Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. liepos 6 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Pranešimas dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos
 Specialiojo komiteto terorizmo klausimais sudarymas, įgaliojimai, narių skaičius ir įgaliojimų trukmė
 Nobelio premijos laureato Liu Xiaobo ir Lee Ming-che atvejai
 Eritrėja, ypač Abune Antonios ir Dawit Isaak atvejai
 Burundis
 Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF) ir EDVF garantijos bei EDVF garantijų fondo sukūrimas ***I
 Aklų, regos sutrikimą ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiami būdai naudoti tam tikrus kūrinius ir kitus saugomus objektus ***I
 Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinis keitimasis autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui ***I
 Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmai Europos Sąjungoje *
 ES veiksmai siekiant tvarumo
 Sanglaudos ir vystymosi skatinimas atokiausiuose ES regionuose: SESV 349 straipsnio įgyvendinimas

Pranešimas dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos
PDF 365kWORD 53k
2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos (2016/2308(INI))
P8_TA(2017)0306A8-0234/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, visų pirma į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių(1) ir 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Turkijos veiksmų, dėl kurių kyla įtampa Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje(3), ir savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES plėtros politikos (COM(2016)0715 ir 2016 m. ataskaitą dėl Turkijos (SWD(2016)0366),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. pirmininkaujančios valstybės narės išvadas ir ankstesnes atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą, ir visų pirma į derybas reglamentuojančius principus,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje(5) (toliau – stojimo partnerystė), ir į ankstesnius 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl stojimo partnerystės,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą po 2015 m. lapkričio 29 d. ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikimo ir ES ir Turkijos veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir jos valstybių narių paskelbtą pareiškimą, pagal kurį įtraukta nuostata, kad visų valstybių narių pripažinimas yra būtinas derybų elementas, taip pat nustatyta, jog reikia, kad Turkija visiškai ir veiksmingai įgyvendintų Ankaros susitarimo papildomą protokolą, be išankstinių nuostatų ir diskriminacijos pašalindama visas laisvo prekių judėjimo kliūtis visų valstybių narių atžvilgiu,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 46 straipsnį, kuriame nurodoma, kad susitariančios šalys įsipareigoja vykdyti ir įgyvendinti galutinius Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus kiekvienoje byloje, su kuria jos susijusios kaip bylos šalys,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomones, visų pirma į 2017 m. kovo 10–11 d. nuomones dėl Konstitucijos pakeitimų, kurie bus teikiami balsavimui nacionaliniame referendume, dėl neseniai priimtuose įstatyminiuose dekretuose dėl nepaprastosios padėties numatytų priemonių, susijusių su žiniasklaidos laisve, dėl baudžiamųjų taikos teisėjų pareigų, kompetencijos ir veiklos, į 2016 m. gruodžio 9–10 d. įstatyminius dekretus dėl nepaprastosios padėties Nr. 667–676, priimtus po nepavykusio 2016 m. liepos 15 d. valstybės perversmo, ir 2016 m. spalio 14–15 d. Konstitucijos 83 straipsnio antros pastraipos nuostatų taikymo sustabdymą (parlamentinė neliečiamybė),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2016 m. liepos 26 d. pareiškimą dėl priemonių, kurių imtasi paskelbus nepaprastąją padėtį Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 2 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Pirmoji Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės metinė ataskaita“ (COM(2017)0130) ir į Komisijos 2017 m. kovo 2 d. Penktąją pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, ataskaitą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai (COM(2017)0204),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Turkija įsipareigojo įvykdyti Kopenhagos kriterijus, imtis tinkamų ir veiksmingų reformų, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES, ir atsižvelgdamas į tai, kad tokios pastangos turėtų būti laikomos Turkijos galimybe sustiprinti savo institucijas ir tęsti šalies demokratizavimo ir modernizavimo procesą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Turkija dėl susitarimo dėl dvišalių lengvatinės prekybos sąlygų taikymo srities išplėtimo ir muitų sąjungos modernizavimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad teisinės valstybės principų, visų pirma, be kita ko, valdžių padalijimo principo laikymasis, pagarba demokratijai, saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės, žmogaus teisių, mažumų teisių ir religijos laisvės, asociacijų ir taikių protestų laisvės paisymas yra esminiai derybų proceso klausimai pagal Europos Sąjungos narystei taikomus Kopenhagos kriterijus,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Turkija įvertinta kaip užimanti 155-ą vietą 2017 m. balandžio 26 d. paskelbtame Pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse, yra įvertinta žemesne vieta negu kada nors iki šiol ir kaip viena iš šalių, kurių žurnalistai patyrė daugiausia grasinimų, fizinių išpuolių ir teisminių persekiojimų, įskaitant sulaikymus ir laisvės atėmimo bausmes;

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. lapkričio mėn. Parlamentas paragino Komisiją ir valstybes nares laikinai sustabdyti vykstančias stojimo derybas su Turkija ir įsipareigojo tuomet, kai neproporcingos priemonės, taikomos esant nepaprastajai padėčiai Turkijoje, bus panaikintos, persvarstyti savo poziciją, remdamasis patikra, ar teisinės valstybės principai ir pagarba žmogaus teisėms vėl užtikrinama visoje šalyje,

–  atsižvelgdamas į krizę Sirijoje, pastangas siekiant ugnies nutraukimo ir taikaus susitarimo ir į Turkijos įsipareigojimus didinti stabilumą ir propaguoti gerus kaimyninius santykius aktyviai dedant pastangas siekiant išspręsti neišspręstus dvišalius klausimus, ginčus ir konfliktus su kaimyninėmis šalimis dėl sausumos ir jūrų sienų bei oro erdvės vadovaujantis tarptautiniais susitarimais, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją ir JT chartiją,

–  atsižvelgdamas į Rusijos dalyvavimą Sirijoje, įskaitant jos paramą Sirijos kariuomenės cheminių ginklų naudojimui, dėl kurio toliau destabilizuojama šalis ir didėja pabėgėlių, ieškančių apsaugos Turkijoje ir ES, skaičius,

–  atsižvelgdamas į Turkijos saugumo padėtį, kuri pablogėjo ir šalies viduje, ir už jos ribų, ir šalyje vykdomus teroristinius išpuolius,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Turkijoje yra daugiausia pabėgėlių visame pasaulyje, įregistruota beveik 3 mln. pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir Afganistano, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis,

–  atsižvelgdamas į Turkijos ekonominę ir finansinę padėtį, kurią iš dalies nulėmė neseniai nuvilnijusi atakų banga ir politinis nestabilumas bei gilesnės ekonominės problemos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario mėn. Jungtinių Tautų vyriausiojo Žmogaus teisės reikalų komisaro (JTVPK) ataskaitą „Žmogaus teisių padėtis Turkijos pietryčiuose“,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Turkija be galo svetingai priėmė didžiulį skaičių šioje šalyje apsigyvenusių pabėgėlių,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 17 d. tarptautinės referendumų stebėjimo misijos pareiškimą dėl preliminarių faktų ir išvadų,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 25 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2156 „Demokratinių institucijų veikimas Turkijoje“, kurios rezultatas – atnaujinta stebėsenos procedūra,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0234/2017),

A.   atsižvelgdamas į tai, kad milijonai turkų tautybės ir turkų kilmės žmonių dešimtmečiais gyvena valstybėse narėse ir prisideda prie jų gerovės,

Įvadas

1.  pabrėžia, kad dėl besitęsiančio karo Sirijoje, didelio pabėgėlių skaičiaus, konflikto pietryčiuose, daugybės žiaurių teroristinių išpuolių ir smurtinio bandymo įvykdyti perversmą, kurio metu nužudyti 248 žmonės, 2016 m. buvo sunkūs metais Turkijos gyventojams; pakartoja, kad griežtai smerkia 2016 m. liepos 15 d. surengtą bandymą įvykdyti perversmą, ir išreiškia savo solidarumą su Turkijos žmonėmis; pripažįsta Turkijos vyriausybės teisę ir pareigą imtis veiksmų, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, užtikrinant, kad būtų paisoma teisinės valstybės principo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą;

2.  vis dėlto pabrėžia, kad priemonės, kurių imtasi esant nepaprastajai padėčiai, yra didelės apimties, neproporcingos ir turi ilgalaikį neigiamą poveikį daugybei piliečių, taip pat pagrindinių laisvių apsaugai šalyje; smerkia kolektyvinį valstybės tarnautojų ir policijos pareigūnų atleidimą iš darbo, masinį žiniasklaidos priemonių likvidavimą, žurnalistų, akademinės bendruomenės atstovų, teisėjų, žmogaus teisių gynėjų, išrinktų ir neišrinktų pareigūnų, saugumo tarnybų darbuotojų ir eilinių piliečių areštus, jų nuosavybės, turto ir pasų konfiskavimą, daugybės mokyklų ir universitetų uždarymą ir dešimtims tūkstančių Turkijos piliečių taikomą draudimą keliauti remiantis įstatyminiais dekretais dėl nepaprastosios padėties nepriėmus individualių sprendimų ir neužtikrinant laiku atliekamos teisminės peržiūros galimybės; yra susirūpinęs dėl Turkijos privačių bendrovių ir įmonių konfiskavimo ir kai kuriais atvejais nacionalizavimo; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus kalinius, laikomus neįrodžius jų asmeninio dalyvavimo įvykdant nusikaltimą; tokiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad buvo rimtai pažeistos išimtinės parlamento teisės aktų leidybos teisės;

3.  pabrėžia, kad geri ES ir Turkijos santykiai ir didelę papildomą naudą duodantis bendradarbiavimas sprendžiant abiem šalims kylančius uždavinius yra strategiškai svarbūs; pripažįsta, kad nuo 2004 m., kai buvo pradėtos stojimo derybos, ir Turkijoje, ir ES vyko vidaus pokyčių procesai; apgailestauja, kad nėra visapusiškai išnaudojamos stojimo priemonės ir kad buvo pastebėta regresija teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių srityse, kurie sudaro Kopenhagos kriterijų esmę, ir kad bėgant metams viešoji parama visiškai Turkijos integracijai į ES susilpnėjo abiejose pusėse; ir toliau yra įsipareigojęs bendradarbiauti ir palaikyti konstruktyvų ir atvirą dialogą su Turkijos vyriausybe siekiant spręsti bendrus uždavinius ir įgyvendinti bendrus prioritetus, pvz., regioninio stabilumo, padėties Sirijoje, migracijos ir saugumo prioritetus;

4.  atkreipia dėmesį į referendumo, įvykusio 2017 m. balandžio 16 d. esant nepaprastajai padėčiai, rezultatus ir į aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima vykdyti sąžiningos kampanijos ir pagrįstai pasirinkti, nes abi kampaniją vykdžiusios šalys neturėjo vienodų sąlygų dėl galimybių ir kadangi buvo pažeistos konstitucinės reformos oponentų teisės; yra labai susirūpinęs dėl įtarimų, kad būta pažeidimų ir plačiai paplitusio sukčiavimo rinkimų metu, įvardytų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) rinkimų stebėjimo misijos 2017 m. balandžio 17 d. paskelbtose išvadose, keliančiose rimtų abejonių dėl rezultatų galiojimo ir teisėtumo; pritaria tam, kad būtų atliktas visų skundų, susijusių su ESBO ODIHR pareiškime išvardytais pažeidimais, nepriklausomas tyrimas; atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sprendimą atnaujinti Turkijos stebėsenos procesą;

5.  pabrėžia, kad Turkija privalo vykdyti savo įsipareigojimus kaip Europos Tarybos narė; ragina Turkiją ir toliau laikytis savo Europos Tarybos narės įsipareigojimų ir įgyvendinti konstitucinius ir teisminės sistemos pakeitimus ir reformas bendradarbiaujant su Venecijos komisija ir pagal jos kriterijus;

6.  griežtai smerkia tai, kad Turkijos Prezidentas ir įvairūs kiti politikai ne kartą išreiškė paramą mirties bausmės taikymo atnaujinimui; primena, kad besąlygiškas mirties bausmės atsisakymas yra esminis ES narystės reikalavimas ir pabrėžia, kad mirties bausmės taikymo atnaujinimas pažeistų Turkijos tarptautinius įsipareigojimus, galėtų sukelti abejonių dėl Turkijos narystės Europos Taryboje ir paskatinti nedelsiant nutraukti stojimo į ES derybas ir pasirengimo narystei paramą; pabrėžia, kad, jei Turkijoje bus surengtas referendumas dėl mirties bausmės taikymo atnaujinimo, valstybės narės turi teisę atsisakyti sudaryti sąlygas šiam balsavimui savo atitinkamose šalyse;

7.  primena savo poziciją nuo 2016 m. lapkričio mėn. įšaldyti Turkijos stojimo procesą;

8.  prašo Komisijos ir valstybių narių laikantis derybos programos nedelsiant oficialiai sustabdyti derybas dėl narystės su Turkija, jei konstitucinės reformos dokumentų rinkinys bus įgyvendintas be pakeitimų; pabrėžia, atsižvelgdamas į Venecijos komisijos pastabas dėl konstitucinės reformos, kad siūlomi Konstitucijos pakeitimai nesuderinami su pagrindiniais valdžių atskyrimo principais, juose nenumatoma pakankama stabdžių ir atsvarų sistema ir jie neatitinka Kopenhagos kriterijų; prašo Komisijos, valstybių narių ir Turkijos surengti atvirą ir sąžiningą diskusiją apie abipusio intereso sritis, dėl kurių būtų galima bendradarbiauti glaudžiau; pabrėžia, kad bet koks ES ir Turkijos tarpusavio politinis įsipareigojimas turėtų būti pagrįstas sąlygiškumo nuostatomis, susijusiomis su pagarba demokratijai, teisinės valstybės principams ir pagrindinėms teisėms;

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

9.  apgailestaudamas pažymi, kad neproporcingos priemonės, kurių imtasi po nepaprastosios padėties paskelbimo, vykdant sulaikymus, atleidimus iš darbo, areštus ir turto konfiskacijas, buvo nukreiptos ne tik prieš tūkstančius tariamų F. Güleno judėjimo narių ir (arba) rėmėjų, bet ir apskritai prieš turinčius kitokią nuomonę asmenis ir visų pirma opozicijos politines partijas; vis dar laukia įtikinamų įrodymų, susijusių su valstybės perversmą įvykdyti bandžiusiais asmenimis; griežtai smerkia 11 parlamento narių, priklausančių Liaudies demokratinei partijai (HDP), įskaitant jos pirmininkus Figeną Yuksekdagą ir Selahattiną Demirtasą, vieno parlamento nario, priklausančio Liaudies demokratinės partijai, ir 85 kurdų savivaldybių merų įkalinimą; primygtinai ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant atšaukti nepaprastąją padėtį; įspėja dėl piktnaudžiavimo kovos su terorizmu priemonėmis įteisinant represijas žmogaus teisių srityje; ragina Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) nedelsiant priimti svarstyti pirmąsias pavyzdines bylas ir užtikrinti, kad pirmieji teismo procesai būtų užbaigti kuo greičiau, nes, regis, nesama veiksmingų nacionalinių teisinės gynybos priemonių;

10.  ragina Turkijos valdžios institucijas nuodugniai ištirti įtarimus dėl labai netinkamo elgesio su kaliniais, apie kuriuos pranešė keletas žmogaus teisių organizacijų, ir ragina kaltus dėl žmogaus teisių pažeidimų asmenis patraukti atsakomybėn ir nubausti; yra labai susirūpinęs dėl kalinimo sąlygų; ragina nedelsiant paskelbti naujausias Europos Tarybos kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo prevencijos komiteto ataskaitas ir ragina Turkijos valdžios institucijas leisti nacionaliniams ir tarptautiniams stebėtojams stebėti sulaikymo centrus;

11.  ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti visiems asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, galimybę pasinaudoti tinkamomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis ir teismine peržiūra laikantis teisinės valstybės principo; pabrėžia, kad nekaltumo prezumpcija yra pagrindinis konstitucinės valstybės principas; pažymi, kad Turkijoje vis tebesitęsiant nepaprastajai padėčiai pirmąsias penkias jų sulaikymo dienas areštuoti piliečiai neturi teisės į teisinę pagalbą, apgailestauja dėl griežtų apribojimų, taikomų sulaikytųjų teisei kreiptis į advokatą; pabrėžia, kad nuo 2016 m. liepos mėn. Turkijos Konstituciniam Teismui pateikta daugiau nei 100 000 skundų, o jis pareiškė neturįs kompetencijos dėl nepaprastosios padėties dekreto; ragina Turkiją kuo skubiau reformuoti Nepaprastosios padėties praktikos tyrimo komisiją taip, kad ji taptų tvirta, nepriklausoma ir visapusiškai įgaliota komisija, kuri galėtų atskirai svarstyti visus atvejus, veiksmingai apdoroti didžiulį skaičių prašymų, kuriuos ji gaus, ir užtikrins, kad nebus netinkamai vilkinama teisminė peržiūra;

12.  griežtai smerkia didelį regresą, saviraiškos laisvės pažeidimus ir rimtus žiniasklaidos laisvės pažeidimus, įskaitant neproporcingus žiniasklaidos interneto svetainėms ir socialinės žiniasklaidos priemonėms taikomus draudimus; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad uždaryta maždaug 170 žiniasklaidos priemonių, iš kurių beveik visos yra kurdų kalba veikusios priemonės, ir kad įkalinta daugiau kaip 150 žurnalistų; pabrėžia, kad Turkijos sprendimas blokuoti prieigą prie tinklapio „Wikipedia“ yra rimtas pasikėsinimas į informacijos laisvę; atkreipia dėmesį į blogėjantį Turkijos reitingą organizacijos „Žurnalistai be sienų“ skelbiamame spaudos laisvės indekse, pagal kurį Turkija dabar užima 155-ą vietą tarp 180 šalių; primena, kad laisva ir pliuralistinė spauda, įskaitant laisvą ir atvirą internetą, yra esminė bet kokios demokratinės sistemos dalis, ir primygtinai ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant paleisti visus neteisėtai sulaikytus žurnalistus; ragina Turkijos vyriausybę leisti buvusiam EP nariui ir Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkui Joostui Lagendijkui sugrįžti pas savo šeimą į Turkiją;

13.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios padėties Turkijos pietryčiuose, visų pirma tuose regionuose, kuriuose nustatyta komendanto valanda, panaudota pernelyg didelė jėga ir kolektyvinė bausmė taikyta visiems gyventojams, ir kur, kaip pranešama, apie 2 000 žmonių buvo nužudyta vykdant saugumo operacijas, ir vertinama, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. apie pusė milijono žmonių tapo perkeltaisiais asmenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad vietos prokurorai nuolat atsisako pradėti nužudymų, apie kuriuos pranešama, tyrimus ir kad nepriklausomiems stebėtojams uždrausta patekti į šią sritį; primena, kad Turkijos vyriausybės pareiga – ginti visus savo piliečius, nepriklausomai nuo jų kultūrinių ar religinių ištakų ir tikėjimo; apgailestauja dėl plačiai paplitusios ekspropriacijos praktikos, apimančios savivaldybėms priklausančią nuosavybę ir taip pat bažnyčios nuosavybę, nes tai yra religinių mažumų teisių pažeidimas; yra įsitikinęs, kad tik teisingas politinis kurdų klausimo sprendimas gali užtikrinti tvarų stabilumą ir gerovę regione ir visoje Turkijoje, ir todėl ragina abi šalis grįžti prie derybų stalo; atkreipia dėmesį į keletą įstatymų, įskaitant 2016 m. priimtą Įstatymą Nr. 6722 dėl saugumo pajėgų, dalyvaujančių kovojant su teroristinėmis organizacijomis, teisinės apsaugos, kurie sukūrė saugumo pajėgų sistemingo nebaudžiamumo atmosferą;

14.  smerkia Turkijos parlamento sprendimą nekonstituciniu būdu panaikinti didelio skaičiaus parlamento narių imunitetą, įskaitant 55 iš 59 HDP priklausančių parlamento narių, taip sudarant sąlygas suimti opozicijos politikus ir stipriai pakenkti parlamento kaip demokratinės institucijos įvaizdžiui; pabrėžia, kad Turkijos Didysis Nacionalinis Medžlisas turėtų būti svarbiausia Turkijos demokratijos institucija ir turėtų atstovauti visiems piliečiams vienodomis sąlygomis; apgailestauja dėl aukštos rinkimų ribos;

15.  yra susirūpinęs, kad teisėjai ir prokurorai toliau patiria didelį politinį spaudimą ir kad 4 000 jų, t. y. beveik ketvirtadalis visų teisėjų ir prokurorų, buvo atleisti iš darbo arba suimti ir buvo konfiskuotas jų turtas; ragina Turkiją atkurti ir įtvirtinti visas teisines garantijas siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma teisminių institucijų nepriklausomumo, be kita ko, iš dalies pakeičiant Įstatymą dėl Aukščiausiosios teisėjų ir prokurorų tarybos (HSYK), kad būtų galima sumažinti vykdomosios valdžios įtaką šioje taryboje; yra itin susirūpinęs dėl to, kad atrodo, jog baudžiamųjų bylų taikos teisėjų institucija, kurią 2014 m. birželio mėn. įsteigė valdžioje buvusi vyriausybė, paversta priekabiavimo priemone siekiant nuslopinti opoziciją ir kontroliuoti plačiajai visuomenei prieinamą informaciją;

16.  yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad trūksta pagarbos religijos laisvei ir kad diskriminuojamos religinės mažumos, įskaitant krikščionis ir alevitus, taip pat dėl smurto dėl religinių priežasčių, įskaitant žodinius ir fizinius išpuolius, stigmatizaciją ir socialinį spaudimą mokyklose, ir dėl problemų, susijusių su teisėtai steigiamais maldos namais; ragina Turkijos valdžios institucijas skatinti teigiamas ir veiksmingas reformas minties, sąžinės ir religijos laisvių srityje ir suteikti galimybę religinėms bendruomenės įgyti juridinio asmens statusą, sudarant sąlygas labdaros fondams išsirinkti savo valdymo organus, panaikinti visus apribojimus, susijusius su dvasininkų mokymu, skyrimu ir pareigų perėmimu, laikantis atitinkamų EŽTT sprendimų ir Venecijos komisijos rekomendacijų, taip pat panaikinti bet kokios formos religiniais motyvais grindžiamą diskriminaciją ar kliūtis; ragina Turkiją gerbti Ekumeninio patriarchato išskirtinį pobūdį ir svarbą ir pripažinti jo kaip juridinio asmens statusą; pakartoja, jog reikia leisti vėl atidaryti Chalkės seminariją ir panaikinti visas kliūtis jai tinkamai veikti; yra susirūpinęs dėl pastaruoju metu konfiskuotų bažnyčių Dijarbakyro regione; ragina vyriausybę grąžinti jas teisėtiems savininkams; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas rimtai kovoti su visomis antisemitizmo apraiškomis visuomenėje;

17.  ragina Turkiją apsaugoti pažeidžiamiausių grupių ir mažumoms priklausančių asmenų teises; apgailestauja, kad LGBTI asmenų eitynės Ankaroje ir Stambule buvo uždraustos trečius metus iš eilės, buvo malšinamos ir tapo policijos smurto objektu; yra labai susirūpinęs dėl smurto dėl lyties, diskriminacijos, prieš mažumas nukreiptų neapykantą kurstančių kalbų, neapykantos nusikaltimų ir LGBTI asmenų žmogaus teisių pažeidimų; ragina Turkiją imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią neapykantą mažumoms kurstančioms kalboms ir neapykantos nusikaltimams ir už juos bausti; ragina Turkiją suderinti savo vidaus teisės aktus su Europos Tarybos Stambulo konvencija, kurią ji ratifikavo 2014 m.; palankiai vertina vyriausybės nacionalinę strategiją ir veiksmų planą, skirtą romams, ir ragina Turkijos vyriausybę pradėti įgyvendinti šią strategiją ir nustatyti stebėsenos ir vertinimo mechanizmą; ragina valdžios institucijas šalinti pagrindines romų socialinės įtraukties kliūtis; ragina Turkiją užtikrinti visapusišką visų piliečių lygybę ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria mažumų nariai, visų pirma susijusias su švietimu ir nuosavybės teisėmis; pažymi, kad, vykdant Kopenhagos kriterijus, mažumos taip pat turėtų turėti teisę valstybinėse mokyklose įgyti išsilavinimą savo gimtąja kalba; primena, kad svarbu įgyvendinti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Imbrozo ir Tenedo, ir ragina Turkiją padėti repatrijuoti mažumų šeimas, kurios nori grįžti į salas; palankiai vertina tai, kad Imbrozo saloje atidaromos graikų mažumos mokyklos, nes tai yra teigiamas žingsnis;

18.  ragina Turkijos vyriausybę gerbti ir visapusiškai įgyvendinti teisinius įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kultūros paveldo apsaugos srityje, ir, visų pirma, sąžiningai parengti integruotą armėnų, graikų, asirų ir kito kultūros paveldo, sunaikinto ar sugriauto per pastarąjį amžių, sąrašą; ragina Turkiją ratifikuoti 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo; ragina Turkiją bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Europos Taryba, dėl kovos su prekyba žmonėmis ir jos prevencijos, taip pat dėl tyčinio kultūros paveldo naikinimo;

19.  palankiai vertina iniciatyvas, kurių ėmėsi atskiros valstybės narės, paspartinusios prieglobsčio procedūras Turkijos piliečiams, persekiotiems pagal nepaprastosios padėties dekretus;

ES ir Turkijos santykiai

20.  ragina stiprinti ES ir Turkijos santykius pagrindinėse bendro intereso srityse, pavyzdžiui, kovos su terorizmu, migracijos, energetikos, ekonomikos ir prekybos srityse, ir primena, kad dialogas ir bendradarbiavimas turėtų būti palaikomas ir skatinamas; mano, kad ES ir Turkijos bendradarbiavimas šiose srityse yra investicija į stabilumą ir klestėjimą ir Turkijoje, ir ES, jeigu yra grindžiamas visapusiška visų šalių pagarba įsipareigojimams dėl pagrindinių teisių ir pagrindinių laisvių; mano, kad pilietinės visuomenės narių tarpusavio bendradarbiavimas yra labai svarbus, ir ragina šiuos ryšius stiprinti;

21.  ragina Turkiją labiau suderinti savo užsienio politiką su ES politika; ragina ES ir Turkiją glaudžiau bendradarbiauti bei koordinuoti užsienio politikos iššūkius; laikosi nuomonės, kad Turkijos užsienio reikalų ministras tam tikrais atvejais, kai tikslinga, turėtų būti kviečiamas dalyvauti Užsienio reikalų tarybos posėdžiuose; rekomenduoja Tarybai pakviesti Turkijos vyriausybę į aukščiausiojo lygio susitikimą siekiant aptarti ES ir Turkijos santykius;

22.  mano, kad, stiprinant prekybos santykius, Turkijos ir ES valstybių narių piliečiai galėtų gauti konkrečios naudos, ir todėl, atsižvelgdamas į dabartinius muitų sąjungos trūkumus, pritaria Komisijos pasiūlymui pradėti derybas dėl muitų sąjungos modernizavimo; primena, kad ES yra pagrindinė Turkijos prekybos partnerė ir kad du trečdalius tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Turkija gauna iš ES valstybių narių; taip pat pabrėžia ekonominę Turkijos, kaip augančios rinkos, reikšmę ES; mano, kad socialinių partnerių dalyvavimas derybose yra itin svarbus; ragina Komisiją į sustiprintą Europos Sąjungos ir Turkijos muitų sąjungą įtraukti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių nuostatą, kaip pagrindinę būtiną sąlygą numatant žmogaus teises ir pagrindines laisves; primena, kad visomis muitų sąjungos teikiamomis galimybėmis bus galima pasinaudoti tik tada, kai Turkija visapusiškai įgyvendins papildomą protokolą visų valstybių narių atžvilgiu; atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad tolesnė prekybos integracija su ES būtų paskatinta, jei Turkija pašalintų muitų sąjungos veikimui trukdančias kliūtis;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad vizų režimo liberalizavimas yra labai svarbus Turkijos piliečiams, ypač verslininkams ir ES gyvenantiems turkų kilmės žmonėms, ir padės stiprinti žmonių tarpusavio ryšius; ragina Turkijos vyriausybę visapusiškai įvykdyti likusius kriterijus, kaip tai nurodyta vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane; pabrėžia, kad kovos su terorizmu teisės aktų persvarstymas yra pagrindinė sąlyga siekiant užtikrinti pagrindines teises ir laisves ir kad vizų režimo liberalizavimas bus įmanomas tik tada, kai bus įvykdyti visi kriterijai;

24.  pabrėžia kovos su korupcija svarbą ir primena Komisijos išvadas, kad korupcija tebėra paplitusi daugelyje sričių ir toliau išlieka rimta problema; yra susirūpinęs, kad pažanga tyrimų, baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių aukšto lygio pareigūnų korupcijos bylose išlieka lėta;

25.  ragina Komisiją atsižvelgti į naujausius pokyčius Turkijoje atliekant 2017 m. Turkijos pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) lėšų laikotarpio vidurio peržiūrą ir sustabdyti pasirengimo narystei lėšų skyrimą, jei stojimo derybos būtų sustabdytos; ragina Komisiją, jei šis scenarijus pasitvirtintų, panaudoti šias lėšas siekiant tiesiogiai paremti Turkijos pilietinę visuomenę ir pabėgėlius Turkijoje, daugiau investuoti į žmonių tarpusavio ryšių ir mainų programas, pvz., „Erasmus +“ studentams, akademinės bendruomenės atstovams ir žurnalistams;

26.  kuo griežčiausiai smerkia visus teroristinius išpuolius Turkijoje ir tvirtai palaiko Turkijos gyventojus mūsų bendroje kovoje su terorizmu; atkreipia dėmesį į dvišalius ES valstybių narių ir Turkijos santykius bendradarbiaujant kovos su terorizmu srityje „užsienio kovotojų“ klausimu; pabrėžia, kad glaudus Europolo ir Turkijos teisėsaugos agentūrų bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu; pakartoja, kad smerkia tai, jog Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuri nuo 2002 m. yra įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą, vėl griebėsi smurto, ir ragina ją sudėti ginklus ir naudoti taikias ir teisėtas priemones savo lūkesčiams išreikšti; pabrėžia, kad taikus kurdų klausimo sprendimas yra taip pat būtinas Turkijos demokratinei ateičiai ir bus pasiektas tik dalyvaujant visoms susijusioms šalims ir demokratinėms jėgoms; ragina atnaujinti derybas, kad būtų pasiektas visapusiškas ir tvarus kurdų klausimo sprendimas; ragina valstybes nares užtikrinti teisės aktų, pagal kuriuos draudžiama naudoti į ES teroristinių organizacijų sąrašą įtrauktų organizacijų ženklus ir simbolius, įgyvendinimą;

27.  apgailestauja dėl Turkijos vyriausybės sprendimo neleisti Vokietijos parlamento nariams apsilankyti Vokietijos karinių pajėgų Indžirlike, nes tai reiškia, kad jie dabar bus perkelti į NATO nepriklausančią šalį, o tai didelis žingsnis atgal užtikrinant veiksmingą bendradarbiavimą tarp NATO sąjungininkių kovojant su terorizmu;

28.  palankiai vertina Turkijos vyriausybės ir vietos NVO pastangas ir gyventojų parodytą svetingumą priimant apie 3 mln. pabėgėlių; atkreipia dėmesį į ES ir Turkijos pareiškimą dėl migracijos ir primygtinai ragina valstybes nares inicijuoti savanorišką perkėlimo programą, skirtą labiausiai pažeidžiamiems pabėgėliams Turkijoje; ragina Komisiją užtikrinti ilgalaikes investicijas, skirtas pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms Turkijoje, ir užtikrinti tinkamą lėšų panaudojimą; ragina Turkijos vyriausybę suteikti leidimus dirbti visiems pabėgėliams iš Sirijos ir teikti jiems sveikatos priežiūros paslaugas, suteikti galimybę gauti išsilavinimą sirų vaikams; ragina Ankarą ir ES toliau dėti pastangas vykdant koordinuotą patruliavimą Egėjo jūroje, stiprinti pastangas kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu ir visiškai bei veiksmingai įgyvendinti ES ir Turkijos readmisijos susitarimą ir dvišalius readmisijos susitarimus, pasirašytus su Bulgarija ir Graikija;

29.  griežtai smerkia prezidento R. T. Erdogano pareiškimus, kuriuose jis kaltino kai kuriuos ES lyderius vykdant tam tikrą „nacių praktiką“, o jų šalių piliečius esant „naciais“; atkreipia dėmesį į tai, kad tęstinis svaidymasis tokiais nepagrįstais pareiškimais kenkia Turkijos, kaip politinės partnerės, patikimumui ir kad vidaus konfliktų perkėlimas į užsienio politiką kelia grėsmę taikiam visuomenės sambūviui tose valstybėse narėse, kuriose yra didelės turkų kilmės asmenų bendruomenės; pabrėžia, kad Turkijos vyriausybė turi susilaikyti nuo nuolatinių pastangų mobilizuoti Turkijos išeiviją valstybės narės savo tikslams; susirūpinęs atkreipia dėmesį į pranešimus apie galimą spaudimą Turkijos išeivių bendruomenės nariams, gyvenantiems valstybėse narėse, ir smerkia Turkijos valdžios institucijų vykdomą užsienyje gyvenančių ir dvigubą pilietybę turinčių piliečių sekimą; yra susirūpinęs dėl to, kad daugelio asmenų pasai panaikinami, taip daug žmonių netenka pilietybės ir pažeidžiama 1954 m. Konvencija dėl asmenų be pilietybės statuso ir 1961 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pilietybės neturinčių asmenų skaičiaus mažinimo, ir yra susirūpinęs dėl to, kad pranešama apie Turkijos konsulatų atsisakymą teikti paslaugas kai kuriems savo piliečiams;

30.  pakartoja, kad geri kaimyniniai santykiai yra svarbūs; atsižvelgdamas į tai, ragina Turkiją laikantis JT Chartijos nuostatų ir tarptautinės teisės labiau stengtis išspręsti esamas dvišales problemas, įskaitant neišspręstus teisinius įsipareigojimus ir ginčus su artimiausiomis kaimyninėmis šalimis dėl sausumos ir jūrų sienų bei oro erdvės; ragina Turkijos vyriausybę pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS); primygtinai ragina Turkijos vyriausybę nutraukti nuolatinius Graikijos oro erdvės ir teritorinių vandenų pažeidimus, taip pat gerbti visų savo kaimynų teritorinį vientisumą ir suverenumą; apgailestauja dėl to, kad Turkijos Didžiojo Nacionalinio Medžliso paskelbta karo su Graikija grėsmė vis dar neatšaukta;

31.  ragina Turkiją ir Armėniją stengtis normalizuoti santykius; pabrėžia, kad Turkijos ir Armėnijos sienos atidarymas galėtų pagerinti santykius, ypač kalbant apie tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir ekonominę integraciją;

