Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2742(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0565/2017

Pateikti tekstai :

B8-0565/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 24/10/2017 - 5.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0401

Priimti tekstai
PDF 259kWORD 47k
Antradienis, 2017 m. spalio 24 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities
P8_TA(2017)0401B8-0565/2017

2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities (2017/2742(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ypač į jo 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 28 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 4 d. Komisijos pareiškimą dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumo(4),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

1.  yra įsitikinęs, kad diskusijos dėl būsimo Europos Sąjungos finansavimo negali vykti neatsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnes daugiametes finansines programas (DFP) ir visų pirma 2014–2020 m. DFP; atkreipia dėmesį į didelius dabartinės DFP, kurios teikiamos galimybės buvo visiškai išnaudotos siekiant užtikrinti Sąjungai reikiamus išteklius, kad ji galėtų įveikti daugybę rimtų krizių, spręsti naujus uždavinius ir finansuoti savo naujus politinius prioritetus, trūkumus; pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog žemas finansavimo, teikiamo pagal dabartinę DFP, lygis nebuvo pakankamas atsižvelgiant į Sąjungos tikruosius poreikius ir politinius užmojus;

2.  palankiai vertina Europos Komisijos pristatytą diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities; pažymi, kad Komisija perteikia biudžeto požiūriu penkis galimus būsimo Europos Sąjungos modelio scenarijus, pristatytus 2017 m. kovo mėn. baltojoje knygoje dėl Europos ateities, ir kartu atkreipia dėmesį į pagrindinius ES biudžeto ypatumus ir principus; sutinka su siūloma metodika ir laikosi teigiamos pozicijos dėl Komisijos pareiškimo, kad būsima DFP turi būti grindžiama aiškia Europos prioritetų vizija; tiki, kad šiame dokumente apibrėžta aiški diskusijų struktūra ir juo atveriamos labai reikalingos politinės diskusijos dėl ES biudžeto orientacijos, tikslo ir dydžio, atsižvelgiant į Sąjungos pagrindinius tikslus ir būsimus uždavinius; ragina valstybes nares konsultuotis su piliečiais ir imtis aktyvaus ir konstruktyvaus vaidmens nustatant jų viziją dėl būsimo ES biudžeto;

3.  vis dėlto apgailestauja, kad pagal keturis iš penkių pateiktų scenarijų („Tęsiama esama darbotvarkė“, „Visi nuveikia mažiau“, „Kai kurie gali nuveikti daugiau“ ir „Radikaliai keičiama veiksmų kryptis“) iš tiesų nustatyti sumažinti Sąjungos užmojai ir numatoma mažesnė dviejų ilgalaikių Sąjungos politikos krypčių ir pamatinių Europos projekto elementų, įtvirtintų Sutartyse, t. y. bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos, reikšmė; pabrėžia savo ilgalaikę poziciją, kad papildomi politikos prioritetai turėtų būti siejami su papildomomis finansavimo priemonėmis, o ne finansuojami darant žalą esamoms ES politikos priemonėms; mano, kad penktasis scenarijus („Bendromis jėgomis nuveikiama daugiau“) yra pozityvus ir konstruktyvus vykstančių diskusijų dėl ES finansų ateities ir atitinkamai dėl būsimo Europos Sąjungos modelio pagrindas; ragina Komisiją parengti scenarijų, kuriame atsižvelgiama į Parlamento rekomendacijas, kad būtų galima reaguoti į dabartinius ir būsimus iššūkius ir nustatyti naujus prioritetus;

4.  primena, kad pagal SESV 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti priemonėmis, kurių reikia jos tikslams pasiekti; mano, kad atsižvelgiant į dabartinės DFP trūkumus, naujų prioritetų mastą ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikio padaroma ta pati išvada: reikia viršyti viršutinę išlaidų ribą, kuri yra 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), taigi reikia gerokai padidinti Sąjungos biudžetą, kad būtų galima reaguoti į būsimus iššūkius; atsižvelgdamas į tai, nepritaria jokiam ES biudžeto pagal kitą DFP sumažinimui nominaliąja verte ir todėl mano, kad kitoje DFP turėtų būti nustatyta suma, kuri siektų mažiausiai 1,23 % ES BNP; ragina valstybes nares diskutuoti šiuo klausimu;

