Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2121(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0350/2017

Pateikti tekstai :

A8-0350/2017

Debatai :

PV 12/12/2017 - 12
CRE 12/12/2017 - 12

Balsavimas :

PV 13/12/2017 - 13.5

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0493

Priimti tekstai
PDF 368kWORD 52k
Trečiadienis, 2017 m. gruodžio 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Metinė bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ataskaita
P8_TA(2017)0493A8-0350/2017

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (2017/2121(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) komunikatą „Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“ ir į 2017 m. Komisijos ir EIVT bendrą komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“,

–  atsižvelgdamas į pagrindinius principus, įtvirtintus Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje, ypač į tuos, kurie yra susiję su valstybių suverenumu ir teritoriniu vientisumu bei sienų neliečiamumu ir kurių vienodai laikosi visos dalyvaujančios valstybės,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0350/2017),

Įvadas

1.  yra įsitikinęs, kad nė viena valstybė narė negali pati viena susidoroti su šiuo metu mums kylančiais sunkumais; pabrėžia, kad bendri ES veiksmai yra geriausias būdas Europai ginti savo interesus, išsaugoti savo vertybes, spręsti klausimus platesniu pasaulio mastu kaip vieningai ir įtakingai pasaulio veikėjai ir apsaugoti savo piliečius ir valstybes nares nuo išaugusių grėsmių jų saugumui, be kita ko, globalioje skaitmeninėje aplinkoje; reiškia susirūpinimą dėl ES saugumo struktūros, kuri kasdien besitęsiančių ir naujai kylančių iššūkių fone ir toliau išlieka trapi ir suskaidyta ir kurioje nepatenkinama faktine padėtimi tapo „hibridinė taika“; primygtinai ragina valstybes nares imtis veiksmų ir išpildyti tų Europos Sąjungos piliečių, kurie ne kartą pabrėžė, kad ES užsienio ir saugumo politika, grindžiama pagrindinėmis vertybėmis ir žmogaus teisėmis, yra viena svarbiausių ir reikalingiausių ES politikos dalių, norus; mano, kad atėjo laikas valstybėms narėms įgyvendinti bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemones ir politiką, kad ES galėtų reaguoti į išorės konfliktus ir krizes, stiprinti partnerių pajėgumus ir save apsaugoti;

2.  primena ES įsipareigojimą bendrą užsienio ir saugumo politiką vykdyti remiantis demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalumo vertybėmis ir laikantis JT Chartijos bei tarptautinės teisės; mano, kad siekdamos vykdyti šį savo įsipareigojimą ir padėti puoselėti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje, ES ir jos valstybės narės turi reikšti vieningą nuomonę ir užtikrinti, kad jų siunčiama žinia būtų išgirsta;

3.  mano, kad siekdama sėkmingai spręsti uždavinius ir įveikti sunkumus, su kuriais susiduria, o ypač – kovodama su grėsmėmis saugumui, ES turi būti veiksminga, patikima ir besiremianti savo vertybėmis pasaulinio lygio veikėja, gebanti imtis veiksmų ir vesti veiksmingą dialogą su kitais pasaulinio lygio veikėjais, o tai reiškia, kad valstybės narės turi būti vieningos ir veikti išvien, ir sutelkti savo išteklius strateginiams prioritetams;

4.  primena, kad Sąjungos išorės politikos priemonės turi derėti tarpusavyje ir su kitomis politikos priemonėmis, turinčiomis išorės aspektą, ir kad jas taikant reikia siekti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų;

5.  mano, kad pagrindiniai orientyrai, kuriais Europos Sąjunga turėtų vadovautis siekdama išpildyti savo piliečių lūkesčius, yra šie:

   didelių grėsmių ir iššūkių ES viduje vertinimo koordinavimas ir bendras požiūris į tai, kaip juos įveikti; ypatingas atsižvelgimas į radikalizacijos, dėl kurios teroristų grupuotės gali užverbuoti asmenis, prevenciją;
   Europos projekto ir jos išorės veiksmų stiprinimas ir plėtojimas, be kita ko, stiprinant ES bendradarbiavimą ir pasitelkiant didesnius pajėgumus jos bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, įskaitant informacinį karą;
   valstybių narių, partnerių ir tarptautinių organizacijų bei taiką ginančių institucijų bendradarbiavimas pagal aiškiai apibrėžtas ir kruopščiai nustatytas sąlygas, siekiant stiprinti taisyklėmis grindžiamą pasaulio politinę ir ekonominę santvarką, įskaitant žmogaus teisių apsaugą, ir darbas išvien su partneriais atliekant vadovaujamą vaidmenį sutaikinimo, taikdarystės, taikos palaikymo ir, kai būtina, taikos stiprinimo srityje;

Didelių grėsmių ir iššūkių vertinimo koordinavimas: atsakas į dabartinę politinę ir saugumo aplinką

6.  pabrėžia, kad ES piliečių saugumo ir ES teritorijos vientisumo užtikrinimas, kaimyninių šalių stabilizavimas, visų pirma Vakarų Balkanuose, ypatingą dėmesį skiriant didesniam ES matomumui šiame regione, reformų, kuriomis siekiama išsaugoti taisyklėmis ir bendradarbiavimu pagrįstą tarptautinę politinę ir ekonominę tvarką, skatinimas, pagrindinių ginkluotus konfliktus lemiančių priežasčių panaikinimas ir konfliktų prevencijos bei taikingo konfliktų sureguliavimo politikos ir dialogo su valstybėmis, kurios laikosi pliuralizmo principų ir yra įsipareigojusios ginti žmogaus teises, stiprinimas yra pagrindinės ES stabilumo sąlygos; ragina užtikrinti aktyvesnę ES viešąją diplomatiją ir didesnį ES įgyvendinamų projektų matomumą;

