Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2044(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0299/2017

Pateikti tekstai :

A8-0299/2017

Debatai :

PV 24/10/2017 - 13
CRE 24/10/2017 - 13

Balsavimas :

PV 25/10/2017 - 7.2
CRE 25/10/2017 - 7.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0408

Priimti tekstai
PDF 509kWORD 63k
Trečiadienis, 2017 m. spalio 25 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrasis biudžetas. Visi skirsniai
P8_TA(2017)0408A8-0299/2017

2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11815/2017 – C8-0313/2017 – 2017/2044(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4) (2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl biudžeto sudarymo bendrųjų gairių(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos patvirtintą 2018 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą (COM(2017)0400),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 4 d. Tarybos patvirtintą poziciją dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11815/2017 – C8-0313/2017),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0299/2017),

III skirsnis

Apžvalga

1.  pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2018 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į politinius prioritetus, patvirtintus didžiosios daugumos narių ir nurodytus jau minėtose rezoliucijose – 2017 m. kovo 15 d. rezoliucijoje ir 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje; primena, kad tvarus ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas, visų pirma jaunimo užimtumas, saugumas ir klimato kaita yra pagrindiniai tų prioritetų elementai;

2.  pabrėžia, kad Sąjungoje ir toliau kyla daug iššūkių, ir yra įsitikinęs, kad, nors ir reikia toliau laikytis biudžetinės drausmės, būtina iš Sąjungos biudžeto skirti reikiamus finansinius išteklius siekiant atitinkamai reaguoti į politinius prioritetus ir sudaryti sąlygas Sąjungai kuo skubiau ieškoti konkrečių sprendimų ir veiksmingai reaguoti į iššūkius; pabrėžia, kad Sąjungos išlaidos turėtų būti grindžiamos Europos pridėtinės vertės principu ir panaudojant lėšas turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo;

3.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą finansuoti Sąjungos politikos priemones, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas visuose jos regionuose, investuojant į mokslinius tyrimus, švietimą, infrastruktūrą, MVĮ ir užimtumą ir visų pirma į jaunimo užimtumą; nurodo, kad yra nesuprantama, kaip Sąjunga gali pasiekti pažangos šiose srityse, atsižvelgiant į Tarybos siūlomą lėšų sumažinimą pagal 1a išlaidų pakategorę; todėl nusprendžia papildomai padidinti lėšas mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms, kurių įgyvendinimo lygis labai aukštas, o patenkintų paraiškų rodiklis yra labai mažas dėl to, kad pateikiama labai daug paraiškų;

4.  ir toliau yra pasiryžęs įgyvendinti Parlamento įsipareigojimus, prisiimtus per derybas dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), t. y. kuo labiau sumažinti su ESIF susijusio lėšų, numatytų programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), mažinimo poveikį per metinę biudžeto procedūrą; todėl siūlo kompensuoti šį lėšų sumažinimą ir šioms dviem programoms vėl skirti iš pradžių numatytą metinę sumą, kad jas vykdant būtų galima visapusiškai įgyvendinti tikslus, dėl kurių buvo susitarta priimant atitinkamus teisės aktus;

5.  reiškia politinį pritarimą Europos solidarumo korpuso įkūrimui ir palankiai vertina šiuo klausimu Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; mano, kad kol nepriimtas sprendimas dėl Europos solidarumo korpuso finansavimo ir pagal įprastą teisėkūros procedūrą nepriimtas susijęs reglamentas, šiuo tikslu į 2018 m. biudžetą neturėtų būti įtraukta jokia finansavimo nuostata; todėl priima sprendimą, kad Komisijos į 2018 m. biudžeto projektą (BP) įtraukti atitinkami asignavimai ir perskirstytos lėšos kol kas turėtų būti panaikinti, nes sprendimas dėl 2018 m. biudžeto neturėtų jokiais būdais daryti poveikio teisėkūros derybų rezultatams; ir toliau yra visapusiškai įsipareigojęs pasirūpinti, kad į sprendimą dėl Europos solidarumo korpuso finansavimo kitų metų biudžete būtų atsižvelgta nedelsiant priimant taisomąjį biudžetą, jei derybos dėl atitinkamo reglamento nebūtų užbaigtos iki 2018 m. biudžeto procedūros pabaigos;

6.  yra susirūpinęs dėl to, kad jaunimo nedarbo lygis tebėra neregėtai aukštas, ir yra įsitikinęs, kad, jei nenorima, kad būtų pakenkta visos Europos jaunimo kartos ateičiai, reikia imtis papildomų veiksmų; todėl priima sprendimą skirti Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI) daugiau lėšų, nei 2018 m. siūlo Komisija; pabrėžia, kad šis lėšų padidinimas turėtų būti laikomas visų Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų asignavimų, kurie patvirtinti politiniu lygmeniu atliekant daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimą, papildymu, o ne vien tų asignavimų telkimu 2018 m. biudžeto laikotarpio pradžioje;

7.  primena, kad sanglaudos politika atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant Sąjungos ekonominės ir socialinės konvergencijos ir taip užtikrinant vystymąsi ir ekonomikos augimą; pabrėžia, kad tikimasi, jog 2018 m. vykdant sanglaudos politikos programas bus įveiktas atsilikimas ir jos bus įgyvendinamos visu pajėgumu; atkreipia dėmesį į Parlamento įsipareigojimą užtikrinti pakankamai asignavimų šioms programoms, kurios priklauso vienai iš pagrindinių Sąjungos politikos sričių; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nepriimtinų vėlavimų įgyvendinant veiksmų programas nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų užbaigtas vadovaujančiųjų, audito ir tvirtinančiųjų institucijų paskyrimas ir būtų pagreitintas įgyvendinimas; be to, ragina Komisiją dar labiau supaprastinti susijusias procedūras;

8.  yra labai susirūpinęs dėl padidėjusio nestabilumo ir netikrumo Sąjungoje ir už jos ribų; primygtinai tvirtina, kad reikia iš naujo suderinti Sąjungos požiūrį į sanglaudą, integraciją, taiką, darnų vystymąsi ir žmogaus teises; ragina Komisiją ir valstybes nares sujungti ir padidinti pastangas siekiant toliau išlaikyti taiką ir užkirsti kelią konfliktams; primena, koks įkvėpimo šaltinis visame pasaulyje buvo Didžiojo penktadienio susitarimas, tuo pačiu metu pripažįsta, kad po 2016 m. įvykusio Jungtinės Karalystės referendumo atsirado precedento neturinčių problemų ir sunkumų; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti savo paramą susitaikymo procesui, kad Airijoje būtų užtikrinta taika ir stabilumas;

9.  mano, kad, nors panašu, kad šiuo metu aktyviausias migracijos ir pabėgėlių krizės laikotarpis baigėsi, Sąjunga privalo būti pasirengusi reaguoti į visus su šia situacija susijusius būsimus nenumatytus įvykius ir laikytis aktyvesnio požiūrio migracijos srityje; todėl primygtinai ragina Komisiją nuolat stebėti pagal 3 išlaidų kategoriją skiriamų asignavimų adekvatumą ir visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis pagal dabartinę DFP, siekiant laiku reaguoti į visus nenumatytus įvykius, kai gali būti reikalingas papildomas finansavimas; primena, kad, nors Sąjungai pavyko nustatyti tam tikrus mechanizmus, kuriais padedama susidoroti su šia padėtimi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, 2017 m. vis dar daugiau kaip šimtas tūkstančių pabėgėlių ir migrantų jūra atvyko į Europą; todėl priima sprendimą ribotu mastu padidinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo, taip pat agentūrų, kurioms paskirtos užduotys prieglobsčio srityje, pvz., Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), lėšas, nes šioms įstaigoms reikia suteikti tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių; dar kartą pažymi, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama norint teikti tinkamą finansavimą su migracijos ir pabėgėlių krize susijusiems veiksmams, kurių imamasi Sąjungos viduje, taip pat kitoms prioritetinėms programoms, kai antai, kultūros ir pilietybės programoms;