5.  apgailestauja, kad ES biudžetas yra daugiausia finansuojamas iš nacionalinių įnašų, grindžiamų bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, o ne iš tikrų nuosavų išteklių, kaip numatyta ES sutartyse; pakartoja, jog pritaria visavertės ES nuosavų išteklių sistemos reformai, kurią vykdant būtų vadovaujamasi pagrindiniais paprastumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais ir laikomasi Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijų; pabrėžia, kad tokia sistema turėtų apimti suderintą naujų ES nuosavų išteklių paketą, kuris būtų sudarytas siekiant paremti ES politinius tikslus ir turėtų būti pradėtas taikyti palaipsniui siekiant užtikrinti sąžiningesnius ir stabilesnius ES finansus; be to, pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos suteikia galimybę panaikinti visas nuolaidas; tikisi, kad šiuo tikslu Komisija pateiks ryžtingus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, ir pabrėžia, kad per būsimas derybas tiek išlaidos, tiek pajamos pagal kitą DFP bus svarstomos kaip vienas paketas;

6.  yra įsitikinęs, kad tuo atveju, jei Taryba nesutiks gerokai padidinti valstybių narių įnašų į ES biudžetą, naujų ES nuosavų išteklių taikymas liks vienintele galimybe tinkamai finansuoti kitą DFP tokiu lygmeniu, kuris atitiktų Sąjungos tikruosius poreikius ir politinius užmojus; todėl tikisi, kad Taryba priims politinę poziciją šiuo klausimu, atsižvelgdama į tai, kad toliau negali būti numatytas faktinis bet kokios ES nuosavų išteklių sistemos reformos blokavimas; atsižvelgdamas į tai primena, kad visi Aukšto lygio grupės nariai, įskaitant Tarybos skiriamus narius, vieningai priėmė savo pranešimą;

7.  palankia vertina Komisijos ketinimą sudaryti būsimą ES biudžetą vadovaujantis ES pridėtinės vertės, dėmesio skyrimo veiklos rezultatams, atskaitomybės, didesnio lankstumo principais, įgyvendinamais taikant stabilią sistemą ir supaprastintas taisykles, kaip pateikta diskusijoms skirtame dokumente;

8.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu nuodugniai įvertinti dabartinės ES politikos, programų ir priemonių veiksmingumą ir rezultatyvumą; todėl laukia šiuo metu vykstančios išlaidų peržiūros rezultatų ir tikisi, kad į juos bus atsižvelgta rengiant DFP po 2020 m.; ypač pabrėžia, kad būtina, viena vertus, užtikrinti ES programų, pagal kurias pateikiama itin daug paraiškų, sėkmės rodiklius ir, kita vertus, nustatyti nepakankamo įgyvendinimo priežastis; mano, kad svarbu užtikrinti sąveiką kalbant apie ES biudžetą ir nacionalinius biudžetus ir numatyti priemones, kurias taikant būtų stebimas lėšų naudojimo nacionaliniu ir ES lygmenimis mastas ir veiksmingumas;

9.  pripažįsta, kad Europos lygmens pridėtinės vertės paieškos yra pagrindinis klausimas, kurį reikia spręsti, ir sutinka su tuo, kad Sąjungos biudžetas turėtų būti, be kita ko, priemonė Sutarties tikslams pasiekti ir Europos viešosioms gėrybėms užtikrinti; visgi atkreipia dėmesį į daugialypį Europos lygmens pridėtinės vertės koncepcijos pobūdį ir įvairius šios koncepcijos aiškinimus ir perspėja dėl bet kokių mėginimų pasinaudoti jos apibrėžtimi siekiant ginčyti ES politikos ir programų svarbą vadovaujantis tik kiekybiniais arba trumpalaikiais ekonominiais motyvais; mano, kad esama aiškios pridėtinės vertės, kai Europos lygmens veiksmais:

   aprėpiama daugiau nei imantis nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens veiksmų būtų galima padaryti (šalutinis poveikis);
   skatinami nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens veiksmai siekiant įgyvendinti ES sutarties tikslus, kurių kitaip nebūtų galima pasiekti;
   remiami veiksmai, kurie gali būti finansuojami tik sutelkus išteklius ES lygmeniu, nes jų finansavimo poreikiai yra milžiniški, arba
   prisidedama kuriant ir remiant taiką ir stabilumą ES kaimynystėje ir už jos ribų;

ragina Komisiją toliau plėtoti Europos lygmens pridėtinės vertės koncepciją, kartu atsižvelgiant į teritorinius ypatumus; ragina Komisiją šiuo tikslu pasiūlyti tinkamus veiklos rezultatų rodiklius;

