Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2123(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0351/2017

Pateikti tekstai :

A8-0351/2017

Debatai :

PV 12/12/2017 - 12
CRE 12/12/2017 - 12

Balsavimas :

PV 13/12/2017 - 13.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0492

Priimti tekstai
PDF 389kWORD 57k
Trečiadienis, 2017 m. gruodžio 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Metinė bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaita
P8_TA(2017)0492A8-0351/2017

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos (2017/2123(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. birželio 22 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ir 2017 m. liepos 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės Europos Sąjungos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Paryžiuje vykusį 19-ąjį Prancūzijos ir Vokietijos ministrų tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 6–9 d. Taline vykusį neformalų gynybos ministrų susitikimą ir neformalų užsienio reikalų ministrų susitikimą (Gymnich),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. užsienio reikalų ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos“(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinė, teisinė ir institucinė reikšmė. Lisabonos sutarties suteiktos galimybės“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 14 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Įgyvendinimo planas saugumo ir gynybos srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos gynybos veiksmų plano (COM(2016)0950),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą pareiškimą, bendrus pasiūlymus, kuriuos 2016 m. gruodžio 6 d. patvirtino NATO taryba ir ES Taryba, ir 2017 m. birželio 14 d. patvirtintą jų įgyvendinimo pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į naują gynybos dokumentų rinkinį, 2017 m. birželio 7 d. Komisijos pristatytą pranešime spaudai „Europa, kuri gina. Komisija pradeda diskusijas dėl saugumo ir gynybos sąjungos kūrimo“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. diskusijoms skirtą dokumentą dėl Europos gynybos ateities,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Eurobarometro 85.1 apklausos rezultatus, pagal kuriuos pusė apklaustų ES gyventojų mano, kad ES veiksmai nepakankami, ir du trečdaliai norėtų, kad ES vykdytų intensyvesnę veiklą, remdamasi valstybių narių įsipareigojimais saugumo ir gynybos politikos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. Tarybos krizės valdymo koncepciją, skirtą naujai civilinei BSGP misijai Irake, ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/1425 dėl Europos Sąjungos stabilizavimo veiksmų Malio regionuose Moptyje ir Segu,

–  atsižvelgdamas į ES BSGP mokymo politiką, kurią 2017 m. balandžio 3 d. priėmė Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimą dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi EEE jungtiniame komitete, dėl EEE susitarimo 31 protokolo dalinio pakeitimo (Sąjungos gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. pranešimą dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“ (JOIN(2017)0041),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0351/2017),

Strateginė Sąjungos aplinka

1.  pabrėžia, kad išlaikant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir Vakarų demokratinių šalių ginamas vertybes, taiką, gerovę bei laisves, kurias užtikrina ši po II pasaulinio karo sukurta tvarka ir kurios yra pamatas, kuriuo grindžiama Europos Sąjunga, susiduriama su precedento neturinčiais tradiciniais ir mišraus tipo iššūkiais, nes visuomeninės, ekonominės, technologinės ir geopolitinės tendencijos rodo didėjantį pasaulio gyventojų pažeidžiamumą kilus sukrėtimams ir įtampai, pavyzdžiui, tarpvalstybiniams konfliktams, gaivalinėms nelaimėms, ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, vandens krizėms, valstybių žlugimui ir kibernetiniams išpuoliams, į kuriuos reaguojant reikia imtis bendrų ir koordinuojamų veiksmų; primena, kad saugumas yra pagrindinis Europos piliečių rūpestis; pabrėžia, kad Sąjungos išorės veiksmai turi būti vykdomi vadovaujantis ES sutarties 21 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis ir principais;

2.  pabrėžia, kad nė viena valstybė narė viena negali išspręsti sudėtingų mums šiuo metu iškilusių saugumo problemų, todėl ES tam, kad būtų pajėgi spręsti šias vidaus ir išorės problemas, turi dėti daugiau pastangų siekdama konkretaus glaudaus bendradarbiavimo vykdant BUSP ir (arba) BSGP, būti veiksminga pasauline veikėja, o tai reikštų, kad reikėtų laikytis vieningos pozicijos bei veikti kartu ir sutelkti savo išteklius strateginiams prioritetams; laikosi nuomonės, kad būtina kovoti su pagrindinėmis nestabilumo priežastimis, t. y. skurdu ir didėjančia nelygybe, blogu valdymu, valstybių žlugimu ir klimato kaita;

3.  apgailestauja dėl to, kad vis daugėja tarptautinių teroristų ir nusikaltėlių organizacijų ir jos stiprėja (viena iš galimų šią tendenciją skatinančių aplinkybių – ISIS („Da'esh“) pralaimėjimas ir bėgantys jos kovotojai) ir kartu plinta nestabilumas pietiniuose regionuose ir Artimuosiuose Rytuose, kadangi nestabiliose ir suskaldytose valstybėse, pvz., Libijoje, randasi didelių nevaldomų vietovių, neatsparių išorės jėgoms; išreiškia savo nuolatinį susirūpinimą dėl tarpvalstybinio masto terorizmo grėsmės Sahelio regione; labai apgailestauja dėl to, kad dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos tebevykdomos su branduoliniais ginklais ir balistinėmis raketomis susijusios veiklos padidėjo įtampa šiame regione ir už jo ribų, ir tai kelia akivaizdžią grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui;

