Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2083(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0334/2017

Pateikti tekstai :

A8-0334/2017

Debatai :

PV 14/11/2017 - 16
CRE 14/11/2017 - 16

Balsavimas :

PV 16/11/2017 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0448

Priimti tekstai
PDF 401kWORD 59k
Ketvirtadienis, 2017 m. lapkričio 16 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES ir Afrikos strategija: paspirtis vystymuisi
P8_TA(2017)0448A8-0334/2017

2017 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES ir Afrikos strategija: paspirtis vystymuisi“ (2017/2083(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“, kuri Europos Vadovų Tarybai pateikta per 2016 m. birželio 28–29 d. vykusį jos posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Parlamento, Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“,

–  atsižvelgdama į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, taip pat į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principus, kuriuos parengė Pasaulio aprūpinimo maistu komitetas (angl. CFS-RAI), siekdamas padėti siekti pirmojo ir antrojo darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Adis Abebos vystymosi finansavimo veiksmų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į aukščiausiojo lygio susitikimą Afrikos veiksmų klausimu, kuris vyko 2016 m. lapkričio 16 d. ir per kurį konsoliduota COP 22 Afrikos dimensija,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano (COM(2016)0087),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą(1) (toliau – Kotonu susitarimas), taip pat į 2005 m. ir 2010 m. atliktus jo persvarstymus,

–  atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją, kurią Afrikos ir Europos valstybių ir vyriausybių vadovai 2007 m. gruodžio 9 d. priėmė per Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimą, ir į du veiksmų planus, priimtus 2007 m. spalio mėn. Akroje (2008–2010 m. laikotarpiui) ir 2010 m. lapkričio mėn. Tripolyje (2011–2013 m. laikotarpiui),

–  atsižvelgdamas į 4-ojo ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo, įvykusio Briuselyje 2014 m. balandžio 2–3 d., išvadas, į susitikimų pobūdžio (Kairo susitikimo pobūdis) gaires ir į abiejų žemynų bendradarbiavimo sritis 2014–2017 m. laikotarpiu, taip pat į ES ir Afrikos deklaraciją dėl migracijos ir judumo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės mėn. priimtą Afrikos Sąjungos (AS) darbotvarkę iki 2063 m.,

–  atsižvelgdamas į pranešimą rekomendacijų dėl Afrikos Sąjungos institucinės reformos projekto klausimu „Būtinybė stiprinti mūsų Sąjungą“, kurį parengė J. E. Paul Kagamé,

–  atsižvelgdamas į 3-ąjį Pilietinės visuomenės tarpžemyninį forumą, kuris vyko Tunise 2017 m. liepos 11–13 d. ir per kurį raginta didžiausią dėmesį ES ir Afrikos strategijoje skirti didesniam pilietinės visuomenės organizacijų ir pavienių pilietinės visuomenės atstovų aktyvumui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“ (JOIN(2017)0021),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (COM(2016)0447),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis“ (JOIN(2016)0052),

–  atsižvelgdamas į įvairius Komisijos komunikatus dėl ES ir Afrikos santykių, visų pirma į 2007 m. birželio 27 d. komunikatą „Nuo Kairo iki Lisabonos − naujoji ES ir Afrikos strateginė partnerystė“ (COM(2007)0357), 2008 m. spalio 17 d. komunikatą „Vieneri metai po Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimo: Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas“ (COM(2008)0617), taip pat 2010 m. lapkričio 10 d. komunikatą „ES ir Afrikos santykių stiprinimas: 1,5 mlrd. žmonių, 80 šalių, du žemynai, viena ateitis“ (COM(2010)0634),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 4 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Dėl naujo postūmio Afrikos ir ES partnerystės srityje“ (JOIN(2017)0017) ir į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sąjungos ir Afrikos bei AKR valstybių santykių, visų pirma 2016 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykių po 2020 m.(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0334/2017),

A.  kadangi ryšiai, kuriuos Europos Sąjunga palaiko su Afrikos šalimis, yra istoriniai ir kadangi šių žemynų likimas glaudžiai susijęs; kadangi ES yra pagrindinė Afrikos partnerė ekonominės veiklos ir prekybos srityse, taip pat vystymosi, humanitarinės pagalbos ir saugumo srityse;

B.  kadangi Afrikos ir ES partnerystei reikia suteikti naują viziją, atspindinčią abiejuose žemynuose vykstančius politinius, ekonominius, aplinkos ir socialinės padėties pokyčius; kadangi reikia prisitaikyti prie atsirandančių naujų tarptautinės arenos subjektų, įskaitant Kiniją, ir siekti glaudesnės, modernizuotos ir labiau politinės partnerystės, dėmesį skiriant svarbiausių bendrų mūsų interesų gynimui;

C.  kadangi ES ir Afrikos santykiai turi būti kuriami remiantis tarpusavio supratimo ir abipusių interesų principais, taip pat bendromis vertybėmis vykdant dvišalę partnerystę;

D.  kadangi ES ir Afrikos žemyno santykiai pagrįsti įvairiais teisės aktais ir įvairiomis politinėmis strategijomis ir kadangi reikėtų didinti šių aktų bei strategijų sąveiką ir nuoseklumą, kad partnerystė būtų veiksmingesnė ir tvaresnė;