10.  mano, kad pagal kitos DFP struktūrą ES biudžetas turėtų būti aiškesnis ir suprantamesnis ES piliečiams ir sudarytos galimybės aiškiau išdėstyti visas ES išlaidų sritis; taip pat primena, kad reikia skatinti planavimo tęstinumą ir lankstumą išlaidų kategorijų lygmeniu; mano, kad bendra DFP struktūra turėtų atspindėti politines diskusijas apie pagrindinius ramsčius ir ES lėšų panaudojimo kryptis, įskaitant darnų vystymąsi, augimą ir inovacijas, kovą su klimato kaita, solidarumą, saugumą ir gynybą; todėl yra įsitikinęs, kad būtinas dabartinės DFP išlaidų kategorijų koregavimas;

11.  mano, kad ES biudžetas turi būti skaidrus ir demokratiškas; primena, kad yra tvirtai įsipareigojęs remti ES biudžeto vieningumo sampratą ir abejoja dėl būtinybės kurti papildomas priemones, neįtrauktas į DFP, ir dėl tokių priemonių pridėtinės vertės; primena savo ilgalaikę poziciją, kad Europos plėtros fondas kartu su kitomis į DFP neįtrauktomis priemonėmis turėtų būti integruotas į Sąjungos biudžetą; pabrėžia, kad vykdant minėtą integraciją atitinkami priemonių finansiniai paketai turėtų būti pridedami prie dabartinės DFP viršutinių ribų siekiant, kad nebūtų trukdoma kitų ES politikos sričių ir programų finansavimui;

12.  pabrėžia, kad siekdama užsitikrinti papildomus asignavimus, kurių reikės reaguojant į krizes arba naujiems prioritetams finansuoti dabartinės DFP laikotarpiu, biudžeto valdymo institucija patvirtino, kad išnaudojus visas turimas maržas galima iš esmės pasinaudoti DFP reglamente numatytomis lankstumo nuostatomis ir specialiosiomis priemonėmis; pabrėžia, kad, atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą ir siekiant sudaryti sąlygas didesniam lankstumui pagal dabartinę finansinę programą, buvo pašalintos kelios kliūtys, trukdžiusios taikyti lankstumo priemones;

13.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal kitą DFP turi būti tiesiogiai numatytas tinkamas lankstumo lygis, kad Sąjunga galėtų reaguoti į nenumatytas aplinkybes ir finansuoti savo kintančius politinius prioritetus; todėl mano, kad pagal DFP lankstumo nuostatas turėtų būti leidžiama visas nepaskirstytas maržas, taip pat panaikintus asignavimus perkelti į ateinančius finansinius metus be jokių apribojimų, o biudžeto vykdymo institucijai – šiuos išteklius mobilizuoti bet kokiu tikslu, kuris laikomas būtinu, vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą; be to, ragina gerokai sustiprinti DFP specialiąsias priemones, kurios neturėtų įtraukiamos į DFP įsipareigojimų ir mokėjimų viršutines ribas, taip pat sukurti atskirą krizių rezervą, kurį būtų galima nedelsiant mobilizuoti ekstremaliosios situacijos atveju;