10.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais 3 išlaidų kategorijos lėšos buvo mobilizuojamos visų pirma siekiant spręsti migracijos ir pabėgėlių krizės problemą ir kad tokie veiksmai turėtų trukti tiek, kiek reikia; tačiau pažymi, kad iki šiol suteiktas finansavimas yra nepakankamas; dėl šios priežasties priima sprendimą padidinti teisingumo ir vidaus reikalų srityje dirbančių agentūrų lėšas, nes joms dėl padidėjusio darbo krūvio ir papildomų užduočių pastaraisiais metais trūko personalo ir finansinių išteklių;

11.  pabrėžia, kad dėl to, jog pastaruoju metų visoje Sąjungoje kyla su saugumu susijusių problemų, numatant lėšas pagal 3 išlaidų kategoriją taip pat reikėtų atsižvelgti į priemones, kurios padės padidinti Sąjungos piliečių saugumą;

12.  pakartoja, kad esminė migracijos ir pabėgėlių krizės, taip pat Sąjungos piliečių saugumo problemų sprendimo dalis yra pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas ir pakankamų finansinių išteklių skyrimas išorės priemonėms, kuriomis siekiama spręsti tokias problemas, kaip skurdas, nepakankamos užimtumo, švietimo ir ekonominės galimybės, nestabilumas, konfliktai ir klimato kaita, kuri yra viena iš pagrindinių didesnių migracijos srautų priežasčių; laikosi nuomonės, kad Sąjunga turėtų optimaliai panaudoti finansinius išteklius, numatytus pagal 4 išlaidų kategoriją, kurie, kaip pasirodė, yra nepakankami, kad būtų galima tinkamai reaguoti į visus išorės iššūkius, turint mintyje, kad išteklių aiškiai nepakanka ir jie turėtų būti didinami labiau suderintu būdu;

13.  apgailestauja, kad tuo metu, kai rengė savo poziciją, Parlamentas nebuvo pakankamai informuotas apie galimo politinio sprendimo dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymo pratęsimo poveikio biudžetui; pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos neturėtų būti finansuojamos darant žalą esamiems ES išorės projektus; todėl ragina Komisiją tuo atveju, jei bus pratęstas Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymas, pasiūlyti ją finansuoti taikant naujas finansavimo priemones ir ją įgyvendinant įtraukti daugiau vietos NVO; pažymi, kad 4 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama, kad būtų tvariai ir veiksmingai reaguojama į esamas išorės problemas, įskaitant migracijos ir pabėgėlių problemas;

14.  primena, kad iš Sąjungos biudžeto turi būti remiamas Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas ir pačios Sąjungos ilgalaikiai klimato srities tikslai pasiekiant 20 proc. klimato išlaidų tikslą pagal 2014–2020 m. DFP; apgailestauja, kad Komisija nepateikė konkrečių ir realistiškų pasiūlymų dėl šių tikslų įgyvendinimo; todėl siūlo skirti daugiau lėšų su klimato kaita susijusiems veiksmams nei numatyta BP; tačiau pažymi, kad šis lėšų padidinimas yra nepakankamas, ir ragina Komisiją pateikti visus reikiamus pasiūlymus, kad būsimuose biudžetų projektuose būtų pasiekti minėti tikslai; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 8,2 proc. visų BP pasiūlytų įsipareigojimų asignavimų yra susiję su biologinės įvairovės apsauga; pabrėžia, kad metinis 0,1 proc. padidinimas yra nesuderinamas su susirūpinimą keliančiu ir greitėjančiu rūšių ir buveinių nykimu;

15.  palankiai vertina tai, kad į Komisijos vidaus biudžeto rengimą pirmą kartą buvo įtrauktas naujas į rezultatus orientuoto biudžeto principas, siekiant, kad išlaidos būtų peržiūrėtos remiantis iki tol įgyta patirtimi ir būtų nustatyti galimi patikslinimai;

16.  vėl įrašo sumas, kurias Taryba biudžeto projekte pasiūlė sumažinti; negali suprasti, dėl kokių priežasčių siūloma sumažinti, pavyzdžiui, programos „Horizontas 2020“ ir EITP (šias dvi programas jau paveikė asignavimų perskyrimas ESIF) asignavimus, taip pat išorės politikos priemonių asignavimus; bet kuriuo atveju ginčija Tarybos pareikštą ketinimą apkarpyti biudžeto eilutes, pagal kurias panaudojimo lygis žemas ar įsisavinimo gebėjimai nedideli, kadangi tai nepagrindžiama faktiniais įgyvendinimo duomenimis ir taip elgiantis neatsižvelgiama į tai, kad tam tikrų programų įgyvendinimo būdai yra skirtingi;

17.  daro išvadą, kad siekiant tinkamai finansuoti visus skubiai tenkintinus poreikius ir atsižvelgiant į tai, kad DFP 2018 m. maržos yra labai mažos, reikės pasinaudoti visomis turimomis DFP reglamento numatytomis su lankstumu susijusiomis priemonėmis; tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamiausiai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius; pabrėžia, kad kiekvienų biudžetinių metų nukrypimas nuo pradinio programavimo pagal dabartinę DFP parodo, kad DFP po 2020 m. viršutinės ribos turėtų būti tikslinamos numatant didesnes sumas;

18.  nustato bendrą 2018 m. asignavimų lygį: 162 597 930 901 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 146 712 004 932 EUR mokėjimų asignavimų;

1a išlaidų pakategorė. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

19.  atmeta Tarybos nepagrįstą 1a išlaidų pakategorės lėšų sumažinimą 750 mln. EUR, nes jau vien tik šis sumažinimas sudaro beveik du trečdalius visų Tarybos siūlomų DFP išlaidų kategorijų įsipareigojimų sumažinimų; atkreipia dėmesį į tai, kad toks sumažinimas prieštarauja pačios Tarybos nurodytiems politiniams prioritetams;

20.  primygtinai tvirtina, kad, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje, nepaprastai svarbu didinti investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas, švietimą, infrastruktūrą ir labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones; įspėja, kad toks Tarybos pasiūlytas sumažinimas keltų pavojų programoms, turinčioms tikrą Europos pridėtinę vertę ir darančioms tiesioginį poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, pvz., programai „Horizontas 2020“ arba EITP; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu skirti pakankamą finansavimą programai „Horizontas 2020“ norint sudaryti sąlygas plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, lyderystę skaitmeninimo srityje ir remti MVĮ Europoje; primena, kad ši programa įrodė, jog turi didelę Europos pridėtinę vertę – 83 proc. projektų, finansuotų pagal programą „Horizontas 2020“, nebūtų pradėti įgyvendinti be Sąjungos lygmens paramos; pakartoja, kad EITP finansavimo priemonė yra svarbi norint užbaigti TEN-T tinklą ir baigti kurti bendrą Europos transporto erdvę; todėl nusprendžia panaikinti visus Tarybos siūlomus sumažinimus ir vėl įrašyti visas pradines programai „Horizontas 2020“ ir EITP skirtas biudžeto eilučių sumas, kurios buvo sumažintos siekiant skirti asignavimų ESIF garantijų fondui;

