įvairiomis aplinkybėmis laikomi itin svarbiais; mano, kad tai rodo Komisijos politikos sričių nenuoseklumą; ragina Komisiją išsamiau pertvarkyti savo vertinimo procedūras ir šiuos aspektus įtraukti į savanoriškų sistemų patikros procedūrą; ragina Komisiją reikalauti, kad savanoriškos sistemos kartą per metus pateiktų ataskaitą apie savo sertifikavimo veiklą ir atitinkamą informaciją dėl minėtos rizikos;

308.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol Komisija pateikė dvi ataskaitas apie Sąjungos biokuro politikos poveikį socialiniam tvarumui Sąjungos ir trečiosiose šalyse ir apie galimybę įsigyti maisto produktų prieinamomis kainomis; apgailestaudamas pažymi, kad ataskaitose pateikta informacija buvo gana ribota ir pateiktos tik neaiškios išvados; ragina Komisiją pagerinti ataskaitų teikimo sistemą ir pateikti Parlamentui išsamią analizę siekiant visuomenę informuoti šiais svarbiais klausimais;

309.  itin susirūpinęs pažymi, kad biokuro gamyba gali varžytis su maistinių kultūrų auginimu ir kad biokuro gamybai auginamų kultūrų masinis paplitimas gali turėti didžiulį poveikį aplinkos ir sveikatos standartams besivystančiose šalyse, pvz., Pietų Amerikoje ir Pietų Azijoje, ir kad tai gali sukelti masinį miškų nykimą ir tradicinio žemės ūkio mažėjimą, kuris daro ilgalaikį socialinį ir ekonominį poveikį vietos bendruomenėms; apgailestauja, kad Komisijos ataskaitose neaptariami platesni vystymosi klausimai besivystančiose šalyse; ragina Komisiją priimti nuoseklesnį ir darnesnį požiūrį į savo politiką aplinkos, energetikos, plėtros ir kitais susijusiais klausimais; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikiui;

310.  apgailestaudamas pažymi, kad Komisija suteikė pripažinimą savanoriškoms sistemoms, kurios neturėjo tinkamų tikrinimo procedūrų, skirtų užtikrinti, kad iš atliekų gaminamų biodegalų kilmė iš tiesų būtų atliekos arba kad Sąjungos auginama biodegalų žaliava iš tiesų atitiktų žemės ūkiui nustatytus Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus; ragina Komisiją tikrinti, kad Sąjungos biodegalų žaliavų gamintojai faktiškai laikytųsi žemės ūkiui nustatytų Sąjungos aplinkosaugos reikalavimų; ragina Komisiją pateikti pakankamai įrodymų apie atliekų ir liekanų, naudojamų gaminant biokurą, kilmę;

311.  susirūpinęs pažymi, kad kai kurios pripažintos sistemos buvo nepakankamai skaidrios ar jų valdymo struktūrą sudarė tik vos kelių ekonominės veiklos vykdytojų atstovai; ragina Komisiją užtikrinti, kad savanoriškos sistemos neturėtų interesų konfliktų, ir numatyti veiksmingą komunikaciją su kitais suinteresuotaisiais subjektais;

312.  ragina Komisiją toliau užtikrinti savanoriškų sistemų ir ekonominės veiklos vykdytojų skaidrumą reikalaujant, kad šios sistemos sukurtų oficialią interneto svetainę, kurioje būtų viešai skelbiama išsami informacija apie savanoriškas sistemas, jų sertifikavimo procedūras, darbuotojus, suteiktus sertifikatus, audito ataskaitas, skundus ir ekonominės veiklos vykdytojus, su kuriais jos bendradarbiauja;

313.  susirūpinęs pažymi, kad Komisija neprižiūri pripažintų savanoriškų sistemų veiklos ir todėl negali gauti patikinimo apie sertifikatų kokybę; apgailestaudamas pažymi, kad trūksta specialios skundų sistemos, todėl Komisija negali patikrinti, ar skundai nagrinėjami teisingai; ragina Komisiją įdiegti priežiūros sistemą, kuri padėtų nustatyti, ar savanoriško sertifikavimo sistemos atitinka pripažinimui nustatytus standartus; ragina Komisiją reikalauti, kad savanoriškos sistemos savo interneto svetainėse parengtų skaidrias, patogias vartotojui informatyvias ir prieinamas skundų sistemas; ragina Komisiją atidžiai stebėti skundų sistemas ir prireikus imtis veiksmų;

314.  palankiai vertina tai, kad Komisija savanoriškoms sistemoms teikia pastabas, kurios prisideda skatinant geriausią praktiką ir didinant veiksmingumą; vis dėlto pažymi, kad pastabos yra neprivalomos ir nėra visiškai įgyvendinamos; ragina Komisiją parengti privalomas gaires savanoriškoms sistemoms siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų;

315.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės yra atsakingos užtikrinti, kad Komisijai pateikti statistiniai duomenys apie biodegalų tvarumą yra patikimi, bet kad kyla statistinių duomenų pervertinimo pavojus; ragina Komisiją nustatyti reikalavimą valstybėms narėms savo statistikos duomenis pateikti su tinkamais įrodymais, pvz., pateikti pažymėjimą arba deklaraciją, kuriuos išdavė organizacija, atsakinga už duomenų apie tvarius biodegalus rinkimą ir jų perdavimą nacionalinei institucijai, kuri siunčia juos Eurostatui;

316.  pakartoja, kad valstybių narių pateikti duomenys dažnai yra nelygintini, nes taikomos skirtingos apibrėžtys, kas iš esmės neleidžia sužinoti realios situacijos; ragina Komisiją suderinti atliekoms priskiriamų medžiagų, anksčiau neįtrauktų į Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos sąrašą ir naudotų pažangiųjų biodegalų gamybai įrenginiais, kurie buvo naudojami prieš priimant Direktyvą (ES) 2015/1513(20), kuria iš dalies keičiama Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, apibrėžtį;

317.  susirūpinęs pažymi, kad biodegalų, pagamintų iš atliekų ir liekanų, specifinė vertė (dvigubas apskaitymas) padidina sukčiavimo riziką; atkreipia dėmesį į tai, kad būtinas Komisijos ir valstybių narių dialogas dėl stebėjimo ir sukčiavimo prevencijos; ragina Komisiją pradėti tokį dialogą;

318.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitoje paminėtą savanoriškos sistemos, pagal kurią nustatomi aukšti standartai tvariai gamybai, kuria buvo siekiama ne tik užkirsti kelią ekologinei žalai, be kita ko, apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, bet ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir darbuotojų sveikatos apsaugą ūkiuose, taip pat pagarbą žmogaus, darbo ir nuosavybės teisėms, pavyzdį; mano, kad tai yra geriausios praktikos pavyzdys; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti savanoriškoms sistemoms skirtą platformą, kurioje būtų galima keistis geriausia praktika;

XXIV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“

319.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitos išvadas ir rekomendacijas;

320.  apgailestauja dėl to, kad apskritai finansinės priemonės nebuvo sėkmingi veiksmai gerinant investavimą Sąjungoje; pažymi, kad visų pirma Komisija ir valstybės narės prisiėmė didesnę riziką, ir apgailestauja dėl to, kad nebuvo didelių privačiojo sektoriaus įnašų;

321.  pabrėžia dideles valdymo sąnaudas ir mokesčius, palyginti su faktine galutiniams naudos gavėjams suteikta finansine parama; siūlo nustatyti mokesčių ribas finansų tarpininkams; pažymi, kad reikėtų persvarstyti konkrečių Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšų dydį, kad, jei įmanoma, būtų ženkliai sutaupyta šių priemonių valdymo sąnaudų;

322.  mano, kad Komisija turi puikias galimybes teikti valstybėms narėms papildomas gaires, kaip nustatyti valstybių narių arba Sąjungos lygmens (tiesiogiai arba netiesiogiai valdomas Komisijos) finansines priemones; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad finansinėms priemonėms nebūtų taikomos nepriimtinos mokesčių vengimo schemos;

323.  yra susirūpinęs, kad siekiant padidinti finansinių priemonių patrauklumą privačiojo sektoriaus investuotojams kai kuriais atvejais buvo priimami sprendimai dėl mokesčių; apgailestauja, kad Komisija mano, jog išankstiniai susitarimai dėl mokesčių savaime negali būti laikomi nesuderinamais su jos pačios politika; ragina Komisiją užkirsti kelią bet kokio pobūdžio išankstiniams sprendimams dėl mokesčių, susijusiems su Sąjungos finansinių priemonių naudojimu;

324.  pritaria nuomonei, kad į patirtį, įgytą audituotu programavimo laikotarpiu (2007–2013 m.), reikia atsižvelgti nustatant finansines priemones, skirtas Europos struktūriniams ir investicijų fondams; ypač mano, kad pasiūlymai turėtų būti orientuoti ne vien tik į atitiktį, bet ir į veiklą bei rezultatus; mano, kad reikia projektų, kuriais regioninei specializacijai ir Europos regionų ekonominei plėtrai būtų suteikta daugiau vertės;

325.  apgailestauja dėl to, kad remdamosi ankstesnio laikotarpio teisiniu pagrindu valstybės narės galėjo įšaldyti įnašo dalį bankų ir finansinių tarpininkų, valdančių lėšas, sąskaitose, ir lėšos faktiškai nebuvo panaudotos numatytiems tikslams; atkreipia dėmesį į pakeitimus, kuriuos Komisija įtraukė į jos parengtas užbaigimo gaires; ragina Komisiją aktyviai stebėti padėtį siekiant išvengti tokios praktikos;

326.  mano, kad dauginamasis poveikis turėtų parodyti, kiek privačių lėšų pritraukė Sąjungos ir valstybių narių pradiniai finansiniai įnašai; apgailestauja, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje pateiktos išvados rodo, kad tiek pasidalijamojo, tiek centralizuoto valdymo atvejais finansinės priemonės nebuvo veiksmingos pritraukiant privatų kapitalą; mano, kad bendrą valstybių narių teikiamą finansinių priemonių finansavimą, taip pat Sąjungos įnašą, reikėtų laikyti viešojo finansavimo dalimi;

327.  reikalauja, kad Komisija pateiktų visose Sąjungos biudžeto srityse taikytiną finansinių priemonių sverto apibrėžtį, pagal kurią būtų aiškiai atskirtas privačių ir viešųjų įnašų pagal veiksmų programą ir (arba) papildomų privačių arba viešųjų kapitalo įnašų svertas ir būtų atsižvelgta į susijusios priemonės pobūdį; rekomenduoja valstybėms narėms ir toliau stengtis rinkti ir tvarkyti duomenis apie finansinių priemonių atnaujinamąjį poveikį bei jais dalytis;

328.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina nuo pat pradžių aiškiai ir konkrečiai įvertinti sverto, susijusio su būsimomis finansinių priemonių lėšomis, poveikį; tikisi, kad taikant 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo finansines priemones Komisija užtikrins, kad valstybės narės teiktų išsamius ir patikimus duomenis apie privačius įnašus į kapitalą, panaudotus pagal veiksmų programas ir jas papildant;

329.  mano, kad prieš priimdamos sprendimą dėl finansų inžinerijos priemonių, susijusių su svarbiais infrastruktūros projektais, vadovaujančiosios institucijos turėtų įsitikinti, kad jų pasiūlymas yra tinkamai pagrįstas aukštos kokybės ex ante vertinimu, grindžiamu standartizuotais ir visuotinai priimtais metodais; pritaria nuomonei, kad prieš tvirtindama veiklos programas, kurios apima svarbius infrastruktūros projektus, Komisija turėtų patikrinti, ar jos atitinka nepriklausomą ex ante vertinimą, ir įsitikinti, kad toks vertinimas atliktas kokybiškai;

330.  rekomenduoja valdymo institucijoms fondų valdytojų atlygį sieti su faktiškai padarytų investicijų kokybe, vertinama pagal jų įnašą siekiant strateginių veiksmų programų tikslų, ir su ištekliais, kurie buvo gauti iš investicijų, vykdytų pagal priemonę, ir kuriuos galima panaudoti veiklai;

331.  rekomenduoja valdymo institucijoms ir Sąjungos institucijoms vadovautis iniciatyviu požiūriu ir teikti vietoje techninę pagalbą, siekiant padėti regionams geriau panaudoti finansines priemones;

332.  tvirtai pritaria nuomonei, kad Komisija turėtų atlikti lyginamąją 2014–2020 m. programavimo laikotarpio dotacijų ir (centralizuotojo ir pasidalijamojo valdymo) finansinių priemonių įgyvendinimo sąnaudų analizę, kad būtų galima nustatyti faktinius jų lygius ir jų poveikį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus bei 11 sanglaudos politikos teminių tikslų; pabrėžia, kad tokia informacija būtų labai svarbi rengiant laikotarpiui po 2020 m. skirtus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūrą priimamų aktų; prašo iki 2019 m. pabaigos pateikti išsamų veiksmingumo vertinimą, siekiant apsvarstyti tokių priemonių taikymą ateityje;

XXV dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2016 „Administracinių gebėjimų stiprinimas Juodkalnijoje. Pažanga padaryta, bet daugelyje pagrindinių sričių reikia geresnių rezultatų“

333.  palankiai vertina Audito Rūmų pranešimą, pritaria jo rekomendacijoms ir ragina Komisiją atsižvelgti į šias rekomendacijas siekiant stiprinti Juodkalnijos administracinius gebėjimus;

334.  palankiai vertina tai, kad Sąjungos pasirengimo narystei pagalba padėjo sustiprinti administracinius gebėjimus; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose pagrindinėse srityse daroma tik labai lėta pažanga;

335.  apgailestauja, kad, nors įgyvendinus projektus iš esmės buvo pasiekta numatytų išdirbių, rezultatai ne visuomet buvo tvarūs iš dalies dėl politinės nacionalinių valdžios institucijų valios stokos ir kitų išorės veiksnių; ragina Komisiją remtis sėkmingų projektų, kurie yra tvarūs, turi apskaičiuojamą pridėtinę vertę ir buvo įgyvendinti ir panaudoti pagal reglamentus, pasiekimais; ragina Komisiją gerinti strateginį planavimą ir užtikrinti, kad projektai būtų tvarūs ir įgyvendinami, nustatant tai kaip aiškų reikalavimą;

336.  apgailestauja dėl nedidelių nacionalinių institucijų įsipareigojimų, kurie daro neigiamą poveikį administracinių gebėjimų stiprinimo pažangai; ragina nacionalines valdžios institucijas stebėti pažangą, susijusią su baigtų projektų rezultatais, siekiant padidinti efektyvumą; pabrėžia, kad reikia tvirtos politinės valios, kad būtų veiksmingai sprendžiami valstybės administracijos depolitizavimo ir suvaldymo klausimai;

337.  palankiai vertina tai, kad dauguma projektų gerai koordinuoti su kitais Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) projektais ir pagalbos teikėjų intervenciniais veiksmais; vis dėlto pabrėžia, kad būta silpnesnio koordinavimo atvejų, kurie lėmė tam tikrų pastangų dubliavimąsi; ragina Komisiją geriau suderinti savo Juodkalnijai skirtą veiklą su kitais projektais, kuriuose dalyvauja daug paramos gavėjų;

338.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos ataskaitose nebuvo pakankamai informacijos, kuri galėtų parodyti per tam tikrą laiką pasiektą pažangą administracinių gebėjimų stiprinimo srityje; pažymi, kad ataskaitose ne visada buvo vertinamos tos pačios viešojo administravimo dalys ir kad administracinių gebėjimų vertinimo kriterijai ne visada buvo aiškūs ir dėl to ilgainiui pasidarė sunkiau atlikti palyginimą;

339.  vis dėlto palankiai vertina naująją 2015 m. pažangos ataskaitų metinio vertinimo ataskaitų teikimo metodiką, kurią taikant užtikrinamas geresnis vertinimo skalių suderinamumas ir geresnis palyginamumas; ragina Komisiją ir ateityje naudotis šia ataskaitų teikimo sistema;

340.  pažymi, kad Komisija, siekdama remti reformų procesą, gerai naudojosi savo nefinansinėmis politinio dialogo priemonėmis, tačiau pabrėžia, kad liko didelių neišspręstų problemų;

341.  apgailestauja, kad, nepaisant tam tikrų per praėjusius metus pasiektų rezultatų įgyvendinant kovos su korupcija teisės aktus, pažanga kovos su korupcija srityje vis dar lėta; pabrėžia, kad visa teisinės valstybės sistema turi duoti daugiau rezultatų, ypatingą dėmesį skiriant kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu stiprinti; ragina Komisiją skatinti nacionalines valdžios institucijas stiprinti gebėjimus finansų tyrimo ir informatorių apsaugos srityje;

342.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. veiklą pradėjo Kovos su korupcija agentūra; tačiau pažymi, kad korupcija vis dar paplitusi daugelyje sričių ir tebėra didelė problema;

343.  pažymi, kad decentralizacija projektų valdymo srityje dėl išsamių ex ante patikrų gali vertingai prisidėti prie operacinių struktūrų gebėjimų stiprinimo; taip pat pažymi, kad PNPP struktūrose sukauptos gerosios projektų valdymo praktikos sklaida kitose toje pačioje srityje veikiančiose viešojo administravimo institucijose gali duoti potencialiai veiksmingų rezultatų; ragina Komisiją išnaudoti šią galimybę tam, kad būtų padidintas gebėjimų stiprinimo Juodkalnijoje veiksmingumas; ragina Komisiją skatinti nacionalines valdžios institucijas apsvarstyti galimybę stiprinant gebėjimus pasinaudoti gerąja praktika;

344.  atkreipia dėmesį į tai, kad Juodkalnija laikoma pirmaujančia regiono šalimi stojimo procese; pabrėžia, kad Sąjunga atlieka nepakeičiamą vaidmenį šioje šalyje; vis dėlto apgailestaudamas pažymi, kad neseniai Juodkalnijoje vyravo politinis nestabilumas ir poliarizacija ir vyko vis labiau įtempta kova dėl įtakos tarp Rusijos ir NATO (į pastarąją organizaciją šalis įstos 2017 m.); prašo Komisijos tęsti politinį dialogą su nacionalinėmis valdžios institucijomis siekiant padėti pasiekti kompromisą tarp vyriausybės ir opozicijos;

XXVI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 22/2016 „Nuo 2011 m. Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje įgyvendinant ES branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programas padaryta tam tikros pažangos, tačiau dar laukia itin svarbūs neišspręsti uždaviniai“

345.  palankiai vertina kruopštų Audito Rūmų darbą, susijusį su atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimu, kaip matyti iš šios ir 2011 m. specialiosios ataskaitos(21);

346.  pritaria Audito Rūmų pateiktoms rekomendacijoms, kurių daugumai visiškai pritarė Komisija;

347.  primena, kad nuo 2012 m. Biudžeto kontrolės komitetas ypatingą dėmesį skiria branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo klausimams, todėl 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. surengė tiriamąsias misijas į tris atomines elektrines;

348.  pabrėžia, kad branduolinė sauga yra prioritetinės svarbos klausimas ne tik atitinkamų valstybių narių, bet visos Sąjungos ir jos kaimyninių šalių gyventojams;

349.  pabrėžia, kad Lietuvoje prioritetas turi būti branduolinio kuro strypų iš 2-ojo bloko pašalinimas ir saugus laikinas jų saugojimas;

350.  primena, kad Lietuvoje viena iš pagrindinių vėlavimo priežasčių buvo ta, kad keletą metų buvo neišspręsti nacionalinių valdžios institucijų ir išorės rangovų techniniai ir komerciniai ginčai; mano, kad reikėtų paskirti specialias projekto valdymo grupes siekiant išvengti, kad tokios problemos netrukdytų eksploatacijos nutraukimo procesui; prašo Komisijos informuoti, ar tokios projektų valdymo grupės veikia visose trijose valstybėse narėse;

351.  primena Komisijai, kad Slovakijos aukščiausioji audito institucija numatė, kad 2015 m. turėtų būti atliktas JAVYS(22) auditas; prašo informuoti Parlamentą apie šio audito išvadas; atsižvelgdamas į tai, ragina kompetentingas Bulgarijos ir Lietuvos valdžios institucijas atlikti Ignalinos atominės elektrinės ir Kozlodujaus atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesų auditą;

352.  yra susirūpinęs, kad vėluojama vykdyti darbus ruošiant mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų saugyklą; ragina Komisiją informuoti atsakingą Parlamento komitetą apie padarytą pažangą;

353.  prašo Komisiją pranešti atsakingam komitetui apie tai, kas daroma siekiant užpildyti finansavimo spragą, visų pirma Lietuvoje;

354.  primena, kad Audito Rūmai įvertino, kad trijose valstybėse narėse eksploatavimo nutraukimo išlaidos, įskaitant didelio radioaktyvumo atliekų ir panaudoto branduolinio kuro šalinimą, siekia 11 388 mln. EUR; mano, kad eksploatavimo nutraukimo išlaidos neturėtų apimti didelio radioaktyvumo atliekų ir panaudoto kuro šalinimo išlaidų, nes už jų šalinimą atsakingos valstybės narės, ir šios išlaidos turėtų būti padengtos iš nacionalinių lėšų;

355.  ragina Komisiją kartu su trimis atitinkamomis valstybėmis narėmis pateikti ataskaitą apie esamą panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidariusių nutraukiant trijų atominių elektrinių eksploatavimą, tvarkymo padėtį;

356.  ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis siekiant išsiaiškinti galimybes rasti didelio radioaktyvumo branduolinių atliekų geologinius kapinynus;

357.  pabrėžia, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas buvo viena iš sąlygų, kurią Sąjunga iškėlė Lietuvai stojimo į Sąjungą metu mainais už Sąjungos paramą uždarant elektrinę, nutraukiant jos eksploataciją ir mažinant socialinį ir ekonominį poveikį, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto protokole Nr. 4; atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva, laikydamasi sutarto tvarkaraščio, įvykdė savo įsipareigojimus dėl Ignalinos branduolinių reaktorių uždarymo, vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad vėluojama nutraukti jos eksploataciją, todėl siūlo Sąjungos institucijoms nuodugniau tikrinti šį procesą;

358.  primena, kad branduolinė sauga yra prioritetinės svarbos klausimas visiems Sąjungos gyventojams, atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendacijas dėl tolesnio finansavimo ir primygtinai ragina Komisiją atlikti išsamų poreikio po 2020 m. tęsti specialias branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo programas Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje vertinimą; pabrėžia, kad bet koks galimas naujas Komisijos pasiūlymas dėl branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo trijose valstybėse narėse finansavimo Sąjungos lėšomis po 2020 m. turėtų apimti aiškiais taisykles ir tiek finansavimo, tiek terminų požiūriu tinkamas paskatas nutraukti eksploatavimą taikant efektyvesnius kontrolės mechanizmus, kartu suvokiant, kad Sąjungos finansiniai ištekliai turi būti naudojami veiksmingai;

359.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos būsimos išlaidos, susijusios su branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimu ir panaudoto kuro galutiniu šalinimu, būtų tinkamai apskaitytos ir apskaičiuotos laikantis tarptautinių standartų ir Sąjungos teisės aktų;

360.  ragina Komisiją įvertinti šių trijų šalių veiksmų planus, kad būtų galima pasiūlyti rengti bendrus konkursus panašiems projektams, ypač konsultavimo ir atliekų saugojimo įrenginių kūrimo srityse;

361.  ragina Komisiją įvertinti eksploatavimo nutraukimo procesą Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje ir Sąjungos finansinės paramos 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu ekonominio panaudojimo efektyvumą;

362.  ragina Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką atlikti eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondų veiklos 2007–2013 m. laikotarpiu auditą;

363.  yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų, kad Komisijos atliktas finansavimo planų ir išsamių eksploatavimo nutraukimo planų 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, t. y. atitinkamai antrosios ir trečiosios ex ante sąlygų, vertinimas(23) buvo nepakankamas; klausia, kas turėtų prisiimti finansinę atsakomybę už šią Komisijos nesėkmę; todėl pageidauja, kad jį informuotų apie tai, kaip baigtas vykdyti veiksmų planas, pagal kurį pašalinti nustatyti trūkumai;

XXVII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 23/2016 pavadinimu „Jūrų transportas Europos Sąjungoje: neramūs vandenys – daug neveiksmingų ir netvarių investicijų“

364.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir pritaria joje pateiktoms rekomendacijoms;

365.  palankiai vertina tai, kad pastarąjį dešimtmetį Sąjungoje išsiplėtė jūrų transporto sektorius, nepaisant valstybių narių uostų naudojimo masto skirtumų;

366.  pabrėžia, kad valstybių narių uostų investicijų politika yra nustatoma vadovaujantis nacionaliniu lygmeniu priimtais politiniais sprendimais, kurie gali skirtis nuo Sąjungos strategijos, apibrėžtos tų pačių valstybių narių; mano, kad pagrindinis Komisijos vaidmuo turėtų būti užtikrinti, kad nacionaliniai Sąjungos infrastruktūros finansavimo veiksmai atitiktų Sąjungos transporto politiką ir būtų suderinti su Sąjungos lygmens strategijomis; apgailestauja, kad Komisija neturi visų priemonių šiam suderinamumui veiksmingai užtikrinti;

367.  pripažįsta, kad uostų infrastruktūros investicijos yra ilgalaikės; apgailestauja, kad vis dėlto investicijų grąža dažniausiai yra ilgas ir lėtas procesas;

368.  apgailestauja, kad dažniausiai plėtojamos nacionalinės uostų vystymo strategijos, bet tvirto įgyvendinimo planai ir koordinavimas išlieka problemiški;

369.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, kad nepranešami sukauptų pajėgumų duomenys, o pranešimai apie esamus pajėgumus yra nepatikimi;

370.  apgailestauja, kad valstybės narės nepateikia duomenų apie pagrindinių uostų pajėgumą, o tai trukdo Komisijai vykdyti pajėgumų stebėseną; pabrėžia, kad svarbu šią padėtį gerinti, kad Komisija galėtų pateikti visos Sąjungos uostų plėtros planą; ragina Komisiją nustatyti aiškią duomenų iš valstybių narių pateikimo sistemą;

371.  mano, kad Europos investicijų banko ir Komisijos tarnybų koordinavimas gali būti tobulinamas glaudžiau bendradarbiaujant ir skaidriau vykdant procedūras;

XXVIII dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 25/2016 „Žemės sklypų identifikavimo sistema: naudinga žemės ūkio paskirties žemės atitikties reikalavimams nustatymo priemonė, tačiau jos valdymą dar būtų galima patobulinti“

372.  rekomenduoja, kad remdamosi kiekybine sąnaudų ir naudos analize ir rizikos vertinimu, šiuo BŽŪP laikotarpiu valstybės narės stiprintų pastangas, kad laiku ir kruopščiai atnaujinant sistemą būtų padidintas žemės sklypų identifikavimo sistemos (ŽSIS) duomenų patikimumas; mano, kad atsižvelgdamos į pro rata vertinimo sudėtingumą, šiuo BŽŪP laikotarpiu valstybės narės, kurios naudojasi šia galimybe, siekdamos padidinti ortografinių nuotraukų analizės objektyvumą ir užtikrinti atkuriamumą, turėtų dėti tolesnes pastangas ir parengti pro rata sistemos žinyną, kuriame būtų pateiktas aiškus aprašymas ir vertinimo kriterijai; be to, rekomenduoja, kad valstybės narės, kai tai įmanoma ir ekonomiškai veiksminga, taip pat turėtų apsvarstyti galimybę savo ŽSIS registruoti duomenis apie nuosavybės ir nuomos teises;

373.  rekomenduoja, kad šiuo BŽŪP laikotarpiu valstybės narės, padedamos Komisijos, parengtų ir įdiegtų savo ŽSIS valdymo ir atnaujinimo sąnaudų vertinimo sistemą; mano, kad tai valstybėms narėms turėtų suteikti galimybę įvertinti savo ŽSIS veiksmingumą ir sistemos tobulinimo ekonominį veiksmingumą;

374.  rekomenduoja, kad valstybės narės užtikrintų, kad, naudodamosi savo ŽSIS, jos patikimai identifikuotų, užregistruotų ir veiksmingai stebėtų ekologiniu požiūriu svarbias vietoves, daugiamečius žolynus ir naujų kategorijų žemę; be to rekomenduoja, kad, siekiant pagerinti visų pagal kompleksinės paramos arba agrarinės aplinkosaugos schemas saugomų aplinkosaugos ir biologinės įvairovės požiūriu naudingų tokių kraštovaizdžio elementų stebėjimą ir apsaugą, jos taip pat turėtų atlikti šių elementų įtraukimo į savo ŽSIS sąnaudų ir naudos analizę;

375.  rekomenduoja, kad Komisija, siekdama supaprastinti ir racionalizuoti kitu BŽŪP laikotarpiu taikytinas su ŽSIS susijusias taisykles, peržiūrėtų dabartinį teisinį pagrindą, pvz., persvarstytų 2 % stabilumo ribinės vertės ir 100 medžių taisyklės reikalingumą;

376.  rekomenduoja, kad prieš pradėdama 2017 m. kokybės vertinimo procesą Komisija atliktų sąnaudų ir naudos analizę ir nustatytų, ar galima pagerinti kokybės vertinimo tikslais atrenkamų imčių reprezentatyvumą ir taip užtikrinti geresnį esamų sklypų įtraukimą į ŽSIS;

377.  rekomenduoja, kad nuo 2016 m. Komisija pagerintų kokybės vertinimo rezultatų stebėjimą, šiuo tikslu išanalizuodama galimus kokybės vertinimo ataskaitų trūkumus, stebėdama, kaip jie šalinami, teikdama grįžtamąją informaciją valstybėms narėms ir užtikrindama, kad prireikus būtų rengiami ir įgyvendinami taisomųjų veiksmų planai; siekdama tinkamu laiku nustatyti galimas problemas, ragina Komisiją kasmet atlikti išsamią kiekvienos valstybės narės ir kontrolinių sklypų rūšies tendencijų analizę;

XXIX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 26/2016 „Padidinti kompleksinės paramos veiksmingumą ir padaryti ją paprastesnę tebėra didelė problema“

378.  rekomenduoja, kad Komisija, vykdydama BŽŪP po 2020 m. poveikio vertinimą, nagrinėtų, kaip toliau tobulinti savo rodiklių, skirtų kompleksinės paramos veiksmingumui vertinti, rinkinį; taip pat rekomenduoja, kad ji išnagrinėtų, kaip savo rodikliuose atsižvelgti į ūkininkų atitikties kompleksinės paramos taisyklėms lygmenis siekiant žemės ūkyje griežčiau taikyti aplinkos standartus ir užtikrinti jų laikymąsi tam, kad BŽŪP būtų nuosekli;

379.  rekomenduoja, kad Komisija, siekdama užtikrinti, kad patirtos problemos nesikartotų, atsižvelgtų į skirtingus reikalavimus pagal vietos teritorinius poreikius; be to mano, išmokų dydis turėtų būti glaudžiau susijęs su ūkininkams keliamais reikalavimais, kad būtų galima spręsti konkrečias aplinkosaugos problemas ir kompensuoti ūkininkams dėl tuo pat metu jiems taikomų suvaržymų;

380.  rekomenduoja, kad Komisija nuo šiol geriau informuotų atitinkamas tarnybas apie pažeidimus, susijusius su kompleksine parama tam, kad šios tarnybos galėtų išsiaiškinti pažeidimų priežastis ir imtis tinkamų priemonių joms šalinti;

381.  prašo, kad Komisija, įgyvendindama BŽŪP po 2020 m., numatytų tobulinti kompleksines paramos taisykles dėl patikrų vietoje, ir ragina valstybes nares veiksmingai vykdyti dabartinius savo administracinius patikrinimus naudojantis visa turima susijusia informacija; mano, kad tai leistų tikslingiau nustatyti pagrindinius kontrolės taškus;

382.  rekomenduoja, kad Komisija, vykdydama BŽŪP po 2020 m. poveikio vertinimą, išanalizuotų patirtį, įgytą naudojant dvi sistemas su panašiais aplinkosaugos tikslais (geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų ir žalinimo), tam, kad galėtų skatinti didesnę jų sąveiką; mano, kad šioje analizėje reikėtų atsižvelgti į tokius kriterijus, kaip standartų poveikis aplinkai ir istorinis ūkininkų atitikties lygis;

383.  skatina Komisiją parengti metodiką kompleksinės paramos sąnaudoms nustatyti po to, kai 2018 m. pabaigoje bus pateikta BŽŪP veiksmingumo ataskaita;

384.  siūlo įtraukti kokybinius rodiklius ir nustatyti konkretesnius kompleksinės paramos priemonių tikslus; rekomenduoja nustatyti lengvą, greitą ir paprastą paraiškų teikimo būdą paramos gavėjams;

385.  rekomenduoja, kad įgyvendinant BŽŪP po 2020 m. Komisija skatintų nuoseklesnį baudų taikymą Sąjungos lygmeniu toliau tikslindama griežtumo, masto, pastovumo, kartotinumo ir tyčios sąvokas ir atsižvelgdama į konkrečias sąlygas skirtingose valstybėse narėse; mano, kad siekiant įgyvendinti šį tikslą, reikėtų nustatyti būtiniausius reikalavimus Sąjungos lygmeniu;

386.  mano, kad, remiantis 2007–2013 m. laikotarpiu įgyta patirtimi, 2014–2020 m. laikotarpiu ir vėliau rodikliais turėtų būti vertinami faktiniai kompleksinės paramos įgyvendinimo rezultatai;

XXX dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 27/2016 „Valdymas Europos Komisijoje – geriausia praktika?“

387.  rekomenduoja, kad Komisija, kaip reikalaujama Europos viešojo intereso organizacijų atveju, paaiškintų priežastis, kodėl ji nesivadovauja geriausia praktika, kai ji nusprendžia taip nedaryti, taip pat rekomenduoja, kad ji daugiausia dėmesio skirtų rezultatams ir tinkamai mokytųsi iš patirties;

388.  rekomenduoja, kad Komisija:

   a) paragintų Vidaus audito tarnybą daugiau audituoti veiklą, susijusią su aukšto lygio valdymu;
   b) užbaigtų savo vidaus kontrolės sistemos suderinimo su COSO 2013 principais procesą;
   c) dar labiau paankstintų metinių finansinių ataskaitų paskelbimą;
   d) apjungtų jau esamose įvairiose ataskaitose pateikiamą informaciją tam, kad, vadovaujant Komisijos pirmininkui, būtų parengta viena bendra atskaitomybės ataskaita ar ataskaitų rinkinys, kuriame būtų pateiktos finansinės ataskaitos ir taip pat:
   valdymo ataskaita;
   veiklos ir strategijos rizikos nagrinėjimas;
   ataskaita dėl nefinansinių rezultatų;
   informacija apie veiklą per metus ir pasiektus politikos srities tikslus;
   ataskaita dėl audito komiteto funkcijų ir išvadų, ir
   vidutinės trukmės ir ilgalaikio fiskalinio tvarumo ataskaita su nuorodomis, jei reikia, į kitose ataskaitose pateiktą informaciją;
   e) pateiktų šią vieną bendrą atskaitomybės ataskaitą ar ataskaitų rinkinį finansinių ataskaitų auditui; mano, kad pastaroji ataskaita (arba ataskaitos) turi būti analitinė, glausta, lengvai suprantama ir prieinama auditoriams, darbuotojams ir Sąjungos piliečiams, taip pat parengta vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais ir taikoma geriausia praktika;
   f) paskelbtų, kaip metinių finansinių ataskaitų dalį ar kaip papildomai pateikiamą informaciją, klaidų lygio įvertį, apskaičiuotą taikant pagrįstą metodiką, ir kiekvienu statistinio klaidų įverčio apskaičiavimo metodo pasirinkimo etapu įtrauktų suinteresuotuosius subjektus, įskaitant Parlamentą; mano, kad ši metodika turėtų būti aiški ir nuosekli;
   g) atnaujintų ir reguliariai skelbtų apie savo valdymo tvarką ir paaiškintų struktūrų ir procesų, susijusių su jos pasirinkta sistema, pasirinkimą;
   h) pakeistų Audito pažangos komitetą audito komitetu su dauguma nepriklausomų išorės narių ir išplėstų jo įgaliojimus taip, kad jie apimtų rizikos valdymą, finansinių ataskaitų teikimą bei ex post patikrų padalinių ir audito direktoratų darbą ir rezultatus;

389.  Parlamentas primygtinai pakartoja, kad:

   a) tarptautinių organizacijų aukšto lygio valdymas turi būti vykdomas vadovaujantis verslo modeliu ir turėtų būti skaidrus, atskaitingas, atsakingas, ir, svarbiausia, efektyvus;
   b) aukšto lygio valdymas turi prisitaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio ir turi vystytis bei pagal jį turi būti aptinkami galimi iššūkiai prieš jiems tampant problemomis;
   c) skirtingų Komisijos struktūrų tarpusavio horizontalieji ir vertikalieji santykiai turi būti aiškūs ir atsekami; būtina tęsti biurokratizmo mažinimo procesą; taip pat rekomenduojamas tvirtesnis įvairių struktūrų veiklos tarpusavio koordinavimas;
   d) reikia, kad valstybėse narėse būtų didesnis metinio valdymo rezultatų matomumas; viešai paskelbtais ir veiksmingai pateiktais pagrįstais duomenimis gali būti paremti svarbūs sprendimai;
   e) patikimi ex ante, ex post ir laikotarpio vidurio vertinimai turėtų užtikrinti kiekvieno išleisto euro vertę; siekiant palengvinti dalyvavimą, šis dokumentas turėtų suteikti informacijos apie su visomis išlaidomis susijusias sąnaudas ir naudą;
   f) turėtų būti skatinamas strateginis viešųjų pirkimų naudojimas: kiekvienais metais valstybės narės išleidžia beveik 14 proc. savo biudžeto paslaugų, darbų ir prekių pirkimui; viešieji pirkimai turėtų ir turi būti naudojami kaip svarbi priemonė strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti;

XXXI dalis. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 28/2016 „Tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai valdymas ES: imtasi reikšmingų priemonių, tačiau reikia nuveikti daugiau“

390.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą, pritaria jos rekomendacijoms ir ragina Komisiją atsižvelgti į šias rekomendacijas įgyvendinant tolesnius veiksmus siekiant Sąjungoje spręsti didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai problemą;

391.  pakartoja Audito Rūmų rekomendaciją, kad per pirmąjį ataskaitų teikimo ciklą įgyta patirtis turi būti tinkamai taikoma rengiant kitą ataskaitą; mano, jog siekiant užtikrinti, kad būsimų ataskaitų teikimas būtų tinkamas, reikia, kad šis procesas būtų nuoseklus visose valstybėse narėse;

392.  pripažįsta pažangą, padarytą nuo 2008–2013 m. sveikatos strategijos, tačiau pabrėžia, kad reikia geresnės ir strategiškesnės stebėsenos;

393.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Sveikatos saugumo komitetas turi parengti strateginį planą operatyviniams ir strateginiams sunkumams, su kuriais jis susiduria, spręsti;

394.  pažymi, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras neturi oficialios tvarkos, pagal kurią veiksmingai reaguotų į pagalbos prašymus; mano, kad tokia padėtis netoleruotina;

395.  rekomenduoja, kad įvairios Komisijos tarnybos, atliekančios su sveikata susijusias funkcijas, ir Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas rengtų struktūrinę metodiką, pagerinančią bendradarbiavimą;

396.  apgailestauja, kad valstybės narės nesiėmė kolektyvinių veiksmų siekdamos paspartinti bendrą kovai su gripo pandemija skirtos vakcinos pirkimą, ir pripažįsta, kad gripas yra problema, kasmet daranti poveikį atskirų valstybių narių sveikatos priežiūros paslaugoms; mano, kad darnus požiūris visose valstybėse narėse būtų naudingas Sąjungos piliečių sveikatai ir sumažintų išlaidas;

397.  ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą veikti bendrai siekiant toliau plėtoti skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą; pabrėžia, kad tokią sistemą, kuri yra plačiai naudojama, reikia atnaujinti atsižvelgiant į technologijų pokyčius tam, kad būtų užtikrintas optimalus jos naudojimas;

o
o   o

398.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 69, 2015 3 13.
(2) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(3) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(4) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(5) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0143.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).
(8) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(9) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).
(10) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).
(11) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).
(12) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).
(13) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).
(14) 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 328, 2008 12 6, p. 55).
(15) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl romų įtraukties (OL C 199 E, 2012 7 7, p. 112).
(16) OL C 378, 2013 12 24, p. 1.
(17) Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 14/2016 III priedą, 74–76 p.
(18) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(19) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).
(20) OL L 239, 2015 9 15, p. 1.
(21) Specialioji ataskaita Nr. 16/2011 „ES finansinė parama atominių elektrinių Bulgarijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje eksploatavimo nutraukimui: pasiekimai ir ateities iššūkiai“.
(22) Jadrové vyrad'ovacia spoločnost' (JAVYS): Bohunicės atominės elektrinės savininkas ir už jos eksploatavimo nutraukimą atsakingas asmuo.
(23) Žr. COM(2011)0783, Tarybos reglamentus (Euratomas) Nr. 1368/2013 ir (Euratomas) 1369/2013 bei Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2014)5449.


