Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2011(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0294/2017

Pateikti tekstai :

A8-0294/2017

Debatai :

PV 24/10/2017 - 18
CRE 24/10/2017 - 18

Balsavimas :

PV 25/10/2017 - 7.7
CRE 25/10/2017 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0413

Priimti tekstai
PDF 389kWORD 61k
Trečiadienis, 2017 m. spalio 25 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams
P8_TA(2017)0413A8-0294/2017

2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“ (2017/2038(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į ES sutarties preambulę, ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą įtraukas,

–  atsižvelgdamas į, inter alia, ES sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką ir 6 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į, inter alia, SESV 10 straipsnį ir 19 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), paskelbtą Strasbūre 2007 m. gruodžio 12 d. ir kartu su Lisabonos sutartimi įsigaliojusią 2009 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą JT Vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtą JT rezoliuciją A/70/L.1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ ,

–  atsižvelgdamas į Generalinės Asamblėjos 2005 m. lapkričio 1 d. priimtą JT rezoliuciją A/RES/60/7 dėl Holokausto aukų atminimo,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 1 d. priimtą Europos Tarybos Ministrų Komiteto deklaraciją dėl didėjančio priešiškumo romams ir rasistinio pobūdžio smurto prieš romus Europoje,

–  atsižvelgdamas į Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrąją politikos rekomendaciją Nr. 13 dėl kovos su priešiškumu romams ir jų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Europos politinių partijų chartiją už nerasistinę visuomenę, kurią per savo 2017 m. kovo mėn. vykusią 32-ąją sesiją priėmė Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongresas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1985 (2014) dėl tautinių mažumų padėties ir teisių Europoje ir rezoliuciją Nr. 2153 (2017) dėl romų ir klajoklių įtraukties skatinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus Thorbjørno Jaglando 2017 m. balandžio 11 d. pareiškimą dėl 10 tikslų per ateinančius 10 metų,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 1958 m. Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse, į 2016 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas dėl romų integracijos proceso paspartinimo ir į 2016 m. spalio 13 d. Tarybos išvadas dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 14/2016,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Tarybos išvadas dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl romų integravimo (COM(2010)0133, COM(2012)0226, COM(2013)0454, COM(2015)0299, COM(2016)0424), įskaitant Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011)0173),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“,

–  atsižvelgdamas į savo minėtas rezoliucijas dėl romų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2015 m.(8), ypač į jos 117–122 dalis dėl romų teisių,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2016 m. pagrindinių teisių ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros I ir II ES mažumų ir diskriminacijos tyrimus bei įvairius kitus tyrimus ir ataskaitas dėl romų,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją atskaitą Nr. 14/2016 „Romų integracijai skirtos ES politikos iniciatyvos ir finansinė parama: per pastarąjį dešimtmetį padaryta didelė pažanga, tačiau būtina dėti daugiau pastangų vietoje“,

–  atsižvelgdamas į Eurobarometro tyrimą „Diskriminacija ES 2015 m.“,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitas ir rekomendacijas, įskaitant jos veiksmų planą romų ir sintų padėčiai ESBO erdvėje gerinti,

–  atsižvelgdamas į stebėtojų ir pilietinės visuomenės organizacijų – pirmiausia Europos romų teisių centro, Fundación Secretariado Gitano, OSF, ERGO ir Amnesty International – ataskaitas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Kovos su priešiškumu romams aljanso (Alliance against Anti-Gypsyism) informacinį dokumentą priešiškumo romams klausimu,

–  atsižvelgdamas į Europos politikos studijų centro ataskaitą „Kova su oficialiai įsigalėjusiu priešiškumu romams: atsakymai ir daug žadanti praktika ES ir pasirinktose valstybėse narėse“ (angl. Combating Institutional Anti-Gypsyism: Responses and promising practices in the EU and selected Member States),

–  atsižvelgdamas į Berlyne naujai įsteigtą Europos romų meno ir kultūros institutą (ERIAC), kurio tikslas – nustatyti 12 milijonų Europos romų meninį ir kultūrinį paveldą, sudaryti sąlygas jų saviraiškai, tuo prisidedant prie kovos su priešiškumu romams,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0294/2017),

A.  kadangi Europoje romams iki šiol neužtikrinamos žmogaus teisės;

B.  kadangi romai yra neatsiejama nuo Europos kultūros ir vertybių dalis, kadangi jie prisidėjo prie kultūrinio turtingumo, įvairovės, ekonomikos ir bendros ES istorijos;

C.  kadangi priešiškumas romams yra konkreti rasizmo forma, rasine viršenybe pagrįsta ideologija, tam tikra diskriminacijos istoriškai subrandinta nužmoginimo ir oficialiai įsigalėjusio rasizmo forma, be kita ko, išreiškiama smurtu, neapykantą kurstančiomis kalbomis, išnaudojimu, stigmatizacija ir pačia akivaizdžiausia diskriminacija(9);

D.  kadangi nepaisant pastangų nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmeniu nuolatinis ir struktūrinis priešiškumas romams(10) aptinkamas visais Europos visuomenės lygmenimis ir kiekvieną dieną pasireiškia, pvz., asmenų ir institucijų aplaidumu, diskriminacija, nelygybe, galių atėmimu, menkinimu, kitoniškumu ir nepagrįstu kaltės suvertimu, stigmatizavimu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir smurto prieš juos nukreipimu, itin dideliu skurdu ir socialine atskirtimi; kadangi priešiškumas romams didėja ir populiarėja politinės partijos, reiškiančios didelį priešiškumą romams;