21.  be to, pabrėžia, kad būtina labiau remti švietimą, mokymą ir programos „Erasmus +“ jaunimui skirtas dalis, nes tai yra strateginių investicijų į Europos jaunimą dalis;

22.  pabrėžia, kad vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų turėtų būti pakankama finansinė parama labai mažoms įmonėms, verslininkams ir MVĮ, nes jie yra pagrindinis darbo vietų šaltinis visoje Europoje; pabrėžia, kad gerų galimybių gauti finansavimą užtikrinimas yra būtinas siekiant, kad MVĮ išliktų konkurencingos ir kad būtų joms padedama įveikti sunkumus, susijusius su galimybėmis patekti į vidaus ir pasaulinę rinką;

23.  todėl priima sprendimą dar labiau padidinti programų, kurios yra itin svarbios skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir atspindi bendrai sutartus Sąjungos prioritetus, t. y. programų „Erasmus +“, „Horizontas 2020“ (programa „Marie Curie“, Europos mokslinių tyrimų taryba, MVĮ priemonė), COSME ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programos (PROGRESS ir EURES), lėšas daugiau, nei buvo numatyta biudžeto projekte ir prieš sukuriant ESIF ir Europos solidarumo korpusą; ragina Komisiją skirti pakankamai lėšų pagal biudžeto eilutes, susijusias su programa „WIFI4EU“, ir 2017–2020 m. laikytis savo investavimo įsipareigojimų;

24.  palankiai vertina tai, kad į 2018 m. biudžetą įtraukta eilutė „Ypatingi metiniai renginiai“, dėl kurios bus galima plėtoti piliečių priklausymo Europai jausmą; pažymi, kad eilutės „Ypatingi metiniai renginiai“ aprėptimi turėtų būti aiškiai teikiama pridėtinė vertė Europos piliečiams visose valstybėse narėse;

25.  pabrėžia, kad svarbu skatinti bendradarbiavimą su gynyba susijusių mokslinių tyrimų srityje Europoje, siekiant panaikinti pagrindinius pajėgumų trūkumus tuo metu, kai dėl tarptautinių pokyčių ir netikrumo Europa turi dėti vis didesnes pastangas gynybos srityje; pritaria tam, kad būtų skiriama daugiau lėšų su gynyba susijusių mokslinių tyrimų parengiamiesiems veiksmams; ragina parengti su gynyba susijusių mokslinių tyrimų programą ir jai skirti atskirą biudžetą pagal kitą daugiametę finansinę programą, tačiau pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos turi būti finansuojamos joms numatant naujų asignavimų, o ne pakenkiant vykdomoms Sąjungos programoms; be to, pabrėžia, kad būtina didinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą bei inovacijas;

26.  mano, kad reikia skirti daugiau išteklių pagal 2018 m. biudžetą, kad būtų galima atlikti išsamų ir nešališką trečiųjų šalių keliamos rizikos tyrimą, susijusį su jų strateginiais trūkumais kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje, remiantis Direktyvos (ES) 2015/849(8) 9 straipsnyje nustatytais kriterijais, ir sudaryti didelės rizikos šalių ir teritorijų sąrašą;

27.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamo lygio asignavimus, kad Europos Sąjungos etaloninė laboratorija, ieškanti alternatyvų bandymams su gyvūnais (EURL ECVAM), galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas ir užduotis, išvardytas Direktyvos 2010/63/ES(9) VII priede, visų pirma galėtų koordinuoti ir skatinti alternatyvų bandymams su gyvūnais plėtotę ir naudojimą, be kita ko, fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų ir pagal teisės aktus privalomų bandymų srityse;

28.  todėl 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų lygį padidina 143,9 mln. EUR, taigi numato didesnę sumą, nei buvo numatyta BP (išskyrus vėl įrašomas sumas, buvusias prieš sukuriant ESIF ir Europos solidarumo korpusą, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir ši suma turi būti finansuojama pasinaudojant turima marža ir mobilizuojant bendrąją įsipareigojimų maržą;

1b išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

29.  nepritaria Tarybos siūlymui pagal 1b išlaidų pakategorę sumažinti 240 mln. EUR mokėjimų asignavimus (taip pat paramos eilutėse) ir, kol Komisija nepateiks atnaujintų prognozių, šiuos sumažinimus panaikina;

30.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į nepriimtinus vėlavimus naudojant Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšas, dėl to buvo pakenkta fondų veiksmingumui ir daromas spaudimas vadovaujančiosioms institucijoms bei paramos gavėjams; dar kartą pakartoja, kad kyla rizika, jog dėl dabartinių vėlavimų gali susikaupti neapmokėtų sąskaitų antroje šios DFP pusėje ir kitos DFP pradžioje; primygtinai pakartoja savo raginimą valstybėms narėms kreiptis į Komisiją patarimų ir pagalbos siekiant pašalinti vėlavimus skiriant vadovaujančiąsias, tvirtinančiąsias ir audito institucijas; taip pat yra labai susirūpinęs dėl mažinimo tendencijos ir valstybių narių sąmatų netikslumo;

31.  primena, kad jaunimo nedarbo lygis Sąjungoje vis dar nepriimtinai aukštas; pabrėžia, kad, siekiant išspręsti šią problemą, labai svarbu užtikrinti, kad tinkamai būtų finansuojamos Jaunimo garantijų iniciatyvos programos, naudojantis JUI ir ESF; palankiai vertina susitarimą, kad JUI būtina skirti naujų lėšų, ir tai, kad atitinkami asignavimai numatyti 2018 m. BP; vis dėlto mano, kad, atsižvelgiant į sunkumus ir riziką, kurią kelia jaunimo nedarbas, JUI turėtų būti numatyta daugiau asignavimų, ir todėl priima sprendimą JUI 2018 m. skirti 600 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų; be to, mano, kad profesinio mokymo veiksmai, skirti jaunimui, ypač pameistrystės programos, turėtų būti laikomi atitinkančiais finansavimo reikalavimus pagal sanglaudos politiką;

32.  palankiai vertina naująjį 142,8 mln. EUR finansinį paketą, sukurtą siekiant palengvinti 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos įgyvendinimą;

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

33.  primena, kad Komisijos pasiūlymas padidinti asignavimų sumą siekiant finansuoti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) poreikius visų pirma pateiktas dėl to, kad numatoma, jog asignuotosios įplaukos, kurias bus galima naudoti 2018 m., bus gerokai mažesnės; pažymi, kad Taryba lėšas sumažino 275 mln. EUR, tačiau mano, kad Komisijos taisomasis raštas turėtų likti pagrindu atliekant bet kokį patikimą EŽŪGF asignavimų tikslinimą ir, kol šis taisomasis raštas nebus išnagrinėtas per taikinimo procedūrą, vėl įrašo BP numatytas sumas;

34.  pabrėžia, kad saugojimo programos pasirodė esančios veiksmingos krizės metu ir kad planavimo procese numatytų finansinių išteklių sumažinimas duotų neigiamų rezultatų;

