Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2192(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0311/2017

Pateikti tekstai :

A8-0311/2017

Debatai :

PV 25/10/2017 - 15
CRE 25/10/2017 - 15

Balsavimas :

PV 26/10/2017 - 10.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0419

Priimti tekstai
PDF 349kWORD 47k
Ketvirtadienis, 2017 m. spalio 26 d. - Strasbūras
Derybų įgaliojimai prekybos deryboms su Australija
P8_TA(2017)0419A8-0311/2017

2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl siūlomų prekybos derybų su Australija įgaliojimų (2017/2192(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko ir Australijos Ministro Pirmininko Malcolmo Turnbullo 2015 m. lapkričio 15 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. ES ir Australijos partnerystės modelį ir į 2015 m. kovo 5 d. sudarytą ES ir Australijos bendrąjį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į kitus ES ir Australijos dvišalius susitarimus, visų pirma į Susitarimą dėl atitikties įvertinimo, sertifikatų ir žymėjimų abipusio pripažinimo ir į Susitarimą dėl vyno prekybos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. paskelbtą prekybos dokumentų rinkinį, kuriame Komisija įsipareigojo viešinti visus būsimų prekybos derybų įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, visų pirma į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija pradžios(1) ir į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl abipusio pripažinimo, sudarymo projekto(2),

–  atsižvelgdamas į pranešimą, paskelbtą pasibaigus 2014 m. lapkričio 15–16 d. Brisbane vykusiam Didžiojo dvidešimtuko valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Australijos užsienio reikalų ministrės 2015 m. balandžio 22 d. bendrą pareiškimą „Glaudesnės ES ir Australijos partnerystės link“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2017 m. gegužės 16 d. nuomonę 2/15 dėl Sąjungos kompetencijos pasirašyti ir sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Singapūru(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 15 d. Komisijos tyrimą dėl bendro būsimųjų prekybos susitarimų poveikio ES žemės ūkiui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0311/2017),

A.  kadangi ES ir Australija kartu siekia atremti bendrus su įvairiausiomis probleminėmis sritimis susijusius iššūkius ir bendradarbiauja ne viename tarptautiniame forume – taip pat ir daugiašaliu lygmeniu spręsdamos prekybos politikos klausimus;

B.  kadangi ES – trečia pagal dydį Australijos prekybos partnerė, kurios metinė dvišalės prekybos apimtis 2015 m. viršijo 45,5 mlrd. EUR, o teigiamas prekybos balansas sudarė daugiau nei 19 mlrd. EUR;

C.  kadangi ES tiesioginių užsienio investicijų srautas į Australiją 2015 m. siekė 145,8 mlrd. EUR;

D.  kadangi Australija yra įsitraukusi į prisijungimo prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų procesą;

E.  kadangi 2015 m. balandžio 22 d. ES baigė derybas dėl ES ir Australijos bendrojo susitarimo;

F.  kadangi ES žemės ūkio sektorius ir kai kurie žemės ūkio produktai, pvz., jautienos, avienos, pieno produktai, grūdai ir cukraus – įskaitant ypatingų rūšių cukrų – yra ypač opūs šių derybų klausimai;

G.  kadangi Australija yra trečia pagal dydį pasaulyje jautienos ir cukraus eksportuotoja ir svarbi pasaulinės eksporto rinkos dalyvė pieno produktų ir grūdų srityje;

H.  kadangi ES ir Australija dalyvauja keliašalėse derybose, kuriomis siekiama dar labiau liberalizuoti prekybą aplinkosaugos prekėmis (Susitarimas dėl aplinkosaugos prekių) ir prekybą paslaugomis (Prekybos paslaugomis susitarimas – TISA);

I.  kadangi Australija yra pasibaigusių derybų dėl Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno, kurios ateitis tebėra neaiški, šalis, taip pat vykstančių derybų dėl Regioninės išsamios ekonominės partnerystės Rytų Azijos regione, kuri vienija svarbiausius Australijos prekybos partnerius, šalis; kadangi nuo 2015 m. Australija įgyvendina laisvosios prekybos susitarimą su Kinija;