E.  kadangi pagrindinė Sąjungos ir Afrikos partnerystė vykdoma pagal Kotonu susitarimą su ES, kurio šalys yra 79 AKR valstybės, įskaitant 48 Užsachario Afrikos valstybes; kadangi ES yra taip pat užmezgusi ryšius su tomis Afrikos šalimis, kurios nėra Kotonu susitarimo šalys; kadangi ES ir AKR partnerystė sudaryta tuo metu, kai AKR valstybės dar nebuvo sukūrusios dabartinių regioninio ar žemyninio bendradarbiavimo struktūrų; kadangi 2003 m. susikūrus AS ir 2007 m. parengus bendrą Afrikos ir ES strategiją tampa itin svarbu modernizuoti įvairias politines ES ir Afrikos sukurtas sistemas; kadangi bendroje Afrikos ir ES strategijoje labai aiškiai nurodytas tikslas Afriką laikyti vienu partneriu;

F.  kadangi ES su Afrikos valstybėmis yra užmezgusi politinį ir institucinį dialogą, palaikomą rengiant ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimus, vykdant tarpvyriausybinės organizacijos „Viduržemio jūros sąjunga“ ir AKR ir ES bendradarbiavimo organų veiklą, įskaitant parlamentinio lygmens veiklą AKR ir ES jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje, veikiant ES delegacijai į Viduržemio jūros sąjungos parlamentinę asamblėją ir bendradarbiaujant su Panafrikos Parlamentu;

G.  kadangi 11-ajam Europos plėtros fondui (EPF) skirtas 30,5 mlrd. EUR biudžetas, iš jų 900 mln. EUR rezervuoti Afrikos taikos priemonei, ir kadangi 1,4 mlrd. EUR bus naudojami ES patikos fondui Afrikai finansuoti; kadangi įgyvendinant Europos kaimynystės priemonę Afrikos šalių reikmėms išleista daugiau kaip 5 mlrd. EUR ir kadangi Panafrikos programai pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę skirta 845 mln. EUR bendrai Afrikos ir ES strategijai įgyvendinti;

H.  kadangi kitas Abidžane 2017 m. lapkričio 29–30 d. vyksiantis AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas tema „Investicijos į jaunimą“ teikia galimybių kurti, remti ir plėtoti tikrai lygias partnerių ekonomines sąlygas, norint ginti svarbiausius bendrus interesus;

I.  kadangi į būsimą Kotonu susitarimą pakeisiantį susitarimą privalo būti įtraukta nauja bendra Afrikos ir ES strategija;

J.  kadangi ES yra ilgalaikė partnerė ir pagrindinis pačio svarbiausio aspekto – Afrikos žemyno saugumo – laiduotojas; kadangi Europos žemyno saugumas ir tvarus augimas glaudžiai ir betarpiškai susijęs su Afrikos žemyno stabilumu ir vystymusi, ir atvirkščiai;

K.  kadangi siekiant Afrikos žemyno vystymosi ir stabilumo itin svarbu nuolat remti veiksmingą Afrikos taikos ir saugumo struktūros įgyvendinimą ir užtikrinti ES, AS ir kitų Afrikoje veikiančių tarptautinių subjektų įsipareigojimų vykdymą;

L.  kadangi Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje labai daug dėmesio skiriama migracijos klausimui ir tai yra prioritetinis ES išorės santykių, įskaitant jos santykius su Afrika, klausimas; mano, kad Afrika ir Europa turi bendrų interesų ir bendrą atsakomybę su migracija ir judumu susijusioje srityje, įskaitant kovą su prekyba žmonėmis ir neteisėtu jų gabenimu, ir kadangi norint valdyti migraciją reikia priimti pasaulinio masto sprendimus, pagrįstus solidarumu, atsakomybės pasidalijimu, migrantų teisių ir tarptautinės teisės paisymu, taip pat veiksmingai naudoti vystomojo bendradarbiavimo priemones;

M.  kadangi Afrikoje daugiau kaip 218 mln. žmonių gyvena dideliame skurde; kadangi dideliame skurde gyvenančių Užsachario Afrikos gyventojų dalis sumažėjo nuo 56 proc. 1990 m. iki 43 proc. 2012 m.; kadangi 33 iš 47 mažiausiai išsivysčiusių šalių yra Afrikos žemyne, todėl ES ir Afrikos partnerystė – tai būtina priemonė siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, ypač panaikinti skurdą;

N.  kadangi Afrikoje poreikiai infrastruktūros srityje įvertinti 75 mlrd. EUR per metus, vartojimo rinkos apimtis iki 2020 m. turėtų pasiekti 1 000 mlrd. JAV dolerių, numatoma, kad tiesioginės užsienio investicijos (TUI) nuolat laipsniškai didės ir jų apimtis iki 2020 m. sieks 144 mlrd. JAV dolerių, o dabartinis gyventojų skaičius siekia 1 mlrd.;

O.  kadangi didžiąją eksporto iš Afrikos dalį vis dar sudaro neperdirbti produktai ir kadangi didelei šio eksporto daliai taikomos prekybos lengvatos; kadangi sudarant galimybes daugumai Afrikos produktų laisvai patekti į rinką didėja Afrikos šalių pajėgumai ir stiprėja jų konkurencingumas bei didėja dalyvavimas pasaulinėse rinkose, jei, be kita ko, tuo pat metu vykdoma politika, kuria siekiama ilgalaikės tvarios industrializacijos ir žemės ūkio produktyvumo, kaip svarbiausių vystymosi krypčių;

P.  kadangi reikės atsižvelgti į demografinę dinamiką, nes pagal tam tikras prognozes iki 2050 m. Afrikoje turėtų gyventi 2,5 mlrd. asmenų, daugiausia jaunimo, tuo tarpu manoma, kad Europoje gyvens daug vyresni gyventojai; kadangi dėl šios priežasties ypatingai svarbu sukurti milijonus darbo vietų ir padėti įgalinti moteris ir jaunus žmones bei remti šį įgalinimą, visų pirma sudarant galimybes gauti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas ir organizuojant mokymus Afrikos žemyne;