4.  pabrėžia, kad Rytuose tebevyksta Rusijos karas prieš Ukrainą ir kad Minsko susitarimai, be kurių neįmanoma sureguliuoti konflikto, dar nėra įgyvendinti, ir kad toliau tęsiasi neteisėta Krymo aneksija ir militarizavimas ir taikomos galimybių patekti į regioną užkirtimo ir regiono blokavimo sistemos; yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl Rusijos perteklinių karinių pratybų ir karinės veiklos, vykdomos nedalyvaujant tarptautiniams stebėtojams, taip pat hibridinės taktikos, įskaitant kibernetinį terorizmą, melagingas naujienas ir dezinformacijos kampanijas, ekonominį ir energetinį šantažą, yra destabilizuojamos Rytų partnerystės šalys ir Vakarų Balkanai ir kad taip veikiama prieš demokratines Vakarų šalis ir didinama įtampa tarp jų; yra susirūpinęs dėl to, kad saugumo padėtis aplink ES per ateinančius metus išliks itin nestabili; dar kartą primena, kokie strategiškai svarbūs ES saugumui ir stabilumui yra Vakarų Balkanai, ir kad būtina sutelkti dėmesį į ir stiprinti ES politinį įsipareigojimą šio regiono atžvilgiu, be kita ko, plečiant mūsų bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų įgaliojimus; yra tvirtai įsitikinęs, kad siekiant sumažinti ES pažeidžiamumą būtina aktyviau vykdyti integraciją ir koordinuoti veiksmus;

5.  apgailestauja, kad Europoje ir už jos ribų sparčiai plinta terorizmo grėsmė; mano, kad dėl nepakankamo atsako kariniu lygmeniu neišvengiamai nuolat didėja vidaus saugumo grėsmės; primygtinai ragina priimti Europos kovos su džihadistais paktą, kuriuo remiantis būtų galima veiksmingai kovoti su šiomis grėsmėmis;

6.  mano, kad šiandien terorizmas yra viena iš pagrindinių ES piliečių saugumo problemų, kuriai spręsti reikia greitų, tvirtų ir suderintų veiksmų tiek vidaus, tiek išorės lygmenimis, siekiant užkirsti kelią tolesniems teroristų išpuoliams ir pašalinti pagrindines jų priežastis; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užkirsti kelią radikalėjimui, užblokuoti visus teroristinių organizacijų finansavimo išteklių šaltinius, kovoti su terorizmo propaganda ir neleisti šiuo tikslu naudoti interneto ir socialinių tinklų, be kita ko, pasitelkiant automatinio šalinimo paslaugą, ir gerinti keitimąsi žvalgybos duomenimis tarp valstybių narių, taip pat su trečiosiomis šalimis, NATO ir kitomis atitinkamomis organizacijomis partnerėmis; mano, kad mūsų BSGP misijų įgaliojimai turėtų apimti kovą su terorizmu, siekiant nuosekliau prisidėti prie deradikalizavimo programų, visų pirma, vykdant misiją EULEX Kosove ir karinę operaciją EUFOR ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje, nes šiose šalyse yra daug iš užsienio grįžtančių kovotojų;

7.  yra labai susirūpinęs dėl Sahelio ruože didėjančios mirtinų teroristinių išpuolių grėsmės, jos plitimo į Centrinę Afriką ir nestabilios padėties Rytuose (Sirijoje, Irake, Palestinoje); ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad BSGP misijoms būtų suteikti vykdomieji įgaliojimai, ir ryžtingai ir veiksmingai įsikišti;

8.  mano, kad, vykdant dabartinę ES plėtros politiką, išsamiomis ir sąžiningomis sąlygomis pagrįstas patikimas plėtros procesas tebėra svarbi priemonė, kuria skatinama užtikrinti saugumą didinant Pietryčių Europos šalių atsparumą;

9.  mano, kad esant sudėtingai saugumo požiūriu aplinkai ir tuo metu, kai ES ir NATO siekia plėsti ir gilinti bendradarbiavimą, dėl „Brexit‘o“ ES praras dalį savo karinių pajėgumų ir gali būti, kad jau nebegalės pasinaudoti Jungtinės Karalystės ekspertinėmis žiniomis, o Jungtinė Karalystė – ES žiniomis; pažymi, kad „Brexit“ yra nauja paskata imtis iniciatyvų, kurios buvo ilgai blokuojamos, ir galėtų sudaryti sąlygas teikti naujus pasiūlymus; pabrėžia, kad po „Brexit‘o“ svarbu tęsti glaudų ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą gynybos klausimais, apimant, be kita ko, keitimosi žvalgybiniais duomenimis ir kovos su terorizmu sritis; mano, kad Jungtinė Karalystė, jei to prašytų, taip pat turėtų galėti dalyvauti BSGP misijose ES ir Jungtinei Karalystei palaikant naujus bendradarbiavimo gynybos srityje santykius;

10.  palankiai vertina atnaujintą JAV įsipareigojimą, susijusį su saugumu Europoje; pabrėžia, kad ES yra tvirtai įsipareigojusi transatlantinei bendruomenei, turinčiai bendras vertybes ir interesus; tuo pat metu yra įsitikinęs, kad būtina atskaitinga ir patikima bendra užsienio ir saugumo politika ir kad šiomis aplinkybėmis ES privalo tapti savimi pasitikinčia užsienio politikos veikėja;

Institucinė sistema

11.  yra tvirtai įsitikinęs, kad prireikus ES turėtų imtis ryžtingų veiksmų ir pati spręsti dėl savo ateities, nes vidaus ir išorės saugumas tampa vis labiau susiję dalykai ir ši aplinkybė turi tiesioginį poveikį visiems Europos piliečiams; įspėja, kad, nenustačius bendro požiūrio, veiksmai gali būti nesuderinti ir padriki, jie gali būti daug kartų dubliuojami ir neveiksmingi, todėl Sąjunga ir valstybės narės gali tapti pažeidžiamos; mano, kad ES turėtų gebėti veiksmingai veikti taikydama visas vidaus ir išorės saugumo priemones net ir tokiu mastu, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje; pabrėžia, kad, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnyje, formuojant bendrą gynybos politiką siekiama sukurti bendrą gynybą ir suteikti Sąjungai strateginę autonomiją, kad ji galėtų skatinti taiką ir saugumą Europoje ir pasaulyje; atkreipia dėmesį į tolesnės Europos gynybos pajėgumų integracijos praktinę ir finansinę naudą;