J.  kadangi Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno pagrindu Australija yra tvirtai įsipareigojusi skatinti ilgalaikį tam tikrų rūšių išsaugojimą ir kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais taikant griežtesnes išsaugojimo priemones ir kadangi ji taip pat yra nustačiusi reikalavimus, susijusius su veiksmingu aplinkos apsaugos užtikrinimu ir dalyvavimu įgyvendinant tvirtesnį regioninį bendradarbiavimą; kadangi šie įsipareigojimai turėtų būti ES ir Australijos laisvosios prekybos susitarimo (LPS) gairės;

K.  kadangi Australija – viena seniausių ir artimiausių ES partnerių, su kuria dalijamės bendromis vertybėmis ir įsipareigojimu skatinti gerovę ir saugumą vadovaujantis visuotine taisyklėmis pagrįsta sistema;

L.  kadangi Australija yra ratifikavusi ir įgyvendinusi pagrindinius tarptautinius žmogaus, socialinių ir darbo teisių bei aplinkos apsaugos paktus ir visapusiškai gerbia teisinės valstybės principus;

M.  kadangi Australija yra viena iš tik šešių Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narių, kuri dar nesinaudoja lengvatiniu patekimu į ES rinką ir nėra įsitraukusi į derybas šiuo tikslu;

N.  kadangi, paskelbus 2015 m. lapkričio 15 d. bendrą pareiškimą, buvo inicijuotas tyrimas taikymo sričiai apibrėžti, siekiant ištirti galimybę pradėti derybas dėl ES ir Australijos LPS bei nustatyti, ar šalių užmojai šiuo klausimu sutampa; kadangi šis tyrimas baigtas;

O.  kadangi Parlamentas turės priimti sprendimą dėl to, ar pritarti galimam ES ir Australijos LPS;

Strateginis, politinis ir ekonominis kontekstas

1.  pabrėžia, kad svarbu gilinti ES ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių santykius, be kita ko, siekiant skatinti ekonomikos augimą Europoje, taip pat pabrėžia, kad tai atspindi ES prekybos politika; pripažįsta, kad Australija – itin svarbi šios strategijos dalis ir kad prekybos santykių plėtimas ir gilinimas gali padėti pasiekti šį tikslą;

2.  puikiai vertina tvirtą ir nuoseklų Australijos įsipareigojimą įgyvendinti daugiašalę prekybos darbotvarkę;

3.  mano, kad visas Sąjungos dvišalių ir regioninių bendradarbiavimo strategijų potencialas gali būti panaudotas tik įgyvendinant taisyklėmis ir vertybėmis pagrįstą prekybą ir kad nepaprastai svarbi šių strategijų dalis yra aukštos kokybės, plataus užmojo, subalansuoto ir teisingo LPS su Australija sudarymas abipusiškumo ir abipusės naudos dvasia ir jokiomis aplinkybėmis nepakertant užmojo siekti pažangos daugiašaliu pagrindu arba jau sudarytų daugiašalių ir dvišalių susitarimų įgyvendinimo; mano, kad gilesnis dvišalis bendradarbiavimas gali būti tarpinis žingsnis siekiant skatinti daugiašalį ir keliašalį bendradarbiavimą;

4.  mano, kad derybos dėl šiuolaikiško, gilaus, plataus užmojo, subalansuoto ir išsamaus LPS – tinkamas būdas dvišalei partnerystei gilinti ir esamiems, jau subrendusiems dvišaliams prekybos ir investicijų santykiams dar labiau stiprinti; laikosi nuomonės, kad šios derybos galėtų tapti naujos kartos LPS pavyzdžiu, pabrėžiant, kad svarbu dar labiau plėsti užmojus ir šiuolaikiško LPS sampratos ribas atsižvelgiant į itin išvystytą Australijos ekonomiką ir reglamentavimo aplinką;

Tyrimas taikymo sričiai apibrėžti

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. balandžio 6 d. buvo baigtas tyrimas ES ir Australijos bendradarbiavimo taikymo sričiai apibrėžti, o jo rezultatus palankiai įvertino tiek Komisija, tiek Australijos vyriausybė;

6.  teigiamai vertina tai, jog Komisija laiku baigė ir paskelbė poveikio vertinimą, kad galėtų pateikti išsamų įvertinimą ir apžvelgti galimus laimėjimus ir praradimus, kuriuos lemtų tvirtesni ES ir Australijos santykiai prekybos ir investicijų srityse, siekiant naudos abiejų šalių gyventojams ir įmonėms – taip pat ir atokiausiuose regionuose bei užjūrio šalyse ir teritorijose – ypatingą dėmesį skirdama socialiniam ir aplinkosauginiam poveikiui – taip pat ir ES darbo rinkai – bei numatyti poveikį, kurio prekybos ir investicijų srautams iš Australijos į ES gali turėti „Brexit“, ir į jį atsižvelgti, visų pirma rengiantis keistis pasiūlymais ir apskaičiuoti kvotas;