7.  mano, kad tarptautinėje aplinkoje, kurioje kyla vis daugiau konfliktų ir mažėja stabilumo, su svarbiausiais saugumo iššūkiais, visų pirma – su masinio naikinimo ginklų platinimu, saugumo tvarkos pažeidimu Europoje, terorizmu, konfliktais pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse, kariniais konfliktais per trečiąsias šalis, hibridiniu bei informaciniu karu, įskaitant skaitmeninę agresiją, ir energetiniu nesaugumu, galima pajėgti kovoti tik derinant veiksmingą daugiašališkumą, bendrą švelniąją galią ir įtikinamą kietąją galią; pabrėžia, kad šios problemos taip pat apima pabėgėlių krizių humanitarinį aspektą, iššūkių keliantį agresyvų Šiaurės Korėjos elgesį, Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus ir augančią Kinijos karinę galią, į kurias tinkamas atsakas bus tik ryžtingas diplomatinis atsakas;

8.  mano, kad siekiant užtikrinti veiksmingesnę bendrą užsienio ir saugumo politiką visų pirma reikia nustatyti bendrus strateginius prioritetus ir vizijas; mano, kad būtina pažaboti pagrindines nestabilumo priežastis, plačiai paplitusias dėl valstybių žlugimo arba jų nestabilumo, taip pat dėl priverstinės bei neteisėtos migracijos, o būtent: skurdą, ekonominių galimybių ir prieigos prie švietimo trūkumą, socialinę atskirtį, ginkluotus konfliktus, nedemokratinį ir neveiksmingą valdymą, korupciją, klimato kaitą, stiprėjantį sektantiškumą, radikalėjimo grėsmę ir plintančias ekstremistines ideologijas; primena veiksmų planą, patvirtintą aukščiausiojo lygio susitikime Valetoje, kuriuo kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalys raginamos prisiimti bendrą atsakomybę; pabrėžia, kaip svarbu sužlugdyti nelegalios imigracijos tarpininkų tinklų ekonominį modelį;

9.  pabrėžia, kad reikia atremti autokratines ir nepotistines tendencijas, tvirčiau remti demokratines jėgas ir kovoti su islamistų terorizmu pietinėse kaimyninėse šalyse ir su mūsų kaimyninėmis šalimis ir šalimis partnerėmis besiribojančiose valstybėse, taip pat su tomis grupuotėmis, kurios siekia paskatinti ES piliečius kovoti už jų ekstremistinius siekius; primena, kad Sachelio regionas ir kitos susijusios geografinės teritorijos yra prioritetiniai regionai siekiant užtikrinti Europos Sąjungos saugumą; pakartoja, kad ES, JAV ir kiti tarptautiniai sąjungininkai turi dėti bendras diplomatines pastangas ir įtikinti regiono veikėjus, kaip antai Turkiją, Persijos įlankos valstybes ir Iraną, kad kovojant su šiomis visuotinėmis problemomis, laikantis JT lygmeniu prisiimto įsipareigojimo gerbti tarptautinę teisę ir visuotines vertybes, reikia laikytis aiškios pozicijos, nukreiptos prieš religinį ekstremizmą ir terorizmą, ir nustatyti bendrą strategiją; mano, kad šias diplomatines pastangas reikėtų papildyti daugeliu kitų ES turimų priemonių ir galimybių, įskaitant tas, kuriomis siekiama gerinti politines, socialines ir ekonomines sąlygas, dėl kurių būtų sudarytos galimybės sukurti ir užtikrinti ilgalaikę taiką;

10.  mano, kad kovojant su smurtiniu ekstremizmu turėtų būti paisoma visuotinių žmogaus teisių; pabrėžia, kad ES turi duoti atkirtį radikalėjimą ir terorizmą remiančioms valstybėms bei jas pasmerkti, ypač jei tokia parama teikiama subjektams, įtrauktiems į ES teroristinių organizacijų sąrašą; pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su mūsų partneriais, turinčiais patirties kovos su terorizmu srityje;

11.  pabrėžia, kad tvarus Sirijos krizės sprendimas gali būti pasiektas tik pagal esamą JT nustatytą sistemą ir kad jis turi būti grindžiamas Sirijos vadovaujamu įtraukiu politiniu susitarimu, į kurį būtų įtraukti visi susiję suinteresuotieji subjektai; toliau primygtinai ragina visas JT Saugumo Tarybos nares laikytis savo įsipareigojimų dėl Sirijos krizės; palaiko JT generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio Sirijai raginimą už ugnies nutraukimą atsakingoms valstybėms neatidėliotinai imtis veiksmų, kad būtų laikomasi ugnies nutraukimo režimo;

12.  teigiamai vertina 2017 m. balandžio mėn. patvirtintą ES strategiją dėl Sirijos, kurioje numatyta taikyti sankcijas ir asmenims, dalyvavusiems kuriant ir naudojant cheminius ginklus; ragina toliau plėsti sankcijas ir taikyti jas taip pat asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad visi, kurie yra atsakingi už tarptautinės teisės pažeidimus, turi būti patraukti atsakomybėn; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares kartu su partneriais ištirti galimybę sukurti Sirijos karo nusikaltimų teismą, kol Sirijos klausimų nepavyksta perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT); pabrėžia, kad ES turi parodyti, jog yra visapusiškai įsipareigojusi padėti atkurti Siriją po konflikto;