E.  kadangi valstybėse narėse su įvairių rūšių priešiškumu romams susiduriama beveik visų rūšių ir lygmenų viešųjų institucijų ir įstaigų darbe ir veikloje: dažniausiai jis pasireiškia nesugebėjimu užtikrinti romams lygių galimybių ar bet kokių sąlygų naudotis komunalinėmis paslaugomis, jų lygių teisių ir vienodo požiūrio paneigimu, neleidimu dalyvauti romams politikos kūrimo bei žinių sutelkimo procesuose, nepakankamu atstovavimu jiems visais visuomenės lygmenimis veikiančiose institucijose, diskriminacinių programų kūrimu ir netinkamu finansavimo galimybių naudojimu romų gyvenimo sąlygoms pagerinti;

F.  kadangi nesąmoningas priešiškumas romams pastebimas net ir ES institucijų veikloje – juk daugybė ES programų ir lėšų, kurios galėtų palankiai paveikti romų gyvenimo sąlygas ir galimybes gyvenime, jų nepasiekia, arba jose romai simboliškai nurodomi kaip vieni iš naudos gavėjų, bet neatsižvelgiama į jų realijas ir diskriminaciją, su kuria jie susiduria;

G.  kadangi nesąmoningas priešiškumas romams pastebimas ES acquis, nes jame neatsižvelgiama į realijas ir iššūkius, su kuriais susiduria romai, šimtmečiais patiriantys daugialypę diskriminaciją ir todėl negalintys naudotis tomis pačiomis teisėmis ir galimybėmis bei tokio pat lygio ES acquis apsauga, kaip kiti ES piliečiai;

H.  kadangi mūsų visuomenėje į romus nuolat žvelgiama globėjiškai tiek kalbos, tiek veiksmų atžvilgiu, pabrėžiant tik poreikį dėl romų įtraukties ar integracijos, nors iš tiesų reikia iš esmės keisti požiūrį; kadangi būtina mūsų visuomenėje užtikrinti jų galimybes visiškai naudotis pagrindinėmis teisėmis ir pilietybe;

I.  kadangi apie romus be perstojo kalbama kaip apie pažeidžiamus žmones, nors iš tikrųjų tai, jog romams neužtikrinamos jų neatimamos žmogaus teisės ir vienodas požiūris bei lygios galimybės, vienodos galimybės naudotis rūpyba, paslaugomis ir gauti informacijos, galimybė kreiptis į teismą, naudotis švietimo, sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti darbą, ir t.t., rodo, kad romai pažeidžiamais tampa visų pirma dėl diskriminacinių struktūrų, kurias kuria ir palaiko valdantieji; kadangi iš to matyti, jog atitinkamos valdžios institucijos nesilaiko savo įsipareigojimų, susijusių su jų žmogaus teisėmis;

Vieta visuomenėje ir dalyvavimas

1.  pabrėžia, kad, siekiant priešintis pasąmoningam visuomenės konsensusui atskirti romus, siekiant kovoti su jų diskriminavimu bei socialine atskirtimi ir atsikratyti stereotipų, kurie šimtmečiais buvo kuriami ir stiprinami populiariojoje literatūroje, žiniasklaidoje, meno ir kalbų srityje, nepaprastai svarbu šviesti plačiąją visuomenę apie romų skirtingumą, jų istoriją, priešiškumo romams, su kuriuo jie susiduria kasdieniame gyvenime, mastą ir stiprumą; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares prisiimti visišką atsakomybę už savo romų piliečius ir pradėti įgyvendinti ilgalaikes informavimo skatinimo ir tarpsektorines sąmoningumo ugdymo kampanijas;

2.  mano, kad aktyvus ir prasmingas socialinis, ekonominis, politinis bei kultūrinis romų dalyvavimas yra labai svarbus veiksmingai kovojant su priešiškumu romams ir kuriant tokį svarbų tarpusavio pasitikėjimą visos visuomenės labui; pabrėžia šiuo klausimu Komisija ir valstybės narės yra bendrai atsakingos; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas, apimančias tiek aktyvias, tiek reaktyvias priemones, paremtas realiomis sisteminėmis konsultacijomis su romų atstovais ir NVO, taip pat įtraukti juos į visais lygmenimis, įskaitant vietos lygmenį, pradėtų įgyvendinti pagrindinių programų ir projektų vykdymą, stebėseną ir vertinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti steigti nepriklausomas romų pilietines organizacijas ir viešąsias institucijas ir suteikti galių jauniems ir pažangiems romų lyderiams;

Susitaikymas ir pasitikėjimo ugdymas

3.  siekiant sukurti labai svarbų tarpusavio pasitikėjimą, primygtinai ragina Komisiją ES lygmeniu įsteigti tiesos ir susitaikymo komisiją (kuri veiktų esamoje institucinėje sąrangoje arba kaip atskira įstaiga), kad būtų pripažintas šimtmečius trunkantis romų persekiojimas, atskirtis ir nepripažinimas, kad tai būtų užfiksuota oficialioje baltojoje knygoje ir vykdant šias užduotis pasitelkti Europos Parlamentą ir romų ekspertus;

4.  ragina valstybes nares įsteigti nacionalines tiesos ir susitaikymo komisijas, kurios veiktų esamose institucinėse sąrangose arba kaip atskiros įstaigos, siekiant, kad būtų pripažintas šimtmečius trunkantis romų persekiojimas, atskirtis ir nepripažinimas, pasitelkti parlamentų narius, valstybės pareigūnus, teisininkus, romų atstovus, NVO ir visuomenines organizacijas, šiuos klausimus užfiksuoti baltojoje knygoje ir ragina valstybes nares romų istoriją įtraukti į istorijos programas mokyklose;

