Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2017 m. rugsėjo 12 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Prašymas atšaukti Marie-Christine Boutonnet imunitetą
 Simono Busuttilio skyrimas į komitetą, įsteigtą pagal SESV 255 straipsnį
 ES ir Islandijos susitarimas dėl žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų apsaugos ***
 ES ir Islandijos susitarimas dėl papildomų prekybos žemės ūkio produktais lengvatų ***
 Mediacijos direktyvos įgyvendinimas
 Franšizė mažmeninės prekybos sektoriuje
 Europos kosmoso strategija
 Tolesnis ir nuotolinis universitetinis mokymasis kaip Europos mokymosi visą gyvenimą strategijos dalis
 Nebeaktualių reglamentų, susijusių su vidaus vandens transporto ir krovinių vežimo kelių transportu sektoriais, panaikinimas ***I
 Interneto ryšio vietos bendruomenėse skatinimas ***I
 Dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės ***I
 Banginių medžioklė Norvegijoje
 ES prisijungimas prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo
 Tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikis pasaulinėms vertės grandinėms

Prašymas atšaukti Marie-Christine Boutonnet imunitetą
PDF 129kWORD 45k
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Marie-Christine Boutonnet imunitetą (2017/2063(IMM))
P8_TA(2017)0317A8-0259/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 14 d. perduotą prašymą panaikinti Marie-Christine Boutonnet imunitetą (grindžiamą Paryžiaus apeliacinio teismo generalinės prokurorės prašymu), kuris susijęs su Paryžiaus apygardos teismo (pranc. „pôle financier”) ikiteisminio tyrimo teisėjų atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu, inter alia, susijusiu su lėšomis, gautomis pagal įvardyto EP narės padėjėjo sutartį, ir kuris buvo paskelbtas 2017 m. balandžio 26 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Jeano-François Jalkho, kuris pakeitė Marie-Christine Boutonnet, paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0259/2017),

A.  kadangi Paryžiaus apygardos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai paprašė panaikinti Europos Parlamento narės Marie-Christine Boutonnet imunitetą, kad galėtų ją apklausti dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką;

Β.  kadangi pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje suteikiami parlamento nariams;

C.  kadangi Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje nustatyta, kad „[n]ė vienas parlamento narys dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo negali būti suimamas arba negali būti kitaip atimama arba suvaržoma jo laisvė, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, valdyba nedavė tam sutikimo. Toks sutikimas nėra būtinas, kai parlamento narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (in flagranti), arba įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui“;

D.  kadangi, ikiteisminio tyrimo teisėjų nuomone, policijos atlikto preliminaraus tyrimo ir ikiteisminio tyrimo rezultatai patvirtina su kai kuriais Europos Parlamento narių, priklausančių Nacionaliniam frontui, padėjėjais susijusius pradinius įtarimus, apie kuriuos pranešė Europos Parlamentas;

E.  kadangi visų pirma iš 2015 m. vasario mėn. paskelbtos Nacionalinio fronto organizacinės struktūros matyti, kad šioje organizacinėje struktūroje nurodyta 15 EP narių, 21 EP narių vietinis padėjėjas ir 5 akredituoti EP narių padėjėjai; kadangi kai kurie EP narių padėjėjai deklaravo, kad jų darbo vieta yra Nacionalinio fronto būstinėje Nantere, kartais visu etatu; kadangi daugumos EP narių padėjėjų darbo sutartyse buvo aprašytos identiškos ir bendros funkcijos, nenurodant jokių specialių užduočių;

F.  kadangi atlikus tyrimus taip pat išaiškėjo trys situacijos, dėl kurių galima suabejoti tuo, kad atitinkami padėjėjai faktiškai vykdė veiklą Europos Parlamente:

   EP narių padėjėjų darbo sutartys įterptos tarp dviejų su Nacionaliniu frontu sudarytų darbo sutarčių;
   EP narių padėjėjų darbo sutartys su Europos Parlamentu sutapo su darbo sutartimis, sudarytomis su Nacionaliniu frontu;
   darbo sutartys su Nacionaliniu frontu buvo sudarytos iš karto po to, kai baigė galioti EP narių padėjėjų sutartys;

G.  kadangi per 2016 m. vasario mėn. Nacionalinio fronto būstinėje atliktą kratą buvo areštuoti kai kurie dokumentai, rasti Nacionalinio fronto apskaitininko kabinete, iš kurių matyti, kad minėtoji partija nori „sutaupyti“ pasinaudodama tuo, kad partijos darbuotojams, kaip EP narių padėjėjams, atlyginimus mokėtų Europos Parlamentas;

H.  kadangi, ikiteisminio tyrimo teisėjų nuomone, būtina apklausti Marie-Christine Boutonnet, kad ji pateiktų paaiškinimus dėl lėšų, gautų pagal tam tikro įvardyto padėjėjo sutartį; kadangi 2017 m. kovo 6 d. šiam padėjėjui buvo pateikti kaltinimai piktnaudžiavimo pasitikėjimu slėpimu laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. vasario mėn.; kadangi per dviejų ikiteisminio tyrimo teisėjų atliekamą apklausą jis pasirėmė savo teise tylėti;

I.  kadangi Marie-Christine Boutonnet atsisakė atvykti pagal tyrėjų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų parengtus šaukimus, siekiant nustatyti, ar jai turi būti pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. vasario mėn.;

J.  kadangi, regis, Paryžiaus ikiteisminio tyrimo teisėjai jau apklausė Marie-Christine Boutonnet;

K.  kadangi vis dėlto būtų tikslinga atšaukti šios Parlamento narės imunitetą, nes tik Parlamentas turi teisę atšaukti Parlamento nario imunitetą;

L.  kadangi šiuo konkrečiu atveju yra aišku, jog būtina reaguoti į prašymą atšaukti imunitetą, ir kadangi nėra įrodymų, jog esama fumus persecutionis atvejo, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta procesas pagal panašius kaltinimus, pateiktus EP nariams, priklausantiems kitoms frakcijoms ir turintiems kitų valstybių pilietybę;

1.  nusprendžia atšaukti Marie-Christine Boutonnet imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Prancūzijos Respublikos kompetentingai institucijai ir Marie-Christine Boutonnet.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Simono Busuttilio skyrimas į komitetą, įsteigtą pagal SESV 255 straipsnį
PDF 228kWORD 40k
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento sprendimas siūlyti paskirti Simoną Busuttilį komiteto, įsteigto pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnį, nariu (2017/2132(INS))
P8_TA(2017)0318B8-0503/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 255 straipsnio antrąją pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo Teisės reikalų komiteto pasiūlymą (B8-0503/2017),

A.  kadangi Simon Busuttil atitinka sąlygas, išdėstytas SESV 255 straipsnio antroje pastraipoje;

1.  siūlo, kad Simon Busuttil būtų paskirtas komiteto nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Teisingumo Teismo pirmininkui.


ES ir Islandijos susitarimas dėl žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų apsaugos ***
PDF 238kWORD 41k
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Islandijos susitarimo dėl žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų apsaugos sudarymo projekto (11782/2016 – C8-0123/2017 – 2016/0252(NLE))
P8_TA(2017)0319A8-0254/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11782/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Islandijos susitarimo dėl žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų apsaugos projektą (12124/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0123/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0254/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Islandijos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Islandijos susitarimas dėl papildomų prekybos žemės ūkio produktais lengvatų ***
PDF 233kWORD 41k
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Islandijos susitarimo pasikeičiant laiškais dėl papildomų prekybos žemės ūkio produktais lengvatų sudarymo projekto (12146/2016 – C8-0129/2017 – 2016/0293(NLE))
P8_TA(2017)0320A8-0256/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12146/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Islandijos susitarimo pasikeičiant laiškais dėl papildomų prekybos žemės ūkio produktais lengvatų projektą (12147/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0129/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0256/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Islandijos parlamentams ir vyriausybėms.


Mediacijos direktyvos įgyvendinimas
PDF 417kWORD 45k
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (Mediacijos direktyvos) įgyvendinimo (2016/2066(INI))
P8_TA(2017)0321A8-0238/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (Mediacijos direktyvą)(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų taikymo (COM(2016)0542),

–  atsižvelgdamas į Vidaus politikos generalinio direktorato parengtą išsamių analizių rinkinį The implementation of the Mediation Directive – 29 November 2016 („Mediacijos direktyvos įgyvendinimas – 2016 m. lapkričio 29 d.“)(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos studiją Study for an evaluation and implementation of Directive 2008/52/EC – the “Mediation Directive“ („Direktyvos 2008/52/EB (Mediacijos direktyvos) įvertinimo ir įgyvendinimo tyrimas“)(3),

–  atsižvelgdamas į Vidaus politikos generalinio direktorato parengtą tyrimą Rebooting the Mediation Directive: Assessing the limited impact of its implementation and proposing measures to increase the number of mediations in the EU („Mediacijos direktyvos atgaivinimas. Jos įgyvendinimo riboto poveikio įvertinimas ir priemonės, siūlomos siekiant didinti mediacijos atvejų skaičių ES“)(4),

–  atsižvelgdamas į EPRS Ex post poveikio vertinimo skyriaus tyrimą „Mediacijos direktyvos įgyvendinimo ES vertinimas“(5),

–  atsižvelgdamas į Vidaus politikos generalinio direktorato parengtą tyrimą Quantifying the cost of not using mediation – a data analysis („Išlaidų, susidarančių netaikant mediacijos, įvertinimas. Duomenų analizė“)(6),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnį ir 81 straipsnio 2 dalies g punktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0238/2017),

A.  kadangi Direktyva 2008/52/EB – svarbus mediacijos procedūrų diegimo ir taikymo Europos Sąjungoje etapas; kadangi, nežiūrint į tai, valstybėse narėse ji įgyvendinama labai skirtingai priklausomai nuo to, ar anksčiau jose buvo taikomos nacionalinės mediacijos sistemos, taigi vienos valstybės narės renkasi santykinai pažodinį jos nuostatų įgyvendinimą, kitos nuodugniai peržiūri alternatyvius ginčų sprendimo būdus (tai, pvz., būtų Italija, kurioje mediacijos procedūra naudojamasi šešis kartus dažniau negu likusiose Europos šalyse), o trečios mano, kad jų galiojantys įstatymai ir taip atitinka Mediacijos direktyvą;

B.  kadangi dauguma valstybių narių yra išplėtusios savo nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių taikymo sritį įtraukdamos ir vidaus atvejus – tik trys valstybės narės nusprendė direktyvą perkelti į nacionalinę teisę siekiant ją taikyti tik tarpvalstybiniams atvejams(7) – ir tai padarė teigiamą poveikį valstybių narių įstatymams ir atitinkamų ginčų kategorijoms;

C.  kadangi sunkumai, su kuriais susidurta direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę etapu, dažniausiai atspindi įvairių nacionalinės teisės sistemų teisinės kultūros skirtumus; taigi kadangi prioritetas turėtų būti teikiamas teisinės mąstysenos keitimui vystant mediacijos kultūrą, kuri būtų grindžiama draugišku ginčų sprendimu: šį klausimą nuo pat Sąjungos direktyvos užuomazgų ne kartą kėlė Europos teisės specialistų tinklas, o vėliau, perkeliant į nacionalinę teisę – valstybės narės;

D.  kadangi Mediacijos direktyvos įgyvendinimas davė Europos papildomos naudos, nes nacionalinės teisėkūros institucijos išsamiau susipažino su mediacijos privalumais ir tam tikru laipsniu buvo suderinta proceso teisė bei įvairi praktika valstybėse narėse;

E.  kadangi mediacija, kaip alternatyvi, savanoriška ir konfidenciali neteisminė procedūra, gali būti naudinga priemonė teismų sistemų perkrovai tam tikrais atvejais mažinti ir jos atžvilgiu gali būti taikomos būtinos apsaugos priemonės, nes ją taikant fiziniai ir juridiniai asmenys gali įgyti galimybę ginčus spręsti greitai ir nebrangiai – atsižvelgiant į tai, kad pernelyg ilgas teismo procesas pažeidžia Pagrindinių teisių chartiją – kartu užtikrinant geresnes galimybes kreiptis į teismą ir padedant skatinti ekonomikos augimą;

F.  kadangi akivaizdu, kad Mediacijos direktyvos 1 straipsnyje išdėstyti tikslai, kuriais siekiama skatinti taikyti mediaciją ir pirmiausia užtikrinti subalansuotą mediacijos ir teismo proceso santykį, nepasiekti, nes daugumoje valstybių narių mediacija teismuose vidutiniškai taikoma mažiau nei 1 proc. bylų(8);

G.  kadangi parengus Mediacijos direktyvą nebuvo sukurta Sąjungos neteisminio ginčų sprendimo sistema siauriausia šio žodžio prasme, išskyrus tai, kad buvo pradėtos taikyti konkrečios nuostatos senaties laikotarpių ir jos terminų galiojimo pabaigos vykstant teisiniam procesui, kai mėginama taikyti mediaciją, ir mediatorių bei jų administracijos darbuotojų konfidencialumo prievolių srityse;

Pagrindinės išvados

1.  palankiai vertina tai, kad pastaruoju metu daugelyje valstybių narių buvo atlikti mediacijos sistemos pakeitimai ir peržiūra, o kitose numatoma iš dalies keisti taikomus teisės aktus(9);

2.  apgailestauja, kad viso labo trys valstybės narės yra nusprendusios perkelti direktyvą į nacionalinę teisę tik tarpvalstybiniams atvejams, ir pažymi, kad esama tam tikrų sunkumų, susijusių su praktiniu nacionalinių mediacijos sistemų veikimu, kurie dažniausiai susiję su priešiškumo tradicija ir mediacijos kultūros valstybėse narėse trūkumu, menku informuotumu apie mediaciją daugumoje valstybių narių, nepakankamomis žiniomis, kaip elgtis tarpvalstybiniais atvejais, ir mediatoriams skirtų kokybės kontrolės mechanizmų veikimu(10);

3.  pažymi, kad visos valstybės narės numato galimybę teismams paraginti šalis pasinaudoti mediacija ar bent atvykti į informacinius posėdžius mediacijos klausimais; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse dalyvauti tokiuose informaciniuose posėdžiuose privaloma teisėjo iniciatyva(11) arba, kai nagrinėjami tam tikri ginčai, pvz., šeimos bylos, šito reikalaujama įstatymu(12); taip pat pažymi, jog kai kurios valstybės narės reikalauja, kad teisininkai informuotų savo klientus apie galimybę pasinaudoti mediacija arba kad prašymuose teismui būtų patvirtinta, jog buvo mėginta pasinaudoti mediacija, ar nurodytos priežastys, dėl kurių tai neįmanoma; tačiau pažymi, jog Mediacijos direktyvos 8 straipsniu užtikrinama, kad šalims, pasirinkusioms mediaciją siekiant išspręsti ginčą, dėl mediacijai skirto laiko vėliau nebūtų užkirstas kelias kreiptis į teismą; pažymi, jog neatrodo, kad valstybės narės būtų iškėlusios kokių nors klausimų dėl šio punkto;

4.  taip pat pažymi, jog daugelis valstybių narių šalims numato finansines paskatas, kad būtų naudojamasi mediacija, t. y. išlaidų mažinimą ar teisinę pagalbą, arba sankcijas už nepagrįstą atsisakymą svarstyti galimybę pasinaudoti mediacija; atkreipia dėmesį į tai, jog šiose šalyse pasiekti rezultatai įrodo, kad mediacija gali būti ekonomiškai efektyvus ir greitas neteisminis ginčų sprendimo būdas taikant šalių poreikiams pritaikytus procesus;

5.  mano, kad elgesio kodeksų priėmimas yra svarbi priemonė kokybiškai mediacijai užtikrinti; šiuo požiūriu pažymi, kad Europos mediatorių elgesio kodeksą suinteresuotosios šalys naudoja arba tiesiogiai, arba remiantis juo parengiami nacionaliniai ar atitinkamiems sektoriams skirti kodeksai; taip pat pažymi, kad daugumoje valstybių narių taikomos privalomos mediatorių akreditavimo procedūros ir (arba) sudaromi mediatorių registrai;

6.  apgailestauja, kad sunku gauti išsamius statistinius duomenis apie mediaciją, įskaitant bylų, kurioms buvo taikoma mediacija, skaičių, vidutinę mediacijos procesų trukmę ir sėkmingai išspręstų bylų skaičių; pažymi, kad, neturint patikimos duomenų bazės, labai sunku toliau skatinti mediaciją ir didinti visuomenės pasitikėjimą jos veiksmingumu; kita vertus, pabrėžia, kad vis didesnį vaidmenį civilinėse ir komercinėse bylose – gerinant nacionalinių duomenų apie Mediacijos direktyvos taikymą rinkimą – atlieka Europos teisminis tinklas;

7.  palankiai vertina tai, kad mediacija itin svarbi šeimos teisės srityje (ypač vykstant procesams dėl vaikų globos, teisės bendrauti ir nagrinėjant vaikų grobimo bylas), nes ją taikant šioje srityje gali būti kuriama konstruktyvi diskusijų atmosfera ir užtikrinamas deramas tėvų elgesys; taip pat pažymi, jog tikėtina, kad draugiški sprendimai bus ilgalaikiai ir atitiks vaiko interesus, nes jais gali būti apibrėžta ne tik vaiko pagrindinė gyvenamoji vieta, bet ir lankymo tvarka arba susitarta dėl vaiko išlaikymo; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į svarbų Europos teisminio tinklo vaidmenį, civilinėse ir komercinėse bylose atliekamą rengiant rekomendacijas, kuriomis siekiama, kad tarpvalstybinėse – visų pirma vaikų grobimo – bylose, būtų dažniau taikoma mediacija šeimai;

8.  pabrėžia, kad svarbu sukurti ir tvarkyti atskirą Europos e. teisingumo portalo skyrių, kuris būtų skirtas tarpvalstybinei mediacijai šeimos bylose ir kuriame būtų teikiama informacija apie nacionalines mediacijos sistemas;

9.  todėl palankiai vertina Komisijos atsidavimą kartu finansuoti įvairius projektus, kuriais siekiama skatinti mediaciją ir mokyti teisėjus bei praktikus valstybėse narėse;

10.  pabrėžia, kad, nepaisant savanoriško mediacijos pobūdžio, turi būti imtasi tolesnių veiksmų, siekiant užtikrinti greitą susitarimų, pasiektų naudojantis mediacija, vykdymą už prieinamą kainą, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, taip pat Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų; šiuo požiūriu primena, kad susitarimo, kurį šalys pasiekė Sąjungos valstybėje narėje, vykdymą nacionaliniu lygmeniu paprastai tvirtina valdžios institucija ir kad dėl to atsiranda papildomų išlaidų, susitarimo šalys sugaišta daug laiko, o tai gali neigiamai paveikti užsienyje sudarytų mediacijos susitarimų judėjimą, ypač smulkių ginčų atvejais;

Rekomendacijos

11.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant raginti naudotis mediacija sprendžiant civilinius ir komercinius ginčus – taip pat ir rengiant tinkamas informavimo kampanijas, kurių metu piliečiams ir juridiniams asmenims būtų teikiama tinkama, išsami informacija apie procedūros esmę ir jos pranašumus sutaupomo laiko ir pinigų požiūriu – bei užtikrinti geresnį teisės specialistų bendradarbiavimą šiuo tikslu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina keistis geriausia įvairių nacionalinių jurisdikcijų praktika kartu taikant tinkamas priemones Sąjungos lygmeniu, siekiant išsamiau informuoti apie tai, kokia naudinga yra mediacija;

12.  ragina Komisiją įvertinti būtinybę parengti ES masto kokybės standartus, kuriais būtų vadovaujamasi teikiant mediacijos paslaugas, visų pirma minimalius standartus, kuriuos taikant būtų užtikrintas nuoseklumą – kartu atsižvelgiant į pagrindinę teisę kreiptis į teismą, taip pat į vietos mediacijos kultūros skirtumus – kaip priemonę dar labiau skatinti taikyti mediaciją;

13.  taip pat ragina Komisiją įvertinti, ar valstybėms narėms būtina kurti ir tvarkyti nacionalinius mediacijos procedūrų registrus – tai galėtų būti informacijos šaltinis ne tik Komisijai, bet ir nacionaliniams mediatoriams, kurie galėtų kad naudotis geriausia visos Europos praktika; pabrėžia, kad bet koks toks registras turi būti kuriamas visapusiškai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (Reglamentas (ES) 2016/679)(13);

14.  prašo, kad Komisija išsamiai ištirtų kliūtis, susijusias su laisvu užsienyje sudarytų mediacijos susitarimų judėjimu Sąjungoje, ir įvairias galimybes skatinti taikyti mediaciją kaip patikimą ir veiksmingą būdą konfliktams vidaus ir tarpvalstybiniams ginčams Sąjungoje už prieinamą kainą spręsti, atsižvelgiant į teisinės valstybės principą ir šioje srityje vykstančius tarptautinius pokyčius;

15.  ragina Komisiją peržiūrint taisykles ieškoti sprendimų, kad būtų faktiškai išplėsta mediacijos taikymo sritis bei, esant galimybių, būtų įtrauktos ir kitos civilinės ar administracinės bylos; tačiau pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas poveikiui, kurį mediacija galėtų daryti tam tikriems socialiniams klausimams, pvz., šeimos teisei; atsižvelgdamas į tai rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms taikyti ir įgyvendinti deramas apsaugos priemones vykstant mediacijos procesams, siekiant mažinti silpnesnėms šalims gresiančią riziką ir apsaugoti jas nuo bet kokio galimo galingesnių šalių piktnaudžiavimo procesu arba padėtimi, bei pateikti reikiamus išsamius statistinius duomenis; taip pat pabrėžia, jog svarbu užtikrinti teisingų kriterijų laikymąsi išlaidų atžvilgiu, ypač siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustų asmenų grupių interesus; vis dėlto mano, kad, šalims nustačius pernelyg griežtus standartus, mediacija gali netekti savo patrauklumo;

o
o   o

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 136, 2008 5 24, p. 3.
(2) PE 571.395.
(3) http://bookshop.europa.eu/lt/study-for-an-evaluation-and-implementation-of-directive-2008-52-ec-the-mediation-directive--pbDS0114825/.
(4) PE 493.042.
(5) PE 593.789.
(6) PE 453.180.
(7) Žr. (COM(2016)0542), p. 5.
(8) PE 571.395, p. 25.
(9) Kroatijoje, Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje.
(10) Žr. (COM(2016)0542), p. 4.
(11) Pvz., Čekijoje.
(12) Pvz., Lietuvoje, Liuksemburge, Anglijoje ir Velse.
(13) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.


Franšizė mažmeninės prekybos sektoriuje
PDF 338kWORD 46k
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl franšizės veikimo mažmeninės prekybos sektoriuje (2016/2244(INI))
P8_TA(2017)0322A8-0199/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Europos mažmeninės prekybos veiksmų plano, kuris būtų naudingas visiems dalyviams(1), ypač į jo 29 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje(2),

–  atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2016 m. balandžio mėn. tyrimą dėl franšizės(3),

–  atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2016 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Reglamentavimo sistemos teisinė perspektyva ir franšizės problemos ES“ (angl. „Legal Perspective of the Regulatory Framework and Challenges for Franchising in the EU“)(4),

–  atsižvelgdamas į informacinį pranešimą „Būsimos franšizės politikos galimybės ES: kova su nesąžiningos prekybos praktika“ (angl. „Future Policy Options in Franchising in the EU: Confronting Unfair Trading Practices“)(5),

–  atsižvelgdamas į praktinį seminarą „Franšizės davėjų ir franšizės gavėjų santykiai: reglamentavimo sistema ir dabartinės problemos“, kurį 2016 m. liepos 12 d. surengė IMCO komitetas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0199/2017),

A.  kadangi Europoje nėra bendros franšizės apibrėžties ir franšizės susitarimai skiriasi įvairiose įmonėse, tačiau vienas iš pagrindinių tokių santykių požymių yra teisiškai ir finansiškai tarpusavyje nepriklausomų verslininkų arba fizinių ar juridinių asmenų savanoriškai užmezgama sutartinė partnerystė, kurioje viena šalis (franšizės davėjas) kitai šaliai (franšizės gavėjas) suteikia teisę naudoti jo franšizės formulę, pavadinimą ir prekės ženklus ir dalijasi praktinėmis žiniomis, sutarties galiojimo laikotarpiu remiantis franšizės davėjo organizacinėmis žiniomis ir pagalba, kai klientai pasitiki franšizės sistemos bendrumu ir tiek franšizės gavėjai, tiek franšizės davėjai siekia sudaryti galimybę su ribotomis investicijomis greitai įsigyti naujų rinkų esant didesnei sėkmės tikimybei;

B.  kadangi savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliucijoje Parlamentas palankiai įvertino franšizės paslaugas kaip verslo modelį, kuriuo remiamas naujas verslas ir smulkaus verslo nuosavybė, tačiau atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, ir paragino užtikrinti sutarčių sąlygų skaidrumą ir sąžiningumą; be to, jis atkreipė Komisijos ir valstybių narių dėmesį ypač į sunkumus, kuriuos patiria franšizės gavėjai, norėdami parduoti savo įmonę arba pakeisti verslo formulę, bet toliau veikti tame pačiame sektoriuje, ir paprašė Komisijos įvertinti draudimą taikyti kainų nustatymo mechanizmus franšizės sistemose ir ilgalaikių konkurencijos išlygų, pirkimo galimybių ir draudimo turėti kelias franšizes poveikį;

C.  kadangi franšizė turi potencialo būti verslo modeliu, kuris gali padėti baigti kurti bendrąją rinką mažmeninės prekybos sektoriuje, nes naudojantis bendromis franšizės davėjo ir franšizės gavėjo investicijomis gali būti tinkama priemonė verslui įkurti; taigi apgailestauja, kad šiuo metu ES ji nepakankamai išvystyta ir sudaro 1,89 proc. BVP (5,95 proc. JAV BVP ir 10,83 proc. Australijos BVP), o 83,5 proc. franšizės apyvartos yra sutelkta tik septyniose valstybėse narėse(6), todėl svarbu skatinti didesnę šio verslo modelio sklaidą visoje ES;

D.  kadangi franšizė gali būti reikšminga tarpvalstybiniais aspektais ir svarbi užtikrinant vidaus rinkos veikimą, todėl gali skatinti darbo vietų kūrimą, MVĮ ir verslumo plėtrą ir naujų pajėgumų ir gebėjimų įgijimą;

E.  kadangi esami teisės aktai, taikomi franšizei kaip verslo modeliui skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi ir sukuriamos techninės kliūtys, kurios gali trukdyti franšizės davėjams ir franšizės gavėjams plėtoti savo veiklą keliose valstybėse; kadangi tai savo ruožtu gali turėti įtakos, apribojant jų pasirinkimo galimybę, galutiniams vartotojams;

F.  kadangi esama skirtumų tarp „kietosios“ ir „minkštosios“ franšizės, priklausomai nuo franšizės sutarties sąlygų, ir, be to, tokie alternatyvūs verslo modeliai kaip „nepriklausomų mažmenininkų grupės“ turi specialių savybių ir jiems turėtų būti taikomos franšizės taisyklės, jei jie atitinka franšizės apibrėžtį;