Aktyvesnis ES ir Afrikos politinis dialogas – būtina atnaujintos strateginės partnerystės sąlyga

1.  atkreipia dėmesį į naują komunikatą dėl naujo postūmio Afrikos ir ES partnerystės srityje, kuriuo siekiama suteikti naują postūmį Afrikos ir ES partnerystei, kad ši partnerystė būtų stiprinama ir gilinama orientuojantis į abiejų žemynų klestėjimą ir stabilumą pagal įsipareigojimus, prisiimtus įgyvendinant DVT, pagal naują Europos konsensusą dėl vystymosi (jis naudojamas kaip Europos vystymosi politikos gairės), visuotinę Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją ir Darbotvarkę iki 2063 m.;

2.  primena, kad Afrika yra svarbi strateginė ES partnerė, ir mano, kad gyvybiškai būtina palaikyti aktyvesnius ES ir AS santykius, vykdant atnaujintą ir išplėtotą dialogą, apimantį skaidrumo ir gero valdymo klausimus, siekiant įtvirtinti abipusiškai naudingą padėtį, taip pat vykdant lygiavertį ir tvarų bendradarbiavimą, siekiant reaguoti į bendrus iššūkius ir gauti abipusiai naudingų rezultatų, sykiu užtikrinant atsakomybės principo įgyvendinimą ir atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos šalies partnerės padėtį ir jos išsivystymo lygį;

3.  ragina ateityje palaikant partnerystę dėmesį skirti AS ir ES nustatytoms prioritetinėms sritims, kaip antai:

   ekonominiam vystymuisi (naudojant prekybą, ekonominės partnerystės susitarimus, vykdant glaudesnę regioninę integraciją, ekonomikos įvairinimą, tvarią industrializaciją ir kuriant kokybiškas darbo vietas),
   geram valdymui, įskaitant žmogaus teises,
   žmogaus socialinei raidai, teikiant pagrindinius poreikius tenkinančias viešąsias paslaugas, pvz., švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinant galimybes gauti vandens ir sanitarinių priemonių, skatinant lyčių lygybę, mokslą, technologijas ir inovacijas,
   saugumui ir kovai su terorizmu,
   migracijai ir judumui,
   aplinkai, įskaitant klimato kaitą;

4.  primena, kad parama biudžetui yra geriausias pagalbos teikimo būdas – taip vyriausybėms suteikiama galimybių įvertinti šalies poreikius ir nustatyti prioritetus; primena, kad bendra ar konkrečiam sektoriui skirta parama biudžetui suteikia galimybių remti vystymosi politiką ir užtikrina maksimalų lėšų panaudojimą;

5.  palankiai vertina tai, kad svarbiausia 5-ojo AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks 2017 m. lapkričio mėn. Dramblio Kaulo Krante, tema – jaunimas, atsižvelgiant į tai, koks jis svarbus abiejų žemynų ateičiai;

6.  primena AKR ir ES bendradarbiavimo svarbą ir veiksmingumą ir vystymosi srityje pasiektus rezultatus; pabrėžia, kad tokią teisiškai privalomą sistemą būtina išlaikyti ir po 2020 m., pabrėžia, kad reikia gilinti bendradarbiavimą ir kartu plėtoti jo regioninį aspektą, taip pat vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą su AS, regioninėmis ekonominėmis bendrijomis ir kitomis regioninėmis organizacijomis; ragina taikyti labiau strateginį, pragmatinį, išsamesnį ir struktūrizuotą požiūrį į politinį dialogą derantis dėl sąlygų pasibaigus Kotonu susitarimo galiojimui;

7.  ragina gilinti AKR ir ES parlamentinę dimensiją; pabrėžia, kad AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja yra unikalus sąveikos forumas ir atlieka svarbų vaidmenį gerinant demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teisių laikymąsi;

8.  pabrėžia, kad persvarsčius Europos kaimynystės politiką (EKP) galima geriau tarpusavyje koordinuoti kaimynystės politiką ir kitoms Afrikos valstybėms skirtą politiką, sukuriant išplėtotas bendradarbiavimo regioniniais klausimais, kaip antai saugumas, energija ir netgi migracija, sistemas;

9.  dar kartą tvirtina, kad vykdant Afrikos ir ES partnerystę būtina taikyti SESV 210 straipsnyje nustatytą metodą, dėl kurio tarpusavyje susitarė ES valstybės narės ir ES su valstybėmis narėmis; be to, primena, kad, norint pasiekti DVT, vykdant Europos ir Afrikos politiką ir iniciatyvas reikia laikytis ES politikos suderinamumo vystymosi labui principo;

10.  ragina visapusiškai įtraukti politikos suderinamumo vystymosi labui principą į ES prekybos santykius su Afrika, o tai reiškia, kad į visus ES susitarimus su Afrikos šalimis turėtų būti įtrauktos vykdytinos prekybos ir darnaus vystymosi nuostatos, laikantis Komisijos įsipareigojimo, prisiimto strategijoje „Prekyba visiems“;

11.  dar kartą primena, kaip svarbu, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimą skirti 0,7 proc. savo BVP oficialiai paramai vystymuisi, kad būtų galima stiprinti bendradarbiavimą su Afrika;

12.  pritaria skelbiamam siekiui didinti ES ir Afrikos vieningumą sprendžiant pasaulinio valdymo klausimus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina gerinti dialogą su AS ir kad svarbu užtikrinti jos finansinį savarankiškumą mažinant jos priklausomybę nuo išorės finansavimo pagal Kigalio sprendimą dėl finansavimo; atkreipia dėmesį į pasiūlymus, pateiktus Paulo Kagamé parengtame pranešime, kuriuo siekiama stiprinti AS, siekiant suteikti postūmį politinės Afrikos integracijos procesui;