5.  ragina valstybes nares paminėti romų holokausto aukas, rugpjūčio 2 d. laikyti Romų holokausto atminties diena ir nedelsiant tinkamai atlyginti holokaustą išgyvenusiems žmonėms taikant supaprastintą procedūrą ir kartu vykdant informuotumo didinimo kampaniją; ragina Komisiją ir valstybes nares kiekvienais metais sausio 27 d. vykstančiuose minėjimuose, skirtuose Holokausto aukų atminimo dienai, paminėti ir romų aukas, taip pat to pageidaujantiems valstybės tarnautojams organizuoti mokymus apie romų holokaustą;

Veiksmingumo tikrinimas

6.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors valstybėse narėse įgyvendinama keletas tikslinių programų, pagal daugumą pagrindinių programų, įskaitant finansuojamas iš struktūrinių fondų, pažeidžiamiausieji – ypač romai – pagalbos negauna; todėl atsižvelgdamas į tai ragina Audito Rūmus dar atidžiau ir reguliariai tikrinti ES programų, tokių kaip užimtumo ir švietimo programos, pvz., „Erasmus+“ ir Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI), veiksmingumą;

7.  ragina Komisiją:

   įvertinti ES programas ir finansavimo galimybes, kad būtų galima nustatyti, ar jos atitinka nediskriminavimo ir dalyvavimo reikalavimą, o prireikus nedelsiant imtis taisomųjų priemonių;
   taikyti patikimą, į kokybę orientuotą, ilgalaikę stebėsenos ir finansinės apskaitos sistemą siekiant įvertinti valstybių narių veiksmus įgyvendinant ES programas;
   į projekto stebėsenos ir vertinimo procesą aktyviai, veiksmingai ir skaidriai įtraukti romus, kuriems skirtas tas projektas;
   užtikrinti, kad skundų nagrinėjimo mechanizmas taptų prieinamesnis ir skaidresnis gyventojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir valdžios institucijoms, kad jos galėtų pranešti apie diskriminacinius ES fondus ir programas;
   sustabdyti finansavimą tais atvejais, kai ES lėšos naudojamos netinkamai;
   reformuoti ESIF, kad jis aktyviau teiktų finansinę paramą kovojant su priešiškumu romams, ir
   išplėsti tokias finansavimo programas, kaip „Europa piliečiams“ ir Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, pripažįstant svarbų pilietinės visuomenės stebėjimo organizacijų vaidmenį stebint priešiškumo romams reiškinį ir užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares:

   užtikrinti, kad atitinkami ES finansuojami veiksmai, galintys turėti poveikį romų bendruomenei, būtų integraciniai ir nukreipti prieš atskyrimą;
   užtikrinti, kad segregacijos praktika būtų aiškiai apibūdinta ir neįtraukta į finansavimą;
   gerinti finansavimo galimybes, siekiant užtikrinti, kad sukurtos švietimo ir užimtumo galimybės suteiktų realias ir tvarias priemones siekiant kovoti su ilgalaikiu nedarbiu, nes tai būtina norint oriai gyventi;
   užtikrinti, kad visi turimi ištekliai būtų naudojami veiksmingai ir
   padidinti ES lėšų įsisavinimo lygį, laikantis romų integracijos nacionalinėse strategijose nustatytų prioritetų;

9.  ragina valstybes nares padidinti vietos ir nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimą siekiant pašalinti administracines ir politines kliūtis ir veiksmingai panaudoti ES lėšas romų, visų pirma vaikų, padėčiai pagerinti;

10.  primena 2013 m. Tarybos rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad palankesnės sąlygos norint skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu ir diskriminacija, be kita ko įskaitant, socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integraciją, turėtų būti sudaromos kiekvienoje valstybėje narėje skiriant bent 20 proc. visų ESF išteklių investicijoms į žmones;

Lygių teisių užtikrinimas ir kova su priešiškumu romams vykdant švietimą

11.  primena, kad mažumų teisės ir diskriminacijos draudimas yra neatskiriama pagrindinių teisių dalis, todėl jie patenka į ES vertybių, kurias reikia gerbti pagal ES sutarties 2 straipsnį, taikymo sritį; primena, kad pagal ES sutarties 7 straipsnį ES gali imtis veiksmų, jei yra aiškus pavojus, kad valstybė narė rimtai pažeidžia šias vertybes;

12.  remdamasis susirūpinimą keliančiais NVO ir stebėjimo organizacijų pranešimais, ragina valstybes nares:

   įgyvendinti Tarybos direktyvą 2000/43/EB ir užtikrinti jos vykdymą siekiant veiksmingai užkirsti kelią bet kokiai romų diskriminacijai ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai administraciniai teisės aktai nebūtų diskriminaciniai ir būtų išvengta atskyrimo praktikos,
   įgyvendinti Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR ir užtikrinti jo vykdymą, nes jame numatytos priemonės, skirtos sėkmingai kovai su prieš romus nukreipta retorika bei smurtu,

13.  ragina Komisiją teikti pagalbą valstybėms narėms, perkeliančioms ir įgyvendinančioms vienodo elgesio direktyvas, ir toliau inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš be išimties visas valstybes nares, kurios pažeidžia vienodo požiūrio direktyvas arba jų neperkelia į nacionalinę teisę ar neįgyvendina, pvz., Rasinės lygybės direktyvą (2000/43/EB), Direktyvą dėl naudojimosi teise laisvai judėti ir gyventi (2004/38/EB)(11), Aukų teisių direktyvą (2012/29/ES), Pamatinį sprendimą (2008/913/TVR) dėl rasizmo ir ksenofobijos, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą (2010/13/ES)(12) ir Tarybos direktyvą dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus (2004/113/EB)(13), taip pat Direktyvą dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje (2000/78/EB);

14.  ragina Komisiją ir Tarybą bandyti ištrūkti iš aklavietės ir vėl pradėti derybas dėl kovos su diskriminacija direktyvos;