13.  ragina visas susijusias šalis Libijoje ir už jos ribų remti 2015 m. gruodžio 17 d. pasirašytą Libijos politinį susitarimą ir jo pagrindais įsteigtą prezidentinę tarybą, kuri yra vienintelė tarptautinės bendruomenės ir JT pripažinta valdžios institucija; pabrėžia, kad stabilumą Viduržemio jūros regione bus galima pasiekti tik išsprendus Libijos krizę; pabrėžia pietinių kaimyninių šalių svarbą ir tai, kad reikia sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono taikos, gerovės, stabilumo ir integracijos erdvę; pabrėžia labai palaikantis dviejų valstybių sambūviu pagrįstą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą, t. y. nepriklausoma, demokratinė, gyvybinga ir teritoriniu aspektu integrali Palestinos valstybė, taikiai ir saugiai sugyvenanti su saugia Izraelio valstybe; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ES politikos nuoseklumą tais atvejais, kai okupuojama ar aneksuojama teritorija;

14.  teigiamai vertina tai, kad Bendrą visapusišką veiksmų planą, dėl kurio ES3+3 susitarė su Iranu, visos šalys toliau sėkmingai įgyvendina; pabrėžia, kad visuotinėms pastangoms užtikrinti Artimuosiuose Rytuose ginklų neplatinimą ir konfliktų sprendimą labai svarbu, kad visos šalys ir toliau visapusiškai įgyvendintų šį susitarimą; pabrėžia, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas yra daugiašalis susitarimas, kuris patvirtintas JT Saugumo Tarybos rezoliucija ir kurio negalima keisti vienašališkai; pabrėžia Irano balistinių raketų programos keliamą riziką saugumui ir pažymi, kad reikia visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2231 (2015), kurioje Iranas raginamas nevykdyti jokios veiklos, susijusios su balistinėmis raketomis, galinčiomis nešti branduolinius ginklus, be kita ko, nevykdyti paleidimų naudojant tokių balistinių raketų technologiją;

15.  pažymi, kad JAV Iždo departamentas oficialiai atnaujino savo piliečių, kuriems taikomos sankcijos atsižvelgiant į ryšius su terorizmu (vadinamąjį specialiai paskirtųjų piliečių (angl. SDN)), sąrašą, įtraukdamas į jį Islamo revoliucijos gvardiją (IRG);

16.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Jemene tebesitęsiančios humanitarinės nelaimės; dar kartą pabrėžia, kad jokio užsitęsusio konflikto Jemene karinio sprendimo negali būti, ir remia ES ir JT dedamas pastangas pasiekti paliaubas ir pakloti pamatą taikos deryboms; mano, kad siekdama užtikrinti tolesnį etninių ir religinių mažumų egzistavimą Artimuosiuose Rytuose, ypač Irake ir Sirijoje, ES privalo imtis veiksmų;

17.  smerkia nuolatinį Rusijos veto teisės naudojimą JT Saugumo Taryboje ir mano, kad tai sumenkina tarptautines pastangas kurti taiką ir spręsti konfliktą Sirijoje ir apskritai Europos Sąjungos pietinėse kaimyninėse šalyse;

18.  pripažįsta, kad siekiant leisti vykti teisėtai migracijai ir judumui reikia dėti daugiau pastangų, taip pat ir dvišaliu lygmeniu, skatinant gerai valdomą judumą tarp žemynų ir žemynuose, taip pat skatinant politikos priemones, kuriomis būtų remiami teisėti migracijos kanalai, kartu kovojant su neteisėtais tinklais, kurie pelnosi iš pažeidžiamų asmenų; pabrėžia atskirų valstybių šalių pastangas, dedamas šiuo tikslu, ir mano, kad būtina sustiprinti teisėtus ir saugius patekimo į Europą būdus; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad, kaip rodo Viduržemio jūros regione tebevykstanti krizė, nėra tikros, suderintos ir patikimos Europos migracijos ir prieglobsčio politikos, ir ragina Tarybą ir valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų;

19.  tvirtai tiki, kad reikalingas naujas požiūris į ES santykius su jos rytinėmis kaimynėmis; mano, kad parama toms šalims, kurios nori palaikyti glaudesnius ryšius su ES, privalo būti vienas iš svarbiausių ES užsienio politikos prioritetų; mano, kad pratęstos sankcijos asmenims ir bendrovėms iš Rusijos yra neišvengiamas Minsko susitarimų nesilaikymo rezultatas, ir toliau mano, kad visų šalių vykdomas reikalavimas tokių susitarimų laikytis yra pagrindas tvariam politiniam konflikto Rytų Ukrainoje sprendimui;

20.  pabrėžia, jog galimybė užmegzti su Rusija konstruktyvesnius santykius grindžiama sąlyga, kad Rusija visapusiškai laikytųsi Europos saugumo tvarkos ir tarptautinės teisės; teigia, kad ES turėtų mintyje galimybę nustatyti papildomas laipsniškas sankcijas, jei Rusija ir toliau vykdytų tarptautinės teisės pažeidimus; primena savo įsipareigojimą remti Ukrainos ir visų kitų Rytų partnerystės šalių nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintoje jų teritorijoje; pabrėžia, kad 2014 m. kovo 21 d. Rusijos sprendimas prijungti Krymą prie Rusijos Federacijos tebėra neteisėtas pagal tarptautinę teisę, ir smerkia paskesnį Rusijos valdžios institucijų sprendimą visiems Krymo gyventojams per prievartą primesti Rusijos pasus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Tarybą aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti sprendžiant užsitęsusius ir įšaldytus konfliktus;