G.  kadangi trūksta informacijos apie franšizės veikimą įvairiuose sektoriuje, nes aktuali informacija nėra pateikta raštu ir dažnai ją galima rasti tik prie franšizės sutarties pridėtuose šalutiniuose raštuose, kurie yra konfidencialūs, taigi, nevieši, ir ES lygmeniu nėra informacijos apie galimai nesąžiningas sutarčių sąlygas ar nesąžiningą sutarčių įgyvendinimą rinkimo mechanizmo, todėl reikalinga platforma, kurioje būtų teikiama ši svarbi informacija, siekiant labiau informuoti franšizės davėjus ir gavėjus apie jų pareigas ir teises;

H.  kadangi e. prekyba plečiasi ir ja vis labiau naudojasi vartotojai, taigi ji turėtų būti geriau atspindėta franšizės sutartyse; kadangi dėl šių priežasčių įgyvendinant bendrąją skaitmeninę rinką ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tarp franšizės davėjų ir gavėjų kylančią įtampą, susijusią su e. prekyba, pavyzdžiui, franšizės išskirtinumo jos gavėjui tam tikroje geografinėje zonoje, taip pat didėjančią vartotojų duomenų svarbą, nes jais užtikrinama franšizės verslo modelių sėkmė, ypač dėl to, kad dabar franšizės sutartyse nėra nuostatų tais klausimais ir gali be reikalo kilti neaiškumų ir konfliktų;

I.  kadangi Komisija apibrėžė nesąžiningos prekybos praktiką kaip „praktiką, kuria akivaizdžiai nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio, kuri prieštarauja sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams ir kuri vieno prekybos partnerio vienašališkai primetama kitam“(7);

1.  mano, kad baigiant kurti bendrąją rinką mažmeninės prekybos sektoriuje franšizė gali vaidinti vis svarbesnį vaidmenį, atsižvelgiant į tai, kad dabar ji ES, palyginti su kitų išsivysčiusių valstybių ekonomika, naudojama nepakankamai;

2.  mano, kad svarbu, kad valstybės narės taikytų veiksmingas priemones prieš nesąžiningą prekybos praktiką franšizės sektoriuje, tačiau pažymi, kad šioje srityje vis dar didelių skirtumų ir diversifikacijos tarp valstybių narių; taigi mano, jog svarbu nustatyti vientisas ne teisėkūros gaires, kuriose būtų atspindėta franšizės veikimo mažmeninės prekybos sektoriuje geriausia praktika;

3.  ragina Komisiją nustatyti gaires dėl franšizės sutarčių, kad būtų galima geriau formuoti franšizės sutarčių norminę aplinką, užtikrinant, kad būtų laikomasi darbo standartų ir teikiamos deramos ir aukštos kokybės paslaugos;

4.  mano, kad atsižvelgiant į svarbų tarpvalstybinį franšizės aspektą, rekomenduotinas vienodas ES lygmens požiūris į nesąžiningos prekybos praktikos šalinimą;

5.  pripažįsta, kad nacionaliniu lygmeniu teisės aktai buvo priimti siekiant apsaugoti franšizės gavėjus, tačiau daugiausia dėmesio buvo skiriama etapui prieš sutarties sudarymą, siekiant nustatyti, kad franšizės davėjai privalėtų atskleisti įsipareigojimus; apgailestauja, kad nacionalinėse sistemose nenustatyta įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmų, kurie būtų efektyvūs užtikrinant franšizės santykių tęstinumą;

6.  nurodo, kad franšizės gavėjai dažnai yra silpnesnė sutarties šalis, ypač tada, kai jie MVĮ, kadangi franšizės formulę paprastai nustato franšizės davėjas ir franšizės gavėjai dažnai būna finansiškai silpnesni ir dėl to gali būti mažiau informuoti už franšizės davėjus, todėl priklauso nuo franšizės davėjo ekspertinių žinių; pabrėžia, kad franšizės sistemoms nepaprastai svarbu veiksmingas franšizės davėjo ir gavėjo bendradarbiavimas, atsižvelgiant į tai, kad franšizės sistemos priklauso nuo tinkamo jos įgyvendinimo, kurį užtikrina visi sutarties subjektai;

7.  primena, kad franšizė – tai sutartiniai dviejų teisiškai nepriklausomų verslo subjektų santykiai;

8.  pabrėžia, kad reglamentu turėtų būti išlaikomas ir didinamas rinkos pasitikėjimas franšize kaip verslo modeliu, kadangi ji skatina ne tik mikroįmonių ir mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios tampa franšizės davėjais, tačiau ir asmenų, tampančių franšizės gavėjais, verslumą;

9.  pažymi, kad franšizės davėjai ir nacionaliniu, ir Europos lygmenimis yra organizuoti ir jų interesai yra atstovaujami, o franšizės gavėjai dažnai neturi tokių jiems atstovaujančių organizacijų, kurios gintų jų kolektyvinius interesus, ir toliau veikia daugiausia individualiai;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti dialogą tarp franšizės davėjų, franšizės gavėjų ir sprendimus priimančių subjektų, skatinti steigti franšizės gavėjams atstovaujančias asociacijas ir užtikrinti, kad į jų poziciją būtų atsižvelgiama rengiant politiką ar teisės aktus, kurie gali juos paveikti, siekiant užtikrinti vienodesnį šalių atstovavimą, nors pabrėžia, kad narystė tokiose organizacijose turi būti neprivaloma;

11.  pabrėžia, kad nuolat trūksta informacijos apie franšizės veikimą mažmeninės prekybos sektoriuje ir ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, kai įmanoma, paskirti kontaktinius centrus, kurie rinktų informaciją apie problemas, su kuriomis susiduria franšizės davėjai ir gavėjai, taip pat ragina Komisiją pagerinti duomenų rinkimą ES lygmeniu, be kita ko, remiantis tų kontaktinių centrų teikiama informacija, visais atvejais užtikrinant surinktos informacijos konfidencialumą;

12.  ragina Komisiją išnagrinėti franšizės veikimą mažmeninės prekybos sektoriuje, be kita ko, tai, ar taikomos nesąžiningos sutarčių sąlygos ar kitokia nesąžininga prekybos praktika, ir paprašyti Eurostato renkant statistinę informaciją apie šį sektorių skirti ypatingą dėmesį šiam modeliui, nesukuriant jokios papildomos verslininkams tenkančios administracinės ar kitokios naštos;

13.  atkreipia dėmesį į Europos franšizės etikos kodeksą, kurį parengė Europos franšizės federacija, kaip galimai efektyvią, savireguliacija grindžiamą geriausios praktikos franšizės sektoriuje skatinimo priemonę, tačiau taip pat pažymi, kad franšizės gavėjai jį iš principo kritikuoja ir, be kita ko, nurodo, kad kodekso versijos, galiojusios iki 2016 m. peržiūros, tekstas dėl franšizės davėjų prievolių buvo suformuluotas griežčiau; ragina franšizės davėjus ir franšizės gavėjus užtikrinti subalansuotą ir sąžiningą abiejų šalių atstovavimą siekiant tinkamo sprendimo;

14.  vis dėlto apgailestauja, kad kodeksas apima tik nedidelę ES veikiančių franšizių dalį, nes dauguma franšizių nepriklauso nei Europos franšizės federacijai, nei nacionalinėms kodeksą priėmusioms asociacijoms, o keliose valstybėse narėse nacionalinių franšizės asociacijų nėra;

15.  pažymi, jog vertėtų susirūpinti dėl to, kad greta Europos etikos kodekso nesukurtas nepriklausomas įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmas, ir pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse dėl to, kad trūksta nepriklausomo įgyvendinimo užtikrinimo, buvo priimti teisės aktai, kuriais neleidžiama nesąžininga franšizės prekybos praktika ir su ja kovojama;

16.  primena, kad etikos kodeksas – tai taisyklių rinkinys, kurio be teisiškai privalomų normų laikosi franšizės davėjai; mano, jog Etikos kodeksas visada turėtų likti kaip pridėtinė vertė visiems, norintiems laikytis šių normų;

17.  mano, kad reikia įvertinti savireguliavimo sistemos ir ES tiekimo grandinės iniciatyvos efektyvumą, kadangi norint dalyvauti šioje iniciatyvoje privaloma priklausyti nacionalinėms franšizės organizacijoms;

18.  pabrėžia, kad franšizės sutartimis turėtų būti visapusiškai laikomasi subalansuotos partnerystės principo, pagal kurį franšizės davėjas ir gavėjas privalo vienas kito atžvilgiu elgtis protingai ir sąžiningai ir skundus, nusiskundimus ir ginčus spręsti atvirai, skaidriai, protingai ir tiesiogiai bendraujant;

19.  ragina valstybes nares skundus ir kitą svarbią informaciją, kurią jos gauna per kontaktinį punktą ar kitais būdais, perduoti Komisijai; ragina Komisiją remiantis ta informacija parengti negalutinį nesąžiningos prekybos praktikos rūšių sąrašą, kuris turėtų būti paskelbtas ir pasiekiamas visiems suinteresuotiesiems subjektams; taip pat ragina Komisiją prireikus sukurti ekspertų platformą, per kurią būtų gaunama tolesnė informacija apie franšizės praktiką mažmeninės prekybos sektoriuje, visų pirma apie nesąžiningos prekybos praktikos rūšis;

20.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti subalansuotas sutarties šalių teises ir įsipareigojimus, reikia turėti konkrečius principus, kaip antai aiškią, teisingą ir išsamią informaciją prieš sudarant sutartį, įskaitant ir bendrą ir tikslinę, susijusią su planuojama franšizės vieta, informaciją apie franšizės formulės veiklos rezultatus ir aiškias konfidencialumo reikalavimų ribas, kurią reikia iš anksto turėti raštu iki sutarties pasirašymo, ir kad atitinkamais atvejais reikia nustatyti persigalvojimo laikotarpį po sutarties pasirašymo; taip pat nurodo, kad atitinkamais atvejais reikia tęstinės komercinę ir techninės franšizės davėjo pagalbos, teikiamos franšizės gavėjui sutarties galiojimo laikotarpiu;

21.  pabrėžia, kad reikia, kad franšizės davėjas franšizės gavėjams per sutarties vykdymo laikotarpį rengtų, esant poreikiui, specializuotus pradinius mokymus ir teiktų tinkamas gaires ir informaciją;

22.  primena, kad franšizės gavėjai privalo dėti visas pastangas, kad franšizės verslas augtų ir išlaikyti bendrą franšizės tinklo identitetą ir reputaciją, ir tuo tikslu lojaliai bendradarbiauti su visais tinklo partneriais ir užtikrinti, kad būtų laikomasi su franšizės formule susijusių pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių, taip pat konkurencijos teisės normų;

23.  tačiau taip pat pažymi, kad kartais franšizės davėjai reikalauja, kad franšizės gavėjai pirkti su franšizės formule nesusijusius produktus ir paslaugas; toks reikalavimas neturėtų būti laikomas dalimi franšizės gavėjų pareigų, susijusių su franšizės tinklo bendro identiteto ir reputacijos išlaikymu, tačiau lengvai gali tapti nesąžininga verslo praktika;

24.  pabrėžia, kad sąlygos dėl nekonkuravimo turėtų būti aiškiai išdėstytos, pagrįstos ir proporcingos ir jos neturėtų galioti ilgiau nei tai būtina, visų pirma atsižvelgiant į tai kad franšizės gavėjams gali prireikti pakeisti savo franšizės formulę, jei pasikeičia jų kaimynystė ir atitinkamai produktų ar paslaugų paklausa;

25.  atkreipia dėmesį į ginčus, kylančius dėl prekybos internetu, kuri sudaro vis didesnę ir svarbesnę franšizės verslo modelio dalį, bet nėra įtraukta į tradicines franšizės sutartis, ir kuriose neatsižvelgiama į galimą prekybos internetu poveikį jose išdėstytoms nuostatoms; todėl ragina atitinkamais atvejais į franšizės sutartis įtraukti nuostatas, susijusias su prekyba internetu, ypač kai franšizės davėjo ir franšizės gavėjo galios yra nesubalansuotos, visų pirma tais atvejais, kai franšizės gavėjas yra MVĮ;

26.  prašo Komisijos pradėti viešas konsultacijas, siekiant gauti nešališkos informacijos apie tikrąją padėtį franšizės sektoriuje, ir parengti ne teisėkūros gaires, kuriose būtų atspindėta franšizės veikimo mažmeninės prekybos sektoriuje valstybėse narėse geriausia praktika, visų pirma atsižvelgiant į naujausius technologijų ir rinkos pokyčius, pavyzdžiui, pardavimuose internetu, ir ne vėliau kaip 2018 m. sausio mėn. pateikti jas Parlamentui; todėl ragina Komisiją atlikti esamų savireguliacijos priemonių ir valstybių narių teisėkūros praktikos franšizės veiklos mažmeninės prekybos sektoriuje srityje analizę ir pateikti Parlamentui jos rezultatus su rekomendacijomis dėl tolesnių franšizės sektoriaus vystymo ES veiksmų;

27.  pabrėžia, kad Parlamentas turėtų būti aktyviai įtrauktas į visą darbą, susijusį su franšize mažmeninės prekybos sektoriuje, įskaitant atvejus, kai reglamentai ir direktyvos dėl franšizės pritaikomi siekiant sukurti nuoseklesnę ir darnesnę reguliavimo sistemą;

Konkurencijos teisė

28.  pabrėžia, kad 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims(8) turi būti vienodai taikomas valstybėse narėse ir apgailestauja, kad trūksta informacijos apie jo taikymą;

29.  mano, kad Komisija turėtų patikrinti, ar nevienodas taikymas valstybėse narėse netrukdo to reglamento efektyvumui ir ar jis dera su pastarojo meto rinkos pokyčiais, ypač pirkimo sąlygų ir posutartinių išlygų, kurioms taikoma išimtis, atžvilgiu;

30.  mano, kad Komisija turėtų ištirti, kaip reglamentą galima būtų pagerinti panaudojant Europos konkurencijos įstaigų tinklo vertinimo mechanizmą; pabrėžia, kad nenuoseklūs Komisijos reagavimo veiksmai užkerta kelią tarpvalstybinei mažmeninės prekybos veiklai ir kliudo sukurti vienodas veiklos sąlygas bendrojoje rinkoje;

31.  mano, kad geresnis reglamento įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu pagerintų platinimą, padidintų galimybes patekti į rinką kitų valstybių narių įmonėms ir galiausiai suteiktų didesnės naudos galutiniams vartotojams;

32.  mano, kad Komisija taip pat turėtų išanalizuoti nenumatytą konkurencijos teisės poveikį kiekvienoje valstybėje narėje;

33.  ragina Komisiją pradėti viešąsias konsultacijas ir informuoti Parlamentą apie modelio, kuriuo bus grindžiamas būsimasis bendrosios išimties reglamentas, tvarumą;

34.  ragina Komisiją taip pat užtikrinti, kad būtų susigrąžinta bet kokia neteisėta valstybės pagalba, suteikta mokesčių lengvatų pavidalu franšizės srityje, ir pademonstruoti tvirtumą vykdant šiuo metu dar nebaigtus tyrimus; be to, pabrėžia, kad ES reikia aiškesnių teisės aktų dėl išankstinių sprendimų dėl mokesčių; ragina Komisiją imtis taisomųjų veiksmų dėl kiekvieno pažeidimo franšizės srityje, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją visoje bendrojoje rinkoje;

35.  ragina Komisiją spręsti netinkamo rinkos veikimo problemas ir užtikrinti, kad būtų efektyviai kovojama su mokesčių slėpimu ir vengimu franšizės srityje;

36.  ragina Komisiją įvertinti, ar būtina peržiūrėti reglamentą ir, atsižvelgiant į tai, patikrinti (ir apie tai informuoti Parlamentą): 1) horizontalaus požiūrio į franšizės veikimą poveikį; 2) ar reglamente pasirinktas franšizės modelis atspindi rinkos tikrovę; 3) ar vadinamieji leidžiami vertikalieji apribojimai, t. y. sąlygos, pagal kurias franšizės gavėjai gali pirkti, parduoti ar perparduoti tam tikras prekes ar paslaugas, yra proporcingi ir ar daro neigiamą poveikį rinkai ir vartotojams; 4) su kokiomis naujomis problemomis e. prekybos ir apskritai skaitmeninimo sąlygomis susiduria franšizės davėjai ir franšizės gavėjai; 5) surinkti informaciją apie naujas rinkos tendencijas, rinkos pokyčius, susijusius su tinklo organizavimu ir technologijų pažanga;

37.  ragina Komisiją persvarstyti taisykles dėl valstybių narių vykdomo šio reglamento vykdymo užtikrinimo, o reglamento taikymas turėtų būti proporcingai pakoreguotas jo tikslui įgyvendinti;

o
o   o

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 468, 2016 12 15, p. 140.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0250.
(3) IP/A/IMCO/2015-05, PE 578.978.
(4) IP/A/IMCO/2016-08, PE 587.317.
(5) PE 587.325.
(6) IMCO komiteto užsakytas tyrimas „Reglamentavimo sistemos teisinė perspektyva ir franšizės problemos ES“ (angl. „Legal Perspective of the Regulatory Framework and Challenges for Franchising in the EU“), 2016 m. rugsėjo mėn., p. 12.
(7) „Kova su nesąžiningos prekybos praktika įmonių tarpusavio maisto produktų tiekimo grandinėje“, COM(2014)0472.
(8) OL L 102, 2010 4 23, p. 1.


Europos kosmoso strategija
PDF 379kWORD 56k
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kosmoso strategijos (2016/2325(INI))
P8_TA(2017)0323A8-0250/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinės dalies 4 ir 189 straipsnius,

—  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos kosmoso strategija“ (COM(2016)0705),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Komisijos komunikatą „ES kosmoso pramonės politika“ (COM(2013)0108),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“ (COM(2011)0152),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016)0587) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0300),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos 5G veiksmų planas“ (COM(2016)0588) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0306),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (COM(2016)0590),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Komisijos komunikatą „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planas“ (COM(2010)0308),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010(1),,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008(2),

—  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 512/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra(4),

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Tarybos išvadas ir 2016 m. balandžio 14 d. ministrų priimtą Amsterdamo deklaraciją dėl bendradarbiavimo susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Hagos manifestą dėl kosmoso politikos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos kosmoso agentūros bendrą pareiškimą dėl Europos ateities kosmose bendros vizijos ir tikslų, kurį Komisija ir agentūra pasirašė 2016 m. spalio 26 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos saugumui ir gynybai skirtų kosmoso pajėgumų(5),

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 7 d. rezoliuciją „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomosios transporto programos. Trumpojo ir vidutinio laikotarpio ES politika“(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. tyrimą dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros Europoje(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0250/2017),

A.  kadangi kosmoso teikiama nauda visuomenei yra įvairiapusė ir jis gali suteikti galimybių kurti konkurencingesnę Europos ekonomiką plėtojant daugybę naujų produktų ir paslaugų ir remiant žemės ūkį, miškininkystę, žvejybą ir jūrų transportą; kadangi palydovinės technologijos gali suteikti geresnę prieigą prie ryšių technologijų, didelės skiriamosios gebos Žemės stebėjimo sistemų, leidžiančių realiuoju laiku keistis informacija, greitai reaguoti į gaivalines nelaimes ir užtikrinti veiksmingesnę pasienio kontrolę ir saugumo kontroles;

B.  kadangi kosminės technologijos, duomenys ir paslaugos gali būti naudojami įvairiose ES politikos srityse ir įgyvendinant pagrindinius politikos prioritetus, pvz., bendrosios skaitmeninės rinkos ir Europos ekonomikos skatinimui, taip pat klimato kaitos problemų sprendimui;

C.  kadangi Europos piliečiams kosmoso sritis yra ne išlaidos, o investicija, ir kadangi plataus užmojo ES kosmoso strategija gali užtikrinti ES savarankiškumą ir vietą strateginėje kosmoso erdvėje, kartu skatindama augimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą su kosmosu susijusios gamybos, operacijų ir galutinės grandies rinkos paslaugų srityse;

D.  kadangi 2007 m. Parlamento ir Tarybos priimti politiniai sprendimai lėmė, kad Europos palydovinėms navigacijos programoms, t. y., Europos geostacionarinei navigacinei tinklo sistemai (EGNOS) ir Europos palydovinei navigacijos sistemai „Galileo“ buvo skirtas biudžetas ir pasiektas susitarimas dėl programų valdymo struktūros;

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos kosmoso strategija“ ir pritaria Komisijos visiškam įsipareigojimui siekti, kad visuomenė ir ekonomika iš kosmoso gautų kuo daugiau naudos, didinant kosmoso technologijų ir taikmenų panaudojimą viešajai politikai remti, konkurencingam ir novatoriškam Europos kosmoso sektoriui pasaulio mastu skatinti, Europos savarankiškumui kosmoso srityje stiprinti ir Europos, kaip pasaulinės veikėjos ir tarptautinės partnerės, vaidmeniui bendradarbiaujant kosmoso srityje stiprinti;

2.  primena Komisijai, kad būtina užtikrinti ES kosmoso programų tęstinumą ir apmąstyti programų „Galileo“ ir „Copernicus“ plėtojimo ateityje galimybes, visų pirma siekiant sudaryti investicijoms palankią ir nuspėjamą aplinką galutinės grandies sektoriuje; laikosi nuomonės, kad to galima pasiekti tik užtikrinant pavyzdinėms Europos kosmoso programoms ir galutinės grandies duomenų infrastruktūrai ilgalaikį viešąjį finansavimą, kartu pripažįstant reikšmingo privačiojo sektoriaus dalyvavimo poreikį;

3.  pabrėžia valstybių narių, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacijos (EUMETSAT) laimėjimus kosmoso srityje naudojant naujas technologijas, vykdant tiriamąsias misijas, Žemės stebėjimą ir plėtojant meteorologijos pajėgumus;

4.  mano, kad būtina įvertinti programas „Galileo“ ir „Copernicus“ prieš Komisijai pateikiant naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto rengiant kitą DFP; laikosi nuomonės, kad atliekant šį vertinimą, be kita ko, reikėtų spręsti klausimus, susijusius su būsimu Europos GNSS agentūros (GSA) vaidmeniu įgyvendinant programą „Galileo“ ir jos galimu vaidmeniu programoje „Copernicus“, kaip būtų galima supaprastinti GSA santykius su EKA ir dabartinį Agentūros pagrindinių ir pavestų užduočių atskyrimo klausimą; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš pavedant GSA bet kokias naujas užduotis jai būtų suteikta pajėgumų;

5.  pabrėžia, kad vertinimo rezultatai taip pat turėtų būti panaudoti būsimose diskusijose dėl ES ir EKA santykių, atsižvelgiant į 2016 m. spalio 26 d. pasirašytą ES ir EKA bendrą pareiškimą; ragina Komisiją kartu su EKA išsiaiškinti, kokių yra būdų supaprastinti sudėtingą Europos kosmoso valdymo institucinę sandarą ir drauge pagerinti pareigų paskirstymą siekiant geresnio efektyvumo ir išlaidų veiksmingumo;

6.  pabrėžia, kad GSA turi būti paskirta pakankamai darbuotojų, kad būtų galima užtikrinti sklandų Europos GNSS programų veikimą ir eksploatavimą; prašo Komisijos patikrinti, ar GSA skiriama pakankamai išteklių atsižvelgiant į dabartines ir būsimas užduotis; mano, kad personalo politika ir priėmimo tvarka turėtų būti pritaikytos naujoms Agentūrai pavestoms užduotims, laikantis 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo;

7.  pabrėžia, kad siekiant susidoroti su dabartiniais ir būsimais iššūkiais kitame ES biudžete reikėtų numatyti daugiau lėšų kosmoso reikalams siekiant paremti visą vertės grandinę (kosmoso ir antžeminį segmentą, Žemės stebėjimą, navigaciją ir ryšius), ir tai turėtų būti užtikrinta atliekant būsimą DFP peržiūrą; pakartoja, kad sėkminga galutinės grandies rinkų plėtra visų pirma priklauso nuo programų „Galileo“ ir „Copernicus“ įgyvendinimo pagal grafiką ir jų nuolatinės raidos, o jų tinkamam finansavimui reikėtų teikti pirmenybę; pabrėžia poreikį priimant sprendimus dėl biudžeto kitoje DFP išlaikyti ir plėtoti Europos pridėtinę vertę ir unikalų ES kosmoso programų indėlį;

8.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pasinaudoti ES kosmoso programų sinergija ir taip atitinkamai padidinti jų veiksmingumą ir sąnaudų efektyvumą; taip pat mano, kad informacijos mainai tarp ES agentūrų, vykdančių ES kosmoso politiką, turėtų vykti aktyviau siekiant dar didesnės sąveikos; atkreipia dėmesį į tai, kad veiklos sritys vis dažniau sutampa; ragina Komisiją paskelbti metinę ES agentūrų tarpusavio bendradarbiavimo pobūdžio ir masto ataskaitą;

9.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti ir pašalinti esamas kliūtis vidaus rinkos veikimui kosmosu grindžiamų produktų ir paslaugų srityje;

Maksimalus kosmoso naudos visuomenei ir ES ekonomikai padidinimas

10.  pabrėžia, kad kosmoso programos ir jų paslaugos yra pagrindinis turtas tokiose politikos srityse ir ekonomikos sektoriuose, kaip energetika, klimatas, aplinka, saugumas ir gynyba, sveikatos priežiūra, žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, transportas, turizmas, skaitmeninė rinka ir judrusis ryšys, regioninė politika ir vietos planavimas; mano, kad esama didžiulių galimybių spręsti tokius uždavinius, kaip migracija, sienų valdymas ir tvarus vystymasis; atkreipia dėmesį į Europos kosmoso strategijos svarbą vykdant visapusišką ES jūrų politiką; taip pat pažymi didelę nuotolinio stebėjimo palydovų ar sistemų naudojimo komerciniais tikslais naudą visuomenei;

11.  ragina Komisiją paspartinti visapusišką ekonominį programų „Galileo“, EGNOS ir „Copernicus“ panaudojimą nustatant atitinkamus patekimo į rinką tikslus, pagerinant prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų bei jų tvarkymą siekiant sudaryti sąlygas įmonėms, MVĮ ir startuoliams kurti kosmoso duomenimis grindžiamas taikomąsias programas, užtikrinant geresnę integraciją su kitomis skaitmeninėmis paslaugomis, kaip antai pažangiosiomis transporto sistemomis, Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, upių informacijos paslaugomis, Europos Sąjungos laivybos informacijos sistema „SafeSeaNet“ ir tradicinėmis navigacijos sistemomis, ir didinant kosminių sprendimų potencialą; pabrėžia palydovinės navigacijos ir žemės stebėjimo duomenų ir paslaugų naudą piliečiams ir įmonėms;

12.  palankiai vertina Komisijos veiksmus rengiant viešųjų pirkimų procedūras dėl debesijos platformų Žemės stebėjimo duomenims, siekiant užtikrinti, kad Europa visapusiškai panaudotų ekonominę naudą, gautą iš jos pavyzdinių kosmoso programų, ir sukurtų tvarią prieigą naudotojams ir ugdytų kompetenciją; ragina Komisiją paspartinti savo darbą šioje srityje, kad pirmosios duomenų platformos pradėtų veikti 2018 m.; mano, kad visi konkursai dėl šių platformų turėtų būti atviri privatiems dalyviams;

13.  prašo Komisijos įvertinti pagal programą „Copernicus“ įgaliotųjų subjektų veikimą, ypač siekiant supaprastinti ir patobulinti viešųjų pirkimų procedūras, kad MVĮ būtų paprasčiau teikti paraiškas;