32.  ragina Turkijos vyriausybę sustabdyti savo planus statyti Akuju atominę elektrinę; atkreipia dėmesį į tai, kad numatyta statybos vieta yra regione, kuriame gali būti didelių žemės drebėjimų, tad ji kelia didelę grėsmę ne tik Turkijai, bet ir visam Viduržemio jūros regionui; todėl prašo Turkijos vyriausybės prisijungti prie Espo konvencijos, kurią pasirašiusios šalys įsipareigoja pranešti viena kitai apie svarstomus didelius projektus, galinčius turėti didelį neigiamą poveikį aplinkai didelėje teritorijoje nepaisant sienų, ir tarpusavyje dėl jų konsultuotis; šiuo tikslu prašo Turkijos vyriausybės įtraukti kaimyninių šalių, pvz., Graikijos ir Kipro, vyriausybes arba bent su jomis konsultuotis toliau plėtojant Akuju elektrinės projektą;

33.  pabrėžia, kad, jei būtų išspręsta Kipro problema, teigiamą poveikį pajustų visas regionas, o pirmiausia naudos iš to turėtų ir graikų kilmės, ir turkų kilmės kipriečiai; palankiai vertina 2014 m. vasario 11 d. bendrą deklaraciją kaip pagrindą susitarimui ir teigiamai vertina Kipro graikų ir turkų bendruomenių vadovų pasiektą didelę pažangą derybose dėl susijungimo; palankiai vertina dviejų lyderių susitarimą dėl kelių pasitikėjimo stiprinimo priemonių ir primygtinai ragina įgyvendinti visas sutartas priemones; palankiai vertina keitimąsi pageidaujamais žemėlapiais (tai iki šiol precedento neturėjęs dalykas) ir pirmąją konferenciją dėl Kipro, surengtą Ženevoje kartu su valstybėmis garantais ir dalyvaujant ES, ir remia jos tęstinumą, siekiant abiem pusėms priimtino susitarimo dėl skyriaus apie saugumą ir garantijas; pritaria teisingam, visapusiškam ir perspektyviam susitarimui, pagrįstam dviejų bendruomenių, dviejų zonų federacija, kuri turėtų vieną tarptautinį teisės subjekto statusą, vieną aukščiausiąją valdžią ir vieną pilietybę ir kurioje abi bendruomenės būtų politiškai lygios, vadovaujantis atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, tarptautine teise, ES acquis ir laikantis principų, kuriais grindžiama Sąjunga; palankiai vertina intensyvesnį šalių bendradarbiavimą siekiant išspręsti Kipro problemą; tikisi, kad Turkija rodys aktyvią paramą derybose siekiant greitai ir sėkmingai jas užbaigti, ir pakartoja, kad Turkijos įsipareigojimas ir indėlis siekiant visapusiško sprendimo ir toliau yra itin svarbūs; ragina visas susijusias šalis aktyviai remti derybų procesą, prisidėti prie teigiamų rezultatų ir išnaudoti visas esamas galimybes; ragina Komisiją pasinaudoti visais savo ištekliais siekiant visapusiškai paremti sėkmingą susivienijimo proceso užbaigimą;

34.  dar kartą ragina Turkiją pradėti karinių pajėgų išvedimą iš Kipro, perduoti užtvertą Famagustos zoną Jungtinėms Tautoms pagal JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliuciją Nr. 550 (1984 m.) ir susilaikyti nuo veiksmų, keičiančių demografinę salos pusiausvyrą, vykdant neteisėtų gyvenviečių politiką; pažymi, kad būtina gerai pasirengti ES teisyno įgyvendinimui būsimoje turkų kilmės kipriečių federacinėje valstijoje įsigaliojus susitarimui dėl sprendimo; šiuo atžvilgiu pripažįsta tolesnį dviejų bendruomenių ad hoc komiteto darbą dėl pasirengimo narystei ES; įsipareigoja stiprinti savo pastangas siekiant bendradarbiauti su Kipro turkų bendruomene jai rengiantis visiškai integruotis į ES ir ragina Komisiją bei valstybes nares padaryti tą patį; giria svarbų Be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto (angl. CMP), kuris ieško ir turkų kilmės, ir graikų kilmės dingusių kipriečių, darbą ir palankiai vertina tai, kad buvo užtikrintos geresnės galimybės pateikti į atitinkamas vietoves, įskaitant karines zonas; ragina Turkiją padėti CMP komitetui, teikiant informaciją iš savo karinių archyvų; ragina ypatingai atsižvelgti į CMP atliekamą darbą ir šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad paskirtas Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas dingusių asmenų klausimu;

35.  pripažįsta, kad Kipro Respublika turi teisę sudaryti dvišalius susitarimus dėl savo išskirtinės ekonominės zonos; primena savo raginimą Turkijai gerbti visų ES valstybių narių suverenias teises, įskaitant teises į gamtos išteklių geologinius žvalgymus ir eksploatavimą, kai toks žvalgymas ar eksploatavimas vykdomas laikantis ES acquis ir tarptautinės teisės; ragina Turkiją pradėti taikų ginčų sprendimą ir susilaikyti nuo bet kokių grasinimų ar veiksmų, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį geriems kaimyniniams santykiams;

36.  tvirtai tiki, kad tik patikimas politinis sprendimas užtikrins Sirijai stabilumą ir sudarys sąlygas galutiniam ISIS („Da‘esh“) ir kitų Sirijoje veikiančių teroristinių grupuočių, kurias nurodė JT, pralaimėjimui; dar kartą patvirtina JT vadovaujamo Ženevos proceso viršenybę; pripažįsta pastangas, dedamas susitikimuose Astanoje, siekiant galutinai nutraukti karo veiksmus ir įsteigti trišalį mechanizmą, kuris stebėtų ir užtikrintų visiškas paliaubas; ragina visus garantus, įskaitant Turkiją, laikytis savo įsipareigojimų ir užtikrinti visišką paliaubų įgyvendinimą bei daryti pažangą sudarant sąlygas visiškai nekliudomam humanitarinės pagalbos teikimui visos šalies mastu, panaikinant apsiaustis ir išlaisvinant visus savavališkai sulaikytus asmenis, visų pirma moteris ir vaikus, laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2268; pakartoja raginimą Turkijai gerbti visų savo kaimynų teritorinį vientisumą ir suverenumą;

37.  ragina išversti šią rezoliuciją į turkų kalbą;

o
o   o

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybėms narėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0450.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0423.
(3) OL C 285, 2016 8 5, p. 11.
(4) OL C 328, 2016 9 6, p. 2.
(5) OL L 51, 2008 2 26, p. 4.


Specialiojo komiteto terorizmo klausimais sudarymas, įgaliojimai, narių skaičius ir įgaliojimų trukmė
PDF 259kWORD 44k
2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Specialiojo komiteto terorizmo klausimais sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės (2017/2758(RSO))
P8_TA(2017)0307B8-0477/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 197 straipsnį,

A.  kadangi Europos Sąjunga turi aiškią kompetenciją užtikrinti aukštą saugumo lygį pagal SESV 67 straipsnį, o nacionalinės valdžios institucijos turi kompetenciją kovos su terorizmu srityje, kaip nustatyta SESV 73 straipsnyje; kadangi esama bendresnio pobūdžio prievolių tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, nustatytų SESV V antraštinėje dalyje dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo, susijusio su Europos Sąjungos vidaus saugumu;

B.  kadangi šiuo sprendimu steigiamas specialusis komitetas turėtų nustatyti praktines ir teisės aktų spragas kovos su terorizmu visoje Europos Sąjungoje ir su tarptautiniais partneriais ir subjektais srityje, ypač daug dėmesio skirdamas bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija;

C.  kadangi pašalinti trūkumus ir spragas nacionalinių teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija srityje ir garantuoti bendrų Europos informacijos duomenų bazių sąveiką yra itin svarbu siekiant užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės veikimą ir apsaugoti ES išorės sienas, ir šie klausimi turėtų įeiti į pagrindinius specialiojo komiteto įgaliojimus;

D.  kadangi pagarba pagrindinėms teisėms yra esminė veiksmingos kovos su terorizmu politikos dalis;

1.  nusprendžia įsteigti Specialųjį komitetą terorizmo klausimais, kurio tiksliai apibrėžti įgaliojimai yra tokie:

   a) nagrinėti, analizuoti ir nešališkai vertinti valstybių narių teisėsaugos institucijų, kompetentingų ES agentūrų ir pripažintų ekspertų pateiktus faktus ir terorizmo grėsmės Europoje mastą ir siūlyti reikiamas priemones, kurios padėtų Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms užkirsti kelią su terorizmu susijusiems nusikaltimams, juos tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl jų;
   b) nešališkai ir laikantis įrodymais grindžiamų metodų nustatyti ir analizuoti galimas klaidas ir trūkumus, dėl kurių galėjo būti neseniai įvykdyti teroristiniai išpuoliai įvairiose valstybėse narėse, visų pirma renkant, kaupiant ir analizuojant visą valstybių narių žvalgybos ar teisėsaugos ir teisminių institucijų turimą informaciją apie nusikaltėlius prieš jiems įvykdant teroristinį nusikaltimą;
   c) nagrinėti ir vertinti, kaip įgyvendinami esami teisės aktai ir priemonės išorės sienų valdymo srityje, įskaitant problemas atliekant patikrinimus prie išorės sienų, dėl kurių asmenys galėjo atvykti į Europą su suklastotais dokumentais, ir vertinti priežastis, kodėl kai kurios valstybės narės nevisiškai vykdo savo prievoles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1987/2006(1) (toliau – Šengeno informacinės sistemos reglamentas); rinkti ir analizuoti informaciją apie galimus trūkumus valstybėms narėms ir Komisijai užtikrinant, kad būtų visiškai įgyvendinamos atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399(2) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos, ir siūlyti reikiamas priemones, kad būtų pašalintos nustatytos spragos,
   d) nustatyti, kokių trūkumų esama valstybėms narėms dalijantis teismine, teisėsaugos ir žvalgybos informacija; visų pirma tirti įtarimus dėl to, kad esama didelių spragų renkant, analizuojant ir perduodant informaciją, kuri galėtų padėti užkirsti kelią išpuoliams, ir ypač:
   analizuojant ir vertinant, kaip veikia ES duomenų bazės, tokios kaip Šengeno informacinė sistema (SIS), Vizų informacinė sistema (VIS) ir bendras Europos keitimosi informacija modelis (EKIM), ir ar esama trūkumų valstybėms narėms įgyvendinant galiojančius teisės aktus, pvz., Tarybos sprendimą 2008/615/TVR(3) ar Tarybos pamatinį sprendimą 2006/960/TVR(4); visų pirma analizuojant priežastis, kodėl kai kurios valstybės narės neprisideda prie informacijos teikimo šioms duomenų bazėms, turint mintyje jų prievoles, nustatytas Šengeno informacinės sistemos reglamente ir Tarybos sprendime 2007/533/TVR(5);
   analizuojant įtarimus dėl to, kad valstybės narės nevykdo Tarybos sprendimo 2005/671/TVR(6) 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos prievolės, ir sykiu užtikrinant, kad Europolui ir Eurojustui būtų perduodama bent to straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta atitinkamos institucijos surinkta informacija;
   renkant ir analizuojant informaciją apie tai, kaip valstybių narių institucijos vykdo Pamatinio sprendimo 2006/960/TVR 3 ir 7 straipsniuose nustatytą prievolę, visų pirma užtikrinti, kad kompetentingos teisėsaugos institucijos teiktų kitų valstybių narių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms atitinkamą informaciją ir žvalgybos duomenis tais atvejais, jei yra faktinių priežasčių manyti, kad tokia informacija ir žvalgybos duomenys galėtų padėti išaiškinti, užkardyti ar tirti nusikalstamas veikas, nurodytas Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR(7) 2 straipsnio 2 dalyje;
   analizuojant, ar Europolas visiškai vykdo savo pareigą pranešti, nustatytą Tarybos sprendimo 2009/371/TVR(8), panaikinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794(9), 17 straipsnyje;
   nagrinėjant, ar valstybių narių nacionaliniai padaliniai visiškai vykdo Sprendimo 2009/371/TVR, panaikinto Reglamentu (ES) 2016/794, 8 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytą prievolę savo iniciatyva teikti Europolui informaciją ir žvalgybos duomenis, reikalingus jam savo užduotims atlikti;
   tiriant, ar esama spragų ES agentūroms tarpusavyje keičiantis informacija ir kokios teisinės priemonės reikalingos siekiant šioms agentūroms užtikrinti prieigą prie Šengeno informacinės sistemos ir kitų svarbių ES informacijos sistemų ir kokie jų poreikiai šioje srityje;
   vertinant esamą neoficialų valstybių narių žvalgybos tarnybų tarpusavio bendradarbiavimą ir keitimosi informacija ir praktinio bendradarbiavimo veiksmingumą;
   analizuojant Europos Sąjungos santykius su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis agentūromis kovos su terorizmu srityje, įskaitant šiuo metu vykdomą tarptautinį bendradarbiavimą, ir kovos su terorizmu priemones, įskaitant keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, bei dabartinio keitimosi informacija veiksmingumą;
   e) vertinti ES kovos su terorizmu teisės aktų ir jų įgyvendinimo poveikį pagrindinėms teisėms;
   f) vertinti visus institucijoms, dalyvaujančioms kovojant su terorizmu (policijos, kariuomenės, teisingumo, biudžeto, žvalgybos, priežiūros, informacijos, IT ir kt.), skirtus išteklius ir jų veiksmingumą kompetentingoms valstybėse narėse ir ES lygmeniu; analizuoti galimas policijos bendradarbiavimo spragas ir kliūtis praktiniam tarpvalstybiniam teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui atliekant tyrimus, susijusius su kova su terorizmu, identifikuojant techninius, struktūrinius ir teisinius apribojimus, susijusius su pajėgumais atlikti tyrimus;
   g) tirti teismų sistemos trūkumus ir teisminio bendradarbiavimo ES lygmeniu ir bendradarbiavimo tarpvalstybinių tyrimų srityje, visų pirma per Eurojustą, Europos teisminį tinklą, jungtinės tyrimo grupes ir naudojant Europos arešto orderį (EAO), spragas; identifikuoti techninius, struktūrinius ir teisinius apribojimus, susijusius su pajėgumais atlikti tyrimus bei vykdyti baudžiamąjį persekiojimą;
   h) nagrinėti, kaip šiuo metu nacionalinės institucijos ir atitinkamos ES įstaigos keičiasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir bendradarbiauja pažeidžiamų taikinių, įskaitant tranzito zonas, pvz., oro uostus ir traukinių stotis, apsaugos ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, numatytos Tarybos direktyvos 2008/114/EB(10), klausimais;
   i) analizuoti dabartinius terorizmo aukoms skirtus mechanizmus, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatoma, kokia gerąja patirtimi galima būtų keistis(11);
   j) rinkti informaciją ir analizuoti radikalizacijos procesą bei deradikalizacijos programų, įdiegtų tik keliose valstybėse narėse, veiksmingumą; nustatyti, kokia gerąja patirtimi galima būtų keistis, ir išsiaiškinti, ar valstybės narės imasi reikiamų priemonių šiuo klausimu;
   k) vertinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo veiksmingumą, taip pat kompetentingų institucijų, įpareigotųjų subjektų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo veiksmingumą kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB(12), ir keistis nuomonėmis su atitinkamais bankų sektoriaus subjektais ir sukčiavimo tyrimo bei teisėsaugos institucijomis siekiant nustatyti naujas terorizmo finansavimo formas, įskaitant jo sąsajas su organizuotu nusikalstamumu;
   l) teikti, specialiojo komiteto nuomone, reikalingas rekomendacijas visais pirmiau minėtais klausimais ir tuo tikslu užmegzti reikiamus ryšius, rengti vizitus ir klausymus su ES institucijomis ir atitinkamomis agentūromis, tarptautinėmis ir nacionalinėmis institucijomis, valstybių narių ir trečiųjų šalių nacionaliniais parlamentais ir vyriausybėmis ir pareigūnais, kasdien dalyvaujančiais kovoje su terorizmu, pvz., teisėsaugos institucijomis, policijos įstaigomis, žvalgybos tarnybomis, teisėjais ir mokslo bendruomenės, įmonių ir pilietinės visuomenės, įskaitant nukentėjusiųjų organizacijas, atstovais;

2.  pabrėžia, kad dėl visų specialiojo komiteto rekomendacijų tolesnių veiksmų turi imtis atsakingi nuolatiniai komitetai;

3.  nusprendžia, kad Europos Parlamento nuolatinių komitetų, atsakingų už ES teisės aktų, priklausančių specialiojo komiteto kompetencijai, priėmimą, kontrolę ir įgyvendinimą, įgaliojimai, narių skaičius ir turimi ištekliai lieka tokie patys;

4.  nusprendžia, kad tais atvejais, kai specialiajam komitetui savo darbe teks išklausyti įslaptintų parodymų ir liudijimų, kuriuose minimi asmens duomenys ar paslaptys, arba kai jam teks rengti keitimusis nuomonėmis ir klausymus dėl slaptos, konfidencialios, įslaptintos ar neskelbtinos informacijos nacionalinio ar visuomenės saugumo tikslais, kuriuose turi dalyvauti valdžios institucijos ar įstaigos, turėtų būti rengiami uždari posėdžiai; nusprendžia, kad liudytojai ir ekspertai turi teisę duoti parodymus ar liudyti uždarame posėdyje;

5.  nusprendžia, jog specialiojo komiteto gauti slapti ir konfidencialūs dokumentai turi būti nagrinėjami vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 210a straipsniu siekiant užtikrinti, kad su šiais dokumentais galėtų susipažinti tik pirmininkas, pranešėjas, šešėliniai pranešėjai, koordinatoriai ir paskirti pareigūnai ir kad tokia informacija būtų naudojama tik specialiojo komiteto laikotarpio vidurio ir galutinei ataskaitoms rengti; nusprendžia, kad posėdžiai turi vykti specialiai įrengtose patalpose, kad leidimo neturintys asmenys negalėtų klausytis tų posėdžių;

6.  nusprendžia, kad visi Parlamento nariai ir pareigūnai, prieš susipažindami su įslaptinta informacija arba prieš išklausydami įrodymus, kurie kenkia nacionaliniam ar visuomenės saugumui, turi gauti asmens patikimumo pažymėjimą pagal galiojančias vidaus taisykles ir tvarką;

7.  nusprendžia, kad specialiojo komiteto surinkta informacija turi būti naudojama tik jo pareigoms atlikti ir negali būti atskleista tretiesiems asmenims; nusprendžia, kad tokios informacijos negalima skelbti, jei joje yra slapto ar konfidencialaus pobūdžio duomenų arba joje minimos asmenų pavardės;

8.  nusprendžia, kad specialusis komitetas turės 30 narių;

9.  nusprendžia, kad įgaliojimai specialiajam komitetui suteikiami 12 mėnesių, nebent Parlamentas iki šio termino pabaigos pratęsia jo įgaliojimų laiką, ir kad specialiojo komiteto įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo jo steigiamojo posėdžio dienos; nusprendžia, kad specialusis komitetas pateiks Parlamentui vidurio laikotarpio ir galutinę ataskaitas su faktinėmis išvadomis ir rekomendacijomis, kokių veiksmų ar iniciatyvų reikėtų imtis.

(1) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 381, 2006 12 28, p. 4).
(2) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).
(3) 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (OL L 210, 2008 8 6, p. 1).
(4) 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinamo (OL L 386, 2006 12 29, p. 89).
(5) 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 205, 2007 8 7, p. 63).
(6) 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje (OL L 253, 2005 9 29, p. 22).
(7) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1).
(8) 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (OL L 121, 2009 5 15, p. 37).
(9) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).
(10) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (OL L 345, 2008 12 23, p. 75).
(11) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012 11 14, p. 57).
(12) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).


Nobelio premijos laureato Liu Xiaobo ir Lee Ming-che atvejai
PDF 255kWORD 45k
2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Nobelio premijos laureato Liu Xiaobo ir Lee Ming-che atvejų (2017/2754(RSP))
P8_TA(2017)0308RC-B8-0459/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Kinijoje, ypač į 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, visų pirma dėl Liu Xiaobo bylos(1), 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(2) ir 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2017 m. birželio 30 d. pareiškimą dėl Liu Xiaobo padėties,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 22 ir 23 d. 35-ąjį ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais susitikimą Briuselyje ir į Žmogaus teisių pakomitečio pirmininko pareiškimą dėl dialogo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 1 ir 2 d. ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. ES pareiškimą 34-ojoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 9 d. Europos išorės veiksmų tarnybos pareiškimą dėl Tarptautinės žmogaus teisių dienos,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. pradėta ES ir Kinijos strateginę partnerystę ir į 2016 m. birželio 22 d. Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“,

–  atsižvelgdamas į daugiau nei 350 Kinijos politinių aktyvistų, akademinės bendruomenės narių bei žmogaus teisių gynėjų parengtą ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo 60-ųjų metinių proga 2008 m. gruodžio 10 d. paskelbtą manifestą „Chartija 08“, kuriame raginama vykdyti socialines, teismines ir vyriausybės reformas,

–  atsižvelgdama į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žinomas Kinijos rašytojas ir žmogaus teisių aktyvistas Liu Xiaobo per pastaruosius 30 metų buvo oficialiai keturis kartus įkalintas; kadangi po to, kai Liu Xiaobo padėjo parengti manifestą, žinomą kaip „Chartija 08“, jis 2009 m. buvo įkalintas vienuolikai metų už tariamą kurstymą vykdyti ardomąją veiklą, nukreiptą prieš valstybės valdžią; kadangi vykdant formalias Liu Xiaobo baudžiamojo persekiojimo procedūras jam neleista turėti atstovų arba pačiam dalyvauti oficialiame bylos nagrinėjime ir daugiau nei dešimties valstybių, įskaitant keletą valstybių narių, diplomatams teismo proceso metu neleista jo stebėti;

B.  kadangi, nors Liu Xiaobo žmonai Liu Xia niekada nebuvo pateikta kaltinimų dėl kokių nors nusikaltimų, ji laikoma namų arešte nuo 2010 m., kai vyras apdovanotas taikos premija, ir nuo to laiko jai nesuteikiama beveik jokių galimybių bendrauti su kitais žmonėmis, išskyrus artimus šeimos narius ir keletą draugų;

C.  kadangi 2010 m. spalio 8 d. Nobelio komitetas suteikė Liu Xiaobo Nobelio taikos premiją už „ilgametę taikią kovą už pagrindines žmogaus teises Kinijoje“;

D.  kadangi Liu Xiaobo neseniai buvo perkeltas iš kalėjimo Kinijos šiaurės rytų Liaoningo provincijoje į ligoninę provincijos sostinėje Šenjange, kur jis gydomas dėl sunkios sveikatos būklės po to, kai jam buvo diagnozuotas vėlyvos stadijos kepenų vėžys;

E.  kadangi Kinijos valdžios institucijos atmetė Liu Xiaobo ir jo žmonos prašymus leisti gydytis už Kinijos ribų arba perkelti jį į jo namus Pekine;

F.  kadangi 2017 m. birželio 29 d. 154 Nobelio premijos laureatai paskelbė bendrą laišką Kinijos Liaudies Respublikos prezidentui, kuriame paragino Kinijos vyriausybę leisti Liu Xiaobo ir jo žmonai Liu Xia vykti į užsienį gydytis;

G.  kadangi žymus Taivano kovos už demokratiją aktyvistas Lee Ming-che, žinomas dėl savo žmogaus teisių gynimo socialinėje žiniasklaidoje, 2017 m. kovo 19 d. dingo keliaudamas iš Makao į Džuhajų Kinijos Guangdongo provincijoje; kadangi Kinijos Taivano reikalų tarnyba spaudos konferencijoje patvirtino, kad „atitinkamos valdžios institucijos“ sulaikė Lee Ming-che ir jo atžvilgiu atlieka tyrimą dėl įtarimu „veikla, kuri kelia pavojų nacionaliniam saugumui“;

H.  kadangi Kinijos valdžios institucijos nepateikė jokių patikimų įrodymų dėl šių rimtų kaltinimų Lee Ming-che; kadangi Lee Ming-che sulaikytas blogėjant žemyninės Kinijos ir Taivano santykiams; kadangi Lee Ming-che, naudodamas interneto platformas, kurios gali būti stebimos Kinijos vyriausybės, aktyviai teikė savo draugams Kinijoje informaciją apie Taivano demokratinę politinę kultūrą;

I.  kadangi Kinija, rodydama savo teikiamą pirmenybę žmonių teisei į minimalų pragyvenimo lygį, per pastaruosius keletą metų pasiekė pažangos įgyvendindama ekonomines ir socialines teises, bet nuo 2013 m. žmogaus teisių padėtis Kinijoje toliau blogėja – padidėjo vyriausybės priešiškumas taikiems disidentams, teisės viršenybės principui, saviraiškos laisvei ir religijos laisvei (pavyzdžiui, neseniai, 2017 m. gegužės 18 d., vyskupas Peter Shao Zhumin buvo prievarta pašalintas iš savo Vendžou vyskupijos);

J.  kadangi Kinijos vyriausybė priėmė naujus įstatymus, be kita ko, dėl valstybės saugumo, dėl kovos su terorizmu, dėl kibernetinio saugumo ir dėl užsienio NVO valdymo, kurie naudojami siekiant visuomenės aktyvistus ir taikius vyriausybės kritikus persekioti kaip valstybės saugumui grėsmę keliančius asmenis, taip pat siekiant stiprinti cenzūrą, asmenų ir socialinių grupių priežiūrą ir kontrolę bei atgrasyti asmenis nuo žmogaus teisių ir teisės viršenybės propagavimo;

K.  kadangi praeitą mėnesį Graikijos vyriausybė atsisakė pritarti ES pareiškimui, kuriame kritikuojamos represijos prieš aktyvistus ir disidentus Kinijoje ir kuris turėjo būti 2017 m. birželio 15 d. Ženevoje pateiktas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai; kadangi tai buvo pirmas kartas, kai ES nesugebėjo pateikti tokį pareiškimą Jungtinių Tautų svarbiausiam organui žmogaus teisių srityje;

L.  kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės skatinimas ir paisymas turėtų likti pagrindiniais ilgalaikių ES ir Kinijos santykių klausimais, laikantis ES įsipareigojimo remti šias vertybes vykdant savo išorės veiksmus ir atsižvelgiant į Kinijos išreikštą ketinimą vadovautis tomis pačiomis vertybėmis savo pačios vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse;

1.  ragina Kinijos vyriausybę nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti 2010 m. Nobelio premijos laureatą Liu Xiaobo ir jo žmoną Liu Xia nuo namų arešto ir sudaryti jam galimybę gydytis ten, kurioje jie abu pageidauja;

2.  primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas leisti Liu Xiaobo nevaržomai bendrauti su šeimos nariais, draugais ir advokatais;

3.  ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti Lee Ming-che, nes nepateikta jokių patikimų įrodymų, susijusių su jo byla, atskleisti informaciją apie tikslią jo buvimo vietą, taip pat užtikrinti, kad per tą laiką Lee Ming-che būtų apsaugotas nuo kankinimų ir kitokio blogo elgesio ir kad jam būtų suteikta galimybė bendrauti su savo šeimos nariais bei jo pasirinktu advokatu ir gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas;

4.  tebėra labai susirūpinęs dėl Kinijos vyriausybės nuolatinių pastangų nutildyti pilietinės visuomenės subjektus, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus ir teisininkus;

5.  primena, jog svarbu, kad ES atkreiptų dėmesį į žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje problemą per kiekvieną dialogo politinių ir žmogaus teisių klausimais susitikimą su Kinijos valdžios institucijomis, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą politikoje Kinijos atžvilgiu parodyti tvirtą, aiškią ir vieningą poziciją, be kita ko, reguliariuose ir labiau į rezultatus orientuotuose dialogo žmogaus teisių klausimais susitikimuose; be to, primena, kad Kinija, joje vykstant reformų procesui ir stiprėjant jos dalyvavimui pasauliniuose procesuose, prisijungė prie tarptautinės žmogaus teisių sistemos pasirašydama įvairias tarptautines sutartis dėl žmogaus teisių; todėl ragina vykdyti dialogą su Kinija siekiant įgyvendinti šiuos įsipareigojimus;

6.  ragina Kiniją ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

7.  apgailestauja dėl to, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2017 m. birželio mėn. posėdyje Ženevoje ES nepateikė pareiškimo dėl žmogaus teisių Kinijoje; ragina visas ES valstybes nares laikytis tvirtos ir vertybėmis grindžiamos strategijos Kinijos atžvilgiu ir tikisi, kad jos nesiims vienašalių iniciatyvų ar veiksmų, kurie galėtų pakenkti ES veiksmų darnai, veiksmingumui ir nuoseklumui;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 305 E, 2010 11 11, p. 9.
(2) OL C 36, 2016 1 29, p. 126.
(3) OL C 316, 2016 8 30, p. 141.


Eritrėja, ypač Abune Antonios ir Dawit Isaak atvejai
PDF 280kWORD 51k
2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Eritrėjos, visų pirma Abune Antonioso ir Dawito Isaako atvejų (2017/2755(RSP))
P8_TA(2017)0309RC-B8-0464/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Eritrėjos, ypač į 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl Eritrėjos ir Dawito Isaako atvejo(1) ir 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Eritrėjoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 23 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Eritrėjoje per 35-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. paskelbtą Jungtinių Tautų žmogaus teisių Eritrėjoje tyrimo komisijos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 751 (1992), 1882 (2009), 1907 (2009), 2023 (2011), 2244 (2015) ir 2317 (2016), kuriomis Eritrėjai taikomas ginklų embargas pratęstas iki 2017 m. lapkričio 15 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 4 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl naujo postūmio Afrikos ir ES partnerystės srityje,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą) su pakeitimais, padarytais 2005 m. ir 2010 m., kurį Eritrėja yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 1 d. Tarybos sprendimą 2010/127/BUSP dėl ribojančių priemonių Eritrėjai(3), kuris iš dalies pakeistas 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimu 2010/414/BUSP(4) ir 2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimu 2012/632/BUSP(5),

–  atsižvelgdamas į bylą Nr. 428/12 (2012), pateiktą Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijai Dawito Isaako ir kitų politinių kalinių vardu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. 60-osios Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos sesijos baigiamąją deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos išorės veiksmų tarnybos pranešimą dėl Eritrėjos ir Europos Sąjungos partnerystės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 3 d. patvirtintą Eritrėjai skirtą nacionalinę orientacinę programą, finansuojamą 11-ojo Europos plėtros fondo lėšomis;

–  atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. priimtą Eritrėjos Konstituciją, kuria užtikrinamos pilietinės laisvės, įskaitant religijos laisvę,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių padėtis Eritrėjoje yra viena blogiausių pasaulyje, joje žmogaus teisių pažeidimai yra įprasti ir daromi kiekvieną dieną, ir pastaraisiais metais nematyti jokio padėties pagerėjimo; kadangi Eritrėjos vyriausybė, pasinaudodama valstybės vientisumo išsaugojimo pretekstu, pradėjo plataus masto kampaniją, siekdama išlaikyti gyventojų kontrolę ir apriboti pagrindines laisves;

B.  kadangi Jungtinių Tautų žmogaus teisių padėties Eritrėjoje tyrimo komisija nustatė, kad pažeidimai, tokie kaip neteisminės egzekucijos, kankinimas (įskaitant seksualinius kankinimus ir seksualinę vergiją), vergijos pavidalo karinė tarnyba, priverstinis darbas ir pasienyje taikoma šaudymo siekiant nužudyti politika, gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui;

C.  kadangi 2001 m. rugsėjo mėn. Eritrėjos valdžios institucijos suėmė dešimtis piliečių, pasirašiusių atvirą laišką, kuriame reikalauta demokratinių reformų; kadangi sulaikytiesiems nebuvo iškelti kaltinimai padarius nusikaltimą ir jiems nebuvo iškeltos bylos teisme, ir dauguma jų iki šiol tebėra įkalinti; kadangi, nepaisant plataus masto žmogaus teisių grupių ir tarptautinių stebėtojų raginimų juos išlaisvinti, pranešama, kad kai kurie iš šių žmonių mirė kalėjime; kadangi 2016 m. birželio 20 d. Eritrėjos užsienio reikalų ministras Osman Saleh, kalbėdamas apie sulaikytuosius kaip apie politinius kalinius, pareiškė, kad jie visi yra gyvi ir kad jie bus teisiami tada, kai vyriausybė nuspręs;

D.  kadangi 2001 m. rugsėjo 23 d., Eritrėjos vyriausybei uždraudus privačią žiniasklaidą, suimtas dvigubą Eritrėjos ir Švedijos pilietybę turintis Dawit Isaak; kadangi paskutinį kartą su juo susiekta 2005 m.; kadangi kalinamas Dawit Isaak tapo tarptautiniu kovos už spaudos laisvę Eritrėjoje simboliu – naujausią pripažinimą jam suteikė nepriklausoma tarptautinė žiniasklaidos specialistų žiuri, kuri jam skyrė 2017 m. UNESCO ir Guillermo Cano pasaulio spaudos laisvės apdovanojimą už drąsą, pasipriešinimą ir ryžtą kovoti už žodžio laisvę;

E.  kadangi Dawito Isaako šeima patiria nepakeliamas kančias ir nežinomybę dėl jo dingimo ir turi labai mažai žinių apie mylimo žmogaus būklę, buvimo vietą ar ateities perspektyvas;

F.  kadangi per 2001 m. rugsėjo mėn. susidorojimą 11 politikų – visi jie yra buvę valdančiosios Tautos fronto už demokratiją ir teisingumą (PFDJ) centrinės tarybos nariai, įskaitant buvusį užsienio reikalų ministrą Petrosą Solomoną – suimti už tai, kad paskelbė atvirą laišką vyriausybei ir prezidentui Isaiasui Afewerki, kuriame raginama vykdyti reformas ir demokratinį dialogą; kadangi kitą savaitę suimti 10 žurnalistų, įskaitant D. Isaaką;

G.  kadangi daugybė eritrėjiečių suimami neapibrėžtam laikotarpiui dėl įvairių nepagrįstų priežasčių, pvz., už nepriklausomos nuomonės reiškimą ar be jokio aiškaus pagrindimo; kadangi suimtieji, įskaitant vaikus, kalinami ypatingai sunkiomis sąlygomis, kurios kai kurias atvejais prilygsta kankinimui, ir atsisakoma jiems suteikti medicininę priežiūrą; kadangi tarptautinėms organizacijoms neleidžiama patekti į kalėjimus, išskyrus vieną antžeminį kalėjimą Asmaroje;