15.  smerkia tai, kad kai kurios valstybės narės neigia savo romų tautybės piliečių nelygybę, stokoja politinės valios spręsti savo negebėjimo užtikrinti romams pagrindines teises ir galimybę jomis naudotis problemą, o dėl struktūrinio rasizmo sukeltos socialinės atskirties kaltina juos pačius;

16.  ragina valstybes nares:

   aiškiai pasmerkti ir taikyti sankcijas už romų holokausto paneigimą ir neapykantą kurstančias kalbas politikams ir valstybės pareigūnams visais lygmenimis ir visose žiniasklaidos priemonėse, nes jie tiesiogiai stiprina priešiškumą romams visuomenėje,
   imtis papildomų priemonių siekiant užkirsti kelią prieš romus nukreiptam neapykantos kurstymui, jį pasmerkti ir su juo kovoti, taip pat pasitelkiant kultūrinį dialogą;

17.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares intensyviau bendradarbiauti su NVO, kad būtų teikiami geriausios patirties mokymai, kaip mažinti išankstinį nusistatymą, taip pat vykdyti veiksmingas kovos su neapykantą kurstančiomis kalbomis kampanijas, šiuo atžvilgiu nustatant konkrečius NVO partnerių poreikius ir susijusius reikalavimus; ragina Komisiją paraginti pilietinę visuomenę stebėti ir teikti ataskaitas, susijusias su neapykantą kurstančiomis kalbomis, neapykantos nusikaltimais ir holokausto neigimu valstybėse narėse;

18.  ragina Parlamento Pirmininką pasmerkti ir bausti Parlamento narius, kurių retorika yra šmeižikiška, rasistinė ar ksenofobiška, arba tokį elgesį Parlamente;

19.  apgailestauja, kad pažeidžiama romų laisvo judėjimo teisė; ragina valstybes nares pripažinti, kad pagrindiniai ES principai turi būti taikomi visiems jos piliečiams, o laisvo judėjimo direktyvoje draudžiami kolektyviniai asmenų išsiuntimai ir bet koks skirstymas pagal rasinę priklausomybę; ragina kilmės valstybes nares prisiimti atsakomybę už kovą su visų jų piliečių skurdu ir atskirtimi, o atvykimo valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą tarpvalstybiniu mastu kovojant su diskriminacija ir išnaudojimu ir užkirsti kelią tolesnei atskirčiai atvykimo šalyje;

20.  ragina valstybes nares spręsti romų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų diskriminacijos problemą migracijos srityje; primena, kad valstybės narės priima prieglobsčio prašytojus iš Vakarų Balkanų šalių, kuriose statistiniu požiūriu yra daug romų iš Serbijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, ir kad tai gali būti susiję su konkrečiais veiksniais, turinčiais įtakos ten esančiai romų bendruomenei; ragina įtraukti atskirą skyrių dėl persekiojimo, susijusio su priešiškumu romams kilmės šalyse, į informaciją apie konkrečias šalis;

21.  reiškia didelį susirūpinimą dėl pilietybės neturinčių romų skaičiaus Europoje, dėl jo masto romams visiškai paneigiamos galimybės gauti socialines, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas ir jie nustumiami į patį visuomenės pakraštį; ragina valstybes nares užkirsti kelią bepilietybei ir užtikrinti, kad pagrindinėmis žmogaus teisėmis galėtų naudotis visi;

22.  ragina valstybes nares nediskriminuojant vykdyti gimimo liudijimų išdavimo politiką ir užtikrinti visų savo piliečių tapatybės nustatymą, siekiant, kad romams nebūtų užkirstos galimybės gauti visas būtiniausias pagrindines paslaugas; ragina valstybes nares nedelsiant imtis taisomųjų priemonių, sustabdyti diskriminacinę gimimo liudijimų išdavimo politiką ir per savo vietos valdžios institucijas imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų registruojamas kiekvienas vaikas; ragina Komisiją įvertinti ir stebėti padėtį valstybėse narėse ir dalytis gerąja patirtimi dėl asmenų, kurių pilietybė nepripažinta ir kurie neturi galimybės gauti asmens dokumento, tapatybės nustatymo ir apsaugos ir pradėti informuotumo didinimo kampaniją apie gimimo liudijimų išdavimo svarbą;

23.  reiškia itin didelį susirūpinimą dėl to, kad romai neturi lygių galimybių gauti su sveikata susijusios informacijos, naudotis paslaugomis ir priežiūra, daugelis jų neturi sveikatos draudimo kortelių, taip pat dėl rasinio smurto prieš juos; ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių šalinant bet kokias kliūtis, trukdančias naudotis sveikatos priežiūros sistema; prašo valstybių narių prireikus užtikrinti romų sveikatos priežiūros tarpininkų programų finansavimą, didinti informuotumą sveikatos priežiūros srityje ir pagerinti galimybes gauti skiepijimo ir prevencinės sveikatos priežiūros paslaugas romų bendruomenėse;

24.  yra susirūpinęs dėl romų moterų diskriminacijos, nes jos dažnai laikomos atskirtose standartų neatitinkančiose gimdymo palatose ir susiduria su fiziniu smurtu, nesirūpinimu, nepakankama medicinos darbuotojų priežiūra ir netinkamu elgesiu, kai mėgina naudotis lytinėmis ir reprodukcinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat dažnai negali pasinaudoti mobiliaisiais sveikatos patikrinimais; primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant šiuo tikslu įdiegti stebėsenos ir koregavimo mechanizmą ir užtikrinti, kad etikos principus pažeidžiantys medicinos darbuotojai būtų patraukti atsakomybėn; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų skatinamas tvarus ir visapusiškas romų tautybės moterų gebėjimų stiprinimas, kad būtų sukurtos specializuotos struktūros, pvz., informacijos punktai, kuriuose būtų teikiama speciali informacinė medžiaga apie sveikatą, taip pat teikiama reikiama parama visuomenės sveikatos iniciatyvoms;