21.  smerkia nuolatinius Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus ir jos vykdomą hibridinį karą; vis dėlto pripažįsta galimybę racionaliai ir nuosekliai tam tikrais atvejais bendradarbiauti su Rusija ir vystyti su ja dialogą bendros svarbos srityse, siekiant užtikrinti atskaitomybę ir pagarbą tarptautinei teisei; pabrėžia, kad reikia išlaikyti ir skatinti galimybę bendradarbiauti ateityje sprendžiant pasaulines krizes, kuriose ES turės tiesioginių ar netiesioginių interesų arba galimybę propaguoti ES vertybes;

22.  mano, kad normalizuoti santykiai būtini ir ES, ir Rusijai, ir kad bet kokioje būsimoje ES ir Rusijos santykių strategijoje turėtų būti pabrėžiamas didesnis įsipareigojimas ir didesnė paramą ES rytinėms partnerėms; pabrėžia, kad ES turėtų išlaikyti galimybę gilinti dvišalius politinius ir ekonominius ryšius su Rusija, jei Rusija laikysis tarptautinės teisės ir pasirašytų susitarimų ir liausis taikiusi vis kategoriškesnį požiūrį į savo kaimynes ir Europą;

23.  pakartoja, kad suverenumas, nepriklausomybė ir taikus ginčų sprendimas yra pagrindiniai Europos saugumo sistemos principai, taikomi visų valstybių atžvilgiu; todėl besąlygiškai smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje, įskaitant neteisėtą Krymo aneksiją ir Rusijos remiamą konfliktą Ukrainos rytuose; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę reikalauti, kad Rusija privalomai nutrauktų agresiją ir paleistų visus politinius kalinius; ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti sprendžiant minėtą konfliktą ir remti visas pastangas rasti ilgalaikės taikos sprendimo būdą, kuriuo būtų gerbiamas Ukrainos vieningumas, suverenitetas ir teritorinis vientisumas, visų pirma Ukrainos valdžios leidimu visoje teritorijoje dislokuojant taikos kūrimo ir palaikymo misijas;

24.  pakartoja, kad reikia pakeisti strategiją dėl Vakarų Balkanų, pripažįstant, kad ES turėtų toliau siekti savo plataus užmojo tikslų regione, nes tokie veiksmai patikimai ES plėtros politikai, grindžiamai Kopenhagos kriterijais, suteiktų naują postūmį, ir sustiprinti teisinę valstybę ir valstybės institucijų atsparumą; mano, kad Vakarų Balkanų regiono stabilumas ir toliau turi būti vienas iš svarbiausių prioritetų; ragina dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti socialines ir ekonomines bei politines sąlygas regione; yra įsitikinęs, kad Europos integracija ir regioninis susitaikymas – svarbiausios priemonės kovojant su pavojais, kylančiais dėl destabilizuojančio užsienio šalių kišimosi ir įtakos, didelių salafitų ir vahabitų tinklų finansavimo bei užsienio teroristų kovotojų verbavimo, organizuoto nusikalstamumo, didelių konfliktų tarp valstybių, dezinformacijos ir hibridinių grėsmių; pabrėžia, kad reikia ir toliau laikytis įsipareigojimo skatinti labai veiksmingas politines bendruomenes regione; pabrėžia, jog svarbu, kad Vakarų Balkanų šalys prisiderintų prie ES bendros užsienio ir saugumo politikos, kad ir kokia būtų jų integracijos į ES proceso pažanga; ragina nedelsiant atverti atitinkamą skyrių visoms Vakarų Balkanų šalims kandidatėms;

25.  pakartoja, kad ES durys atviros naujiems nariams, atitinkantiems visus šiuos kriterijus; palankiai vertina naujausias pastangas Berlyno procese ir Trieste įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime suteikti papildomą postūmį Vakarų Balkanų šalių konvergencijai siekiant narystės ES; pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį ir paramą būtinų institucinių ir politinių reformų įgyvendinimui Vakarų Balkanuose, ir ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti galimybę skirti Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (PNPP) papildomų asignavimų, nes tai – viena iš svarbiausių priemonių, kuria padedama įgyvendinti šias reformas;

26.  primena, kad vykdant Europos kaimynystės politikos (EKP) peržiūrą raginama įtraukti kaimynystėje esančias trečiąsias šalis; ragina teikti didesnę paramą su mūsų kaimyninėmis šalimis besiribojančioms valstybėms, grindžiamą bendromis vertybėmis ir bendrais interesais, siekiant spręsti globalias problemas ir kovoti su bendrais iššūkiais; pabrėžia, kad reikia skatinti moterų ir pažeidžiamų socialinių grupių bei mažumų įgalėjimą, visų pirma Afrikoje, kur reikia glaudaus bendradarbiavimo tarp Europos ir vietos MVĮ drauge su pilietine visuomene ir kur reikia paramos kuriant demokratines, skaidrias ir veiksmingas institucijas ir skatinti taisyklėmis grindžiamą pasaulio tvarką;