H.  kadangi leidžiamos tik keturios religijos: Eritrėjos ortodoksų bažnyčia, katalikų bažnyčia, liuteronų bažnyčia ir islamas; kadangi visos kitos religijos yra draudžiamos ir kitų religinių bendruomenių nariai ir jų šeimos nariai yra suimami ir kalinami; kadangi nuo 2016 m. vėl išaugo priekabiavimas ir smurtas prieš religinių bendruomenių narius; kadangi, organizacijos „Christian Solidarity Worldwide“ (CSW) duomenimis, vien per 2017 m. gegužės mėn. Eritrėjoje įkalinti 160 krikščionių;

I.  kadangi nuo 2007 m. kalinamas Eritrėjos ortodoksų bažnyčios, didžiausios šalyje religinės bendruomenės, patriarchas Abune Antonios, atsisakęs ekskomunikuoti 3 000 vyriausybei oponuojančių parapijiečių; kadangi nuo tada jis kalinamas nežinomoje vietoje ir atsisakoma jam suteikti medicininę priežiūrą;

J.  kadangi Eritrėjoje nėra nepriklausomos teismų sistemos ir nacionalinės asamblėjos; kadangi dėl to, kad šalyje nėra demokratinių institucijų, joje neegzistuoja geras valdymas ir teisinė valstybė ir todėl susiformavo nebaudžiamumo už nusikaltimus žmoniškumui aplinka;

K.  kadangi šalyje yra tik viena politinė partija, Tautos frontas už demokratiją ir teisingumą (PFDJ); kadangi kitos politinės partijos uždraustos; kadangi, organizacijos „Freedom House“ duomenimis, PFDJ ir kariuomenė faktiškai yra vienintelės politinį svorį turinčios institucijos Eritrėjoje ir abi yra griežtai pavaldžios prezidentui;

L.  kadangi Eritrėjoje nėra spaudos laisvės, nes nepriklausoma žiniasklaida šalyje uždrausta, ir pagal organizacijos „Reporteriai be sienų“ nustatytą pasaulinį spaudos laisvės indeksą Eritrėja aštuonerius metus iš eilės užima paskutinę vietą iš 170–180 įvertintų šalių;

M.  kadangi 1997 m. planuoti prezidento ir parlamento rinkimai taip niekada ir neįvyko ir kadangi tais pačiais metais ratifikuota Konstitucija niekada nebuvo įgyvendinta; kadangi šalyje jau 24 metus nerengiami nacionaliniai rinkimai ir joje iš esmės nėra nepriklausomų teismų, veikiančios nacionalinės asamblėjos ir jokios pilietinės visuomenės;

N.  kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vystymosi programos 2016 m. žmogaus socialinės raidos ataskaita, 2016 m. pagal žmogaus socialinės raidos indeksą Eritrėja iš 188 šalių užėmė 179-ą vietą;

O.  kadangi 2016 m. iš Eritrėjos bėgantys gyventojai sudarė ketvirtą didžiausią grupę (po Sirijos, Irako ir Afganistano gyventojų) žmonių, rizikuojančių leistis į pavojingą kelionę Europos link ir patekti į negailestingų neteisėtu žmonių gabenimu užsiimančių asmenų rankas, kad pavojingai persikeltų per Viduržemio jūrą; kadangi dėl šios priežasties padėtis Eritrėjoje daro tiesioginę įtaką Europai, nes, jei šalyje būtų gerbiamos ir įgyvendinamos žmogaus teisės ir žmonės galėtų gyventi be baimės, eritrėjiečiai galėtų grįžti į tėvynę;

P.  kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro duomenimis, iš Eritrėjos pabėgo 400 000 arba 9 proc. visų gyventojų; kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, kas mėnesį iš šalies išvyksta apie 5 000 gyventojų, visų pirma dėl nuolatinių sunkių žmogaus teisių pažeidimų; kadangi 2015 m. pabėgėlio statusas ES buvo suteiktas 69 proc. prieglobsčio prašytojų iš Eritrėjos, o dar 27 proc. prašytojų gavo papildomą apsaugą – tai rodo, kokia rimta persekiojimo grėsmė Eritrėjoje;

Q.  kadangi Eritrėja remia Chartumo procesą (2014 m. lapkričio 28 d. pradėtą ES ir Afrikos Sąjungos iniciatyvą, kuria siekiama spręsti migracijos ir prekybos žmonėmis problemas), kurį vykdant įgyvendinami konkretūs projektai, įskaitant teisminių institucijų pajėgumo stiprinimą ir informuotumo didinimą;

R.  kadangi daug jaunimo pabėgo iš šalies, siekdami išvengti vyriausybės represijų ir privalomos karinės tarnybos, kuri dažnai prasideda nuo labai jauno amžiaus ir kurią dauguma eritrėjiečių atlieka neribotą laikotarpį; kadangi dauguma karinę tarnybą atliekančių patenka į vergo padėtį – kontroliuojamas bet koks jų darbas, darbo paieškos ir galimybės turėti šeimą; kadangi šiuo metu apie 400 000 asmenų atlieka priverstinę neribotos trukmės karinę tarnybą ir daugelis jų dirba priverstinį darbą už labai menką atlygį arba išvis be jokio atlyginimo; kadangi šauktinės moterys verčiamos vergauti namuose ir yra seksualiai išnaudojamos;

S.  kadangi visose Eritrėjos visuomenės srityse paplitusi moterų diskriminacija ir smurtas prieš moteris; kadangi moterims ypatingai didelė seksualinio smurto grėsmė kyla ne tik kariuomenėje ir kariuomenės mokymo stovyklose, bet ir pačioje visuomenėje apskritai; kadangi Eritrėjoje apie 89 proc. mergaičių lyties organai sužaloti; kadangi 2007 m. kovo mėn. vyriausybė vis dėlto paskelbė pranešimą, kad moterų lyties organų žalojimas laikomas nusikaltimu, uždraudė tokią praktiką ir tais metais rėmė švietimo programas, kuriomis siekiama užkirsti kelią tokiai praktikai;

T.  kadangi totalitarinis režimas mėgina kontroliuoti ir išeivių bendruomenę – taiko 2 proc. išeivių pajamų mokestį, šnipinėja išeivius ir seka Eritrėjoje pasilikusius šeimos narius;

U.  kadangi nuo 2011 m. Eritrėjos režimas neigė, kad šaliai gresia badas; kadangi šiemet dėl itin smarkios sausros kenčia visa Rytų Afrika, taigi susirūpinimas dėl padėties Eritrėjoje didėja; kadangi, pasak UNICEF, 2017 m. sausio mėn. dėl maisto stygiaus nukentėjo 1,5 mln. Eritrėjos gyventojų, įskaitant 15 000 vaikų, kurie kenčia dėl netinkamos mitybos;

V.  kadangi ES yra Eritrėjai svarbi paramos vystymuisi teikėja; kadangi, nepaisant didelio Parlamento susirūpinimo ir priešinimosi, 2016 m. sausio mėn. ES ir Eritrėja pasirašė naują nacionalinę orientacinę programą vadovaujantis 11-uoju EPF, pagal kurią numatyta skirti 200 mln. EUR; kadangi įgyvendinant veiksmus ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atsinaujinančiajai energijai, valdymui ir viešųjų finansų valdymui, ypač energetikos sektoriuje;

1.  kuo griežčiausiai smerkia Eritrėjoje paplitusius sistemiškus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus; ragina Eritrėjos vyriausybę liautis kalinus opozicijos narius, žurnalistus, religinius vadovus ir nekaltus civilius gyventojus; reikalauja nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti visus sąžinės kalinius Eritrėjoje, visų pirma Dawitą Isaaką ir kitus žurnalistus, kurie kalinami nuo 2001 m. rugsėjo mėn., ir Abune Antoniosą; reikalauja, kad Eritrėjos vyriausybė pateiktų išsamią informaciją apie visų asmenų, kurių fizinė laisvė buvo apribota, likimą ir buvimo vietą;

2.  primena Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos 2017 m. gegužės mėn. sprendimą ir ragina Eritrėją nedelsiant patvirtinti, kad Dawito Isaako savijauta gera, jį išlaisvinti, leisti jam susitikti su šeima ir teisiniais atstovais bei skirti jam reikiamą kompensaciją už kalėjime praleistus metus; taip pat ragina Eritrėją atšaukti nepriklausomos žiniasklaidos draudimą, kaip savo sprendime yra pažymėjusi ir Afrikos komisija;

3.  pažymi, kad, nepaisydama Afrikos komisijos sprendimo, Eritrėja toliau rodo įžūlią nepagarbą tarptautinėms normoms ir pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kankinimo draudimą, saviraiškos laisvę ir teisę į šeimą, taip pat kad Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos turi paisyti visos šalys;

4.  ragina Eritrėjos vyriausybę išlaisvinti Abune Antoniosą, leisti jam grįžti prie patriarcho pareigų ir liautis trikdžius taikią religinę praktiką šalyje; primena, kad religijos laisvė yra pagrindinė teisė, ir griežtai smerkia bet kokį smurtą ar diskriminaciją dėl religijos;

5.  ragina užtikrinti teisingą kaltinamųjų bylų nagrinėjimą ir panaikinti kankinimą bei kitokį žeminantį elgesį, pvz., maisto, vandens ir medicininės priežiūros ribojimą; primena Eritrėjos vyriausybei, kad ji turi su deramu stropumu atlikti pareigą ištirti neteismines egzekucijas;

6.  primena Eritrėjos vyriausybei, kad nemažai jos veiksmų priskirtini nusikaltimams žmoniškumui, ir, nors Eritrėja nėra Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalis, nemažai Romos statuto nuostatų atspindi tarptautinę paprotinę teisę, kurios Eritrėja privalo laikytis; pabrėžia, jog pritaria JT tyrimo komisijos rekomendacijai ir išsamiam rimtų žmogaus teisių pažeidimų ir nusikaltimų žmoniškumui, kuriais įtariamos Eritrėjos valdžios institucijos, tyrimui, siekiant užtikrinti, kad visi kaltais pripažinti asmenys atsakytų už savo veiksmus;

7.  reiškia savo visapusišką paramą JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais darbui; ragina ES bendradarbiaujant su JT ir Afrikos Sąjunga atidžiai stebėti bendrąją padėtį Eritrėjoje ir pranešti apie visus žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimo atvejus;

8.  reikalauja, kad Eritrėja visapusiškai laikytųsi JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir nedelsiant ją įgyvendintų bei visapusiškai vykdytų įsipareigojimus, prisiimtus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją – kankinimas draudžiamas abiem šiais dokumentais; su susirūpinimu pažymi, kad vieši ir privatūs subjektai, įskaitant bendroves, itin griežtai varžomi vyriausybės kontrolės; pripažįsta, kad neužtikrinant viešųjų finansų valdymo, įskaitant nacionalinio biudžeto nebuvimą, biudžeto kontrolės vykdyti neįmanoma;

9.  ragina Eritrėjos vyriausybę leisti kurti kitas politines partijas – tai būtų svarbiausia priemonė demokratijai šalyje skatinti – taip pat ragina leisti šalyje laisvai veikti žmogaus teisių organizacijoms;

10.  primena, kad ES partnerystė su Eritrėja reglamentuojama Kotonu susitarimu ir kad visos šalys turi paisyti šio susitarimo sąlygų, visų pirma pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui, bei jas įgyvendinti; todėl ragina ES nustatyti tam tikras sąlygas, kuriomis būtų teikiama jos pagalba, įskaitant tai, kad Eritrėjos vyriausybė turėtų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir kad prieš Eritrėjai skiriant bet kokią tolesnę ES pagalbą būtų išlaisvinti politiniai kaliniai; be to, ragina ES pasinaudoti visais turimais instrumentais ir priemonėmis siekiant užtikrinti, kad Eritrėjos vyriausybė vykdytų savo pareigas apsaugoti ir užtikrinti pagrindines teises – taip pat ir svarstant galimybę inicijuoti konsultacijas pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį; prašo išsamiai ir visapusiškai įvertinti Eritrėjai skiriamas lėšas, kurias užtikrina ES ir jos valstybės narės;

11.  nesutinka su svarbios ES pagalbos Eritrėjai atnaujinimu, ypač su sprendimu patvirtinti 200 mln. EUR vertės nacionalinę orientacinę programą Eritrėjai; ragina Komisiją peržiūrėti savo susitarimus dėl tikrinimo, sudarytus su Parlamentu, atidžiai apsvarstyti susirūpinimą Parlamentui keliančius klausimus ir jo pateiktus pasiūlymus bei užtikrinti, kad apie juos būtų pranešta EPF komitetui; mano, kad EPF komitetas turėjo atsižvelgti į ankstesnes Parlamento rekomendacijas netvirtinti nacionalinės orientacinės programos ir tęsti diskusijas;

12.  ragina Komisiją pasirūpinti, kad paskirtu finansavimu naudotųsi ne Eritrėjos vyriausybė, o kad jis būtų griežtai ir skaidriai naudojamas Eritrėjos gyventojų poreikiams, susijusiems su vystymusi, demokratija, žmogaus teisėmis, geru valdymu ir saugumu, taip pat žodžio, spaudos ir susirinkimų laisve, užtikrinti; primygtinai ragina ES užtikrinti, kad neseniai patvirtina pagalba būtų teikiama tam tikromis sąlygomis, taip pat užtikrinti, kad pagal nacionalinę orientacinę programą Eritrėjai būtų padedama svariai perorientuoti savo energetikos politiką, o elektros energija taptų prieinama visiems – ypač kaimo vietovėse, kuriose šiuo metu elektros vis dar nėra; be to, mano, kad pagal nacionalinės orientacinės programos valdymo komponentą dėmesys turėtų būti tvirtai sutelktas į JT vadovaujamo visuotinio periodinio žmogaus teisių vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą;

13.  ragina Komisiją gauti Eritrėjos vyriausybės garantijas, kad ji įgyvendins demokratines reformas ir užtikrins pagarbą žmogaus teisėms – taip pat ir įgyvendindama visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės 18-osios sesijos rekomendacijas, kurioms ji pritarė 2014 m. vasario 7 d.;

14.  ragina Tarybą iš naujo įvertinti ES ir Eritrėjos santykius, taip pat šaliai numatytą savo paramą vystymuisi atsižvelgiant į prastus šalies rodiklius žmogaus teisių srityje ir paskelbti, kokių apčiuopiamų rezultatų per pastaruosius metus pasiekta pagalbos programomis; ragina ES ir valstybes nares pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis, ypač numatytomis pagal Kotonu susitarimą, siekiant užtikrinti, kad Eritrėjos valdžios institucijos laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų;

15.  tvirtai pabrėžia, kad Eritrėja turi leisti tarptautiniams ir regioniniams žmogaus teisių organams, įskaitant specialiuosius pranešėjus, nevaržomai atvykti į šalį stebėti, ar padaryta kokia nors pažanga; prašo Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai aktyviai pritarti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais įgaliojimų atnaujinimui; ragina Eritrėjos vyriausybę imtis skubių reformų, pvz., atsisakyti vienpartinės sistemos ir atnaujinti Nacionalinės Asamblėjos veiklą bei vėl rengti rinkimus;

16.  ragina ES valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad jų teritorijoje gyvenantiems Eritrėjos piliečiams nebūtų taikomas vadinamasis diasporos mokestis, laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2023 (2011); primena Eritrėjos vyriausybei, kad teisė išvykti iš savo šalies įtvirtinta tarptautinėje žmogaus teisių teisėje; ragina vyriausybę leisti naudotis judėjimo laisve ir liautis rinkus vadinamąjį diasporos mokestį iš užsienyje gyvenančių Eritrėjos piliečių; primygtinai ragina vyriausybę liautis taikius vadinamąją kaltės pagal giminystės ryšį politiką asmenų, kurie savo šalyje vengia karo prievolės, mėgina pabėgti iš Eritrėjos arba nemoka 2 proc. pajamų mokesčio, kurį Eritrėjos ekspatriantams yra nustačiusi Eritrėjos vyriausybė, šeimos nariams;

17.  ragina Eritrėjos vyriausybę laikytis karinės tarnybos statute nustatytos tarnybos trukmės, liautis naudojus savo piliečius priverstiniam darbui, nebeleisti užsienio bendrovėms naudotis šiais šauktiniais už mokestį, sudaryti galimybę atsisakyti karo prievolės dėl įsitikinimų ir užtikrinti šauktinių apsaugą;

18.  primena Eritrėjai jos įsipareigojimus, prisiimtus pagal TDO konvencijas, ypač susijusius su pilietinės visuomenės organizacijų ir profesinių sąjungų teise burtis, rengti taikias demonstracijas, dalyvauti aptariant viešuosius reikalus ir rengti kampanijas už geresnes darbuotojų teises; ragina Eritrėjos vyriausybę panaikinti politiką, pagal kurią draudžiama NVO, savo banko sąskaitose turinčių mažiau nei 2 mln. USD, veikla; reiškia susirūpinimą dėl Eritrėjoje charakteringo verslo, politikos ir korupcijos ryšio; smerkia užsienio bendroves, prisidedančias prie išnaudojimo priverstiniam darbui, ir prašo visų veiklą Eritrėjoje vykdančių bendrovių užtikrinti geresnę atskaitomybę, deramą stropumą ir informavimo sistemas;

19.  atkreipia dėmesį į ES pastangas bendradarbiauti su Eritrėja migracijos srityje; pabrėžia, kad ES valstybių narių Eritrėjos piliečiams suteikiamo prieglobsčio ir papildomos apsaugos rodiklis labai aukštas, todėl ragina valstybes nares negrąžinti Eritrėjos gyventojų, mėginančių gauti prieglobstį Europoje, atgal, laikantis Ženevos konvencijos; reikalauja, kad ES valstybės narės laikytųsi negrąžinimo principo, ir primena joms, kad sugrįžę prieglobsčio prašytojai už mėginimą pabėgti gali būti savavališkai kalinami ir kankinami;

20.  ragina Eritrėją bendradarbiauti su tarptautine bendruomene žmogaus teisių srityje; prašo JT Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) bendradarbiauti su Eritrėja ugdant teismų sistemos pajėgumus: rengti seminarus ir mokymus teisėjams ir advokatams, kad būtų siekiama konstruktyvios pažangos; patvirtina, kad 2017 m. liepos mėn. Eritrėjoje lankysis JT ŽTT vyriausiojo komisaro biuro delegacija, ir ragina šią delegaciją informuoti apie savo įspūdžius ir pamėginti apžiūrėti visas šalies dalis, ypač kalėjimus, kur galima įvertinti sąlygas ir apie jas informuoti;

21.  pakartoja, kad yra nepaprastai susirūpinęs dėl šiuo metu itin prastų klimato sąlygų Somalio pusiasalyje, įskaitant Eritrėją, ir jų keliamo rimto maisto ir humanitarinio krizės pavojaus; ragina ES kartu su savo tarptautiniais partneriais didinti paramą neigiamą poveikį patiriantiems gyventojams ir užtikrinti, kad būtų teikiamas reikiamas finansavimas ir pagalba;

22.  smerkia Eritrėjos vyriausybės vykdomą savavališko pilietybės atėmimo politiką ir reikalauja, kad su visais Eritrėjos piliečiais būtų elgiamasi teisingai ir laikantis principo, jog prieš įstatymą visi yra lygūs; pabrėžia, kad prioritetas turi būti teikiamas teisingumo deficito problemos Eritrėjos demokratiniame valdyme sprendimui ir teisinės valstybės atkūrimui, nutraukiant autoritarinį valdymą, pagrįstą savavališko sulaikymo ir kalinimo vienutėje, kankinimo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų (kai kurie iš jų gali būti priskirtini nusikaltimams žmoniškumui) baime;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Afrikos Sąjungos tarybai, Rytų Afrikos bendrijai, JT generaliniam sekretoriui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Eritrėjos valdžios institucijoms.

(1) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 146.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0090.
(3) OL L 51, 2010 3 2, p. 19.
(4) OL L 195, 2010 7 27, p. 74.
(5) OL L 282, 2012 10 16, p. 46.


Burundis
PDF 267kWORD 50k
2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Burundyje (2017/2756(RSP))
P8_TA(2017)0310RC-B8-0465/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Kotonu susitarimą, ypač į jo 96 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2015 m. lapkričio 12 d. rezoliuciją Nr. 2248 (2015) ir 2016 m. liepos 29 d. rezoliuciją Nr. 2266 (2016) dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 15 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje pateiktą Tarptautinės tyrimų komisijos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 23 d. paskelbtą JT Generalinio Sekretoriaus pirmąjį pranešimą dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 9 d. JT Saugumo Tarybos pareiškimą spaudai dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 20 d. paskelbtą nepriklausomo Jungtinių Tautų tyrimo dėl Burundžio ataskaitą (EINUB),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 30 d. priimtą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugpjūčio 28 d. Arušos taikos ir susitaikymo susitarimą dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 13 d. Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į Sprendimą dėl Taikos ir saugumo tarybos veiklos ir dėl taikos ir saugumo padėties Afrikoje (Assembly/AU/Dec.598(XXVI)), priimtą per 26-ąją eilinę Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos sesiją, vykusią 2016 m. sausio 30–31 d. Adis Abeboje (Etiopija),

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos sprendimus ir pareiškimus (Assembly/AU/Dec.605-620 (XXVII)), priimtus per 27-ąją eilinę Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos sesiją, vykusią 2016 m. liepos 17–18 d. Kigali (Ruanda),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 4 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Burundžio Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 31 d. Rytų Afrikos bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliucijas dėl Burundžio, ypač į 2015 m. liepos 9 d.(1), 2015 m. gruodžio 17 d.(2) ir 2017 m. sausio 19 d.(3) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimą (ES) 2016/394 dėl konsultacijų su Burundžio Respublika pagal Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo 96 straipsnį procedūros baigimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 1 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1755 ir į Tarybos sprendimus (BUSP) 2015/1763 ir (BUSP) 2016/1745 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d., gegužės 18 d., birželio 22 d. ir lapkričio 16 d. bei 2016 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. gruodžio 19 d. ir 2016 m. spalio 21 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 6 d. pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl lygos „Iteka“ (angl. Ligue Iteka) uždraudimo Burundyje,

–  atsižvelgdamas į Burundžio konstituciją, ypač į jos 96 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Burundis paniro į gilią politinę krizę ir jame prasidėjo pilietiniai neramumai po to, kai 2015 m. balandžio mėn. prezidentas Pierre Nkurunziza paskelbė, kad jis, nepaisydamas Burundžio konstitucijos, kurioje prezidento kadencijų skaičius ribojamas iki dviejų, ir Arušos susitarimo, sieks trečios kadencijos; kadangi griežtą nepritarimą dėl jo pakartotinio išrinkimo labai šiurkščiai numalšino vyriausybė ir dėl to šioje šalyje smarkiai pablogėjo žmogaus teisių padėtis;

B.  kadangi, kaip teigia tarptautiniai stebėtojai, nuo 2015 m. liepos mėn. buvo vykdomos labai didelės represijos prieš pakartotiniam prezidento išrinkimui nepritariančią opoziciją; kadangi, kaip teigia JTO, nuo smurto proveržio pradžios žuvo 500 žmonių; kadangi, anot žmogaus teisių organizacijų, daugiau kaip 1 200 žmonių buvo nužudyta, 400–900 tapo priverstinio dingimo aukomis, šimtai ar net tūkstančiai žmonių buvo kankinami, daugiau kaip 10 000 tebėra savavališkai sulaikyti;

C.  kadangi prezidentas Pierre Nkurunziza neatmeta galimybės iš dalies pakeisti konstituciją, kad nuo 2020 m. galėtų būti prezidentu ketvirtą kadenciją, ir kadangi vyksta vidinis procesas, kuriuo siekiama panaikinti kadencijų apribojimus; kadangi tai prieštarautų ankstesniems prezidento Pierre’o Nkurunzizos pareiškimams ir sumažintų bendras pastangas, kuriomis siekiama rasti ilgalaikį krizės sprendimą;

D.  kadangi JT nepriklausomo Burundžio tyrimo ataskaitoje (EINUB) kalbama apie „daug įrodymų dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo“, kuriuos šalyje daugiausia vykdo saugumo pajėgos ir valdžios institucijos; kadangi nuo 2017 m. balandžio mėn. išaugo smurto ir neapykantos kurstymas, visų pirma „Imbonerakure“ – valdančiosios partijos CNDD-FDD jaunimo sukarintos grupuotės, susirinkime; kadangi pagrindiniai tokių pažeidimų taikiniai – opozicijos ir pilietinės visuomenės veikėjai, visų pirma žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir advokatai; kadangi tikimasi, kad 2017 m. rugsėjo mėn. bus paskelbta galutinė Žmogaus teisių tarybos įsteigtos tyrimo komisijos ataskaita;

E.  kadangi pranešta apie smurtą, įskaitant žmogžudystes, pagrobimus, priverstinius dingimus, kankinimus, žaginimus, savavališkus areštus ir kalinimą; kadangi korupcija ir nepakankami viešųjų valdžios institucijų veiksmai sudaro sąlygas įsitvirtinti nebaudžiamumo kultūrai, kuri trukdo patraukti atsakomybėn daugelį mirtį nešančio smurto kaltininkų, įskaitant saugumo pajėgų ir žvalgybos tarnybų narius;

F.  kadangi 2016 m. spalio mėn. Burundžio valdžios institucijos uždraudė penkias žmogaus teisių gynėjų organizacijas ir kadangi 2017 m. sausio mėn. taip pat buvo uždrausta seniausia šalyje šio pobūdžio organizacija – lyga „Iteka“; kadangi 2016 m. gruodžio mėn. parlamentas priėmė įstatymą, kuriame numatoma griežta tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (NVO) kontrolė;

G.  kadangi padidėjo nepriklausomai žiniasklaidai ir laikraščiams taikomi apribojimai; kadangi nepriklausomos žiniasklaidos priemonės vis dar cenzūruojamos, jų veikla sustabdyta, jos blokuojamos arba uždaromos; kadangi žurnalistai dingsta, jiems grasinama, jie patiria fizinę agresiją arba vykdomas jų teisminis persekiojimas; kadangi sustabdyta visų nepriklausomų radijo stočių veikla; kadangi Burundis 2017 m. organizacijos „Žurnalistai be sienų“ sudarytame indekse atsidūrė 160 vietoje iš 180 šalių;

H.  kadangi JT pareigūnai konstatuoja valstybės pareigūnų tendenciją kurstyti nesutarimus, todėl nuogąstaujama, kad smurtas didės ir kad krizė gali įgyti etninį pobūdį; kadangi konstatuota, kad CNDD-FDD (Nacionalinė demokratijos gynimo taryba – Demokratijos gynimo pajėgos) ir jos jaunimo skyrius – sukarinta grupuotė „Imbonerakure“ – masiškai naudoja smurtą ir bauginimus;

I.  kadangi 2016 m. spalio mėn. Burundis pradėjo procedūrą dėl pasitraukimo iš Romos statuto, taip išreikšdamas ketinimą pasitraukti iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), kai šis priėmė sprendimą pradėti pirminį tyrimą dėl smurto ir žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje;

J.  kadangi Burundžio vyriausybė 2016 m. rugpjūčio mėn. atsisakė leisti šalyje dislokuoti JT policijos pareigūnus, kad jie joje galėtų stebėti padėtį; kadangi Burundžio vyriausybė nusprendė sustabdyti savo bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru ir atsisakė bendradarbiauti su Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos įsteigta tyrimo komisija;

K.  kadangi 2015 m. gruodžio 21 d. Burundžio parlamentas atmetė pasiūlymą dislokuoti Afrikos Sąjungos taikos palaikymo pajėgas, ir teigė, kad bet kokia karinė Afrikos Sąjungos pajėgų intervencija būtų okupacinių pajėgų invazija;

L.  kadangi 2015 m. gruodžio 8 d. Europos Sąjunga pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį pradėjo konsultacijų su Burundžio vyriausybe procedūrą, dalyvaujant AKR valstybių grupės, Afrikos Sąjungos, Rytų Afrikos bendrijos ir Jungtinių Tautų atstovams; kadangi 2016 m. kovo mėn. ES baigė konsultacijas, kuriose padaryta išvada, kad Burundžio vyriausybės pasiūlyti įsipareigojimai dėl žmogaus teisių ir demokratijos bei teisinės valstybės principų yra nepakankami;

M.  kadangi pasibaigus šiai procedūrai, Europos Sąjunga numatė keletą konkrečių veiksmų, kurių turi imtis Burundžio vyriausybė siekdama atnaujinti visapusišką bendradarbiavimą;

N.  kadangi ES sustabdė tiesioginės finansinės paramos Burundžio administracijai teikimą, įskaitant paramą biudžetui; kadangi ES yra įsipareigojusi toliau teikti finansinę paramą gyventojams ir humanitarinę pagalbą, įskaitant projektus, kuriais siekiama užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis;

O.  kadangi ES priėmė tikslines sankcijas asmenims, subjektams ar organizacijoms, kurie kenkia demokratijai ar trukdo politinio sprendimo Burundyje paieškai; kadangi Afrikos Sąjunga taip pat šiuo metu planuoja patvirtinti sankcijas;

P.  kadangi Burundžio vidaus dialogas, kuriam vadovauja Rytų Afrikos bendrija ir kurį remia Afrikos Sąjunga ir Europos Sąjunga, JT Saugumo Tarybos yra laikomas vienintele perspektyvia priemone siekiant ilgalaikio politinio sprendimo dėl padėties Burundyje; kadangi šis dialogas turi būti prieinamas visiems, įskaitant opozicines partijas, taip pat pilietinei visuomenei ir išeivių bendruomenių nariams;

Q.  kadangi politinė aklavietė Burundyje ir blogėjanti ekonominė padėtis turi rimtų pasekmių gyventojams; kadangi Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis daugiau kaip 420 000 žmonių pabėgo iš Burundžio ieškoti prieglobsčio kaimyninėse šalyse; kadangi Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojo duomenimis šiuo metu 209 000 žmonių yra perkelti šalies viduje; kadangi 3 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos, o 2,6 mln. žmonių gresia labai rimtas maisto stygius; kadangi 700 000 yra priklausomi nuo skubios pagalbos maistu, nepaisant to, kad vyriausybė panaikino tam tikrus apribojimus; kadangi tokia padėtis kelia didelę grėsmę regiono taikai ir stabilumui;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl politinės ir saugumo padėties Burundyje; griežtai smerkia smurtą, žudynes ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, kurie Burundyje buvo vykdomi nuo 2015 m.; ragina parengti veiksmingus ir proporcingus veiksmus, kad būtų užkirstas kelias naujiems smurto protrūkiams;

2.  yra susirūpinęs dėl plačiai paplitusio nebaudžiamumo, visų pirma atsižvelgdamas į smurto aktus, žmogaus teisių pažeidimus ir šių veiksmų kaltininkus; primena, kad Burundžio valdžios institucijos privalo, laikydamosi tarptautinės ir regioninės žmogaus teisių teisės, užtikrinti, saugoti ir skatinti pagrindines teises, įskaitant pilietines ir politines piliečių teises; atsižvelgdamas į tai, ragina atlikti išsamų ir nepriklausomą pastaraisiais metais Burundyje įvykdytų žudymų ir pažeidimų tyrimą ir ragina užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

3.  labai apgailestauja dėl to, kad Burundžio vyriausybė pradėjo šalies pasitraukimo iš Romos statuto, kuriuo įsteigtas TBT, procedūrą; ragina Burundžio vyriausybę dar kartą apsvarstyti išstojimo procedūrą ir užtikrinti, kad šalis ir toliau visapusiškai dalyvautų TBT;

4.  primygtinai ragina Burundžio vyriausybę visapusiškai laikytis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2303 (2016) ir leisti dislokuoti JT policijos pajėgų padalinį, kad jis galėtų užtikrinti saugumo padėties šalyje stebėseną;

5.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. lapkričio mėn. įsteigta JT žmogaus teisių Burundyje tyrimo komisija, kuri atliks žmogaus teisių pažeidimų Burundyje nuo 2015 m. balandžio mėn. tyrimą; ragina Burundžio valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su tyrimo komisijos nariais;

6.  palankiai vertina tai, kad Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Antonio Gutierrez neseniai paskyrė naują specialųjį pasiuntinį Burundyje Michelį Kafando, kad būtų galima lengviau suprasti vykstančius politinius procesus;

7.  pakartoja savo įsipareigojimą remti saviraiškos laisvę ir pakartoja, kad demokratinėje visuomenėje pilietinė visuomenė, advokatai, žmogaus teisių organizacijos ir žiniasklaida atlieka esminį vaidmenį; atsižvelgdamas į tai, ragina Burundžio valdžios institucijas panaikinti draudimus ir apribojimus, taikomus šiems subjektams, persvarstyti naująjį teisės aktą dėl užsienio NVO ir užtikrinti, kad žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai galėtų visiškai laisvai ir saugiai veikti šalyje;

8.  yra susirūpinęs dėl didelės rizikos, kad dabartinė padėtis dar labiau paaštrins įvairių etninių grupių priešpriešą; smerkia tai, kad krizei suteikiamas etninis aspektas pasitelkiant propagandą, paremtą etnine ideologija; primygtinai ragina visas Burundžio konflikto šalis susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar pastabų, kurios gali dar labiau sustiprinti smurtą ir krizę arba ilgainiui daryti neigiamą poveikį regiono stabilumui, ir visapusiškai laikytis Arušos susitarimo;

9.  smerkia sukarintos jaunimo grupuotės „Imbonerakure“ vadovų vykdomą prieš pabėgėlius ir oponentus nukreiptos neapykantos ir smurto kurstymą, visų pirma viešus raginimus žaginti oponentų žmonas, ir reikalauja nedelsiant nuginkluoti šias sukarintas grupuotes; yra labai susirūpinęs, kad priimtas naujas įstatymas dėl nacionalinio savanorių korpuso įsteigimo, kuris galėtų būti panaudotas siekiant įteisinti tokių sukarintų grupuočių veiklą;

10.  ragina visas suinteresuotąsias šalis sudaryti tinkamas sąlygas pasitikėjimui atkurti ir nacionalinei vienybei sustiprinti, pasitelkiant atvirą,skaidrų ir įtraukų nacionalinį dialogą, kuris apimtų vyriausybę, opozicijos partijas ir pilietinę visuomenę, laikantis Burundžio Konstitucijos, Arušos susitarimo ir šalies tarptautinių įsipareigojimų;

11.  pažymi, kad padėtis Burundyje turi itin žalingų pasekmių visam regionui; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina derybų, kurioms vadovauja Rytų Afrikos bendrija (RAB) ir kurias remia Afrikos Sąjunga (AS), pastangas ir prašo Burundžio valdžios institucijas įsipareigoti ir bendradarbiauti siekiant nedelsiant rasti tvarų ir ilgalaikį šio konflikto sprendimą, tačiau yra labai susirūpinęs dėl lėtos šio dialogo pažangos;

12.  ragina Europos Sąjungą remti regioninių subjektų pastangas sprendžiant krizę; prašo įgyvendinti RAB paskirto tarpininko, buvusio Tanzanijos prezidento B. Mkapos sudarytą veiksmų planą;

13.  palankiai vertina Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos sprendimą leisti dislokuoti prevencinę ir apsaugos Afrikos misiją Burundyje, kad būtų skatinama siekti politinio sprendimo; primygtinai ragina Burundžio vyriausybę visapusiškai laikytis prisiimtų įsipareigojimų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kuo greičiau dislokuoti stebėtojus ir ekspertus žmogaus teisių klausimais, visų pirma nedelsiant išduodant vizas ir kuo greičiau sutvarkant kitus būtinus formalumus;

14.  mano, kad jei Burundyje būtų daugiau tarptautinių stebėtojų, būtų galima labiau prisidėti prie padėties gerinimo žmogaus teisių ir saugumo srityse; prašo nusiųsti papildomus 200 Afrikos Sąjungos karinių ir žmogaus teisių stebėtojų, kurie papildytų 30 jau ten esančių stebėtojų gretas;

15.  mano, kad būtina išaiškinti, koordinuojant veiksmus su Afrikos Sąjunga, lėšų, skirtų Burundžio kariams, dislokuotiems Afrikos Sąjungos misijoje Somalyje (AMISOM), atsekamumą;

16.  mano, kad bet koks santykių su ES, įskaitant valstybes nares, normalizavimas reikalauja, kad Burundžio valdžios institucijos įgyvendintų visas nuostatas, išdėstytas įsipareigojimų apraše, kad būtų galima pradėti konsultacijas, numatytas Kotonu susitarimo 96 straipsnyje;

17.  atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos sprendimą, priimtą po konsultacijų su Burundžio valdžios institucijomis pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį, nutraukti tiesioginę finansinę paramą Burundžio administracijai ir palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga patvirtino kelionių apribojimo ir turto įšaldymo priemones asmenims, kliudantiems užtikrinti taiką ir atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad Sąjunga ir toliau teiks visą savo finansinę paramą Burundžio gyventojams, įskaitant pabėgėlius, tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip sveikata, mityba ir švietimas, taip pat humanitarinę pagalbą, kurią perduos tiesioginiais maršrutais; pritaria tam, kad Europos Sąjunga atnaujino tikslines sankcijas, ir ES Tarybos sprendimui sustabdyti biudžeto paramą Burundyje po konsultacijų pagal 96 straipsnį;

18.  yra labai susirūpinęs dėl Burundžio pabėgėlių srauto į kaimynines šalis ir nerimą keliančios perkeltųjų asmenų Burundyje humanitarinės padėties ir pakartoja, kad remia regione ir kaimyninėse šalyse, priimančiose pabėgėlius, veikiančias humanitarines organizacijas; primygtinai ragina ES ir kitus paramos teikėjus padidinti savo finansinę paramą ir humanitarinę pagalbą šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams; primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą gerbti Ženevos konvenciją;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Burundžio vyriausybei ir parlamentui, AKR ir ES ministrų tarybai, Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Ministrų Tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) Priimti tektai, P8_TA(2015)0275.
(2) Priimti tektai, P8_TA(2015)0474.
(3) Priimti tektai, P8_TA(2017)0004.


Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF) ir EDVF garantijos bei EDVF garantijų fondo sukūrimas ***I
PDF 322kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) ir EDVF garantijos bei EDVF garantijų fondo sukūrimo (COM(2016)0586 – C8-0377/2016 – 2016/0281(COD))
P8_TA(2017)0311A8-0170/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0586),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0377/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 28 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto ir Biudžeto komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto ir Biudžeto komiteto pranešimą ir į Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8-0170/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. liepos 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1601.)


Aklų, regos sutrikimą ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiami būdai naudoti tam tikrus kūrinius ir kitus saugomus objektus ***I
PDF 325kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (COM(2016)0596 – C8-0381/2016 – 2016/0278(COD))
P8_TA(2017)0312A8-0097/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0596),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0381/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gegužės 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0097/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. liepos 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/... dėl aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/1564.)

(1) OL C 125, 2017 4 21, p. 27.


Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinis keitimasis autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui ***I
PDF 324kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui (COM(2016)0595 – C8-0380/2016 – 2016/0279(COD))
P8_TA(2017)0313A8-0102/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0595),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0380/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gegužės 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0102/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. liepos 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1563.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmai Europos Sąjungoje *
PDF 562kWORD 62k
2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmų patobulinimo Europos Sąjungoje (COM(2016)0686 – C8-0035/2017 – 2016/0338(CNS))
P8_TA(2017)0314A8-0225/2017

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0686),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0035/2017),

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d.(1) ir 2016 m. liepos 6 d.(2) rezoliucijas dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0225/2017),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  ragina Tarybą apsvarstyti galimybę po siūlomos direktyvos priėmimo laipsniškai panaikinti 1990 m. liepos 23 d. Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną(3) ir taip taikant siūlomą direktyvą sustiprinti suderintą Sąjungos politiką dėl ginčų sprendimo;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  situacijos, kai valstybės narės tas pačias pajamas arba kapitalą apmokestina du kartus, gali sukelti didelių mokestinių kliūčių tarpvalstybiniu mastu veiklą vykdančioms įmonėms. Dėl įmonėms užkraunama pernelyg didelė mokesčių našta, jos gali nulemti ekonomikos iškraipymus ir neveiksmingumą, taip pat turėti neigiamą poveikį tarpvalstybinėms investicijoms ir augimui;
(1)  remiantis teisingo ir veiksmingo apmokestinimo principu, visos įmonės turi skirti teisingą dalį savo gauto pelno skirti mokesčiams ten, kur tas pelnas gautas, bet reikėtų vengti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo. Situacijos, kai valstybės narės tas pačias pajamas arba kapitalą apmokestina du kartus, gali sukelti didelių mokestinių kliūčių, ypač tarpvalstybiniu mastu veiklą vykdančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, o tai daro neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui. Dėl to įmonėms užkraunama pernelyg didelė mokesčių našta, atsiranda teisinio netikrumo ir nereikalingų sąnaudų, be to, tai gali sukelti ekonomikos iškraipymus ir neefektyvumą. Be to, tai turi neigiamą poveikį tarpvalstybinėms investicijoms ir ekonomikos augimui;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurioje abejojama 1990 m. liepos 23 d. Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną1a (toliau – Sąjungos arbitražo konvencija) nauda ir manoma, kad ši priemonė turėtų būti keičiama ir tapti efektyvesnė arba būti pakeista Sąjungos ginčų sprendimo mechanizmu, pagal kurį taikomos veiksmingesnės bendro susitarimo procedūros. 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurioje pabrėžiama, kad siekiant didinti sistemų veiksmingumą labai svarbu nustatyti aiškią ginčų sprendimo procedūrų trukmę;
___________
1a OL L 225, 1990 8 20, p. 10.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)   2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje, kurioje jis paragino Komisiją pasiūlyti teisės aktų, skirtų pagerinti Sąjungos tarpvalstybinių apmokestinimo ginčų sprendimą, skiriant dėmesį ne tik dvigubo apmokestinimo, bet ir dvigubo neapmokestinimo atvejams. Parlamentas taip pat paragino nustatyti aiškesnes taisykles ir griežtesnius terminus bei užtikrinti skaidrumą;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(1c)   bandymai panaikinti dvigubą apmokestinimą dažnai skatina dvigubą neapmokestinimą – taikydamos mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo praktiką įmonės gali savo pelną apmokestinti tose valstybėse narėse, kuriose pelno mokesčio tarifas artimas nuliui. Tokia tebetaikoma praktika iškreipia konkurenciją, kenkia įmonėms ir mažina apmokestinimą, o tai kenkia ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  dėl šios priežasties būtina, kad Sąjungoje taikomais mechanizmais būtų užtikrintas dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimas ir būtų veiksmingai panaikintas ginčijamas dvigubas apmokestinimas;
(2)  dabartinės ginčų sprendimo procedūros yra per ilgos, brangios ir dažnai po jų nepasiekiamas susitarimas (kai kuriais atvejais negaunama net jokio patvirtinimo). Kai kurios įmonės šiuo metu sutinka būti apmokestinti du kartus, kad nereikėtų skirti pinigų ir laiko sudėtingoms procedūroms dvigubam apmokestinimui panaikinti. Dėl šios priežasties itin svarbu, kad Sąjungoje taikomais mechanizmais būtų užtikrintas veiksmingas, spartus ir vykdytinas dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimas bei būtų veiksmingai ir laiku panaikintas ginčijamas dvigubas apmokestinimas, nuolat ir veiksmingai teikiant informaciją mokesčių mokėtojui;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  šiuo metu taikomais mechanizmais, numatytais dvišalėse mokesčių sutartyse, neužtikrinama, kad visais atvejais laiku būtų visiškai išvengta dvigubo apmokestinimo. Galiojančios Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (90/436/EEB)7 (toliau – Sąjungos arbitražo konvencija) taikymo sritis yra ribota ir ji yra taikoma tik sandorių kainodaros ginčams ir pelno priskyrimui nuolatinėms buveinėms. Stebėsena, vykdyta įgyvendinant Sąjungos arbitražo konvenciją, patvirtino, kad esama tam tikrų didelių trūkumų, visų pirma susijusių su galimybe naudotis procedūra, procedūros trukme ir veiksmingu užbaigimu;
(3)  šiuo metu taikomais mechanizmais, numatytais dvišalėse sutartyse dėl dvigubo apmokestinimo, neužtikrinama, kad visais atvejais laiku būtų visiškai išvengta dvigubo apmokestinimo. Tose sutartyse numatyti mechanizmai daugeliu atvejų yra ilgai trunkantys, brangūs, menkai prieinami ir ne visada padeda pasiekti susitarimą. Sąjungos arbitražo konvencijos taikymo sritis yra ribota ir ji yra taikoma tik sandorių kainodaros ginčams ir pelno priskyrimui nuolatinėms buveinėms. Stebėsena, vykdyta įgyvendinant Sąjungos arbitražo konvenciją, patvirtino, kad esama tam tikrų didelių trūkumų, visų pirma susijusių su galimybe naudotis procedūra, teisių gynimo priemonių stygiumi, procedūros trukme ir tuo, kad nepriimamas galutinis privalomas sprendimas ir procedūra neužbaigiama veiksmingai. Šie trūkumai yra kliūtis investicijoms ir turėtų būti pašalinti;
_________________
7 OL L 225, 1990 8 20, p. 10.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)   siekiant, kad būtų sukurta teisinga, aiški ir stabili mokesčių aplinka ir sumažinti ginčai dėl apmokestinimo vidaus rinkoje, būtina bent tam tikra minimali konvergencija pelno mokesčio politikos srityje. Bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės nustatymas, kaip pasiūlė Komisija1a, yra veiksmingiausias būdas pašalinti dvigubo apmokestinimo pelno mokesčiu riziką;
______________
1a Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2016)0683).
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  siekiant sukurti teisingesnę mokestinę aplinką, reikia sugriežtinti skaidrumo taisykles ir sustiprinti kovos su mokesčių vengimu priemones. Be to, siekiant sukurti teisingą apmokestinimo sistemą, būtina užtikrinti, kad tos pačios mokesčių mokėtojų pajamos nebūtų apmokestinamos du kartus, o ginčų sprendimo mechanizmai būtų visapusiški, efektyvūs ir tvarūs. Taip pat būtina tobulinti dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmus siekiant atsižvelgti į riziką, kad dėl reguliaresnės ir tikslingesnės mokesčių administratorių audito praktikos daugės dvigubo ar daugiašalio apmokestinimo ginčų, kuriuose ginčijamasi dėl potencialiai didelių sumų;
(4)  siekiant sukurti teisingesnę mokestinę aplinką Sąjungoje veikiančioms įmonėms, reikia nacionaliniu, Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis sugriežtinti skaidrumo taisykles ir sustiprinti kovos su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu priemones. Siekis išvengti dvigubo neapmokestinimo turi likti vienu iš Sąjungos prioritetų. Be to, siekiant sukurti teisingą apmokestinimo sistemą, būtina užtikrinti, kad tos pačios mokesčių mokėtojų pajamos nebūtų apmokestinamos du kartus, o ginčų sprendimo mechanizmai būtų visapusiški, veiksmingi ir tvarūs. Taip pat itin svarbu tobulinti dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmus siekiant sumažinti riziką, kad dėl reguliaresnės ir tikslingesnės mokesčių administratorių audito praktikos daugės dvigubo ar daugiašalio apmokestinimo ginčų, kuriuose ginčijamasi dėl potencialiai didelių sumų;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  todėl siekiant užtikrinti teisingą ir veiksmingą pelno mokesčio sistemą Sąjungoje labai svarbu nustatyti veiksmingą ir efektyvią mokestinių ginčų sistemą, kuri užtikrintų teisinį tikrumą ir verslui palankią investavimo aplinką. Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmai taip pat turėtų sudaryti suderintą ir skaidrią dvigubo apmokestinimo problemų sprendimo sistemą ir taip suteikti naudos visiems mokesčių mokėtojams;
(5)  todėl siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvią pelno mokesčio sistemą Sąjungoje labai svarbu nustatyti veiksmingą ir efektyvią mokestinių ginčų sistemą, kuri užtikrintų teisinį tikrumą ir investavimui palankią aplinką. Šiuo tikslu valstybės narės kompetentingoms institucijoms turėtų skirti pakankamai žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  Sąjunga turi galimybių tapti pavyzdžiu ir pasauline lydere mokesčių skaidrumo ir koordinavimo srityje. Todėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmai taip pat turėtų sudaryti suderintą ir skaidrią dvigubo apmokestinimo problemų sprendimo sistemą ir taip suteikti naudos visiems mokesčių mokėtojams. Išskyrus atvejus, kai atitinkamas mokesčių mokėtojas įrodo, kad tam tikra sprendime esanti prekybos, pramonės arba profesinė informacija neskelbtina, turėtų būti skelbiamas visas visų galutinių sprendimų tekstas ir jis turėtų būti Komisijos pateikiamas centralizuotai valdomoje interneto svetainėje naudojant bendrą duomenų formatą. Paskelbti galutinius sprendimus naudinga visuomenei, nes tai padeda suprasti, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos taisyklės. Visomis šios direktyvos galimybėmis bus galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei panašios taisyklės bus taikomos ir trečiosiose valstybėse. Todėl Komisija taip pat turėtų raginti sukurti privalomas ginčų sprendimo procedūras tarptautiniu lygmeniu;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)   veiksminga ir efektyvi sistema turėtų apimti valstybėms narėms suteikiamą galimybę pasiūlyti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus, kuriais būtų geriau atsižvelgiama į specifines mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) savybes ir būtų galima sumažinti ir biurokratinę naštą, padidinti efektyvumą ir greičiau panaikinti dvigubo apmokestinimą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  dvigubas apmokestinimas turėtų būti naikinamas taikant procedūrą, pagal kurią dėl ginčijamo atvejo pirmiausia kreipiamasi į atitinkamų valstybių narių mokesčių administratorius, kad ginčas būtų išspręstas taikant bendro susitarimo procedūrą. Jeigu per tam tikrą laiką toks susitarimas nepasiekiamas, atvejis turėtų būti pateikiamas patariamajai komisijai arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijai, kurias abi sudaro atitinkamų mokesčių administracijų atstovai ir autoritetingi nepriklausomi asmenys. Mokesčių administratoriai turėtų priimti galutinį privalomą sprendimą, remdamiesi patariamosios komisijos arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos nuomone;
(6)  dvigubas apmokestinimas turėtų būti naikinamas taikant paprastą naudoti procedūrą. Dėl ginčijamo atvejo pirmiausia turi būti kreipiamasi į atitinkamų valstybių narių mokesčių administratorius, kad ginčas būtų išspręstas taikant bendro susitarimo procedūrą. Jeigu per tam tikrą laiką toks susitarimas nepasiekiamas, atvejis turėtų būti pateikiamas patariamajai komisijai arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijai, kurias abi sudaro atitinkamų mokesčių administratorių atstovai ir autoritetingi nepriklausomi asmenys, kurių vardai ir pavardės įrašomos į viešai prieinamą autoritetingų nepriklausomų asmenų sąrašą. Mokesčių administratoriai turėtų priimti galutinį privalomą sprendimą, remdamiesi patariamosios komisijos arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos nuomone;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   šioje direktyvoje numatytą dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrą, be kita ko, sudaro mokesčių mokėtojui suteikta ginčo sprendimo galimybė. Tai, be kita ko, bendro susitarimo procedūros pagal dvišales konvencijas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba pagal Sąjungos arbitražo konvenciją. Šioje direktyvoje nustatytai ginčų sprendimo procedūrai turėtų būti teikiama pirmenybė kitų alternatyvų atžvilgiu, nes ji suteikia galimybę taikyti suderintą Sąjungos masto ginčų sprendimo metodą, įskaitant aiškias ir vykdytinas taisykles, nustatytus terminus ir pareigą pašalinti dvigubą apmokestinimą;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)   šiuo metu neaišku, kokios šios direktyvos sąsajos su galiojančiomis nuostatomis dėl arbitražo, išdėstytomis dvišaliuose susitarimuose dėl mokesčių, ir galiojančia Sąjungos arbitražo konvencija. Todėl Komisija turėtų paaiškinti šias sąsajas, kad mokesčių mokėtojai atitinkamomis aplinkybėmis galėtų pasirinkti tinkamiausią procedūrą;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(7c)   daug dvigubo apmokestinimo atvejų susiję su trečiosiomis valstybėmis. Todėl Komisija turėtų siekti sukurti pasaulinę sistemą (pageidautina, pagrįstą EBPO). Iki tol, kol bus įdiegta tokia EBPO sistema, Komisija turėtų siekti, kad visiems galimo tarpvalstybinio dvigubo apmokestinimo atvejams vietoje dabartinės savanoriškos susitarimo procedūros būtų nustatyta privaloma;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)   šios direktyvos taikymo sritį derėtų kuo greičiau išplėsti. Šia direktyva tik nustatomas pagrindas spręsti ginčus dėl dvigubo įmonių pelno apmokestinimo. Ginčai dėl dvigubo pajamų, pavyzdžiui, pensijų ir darbo užmokesčio, apmokestinimo neįtraukti į jos taikymo sritį, o poveikis atskiriems asmenims gali būti didelis. Skirtingai aiškinant valstybių narių susitarimus dėl mokesčių gali atsirasti ekonominis dvigubas apmokestinimas, pavyzdžiui, kai viena valstybė narė laiko tam tikrą pajamų šaltinį darbo užmokesčiu, o kita valstybė narė tą patį pajamų šaltinį laiko pelnu. Taigi pajamų apmokestinimo aiškinimo skirtumai tarp valstybių narių taip pat turėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Komisija, praėjus penkeriems metams, turėtų peržiūrėti šios direktyvos taikymą, o valstybės narės Komisijai turėtų pateikti tinkamus duomenis, kad prisidėtų prie šios peržiūros,
(11)  Komisija, praėjus penkeriems metams, turėtų peržiūrėti šios direktyvos taikymą ir, be kita ko, įvertinti, ar direktyva turėtų būti taikoma toliau, ar iš dalies pakeista. Valstybės narės Komisijai turėtų pateikti tinkamus duomenis, kad prisidėtų prie šios peržiūros. Peržiūros pabaigoje Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, įskaitant vertinimą dėl šios direktyvos taikymo srities išplėtimo, kad ji būtų taikoma visiems tarpvalstybiniams dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo atvejams, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo iš dalies keičiančio akto,
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 pastraipa
Ši direktyva nekliudo taikyti nacionalinės teisės aktų ar tarptautinių susitarimų nuostatų, jeigu yra būtina užkirsti kelią mokesčių slėpimui, mokestiniam sukčiavimui ar piktnaudžiavimui.
Ši direktyva nekliudo taikyti nacionalinės teisės aktų ar tarptautinių susitarimų nuostatų, jeigu yra būtina užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir mokesčių vengimui, mokestiniam sukčiavimui ar piktnaudžiavimui.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalis
1.  Bet koks mokesčių mokėtojas, kuriam taikomas dvigubas apmokestinimas, turi teisę kiekvienai iš atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų pateikti skundą, prašydamas išspręsti dvigubo apmokestinimo problemą, per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, nulėmusius dvigubą apmokestinimą, gavimo, nesvarbu, ar jis naudojasi teisių gynimo priemonėmis pagal kurios nors atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę. Savo skunde kiekvienai atitinkamai kompetentingai institucijai mokesčių mokėtojas nurodo kitas atitinkamas valstybes nares.
1.  Bet koks mokesčių mokėtojas, kuriam taikomas dvigubas apmokestinimas, turi teisę kiekvienai iš atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų pateikti skundą, prašydamas išspręsti dvigubo apmokestinimo problemą, per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, nulėmusius dvigubą apmokestinimą, gavimo, nesvarbu, ar jis naudojasi teisių gynimo priemonėmis pagal kurios nors atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę. Mokesčių mokėtojas pateikia skundą tuo pačiu metu abiejų atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir nurodo savo skunde kiekvienai atitinkamai kompetentingai institucijai, su kokia kita valstybe nare tas skundas susijęs. Komisija suteikia prieglobą pagrindiniam kontaktiniam centrui visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Tas centras turi būti lengvai prieinamas visuomenei ir pateikti aktualią kontaktinę informaciją apie kiekvieną kompetentingą instituciją bei visapusišką taikytinų Sąjungos teisės aktų ir sutarčių dėl mokesčių apžvalgą.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalis
2.  Kompetentingos institucijos per vieną mėnesį nuo skundo gavimo patvirtina, kad jį gavo. Jos taip pat praneša kitų atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad gavo skundą.
2.  Kiekviena kompetentinga institucija raštu patvirtina, kad gavo skundą, ir per dvi savaites nuo skundo gavimo dienos apie tai praneša kitų susijusių valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  pavadinimą (vardą, pavardę), adresą, mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį ir kitą informaciją, kurios reikia skundą kompetentingoms institucijoms pateikusiam mokesčių mokėtojui (-ams) ir visiems kitiems tiesiogiai paveiktiems mokesčių mokėtojams identifikuoti;
a)  pavadinimą (vardą, pavardę), adresą, mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį ir, kiek skundo pateikėjui žinoma, kitą informaciją, kurios reikia skundą kompetentingoms institucijoms pateikusiam mokesčių mokėtojui (-ams) ir visiems kitiems tiesiogiai paveiktiems mokesčių mokėtojams identifikuoti;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 3 dalies d punktas
d)   taikomas nacionalines taisykles ir sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo;
Išbraukta.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 3 dalies e punkto iii papunktis
iii)  mokesčių mokėtojo įsipareigojimą kuo išsamiau ir greičiau atsakyti į visus atitinkamus kompetentingos institucijos prašymus ir kompetentingų institucijų prašymu pateikti visus dokumentus;
iii)  mokesčių mokėtojo įsipareigojimą kuo išsamiau ir greičiau atsakyti į visus atitinkamus kompetentingos institucijos prašymus ir kompetentingų institucijų prašymu pateikti visus dokumentus, kompetentingoms institucijoms deramai atsižvelgiant galimas kliūtis gauti prašomus pateikti dokumentus ir galimą vėlavimą dėl nuo mokesčių mokėtojo nepriklausančių priežasčių;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 3 dalies f punktas
f)  bet kokią kompetentingų institucijų prašomą konkrečią papildomą informaciją.
f)  bet kokią kompetentingų institucijų prašomą konkrečią papildomą informaciją, susijusią su atitinkamu ginču dėl apmokestinimo.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 5 dalis
5.  Per šešis mėnesius nuo mokesčių mokėtojo skundo gavimo atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos priima sprendimą dėl jo priėmimo ir priimtinumo. Apie savo sprendimą kompetentingos institucijos praneša mokesčių mokėtojams ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
5.  Kompetentingos atitinkamų valstybių narių institucijos priima sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo priėmimo ir priimtinumo per tris mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Jos per dvi savaites raštu praneša apie savo sprendimą tam mokesčių mokėtojui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Jeigu atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nusprendžia priimti skundą pagal 3 straipsnio 5 dalį, jos pagal bendro susitarimo procedūrą siekia panaikinti dvigubą apmokestinimą per dvejus metus, skaičiuojant nuo paskutinio pranešimo apie vienos iš valstybių narių sprendimą dėl skundo priėmimo.
Jeigu atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nusprendžia priimti skundą pagal 3 straipsnio 5 dalį, jos pagal bendro susitarimo procedūrą siekia panaikinti dvigubą apmokestinimą per vienerius metus, skaičiuojant nuo paskutinio pranešimo apie vienos iš valstybių narių sprendimą dėl skundo priėmimo.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu pirmoje pastraipoje nurodytas dvejų metų laikotarpis gali būti pratęstas iki šešių mėnesių, jeigu prašymą pateikusi kompetentinga institucija pateikia rašytinį pagrindimą. Laikotarpis pratęsiamas, jeigu tam pritaria mokesčių mokėtojai ir kitos kompetentingos institucijos.
Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu pirmoje pastraipoje nurodytas vienerių metų laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip trimis mėnesiais, jeigu prašymą pateikusi kompetentinga institucija pateikia rašytinį pagrindimą. Laikotarpis pratęsiamas, jeigu tam pritaria mokesčių mokėtojai ir kitos kompetentingos institucijos.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 dalis
3.  Kai valstybių narių kompetentingos institucijos pasiekia susitarimą panaikinti dvigubą apmokestinimą per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, kiekviena atitinkamų valstybių narių kompetentinga institucija šį susitarimą perduoda mokesčių mokėtojams kaip sprendimą, kuris yra privalomas institucijai ir kurio vykdymą gali užtikrinti mokesčių mokėtojas, jeigu mokesčių mokėtojas atsisako teisės į visas teisių gynimo priemones pagal nacionalinę teisę. Šis sprendimas yra įgyvendinamas neatsižvelgiant į jokius terminus, nustatytus atitinkamų valstybių narių nacionalinėje teisėje.
3.  Kai valstybių narių kompetentingos institucijos pasiekia susitarimą panaikinti dvigubą apmokestinimą per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, kiekviena atitinkamų valstybių narių kompetentinga institucija šį susitarimą per penkias dienas perduoda mokesčių mokėtojams kaip sprendimą, kuris yra privalomas institucijai ir kurio vykdymą turi užtikrinti mokesčių mokėtojas, jeigu mokesčių mokėtojas atsisako teisės į visas teisių gynimo priemones pagal nacionalinę teisę. Šis sprendimas yra nedelsiant įgyvendinamas neatsižvelgiant į jokius terminus, nustatytus atitinkamų valstybių narių nacionalinėje teisėje.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 dalis
4.  Jeigu atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nepasiekia susitarimo panaikinti dvigubą apmokestinimą per 1 dalyje nustatytą laikotarpį, kiekviena atitinkamos valstybės narės institucija apie tai praneša mokesčių mokėtojams ir nurodo priežastis, dėl kurių susitarimas nepasiektas.
4.  Jeigu atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nepasiekia susitarimo panaikinti dvigubą apmokestinimą per 1 dalyje nustatytą laikotarpį, kiekviena atitinkamos valstybės narės institucija per dvi savaites apie tai praneša mokesčių mokėtojams ir nurodo priežastis, dėl kurių susitarimas nepasiektas, taip pat informuoja mokesčių mokėtoją apie jo galimybes pateikti apeliacinį skundą ir nurodo apeliacinių skundų nagrinėjimo institucijos kontaktinę informaciją.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalis
1.  Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos gali nuspręsti atmesti skundą, jeigu skundas yra nepriimtinas arba jeigu dvigubas apmokestinimas nėra taikytas, arba jeigu nesilaikoma 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto trejų metų laikotarpio.
1.  Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos gali nuspręsti atmesti skundą, jeigu skundas yra nepriimtinas arba jeigu dvigubas apmokestinimas nėra taikytas, arba jeigu nesilaikoma 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto trejų metų laikotarpio. Kompetentingos institucijos informuoja mokesčių mokėtoją apie skundo atmetimo priežastis.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu per šešis mėnesius nuo mokesčių mokėtojo skundo gavimo atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nepriima sprendimo dėl skundo, laikoma, kad skundas yra atmestas.
2.  Jeigu per tris mėnesius nuo mokesčių mokėtojo skundo gavimo atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nepriima sprendimo dėl skundo, laikoma, kad skundas yra atmestas, ir mokesčių mokėtojas per mėnesį po to trijų mėnesių laikotarpio apie tai informuojamas.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu skundas yra atmetamas, mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimą pagal nacionalines taisykles.
3.  Jeigu skundas yra atmetamas, mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimą pagal nacionalines taisykles. Mokesčių mokėtojas turi teisę pateikti apeliacinį skundą bet kuriai iš dviejų kompetentingų institucijų. Kompetentinga institucija, kuriai pateiktas apeliacinis skundas, praneša apie jį kitai kompetentingai institucijai ir abi kompetentingos institucijos koordinuoja savo veiklą jį nagrinėdamos. MVĮ atveju, jei apeliacinis skundas patenkinamas, finansinė našta tenka kompetentingai institucijai, kuri iš pradžių atmetė šį skundą.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Per šešis mėnesius nuo pranešimo apie paskutinį atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimą atmesti skundą pagal 5 straipsnio 1 dalį dienos patariamoji komisija priima sprendimą dėl skundo priimtinumo ir priėmimo. Jeigu per šešių mėnesių laikotarpį nepranešama apie jokį sprendimą, laikoma, kad skundas yra atmestas.
Per tris mėnesius nuo pranešimo apie paskutinį atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimą atmesti skundą pagal 5 straipsnio 1 dalį dienos patariamoji komisija priima sprendimą dėl skundo priimtinumo ir priėmimo. Jeigu per trijų mėnesių laikotarpį nepranešama apie jokį sprendimą, laikoma, kad skundas yra atmestas.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Jeigu patariamoji komisija patvirtina dvigubo apmokestinimo taikymo faktą ir skundo priimtinumą, vienai iš kompetentingų institucijų paprašius, pradedama 4 straipsnyje numatyta bendro susitarimo procedūra. Atitinkama kompetentinga institucija apie tą prašymą praneša patariamajai komisijai, kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir mokesčių mokėtojams. 4 straipsnio 1 dalyje numatytas dvejų metų laikotarpis prasideda nuo patariamosios komisijos sprendimo dėl skundo priėmimo ir priimtinumo dienos.
Jeigu patariamoji komisija patvirtina dvigubo apmokestinimo taikymo faktą ir skundo priimtinumą, vienai iš kompetentingų institucijų paprašius, pradedama 4 straipsnyje numatyta bendro susitarimo procedūra. Atitinkama kompetentinga institucija apie tą prašymą praneša patariamajai komisijai, kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir mokesčių mokėtojams. 4 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų laikotarpis prasideda nuo patariamosios komisijos sprendimo dėl skundo priėmimo ir priimtinumo dienos.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Patariamąją komisiją įsteigia atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos, jeigu per 4 straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį jos pagal bendro susitarimo procedūrą nepasiekia susitarimo panaikinti dvigubą apmokestinimą.
Jei valstybių narių kompetentingos institucijos per 4 straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį pagal bendro susitarimo procedūrą nepasiekia susitarimo panaikinti dvigubą apmokestinimą, patariamoji komisija pagal 13 straipsnio 1 dalį pateikia nuomonę dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Patariamoji komisija įsteigiama ne vėliau kaip per penkiasdešimt kalendorinių dienų pasibaigus 3 straipsnio 5 dalyje numatytam šešių mėnesių laikotarpiui, jeigu patariamoji komisija įsteigiama pagal 1 dalį.
Patariamoji komisija įsteigiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį pasibaigus 3 straipsnio 5 dalyje numatytam trijų mėnesių laikotarpiui, jeigu patariamoji komisija įsteigiama pagal 1 dalį.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Patariamoji komisija įsteigiama ne vėliau kaip per penkiasdešimt kalendorinių dienų pasibaigus 4 straipsnio 1 dalyje numatytam laikotarpiui, jeigu patariamoji komisija įsteigiama pagal 2 dalį.
Patariamoji komisija įsteigiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį pasibaigus 4 straipsnio 1 dalyje numatytam laikotarpiui, jeigu patariamoji komisija įsteigiama pagal 2 dalį.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija nepaskiria bent vieno autoritetingo nepriklausomo asmens ir jį pavaduojančio asmens, mokesčių mokėtojas gali prašyti tos valstybės narės kompetentingo teismo paskirti nepriklausomą asmenį ir jį pavaduojantį asmenį iš 8 straipsnio 4 dalyje nurodyto sąrašo.
Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija nepaskiria bent vieno autoritetingo nepriklausomo asmens ir jį pavaduojančio asmens, mokesčių mokėtojas gali prašyti tos valstybės narės kompetentingo teismo per tris mėnesius paskirti nepriklausomą asmenį ir jį pavaduojantį asmenį iš 8 straipsnio 4 dalyje nurodyto sąrašo.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Jeigu to nepadaro visų atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos, mokesčių mokėtojas gali prašyti kiekvienos valstybės narės kompetentingų teismų paskirti abu autoritetingus nepriklausomus asmenis pagal antrą ir trečią pastraipas. Taip paskirti autoritetingi nepriklausomi asmenys, traukdami burtus iš nepriklausomų asmenų, galinčių eiti pirmininko pareigas, sąrašo pagal 8 straipsnio 4 dalį paskiria pirmininką.
Jeigu to nepadaro visų atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos, mokesčių mokėtojas gali prašyti kiekvienos valstybės narės kompetentingų teismų paskirti abu autoritetingus nepriklausomus asmenis pagal 8 straipsnio 4 dalies antrą ir trečią pastraipas. Komisija informaciją apie kiekvienos valstybės narės kompetentingus teismus aiškiu būdu pateikia centriniame informacijos punkte savo interneto svetainėje visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis. Taip paskirti autoritetingi nepriklausomi asmenys, traukdami burtus iš nepriklausomų asmenų, galinčių eiti pirmininko pareigas, sąrašo pagal 8 straipsnio 4 dalį paskiria pirmininką.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalis
2.  Dėl nepriklausomų asmenų ir juos pavaduojančių asmenų paskyrimo pagal 1 dalį į valstybės narės kompetentingą teismą kreipiamasi tik pasibaigus 6 straipsnio 4 dalyje numatytam penkiasdešimties dienų laikotarpiui ir per dvi savaites po to laikotarpio pabaigos.
2.  Dėl nepriklausomų asmenų ir juos pavaduojančių asmenų paskyrimo pagal 1 dalį į valstybės narės kompetentingą teismą kreipiamasi tik pasibaigus 6 straipsnio 4 dalyje numatytam vieno mėnesio laikotarpiui ir per dvi savaites po to laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalis
3.  Kompetentingas teismas priima sprendimą pagal 1 dalį ir jį praneša pareiškėjui. Jeigu valstybės narės nepaskiria nepriklausomų asmenų, kompetentingas teismas taiko tokią pačią nepriklausomų asmenų paskyrimo procedūrą, kokia yra taikoma pagal galiojančias nacionalines civilinio ir komercinio arbitražo taisykles, kai teismai skiria arbitrus bylose, jei šalys nesusitaria šiais klausimais. Kompetentingas teismas taip pat informuoja kompetentingas institucijas, kurios iš pradžių neįsteigė patariamosios komisijos. Ši valstybė narė turi teisę apskųsti teismo sprendimą, jeigu tokia teisė jai suteikta pagal nacionalinę teisę. Jeigu prašymas atmetamas, pareiškėjas turi teisę apskųsti teismo sprendimą pagal nacionalines procesines taisykles.
3.  Kompetentingas teismas priima sprendimą pagal 1 dalį ir per vieną mėnesį jį praneša pareiškėjui. Jeigu valstybės narės nepaskiria nepriklausomų asmenų, kompetentingas teismas taiko tokią pačią nepriklausomų asmenų paskyrimo procedūrą, kokia yra taikoma pagal galiojančias nacionalines civilinio ir komercinio arbitražo taisykles, kai teismai skiria arbitrus bylose, jei šalys nesusitaria šiais klausimais. Kompetentingas teismas taip pat informuoja kompetentingas institucijas, kurios iš pradžių neįsteigė patariamosios komisijos. Ši valstybė narė turi teisę apskųsti teismo sprendimą, jeigu tokia teisė jai suteikta pagal nacionalinę teisę. Jeigu prašymas atmetamas, pareiškėjas turi teisę apskųsti teismo sprendimą pagal nacionalines procesines taisykles.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  vienas arba du autoritetingi nepriklausomi asmenys, kuriuos kiekviena kompetentinga institucija paskiria iš 4 dalyje nurodyto asmenų sąrašo.
c)  vienas arba du autoritetingi nepriklausomi asmenys, kuriuos kiekviena kompetentinga institucija paskiria iš 4 dalyje nurodyto asmenų sąrašo, išskyrus savo pačių valstybės narės pasiūlytus asmenis.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies 3 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės gali nuspręsti paskirti nuolatinius atstovus nurodytus pirmos pastraipos b punkte.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  jeigu asmuo turi arba turėjo vieno arba kiekvieno mokesčių mokėtojo įmonės akcijų paketą arba buvo jos darbuotojas ar patarėjas;
b)  jeigu asmuo arba jo giminaitis turi arba turėjo vieno arba kiekvieno mokesčių mokėtojo įmonės akcijų paketą, arba buvo jos darbuotojas ar patarėjas;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Autoritetingi nepriklausomi asmenys turi būti valstybės narės piliečiai ir gyventi Sąjungoje. Jie turi būti kompetentingi ir nepriklausomi.
Autoritetingi nepriklausomi asmenys turi būti valstybės narės piliečiai ir gyventi Sąjungoje, taip pat pageidautina, kad jie būtų Sąjungos pareigūnai ir valstybės tarnautojai, dirbantys mokesčių teisės srityje, arba administracinių teismų teisėjai. Jie turi būti kompetentingi, nepriklausomi, nešališki ir sąžiningi.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa
Valstybės narės Komisijai praneša savo paskirtų autoritetingų nepriklausomų asmenų vardus. Pranešime valstybės narės gali nurodyti, kurį iš jų paskirtų penkių asmenų galima skirti pirmininku. Jos taip pat pateikia Komisijai išsamią atnaujintą informaciją apie asmenų profesinę patirtį ir išsilavinimą, kompetenciją, ekspertines žinias ir interesų konfliktus. Valstybės narės Komisijai nedelsdamos praneša apie visus nepriklausomų asmenų sąrašo pakeitimus.
Valstybės narės Komisijai praneša savo paskirtų autoritetingų nepriklausomų asmenų vardus. Pranešime valstybės narės nurodo, kurį iš jų paskirtų penkių asmenų galima skirti pirmininku. Jos taip pat pateikia Komisijai išsamią atnaujintą informaciją apie asmenų profesinę patirtį ir išsilavinimą, kompetenciją, ekspertines žinias ir interesų konfliktus. Tokia informacija atnaujinama, kai pakinta nepriklausomo asmens gyvenimo aprašymas. Valstybės narės Komisijai nedelsdamos praneša apie visus nepriklausomų asmenų sąrašo pakeitimus.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 4 dalies 3 a pastraipa (nauja)
Komisija patikrina trečioje pastraipoje nurodytą informaciją dėl autoritetingų nepriklausomų asmenų, kuriuos skiria valstybės narės. Tokie patikrinimai atliekami per tris mėnesius nuo šios informacijos gavimo iš valstybės narės. Jei Komisijai kyla abejonių dėl paskirtų asmenų nepriklausomumo, ji gali paprašyti valstybės narės pateikti papildomos informacijos ir, jei abejonės neišsklaidomos, jos gali paprašyti valstybės narės išbraukti tą asmenį iš sąrašo ir paskirti kitą asmenį.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 4 dalies 3 b pastraipa (nauja)
Autoritetingų nepriklausomų asmenų sąrašas turi būti viešai prieinamas.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 1 dalis
1.  Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos gali susitarti įsteigti ne patariamąją komisiją, bet alternatyvaus ginčų sprendimo komisiją, kad ji pagal 13 straipsnį pateiktų nuomonę dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo.
1.  Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos gali susitarti įsteigti ne patariamąją komisiją, bet alternatyvaus ginčų sprendimo komisiją, kad ji pagal 13 straipsnį pateiktų nuomonę dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo. Tačiau alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos naudojimas turi kiek įmanoma išlikti išimtiniu.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalis
2.  Alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos sudėtis ir forma gali būti kitokia nei patariamosios komisijos ir ginčui išspręsti ji gali taikyti taikinimą, tarpininkavimą, ekspertinį tyrimą, sprendimų priėmimą ir bet kokias kitas procedūras ar būdus.
2.  Alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos sudėtis ir forma gali būti kitokia nei patariamosios komisijos ir ginčui išspręsti ji gali taikyti taikinimą, tarpininkavimą, ekspertinį tyrimą, sprendimų priėmimą ir bet kokias kitas veiksmingas pripažintas procedūras ar būdus.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 4 dalis
4.  Alternatyvaus ginčų sprendimo komisijai taikomi 11–15 straipsniai, išskyrus 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas daugumos taisykles. Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos veiklos nuostatuose gali susitarti dėl skirtingų daugumos taisyklių.
4.  Alternatyvaus ginčų sprendimo komisijai taikomi 11–15 straipsniai, išskyrus 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas daugumos taisykles. Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos veiklos nuostatuose gali susitarti dėl skirtingų daugumos taisyklių, tačiau turi būti užtikrintas paskirtųjų asmenų nepriklausomumas sprendžiant ginčas ir interesų konfliktų nebuvimas.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Valstybės narės numato, kad per penkiasdešimties kalendorinių dienų laikotarpį, kaip numatyta 6 straipsnio 4 dalyje, kiekviena atitinkamų valstybių narių kompetentinga institucija mokesčių mokėtojams praneša šiuos dalykus:
Valstybės narės numato, kad per vieno mėnesio laikotarpį, kaip numatyta 6 straipsnio 4 dalyje, kiekviena atitinkamų valstybių narių kompetentinga institucija mokesčių mokėtojams praneša šiuos dalykus:
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Pirmos pastraipos b punkte nurodyta data yra ne vėlesnė kaip 6 mėnesiai nuo patariamosios komisijos arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos įsteigimo.
Pirmos pastraipos b punkte nurodyta data yra ne vėlesnė kaip trys mėnesiai nuo patariamosios komisijos arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos įsteigimo.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu mokesčių mokėtojams nepranešami veiklos nuostatai arba jie yra neišsamūs, valstybės narės numato, kad per dvi savaites nuo 6 straipsnio 4 dalyje numatyto penkiasdešimties kalendorinių dienų laikotarpio pabaigos dienos nepriklausomi asmenys ir pirmininkas turi užpildyti veiklos nuostatus pagal II priedą ir juos nusiųsti mokesčių mokėtojui. Jeigu nepriklausomi asmenys ir pirmininkas nesusitaria dėl veiklos nuostatų arba jų nepraneša mokesčių mokėtojams, mokesčių mokėtojai gali kreiptis į savo gyvenamosios arba įsisteigimo valstybės kompetentingą teismą, kad jis nustatytų visas teisines pasekmes ir įgyvendintų veiklos nuostatus.
3.  Jeigu mokesčių mokėtojams nepranešami veiklos nuostatai arba jie yra neišsamūs, valstybės narės numato, kad per dvi savaites nuo 6 straipsnio 4 dalyje numatyto vieno mėnesio laikotarpio pabaigos dienos nepriklausomi asmenys ir pirmininkas turi užpildyti veiklos nuostatus pagal II priedą ir juos nusiųsti mokesčių mokėtojui. Jeigu nepriklausomi asmenys ir pirmininkas nesusitaria dėl veiklos nuostatų arba jų nepraneša mokesčių mokėtojams, mokesčių mokėtojai gali kreiptis į savo gyvenamosios arba įsisteigimo valstybės kompetentingą teismą, kad jis nustatytų visas teisines pasekmes ir įgyvendintų veiklos nuostatus.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Taikant 6 straipsnyje nurodytą procedūrą, atitinkamas mokesčių mokėtojas (-ai) patariamajai komisijai arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijai gali pateikti visą informaciją, įrodymus ar dokumentus, kurie gali būti svarbūs priimant sprendimą. Mokesčių mokėtojas (-ai) ir atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos pateikia visą informaciją, įrodymus ar dokumentus, jeigu to paprašo patariamoji komisija arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisija. Tačiau bet kurios tokios valstybės narės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pateikti informaciją patariamajai komisijai bet kuriuo iš šių atvejų:
1.  Taikant 6 straipsnyje nurodytą procedūrą, atitinkamas mokesčių mokėtojas (-ai) patariamajai komisijai arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijai pateikia visą informaciją, įrodymus ar dokumentus, kurie gali būti svarbūs priimant sprendimą. Mokesčių mokėtojas (-ai) ir atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos pateikia visą informaciją, įrodymus ar dokumentus, jeigu to paprašo patariamoji komisija arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisija. Tačiau bet kurios tokios valstybės narės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pateikti informaciją patariamajai komisijai bet kuriuo iš šių atvejų:
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 dalis
1.  Patariamoji komisija arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisija pateikia savo nuomonę atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jos įsteigimo dienos.
1.  Patariamoji komisija arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisija pateikia savo nuomonę atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos įsteigimo dienos.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 2 dalis
2.  Rengdama savo nuomonę patariamoji komisija arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisija atsižvelgia į taikomas nacionalines taisykles ir sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Jeigu atitinkamos valstybės narės nėra sudariusios sutarties ar susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, rengdama savo nuomonę patariamoji komisija arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisija gali naudotis tarptautine apmokestinimo srities praktika, pavyzdžiui, naujausia EBPO pavyzdine sutartimi dėl apmokestinimo.
2.  Rengdama savo nuomonę patariamoji komisija arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisija atsižvelgia į taikomas nacionalines taisykles ir sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Jeigu atitinkamos valstybės narės nėra sudariusios sutarties ar susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, rengdama savo nuomonę patariamoji komisija arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisija gali naudotis tarptautine apmokestinimo srities praktika, pavyzdžiui, naujausia EBPO pavyzdine sutartimi dėl apmokestinimo ir naujausia JT pavyzdine dvigubo apmokestinimo vengimo sutartimi.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 1 dalis
1.  Per šešis mėnesius nuo pranešimo apie patariamosios komisijos arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos nuomonę kompetentingos institucijos susitaria dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo.
1.  Per tris mėnesius nuo pranešimo apie patariamosios komisijos arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos nuomonę kompetentingos institucijos susitaria dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės numato, kad kiekviena kompetentinga institucija mokesčių mokėtojams perduoda galutinį sprendimą, kuriuo panaikinamas dvigubas apmokestinimas, per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo. Jeigu per trisdešimties kalendorinių dienų laikotarpį sprendimas nepranešamas, mokesčių mokėtojai gali pateikti skundą savo gyvenamojoje arba įsisteigimo valstybėje narėje pagal nacionalines taisykles.
3.  Valstybės narės numato, kad kiekviena kompetentinga institucija mokesčių mokėtojams perduoda galutinį sprendimą, kuriuo panaikinamas dvigubas apmokestinimas, per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo. Jeigu mokesčių mokėtojui per trisdešimties dienų laikotarpį tas sprendimas nepranešamas, tas mokesčių mokėtojas gali pateikti apeliacinį skundą savo gyvenamojoje arba įsisteigimo valstybėje narėje pagal nacionalines taisykles.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 2 dalis
2.  Tai, kad ginčas sprendžiamas taikant bendro susitarimo procedūrą arba ginčų sprendimo procedūrą, netrukdo valstybei narei dėl tų pačių klausimų pradėti arba tęsti teismo procesus arba procesus siekiant taikyti administracines arba baudžiamąsias sankcijas.
2.  Tai, kad ginčas sprendžiamas taikant bendro susitarimo procedūrą arba ginčų sprendimo procedūrą, trukdo valstybei narei dėl tų pačių klausimų pradėti arba tęsti teismo procesus arba procesus siekiant taikyti administracines arba baudžiamąsias sankcijas.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  šeši mėnesiai, nurodyti 3 straipsnio 5 dalyje;
a)  trys mėnesiai, nurodyti 3 straipsnio 5 dalyje;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  dveji metai, nurodyti 4 straipsnio 1 dalyje.
b)  vieneri metai, nurodyti 4 straipsnio 1 dalyje.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 6 dalis
6.  Nukrypstant nuo 6 straipsnio, atitinkamos valstybės narės gali neleisti naudotis ginčų sprendimo procedūra mokestinio sukčiavimo, tyčinio neveikimo ir didelio aplaidumo atvejais.
6.  Nukrypstant nuo 6 straipsnio, atitinkamos valstybės narės gali neleisti naudotis ginčų sprendimo procedūra mokestinio sukčiavimo, kurio faktas nustatytas teisiškai galiojančiu sprendimu, priimtu baudžiamojoje arba administracinėje byloje, tyčinio neveikimo ir didelio aplaidumo atvejais, susijusiais su ta pačia byla.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 2 dalis
2.  Kompetentingos institucijos viešai paskelbia 14 straipsnyje nurodytą galutinį sprendimą, jeigu tam pritaria kiekvienas iš atitinkamų mokesčių mokėtojų.
2.  Kompetentingos institucijos viešai paskelbia visą 14 straipsnyje nurodyto galutinio sprendimo tekstą. Tačiau tuo atveju, jei kuris nors iš mokesčių mokėtojų teigia, kad tam tikrose konkrečiose sprendimo teksto dalyse yra neskelbtinos prekybos, pramonės arba profesinės informacijos, kompetentingos institucijos atsižvelgia į šiuos argumentus ir paskelbia kuo didesnę sprendimo teksto dalį, išbraukusios neskelbtinas dalis. Apsaugodamos mokesčių mokėtojų konstitucines teises, ypač susijusias su informacija, kurią paskelbus neskelbtina pramonės ir komercinė informacija būtų aiškiai ir akivaizdžiai atskleista konkurentams, kompetentingos institucijos skelbdamos galutinį sprendimą taip pat stengiasi užtikrinti kuo didesnį skaidrumą.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Jeigu atitinkamas mokesčių mokėtojas nesutinka, kad būtų viešai paskelbtas visas galutinis sprendimas, kompetentingos institucijos paskelbia galutinio sprendimo santrauką, kurioje aprašyta problema ir dalykas, nurodyta data, susiję mokestiniai laikotarpiai, teisinis pagrindas, pramonės sektorius ir trumpai aprašytas galutinis rezultatas.
Išbraukta.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos perdavimo standartines formas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.
4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato 2 dalyje nurodytos informacijos perdavimo standartines formas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 5 dalis
5.  Kompetentingos institucijos pagal 3 dalį viešai skelbtiną informaciją nedelsdamos praneša Komisijai.
5.  Kompetentingos institucijos pagal 3 dalį viešai skelbtiną informaciją nedelsdamos praneša Komisijai. Komisija ta informaciją įprastai naudojamu duomenų forma pateikia centralizuotai valdomoje interneto svetainėje.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija internete paskelbia ir nuolat atnaujina autoritetingų nepriklausomų asmenų sąrašą, nurodytą 8 straipsnio 4 dalyje, ir nurodo, kurie iš tų asmenų gali būti paskirti pirmininku. Tame sąraše nurodomi tik tų asmenų vardai ir pavardės.
1.  Komisija internete atvirųjų duomenų forma paskelbia ir nuolat atnaujina autoritetingų nepriklausomų asmenų sąrašą, nurodytą 8 straipsnio 4 dalyje, ir nurodo, kurie iš tų asmenų gali būti paskirti pirmininku. Tame sąraše nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, subjektai, kuriems jie priklauso, tų asmenų gyvenimo aprašymai bei informaciją apie jų kvalifikaciją ir praktinę patirtį. Taip pat pridedamos deklaracijos dėl interesų konfliktų.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 a straipsnis (naujas)
21a straipsnis
Peržiūra
Ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo] Komisija, vadovaudamasi viešųjų konsultacijų rezultatais ir atsižvelgdama į diskusijų su kompetentingomis institucijomis rezultatus, atlieka šios direktyvos taikymo ir taikymo srities peržiūrą. Komisija taip pat analizuoja, ar nuolatinio pobūdžio Patariamoji komisija (toliau – Nuolatinė patariamoji Komisija) dar labiau padidintų ginčų sprendimo procedūrų veiksmingumą ir efektyvumą.
Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir prireikus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo iš dalies keičiančio akto.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 5 antraštės 2 a eilutė (nauja)
Gewerbesteuer
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo 12 antraštės 2 a eilutė (nauja)
Imposta regionale sulle attività produttive