35.  pabrėžia, kad dalis jaunimo nedarbo problemos sprendimo yra susijusi su tinkamomis jaunimo rėmimo priemonėmis kaimo vietovėse; todėl siūlo padidinti lėšas 50 mln. EUR viršijant BP lygį ir jas skirti išmokoms jauniesiems ūkininkams; pabrėžia, kad reikia naudotis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kitų Sąjungos finansavimo schemų lėšomis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui pasinaudoti galimybėmis gauti darbą žvejybos pramonės srityje;

36.  vadovaudamasis savo strategijos „Europa 2020“ tikslais ir tarptautiniais įsipareigojimais kovoti su klimato kaita, priima sprendimą siūlyti padidinti lėšas 21,2 mln. EUR viršijant BP lygį su klimato kaita susijusiems veiksmams; pakartoja, kad Europos Audito Rūmai ir Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba patvirtino, kad Sąjungos biudžetas neatitinka jos klimato srities tikslų;

37.  primena, kad mokesčių mokėtojų pinigai neturėtų būti naudojami kovoms skirtų bulių veisimui ar auginimui remti; mano, kad veisimas ar auginimas tokiais tikslais neturėtų būti laikomas atitinkančiu bazinių išmokų skyrimo kriterijus, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų iš dalies keičiami dabartiniai teisės aktai šiuo klausimu;

38.  todėl padidina įsipareigojimų asignavimus 78,1 mln. EUR, palikdamas 619,7 mln. EUR maržą pagal 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinę ribą po to, kai išskaičiuojami bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai;

39.  pabrėžia, kad nelaimės paprastai daro poveikį tiems, kurie turi mažiau išteklių apsisaugoti – tai pasakytina tiek kalbant apie asmenis, tiek apie valstybes; mano, kad atsakas į gamtos ar žmogaus sukeltas nelaimes turėtų būti kuo greitesnis, kad žala būtų minimali ir kad būtų galima išgelbėti žmones bei turtą; ragina atkreipti dėmesį į tai, kad reikia papildomai padidinti lėšas, visų pirma su nelaimių prevencija ir pasirengimu Sąjungoje susijusiose biudžeto eilutėse, ypač atsižvelgiant į Ispanijos ir Portugalijos gaisrus (kuriuose tragiškai žuvo žmonės), darančius dramatišką ir esminį poveikį žmonėms;

40.  atkreipia dėmesį į grėsmės veiksnius, darančius poveikį daugeliui miško ekosistemų, pavyzdžiui, be kita ko, invazinių svetimų rūšių ir kenkėjų (pvz., pušinio nematodo ir kt.) plitimą ir miškų gaisrus; mano, kad įgyvendinant bendruomenės paramos programas ir priemones turi būti skirta pakankamai finansinių išteklių miškų ekologinei ir augalų sveikatos būklei įvertinti bei miškams atkurti, įskaitant miško atsodinimą; pažymi, kad tokie ištekliai kai kurioms valstybėms narėms, t. y. Portugalijai ir Ispanijai, yra ypač svarbūs ir neatidėliotini dėl jų nacionalinėje teritorijoje vienas po kito įvykusių gaisrų;

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

41.  pabrėžia, kad, Parlamento nuomone, migracijos ir saugumo problemų sprendimas turi išlikti pagrindiniu Sąjungos prioritetu, ir pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama norint skirti pakankamai lėšų tų problemų vidaus aspektams;

42.  pažymi, kad, nors migrantų, keliaujančių į Sąjungą Vidurio ir Rytų Viduržemio jūros maršrutais, skaičius per pirmus devynis 2017 m. mėnesius sumažėjo, Vakarų Viduržemio jūros maršruto srautas tebėra didelis; pažymi, kad per pirmuosius devynis 2017 m. mėnesius į Europą jūra atvyko daugiau nei šimtas tūkstančių migrantų ir pabėgėlių, daugiau nei 75 proc. iš jų atvyko į Italiją, o likusieji – į Graikiją, Kiprą arba Ispaniją; laikosi nuomonės, kad reikia numatyti daugiau lėšų norint visapusiškai patenkinti Sąjungos poreikius migracijos srityje, visų pirma pasinaudojant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu siekiant remti valstybes nares integracijos priemonių ir praktikos, taikomų asmenims, kuriems reikia tarptautinės pagalbos, ypač nelydimiems nepilnamečiams, tobulinimo srityje ir prireikus vykdyti asmenų, kurie neturi teisės į apsaugą, grąžinimo operacijas visapusiškai laikantis negrąžinimo principo; šiuo požiūriu taip pat primygtinai ragina suteikti EASO tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir taip sudaryti sąlygas agentūrai vykdyti jai pavestas užduotis;

43.  teigiamai vertina naujos biudžeto eilutės, skirtos Paieškos ir gelbėjimo fondui, sukūrimą siekiant paremti valstybes nares, vykdančias savo prievoles pagal tarptautinę jūrų teisę; prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų įsteigtas toks ES paieškos ir gelbėjimo fondas;

44.  yra įsitikinęs, kad, siekiant veiksmingai spręsti Sąjungos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus saugumo srityje, reikia numatyti papildomų Vidaus saugumo fondo biudžeto lėšų, kad valstybės narės būtų geriau pasirengusios kovai su terorizmu, tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, radikalizacija ir elektroniniais nusikaltimais; visų pirma pabrėžia, kad reikia numatyti pakankamai išteklių saugumo infrastruktūrai stiprinti ir keitimuisi informacija tarp teisėsaugos agentūrų ir nacionalinių valdžios institucijų skatinti, be kita ko, gerinant informacinių sistemų sąveikumą ir tuo pačiu metu užtikrinant asmens teisių ir laisvių paisymą;

45.  atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų vaidmenį, kurį atlieka Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūros sprendžiant neatidėliotinus Sąjungos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus; todėl priima sprendimą padidinti Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) biudžeto asignavimus ir darbuotojų skaičių, be kita ko, sukurti 7 pareigybes naujame vykdomajame padalinyje – Europolo vykdomajame padalinyje dingusiems vaikams, taip pat sustiprinti Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinį (Eurojustas), EASO ir Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL); pakartoja, kad šios agentūros prisideda prie tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo šioje srityje;

46.  prašo Komisijos, atsižvelgiant į faktinę pažangą, padarytą vykdant tarpinstitucines derybas, pateikti atnaujintą informaciją apie finansinį poveikį 2018 m., kurį darys dar vis svarstomi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, sudarančių Europos migracijos darbotvarkės dalį, visų pirma Dublino sistemos reforma, atvykimo ir išvykimo sistema, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema ir EASO, kad į tai būtų galima atsižvelgti taikinimo etapu;

47.  apgailestauja, kad Taryba savavališkai daugiau nei 30 mln. EUR sumažino įsipareigojimų asignavimus, numatytus įvairioms programoms kultūros, pilietybės, teisingumo, visuomenės sveikatos, vartotojų teisių ir civilinės saugos srityse, neatsižvelgdama į puikius šių programų įgyvendinimo rodiklius ir nepaisydama jau ir taip joms skiriamo per mažo finansavimo, o dėl to daug kokybiškų projektų lieka be finansavimo; vėl įrašo visas eilutes pagal BP numatytą lygį ir siūlo papildomai padidinti sumas atitinkamose biudžeto eilutėse;