27.  mano, kad tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi politikos priemonės yra pagrindinės priemonės, skirtos tokiems tikslams pasiekti, ir primygtinai ragina skaidriau, geriau ir veiksmingiau skirti ir naudoti ES lėšas ir siekti didesnės sąveikos su kitomis tarptautinėmis organizacijomis; pabrėžia, kad reikia kovoti su didelėmis grėsmėmis saugumui Afrikoje, siekiant pažaboti terorizmo grėsmę, kurią kelia teroristinės grupuotės, užtikrinti asmenų verbavimo prevenciją ir kovoti su radikaliomis ideologijomis, taip pat spręsti energetinio saugumo problemą naudojant ekologiškus ir tvarius energijos išteklius ir kartu remiant nuo elektros tinklų nepriklausomus sprendimus;

28.  griežtai smerkia dabartinių šalių vadovų mėginimus užsibūti valdžioje, pažeidžiant galiojančius rinkimų įstatymus ir visų pirma konstituciją, juos apeinant arba neteisėtai iš dalies keičiant; taip pat smerkia bet kokią strategiją, kuria siekiama kadencijos ribas panaikinti arba apeiti; primygtinai ragina visas vyriausybes imtis priemonių viso rinkimų proceso skaidrumui ir sąžiningumui užtikrinti, taip pat imtis visų reikiamų priemonių ir atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ar bet kokiai neteisėtai praktikai; šiuo atžvilgiu reiškia susirūpinimą dėl politinių krizių ir susijusio smurto bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų, ypač Afrikos Didžiųjų ežerų regione; pakartoja, kad tiki stipriomis rinkimų stebėjimo misijomis ir, kai būtina, finansine, technine ir logistine parama kaip priemonėmis pasiekti, kad rinkimų procesai būtų sąžiningi, patikimi ir demokratiniai;

29.  ragina sukurti nuoseklią, išsamią Sahelio regiono strategiją, kuria būtų siekiama pagerinti valdymą ir valstybinių ir regioninių institucijų atskaitomybę ir teisėtumą, padidinti saugumą, spręsti radikalizacijos problemą, kovoti su prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais, ir stiprinti ekonomikos ir vystymosi politiką;

30.  pakartoja, kad būtina atnaujinti ES ir Azijos santykių strategiją; šiomis aplinkybėmis reiškia paramą tvirtesniam bendradarbiavimui, rengiant Azijos ir Europos susitikimus, įskaitant ir jų parlamentinį aspektą; ragina remti glaudesnį regioninį bendradarbiavimą ir pasitikėjimo didinimo priemones Pietų Azijoje, siekiant sumažinti įtampą tarp Indijos ir Pakistano; rekomenduoja toliau remti ES tarpininkavimą dėl taikos Afganistano vadovaujamame ir pačių afganų vykdomame taikos procese; pabrėžia, kad taikos, stabilumo ir klestėjimo išsaugojimas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione yra labai svarbus ES ir jos valstybėms narėms; mano, kad būtina kuo skubiau sukurti atnaujintą ES strategiją dėl Šiaurės Azijos regiono, atsižvelgiant į tai, kad Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) akivaizdžiai toliau telkia karines pajėgas ir elgiasi agresyviai ir neatsakingai; smerkia tai, kad KLDR atlieka bandymus ir vykdo provokacijas, taip pat nuolat pažeidinėja JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir tarptautinius įsipareigojimus; primygtinai ragina pasinaudoti ES diplomatine galia siekiant daryti spaudimą KLDR ir įtikinti jos vadovus atsisakyti masinio naikinimo ginklų; ragina sutelkti diplomatines priemones, įskaitant sankcijas, siekiant užkirsti kelią šios krizės eskalavimui; ragina Korėjos pusiasalį negrįžtamai ir taikiai atsisakyti branduolinio ginklo ir visiškai įgyvendinti visas susijusias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas;

31.  pabrėžia, kad taikos, stabilumo ir klestėjimo išsaugojimas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione yra labai svarbus ES ir jos valstybėms narėms; ragina visas susijusias šalis išspręsti skirtumus, taikant taikos priemones, ir susilaikyti nuo vienašalių veiksmų, kad būtų pakeista esama padėtis, įskaitant Rytų ir Pietų Kinijos jūrą bei Taivano sąsiaurį, siekiant užtikrinti regioninį saugumą; pakartoja savo įsipareigojimą remti prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose ir veikloje;

32.  primena, kad Lotynų Amerika ir ES gerbia tas pačias vertybes, principus ir pasitiki veiksmingu daugiašališkumu, taip pat mano, kad ES ir Lotynų Amerikos partnerystė yra svarbi ir šią partnerystę reikėtų stiprinti, kad kartu būtų sprendžiami pagrindiniai pasauliniai uždaviniai; yra labai susirūpinęs dėl išpuolių prieš teisėjus ir demokratiškai išrinktus opozicijos atstovus bei pilietinės visuomenės lyderius Venesueloje; pabrėžia, kad pagarba teisinei valstybei, kova su korupcija, pažanga siekiant demokratijos, taip pat pagarbos pagrindinėms laisvėms bei žmogaus teisėms yra kertiniai gilesnės integracijos ir bendradarbiavimo su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionu (LAK) pagrindas;

33.  pakartoja, kad remia Kolumbijos taikos procesą, kuris itin svarbus kolumbiečių ateičiai ir stabilumui regione; reikalauja, kad visas FARC turtas, įskaitant lėšas, gautas iš narkotikų kontrabandos, būtų panaudoti nukentėjusių nuo konflikto patirtai žalai atlyginti;