Derybų įgaliojimai

7.  ragina Tarybą įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl prekybos ir investicijų susitarimo su Australija remiantis tyrimo taikymo sričiai apibrėžti išvadomis, šioje rezoliucijoje išdėstytomis rekomendacijomis, poveikio vertinimu ir aiškiais tikslais;

8.   palankiai vertina Komisijos sprendimą pabrėžti, kad „žaliosios dėžės“ mokėjimai neiškraipo prekybos ir jiems neturėtų būti taikomos antidempingo ar kompensacinės priemonės;

9.  ragina Tarybą savo sprendime dėl derybinių nurodymų priėmimo visapusiškai paisyti kompetencijų paskirstymo ES ir jos valstybėms narėms atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 2017 m. gegužės 16 d. ESTT nuomonėje 2/15;

10.  ragina Komisiją ir Tarybą kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl bendros būsimosios prekybos susitarimų struktūros atsižvelgiant į ESTT nuomonę 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS ir aiškiai skirti, kas yra prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) liberalizavimo susitarimas, kuris apima tik ES išimtinei kompetencijai priskiriamus klausimus, ir kas yra galimas antrasis susitarimas, patenkantis į kompetencijos, kuria dalijamasi su valstybėmis narėmis, sritį; pabrėžia, kad šis skirtumas turės poveikio parlamentinio ratifikavimo procesui ir kad tai ne mėginimas apeiti nacionalinius demokratinius procesus, o demokratinio atsakomybės delegavimo remiantis ES sutartimis klausimas; ragina Parlamentą visais proceso etapais atidžiai stebėti visas vykstančias ir būsimas derybas dėl LPS;

11.  ragina Komisiją pateikiant galutinius susitarimus pasirašyti ir sudaryti, o Tarybą – priimant sprendimą dėl jų pasirašymo ir sudarymo visapusiškai paisyti kompetencijų paskirstymo ES ir jos valstybėms narėms;

12.  ragina Komisiją vykdyti derybas kuo skaidriau ir neleisti svyruoti Sąjungos derybinei pozicijai, užtikrinant bent tokio lygio skaidrumą ir viešąsias konsultacijas, kaip per derybas su JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), palaikant nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, bei visapusiškai atsižvelgti į geriausią praktiką, įgytą per kitas derybas; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą paskelbti visas savo rekomendacijas dėl derybinių nurodymų, susijusių su prekybos susitarimais, ir mano, kad tai teigiamas precedentas; ragina Tarybą pasekti šiuo pavyzdžiu ir paskelbti derybinius nurodymus iš karto, kai tik jie bus priimti;

13.  pabrėžia, kad LPS rezultatai turi apimti geresnį patekimą į rinką ir palankesnes prekybos sąlygas vietoje, deramų darbo vietų kūrimą, lyčių lygybės užtikrinimą abiejų šalių piliečių naudai, darnaus vystymosi skatinimą, ES standartų laikymąsi, visuotinės svarbos paslaugų apsaugą ir demokratinių procedūrų paisymą, kartu didinant ES eksporto galimybes;

14.  pabrėžia, kad vadovaujantis plataus užmojo susitarimu turi būti prasmingai sprendžiami klausimai dėl investicijų, prekybos prekėmis ir paslaugomis (remiantis naujausiomis Europos Parlamento rekomendacijomis dėl politinės erdvės išsaugojimo ir pažeidžiamų sektorių), muitinių ir prekybos lengvinimo, skaitmeninimo, e. prekybos ir duomenų apsaugos, mokslinių tyrimų technologijų srityje ir inovacijų rėmimo, viešųjų pirkimų, energetikos, valstybės valdomų įmonių, konkurencijos, tvaraus vystymosi, reglamentavimo, pvz., susiję su aukštos kokybės sanitarijos ir fitosanitarijos standartais ir kitomis žemės ūkio ir maisto produktų normomis, nesusilpninant aukštų ES standartų, su griežtais ir įvykdomais įsipareigojimais darbo ir aplinkos apsaugos standartų srityje bei kova su mokesčių vengimu ir korupcija neperžengiant Sąjungos išimtinės kompetencijos ribų, tuo pat metu skiriant ypatingą dėmesį labai mažų įmonių ir MVĮ poreikiams;