12.  pabrėžia, kad ES reikia taikyti visą turimų politikos priemonių rinkinį, t. y. švelniosios ir kietosios galios priemones, trumpalaikes ir ilgalaikes politikos priemones klasikinės užsienio politikos srityje, apimančias ne tik dvišales ir daugiašales pastangas, dedamas diplomatijos srityje ir vykdant vystomąjį bendradarbiavimą, civilines ir ekonomines priemones, skubią paramą, krizių prevenciją ir po konflikto taikomas strategijas, bet ir taikos palaikymo bei taikos stiprinimo veiksmus, atsižvelgiant ir į ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas civilines ir karines priemones, kad būtų galima įveikti kylančius iššūkius; mano, kad BSGP turėtų būti grindžiama principu, kad Europos saugumo negalima užtikrinti remiantis vien tik kariniais ištekliais; mano, kad vienas iš ES užsienio politikos veiksmų turėtų būti vertinimas, kokį jie daro poveikį ES į žmones orientuotiems strateginiams interesams – didinti žmonių saugumą, stiprinti žmogaus teises ir tarptautinę teisę ir skatinti tvarią taiką; pabrėžia, kad EIVT reikia stiprinti savo gebėjimus geriau numatyti krizes ir reaguoti į saugumo iššūkius jų pradiniame etape; pabrėžia, kad reikalinga darnesnė ir geriau koordinuota karinių, civilinių, vystymosi ir humanitarinę pagalbą teikiančių subjektų sąveika;

13.  palankiai vertina tai, kad nuo to laiko, kai 2016 m. birželio mėn. priimta Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija (VESS), padaryta akivaizdi pažanga užtikrinant stipresnę Europos gynybą; ypač palankiai vertina Europos gynybos fondo įkūrimą, pasiūlymą plėsti gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos; ragina valstybes nares ateityje padidinti savo finansinius įnašus į ES biudžetą, kad būtų galima padengti visas papildomas ES su Europos gynybos fondu susijusias išlaidas;

14.  palankiai vertina tai, kad ELPA prisijungia vykdant gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus, ir ypač palankiai vertina Norvegijos įnašą (585 000 EUR) 2017 m.; išreiškia pageidavimą, kad Norvegija toliau dalyvautų vykdant Sąjungos finansuojamas gynybinio pobūdžio ar su gynybos sritimi susijusias programas;

15.  ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai nedelsiant ir visapusiškai visais etapais informuoti Parlamentą apie bet kokius sudaromus tarptautinius gynybinio pobūdžio arba su gynybos sritimi susijusius susitarimus arba jų pakeitimus; mano, kad bet koks trečiųjų šalių finansinis įnašas turi svarbių padarinių Sąjungos biudžetui, nes trečioji šalis galėtų paveikti Sąjungos finansinius interesus daug labiau nei jos įnašo dydis, jei nesuteiktų reikalingų eksporto licencijų; pabrėžia, kad tais atvejais, kai trečiosios šalys prisideda prie Sąjungos finansuojamų gynybinio pobūdžio ar su gynybos sritimi susijusių programų, Parlamentas tikisi, kad Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai prieš pateikdamos pasiūlymą įvertins jų dalyvavimo poveikį Europos Sąjungos strateginei politikai ir interesams ir informuos Parlamentą apie šį vertinimą;

16.  pabrėžia, kad Komisija ir vis daugiau valstybių narių įsipareigoja kurti Europos gynybos sąjungą ir kad jaučiama stipri Europos piliečių parama šiam projektui; pabrėžia, kad tai atitinka ES piliečių norą ir jau seniai Parlamento išsakytą prašymą, t. y. daugybę raginimų, išreikštų ankstesnėse rezoliucijose; pažymi, kad labiau integravus Europos gynybą padidės veiksmingumas, nebebus dubliavimosi ir sumažės išlaidos; vis dėlto pabrėžia, kad Europos gynybos sąjungos veiklai pradėti reikalinga nuolatinė politinė valia ir ryžtas; primygtinai ragina valstybes nares įsipareigoti kurti bendrą ir nepriklausomą Europos gynybą ir siekti užtikrinti, kad jų nacionaliniai gynybos biudžetai sudarytų ne mažiau kaip 2 proc. jų BVP ateinantį dešimtmetį;

17.  yra įsitikinęs, kad vienintelis būdas padidinti Sąjungos gebėjimą įvykdyti savo karinius uždavinius yra iš esmės padidinti karinių pajėgumų kūrimo proceso veiksmingumą visais aspektais; primena, kad, lyginant su JAV, 28 ES valstybės narės gynybai išleidžia 40 proc. lėšų, tačiau sugeba sukurti tik 15 proc. JAV šiame procese sukuriamų pajėgumų, o tai rodo labai rimtą veiksmingumo problemą;

18.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisiją imtis veiksmų atsižvelgiant į Parlamento raginimus parengti ES saugumui ir gynybai skirtą baltąją knygą nustatant kitą daugiametę finansinę programą (DFP), kaip prašyta Europos Parlamento 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. kovo 16 d. rezoliucijose; mano, kad gynybos sąjungos kūrimas, jos strateginės orientacijos ir ES indėlio į pajėgumų plėtojimą susiejimas ir Europos institucinės gynybos sistemos formavimas yra elementai, kurie turi būti paremti tarpinstituciniu susitarimu; pabrėžia, kad visiems suinteresuotiesiems subjektams imantis visapusiškos ir patikimos veiklos galima padidinti gynybos lėšų panaudojimo aprėptį ir efektyvumą; ragina šiame procese nustatyti svarbų vaidmenį ir neutralioms ES valstybėms, kaip antai, Austrijai ir Švedijai, nepažeidžiant jų neutralumo;

19.  pabrėžia, kad ES saugumui ir gynybai skirtoje baltojoje knygoje turėtų būti aprašyti ne tik strateginė aplinka ir strateginiai užmojai, bet ir nurodyti reikalingi ir turimi pajėgumai pagal kitą DFP, taip pat pajėgumų trūkumai ES pajėgumų plėtojimo plano (PPP) forma, taip pat ji turėtų būti papildyta pateikiant plačią valstybių narių ir Sąjungos numatomų veiksmų pagal DFP ir ilguoju laikotarpiu apžvalgą;