Europos projekto stiprinimas ir plėtojimas pasitelkiant didesnius ES pajėgumus

34.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares visais atitinkamais atvejais laikytis visapusiško ES požiūrio ir mano, kad suderinti ir koordinuoti veiksmai įgyvendinant ES politikos priemones, kartu atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus ir juos įgyvendinant, ypač humanitarinės pagalbos, žemės ūkio, plėtros, prekybos, energetikos, klimato ir mokslo bei kibernetinės gynybos ir saugumo srityse, turėtų būti nuosekliai ir struktūruotai pritaikomi įgyvendinant ES išorės veiksmus siekiant sutelkti kolektyvinę ES galią; mano, kad energetinis saugumas, pagarba žmogaus teisėms ir diplomatija klimato srityje ir toliau yra svarbūs papildomi ES bendros užsienio ir saugumo politikos aspektai, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti taikant visapusišką požiūrį, taip pat mano, kad Europos Sąjunga turėtų būti padariusi didesnę pažangą;

35.  pripažįsta, kad klimato kaita galėtų turėti didelį poveikį stabilumui regioniniu ir pasaulio lygmenimis, nes su visuotiniu atšilimu susiję ginčai dėl teritorijos, maisto, vandens ir kitų išteklių silpnina valstybių ekonomiką, kelia grėsmę regioniniam saugumui ir yra migracijos srautų šaltinis; taip pat ragina ES ir valstybes nares apsvarstyti, kaip į nacionalinį ir ES karinį planavimą būtų galima įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir kokie gebėjimai, prioritetai ir atsakomieji veiksmai galėtų būti laikomi tinkamais;

36.  pabrėžia, kad busimam Europos bendradarbiavimui saugumo srityje didelį poveikį padarė Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš ES, ir ragina ES ir JK, kaip itin svarbius tarptautinius partnerius, ir toliau bendradarbiauti, siekiant išsaugoti Europos saugumą; pabrėžia, kad prezidento rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose lėmė netikrumą dėl transatlantinės partnerystės, ir pabrėžia, kad ES gynybai reikalinga atsvara ir nustatyta strateginė autonomija;

37.  laikosi nuomonės, kad, siekdama tvirtos, veiksmingos ir vertybėmis grindžiamos bendros užsienio ir saugumo politikos, ES turėtų didinti savo energetinį saugumą – jau dabar mažinti esamą priklausomumą nuo autoritarinio režimo šalių tiekiamos naftos ir dujų, o vidutinės trukmės laikotarpiu šiuo atžvilgiu tapti visiškai nepriklausoma;

38.  pabrėžia, kad šiuo metu bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje taikomas sprendimų priėmimo procesas, grindžiamas vieningumo ES Tarybos lygmeniu principu, yra pagrindinė kliūtis, trukdanti ES tinkamu laiku imtis veiksmingų išorės veiksmų; mano, kad kvalifikuotos balsų daugumos taisyklės turėtų būti taikoma ir BUSP srityje; mano, kad ES institucijos turi pagerinti savo gebėjimus numatyti konfliktus ir krizes, be kita ko, taikant trumpalaikio ir ilgalaikio jos politikos sričių poveikio vertinimą atitinkamuose regionuose, kad būtų galima panaikinti pagrindines problemų priežastis; mano, kad ES reikia greičiau ir veiksmingiau reaguoti į kylančias grėsmes ir skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų užkirstas kelias konfliktams pačioje jų pradžioje, pirmiausia naudojant civilines priemones; ragina valstybes nares praktiškai įgyvendinti Parlamento rekomendaciją vadovautis atsakomybės užtikrinti apsaugą principu; pabrėžia, jog reikalingas bendradarbiavimas tarp valstybių narių, šalių partnerių ir tarptautinių organizacijų, ir pažymi, kad svarbu veiksmingai keistis informacija ir koordinuoti prevencinius veiksmus;

39.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti ES gebėjimus kovoti su hibridinėmis ir kibernetinėmis grėsmėmis, toliau stiprinti ES ir šalių jos partnerių gebėjimus kovoti su melagingomis naujienomis ir dezinformacija, parengti aiškius kriterijus, kad būtų galima lengviau aptikti melagingas naujienas, taip pat skirti daugiau išteklių ir suteikti ES strateginės komunikacijos darbo grupei visateisio EIVT skyriaus statusą; šiuo klausimu ragina sukurti bendrus, visapusiškus rizikos ir pažeidžiamumo analizės pajėgumus ir metodus ir padidinti ES atsparumą bei išplėsti strateginės komunikacijos pajėgumus; pabrėžia nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį tiek internete, tiek neprisijungus prie interneto skatinant kultūrų įvairovę ir tarpkultūrines kompetencijas ir tai, kad reikia sustiprinti tokią žiniasklaidą kaip patikimos informacijos šaltinį, ypač ES ir jos kaimyninėse šalyse, taip pat pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti bendras ES televizijos ir radijo stotis; ragina Komisiją šiais klausimais glaudžiau koordinuoti veiksmus su EIVT ir valstybėmis narėmis;

