Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko ir Australijos Ministro Pirmininko Malcolmo Turnbullo 2015 m. lapkričio 15 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. ES ir Australijos partnerystės modelį ir į 2015 m. kovo 5 d. sudarytą ES ir Australijos bendrąjį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į kitus ES ir Australijos dvišalius susitarimus, visų pirma į Susitarimą dėl atitikties įvertinimo, sertifikatų ir žymėjimų abipusio pripažinimo ir į Susitarimą dėl vyno prekybos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. paskelbtą prekybos dokumentų rinkinį, kuriame Komisija įsipareigojo viešinti visus būsimų prekybos derybų įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, visų pirma į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija pradžios(1) ir į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl abipusio pripažinimo, sudarymo projekto(2),

–  atsižvelgdamas į pranešimą, paskelbtą pasibaigus 2014 m. lapkričio 15–16 d. Brisbane vykusiam Didžiojo dvidešimtuko valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Australijos užsienio reikalų ministrės 2015 m. balandžio 22 d. bendrą pareiškimą „Glaudesnės ES ir Australijos partnerystės link“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2017 m. gegužės 16 d. nuomonę 2/15 dėl Sąjungos kompetencijos pasirašyti ir sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Singapūru(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 15 d. Komisijos tyrimą dėl bendro būsimųjų prekybos susitarimų poveikio ES žemės ūkiui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0311/2017),

A.  kadangi ES ir Australija kartu siekia atremti bendrus su įvairiausiomis probleminėmis sritimis susijusius iššūkius ir bendradarbiauja ne viename tarptautiniame forume – taip pat ir daugiašaliu lygmeniu spręsdamos prekybos politikos klausimus;

B.  kadangi ES – trečia pagal dydį Australijos prekybos partnerė, kurios metinė dvišalės prekybos apimtis 2015 m. viršijo 45,5 mlrd. EUR, o teigiamas prekybos balansas sudarė daugiau nei 19 mlrd. EUR;

C.  kadangi ES tiesioginių užsienio investicijų srautas į Australiją 2015 m. siekė 145,8 mlrd. EUR;

D.  kadangi Australija yra įsitraukusi į prisijungimo prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų procesą;

E.  kadangi 2015 m. balandžio 22 d. ES baigė derybas dėl ES ir Australijos bendrojo susitarimo;

F.  kadangi ES žemės ūkio sektorius ir kai kurie žemės ūkio produktai, pvz., jautienos, avienos, pieno produktai, grūdai ir cukraus – įskaitant ypatingų rūšių cukrų – yra ypač opūs šių derybų klausimai;

G.  kadangi Australija yra trečia pagal dydį pasaulyje jautienos ir cukraus eksportuotoja ir svarbi pasaulinės eksporto rinkos dalyvė pieno produktų ir grūdų srityje;

H.  kadangi ES ir Australija dalyvauja keliašalėse derybose, kuriomis siekiama dar labiau liberalizuoti prekybą aplinkosaugos prekėmis (Susitarimas dėl aplinkosaugos prekių) ir prekybą paslaugomis (Prekybos paslaugomis susitarimas – TISA);

I.  kadangi Australija yra pasibaigusių derybų dėl Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno, kurios ateitis tebėra neaiški, šalis, taip pat vykstančių derybų dėl Regioninės išsamios ekonominės partnerystės Rytų Azijos regione, kuri vienija svarbiausius Australijos prekybos partnerius, šalis; kadangi nuo 2015 m. Australija įgyvendina laisvosios prekybos susitarimą su Kinija;

J.  kadangi Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno pagrindu Australija yra tvirtai įsipareigojusi skatinti ilgalaikį tam tikrų rūšių išsaugojimą ir kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais taikant griežtesnes išsaugojimo priemones ir kadangi ji taip pat yra nustačiusi reikalavimus, susijusius su veiksmingu aplinkos apsaugos užtikrinimu ir dalyvavimu įgyvendinant tvirtesnį regioninį bendradarbiavimą; kadangi šie įsipareigojimai turėtų būti ES ir Australijos laisvosios prekybos susitarimo (LPS) gairės;