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – 8-asis, 9-asis, 10-asis ir 11-asis EPF
PDF 531kWORD 68k
Sprendimas
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2016/2202(DEC))
P8_TA(2017)0145A8-0125/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2016)0485 – C8-0326/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos plėtros fondo finansinę informaciją (COM(2016)0386),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę iš 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų (EPF) finansuojamos veiklos ataskaitą su Komisijos atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2017 m. vasario 21 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų operacijas (05376/2017-C8-0081/2017, 05377/2017-C8-0082/2017, 05378/2017-C8-0083/2017, 05379/2017-C8-0084/2017),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016)0674), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2016)0338 ir SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, 2000 m. birželio 23 d. pasirašytą Kotonu(3) ir 2010 m. birželio 22 d. iš dalies pakeistą Uagadugu (Burkina Fasas)(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(5),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(6) 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(7), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(8), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis(9), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(10), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(11), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(12) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(13) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0125/2017),

1.  patvirtina Komisijai, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų sąskaitų uždarymo (2016/2202(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2016)0485 – C8-0326/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos plėtros fondo finansinę informaciją (COM(2016)0386),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę iš 8-ojo, 9-ojo, 10-ojo ir 11-ojo Europos plėtros fondų (EPF) finansuojamos veiklos ataskaitą su Komisijos atsakymais(14),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(15),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2017 m. vasario 21 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų operacijas (05376/2017-C8-0081/2017, 05377/2017-C8-0082/2017, 05378/2017-C8-0083/2017, 05379/2017-C8-0084/2017),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016) 0674), ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0338 ir SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, 2000 m. birželio 23 d. pasirašytą Kotonu(16) ir 2010 m. birželio 22 d. iš dalies pakeistą Uagadugu (Burkina Fasas)(17),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(18),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(19) 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(20), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(21), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis(22), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(23), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(24), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(25) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(26) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0125/2017),

1.  pritaria aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2016/2202(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0125/2017),

A.  kadangi pagrindinis Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo, 2000 m. birželio 23 d. pasirašyto Kotonu(27) ir 2010 m. birželio 22 d. iš dalies pakeisto Uagadugu (Burkina Fasas)(28) (Kotonu susitarimas), kaip Sąjungos ir AKR valstybių santykių pagrindo, tikslas yra mažinti ir galiausiai panaikinti skurdą, nuosekliai siekiant darnaus vystymosi tikslų;

B.  kadangi pagrindinis Tarybos sprendimo 2013/755/ES(29) tikslas yra prisidėti prie pažangaus užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) vystymosi skatinant UŠT konkurencingumą ir stiprinant jų atsparumą ir tai daryti mažinant jų ekonomikos ir aplinkos pažeidžiamumą bei puoselėjant jų bendradarbiavimą tarpusavyje ir su kitais partneriais;

C.  kadangi Europos plėtros fondai (EPF) yra pagrindinė Sąjungos finansinė priemonė vystomajam bendradarbiavimui su AKR valstybėmis ir UŠT užtikrinti;

D.  kadangi 79-iose valstybėse taikomi įvairiausi įgyvendinimo metodai, atspindintys tarpvyriausybinį EPF pobūdį, įskaitant sudėtingas konkursų ir sutarčių skyrimo taisykles ir procedūras;

E.  kadangi EPF veikla įgyvendinama sudėtingomis aplinkybėmis, susiduriant su pasikartojančia geopolitine arba institucine rizika;

F.  kadangi išorės veiksniai, turintys įtakos deramam EPF veiklos įgyvendinimui, gali sumenkinti arba sugriauti vystymosi srityje įdėtas pastangas;

G.  kadangi EPF finansuoja valstybės narės, kartu valdo Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB), o už EPF biudžeto įvykdymo patvirtinimą atsako tik Komisija;

H.  kadangi Sąjunga turi potencialo ir gali daryti įtaką formuojant atsaką į globalinius ir geopolitinius iššūkius;

I.  kadangi Sąjungos valstybių narių istorija įpareigoja Sąjungą prisidėti prie AKR valstybių ir UŠT vystymosi;

J.  kadangi dėl priežasčių, susijusių su geografija, globalizacija ir demografiniais pokyčiais, Sąjungos, AKR valstybių ir UŠT ateitis yra susijusi;

K.  kadangi pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės 2100 m., taip pat naujų migracijos srautų, ginkluotų konfliktų, visuotinio atšilimo ir daugybės ekonominių ir socialinių krizių poveikis reikalauja skubaus Sąjungos dėmesio, pirmiausia atsižvelgiant į jos vystymosi politikos tikslus; kadangi parama vystymuisi yra esminė priemonė, kurios daugialypiai įgyvendinimo metodai turi būti optimizuoti, siekiant kovoti su daugybe šių globalinių iššūkių;

L.  kadangi migracijos krizė ne tik sukėlė abejonių dėl tarptautinės pagalbos principų ir tikslų, bet ir atkreipė dėmesį į tai, kad solidarumo principą visos valstybės narės turi taikyti tolygiau ir besąlygiškai;

M.  kadangi dabartinės migracijos krizės neturi užgožti fakto, kad migracijos bangos, susijusios su demografiniais poslinkiais ir reikalaujančios skirtingo atsako, neslūgsta;

N.  kadangi būtinas naujas požiūris į AKR valstybes ir UŠT, taigi būtinos naujos finansinės paskatos ir priemonės;

O.  kadangi būtinas naujas dėmesys faktui, kad didelė dalis AKR valstybių yra mažos besivystančios salų valstybės; kadangi salos – ypač AKR salos – atlieka naują tarptautinį vaidmenį, kuris visų pirma yra tarptautinių derybų dėl klimato kaitos išdava;

P.  kadangi kai kurios UŠT yra tuose pačiuose regionuose, kaip ir AKR valstybės; kadangi UŠT susiduria su panašiais globaliniais iššūkiais, tačiau, kitaip nei AKR valstybės, priklauso Europos šeimai, todėl skirstant lėšas joms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio; kadangi tai, kad UŠT labai mažos, ir konstitucinis ryšys tarp UŠT ir Sąjungos yra specifinės ypatybės, į kurias turėtų būti atsižvelgta;

Q.  kadangi 2013 m. rugsėjo mėn. Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi bei Regioninės ir miestų politikos generaliniai direktoratai pasirašė susitarimo memorandumą, kad būtų stiprinamas atokiausių regionų, UŠT ir AKR valstybių bendradarbiavimas;

R.  kadangi Sąjungos išorės intervencijos nukreipiamos per tarptautines organizacijas, naudojančias Sąjungos fondų lėšas arba kartu su Sąjunga bendrai finansuojančias projektus, o tai reiškia, kad susiduriama su priežiūros ir valdymo iššūkiais;

S.  kadangi Sąjungos dalyvavimo mastas ir pobūdis turi būti diferencijuotas ir grindžiamas tam tikromis sąlygomis atsižvelgiant į pažangos įvairiose srityse, pvz., demokratizacijos, žmogaus teisių, gero valdymo, darnaus socialinio ir ekonominio vystymosi, teisinės valstybės ir kovos su korupcija, įvertinimą, o prireikus ji galėtų siūlyti pagalbą pažangai skatinti;

T.  kadangi reguliarus ir išsamus politinis dialogas itin svarbus norint užtikrinti didesnę AKR valstybių ir UŠT atsakomybę bei gebėjimą koreguoti politikos tikslus;

U.  kadangi nepaprastai svarbu užtikrinti visų sričių Sąjungos politikos ir Sąjungos vystymosi politikos tikslų ryšį;

V.  kadangi nepaprastai svarbu skatinti Sąjungos matomumą ir propaguoti Sąjungos vertybes teikiant visų tipų paramą vystymuisi;

W.  kadangi įgyvendinimo procesų supaprastinimas yra didesnio teikiamos pagalbos veiksmingumo variklis;

X.  kadangi tvarumas nepaprastai svarbus bendram paramos vystymuisi veiksmingumui didinti nuolat stebint visų paramos teikimo būdų poveikį;

Y.  kadangi Sąjungos parama valdymui – esminis paramos vystymuisi elementas, siekiant generuoti veiksmingas valdymo reformas;

Z.  kadangi parama biudžetui gali būti pagrindinis variklis siekiant skatinti pokyčius ir atremti pagrindinius vystymosi iššūkius, tačiau ji susijusi su didele patikos rizika ir turėtų būti teikiama tik jei šalia akivaizdaus įsipareigojimo vykdyti politikos reformas užtikrinamas pakankamas skaidrumas, atsekamumas, atskaitomybė ir veiksmingumas; kadangi parama biudžetui ypač pritaikyta tokioms mažoms ir izoliuotoms teritorijoms, kaip AKR salos;

AA.  kadangi skaidrumas ir atskaitomybė yra demokratinės kontrolės ir paramos vystymuisi veiksmingumo prielaidos;

AB.  kadangi būtina nuolat stebėti, kaip valdomos administracinės išlaidos, ir tai turi būti daroma visomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į visus paramos būdus;

AC.  kadangi neteisėtas kapitalo judėjimas besivystančiose šalyse didina skurdą;

AD.  kadangi biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pakartojo savo raginimą įtraukti EPF į Sąjungos bendrąjį biudžetą, kad padidėtų EPF ir vystymosi politikos apskritai matomumas bei sustiprėtų jų demokratinė kontrolė;

AE.  kadangi norint, kad Sąjungos piliečiai pritartų vystymosi politikai, būtinas kuo didesnis skaidrumas, geras valdymas ir efektyvi veikla;

Patikinimo pareiškimas

Finansinis lėšų panaudojimas 2015 m.

1.  pažymi, kad 2015 m. išlaidos buvo susijusios su keturiais EPF, pirmiausia su aštuntuoju EPF, kurio išlaidos siekė 12 480 mln. EUR, devintuoju EPF, kurio išlaidos siekė 13 800 mln. EUR, dešimtuoju EPF, kurio išlaidos siekė 22 682 mln. EUR, ir vienuoliktuoju EPF, kurio išlaidos siekė 30 506 mln. EUR; pažymi, kad 29 089 mln. EUR vienuoliktojo EPF lėšų skirta AKR valstybėms, o 364,5 mln. EUR – UŠT ir kad šios dvi sumos apima atitinkamai 1 134 mln. EUR ir 5 mln. EUR EIB AKR investicinei priemonei; pažymi, kad 1 052,5 mln. EUR susiję su Komisijos išlaidomis, skirtomis EPF veiklai programuoti ir įgyvendinti;

2.  pažymi, kad šios lėšos naudojamos įgyvendinant projektus ir teikiant paramą biudžetui šiais keturiais būdais: 42 proc. mokėjimų atlikti taikant tiesioginį valdymą, 24 proc. iš jų atlikti teikiant paramą biudžetui; pažymi, kad likę 58 proc. atlikti taikant netiesioginį valdymą, 31 proc. iš jų – per tarptautines organizacijas, 24 proc. – per trečiąsias valstybes ir 3 proc. – per valstybių narių nacionalines įstaigas;

3.  su susirūpinimu pažymi, kad 2015 m. išlaidos vis dar apima lėšas, gaunamas iš aštuntojo EPF, kuris buvo inicijuotas 1995 m.;

4.  palankiai vertina pastangas, kurias bendradarbiavimo biuras „Europe Aid“ 2015 m. įdėjo 2015 m. prisiimtų grynųjų bendrųjų įsipareigojimų atžvilgiu, įskaitant 5 034 mln. EUR įsigaliojus vienuoliktajam EPF – dėl to lėšos įsipareigojimams padidėjo 27 839 mln. EUR; pažymi, kad vienuoliktasis EPF paveikė neįvykdytų įsipareigojimų įgyvendinimo rodiklius: bendrųjų įsipareigojimų atveju pastarieji sumažėjo nuo 98 proc. iki 69,7 proc., o individualių įsipareigojimų atveju – nuo 91,2 proc. iki 63,5 proc.;

5.  apgailestauja, kad dėl mokėjimų asignavimų trūkumo, su kuriuo Komisija susidūrė 2015 m., vystomojo bendradarbiavimo biudžetas atsidūrė sudėtingoje padėtyje, kuri turėjo neigiamo poveikio bendriems fondų veiklos rezultatams, ypač kai tai susiję su 483 mln. EUR perkėlimu į 2016 m. ir apytiksliai 1 mln. EUR sumos delspinigių išmokėjimu; palankiai vertina pastangas, kurias Komisija įdėjo siekdama užtikrinti paramos vystymuisi tęstinumą ir apriboti neigiamas dabartinio mokėjimų asignavimų trūkumo pasekmes;

6.  taip pat pažymi, jog Komisija visose savo atsakomybės srityse nuolat deda pastangas, kad būtų sumažintas senas išankstinis finansavimas (užsibrėžta pasiekti 25 proc. tikslą, įgyvendinti 39 proc.), seni neįvykdyti įsipareigojimai (užsibrėžta pasiekti 25 proc. tikslą, įgyvendinti 46 proc.), taip pat sudarytų nebegaliojančių sutarčių skaičius, tačiau pastaruoju atveju pažanga ryšium su EPF veikla daroma ne taip sėkmingai; ragina Komisijos tarnybas toliau mažinti EPF lėšų dalį nebegaliojančiose sutartyse;

Ataskaitų patikimumas

7.  palankiai vertina tai, jog Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje dėl veiklos, kuri 2015 finansiniais metais buvo finansuojama aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF lėšomis, nustatė, kad galutinės metinės finansinės ataskaitos visais esminiais aspektais teisingai atspindi EPF finansinę būklę 2015 m. gruodžio 31 d. ir kad tądien pasibaigusiais metais vykdytos jų veiklos ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai atitinka EPF finansinio reglamento nuostatas ir tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais grindžiamas apskaitos taisykles;

8.  palankiai vertina veiksmus, kurių Komisija ėmėsi siekdama išspręsti didesnio nei 750 000 EUR išankstinio finansavimo palūkanų ir 250 000–750 000 EUR dydžio išankstinio finansavimo palūkanų susigrąžinimo klausimą – dėl to 2015 m. finansinėse ataskaitose deramai įrašyta 2,5 mln. EUR dydžio gautų palūkanų suma; ragina Komisiją taip pat svarstyti padėtį atvejais, kai sumos nesiekia 250 000 EUR;

9.  kalbant apie grąžinamųjų pavedimų valdymą, apgailestauja dėl neteisingai įrašytų veiklos pajamų, siekiančių 9,6 mln. EUR sumą, kuri atitinka nepanaudotą išankstinį finansavimą;

10.  apgailestauja, kad grąžinamieji pavedimai 29,6 mln. EUR sumai pagal aštuntąjį, devintąjį, dešimtąjį ir vienuoliktąjį EPF buvo atšaukti dėl kodavimo klaidų, pataisymų arba pakeitimų; prašo Komisijos informuoti apie 15,8 mln. EUR, dėl kurių tebesibylinėjama;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad pagal grąžinamąjį pavedimą 1 mln. EUR sumai 623 000 EUR nuspręsta nebereikalauti draugiškai susitarus Komisijai ir skolininkui(30); pripažįsta, kad laikomasi 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(31) (Finansinio reglamento) ir proporcingumo principo grąžinamųjų pavedimų atžvilgiu; tačiau pabrėžia, kad kalbama apie mokesčių mokėtojų pinigus ir kad jie turi būti saugomi taikant reikiamas priemones;

Pagal sąskaitas atliktų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

12.  palankiai vertina tai, jog Audito Rūmų nuomonėje pažymima, kad pajamos, grindžiamos 2015 m. sąskaitomis, visais esminiais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

13.  apgailestauja, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaitoje pateiktu vertinimu, išlaidų operacijų pagal aštuntąjį, devintąjį, dešimtąjį ir vienuoliktąjį EPF klaidų lygis greičiausiai lieka toks pat, kaip 2014 m. (3,8 proc.), bei didesnis nei 2013 m. (3,4 proc.) ir 2012 m. (3 proc.); ragina EIB ir Komisiją parengti veiksmų planą, kad būtų nukreipta stiprėjanti esminių klaidų tendencija, ir pateikti jį biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

14.  reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų vertinimo, susijusio su mokėjimų, atliktų pagal sąskaitas, kurioms klaidos turėjo esminio poveikio, teisėtumu ir tvarkingumu; reiškia susirūpinimą dėl atrinktų mokėjimų operacijų rezultatų: 35 iš 140 mokėjimų (25 proc.) buvo paveikti klaidų; pažymi, kad vidaus kontrolės sistemos ir jų veiksmingumo patikrinimai galioja ne tik Komisijos būstinei ir Sąjungos delegacijoms paramą gaunančiose valstybėse, bet ir kitiems subjektams, pvz., nacionaliniams įgaliojimus suteikiantiems pareigūnams, skiriamiems AKR valstybėse, kur dažnai aptinkama su patikrinimais susijusių trūkumų; ragina Komisiją remti ir stiprinti šiuos trapius institucinius ir administracinius pajėgumus;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad klaidų, kurių lygis, kaip pabrėžiama, 2015 m. siekė 3,8 proc., tipologija lieka tokia pat, kaip ir 2014 m. – tai patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas (suma, susijusi su šia klaidų kategorija, sudaro 3°692 833 EUR) ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas (suma, susijusi su šia klaidų kategorija, sudaro 1°176 140°EUR), o tai atitinka 70 proc. apskaičiuoto klaidų lygio (palyginti su 63 proc. 2014 m.); prašo EIB ir Komisijos dėti daugiau pastangų ir veiksmingai pagerinti finansavimo projektų ex ante ir ex post kontrolę, siekiant gerokai sumažinti sumas, susijusias su tokiomis klaidų kategorijomis, kaip patvirtinančių dokumentų nebuvimas ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas;

16.  be to, pažymi, kad jau seniai yra susirūpinęs dėl silpnų ex ante patikrinimų, nes 16 iš 28 galutinių sandorių, kurių ex ante patikrinimai buvo atlikti, vėliau leista vykdyti nepaisant kiekybinių klaidų, atskleistų atliekant šiuos ex ante patikrinimus; apgailestauja, kad, kaip ir ankstesniais metais, dauguma rastų klaidų buvo susijusios su programų sąmatomis, dotacijomis ir operacijomis, kurios buvo valdomos kartu su tarptautinėmis organizacijomis; todėl ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti ex ante patikrinimams ir užtikrinti, kad EPF veikla būtų įgyvendinama teisėtai ir tvarkingai; pripažįsta, kad dėl biudžeto paramos pobūdžio ribojamas faktinio klaidų lygio, susijusio su biudžeto paramos išlaidomis, vertinimas, taigi atliekant šiuos sandorius paprastai padaroma klaidų;

17.  atkreipia dėmesį į tipinę riziką, susijusią su sąlygiškumo metodu, pagal kurį tvirtinama, jog Komisijos įnašų į kelių paramos teikėjų finansuojamus projektus atveju reguliavimo klaidų nebūna, kai jie telkiami su kitų paramos teikėjų įnašais ir nepriskiriami konkrečiai apibrėžtiems išlaidų punktams, nes, Komisijos nuomone, Sąjungos tinkamumo finansuoti taisyklių laikomasi tol, kol sutelkta suma apima pakankamai tinkamų finansuoti išlaidų, kad būtų padengtas Sąjungos įnašas;

18.  reiškia susirūpinimą, jog dėl sąlygiškumo metodo iš esmės ribojamas Audito Rūmų darbas, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2015 biudžetiniais metais 763 mln. EUR buvo skirti kaip biudžeto parama, o tai sudaro 24 proc. 2015 m. EPF išlaidų;

19.  ragina Komisiją nedelsiant ištaisyti šiuos ex ante patikrinimų trūkumus ir atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija buvo gavusi pakankamai informacijos iš savo informacinių sistemų, kad kiekybinių klaidų būtų išvengta, jos būtų nustatytos ir ištaisytos prieš paskirstant lėšas, o tai būtų tiesiogiai teigiamai paveikę apskaičiuotą klaidų lygį, t. y. jis būtų buvęs 1,7 procentinio punkto mažesnis;

20.  pažymi, kad 89,9 mln. EUR susigrąžinta sumoms, nepagrįstai išmokėtoms dėl pažeidimų ir klaidų, atlyginti;

Patikinimo sistemos dalys

21.  palankiai vertina perėjimą nuo bendros tikrinimo išlygos prie diferencijuotos išlygos parengimo, kaip savo ankstesnėse rezoliucijose dėl EPF buvo raginęs padaryti Parlamentas, t. y. i) prie vienos teminės išlygos abiem nagrinėjamoms itin didelės rizikos dotacijų sritims, susijusioms su tiesioginiu valdymu (18 proc. visos 2015 m. sumokėtos sumos) ir netiesioginiu valdymu dalyvaujant tarptautinėms organizacijoms, ir ii) prie konkrečios išlygos Afrikos taikos priemonei;

22.  atkreipia dėmesį į Komisijos veiksmus, nukreiptus į dvi itin didelės rizikos sritis, ir ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie šių veiksmų įgyvendinimą;

23.  ragina Komisiją toliau tobulinti jos veikla pagrįsto biudžeto sudarymo rizikos vertinimą, kad būtų toliau garantuojamas deramas patikinimo pagal sektorius lygis; atsižvelgdamas į tai ragina įvertinti netiesioginio valdymo rizikos ir pažeidžiamumo lygį;

24.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad netiesioginis valdymas yra rizikingas, pirmiausia dėl nepakankamo lėšų atsekamumo, kai Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas jas paskirsto vietos veikėjams ir subrangovams;

25.  teigiamai vertina tai, kad patobulintos stebėsenos priemonės, skirtos išorės audito išvadoms stebėti; palankiai vertina Komisijos sukurtą audito programą ir kokybės skalę bei pritaria Audito Rūmų rekomendacijai tobulinti šias naujas priemones;

26.  palankiai vertina tai, kad ketverius metus iš eilės vykdomas likutinio klaidų lygio tyrimas ir kad jis tapo esmine priemone įgyvendinant kontrolę, stebėseną ir audito strategiją;

27.  pabrėžia, kad likutinis klaidų lygis apskaičiuojamas iš audito institucijų metinio klaidų lygio atimant daugiametes finansines pataisas, nustatytas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

28.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad apskaičiuotas 2015 m. įvykdytų sutartinių operacijų likutinis klaidų lygis, įtrauktas į metinę veiklos ataskaitą, siekė 2,2 proc., o tai vis tiek viršija 2 proc. reikšmingumo ribą ir atitinka maždaug 174 mln. EUR, įskaitant 98 mln. EUR, skirtų EPF;

29.  ragina Komisiją išsaugoti aukštus metodologinius standartus atliekant savo likutinio klaidų lygio vertinimą, taip pat visapusiškai stebėti valstybių narių finansines pataisas ir jas įgyvendinti;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina ir valdant operacijas turi būti atspindėta lėšų įsisavinimo, atitikties ir efektyvios veiklos pusiausvyra;

31.  palankiai vertina tai, kad apskaičiuotos Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato kontrolės išlaidos sumažėjo nuo 371 mln. EUR 2014 m. iki 293 mln. EUR 2015 m., ir ragina Komisiją toliau gerinti šio generalinio direktorato kontrolės išlaidų efektyvumą užtikrinant kuo mažiau klaidų;

32.  ragina Komisiją į ex ante ir ex post vertinimą įtraukti valdymo ir veiklos rezultatų vertinimo priemones vadovaujantis Komisijos į rezultatus orientuoto biudžeto iniciatyva, pagal kurią siekiama analizuoti kitų sričių Sąjungos išorės politikos ir veiksmų poveikį paramą gaunančių valstybių padėčiai;

Rizika, susijusi su į rezultatus orientuotu požiūriu Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo srityje

33.  pripažįsta, kad Komisija įtraukė rizikos analizę į savo išorės operacijų, vykdomų sudėtingoje ir nestabilioje aplinkoje, įskaitant įvairiausio tipo pavojus, skirtingą valstybių partnerių išsivystymo lygį ir valdymo sistemas, administravimą;

34.  pažymi, kad būtina gerinti sąvokų, susijusių su ilgalaikiais rezultatais (našumas, išdavos ir poveikis), vartojimą ir kad prieš priimant bet kokį sprendimą dėl įvairių projektų finansavimo svarbu suformuluoti realius ir ilgalaikius SMART tikslus; pabrėžia, jog papildomą dėmesį būtina skirti pasiekiamų ir realistiškų tikslų formulavimui, kad būtų išvengta atvejų, kai valstybės partnerės pasiekia pradinius tikslus, tačiau be vystymosi požiūriu svarių rezultatų; primena, kad vertinant vystymosi tikslus turi būti atsižvelgiama į socialinius ir aplinkos apsaugos bei ekonominius aspektus;

35.  mano, kad būtina liautis telkus dėmesį į biudžeto vykdymo rezultatą kaip vienintelį valdymo tikslą, nes tai gali daryti neigiamą poveikį užtikrinant patikimo finansų valdymo principo laikymąsi ir siekiant rezultatų; mano, jog bet koks paskatomis grindžiamas požiūris, kuris remiasi pozityvaus sąlygiškumo sistema, kai rezultatų sėkmingai siekiantiems paramos gavėjams numatomos paskatos, o dirbantiems neveiksmingai – griežtesnė kontrolė, turėtų būti siejamas su konkrečiais griežtais veiklos rodikliais, kad pagal kiekybinio vertinimo principą būtų galima įvertinti trūkumus ir pasiektus tikslus;

36.  primygtinai pabrėžia, kad taikant bet kokią pozityviu sąlygiškumu pagrįstą sistemą turėtų būti be išimčių vadovaujamasi atsargumo principu;

37.  primena, kad reguliari didelės rizikos veiksnių (išorinių, finansinių ir veiklos) stebėsena ir planavimas bei jų kiekybinis vertinimas nuo identifikavimo iki įgyvendinimo etapo yra prielaida ne tik geram finansų valdymui ir išlaidų kokybei, bet ir Sąjungos intervencijų patikimumui, tvarumui ir geram vardui užtikrinti; mano, kad apibrėžus veiklos ir valstybių rizikos profilius bus lengviau parengti ir greito rizikos švelninimo strategiją, jei padėtis valstybėje partnerėje pablogėtų;

38.  pabrėžia, kad kontrolės sąlygas ir rizikos valdymo funkcijas būtina reguliariai derinti siekiant atsižvelgti į atsirandančias naujo pobūdžio pagalbos priemones ir paslaugas, pvz., finansavimo derinimą, patikos fondus ir finansines partnerystes su kitomis tarptautinėmis institucijomis, taip pat kai paramą gaunančios valstybės naudojasi skirtingais paramos teikimo būdais;

39.  mano, kad valstybių partnerių pajėgumų, valdymo sistemų ir atsakomybės vystymas yra nepaprastai svarbi priemonė norint švelninti sisteminę riziką, leisti lėšoms pasiekti planuojamą tikslą ir vykdyti ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo reikalavimus – taip pat ir atsižvelgiant į ekologiją, lygybę bei etiką; šiuo požiūriu ragina Komisiją toliau analizuoti galimybę naudoti vietos audito įmones ir vietos paslaugų sutartis bei su tuo susijusią riziką, užtikrinant visišką skaidrumą ir atskaitomybę;

40.  pripažįsta, kad pagal Finansinį reglamentą paramos gavėjai gali sudaryti sutartis su vietos audito įmonėmis; tačiau reiškia didelį susirūpinimą dėl bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ valdymo informacinės sistemos trūkumų, susijusių su išorės audito rezultatais ir tolesniais veiksmais, kuriuos 2014 m. EPF biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros kontekste yra minėję Audito Rūmai; primygtinai ragina Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinį direktoratą taikyti kokybės skalę audito ir išlaidų patikrinimų, kuriuos pagal tiesiogines sutartis su paramos gavėjais atlieka vietos audito įmonės, patikimumui kontroliuoti, kai nustatoma didesnė nepakankamos kokybės rizika, o audito ir patikrinimo ataskaitose nepateikiama užtektinai informacijos apie faktinį darbą, atliktą siekiant užtikrinti veiksmingą esamos skalės naudojimą;

EPF pagalbos veiksmingumo didinimas

41.  pabrėžia, jog, siekiant užtikrinti paramos vystymuisi patikimumą, ypač kalbant apie naudojamas priemones, susijusius paramos teikimo metodus ir lėšas, nepaprastai svarbu, kad būtų įmanoma parodyti ekonominę vertę ir rezultatus, pasiektus teikiant šią paramą, taip pat Sąjungos išorės politikos ir veiksmų bei paramos vystymuisi tikslų suderinamumą, o pirmiausia socialinio vystymosi, žmogaus teisių gynimo ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimą;

42.  primena, kad pagalbos veiksmingumas, valstybės partnerės atsakomybė už vystymosi rezultatus ir pasitikėjimas valstybių partnerių valdymo sistemomis yra pagrindiniai principai, kuriuos būtina reguliariai tobulinti;

43.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu projektų įgyvendinimo tvarką suderinti su tikslais, kurių siekiama kiekvienu atveju ir kiekvieno projekto metu; mano, kad veiksmingumo požiūriu geresnių rezultatų galima pasiekti remiant projektus, kurių užmojai pritaikyti prie anksčiau nustatytų tikslų – taip užtikrinami konkretūs rezultatai, kuriuos įmanoma įvardyti, ir dėmesys sutelkiamas į darnų vietos bendruomenių vystymąsi;

44.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad EPF lėšomis finansuojant infrastruktūros projektus būtų atliekamas nepriklausomas ex ante vertinimas, kuriame būtų atsižvelgta į projektų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat į jų pridėtinę vertę; mano, kad sprendimai dėl finansavimo turėtų būti susieti su derama sąnaudų ir naudos analize, o projektai finansuojami tuo atveju, jei jų įgyvendinimas nėra prieštaringas aplinkos apsaugos, finansiniu ar socialiniu požiūriais;

45.  primena, kad veiklos rezultatų stebėsenos ir rezultatų vertinimo trikdymas pakerta viešąją atskaitomybę ir išsamų politikos kūrėjų informavimą; pažymi, kad Parlamentą būtina aiškiai informuoti apie tai, kokiu mastu realiai pasiekiami pagrindiniai Sąjungos tikslai; pabrėžia, kad svarbus labiau subalansuotas požiūris – mažiau konfidencialumo ir daugiau skaidrumo – ypač kalbant apie išorės pagalbos valdymo ataskaitas;

46.  mano, kad, prieš skiriant Sąjungos finansinius išteklius ir numatant rezultatus, kurių būtų galima tikėtis, nepaprastai svarbu įvertinti riziką, būdingą konkrečioms pasirinktoms įgyvendinimo sąlygoms; mano, kad, siekiant užtikrinti EPF paramos veiksmingumą, būtini projektų deriniai tiek temų, tiek įgyvendinimo būdų požiūriu;

47.  mano, kad, siekiant didesnio EPF paramos veiksmingumo, būtina labiau stiprinti techninius ir administracinius išteklius, pirmiausia atsižvelgiant į taisyklių sudėtingumą, nes EPF finansinis reglamentas nėra savarankiškas dokumentas ir turi būti taikomas kartu su kitais teisiniais šaltiniais, o tai apima didelę riziką teisinio neapibrėžtumo ir klaidų požiūriu;

48.  mano, kad, siekiant užtikrinti geresnį lėšų panaudojimą ir didesnį teikiamos paramos veiksmingumą, būtina supaprastinti lėšų skyrimo taisykles; ragina Komisiją inicijuoti lėšų skyrimo taisyklių supaprastinimą ir padėti vietos partneriams įgyvendinti projektus; tačiau pabrėžia, kad supaprastinimas negali pakenkti esamai ex ante ir ex post stabdžių ir atsvarų sistemai, kuri nepaprastai svarbi norint vykdyti visapusišką priežiūrą; pabrėžia, kad ir taip susiduriama su nuolatiniais ex ante patikrinimų trūkumais – tai sritis, kurioje supaprastinimas turi būti atsargiai vertinamas atsižvelgiant į riziką; primena Komisijai, kad ypatingą dėmesį būtina skirti reikiamai mažesnės administracinės naštos ir veiksmingos finansų kontrolės pusiausvyrai, kartu supaprastinant plėtros fondų lėšų skyrimo taisykles;

49.  laikosi nuomonės, kad, supaprastinant lėšų skyrimo taisykles, asignavimai neturėtų būti nukreipti nuo tikslų ir principų, kurie įgyvendinami vadovaujantis pagrindiniais teisės aktais, ir mano, kad, nukreipiant lėšas per patikos fondus, tai neturėtų būti daroma EPF ir Sąjungos ilgalaikės politikos sąskaita;

Darbo grupė žinių, veiklos ir rezultatų klausimais

50.  palankiai vertina pirmąją projektų rinktinių rezultatų ataskaitą inicijavus Sąjungos tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi rezultatų sistemą, kaip papildomą žingsnį Komisijai vykdant įsipareigojimą gerinti savo atskaitomybę ir išsamiau informuoti apie vykdomas operacijas; ypač domisi organizacinės veiklos rodiklių sąrašu, kuriuo naudojamasi vertinant poveikį vystymuisi, valstybių partnerių ir Komisijos tarnybų pasiektus rezultatus ir indėlį bei apie tai informuojant;

51.  mano, jog būtų naudinga šią informaciją reguliariai įtraukti į būsimą metinę veiklos ataskaitą, kad būtų galima stebėti, kaip Sąjungos indėlis paverčiamas rezultatais įvairiose vystomojo bendradarbiavimo – pvz., viešųjų finansų valdymo, gero valdymo ar sverto poveikio, užtikrinamo derinant veiklą – srityse;

Sąjungos delegacijų pasiektų rezultatų vertinimas

52.  palankiai vertina pažangą, padarytą analizuojant bendrus Sąjungos delegacijų pasiektus rezultatus, remiantis rezultatais, grindžiamais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, palyginti su tikslais, susijusiais su taikomų vidaus kontrolės sistemų ir audito sistemų veiksmingumu, taip pat veiksmingu operacijų ir išteklių valdymu 2015 m.;

53.  ragina vadovautis didesniais užmojais EPF lėšų strategijos, valdymo ir atskaitomybės už jas srityje; pabrėžia, kad yra galimybė optimizuoti visos EPF veiklos atsparumą sugriežtinant ekonominio ir finansinio veiksmingumo kriterijus, taip pat įvardijant veiksmingumo ir naudingumo laimėjimus, kuriuos atspindi valdymo rezultatai; mano, kad poreikių vertinimų rengimas yra veiksmingas preliminarus etapas galutinio Sąjungos finansavimo veiksmingumo užtikrinimo linkme;

54.  pažymi, jog 86-iose išorės pagalbos valdymo ataskaitose pateikta informacija nepaprastai svarbi, kad Komisija galėtų pareikšti išorės pagalbos valdymo patikinimą, ir pripažįsta teigiamas delegacijų veiklos tendencijas: 2015 m. tikslus atitiko 20 iš 24 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, o 2014 m. – 15;

55.  tačiau apgailestauja, kad devynios delegacijos iš 86-ių nepasiekė pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių 60 proc. žymos; ragina Komisijos tarnybas atidžiai stebėti delegacijas, kurios neseniai pasiekė arba vos viršija 60 proc. tikslą, kad būtų patobulinta ir sustiprinta delegacijų tendencijų analizė;