40.  mano, kad Europos galia kyla iš jos gebėjimo stiprinti vertybėmis besivadovaujančią bendruomenę ir visus europiečius jungiančią pagarbą kultūrų įvairovei; šiomis aplinkybėmis mano, kad ES atlieka svarbų vaidmenį skatindama demokratiją, laisvę, teisės viršenybę, žmogaus teises ir lygias galimybes ir kad ji turėtų toliau propaguoti savo vertybes už ES ribų; primena, kad žmogaus teisės yra neatskiriama BUSP dalis ir turėtų būti svarbiausia sąlyga išorės politikos srityje, be to, ši politika turėtų būti nuosekli ir grindžiama principais; pabrėžia, kad kultūros diplomatija turėtų tapti svarbia ES išorės veiksmų dalimi ir primygtinai ragina Komisiją išplėsti programą „Erasmus+“ skatinti plataus užmojo mokslo diplomatijos kūrimą; ragina glaudžiau bendradarbiauti su UNESCO ir Pasaulio paveldo komitetu, taip pat su nevalstybiniais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kaip svarbiausiais ES partneriais;

41.  primena, kad 2008 m. birželio 19 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1820 (2008) pažymima, kad išžaginimas ir seksualinis smurtas gali būti karo nusikaltimas, nusikaltimas žmoniškumui arba genocido nusikaltimo dalis ir kad ginkluotų konfliktų atvejais moterims turi būti suteikiama humanitarinė apsauga;

42.  mano, kad stiprios gynybos pramonės vystymas sustiprintų ES technologinę nepriklausomybę; ragina sukurti pramoninius ir technologinius išteklius, reikalingus kibernetiniam saugumui gerinti, įskaitant bendros kibernetinio saugumo produktų rinkos skatinimą; ragina ES institucijose skirti gerokai daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių siekiant padidinti ES kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos pajėgumus; pabrėžia, kad kibernetinę gynybą reikia integruoti į išorės veiksmus ir bendrą užsienio ir saugumo politiką, taip pat kad reikia tobulinti gebėjimą nustatyti elektroninius nusikaltimus;

43.  pažymi, kad informacinis ir kibernetinis karas, nukreiptas prieš ES valstybes nares ir kitas Vakarų šalis, yra tyčinės pastangos destabilizuoti ir diskredituoti politines, ekonomines ir socialines struktūras; pabrėžia, kad ES valstybių narių, kurios yra NATO narės, saugumas užtikrinamas pagal Aljanso sutarties 5 straipsnį; ragina kibernetinę gynybą glaudžiau koordinuoti tarp ES valstybių narių, ES institucijų, NATO, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų patikimų partnerių;

44.  pabrėžia nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį skatinant kultūrų įvairovę ir tarpkultūrines kompetencijas ir tai, kad reikia sustiprinti tokią žiniasklaidą kaip patikimos informacijos šaltinį, ypač ES ir jos kaimyninėse šalyse, taip pat toliau stiprinti ES pajėgumus kovai su netikromis naujienomis ir dezinformacija; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad ES lygmeniu reikia didinti atsparumą tokios informacijos sklaidai internete; ragina Komisiją šiais klausimais glaudžiau koordinuoti veiksmus su EIVT;

45.  mano, kad Europa turėtų toliau stiprinti bendradarbiavimą bendros gynybos srityje, kad galėtų ginti savo bendras vertybes ir principus bei strateginę autonomiją; pabrėžia, koks svarbus ryšys tarp išorės ir vidaus saugumo, kaip svarbu geriau panaudoti išteklius ir kontroliuoti riziką Europos periferijoje; primena, kad vystymosi ir saugumo sąsaja yra vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiamas Sąjungos požiūris į išorės konfliktus ir krizes; ragina valstybes nares visiškai ir veiksmingai išnaudoti Lisabonos sutarties galimybes, susijusias su bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP), ir šiomis aplinkybėmis palankiai vertina įgyvendinimo planą saugumo ir gynybos srityse; ragina persvarstyti ES požiūrį į civilines BSGP misijas siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamai planuojamos, įgyvendinamos ir remiamos; mano, kad turėtų būti išnaudojamos visos Europos gynybos agentūros (EGA), nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo ir ES kovinių grupių galimybės; primygtinai ragina valstybes nares skirti papildomą finansavimą šiuo tikslu;

46.  mano, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi plėtoti veiksmingą užsienio ir gynybos politiką, ir turi bendradarbiauti su NATO ir kitais tarptautiniais partneriais, Jungtinėmis Tautomis, NVO, žmogaus teisių gynėjais ir kitais subjektais sprendžiant bendrai rūpimus klausimus ir siekiant taikos, klestėjimo ir stabilumo visame pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs yra vis labiau pripažįstamas poreikis ir stiprėjantis politinis įsipareigojimas neatidėliotinai įgyvendinti plataus užmojo, veiksmingą ir struktūrizuotą BSGP; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares spręsti ES komunikacijos problemas siekiant, kad ES išorės veiksmai taptų labiau grindžiami atskaitomybe ir būtų labiau matomi; ragina valstybes nares ir ES institucijas stiprinti gynybos srities veiksmus, atsižvelgiant į ES visuotinę strategiją ir Komisijos planus tobulinti ES gynybos srities mokslinius tyrimus ir pajėgumų plėtojimą;