14.  pabrėžia, kad reikia „su kosmosu suderinamų“ teisės aktų, ir primena savo prašymą, pateiktą pirmiau minėtoje rezoliucijoje dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros, kad Komisija, prieš teikdama naujus pasiūlymus dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, atliktų sistemingas suderinamumo su kosminės erdvės programomis patikras; ragina Komisiją pašalinti kosminių technologijų naudojimo viešajame sektoriuje kliūtis, pvz., siekiant vykdyti stebėseną, kaip laikomasi naujų ir galiojančių ES teisės aktų; mano, kad naudojant kosmines technologijas galima žymiai pagerinti viešąją politiką; kaip pavyzdį galima pateikti pagalbos iškvietos sistemą „eCall“ ir skaitmeninį tachografą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti Europos, nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas naudoti kosmines technologijas, pavyzdžiui, pirkti Europos Žemės stebėjimo duomenis arba paslaugas norint pasiekti politikos tikslus;

15.  atkreipia dėmesį į bandomąjį projektą pašalinant objektus iš orbitos ir naudojant novatoriškas medžiagas, kuriuo siekiama išbandyti būsimos kosmoso sektoriui skirtos Jungtinės technologijų iniciatyvos (JTI) įgyvendinamumą ir veiksmingumą; pripažįsta, kad siekiant užtikrinti Europos kosmoso sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą ir siekiant, kad ES taptų pasauline veikėja kosmoso srityje, būtina skirti pakankamai išteklių, tiek viešųjų, tiek privačiųjų;

16.  mano, kad programos „Copernicus“ indėlis sprendžiant klimato kaitos problemas galėtų būti dar labiau padidintas; ragina Komisiją kuo greičiau sukurti programa „Copernicus“ grindžiamus pajėgumus stebėti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant išmetamą CO2 kiekį; šie pajėgumai dabar kuriami pagal programą „Horizontas 2020“(11), siekiant patenkinti COP 21 susitarime nustatytus poreikius ir sudaryti sąlygas veiksmingai jį įgyvendinti; pritaria būsimų palydovų, kurie būtų skirti atitinkamai stebėti CO2 ir metaną, kūrimui;

17.  palankiai vertina tai, kad paskelbta apie „Galileo“ pradines paslaugas 2016 m. gruodžio 15 d.; pabrėžia, kad galimybė plačiai naudoti „Galileo“ signalą yra išankstinė sąlyga siekiant sukurti stiprią galutinės grandies rinką kosmoso taikmenoms ir paslaugoms, ir kad šiuo tikslu reikėtų imtis tinkamų priemonių, įskaitant, kai tinkama, reglamentavimo priemones, siekiant, kad ES parduodamų prietaisų standartai būtų visiškai suderinami su „Galileo“ ir EGNOS, ir paskatinti naudoti su „Galileo“ ir EGNOS jau suderintus prietaisus pasaulinėje rinkoje; be to, ragina Komisiją apsvarstyti priemones, galinčias sustiprinti Europos GNSS galutinės grandies pramonės konkurencingumą;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad GNSS paremti laikrodžiai, naudojami ypatingos svarbos infrastruktūroje, būtų suderinti su „Galileo“ ir EGNOS, nes tai labai svarbu saugumo požiūriu;

19.  pabrėžia galimybę palydovais užtikrinti nepertraukiamą itin aukšto pralaidumo tinklą, visų pirma atokiose vietovėse ir atokiausiuose regionuose, o tai nepaprastai svarbu siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį, plėtojant sparčiojo ryšio tinklus ir plečiant daiktų internetą, užtikrinant tokias paslaugas, kaip autonominis vairavimas, išmanusis laivynų ir krovinių valdymas, e. valdžia, e. mokymasis ir e. sveikata; atkreipia dėmesį į sausumos ir kosmoso technologijų papildomumą tiekiant itin aukšto pralaidumo tinklus; primygtinai ragina Komisiją tai pripažinti ir tinkamai atsižvelgti į palydovų indėlį šioje srityje; taip pat pabrėžia, kad būtina atitinkamas dažnių juostas rezervuoti šių palydovinių paslaugų teikimui; ragina spręsti šiuos klausimus šiuo metu atliekant teisėkūros darbą telekomunikacijų tinklų srityje ir atitinkamai investuojant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; taip pat mano, kad Europos kosmoso erdvės strategija turėtų būti įgyvendinama ją koordinuojant su Komisijos skaitmeninės srities strategijomis, remiant valstybėms narėms ir pramonei, kad būtų skatinamas veiksmingas paklausa pagrįstas palydovinio ryšio naudojimas siekiant visoje ES užtikrinti visuresį ryšį;

20.  pabrėžia svarbų Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) vaidmenį skatinant galutinės grandies kosmoso rinkas, svarbiausia, vykdant viešuosius pirkimus, taip pat ir tose šalyse, kurios dar neturi didelio kosmoso sektoriaus, ir kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas šiuo metu vykstančiose diskusijose dėl sanglaudos politikos ateities; remia tikslinių pajėgumų stiprinimo priemonių, skirtų padėti valstybėms narėms ir regionams, kuriuose kosmoso pajėgumai tik formuojasi, vykdymą; pabrėžia, kad regioninis aspektas yra itin svarbus siekiant suteikti piliečiams naudos iš kosmoso, ir kad įtraukus vietos ir regionų valdžios institucijas būtų galima kurti sąveiką su pažangiomis specializacijos strategijomis ir ES miestų darbotvarke; todėl remia didesnį regioninių ir vietos valdžios institucijų, įskaitant atokiausius regionus ir užjūrio šalis bei teritorijas, dalyvavimą įgyvendinant sėkmingą ES kosmoso politiką, pabrėžia, kad Regionų komitetas turėtų būti pripažįstamas kaip visateisis „Copernicus“ naudotojų forumo narys siekiant pabrėžti regionų ir vietos subjektų kaip „Copernicus“ duomenų naudotojų svarbą;

21.  pabrėžia, kad tokie naudotojai, kaip MVĮ ir vietos bei regionų valdžios institucijos, vis dar neturi pakankamai informacijos apie finansavimo galimybes, įskaitant Europos investicijų banko teikiamas galimybes, su „Galileo“ ir „Copernicus“ susijusiems projektams, ir kad būtina skubiai gerinti tikslingą informavimą apie šias galimybes;

22.  pripažįsta kosmoso technologijų ir dviejų ES pavyzdinių kosmoso programų vaidmenį užtikrinant, kad žemės, jūrų, oro ir kosminis transportas taptų pažangesnis, saugesnis ir tvaresnis, ir kad jis būtų integruotas į strateginiu požiūriu svarbius ateities sektorius, pvz., autonominių ir susietų automobilių ir bepiločių orlaivių sektorius; mano, kad kosmoso strategija gali padėti patenkinti naujus transporto srities poreikius, t. y. saugų ir sklandų susisiekimą, patikimesnį padėties nustatymą, įvairiarūšiškumą ir sąveikumą; ragina Komisiją į dialogą su kosmoso sektoriumi įtraukti transporto sektoriaus suinteresuotuosius subjektus siekiant užtikrinti skaidrumą ir sudaryti palankesnes sąlygas įsisavinti Europos kosmines technologijas transporto rinkoje turint tikslą padidinti ES transporto paslaugų konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose; prašo Komisijos ir valstybių narių atkreipti dėmesį į kosminio turizmo plėtrą;

23.  ragina Komisiją remti orlaivių tūpimo pagal EGNOS procedūrą operacijų vykdymą ne tik mažesniuose, bet ir didžiuosiuose oro uostuose; pakartoja, kad sistema EGNOS galėtų teikti finansinių privalumų ir padėti užtikrinti didesnį tikslumą, atsparumą ir saugumą naudojantis saugumo požiūriu labai svarbiomis programomis, kaip antai orlaivių nutupdymo atvejais, ir primena, kaip svarbu pirmiausia pradėti taikyti EGNOS sistemą Pietryčių ir Rytų Europoje, o vėliau – ir Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose; mano, kad „Galileo“ galėtų atlikti svarbiausią vaidmenį transporto kontrolės srityje kaip kertinis akmuo pereinant nuo dabartinės radarinės prie palydovinės stebėsenos sistemos;

24.  be to, pabrėžia, jog svarbu, kad orlaiviuose būtų įdiegta automatinės priklausomosios apžvalgos ir transliavimo sistema (ADS-B) ir kad veiklos vykdytojai būtų įpareigojami ją įdiegti, siekiant užtikrinti orlaivių stebėsenos realiuoju laiku tikslumą ir patikimumą, taip pat sutaupyti degalų;

25.  pabrėžia ES kosmoso programų svarbą sprendžiant jūrų ir jūrininkystės klausimus, vykdant žvejybos veiklą ir apskritai plėtojant mėlynąją ekonomiką, pvz., kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba; stebint ir vertinant vandenynų ir žuvų išteklių būklę; remiant žuvų augintojų veiklos produktyvumą; sudarant palankesnes sąlygas jūrų moksliniams tyrimams; teikiant paieškos ir gelbėjimo paslaugas ir palydovinį ryšį laivuose esančiai medicininei įrangai; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į kosminės vandenynų priežiūros pajėgumų ir geresnio sistemų „Galileo“, EGNOS ir „Copernicus“ koordinavimo poreikį;

Pasaulio mastu konkurencingo ir novatoriško Europos kosmoso sektoriaus skatinimas

26.  pabrėžia, kad kosmoso sektoriaus sėkmė ir konkurencingumas, taip pat pažangių technologijų plėtra labai priklauso nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų; ragina 9-ojoje bendrojoje programoje numatyti daugiau lėšų specialioje su kosmosu susijusioje biudžeto eilutėje; pabrėžia, kad ES, EKA ir valstybėms narėms svarbu visapusiškai bendradarbiauti siekiant užtikrinti veiksmingumą ir išvengti dubliavimosi, visų pirma tose srityse, kuriose keli subjektai finansuoja mokslinius tyrimus; mano, kad reikėtų skatinti ir finansuoti kuo įvairesnių kosminių technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas; primygtinai ragina Komisiją išplėsti MVĮ priemonės, skirtos verslo galimybėms didinti, taikymo sritį su kosmosu susijusių produktų ir paslaugų srityje ir ją taikyti tiek programai „Horizontas 2020“, tiek būsimoms bendrosioms programoms;

27.  ragina Komisiją vykdant viešuosius pirkimus užtikrinti vienodas sąlygas ES įmonėms trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu, visų pirma turint omenyje kainas, kurias įmonės taiko kitiems klientams visame pasaulyje, norint garantuoti, kad būtų laikomasi taisyklių ir kad darbo rinkos dalyviai taikytų sąžiningą praktiką, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kosmoso pramonė susiduria su vis aršesne tarptautine konkurencija; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti inovacinių viešųjų pirkimų programų naudojimą;

28.  pabrėžia, kad svarbu sustiprinti Europos pramoninę bazę ir užtikrinti ES strateginę autonomiją įvairinant tiekimo šaltinius ir kuo geriau išnaudojant įvairius ES tiekėjus; todėl mano, kad reikėtų proporcingai skatinti pramonės atstovų dalyvavimą visais lygmenimis, ir ragina Komisiją remti Europos kosmoso sektorių visoje vertės grandinėje; mano, kad kosmoso klasteriai galėtų atlikti reikšmingą vaidmenį kosmoso ir pramonės strategijoje;

29.  ragina Komisiją remti naujų Europos masto kosmoso verslo modelių ir technologijų, galinčių iš esmės pakeisti sektorių ir sumažinti sąnaudas, plėtrą (pvz., Europos technologijų, kuriomis naudojantis galima į kosmosą siųsti nedidelius palydovus, kaip antai daugkartinio naudojimo balionus arba paleidimo įrenginius);

30.  ragina Komisiją atsižvelgti į MVĮ padėtį ir poreikius nustatant viešojo pirkimo sutarčių kosmoso infrastruktūros ir paslaugų srityje trukmę siekiant sudaryti vienodas sąlygas kosmoso srityje dirbančioms įmonėms;

31.  pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į Europos piliečių švietimą ir mokymą kosmoso klausimais, taip pat kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti kosmoso teikiamomis galimybėmis pereinant prie skaitmeninės visuomenės; pabrėžia kosmoso politikos laimėjimus įkvepiant ateities kartas ir stiprinant Europos tapatybės jausmą; todėl pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ir stiprinti koordinuotą požiūrį į Europos švietimą kosmoso srityje, kad jis galėtų pritraukti jaunimo rinktis karjerą kosmoso mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje;

32.  pabrėžia, kad pagrindinė ir svarbiausia Europos kosmoso pramonės pajėgumų plėtojimo priemonė yra dalyvavimas EKA pasirenkamosiose programose, pagal kurias Europos įmonės, universitetai ar mokslinių tyrimų institutai gali dalyvauti rengiant pažangiąsias kosmoso misijų ir sistemų technologijas; pabrėžia, kad dalyvavimas tokiose programose suteikia jiems verslo galimybių šioje srityje arba galimybę dalyvauti technologijoms ir žinioms imliuose moksliniuose projektuose, kurie taip pat gali turėti teigiamą poveikį transporto sektoriui;

Europos galimybių savarankiškai užsitikrinti prieigą prie kosmoso ir naudotis juo saugioje ir patikimoje aplinkoje didinimas

33.  primena, kad ES kosmoso programos yra civilinio pobūdžio ir pakartoja įsipareigojimą nemilitarizuoti kosmoso; vis dėlto pripažįsta, kad kosmoso sektorius turi Europai svarbų strateginį aspektą ir kad būtina gerinti civilinio, saugumo ir gynybos aspektų sinergiją, o kosmoso pajėgumus išnaudoti saugos ir saugumo poreikiams tenkinti, kartu atsižvelgiant į geopolitinę aplinką bei bendrą saugumo ir gynybos politiką; mano, kad Komisija turėtų išanalizuoti Europos kosmoso programų ir Europos gynybos veiksmų plano, pasiūlyto 2016 m. lapkričio mėn., sąveiką, kad būtų užtikrintas visapusiškas suderinamumas šioje strateginėje srityje;

34.  ragina Komisiją telkti institucinių klientų iš Europos Sąjungos ir valstybių narių paslaugų poreikius siekiant užtikrinti nepriklausomą, ekonomiškai efektyvią ir patikimą prieigą prie kosmoso, naudojant Europos paleidimo įrenginius „Ariane“, „Vega“ ir vėlesnes jų versijas; mano, kad tai yra strateginės svarbos reikalas vykdant nenumatytų atvejų ir krizės valdymo funkcijas ir įgyvendinant atsparią Europos saugumo ir gynybos politiką;

35.  pritaria Komisijos tikslui vertinti įvairius būdus, kaip būtų galima paremti Europos įrenginių paleidimo infrastruktūrą, kai tai yra būtina ES politikos tikslams ir poreikiams įgyvendinti autonomijos, saugumo ir konkurencingumo požiūriu; atitinkamai pabrėžia strateginę Europos kosmodromo, įsikūrusio Kuru (Prancūzijos Gviana), svarbą ir poreikį atidžiai stebėti jo ekonominę ir socialinę naudą teritorijai, kurioje jis įsikūręs;

36.  primena, kad nepriklausomos prieigos prie kosmoso sąvoka negali būti atsieta nuo nepriklausomo Europos gebėjimo kurti, plėtoti, leisti, valdyti ir eksploatuoti kosmoso sistemas;

37.  pažymi, kad trūksta žinių apie tai, kaip po 3–4 metų bus tęsiama paleidimo įrenginių Europoje programa („Ariane 6“ ir „Vega C“), ir apie šios programos finansavimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad neparengta jokių vidutinės trukmės ir ilgalaikių paleidimo programų; primygtinai ragina Komisiją pateikti darbo programos dėl paleidimo įrenginių Europoje pasiūlymą ateinantiems 20 metų;

38.  ragina Komisiją skatinti alternatyvių paleidimo technologijų kūrimą ir į visus paleidimo įrenginius ir kosmoso priemones integruoti ekologiško dizaino principus;

39.  mano, kad kitos kartos palydovinėse sistemose turėtų būti ir toliau plėtojamas „Galileo“ infrastruktūros saugumas, įskaitant antžeminį segmentą, ir sistemų „Galileo“ ir „Copernicus“ dvejopo naudojimo galimybės, didesnis tikslumas ir geresnis kodavimas; primena, kad „Galileo“ paslauga valstybinėms institucijoms, kuria gali naudotis tik valdžios institucijų įgalioti vartotojai, galėtų būti labai svarbi priemonė ateityje kovojant su kylančiomis grėsmėmis, ypač krizės atveju;

40.  atkreipia dėmesį į kosmoso infrastruktūros pažeidžiamumą valstybinių ir nevalstybinių subjektų kišimuisi ar išpuoliams ir į daugelį kitų pavojų, įskaitant susidūrimus su kosmoso šiukšlėmis ar kitais palydovais; primena, jog svarbu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir gyvybiškai svarbias komunikacijos priemones ir kurti atsparias technologijas; pripažįsta didėjančią kosmoso ir kosmoso technologijų dvejopo naudojimo svarbą, visų pirma komunikacijos, žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo, reagavimo į nelaimes ir ginklų kontrolės srityse, ir pabrėžia didelę kosmoso pajėgumų svarbą kovojant su terorizmu; ragina daugiau investuoti siekiant paspartinti naujų kosmoso pajėgumų ir technologijų plėtrą; mano, kad būtina padidinti pajėgumus, padėsiančius reaguoti į kosmose kylančias grėsmes, nes tai atitinkamai sustiprintų Europos kosmoso sektoriaus galimybes reaguoti į besikeičiančias rinkas, veikėjus ir technologijas;

41.  ragina Komisiją mažinti kosminių šiukšlių keliamą pavojų stiprinant dabartines kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) paslaugas siekiant sukurti nepriklausomą sistemą, kuri galėtų atpažinti kosminių šiukšlių grėsmes Europos kosmoso infrastruktūrai, sukurti priemones susidūrimams išvengti, o ilguoju laikotarpiu ir aktyviai šalinti kosmoso šiukšles; pritaria ketinimams išplėsti ES SST taikymo sritį ir rengti kosmoso stebėjimais grindžiamas oro prognozes, taip pat siūlo papildomą dėmesį skirti šalia Žemės skriejantiems objektams dėl jų galimo katastrofiško poveikio susidūrimo atveju; pabrėžia, kad turėtų būti remiamasi šios srities pajėgumais ir ekspertų žiniomis, įskaitant jau turimas EKA, ir jie turėtų būtų plečiami; patvirtina, kad siekiant paskatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas būtina teikti kuo daugiau atvirųjų duomenų;

42.  dar kartą atkreipia dėmesį į didėjančią kosmoso programų kibernetinio saugumo svarbą; pažymi, kad ši problema ypač svarbi turint omenyje tai, kad didelė ekonomikos dalis remiasi su kosmosu susijusiomis paslaugomis; ragina Komisiją sumažinti ES kosminiam turtui kylančią riziką imantis atitinkamų su kosmosu susijusios infrastruktūros apsaugos nuo kibernetinių grėsmių priemonių, įskaitant, jei tinkama, kodavimo naudojimą; be to, prašo Komisijos užtikrinti, kad visos atitinkamos agentūros turėtų nenumatytų atvejų planus galimų kibernetinių išpuolių atvejais;

43.  mano, kad planuojama iniciatyva „Govsatcom“ yra labai perspektyvi priemonė siekiant užtikrinti Europos institucinių veikėjų prieigą prie saugių, veiksmingų ir ekonomiškai efektyvių paslaugų, patenkinti vartotojų poreikius įvairiose srityse ir kartu skatinti augimą, konkurencingumą ir inovacijas visame Europos palydovinių telekomunikacijų sektoriuje; ragina Komisiją, jei poveikio vertinimas bus pakankamai teigiamas, planuojamą iniciatyvą „Govsatcom“ rengti ekonomiškai efektyviu būdu, galbūt sutelkiant pajėgumus ir jais dalijantis arba perkant paslaugas iš sertifikuotų komercinių ryšių palydovų, ir užtikrinti, kad šia iniciatyva būtų kuriama didelė pridėtinė vertė ir vengiama dubliuoti esamas struktūras;

44.  pabrėžia, kaip svarbu vykdyti visapusišką Europos kosmoso politiką, kuria siekiama veiksmingai prisidėti prie bendros užsienio ir saugumo politikos stiprinimo atitinkamoms institucijoms užtikrinant nepriklausomą žvalgybą, pavyzdžiui, informuojant apie padėtį tikruoju laiku;

Europos kaip pasaulinės veikėjos vaidmens stiprinimas ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas

45.  ragina Komisiją remti ES kosminį turtą ir kosmoso pramonės pajėgumus visais svarbiais išorės santykių aspektais;

46.  mano, kad norint užtikrinti taikią ir saugią kosminės erdvės aplinką reikės bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir skatinti atsakingo elgesio normas bei tvarumą, visų pirma tyrinėjant kosminę erdvę, ir ragina Komisiją šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir valstybėmis narėmis;

47.  pabrėžia, kad reikia tarptautiniu lygmeniu koordinuoti eismo kosmose ir kosminių šiukšlių valdymą, nes įrengus planuojamas vadinamąsias „megakonsteliacijas“ ir susidarius šalia Žemės skriejančių objektų perkrovoms orbitose jų turėtų padaugėti, – tai gali būti vis mažesnių palydovų paleidimo sąnaudų pasekmė;

48.  prašo Komisijos stebėti esamus privačiojo sektoriaus planus tokiose srityse, kaip kosmoso kasyba, ir svarstyti, kokį poveikį tai galėtų daryti esamai teisinei sistemai ir ypač Kosminės erdvės sutarčiai; mano, kad turėtų būti laikomasi pagrindinių šios sutarties principų ir kad būtina išvengti lenktynių dėl ribotų išteklių kosmose; primygtinai ragina valstybes nares siekti suderinto požiūrio europiniu lygmeniu ir pašo Komisijos imtis iniciatyvos tarpininkaujant dėl konsensuso; pripažįsta, kad kosmosas yra bendras žmonijos paveldas;

49.  labai palankiai vertina Komisijos ketinimą naudotis ekonominės diplomatijos priemonėmis naujoms Europos kosmoso pramonės verslo galimybėms atverti; pabrėžia, kad Komisija, o atitinkamais atvejais – valstybių narių valdžios institucijos (tiesiogiai arba per EKA) ir tokie organai, kaip Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), turėtų remti Europos subjektus trečiųjų šalių rinkose; rekomenduoja iš anksto parengti šios koordinuotos paramos planus;

Veiksmingesnio įgyvendinimo užtikrinimas

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti plėtojant ES kosmoso politiką ir kad jis turėtų būti kviečiamas į visus pasitarimus, kuriuos rengia Komisija, Taryba, EIVT ir EKA kosmoso tema;

51.  mano, kad demokratinė parama yra svarbi investicijoms į kosmoso sritį; ragina Komisiją pateikti tinkamai parengtą ir išsamią ryšių strategiją dėl kosminių technologijų naudos piliečiams ir įmonėms; primygtinai ragina Komisiją įgyvendinant šią strategiją grįsti ją šiais trimis ramsčiais, kurių kiekvienas apima svarbią visuomenės grupę: a) didinti plačiosios visuomenės informuotumą apie būtinas investicijas kosmoso srityje; b) informuoti MVĮ ir verslininkus apie kosmoso pavyzdinių programų teikiamas galimybes; c) įtraukti mokymą apie kosmosą į švietimo programas siekiant pašalinti gebėjimų trūkumą; prašo Komisijos kuo greičiau pateikti Parlamentui veiksmų gaires dėl šios ryšių strategijos sukūrimo;

52.  ragina Komisiją parengti strategijoje siūlomų priemonių įgyvendinimo grafiką, reguliariai teikti jų įgyvendinimo ataskaitas, jei reikia, pasiūlyti teisės aktų ir imtis papildomų konkrečių ir apčiuopiamų veiksmų, kurių reikia norint laiku pasiekti strategijoje nurodytus tikslus;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos kosmoso agentūrai.

(1) OL L 122, 2014 4 24, p. 44.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 1.
(3) OL L 158, 2014 5 27, p. 227.
(4) OL L 150, 2014 5 20, p. 72.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0267.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0268.
(7) OL C 468, 2016 12 15, p. 12.
(8) OL C 227 E, 2013 8 6, p. 16.
(9) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 1.
(10) Kosmoso sektoriaus rinkos plėtra Europoje, ITRE komitetui skirtas tyrimas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius, 2016, ISBN 978–92–823–8537–1.
(11) https://ec.europa.eu/research/participants/data/ref/h2020/wp/2016_2017/main/h2020-wp1617-leit-space_en.pdf p.48.