56.  ragina Komisijos tarnybas reguliariai atnaujinti pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių apibrėžtį ir susijusią vertinimo tvarką, taip pat toliau vystyti savo rizikos vertinimą, pirmiausia parengiant kiekvienos delegacijos portfelio projektų rizikos (a priori arba rizikos naudingumui) profilį, kad ankstyvuoju etapu būtų sėkmingiau atrenkami tik perspektyvūs projektai; primygtinai siūlo atlikti išsamesnį ex ante rizikos vertinimą, kad būtų atrenkami tik perspektyviausi projektai;

57.  ragina Komisiją parengti priežasčių, dėl kurių įgyvendinant projektus kyla kliūčių ir sunkumų, tipologiją, kad būtų galima nedelsiant nustatyti tinkamiausius būdus reaguoti ir taisomąsias priemones;

58.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad delegacijų vadovai būtų ir toliau nuolat informuojami apie itin svarbų vaidmenį, kurį jie atlieka patikinimo proceso tobulinimo apskritai ir operacijų valdymo požiūriais, visų pirma kalbant apie įvairių komponentų, dėl kurių gali būti taikoma išlyga, vertinimą;

59.  primygtinai pakartoja, kad turi būti visapusiškai užtikrinama Sąjungos delegacijų, kurias darbuotojais aprūpina Europos išorės veiksmų tarnyba, atskaitomybė; mano, jog tai turėtų papildyti išorės pagalbos valdymo ataskaitas, kurias rengia ir pasirašo Sąjungos delegacijų vadovai;

60.  laikosi nuomonės, kad Sąjungos delegacijų vadovams turėtų būti aiškiai primenama apie jų pareigas bei jų valdymo ir priežiūros atsakomybę, taip pat kad jų dėmesys neturėtų būti sutelktas tik į politinį jų pareigų aspektą;

61.  ragina Komisiją nedelsiant pranešti apie konkrečius taisomuosius veiksmus, kurių imamasi, kai projektas trejus metus iš eilės priskiriamas vadinamajai raudonajai kategorijai pagal 5-ąjį pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (t. y. projektų, kurie šiai kategorijai priskiriami atsižvelgiant į įgyvendinimo pažangą, procentinė dalis) ir 6-ąjį pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (t. y. projektų, kurie šiai kategorijai priskiriami atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, procentinė dalis), siekiant greitai peržiūrėti pradinius programavimo tikslus, turimas lėšas perskirstyti tinkamesniems projektams ir paramos reikmėms arba net svarstyti galimybę stabdyti projektą;

62.  suvokia diplomatines projektų finansavimo ir paramos biudžetui išmokų stabdymo pasekmes, tačiau primygtinai pabrėžia, kad svarbu apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

63.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti operacijų, vykdomų kartu su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Jungtinėmis Tautomis ir jų suborganizacijomis, stebėsenai, seniems neįvykdytiems įsipareigojimams – ypač EPF veiklos kontekste – ir bendros išorės santykių informacinės sistemos duomenų patikimumui bei vertėms, kurios naudojamos rengiant išorės pagalbos valdymo ataskaitas;

64.  pabrėžia, kad bendri aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF ištekliai siekia 76,88 mlrd. EUR, iš kurių 41,98 mlrd. EUR yra nurodyti kaip mokėjimai; reiškia didelį susirūpinimą, kad neįvykdyti įsipareigojimai sudaro 11,61 mlrd. EUR, o prieinamas likutis 2015 m. pabaigoje siekė 23,27 mlrd. EUR;

Į rezultatus orientuota stebėsena

65.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vertinimų ir politikos formavimo ryšys būtų veiksmingas atsižvelgiant į visą patirtį, įgytą priimant sprendimus; ragina Komisiją skirti tinkamus administracinius pajėgumus įvairiai vertinimo veiklai vykdyti ir užtikrinti, kad bendradarbiavimo biuro „Europe Aid“ vertinimo ir į rezultatus orientuotos stebėsenos sistemos būtų patikimos;

66.  primena, kad dalį Komisijos įsipareigojimo užtikrinti kokybę turėtų sudaryti objektyvi ir nešališka išorės grįžtamoji informacija apie Komisijos pagalbos projektų ir programų veiksmingumą; mano, kad vertinimų rezultatai yra esminiai elementai, kuriais remiamasi įgyvendinant politiką ir ją peržiūrint bei kurie padeda koreguoti strateginius politikos tikslus ir stiprinti bendrą Sąjungos politikos nuoseklumą; mano, jog patartina užtikrinti galutinį finansuojamų projektų įvertinimą atliekant nepriklausomą ex post analizę;

67.  mano, kad investuodama į skirtingo tipo vertinimų rezultatų ir įrodymų analizę bei kaupimą Komisija gali ne tik susidaryti bendrą vaizdą apie tendencijas, bet ir įgyti patirties, galinčios sustiprinti galutinį vertinimo procesų veiksmingumą, o kartu ir kurti geresnį įrodymų pagrindą sprendimams priimti ir politikai formuoti;

68.  mano, kad dalijimasis žiniomis visais būdais ir priemonėmis nepaprastai svarbus ne tik vertinimo kultūrai, bet ir – labiausiai – veiksmingai veiklos rezultatų kultūrai vystyti;

Paramos biudžetui veikla

69.  pažymi, kad 1°266 440 EUR iš 5°746 000 EUR visų mokėjimų (arba 22 proc.) 2015 m. buvo skirti paramai biudžetui;

70.  mano, kad parama biudžetui yra prie paramos vystymuisi specifikos pritaikytas pagalbos būdas, stiprinantis šalies atsakomybę ir paramos veiksmingumą, ir kad ji davė konkrečių rezultatų siekiant vystymosi politikos tikslų; tačiau pažymi, kad parama biudžetui susijusi su patikos rizika ir gali lemti rezultatų ir veiklos neapibrėžtumą; ragina Komisiją užtikrinti gerą paramos vystymuisi naudojimą paramos biudžetui pagrindu, pirmiausia rengiant specialius mokymus ir teikiant techninę pagalbą paramos gavėjams;

71.  palankiai vertina 2016 m. Komisijos metinę paramos biudžetui ataskaitą, kurioje apžvelgiami svarbiausi 2015 m. rezultatų rodikliai Sąjungos paramą biudžetui gaunančiose valstybėse; ragina Komisiją įtraukti šios ataskaitos rezultatus į būsimą metinę veiklos ataskaitą;

72.  primena, kad etapu iki sutarties sudarymo būtina nuolatos atsižvelgti į keturis tinkamumo kriterijus, tai, kaip plėtojami iškelti tikslai, ir patvirtintus laukiamus paramos biudžetui kontrolės rezultatus;

73.  pabrėžia, kad turi būti aiškiai parodytas paramos biudžetui indėlis į pageidaujamus vystymosi rezultatus ir kad naudojimosi ja sąlyga turi būti viešųjų finansų valdymo gerinimas, taip pat demokratinė kontrolė ir atskaitomybė bei visapusiškas skaidrumas paramą gaunančių valstybių nacionalinių parlamentų ir piliečių atžvilgiu; mano, kad valstybėse, kurios naudojasi parama biudžetui, turi būti prioritetine tvarka veiksmingai priešinamasi šios paramos siejimui su korupcija;

74.  mano, kad išlaidų rezultatų kriterijai yra pagrindinis paramos biudžetui veiklos valdymo, taip pat gilesnio politinio ir politikos dialogo veiksnys;

75.  mano, kad būtina stiprinti politinį ir politikos dialogą, paramos sąlygiškumą ir loginės grandinės sistemą, siekiant užtikrinti su mokėjimais susijusių sprendimų ir prielaidų nuoseklumą aiškiai susiejant mokėjimus su rezultatų, pasirinktų tikslų ir iš anksto nustatytų pagrindinių veiklos rodiklių užtikrinimo siekiu; ragina Komisijos tarnybas toliau atitinkamai stiprinti savo priežiūros sistemą; ragina Komisiją atidžiai stebėti veiklą ir rezultatus bei sistemingiau apie juos informuoti;

76.  ragina Komisiją reguliariai informuoti apie 2015 m. pradėtos Adis Abebos mokesčių iniciatyvos įgyvendinimą, pirmiausia apie veiksmus, kurių imtasi siekiant kovoti su mokesčių vengimu, slėpimu ir neteisėtu kapitalo judėjimu; taip pat mano, kad valdymo veiksmingumas ir viešųjų finansų valdymas, korupcija ir sukčiavimas yra pagrindiniai rizikos aspektai, kuriuos reikia nuolat atidžiai analizuoti;

Patikos fondų ir derinimo priemonių priežiūros aspekto vystymas

77.  pripažįsta, kad esama pagrindo patikos fondams, kaip įvairių suinteresuotųjų šalių finansinių išteklių telkimo priemonėms, vystyti, siekiant didinti lankstumą ir užtikrinti greitesnį Sąjungos atsaką kilus globalinio masto tarptautinei problemai, didelei krizei ar susidarius nepaprastajai padėčiai; tačiau mano, kad smulkūs projektai, kurių tikslai, veiklos vykdytojai ir paramos gavėjai aiškiai apibrėžti, kurie užtikrina konkrečius rezultatus ir vadovaujasi ilgalaike strategija, taip pat gali atlikti veiksmingą vaidmenį Sąjungai reaguojant į šiuos iššūkius;

78.  mano, kad turėtų būti deramai atsižvelgta į tai, ar naujos vystymosi priemonės dera su EPF veikla ir ją papildo, ypač kai tai susiję su paramos poveikiu, valdymu ir administravimo išlaidomis, palyginti su bendra įnašų suma; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios naujos vystymosi priemonės visada atitiktų bendrą Sąjungos strategiją ir vystymosi politikos tikslus;

79.  reiškia susirūpinimą dėl patikos fondų ir derinimo platformų, kurioms finansuoti valstybės narės skiria dideles sumas, tačiau kurių neapima Sąjungos biudžetas, gausos; primygtinai atkreipia dėmesį į galimas valdymo, veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės problemas; įspėja Komisiją dėl rizikos, susijusios su užsakomomis paslaugomis ir dėmesio vystymosi politikos tikslams mažėjimu; ragina Audito Rūmus padėti įvertinti riziką, gerinti bendrą skaidrumą ir atskaitomybę bei palyginti investicijų naudojantis patikos fondais ir investicijų tiesioginio ar netiesioginio EPF valdymo pagrindu veiksmingumą;

80.  pažymi, kad patikos fondai buvo ad hoc atsako dalis, o tai rodo, jog EPF, Sąjungos biudžetas ir daugiametė finansinė programa stokoja išteklių ir lankstumo, kurie būtini norint greitai ir visapusiškai reaguoti į dideles krizes; mano, kad reikia daugiau laiko jų veiksmingumui padidinti;

81.  pritaria tam, kad sukurtas Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas, tačiau apgailestauja, kad nevyko jokios išankstinės konsultacijos su Parlamentu, nors Parlamentas vykdo sugriežtintą EPF programavimo priežiūrą atsižvelgdamas į Komisijos prisiimtą politinį įsipareigojimą; pažymi, kad Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui išmokėta 57 proc. pradinės sumos (t. y. 47,142 mln. EUR), kurią įsipareigojo skirti valstybės narės ir kitos paramos teikėjos (Šveicarija ir Norvegija); pažymi, kad Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui bus panaudota 1,4 mlrd. EUR iš EPF rezervo ir kad visa valstybių narių prisiimtų finansinių įsipareigojimų suma sudaro tik 81,492 mln. EUR (t. y. 4,3 proc. numatytos 1,8 mlrd. EUR sumos); pažymi, kad patikos fondui „Bekou“ įsipareigota skirti ir išmokėta 34,925 mln. EUR;

82.  ragina Komisiją įgyvendinti visapusiškus kontrolės mechanizmus ir užtikrinti šių naujų priemonių valdymo, administravimo ir įgyvendinimo politinę kontrolę – ypač dalyvaujant Parlamentui – biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros kontekste; mano, kad svarbu kurti konkrečias šių priemonių priežiūros strategijas, įskaitant konkrečius uždavinius, tikslus ir vertinimus;

83.  reiškia didelį susirūpinimą dėl patikos fondų veiklos rezultatams įvertinti nepakankamų konkrečių tikslų bei stokojamų privalomų rodiklių ir įvertintinų siekių; ragina toliau stiprinti veiklos rezultatų stebėsenos tvarką (arba rezultatų matricas ar sistemas), susijusias su planuojamais veiksmais, siekiant įtraukti vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikius tikslus, kurie visapusiškai atitiktų Sąjungos politikos siekius;

84.  ypač norėtų gauti informacijos apie sverto koeficientus, pasiektus esamomis derinimo priemonėmis, ypatingą dėmesį skiriant pridėtinei vertei ir papildomumui, palyginti su įprastine Sąjungos parama;

Bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis sistemų stiprinimas

85.  pažymi, kad EPF intervencinių priemonių, netiesioginio valdymo pagrindu įgyvendintų su tarptautinėmis organizacijomis ir plėtros agentūromis, vertė siekė 810 mln. EUR, iš kurių 347 mln. EUR skirti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms;

86.  pripažįsta bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis pridėtinę vertę tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis; tačiau atkreipia dėmesį į pasikartojančius trūkumus, pvz., finansinių klaidų lygį, kuris turi įtakos klaidų lygio proporcijai, atskaitomybės trūkumus, su atsakomybe už rezultatus susijusią problemą ir, savo ruožtu, nepakankamą Sąjungos, kaip paramos teikėjos, matomumą ir būtinybę suderinti lūkesčius, susijusius su orientavimusi į rezultatus bei ekonomine verte;

87.  ragina Komisiją ar tarptautines institucijas, ypač bendro finansavimo arba kelių paramos teikėjų iniciatyvų atvejais:

   i) vertinti ir planuoti būsimą projekto naudą, taip pat tai, kaip kiekvienas partneris prisideda prie galutinių rezultatų ir poveikio platesniąja prasme, kad būtų išvengta klausimų dėl atsakomybės už rezultatus, t. y. kuri rezultatų dalis sietina su Sąjungos finansavimu ar kitų paramos teikėjų intervencinėms priemonėms;
   ii) derinti valdymo sistemas su Sąjungos naudojamomis valdymo sistemomis, pirmiausia tobulinant savo rizikos valdymo metodus; mano, kad turėtų būti atidžiai stebimas lėšų pakeičiamumas, nes jo patikos rizika didelė;
   iii) tobulinti su visomis tarptautinėmis organizacijomis naudojamus bendradarbiavimo sistemų modelius, pirmiausia siekiant užtikrinti nuodugnesnę valdymo išlaidų kontrolę;
   iv) užtikrinti projektų, įgyvendinamų pagal bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis sistemą, ir visos Sąjungos veiksmų ir politikos suderinamumą;

Afrikos taikos priemonės valdymas

88.  pažymi, kad Afrikos taikos priemonė yra Sąjungos finansinė priemonė, sukurta siekiant remti bendradarbiavimą su Afrika taikos ir saugumo srityje, ir kad 2015 m. jai iš viso skirta 901,2 mln. EUR, sutarčių sudaryta už 600 mln. EUR bei išmokėta visa suma iš vienuoliktojo EPF; pažymi, kad apie 90 proc. Afrikos taikos priemonės lėšų valdoma pagal susitarimus, pasirašytus su Afrikos Sąjungos komisija – Afrikos Sąjungos vykdomąja institucija;

89.  pažymi, kad Komisija nepasitiki jau daugelį metų taikomos Afrikos taikos priemonės įgyvendinimu; todėl yra nustebintas Komisijos pasiūlymo saugumo veiksmams Afrikoje skirti netgi dar daugiau lėšų; taip pat pabrėžia, kad sprendimas finansuoti Afrikos taikos priemonę EPF lėšomis buvo laikinas, tačiau yra taikomas jau 15 metų; pabrėžia, kad per visus šiuos metus vystymosi finansavimu labai svariai finansiškai prisidėta prie Afrikos saugumo politikos, nors Sąjungos išlaidos saugumui vystymosi tikslais yra nulinės;

90.  apgailestauja, kad Afrikos taikos priemonės valdymo ir veiklos stebėsenos kontrolės sistema nebuvo veiksminga mėginant apsaugoti EPF nuo neteisėtų ir netvarkingų išlaidų, o švelninamosios priemonės įvardytiems instituciniams trūkumams ištaisyti buvo įgyvendinamos netinkamai; taip pat apgailestauja dėl Afrikos taikos priemonės lėšomis finansuotos veiklos stebėsenos ir atskaitomybės sistemų trūkumų;

91.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad neatsižvelgta į ramsčių vertinimų, atliktų pagal Finansinio reglamento reikalavimus, rezultatus, ypač kalbant apie apskaitos, viešųjų pirkimų ir perįgaliojimo procedūrų nesilaikymą; apgailestauja, kad taisomosios priemonės nebuvo įgyvendintos greičiau;

92.  ragina Komisiją koreguoti valdymą, koordinavimą ir atitinkamą susijusių suinteresuotųjų šalių (t. y. Komisijos tarnybų, Europos išorės veiksmų tarnybos ir Sąjungos delegacijų) atsakomybę atliekant Afrikos taikos priemonės finansavimo stebėseną ir informuojant apie savo vykdomus projektus;

93.  prašo Komisijos laiku pranešti Parlamentui apie taisomąsias priemones, susigrąžintų sumų dydį ir lėšų valdymo taikant Afrikos taikos priemonę patobulinimus;

Bendradarbiavimas su UŠT

94.  pripažįsta, kad įgyvendinant EPF veiklą daugiausia dėmesio skiriama Afrikos valstybėms, ir mano, kad politikos tikslų požiūriu UŠT neturėtų būti paliktos nuošalyje; ragina Komisiją užtikrinti tvirtesnę sąveiką su Sąjungos vidaus ir horizontaliąja politika dalyvaujant konkrečioms UŠT;

95.  mano, kad dėmesys turėtų būti atkreiptas į paramos rezultatus ir vystymosi politikos – o taip pat ir kitų sričių Europos bei tarptautinės politikos – poveikį valstybėms, esančioms toje pat geografinėje srityje, kaip ir UŠT; ragina ypatingą dėmesį skirti išskirtinei Majoto padėčiai, nes 2014 m. šios valdos statusas pasikeitė iš UŠT į atokiausio regiono;

96.  ragina Komisiją užtikrinti, kad finansavimu teisingai ir vienodai galėtų naudotis visos UŠT; ragina Komisiją toliau padėti UŠT administracijoms įgyvendinti EPF projektus, pirmiausia rengiant mokymus ir teikiant techninę pagalbą;

97.  primena apie geografines UŠT ypatybes; ragina Komisiją geriau integruoti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius finansuojant UŠT; taip pat ragina Komisiją kaip dalį parengiamųjų veiksmų, įgyvendinamų pagal BEST sistemą (savanoriška biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų Europos UŠT sistema), pratęsimo pasiūlyti nuolatinį biologinės įvairovės apsaugos mechanizmą, plėtoti ekosistemų funkcijas ir kovoti su neigiamu klimato kaitos poveikiu Sąjungos UŠT;

98.  dar kartą ragina Komisiją iki 2020 m. sukurti specialią UŠT skirtą finansavimo priemonę, atsižvelgiant į jų ypatingą statusą ir priklausymą Europos šeimai;

EPF atsakas į skubiai spręstinas globalines problemas

Migracijos problema ir parama vystymuisi

99.  primena, kad pagrindinis Sąjungos vystymosi politikos tikslas yra mažinti ir galiausiai panaikinti skurdą ir kad iki šiol įgyvendinant EPF veiklą AKR valstybėse ir UŠT buvo padaryta pažanga; mano, jog sėkminga parama vystymusi ir migracijos problemos tarpusavyje susijusios, nes migracija gali būti skatinama socialinių ir ekonominių sunkumų, be to, gali būti, kad tikslinė parama vystymuisi yra pagrindinių migracijos priežasčių švelninimo ištakos;

100.  pažymi, kad neseniai priimta visuotinė Sąjungos strategija darniam vystymuisi iki 2030 m. užtikrinti, pagal kurią dar labiau stiprinamas vystymosi ir migracijos ryšys, be to, migracija ir saugumas įtraukiami į naują vystymosi ir bendradarbiavimo sistemą;

101.  primena Parlamento poziciją dėl holistinio požiūrio į migraciją, grindžiamo nauju politikos priemonių deriniu, įskaitant migracijos ir vystymosi ryšio stiprinimą sprendžiant pagrindinių migracijos priežasčių klausimą ir kartu remiant kitokius atsako į migracijos krizę finansavimo būdus;

102.  pripažįsta, kad Sąjunga yra padidinusi paramą saugumo sektoriaus reformoms; tačiau mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad lėšos nebūtų nukreiptos saugumui skatinti, jei tuo pat metu nestiprinama parama demokratinėms reformoms;

103.  mano, kad dėl migracijos krizės masto būtina greičiau ir veiksmingiau reaguoti bei teikti pagalbą; mano, jog EBPO Paramos vystymuisi komitete būtų naudinga sukurti atitinkamą migracijai skirtą sektoriaus kodą, kad migracija būtų geriau integruota į vystymosi darbotvarkę, kad būtų lengviau koduoti ir naudoti lėšas bei geriau sekti ir stebėti sumas, numatytas išorės veiksmams kovos su pagrindinėmis migracijos priežastimis srityje;

104.  teigiamai vertina tai, kad ketinama inicijuoti išorės investicijų planą Afrikoje remiantis Europos strateginių investicijų fondo modeliu, siekiant spręsti konkrečių kliūčių investicijoms klausimą; mano, kad tai viena tinkamiausių ir veiksmingiausių priemonių ilgalaikiam Parlamento tikslui suteikti žmonėms deramas gyvenimo sąlygas pasiekti ir, savo ruožtu, pagrindinių didžiulės migracijos iš Afrikos priežasčių klausimui spręsti;

105.  pripažįsta, kad EPF lėšomis prisidedama prie pagrindinių dabartinės pasaulinės pabėgėlių ir migracijos krizės priežasčių klausimo sprendimo; pabrėžia, kad EPF lėšos neturi būti netinkamai naudojamos tikslams, kurie neapibrėžti nuostatose, siekti, pvz., saugiai sienų kontrolei ir veiksmingoms grąžinimo priemonėms; ragina Komisiją konstruktyviai dalyvauti siekiant Sąjungos biudžeto, EPF ir dvišalio bendradarbiavimo sąveikos, kad būtų sprendžiami migracijos krizės prevencijos klausimai;

106.  ragina nuolat gerinti Sąjungos migracijos išorės politikos strateginį supratimą ir sistemą bei politikos galimybes dalyvaujant svarbiausiems veikėjams, siekiant užtikrinti aiškumą, taip pat suderintą ir nuoseklų išorės migracijos mechanizmų mobilizavimą trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, laikantis Sąjungos biudžeto sistemos arba už jos ribų;

107.  mano, jog nepaprastai svarbu suderinti būtinybę užtikrinti geresnius rezultatus ir pakankamų lėšų prieinamumą, kad visapusiško ir tvaraus Sąjungos atsako į dabartinius ir būsimus iššūkius, kylančius dėl migracijos krizės, rengimas būtų itin plataus užmojo; laikosi nuomonės, kad būtina veiksmingiau skirstyti Sąjungos išorės migracijos išlaidas ir kad jos turi atitikti pridėtinės vertės kriterijus, siekiant sudaryti žmonėms deramas gyvenimo sąlygas jų kilmės ir kitose AKR valstybėse;

108.  ragina visas svarbiausias suinteresuotąsias šalis svarstyti intervencinių priemonių lankstumo, išlaidų papildomumo, jų dydžio ir reikiamo sverto poveikio bei galimos Sąjungos intervencinių priemonių sąveikos ir bendro jų papildomumo pusiausvyros klausimą bei imtis tinkamų su tuo susijusių atsakomųjų veiksmų;

109.  mano, kad dabartinis priemonių išsiskaidymas, įskaitant joms iškeltus konkrečius tarpusavyje nesusijusius tikslus, trukdo vykdyti parlamentinę lėšų įgyvendinimo būdų kontrolę ir įvardyti atsakomybę, taigi sunku aiškiai įvertinti finansines sumas, kurios faktiškai išleidžiamos išorės veiksmams migracijos srityje paremti; apgailestauja, kad tai lemia nepakankamą veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę; mano, jog būtina iš naujo fokusuoti esamų politikos priemonių naudojimo būdus, numatant aiškią atnaujintą tikslų struktūrą, kad padidėtų bendras jų veiksmingumas ir matomumas;

110.  atsižvelgdamas į tai mano, jog deramas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiui deramai nukreipti paramą įvairiems besikeičiantiems išorės migracijos klausimams spręsti ir užtikrinti tinkamą paskirtų lėšų kontrolę, kad būtų išvengta lėšų savinimosi ir dvigubo finansavimo rizikos, o EPF pagalba toliau naudotųsi kitos AKR valstybės;

111.  mano, kad klimato kaita ir jos keliami iššūkiai, migracija ir vystymasis glaudžiai susiję tarpusavyje; ragina stengtis aiškiau suvokti šį ryšį skirstant paramą vystymuisi ir plėtojant politikos tikslus; ragina Komisiją ir EIB vengti paprasčiausiai didinti lėšas, kurios naudojamos su migracija susijusioms problemoms spręsti, neatsižvelgiant į projektus, orientuotus į prisitaikymą prie klimato kaitos, ir kitus vystymosi projektus;

EIB indėlis

112.  pažymi, kad 2015 m. AKR valstybėms ir UŠT skirta 936 mln. EUR projektams 15-oje valstybių ir 6-iose regionų grupėse įgyvendinti;

113.  pritaria visa apimantiems AKR investicinės priemonės sistemos tikslams, t. y. remti vietos privatųjį sektorių ir vystyti užimtumo bei socialinę ir ekonominę infrastruktūrą, pirmenybę teikiant tvariam vystymuisi vietos ir regionų lygmeniu, taip pat vystyti privatųjį sektorių ir svarbiausią infrastruktūrą ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo lėšomis;

114.  palankiai vertina EIB pastangas prisidėti prie Sąjungos atsako sprendžiant gyvybiškai svarbias tarptautines problemas – pirmiausia įgyvendinant EIB AKR migracijos paketą ir ekonominio atsparumo iniciatyvą – ir padėti Sąjungai bei valstybėms partnerėms atremti socialinius ir ekonominius iššūkius, skatinančius migraciją, numatant išorės investicijų planą; tačiau konstatuoja, kad vis dar aktuali EIB veiklos deramos politinės ir demokratinės kontrolės problema;

115.  ragina EIB ypatingą dėmesį primygtinai skirti ir prioritetą teikti ilgalaikiam investicijų poveikiui bei jų indėliui į tvarų vystymąsi visais ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais aspektais;

116.  ragina EIB toliau remti vietos privačiojo sektoriaus – itin svarbios tvarumo varomosios jėgos – vystymąsi, remti paramos gavėjams itin svarbią pagrindinę socialinę ir ekonominę infrastruktūrą, taip pat naujų vietos ir regioninių partnerių paiešką konkrečioje mikrofinansų srityje; ragina EIB didinti papildomumą geriau pagrindžiant lėšų naudojimą;

117.  ragina EIB užtikrinti, kad vykdomas projektas būtų reguliariai stebimas ir kad projekto laikotarpiu būtų įgyvendinti pradiniai tikslai bei kriterijai; mano, kad EIB turėtų atsižvelgti į galimą projekto ir jo tikslų kaitą;

118.  teigiamai vertina antrąją 2015 m. EIB išorės operacijų rezultatų ataskaitą, taip pat tai, kad investicijų projektų numatomų rezultatų ex ante vertinimui atlikti EIB naudoja 3 ramsčiais pagrįstą vertinimo sistemą ir rezultatų nustatymo sistemą;

119.  mano, kad taikant investicinės priemonės rezultatų ir veiklos vertinimo sistemą turėtų būti nustatomas kiekvieno projekto poveikis vystymuisi; pabrėžia, kad svarbu siekti įgyvendinti tokius pat tikslus ir strategijas, kokie nustatyti pagal Sąjungos vystymosi politiką; ragina EIB toliau derinti savo veiklą su Sąjungos vystymosi politikos tikslais;

120.  ragina sistemingai atskleisti AKR investicinės priemonės skolinimo sandorius ir užtikrinti didesnį valdybos sprendimų ir valdymo dokumentų skaidrumą;

121.  mano, kad investicinės priemonės auditas – gera praktika Parlamento ir Audito Rūmų bendradarbiavimo ir tarpusavio kontrolės požiūriu; tačiau apgailestauja, kad auditas neapima UŠT įgyvendinamų projektų ir joms skiriamų lėšų; apgailestauja, kad investicinė priemonė neįtraukta į Audito Rūmų metinio patikinimo pareiškimo auditą ir jai netaikoma Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

Kotonu susitarimą pakeisiančio susitarimo link

122.  pripažįsta EPF veiklos laimėjimus, tačiau mano, kad turėtų būti svarstomos naujos galimybės, siekiant atsižvelgti į AKR valstybėse ir UŠT pasikeitusias sąlygas bei plėtojamus naujus ilgalaikius tikslus, o ypač į taikos, humanitarinės pagalbos, klimato kaitos ir jos keliamų iššūkių, biologinės įvairovės nykimo bei migracijos ryšį;

123.  palankiai vertina bendrą komunikatą Parlamentui ir Tarybai „Nauja partnerystė su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis“, kurį 2016 m. lapkričio 22 d. paskelbė Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (JOIN(2016)0052), ir ragina Sąjungos institucijas tęsti diskusijas ES ir AKR valstybių santykių ateities klausimu;

124.  pažymi, kad Komisija yra pasiūliusi iš esmės supaprastinti Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, tačiau kiekvienam EPF tebetaikomas atitinkamas atskiras finansinis reglamentas; mano, kad taikant vieną finansinį reglamentą skirtingų EPF valdymas ir įgyvendinimas nebebūtų toks sudėtingas; be to, pabrėžia, kad Parlamentas jau seniai ragina integruoti EPF į Sąjungos biudžetą;

125.  mano, kad Kotonu susitarimą pakeisiančiame susitarime turėtų būti toliau užtikrinamas vystymosi tikslų ir visų sričių Sąjungos išorės politikos suderinamumas, o tokie elementai, kaip kova su nelygybe ir veiksmai siekiant tvaraus vystymosi, turėtų būti svarbiausi;

126.  nekantrauja gauti visą informaciją ir įsitraukti į konsultacijas dėl vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio peržiūros, kurios metu turėtų būti atsižvelgiama į Darbotvarkę iki 2030 m. ir naują Europos konsensusą dėl vystymosi, tačiau taip pat ir visapusiškai paisoma veiksmingo vystymosi principų, dar kartą patvirtintų Nairobio globalinės partnerystės aukšto lygio forume, pirmiausia – paramą gaunančių valstybių atsakomybės už prioritetų įgyvendinimą;

127.  rekomenduoja, kad Kotonu susitarimą pakeisiantis susitarimas apimtų ne tik ekonominius klausimus, bet ir skatintų veiksmingą politinį dialogą; primena, kad politinis dialogas – vienas esminių veiksnių norint užtikrinti pagalbos rezultatus ir veiksmingumą;

128.  mano, jog Kotonu susitarimą pakeisiančiame susitarime turėtų būti skatinamas vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės apskritai įgalėjimas bei dalyvavimas, visų pirma sudarant vietos partnerystės susitarimus, kad būtų užtikrintas deramas projektų įgyvendinimas vietos lygmeniu, ypač netiesioginio valdymo pagrindu;

129.  ragina pripažinti klimato kaitos ir jos keliamų iššūkių bei biologinės įvairovės nykimo poveikį visiems vystymosi veiksniams; mano, kad Kotonu susitarimą pakeisiančiame susitarime daugiau dėmesio turėtų būti skiriama darniam paramą gaunančių valstybių vystymuisi, ypač gebėjimo savarankiškai apsirūpinti energija klausimui;

130.  ragina Komisiją pripažinti ir toliau plėtoti vystymosi politikos salų aspektą ir sukurti specialią priemonę mažoms besivystančioms salų valstybėms, kad būtų geriau skirstomos lėšos, siekiama geresnių veiklos rezultatų ir pritaikomos kontrolės priemonės;

131.  siūlo Komisijai atlikti a priori vertinimą ir sistemingiau informuoti apie vystymosi politikos poveikį toje pačioje geografinėje srityje esančioms valstybėms ir regionams, kad būtų galima didesnė visų šiuose regionuose prieinamų lėšų sąveika;

132.  pakartoja, jog Parlamentas jau seniai pritaria minčiai, kad įtraukiant EPF į biudžetą turi didėti su EPF naudojimu susijusi demokratinė kontrolė ir atskaitomybė, didinamas jo veiksmingumas, skaidrumas ir matomumas; taip pat pabrėžia, kad įtraukus EPF į biudžetą sumažėtų sandorių išlaidos ir būtų supaprastinti atskaitomybės ir apskaitos reikalavimai, nes būtų taikomas tik vienas administracinių taisyklių ir sprendimo priėmimo struktūrų rinkinys;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rezoliucijomis

133.  ragina Audito Rūmus į savo kitą metinę ataskaitą įtraukti tolesnių veiksmų, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į Parlamento rekomendacijas, susijusias su Parlamento rezoliucija dėl metinio biudžeto įvykdymo patvirtinimo, apžvalgą.