48.  pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog laikas daugiau lėšų skirti svarbioms Sąjungos programoms kultūros ir pilietybės srityse, visų pirma programoms „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį remiant kultūros ir kūrybos sektorius, taip pat aktyvų pilietiškumą, ypač atsižvelgiant į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus; pakartoja, kad visos institucijos turi laikytis politinio susitarimo, pasiekto dėl Europos kultūros paveldo metų finansavimo 2018 m., ir skirti šiems metams pakankamai asignavimų pasinaudojant programos „Kūrybiška Europa“ paprograme „Kultūra“, kadangi šiems metams nesukurta atskira biudžeto eilutė; ragina Komisiją persvarstyti iniciatyvas pagal biudžeto eilutę „Žiniasklaidos veiksmai“, siekiant užtikrinti, kad biudžeto lėšomis būtų veiksmingai remiamas aukštos kokybės nepriklausomas informavimas apie Sąjungos reikalus;

49.  pritaria tam, kad būtų padidintas pagal Teisių, lygybės ir pilietybės programą įgyvendinamo „Daphne“ tikslo skaidrumas ir matomumas, nes tai yra pagrindinė Sąjungos priemonė kovojant su visų formų smurtu prieš vaikus, jaunimą, moteris, LGBTI asmenis ir kitas rizikos grupes; pritaria, kad Europos lyčių lygybės institute būtų sukurtas Europos kovos su smurtu dėl lyties stebėjimo centras;

50.  pagal 3 išlaidų kategoriją numato 108,8 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų daugiau nei BP, išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, ir siūlo finansuoti šį padidinimą toliau mobilizuojant lankstumo priemonę;

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

51.  dar kartą pabrėžia, kad Sąjungos išorės veiksmams reikia vis didesnio finansavimo, nes poreikiai ženkliai viršija dabartinį 4 išlaidų kategorijos lygį; mano, kad artimiausiais metais reikės ir toliau dinamiškai reaguoti mobilizuojant Sąjungos biudžeto lėšas, siekiant reaguoti į migracijos problemą; pabrėžia, kad toks vienų metų ad hoc padidinimas, kaip 2017 m., negali būti laikomas pakankamu atsižvelgiant į sudėtingus uždavinius, su kuriais susiduria Sąjunga, ir skubų poreikį užtikrinti tvirtesnius Sąjungos išorės veiksmus dabartiniame globaliame pasaulyje;

52.  laikosi nuomonės, kad pirmenybė turėtų būti teikiama Sąjungos artimiausioms kaimynėms ir priemonėms, kuriomis siekiama spręsti pagrindines problemas, su kuriomis jos susiduria, t. y. migracijos ir pabėgėlių krizę ir susijusias humanitarines problemas pietinėse kaimyninėse šalyse, taip pat Rusijos agresijos rytinėse kaimyninėse šalyse problemą; mano, kad Sąjungos kaimyninių šalių stabilumas ir gerovė yra naudingi tiek atitinkamiems regionams, tiek visai Sąjungai; pakartoja savo raginimą didinti paramą Artimųjų Rytų taikos procesui, Palestinos Administracijai ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (JTPDO) siekiant Sąjungos nurodyto tikslo skatinti regiono vystymąsi ir stabilumą ir remti Palestinos gyventojų atsparumą; pakartoja, kad parama asociacijos susitarimus su Sąjunga įgyvendinančioms šalims yra labai svarbi siekiant sudaryti palankesnes sąlygas politinėms ir ekonominėms reformoms, tačiau pabrėžia, kad tokia parama turėtų būti teikiama tol, kol šios šalys atitinka tinkamumo ją gauti kriterijus, ypač susijusius su teisine valstybe ir demokratinių institucijų stiprinimu; todėl priima sprendimą padidinti išteklius, skirtus Europos kaimynystės priemonei (EKP), Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (PNPP) ir makrofinansinei paramai (MFP);

53.  pabrėžia, kad Europa, laikydamasi JT darnaus vystymosi tikslų, atlieka svarbų vaidmenį pasauliniu lygmeniu šalinant skurdą ir užtikrinant vystymąsi skurdžiausiuose regionuose; todėl skiria papildomų finansinių išteklių vystomojo bendradarbiavimo priemonei ir humanitarinei pagalbai; atsižvelgdamas į tai, kad labai didelė Viduržemio jūra keliaujančių migrantų dalis atvyksta iš Užsachario Afrikos, primena, kad Sąjungos parama šiame regione yra nepaprastai svarbi siekiant šalinti pagrindines migracijos priežastis;

54.  prieštarauja tam, kad būtų iš esmės sumažinti pagal išorės finansavimo priemones (EKP, PNPP, partnerystės priemonė ir vystomojo bendradarbiavimo priemonė) programai „Erasmus+“ skiriami finansiniai įnašai, nepaisant to, kad jaunimo mainų programos yra vienos iš sėkmingiausių ilgalaikių investicijų į kultūros diplomatiją ir tarpusavio supratimą, ir todėl priima sprendimą padidinti šiuos įnašus;

55.  atsižvelgdamas į nerimą keliantį padėties, susijusios su demokratija, teisinės valstybės principu ir žmogaus teisėmis, blogėjimą, priima sprendimą sumažinti paramą politinėms reformoms Turkijoje; priima sprendimą likusių asignavimų dalį įrašyti į rezervą, kuris bus panaudotas, kai Turkija padarys išmatuojamą pažangą teisinės valstybės, demokratijos, žmogaus teisių ir spaudos laisvės srityse, siekiant nukreipti šias lėšas pilietinės visuomenės subjektams, įgyvendinantiems priemones, kuriomis remiami minėti tikslai;

56.  laikosi nuomonės, kad, siekiant tinkamai atremti dezinformacijos kampanijas ir propaguoti objektyvų Sąjungos įvaizdį už Sąjungos ribų, reikia papildomų finansinių išteklių; todėl ragina padidinti finansavimą, skirtą kovai su dezinformacijos kampanijomis ir kibernetiniais išpuoliais; todėl priima sprendimą padidinti išteklius, skirtus strateginės komunikacijos veiksmams, kurie bus vykdomi kaimyninėse ir Vakarų Balkanų šalyse; primena, kad svarbu investuoti į Sąjungos išorės veiksmų matomumą siekiant stiprinti finansavimo toje srityje poveikį ir išplėsti Sąjungos viešąją diplomatiją, kad ji atitiktų Visuotinės strategijos užmojus;

57.  mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus, kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos, norinčių persikelti maronitų ir visų asmenų, gyvenančių izoliuotose vietovėse, gerovės, kaip susitarta 3-iame Vienos susitarime, ir būtų paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

58.  pabrėžia, kad Komisijos polinkis pasitelkti pagalbinius biudžeto mechanizmus, pvz., patikos fondus ir kitas panašias priemones, ne visais atvejais buvo sėkmingas; yra susirūpinęs dėl to, kad kuriant į Sąjungos biudžetą neįtraukiamas finansines priemones gali būti keliama grėsmė jo vieningumui ir apeinama biudžeto procedūra, tuo pačiu metu kenkiama skaidriam biudžeto valdymui ir trukdoma Parlamentui naudotis teise vykdyti veiksmingą išlaidų kontrolę; todėl mano, kad pastaraisiais metais atsiradusios ad hoc išorės priemonės turi būti įtrauktos į Sąjungos biudžetą, o Parlamentas turi vykdyti visapusišką šių priemonių įgyvendinimo kontrolę; pažymi, kad iki 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigos 2017 m. biudžete ES patikos fondams buvo skirta iš viso 795,4 mln. EUR; prašo Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti sumą, kurią ji 2018 m. ketina skirti patikos fondams; dar kartą pareiškia savo susirūpinimą dėl to, kad valstybių narių įnašai į šiuos patikos fondus paprastai atsilieka, palyginti su jų įsipareigojimais; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2017 dėl ES patikos fondo „Bekou“, skirto Centrinės Afrikos Respublikai; reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų nustatytų trūkumų, pvz., bendrų poreikių vertinimo trūkumo ir neveiksmingų koordinavimo su kitais paramos teikėjais mechanizmų; pareiškia, kad ketina įvertinti ES patikos fondų, kaip Sąjungos išorės politikos priemonės, pridėtinę vertę;