20.  palankiai vertina iš naujo parodytą politinę valią padaryti BSGP veiksmingesnę; remia visus bandymus pasinaudoti visomis Lisabonos sutartyje numatytomis galimybėmis užtikrinant valstybių narių bendradarbiavimą, sukurti veiklai tinkamus pajėgumus siekiant įgyvendinti ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas ir tuo tikslu imantis šių veiksmų:

   a) skubiai sukurti pradinį fondą, kaip numatyta Sutartyje, siekiant sudaryti sąlygas greitai organizuoti operacijas,
   b) užmegzti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą tais kariniais aspektais, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti BSGP uždavinius, pvz., sutelkti nuolatinius karinius dalinius,
   c) reformuoti tarpvyriausybinį bendro finansavimo mechanizmą Athena, siekiant užtikrinti valstybių narių, kurios prie BSGP operacijos gali prisidėti tik finansiškai, ir valstybių narių, kurios gali prie jos prisidėti tik kariais, solidarumą,
   d) užtikrinti, kad pajėgumų telkimas ir dalijimais taptų taisykle, o ne išimtimi, ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį iš 300 2011 m. 28 kariuomenės vadų pateiktų pasiūlymų,
   e) sutelkti nacionalinius išteklius moksliniams tyrimams, plėtrai, viešiesiems pirkimams, priežiūrai ir mokymams vykdyti,
   f) suderinti nacionalinį gynybos planavimą (suderinta metinė peržiūra gynybos srityje), kaip numatyta šiuo metu,
   g) inicijuoti bendrų karinio sertifikavimo taisyklių ir bendros tiekimo saugumo užtikrinimo politikos rengimą,
   h) Komisija užtikrina vidaus rinkos taisyklių, atitinkančių 2009 m. Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą, laikymąsi vykdant nacionalinius gynybos srities viešųjų pirkimų projektus;

21.  palankiai vertina Komisijos ketinimą, rengiant kitą DFP, pateikti pasiūlymą dėl gynybos srities mokslinių tyrimų specialios programos, numatant specialų biudžetą ir atskiras taisykles; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų šiai programai skirti papildomų išteklių ir kad neturėtų būti daroma poveikio esamoms bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo programoms, kaip prašoma Parlamento 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje; pakartoja savo ankstesnius raginimus Komisijai užtikrinti Sąjungos galimybę dalyvauti gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros programose, kurių imasi valstybės narės arba kurios prireikus vykdomos kartu su pramonės atstovais, kaip nurodyta SESV 185 ir 187 straipsniuose;

22.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos; pabrėžia, kad bet kokių Sąjungos veiksmų, kurių imamasi siekiant remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus gynybos srityje, tikslas turėtų būti prisidėti prie laipsniško bendros Sąjungos gynybos politikos formavimo, kaip nurodyta, be kita ko, SESV 2 straipsnio 4 dalyje, todėl jais turėtų būti siekiama ir aprėpti bendrą plėtrą, standartizavimą, sertifikavimą ir priežiūrą, kad būtų galima paskatinti bendradarbiavimo programas ir didesnį sąveikumą; ragina Komisiją kuo daugiau skatinti naują gynybos pramonės plėtros programą ir ypač paraginti mažąsias ir vidutines įmones dalyvauti bendruose tarpvalstybiniuose projektuose;

23.  mano, kad valstybių narių ginklų, šaudmenų ir su gynyba susijusių prekių ir paslaugų eksportas yra neatskiriama ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos dalis;

24.  primygtinai ragina Tarybą imtis pagal 42 straipsnio 2 dalį konkrečių veiksmų siekiant suderinti ir standartizuoti Europos ginkluotąsias pajėgas tam, kad būtų galima palengvinti ginkluotųjų pajėgų personalo bendradarbiavimą naujosios Europos gynybos sąjungos sistemoje, ir tai būtų žingsnis palaipsniui formuojant bendrą ES gynybos politiką;

25.  pabrėžia, kad pasinaudojus visomis Sutartyje numatytomis galimybėmis būtų galima pagerinti gynybos pramonės konkurencingumą ir funkcionavimą bendrojoje rinkoje toliau stimuliuojant bendradarbiavimą gynybos srityje, t. y. teikiant teigiamas paskatas, orientuojantis į projektus, kurių valstybės narės nepajėgia vykdyti, mažinant nereikalingą pastangų dubliavimą ir skatinant efektyvesnį viešųjų lėšų naudojimą; laikosi nuomonės, jog esama didelio potencialo, kad šių strateginių bendradarbiavimo programų rezultatai bus dvejopo naudojimo technologijos ir todėl valstybėms narėms suteiks didelę papildomą naudą; pabrėžia, kad svarbu plėtoti Europos pajėgumus ir integruotą gynybos rinką;

26.  ragina parengti tikslias ir privalomas gaires, siekiant turėti gerai apibrėžtą pagrindą, jei ateityje reikėtų aktyvuoti ir įgyvendinti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį;

27.  ragina Komisiją, Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai kartu su Parlamentu pradėti tarpinstitucinį dialogą dėl laipsniško bendros gynybos politikos formavimo; pabrėžia, kad pagal kitą DFP turėtų būti nustatytas visavertis ES gynybos biudžetas, apimantis visus BSGP vidaus aspektus, ir kad jo įgyvendinimo doktrina turėtų būti parengta laikantis Lisabonos sutarties nuostatų; pabrėžia, kad reikia peržiūrėti mechanizmą Athena, siekiant išplėsti operacijų, kurių išlaidos laikomos bendromis išlaidomis, aprėptį ir skatinti dalyvauti BSGP misijose ir operacijose;

28.  nurodo, kad šis naujasis gynybos biudžetas turės būti finansuojamas remiantis naujais ištekliais pagal naują DFP;

