Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2017 m. rugsėjo 13 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Neprieštaravimas deleguotajam aktui: tiesioginio valdymo lėšos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fonde
 Daugiašalis susitarimas dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo ***
 Kontrolės priemonių taikymas akriloilfentaniliui *
 ES politiniai santykiai su Indija
 Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant suteikti pagalbą Italijai
 Taisomojo biudžeto Nr. 4/2017 projektas, pridedamas prie pasiūlymo dėl ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Italijai
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2017/002 FI/Microsoft 2“
 ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS): dabartinių direktyvos taikymo aviacijos veiklai apribojimų išlaikymas ir pasirengimas nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę ***I
 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimas 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ***I
 Vienoda leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams forma ***I
 Genetiškai modifikuotos sojos DAS-68416-4
 Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų importas po avarijos Fukušimos branduolinėje elektrinėje
 Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projektas: biudžeto ištekliai Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI), agentūros ACER ir bendrosios įmonės SESAR2 etatų planai
 Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas
 ES politiniai santykiai su Lotynų Amerika
 Korupcija ir žmogaus teisės trečiosiose šalyse

Neprieštaravimas deleguotajam aktui: tiesioginio valdymo lėšos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fonde
PDF 242kWORD 41k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2017 m. birželio 12 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl tiesioginio valdymo lėšų paskirstymo integruotos jūrų politikos ir bendros žuvininkystės politikos tikslams iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (C(2017)03881 – 2017/2743(DEA))
P8_TA(2017)0331B8-0496/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2017)03881),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. rugsėjo 1 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštarauja deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto 2017 m. rugsėjo 5 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011(1), ypač į jo 14 straipsnio 4 dalį ir 126 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(2),

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2017 m. rugsėjo 12 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 149, 2014 5 20, p. 1.
(2) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.


Daugiašalis susitarimas dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo ***
PDF 254kWORD 42k
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių, Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Islandijos Respublikos, Juodkalnijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Rumunijos, Serbijos Respublikos ir Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove(1) daugiašalio susitarimo dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15654/2016 - C8-0098/2017 - 2006/0036(NLE))
P8_TA(2017)0332A8-0260/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15654/2016),

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių, Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Islandijos Respublikos, Juodkalnijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Rumunijos, Serbijos Respublikos ir Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove(2) daugiašalio susitarimo dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo pasirašymo ir laikino taikymo projektą (08823/2/2006),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0098/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis bei 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0260/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Islandijos Respublikos, Juodkalnijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Rumunijos, Serbijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijai Kosove.

(1)* Šia nuoroda nedaroma poveikio pozicijoms dėl statuso ir ji neprieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonei dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
(2)* Šia nuoroda nedaroma poveikio pozicijoms dėl statuso ir ji neprieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonei dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.


Kontrolės priemonių taikymas akriloilfentaniliui *
PDF 241kWORD 38k
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl kontrolės priemonių taikymo N-(1-fenetilpiperidin-4-il)-N-fenilakrilamidui (akriloilfentaniliui) projekto (08858/2017 – C8-0179/2017 – 2017/0073(NLE))
P8_TA(2017)0333A8-0284/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (08858/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0179/2017),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės(1), ypač į jo 8 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0284/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 127, 2005 5 20, p. 32.


ES politiniai santykiai su Indija
PDF 354kWORD 47k
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES politinių santykių su Indija (2017/2025(INI))
P8_TA(2017)0334A8-0242/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. įsteigtą ES ir Indijos strateginę partnerystę ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Indijos ir ES strateginės partnerystės bendrąjį veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į ES ir Indijos veiksmų darbotvarkę iki 2020 m., priimtą per 13-ąjį ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimą, ir į to paties susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Visuotinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 4 d. Komisijos komunikatą „Europa ir Azija: strateginis glaudesnės partnerystės pagrindas“ (COM(2001)0469),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 234/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2004 m. spalio 28 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES ir Indijos santykių(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos santykių „Strateginė partnerystė“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją dėl pasirengimo ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimui (Marselis, 2008 m. rugsėjo 29 d.)(4),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Indijos, įskaitant rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją „ES užsienio politika dėl Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos (BRICS) ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių: tikslai ir strategijos“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl piratavimo jūroje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21–22 d. Užsienio reikalų komiteto misiją Indijoje,

–  atsižvelgdamas į 11-ąjį Azijos ir Europos (ASEM) aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį 2016 m. liepos 15–16 d. Ulan Batore, ir 9-ąjį Azijos ir Europos parlamentinės partnerystės (ASEP) susitikimą, vykusį 2016 m. balandžio 21–22 d. Ulan Batore, ir į atitinkamas abiejuose susitikimuose priimtas deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8–0242/2017),

A.  kadangi ES ir Indija – dvi didžiausios pasaulio demokratinės valstybės, abi jos turi ilgą kultūros istoriją ir kartu yra įsipareigojusios propaguoti taiką, stabilumą ir saugumą, gerovę, darnų vystymąsi ir socialinį teisingumą, taip pat žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymą, teisinės valstybės principą ir gerą valdymą;

B.  kadangi ES ir Indija per pastaruosius du dešimtmečius kūrė strateginę partnerystę, grindžiamą bendromis vertybėmis ir interesais, atsižvelgiant į tai, kad jos yra natūralios partnerės ir stabilumo veiksniai šiuolaikiniame daugiapoliame pasaulyje; kadangi ši strateginė partnerystė turėtų būti puoselėjama, nes ji turi dideles naujo dinamiškumo postūmio tarptautiniu lygmeniu galimybes, be kita ko, Jungtinėse Tautose, taip pat galimybes spręsti tokius klausimus kaip darnaus vystymosi tikslai arba žmonių tarpusavio ryšiai;

C.  kadangi per 13-ąjį ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimą, įvykusį 2016 m. kovo 30 d. po ketverių metų pertraukos, buvo priimtos naujos strateginės partnerystės veiksmų gairės kitiems penkeriems metams;

D.  kadangi per 13-ąjį ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimą priimta ne viena bendra deklaracija: dėl bendrosios migracijos ir judumo darbotvarkės, dėl Indijos ir ES vandens partnerystės, dėl partnerystės švarios energijos ir klimato srityse ir dėl kovos su terorizmu;

E.  kadangi ES ir Indija, kaip svarbios ekonominės, prekybos ir investicijų partnerės (būtent ES yra didžiausia Indijos prekybos partnerė), nuo 2007 m. vykdė derybas dėl plataus užmojo laisvosios prekybos ir investicijų susitarimo, kuris turėtų būti sudarytas kuo greičiau; kadangi ES ir Indijos veiksmų darbotvarkėje iki 2020 m. patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimas sukurti stabilias ekonomikos sąlygas, kurios būtų palankios bendradarbiavimo stiprinimui prekybos ir ekonomikos srityse;

F.  kadangi geresnis ES ir jos valstybių narių veiksmų koordinavimas santykių su Indija srityje sudarytų sąlygas toliau stiprinti strateginę partnerystę;

G.  kadangi Indija yra dinamiškos demokratijos ir atviros visuomenės valstybė, kurioje užtikrinama laisva spauda ir veikia aktyvi pilietinė visuomenė; kadangi ES ir Indija reguliariai keitėsi gerosios praktikos pavyzdžiais žmogaus teisių ir demokratijos srityje, be kita ko, išraiškos ir asociacijų laisvės bei teisinės valstybės principo, taip pat elgesio su migrantais, pagarbos mažumoms ir moterų bei vyrų lygybės skatinimo klausimais, kaip ES yra įsipareigojusi;

Tvirtas vertingos partnerystės pagrindas

1.  reiškia visapusišką paramą tvirtesnei ir glaudesnei ES ir Indijos partnerystei, kuri būtų įtvirtinta jų stipriais politiniais, ekonominiais, socialiniais ir kultūriniais ryšiais ir grindžiama bendromis demokratijos, žmogaus teisių paisymo ir pliuralizmo vertybėmis, taip pat abipuse pagarba ir bendrais interesais;

2.  mano, kad tvirtesni politiniai šių dviejų partnerių santykiai galėtų teigiamai prisidėti siekiant puoselėti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą pasaulyje, kuris susiduria su daugybe pasaulinio masto sunkumų, pvz., įtampa saugumo srityje, tarptautinės teisės nepaisymu, terorizmu, ekstremizmu ir radikalėjimu, tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, nereguliuojama migracija ir prekyba žmonėmis, klimato kaitos padariniais, skurdu, nelygybe ir žmogaus teisių nepaisymu, taip pat augančiu populizmu;

3.  pabrėžia, kad, kaip dvi didžiausios pasaulio demokratinės valstybės, ES ir Indija yra bendrai atsakingos už taikos, teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių propagavimą visame pasaulyje, be kita ko, naudojantis tvirtesniu jų bendradarbiavimu JT lygmeniu;

4.  mano, kad nuo 1993 m., kai padarytas bendras politinis pareiškimas, ES ir Indijos santykių kokybė ir apimtis iš esmės išaugo; atkreipia dėmesį į 2004 m. įsteigtos ES ir Indijos strateginės partnerystės, skirtos tam, kad būtų pripažinti jų glaudūs ryšiai ir jų santykiai pakylėti į aukštesnį ir intensyvesnį lygį, svarbą;

5.  pabrėžia, kad ES ir Indijos partnerystės galimybės dar ne iki galo išnaudotos; mano, kad abi šalys turėtų tvirčiau įsipareigoti politiniu lygmeniu, kad santykiai taptų dinamiškesni ir vertingesni atsižvelgiant į uždavinius, su kuriais abi partnerės susiduria regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis; ragina investuoti į iš 27 valstybių narių sudarytos Europos Sąjungos ir Indijos ryšių stiprinimą; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai įvertinti strateginės partnerystės veikimą, susijusį su pateikiamomis idėjomis apie tai, kaip šią partnerystę būtų galima paskatinti;

Tvirtesnė partnerystė siekiant abipusės naudos ES ir Indijai

6.  teigiamai vertina tai, kad Briuselyje 2016 m. kovo 30 d. surengtas 13-asis ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimas; primygtinai ragina ES ir Indiją rengti aukščiausiojo lygio susitikimus kasmet, kaip jos įsipareigojo, atsižvelgiant į tai, kad tokie aukšto lygio susitikimai daro teigiamą poveikį didinant bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą ir abipusį matomumą;

7.  teigiamai vertina ES ir Indijos veiksmų darbotvarkės iki 2020 m. – strateginės partnerystės stiprinimo per artimiausius penkerius metus veiksmų gairių, patvirtinimą; palankiai vertina tai, kad 2016 m. atnaujintas bendradarbiavimas tokiose srityse, kaip saugumas, kova su terorizmu, migracija ir judumas, prekyba, technologijų ir kultūros perdavimas, klimato kaita, vystymasis, energija ir vanduo; ragina veiksmingai įgyvendinti darbotvarkę, kurioje numatyti aiškūs veiksmai ir terminai;

8.  pakartoja, jog remia tai, kad būtų sudarytas ES ir Indijos išsamus ir plataus užmojo laisvosios prekybos susitarimas (LPS), kuris turėtų būti ekonomiškai, socialiai ir politiškai naudingas abiem šalims; primena, kad ES yra didžiausias prekybos blokas pasaulyje ir kad Indijos BVP augimo lygis yra didžiausias pasaulyje; taip pat primena, kas ES yra svarbiausia Indijos prekybos ir investicijų partnerė ir kad jų importo ir eksporto srautai yra palyginti suderinti;

9.  palankiai vertina tai, kad ES ir Indija yra įsitraukusios į diskusijas dėl to, kaip tęsti derybas dėl LPS, kuris taip pat vadinamas plataus masto prekybos ir investicijų susitarimu; primygtinai ragina abi šalis, siekiant kuo greičiau sudaryti laisvosios prekybos susitarimą, tęsti derybas laikantis abipusiškumo ir abipusės naudos principo ir atsižvelgiant į tarptautinius standartus, kurių laikytis yra įsipareigojusios abi šalys, įskaitant standartus, kuriuos nustatė Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Tarptautinė darbo organizacija (TDO), taip pat įmonių socialinės atsakomybės principo; pripažįsta, kad tokiu susitarimu, kadangi jis būtų vienodu mastu pusiausviras atsižvelgiant į abiem šalims rūpimus klausimus, galima būtų užtikrinti, kad priemonės būtų naudingos ir Europos, ir Indijos gyventojams, be kita ko, dėl to, kad būtų kovojama su skurdu ir propaguojama pagarba žmogaus teisėms;

10.  rekomenduoja ES lygmeniu patvirtinti nuoseklią strategiją dėl ES santykių su Indija, pagal kurią būtų nustatyti aiškūs prioritetai; atkreipia dėmesį, jog svarbu, kad ES institucijos ir valstybės narės nuosekliai ir darniai įgyvendintų šią strategiją; mano, kad ES prioritetai, susiję su Indija, taip pat galėtų būti apibrėžti atnaujintoje ES ir Azijos santykių strategijoje;

11.  palankiai vertina Europos investicijų banko (EIB) įsipareigojimą skatinti ilgalaikes investicijas į Indijos infrastruktūrą, būtiną ekonominiam, socialiniam ir aplinkos požiūriu darniam vystymuisi; ragina EIB įgyvendinti šį savo įsipareigojimą ir didinti paramą tvarioms investicijoms Indijoje;

12.  atkreipia dėmesį į tarpparlamentinio struktūrinio dialogo svarbą siekiant strateginės partnerystės veikimo; ragina Indijos parlamento pirmininką suformuoti Indijos ir Europos draugystės grupę, kurią sudarytų Indijos Parlamento Žemųjų Rūmų (Lok Sabha) ir Aukštųjų Rūmų (Rajya Sabha) parlamento nariai ir kuri veiktų kaip Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Indijos Respublika atitikmuo;

Plataus masto darbotvarkė dėl bendradarbiavimo užsienio ir saugumo politikos srityje

13.  pakartoja, kad dabartinėje tarptautinėje aplinkoje tiek ES, tiek Indija susiduria su spręstinomis saugumo problemomis, kurioms reikia diplomatinio atsako ir didesnio atgrasymo, tarptautinės teisės paisymo ir demokratinių šalių bendradarbiavimo;

14.  atkreipia dėmesį į labai dideles galimybes didinti ES ir Indijos sąveiką užsienio ir saugumo politikos srityje; yra įsitikinęs, kad reguliarus ir nuoseklus dialogas gali padėti sukurti tarpusavio supratimą, taigi ir geriau koordinuoti ES ir Indijos užsienio reikalų darbotvarkes regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, be kita ko, klausimais, dėl kurių praeityje buvo patvirtinti skirtingi požiūriai;

15.  teigiamai vertina įsipareigojimą, prisiimtą ES ir Indijos veiksmų darbotvarkėje iki 2020 m., įsteigti konsultacijų užsienio politikos ir saugumo klausimais forumus; atkreipia dėmesį į pridėtinę vertę, sukuriamą didinant aukšto lygio mainų užsienio reikalų ir saugumo srityje dažnumą ir svarbą;

16.  ragina ES, jos valstybes nares ir Indiją toliau dėti ir stiprinti pastangas skatinant veiksmingą taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą pasaulio lygiu; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Tarybą remti JT Saugumo Tarybos reformą, įskaitant Indijos siekį gauti nuolatinę narystę; ragina ES ir Indiją kuo labiau koordinuoti savo pozicijas ir iniciatyvas JT lygmeniu klausimais, kuriais jų bendradarbiavimas galėtų daryti poveikį, taip pat ir kituose tarptautiniuose forumuose, pvz., Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO);

17.  atkreipia dėmesį į vertingą ir aktyvesnį keitimąsi nuomonėmis apie pasaulinės svarbos klausimus Azijos ir Europos susitikime – daugiašaliame bendradarbiavimo forume, kuriame dalyvauja ir ES, ir Indija; remia regioninės integracijos procesus Azijoje politiniu ir ekonominiu lygmenimis, nes jais galima teigiamai prisidėti prie konfliktų skaičiaus mažinimo ir regiono gerovės;

18.  pabrėžia labai didelę ES ir Indijos bendradarbiavimo pridėtinę vertę remiant demokratinius procesus Azijoje; be to, pabrėžia ES ir Indijos humanitarinės pagalbos ir vystymosi politikos koordinavimo svarbą, atsižvelgiant į abiejų šalių aukštą vystymo veiklos lygį Azijoje, siekiant naudingai prisidėti prie politinės, ekonominės ir socialinės pažangos atitinkamose šalyse, be kita ko, dėl mažumų arba asmenų be pilietybės, kaip antai rohinjai; ragina stiprinti dialogą šiuo tikslu;

19.  atkreipia dėmesį į 2016 m. kovo 30 d. Indijos ir ES bendrą deklaraciją dėl kovos su terorizmu, kuria siekiama stiprinti bendradarbiavimą radikalėjimo, smurtinio ekstremizmo ir terorizmo prevencijos bei kovos su jais srityje; pabrėžia, kad svarbu tęsti ES ir Indijos saugumo ir teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimą pagal galiojantį susitarimą Europole; rekomenduoja sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir informacija tarp Indijos ir ES, be kita ko, su jos valstybėmis narėmis; ragina abi šalis kartu siekti, kad JT lygmeniu būtų priimta Bendroji konvencija dėl tarptautinio terorizmo, taip pat kad būtų padidintas JT teroristų įtraukimo į sąrašą veiksmingumas;

20.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir Indijos bendradarbiavimą dėl Afganistano, būtent: padėti Afganistane vykdyti Afganistano vadovaujamą taikos ir susitaikymo procesą, kurti stabilias institucijas ir veikiančią valstybę ir formuoti politinę bei ekonominę aplinką, kurioje būtų sudarytos sąlygos stiprinti taiką ir saugumą; ypač ragina užtikrinti didesnį politikos koordinavimą saugumo ir karinių klausimų, paramos vystymuisi ir priemonių, kuriomis sprendžiami regioniniai klausimai, srityse; pabrėžia, kad „Azijos šerdies“ procesu kuriamas svarbus regioninio pasitikėjimo kūrimo ir politinio bendradarbiavimo forumas;

21.  ragina atnaujinti pastangas siekiant Indijos ir Pakistano draugiškų ir gerų kaimyninių santykių atkūrimo vykdant visapusišką dialogą ir galbūt taikant laipsniško įgyvendinimo metodą, pradedant diskusijomis techniniais klausimais ir pasitikėjimo kūrimo priemonėmis ir, galiausiai, rengiant aukšto lygio politinius susitikimus; pabrėžia, koks svarbus yra dvišališkumo aspektas siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką tarp Indijos ir Pakistano ir jų bendradarbiavimą, nes taip būtų teigiamai prisidedama prie regiono saugumo ir ekonominio vystymosi; taip pat pabrėžia, kad abi valstybės, kaip branduolinės valstybės, yra atsakingos už taiką; ragina ES skatinti ir remti Indijos ir Pakistano susitaikymo procesą; pabrėžia, kad itin svarbu kovoti su visų formų ir apraiškų terorizmu, įskaitant valstybės remiamą terorizmą;

22.  rekomenduoja toliau bendradarbiauti visuotinio nusiginklavimo, masinio naikinimo ginklų neplatinimo ir branduolinio saugumo klausimais, nes ir ES, ir Indija įsipareigojo siekti šių tikslų; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares remti Indijos siekį prisijungti prie eksporto kontrolės režimų, pvz., prie Branduolinių tiekėjų grupės, Raketų technologijų kontrolės režimo, Vasenaro susitarimo ir Australijos grupės; palankiai vertina tai, kad Indija ratifikavo TATENA papildomą protokolą;

23.  teigiamai vertina tvirtą Indijos ir ES poziciją dėl neteisėtų Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) vykdomų branduolinių ir balistinių raketų programų, kurios kelia grėsmę regioninei ir tarptautinei taikai, ir ragina toliau bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad JT sankcijos KLDR būtų plačiai įgyvendinamos;

24.  atkreipia dėmesį į Indijos nuogąstavimus dėl Kinijos, visų pirma atsižvelgiant į pastarosios aktyvią politiką Pietų Kinijos jūroje, didelio masto karinį modernizavimą, strateginius santykius su Pakistanu ir neišspręstus sienų klausimus; mano, kad tik tikru dialogu, pagrįstu tarptautinės teisės principais, galima prisidėti prie tų nesutarimų įveikimo ir pasitikėjimo didinimo;

25.  palankiai vertina paramą, kurią abi šalys pareiškė 13-ajame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime, tam, kad visos konflikto Rytų Ukrainoje šalys visapusiškai įgyvendintų Minsko susitarimą; primena, kad ES griežtai pasmerkė Rusijos agresijos veiksmus ir laikosi neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos nepripažinimo politikos; tikisi, kad, vesdamos dialogą, ES ir Indija galės toliau derinti savo pozicijas;

26.  ragina ES ir Indiją toliau keistis nuomonėmis – tiek per aukščiausiojo lygio susitikimus, tiek per savo reguliarias konsultacijas užsienio reikalų ir saugumo klausimais – dėl padėties Artimuosiuose Rytuose ir dėl galimo bendradarbiavimo sričių, siekiant pagerinti regiono stabilizavimą, be kita ko, taikant tarptautinio lygmens priemones; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu bendradarbiauti siekiant užtikrinti ilgalaikį politinį sprendimą Sirijoje pagal galiojančią JT susitartą sistemą, laikantis 2012 m. birželio 30 d. Ženevos komunikato, ir siekiant remti atstatymą ir susitaikymą laikotarpiu po susitarimo sudarymo, kai prasidės patikimas Sirijos vadovaujamas politinis pereinamasis procesas, už kurį Sirija bus atsakinga;

27.  pabrėžia, kad ES ir Indija galėtų suintensyvinti savo bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi dėl Afrikos šalių, siekiant užtikrinti, kad ES ir Indijos vystymosi pastangos šių šalių atžvilgiu vienos kitas papildytų;

28.  pabrėžia labai didelę abipusę naudą, kurią ES ir Indija galėtų gauti intensyviau bendradarbiaudamos tokiose srityse, kaip jūrų saugumas, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga, taip pat migracija ir judumas;

29.  pažymi, kad ES ir Indija turi labai svarbių bendrų interesų, ir pabrėžia, kad jos galėtų intensyvinti bendradarbiavimą jūrų saugumo srityje, visų pirma susijusį su kova su piratavimu, taip pat susijusį su taikos ir stabilumo išsaugojimu ir ryšių jūrų linijos užtikrinimu Pietų Kinijos jūroje ir Indijos vandenyne; todėl rekomenduoja jūrų saugumo ir kovos su piratavimu srityje parengti bendras standartines veiklos procedūras, taip pat bendrą sutarimą dėl JT jūrų teisės konvencijos, pagal kurį būtų atsižvelgiama į laivybos laisvę, išspręsti visi likę klausimai ir nustatytos tinkamiausios bendradarbiavimo pagal šios konvencijos sistemą bendros priemonės;

30.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. kovo mėn. 13-ajame aukščiausiojo lygio ES ir Indijos susitikime priimta bendra ES ir Indijos deklaracija dėl partnerystės švarios energijos ir klimato srityse; atkreipia dėmesį į teigiamą Indijos ir ES įtaką deryboms dėl Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos sudarymo ir į abiejų partnerių pirmavimą pasaulyje; primygtinai ragina abi partneres didinti pastangas siekiant užtikrinti, kad visos šį susitarimą pasirašiusios šalys jį įgyvendintų; todėl ragina stiprinti ES ir Indijos bendradarbiavimą energetikos srityje ir, visų pirma, atsinaujinančiosios energijos srityje;

