Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. gegužės 18 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Zambija, visų pirma Hakainde Hichilemos atvejis
 Etiopija, visų pirma Dr. Mereros Gudinos atvejis
 Pietų Sudanas
 Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo ***
 Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje
 Techninės paramos įgyvendinant sanglaudos politiką ateities perspektyvos
 Internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinis perkeliamumas vidaus rinkoje ***I
 ES ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimas
 Dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo Artimuosiuose Rytuose pasiekimas
 ES strategija dėl Sirijos
 Kelių transportas Europos Sąjungoje
 Dadaabo pabėgėlių stovykla
 Perkėlimo Europos Sąjungoje įgyvendinimas praktikoje
 Tarybos LGBTI gairių įgyvendinimas, visų pirma (manoma) homoseksualių vyrų persekiojimo Čečėnijoje aspektu

Zambija, visų pirma Hakainde Hichilemos atvejis
PDF 253kWORD 45k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Zambijos, visų pirma Hakainde Hichilemos atvejo (2017/2681(RSP))
P8_TA(2017)0218RC-B8-0361/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Zambijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 16 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl politinės įtampos Zambijoje,

–  atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitą dėl 2016 m. rinkimų Zambijoje,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Zambijos Konstituciją;

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Zambija yra ilgalaikis demokratijos pavyzdys – taikus valdžios perdavimas vyksta jau 25 metus; kadangi, deja, rengiantis 2016 m. rinkimams būta smurtinių susirėmimų tarp dviejų pagrindinių partijų (Patriotinio fronto (PF) ir opozicinės Jungtinės nacionalinio vystymosi partijos (UPND)) rėmėjų;

B.  kadangi 2017 m. gegužės 11 d. sukako vienas mėnuo nuo UPND lyderio Hakainde Hichilemos įkalinimo (jis kartu su penkiais savo darbuotojais buvo suimtas savo namuose balandžio 11 d. surengus stipriai ginkluotų policijos pareigūnų reidą);

C.  kadangi H. Hichilema buvo apkaltintas dėl 2017 m. balandžio 9 d. Mongu mieste neva sulaikant prezidento kortežą sukelto pavojaus prezidento gyvybei ir jam buvo iš karto pateikti kaltinimai valstybės išdavimu (Zambijoje šio nusikaltimo atveju netaikomas paleidimas už užstatą), taip pat teisės aktuose nustatytos pareigos nevykdymu, nepaklusimu teisėtiems įsakymams ir įžeidžiamo turinio kalba; kadangi jis atmetė visus šiuos kaltinimus;

D.  kadangi, neatsižvelgiant į tai, jog Zambija de facto yra mirties bausmę panaikinusi valstybė, kurioje mirties bausmė paskutinį kartą įvykdyta 1997 m., maksimali bausmė už valstybė išdavimą vis dar yra mirties bausmė;

E.  kadangi H. Hichilemos advokatai pareiškė, jog ši byla nepagrįsta, ir paprašė Lusakos Magistratų teismo (angl. Magistrate Court) panaikinti kaltinimus; kadangi šis teismas patvirtino kaltinimus remdamasis tuo, kad tik Aukštasis teismas (angl. High Court) yra kompetentingas nagrinėti valstybės išdavimo bylas;

F.  kadangi H. Hichilema šiuo metu laikomas Lusakos centriniuose pataisos namuose, kuriuose ribojama privačios žiniasklaidos, teisininkų, rėmėjų ir draugų prieiga; kadangi H. Hichilemos advokatai pranešė apie įkalinimo metu jam taikytas žeminančias priemones;

G.  kadangi UPND laiko kaltinimus politiškai motyvuotais ir kadangi H. Hichilemos suėmimas sukėlė protestų bangą, smurtinius susirėmimus ir augančią politinę įtampą šalyje;

H.  kadangi žmogaus teisių organizacijos paragino Zambijos valdžios institucijas panaikinti kaltinimus, teigdamos, jog jais siekiama persekioti ir įbauginti H. Hichilemą bei atgrasyti jį nuo politinės veiklos; kadangi Prezidentas E. Lungu 2017 m. balandžio 14 d. pareiškė, kad jis nesikiš į H. Hichilemos bylą;

I.  kadangi Zambijos katalikų vyskupų konferencija kritikavo brutalų pagrindinių šalies opozicijos lyderių suėmimą ir pasmerkė nacionalinės policijos naudojimą tikriausiai siekiant sutrukdyti politinei opozicijai organizuoti savo veiklą ir apskritai veikti;

J.  kadangi po 2016 m. rugpjūčio mėn. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose H. Hichilema nedideliu balsų skirtumu pralaimėjo Prezidentui E. Lungu, UPND kreipėsi į teismą dėl rinkimų rezultatų teisėtumo ir teismų nepriklausomumo, tačiau skundas buvo atmestas jo nenagrinėjant teisme;

K.  kadangi 2017 m. balandžio 18 d. H. Hichilemai ir dar penkiems UPND nariams buvo pateiktas dar vienas kaltinimas valstybės išdavimu dėl tariamo bandymo balandžio 5–8 d. nuversti vyriausybę;

L.  kadangi 2016 m. lapkričio 13 d. ES rinkimų stebėjimo misija pateikė savo galutinę ataskaitą, kurioje teigiama, kad 2016 m. visuotiniai rinkimai buvo organizuoti gana profesionaliai, tačiau abi pagrindinės politinės partijos padarė pareiškimų, kurie kampanijos metu sukėlė įtampą, dėl kurios įvyko keletas rimtų smurtinių incidentų;

M.  kadangi ES ir JAV išreiškė susirūpinimą dėl opozicijos lyderio įkalinimo ir paragino surengti taikų dialogą tarp vyriausybės ir UPND, siekiant sumažinti išaugusią įtampą tarp abiejų partijų;

N.  kadangi po keleto parduotuvių ir policijos nuovadų padegimų, kuriais apkaltinta UPND, 2017 m. balandžio 20 d. Zambijos prezidentas pagrasino paskelbti nepaprastąją padėtį; kadangi tai gali padidinti esamą įtampą ir derėtų teikti pirmenybę politiniam sprendimui;

O.  kadangi H. Hichilemai byla iškelta esant padidėjusiai politinei įtampai po užginčytų praėjusių metų rinkimų; kadangi žmogaus teisių stebėtojai praneša apie represinius veiksmus prieš politinius aktyvistus ir opozicines partijas, apie pernelyg didelės jėgos naudojimą siekiant išsklaidyti taikius protestus ir apie represijas prieš žiniasklaidą ir nepriklausomus žurnalistus;

P.  kadangi vyriausybė išreiškė norą pradėti dialogą, jei visos opozicinės partijos pritartų 2016 m. rinkimų rezultatams;

Q.  kadangi Zambija yra pasirašiusi Kotonu susitarimą, kurio 9 straipsnyje nurodoma, kad susitarimo šalys įsipareigoja skatinti ir ginti visas pagrindines laisves ir žmogaus teises, įskaitant politines teises;

R.  kadangi 2017 m. kovo 27 d. Zambijos vyriausybė pradėjo viešas konsultacijas dėl šalies dalyvavimo Tarptautinio baudžiamojo teismo veikloje;

1.  reiškia susirūpinimą dėl Hakainde Hichilemos suėmimo ir įkalinimo ir primygtinai reikalauja, kad nuolat būtų užtikrintas sąžiningumo, išsamaus patikrinimo ir skaidrumo principas taikant teisės aktus ir viso teismo proceso metu; susirūpinęs atkreipia dėmesį į pranešimus apie politinius motyvus, susijusius su šiais kaltinimais, ir todėl primena Zambijos vyriausybei jos pareigą užtikrinti pagrindines teises ir teisinės valstybės principus, įskaitant teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kaip tai numatyta Afrikos chartijoje ir kitose tarptautinėse bei regioninėse žmogaus teisių priemonėse;

2.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie didėjančius apribojimus saviraiškos ir asociacijų laisvėms; ragina vyriausybę toliau dėti pastangas siekiant atkurti visišką žiniasklaidos laisvę; pabrėžia, kad vyriausybė yra atsakinga už tai, kad būtų išvengta bet kokio dabartinės politinės įtampos gilinimo ir būtų ginamos, saugomos ir propaguojamos pilietinės ir politinės jos piliečių teises;

3.  ragina Zambijos valdžios institucijas skubiai atlikti nešališką ir nuodugnų įtarimų dėl netinkamo elgesio su H. Hichilema sulaikymo metu tyrimą ir atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn;

4.  ragina visas atitinkamas politines suinteresuotąsias šalis naudotis konstitucinėmis ir teisinėmis teisių gynimo priemonėmis, laikantis tarptautinių normų ir standartų, kad būtų išspręsti visi ginčai ar nesutarimai, susiję su rinkimų rezultatus, ir dėti visas pastangas siekiant išsaugoti taiką ir pilietinės visuomenės saugumą;

5.  ragina ES toliau atidžiai stebėti bendrą padėtį Zambijoje ir pasinaudoti turimomis politinėmis priemonėmis, be kita ko, ir dialogu aukščiausiu lygiu, kad būtų galima užtikrinti, jog laikomasi teisinės valstybės ir demokratijos, taip pat atviros politinės erdvės, laisvų institucijų ir pagarbos žmogaus teisėms principų;

6.  primygtinai ragina Zambijos vyriausybę atsižvelgti į galutines ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas dėl 2016 m. rinkimų, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad reikia pašalinti susirinkimų laisvės apribojimus viešosios tvarkos įstatyme, užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą ir imtis visų reikiamų priemonių siekiant užkirsti kelią politiniam smurtui;

7.  primygtinai ragina skubiai užtikrinti taikų ir konstruktyvų Patriotinio fronto ir UPND dialogą, siekiant atkurti politinį pasitikėjimą ir stabilumą; atkreipia dėmesį į tai, kad abi šalys turi prisiimti atsakomybę, kad būtų susilaikyta smurto kurstymo, ir sukurti viešoms demokratinėms diskusijoms palankią aplinką; palankiai vertina tarptautinių ir regioninių partnerių įsipareigojimą ir tarpininkavimo vaidmenį šioje srityje, taip pat ir JT žmogaus teisių komisijos raginimą dialogu įveikti politinį smurtą;

8.  remia Zambijos katalikų vyskupų konferencijos ir kitų pilietinės visuomenės grupių iniciatyvą, kuria raginama užtikrinti taikų nesutariančių šalių dialogą;

9.  dar kartą pakartoja griežtą nepritarimą mirties bausmės taikymui visais atvejais ir visomis aplinkybėmis; palankiai vertina tai, kad nuo 1997 m. neįvykdyta nė viena egzekucija; ragina Zambija ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrąjį fakultatyvinį protokolą mirties bausmei panaikinti;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Afrikos Sąjungos komisijai ir Panafrikos Parlamentui, Zambijos vyriausybei ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.


Etiopija, visų pirma Dr. Mereros Gudinos atvejis
PDF 264kWORD 44k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Etiopijos, visų pirma Dr. Mereros Gudinos atvejo (2017/2682(RSP))
P8_TA(2017)0219RC-B8-0369/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Etiopijoje,

–  atsižvelgdamas į naujausią visuotinį periodinį Etiopijos vertinimą, atliktą prieš 2015 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesiją,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pranešimą spaudai po 2017 m. kovo 17 d. Adis Abeboje įvykusio Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini susitikimo su Etiopijos Ministru Pirmininku Hailemariamu Desalegnu,

–  atsižvelgdamas į Etiopijos Federacinės Demokratinės Respublikos Konstituciją, kuri buvo priimta 1994 m. gruodžio 8 d., ir ypač į III skyriaus nuostatas dėl pagrindinių teisių ir laisvių, žmogaus teisių ir demokratinių teisių,

–  atsižvelgdamas į Etiopijos žmogaus teisių komisijos 2017 m. balandžio 18 d. žodinę ataskaitą Etiopijos parlamentui;

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavroso Lambrinidžio 2017 m. balandžio 10 d. pranešimą apie jo vizitą į Etiopiją, kurio tikslas buvo pradėti strateginę veiklą žmogaus teisių ir valdymo srityse,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Etiopija ratifikavo 1993 m.,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 23 d. EIVT pareiškimą dėl neseniai įvykusių susirėmimų Etiopijoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai 2016 m. spalio 10 d. pareiškimą dėl nepaprastosios padėties Etiopijoje paskelbimo,

–  atsižvelgdamas į ES ir Etiopijos 2015 m. lapkričio 11 d. pasirašytą Bendrąją migracijos ir judumo darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 18 d. JAV valstybės departamento pareiškimą dėl susirėmimų Etiopijos regione Oromijoje,

–  atsižvelgdamas į ES ir Etiopijos strateginį bendradarbiavimą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ado Al Husseino vizitą į Etiopiją, kuris baigėsi 2017 m. gegužės 4 d.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Etiopijai tenka svarbus vaidmuo regione ir ji gauna politinę paramą iš Vakarų pagalbos teikėjų ir daugumos savo kaimynių regione, daugiausia dėl to, kad joje įsikūrusi Afrikos Sąjunga (AS) ir kad ji prisideda prie JT taikos palaikymo veiksmų, saugumo užtikrinimo ir pagalbos partnerysčių su Vakarų šalimis įgyvendinimo, taip pat dėl to, kad ji remia tarptautines pastangas stabilizuoti padėtį Somalyje ir kovoti su teroristų grupėmis regione; kadangi Etiopija aktyviai dalyvauja plėtojant Sudano ir Pietų Sudano santykius ir organizavo taikos derybas, kurios vyko IGAD iniciatyva;

B.  kadangi vertinama, jog Etiopija su savo 100 mln. gyventojų yra viena iš greičiausiai augančių Afrikos ekonomikų, pritraukianti dideles investicijas, be kita ko, į žemės ūkį, statybų ir gamybos sektorius, plataus masto plėtros projektus, pvz., hidroelektrinės užtvankos statybą ir plantacijas, ir gerai išplėtojusi žemės nuomos (dažnai užsienio įmonėms) rinką, o jos augimas per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai siekė 10 proc. per metus; kadangi, nepaisant to, ji ir toliau yra viena iš skurdžiausių šalių, kurioje vienam gyventojui tenkantis BVP yra 632 JAV doleriai; kadangi 2014 m. Žmogaus socialinės raidos indekse iš 187 šalių Etiopijai tenka 173 vieta;

C.  kadangi dabartinė humanitarinė krizė Afrikos kyšulyje, kuri daro poveikį Ogadeno regionui ir kitiems Etiopijos regionams, lėmė choleros protrūkį ir maisto trūkumą, dėl kurių daug žmonių jau mirė, o dar daugiau atsidūrė rizikos zonoje, ypač nuo 2017 m. kovo pradžios; kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) paskelbė raginimą surinkti 96,4 mln. JAV dolerių, kad galėtų padėti 1,19 mln. pabėgėlių ir buvusių pabėgėlių Sudane, Somalyje, Etiopijoje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje; kadangi 2017 m. sausio mėn. Etiopija rytinėse provincijose paskelbė nepaprastąją padėtį dėl sausros, nes 5,6 mln. žmonių skubiai reikalinga pagalba, ir kreipėsi dėl paramos į tarptautinę bendruomenę; kadangi 2016 m. dėl sausros su bado grėsme susidūrė 10 mln. žmonių, o šimtai tūkstančių gyvulių krito;

D.  kadangi 2016 m. birželio 14 d. pasirašytas ES ir Etiopijos strateginio bendradarbiavimo susitarimas; kadangi jame pripažįstamas esminis vaidmuo, kurį Etiopija atlieka Afrikoje ir tarptautinėje bendruomenėje, taip pat jos spartus ekonomikos augimas ir pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų; kadangi ES remia Etiopijos konstruktyvų vaidmenį užtikrinant taiką ir saugumą Afrikos kyšulyje;

E.  kadangi į Etiopiją nuolat atvyksta ir iš jos išvyksta daugybė migrantų, dabar ji yra priglaudusi maždaug 800 000 pabėgėlių, daugiausia iš Pietų Sudano ir Eritrėjos, bet taip pat ir iš Somalio; kadangi 2015 m. lapkričio 11 d. ES ir Etiopija, siekdamos sustiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą ir dialogą migracijos srityje, pasirašė Bendrąją migracijos ir judumo darbotvarkę (BMJD);

F.  kadangi Etiopija yra pasirašiusi Kotonu susitarimą, kurio 96 straipsnyje numatyta, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis AKR ir ES bendradarbiavimo elementas,

G.  kadangi Etiopijos valdžios institucijos dažnai naudoja neproporcingą jėgą prieš taikias demonstracijas ir pažeidžia Oromo bendruomenės narių žmogaus teises, be kita ko, vykdo persekiojimą, savavališkus suėmimus ir žudymus, nes laikoma, kad šie gyventojai yra vyriausybės oponentai; kadangi Etiopijos vyriausybė nuolat kaltina ryšiais su terorizmu tuos, kurie kritikuoja jos politiką; kadangi nuo 2009 m., valstybei paskelbus griežtą kovą su terorizmu, baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta daug žurnalistų, tinklaraštininkų, protestuotojų ir aktyvistų;

H.  kadangi 2014 m. balandžio viduryje padėtis pablogėjo vyriausybei paskelbus apie Adis Abebos integruoto regioninio vystymo plano įgyvendinimą, nes šiame plane siūloma plėsti įrenginius į už miesto esančias teritorijas, priklausančias Nacionalinei regioninei Oromijos valstybei, didžiausiam Etiopijos regionui Adis Abebos apylinkėse;

I.  kadangi 2016 m. sausio 14 d. vyriausybė nusprendė atšaukti ginčytiną plataus masto miesto plėtros planą; kadangi vykdant Adis Abebos plėtros projektą jau buvo perkelta daugybė Oromijos ūkininkų, kurie atsidūrė už skurdo ribos;

J.  kadangi 2015 ir 2016 m. Oromijoje vyko masiniai protestai prieš miesto ribos perkėlimą užimant Oromijos ūkininkų žemes, kuriose gyvena du milijonai žmonių, nes į ekspropriaciją buvo žiūrima kaip į žemės grobimą; kadangi Etiopijos žmogaus teisių komisija, kuriai buvo pavesta ištirti šiuos neramumus, 2017 m. balandžio 19 d. pranešė, kad nuo 2016 m. birželio iki spalio mėn. žuvo 462 civiliai gyventojai ir 33 saugumo pajėgų atstovai, o 338 civiliai ir 126 saugumo pajėgų atstovai buvo sužeisti;

K.  kadangi Etiopijos Ministras Pirmininkas Hailemariam Desalegn, remdamasis Etiopijos konstitucija, 2016 m. spalio 9 d. paskelbė nepaprastąją padėtį; kadangi esant nepaprastajai padėčiai kariuomenė gali užtikrinti saugumą visoje šalyje ir galima taikyti kitus žodžio laisvės ir prieigos prie informacijos apribojimus; kadangi 2017 m. kovo 15 d. vyriausybė paskelbė, jog daugelis nepaprastosios padėties apribojimų panaikinta, ir nurodė, kad kariuomenės vadovai nebegalės savavališkai sulaikyti žmonių ar be perspėjimo vykdyti turto paieškų, o komendanto valanda ir tam tikri informavimui žiniasklaidoje taikomi apribojimai bus panaikinti; kadangi 2017 m. kovo 29 d. Etiopijos parlamentas vienbalsiai nusprendė pratęsti nepaprastąją padėtį dar keturiais mėnesiais;

L.  kadangi 2016 m. lapkričio 30 d. Etiopijos saugumo pajėgos sulaikė Dr. Mererą Gudiną, Oromų federalistų kongreso opozicinės partijos Adis Abeboje pirmininką, kuris 2016 m. lapkričio 9 d. lankėsi Europos Parlamente ir dalyvavo diskusijose su kitais opozicijos lyderiais ir tariamai pažeidė nepaprastosios padėties įstatymą, nes „darė spaudimą vyriausybei“, „sukėlė grėsmę visuomenei smurto priemonėmis“ ir mėgino „sutrikdyti konstitucinę tvarką“; kadangi prašymas paleisti jį už užstatą buvo atmestas, ir jis vis dar sulaikytas ir laukia nuosprendžio; kadangi 2017 m. vasario 24 d. Dr. M. Gudinai ir dviem kartu su juo teisiamiems asmenims, Berhanu Negai ir Jawarui Mohammedui, buvo pateikti kaltinimai pagal keturis atskirus punktus už Etiopijos baudžiamojo kodekso pažeidimus;

M.  kadangi kiti aktyvistai, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai, kaip antai Getachew Shiferaw (leidinio „Negere Ethiopia“ vyriausiasis redaktorius), Fikadu Mirkana (Oromijos radijo ir televizijos darbuotojas), Eskinder Nega (žinomas žurnalistas), Bekele Gerba (Oromijos taikos gynėjas) ir Andargachew Tsige (opozicijos lyderis) taip pat buvo sulaikyti arba laikomi laisvės atėmimo vietose; kadangi interneto aktyvistas Yonathan Tesfaye buvo teisiamas pagal kovos su terorizmu teisės aktus dėl savo komentarų Facebook‘e ir jam gresia 10 – 20 metų įkalinimo;

N.  kadangi Švedijos ir Etiopijos pilietybes turintis kardiologas Dr. Fikru Maru buvo atsakingas už pirmosios kardiologijos ligoninės Adis Abeboje darbą; kadangi nuo 2013 m. jis kalinamas Etiopijoje, pateikus jam labai abejotinus kaltinimus; kadangi jis ne vienus metus praleido kalėjime be teismo proceso; kadangi prieš pat baigiantis laisvės atėmimo bausmei jam buvo pareikšti nauji kaltinimai dėl „terorizmo“;

O.  kadangi Etiopijoje neseniai lankėsi žmogaus teisių srities vyresnieji pareigūnai, įskaitant JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais Stavrosą Lambrinidį siekiant atkreipti dėmesį į pradėtą dialogą tarp sektorių žmogaus teisių ir valdymo srityje, įgyvendinant ES ir Etiopijos strateginio bendradarbiavimo susitarimą; kadangi Etiopijoje pažanga žmogaus teisių srityje yra labai lėta, taip pat turint mintyje politinių veikėjų sulaikymus, toliau taikomą kovos su terorizmu įstatymą ir pilietinės visuomenės organizacijų įstatymą bei nepaprastosios padėties pratęsimą;

P.  kadangi 2017 m. gegužės 5 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein pareiškė, jog neatrodo, kad Labdaros organizacijų ir bendrijų įstatymas, kovos su terorizmu ir žiniasklaidos įstatymai „būtų suderinti su atitinkamomis tarptautinėmis teisės normomis, ir turėtų būti pakeisti“;

1.  ragina Etiopijos vyriausybę nedelsiant už užstatą paleisti Dr. M. Gudiną, Dr. Fikru Maru ir kitus politinius kalinius, ir panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus ir nutraukti bylas prieš Berhanu Negą ir Jawarą Mohammedą, kurie buvo teisiami už akių ir šiuo metu yra tremtyje; pabrėžia, jog norint, kad bet koks dialogas su opozicija būtų laikomas patikimu, būtina paleisti visus vadovaujančius opozicijos politikus, pvz., Dr. Mererą Gudiną; ragina ES Komisijos pirmininko pavaduotoją sutelkti ES valstybes nares skubiai atlikti tarptautinį tyrimą vadovaujant JT, kad būtų atliktas patikimas, skaidrus ir nepriklausomas protestuotojų nužudymų tyrimas, ir spausti Etiopijos vyriausybę, kad ji tokiam tyrimui pritartų;

2.  primygtinai ragina Etiopijos vyriausybę panaikinti ir kitus apribojimus ir atšaukti nepaprastąją padėtį, nes ji kliudo naudotis žodžio laisve ir labai apriboja įvairias teisėtas nuomones apie Etiopijos visuomenę, o jų labai reikia norint įveikti Etiopijos krizę; pabrėžia, kad dialogo nebuvimas kelia grėsmę Etiopijos stabilumui;

3.  reikalauja, kad Etiopijos valdžios institucijos nustotų taikyti kovos su terorizmu teisės aktus (Kovos su terorizmu įstatymas Nr. 652/2009) teisėtiems taikiems protestams tramdyti ar nutildyti; taip pat ragina Etiopijos vyriausybę persvarstyti kovos su terorizmu įstatymą;

4.  mano, kad Etiopijai reikia aktyvesnio ir etniniu požiūriu įvairesnio demokratinio dalyvavimo, o įvairioms etninėms ir religinėms grupėms turėtų būti suteiktos vienodos galimybės dalyvauti politiniame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime;

5.  primygtinai ragina Etiopijos vyriausybę visapusiškai gerbti saviraiškos, asociacijų ir spaudos laisves, kaip numatyta Etiopijos konstitucijoje, ir paleisti nepagrįstai sulaikytus žurnalistus ir tinklaraštininkus; yra tvirtai įsitikinęs, kad taikūs protestai yra demokratijos proceso dalis ir kad bet kokiomis aplinkybėmis reikia vengti naudoti neproporcingą jėgą; primygtina ragina vyriausybę tinkamai įgyvendinti Etiopijos žmogaus teisių komisijos rekomendacijas dėl neseniai vykusių smurtinių protestų, visų pirma patraukti atsakomybėn už smurtą atsakingus įvairių saugumo pajėgų atstovus, užkirsti kelią tiksliniams išpuoliams prieš tam tikrų tautybių gyventojus ir ginti piliečių teisę į teisingumą;

6.  primena Etiopijos vyriausybei jos įsipareigojimus užtikrinti pagrindines teises, įskaitant teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kurios numatytos Afrikos chartijoje ir kitose tarptautinėse ir regioninėse žmogaus teisių priemonėse, įskaitant Kotonu susitarimą ir ypač jo 8 ir 96 straipsnius;

7.  ragina Etiopijos vyriausybę suteikti žmogaus teisių organizacijoms ir NVO galimybę netrukdomai patekti į visas šalies vietas, ypač į tas teritorijas, kuriose vyksta konfliktai ir protestai;

8.  reiškia susirūpinimą dėl įstatymų, kuriais smarkiai apribojamos saviraiškos, spaudos, informacijos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės ir žmogaus teisių stebėjimas;

9.  primena, kad Etiopija yra svarbi migrantų kelionės tikslo, tranzito ir kilmės šalis ir kad ji yra priglaudusi daugiausia pabėgėlių Afrikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Etiopija pasirašė Bendrąją migracijos ir judumo darbotvarkę, kuri apima pabėgėlių, sienų kontrolės ir kovos su prekyba žmonėmis klausimus; taip pat ragina Europos Komisiją atidžiai stebėti visus pagal ES ir Afrikos patikos fondą pastaruoju metu pradėtus projektus; primena, kad Etiopija yra antra pagal gyventojų skaičių Afrikos šalis, kurios ekonomika yra viena iš sparčiausiai augančių Afrikoje, vis dėlto tai kol kas viena iš skurdžiausių Afrikos šalių; primena, kad Etiopija turi 5 328 kilometrus sienų, todėl kenčia nuo nestabilios padėties kaimyninėse šalyse ir nuolatinių migrantų srautų – šiuo metu ji yra priėmusi apie 800 000 pabėgėlių;

10.  pažymi esminį Etiopijos vaidmenį regione, visų pirma jos paramą stabilizuojant padėtį Somalyje, kovą su terorizmu, Sudano ir Pietų Sudano taikos procesą (taip pat taikos procesą Pietų Sudano viduje); mano, kad Europos Sąjungai labai svarbu palaikyti politinį dialogą su šia strateginės svarbos valstybe;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Etiopijoje tebesitęsiančios sausros, dėl kurios šalyje pablogėjo humanitarinė padėtis; palankiai vertina tai, kad regionui skiriama parama padidinta 165 EUR siekiant padėti susidoroti su krize Pietų Sudane ir kaimyninėse valstybėse, taip pat su sausros pasekmėmis Etiopijoje, Somalyje ir Kenijoje;

12.  giria Etiopiją už padarytą pažangą gerinant sąlygas jos greitai augančiai populiacijai, įskaitant pabėgėlius iš konfliktus išgyvenančių kaimyninių šalių, ir yra dėkingas už tai, kad ji imasi vadovaujančio vaidmens regione ir Afrikos Sąjungoje;

13.  laikosi nuomonės, kad ES ateityje bendradarbiaujant su Etiopija turėtų būti siekiama reikšmingos pažangos žmogaus teisių srityje;

14.  ragina Etiopijos valdžios institucijas užkirsti kelią diskriminacijai dėl etninės priklausomybės ir imtis veiksmų plėtoti taikų ir konstruktyvų skirtingų bendruomenių dialogą;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Afrikos Sąjungos komisijai, Panafrikos Parlamentui ir Etiopijos vyriausybei.