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.
(3) OL L 225, 1990 8 20, p. 10.


ES veiksmai siekiant tvarumo
PDF 360kWORD 69k
2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo (2017/2009(INI))
P8_TA(2017)0315A8-0239/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. 21-ojoje JTBKKK šalių konferencijoje (COP 21) Paryžiuje priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 ir 5 dalis,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“, ir į SESV 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM(2016)0739),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio mėn. ES ratifikuotą JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(2),

–   atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą Nr. 30/2016 „2016 m. aplinkos rodiklių ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros(3),

–   atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos Europos politinės strategijos centro strateginį pranešimą „Darnumas dabar! Europos pozicija darnumo klausimu“(4),

–  atsižvelgdamas į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.(5), į jos laikotarpio vidurio peržiūrą(6) ir į 2016 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl laikotarpio vidurio peržiūros(7);

–   atsižvelgdamas į JT aplinkosaugos programos (UNEP) Tarptautinės išteklių darbo grupės ataskaitas „Darnaus vystymosi tikslų politikos suderinamumas (2015 m.)“, „Pasauliniai medžiagų srautai ir išteklių našumas“ (2016 m.) ir „Efektyvus išteklių naudojimas: galimybės ir ekonominiai padariniai“ (2017 m.),

–   atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (JOIN(2016)0049),

–   atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 20 d. Kite priimtą „Habitat III“ Naujosios miestų darbotvarkės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0239/2017),

A.  kadangi ES ir jos valstybės narės priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), į kurią įtraukti ir darnaus vystymosi tikslai (DVT);

B.  kadangi septyniolika JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) nubrėžia geresnės visuomenės ir geresnio pasaulio kontūrus, juos galima pasiekti imantis praktinių ir išmatuojamų veiksmų ir jie apima įvairius klausimus, įskaitant pastangas pasiekti geresnių ir vienodesnių rezultatų sveikatos srityje, užtikrinti didesnę piliečių gerovę, geresnį švietimą ir bendrą klestėjimą, imtis kovos su klimato kaita veiksmų ir išsaugoti aplinką ateities kartoms, todėl jie visada turi būti vertinami horizontaliai visose Sąjungos veiklos srityse;

C.  kadangi siekiant užtikrinti visų galimybę gyventi oriai ekonomikos augimas ateityje bus galimas tik visapusiškai atsižvelgiant į planetos galimybių ribas;

D.  kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. turi galimybių užtikrinti permainas ir joje nustatomi visuotiniai, plataus užmojo, visapusiški, nedalomi ir tarpusavyje susiję tikslai, kuriais siekiama panaikinti skurdą, kovoti su diskriminacija ir skatinti gerovę, atsakomybę už aplinką, socialinę įtrauktį ir žmogaus teisių paisymą, taip pat stiprinti taiką ir saugumą; kadangi norint juos visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti reikia nedelsiant imtis veiksmų;

E.  kadangi Komisija dar nenumatė visapusiškos Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo strategijos, kuri apimtų vidaus ir išorės politikos sritis ir išsamų tvarkaraštį iki 2030 m., kaip prašė Europos Parlamentas savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje dėl tolesnių veiksmų dėl darbotvarkės ir jos peržiūros, ir ne iki galo ėmėsi bendro veiksmų, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, koordinavimo vaidmens; kadangi veiksminga įgyvendinimo strategija ir stebėsenos bei peržiūros mechanizmas yra nepaprastai svarbūs siekiant DVT;

F.  kadangi 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 pamatiniai uždaviniai yra susiję su visais Sąjungos politikos aspektais;

G.  kadangi daugelis DVT yra tiesiogiai susiję su ES galiomis, papildančiomis nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijų galias, jų įgyvendinimui reikia iš tikrųjų laikytis daugiapakopio valdymo principo, aktyviai ir plačiai įtraukiant pilietinę visuomenę;

H.  kadangi klimato kaita nėra atskira problema, bet, anot Jungtinių Tautų(8), yra vienas iš didžiausių mūsų laikų iššūkių ir kelia didelę grėsmę darniam vystymuisi, o dėl jos plačiai paplitusio, precedento neturinčio poveikio neproporcinga našta tenka labiausiai skurstantiems ir pažeidžiamiausiems asmenims ir didina nelygybę tarp šalių ir jų viduje; kadangi norint sėkmingai pasiekti DVT būtina nedelsiant imtis kovos su klimato kaita veiksmų;

I.  kadangi strategijoje „Europa 2020“ numatyti kovos su klimato kaita ir energetikos tvarumo tikslai yra: sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc., užtikrinti, kad 20 proc. ES energijos poreikių patenkintų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc., kadangi ES įsipareigojusi iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m. lygiu, – šis tikslas įtrauktas į Paryžiaus susitarimą, kuriame nustatytas griežtesnis mechanizmas; kadangi Parlamentas paragino nustatyti privalomą 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą (40 proc.) ir privalomą atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslą (30 proc.) ir pabrėžia, kad šie tikslai turėtų būti pasiekti nustačius kiekvienos valstybės nacionalinius tikslus;

J.  kadangi ES ir jos valstybės narės yra pasirašiusios Paryžiaus susitarimą ir taip yra įsipareigojusios bendradarbiaujant su kitomis šalimis apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai mažiau kaip 2°C ir deda pastangas apriboti temperatūros padidėjimą iki 1,5°C ir tokiu būdu sumažinti didžiausius su klimato kaita susijusius pavojus, kurie trukdo užtikrinti darnų vystymąsi;

K.  kadangi gera jūrų ir vandenynų būklė yra itin svarbi užtikrinant didelę bioįvairovę, aprūpinimo maistu saugumą ir tvarų pragyvenimą;

L.  kadangi Komisija pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą turi įvertinti Sąjungoje suvartojamo maisto ir ne maisto prekių poveikį aplinkai pasauliniu mastu;

M.  kadangi atliekant bet kokius DVT darbotvarkės efektyvumo Europoje dabar ir ateityje vertinimus turėtų būti kalbama ne tik apie šiandieninius pasiekimus, bet ir atsižvelgiama į būsimas pastangas bei planus, todėl vertinimas turėtų būti pagrįstas išsamiu ES politikos trūkumų darnaus vystymosi tikslų srityje vertinimu, įskaitant sritis, kuriose ES nepasiekė DVT, kuriose silpnai įgyvendinama dabartinė politika ir kuriose gali kilti prieštaravimų tarp politikos sričių;

N.  kadangi, EAA nuomone, labai tikėtina, kad 11 iš 30 prioritetinių aplinkosaugos veiksmų programos tikslų iki 2020 m. termino nebus pasiekti;

O.  kadangi darnaus vystymosi tikslų finansavimas – tai didžiulis iššūkis, kuriam atremti būtina numatyti tvirtą visuotinę partnerystę ir naudotis visų formų finansavimu (vidaus, tarptautiniu, viešu ir privačiu finansavimu bei novatoriškais šaltiniais) ir nefinansinėmis priemonėmis; kadangi privatus finansavimas gali papildyti viešą finansavimą, bet negali jo pakeisti;

P.  kadangi siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų būtina veiksmingai mobilizuoti vidaus išteklius; kadangi besivystančioms šalims itin didelį poveikį daro pelno mokesčio slėpimas ir mokesčių vengimas;

Q.  kadangi siekiant skatinti darnų vystymąsi reikalingas atsparumas, kuris turėtų būti puoselėjamas taikant daugialypį požiūrį į ES išorės veiksmus ir laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo; kadangi valstybių narių ir ES politikos priemonės daro tiek numatomą, tiek nenumatytą poveikį besivystančioms šalims, ir darnaus vystymosi tikslai suteikia ypatingą galimybę užtikrinti daugiau suderinamumo ir sąžiningesnę politiką besivystančių šalių atžvilgiu;

R.  kadangi tarptautinė prekyba gali būti stiprus vystymąsi ir ekonomikos augimą skatinantis veiksnys, nes didelė dalis ES importo įvežama iš besivystančių šalių; kadangi Darbotvarkėje iki 2030 m. prekyba pripažįstama kaip priemonė DVT siekti;

S.  kadangi siekiant užtikrinti darnų vystymąsi būtina spręsti migracijos problemą ir tenkinti didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus poreikius; kadangi Darbotvarkėje iki 2030 m. pabrėžiamas migracijos kaip galimo vystymąsi skatinančio veiksnio vaidmuo; kadangi SESV 208 straipsnyje skurdo panaikinimas nurodomas kaip pirminis ES vystymosi politikos tikslas;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo, kuriame pateikiamos esamos Europos lygmens politikos iniciatyvos ir priemonės ir kuris yra atsakas į darbotvarkę iki 2030 m.; vis dėlto pabrėžia, kad būtina atlikti išsamų visų sričių esamos ES politikos ir visų sektorių teisės aktų vertinimą, įskaitant politikos trūkumus ir tendencijas, nenuoseklumo atvejus ir įgyvendinimo trūkumus, taip pat galimą naudą ir sąveiką; pabrėžia, kad šį vertinimą bus galima atlikti tik pasitelkus koordinuotus veiksmus Europos ir valstybių narių lygmenimis; todėl ragina Komisiją, visų sudėčių Tarybą ir ES agentūras bei įstaigas nedelsiant imtis šio darbo;

2.  pabrėžia, kad Darbotvarkės iki 2030 m. tikslas – siekti didesnės gerovės visiems, ir kad trys vienodai svarbūs darnaus vystymosi ramsčiai (socialinė, aplinkos ir ekonominė plėtra) yra itin svarbūs norint pasiekti DVT; pabrėžia, kad darnus vystymasis yra pagrindinis Sąjungos tikslas, nustatytas Europos Sąjungos Sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, ir jis turėtų atlikti svarbų vaidmenį diskusijose dėl Europos ateities;

3.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įtraukti DVT į visų sričių ES politiką ir iniciatyvas, vadovaujantis universalumo ir integracijos principais; ragina Komisiją nedelsiant parengti išsamią trumpojo, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio nuoseklią, suderintą visa apimančią pagrindų strategiją dėl 17 DVT ir 169 pamatinių ES uždavinių įvykdymo pripažįstant abipuses skirtingų DVT sąsajas ir jų lygybę, taikant įvairius sektorius apimantį politikos požiūrį; be to, pabrėžia, kad būtina įtraukti visus 2030 m. darbotvarkės aspektus į Europos semestrą ir užtikrinti visapusišką Parlamento dalyvavimą procese; ragina pirmąjį Komisijos pirmininko pavaduotoją, atsakingą už tvarų vystymąsi, imtis vadovaujamo vaidmens šiuo klausimu; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir jos valstybės narės įsipareigojo praktiškai ir entuziastingai visapusiškai įgyvendinti visus tikslus ir uždavinius;

4.  primena pagrindinio Darbotvarkės iki 2030 m. principo „niekas neturi likti nuošalyje“ svarbą; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis ryžtingų veiksmų siekiant panaikinti nelygybę šalyse ir tarp jų, nes dėl jos didėja kitų pasaulinių problemų poveikis ir trukdoma daryti pažangą siekiant darnaus vystymosi; prašo Komisijos ir valstybių narių įgyvendinant savo politikos priemones skatinti mokslinius tyrimus ir duomenų išskaidymą, kad būtų užtikrinta pažeidžiamiausių ir marginalizuotų asmenų įtrauktis ir jiems teikiama pirmenybė;

5.  džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu įtraukti DVT į savo Geresnio reglamentavimo darbotvarkę ir pabrėžia Geresnio reglamentavimo priemonių strateginio naudojimo potencialą vertinant ES politikos nuoseklumą įgyvendinant 2030 m. darbotvarkę; ragina Komisiją formuojant visų sričių naują politiką ir rengiant teisės aktus patikrinti, ar jie atitinka DVT, ir užtikrinti visiškai nuoseklią politiką įgyvendinant DVT drauge skatinant sąveiką, kuriant papildomą naudą ir vengiant kompromisų tiek Europos, tiek valstybių narių lygmeniu; pabrėžia, kad reikia įtraukti tvarų vystymąsi kaip neatsiejamą poveikio vertinimų tvarkos dalį, o ne vykdyti poveikio vertinimą jam atskirai, kaip tai daroma dabar, vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo priemonių rinkiniu; ragina patobulinti priemones, skirtas vidutinės trukmės ir ilgalaikiam poveikiui aplinkai matuoti ir jo kiekinei išraiškai nustatyti atliekant poveikio vertinimus; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant vertinimus ir tinkamumo patikras pagal reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) būtų įvertinama, ar atitinkama politika arba teisės aktais prisidedama prie plataus užmojo DVT įgyvendinimo, ar jam trukdoma; ragina aiškiai nustatyti ir išskirti valdymo lygmenį, kuriuo tikslai turėtų būti įgyvendinami, kartu pabrėžiant, kad reikia laikytis subsidiarumo principo; ragina nacionaliniu, ir, jei būtina, subnacionaliniu ir vietos lygmenimis valstybėse narėse, kurios dar to nepadarė, sukurti aiškių ir nuoseklių tvaraus vystymosi galimybių; pabrėžia, kad Komisija turėtų vadovauti šiam procesui siekdama užtikrinti tam tikrą suderinamumą;

6.  pabrėžia, kad 7-oji AVP yra tinkamiausia priemonė DVT įgyvendinti, nors kai kuriuose sektoriuose vykdomų veiksmų dar nepakanka, kad būtų užtikrinta, jog DVT bus pasiekti; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų visapusiškai įgyvendinta 7-oji AVP, į 7-osios AVP vertinimą įtraukti ir vertinimą, kaip šios programos tikslai atitinka DVT, ir, atsižvelgiant į rezultatus, pateikti rekomendaciją dėl vėlesnio laikotarpio programos; ragina Komisiją laiku pasiūlyti Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą laikotarpiui po 2020 m., kaip reikalaujama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 3 dalyje, kadangi tokia programa padės Europoje siekti DVT;

7.  primygtinai ragina Komisiją laikytis valdymo darbotvarkės, dėl kurios susitarta sudarant Rio deklaraciją ir Darbotvarkę iki 2030 m., taip pat kuri numatyta 2002 m. Johanesburgo įgyvendinimo plane ir 2012 m. JT konferencijos darnaus vystymosi klausimais „Rio+20“ baigiamajame dokumente;

8.  mano, kad Komisija turėtų paraginti valstybes nares skatinti nacionaliniu bei vietos lygmenimis steigti arba plėtoti darnaus vystymosi tarybas; taip pat užtikrinti pilietinės visuomenės ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų aktyvesnį ir veiksmingą dalyvavimą susijusiuose tarptautiniuose forumuose ir šioje srityje skatinti skaidrumą ir platų visuomenės dalyvavimą bei partnerystes siekiant užtikrinti darnų vystymąsi;

9.  pripažįsta, kad siekiant įgyvendinti DVT, bus reikalingas įvairių suinteresuotųjų subjektų iš ES, valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės, gyventojų, verslo įmonių ir trečiųjų šalių partnerių dalyvavimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad daugiašalė suinteresuotųjų subjektų platforma, apie kurią paskelbta komunikate, taptų Darbotvarkės iki 2030 m. planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir peržiūros geriausios praktikos pavyzdžiu; pabrėžia, kad platforma turėtų naudoti įvairių pagrindinių sektorių praktines žinias, skatinti inovacijas ir padėti užtikrinti veiksmingus ryšius su suinteresuotaisiais subjektais, skatindama darnų vystymąsi vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“; be to, pabrėžia, kad platforma turėtų būti daug platesnės apimties nei savitarpio mokymosi platforma, ir turėtų sudaryti galimybes realiam suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui planuojant ir stebint DVT įgyvendinimą; ragina Komisiją skatinti sinergiją su kitomis susijusiomis platformomis, pvz., REFIT platforma, Žiedinės ekonomikos platforma, Konkurencingumo ir augimo aukšto lygio darbo grupe ir Aukšto lygio ekspertų grupe tvarių finansų klausimais, ir informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą, kaip bus vadovaujamasi platformos rekomendacijomis;