15.  ragina Komisiją derybų nurodymuose aiškiai pripažinti kitos susitarimo šalies įsipareigojimus dėl čiabuvių tautų ir leisti šiuo klausimu taikyti išlygas vidaus lengvatų sistemoms; pabrėžia, kad susitarime turėtų būti dar kartą patvirtintas abiejų susitarimo šalių įsipareigojimas laikytis TDO konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių tautų teisių;

16.  pabrėžia, kad netinkamas žuvininkystės valdymas ir neteisėta, nedeklaruojama ir nereguliuojama (NNN) žvejyba gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį prekybai, vystymuisi ir aplinkai ir kad susitarimo šalys turi prisiimti prasmingus įsipareigojimus saugoti ryklius, rajas, vėžlius ir jūrų žinduolius ir užkirsti kelią žvejybos išteklių pereikvojimui, pertekliniams pajėgumams ir NNN žvejybai;

17.  pabrėžia, kad ES teisės aktuose įtvirtintas gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principas; pabrėžia, jog labai svarbu, kad nebūtų panaikintos arba mažinamos bandymų su gyvūnais ir mokslinių tyrimų priemonės ir kad nebūtų ribojamas būsimas reglamentavimas dėl gyvūnų naudojimo ir ES tyrimo centrai neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje; teigia, kad šalys turi siekti suderinti gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo geriausios praktikos reguliavimą, kad būtų padidintas bandymų veiksmingumas, sumažintos išlaidos ir sumažintas poreikis naudoti gyvūnus;

18.  primygtinai ragina įtraukti priemones, kurios būtų skirtos kovai su žemės ūkio produktų klastojimu;

19.  pabrėžia, jog siekiant, kad LPS iš tiesų būtų naudingas ES ekonomikai, į derybinius nurodymus turėtų būti įtraukti šie aspektai:

   a) prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimas ir realios abiems šalims suteikiamos galimybės patekti į viena kitos prekių ir paslaugų rinką panaikinant nereikalingas reglamentavimo kliūtis, tuo pačiu užtikrinant, kad jokiomis susitarimo nuostatomis vienai iš šalių nebūtų draudžiama imtis proporcingų reglamentavimo veiksmų siekiant teisėtų politikos tikslų; šiuo susitarimu i) susitarimo šalims negali būti draudžiama nustatyti, reguliuoti, teikti ir remti visuotinės svarbos paslaugas ir turi būti numatytos tikslios nuostatos šiuo klausimu; ii) juo negali būti nei reikalaujama, kad valdžios institucijos privatizuotų kokią nors paslaugą, nei valdžios institucijoms draudžiama plėsti visuomenei teikiamų paslaugų spektrą; iii) valdžios institucijoms negali, kaip ankstesniuose prekybos susitarimuose, būti draudžiama susigrąžinti tų paslaugų, kurias vyriausybės anksčiau nusprendė privatizuoti, pvz., vandens, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, valstybės kontrolę arba sumažinti aukštus sveikatos, maisto, vartotojų, aplinkos, darbo ir saugos standartus ar apriboti viešąjį finansavimą meno ir kultūros, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse; reikėtų prisiimti įsipareigojimus, pagrįstus Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis (GATS); šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia išsaugoti Europos gamintojams taikomus standartus;
   b) kai į susitarimą gali būti įtrauktas skyrius dėl vidaus reglamentavimo, derybininkai neprivalo įtraukti jokių būtinumo testų;
   c) įsipareigojimai dėl antidempingo ir kompensacinių priemonių, kurioms netaikomos šios srities PPO taisyklės ir kurios galbūt netaikomos tais atvejais, kai taikomi pakankami bendri konkurencijos standartai ir vyksta pakankamas bendradarbiavimas;
   d) nereikalingų netarifinių kliūčių mažinimas ir, kai įmanoma ir naudinga abiem šalims, savanoriškas bendradarbiavimo reguliavimo srityje dialogų stiprinimas ir plėtojimas, nevaržant kiekvienos susitarimo šalies galimybių vykdyti savo reglamentavimo, teisėkūros ir politinę veiklą, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje turi būti siekiama padėti valdyti pasaulio ekonomiką intensyvinant konvergenciją ir bendradarbiavimą tarptautinių standartų ir reguliavimo derinimo srityse, pvz., priimant ir įgyvendinant standartus, kuriuos nustatė JT Europos ekonomikos komisija (JT EEK), ir kartu užtikrinant aukščiausio lygio vartotojų (pvz., maisto saugos), aplinkos (pvz., gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos), socialinę ir darbo apsaugą;
   e) didelės lengvatos viešųjų pirkimų srityje visais valdžios lygmenimis, įskaitant valstybei priklausančias įmones ir ypatingų ar išskirtinių teisių turinčias įmones, kuriomis Europos bendrovėms būtų užtikrinta galimybė patekti į rinką strateginiuose sektoriuose ir tokio pat lygio atvirumas, kaip ES viešųjų pirkimų rinkose, atsižvelgiant į tai, kad supaprastintos procedūros ir skaidrumas, užtikrinami konkursų dalyviams, įskaitant dalyvius iš kitų šalių, taip pat gali būti veiksmingos kovos su korupcija ir vientisumo skatinimo priemonės viešojo administravimo srityje, taip pat jomis mokesčių mokėtojams gali būti teikiama ekonominė nauda, susijusi su tiekimo kokybe, veiksmingumu, efektyvumu ir atskaitomybe; garantijos, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis būtų taikomi ekologiniai ir socialiniai kriterijai;
   f) atskiras skyrius, kuriame būtų atsižvelgiama į labai mažų įmonių ir MVĮ poreikius ir interesus, susijusius su lengvesnio patekimo į rinką klausimais, įskaitant (tačiau ne tik) didesnį techninių standartų suderinamumą ir supaprastintas muitinės procedūras, siekiant sudaryti konkrečias verslo galimybes ir skatinti tų įmonių tarptautinimą;
   g) atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, kad prekyba ir darnus vystymasis ES išimtinei kompetencijai ir kad darnus vystymasis yra neatsiejama ES bendros prekybos politikos dalis, griežtas ir plataus užmojo darnaus vystymosi skyrius būtinai turėtų būti įtrauktas į bet kokį galimą susitarimą; nuostatos dėl veiksmingų dialogo, stebėsenos ir bendradarbiavimo priemonių, įskaitant privalomas ir įgyvendinamas nuostatas, kurioms būtų taikomi tinkami ir veiksmingi ginčų sprendimo mechanizmai ir pagal kurias, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, būtų numatytas sankcijomis pagrįstas mechanizmas ir būtų sudarytos sąlygos tinkamai dalyvauti socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei bei glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamų tarptautinių organizacijų ekspertais; šio skyriaus nuostatos dėl darbo ir prekybos aplinkos apsaugos aspektų bei darnaus vystymosi svarbos prekybos ir investicijų kontekste, kurios apima nuostatas, kuriomis skatinamas atitinkamų tarptautiniu lygmeniu priimtų principų ir taisyklių, pvz., pagrindinių darbo standartų, keturių prioritetinių TDO su valdymu susijusių konvencijų ir daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų, įskaitant susijusius su klimato kaita, laikymasis ir veiksmingas įgyvendinimas;
   h) reikalavimas, kad šalys skatintų įmonių socialinę atsakomybę, be kita ko, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas priemones, ir EBPO tam tikriems sektoriams skirtų gairių ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų laikymasis;
   i) išsamios nuostatos dėl investicijų liberalizavimo Sąjungos kompetencijos ribose, kuriose būtų atsižvelgta į naujausius politikos pokyčius, pvz., 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS;
   j) griežtos ir vykdytinos priemonės, apimančios intelektinės nuosavybės teisių pripažinimą ir apsaugą, įskaitant vynų ir spiritinių gėrimų bei kitų žemės ūkio ir maisto produktų geografines nuorodas (GN), atskaitos tašku laikant ES ir Australijos susitarimo nuostatas dėl vyno sektoriaus, kartu siekiant pagerinti esamą teisinę sistemą ir užtikrinti visų geografinių nuorodų aukšto lygio apsaugą; supaprastintos muitinės procedūros ir paprastos ir lanksčios prekių kilmės taisyklės, kurios būtų tinkamos sudėtingoms pasaulinėms vertės grandinėms, be kita ko, didinant tose grandinėse skaidrumą ir atskaitomybę ir, jei įmanoma, taikant daugiašales kilmės taisykles arba kitais atvejais – nesudėtingas kilmės taisykles, pvz., „subpozicijų keitimą“;
   k) subalansuoti ir plataus užmojo rezultatai žemės ūkio ir žuvininkystės skyriuose, kuriuos taikant būtų galima paskatinti konkurencingumą ir kurie būtų naudingi ir vartotojams, ir gamintojams, tik jei juose būtų tinkamai atsižvelgiama į visų Europos gamintojų ir vartotojų interesus, atsižvelgiant į tai, kad yra daug pažeidžiamų žemės ūkio produktų, kuriems turėtų būti taikomas atitinkamas režimas, pvz., taikant tarifines kvotas arba taikant atitinkamus pereinamuosius laikotarpius, tinkamai atsižvelgiant į bendrą prekybos susitarimų žemės ūkio srityje poveikį ir į derybų sritį neįtraukiant pažeidžiamiausių sektorių; įtraukiama tinkama naudoti, veiksminga, tinkama ir greitai pritaikoma dvišalė apsaugos sąlyga, kuria suteikiama galimybė laikinai sustabdyti lengvatų taikymą, jeigu dėl prekybos susitarimo įsigaliojimo importo padidėjimas darytų arba galėtų daryti didelę žalą pažeidžiamiems sektoriams;
   l) plataus užmojo nuostatos, kuriomis sudaromos galimybės skaitmeninei ekosistemai visapusiškai veikti ir skatinami tarpvalstybiniai duomenų srautai, įskaitant tokius principus kaip sąžininga konkurencija ir plataus užmojo tapvalstybinio duomenų perdavimo taisykles, ir kurios nedaro poveikio esamoms ir būsimoms ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklėms, atsižvelgiant į tai, kad duomenų srautai yra labai svarbi paslaugų ekonomikos varomoji jėga ir pagrindinis pasaulinių vertės grandinių elementas tradicinės gamybos įmonių atveju, todėl privalomi vietos nustatymo reikalavimai turėtų būti kuo labiau apriboti; duomenų apsauga ir privatumas nėra prekybos kliūtys, bet pagrindinės teisės, įtvirtintos ES sutarties 39 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose;
   m) konkrečios ir nedviprasmiškos nuostatos dėl užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT) ir atokiausiems regionams (OR) taikomo režimo, siekiant užtikrinti, kad šių derybų metu būtų tinkamai atsižvelgiama į jų konkrečius interesus;