Pietų Sudanas
PDF 260kWORD 47k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pietų Sudano (2017/2683(RSP))
P8_TA(2017)0220RC-B8-0358/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano ir Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 8 d. trejeto (JAV, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos) ir ES pareiškimą dėl saugumo padėties Pietų Sudane,

–  atsižvelgdamas 2017 m. balandžio 29 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pareiškimą dėl Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 13 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Pietų Sudano klausimų ekspertų grupės galutinę ataskaitą;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. 30-ojo neeilinio Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos (IGAD) aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatą dėl Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 27 d. – kovo 24 d. 34-osios Žmogaus teisių tarybos sesijos Ženevoje išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą dėl Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 1 d. Komisijos pareiškimą Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2327 (2016),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 9 d. Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 17 d. Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos susitarimą dėl konflikto Pietų Sudano Respublikoje sprendimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Sudano visuotinį taikos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl prekybos ginklais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Pietų Sudane daugiau kaip trejus metus vyksta pilietinis karas, prasidėjęs po to, kai šalies prezidentas Salva Kiir, priklausantis dinkų etninei grupei, apkaltino iš pareigų atleistą viceprezidentą Rieką Macharą, priklausantį nuerų etninei grupei, valstybės perversmo rengimu; kadangi Riek Machar paneigė mėginęs surengti valstybės perversmą;

B.  kadangi nepaisant 2015 m. rugpjūčio mėn. pasirašyto Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos susitarimo dėl konflikto Pietų Sudano Respublikoje sprendimo nuolat visiškai nepaisoma tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės ir netaikoma atsakomybė už per konfliktą padarytus pažeidimus;

C.  kadangi dėl pilietinio karo šalį ištiko badas ir žlugo jos ekonomika, daugiau kaip 3,6 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus ir maždaug 4,9 mln. žmonių trūksta maisto; kadangi humanitariniai poreikiai išaugo tiek, kad kelia didžiulį nerimą – humanitarinės pagalbos reikia maždaug 7,5 mln. žmonių ir daugiau kaip milijonas žmonių šiuo metu glaudžiasi Jungtinių Tautų stovyklose; kadangi Jungtinių Tautų agentūros paprašė didesnės humanitarinės pagalbos – jos tvirtina, kad reikia ne mažiau kaip 1,4 mlrd. JAV dolerių, siekiant padėti sumažinti neįsivaizduojamas kančias; kadangi iki šiol skirta tik 14 proc. šių prašomų lėšų;

D.  kadangi, jeigu viskas ir toliau vyks taip sparčiai kaip dabar, 2017 m. pabaigoje pusė šalies gyventojų bus žuvę arba perkelti; kadangi nežinoma, kiek žmonių buvo nužudyta dėl smurto;

E.  kadangi, kaip teigiama naujausioje Jungtinių Tautų ekspertų grupės ataskaitoje, nustatyta, kad Pietų Sudano vyriausybė yra viena iš labiausiai atsakingų už smurtą ir žmogaus teisių pažeidimus šalyje – laikoma, kad badą sukėlė žmogus ir kad Pietų Sudano vyriausybės pinigų iššvaistymas ginklams yra viena iš pagrindinių bado priežasčių;

F.  kadangi pastarosiomis savaitėmis vyriausybės vykdytos stambios operacijos Yuai, Waat, Tonga ir Kodok vietovėse turėjo tragiškų humanitarinių padarinių, be kita ko, privertė persikelti 50 000 – 100 000 asmenų; kadangi prieš tai 2017 m. balandžio 8 d. Sudano vakarinėje dalyje, Vau mieste, nužudyta daug civilių, vykdant kolektyvinę bausmę dėl etninės kilmės ir politinių pažiūrų; kadangi vyriausybinės pajėgos ir toliau rengia išpuolius prieš civilius gyventojus, pažeisdamos teisės aktus dėl ginkluotų konfliktų, ir neleido Jungtinių Tautų misijai apsaugoti civilių gyventojų;

G.  kadangi vyriausybė sugriovė ligonines ir klinikas, o tai yra karo nusikaltimas; kadangi ligoninių ir klinikų įranga pavogta, todėl jos uždarytos ir žmonės negali gauti gyvybiškai būtinos medicininės priežiūros;

H.  kadangi beveik trečdalis mokyklų Pietų Sudane sugriautos, apgriautos, užimtos arba uždarytos ir tai turi didelį poveikį ištisai vaikų kartai; kadangi manoma, kad daugiau kaip 600 000 jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų mityba yra labai prasta;

I.  kadangi iš šalies pabėgo maždaug du milijonai vaikų – jie sudaro 62 proc. iš Pietų Sudano išvykusių pabėgėlių – ir konfliktas jiems sukėlė nepakeliamą traumą, stresą ir emocinius sutrikimus; kadangi manoma, kad ginkluotos pajėgos arba grupuotės užverbavo arba panaudojo kaip kareivius apie 17 000 vaikų, daugiausia berniukų; kadangi tūkstančiai vaikų nužudyta, išprievartauta, perkelta kitur arba tapo našlaičiais;

J.  kadangi moterys ir mergaitės yra sistemingai prievartaujamos ir grobiamos – tai yra karo priemonė, ir Jungtinių Tautų tyrimas rodo, kad 70 proc. moterų, gyvenančių šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose Džuboje, buvo išprievartautos – daugumą jų prievartavo policijos pareigūnai arba kariai;

K.  kadangi dėl nestabilumo kaimyninėse šalyse Pietų Sudane yra apie 270 000 pabėgėlių iš Sudano, Kongo Demokratinės Respublikos (KDR), Etiopijos ir Centrinės Afrikos Respublikos (CAR);

L.  kadangi 2016 m. birželio mėn. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė apie choleros protrūkį – cholera jau susirgo tūkstančiai žmonių ir pranešama, kad per pastarąsias savaites ji toliau plito; kadangi daug žmonių miršta nuo choleros, maliarijos, tymų, viduriavimo ir ūmių kvėpavimo takų ligų dėl itin didelio skurdo ir labai prastų gyvenimo sąlygų ir daug mirčių buvo galima išvengti, jei tik tie žmonės būtų galėję gauti sveikatos priežiūros paslaugų;

M.  kadangi Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos susitarime dėl konflikto Pietų Sudano Respublikoje sprendimo nustatyta, kad Pereinamojo laikotarpio nacionalinės vienybės vyriausybės (TGNU) įgaliojimai turėtų baigti galioti po 2018 m. rugpjūčio mėn. vyksiančių rinkimų;

N.  kadangi, kaip teigiama Jungtinių Tautų ir kitose patikimose ataskaitose, ES valstybėse narėse ir daug trečiųjų šalių įsisteigę tarpininkai perdavė sraigtasparnius ir kulkosvaidžius ginkluotoms grupuotėms Pietų Sudane ir teikė karinę logistinę paramą; kadangi dėl besitęsiančio konflikto atsirado naujų ginkluotų grupuočių ir visuomenė militarizavosi;

O.  kadangi prieš humanitarinės pagalbos konvojus ir personalą įvykdyti išpuoliai kelia itin didelį susirūpinimą; kadangi nuo 2013 m. gruodžio mėn. nužudyti mažiausiai 79 humanitarinės pagalbos darbuotojai; kadangi visai neseniai, 2017 m. kovo mėn., nužudyti šeši humanitarinės pagalbos darbuotojai ir jų vairuotojai – tai iki šiol daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus;

P.  kadangi 2017 m. vasario 21 d. Komisija pranešė apie skubios pagalbos dėl bado protrūkio paketą, kurio vertė 82 mln. EUR; kadangi ES yra viena iš didžiausią paramą šaliai teikiančių šalių – ji skyrė daugiau nei 40 proc. visų humanitarinės pagalbos lėšų gyvybiškai svarbioms 2016 m. programoms ir maždaug 381 mln. eurų humanitarinei pagalbai nuo konflikto pradžios 2013 m.;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Pietų Sudane tebesitęsiančio konflikto; ragina nedelsiant nutraukti visas karines operacijas ir dar kartą primena prezidentui Salvai Kiirui ir buvusiam viceprezidentui Riekui Macharui jų įsipareigojimus pagal Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos susitarimą dėl konflikto Pietų Sudano Respublikoje sprendimo; ragina prezidentą S. Kiirą nedelsiant įgyvendinti įsipareigojimą vienašališkai nutraukti ugnį, kaip susitarta 2017 m. kovo 25 d. IGAD valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime;

2.  ragina, kad visos ginkluoto konflikto šalys nedelsdamos ir visiškai nutrauktų visus seksualinio smurto prieš civilius gyventojus, ypač moteris ir mergaites, veiksmus; primena, kad prievartavimas, naudojamas kaip karo priemonė, yra karo nusikaltimas, už kurį baudžiama pagal tarptautinę teisę; ragina Pietų Sudano vyriausybę suteikti apsaugą visoms pažeidžiamoms grupėms, patraukti kaltininkus atsakomybėn ir panaikinti policijos ir kariuomenės nebaudžiamumą;

3.  smerkia visus išpuolius prieš civilius gyventojus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus – išpuoliai prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus nutraukia gyvybiškai svarbios pagalbos ir produktų tiekimą; pabrėžia, kad negali būti karinio šio konflikto sprendimo ir kad Pietų Sudano vyriausybė privalo užtikrinti, kad būtų tikros paliaubos, rodančios tikrą įsipareigojimą siekti taikos ir stabilumo; mano, kad įsipareigojimas siekti taikos turi reikšti daugiau nei paprastą karo veiksmų nutraukimą ir turi apimti karinių pajėgų atitraukimą, etninių karinių grupuočių išformavimą, sąlygų nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą užtikrinimą ir politinių kalinių paleidimą;

4.  reiškia labai didelį susirūpinimą dėl sunkios humanitarinės padėties, kuri ir toliau blogėja, visoje šalyje; todėl dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares padidinti humanitarinę pagalbą, kad būtų mažinamas badas, ir primygtinai reikalauti iš Pietų Sudano vyriausybės užtikrinti, kad humanitarinės pagalbos tiekimo maršrutai būtų neužkirsti;

5.  apgailestauja dėl to, kad visos konflikto Pietų Sudane šalys verbuoja vaikus į ginkluotame konflikte dalyvaujančias karines grupes; pabrėžia, kad konflikto šalių vykdomas vaikų verbavimas yra karo nusikaltimas, už kurį vadai turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn; įspėja, kad visai jaunimo kartai dabar gresia patirti didelę traumą, sunkius emocinius sutrikimus ir negauti išsilavinimo; ragina, kad vykdant ES humanitarinės pagalbos ir pagalbos vystymuisi programas būtų padedama teikti bazinį išsilavinimą, ilgalaikę reabilitaciją ir psichologinę paramą; griežtai smerkia švietimo įstaigų panaudojimą karinėms operacijoms;

6.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pasinaudoti visais turimais ištekliais, kad būtų įtrauktos Jungtinės Tautos, Afrikos Sąjunga ir Tarpvyriausybinė vystymo institucija (IGAD), siekiant pradėti naują politinį procesą, kad būtų užtikrintos tvarios paliaubos ir visapusiškai įgyvendintos taikos susitarimo saugumo ir valdymo skyrių nuostatos;

7.  mano, kad Afrikos Sąjunga, remiama ES ir ES valstybių narių, turi imtis aktyvaus politinio sprendimo tarpininko vaidmens, kad Pietų Sudane būtų užtikrinta ilgalaikė taika, be kita ko, skirti daugiau išteklių Afrikos Sąjungos pasiuntiniui Pietų Sudane, Alphai Oumarui Konare; pritaria raginimams Afrikos Sąjungos Komisijai surengti tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvautų Jungtinės Tautos ir IGAD, siekiant sutelkti ir suderinti tarptautines pastangas nutraukti karą Pietų Sudane;

8.  pakartoja, kad visapusiškai pritaria Jungtinių Tautų specialiojo įgaliotinio Pietų Sudanui veiklai ir Jungtinių Tautų misijos Pietų Sudane (UNMISS) ir jos regioninių apsaugos pajėgų įgaliojimams – joms pavesta užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, užkirsti kelią smurtui prieš juos ir užtikrinti humanitarinei pagalbai teikti reikalingas sąlygas; ragina visas konflikto šalis sudaryti palankias sąlygas sparčiai dislokuoti aktyvias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos įgaliotas regionines apsaugos pajėgas, nes taip siekiama sustiprinti aktyvią UNMISS veiklą, ir ragina valstybes nares ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę nedelsiant ir gerokai sustiprinti UNMISS Europos pajėgumais;

9.  pabrėžia, kad reikia skubiai įsteigti Pietų Sudano mišrųjį teismą – tam, be kita ko, reikia, kad Afrikos Sąjunga priimtų teisinius statutus, o Jungtinės Tautos ir ES suteiktų pagalbą ištekliais; primena, kad tai yra 2016 m. taikos susitarimo dalis ir todėl neturėtų būti iš naujo dėl to deramasi;

10.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti prasmingą ir įtraukų nacionalinio dialogo procesą, jis turėtų atitikti aiškius kriterijus, be kita ko, dialogui vadovaujančiųjų neutralumo, opozicinių grupių ir už šalies ribų gyvenančių Pietų Sudano piliečių įtraukimo principus, ir kad jame taip pat turi dalyvauti visų konflikto šalių ir kitų Pietų Sudano suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant moterų atstovus, siekiant užtikrinti jo teisėtumą ir veiksmingumą;

11.  smerkia visus mėginimus apriboti saviraiškos laisvę, nes ji yra pagrindinė žmogaus teisė ir tikrų politinių diskusijų ypatybė; apgailestauja dėl to, kad nužudyti humanitarinės pagalbos darbuotojai, pilietinės visuomenės atstovai ir žurnalistai, ir reikalauja, kad tokius nusikaltimus padarę asmenys būtų patraukti atsakomybėn; ragina nedelsiant paleisti visus politinius kalinius;

12.  smerkia visus išpuolius prieš švietimo ir visuomenines įstaigas ir mokyklų naudojimą kariniams tikslams; ragina šalis laikytis gairių dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu;

13.  apgailestauja dėl to, kad 2016 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nepriėmė rezoliucijos, kuria būtų nustatytas ginklų embargas Pietų Sudanui, draudimas keliauti trims aukščiausiems Pietų Sudano vadovams ir įšaldytas jų turtas; ragina ES siekti, kad Pietų Sudanui būtų taikomas tarptautinis ginklų embargas ir kad jo laikymasis būtų veiksmingai užtikrinamas; yra labai susirūpinęs dėl ES valstybėse narėse įsisteigusių tarpininkų vykdomo ginklų perdavimo, apie kurį pranešama, Pietų Sudanui, pažeidžiant Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/CFSP; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad būtų laikomasi ES ginklų kontrolės tvarkos, ir oficialiai kreiptis į visas trečiąsias šalis, kurios, patvirtintais duomenimis, tiekia ginklus ir teikia karinę logistinę paramą Pietų Sudanui;

14.  ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad visi šalies viduje perkeltųjų asmenų grąžinimo ar perkėlimo į kitą vietą veiksmai būtų atliekami užtikrinant žmonių saugumą ir nepažeidžiant jų orumo; ragina taikyti tikslines sankcijas visiems pagrindiniams politiniams ir kariniams vyriausybės ar opozicijos veikėjams, kurie skatina konfliktą arba daro žmogaus teisių pažeidimus – taip turėtų būti vykdoma ES strategija, kad būtų užtikrintas humanitarinės pagalbos teikimas, išlaikytos paliaubos ir atnaujintas politinis procesas, siekiant įgyvendinti taikos susitarimą;

15.  mano, kad dėl pasikartojančių konfliktų, nesaugumo ir masinio gyventojų perkėlimo dabartinėmis politinėmis sąlygomis neįmanoma surengti patikimų ir taikių rinkimų; primena, kad Pereinamojo laikotarpio nacionalinės vienybės vyriausybės įgaliojimai galioja iki 2018 m. birželio mėn.; pabrėžia, kad svarbu suteikti Pietų Sudano moterims visavertį vaidmenį derybose ir šalies valdyme; ragina ES remti tas moteris žemiausiame lygmenyje, kurios užtikrina išmatuojamą taikos derybų kokybės skirtumą – išsklaido nepasitikėjimą, stiprina pasitikėjimą ir skatina susitaikymą;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietų Sudano vyriausybei, Tarpvyriausybinei vystymosi institucijai, Pietų Sudano žmogaus teisių komisarui, Pietų Sudano nacionalinei teisėkūros asamblėjai, Afrikos Sąjungos institucijoms, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.


Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo ***
PDF 243kWORD 41k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo, Norvegijos Karalystės ir Europos Sąjungos susitarimo dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo, Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo papildomo protokolo ir Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo papildomo protokolo sudarymo projekto (06679/2016 – C8-0175/2016 – 2016/0052(NLE))
P8_TA(2017)0221A8-0072/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06679/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo projektą (06956/16),

–  atsižvelgdamas į Norvegijos Karalystės ir Europos Sąjungos susitarimo dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo projektą (06957/16),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo papildomo protokolo projektą (06960/16),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo papildomo protokolo projektą (06959/16),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0175/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis, bei į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0072/2017),

1.  pritaria susitarimų ir protokolų sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.


Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje
PDF 370kWORD 48k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija „Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje“ (2016/2302(INI))
P8_TA(2017)0222A8-0139/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1), taip pat į deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, susijusius su atitinkamais šio reglamento straipsniais,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto nuomonę, pateiktą Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pranešime dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos (A8-0050/2016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos gairių siekiant skatinti rizikos finansų investicijas(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „Šeštoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“ vystymuisi ir geram valdymui ES regionuose ir miestuose skatinti (COM(2014)0473),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „2007–2013 m. sanglaudos politikos programų ex post vertinimas, ypatingą dėmesį skiriant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF) ir Sanglaudos fondui (SF)“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 30 d. Komisijos ataskaitą dėl 2013 m. gruodžio 31 d. finansinių priemonių, remiamų iš bendrojo biudžeto pagal Finansinio reglamento 140 straipsnio 8 dalį (COM(2014)0686),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos gaires valstybėms narėms, susijusias su Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 42 straipsnio 1 dalies d punktu dėl tinkamų finansuoti valdymo išlaidų ir mokesčių,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos gaires valstybėms narėms, susijusias su BNR 37 straipsnio 7, 8, 9 dalimis dėl pagal finansinę priemonę gaunamos ir kitokios paramos derinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. Komisijos gaires valstybėms narėms, susijusias su BNR 37 straipsnio 2 dalimi dėl ex ante vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos informacinį vadovą vadovaujančiosioms institucijoms „Finansinės priemonės, numatytos pagal 2014–2020 m. ESI fondų programas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „Finansinės priemonės, numatytos pagal Europos struktūrinius ir investicijų fondus. Duomenų apie 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansinių priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pažangą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsniu suvestinės“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „Duomenų apie 2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansinių priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pažangą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsniu suvestinė“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. Komisijos apibendrinamąją ataskaitą „Duomenų apie finansų inžinerijos priemonių finansavimo ir įgyvendinimo pažangą, apie kurią vadovaujančiosios institucijos informavo vadovaudamosi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 67 straipsnio 2 dalies j punktu, suvestinė“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 13 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Su finansinėmis priemonėmis susijusi veikla“, pridėtą prie dokumento „Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl finansinių priemonių, kurios pagal Finansinio reglamento 140 straipsnio 8 dalį 2014 m. gruodžio 31 d. buvo remiamos bendrojo biudžeto lėšomis“ (SWD(2015)0206),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2015 „Ar finansinės priemonės yra sėkmingas ir perspektyvus įrankis kaimo plėtros srityje?“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2/2012 „Iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuotos MVĮ skirtos finansinės priemonės“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Regionų komiteto nuomonę „Finansinės priemonės teritorinei plėtrai paremti“,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2013 m. kovo mėn. galutinę ataskaitą „Finansinės priemonės: padėties įvertinimas rengiantis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui“,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Finansinės priemonės 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Pirmoji valstybių narių patirtis“, kurį užsakė Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminis skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“ (2016 m. spalio mėn.),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „EIB grupės vaidmens įgyvendinant Europos sanglaudos politiką įvertinimas“, kurį užsakė Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminis skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“ (2016 m. kovo mėn.),

–  atsižvelgdamas į informacinį pranešimą „ES sanglaudos politikos iššūkiai: būsimosios reformos po 2020 m. klausimai“ (Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2016 m. gegužės mėn.),

–  atsižvelgdamas į informacijos suvestinę „Sanglaudos politikos įgyvendinimas 28-iose ES valstybėse narėse“ (Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2015 m. rugsėjo mėn.),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0139/2017),

A.  kadangi peržiūrint ir (arba) tikslinant daugiametę finansinę programą (DFP) ir artėjant 2014–2020 m. programavimo laikotarpio viduriui kilo diskusija dėl dotacijų ir finansinių priemonių, kurias laikotarpiu po 2020 m. ketinama investuoti naudojantis ES biudžeto lėšomis, derinimo;

B.  kadangi „Omnibus“ pasiūlymas (COM(2016)0605) – vienintelė galimybė atlikti įvairius sistemos, kuria reglamentuojamas dabartinis programavimo laikotarpis, laikotarpio vidurio patobulinimus;

C.  kadangi finansinės priemonės apima įvairias priemones ir, atliekant jų vertinimą bei priimant sprendimus dėl jų panaudojimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nuolatinė išsami analizė, susijusi su konkrečių vietos ar regiono ekonomikos arba konkrečios tikslinės grupės poreikių vertinimu;

2007–2013 m. laikotarpis. Patikimas investavimas naudojant dotacijas ir finansines priemones

1.  pripažįsta, jog, nors finansinės priemonės buvo sukurtos iki finansų ir ekonomikos krizės ir krizės ekonominio konteksto požiūriu nebuvo tinkamiausios, Komisijos ataskaitose pateikiama tvirtų įrodymų, kad Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų investicijos naudojant dotacijas ir finansines priemones padarė solidų poveikį ir davė apčiuopiamų rezultatų investuojant ES regionuose: šių investicijų suma siekė 347,6 mlrd. EUR, neskaitant nacionalinio bendro finansavimo ir papildomai mobilizuotų išteklių;

2.  palankiai vertina šiuo metu vykdomas EIB sanglaudos politikos operacijas, matomas metinėse ir sektorių ataskaitose ir atskleidžiančias poveikį MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, infrastruktūrai, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, aplinkai, energetikai ir žemės ūkiui; daro išvadą, kad EIB paskolos siekiant paremti sanglaudos politiką 2007–2013 m. laikotarpiu vertintinos 147 mlrd. EUR, o tai sudaro maždaug 38 proc. visų paskolų ES;

2014–2020 m. laikotarpis. Naujas investicijų etapas naudojantis ESI fondais

3.  palankiai vertina tai, kad, naudodamasi ESI fondais, 2014–2020 m. ES turėtų investuoti 454 mlrd. EUR, o kartu su nacionaliniu bendru finansavimu investicijoms, teikiamu taikant dotacijas ir finansines priemones, suma turėtų padidėti iki 637 mlrd. EUR;

4.  pripažįsta, kad taikant pagal sanglaudos politiką numatytą pasidalijamojo valdymo mechanizmą padidėjo tiek finansinių priemonių (mikrokreditų, paskolų, garantijų, nuosavo ir rizikos kapitalo) apimtis, tiek kokybė; atkreipia dėmesį į dvi pagrindines šios tendencijos priežastis: 2007–2013 m. laikotarpiu sukaupta vertingos ESI fondų lėšų įgyvendinimo naudojant dotacijas ir finansines priemones patirties bei daug ko išmokta, o 2014–2020 m. DFP atspindi po krizės dėl fiskalinių apribojimų kilusią būtinybę taikyti daugiau finansinių priemonių;

5.  pažymi, kad, remiantis skaičiavimais, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo (SF) ir Europos socialinio fondo (ESF) lėšos finansinėms priemonėms 2007–2013 m. laikotarpiu išaugo beveik dvigubai ir sudarė 11,7 mlrd. EUR, o 2014–2020 m. laikotarpiu sudarys 20,9 mlrd. EUR; pažymi, kad dėl to finansinės priemonės apims 6 proc. visų 2014–2020 m. sanglaudos politikos lėšų, kurios siekia 351,8 mlrd. EUR, palyginti su 3,4 proc. 2007–2013 m. skirtos 347 mlrd. EUR sumos;

6.  pažymi, kad SF lėšos siekia maždaug 75 mlrd. EUR, o tai sudaro 11,8 proc. visų finansinėms priemonėms 2014–2020 m. laikotarpiu skirtų lėšų; palankiai vertina tai, kad lėšos padidėjo nuo 70 mlrd. EUR 2007–2013 m. laikotarpiu iki 75 mlrd. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu; pabrėžia, kad SF skiriamos lėšos neturėtų būti mažinamos, nes apie 34 proc. ES gyventojų gyvena SF pagalbą gaunančiuose regionuose;

7.  atkreipia dėmesį į bendrą 5 571,63 mln. EUR sumą, sudaromą įnašų pagal veiksmų programas, kuriuos dabartinės DFP pagrindu iki 2015 m. gruodžio 31 d. finansinėms priemonėms skyrė 21 valstybė narė, taip pat į tai, kad 5 005,25 mln. EUR jos sudaro ERPF ir SF lėšos;

8.  palankiai vertina tai, kad labai svarbūs reglamentavimo pokyčiai, susiję su finansinių priemonių programavimu, įgyvendinimu ir valdymu – pvz., tiesioginės sąsajos su visais 11 teminių tikslų, atitinkamas privalomas ex ante vertinimas, kurį atliekant galima nustatyti rinkos nepakankamumą, specialiai pritaikytų ir supaprastintų standartinių finansinių priemonių ir atskaitomybės mechanizmų sukūrimas – gali daryti nepaprastai teigiamą poveikį sanglaudos politikos įgyvendinimo patrauklumui ir tempui, nes bus sprendžiamas 2007–2013 m. laikotarpiu kilęs teisinio netikrumo klausimas; vis dėlto ragina stengtis užtikrinti, kad šie pakeitimai nepakenktų finansinių priemonių patrauklumui ir jų įgyvendinimo tempui;

Dotacijos ir finansinės priemonės: kaip intervencijos logika nulemia derinį

9.  pabrėžia, kad, nors ESI fondų dotacijomis ir finansinėmis priemonėmis remiami tie patys sanglaudos politikos tikslai, jos nėra pačios sau tikslas ir, taikant pasidalijamojo valdymo mechanizmą, jų intervencijos logika ir taikymas sprendžiant teritorinės plėtros, sektorių ar rinkos poreikių klausimus skiriasi;