13.  pabrėžia pilietinės visuomenės – įskaitant NVO, religines organizacijas, jaunimo ir moterų teisių organizacijas, privatų sektorių, profesines sąjungas, parlamentines asamblėjas, vietos valdžios institucijas ir diasporą, visos jos pasižymi konkrečiais vien joms būdingais bruožais – atliekamą vaidmenį stiprinant ES ir Afrikos politinį dialogą, kad būtų užtikrinta į žmonių poreikius orientuota partnerystė;

14.  pabrėžia, kad būtina didinti pilietinės visuomenės dalyvavimą Afrikos ir ES partnerystėje, skatinant stiprinti jos gebėjimus, ypač perduodant dalykines žinias ir užtikrinant, kad ji dalyvautų rengiant ir įgyvendinant atitinkamas platformas ir politiką; mano, kad pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) aktyvumas yra itin svarbus norint užtikrinti viešą atskaitomybę; remia įvairias platformas, sukurtas siekiant užtikrinti, kad pilietinė visuomenė taptų svarbiausia partnerystės dalyve, ypač bendrą metinį forumą, kurio tikslas – įgyvendinti ES ir Afrikos veiksmų planą; vis dėlto apgailestauja, kad bendras metinis forumas niekada nebuvo surengtas, ir ragina ES ir AS nedelsiant numatyti finansines ir politines priemones, kurių reikia prasmingam visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimui partnerystėje, be kita ko, šio 5-ojo AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo darbe, užtikrinti;

Atsparesnių valstybių ir visuomenių kūrimas visų žmonių, ypač jaunimo, labui, siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus

15.  mano, kad atsparumas (visi penki jo aspektai) turi būti naujos ES ir Afrikos strategijos pagrindinė kryptis;

Politinis atsparumas

16.  pabrėžia, kad būtina stiprinti gerą valdymą, demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, taip pat dėti kovos su korupcija abiejuose žemynuose pastangas, nes visa tai yra neatskiriami darnaus vystymosi elementai;

17.  todėl ragina palaikyti abipuse pagarba paremtą atvirą ir įtraukų dialogą, kad šios vertybės ir principai taptų pagrindiniu bendradarbiavimo aspektu, ypač praplečiant nuostatą, pagal kurią parama vystymuisi teikiama su sąlyga, jog bus griežtai laikomasi šių vertybių ir principų;

18.  pabrėžia, kad itin svarbu ryžtingiau spręsti abiejuose žemynuose kylančias valdymo problemas siekiant kurti sąžiningesnes, stabilesnes ir saugesnes visuomenes; pabrėžia, kad reikia toliau puoselėti ir propaguoti žmogaus teises ir valdymą, remiantis tarptautiniais teisės aktais, įstatymais, principais ir mechanizmais, įskaitant Afrikos regioninio valdymo organus, kaip antai Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir jos protokolus, Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją, Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisiją ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismą, kad būtų sustiprinta atsakomybė;

19.  primena svarbų Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vaidmenį padedant spręsti nebaudžiamumo klausimą ir puoselėjant taikos, saugumo, lygybės, sąžiningumo, teisingumo ir atlygio vertybes; ragina Europos Sąjungą ir Afrikos valstybes ir toliau remti Romos statutą ir Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą; ragina visas Romos statutą pasirašiusias šalis kiek įmanoma greičiau jį ratifikuoti;

20.  pasisako už tai, kad būtų surengta bendra aukšto lygio AS ir ES konferencija rinkimų procesų, demokratijos ir valdymo Afrikoje ir Europoje klausimais, ir ragina į šią konferenciją visapusiškai įtraukti Europos Parlamentą, Panafrikos Parlamentą, AKR ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją ir Viduržemio jūros šalių parlamentinę asamblėją; ragina sustiprinti įvairių asamblėjų ryšius siekiant skatinti sąveiką ir bendrų priemonių nuoseklumą;

Atsparumas saugumo srityje

21.  dar kartą primena tiesioginę saugumo ir vystymosi sąsają; pabrėžia, kad reikia labiau integruoti saugumo problemas ir vystymosi tikslus siekiant spręsti konkrečias nestabilių valstybių problemas ir puoselėti atsparesnes valstybes ir visuomenes; pažymi, kad tai turėtų būti daroma naudojant konkrečias priemones ir skiriant papildomą finansavimą;

22.  ragina ES ir Afriką glaudžiau bendradarbiauti saugumo ir teisingumo srityje laikantis tarptautinės teisinės sistemos nuostatų, kad būtų laikomasi holistinio požiūrio į problemų sprendimą ir geriau kovojama su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir neteisėtu jų gabenimu, ypač atsižvelgiant į vaikus ir terorizmą; laikosi nuomonės, kad ES veiksmai turėtų atitikti Afrikos šalių patvirtintas strategijas, ypač taikos ir saugumo strategijas, nurodytas Darbotvarkėje iki 2063 m.;

23.  pabrėžia, jog reikia, kad ES, AS, regioninės organizacijos ir kiti svarbūs politiniai veikėjai Afrikoje bendradarbiautų saugumo srityje siekiant padidinti besivystančių šalių pajėgumus, reformuoti jų saugumo sektorių, remti buvusių kovotojų nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos (DDR) srities veiklą;