25.  ragina valstybes nares teikti pirmenybę vaikams, įgyvendinant ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą, ypač suteikiant romų vaikams galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėti orias gyvenimo sąlygas ir naudotis švietimo paslaugomis; pabrėžia, kad kova su romų vaikų neraštingumu yra esminis veiksnys siekiant geresnės romų integracijos ir įtraukties, taip kitoms kartoms užtikrinant geresnes galimybes įsidarbinti;

26.  ragina valstybes nares pasmerkti priverstinę sterilizaciją ir skirti kompensacijas romų tautybės moterims, patyrusioms sistemišką valstybės remiamą sterilizaciją, įskaitant viešą atsiprašymą šio nusikaltimo žmoniškumui aukoms;

27.  yra nepaprastai susirūpinęs dėl reiškinio, kai romų vaikai neteisėtai atimami iš savo tėvų; ragina valstybes nares nedelsiant tirti tokius atvejus ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias šiems atvejams;

28.  smerkia tai, kad valstybės narės neužtikrina romams vienodų teisių kreiptis į teismą ir jų lygybės prieš įstatymą; tai matyti iš:

   nepakankamų arba nepriimtinai lėtų teisingumo užtikrinimo procedūrų, skirtų asmenims, nukentėjusiems nuo neapykantos nusikaltimų, visų pirma nusikaltimų, kuriuos vykdo policijos pareigūnai,
   neproporcingos romų kriminalizacijos ir kalinimo,
   pernelyg intensyvaus policijos darbo (etninis klasifikavimas, perteklinės kratos, nepagrįsti reidai romų gyvenvietėse, savavališkas turto areštas ir sunaikinimas, per didelis jėgos naudojimas arešto metu, užpuolimai, grasinimai, žeminantis elgesys, fizinis išnaudojimas ir teisių paneigimas policijos tardymo ir kardomojo kalinimo metu),
   ir nepakankamo policijos darbo nagrinėjant prieš romus įvykdytus nusikaltimus, teikiant mažai arba beveik neteikiant jokios pagalbos, apsaugos (pvz., nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis ir smurto šeimoje atvejais) arba tiriant nusikaltimus, apie kuriuos pranešė romai;

29.  ragina valstybes nares:

   užtikrinti, kad visi piliečiai būtų lygūs prieš įstatymą ir kad visi asmenys turėtų lygias galimybes kreiptis į teismą ir galimybę naudotis procesinėmis teisėmis,
   rengti privalomus žmogaus teisėmis paremtus ir į paslaugumą orientuotus vidaus mokymus visų lygmenų teisėsaugos pareigūnams ir teismų sistemos tarnautojams,
   nustatyti ir tirti neapykantos nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus, kurių motyvas yra priešiškumas romams, ir teikti gerąją patirtį šiuos nusikaltimus nustatant ir tiriant,
   steigti kovos su neapykantos nusikaltimais padalinius, teikiant žinias apie priešiškumą romams policijos pajėgose,
   skatinti atitinkamą policijos veiklą, o policijos pareigūnų nusižengimų atvejais taikyti sankcijas,
   įdarbinti ginčų sprendimo specialistus darbui su policija,
   skatinti aktyviai įdarbinti romus kaip policijos pajėgų narius,
   užtikrinti, kad pagalbos nukentėjusiesiems programose būtų numatyti konkretūs romų poreikiai ir kad jiems būtų padedama pranešti apie nusikaltimus bei teikti skundus,
   toliau vykdyti programą JUSTROM, bendrą Komisijos ir Europos Tarybos projektą dėl romų moterų teisės kreiptis į teismą, ir išplėsti jos geografinę aprėptį,
   visiškai įgyvendinti ES kovos su prekyba žmonėmis direktyvą ir sutvirtinti policijos bei teismų bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis, taip pat
   visiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/93/ES(14) siekiant užkirsti kelią vaikų seksualinei prievartai ir jų išnaudojimui ir su šiais reiškiniais kovoti, taip pat apsaugoti aukas;

30.  ragina Europos policijos koledžą (angl. CEPOL) toliau teikti mokymus pagrindinių teisių srityje ir atitinkamai geriau informuoti policijos pajėgas šiais klausimais įvairiuose sektoriuose;

31.  reiškia didelį susirūpinimą dėl paplitusios romų diskriminacijos būsto srityje, kuriai būdinga diskriminacinė nuomos ir nuosavybės rinka ir socialinio būsto sistema, priverstinis iškeldinimas ir romų namų griovimas nesuteikiant tinkamo alternatyvaus būsto, romų perkėlimas į segreguotas stovyklas ir prieglaudas be būtiniausių paslaugų, sienų įrengimas aplink romų gyvenvietes ir valdžios institucijų negebėjimas užtikrinti visapusišką kasdienę romų prieigą prie geriamojo vandens ir kanalizacijos sistemų;

32.  ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į romų aprūpinimą būstu, visiškai išnaudojamos ES lėšos siekiant pagerinti romų būsto padėtį, visų pirma skatinant kovą su segregacija, panaikinant bet kokią teritorinę segregaciją ir skatinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą bei ESIF remiamas integruotas teritorines investicijas, taip pat įgyvendinant nuoseklią viešojo būsto politiką; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti galimybę naudotis su būstu susijusiomis komunalinėmis paslaugomis, pvz., vandens, elektros energijos ir dujų tiekimo, ir infrastruktūra, laikantis nacionalinės teisės reikalavimų;