10.  pripažįsta, kad, priklausomai nuo projekto tipo, dotacijos, palyginti su finansinėmis priemonėmis, turi įvairių privalumų: jomis remiami pajamas nebūtinai generuojantys projektai, teikiamas finansavimas projektams, dėl įvairių priežasčių negalintiems pritraukti privačiojo arba viešojo finansavimo, jos skiriamos specifiniams naudos gavėjams, klausimams ir regioniniams prioritetams, be to, dėl turimos patirties ir pajėgumų jas naudoti ne taip sudėtinga; pripažįsta, kad kai kuriais atvejais dotacijoms būdingi tam tikri apribojimai: jas naudojant sunku užtikrinti projektų kokybę ir tvarumą, rizikuojama ilgainiui pakeisti viešąjį finansavimą, be to, galimas išstūmimo poveikis potencialių privačių investicijų atžvilgiu net kai projektai yra atsinaujinamojo pobūdžio ir pajėgūs generuoti pajamas paskola grindžiamam finansavimui grąžinti;

11.  pripažįsta, kad finansinės priemonės turi tam tikrų privalumų, pvz., sverto ir atsinaujinamasis poveikis, privataus kapitalo pritraukimas ir konkrečių investicijų spragų užpildymas įgyvendinant aukštos kokybės bankams priimtinus projektus, taigi užtikrinamas maksimalus regioninės politikos įgyvendinimo veiksmingumas ir naudingumas; pripažįsta, kad finansinės priemonės turi tam tikrų trūkumų, dėl kurių gali kirstis su patrauklesnėmis nacionalinėmis ar regioninėmis priemonėmis, t. y. kai kuriuose regionuose jos įgyvendinamos lėčiau, yra sudėtingesnės, ESI fondų lėšomis remiamų finansinių priemonių sverto poveikis mažesnis negu tikėtasi, be to, kai kuriais atvejais jų įgyvendinimo išlaidos ir valdymo mokesčiai didesni; pažymi, kad kai kuriose politikos srityse, pvz., tam tikro tipo viešosios infrastruktūros, socialinių paslaugų, mokslinių tyrimų ir inovacijų arba pajamų negeneruojančių projektų apskritai, pageidautinos investicijos yra dotacijos;

12.  pabrėžia, jog intervencijos logika – ne skiriamoji linija, o sąlyčio taškas norint sudaryti vienodas sąlygas dotacijų ir finansinių priemonių požiūriu, kad įgyvendinant sanglaudos politiką įvairiomis priemonėmis būtų skiriama daugiau dėmesio paramos gavėjams ir užpildomos investicijų spragos; pažymi, kad ESI fondų programavimo kontekste intervencijos logika grindžiama principu „iš apačios į viršų“ ir kad visos valstybės narės bei regionai, savo nuožiūra nustatydami finansinių priemonių ar dotacijų, kaip įgyvendinimo priemonių siekiant prisidėti prie pasirinktų savo atitinkamų veiksmų programų prioritetų, dalį, turėtų toliau svarstyti tai, kas jiems geriausia, nepamiršdami, jog šiam procese dalyvauja ir nepaprastai svarbų atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos; primena, kad būtent vadovaujančiosios institucijos turi savanoriškai spręsti dėl įgyvendinimo požiūriu tinkamiausios finansinės priemonės tipo;

Finansinių priemonių taikymo rezultatai: iššūkiai

13.  pripažįsta finansinių priemonių naudojimo vykdant sanglaudos politikos operacijas svarbą; teigiamai vertina tai, kad finansinių priemonių įgyvendinimo 2015 m. ataskaitose matyti pažanga, nors dabartinis programavimo laikotarpis prasidėjo ir vėlai; vis dėlto pažymi, kad ESI fondų finansinių priemonių įgyvendinimo pažanga labai skiriasi ne tik skirtingose valstybėse narėse, bet ir atitinkamos valstybės narės viduje; primena, kad gerą finansinių priemonių naudojimo patirtį ir poveikį 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu lydėjo įvairios veiklos problemos: operacijos pradėtos vėlai, atliktas netikslus rinkos vertinimas, skyrėsi įsisavinimas regionuose, išmokėjimo lygis apskritai buvo menkas, sverto poveikis mažas, kilo su atsinaujinimu susijusių problemų, valdymo išlaidos ir mokesčiais buvo dideli, o sumos nederamai stambios; primena, kad iki 2015 m., Komisijai pratęsus konkrečius finansinių priemonių įgyvendinimo terminus, pastebėtų trūkumų skaičius buvo sumažintas taikant tikslines priemones;

14.  pažymi, kad vėlavimas įgyvendinti ESI fondų lėšas gali padaryti neigiamą įtaką išmokų rodikliams, atsinaujinimui ir sverto poveikiui, o pastarasis turėtų būti pagrįstas tarptautinių organizacijų, pvz., EBPO, taikoma apibrėžtimi ir metodologija, aiškiai skiriant viešus ir privačius įnašus bei užtikrinant, kad būtų nurodytas tikslus sverto poveikio, kuris įmanomas taikant kiekvieną finansinę priemonę, laipsnis pagal šalį ir regioną; primena, kad vėlavimas 2007–2013 m. laikotarpiu negrįžtamai paskatino mažiau nei optimalius ERPF ir ESF finansinių priemonių taikymo rezultatus; pabrėžia, kad vėlavimas įgyvendinti dėl vėlai prasidėjusios programavimo laikotarpio gali pakenkti ESI fondų finansinių priemonių taikymo rezultatams, o dėl to galėtų būti netiksliai įvertintos išvados laikotarpio pabaigoje; todėl ragina valstybes nares imtis visų reikiamų veiksmų siekiant sušvelninti neigiamą vėlavimo įgyvendinti poveikį, ypač kai tai susiję su riboto finansinių priemonių naudojimo ir poveikio rizika;

15.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, jog esama didelės tikimybės, kad antrojoje dabartinės DFP pusėje vėl prisikaups neapmokėtų sąskaitų, nes tai gali stipriai paveikti ES finansuojamą kitų sričių politiką;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad visoje ES esama didelių skirtumų, susijusių su finansinių priemonių skvarba (taip pat ir ESI fondų bei Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) atveju), pradiniais šių fondų veiklos rezultatais ir numatomu papildomų išteklių sverto poveikiu, taip pat kitomis ES finansuojamomis finansinėmis priemonėmis, taikomomis Sąjungos valstybėse, kurių ekonomika stipriausia, o tai kelia grėsmę sanglaudos politikos tikslams; pabrėžia, kad bendra tokių priemonių sėkmė priklauso nuo to, kaip lengva jas naudoti, ir nuo valstybių narių gebėjimo valdyti investicijas taikant šias priemones, o tam būtini tikslūs diferencijuoti rodikliai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti realų jų poveikį sanglaudos politikai;

Supaprastinimas, sąveika ir techninė pagalba: sprendimai

17.  palankiai vertina Komisijos veiksmus optimizuojant reglamentavimą ir mažinant biurokratinę naštą; pabrėžia, kad, nepaisant teigiamų pokyčių, sudėtingumas niekur nedingo, o tokie klausimai, kaip ilgai trunkantis pasirengimas ir administracinė našta gavėjams, neskatina naudoti finansinių priemonių; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su EIB, Europos investicijų fondu (EIF) ir vadovaujančiosiomis institucijomis, kad būtų galima kur kas paprasčiau derinti ESI fondų mikrokreditus, paskolas, garantijas, nuosavą ir rizikos kapitalą, kartu užtikrinant skaidrumą, demokratinę priežiūrą, atskaitomybę ir kontrolę;

18.  pažymi, kad kai kuriomis nuostatomis ribojamas operacijų su finansinėmis priemonėmis lankstumas; pažymi, kad itin apsunkinančios yra valstybės pagalbos taisyklės, ypač kai dotacijos derinamos su finansinėmis priemonėmis; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą valstybės pagalbos sistemą ir toliau nagrinėti galimybes supaprastinti atitiktį valstybės pagalbos nuostatoms visais trimis – vadovaujančiųjų institucijų, fondų fondo ir finansinių tarpininkų – lygmenimis; ragina sudaryti vienodas sąlygas valstybės pagalbos taisyklių srityje visų finansinių priemonių atveju, siekiant vengti lengvatų kai kuriems finansavimo šaltiniams kitų šaltinių nenaudai, ypač MVĮ rėmimo srityje;

19.  pabrėžia, kad svarbu atlikti finansinių priemonių, įskaitant EIB grupės operacijų, susijusių su sanglaudos politika, auditą; pažymi, kad audito veikla apima visą ESI fondų ciklą; ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas įvardyti supaprastinimo ir sąveikos galimybes vykstant audito procesui; todėl ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti lyginamajai dotacijų ir finansinių priemonių analizei, taip pat tolesniam gebėjimų ugdymui, audito metodologijai ir audito procesų gairėms, kad nedidėtų finansinė ir administracinė našta paramos gavėjams;

20.  pažymi, kad dotacijų ir finansinių priemonių derinimas turi neištyrinėto potencialo; pabrėžia, kad be gairių valdžios institucijoms būtina toliau paprastinti ir derinti taisykles, susijusias su skirtingų ESI fondų derinimu, taip pat su ESI fondų ir tokių priemonių, kaip programa „Horizontas 2020“ ir ESIF, derinimu; ragina užtikrinti geresnį reglamentavimą, t. y. aiškias, nuoseklias ir koncentruotas taisykles reglamentavimui palengvinti skatinant derinti išlaidas, skiriamas daugiau negu pagal vieną tos pačios finansinės priemonės programą, kaip minėta pirmiau, taip pat sudarant galimybę derinti mikrofinansų priemones, susijusias su ESF operacijomis, ir toliau paprastinti viešuosius pirkimus atrenkant finansų tarpininkus bei kuriant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes; ragina užtikrinti didesnį skirtingų strategijų suderinamumą; pabrėžia, kad, derinant ES fondų dotacijas ir finansines priemones su kitais finansavimo šaltiniais, finansavimo struktūra gali tapti patrauklesnė paramos gavėjams bei viešojo ir privačiojo sektoriaus investuotojams, nes būtų užtikrintas geresnis rizikos pasidalijimas ir projektų rezultatai ir, savo ruožtu, priemonėmis galėtų būti užtikrinamas ilgalaikis augimo potencialas;

21.  pažymi, kad finansinių priemonių įsisavinimas gali būti pagerintas taikant investicijų partnerystes ir kad viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės gerina finansavimo šaltinių sąveiką bei palaiko reikiamą privačių ir viešų interesų pusiausvyrą; pabrėžia, kad taip pat turėtų būti skatinamas finansinių priemonių naudojimas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir integruotų teritorinių investicijų (ITI) iniciatyvų kontekste;

22.  teigiamai vertina esamą techninės pagalbos praktiką, kurią Komisija ir EIB grupė vykdo naudodamosi platforma FI-COMPASS; apgailestauja, kad paramos vietoje paslaugos valdžios institucijoms ir ypač finansinių priemonių, įskaitant ESIF, gavėjams yra ribotos, o nemažai vietos ir regionų valdžios institucijų, siekdamos veiksmingai pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, susidūrė su techniniais sunkumais ir nepakankama kompetencija bei praktine patirtimi; ragina užtikrinti techninę pagalbą: ji pirmiausia turėtų būti tiesiogiai nukreipta į vietos ar regionų suinteresuotuosius subjektus, taip pat visas susijusias šalis, tačiau neturėtų būti naudojama nacionalinių valdžios institucijų veiklai finansuoti; be to, ragina Komisiją ir EIB parengti bendrą techninės pagalbos planą, kuris apimtų finansinę ir nefinansinę patariamąją veiklą, ypač stambių projektų klausimais, taip pat gebėjimų ugdymą, mokymus, paramą bei žinių ir patirties mainus; taip pat ragina derinti ekspertines žinias (įskaitant teisines konsultacijas) sanglaudos politikos reglamentų, finansinių produktų, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų klausimais, kurios būtų skirtos nacionalinėms valdžios institucijoms, fondų valdytojams ir paramos gavėjams, ir kartu pabrėžia, kad svarbu vengti besikartojančių struktūrų;

23.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį ESI fondų investicijų matomumą ir aiškiai pabrėžti, kad jos susijusios su ES finansavimu; taip pat ragina užtikrinti tinkamą informavimo ir komunikacijos ES finansavimo galimybių klausimais veiklą, kad viešasis ir privatusis sektorius būtų raginamas pasinaudoti šiomis galimybėmis ir būtų orientuojamasi į galimus paramos gavėjus, o ypač jaunimą;

Teisingo finansavimo derinio laikotarpiu po 2020 m. ir sanglaudos politikos ateities linkme

24.  pripažįsta, kad tokie iššūkiai kaip migracija ir saugumas ar ES tebevykstantys ir ateityje vyksiantys politiniai pokyčiai neturėtų turėti neigiamos įtakos investicijoms pagal sanglaudos politiką ar jos tikslams ir laukiamiems rezultatams, ypač pasibaigus dabartiniam programavimo laikotarpiui;

25.  pripažįsta, kad tiek dotacijos, tiek finansinės priemonės atlieka konkretų vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką, tačiau, siekiant penkių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ pažangiam, tvariam ir įtraukiam augimui užtikrinti tikslų, jų dėmesio centras tas pats, kaip ir 11 teminių tikslų; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad finansinės priemonės nepakeistų dotacijų, kaip pagrindinės sanglaudos politikos priemonės, ir kartu pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad lėšos galėtų atsinaujinti ir būtų prieinamos reinvestuoti atsižvelgiant į sektorius ir veiksmus, kurie jomis gali būti remiami;

26.  pabrėžia, kad finansinės priemonės geriau įgyvendinamos puikiai išsivysčiusiuose regionuose ir miestų zonose, kur geriau išvystytos finansų rinkos, tačiau atokiausi regionai ir regionai, kuriuose didelis suderintas nedarbo lygis bei menkas gyventojų tankis, sunkiai pritraukia investicijas, o naudojant dotacijas, savo ruožtu, sprendžiami regioniniai struktūriniai ir subalansuoto regionų finansavimo klausimai; pažymi, kad finansinių priemonių sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių, taigi remiantis vienu kriterijumi negalima daryti jokių bendrų išvadų; pažymi, kad privalomi tikslai, susiję su finansinių priemonių naudojimu įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m., negali būti laikomi perspektyvia galimybe; pažymi, kad finansinių priemonių dalies didinimas neturėtų paveikti nekompensuojamų finansinių įnašų, nes taip būtų pažeista pusiausvyra; pabrėžia, kad dotacijos turi vyrauti ne vienoje viešosios politikos srityje, o finansinės priemonės gali jas papildyti visapusiškai laikantis atitinkamo ex ante vertinimo ir rinkos analizės; ragina toliau skatinti naudoti finansines priemones įgyvendinant INTERREG programas, kad jos labiau atitiktų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslus;

27.  primena, kad, remiantis esama ESI fondų įgyvendinimo patirtimi, tais atvejais, kai finansavimas apima dotacijų ir finansinių priemonių derinį, sprendžiamos konkrečioms šalims aktualios problemos bei pildomos socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos spragos; pabrėžia, kad derinant finansavimą vienas visiems tinkamas sprendimas neįmanomas dėl įvairių veiksnių: regiono geografijos, politikos srities, paramos gavėjo tipo ir dydžio, administracinių gebėjimų, rinkos sąlygų, konkuruojančių priemonių buvimo, verslo aplinkos, taip pat fiskalinės ir ekonominės padėties;

o
o   o

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 281.
(5) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0321.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0384.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.
(9) OL C 19, 2014 1 22, p. 4.


Techninės paramos įgyvendinant sanglaudos politiką ateities perspektyvos
PDF 352kWORD 51k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl techninės paramos įgyvendinant sanglaudos politiką ateities perspektyvų (2016/2303(INI))
P8_TA(2017)0223A8-0180/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – BNR),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso(6),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2015)0701),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Ataskaitos vertinimas pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Naujos teritorinio vystymosi priemonės 2014–2020 m. sanglaudos politikoje: integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)“(9),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 m. vasario 16 d. specialiąją ataskaitą „Būtina labiau atsižvelgti į rezultatus, siekiant pagerinti techninės pagalbos Graikijai teikimą“,

–  atsižvelgdamas į išsamią analizę „Techninė parama Komisijos iniciatyva“, kurią 2016 m. rugsėjo mėn. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (B skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto raštą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0180/2017),

A.  kadangi techninė parama – ar ji būtų teikiama Komisijos, ar valstybių narių iniciatyva – atlieka svarbų vaidmenį visais sanglaudos politikos įgyvendinimo etapais ir yra svarbi aukštos kvalifikacijos administravimo srities darbuotojų pritraukimo ir jų išsaugojimo priemonė, kuria remiantis sukuriama stabili Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų valdymo ir lėšų panaudojimo sistema bei šalinami trukdžiai įgyvendinant kokybiškus projektus ir padedant vartotojams juos rengti; kadangi reikėtų išnagrinėti galimybes naudotis technine parama programų rengimo etapu;

B.  kadangi vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms neretai trūksta kompetencijos ESI fondų lėšoms veiksmingai įgyvendinti ir partnerystės ryšiams su kitomis viešosiomis valdžios institucijomis, įskaitant miestų valdžios institucijas, ekonominiais ir socialiniais partneriais bei pilietinės visuomenės atstovais užmegzti, remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 5 straipsniu; kadangi administracinis pajėgumas skirtingose valstybėse narėse ir regionuose labai skiriasi;

C.  kadangi partneriams, dalyvaujantiems rengiant ir įgyvendinant sanglaudos politiką, taip pat turėtų būti taikomos techninės paramos priemonės, ypač pajėgumų stiprinimo, tinklaveikos ir informavimo apie sanglaudos politiką srityse;

D.  kadangi nacionalinėms, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms sunku išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, kurie dažnai išeina dirbti geriau mokamo darbo privačiajame sektoriuje arba geriau apmokamose darbo vietose nacionalinėse valdžios institucijose; kadangi tai labai varžo viešųjų valdžios institucijų pajėgumą sėkmingai įgyvendinti ESI fondų lėšas ir pasiekti tikslus sanglaudos srityje;

E.  kadangi, nors 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu labiau akcentuojamas orientavimasis į rezultatą ir beveik pusė šio laikotarpio jau praėjo, techninės paramos stebėsena ir vertinimas vis dar gali būti gerinami;

F.  kadangi būtina kuo geriau suderinti techninę paramą Komisijos iniciatyva bei nacionaliniu ir regionų lygmenimis įgyvendinamas techninės paramos priemones;

Techninė parama Komisijos iniciatyva (BNR 58 straipsnis)

1.  pažymi, kad, palyginti su ankstesniuoju programavimo laikotarpiu, ištekliai, prieinami techninei paramai Komisijos iniciatyva teikti, buvo padidinti iki 0,35 proc. metinių Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo (SF) asignavimų, atskaičius lėšas Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF);

2.  teigiamai vertina techninės paramos lėšomis finansuojamą Komisijos veiklą, ypač jos darbą, susijusį su priemone „TAIEX REGIO PEER 2 PEER“, kompetencijos sistema ir savęs vertinimo priemone, sąžiningumo paktais, gairėmis specialistams, kaip išvengti 25 klaidų, dažniausiai pasitaikančių rengiant viešuosius pirkimus, ir administracinio pajėgumo rengiant viešuosius pirkimus visose valstybėse narėse vertinimo tyrimu; ragina valstybes nares naudotis tokiomis iniciatyvomis; pabrėžia, kad tokios priemonės turėtų atlikti didesnį vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m., ir todėl ragina Komisiją informuoti vietos ir regionų, įskaitant salas, subjektus apie šių priemonių naudojimą; rekomenduoja, remiantis BNR 5 straipsniu, priemonių „TAIEX REGIO PEER 2 PEER“ taikymo sritį išplėsti ir į ją įtraukti visus partnerius, kad būtų užtikrintas visapusiškas dalijimasis patirtimi, padedama stiprinti pajėgumus ir sudarytos palankios sąlygos naudotis gerosios patirties pavyzdžiais;

3.  mano, kad Komisija turi inicijuoti projekto „Sąžiningumo paktai – civilinės kontrolės mechanizmas ES fondų lėšoms apsaugoti“ įgyvendinimo veiksmingumo ir pridėtinės vertės vertinimą;

4.  atkreipia dėmesį į Graikijos specialiosios paskirties grupės ir Kipro rėmimo grupės darbą, susijusį su ESI fondų lėšų įgyvendinimu šiose dviejose šalyse, ypač kiek tai susiję su įsisavinimo lygiu, kuris vis dėlto išlieka tik vienas iš rodiklių, pagal kurį galima teigiamai vertinti sanglaudos politiką; tačiau pabrėžia, kad, remiantis Europos Audito Rūmų specialiąja ataskaita „Būtina labiau atsižvelgti į rezultatus, siekiant pagerinti techninės pagalbos Graikijai teikimą“, įgyvendinant veiksmingą ir tvarią reformą gauta įvairių rezultatų; todėl ragina Komisiją teikti ataskaitas dėl Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos operacijų Graikijoje; pabrėžia, kad, remiantis 2007–2013 m. programavimo laikotarpio patirtimi, būtina toliau tęsti ir gerinti geresnio įgyvendinimo darbo grupės veiklą, siekiant paremti kitas valstybes nares, kurios patiria sunkumų įgyvendindamos sanglaudos politiką;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad sukurta Struktūrinių reformų rėmimo programa, ir pripažįsta galimą jos naudą sanglaudos ir kitų sričių politikai; ragina, kad ji būtų darni ir atitiktų konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sanglaudos politikos srityje; tačiau mano, kad jei programa būtų pratęsta, vis tiek reikėtų laikytis sanglaudos politikos teminių tikslų, taip pat neturėtų būti atimti ESI fondų techninei paramai numatyti ištekliai; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis užtikrinti maksimalų pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą finansuojamų veiksmų ir ESI fondų veiklos pagrindu teikiamos techninės paramos koordinavimą ir papildomumą, siekiant sutelkti veiksmus į poveikio didinimą, kad būtų galima įgyvendinti sanglaudos politikos tikslus;

6.  atkreipia dėmesį į Komisijos Regioninės ir miestų politikos GD parengtą techninės paramos strategiją; siūlo parengti platesnę techninės paramos strategiją, kuri užtikrintų geresnį koordinavimą ir apimtų visus generalinius direktoratus, sprendžiančius su ESI fondais susijusius klausimus, ir Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos veiklą sanglaudos politikos srityje, kad būtų racionalizuota teikiama parama, vengiama kartojimosi bei užtikrinama maksimali sąveika ir papildomumas;

7.  atkreipia dėmesį į techninės paramos svarbą taikant finansines priemones, kurių taikymas eksponentiškai auga, nors jos ir gana sudėtingo pobūdžio; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos ir Europos investicijų banko partnerystę kuriant platformą „fi-compass“; ragina Komisiją geriau racionalizuoti techninę paramą, siekiant įtraukti sritis, kuriose valdančiosios institucijos ir paramos gavėjai patiria daugiausia sunkumų; palankiai vertina Europos investavimo konsultacijų centro techninius patobulinimus siekiant sujungti ESI fondus su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF); tačiau pabrėžia, kad didesnio pajėgumo ir supaprastinimo šioje konkrečioje srityje ženklas galiausiai turėtų būti techninės paramos poreikio sumažėjimas; taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti papildomumą su techninės paramos priemonėmis, kurios vėliau įgyvendinamos nacionaliniu ir regionų lygmenimis;

8.  teigiamai vertina pagalbą, kuri valstybėms narėms teikiama pagal bendros paramos Europos regionų projektams (JASPERS) techninės paramos priemonę: taip valstybės narės aprūpinamos ekspertine informacija, siekiant padėti joms parengti stambius ERPF ir SF lėšomis bendrai finansuojamus projektus; nekantriai laukia 2017 m. numatytos Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos, kurioje bus siekiama įvertinti, ar taikant priemonę JASPERS pagerėjo remiamų stambių projektų, bendrai finansuojamų ES, vystymas ir ar tai padėjo užtikrinti aukštesnę projektų kokybę bei didesnį valstybių narių administracinį pajėgumą; todėl pabrėžia, kad būtina atlikti nuodugnią analizę, kaip 2007–2013 m. laikotarpiu taikant priemonę JASPERS ir atliekant nepriklausomą kokybės vertinimą pagerėjo projektų kokybė ir sutrumpėjo laikas, per kurį Komisija tvirtina didelės apimties projektus;

9.  pažymi, kad sanglaudos politikos srityje pradėjus naudoti techninę paramą nebuvo atlikta bendra faktinio šios paramos indėlio analizė; taip pat sunku išsamiai įvertinti jos svarbą ir indėlį gerinant administracinius pajėgumus ir stiprinant institucijas, kad būtų veiksmingai valdomi ESI fondai; todėl ragina geriau informuoti apie veiklą, susijusią su technine parama, užtikrinti didesnį jos skaidrumą, taip pat užtikrinti, kad Parlamentas atliktų didesnį vaidmenį vykdant stebėjimo ir kontrolės funkcijas, ir atlikti išsamų bendrą tyrimą, susijusį su šios paramos indėliu sanglaudos politikos srityje;

10.  primena tinkamų tikslinių rodiklių, pagal kuriuos nustatomi rezultatai, ir ESI fondų lėšų panaudojimo poveikio, taip pat techninės paramos prieinamumo svarbą užtikrinant atitinkamą stebėseną; mano, kad pirmasis žingsnis šia kryptimi buvo bendrų rodiklių sukūrimas, tačiau jį lydėjo keletas trūkumų, pvz., pernelyg daug dėmesio skirta rezultatams, nebuvo ilgalaikės perspektyvos, nesutapo specialiai pritaikytos informacijos poreikiai; primygtinai ragina Komisiją investuoti gerinant ataskaitų teikimo ir vertinimo sistemą, šiuo tikslu kuriant tinkamesnius rodiklius, kuriuos būtų galima naudoti kitu programavimo laikotarpiu;

11.  ragina Komisiją parengti priemones ir išteklius techninei paramai teikti įgyvendinant ES makroregioninę strategiją, atsižvelgiant į įvairią patirtį ir tokios strategijos įgyvendinimo sėkmės rodiklius, taip pat į tai, kad įgyvendinant strategiją dalyvauja ne valstybės narės ir šalys, turinčios ribotų lėšų ir nepakankamų žmogiškųjų išteklių; mano, kad taip būtų suteikta veiksmingesnė pagalba makroregioniniu lygmeniu rengiant didelės apimties projektus, kuriems galėtų būti suteiktas finansavimas pagal sanglaudos politiką;

12.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti konkrečias techninės paramos priemones, siekiant skatinti reindustrializacijos procesus nepakankamai išsivysčiusiose vietovėse ir pritraukti pramonės investicijų į novatoriškus mažą poveikį aplinkai darančius sektorius, kuriuose intensyviai naudojamos technologijos;

13.  ragina Komisiją nustatyti techninę paramą, būtent sudaryti valstybių narių darbo grupes, kad būtų išvengta vėlavimo kuriant įstaigas ir veiksmų programas, kurių pagal sanglaudos politiką valstybėse narėse reikės po 2020 m.;

Techninė parama valstybių narių iniciatyva (BNR 59 straipsnis)

14.  pabrėžia, kad techninei paramai skirtas ES bendras finansavimas, kuriuo penkių ESI fondų veiklos pagrindu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu gali naudotis valstybės narės, sudaro maždaug 13,4 mlrd. EUR;

15.  pabrėžia, kad techninė parama iš esmės skiriasi nuo kitų ESI fondų lėšomis finansuojamų veiksmų ir kad jos rezultatų įvertinimas yra labai sunki ir sudėtinga užduotis; tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ji būtina, į pagal ją prieinamų išteklių dydį ir jos potencialą, mano, kad itin svarbu vadovautis strateginiu, skaidriu ir įvairiais valdžios lygmenimis koordinuotu požiūriu ir bei užtikrinti lankstumą tenkinant valstybėse narėse valdančių institucijų nustatytus poreikius;