59.  primena, kad pagal DFP reglamento 24 straipsnį visos Sąjungos ir Euratomo išlaidos ir įplaukos įrašomos į bendrąjį Sąjungos biudžetą, laikantis Finansinio reglamento 7 straipsnio; ragina Komisiją išsaugoti biudžeto vieningumą ir vadovautis juo kaip pagrindiniu principu pradedant naujas iniciatyvas;

60.  atkreipia dėmesį į rinkimų stebėjimo misijų svarbą siekiant stiprinti demokratines institucijas ir visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesais, nes tai padeda skatinti taikos kūrimą ir stabilumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamai finansinių išteklių šiam tikslui pasiekti;

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonei numatytos lėšos neperskiriamos siekiant finansuoti naują pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyvą pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP); apgailestauja dėl BP pateikto pasiūlymo 7,5 mln. EUR iš vystomojo bendradarbiavimo priemonei numatytų lėšų perskirti pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyvai ir pabrėžia, kad reikia kuo skubiau rasti kitus sprendimus siekiant užpildyti šią spragą;

62.  pakartoja savo prašymą, kad ES specialiesiems įgaliotiniams skirta biudžeto eilutė būtų perkelta iš BUSP biudžeto į EIVT administracinių išlaidų biudžetą, nedarant poveikio biudžetui, siekiant toliau stiprinti Sąjungos diplomatinę veiklą;

63.  todėl nusprendžia panaikinti beveik visus Tarybos sumažinimus ir pagal 4 išlaidų kategoriją numatyti 299,7 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų nei numatyta biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, ES specialiųjų įgaliotinių perkėlimą ir patvirtintas sumažintas sumas);

5 išlaidų kategorija. Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos. Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

64.  mano, kad Tarybos sumažinimai neatspindi tikrų poreikių ir todėl kelia pavojų administracinėms išlaidoms, kurios jau reikšmingai racionalizuotos; todėl vėl įrašo visas BP numatytas Komisijos administracines išlaidas, įskaitant 1–4 išlaidų kategorijų administracines ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas;

65.  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų bendros nuomonės dėl OLAF ir jos Priežiūros komiteto santykių trijų aspektų išvadas, priima sprendimą atidėti 10 % asignavimų, skirtų Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), kol Priežiūros komitetui bus suteikta galimybė susipažinti su OLAF bylų medžiaga, tačiau šiek tiek padidina OLAF biudžetą, atsižvelgiant į padidėjusias užduotis;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. pradžioje OLAF tyrė didelio sukčiavimo muitų srityje atvejį Jungtinėje Karalystėje, kurio priežastis – nepakankamas importuojamų produktų įvertinimas ir dėl kurio 2013–2016 m. buvo prarasta Sąjungos biudžeto įplaukų už beveik 2 mlrd. EUR; reiškia susirūpinimą dėl to, kad sukčiavimas iki šiol nebuvo sustabdytas ir kad vis prarandamos Sąjungos biudžeto lėšos; prašo Komisijos, vykdant derybas dėl „Brexit“, atsižvelgti į Jungtinės Karalystės administracijos lėtą reakciją į Komisijos rekomendacijas šiuo požiūriu; prašo tų valstybių narių, kurios prieštaravo dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos iš naujo apsvarstyti savo poziciją siekiant greitai išspręsti šią problemą;

Decentralizuotos agentūros

67.  iš esmės pritaria Komisijos pateiktoms agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; taigi mano, kad dar labiau sumažinus lėšas, kaip siūlo Taryba, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti joms pavestų užduočių; mano, kad šioje pozicijoje patvirtintų naujų etatų reikia tam, kad būtų galima atlikti papildomas užduotis, atsižvelgiant į naujus politikos pokyčius ir naujus teisės aktus; pakartoja savo įsipareigojimą išsaugoti išteklius ir prireikus suteikti papildomų išteklių, kad būtų galima užtikrinti tinkamą agentūrų veikimą;

68.  atsižvelgiant į problemas, su kuriomis Sąjunga vis dar susiduria migracijos bei saugumo srityse, ir turint omenyje, kad reikia numatyti suderintą Europos atsaką, priima sprendimą padidinti asignavimus, skiriamus Europolui, Eurojustui, CEPOL, EASO ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA);

69.  primena, kad svarbu, jog Sąjunga daugiausia dėmesio skirtų konkurencingumui, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui; primena, kad strateginis Sąjungos prioritetas – iki galo sukurti ir įgyvendinti GALILEO ir EGNOS projektus, už kuriuos iš dalies atsakinga Europos GNSS agentūra (GSA); primena, kad GSA trūksta išteklių kibernetiniam saugumui ir paslaugai valstybinėms institucijoms finansuoti ir todėl nusprendžia padidinti jai skiriamų asignavimų lygį;

70.  mano, kad reikia numatyti papildomų asignavimų ir darbuotojų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), kad ji galėtų atlikti jai patikėtas didesnes užduotis, susijusias su elektros energijos ir dujų tinklo kodeksų bei gairių įgyvendinimu ir jos stebėsena;

71.  ypač primena, kad Europos aplinkos agentūra (EAA) padeda Sąjungai priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl aplinkos gerinimo, aplinkos klausimų integravimo į ekonomikos politiką ir pereiti prie darnumo, taip pat kad atsižvelgdama į Sąjungos klimato ir energetikos politiką iki 2030 m., Komisija EAA pasiūlė naują užduotį, susijusią su energetikos sąjungos valdymu, visiškai atitinkamai nepadidinusi etatų plano;

72.  pabrėžia, kad, nors Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai numatyti biudžeto ištekliai ir etatų skaičius kol kas atrodo pakankami, reikia atidžiai stebėti būsimus agentūros poreikius, susijusius su veiklos ištekliais ir darbuotojais;

73.  teigiamai vertina tai, kad 2018 m. biudžete numatyti atitinkami ištekliai siekiant paremti Europos priežiūros institucijas (EPI); pabrėžia, kad Europos priežiūros institucijų vaidmuo labai svarbus skatinant nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir geresnį nacionalinių valdžios institucijų veiksmų koordinavimą ir užtikrinant finansinį stabilumą, geriau integruotas finansų rinkas ir vartotojų apsaugą bei priežiūros konvergenciją; pabrėžia, kad, siekdamos apdairiai naudoti savo biudžetą, Europos priežiūros institucijos turi laikytis užduočių ir įgaliojimų, kuriuos joms skyrė Sąjungos teisės aktų leidėjas;