33.  ragina Komisiją pripažinti savo kompetenciją rasiniu požiūriu motyvuoto priverstinio iškeldinimo klausimu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad priverstinio iškeldinimo atveju būtų visiškai laikomasi Sąjungos teisės aktų ir kitų tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų, pvz., Europos žmogaus teisių konvencijos; be to ragina didinti kovos su segregacija ekspertų valstybėse narėse, kurioms tai aktualiausia, skaičių ir prieinamumą, siekiant padėti valdžios institucijoms užtikrinti, kad Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis būtų veiksmingai skatinama kova su segregacija, taip pat ragina skirti Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų kovos su teritorine segregacija priemonėms;

34.  teigiamai vertina aktyvias iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti romų padėtį miestuose. pripažįsta iniciatyvą „Eurocities“, kurioje renkami įrodymai apie romų padėtį miestuose, pateikiant planus, kuriuose nagrinėjami miestuose gyvenančių romų bendruomenių ypatumai, iššūkiai, su kuriais jie susiduria, ir miesto atsakas į juos;

35.  apgailestauja dėl užsitęsusios segregacijos mokyklose, įskaitant romų vaikų pernelyg didelę dalį vadinamosiose specialiosiose mokyklose, vien tik romų mokyklose, atskirose klasėse, konteinerių mokyklose ir t. t.; ragina valstybes nares parengti ir vykdyti kovos su segregacija ir kitas veiksmingas priemones užtikrinant vienodą požiūrį ir visapusiškas galimybes romų vaikams naudotis aukštos kokybės ir pagrindiniu švietimu, taip pat užtikrinti, kad visi romų vaikai baigtų bent privalomojo ugdymo programas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu išnagrinėti mokyklos nebaigimo priežastis, visų pirma, kaip prie to prisidėjo priešiškumas romams; be to, ragina valstybes nares ieškoti naujų būdų siekiant sumažinti esamą atotrūkį vykdant suaugusiųjų mokymąsi, profesinį švietimą ir mokymą, taip pat neformalųjį mokymąsi bei savišvietą; primygtinai teigia, kad šių veiksmų turi būti imtasi atkreipiant dėmesį į tarpsektorinę diskriminaciją, įtraukiant romų ekspertus ir mokyklų tarpininkus, ir užtikrinant reikiamus išteklius;

36.  mano, kad romų diskriminacija užimtumo srityje kelia nerimą ir yra nepriimtina, nes jai dažniausiai būdingas ilgalaikis nedarbas, nefiksuoto darbo laiko sutartys, mažų garantijų darbo sąlygos be medicininio ir socialinio draudimo arba pensijų sistemos, darbo rinkos kliūtys (su kuriomis susiduria net romai, turintys tretinį išsilavinimą) ir perkvalifikavimo galimybių stoka; todėl primygtinai ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į romus, jiems patenkant į darbo rinką, ir užimtumo galimybes ir panaikinti tiesiogines bei netiesiogines kliūtis, įskaitant diskriminaciją;

37.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi remiant romų užimtumo ir verslo galimybės, visų pirma augančių technologijų sektoriuose; ragina valstybes nares ambicingai ištirti, kaip naujos technologijos gali padėti vykdyti socialinę ir ekonominę romų įtrauktį ir kovoti su priešiškumu romams ir prisidėti prie šių veiksmų; pabrėžia regioninės plėtros svarbą užtikrinant tvarių darbo vietų kūrimą mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose;

38.  ragina valstybes nares skatinti politiką, kuri, kaip įrodyta, turi labai teigiamą poveikį, pvz., profesinis mokymas ir mokymas darbo vietoje, individualios konsultavimo paslaugos, savarankiškas darbas, socialinio verslumo ir pirmosios darbo patirties programos, taip siekiant skatinti romų dalyvavimą darbo rinkoje ir užkirsti kelią skurdo perdavimui romų bendruomenėse iš kartos į kartą;

39.  smerkia daugialypių ir susikertančių formų diskriminaciją, dažnai yra paslėptą arba užmaskuotą, romų moterų atžvilgiu; pabrėžia, kad rengiant politikos kryptis, skirtas kovai su vienu diskriminacijos pagrindu, reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečių grupių, dažniausiai patiriančių daugialypę diskriminaciją, padėtį; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti romų, patiriančių daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, išsilavinimo gerinimui, dalyvavimui, galimybėms įsidarbinti, turėti būstą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų diskriminacijos prevencijai ir į ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą po 2020 m. įtraukti konkrečias jiems skirtas programas;

40.  susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad romų moterys patiria daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją todėl, kad jos moterys, ir todėl, kad priklauso romų etninės mažumos grupei, taigi jos yra nepalankioje padėtyje, kai kalbama apie dalyvavimą visuomenėje visais lygmenimis ir kai siekia gauti pagrindines paslaugas ir išteklius; pabrėžia, kad romų moterų ir mergaičių, neturinčių asmens tapatybės dokumentų, diskriminacija yra dar didesnė; pabrėžia, kad siekiant pagerinti romų moterų ir mergaičių padėtį reikia konkrečių ir tikslinių nediskriminacinių politikos priemonių, kuriomis būtų užtikrintos vienodos galimybės įsidarbinti ir mokytis, įskaitant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, ir būtų užtikrintas kokybiškas būstas, kuris yra labai svarbus gerinant jų gyvenimo sąlygas ir kovojant su skurdu bei atskirtimi;