16.  pabrėžia, jog per 2019 m. veiklos rezultatų peržiūrą paaiškės tam tikri techninės paramos naudojimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu rezultatai, ir užtikrina, kad šie rezultatai pasirodys ne per vėlai, kad galėtų būti įtraukti į diskusijas dėl laikotarpio po 2020 m.; todėl ragina tarpiniu etapu vykdyti platesnio masto diskusijas apie techninės paramos veiksmingumą ir rezultatus ir juos plačiau išnagrinėti;

17.  reiškia susirūpinimą tuo, kad kai kuriose valstybėse narėse techninė parama yra nepakankama ir veiksmingai nepasiekia vietos ir regioninių valdžios institucijų, kurių administraciniai pajėgumai paprastai yra mažiausi; atkreipia dėmesį į tai, kad nepaprastai svarbu kurti patikimus ir skaidrius įvairių valdžios lygmenų komunikacijos kanalus, siekiant sėkmingai įgyvendinti ESI fondų lėšas ir pasiekti sanglaudos politikos rezultatus kartu atkuriant pasitikėjimą veiksmingu ES ir jos politikos veikimu; mano, kad šiuo tikslu svarbų vaidmenį atlieka visi partneriai, dalyvaujantys įgyvendinant sanglaudos politiką, ir siūlo, kad kitu finansinio programavimo laikotarpiu Komisija tiesiogiai dalyvautų suteikiant daugiau galių partneriams; ragina valstybes nares dėti žymiai daugiau pastangų supaprastinant sanglaudos politikos reglamentų, visų pirma techninės pagalbos nuostatų, įgyvendinimą; todėl palankiai vertina daugiasluoksnės sanglaudos politikos įgyvendinimo sistemos Lenkijoje (trys techninės paramos ramsčiai) pavyzdį – šia sistema skatinamas labiau į rezultatus orientuotas, koordinuotas strateginis ir skaidrus požiūris ir sukuriama didesnė pridėtinė vertė; ragina griežčiau kontroliuoti privačių įmonių, teikiančių techninę paramą viešojo administravimo institucijoms, veiklos rezultatus, siekiant išvengti galimų interesų konfliktų;

18.  pabrėžia, kad į žmogiškųjų išteklių potencialo plėtojimą orientuota techninė parama turi būti naudojama tenkinant poreikius, kurie anksčiau buvo nustatyti rengiant darbuotojų kvalifikacijos gerinimo ir specializuoto darbuotojų mokymo planus;

19.  pabrėžia, kad žemesniojo lygmens valdžios pajėgumai taip pat nepaprastai svarbūs naujų teritorinės plėtros priemonių, pvz., bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos (angl. CLLD) ir integruotų teritorinių investicijų (ITI), sėkmei užtikrinti; ragina užtikrinti tolesnį bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo decentralizavimą; pažymi, kad nors techninės paramos poveikį ir gali būti sunku įvertinti, tai vis dėlto įmanoma, ypač atsižvelgiant į naudos ir sąnaudų santykį; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse iš techninės paramos, teikiamos siekiant sukurti visapusišką ERPF lėšų įgyvendinimo, taip pat ITI įgyvendinimo sistemą, matyti, kad naudos ir sąnaudų santykis yra neigiamas; tačiau pažymi, kad dideles sąnaudas galima būtų iš dalies paaiškinti konkrečiomis aplinkybėmis, reikalaujančiomis daugiau pastangų, pavyzdžiui, naujos schemos sukūrimas; atitinkamai ragina sukurti aiškius kontrolės mechanizmus, ypač kalbant apie neskaidrias derybas dėl techninės paramos; primena, kad svarbų vaidmenį, ypač įgyvendinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją, atlieka vietos veiklos grupės, ir mano, kad valstybės narės turėtų suteikti galimybę naudotis technine parama, siekiant paremti jų vertingą įnašą į darnų Sąjungos vystymąsi vietos lygmeniu;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad teikiant techninę paramą būtina skatinti techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamų projektų finansavimą, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti strateginius projektus, kurie galės būti finansuojami pagal sanglaudos politiką;

21.  su nerimu pažymi, kad, įgyvendinant integruotus tvarios miestų plėtros veiksmus, užduotys deleguojamos miestų valdžios institucijoms, kurios veikia kaip tarpinės įstaigos, tačiau dažnai negauna reikiamos techninės paramos savo pajėgumui ugdyti; todėl mano, kad reikėtų didinti techninę paramą miesto teritorijų lygmeniu, atsižvelgiant į miestų valdžios institucijų vaidmenį, atliktą įgyvendinant sanglaudos politiką, ir būtinybę sukurti tvirtus pajėgumus, kad toliau būtų įgyvendinama ES miestų darbotvarkė ir Amsterdamo paktas;

22.  pažymi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu numatytas aktyvesnis vietos valdžios institucijų dalyvavimas; pabrėžia, kad tam prireiks daugiau techninių ir administracinių pajėgumų; ragina Komisiją išnagrinėti iniciatyvas ir mechanizmus, kuriais būtų galima sudaryti sąlygas vietos subjektams pasinaudoti visomis programavimo galimybėmis, numatytomis ESI fondų reglamentuose;

23.  atkreipia dėmesį į Europos partnerystės elgesio kodeksą, kuriame apibrėžiama būtinybė padėti susijusiems partneriams stiprinti savo institucinius gebėjimus programoms rengti ir įgyvendinti; pabrėžia, kad daugelis valstybių narių netaiko Europos partnerystės elgesio kodekso; be to, mano, kad minėtojo elgesio kodekso 5 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai ir gerosios patirties pavyzdžiai, susiję su atitinkamų partnerių dalyvavimu rengiant partnerystės sutartį ir programas, turėtų būti iš tikrųjų įgyvendinti, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad susijusi informacija būtų paskelbta laiku ir būtų lengvai prieinama; pabrėžia, kad būtina parengti aiškias ES gaires, kaip padidinti nuoseklumą ir panaikinti reguliavimo neužtikrintumą;

24.  pabrėžia, kad būtina finansuoti techninę paramą ir patikėti ją kvalifikuotiems nacionaliniams subjektams, galintiems užtikrinti nuolatinę įgyvendinimo paramą; tačiau pabrėžia, kad šis finansavimas jokiu būdu neturėtų pakeisti nacionalinio finansavimo šioje srityje ir kad turėtų vykti laipsniškas strateginis perėjimas prie veiklos, kurią įgyvendinant būtų užtikrinama didesnė pridėtinė sanglaudos politikos vertė apskritai, pvz., pajėgumų stiprinimo, komunikacijos arba patirties mainų;

25.  pabrėžia, kad reikia įtraukti institucijas, kurios nepriklauso valdymo sistemai, tačiau daro tiesioginį poveikį sanglaudos politikos įgyvendinimui; primena, kad šioms institucijoms reikia teikti paramą, kad jos galėtų stiprinti ir tobulinti savo administracinius pajėgumus ir standartus pasitelkdamos švietimą, dalijimąsi žiniomis, gebėjimų stiprinimą, tinklaveiką ir kurdamos IT sistemas, būtinas projektams valdyti; pabrėžia, kad, suteikiant daugiau informacijos apie rezultatus ir laimėjimus, pasiektus naudojantis ESI fondų lėšomis, ir didinant šių rezultatų ir laimėjimų matomumą, galima padėti atgauti piliečių pasitikėjimą ir tikėjimą Europos projektu; todėl ragina sukurti atskirą komunikacijos dokumentų rinkinį, susijusį su technine parama valstybės narės iniciatyva; ragina Komisiją skatinti techninės paramos priemonių pakeičiamumą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos masto ekonomijai ir įvairiems ESI fondams bendroms finansavimo priemonėms;

26.  pabrėžia, kad norint sumažinti didelę procedūrinę naštą, ateityje techninė parama turėtų būti vis labiau orientuojama į paramos gavėjų / projektų lygmenį, nesvarbu, ar tai susiję su viešuoju ekonomikos sektoriumi ar pilietinės visuomenės sektoriumi, siekiant užtikrinti, kad būtų siūlomi novatoriški ir tinkamai parengti projektai, priderinti prie jau esamos strategijos, ir netaikomas visiems bendras metodas; ragina valstybes nares tobulinti mechanizmus, kuriuos taikant ESI fondų paramos gavėjai galėtų dalyvauti įgyvendinant ir stebint techninę paramą; rekomenduoja, kad valstybės narės sukurtų informacijos centrų tinklą tam, kad potencialūs paramos gavėjai galėtų sužinoti apie prieinamus finansavimo šaltinius, veiksmų programas ir atvirus kvietimus teikti pasiūlymas, taip pat išmoktų užpildyti paraiškų formas ir gautų informacijos apie projektų įgyvendinimą;

27.  pabrėžia, kad techninė parama turi būti laikoma paprasta ir lanksčia priemone, kurią galima pritaikyti prie kintančių aplinkybių; mano, kad techninė parama turi padėti užtikrinti projektų tvarumą, t. y. jų ilgalaikiškumą, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausioms sanglaudos politikos sritims ir skatinant ilgalaikius rezultatus, pavyzdžiui, projektus, pagal kuriuos užtikrinamas ilgalaikis užimtumas; šiuo klausimu pabrėžia, kad techninė parama gali būti naudojama novatoriškais sprendimais grindžiamiems bandomiesiems projektams išbandyti;

28.  ragina valstybes nares programavimo laikotarpiu po 2020 m. išsamiau atsiskaityti apie veiksmų, finansuotų iš techninės paramos, tipus ir pasiektus rezultatus; pabrėžia, kad, norint užtikrinti didesnį techninės paramos matomumą ir stebėti, kaip ir kur ji naudojama, būtinas didesnis skaidrumas, kuriuo būtų pagerinta atskaitomybė, įskaitant aiškią audito kryptį; mano, kad šiuo požiūriu turėtų būti svarstoma galimybė kurti reguliariai atnaujinamas ir viešai prieinamas valstybių narių planuojamų ir vykdomų veiksmų duomenų bazes, remiantis ESI fondams skirto Komisijos atvirųjų duomenų portalo patirtimi;

29.  pažymi, kad einamuoju programavimo laikotarpiu valstybės narės galėjo rinktis – įtraukti techninę paramą kaip prioritetinę kryptį į veiksmų programą arba konkrečią veiksmų programą skirti techninei paramai; ragina Komisiją analizuoti, kuris variantas padėjo pasiekti geresnių rezultatų ir leido atlikti geresnę stebėseną ir vertinimą, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių institucinę sąrangą;

30.  ragina labiau naudoti techninę paramą Europos teritorinio bendradarbiavimo srityje ir įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, kurioms būdinga sava specifika ir būtina parama visais įgyvendinimo etapais, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, kad šis bendradarbiavimas taip būtų plečiamas ir didinama jo programų svarba;

31.  prašo Komisijos atsižvelgti į visus šiuos elementus rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su sanglaudos politika po 2020 m., pvz., patirtį, įgytą dabartiniu ir ankstesniu programavimo laikotarpiais;

32.  ragina Komisiją atlikti centralizuotai valdomos ir pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomos techninės paramos ex post vertinimą;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 281.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(6) OL L 74, 2014 3 14, p. 1.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0211.


Internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinis perkeliamumas vidaus rinkoje ***I
PDF 321kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo užtikrinimo vidaus rinkoje (COM(2015)0627 – C8-0392/2015 – 2015/0284(COD))
P8_TA(2017)0224A8-0378/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0627),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0392/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A8-0378/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. gegužės 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1128.)

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 86.
(2) OL C 240, 2016 7 1, p. 72.


ES ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimas
PDF 319kWORD 45k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo (2015/2059(INI))
P8_TA(2017)0225A8-0123/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos 2010 m. spalio 6 d. laisvosios prekybos susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos 1996 m. spalio 28 d. pagrindų susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo(2) ir 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimą 2001/248/EB(3) dėl jo sudarymo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES prekybos ir investicijų politikos išorinio poveikio viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvoms ne ES šalyse(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 511/2011, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga(6),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 16 d. Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos prekybos susitarimo sudarymo projekto(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(11),

–  atsižvelgdamas į Marakešo susitarimą, kuriuo įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija,

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(12),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207, 208 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0123/2017),

A.  kadangi 2016 m. liepos 1 d. sukanka penkeri metai nuo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) laisvosios prekybos susitarimo įsigaliojimo;

B.  kadangi Komisijos naujojoje prekybos strategijoje „Prekyba visiems“ pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimą, taip pat naudojant jų ginčų sprendimo mechanizmą;

C.  kadangi ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas (toliau – Susitarimas) oficialiai įsigaliojo po to, kai 2015 m. gruodžio 13 d. jį ratifikavo ES valstybės narės;

D.  kadangi Susitarimas yra pirmasis iš naujos kartos laisvosios prekybos susitarimų, kurį ES sudarė su Azijos partnere, į kurį be tarifų panaikinimo taip pat įtrauktos nuostatos dėl netarifinių kliūčių pašalinimo, sukuriant naujas patekimo į rinką galimybes paslaugų ir investicijų sektoriuose, taip pat tokiose srityse, kaip intelektinė nuosavybė, viešieji pirkimai ir konkurencijos politika, taigi jis taps pavyzdžiu sudarant laisvosios prekybos susitarimus ateityje;

E.  kadangi Susitarimo galiojimo laikotarpiu:

   Sąjungos prekybos su Korėja deficitas per 12 mėnesių laikotarpį iki Susitarimo įsigaliojimo dienos pasiekęs 7,6 mlrd. EUR penktaisiais Susitarimo galiojimo metais tapo 2,5 mlrd. EUR prekybos perviršiu;
   ES eksportas į Korėją išaugo 47 proc., nuo 30,6 mlrd. EUR per 12 mėnesių laikotarpį iki Susitarimo įsigaliojimo dienos iki 44,9 mlrd. EUR penktaisiais Susitarimo galiojimo metais, įskaitant ES produktų, prekyba kuriais buvo visiškai arba iš dalies liberalizuota pagal Susitarimą, eksportą į Korėją, kuris atitinkamai išaugo 57 proc. ir 71 proc., ir ES produktų, kuriems taikomi nuliniai didžiausio palankumo režimo (DPR) tarifai, eksportą į Korėją, kuris išaugo 25 proc. (1,9 mlrd. EUR);
   ES importas iš Korėjos penktaisiais Susitarimo galiojimo metais siekė 42,3 mlrd. EUR ir, palyginti su 12 mėnesių laikotarpiu iki Susitarimo įsigaliojimo dienos, padidėjo11 proc., įskaitant Korėjos produktų, kuriais prekyba buvo visiškai arba iš dalies liberalizuota pagal Susitarimą, eksportą į ES, kuris atitinkamai išaugo 35 proc. ir 64 proc. (atitinkamai 5 mlrd. ir 0,5 mlrd. Eurų), ir Korėjos produktų, kuriems taikomi nuliniai DPR tarifai, eksportas į ES padidėjo 29 proc. (5,8 mlrd. EUR);
   ES sudaroma viso Korėjos importo dalis išaugo nuo 9 proc. prieš įsigaliojant Susitarimui iki 13 proc. ketvirtaisiais Susitarimo galiojimo metais; tuo pat metu ES sudaroma viso Korėjos eksporto dalis sumažėjo nuo 11 proc. iki šiek tiek mažiau nei 9 proc.;
   ES lengvųjų automobilių eksportas į Korėją išaugo 246 proc., t. y. nuo 2,0 mlrd. EUR per 12 mėnesių laikotarpį iki Susitarimo įsigaliojimo dienos iki 6,9 mlrd. EUR penktaisiais Susitarimo galiojimo metais;
   Sąjungos lengvųjų automobilių importas iš Korėjos išaugo 71 proc., t. y. nuo 2,6 mlrd. EUR per 12 mėnesių laikotarpį iki Susitarimo įsigaliojimo dienos iki 4,5 mlrd. EUR penktaisiais Susitarimo galiojimo metais;
   Sąjungos paslaugų eksportas 2014 m. siekė 11,9 mlrd. EUR ir, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 11 proc., o tai lėmė ES prekybos su Korėja paslaugų sektoriuje perteklių, kuris 2014 m. sudarė 6,0 mlrd. EUR; tuo pat metu paslaugų importas iš Korėjos į ES sudarė 6,0 mlrd. EUR, taigi padidėjo 4 proc., palyginti su 2013 m.;
   2014 m. ES tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Korėjoje pasiekė 43,7 mlrd. EUR lygį ir ES tapo didžiausia investuotoja Korėjoje; savo ruožtu Korėjos tiesioginės užsienio investicijos Europos Sąjungoje siekė 20,3 mlrd. EUR, t. y., padidėjo 35 proc., palyginti su ankstesniais metais;
   ES naudojimasis lengvatomis Korėjos rinkoje išaugo iki 68,5 proc., o Korėjos naudojimosi lengvatomis lygis siekia apytikriai 85 proc.;
   sukurti septyni specialieji komitetai, septynios darbo grupės ir pradėtas dialogas intelektinės nuosavybės klausimais;
   veikia Prekybos ir darnaus vystymosi komitetas, kuris yra specializuotas organas, skiriantis daugiausia dėmesio ES ir Korėjos susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus įgyvendinimui;

1.  primena, kad Susitarimas yra procesas, o ne vienkartinis sandoris, todėl, vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, jo praktinis veikimas toliau turėtų būti periodiškai analizuojamas ir vertinamas prekybos poveikio konkretiems ES ir visų ES valstybių narių ekonomikos sektoriams; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Susitarimas būtų įgyvendinamas veiksmingai ir kad būtų laikomasi jo nuostatų;

2.  palankiai vertina tai, kad Susitarimas prisidėjo prie reikšmingo ES ir Korėjos tarpusavio prekybos mainų padidėjimo; skatina Komisiją ir valstybes nares geriau toliau tirti Susitarimo padarinius ir tiesioginį poveikį vartotojų gerovei, verslininkams ir Europos ekonomikai ir apie šį poveikį veiksmingiau informuoti visuomenę;

3.  pabrėžia, kad sudarytas Susitarimas neturėjo precedento nei taikymo srities, nei greičio, kokiu turėjo būti pašalintos prekybos kliūtys, požiūriu (pvz., po penkerių Susitarimo galiojimo metų abi susitarimo šalys buvo praktiškai panaikinusios visus importo muitus);

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Susitarimas, kaip ir kiti laisvosios prekybos, paslaugų ir investicijų susitarimai, daro teigiamą poveikį Susitarimo šalių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, ekonominei integracijai, tvariam vystymuisi ir šalių bei jų gyventojų tarpusavio suartėjimui;

5.  atkreipia dėmesį į Pilietinės visuomenės forumo ir vidaus patariamųjų grupių, sukurtų vadovaujantis nuostatomis, išdėstytomis prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje, kuris yra neatsiejama bendro dokumentų rinkinio dėl laisvosios prekybos susitarimo dalis, pastangas; primena, kad abi Susitarimo šalys pagal Susitarimo 13 straipsnio 4 dalį įsipareigojo savo įstatymuose ir praktikoje laikytis principų, susijusių su savo, kaip Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) narių, įsipareigojimais ir susijusių su Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių darbo principų ir teisių, visų pirma asociacijų laisvės ir teisės į kolektyvines derybas principų, juos skatinti ir įgyvendinti; vis dėlto pabrėžia, kad Korėjos padaryta pažanga įgyvendinant prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje nustatytus tikslus nepakankama ir vis dar pasitaiko asociacijų laisvės pažeidimo atvejų, įskaitant susirūpinimą keliančius profesinių sąjungų lyderių įkalinimo atvejus, taip pat kišimosi į derybas, kurias turėtų savarankiškai vesti derybų partneriai; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pagal Susitarimo 13 straipsnio 14 dalį pradėti oficialias konsultacijas su Korėjos vyriausybe ir, jei tokios konsultacijos neduotų rezultatų, ragina Susitarimo 13 straipsnio 15 dalyje paminėtą ekspertų grupę imtis veiksmų ir tęsti dialogą, susijusį su tuo, kad Korėjos vyriausybė nesilaiko kai kurių savo įsipareigojimų, ir ypač dėti nuolatines ilgalaikes pastangas, laikantis Susitarime numatytų įpareigojimų, siekiant užtikrinti, kad Korėja ratifikuotų pagrindines TDO konvencijas, kurių ji iki šiol neratifikavo;

6.  pabrėžia, kad tarp ES valstybių narių esama didelių skirtumų naudojimosi lengvatomis srityje, kuris kinta nuo 16 proc. iki 92 proc.; pažymi, kad didesnio masto naudojimasis galiojančiomis lengvatomis galėtų suteikti ES eksportuotojams papildomos naudos už daugiau nei 900 mln. EUR; ragina išanalizuoti naudojimąsi lengvatomis šiame ir kituose prekybos susitarimuose, kad prekybos lengvatomis būtų naudojamasi kuo geriau;

7.  pripažįsta, kad, nors šis susitarimas atitinka jo šalių lūkesčius dėl didesnės apimties dvišalės prekybos ir glaudesnės prekybos partnerystės, reikėtų pagal šį susitarimą ir vedant dialogą su Korėja išanalizuoti toliau pateiktus klausimus, tinkamai prižiūrėti jų vykdymą ir įgyvendinimą pagal šio susitarimo nuostatas ir juos peržiūrėti siekiant išspręsti esamas problemas, kaip antai:

   a) techninės prekybos kliūtys (TPK), būtent: tiesioginio transportavimo sąlyga, kuri neleidžia įmonėms ekonomiškai optimizuoti savo konteinerių transportavimo veiklos, sutaisytų prekių grąžinimo nuostata, vilkikų įtraukimas į Susitarimo taikymo sritį, taip pat svarbus į Korėją eksportuojamų mašinų sertifikatams taikomų taisyklių ir procedūrų klausimas,
   b) kliūtys sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityje, be kita ko: kliūtys, ribojančios ES jautienos ir kiaulienos bei pieno gaminių eksportą,
   c) intelektinės nuosavybės teisės, būtent: geografinių nuorodų pripažinimas ir apsauga, komercinės viešo muzikos kūrinių atlikimo teisės, fonogramos ir atlikimas taikant apsaugą pagal autorių teises arba gretutines teises;
   d) skyrius, susijęs su prekyba ir tvariu vystymusi: Korėjos vykdomas pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimas ir įgyvendinimas;
   e) kilmės taisyklių kūrimas ir jų poveikis naudojimosi lengvatomis mastui;
   f) su muitine susiję klausimai, įskaitant kilmės patikrinimo procedūras;

8.  pažymi, kad pastaruoju metu nustatyta naujų netarifinių kliūčių, kaip antai anksčiau neegzistavusios techninės normos mašinoms, įrangai ar transporto priemonėms, atvejų; pabrėžia, kad itin nepriimtinas reiškinys yra transporto priemonės tipo patvirtinimo panaikinimas įvairiems Europos automobilių gamintojams dėl nepagrįstų priežasčių; ragina Komisiją pradėti dvišales derybas siekiant pašalinti šį neigiamą reiškinį;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad daug mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) nežino apie Susitarimo teikiamas galimybes; todėl ragina Komisiją ir ES valstybes nares ištirti ypač MVĮ naudojimąsi lengvatomis ir imtis veiksmingų priemonių siekiant padidinti MVĮ informuotumą apie galimybes, kurių suteikia šis Susitarimas;

10.  pritaria tam, kad toliau būtų gilinami prekybos ir investicijų ryšiai tarp ES ir Korėjos, ypač pagal laisvosios prekybos susitarimo investicijų skyriaus nuostatas; tikisi, kad sunkumai, susiję su prekybos ir darnaus vystymosi skyriumi bus išspręsti prieš prasidedant deryboms dėl investicijų skyriaus; pritaria Susitarimo šalių dalyvavimui tolesniame ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi veikloje Sąjungos ir Korėjos piliečių naudai; ragina Komisiją ir Korėjos Respublikos vyriausybę derybų dėl investicijų skyriaus tarp Europos Komisijos ir Korėjos Respublikos atveju netaikyti seno investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (angl. ISDS) metodo, bet sukurti Komisijos siūlomą naują investicinių teismų sistemą, ir ragina Komisiją ilgainiui sukurti daugiašalę investicinių teismų sistemą, kuri galėtų pakeisti visas investicinių ginčų sprendimo sistemas dabartiniuose ir būsimuose laisvosios prekybos susitarimuose;

11.  pabrėžia, kad svarbu toliau stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą daugiašalėje, keliašalėje ir regioninėje tarptautinėje sistemoje, atsižvelgiant į PPO, kaip antai vykdant derybas dėl aplinkosaugos prekių susitarimų (EGA) ir prekybos paslaugomis susitarimo (TISA);

12.  pabrėžia, kad strateginė Susitarimo vertė pasireiškia ne tik prekybos srityje, nes jis suteikia tvirtą pagrindą glaudesniems santykiams su ilgalaikiu įsipareigojimu ir prisideda prie strateginės partnerystės tarp ES ir Korėjos kūrimo;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Korėjos Respublikos vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai.

(1) OL L 127, 2011 5 14, p. 6.
(2) OL L 90, 2001 3 30, p. 46.
(3) OL L 90, 2001 3 30, p. 45.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0250.
(5) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 87.
(6) OL L 145, 2011 5 31, p. 19.
(7) OL L 127, 2011 5 14, p. 1.
(8) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 113.
(9) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94.
(10) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31.
(11) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0299.


Dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo Artimuosiuose Rytuose pasiekimas
PDF 257kWORD 46k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo Artimuosiuose Rytuose pasiekimo (2016/2998(RSP))
P8_TA(2017)0226RC-B8-0345/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes Jungtinių Tautų rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių konvencijas, kurių šalys yra Izraelis ir Palestina,

–  atsižvelgdamas į Artimųjų Rytų ketverto 2016 m. liepos 1 d. ataskaitą ir 2016 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas – pirmiausia 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. birželio 20 d. – dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės asociaciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi siekis užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose tebėra svarbiausias tarptautinės bendruomenės prioritetas, taip pat būtina stabilumo ir saugumo regione ir pasaulyje sąlyga;

B.  kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausioji įgaliotinė) ne kartą pareiškė esanti įsipareigojusi atnaujinti ir sustiprinti Sąjungos vaidmenį taikos procese; kadangi 2015 m. balandžio mėn. vyriausioji įgaliotinė paskyrė naują ES specialųjį įgaliotinį Artimųjų Rytų taikos procese (toliau – ES specialusis įgaliotinis); kadangi specialiojo įgaliotinio darbo rezultatų dar laukiama;

C.  kadangi svarbų vaidmenį siekiant išspręsti arabų ir Izraelio konfliktą atlieka Ketvertas ir tokie regiono partneriai, kaip Egiptas, Jordanija ir Saudo Arabija;

D.  kadangi nepaliaujamas smurtas, teroristiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir smurto kurstymas ypač stiprina nepasitikėjimą ir iš esmės nedera su taikiu sprendimu;

E.  kadangi JT Saugumo Taryba savo rezoliucijoje Nr. 2334 (2016):

   a) pakartojo, kad Izraelio nausėdijų steigimas nuo 1967 m. okupuotoje Palestinos teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, teisiškai nepagrįstas ir kad tai sunkus tarptautinės teisės pažeidimas bei viena pagrindinių kliūčių pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą;
   b) paragino šalis sprendžiant savo atitinkamus klausimus skirti Izraelio Valstybės teritoriją ir nuo 1967 m. okupuotas teritorijas;
   c) priminė Palestinos Administracijos saugumo pajėgų pareigą, numatytą pagal Ketverto veiksmų gaires, palaikyti veiksmingas operacijas, skirtas stoti prieš visus su teroristine veikla susijusius asmenis ir suduoti smūgį teroristų pajėgumams, įskaitant neteisėtų ginklų konfiskavimą;

F.  kadangi, pasak ES įgaliotinio biuro Palestinoje, pastaraisiais mėnesiais sugriauta daug palestiniečių objektų;

G.  kadangi esama daugybės pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus Gazos Ruože;

H.  kadangi nerimaujama dėl kalinių padėties abiejose pusėse, ypač kai tai susiję su užsitęsusiu palestiniečių kalinių bado streiku; kadangi abi šalys turėtų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su kalinių teisių užtikrinimu;

I.  kadangi visos šalys turėtų remti dialogą ir praktinį bendradarbiavimą – pirmiausia saugumo, vandens, sanitarinių sąlygų ir energijos išteklių užtikrinimo bei Palestinos ekonomikos augimo skatinimo srityse – kad būtų sukurta regionui be galo reikalinga vilties, taikos ir susitaikymo vizija;

J.  kadangi ES ir abiejų pusių santykiai turėtų būti grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams, kuriais vadovaujamasi jų vidaus ir tarptautinės politikos srityse bei kurie yra esminis šių santykių elementas;

1.  pakartoja, kad tvirtai remia dviejų valstybių sambūviu pagrįstą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą išsaugant 1967 m. sienas, Jeruzalę paskelbiant abiejų valstybių sostine, o saugiai Izraelio Valstybei ir nepriklausomai, demokratiškai, vientisai ir pajėgiai Palestinos Valstybei taikiai ir saugiai gyvuojant šalimais, vadovaujantis apsisprendimo teise ir visapusiška pagarba tarptautinės teisės nuostatoms;

2.  pabrėžia, jog svarbu, kad šalys kuo greičiau atnaujintų esmines derybas, siekdamos užtikrinti teisingą, ilgalaikę ir visapusišką taiką; ragina abi šalis vengti veiksmų, kurie galėtų lemti tolesnę eskalaciją, įskaitant vienašales priemones, kurios galėtų apsunkinti derybų rezultatus, kelti grėsmę galimybei sudaryti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą ir vesti į dar didesnį nepasitikėjimą; ragina abi šalis iš naujo įsipareigoti siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo ir, savo ruožtu, atsiriboti nuo šiam sprendimui nepritariančių nuomonių;

3.  griežtai nepritaria jokiems veiksmams, kurie kelia grėsmę galimybei pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, ir primygtinai ragina abi puses įgyvendinti politiką ir veiksmus, kuriais būtų parodyta, kad jos išties įsipareigojusios siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, siekiant atkurti pasitikėjimą; palankiai vertina įsipareigojimą kartu siekti taikos, pareikštą per neseniai įvykusį Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu ir Palestinos Prezidento Mahmoudo Abbaso vizitą JAV;

4.  pabrėžia, kad galimybės pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą apsauga ir išsaugojimas turi būti betarpiškas Europos Sąjungos politikos ir veiksmų Izraelio ir Palestinos konflikto bei Artimųjų Rytų taikos proceso atžvilgiu prioritetas;

5.  smerkia visus smurto ir teroro aktus prieš Izraelio gyventojus bei smurto kurstymą, kurie iš esmės nesuderinami su pažanga siekiant taikaus dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo; pažymi, kad visos šalys turėtų efektyviai veikti prieš smurtą, terorizmą, neapykantą kurstančią kalbą ir neapykantos kurstymą, nes tai nepaprastai svarbu norint atkurti pasitikėjimą ir vengti eskalacijos, kuri dar labiau pakenktų galimybėms pasiekti taiką;

6.  primena, kad pagal tarptautinę teisę nausėdijos yra neteisėtos, ir pabrėžia, kad pastarojo meto sprendimai įkurti nausėdiją Vakarų Kranto gilumoje, paskelbti konkursus dėl beveik 2 000 nausėdijų vienetų ir pagaliau žemę Vakarų Kranto gilumoje paskelbti valstybine dar labiau apsunkina galimybę pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą; smerkia tęsiamą nausėdijų politiką ir ragina Izraelio valdžios institucijas ją nedelsiant sustabdyti ir pakeisti; ypač apgailestauja dėl to, kad 2017 m. vasario 6 d. Knesetas pritarė vadinamajam įteisinimo įstatymui, pagal kurį nausėdijas, ant palestiniečių nuosavybės iškilusias negavus teisėto privataus savininko sutikimo, leidžiama įteisinti atgaline data; laukia Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl šio naujojo teisės akto;

7.  teigiamai vertina 2016 m. sausio 18 d. Tarybos išvadų 8 dalį dėl ES ir jos valstybių narių įsipareigojimo užtikrinti visapusišką esamų ES teisės aktų bei ES ir Izraelio dvišalių susitarimų įgyvendinimą;

8.  ragina nutraukti palestiniečių namų ir ES finansuotų objektų bei projektų griovimą, priverstinį palestiniečių šeimų iškeldinimą ir palestiniečių nuosavybės Vakarų Krante konfiskaciją, kaip pažymima Ketverto ataskaitoje; atkreipia ypatingą dėmesį į atitinkamų ES institucijų atsakomybę nuolat užtikrinant, kad ES finansavimas nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai nukreipiamas teroristinėms organizacijoms ar veiklai, kuria skatinami šie veiksmai;

9.  primena, jog tai, kad valstybės ir nevalstybiniai subjektai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų, įskaitant atskaitomybę už savo veiksmus, yra taikos ir saugumo regione kertinis akmuo;

10.  pabrėžia, kad Palestinos vidaus susitaikymas – svarbus elementas siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, ir apgailestauja, kad Palestina ir toliau nėra vieninga; palaiko ES raginimą palestiniečių grupuotėms didžiausią prioritetą teikti susitaikymui ir Palestinos Administracijos grąžinimui į Gazos Ruožą; ragina palestiniečių pajėgas nedelsiant atnaujinti pastangas susitaikyti, visų pirma surengiant gerokai pavėluotus prezidento ir parlamento rinkimus; pabrėžia, kad Palestinos Administracija turi perimti savo valdžios funkciją Gazos Ruože, įskaitant saugumo ir civilinio administravimo sritis bei savo veiklą sienos perėjimo punktuose;

11.  pabrėžia, kad kovos veiksmai ir neteisėtas ginklavimasis skatina nestabilumą ir galiausiai trikdo pastangas pasiekti sprendimą derybų būdu; ragina Palestinos Administracijos saugumo pajėgas laiku vykdyti visapusiškai veiksmingas operacijas, nukreiptas prieš tokią šių kovotojų grupuočių veiklą, kaip Izraelio raketinis apšaudymas; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu užkirsti kelią teroristinių grupių ginklavimuisi, taip pat jų vykdomai ginklų kontrabandai, raketų gamybai ir tunelių tiesimui;

12.  pakartoja savo raginimą nutraukti Gazos Ruožo blokadą ir skubiai atstatyti ir atgaivinti šią teritoriją;

13.  primena valstybėms narėms 1980 m. birželio mėn. Venecijos deklaraciją, pagal kurią ES valstybės narės prisiėmė atsakomybę vykstant taikos procesui; ragina šių metų birželį priimti naują ES deklaraciją; prašo vyriausiosios įgaliotinės pasinaudoti šia nauja deklaracija siekiant imtis drąsios ir visapusiškos Europos taikos iniciatyvos regione;

14.  ragina pagal šią Europos Sąjungos taikos iniciatyvą spręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą, kad per nustatytą laiką būtų pasiekti apčiuopiami rezultatai, siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo ir taikant tarptautinį stebėsenos ir įgyvendinimo mechanizmą; pabrėžia, kad šiuo požiūriu svarbu palaikyti ryšius su kitais tarptautiniais veikėjais, pirmiausia atsižvelgiant į Artimųjų Rytų ketverto veiklą ir Arabų taikos iniciatyvą; ragina veiksmingai naudoti esamus Europos Sąjungos svertus ir priemones sprendžiant klausimus su abiem šalimis, siekiant remti pastangas užtikrinti taiką, nes koordinuojant ES veiksmus galima pasiekti rezultatų;

15.  pabrėžia, kad, siekiant remti tikrą Europos taikos iniciatyvą, pirmutinė valstybių narių pareiga yra aktyviai prisidėti prie vieningos Europos pozicijos formavimo ir susilaikyti nuo vienašalių iniciatyvų, kuriomis silpninami Europos veiksmai; pabrėžia, kad Europos valstybių ir vyriausybių vadovai negali prašyti Sąjungos imtis iniciatyvos regione, jei dėl jų skirtingų pozicijų vyriausioji įgaliotinė negali atstovauti vieningam Sąjungos požiūriui;

16.  atkreipia dėmesį į Palestinos arabų bendruomenės Izraelyje potencialą svariai prisidėti prie ilgalaikės taikos tarp Izraelio ir Palestinos užtikrinimo, taip pat į jos dalyvavimo taikos procese ir indėlio į jį svarbą; ragina užtikrinti vienodas teises visiems Izraelio piliečiams, nes tai prielaida šiam vaidmeniui atlikti;

17.  ragina Europos Sąjungą remti ir saugoti pilietinės visuomenės veikėjus, įskaitant žmogaus teisių organizacijas, kurios prisideda prie taikos pastangų ir pasitikėjimo tarp izraeliečių ir palestiniečių ugdymo abiejose pusėse, ir palankiai vertina pilietinės visuomenės indėlį į taikos procesą novatoriškomis naujomis idėjomis ir iniciatyvomis;

18.  siūlo imtis iniciatyvos „Parlamento nariai už taiką“, kuria būtų siekiama telkti Europos, Izraelio ir Palestinos parlamentarus ir padėti įgyvendinti taikos darbotvarkę bei papildyti ES diplomatines pastangas;

19.  pabrėžia, kad ES turi skatinti iniciatyvas, kuriomis būtų prisidedama prie politinių, nevalstybinių ir ekonominių veikėjų tarpusavio pasitikėjimo atkūrimo ir bendradarbiavimo konkrečiais klausimais krypties nustatymo; šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbios yra politikos sritys, kuriose bendradarbiavimas būtinas kasdieniam piliečių gyvenimui – pirmiausia saugumas, vandens, sanitarinių sąlygų ir energijos išteklių užtikrinimas bei Palestinos ekonomikos augimas;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Ketverto atstovui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui, Knesetui ir Izraelio vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.


ES strategija dėl Sirijos
PDF 272kWORD 51k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Sirijos (2017/2654(RSP))
P8_TA(2017)0227RC-B8-0331/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Sirijos elementai“ (JOIN(2017)0011) ir 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos – jie kartu sudaro naują ES strategiją dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. konferencijos „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ pirmininkų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškimą dėl karo veiksmų nutraukimo paskelbimo Sirijoje, 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl Sirijos ir 2016 m. gruodžio 9 d. pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės deklaraciją ES vardu dėl padėties Alepe,

–  atsižvelgdamas į pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės 2017 m. balandžio 6 d. deklaraciją dėl įtariamo cheminio ginklo panaudojimo Idlibe (Sirija) ir 2017 m. balandžio 7 d. deklaraciją dėl JAV aviacijos smūgio Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimus dėl ES ribojamųjų priemonių, taikomų už smurtines represijas Sirijoje atsakingiems asmenims, įskaitant 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. kovo 20 d. nustatytas priemones,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) įsteigtos Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitas ir JT ŽTT rezoliucijas dėl Sirijos Arabų Respublikos,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl grupuočių ISIL („Da’esh“) ir „Jabhat Fateh al-Sham“ ir atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl konflikto Sirijos Arabų Respublikoje, ypač į rezoliucijas 2218 (2013), 2139 (2014), 2165 (2014), 2191 (2014), 2199 (2015), 2254 (2015), 2258 (2015), 2268 (2016), 2328 (2016), 2332 (2016) ir 2336 (2016),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A/71/L.48, kuria įsteigiamas „Tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Ženevos komunikatą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją ir visas JT konvencijas, kurias pasirašė Sirija,

–  atsižvelgdamas į Romos statutą ir Tarptautinio Teisingumo Teismo steigiamuosius dokumentus,

–  atsižvelgdamas į ad hoc tribunolus, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Ruandai (TBTR), Specialųjį tribunolą Libanui (STL),

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi karas Sirijoje tapo viena iš didžiausių humanitarinių krizių, įvykusių pasaulyje nuo Antrojo pasaulinio karo, ir jos gyventojai ir toliau junta pražūtingus ir tragiškus šio karo padarinius; kadangi išpuolių taikiniai buvo daugybė civilių, įskaitant vaikus, kurie toliau kenčia šiame žiauriame pilietiniame kare, ir kadangi nuo konflikto Sirijoje pradžios 2011 m. žuvo daugiau kaip 400 000 gyventojų; kadangi daugiau kaip 13,5 mln. žmonių Sirijoje, beveik trims ketvirtadaliams visų likusių gyventojų, reikalinga skubi pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip antai medicinos pagalba, pagalba maisto srityje, vanduo ir būstas; kadangi 6,3 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje, 4,7 mln. gyvena sunkiai pasiekiamose ir apsiaustose vietovėse, o 5 mln. gyvena kaip pabėgėliai kaimyninėse ir kitose regiono šalyse; kadangi krizė Sirijoje turi vis labiau destabilizuojantį poveikį platesniam regionui;

B.  kadangi nuo pat karo pradžios 2011 m. ES kartu su savo valstybėmis narėmis, reaguodama į Sirijos krizę, Sirijoje ir regione 2017 m. sausio mėn. buvo panaudojusi daugiau kaip 9,4 mlrd. EUR ir yra didžiausia paramos teikėja; kadangi ES taip pat smarkiai rėmė pabėgėlius priimančias kaimynines šalis;

C.  kadangi per Sirijos konfliktą padaryti pažeidimai apima tikslinius ir nesirinktinai vykdomus išpuolius prieš civilius, neatidėliotiną mirties bausmės vykdymą, kankinimą ir netinkamą elgesį, priverstinį dingimą, masinius ir savavališkus areštus, kolektyvines bausmes, išpuolius prieš medicinos darbuotojus ir maisto bei vandens tiekimo nutraukimą; kadangi pranešama, kad B. Assado režimas yra atsakingas už korimus, kankinimus ir neatidėliotiną mirties bausmės vykdymą stambiu mastu jo sulaikymo centruose; kadangi Sirijos vyriausybė sąmoningai užblokavo civilių gyventojų prieigą prie pagrindinių prekių ir paslaugų, įskaitant maisto ir vandens tiekimą ir medicininę pagalbą; kadangi išpuoliai prieš civilius gyventojus ir karo taktika, kurios tikslas – apsupti civilių gyventojų vietoves siekiant juos marinti badu, yra akivaizdūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai; kadangi už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys iki šiol nenubausti;

D.  kadangi grupuotė ISIS / „Da’esh“ ir kitos džihadistų grupuotės vykdė žiaurumus, įskaitant brutalias egzekucijas ir neišsakytą seksualinį smurtą, grobimus, kankinimus, priverstinį atvertimą į islamą ir moterų bei mergaičių vergovę; kadangi vaikai verbuojami ir naudojami teroristiniams išpuoliams vykdyti; kadangi didelį susirūpinimą kelia grupuotės ISIS / „Da’esh“ kontroliuojamų teritorijų gyventojų gerovė ir tai, kad per išlaisvinimo kampaniją jie gali būti naudojami kaip gyvieji skydai; kadangi šie nusikaltimai gali būti prilyginti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui;

E.  kadangi nepaisoma 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojusio ugnies nutraukimo ir Sirijoje įvykdyta keletas pažeidimų bei būta didelių incidentų, pvz., greičiausiai režimo įvykdytas išpuolis naudojant chemines medžiagas Chan Šaichūne ir autobusų, gabenusių evakuojamus asmenis iš apsiaustų miestelių, esančių prie Alepo miesto, sprogdinimai; kadangi dešimtys žmonių, įskaitant vaikus, žuvo ir daug kitų buvo sužeista;

F.  kadangi ne vienas tyrimas parodė, kad B. Assado pajėgos naudojo chemines medžiagas, siekdamos sužeisti ir nužudyti civilius gyventojus ir taip pažeidė 2013 m. sutarimą dėl jų pašalinimo; kadangi pastarąjį kartą masinio naikinimo ginklai prieš civilius gyventojus panaudoti 2017 m. balandžio 4 d. Idlibo provincijoje esančiame Chan Šaichūno mieste, kai žuvo mažiausiai 70 civilių gyventojų, daug iš jų vaikų, o dar šimtai buvo sužeisti; kadangi 2017 m. balandžio 12 d. Rusija vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria būtų pasmerktas uždraustų cheminių ginklų Sirijoje naudojimas, apie kurį pranešta, ir Sirijos vyriausybė būtų paraginta bendradarbiauti vykdant incidento tyrimą; kadangi JAV informavo ES, kad, remdamosi savo įvertinimu, jog Sirijos režimas panaudojo cheminį ginklą, jos surengė oro ataką prieš Al Šairato karinių oro pajėgų bazę Homso provincijoje Sirijoje siekdamos užkirsti kelią cheminių ginklų platinimui ir naudojimui ir nuo to atgrasinti;

G.  kadangi, laikydamasi ES kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu politikos, 2017 m. kovo mėn. ES įtraukė keturis aukšto rango Sirijos karininkus į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą dėl jų vaidmens panaudojant cheminį ginklą prieš civilius gyventojus;

H.  kadangi savo 2016 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker paminėjo, kad reikia parengti ES strategiją dėl Sirijos; kadangi spalio mėn. Parlamentas paragino Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicą Mogherini užtikrinti, kad pagal naują strategiją dėl Sirijos būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas politiniam susitarimui Sirijoje, įskaitant stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo priemones, kad būtų geriau laikomasi įsipareigojimų, prisiimtų Tarptautinėje paramos Sirijai grupėje (TPSG);

I.  kadangi ES strategijos dėl Sirijos tikslas – nustatyti, kaip ES gali atlikti labiau pastebimą ir veiksmingesnį vaidmenį padedant užtikrinti ilgalaikį politinį sprendimą Sirijoje pagal galiojančią JT susitartą sistemą ir remti atkūrimą laikotarpiu po susitarimo sudarymo, kai prasidės patikimas pereinamasis procesas; kadangi šioje strategijoje apibrėžiamos šešios pagrindinės prioritetinės sritys, t. y.: karo nutraukimas vykdant tikrą politinį pereinamąjį procesą; prasmingo ir įtraukaus pereinamojo proceso skatinimas; pažeidžiamiausių Sirijos gyventojų humanitarinių poreikių tenkinimas; demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas; atsakomybės už karo nusikaltimus skatinimas ir parama siekiant didinti Sirijos gyventojų ir visuomenės atsparumą.

J.  kadangi 2017 m. balandžio 5 d. ES bendrai pirmininkavo konferencijai „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“, kurioje dalyvavo daugiau nei 70 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai, taip pat tarptautinės bei Sirijos pilietinės visuomenės atstovai; kadangi Briuselyje vykusioje konferencijoje sutarta dėl holistinio požiūrio sprendžiant Sirijos krizę ir dėl papildomos finansinės paramos siekiant reaguoti į humanitarinę padėtį, kurią sudarys 2018–2020 m. skirti 3,47 mlrd. EUR, iš kurių 1,3 mlrd. EUR skirs ES – didžiausia šioje krizėje paramos teikėja; kadangi, be to, kai kurios tarptautinės finansų įstaigos ir paramos teikėjai paskelbė, jog suteiks 27,9 mlrd. EUR paskolų; kadangi Sirijos atkūrimo sąnaudos įvertintos maždaug 200 mlrd. JAV dolerių;

K.  kadangi ES pripažįsta Sirijos kaimyninių šalių, suteikusių prieglobstį didžiausiam pabėgėlių skaičiui, Turkijos, Libano ir Jordanijos pastangas ir remia šias šalis;

L.  kadangi 2017 m. gegužės 4 d. Rusija, Iranas ir Turkija Astanoje (Kazachstanas) sudarė susitarimą, kuriuo sukūrė keturias deeskalacijos zonas; kadangi trys pasirašiusios šalys veiks kaip šešių mėnesių paliaubų, kurios gali būti pratęstos, laiduotojai, be kita ko, pasitelkiant ginkluotus stebėtojus vietoje; kadangi šiame susitarime raginama nutraukti visus B. Assado režimo vykdomus skrydžius virš šių zonų ir sudaryti sąlygas nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą sukilėlių kontroliuojamose teritorijose; kadangi kitas JT vadovaujamų derybų raundas vėl pradedamas šią savaitę Ženevoje ir kitas Rusijos vadovaujamų derybų raundas planuojamas liepos mėn. viduryje Kazachstane;

M.  kadangi ES yra ne kartą pareiškusi, kad Sirijos konflikto negalima išspręsti karinėmis priemonėmis ir kad tik Sirijos vadovaujamas įtraukus pereinamasis procesas gali nutraukti nepriimtinas Sirijos gyventojų kančias; kadangi, nors aišku, kad atkūrimas gali prasidėti tik pasiekus politinį susitarimą, reikėtų pradėti susitaikymą kuo greičiau ir šias pastangas turėtų remti ES, kad būtų užtikrintas ilgalaikis stabilumas; kadangi šiomis aplinkybėmis būtina išsiaiškinti tiesą ir skatinti atskaitomybę ir pereinamojo laikotarpio teisingumą bei amnestiją;

1.  teigiamai vertina ES strategiją dėl Sirijos, įskaitant ES strateginius tikslus dėl Sirijos ir ES tikslus dėl Sirijos, ir Briuselio konferencijos rezultatus, pagal kuriuos užtikrintas įsipareigojimas teikti daugiametę paramą; ragina visus dalyvius ir tarptautinius paramos teikėjus visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus ir toliau teikti paramą ateityje;

2.  dar kartą ir kuo griežčiausiai smerkia žiaurumus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos įvykdė visos konflikto šalys, ypač B. Assado režimo pajėgos, padedant jo sąjungininkėms Rusijai ir Iranui, taip pat nevalstybinės ginkluotos grupuotės, visų pirma ISIS / „Da’esh“ ir „Jabhat Fateh al-Sham“; pabrėžia savo nuostatą, kad visi už tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių teisės pažeidimus atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn; ragina visas valstybes kovojant su nebaudžiamumu taikyti universaliosios jurisdikcijos principą ir teigiamai vertina kai kurių ES valstybių narių veiksmus šiuo klausimu, be kita ko, neseniai Ispanijos nacionalinio teismo sprendimą nagrinėti prieš devynis Sirijos žvalgybos pareigūnus pateiktą baudžiamąjį skundą dėl kankinimo ir žmogaus teisių pažeidimų; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su panašiai mąstančiomis šalimis, ištirti galimybę sukurti Sirijos karo nusikaltimų teismą, kol Sirijos klausimai galės sėkmingai būti perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui; pabrėžia, kad tie, kurie vykdo nusikaltimus prieš religines ir etnines mažumas bei kitas grupes taip pat turėtų būti teisiami; lieka įsitikinęs, kad šį konfliktą bus galima veiksmingai išspręsti ir tvarią taiką Sirijoje pasiekti, tik užtikrinus atsakomybę už padarytus nusikaltimus;

3.  kuo griežčiausiai smerkia 2017 m. balandžio 4 d. įvykdytą šiurpią oro ataką panaudojant cheminį ginklą, kurios taikiniu tapo Idlibo provincijoje esantis Chan Šaichūno miestas ir per kurią žuvo ne mažiau kaip 70 civilių gyventojų, įskaitant vaikus ir pagalbą teikiančius darbuotojus, o daugeliui nukentėjusiųjų pasireiškė apsinuodijimo dujomis simptomai; pažymi, kad, remiantis Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (ChGUO) faktų nustatymo misijos atliktu preliminariu vertinimu, įtarimai dėl cheminių ginklų naudojimo yra patikimi; pabrėžia Sirijos pareigą laikytis ChGUO faktų nustatymo misijos bei ChGUO ir JT bendro tyrimo mechanizmo rekomendacijų, nedelsiant suteikiant nevaržomą prieigą prie visų be išimties teritorijų ir pripažįstant teisę jas tikrinti; pabrėžia, kad asmenys, įvykdę tokius išpuolius, turės būti patraukti atsakomybėn teisme; apgailestauja, kad Rusija pakartotinai naudojasi veto teise Saugumo Taryboje, taip pat vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria smerkiama cheminė ataka ir raginama pradėti tarptautinį tyrimą;

4.  palankiai vertina tai, kad įsteigiamas „Tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas, apgailestauja, kad šis mechanizmas vis dar nėra visapusiškai finansuojamas; ragina valstybes nares įvykdyti savo pažadus šioje srityje;

5.  toliau remia Sirijos valstybės vienybę, suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, taip pat remia tvirtą požiūrį „Visa Sirija“ ir demokratinės Sirijos gyventojų ateities siekį; primygtinai teigia, kad vienintelis būdas pasiekti taiką šalyje – Sirijos vadovaujamas politinis procesas, kuris sudarys sąlygas laisviems ir sąžiningiems rinkimams, kuriuos palengvintų ir stebėtų Jungtinės Tautos ir kurie būtų surengti pagal naują konstituciją; primena visoms šalims, kad visų karo veiksmų nutraukimą šalyje ir abipusiai priimtiną ir taikų Sirijos krizės sprendimą galima pasiekti vadovaujant JT ir, kaip nurodyta 2012 m. Ženevos komunikate ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2254 (2015), remiant JT Generalinio Sekretoriaus specialiajam pasiuntiniui Sirijai Staffanui de Misturai ir pagrindiniams tarptautiniams ir regioniniams subjektams;

6.  atkreipia dėmesį į naujausią memorandumą dėl deeskalacijos zonų Sirijoje ir pritaria ketinimui stiprinti paliaubas, sustabdyti režimo oro pajėgų skrydžius virš deeskalacijos zonų ir sudaryti sąlygas humanitarinei ir medicininei pagalbai teikti, perkeltiems civiliams grįžti į savo namus ir pažeistai infrastruktūrai atkurti; vis dėlto pabrėžia opozicijos išreikštą susirūpinimą, kad šis susitarimas gali lemti įtakos zonų nustatymą ir Sirijos susiskaldymą; ragina visas šalis įgyvendinti Astanos susitarimus ir tris laiduotojus užtikrinti, kad būtų paisoma ugnies nutraukimo; pabrėžia, kad svarbu pašalinti bet kokią dviprasmybę dėl grupių, kurioms netaikomas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, ir ragina visas šalis, įskaitant Turkiją, užtikrinti, kad pagal memorandumą nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos pulti pajėgų, susijusių su nuosaikiąja opozicija, ar pajėgų, kovojančių tarptautinės koalicijos prieš grupuotę ISIS / „Da’esh“ pusėje; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tarptautinę įgyvendinimo stebėseną, ir remia tvirtą JT dalyvavimą;

7.  primygtinai ragina Rusijos Federaciją ir Irano Islamo Respubliką panaudoti savo įtaką Sirijos režimui, kad jis sutiktų su pagrįstu kompromisu, kuris nutrauks pilietinį karą ir sudarys sąlygas įtraukiam ir tikram perėjimo procesui, ir šio kompromiso aktyviai laikytųsi; ragina ES ir jos valstybes nares ir toliau remti nuosaikiąją opoziciją, nustatyti ir atskirti radikalizuotus elementus ir skatinti susitaikymą; ragina Vyriausiojo derybų komiteto narius ir toliau dalyvauti JT tarpininkaujamose derybose Ženevoje;