10.  todėl ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant palengvinti DVT valdymą, kad būtų užtikrinama, jog jis:

   i) apims įvairius sektorius, įsteigus už Darbotvarkės 21 stebėjimą atsakingą nacionalinę koordinavimo struktūrą, kuri naudotųsi NVO patirtimi;
   ii) apims įvairius lygmenis, įsteigus veiksmingą darnaus vystymosi institucinę struktūrą visais lygmenimis;
   iii) apims įvairius veikėjus, sudarius palankias sąlygas ir skatinant visuomenės informuotumą ir dalyvavimą užtikrinus, kad informacija būtų plačiai prieinama;
   iv) juo bus siekiama gerinti mokslo ir politikos sąveiką;
   v) jį taikant bus vadovaujamasi aiškiu tvarkaraščiu, kuriame suderinama trumpalaikė ir ilgalaikė perspektyva;

todėl prašo, kad Komisija užtikrintų, jog daugiašalė suinteresuotųjų subjektų platforma ne tik telktų, bet ir skleistų praktines žinias apie DVT, taip pat užtikrintų, kad platforma darytų poveikį politikos darbotvarkei; dėl to prašo, kad Komisija, dalyvaujant Parlamentui ir Tarybai, sukurtų daugiašalę suinteresuotųjų šalių platformą, kurioje dalyvautų subjektai iš visų susijusių sektorių; forume turėtų būti atstovaujama ne mažiau kaip 30 verslo ir pramonės subjektų, vartotojų organizacijų, profesinių sąjungų, socialinės srities NVO, aplinkos ir klimato sričių NVO, vystomojo bendradarbiavimo NVO, vietos valdžios ir miestų atstovų; posėdžiai turėtų būti atviri kuo didesniam veikėjų skaičiui ir juos turėtų būti galima išplėsti, jei laikui bėgant susidomėjimas padidėtų; platforma kas ketvirtį rengiamuose posėdžiuose turėtų nustatyti problemas, kurios trukdo siekti DVT; Parlamentas turėtų apsvarstyti galimybę sukurti darbo grupę dėl DVT, kad Parlamente šiuo klausimu būtų užtikrintas horizontalusis darbas; šį forumą turėtų sudaryti Parlamento nariai iš kuo įvairesnių komitetų; Komisija ir Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti daugiašalės suinteresuotųjų subjektų platformos posėdžiuose; Komisija turėtų kasmet informuoti platformą apie savo ateities planus, siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo, taip pat prieš JT aukšto lygio susitikimus DVT klausimais birželio – liepos mėn. pateikti visose valstybėse narėse visais lygmenimis prieinamą dokumentą dėl geriausios praktikos įgyvendinant DVT; Regionų komitetas turėtų veikti kaip vietos ir nacionalinius subjektus jungiantis tiltas;

11.  palankiai vertina tai, kad vis daugiau institucijų ir privataus kapitalo skiriama DVT įgyvendinimui finansuoti, ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ES institucijų išlaidų darnaus vystymosi kriterijus, nustatyti galimas reguliavimo kliūtis ir investavimo į DVT paskatas ir ieškoti galimybių viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijų konvergencijai ir bendradarbiavimui;

12.  palankiai vertina galimą aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros indėlį siekiant DVT, pagerinus acquis įgyvendinimą valstybėse narėse; vis dėlto įspėja, kad ši peržiūra neturėtų būti laikoma kitų priemonių, pvz., pažeidimo procedūrų, pakaitalu;

13.  primygtinai ragina Komisiją sukurti veiksmingus DVT įgyvendinimo ir įtraukimo į ES 2030 m. darbotvarkę stebėsenos, atsekamumo ir peržiūros mechanizmus ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Eurostatu, nustatyti konkrečius viduje taikomus ES lygmens DVT pažangos rodiklius; ragina Komisiją parengti ES pažangos įgyvendinant DVT metinę ataskaitą; pabrėžia, kad Komisija turėtų padėti valstybėms narėms nuosekliai teikti ataskaitas; ragina Parlamentą tapti partneriu šiame procese, ypač kai bus imtasi veiksmų pagal antrą veiklos kryptį po 2020 m., ir ragina numatyti Parlamento, Tarybos ir Komisijos metinį dialogą ir informacijos teikimą, galiausiai parengiant ataskaitą; primygtinai ragina užtikrinti, kad rezultatai būtų skaidrūs ir lengvai suprantami ir būtų perduodami įvairiai auditorijai; pabrėžia skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės svarbą vykdant ES 2030 m. darbotvarkės stebėseną ir todėl pabrėžia teisės aktų leidėjų vaidmenį šiame procese; mano, kad sudarius privalomą tarpinstitucinį susitarimą pagal SESV 295 straipsnį būtų sukurta tinkama bendradarbiavimo šioje srityje struktūra;

14.  primena, kad valstybės narės privalo pranešti JT apie savo veiklos rezultatus siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT); pabrėžia, kad šios valstybių narių ataskaitos turėtų būti parengtos bendradarbiaujant su kompetentingomis vietos ir regionų valdžios institucijomis; pabrėžia, kad valstybėse narėse, kurios valdomos federalinės arba decentralizuotos valdžios lygmenimis, būtina pateikti išsamią informaciją apie konkrečius uždavinius ir pareigas, pavestus šiems deleguotiems valdymo lygmenims siekiant darnaus vystymosi tikslų;

15.  ragina Komisiją skatinti tvarias pasaulines vertės grandines, įdiegiant įmonių išsamaus patikrinimo sistemas, daugiausia dėmesio skiriant jų visai tiekimo grandinei, o tai padrąsintų įmones atsakingiau investuoti ir paskatintų veiksmingesnį tvarumo skyrių laisvos prekybos susitarimuose, įskaitant kovos su korupcija, skaidrumo, kovos su mokesčių vengimu ir atsakingo įmonių elgesio nuostatas, įgyvendinimą;

16.  mano, kad Europos ateities vizijos turi apimti DVT kaip pagrindinį principą ir kad šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų siekti taikyti tvarius ekonomikos modelius, todėl paskelbus 2017 m. kovo 1 d. Komisijos baltąją knygą dėl Europos ateities (COM(2017)2025) prasidėjusiuose svarstymuose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ES vaidmeniui siekiant darnaus vystymosi, taigi ekonomikos augimo aplinkybėmis reikia daugiau dėmesio skirti tvarumo aspektui; mano, kad ES itin svarbu įgyvendinti DVT ir Darbotvarkę iki 2030 m. ir kad pasiekimai įgyvendinant DVT turėtų būti Europos palikimas ateities kartoms; pripažįsta, kad Darbotvarkė iki 2030 m. suderinama su Sąjungos principais ir vertybėmis ir todėl DVT siekimas natūraliai siejasi su Europos Sąjungos planais sukurti geresnę, klestinčią ir tvaresnę Europos ateitį;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti integruoto vertinimo, technologijų bei institucinių inovacijų ir finansinių lėšų mobilizavimo pajėgumus siekiant įgyvendinti DVT;

18.  pripažįsta, kad daugelis Europos šalių, tiek ES, tiek ne ES, yra pasirašiusios susitarimą dėl DVT; mano, kad plėtojant diskusijas apie Europos ateitį dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų sukurta visą Europą apimanti sistema darnaus vystymosi tikslams pasiekti, kuri apimtų ES ir EEE valstybes nares, ES asociacijos susitarimus pasirašiusias šalis, ES šalis kandidates ir Jungtinę Karalystę, jai išstojus;

19.  akcentuoja Aukšto lygio politinio forumo vaidmenį vykdant su darnaus vystymosi tikslais susijusius tolesnius veiksmus ir jų peržiūrą ir ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti, kad ES atlieka lyderės vaidmenį Darbotvarkės iki 2030 m. rengimo ir įgyvendinimo procese, susitardama dėl bendrų ES pozicijų ir teikdama bendras ES ataskaitas, pagrįstas koordinuotomis valstybių narių ir ES institucijų ataskaitomis, dar iki Generalinės Asamblėjos remiamo Aukšto lygio politinio forumo; ragina Komisiją per būsimą Aukšto lygio politinį forumą įvertinti esamus veiksmus ir konkrečius darnaus vystymosi tikslus, kurie bus persvarstomi;

20.  mano, kad ES turėtų būti pasaulinė lyderė perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir tvarios gamybos ir vartojimo sistemos srityje; prašo Komisijos mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) politikos sritis nukreipti į DVT ir ragina Komisiją parengti komunikatą dėl MTI darniam vystymuisi (toliau – STI4SD), kaip rekomendavo Komisijos ekspertų grupė „Tolesnė veikla, susijusi su „Rio+20, ypač DVT“, kad būtų galima suformuluoti ir remti ilgalaikį politikos koordinavimą ir sanglaudą;

21.  pabrėžia, kad mokslas, technologijos ir naujovės yra itin svarbios priemonės siekiant įgyvendinti DVT; pabrėžia, jog būtina, kad į programas „Horizontas 2020“ ir būsimas bendrąsias mokslinių tyrimų programas būtų geriau įtraukta darnaus vystymosi sąvoka ir visuomenės uždaviniai;

22.  primena, kad, kaip išdėstyta 2016 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje, Parlamentas turėtų atlikti aiškų vaidmenį ES įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.;

23.  palankiai vertina pastarojo meto iniciatyvas skatinti išteklių naudojimo efektyvumą, be kita ko, skatinant atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, energijos gavybai naudoti tik perdirbti netinkamas medžiagas ir sąvartynuose laipsniškai nebešalinti perdirbti arba naudoti tinkamų atliekų, kaip pabrėžta Žiedinės ekonomikos veiksmų plane ir pasiūlyme dėl naujų, plataus užmojo ES su atliekomis susijusių tikslų, kuriais, be kita ko, prisidedama prie 12 DVT ir mažinamas į jūrą išmetamų šiukšlių kiekis; pripažįsta, kad norint išteklių naudojimo požiūriu efektyviai pasiekti DVT ir su klimato kaita susijusius tikslus reikia padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir iki 2050 m. 19 proc. sumažinti pasaulyje išmetamą ŠESD kiekį ir 25 proc. sumažinti vien tik G7 šalių išmetamą ŠESD kiekį; atkreipia dėmesį į tai, kad 12 iš 17 DVT priklauso nuo tvaraus gamtos išteklių naudojimo; pabrėžia, kad svarbūs yra tvarus vartojimas ir gamyba didinant efektyvumą ir mažinant taršą, išteklių paklausą ir atliekas; pabrėžia, kad būtina atsieti ekonomikos augimą, išteklių naudojimą ir poveikį aplinkai; ragina Komisiją rengti reguliarią ataskaitą dėl žiedinės ekonomikos būklės, kurioje būtų išsamiai apibūdinama jos padėtis ir tendencijos, ir sudaryti galimybę keisti esamą politiką remiantis objektyvia, patikima ir palyginama informacija; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad plėtojant žiedinę ekonomiką smarkiai sumažėtų grynųjų medžiagų naudojimas ir sumažėtų medžiagų atliekų, būtų gaminami patvaresni produktai ir būtų naudojami šalutiniai gamybos produktai ir perteklinės medžiagos, kurios anksčiau buvo laikomos atliekų srautais; ragina Komisiją parengti plataus užmojo ir išsamią strategiją dėl plastiko, kartu laikantis 2020 m. tikslo, kad cheminės medžiagos ir atliekos būtų tvarkomos ekologiškai tvariu būdu, ir atsižvelgiant į tikslą dėl netoksiškų medžiagų ciklų, kaip nustatyta 7-oje aplinkosaugos veiksmų programoje; mano, kad siekiant 2-ojo DVT lemiamą svarbą turi Europos lygmeniu koordinuoti kovos su maisto švaistymu veiksmai; pabrėžia ES tikslą iki 2030 m. maisto švaistymą sumažinti 50 proc.;

24.  pabrėžia, kad Sprendime Nr. 1386/2013/ES nurodoma, kad dabar naudojamos pasaulinės ekonomikos gamybos ir vartojimo sistemos sukuria daugybę atliekų, kurios kartu su augančia prekių ir paslaugų paklausa eikvoja išteklius ir prisideda prie svarbiausių žaliavų, mineralų ir energijos kainos augimo, dėl to taip pat didėja tarša ir atliekų kiekis, pasaulinis išmetamųjų ŠESD kiekis, blogėja žemės būklė, mažėja miškų ir nyksta biologinė įvairovė; todėl ES ir jos valstybėms narėms būtina dėti pastangas, siekiant užtikrinti prekių ir paslaugų gyvavimo ciklo poveikio įvertinimą ir taip realiai įvertinti jų poveikį tvarumui;

25.  primena, kad ekonomikos augimo atsiejimas nuo išteklių naudojimo yra būtinas siekiant apriboti poveikį aplinkai ir didinti Europos konkurencingumą bei mažinti jos priklausomumą nuo išteklių;

26.  pabrėžia, kad ES norint pasiekti strategijos „Europa 2030“ tikslus labai svarbu, kad jie būtų visapusiškai atspindėti Europos semestro veiksmuose, be kita ko, kuriant ekologiškas darbo vietas, užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą ir tvarias investicijas bei inovacijas; pažymi, kad efektyviu išteklių naudojimu grindžiama ekonomika turi didelį darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo potencialą, nes iki 2050 m. ji pasaulio ekonomiką papildys 2 trln. JAV dolerių ir G7 šalyse generuos papildomus 600 mlrd. JAV dolerių;

27.  ragina Komisiją atkreipti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant investuotojus, profesines sąjungas ir piliečius, dėmesį į netvarios gamybos transformavimo į veiklą, kuri užtikrina galimybę įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, naudą ir nuolatinio darbo jėgos perkvalifikavimo siekiant ekologiškų, aplinkai nekenkiančių ir aukštos kokybės darbo vietų privalumus;

28.  pabrėžia, kad svarbu pasiekti DVT 2 dėl tvaraus žemės ūkio ir DVT dėl vandens taršos ir pereikvojimo prevencijos (6.3 & 6.4), dirvožemio kokybės gerinimo (2.4 & 15.3) ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo (15);

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares išspręsti didelių vėlavimų problemą siekiant geros vandens būklės pagal Vandens pagrindų direktyvą ir užtikrinti, kad būtų pasiektas 6-asis DVT; atkreipia dėmesį į Europos aplinkos agentūros vertinimą, kad daugiau nei pusės upių ir ežerų vandens telkinių Europoje ekologinė būklė yra klasifikuojama kaip prastesnė nei gera ir kad vandens ekosistemos vis dar patiria patį didžiausią blogėjimą ir biologinės įvairovės mažėjimą; ragina Komisiją remti novatoriškus tvarios vandentvarkos metodus, be kita ko, atskleidžiant visą pakartotinio nuotekų naudojimo potencialą vandens išteklių valdymo srityje ir taikant žiedinės ekonomikos principus, įgyvendinant priemones, skirtas saugiam pakartotiniam vandens nuotekų naudojimui žemės ūkio, pramonės ir savivaldos sektoriuose skatinti; pabrėžia, kad apie 70 mln. Europos gyventojų vasaros mėnesiais patiria vandens trūkumą; be to, pabrėžia, kad apytiksliai 2 proc. visų ES gyventojų neturi visiškos prieigos prie geriamojo vandens ir tai neproporcingai veikia pažeidžiamas, marginalizuotas grupes; be to, primena, kad Europoje dėl nesaugaus vandens ir prastų sanitarinių sąlygų ir higienos kasdien miršta 10 Europos gyventojų;

30.  palankiai vertina Komisijos bendrą komunikatą dėl vandenynų ateities, kuriame siūloma 50 veiksmų, skirtų užtikrinti, kad Europoje ir visame pasaulyje vandenynai būtų saugūs, švarūs ir subalansuotai valdomi siekiant pasiekti 14-ąjį DVT – skubų tikslą, atsižvelgiant į poreikį, kad Europos jūros ir pasaulio vandenynai sparčiai atsigautų;

31.  pabrėžia biologinės įvairovės svarbą aplinkai ir socialinę bei ekonominę naudą ir pažymi, kad pagal naujausią ataskaitą dėl planetos galimybių ribų dabartiniai biologinės įvairovės nykimo mastai kirto ribą, nes biosferos vientisumas po su klimato kaita susijusių planetos galimybių ribų laikoma viena svarbiausių riba, kurią smarkiai pakeitus Žemės sistema pereis į naują būklę; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. ir Biologinės įvairovės konvencijos tikslai nebus pasiekti be didelių papildomų pastangų; atkreipia dėmesį, kad apie 60 proc. gyvūnų rūšių ir 77 proc. saugomų buveinių yra blogesnėse nei optimalios sąlygos(9); ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti šie tikslai, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Gamtos direktyvas, ir pripažįstant Europos aplinkos ekosistemų ir biologinės įvairovės pridėtinę vertę ir skiriant pakankamai išteklių, taip pat ir būsimuose biudžetuose biologinės įvairovės išsaugojimui, visų pirma atsižvelgiant į tinklą „Natura 2000“ ir programą LIFE; dar kartą pakartoja, jog reikia taikyti bendrą atsekamumo metodiką, kuria būtų atsižvelgta į visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas biologinei įvairovei ir jų veiksmingumą, taip pat pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad bendros ES išlaidos neturėtų neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir padėtų siekti Europos biologinės įvairovės tikslų;

32.  pabrėžia, kad visapusiškas vadinamųjų Gamtos direktyvų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas bei deramas finansavimas – gyvybiškai svarbi prielaida visos biologinės įvairovės strategijos sėkmei užtikrinti ir jos pagrindiniam tikslui pasiekti; teigiamai vertina Komisijos sprendimą neperžiūrėti vadinamųjų Gamtos direktyvų;

33.  primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares galutinai užbaigti ir palaikyti tinklą „Natura 2000“, sustiprinant pastangas, kuriomis būtų užtikrinama, kad būtų nustatomas pakankamas specialiųjų saugomų teritorijų (SST) skaičius, vadovaujantis Buveinių direktyva, ir kad šių teritorijų nustatymą taip pat papildytų veiksmingos biologinės įvairovės Europoje apsaugos priemonės;

34.  pažymi, kad, mokslinių tyrimų duomenimis, netvari žemdirbystė yra pagrindinė priežastis, dėl kurios mažėja dirvožemio organinės anglies kiekis ir dirvožemio biologinė įvairovė; ragina ES skatinti taikyti metodus, kurie gerina dirvožemio kokybę, pavyzdžiui, rotaciją, įskaitant ankštinius augalus ir galvijus, ir tokiu būdu suteikti ES galimybę pasiekti 2.4 ir 15.3 darnaus vystymosi tikslus;

35.  mano, kad Europos Sąjunga turėtų daug daugiau prisidėti siekiant įgyvendinti 15 DVT; ragina Europos Komisiją ypač skirti pirmenybę aplinkos valymui, parengiant suderintus standartus, skirtus dirvožemio naudojimui ir jo blogėjimui, ir kuo skubiau pateikti kovos su miškų naikinimu ir jų alinimu veiksmų planą, apie kurį jau buvo keletą kartų paskelbta, ir pristatyti šio plano įgyvendinimo kalendorių;

36.  pripažįsta, kad dirvožemio biologinė įvairovė ir dirvožemio organinės anglies kiekis daugiausia kinta dėl žemės valdymo ir žemės naudojimo paskirties keitimo bei dėl klimato kaitos, ir tai daro neigiamą poveikį ištisoms ekosistemoms ir visuomenei; taigi ragina Komisiją būsimojoje 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (AVP) ypatingą dėmesį skirti su dirvožemiu susijusiems klausimams;

37.  pabrėžia, kad ES sojų miltų importu gyvūnų pašarams prisidedama prie miškų naikinimo Pietų Amerikoje ir trukdoma siekti su miškų naikinimu, klimato kaita ir biologine įvairove susijusių DVT;

38.  ragina Komisiją, kaip pasaulinio masto veikėją, dėti daugiau pastangų siekiant išsaugoti svarbią Arkties regiono ekosistemą ir aplinką; tvirtai ragina Komisiją neleisti vykdyti jokios politikos, kuria būtų skatinamas Arkties regiono eksploatavimas iškastiniam kurui gauti;

39.  palankiai vertina tai, kad biologinei įvairovei, gamtiniams ištekliams ir ekosistemoms skiriamas didelis dėmesys, ir tai, kad pripažįstamas ryšys tarp šių elementų, žmonių sveikatos ir gerovės; pabrėžia, kad reikia laikytis „vienos sveikatos“ požiūrio, apimančio žmonių bei gyvūnų sveikatą ir aplinkos būklę, ir primena, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas naujoms sveikatos srities technologijoms plėtoti yra esminė būtina sąlyga norint pasiekti DVT; ragina Komisiją skubiai atlikti analizę siekiant reaguoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtą publikaciją „Glaustai apie sveikatą ES“ (angl. „EU Health at a glance“), kuri parodo, kad daugelyje ES valstybių narių gyvenimo trukmė nepadidėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad vienodos galimybės naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūra yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis darnias sveikatos priežiūros sistemas, nes tokiu būdu būtų galima sumažinti nelygybę; pabrėžia, kad reikia daugiau pastangų siekiant kovoti su daugialypėmis kliūtimis, su kuriomis susiduriama pavienio asmens, paslaugų teikėjo ir sveikatos priežiūros sistemos lygmenimis, ir reikia toliau investuoti į naujoves ir medicinos mokslinius tyrimus bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) siekiant rasti sprendimus sveikatos srityje, kurie būtų prieinami, tvarūs ir orientuoti į kovą su pasaulinio masto problemomis – ŽIV/AIDS, tuberkulioze, hepatitu C ir kitomis apleistomis infekcinėmis ligomis, kurios dažnai siejamos su skurdu; primena, kad labai svarbu investuoti į medicinos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą pasauliniu mastu siekiant spręsti tokias kylančias sveikatos problemas kaip epidemijos ir atsparumas antibiotikams;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad vandenynų ekonomika, arba „mėlynoji ekonomika“, suteikia didelių galimybių tvariai naudoti ir išsaugoti jūrų išteklius ir kad gebėjimų stiprinimo parama rengiant ir įgyvendinant planavimo priemones ir valdymo sistemas gali padėti besivystančioms šalims pasinaudoti šiomis galimybėmis; pabrėžia, kad Europos Sąjunga šiuo klausimu turi atlikti pagrindinį vaidmenį;

41.  pripažįsta, kad esama sąsajos tarp žuvininkystės išteklių gavybos, jų išsaugojimo ir prekybos jais; be to, pripažįsta, kad nesiimant veiksmų kovai su žalingomis žvejybos subsidijomis susidarytų itin didelės išlaidos, nes nesiimant veiksmų ištekliai bus išeikvoti, dėl to susidarys maisto stygius ir tie darbo vietų šaltiniai, kuriuos norėta išsaugoti, bus sunaikinti;

42.  primena, kad ES ir jos valstybės narės yra pasirašiusios Paryžiaus susitarimą ir todėl yra įsipareigojusios siekti jo tikslų, o jiems įgyvendinti turi būti imamasi pasaulinio lygmens veiksmų; pabrėžia, kad reikia įtraukti ilgalaikį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslą siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai mažiau kaip 2°C ir dėti pastangas apriboti temperatūros padidėjimą iki 1,5°C;

43.  primena, kad Komisijos pasiūlyme dėl 2030 m. klimato ir energetikos programos 2030 m. nustatomi trys pagrindiniai tikslai: ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., užtikrinti, kad bent 27 proc. ES reikiamų energijos išteklių sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą ne mažiau kaip 30 proc.; primena Parlamento poziciją dėl šių tikslų; pabrėžia poreikį peržiūrėti šiuos tikslus ir parengti ES strategiją, pagal kurią iki šimtmečio vidurio būtų pasiekta nulinė tarša ir kurioje būtų pateiktas ekonomiškas planas, kaip siekti Paryžiaus susitarime nustatyto nulinio teršalų išmetimo tikslo, atsižvelgiant į ES regionų ir valstybių ypatumus;

44.  ragina ES ir valstybes nares veiksmingai integruoti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos aspektą į vystymosi politikos priemones; pabrėžia, kad reikia skatinti technologijų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu ir švariomis technologijomis, perdavimą ir remti investicijas į nedidelio masto, nuo elektros tinklų nepriklausomos ir decentralizuotos atsinaujinančiosios energijos projektus; ragina ES didinti savo paramą tvariam žemės ūkiui siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, teikiant tikslinę paramą smukiesiems ūkininkams, pasėlių įvairinimo, agrarinės miškininkystės ir agroekologinei praktikai;

45.  pažymi, kad aplinkos būklės blogėjimas ir klimato pokyčiai kelia didelę grėsmę taikos ir teisingumo sukūrimui ir išlaikymui; pripažįsta, kad reikia atkreipti didesnį dėmesį į tai, kad klimato kaita ir aplinkos nykimas yra visuotinės migracijos, taip pat skurdo ir bado, priežastis; ragina ES ir valstybes nares klimato kaitos klausimą ir toliau laikyti strateginiu prioritetu pasaulinio lygmens diplomatiniuose dialoguose, įskaitant aukšto lygmens dvišalius ir dviejų regionų dialogus su G 7, G 20, dialogus Jungtinėse Tautose ir su šalimis partnerėmis, pavyzdžiui, Kinija, kad būtų tęsiamas pozityvus ir aktyvus dialogas, galintis paspartinti visuotinį perėjimą prie švarios energijos ir padėti užkirsti kelią pavojingai klimato kaitai;

46.  pripažįsta JAV įsikūrusio Klimato ir saugumo centro (angl. Center for Climate and Security) pastangas nustatant sąryšį tarp klimato kaitos ir tarptautinio saugumo – klimato kaitą jis vadina „grėsmės daugikliu“, nes ji gali pareikalauti daugiau humanitarinio arba karinio įsikišimo ir sukelti dar didesnes audras, kurios kelia grėsmę miestams ir karinėms bazėms;

47.  pabrėžia, kad energijos nepriteklius, dažnai apibrėžiamas kaip padėtis, kai pavieniai asmenys arba namų ūkių negali tinkamai apšildyti savo namų arba negauna kitų reikalingų energijos paslaugų už prieinamą kainą, yra problema daugelyje valstybių narių; pabrėžia, kad energijos nepriteklius susidaro dėl kylančių energijos kainų, ekonominio nuosmukio poveikio nacionalinei ir regionų ekonomikai ir netausiai energiją vartojančių būstų; primena, kad ES pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo (SPGS) duomenimis, 2012 m. 54 mln. Europos piliečių (10,8 proc. ES gyventojų) negalėjo pakankamai apšildyti savo namų, panašūs skaičiai buvo susiję su vėluojančiomis apmokėti sąskaitomis už komunalines paslaugas ar prastomis būsto sąlygomis; ragina valstybes nares pripažinti ir spręsti šią problemą, nes pagrindinių energetikos paslaugų užtikrinimas bendruomenėms yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta žmonių sveikatai, kad jie netaptų dar skurdesni, kad galėtų išlaikyti gerą gyvenimo kokybę, taip pat siekiant užtikrinti, kad finansinės sąnaudos namų ūkiams, kuriems reikia pagalbos, netaptų pernelyg didele našta; pabrėžia, kad modernios energetikos paslaugos yra labai svarbios žmonių gerovei ir šalies ekonominiam vystymuisi; vis dėlto 1,2 mlrd. žmonių visame pasaulyje neturi elektros ir daugiau kaip 2,7 mlrd. žmonių neturi galimybių švariai gaminti; taip pat primena, kad daugiau nei 95 proc. šių žmonių gyvena Užsachario Afrikoje arba besivystančiose Azijos šalyse ir apie 80 proc. jų gyvena kaimo vietovėse. pabrėžia, kad energija yra labai svarbi beveik visiems dideliems uždaviniams ir galimybėms, su kuriais susiduria šiandienos pasaulis; pabrėžia, kad visuotinė prieiga prie energijos išteklių yra labai svarbi – ar ji būtų reikalinga darbo vietoms, saugumui, klimato kaitai, maisto produktų gamybai, ar pajamoms didinti – ji keičia gyvenimus, šalių ekonomiką ir planetą;

48.  rekomenduoja visapusiškai integruoti kovos su klimato kaita veiksmus į visą ES biudžetą (klimato veiksmų aspekto integravimas) užtikrinant, kad priemonės, kuriomis siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtų integruotos į visus investavimo sprendimus Europoje;

49.  ragina Komisiją kas penkerius metus parengti ataskaitą dėl ES klimato srities teisės aktų, įskaitant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, įskaitant Pastangų pasidalijimo reglamentą ir Apyvartinių taršos leidimų prekybos direktyvą (pirmoji ataskaita turėtų būti parengta per šešis mėnesius nuo 2018 m. vyksiančio sutarimą skatinančio dialogo JTBKKK pagrindu), siekiant įvertinti, ar šie teisės aktai iš tikrųjų padeda ES veiksmingai siekti susitarto anglies dvideginio išmetimo sumažinimo, ir nustatyti, ar dabartinės mažinimo trajektorijos pakaks siekiant padėti ES įgyvendinti DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslus; be to, prašo Komisijos ne vėliau kaip iki 2020 m. peržiūrėti ir išplėtoti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir ES nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad jie būtų tinkamai suderinti su ilgalaikiais Paryžiaus susitarimo tikslais ir DVT; ragina Komisiją skatinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcijos potencialą skatinant plėtoti politiką, kuria remiamas miško įveisimas ir tinkama miško tvarkymo praktika, atsižvelgiant į tai, kad pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. įsipareigojo įgyvendinti tvarų miškų valdymą, sustabdyti miškų naikinimą, atkurti sunykusius miškus ir iki 2020 m. pasauliniu mastu gerokai padidinti miškų įveisimą ir atkūrimą;

50.  pabrėžia, kad pastangos sušvelninti visuotinį atšilimą nėra kliūtis ekonomikos augimui ir užimtumui – priešingai, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turėtų būti laikomas svarbiu šaltiniu naujam ir tvariam ekonomikos augimui ir užimtumui užtikrinti; vis dėlto pripažįsta, kad pereinant prie bet kokio naujo ekonominio ir socialinio modelio bendruomenės, kurios orientuojasi į tradicines pramonės šakas, gali patirti sunkumų; pabrėžia paramos svarbą vykstant šiam perėjimui ir ragina Komisiją skirti finansavimą iš tokių šaltinių kaip ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) vadinamajam teisingo perėjimo fondui paremti, siekiant skatinti modernizavimą ir teisingą perėjimą, kad būtų padedama tokioms bendruomenėms, ir siekiant skatinti pažangiausių technologijų ir gamybos praktikos rūšių taikymą, užtikrinant aukščiausius aplinkosaugos standartus ir saugias, stabilias ir tvarias darbo vietas;

51.  pažymi, kad nuolatinis biologinės įvairovės nykimas, neigiamas miškų nykimo ir klimato kaitos poveikis gali lemti didėjančią konkurenciją dėl išteklių, pavyzdžiui, maisto ir energijos, didesnį skurdą ir politinį nestabilumą visame pasaulyje, gyventojų perkėlimus ir naujus pasaulinės migracijos modelius; pabrėžia, kad Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir valstybės narės turėtų atsižvelgti į šią padėtį visais išorės santykių ir tarptautinės diplomatijos aspektais ir ženkliai padidinti oficialios vystymosi pagalbos (OVP) finansavimą; prašo Komisijos, EIVT ir valstybių narių, imantis visų veiksmų ir sąveikos su trečiosiomis šalimis, toliau didinti pastangas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, skatinant naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, efektyvų išteklių naudojimą ir miškų apsaugą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos;

52.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES išorės politika būtų suderinama su DVT, ir nustatyti, kuriose srityse reikalingi papildomi veiksmai ar įgyvendinimas siekiant užtikrinti, kad ES išorės politika padėtų veiksmingai įgyvendinti DVT ir netrukdytų siekti DVT ir jų įgyvendinti kituose regionuose, ypač besivystančiose šalyse; taigi ragina Komisiją imti vykdyti patikimą procesą, pradedant nuo numatymo ir (arba) ankstyvojo perspėjimo metodo naujoms iniciatyvoms ir pasiūlymams, įskaitant esamų teisės aktų persvarstymą, ir pateikti pasiūlymą dėl visa apimančios tvaraus vystymosi strategijos; atkreipia dėmesį į turimas priemones ir forumus, kaip antai Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), JT EEK regioninis forumas darnaus vystymosi klausimais ir Aukšto lygio politinis forumas bei JT centrinė platforma; ragina savanoriškai pagal Darbotvarkę iki 2030 m., pagal kurią valstybės narės skatinamos reguliariai atlikti įtraukias pažangos peržiūras, atlikti peržiūrą Aukšto lygio politiniame forume; atkreipia dėmesį į reguliarių ir tinkamų ex ante poveikio vertinimų vaidmenį šiuo klausimu; primena Sutartyje nustatytą įpareigojimą atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus visose politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims;

53.  pabrėžia oficialios paramos vystymuisi (OPV) svarbą, nes ši parama – pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., panaikinti visų formų smurtą ir kovoti su nelygybe, tuo pačiu metu pakartoja, kad, norint ištraukti besivystančias šalis iš skurdo, vien tik paramos vystymuisi neužtenka; pabrėžia, kad būtina propaguoti priemones, kuriomis skatinama didesnė atskaitomybė, pvz., parama biudžetui; ragina ES ir jos valstybes nares nedelsiant iš naujo įsipareigoti įgyvendinti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų tikslą ir pateikti išsamius pasiūlymus dėl tvarkaraščio dėl laipsniško OPV didinimo, kad šis tikslas būtų pasiektas; primena ES įsipareigojimą bent 20 proc. savo OPV skirti žmogaus socialinei raidai ir socialinei įtraukčiai ir ragina iš naujo įsipareigoti siekti šio tikslo; ragina Komisiją įgyvendinti EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) rekomendaciją, kad metinis vidutinis dotacijos elementas turėtų siekti 86 proc. visų OPV įsipareigojimų; ragina apsaugoti OPV nuo lėšų nukreipimo ir laikytis tarptautiniu mastu sutartų vystymosi veiksmingumo principų, toliau siekiant pagrindinio OPV tikslo – panaikinti skurdą, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabiliems regionams; primena, kad įgyvendinant platesnio masto vystymosi darbotvarkę reikia remtis ne tik paramos teikėjo ir gavėjo santykiais;

54.  pažymi, kad, norint finansuoti Darbotvarkę iki 2030 m., itin svarbu užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą ir skaidrumą, kovoti su mokesčių vengimu, naikinti neteisėtus finansinius srautus ir mokesčių rojus, taip pat gerinti viešųjų finansų valdymą, tvarų ekonomikos augimą ir didinti sutelkiamus vidaus išteklius; ragina ES sukurti finansavimo programą (DEVETAX 2030), kuria būtų konkrečiai padedama sukurti mokesčių struktūras naujai susiformavusios rinkos ekonomikos šalyse, o besivystančioms šalims būtų padedama įsteigti naujus regioninės mokesčių inspekcijos biurus; pakartoja savo raginimą nustatyti pasaulinį finansinių sandorių mokestį, siekiant spręsti pasaulines skurdo problemas, ištirti visų nacionalinių ir ES mokesčių politikos priemonių šalutinį poveikį besivystančioms šalims ir laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo priimant teisės aktus šioje srityje;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares iš naujo pakoreguoti savo požiūrį į migraciją, siekiant parengti 10-ąjį darnaus vystymosi tikslą atitinkančią migracijos politiką ir faktais pagrįstą migrantų ir prieglobsčio prašytojų apibūdinimą ir siekiant kovoti su ksenofobija ir diskriminacija, nukreiptomis prieš migrantus, taip pat investuoti į pagrindinius žmogaus socialinę raidą skatinančius veiksnius; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl to, kad naujos politikos ir finansinės priemonės, kuriomis siekiama pašalinti pagrindines neteisėtos ir priverstinės migracijos priežastis, gali būti įgyvendintos pakenkiant vystymosi tikslams, ir prašo, kad Europos Parlamentui būtų suteiktas didesnis kontrolės vaidmuo šioje srityje siekiant užtikrinti, kad naujos finansavimo priemonės būtų suderinamos su ES teisiniu pagrindu, principais ir įsipareigojimais, ypač Darbotvarke iki 2030 m.; primena, kad pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – skurdo panaikinimas ir ilgalaikis ekonominis ir socialinis vystymasis;