29.  mano, kad sprendimų BSGP klausimais priėmimas galėtų būti demokratiškesnis ir skaidresnis; todėl siūlo savo Saugumo ir gynybos pakomitetį paversti visaverčiu parlamentiniu komitetu suteikiant jam daugiau su BSGP susijusių tikrinimo ir atskaitomybės įgaliojimų ir galimybę atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant BSGP, visų pirma, vykdant teisės aktų, susijusių su saugumu ir gynyba, tikrinimą;

30.  apgailestauja dėl to, kad Europoje saugumo ir žvalgybos tarnybos nepakankamai bendradarbiauja ir dalijasi informacija; mano, kad intensyvesnis žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas galėtų padėti kovoti su terorizmu; atsižvelgdamas į tai ragina sukurti visavertę Europos žvalgybos sistemą;

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas

31.  džiaugiasi, kad pateiktas pranešimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo ir kad jį numatyta inicijuoti, remiantis valstybių narių noru prisiimti privalomus įsipareigojimus BSGP srityje ir taip įgyvendinti plataus užmojo ir įtraukų nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, ir ragina Tarybą kuo greičiau jį pradėti; pabrėžia, kad dėl pageidaujamo dalyvavimo masto neturi būti pakenkta nei visapusiškam įsipareigojimui dalyvauti BSGP, nei aukšto lygio dalyvaujančių valstybių narių užmojams; atkreipia dėmesį į būtinybę nustatyti aiškius dalyvavimo kriterijus, paliekant kitoms valstybėms narėms galimybę prisijungti vėlesniame etape; mano, kad pagal nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą vykdoma veikla visada turėtų būti visapusiškai suderinta su BSGP;

32.  pabrėžia, kad nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą reikėtų plėtoti ES sistemoje ir kad jį vykdant turėtų būti skiriama veiksminga Sąjungos parama visapusiškai paisant valstybių narių kompetencijos gynybos srityje; pakartoja savo raginimą iš Sąjungos biudžeto nuolatiniam struktūrizuotam bendradarbiavimui skirti atitinkamą finansavimą; mano, jog vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą turėtų būti numatytas reikalavimas dalyvauti visuose BSGP sričiai priklausančiuose Sąjungos agentūrose ir organuose, įskaitant Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK); pakartoja savo raginimą, kad pagal peržiūrėtą mechanizmą Athena ES kovinių grupių sistemos išlaidos būtų laikomos bendromis išlaidomis;

33.  pabrėžia, kad būtina supaprastinti administracines procedūras, kurios be reikalo lėtina BSGP misijoms skirtų pajėgų sudarymą ir greito reagavimo pajėgų tarpvalstybinį judėjimą ES viduje; ragina valstybes nares nustatyti ES masto sistemą gynybos pajėgų personalo, įrangos ir reikmenų greitam judėjimui koordinuoti BSGP tikslais tais atvejais, kai remiamasi solidarumo sąlyga ir kai visos valstybės narės yra įpareigotos teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą vadovaujantis JT Chartijos 51 straipsniu; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina bendrą komunikatą dėl geresnio karinio mobilumo; ragina Komisiją iki 2018 m. kovo mėn. Parlamentui ir valstybėms narėms pateikti išsamų veiksmų planą, kuris būtų visapusiškai suderintas su NATO vykdomais veiksmais;

34.  reikalauja nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje įsteigti visavertį ES civilinį ir karinį strateginį štabą, kurį sudarytų dabartinis Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras, Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras ir Krizių valdymo ir planavimo direktoratas, ir taip užtikrinti platformą integruotai veiklos paramai per visą planavimo ciklą – nuo pradinės politinės koncepcijos iki išsamių planų;

35.  ragina valstybes nares, dalyvaujančias vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, sukurti nuolatines Europos integruotas karines pajėgas, kurias sudarytų jų nacionalinių kariuomenių daliniai, ir suteikti galimybę Sąjungai jomis naudotis įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje;

36.  mano, kad bendra kibernetinės gynybos politika turėtų būti viena iš pirmųjų Europos gynybos sąjungos kūrimo elementų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti pasiūlymų dėl ES kibernetinės gynybos skyriaus sukūrimo nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje;

Gynybos generalinis direktoratas

37.  ragina, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai, įvertinti galimybę įsteigti Komisijoje Gynybos generalinį direktoratą (Gynybos GD), kuris vadovautų Sąjungos veiksmams, kurių tikslas – remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus, siekiant laipsniškai formuoti bendrą gynybos politiką, kaip numatyta SESV 2 straipsnyje;

38.  mano, kad siūlomas Gynybos GD turėtų būti atsakingas už tai, kad būtų užtikrintos atviros sienos ir taip sudaryta laisvo dalinių ir įrangos judėjimo galimybė, nes tai yra pradinė sąlyga, reikalinga norint garantuoti atitinkamą strateginį savarankiškumą, sąveikumą, tiekimo saugumą, standartizacijos ir karinio sertifikavimo tvarką, nes to reikia šiais tikslais: skiriant ES įnašus į BSGP ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo programas, vykdant ES finansuojamus gynybos srities mokslinius tyrimus, užtikrinant ES strateginį savarankiškumą ir Europos gynybos pramonės, įskaitant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, sudarančias Europos tiekimo grandinę gynybos sektoriuje, konkurencingumą, rengiant tarpinstitucines priemones gynybos srityje, įskaitant ES saugumui ir gynybai skirtą baltąją knygą; pabrėžia, kad siūlomas Gynybos GD turėtų prisidėti prie geresnio įvairių subjektų užduočių koordinavimo siekiant didesnio politikos suderinamumo ir nuoseklumo;