24.  primena, kad terorizmas yra pasaulinė grėsmė regioninei taikai ir stabilumui, darniam vystymuisi ir tarptautiniam saugumui, su kuria turi koordinuotomis pastangomis kovoti šalių vyriausybės, regioninės ir tarptautinės organizacijos ir Europos agentūros; ragina glaudžiau bendradarbiauti pagal ES ir Afrikos strategiją siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui, propaguoti teisinės valstybės principą ir stiprinti policijos bei teisminių institucijų pajėgumus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir gerąja patirtimi; ragina užkirsti kelią terorizmo finansavimui, jam pasipriešinti, su juo kovoti ir traukti už jį baudžiamojon atsakomybėn; pažymi, kad į kovos su terorizmu strategiją taip pat reikėtų įtraukti religijų dialogo skatinimo ir radikalėjimo Afrikoje ir Europoje, ypač jaunimo radikalėjimo, vedančio į smurtinį ekstremizmą, prevencijos priemones;

25.  dar kartą atkreipia dėmesį į įvairių ES misijų ir operacijų Afrikoje svarbą; teigiamai vertina Sahelio penketuko jungtinių pajėgų įsteigimą; ragina stiprinti ES taikos ir saugumo priemones, bendradarbiaujant su Afrikos ir tarptautiniais partneriais ir teikti paramą visapusiškai įgyvendinant Afrikos taikos ir saugumo struktūrą; ragina ES skirti pradinį įnašą į AS taikos fondą, skirtą remti „tarpininkavimo ir diplomatijos“ srities veiklai;

Atsparumas aplinkos srityje

26.  primena, kad Afrika yra itin jautri klimato kaitos poveikiui; mano, jog itin svarbu, kad ES parengtų strateginę atsparumo klimato srityje didinimo metodiką ir remtų Afrikos šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, pastangas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti; pabrėžia, kad klimato kaita svarbi, nes ji yra konfliktų, sausros, bado ir migracijos rizikos didinimo veiksnys, kaip tai matome iš neseniai Pietų Sudane, Nigerijoje ir Somalyje įvykusio bado protrūkio; atsižvelgdamas į tai, primena, kad gyvybiškai svarbu propaguoti 2015 m. Paryžiuje prisiimtą įsipareigojimą iki 2020 m. besivystančioms šalims skirti 100 mlrd. JAV dolerių ir tokio įsipareigojimo laikytis; ragina ieškoti naujų ES ir Afrikos bendradarbiavimo būdų siekiant mažinti finansavimo ir technologijų perdavimo kliūtis;

27.  pabrėžia, kad Afrikos gamtinė aplinka yra turtinga ir įvairi; ragina vieną pagrindinių vietų AS ir ES politinėje darbotvarkėje numatyti biologinės įvairovės apsaugai; ragina vykdyti ES ir Afrikos strategiją atsižvelgiant į ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano prioritetus ir saugoti gamtinį paveldą, ypač gamtos parkus;

28.  skatina daugiau investuoti atsinaujinančiosios energijos ir žiedinės ekonomikos srityse siekiant daugiau skatinti veiksmus, kuriais prisidedama prie pagarbos aplinkai ir kuriamos darbo galimybės; primena, kad siekiant patenkinti pagrindinius žmogiškuosius poreikius itin svarbu visiems asmenims užtikrinti galimybes gauti įperkamos, patikimos, tvarios ir modernios energijos – tai esminis bet kokios ekonominės veiklos veiksnys ir pagrindinis vystymosi skatinimo veiksnys; ragina ES ir toliau remti Afrikos atsinaujinančiųjų išteklių energijos iniciatyvą ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užmegzti naują ES ir Afrikos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystę klimato kaitos ir tvariosios energijos srityse;

29.  ragina vykdant ES ir Afrikos partnerystę dėmesį skirti žemės ūkiui ir ilgalaikiam aprūpinimui maistu ir skatinti aprūpinimo maistu ir klimato priemonių sąveiką; taigi ragina ES didinti savo paramą tvariam žemės ūkiui, agrarinei miškininkystei ir tradicinio žemės naudojimo agroekologijos praktikai, taip pat užtikrinti galimybę naudotis žeme, vandeniu ir gauti sėklų iš viešųjų šaltinių; be to, ragina ES remti smulkiuosius gamintojus ir (ar) ūkininkus ir ganykline gyvulininkyste užsiimančius žmones, kad būtų užtikrinamas aprūpinimas maistu kuriant ir investuojant į infrastruktūrą pagal Pasaulio aprūpinimo maistu komiteto parengtus atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principus, ir remti kooperatyvų steigimąsi; taip pat atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės organizacijų tvaraus žemės ūkio srityje bendruomenės lygiu įgytus gebėjimus ir patirtį;

30.  palankiai vertina ES iniciatyvas, kuriomis reikalaujama geriau valdyti gamtos išteklius ir skaidriau jais prekiauti; mano, kad tvariai valdant gamtos išteklius, pvz., naudingąsias iškasenas, medieną ir laukinius augalus ir gyvūnus, ir tvariai jais prekiaujant bus sudarytos galimybės daug išteklių turinčioms šalims ir jų gyventojams turėti iš jų dar daugiau naudos; primena, kad reikia nustatyti papildomas priemones pagal ES Konflikto zonų naudingųjų iškasenų teisės aktus, laikantis integruoto metodo, kuriuo skatinama taikyti tarptautinius išsamaus tikrinimo standartus, kaip nustatyta EBPO gairėse; ragina parengti bendrą ES ir Afrikos tausaus gamtos išteklių valdymo chartiją;