Tolesnis ir nuotolinis universitetinis mokymasis kaip Europos mokymosi visą gyvenimą strategijos dalis
PDF 383kWORD 58k
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnio ir nuotolinio universitetinio mokymosi kaip Europos mokymosi visą gyvenimą strategijos dalies (2016/2142(INI))
P8_TA(2017)0324A8-0252/2017

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 165 ir 166 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 30 d. Kopenhagos deklaraciją dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(1),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. Tarybos ir Komisijos bendrą ataskaitą apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimą „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“(2),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo mokytojų rengimo,

–   atsižvelgdamas į 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendrą ataskaitą „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“(3),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės(4),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012)0669),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 17 d. Tarybos išvadas dėl investavimo į švietimą ir mokymą. Veikla, susijusi su komunikatu „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ ir 2013 m. metine augimo apžvalga(5),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje(6),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ES ratifikavo 2010 m.,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(7),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl švietimo tvariam vystymuisi(8),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(9),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(10),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą(11),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“(12),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) pažangos stebėjimo(13),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę „Atviresnis švietimas“(14),

–  atsižvelgdamas į Komisijos mokslinį tyrimą „Švietimas ir mokymas 2020: suaugusiųjų mokymosi politikos ir su juo susijusių paslaugų teikimo Europoje gerinimas“ (angl. Education and Training 2020: Improving Policy and Provision for Adult Learning in Europe)(15),

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(16),

–   atsižvelgdamas į Tarybos išvadas, susijusias su Europos lyčių lygybės paktu (2011–2020 m.)(17),

–   atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 20 d. Tarybos išvadų projektą „Moterų ir vyrų įgūdžių stiprinimas ES darbo rinkoje“(18),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0252/2017),

A.  kadangi dėl skaitmeninės pertvarkos švietimo sistemos susiduria su dideliais iššūkiais, kurie daro poveikį mokymo ir mokymosi procesams, ir kadangi būtina remti gebėjimus, susijusius su socialine įtrauktimi ir piliečių dalyvavimu bei asmeniniu tobulėjimu, taip pat stiprinti Europos demokratines vertybes ir toleranciją, siekiant skatinti mąstyti atvirai bei užkirsti kelią bet kokiai netolerancijai; kadangi skaitmeninis įgalėjimas ir pasitikėjimas savimi yra esminė prielaida tvirtoms visuomenėms kurti ir vienybės bei integracijos procesams ES stiprinti;

B.  kadangi Europos mokymosi visą gyvenimą strategija turėtų būti stiprinama; kadangi visiems asmenims kiekvienu jų gyvenimo etapu turėtų būti įmanoma naudotis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis ir įgyti žinių bei įgūdžių, kurie jiems reikalingi tiek norint tobulėti asmeniškai, tiek daryti pažangą profesinėje srityje; kadangi mokymasis visą gyvenimą formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos kontekstuose, kuriuo skatinamas aktyvus pilietiškumas ir įsidarbinamumas, yra esminis minėtųjų pokyčių įtaką patiriančio švietimo aspektas;

C.  kadangi būtina dar labiau stengtis stiprinti švietimo ir užimtumo sąveiką tiek sudarant galimybes lengviau patekti į darbo rinką, tiek padedant asmenims nuolat atnaujinti savo įgūdžius arba įgyti naujų visu jų karjeros laikotarpiu; kadangi valstybės narės turi rasti būdų ilgalaikėms investicijoms į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas apsaugoti arba skatinti;

D.  kadangi tolesnis ir nuotolinis universitetinis mokymas labai prisideda prie žmogaus asmeninio tobulėjimo ir žmogiškojo kapitalo formavimo bei turėtų tapti Europos mokymosi visą gyvenimą strategijos sudėtine dalimi;

E.  kadangi tolesnis ir nuotolinis universitetinis mokymas atlieka vis svarbesnį vaidmenį padedant darbuotojams prisitaikyti prie ekonominių ir technologinių pokyčių viso jų profesinio gyvenimo laikotarpiu; kadangi iki 2025 m. 49 proc. visų laisvų darbo vietų ES (įskaitant tiek naujas darbo vietas, tiek vietas pakaitiniams darbuotojams) atvejų bus reikalaujama aukštos kvalifikacijos, 40 proc. – vidutinės kvalifikacijos ir tik 11 proc. atvejų – žemos arba jokios kvalifikacijos;

F.  kadangi tolesnis ir nuotolinis universitetinis mokymasis yra svarbi priemonė sudarant lankstaus, asmeninėms reikmėms pritaikyto švietimo galimybes visiems nediskriminuojant(19); šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnės prieigos strategijas;

G.  kadangi tolesnis ir nuotolinis universitetinis mokymasis bei naujų technologijų naudojimas gali padėti išsamiau informuoti mergaites ir moteris apie naujas karjeros galimybes, ypač srityse, kuriose joms atstovaujama nepakankamai; kadangi, nors daugiau moterų būna gavusios vidurinės mokyklos baigimo atestatą ir įgijusios kvalifikacinį laipsnį, būtina didinti moterų skaičių sektoriuose, susijusiuose ir su profesiniu rengimu, ir su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika;

H.  kadangi nuotolinis mokymasis – vienas iš galimų būdų tęsti akademines studijas, nes yra lankstus ir todėl ypač tinkamas studijų ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti;

I.  kadangi nuotolinis mokymasis(20) – tai mokymo organizavimo būdas, kurį taikant naudojamos skaitmeninės švietimo technologijos ir taip užtikrinamas didelis lankstumas mokantis, t. y. juo ne pakeičiamas mokymasis lankant švietimo įstaigą, o siūloma alternatyva besimokantiesiems, kurie neturi galimybių jos lankyti;

J.  kadangi nuotolinis mokymasis – tai mokymo metodas, kurį taikant naudojamos naujos technologijas ir taip suteikiamas lankstumas mokantis, t. y. juo ne pakeičiamas mokymasis lankant švietimo įstaigą, o siūloma alternatyva besimokantiesiems, kurie neturi galimybių jos lankyti, ir dirbantiesiems, kurie pageidauja derinti darbą ir studijas; kadangi dėl to skaitmeninimas galėtų būti naudojamas kaip priemonė naujiems būdams siekti aukštojo mokslo užtikrinti;

K.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinis ES principas, įtvirtintas Sutartyse, ir vienas iš Sąjungos tikslų bei uždavinių; kadangi lygybė švietimo srityje suteikia moterims didesnes galimybes ir prisideda prie socialinio, kultūrinio ir ekonominio visuomenės vystymosi; kadangi švietimas yra pagrindinė kovos su lyčių stereotipais priemonė;

L.  kadangi vidutinis moterų užimtumo lygis tiesiogiai susijęs su jų išsilavinimo lygiu: tretinį išsilavinimą įgijusių 25–49 metų amžiaus moterų užimtumo lygis daugiau nei 20 proc. viršija moterų, turinčių ikimokyklinį, pradinį ir pagrindinį išsilavinimą, užimtumo lygį;

M.  kadangi nuotolinis mokymasis gali turėti teigiamo poveikio moterų IRT naudojimo gebėjimams; kadangi didesnis moterų skaičius IRT sektoriuje paskatintų rinką, kurioje prognozuojamas darbuotojų trūkumas ir kurioje lygiateisis moterų dalyvavimas padėtų užtikrinti metinį maždaug 9 mlrd. EUR ES BVP prieaugį; kadangi vis dar labai mažai moterų renkasi programas laipsniui IRT srityje įgyti: jos sudaro tik apie 20 proc. šios srities absolventų, o laipsnį IRT srityje įgyja tik 3 proc. visų absolvenčių;

N.  kadangi nuotolinio mokymosi programos prieinamos nemažai daliai moterų visuomenėse, kuriose moterys neturi lygių galimybių naudotis įprastomis švietimo ir mokymo programomis, nes iki šiol skiria daugiau laiko negu vyrai neapmokamam darbui namuose ir rūpinimuisi šeima; kadangi pasirinkusios tokias studijas jos gali lanksčiai siekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir kadangi nuotolinis mokymasis visų pirma orientuojamas į netradicinės kategorijos studentus;

O.  kadangi tolesnis universitetinis mokymasis yra vienas iš aukštojo mokslo uždavinių, susijusių su viešosiomis paslaugomis, ir apima akademinės įstaigos siūlomas studijas, kuriose galima dalyvauti tuo pat metu dirbant visą darbo dieną, kurios bendrai grindžiamos profesine patirtimi bei paprastai apima galimybę įgyti universitetinį laipsnį;

P.  kadangi prisitaikymas prie spartėjančių ekonominių ir technologinių pokyčių yra vienas didžiausių iššūkių senėjančiai darbo jėgai, o atsakas į šį iššūkį bus vienas iš pagrindinių elementų užtikrinant ilgalaikį ES ekonomikos konkurencingumą;

Q.  kadangi mokymosi visą gyvenimą ir karjeros vystymo politika galėtų būti paskatinta pripažįstant ankstesnio mokymosi rezultatus;

R.  kadangi, asmeniui suteikiant laisvo nuo darbo laiko asmeniškai tobulėti ir lavintis pagal mokymosi visą gyvenimą principą, skatinama jo gerovė ir jo indėlis į visuomenę, nes, turėdamas labiau apibrėžtų asmeninių ir profesinių įgūdžių, jis įgyja daugiau galių; kadangi nuotolinis universitetinis mokymasis apima lankstesnio formato studijas, taigi žmonės gali pasiekti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; kadangi universitetinis mokymasis visą gyvenimą turėtų būti įtrauktas į Europos skaitmeninimo strategiją;

S.  kadangi skaitmeninimas užtikrina švietimo proceso lankstumą ir interaktyvumą ir tai vienas pagrindinių veiksnių tolesniam ir nuotoliniam universitetiniam mokymuisi toliau vystyti;

T.  kadangi technologiniai pokyčiai reikalauja tvirtesnių ir didesniu tęstinumu pagrįstų švietimo ir užimtumo sąsajų;

U.  kadangi dėl akademinių institucijų polinkio į statiškumą susiduriama su iššūkiais norint reformuoti mokymo programas, studijoms ir egzaminams taikomas taisykles bei stojimo reikalavimus;

V.  kadangi tolesnio ir nuotolinio universitetinio mokymosi sektoriai sparčiai auga ir pasižymi dideliu ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialu;

W.  kadangi tebesama daugybės kliūčių, susijusių su studijomis tolesnio ir nuotolinio universitetinio mokymosi pagrindu(21);

Tolesnis ir nuotolinis mokymasis greta visuomeninių ir ekonominių pokyčių

1.  pripažįsta, kad internetinis ir atvirasis švietimas keičia švietimo finansavimo, žinių pateikimo ir įsisavinimo būdus; šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbūs atvirieji švietimo ištekliai, kuriais užtikrinama prieiga prie švietimo visiems ir, remiant mokymosi visą gyvenimą procesą, stiprinamas įsidarbinamumas;

2.  pažymi, kad nemažai daliai švietimo ir mokymo įstaigų sunku tinkamai reaguoti į nuodugnius ir sudėtingus pokyčius, su kuriais susiduria mūsų visuomenės ir ekonomika, tad jos turi keisti savo valdymą, organizacinę struktūrą bei veiklos būdą; pabrėžia, kad, užtikrinant naujo, lankstaus ir prieinamo pobūdžio mokymąsi visą gyvenimą, kuris būtų tinkamas visų amžiaus grupių asmenims, kai kurie iš šių iššūkių – pvz., socialinė atskirtis, mokyklos nebaigimas bei įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis – gali būti sėkmingai atremti;

3.  pripažįsta, kad skaitmeninimas ir švietimo platformų kūrimas siekiant bendradarbiauti ir keistis geriausia praktika yra itin svarbūs norint atremti šiuos iššūkius;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant nacionalines skaitmeninių įgūdžių ugdymo strategijas labiau stengtis siekiant išspręsti esamo technologinio atotrūkio, skiriančio puikiai ir menkai aprūpintas švietimo įstaigas, problemą;

5.  pabrėžia, kad mokymosi visą gyvenimą priemonės itin svarbios padedant moterims įgyti įgūdžius, kurie joms reikalingi norint grįžti į darbą arba gauti geresnį darbą ir didesnes pajamas bei dirbti geresnėmis sąlygomis; pabrėžia, kad būtina toliau didinti moterų skaičių tarp aukšto lygio akademinės bendruomenės narių ir padėti joms pasiekti šį lygį;

6.  pabrėžia, kad kovojant su lyčių stereotipais svarbus švietimas; todėl ragina Komisiją skatinti iniciatyvas, kuriomis būtų siūloma parama įgyvendinant moterims skirtas profesines nuotolinio mokymosi programas, įskaitant aukštąjį išsilavinimą mokslo, technologijų ir IT srityse, kuriamos švietimo specialistams skirtos mokymo programos lyčių lygybės srityje ir užkertamas kelias stereotipų sklaidai įgyvendinant mokymo programas ir naudojant pedagoginę medžiagą;

7.  pabrėžia, jog akademinės įstaigos turi rengti piliečius žinių visuomenei ir nuolat kintančiai ekonomikai, suteikti jiems praktinės savarankiško mokymosi patirties ir ugdyti į verslumą orientuotą mąstyseną bei tokius universaliuosius gebėjimus, kaip problemų sprendimas ir prisitaikymas, kad jie galėtų ieškoti savo kelio ir atskleisti visą savo potencialą;

8.  pabrėžia, kad akademinėms įstaigoms tenka svarbus vaidmuo stiprinant aktyvų pilietiškumą ir kad jos turi ugdyti universaliuosius studentų gebėjimus, pvz., pilietinius, socialinius gebėjimus bei pilietiškumą;

9.  pripažįsta, kad taikant požiūrį, kuriuo remiantis didžiausias dėmesys skiriamas studentams, mažėja švietimo įstaigų nebaigimo rodiklis, o studentai gali atskleisti visą savo potencialą(22); šiuo požiūriu pabrėžia, jog svarbu, kad visiems visą gyvenimą būtų pasiekiamas profesinis orientavimas;

10.  pripažįsta, kad keitimasis žiniomis turi potencialo gerinti aktyvų dalyvavimą ir tarptautinį piliečių tarpusavio supratimą kaip niekad besikeičiančiose visuomenėse;

11.  pripažįsta, kad būtina stiprinti tvirtesnį švietimo ir mokymo įstaigų, vietos bendruomenių ir ekonomikos subjektų bendradarbiavimą; taip pat pabrėžia, kad būtina geresnė formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos paslaugų teikėjų tarpusavio sąveika, siekiant skatinti mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems;

12.  laikosi nuomonės, jog visi kiekvienu gyvenimo etapu turi turėti galimybę mokytis ir lavintis, kad įgytų tokių universaliųjų įgūdžių, kaip mokėjimas skaičiuoti, skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinis mąstymas, socialiniai ir kiti svarbūs gyvenimiški įgūdžiai, bei galėtų geriau prisitaikyti prie ateities reikalavimų;

13.  atkreipia dėmesį į būtinybę įgyvendinti atitinkamiems poreikiams pritaikytas pagalbos besimokantiesiems darbe, praktikantams ir darbuotojams sistemas, siekiant užtikrinti visų asmenų įtrauktį į darbo rinką; laikosi nuomonės, jog nepaprastai svarbu į mokymo ir mokymosi procesą įtraukti naujas technologijas, kad žmonės įgytų reikiamus įgūdžius, gebėjimus ir žinias, o skaitmenines technologijas gebėtų naudoti inovatyviai ir kūrybingai;

14.  ragina užtikrinti geresnį piliečių įtraukimą į darbo rinką ir geresnes galimybes joje likti, įskaitant pagalbą jų gebėjimams tobulinti tolesnio ir nuotolinio universitetinio mokymosi bei profesinio rengimo ir mokymo priemonėmis; pabrėžia, jog būtina didinti profesinio rengimo ir mokymo galimybių patrauklumą ir prieigą prie informacijos apie jas jaunuoliams ir jų šeimoms; šiuo požiūriu primena, kad pagal programą „Erasmus+“ numatytas judumo mokymosi tikslais profesinio rengimo ir mokymo sektoriuje siekis toli gražu neįgyvendintas, taigi jam būtina skirti papildomą dėmesį;

15.  atkreipia dėmesį į programų „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“ svarbą stiprinant mokymąsi visą gyvenimą; todėl ragina valstybes nares visapusiškai ištirti šių programų potencialą; taip pat pažymi, kad turėtų būti kuriamos tolesniam universitetiniam mokymuisi pritaikytos, į profesinę sritį orientuotos programos;

16.  pripažįsta, kad nepaprastai svarbi prieiga prie įtraukaus kokybiško švietimo, taigi būtina remti atvirąjį ir nuotolinį mokymąsi, siekiant užtikrinti specialiuosius poreikius asmenims, kuriems tradicinės žinių pateikimo sistemos nepasiekiamos – visų pirma sunkiai besiverčiančių asmenų grupėms; ragina valstybes nares nukreipti investicijas šiuo tikslu;

Kokybės ir lankstumo svarba švietimo srityje

17.  mano, kad ES pastangoms užtikrinti socialinę sanglaudą, konkurencingumą ir tvarų augimą nepaprastai svarbi kuo aukštesnė formaliojo ir neformaliojo švietimo kokybė;

18.  pabrėžia, kad įmonės, norėdamos likti konkurencingos ir suteikti sėkmės galimybę tiek žemos, tiek aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kartu su švietimo ir mokymo įstaigomis turi siūlyti mokymus ir į profesinę veiklą orientuoto švietimo paslaugas visu žmogaus profesinio gyvenimo laikotarpiu;

19.  pabrėžia, jog norint, kad švietimas duotų rezultatų, ypač svarbūs kokybiški žinių ir įgūdžių perdavimo metodai; pabrėžia, kad būtina investuoti į pedagogų profesinį tobulėjimą ir nuolatinį kvalifikacijos kėlimą bei jį remti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, vykstant inovacijų diegimo procesui ir laipsniškam švietimo srities skaitmeninimui, būtina užtikrinti aukštus nuotolinio mokymosi standartus ir kad svarbu vystyti naujus mokymo ir mokymosi modelius; šiame kontekste pripažįsta, kad tinkama infrastruktūra ir ištekliai – gyvybiškai svarbūs mokymo kokybės gerinimo elementai;

20.  pažymi, kad tai reikalauja skirti dėmesio pedagogams, patraukliam atlyginimui ir darbo sąlygoms bei geresnėms galimybėms toliau mokytis darbo laiku – ypač skaitmeninės didaktikos srityje – bei visa tai įvertinti;

21.  ragina universitetus vis daugiau dėmesio skirti nuotoliniam mokymuisi ir jį išplėsti įtraukiant nemokamas trumpalaikes profesines studijas;

22.  pabrėžia, jog nuotolinio mokymosi studijas pasirinkusiems studentams turėtų būti garantuojamos galimybės bendrauti su dėstytojais ir būti jų vertinamais, siekiant užtikrinti, kad studentai gautų deramą pagalbą, būtų tinkamai nukreipiami ir skatinami visu savo studijų laikotarpiu;

23.  pripažįsta, kad lankstaus formato mokymasis, pvz., nuotolinis ir mišrusis mokymasis, leidžia dirbantiems asmenims suderinti darbą ir (arba) studijas bei šeimos ir asmeninį gyvenimą;

24.  pripažįsta, kad nuotolinis mokymasis atlieka lemiamą vaidmenį asmenų, kurie dėl savo fizinės būklės negali lankyti užsiėmimų mokslo įstaigoje, gyvenime;

25.  skatina atsižvelgti į sumanymą rengti konkretiems poreikiams pritaikytus ir trūkstamoms žinioms įgyti reikalingus kursus, skirtus asmenims, kurie pageidauja siekti tretinio išsilavinimo, tačiau turi įgyti papildomą kvalifikaciją, kad atitiktų priėmimo reikalavimus;

26.  pabrėžia, kad būtina kovoti už lankstesnį ir asmeninėms reikmėms labiau pritaikytą požiūrį į karjeros vystymą ir mokymąsi visą gyvenimą bei lavinimąsi visu asmeninės karjeros laikotarpiu; pripažįsta vaidmenį, kurį siekiant šio tikslo visų pirma gali atlikti ne tik vieši, bet ir privatūs subjektai, tačiau taip pat pripažįsta, kad orientavimas ir konsultavimas, kuriuo būtų atsižvelgiama į asmenines reikmes ir pageidavimus, o ypatingas dėmesys skiriamas asmeninių įgūdžių vertinimui ir plėtojimui, nuo pat pradžių turi būti esminis švietimo ir įgūdžių politikos elementas;

27.  atkreipia dėmesį į interaktyvumo svarbą gerinant nuotolinio mokymosi kokybę šiuolaikiškais ryšio metodais, kuriuos taikant galima atlikti praktines užduotis, įtraukti besimokančiuosius į mokymo procesą ir plėtoti bendravimo įgūdžius;

28.  pritaria idėjai užtikrinti galimybę mokytis visą gyvenimą visų pirma siekiant padėti asmenims, įskaitant moteris ar slaugytojus, grįžti į darbą;

29.  pabrėžia, kad, vykstant mokymo metodų ir priemonių modernizacijai, būtina nuolatinė nuotolinio mokymosi stebėsena;

30.  pabrėžia, kad jaunimas turi ugdyti savarankiško mokymosi įgūdžius (įskaitant darbo organizavimą, informacijos apdorojimą, kritinį mąstymą ir motyvaciją), kad ateityje galėtų veiksmingai naudotis pažangiosiomis technologijomis savo įgūdžiams nuotolinio mokymosi priemonėmis plėtoti;

Tolesnis ir nuotolinis mokymasis kaip universitetų vystymosi priemonė

31.  atsižvelgdamas į tai, jog nuotolinio mokymosi išlaidos mažesnės nei mokslo įstaigose vykstančių studijų, pripažįsta, kad tolesnis ir nuotolinis universitetinis mokymasis sudaro aukštojo mokslo įstaigoms galimybes tobulėti, plėsti savo kompetencijos sritis ir įvairinti savo siūlomas programas, siekiant pritraukti naują publiką ir įvairinti savo pajamas;

32.  pripažįsta, kad nuotolinis mokymasis prisideda prie tarpdalykių sričių raidos ir skatina rinktis tarptautines studijas;

33.  ragina universitetus plėsti savo teikiamas nuotolinio mokymosi paslaugas;

34.  pripažįsta pažangiosios specializacijos strategijos vaidmenį vystant pagrindinį regioninį potencialą atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius;

Technologiniai iššūkiai

35.  pripažįsta, kad svarbu neatsilikti nuo sparčių technologinių pokyčių, visų pirma susijusių su nuotoliniu mokymusi, ir kad neįmanoma pervertinti IRT svarbos bei priklausymo nuo jų; laikosi nuomonės, kad IRT yra priemonė, kuria naudojantis optimaliai ir ekonomiškai efektyviai galėtų būti atremti didieji švietimo ir vystymosi iššūkiai; yra įsitikinęs, kad pastangos taip pat turėtų būti remiamos didelėmis investicijomis į švietimą, įskaitant Europos socialinio fondo lėšų panaudojimą, siekiant visais lygmenimis plėtoti skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

36.  apgailestaudamas pažymi, kad nepakankami IRT naudojimo įgūdžiai šiandien yra didelė ir pedagogų, ir besimokančiųjų problema; pakartoja, kad technologijų išmanymas svarbus norint pasinaudoti nuotolinio mokymosi potencialu ir skatinti naujų mokymo ir mokymosi metodų diegimą;

37.  pažymi, kad būtina spręsti skaitmeninės atskirties problemą ir visiems užtikrinti vienodas galimybes gauti prieigą prie skaitmeninių technologijų bei ugdyti gebėjimus, požiūrį ir motyvaciją, kurie būtini prasmingam skaitmeniniam dalyvavimui;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje tik ketvirtadalis moksleivių yra mokomi savo skaitmeniniais įgūdžiais pasitikinčių mokytojų, o tai didelė kliūtis, dėl kurios negali suklestėti nauji mokymo metodai; todėl ragina valstybes nares tvirčiau remti lavinimo ir įgūdžių tobulinimo galimybes, įskaitant mokymus, skirtus lavinti gebėjimą naudotis IT ir žiniasklaidos priemonėmis, bei karjeros visą gyvenimą galimybes pedagogams;

39.  pabrėžia, kad būtina investuoti į visų švietimo sektorių pedagogų profesinį tobulėjimą ir jį remti bei steigti tarnybas, kurios nukreiptų karjeros visą gyvenimą klausimais;

40.  pripažįsta naujų švietimo skaitmeninių platformų svarbą ir kartu atkreipia dėmesį į saugumo ir privatumo problemas, su kuriomis susiduria ir akademinės įstaigos, ir studentai;

41.  atkreipia dėmesį į įgūdžių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse svarbą ir dar kartą apgailestauja dėl lyčių pusiausvyros šioje srityje nebuvimo;

Finansiniai iššūkiai

42.  pripažįsta, kad kokybiškam švietimui ir konkretiems poreikiams pritaikytam mokymuisi būtinas deramas finansavimas; pabrėžia, kad nuotolinis mokymasis gali užtikrinti į besimokantįjį orientuotą aukštos kokybės švietimą mažesnėmis sąnaudomis; pabrėžia, kad svarbus didesnis finansinis ir praktinis pramonės ir įmonių įsitraukimas į profesinio rengimo veiklą;

43.  pabrėžia, kad išlaidos švietimui turi būti pripažintos ilgalaikę naudą nešančiomis ilgalaikėmis investicijomis;

44.  mano, kad išlaidos neturi tapti kliūtimi stoti mokytis ir dalyvauti su studijomis susijusioje veikloje, tačiau pripažįsta ir tai, kad kai kuriose valstybėse narėse esama esminių problemų, kurios lemia dideles išlaidas, taigi piliečių negali susimokėti stojimo mokesčių; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares labiau remti ir skatinti nuotolinį mokymąsi kaip kokybiško, lankstaus ir asmeninėms reikmėms pritaikyto švietimo už prieinamą kainą galimybę;

Su reglamentavimo sistema susiję iššūkiai

45.  pripažįsta, kad esama įprasto profesinio rengimo, taip pat tolesnio ir nuotolinio universitetinio mokymosi reglamentavimo sistemų skirtumų; pabrėžia, kad nuotolinis mokymasis turėtų būti akredituojamas pagal tokias pat taisykles, kaip ir švietimas lankant mokslo įstaigą, atitinkamai pritaikant reikiamus rodiklius ir kriterijus;

46.  pripažįsta aktyvaus valdymo ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo svarbą;

47.  pripažįsta, kad nuotoliniam mokymuisi svarbus kokybės užtikrinimas ir jo rezultatų pripažinimas;

48.  primena, kad nemažai taikomų Europos skaidrumo priemonių, pvz., Europos kvalifikacijų sandara ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET), buvo sukurtos atskirai viena nuo kitos; pripažįsta, jog, norint sudaryti asmenims galimybę tinkamiau vertinti savo pažangą ir galimybes bei pasinaudoti mokymosi rezultatais, pasiektais skirtingomis aplinkybėmis, jos turi būti geriau koordinuojamos ir grindžiamos kokybės užtikrinimo sistemomis bei diegiamos į nacionalinių kvalifikacijų sistemas, kad visuose sektoriuose ir tarp visų subjektų, įskaitant darbdavius, būtų puoselėjamas pasitikėjimas;

49.  pripažįsta, kad mišriojo ir internetinio mokymosi svarba nemažėja, visų pirma profesinio rengimo ir mokymo kontekste; pabrėžia, kad, derinant aukštos kokybės skaitmenines technologijas ir tiesioginio mokymosi galimybes, studentai pasiekia geresnių rezultatų, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares labiau remti ir skatinti mišrųjį mokymąsi;

50.  ragina Komisiją stiprinti Europos mokymosi visą gyvenimą strategiją ir į ją įtraukti tolesnį ir nuotolinį universitetinį mokymąsi, kad būtų skatinamas senėjančios darbo jėgos prisitaikymas prie ekonominių ir technologinių pokyčių; taip pat ragina Komisiją įvertinti galimybes didinti finansavimą tolesniam ir nuotoliniam universitetiniam mokymuisi pagal esamas ir būsimas programas;

51.  pripažįsta, kad būtina vadovautis visapusišku daugiasektoriniu ir daugiadalykiu požiūriu į švietimą ir mokymą, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, ir kad rengiant ir įgyvendinant švietimo politiką būtinas tarpsektorinis bendradarbiavimas;

Rekomendacijos Europos lygmeniu

52.  pabrėžia, kad būtina skatinti švietimo sistemų atstovų bendradarbiavimą ir gerosios praktikos mainus; be to, skatina nacionalines kokybės užtikrinimo tarnybas dalytis gerąja praktika rengiant naujų mokymo ir mokymosi būdų pripažinimo kriterijus;

53.  ragina peržiūrėti Europos kvalifikacijų sandarą, siekiant skatinti šalių, kurias apima Europos kvalifikacijų sandara, ir kitų šalių – visų pirma kaimyninių šalių ir šalių, kurios turi brandžias kvalifikacijų sandaras – kvalifikacijų palyginamumą, kad būtų galima geriau suprasti užsienyje įgytą kvalifikaciją, o iš migrantų kilę asmenys ir pabėgėliai būtų įtraukti į mokymosi visą gyvenimą veiklą ir galėtų įsidarbinti;

54.  ragina Komisiją gerokai padidinti paramą tolesniam ir nuotoliniam universitetiniam mokymuisi pagal programą „Erasmus+“, skatinant kurti Europos tinklus ir padedant keistis gerąja praktika, rengti projektus, kuriuos įgyvendinant dalyvautų keliose valstybėse narėse veikiančios institucijos, bei užtikrinti didesnį prieinamumą studentams iš kitų Europos ir trečiųjų šalių;

55.  pritaria vartotojams patogios interneto platformos, kuri veiktų pagal vieno langelio principą ir kuria naudodamiesi švietimo specialistai ir besimokantieji galėtų padėti keistis geriausia praktika, sukūrimui;

56.  ragina Komisiją sukurti saugią ir integruotą mokymosi platformą, kuri būtų skirta ir nemokamai siūloma Europos švietimo įstaigoms, taip skatinant naudotis e. mokymusi visoje Europos Sąjungoje;

57.  pripažįsta, kad, siekiant paremti konstruktyvų pedagogų ir kitų praktikuojančių specialistų bendravimą, būtina toliau plėtoti iniciatyvą „eTwinning“ ir platformą „Mokyklinio ugdymo sąsaja“ („School Education Gateway“);