39.  pabrėžia, kad siūlomas Gynybos GD turėtų bendradarbiauti su Europos gynybos agentūra (EGA); mano, kad EGA turėtų būti agentūra, įgyvendinanti Sąjungos veiksmus pagal Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką, kaip numatyta Lisabonos sutartyje; dar kartą ragina Tarybą užtikrinti, kad EGA administracinės ir veiklos išlaidos būtų finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; pabrėžia, kad didėjant EGA naujiems vaidmenims ir atsakomybei reikėtų padidinti jos biudžetą, ir tuo pat metu pažymi, kad dėl galimo Gynybos GD sukūrimo ir atnaujintų pastangų, dedamų siekiant užtikrinti, kad BSGP būtų veiksmingesnė, ištekliai neturėtų būti nukreipiami siekiant finansuoti biurokratinių struktūrų augimą ir struktūrų dubliavimąsi;

Suderintos strateginės ir metinės peržiūros gynybos srityje

40.  palankiai vertina strateginę ES pajėgumų plėtojimo plano (PPP) peržiūrą, kuri turėtų būti baigta 2018 m. pavasarį; pabrėžia, kad pajėgumų plėtojimo planas padės stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą užpildant pajėgumų spragas Europos gynybos agentūroje;

41.  džiaugiasi, kad pradėtas suderintos metinės peržiūros gynybos srityje procesas; mano, kad suderinta metinė peržiūra gynybos srityje turėtų padėti veiksmingiau standartizuoti ir suderinti investicijas į nacionalines ginkluotąsias pajėgas ir jų pajėgumus, užtikrinant Sąjungos strateginį ir veiklos savarankiškumą ir nuoseklumą, taip pat galimybę valstybėms narėms daugiau ir veiksmingiau kartu investuoti į gynybą; teigiamai vertina pasiūlymą 2017 m. pradėti bandomąjį patikrinimą;

42.  skatina valstybes nares ištirti galimybę organizuoti bendrus gynybos išteklių viešuosius pirkimus;

43.  pabrėžia, kad suderinta metinė peržiūra gynybos srityje turėtų būti pagrįsta ES saugumui ir gynybai skirta baltąja knyga ir Pajėgumų plėtojimo planu ir turėtų apimti visą su BSGP susijusių pajėgumų, visų pirma, vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą dalyvaujančių valstybių narių pajėgumų, spektrą; mano, kad vykdant suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje turėtų būti pateiktas konkrečių pasiūlymų, kaip užpildyti spragas, rinkinys ir nustatytos sritys, kuriose Sąjungos veiksmai būtų tinkami, kad į tai būtų atsižvelgta planuojant kitų metų ES biudžetą; pabrėžia, kad Komisijai ir EGA reikia bendradarbiauti rengiant metines darbo programas pagal siūlomo Europos gynybos fondo pajėgumų ir mokslinių tyrimų finansavimo kryptis; pabrėžia, kad EGA turėtų atlikti išskirtinį vaidmenį ne tik rengiant programą, bet ir valdant projektus, finansuojamus pagal pajėgumų finansavimo kryptį;

44.  pabrėžia, kad būtina glaudžiai koordinuoti visą su BSGP susijusią veiklą, visų pirma, suderintos metinės peržiūros gynybos srityje, nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir Europos gynybos fondo veiklą;

45.  mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į suderintos metinės peržiūros gynybos srityje rezultatus ir inicijuoti tarpinstitucinį susitarimą, kuriame būtų nustatytas tolesnių Sąjungos veiksmų mastas ir finansavimas; mano, kad remdamosi tarpinstituciniu susitarimu Taryba ir Komisija turėtų priimti būtinus sprendimus atitinkamose savo kompetencijai priklausančiose srityse ir taip suteikti leidimą tuos veiksmus vykdyti; ragina vykdyti tarpparlamentinį bendradarbiavimą gynybos srityje siekiant persvarstyti suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje ir toliau reguliariai plėtoti gynybos pajėgumus;

Pagal BSGP vykdomos misijos ir operacijos

46.  dėkoja daugiau nei šešiems tūkstančiams moterų ir vyrų už jų gerą ir ištikimą tarnybą Sąjungos civilinėse ir karinėse misijose trijuose žemynuose; vertina šias misijas kaip bendrą Europos indėlį užtikrinant taiką ir stabilumą pasaulyje; visgi yra susirūpinęs, kad šių misijų veiksmingumui vis dar gali kelti grėsmę struktūriniai trūkumai, nevienodi valstybių narių įnašai ir netinkamumas operacinei aplinkai, ir itin apgailestauja dėl to, kad BSGP misijų įgaliojimams taikomi apribojimai; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikia užtikrinti realų veiksmingumą ir kad to galima pasiekti tik tiekiant tinkamą karinę įrangą, ir primygtinai ragina Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai šiuo tikslu pasinaudoti ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje numatytomis galimybėmis; džiaugiasi, kad valstybės narės skiria daugiau lėšų gynybai remdamos mūsų tarnybose dirbančius asmenis; mano, kad ši tendencija turėtų būti išlaikyta, stiprinama ir koordinuojama ES lygmeniu; ragina imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti, kad žmogiškųjų išteklių srityje BSGP misijose įgytos žinios ir patirtis būtų įvertintos ir į jas būtų atsižvelgiama planuojant būsimas BSGP misijas;

47.  palankiai vertina pirmą metinę BSGP ataskaitą, kurią pateikė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai; tačiau pažymi, kad ši ataskaita turėtų būti ne tik kiekybinio pobūdžio, kurioje pateikiami statistiniai duomenys, detali informacija ir aprašomi pasiekimai, bet joje ateityje dėmesys turėtų būti telkiamas į vertinimą, kaip dėl politinio BSGP veiklos poveikio gerinamas mūsų piliečių saugumas;

48.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai BSGP misijas ir operacijas labiau orientuoti į Visuotinės ES strategijos prioritetus, taip pat į vietines ir regionines realijas;

49.  mano, kad būtina toliau prisidėti prie krizės valdymo ir prevencijos ir kad visų pirma reikia suteikti pagalbą Irakui atstatyti ir stabilizuoti; palankiai vertina neseniai priimtą Tarybos sprendimą pradėti naują civilinę BSGP misiją, kuria siekiama Irake padėti atlikti saugumo sektoriaus reformą, ir tikisi, kad ES perims tarptautinį vadovavimą šioje srityje, įskaitant kovą su terorizmu ir civilinį atstatymą; ragina ES užtikrinti, kad šį kartą būtų geriau koordinuojami dalyvaujančių valstybių narių veiksmai ir veiksmai su regionų ir vietos subjektais;