Ekonominis atsparumas

31.  mano, kad stabili reguliavimo ir institucinė aplinka bei gera ekonomikos būklė yra pagrindiniai konkurencingumo, investicijų, darbo vietų kūrimo, aukštesnio gyvenimo lygio ir tvaraus augimo užtikrinimo veiksniai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia didinti galimybes internetu gauti informacijos apie bendrovių teisę; primena, kad, jei nėra nešališkos valstybės, vien ekonominis augimas negali sistemingai užtikrinti socialinio vystymosi ar pažangos ir primygtinai tvirtina, kad reikia užtikrinti turto perskirstymą, paslaugų piliečiams teikimą ir didinti lygias galimybes;

32.  ragina vykdyti aktyvesnį Europos ir Afrikos privačių sektorių bendradarbiavimą ir sutelkti investicijas – ypač vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, paremtas griežtu etikos kodeksu ir socialinės atsakomybės principais – į tokius svarbiausius sektorius:

   tvariosios energetikos, įskaitant elektros energijos prieinamumą visiems,
   bazinės infrastruktūros, visų pirma transporto sektoriaus, įskaitant jūrų transportą,
   tausaus gamtos išteklių naudojimo,
   tvaraus žemės ūkio,
   mėlynosios ekonomikos, įskaitant jūrų pramonę,
   mokslinių tyrimų, mokslo, technologijų ir inovacijų – tiek bendro intereso, tiek vienam iš žemynų ypatingai didelį neigiamą poveikį darančiose, pvz., su skurdu susijusių ir apleistųjų ligų, srityse,
   skaitmeninimo, kaip pagrindinio Afrikos ekonomikos plėtros užtikrinimo veiksnio, taip pat kaip ryšių tarp žmonių kūrimo veiksnio;

33.  pabrėžia, kad regioninė integracija skatina ekonominę plėtrą ir yra būtina globalizuotame pasaulyje; ragina remti Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą, kuris yra palaipsnio gilaus Afrikos žemyno pasikeitimo pirmavaizdis; remia Afrikos žemyninės laisvosios prekybos zonos kūrimą, taip pat tikslą iki 2050 m. padidinti Afrikos vidaus prekybą iki 50 proc.; taip pat primena vystymosi perspektyvas, suteikiamas pagal ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) ir prekybos susitarimus, kuriais saistomos Afrikos šalys ir ES ir kurie teikia galimybių skatinti darnų vystymąsi, žmogaus teises ir sąžiningą ir etišką prekybą; pabrėžia, kad reikia nustatyti vystymuisi palankias kilmės taisykles, veiksmingas apsaugos sąlygas, asimetriškus liberalizavimo tvarkaraščius, naujos pramonės apsaugos priemones ir parengti supaprastintas bei skaidrias muitinės procedūras; primena, kad ekonominės partnerystės susitarimais (EPS) norima padėti AKR šalims plėsti savo rinkas, skatinti prekybą prekėmis ir didinti investicijas, taip pat primena, kad EPS iš anksto ruošiamas lėtas, laipsniškas ir asimetrinis ES ir AKR šalių prekybos prekėmis atvėrimas;

34.  ragina siekti prekybos sutarčių skaidrumo ir visapusiško visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant atitinkamų šalių pilietinę visuomenę, dalyvavimo būsimose derybose oficialiai su jais konsultuojantis, taip pat įgyvendinant susitarimus, dėl kurių dabar deramasi;

35.  ragina ES ir jos valstybes nares geriau koordinuoti savo pagalbos prekybai programas ir toliau skatinti tų programų ir Afrikai skirtos investicijų politikos sinergiją; be to, ragina padidinti savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su pagalba prekybai ir technine parama bei pajėgumų stiprinimo iniciatyvomis, kurios yra nepaprastai svarbios Afrikos šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

36.  primena, kad privatusis sektorius – pradedant mikroįmonėmis, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir baigiant kooperatyvais ir tarptautinėmis bendrovėmis – atlieka lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas ir vykdant vystymosi procesą, taip pat padeda pastarąjį finansuoti; atkreipia dėmesį į konkretų MVĮ ir mažų šeimos verslo įmonių atliekamą vaidmenį ir ragina remti atskiras iniciatyvas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad steigiamas Europos darnaus vystymosi fondas, kurio lėšomis turėtų būti siekiama remti Afrikos šalių privatųjį sektorių, ypač pažeidžiamų šalių vietos įmones ir MVĮ, ir taip skatinti investicijas ir kurti tvarias darbo vietas, ypač moterims ir jaunimui;

37.  primena prievoles, kurias privatusis sektorius turi vykdyti pagal Jungtinių Tautų ir EBPO gaires, ir dar kartą ragina ES ir AS valstybes nares konstruktyviai dalyvauti Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės darbo grupės tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimams, susijusiems su žmogaus teisėmis, spręsti darbe, siekiant parengti tarptautinę teisiškai privalomą sutartį, paremtą JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, kurioje būtų nustatyta kaip korporacijos turi laikytis žmogaus teisių srities įsipareigojimų ir įsipareigojimų, susijusių su socialiniais, darbo ir aplinkos apsaugos standartais;

38.  pabrėžia, kad būtina kurti deramo darbo vietas ir jas susieti su investicijomis – visa tai turėtų būti vykdoma įgyvendinant Afrikos ir ES partnerystę; ragina šioje srityje laikytis TDO standartų; pabrėžia, kad svarbi socialinių, ekonominių ir institucinių subjektų sąveika, ir ragina sustiprinti socialinių partnerių vaidmenį skatinant socialinio dialogo veiksmingumą visais atitinkamais lygiais, nes tai sudaro palankias sąlygas kolektyvinėms deryboms;