58.  skatina megzti tvirtesnius ryšius tarp tęstinio tolesnio universitetinio mokymosi (kuris nebūtų nukreiptas tik į mokslinius tyrimus) ir profesinio rengimo ir mokymo įgūdžiams įgyti bei imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ir vieno, ir kito pobūdžio veiklos būtų galima imtis ir ją būtų galima taikyti bet kuriuo metu;

59.  rekomenduoja paremti mokymosi visą gyvenimą pastangas įgyvendinant Europos skaitmeninimo strategiją ir parengti siūlomų priemonių poveikio lyčių aspekto požiūriu vertinimą;

60.  teigiamai vertina plataus užmojo planą iki 2025 m. įdiegti ypač spartų interneto ryšį ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vidurinėse mokyklose bei bibliotekose, nes spartesnis ir geresnis ryšys suteikia didžiules galimybes stiprinti mokymo metodus, skatinti mokslinius tyrimus ir vystyti aukštos kokybės internetines švietimo paslaugas; pabrėžia, kad šių technologijų diegimas atveria geresnes nuotolinio mokymosi galimybes, ypač kaimo vietovėse ir atokiausiuose regionuose; pabrėžia, kad turint tokias galimybes sustiprės vaikų ir moksleivių skaitmeniniai įgūdžiai ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

61.  pabrėžia, kad švietimo ir mokymo sistemų pritaikymas gyvybiškai svarbus norint užtikrinti didėjančią skaitmeninių įgūdžių turinčių specialistų paklausą ES; pabrėžia, jog, siekiant sukurti tikrą Europos bendrąją skaitmeninę rinką, būtina labiau stengtis, kad pagerėtų piliečių, visų pirma nepilnamečių, gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

62.  pabrėžia, jog svarbu, kad Europa dėtų daugiau pastangų siekdama mokymosi visą gyvenimą strategiją paversti tikrove visiems, įskaitant tikslą teikti ir įvairiausias mokymosi galimybes, kuriomis būtų naudojamasi siekiant asmeniškai tobulėti ir save realizuoti; ragina Komisiją ir valstybes skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir į jį investuoti, pirmiausia šalyse, kuriose jį besirenkančių asmenų skaičius nesiekia 15 proc. rodiklio;

63.  ragina valstybes nares skatinti formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir stiprinti jų tarpusavio sąveiką, kad būtų atkreiptas kuo didesnės žmonių grupės dėmesys ir labiau atsižvelgta į jų konkrečius poreikius;

64.  rekomenduoja rengti specialius sertifikuotus mokymus, kurie būtų skirti pagal nuotolinio mokymosi programas dėstantiems pedagogams;

Rekomendacijos valstybių narių lygmeniu

65.  ragina valstybes nares vadovautis holistiniu požiūriu į švietimą ir suteikti studentams realias, įvairias ir lygias mokymosi galimybes, kad galėtų skleistis jų siekiai ir įgūdžiai, reikalingi norint užsitikrinti gerovę tiek nuolat kintančios pasaulio ekonomikos sąlygomis, tiek demokratinėje visuomenėje;

66.  ragina valstybes nares remtis esama pripažinimo tvarka vertinant ir tvirtinant įgūdžius, įgytus įvairiais kvalifikacijos kėlimo būdais, ir užtikrinti kvalifikacijas vadovaujantis nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ir sistemomis;

67.  pabrėžia, kad tolesnis skaitmeninės infrastruktūros diegimas – ypač rečiau gyvenamose vietovėse – skatina socialinę ir kultūrinę integraciją, modernius švietimo ir informavimo procesus bei regionų kultūros ekonomiką;

68.  ragina valstybes nares visais švietimo lygmenimis sudaryti mokymų IRT srityje ir skaitmeninių įgūdžių bei gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo galimybes;

69.  pakartoja, jog svarbu, kad švietimo ir mokymo įstaigos greitai reaguotų į pokyčius visuomenėje ir darbo rinkoje, pritaikytų ir modernizuotų savo darbo būdą ir sudarytų besimokantiesiems galimybę atitinkamai ugdyti savo įgūdžius; pabrėžia, kad švietimas yra visą gyvenimą trunkantis įgalėjimo procesas, kuris turėtų padėti piliečiams siekti asmeninio tobulėjimo, kūrybiškumo ir gerovės;

70.  primygtinai ragina akademines įstaigas numatyti pokyčius visuomenėje ir darbo rinkoje bei atitinkamai pritaikyti savo darbo metodus; pažymi, kad į ateitį orientuotų sektorių – pirmiausia žaliosios ir žiedinės ekonomikos – vystymas turės lemiamos įtakos tam, kokio pobūdžio įgūdžiai bus reikalingi;

71.  taip pat ragina akademines įstaigas siūlyti daugiakalbius kursus, pritaikytus migrantų įgūdžiams, kad jie galėtų sklandžiai įsitraukti į švietimo programas;

72.  pabrėžia, jog būtinas didesnis valstybių narių švietimo sistemų lankstumas, kad jos galėtų veiksmingiau naudotis atviraisiais ir internetiniais mokymo metodais;

73.  primygtinai ragina valstybes nares gerinti duomenų apie absolventų užimtumą ir socialinę padėtį, įskaitant duomenis apie profesinio rengimo ir mokymo sektorių, prieinamumą (informacijos apie absolventus atsekamumą);

74.  ragina ES ir valstybes nares kurti ir įgyvendinti vadinamuosius švietimo koridorius skatinant tokius susitarimus su Europos universitetais, kaip Viduržemio jūros regiono universitetų sąjunga (UNIMED) ir nuotolinio mokymosi universitetų, į kuriuos priimami iš konflikto zonų pabėgę studentai, tinklai – taip pat ir rengiant nuotolinio akademinio mokymo programas;

75.  pabrėžia, jog tolesniam ir nuotoliniam universitetiniam mokymuisi svarbus specializuotas mokyklų mokytojų ir universitetų dėstytojų rengimas, kad būtų užtikrinti besimokančiųjų poreikiai;

76.  pabrėžia, kad gebėjimus ir įgūdžius, įgytus už formaliojo švietimo sistemos ribų, būtina pripažinti taikant kokybės užtikrinimo ir akreditacijos sistemas – ypač siekiant įgalėti pažeidžiamus ar sunkiai besiverčiančius asmenis, pvz., žemos kvalifikacijos suaugusius darbuotojus arba pabėgėlius; primygtinai tvirtina, kad neformaliojo švietimo ir savišvietos pripažinimas svarbus siekiant užmegzti ryšį su besimokančiaisiais ir juos įgalėti;

o
o   o

77.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
(2) OL C 70, 2012 3 8, p. 9.
(3) OL C 417, 2015 12 15, p. 25.
(4) OL C 372, 2011 12 20, p. 1.
(5) OL C 64, 2013 3 5, p. 5.
(6) OL L 327, 2006 11 24, p. 45.
(7) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
(8) OL C 327, 2010 12 4, p. 11.
(9) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(10) OL C 111, 2008 5 6, p. 1.
(11) OL C 183, 2014 6 14, p. 30.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0291.
(14) OL C 126, 2014 4 26, p. 20.
(15) http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/education/library/reports/policy-provision-adult-learning_en.pdf.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.
(17) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/119628.pdf.
(18) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6268-2017-INIT/lt/pdf.
(19) Kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje.
(20) Pvz., vokiškai kalbančiose šalyse nuotolinio mokymosi atveju daromas skirtumas tarp akademinių ir neakademinių sričių.
(21) Nuotolinio mokymosi visuotinės kompiuterizacijos srityje programa: https://www.researchgate.net/publication/312312226_A_distance_learning_curriculum_on_pervasive_computing.
(22) Leidinys „Economics of Education“, red. Dominic J. Brewer, Patrick J. McEwan, Equity and Quality in Education Supporting disadvantaged students and schools („Teisingumas ir kokybė švietimo srityje. Sunkumus patiriančių studentų ir mokyklų rėmimas“): https://www.oecd.org/education/school/50293148.pdf.


Nebeaktualių reglamentų, susijusių su vidaus vandens transporto ir krovinių vežimo kelių transportu sektoriais, panaikinimas ***I
PDF 318kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1101/89 ir reglamentai (EB) Nr. 2888/2000 bei (EB) Nr. 685/2001 (COM(2016)0745 – C8-0501/2016 – 2016/0368(COD))
P8_TA(2017)0325A8-0228/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0745),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0501/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0228/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2888/2000 ir (EB) Nr. 685/2001 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1101/89

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1952.)

(1) OL C 209, 2017 6 30, p. 58.


Interneto ryšio vietos bendruomenėse skatinimas ***I
PDF 331kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 nuostatos dėl interneto ryšio vietos bendruomenėse rėmimo (COM(2016)0589 – C8-0378/2016 – 2016/0287(COD))
P8_TA(2017)0326A8-0181/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0589),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 172 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0378/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 7 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0181/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimą, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014, kiek tai susiję su interneto ryšio vietos bendruomenėse skatinimu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1953.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS BENDRAS PAREIŠKIMAS

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutinka, kad iniciatyva „WiFi4EU“ turėtų daryti prasmingą poveikį ir būti lanksti. Atsižvelgdami į tai pažymi, kad jei negalima užtikrinti EITP įgyvendinimui telekomunikacijų sektoriuje skirto finansinio paketo padidinimo 25 000 000 EUR iki 50 000 000 EUR, Komisija galėtų pasiūlyti perskirstyti to paketo lėšas, kad būtų lengviau skirti bendrą 120 000 000 EUR finansavimą interneto ryšio vietos bendruomenėse rėmimui.

(1) OL C 125, 2017 4 21, p. 69.
(2) OL C 207, 2017 6 30, p. 87.


Dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės ***I
PDF 331kWORD 50k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (COM(2016)0052 – C8-0035/2016 – 2016/0030(COD))
P8_TA(2017)0327A8-0310/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0052),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0035/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 194 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Austrijos Bundesrato ir Bulgarijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. gegužės 10 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0310/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prieš šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1938.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL REGLAMENTO 16 STRAIPSNIO

Komisija palankiai vertina Nuolatinių atstovų komitetui pateikto siūlomo reglamento 16 straipsnyje nurodytus bendradarbiavimo mechanizmus, nes jie yra svarbi priemonė Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų suderinamumui užtikrinti.

Komisija pabrėžia, jog svarbu veiksmingai užtikrinti, kad Energijos bendrijos susitariančiosios šalys nesiimtų priemonių, kurios gali daryti neigiamą poveikį ES bei jos valstybių narių tiekimo saugumo padėčiai ir atvirkščiai.

Šiuo atžvilgiu Komisija, nedarydama poveikio 2016 m. vasario 16 d. pirminiam savo pasiūlymui, apsvarstys galimybę per tinkamą laiką pagal SESV 218 straipsnį pateikti Tarybai pasiūlymą dėl rekomendacijos dėl Energijos bendrijos steigimo sutarties pakeitimų, kad būtų nustatyta tinkama teisinė sistema ir mechanizmai, kuriais, norint užtikrinti veiksmingą teisės aktų, reglamentuojančių sustiprintą dujų tiekimo saugumą, įgyvendinimą, siekiama garantuoti, kad atitinkamos reglamento nuostatos ir kiti atitinkami energetikos srities acquis communautaire elementai būtų taikytini, viena vertus, ES bei jos valstybėms narėms ir, kita vertus, Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims.

(1) OL C 487, 2016 12 28, p. 70.


Banginių medžioklė Norvegijoje
PDF 256kWORD 45k
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl banginių medžioklės Norvegijoje (2017/2712(RSP))
P8_TA(2017)0328B8-0499/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės banginių medžioklės komisijos susitarimą dėl komercinės banginių medžioklės uždraudimo, kuris įsigaliojo 1986 m. (moratoriumas),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės banginių medžioklės komisijos rezoliuciją 2016-3 dėl bangininių ir jų indėlio į ekosistemų veikimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės banginių medžioklės komisijos rezoliuciją 2014-2 dėl toli migruojančių bangininių,

–  atsižvelgdamas į Aičio biologinės įvairovės tikslus, nustatytus pagal Tarptautinę biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 865/2006(2) ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 791/2012(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 792/2012, kuriuo nustatomos Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą numatytų leidimų, sertifikatų ir kitų dokumentų modelių taisyklės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 865/2006(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl strateginių ES tikslų Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 17-ajam šalių konferencijos susitikimui(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl su banginių medžiokle susijusių Bendrijos veiksmų(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl banginių medžioklės Norvegijoje (O-000058/2017 – B8-0324/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 1982 m. Tarptautinė banginių medžioklės komisija nustatė visų rūšių komercinės banginių medžioklės moratoriumą, kuris įsigaliojo 1986 m. ir vis dar galioja, kad būtų galima apsaugoti jų rūšis ir populiacijas nuo išnykimo ir sudaryti sąlygas joms atsikurti;

B.  kadangi Norvegija, nepaisydama šio tarptautinio draudimo, tęsė banginių medžioklės veiklą ir 1993 m. vėl visapusiškai atnaujino komercinę banginių medžioklę, formaliai paprieštaravusi moratoriumui, taip pat pareiškusi išlygų dėl CITES sąrašų ir jų laikydamasi;

C.  kadangi Norvegija CITES šalimi tapo 1979 m. gruodžio 19 d., taigi ji buvo viena iš pirmųjų šalių, sutikusių laikytis šios konvencijos;

D.  kadangi, žiniasklaidos šaltinių skaičiavimais, apie 90 % Norvegijos nužudomų banginių yra patelės, iš kurių dauguma yra vaikingos, nes jos reaguoja lėčiau;

E.  kadangi nuo 1986 m., kai įsigaliojo moratoriumas, Norvegijoje buvo nužudyta daugiau kaip 13 000 banginių(7);

F.  kadangi dėl banginių medžioklės pavieniai gyvūnai patiria sunkias kančias, ji kelia grėsmę sudėtingoms protingų žinduolių socialinėms struktūroms ir banginių populiacijos išsaugojimo būklei apskritai;

G.  kadangi visos didžiųjų banginių rūšys yra išvardytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A priede, taigi atsižvelgiama į faktą, kad jiems gresia išnykimas ir kad dėl bet kokio masto prekybos kiltų šios rūšies išnykimo pavojus; kadangi pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalį A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniams tikslams, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui;

H.  kadangi randasi vis daugiau mokslinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad banginiai didina ekosistemos našumą ir gali turėti įtakos reguliuojant CO2 kiekį atmosferoje;

I.  kadangi Norvegija vienašališkai nusistato leidžiamą sumedžioti kiekį; kadangi 2017 m. banginių medžioklės sezonui ji padidino mažųjų ruožuočių kvotą iki 999 (nuo 880 2016 m.);

J.  kadangi Norvegijos banginių mėsos eksportas pastaraisiais metais smarkiai išaugo; kadangi dalis šios eksportuojamos produkcijos gabenama per ES uostus;

K.  kadangi buvo nustatyta, kad vien per 2016 m. spalio mėn. 2 948 kg Norvegijos banginių produktų buvo eksportuoti į Japoniją tranzitu kertant bent tris ES uostus(8),

L.  kadangi banginių mėsos tranzitas per ES uostus leidžiamas, jei vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97 kroviniams parengiami galiojantys CITES nuostatas atitinkantys dokumentai;

M.  kadangi pagrindinis CITES tikslas yra saugoti biologinę įvairovę ir, visų pirma, išsaugoti gyvūnų ir augalų rūšis; kadangi pagal ES Buveinių direktyvą, kurioje apibrėžiama Bendrijos pozicija dėl banginių (ir delfinų), negalima atnaujinti jokių banginių, kurių populiacija aptinkama ES vandenyse, komercinės medžioklės;

N.  kadangi Norvegija dėl savo narystės Europos ekonominėje erdvėje yra glaudžiai susijusi su Sąjunga ir jos politikos kryptimis; kadangi tokiu būdu buvo užtikrinta, kad Norvegijos ir ES žmonės ir vyriausybės išlaikytų tvirtus kultūrinius ryšius, sveikus prekybos santykius ir su išsaugojimu susijusius įsipareigojimus;

1.  ragina Norvegiją nutraukti visas komercinės banginių medžioklės operacijas ir laikytis Tarptautinės banginių medžioklės komisijos moratoriumo;

2.  ragina Norvegiją atšaukti savo išlygas dėl CITES I priedėlio didžiųjų banginių rūšių sąrašų ir nutraukti visą prekybą banginių mėsa ir banginių produktais;

3.  apgailestauja, kad Norvegija subsidijuoja banginių pramonę ir skatina vartoti ir naudoti banginių medžioklės produktus; primygtinai ragina Norvegiją nebeteikti šių subsidijų;

4.  tvirtai remia tolesnį visuotinį komercinės banginių medžioklės moratoriumą ir tarptautinės komercinės prekybos banginių produktais draudimą;

5.  pažymi, kad valstybės narės prisijungė prie ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano; atkreipia dėmesį į to plano 9 veiksmą, kuriame valstybės narės ir Komisija raginamos parengti nacionalinės atitikties ES laukinės gamtos teisės aktams gerinimo strategijas;

6.  apgailestauja, kad vykstant diskusijoms, kurias Parlamentas surengė per 2017 m. liepos 6 d. plenarinį posėdį, Komisija negalėjo ar nenorėjo pateikti Parlamentui duomenų apie banginių mėsos vežimą per ES uostus; primygtinai ragina Komisiją surinkti ir pateikti reikalingus duomenis;

7.  ragina Komisiją ištirti visus galimus būdus, kaip užtikrinti, kad banginių mėsos nebebūtų leidžiama teisėtai vežti tranzitu per ES uostus, be kita ko, kaip išimtinę priemonę rekomenduojant uždrausti tokį tranzitą;

8.  apgailestauja, kad, nepaisydama ankstesnių ir dabartinių diplomatinių reakcijų ir plačiai paplitusių tarptautinių protestų, Norvegija iki šiol nepersvarstė savo sprendimo; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Tarybą naudojantis dvišaliais ir daugiašaliais kanalais primygtinai raginti Norvegiją nutraukti visą komercinę banginių medžioklę;

9.  primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją būsimuose 67-osios Tarptautinės banginių medžioklės komisijos sesijos posėdžiuose laikytis bendro požiūrio į banginių medžioklę, pagal kurį atsargumui būtų teikiama bent jau tiek svarbos, kiek jos teikiama dabartinėje bendroje pozicijoje, ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kad būtų pasiekta daugumos parama siekiant įsteigti banginių rezervatus;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Norvegijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(2) OL L 166, 2006 6 19, p. 1.
(3) OL L 242, 2012 9 7, p. 1.
(4) OL L 242, 2012 9 7, p. 13.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0356.
(6) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 46.
(7) https://iwc.int/table_objection
(8) http://www.maritime-executive.com/article/norways-whaling-comes-under-fire


ES prisijungimas prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo
PDF 357kWORD 53k
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2016)01092016/0062(NLE))
P8_TA(2017)0329A8-0266/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2016)0109),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kuri buvo pateikta pasirašyti 2011 m. gegužės 11 d. Stambule (toliau – Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrąją pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 8, 19, 157, 216 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą,

–  atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21, 23, 24, 25 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, ir į vėlesnius rezultatų dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srities Jungtinių Tautų teisinių priemonių, pvz., Jungtinių Tautų Chartijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, Konvencijos dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams, Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos fakultatyvinio protokolo, Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir negrąžinimo principo ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, prie kurios yra prisijungusi ES, įskaitant Europos Sąjungai 2015 m. pateiktas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamąsias pastabas, kuriose ES raginama prisijungti prie Stambulo konvencijos, kaip būdo apsaugoti neįgalias moteris ir mergaites nuo smurto,

–  atsižvelgdamas į savo pranešimą apie Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą, kuriame Europos Sąjunga raginama prisijungti prie Stambulo konvencijos – tai būtų dar vienas žingsnis pirmyn siekiant kovoti su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. rugpjūčio 26 d. priimtą Bendrąją pastabą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 6 straipsnio dėl neįgalių moterų ir mergaičių,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(2), savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(3) ir savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „JT Moterų padėties komisijos 57-oji sesija. Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(5) ir Europos pridėtinės vertės vertinimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl galių mergaitėms suteikimo ES pasitelkiant švietimą(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. trijų (ES pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės deklaraciją dėl lyčių lygybės, kurią pateikė Nyderlandai, Slovakija ir Malta,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio(9) ir į 2013 m. birželio 12 d. Reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose(10),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(11) ir į 2011 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(12),

–  atsižvelgdamas Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo ir į Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kuriose pateikiamos priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo apibrėžtys ir smerkiami tokie veiksmai,

–  atsižvelgdamas į Komisijos galimo ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos planą, paskelbtą 2015 m. spalio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro trečiosios ketvirčio veiklos ataskaitos nuostatas, susijusias su smurto dėl lyties apibrėžtimi Stambulo konvencijoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 3 d. Maltoje priimtą Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, Europos Komisijos ir Europos Parlamento bendrą pareiškimą, kuriame raginama siekti, kad ES greitai prisijungtų prie Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(13) ir į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2013 m.(14),

–  atsižvelgdamas į savo teminio skyriaus „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“ 2016 m. tyrimą „Žinios ir praktinė patirtis. Savigynos vaidmuo siekiant smurto prieš moteris prevencijos“, visų pirma susijusį su savigynos treniruočių indėliu įgyvendinant Stambulo konvencijos 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto preliminarų pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0266/2017),

A.  kadangi lyčių lygybė yra viena pagrindinių vertybių ES; kadangi teisė į vienodas sąlygas ir nediskriminavimą yra pamatinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir šios teisės turėtų būti visiškai paisoma, ji turėtų būti skatinama ir taikoma teisėkūroje, praktikoje, teismo praktikoje ir kasdieniame gyvenime; kadangi remiantis lyčių lygybės indeksu nė viena ES šalis dar iki galo nepasiekė lyčių lygybės; kadangi smurtas dėl lyties yra ir lyčių nelygybės priežastis, ir padarinys;

B.  kadangi prekyba žmonėmis ir modernių formų vergija, nuo kurių dažniausiai nukenčia moterys, vis dar gajos ES;

C.  kadangi valstybės narės turi pripažinti, jog tai, kad įvyko smurto aktas, jau reiškia, kad visuomenė neatliko savo pirmaeilės apsaugos pareigos ir kad vienintelė likusi alternatyva nuo to momento yra atsakomosios priemonės reaguojant į tai, kas atsitiko, pvz., žalos kompensavimas aukoms ir nusikaltėlių persekiojimas;

D.  kadangi ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi imtis visų reikiamų priemonių visų moterų ir mergaičių teisėms propaguoti ir apsaugoti, kad jos gyventų nepatirdamos nei fizinio, nei psichologinio smurto nei viešajame gyvenime, nei privačiajame gyvenime;

E.  kadangi smurtas dėl lyties neturėtų būti vertinamas aplaidžiai arba laikomas klausimu, kurį galima atidėti ir spręsti vėliau, nes vien tik ES tokį smurtą patiria daugiau negu 250 mln. moterų ir mergaičių, jis turi didžiulį poveikį visuomenei, dėl jo didėja baimė ir susiskaidymas, be to, jis prisideda prie streso ir psichikos ligų, nes kelia grėsmę pusės gyventojų saugumui; kadangi Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) apskaičiavo, kad seksualinis smurtas ES visuomenei atsieina 226 mlrd. EUR per metus;

F.  kadangi smurtas prieš moteris(15) ir fizinis bei psichologinis smurtas dėl lyties yra plačiai paplitęs visoje ES; kadangi tokio pobūdžio smurtas turi būti laikomas ekstremalia diskriminacijos forma ir žmogaus teisių pažeidimu; kadangi dėl tokio smurto nukenčia visiems visuomenės sluoksniams priklausančios moterys, neatsižvelgiant į jų amžių, išsilavinimo lygį, pajamas, socialinę padėtį ir kilmės ar gyvenamąją šalį; be to, kadangi toks smurtas yra didžiausia kliūtis lyčių lygybei, taip pat ir ekonominiu bei politiniu aspektais; kadangi reikia imtis papildomų priemonių siekiant skatinti moteris, nukentėjusias nuo smurto, pranešti apie patirtus įvykius ir kreiptis pagalbos, taip pat užtikrinti, kad joms būtų suteikta derama, jų poreikius atitinkanti pagalba, jos būtų informuojamos apie jų teises ir galėtų kreiptis į teismą siekiant užtikrinti, kad nusikaltėliai būtų persekiojami baudžiamąja tvarka;

G.  kadangi iš 2014 m. kovo mėn. paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitos „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“ matyti, kad trečdalis visų Europoje gyvenančių moterų bent kartą būdamos suaugusios patyrė fizinio ar seksualinio smurto veiksmus, 20 proc. patyrė priekabiavimą internete, viena iš dvidešimties buvo išprievartauta ir daugiau kaip dešimtadalis patyrė seksualinį smurtą panaudojant jėgą;

H.  kadangi viena iš dešimties moterų yra patyrusi seksualinį priekabiavimą ar tapusi persekiojimo (angl. stalking) auka pasitelkiant naujas technologijas; kadangi 75 proc. moterų, einančių su sprendimų priėmimo susijusias pareigas, susiduria su seksualiniu priekabiavimu; kadangi tai rodo, kad jokia moteris arba mergaitė, neatsižvelgiant į amžių ir visuomeninę padėtį, nėra apsaugota nuo seksualinio smurto;

I.  kadangi turi būti imamasi priemonių siekiant kovoti su besiformuojančiu smurto dėl lyties internete reiškiniu, įskaitant patyčias, priekabiavimą ir bauginimą, ypač kalbant apie jaunas moteris ir mergaites bei LGBTI asmenis;

J.  kadangi ES piliečiai ir gyventojai nevienodai saugomi nuo smurto dėl lyties, nes nėra Europos masto strategijos, įskaitant teisės aktą, ir įvairiose valstybėse narėse vadovaujamasi skirtingomis koncepcijomis bei taikomos skirtingos teisės nuostatos, kiek tai susiję su, be kita ko, nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir teisės aktų taikymo sritimi, todėl jie išlieka pažeidžiami tokiam smurtui; kadangi esama skirtumų taip ir kalbant apie informacijos teikimą, saugaus būsto pasiūlą ir galimybę tokį būstą gauti, pagalbos paslaugas ir teises;

K.  kadangi smurtas prieš moteris yra tiesiogiai susijęs su netolygiu moterų ir vyrų galių pasiskirstymu, seksizmu ir lyčių stereotipais, kurie lėmė vyrų dominavimą moterų atžvilgiu ir moterų diskriminavimą bei užkirto kelią visapusiškai moterų pažangai;

L.  kadangi smurtas prieš moteris prisideda prie įsigalėjusios lyčių nelygybės, nes varžo aukų įsidarbinimo galimybes, o tai turi neigiamą poveikį jų finansiniam savarankiškumui ir apskritai ekonomikai;

M.  kadangi svarbi priežastis, kodėl moterys nepraneša apie seksualinį smurtą, yra jų ekonominė priklausomybė nuo smurtautojo;

N.  kadangi dėl ypač didelio skurdo padidėja smurto ir kitų formų išnaudojimo pavojus, kuris trukdo visaverčiam moterų dalyvavimui visose gyvenimo srityse ir lyčių lygybei;