50.  palankiai vertina operacijos EUNAVFOR MED veiklą ir prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai didinti paramą pietinių Viduržemio jūros regiono šalių vietiniams saugumo subjektams;

51.  tikisi iš Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir iš Tarybos, kad atnaujinus įgaliojimus bus atnaujinta ES integruoto sienų valdymo pagalbos misija Libijoje įtraukiant vietinius saugumo subjektus prie Libijos pietinių sienų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares pateikti naujų sumanymų, kaip spręsti saugumo problemas Sahelio zonoje, juos susiejant su ES integruoto sienų valdymo pagalbos misija Libijoje bei laikantis jos visapusiško ir integruoto požiūrio ir paremiant Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvą; palankiai vertina 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos stabilizavimo veiksmų Moptyje ir Segu (Malis); atsižvelgdamas į tai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai informuoti Parlamentą, kaip ši priemonė susijusi su BSGP misijomis ir operacijomis regione;

52.  džiaugiasi operacijos EUFOR ALTHEA sėkme Bosnijoje ir Hercegovinoje, nes pasiekta galutinė padėtis kariniu požiūriu; tačiau reiškia susirūpinimą, kad dar nepasiekta galutinė padėtis politiniu požiūriu;

53.  džiaugiasi, kad neseniai buvo įsteigtas nuolatinio ES operacijų štabo branduolys – Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras (MPCC), kaip reikalauta Parlamento 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijoje, nes tai yra būtina bendrų operacijų veiksmingo planavimo, valdymo ir kontrolės sąlyga; ragina valstybes nares aprūpinti šį centrą tinkamais personalo ištekliais, kad jis pradėtų veikti visu pajėgumu, ir pavesti jam planuoti vykdomąsias karines BSGP operacijas, pvz., EUFOR ALTHEA, ir joms vadovauti;

54.  mano, kad Jungtinei Karalystei pranešus apie savo išstojimą iš Sąjungos reikia persvarstyti operacijos EU NAVFOR Somalia (ATALANTA) vadovavimo galimybes; pabrėžia, kad ši operacija buvo sėkminga, nes po jos nuo 2014 m. piratai neužpuolė nė vieno laivo; palankiai vertina tai, kad ši operacija pratęsta ir bus vykdoma iki 2018 m.;

55.  pažymi, kad vykdant civilines BSGP misijas užimama tik 75 proc. postų; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad ES pareigūnų tarnybos nuostatai, pagal kuriuos būtų užtikrintos geresnės sąlygos ir apsauga misijų personalui, netaikomos misijose įdarbintam personalui, nors jos finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; yra įsitikinęs, kad dėl to mažėja šių misijų veiksmingumas; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdant visas misijas būtų kuo greičiau užpildyti visi laisvi postai;

56.  palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinta ES BSGP mokymo politika ir svarbus Europos saugumo ir gynybos koledžo (ESGK), kaip į BSGP struktūrą integruotos pagrindinės mokymo įstaigos, vaidmuo; ragina valstybes nares aprūpinti ESGK tinkamais finansiniais, personalo ir infrastruktūros ištekliais;

57.  apgailestauja, kad valstybės narės nepajėgia greitai dislokuoti darbuotojų, kurių reikia parengiamaisiais ir organizaciniais civilinių BSGP misijų etapais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina EIVT ir Komisijos tarnybų drauge parengtą pasiūlymą dėl daugialypio metodo, taikytino siekiant pagreitinti civilinių BSGP misijų vykdymą;

58.  ragina dėti tolesnes pastangas siekiant greitinti finansavimo civilinėms, taip pat civilinėms bei karinėms misijoms suteikimą ir paprastinti sprendimų priėmimo procedūras bei įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad Komisija, priimdama deleguotus teisės aktus pagal Finansinio reglamento 210 straipsnį, turėtų nustatyti konkrečias viešųjų pirkimų taisykles, kurios būtų taikomos krizių valdymo priemonėms pagal BSGP, siekiant užtikrinti greitą ir lankstų operacijų vykdymą;

59.  džiaugiasi, kad 2016 m. buvo sukurta Misijų paramos platforma; apgailestauja dėl jos riboto dydžio ir aprėpties ir pakartoja savo raginimą dėl tolesnės pažangos kuriant bendrųjų paslaugų centrą, nes tai suteiktų galimybę toliau didinti efektyvumą, kadangi veiktų vienas visų paramos misijoms paslaugų koordinavimo centrinis taškas;

60.  primygtinai ragina EIVT ir Tarybą stiprinti pastangas, dedamas siekiant pagerinti kibernetinį saugumą, visų pirma, BSGP misijose ir šiuo tikslu, be kita ko, ES ir valstybių narių lygmenimis imtis priemonių siekiant sumažinti BSGP kylančias grėsmes, pvz., didinti atsparumą pasitelkiant švietimą, mokymus ir pratybas ir optimizuoti švietimo ir mokymo kibernetinės gynybos srityje galimybes ES;

61.  yra įsitikinęs, kad ES ir valstybės narės susiduria su tokia precedento neturinčia grėsme kaip valstybės remiami kibernetiniai išpuoliai, taip pat kibernetiniais nusikaltimais ir terorizmu; mano, kad dėl savo pobūdžio kibernetiniai išpuoliai tampa grėsme, į kurią reikia atsakyti ES lygmeniu; skatina valstybes nares teikti savitarpio pagalbą, jeigu kibernetiniai išpuoliai vykdomi prieš vieną iš jų;