8.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ES turi aktyviau bendradarbiauti ir panaudoti savo didelę finansinę paramą po konflikto kaip svertą siekiant atlikti svarbų vaidmenį derybose pagal galiojančią JT susitartą sistemą ir užtikrinti politinį pereinamąjį procesą, kuriant savitą politiką, kuria siekiama suburti šalis glaudžiau, taip pat intensyviau dedant pastangas srityse, kuriose Europos Sąjunga gali turėti pridėtinės vertės; palaiko toliau dedamas Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pastangas užmegzti ryšius su svarbiausiais subjektais regione siekiant užtikrinti politinį pereinamąjį procesą, susitaikymą po konflikto ir atkūrimą; mano, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai turėtų pradėti rengti konkretų savo dalyvavimo atkuriant Siriją planą ir siekti įtraukių, bendrų pastangų su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis ir finansų įstaigomis, taip pat regiono ir vietos subjektais; vis dėlto pabrėžia, jog svarbu, kad patys Sirijos gyventojai jaustų atsakomybę už atkūrimo po konflikto procesą;

9.  pabrėžia itin didelę vietos ir tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų ir NVO darbo svarbą renkant padarytų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir kitų pažeidimų, įskaitant kultūros paveldo naikinimą, įrodymus; ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti visapusišką paramą šiems subjektams; ragina ES ir jos valstybes nares tinkamai finansuoti viešųjų šaltinių tyrimų ir karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui įrodymų skaitmeninio rinkimo srityje dirbančias organizacijas siekiant užtikrinti atsakomybę ir kaltuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

10.  teigiamai vertina tai, kad ES strategijoje dėl Sirijos akcentuojama parama Sirijos gyventojų ir visuomenės atsparumui; ragina ES ir jos valstybes nares padvigubinti savo pastangas, kuriomis siekiama kur tik įmanoma Sirijoje stiprinti Sirijos gyventojų ir pilietinės visuomenės gebėjimus, be kita ko, veikiant išvien su žmogaus teises, lygybę (įskaitant lyčių lygybę ir mažumų teises), demokratiją ir įgalėjimą skatinančiais subjektais ir juos pasitelkiant, ir, kai įmanoma, į šį procesą įtraukti regione ar Europoje tremtyje gyvenančius Sirijos pabėgėlius; pabrėžia, kad toks gebėjimų stiprinimas turėtų padėti sirams imtis iniciatyvos pereinamuoju laikotarpiu (tokiose srityse kaip žiniasklaidos reguliavimas, decentralizacija, savivaldybių administravimas ir konstitucijos projekto rengimas) ir tinkamai atsižvelgti į moterų poreikius ir vaidmenį;

11.  yra patenkintas, kad pilietinės visuomenės, įskaitant moterų organizacijas, vaidmuo buvo pripažintas kaip svarbiausia ilgalaikio sprendimo dalis; primena, kad ES privalo skatinti ir lengvinti tinkamą pilietinės visuomenės ir moterų dalyvavimą arba konsultacijas su šiomis organizacijomis ir moterimis vykdant taikos procesą, vadovaudamasi visapusišku požiūriu į tai, kaip ES įgyvendina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo; pakartoja, jog reikia, kad moterų žmogaus teisės būtų įtrauktos į naują Sirijos konstituciją;

12.  dar kartą patvirtindamas savo paramą Tarptautinės kovos su ISIS / „Da’esh“ koalicijos veiksmams, mano, kad reikėtų taip pat persvarstyti ES strategijos aspektus, susijusius su kova su grupuote ISIS / „Da’esh“ ir kitomis į JT sąrašą įtrauktomis teroristinėmis organizacijomis, išryškinant svarbiausias politines bei socialines ir ekonomines priežastis, sudariusias sąlygas plisti terorizmui, ir skiriant joms didžiausią dėmesį, taip pat nustatant konkrečius veiksmus šioms priežastims panaikinti; be to, mano, kad būtina parengti būdus, kuriais būtų padedama išsaugoti Sirijos visuomenės etninę, religijų bei konfesijų įvairovę;

13.  pabrėžia, kad svarbu Sirijoje apsaugoti etnines ir religines mažumas, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad visi politiniai procesai turėtų būti įtraukūs ir jais turi būti siekiama Siriją atkurti kaip daugiakonfesinę ir tolerantišką valstybę;

14.  primena, kad itin svarbu kuo anksčiau nustatyti pasitikėjimo stiprinimo priemones, be kita ko, galimybes visiškai nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą visoje Sirijoje ir pagrindines viešąsias paslaugas (elektrą, vandenį, sveikatos priežiūrą), nutraukti visas miestų apsiaustis, taip pat išlaisvinti kalinius ir įkaitus; palankiai vertina Sirijos vyriausybės ir sukilėlių grupuočių susitarimą leisti evakuoti keturis apsiaustus miestus; primygtinai ragina visas šalis remti ir padėti priimti išsamų susitarimą dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių;

15.  apgailestaudamas pažymi, kad niokojamasis pilietinis konfliktas nubloškė šalį kelis dešimtmečius atgal socialinės ir ekonominės raidos aspektais, milijonai žmonių neteko darbo ir nuskurdo, dideliu mastu sunaikintos sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugos, konfliktas lėmė Sirijos gyventojų didelio masto perkėlimą ir protų nutekėjimą; todėl pabrėžia, kaip svarbu didinti nehumanitarinę pagalbą, kuria siekiama didinti žmonių atsparumą Sirijoje ir atgaivinti ekonomiką; be to, ragina ES valstybes nares parodyti didesnį įsipareigojimą dalijantis naštą ir leisti pabėgėliams, bėgantiems iš Sirijos karo zonų, rasti apsaugą ne tik artimiausiame kaimyniniame regione, taip pat vykdant perkėlimo ir humanitarinio priėmimo programas; vis dėlto mano, kad kai tik baigsis konfliktas, turėtų būti teikiamos paskatos kvalifikuotiems Sirijos pabėgėliams grįžti ir prisidėti prie atkūrimo;

16.  palankiai vertina naujus partnerystės prioritetus, dėl kurių ES susitarė su Jordanija ir Libanu, ir ES kilmės taisyklių dėl eksporto iš Jordanijos supaprastinimą; apgailestauja dėl to, kad daug pabėgėlių, esančių Jordanijoje, Libane ir Turkijoje, vis dar gyvena prastomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir dažnai negali rasti (legalaus) darbo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai raginti Jordanijos ir Libano valdžios institucijas imtis priemonių, kad būtų pašalintos likusios (neformalios) kliūtys, remti didesnes galimybes imtis savarankiško darbo ir įvykdyti įsipareigojimus dėl darbo vietų moterims ir jaunimui sukūrimo;

17.  visiškai pritaria tikslui užtikrinti iniciatyvos „neprarasta vaikų karta“ įgyvendinimą Sirijoje ir regione ir ragina dėti papildomas pastangas pasiekti, kad visi vaikai pabėgėliai ir pažeidžiami vaikai priimančiosiose bendruomenėse gautų aukštos kokybės švietimo paslaugas, sudarant vienodas galimybės jomis naudotis ir mergaitėms, ir berniukams; pabrėžia poreikį pripažinti pabėgėlių stovyklose dažną savaiminį mokymąsi ir remti šių traumuotų vaikų psichologinę reabilitaciją;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Tarptautinės paramos Sirijai grupės nariams ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims ir pasirūpinti, kad šis tekstas būtų išverstas į arabų kalbą.


Kelių transportas Europos Sąjungoje
PDF 354kWORD 50k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos kelių transporto (2017/2545(RSP))
P8_TA(2017)0228B8-0290/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. savo rezoliuciją dėl 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 19 d. savo rezoliuciją dėl logistikos ES ir dėl daugiarūšio transporto naujuose TEN-T koridoriuose(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl naujų galimybių mažosioms transporto įmonėms, įskaitant bendradarbiavimu grindžiamus verslo modelius(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Sąjungos kelių transporto rinkos padėties (COM(2014)0222),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“ (COM(2016)0501) ir į Komisijos komunikatą „Transportas ir CO2“ (COM(1998)0204),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą ir į savo įsipareigojimą išlaikyti pasaulinės temperatūros kilimą gerokai žemiau 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas siekiant, kad temperatūros kilimas būtų dar labiau apribotas iki 1,5°C,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 d. Amsterdamo deklaraciją dėl bendradarbiavimo susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo srityje. Rengiantis susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių naudojimui Europos keliuose,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“ (COM(2016)0766),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Komisija turėtų kuo skubiau pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų krovinių vežimo kelių transportu rinkos srityje (toliau – kelių iniciatyvos), siekdama nustatyti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria šis sektorius;

B.  kadangi ES kelių transporto sektoriuje yra 5 mln. tiesioginių darbo vietų ir jis sudaro beveik 2 % ES BVP (344 000 keleivių vežimo kelių transportu įmonių ir daugiau kaip 560 000 krovinių vežimo keliais įmonių)(13);

C.  kadangi 2013 m. keleivių vežimo kelių transportu veikla ES siekė 5 323 mlrd. keleivių nukeliautų kilometrų, iš kurių kelionės lengvaisiais automobiliais sudarė 72,3 proc., o kelionės autobusais ir tolimojo susisiekimo autobusais – 8,1 proc. visos keleivių vežimo veiklos 28 ES valstybėse narėse(14);

D.  kadangi kelių eismo sauga vis dar yra aktualus klausimas ES, nes 2015 m. 135 000 keleivių buvo sunkiai sužalota ir 26 100 keleivių žuvo;

E.  kadangi kelių transportas yra pagrindinis ES ekonomikos variklis ir turėtų toliau pirmauti skatinant tolesnį ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą, taip pat skatinant konkurencingumą ir teritorinę sanglaudą, ir kadangi būtina, kad šis sektorius taptų tvaresnis ir jame būtų užtikrinamos deramos darbo sąlygos ir socialinės teisės;

F.  kadangi kelių transportas yra sektorius, kuriame Europa yra pasaulio lyderė tiek gamybos, tiek transporto operacijų srityse, kadangi itin svarbu, kad Europos kelių transporto sektoriaus plėtra, investicijos į jį ir jo atsinaujinimas vyktų subalansuotu ir ekologišku būdu, siekiant išlaikyti jo, kaip pasaulinio lyderio technologijų srityje, poziciją pasaulio ekonomikoje, kuriai vis labiau būdingas stiprių naujų dalyvių ir naujų verslo modelių atsiradimas;

G.  kadangi kelių transporto sektoriuje ir toliau palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro, atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį pagerinti šio sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą ekonomišku būdu, nesumažinant jos konkurencingumo, visų pirma naudojant alternatyviuosius degalus, alternatyvias galios pavaras ir skaitmeninimą;

H.  kadangi transportas reikšmingai prisideda prie klimato kaitos, nes jis sudaro apie 23,2 proc. viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, ir kadangi kelių transportas 2014 m. sudarė 72,8 proc. ES išmetamo ŠESD kiekio;

I.  kadangi apskaičiuota, jog spūstys keliuose ES ekonomikai kainuoja 1 proc. jos BVP prarasto laiko, papildomo suvartojamų degalų kiekio ir taršos požiūriu;

J.  kadangi tarptautinis krovinių vežimo kelių transportas susiduria su vis didesniu skaičiumi valstybių narių nustatytų reguliavimo kliūčių;

K.  kadangi daugiarūšio transporto tinklai ir įvairių rūšių transporto ir paslaugų integravimas gali būti labai naudingi dalykai gerinant keleivinio ir krovininio transporto jungtis ir veiksmingumą ir taip padedant mažinti išmetamą anglies junginių ir kitų žalingų teršalų kiekį;

L.  kadangi valstybėse narėse nepakankamai užtikrinamas ES teisės aktų dėl kabotažo vykdymas;

M.  kadangi Sąjungoje labai skirtingai įgyvendinami galiojantys teisės aktai dėl darbo sąlygų, socialinių teisių ir kelių eismo saugos;

Konkurencingumo didinimas ir inovacijos kelių sektoriuje

1.  mano, kad kelių iniciatyvos turėtų suteikti labai reikalingą postūmį kurti tvaresnį, saugų, novatorišką ir konkurencingą Europos kelių transporto sektorių, toliau plėtoti Europos kelių infrastruktūrą, kad pagerėtų kelių transporto veiksmingumas ir logistika, užtikrinti vienodas sąlygas visiems veiklos vykdytojams pasaulinėje rinkoje, taip pat baigti kurti keleivių ir krovinių vežimo keliais vidaus rinką ir užtikrinti geresnį jos veikimą bei nustatyti ilgalaikę Europos kelių transporto sektoriaus strategiją;

2.  taip pat mano, kad kelių iniciatyvos turėtų paskatinti technologinę transporto priemonių raidą, skatinti naudoti alternatyviuosius degalus, padidinti transporto sistemų ir rūšių sąveiką ir užtikrinti galimybes MVĮ patekti į transporto rinką;

3.  ragina Komisiją rengiant kelių iniciatyvas atsižvelgti į 2015 m. rugsėjo 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimo; pabrėžia, kad pagal ES įvairiarūšio ir tvaraus transporto politiką kelių transportas turi būti vertinamas laikantis holistinio ir ilgalaikio požiūrio;

4.  ragina Komisiją rengiant kelių eismo iniciatyvų rinkinį taip pat atsižvelgti į 2016 m. rugsėjo 14 d. Parlamento rezoliuciją dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje;

5.  pabrėžia, kad kelių transporto sektorius smarkiai prisideda prie ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo ir kad ekonominė padėtis yra glaudžiai susijusi su ES kelių transporto sektoriaus konkurencingumu; todėl prašo kurti aktyvias politikos strategijas, kuriomis siekiama remti ir plėtoti tvarų kelių sektorių palaikant sąžiningą konkurenciją, ypač MVĮ, visų pirma atsižvelgiant į būsimus skaitmeninius, technologinius ir aplinkos pokyčius šiame sektoriuje, ir kartu skatina užtikrinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;

6.  ragina Europos kelių sektorių pasinaudoti skaitmeninimo suteikiamomis galimybėmis; ragina Komisiją išplėtoti ryšių infrastruktūrą – tiek tarp pačių transporto priemonių, tiek tarp transporto priemonių ir infrastruktūros – kad būtų pagerinta kelių eismo sauga, veiksmingumas ir būtų pasirengta kelių eismo ateičiai; pabrėžia, kad reikia plėtoti technologijų perdavimą transporto priemonėms, sustiprinti jų logistinę paramą ir šiuo klausimu parengti atitinkamas apibrėžtis ir taisykles; ragina Komisiją numatyti tinkamą susietojo ir automatizuoto vairavimo reglamentavimo sistemą, taip pat nustatyti naujus bendradarbiavimu grindžiamus verslo modelius;

7.  ragina Komisiją labiau derinti teisės aktus, susijusius su keleivių ir krovinių vežimu, visų pirma ES elektroninių rinkliavos sistemų srityje, kadangi dabartinė suderinamumo stoka lemia papildomas transporto išlaidas; šiuo atžvilgiu ragina naudoti skaitmenines technologijas (kompiuterizuotus ir standartizuotus dokumentus, e. CMR važtaražčius, išmaniuosius tachografus ir t. t.), kad būtų užtikrinti visiškai veikianti vidaus rinka;

Palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam judumui kelių transportu

8.  ragina valstybes nares išsamiau įgyvendinti atitinkamas ES taisykles, o Komisiją – atidžiau stebėti tokį įgyvendinimą, be kita ko, atsižvelgiant į tarpvalstybinio bendradarbiavimo, aiškinimo ir tinkamo ir nediskriminacinio galiojančių teisės aktų vykdymo aspektus, taip pat spręsti nacionalinės teisės aktų suderinimo klausimą; mano, kad, kai pagrįsta, Komisija turėtų pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl įstatymų ir priemonių, kuriais iškreipiama rinka;

9.  ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti su organizacija „Euro Contrôle Route“ ir Europos kelių eismo policijos tinklu (TISPOL) siekiant pagerinti Europos kelių transporto teisės aktų įgyvendinimą ir sukurti tvirtą mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinamas vienodas ir tinkamas esamo teisyno įgyvendinimas, t. y. padedant valstybėms narėms sertifikavimo, standartizavimo, techninių žinių, duomenų rinkimo, mokymo ir tikrinimo užduočių srityse ir valdant keitimosi informacija tarp nacionalinių ekspertų ir valdžios institucijų platformas;

10.  ragina valstybes nares sugriežtinti patikrinimus, visų pirma susijusius su vairavimo ir poilsio laikotarpiais ir kabotažo taisyklėmis, ir naudoti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas; ragina Komisiją greičiau nustatyti privalomą skaitmeninių prietaisų, kaip antai išmaniųjų tachografų ir elektroninių važtaražčių (e. CMR), naudojimą transporto priemonėse, kad būtų pagerinta atitikties atitinkamoms ES taisyklėms stebėsena ir sumažintos administracinės išlaidos;

11.  ragina Komisiją toliau derinti privalomos saugos įrangą lengvosiose ir sunkiosiose transporto priemonėse, kaip antai avarinio sustojimo ženklus, šviesą atspindinčias liemenes, atsargines lemputes arba alkoholio matuoklius, reglamentuojančias taisykles;

12.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybes sumažinti dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų susidariusią biurokratinę ir finansinę naštą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvai teikti transporto paslaugas visoje ES;

13.  pabrėžia, kad ES įgyvendinama darni, skaidri, nediskriminuojanti ir nebiurokratiška kelių apmokestinimo sistema, proporcinga kelių naudojimui ir išorės sąnaudoms, kurios susidaro dėl sunkvežimių, autobusų ir automobilių („naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ principai), teigiamai prisidėtų prie prastėjančios kelių infrastruktūros būklės, spūsčių ir taršos klausimų sprendimo; ragina Komisiją sukurti sistemą, pagal kurią būtų užtikrinamas nediskriminavimas ir vengiama keleiviniams automobiliams taikomų fragmentinio apmokestinimo sistemų ES;

14.  ragina Komisiją pasiūlyti persvarstyti Europos elektroninės rinkliavos paslaugos (EERP) direktyvą, į kurią turėtų būti įtrauktas išorinių sąnaudų elementas, pagrįstas principu „teršėjas moka“, kuri būtų visiškai sąveiki su tikslu padėti kurti suderintus ES kelių mokesčių rinkimo techninius standartus, būtų pagrįsta skaidrumu, geresniu įvairios intelektinės transporto sistemos (ITS) įrangos, kuri diegiama transporto priemonėse, plėtojimu ir integravimu, taip pat išsamesniu teisės aktų išaiškinimu, siekiant geriau apibrėžti ir saugoti EERP teikėjų teises ir palengvinti jų prievoles;

15.  mano, kad periferinėms valstybėms narėms ir šalims, neturinčioms alternatyvos kelių transportui, sunkiau pasiekti ES vidaus rinkos centrą; ragina Komisiją į savo kelių iniciatyvas įtraukti mechanizmą, kuriuo būtų sumažintos kelių transporto operacijų iš periferinių regionų sąnaudos;

16.  pabrėžia, kad nuomojamos transporto priemonės paprastai yra naujausios ir švariausios transporto priemonės rinkoje, prisidedančios prie kelių transporto sektoriaus veiksmingumo; todėl ragina Komisiją persvarstyti esamas nuomojamiems automobiliams taikomas taisykles, pagal kurias valstybėms narėms leidžiama uždrausti naudoti tokias transporto priemones tarptautinio vežimo operacijoms;

17.  yra susirūpinęs dėl to, kad nacionalinės valdžios institucijos neužtikrina taisyklių vykdymo, susijusio su sukčiavimu naudojant tachografus ir vykdant kabotažo operacijas, ir todėl ragina Komisiją spręsti šias problemas, be kita ko, naudojant naujas technologijas, supaprastinant ir aiškiau išdėstant kabotažo nuostatas ir užtikrinant efektyvesnį keitimąsi informacija tarp institucijų siekiant užtikrinti geresnį taisyklių vykdymą ES ir geriau stebėti kabotažo operacijas;

18.  mano, kad teisėkūros reikalavimai turėtų būti proporcingi įmonės veiklos pobūdžiui ir dydžiui; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, ar vis dar yra pagrindo atleisti lengvąsias komercines transporto priemones nuo tam tikro skaičiaus Europos taisyklių taikymo, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau lengvųjų komercinių transporto priemonių naudojama tarptautiniams kroviniams vežti, ir prašo Komisiją pateikti vertinimo ataskaitą dėl poveikio ekonomikai, aplinkai ir saugumui;

19.  pabrėžia, kad turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam judumui kelių transportu kaimyninėms narystės siekiančioms šalims, geriau suderinant kelių infrastruktūros standartus, signalizavimo ir elektronines sistemas, taip užtikrinant, kad nesidarytų spūstys, ypač pagrindiniame transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T);

Socialinių sąlygų ir saugumo taisyklių gerinimas

20.  pabrėžia, kad laisvė teikti transporto paslaugas visoje ES neturėtų pateisinti jokio darbuotojų pagrindinių teisių pažeidimo ar susilpninti esamų teisės aktų dėl darbo sąlygų, kaip antai poilsio laikotarpiai, darbo modeliai, laikotarpiai, kai dirbama ne pagrindinėje buvimo vietoje, galimybė įgyti įgūdžių, kvalifikacijos kėlimas ir karjeros galimybės, sveikata ir sauga, priežiūra ir socialinė parama bei minimalus darbo užmokestis;

21.  mano, kad labai svarbu priminti Komisijai jos įsipareigojimus, prisiimtus pasiūlyme dėl Europos socialinių teisių ramsčio, visų pirma susijusius su:

   saugiu ir lanksčiu užimtumu (5d principas): „Užkertamas kelias tokiems darbo santykiams, kuriuose sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos, be kita ko, nustatant draudimą piktnaudžiauti netipinėmis sutartimis. Bandomasis laikotarpis niekada neturėtų būti ilgesnis nei pagrįsta“;
   deramu darbo užmokesčiu (6a principas): „Darbuotojai turi teisę į darbo užmokestį, kuris jiems užtikrintų deramą gyvenimo lygį“;

primena, kad nė viena Komisijos iniciatyva, susijusi su kelių transportu, neturi pažeisti šio principo, nei kelti grėsmės darbuotojų teisėms šiame sektoriuje;

22.  yra susirūpinęs dėl socialiniu požiūriu probleminės verslo praktikos, kuri taip pat kelia pavojų kelių eismo saugai ir yra daugiausia susijusi su kabotažo taisyklėmis ir vadinamosiomis priedangos įmonėmis (ypač klausimai, susiję su fiktyviu savarankišku darbu ir tyčiniu piktnaudžiavimu arba esamų Europos ir nacionalinių teisės aktų apėjimu, taip sudarant sąlygas plėtoti nesąžiningą konkurenciją neteisėtai mažinant darbo jėgos ir veiklos sąnaudas ir vėliau pažeidžiant darbuotojų teises; tie pažeidimai atsiranda dėl nepakankamai aiškių ES taisyklių ir nevienodo jų aiškinimo ir vykdymo užtikrinimo praktikos nacionaliniu lygmeniu);

23.  ragina Komisiją peržiūrėti reikalavimus dėl įsisteigimo teisės siekiant panaikinti priedangos įmones kelių transporto sektoriuje;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai spręsti klausimus, susijusius su vairuotojų nuovargiu, be kita ko, užtikrinant, kad bet kokios investicijos į kelių infrastruktūrą apimtų ir sąlygų vairuotojams, ypač tolimųjų reisų vairuotojams, gerinimą ir kad būtų visada laikomasi teisės aktų nuostatų dėl poilsio pertraukų;

25.  ragina Komisiją paaiškinti kabotažo taisykles ir taisykles, kuriomis reglamentuojamas vežimo kelių transportu profesijos įgijimas, ir pagerinti jų įgyvendinimą siekiant veiksmingai kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu;

26.  nepritaria tolesniam kabotažo liberalizavimui, ypač neribotoms kabotažo operacijoms per tam tikrą dienų skaičių;

27.  ragina Komisiją patikslinti Darbuotojų komandiravimo direktyvos nuostatų taikymą kelių transporto sektoriuje ir pagerinti jų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą;

28.  pabrėžia, kad Europa susiduria su profesionalių vairuotojų trūkumo problema, kuri kyla dėl augančios transporto paslaugų paklausos, sparčios tarptautinės prekybos plėtros ir demografinės padėties; todėl ragina Komisiją sudaryti geresnes galimybės jaunuoliams ir jaunuolėms mokytis šios profesijos ir spręsti vairuotojų prastų darbo sąlygų ir kokybiškos pakelių infrastruktūros trūkumo problemas;

29.  pabrėžia, kad skirtingi nacionaliniai teisės aktai dėl socialinių sąlygų ir teisių Sąjungos kelių transporto sektoriuje sukuria didžiulius ir neproporcingus administracinius barjerus operatoriams, ypač MVĮ, padaro teisinę sistemą dar sudėtingesnę, trukdo sukurti kelių transporto sektoriaus vidaus rinką Sąjungoje ir sudaro kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui;

30.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl kitų kelių iniciatyvų, kurios leistų efektyviau atskirti laisvę teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvę, siekiant užtikrinti, kad valstybėje narėje, kurioje bendrovė nėra įsisteigusi, vykdoma verslo veikla būtų laikina ir kad darbuotojams būtų taikomi tos šalies, kurioje yra jų įprasta darbo vieta arba kurioje jie vykdo didžiąją dalį savo profesinės veiklos, teisės aktai;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti darbo kelių transporto sektoriuje kokybės klausimą, visų pirma mokymo, sertifikavimo, darbo sąlygų ir karjeros raidos aspektais, siekiant sukurti kokybiškas darbo vietas, lavinti būtinus įgūdžius ir sustiprinti ES kelių transporto operatorių konkurencingumą, kad jis taptų patrauklesnis jaunimui, kartu siekiant užtikrinti tinkamą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą vairuotojams;

32.  ragina Komisiją persvarstyti Mišriojo vežimo direktyvą 92/106/EEB, kad būtų sustiprintas daugiarūšis transportas ir panaikinta nesąžininga praktika bei užtikrinta atitiktis socialinės srities teisės aktams, susijusiems su mišriuoju vežimu;

33.  ragina Komisiją įvertinti galimybę visiems Bendrijos licenciją turintiems veiklos vykdytojams sukurti elektroninę integruotą veiklos vykdytojo bylą, kuria būtų siekiama rinkti visus per patikras kelyje surinktus aktualius duomenis apie vežėją, transporto priemonę ir vairuotoją;

34.  pabrėžia, kad poilsio įrenginių sistema ES yra nepakankama ir neadekvati; todėl ragina valstybes nares konsultuojantis su Komisija parengti patogių ir saugių poilsio aikštelių, turinčių pakankamą skaičių automobilių stovėjimo aikštelių, sanitarinių patalpų ir tranzito viešbučių, statybos ir pajėgumų numatymo planą, ypač strateginiuose taškuose / mazguose, kuriuose eismas gali būti labai intensyvus;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti aktualius nepraktiškumo, susijusio su vairavimo ir poilsio laiku, klausimus, t. y. dažnai pasitaiko situacijų, kai vairuotojai yra priversti ilsėtis kelias valandas, nors jie yra tik už kelių kilometrų nuo savo pagrindinės buvimo vietos arba gyvenamosios vietos; ragina Komisiją į tai atsižvelgti peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares ES lygmeniu nustatyti sunkių sužalojimų keliuose mažinimo tikslą;

37.  ragina Komisiją atlikti ES masto mokslinį tyrimą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų ir krovininio transporto (furgonų ir sunkvežimių) vairuotojų nuovargio padarinių;

38.  ragina Komisiją nedelsiant pradėti Bendrojo saugos reglamento (EB) Nr. 661/2009 persvarstymą ir atsižvelgti į naujų technologijų ir standartų, įskaitant bent skubios pagalbos duomenų įrašymo įtaisus, tiesioginio matymo standartus, pažangiąsias greičio reguliavimo ir padangų oro slėgio stebėjimo sistemas, vaidmenį;

39.  pabrėžia būtinybę didinti saugumą ES keliuose ir iki 2020 m. pasiekti tikslą perpus sumažinti žūčių ir sunkių sužalojimų skaičių; pritaria Komisijos taikomam poveikio vertinimui peržiūrint kelių infrastruktūros saugumo valdymo teisinę bazę;