O.  kadangi reikia dėti daugiau pastangų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ir paskatinti moteris dalyvauti politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime ir padidinti vadovaujamas pareigas užimančių moterų matomumą, kad būtų galima įveikti sudaiktinimą ir smurto dėl lyties kultūrą;

P.  kadangi Stambulo konvencijoje nustatyta, kad visos jos nuostatos, ypač susijusios su priemonių, skirtų aukų teisėms ginti, taikymu, vykdomos nediskriminuojant dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitų įsitikinimų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, kilmės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, amžiaus, sveikatos būklės, neįgalumo, šeiminės padėties, migrantų arba pabėgėlių statuso ar kito statuso;

Q.  kadangi neįgalioms moterims kyla 1,5–10 kartų didesnis pavojus patirti smurtą dėl lyties, o dėl jų priklausomumo šioms moterims dar sunkiau pranešti apie smurtą; kadangi neįgalios moterys ir mergaitės nesudaro vienalytės grupės – ši grupė apima moteris, kurių statusas ir padėtis skiriasi ir kurios turi įvairiausių tipų sveikatos sutrikimų, pvz., fizinio, psichosocialinio, intelektinio ar jutiminio pobūdžio, su funkciniais sutrikimais arba be jų; kadangi pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją prie šios konvencijos prisijungusios valstybės įpareigojamos imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad neįgalios moterys visapusiškai ir lygiomis teisėmis galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

R.  kadangi tam tikroms grupėms priklausančios moterys ir mergaitės, pvz., migrantės, pabėgėlės, prieglobsčio prašytojos, neįgalios moterys ir mergaitės, lesbietės ir biseksualios moterys, translyčiai ir interseksualūs asmenys bei romų tautybės moterys, susiduria su daugialypės diskriminacijos pavojumi ir didesne smurto rizika dėl seksistinių motyvų kartu su rasizmu, ksenofobija, homofobija, transfobija ir interseksfobija, joms taip pat gresia didesnė diskriminavimo dėl amžiaus, negalios, etninės kilmės ar religijos rizika; kadangi Europos moterys susiduria su įvairių, kartais persipinančių formų diskriminacija ir tai joms trukdo kreiptis į teismą, jos negali naudotis paramos ir apsaugos paslaugomis bei pagrindinėmis savo teisėmis; kadangi įgyvendinant apsaugos priemones moterims turėtų būti suteikiamos specialios paramos paslaugos;

S.  kadangi smurtas prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, pernelyg dažnai laikomas privačiu reikalu ir yra pernelyg lengvai toleruojamas; kadangi iš tiesų tai yra sistemingas pagrindinių teisių pažeidimas ir sunkus nusikaltimas, už kurį turi būti baudžiama; kadangi nebaudžiamumas turi baigtis užtikrinant baudžiamąjį nusikaltimų vykdytojų persekiojimą ir tinkamą pagalbą ir teisminių institucijų pripažinimą nuo smurto nukentėjusioms moterims ir mergaitėms, kad smurto aukos galėtų išsivaduoti iš užburto tylos ir vienišumo rato, neatsižvelgiant į jų geografinę kilmę ir socialinį sluoksnį;

T.  kadangi tarp valstybių narių esama didelių kultūrinių skirtumų, kiek tai susiję su tikimybe, kad nukentėjusios moterys praneš apie šalyje įvykdytą išžaginimą arba seksualinius išpuolius, ir oficialioje statistikoje labiau atsispindi ši tendencija, o ne faktinis šalyje įvykdytų išžaginimų ar seksualinių išpuolių skaičius;

U.  kadangi daugeliu atvejų moterų žmogžudystes įvykdo jų sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai arba buvę partneriai, kurie nesutinka su santuokos ar santykių nutraukimu;

V.  kadangi smurto dėl lyties kaltininkas dažnai yra gerai aukai pažįstamas asmuo, auka dažnai yra nuo jo priklausoma, todėl didėja jos baimė pranešti apie smurtą;

W.  kadangi lyčių stereotipai ir seksizmas (įskaitant seksistines neapykantą kurstančias kalbas), su kuriais susiduriama pasaulio mastu realiame gyvenime ir internete, tiek viešajame, tiek privačiajame gyvenime, yra viena iš esminių visų formų smurto prieš moteris priežasčių;

X.  kadangi patirtas fizinis, seksualinis arba psichologinis smurtas ir prievarta palieka aukoms labai gilius pėdsakus ir dėl to jos gali patirti fizinę, seksualinę, emocinę ar psichologinę žalą arba ekonominių nuostolių; kadangi tuo pačiu daromas poveikis jų šeimos nariams ir giminaičiams, taip pat visai visuomenei; kadangi vaikams nereikia tiesiogiai patirti smurto, kad būtų laikomi aukomis, nes jie traumuojami, jei mato smurtą šeimoje;

Y.  kadangi Stambulo konvencijos 3 straipsnyje aiškiai apibrėžiama, kad „smurtas dėl lyties“ reiškia smurtą, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys, o „lytį“ apibrėžia kaip socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklas ir bruožus, kurios tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams;

Z.  kadangi siekiant sumažinti apytikrį nepraneštų atvejų skaičių būtina, kad valstybės narės turėtų pakankamai institucijų, veikiančių tam, kad moterys jaustųsi saugios ir galėtų pranešti apie smurtą dėl lyties;

AA.  kadangi tik politikos priemonių rinkinys, apimantis teisėkūros ir neteisėkūros priemones, įskaitant infrastruktūros, teisines, teismines, kultūros, švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros priemones, taip pat priemones, kuriomis aukoms sudaromos palankesnės sąlygos apsirūpinti būstu ir įsidarbinti, įskaitant prieglobsčio suteikimą nukentėjusiosioms, ir moterų dalyvavimas lygiomis teisėmis visose visuomenės srityse gali iš esmės sumažinti smurtą prieš moteris ir smurtą dėl lyties bei jo pasekmes; kadangi pilietinė visuomenė ir ypač moterų organizacijos labai svariai prisideda prie visų formų smurto prevencijos ir kovos su juo, o jų darbas turėtų būti pripažįstamas, skatinamas ir remiamas, kad jos galėtų jį kuo geriau atlikti;

AB.  kadangi mergaičių ir moterų švietimas ir mokymas yra svarbi Europos vertybė, viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir būtinas galių mergaitėms ir moterims suteikimo elementas socialiniu, kultūriniu ir profesiniu lygmenimis, taip pat būtinas elementas siekiant visapusiškai naudotis visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis ir atitinkamai užkirsti kelią smurtui prieš mergaites ir moteris;

AC.  kadangi tik valstybės gali užtikrinti nemokamą privalomą visuotinį švietimą, kuris yra būtina sąlyga, kad būtų galima užtikrinti vienodas galimybes abiejų lyčių atstovams;

AD.   kadangi Stambulo konvencijoje pabrėžiama, jog turi pasikeisti mąstymo būdas ir požiūris, kad būtų galima nutraukti amžiną smurto dėl lyties ciklą; kadangi šiuo aspektu būtina visais lygmenimis ir bet kokio amžiaus asmenims užtikrinti švietimą apie moterų ir vyrų lygybę, iš stereotipų išlaisvintą požiūrį į lyčių vaidmenis ir pagarbą asmens neliečiamybei; kadangi savigynos treniruotės yra veiksminga priemonė siekiant sumažinti viktimizaciją ir jos neigiamą poveikį, nes tokiu būdu metamas iššūkis lyčių stereotipams ir suteikiama daugiau galių moterims ir mergaitėms;

AE.  kadangi visų valstybių narių prisijungimas prie Stambulo konvencijos labai padėtų kurti integruotą politiką ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su visų formų smurtu prieš moteris;

AF.  kadangi ES turi siekti pažangos siekiant panaikinti smurtą dėl lyties (įskaitant seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą) kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje ir tai yra dalis pasaulinio masto pastangų, dedamų įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus;

AG.  kadangi Stambulo konvencija yra įvairialypis susitarimas, kuriuo sudaroma galimybė prie jos lygiagrečiai prisijungti ir ES, ir valstybėms narėms;

AH.  kadangi Stambulo konvenciją pasirašė visos valstybės narės, tačiau iki šiol tik 14 ją ratifikavo; kadangi ES prisijungimas prie šios konvencijos neatleidžia valstybių narių nuo konvencijos ratifikavimo nacionaline tvarka;

AI.  kadangi Stambulo konvencijos ratifikavimas reiškia, kad turi būti užtikrinamas tinkamas šios konvencijos vykdymas, ji turi būti veiksmingai įgyvendinama ir jai turi būti skiriami pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai;

1.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. kovo 4 d. Komisija pasiūlė, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos, t. y. pirmosios išsamios teisiškai privalomos priemonės dėl smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties, įskaitant smurtą šeimoje, prevencijos ir kovos su juo tarptautiniu lygmeniu(16);

2.  palankiai vertina tai, kad Taryboje 2017 m. birželio 13 d. buvo pasirašytas dokumentas dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad apsiribojus dviem sritimis, t. y. klausimais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir prieglobsčiu bei negrąžinimu, atsiranda teisinis netikrumas dėl ES prisijungimo masto ir kyla abejonių dėl šios konvencijos įgyvendinimo;

3.  smerkia bet kokių formų smurtą prieš moteris ir apgailestauja dėl to, kad moterys ir merginos dažnai susiduria su smurtu šeimoje, seksualiniu priekabiavimu, psichologiniu ir fiziniu smurtu, persekiojimu, seksualiniu smurtu, prievartavimu, priverstinėmis santuokomis, moters lytinių organų žalojimu, priverstiniais abortais, priverstine sterilizacija, seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis, taip pat kitų formų smurtu, – visa tai yra sunkūs moterų ir merginų žmogaus teisių ir orumo pažeidimai; pabrėžia, kad pagal Stambulo konvenciją kultūra, papročiai, religija, tradicijos ar vadinamoji „garbė“ negali būti smurtinių veiksmų prieš moteris pateisinimas; smerkia tai, kad vis daugiau moterų ir merginų tampa smurto dėl lyties aukomis internete ir socialiniuose tinkluose; ragina valstybes nares priimti konkrečiais priemones šių naujų formų nusikaltimų, įskaitant šantažą grasinant paviešinti intymaus pobūdžio informaciją, vaikų viliojimą, vujarizmą ir pornografijos skleidimą keršto tikslais, problemai spręsti ir aukoms, patyrusioms dideles traumas, kartais privedančias net iki savižudybės, apsaugoti;

4.  pabrėžia, kad atsisakymas užtikrinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą, paisyti su tuo susijusių teisių ir teikti susijusias paslaugas, įskaitant saugius ir teisėtus abortus, yra smurto prieš moteris ir mergaites forma; pabrėžia, kad tik pačios moterys ir mergaitės turi priimti sprendimus dėl savo kūno ir seksualumo; ragina visas valstybes nares užtikrinti išsamų lytinį švietimą, moterų galimybes naudotis šeimos planavimo priemonėmis ir įvairiomis reprodukcinės ir lytinės sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant šiuolaikinius kontracepcijos metodus bei saugų ir teisėtą abortą;

5.  pabrėžia, kad 1998 m. liepos 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 7 straipsnyje priverstinis nėštumas apibrėžiamas kaip nusikaltimas žmogiškumui ir kad tai yra tam tikros formos smurtas prieš moteris dėl lyties, t. y. sunkus moterų ir merginų žmogaus teisių ir orumo pažeidimas;

6.  pabrėžia, kad Stambulo konvencija grindžiama holistiniu, išsamiu ir suderintu požiūriu, kurį taikant didžiausias dėmesys skiriamas nukentėjusiųjų teisėms, smurto prieš moteris ir mergaites ir smurto dėl lyties (įskaitant smurtą šeimoje) klausimas sprendžiamas iš įvairių perspektyvų ir numatomos tokios priemonės, kaip smurto prevencija, kova su diskriminacija, baudžiamosios teisės priemonės kovai su nebaudžiamumu, aukų apsauga ir parama joms, vaikų apsauga, moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų apsauga, geresnis duomenų rinkimas, informuotumo didinimo kampanijos arba programos, įskaitant bendradarbiavimą su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis ir lygybės įstaigomis, pilietine visuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis;

7.  pabrėžia, kad Stambulo konvencija yra patikimas pagrindas keisti socialines struktūras, kuriose formuojamas, įteisinamas ir įtvirtinamas smurtas prieš moteris, taip pat joje pateikiami atitinkamų priemonių nustatymo įrankiai; pabrėžia, kad šioje konvencijoje tuo pačiu metu atsižvelgiama į prevenciją, apsaugą ir baudžiamąjį persekiojimą (trijų pakopų požiūris) bei laikomasi išsamaus ir koordinuoto požiūrio, susijusio su išsamaus patikrinimo principu, pagal kurį nustatoma pozityvi pareiga valstybėms veiksmingai reaguoti į visus smurto veiksmus (konvencijos 5 straipsnis);

8.  pabrėžia, kad ES prisijungus prie šios konvencijos bus kuriama nuosekli Europos teisinė sistema, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui dėl lyties, kovoti su juo ir apsaugoti bei remti aukas įgyvendinant tiek ES vidaus, tiek išorės politiką, sudaromos sąlygos geresnei Stambulo konvencijai aktualių ES teisės aktų, programų ir lėšų panaudojimo stebėsenai, aiškinimui ir įgyvendinimui, taip pat geresniam palyginamų suskirstytų duomenų ES lygmeniu rinkimui; mano, kad prisijungdama prie konvencijos ES taps veiksmingesnė moterų teisės srities pasaulinio masto veikėja;

9.  prašo Tarybos, Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į šias rekomendacijas:

   a) paraginti valstybes nares paspartinti derybas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo; griežtai pasmerkti bandymus atsisakyti priemonių, kurių jau buvo imtasi įgyvendinant Stambumo konvenciją ir kovojant su smurtu prieš moteris;
   b) paprašyti Komisijos nedelsiant ir neatidėliojant inicijuoti konstruktyvų dialogą su Taryba ir valstybėmis narėmis, bendradarbiaujant su Europos Taryba, kad būtų galima spręsti klausimus, susijusius su valstybių narių išlygomis, prieštaravimais ir abejonėmis, ir, vadovaujantis Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro bendrosiomis pastabomis, patikslinti klaidinančius Stambulo konvencijos aiškinimo būdus, visų pirma kalbant apie „smurto dėl lyties“ ir „lyties“ sąvokų apibrėžtis, pateiktas 3 straipsnio c ir d punktuose;
   c) visais etapais išsamiai informuoti Parlamentą apie atitinkamus derybų aspektus, kad jis galėtų tinkamai naudotis Sutarčių jam suteiktomis teisėmis pagal SESV 218 straipsnį;
   d) pasirūpinti, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos plačiu mastu ir be jokių apribojimų, nepaisant jau pasirašyto dokumento dėl ES prisijungimo prie šios konvencijos;
   e) pasirūpinti, kad valstybės narės užtikrintų Stambulo konvencijos įgyvendinimą ir skirtų tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties (įskaitant smurtą šeimoje) prevencijai, kovai su juo, didesnių galių suteikimui moterims ir mergaitėms ir aukų, ypač gyvenančių vietovėse, kuriose apsaugos paslaugos aukoms neteikiamos arba teikiamos labai ribotai, apsaugai ir žalos joms atlyginimui;
   f) prašyti Komisijos parengti visapusišką ES strategiją dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu dėl lyties, kuri apimtų išsamų kovos su visų formų lyčių nelygybe planą, į kurių būtų įtrauktos visos ES pastangos likviduoti smurtą prieš moteris;
   g) paskirti ES koordinatorių, kuris, ES ratifikavus Stambulo konvenciją, būtų ES atstovas Europos Tarybos Konvencijos Šalių komitete; toks koordinatorius būtų atsakingas už visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos ir kovos su juo politikos ir priemonių koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą;
   h) užtikrinti, kad Parlamentas visapusiškai dalyvautų Stambulo konvencijos stebėsenos procese, kai ES prisijungs prie šios konvencijos; sparčiai susitarti dėl Elgesio kodekso dėl ES ir jos valstybių narių bendradarbiavimo įgyvendinant šią konvenciją, įtraukiant taip pat ir pilietinės visuomenės organizacijas, visų pirma moterų teises ginančias organizacijas;
   i) primygtinai paraginti Komisiją ir valstybes nares parengti Stambulo konvencijos taikymo praktines gaires ir strategijas, siekiant palengvinti sklandų šios konvencijos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ją jau ratifikavusiose šalyse, taip pat siekti išsklaidyti dar jos neratifikavusių šalių abejones ir paskatinti jas tai padaryti;
   j) užtikrinti tinkamą visų specialistų, dirbančių su bet kokių smurto veiksmų, patenkančių į šios konvencijos taikymo sritį, aukomis, mokymą, parengti jiems skirtas procedūras ir gaires siekiant išvengti diskriminacijos arba pakartotinės viktimizacijos per teisminius, medicininius ir policijos vykdomus procesus;
   k) užtikrinti prevencines priemones, siekiant atsižvelgti į specialius pažeidžiamų asmenų, pavyzdžiui, neįgalių moterų, moterų pabėgėlių, nukentėjusių vaikų, nėščiųjų, lesbiečių ir biseksualių moterų ir translyčių ir interseksualių asmenų ir asmenų, turinčių papildomų paramos poreikių, poreikius, įskaitant specialiai pritaikytais ir lengvai prieinamas pagalbos paslaugas, kartu su sveikatos priežiūros paslaugomis ir saugiu būstu smurtą dėl lyties patyrusioms moterims ir jų vaikams;
   l) nustatant globos ir lankymo teises atsižvelgti į rimtus smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties, įskaitant smurtą šeimoje, incidentus; be to, užtikrinant apsaugą ir teikiant paramą aukoms turėtų būti atsižvelgiama į vaikų, kurie tapo smurto veiksmų liudininkais, teises ir poreikius;
   m) aktyviai skatinti keisti požiūrį ir elgseną ir kovoti su seksizmu ir stereotipiniais lyčių vaidmenimis, taip pat ir skatinant vartoti lyčių požiūriu neutralią kalbą, ir šiuo tikslu dėti bendras pastangas akcentuojant itin svarbų žiniasklaidos ir reklamos šioje srityje vaidmenį ir raginant visus, įskaitant vyrus ir berniukus, aktyviai dalyvauti užkertant kelią bet kokios formos smurtui; todėl ragina valstybes nares priimti ir įgyvendinti aktyvią socialinės įtraukties, kultūrų dialogo, lytinio švietimo ir mokymo apie lyčių santykius, taip pat švietimo žmogaus teisių klausimais ir kovos su diskriminacija politiką bei numatyti ir rengti lyčių lygybės mokymus, skirtus teisėsaugos ir teisminių institucijų darbuotojams; raginti valstybes nares panaikinti bet kokias kliūtis švietimo sistemose, kad būtų galima užtikrinti tikrą vyrų ir moterų lygybę, ir skatinti visapusiškai siekti šio tikslo;
   n) raginti valstybes nares įgyvendinti politikos priemones, kuriomis būtų siekiama kurti visuomenę be jokio smurto, ir tokiu būdu taikyti Stambulo konvenciją;
   o) užtikrinti, kad taikant iniciatyvias priemones prieš smurtą būtų pripažįstama su lytimi susijusi tikrovė, kurioje absoliuti dauguma nusikaltimų vykdytojų yra vyrai; raginti valstybes nares dirbti su faktais grindžiamomis smurto mažinimo taktinėmis priemonėmis, siekiant išspręsti šią problemą;
   p) įgyvendinti būtinas priemones, numatytas pagal Stambulo konvencijos 60 ir 61 straipsnius ir susijusias su migracija ir prieglobsčiu, atsižvelgiant į tai, kad moterys migrantės, tiek turinčios tinkamus dokumentus, tiek jų neturinčios, ir prieglobsčio prašančios moterys turi teisę gyventi nepatirdamos smurto tiek viešajame, tiek privačiajame gyvenime ir kad jos yra ypač pažeidžiamos smurtui dėl lyties, primenant tai, kad smurtas dėl lyties, įskaitant moters lyties organų žalojimą, gali būti laikomas tam tikra persekiojimo forma ir kad dėl to aukos gali pasinaudoti apsauga, teikiama pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso; užtikrinti, kad vykdydamos visas prieglobsčio ir priėmimo procedūras valstybės narės vadovautųsi požiūriu, kuriuo atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir laikytųsi negrąžinimo principo;
   q) propaguoti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą kaip kovos su smurtu atitinkamose politikos srityse ir jo prevencijos priemonę, taip pat užtikrinti išteklius ir finansavimą siekiant suteikti galimybę nuo smurto nukentėjusiems ir smurtą išgyvenusiems asmenims kreiptis į teismą;
   r) gerinti atitinkamų suskirstytų ir palyginamų duomenų apie visų rūšių smurto veiksmus, kuriems taikoma Stambulo konvencija, įskaitant pagal nusikaltimo vykdytojų amžių ir lytį ir nusikaltimo vykdytojo ir aukos santykių pobūdį suskirstytus duomenis, rinkimą bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu ir skatinti parengti bendrą metodiką siekiant palyginti duomenų bazes ir analizę, kad būtų galima geriau suprasti problemas, didinti informuotumą apie valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui dėl lyties ir kovoti su tokiu smurtu, taip pat vertinti ir gerinti tokias priemones;

10.  pabrėžia, kad siekiant didesnio veiksmingumo priemonės, kuriomis kovojama su smurtu prieš moteris, turėtų būti papildomos veiksmais, kuriais būtų siekiama panaikinti ekonominę nelygybę lyties pagrindu ir skatinamas finansinis moterų savarankiškumas;

11.  ragina Komisiją pateikti teisės aktą, kuriuo būtų siekiama paremti valstybių narių pastangas užtikrinti visų formų smurto prieš moteris ir mergaites ir smurto dėl lyties prevenciją ir panaikinti tokį smurtą;

12.  prašo Tarybos pradėti taikyti nuostatą dėl pereigos priimant vienbalsį sprendimą, kuriuo smurtas prieš moteris ir mergaites (ir kitų formų smurtas dėl lyties) būtų priskiriamas SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytiems nusikaltimams;

13.  ragina Komisiją persvarstyti dabar galiojantį ES pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, į jį įtraukiant seksizmą, nusikaltimus dėl neapykantos ir neapykantos kurstymą dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties ypatumų;

14.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio, Reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose ir Direktyvą 2012/29/ES dėl aukų apsaugos, taip pat Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja ir Direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu;

15.  dar kartą ragina Komisiją įkurti Europos smurto dėl lyties observatoriją (vadovaujantis dabartinio Europos lyčių lygybės instituto pavyzdžiu);

16.  primygtinai ragina Estiją savo pirmininkavimo Tarybai metu siekti, kad ES greičiau ratifikuotų Stambulo konvenciją;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.

(1) OL C 407, 2016 11 4, p. 2.
(2) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 53.
(3) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.
(4) OL C 24, 2016 1 22, p. 8.
(5) OL C 285, 2017 8 29, p. 2.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0451.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0312.
(8) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(9) OL L 338, 2011 12 21, p. 2.
(10) OL L 181, 2013 6 29, p. 4.
(11) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(12) OL L 335, 2011 12 17, p. 1.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.
(14) OL C 316, 2016 8 30, p. 2.
(15) Stambulo konvencijoje pateikta sąvokos „moteris“ apibrėžtis apima ir jaunesnes nei 18 metų mergaites (3 straipsnis).
(16) Žr. Stambulo konvencijos 3 straipsnyje pateikiamas apibrėžtis.


Tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikis pasaulinėms vertės grandinėms
PDF 413kWORD 61k
2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms (2016/2301(INI))
P8_TA(2017)0330A8-0269/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl muitinių veiklos ir valdymo, kaip priemonės sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir kovoti su neteisėta prekyba, išorės aspektų vertinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Bangladešo tvarumo susitarimo įgyvendinimo dabartinės padėties(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(11) (Konfliktinių mineralų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena veiksmų planą (COM(2003)0251) ir FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(12) (Medienos produktų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema(13) (BLS reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(14) (reglamentas „Briuselis I“),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo(15) (Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. bendrą ES ir jos valstybių narių strategiją „ES pagalbos prekybai strategija: besivystančių šalių poreikiams, susijusiems su prekyba, skirtos ES paramos stiprinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 24 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Tvarios vertės grandinės drabužių sektoriuje pasitelkiant ES vystymosi veiksmus“ (SWD(2017)0147),

–  atsižvelgdamas į TDO trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos,

–  atsižvelgdamas į 105-osios TDO konferencijos dėl deramo darbo pasaulinėse vertės grandinėse 4-ąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus iki 2030-ųjų metų,

–  atsižvelgdamas į pagrindines TDO konvencijas dėl vaikų darbo, priverstinio darbo, diskriminacijos, asociacijų laisvės ir kolektyvinių sutarčių,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl ES ir atsakingų pasaulinių vertės grandinių,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

–  atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės 2015 m. Šiuolaikinės vergovės įstatymą ir Prancūzijos įstatymą dėl tarptautinių bendrovių rūpestingumo pareigos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į JT tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimų narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į TDO protokolą dėl priverčiamojo darbo,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją 26/9, kurioje pažymima, kad JT žmogaus teisių taryba nusprendė sukurti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę, įgaliotą parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą dėl tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklos žmogaus teisių aspektu,

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir įvairias konkretiems sektoriams skirtas EBPO gaires (finansų, žemės ūkio, mineralų, drabužių ir avalynės sektoriams),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) prekybos ir vystymosi ataskaitas (2013 ir 2016 m.),

–  atsižvelgdamas į UNCTAD investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PSO) sutartį dėl techninių prekybos kliūčių,

–  atsižvelgdamas į PSO bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. GATT),

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją, taip pat į UNICEF, JT pasaulinio susitarimo ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ parengtus vaiko teisių ir verslo principus(16),

–  atsižvelgdamas į savanoriškos partnerystės susitarimus su konkrečiomis šalimis, pvz., Bangladešo tvarumo susitarimą ir Mianmaro / Birmos darbuotojų teisių iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl vaikų darbo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą, Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto nuomones ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0269/2017),

A.  kadangi SESV 207 straipsnyje reikalaujama, kad ES prekybos politika būtų formuojama remiantis ES išorės politikos principais ir tikslais; kadangi SESV 208 straipsnyje nustatytas politikos suderinamumo vystymosi labui principas, o skurdo panaikinimas numatytas kaip pagrindinis tikslas; kadangi Komisijos komunikate „Prekyba visiems“ ES prekybos politika grindžiama trimis pagrindiniais – veiksmingumo, skaidrumo ir vertybių – principais; kadangi šiame komunikate yra atskiras skyrius apie atsaką į pasaulinių vertės grandinių augimą ir atsakingą tiekimo grandinių valdymą, taip pat primenamas sudėtingumo aspektas, pagrindinė būtinybė mąstyti apie ateitį, įtraukti įvairius viešojo ir privačiojo sektorių bei pilietinės visuomenės veikėjus, taikyti švelniojo tipo ir novatoriškų priemonių derinį ir keisti teisės aktus;

B.  kadangi visuomenė vis labiau kontroliuoja laisvąją prekybą ir, atsiradus susirūpinimui dėl neteisingo prekybos naudos ir naštos padalijimo, vis daugiau dėmesio skiriama plačiai paplitusiai nuomonei, kad centriniai prekybos politikos elementai turi būti socialinės ir aplinkos vertybės, taip pat skaidrumas ir atskaitomybė;

C.  kadangi pasaulinės vertės grandinės (PVG) yra sudėtinga, technologijomis pagrįsta ir sparčiai besikeičianti tikrovė, kuri tapo pagrindiniu šiandienos pasaulio ekonomikos bruožu ir gali padėti besivystančioms šalims geriau į šią ekonomiką integruotis, sumažinti skurdą bei sukurti darbo vietas ir kartu padidinti gamybos pajėgumus; kadangi, viena vertus, PVG siūlo naujas perspektyvas ekonominiam augimui, darniam vystymuisi, pilietinės visuomenės, darbuotojų ir verslo asociacijų dalyvavimui bei darbo vietų kūrimui įmonėms, dalyvaujančioms gamybos grandinėje, sudarant joms sąlygas sutelkti dėmesį į konkrečius uždavinius, kartu didinant jų tarpusavio priklausomybę; kadangi, kita vertus, itin sudėtingas PVG pobūdis, skaidrumo trūkumas ir atsakomybės sumažėjimas gali lemti didesnę žmogaus ir darbo teisių pažeidimų riziką, faktinį nebaudžiamumą už nusikaltimus aplinkai ir didelio masto mokesčių vengimą ir mokestinį sukčiavimą;

D.  kadangi prekybos politika turi būti prisidedama užtikrinant skaidrų gamybos procesą visoje vertės grandinėje ir atitiktį pagrindiniams aplinkos apsaugos, socialiniams ir saugos standartams;

E.  kadangi ES prekybos ir investicijų politikoje pagrindinis dėmesys ir toliau turi būti sutelktas į daugiašalę sistemą ir ji taip pat turi padėti stiprinti Europos poziciją sąžiningose pasaulinėse tiekimo grandinėse, tačiau taip pat suteikti priemonių, kuriomis pasinaudojant būtų nustatomos aiškios taisyklės ir pareigos vyriausybėms ir įmonėms, siekiant užtikrinti atitiktį tarptautiniams įsipareigojimas, kaip antai JT darnaus vystymosi tikslams (DVT); kadangi tvarumas ir skaidrumas yra ne tik vertybės, bet taip pat turėtų būti vertinamos kaip tikra varomoji jėga užtikrinant didesnę pridėtinę pasaulinio lygmens prekybos ir investicijų vertę pasaulinių vertės grandinių kontekste;

F.  kadangi MVĮ(17) yra svarbi pasaulinių vertės grandinių dalis ir atlieka svarbų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir kokybiškų darbo vietų kūrimą ir užtikrinant, kad vietos gyventojai neišvyktų iš savo regionų;

G.  kadangi dalyvavimas pasaulinėse vertės grandinėse yra naudingas MVĮ, kalbant apie augimą ir tarptautinimą; kadangi, remiantis 2015 m. Eurobarometro tyrimo „Mažųjų ir vidutinių įmonių tarptautinimas“ rezultatais, tik 31 proc. ES MVĮ per pastaruosius trejus metus dalyvavo verslo veikloje už vidaus rinkos ribų; kadangi daugelis MVĮ susiduria su sunkumais siekdamos užsitikrinti prieigą prie tarptautinių ir ES pasaulinių vertės grandinių; kadangi prekybos politika ir prekybos susitarimai gali padėti įveikti kliūtis ir problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria MVĮ, siekdamos įgyti prieigą prie pasaulinių vertės grandinių;

H.  kadangi ekonominiai ir socialiniai partneriai ir NVO naudojasi savanorišku išsamiu patikrinimu ir pasaulinių vertės grandinių skaidrumo užtikrinimo sistemomis ir skatina šiomis priemonėmis naudotis visame pasaulyje, ir tai duoda apčiuopiamų ir teigiamų rezultatų;

I.  kadangi savo 2016 m. gegužės mėn. išvadose Taryba pabrėžė, kad „reikia toliau skatinti laikytis tarptautiniu mastu sutartų principų, gairių ir iniciatyvų socialinės įmonių atsakomybės ir atsakingo verslo srityje, pavyzdžiui, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, JT pasaulinio susitarimo, TDO trišalės deklaracijos dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principų, EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, be kita ko, EBPO nepriklausančiose šalyse, taip pat prisidedant prie kovos su korupcija pastangų kuriant atviresnę ir skaidresnę verslo aplinką“;

J.  kadangi atsakingas visuotinis pasaulinių vertės grandinių valdymas yra labai svarbus siekiant suderinti prekybos politiką su Europos vertybėmis, įtvirtintomis Sutartyse; kadangi ir Komisija, ir valstybės narės itin aktyviai dalyvauja šiose diskusijose visame pasaulyje;

K.  kadangi žmogaus teisių pažeidimų prevencija yra kelių tarptautinių konvencijų, gairių ir taisyklių tikslas; kadangi šalys gamintojos visų pirma yra įpareigotos jas įgyvendinti ir sukurti tinkamas teisines ir ekonomines sąlygas įmonėms, kad jos galėtų veikti ir rasti vietą pasaulinės vertės grandinėse; kadangi šalys gamintojos turi sugebėti įgyvendinti tarptautinius standartus ir normas, įskaitant tinkamų teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, ypač teisės aktų, susijusių su teisinės valstybės principo užtikrinimu ir kova su korupcija;

L.  kadangi ES turėtų veiksmingiau reaguoti į socialinį ir aplinkosauginį dempingą bei nesąžiningos konkurencijos ir prekybos praktiką, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas;

M.  kadangi ES yra didžiausia pasaulyje prekių ir paslaugų, kartu paėmus, eksportuotoja ir importuotoja, didžiausia tiesioginė užsienio investuotoja ir svarbiausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) vieta; kadangi ES turėtų pasinaudoti šia tvirta pozicija savo piliečių ir kitų pasaulio šalių žmonių, visų pirma gyvenančių skurdžiausiose pasaulio šalyse, labui;

N.  kadangi ES sukūrė įmonėms privalomas išsamaus patikrinimo taisykles konkrečiuose sektoriuose, kuriuose kyla didelis žmogaus teisių pažeidimų pavojus, kaip antai, medienos pramonė ir konflikto zonų naudingosios iškasenos; kadangi kai kurios valstybės narės taip pat parengė teisės aktus, pvz., Jungtinė Karalystė parengė Šiuolaikinės vergovės įstatymą, Prancūzija – Įstatymą dėl tarptautinių bendrovių rūpestingumo pareigos, kuri taikoma tik didelėms Prancūzijos bendrovėms (turinčioms daugiau nei 5 000 darbuotojų), ir Nyderlandai – Išsamaus patikrinimo, ar nesinaudojama vaikų darbu, įstatymo projektą; kadangi ES pradėjo iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti išsamų tikrinimą, ir keliose Europos Parlamento rezoliucijose ES raginama parengti privalomas taisykles šiuo klausimu;

O.  kadangi ES siekdama užtikrinti atsakingesnį pasaulinių vertės grandinių valdymą visame pasaulyje jau ėmėsi svarbių veiksmų, plėtodama konkrečias partnerystes, pavyzdžiui, įgyvendinamas Bangladešo tvarumo susitarimas ir su Mianmaru pradėta Darbuotojų teisių iniciatyva, taip pat sprendžiami konkretūs klausimai, pavyzdžiui, vykdoma išteklių gavimo ne iš konflikto zonų iniciatyva, priimti kovos su neteisėta medienos ruoša reglamentai, biodegalams taikomi tvarumo kriterijai, numatomas įmonių ataskaitų tiekimo grandinių klausimais teikimas, siekiama gavybos arba medienos ruošos pramonės šakų įmonių mokėjimų valdžios institucijoms skaidrumo, kaip pabrėžiama komunikate „Prekyba visiems“;

P.  kadangi komunikate „Prekyba visiems“ nurodoma, kad Komisija skatins į visus prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti plataus užmojo prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrius; kadangi neseniai sudarytuose ES prekybos ir investicijų susitarimuose yra PDV skyriai, kuriuose raginama, kad susitarimo šalys prisiimtų įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos, socialinių ir aplinkosaugos standartų bei įmonių socialinės atsakomybės srityse; kadangi iš šių skyrių matyti, kaip skiriasi su jais susijusių užmojų lygis vėlesniuose ES prekybos susitarimuose; kadangi darbo ir aplinkosaugos standartai turi būti ne tik įtraukiami į prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, bet ir veiksmingai taikomi visose prekybos susitarimų srityse; kadangi požiūris, pagal kurį dialogas yra centrinis elementas, nebuvo veiksmingas užkertant kelią sunkiems asociacijų laisvės pažeidimams kai kuriuose LPS;

Q.  kadangi konkreti padėtis gamybos eksportui zonose yra tokia, kad kai kuriose šalyse joms netaikomi vietos darbo teisės aktai, draudžiama arba ribojama profesinių sąjungų veikla ir darbuotojams neužtikrinama galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis, ir tai yra aiškus TDO standartų nesilaikymas;

R.  kadangi etiško elgesio versle trūkumas taip pat yra gero valdymo trūkumo, nešališkų viešosios valdžios institucijų, kurios veiktų bendro piliečių intereso labui, bejėgiškumo ar tokių institucijų nebuvimo pasekmė; kadangi korupcija, pasaulio vertės grandinių skaidrumo trūkumas ir darbo teisės aktų bei mokesčių netaikymas gamybos eksportui zonose galėtų daryti neigiamą poveikį žmogaus teisėms, ypač kenkiant deramam darbui ir profesinėms sąjungoms;

S.  kadangi, TDO duomenimis, 21 mln. žmonių visame pasaulyje yra nukentėję nuo priverčiamojo darbo ir daugelis jų išnaudojami pasaulinėse vertės grandinėse; kadangi priverčiamasis darbas privačiosios ekonomikos sektoriuose duoda 150 mlrd. JAV dolerių neteisėto pelno per metus;

T.  kadangi, atsižvelgiant į visuotinius TDO įgaliojimus, kompetenciją ir patirtį, ši organizacija, vykdydama bendradarbiavimą su jos narėmis, yra tinkamai pasirengusi vadovauti pasaulinio lygmens veiksmams, siekiant užtikrinti deramo darbo sąlygas pasaulinėse tiekimo grandinėse; kadangi TDO komitetas deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse klausimais paragino įvertinti problemas, kurios yra deramo darbo trūkumo pasaulinėse tiekimo grandinėse priežastis, ir apsvarstyti, kokios iniciatyvos ir kokie standartai yra reikalingi siekiant skatinti deramą darbą ir padėti sumažinti deramo darbo trūkumą pasaulinėse tiekimo grandinėse;

U.  kadangi pasaulio prekybos ir visų pirma PVG atžvilgiu reikalingas daugiašalis bendras ir visa apimantis požiūris į įmonių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir aplinkos tvarumą; kadangi todėl svarbu, kad ES ir toliau imtųsi vadovaujamojo vaidmens vykdant šias diskusijas visame pasaulyje; kadangi ES pirmauja reformuodama investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą, visų pirma plėtodama daugiašalę teismų sistemą; kadangi taip pat tikimasi, kad ir kitose svarbiose susirūpinimą keliančiose srityse bus pradėtas panašus procesas, pavyzdžiui, bus užtikrinamas investuotojų įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis, vykdymas;

V.  kadangi pasaulinėmis vertės grandinėmis pagrįsta gamyba vykdoma skirtingose šalyse, kuriose žmogaus teisių apsaugos ir socialinės, darbo ir aplinkos apsaugos teisės vykdymo užtikrinimo lygis skiriasi; kadangi nuo žmogaus teisių pažeidimų, prie kurių prisidėjo ir tarptautinės bendrovės, nukentėję asmenys, siekdami pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, gali patirti įvairių kliūčių;

W.  kadangi lyčių lygybė visose ES politikos srityse yra tvirtai nustatyta SESV 8 straipsnyje; kadangi prekybos ir investicijų susitarimai dažnai turi skirtingą įtaką moterims ir vyrams dėl struktūrinės lyčių nelygybės; kadangi, analizuojant pasaulines vertės grandines, lyčių lygybės aspektas dažnai pamirštamas; kadangi, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 2012 m. 21 mln. žmonių (55 proc. jų – moterys ir mergaitės) visame pasaulyje buvo priverčiamojo darbo aukos ir 90 proc. jų išnaudojo privačiosios ekonomikos sektoriaus asmenys ar įmonės;

X.  kadangi moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų tam tikruose drabužių, sodininkystės, mobiliųjų telefonų ir turizmo sektorių pasaulinių tiekimo grandinių segmentuose, tačiau paprastai jos, palyginti su vyrais, dažnai dirba mažiau apmokamą ir prastesnį darbą, todėl atsiranda lyčių skirstymas pagal profesijas ir veiklos rūšis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir darbo sąlygų skirtumai, su lytimi susiję apribojimai, taikomi, kai norima pasinaudoti gamybos ištekliais, infrastruktūra ir paslaugomis;

Y.  kadangi pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį ES saugo vaiko teises; kadangi visos valstybės narės ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją;

Z.  kadangi paslaugos atlieka vis svarbesnį vaidmenį pasaulinėse vertės grandinėse, visų pirma gamybos sektoriuje; kadangi dėl išaugusios paslaugų integracijos į pasaulines vertės grandines reikės sudaryti susitarimus siekiant paremti skaitmeninę ekonomiką, įskaitant laisvą duomenų judėjimą;

AA.  kadangi pasaulinių vertės grandinių plėtra taip pat padeda integruoti paslaugas į prekių gamybą; kadangi importuotų prekių vertė didele dalimi išaugo dėl paslaugų importuojančiose šalyse;

AB.  kadangi ES valstybės narės yra didžiausios pasaulyje finansinių paslaugų eksportuotojos ir šis sektorius yra strategiškai svarbus ES prekybos politikoje; kadangi kilo tam tikras pagrįstas susirūpinimas dėl nuostatų, susijusių su finansinėmis paslaugomis, įtraukimo į ES išorės susitarimus, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus, nes jos gali daryti neigiamą poveikį kovai su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, ir dar labiau išryškėjo, kaip svarbu apsvarstyti galimybes panaudoti priemones šioms problemoms spręsti; kadangi prekybos ir investicijų susitarimai suteikia gerų galimybių intensyviau bendradarbiauti kovojant su korupcija, pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu bei vengimu;

AC.  kadangi skaidrus ir informatyvus ženklinimas gali būti naudinga priemonė, sudaranti galimybę ES vartotojui tinkamai pasirinkti remiantis turima informacija; kadangi ES vartotojai, be informavimo apie produkto kainą ir kilmę, taip pat turėtų būti informuojami apie socialinius ir aplinkos apsaugos kriterijus; kadangi tokie kriterijai, atsižvelgiant į techninį aspektą, gali būti rengiami užtikrinant suderinamumą su PPO sutartimi dėl techninių prekybos kliūčių (TPK), kurioje nustatomos gamybos proceso sąlygos, siekiant užtikrinti galimybes parduoti produktą;

AD.  kadangi valstybės ir įmonės turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma žmogaus teisių gamybos grandinėje ir visapusiškai laikomasi maisto saugos standartų, taikomų į laisvą apyvartą Europos rinkoje pateiktoms prekėms; kadangi atsakomybės našta turėtų tekti ne tik vartotojams, kurių pasirinkimo galimybės yra ribotos dėl individualių išteklių (ekonominiai aspektai, laikas, žinios) ir dėl išorės veiksnių (informacija, pasiūlymai);

AE.  kadangi kilmės taisyklės tampa vis svarbesnės pasaulinėse vertės grandinėse, nes jomis grindžiama gamyba dažnai vyksta keliose šalyse; kadangi dėl negriežtų kilmės taisyklių gali kilti papildomų kliūčių siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir atskaitomybę visoje tiekimo grandinėje;

AF.  kadangi patobulintos, suderintos ir efektyvesnės muitinių procedūros Europoje ir užsienyje padeda lengviau vykdyti prekybą, įvykdyti atitinkamus prekybos supaprastinimo reikalavimus ir užkirsti kelią tam, kad klastotės ir neteisėtos, teikiamos dempingo kainomis ir suklastotos prekės nepatektų į bendrąją rinką, nes tai stabdo ES ekonomikos augimą ir kelia didelį pavojų ES vartotojams; kadangi platesnė prieiga prie muitinės duomenų apie importuojamas prekes, įvežamas į ES, padidintų PVG skaidrumą ir atskaitomybę;

AG.  kadangi pasaulyje, kuriame veikia suskaidytos gamybos tinklai, riba tarp eksporto ir importo yra neaiški, nes importuoti ištekliai sudaro didelę procentinę eksporto dalį ir tarifai sumuojami kiekvieną kartą, kai tarpiniais ištekliais prekiaujama tarpvalstybiniu mastu; kadangi efektyvios muitinės ir pasienio procedūros yra ypač svarbios šiomis aplinkybėmis;

AH.  kadangi BLS ir BLS+ prekybos paskatos užtikrina geresnes galimybes patekti į rinką besivystančioms šalims, o mainais už tai reikalaujama laikytis darbo, aplinkos apsaugos ir socialinių standartų;

AI.  kadangi BLS+ yra pagrindinė ES prekybos politikos priemonė, teikianti geresnes galimybes patekti į rinką ir taikoma kartu su griežtais stebėsenos mechanizmais, siekiant skatinti žmogaus ir darbo teises, aplinkos apsaugą ir gerą valdymą pažeidžiamose besivystančiose šalyse;

AJ.  kadangi, kalbant apie intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir užtikrinimą, pasakytina, kad galėtų būti numatyta tolesnė veiksminga susijusi integracija pasaulinėse vertės grandinėse;

ES pozicija pasaulinėse vertės grandinėse

1.  pabrėžia, kad prekybos ir investicijų politika turėtų būti siekiama užtikrinti sverto poveikį ir sudaryti vienodas sąlygas ES įmonėms, skatinti Europos konkurencingumą ir palengvinti geresnę socialinių standartų konvergenciją; ragina Komisiją užtikrinti ES aplinkos, visuomenės sveikatos, prekybos, investicijų ir pramonės politikos sričių darną ir skatinti naują Europos industrializacijos strategiją bei perėjimą prie mažo anglies dvideginio kiekio ekonomikos;

2.  mano, kad dar didesnis ES integravimasis į pasaulines vertės grandines turi būti užtikrintas nepakenkiant Europos socialiniam ir reguliavimo modeliui ir skatinant tvarų augimą;

3.  ragina Komisiją remti informuotumo didinimą ir esamų sąžiningos prekybos sistemų naudojimą, kaip nurodyta strategijoje „Prekyba visiems“, vykdant ES tvarumo planą ir Europos konsensusą dėl vystymosi;

4.  primena savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms priimti sustiprintas prekybos apsaugos priemones, siekiant kovoti su nesąžininga komercine praktika, atsižvelgiant į socialinį ir aplinkos apsaugos srities dempingą;

5.  prašo Komisijos įvertinti ES ir trečiųjų šalių naudojamų prekybos apsaugos priemonių poveikį veiksmingai ES įmonių integracijai į pasaulines vertės grandines;

6.  pabrėžia, kad reikia suderinti taisykles, aktyviau vykdyti ES lygmens koordinavimą ir priežiūrą, kaip valstybėse narėse taikomi visų tipų produktų ir prekių importo muitai (įskaitant tradicinius, antidempingo ir kompensacinius muitus), visų pirma suklastotos kilmės šalies deklaracijos atvejais (tiek lengvatinio, tiek nelengvatinio režimo atveju) ir prekių nepakankamo įvertinimo ar neteisingo apibūdinimo atvejais;

PVG ir daugiašališkumas

7.  ragina Komisiją aktyviai veikti PPO reformas, siekiant didinti skaidrumą bei apibrėžti ir įgyvendinti daugiašales prekybos taisykles, įskaitant darnaus PVG valdymo taisykles, kuriose visų pirma turėtų būti numatyti:

   privalomi tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo ir skaidrumo reikalavimai, pagrįsti JT pagrindiniais verslo ir žmogaus teisių principais,
   minimalūs sveikatos ir saugos standartai, pripažįstant visų pirma darbuotojų teisę įsteigti saugos komitetus,
   minimali socialinė apsauga ir TDO darbo standartų laikymasis,
   teisė į kolektyvines derybas;

8.  prašo Komisijos ir valstybių narių toliau aktyviai dalyvauti visuose daugiašaliuose pasauliniuose forumuose, skirtuose verslui, PVG, žmogaus ir darbo teisėms, ekonomikos augimui ir darniam vystymuisi, skatinant Sutartyse įtvirtintas Europos vertybes ir atsižvelgiant į pagrindinį poreikį apsaugoti konkrečias MVĮ ypatybes;

9.  palankiai vertina vykstančias derybas dėl privalomos JT tarptautinių korporacijų ir žmogaus teisių sutarties; ragina Komisiją ir valstybes nares konstruktyviai dalyvauti šiose derybose ir atlikti aktyvų vaidmenį, taip pat padėti parengti konkrečius pasiūlymus, be kita ko, užtikrinant galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, dedant visas pastangas, kad būtų pasiekta teigiamo rezultato, ir skatinant prekybos partnerius taip pat dalyvauti; todėl prašo Komisijos apsvarstyti galimybę taikyti plataus masto išsamų privalomą tikrinimą, be kita ko, pasauliniu lygmeniu;

10.  ragina valstybes nares sparčiau vykdyti nacionalinius veiksmų planus, pagal kuriuos įgyvendinami pagrindiniai JT verslo ir žmogaus teisių principai, ir užtikrinti didesnį jų veiksmingumą; pabrėžia, kad ES valstybės narės jau patvirtino aštuonis nacionalinius veiksmų planus iš 13, ir palankiai vertina tai, kad dar 11 ES nacionalinių veiksmų planų yra rengiama; prašo Komisijos padėti ir skatinti įgyvendinti minėtus pagrindinius JT principus;

11.  pritaria tarptautinių standartų verslo ir žmogaus teisių srityje konvergencijai, visų pirma kalbant apie JT pagrindinius principus ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms;

12.  palankiai vertina tai, kad deramas darbas ir keturi TDO deramo darbo darbotvarkės ramsčiai visapusiškai įtraukti į JT darnaus vystymosi tikslus; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai taikyti šiuos standartus ir dirbti TDO siekiant priimti naują tarptautinį darbo standartą dėl deramo darbo PVG numatant reikalavimą, kad visų pirma visos bendrovės vykdytų nuolatinį rizikos, susijusios su jų veiklos poveikiu darbuotojų žmogaus teisėms ir bendruomenėms, valdymą ir imtųsi atitinkamų tokios veiklos prevencijos ir sušvelninimo priemonių ir suteiktų galimybes pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis nuo šios veiklos nukentėjusiems asmenims;

13.  remia bet kokias kovos su korupcija iniciatyvas visame pasaulyje, įskaitant Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI), Kimberlio procesą, Tarptautinę konferenciją Didžiųjų ežerų regiono klausimais, principus, nustatytus Jungtinių Tautų pasauliniame susitarime įmonėms, EBPO gaires daugiašalėms įmonėms ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių; primena įpareigojimą šalims gamintojoms, kad visų pirma būtina įgyvendinti atitinkamus teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, be kita ko, teisinės valstybės sukūrimo ir kovos su korupcija srityse;

14.  pažymi, kad šioje srityje svarbūs yra ne tik naudingųjų iškasenų ir metalų importo ir eksporto aspektai, bet konflikto ar didelės rizikos zonų vystymuisi itin reikalingas ir skaidrumas eksploatacijos teisių ir muitų srityje; todėl pabrėžia, kad būtina atlikti jau esamų veiksmų, ES įmonių vykdomų įmonių socialinės atsakomybės srityje, apžvalgą ir didinti koordinavimą ir keitimąsi informaciją ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų galima veiksmingiau nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius ir padėti kurti bendrą Europos lygmens veiksmų sistemą; ragina Komisiją intensyviau vykdyti iniciatyvas, susijusias su įmonių socialine atsakomybe ir išsamiu patikrinimu visoje tiekimo grandinėje;

15.  pabrėžia, kad patikima prieiga prie žaliavų yra labai svarbi siekiant konkurencingumo pasauliniu mastu;

16.  pabrėžia, kad svarbu esamus PVG srities teisės aktus įgyvendinti, vykdyti ir perkelti regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

Įmonių atsakomybė

17.  pabrėžia, kad prekyba ir žmogaus teisės vienos kitą stiprina ir kad verslo bendruomenė turi atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų paskatų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu;

18.  palankiai vertina daugelį perspektyvių privačiojo sektoriaus iniciatyvų, pvz., elgesio kodeksus, žymėjimą, savikontrolę ir socialinį auditą; jos pastaraisiais metais prisidėjo prie didesnio žmogaus teisių laikymosi ir darbuotojų teisių standartų pagerinimo pasaulinėse tiekimo grandinėse;

19.  yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų ir grėsmių aplinkos tvarumui, kurių priežastis – kai kurių bendrovių vadovybės sprendimai, atvejų;

20.  pripažįsta, jog labai svarbu, kad būtų nustatytos aiškios tarptautinės taisyklės dėl įmonių socialinės atsakomybės, pasaulinių vertės grandinių ir išsamaus patikrinimo; palankiai vertina išmanų reguliavimo ir savanoriškų veiksmų derinį, dėl kurio gauta tam tikrų teigiamų rezultatų per pastaruosius keletą metų ir sudaryta galimybė įmonėms pačioms rasti dinamiškas ir novatoriškas priemones; pabrėžia, kad koordinavimas, keitimasis informacija ir gerąja praktika gali padėti padidinti privačiųjų ir viešųjų su vertės grandinėmis susijusių iniciatyvų veiksmingumą ir pasiekti teigiamų rezultatų; vis dėlto primena, kad savanoriška įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) gali lemti nesąžiningą konkurenciją tiekėjams, kurie nusprendžia laikytis tarptautinių darbo ir aplinkos standartų, ir, kaip paaiškėjo, savanoriškos įmonių socialinės atsakomybės savaime nepakanka siekiant užtikrinti, kad įmonės visapusiškai laikytųsi tarptautinių standartų ir įsipareigojimų, įgyvendindamos išsamaus patikrinimo politiką; todėl pabrėžia, kad būtina atlikti jau esamų veiksmų, ES įmonių vykdomų įmonių socialinės atsakomybės srityje, apžvalgą, siekiant geriau nustatyti geriausią praktiką ir padėti kurti bendrą Europos lygmens veiksmų sistemą; tvirtai tiki, kad ES turėtų nedelsdama ieškoti būdų, kaip plėtoti PVG skaidrumo strategijas ir taisykles, be kita ko, imantis neatidėliotinų veiksmų siekiant parengti privalomas ir vykdytinas taisykles, susijusias teisių gynimo priemones ir nepriklausomus stebėsenos mechanizmus, įtraukiant ES institucijas, valstybes nares ir pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad tokie įpareigojimai turėtų būti vykdomi atliekant veiksmus, kurių reikalaujama pagal Jungtinių Tautų pagrindinius principus ir EBPO rekomendacijas dėl iniciatyvaus žmogaus teisėms iškilusių grėsmių įvertinimo, griežtų ir parodomųjų veiksmų planų, skirtų šioms grėsmėms užkirsti kelią ar joms sušvelninti, rengimo, tinkamo atsako į žinomus piktnaudžiavimo atvejus ir skaidrumo;