62.  ragina valstybes nares visapusiškai pasidalyti karinių BSGP misijų naštą palaipsniui didinant bendrą finansavimą ir taip siekiant užtikrinti visišką bendrą finansavimą, nes tai turėtų sudarytų galimybes ir paskatinti daugiau valstybių narių prisidėti prie šių misijų savo pajėgumais ir pajėgomis arba tik lėšomis; todėl pabrėžia, kad svarbu persvarstyti mechanizmą Athena ir padengti visas išlaidas, susijusias su karinių BSGP operacijų finansavimu;

63.  primygtinai ragina Tarybą veikti pagal ES sutarties 41 straipsnio 3 dalį ir nedelsiant priimti sprendimą, kuriuo būtų įsteigtas pradinis fondas, kurio lėšomis būtų galima skubiai finansuoti karinių operacijų pradinius etapus vykdant ES sutarties 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje nurodytas misijas; primygtinai ragina Tarybą išspręsti dabartines su jungtinėmis misijomis susijusias problemas; ragina, kad ES finansinės taisyklės būtų lankstesnės, kad būtų skatinamas ES gebėjimas reaguoti į krizes ir įgyvendinti galiojančias Lisabonos sutarties nuostatas;

ES ir NATO bendradarbiavimas

64.  mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis strateginė ES ir NATO partnerystė yra itin svarbi siekiant įveikti Sąjungai ir kaimyninėms šalims kylančius saugumo iššūkius; mano, kad bendras ES ir NATO pareiškimas ir tolesni įgyvendinimo veiksmai gali paskatinti aukštesnio lygmens bendradarbiavimą ir papildomumą ir būti ženklas, kad pradedamas naujas reikšmingas strateginės partnerystės etapas; palankiai vertina bendrą 42 pasiūlymų (10 šių pasiūlymų tikslas – stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms) rinkinį, kuriuo siekiama sustiprinti šių dviejų organizacijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą; pažymi, kad šis darbas bus toliau vykdomas laikantis visiško atvirumo ir skaidrumo požiūrio, visapusiškai atsižvelgiant į abiejų organizacijų sprendimų priėmimo autonomiškumą ir procedūras ir grindžiamas įtraukumo ir abipusiškumo principais nedarant poveikio nė vienos valstybės narės saugumo ir gynybos politikos specifiniam pobūdžiui; teigiamai vertina šiuo metu vykdomą bendradarbiavimą kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis, plėtojant strateginę komunikaciją ir koordinuojant jūrinę veiklą ir bendras pratybas ir atkreipia dėmesį į puikų bendradarbiavimą ir papildomumą vykdant ES operaciją „Sophia“ ir NATO operaciją „Sea Guardian“; taip pat palankiai vertina 2017 m. birželio mėn. paskelbtą bendrą abiejų organizacijų pirmąją įgyvendinimo ataskaitą ir pažangą, padarytą įgyvendinant bendrą pasiūlymų rinkinį, ir ragina toliau daryti pažangą; pabrėžia, kad ES yra visapusiškai įsipareigojusi transatlantinei bendruomenei, turinčiai bendras vertybes ir interesus;

65.  pažymi, kad stipresnė ES ir stipresnė NATO viena kitą stiprina; mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų kurdamos Europos gynybos sąjungą ir veikdamos kaip savarankiškos regioninio lygmens saugumo užtikrintojos, taip pat atlikdamos papildomumo funkciją NATO veikloje, kai tinkama; pažymi, kad, kaip nurodyta Visuotinėje ES strategijoje, ES privalo padėti: a) reaguoti į išorės konfliktus ir krizes; b) stiprinti partnerių pajėgumus ir c) apsaugoti Sąjungą bei jos piliečius; palankiai vertina iniciatyvas, kurios jau vykdomos siekiant įgyvendinti Visuotinę ES strategiją saugumo ir gynybos srityje, stiprinti ES ir NATO ryšius ir suteikti galimybę ES valstybėms narėms kartu dalyvauti gynybos srities moksliniuose tyrimuose ir kurti gynybos pajėgumus; mano, kad saugumas ir apsauga Europoje vis labiau priklausys nuo abiejų organizacijų, veikiančių savo kompetencijos srityje; ragina dėti daugiau pastangų ir gerinti bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, be kita ko, pasitelkiant Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centrą ir keičiantis informacija ir žvalgybos informacija;

66.  pabrėžia, kad svarbus ne tik ES valstybių narių, pagrindinių partnerių ir NATO, bet ir įvairių visuomenės subjektų bendradarbiavimas ir integracija kibernetinio saugumo srityje;

BSGP partnerystės

67.  pabrėžia, kad partnerystė ir bendradarbiavimas su šalimis, kurios puoselėja bendras su ES vertybes, prisideda prie BSGP veiksmingumo ir poveikio; šiuo atžvilgiu džiaugiasi Albanijos, Australijos, Kanados, Čilės, Kolumbijos, Gruzijos, buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Moldovos, Juodkalnijos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Serbijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų indėliu;

68.  džiaugiasi, kad 2016 m. gruodžio 7 d. buvo pasirašytas ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų įsigijimo ir tarpusavio paslaugų teikimo susitarimas (ASCA); ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai informuoti Parlamentą, kaip šiuo susitarimu buvo pagerintos BSGP misijų personalo sąlygos ir apsauga;

69.  prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares paskirti ES karinius atašė ES delegacijose, kurie padėtų įgyvendinti strateginius Sąjungos tikslus;

70.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, siekiant paremti veiksmus, vykdomus pagal pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyvą, nes tuomet ES galės finansuoti gebėjimų stiprinimą ir atsparumo didinimą ir padėti stiprinti pajėgumus šalims partnerėms; ragina EIVT ir Komisiją nedelsiant įgyvendinti pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyvą, padidinti BSGP misijų veiksmingumą ir tvarumą ir pasiūlyti lankstesnį ir labiau integruotą ES požiūrį, kurį taikant būtų pasinaudota civilinės ir karinės sinergijos privalumais;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, ES kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūroms, valstybių narių vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0344.
(3) OL C 93, 2016 3 9, p. 144.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0435.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0440.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0092.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0302.

Teisinis pranešimas