74.  pakartoja, kad, kaip susitarta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstituciniame susitarime, 2018 m. yra paskutiniai metai, kai įgyvendinamas darbuotojų skaičiaus mažinimo 5 proc. tikslas ir etatų perskirstymo rezervo metodas aprūpinant darbuotojais agentūras; pakartoja, kad prieštarauja tam, kad po 2018 m. kokiu nors būdu būtų toliau taikomas visuotinis metodas aprūpinant agentūras ištekliais; pakartoja, jog sutinka su tuo, kad būtų veiksmingiau naudojami agentūrų ištekliai, vykdant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą arba net sujungimus, kai tinkama, taip pat dalijantis tam tikromis funkcijomis su Komisija arba kitomis agentūromis; šiuo požiūriu teigiamai vertina iniciatyvą toliau koordinuoti agentūrų veiklą ir įsteigti ES agentūrų tinklo nuolatinį sekretoriatą (dabar vadinamą bendros paramos biuru) ir pritaria tam, kad į Europos maisto saugos tarnybos etatų planą būtų įrašytas papildomas etatas, dėl kurio susidariusios išlaidos būtų pasidalytos naudojant turimus Sąjungos agentūrų biudžetus ir kuris būtų komandiruojamas į tas pareigas;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

75.  atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę ir įvertinęs, kaip sekasi įgyvendinti vykdomus projektus ir veiksmus (išskyrus iniciatyvas, kurioms jau taikomas galiojantis teisinis pagrindas), taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą projektų įgyvendinamumo vertinimą, taip pat į turimas nedideles maržas ir viršutines ribas, numatytas bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų skaičius;

76.  todėl atkreipia dėmesį į pastangas, kurias dėjo Parlamentas šiuo klausimu, ir prašo Komisijos parodyti gerą valią įgyvendinant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, patvirtintus biudžeto procedūros pabaigoje, nepaisant jos įgyvendinamumo vertinimo, taip pat ir kiekvieno Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo atžvilgiu;

Specialios priemonės

77.  primena, kad specialios priemonės yra naudingos siekiant suteikti lankstumo, kai reikia viršyti labai ankštas dabartinės DFP viršutines ribas, ir teigiamai vertina patobulinimus, padarytus atliekant DFP reglamento laikotarpio vidurio tikslinimą; ragina kuo labiau pasinaudoti lankstumo priemone, bendrąja įsipareigojimų marža ir nenumatytų atvejų rezervu, kad būtų galima finansuoti įvairiausius naujus iššūkius ir papildomus uždavinius, kuriems spręsti reikia Sąjungos biudžeto lėšų;

78.  ragina padidinti neatidėliotinos pagalbos rezervą ir ES solidarumo fondą (ESSF), atsižvelgiant į pastarąsias ir tragiškas nelaimes, t. y. gaisrus ir labai didelę sausrą Portugalijoje ir Ispanijoje;

79.  taip pat primena Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), neatidėliotinos pagalbos rezervo ir ESSF svarbą; remia Komisijos ketinimą sudaryti sąlygas sparčiau mobilizuoti lėšas pagal ESSF, didžiąją dalį šio fondo metinių lėšų perkeliant į Sąjungos biudžeto rezervą ir jas pridedant prie jau į biudžetą įrašytos avansų sumos; apgailestauja, kad Taryba sumažino lėšas šiuo požiūriu, ir iš dalies vėl įrašo biudžeto projekte numatytą finansavimą, išskyrus sumą, kuri 2017 m. buvo sutelkta pradiniame etape patvirtinus Taisomąjį biudžetą Nr. 4/2017 ir mobilizavus lėšas Italijai pasinaudojant ESSF; ragina išplėsti ESSF taikymo sritį ir suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nuo teroro aktų ir jų šeimoms;

Mokėjimai

80.  yra susirūpinęs dėl dabartinės nepakankamo mokėjimų panaudojimo tendencijos, būdingos visam Sąjungos biudžetui, ne tik 1b išlaidų pakategorei, bet ir 3 ir 4 išlaidų kategorijoms, nepaisant to, kad reikia reaguoti į daugybę naujų iššūkių, ir lanksčių finansavimo mechanizmų sukūrimo; primena, kad per pastaruosius dvejus metus Sąjungos biudžeto mokėjimų lygis buvo gerokai sumažintas, o biudžeto pertekliaus lygis buvo aukštas; todėl reiškia susirūpinimą, kad BP vis dar numatyta precedento neturinti 10 mlrd. EUR mokėjimų viršutinės ribos marža, kuri rodo, kad panaudojimo lygis žemas, o tai gali lemti ūmų mokėjimų poreikį baigiantis dabartinei DFP;

81.  primygtinai nurodo, kad būtina į visas eilutes, kurių lėšas sumažino Taryba, vėl įrašyti BP numatytus mokėjimus, ir tikslingai padidina mokėjimų asignavimus, ypač tose eilutėse, kuriose iš dalies pakeisti įsipareigojimų asignavimai;

Kiti skirsniai

82.  apgailestauja dėl to, kad Taryba nuolat taiko praktiką, pagal kurią didinama standartinė vienoda sumažinimo norma Sąjungos institucijose; mano, kad tai lemia labai didelį iškreipiamąjį poveikį institucijų, nuo seno taikančių tikslias sumažinimo normas, biudžetams; mano, kad šis metodas negali būti laikomas nei tiksliniu mažinimu, nei patikimu finansų valdymu; todėl vėl įrašo BP numatytą sumažinimo normos lygį;

I skirsnis. Europos Parlamentas

83.  palieka tą pačią bendrą 2018 m. biudžeto sumą, kuri patvirtinta anksčiau minėtoje 2017 m. balandžio 5 d. Parlamento rezoliucijoje ir sudaro 1 953 483 373 EUR; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius patikslinimus siekiant atsižvelgti į atnaujintą informaciją, kurios dar nebuvo ankstesniu šių metų laikotarpiu;

84.  pažymi, kad 2018 m. sąmatos lygis sudaro 18,88 proc., o tai yra mažiau nei 2017 m. (19,25 proc.) ir tai yra mažiausia 5 išlaidų kategorijos dalis per pastaruosius penkiolika metų; tačiau primygtinai tvirtina, kad siekis kuo labiau sumažinti Europos Parlamento išlaidas neturėtų būti įgyvendinamas sumažinant Parlamento pajėgumą atlikti savo įprastą teisėkūros darbą;

85.  pakartoja Parlamento prioritetus ateinantiems finansiniams metams, t. y. stiprinti saugumo priemones, kurių jau imtasi, ir gerinti Parlamento atsparumą kibernetiniams išpuoliams, didinti Parlamento vidaus biudžeto procedūros skaidrumą ir vykdant Parlamento biudžetą dėmesį sutelkti į pagrindines Parlamento funkcijas – teisėkūros, vienos iš biudžeto valdymo institucijų, atstovavimo piliečiams ir kitų institucijų darbo kontrolės funkcijas;

86.  teigiamai vertina tai, kad sukurta Biuro darbo grupė dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos; primena, kad tikimasi užtikrinti daugiau bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos skaidrumo, ir tai, kad reikia apibrėžti tikslesnes atskaitomybės už išlaidas, kurias galima padengti iš šios išmokos, taisykles nesudarant Parlamentui papildomų išlaidų;

87.  ragina Biurą padaryti šiuos konkrečius pakeitimus, susijusius su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtomis išmokomis:

   bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos visais atvejais turėtų būti tvarkomos atskiroje banko sąskaitoje;
   Parlamento nariai turėtų saugoti visas sąskaitas, susijusias su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtomis išmokomis;
   neišleista bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų dalis turėtų būti grąžinama mandato pabaigoje;