K.  kadangi Australija – viena seniausių ir artimiausių ES partnerių, su kuria dalijamės bendromis vertybėmis ir įsipareigojimu skatinti gerovę ir saugumą vadovaujantis visuotine taisyklėmis pagrįsta sistema;

L.  kadangi Australija yra ratifikavusi ir įgyvendinusi pagrindinius tarptautinius žmogaus, socialinių ir darbo teisių bei aplinkos apsaugos paktus ir visapusiškai gerbia teisinės valstybės principus;

M.  kadangi Australija yra viena iš tik šešių Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narių, kuri dar nesinaudoja lengvatiniu patekimu į ES rinką ir nėra įsitraukusi į derybas šiuo tikslu;

N.  kadangi, paskelbus 2015 m. lapkričio 15 d. bendrą pareiškimą, buvo inicijuotas tyrimas taikymo sričiai apibrėžti, siekiant ištirti galimybę pradėti derybas dėl ES ir Australijos LPS bei nustatyti, ar šalių užmojai šiuo klausimu sutampa; kadangi šis tyrimas baigtas;

O.  kadangi Parlamentas turės priimti sprendimą dėl to, ar pritarti galimam ES ir Australijos LPS;

Strateginis, politinis ir ekonominis kontekstas

1.  pabrėžia, kad svarbu gilinti ES ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių santykius, be kita ko, siekiant skatinti ekonomikos augimą Europoje, taip pat pabrėžia, kad tai atspindi ES prekybos politika; pripažįsta, kad Australija – itin svarbi šios strategijos dalis ir kad prekybos santykių plėtimas ir gilinimas gali padėti pasiekti šį tikslą;

2.  puikiai vertina tvirtą ir nuoseklų Australijos įsipareigojimą įgyvendinti daugiašalę prekybos darbotvarkę;

3.  mano, kad visas Sąjungos dvišalių ir regioninių bendradarbiavimo strategijų potencialas gali būti panaudotas tik įgyvendinant taisyklėmis ir vertybėmis pagrįstą prekybą ir kad nepaprastai svarbi šių strategijų dalis yra aukštos kokybės, plataus užmojo, subalansuoto ir teisingo LPS su Australija sudarymas abipusiškumo ir abipusės naudos dvasia ir jokiomis aplinkybėmis nepakertant užmojo siekti pažangos daugiašaliu pagrindu arba jau sudarytų daugiašalių ir dvišalių susitarimų įgyvendinimo; mano, kad gilesnis dvišalis bendradarbiavimas gali būti tarpinis žingsnis siekiant skatinti daugiašalį ir keliašalį bendradarbiavimą;

4.  mano, kad derybos dėl šiuolaikiško, gilaus, plataus užmojo, subalansuoto ir išsamaus LPS – tinkamas būdas dvišalei partnerystei gilinti ir esamiems, jau subrendusiems dvišaliams prekybos ir investicijų santykiams dar labiau stiprinti; laikosi nuomonės, kad šios derybos galėtų tapti naujos kartos LPS pavyzdžiu, pabrėžiant, kad svarbu dar labiau plėsti užmojus ir šiuolaikiško LPS sampratos ribas atsižvelgiant į itin išvystytą Australijos ekonomiką ir reglamentavimo aplinką;

Tyrimas taikymo sričiai apibrėžti

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. balandžio 6 d. buvo baigtas tyrimas ES ir Australijos bendradarbiavimo taikymo sričiai apibrėžti, o jo rezultatus palankiai įvertino tiek Komisija, tiek Australijos vyriausybė;

6.  teigiamai vertina tai, jog Komisija laiku baigė ir paskelbė poveikio vertinimą, kad galėtų pateikti išsamų įvertinimą ir apžvelgti galimus laimėjimus ir praradimus, kuriuos lemtų tvirtesni ES ir Australijos santykiai prekybos ir investicijų srityse, siekiant naudos abiejų šalių gyventojams ir įmonėms – taip pat ir atokiausiuose regionuose bei užjūrio šalyse ir teritorijose – ypatingą dėmesį skirdama socialiniam ir aplinkosauginiam poveikiui – taip pat ir ES darbo rinkai – bei numatyti poveikį, kurio prekybos ir investicijų srautams iš Australijos į ES gali turėti „Brexit“, ir į jį atsižvelgti, visų pirma rengiantis keistis pasiūlymais ir apskaičiuoti kvotas;