21.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti tokioms nuostatoms ir skatinti, kad taip pat būtų laikomasi EBPO tam tikriems sektoriams skirtų gairių ir JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų; pabrėžia, kad pilietinę visuomenę reikia oficialiai įtraukti į įgyvendinimo procesą pasitelkiant pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrius sukurtas priemones; ragina Komisiją remti tarptautinių standartizacijos institucijų, pavyzdžiui, Tarptautinės standartizacijos organizacijos, darbą (įskaitant ISO 26000) ir Pasaulinę atsiskaitymo iniciatyvą, siekiant skatinti įmones pranešti apie tvarumą ir vertės kūrimą visoje tiekimo grandinėje;

22.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos ir tarptautinės įmonės laikytųsi EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir konkretiems sektoriams skirtų EBPO rekomendacijų, kaip antai mineralų iš konfliktinių zonų tiekimo grandinėms skirtos išsamaus patikrinimo rekomendacijos; rekomenduoja stiprinti EBPO nacionalinių ryšių palaikymo institucijų vaidmenį ir jų bendradarbiavimą su nepriklausomomis nacionalinėmis ir regioninėmis žmogaus teisių institucijomis, siekiant gerinti pasaulinių vertės grandinių valdymą;

23.  ragina Komisiją atnaujinti savo strategiją įmonių socialinės atsakomybės srityje, siekiant sustiprinti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus ir, visų pirma, reikalauti įtraukti įmonių socialinės atsakomybės nuostatas į prekybos ir investicijų susitarimus, dėl kurių ES derasi;

24.  pabrėžia, kad veiksmų koordinavimas bei keitimasis informacija ir geriausia patirtimi galėtų padėti padidinti privačių ir viešų iniciatyvų, susijusių su PVG, efektyvumą;

25.  primena, jog 2010 m. Parlamentas paprašė, kad bendrovės skelbtų ataskaitą apie savo socialinę atsakomybę, išsamaus patikrinimo reikalavimai būtų taikomi visoms bendrovėms, įmonių socialinės atsakomybės koncepcija būtų konsoliduota remiantis suderinta patronuojančiųjų bendrovių santykių apibrėžtimi siekiant nustatyti kiekvienos iš jų teisinę atsakomybę; todėl su pasitenkinimu pažymi, kad pagal Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą didelės įmonės nuo 2017 m. turės pateikti nefinansinę ir įvairovės informaciją; vis dėlto pažymi, kad didelių įmonių nefinansinės informacijos atskleidimas dar nėra išplėstas, kad apimtų visus dalyvius, veikiančius PVG;

26.  pažymi, kad kai kurie nacionaliniai parlamentai pradėjo žaliosios kortelės iniciatyvą po to, kai buvo priimtas Prancūzijos įstatymas dėl tarptautinių bendrovių rūpestingumo pareigos; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę teikti pasiūlymą dėl įmonių išsamaus patikrinimo pareigos įmonėms, veikiančioms tiek ES, tiek už jos ribų, atsižvelgiant į Prancūzijos Konstitucinio Teismo sprendimą dėl Prancūzijos teisės aktų, t. y. dėl sankcijų proporcingumo;

27.  primena, kad įgyvendinant ĮSA politiką būtina atsižvelgti į ypatingas MVĮ savybes ir kad ši politika turėtų būti pakankamai lanksti, kad dėl jos šioms įmonėms nebūtų uždedama neproporcinga našta; todėl prašo Komisijos sukurti specialią MVĮ skirtą pagalbos tarnybą, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir labai mažoms įmonėms, ir jas remti įgyvendinant pritaikytas gebėjimų stiprinimo programas;

28.  pabrėžia, kad pasaulinės vertės grandinės nesibaigia tuomet, kai produktas pasiekia vartotoją, bet jos apima ir atliekų atsiradimą ir jų tvarkymo būdus; primygtinai ragina atsižvelgti į visą produktų gyvavimo ciklą ir išplėsti su pasaulinėmis vertės grandinėmis susijusį požiūrį įtraukiant nuostatas dėl atliekų šalinimo nedarant žalos žmonių sveikatai ar aplinkai; ragina ES skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir labiau suderinti teisės aktus produktų ir medžiagų gyvavimo ciklo pabaigos klausimais ir padėti šalims partnerėms rengti griežtesnes nacionalines taisykles ir vykdymo užtikrinimo pajėgumus; ragina ES užtikrinti, kad atsekamumas būtų taikomas šiuo produkto gyvavimo etapu;

29.  ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų, remiantis išsamiais pasiūlymais, pateiktais 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse;

Didesnio vaidmens skyrimas privačiojo sektoriaus iniciatyvoms

30.  atkreipia dėmesį į laimėjimus, pasiektus dalyvaujant privačiajam sektoriui; pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus įmonės turi vykdyti tvarumo strategijas ne tik siekdamos išvengti žalos savo reputacijai, bet ir dėl to, kad taip atsiranda naujų galimybių ir mažinama priklausomybė nuo ribotų išteklių;

31.  pabrėžia itin svarbų vartotojų vaidmenį (ir prastos reklamos poveikį); primena, kad joks vartotojas nenorės ir toliau pirkti produktų, kuriuos pagamino vaikai, išnaudojami vyrai ir moterys, arba produktų, kurie kelia didelę žalą aplinkai;

32.  ragina Europos Komisiją ieškoti naujų būdų, kaip remti privačiojo sektoriaus pastangas, dedamas siekiant užtikrinti didesnį pasaulinių vertės grandinių tvarumą, taip pat plėtoti įtraukius verslo modelius ir susijusius privačiojo sektoriaus daugiašalius suinteresuotųjų subjektų partnerystės projektus;

33.  pabrėžia, kad siekiant skatinti tvarias pasaulines vertės grandines reikalingas pažangus privačiojo ir viešojo finansavimo derinys; mano, kad šiuo tikslu turėtų būti remiamasi esamomis struktūromis ir programomis, kurios, kaip pasitvirtino, buvo sėkmingos skatinant atsakingą įmonių elgesį;

34.  palankiai vertina daugelį daug žadančių iniciatyvų, kurių ėmėsi privatusis sektorius, kaip antai elgesio kodeksai, ženklinimas, savikontrolė ir socialiniai auditai, ir pripažįsta JT pasaulinį susitarimą, ISO 26000 socialinės atsakomybės standartą, TDO trišalę deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms kaip priemones, kurios gali padėti įmonėms prisiimti atsakomybę už įmonės veiklą; ragina įmones, nesvarbu, ar jos įsikūrusios Europoje, ar kitur, vykdyti išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių, ir įtraukti jo rezultatus į vidaus politiką ir procedūras numatant atitinkamus išteklius ir atsakomybę ir deramą jų realizavimą; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia skirti pakankamai išteklių; pabrėžia, kad užtikrinti skaidrumą ir komunikaciją taikant priemones, kuriomis siekiama išvengti žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse, yra būtina, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti tinkamą demokratinę priežiūrą ir vartotojai galėtų rinktis remdamiesi faktais;

ES laisvosios prekybos susitarimai (LPS) ir PVG

35.  teigiamai vertina naują prekybos ir investicijų strategiją Europos Sąjungai „Prekyba visiems“; ragina Komisiją savo prekybos ir investicijų politikos ir LPS srityse spręsti problemas, susijusias su PVG iškilimu, atsižvelgiant į galimybę taikyti toliau nurodytas priemones:

   a) stiprinti ex ante prekybos poveikio darniam vystymuisi vertinimus numatant papildomus vertinimo reikalavimus, susijusius su žmogaus teisėmis ir lyčių aspektu, ir numatant, kad būtina vykdyti ex post poveikio darniam vystymuisi vertinimus įtraukiant pilietinę visuomenę, ir šiuos vertinimus viešai paskelbti,
   b) visapusiškai įgyvendinti Parlamento 2010 m. ir 2016 m. rekomendacijas, atsižvelgiant į PDV skyrius, esančius LPS, į kuriuos turėtų būti įtraukti išsamūs, vykdytini ir plataus užmojo PDV skyriai, apimantys šias nuostatas:
   i) visų šalių įsipareigojimą ratifikuoti ir įgyvendinti aštuonias pagrindines ir keturias prioritetines TDO konvencijas ir tarptautinius daugiašalius aplinkosaugos susitarimus;
   ii) bendrą ginčų sprendimo tvarką, kuri apima žmogaus teisių nuostatas ir prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius vienodomis sąlygomis kaip ir kitas susitarimo dalis;
   iii) galimybę pateikti apeliacinį skundą ir siekti apginti teises taikant skundų teikimo procedūrą, skirtą socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei;
   iv) veiksmingas atgrasomąsias priemones, įskaitant piniginį žalos atlyginimą, sunkių ir įrodytų prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų pažeidimų atveju,
   c) įtraukti vykdytinas kovos su korupcija ir informatorių apsaugos nuostatas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos kompetencijos sritį, į visus būsimus LPS ir investicijų susitarimus; todėl pabrėžia, kad prekybos ir investicijų susitarimus pasirašiusios šalys turėtų imtis priemonių siekiant skatinti aktyvų privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės organizacijų ir vidaus patariamųjų grupių dalyvavimą įgyvendinant kovos su korupcija programas bei nuostatas tarptautinės prekybos ir investicijų susitarimuose,
   d) įtraukti neveikimo išlygas, siekiant nustatyti būtiniausią socialinių, aplinkos apsaugos ir saugos standartų, įskaitant gyvūnų sveikatą ir gerovę, lygį visuose ES laisvosios prekybos susitarimuose ir taip užkirsti kelią susitarimo šalims sumažinti savo socialines, aplinkosaugos ir saugos normas, siekiant skatinti eksportą ir pritraukti investicijų,
   e) įtraukti į LPS nuostatas dėl mokesčių skaidrumo (įskaitant pagrindinius EBPO skaidrumo standartus) ir tvirtesnio bendradarbiavimo kovojant su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, kurios būtų tinkamai atspindėtos finansinėms paslaugoms skirtuose su rinkos atvėrimu susijusiuose reikalavimuose,
   f) papildyti visas pirmiau minėtas nuostatas pagalbinėmis priemonėmis besivystančioms šalims ir griežtai stebėti jų įgyvendinimą, be kita ko, padedant nacionaliniams parlamentams ir suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę,
   g) labiau susieti prioritetus, dėl kurių susitarta dvišaliu pagrindu siekiant įgyvendinti laisvosios prekybos susitarimų darnaus vystymosi skyrių nuostatas, ir finansinę paramą pagal ES vystomojo bendradarbiavimo programas;

36.  primena, viena vertus, svarbų mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmenį pasaulinėse vertės grandinėse ir, kita vertus, naudą, gaunamą labiau integruojant MVĮ į pasaulines vertės grandines; ragina Komisiją įtraukti MVĮ skyrius į visus būsimus prekybos susitarimus; taip pat ragina Komisiją, atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinti esamas paramos MVĮ, norinčioms patekti į pasaulines vertės grandines, sistemas, peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti 2011 m. parengtą strategiją „Smulkusis verslas dideliame pasaulyje“, siekiant dar labiau palengvinti MVĮ dalyvavimą pasaulinėse vertės grandinėse;

37.  pabrėžia, kad pasaulinės vertės grandinės dažnai apima gamybą ir paslaugas gamybos eksportui zonose, kuriose darbo ir aplinkos apsaugos standartai yra kitokie nei visoje susijusioje valstybėje ir dažnai yra riboti; ragina Komisiją užtikrinti, kad laisvosios prekybos susitarimuose nurodyti socialiniai ir aplinkosaugos standartai būtų taikomi visoje prekybos partnerių teritorijoje, įskaitant gamybos eksportui zonas;

Ženklinimas, atsekamumas ir muitinės duomenys

38.  ragina ES rasti tinkamų ir veiksmingų sprendimų siekiant nustatyti skaidrią ir veikiančią privalomą „socialinio ir aplinkos apsaugos atsekamumo“ ženklinimo sistemą visoje gamybos grandinėje, vadovaujantis PPO sutartimi dėl techninių prekybos kliūčių, kartu skatinant panašų veiksmą tarptautiniu lygmeniu;

39.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti teisės aktus dėl ženklinimo taisyklių, susijusių su į ES rinką patenkančių produktų kilme, arba pasiūlyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas atsekamumas;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti būdų sudaryti galimybes šalims, kurios vadovaujasi viešuoju interesu, pateikus tinkamą pagrindimą ir prašymą, grindžiamą viešuoju interesu, susipažinti su muitinės duomenimis, sukauptais apie šalis, prekiaujančiais produktais ar prekėmis, importuotais į ES;

Jurisdikcija ir galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis

41.  dar kartą pabrėžia, kad reikia nedelsiant veiksmingai reaguoti į tarptautinių bendrovių vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, kai jie padaromi, ir spręsti teisines problemas, atsirandančias dėl ekstrateritorinio įmonių aspekto, visų pirma nustatant bendrus teisinius įsipareigojimus visose tiekimo grandinėse; ragina valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų siekiant įveikti finansines ir procedūrines kliūtis, su kuriomis civilinėse bylose susiduria nukentėję asmenys;

42.  pakartoja raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę dėl jurisdikcijos taisyklių taikymo srities išplėtimo pagal reglamentą „Briuselis I“ trečiųjų šalių atsakovams bylose, iškeltose prieš įmones, turinčias aiškią sąsają su viena valstybe nare, ar prieš įmones, kurioms ES yra pagrindinė realizavimo rinka, taip pat prašo Komisijos, jei tinkama, nedelsiant pateikti pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai;

43.  primena, kad verslo įmonės turėtų sukurti veiklos lygmens skundų nagrinėjimo mechanizmus, skirtus jų veiklos veikiamiems darbuotojams, taip pat ir gamybos eksportui zonose; pakartoja savo raginimą ES ir valstybėms narėms imtis tinkamų veiksmų siekiant kovoti su teisinėmis, procedūrinėmis ir institucinėmis kliūtimis, trukdančiomis pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis.

Lyčių lygybė ir vaikų teisės

44.  primena, kad lyčių lygybė yra tinkamai įtvirtinta visose ES politikos srityse, kaip nustatyta SESV 8 straipsnyje; apgailestauja dėl to, kad strategijoje „Prekyba visiems“ nekeliamas klausimas dėl lyčių lygybės, ir ragina Komisiją atsižvelgti į lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą atliekant šios strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą; ragina Komisiją užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas ir integruotas į prekybos ir investicijų politiką, pagalbos prekybai strategiją ir visus būsimus LPS bei poveikio vertinimus; ragina Komisiją toliau diskutuoti ir derėtis PPO siekiant, kad PPO vykdomoje prekybos ir investicijų politikoje būtų atsižvelgiama į lyčių lygybę; ragina Komisiją rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie pasaulines vertės grandines, visų pirma žemės ūkio sektoriuje, atsižvelgiant į moterų įgalėjimą, neapsiribojant tik darbo užmokesčio klausimais, smurto prieš moteris atsiradimo veiksniais ir socialiniais veiksniais, kaip antai, vaiko priežiūros atostogos ir sveikata, kad būtų galima parengti teisines priemones, siekiant pašalinti neigiamą šalutinį pasaulinių vertės grandinių poveikį; palankiai vertina tai, kad lyčių lygybės klausimas buvo įtrauktas į derybas dėl ES ir Čilės susitarimo atnaujinimo ir bus įrašytas į būsimą atnaujintą susitarimą;

45.  ragina parengti išsamią skirtumų ir nelygybės pasaulinėse vertės grandinėse analizę, kurioje būtų išnagrinėti: i) lyčių skirtumai, susiję su laiko sąnaudomis, atsirandantys daugiausia dėl moterims tenkančios pagrindinės atsakomybės už reproduktyvų darbą; ii) lyčių skirtumai, susiję su prieiga prie gamybos žaliavų ir išteklių, visų pirma, galimybe naudotis žeme, paskolomis, dalyvauti mokymuose ir pasinaudoti tinklais; taip pat iii) lyčių skirtumai, kuriuos lemia rinkos ir instituciniai trūkumai ir diskriminacija;

46.  pabrėžia, kad moterys paprastai nukenčia labiausiai ir kad moterų atveju prekyba žmonėmis darbo išnaudojimo tikslais vyksta lygiagrečiai su prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais ir moterų žudymu;

47.  siūlo, kad tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos pasaulinių vertės grandinių srityje lygmenimis būtų parengta konkreti strategija, kaip užtikrinti oficialią apsaugą asmenis, kurie atskleidžia moterų žudymo, prekybos žmonėmis darbo išnaudojimo tikslais ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais atvejus, ir ginti tokios praktikos aukas; pabrėžia, kad ES ir tarptautinės prekybos srityje minėtą praktiką atskleidžiantiems asmenims turėtų būti suteiktas panašus pripažinimas ir apsauga, kokia turi būti užtikrinama informatorių atveju;

48.  primena, kad įdarbinama vis daugiau moterų, tačiau jų vis dar žymiai daugiau negu vyrų atlieka žemos kvalifikacijos darbą ir gauna mažas algas, kad joms trūksta galimybių naudotis socialinės apsaugos priemonėmis, įskaitant motinystės apsaugą, ir kad jos pernelyg dažnai patiria diskriminaciją ir seksualinį priekabiavimą;

49.  ragina Komisiją, valstybes nares bei regionines ir vietos valdžios institucijas skatinti tvarius viešuosius pirkimus, tiekėjams ir jų tarptautinėms tiekimo grandinėms taikant konkrečius reikalavimus dėl žmogaus teisių ir tarptautinės teisės laikymosi, ypač atsižvelgiant į lyčių lygybės skatinimą ir Europos konkurencijos taisykles, taip pat dėl skaidrumo;

50.  pabrėžia, kad svarbu ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo ir darbo amžiaus šalyse, kurios to dar nepadarė; primena, jog ES yra įsipareigojusi, kad būtų panaikintas nepriimtinas vaikų darbas visame pasaulyje, nes tai atitinka ES vertybes, ir tai reiškia, kad vykdydama išorės veiksmus ES siekia uždrausti vaikų darbą, kaip nustatyta ES sutarties 21 straipsnyje; pakartoja savo raginimą dėl importo ir tiekimo grandinės kontrolės suderinimo ir stiprinimo siekiant užtikrinti, kad į ES rinką patektų tik produktai, nesiejami su priverčiamuoju darbu, vaikų darbu ir šiuolaikine vergove; pabrėžia, kad remia esamas iniciatyvas, kuriomis siekiama paremti MVĮ ir smulkiųjų ūkininkų organizacijas, kad joms tektų didesnė vertė dalis pasaulinėse vertės grandinėse, kaip sąžiningos prekybos atveju; pabrėžia, kaip svarbu įtraukti kovą su priverčiamuoju darbu ir vaikų darbu į visus ES laisvosios prekybos susitarimus naudojantis skyriais dėl tvaraus vystymosi, siekiant užtikrinti, kad šio tikslo siektų ir prekybos partneriai; ragina Komisiją ir valstybes nares energingai ginti šį pasiūlymą visuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant TDO, EBPO, Jungtines Tautas ir PPO, kad būtų siekiama pažangos kovos su priverčiamuoju darbu ir vaikų darbu srityje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog tikslas, kad produktai būtų gaminami nesinaudojant vaikų darbu, gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei lygiagrečiai bus sudaryta galimybė vaiko šeimos nariams gauti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį;

Besivystančios šalys

51.  pažymi, kad PVG – tai itin svarbi galimybė įmonėms, visų pirma MVĮ, besivystančiose šalyse plėtoti ryšius su pasauline ekonomika; pabrėžia, kad konkrečios politikos kryptys ir papildomos priemonės yra itin svarbios užtikrinant, kad būtų pasiektas šis tikslas ir padidinta visų darbuotojų šalyse mūsų prekybos partnerėse galima nauda, visų pirma politikos kryptys, kuriomis siekiama padidinti administracinių procedūrų veiksmingumą arba padėti susijusioms įmonėms padidinti pridėtinę vertę ir išplėsti savo dalyvavimą pasaulinėse vertės grandinėse, kartu tobulinant šių įmonių socialinius ir aplinkos apsaugos standartus; pabrėžia, kad BLS ir BLS+ peržiūra turėtų apimti privalomas taisykles žmogaus ir darbo teisių bei aplinkos apsaugos srityse; pažymi, kad daugelio besivystančių šalių pajėgumai ir ištekliai riboti, todėl jos negali veiksmingai užtikrinti socialinių ir aplinkosaugos standartų ir reglamentų laikymosi; ragina ES stiprinti gebėjimus ir besivystančių šalių partnerių vyriausybėms teikti techninę pagalbą, kai tai įmanoma ir reikalinga;

52.  primena iki 2030 m. įvykdytinų darnaus vystymosi tikslų darbotvarkę ir joje numatytas tvarios gamybos, tvaraus vartojimo ir deramo darbo koncepcijas ir ragina Komisiją savo ataskaitoje skaidriai pateikti informaciją apie kiekvieną atitinkamą darnaus vystymosi tikslą; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti prekyba skatinant darnų vystymąsi bei gerą valdymą laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principų; pabrėžia, kad ES prekybos ir investicijų susitarimai su besivystančiomis šalimis turėtų būti suderinti su darnaus vystymosi tikslais; primena besivystančių šalių teisę reguliuoti investicijas siekiant garantuoti, kad visiems investuotojams, įskaitant užsienio investuotojus, būtų taikomi įpareigojimai ir pareigos, kad būtų galima užtikrinti žmogaus teisių apsaugą bei darbo ir aplinkos apsaugos standartų laikymąsi;

53.  palankiai vertina tai, kad įsigaliojo prekybos lengvinimo susitarimas, kuris, jei bus tinkamai įgyvendinamas, padės supaprastinti ir modernizuoti muitinės procedūras, ir besivystančioms šalims, kurios paprastai turi didesnių pasienio kliūčių, bus lengviau integruotis į pasaulinę prekybos sistemą;

54.  ragina Komisiją remti veiksmingą MVĮ dalyvavimą pasaulinėse vertės grandinėse (PVG) padedant MVĮ ir smulkiųjų ūkininkų grupėms besivystančiose šalyse užmegzti kontaktus ir vykdyti partnerystės projektus, kuriais siekiama užtikrinti didesnę vertės dalį gamintojams ir kartu garantuoti aukšto lygio socialinę, aplinkos ir žmogaus teisių apsaugą, kaip sąžiningos prekybos atveju;

55.  ragina Komisiją užtikrinti, kad žmogaus teisių nuostatos, susijusios su vienašalėmis prekybos lengvatomis pagal bendrąją lengvatų sistemą (BLS), būtų veiksmingai įgyvendinamos bei jų taikymas stebimas ir kad būtų įgyvendinamos numatytos procedūros galimo šių nuostatų nevykdymo atvejais, visapusiškai laikantis BLS reglamento;

56.  tikisi, kad BLS laikotarpio vidurio peržiūros metu bus patikslintos apibrėžtys ir pateiktas išsamus dabartinės sistemos įvertinimas; mano, kad prekybos politika turi būti būdas, kuriuo ES prekybos partneriai paskatinami priimti aukštesnius socialinius, darbo ir aplinkos apsaugos standartus, o tai gali būti pasiekta taikant tokias iniciatyvas kaip papildomos tarifinės lengvatos tvariai gaminamiems produktams; mano, kad norint pasiekti šį tikslą reikia persvarstyti BLS reglamentą, ir todėl siūlo į jo taikymo sritį įtraukti nuostatas dėl įmonių socialinės atsakomybės siekiant užtikrinti, kad tarptautinės bendrovės laikysis nacionalinių ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis, taip pat darbo ir aplinkos apsaugos standartais; ragina ypatingą dėmesį skirti darbo teisių ir profsąjungų teisių padėčiai gamybos eksportui zonose, taip pat primygtinai ragina Komisiją persvarstant BLS spręsti šį klausimą, glaudžiai bendradarbiaujant su TDO;

57.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi ES finansuojami vystymosi projektai, įskaitant derinimo projektus, būtų ne tik visapusiškai suderinti su tarptautiniu mastu susitartais vystymosi veiksmingumo principais, bet taip pat kad juos vykdant būtų atsižvelgiama į laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą, kaip nustatyta TDO konvencijoje Nr. 169;

Kilmės taisyklės

58.  pažymi, kad supaprastintos, veiksmingos ir lengvatinės kilmės taisyklės yra PVG pagrindas; pripažįsta, kad nelanksčios ir sudėtingos kilmės taisyklės gali trukdyti veiksmingai prekybos sistemai;

59.  ragina Komisiją sudarant laisvosios prekybos susitarimus, kai tik įmanoma, naudoti daugiašales kilmės taisykles kaip lengvatines kilmės taisykles; ragina Komisiją nustatant konkrečias lengvatines kilmės taisykles laisvosios prekybos susitarimuose sumažinti reikalavimus dėl pridėtinės vertės ir leisti tarifinės muitų tarifo subpozicijos pokytį ir vieną transformaciją traktuoti kaip kilmės taisykles;

60.  prašo, kad Komisija, visų pirma derėdamasi dėl laisvosios prekybos susitarimų su šalimis, kurios šiuo metu naudojasi BLS ir iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ lengvatomis, užtikrinti, kad kilmės taisyklės būtų kuriamos taip, kad nebūtų nukreipiami ekonominiai procesai;

61.  mano, kad dažniau sudaromi laisvosios prekybos susitarimai neturėtų būti laikomi užslėptu liberalizavimo būdu, o veikiau priemone, kuria siekiama, kad ­­­šalys specializuotųsi tam tikrose ekonominės veiklos srityse pagal santykinio pranašumo logiką;

Intelektinės nuosavybės teisės ir duomenų srautai

62.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą PPO lygiu ir pasinaudojant LPS saugoti visas intelektinės nuosavybės teises, įskaitant patentus, prekių ženklus, autorių teises, dizainus, geografines nuorodas, kilmės ženklinimą ir vaistus, ir kartu užtikrinti galimybę įsigyti vaistų už prieinamą kainą; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant, kad geografinės nuorodos apsaugą būtų galima taikyti ir ne žemės ūkio produktams, kaip jau daroma keliose trečiosiose šalyse pasinaudojant įvairiomis teisinėmis sistemomis; ragina pradėti atvirą ir įtraukų geresnio bendradarbiavimo su trečiųjų šalių partneriais procesą, siekiant kovoti su sukčiavimu ir suklastotomis prekėmis, nes jomis prekiaujant naudojamasi pasitikėjimu, kurį įgijo prekių ženklai ir įmonių pavadinimai;

63.  pripažįsta, kad skaitmeninės inovacijos ir duomenų srautai yra labai svarbi paslaugų ekonomikos varomoji jėga ir pagrindinis PVG elementas tradicinės gamybos įmonių atveju, ir kad todėl privalomi lokalizavimo reikalavimai turėtų būti kuo labiau apriboti Europoje ir už jos ribų, kartu sudarant galimybes taikyti reikiamas išimtis, pagrįstas teisėtais viešaisiais tikslais, pvz., vartotojų apsauga ir pagrindinių teisių apsauga; primena, kad duomenų srautų apsauga ir teisė į privatumą yra ne kliūtys prekybai, o pagrindinė teisė, įtvirtinta ES sutarties 39 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose, taip pat Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Pasaulio prekybos organizacijai ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijai (UNCTAD).

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0299.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0298.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0208.
(4) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0196.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0098.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0041.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0252.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0265.
(11) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.
(12) OL L 295, 2010 11 12, p. 23.
(13) OL L 303, 2012 10 31, p. 1.
(14) OL L 351, 2012 12 20, p. 1.
(15) OL L 330, 2014 11 15, p. 1.
(16) http://childrenandbusiness.org
(17) Žr. MVĮ apibrėžtį: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:32003H0361&from=EN

Teisinis pranešimas