31.  susidomėjęs pažymi, kad 2016 m. kovo mėn. 13-ajame aukščiausiojo lygio ES ir Indijos susitikime priimta bendra ES ir Indijos deklaracija dėl partnerystės vandens srityje; todėl ragina Sąjungą stiprinti savo bendradarbiavimą su Indija ir didinti paramą, skirtą Indijos tvarios vandentvarkos projektams, pvz., projektui „Švari Ganga“;

32.  palankiai vertina bendrą deklaraciją dėl bendrosios migracijos ir judumo darbotvarkės, kuria siekiama suteikti bendradarbiavimo pagrindą teisėtos migracijos skatinimo, neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis prevencijos bei judumo poveikio vystymuisi didinimo srityje;

33.  mano, kad žmonių tarpusavio ryšiai turėtų būti vienu iš pagrindinių ES ir Indijos strateginės partnerystės aspektų; visų pirma pabrėžia, kad svarbu stiprinti mainus švietimo, kultūros ir mokslinių tyrimų srityse, įskaitant IT, ir todėl palankiai vertina tai, kad padidėjo studentų, dalyvaujančių mainuose pagal programą „Erasmus+“, skaičius, ir šiuos mainus reikėtų toliau plėsti; taip pat teigiamai vertina bendradarbiavimo gebėjimų ugdymo srityje ir pagal iniciatyvą „Make in India“ perspektyvas, kaip nurodyta veiksmų darbotvarkėje iki 2020 m., ir pabrėžia jų svarbą intensyvinant prekybą ir socialinius ryšius; ragina į šias programas lygiomis teisėmis įtraukti moteris studentes, mokslininkes, tyrėjas ir specialistes;

Geresnis keitimasis informacija apie partnerystės žmogaus teisių aspektą

34.  teigiamai vertina dar kartą patvirtintą įsipareigojimą intensyvinti keitimąsi informacija apie ES ir Indijos strateginės partnerystės žmogaus teisių aspektą, nes abiejų šalių piliečiai gali gauti naudos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo dažnais žmogaus teisių klausimais; visų pirma pabrėžia, kad reikia stiprinti abiejų partnerių ryšius ir koordinavimą JT lygmeniu, be kita ko, įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas pagal visuotinį periodinį žmogaus teisių vertinimą; taip pat atkreipia dėmesį į dialogų žmogaus teisių klausimais svarbą; pažymi, kad informacija nesikeista nuo 2013 m., ir primygtinai ragina, kad dialogas būtų surengtas kuo greičiau;

35.  pakartoja savo ilgalaikį nepritarimą mirties bausmei, kuri neturėtų būti vykdoma jokiais atvejais ir jokiomis aplinkybėmis; pakartoja savo raginimą Indijoje nedelsiant paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą;

36.  pabrėžia, kad saviraiškos ir asociacijų laisvė yra neatskiriama energingos demokratinės visuomenės dalis; mano, kad reikia imtis priemonių, kuriomis būtų padidintas užsienio subjektų finansuojamos veiklos, kuria gali būtų keliamas pavojus taikai ir stabilumui arba vidaus saugumui, skaidrumas ir nustatyti jos apribojimai; vis dėlto yra susirūpinęs dėl dabartinio Indijos įstatymo dėl užsienio subjektų dalyvavimo finansuojant NVO (Užsienio indėlių reguliavimo įstatymas) poveikio asociacijų ir saviraiškos laisvei;

37.  pripažįsta labai dideles Indijos valdžios institucijų pastangas siekiant kovoti su visų formų diskriminacija, be kita ko, diskriminacija dėl priklausymo kastai; tačiau susirūpinęs pažymi, kad diskriminacija dėl priklausymo kastai ir toliau yra piktnaudžiavimo šaltinis, ir todėl ragina Indijos valdžios institucijas stiprinti pastangas siekiant panaikinti šį žmogaus teisių pažeidimą; be to, ragina Indiją užtikrinti visapusišką mažumų, ypač religinių ir etninių grupių, apsaugą ir pabrėžia, kad svarbu skatinti pagarbą įvairovei užkertant kelią smurtui tarp bendruomenių; palankiai vertina tai, kad Indijos Aukščiausiasis Teismas pavedė dar kartą išnagrinėti 2008 m. smurto prieš krikščionis teismo procesus ir suteikti deramą kompensaciją aukoms;

38.  primygtinai ragina Indiją ratifikuoti Konvenciją prieš kankinimą ir jos neprivalomą protokolą ir Konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo;

39.  mano, kad, atsižvelgiant į dar kartą patvirtintą ES ir Indijos įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą žmogaus teisių klausimais, moterų teisės turėtų būti įtrauktos į abiejų partnerių dialogo žmogaus teisių klausimais darbotvarkę; palankiai vertina Indijos vyriausybės įsipareigojimą gerinti moterų teisių padėtį ir įtraukti moterų bei vyrų lygybės klausimą į politikos programavimą, taip pat ragina Indijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų siekiant ištirti smurto dėl lyties atvejus ir užkirsti kelią tokiam smurtui bei skatinti lyčių lygybę; be to, palankiai vertina tai, kad ES finansuoja projektus Indijoje, pagal kuriuos sprendžiamos smurto prieš moteris ir vaikus problemos, ir rekomenduoja, kad šis finansavimas būtų išlaikytas; ragina gerinti LGBTIQ teises ir panaikinti Indijos baudžiamojo kodekso 377 skirsnį;

o
o   o

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai ir Indijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 77, 2014 3 15, p. 77.
(2) OL C 174 E, 2005 7 14, p. 179.
(3) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 589.
(4) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 69.
(5) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 1.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0120.
(7) OL C 261 E, 2013 9 10, p. 34.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0424.


Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant suteikti pagalbą Italijai
PDF 326kWORD 40k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Italijai (COM(2017)0540 – C8-0199/2017 – 2017/2101(BUD))
P8_TA(2017)0335A8-0280/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0540 – C8-0199/2017),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 11 punktą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0280/2017),

1.  pažymi, kad šis sprendimas yra susijęs su pačiu didžiausiu bendru Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimu;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausia avanso riba, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 661/2014(4), 4a straipsnyje dažnai gali būti nepakankama pagalbos priemonė tokioms nelaimėms, kurios priskiriamos prie didelių gaivalinių nelaimių; pabrėžia, kad reikia apsvarstyti galimybę nustatyti didesnę ribą šiems konkretiems pirmiesiems finansiniams įnašams siekiant veiksmingai ir greitai spręsti šios kategorijos nelaimių padarytos žalos klausimus;

3.  palankiai vertina šį sprendimą, kaip Sąjungos solidarumo su nukentėjusiais nuo gaivalinių nelaimių Sąjungos piliečiais ir regionais ženklą;

4.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

5.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Italijai

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/1599.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 189, 2014 6 27, p. 143).


Taisomojo biudžeto Nr. 4/2017 projektas, pridedamas prie pasiūlymo dėl ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Italijai
PDF 324kWORD 43k
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 4/2017 projekto, pridedamo prie pasiūlymo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas siekiant suteikti pagalbą Italijai (11813/2017 – C8-0304/2017 – 2017/2109(BUD))
P8_TA(2017)0336A8-0281/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2016 m. gruodžio 1 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą Nr. 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 4/2017 projektą, kurį Komisija priėmė 2017 m. birželio 26 d. (COM(2017)0541),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 4 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 4/2017 projekto (11813/2017 – C8-0304/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0281/2017),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto projektas Nr. 4/2017 yra susijęs su pasiūlymu mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas (1 196 797 579 EUR) siekiant suteikti pagalbą Italijai dėl 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. sausio mėn. Abrucų, Lacijaus, Markės ir Umbrijos regionuose įvykusių žemės drebėjimų;

B.  kadangi dėl šio Europos Sąjungos solidarumo fondo panaudojimo atvejo iš 2016 m. Sąjungos biudžeto avansu jau buvo išmokėta 30 000 000 EUR suma;

C.  kadangi šis mobilizavimas yra didžiausias Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas;

D.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 4/2017 projekto tikslas – oficialiai įtraukti šį biudžeto patikslinimą į 2017 m. Sąjungos biudžetą;

E.  kadangi todėl Komisija siūlo iš dalies pakeisti 2017 m. biudžetą ir padidinti biudžeto straipsnio Nr. 13 06 01 „Pagalba valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika“ lėšas 1 166 797 579 EUR suma – tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų;

F.  kadangi, nors bendra turima suma, kurią numatyta mobilizuoti iš Europos Sąjungos solidarumo fondo, šiuo metu yra 293 971 080 EUR mažesnė suma, Komisija siūlo padengti šį skirtumą iš metinės 2018 m. biudžeto sumos, kaip nustatyta DFP reglamento 10 straipsnio 2 dalyje; kadangi tokia galimybe niekada nebuvo pasinaudota anksčiau;

G.  kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas yra speciali priemonė kaip apibrėžta DFP reglamente ir atitinkami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai turi būti įtraukti į biudžetą viršijant DFP viršutines ribas;

H.  kadangi Komisija siūlo perskirstyti visus dėl šio Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo reikalingus mokėjimų asignavimus neviršijant 2017 m. biudžeto, o neigiamą rezervą, susidariusį Taisomajame biudžete Nr. 1/2017 (70 402 434 EUR), papildyti iš biudžeto eilučių, skirtų tam tikroms 2007–2013 m. struktūrinių fondų programoms;

1.  pabrėžia, kad regionams, nukentėjusiems nuo šių gaivalinių nelaimių, reikia kuo skubiau suteikti finansinę paramą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo; pažymi, kad itin svarbus yra visų turimų Sąjungos priemonių sąveikos sukūrimas, taip užtikrinant, kad ištekliai būtų veiksmingai naudojami atkūrimo veiklai ir visiems kitiems būtiniems veiksmams;

2.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 4/2017 projektą;

3.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 4/2017 projekto;

4.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 4/2017 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 51, 2017 2 28.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2017/002 FI/Microsoft 2“
PDF 344kWORD 43k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Suomijos paraiška „EGF/2017/002 FI Microsoft 2“) (COM(2017)0322 – C8-0193/2017 – 2017/2098(BUD))
P8_TA(2017)0337A8-0278/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0322 – C8-0193/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalį nagrinėjimą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0278/2017),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir pasiekiama kaip galima greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi Suomija pateikė paraišką „EGF/2017/002 FI/Microsoft 2“ dėl finansinės EGF paramos pagal EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus intervencijos kriterijus po to, kai iš įmonės „Microsoft Mobile Oy“ ir 11 jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių Suomijoje, veikiančių NACE 2 red. 62 skyriuje nurodytame ekonominės veiklos sektoriuje („Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla“), buvo atleisti 1 248 darbuotojai;

1.  pritaria Komisijai, kad paraiška atitinka EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas ir kad Suomija turi teisę gauti finansinę 3 520 080 EUR paramą pagal šį reglamentą, ši suma sudaro 60 % bendrų išlaidų, siekiančių 5 559 300 EUR;

2.  pažymi, kad Suomija paraišką pateikė 2017 m. vasario 1 d. ir kad, Suomijai pateikus papildomą informaciją, 2017 m. birželio 21 d. Komisija baigė savo vertinimą;

3.  primena, kad „Microsoft“ įsigijo „Nokia“ mobiliųjų telefonų verslą ir kad 2014 m. įsteigta įmonė „Microsoft Mobile Oy“; pažymi, kad Suomijoje į „Microsoft Mobile Oy“ buvo perkelti maždaug 4 700 „Nokia“ darbuotojų;

4.  pažymi, kad pagrindinė darbuotojų atleidimo įmonėje „Microsoft Mobile Oy“ priežastis – pasaulinė konkurencija mobiliųjų telefonų sektoriuje ir dėl šios priežasties prarasta įmonės „Microsoft Mobile Oy“ ir jos „Windows“ pagrįstos operacinės sistemos rinkos dalis; pažymi, jog rinkos dalis sumažėjo nepaisant to, kad „Microsoft Mobile Oy“ rinkai pateikė naujų mobiliųjų įrenginių ir investavo į dizainą, sudedamąsias dalis ir rinkodarą;

5.  apgailestaudamas pripažįsta iššūkius, su kuriais susiduria ES mobiliųjų telefonų gamintojai; mano, kad reikia pasiūlyti tinkamą paramą, kad nukentėję darbuotojai galėtų persikvalifikuoti taip, kad įgytų daugiau galimybių rasti darbą susijusiuose ar besiplečiančiuose pramonės sektoriuose;

6.  daro išvadą, kad šie atleidimai yra susiję su mobiliųjų įrenginių gamybos perkėlimu į šalis, kuriose darbo užmokestis mažesnis; pažymi, kad išmaniųjų telefonų gamybos konkurencinės kovos laimėtojai yra JAV ir Azijoje įsikūrę gamintojai, kurie naudoja „Android“ ir „iOS“ operacines sistemas;

7.  pripažįsta, kad nukentėjusiuose Helsinkio-Ūsimos, Vakarų Suomijos ir Pietų Suomijos regionuose elektronikos ir programinės įrangos sektorių įmonės jau atleido daug darbuotojų ir kad Vakarų Suomijos ir Pietų Suomijos regionuose yra didelis nedarbo lygis (14,6 proc. ir 17,5 proc. atitinkamai); pažymi, jog tikimasi, kad priemonėmis pasinaudos 1 000 iš 1 248 atleistų darbuotojų, atitinkančių reikalavimus EGF paramai gauti;

8.  pažymi, kad 92,5 proc. tikslinių paramos gavėjų yra 30–54 metų amžiaus ir kad daug šių atleistų darbuotojų yra labai išsilavinę; pažymi, kad labai išsilavinusių asmenų nedarbo lygis ženkliai padidėjo visuose trijuose regionuose; yra susirūpinęs dėl jau sudėtingos labai kvalifikuotų ir išsilavinusių žmonių, kurių įsidarbinimo perspektyvos kitomis sąlygomis tradiciškai būtų labai geros, nedarbo padėties;

9.  pažymi, kad Suomija planuoja taikyti šešių rūšių priemones: i) konsultuojamojo ugdymo priemones ir kitas parengiamąsias priemones, ii) užimtumo ir verslo paslaugas, iii) profesinį mokymą, iv) veiklos pradžios dotacijas, v) darbo užmokesčio subsidiją ir vi) kelionės, nakvynės ir perkraustymo išlaidas padengiančias išmokas; pažymi, kad šie veiksmai yra aktyvios darbo rinkos priemonės; pažymi, kad pakankamai lėšų skirta kontrolei ir ataskaitų teikimui;

10.  pažymi, kad pajamų paramos priemonės sudaro 26,74 proc. visos prie individualių poreikių pritaikytų priemonių paketo sumos (mažiau negu EGF reglamente nustatyta maksimali 35 proc. riba) ir kad šių priemonių taikymo sąlyga – aktyvus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimas darbo paieškos ar mokymosi veikloje;

11.  pabrėžia aktyvių darbo rinkos priemonių, kurias remia EGF, svarbą; pažymi, kad ankstesnių EGF paraiškų atveju tiesiogiai atleistiems darbuotojams teikiamos paslaugos pasiteisino kaip labai naudingos;

12.  palankiai vertina EURES tinklo paslaugos naudojimą darbo užsienyje skelbimams persiųsti darbo ieškantiems suomiams; palankiai vertina tai, kad Suomijos valdžios institucijos ragina atleistus darbuotojus visapusiškai naudotis turima laisvo judėjimo teise;

13.  supranta, kad EGF lėšomis finansuojamos mokymo priemonės papildys priemones, finansuojamas iš bendrovės fondo, įsteigto siekiant padėti buvusiems darbuotojams pradėti smulkųjį verslą informacinių technologijų ir kituose sektoriuose; palankiai vertina šią iniciatyvą;

14.  teigiamai vertina tai, kad Suomijos valdžios institucijos tiksliniams paramos gavėjams prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas pradėjo teikti 2016 m. liepos 12 d., t. y. gerokai anksčiau prieš pateikiant paraišką dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui;

15.  palankiai vertina tai, kad buvo konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Ekonomikos plėtros centrų („ELY centrai“), atitinkamų regionų užimtumo ir ekonomikos plėtros tarnybų („TE“), „Microsoft“, Suomijos technologijų pramonės, „Trade Union Pro“, Suomijos profesinės inžinierių sąjungos ir Suomijos inovacijų finansavimo agentūros atstovus;

16.  primena, kad rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį remia EGF, reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir įgūdžius, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

17.  pripažįsta, kad dabartinė paraiška yra susijusi su ankstesnėmis Suomijos pateiktomis paraiškomis, kurios visos pateiktos po „Nokia“ rinkos dalies sumažėjimo („EGF/2007/003 FI/Perlos“, „EGF/2012/006 FI/Nokia Salo“, „EGF/2013/001 FI/Nokia“, „EGF/2015/001 FI/Broadcom“, „EGF/2015/005 FI/Computer Programming“, „EGF/2016/001 FI/Microsoft“ ir „EGF/2016/008 FI/Nokia Network Systems“);

18.  pažymi, kad jau vykdoma EGF intervencija, skirta darbuotojams, anksčiau atleistiems iš „Microsoft“, remti („EGF/2016/001 FI/Microsoft“); pabrėžia, kad šio pasiūlymo tiksliniai paramos gavėjai yra kiti nei minėto atvejo tiksliniai paramos gavėjai;

19.  pažymi, jog Suomijos valdžios institucijos patikino, kad siūlomi veiksmai finansiškai nebus remiami iš kitų Sąjungos fondų arba taikant kitas Sąjungos finansines priemones, kad bus išvengta bet kokio dvigubo finansavimo ir kad jie papildys struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus;

20.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius bei gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie iš darbo atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

21.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; pažymi, jog Suomija patvirtino, kad parama iš EGF iš tiesų nepakeis minėtų veiksmų ir priemonių;

22.  prašo Komisijos užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su EGF atvejais;

23.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

24.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Suomijos paraišką „EGF/2017/002 FI/Microsoft 2“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/1600.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS): dabartinių direktyvos taikymo aviacijos veiklai apribojimų išlaikymas ir pasirengimas nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę ***I
PDF 523kWORD 58k
2017 m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (COM(2017)0054 – C8-0028/2017 – 2017/0017(COD))(1)
P8_TA(2017)0338A8-0258/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  aplinkos apsauga yra vienas iš svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga;
Pakeitimas 38w
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)   2014 m. spalio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Taryba nustatė privalomą uždavinį iki 2030 m. visos ekonomikos mastu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį Europos Sąjungoje sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu. 2015 m. kovo 6 d. Tarybos posėdyje šis Sąjungos ir jos valstybių narių indėlis oficialiai patvirtintas kaip pagal Paryžiaus susitarimą numatomas įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomas įpareigojantis veiksmas. 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose numatyta, kad šį uždavinį ekonomiškai efektyviausiu būdu turėtų bendrai įgyvendinti visa Sąjunga taip, kad sektoriuose, kuriems taikoma ATLPS, ir sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma, išmetamas ŠESD kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas atitinkamai 43 % ir 30 %, palyginti su 2005 m. išmestu ŠESD kiekiu. Prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai;
(3)   2014 m. spalio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Taryba nustatė privalomą uždavinį iki 2030 m. visos ekonomikos mastu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį Europos Sąjungoje sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu. 2015 m. kovo 6 d. Tarybos posėdyje šis Sąjungos ir jos valstybių narių indėlis oficialiai patvirtintas kaip pagal Paryžiaus susitarimą numatomas įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomas įpareigojantis veiksmas. 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose numatyta, kad šį uždavinį ekonomiškai efektyviausiu būdu turėtų bendrai įgyvendinti visa Sąjunga taip, kad sektoriuose, kuriems taikoma ATLPS, ir sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma, išmetamas ŠESD kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas atitinkamai 43 % ir 30 %, palyginti su 2005 m. išmestu ŠESD kiekiu. Prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai ir siekiant šio tikslo Komisija turėtų parengti, be kita ko, platformą, skirtą valstybėms narėms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi, įgyta mažataršio judumo sektoriuje;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  gerai veikianti, reformuota ES ATLPS kartu su patobulinta rinkos stabilizavimo priemone bus pagrindinė Europos priemonė siekiant 40 % sumažinimo tikslo, taikant linijinį koeficientą ir skirstant nemokamus apyvartinius taršos leidimus po 2020 m. Aukcionuose parduotina apyvartinių taršos leidimų dalis teisės akte turėtų būti nurodoma kaip procentinis dydis, siekiant sudaryti sąlygas patikimiau planuoti investicinius sprendimus, padidinti skaidrumą, sumažinti anglies dioksido nutekėjimą ir visą sistemą padaryti paprastesnę ir suprantamesnę. Tos nuostatos turėtų derėti su Sąjungos tikslais klimato srityje ir jos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą ir būti suderintos su 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogu, pirmuoju bendros pažangos įvertinimu 2023 m. ir vėlesniais kas penkerius metus atliekamais bendros pažangos įvertinimais, siekiant informuoti apie vėlesnius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Sąjunga ir jos valstybės narės nuo 1997 m. deda pastangas, kad būtų pasiektas tarptautinis susitarimas dėl aviacijos išmetamųjų ŠESD poveikio mažinimo, ir nuo 2008 m. yra priėmusios teisės aktų, pagal kuriuos taikydamos nuo 2005 m. veikiančią ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) riboja aviacijos veiklos poveikį klimato kaitai. Siekdama paskatinti Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) imtis tolesnių veiksmų, Sąjunga du kartus priėmė tam tikrą laiką galiojančias nuo ES ATLPS nukrypti leidžiančias nuostatas, pagal kurias įpareigojimai taikomi tik dėl ŠESD, išmetamų vykdant skrydžius tarp Europos ekonominėje erdvėje (EEE) esančių aerodromų ir tais pačiais maršrutais skraidantiems orlaivių naudotojams (nepriklausomai nuo to, kur jie įsisteigę) sudaromos vienodos veiklos sąlygos. Naujausiame nuo ES ATLPS nukrypti leidžiančiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 421/2014 nustatyta, kad 2013–2016 m. įpareigojimas laikytis ES ATLPS taikomas tik EEE vidaus skrydžiams, ir numatyta galimybė (atlikus tame reglamente nustatytą peržiūrą) nuo 2017 m. sausio 1 d. sistemą pradėti taikyti skrydžiams į aerodromus, esančius už EEE ribų, ir iš jų;
(4)  Sąjunga ir jos valstybės narės nuo 1997 m. deda pastangas, kad būtų pasiektas tarptautinis susitarimas dėl aviacijos išmetamųjų ŠESD poveikio mažinimo, ir nuo 2008 m. yra priėmusios teisės aktų, pagal kuriuos taikydamos nuo 2005 m. veikiančią ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) riboja aviacijos veiklos poveikį klimato kaitai. 2011 m. gruodžio 21 d. sprendime1a Teisingumo Teismas išaiškino, kad skrydžių už EEE ribų įtraukimas į ES ATLPS nepažeidžia tarptautinės teisės. Be to, valstybės narės 2004 m. ir po to 2008 m. pakartotinai įsipareigojo įgyvendinti bendro Europos dangaus iniciatyvą, atsižvelgdamos į ateityje didėsiančius oro eismo srautus. Norint pasiekti pažangą tobulinant oro eismo valdymo sistemą, būtina sparčiau įgyvendinti Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą (SESAR) ir pagal projektą „Švarus dangus“ skatinti novatoriškas technologijas. Per Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) pradėjus taikyti pasaulinę rinkos priemonę, ji turėtų padėti dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį aviacijos sektoriuje. Siekdama paskatinti Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) imtis tolesnių veiksmų, Sąjunga du kartus priėmė tam tikrą laiką galiojančias nuo ES ATLPS nukrypti leidžiančias nuostatas, pagal kurias įpareigojimai taikomi tik dėl ŠESD, išmetamų vykdant skrydžius tarp Europos ekonominėje erdvėje (EEE) esančių aerodromų ir tais pačiais maršrutais skraidantiems orlaivių naudotojams (nepriklausomai nuo to, kur jie įsisteigę) sudaromos vienodos veiklos sąlygos. Naujausiame nuo ES ATLPS nukrypti leidžiančiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 421/2014 nustatyta, kad 2013–2016 m. įpareigojimas laikytis ES ATLPS taikomas tik EEE vidaus skrydžiams, ir numatyta galimybė (atlikus tame reglamente nustatytą peržiūrą) nuo 2017 m. sausio 1 d. sistemą pradėti taikyti skrydžiams į aerodromus, esančius už EEE ribų, ir iš jų;
_________________
1a 2011 m. gruodžio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-366/10 „Air Transport Association of America and Others“ prieš „Secretary of State for Energy and Climate Change“, ECLI:EU:C:2011:864.

Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  atsižvelgiant į 2016 m. spalio mėn. 39-ojoje ICAO asamblėjoje priimtą rezoliuciją dėl pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimo nuo 2021 m., siekiant kompensuoti tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį, viršijantį 2020 m. lygį, manoma, kad tol, kol nebus padaryta tolesnės pažangos kuriant pasaulinės rinkos priemonės struktūros elementus ir ją įgyvendinant, tikslinga toliau taikyti galiojančią nukrypti leidžiančią nuostatą. 2018 m. ICAO planuoja priimti standartus ir rekomenduojamą praktiką, kurie papildytų tą rezoliuciją ir padėtų įgyvendinti pasaulinę sistemą. Tačiau, kad sistema būtų konkrečiai įgyvendinta, reikės, kad ICAO šalys imtųsi vidaus lygmens veiksmų. Be to, ICAO turi parengti valdymo tvarką ir, be kita ko, registro sistemą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant suteikti paskatą ICAO bei sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti jos sistemą, šiuo metu galiojanti nuo ES ATLPS įpareigojimų nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skrydžiams į trečiąsias šalis ir iš jų, turėtų būti toliau taikoma, kol bus atlikta ICAO sistemos įgyvendinimo peržiūra. Pratęsus nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą, aukcione parduotinų ir nemokamai išduotinų apyvartinių taršos leidimų (įskaitant leidimus iš specialaus rezervo) skaičius turėtų būti toks pat, kaip 2016 m., ir turėtų būti proporcingas sumažintam atsisakytinų apyvartinių taršos leidimų skaičiui;
(5)  atsižvelgiant į 2016 m. spalio mėn. 39-ojoje ICAO asamblėjoje priimtą rezoliuciją dėl pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimo nuo 2021 m., siekiant kompensuoti tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį, viršijantį 2020 m. lygį, 2018 m. ICAO planuoja priimti standartus ir rekomenduojamą praktiką, kurie papildytų tą rezoliuciją ir padėtų įgyvendinti pasaulinę sistemą. Tačiau, kad sistema būtų konkrečiai įgyvendinta, reikės, kad ICAO šalys imtųsi vidaus lygmens veiksmų. Be to, ICAO turi parengti valdymo tvarką ir, be kita ko, registro sistemą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant suteikti paskatą ICAO bei sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti jos sistemą, šiuo metu galiojanti nuo ES ATLPS įpareigojimų nukrypti leidžianti nuostata, taikoma skrydžiams į trečiąsias šalis ir iš jų, turėtų būti toliau taikoma iki 2021 metų. Pratęsus nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą, aukcione parduotinų ir nemokamai išduotinų apyvartinių taršos leidimų (įskaitant leidimus iš specialaus rezervo) skaičius turėtų būti toks pat, kaip 2016 m., ir turėtų būti proporcingas sumažintam atsisakytinų apyvartinių taršos leidimų skaičiui;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  50 % apyvartinių taršos leidimų turėtų būti parduodama aukcione nuo 2021 m. sausio 1 d., o visam suteiktų apyvartinių taršos leidimų skaičiui reikėtų taikyti linijinį mažinimo koeficientą, kaip numatyta Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)  pajamos iš apyvartinių taršos leidimų arba jų finansinės vertės ekvivalento pardavimo aukcione turėtų būti naudojamos klimato kaitos problemoms Sąjungoje ir trečiosiose šalyse spręsti, siekiant, inter alia, mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio Sąjungoje ir trečiosiose, ypač besivystančiose, šalyse, finansuoti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kuriais šis poveikis būtų švelninamas ir prie jo prisitaikoma, be kita ko, aeronautikos, oro transporto ir tvaraus alternatyvaus aviacinio kuro srityse, mažinti išmetamų dujų kiekį naudojant nedidelį teršalų kiekį išmetantį transportą ir padengti ES ATLPS administravimo išlaidas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybėms narėms, kurios naudoja šias pajamas mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms ar iniciatyvoms pagal Devintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (BP 9) bendrai finansuoti. Pagal Direktyvą 2003/87/EB, pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione, panaudojimo skaidrumas yra labai svarbus, užtikrinant Sąjungos įsipareigojimų vykdymą;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(5c)  išmetamo teršalų kiekio kompensavimas pagal pasaulinę rinkos priemonę yra vienas iš ICAO numatytų priemonių, kuriomis siekiama nustatyto tikslo – nuo 2020 m. užtikrinti augimą nedidinant išmetamo anglies dioksido kiekio (CNG 2020), krepšelio elementų ir jį turėtų papildyti sklandmens ir variklio technologijų pažanga. Tęstinis mokslinių tyrimų strategijų ir programų, pvz. Jungtinė technologijų iniciatyva „Švarus dangus“, GALILEO, SESAR ir „Horizontas 2020“, finansavimas bus itin svarbus siekiant technologinių inovacijų ir eksploatacinių patobulinimų, kad būtų viršytas CNG 2020 tikslas ir užtikrintas visą sektorių apimantis visiškas išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas. Be to, svarbu, kad valstybės narės labai sparčiai ir visapusiškai įgyvendintų Sąjungos teisės aktus, pvz., Bendro Europos dangaus teisės aktus, kuriais siekiama užkirsti kelią Europos oro erdvės susiskaidymui ir kartu aviacijos išmetamo CO2 kiekio didėjimui;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  atsižvelgiant į tai, kad svarbūs pasaulinės rinkos priemonės elementai dar turi būti sukurti, o jos įgyvendinimas priklauso nuo nacionalinių ir regioninių teisės aktų, kurie dar turi būti priimti, manoma, kad peržiūrą tikslinga atlikti tada, kai bus aiškus šių teisinių priemonių pobūdis ir turinys, prieš pradedant įgyvendinti ICAO pasaulinę rinkos priemonę, o Europos Parlamentui ir Tarybai bus pateikta ataskaita. Toje ataskaitoje turėtų būti aptarti visi ICAO priimti standartai ar kitos priemonės, trečiųjų šalių veiksmai siekiant įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, kuri nuo 2021 m. turi būti taikoma išmetamosioms ŠESD, ir kiti susiję tarptautinio masto pokyčiai (pvz., pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir Paryžiaus susitarimą priimtos taisyklės dėl anglies dioksido rinkų ir apskaitos). Toje ataskaitoje turėtų būti apsvarstyta, kaip atliekant ES ATLPS direktyvos peržiūrą šias priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje. Be to, joje turėtų būti atitinkamai išnagrinėtos EEE vidaus skrydžiams taikomos taisyklės. Prie tos ataskaitos prireikus turėtų būti pridėtas pasiūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai, kuris derėtų su siekiu užtikrinti aviacijos sektoriaus indėlį įgyvendinant Sąjungos 2030 m. įsipareigojimą visos ekonomikos mastu mažinti išmetamą ŠESD kiekį;
(6)  atsižvelgiant į tai, kad svarbūs pasaulinės rinkos priemonės elementai dar turi būti sukurti, o jos įgyvendinimas priklauso nuo dalyvaujančių valstybių ir regionų teisės aktų, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų reguliariai teikti ataskaitas dėl ICAO derybų pažangos, visų pirma susijusios su atitinkamomis ICAO priimtomis priemonėmis, trečiųjų šalių veiksmais siekiant įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, kuri 2021–2035 m. laikotarpiu turi būti taikoma išmetamiems teršalams, pastangoms parengti plataus užmojo ir privalomas priemones, kuriomis būtų siekiama ilgalaikio aviacijos sektoriaus tikslo perpus sumažinti aviacijos sektoriuje išmetamą CO2 kiekį iki 2050 m., palyginti su 2005 m. lygiu, ir kitais atitinkamais tarptautinio masto pokyčiais (pvz., pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir Paryžiaus susitarimą priimtos taisyklės dėl anglies dioksido rinkų ir apskaitos). Kai bus aiškus ICAO priemonių pobūdis ir turinys ir prieš pradedant taikyti ICAO pasaulinę rinkos priemonę, Komisija turėtų pateikti ataskaitą, kurioje turėtų išnagrinėti, kaip atliekant ES ATLPS direktyvos peržiūrą šias priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje ir jas su šia teise suderinti. Be to, toje ataskaitoje turėtų būti atitinkamai išnagrinėtos EEE vidaus skrydžiams taikomos taisyklės. Prie tos ataskaitos prireikus turėtų būti pridėtas pasiūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai, kuris derėtų su siekiu užtikrinti aviacijos sektoriaus indėlį įgyvendinant Sąjungos 2030 m. įsipareigojimą visos ekonomikos mastu mažinti išmetamą ŠESD kiekį;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi esamų ir būsimų Sąjungos vidaus klimato kaitos standartų ir nedarant poveikio , kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 28b straipsnyje, CORSIA turėtų būti įgyvendinta ES teisėje ir su ja suderinta taikant ES ATLPS;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  Sąjungos lygmeniu buvo priimti keli teisės aktai, kuriais siekiama užkirsti kelią Europos oro erdvės susiskaidymui, siekiant padidinti oro eismo srautus ir oro erdvės naudojimo valdymą ir tokiu būdu sumažinant teršalų išmetimus. Sąjungoje sistema CORSIA turėtų būti laikoma ICAO vadinamojo „priemonių krepšelio“ dalimi kartu su visišku teisės aktų dėl Bendro Europos dangaus įgyvendinimu valstybėse narėse, programos SESAR įgyvendinimu, GNSS panaudojimu palydovinės navigacijos tikslais ir jungtinėmis technologijų iniciatyvomis, pavyzdžiui, BĮ „Švarus dangus I“ ir BĮ „Švarus dangus II“. Be to, Komisija turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl veiksmų, skirtų įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, kurią turėtų taikyti valstybės narės, siekdamos sumažinti aviacijos sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko, dėl valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 17 straipsnį pateikiamos informacijos apie įplaukų panaudojimą;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
6 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(6c)  nors technines taisykles dėl ICAO pasaulinės rinkos priemonės dar turi patvirtinti ICAO taryba, svarbu, kad reguliavimo institucijos ir orlaivių naudotojai kiek įmanoma anksčiau gautų informacijos apie stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reikalavimus ir apie išmetamųjų teršalų vienetus, atitinkančius reikalavimus pagal ICAO sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasirengti įgyvendinti ICAO sistemą ir išmetamo CO2 kiekio stebėseną nuo 2019 m. sausio 1 d. Tokių stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reikalavimų griežtumas turėtų atitikti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 601/2012 ir jais turėtų būti užtikrinama, kad pateiktos išmetamųjų teršalų ataskaitos būtų patikrintos pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 600/2012;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
6 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(6d)  nors turėtų būti pripažintas ICAO techninio darbo konfidencialumas, taip pat svarbu, kad ICAO valstybės narės, orlaivių naudotojai ir pilietinė visuomenė toliau dalyvautų ICAO vykdomame darbe siekiant įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę ir kad ICAO užmegztų ryšius su visais suinteresuotaisiais subjektais, kad jie būtų laiku informuojami apie padarytą pažangą ir priimtus sprendimus. Norint to pasiekti, gali prireikti peržiūrėti ICAO Aviacijos aplinkos apsaugos komiteto nariams ir stebėtojams taikomus konfidencialumo protokolus;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  siekiant priimti bendro pobūdžio ne teisėkūros procedūra priimtinus aktus, kuriais būtų papildomos ar iš dalies keičiamos tam tikros neesminės teisėkūros procedūra priimto akto nuostatos, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai ICAO rengiamos pasaulinės rinkos priemonės taikymo tikslu priimti orlaivių naudotojams taikytinas išmetamo ŠESD kiekio stebėsenos, ataskaitų apie jį teikimo ir jo tikrinimo priemones. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(7)  siekiant priimti bendro pobūdžio ne teisėkūros procedūra priimtinus aktus, kuriais būtų papildomos ar iš dalies keičiamos tam tikros neesminės teisėkūros procedūra priimto akto nuostatos, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai ICAO rengiamos pasaulinės rinkos priemonės taikymo tikslu priimti orlaivių naudotojams taikytinas išmetamų teršalų kiekio stebėsenos, ataskaitų apie jį teikimo ir jo tikrinimo priemones. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, ypač su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Kad sprendimų priėmimo procesas būtų skaidresnis ir veiksmingesnis, visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  nors ilgalaikis tikslas turėtų būti iki antrojo ICAO sistemos etapo, kuris prasidės 2024 m., sukurti bendrą visuotinę išmetamo anglies dioksido kiekio aviacijos sektoriuje mažinimo sistemą, tuo atveju, jei ICAO pasaulinės rinkos priemonės nepakaks, kad būtų galima įgyvendinti Sąjungos klimato politikos tikslus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, reikėtų išnagrinėti ir kitas anglies dioksido mažinimo galimybes;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  aviacija taip pat daro poveikį klimatui dideliame aukštyje išmesdama azoto oksidų, vandens garų, sulfatų ir suodžių dalelių. Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė nustatė, kad šiuo metu bendras dabartinis aviacijos poveikis klimatui yra 2–4 kartus didesnis už praeityje šiame sektoriuje darytą tik išmetamo anglies dioksido poveikį. Laukiant pažangos mokslo srityje kuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bet kokio aviacijos poveikio klausimo sprendimui. Taip pat turėtų būti skatinami kondensacinių valkčių, taip pat žinomų kaip inversijos pėdsakai, formavimosi, jų virsmo į plunksninius debesis, mažesnio tiesioginio sulfatų aerozolių, suodžių, vandens garų valkčių ir plunksninių debesų poveikio, taip pat veiksmingų išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemonių, įskaitant veiklos ir technines priemones, moksliniai tyrimai;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  pripažįstama, kad kenksmingas oro transporto išmetamų teršalų poveikis klimatui neapsiriboja tik CO2 poveikiu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/101/EB1a Komisija įsipareigojo 2008 m. pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl išmetamų azoto oksidų. Nepaisant techninių ir politinių sunkumų, su kuriais susiduriama šioje srityje, Komisija turėtų paspartinti šios srities darbą;
__________________
1a 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/101/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys (Tekstas svarbus EEE) (OL L 8, 2009 1 13, p. 3).
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos -1 punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
3c straipsnio 3 a dalis (nauja)
-1)  3c straipsnyje pridedama ši dalis:
„3a. 2021 m. bendras aviacijos veiklai skiriamų apyvartinių taršos leidimų skaičius yra 10 % mažesnis nei laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. vidutiniškai skirtas leidimų skaičius, o vėliau skaičius kasmet mažėja tokia pat sparta kaip ir bendra ES ATLPS viršutinė riba, nustatyta 9 straipsnio antroje pastraipoje, siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. aviacijos sektoriaus viršutinė riba labiau atitiktų kitų ES ATLPS sektorių viršutinę ribą.
Nuo 2021 m. aviacijos veiklai į aerodromus, esančius šalyse, nepriklausančiose EEE, ir iš jų skiriamų apyvartinių taršos leidimų skaičius gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į ICAO pasaulinę rinkos priemonę, kuri turi būti įgyvendinama nuo 2021 m., siekiant kompensuoti tarptautinės aviacijos sektoriuje išmetamą teršalų kiekį, viršijantį 2020 m. lygį.“
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1a punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
3d straipsnio 2 dalis
-1a)  3d straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2.  Nuo 2013 m. sausio 1 d. 15 % leidimų parduodama aukcione. Ši procentinė dalis gali būti padidinta atsižvelgiant į bendros šios direktyvos peržiūros rezultatus.
2. Nuo 2021 m. sausio 1 d. 50 % leidimų parduodama aukcione. Ši procentinė dalis gali būti padidinta atsižvelgiant į bendros šios direktyvos peržiūros rezultatus.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos -1 b punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
3d straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
-1b)  3d straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
Priimamas reglamentas, kuriame pateikiamos išsamios nuostatos dėl valstybių narių aukcione parduotinų leidimų, kurių neprivaloma išduoti nemokamai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis arba 3f straipsnio 8 dalį. Leidimų skaičius, kurį kiekviena valstybė narė turės parduoti aukcione kiekvienu laikotarpiu, yra proporcingas šiai valstybei narei tenkančiai bendrai visoms valstybėms narėms ataskaitiniais metais priskirtų aviacijos emisijų daliai, apie kurią pranešama pagal 14 straipsnio 3 dalį ir kuri patikrinama pagal 15 straipsnį. 3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi 2010 m., o kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu vėlesniu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, kuriuo vyks aukcionas, pradžios.
Komisijai pagal [23] straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant išsamią tvarką dėl valstybių narių aukcione parduotinų leidimų, kurių neprivaloma išduoti nemokamai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis arba 3f straipsnio 8 dalį. Leidimų skaičius, kurį kiekviena valstybė narė turės parduoti aukcione kiekvienu laikotarpiu, yra proporcingas šiai valstybei narei tenkančiai bendrai visoms valstybėms narėms ataskaitiniais metais priskirtų aviacijos emisijų daliai, apie kurią pranešama pagal 14 straipsnio 3 dalį ir kuri patikrinama pagal 15 straipsnį. 3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi 2010 m., o kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu vėlesniu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, kuriuo vyks aukcionas, pradžios. “
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos -1 c punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
3d straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
-1c)  3d straipsnio 3 dalies antra pastraipa išbraukiama.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1d punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
3d straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
-1d)  3d straipsnio 4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
Valstybės narės nustato, kaip bus naudojamos leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos. Šios pajamos turėtų būti naudojamos klimato kaitos problemoms ES ir trečiosiose šalyse spręsti, inter alia, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio ES ir trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse, mokslinių tyrimų ir pokyčių finansavimui siekiant sušvelninti šį poveikį ir prisitaikyti, ypač aeronautikos ir oro transporto srityse, išmetamų dujų kiekio naudojant nedidelį teršalų kiekį išmetantį transportą sumažinimui ir Bendrijos sistemos administravimo išlaidų padengimui. Aukcione gautos įplaukos taip pat turėtų būti naudojamos įnašams į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių fondą padengti bei priemonėms, kurios padėtų užkirsti kelią miškų kirtimui, finansuoti.
Visos leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos turi būti naudojamos klimato kaitos problemoms ES ir trečiosiose šalyse spręsti, inter alia, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio ES ir trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse, mokslinių tyrimų ir pokyčių finansavimui siekiant sušvelninti šį poveikį ir prisitaikyti, ypač aeronautikos ir oro transporto srityse, išmetamų dujų kiekio naudojant nedidelį teršalų kiekį išmetantį transportą sumažinimui ir Sąjungos sistemos administravimo išlaidų padengimui, taip pat finansuoti bendriems aviacijos srities projektams, kuriais siekiama sumažinti aviacijos sektoriaus išmetamą CO2 kiekį, pvz., bendrai įmonei SESAR ir jungtinei technologijų iniciatyvai „Švarus dangus“ ir kitoms iniciatyvoms, kuriomis suteikiama galimybė plačiai naudoti GNSS palydovinėms navigacijos sistemoms ir kurti sąveikius pajėgumus visose valstybėse narėse, visų pirma tuos, kurie gerina oro navigacijos infrastruktūrą, oro navigacijos paslaugų teikimą ir oro erdvės naudojimą. Aukcione gautos įplaukos taip pat gali būti naudojamos įnašams į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondą padengti bei priemonėms, kurios padėtų užkirsti kelią miškų naikinimui, finansuoti. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas valstybėms narėms, kurios naudoja pajamas mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms ar iniciatyvoms pagal Devintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (BP 9) bendrai finansuoti. Pagal šią direktyvą pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione, panaudojimo skaidrumas yra labai svarbus, užtikrinant Sąjungos įsipareigojimų vykdymą.“
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos -1 e punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
12 straipsnio 3 dalis
-1e)  12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
3.  Valstybės narės užtikrina, kad iki kiekvienų metų balandžio 30 d. kiekvieno įrenginio operatorius atsisakytų tokio leidimų, išskyrus pagal II skyrių išduotus leidimus, skaičiaus, kuris atitiktų bendrą per ankstesnius kalendorinius metus iš to įrenginio išmestų šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį, patikrintą pagal 15 straipsnio nuostatas, ir kad tie leidimai vėliau būtų panaikinti.
3. Valstybės narės užtikrina, kad iki kiekvienų metų balandžio 30 d. kiekvieno įrenginio operatorius atsisakytų tokio leidimų skaičiaus, kuris atitiktų bendrą per ankstesnius kalendorinius metus iš to įrenginio išmestų šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį, patikrintą pagal 15 straipsnio nuostatas, ir kad tie leidimai vėliau būtų panaikinti.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies -1f punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
12 straipsnio -3a dalis (nauja)
-1f)  12 straipsnyje prieš 3a dalį įterpiama ši dalis:
„-3a. Siekiant užtikrinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vientisumą aplinkos požiūriu, aviacijos veiklos vykdytojai ir kiti veiklos vykdytojai, kuriems taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, negali naudotis apyvartiniais taršos leidimais, kuriuos laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 1 d. išdavė valstybė narė, dėl kurios esama baigiančių galioti įsipareigojimų aviacijos veiklos vykdytojų ir kitų veiklos vykdytojų atžvilgiu. Ši dalis įgyvendinama teisės aktu, nurodytu 19 straipsnyje. “
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos -1 g punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
21 straipsnio 2 a dalis (nauja)
-1g)  21 straipsnyje pridedama ši dalis:
„2a) 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje, naudojant duomenis, pateiktus bendradarbiaujant pagal 18b straipsnį, pridedamas orlaivių naudotojų, kuriems taikomi šios direktyvos reikalavimai ir kurie neužsiregistravo registre, sąrašas.“
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a papunkčio i punktas
Direktyva 2003/87/EB
28a straipsnio 1 dalies a punktas
a)  visų išmetamųjų teršalų, kurie kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2013 m. sausio 1 d. išmetami vykdant skrydžius į aerodromus, esančius šalyse, nepriklausančiose Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE), ir iš jų, atsižvelgiant į 28b straipsnyje nurodytos peržiūros rezultatus;
a)  visų išmetamųjų teršalų, kurie kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išmetami vykdant skrydžius į aerodromus, esančius šalyse, nepriklausančiose Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE), ir iš jų, atsižvelgiant į 28b straipsnyje nurodytos peržiūros rezultatus“;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a papunkčio i punktas
Direktyva 2003/87/EB
28a straipsnio 1 dalies b punktas
b)  visų išmetamųjų teršalų, kurie kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2013 m. sausio 1 d. išmetami vykdant skrydžius tarp aerodromo, esančio viename iš atokiausių regionų, nurodytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 349 straipsnyje, ir aerodromo, esančio kitame EEE regione, atsižvelgiant į 28b straipsnyje nurodytos peržiūros rezultatus.
b)  visų išmetamųjų teršalų, kurie kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išmetami vykdant skrydžius tarp aerodromo, esančio viename iš atokiausių regionų, nurodytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 349 straipsnyje, ir aerodromo, esančio kitame EEE regione, atsižvelgiant į 28b straipsnyje nurodytos peržiūros rezultatus.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a papunkčio i a punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
28a straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ia)  įterpiamas šis punktas:
„ba) visų išmetamųjų teršalų, kurie kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2017 m. sausio 1 d. išmetami vykdant skrydžius tarp EEE esančių aerodromų dėl to, kad skrydis nukreipiamas į EEE esantį aerodromą, kaip nurodyta šios dalies a ar b punktuose, atsižvelgiant į peržiūrą, kaip nurodyta 28b straipsnyje.“
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunkčio i punktas
Direktyva 2003/87/EB
28a straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Nukrypstant nuo 3d–3f straipsnių, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki dienos, kurią įsigalios pakeitimai, padaryti po 28b straipsnyje nurodytos peržiūros, orlaivių naudotojams kiekvienais metais išduodamas toks pat, kaip 2016 m., apyvartinių taršos leidimų skaičius. Nuo 2021 m. apyvartinių taršos leidimų skaičiui taikomas 9 straipsnyje nurodytas linijinis koeficientas.
Nukrypstant nuo 3d–3f straipsnių, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir iki dienos, kurią įsigalios pakeitimai, padaryti po 28b straipsnyje nurodytos peržiūros, orlaivių naudotojams kiekvienais metais išduodamas toks pat, kaip 2016 m., apyvartinių taršos leidimų skaičius. Nuo 2021 m. apyvartinių taršos leidimų skaičiui taikomas 9 straipsnyje nurodytas linijinis koeficientas.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunkčio ii punktas
Direktyva 2003/87/EB
28a straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
ii)  trečia pastraipa išbraukiama;
ii)  trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 1 d. valstybės narės paskelbia kiekvienam orlaivių naudotojui skirtų aviacijos apyvartinių taršos leidimų, susijusių su veikla, vykdoma laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., skaičių.“
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto c papunktis
Direktyva 2003/87/EB
28a straipsnio 4 dalis
4.  Nukrypdama nuo 3d straipsnio 3 dalies, kiekviena valstybė narė nuo 2013 m. sausio 1 d. aukcione parduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičių sumažina atitinkamai pagal jai priskirtų aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų, susijusių su skrydžiais, kuriems netaikomos šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kiekį.“;
4.  Nukrypdama nuo 3d straipsnio 3 dalies, kiekviena valstybė narė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. aukcione parduodamų apyvartinių taršos leidimų skaičių sumažina atitinkamai pagal jai priskirtų aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų, susijusių su skrydžiais, kuriems netaikomos šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kiekį.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto d a papunktis (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
28a straipsnio 8 dalis
da)  8 dalis išbraukiama.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Direktyva 2003/87/EB
28b straipsnio 1 dalis
1.  Komisija teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl atitinkamų ICAO standartų ar kitų teisinių priemonių, taip pat vidaus priemonių, kurių siekdamos įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, nuo 2021 m. taikytiną išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, ėmėsi trečiosios šalys, ir dėl kitų susijusių tarptautinio masto pokyčių.
1.  Komisija iki 2019 m. sausio 1 d. ir po to reguliariai teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl atitinkamų ICAO standartų ir rekomenduojamos praktikos, ICAO tarybos patvirtintų rekomendacijų, susijusių su pasauline rinkos priemone, ar kitų teisinių priemonių, taip pat vidaus priemonių, kurių, siekdamos įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, nuo 2021 m. taikytiną išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, ėmėsi trečiosios šalys, dėl trečiųjų šalių išlygų padarinių ir dėl kitų susijusių tarptautinio masto pokyčių. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai taip pat reguliariai teikia atnaujintą informaciją apie pasaulinio registro sudarymą ir rekomenduojamos praktikos plėtojimą pagal ICAO standartų nustatymo procedūras. Komisija, atsižvelgdama į JTBKKK visuotinį padėties įvertinimą, taip pat teikia ataskaitas dėl pastangų pasiekti siektiną ilgalaikį išmetamų dujų kiekio mažinimo tikslą: iki 2050 m. per pusę sumažinti aviacijos sektoriuje išmetamą CO2 kiekį, palyginti su 2005 m. lygiu.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Direktyva 2003/87/EB
28b straipsnio 2 dalis
2.  Ataskaitoje turėtų būti išnagrinėti būdai, kaip atliekant šios direktyvos peržiūrą minėtas ICAO priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje. Ataskaitoje taip pat turėtų būti atitinkamai aptartos taisyklės, taikytinos skrydžiams EEE viduje.
2.  Komisija iki 2020 m. kovo 1 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl minėtų ICAO priemonių tinkamumo ir galimybių minėtas ICAO priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje atliekant šios direktyvos peržiūrą. Ataskaitoje taip pat turėtų būti atitinkamai aptartos taisyklės, taikytinos skrydžiams EEE viduje. Ataskaitoje taip pat išnagrinėjamas pasaulinės rinkos priemonės užmojis ir bendras aplinkosauginis jos naudingumas, įskaitant jos bendrąjį tikslą, atsižvelgiant į pagal Paryžiaus susitarimą nustatytus tikslus, dalyvavimo lygis, įgyvendinamumas, skaidrumas, nuobaudos už reikalavimų nesilaikymą, viešųjų konsultacijų procesai, kompensavimo kreditų kokybė, išmetamų teršalų kiekio stebėsena, ataskaitų apie jį teikimas ir jo tikrinimas, registrai, atskaitomybė ir taisyklės dėl biokuro naudojimo. Be to, ataskaitoje aptariama, ar pagal 28c straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas turi būti patikslintas.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Direktyva 2003/87/EB
28b straipsnio 3 dalis
3.  Prie ataskaitos prireikus gali būti pridėti pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai iš dalies keisti, panaikinti ar pakeisti 28a straipsnyje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas arba pratęsti jų galiojimą, atsižvelgiant į Sąjungos 2030 m. įsipareigojimą visos ekonomikos mastu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
3.  Prie šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos prireikus pridedami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai iš dalies keisti, panaikinti ar pakeisti 28a straipsnyje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas arba pratęsti jų galiojimą, atsižvelgiant į Sąjungos 2030 m. įsipareigojimą visos ekonomikos mastu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant užtikrinti visapusišką Sąjungos veiksmų klimato kaitos srityje aplinkosauginį naudingumą ir veiksmingumą, kad būtų kuo mažiau dviprasmybės prieš pradedant veikti CORSIA.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
Direktyva 2003/87/EB
28c straipsnio 1 dalis
1.  Komisija priima nuostatas dėl tinkamos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų apie jį teikimo ir jo tikrinimo siekiant įgyvendinti ICAO rengiamą pasaulinę rinkos priemonę. Tos nuostatos grindžiamos tais pačiais principais, kaip 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas reglamentas, ir jomis užtikrinama, kad pateiktos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitos būtų tikrinamos pagal 15 straipsnį.
1.  Komisija priima nuostatas dėl tinkamos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų apie jį teikimo ir jo tikrinimo siekiant įgyvendinti ICAO rengiamą pasaulinę rinkos priemonę. Tos nuostatos visapusiškai atitinka 14 straipsnio 1 dalyje nurodyto reglamento principus, ir jomis užtikrinama, kad pateiktos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitos būtų tikrinamos pagal 15 straipsnį.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 2 a punktas (naujas)
Direktyva 2003/87/EB
30 straipsnio 4 a dalis (nauja)
2a)  30 straipsnyje pridedama tokia dalis:
„4a. Iki 2020 m. sausio 1 d. Komisija pateikia atnaujintą aviacijos sektoriaus su išmetamu CO2 kiekiu nesusijusio poveikio analizę, prie kurios prireikus pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip geriausiai kovoti su šiuo poveikiu. “