Derybų įgaliojimai

7.  ragina Tarybą įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl prekybos ir investicijų susitarimo su Australija remiantis tyrimo taikymo sričiai apibrėžti išvadomis, šioje rezoliucijoje išdėstytomis rekomendacijomis, poveikio vertinimu ir aiškiais tikslais;

8.   palankiai vertina Komisijos sprendimą pabrėžti, kad „žaliosios dėžės“ mokėjimai neiškraipo prekybos ir jiems neturėtų būti taikomos antidempingo ar kompensacinės priemonės;

9.  ragina Tarybą savo sprendime dėl derybinių nurodymų priėmimo visapusiškai paisyti kompetencijų paskirstymo ES ir jos valstybėms narėms atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 2017 m. gegužės 16 d. ESTT nuomonėje 2/15;

10.  ragina Komisiją ir Tarybą kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl bendros būsimosios prekybos susitarimų struktūros atsižvelgiant į ESTT nuomonę 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS ir aiškiai skirti, kas yra prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) liberalizavimo susitarimas, kuris apima tik ES išimtinei kompetencijai priskiriamus klausimus, ir kas yra galimas antrasis susitarimas, patenkantis į kompetencijos, kuria dalijamasi su valstybėmis narėmis, sritį; pabrėžia, kad šis skirtumas turės poveikio parlamentinio ratifikavimo procesui ir kad tai ne mėginimas apeiti nacionalinius demokratinius procesus, o demokratinio atsakomybės delegavimo remiantis ES sutartimis klausimas; ragina Parlamentą visais proceso etapais atidžiai stebėti visas vykstančias ir būsimas derybas dėl LPS;

11.  ragina Komisiją pateikiant galutinius susitarimus pasirašyti ir sudaryti, o Tarybą – priimant sprendimą dėl jų pasirašymo ir sudarymo visapusiškai paisyti kompetencijų paskirstymo ES ir jos valstybėms narėms;

12.  ragina Komisiją vykdyti derybas kuo skaidriau ir neleisti svyruoti Sąjungos derybinei pozicijai, užtikrinant bent tokio lygio skaidrumą ir viešąsias konsultacijas, kaip per derybas su JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), palaikant nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, bei visapusiškai atsižvelgti į geriausią praktiką, įgytą per kitas derybas; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą paskelbti visas savo rekomendacijas dėl derybinių nurodymų, susijusių su prekybos susitarimais, ir mano, kad tai teigiamas precedentas; ragina Tarybą pasekti šiuo pavyzdžiu ir paskelbti derybinius nurodymus iš karto, kai tik jie bus priimti;

13.  pabrėžia, kad LPS rezultatai turi apimti geresnį patekimą į rinką ir palankesnes prekybos sąlygas vietoje, deramų darbo vietų kūrimą, lyčių lygybės užtikrinimą abiejų šalių piliečių naudai, darnaus vystymosi skatinimą, ES standartų laikymąsi, visuotinės svarbos paslaugų apsaugą ir demokratinių procedūrų paisymą, kartu didinant ES eksporto galimybes;