39.  apgailestauja, kad kasmet dėl neteisėtų finansinių srautų Afrika netenka apie 50 mlrd. JAV dolerių – tai didesnė suma už metinės oficialios paramos vystymuisi (OPV) sumą ir tai žlugdo vidaus pajamų telkimo pastangas; todėl abi šalis ragina:

   kurti veiksmingas priemones siekiant kovoti su mokesčių slėpimu, mokestiniu sukčiavimu ir korupcija, įskaitant viešą juridinių subjektų, patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų galutinių tikrųjų savininkų skelbimą,
   propaguoti JT remiamus atsakingo investavimo principus,
   remti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą ir skaidrumą;

40.  be to, ragina veiksmingai įgyvendinti JT skolos ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) nustatytus atsakingo valstybės skolinimo ir skolinimosi propagavimo principus; palankiai vertina JT darbą siekiant sukurti tarptautinį valstybės skolos pertvarkymo mechanizmą;

41.  ragina užtikrinti daugiau finansinės įtraukties Afrikoje, įskaitant moterų finansinę įtrauktį, plėtojant elektroninę bankininkystę ir taip kovojant su Afrikos visuomenės poliarizacija; primena, kad perlaidomis į besivystančias šalis pervedami didesni pinigų srautai nei visa oficialios paramos vystymuisi suma ir tai gali labai padėti siekti Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų; todėl ragina ES toliau remti AS pastangas gerinti perlaidų mechanizmus;

Socialinis atsparumas

42.  pripažįsta demografinių pokyčių Afrikoje svarbą, todėl reikia ilgalaikės strateginės vizijos siekiant kurti tvarias, įtraukias ir dalyvavimu grindžiamas visuomenes; taip pat pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojamos pažeidžiamos grupės, įskaitant neįgaliuosius ir vietinius gyventojus; pripažįsta, kad didėjantis gyventojų skaičius Afrikoje yra ir iššūkis vietos ekonomikai, ir visam žemynui suteikiama galimybė; todėl ragina ES parodyti ryžtą skatinti tinkamą viešąją politiką ir investicijas į švietimą ir sveikatos priežiūrą, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises (LRST), siekiant užtikrinti, kad jaunimas galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, lyčių lygybės ir vaikų teisių, be kurių negali būti pasiektas socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis atsparumas;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad urbanizacijos lygis Afrikoje auga ir kelia socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių problemų; ragina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti tokį neigiamą miestų poveikį ir palengvinti nekontroliuojamos urbanizacijos problemas;

44.  ragina ES ir AS stiprinti Afrikos šalių nacionalines švietimo sistemas, įskaitant jos administracinės struktūros pajėgumus, investuojant bent 20 proc. jos nacionalinių biudžetų lėšų į švietimą ir didinti ES paramą Pasaulinei partnerystei švietimo srityje ir fondui „Švietimas negali laukti“;

45.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti visuotines, įtraukias, nešališkas ir ilgalaikes galimybes gauti aukštos kokybės išsilavinimą visais lygmenimis, pradedant nuo ankstyvos vaikystės ir vėliau, ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms, be kita ko, kilus ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms;

46.  pabrėžia, kad reikia investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir jaunimą, kad jis suprastų pasaulines realijas ir turėtų įgūdžių, atitinkančių dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius, stiprinant tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo ir profesinio mokymosi sistemas, savarankišką darbą ir verslumą;

47.  mano, kad svarbu remti Afrikos šalių pastangas kurti veiksmingas viešąsias sveikatos priežiūros sistemas ir visiems užtikrinti prieinamas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, visų pirma panaikinant kliūtis, su kuriomis susiduria moterys ir kitos pažeidžiamos grupės, įskaitant vaikus, neįgaliuosius ir LGBTI asmenys;

48.  ragina pradėti taikyti būtinąją visuotinę sveikatos apsaugą sukuriant horizontalaus pobūdžio nacionalines sveikatos apsaugos sistemas; pabrėžia, kad norint iki 2030 m. pasiekti PSO rekomenduojamą minimalų standartą ir atsižvelgiant į dabartines tendencijas reikia papildomai parengti vieną milijoną kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų nei planuota iš pradžių;

49.  pabrėžia, kad infekcinės ligos kelia didelę grėsmę visuomenės atsparumui; ragina Komisiją vykdant vystomąjį bendradarbiavimą didinti mokslinio ir medicininio dviejų žemynų bendradarbiavimo pastangas, pvz., vykdant Europos ir besivystančių šalių partnerystę klinikinių tyrimų srityje (EDCTP2), ir investuoti į mokslą, technologijas ir inovacijas (MTI) siekiant šalinti vis dar nepaprastai didelę skurdo sukeliamų ir apleistųjų ligų naštą;

50.  primena, kad reikia daugiau investuoti į gimdyvėms prieinamą sveikatos priežiūrą ir lytinę bei reprodukcinę sveikatą siekiant sumažinti motinų ir kūdikių mirtingumą ir kovoti su tradicinėmis praktikomis, pavyzdžiui, su moterų lyties organų žalojimu ir priverstinėmis vaikų santuokomis;

51.  pabrėžia, kad bendradarbiaujant ES ir Afrikai svarbu užtikrinti lyčių lygybę ir galių suteikimą moterims; pabrėžia konstruktyvų moterų vaidmenį ir dalyvavimą politiniame ir ekonominiame gyvenime, taip pat konfliktų prevencijoje ir tvarios taikos kūrimo procese;