14.  ragina iš esmės ir apčiuopiamai supaprastinti įgyvendinimo taisykles paramos gavėjams ir sumažinti administracinę naštą; ryšium su tuo ragina Komisiją nustatyti ir pašalinti ES biudžete numatytų priemonių, kuriomis siekiama panašių tikslų ir kurios yra skirtos panašių rūšių veiksmams, dubliavimąsi; mano, kad vykdant minėtą supaprastinimą dotacijos neturėtų būti pakeistos finansinėmis priemonėmis ir ES programos ir politika neturi būti suskirstytos pagal sektorius, tačiau turėtų būti užtikrintas kompleksinis požiūris, kurio pagrindinis elementas – papildomumas; ragina išsamiai suderinti taisykles siekiant sukurti bendrą taisyklių sąvadą, skirtą visoms ES priemonėms;

15.  pripažįsta finansinių priemonių, kaip papildomo finansavimo būdo, šalia subsidijų ir dotacijų, potencialą; vis dėlto įspėja, kad jos nėra tinkamos visų rūšių veiksmams ir visose politikos srityse, nes ne visas politikos sritis visiškai lemia rinka; ragina Komisiją supaprastinti finansinių priemonių naudojimo taisykles ir skatinti galimybę derinti įvairius ES išteklius laikantis suderintų taisyklių, kuriant sąveikas ir vengiant bet kokios skirtingų finansavimo formų konkurencijos; yra susirūpinęs dėl vieno iš galimų sprendimo būdų – pasiūlymo sukurti vieną fondą, kuris apimtų ES lygmens finansines priemones ir teiktų paskolas, garantijas ir rizikos pasidalijimo priemones įvairiose politikos srityse, pateikto diskusijoms skirtame dokumente šiuo klausimu, ir atidžiai išnagrinės minėtą pasiūlymą;

16.  primena savo poziciją, kad DFP trukmė turėtų būti suderinta ir su Parlamento, ir su Komisijos politiniu ciklu ir kad turėtų būti užtikrintas ilgalaikis programavimas; ryšium su tuo pažymi, kad apibrėžiant DFP trukmę turėtų būti visapusiškai atsižvelgta į tai, kad įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, būtinas ilgalaikis nuspėjamumas, nes jos gali būti stabiliai vykdomos tuomet, kai biudžetinių įsipareigojimų trukmė yra bent septyneri metai; todėl siūlo susitarti, kad būsimos DFP laikotarpis būtų 5 + 5 metai numatant privalomą laikotarpio vidurio tikslinimą;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos Pirmininkas kalboje apie Sąjungos padėtį nurodė, kad ateityje bus pateiktas pasiūlymas dėl euro zonai skirtos biudžeto eilutės; ragina Komisiją pateikti papildomą ir išsamesnę informaciją šiuo klausimu; primena, kad Parlamentas savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje ragino sukurti konkretų euro zonos biudžeto pajėgumą, kuris turėtų būti Sąjungos biudžeto dalis viršijant esamas daugiametės finansinės programos viršutines ribas ir kuris turėtų būti finansuojamas euro zonos valstybių ir kitų dalyvaujančių narių iš pajamų šaltinių, dėl kurių turėtų susitarti dalyvaujančios valstybės narės ir kurie būtų laikomi asignuotosiomis įplaukomis ir garantijomis;

18.  tikisi, kad Komisija iki 2018 m. gegužės mėn. pateiks pasiūlymus dėl būsimos DFP ir dėl nuosavų išteklių; patvirtina savo ketinimą tinkamu laiku pateikti savo poziciją dėl visų susijusių aspektų ir tikisi, kad būsimuose Komisijos pasiūlymuose bus visapusiškai atsižvelgta į Parlamento nuomonę;

19.  patvirtina, jog yra pasirengęs pradėti struktūrinį dialogą su Komisija ir Taryba, kad būtų galima pasiekti galutinį susitarimą dėl kitos DFP iki šios Parlamento kadencijos pabaigos; yra įsitikinęs, kad kuo anksčiau priėmus DFP reglamentą bus sudarytos sąlygos vėliau priimti visus sektoriams skirtus teisės aktus tinkamu laiku, kad naujos programos jau būtų parengtos kito laikotarpio pradžioje; atkreipia dėmesį į neigiamus vėlyvos programų įgyvendinimo pradžios pagal dabartinę DFP padarinius; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą pasinaudoti SESV 312 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pereigos, kad būtų galima DFP reglamentą priimti kvalifikuota balsų dauguma;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms suinteresuotosioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0050.

Teisinis pranešimas