56.  palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama investicijoms į jaunimą, kuris laikomas pagrindiniu darnaus vystymosi tikslų įgyvendintoju; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti besivystančių šalių demografiniais dividendais įgyvendinant tinkamą viešąją politiką ir investuojant į jaunimo švietimą bei sveikatos priežiūrą, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir švietimą; pabrėžia galimybę pagaliau daryti pažangą lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje, nes tai pagrindinis politikos suderinamumo vystymosi labui elementas, ir primygtinai ragina ES integruoti šiuos aspektus į visas išorės veiksmų sritis; pripažįsta, kad siekiant užtikrinti darnų vystymąsi prioritetą reikia teikti šiems pagrindiniams žmogaus socialinės raidos ir žmogiškojo kapitalo veiksniams;

57.  ragina ES ir jos valstybes nares skirti reikiamus išteklius ir politinį dėmesį siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybės principas ir moterų bei mergaičių įgalinimas būtų svarbiausi dalykai įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.;

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad valstybių biudžetai neprieštarautų DVT; mano, kad, siekiant laiku ir sėkmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., reikia gerokai paspartinti žaliąsias investicijas, inovacijas ir augimą, ir pripažįsta, kad reikia naujų finansavimo priemonių ir skirtingo požiūrio į dabartinę investicijų politiką, pvz., laipsniškai atsisakant aplinkai kenksmingų subsidijų ir projektų, kurie skatina didelę taršą; ragina parengti strategiją, pagal kurią tarptautinės korporacijos ir verslo įmonės integruotų aplinkosaugos, socialinių ir valdymo veiksnius į savo įmonės verslo modelius arba instituciniai investuotojai – į savo investavimo strategijas, kad lėšos būtų nukreiptos į tvarų finansavimą ir nukreiptos nuo iškastinio kuro;

59.  ragina užtikrinti, kad daugiametėje finansinėje programoje po 2020 m. Sąjungos biudžetas būtų paskirtas Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui, užtikrinant pakankamą finansavimą veiksmingai siekti DVT; ragina užtikrinti labiau integruoti darnų vystymąsi į visas finansavimo priemones ir biudžeto eilutes, ir pakartoja, kad ilgalaikis politikos nuoseklumas atlieka svarbų vaidmenį mažinant sąnaudas; atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos kaip pagrindinės ES investicijų politikos svarbą ir primena, kad, siekiant iš esmės pereiti prie tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, būtina, kad visi ES struktūriniai ir investicijų fondai, įskaitant Europos strateginių investicijų fondą, horizontaliai taikytų tvarumo kriterijus ir veiklos efektyvumu pagrįstus tikslus;

60.  ragina Europos investicijų banką (EIB) užtikrinti, kad, savo skolinimo veikloje taikydamas griežtus tvarumo kriterijus, jis vadovautųsi Europos vertybėmis ir ypač kad energetikos ir transporto sektoriams teikiamos paskolos būtų skirtos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tvariems projektams;

61.  ragina EIB iki 2030 m. 40 proc. savo paskolų portfelio skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos augimui;

62.  prašo EIB skirti daugiau lėšų iniciatyvai ELENA, kad būtų teikiamos dotacijos techninei pagalbai, kuri labiausiai orientuota į energijos vartojimo efektyvumo, skirstomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir miesto transporto projektus ir programas;

63.  pripažįsta, kad lanksti ir tvari infrastruktūra yra pagrindinis principas kuriant darnią ateitį, kurioje sunaudojama mažai anglies dioksido, ir atneša nemažai papildomos naudos, kaip antai ilgaamžiškumą ir geresnę apsaugą nuo gaisrų ir potvynių; mano, kad perėjimas prie darnios visuomenės gali būti įmanomas laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir toliau stengiantis didinti prietaisų, energijos tinklų ir pastatų energijos vartojimo efektyvumą kartu kuriant saugojimo sistemas; pripažįsta, kad didžiausią energijos vartojimo efektyvumo potencialą turi pastatai, ir prašo ES įsipareigoti iki 2050 m. pasiekti, kad pastatai taptų visiškai tvarūs, nepriklausomi nuo iškastinio kuro ir taupiai vartojantys energiją; tai būtų pastatai, kuriuose energija beveik nevartojama, o ta energija, kuri vartojama, būtų iš įvairiausių atsinaujinančių energijos šaltinių; ragina sparčiau didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ES energijos rūšių derinyje; įspėja dėl susisaistymo su netausia infrastruktūra ir ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kaip sklandžiai pereiti prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir iš esmės perorientuoti infrastruktūros plėtrą, siekiant sumažinti sisteminę ekonominę riziką, susijusią su finansiniu turtu, kuriuo įtvirtinamos didelio anglies dioksido kiekio technologijos;

64.  ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę suteikti tvariam judumui, vietos lygmeniu tobulinant viešojo transporto sistemas, atsižvelgiant į konkrečios šalies ypatumus ir vadovaujantis realiais piliečių poreikiais; mano, kad ES finansinė parama transporto sektoriaus ir infrastruktūros vystymuisi turėtų būti siekiama tikslų, kuriuos įgyvendinus, valstybėms narėms būtų sukurta tikroji pridėtinė vertė;

65.  pabrėžia, kad korupcija daro didelį poveikį aplinkai ir kad neteisėta prekyba nykstančių rūšių laukiniais gyvūnais, naudingosiomis iškasenomis ir brangakmeniais bei miško produktais, kaip antai mediena, taip pat yra neatskiriamai susijusi su korupcija; taip pat pabrėžia, kad neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais gali kelti dar didesnę grėsmę nykstančioms rūšims, o neteisėtas miškų kirtimas gali lemti biologinės įvairovės nykimą ir padidinti išmetamą anglies junginių kiekį – visa tai prisideda prie klimato kaitos; pabrėžia, kad organizuoto nusikalstamumo grupuotės iš to labai gerai pasipelno ir mažai rizikuoja, kadangi už nusikaltimus miškui retai traukiama baudžiamojon atsakomybėn, o sankcijos dažnai neatitinka nusikaltimo sunkumo; primena, kad Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją, kurioje daug dėmesio skiriama korupcijos prevencijai, veiksmingai teisėsaugai, tarptautiniam bendradarbiavimui ir turto susigrąžinimui, gali būti veiksminga priemonė kovojant su korupcija aplinkosaugos srityje; ragina valstybes nares kovos su korupcija, pvz., skaidrumo ir atskaitomybės, strategijas integruoti į aplinkos teisės aktus ir politiką ir stiprinti demokratiją ir gerą valdymą; pabrėžia, kad kova su korupcija aplinkosaugos srityje padės sukurti vienodas galimybes naudotis pagrindiniais ištekliais, pavyzdžiui, vandeniu, ir švarios aplinkos, ir yra būtina siekiant apsaugoti mūsų aplinką ir užtikrinti darnų vystymąsi;

66.  pripažįsta kultūros ir dalyvavimo kultūriniame gyvenime svarbą įgyvendinant DVT darbotvarkę, taip pat vaidmenį, kuris tenka kultūrai išorės santykių ir vystymosi politikos srityse; ragina deramai remti kultūros įstaigas ir organizacijas įgyvendinant DVT darbotvarkę ir toliau stiprinant mokslinių tyrimų, mokslo, inovacijų ir menų ryšius;

67.  primena, kad dalyvavimas kultūriniame gyvenime gerina fizinę ir psichikos sveikatą ir gerovę, daro teigiamą poveikį mokymosi ir profesinės veiklos rezultatams, padeda žmonėms, kuriems labiausiai gresia socialinės atskirties rizika, patekti į darbo rinką, todėl jis labai prisideda prie daugelio TVT įgyvendinimo;

68.  reiškia didžiulį susirūpinimą, kad, kaip parodė paskutinės PISA ataskaitos, valstybių narių švietimo sistemų rezultatai skiriasi; pabrėžia, kad tinkamai aprūpintos ištekliais ir visiems prieinamos viešojo švietimo ir mokymo sistemos labai svarbios siekiant lygybės ir socialinės įtraukties bei įgyvendinant uždavinius pagal 4-ąjį DVT ir kad kokybiškas švietimas gali įgalinti pažeidžiamus asmenis, mažumas, specialiųjų poreikių turinčius asmenis ir moteris bei mergaites; apgailestauja dėl tebesančios didelio jaunimo nedarbo problemos; pažymi, kad švietimas itin svarbus norint išugdyti visuomenes, kurios geba išsilaikyti pačios; ragina ES susieti kokybišką švietimą, techninį bei profesinį mokymą ir bendradarbiavimą su pramone, nes tai esminė jaunimo užimtumo ir galimybių gauti darbą, kuriam reikia kvalifikuotų darbuotojų, išankstinė sąlyga;

69.  ragina ES ir jos valstybes nares, įtraukiant DVT į Europos politikos sistemą ir dabartinius bei būsimus Komisijos prioritetus, apsaugoti regionines, mažumų ir rečiau vartojamas kalbas bei kalbinę įvairovę, taip pat užtikrinti kalbinės diskriminacijos nepriimtinumą;

70.  mano, kad visoje Europos politikos sistemoje, be kita ko, pasitelkiant švietimą, turėtų būti skatinama kultūrų įvairovė ir gamtos paveldo apsauga;

71.  ragina valstybes nares pirmenybę skirti pramonės objektų, kurie įvairiuose Europos regionuose ypač teršia įvairias aplinkos terpes ir kelia pavojų gyventojų sveikatai, ūkio ir aplinkos pertvarkymui;

72.  pabrėžia ES miestų darbotvarkės atliksimą vaidmenį įgyvendinant pasaulinę Naująją miestų darbotvarkę ir palankiai vertina politikos pokyčius, kai miestams ir regionams suteikiami įgaliojimai vykdyti žaliąsias investicijas, kurios turi sąveikos poveikį; taip pat palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip „Green Leaf“ apdovanojimą ir Pasaulinį merų paktą dėl klimato ir energetikos ir dar kartą pabrėžia, kad labai svarbu miestuose ir regionuose siekti darnaus vystymosi tikslų, nes tvarumui užtikrinti reikia bendradarbiavimo ir ilgalaikio požiūrio visais valdymo lygmenimis ir visuose sektoriuose;

73.  primena, kad Darbotvarkėje iki 2030 m. pripažįstama, jog nebegalime atskirai vertinti maisto, pragyvenimo šaltinių ir gamtos išteklių valdymo; pabrėžia, kad skirti pagrindinį dėmesį kaimo plėtrai ir investicijoms į žemės ūkį – augalininkystę ir gyvulininkystę, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą – tai galinga priemonė siekiant panaikinti skurdą ir badą bei užtikrinti darnų vystymąsi; pažymi, kad žemės ūkiui tenka labai svarbus vaidmuo kovojant su klimato kaita; pabrėžia, kad labai plataus užmojo darnaus vystymosi tikslai gali būti įgyvendinti tik bendradarbiaujant – sudarant Šiaurės ir Pietų, Pietų šalių ir trišales bei pasaulines partnerystes tarp įvairių veikėjų ir įvairiose srityse;

74.  palankiai vertina ketinimą susieti prekybos ir investicijų politiką, į kurią būtų integruotas tvarus vystymasis, ir ragina formuojant ES politiką atidžiau valdyti poveikį, kurį daro prekių ir gamtinių išteklių gavyba ES viduje ir už jos ribų; ragina persvarstyti investavimo politiką ir plačiai naudoti novatoriškas finansavimo priemones darnaus vystymosi tikslams pasiekti; ragina Komisiją užtikrinti, kad darnaus vystymosi patikrinimai būsimų prekybos susitarimų atžvilgiu būtų skaidrūs;

75.  ragina Komisiją, dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, parengti ir teikti konkrečią jų poreikiams pritaikytą paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir marginalizuotoms grupėms, pavyzdžiui, romams, siekiant užtikrinti sveiką gyvenimą ir galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir saugiais ir švariais gamtos ištekliais, kaip antai oru, vandeniu, įperkamomis ir šiuolaikinėmis energijos paslaugomis ir sveikai maitintis, o tai taip pat padėtų pasiekti 1, 10 ir 15 TVT – skurdo panaikinimo, nelygybės mažinimo ir taikių ir įtraukių visuomenių skatinimo;

76.  pripažįsta, kaip teigiama Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., kad neįgaliesiems gresia labai didelis pavojus gyventi skurde, nepakankamos galimybės naudotis pagrindinėmis teisėmis, kaip antai švietimas, sveikatos priežiūra ir užimtumas;

77.  mano, kad ES iniciatyvose dėl tvarumo ateities reikėtų išsamiai atsižvelgti į gyvulius kaip sutvėrimus, galinčius jausti, ir į jų gerovę, nes to dažnai nėra paisoma šiandien naudojamose gamybos ir vartojimo sistemose; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų ištaisyti politikos ir teisės aktų spragas, susijusias su gyvūnų gerovės puoselėjimu, nes to reikalauja vis daugiau Europos piliečių;

78.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir skirti finansavimą informuotumo didinimo veiksmams, tikslinėms kampanijoms švietimo srityje ir piliečių įsipareigojimų ir dalyvavimo siekiant darnaus vystymosi skatinimui;

79.  ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2020 m. panaikinti paskatas palmių aliejaus ir sojos pagrindu pagamintiems biodegalams, dėl kurių naikinami miškai ir daroma žala durpynams; be to, ragina įdiegti vieną bendrą palmių aliejaus, patenkančio į ES rinką, sertifikavimo sistemą, kurią būtų sertifikuojama socialiniu požiūriu atsakingai pagaminto produkto kilmė;

80.  labai ragina Komisiją toliau aktyviai siekti išspręsti prastos oro kokybės problemą, kuri ES nulemia daugiau kaip 430 000 pirmalaikės mirties atvejų per metus; ragina Komisiją užtikrinti naujų ir esamų teisės aktų vykdymą siekiant paspartinti teisinius veiksmus prieš valstybes nares, nevykdančias oro taršos teisės aktų, ir pateikti pasiūlymų dėl naujų veiksmingų teisės aktų, įskaitant konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus, siekiant išspręsti prastos oro kokybės ir įvairių taršos šaltinių problemą ir sumažinti išmetamo metano kiekį; pabrėžia, kad ES dar toli gražu nėra įvykdžiusi jai nustatyto oro kokybės reikalavimo, kuris nėra toks griežtas kaip tas, kurį rekomendavo PSO;

81.  pažymi, kad Komisiją, siekdama spręsti prastos oro kokybės problemą, inicijavo daugelį pažeidimo procedūrų, ypač tiems, kurie nuolat pažeisdavo NO2 normas, nustatytas Direktyvoje 2008/50/EB;

82.  pažymi, kad triukšmo mažinimo tikslo, t. y., vieno iš kokybės parametrų gerinimo, nepavyks pasiekti iki 2020 metų; pažymi, kad Europos Sąjungoje patiriamas triukšmas prisideda prie nemažiau kaip 10 tūkstančių žmonių priešlaikinės mirties per metus, susijusios koronarine širdies liga ir insultu, ir kad 2012 m. 1/4 Europos gyventojų patyrė triukšmo taršą, kuri viršijo numatytas ribas; ragina valstybes nares suteikti pirmenybę triukšmo mažinimui, užtikrinant, kad vidinio ir išorinio triukšmo normos nebūtų viršytos; be to, ragina imtis priemonių siekiant spręsti triukšmo taršos problemą;

83.  pažymi, jog tyrimai rodo, kad iš 100 kalorijų, kuriuos gyvuliai gauna iš grūdų, tik 17–30 kalorijų patenka į žmonių maisto grandinę kaip mėsa ir pienas; pabrėžia, jog FAO tyrimai teigia, kad gyvūnai turėtų būti šeriami medžiagomis, kurios negali būti vartojamos žmonių maistui, pvz., ganyklų žole, augalų liekanomis ir neišvengiamomis maisto atliekomis;

84.  pabrėžia gyvulininkystės sektoriaus indėlį į ES ekonomiką ir tvarų žemės ūkį, ypač jei jis integruojamas į lauko kultūrų auginimo sistemas; atkreipia dėmesį į aktyvaus maistinių medžiagų ciklo valdymo teikiamas galimybes gyvulininkystės sektoriuje, kai siekiama sumažinti išmetamo CO2, amoniako ir azoto kiekio poveikį aplinkai; be to, atkreipia dėmesį į darnaus ūkininkavimo potencialą siekiant prisidėti prie geresnio žemės ūkio ekosistemos veikimo ir klimatui palankesnio žemės ūkio sektoriaus;

85.  nurodo, kad besivystančių šalių žemės ūkio sektoriuje dirbančios moterys galėtų 20–30 proc. padidinti ūkininkavimo našumą, jei turėtų tokias pat galimybes naudotis ištekliais kaip vyrai; pabrėžia, kad pasiekus tokį našumą badaujančių žmonių skaičių pasaulyje būtų galima sumažinti 12–17 proc.;

86.  visų pirma pabrėžia, kad moterys atlieka esminį vaidmenį šeimų ūkiuose, kurie yra pagrindinis socialinis ir ekonominis kaimo vietovių elementas, – jos rūpinasi maisto gamyba, tradicinių žinių ir įgūdžių puoselėjimu, kultūrine tapatybe ir aplinkos apsauga, be to, reikia atsižvelgti į tai, kad kaimo vietovėse taip pat susiduriama su vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumais;

87.  primena, kad pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą Komisija turi įvertinti Sąjungos vartojimo poveikį aplinkai pasauliniu mastu; atkreipia dėmesį į tai, kad darnus gyvenimo būdas gali turėti teigiamą poveikį žmonių sveikatai ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimui; primena Komisijai, kad pagal 12.8 darnaus vystymosi tikslą reikalaujama, kad visuomenė turėtų informacijos ir supratimą apie darnų vystymąsi ir gyvenimo būdą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares parengti programas, kuriomis būtų didinamas visuomenės informuotumas apie įvairių vartojimo rūšių poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, apsirūpinimui maistu ir klimato kaitai; ragina Komisiją nedelsiant paskelbti komunikatą dėl tvarios Europos maisto sistemos;

88.  pažymi, jog pagal 12-tojo darnaus vystymosi tikslo 8-tą uždavinį valdžios institucijos turi užtikrinti, kad žmonės visur turėtų tinkamos informacijos ir supratimą apie darnų vystymąsi ir gyvenimo darnoje su gamta būdą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares parengti programas, kuriomis būtų didinamas visuomenės informuotumas apie suvartojamų mėsos kiekių poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, apsirūpinimui maistu ir klimato kaitai;

89.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti išsamią ES politikos programą, pagal kurią būtų kovojama su visuotinėmis sveikatos problemomis, pvz., ŽIV / AIDS, tuberkulioze, hepatitu C ir atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, atsižvelgiant į skirtingą ES valstybių narių ir jų kaimyninių šalių, kuriose ŽIV ir daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės našta yra didžiausia, padėtį ir konkrečius joms kylančius uždavinius; ragina Komisiją ir Tarybą atlikti tvirtą politinį vaidmenį vedant dialogą su šalimis, kuriose ligų našta didelė, įskaitant kaimynines Afrikos, Rytų Europos ir Vidurinės Azijos šalis, užtikrinant, kad būtų vykdomi tvaraus perėjimo prie vidaus finansavimo planai, kad ŽIV ir tuberkuliozės programos būtų veiksmingos, toliau tęsiamos ir plėtojamos po to, kai bus nutraukta tarptautinių paramos teikėjų teikiama parama, ir toliau glaudžiai dirbti su šiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad jos prisiimtų atsakomybę už veiksmus ŽIV ir tuberkuliozės srityje;

90.  pripažįsta, kad galimybių gydyti prevencinei profilaktikai skirtais vaistais sudarymas yra veiksminga ŽIV / AIDS prevencijos priemonė; be to, ragina Komisiją ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC) pripažinti, kad ŽIV / AIDS gydymas gali būti ir prevencinis;

91.  pripažįsta, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrindinis transformavimo potencialu pasižymintis varomasis veiksnys siekiant panaikinti daugialypį skurdą ir jos visada turėtų būti pripažįstamos kaip būtina sveiko gyvenimo ir lyčių lygybės sąlyga; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad būtina skirti daugiau dėmesio lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms, kurios, deja, vis dar laikomos neesminės svarbos klausimu, nors yra ypač svarbios lyčių lygybei, jaunimo įgalinimui bei žmogaus socialinei raidai, ir, galiausiai, skurdo panaikinimui; pabrėžia, jog tai reiškia, kad padaryta nedidelė pažanga, palyginti su ankstesniais ES metodais, ir jog vis dar nepripažinta, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrindinis darnaus vystymosi varomasis veiksnys; pažymi, kad šiuo klausimu ES pozicija nebuvo nuosekli, tai matyti iš šio derinio: komunikate dėl Darbotvarkės iki 2030 m. Komisija pripažįsta ES veiksmus šioje srityje tik kaip priklausančius sveikatos sričiai, tačiau komunikate dėl konsensuso juos laiko tik priklausančiais lygčių lygybės sričiai; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau prašyti, kad JAV persvarstytų savo poziciją dėl abortui pritariančių organizacijų nefinansavimo taisyklės (angl. „Global Gag Rule“);

92.  pabrėžia, kad reikia toliau skatinti mokslinius tyrimus sveikatos srityje siekiant parengti naujus, geresnius, prieinamus, įperkamus ir tinkamus ŽIV / AIDS, tuberkuliozei ir kitoms su skurdu susijusioms ir užleistoms ligoms, kylančioms epidemijoms ir atsparumui antimikrobinėms medžiagoms skirtus medicininius sprendimus;

93.  pabrėžia, kad ES žemės ūkio sektorius jau prisideda prie tvarumo; vis dėlto pažymi, bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) turi būt įgalinta geriau atsakyti į dabartinius ir būsimus iššūkius; ragina Komisiją ištirti, kaip BŽŪP ir tvaraus ūkininkavimo sistemos galėtų geriausiai prisidėti prie DVT įgyvendinimo siekiant užtikrinti stabiliai tiekiamą, saugų ir maistingą maistą ir apsaugoti bei išplėtoti gamtos išteklius kartu kovojant su klimato kaita; prašo Komisiją, rengiant komunikatą dėl BŽŪP po 2020 m., pateikti pasiūlymų dėl tolesnio žalinimo priemonių veiksmingumo didinimo ir DVT 2, 3, 6, 12, 13, 14 ir 15 įgyvendinimo; taip pat ragina Komisiją skatinti vietoje ekologiškai pagamintą maistą, kurio anglies dioksido išmetimo, žemės ir vandens naudojimo rodikliai nedideli; pabrėžia, kad svarbios yra agrarinės ekosistemos ir svarbu užtikrinti tvarią miškotvarką ir nebenaudojamų žemės ūkio teritorijų tvaraus atkūrimo paskatas; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog įgyvendinant visas ES politikos priemones būtų veiksmingai įgyvendinti nustatyti tikslai griežtai laikantis reikalavimų ir užtikrinant didesnį nuoseklumą visose politikos srityse; pabrėžia, kad tai ypač svarbu atsižvelgiant į tvarų gamtos išteklių valdymą ir tam pagal BŽŪP skirtas priemones;

94.  ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę suteikti žemės ūkio ekologinei transformacijai, siekiant kuo labiau sumažinti pesticidų naudojimą, nes tai kenkia sveikatai ir aplinkai, ir BŽŪ politikoje skirti apsaugos priemones ir remti ekologinį žemės ūkį ir biodinaminį ūkininkavimą;

95.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant reformuoti ES pesticidų patvirtinimo taisykles ir nustatyti privalomus pesticidų naudojimo mažinimo tikslus;

96.  pažymi, kad Europos žemės ūkio sektorius sukuria milijonus darbo vietų kaimo vietovėse žemdirbystės ir kituose sektoriuose, užtikrina maisto tiekimą ir aprūpinimo maistu saugumą ir garantuoja kaimo vietovių, kaip gyvenimo, ekonomikos ir poilsio vietų, patrauklumą; taip pat pažymi, kad didelės biologinės įvairovės ir didelės gamtinės vertės kraštovaizdžiai pritraukia žmones į kaimo vietoves ir sukuria kaimo vietovių pridėtinę vertę; pažymi didelę kaimo plėtros politikos vertę kuriant perspektyvias, tvirtas ir gyvybingas kaimo bendruomenes ir ekonomiką; atkreipia dėmesį į tai, kad to siekiant labai svarbu ūkininkams suteikti geresnes galimybes naudotis ištekliais;

97.  ragina žemės ūkį plėtoti daugiausia orientuojantis į šeimos ūkius, geriau panaudojant Europos fondų, kaip antai Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), lėšas ir ypatingą dėmesį skiriant mažiems ir vidutiniams šeimos ūkiams, pasinaudojant vietos ir regioninės vertės ir gamybos grandinių privalumais, daugiau dėmesio skiriant miesto apylinkių ryšiams ir tiesioginei prekybai – šis modelis sėkmingai pritaikytas daugelyje ES vietų; laikosi nuomonės, kad ūkininkų pajėgumas užsitikrinti pajamas iš savo darbo yra Europos žemės ūkio tvarumo sąlyga ir ūkininkų gerovės garantija;

98.  primena, kad svarbu užtikrinti tinkamas viešąsias paslaugas, visų pirma vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūrą – tokios paslaugos ypač svarbios moterims, nes jos tradiciškai atlieka pagrindinį vaidmenį prižiūrėdamos jaunus ir pagyvenusius šeimos narius;

99.  atkreipia dėmesį į svarbų tradicinių žinių ir maisto produktų, ypač ES atokiausiuose regionuose, kalnuotose vietovėse ir mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose, vaidmenį, taip pat ekonominę naudą, kurią Europos kokybės sistemos, pvz., saugomos geografinės nuorodos (SGN), teikia vietos regionams; primena, kad Parlamentas vienbalsiai pritaria tam, kad tokia apsauga būtų taikoma didesniam regioniniu lygmeniu gaminamų prekių asortimentui; šiuo atžvilgiu pabrėžia ES kokybės sistemų (SKVN, SGN, GTG) vaidmenį suteikiant ir išsaugant pragyvenimo šaltinį tose vietovėse; pripažįsta, kad tos sistemos yra plačiau žinomos tik kai kuriose valstybėse narėse ir ragina didinti informuotumą apie jų privalumus visoje Sąjungoje;

100.  atkreipia dėmesį į Viduržemio jūros regiono miškų ir agrarinės miškininkystės ganyklų sistemos, kurioje neperskiriamai susiejama ekstensyviosios gyvulininkystės ūkių priežiūra ir miškininkystės bei žemės ūkio veikla, indėlį siekiant tvarumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo tikslų, kad šioms sistemoms būtų suteiktas atitinkamas pripažinimas ir parama pagal BŽŪP;

101.  pabrėžia bioenergijos svarbą ūkiams ir bioekonomikai, taip pat atsinaujinančiosios energijos gavybos, akumuliavimo, paskirstymo ir naudojimo ūkiuose įrenginių svarbą, nes jie padeda užtikrinti ūkininkų pajamas už papildomą produktą, kurį galima parduoti, ir sukurti bei išlaikyti darbo vietas kaimo vietovėse; pabrėžia, kad bioenergija turi būti plėtojama tvariai ir neturi trukdyti maisto ir pašarų gamybai; pabrėžia, kad vietoj to energijos poreikiai turėtų būti tenkinami skatinant naudoti atliekas ir šalutinius produktus, kurie nėra naudingi jokiems kitiems procesams;

102.  pažymi, kad auginant ankštinius augalus taikant pasėlių sėjomainą galima sudaryti ir ūkininkams, ir gyvūnams, ir biologinei įvairovei bei klimato poreikiams palankią padėtį; ragina Komisiją parengti baltyminių augalų planą, pagal kurį į sėjomainą būtų įtraukti ankštiniai augalai;

103.  pritaria tam, kad toliau būtina siekti pažangos tiksliojo ūkininkavimo, skaitmeninimo, racionalaus energijos naudojimo, augalų ir gyvūnų veisimo ir integruotos augalų apsaugos taikymo srityse, nes didesnis DVT ir biologine įvairove pagrįstas veiksmingumas padės sumažinti žemės poreikį ir ūkininkavimo poveikį aplinkai; mano, kad užtikrinus biologinės įvairovės naudą ūkininkams, padidės jų pajamos, pagerės dirvožemio būklė ir derlingumas, bus lengviau kontroliuoti kenkėjus ir geriau vyks apdulkinimo procesas; todėl pabrėžia geresnės reglamentavimo sistemos svarbą siekiant užtikrinti laiku vykdomas, veiksmingas ir efektyvias sprendimų priėmimo procedūras; atkreipia dėmesį į tai, kad priimant šiuos pažangius sprendimus reikėtų skatinti bei remti iniciatyvas, pritaikytas prie mažųjų ūkių, kuriuose nėra masto ekonomijos, poreikių, kad jie galėtų pasinaudoti naujomis technologijomis;

104.  mano, kad labai svarbu išlaikyti ir plėtoti tradicinių ir vietos veislių galimybes atsižvelgiant į jų gebėjimą prisitaikyti prie jų natūralios aplinkos ypatumų, ir kad, siekiant užtikrinti žemės ūkio genetinę įvairovę, turi būti paisoma ūkininkų teisių savarankiškai veisti augalus ir saugoti skirtingų rūšių ir veislių sėklas ir jomis keistis; nepritaria jokiems mėginimams patentuoti gyvybę, augalus ir gyvūnus, genetinę medžiagą ar esminius biologinius procesus, visų pirma kai jie yra susiję su vietinėmis padermėmis ir rūšimis;

105.  ragina Komisiją pateikti veiksmų planą ir sudaryti ekspertų grupę, kuri parengtų tvaresnę integruotos augalų apsaugos valdymo sistemą; pabrėžia kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos būtinybę – taip būtų gerinama augalų veisimo, natūralių kovos su kenksmingaisiais organizmais sistemų ir pesticidų naudojimo sąveika;

106.  mano, kad būtina skatinti plačiajuosčio ryšio diegimą ir gerinti transporto jungtis kaimo vietovėse, kad būtų galima ne tik padėti siekti su tvaria aplinka susijusių tikslų, bet ir prisidėti skatinant augimą kaimo vietovėse, kuris būtų visiškai darnus aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialiniu požiūriais;

107.  pabrėžia, jog būtina, kad kultūra taptų neatsiejama Komisijos veiksmų tvarumo srityje dalimi, aiškiai iškeliant jos vaidmenį ekonominės plėtros, darbo vietų kūrimo, demokratijos skatinimo, socialinio teisingumo ir solidarumo, sanglaudos didinimo, kovos su socialine atskirtimi, skurdu ir kartų bei demografiniais skirtumais srityse; ragina Komisiją integruoti kultūrą į savo strategijos dėl DVT tikslus, apibrėžtis, priemones ir vertinimo kriterijus;

108.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) A/RES/70/1.
(2) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0224.
(4) https://ec.europa.eu/epsc/sites/epsc/files/strategic_note_issue_18.pdf
(5) 2011 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikatas „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244).
(6) 2015 m. spalio 2 d. Komisijos ataskaita „ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2015)0478).
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0034.
(8) https://unstats.un.org/sdgs/report/2016/goal-13/
(9) Europos aplinkos agentūros ataskaita Nr. 30/2016 (2016 m. EAA aplinkos rodiklių ataskaita remiant 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą): https://www.eea.europa.eu/publications/environmental-indicator-report-2016


Sanglaudos ir vystymosi skatinimas atokiausiuose ES regionuose: SESV 349 straipsnio įgyvendinimas
PDF 377kWORD 57k
2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimo. SESV 349 straipsnio taikymas (2016/2250(INI))
P8_TA(2017)0316A8-0226/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 52 straipsnį, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad Sutartys taikomos valstybėms narėms, ir kurio antroje dalyje nustatyta, kad teritorinė Sutarčių taikymo sritis patikslinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 355 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į SESV 355 straipsnio pirmos pastraipos 1 dalį, iš dalies pakeistą 2010 m. spalio 29 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimu, kuriuo iš dalies keičiamas Sen Bartelemi salos statusas Europos Sąjungos atžvilgiu (2010/718/ES) ir 2012 m. liepos 11 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimu, kuriuo iš dalies keičiamas Majoto statusas Europos Sąjungos atžvilgiu (2012/419/ES), kurioje apibrėžiama, kad Sutarčių nuostatos taikomos atokiausiems regionams pagal SESV 349 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį, pagal kurį pripažįstamas ypatingas atokiausių regionų statusas ir kuriame numatyta galimybė nustatyti „konkrečias priemones, kuriomis siekiama būtent šiems regionams nustatyti Sutarčių, taip pat bendrų politikos krypčių taikymo sąlygas“ ir nurodoma, kad priemonės pirmiausia, tačiau ne išimtinai „skirtos muitų ir prekybos politikai, fiskalinei politikai, laisvosios zonos, žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, žaliavų ir būtino vartojimo prekių tiekimo sąlygoms, valstybės pagalbos bei paramos iš struktūrinių fondų ir pagal horizontaliąsias Sąjungos programas gavimo sąlygoms“,

–  atsižvelgdamas į SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriame nustatyta, kad pagalba, skirta regionų ekonominei plėtrai skatinti, gali būti laikoma vidaus rinkai neprieštaraujančia pagalba;

–  atsižvelgdamas į SESV XVIII antraštinę dalį, kurioje nurodomas ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslas ir nustatomos struktūrinės finansinės priemonės šiam tikslui įgyvendinti,

–  atsižvelgdamas į SESV 7 straipsnį, kuriame nustatoma, kad Sąjunga užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu,

–  atsižvelgdamas į visus Komisijos komunikatus dėl atokiausių regionų,

–  atsižvelgdamas į visas savo rezoliucijas dėl atokiausių regionų, ypač į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos vaidmens atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“(1) ir į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą dėl specialių žemės ūkio priemonių programos (POSEI), skirtos atokiausiems Sąjungos regionams, įgyvendinimo (COM(2016)0797),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (COM(2012)0209),

–   atsižvelgdamas į Kajene atokiausių regionų pasirašytą memorandumą (1999 m. kovo 5 d.), kuris papildytas 2010 m. kovo mėn. pasirašytu bendru Ispanijos, Prancūzijos, Portugalijos ir atokiausių regionų memorandumu ir kuriame nurodyta, kad ES turėtų skatinti darnų atokiausių regionų vystymąsi naudodamasi įvairiais atokiausių regionų gamtos ir kultūros ištekliais ir kartu skatinti ES politikos lygių galimybių, partnerystės, proporcingumo ir nuoseklumo principus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 22–23 d. Europos Sąjungos atokiausių regionų pirmininkų sueigos XXI konferencijos galutinę deklaraciją ir į 2017 m. kovo 30–31 d. Briuselyje 4-tojo Sąjungos atokiausių regionų forumo proga pasirašytą bendrą memorandumą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0226/2017),