52.  pažymi, kad kultūra yra vystymąsi lengvinantis veiksnys ir svarbi vystymosi dalis ir ji gali padėti užtikrinti socialinę įtrauktį, saviraiškos laisvę, formuoti identitetą, suteikti galių piliečiams ir užkirsti kelią konfliktams, kartu stiprinant ekonomikos augimą; todėl ragina ES ir AS skatinti politinį kultūrų dialogą ir kultūros įvairovę ir remti kultūros ir paveldo saugojimo strategijas; pabrėžia, kad demokratija yra visuotinė vertybė, kuri gali būti bet kokios kultūros dalis; taip pat pripažįsta sporto vaidmenį užtikrinant ir skatinant socialinę įtrauktį ir lyčių lygybę;

Judumo ir migracijos, prisidedančių prie abiejų žemynų vystymosi, strategijos kūrimas

53.  primena, kad migracija ir judumas tarp Afrikos ir Europos žemynų turi ekonominį, socialinį, aplinkos ir politinį poveikį ir kad šį uždavinį abiejuose žemynuose reikia spręsti koordinuotai ir visapusiškai, bendradarbiaujant su kilmės, tranzito ir paskirties šalimis, užtikrinant kuo didesnę sinergiją ir naudojantis atitinkama ES politika, dokumentais ir priemonėmis, pagrįstais solidarumu, atsakomybe, pagarba ir žmogaus orumu; atsižvelgdamas į tai, primena, kad pageidautina gerinti Afrikos ir ES dialogą prieš prasidedant deryboms dėl dviejų pasaulinių susitarimų dėl migracijos ir pabėgėlių, kurie atitinkamai turi būti parengti iki 2018 m. remiant Jungtinėms Tautoms, siekiant, kai tai įmanoma, nustatyti bendrus prioritetus;

54.  primena, kad reikia didinti teigiamą migracijos ir judumo poveikį, kad šie reiškiniai būtų suprantami kaip abiejų žemynų abipusio vystymosi priemonės; pabrėžia, kad tam reikia kruopščiai suplanuoto, subalansuoto, duomenimis pagrįsto ir tvaraus politinio atsako parengiant ilgalaikę strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į demografines perspektyvas ir pagrindines migracijos priežastis;

55.  pripažįsta, kad dėl smurtinių konfliktų, persekiojimo, nelygybės, žmogaus teisių pažeidimų, netinkamo valdymo, korupcijos, terorizmo, represinių režimų, gaivalinių nelaimių, klimato kaitos, nedarbo ir nuolatinio skurdo pastaraisiais metais padaugėjo gyventojų judėjimo ir padidėjo migracijos į Europą mastai; vis dėlto primena, kad daugiau kaip 85 proc. savo šalį paliekančių Afrikos gyventojų pasilieka savo žemyne;

56.  remia įvairias Europos lygmeniu patvirtintas iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su pagrindinėmis neteisėtos migracijos priežastimis: migracijos partnerystes, Afrikos patikos fondus, Europos darnaus vystymosi fondą; ragina užtikrinti lankstų, veiksmingą, nuoseklų ir skaidrų jų įgyvendinimą ir toliau jį tęsti, sykiu didinti galimą pagal vidaus ir išorės veiksmus vykdomų įvairių priemonių, programų ir veiklos sąveiką; pabrėžia, kad reikia daugiau bendradarbiauti sienų valdymo srityje;

57.  dar kartą ragina propaguoti teisėtą migraciją, vadovaujantis Valetos veiksmų plano rekomendacijomis; be to, pabrėžia, kad parama vystymuisi neturėtų priklausyti nuo bendradarbiavimo migracijos klausimais;

58.  ragina valstybes nares suteikti perkėlimo vietų dideliam skaičiui pabėgėlių; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti perkėlimo į ES sistemą, kurią valstybės narės galėtų lengvai įgyvendinti; be to, ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su tomis Afrikos šalimis, kuriose vyksta pabėgėlių judėjimas ar ilgalaikės krizės, ir teikti joms paramą, siekiant didinti jų prieglobsčio suteikimo pajėgumus ir stiprinti jų apsaugos sistemas;

59.  primygtinai ragina valstybes nares didinti savo finansinius įnašus į patikos fondus ir kitas priemones, skirtas integraciniam ir tvariam augimui bei darbo vietų kūrimui skatinti, ir taip padėti šalinti pagrindines migracijos priežastis; taip pat prašo, kad Europos Parlamentas aktyviau atliktų tikrinimo vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad migracijos partnerystės ir finansavimo priemonės yra suderinamos su ES teisiniu pagrindu, principais ir įsipareigojimais;

60.  ragina ES ir AS skatinti dviejų žemynų studentų, mokytojų, verslininkų ir mokslininkų mainus; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pradėti įgyvendinti Afrikos jaunimo priemonę, išplečiant „Erasmus+“ ir ES profesinio rengimo ir mokymo priemonės taikymo sritį; ragina pradėti diskusijas dėl Afrikos mokyklų ir universitetų išduotų sertifikatų ir diplomų pripažinimo Europos Sąjungoje; pažymi, kad apykaitinė migracija yra itin svarbi darniam vystymuisi ir protų nutekėjimo iš Afrikos prevencijai;

61.  pripažįsta ypatingą išeivijos padėtį tiek priimančiose, tiek kilmės šalyse, nes jos atstovai siunčia nemažai lėšų ir yra vystymosi partneriai nacionaliniu ir regionų lygmenimis; pageidauja, kad išeivija veiktų kaip informacijos šaltinis, galintis tinkamai reaguoti į realius žmonių poreikius, atkreipdama dėmesį į su neteisėta migracija susijusius pavojus bei integracijos priimančiosiose šalyse sunkumus;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungos komisijai, AKR tarybai, Panafrikos Parlamentui ir AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos biurui.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(2) OL L 249, 2017 9 27, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0371.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0337.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0246.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0437.

Teisinis pranešimas