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0258/2017).


Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimas 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ***I
PDF 657kWORD 65k
2017 m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo (COM(2016)0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD))(1)
P8_TA(2017)0339A8-0262/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1)  derėtų atsižvelgti į prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėtą Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
-1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1a)  derėtų atsižvelgti į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui;10
(3)  2016 m. spalio 5 d. Taryba ratifikavo Paryžiaus susitarimą Sąjungos vardu po to, kai 2016 m. spalio 4 d. buvo gautas Europos Parlamento pritarimas. Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Šiuo atžvilgiu šis reglamentas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo nustatytas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui10. Sąjungai reikia toliau rodyti pavyzdį ir didinti savo su klimatu susijusias pastangas iki Paryžiaus susitarimo tikslą atitinkančio lygio;
__________________
__________________
10 http://www4.unfccc.int/submissions/indc/Submission%20Pages/submissions.aspx
10 http://www4.unfccc.int/ndcregistry/pages/Party.aspx?party=EUU
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Kad pasiektų šį tikslą, susitarimo šalys vėliau turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus;
(4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, o šiam tikslui pasiekti pasaulyje reikia pereiti į neigiamo teršalų išmetimo lygio laikotarpį, kurio metu miškams, žemės ūkio paskirties žemei ir šlapžemėms, įskaitant durpynus, teks pagrindinis vaidmuo. Paryžiaus susitarimu taip pat siekiama sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos keliamą grėsmę, atsižvelgiant į darnaus vystymosi ir pastangų panaikinti skurdą tikslus, be kita ko, siekiant „didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai“. Paryžiaus susitarime jo šalys taip pat pripažino „ypatingą apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto trūkumo panaikinimo svarbą, ypač maisto gamybos sistemų pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio“. Kad būtų pasiektas Paryžiaus susitarimo tikslas, reikia, kad jo šalys dėtų daugiau bendrų pastangų, siekdamos sušvelninti klimato kaitos padarinius ir apriboti pasaulio klimato atšilimą. Susitarimo šalys turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus. Paryžiaus susitarime jo šalys pripažįsta, kad prisitaikymo veiksmai turėtų būti visiškai skaidrūs, atsižvelgiant į ekosistemas, taip pat turi remtis ir vadovautis pažangiausiomis turimomis mokslo žiniomis;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  būtina, kad miškai būtų tvarkomi tvariai, laikantis tvarios miškotvarkos principų, nustatytų „Forest Europe“ proceso metu. Tame procese tvari miškotvarka apibrėžta kaip miškų ir miškų žemių priežiūra ir naudojimas tokiu būdu ir tokia sparta, kad išsaugoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, atkūrimo ištekliai, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje užtikrinti atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmeniu, taip pat nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Tokiam tvarkymui taip pat reikia pripažinti miškų įveisimo vaidmenį šiame kontekste;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  siekiant užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, kurio reikia norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) apskaitos sistema turi būti patikima. Kadangi anglies dioksido šalinimas dėl LULUCF yra grįžtamasis, jis turėtų būti laikomas atskiru Sąjungos klimato politikos sistemos ramsčiu;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino daugialypius žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslus, kurie pasižymi mažesniu klimato kaitos švelninimo potencialu, ir poreikį užtikrinti Sąjungos aprūpinimo maistu ir kovos su klimato kaita tikslų darną. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai skatinti tvarų maisto gamybos intensyvinimą, tuo pačiu optimizuojant šio sektoriaus indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją, be kita ko, įveisiant mišką ir nustatyti politiką dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.;
(5)  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino daugialypius žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslus, kurie pasižymi mažesniu klimato kaitos švelninimo potencialu, ir poreikį užtikrinti Sąjungos aprūpinimo maistu ir kovos su klimato kaita tikslų darną. Be to, technologinių sprendimų įgyvendinimas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose padeda plėsti gamybą ir mažinti aplinkosauginį pėdsaką. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai skatinti tvarų maisto gamybos intensyvinimą, tuo pačiu optimizuojant šio sektoriaus indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją, be kita ko, įveisiant mišką ir nustatyti politiką dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą;
(6)  LULUCF sektorius labai priklausomas nuo klimato kaitos ir labai jos pažeidžiamas. Tačiau šis sektorius taip pat turi didžiulį potencialą užtikrinti ilgalaikę naudą klimatui ir ženkliai prisidėti prie ilgalaikių Sąjungos ir tarptautinių kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimo. LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo prisideda keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Sektorius taip pat teikia biologines medžiagas, kurios gali atsinaujinančia mažą anglies dioksido kiekį išskiriančia miškų biomase pakeisti medžiagas, kurioms naudojama daug iškastinio kuro arba kurias gaminant išskiriama daug anglies dioksido. Tokio pakeitimo atžvilgiu derėtų atsižvelgti į visą tų medžiagų gyvavimo ciklą – nuo žaliavų gamybos iki perdirbimo ir gamybos etapų. Bioekonomika, be kita ko, medžiagų pakeitimas, pavyzdžiui, statybose, ir bioenergija, atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos ir atitiktų Paryžiaus susitarimą, itin svarbu užtikrinti tvarų miškų ir išteklių valdymą bei anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą. Kadangi LULUCF sektorius yra priklausomas nuo ilgų laikotarpių, kad būtų galima tvariai investuoti ilguoju laikotarpiu, reikia ilgalaikių strategijų;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   Sąjunga turėtų tapti pasaulio lydere skatinant ir eksportuojant mokslinius tyrimus ir investicijas į tvarią, pažangią ir novatorišką praktiką, technologijas ir idėjas LULUCF sektoriuje, taip pat į žaliųjų technologijų sklaidą, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir tuo pačiu metu išsaugoti maisto gamybą, taip rodant pavyzdį savo tarptautiniams partneriams, įskaitant besivystančias šalis. Šiuo požiūriu turėtų būti sustiprintas veiksmingas bendradarbiavimas ir partnerystė su privačiojo sektoriaus subjektais, ypač su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  teikiant pirmenybę klimato kaitos mokslinių tyrimų finansavimui padidėtų LULUCF sektoriaus vaidmuo švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos. Visų pirma 2021–2028 m. numatytos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos skatinimas LULUCF sektoriuje padėtų, be kita ko, pagilinti ir skleisti mokslo ir vietos bendruomenių žinias apie sektoriaus veiklos rezultatus, paspartinti tvarias inovacijas, paskatinti perėjimą į skaitmeninį amžių, modernizuoti mokymą ir švietimą, sustiprinti LULUCF sektoriaus atsparumą ir stebėti biologinę įvairovę bei žmogaus veiklą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
6 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(6c)  negyvos medienos, ypač antžeminės stambios negyvos medienos ir požeminės negyvos medienos, esančios tiek netvarkomuose, tiek tvarkomuose miškuose, moksliniai turimai turėtų būti intensyvinami, siekiant padidinti miškų anglies dioksido apskaitos tikslumą ir skaičiuojant grynąjį ekosistemos anglies dioksido likutį. Turimi įrodymai yra nepakankami, tačiau rodo, kad negyva mediena gali būti didelės apimties anglies dioksido absorbentas, todėl negyvos medienos palikimas vietovėje, be kita ko, galėtų būti svarbus biologinei įvairovei ir galėtų būti pripažintas atliekančiu svarbų vaidmenį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijoje. Tokie duomenys svarbūs atsižvelgiant į tai, kad miškų tvarkymui gali būti naudingas negyvos medienos šalinimas, pvz., energijos reikmėms, todėl bet koks sprendimas dėl teisingo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos turėtų būti informacija ir moksliškai pagrįstas sprendimas. 2017–2030 m. laikotarpiu tiems moksliniams tyrimams turėtų būti skirti specialūs ištekliai;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
6 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(6d)   Sąjunga yra prisiėmusi įsipareigojimus, susijusius su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, kurie gali būti pasiekti tik užtikrinus tinkamą miškų valdymą, ir įsipareigojimą sustabdyti ir apgręžti miškų naikinimo procesą bei skatinti miškų atsodinimą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
6 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(6e)   turėtų būti užtikrintas holistinis požiūris į atogrąžų miškų naikinimą, atsižvelgiant į visus miškų naikinimo veiksnius, taip pat į tikslą, įtrauktą į per derybas dėl JTBKKK paskelbtą Komisijos pareiškimą siekiant iki 2030 m. sustabdyti pasaulio miškų ploto mažėjimą ir iki 2020 m. bent 50 proc. sumažinti bendrą atogrąžų miškų naikinimą, palyginti su dabartiniais lygiais;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
6 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(6f)   miškų ūkis ir miškai turėtų būti valdomi atsakingai ir turėtų realiai prisidėti prie šalies ekonominio vystymosi, kuris ūkininkams suteikia perspektyvias ekonomines galimybes, jei nenaikinami pažeidžiamų ekosistemų miškai, durpynuose nekuriamos plantacijos, plantacijos valdomos naudojant modernias agroekologines technologijas, kuriomis siekiama kuo labiau mažinti neigiamus ekologinius ir socialinius rezultatus, ir gerbiamos teisės į žemę, vietos bendruomenių teisės, taip pat žmogaus teisės ir darbuotojų teisės;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
6 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(6g)  pažangaus ir tvaraus valdymo praktika gali padėti gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą LULUCF sektoriuje. Turėtų būti skatinama naujoviškos praktikos plėtra ir žemės savininkų naudojama pažangi valdymo praktika, pavyzdžiui, tikslusis žemės ūkis, tikslioji miškininkystė ir žemės ūkio skaitmeninimas. Stebėjimas naudojantis geologine informacija bei žemės stebėsena, taip pat keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais gali padėti valstybėms narėms pasiekti savo tikslinius rodiklius, todėl turėtų būti skatinama naudotis šiomis priemonėmis;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
6 h konstatuojamoji dalis (nauja)
(6h)  agroekologija palengvina perėjimą nuo linijinių maisto sistemų prie žiedinių maisto sistemų, kuriomis imituojami natūralūs ciklai, ji galėtų padėti sumažinti maisto ir žemės ūkio anglies dioksido ir ekologinius pėdsakus. Atsižvelgiant į agroekologijos ir agromiškininkystės indėlį į klimato kaitos poveikio švelninimą, jas svarbu skatinti;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 529/2013/ES11 visų pirma išdėstytos LULUCF sektoriuje išmetamam ir pašalinamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui taikomos apskaitos taisyklės ir taip juo prisidedama prie politikos, kuria siekiama LULUCF sektorių įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, formavimo. Šis reglamentas turėtų būti paremtas esamomis apskaitos taisyklėmis, jas atnaujinant ir patobulinant 2021–2030 m. laikotarpiu. Jame turėtų būti nustatyti valstybių narių įpareigojimai įgyvendinti tas apskaitos taisykles ir pareiga užtikrinti, kad visame LULUCF sektoriuje nesusidarytų grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Jame neturėtų būti nustatomi jokie privačių subjektų įpareigojimai apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje;
(7)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 529/2013/ES11 visų pirma išdėstytos LULUCF sektoriuje išmetamam ir pašalinamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui taikomos apskaitos taisyklės ir taip juo prisidedama prie politikos, kuria siekiama LULUCF sektorių įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, formavimo. Šis reglamentas turėtų būti paremtas esamomis apskaitos taisyklėmis, jas atnaujinant ir patobulinant 2021–2030 m. laikotarpiu. Jame būtinai turėtų būti nustatyti valstybių narių įpareigojimai įgyvendinti tas apskaitos taisykles ir pareiga užtikrinti, kad visame LULUCF sektoriuje nesusidarytų grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Jame neturėtų būti nustatomi jokios privačių subjektų, įskaitant ūkininkus ir miškininkus, prievolės apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje, ir būtina, kad valstybės narės nenustatytų tokių įpareigojimų šio reglamento įgyvendinimo metu;
__________________
__________________
11 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80).
11 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80).
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  žemės ūkis ir žemės naudojimas yra sektoriai, kurie daro tiesioginį ir esminį poveikį Sąjungos biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms. Dėl šios priežasties svarbų šių sektorių politikos tikslas – užtikrinti darną su Sąjungos biologinės įvairovės strategijos tikslais. Be to, esama kitų Sąjungos politikos priemonių, kuriomis galima skatinti praktiką, kuria viršijami minimalūs teisės aktų reikalavimai bei geros standartinės praktikos normos ir kuria padedama realiai prisitaikyti prie klimato kaitos ir švelninti jos poveikį bei išsaugoti anglies dioksido absorbentus, atliekant viešųjų gėrybių teikimo funkciją. Turėtų būti imamasi veiksmų siekiant įgyvendinti ir remti veiksmus, susijusius su klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo priemonėmis siekiant nuoseklaus ir darnaus miškų ir žemės ūkio paskirties žemės valdymo. Nors pripažįstama, kad žemės ūkyje galima tik nedaug sumažinti ne anglies dioksido teršalų išmetimą, šiam sektoriui reikia įnešti savo teisingą indėlio į klimato kaitos švelninimą dalį. Tai gali būti pasiekta, be kita ko, tobulinant pasėlių auginimą, kad padidėtų dirvožemio organinės anglies kiekis. Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti darną tarp BŽŪP ir šio reglamento nuostatų;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  šlapžemės yra efektyviausios ekosistemos Žemėje anglies dioksido saugojimo požiūriu. Todėl šlapžemių nykimas ES yra ne tik problema biologinei įvairovei, bet ir didelė klimato problema. Kita vertus, saugant ir atkuriant šlapžemes galima būtų sustiprinti išsaugojimo pastangas ir sumažinti LULUCF sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį. Šiuo klausimu derėtų atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus tobulinamos 2006 m. priimtos TKKK gairės;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  siekiant nustatyti tikslią išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitą remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (toliau – TKKK gairės), turėtų būti naudojamos kasmet pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos žemės naudojimo kategorijų ir žemės naudojimo kategorijų keitimo vertės, taip supaprastinant pagal JTBKKK ir Kioto protokolą taikomus metodus. Žemei, kurios naudojimo kategorija keičiama į kitą žemės naudojimo kategoriją, turėtų būti taikomas 20 metų (pagal TKKK gairėse numatytąją vertę) pereinamasis perkėlimo į tą kategoriją laikotarpis;
(8)  siekiant nustatyti tikslią išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitą remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (toliau – TKKK gairės), turėtų būti naudojamos kasmet pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos žemės naudojimo kategorijų ir žemės naudojimo kategorijų keitimo vertės, taip supaprastinant pagal JTBKKK ir Kioto protokolą taikomus metodus. Žemei, kurios naudojimo kategorija keičiama į kitą žemės naudojimo kategoriją, turėtų būti taikomas 20 metų (pagal TKKK gairėse numatytąją vertę) pereinamasis perkėlimo į tą kategoriją laikotarpis. Atsižvelgiant į Sąjungos, kaip kovos su klimato kaita lyderės, vaidmenį, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nukrypti nuo tos numatytos vertės tik mišku apželdintos žemės atžvilgiu ir tik labai ribotomis aplinkybėmis, pagrįstomis pagal TKKK gaires. Nustatant galimybę taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą atsižvelgiama į gamtinių ir ekologinių sąlygų skirtumus tarp valstybių narių ir atitinkamai į skirtumus tarp jų miško žemės savybių;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  dėl miško žemės veiklos išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Siekiant, kad apskaitai neturėtų poveikio gamtiniai ir konkrečioms šalims būdingi ypatumai, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius. Nesant tarptautinės peržiūros pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, reikėtų sukurti peržiūros procedūrą, siekiant užtikrinti skaidrumą ir pagerinti apskaitos kokybę šioje kategorijoje;
(9)  dėl miško žemės veiklos išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos, kuri valstybėse narėse labai skiriasi. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Siekiant, kad apskaitoje būtų galima atsižvelgti į gamtinius ir konkrečioms šalims būdingus ypatumus, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius; pvz., Kroatijoje miškų valdymas buvo neįmanomas dėl jos teritorijos okupacijos, Kroatijos nepriklausomybės karo ir karo bei pokario aplinkybių. Atitinkamose apskaitos taisyklėse taip pat turėtų būti numatyta laikytis nuoseklumo ir Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos („Forest Europe“) tvaraus miškų valdymo reikalavimų. Nesant tarptautinės peržiūros pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, reikėtų sukurti skaidrią procedūrą, kad valstybės narės galėtų pagerinti galimybes atlikti auditą ir apskaitos kokybę šioje kategorijoje;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  su nukirsto medžio produktais susijęs išmetamų teršalų kiekis LULUCF sektoriuje gali pakeisti ATLPS ir pastangų pasidalijimo sektorių teršalų kiekį ir šis reglamentas gali padėti tai pabrėžti ir tą kiekį apskaityti;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  kai Komisija, peržiūrėdama nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, nusprendžia į pagalbą pasitelkti ekspertų peržiūros grupę pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301), ji turėtų remtis ekspertų peržiūros pagal JTBKKK gerąja praktika ir patirtimi, be kita ko, kiek tai susiję su nacionalinių ekspertų dalyvavimu ir rekomendacijomis, ir iš valstybių narių atrinkti pakankamą skaičių ekspertų;
(10)  siekiant peržiūrėti nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301) turėtų būti įsteigta ekspertų peržiūros grupė. Ekspertų peržiūros grupė turėtų remtis ekspertų peržiūros pagal JTBKKK gerąja praktika ir patirtimi, be kita ko, kiek tai susiję su nacionalinių ekspertų dalyvavimu ir rekomendacijomis, ir iš valstybių narių turėtų būti atrinktas pakankamas skaičius ekspertų. Ekspertų peržiūros grupė nacionalinių miškininkystės apskaitos planų peržiūros klausimu turėtų konsultuotis su Miškų nuolatiniu komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB, taip pat suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį ir padidinti jų pašalinimą iš atmosferos. Siekiant skatinti daugiau naudoti ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčius nukirsto medžio produktus, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai jie vyksta. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;
(12)  padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį dėl pakeitimo poveikio (atsižvelgiant į kitų sektorių imlumą energijai ir taršos anglies dioksidu intensyvumą, pavyzdžiui, dėl cemento gamybos išmetama apie 8 proc. pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio), ir padidinti jų pašalinimą iš atmosferos. Siekiant pripažinti ir skatinti didesnį ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčių nukirsto medžio produktų naudojimą ir teikti jam pirmenybę nukirsto medžio produktų naudojimo energijos tikslais atžvilgiu, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai jie vyksta. Siekiant toliau skatinti ir įtraukti teigiamą pakeitimo poveikį, Komisija turėtų priimti deleguotąjį aktą, kuriuo į nukirsto medžio produktų skaičiavimus įtraukiama daugiau produktų. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau pašalintų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau pašalinti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys;
(13)  natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau pašalintų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau pašalinti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Valstybės narės turėtų būti skatinamos investuoti į prevencinius veiksmus, pavyzdžiui, tvaraus valdymo praktiką, siekiant sumažinti riziką, susijusią su natūraliais trikdžiais, ir tokiu būdu išvengti neigiamo poveikio miškų gebėjimui absorbuoti anglies dioksidą. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti tinkamas nacionalinės politikos priemones siekti savo įsipareigojimų dėl LULUCF, įskaitant galimybę vienoje žemės kategorijoje išmetamus išmetamuosius teršalus kompensuoti išmetamuosius teršalus pašalinant kitoje žemės kategorijoje. Jos taip pat turėtų turėti galimybę 2021–2030 m. laikotarpiu sukaupti grynąjį pašalintą kiekį. Prekyba tarp valstybių narių turėtų vykti ir toliau kaip papildoma galimybė atitikčiai užtikrinti. Vadovaujantis Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio praktika, siekiant užtikrinti valstybės narės įsipareigojimų pagal šį reglamentą laikymąsi, taip pat turėtų būti sudaryta galimybė valstybei narei naudoti pasiektus perteklinius rezultatus pagal Reglamentą [], kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo;
(14)  atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti tinkamas nacionalinės politikos priemones siekti savo įsipareigojimų dėl LULUCF, įskaitant galimybę vienoje žemės kategorijoje išmetamus išmetamuosius teršalus kompensuoti išmetamuosius teršalus pašalinant kitoje žemės kategorijoje. Jos taip pat turėtų turėti galimybę 2021–2030 m. laikotarpiu sukaupti grynąjį pašalintą kiekį. Prekyba tarp valstybių narių turėtų vykti ir toliau kaip papildoma galimybė atitikčiai užtikrinti. Vadovaujantis Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio praktika, siekiant užtikrinti valstybės narės įsipareigojimų pagal šį reglamentą laikymąsi, taip pat turėtų būti sudaryta galimybė valstybei narei naudoti pasiektus perteklinius rezultatus pagal Reglamentą [], kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo, nekenkiant bendram Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų užmojo lygiui. Valstybės narės turėtų turėti galimybę iki 280 mln. tonų bendro grynojo pašalinto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais, tvarkomomis pievomis, tvarkomomis šlapžemėmis, kai tinkama, taip pat, laikantis pagal Reglamento (ES) Nr. [2017/...], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, 7 straipsnio 2 dalį priimto deleguotojo akto, su tvarkoma miškų žeme, siekdamos užtikrinti, kad būtų įvykdyti jų įsipareigojimai pagal Reglamentą (ES) Nr. [2017/...];