(1) OL C 375, 2016 10 13, p. 287.
(2) OL C 375, 2016 10 13, p. 297.
(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(4) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.
(5) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.
(6) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(7) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(8) OL L 247, 2006 9 9, p. 32.
(9) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.
(10) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(11) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(12) OL L 78, 2008 3 19, p. 1.
(13) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.
(14) OL C 375, 2016 10 13, p. 287.
(15) OL C 375, 2016 10 13, p. 297.
(16) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(17) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.
(18) OL L 344, 2013 12 19, p. 1.
(19) OL L 156, 1998 5 29, p. 108.
(20) OL L 317, 2000 12 15, p. 355.
(21) OL L 247, 2006 9 9, p. 32.
(22) OL L 210, 2013 8 6, p. 1.
(23) OL L 191, 1998 7 7, p. 53.
(24) OL L 83, 2003 4 1, p. 1.
(25) OL L 78, 2008 3 19, p. 1.
(26) OL L 58, 2015 3 3, p. 17.
(27)OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(28)OL L 287, 2010 11 4, p. 3.
(29)2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(30) Pranešimas CAB D(2016) Ares 06675546.
(31) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Parlamentas
PDF 704kWORD 81k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (2016/2152(DEC))
P8_TA(2017)0146A8-0153/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0270/2016)(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą, I skirsnis – Europos Parlamentas(3),

–  atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2015 finansinių metų metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Biuro sprendimą dėl Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių(7), ypač į jo 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0153/2017),

A.  kadangi 2016 m. liepos 4 d. Pirmininkas patvirtino Parlamento 2015 finansinių metų finansines ataskaitas;

B.  kadangi generalinis sekretorius, kaip vyriausiasis įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, 2016 m. birželio 24 d. pateikė pakankamą patikinimą, kad Parlamento biudžetui skirti ištekliai buvo naudoti pagal numatytą paskirtį ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais, taip pat kad nustatytos kontrolės procedūros suteikė būtinas garantijas dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

C.  kadangi, atlikę auditą, Audito Rūmai nustatė, jog, pagal jų atliktą specialųjį 2015 m. administracinių ir kitų išlaidų vertinimą, išnagrinėtose metinės veiklos ataskaitose institucijų ir įstaigų vidaus kontrolės sistemose, reikalaujamose pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, nenustatyta jokių rimtų trūkumų;

D.  kadangi pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 166 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad kiekviena Sąjungos institucija imtųsi visų deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

1.  patvirtina Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas, dalį (2016/2152(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0153/2017),

A.  kadangi Europos Parlamento (toliau – Parlamentas) apskaitos pareigūnas, patvirtindamas galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais pateikiama tikra ir teisinga Parlamento finansinė būklė ir kad nenustatyta nė vieno klausimo, dėl kurio reikėtų daryti išlygą;

B.  kadangi pagal įprastą procedūrą Parlamento administracijai buvo pateikti 129 klausimai ir gauti atsakymai raštu, kurie buvo viešai aptarti Biudžeto kontrolės komitete (toliau – CONT) dalyvaujant už biudžetą atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui, generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui;

C.  kadangi tikrinimas, ypač vykdomas taikant ankstyvojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, yra būtinas siekiant užtikrinti, kad Parlamento politiniai lyderiai ir administracija būtų atskaitingi Sąjungos piliečiams; kadangi nuolat galima tobulinti viešųjų finansų valdymo kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą; kadangi rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo ir gero žmogiškųjų išteklių valdymo principas turėtų būti pagrindinis elementas vykdant biudžetą;

Parlamento biudžeto ir finansų valdymo priežiūra

1.  pažymi, kad oficialią Parlamento biudžeto ir finansų valdymo priežiūros sistemą sudaro keturios pagrindinės dalys:

   a) Parlamento apskaitos pareigūno atliekamas galutinių finansinių ataskaitų patvirtinimas;
   b) vidaus auditoriaus metinės ataskaitos ir jo nuomonė dėl vidaus kontrolės sistemos;
   c) Parlamento išorės auditoriaus, t. y. Audito Rūmų, atliekamas visų Sąjungos institucijų, įskaitant Parlamentą, administracinių ir kitų išlaidų vertinimas ir
   d) CONT parengta biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, pagal kurią Parlamentas priima sprendimą patvirtinti Parlamento pirmininkui, kad biudžetas įvykdytas;

2.  pažymi, kad vidaus auditoriaus metinėje ataskaitoje pateikiamos išvados, pagrįstos konkrečiu audito darbu; pažymi, kad ja siekiama patobulinti biudžeto ir finansų valdymą, o ne pateikti išsamų Parlamento biudžeto ir finansų valdymo vaizdą; taip pat pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitose pateikiami tik nedidelės Parlamento sandorių imties (16 operacijų) rezultatai;

3.  supranta, kad apskritai žemas klaidų lygis administracinių išlaidų srityje gali būti siejamas su santykinai nedideliu dėmesiu, kurį Audito Rūmai skyrė Parlamento operacijoms;

4.  vis dėlto pabrėžia, kad, nors klaidų lygis yra nepaprastai žemas, pavojus reputacijai yra santykinai didelis, nes tokios finansų ir biudžeto valdymo klaidos galėtų pakenkti institucijos autoritetui;

5.  priduria, kad dėl visai neseniai bendrai pripažinto poreikio, jog būtų sudaromas rezultatais grindžiamas biudžetas, biudžeto įvykdymo patvirtinimas neturėtų apsiriboti pažeidimų nustatymu, bet taip pat turėtų apimti konkrečios veiklos rodiklių ir rezultatų vertinimą, ir kad tai taip pat itin svarbu Parlamento atveju, nes nepasiekti rezultatai daro tiesioginį poveikį institucijos reputacijai;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, Parlamento atliktas darbas vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą suteikia galimybę išsamiau apsvarstyti Parlamento administracijos finansines ataskaitas; ragina stiprinti vidaus kompetenciją sąskaitų ir audito klausimais, kad pranešėjai galėtų ja pasinaudoti rengdami savo pranešimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

Parlamento finansinės ataskaitos

7.  pažymi, kad galutiniai Parlamento asignavimai 2015 m. iš viso sudarė 1 794 929 112 EUR arba 19,78 proc. Daugiametės finansinės programos(8) pagal 5 išlaidų kategoriją visų 2015 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų, ir, palyginti su 2014 m. biudžetu (1 755 631 742 EUR), ši suma yra 2,2 proc. didesnė;

8.  pažymi, kad bendra 2015 m. gruodžio 31 d. į apskaitą įtrauktų pajamų suma buvo 176 367 724 EUR (2014 m. – 174 436 852 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 27 988 590 EUR (2014 m. – 26 979 032 EUR);

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad 71 proc. visų įsipareigojimų sudaro keturių skyrių: 10 skyriaus (institucijos nariai), 12 skyriaus (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyriaus (pastatai ir susijusios išlaidos) ir 42 skyriaus (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) įsipareigojimai; pažymi, kad tai rodo, jog Parlamento išlaidoms būdingas didelis tęstinumas, didžiąja dalimi susijęs su Parlamento narių ir darbuotojų atlyginimais, patikslintais pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, ir kitais sutartiniais įsipareigojimais;

10.  atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remiantis uždarytos 2015 finansinių metų Parlamento sąskaitos, t. y.:

a)  Turimi asignavimai (EUR)

2015 m. asignavimai:

1 794 929 112

nesavaiminiai perkėlimai iš 2014 finansinių metų:

savaiminiai perkėlimai iš 2014 finansinių metų:

277 911 825

asignavimai, atitinkantys 2015 m. asignuotąsias įplaukas:

27 988 590

perkėlimai, atitinkantys 2014 m. asignuotąsias įplaukas:

106 077 150

Iš viso:

2 206 906 677

b)  2015 finansinių metų asignavimų panaudojimas (EUR)

įsipareigojimai:

2 176 992 756

atlikti mokėjimai:

1 770 807 099

savaime perkelti asignavimai, įskaitant asignuotųjų įplaukų asignavimus:

392 379 176

ne savaime į kitus metus perkelti asignavimai:

panaikinti asignavimai:

43 720 402

c)  Biudžeto įplaukos (EUR)

gauta 2015 m.:

176 367 724

d)  Bendras balansas 2015 m. gruodžio 31 d. (EUR)

1 511 058 599

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. buvo panaudota 99,1 proc. įsipareigojimų asignavimų, įrašytų į Parlamento biudžetą, o asignavimų panaikinimo lygis siekė 0,9 proc. ir kad, kaip ir ankstesniais metais, pasiektas labai aukštas biudžeto įvykdymo lygis;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad visi panaikinti asignavimai sudarė 41 422 684 EUR, o didžioji dalis šių panaikinimų buvo susijusi su atlyginimais ir išlaidomis, susijusiomis su pastatais;

13.  pažymi, kad kaupiamieji perkėlimai siekė 71 000 000 EUR, o tai sudarė 4 proc. visų asignavimų, perkeltų iš laikinų asignavimų biudžeto eilučių ir kitų šaltinių siekiant padėti finansuoti Konrado Adenauerio pastato metines nuomos įmokas; primygtinai ragina nustatyti pakankamai aiškią Parlamento pastatų politiką, kuri yra biudžeto strategijos dalis; mano, kad kaupiamųjų perkėlimų lygis yra labai aukštas; laikosi tvirtos nuomonės, kad veiksmingas biudžeto valdymas turėtų padėti sumažinti šių perkėlimų skaičių iki minimalaus lygio; šiuo klausimu ragina Audito Rūmus parengti ataskaitą dėl Parlamento pastatų politikos;

Audito Rūmų nuomonės dėl 2015 m. finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

14.  pažymi, kad apskritai audito duomenys rodo, kad administravimo išlaidos nėra paveiktos reikšmingo klaidų lygio, tačiau, remiantis septyniomis kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiuotas klaidų lygis pagal DFP 5 išlaidų kategoriją (administravimas) sudaro 0,6 proc. (padidėjo, 2014 m. buvo 0,5 proc.);

15.  yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, kad iš 151 tikrintos visų Sąjungos institucijų operacijos, 22 operacijos (14,6 proc.) buvo paveiktos klaidų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad iš šias 22 operacijas paveikusių klaidų tik septynios buvo kiekybiškai įvertintos ir todėl turėjo finansinį poveikį, dėl kurio apskaičiuotas klaidų lygis buvo 0,6 proc.;

16.  be to, atkreipia dėmesį į konkrečias išvadas dėl Parlamento, įtrauktas į Audito Rūmų 2015 m. metinę ataskaitą; pažymi, kad Audito Rūmai nustatė 2014 m. patirtų išlaidų leidimo joms išdavimo ir jų apmokėjimo kontrolės trūkumų; šie trūkumai buvo susiję tik su viena iš 16 patikrintų Parlamento operacijų, susijusia su kažkuria viena frakcija, ir 2015 m. jie buvo pašalinti;

17.  atkreipia dėmesį į Parlamento Audito Rūmams pateiktus atsakymus vykstant prieštaravimų procedūrai; prašo Audito Rūmų nuolat informuoti atsakingą komitetą apie Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimą siekiant teikti geresnes gaires ir peržiūrėti esamą frakcijoms skirtų biudžeto asignavimų vykdymo kontrolės sistemą;

Vidaus auditoriaus metinė ataskaita

18.  pažymi, kad 2017 m. sausio 30 d. surengtame atsakingo komiteto susitikime su vidaus auditoriumi vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą ir paaiškino, kad 2015 m. patvirtino ataskaitas šiais klausimais:

   tolesnės priemonės, kurių imtasi vidaus audito ataskaitose nustačius nebaigtus veiksmus,
   Daugiakalbystės kodeksas,
   IT veiklos efektyvumo ir veiklos rezultatų vertinimas,
   finansų valdymo sistema (FVS),
   skolos išieškojimo procesas,
   veiklos tęstinumo valdymas,
   IT duomenų centro inventorius ir išorės ekspertinių žinių valdymas;

19.  atkreipia dėmesį į vidaus auditoriaus pareikštą nuomonę ir pritaria, kad reikia:

   parengti pagrįstą pasiūlymą dėl Daugiakalbystės kodekso, skirto vertimo žodžiu tarnyboms, atnaujinimo; atnaujintame kodekse turėtų būti numatytos specialios nuostatos, taikomos planuojant trišalio dialogo susitikimus,
   pagerinti reguliavimo sistemą, taikomą posėdžiams, kuriuose teikiamos vertimo žodžiu paslaugos, įskaitant: geresnį esamų taisyklių rinkinių suderinimą; priemones, kuriomis siekiama tolygiau paskirstyti paklausą per visą savaitę ir nustatyti bei užpildyti nepakankamai panaudotus laiko tarpsnius; pabrėžia būtinybę sumažinti paskutinę minutę atšaukiamų posėdžių skaičių, nes dėl to prarandama nemažai išteklių,
   parengti atitinkamus kriterijus ir orientacines ribas, pagal kuriuos būtų pradedamos teisinės procedūros ir atsisakoma skolų, taip pat pateikti juos tvirtinti vyriausiajam įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui,
   nustatyti tinkamą valdymą ir politiką (įskaitant institucines gaires ir praktines taisykles) siekiant veiklos tęstinumo valdymo;

20.  pažymi, kad 2015 m. pabaigoje, sėkmingai atlikus vėlesnius tolesnių veiksmų auditus, keturi vidaus kontrolės sistemos peržiūros veiksmai (visi susiję su maža rizika) buvo dar neįvykdyti, – vieno iš šių veiksmų nustatytas įvykdymo terminas atsižvelgiant į naują Parlamento finansų valdymo sistemą buvo atidėtas 2017-iems metams; ragina vidaus auditorių informuoti CONT apie padarytą pažangą šių veiksmų srityje;

21.  prašo vidaus auditoriaus, pristatant metinę ataskaitą, daugiau dėmesio skirti tiems aspektams, dėl kurių nustatyta trūkumų ir (arba) pažeidimų; be to, prašo vidaus auditoriaus pateikti Biudžeto kontrolės komitetui savo ataskaitą apie tolesnius veiksmus, pažangą ir sprendimus, taikytus siekiant išspręsti problemas, nustatytas vykdant savo įgaliojimus; prašo generalinio sekretoriaus numatyti veiklos ir rezultatų vertinimo procedūras;

Tolesnės priemonės, susijusios su rezoliucija dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo

22.  atkreipia dėmesį į CONT 2016 m. spalio 20 d. pateiktus atsakymus raštu dėl rezoliucijos dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir generalinio sekretoriaus pateiktus atsakymus į įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad dėl daugelio šių prašymų nesiimta jokių tolesnių veiksmų ir kad šiuo klausimu nepateiktas joks paaiškinimas ar pagrindimas; pabrėžia, kad svarbu suteikti galimybę CONT su generaliniu sekretoriumi dažniau aptarti klausimus, turinčius poveikį Parlamento biudžetui ir jo įgyvendinimui;

23.  pažymi, kad neatitiko pranešimo dėl Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo projekto pristatymo ir galimybės pateikti papildomų klausimų generaliniam sekretoriui datos; ragina generalinį sekretorių atsakymus į papildomus klausimus pateikti iki pakeitimų pateikimo termino ir, prireikus, iki balsavimo komitete;

Parlamento 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas

24.  atkreipia dėmesį į už biudžetą atsakingo EP pirmininko pavaduotojo, generalinio sekretoriaus ir CONT 2017 m. sausio 30 d. keitimąsi nuomonėmis dalyvaujant Audito Rūmų nariui ir vidaus auditoriui;

25.  išreiškia pasitenkinimą, kad Parlamento administracija įsipareigojo nuolat gerinti visų Parlamento tarnybų veiklos rodiklius ir tai daryti veiksmingai, nors taip pat mano, kad kai kuriais atvejais praktinis pokyčių įgyvendinimas užtrunka per ilgai;

26.  pažymi, kad Parlamentas, kurio išlaidos sudaro apie 3,60 EUR vienam piliečiui per metus, neturi baimintis būti lyginamas su kitomis parlamentinėmis sistemomis, juo labiau kad trečdalį šių išlaidų lemia bendrosios sąlygos (daugiakalbystė ir vietų skaičius), kurioms pats Parlamentas gali daryti ribotą įtaką ir kurios kitiems parlamentams netaikomos tokiu pačiu būdu;

27.  vis dėlto pažymi, kad skirtingi generaliniai direktoratai skyrė nevienodą dėmesį rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymui ir kad toks biudžeto sudarymas yra gerai išplėtotas, pavyzdžiui, Finansų generaliniame direktorate (FINS GD), tačiau kituose administracijos padaliniuose vis dar vykdomas tik pradinis tokio jo sudarymo etapas; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad visuose administracijos padaliniuose būtų nustatyti aiškūs, išmatuojami tikslai ir vykdoma jų stebėsena;

28.  atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus atsakymą dėl galimybės Parlamento nariams ir visai visuomenei naudotis programa „ePetition“, taip pat į Teisės tarnybos pranešimą; ragina generalinį sekretorių informuoti apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi pagal Teisės tarnybos rekomendacijas;

29.  palankiai vertina dėmesį, kurį administracija skyrė tvarumui, visų pirma atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūras; vis dėlto pažymi, kad įsigaliojus naujai direktyvai dėl viešųjų pirkimų(9) atsirado galimybė padidinti kriterijų, susijusių su socialiniu ir aplinkos tvarumu, svertą, palyginti su mažiausios kainoms kriterijumi;

30.  ragina generalinį sekretorių pateikti veiksmų planą, kaip taikyti tvarumo kriterijus vykdant Parlamento viešųjų pirkimų procedūras ir šiuo aspektu įtraukti žaliųjų viešųjų pirkimų kaip priemonės naudojimo vertinimą;

31.  pripažįsta tai, kad, Audito Rūmų nuomone, Parlamento narių geografinio pasiskirstymo sąnaudos siekia 114 mln. EUR per metus ir atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(10) pateikiamas išvadas, kad 78 proc. visų Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento tarnybų geografinio pasiskirstymo rezultatas; primena, kad įvertintas šio pasiskirstymo poveikis aplinkai siekia 11 000–19 000 tonų išmetamo CO2; ragina Biurą paprašyti generalinio sekretoriaus nedelsiant parengti veiksmų planą dėl vienos Parlamento būstinės; dar kartą ragina Parlamentą ir Tarybą, siekiant ilgainiui sutaupyti lėšų, reaguoti į poreikį parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų planą, kaip nurodyta keliose ankstesnėse Parlamento rezoliucijose; mano, kad JK pasitraukimas ir poreikis perkelti Europos agentūras, kurių būstinės šiuo metu yra JK, galėtų suteikti puikią galimybę vienu metu išspręsti keletą klausimų; vis dėlto atkreipia dėmesį į SESV 341 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Sąjungos institucijų būstinės vieta nustatoma bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu, ir Protokolą Nr. 6, pridedamą prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV, kuriame nustatyta, kad Parlamento būstinės vieta yra Strasbūras; primena, kad sprendimui turėti vieną būstinę priimti reikia pakeisti Sutartį;

32.  primena administracijos atsakymą į klausimyno dėl Parlamento 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo 75 klausimą, jog ji nusprendusi „nutraukti ilgalaikių komandiruočių praktiką, [...] ir taip reikšmingai sutaupyti“, tačiau atkreipia dėmesį į nemažą prieštaravimą tarp šio pažado ir fakto, kad šiuo metu 13 darbuotojų yra ilgalaikėse komandiruotėse; mano, kad ilgalaikė darbuotojo komandiruotė, kai pagal jau buvusią asmens gyvenamąją ir darbo vietą mokama ekspatriacijos išmoka ir dienpinigiai, yra kritikuotinas ir Pareigūnų tarnybos nuostatų neatitinkantis mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas; primygtinai ragina paaiškinti kiekvienos ilgalaikės komandiruotės aplinkybes ir ypač atskleisti tos ilgalaikės komandiruotės priežastis ir išlaidas;

33.  primena, kad, kaip reikalaujama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytas taisykles, visi Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai, net tie, kurie dirba kabinetuose, turi atlikti savo pareigas vadovaudamiesi tik Sąjungos interesais; pažymi, kad atlyginimas Sąjungos pareigūnams mokamas mokesčių mokėtojų pinigais, kurie nėra skirti spaudos skyriaus ar kitų darbuotojų vykdomam Pirmininko nacionalinių politinių interesų propagavimui finansuoti; ragina Biurą Parlamento nuostatuose nustatyti aiškias nuostatas;

34.  primena 2015 m. spalio 21 d. Pirmininko sprendimą, pagal kurį jis siekė asmenis į vadovaujamas pareigas Parlamente skirti nesilaikant procedūrų ir ypač neskelbiant kvietimų teikti paraiškas; pažymi, kad šis sprendimas neatitiko taisyklių (administracijos atsakymas į CONT 2-ąjį klausimyną); reikalauja oficialiai atšaukti šį Pirmininko sprendimą;

35.  pažymi, kad 2015 m. gruodžio 15 d. Pirmininkas pats save įgaliojo, be esamos priemokos kabinetui, skirti neriboto dydžio specialiąją priemoką savo kabineto nariams, nors Pareigūnų tarnybos nuostatuose tokia specialioji priemoka nenumatyta; dar kartą kelia šio įgaliojimo teisėtumo ir specialiųjų priemokų galiojimo klausimą; prašo atlikti tyrimą, ar sprendimas dėl jų skyrimo turėtų būti atšauktas;

Lankytojų grupių subsidijavimo schemos valdymas

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. spalio 24 d. Biuras patvirtino peržiūrėtas taisykles, reglamentuojančias finansinių įnašų mokėjimą finansuojamoms lankytojų grupėms;

37.  džiaugiasi tuo, kad tai padeda ženkliai sumažinti mokėjimus grynaisiais pinigais ir pradedami taikyti privalomi elektroniniai pinigų pervedimai, todėl mažėja vagysčių rizika ir pavojus Parlamento reputacijai, nors vis dar užtikrinamas nemažas lankstumas; pritaria Biuro ketinimui įvertinti peržiūrėtą sistemą po vienerių jos įgyvendinimo metų; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Parlamento narių padėjėjams gali būti pavedama gauti mokėjimus į savo asmenines sąskaitas ir tvirtinti grupės išlaidas; yra susirūpinęs dėl to, kad taip akredituotiems Parlamento narių padėjėjams užkraunama nereikalinga teisinė ir finansinė atsakomybė ir jiems kyla galima rizika; primygtinai ragina Biurą prioritetine tvarka peržiūrėti šį klausimą;

38.  apgailestauja dėl to, kad Parlamentas patvirtino Pirmininkui, jog Parlamento 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas, ir paskutinę akimirką išbraukė svarbias dalis, kurios kelia papildomų klausimų dėl Pirmininko politinės veiklos ir su finansais susijusio elgesio per 2014 m. Europos Parlamento rinkimus;

Skaidrumo registras ir interesų konfliktai

39.  palankiai vertina didėjantį žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį Parlamentui ir jo administracijai; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriems žurnalistams sunku gauti konkrečią jų ieškomą informaciją; pažymi, kad Parlamento ir jo administracijos veiklos skaidrumas yra labai svarbus institucijos teisėtumui užtikrinti ir kad turėtų būti pagerinta prieiga prie informacijos, visada laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių taisyklių;

40.  ragina Biurą Parlamento interneto svetainėje kompiuterio skaitomu formatu skelbti svarbius dokumentus, kuriuos jam teikia generalinis sekretorius, nebent tai būtų neįmanoma padaryti dėl tuose dokumentuose esančios informacijos pobūdžio kaip, pavyzdžiui, asmens duomenų apsaugos atveju;

41.  pabrėžia, kad būtina didinti sprendimus priimančių Parlamento vidaus organų, ypač Biuro, darbo skaidrumą ir suteikti daugiau galimybių susipažinti su jo darbu; ragina intranete laiku skelbti Biuro darbotvarkes ir daug greičiau skelbti posėdžių protokolus; pažymi, kad nebūtina laukti, kol šie protokolai bus išversti į visas kalbas;

42.  primena Parlamento nariams pareigą nedelsiant pranešti administracijai apie bet kokius pasikeitimus savo interesų deklaracijoje;

43.  ragina generalinį sekretorių šią rezoliuciją perduoti Biurui ir atkreipti jo dėmesį į tuos punktus, kuriuose Biuro prašoma imtis veiksmų arba priimti sprendimus; ragina generalinį sekretorių parengti veiksmų planą ir grafiką, pagal kuriuos Biuras galėtų imtis tolesnių veiksmų dėl jam skirtų Parlamento rekomendacijų, pateiktų rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir (arba) reaguoti į šias rekomendacijas, taip pat ragina į metinį stebėsenos dokumentą įtraukti rezultatus; ragina generalinį sekretorių laiku informuoti Biudžeto komitetą ir CONT apie visus Biurui pateiktus projektus, kurie turi didelį poveikį biudžetui;

44.  mano, kad EP nariai turėtų turėti galimybę naudotis Parlamento interneto svetaine, kad užtikrintų savo rinkėjams kuo didesnį savo veiklos skaidrumą ir todėl ragina generalinį sekretorių sukurti sistemą, kuria naudodamiesi EP nariai galėtų skelbti informaciją apie savo susitikimus su interesų grupių atstovais; taip pat primygtinai ragina generalinį sekretorių nedelsiant sudaryti tokią galimybę, kaip jau prašyta 2014 m. rezoliucijoje dėl Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

45.  ragina Biurą nustatyti ir paskelbti taisykles dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų naudojimo;

46.  atkreipia dėmesį į menką EP narių informuotumo lygį apie galimybę grąžinti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos perteklių; primena EP nariams, kad bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka nėra papildomas asmens atlyginimas; prašo generalinio sekretoriaus prioritetine tvarka paskelbti informaciją apie šią galimybę; primygtinai ragina EP narius kadencijos pabaigoje grąžinti perteklių;

47.  taip pat ragina generalinį sekretorių tiems EP nariams, kurie savo asmeninėse interneto svetainėse norėtų paskelbti informaciją apie visų kitų Parlamento išmokų jiems mokėjimus, pateikti atitinkamus duomenų rinkinius, kuriuos būtų paprasta toliau tvarkyti;

48.  taip pat ragina generalinį sekretorių tokią pagalbą teikti ir suinteresuotosioms frakcijoms;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento interneto svetainėje pateikiami įvairūs dokumentai, susiję su sprendimais dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų pripažinimo, ir išsamūs duomenys, susiję su galutinės jų finansavimo sumos nustatymu; ragina Parlamentą prašyti, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl dabartinio Sąjungos teisės akto dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių partijų ir fondų statuto ir finansavimo(11) peržiūros, įskaitant griežtesnius Europos politinių fondų steigimo reikalavimus, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams;

50.  palankiai vertina tai, kad pradėta naudoti speciali forma pranešėjams, kurioje jie gali nurodyti, kurios interesų grupės atstovai darė poveikį jų pranešimams (poveikis teisės aktui);

51.  pakartoja savo raginimą Parlamento administracijai parengti ataskaitą dėl interesų grupių atstovų ir kitų išorės organizacijų naudojamų Parlamento patalpų;

52.  yra susirūpinęs dėl to, kad gali reikėti toliau tobulinti dabar galiojantį EP narių elgesio kodeksą, kad būtų išvengta interesų konfliktų, ypatingą dėmesį skiriant:

   EP narių papildomiems apmokamiems darbams,
   lobistinei veiklai, orientuotai į Europos institucijas, kurią vykdo buvę EP nariai tuo metu, kai jie turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio išmoką,
   EP narių interesų deklaracijų registravimui,
   patariamojo komiteto sudėčiai ir kompetencijai;

Komunikacijos generalinis direktoratas

53.  palankiai vertina tai, kad kuriami rodikliai, pagal kuriuos būtų vertinami Parlamento komunikacinės veiklos rezultatai, ir ragina generalinį sekretorių Parlamento 2016 m. veiklos ataskaitoje skirti specialų skirsnį šio naujo veiklos rezultatais grindžiamo požiūrio komunikacijos veikloje veiksmingumui;

54.  pritaria įvairioms programoms, kuriomis siekiama palengvinti žurnalistų ir piliečių, kurie nori daugiau sužinoti apie Parlamento veiklą, apsilankymus;

55.  šiuo atžvilgiu pakartoja savo raginimą, pateiktą rezoliucijoje dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Parlamento interneto svetainė išliko palyginti sudėtinga naudoti, joje ir toliau sunku naršyti ir dar nebuvo įdiegtos paskutinės technologinės naujovės, todėl buvo sunku greitai rasti atitinkamą informaciją; taip pat buvo pažymėta, kad, atsižvelgiant į bendravimo su Europos piliečiais svarbą, interneto svetainė nepadėjo gerinti Parlamento įvaizdžio plačiosios visuomenės akyse;

56.  ragina Komunikacijos generalinį direktoratą (toliau – COMM GD) sukurti veiksmingesnę ir patogesnę naudoti interneto svetainę, kurioje būtų įdiegta efektyvesnė interneto svetainės naršyklė – tokią svetainę, kuri padėtų pagerinti Parlamento reputaciją plačiosios visuomenės akyse ir labiau atitiktų piliečių poreikius ir interesus; pažymi, kad nepaisant to, jog išleista daug lėšų, pasiekti tik vidutiniški rezultatai;

57.  reiškia susirūpinimą dėl Parlamento komunikacijos strategijos veiksmingumo; šiuo požiūriu ragina atlikti išsamią dabartinės strategijos peržiūrą ir ypač vadovautis aktyvesniu požiūriu į tuos asmenis, kurie nėra savaime susidomėję Parlamento veikla arba net gali būti skeptiški dėl jo veiklos; ragina generalinį sekretorių parengti naują strategiją, kurią įgyvendinant būtų galima įtraukti platesnę auditoriją siekiant sudominti ir šiuos piliečius, taip pat palengvinti prieigą prie informacijos ir tinkamai išsklaidyti nepagrįstas išankstines nuostatas Parlamento atžvilgiu tuo pačiu metu išvengiant nereikalingų ir brangiai kainuojančių reklamos kampanijų;

58.  pabrėžia, kad reikia atnaujinti Parlamento informacijos biurų misiją, kad būtų optimizuotas naujų komunikacijos technologijų ir metodų taikymas ir pasinaudota tuo pranašumu, kad jie yra geografiškai arti piliečių, siekiant toliau stiprinti veiklą vietos lygmeniu, pvz., rengti diskusijas su EP nariais ir pilietinės visuomenės atstovais, kad būtų išklausoma žmonių nuomonė ir su jais bendradarbiaujama; pabrėžia, kad diskusijos internetu ir žiniasklaidos dėmesys šiems renginiams turėtų padėti pritraukti dar daugiau piliečių; atkreipia dėmesį į tai, kad informacijos biurų valstybėse narėse sąnaudos, susijusios su pastatais ir darbuotojais, yra neproporcingai didelės, palyginti su lėšų, išleistų šių biurų pagrindinėms funkcijoms vykdyti, sumomis; ragina generalinį sekretorių iki 2017 m. pabaigos CONT pateikti išsamią atitinkamai Briuselio ir Strasbūro miestų informacijos biurų veiklos ir finansų ataskaitą, ypatingą dėmesį skiriant jų sukuriamai pridėtinei vertei;

59.  yra susirūpinęs dėl atsakymų į klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, dėl Parlamento informacijos biurų kai kuriose valstybėse narėse, nes daugeliu atvejų tik labai nedidelė veiklos išlaidų dalis yra susijusį su tikrais tokių biurų tikslais ir užduotimis, o didžiausia lėšų dalis leidžiama biurų nuomai ir jų darbuotojų darbo užmokesčiui bei kelionės išlaidoms finansuoti;

60.  ragina generalinį sekretorių pagerinti vidaus komunikaciją tarp skirtingų generalinių direktoratų, kad, pavyzdžiui, naujų svarbių priemonių, tokių kaip „teisėkūros traukinys“, kūrimas būtų žinomas platesnei vidaus ir išorės visuomenei;

LUX kino apdovanojimas

61.  teigiamai vertina apklausos, atliktos siekiant nustatyti, kaip prašyta tvirtinant 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymą, ar LUX kino apdovanojimas yra gerai žinomas ir kaip, jei apskritai, jis suvokiamas atitinkamose valstybėse narėse, bendrą pristatymą, parengtą CONT ir Kultūros ir švietimo komitetui, bei šios apklausos išvadas;

62.  primena, kad pagal minėtą apklausą EP narių ir filmų kūrėjų informuotumas daugiausia susijęs su LUX kino apdovanojimo tikslu – parodyti piliečiams, kad Parlamentas įsipareigojęs puoselėti tokias visuotines vertybes, kaip žmogaus teisės ir solidarumas, bei kultūrų ir kalbų įvairovę;

63.  pažymi, kad per minėtą apklausą gauta labai mažai atsakymų – tik 18 proc. Parlamentą sudarančių narių, o tai atitinka 137 EP narius iš visų frakcijų ir valstybių narių ir kad daugiau kaip 90 proc. šių EP narių žinojo apie LUX kino apdovanojimą, 75 proc. jų teisingai suprato jo tikslą ir daugiau nei 80 proc. LUX kino apdovanojimą vertina teigiamai;

64.  nėra įsitikinęs dėl atrankos metodo, pagal kurį EP nariai sprendžia dėl kandidatūrų apdovanojimui gauti teikimo ir galutinio LUX kino apdovanojimo laimėtojo išrinkimo, ir ragina Biurą pateikti ataskaitą dėl alternatyvių modelių, pagal kuriuos būtų gaunami norimi rezultatai, pavyzdžiui, remiant panašią iniciatyvą, kurios ėmėsi pačios filmų kūrėjų organizacijos;

65.  pažymi, kad, nors ilgainiui žiūrovų skaičius išaugo, 43 000 visoje Sąjungoje vis dar yra labai mažai ir kelia klausimą, ar LUX kino apdovanojimas yra pagrįstas;

Europos istorijos namai

66.  apgailestauja dėl to, kad ne kartą vėluota atidaryti Europos istorijos namus, kurių atidarymas iš pradžių planuotas 2016 m. kovo mėn., vėliau atidėtas iki 2016 m. rugsėjo ir lapkričio mėn., o dabar numatyta, kad jis įvyks 2017 m. gegužės 6 d.;

67.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas dėl Europos istorijos namų laikinųjų parodų pobūdžio; pabrėžia Europos istorijos namų akademinio nepriklausomumo, susijusio su tuo, kad parodų turinys ir dizainas nustatomi vadovaujantis išimtinai muzeologiniais ir istoriniais kriterijais, svarbą;

68.  su malonumu pažymi, kad Europos istorijos namuose, kaip manoma, kasmet apsilankys 250 000 žmonių; pažymi, kad, remiantis išankstiniais skaičiavimais, metinės šios įstaigos veiklos išlaidos sieks 13,3 mln. EUR; reiškia susirūpinimą dėl santykinai mažo lankytojų skaičiaus, palyginti su didelėmis veiklos išlaidomis, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. Parlamentas priėmė 326 080 lankytojų ir veiklos išlaidos tesiekė 4,3 mln. EUR;

69.  pažymi, kad, sukūrus Parlamentariumą ir atidarius Europos istorijos namus, Parlamentas ir jo apylinkės tampa piliečių ir turistų traukos vieta, ir tai padės pagerinti žinias apie Parlamento vaidmenį ir parodyti piliečiams, kad Parlamentas įsipareigojęs puoselėti tokias visuotines vertybes, kaip žmogaus teisės ir solidarumas; prašo Biuro apsvarstyti galimybę pradėti dialogą su vietos valdžios institucijomis siekiant išsiaiškinti, kaip pastarosios gali prisidėti prie Europos istorijos namų finansavimo ir valdymo;

70.  ragina Biurą apsvarstyti galimybę Europos istorijos namų valdymą pritaikyti labiau tarpinstituciniam požiūriui nagrinėjant tolesnio bendradarbiavimo su kitomis Sąjungos institucijomis, ypač su Komisija ir Taryba, klausimą;

71.  teigiamai vertina Komisijos sprendimą kasmet skirti 800 000 EUR įnašą Europos istorijos namų veiklos išlaidoms finansuoti; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų finansuoti gerokai didesnę numatomų metinių veiklos išlaidų dalį;

Personalo generalinis direktoratas (PERS GD)

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. gruodžio 31 d. sekretoriate dirbo iš viso 5 391 pareigūnas ir laikinasis darbuotojas (96 daugiau, palyginti su 2014 m. gruodžio 31 d.), o frakcijose dirbo iš viso 771 pareigūnas ir laikinasis darbuotojas (26 daugiau, palyginti su 2014 m. gruodžio 31 d.); pažymi, kad kartu su sutartininkais, PERS GD buvo atsakingas už 9 402 darbuotojus (467 daugiau, palyginti su 2014 m. gruodžio 31 d.);

73.  pažymi, kad 2015 m. sausio 1 d., vadovaujantis 2014 m. Pareigūnų tarnybos nuostatų peržiūra ir 2014–2020 m. DFP, Parlamento personalo plane panaikinti 47 etatai ir pagal bendrą personalo planą liko 6 739 etatai, iš kurių 5 723 (84,9 proc.) buvo skirti sekretoriatui, o 1 016 (15,1 proc.) – frakcijoms; pažymi, kad 2015 m. gruodžio 31 d. 4,9 proc. etatų sekretoriate buvo laisvi, palyginti su 9,6 proc. 2014 m. pabaigoje;

74.  palankiai vertina tai, kad generalinių direktorių lyčių pusiausvyra pagerėjo nuo 18,2 proc. / 81,8 proc. 2014 m. iki 33,3 proc. / 66,7 proc. 2015 m., tačiau pažymi, kad direktorių lyčių pusiausvyra sumažėjo nuo 34 proc. / 66 proc. 2014 m. iki 31,1 proc. / 68,9 proc. 2015 m.; primena, kad absoliuti Parlamento darbuotojų dauguma yra moterys, tačiau vadovų postuose jų nedaug; pažymi, kad skyrių vadovų lyčių pusiausvyra ir toliau gerėjo nuo 30 proc. / 70 proc. 2014 m. pabaigoje iki 31,2 proc. / 68,8 proc. 2015 m. pabaigoje; pabrėžia, kad ir toliau nėra pusiausvyros vadovaujamų pareigybių srityje ir kad lygių galimybių programa šių pareigybių atžvilgiu ir toliau yra nepaprastai svarbi; laikosi tvirtos nuomonės, kad iki 2019 m. moterų, užimančių vadovų postus Parlamente, dalis turėtų sudaryti bent 40 proc.;

75.  reiškia nuostabą dėl to, kad Parlamento patariamasis vyresniųjų pareigūnų skyrimo komitetas sudarytas tik iš vyresniųjų vadovaujamas pareigas einančių pareigūnų ir ragina generalinį sekretorių įtraukti darbuotojų asociacijos atstovą;

76.  pabrėžia, kad geografinė pusiausvyra, t. y. darbuotojų, turinčių konkrečią pilietybę, skaičiaus ir jų atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičiaus santykis turėtų ir toliau būti svarbus išteklių valdymo elementas, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą nuo 2004 m.; teigiamai vertina tai, kad Parlamente pareigūnų iš valstybių narių, įstojusių į Sąjungą iki 2004 m. ir nuo 2004 m., sudėtis apskritai jau yra subalansuota; tačiau pažymi, kad šių valstybių narių piliečiai vis dar užima tik 3 proc. aukštesnio lygmens administratoriaus (AD12–16) pareigybių trijose darbo vietose, palyginti su šių valstybių narių gyventojų dalimi Sąjungoje (21 proc.), todėl šioje srityje tebelaukiama pažangos;

77.  pripažįsta, kad kai kurios veiklos atveju, pavyzdžiui, valgyklų valdymo ir valymo, užsakomosios paslaugos yra pasirinktis, kuriai Parlamentas teikia pirmenybę, ir todėl kai kuriuose GD išorės darbuotojų skaičius Parlamento patalpose gali net viršyti pareigūnų skaičių;

78.  vis dėlto pažymi, kad tokiais užsakomųjų paslaugų sprendimais negalima paaiškinti visų išorės darbuotojų samdymo ir kad, pavyzdžiui, Naujovių ir technologinės pagalbos generalinio direktorato (ITEC GD) atveju sunku paaiškinti išorės darbuotojų ir pareigūnų santykį;

79.  reiškia nuomonę, kad išorės darbuotojų paslaugomis neturėtų būti naudojamasi siekiant kompensuoti etatų skaičiaus mažinimą, dėl kurio sutarta atliekant 2014 m. Tarnybos nuostatų peržiūrą ir rengiant dabartinę DFP;

80.  atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus atsakymus dėl sąlygų, kurias Parlamentas taiko išorės darbuotojams samdyti; pabrėžia, kad administracija turi atidžiai ir sistemingai stebėti, kad paslaugų teikėjai griežtai laikytųsi darbo, saugos, socialinių teisių bei kitų teisės aktų ir taikytų juos visiems Parlamento patalpose dirbantiems išorės darbuotojams, pavyzdžiui, valgyklos darbuotojams, valytojams, priežiūros srities darbuotojams ir kt.; ragina Parlamentą įdiegti reguliaraus įspėjimo ir reguliarios kontrolės mechanizmus, pagal kuriuos būtų galima išvengti aplaidumo, piktnaudžiavimo arba pažeidimų (tiek pavienių, tiek sisteminių) ir juos nustatyti, kad Parlamentas nedelsdamas galėtų imtis veiksmų;

81.  pažymi, kad Parlamento vidaus apsaugos tarnybos įkurdinimo procedūra yra baigta ir kad dabar vykdoma tokia pati vairuotojų tarnybos įkurdinimo procedūra; ragina generalinį sekretorių pateikti CONT ataskaitą apie tai, kokios patirties įgyta vykdant šias procedūras ir kiek dėl jų sutaupyta išteklių;

82.  susirūpinęs pažymi, kad valgyklų darbuotojams nemokama pagal darbo valandas, nurodytas jų sutartyse, tomis savaitėmis, kai EP nariai dirba kitur, pavyzdžiui, susitikimų su rinkėjais savaitėmis arba kai vyksta plenarinė sesija Strasbūre ir kad daug šių darbuotojų priversti dirbti trumpiau, o tai kenkia jų profesiniam gyvenimui ir pajamoms; ragina generalinį sekretorių rasti sprendimą per derybas su valgyklos paslaugų teikėju, pagal kurį darbuotojams kiekvieną savaitę būtų užtikrinamas vienodas darbo valandų skaičius ir darbo užmokestis;

83.  pažymi, kad 2015 m. pabaigoje Parlamente dirbo 1 813 akredituoti Parlamento narių padėjėjai, palyginti su 1 686 ankstesniais metais; ragina skirti ypatingą dėmesį akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir vietos padėjėjų, kurių sutartys yra tiesiogiai susijusios su EP nario, kuriam jie padeda, įgaliojimais, teisėms, atsižvelgiant į tai, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai – tai darbuotojai, kurie darbo sutartis sudaro su Parlamentu, o vietos padėjėjams taikomi įvairūs nacionalinės teisės aktai;

84.  apgailestauja dėl to, kad iki 2016 m. pabaigos CONT nepateikta akredituotus Parlamento narių padėjėjus reglamentuojančių nuostatų vertinimo ataskaita, kaip prašoma rezoliucijoje dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, taip pat kad ši ataskaita nepateikta iki šiol;