Parlamento vaidmuo

20.  pabrėžia, kad, remiantis Teisingumo Teismo nuomone Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, Parlamentas turėtų atlikti didesnį vaidmenį visais derybų dėl ES LPS etapais nuo įgaliojimų patvirtinimo iki galutinio susitarimo sudarymo; laukia derybų su Australija pradžios, ketina jas atidžiai stebėti ir prisidėti prie sėkmingo jų užbaigimo; primena Komisijai pareigą nedelsiant ir visapusiškai informuoti Parlamentą visais derybų etapais (prieš derybų raundus ir po jų); įsipareigoja išnagrinėti teisėkūros ir reguliavimo klausimus, kurių gali kilti vykstant deryboms ir sudarant būsimą susitarimą, nepažeidžiant savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvų; pakartoja pagrindinį savo įsipareigojimą atstovauti ES piliečiams ir laukia, kol derybų procese galės sudaryti galimybes įtraukioms ir atviroms diskusijoms;

21.  primena, kad, kaip numatyta SESV, Parlamento bus paprašyta pritarti būsimam susitarimui ir todėl į jo poziciją reikėtų tinkamai atsižvelgti visais etapais; ragina Komisiją ir Tarybą prašyti Parlamento pritarimo susitarimui iki jo taikymo pradžios, sykiu taip pat integruojant šią praktiką į tarpinstitucinį susitarimą;

22.  primena, kad Parlamentas stebės būsimo susitarimo įgyvendinimą;

o
o   o

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, taip pat susipažinti Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Australijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0064.
(2) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 210.
(3) ECLI:EU:C:2017:376

Teisinė informacija - Privatumo politika