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  siekiant užtikrinti, kad ataskaitų apie išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir kitą informaciją, kurios reikia valstybės narės įsipareigojimų laikymuisi įvertinti, teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, ataskaitų teikimo reikalavimai pagal šį reglamentą turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, ir atitikties patikrose pagal šį reglamentą į tas ataskaitas turėtų būti atsižvelgta. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Šios nuostatos gali būti dar labiau supaprastintos siekiant atsižvelgti į atitinkamus pakeitimus, susijusius su integruotu energetikos sąjungos valdymu, dėl kurio Komisijos darbo programoje numatyta pateikti pasiūlymą iki 2016 m. pabaigos;
(15)  siekiant užtikrinti, kad ataskaitų apie išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir kitą informaciją, kurios reikia valstybės narės įsipareigojimų laikymuisi įvertinti, teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, ataskaitų teikimo reikalavimai pagal šį reglamentą turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, ir atitikties patikrose pagal šį reglamentą į tas ataskaitas turėtų būti atsižvelgta. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Šios nuostatos gali būti dar labiau supaprastintos siekiant atsižvelgti į atitinkamus pakeitimus, susijusius su 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos pateiktu pasiūlymu dėl reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)   pagal JTBKKK Sąjunga ir jos valstybės narės įpareigojamos, naudodamos palyginamą metodiką, dėl kurios susitarė Šalių konferencija, sudaryti, reguliariai atnaujinti, skelbti ir Šalių konferencijai pateikti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio nacionalinės apskaitos ataskaitas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos labai svarbios siekiant stebėti, kaip įgyvendinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas, ir įvertinti klimato srities teisės aktų vykdymą. Valstybių narių įpareigojimai rengti ir tvarkyti nacionalines apskaitos ataskaitas nustatyti Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  siekiant palengvinti duomenų rinkimą ir pagerinti metodiką, žemės naudojimas turėtų būti apskaitomas ir teikiamos ataskaitos naudojant kiekvieno žemės ploto geografinio atsekamumo sistemą, atitinkančią nacionalines ir ES duomenų rinkimo sistemas. Reikia kuo geriau išnaudoti esamas Sąjungos ir valstybių narių programas, įskaitant Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemą (LUCAS, angl. Land Use Cover Area Frame Survey) ir Europos Žemės stebėsenos programą „Copernicus“ duomenims rinkti. Duomenų tvarkymas, įskaitant keitimąsi jais pakartotiniam naudojimui ataskaitose ir sklaidai, turėtų atitikti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą, nuostatas;
(17)  siekiant palengvinti duomenų rinkimą ir pagerinti metodiką, žemės naudojimas turėtų būti tiksliai apskaitomas ir teikiamos ataskaitos naudojant kiekvieno žemės ploto geografinio atsekamumo sistemą, atitinkančią nacionalines ir ES duomenų rinkimo sistemas. Reikia kuo geriau išnaudoti esamas Sąjungos ir valstybių narių programas, įskaitant Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemą (LUCAS, angl. „Land Use Cover Area Frame Survey“), Europos Žemės stebėsenos, ypač stebėsenos per „Sentinel 2“, programą „Copernicus“ duomenims rinkti, taip pat Europos palydovinės navigacijos sistemas „Galileo“ ir EGNOS, kurios gali būti naudojamos kaip pagalbinės priemonės stebint žemės naudojimą. Duomenų tvarkymas, įskaitant keitimąsi jais pakartotiniam naudojimui ataskaitose ir sklaidai, turėtų atitikti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą, nuostatas;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  siekiant tinkamai apskaityti sandorius pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, ir atlikti atitikties atsekamumo patikras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, susijusius su apibrėžčių, verčių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašų techniniu suderinimu, orientacinių lygių atnaujinimu, sandorių apskaita ir metodikos bei informacijos reikalavimų peržiūra. Šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į Komisijos reglamento (ES) Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, nuostatas. Būtinos nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungtos apskaitos nuostatos pagal Direktyvą 2003/87/EB, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą [], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir šį reglamentą. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(18)  siekiant tinkamai apskaityti sandorius pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, ir atlikti atitikties atsekamumo patikras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais techniškai koreguojamos apibrėžtys, vertės, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašas, atnaujinami orientaciniai lygiai, sandorių apskaita bei peržiūrima metodika remiantis naujausiomis priimtomis TKKK gairėmis, įskaitant 2013 m. TKKK papildomas šlapžemių gaires dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų, ir JTBKKK gairėmis bei informacijos reikalavimais. Šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į Komisijos reglamento (ES) Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, nuostatas. Būtinos nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungtos apskaitos nuostatos pagal Direktyvą 2003/87/EB, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą (ES) Nr. .../..., kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir šį reglamentą. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Šioje peržiūroje taip pat bus galima pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;
(19)  per šešis mėnesius nuo 2018 m. sutarimą skatinančio dialogo pagal JTBKKK Komisija turėtų paskelbti komunikatą, kuriame įvertintų Sąjungos klimato kaitos ir energetikos teisės aktų atitiktį Paryžiaus susitarimo tikslams. Šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Šioje peržiūroje taip pat bus galima pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Šiame reglamente nenustatomos privačių subjektų, įskaitant ūkininkus ir miškininkus, prievolės vykdyti apskaitą ar teikti ataskaitas.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)
Šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimo tikslus įgyvendinimo.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea)  (nuo 2026 m.) tvarkoma šlapžemė – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip šlapžemė, kuri lieka šlapžeme, ir gyvenvietė bei kita žemė, paversta šlapžeme, taip pat šlapžemė, paversta gyvenviete bei kita žeme.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybė narė gali nuspręsti įtraukti tvarkomą šlapžemę, apibrėžiamą kaip žemė, kurios naudojimas pranešamas kaip šlapžemė, kuri lieka šlapžeme, ir gyvenvietę bei kitą žemę, paverstą šlapžeme, ir šlapžemę, paverstą gyvenviete ir kita žeme, į savo įsipareigojimą pagal 4 straipsnį. Jei valstybė narė pasirenka šią galimybę, ji apskaito tvarkomoje šlapžemėje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį pagal šį reglamentą
2.  2021–2025 m. laikotarpiu valstybė narė gali nuspręsti įtraukti tvarkomą šlapžemę į savo įsipareigojimą pagal 4 straipsnį. Jei valstybė narė pasirenka šią galimybę, ji apskaito tvarkomoje šlapžemėje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį pagal šį reglamentą
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
fa)  miškų atskaitos lygis – 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais tos valstybės narės teritorijoje tvarkomoje miško žemėje per metus išmetamo arba pašalinamo vidutinio grynojo ŠESD kiekio įvertis;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Laikotarpiui po 2030 m. valstybės narės stengiasi padidinti savo pašalinamų ŠESD kiekius taip, kad jie viršytų jų išmetamų ŠESD kiekį. Komisija pasiūlo sistemą tiksliniams rodikliams po 2030 m., kuri apima tokius padidintus pašalinamų ŠESD kiekius, atsižvelgiant į Sąjungos ilgalaikius klimato politikos tikslus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis. Valstybės narės užtikrina savo sąskaitų ir kitų pagal šį reglamentą pateikiamų duomenų tikslumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir skaidrumą. Valstybės narės nurodo išmetamą ŠESD kiekį pliuso ženklu (+), o pašalintą ŠESD kiekį minuso ženklu (−).
1.  Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis, vadovaujantis ataskaitų teikimo gairėmis, kurias priėmė JTBKKK ar Paryžiaus susitarimo organai 2021–2030 m. laikotarpiui. Valstybės narės užtikrina savo sąskaitų ir kitų pagal šį reglamentą pateikiamų duomenų tikslumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir skaidrumą. Valstybės narės nurodo išmetamą ŠESD kiekį pliuso ženklu (+), o pašalintą ŠESD kiekį minuso ženklu (−).
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis, išskyrus antžeminės biomasės ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės atveju.
4.  Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis, išskyrus antžeminės biomasės, negyvos medienos (antžeminės negyvos medienos ir požeminės negyvos medienos) iš tvarkomos miško žemės ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės atveju.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Nukrypstant nuo įpareigojimo taikyti 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą numatytąją vertę, valstybė narė gali pasėlių žemę, pievą, šlapžemę, gyvenvietes ir kitą žemę perkelti iš tokios žemės, paverstos miško žeme, kategorijos į miško žemės, liekančios miško žeme 30 metų nuo pavertimo dienos, kategoriją.
2.  Nukrypstant nuo įpareigojimo taikyti 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą numatytąją vertę, valstybė narė gali pasėlių žemę, pievą, šlapžemę, gyvenvietes ir kitą žemę perkelti iš tokios žemės, paverstos miško žeme, kategorijos į miško žemės, liekančios miško žeme 30 metų nuo pavertimo dienos, kategoriją, jei tai deramai pagrįsta remiantis TKKK gairėmis.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Pagal taikomas bendrojo-grynojo kiekio apskaitos taisykles į valstybių narių nacionalinę apskaitą neįtraukiami miško įveisimo veiksmai, kurie 2017–2030 m. bus atliekami šlapžemėse (įskaitant durpynus), tinkle „Natura 2000“ ir Direktyvos 92/43/EEB I priede išvardytose buveinėse, visų pirma natūralių ir pusiau natūralių pievų masyvuose, aukštapelkėse, žemapelkėse ir liūnuose bei kitose šlapžemėse (įskaitant durpynus). Tokiose teritorijose apskaitomas tik pašalinamas arba išmetamas ŠESD kiekis miško žemės kategorijoje po tos žemės perkėlimo į tvarkomos miškų žemės kategoriją pagal 5 straipsnio 3 dalį.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu valstybė narė nusprendžia į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomas šlapžemes, ji apie tokį sprendimą turi pranešti Komisijai iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpio atžvilgiu ir iki 2025 m. gruodžio 31 d. 2026–2030 m. laikotarpio atžvilgiu.
3.  Jeigu valstybė narė nusprendžia į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį 2021–2025 m. laikotarpiu įtraukti tvarkomas šlapžemes, ji apie tokį sprendimą turi pranešti Komisijai iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės, kurios nusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomą šlapžemę, į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.
4.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2026–2030 m. laikotarpiu išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės, kurios nusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomą šlapžemę, 2021–2025 m. laikotarpiu į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. laikotarpiu išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  2021–2025 m. laikotarpiu valstybės narės, kurios nenusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomų šlapžemių, vis tiek turi pranešti Komisijai apie tvarkomoje šlapžemėje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje miško žemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą jos miškų atskaitos lygį padauginus iš penkių. Miškų atskaitos lygis yra 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais tos valstybės narės teritorijoje tvarkomoje miško žemėje per metus išmetamo arba pašalinamo vidutinio grynojo ŠESD kiekio įvertis.
1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje miško žemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą jos miškų atskaitos lygį padauginus iš penkių.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Jei atlikus 1 dalyje nurodytus apskaičiavimus gaunamas neigiamas rezultatas, palyginti su valstybės narės miškų atskaitos lygiu, valstybė narė į savo tvarkomos miškų žemės apskaitą įtraukia bendrą grynąjį pašalintų ŠESD kiekį, kuris sudarytų ne daugiau kaip 3,5 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.
2.  Jei atlikus 1 dalyje nurodytus apskaičiavimus gaunamas neigiamas rezultatas, palyginti su valstybės narės miškų atskaitos lygiu, valstybė narė į savo tvarkomos miškų žemės apskaitą įtraukia bendrą grynąjį pašalintų ŠESD kiekį, kuris sudarytų ne daugiau kaip 3,5 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių. Valstybės narės gali šios dalies antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose nustatytomis sąlygomis pridėti prie to skaičiaus 3,5 proc. grynojo pašalinto ŠESD kiekio tvarkomos miškų žemės apskaitoje iš medienos skydų, pjautinės medienos ir negyvos medienos.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Grynąjį pašalintą ŠESD kiekį iš medienos skydų (kaip nurodyta 9 straipsnio b punkte) ir pjautinės medienos (kaip nurodyta to straipsnio c punkte) galima atskirai įtraukti į apskaitą tiek nepridedant, tiek pridedant prie grynojo pašalinto ŠESD kiekio tvarkomos miškų žemės apskaitoje iki 3 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies 1 b pastraipa (nauja)
Grynąjį pašalintą ŠESD kiekį iš anglies absorbentų negyvosios medienos kategorijos galima atskirai įtraukti į apskaitą tiek nepridedant, tiek pridedant prie grynojo pašalinto ŠESD kiekio tvarkomos miškų žemės apskaitoje iki 3 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies 1 c pastraipa (nauja)
Pirmoje pastraipoje nurodytas bendras grynojo pašalinto ŠESD kiekio skaičius (3,5 proc.) kartu su grynuoju išmestu ŠESD kiekiu tvarkomos miškų žemės apskaitoje iš medienos skydų, pjautinės medienos ir negyvos medienos neturi sudaryti daugiau kaip 7 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas siūlomas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas 19902009 m. registruota dabartinės miškų valdymo praktikos ir intensyvumo, išreikšto CO2 ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose.
Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas 20002012 m. registruota geriausia prieinama dabartinės miškų valdymo praktikos, išreikštos anglies dioksido ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose.
Valstybei narei didinant medienos ruošą, remiantis tvaria miškų valdymo praktika ir iki miškų atskaitos lygio pateikimo dienos priimtomis nacionalinėmis politikos priemonėmis, turi būti laikomasi šių sąlygų:
a)  tvarkoma miško žemė turi išlikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentu, taip pat
b)  ilgalaikėje mažo ŠESD kiekio išmetimo strategijoje išdėstomi metodai, kuriuos taikant iki 2050 m. bus išlaikyti arba išplėsti ŠESD absorbentai ir kaupikliai, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslą (antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti pusiausvyrą tarp išmetamų antropogeninių teršalų pagal šaltinius ir ŠESD šalinimo absorbentais).
Gavusi pagrįstą valstybės narės pateiktą prašymą, kuriuo pagrindžiama, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata yra būtina dėl su duomenų prieinamumu susijusių priežasčių, pvz., miškų apskaitos laikotarpių nustatymo, Komisija gali leisti nukrypti nuo bazinio 2000–2012 m. laikotarpio.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Nukrypstant nuo antros pastraipos nuostatų, Kroatijai taikomas miškų atskaitos lygis gali būti apskaičiuotas atsižvelgiant į jos teritorijos dalies okupaciją 1991–1998 m., taip pat karo ir jo pasekmių poveikį miškotvarkos praktikai jos teritorijoje, tačiau neapimant politikos poveikio miškų absorbentų vystymuisi.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Nacionalinis miškininkystės apskaitos planas skelbiamas viešai ir dėl jo turi būti konsultuojamasi su visuomene.
Nacionalinis miškininkystės apskaitos planas skelbiamas viešai, be kita ko, internete, ir dėl jo turi būti konsultuojamasi su visuomene.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės turi įrodyti, kad metodai, naudoti miškų atskaitos lygiui nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane nustatyti, ir tvarkomo miško žemei apskaityti naudoti metodai ir duomenys yra nuoseklūs. Prireikus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, ne vėliau kaip iki 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio pabaigos valstybė narė Komisijai pateikia savo atskaitos lygio technines pataisas.
4.  Valstybės narės turi įrodyti, kad metodai, naudoti miškų atskaitos lygiui nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane nustatyti, ir tvarkomo miško žemei apskaityti naudoti metodai ir duomenys yra nuoseklūs. Naudojami duomenys turi būti naujausi patikrinti žemės naudojimo ir miškų sąlygų apskaitos duomenys. Prireikus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir pranešta apie teigiamus tvarios miškotvarkos politikos, kuri buvo vykdoma atskaitos lygio nustatymo metu, rezultatus, ne vėliau kaip iki 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio pabaigos valstybė narė Komisijai pateikia savo atskaitos lygio technines pataisas.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 5 dalis
5.  Komisija peržiūri nacionalinius miškininkystės apskaitos planus ir technines pataisas ir įvertina, kiek siūlomi nauji ar pataisyti miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir reikalavimus. Tiek, kiek yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų, Komisija gali perskaičiuoti siūlomus naujus ar pataisytus miškų atskaitos lygius.
5.  Pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301) įsteigta ekspertų peržiūros grupė, kurią sudaro Komisijos ir valstybių narių atstovai, konsultuodamasi su Miškų nuolatiniu komitetu ir Miškininkystės ir kamštienos pilietinio dialogo grupe, peržiūri nacionalinius miškininkystės apskaitos planus ir technines pataisas ir įvertina, kiek valstybių narių nustatyti nauji ar pataisyti miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir reikalavimus. Komisija gali perskaičiuoti naujus ar pataisytus miškų atskaitos lygius tik tuo atveju, jei nebuvo laikomasi šio straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų. Komisija parengia apibendrinamąją ataskaitą ir paskelbia ją viešai.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės Komisijai pateikia visus duomenis ir informaciją, kurių buvo prašyta pirmoje pastraipoje nurodytos peržiūros ir vertinimo atlikimo tikslais.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 6 dalis
6.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, siekdama pagal peržiūrą, atliktą pagal 5 dalį, iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti valstybės narės miškų atskaitos lygiai pagal pateiktus nacionalinius miškininkystės apskaitos planus arba technines pataisas ir atsižvelgiant į vykdant peržiūrą bet kokius atliktus perskaičiavimus. Iki deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės miškų atskaitos lygiai, kaip nurodyta II priede, toliau taikomi 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiams.
6.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, siekdama atsižvelgiant į peržiūrą ir vertinimą, atliktą ekspertų peržiūros grupės pagal šio straipsnio 5 dalį, iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti valstybės narės miškų atskaitos lygiai pagal pateiktus nacionalinius miškininkystės apskaitos planus arba technines pataisas bei perskaičiavimus, atliktus vykdant peržiūrą.
Iki deleguotųjų aktų įsigaliojimo valstybės narės miškų atskaitos lygiai, kaip nurodyta II priede, toliau taikomi 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiams.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Komisija priima deleguotuosius teisės aktus pagal 14 straipsnį siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą, atnaujinant nukirsto medžio produktų kategorijas, jas papildant kitais anglies dioksido sekvestracijos poveikį turinčiais produktais, remiantis TKKK gairėmis ir užtikrinant aplinkosauginį naudingumą, taip pat atnaujinant V priede nustatytas numatytąsias pusėjimo vertes siekiant suderinti jas su technikos pažanga.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
1.  2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių pabaigoje valstybės narės gali neįtraukti į apskaitą mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl natūralių trikdžių, kiekio, viršijančio vidutinį dėl natūralių trikdžių per 2001–2020 m. laikotarpį išmestą ŠESD kiekį, išskyrus statistines išskirtis (foninis lygis), apskaičiuotas pagal šį straipsnį ir VI priedą.
1.  2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių pabaigoje valstybės narės gali neįtraukti į apskaitą tvarkomos miško žemės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl natūralių trikdžių, kiekio, viršijančio vidutinį dėl natūralių trikdžių per 2001–2020 m. laikotarpį išmestą ŠESD kiekį, išskyrus statistines išskirtis (foninis lygis), apskaičiuotas pagal šį straipsnį ir VI priedą.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Šiame straipsnyje nustatyto lankstumo mechanizmo poveikio vertinimas įtraukiamas į 15 straipsnyje nurodytą ataskaitą.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a straipsnis (naujas)
12a straipsnis
2027 m. ir 2032 m. Komisija pateikia ataskaitą dėl iš tvarkomos miško žemės išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio Sąjungoje suvestinio balanso, nurodant į vidutinį išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį 1990 – 2009 m. laikotarpiu. Jei suvestinis balansas neigiamas, Komisija teikia pasiūlymą kompensuoti ir pašalinti atitinkamą kiekį iš valstybių narių išmetamo dujų kiekio kvotų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES).../... 1a.
__________________
1a Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES).../... ... kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo (OL L ..., ..., ... p.).
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalis
2.  3, 5, 8, 10 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].
2.  3, 5, 8, 9, 10 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio -1 dalis (nauja)
Per šešis mėnesius nuo 2018 m. sutarimą skatinančio dialogo pagal JTBKKK Komisija paskelbia komunikatą, kuriame įvertina Sąjungos klimato kaitos ir energetikos teisės aktų atitiktį Paryžiaus susitarimo tikslams.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 pastraipa
Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų.
Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus. Prireikus su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

(1)Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0262/2017).