88.  sumažina savo generalinio sekretoriato 2018 m. etatų planą 60 etatų (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikantis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto; primena, kad 2016 m. Parlamentui skirti 35 etatai buvo susiję su nauja saugumo didinimo veikla ir dėl šios priežasties jų atžvilgiu nebuvo taikomas darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas, kaip patvirtinta priėmus Taisomąjį biudžetą Nr. 3/2016 ir 2017 m. bendrąjį biudžetą(10); ragina Komisiją atitinkamai patikslinti savo stebėsenos lenteles siekiant suteikti Europos Parlamentui ir Tarybai tikslią informaciją visais procedūros etapais;

89.  palankiai vertina keitimąsi nuomonėmis dėl Parlamento pastatų politikos, kuris vyko 2017 m. liepos 11 d. dalyvaujant Biudžeto komitetui, generaliniam sekretoriui ir Parlamento pirmininko pavaduotojams, atsakingiems už Parlamento pastatų politiką; mano, kad šis dialogas turėtų būti tęstinis procesas, ypač atsižvelgiant į būsimas Biuro diskusijas dėl Paulio Henri-Spaako pastato renovacijos;

90.  pakartoja Parlamento poziciją, pareikštą pirmiau minėtoje 2017 m. balandžio 5 d. rezoliucijoje, kad dar esama galimybių pagerinti kontrolės mechanizmus, susijusius su Europos politinėmis partijomis ir Europos politiniais fondais; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014(11) ir palankiai vertina visas pastangas pagerinti atskaitomybę ir išlaidų skaidrumą;

91.  primena 2014 m. Audito Rūmų analizę, kurioje apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 114 mln. EUR per metus; be to, atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(12) pateiktą išvadą, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsklaidymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsklaidymo daromas poveikis aplinkai siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų išmetamo CO2; primena apie neigiamą visuomenės nuomonę dėl šio išsklaidymo ir todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų gaires ir sumažinti atitinkamų biudžeto eilučių lėšas;

IV skirsnis. Teisingumo Teismas

92.  vėl įrašo BP numatytas sumas pagal visas biudžeto eilutes, kurių lėšas sumažino Taryba ir kurios nepaprastai svarbios Teisingumo Teismo veikimui, ir vėl įrašo sąmatas dviejuose biudžeto punktuose, kad būtų padidintas Teisingumo Teismo gebėjimas tenkinti vis didėjančius vertimo raštu poreikius;

93.  negali patikėti, kad Taryba savo pozicijoje dėl 2018 m. biudžeto projekto padarė vienašališką pareiškimą ir pateikė susijusį priedą dėl 5 proc. darbuotojų sumažinimo tikslo, pagal kurį Teismas vis dar turi sumažinti savo etatų planą 19 etatų; pabrėžia, kad tie 19 etatų atitinka 12 ir 7 etatus, kuriuos pagrįstai suteikė atitinkamai Parlamentas ir Taryba vykdant atitinkamai 2015 ir 2016 m. biudžeto procedūras, kad būtų patenkinti papildomi poreikiai, ir todėl primygtinai tvirtina, kad tų 19 etatų neturėtų būti atsisakyta, nes Teismas jau tinkamai įvykdė 5 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo reikalavimą 2013–2017 m. laikotarpiu panaikindamas 98 etatus;

V skirsnis. Audito Rūmai

94.  vėl įrašo BP numatytas sumas pagal visus punktus, kurių lėšas sumažino Taryba, kad būtų įgyvendintą Audito Rūmų darbo programa ir pateiktos suplanuotos audito ataskaitos;

95.  punkto „Nedidelės apimties konsultacijos, tyrimai ir apklausos“ lėšas įrašo į rezervą tol, kol bus aiškūs vykstančių derybų dėl Finansinio reglamento tikslinimo rezultatai ir patikslintas reglamentas įsigalios 2018 m.;

VI skirsnis. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

96.  vėl įrašo BP numatytas sumas pagal visus punktus, kurių lėšas sumažino Taryba;

97.  padidina lėšas dviejose biudžeto eilutėse viršijant BP numatytas sumas, susijusias su vietos patarėjų grupių prekybos susitarimų klausimais darbu;

VII skirsnis. Regionų komitetas

98.  vėl įrašo BP numatytas sumas pagal visus punktus, kurių lėšas sumažino Taryba;

99.  padidina sumas tam tikrose eilutėse viršijant BP sumas pagal Regionų komiteto parengtą sąmatą;

VIII skirsnis. Europos ombudsmenas

100.  palankiai vertina ombudsmenės darbą surandant taupymo galimybių institucijos biudžete padidinant veiksmingumą, palyginti su ankstesniais metais;

IX skirsnis. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

101.  kelia klausimą, kodėl Taryba norėtų sumažinti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžetą, atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas ir Taryba šiai institucijai pavedė papildomų užduočių; todėl vėl įrašo ankstesnes sumas pagal visas biudžeto eilutes, kurių lėšas sumažino Taryba, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų vykdyti savo prievoles ir įsipareigojimus;

X skirsnis. Europos išorės veiksmų tarnyba

102.  vėl įrašo visas ankstesnes sumas pagal eilutes, kurių lėšas sumažino Taryba;

103.  vadovaudamasis Europos Vadovų Tarybos 2015 m. kovo mėn. išvadomis, sukuria biudžeto punktą „Strateginės komunikacijos pajėgumai“ siekiant suteikti EIVT pakankamai darbuotojų ir priemonių, kad būtų galima reaguoti į trečiųjų valstybių ir nevalstybinių subjektų skleidžiamą dezinformaciją;

104.  be to, priima sprendimą su ES specialiaisiais įgaliotiniais susijusias išlaidas perkelti iš BUSP skyriaus į EIVT biudžetą, kad būtų užtikrintas didesnis Sąjungos išorės veiksmų suderinamumas;

105.  skiria papildomą EIVT sąmatą viršijančią sumą Sąjungos delegacijų stažuotojams, reaguodamas į Europos ombudsmeno tyrimo dėl nemokamų stažuočių išvadas(13);

o
o   o

106.  atkreipia dėmesį į vienašalį Prancūzijos ir Liuksemburgo pareiškimą, pridėtą prie 2017 m. rugsėjo 4 d. priimtos Tarybos pozicijos dėl 2018 m. biudžeto projekto; primena, kad per 2017 m. kovo 27 d. pavasario trišalį dialogą biudžeto klausimais Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai susitarė dėl pragmatiško biudžeto procedūros tvarkaraščio, be kita ko, taikinimo laikotarpio datų; primena, kad Bendrųjų reikalų taryba per savo 2017 m. balandžio 25 d. posėdį patvirtino pragmatišką tvarkaraštį, visapusiškai susipažinusi su Parlamento 2017 m. mėnesinių sesijų tvarkaraščiu; todėl pažymi, kad biudžeto procedūra vyksta pagal pragmatišką tvarkaraštį, dėl kurio susitarė visos trys institucijos;

107.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0085.
(6) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0114.
(7) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0302.
(8) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
(9) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010 10 20, p. 33).
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0401, P8_TA(2016)0411.
(11) COM(2017)0481.
(12) OL C 436, 2016 11 24, p. 2.
(13) Europos ombudsmenas, 454.2014/PMC.

Teisinis pranešimas