85.  pažymi, kad priekabiavimo atvejais arba pranešantys apie pažeidimus (informatoriai) akredituoti Parlamento narių padėjėjai yra ypač pažeidžiami, nes jų sutartys grindžiamos abipusiu EP nario ir padėjėjo pasitikėjimu; pažymi, kad jei šio pasitikėjimo nėra, tai jau savaime yra priežastis nutraukti sutartį; be to pažymi, kad jei EP narys turi atsistatydinti dėl sugadintos reputacijos dėl nusikalstamos veikos ar kitų teisės pažeidimų, paprastai tai reiškia, kad visų jo padėjėjų sutartys taip pat bus nutrauktos; todėl ragina nedelsiant sustiprinti atstovavimą akredituotiems Parlamento narių padėjėjams patariamajame komitete priekabiavimo klausimais užtikrinant lyčių pusiausvyrą, kaip jau buvo prašoma vykdant 2013 m. ir 2014 m. biudžetų įvykdymo patvirtinimo procedūras; ragina Biurą skirti atitinkamų lėšų akredituotų Parlamento narių padėjėjų ieškovų, kurie dažnai neturi būtinų lėšų tam, kad galėtų atvykti į Briuselį asmeniškai dalyvauti ir išdėstyti savo skundą komiteto priekabiavimo klausimais posėdyje, kelionės ir dienpinigių išlaidoms padengti; taip pat ragina apsvarstyti galimybę taikyti akredituotiems Parlamento narių padėjėjams finansines kompensavimo priemones atliekant kitą Pareigūnų tarnybos nuostatų peržiūrą, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į akredituotus Parlamento narių padėjėjus ir jų ypatingo pažeidžiamumo priekabiavimo ar pranešimo apie pažeidimus atvejais pripažinimas;

86.  palankiai vertina administracijos ketinimą pradėti akredituotų Parlamento narių padėjėjų gaunamų vienodo dydžio išmokų už komandiruotes į Strasbūrą derinimo procesą, nes jiems mokamos gerokai mažesnio dydžio išmokos nei nuolatiniams pareigūnams; pabrėžia, kad šis derinimas turėtų būti grindžiamas skaidria skaičiavimo metodologija ir jis turėtų tiesiogiai atitikti neseniai padidintas nuolatiniams pareigūnams mokamų komandiruočių ir apgyvendinimo išmokų viršutines ribas; taip pat pabrėžia, kad būsimoms peržiūroms reikėtų nustatyti automatinį išmokų indeksavimą;

87.  apgailestauja dėl to, kad Biuras neatsižvelgė į Parlamento raginimus, išdėstytus rezoliucijose dėl 2013 m. ir 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikyti tokio paties dydžio dienpinigius kaip ir kitiems darbuotojams; prašo generalinį sekretorių prieš įgyvendinant pakeitimus pateikti papildomų išlaidų, kurios susidarytų dėl šio pakeitimo, įvertinimą; tuo tarpu pabrėžia, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikomos dabartinės viršutinės komandiruočių išlaidų kompensavimo ribos nebuvo koreguotos nuo 2009 m. ir kad nustačius naujas viršutines ribas, kurias 2016 m. rugsėjo 9 d. patvirtino Taryba ir kurios šiuo metu, nuo 2016 m. rugsėjo 10 d., taikomos tik pareigūnams, šis skirtumas tarp akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir kitų darbuotojų toliau didėjo bent iki 40 proc.; todėl ragina Biurą imtis reikiamų priemonių šiai nelygybei panaikinti;

88.  labai apgailestauja dėl to, kad akredituoto Parlamento nario padėjėjo darbo sutarties galiojimo laikotarpis jo Parlamento nario mirties ar atsistatydinimo atveju baigiasi atitinkamo kalendorinio mėnesio pabaigoje; pabrėžia, kad tai galėtų reikšti, jog akredituotas Parlamento nario padėjėjas negautų įspėjimo nei prieš vieną dieną, jei atsitiktų taip, kad Parlamento nario įgaliojimų laikas baigtųsi paskutinę konkretaus mėnesio dieną; ragina per kitą Pareigūnų tarnybos nuostatų peržiūrą ištaisyti šią nepriimtiną padėtį įspėjimo laikotarpius susiejant su nustatytos trukmės laikotarpiais, pvz., keturių savaičių laikotarpiu, o ne su kalendoriniais mėnesiais; taip pat ragina Biurą skubiai nustatyti laikinas priemones, pagal kurias galėtų būti randamas laikinas šios problemos sprendimas, taikytinas kol bus atlikta tokia teisinė peržiūra;

89.  yra susirūpinęs dėl įtariamos praktikos, kai EP nariai įpareigoja akredituotus padėjėjus vykti į komandiruotes, pirmiausia į Strasbūrą, be komandiruočių įsakymų, komandiruočių išmokų ar tiesiog be išmokų kelionei; laikosi nuomonės, kad taikant tokią praktiką sudaromos galimybės piktnaudžiauti: kai akredituoti Parlamento narių padėjėjai keliauja be įsakymo dėl komandiruotės jie ne tik turi savo lėšomis padengti išlaidas, tačiau negalioja ir jų darbo vietoje taikomas draudimas; ragina Biurą užtikrinti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatai būtų tinkamai įgyvendinami ir kad taisykles pažeidžiantiems EP nariams būtų taikomos nuobaudos;

90.  atkreipia dėmesį į tai, kad visuose savitarnos restoranuose Briuselyje ir Liuksemburge stažuotojams taikoma 0,50 EUR nuolaida pagrindiniams patiekalams, o Strasbūre – 0,80 EUR nuolaida; tačiau atsižvelgdamas į jų gaunamą vidutinį darbo užmokestį ir pastaruosius dvejus metus taikomas aukštas kainas mano, jog šių nuolaidų neužtenka, kad jos turėtų bent nedidelį poveikį stažuotojų finansams; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad kainos stažuotojams būtų sumažintos atsižvelgiant į jų pajamas;

91.  ragina Biurą užtikrinti, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, dirbusiems be pertraukos dvi paskutines Parlamento kadencijas, būtų užtikrintos socialinės garantijos ir teisės į pensiją; atsižvelgdamas į tai ragina administraciją pateikti pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgiama į sprendimą 2014 m. surengti išankstinius rinkimus ir, skaičiuojant Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytą 10 metų tarnybos laikotarpį, – į sugaištą laiką darbuotojų įdarbinimo procedūros metu;

92.  ragina Pirmininkų sueigą dar kartą apsvarstyti galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams tam tikromis nustatytomis sąlygomis lydėti EP narius per oficialius Parlamento delegacijų vizitus ir misijas, kaip jau prašė keletas EP narių;

93.  ragina generalinį sekretorių ir Biurą išnagrinėti ir išspręsti problemas, kylančias akredituotų Parlamento narių padėjėjų atžvilgiu ir susijusias daugiausia su paskutinės kadencijos pokyčiu (vėlavimai pasirašant sutartis, sutarčių galiojimo pertraukos, išankstiniai Europos Parlamento rinkimai ir kt.), kurios gali turėti rimtų padarinių akredituotų Parlamento narių padėjėjų darbo teisių įgijimui ateityje; prašo į sprendimų paieškos procesą įtraukti akredituotų Parlamento narių padėjėjų atstovus;

94.  prašo Parlamento, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir laikytis darbuotojų teisių, patvirtinti pareigų lygio priskyrimo Parlamento narių padėjėjams gaires ir parengti atitinkamas aiškias kiekvienos pareigų grupės pareigines instrukcijas, atsakomybės ir užduočių aprašus;

95.  pažymi, kad 2015 m. darbuotojų atleidimo iš darbo atvejų skaičius buvo 154, iš kurių 126 atvejai buvo dėl išėjimo į pensiją, 13 – dėl invalidumo, 9 – dėl atsistatydinimo ir 6 – dėl mirties; ragina generalinį sekretorių griežtai įgyvendinti Pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnio ketvirtą dalį dėl galimų interesų konfliktų pasibaigus tarnybai Parlamente, ypač atsistatydinimo atvejais, nes nuostabą kelia tai, kad niekada nebuvo paskelbta apie galimo interesų konflikto atvejus;

96.  susirūpinęs pažymi, kad nesudaryta jokių specialių susitarimų dėl darbuotojų tuo atveju, jei valstybė narė nusprendžia išstoti iš Sąjungos; nors pripažįsta, kad šis klausimas įdomus visoms Europos Sąjungos institucijoms, ragina generalinį sekretorių pradėti dialogą su Komisija siekiant užtikrinti, kad darbuotojai iš Jungtinės Karalystės nenukentėtų nuo „Brexit’o“ ir kad būtų visapusiškai užtikrintos jų teisės, nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir sutartyje, ir įgytos teisės;

97.  ragina efektyviau organizuoti mokymo kursus siekiant pritaikyti juos konkretiems akredituotų Parlamento narių padėjėjų poreikiams; ragina administraciją visų pirma atsižvelgti į Parlamento ir EP narių veiklos kalendorių ir nustatyti pritaikytus tvarkaraščius ir konkrečias temas;

98.  atkreipia dėmesį į tai, kad 43 proc. Parlamento darbuotojų mano, kad nuotolinis darbas turėtų teigiamą poveikį jų pasitenkinimui darbu; pabrėžia, kad Parlamentas yra vienintelė institucija, į savo darbo organizavimo sistemą neįtraukusi nuotolinio darbo ir lankstaus darbo grafiko sistemos kai tuo tarpu dauguma kitų institucijų, ypač Komisija, abi sistemas taiko ilgą laiką – įrodyta, kad darbuotojų našumas padidėjo ir gyvenimo kokybė pagerėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas 2016 m. spalio mėn. nustatė nenuolatinį nuotolinį darbą; ragina generalinį sekretorių apie tokios paslaugos įdiegimą pranešti visoms suinteresuotosioms tarnyboms, įskaitant Parlamento narius ir jų padėjėjus; taip pat ragina į Parlamento darbo praktiką kuo greičiau įtraukti lankstaus darbo grafiko sistemą;

99.  ragina Parlamentą pakeisti savo taisykles, kuriomis reglamentuojamos EP narių ir frakcijų siūlomos stažuotės, siekiant pagerinti stažuotojų ir praktikantų padėtį Parlamente, įskaitant deramą atlygį, ribotos trukmės stažuočių nustatymą ir susitarimą dėl mokymosi;

Finansų generalinis direktoratas(FINS GD)

Parlamento skiriamos sutartys

100.  su pasitenkinimu pažymi, kad Parlamentas savo interneto svetainėje kasmet skelbia išsamų visų savo rangovų, su kuriais sudarytų sutarčių vertė yra didesnė nei 15 000 EUR, sąrašą ir kad į šį sąrašą įrašytas rangovo pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas, sutarties rūšis ir dalykas, trukmė, vertė, rengta procedūra ir atitinkamas generalinis direktoratas;

101.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiame sąraše informacijos pateikiama daugiau negu atsižvelgiant į Finansiniame reglamente nustatytus skaidrumo reikalavimus; ragina visas Sąjungos institucijas padaryti prieinamą visą informaciją apie visus rangovus ir sutartis, skiriamas pagal viešųjų pirkimų procedūrą, įskaitant tiesioginio skyrimo atvejus ar ribotus konkursus;

102.  pritaria Audito Rūmų išvadai, jog siekiant, kad būtų galimas veiksmingas Sąjungos institucijų viešųjų pirkimų veiklos skaidrumas ir ex post stebėjimas, institucijos turi įsteigti vieną viešą su jų viešųjų pirkimų sutartimis susijusios informacijos saugyklą;

103.  pažymi, kad, nepaisant ankstesnių raginimų pagerinti padėtį, Parlamento kelionių agentūros siūlomos paslaugos ir toliau yra nepatenkinamos, nes kainos yra santykinai aukštos ir agentūra nesugebėjo suderėti susitarimų su pagrindiniais oro vežėjais dėl mažesnių kainų ir lankstumo galimybių organizuojant keliones užtikrinimo;

104.  ragina agentūrą aktyviai siekti teikti paslaugas mažesnėmis kainomis, neatsižvelgiant į konkrečią oro transporto bendrovę; prašo agentūros sukurti grįžtamosios informacijos procesą (vartotojo pasitenkinimo apklausos) siekiant nustatyti sritis, kuriose galėtų būti padaryta didesnė pažanga;

Savanoriškas pensijų kaupimo fondas

105.  pažymi, kad padidėjo savanoriško pensijų kaupimo fondo įvertintas aktuarinis deficitas, kuris 2015 m. pabaigoje sudarė 276,8 mln. EUR; taip pat pažymi, kad 2015 m. pabaigoje grynojo turto suma, į kurią reikia atsižvelgti, ir aktuarinių įsipareigojimų suma siekė atitinkamai 155,5 mln. EUR ir 432,3 mln. EUR;

106.  primena, kad šiuos numatomus ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis dešimtmečius, tačiau pažymi, kad 2015 m. iš viso išmokėta savanoriško pensijų kaupimo suma siekė 15,8 mln. EUR;

107.  atkreipia dėmesį į tai, kad galimas visų šio fondo lėšų išnaudojimas kelia nerimą, nes Parlamentas užtikrina teisę į mokamą pensiją ir tuo atveju, jei fondas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų;

108.  dar kartą ragina Biurą kuo greičiau įvertinti dabartinę pensijų fondo padėtį;

109.  primena praėjusių metų rezoliucijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo(12) 112 punktą, kurioje raginama įvertinti dabartinę pensijų fondo padėtį; apgailestauja, kad toks vertinimas dar nepateiktas;

110.  primena, kad Teisingumo Teismas 2013 m. priėmė sprendimą, jog sprendimas padidinti fondo narių pensinį amžių nuo 60 iki 63 metų, siekiant išvengti ankstyvo kapitalo išnaudojimo ir suderinti jį su naujuoju EP narių statutu, yra galiojantis;

111.  mano, jog kadangi nacionaliniai pensijų fondai paprastai turi atitikti griežtus standartus ir jiems apskritai neleidžiama turėti jokio aktuarinio deficito, o šiuo metu savanoriško pensijų kaupimo fondo aktuarinis deficitas sudaro 64 proc. aktuarinio įsipareigojimo, ragina generalinį sekretorių pateikti Biurui išsamų veiksmų planą, skirtą tam, kad būtų išvengta ankstyvo fondo lėšų išnaudojimo;

Kiti klausimai

112.  apgailestauja dėl to, kad atrenkant finansų įstaigas, su kuriomis Parlamentas sudaro sandorius dėl savo mokėjimų ir sąskaitų, nekreipiamas dėmesys į šių įstaigų politiką, susijusią su įmonių socialine atsakomybe, ir ragina generalinį sekretorių užtikrinti, jog ateityje Parlamentas visų pirma sudarinėtų sandorius su finansų įstaigomis, pagal kurių investicijų politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas tvarumui ir kitiems įmonių socialinės atsakomybės aspektams;

113.  pabrėžia, kad 2015 m. Parlamentas bankų sąskaitose turėjo apytikriai 106,25 mln. EUR lėšų, už kurias negavo palūkanų ar kokių nors kitų pajamų; ragina generalinį sekretorių išnagrinėti, ar būtina turėti tokį didelį kiekį grynųjų pinigų, ir, visų pirma, kviečia jį pagerinti iždo valdymą šiuo požiūriu, taip pat ragina išnagrinėti, jei įmanoma, kaip būtų galima padidinti tokių indėlių grąžą;

Naujovių ir technologinės pagalbos generalinis direktoratas (ITEC GD)

114.  džiaugiasi tuo, kad įgyvendinamos ITEC GD 2014–2019 m. strateginės gairės; mano, kad įgyvendinama daug EP narių ir darbuotojų elektroninės darbo aplinkos pokyčių, tačiau šių pokyčių pasekmės, įskaitant naujas galimybes, yra santykinai mažai žinomos ir plėtojamos daugiausia ITEC GD viduje; ragina ITEC GD ir COMM GD glaudžiau bendradarbiauti siekiant pagerinti vidaus ir išorės komunikaciją daugelio inovacijų, kurios jau įgyvendintos arba bus greitai įgyvendintos, klausimais;

115.  supranta ITEC GD pastangas padidinti Parlamento tinklalapių atitikčių pagal „Google“ paieškos sistemą skaičių; vis dėlto taip pat mano, kad paieškos sistema Parlamento tinklalapyje turėtų pati nukreipti link prasmingų rezultatų, kad naudotojai galėtų iš tiesų naudotis tinklavietės portalu tam, kad greitai pasiektų atitinkamus tinklalapius; yra susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu minėta paieškos sistema neveikia tinkamai ir ragina generalinį sekretorių rasti greitą šios ilgalaikės problemos sprendimą;

116.  susirūpinęs pažymi, jog nepaisant to, kad ITEC GD kompetencijos srities naujos techninės įrangos įsigijimui skirta suma kasmet sudaro daugiau kaip 35 mln. EUR, nėra aiškios politikos dėl aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarių viešųjų pirkimų ir ragina generalinį sekretorių šiuo požiūriu parengti veiksmų planą siekiant užtikrinti, kad ateityje į visus kvietimus pateikti pasiūlymus būtų įtraukti aplinkosauginiai ir socialiniai techninės įrangos atrankos kriterijai;

117.  ragina ITEC GD užtikrinti, kad visi Parlamento žiniatinklio puslapiai būtų prieinami nešiojamiesiems įtaisams, nes, nors didelė puslapių lankytojų dalis prisijungia prie Parlamento ir specializuotų komitetų puslapių naudodami „iPad“ arba mobilųjį telefoną, dabartinės sąsajos negali būti laikomos suderinamomis su nešiojamaisiais įtaisais; siūlo įgyvendinti priemones, kuriomis žiniatinklio puslapių prieinamumas nešiojamiesiems įtaisams būtų apčiuopiamai padidintas per priimtiną laikotarpį;

118.  mano, jog EP narių įgaliojimų požiūriu labai svarbu, kad spausdintuvai liktų jų kabinetuose; atkreipia dėmesį į tai, kad pigios nepatentuotos kasetės gali lemti pavojingą išmetamų kietųjų dalelių kiekį ir žalą sveikatai; todėl ragina ITEC GD ir Infrastruktūros ir logistikos generalinį direktoratą (INLO GD) imtis priemonių siekiant skatinti pirkti aplinką tausojančius spausdintuvus ir užtikrinti, kad būtų naudojamos tik originalios kasetės, tuo pačiu EP nariams ir jų darbuotojams sudarant galimybes spausdintuvus įrengti strategiškai arti jų kabinetų, tačiau ne kabinetuose;

119.  pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. Biuras priėmė informacinių ir ryšių technologijų sistemų saugumo strategiją (IRT sistemų saugumo strategiją); pabrėžia, kad dabartinėmis visuotinėmis aplinkybėmis būtina skubiai įgyvendinti ženkliai tvirtesnę IRT saugumo politiką, pagal kurią būtų visapusiškai atsižvelgiamą į rizikos, susijusios su kibernetiniu saugumu, valdymą; šiuo aspektu palankiai vertina tai, kad paskirtas Parlamento kibernetinio saugumo pareigūnas;

120.  pakartoja savo raginimą, išsakytą rezoliucijoje dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, sukurti greito perspėjimo apie pavojų nepaprastosios padėties atveju sistemą, kurią taikydamas ITEC GD, bendradarbiaudamas su Apsaugos ir saugumo generaliniu direktoratu (SAFE GD), galėtų greitai perduoti informaciją SMS arba elektroniniu paštu tiems Parlamento ir personalo nariams, kurie sutinka būti įrašyti į sąrašą, kuris būtų naudojamas konkrečiais nepaprastosios padėties atvejais;

121.  palankiai vertina ITEC GD už tai, kad jis plėtoja belaidį vietinį tinklą visuose Parlamento pastatuose; vis dėlto pažymi, kad plenarinių posėdžių salėje Strasbūre belaidis vietinis tinklas yra nepatikimas, ypač jei vykstant balsavimui ir pagrindinėms diskusijoms vienu metu daug EP narių naudojasi šia sistema; ragina generalinį sekretorių imtis būtinų taisomųjų šios srities priemonių;

Europos Sąjungos išorės politikos generalinis direktoratas (EXPO GD)

122.  palankiai vertina tai, kad kai kurie vieši tarpparlamentinių delegacijų posėdžiai jau tiesiogiai transliuojami internetu; ragina generalinį sekretorių toliau stiprinti ir plėsti šią paslaugą, taip pat delegacijų tinklalapių turinį;

Infrastruktūros ir logistikos generalinis direktoratas (INLO GD)

123.  pažymi, kad šiuo metu peržiūrima 2010 m. patvirtinta vidutinės trukmės Parlamento pastatų strategija; ragina pratęsti šią strategiją atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir įtraukti į ją tikėtinų „Brexit’o“ pasekmių atvejo tyrimą;

124.  džiaugiasi tuo, kad nuo 2019 m. bus padidintas biuro patalpų, skiriamų EP nariams ir jų padėjėjams Strasbūre, plotas; ragina generalinį sekretorių, kad, kol nerasta sprendimo dėl vienos Parlamento darbo vietos įgyvendinimo, vadovaujantis dabar galiojančiomis darbo sąlygų taisyklėmis, užtikrinti būtiną kvadratiniais metrais išreikštą biuro patalpų plotą vienam padėjėjui, nes šiuo metu Parlamento padėtis šiuo klausimu yra pažeidžiama, kadangi sąmoningai nesilaiko šių taisyklių dėl minimalaus biuro patalpų ploto;

125.  labai apgailestauja dėl to, kad priimtas sprendimas pakeisti baldus EP narių ir jų padėjėjų kabinetuose Briuselyje ir ragina nedelsiant jį atšaukti; pažymi, kad dauguma šių baldų yra tinkami naudoti ir gerai atrodo, todėl nėra jokios būtinybės juos keisti; laikosi nuomonės, kad šio keitimo negalima pagrįsti vien kai kurių EP narių atsiliepimais (o ne visuotine apklausa), tuo tarpu skonio, mados ar pasenusio stiliaus argumentai, kuriuos pateikia administracija, taip pat yra netinkami; konkretūs baldai turi būti keičiami tik tada, kai tam yra akivaizdus pagrindas – jie sugadinti, labai nusidėvėję ir suplyšę arba darbo vietoje dėl jų kyla specifinis ar bendro pobūdžio pavojus sveikatai (pavyzdžiui, galima pakeisti darbo kėdes ir pagerinti jų ergonomiją); pažymi, kad ekonomikos krizės laikotarpiu, dėl kurios šiuo metu yra labai sunki finansinė padėtis, Parlamento ir jo narių patikimumui piliečių ir visuomenės akyse gali būti labai pakenkta dėl tokių su išvaizda susijusių klausimų kaip šis;

126.  pripažįsta, kad, vadovaujantis 2013 m. ir 2015 m. Biuro sprendimais, pagal naujas maitinimo paslaugų teikimo sutartis nenumatyta jokių tiesioginių subsidijų iš Parlamento biudžeto; vis dėlto yra susirūpinęs, kad 2015 m. kai kurios paslaugos buvo teikiamos didesnėmis nei rinkos kainomis; šiuo požiūriu nurodo posėdžių metu tiekiamą kavą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. kainos buvo peržiūrėtos;

127.  labai apgailestauja dėl to, kad saugumo sumetimais vykdant 2016 m. pradėtą vairuotojų įdarbinimo ir šių paslaugų perdavimo vidaus tarnyboms procesą buvo taikomi šališki, subjektyvūs ir neproporcingi kriterijai; apgailestauja dėl to, kad vykdant šią procedūrą neatsižvelgta į vairuotojų kompetenciją ir patirtį, įgytą per ilgus darbo metus, per kuriuos buvo palaikomi tiesioginiai ryšiai su EP nariais ir įgytas jų pasitikėjimas, taip pat į tai, kad šie darbuotojai neteko darbo ir dauguma jų jau yra sulaukę tokio amžiaus, kai darbą rasti sunku;

Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinis direktoratas (INTE GD)

128.  yra susirūpinęs dėl problemiško INTE GD ir vertėjų žodžiu atstovų socialinio dialogo, kuris pradėtas 2014 m. sausio mėn. ir kurio metu iki šios dienos nepasiektas joks susitarimas; ragina generalinį sekretorių pradėti tarpininkavimo tarp susijusių šalių procedūrą siekiant pagerinti abipusį pozicijų supratimą ir rasti sprendimus, kurie būtų priimtini visiems;

129.  reiškia pasitenkinimą dėl jau pasiektos pažangos modernizuojant INTE GD, visų pirma susijusios su didesniu vertėjų žodžiu prieinamumu, šiek tiek išaugusiu vertėjų žodžiu darbo vertėjaujant valandų skaičiumi ir geresniu vertėjų žodžiu darbo krūvio paskirstymu; pažymi, kad statistinis skaičiavimo metodas buvo patikslintas ir kad dabar vidutinis vertėjų kabinose praleistų darbo valandų skaičius nustatomas neįtraukiant jokių metinių ir laikinojo nedarbingumo atostogų;

130.  prašo generalinio sekretoriaus pateikti informaciją apie priemones, kurių imtasi nuo rezoliucijos dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo dienos siekiant padidinti išteklių paskirstymo efektyvumą ir veiksmingumą posėdžių organizavimo metu modernizuojant konferencijų valdymą Parlamente;

Apsaugos ir saugumo generalinis direktoratas (SAFE GD)

131.  palankiai vertina nuolatines pastangas didinti saugumą ir apsaugą Parlamento patalpose ir aplink jas; pripažįsta, kad užtikrinant saugumą Parlamente turi būti siekiama subtilios pusiausvyros tarp to, kaip jį užtikrinant atsižvelgiama į įvairias saugumo priemones, ir pernelyg budraus apsaugos režimo, dėl kurio sulėtėja Parlamento veikla; vis dėlto primygtinai tvirtina, kad Parlamento apsauga turėtų būti toliau stiprinama, ir ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai parengti ir galėtų profesionaliai vykdyti savo užduotis, be kita ko, ir ekstremaliųjų situacijų sąlygomis;

132.  ragina generalinį sekretorių užtikrinti aktyvų bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos institucijomis, taip pat bendradarbiavimą su Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo valdžios institucijomis;

133.  ragina ITEC GD ir SAFE GD sustiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus, atsižvelgiant į pastaraisiais mėnesiais išaugusią kibernetinių išpuolių grėsmę;

Ekologiškas Parlamentas

134.  primena, kad 2004 m. balandžio 19 d. Biuras Parlamente pradėjo įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemą (EMAS); pažymi, kad 2016 m. Biuras priėmė peržiūrėtą aplinkos politiką, pagal kurią išlaikomas ir dar kartą patvirtinamas Parlamento įsipareigojimas nuolat gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą;

135.  džiaugiasi įsteigta tarpinstitucine pagalbos žaliesiems viešiems pirkimams tarnyba, kuri dabar turi būti visiškai įgyvendinta nustatant aiškius tikslus šioje srityje, taip pat intensyvinant pastangas žaliojo viešojo pirkimo vidaus informacijos, skatinimo ir veiksmingo valdymo srityje; taip pat pabrėžia, kad taisyklių privalo laikytis ir pagal subrangos sutartis paslaugas teikiantys paslaugų teikėjai; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad Parlamente naudojama daug butelių, puodelių, taros ir pakuočių iš plastiko;

136.  turi mintyje, kad Parlamentas įsipareigojo iki 2020 m. 30 proc. sumažinti vienam etato ekvivalentui tenkantį EP išmetamo CO2 kiekį, palyginti su 2006 m.; teigiamai vertina tai, kad 2006–2015 m. laikotarpiu šis rodiklis sumažėjo apytikriai 24,3 proc.;

137.  todėl mano, jog labai svarbu tai, kad pats Parlamentas nusistatytų naujus sunkiau pasiekiamus kiekybinius tikslus, kuriuos turėtų reguliariai išmatuoti atsakingos tarnybos; šiuo požiūriu primena 2015 m. Biuro sprendimą kompensuoti visą Parlamento išmetamą anglies dioksido kiekį, įskaitant Parlamento narių skrydžių iš savo kilmės valstybių į Parlamento darbo vietas ir atgal metu išmetamą anglies dioksidą;

138.  primena Parlamento įsipareigojimą, susijusį su Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kad „dėl didelio jų pastatų matomumo ir dėl to, kad jiems turėtų tekti pagrindinis vaidmuo, susijęs su jų pastatų energiniu naudingumu, nedarydami poveikio taikytinoms biudžeto ir viešųjų pirkimų taisyklėms, jie įsipareigos jiems priklausantiems ir jų naudojamiems pastatams taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir reikalavimai, taikytini valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausantiems ar jų naudojamiems pastatams pagal 5 ir 6 straipsnius“; pabrėžia, kad šio pareiškimo būtina skubiai laikytis, iš dalies dėl paties Parlamento patikimumo atliekant dabartinę direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo ir direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo peržiūrą;

139.  ragina Biurą išnagrinėti paskatų sistemą, pagal kurią kelionėms iš namų į darbą ir atgal būtų propaguojamas tvaresnis ir veiksmingesnis transportas;

140.  teigiamai vertina Parlamento iniciatyvą įgyvendinti visapusišką politiką, kuria siekiama sumažinti maisto švaistymą; ragina Parlamentą užtikrinti, kad visi aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikėjai visose Parlamento patalpose aktyviai vykdytų maisto švaistymo prevenciją; ragina Parlamentą sustiprinti neparduoto maisto aukojimo labdaros tikslais praktiką;

141.  mano, kad pradėjus taikyti veiksmingą posėdžių patalpų užsakymo sistemą ir sudarius patalpų valdymo registrą būtų galima atskleisti didelį potencialą, susijusį su Parlamento išlaidomis ir pastangomis saugoti aplinką, ir ragina generalinį sekretorių paskatinti atitinkamus svarstymus;

Frakcijos (4 0 0 biudžeto eilutė)

142.  pažymi, kad 2015 m. frakcijoms ir nepriklausomiems EP nariams skirti ir į 4 0 0 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:

Frakcija

2015 m.

2014 m.**

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir į kitą laikotarpį perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir į kitą laikotarpį perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos (2011 m.)

PPE

17 440

10 198

17 101

98,06 %

8 720

19 919

7 908

17 796

89,34 %

9 960

S&D

15 256

5 748

15 379

100,81 %

5 625

15 619

4 653

14 850

95,07 %

5 422

ECR

5 959

1 614

5 065

84,99 %

2 509

5 014

1 060

4 476

105,43 %

1 598

ALDE

5 692

2 517

5 865

103,03 %

2 344

6 214

1 774

5 491

88,35 %

2 498

GUE/NGL

4 305

1 256

3 832

89,02 %

1 729

3 527

417

2 689

76,62 %

1 255

Verts/ALE

4 153

1 293

3 890

93,67 %

1 556

4 292

1 389

4 396

88,41 %

1 287

EFDD

3 843

1 643

3 629

94,45 %

1 856

3 231

1 142

2 708

88,83 %

1 615

ENF

1 587

0

827

52,09 %

760

 

 

 

 

 

Nepriklausomi Parlamento nariai

1 627

533

1 001

61,51 %

214

1 991

441

1 281

64,32 %

533

Iš viso

59 860

24 803

56 588

94,53 %

25 312

59 807

18 784

53 687

89,76 %

24 168

* Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

** 2014 metus dėl 2014 m. gegužės mėn. vykusių Europos Parlamento rinkimų sudarė dveji finansiniai metai. Lentelėje pateikti 2014 m. skaičiai yra konsoliduotos sumos.

143.  primena, kad Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje rekomendavo Parlamentui peržiūrėti esamą frakcijoms skirtų biudžeto asignavimų vykdymo kontrolės sistemą ir, be to, kad Parlamentas turėtų parengti geresnes gaires taikant sugriežtintą stebėseną, kaip frakcijos taiko taisykles, susijusias su leidimo patirti išlaidas išdavimu, išlaidų apmokėjimu ir viešųjų pirkimų procedūromis;

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

144.  pažymi, kad 2015 m. į 4 0 2 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(13):

Partija

Santrumpa

Nuosavi ištekliai*

EP dotacija

Iš viso įplaukų

EP dotacijos dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (iki 85 proc.)

Įplaukų perteklius (perkėlimas į rezervą) arba praradimas

Europos liaudies partija

PPE

1 926

8 053

12 241

85 %

363

Europos socialistų partija

PES

1 246

5 828

8 024

85 %

40

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą

ALDE

561

2 093

2 789

85 %

90

Europos žaliųjų partija

EGP

480

1 666

2 245

85 %

83

Europos konservatorių ir reformatorių aljansas

AECR

395

1 952

2 401

85 %

8

Europos kairiųjų partija

EL

372

1 484

2 044

85 %

71

Europos demokratų partija

EDP/PDE

120

457

577

85 %

0

ES demokratai

EUD

55

292

370

85 %

3

Europos laisvasis aljansas

EFA

127

636

845

85 %

0

Europos krikščionių politinis judėjimas

ECPM

87

461

560

85 %

4

Europos laisvės aljansas

EAF

94

494

588

85 %

7

Europos nacionalinių judėjimų sąjunga

AENM

53

292

399

85 %

0

Judėjimas už tautų ir laisvės Europą

MENF

161

401

562

85%

0

Tiesioginės demokratijos Europoje aljansas

ADDE

250

821

1,070

85 %

-403

Judėjimas

už laisvą

ir demokratinę Europą

MELD

91

44

226

85 %

-208

Iš viso

 

6 017

24 974

34 943

85 %

59

(*) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

145.  pažymi, kad 2015 m. į 4 0 3 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(14):

Fondas

Santrumpa

Susijęs su partija

Nuosavi ištekliai*

EP dotacija

Iš viso įplaukų

EP dotacijos dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (iki 85 proc.)

Wilfriedo Martenso Europos studijų centras

WMCES

PPE

949

4 725

5 674

85 %

Europos pažangiųjų tyrimų fondas

FEPS

PES

847

3 848

4 695

85 %

Europos liberalų forumas

ELF

ALDE

183

880

1 063

85 %

Žaliasis Europos fondas

GEF

EGP

163

914

1 077

85 %

Transformuoti Europą

TE

EL

159

847

1 066

85 %

Europos demokratų institutas

IED

PDE

47

284

331

85 %

Centras „Maurits Coppieters“

CMC

EFA

57

241

298

85 %

Naujoji kryptis. Europos reformų fondas

ND

AECR

323

1 100

1 423

85 %

Europos laisvės fondas

EFF

EAF

47

268

315

85 %

Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo organizacija

OEIC

EUD

33

132

165

85 %

Krikščionių politinis fondas už Europą

CPFE

ECPM

51

267

318

85 %

Fondas už laisvą ir demokratinę Europą

FELD

MELD

50

248

298

85 %

Tiesioginės demokratijos Europoje institutas

IDDE

ADDE

144

673

817

85 %

Europos identitetai ir tradicijos

EIT

AENM

32

169

201

85 %

Iš viso

 

 

3 085

14 596

17 681

85 %

(*) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

 

 

 

 

 

 

146.  susirūpinęs pažymi, kad Tiesioginės demokratijos Europoje aljanso, Judėjimo už laisvą ir demokratinę Europą, Tiesioginės demokratijos Europoje iniciatyvos ir Fondo už laisvą ir demokratinę Europą atvejais aptikta didelių pažeidimų, susijusių su draudžiamu tiesioginiu ar netiesioginiu nacionalinių partijų finansavimu ir su dovanojamu turtu;

147.  išreiškia susirūpinimą dėl pavojaus Parlamento reputacijai, kurį kelia bet kuris iš šių pažeidimų, ir yra įsitikinęs, kad reikia imtis skubių ir efektyvių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiems panašiems pažeidimams ateityje ir juos šalinti; tačiau mano, kad šie pažeidimai susiję tik su keliomis politinėmis partijomis ir fondais; laikosi nuomonės, tie pažeidimai neturėtų kelti abejonių dėl kitų politinių partijų ir fondų finansų valdymo;

148.  yra informuotas apie naujus reglamentus, t. y. Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 ir 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014(15), kurie pradės daryti poveikį Europos politinių partijų ir fondų finansavimui 2018 finansiniais metais, taip pat apie naujai įsteigtos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos vaidmenį, taip pat apie Biure vykstančias diskusijas dėl generalinio sekretoriaus pasiūlymų spręsti keletą klausimų, kurie nesprendžiami pagal pirmiau minėtus reglamentus; ragina Parlamento vidaus auditorių po naujojo reglamento įsigaliojimo kuo skubiau parengti naują audito ataskaitą dėl Europos politinių partijų ir fondų finansavimo;

149.  mano, kad atsižvelgiant į tai, verta išnagrinėti visus dabartinės vidaus ir išorės kontrolės sistemos trūkumus, trukdančius išvengti didelių pažeidimų; atkreipia dėmesį į išorės auditoriaus „Ernst & Young“ deklaracijas, kad jo auditais siekiama gauti pagrįstą patikinimą, jog metinėse finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų ir kad subjektas laikėsi taisyklių ir reglamentų visa apimtimi, taip pat kad minėti auditai apėmė nuomonę pagrindžiančių įrodymų nagrinėjimą remiantis patikrinimais; tačiau pažymi, kad minėtas nagrinėjimas neapima galimai nesąžiningų ataskaitų ir dokumentų tyrimo, todėl pateikia tik gana ribotą supratimą apie nagrinėtą finansinę veiklą;

150.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta žmogiškųjų išteklių (iš tiesų 2 etato ekvivalentų) FINS GD, skirtų Europos politinių partijų ir fondų sąskaitoms tikrinti; laikosi tvirtos nuomonės, kad, atsižvelgiant į susijusį didelį pavojų reputacijai, šiai veiklai galėtų būti skiriama daugiau išteklių;

151.  ragina Biurą, jei tai neprieštarauja konfidencialumo principui, sudaryti palankias sąlygas susipažinti su Europos politinių partijų ir fondų galutinėse ataskaitose pateikiamais pagrindžiamaisiais dokumentais ir ypač sąskaitomis ir atliktais auditais;

152.  prašo minėtos naujai įsteigtos institucijos po pirmųjų jos veiklos metų, t. y. 2017 m., pateikti Parlamentui pažangos ataskaitą; taip pat ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad ši institucija turėtų visus būtinus išteklius tam, kad galėtų vykdyti savo užduotis.