Vienoda leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams forma ***I
PDF 322kWORD 38k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (COM(2016)0434 – C8-0247/2016 – 2016/0198(COD))
P8_TA(2017)0340A8-0065/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0434),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0247/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0065/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1954.)


Genetiškai modifikuotos sojos DAS-68416-4
PDF 290kWORD 47k
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (D051451 – 2017/2780(RSP))
P8_TA(2017)0341B8-0498/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, kurie yra sudaryti ar pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projektą (D051451),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį(1),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. birželio 12 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2017 m. sausio 26 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. kovo 16 d.(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose buvo prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2011 m. sausio 25 d. bendrovė „Dow AgroSciences Europe“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Nyderlandų kompetentingai institucijai paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apima produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4 arba kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti kitais tikslais nei maistui ir pašarams, kaip ir bet kurias kitas sojas, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2017 m. sausio 26 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. kovo 16 d.(5);

C.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai ir kad Komisija, rengdama sprendimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

D.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė nemažai kritinių pastabų(6); kadangi didžiausią susirūpinimą keliančiais vertinimais nustatyta, kad, pavyzdžiui, „ši paraiška ir pateikti rizikos vertinimo duomenys nesuteikia pakankamai informacijos, kad būtų galima vienareikšmiškai atmesti nepageidaujamą poveikį gyvūnų ir žmonių [sveikatai]“, kad „paraiškos pateikėjo iki šiol pateiktų duomenų nepakanka, kad būtų galima užbaigti paraiškos vertinimą“ ir „dėl ribotų tyrimų labai sunku atlikti visapusišką rizikos vertinimą“;

E.  kadangi, be kita ko, valstybės narės kritikavo: genetiškai modifikuotų sojų poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai tyrimų trūkumą, dėl kurio negalima užbaigti rizikos aplinkai vertinimo; sklypų lyginamajai analizei pasirinkimą ir jų išdėstymą; tai, kad toksikologinės rizikos vertinimo negalima užbaigti, nes neatlikta jokių toksiškumo tyrimų naudojant augalinę medžiagą, gautą iš sojų DAS-68416-4; tai, kad trūksta informacijos apie papildomus herbicidus, kurie gali būti naudojami genetiškai modifikuotų kultūrų atžvilgiu, ir jų metabolitus; tai, kad maistingumo vertinimas grindžiamas pramonės tyrimu, kuriuo remiantis negalima padaryti jokių mokslinių išvadų; taip pat tai, kad paraiškos pateikėjo pasiūlymas dėl aplinkos stebėsenos plano neatitinka tikslų, apibrėžtų 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką VII priede(7);

F.  kadangi sojos DAS-68416-4 sintetina ariloksialkanoato dioksigenazės-12 (AAD-12) baltymą, kuris suteikia atsparumą 2,4-dichlorofenoksiacto rūgščiai (2,4-D) ir kitiems susijusiems fenoksirūgščių grupės herbicidams; kadangi jos taip pat sintetina fosfinotricino acetiltransferazės (PAT) baltymą, kuris suteikia atsparumą herbicidams, kurių veiklioji medžiaga yra amonio gliufozinatas;

G.  kadangi nepriklausomuose moksliniuose tyrimuose reiškiamas susirūpinimas dėl veikliosios medžiagos 2,4-D, susijęs su embrionų vystymusi, apsigimimais ir endokrininės sistemos pažeidimais(8); kadangi, nors veikliosios medžiagos 2,4-D patvirtinimo galiojimas pratęstas 2015 m., vis dar laukiama paraiškos pateikėjo informacijos dėl šios medžiagos galimų endokrininę sistemą ardančių savybių(9);

H.  kadangi gliufozinatas priskiriamas toksiškoms reprodukcijai medžiagoms ir todėl jam taikomi išimties kriterijai, nustatyti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką(10); kadangi gliufozinato patvirtinimo galiojimas baigiasi 2018 m. liepos 31 d.(11);

I.  kadangi nemažai ekspertų pareiškė abejonių dėl 2,4-D skilimo produkto 2,4-dichlorofenolio, kurio gali būti ant importuojamų sojų DAS-68416-4; kadangi 2,4-dichlorofenolis yra žinoma endokrininę sistemą ardanti ir toksiška reprodukcijai medžiaga;

J.  kadangi, atsižvelgiant į tai, kad jis labai tirpus riebaluose ir aliejuje, tikimasi, kad 2,4-dichlorofenolis kaupsis sojų aliejuje sojų perdirbimo metu; kadangi daugumą žmogaus vartojamų sojų produktų sudaro sojų aliejus, kurio dedama, be daugelio kitų produktų, į kai kuriuos kūdikių pradinio maitinimo mišinius(12);

K.  kadangi 2,4-dichlorofenolio kiekis produkte gali būti didesnis kaip 2,4-D likučių kiekis; kadangi nesama nustatytos leistinos Sąjungos maksimalios likučių koncentracijos 2,4-dichlorofenolio atžvilgiu;

L.  kadangi, anot naujausios JT ataskaitos, per metus dėl pesticidų įvyksta apytikriai 200 000 mirčių dėl ūmaus apsinuodijimo, iš kurių 99 proc. įvyksta besivystančiose šalyse; kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), o tai apima įsipareigojimą iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir susirgimų dėl pavojingų cheminių medžiagų ir oro, vandens bei dirvožemio taršos ir užteršimo skaičių (3-ojo darnaus vystymosi tikslo 3.9 uždavinys), o vienas iš šių mirčių ir susirgimų rodiklių yra mirtingumas dėl netyčinio apnuodijimo(13); kadangi įrodyta, kad dėl herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų naudojama daugiau herbicidų, nei tokių pat tradicinių augalų atveju(14);

M.  kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti prieštaravimus ir kurti sąveiką tarp įvairių Sąjungos politikos krypčių, įskaitant prekybos, aplinkos ir žemės ūkio sričių politiką(15), kad besivystančios šalys gautų naudos ir padidėtų vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumas(16);

N.  kadangi leidimas importuoti į Sąjungą sojas DAS-68416-4 neabejotinai lems tai, kad bus padidintas jų auginimas trečiosiose šalyse, įskaitant besivystančias šalis, ir atitinkamai padidės 2,4-D ir herbicidų, kurių veiklioji medžiaga yra gliufozinatas, naudojimas;

O.  kadangi genetiškai modifikuotų augalų, atsparių keliems atrinktiems herbicidams, kūrimą daugiausia lemia sparti glifosatui atsparių piktžolių evoliucija šalyse, kuriose auginama labai daug genetiškai modifikuotų augalų;

P.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. birželio 12 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 15 valstybių narių balsavo „prieš“ ir tik 11 valstybių narių, atstovaujančių tik 38,69 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o 2 valstybės narės susilaikė;

Q.  kadangi Komisija ne vieną kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker jau yra pasmerkęs šią praktiką kaip nedemokratišką(17);

R.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(18) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

S.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamąją dalį Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai pozicijai, pagal kurią įgyvendinimo aktas pripažįstamas netinkamu, kuri gali susiformuoti apeliaciniame komitete, visų pirma tokiais jautriais klausimais, kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytų įgyvendinimo įgaliojimų aprėptį;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais(19), siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą, iki kol bus taip persvarstyta leidimų teikimo procedūra, kad pagal ją būtų panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo dėl jokių herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų (angl. HT GMP), jei neatliktas visapusiškas likučių po purškimo papildomais herbicidais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

6.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo dėl jokių herbicidų deriniams atsparių genetiškai modifikuotų augalų, kaip sojų DAS-68416-4 atveju, jei neatliktas visapusiškas likučių po purškimo papildomų herbicidų deriniais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, konkrečių kumuliacinių poveikių vertinimas;

7.  ragina Komisiją prašyti atlikti išsamesnį pavojų sveikatai, susijusių su suminėmis genetinėmis modifikacijomis, tokiomis kaip DAS-68416-4, tyrimą;

8.  ragina Komisiją parengti strategijas dėl rizikos vertinimo ir toksikologijos, taip pat dėl priežiūros po pateikimo rinkai, skirtas visai maisto ir pašarų grandinei ir jų deriniams, kurių esama maisto ir pašarų grandinėje praktinėmis sąlygomis;

9.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų likučių rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą, nesvarbu, ar genetiškai modifikuotas augalas skirtas auginti Sąjungoje, ar turi būti importuojamas maistui ir pašarams;

10.  prašo Komisijos įvykdyti savo įsipareigojimus dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, išplaukiančius iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio nuostatų;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4719
(4)–––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0456).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0040).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0039).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0038).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0271).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0272).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0388).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0389).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0386).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0387).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0390).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0123).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0215).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0214).
(5) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4719
(6) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2011-00052
(7) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.
(8) http://www.pan-europe.info/sites/pan-europe.info/files/public/resources/reports/pane-2014-risks-of-herbicide-2-4-d.pdf
(9) 2015 m. lapkričio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2033, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos 2,4-D patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (OL L 298, 2015 11 14, p. 8).
(10) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(11) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32015R0404&from=LT
(12) Konsultacijų su valstybėmis narėmis dokumentas, p. 31–32. http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2011-00052
(13) https://sustainabledevelopment.un.org/sdg3
(14) https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00267-015-0589-7
(15) 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatas „Vystymosi politikos darna. Spartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų“ (COM(2005)0134).
(16) https://ec.europa.eu/europeaid/policies/policy-coherence-development_en
(17) Žr., pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginę kalbą, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0379.
(19) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.


Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų importas po avarijos Fukušimos branduolinėje elektrinėje
PDF 330kWORD 47k
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/6 nuostatos dėl specialių Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų importo reikalavimų po avarijos Fukušimos branduolinėje elektrinėje (D051561/01 – 2017/2837(RSP))
P8_TA(2017)0342B8-0502/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/6 nuostatos dėl specialių Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų importo reikalavimų po avarijos Fukušimos branduolinėje elektrinėje (D051561/01),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(1), ypač į jo 53 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

Bendrosios pastabos

A.  kadangi šiuo metu pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/6 reikalaujama, kad prie tam tikrų Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų maisto produktų, įskaitant grybus, žuvį ir žuvininkystės produktus, ryžius, sojos pupeles, siuntų būtų pridedama galiojanti Japonijos valdžios institucijų deklaracija, kuria patvirtinama, kad produktai atitinka Japonijoje galiojančias didžiausio leistino priemaišų kiekio ribines vertes (5 straipsnio 1 ir 2dalys); kadangi dabar Komisijos įgyvendinimo reglamento projekte (toliau – pasiūlymo projektas) reikalaujama, kad tokia deklaracija būtų pridedama tik prie tam tikrų maisto produktų ir pašarų iš dvylikos II priede išvardytų prefektūrų; kadangi pasiūlymo projekte iš II priedo taip pat išbraukiama daugybė maisto ir pašarų kategorijų;

B.  kadangi pasiūlymo projekto 10 straipsnyje dabar reikalaujama atlikti tik II priede išvardytų maisto produktų ir pašarų oficialią kontrolę, t. y. tikrinti visų siuntų dokumentus ir atsitiktinės atrankos tvarka atlikti tapatumo ir fizinius patikrinimus, įskaitant laboratorinius tyrimus dėl cezio-134 ir cezio-137; kadangi pasiūlymo projekte numatyta ir toliau retai atlikti importo patikras (12 konstatuojamoji dalis);

C.  kadangi pakeitus Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/6, kaip siūlo Komisija, nebeliks reikalavimo, kad valstybės narės kas tris mėnesius praneštų Komisijai apie visus tyrimų rezultatus per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF);

D.  kadangi pasiūlymo projekte nepakeistas esamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/6 I priedas, kuriame nustatytos įvairių kategorijų maisto produktuose ir pašaruose leistinos didžiausios ribos, numatytos pagal Japonijos teisę(3); kadangi pagal Įgyvendinimo reglamentą Nr. 2016/6 ar jo pakeitimo pasiūlymo projektą nereikalaujama tikrinti, ar laikomasi didžiausių leistinų viršutinių ribų, taikomų I priede nurodytoms maisto produktų ir pašarų kategorijoms, ar tai būtų Japonijos valdžios institucijų pateikti dokumentai, arba patikrinimai ir mėginių ėmimai kertant ES sienas; kadangi dėl to nėra jokių garantijų, kad tie maisto produktai ir pašarai atitiks didžiausias leistinas radioaktyviosios taršos ribas;

E.  kadangi pagal pasiūlymo projektas paremtas Japonijos valdžios institucijų pateiktais aptikimo duomenimis 2014, 2016 ir 2015 m. (daugiau kaip 132 000 duomenų vienetų apie radioaktyviąsias medžiagas pašaruose ir maisto produktuose, išskyrus jautieną, ir daugiau kaip 527 000 duomenų vienetų apie jautienos radioaktyvumą); kadangi, nors pasiūlymo projekto pakeitimai pagrįsti išsamia minėtų duomenų analize, tekste nepateikta nei ši analizė, nei nuoroda į neapdorotus duomenis;

F.  kadangi dėl to labai sunku patikrinti, ar siūlomos priemonės yra pakankamos Sąjungos piliečių sveikatai apsaugoti;

G.  tačiau kadangi net ir be analizės, kuria Komisija pagrindė savo pasiūlymą, yra pakankamai priežasčių manyti, kad dėl šio pasiūlymo gali padidėti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų maisto produktų, o tai turės atitinkamą poveikį žmonių sveikatai;

H.  kadangi „Tokyo Electric Power Company (TEPCO) valdybos pirmininkas oficialiai paprašė Japonijos vyriausybės leidimo išleisti į Ramųjį vandenyną beveik milijoną tonų labai radioaktyviojo vandens, kuris buvo naudojamas apgadintų branduolinės elektrinės reaktorių aušinimui; kadangi, suteikus leidimą, tai galėtų turėti labai rimtą neigiamą poveikį iš Japonijos kilusių žuvininkystės maisto produktų saugos lygiui;

Konkrečios pastabos dėl II priedo

I.  kadangi Japonijos prefektūros, kurioms šiuo metu taikomos II priedo nuostatos (Fukušimos, Miagio, Akitos, Jamagatos, Nagano, Gunmos, Ibarakio, Točigio, Čibos, Ivatės, Jamanašio, Šidzuokos ir Nijigatos), yra veikiamos radioaktyviųjų iškritų po branduolinės nelaimės, kuri įvyko 2011 m. Fukušimos elektrinėje;

J.  kadangi be jokio pagrindimo pasiūlymo projekte iš II priedo išbraukiami ryžiai ir iš jų pagaminti produktai iš Fukušimos prefektūros; kadangi tai reiškia, kad nebebus jokio reikalavimo imti šių produktų mėginius ir juos tirti įvežant į Sąjungą, o Japonijos valdžios institucijas neprivalės patvirtinti, kad jie atitinka didžiausius leistinus radioaktyviosios taršos lygius; kadangi vienas iš produktų, pagamintų iš ryžių, kuris buvo išbrauktas iš II priedo – ryžiai, naudojami kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų gamyboje(4); kadangi šioms grupėms, atsižvelgiant į jų ypatingą pažeidžiamumą, susijusį su radiacijos poveikiu, nepriimtinas joks užterštumo lygis; kadangi pagal Japonijos ir ES laisvosios prekybos susitarimą ryžių eksportas iš Japonijos galėtų padidėti; kadangi neseniai panaikinus nurodymus evakuotis, tikėtina, kad ryžiai vėl bus auginami užterštuose ryžių laukuose;

K.  kadangi pasiūlymo projekto 7 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad iš II priedo išbraukiami tik ryžiai ir iš jų pagaminti produktai, kurių kilmės vieta – Fukušimos prefektūra, tačiau II priedas taip pat iš dalies keičiamas, kad dabar būtų galima be kontrolės, mėginių ėmimo ar tyrimų importuoti į Sąjungą septynių rūšių žuvys (įskaitant Atlanto vandenyno ir Ramiojo vandenyno paprastuosius tunus ir skumbres), taip pat vėžiagyvius ir moliuskus, sužvejotų arba auginamus vandenyse aplink Fukušimą;

L.  kadangi pagal pasiūlymą septynių rūšių žuvys (įskaitant Atlanto vandenyno ir Ramiojo vandenyno paprastuosius tunų ir skumbres), vėžiagyviai (pvz., omarai ir krevetės) ir moliuskai (pvz., valgomieji moliuskai ir midijos)) taip pat bus išbraukti iš II priedo, taikomo šešioms kitoms prefektūroms: Miagio, Ivatės, Gunmos, Ibarakio, Čibos ir Točigio; kadangi nepateikiama pagrindimo arba paaiškinimo, kodėl šitaip sumažinama kontrolė, taip pat nėra jokio paaiškinimo, kodėl, pavyzdžiui, tos rūšys dabar laikomos pakankamai saugiomis, kad galėtų būti importuojamos į Sąjungą be kontrolės, o kitos – ne;

M.  kadangi pagal pasiūlymą į II priedą nebebus įtraukiami jokie iš Akito prefektūros kilę produktai (šiuo metu jis apima penkias produktų kategorijas iš Akito – grybus, Aralia, bambuko ūglius, osmunda japonica ir valgomąjį laukinį augalą gležnalapius eleuterokokus ir visus iš jų pagamintus produktus); kadangi nepateikiamas joks tokio kontrolės sumažinimo pagrindimas ar paaiškinimas;

N.  kadangi II priedo nebeapims Aralia, bambuko ir japoniškų karališkųjų paparčių (osmundos) iš Jamagatos prefektūros; kadangi nepateikiamas joks tokio kontrolės sumažinimo pagrindimas ar paaiškinimas;

O.  kadangi II priedas nebeapims japoninės osmundos paparčio, didžialapių šakių ir paupinių jonpaparčių iš šių penkių prefektūrų: Ivatės, Gunmos, Ibarakio, Čibos ir Točigio; kadangi nepateikiamas joks tokio kontrolės sumažinimo pagrindimas ar paaiškinimas;

P.  kadangi II priedas papildomas tik „žuvimi ir žuvininkystės produktais“ iš Nagano prefektūros; kadangi nepateikiama jokio pagrindo, kodėl šiuo atveju kontrolė sugriežtinama; kadangi šiai prefektūrai sisteminga kontrolė buvo panaikinta 2011 m. gruodžio mėn.; kadangi 2014 m. kovo mėn. tam tikri laukiniai valgomieji augalai vėl buvo įtraukti į II priedą;

Konkrečios pastabos dėl I priedo

Q.  kadangi pasiūlymo projekte nepakeistas esamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/6 I priedas, kuriame nustatytos didžiausios leistinos ribos, numatytos pagal Japonijos teisę; kadangi pagal Įgyvendinimo reglamentą Nr. 2016/6 ar jo pakeitimo pasiūlymo projektą nereikalaujama tikrinti, ar laikomasi didžiausių leistinų viršutinių ribų, taikomų I priede nurodytoms maisto produktų ir pašarų kategorijoms, ar tai būtų Japonijos valdžios institucijų pateikti dokumentai, arba patikrinimai ir mėginių ėmimai kertant ES sienas; kadangi dėl to nėra jokių garantijų, kad tie maisto produktai ir pašarai atitiks didžiausias leistinas radioaktyviosios taršos ribas;

R.  kadangi nuo 2012 m. balandžio 1 d. didžiausios leistinos ribos, galiojančios Japonijoje, taigi ir tos, kurios išvardytos I priede, nebuvo sumažintos; kadangi šios ribinės vertės turėtų būti sumažintos, ypač maisto produktams, skirtiems pažeidžiamoms grupėms, pvz., pienui ir maisto produktams, skirtiems naujagimiams ir kūdikiams;

S.  kadangi praėjus šešeriems metams nuo nelaimės kyla rimtų abejonių, ar Sąjungoje turėtų būti leidžiama į maisto grandinę (net teoriškai – atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio teisinio įpareigojimo atlikti kontrolę prie Sąjungos sienų) patekti produktams, kurie atitinka šiuos didžiausius cezio-137 ir cezio-134 lygius: 50 Bq/kg maistui, skirtam naujagimiams ir kūdikiams (pavyzdžiui, kūdikių pradinio maitinimo mišiniams, kūdikių tolesnio maitinimo mišiniams ir kūdikių maistui), taip pat pieno ir pieno pagrindu pagamintiems gėrimams, 10 Bq/kg mineraliniam vandeniui, panašiems gėrimams ir iš nefermentuotų lapų užpilo pagamintai arbatai bei 100 Bq/kg visiems kitiems maisto produktams;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 178/2002 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 178/2002 tikslu ir jame nustatytais bendraisiais principais, kuriais siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos;

4.  ragina Komisiją rengiant naują pasiūlymą be kita ko:

   užtikrinti, kad visi iš Japonijos į Sąjungą importuojami maisto produktai ir pašarai, įskaitant I priede išvardytas kategorijas, būtų kontroliuojami ir tikrinami;
   sumažinti didžiausius leistinus kiekius, nustatytus I priede; ir
   atsižvelgti į neseniai panaikintus evakavimo iš paveiktų prefektūrų nurodymus ir užtikrinti, kad nėra atitinkamo neigiamo poveikio į Sąjungą importuojamų maisto produktų ir pašarų radioaktyviosios taršos lygiams;

5.  ragina Komisiją, kol neparengtas naujas pasiūlymas, imtis neatidėliotinų priemonių, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnį, kad būtų užtikrintas aukščiausias įmanomas žmonių sveikatos apsaugos lygis;

6.  ragina Komisiją nedelsiant viešai paskelbti, taip pat per Sąjungos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą, analizę, kuria grindžiamas jos pasiūlymo projektas, taip pat išsamesnę informaciją apie Japonijos valdžios institucijų taikomą kontrolės sistemą, pagrindžiant jos tinkamumą ir veiksmingumą;

7.  ragina Komisiją pateikti atnaujintą informaciją apie radiologinę padėtį Japonijoje nuo 2011 m., taip pat išsamias kasmetines 2011–2017 m. radioaktyviosios medžiagos, išleidžiamos į atmosferą ir Ramųjį vandenyną iš Fukušimos branduolinės jėgainės, apžvalgas, kad būtų galima atlikti išsamią analizę maisto saugos aspektu;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) „Maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams“, „Pienas ir pieno pagrindu pagaminti gėrimai“, „Mineralinis vanduo bei panašūs gėrimai ir iš nefermentuotų lapų užpilo pagaminta arbata“ ir „Kiti maisto produktai“, taip pat pašarai, skirti galvijams, arkliams, kiaulėms, naminiams paukščiams ir žuvims.
(4) Patenka į KN kodą 1901.


Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projektas: biudžeto ištekliai Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI), agentūros ACER ir bendrosios įmonės SESAR2 etatų planai
PDF 327kWORD 44k
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projekto, kuriuo padidinami biudžeto ištekliai Jaunimo užimtumo iniciatyvai, kad toliau būtų mažinamas jaunimo nedarbas Europos Sąjungoje, ir atnaujinami decentralizuotos agentūros ACER ir bendros įmonės SESAR2 etatų planai (11812/2017– C8-0303/2017 – 2017/2078(BUD))
P8_TA(2017)0343A8-0282/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/20021(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2016 m. gruodžio 1 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projektą, kurį Komisija patvirtino 2017 m. gegužės 30 d. (COM(2017)0288),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 4 d. priimtą ir tą pačią dieną Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projekto (11812/2017 – C8-0303/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0282/2017),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projektas yra susijęs su 500 mln. EUR papildomų įsipareigojimų asignavimų suteikimu Jaunimo užimtumo iniciatyvai, kaip buvo sutarta Europos Parlamento ir Tarybos susitarime dėl 2017 m. biudžeto, taip pat su decentralizuotos agentūros ACER ir bendros įmonės SESAR2 etatų planų daliniu pakeitimu, nekeičiant bendro biudžeto ir bendro etatų skaičiaus;

B.  kadangi Europos Parlamentas ir Taryba paprašė Komisijos 2017 m. pasiūlyti taisomajame biudžete 2017 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirti 500 mln. EUR finansuojant pagal bendrąją įsipareigojimų maržą, kai tik bus priimtas DFP reglamento 6 straipsnyje numatytas techninis patikslinimas;

C.  kadangi, priėmus techninį patikslinimą, Komisija dėl to siūlo iš dalies pakeisti Sąjungos 2017 m. biudžetą ir padidinti straipsnio 04 02 64 „Jaunimo užimtumo iniciatyva“ lėšų kiekį;

D.  kadangi, atsižvelgdami į Daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimą, Europos Parlamentas ir Taryba susitarė Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2017–2020 m. papildomai skirti 1,2 mlrd. EUR ir Europos Parlamentas savo pareiškime dėl DFP laikotarpio vidurio tikslinimo pabrėžė, kad ši riba yra politinio pobūdžio ir nedaro jokio teisinio poveikio;

E.  kadangi, atsižvelgdama į DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, Komisija savo pareiškime taip pat pabrėžė, kad reikėtų apsvarstyti galimybę padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą viršijant 1,2 mlrd. EUR sumą, dėl kurios susitarta panaudojant maržas, turimas pagal bendrąją įsipareigojimų maržą, laikantis DFP reglamento 14 straipsnio;

F.  kadangi reikalavimas dėl 2017 m. perklasifikavimo būtinas ir decentralizuotos agentūros ACER, ir bendros įmonės SESAR2 atveju;

1.  pirmiausia pabrėžia, kad skubiai reikia dar labiau padidinti Sąjungos finansinį įsipareigojimą kovoti su jaunimo nedarbu Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriant papildomų lėšų;

2.  apgailestauja, kad dėl to, jog Taryba blokavo ir vėlai patvirtino DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, vėluojama iš dalies pakeisti 2017 m. Sąjungos biudžetą siekiant padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą, kaip susitarta per 2017 m. metinę biudžeto procedūrą;

3.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projektą;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų sparčiai perprogramuotos atitinkamos veiklos programos siekiant užtikrinti, kad visas Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtas papildomas 500 mln. EUR finansinis paketas būtų visiškai ir veiksmingai įsipareigotas iki 2017 m. pabaigos; be to, ragina valstybes nares prieš nustatant programas atlikti finansavimo trūkumų vertinimus ir rinkos tyrimus siekiant iš Jaunimo užimtumo iniciatyvos gauti kuo daugiau naudos;

5.  atkreipia dėmesį į decentralizuotos agentūros ACER ir bendros įmonės SESAR2 etatų planų pakeitimus; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tų pakeitimų nesikeičia bendras etatų skaičius ir kad etatai gali būti finansuojami iš įstaigų šių metų metinio biudžeto; sutinka, kad bendros įmonės SESAR2 AD15 pareigybės perklasifikavimas yra ad personam ir nustos galioti pasibaigus dabartinio vykdomojo direktoriaus įgaliojimams;

6.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projekto;

7.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 3/2017 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 51, 2017 2 28.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.


Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas
PDF 372kWORD 51k
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“ (2017/2029(INI))
P8_TA(2017)0344A8-0264/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į principus, įtvirtintus Europos Sąjungos (ES) sutarties 21 straipsnyje, visų pirma demokratijos ir teisinės valstybės propagavimo, taikos saugojimo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo principus,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(1) (toliau – Bendroji pozicija),

–  atsižvelgdamas į 17-ąją(2) ir 18-ąją(3) ES metines ataskaitas, parengtas vadovaujantis Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalimi,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP)2015/2309 dėl veiksmingos ginklų eksporto kontrolės skatinimo(4) ir 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP)2017/915 dėl Sąjungos informavimo veiklos remiant Sutarties dėl prekybos ginklais (SPG) įgyvendinimą(5),

–  atsižvelgdamas į atnaujintą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kurį 2017 m. kovo 6 d. patvirtino Taryba(6),

–  atsižvelgdamas į Bendrosios pozicijos, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, naudojimo vadovą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir jos 11 punkto e papunktį, taip pat į 2015 m. liepos 20 d. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) ir jo 21 punkto d papunktį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 2 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG)(7), kuri įsigaliojo 2014 m. gruodžio 24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimą 2013/768/BUSP dėl ES veiklos pagal Europos saugumo strategiją remiant Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimą(8),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(10), iš dalies pakeistą 2014 m. balandžio 16 d. Reglamentu (ES) Nr. 599/2014, ir atsižvelgdamas į dvejopo naudojimo prekių sąrašą, nustatytą jo I priede (toliau – Dvejopo naudojimo prekių reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2016/2134, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui(11),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu, visų pirma į 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją(12) „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“, 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene(13), 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(14), taip pat 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(15),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl privačių saugos tarnybų(16),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0264/2017),

A.  kadangi Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnyje nustatyta prigimtinė teisė į individualią ar kolektyvinę savigyną;

B.  kadangi naujausiais duomenimis(17) 2012–2016 m. tarptautiniai svarbiausių ginklų perdavimai pasiekė didžiausią kiekį, palyginti su bet kuriuo kitu penkerių metų laikotarpiu nuo Šaltojo karo pabaigos, ir šis kiekis buvo 8,4 proc. didesnis nei 2007–2011 m. laikotarpiu;

C.  kadangi ginklų eksportas ir perdavimas daro poveikį žmonių saugumui, žmogaus teisėms, demokratijai, geram valdymui ir socialinei ir ekonominei plėtrai; kadangi ginklų eksportas taip pat prisideda prie aplinkybių, kurioms esant žmonės yra priversti bėgti iš savo šalių, sukūrimo; kadangi dėl tų priežasčių būtina sukurti griežtą, skaidrią, veiksmingą ir bendrai pripažintą bei apibrėžtą ginklų kontrolės sistemą;

D.  kadangi iš naujausių duomenų(18) matyti, kad eksportas iš 28 ES valstybių narių 2012–2016 m. sudarė 26 proc. viso pasaulinio eksporto ir dėl to 28 ES valstybės narės drauge yra antras pagal dydį ginklų tiekėjas pasaulyje (po JAV (33 proc.) ir prieš Rusiją (23 proc.)); kadangi, remiantis naujausia Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės (COARM) ataskaita, 2014 m. Europos Sąjungos šalys suteikė licencijas ginklų eksportui, kurio bendra suma siekė 94,40 mlrd. EUR;

E.  kadangi iš naujausių duomenų(19) matyti, kad ginklų eksportas į Artimuosius Rytus išaugo 86 proc. ir 2012–2016 m. sudarė 29 proc. pasaulio eksporto;

F.  kadangi naujausiais oficialiais ES duomenimis 2015 m. Artimieji Rytai buvo svarbiausias 28 ES valstybių narių ginklų eksporto regionas ir šio eksporto bendra suma siekė 78,8 mlrd. EUR pagal leidžiamų eksportuoti ginklų eksporto licencijas;

G.  kadangi kai kurie iš ES valstybių narių į nestabilius regionus ir valstybes, kuriuose dažnai kyla krizės, perduoti ginklai buvo panaudoti ginkluotuose konfliktuose arba vykdant vidaus represijas; kadangi, kaip pranešama, kai kurie iš šių perduotų ginklų buvo nukreipti į teroristinių grupuočių rankas, pavyzdžiui, Sirijoje ir Irake; kadangi kai kuriais atvejais į tam tikras šalis, pvz., Saudo Arabiją, eksportuoti ginklai buvo panaudoti konfliktuose, kaip antai konfliktas Jemene; kadangi toks eksportas neabejotinai pažeidžia Bendrąją poziciją, taigi paaiškėja, jog būtina užtikrinti geresnį tikrinimą ir didesnį skaidrumą;

H.  kadangi nėra standartizuotos tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistemos, pagal kurią suteikiama informacija, ar pavienių valstybių narių eksportas pažeidžia aštuonis kriterijus ir kokiu mastu, taip pat nėra nustatyta sankcijų mechanizmų, taikytinų tuo atveju, jei kuri nors valstybė narė vykdytų eksportą, akivaizdžiai nesuderinamą su aštuoniais kriterijais;

I.  kadangi Bonos tarptautinio pertvarkymo centro (angl. BICC) atliktas tyrimas parodė, kad, pvz., 2015 m. vien Vokietijoje suteiktos 4 256 licencijos ginklų eksportui į 83 šalis, kurios, atsižvelgiant į Bendrąją poziciją dėl ginklų eksporto, buvo laikomos probleminėmis(20);

J.  kadangi tiek pasaulinė, tiek regioninė saugumo padėtis, visų pirma padėtis Sąjungos pietinėje ir rytinėje kaimynystėje, radikaliai pasikeitė ir tai aiškiai rodo, kad reikia nedelsiant tobulinti informacijos, kuri naudojama vertinant riziką eksporto licencijų teikimo atvejais, rengimo metodus ir užtikrinti jų saugumą;

K.  kadangi kai kurios valstybės narės neseniai pasirašė strateginius susitarimus dėl karinio bendradarbiavimo, įskaitant daugelio aukštos kokybės karinių technologijų perdavimą, su nedemokratinėmis šalimis iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono;

L.  kadangi pagal Lisabonos sutartį skurdo panaikinimas yra svarbiausias ES vystymosi politikos tikslas ir kadangi tai yra taip pat vienas iš ES išorės veiksmų prioritetų siekiant kurti stabilesnį ir labiau klestintį pasaulį; kadangi ginklų tiekimas konflikte dalyvaujančioms šalims, taip pat palankios sąlygos vykdyti didelio masto žiaurius nusikaltimus daro neigiamą poveikį šių šalių vystymosi galimybėms;

M.  kadangi Europos gynybos pramonės struktūra yra labai svarbus sektorius, sykiu jam būdingi pertekliniai pajėgumai, dubliavimasis ir susiskaidymas, o tai stabdo gynybos pramonės konkurencingumą ir paskatino ekspansyvią eksporto politiką;

N.  kadangi 2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl humanitarinės padėties Jemene EP paragino Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pradėti iniciatyvą, kuria siekiama Saudo Arabijai nustatyti ES ginklų embargą;

O.  kadangi padėtis Jemene nuo to laiko toliau blogėja, taip pat ir dėl Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos vykdomų karinių veiksmų; kadangi kai kurios valstybės narės liovėsi tiekusios ginklus Saudo Arabijai dėl jos veiksmų Jemene, o kitos toliau teikė karines technologijas, nepaisydamos antrojo, ketvirtojo, šeštojo, septintojo ir aštuntojo kriterijų;

P.  kadangi 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje pabrėžiama, kad žmogaus teisės turėtų būti prioritetas, ir valstybės narės raginamos susitarti siekti šiuolaikiškesnės, lankstesnės ir labiau žmogaus teisėmis grindžiamos eksporto politikos, visų pirma valstybių, kuriose, kaip patvirtinta, vykdytos smurtinės vidaus represijos ir žmogaus teisių pažeidimai, atžvilgiu;

Q.  kadangi pagal Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją turėtų būti gerinamas ginklų eksporto kontrolės politikos suderinamumas;

1.  pažymi, kad valstybės narės turi teisėtą teisę įsigyti karinių technologijų savigynos tikslais; pabrėžia, kad gynybos pramonės išlaikymas yra valstybių narių savigynos dalis; primena, kad vienas iš Bendrosios pozicijos nustatymo motyvų buvo Europos ginkluotės naudojimo prieš valstybių narių ginkluotąsias pajėgas prevencija, taip pat žmogaus teisių pažeidimų ir ginkluotų konfliktų tąsos prevencija; pakartoja, kad Bendroji pozicija yra teisiškai privaloma sistema, pagal kurią nustatomi būtinieji reikalavimai, kuriuos valstybės narės turi taikyti ginklų eksporto kontrolės srityje, ir kad ji apima pareigą įvertinti prašymus dėl eksporto licencijų taikant visus aštuonis joje išvardytus kriterijus;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad gynybos įrangos plėtojimas yra svarbi Europos gynybos pramonės priemonė ir kad dar nesukurta konkurencinga ir novatoriška Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė turėtų tapti priemone valstybių narių ir Sąjungos piliečių saugumui ir gynybai užtikrinti ir prisidėti prie bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir ypač prie bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo; ragina valstybes nares įveikti dėl dubliavimosi, susiskaidymo, nepakankamo sąveikumo šiuo metu esamą nepakankamą gynybos išlaidų veiksmingumą valstybėse narėse ir siekti, kad ES taptų saugumo užtikrintoja, be kita ko, suteikiant galimybę geriau kontroliuoti ginklų eksportą; pakartoja, jog Bendrosios pozicijos 10 straipsnyje teigiama, kad valstybių narių ekonominiai, prekybiniai ir pramoniniai interesai neturi daryti įtakos aštuonių kriterijų, kuriais reglamentuojamas ginklų eksportas, laikymuisi;

3.  vis dėlto pažymi, kad karinės technologijos kartais pasiekia paskirties vietas ir galutinius naudotojus, kurie neatitinka Bendrosios pozicijos kriterijų; yra susirūpinęs dėl to, kad ginklų sistemų platinimas karo laiku ir didelės politinės įtampos situacijose gali neproporcingai paveikti civilius gyventojus; yra sunerimęs dėl visuotinių ginklavimosi varžybų ir dėl to, kad sprendžiant politinius konfliktus ir neramumų problemas naudojami kariniai metodai; pabrėžia, kad konfliktai pirmiausia turėtų būti sprendžiami diplomatinėmis priemonėmis;

4.  primygtinai ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ženkliai pagerinti Bendrosios pozicijos įgyvendinimo nuoseklumą, kad būtų padidintas civilių, kenčiančių dėl konfliktų ir žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose valstybėse, saugumas, Sąjungos ir jos piliečių saugumas ir užtikrintos vienodos veiklos sąlygos ES įmonėms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad nuoseklus Bendrosios pozicijos įgyvendinimas labai svarbus ES, kaip vertybėmis grindžiamos pasaulio veikėjos, patikimumui;

5.  ragina šalis, siekiančias kandidatės statuso, arba šalis, pageidaujančias pradėti stojimo į ES procesą, taikyti Bendrosios pozicijos nuostatas; teigiamai vertina tai, kad Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kanada, Gruzija, Islandija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Norvegija jau prisijungė prie Bendrosios pozicijos kriterijų ir principų ir siekia taip pat toliau susiderinti su BUSP ir BSGP; primygtinai ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kurios oficialiai įsipareigojo taikyti Bendrosios pozicijos kriterijus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir būtų užtikrintas didesnis licencijų išdavimo skaidrumas; be to, ragina EIVT ypač skatinti Europos šalis prisijungti prie Bendrosios pozicijos, kad būtų užtikrinta didesnė saugesnė Europos erdvė;

6.  primygtinai ragina valstybes nares ir EIVT glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų išvengta rizikos, kylančios dėl ginklų nukreipimo į kitas šalis ir dėl ginklų kaupimo, kaip antai neteisėtos prekybos ginklais ir jų kontrabandos; pabrėžia, kad gali kilti pavojus, jog į trečiąsias šalis eksportuoti ginklai vėl pateks į ES, pirmiausia vykdant kontrabandą ir prekiaujant ginklais;

7.  atkreipia dėmesį į ypač didelę Sąjungos atsakomybę, atsižvelgiant į pavojų saugumui, dėl to, kad nėra tvirtesnės Europos Sąjungos paramos ir įsipareigojimo panaikinti daugybę ginklų rezervų, kurių vis dar esama Bosnijoje ir Hercegovinoje, Albanijoje ir Ukrainoje;

8.  mano, kad rizikos vertinimo išduodant eksporto licencijas metodika turėtų apimti atsargumo principą ir kad valstybės narės turėtų ne tik įvertinti, ar konkrečios karinės technologijos galėtų būti panaudotos vidaus represijoms arba kitais nepageidautinais tikslais (funkcinis požiūris), bet taip pat vertinti pavojus, atsižvelgiant į bendrą padėtį paskirties valstybėje (principinis požiūris);

9.  pažymi, kad, atsižvelgiant į „Brexit“, būtų svarbu, kad Jungtinei Karalystei ir toliau galiotų Bendrosios pozicijos nuostatos ir kad ji taikytų minėtos pozicijos operatyvines nuostatas, kaip tai daro kitos Europos trečiosios šalys;

10.  ragina valstybes nares ir EIVT parengti konkrečią strategiją, pagal kurią būtų oficialiai saugomi asmenys, pranešę apie ginklų pramonės organizacijų ir bendrovių taikomą praktiką, pažeidžiančią Bendrosios pozicijos kriterijus ir principus;

11.  pabrėžia visų Europos eksporto kontrolės režimų suderinamumo svarbą, ypač kontrolės kriterijų aiškinimo atžvilgiu; be to, dar kartą pabrėžia eksporto kontrolės ir kitų užsienio politikos priemonių, taip pat prekybos priemonių, tokių kaip bendroji lengvatų sistema ir Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentas, suderinamumo svarbą;

12.  pakartoja, kad ES įmonių vykdomas nekontroliuojamas kibernetinės erdvės stebėjimo technologijų eksportas gali turėti žalingą poveikį ES skaitmeninės infrastruktūros saugumui ir žmogaus teisėms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kaip svarbu skubiai, veiksmingai ir visapusiškai atnaujinti ES reglamentą dėl dvejopo naudojimo prekių, ir ragina Tarybą sprendžiant šį klausimą patvirtinti plataus užmojo planą ir grafiką;

13.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingai riboti ginklų eksportą į privačias apsaugos įmones kaip galutines naudotojas ir kad bet kokia tokia licencija turėtų būti suteikiama tik tuo atveju, jei atlikus išsamų patikrinimą nustatoma, kad konkreti privati apsaugos įmonė nedalyvavo žmogaus teisių pažeidimuose; pabrėžia, kad turi būti taikomi atskaitomybės mechanizmai, siekiant užtikrinti, kad privačios apsaugos įmonės atsakingai naudotų ginklus;

Bendrosios pozicijos kriterijų įgyvendinimas

14.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 81 kartą ir 2015 m. 109 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal pirmąjį kriterijų;

15.  pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai paskelbti iniciatyvą, kuria būtų siekiama nustatyti ES ginklų embargą šalims, kaltinamoms rimtais tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais, visų pirma, kai tai susiję su tyčiniu išpuolių nukreipimu į civilinę infrastruktūrą; dar kartą pabrėžia, kad tolesnis ginklų pardavimo licencijų teikimas tokioms šalims yra Bendrosios pozicijos pažeidimas;

16.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 72 kartus ir 2015 m. 89 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal antrąjį kriterijų; apgailestauja, kad, remiantis duomenimis, nesama bendro požiūrio į padėtį Sirijoje, Irake ir visų pirma Jemene; ragina valstybes nares ir EIVT pradėti diskusijas dėl antrojo kriterijaus taikymo išplėtimo siekiant įtraukti demokratinio valdymo rodiklius, nes tokie vertinimo kriterijai galėtų padėti nustatyti tolesnes apsaugos nuo neplanuotų neigiamų eksporto padarinių priemones; be to, mano, kad taikant principingesnį požiūrį į rizikos vertinimą dėmesys turėtų būti sutelkiamas į tai, kaip gavėjas apskritai paiso tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių teisės;

17.  mano, kad eksportas į Saudo Arabiją neatitinka bent antrojo kriterijaus dėl šalies dalyvavimo kompetentingų JT institucijų nustatytuose šiurkščiuose humanitarinės teisės pažeidimuose; pakartoja savo 2016 m. vasario 26 d. raginimą skubiai nustatyti Saudo Arabijai ginklų embargą;

18.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 99 kartus ir 2015 m. 139 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal trečiąjį kriterijų; pabrėžia, kad, kalbant apie trečiąjį kriterijų, reikia įvertinti valstybių narių pastaruoju metu vykdytus ginklų perdavimus nevalstybiniams subjektams, įskaitant techninės pagalbos teikimą ir mokymus, atsižvelgiant į 2002 m. bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio į kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu;

19.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 57 kartus ir 2015 m. 85 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal ketvirtąjį kriterijų; apgailestauja dėl to, kad valstybių narių eksportuojamos karinės technologijos naudojamos konflikto Jemene metu; primygtinai ragina valstybes nares nuosekliai laikytis Bendrosios pozicijos, remiantis išsamiu ilgalaikio pavojaus vertinimu;

20.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 7 kartus ir 2015 m. 16 kartų buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal penktąjį kriterijų; primena, kad šis kriterijus susijęs su valstybių narių ir šalių sąjungininkių nacionalinio saugumo interesais ir kad sykiu pripažįstama, jog šie interesai negali daryti poveikio pagarbos žmogaus teisėms ir regioninės taikos, saugumo ir stabilumo kriterijų taikymui;