41.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad į nacionalines romų integracijos strategijas (NRIS) būtų įtrauktas konkretus skyrius apie moterų teises ir lyčių lygybę, ir kad kiekviename jų skyriuje būtų numatytos lyčių aspekto integravimo priemonės, kuriomis siekiama skatinti moterų teises ir lyčių lygybę, visų pirma skiriant lėšas, taip atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano, kuriose teigiama, kad „lyčių aspektą reikia taikyti visose romų įtraukčiai didinti skirtose politikos srityse ir veiksmuose“; ragina valstybių narių vyriausybes ir vietos valdžios institucijas įtraukti romų tautybės moteris rengiant, įgyvendinant, vertinant ir stebint NRIS; pabrėžia, kad reikia pagal lytį suskirstytus duomenis sistemingai rinkti ir reguliariai analizuoti, ir ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, ar įgyvendinant politikos kryptis pasiekta norimos pažangos romų tautybės moterų ir mergaičių atžvilgiu, ir imtis veiksmų, jeigu pažanga nepakankama; ragina Komisiją remti lyčių lygybės skatinimą įgyvendinant visus strategijos „Europa 2020“ aspektus pagal 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją;

42.  ragina valstybes nares atsižvelgti į ypatingus iššūkius, su kuriais susiduria romų tautybės moterys ir mergaitės dėl ankstyvų ir priverstinių santuokų ir dėl išpuolių prieš jų fizinę neliečiamybę, ir skatinti bei remti duomenų apie teisines ir kitas nacionaliniu lygmeniu taikomas priemones, skirtas romų moterų ir mergaičių smurto prevencijai ir kovai su juo, rinkimą ir sklaidą;

43.  ragina įmones ir vietos valdžios institucijas kurti mokymo programas ir darbo galimybes romų moterims;

44.  ragina vyriausybes skatinti ir remti veiksmingą romų moterų dalyvavimą viešajame ir politiniame gyvenime;

45.  mano, kad lygybės institucijos yra labai svarbios informuojant romus apie jų teises ir padedant jiems pasinaudoti savo teisėmis ir pranešti apie diskriminacijos atvejus; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti standartus, pagal kuriuos lygybės institucijoms būtų užtikrinama pakankamai galių ir išteklių, kad jos galėtų stebėti priešiškumo romams atvejus ir imtis veiksmų; ragina valstybes nares remti lygybės institucijų darbą ir institucinius gebėjimus skatinti lygias galimybes, suteikiant joms pakankamus išteklius, kad jos galėtų veiksmingai teikti teisinę ir teisminę pagalbą ir remti jų darbą samdant teisininkus romus, kad būtų lengviau pranešti apie pažeidimų atvejus;

46.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad romai menkai dalyvauja kaip vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų partneriai arba jose posėdžiaujantys atstovai, taip pat dėl to, kad vyriausybės jiems neužtikrina galimybės visapusiškai naudotis pilietybe; pripažįsta esminį pilietinės visuomenės vaidmenį šioje srityje; ragina atitinkamas nacionalines ir vietos valdžios institucijas, ES, Europos Tarybą ir NVO aktyviau bendradarbiauti; ragina ES ir valstybių narių valdžios institucijas ir politines partijas aktyviai skatinti romų politinį dalyvavimą ir įgalinimą, taip pat jų įdarbinimą viešojo administravimo institucijose; ragina parengti romų įgalinimo programas, taip pat programas, kuriomis siekiama didinti ir užtikrinti ilgalaikį romų tarpsektorinį atstovavimą vietos, regioninių ir nacionalinių vyriausybių veikloje; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų didinamas romų moterų dalyvavimas politikoje ir sprendimų priėmimo procesuose;

47.  ragina valstybes nares visiems pareigas atliekantiems ir atsakingiems už tinkamą ES ir valstybių narių teisės aktų įgyvendinimą viešųjų institucijų tarnautojams rengti privalomus praktinius tarpsektorinius mokymus pagrindinių teisių ir nediskriminavimo srityje, kad jie įgytų būtinų žinių ir įgūdžių ir galėtų teikti paslaugas visiems piliečiams, atsižvelgdami į žmogaus teises;

48.  atsižvelgdamas į žiniasklaidos įtaką formuojant nuomonę apie etnines mažumas, ragina valstybes nares:

   rengti privalomus mokymus viešojo transliavimo ir žiniasklaidos priemonėse dirbantiems asmenims siekiant padidinti jų informuotumą apie romams aktualias problemas, diskriminaciją ir žalingus stereotipus,
   skatinti įdarbinti romus viešojoje žiniasklaidoje ir
   skatinti atstovavimą romams viešosios žiniasklaidos tarybose;

49.  siekiant sėkmingai šalinti priešiškumo romams vyravimą, ragina valstybes nares į savo mokyklinio ugdymo programas įtraukti privalomą žmogaus teisių, demokratinio pilietiškumo ir politinio raštingumo mokymą visais lygmenimis, taip panaikinti romų nesaugumą dėl tapatybės, sustiprinti jų pasitikėjimą savimi, gebėjimą naudotis lygiomis teisėmis ir jų reikalauti;

50.  yra labai susirūpinęs dėl lėšų mažinimo viešajame sektoriuje, nes tai labai paveikė valstybės ir valstybės finansuojamų nevyriausybinių organizacijų veiklą skatinant romų lygybę ir apribojo šių projektų pasiekiamumą; pabrėžia, kad valstybė ir jos institucijos atlieka esminį vaidmenį skatinant lygybę, todėl negali būti pakeičiamos;