(1) OL L 69, 2015 3 13.
(2) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(3) OL C 354, 2016 9 27, p. 1.
(4) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(5) OL C 375, 2016 10 13, p. 10.
(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7) PE 422.541/Bur.
(8) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).
(9) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(10) OL C 436, 2016 11 24, p. 2.
(11) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1).
(12) OL L 246, 2016 9 14, p. 3.
(13)Pastabos: visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR. Pastaba(1): vadovaujantis Finansinio reglamento 125 straipsnio 6 dalimi visos įplaukos apima perkėlimus iš praėjusių metų.
(14)Pastabos: visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.
(15) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, kiek tai susiję su Sąjungos politinių partijų finansavimu (OL L 317, 2014 11 4, p. 28).


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Vadovų Taryba ir Taryba
PDF 396kWORD 46k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba (2016/2153(DEC))
P8_TA(2017)0147A8-0131/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0271/2016)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0131/2017),

1.  atideda savo sprendimo, kuriuo Tarybos generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams, taip pat Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba, dalį (2016/2153(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0131/2017),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;;

1.  pažymi, jog Audito Rūmai, remdamiesi atlikto audito rezultatais, padarė išvadą, kad 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, susijusiuose su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis, nebuvo esminių klaidų;

2.  džiaugdamasis pažymi, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje dėl 2015 finansinių metų biudžeto (toliau – Audito Rūmų ataskaita) Audito Rūmai nurodė, jog tikrintose srityse, susijusiose su Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais, nenustatyta rimtų trūkumų;

3.  pažymi, kad Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai 2015 m. iš viso buvo skirtas 541 791 500 EUR biudžetas (2014 m. jis buvo 534 202 300 EUR) ir 92,6 % biudžeto įvykdyta;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. Tarybos biudžetas padidėjo 7,6 mln. EUR (+ 1,4 %);

5.  atkreipia dėmesį į Tarybos generalinio sekretoriato paskelbtas Teisės tarnybos, Komunikacijos ir dokumentų tvarkymo, ir Administravimo generalinių direktoratų metines veiklos ataskaitas;

6.  atsižvelgia į Administracijos metinėje ataskaitoje pateiktus paaiškinimus dėl struktūrinio nepakankamo lėšų panaudojimo; vis dar yra susirūpinęs dėl aukšto nepakankamo lėšų panaudojimo rodiklio tam tikrose išlaidų kategorijose; ragina nustatyti pagrindinius veiklos rodiklius, skirtus biudžeto planavimui pagerinti;

7.  vis dar yra susirūpinęs dėl labai didelės asignavimų sumos, perkeltos iš 2015 m. į 2016 m., visų pirma susijusios su turtu, įranga ir įrengimais;

8.  pakartoja, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas turėtų būti atskirtas siekiant užtikrinti didesnį institucijų finansų valdymo skaidrumą ir pagerinti abiejų institucijų atskaitomybę;

9.  prašo žmogiškųjų išteklių apžvalgą pateikti suskirstant ją pagal kategoriją, pareigų lygį, lytį, pilietybę ir profesinį mokymą;

10.  pabrėžia, kad geografinė pusiausvyra, t. y. santykis tarp personalo pilietybės ir valstybių narių dydžio, turėtų išlikti svarbiu išteklių valdymo elementu, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą nuo 2004 m.; palankiai vertina tai, kad Europos Vadovų Taryba ir Taryba pasiekė bendrą pareigūnų iš valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą anksčiau nei 2004 m. ar po to, sudėties pusiausvyrą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad 2004 m. ar vėliau į Europos Sąjungą įstojusioms valstybėms narėms vis dar per menkai atstovaujama kalbant apie aukštesnio lygmens administravimo ir vadovaujamąsias pareigas ir šioje srityje vis dar laukiama pažangos;

11.  pažymi, kad Tarybos generalinis sekretoriatas vykdo lyčių pusiausvyros politiką; džiaugiasi teigiama lyčių pusiausvyros tendencija valdymo srityje; vis dėlto ragina Tarybą toliau dėti pastangas ir pabrėžia faktą, kad lyčių pusiausvyros lygis vadovaujamosiose pareigose iki 2015 m. pabaigos vis dar siekė tik 30 / 70 %;

12.  džiaugiasi, kad pateikiama informacija apie buvusių Tarybos generalinio sekretoriato vyresniųjų pareigūnų veiklą, kurią jie vykdė po to, kai paliko tarnybą(6) 2015 m.; palaiko tokios informacijos skelbimą kiekvienais metais ir visišką skaidrumą;

13.  labai susirūpinęs pažymi, kad Tarybos generalinis sekretoriatas 2015 m. dar nebuvo įgyvendinęs vidinių informavimo apie pažeidimus taisyklių, kaip tai pastebėjo ombudsmenas; ragina Tarybą toliau nedelsiant įgyvendinti vidines informavimo apie pažeidimus taisykles;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos etatų planas turi atitikti tarpinstitucinį susitarimą sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc. per penkerių metų laikotarpį; prašo informuoti, kaip šis mažinimas dera su 19 naujų pareigybių įsteigimu; siūlo, kad Taryba praneštų Parlamentui apie galimas alternatyvias lėšų santaupas, sukauptas siekiant kompensuoti galimą vėlavimą mažinti darbuotojų skaičių;

15.  atkreipia dėmesį į Administracijos generalinio direktorato reorganizavimą siekiant pagerinti jo darbo kokybę ir veiksmingumą; tikisi, kad ši reforma darys teigiamą poveikį vykdant Tarybos biudžetą;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad vėluojama priduoti pastatą „Europa“; prašo informuoti apie finansines termino nukėlimo pasekmes;

17.  pakartoja savo raginimą Tarybai biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją informuoti apie savo pastatų politiką; primena Tarybai Parlamento raginimą pateikti statybų projektų pažangos ataskaitas ir išsamų iki šiol patirtų išlaidų paskirstymą;

18.  džiaugdamasis pažymi, kad Tarybos generalinis sekretoriatas 2015 m. gavo ekodinaminės įmonės ženklą ir 2016 m. gavo EMAS sertifikatą už veiksmingą aplinkos valdymą;

Dabartinė padėtis

19.  atkreipia dėmesį į oficialų Tarybos generalinio sekretoriaus atsakymą į Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto kvietimą dalyvauti institucijų generalinių sekretorių keitimesi nuomonėmis; pastebi, kad atsakyme tiesiog pakartojama jau anksčiau pareikšta Tarybos pozicija dėl keitimosi finansine informacija; pažymi, kad vis dar negautas atsakymas į 2016 m. lapkričio 17 d. Tarybos generaliniam sekretoriatui išsiųstą raštu išdėstytą klausimyną kartu su Parlamento narių klausimais;

20.  pakartoja, kad Taryba turi būti skaidri ir visiškai atskaitinga Sąjungos piliečiams dėl lėšų, kurios jai skiriamos kaip Sąjungos institucijai; pabrėžia, kad norėdama tai padaryti Taryba, kaip ir kitos institucijos, turi visapusiškai ir gera valia dalyvauti metinėje biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad siekiant veiksmingos Sąjungos biudžeto vykdymo priežiūros būtinas Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimas taikant nustatytą darbo tvarką; labai apgailestauja dėl to, kad iki šiol vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras esama sunkumų;

21.  primygtinai pabrėžia, kad Tarybos išlaidos turi būti tikrinamos taip pat kaip ir kitų institucijų išlaidos ir pažymi, kad pagrindiniai šio tikrinimo elementai išdėstyti praėjusių metų Parlamento rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

22.  primena, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimą kitoms institucijoms Parlamentas suteikia apsvarstęs pateiktus dokumentus ir atsakymus į klausimus; apgailestauja, kad Parlamentas nuolat susiduria su problemomis, kai reikia gauti Tarybos atsakymus; taigi tikisi daug geresnio bendradarbiavimo su Tarybos generaliniu sekretoriumi, kuriam 2015 m. buvo pirmieji metai, kai jis ėmė eiti šias naujas pareigas;

23.  apgailestauja dėl to, kad anksčiau biudžeto įvykdymo patvirtinimas nebūdavo suteikiamas dėl nepakankamo Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimo; atkreipia dėmesį į tai, kad pastebimas didesnis abiejų šalių geranoriškumas, ir išreiškia optimistinį požiūrį, jog bus padaryta pažanga siekiant ateityje patobulinti bendradarbiavimą, nes tai padės pagerinti Parlamento ir Tarybos viešą įvaizdį; ragina Parlamentą ir Tarybą toliau eiti šiuo keliu;

24.  pabrėžia Parlamento teisę patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 316, 317 ir 319 straipsnius ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 164–167 straipsnius bei pabrėžia, kad patvirtinti biudžeto įvykdymą ar jo nepatvirtinti yra Parlamento pareiga Sąjungos piliečių atžvilgiu;

25.  primena, kad kiekviena institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 2 straipsnio b punkte, turi teisę pagal to Reglamento 55 straipsnį savarankiškai vykdyti savo biudžeto skirsnį; patvirtina, kad, remiantis galiojančių taisyklių taikymo praktika ir aiškinimu, taip pat Tarybos savarankiškumu biudžeto srityje ir siekiant, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojų atžvilgiu, Parlamentas suteikia biudžeto įvykdymo patvirtinimą kiekvienai institucijai atskirai;

26.  mano, kad užtikrinus patenkinamą Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos bendradarbiavimą, kuris būtų realizuojamas vykdant atvirą ir oficialią dialogo procedūrą, Sąjungos piliečiams būtų pasiųstas teigiamas ženklas.

(1) OL L 69, 2015 3 13.
(2) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(3) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(4) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) Pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnio trečia ir ketvirta pastraipos.


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Teisingumo Teismas
PDF 345kWORD 48k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas (2016/2154(DEC))
P8_TA(2017)0148A8-0136/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0272/2016)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0136/2017),

1.  patvirtina Teisingumo Teismo kancleriui, kad Teisingumo Teismo 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Teisingumo Teismui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, taip pat Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, dalį (2016/2154(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0136/2017),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  džiaugdamasis pažymi, jog Audito Rūmai savo 2015 m. metinėje ataskaitoje pažymėjo, kad atlikus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų auditą didelių trūkumų nenustatyta;

2.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai, remdamiesi savo auditu, padarė išvadą, jog apskritai per 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant mokėjimus, susijusius su Teisingumo Teismo administracinėmis ir kitomis išlaidomis, esminių klaidų nepadaryta;

3.  pažymi, kad 2015 m. Teisingumo Teismo turėti asignavimai siekė 357 062 000 EUR (2014 m. – 355 367 500 EUR) ir kad jų panaudojimo lygis buvo 99 proc.; džiaugiasi aukštu panaudojimo rodikliu, kuris yra toks pat kaip 2014 m.;

4.  pažymi, kad sąmatoje nurodytos 2015 finansinių metų Teisingumo Teismo pajamos – 44 856 000 EUR; prašo Teisingumo Teismą paaiškinti, kodėl nustatytos teisės į gautinas sumas 2015 finansiniais metais yra 10,4 proc. didesnės negu nurodyta sąmatoje (49 510 442 EUR);

5.  pažymi, kad pajamos iš teisių į gautinas sumas, perkeltų iš 2014 m. į 2015 m., yra 84 620,37, ir kad 84,28 proc. sudaro pajamos iš asmenų, bendradarbiaujančių su institucijomis ir kitomis Sąjungos įstaigomis;

6.  pažymi, kad Teisingumo Teismo biudžetas yra didžia dalimi administracinio pobūdžio, todėl apie 75 proc. lėšų panaudojama išlaidoms, susijusioms su Teisingumo Teisme dirbančiais asmenimis, padengti, o likusi lėšų dalis – išlaidoms, susijusioms su pastatais, baldais, įranga ir kitomis specialiomis jo vykdomomis funkcijomis, padengti; vis dėlto pabrėžia, kad rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepcija turėtų būti taikoma ne tik sudarant visą Teisingumo Teismo biudžetą, bet ir nustatant atskirų skyrių ir padalinių konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus tikslus ir metinius personalo planus; todėl ragina Teisingumo Teismą plačiau taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą savo kasdienėje veikloje;

7.  palankiai vertina Teisingumo Teismo teisminės veiklos produktyvumą 2015 metais – trijuose teismuose buvo nagrinėjama 1 711 byla ir baigtos nagrinėti 1 755 bylos; pažymi, kad tai yra didžiausias metinis bylų skaičius Teisingumo Teismo istorijoje;

8.  pažymi, kad 2015 m. Teisingumo Teismas baigė nagrinėti 616 bylų (tai mažesnis rodiklis nei 2014 m. – 2014 m. baigta nagrinėti 719 bylų) ir pradėjo nagrinėti 713 naujų bylų (palyginti su 2014 m. 622 bylomis);

9.  pažymi, kad 2015 m. Bendrasis Teismas gavo nagrinėti 831 naują bylą ir nagrinėjo 987 bylas, taigi apskritai bylų skaičius yra didesnis, palyginti su ankstesniais metais;

10.  pažymi, kad 2015 m. Tarnautojų teismas baigė nagrinėti 152 bylas (kaip ir 2014 m.) ir gavo 167 naujas bylas; pabrėžia, kad po dešimties Tarnautojų teismo veiklos metų 2015 m. buvo paskutiniai jo egzistavimo metai; mano, kad Teisingumo Teismas turėtų nuodugniai įvertinti šių dešimties metų veiklą;

11.  pažymi, kad 2015 m. trijų teismų statistika patvirtina pastarųjų metų tendenciją dėl vidutinės procedūrų trukmės, kuri išlieka patenkinamo lygio (Teisingumo Teisme prašymai priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjami vidutiniškai 15,3 mėnesio (palyginti su 15 mėnesių 2014 m.), skubūs prašymai priimti prejudicinį sprendimą – 1,9 mėnesio (palyginti su 2,2 mėnesio 2014 m.), tiesioginiai ieškiniai – 17,6 mėnesio (palyginti su 20 mėnesių 2014 m.), o apeliaciniai skundai – 14 mėnesių (palyginti su 14,5 mėnesio 2014 m.); Bendrajame Teisme ir Trnautojų teisme atitinkamai 20,6 mėnesio (palyginti su 23,4 mėnesio 2014 m.) ir 12,1 mėnesio (palyginti su 12,7 mėnesio 2014 m.) sprendžiant visas bylas; mano, kad 2015 m. priimti Teisingumo Teismo statuto pakeitimai gali dar labiau paskatinti tą racionalizavimą;

12.  palankiai vertina tai, kad 2007–2015 m. laikotarpiu išspręstų bylų skaičius išaugo 57 proc., daugiausia dėl teismo ir pagalbinių darbuotojų suderintų pastangų, nepaisant to, kad per tą laikotarpį pagalbinių darbuotojų skaičius padidintas itin nedaug;

13.  pažymi, kad 2015 m. buvo patvirtinta Teisingumo Teismo teisminės sistemos reforma ir parengtos naujos Bendrojo Teismo darbo tvarkos taisyklės; supranta, kad iki 2019 m. trijų etapų proceso metu padvigubinus Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, šia reforma Teisingumo Teismui bus sudarytos sąlygos toliau sėkmingai susidoroti su didėjančiu bylų skaičiumi; tikisi, kad bus išanalizuoti vykdant tą reformą pasiekti rezultatai, susiję su Teisingumo Teismo pajėgumu per pagrįstą laikotarpį ir laikantis teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų;

14.  mano, kad atlikus reformą bus sudaryta galimybė Teisingumo Teismui greičiau ir efektyviau spręsti bylas, kurių skaičius didėja, ir tarnauti teisingumo siekiančių asmenų interesams, paisant jų teisės į tinkamą bylos nagrinėjimą per pagrįstą laikotarpį, siekiant tikslo teikti veiksmingas ir kokybiškas paslaugas;

15.  atkreipia dėmesį į būsimą naujos redakcijos narių elgesio kodeksą, kuriame bus patikslintos išorės veiklos vykdymo ir finansinių interesų paskelbimo sąlygos; ragina užtikrinti didesnį visų teisėjų išorės veiklos skaidrumą; prašo Teisingumo Teismo savo interneto svetainėje pateikti informaciją apie kitas pareigybes ir apmokamą išorinę teisėjų veiklą ir šią informaciją įtraukti į savo metines veiklos ataskaitas;

16.  pažymi, kad iš komandiruotėms skirtų įsipareigojimų – 295 500 EUR – buvo panaudota tik 41 209 EUR; pažymi, kad tokio nepakankamo investavimo atvejo buvo galima išvengti; prašo Teisingumo Teismo pagerinti savo komandiruočių biudžeto sudarymą ir atskaitomybę ir pabrėžia, jog reikia laikytis komandiruočių ekonominio efektyvumo principo;

17.  mano, kad Teisingumo Teismas turėtų skelbti savo posėdžių su išorės subjektais turinį ir nurodyti dalyvius, išskyrus posėdžius, kurie susiję su jo teismine veikla;

18.  prašo Teisingumo Teismo ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai susitikimų su lobistų bei profesinių asociacijų ir pilietinės visuomenės atstovais sąrašą; prašo Teisingumo Teismo ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pateikti tų susitikimų protokolus;

19.  džiaugdamasis atkreipia dėmesį į atliktus taikomosios programos e-Curia patobulinimus ir į tai, kad 2015 m. ją naudojo visos valstybės narės; mano, kad skaitmeninant dokumentus reikėtų gerinti ir duomenų saugumą;

20.  pažymi, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo metinės 2015 m. valdymo ataskaitos, jis glaudžiai bendradarbiauja su Audito Rūmų grupe, paskirta jo veiklos rezultatų peržiūrai vykdyti; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad audito proceso pradžioje Teisingumo Teismas sudarė kliūčių audito grupės darbui; palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas pagerino savo bendradarbiavimą su auditoriais ir Audito Rūmams pateikė papildomų dokumentų; suvokia, kad, siekiant padėti išsaugoti sprendimus priimančių asmenų nepriklausomumą, skatinti sprendimų nuoseklumą ir galutinumą ir užtikrinti, kad sprendimus priimantiems asmenims nereikėtų praleisti daugiau laiko liudijant apie savo sprendimus nei juos priimant, būtina laikytis svarstymų slaptumo principo; tačiau pažymi, kad svarstymų slaptumo principas ab ovo užkerta kelią bet kokiai išorės kontrolei; todėl ragina Teisingumo Teismą parengti vidaus kontrolės ir padėties ištaisymo mechanizmą, kad tokiais atvejais būtų numatyta tam tikro lygio kontrolė;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismas įvykdė tarpinstitucinį susitarimą per penkerių metų laikotarpį sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc.;

22.  atkreipia dėmesį į didelį užimtų darbo vietų rodiklį (98 proc.) nepaisant didelės Teisingumo Teismo darbuotojų kaitos ir pritaria jo aktyviai įdarbinimo politikai; ragina Teisingumo Teismą nustatyti su „sukamųjų durų“ reiškiniu susijusias taisykles;

23.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. Teisingumo Teismas ir Europos Centrinis Bankas keitėsi darbuotojais, ir tikisi, kad bendradarbiavimas bus tęsiamas ir ateinančiais metais;

24.  palankiai vertina Teisingumo Teismo iniciatyvą gerinti lyčių pusiausvyrą vadovų pareigybėse ir tai, kad asmenų, užimančių vidurinės ir vyresniosios grandies vadovų pareigybes, lyčių pusiausvyra 2015 m. pasiekė 35 proc. / 65 proc.; vis dėlto mano, kad institucijoje dar yra galimybių pagerinti padėtį šioje srityje; be to, pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba yra nusistatę tikslą skiriant naujus teisėjus į Bendrąjį Teismą užtikrinti vienodą moterų ir vyrų atstovavimą(6);

25.  pabrėžia, kad geografinė pusiausvyra, t. y. santykis tarp personalo kilmės šalies ir valstybių narių dydžio, privalo ir toliau būti svarbus išteklių valdymo veiksnys, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą 2004 m. ar vėliau;

26.  palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas pasiekė darnesnį darbuotojų iš valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą anksčiau nei 2004 m., ir darbuotojų iš valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m. ar vėliau, santykį; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl didelio geografinio disbalanso, kiek tai susiję su vidurinės ir vyresniosios grandies vadovų pareigybėmis, nes čia nepalankesnėje padėtyje yra valstybės narės, kurios įstojo į Sąjungą 2004 m. ar vėliau; ragina Teisingumo Teismą stengtis tą padėtį ištaisyti ir informuoti Parlamentą apie toje srityje pasiektus rezultatus;

27.  apgailestauja dėl to, kad Teisingumo Teismo informavimo apie pažeidimus vidaus taisyklės buvo priimtos tik 2016 m. pradžioje; rekomenduoja Teisingumo Teismui tas taisykles išplatinti savo darbuotojams, kad jos visiems būtų žinomos; prašo Teisingumo Teismo ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pateikti išsamią informaciją apie informavimo apie pažeidimus atvejus (jeigu tokių yra) ir pranešti, kaip tokiais atvejais buvo elgiamasi ir kokie sprendimai buvo priimti;

28.  primygtinai ragina Teisingumo Teismą nustatyti tvarką, kad turi būti pateikiamos interesų deklaracijos, o ne interesų konflikto nebuvimo deklaracijos, nes savo paties interesų konfliktų vertinimas jau savaime yra interesų konfliktas; mano, kad interesų konfliktų atvejų vertinimą turi atlikti nepriklausoma šalis; prašo Teisingumo Teismo ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pranešti apie padarytus pakeitimus ir nurodyti, kas tikrina interesų konflikto atvejus; pakartoja, kad skaidrumas yra pagrindinis veiksnys užtikrinant visuomenės pasitikėjimą; primygtinai ragina Teisingumo Teismą nustatyti aiškias taisykles „sukamųjų durų“ reiškinio atveju ir numatyti atgrasančias sankcijas, pvz., pensijų sumažinimą arba draudimą bent trejus metus dirbti panašiose įstaigose, kad „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų būtų išvengta;

29.  atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo, Komisijos ir Parlamento vertimo žodžiu tarnybų bendradarbiavimą Tarpinstituciniame vertimo raštu ir žodžiu komitete, visų pirma vertimo žodžiu srityje; tikisi, kad tas bendradarbiavimas, kai tik jį įmanoma vykdyti nepakenkiant Teisingumo Teismo įsipareigojimams, bus išplėstas, kad apimtų ir vertimo raštu sritį, ir pritaria tam;

30.  ragina Teisingumo Teismą pateikti Parlamentui vertimo išlaidas pagal suderintą metodiką, dėl kurios susitarta Tarpinstitucinėje darbo grupėje pagrindinių tarpinstitucinės veiklos ir veiksmingumo rodiklių klausimais;

31.  pažymi, kad 2015 m. Teisingumo Teismo vertimo raštu direktorato darbo krūvis padidėjo 1,4 proc., o produktyvumas – 7 proc., nes vykdyta užsakomųjų paslaugų kontrolė ir įdiegtos naujos pagalbinės vertimo raštu priemonės;

32.  pritaria išlaidų ir tarnybinių automobilių naudojimo sąlygų peržiūrai, kurią bendrai atliko Teisingumo Teismo ir Audito Rūmų vidaus audito tarnybos; ragina Teisingumo Teismą apsvarstyti, atsižvelgiant į tą peržiūrą, galimybę sumažinti tarnybinių automobilių, kuriais naudojasi nariai ir darbuotojai, skaičių; be to, ragina Teisingumo Teismą geriau tikrinti tarnybinių automobilių naudojimą, kad jie nebūtų naudojami privačiais tikslais;

33.  palankiai vertina Teisingumo Teismo įsipareigojimą siekti ambicingų aplinkos apsaugos tikslų; ragina instituciją taikyti žaliųjų viešųjų pirkimų principus ir parengti taisykles bei numatyti pakankamą biudžetą išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimui užtikrinti;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad pateikta išsami informacija apie Teisingumo Teismo pastatų politiką, visų pirma apie statybos darbus, kuriuos vykdant siekiama penktą kartą išplėsti Teisingumo Teismo pastatų kompleksą;

35.  palankiai vertina tai, kad Florencijoje Sąjungos istoriniuose archyvuose atidarytas ir istorinis Teisingumo Teismo archyvas;

36.  palankiai vertina Teisingumo Teismo iniciatyvą savo metinę ataskaitą skelbti nauju formatu; ragina Teisingumo Teismą paskelbti Audito Rūmų metinę ataskaitą, visų pirma su Teisingumo Teismu susijusias dalis;

37.  ragina Teisingumo Teismą pagerinti savo ryšių su Sąjungos piliečiais palaikymo politiką;

38.  mano, kad Teisingumo Teismo atsakymas į Parlamento klausimą dėl išmokų (klausimas Nr. 26) yra neišsamus; prašo Teisingumo Teismo jį patikslinti ir pateikti aiškų ir išsamų atsakymą.

(1) OL L 69, 2015 3 13.
(2) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(3) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(4) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) Žr. 2015 m. spalio 28 d. Parlamento teisėkūros rezoliucijos priedą, Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimą, priimti tekstai, P8_TA(2015)0377.


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Audito Rūmai
PDF 342kWORD 48k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai (2016/2155(DEC))
P8_TA(2017)0149A8-0151/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0273/2016)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0151/2017),

1.  patvirtina Audito Rūmų generaliniam sekretoriui, kad Audito Rūmų 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Audito Rūmams, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui bei Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai, dalį (2016/2155(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, V skirsnis – Audito Rūmai,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 15/2012 „Interesų konfliktų valdymas atrinktose ES agentūrose“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0151/2017),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  vertina Audito Rūmų ir Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto bendradarbiavimą ir džiaugiasi, kad, Parlamentui paprašius, reguliariai teikiama grįžtamoji informacija; palankiai vertina naujausią praktiką, pagal kurią Parlamentas gali pateikti savo pasiūlymus Audito Rūmams dėl metinės darbo programos; ragina rengti labiau struktūruotas metines diskusijas tarp Audito Rūmų pirmininko ir Parlamento Komitetų pirmininkų sueigos;

2.  pažymi, kad siekiant Audito Rūmams taikyti tuos pačius skaidrumo ir atskaitomybės principus, kuriuos auditorius taiko savo audituojamiems subjektams, Audito Rūmų metinės ataskaitos auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius; atkreipia dėmesį į auditoriaus nuomonę, kad Audito Rūmų finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai atspindi Audito Rūmų finansinę būklę;

3.  pažymi, kad 2015 m. Audito Rūmų galutiniai asignavimai iš viso siekė 132 906 000 EUR (palyginti su 133 498 000 EUR 2014 m.) ir kad bendras biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,68 proc.; pabrėžia, kad įvykdymo lygis buvo mažesnis negu 2014 m. (98,68 proc.);

4.  pabrėžia, kad Audito Rūmų biudžetas yra tik administracinis ir didelė lėšų dalis panaudota išlaidoms, susijusioms su institucijoje dirbančiais asmenimis; vis dėlto pabrėžia, kad rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepcija turėtų būti taikoma ne tik sudarant visą institucijos biudžetą, bet ir nustatant atskirų skyrių, padalinių konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus tikslus ir metinius personalo planus; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kaip Audito rūmai įgyvendina rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą savo kasdienėje veikloje;

5.  primena Audito Rūmams, kad laikantis 2012 m. liepos mėn. Parlamento, Tarybos ir Komisijos patvirtinto Bendro požiūrio į decentralizuotas agentūras (54 punktas) visiška atsakomybė už decentralizuotų agentūrų auditą ir toliau tenka Audito Rūmams, kurie administruoja visas reikiamas administracines ir viešųjų pirkimų procedūras; ragina Audito Rūmus pateikti pasiūlymų, kaip spręsti agentūrų audito klausimą, atsižvelgiant į šiuo metu atliekamą Finansinio reglamento peržiūrą ir vėlesnę Finansinio pagrindų reglamento peržiūrą; mano, kad šis klausimas turėtų būti išaiškintas, kad būtų galima sumažinti bet kokią per didelę decentralizuotoms agentūroms tenkančią administracinę naštą, nemažinant Audito Rūmų darbo būtinumo ir veiksmingumo;

6.  pažymi, kad Audito Rūmų reforma buvo įgyvendinta 2015 m. ir Audito Rūmai laiko ją sėkminga; tikisi, kad jam bus pateiktas Audito Rūmų 2013–2017 m. strategijos laikotarpio vidurio vertinimas, įskaitant pasiektų pagrindinių reformos tikslų analizę;

7.  palankiai vertina Audito Rūmų savo ataskaitose pateiktą Sąjungos pridėtinės vertės metodą; ragina toliau dirbti kartu su kitomis Sąjungos institucijomis, siekiant sukurti gero finansų valdymo veiklos rodiklius ir prioritetus;

8.  pažymi, jog Finansinio reglamento 163 straipsnio peržiūra nustato, kad „specialiosios ataskaitos būtų rengiamos ir priimamos per [...] 13 mėnesių“(6); atkreipia dėmesį į tai, kad šio termino 2015 m. nebuvo laikomasi; primygtinai ragina Audito Rūmus laikytis šio termino, nepakenkiant ataskaitų kokybei; atsižvelgdamas į tai, ragina Audito Rūmus patobulinti savo specialiųjų ataskaitų rekomendacijas, kad jos būtų dar tikslingesnės;

9.  mano, kad paramą gaunančios institucijos turėtų labiau atsižvelgti į specialiąsias Audito Rūmų ataskaitas, į kurias turėtų būti įtrauktos metinės, specialios ataskaitos; pabrėžia, kad atskirų specialiųjų ataskaitų veiksmingumą būtų galima padidinti, jeigu jos būtų laiku sugrupuotos pagal konkrečias politikos sritis, kad Parlamentas galėtų ad hoc ataskaitas skirti šioms specialiosioms Audito Rūmų ataskaitoms atskirai nuo biudžeto įvykdymo patvirtinimo ciklo;

10.  apgailestauja dėl to, kad, kad Audito Rūmai iki šiol nepateikė specialiosios ataskaitos apie interesų konfliktus visose agentūrose, ypač susijusiose su pramonės sektoriais, nepaisant pakartotinų prašymų, nuo 2012 m. pateiktų ankstesnėse Parlamento priimtose biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitose; ragina Audito Rūmus parengti ir paskelbti pirmą specialiąją ataskaitą apie interesų konfliktus iki 2017 m. birželio pabaigos ir vėliau kasmet skelbti tolesnes ataskaitas; mano, kad Audito rūmų metinių ataskaitų apie interesų konfliktus rengimas yra labai svarbus Sąjungos institucijų, organų ir agentūrų sąžiningumui, bei siekiant išvengti interesų konfliktų tarp Sąjungos agentūrų, ypač tų, kurios susijusios su pramonės sektoriumi, ir lobistų grupėmis;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai laikosi tarpinstitucinio susitarimo sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc. per penkerių metų laikotarpį; prašo ne vėliau kaip 2017 m birželio mėn. jam pranešti, kaip šis sumažinimas dera su naujų darbuotojų įdarbinimu Audito Rūmuose 2015 m. ir kokią procentinę dalį sudaro naujų darbuotojų įdarbinimas 2015 m.;

12.  apgailestauja, kad 2015 m. tarp Audito Rūmų narių nebuvo lyčių pusiausvyros (5 moterys ir 23 vyrai) ir kad 2016 m. moterų skaičius sumažėjo iki trijų; apgailestauja ir dėl to, kad Audito Rūmuose ir toliau nėra aukščiausios ir vidurinės grandies vadovų lyčių pusiausvyros (30,4 proc. moterų, palyginti su 69,6 proc. vyrų); ragina Audito Rūmus skatinti lyčių pusiausvyrą, ypač einančiųjų vadovaujamas pareigas asmenų grandyje, be to, ragina Audito Rūmus informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių buvo imtasi, ir šioje srityje pasiektus rezultatus, nepakenkiant savo paskirčiai;

13.  pabrėžia, kad geografinė pusiausvyra, t. y. proporcingas santykis tarp konkrečios personalo narių pilietybės ir atitinkamos valstybės narės dydžio, privalo išlikti svarbiu išteklių valdymo elementu, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą 2004 m. ar vėliau; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai subalansavo bendrą pareigūnų iš valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą anksčiau nei 2004 m. ir pareigūnų iš valstybių narių, kurios į Sąjungą įstojo 2004 m. ar vėliau, sudėtį; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėms narėms, kurios į Sąjungą įstojo 2004 m. ar vėliau, vis dar nepakankamai atstovaujama aukštesniu administravimo lygmeniu ir vadovaujančiose pareigose, kurių srityje vis dar reikia pažangos;

14.  yra susirūpinęs dėl didelio darbuotojų laikinojo nedarbingumo atostogų dienų skaičiaus; ragina Audito Rūmus, kad jie galėtų geriau vykdyti savo pagrindinę paskirtį, skirti daugiau dėmesio gerovės užtikrinimo veiklai ir užtikrinti savo darbuotojų gerovę;

15.  atkreipia dėmesį į metodą, kurį Audito Rūmai naudojo apskaičiuojant darbuotojų laikinojo nedarbingumo atostogas; laikosi nuomonės, kad šis metodas nėra tinkamas siekiant veiksmingai apskaičiuoti nebuvimą darbe dėl ligos; ragina Audito Rūmus taikyti apskaičiavimo sistemą, pagrįstą nedirbtomis darbo dienomis vienam darbuotojui, kaip daroma kitose institucijose;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai surengė penkis išvažiuojamuosius seminarus, visų pirma rengiantis Audito Rūmų reformai, kuriuose dalyvavo nedaug darbuotojų (tik 107); ragina Audito Rūmus tikslingiau organizuoti gerovės užtikrinimo veiklą, siekiant įtraukti aktyvų ir teigiamą žmogiškųjų išteklių vystymą, kad joje dalyvautų kuo daugiau darbuotojų;

17.  atkreipia dėmesį į sustiprintą Audito Rūmų etikos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, taip pat darbuotojų narių nusižengimams; ragina Audito Rūmus pranešti Parlamentui apie savo kovos su priekabiavimu vidaus taisyklių peržiūrą;

18.  primygtinai ragina Audito Rūmus užtikrinti, kad būtų teikiamos interesų deklaracijos, o ne interesų konfliktų nebuvimo deklaracijos, nes savo interesų konflikto vertinimas savaime yra interesų konfliktas; mano, kad situacijos, kurioje kyla interesų konfliktai, vertinimą turi atlikti trečioji šalis, kuri turi būti nepriklausoma; prašo Audito Rūmų ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pranešti apie padarytus pakeitimus ir nurodyti, kas tikrina situacijas, kuriose kyla interesų konfliktų; pakartoja, kad sąžiningumas ir skaidrumas yra esminiai elementai, kuriais išsaugomas visuomenės pasitikėjimas; ragina Audito Rūmus nustatyti aiškias taisykles dėl pareigūnų perėjimo į privatųjį sektorių išvengti ir numatyti priemones bei atgrasančias sankcijas, kaip antai pensijų mažinimą arba bent trejų metų draudimą dirbti panašiose įstaigose, kad būtų užkirstas kelias tokiems perėjimams;

19.  primena Audito Rūmams, kad decentralizuotos Sąjungos agentūros privalo taikyti gero administracinio elgesio kodeksą ir turi būti skatinamos naudotis Skaidrumo registru, kaip pavyzdine priemone, skirta bendravimui su atitinkamais atstovais;

20.  ragina Audito Rūmus prisijungti prie būsimo tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro;

21.  palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų interneto svetainėje buvo sukurtas skaidrumo portalas, ir tai, kad Audito Rūmai jau parengė informatorių taisykles; rekomenduoja Audito Rūmams šias taisykles išplatinti savo darbuotojams, kad visi darbuotojai apie jas žinotų; prašo Audito Rūmų ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pateikti išsamią informaciją apie 2015 m. informatorių apie pažeidimus bylas (jei tokių buvo) ir kaip jos buvo išnagrinėtos ir užbaigtos;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. Audito Rūmams priklausė trys pastatai – K1, K2 ir K3; prašo Audito Rūmų įtraukti šių pastatų atnaujinimo darbų planavimą į savo metinę veiklos ataskaitą ir užtikrinti, kad atliekant atnaujinimo darbus būtų įgyvendinami kuo aukštesni energijos vartojimo efektyvumo standartai;

23.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastatų politikos suvestinę, įtrauktą į jų metinę veiklos ataskaitą, ir ragina šiuo klausimu ateityje pateikti daugiau išsamesnės informacijos;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad vertimo darbo apimtis 2015 m. buvo beveik 3 proc. didesnė nei 2014 m.; pažymi, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų reformą, Vertimo raštu direktorato struktūra buvo optimizuota; ragina Audito Rūmus paaiškinti, kaip tas direktoratas pagerino savo darbą;

25.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau –OLAF) vedamas derybas, siekiant apsvarstyti galimybę sudaryti administracinį susitarimą; ragina Audito Rūmus pranešti apie derybose šiuo klausimu padarytą pažangą;

26.  dar kartą ragina Audito Rūmus, laikantis esamų konfidencialumo ir duomenų apsaugos taisyklių, į savo metines veiklos ataskaitas įtraukti užbaigtų OLAF bylų, kuriose Audito Rūmai ar bet kuris jų darbuotojas buvo tyrimų objektas, rezultatus ir pasekmes;

27.  atkreipia dėmesį į vidaus auditorių tarnybos rekomendaciją įvertinti galimybę racionaliau naudoti tarnybines Audito Rūmų transporto priemones; ragina Audito Rūmus šį klausimą spręsti bendradarbiaujant su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu ir informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių imtasi siekiant racionalizuoti automobilių parko valdymą;

28.  palankiai vertina Audito Rūmų pastangas bei jo pasiekimus mažinant savo aplinkosauginį pėdsaką; atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. Audito Rūmai pradėjo įgyvendinti Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) projektą, kuriuo siekiama ne vėliau kaip 2016 m. pabaigoje gauti EMAS sertifikatą; palankiai vertina tai, kad 2015 m. lapkričio 13 d. Audito Rūmai patvirtino aplinkos politiką, kuria įforminamas jų dalyvavimas įgyvendinant aukštos kokybės aplinkosaugos vadybos iniciatyvą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad vėluojama išduoti EMAS sertifikatą;

29.  pabrėžia, kad svarbu išplėsti bendradarbiavimą su Sąjungos universitetais, siekiant sukurti konkrečias Europos audito studijas; ragina Audito Rūmus toliau informuoti Parlamentą apie šio būsimo išplėsto bendradarbiavimo raidą ir rezultatus;

30.  ragina Audito Rūmus numatyti galimybę teikti rekomendacijas, kaip geriau komunikuoti apie Sąjungos biudžetą, jo funkcijas bei paskirtį, ir kaip veiksmingiau apie jį paaiškinti Sąjungos piliečiams.