47.  ragina Komisiją savo pasiūlyme dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) nuodugniai atsižvelgti į didėjančius saugumo iššūkius; mano, kad ir BUSP biudžeto dydis, ir jo lankstumas privalo atitikti, ES piliečių lūkesčius dėl ES vaidmens užtikrinant saugumą; primygtinai tvirtina, kad saugumo srityje reikia bendros ES politikos vizijos ir priemonių, įskaitant veiksmingą koordinavimą su siūlomu įsteigti Europos gynybos fondu; ragina valstybes nares siekti tikslo 2 proc. BVP skirti išlaidoms gynybai ir 20 proc. savo gynybos biudžeto lėšų išleisti įrangai, kurią EGA nurodo kaip reikalingą; be to, primena, kad bet kokia nauja politika turėtų būti remiama skiriant lėšų iš naujų finansavimo šaltinių; pabrėžia, kad įvairioms valstybėms narėms kyla sunkumų siekiant išlaikyti deramai veikiančius įvairius gynybinius pajėgumus, dažniausiai dėl finansinių apribojimų; todėl ragina glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti, kokius pajėgumus išlaikyti, kad valstybės narės galėtų specializuotis tam tikrose pajėgumų srityse ir veiksmingiau panaudoti savo išteklius; mano, jog siekiant, kad valstybių narių pajėgos būtų labiau suderinamos ir integruotos, sąveikumas yra svarbiausias aspektas; primena, kad BUSP asignavimai 2016 m. sudarė 3,6 proc. 4 išlaidų kategorijos įsipareigojimų ir 0,2 proc. viso ES biudžeto; apgailestauja dėl to, kad BUSP skyriaus dydis, nepakankamas jo lėšų panaudojimas ir nuolatiniai perkėlimai iš šio skyriaus atskleidžia, kad ES iki šiol vis dar stokoja ambicijų tapti pasaulinio masto veikėja;

48.  pažymi, kad stabdant sprendimus Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje tarptautinė bendruomenė negali imtis veiksmų ir trukdoma spręsti krizes; dar kartą prašo valstybių narių remti JT Saugumo Tarybos sudėties ir veiklos reformą;

Bendradarbiavimas koalicijose ir su saugumą užtikrinančiomis institucijomis

49.  pabrėžia, kad ES strateginis interesas yra išsaugoti ir sustiprinti transatlantinius santykius remiantis pagarba bendroms vertybėms, tarptautinei teisei ir daugiašališkumui; ragina ES toliau plėtoti savo strateginę autonomiją ir kurti savus pajėgumus, taip siekiant geriau spręsti regioninius ir tarptautinius konfliktus, dėl kurių kyla poveikis ES; mano, kad ES ir JAV daugiausia dėmesio turėtų skirti transatlantinių struktūrų pritaikymui prie šiais laikais kylančių iššūkių, pvz., žmogaus teisių gynimo, klimato kaitos keliamų problemų sprendimo, kovos su tarptautinių terorizmu ir korupcija, radikalėjimo prevencijos, masinio naikinimo ginklų platinimu, taip pat kovos su trečiųjų šalių pastangomis destabilizuoti ES ir NATO; be to, pabrėžia, kad svarbu tęsti ir stiprinti ES ir JAV dvišalį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą NATO struktūroje sprendžiant bendrus klausimus; primena, kad ES ir JAV yra svarbiausios viena kitos partnerės ir kad vienašališki veiksmai tik silpnina transatlantinę partnerystę; mano, kad Europa privalo toliau gerinti vertybėmis paremtą privačiojo ir viešojo sektorių sąjungą ir turėtų stiprinti strateginius santykius su JAV; ragina Tarybą ir EIVT nuosekliai kelti JAV ekstrateritorinių sankcijų klausimą plėtojant dialogą su JAV vyriausybe;

50.  tvirtai remia 2016 m. Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, ypač susijusią su ES ir NATO bendradarbiavimu, ir teigiamai vertina sprendimus dėl glaudesnio NATO ir ES bendradarbiavimo daugelyje sričių, taip pat JAV, Kanados ir kitų daugiašalių pajėgų dislokavimą ES rytinėje pusėje;

51.  ragina valstybes nares ir institucijas aktyviau keistis žvalgybos duomenimis ir derinti tarpusavyje ES, valstybių narių ir NATO veiksmus, taip pat reikalauja, kad ES ir NATO ir toliau kuo glaudžiau bendradarbiautų papildydamos viena kitą, visapusiškai gerbiant Europos pagrindines vertybes ir normas; pripažįsta, kad dalijantis informacija ir koordinuojant veiksmus tarp ES, jos valstybių narių ir NATO bus pasiekta rezultatų tokiose srityse kaip reagavimas į hibridines grėsmes kaip į terorizmą, informuotumas apie padėtį, atsparumo didinimas, strateginės komunikacijos, kibernetinis saugumas ir gebėjimų stiprinimas, susijęs su ES partneriais; mano, kad reikia labiau koordinuoti veiksmus ir glaudžiau bendradarbiauti su kitais šiuo metu veikiančiais daugiašaliais subjektais, tokiais kaip Eurokorpusas, siekiant padidinti ES saugumą; pakartoja, kad ES prioritetas turėtų būti atgaivinti strategines partnerystes;

52.  pabrėžia Parlamento vaidmenį formuojant tikrai bendrą užsienio politiką, atitinkančią Europos piliečių lūkesčius; ragina Tarybą pagrindiniais sprendimų dėl užsienio politikos priėmimo proceso etapais dirbti išvien su Parlamentu;

53.  pripažįsta Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai darbą ir ragina ją ir toliau užtikrinti, kad būsimos metinės ataskaitos būtų glaustesnės ir labiau pagrįstos ateities perspektyvomis, dėmesį telkiant į svarbiausius būsimų metų prioritetus ir įvertinant praėjusiais metais pradėtas taikyti priemones, įskaitant jų finansinius padarinius, siekiant pateikti išsamią apžvalgą apie ES veiklos rezultatus šioje srityje;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybėms narėms.

Teisinis pranešimas