Mažai teršalų išmetančio kelių transporto skatinimas

40.  teigia, kad būtina didinti kelių transporto išteklių naudojimo efektyvumą ir jo vaidmenį moderniame transporto tinkle, kuriame vienu metu naudojamos įvairių rūšių transporto priemonės, siekiant veiksmingiau išnaudoti esamus pajėgumus, didinti vidutinį transporto priemonių keleivių skaičių, skatinti mažesnių ir lengvesnių automobilių naudojimą, dalijimąsi lengvaisiais automobiliais ir perėjimą nuo keturių varomųjų ratų prie dviejų; mano, kad skaitmeninimas yra pagrindinis elementas siekiant išteklių efektyvumo gerinimo tikslo;

41.  pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos (COP 21) tikslus, transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir oro kokybės gerinimo turėtų būti siekiama skatinant naudoti elektros energija varomas transporto priemones, kuro elementus ir kitas pažangias varymo sistemas, ypač tas, kurie suteikia Europai didesnį technologinį pranašumą;

42.  ragina Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymų dėl sunkvežimių ir autobusų išmetamo CO2 kiekio standartų siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį kelių transporto sektoriuje; prašo Komisijos toliau nagrinėti galimybes paspartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų transporto, numatant paskatas už senesnių įrenginių atnaujinimą;

43.  ragina numatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrintas principų „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ taikymas kelių transporto sektoriuje, įskaitant gaires ir gerąją patirtį, ir nustatyti sąžiningas ir vienodas veiklos sąlygas visuose ES regionuose;

44.  pabrėžia, kad Europos elektroninės rinkliavos paslaugos (EERP) direktyvos persvarstymas galėtų padėti skatinti ekologiškesnes transporto priemones ir dalijimąsi transporto priemonėmis;

45.  pabrėžia, kad labai svarbu įrengti tinkamą alternatyvaus kuro naudojimo infrastruktūrą kelių transporte, ir todėl ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti skatinimo modelius, kurie padėtų baigti kurti alternatyvių degalų tiekimo tinklą;

46.  ragina rengti veiksmingas nacionalinės politikos programas, kuriomis būtų skatinama plačiau naudoti alternatyvius degalus (pvz., elektrą, hibridinius degalus, vandenilį, suslėgtąsias gamtines dujas) naudojančias transporto priemones, ir ragina skubiai įrengti būtiną degalų papildymo ir (arba) baterijų įkrovimo infrastruktūrą;

47.  pripažįsta, kad novatoriškos ir nedaug anglies dioksido išmetančios kelių transporto priemonės ir infrastruktūra padės palengvinti susisiekimą ir jungtis tarp kelių, geležinkelių bei uostų ir taip paskatins bendrą perėjimą prie labiau aplinką tausojančių transporto formų, skirtų asmenims, keleiviams ir kroviniams vežti;

48.  mano, kad susitarimai pavežti ir dalijimasis vienu automobiliu yra labai svarbi tvaraus susisiekimo vystymo priemonė, be kita ko, atokiausiuose, kalnų ir kaimo regionuose; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimu grindžiamų verslo modelių atsiradimui šioje srityje;

49.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę keliose valstybėse narėse įkurti mažos taršos zonas ir galimybę nustatyti bendrus šių zonų įkūrimo / veikimo kriterijus ir (arba) taisykles;

50.  pažymi, kad intelektinės transporto sistemos (ITS), pvz., sąveikiosios intelektinės transporto sistemos (C-ITS), ir inovacijos, pvz., e. greitkelis (elektrifikuoti sunkvežimiai su kontaktinio tinklo technologija), ir transporto priemonių grupavimas (angl. platooning) galėtų atlikti svarbų vaidmenį didinant transporto sistemos efektyvumą, saugumą ir aplinkosaugos veiksmingumą; todėl ragina Komisiją skatinti intelektinių transporto sistemų plėtrą ir naudojimą ir inovacijas;

51.  pažymi, kad tuščių reisų skaičius kelių transporto veikloje vis dar yra didelis, o tai turi neigiamą poveikį aplinkai; primena, kad 2012 m. beveik ketvirtadalis (23,2 proc.) visų sunkiasvorių krovininių transporto priemonių ES nuvažiuotų kilometrų buvo nuvažiuota be krovinio, ir kad tokį didelį tuščių reisų skaičių lemia dabartiniai kabotažo operacijų apribojimai, kurie neleidžia vežėjams dar labiau didinti krovinių apimčių, taigi ir jų aplinkosauginio veiksmingumo; todėl pabrėžia teigiamą rinkos atvėrimo kelių transporto aplinkosauginiam efektyvumui poveikį;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant sumažinti kelių transporto sektoriaus išmetamą anglies dioksido kiekį, pagreitinti perėjimą nuo tradicinių iškastiniu kuru varomų kelių transporto priemonių prie tvarių elektra varomų, t. y. vandenilio kuro elementus naudojančių transporto priemonių;

53.  ragina Komisiją atnaujinti transporto išorės sąnaudų vadovą, į jį įtraukiant naujus duomenis apie realiomis vairavimo sąlygomis išmetamus teršalus bei klimato kaitos sukeliamą ekonominę ir socialinę žalą;

54.  pabrėžia tai, kad nustatyti perėjimo prie alternatyvios ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos kelių transporto srityje tikslai turėtų būti pasiekti naudojant įvairios kilmės energiją ir esamus energijos taupymo metodus; pažymi, kad minėtam perėjimui reikalingos atitinkamos paskatos ir kad mažinimo tikslai turėtų būti formuluojami technologijų požiūriu neutraliu būdu;

55.  pažymi, kad šiam perėjimui palengvinti gali būti naudojami alternatyvieji degalai, įskaitant suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintas gamtines dujas ir antros kartos biodegalus;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 187, 1999 7 20, p. 42.
(2) OL L 80, 2002 3 23, p. 35.
(3) OL L 102, 2006 4 11, p. 1.
(4) OL L 300, 2009 11 14, p. 51.
(5) OL L 300, 2009 11 14, p. 72.
(6) OL L 300, 2009 11 14, p. 88.
(7) OL L 60, 2014 2 28, p. 1.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0310.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0009.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0455.
(11) OL L 68, 2015 3 13, p. 9.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0346.
(13) Šaltinis: ES transporto statistiniai duomenys 2016 m., pagrįsta Eurostato duomenimis.
(14) Šaltinis: ES transporto statistiniai duomenys 2016 m., pagrįsta Eurostato duomenimis.


Dadaabo pabėgėlių stovykla
PDF 276kWORD 50k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Dadaabo pabėgėlių stovyklos (2017/2687(RSP))
P8_TA(2017)0229RC-B8-0300/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. Tarpvyriausybinės Rytų Afrikos vystymosi institucijos (angl. IGAD) Nairobio deklaraciją dėl su Somalio pabėgėliais susijusių ilgalaikių sprendimų ir į Somalį grįžtančių asmenų reintegracijos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2016 m. rugsėjo 19 d. Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų,

–  atsižvelgdamas į bendrą komunikatą, kurį 2016 m. birželio 25 d. pateikė Trišalė ministrų komisija dėl savanoriškos Kenijoje gyvenančių Somalio pabėgėlių repatriacijos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. vykusio ES Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo migracijos klausimais rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Romoje paskelbtą Chartumo proceso (ES ir Somalio pusiasalio migracijos maršruto iniciatyvos) ministrų konferencijos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 10 d. Somalio vyriausybės, Kenijos vyriausybės ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (angl. UNHCR) pasirašytą trišalį susitarimą dėl savanoriškos repatriacijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 9 d. Kenijos aukštesniojo teismo sprendimą neleisti uždaryti Dadaabo pabėgėlių stovyklos,

–  atsižvelgdamas į Kenijos vyriausybės sprendimą apskųsti 2017 m. vasario 9 d. Aukštesniojo teismo sprendimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini, už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingo Europos Komisijos nario Neveno Mimicos ir už humanitarinę pagalbą atsakingo Europos Komisijos nario Christos Stylianides atstovų spaudai pareiškimą dėl Kenijos vyriausybės sprendimo uždaryti pabėgėlių stovyklas 2016 m. gegužės 20 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą,

–  atsižvelgdamas į JT Pasaulinį paktą dėl atsakomybės už pabėgėlius pasidalijimo,

–  atsižvelgdamas į 11-ojo Europos plėtros fondo nacionalinę orientacinę programą, skirtą Somaliui ir Rytų Afrikai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi daugiausia visų Afrikoje ir pasaulyje perkeltų asmenų priimta Somalio pusiasalio regione, turinčiame beveik 250 milijonų gyventojų ir sparčiai augantį gyventojų skaičių; kadangi regione kyla problemų, susijusių su neteisėta migracija, priverstiniu perkėlimu, prekyba žmonėmis, neteisėtu žmonių gabenimu, terorizmu ir smurtiniais konfliktais;

B.  kadangi šias problemas lemia daug veiksnių, kurie įvairuoja atsižvelgiant į vietos aplinkybes, tačiau dažniausiai jų priežastys – tai gero valdymo stoka, nepakankamos socialinės ir ekonominės galimybės, ypač didelis skurdas, nestabilumas ir klimato kaita;

C.  kadangi Dadaabo pabėgėlių kompleksas buvo įkurtas 1991 m. ir turėjo būti laikinas sprendimas pastogės ieškantiems ir nuo persekiojimo, smurto bei nestabilumo Rytų Afrikos regione, visų pirma – nuo pilietinio karo Somalyje, bėgantiems asmenims; kadangi šiuo metu šį kompleksą sudaro penkios atskiros kelių tautų stovyklos ir jis užima 50-ies kvadratinių kilometrų plotą (Hagaderos, Dagahalio ir Ifo stovyklos yra seniausios ir tankiausiai apgyvendintos);

D.  kadangi, nors Dadaabe turėjo būti priimta apie 90 000 asmenų, JT skaičiavimais komplekse dabar gyvena apie 260 000 asmenų, iš kurių 95 proc. iš Somalio, o 60 proc. – asmenys iki 18 metų; kadangi 2016 m. gegužės mėn. Kenija panaikino savo pabėgėlių reikalų departamentą, kuris buvo atsakingas už registraciją, taigi dešimtys tūkstančių asmenų nebuvo užregistruoti ir tokių asmenų gali būti dar daugiau;

E.  kadangi stovykloje pabėgėliams kyla smurto pavojus, o ypač pažeidžiama grupė – moterys ir vaikai;

F.  kadangi daugiau kaip du dešimtmečius padėtis Somalyje buvo labai nestabili ir nebuvo valstybinių struktūrų, o to poveikis dar sustiprėjo dėl vis pasikartojančių su klimato kaita siejamų gamtinių pavojų; kadangi dėl šių problemų pažeidžiamiausios Somalio bendruomenės yra neatsparios ir negali įveikti sunkumų, – pirmiausia šios problemos ir paskatino perkėlimą Somalio viduje ir į kaimynines šalis;

G.  kadangi po trijų dešimtmečių Somalio pabėgėlių padėtis yra viena labiausiai įsisenėjusių pasaulyje – tremtyje gimsta jau trečia pabėgėlių karta; kadangi beveik milijonas Somalio gyventojų yra perkelti regiono viduje, o dar 1,1 mln. perkelti pačiame Somalyje;

H.  kadangi per pastaruosius penkiolika metų Somalis buvo viena iš penkių pasaulio šalių, iš kurių išvyko daugiausia pabėgėlių: šiuo metu užregistruota 1,1 mln. pabėgėlių, iš kurių daugiau kaip 80 proc. priėmė Somalio pusiasalio ir Jemeno regionas; kadangi Somalio valdžia ne kartą pareiškė norinti priimti savo piliečius; kadangi šiuo metu Kenija yra priėmusi apie 500 000 pabėgėlių, kurių skaičius dėl didėjančio nesaugumo šiame regione, visų pirma – Pietų Sudane, nuolat didėja;

I.  kadangi saugumo padėtis Somalyje išlieka pavojinga ir nenuspėjama, o al-Shabaabo ir kitų ginkluotų ir teroristinių grupuočių išpuoliai nesiliauja; kadangi 2017 m. balandžio 6 d. prezidentas Mohamed Abdullahi Farmajo Mohamed paskelbė Somalį karo zona ir pasiūlė al-Shabaabo islamistų kovotojų grupuotės nariams amnestiją, įskaitant mokymą, užimtumą ir švietimą, jei jie sudės savo ginklus per 60 dienų;

J.  kadangi visas Rytų Afrikos regionas kenčia nuo didelės sausros, tam tikruose Pietų Sudano regionuose paskelbtas badas, dėl kurio kyla pavojus beveik milijonui asmenų; kadangi bado pavojus paskelbtas ir Somalyje – tai būtų trečias badmetis per 25 metus, – vyriausybė praneša, kad 6,2 mln. asmenų skubiai reikia pagalbos maisto srityje; kadangi Kenijos Prezidentas Uhuru Kenyatta šalį niokojančią sausrą paskelbė nacionaline nelaime, nes 2,7 mln. asmenų itin trūksta maisto; kadangi manoma, kad padėtis gali pablogėti Etiopijoje, Kenijoje, Somalyje ir Jemene, o dėl to gali kilti plataus masto bado grėsmė;

K.  kadangi, pasak Jungtinių Tautų, dėl sausros Somalyje šalies viduje perkelta dar daugiau asmenų ir nuo 2016 m. lapkričio mėn. daugiau kaip 683 000 asmenų buvo priversti palikti savo namus; kadangi nuo 2011 m. siautusio bado mirė apie 250 000 asmenų;

L.  kadangi 2016 m. gegužės 6 d. Kenijos vyriausybė, nurodydama saugumo problemas ir būtinybę išspręsti užsitęsusios pabėgėlių padėties problemas šiame regione, paskelbė sprendimą „kuo greičiau“ uždaryti Dadaabo stovyklą; kadangi 2016 m. lapkričio 30 d. Kenijos vyriausybė paskelbė, kad Dadaabo stovykla bus uždaroma 2017 m. gegužės mėn.; kadangi po 2017 m. kovo 25 d. IGAD aukščiausiojo lygio susitikimo visos pastangos sutelktos į tai, kaip svarbu Somalio pabėgėliams rasti tvarų regioninį sprendimą;

M.  kadangi tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, pareiškė suprantanti Kenijos vyriausybės susirūpinimą ir stovyklos uždarymo priežastis, bet taip pat pabrėžė, kad pabėgėliai į Somalį turi būti grąžinami laikantis tarptautinių standartų, jie tai turi daryti savanoriškai ir remdamiesi informacija, grąžinami asmenys turi gauti objektyvią, neutralią ir aktualią informaciją, grąžinimas turi būti vykdomas saugiai, oriai ir tvariai, o grąžinami asmenys turi žinoti, kas nutiktų, jeigu jie nesutiktų grįžti savanoriškai;

N.  kadangi 2017 m. vasario 9 d. Kenijos Aukščiausiasis Teismas, gavęs dviejų Kenijos žmogaus teisių organizacijų – Kenijos nacionalinės žmogaus teisių komisijos ir „Kituo Cha Sheria“ – peticiją, nusprendė, kad Kenijos vyriausybės įsakymai uždaryti Dadaabo pabėgėlių stovyklą yra diskriminaciniai ir prilygsta kolektyvinei bausmei, be to, jie yra pernelyg griežti, savavališki ir neproporcingi;

O.  kadangi per diskusijas dėl Dadaabo stovyklos uždarymo atskleista, kad lėtai įgyvendinamas 2013 m. UNHCR, Kenijos vyriausybės ir Somalio vyriausybės pasirašytas trišalis susitarimas, kuriuo siekiama savanoriškai grąžinti Somalio gyventojus į stabilius Somalio regionus, – šį klausimą atvirai kritikavo Kenijos vyriausybė ir kiti suinteresuotieji subjektai;

P.  kadangi, UNHCR 2014 m. pradėjus remti savanorišką Somalio pabėgėlių grįžimą, grįžo beveik 65 000 asmenų, bet siekis didinti tvaraus grįžimo mastą priklausys nuo padėties Somalyje;

Q.  kadangi 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje Somalio valdžios institucijos, susidūrusios su pabėgėlių antplūdžiu, Čubalande sustabdė vykdomas grąžinimo į regiono sostinę Kisimają operacijas; kadangi, pasak UNHCR, beveik 70 proc. grąžinamų asmenų yra vaikai;

R.  kadangi Dadaabo uždarymas sulauks atgarsio kitose kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Etiopijoje, kurioje šiuo metu yra apie 245 000 Somalio pabėgėlių, taigi gali kilti naujas antplūdis; kadangi ši padėtis rodo, kad su pabėgėliais susijusios problemos, sienų valdymas ir stabilumas tarpusavyje susiję, ir pabrėžiama, kad reikia aktyvesnio regioninio bendradarbiavimo siekiant spręsti šias problemas, visų pirma atsižvelgiant į sprendimą Dadaabą uždaryti;

S.  kadangi daugelio pabėgėlių, visų pirma iš kaimo vietovių, grįžimo perspektyva priklauso nuo jų galimybės atgauti savo žemę šalyje, kurioje žemės valdymo sistema silpna, o priverstinis iškeldinimas dažnas;

T.  kadangi priimančioji platesnio Dadaabo regiono bendruomenė šiai stovyklai ir jos gyventojams parodė didelį žmoniškumą, kilnumą ir toleranciją, tačiau taip pat susiduria su didelėmis ekonominėmis, vystymosi ir aplinkos problemomis;

U.  kadangi padėtis Dadaabe labai užsitęsė, rėmėjai savo dėmesį nukreipė į kitus konfliktus ir sumažino skiriamas lėšas, taigi pabėgėliams stovykloje kyla nemažai sunkumų;

V.  kadangi klimato kaita turi itin skaudžių pasekmių piemenų ir klajoklių gyvenimo būdui, o toks gyvenimo būdas yra daugybės šio regiono žmonių pragyvenimo šaltinis, jiems kyla vis didesnių pavojų dėl sausros, ligų, karo ir mažėjančių gyvulių bandų, ir tai tik dalis problemų;

W.  kadangi ES 2014–2020 m. laikotarpiui iš Europos plėtros fondo skyrė 286 EUR, dėmesį sutelkdama į Pakto įgyvendinimą ir visų pirma į valstybės kūrimą ir taikos įtvirtinimą, aprūpinimą maistu, atsparumą ir švietimą; kadangi 2015 m. lapkričio 12 d. vykusiame Valetos aukščiausiojo lygio susitikime buvo įsteigtas ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas ir jam paskirta šalinti pagrindines destabilizavimo, priverstinio perkėlimo ir neteisėtos migracijos priežastis skatinant atsparumą, ekonomines galimybes, vienodas galimybes, saugumą ir plėtrą; kadangi ES siekia pasirūpinti esminiais išgyventi būtinais Kenijos pabėgėlių stovyklose gyvenančių pabėgėlių poreikiais;

X.  kadangi ES yra įsipareigojusi remti Afrikos Sąjungos misiją į Somalį (AMISOM) teikdama finansavimą, kuriuo siekiama užtikrinti saugumą ir sumažinti al-Shabaabo ir kitų ginkluotų opozicijos grupuočių keliamą pavojų; kadangi 2017 m. kovo 23 d. Afrikos Sąjungos komisija, dalyvaujant ES ir JT atstovams, surengė aukšto lygio konsultacijas dėl AMISOM ateities ir paramos Somalio saugumo sektoriaus institucijoms ir reformoms; kadangi 2017 m. gegužės 11 d. Londono konferencijoje dėl Somalio ES paskelbė apie naują paramą Somaliui, kuri siekia 200 mln. EUR;

Y.  kadangi JAV Prezidentui D. Trumpui 2017 m. sausio 27 d. priėmus įsaką beveik 3 000 pabėgėlių, kurie 2017 m. turėjo būti perkelti iš Kenijos (dauguma iš Dadaabo) į JAV ir kurie jau buvo išsamiai patikrinti JAV ir JT pareigūnų bei beveik 10 metų laukė, kol bus patvirtintas jų perkėlimas, ateitis tapo neaiški;

Z.  kadangi ES perkėlimo pastangos turėtų būti padidintos, kad atitiktų ne ES šalių, pavyzdžiui, Australijos ir Kanados, pastangas ir kad atitiktų tai, ką UNHCR laiko būtinomis pastangomis siekiant užtikrinti teisingą pabėgėlių paskirstymą visame pasaulyje;

AA.  kadangi per 2017 m. kovo 25 d. vykusį IGAD aukščiausiojo lygio susitikimą patvirtintame Nairobio pasauliniame veiksmų plane pabrėžta, kad sausra ir ginkluoti konfliktai yra svarbiausios asmenų perkėlimo regione priežastys;

AB.  kadangi po ES rinkimų vertinimo misijos Kenijoje buvo rekomenduota, kad ES rinkimų stebėjimo misija būtų naudinga ir veiksminga per 2017 m. rugpjūčio mėn. vyksiančius visuotinius rinkimus;

1.  palankiai vertina Kenijos ir Dadaabo vietos regiono pastangas tokiam ilgam laikotarpiui priimant neregėtai daug pabėgėlių; tačiau pabrėžia, kad dabar regione padėtis nestabili ir reikia veiksmingų bei suderintų regiono vyriausybių ir visos tarptautinės bendruomenės, įskaitant ES, pastangų, kad būtų rastas tvarus Somalio pabėgėlių problemos sprendimas, kartu stengiantis regione didinti saugumą ir užtikrinti ilgalaikę socialinę ir ekonominę plėtrą;

2.  atkreipia dėmesį į IGAD Nairobio deklaraciją dėl ilgalaikių sprendimų Somalio pabėgėliams ir grąžinamų asmenų reintegracijos Somalyje; palankiai vertina įsipareigojimą siekti išsamaus regioninio požiūrio, kartu išsaugant ir skatinant gebėjimą pasirūpinti savimi prieglobsčio šalyse, o tai turėtų būti daroma padedant tarptautinei bendruomenei ir laikantis tarptautinių susitarimų dėl atsakomybės pasidalijimo, kaip nustatyta Niujorko deklaracijos Išsamioje veiksmų sprendžiant pabėgėlių problemą programoje;

3.  apgailestauja, kad ES valstybių narių vaidmuo siekiant pabėgėlius iškelti iš Dadaabo labai menkas ir ragina ES imtis atsakomybės ir užtikrinti sąžiningą naštos pasidalijimą;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad pabėgėliai negalės grįžti namo tol, kol platesniame regione vyraus nestabilumas ir dėl vėl iškilusios bado rizikos; todėl ragina ES neatsisakyti ilgalaikės plėtros kaip pagrindinio tikslo, padvigubinti savo pastangas ir dalyvauti bei imtis tarpininkės vaidmens regione, kad būtų sprendžiamos pagrindinės ekonominės, politinės, aplinkosaugos ir saugumo problemos, esančios esminėmis didžiulio skurdo, nusikalstamos veiklos, radikalizacijos ir terorizmo priežastimis ir galiausiai lemiančios susiklosčiusią pabėgėlių situaciją;

5.  pabrėžia, kad galiausiai reikės regioninio atsako, kad būtų galima ir toliau apsaugoti 260 000 Somalio pabėgėlių; primena, kad tvari pabėgėlių reintegracija turi būti grindžiama holistiniu, bendruomeniniu požiūriu, siekiant didesnių galimybių priimti pabėgėlius, šalies viduje perkeltus asmenis ir vietos bendruomenes Somalyje ir teikti jiems geresnes paslaugas;

6.  palankiai vertina tai, kad patvirtintas Nairobio pasaulinis ir regioninis veiksmų planas, kuriame numatoma laipsniškai uždaryti stovyklas, siekiant suteikti galimybę pabėgėliams įsidarbinti ir naudotis paslaugomis priimančiojoje šalyje bei laisvai judėti; tačiau apgailestauja, kad nėra konkrečių su Dadaabu susijusių veiksmų; pritaria regioninio rėmėjų fondo kūrimui;

7.  laikosi nuomonės, kad dėl Somalyje dabar kylančių saugumo problemų ir didelio bado pavojaus grįžimas bet kuriuo atveju turėtų būti savanoriškas; ragina labiau dalytis atsakomybe, susijusia su pabėgėlių priėmimu, ir rasti papildomų būdų pabėgėliams padėti patekti į trečiąsias šalis, įskaitant ES;

8.  pakartoja, kad pritaria tikslams, kurių siekiama naudojantis Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondu, t. y. šalinti pagrindines neteisėtos migracijos ir perkeltųjų asmenų Rytų Afrikos regione priežastis; reikalauja, kad valstybės narės vykdytų dėl šio fondo prisiimtus įsipareigojimus; tačiau ragina Komisiją labiau konsultuotis su regiono subjektais, įskaitant vietos gyventojus, regiono valdžia ir NVO, kad būtų galima sutelkti dėmesį į vietoje nustatytas problemas ir poreikius, skatinti palankią atmosferą bei didinti pabėgėlių galimybes grįžti į gimtąją šalį; pabrėžia, kad Dadaabe sukurta apie 10 000 darbo vietų ir beveik visos jos susijusios su humanitarine veikla;

9.  pabrėžia, kad ES patikos fondo ištekliais padedant grąžinti Dadaabo pabėgėlius ir regione taikant plėtros bei atsparumo priemones svarbu laikytis į žmones ir bendruomenes sutelkto požiūrio; tvirtai tiki, kad ES patikos fondas regione turėtų remti ne tik ekonominę plėtrą, bet ir visuomeninius projektus, kuriais konkrečiai siekiama gerinti pagrindinių paslaugų kokybę, nešališkumą bei visuotinį prieinamumą ir rengti mokymus, kad būtų didinama vietos kompetencija, taip pat reaguoti į pažeidžiamų bendruomenių, įskaitant nepilnamečius, poreikius;

10.  mano, kad ES patikos fondas turėtų labiau siekti regione skatinti darnų vystymąsi didinant ekonomines ir užimtumo galimybes bei atsparumą; ragina šio fondo lėšas naudoti darniam vystymuisi skatinti ir dar platesniam saulės energijos, kaip energijos šaltinio, naudojimui, pvz., gėlo vandens siurbliams – tai keliose Dadaabo stovyklos vietose sėkmingai įgyvendintas projektas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad moterys ir vaikai sudaro daugiau kaip 60 proc. visų pabėgėlių stovyklos gyventojų ir kad jie laikomi pažeidžiamiausiomis ir labiausiai marginalizuotomis stovyklos grupėmis; ragina Kenijos vyriausybę, regionines institucijas, tarptautines pagalbos organizacijas ir tarptautinę bendruomenę, įskaitant ES, patvirtinti specialų požiūrį į pagalbos priemones, kuriomis šalinami tokie stovykloje esančių moterų ir vaikų pažeidžiamumui įtakos turintys veiksniai kaip persekiojimas dėl lyties, smurtas prieš moteris, seksualinė prievarta ir išnaudojimas, ypač didelis skurdas ir atskirtis;

12.  gerai vertina Somalio valdžios institucijas už pastaraisiais mėnesiais padarytą pažangą, įskaitant tai, kad buvo surengti rinkimai; tačiau pabrėžia, kad saugumo ir socialinės bei ekonominės sąlygos daugelyje Somalio vietų tebekelia didžiulių problemų ir apsunkina didelio masto grįžimą; todėl ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su Somalio valdžios institucijomis ir, prieš imantis didelio masto grąžinimo, stengtis šalyje įtvirtinti stabilumą;

13.  ragina ES ir tarptautinius partnerius vykdyti įsipareigojimus Somaliui, visų pirma stengiantis užtikrinti aprūpinimą maistu, kad būtų išvengta gresiančio bado, skatinti saugumą ir bendruomenių susitaikymą, gerinti viešųjų finansų valdymą ir padėti užbaigti konstitucinę peržiūrą, kad būtų pasiektas ilgalaikis stabilumas;