(1) OL L 69, 2015 3 13.
(2) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(3) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(4) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) Žr. Komisijos pasiūlymo COM(2016)0605 251 straipsnio 1 dalį.


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
PDF 335kWORD 47k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (2016/2156(DEC))
P8_TA(2017)0150A8-0144/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0274/2016)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0144/2017),

1.  patvirtina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Regionų komitetui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui bei Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, dalį (2016/2156(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0144/2017),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  teigiamai vertina Audito Rūmų išvadą, jog apskritai per 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant mokėjimus, susijusius su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (toliau – Komitetas) administracinėmis ir kitomis išlaidomis, esminių klaidų nepadaryta;

2.  džiaugdamasis pažymi, kad savo 2015 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai pažymėjo, kad, atlikus auditą klausimais, susijusiais su Komiteto žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais, didelių trūkumų nenustatyta;

3.  pažymi, kad 2015 m. Komiteto biudžetas siekė 129 100 000 EUR (palyginti su 128 559 380 EUR 2014 m.), o jo panaudojimo lygis buvo 95,9 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2014 m., 2015 m. lėšų panaudojimo rodiklis šiek tiek padidėjo;

4.  pabrėžia, kad Komiteto biudžetas yra didžia dalimi administracinio pobūdžio ir didelė dalis lėšų panaudota išlaidoms, susijusioms su institucijoje dirbančiais asmenimis, o likusi lėšų dalis – su pastatais, baldais, įranga ir įvairiomis einamosiomis išlaidomis padengti; vis dėlto pabrėžia, kad rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepcija turėtų būti taikoma ne tik sudarant visą Komiteto biudžetą, bet ir nustatant atskirų skyrių ir padalinių konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus tikslus ir metinius planus darbuotojų atžvilgiu; todėl ragina Komitetą plačiau taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą savo kasdienėje veikloje;

5.  atkreipia dėmesį į tolesnes pastabas dėl Parlamento 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijos, pridėtas prie Komiteto metinės veiklos ataskaitos; palankiai vertina tai, kad 2015 m. sukurta viešųjų pirkimų paramos tarnyba;

6.  pažymi, kad 2015 m. buvo pirmieji Komiteto naujos kadencijos metai ir kad tai galėjo turėti įtakos rezultatams, visų pirma, teisėkūros srityje dirbančių direktoratų, įskaitant vertimo žodžiu, komunikacijos ir žmogiškųjų išteklių direktoratus, rezultatams;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad ataskaitoje dėl Parlamento ir Komiteto pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo (toliau – susitarimas) įgyvendinimo abiejų institucijų bendradarbiavimas įvertintas kaip aktualus ir teigiamas;

8.  pažymi, jog Komitetas nurodo, kad reikia tiksliau apibūdinti susitarime minimą intensyvesnį bendradarbiavimą ir kad kai kuriuos elementus dar reikia iki galo įgyvendinti, todėl būtinos nuolatinės abiejų institucijų pastangos; yra įsitikinęs, kad abi šalys pasieks teigiamų rezultatų, jei toliau dės pastangas, kad visapusiškai įgyvendintų susitarimą, ir plėtos sąveiką;

9.  pakartoja savo prašymą, kad bendras vertinimas apie vykdant susitarimą sutaupytas biudžeto lėšas būtų įtrauktas į jo laikotarpio vidurio peržiūrą arba kitą su susitarimu susijusių tolesnių veiksmų ataskaitą;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentui vykdant veiklą į Komiteto nuomones nėra pakankamai atsižvelgiama, ir ragina Komitetą kartu su Parlamento generaliniu sekretoriumi rengti pasiūlymus, kaip šiuo atžvilgiu supaprastinti Komiteto ir Parlamento procedūras;

11.  pažymi, kad Komitetas ir Regionų komitetas sudarė ir 2015 m. pasirašė naują dvišalį administracinio bendradarbiavimo susitarimą; tiki, kad susitarimu užtikrinamas didesnis abiejų komitetų veiklos efektyvumas; mano, kad reikia numatyti panašių administracinių funkcijų sutelkimą, kad būtų išvengta nereikalingo veiksmų dubliavimo;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad po 2015 m. lapkričio mėn. teroristinių išpuolių Paryžiuje dėl priežasčių, susijusių su saugumu, Parlamentas uždarė tiesioginę perėją tarp RMD ir REM pastatų; tikisi, kad Parlamentas iš naujo įvertins saugumo aspektus, nes perėjos atidarymas būtų naudingas visoms trims institucijoms;

13.  palankiai vertina 2015 m. įvykusius administracinius pokyčius, visų pirma visapusiškai pradėtą taikyti išlaidomis grindžiamą narių kelionės išlaidų kompensavimo sistemą ir visapusiškai pertvarkytą narių portalą; ragina Komitetą pateikti lyginamąją narių kelionių išlaidų 2014, 2015 ir 2016 m. metinę apžvalgą;

14.  pažymi, kad pagal Komiteto darbo tvarkos taisykles jo nariai eidami savo pareigas yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendro intereso labui; pažymi, kad narių interesų deklaracijas galima rasti Komiteto svetainėje; ragina Komitetą prisijungti prie būsimo tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro;

15.  yra susirūpinęs dėl didelio neužimtų nuolatinių darbo vietų skaičiaus 2015 m. ir ragina Komitetą imtis būtinų priemonių siekiant pagerinti įdarbinimo procedūras;

16.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Komitete ir toliau yra nepakankama lyčių pusiausvyra atsižvelgiant į vyresniosios ir vidurinės grandies vadovų pareigybes (30 ir 70 proc. vyresniosios vadovybės atveju); taip pat apgailestauja dėl disbalanso kalbant apie geografinį vyresniosios ir vidurinės grandies vadovų pareigybių pasiskirstymą ir visų pirma darbuotojų iš valstybių narių, kurios įstojo Sąjungą 2004 m. arba vėliau, trūkumą; ragina Komitetą imtis veiksmų siekiant pašalinti tą disbalansą ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių imtasi, ir pasiektus rezultatus;

17.  atkreipia dėmesį į Komiteto planą laikytis tarpinstitucinio susitarimo(6) sumažinti per penkerių metų laikotarpį darbuotojų skaičių 5 proc.; prašo, kad jam būtų pranešta, kaip sumažinimo tikslas vykdytas 2016 m., kai buvo numatytos trys naujos pareigybės; siūlo, kad Komitetas praneštų Parlamentui apie visus kitus atvejus, kai buvo sutaupyta lėšų ir taip kompensuotas galimas vėlavimas mažinant darbuotojų skaičių;

18.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. pradžioje įsigaliojo vidaus informatorių taisyklės;

19.  visapusiškai pritaria tam, kad būtų sukurtos etikos patarėjų pareigybės siekiant padėti reaguoti galimose su priekabiavimu susijusioje situacijose ir rengiami specialūs mokymai vadovybei siekiant pagerinti žinias ir veiksmus informavimo apie pažeidimus atvejais; apgailestauja, kad trimis su priekabiavimu susijusiais atvejais reikėjo imtis teisinių veiksmų;

20.  negali pateikti savo nuomonės apie darbuotojų laikinojo nedarbingumo atostogų mastą, nes Komitetas pateikė neišsamią ataskaitą šiuo klausimu; ragina Komitetą parengti ataskaitą apie darbuotojų laikinojo nedarbingumo atostogas pateikiant suskirstymą, kiek darbo dienų sudaro kiekvieno darbuotojo laikinojo nedarbingumo atostogos;

21.  pažymi, kad, palyginti su 2014 m., Komitetas sumažino vieno dalyvio vidutines išvažiuojamojo posėdžio išlaidas 35 proc. ir kad renginyje dalyvavo tik 218 darbuotojų, kai 2014 m. dalyvavo 415 darbuotojų; ragina Komitetą tikslingai organizuoti gerovės užtikrinimo veiklą siekiant įtraukti kuo daugiau darbuotojų, kad jie padėtų toliau tobulinti darbuotojų gerovę;

22.  su pasitenkinimu pažymi, kad sumažėjo užsakytų, bet nepanaudotų vertimo žodžiu paslaugų lygis nuo 4,3 proc. 2014 m. iki 3,5 proc. 2015 m.;

23.  palankiai vertina tai, kad vertimo raštu duomenys pateikiami pagal suderintą metodiką, kurią nustatė Tarpinstitucinis vertimo raštu ir žodžiu komitetas; pažymi, kad šiuo metu persvarstomas elgesio vertimų srityje kodeksas ir kad šis darbas turėtų būti atliktas kartu su Regionų komitetu;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl remiantis susitarimu vykdyto darbuotojų perkėlimo į Parlamentą 2015 m. vertimo raštu užsakomųjų paslaugų lygis išaugo iki beveik 10 proc.; ragina Komitetą įvertinti dabar jau praktikoje taikomos tvarkos ekonominį efektyvumą;

25.  palankiai vertina Komiteto strateginę mokymo ir tobulinimo programą ir visų pirma naujovę – didesnį dėmesio kolegų tarpusavio mokymuisi skyrimą; prašo Komiteto kitoje savo metinės veiklos ataskaitoje nurodyti tolesnius su šio konkretaus metodo taikymu susijusius veiksmus;

26.  su dideliu pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Komiteto pastangas ir iki šiol pasiektus rezultatus mažinant Komiteto veiklos poveikį aplinkai ir atnaujintą Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) sertifikatą;

27.  atkreipia dėmesį į Komiteto ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos administracinius susitarimus siekiant nustatyti struktūrinę bendradarbiavimo sistemą, kurią taikant būtų galima greičiau ir lengviau pasikeisti informacija;

28.  džiaugiasi, kad Komitetas metinėje veiklos ataskaitoje pateikė informaciją apie pastatų politiką, kadangi svarbu, jog tokios politikos išlaidos būtų tinkamai pagrįstos ir nebūtų pernelyg didelės;

29.  atkreipia dėmesį į Komiteto pastangas ir laimėjimus aktyviau įgyvendinant savo informavimo ir komunikacijos politiką; tačiau pabrėžia, kad svarbiau pagerinti ne Komiteto bendrojo pobūdžio reklamą, o jo nuomonių dėl Europos sprendimų priėmimo veiksmingumą.

(1) OL L 69, 2015 3 13.
(2) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(3) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(4) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Regionų komitetas
PDF 341kWORD 47k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas (2016/2157(DEC))
P8_TA(2017)0151A8-0141/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0275/2016)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0141/2017),

1.  patvirtina Regionų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Regionų komiteto 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Regionų komitetui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui bei Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas, dalį (2016/2157(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0141/2017),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  pažymi, jog Audito Rūmai 2015 m. metinėje ataskaitoje nurodė, kad nenustatyta jokių didelių trūkumų audituojamose srityse, susijusiose su Regionų komiteto (toliau – Komitetas) žmogiškaisiais ištekliais ir vykdytais viešaisiais pirkimais;

2.  su džiaugsmu pažymi, kad Audito Rūmai, remdamiesi savo auditu, padarė išvadą, jog apskritai per 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant mokėjimus, susijusius su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis, esminių klaidų nepadaryta;

3.  pabrėžia, kad Komiteto biudžetas yra didžia dalimi administracinio pobūdžio ir didelė dalis lėšų panaudota išlaidoms, susijusioms su Komitete dirbančiais asmenimis, o likusi dalis – su pastatais, baldais, įranga ir įvairiomis einamosiomis išlaidomis, padengti; vis dėlto pabrėžia, kad rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepcija turėtų būti taikoma ne tik sudarant visą Komiteto biudžetą, bet ir nustatant atskirų skyrių ir padalinių konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus tikslus ir metinius planus darbuotojų atžvilgiu; todėl ragina Komitetą plačiau taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą savo kasdienėje veikloje;

4.  pažymi, kad Komitetas 2015 m. turėjo patvirtintą 88 900 000 EUR biudžetą (palyginti su 87 600 000 EUR 2014 m.), iš jų 87 200 000 EUR sudarė įsipareigojimų asignavimai, o jų panaudojimo lygis buvo 98,2 %; atkreipia dėmesį į 2015 m. šiek tiek sumažėjusį panaudojimo lygį;

5.  pažymi, kad Komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas sudarė ir 2015 m. pasirašė naują dvišalį administracinio bendradarbiavimo susitarimą; tiki, kad susitarimu užtikrinamas didesnis Komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto veiklos efektyvumas;

6.  su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad ataskaitoje dėl Parlamento ir Komiteto pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo (toliau – susitarimas) įgyvendinimo abiejų institucijų bendradarbiavimas vertinamas aktualiai ir teigiamai; tačiau pastebi, kad reikia tiksliau apibūdinti susitarime minimą intensyvesnį bendradarbiavimą;

7.  teigiamai vertina Komiteto suinteresuotumą turėti sistemingesnį bendradarbiavimo su Parlamentu, visų pirma politikos srityse, ir su Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS) metodą; mano, kad tolesnis sąveikos plėtojimas duos teigiamų rezultatų abiem institucijoms;

8.  pakartoja savo prašymą, kad bendras vertinimas apie vykdant susitarimą sutaupytas biudžeto lėšas būtų įtrauktas į kitą su susitarimu susijusių tolesnių veiksmų ataskaitą;

9.  susirūpinęs pažymi, kad nebuvo pasiektas nei vienas iš Komiteto 2015 m. nustatytų tikslų padidinti Parlamento ir Tarybos dalyvavimą veikloje, susijusioje su Komiteto teikiamomis nuomonėmis;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad po 2015 m. lapkričio mėn. teroristinių išpuolių Paryžiuje dėl priežasčių, susijusių su saugumu, Parlamentas uždarė tiesioginę perėją tarp RMD ir REM pastatų; tikisi, kad Parlamentas iš naujo įvertins saugumo aspektus, nes perėjos atidarymas neabejotinai būtų naudingas visoms trims institucijoms;

11.  susirūpinęs pažymi, kad mokėjimų panaudojimo lygis 2015 m. nuosekliai mažėjo kai kuriuose biudžeto punktuose; atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. buvo pirmieji šeštosios Komiteto kadencijos metai; tačiau laikosi nuomonės, jog Komitetas turėtų užtikrinti, kad tai nedarytų poveikio biudžeto valdymui; ragina Komitetą gerinti savo veiklos rezultatus ir geriau pasirengti pirmiesiems septintosios Komiteto kadencijos metams;

12.  primygtinai ragina Komitetą toliau gerinti savo operacijų skaidrumą ir į metinę veiklos ataskaitą įtraukti visus turimus duomenis apie komiteto narių vykdytas misijas, nurodant išsamias išlaidas;

13.  ragina Komitetą prisijungti prie būsimo tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro;

14.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Komitete ir toliau yra nepakankama lyčių pusiausvyra vyresniosios ir vidurinės grandies vadovų pareigybių atžvilgiu (25 ir 75 proc. vyresniojoje vadovybėje ir 38 ir 62 proc. vidurinės grandies vadovybėje); primygtinai ragina Komitetą pagerinti šią lyčių pusiausvyrą ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priemones, kurių imtasi šiai problemai spręsti, ir pasiektus rezultatus;

15.  su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad kalbant apie vadovaujamas pareigas išlaikytas tolygus geografinis pasiskirstymas;

16.  yra labai susirūpinęs dėl didelio Komiteto darbuotojų laikinojo nedarbingumo atostogų dienų skaičiaus; ragina Komitetą įvertinti priežastis, sutelkti savo žmogiškųjų išteklių valdymą siekiant gerinti padėtį ir tikslingai organizuoti gerovės užtikrinimo veiklą, kad būtų įtraukta kuo daugiau darbuotojų, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio darbuotojų nebuvimui darbo vietoje;

17.  yra susirūpinęs, kad audito rekomendacijos dėl viduje taikomų IT projektų įgyvendinimo dar nėra tinkamai įgyvendintos; ragina Komitetą šią padėtį nedelsiant ištaisyti;

18.  palankiai vertina tai, kad vertimo raštu duomenys teikiami pagal suderintą metodiką, kurią nustatė tarpinstitucinis vertimo raštu ir žodžiu komitetas; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu persvarstomas elgesio vertimo raštu srityje kodeksas ir kad šis darbas turėtų būti atliktas kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pagal susitarimą vykdyto darbuotojų perkėlimo į Parlamentą vertimo raštu, atlikto naudojantis išorės vertėjų paslaugomis, dalis išaugo nuo 2,57 proc. (2014 m.) iki beveik 10 proc. (2015 m.); ragina Komitetą įvertinti naujos ir dabar jau praktikoje taikomos tvarkos ekonominį efektyvumą;

20.  atkreipia dėmesį į Komiteto 2015 m. gruodžio mėn. priimtas taisykles dėl informatorių; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. buvo pradėta viena byla dėl informatorių veiksmų; prašo Komiteto nuolat informuoti Parlamentą apie tolesnę šios bylos eigą;

21.  mano, jog itin svarbu, kad Komitetas nedelsdamas laikytųsi dviejų Tarnautojų teismo sprendimų(6) ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos bylos ataskaitos(7), Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro ataskaitos(8) bei Parlamento rezoliucijų(9) ir anksčiau nei 2017 m. pabaigoje pasiektų buvusio Komiteto vidaus auditoriaus, kuris pranešė apie pažeidimą, byloje teisingą, sąžiningą ir subalansuotą sprendimą;

22.  mano, jog labai svarbu, kad Komitetas veiktų kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, kad galėtų nedelsdamas imtis tolesnių veiksmų dėl Tarnautojų teismo sprendimo priekabiavimo byloje, susijusioje su abiejų institucijų pareigūnais(10), praneštų Parlamentui apie padarytą pažangą ir užtikrintų jam, jog peržiūri savo procedūras, kurios bus taikomos nagrinėjant būsimus nepagrįstus tvirtinimus dėl priekabiavimo, siekdamas užtikrinti, kad jos atitiktų Tarnautojų teismo praktiką;

23.  su dideliu pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Komiteto pastangas ir iki šiol pasiektus rezultatus mažinant Komiteto veiklos poveikį aplinkai ir atnaujintą Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) sertifikatą;

24.  atkreipia dėmesį į Komiteto pastangas ir laimėjimus įgyvendinant pažangesnę informavimo ir komunikacijos politiką;

25.  palankiai vertina Komiteto metinėje veiklos ataskaitoje pateiktą informaciją apie pastatų politiką, ypač dėl to, kad svarbu, jog tokios politikos išlaidos būtų tinkamai pagrįstos ir nebūtų pernelyg didelės.

(1) OL L 69, 2015 3 13.
(2) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(3) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(4) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) 2013 m. gegužės 7 d. Tarnautojų teismo sprendimas byloje F-86/11 (ECLI:EU:F:2011:189) ir 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje F-156/12 (ECLI:EU:F:2014:247).
(7) Europos kovos su sukčiavimu tarnybos galutinė bylos ataskaita, parengta 2003 m. spalio 8 d.
(8) Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro 2008 m. gegužės 8 d. ataskaita.
(9) Parlamento rezoliucijos: 2004 m. sausio 29 d. (OL L 57, 2004 2 25, p. 8), 2004 m. balandžio 21 d. (OL L 330, 2004 11 4, p. 153), 2005 m. balandžio 12 d. (OL L 196, 2005 7 27, p. 54), 2006 m. balandžio 27 d. (OL L 340, 2006 12 6, p. 44), 2015 m. balandžio 29 d. (OL L 255, 2015 9 30, p. 132) ir 2016 m. balandžio 28 d. (OL L 246, 2016 9 14, p. 152) siekiant paremti Komiteto vidaus auditoriaus bylą.
(10) 2013 m. vasario 26 d. Tarnautojų teismo sprendimas, byla F-124/10: Vassilliki Labiri prieš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK) (ECLI:EU:F:2013:21).


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos išorės veiksmų tarnyba
PDF 350kWORD 50k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba (2016/2160(DEC))
P8_TA(2017)0152A8-0122/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0278/2016)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99 ir 164–167 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2016 „Europos išorės veiksmų tarnybos pastatų, esančių visame pasaulyje, valdymas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0122/2017),

1.  patvirtina Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, kad Europos išorės veiksmų tarnybos 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba, dalį (2016/2160(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0122/2017),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  palankiai vertina tai, kad, Audito Rūmų teigimu, bendras 5 išlaidų kategorijos („Administravimas“), įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) biudžetą, klaidų lygis ir toliau yra palyginti mažas (apytikriai 0,6 proc. 2015 m.);

2.  pažymi, kad Audito Rūmai nenustatė didelių trūkumų, susijusių su EIVT metinėmis veiklos ataskaitomis ir vidaus kontrolės sistema;

3.  ragina EIVT ištaisyti tam tikrus Audito Rūmų nustatytus trūkumus, susijusius su vietos darbuotojų įdarbinimo delegacijose procedūromis (t. y. skaidrumo trūkumu, susijusiu su tam tikrais procedūros etapais) ir su viešųjų pirkimų, kuriuos rengė delegacijos, procedūromis (būtent neteisingu pasiūlymų vertinimu, palyginti su techninėmis specifikacijomis, arba netinkamos viešųjų pirkimų procedūros naudojimu);

4.  pritaria Audito Rūmams, kad labai svarbu pagerinti viešųjų pirkimų procedūrų koncepciją, planą, koordinavimą ir vykdymo gaires mažos vertės sutartims, nes šios sutartys sudaro 4,5 proc. bendros sutarčių, sudarytų 2015 m., vertės; pritaria EIVT ketinimui rengti regioninius seminarus ir teikti administracinę viešųjų pirkimų paramą visam delegacijų tinklui;

5.  ragina EIVT pagerinti savo atrankos procedūrų kokybę, integruojant visus būtinus patvirtinamuosius dokumentus; prašo EIVT geriau suderinti pirkimo procedūras, kurios vykdomos delegacijose; pakartoja savo prašymą ištaisyti šioje srityje pasikartojančius trūkumus ir toliau teikiant administracinę paramą delegacijoms, kai padėtis yra itin kritiška;

6.  teigiamai vertina tai, kad rengiant 2015 m. išorės pagalbos valdymo ataskaitą buvo paskelbtos patobulintos ir išsamesnės gairės, pagal kurias sustiprinama delegacijų vadovų priežiūra ir kurios apima atskaitomybę ir ataskaitų teikimo reikalavimus;

7.  apgailestauja, kad 2015 m. iki 22,4 proc. padidėjo bendras klaidų, susijusių su įsipareigojimais, lygis (palyginti su 18,3 proc. 2014 m.), nustatytas ex ante kontrolės lygmeniu;

8.  pažymi, kad bendras EIVT 2015 m. biudžetas sudarė 602,8 mln. EUR, o tai 16,2 proc. daugiau nei 2014 m.; šį padidėjimą lėmė tai, kad į EIVT biudžetą perkelta 71,5 mln. EUR, kuriuos sudarė lėšos, perkeltos iš Komisijos administracinio biudžeto (25,2 mln. EUR) ir iš kitų biudžeto eilučių (iki 46,3 mln. EUR), siekiant finansuoti bendras Sąjungos delegacijų išlaidas, pvz., nuomos, biurų apsaugos ir IT išlaidas; pažymi, kad neįtrauktos EPF lėšos;

9.  pažymi, kad EIVT administracinio biudžeto vykdymas ir toliau kelia susirūpinimą, nes kai kurios delegacijos, papildomai prie pačios EIVT biudžeto lėšų, gauna Komisijos įnašus į biudžetą iš 33 skirtingų biudžeto eilučių; ragina visus suinteresuotuosius subjektus toliau tobulinti ir supaprastinti biudžeto šaltinius ir tvarką, siekiant palengvinti biudžeto vykdymą; palankiai vertina naujausią biudžetinę procedūrą, nustatytą EPF administracinėms išlaidoms, kurios nuo 2016 m. turės būti padengiamos iš EIVT biudžeto, remiantis standartinės sumos asmeniui apskaičiavimu;

10.  pažymi, kad centrinės būstinės biudžetas siekė 218,9 mln. EUR, iš kurių 140,5 mln. EUR (arba 64,7 proc.) buvo susiję su darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimu pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus įdarbintiems ir išorės darbuotojams, 30 mln. EUR (13,7 proc.) – su pastatais ir 30,7 mln. EUR – su IT sistemomis, įranga ir baldais;

11.  pažymi, kad 383,9 mln. EUR delegacijų biudžetas buvo paskirstytas taip: 155,8 mln. EUR (t. y. 40,6 proc.) – pastatams ir susijusioms išlaidoms, 105,5 mln. EUR (27,5 proc.) – pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus įdarbintų darbuotojų darbo užmokesčiui, 60,1 mln. EUR (15,7 proc.) – išorės darbuotojams ir išorės paslaugoms, 20,6 mln. EUR (5,4 proc.) – kitoms išlaidoms, susijusioms su darbuotojais, ir 41,9 mln. EUR (10,9 proc.) – kitoms administracinėms išlaidoms; taip pat pažymi, kad 204,7 mln. EUR gauta iš Komisijos administracinėms išlaidoms, susijusioms su Komisijos darbuotojais, įdarbintais Sąjungos delegacijose, padengti;

12.  pakartoja savo prašymą atkreipti dėmesį, visų pirma delegacijose, į darbo tęstinumą ir dokumentų valdymą, kaip svarbiausias vidaus kontrolės normas, tačiau taip pat ir svarbius valdymo komponentus, ypač dėl informacijos, naudojamos įvairiais valdymo tikslais, t. y. stebėsenai, vertinimui ir veiklos bei projektų ataskaitoms, prieinamumo ir patikimumo;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad tik dvi delegacijos pateikė išlygas, susijusias su tinkamos konkurso procedūros nebuvimu ir trūkstama svarbiausia valdymo informacija, kuri turėjo būti panaudota patikinimo pareiškimui;

14.  pritaria reguliariems EIVT ir Komisijos tarnybų, sprendžiančių išorės klausimus dėl sukčiavimo prevencijos ir nustatymo, ryšiams;

15.  pritaria tam, kad būtų sukurtas Europos regioninis centras – iniciatyva, kuria siekiama teikti geresnę administracinę pagalbą Sąjungos delegacijoms, susijusią su finansų valdymo, viešųjų pirkimų ir žmogiškųjų išteklių sritimis; tikisi, kad Europos Parlamentui bus pateiktas 2017 m. bandomojo projekto įvertinimas; ragina EIVT, jei tinkama, tęsti šią praktinių žinių telkimo praktiką kituose regionuose, siekiant stabiliai mažinti administracinę naštą ir sąnaudas delegacijose;

16.  mano, jog būtina, kad delegacijų vadovai, papildomai prie informavimo apie jų politines pareigas, ir toliau būtų reguliariai informuojami apie jų vaidmenį bendrai stiprinant tikrumą, valdymą ir atskaitomybę, ypač susijusius su įvairių komponentų, kurie galėtų lemti išlygos pateikimą, vertinimu; ragina EIVT teikti mokymus ir ekspertų konsultacijas delegacijų vadovams, ypač valstybių narių diplomatams;

17.  atkreipia dėmesį į EIVT organizacijos pokyčius ir racionalizaciją, siekiant supaprastinti atskaitomybės linijas ir informacijos srautus, padedančius EIVT lengviau formuoti reakcijas į krizes ar politines problemas ir sumažinti hierarchijos sluoksnių lygį turint mažiau direktoratų;

18.  pripažįsta, kaip svarbu valdyti žmogiškuosius išteklius EIVT, į kurią darbuotojai priimami iš „trijų įdarbinimo šaltinių“, valdyti skyrimą į delegacijas, kartu pasiekiant metinį darbuotojų mažinimą, kuris 2015 m. turėjo sudaryti 17 etatų centrinėje būstinėje;

19.  pažymi, kad valstybių narių diplomatai sudarė 32,9 proc. visų AD kategorijos EIVT darbuotojų (t. y. 307 asmenys), palyginti su 33,8 proc. 2014 m.; pažymi, kad ši dalis didesnė delegacijose, nes jose dirba 43,1 proc. valstybių narių diplomatų (arba 166), o 25,7 proc. diplomatų dirba centrinėje būstinėje; ragina, kad darbuotojai būtų paskirstyti proporcingiau, ir primena EIVT, kaip svarbu telkti valstybių narių ekspertus ir EIVT darbuotojus kiekvienu lygmeniu;

20.  pabrėžia, kad valstybių narių diplomatų, paskirtų delegacijų vadovais, skaičius siekė 63 iš visų 134 delegacijų vadovų pareigybių, ir tai sudarė 47 proc. visų delegacijų vadovų; pabrėžia, kad 63 pareigybės buvo paskirstytos neatsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą 16 proc. ir 84 proc. santykiu, ir tik 16 iš 63 vadovų buvo valstybių narių, įstojusių į Sąjungą 2004 m. arba vėliau, piliečiai; taip pat pažymi, kad skiriant 29 delegacijų vadovų pavaduotojus lyčių pusiausvyra buvo pažeista, jie paskirti 24 proc. ir 76 proc. santykiu, ir kad 6 iš delegacijų vadovų pavaduotojų buvo valstybių narių diplomatai;

21.  pažymi, kad iš valstybių narių deleguotų nacionalinių ekspertų skaičius 2015 m. ir toliau augo (8 proc., palyginti su 2014 m.) ir pasiekė 434 (iš jų 376 įdarbinti centrinėje būstinėje ir 58 – delegacijose); pažymi, kad 40 proc. iš 376 komandiruotų nacionalinių ekspertų (arba 151), dirbančių Briuselyje, gauna atlyginimą iš savo nacionalinių administracijų;

22.  primena EIVT poreikį užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi įdarbinimo formulės, kalbant apie iš valstybių narių įdarbintų ir iš Sąjungos institucijų įdarbintų EIVT darbuotojų proporcinę dalį, kaip numatyta Tarybos sprendime, kuriuo įsteigiama EIVT;

23.  pažymi, kad bendro pasiskirstymo pagal lytis srityje beveik pasiekta lygybės 47 proc. ir 53 proc. santykiu visų darbuotojų atžvilgiu, tačiau AD kategorijos darbuotojų atžvilgiu skirtumas yra 31,7 proc. ir 68,3 proc. (palyginti su 31 proc. ir 69 proc. 2014 m.); pažymi, kad ši 30 proc. proporcinė dalis yra stabili nuo 2011 m.;

24.  dar kartą pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl vadovų pareigybių pasiskirstymo lyčių aspektu netolygumo, nes šis lygis šiuo metu siekia 21,4 proc. ir 78,6 proc.; apgailestauja, kad kitos lyties asmenų, teikiančių prašymus dėl vadovų pareigų, dalis ir toliau yra maža ir sudaro 16 proc.; mano, kad pažanga šioje srityje yra svarbi, ir todėl ragina EIVT pakeisti savo sąlygas ir įdarbinimo politiką, siekiant pritraukti tiek pat abiejų lyčių asmenų į vadovų pareigas;

25.  pakartoja, kad geografinė pusiausvyra, t. y. santykis tarp personalo pilietybės ir valstybių narių dydžio, turėtų būti svarbus EIVT žmogiškųjų išteklių valdymo elementas, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą 2004 m. arba vėliau; yra rimtai susirūpinęs dėl nuolatinio nepakankamo atstovavimo šioms valstybėms narėms darbuotojų ir vadovų lygmenimis; todėl ragina EIVT stengtis ženkliai pagerinti padėtį šioje srityje; pabrėžia, kad ypač toms valstybėms narėms per mažai atstovaujama aukščiausiuoju administravimo lygmeniu ir vadovaujamose pareigose – šioje srityje vis dar laukiama ženklios pažangos;

26.  džiaugiasi, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Parlamentui įsipareigojo spręsti su pernelyg dideliu delegacijų vadovų postus užimančių nacionalinių diplomatų skaičiumi susijusią problemą, ir ragina EIVT 2017 m. pateikti savo žmogiškųjų išteklių politikos peržiūrą, dėmesį sutelkiant į tokius klausimus kaip lyčių pusiausvyra ir darbuotojų judumas tarp institucijų, kurioje taip pat būtų atsižvelgiama į minėtos politikos poveikį žmogiškiesiems ištekliams siekiant stiprinti Sąjungos išorės veiksmus ir matomumą įgyvendinant visuotinę Sąjungos strategiją;

27.  ragina EIVT toliau plėtoti Sąjungos delegacijų vaidmenį, visų pirma lengvinant ir remiant koordinavimą tarp valstybių narių konsulinės pagalbos teikimo srityje;

28.  primena EIVT, kad riba tarp ekonominės diplomatijos ir lobizmo yra plona; todėl ragina EIVT prisijungti prie būsimo tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro, įskaitant Sąjungos delegacijoms skirtą registrą, tiek, kiek tai yra teisiškai įmanoma;

29.  pažymi, kad Sąjungos delegacijų tinklui teko 160 mln. EUR metinių išlaidų, o tai buvo per 50 proc. daugiau, palyginti su praėjusiais finansiniais metais; pabrėžia, kad 80 proc. delegacijų patalpų vis dar yra nuomojamos ir 2015 m. šiai nuomai išleista suma siekė 53,4 mln. EUR; palankiai vertina tai, kad įsteigta paskolos priemonė, turinti 200 mln. EUR fondą, siekiant geriau valdyti pastatų politiką ir sumažinti delegacijų pirkimo sąnaudas; apgailestauja, kad, nepaisant paskolos priemonės ir padidintų išlaidų, EIVT yra tik kelių delegacijų pastatų savininkė; ragina EIVT savo metinėje veiklos ataskaitoje pateikti ne tik einamųjų metų delegacijų pastatų sutartis, bet ir pateikti visų delegacijų pastatų būklės apžvalgą;

30.  ragina EIVT pertvarkyti savo pastatų politiką, atsižvelgiant į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 7/2016 pateiktas rekomendacijas, visų pirma dėl:

   būtinybės užtikrinti nuoseklumą ir susigrąžinti visas išlaidas už mokesčius, sumokėtus valstybių narių ar kitų Europos Sąjungos institucijų ar įstaigų, priimtų delegacijų darbo pastatuose;
   patobulintos delegacijų pastatų atrankos;
   tiesioginio būstinės dalyvavimo prieš nuomą (arba nuomos sutarties atnaujinimą) arba biuro pastatų įsigijimą;
   nekilnojamojo turto valdymo informacinės sistemos tobulinimo, kad EIVT gautų patikimesnę ir aktualesnę informaciją, tinkamą remtis EIVT planavimo procese;

31.  pripažindamas pastatų valdymo dažnai sudėtingomis sąlygomis problemas, ragina EIVT toliau plėtoti plotų panaudojimą, visų pirmą nedelsiant sprendžiant atskirus nenaudojamų arba nereikalingai didelių patalpų ir su tuo susijusių papildomų išlaidų, kurias nustatė Audito Rūmai (7,8 mln. EUR), klausimus;

32.  pabrėžia, kad EIVT ir valstybės narės kartu yra suinteresuotos koeficiento taikymu naudojantis pastatais ir tolesniu bendradarbiavimu vietoje pastatų valdymo srityje, nuolat skiriant specialų dėmesį pastatų vertės ir jiems skirtų lėšų santykiui, saugumo klausimams ir Sąjungos įvaizdžiui;

33.  palankiai vertina tai, kad padaugėjo bendrų Sąjungos delegacijų ir valstybių narių atstovybių patalpų projektų – 2015 m. pasirašyti šeši susitarimo memorandumai dėl bendrų patalpų ir 2015 m. pabaigoje bendrų patalpų projektų bendras skaičius siekė 86; ragina EIVT toliau ieškoti būdų plėtoti šią gerąją praktiką; mano, kad ši politika turėtų apimti novatoriškus metodus, kuriais siekiama apibrėžti ir suderintą bendrų patalpų su suinteresuotomis valstybėmis narėmis strategiją, ir tinkamą išlaidų, susijusių su pastatais ir logistika, pasidalijimo tvarką; atkreipia dėmesį, kad susitarimai dėl bendrų patalpų taip pat susiję su kitais subjektais, prisidedančiais prie užsienio politikos valdymo, pavyzdžiui, Europos investicijų banku, Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos (ECHO) tarnybomis, bendros saugumo ir gynybos politikos misijomis ir Sąjungos specialiaisiais įgaliotiniais;

34.  apgailestauja dėl delegacijų darbo pastatų ir rezidencijų valdymo informacinėje sistemoje esamų nepakankamo registravimo ir netikslumų; ragina atlikti reguliarią Sąjungos delegacijų užkoduotų duomenų išsamumo ir patikimumo peržiūrą siekiant pagilinti bendrą ploto, vietovių ir sąnaudų susigrąžinimo planavimą;

35.  primygtinai ragina EIVT griežtinti savo valdymo kontrolės ir stebėsenos priemones, taikomas visoms patirtoms pastatų politikos išlaidoms, siekiant užtikrinti tikslią visų šios srities išlaidų apžvalgą ir jų priežiūrą; mano, kad dėmesys turėtų būti skiriamas nustatytų pastatų politikos viršutinių ribų stebėsenai, siekiant sumažinti bendrą metinę delegacijų darbo patalpų nuomos kainą ir susijusias periodines sąnaudas, taip pat siekiant užtikrinti bendrose patalpose įsikūrusių subjektų mokamų įnašų adekvatumą, einamųjų išlaidų, patiriamų bendrų patalpų atvejais, padengimą ir išlaidų teisingumą atsižvelgiant į vietos rinkos sąlygas;

36.  mano, kad reikia greitai išplėtoti teisinę ir techninę kompetenciją nekilnojamojo turto valdymo srityje, apsvarstant visas ekonomiškai veiksmingas alternatyvias galimybes, kaip antai, išorės ekspertų, pavyzdžiui vietos nekilnojamojo turto prekybos tarpininkų, samdymas siekiant ištirti rinką arba galbūt derėtis su nekilnojamojo turto savininkais;

37.  prašo EIVT metinio visų delegacijose atliktų inspekcijų sąrašo;

38.  reikalauja EIVT, kad delegacijų inspekcijos patikrintų paskutines penkias Sąjungos ambasadorių rezidencijų pirkimo ar nuomos sutartis, įskaitant rezidenciją Tiranoje, Albanija, ir kad ataskaita būtų pateikta Parlamentui;

39.  pritaria vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikės strategijų, pagal kurias apibrėžiamos visos galimybės šioje srityje, nuo investavimo prioritetų ar pirkimo galimybių iki nuomos sutarties atnaujinimo arba naudojimosi bendromis patalpomis su valstybėmis narėmis, atsižvelgiant į personalo planus bei politikos planavimą ir plėtrą, įgyvendinimui;

40.  ragina EIVT toliau taikyti Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), taip pat žaliųjų viešųjų pirkimų principą pastatų politikoje, kartu turint mintyje, kad dėl 139 delegacijų vietos sąlygų reikalingas tam tikro laipsnio lankstumas;

41.  mano, kad reikia toliau stiprinti EIVT ir jos delegacijų saugumą, ir ragina EIVT teikti šiam saugumui prioritetą, kai renkasi pastatus ir patalpas savo delegacijoms; mano, kad pastatų saugumas turėtų būti jos pastatų politikos dalis ir kad EIVT evakuacijos planas ir jos evakuacijos sprendimai, jei reikia, turėtų būti derinami su atitinkamų valstybių narių atstovybėmis;

42.  teigiamai vertina tai, kad EIVT numato įgyvendinti bendros vizijos ir bendrų veiksmų projektą, kuriuo siekiama kurti stipresnę Europą, prisidedančią prie taikos ir saugumo regione ir visame pasaulyje;

43.  ragina EIVT gerinti savo ryšių politiką Sąjungos piliečių atžvilgiu.