Romų integracijos nacionalinės strategijos

51.  susirūpinęs pabrėžia, kad investuotos pastangos, finansinės priemonės ir daugelis Europos ir nacionalinių programų bei lėšų, skirtų romų bendruomenei, neturėjo reikšmingos įtakos jų gyvenimo sąlygų gerinimui ir nepasiekta pažangos skatinant romų integraciją, ypač vietos lygmeniu; todėl siekiant kovoti su romų marginalizacija, diskriminacija ir atskirtimi, norint pagreitinti romų integracijos procesą ir kovoti su priešiškumu romams ragina valstybes nares:

   parengti plataus užmojo nacionalines romų integracijos strategijas, atlikti daugiau mokslinių tyrimų, susijusių su sėkminga vietos patirtimi ir programomis, kuriose aktyviai dalyvauja romai, kad būtų atskleista padėtis, realijos ir iššūkiai, su kuriais jie susiduria, ypač daug dėmesio skiriant kovai su priešiškumu romams ir jo padariniams, siekiant sukurti palankesnį, išsamų ir visapusišką požiūrį į problemą, taigi ne tik nagrinėti socialinį ir ekonominį aspektą, bet ir kovoti su rasizmu, kartu skatinant tarpusavio pasitikėjimą,
   visiškai įgyvendinti nacionalines romų integracijos strategijas,
   įvertinti jų veiksmingumą ir jas reguliariai atnaujinti, apibrėžti aiškius veiksmus, pritaikytas priemones ir nustatyti išmatuojamus tikslus bei etapus,
   glaudžiai bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant regioninius ir vietos subjektus, akademines, privačiojo sektoriaus, visuomenines organizacijas ir NVO, taip pat aktyviai įtraukti romus;
   toliau tobulinti duomenų rinkimo, vietoje taikomas finansines ir į kokybę orientuotas stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodikas, nes jomis paremtos veiksmingos įrodymais grindžiamos politikos kryptys ir jos gali prisidėti prie taikomų strategijų, veiksmų ir priemonių veiksmingumo gerinimo, taip pat padėti nustatyti, kodėl programų ir strategijų rezultatai neatitinka lūkesčių;
   suteikti galių nacionaliniams romų informaciniams punktams užtikrinant, kad jie turėtų tinkamus įgaliojimus, būtinus išteklius ir tinkamas darbo sąlygas, kad galėtų atlikti savo koordinavimo užduotis;

Kova su priešiškumu romams kaip prioritetas patobulintoje strategijoje po 2020 m.

52.  teigiamai vertina Komisijos pastangas ir daugelį jos parengtų naudingų priemonių ir fondų, taip pat tai, kad ji pradėjo įgyvendinti ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą po 2020 m., ir ragina valstybes nares priimti nacionalines strategijas;

53.  ragina Komisiją:

   išplėtoti ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą po 2020 m., remiantis Audito Rūmų, FRA, NVO, stebėjimo organizacijų ir ir visų susijusių suinteresuotųjų asmenų išvadomis ir rekomendacijomis, kad šis planas būtų patobulintas, atnaujintas ir jį taikant būtų laikomasi dar labiau visuotinio požiūrio;
   ES programoje po 2020 m. dėmesio skirti ne tik romų socialinei įtraukčiai, bet ir priešiškumo romams problemai, ir įtraukti nediskriminavimo rodiklius švietimo, užimtumo, būsto, sveikatos ir kt. srityse, nes priešiškumas romams kenkia sėkmingam romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimui;
   priešiškumą romams laikyti horizontalia problema ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, FRA ir NVO parengti praktinių kovos su priešiškumu romams veiksmų sąvadą valstybėms narėms;
   baigti kurti atitinkamų Komisijos tarnybų Romų reikalų darbo grupę įsteigiant Komisijos narių lygmens projektų grupę romų klausimams spręsti, kurioje būtų suburti visi susiję Komisijos nariai, dirbantys lygių teisių ir nediskriminavimo, pilietiškumo, socialinių teisių, užimtumo, švietimo ir kultūros, sveikatos, būsto ir šių sričių išorės aspektų srityse, siekiant užtikrinti nediskriminacinių ir papildomumu pagrįstų ES fondų ir programų kūrimą;
   sutvirtinti ir papildyti Komisijos kovos su diskriminacija ir romų koordinavimo tarnybos darbą sustiprinant komandą, skiriant reikiamų išteklių ir samdant daugiau darbuotojų, kad būtų pakankamai pajėgumų siekiant kovoti su priešiškumu romams, didinti informuotumą apie romų holokaustą ir skatinti holokausto aukų atminimą;

54.  ragina ES institucijas įtraukti romų teises į išorės santykius; primygtinai reikalauja, kad šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse būtų kovojama su priešiškumu romams ir remiamos romų teisės;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti ir veiksmingai skleisti priešiškumo romams apibrėžtį, kurią yra nustačiusi Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija, taip užtikrinant, kad valdžios institucijoms būtų pateikiamos aiškios gairės;

56.  ragina visas Parlamento frakcijas ir valstybių narių politines partijas laikytis Europos politinių partijų chartijos už nerasistinę visuomenę ir prašo jų reguliariai atnaujinti savo įsipareigojimus ir smerkti neapykantą kurstančias kalbas bei bausti už jas;

57.  ragina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą parengti studiją apie priešiškumą romams ES ir šalyse kandidatėse, ir atliekant savo darbą, susijusį su romų klausimais, ypatingą dėmesį skirti priešiškumui romams ir stebėti šį priešiškumą visose susijusiose srityse;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, Europos Tarybai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(3) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(4) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.
(5) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
(6) OL C 4 E, 2011 1 7, p. 7; OL C 308 E, 2011 10 20, p. 73; OL C 199 E, 2012 7 7, p. 112; OL C 468, 2016 12 15, p. 36; OL C 468, 2016 12 15, p. 157.
(7) OL C 328, 2016 9 6, p. 4.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0485.
(9) Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendroji politikos rekomendacija Nr. 13 dėl kovos su priešiškumu romams ir jų diskriminacija.
(10) Priešiškumas romams kartais įvardijamas skirtingai, ir įvairiose valstybėse narėse retkarčiais naudojama šiek tiek kitokia sąvoka, pvz., priešiškumas čigonams.
(11) OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
(12) OL L 95, 2010 4 15, p. 1.
(13) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(14) OL L 335, 2011 12 17, p. 1.

Teisinis pranešimas