A.  kadangi SESV 349 straipsnyje pripažįstama ypatinga atokiausių regionų ekonominė ir socialinė padėtis, kurią struktūriniu požiūriu sunkina tam tikri veiksniai (atokumas, izoliuotumas, mažas plotas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos, priklausomumas nuo keleto produktų), kurių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų plėtrą;

B.  kadangi Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) savo 2015 m. gruodžio 15 d. precedentiniame sprendime pateikė nuodugnų SESV straipsnio aiškinimą;

C.  kadangi šiame sprendime Teisingumo Teismas visų pirma patvirtino, kad aktai, kuriais siekiama įgyvendinti specialias atokiausiems regionams skirtas priemones, gali būti priimti remiantis 349 straipsnio teisiniu pagrindu, pagal kurį leidžiama nukrypti nuo pirminės teisės ir nuo antrinės teisės vienu metu, o sričių, kurioms taikomos 349 straipsnio sąlygos, sąrašas nėra išsamus, nes „SESV rengėjai neketino nustatyti išsamaus priemonių, kurias galima tvirtinti remiantis šiuo straipsniu, rūšių sąrašo“;

D.  kadangi ES sutarčių taikymo atokiausiems regionams tikslu ES sutarties 52 straipsnis ir SESV sutarties 349 ir 355 straipsniai yra susiejami tarpusavyje ir pagal SESV 355 pirmos pastraipos 1 dalį Sutarčių nuostatos atokiausiems regionams taikomos pagal SESV 349 straipsnį, ir kadangi ši nuoroda į Sutartis apima antrinę teisę;

E.  kadangi SESV 349 straipsnis turi būti siejamas su kitais Sutarties straipsniais ir ypač su 7 straipsniu, kuriame nurodoma, kad „Sąjunga užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu“;

F.  kadangi laikantis lygybės ir nediskriminavimo principų skirtingai vertinamos įvairios situacijos siekiant in fine lygybės taikant ES teisę;

G.  kadangi SESV 349 straipsnio tikslas yra užtikrinti atokiausių regionų plėtrą, jų integraciją ir į Europos, ir į jų pačių geografinę erdvę sudarant jiems sąlygas naudotis prie jų realijų ir poreikių pritaikyta politika ir prireikus konkrečiomis priemonėmis;

H.  kadangi atokiausi regionai yra privilegijuota erdvė geostrategijos ir mokslinių tyrimų, susijusių su klimato kaita ir biologine įvairove, srityse;

I.  kadangi, remiantis Komisijos skaičiavimais, Sąjungos mėlynoji ekonomika apima maždaug 5,4 mln. darbo vietų ir maždaug 500 mlrd. EUR vertės bendrąją pridėtinę vertę per metus;

1.  primena, kad Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnyje Komisijai priskiriamas pagrindinis Sutarčių sergėtojos vaidmuo; pabrėžia, kad atokiausi regionai yra visiškai integruoti į Europos Sąjungą ir jos teisinę sistemą ir kad Sutartyse atsižvelgiama į jų konkrečią padėtį – jiems skirtas SESV 349 straipsnis, kuriama nustatytas principas ir teisė į įvairių krypčių Sąjungos politikos pritaikymą;

2.  pabrėžia, kad, nors atokiausi regionai yra itin nepalankioje padėtyje dėl geografinio nutolimo nuo Sąjungos, jie taip pat turi daug didelių privalumų, pvz., galimybę didinti su turizmu susijusią veiklą, mėlynosios ekonomikos augimą, naudotis gausiais atsinaujinančiosios energijos ištekliais, vystyti žiedinę ekonomiką, taip pat naudotis turtingo gamtos paveldo ir milžiniškos biologinės įvairovės teikiamu potencialu;

3.  mano, kad SESV 349 straipsniu naudojamasi ribotai ir kad jis galėtų būti aiškinamas novatoriškiau ir pozityviau, ypač kuriant ad hoc programas ir naujas specialias politines priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į atokiausių regionų privalumus ir siekiama suteikti priemones jiems išnaudoti, pvz., atsinaujinančiosios energijos, mėlynosios ekonomikos augimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, tvaraus turizmo, biologinės įvairovės saugojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse; šiuo atžvilgiu primena Sąjungos vaidmenį siekiant atokiausiems regionams sudaryti sąlygas įveikti sunkumus ir išnaudoti turimus privalumus, tačiau kartu pabrėžia, kad atitinkamoms valstybėms narėms reikia prisiimti didesnę atsakomybę, susijusią su ES priemonių, kurios gali joms padėti užtikrinti darnų atokiausių regionų vystymąsi, naudojimu;

SESV 349 straipsnio taikymo padėtis

4.  yra susirūpinęs dėl to, kad Sutarčių straipsniai dėl atokiausių regionų nebuvo kuo visapusiškiau įgyvendinami, dėl to apribota jų galimybė kuo labiau pasinaudoti savo priklausymu Sąjungai ir didinti savo konkurencingumą konkrečiose geografinėse vietovėse;

5.  mano, kad plačiau įgyvendinant SESV 349 straipsnį būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas atokiausių regionų integravimuisi į Sąjungą, jų plėtrai ir turimo potencialo išnaudojimui, visapusiškai atsižvelgiant į jų ypatumus ir struktūrinius apribojimus, tačiau taip pat ir į turimus privalumus;

6.  primena teisės aktų leidėjų rengiant 299 straipsnio antrą pastraipą ir vėliau SESV 349 straipsnį išreikštą politinę valią parengti visapusišką strategiją, kuri būtų susieta su priemonėmis, susijusiomis su įvairių sričių politika ir instrumentais;

7.  primena, kad atokiausiems regionams ir saloms skirta programa (POSEI) yra programa, kurioje visiškai atsižvelgiama į atokiausių regionų ypatumus pagal atskirą reglamentą, priimtą remiantis ir SESV 349 straipsniu, ir 42 straipsnio pirma pastraipa bei 43 straipsnio 2 dalimi, ir pripažįstamas dvejopas – atokiausių regionų priklausymo Sąjungai ir visapusiško Europos bendrosios politikos pritaikymo atokiausių regionų realijoms – principas, todėl labai svarbu, kad ši programa būtų įgyvendinama ir būtų numatyta sukurti naujų su kitomis Sąjungos politikos sritimis susijusių programų POSEI ;

8.  pažymi, kad programos POSEI sėkmė rodo, kad reikia išsaugoti specialiai atokiausiems regionams skirtas nuostatas, o ne įtraukti jas į Europos horizontaliąsias programas;

9.  pažymi, kad Komisija parengė keletą komunikatų dėl atokiausių regionų; apgailestauja, kad šios įvairios atokiausiems regionams skirtos Europos strategijos iki šiol buvo įgyvendintos ir išplėtotos tik iš dalies;

10.  dabar ragina Komisiją pasiūlyti veiksmų planą ir, jei reikia, teisėkūros iniciatyvas siekiant, kad būtų galima įgyvendinti suderintą ir veiksmingą atokiausiems regionams skirtą strategiją, visiškai išnaudojant SESV 349 straipsnio teikiamas galimybes, visų pirma kuriant prie jų darnaus vystymosi poreikių pritaikytas specialias programas ir politines priemones, ypač inovacijų ir ilgalaikių investicijų srityje; primygtinai pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti su atokiausių regionų valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais; ragina Sąjungos institucijas drauge su atokiausių regionų valdžios institucijomis atversti naują puslapį ES ir atokiausių regionų santykiuose;

11.  palankiai vertina Komisijos darbą, susijusį su atnaujinta atokiausių regionų strategija, kuri bus priimta ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje; ragina Komisiją į savo strategiją įtraukti išsamiai apibrėžtą požiūrį į atokiausius regionus, tikslines strategines programas, kuriomis būtų atsižvelgiama į investicijų poreikius, ir aiškiai apibrėžtus tikslus, kurie būtų pasiekiami ir kuriuos būtų galima įvertinti; ragina Prancūziją, Ispaniją ir Portugaliją teikti didesnę paramą atokiausiems regionams;

12.  primena, kad SESV 349 straipsniu atokiausiems regionams, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, kurias jie patiria, remiantis lankstesnėmis procedūromis suteikiama galimybė neribotam laikui gauti nemažėjančią veiklos pagalbą; primena, kad nukrypti leidžiančios nuostatos susijusios ir su Sąjungos finansinėmis priemonėmis, ir su valstybės pagalba;

13.  primygtinai pabrėžia, jog atsižvelgiant į atliktus vertinimus būtina užtikrinti, kad priemonės, nuostatos ir nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos siekiant išlaikyti struktūrinę atokiausių regionų plėtrą skatinantį stabilumą, būtų ilgalaikės;

14.  ragina Komisiją atlikti išsamų požiūrio į atokiausius regionus vertinimą ir išnagrinėti kiekvieno atokiausio regiono ekonominę ir socialinę padėtį, siekiant užtikrinti, kad būtų geriau įgyvendinami Europos regioninės plėtros politikos tikslai, ypač susiję su atsilikimo panaikinimu ir darniu vystymusi, kad atokiausi regionai galėtų priartėti prie Europos vidutinio išsivystymo lygio;

15.  ragina Komisiją stiprinti įvairių generalinių direktoratų koordinavimą, susijusį su paraiškomis, kurios domina atokiausius regionus, siekiant tinkamai vertinti atokiausių regionų problemas ES politikos ir strategijų srityje; todėl pabrėžia, kad Generalinis sekretoriatas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant tinkamą SESV 349 straipsnio taikymą, nes siekiant Europos Sąjungos politiką pritaikyti atokiausių regionų ypatumams reikia sprendimus priimti aukščiausiu lygmeniu;

Žemės ūkio politika

16.  palankiai vertina neseniai pateiktą Komisijos ataskaitą (COM(2016)0797), kurioje daroma išvada, kad apskritai programų POSEI (2006–2014) rezultatai yra teigiami, mano, kad ši programa yra itin svarbi siekiant išlaikyti produktų gamybą atokiausiuose regionuose ir kad ji atitinka naujus bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus, ir rekomenduoja toliau taikyti dabartinį pagrindinį reglamentą, tačiau nepamirštant, kad įsigaliojus laisvosios prekybos susitarimams, kurie turės arba gali turėti didelį poveikį atokiausių regionų produktų gamybai, gali reikėti pritaikyti biudžetą;

17.  mano, kad programos POSEI nuo pat sukūrimo įgyvendinamos labai sėkmingai;

18.  pritaria Komisijos vertinimo išvadai, kurioje raginama konsoliduoti pagrindinius POSEI elementus vežimo rėmimui, siekiant užkirsti kelią pavojui, kad žemės ūkio gamybos gali būti atsisakyta ir visus neigiamus to padarinius atokiausių regionų užimtumui, aplinkai ir teritoriniam aspektui;

19.  mano, kad reikia teikti daugiau paramos gamybos įvairinimo reikmėms atokiausiuose regionuose ir imtis naujų veiksmų siekiant išspręsti rinkos krizes, su kuriomis susiduria kai kurie sektoriai, būtent pomidorų ir naminių gyvulių sektoriai, ir siekiant palengvinti smulkių gamintojų plėtrą, pavyzdžiui, pieno produktų gamintojų;

20.  primena, kad vieną po kitos vykdant bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (BRO) reformas nebuvo pakankamai atsižvelgta į atokiausių regionų ypatumus ir ragina ateityje į juos atsižvelgti geriau;

21.  pažymi, kad dėl 2005 m. BRO reformos cukraus sektoriuje pradėtas kvotų ir garantuotųjų kainų naikinimas silpnina atokiausių regionų cukranendrių augintojus; primygtinai pabrėžia, kad reikia išlaikyti visas specialias priemones, parengtas pagal SESV 349 straipsnį, siekiant sudaryti sąlygas tvariam konkurencingumui šioje pramonėje; ragina sukurti paramos cukranendrių augintojams mechanizmą, taikomą sumažėjus pasaulinėms cukraus kainoms;

22.  ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad Azorų salose pieno gamyba yra pati svarbiausia sritis, ir toliau remti gamintojus bei numatyti papildomas priemones, jeigu ištiktų rinkos krizė;

23.  primena, kad bananų auginimas atlieka esminį vaidmenį kai kurių atokiausių regionų socialinėje ir ekonominėje struktūroje; todėl ragina išlaikyti ir, prireikus, padidinti paramą gamintojams;

24.  ragina Komisiją į savo valdymo priemones ir rinkos krizės nustatymo priemones, taikomas įvairiuose žemės ūkio sektoriuose, pavyzdžiui, bananų, cukraus, romo, žuvininkystės ar pieno sektoriuje, kartu su Pieno observatorija, įtraukti aiškią rinkos krizės atokiausiuose regionuose apibrėžtį ir priderinti šiuos rodiklius prie regionų realybės;

25.  apgailestauja, kad dėl skirtingų sistemų taikymo ekologinės gamybos subjektams trečiosiose šalyse ir Sąjungos valstybėse narėse šioje rinkoje susidarė iškreipta konkurencija, kuri kenkia ir Sąjungos gamintojams, veikiantiems atokiausiuose regionuose, ir vartotojams, nes jie nežino apie realias šių produktų gamybos sąlygas; todėl ragina, atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl būsimų ES normų ekologiškų produktų gamybos ir ženklinimo srityje, atsisakyti dabar galiojančios lygiavertiškumo sistemos siekiant užtikrinti tinkamą atokiausių regionų ir trečiųjų šalių konkurenciją;

26.  mano, kad reikia, remiantis SESV 349 straipsniu, sukurti teisinę sistemą, skirtą ekologiškai produkcijai, ir teisinę sistemą, skirtą sanitarinėms ir fitosanitarinėms reikmėms, pagal kurias būtų atsižvelgiama į atokiausių regionų žemės ūkio ypatumus, būtent į atogrąžų klimato aplinkybes;

27.  ragina Komisiją skatinti atokiausių regionų ūkininkus reklamuoti savo aukštos kokybės produktus naudojant atokiausių regionų logotipą, taip pat kitas kokybės sertifikavimo priemones;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad produktų diferenciacija ir specializacija gali papildomai skatinti ir populiarinti vietos produkciją, maisto produktų perdirbimą ir pardavimą ir taip mažinti esamus atokiausių regionų ir kitų ES regionų skirtumus;

29.  pabrėžia, kad siekiant politikos nuoseklumo atokiausių regionų dedamoms pastangoms modernizuoti savo pramonės sektorius ir didinti jų konkurencingumą neturi pakenkti Sąjungos ir trečiųjų šalių pasirašomi laisvosios prekybos susitarimai;

Europos Sąjungos prekybos politika

30.  primena, jog SESV 207 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad derybose su trečiosiomis šalimis „pasiekti susitarimai atitiktų Sąjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles“;

31.  nustato, kad pasirašant vis daugiau prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, tarp kurių figūruoja ir didžiosios bananų augintojos, ir cukraus gamintojos, pasikeičia rinkos pasiskirstymas, sukuriamas spaudimas kainoms ir kenkiama šių produktų ES gamintojų konkurencingumui;

32.  taigi mano, kad Sąjungos prekybos politika neturėtų kelti grėsmės atokiausių regionų pramonės sektoriams, nes šie sektoriai atlieka svarbų vaidmenį ekonominei, socialinei ir aplinkos apsaugos sritims;

33.  ragina Sąjungos vykdomose derybose dėl prekybos nuo šiol atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus ir į jautrius jų produktus, visų pirma bananus, cukrų, romą, pomidorus ar žuvininkystės produktus;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares būti atidžioms ir budrioms ginant atokiausių regionų interesus vykstant deryboms dėl „Brexit“;

35.  ragina Komisiją, laikantis 2012 m. birželio 20 d. komunikate nustatyto įsipareigojimo, su prekybos susitarimais, pavyzdžiui, ekonominės partnerystės susitarimais, teikti poveikio vertinimus ir prireikus atsižvelgti į atokiausius regionus, ir į tuos vertinimus įtraukti aplinkos, socialinio, ekonominio ir teritorinio poveikio atokiausiems regionams vertinimus; prašo, kad atliekant šiuos poveikio vertinimus būtų taip pat įvertinamas prekybos susitarimų bendras poveikis atokiausiems regionams;

36.  apgailestauja, kad iki šiol nebuvo atliktas joks tyrimas dėl laisvosios prekybos susitarimų padarinių atokiausių regionų žemės ūkio sektoriams; taip pat apgailestauja, kad 2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitoje dėl bendro prekybos susitarimų poveikio neatsižvelgta į atokiausius regionus, o tai prieštarauja POSEI teisinėms nuostatoms;

37.  ragina įgyvendinant Sąjungos prekybos politiką atsižvelgti į nepalankią konkurencinę atokiausių regionų padėtį; ragina išsaugoti tarifines ir netarifines kliūtis, kai jos yra reikalingos siekiant apsaugoti atokiausių regionų produktus, ir veiksmingai taikyti apsaugos sąlygas ir stabilizavimo mechanizmus, jeigu atokiausių regionų produktai būtų atskirti arba jiems rimtai grėstų atskirtis;

38.  pabrėžia lygiavertiškumo principo ribotumą, visų pirma kalbant apie ekologinės žemdirbystės produktus, pagal kurį į Europos Sąjungą leidžiama įvežti produktus iš trečiųjų šalių, kurie atitinka ne visus ES reikalavimus; ragina nedelsiant pradėti taikyti atitikties principą ir sustiprinti kontrolės priemones;

39.  ragina stiprinti atokiausių regionų vaidmenį Europos Sąjungos išorės politikos su kaimyninėmis šalimis srityje siekiant stiprinti išorės politiką kovos su skurdu, aplinkos tvarumo, demokratijos stiprinimo, kultūrinių mainų ir lyčių lygybės srityse;

Tvari jūrų politika, žuvininkystė ir mėlynasis augimas

40.  primena, jog SESV 349 straipsnyje nustatyta, kad Komisija gali pasiūlyti priimti konkrečias atokiausiems regionams skirtas priemones, taip pat susijusias su žuvininkystės politika;

41.  prašo Komisijos remiantis SESV 349 straipsniu numatyti atokiausiuose regionuose sukurti paramos tausiai žuvininkystei sistemą, atsižvelgiant į tai, kas vykdoma POSEI programa žemės ūkio srityje;

42.  ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinti visas rekomendacijas, išdėstytas 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl atokiausių regionų žvejybos laivynų valdymo(5);

43.  ragina Sąjungą sujungti savo pajėgas su atokiausiais regionais siekiant tapti galingiausia pasaulyje jūrų sektoriaus veikėja;

44.  pabrėžia, kad pasitelkus vandenynų išteklius ir esamą bei būsimą technologinę pažangą galima atverti dar nežinomas galimybes atokiausių regionų augimo srityje; mano, kad tvarus mėlynasis augimas suteikia galimybę sumažinti struktūrinę nelygybę tarp atokiausių regionų ir žemyninės Europos, ir kad jis gali prisidėti siekiant būsimą ES politiką perkelti į atokiausius regionus;

45.  primena, kad atokiausi regionai dėl savitos geografinės padėties atlieka svarbų vaidmenį jūrų valdymo, pakrančių vandenų valdymo, kovos su neteisėta žvejyba ir transporto saugumo gerinimo srityse;

46.  ragina Sąjungą ir atitinkamas valstybes nares daugiau investuoti jūrų ir vandenynų srityje, visų pirma atokiausiuose regionuose, kad būtų užtikrinta jų išskirtinių ekonominių zonų tvari ir veiksminga plėtra;

47.  palankiai vertina Komisijos pradėtą tyrimą dėl tvaraus mėlynojo augimo galimybių atokiausiuose regionuose ir ragina pradėti vykdyti tikrą Europos programą, skirtą atokiausiems regionams, siekiant spręsti aprūpinimui maistu, jūrų ir jūrininkystės moksliniams tyrimams bei bioekonomikai kylančius sunkumus; tačiau pabrėžia, kad tam tikra veikla, kaip naftos ir dujų gavyba, vykdoma po jūros dugnu, ir mineralų žvalgyba jūros gelmių turtuose, gali daryti didelį poveikį jūrų teritorijose ir sutrikdyti jūrų rūšis ir pažeidžiamas ekosistemas;

48.  primena saugomų jūrinių zonų svarbą atokiausiuose regionuose;

Sanglaudos politika

49.  primena, kad SESV 349 straipsnyje numatytos specialios atokiausių regionų naudojimosi struktūriniais fondais galimybės ir kad šiuo tikslu visi atokiausi regionai turėtų būti laikomi mažiau išsivysčiusiais regionais; džiaugiasi ir palankiai vertina Komisijos veiksmus atokiausių regionų labui keturiuose komunikatuose dėl atokiausių regionų ((2004, 2007, 2008 ir 2012 m.); pabrėžia, kokia svarbi ES finansinė parama visiems atokiausiems regionams, kuri 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 13 mlrd. EUR;

50.  dar kartą patvirtina, kad sanglaudos politika turi būti viena pagrindinių Europos veiklos po 2020 m. priemonių, ypač atokiausių regionų atveju, nes atokiausiuose regionuose regionų skirtumai yra labai ryškūs;

51.  atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir valstybių narių atsakomybę, ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti išankstines sąlygas, visų pirma kalbant apie investicijas jų kompetencijai priskiriamose srityse, siekiant užtikrinti, kad kuo geriau veiktų ES fondai ir politika atokiausiuose regionuose;

52.  mano, kad kitu programavimo laikotarpiu galėtų būti numatytas didesnis lankstumas sutelkimo pagal temas srityje atokiausių regionų atveju, kai tai susiję su tam tikrais jų prioritetais struktūrinių fondų lėšų naudojimo srityje, jei siekiama tvaraus vystymosi; ragina toliau skirti biudžeto asignavimus atokiausiems regionams, kompensuoti papildomas išlaidas ir išlaikyti visas tinkamai pagrįstas nukrypti leidžiančias priemones, kuriomis siekiama kompensuoti jų nepalankias struktūrines sąlygas;

53.  ragina pagal būsimą daugiametę finansinę programą (DFP) griežtai taikyti kriterijus dėl finansinių paketų nustatymo, įtvirtintus Bendrųjų nuostatų reglamente;

54.  primena bendrą tikslą – dvejopą atokiausių regionų integraciją; ragina sutvirtinti atokiausių regionų, užjūrio šalių ir teritorijų ir jų geografiniam baseinui priklausančių trečiųjų šalių tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skirtus mechanizmus ir užtikrinti, kad jie veiktų, visų pirma išlaikant ir gerinant EPF ir ERPF reglamentų teisinių ir finansinių nuostatų sąveiką;

55.  pabrėžia, kad svarbu pritaikyti Europos teritorinio bendradarbiavimo strategijas, siekiant sumažinti neigiamą poveikį regionams dėl jų atokumo ir skatinti bendradarbiavimą;

56.  rekomenduoja daugiau dėmesio skirti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) įgyvendinimui atokiausiuose, mažiau išsivysčiusiuose ir labiausiai atskirtuose regionuose;

57.  turėdamas mintyje atokiausių regionų jaunimo nedarbo lygį, primena, kad būtina sustiprinti atokiausių regionų jaunimo paramos ir mokymo ES veiksmus, visų pirma pasitelkiant Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

58.  primena, kad Europos socialinis fondas (ESF) yra svarbiausias fondas švietimo ir užimtumo srityse; ragina Komisiją, atsižvelgiant į nedarbo atokiausiuose regionuose struktūrinį pobūdį ir kritinį mastą, taip pat remiantis SESV 349 straipsniu, kuriame pripažįstama, kad atokiausiems regionams turėtų būti suteikiamos išskirtinės teisės naudotis struktūriniais fondais – turi būti skiriami papildomi ESF asignavimai, siekiant remti užimtumą, judumą ir švietimą atokiausiuose regionuose;

59.  pabrėžia, kad atokiausiuose regionuose svarbu įgyvendinti pažangios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas (RIS3), nes jos yra esminis veiksnys įgyvendinant sanglaudos politiką;

60.  primena vietos plėtros priemonių, pvz., bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos ir integruotų teritorinių investicijų, taip pat principo „iš apačios į viršų“ svarbą, nes jie padeda spręsti vietos struktūrinius sunkumus, kartu skatinant bendrijos nuosavybę; todėl ragina Komisiją ir susijusias valstybes nares ištirti galimybes stiprinti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros, kaip lankstaus ir novatoriško atsako atokiausių regionų išreikštam poreikiui prisitaikyti, naudojimą;

61.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į demografinius atokiausių regionų skirtumus, nes tai yra svarbiausias veiksnys politikos kūrimo srityje, ypač švietimo, mokymo ir užimtumo srityse;

Konkurencijos politika ir valstybės pagalba

62.  primena, jog SESV 349 straipsnyje nustatyta, kad Komisija gali siūlyti specialiai atokiausiems regionams skirtas priemones, ypač muitų ir prekybos politikos, fiskalinės politikos, laisvųjų zonų, žaliavų ir būtino vartojimo prekių tiekimo sąlygų ir valstybės pagalbos srityse;

63.  be to, primena, kad SESV 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagalba, skirta atokiausių regionų ekonominei plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, atsižvelgiant į jų struktūrinę, ekonominę ir socialinę padėtį;

64.  ragina Komisiją nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse ir Bendrajame bendrosios išimties reglamente (BBIR) remtis SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktu ir 349 straipsniu, siekiant prisidėti prie atokiausių regionų ekonominio ir socialinio vystymosi ir labiau atsižvelgti į šiuos regionus;

65.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į atokiausių regionų rinkų nutolimą ir jų ribotumą, nukrypti nuo konkurencijos teisės leidžiančių nuostatų stiprinimas pagal SESV 349 straipsnį ir 42 straipsnį negali daryti poveikio valstybių narių prekybai, taip pat negali destabilizuoti vidaus rinkos;

66.  apgailestauja, kad pradiniais pasiūlymais dėl BBIR ir nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių supaprastinimo nebuvo nuo pat pradžių ar iš anksto siekiama pritaikyti taisyklių atokiausiems regionams, kad būtų veiksmingai užtikrinta jų ekonominis ir socialinis vystymasis;

67.  ragina Komisiją stiprinti savo veiksmus atokiausiuose regionuose kovojant su didžiosiomis monopolijomis, dėl kurių didėja pragyvenimo išlaidos vietos gyventojams, ypač importo sektoriuose, kurie kelia grėsmę ekonomikos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų plėtrai;

68.  ragina Komisiją, remiantis išsamiu atokiausių regionų padėties vertinimu, po 2020 m. pratęsti jiems taikomos išimtinės apmokestinimo tvarkos taikymą, sykiu užtikrinant pažangą sąžiningos ir veiksmingos apmokestinimo tvarkos labui ir labiau kovojant su mokestiniu sukčiavimu ES ir trečiosiose šalyse;

69.  perspėja dėl prekybos praktikos, tokios kaip pasiūlos pertekliaus realizavimo rinkos praktika, dėl kurios gali būti destabilizuojama mažų salų rinkos vietos ekonomika;

Moksliniai tyrimai, aplinka, švietimas, kultūra, transportas, energetika ir telekomunikacijos

70.  primena, jog SESV 349 straipsnyje nustatyta, kad Komisija gali pasiūlyti priimti specialiai atokiausiems regionams skirtas priemones, taip pat susijusias su paramos pagal horizontaliąsias Sąjungos programas gavimo sąlygomis;

71.  mano, kad horizontaliosiose Sąjungos programose turėtų būti numatytos paramos atokiausiems regionams gavimo specialios sąlygos siekiant užtikrinti, kad jie faktiškai dalyvautų šiose programose ir kad šių regionų privalumai galėtų būti akcentuojami įgyvendinant programas „Horizontas 2020“, LIFE, COSME, „Kūrybiška Europa“, ir kt.;

72.  prašo Komisijos faktiškai įtraukti atokiausius regionus į transeuropinius transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklus;

73.  primena, kad būtina teikti pirmenybę atokiausių regionų tvariai energetinei nepriklausomybei; pabrėžia, kad atokiausi regionai gauna įvairią naudą, susijusią su atsinaujinančiosios energijos, efektyvaus energijos vartojimo ir žiedinės ekonomikos vystymu;

74.  atkreipia dėmesį į dideles mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos vystymo galimybes tvirto ir darnaus vystymosi srityje; ragina optimizuoti galimybes atokiausiems regionams gauti paramą iš ESI fondų ir programos „Horizontas 2020“, siekiant kurti atitinkamų jų universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir novatoriškų įmonių tinklus, kad šie regionai taptų patrauklūs ir būtų aktyviau skatinami mainai tarp piliečių bei institucijų ne tik atokiausiuose regionuose, bet ir su žemynine Europa, užjūrio šalimis ir teritorijomis bei trečiosiomis šalimis;

75.  primena, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) atokiausiuose regionuose atlieka svarbiausią vaidmenį ekonomikos ir socialinio vystymosi srityse; todėl ragina Komisiją labiau atsižvelgti į atokiausių regionų situaciją įgyvendinant programą COSME arba Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI);

76.  mano, jog reikėtų toliau skatinti atokiausių regionų ir kaimyninių trečiųjų šalių mainus ir bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų, kultūros ir švietimo srityse, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos jų regioninei integracijai;

77.   palankiai vertina tai, kad nauja programa „Erasmus+“, teikiant kuo didesnę paramą, skatinamas atokiausių regionų studentų ir jaunų verslininkų judumas; ragina į programą „Kūrybiška Europa“ įtraukti panašias nuostatas; vis dėlto tikisi, kad įgyvendinant programą Erasmus bus labiau atsižvelgta į bendrus atokiausių regionų ypatumus ir bus skatinami mainai tarp atokiausių regionų; apgailestauja, kad, neatsižvelgiant į programos „Erasmus +“ reglamento 37 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad „įgyvendinant Programą reikėtų atsižvelgti į su atokiausių Sąjungos regionų ir UŠT nutolimu susijusius apribojimus“, pagal programą Erasmus skiriamos kelionės išlaidų kompensacijos dažnai yra nepakankamos, palyginti su tikrosiomis išlaidomis, kurias patiria atokiausių regionų studentai, vykdami į žemyną;

78.  ragina Komisiją į naują jaunimui skirtą judumo iniciatyvą „Move2Learn, Learn2Move“ įtraukti atokiausiuose regionuose gyvenančius ES piliečius ir pritaikyti jiems teikiamas kelionės išlaidų kompensacijas prie realių išlaidų, kurias jie patiria keliaudami iš atokiausių regionų į žemyninę Europą; palankiai vertina Komisijos sprendimą šią iniciatyvą netaikyti vien tik geležinkelių transportui, nes tokiu atveju būtų izoliuojamas užjūrio regionų jaunimas;

79.  atkreipia dėmesį į tai, kad programa „Natura 2000“ netaikoma Prancūzijos atokiausiems regionams, nors jie turi išskirtinę biologinę įvairovę, tačiau paveiktą visų pirma klimato kaitos; todėl ragina įgyvendinti konkrečias apsaugos priemones ir užtikrinti iniciatyvos BEST parengiamųjų veiksmų ilgaamžiškumą sukuriant tvarią priemonę siekiant finansuoti biologinės įvairovės projektus, įvertinti ekosistemines paslaugas ir prisitaikyti prie klimato kaitos ES užjūrio šalyse ir teritorijose;

80.  siūlo atlikti poveikio vertinimą dėl galimybių Prancūzijos atokiausiuose regionuose įgyvendinti programą „Natura 2000“ siekiant nustatyti geriausiai pritaikytas priemones, kuriomis būtų galima saugoti biologinę įvairovę ir aplinką šiuose regionuose;

81.  primena, kad 2015 m. spalio mėn. Komisijos paskelbtoje ir Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2017 minimoje ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūroje padaryta išvada, kad, nors nuo 2011 m. įgyvendinant priemones pagal 1 tikslą pasiekta didelė pažanga, didžiausi iššūkiai tebėra užbaigti tinklo „Natura 2000“ jūrų aspektą ir užtikrinti veiksmingą vietovių valdymą bei tinklui „Natura 2000“ remti reikalingą finansavimą, kurie abu yra atokiausiems regionams svarbūs veiksniai;

82.  primena, kad Europos Audito Rūmai specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2017 nurodė, kad valstybės narės turi pasiekti didelę pažangą ir Komisija turi labiau stengtis veiksmingiau prisidėti prie 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos plataus užmojo tikslų;

83.  primena, kad Europos Audito Rūmai 2017 m. sausio mėn. specialiojoje ataskaitoje nurodė, jog „būtina daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės“;

84.  pakartoja, kad prieigos prie interneto gerinimas būtinai turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant teritorinę sanglaudą ir skatinant lygias galimybes, kuriant darbo vietas ir gerinant žmonių gyvenimo lygį atokiausiuose regionuose;

85.  primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus, kai ji sprendžia klausimus, susijusius su skaitmeninio tinklo aprėptimi;

86.  ragina sukurti specialią, transportui skirtą, į POSEI panašią programą, siekiant skatinti teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą šiuose regionuose ir mažinti izoliuotumą bei dvigubą izoliuotumą, pasireiškiantį kai kuriuose atokiausiuose regionuose; pabrėžia, kad šioje programoje turėtų būti numatyta parama žmonių ir prekių transportui tarp atokiausių regionų ir žemyno, pačiuose atokiausiuose regionuose ir tarp artimų atokiausių regionų, pavyzdžiui, Azorų salų, Madeiros salos ir Kanarų salų; pabrėžia, kad šia programa turėtų būti skatinama prekyba tarp šių regionų;

87.  pabrėžia, kad atokiausi regionai yra privilegijuoti turistiniai regionai, todėl būtina investuoti į kokybišką transporto už prieinamą kainą tinklą, ypač atsižvelgiant į vidaus rinką;

88.  ragina Europos Sąjungą ryžtingai įsipareigoti tarptautinti patekimo į atokiausius regionus sąlygas – įdiegti infrastruktūrą ir įrengti transporto kelius, siekiant sujungti šiuos regionus su žemynine Europa, su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir visu likusiu pasauliu;

89.  prašo atokiausiuose regionuose plėtoti tikrą ES pramonės strategiją, pagal kurią būtų kuriamos darbo vietos, kurių nebūtų galima perkelti kitur, ir kuri būtų grindžiama įmonių galėjimu įsitvirtinti vietoje;

90.  mano, kad atokiausi regionai gali tapti privilegijuota erdve, kur būtų galima įgyvendinti bandomuosius projektus, kurių priemonės būtų taikomos visose srityse įvairiose valstybėse narėse;

o
o   o

91.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir jų regionams bei Regionų komitetui.

(1) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0133.
(3) 2015 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Parlamentas ir Komisija / Taryba, C-132/14 – C-136/14, ECLI:EU:C:2015:813.
(4) OL L 187, 2014 6 26, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0195.

Teisinis pranešimas