(1) OL L 69, 2015 3 13.
(2) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(3) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(4) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ombudsmenas
PDF 333kWORD 46k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas (2016/2158(DEC))
P8_TA(2017)0153A8-0142/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0276/2016)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0142/2017),

1.  patvirtina Europos ombudsmenui, kad Europos ombudsmeno 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos ombudsmenui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, dalį (2016/2158(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0142/2017),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  yra patenkintas, kad Audito rūmai atlikus Europos ombudsmeno (toliau – Ombudsmenas) žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų auditą didelių trūkumų nenustatyta;

2.  pabrėžia tai, kad atsižvelgdami į atlikto audito rezultatus Audito Rūmai padarė išvadą, kad 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais su Ombudsmeno administracinėmis išlaidomis susijusiuose mokėjimuose nepadaryta esminių klaidų;

3.  pabrėžia, kad Ombudsmeno biudžetas yra išimtinai administracinis ir 2015 m. sudarė 10 346 105 EUR (2014 m. – 9 857 002 EUR); vis dėlto pabrėžia, kad rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas neturėtų būti taikomas ne tik Ombudsmeno biudžetui, bet ir nustatant atskirų departamentų, skyrių ir darbuotojų konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus tikslus ir metinius personalo planus; šiuo atžvilgiu ragina Ombudsmeną plačiau taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą savo kasdienėje veikloje;

4.  pažymi, kad, atsižvelgiant į visus asignavimus, buvo prisiimta įsipareigojimų dėl 92,32 % (palyginti su 97,87 % 2014 m.), sumokėta 86,19 % asignavimų (palyginti su 93,96 % 2014 m.), o panaudojimo lygis sudarė 92,32 % (palyginti su 97,87 % 2014 m.); pažymi, kad 2015 m. panaudojimo lygis toliau mažėjo;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad panaudojimo lygio mažėjimas 2015 m. padarė įtaką Ombudsmeno sprendimui sumažinti keletą biudžeto eilučių, skirtų komandiruotėms, reprezentacinėms išlaidoms ir leidiniams bei vertimams, ir galiausiai lėmė tų eilučių biudžeto sumažinimą;

6.  pripažįsta, kad Ombudsmenas iš visų Sąjungos institucijų pirmauja skaidrumo srityje; vis dėlto ragina toliau didinti įdarbinimo sąlygų ir procesų skaidrumą; prašo Ombudsmeno nurodyti vyriausiojo patarėjo užduotis ir išaiškinti jo (jos) poziciją organizacinėje struktūroje; atsižvelgdamas į prieš priimant institucijos organizacinę struktūrą 2015 m. lapkričio mėn. atliktus pakeitimus, prašo Ombudsmeno užtikrinti, kad jos svetainėje būtų paskelbta atnaujinta organizacinės struktūros versija;

7.  palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas tęsia tyrimus dėl „sukamųjų durų“ atvejų Komisijoje; yra susirūpinęs dėl Ombudsmeno ir kitų institucijų, kurias Ombudsmenas gali patikrinti, arba dėl kitų institucijų, kurios gali patikrinti vienos kitų darbą, „vidaus sukamųjų durų“ atvejų; ragina Ombudsmeną išanalizuoti padėtį ir, jeigu, jos manymu, to reikia, parengti taisykles, kad būtų išvengta interesų konfliktų;

8.  palankiai vertina tai, kad veiksmingai įgyvendintas pagal 2019 m. strategiją 2015 m. priimtas metinis valdymo planas; pažymi, kad pasiekta didžioji tikslų, kuriuos Ombudsmenas nustatė siekdama įvertinti tarnybos veiklą taikant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, dalis; tikisi, kad ši tendencija bus išsaugota ateinančiais metais;

9.  pripažįsta, kad Ombudsmenas atliko pagrindinį vaidmenį vykdant procesą, pagal kurį iki 2015 m. pabaigos Sąjungos institucijose priimtos vidaus taisyklės dėl informatorių apsaugos pagal Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius; prašo Ombudsmeno nuolat stebėti tų taisyklių įgyvendinimą ir įvertinti, ar jomis užtikrinama tinkama akredituotų Parlamento nario padėjėjų apsauga;

10.  ragina Ombudsmeną parengti taisykles dėl priekabiavimo prevencijos ir kovos su juo;

11.  atkreipia dėmesį į Ombudsmeno strateginių ir savo iniciatyvų svarbą ir ragina Ombudsmeną biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai reguliariai pranešti apie vykdomų tyrimų poveikį; pakartoja, kad svarbiausias Ombudsmeno prioritetas turi būti spręsti piliečių skundus per pagrįstą laiką; prašo Ombudsmeno, atliekant savo pareigas, kuo plačiau aiškinti netinkamą administravimą ir strateginio darbo srityje plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą su Parlamento Biudžeto kontrolės komitetu;

12.  atkreipia dėmesį į naujas viešojo ir neviešojo intereso apibrėžtis, kurios nustatytos gaunamų skundų rūšiavimo įgyvendinimo nuostatomis; prašo Ombudsmeno biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pranešti apie tai, kokia įtaką šios apibrėžtys padarė jos darbui;

13.  palankiai vertina tai, kad Ombudsmenas savo svetainėje nurodo išorės suinteresuotųjų subjektų, su kuriais ji susitinka, tapatybę ir kitą informaciją;

14.  atkreipia dėmesį į 2015 m. skundų nagrinėjimo srityje pasiektus rezultatus ir palankiai vertina tai, kad Sąjungos institucijos 90 proc. laikėsi Ombudsmeno pasiūlymų; ragina Ombudsmeną pateikti informaciją apie atskirų Sąjungos institucijų atitiktį jos pasiūlymams metinėse veiklos ataskaitose; ragina Ombudsmeną pateikti nevykdymo priežasčių analizę ir prašo Sąjungos institucijų dar labiau pagerinti savo atitikties lygį;

15.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. pasiekta valdymo lygmens lyčių pusiausvyra; pritaria Ombudsmeno reiškiamai paramai priemonėms, kuriomis užtikrinamas vienodas vyrų ir moterų darbuotojų skaičius;

16.  vis dėlto apgailestauja dėl akivaizdaus geografinio disbalanso viduriniosios grandies ir aukščiausio valdymo lygmenyse ir ypač dėl pernelyg didelio vadovų, kilusių iš tos pačios šalies kaip ir Ombudsmenas, skaičiaus; ragina Ombudsmeną užtikrinti, kad ši padėtis būtų tvariai ištaisyta;

17.  atkreipia dėmesį į Ombudsmeno planą laikytis tarpinstitucinio susitarimo per penkerius metus darbuotojų skaičių sumažinti 5 proc. ir prašo, kad jam būtų pranešta apie tai, kaip toks mažinimas atitinka 2016 m. sąmatą, pagal kurią turėjo būti sukurtos penkios naujos darbo vietos;

18.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2015 m. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pateikti du skundai dėl Ombudsmeno, ir prašo Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui pateikti išsamią informaciją apie šiuos skundus;

19.  palankiai vertina nuoseklų Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taisyklių taikymą, dokumentų dematerializavimą, nuolatinės žaliosios judumo sistemos kūrimą ir vaizdo konferencijų naudojimą susitikimuose; ragina toliau taikyti žaliųjų viešųjų pirkimų principus ir ragina Ombudsmeną nustatyti išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo taisykles ir biudžetą;

20.  palankiai vertina Ombudsmeno paaiškinimą, kodėl nėra pastatų politikos, nes jos tarnybos yra įsikūrusios Parlamento pastatuose, prašo pranešti apie visus pokyčius, susijusius su dabartine padėtimi;

21.  palankiai vertina nuostatą dėl išsamios informacijos apie visus Ombudsmenui prieinamus žmogiškuosius išteklius, kuri suskirstyta pagal lygį, lytį ir pilietybę ir prašo šią informaciją automatiškai įtraukti į Ombudsmeno metinę veiklos ataskaitą;

22.  tikisi, kad Ombudsmenas toliau sieks parengti geros kokybės metinę veiklos ataskaitą, ir prašo Ombudsmeno pateikti išsamią metinę poveikio ataskaitą, kuri yra svarbi jos darbo vertinimo priemonė;

23.  išreiškia pageidavimą, kad valstybių narių ombudsmenai ir institucijos bei Sąjungos institucijos teiktų didesnę pagalbą Ombudsmenui, atkreipdami Sąjungos piliečių dėmesį į galimybę kreiptis į Ombudsmeną dėl netinkamo bet kurios Sąjungos institucijos ar įstaigos administravimo.

(1) OL L 69, 2015 3 13.
(2) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(3) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(4) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
PDF 343kWORD 50k
Sprendimas
Rezoliucija
1. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (2016/2159(DEC))
P8_TA(2017)0154A8-0140/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016)0475 – C8-0277/2016)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir į 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0140/2017),

1.  patvirtina Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams, taip pat Europos ombudsmenui ir Europos išorės veiksmų tarnybai ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, dalį (2016/2159(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę(A8-0140/2017),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (toliau – Priežiūros pareigūnas) visos administracinės ir kitos išlaidos už metus, kurie baigėsi 2015 m. gruodžio 31 d., padengtos be reikšmingų klaidų ir kad tikrintos administracinių ir kitų išlaidų priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos;

2.  pažymi, kad 2015 m. Audito Rūmų metinėje ataskaitoje nurodyta, kad buvo atliktas penkių įdarbinimo procedūrų, penkių viešųjų pirkimų procedūrų ir vienos finansinės operacijos auditas ir nenustatyta jokių rimtų trūkumų su Priežiūros pareigūno žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais konkursais susijusiose srityse, tikrintose atliekant auditą; pabrėžia, kad jau ketvirti metai iš eilės Audito Rūmai nenustatė jokių rimtų trūkumų;

3.  pažymi, kad 2015 m. Priežiūros pareigūnui buvo skirtas iš viso 8 760 417 EUR biudžetas (plg. su 8 012 953 EUR 2014 m.) ir kad įvykdymo lygis buvo 96 proc. (plg. su 92 proc. 2014 m.); palankiai vertina pagerėjusius rezultatus;

4.  pažymi, kad Priežiūros pareigūno biudžetas yra daugiausiai administracinio pobūdžio ir didelė dalis išlaidų yra susijusi su institucijoje dirbančiais asmenimis, o likusi lėšų dalis – su pastatais, baldais, įranga ir įvairiomis einamosiomis išlaidomis; tačiau pabrėžia, kad rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principas turėtų būti taikomas ne tik visam Priežiūros pareigūno biudžetui, bet ir nustatant atskirų skyrių ir padalinių konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus tikslus ir metinius planus darbuotojų atžvilgiu; todėl ragina Priežiūros pareigūną plačiau taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą savo kasdienėje veikloje;

5.  susirūpinęs pažymi, kad yra nurodoma, jog reikia imtis didelių papildomų pastangų dėl trijų vidaus sistemos kontrolės rodiklių, visų pirma, dėl „tikslų ir veiklos rodiklių“, kuriais turėtų būti vadovaujamasi, siekiant nustatyti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus tikslus ir tinkamus, priimtinus, patikimus, paprastus ir tvarius rodiklius; palankiai vertina Priežiūros pareigūno įsipareigojimą įgyvendinti visas rekomendacijas, susijusias su minėtais rodikliais;

6.  pažymi, kad Priežiūros pareigūnas turi tik vieną darbuotoją, kuriam tenka aukščiausios vadovų grandies pareigos, o vidurinės grandies vadovų pareigas užimančių asmenų santykis lyties atžvilgiu nesubalansuotas – 40 proc. moterų ir 60 proc. vyrų; ragina Priežiūros pareigūną dėti pastangas, kad būtų užtikrinta, kad jo įdarbinimo ir skyrimo į aukštesnes pareigas politika būtų kuo labiau orientuota į lyčių pusiausvyrą;

7.  su dideliu džiaugsmu pažymi, kad Priežiūros pareigūno darbuotojai nebuvo darbe dėl ligos vidutiniškai tik 6,6 dienas (vienam asmeniui);

8.  pažymi, kad Priežiūros pareigūnas rengia įvairius renginius po darbo; ragina Priežiūros pareigūną ieškoti būdų, kaip atlyginti darbuotojams, kurie daugiausiai prisideda prie institucijos geros savijautos užtikrinimo veiklos, tęsti tokią veiklą ir bandyti į ją įtraukti kuo daugiau darbuotojų; ragina Priežiūros pareigūną dalintis savo patirtimi šioje srityje su kitomis Europos Sąjungos institucijomis;

9.  su džiaugsmu pažymi, kad Priežiūros pareigūnas paskyrė du patarėjus kovos su priekabiavimu klausimais, kurie gali konfidencialiai konsultuoti šiuo klausimu ir kurie priklauso Komisijos tinklui; pažymi, kad institucija negavo jokių pranešimų apie priekabiavimo atvejus;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad Priežiūros pareigūnas 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė savo priežiūros užduotis atliekančių subjektų elgesio kodeksą; tačiau pabrėžia, kad šis kodeksas yra labiau veiklos krypčių pareiškimas ir jame nepateikiama jokių taisyklių siekiant išvengti interesų konfliktų; apgailestauja dėl to, kad viešai negalima susipažinti su Priežiūros pareigūno narių ir darbuotojų gyvenimo aprašymais ir interesų deklaracijomis; ragina Priežiūros pareigūną parengti ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti nustatytų interesų konfliktų atvejų apžvalgą;

11.  palankiai vertina tai, kad Priežiūros pareigūnas reguliariai praneša darbuotojams apie valdybos posėdžius ir šių posėdžių rezultatus;

12.  su džiaugsmu pažymi, kad informacija apie Priežiūros pareigūno dalyvavimą darbo susitikimuose su organizacijomis ar savarankiškai dirbančiais asmenimis ne Europos Sąjungos institucijose (įskaitant lobistus) yra skelbiama bent jo svetainėje; pažymi, kad panašiai yra ir su informacija apie visas konferencijas, kuriuose dalyvauja Priežiūros pareigūnas; ji skelbiama jo svetainėje, kartu pateikiant ir oficialių pranešimų tezes; dar kartą ragina Priežiūros pareigūną savo metinėje veiklos ataskaitoje pateikti išsamią informacija apie narių ir darbuotojų komandiruotes, nes dabar pateikta informacija nėra pakankamai išsami skaidrumo ir ekonominio veiksmingumo aspektais;

13.  ragina Priežiūros pareigūną prisijungti prie tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro, kai jis bus sukurtas;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. liepos mėnesį buvo įsteigta nedidelė darbo grupė vertinti teisines, veiklos ir biudžeto priemones, skirtas Europos duomenų apsaugos valdybai įsteigti, kuri perims 29 straipsnio darbo grupės funkcijas; džiaugiasi 2015 m. pasiektu įsipareigojimų asignavimų, įrašytų į atitinkamas biudžeto antraštines dalis, panaudojimo lygiu; ragina Priežiūros pareigūną į savo metinę veiklos ataskaitą įtraukti minėtos darbo grupės išvadas;

15.  ypač palankiai vertina Priežiūros pareigūno atliekamą patariamąją funkciją rengiant duomenų apsaugos dokumentų rinkinio teisės aktus (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas(6) ir Duomenų apsaugos direktyva(7)), vykdant Europolo reformą(8) ir rengiant Direktyvą dėl keleivio duomenų įrašo(9) bei diegiant ES ir JAV „privatumo skydą“(10), taip pat jo nuomonę dėl pirmojo reformų dokumentų rinkinio dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (reglamentų dėl Eurodac, Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) ir Dublino reglamento)(11) bei dalyvavimą steigiant Europos duomenų apsaugos valdybą;

16.  džiaugiasi Priežiūros pareigūno bendradarbiavimu su kitomis Europos Sąjungos institucijomis ir įstaigomis daugiausia administraciniais, viešųjų pirkimų, finansų, apskaitos ir biudžeto klausimais; prašo, kad Priežiūros pareigūnas įtrauktų išsamią informaciją apie visus tarnybų lygio susitarimus ir apie dėl šio bendradarbiavimo gautus rezultatus į metinę Priežiūros pareigūno veiklos ataskaitą;

17.  džiaugiasi tuo, kad parengta Priežiūros pareigūno 2015–2019 m. strategija ir susiję pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, naudojami atliekant jo išteklių naudojimo stebėseną ir, jei reikia, koregavimą; pripažįsta, kad, atsižvelgiant į pasirinktus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, matyti, jog ši strategija iš esmės įgyvendinama tinkamai; ragina Priežiūros pareigūną savo kasmetinėje veiklos ataskaitoje ir toliau teikti suvestines ir išaiškinti skirtumą tarp išorės ir vidaus rodiklių;

18.  palankiai vertina Priežiūros pareigūno paaiškinimą, kodėl nėra pastatų politikos, nes jo tarnybos yra įsikūrusios viename iš Parlamento pastatų, ir prašo pranešti apie visus pokyčius, susijusius su dabartine padėtimi;

19.  palankiai vertina tai, kad pateikiama išsami informacija apie visus Priežiūros pareigūno turimus žmogiškuosius išteklius, ją suskirstant pagal lygį, lytį ir pilietybę, ir prašo šią informaciją automatiškai įtraukti į Priežiūros pareigūno metinę veiklos ataskaitą;

20.  pažymi, kad Priežiūros pareigūnas planuoja laikytis tarpinstitucinio susitarimo(12) per penkerius metus 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių; gerai suvokia, kad gali kilti sunkumų ruošiant Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas taikyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kuris turi būti pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d.; siūlo, kad Priežiūros pareigūnas teiktų ataskaitas Parlamentui apie kitokiu būdu sutaupomas lėšas, kuriomis galėtų būti kompensuojamas galimas vėlavimas mažinti darbuotojų skaičių;

21.  dar kartą ragina Komisiją teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) srities agentūroms, pavyzdžiui, Priežiūros pareigūnui, netaikyti bendro reikalavimo 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių, nes dėl dabartinio politinio klimato šių įstaigų prašoma prisiimti vis didėjančius darbo krūvius;

22.  atkreipia dėmesį į 2015 m. Priežiūros pareigūno metinės veiklos ataskaitos įvadinėje dalyje išdėstytus punktus, konkrečiai skirtus viešųjų konkursų ir komandiruočių valdymui; ragina kitoje metinėje veiklos ataskaitoje į tuos punktus įtraukti tų pačių duomenų, surinktų per pastaruosius trejus ar ketverius metus, apžvalgą;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad Priežiūros pareigūnas taikė rekomendacijas, pateiktas pranešime dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir paskelbė skirtų sutarčių sąrašą; skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo tikslais rekomenduoja Priežiūros pareigūnui kartu su metine veiklos ataskaita paskelbti Audito Rūmų ataskaitą;

24.  ragina Priežiūros pareigūną laikytis Tarnybos nuostatų 16 straipsnyje numatytų taisyklių ir, vadovaujantis Komisijos paskelbtomis gairėmis, nustatyti aiškias privalomas su „sukamųjų durų“ reiškiniu susijusias taisykles;

25.  teigiamai vertina tai, kad 2016 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas Priežiūros pareigūno sprendimas dėl vidaus taisyklių, susijusių su informavimu apie pažeidimą;

26.  ragina Priežiūros pareigūną gerinti savo ryšių politiką Sąjungos piliečių atžvilgiu;

27.  skatina Priežiūros pareigūną labiau prisidėti priimant sprendimus, kuriais skatinamos inovacijos ir užtikrinama geresnė privatumo ir duomenų apsauga, ypač didinant skaidrumą, naudotojų kontrolę ir atskaitomybę didelių duomenų kiekių apdorojimo atvejais; atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktos kelios nuomonės, kuriose raginama imtis veiksmų, padedančių užtikrinti kuo didesnę naujų technologijų naudą nekeliant pavojaus pagrindinėms teisėms.

(1) OL L 69, 2015 3 13.
(2) OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
(3) OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
(4) OL C 380, 2016 10 14, p. 147.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(8) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53). Žr. OL C 38, 2014 2 8, p. 3.
(9) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (OL L 119, 2016 5 4, p. 132). Žr. OL C 392, 2015 11 25, p. 11.
(10) Žr. OL C 257, 2016 7 15, p. 8.
(11) Žr. OL C 9, 2017 1 12, p. 3.
(12) 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).


2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė
PDF 652kWORD 60k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos agentūrų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo: veikla, finansų valdymas ir kontrolė (2016/2206(DEC))
P8_TA(2017)0155A8-0149/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl Europos Sąjungos agentūrų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016)0674), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2016)0338 ir SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias metines ataskaitas(1) dėl decentralizuotų agentūrų 2015 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(3), ypač į jo 110 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2016 „Agentūrų dotacijų naudojimas: ne visuomet tinkamas arba jo tinkamumas nėra įrodytas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0149/2017),

A.  kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodytai įstaigai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 110 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių IV priedo 3 straipsnį;

B.  kadangi biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros klausimu biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę ir įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  pabrėžia, kad agentūros turi didelę įtaką politikos formavimui ir sprendimų priėmimui bei programų įgyvendinimui Europos piliečiams gyvybiškai svarbiose srityse, tokiose kaip sveikata, aplinka, žmogaus ir socialinės teisės, migracija, pabėgėliai, inovacijos, finansinė priežiūra, sauga ir saugumas; primena agentūrų atliekamų uždavinių svarbą ir jų tiesioginį poveikį kasdieniam Sąjungos piliečių gyvenimui; dar kartą primena būtiną agentūrų vaidmenį didinant Sąjungos matomumą valstybėse narėse; taip pat primena apie agentūrų, visų pirma reguliavimo agentūrų ir agentūrų, kurios vykdo nepriklausomą informacijos rinkimą, savarankiškumo svarbą; primena, kad pagrindinė priežastis agentūroms įsteigti buvo tikslas atlikti nepriklausomus techninius arba mokslinius vertinimus;

2.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų atlikto 2015-ųjų metinio Sąjungos agentūrų ir kitų įstaigų audito rezultatų suvestinę (toliau – Audito Rūmų suvestinė), pažymi, kad agentūrų biudžetas 2015 m. siekė apie 2,8 mlrd. EUR ir kad ši suma beveik 7,7 proc. didesnė nei 2014 m. bei sudaro apie 2 proc. Sąjungos bendrojo biudžeto; atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji agentūrų biudžeto dalis yra Komisijos subsidijos, o likusią dalį sudaro iš mokesčių arba kitų šaltinių gautos pajamos, kurios sudaro beveik trečdalį visos sumos;

3.  pažymi, kad agentūrose dirba 9 965 nuolatiniai ir laikini pareigūnai, sutartininkai ir komandiruoti darbuotojai, o tai yra gerokai – 6,25 proc. – daugiau, palyginti su ankstesniais metais, taigi kyla būtinybė atidžiai stebėti tendencijas šioje srityje; tačiau supranta, kad darbuotojų skaičius daugiausiai padidėjo agentūrose, kuriose nagrinėjami migracijos klausimai ir rimtų nusikaltimų ir terorizmo Europoje prevencijos klausimai, abi minėtos agentūros buvo atnaujintos ir sustiprintos kaip 2015 m. Sąjungos prioritetinės kryptys;

4.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų suvestinę, atkreipia dėmesį, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų metinių finansinių ataskaitų, išskyrus Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (FRONTEX); be to, pažymi, kad visų agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos buvo teisėtos ir tvarkingos, išskyrus Europos inovacijų ir technologijos institutą, dėl kurio Audito Rūmai pateikė sąlyginę nuomonę;

5.  pripažįsta, kad 2015 m. agentūros ir toliau vykdė savo darbo programas, kaip numatyta; vis dėlto pažymi, kad vykstanti diskusija dėl Finansinio reglamento peržiūros ir būsimos daugiametės finansinės programos po 2020 m. yra puiki galimybė pažvelgti į ateitį ir pasinaudoti šiomis galimybėmis siekiant įgyvendinti teigiamus pokyčius, susijusius su agentūrų biudžetų valdymu, veiklos rezultatais ir jų daugiametėmis darbo programomis;

6.  primena, kad diskusija dėl agentūrų metinių darbo programų projektų ir daugiamečių strategijų atsakinguose komitetuose turėtų padėti užtikrinti, kad programos ir strategijos bus suderintos, jose bus atspindėti faktiniai politiniai prioritetai ir kad jos padės įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus;

7.  su pasitenkinimu pažymi, kad kai kurios agentūros jau bendradarbiauja atsižvelgiant į jų grupavimą pagal temas, pavyzdžiui, teisingumo ir vidaus reikalų agentūros(4) ir Europos priežiūros institucijos(5); ragina agentūras, kurios dar nepradėjo bendradarbiauti, labiau bendradarbiauti su kitomis agentūromis, dirbančiomis toje pat teminėje grupėje, kai tik įmanoma, ne tik siekiant sukurti bendras paslaugas ir sąveiką, bet ir savo bendros politikos srityse; ragina Audito Rūmus apsvarstyti galimybę teikti agentūrų bendros politikos sričių padėties apžvalgas; ragina Komisiją ir Tarybą sprendžiant dėl Jungtinėje Karalystėje būstinę turinčių agentūrų perkėlimo taip pat atsižvelgti į galimybes geriau bendradarbiauti su kitomis tos pačios teminės grupės agentūromis ir pradėti teikti bendras paslaugas;

8.  mano, kad vykstant diskusijoms dėl naujo požiūrio siekiant rezultatais grindžiamo Sąjungos biudžeto, taip pat remiantis rezultatais, pasiektais gerinant teminį bendradarbiavimą, ir atlikus veiksmus, kurių ėmėsi agentūros ir kurie nurodyti ataskaitoje „Kaip ES agentūros ir kitos įstaigos padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir J. C. Junkerio vadovaujamos Komisijos darbotvarkę?“, visos susijusios Sąjungos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į šį teminį požiūrį vykdant metinio biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, laikydamosi šios rezoliucijos priede pateikto pasiūlymo;

9.  susirūpinęs pažymi, kad už reguliuojamų gaminių rizikos vertinimą atsakingos Sąjungos reguliavimo agentūros, ypač Europos maisto saugos tarnyba, Europos cheminių medžiagų agentūra ar Europos vaistų agentūra, neturi finansinių ir teisinių išteklių savo misijai tinkamai atlikti;

Bendras požiūris ir Komisijos veiksmų planas

10.  primena, kad 2012 m. liepos mėn. Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtino Bendrą požiūrį į decentralizuotas agentūras (toliau –Bendras požiūris) – politinį susitarimą dėl agentūrų valdymo ateityje ir jų reformos; primena, kad Bendras požiūris buvo įgyvendintas vykdant 2012 m. gruodžio mėn. Komisijos veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas);

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad parengta antra Bendro požiūrio (COM(2015)0179) įgyvendinimo pažangos ataskaita, ir teigiamai vertina pažangą, padarytą daugelyje sričių siekiant racionalizuoti šių agentūrų veiklą; teigiamai vertina Komisijos ir agentūrų pastangas ir pažangą, padarytą įgyvendinant veiksmų planą;

12.  pažymi, kad dauguma Veiksmų plano veiksmų, kuriuos įgyvendino agentūros, padėjo pagerinti jų atskaitomybę ir skaidrumą, o tai dar kartą parodo ženklias pastangas, kurias dėjo agentūros, siekdamos įgyvendinti Bendrą požiūrį, nepaisant ribotų išteklių, ir parodo, kad agentūros yra atsakingos, atskaitingos ir skaidrios; be to, atsižvelgdamas į ES agentūrų tinklo (toliau – Tinklas) pastebėjimą, pažymi, kad pagal Bendrą požiūrį numatytų veiksmų įgyvendinimas yra veiksmingai užbaigtas;

13.  vis dėlto yra susirūpinęs, kad tų veiksmų įgyvendinimas turėjo papildomą iš esmės neigiamą poveikį agentūrų veiksmingumui, taip pat kad tam tikrose srityse dėl šio įgyvendinimo ženkliai išaugo išlaidos žmogiškųjų ir finansinių išteklių aspektais; be to, pažymi, kad šis išlaidų padidėjimas buvo patiriamas įgyvendinant veiksmus, tačiau bus nuolat patiriamas ir toliau ateityje;

14.  atkreipia dėmesį į administracinę naštą, kurią agentūros patyrė dėl Veiksmų plano įgyvendinimo ir dėl to, jog reikėjo naudotis užsakomosiomis paslaugomis, kad būtų atliktos kai kurios užduotys, susijusios su agentūrų duomenų kaupimu ir konsolidavimu bei jų teikimu Tinklui, visų pirma dėl biudžeto sudarymo ir dėl jo įvykdymo patvirtinimo procedūros; ragina Komisiją ir biudžeto valdymo instituciją pripažinti šias pastangas ir agentūrų personalo plane numatyti papildomų išteklių, ypač susijusių su Tinklo nuolatinio sekretoriato funkcijomis;

15.  pažymi, kad įgyvendinant naujus mechanizmus, kuriais siekiama patobulinti ataskaitų teikimo procedūras, ankstesnių ataskaitų teikimo mechanizmų taikymas turėtų būti nutrauktas siekiant išvengti užduočių dubliavimosi ir dvigubo ataskaitų teikimo sistemų, kad būtų pasiekta didesnio efektyvumo;

16.  mano, kad, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, Parlamentu ir Audito Rūmais, agentūros turėtų ir toliau plėtoti išsamius rodiklius, pagal kuriuos matuojami visi jų veiklos rezultatai ir efektyvumas; pažymi, kad bendras tikslas turėtų būti proporcingas skaičius rodiklių, pagal kuriuos padidinamas agentūrų skaidrumas ir atskaitomybė ir remiami biudžeto valdymo institucijos sprendimai dėl biudžeto ir darbuotojų skyrimo;

Biudžeto ir finansų valdymas

17.  primena, kad metinio periodiškumo principas yra vienas iš trijų pagrindinių apskaitos principų (tai vieningumas, metinis periodiškumas ir pusiausvyra) ir jis būtinas veiksmingam Sąjungos biudžeto įvykdymui užtikrinti; atsižvelgdamas į Audito Rūmų suvestinę, atkreipia dėmesį, kad dažniausiai 32 agentūroms kylanti biudžeto ir finansų valdymo problema vis dar yra per didelis įsipareigojimų asignavimų perkėlimo lygis, palyginti su 28 agentūromis 2014 m.; be to, anot Audito Rūmų suvestinės, Audito Rūmai ir toliau pranešdavo apie šiuos dalykus remdamiesi savo viduje nustatytomis ribomis skirtingoms agentūrų biudžeto antraštinėms dalims;

18.  vis dėlto pažymi, kad dažnai perkėlimai į kitą laikotarpį gali būti iš dalies ar visiškai pateisinami dėl daugiamečio agentūrų veiklos programų pobūdžio ir nebūtinai reiškia biudžeto planavimo ir įgyvendinimo trūkumus, taip pat jais ne visada prieštaraujama biudžeto metinio periodiškumo principui; pažymi, kad dėl šių veiklos programų atsirandančius perkėlimus daugeliu atvejų agentūros suplanuoja iš anksto ir apie juos informuoja Audito Rūmus, tokiu būdu padėdamos aiškiai atskirti planuotus ir neplanuotus perkėlimus į kitą laikotarpį;

19.  pažymi, kad Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound) jau iš esmės sutiko skaidriai atskirti iš anksto planuotus ir neplanuotus perkėlimus į kitą laikotarpį ir šia pozicija jau vadovaujasi daugelį metų; ragina Tinklą, agentūras ir Audito Rūmus apsvarstyti, ar būtų galima nustatyti planuotų ir neplanuotų perkėlimų į kitą laikotarpį atskyrimo ir skaidraus informacijos apie juos perdavimo procedūrą, kol šis klausimas bus įtrauktas į Finansinį reglamentą;

20.  pabrėžia, kad perkėlimų į kitą laikotarpį panaikinimų lygis parodo, kiek tiksliai agentūros įvertino savo finansinius poreikius, ir todėl jis, o ne perkėlimų lygis, yra geresnis rodiklis, nustatant, ar gerai planuojamas biudžetas;

21.  todėl pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškias „iš anksto planuotų perkėlimų į kitą laikotarpį, apie kuriuos buvo pranešta“ apibrėžtis siekiant racionalizuoti Audito Rūmų ataskaitas šiuo klausimu, taip pat sudaryti galimybes biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai atskirti perkėlimus į kitą laikotarpį, rodančius netinkamą biudžeto planavimą, ir perkėlimus į kitą laikotarpį, kurie yra biudžeto priemonė, kuria remiamos daugiametės programos ir viešųjų pirkimų planavimas;

22.  šiuo atžvilgiu reikalauja įtraukti „iš anksto planuotų perkėlimų į kitą laikotarpį, apie kuriuos buvo pranešta“ apibrėžtį kartu su kitomis būtinomis gairėmis į kitą Finansinio reglamento ir Finansinio pagrindų reglamento peržiūrą; ragina Komisiją, Audito Rūmus ir Tinklą apsvarstyti ir pasiūlyti galimus šio klausimo sprendimus, siekiant racionalizuoti visų pirma finansų valdymą daugiamečio programavimo ir viešųjų pirkimų srityse;

23.  pažymi, kad tam tikrų agentūrų audituotos biudžeto vykdymo ataskaitos skiriasi nuo daugumos kitų agentūrų ataskaitų išsamumo lygiu, o tai parodo, kad esama neatidėliotino aiškių gairių, kaip turėtų būti rengiamos agentūrų biudžeto ataskaitos, poreikio; pažymi, kad agentūros, kurios teikė skirtingas ataskaitas, užsakomųjų paslaugų būdu apskaitos pareigūno funkcijas pavedė eiti Europos Komisijos apskaitos pareigūnui ir kad ataskaitų išsamumo skirtumus lėmė Komisijos ataskaitų teikimo praktika; pritaria Komisijos ketinimams nustatyti agentūrų biudžeto ataskaitų teikimo rekomendacijas, pagal kurias būtų rengiamos 2016 m. ataskaitos apie sąskaitas; ragina Tinklą ir Komisiją pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tolesnius su šiuo klausimu susijusius pokyčius;

24.  pažymi, kad agentūros iš esmės skyrė dotacijas ir jas apmokėjo laikydamosi taisyklių; ragina agentūras gerinti savo dotacijų valdymą ir labiau stengtis įvertinti skiriamų dotacijų veiksmingumą;

25.  primygtinai ragina visas agentūras parengti visapusiškus veiklos tęstinumo planus, kuriuose būtų aptariama atitinkama biudžeto valdymo ir veiklos nestabilumo rizika, galinti kilti dėl netikėtų rimtų įvykių ar aplinkybių;

26.  teigiamai vertina Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas, išdėstytas jų specialiojoje ataskaitoje Nr. 12/2016 „Agentūrų dotacijų naudojimas“;

Agentūrų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kitomis institucijomis: bendros paslaugos ir sąveika

27.  pabrėžia, kaip naudinga dalytis paslaugomis, nes tai sudaro galimybes nuosekliai taikyti administracines įgyvendinimo taisykles ir procedūras, susijusias su žmogiškųjų išteklių ir finansų klausimais, taip pat į galimą veiksmingumo padidėjimą dėl agentūrų dalijimosi paslaugomis, ypač kai tai susiję su biudžeto ir darbuotojų skaičiaus mažinimais, kuriuos patiria agentūros;

28.  susirūpinęs pažymi, kad kai kurios agentūros vis dar turi dvigubas veiklos ir administracines būstines; mano, kad būtina kuo greičiau panaikinti antrąsias būstines, kurios veiklai nesuteikia jokios pridėtinės vertės;

29.  pripažįsta, remdamasis Tinklo duomenimis, kad, siekdamos užtikrinti didesnį veiksmingumą finansinių ir žmogiškųjų išteklių aspektais, agentūros stengėsi vengti dubliavimosi ir pasiekti, kad informacija būtų patikima, tiksli ir lengvai prieinama; su pasitenkinimu pažymi, kad šių pastangų rezultatas – internetinis bendrų paslaugų katalogas, kuriame turėtų dalyvauti visos Tinklo agentūros arba siūlydamos suteikti naujas paslaugas ir teikdamos pasiūlymus dėl jų teikimo, arba prašydamos paslaugų naudodamosi centralizuota platforma, ir pagal šį katalogą nuo 2017 m. sausio mėn. 21 agentūra pasiūlė iš viso 184 paslaugas, kuriomis turi būti dalijamasi, įskaitant keitimąsi dokumentacija ir dalyvavimą ekspertų forumuose;

30.  be to, pripažįsta, kad Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra pasirašė koncepcijos pagrįstumo patikrinimo bandomąjį projektą, kuris galėtų pasitarnauti siekiant ištirti EUIPO perspektyvumą teikiant IT atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių paslaugas labai mažomis kainomis kitoms Tinklo agentūroms; pritaria, kad tokia sistema gali suteikti naudos ne tik geresnių IRT paslaugų ir mažesnių veiklos sąnaudų aspektu, bet kartu sustiprinti Tinklą ir padidinti IRT išbaigtumą; ragina Tinklą pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tolesnius su šiuo bandomuoju projektu