14.  ragina ES užtikrinti, kad regione įgyvendinant perkėlimo programas būtų pirmiausia rūpinamasi pažeidžiamomis žmonių grupėmis ir jos atsakingai perkeliamos į saugius regionus, taip pat, kad būtų paisoma pabėgėlių teisių; ragina ES ir tarptautinius partnerius padėti visoje šalyje statyti infrastruktūros objektus, kad grįžtantys pabėgėliai galėtų būti saugiai ir tvariai reintegruoti į Somalio visuomenę ir apsaugoti nuo teroristinių grupuočių, tokių kaip „al-Shabaab“, keliamos grėsmės;

15.  pabrėžia poreikį geriau valdyti Somalio ir jo kaimyninių šalių, kuriose klesti prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių, ginklų, narkotikų ir kitų neteisėtų prekių gabenimo tinklai, finansuojantys nusikalstamą ir teroristinę veiklą, sienas; tikisi, kad ES mokymo misija Somalyje glaudžiai bendradarbiaus su AMISOM ir Somalio valdžios institucijomis, kad būtų dalijamasi geriausia patirtimi, susijusia su geresniu sienų valdymu ir gebėjimu sulaikyti prekeivius ir tarpininkus;

16.  pripažįsta, kad vystymasis negalimas regione nepadidinus saugumo; tačiau tvirtai pabrėžia, kad lėšos iš EPF ir oficialios paramos vystymuisi (OPV) turi būti skiriamos regiono ekonominei plėtrai, žmogaus ir socialinei raidai, ypatingą dėmesį skiriant vystymosi uždaviniams, nustatytiems patikos fondo sprendime; primena, kad lėšos iš EPF ir oficialios paramos vystymuisi (OPV) turi būti naudojamos tik vystymosi tikslams ir pagrindinėms migracijos priežastims šalinti;

17.  pabrėžia poreikį didinti paveiktų Kenijos Dadaabo regiono priimančiųjų bendruomenių atsparumą ir skatinti jų vystymąsi, atkreipiant dėmesį į tai, kad dėl laipsniško Dadaabo ir mieste teikiamų viešųjų paslaugų mažinimo nebūtų daroma neigiamo poveikio jų gyvenimui, taip pat atkreipiant dėmesį į ekonominį sukrėtimą, kurį gali pajusti gyventojai; pabrėžia tai, kad dėl Dadaabe priimtų gyventojų regione kilo aplinkosaugos problemų ir tai padarė neigiamą poveikį vietos gyventojų galimybei naudotis gamtos ištekliais; pabrėžia, kad šią problemą reikia spręsti bendromis Kenijos vyriausybės ir pagal ES nacionalinę orientacinę programą, skirtą Kenijai, dedamomis pastangomis; tikisi, kad Kenijos vyriausybė ir ES pripažins ypatingus šio dar nesustiprėjusio regiono poreikius;

18.  apgailestauja, kad JAV vyriausybė priėmė sprendimą 640 mln. JAV dolerių sumažinti savo įnašą JT agentūroms; reiškia susirūpinimą dėl to, kokį poveikį šis sprendimas darys padėčiai šiame regione; pabrėžia, kad savanoriški ES įnašai, skirti JT fondams ir agentūroms, kurie sudaro pusę viso jų biudžeto, yra labai svarbūs pasaulyje palaikant taiką ir saugumą;

19.  pabrėžia, kad, jei tokioms JT agentūroms kaip UNHCR, kurios sunkiomis ir sudėtingomis aplinkybėmis užtikrina apsaugą ir teikia pastogę bei humanitarinę pagalbą, ims trūkti biudžeto lėšų, tik padaugės saugumo problemų šiame regione;

20.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad regionas labai kenčia nuo klimato kaitos ir tuo ES, jos valstybėms narėms ir visai tarptautinei bendruomenei akivaizdžiai primenama, kad reikia įgyvendinti Paryžiaus susitarimo nuostatas, kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad tokie veiksmai regione daro tiesioginį poveikį karui ir badui;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kenijos vyriausybei, Garisos regiono gubernatoriui, Kenijos parlamento pirmininkui, Somalio gubernatoriui, Somalio parlamento pirmininkui, IGAD, IGAD valstybių narių vyriausybėms, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui.


Perkėlimo Europos Sąjungoje įgyvendinimas praktikoje
PDF 254kWORD 44k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl perkėlimo įgyvendinimo (2017/2685(RSP))
P8_TA(2017)0230B8-0340/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1523, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą (ES) 2016/1754, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 17 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Italijos, Graikijos ir Vengrijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje(6),

–  atsižvelgdamas į vienuolika Komisijos ataskaitų perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje tema,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl perkėlimo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. paskelbtą Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto tyrimą „2015 m. Tarybos sprendimo, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, įgyvendinimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Parlamentas, vadovaudamasis SESV 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta konsultavimosi procedūra, didele balsų dauguma patvirtino savo poziciją, kad pritaria sprendimams dėl perkėlimo;

B.  kadangi vis dar nėra Europos prieglobsčio sistemos, kuri būtų paremta atsakomybės dalijimusi, sprendimai dėl perkėlimo buvo priimti kaip skubi solidarumo priemonė;

C.  kadangi valstybės narės įsipareigojo iš Italijos ir Graikijos perkelti 160 000 prieglobsčio prašytojų; kadangi, remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2016/1754, 54 000 numatytų vietų galėtų būti skirta iš Turkijos siunčiamiems Sirijos pabėgėliams priimti;

D.  kadangi JK nusprendė nedalyvauti šiame mechanizme, o Airija sutiko dalyvauti; kadangi Danija nusprendė nedalyvauti savanoriškais pagrindais, o trys asocijuotosios valstybės nusprendė dalyvauti;

E.  kadangi iki 2017 m. balandžio 27 d. buvo perkelti tik 17 903 pabėgėliai: 12 490 iš Graikijos ir 5 413 iš Italijos; kadangi tai sudaro tik 11 proc. visų įsipareigotų perkelti asmenų;

F.  kadangi asmenų, kuriuos būtų galima perkelti, skaičius Italijoje ir Graikijoje šiuo metu yra mažesnis už Tarybos sprendimuose numatytus skaičius; kadangi Graikijoje užregistruoti 26 977 tinkami perkelti asmenys, o valstybės narės oficialiai įsipareigojo priimti 19 603 asmenis; kadangi Italijoje užregistruota 8 000 tinkamų perkelti asmenų, o valstybės narės oficialiai įsipareigojo priimti 10 659 asmenis; kadangi paprastai nurodomas daug didesnis įsipareigotų priimti asmenų skaičius nei iš tikrųjų įvykdoma perkėlimų;

G.  kadangi tik tie prieglobsčio prašytojai, kurie jau buvo Graikijoje prieš 2016 m. kovo 20 d., iš tikrųjų gali būti laikomi tinkamais perkelti; kadangi sprendimuose dėl perkėlimo nenurodyta tokia galutinė tinkamumą lemianti data ir jie tuo tikslu nebuvo pakeisti;

H.  kadangi, kaip matyti iš naujausių Eurostato ketvirčio duomenų, perkelti gali būti tik tos tautybės prieglobsčio prašytojai, kurios prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis yra 75 proc. arba aukštesnis; kadangi nebegalima perkelti iš Irako atvykusių asmenų, nes dabar patenkinama mažiau kaip 75 proc. prašymų; kadangi Europos Parlamentas savo 2016 m. rugsėjo 15 d. pozicijoje dėl Komisijos pasiūlymo pakeisti Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601 reikalavo leisti perkelti ir iš Afganistano atvykusius asmenis; kadangi 2016 m. afganistaniečiai buvo antra pagal dydį prieglobsčio prašytojų grupė Sąjungoje; kadangi 56,7 proc. šių žmonių buvo suteiktas prieglobstis; kadangi absoliučiai didžiausias skaičius afganistaniečių vyksta į Graikiją; kadangi daugelis jų yra nelydimi nepilnamečiai;

I.  kadangi Graikijoje vis dar yra 62 300 pabėgėlių ir migrantų;

J.  kadangi 2016 m. į Italiją atvyko rekordinis skaičius žmonių – 181 436 (tai 18 proc. daugiau nei 2015 m.), iš jų 14 proc. buvo nelydimi nepilnamečiai; kadangi 20 700 iš Eritrėjos atvykusių asmenų, kuriuos galima perkelti, atvyko 2016 m., bet kol kas Italija perkėlimui yra užregistravusi maždaug ketvirtadalį šių žmonių;

K.  kadangi 2016 m. iš Italijos į kitas valstybes nares perkeltų prieglobsčio paprašiusių asmenų skaičius buvo daug mažesnis už į Italiją pagal Dublino reglamentą valstybių narių perkeltų asmenų skaičių;

L.  kadangi Komisija savo 8-ojoje perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje ataskaitoje nustatė mėnesinį perkėlimo tikslą – 3 000 prieglobsčio prašytojų iš Graikijos ir 1 500 iš Italijos (nuo 2017 m. balandžio 1 d.) – ir jį pakartojo kitose ataskaitose, kad perkėlimą būtų galima vykdyti paprasčiau ir greičiau, kad jis būtų veiksmingas ir sklandus ir kad būtų atsižvelgiama į Tarybos sprendimuose nurodytus terminus;

M.  kadangi Europos Vadovų Taryba savo 2016 m. gruodžio 15 d. posėdyje pritarė bendram veiksmų planui dėl ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimo, į kurį buvo įtrauktas perkėlimo iš Graikijos tikslas; kadangi Europos Vadovų Taryba taip pat pakartojo savo raginimą toliau aktyvinti pastangas siekiant paspartinti perkėlimą, visų pirma nelydimų nepilnamečių;

N.  kadangi yra visos būtinos sąlygos ir funkcinė infrastruktūra, kad perkėlimą būtų galima vykdyti;

O.  kadangi, nepaisant tam tikros pažangos, tik dvi valstybės narės, Suomija ir Malta, visiškai laikosi savo įsipareigojimų; kadangi dauguma valstybių narių dar labai atsilieka; kadangi keturios valstybės narės perkėlimus vykdė itin vangiai; kadangi dvi valstybės narės kol kas visiškai nedalyvauja;

P.  kadangi tik Suomija sistemingai priima nelydimus nepilnamečius; kadangi Italijoje jiems reikia maždaug 5 000 perkėlimo vietų, tačiau iki šiol buvo perkeltas tik vienas nelydimas nepilnametis; kadangi Graikijoje 2017 m. balandžio 12 d. trūko papildomai 163 vietų;

Q.  kadangi kai kurios valstybės narės taiko labai ribotus ir diskriminacinius kriterijus, pvz., sutinka perkelti tik vienišas motinas arba nepriima prašymų iš tam tikrų valstybių gyventojų (kaip antai Eritrėjos) ir taiko labai išsamias saugumo patikras; kadangi valstybės narės iki 2017 m. gegužės 7 d. nesutiko perkelti 961 asmens iš Graikijos;

R.  kadangi Tarybos sprendime (ES) 2015/1523 aiškiai nurodyta, jog perkėlimo priemonės neatleidžia valstybių narių nuo pareigos visapusiškai laikytis Reglamento (ES) Nr. 604/2013 (Dublino reglamentas) nuostatų dėl šeimų susijungimo, specialios nelydimų nepilnamečių apsaugos ir diskrecinės išlygos dėl leidimo gyventi suteikimo dėl humanitarinių priežasčių;

1.  pripažįsta, kad buvo padaryta tam tikra pažanga, bet reiškia nusivylimą tuo, kad valstybės narės nesilaiko solidarumo ir atsakomybės dalijimosi įsipareigojimų;

2.  palankiai vertina tai, kad Europos prieglobsčio paramos biuras sukūrė automatinę kriterijų atitikties sistemą; ragina valstybes nares savavališkai nepriimti sprendimų, ar tenkinti prašymą dėl perkėlimo; primygtinai ragina valstybes nares atmesti prašymus tik esant konkrečioms Tarybos sprendimuose dėl perkėlimo numatytoms priežastims;

3.  primygtinai ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų, numatytų Tarybos sprendimuose, ir sistemingai perkelti prieglobsčio prašytojus iš Graikijos ir Italijos, įskaitant tuos, kurie atvyko po 2016 m. kovo 20 d., kol visi asmenys, kurios galima perkelti, bus veiksmingai ir sklandžiai perkelti laikantis Tarybos sprendimuose nurodytų terminų; ragina valstybes nares įsipareigoti priimti žmones ir kas mėnesį atlikti perkėlimus;

4.  ragina valstybes nares teikti pirmenybę nelydimų nepilnamečių ir kitų pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų perkėlimui;

5.  palankiai vertina 2017 m. kovo 2 d. Komisijos dešimtojoje ataskaitoje dėl perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje padarytą pranešimą, kad ji nedvejodama pasinaudos savo įgaliojimais pagal Sutartis, jei valstybės narės netrukus nepradės aktyviau vykdyti perkėlimų; supranta, kad tai apimtų pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

6.  primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės ir po 2017 m. rugsėjo 26 d. turės vykdyti savo įsipareigojimus ir perkelti visusi tinkamus perkelti asmenis, atvykusius iki tos dienos;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba pati įsipareigojo perkelti 160 000 asmenų; pažymi, kad tinkamų perkelti asmenų skaičius skiriasi nuo šio skaičiaus; ragina Komisiją pasiūlyti toliau taikyti perkėlimo priemones, kol bus priimta nauja Dublino reglamento redakcija, laikantis jos 2016 m. gegužės 4 d. pasiūlyme (COM(2016)0270) nurodytų sąlygų;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 239, 2015 9 15, p. 146.
(2) OL L 248, 2015 9 24, p. 80.
(3) OL L 268, 2016 10 1, p. 82.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0306.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0324.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0354.


Tarybos LGBTI gairių įgyvendinimas, visų pirma (manoma) homoseksualių vyrų persekiojimo Čečėnijoje aspektu
PDF 264kWORD 47k
2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos LGBTI gairių įgyvendinimo, visų pirma dėl homoseksualiais laikomų vyrų persekiojimo Čečėnijoje (Rusija) (2017/2688(RSP))
P8_TA(2017)0231RC-B8-0349/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, ypač į 2 straipsnį dėl žmonių ir piliečių teisių ir laisvių,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES Tarybos gaires dėl Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. ES Tarybos išvadas dėl LGBTI asmenų lygybės,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl kankinimo, netinkamo elgesio ir žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 13 d. JT žmogaus teisių ekspertų paskelbtą pareiškimą dėl homoseksualių vyrų ir sulaikymo Čečėnijoje,

–  atsižvelgdamas į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 6 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini spaudos atstovės paskelbtą pareiškimą dėl homoseksualių vyrų teisių pažeidimų Čečėnijoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 19 d. vietos lygiu paskelbtą ES pareiškimą dėl homoseksualių vyrų žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. ES pareiškimą EBPO nuolatinės tarybos posėdyje dėl nuolatinių pranešimų apie Čečėnijos vyriausybės vykdomus homoseksualių vyrų sulaikymus ir nužudymus,

–  atsižvelgdamas į JAV valstybės departamento atstovo spaudai 2017 m. balandžio 7 d. paskelbtą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO/DIŽTT) direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. paskelbtą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 24 d. Maskvoje surengtą jungtinę Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo spaudos konferenciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2017 m. balandžio 1 d. nepriklausomas Rusijos laikraštis „Novaja gazeta“ pranešė, kad buvo neteisėtai sulaikyta daugiau kaip šimtas vyrų – homoseksualių arba įtariamų ir laikomų homoseksualiais – ir jie laikomi Rusijos Federacijos Čečėnijos Autonominės Respublikos kalėjimuose, ir tai yra dalis koordinuojamos kampanijos, kurią, turimomis žiniomis, tiesioginiu Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo įsakymu organizavo respublikos valdžios institucijos ir saugumo pajėgos;

B.  kadangi „Novaja Gazeta“ pranešė, kad su pagrobtomis aukomis buvo blogai elgiamasi, jos buvo kankinamos ir verčiamos atskleisti kitų LGBTI asmenų tapatybę; kadangi taip pat buvo pranešta, kad buvo nužudyti mažiausiai trys vyrai: du mirė dėl elgesio su jais jų kalinimo metu ir vieną nužudė jo šeima, įvykdžiusi vadinamąjį nužudymą dėl garbės;

C.  kadangi pirminius pranešimus atskirai patvirtino organizacija „Human Rights Watch“ ir Tarptautinė krizių grupė ir jos abi cituoja vietos šaltinius, kurie patvirtina, kad policija ir saugumo pajėgos tikslingai siekė sulaikyti homoseksualiais laikomus asmenis;

D.  kadangi, kaip pranešama, Čečėnijos valdžios institucijos atmetė visus šiuos kaltinimus ir pademonstravo nenorą atlikti tyrimą ir nagrinėti juos baudžiamąja tvarka;

E.  kadangi aukos dažniausiai nesikreipia į teisėsaugos institucijas, nes bijo vietos valdžios institucijų represinių veiksmų; kadangi homoseksualūs asmenys ir lesbietės, taip pat homoseksualiais ir lesbietėmis laikomi asmenys yra ypač pažeidžiami dėl vyraujančios homofobijos visuomenėje ir kadangi jiems kyla pavojus, kad giminaičiai juos nužudys dėl garbės;

F.  kadangi po daugelio grasinimų ir represijų metų ir dramatiškai pablogėjusios žmogaus teisių padėties Šiaurės Kaukaze šiame regione nebegali dirbti beveik jokie žurnalistai ar žmogaus teisių aktyvistai; kadangi susidorojimą atskleidusiam laikraščiui „Novaja Gazeta“ dirbantys žurnalistai ne kartą gavo grasinimų mirtimi už savo darbą; kadangi Čečėnijos valdžios institucijos neigia visus kaltinimus ir pareikalavo, kad žurnalistai pateiktų aukų, su kuriomis kalbėta, pavardes;

G.  kadangi Sankt Peterburgo ir Maskvos policija sulaikė LGBTI asmenų teisių gynimo aktyvistus, kurie mėgino informuoti apie homoseksualių vyrų persekiojimą Čečėnijoje ir reikalavo atlikti tyrimą;

H.  kadangi Rusijos Federacija pasirašė keletą tarptautinių žmogaus teisių susitarimų ir, kaip Europos Tarybos narė, Europos žmogaus teisių konvenciją ir todėl privalo užtikrinti visų asmenų, kuriems gali kilti pavojus, be kita ko, dėl jų seksualinės orientacijos, saugumą; kadangi Rusija privalo ištirti nusikaltimus, atliktus Čečėnijos valdžios institucijų, ir turi tam priemonių; kadangi homoseksualumas Rusijos Federacijoje dekriminalizuotas 1993 m.;

I.  kadangi Prezidentas V. Putinas pavedė Rusijos žmogaus teisių ombudsmenei Tatjanai Moskalkovai suformuoti darbo grupę siekiant ištirti įtarimus;

J.  kadangi LGBTI asmenys saugomi pagal esamą tarptautinę žmogaus teisių srities teisę ir pagal Rusijos teisės aktus; tačiau kadangi dažnai reikia konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad LGBTI asmenys galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis, nes dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės jiems gali kilti papildoma diskriminacijos, patyčių ir persekiojimo rizika mokyklose, darbe ir apskritai visuomenėje, taip pat ir šeimose; kadangi kovoti su šių formų diskriminacija ir keisti neigiamą visuomenės požiūrį yra policijos, teisminių ir valdžios institucijų užduotis;

K.  kadangi pagal Tarybos LGBTI gaires ES delegacijoms ir valstybių narių ambasadoms rekomenduojama laikytis iniciatyvaus požiūrio LGBTI teisių skatinimo srityje; kadangi šiose gairėse teigiama, kad kova su smurtu dėl LGBTI asmenų fobijos ir LGBTI asmenų žmogaus teisių rėmimas yra prioritetinės sritys;

L.  kadangi 2017 m. kovo 7 d. Rusija priėmė teisės aktą, kuriuo dekriminalizuojamas smurtas šeimoje ir smurtiniai veiksmai šeimoje, laikyti baudžiamąja veika, priskiriami lengvesnei administracinio pažeidimo kategorijai, nustatant ne tokias griežtas sankcijas pažeidėjams; kadangi Europos Parlamentas diskutavo šiuo klausimu per 2017 m. kovo 13–16 d. Strasbūro mėnesinę sesiją;

1.  yra itin susirūpinęs dėl pranešimų apie homoseksualiais laikomų vyrų savavališką sulaikymą ir kankinimą Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikoje; ragina valdžios institucijas nutraukti šią persekiojimų kampaniją, nedelsiant išlaisvinti neteisėtai tebelaikomus asmenis, suteikti teisinę ir fizinę apsaugą aukoms, taip pat žmogaus teisių gynėjams ir žurnalistams, tyrusiems šį atvejį, taip pat leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms atlikti patikimus įtariamų nusikaltimų tyrimus;

2.  smerkia visus Čečėnijos valdžios institucijų pareiškimus, kuriais toleruojamas ir kurstomas smurtas prieš LGBTI asmenis, įskaitant Čečėnijos vyriausybės atstovo spaudai pareiškimą, kuriame jis teigia, jog Čečėnijoje nėra homoseksualių asmenų, ir kuriame abejoja pranešimais, vadindamas juos „melu ir visiška dezinformacija“; apgailestauja dėl to, kad vietos valdžios institucijos nenori tirti rimtų pažeidimų, konkrečiai nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, ir patraukti kaltininkų baudžiamojon atsakomybėn; primena valdžios institucijoms, kad susirinkimų ir asociacijų bei saviraiškos laisvės – tai visuotinės teisės, kurios galioja visiems; ragina nedelsiant išlaisvinti neteisėtai tebelaikomus asmenis; primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas suteikti teisinę ir fizinę apsaugą aukoms, taip pat žmogaus teisių gynėjams ir žurnalistams, tyrusiems šį atvejį;

3.  pažymi, kad Prezidentas V. Putinas davė nurodymus Rusijos vidaus reikalų ministerijai ir federaliniam prokurorui ištirti įvykius Čečėnijoje, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos Tarybą teikti materialinę ir konsultavimo paramą Rusijos valdžios institucijoms atliekant šį tyrimą;

4.  ragina Čečėnijos ir Rusijos Federacijos valdžios institucijas laikytis nacionalinių teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų, paisyti teisinės valstybės principo, gerbti visuotinius žmogaus teisių standartus, skatinti lygybę ir nediskriminavimą, įskaitant LGBTI asmenų atžvilgiu, ir juos remti tokiomis priemonėmis kaip informuotumo didinimo kampanijos, siekiant skatinti tolerancijos, pagarbos ir įtraukties kultūrą, grindžiamą lygybe ir nediskriminacija; ragina nedelsiant nustatyti apsaugos priemones pažeidžiamiems asmenims, kurie galėtų tapti aukomis, ir užtikrinti visišką aukų reabilitaciją;

5.  apgailestauja dėl plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų regione ir nebaudžiamumo aplinkos, kurioje gali vykti tokie aktai, ir ragina parengti teisines ir kitokias priemones, kuriomis, bendradarbiaujant su pilietine visuomene, būtų siekiama užkirsti kelią tokiam smurtui, o vykdytojus stebėti ir veiksmingai traukti baudžiamojon atsakomybėn; pabrėžia, kad Rusijai ir jos vyriausybei tenka pagrindinė atsakomybė už tai, kad šie aktai būtų ištirti, kad vykdytojai būtų paduoti į teismą ir visi Rusijos piliečiai būtų apsaugoti nuo neteisėto smurto;

6.  ragina skubiai ir nedelsiant atlikti nepriklausomus, objektyvius ir nuodugnius įkalinimo, kankinimo ir nužudymo atvejų tyrimus, kad jų sumanytojai ir vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn ir būtų nutrauktas nebaudžiamumas; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė, tirianti šį klausimą; ragina Rusijos valdžios institucijas pavesti Generalinei prokuratūrai užtikrinti tikrą Čečėnijos prieš gėjus nukreiptų valymo aukų bei liudininkų ir jų šeimų anonimiškumą bei kitokią apsaugą, kad je galėtų dalyvauti tyrime; ragina ES delegaciją ir valstybių narių ambasadas bei konsulatus Rusijoje aktyviai stebėti tyrimą ir dėti dar daugiau pastangų siekiant bendradarbiauti su aukomis, LGBTI asmenimis, žurnalistais ir žmogaus teisių gynėjais, kuriems šiuo metu gresia pavojus;

7.  ragina Komisiją bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis ir Rusijos pilietine visuomene, kad būtų galima padėti iš Čečėnijos pabėgusiems asmenims ir iškelti aikštėn šią smurto kampaniją; be to, ragina valstybes nares tokioms aukoms, žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams supaprastinti prieglobsčio prašymo pateikimo tvarką, nepažeidžiant Europos ir nacionalinių teisės aktų;

8.  pripažįsta ir teigiamai vertina daugelio ES delegacijų vadovų ir darbuotojų bei ES valstybių narių ambasadorių ir ambasadų darbuotojų pastangas remiant LGBTI žmogaus teisių gynėjus ir propaguojant nediskriminavimą ir lygias teises; ragina ES delegacijų vadovus ir kitus Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojus konsultuotis su Parlamentu ir atitinkamais Europos Parlamento nariais, kai jiems kyla klausimų, arba teikti Parlamentui informaciją, taip pat per rugsėjo mėn. vykstančią metinę Ambasadorių konferenciją; pabrėžia, kad svarbu, jog ES delegacijos ir valstybių narių atstovybės būtų susipažinusios su LGBTI gaires ir jas taikytų; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją siekti labiau strateginio ir sisteminio gairių įgyvendinimo, be kita ko, didinant trečiosiose šalyse dirbančių ES institucijų darbuotojų informuotumą ir juos mokant, kad vykstant politiniams ir žmogaus teisių dialogams su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliuose forumuose būtų veiksmingai keliamas LGBTI asmenų teisių klausimas, ir remti pilietinės visuomenės pastangas;

9.  tvirtai pabrėžia, kad svarbu nuolat vertinti šių gairių įgyvendinimą vadovaujantis aiškiais rodikliais; primygtinai ragina Komisiją atlikti ir paskelbti nuodugnų vertinimą, kaip ES delegacijos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės įgyvendina gaires visose trečiosiose šalyse, kad būtų galima nustatyti ir pašalinti galimus įgyvendinimo skirtumus ir spragas;

10.  labai apgailestauja, kad Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje Rusijos Federacija balsavo prieš 2016 m. birželio mėn. rezoliuciją dėl apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

11.  primena Rusijos ir Čečėnijos valdžios institucijoms, kad regioninių, kultūrinių ir religinių vertybių sistemomis neturėtų būti naudojamasi siekiant pasiteisinti, kodėl vykdoma asmenų ar grupių diskriminacija, smurtas prieš juos, jie kankinami ir (arba) sulaikomi, be kita ko, dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės arba kodėl tam pritariama;

12.  susirūpinęs pažymi, kad Rusijoje priimti nauji teisės aktai dėl smurto šeimoje, įskaitant smurtą prieš vaikus, yra žingsnis atgal; pabrėžia, kad teisės aktai, kuriais toleruojamas smurtas šeimoje, gali turėti rimtų pasekmių tiek aukoms, tiek visai visuomenei; ragina Komisiją EIVT toliau skatinti naikinti visų formų smurtą dėl lyties, įskaitant smurtą šeimoje, apsaugoti tuos, kurie yra pažeidžiami, ir padėti aukoms tiek Europoje, tiek už jos ribų;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui bei Čečėnijos valdžios institucijoms.

(1) OL C 93, 2017 3 24, p. 21.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.

Teisinis pranešimas