14.  pabrėžia, kad vadovaujantis plataus užmojo susitarimu turi būti prasmingai sprendžiami klausimai dėl investicijų, prekybos prekėmis ir paslaugomis (remiantis naujausiomis Europos Parlamento rekomendacijomis dėl politinės erdvės išsaugojimo ir pažeidžiamų sektorių), muitinių ir prekybos lengvinimo, skaitmeninimo, e. prekybos ir duomenų apsaugos, mokslinių tyrimų technologijų srityje ir inovacijų rėmimo, viešųjų pirkimų, energetikos, valstybės valdomų įmonių, konkurencijos, tvaraus vystymosi, reglamentavimo, pvz., susiję su aukštos kokybės sanitarijos ir fitosanitarijos standartais ir kitomis žemės ūkio ir maisto produktų normomis, nesusilpninant aukštų ES standartų, su griežtais ir įvykdomais įsipareigojimais darbo ir aplinkos apsaugos standartų srityje bei kova su mokesčių vengimu ir korupcija neperžengiant Sąjungos išimtinės kompetencijos ribų, tuo pat metu skiriant ypatingą dėmesį labai mažų įmonių ir MVĮ poreikiams;

15.  ragina Komisiją derybų nurodymuose aiškiai pripažinti kitos susitarimo šalies įsipareigojimus dėl čiabuvių tautų ir leisti šiuo klausimu taikyti išlygas vidaus lengvatų sistemoms; pabrėžia, kad susitarime turėtų būti dar kartą patvirtintas abiejų susitarimo šalių įsipareigojimas laikytis TDO konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių tautų teisių;

16.  pabrėžia, kad netinkamas žuvininkystės valdymas ir neteisėta, nedeklaruojama ir nereguliuojama (NNN) žvejyba gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį prekybai, vystymuisi ir aplinkai ir kad susitarimo šalys turi prisiimti prasmingus įsipareigojimus saugoti ryklius, rajas, vėžlius ir jūrų žinduolius ir užkirsti kelią žvejybos išteklių pereikvojimui, pertekliniams pajėgumams ir NNN žvejybai;

17.  pabrėžia, kad ES teisės aktuose įtvirtintas gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principas; pabrėžia, jog labai svarbu, kad nebūtų panaikintos arba mažinamos bandymų su gyvūnais ir mokslinių tyrimų priemonės ir kad nebūtų ribojamas būsimas reglamentavimas dėl gyvūnų naudojimo ir ES tyrimo centrai neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje; teigia, kad šalys turi siekti suderinti gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo geriausios praktikos reguliavimą, kad būtų padidintas bandymų veiksmingumas, sumažintos išlaidos ir sumažintas poreikis naudoti gyvūnus;

18.  primygtinai ragina įtraukti priemones, kurios būtų skirtos kovai su žemės ūkio produktų klastojimu;

19.  pabrėžia, jog siekiant, kad LPS iš tiesų būtų naudingas ES ekonomikai, į derybinius nurodymus turėtų būti įtraukti šie aspektai:

Parlamento vaidmuo

20.  pabrėžia, kad, remiantis Teisingumo Teismo nuomone Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, Parlamentas turėtų atlikti didesnį vaidmenį visais derybų dėl ES LPS etapais nuo įgaliojimų patvirtinimo iki galutinio susitarimo sudarymo; laukia derybų su Australija pradžios, ketina jas atidžiai stebėti ir prisidėti prie sėkmingo jų užbaigimo; primena Komisijai pareigą nedelsiant ir visapusiškai informuoti Parlamentą visais derybų etapais (prieš derybų raundus ir po jų); įsipareigoja išnagrinėti teisėkūros ir reguliavimo klausimus, kurių gali kilti vykstant deryboms ir sudarant būsimą susitarimą, nepažeidžiant savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvų; pakartoja pagrindinį savo įsipareigojimą atstovauti ES piliečiams ir laukia, kol derybų procese galės sudaryti galimybes įtraukioms ir atviroms diskusijoms;

21.  primena, kad, kaip numatyta SESV, Parlamento bus paprašyta pritarti būsimam susitarimui ir todėl į jo poziciją reikėtų tinkamai atsižvelgti visais etapais; ragina Komisiją ir Tarybą prašyti Parlamento pritarimo susitarimui iki jo taikymo pradžios, sykiu taip pat integruojant šią praktiką į tarpinstitucinį susitarimą;

22.  primena, kad Parlamentas stebės būsimo susitarimo įgyvendinimą;

o
o   o

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, taip pat susipažinti Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Australijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0064. (2) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 210. (3) ECLI:EU:C:2017:376