21.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 6 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal šeštąjį kriterijų, o 2015 m. pranešimų apie atsisakymą išduoti licencijas pagal šį kriterijų nebuvo; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad yra pranešimų apie valstybių narių ginklų eksporto nukreipimą – juos gauna nevalstybiniai subjektai, įskaitant teroristines grupuotes, ir įspėja, kad šie ginklai gali būti panaudoti prieš civilius gyventojus ES teritorijoje ir už jos ribų; pabrėžia, kad svarbu vykdyti griežtesnę ginklų eksporto kontrolę, siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

22.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad ginklų eksportas į Saudo Arabiją ir Katarą gali būti nukreipiamas – juos gali gauti šiurkščiai žmogaus teisių ir humanitarinę teisę pažeidžiantys nevalstybiniai subjektai Sirijoje, ir ragina COARM šį klausimą skubiai spręsti; pripažįsta, kad dauguma sukilėlių ir teroristinių grupuočių turimų ginklų tiekiami ne iš Europos šaltinių;

23.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 117 kartų ir 2015 m. 149 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal septintąjį kriterijų; reiškia susirūpinimą dėl, be kita ko, įtarimų, kad iš Europos šalių vykdomas šaulių ir lengvųjų ginklų eksportas nukreipiamas į tam tikras paskirties vietas, iš kurių šių ginklų eksportas nukreipiamas siekiant aprūpinti jais Bendrosios pozicijos nesilaikančius nevalstybinius subjektus ir kitus galutinius naudotojus tokiose šalyse kaip Sirija, Irakas, Jemenas ir Pietų Sudanas; pažymi, kad būtina kuo skubiau užtikrinti, kad nukreipimo pavojaus vertinimai būtų grindžiami ne tik galutinio naudotojo liudijime nurodytais šalies gavėjos prisiimtais įsipareigojimais; pabrėžia, kad būtina sukurti veiksmingą kontrolės po išsiuntimo mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad ginklai nebūtų toliau eksportuojami leidimo neturintiems galutiniams naudotojams; pabrėžia, kad EIVT galėtų paremti valstybių narių pastangas šioje srityje;

24.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. vieną kartą buvo atsisakyta išduoti licenciją pagal aštuntąjį kriterijų, o 2015 m. pranešimų apie atsisakymą išduoti licencijas pagal tą kriterijų nebuvo; pripažįsta, kad geriau taikant aštuntąjį kriterijų iš esmės būtų prisidėta prie ES politikos suderinamumo vystymosi labui tikslų ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma darnaus vystymosi tikslo Nr. 16.4, siekio; ragina valstybes nares ir EIVT atnaujinti Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP naudojimo vadovą šiuo požiūriu ir sutelkti dėmesį į žalą vystymuisi, kuri gali būti padaryta dėl ginklų naudojimo;

25.  ragina valstybes nares ir EIVT į Bendrąją poziciją įtraukti naują kriterijų, siekiant užtikrinti, kad išduodant licencijas būtų tinkamai atsižvelgiama į korupcijos, susijusios su atitinkamu eksportu, pavojų;

Valstybių narių vykdomo keitimosi informacija skatinimas

26.  ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą užtikrinti didesnį nuoseklumą, įgyvendinant Bendrąją poziciją, ir pagerinti keitimosi informacija mechanizmus, ir šiuo tikslu, remiantis saugiai ir plačiu mastu suskaitmeninta dabartine sistema, teikti kokybiškesnę ir išsamesnę informaciją apie su eksporto licencijų išdavimu susijusio pavojaus vertinimus, t. y.:

   a) laikantis nacionalinių įstatymų teikti išsamesnę ir sistemingai bei laiku perduodamą informaciją apie eksporto licencijas ir faktinį eksportą, be kita ko, apie susirūpinimą keliančius galutinius naudotojus, nukreipimo atvejus, suklastotus ar dėl kitų priežasčių susirūpinimą keliančius galutinio naudotojo liudijimus, įtartinus tarpininkus ar transporto bendroves;
   b) tvarkyti sąrašą, į kurį įtraukiami subjektai ir asmenys, nuteisti už ginklų eksporto teisės aktų pažeidimus ir nustatytus nukreipimo atvejus, ir asmenys, kurie, kaip žinoma arba įtariama, dalyvavo vykdant neteisėtą prekybą ginklais ar veiklą, kuri kelia grėsmę tarptautiniam ir nacionaliniam saugumui;
   c) dalytis geriausia patvirtinta aštuonių kriterijų taikymo praktika;
   d) dabartinį Naudojimo vadovą perdaryti į interaktyvų šaltinį internete;
   e) iki 2018 m. pabaigos ES metinę ataskaitą perdaryti į internetinę paieškos funkciją turinčią duomenų bazę, 2016 m. duomenims taikant naują formatą;
   f) propaguoti aiškias ir nusistovėjusias policijos ir pasienio institucijų bendradarbiavimo procedūras, pagrįstas keitimusi informacija, siekiant stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje ir panaikinti neteisėtos prekybos ginklais reiškinį, kuris kelia pavojų ES ir jos piliečių saugumui;

27.  palankiai vertina ketinimą Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę (COARM) sistemingiau įtraukti EIVT į veiklą rengiantis diskusijoms apie padėtį paskirties šalyse ir potencialius galutinius naudotojus; primygtinai pabrėžia, kad šiame procese svarbu reguliariai konsultuotis su Žmogaus teisių darbo grupe;

28.  pažymi, kad veiksmingai keičiantis informacija ir bendradarbiaujant taip pat reikia rengti su politika, licencijų teikimu ir vykdymo užtikrinimu susijusių darbuotojų susitikimus, ir ragina šiuo tikslu suteikti pakankamai išteklių; mano, kad vienas iš ypač svarbių veiksnių stiprinant Bendrosios pozicijos įgyvendinimą yra atitinkamų valstybių narių pajėgumų išplėtimas; ragina valstybes nares ir EIVT padidinti su eksportu susijusių klausimų srityje dirbančių darbuotojų skaičių ir nacionaliniu, ir ES lygmeniu; ragina įsteigti ES fondus, kurie būtų naudojami su licencijų teikimu ir vykdymo užtikrinimu susijusių pareigūnų gebėjimų gerinimui valstybėse narėse;

29.  pabrėžia, kad siekiant išlaikyti vienodas veiklos sąlygas ir ES patikimumą užsienyje reikia parengti požiūrį, kurį taikant būtų reaguojama į tokias situacijas, kai valstybės narės nevienodai aiškina Bendrosios pozicijos 8 kriterijų dėl iš esmės vienodų produktų eksporto į panašias paskirties vietas ir panašiems galutiniams naudotojams; mano, kad atėjo laikas apsvarstyti galimybę sustiprinti ES institucijų vaidmenį, susijusį su licencijų teikimo procesu valstybių narių lygmeniu, ypač turint mintyje tokias situacijas; ragina valstybes nares paremti ginklų kontrolės priežiūros organo, globojamo vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos, steigimą; mano, kad reikėtų parengti nuomonę, skirtą valstybėms narėms, ketinančioms suteikti licenciją, kurią kita valstybė narė ar kitos valstybės narės suteikti atsisakė;

30.  pabrėžia, kad reikia skubiai sustiprinti ES delegacijų vaidmenį, padedant valstybėms narėms ir EIVT atlikti eksporto licencijų rizikos vertinimus ir vykdant galutinių naudotojų kontrolę, kontrolę po išsiuntimo ir patikrinimus vietoje;

31.  primygtinai ragina valstybes nares įtraukti į Bendrąją poziciją nuostatą, kuria būtų užtikrinta, kad ES nustačius embargą trečiajai šaliai būtų automatiškai panaikinamos licencijos, jau suteiktos prekėms, kurioms taikomas embargas;

32.  primygtinai ragina visas valstybes nares ir toliau padėti Sąjungai nepriklausančioms šalims rengti, atnaujinti ir, kai tinkama, taikyti teisėkūros ir administracines priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta ginklų ir karinių technologijų eksporto kontrolės sistema;

Ataskaitų teikimo prievolių vykdymo gerinimas

33.  apgailestauja dėl to, kad labai vėluota paskelbti 17-ąją ES metinę ataskaitą – ji paskelbta praėjus mažiausiai 17 mėnesių po licencijų išdavimo ar eksporto; taip pat apgailestauja dėl to, kad 18-oji ES metinė ataskaita buvo viešai paskelbta tik 2017 m. kovo mėn.;

34.  kritiškai vertina tai, kad valstybės narės pažeidžia aštuonis kriterijus; mano, kad reikia skatinti vienodai ir nuosekliai taikyti aštuonis kriterijus; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta nuostatų dėl sankcijų, taikytinų valstybėms narėms, kurios, suteikdamos licencijas, nesilaiko aštuonių kriterijų, ir pataria valstybėms narėms numatyti nuostatas, pagal kurias būtų vykdomi nepriklausomi tikrinimai; mano, kad atėjo laikas pradėti procesą siekiant sukurti mechanizmą, pagal kurį Bendrosios pozicijos nesilaikančioms valstybėms narėms būtų taikomos sankcijos;

35.  primena, kad pagal Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalį visos valstybės narės yra įpareigotos teikti ataskaitas apie savo vykdomą ginklų eksportą, ir ragina visas valstybes nares vykdyti savo prievoles; apgailestauja, kad rengiant 17-ąją ES metinę ataskaitą tik 21 valstybė narė ir rengiant 18-ąją metinę ataskaitą tik 20 valstybių narių pateikė visapusiškus pranešimus suskirstytų duomenų forma apie licencijas ir faktinį eksportą; prašo visų valstybių narių, įskaitant tris pagrindines ginklus eksportuojančias valstybes nares – Prancūziją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, kurios nepateikė išsamių pranešimų, pateikti išsamius duomenis apie praeityje jų vykdytą eksportą, turint mintyje kitą metinį pranešimą;

36.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti labiau standartizuotų ir laiku teikiamų ataskaitų ir pranešimų procedūrą ir nustatyti griežtą terminą nurodant, kad duomenys turi būti pateikti ne vėliau kaip sausio mėn. po tų metų, kuriais buvo vykdomas eksportas, ir nustatyti fiksuotą paskelbimo datą – ne vėliau kaip kovo mėn. po tų metų, kuriais buvo vykdomas eksportas;

37.  mano, kad Bendrąją poziciją reikėtų papildyti nuolat atnaujinamu ir viešai prieinamu sąrašu su pridedamu išsamiu išaiškinimu, kokia apimtimi eksportas į konkrečias šalis gavėjas suderinamas arba nesuderinamas su aštuoniais kriterijais;

38.  mano, kad būtina sukurti standartizuotą tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistemą, pagal kurią būtų teikiama informacija apie tai, ar kurių nors Europos Sąjungos valstybių narių eksportas pažeidžia aštuonis kriterijus ir kokiu mastu;

39.  primygtinai ragina visas valstybes nares visapusiškai laikytis Bendrojoje pozicijoje nustatytų ataskaitų teikimo prievolių; pabrėžia, kad aukštos kokybės duomenys apie faktinius tiekimus yra labai svarbūs, siekiant suprasti, kaip taikomi aštuoni kriterijai; ragina valstybes nares ir EIVT apsvarstyti, kaip naudoti muitinių gaunamus duomenis, pvz., be kita ko, karinėms prekėms parengiant specifinius muitinės kodus;

40.  pripažįsta, kad visos ES valstybės narės yra pasirašiusios Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG); ragina siekti, kad SPG būtų taikoma visuotinai, ir didesnį dėmesį skirti jos nepasirašiusioms šalims, įskaitant Rusiją ir Kiniją; taip pat teigiamai vertina tolesnes pastangas propaguoti SPG ir remia veiksmingą jos įgyvendinimą;

Susijusių priemonių modernizavimas

41.  primygtinai ragina peržiūrėti bendrąjį karinės įrangos sąrašą ir prie Dvejopo naudojimo prekių reglamento pridėtus sąrašus, siekiant užtikrinti visapusišką visų atitinkamų automatiškai valdomų sistemų aprėptį; primena savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių, ypač jos 2 dalies c punktą, kuriame raginama ginkluotus nepilotuojamus orlaivius įtraukti į atitinkamus ginklų kontrolės režimus;

42.  ragina valstybes nares išsamiau tikrinti licencijuotą trečiųjų šalių produkciją ir užtikrinti griežtesnes apsaugos nuo nepageidaujamo ginklų naudojimo priemones; reikalauja griežtai laikytis Bendrosios pozicijos licencijuotos trečiųjų šalių produkcijos atžvilgiu; ragina valstybes nares, priimant sprendimus dėl perdavimų, kuriais būtų padidinti trečiosios šalies karinės įrangos gamybos ir (arba) eksporto pajėgumai, apsvarstyti tos šalies poziciją ir statusą Sutarties dėl prekybos ginklais požiūriu;

43.  mano, kad Direktyvos 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo įgyvendinimas turėtų derėti su Bendrosios pozicijos nuostatų įgyvendinimu, įskaitant atsargines ir sudedamąsias dalis; pažymi, kad Bendrojoje pozicijoje nenumatyta taikymo srities apribojimų, taigi aštuoni kriterijai taikomi ir ginklų eksportui Europos Sąjungoje;

44.  yra susirūpinęs dėl kibernetinio saugumo sunkumų, visų pirma dėl to, kad labai pagausėjo įsilaužimo metodų, naudojamų siekiant išgauti nacionalinių licencijas išduodančių institucijų informaciją ir duomenis; ragina valstybes nares ir Komisiją investuoti pakankamai lėšų į technologijas ir žmogiškuosius išteklius, siekiant išmokyti asmenis konkrečių kibernetinio saugumo programų ir metodų, siekiant užkirsti kelią šioms kibernetinio saugumo problemoms ir jas išspręsti;

Parlamentų vaidmuo ir viešoji nuomonė

45.  pažymi, kad ne visi ES nacionaliniai parlamentai kontroliuoja vyriausybės sprendimus dėl licencijų išdavimo, pvz., be kita ko, rengdami metines ataskaitas dėl ginklų eksporto, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina bendrai padidinti parlamentinę ir viešąją kontrolę; atkreipia dėmesį į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, kuriose numatoma galimybė reguliariai reaguoti į ES metines ginklų eksporto ataskaitas;

46.  palankiai vertina reguliarias konsultacijas su nacionaliniais parlamentais, ginklų eksporto kontrolės įstaigomis ir pilietine visuomene, nes tai svarbiausias tikro skaidrumo užtikrinimo elementas; ragina Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę, visas valstybes nares ir EIVT aktyviau vykdyti dialogą su pilietine visuomene ir konsultacijas su nacionaliniais parlamentais bei ginklų eksporto kontrolės įstaigomis; ragina nacionalinius parlamentus, pilietinę ir akademinę visuomenę vykdyti nepriklausomą prekybos ginklais tikrinimą ir ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą remti tokią veiklą, be kita ko, finansinėmis priemonėmis;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
(2) OL C 163, 2016 5 4, p. 1.
(3) OL C 153, 2016 5 16, p. 1.
(4) OL L 326, 2015 12 11, p. 56.
(5) OL L 139, 2017 5 30, p. 38.
(6) OL C 97, 2017 3 28, p. 1.
(7) Sutartis dėl prekybos ginklais, JT, 13-27217.
(8) OL L 341, 2013 12 18, p. 56.
(9) OL L 146, 2009 6 10, p. 1.
(10) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.
(11) OL L 338, 2016 12 13, p. 1.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0472.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0066.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.
(15) OL C 285, 2017 8 29, p. 110.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0289.
(17) Tarptautinio ginklų perdavimo tendencijos, 2016 m. (Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto faktų suvestinė, 2017 m. vasario mėn.)
(18) Ten pat.
(19) Ten pat.
(20) 2016 m. pranešimas dėl ginklų eksporto, Jungtinė konferencija bažnyčios ir vystymosi klausimais (vok. Gemeinsame Konferenz Kirche und Entwicklung (GKKE)), p. 54.


ES politiniai santykiai su Lotynų Amerika
PDF 323kWORD 57k
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES politinių santykių su Lotynų Amerika (2017/2027(INI))
P8_TA(2017)0345A8-0268/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos V antraštinę dalį dėl ES išorės veiksmų,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos penktąją dalį ir šios dalies I–III ir V antraštines dalis (bendra prekybos politika, vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba, taip pat tarptautiniai susitarimai),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“ (COM(2009)0495),

–  atsižvelgdamas į tai, kad ES valstybes nares ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybes sieja glaudūs kultūriniai, kalbiniai, politiniai ir istoriniai ryšiai, užsimezgę iš dalies dėl intensyvių dešimtmečiais vykusių migracijos procesų,

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. (su konkrečiomis šalimis ir regionais susiję klausimai),

–  atsižvelgdamas į neseniai vykusiuose Lotynų Amerikos ir Karibų regiono valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimuose priimtas deklaracijas, ypač 2015 m. birželio 10–11 d. Briuselyje įvykusiame antrajame ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) aukščiausiojo lygio susitikime, kurio bendra tema „Mūsų bendros ateities kūrimas. Siekiant klestinčios, darnios ir tvarios visuomenės mūsų piliečiams“, priimtą politinę deklaraciją „Partnerystė ateities kartoms“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 11 d. ES ir CELAC pilietinės visuomenės forumo deklaraciją „Europos, Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių tautų lygybė, teisės ir demokratinis dalyvavimas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 25–26 d. Santo Dominge (Dominikos Respublika) vykusiame pirmajame ES ir CELAC ministrų tarpiniame aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 28–29 d. Kartachenoje de Indias (Kolumbija) vykusiame 25-ajame Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos regiono valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, pavadintame „Jaunimas, verslumas ir švietimas“, priimtą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Punta Cana mieste (Dominikos Respublika) vykusiame penktajame CELAC valstybių ar vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą politinę deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl paramos taikos procesui Kolumbijoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Venesuelos, ypač į 2016 m. birželio 8 d.(2) ir 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijas(3) dėl padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl 43 pedagogikos studentų dingimo Meksikoje(5),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) rezoliucijas, ypač į 2016 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl prekybinių aspektų vykstančiose įvairiose ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų šalių derybose(6), rezoliuciją dėl kovos su skurdu įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT)(7), rezoliuciją dėl politinių partijų finansavimo Europos Sąjungoje ir Lotynų Amerikoje(8) ir rezoliuciją dėl ekonominių ir finansinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika ES ir LAKR regionų strateginės partnerystės požiūriu(9), taip pat į 2014 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl moterų žudymo dėl lyties Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalyse(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 22 d. EUROLAT rekomendaciją dėl migracijos, vystymosi ir ekonomikos krizės(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos(12),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos pareiškimą dėl 2014 m. kovo 11 d. Reglamento (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui, 5 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų, ypač į jos 14 straipsnį dėl atitinkamų tautų žemės, kurioje jie tradiciškai gyvena, nuosavybės teisių ir teisių naudotis ta žeme,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens skatinant platesnę transatlantinę partnerystę(13),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“ pateiktas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0268/2017),

A.  kadangi Lotynų Amerikos ir Karibų regionas (LAK) yra vienas iš svarbiausių ES partnerių, kai reikia kartu spręsti tokius dabartinius pasaulinio masto uždavinius, kaip skurdo panaikinimas, geriamo vandens tiekimo užtikrinimas, visuotinis žmogaus teisių laikymasis, taika ir saugumas, socialinis ir ekonominis vystymasis, gero valdymo trūkumas, tvarumas, kova su klimato kaita, skaitmeninės permainos ir migracijos valdymas;

B.  kadangi ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono partnerystė grindžiama glaudžiais istoriniais ir kultūros saitais, aktyviais žmonių tarpusavio ryšiais, tvirta ir augančia prekyba ir investicijų srautais bei bendromis vertybėmis, tokiomis kaip demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė;

C.  kadangi 33 LAK šalyse politinės, ekonominės ir kultūrinės realijos skiriasi ir dėl to reikalinga skirtingus požiūrius apimanti nuosekli ir darni su ES išorės veiksmais susijusi sistema, visada ginant su demokratija ir žmogaus teisėms susijusias ES vertybes;

D.  kadangi ilgalaikė ES ir LAK šalių partnerystė grindžiama istoriniais, kultūros, žmogiškaisiais ir ekonominiais ryšiais, kurie neturėtų būti vertinami kaip duotybė, o turėtų būti labiau horizontaliai orientuoti, nukreipti į bendrus principus ir vertybes, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės principą, tarptautinę taiką ir saugumą, ir į bendrą paramą daugiašalei pasaulio valdymo sistemai, grindžiamai bendromis normomis ir dialogu;

E.  kadangi ES ir LAK šalyse kartu paėmus gyvena du trečdaliai Jungtinių Tautų šalių narių gyventojų ir joms tenka apie 25 proc. pasaulio BVP;

F.  kadangi aktyvesnis politinis dialogas ir bendradarbiavimas sprendžiant migracijos, klimato kaitos, energetikos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu klausimus, taip pat investavimas į gaudesnius socialinius ir ekonominius ryšius supaprastinant vizų režimą, rengiant studentų mainus ir bendradarbiaujant mokslinių tyrimų srityje yra su LAK šalimis susijusių ES išorės veiksmų prioritetai;

G.  kadangi strateginė dviejų regionų – Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono – partnerystė, pradėta 1999 m. siekiant stiprinti abiejų regionų tarpusavio ryšius, dar nėra įtvirtintas laimėjimas;

H.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį LAK regione vyko svarbūs pokyčiai, pavyzdžiui, dėl ekonominių reformų ir vykdomos socialinės politikos ir dėl geresnio šalyse sukurto turto perskirstymo didžiosios dalies gyventojų gyvenimo lygis pakilo iki viduriniosios klasės lygio ir tai suteikia geresnes galimybes siekti išsilavinimo, gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir turėti deramą būstą, taip pat buvo visuotinai įtvirtinta demokratija, tačiau kartu pasibaigė neįprasto prekių kainų kilimo ciklas ir milijonams žmonių iškilo grėsmė vėl patirti skurdą;

I.  kadangi po dešimtmetį trukusio įspūdingo ekonomikos augimo baigėsi žaliavų, nuo kurių dauguma LAK šalių priklauso, aukštų kainų ciklas, o kartu sulėtėjo ekonomikos augimas Kinijoje, kuri dabar yra antra pagal dydį jų prekybos partnerė po JAV, įvairiose regiono šalyse prasidėjo ekonomikos sąstingis ar net nuosmukis, dėl kurio kyla grėsmė padarytai pažangai ir milijonams gyventojų gresia pavojus vėl patirti skurdą;

J.  kadangi kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse visuomenė reikalauja daugiau demokratijos ir galimybių dalyvauti procesuose, taip pat tvarios ekonominės politikos;

K.  kadangi teisinės valstybės principo įtvirtinimas stabiliose teisinėse sistemose, kartu užtikrinant teisinį tikrumą, yra itin svarbus veiksnys siekiant pritraukti ekonomikos atsigavimui skatinti reikalingų investicijų;

L.  kadangi teisinės valstybės principų laikymasis ir tvirtos teisinės ir politinės sistemos užtikrinimas suteikia abiem regionams galimybę naudotis verslo laisve ir palankia investicine aplinka, kurių sudėtinė dalis yra teisinio tikrumo principo užtikrinimas;

M.  kadangi aukštas infliacijos lygis varžo ekonomikos augimą, todėl šią problemą būtina neatidėliotinai spręsti; kadangi patikimas valiutos kursas yra nepaprastai svarbus šalies ekonomikos vystymuisi; kadangi būtina tokia pramonės politika, kuria vykdant didinamas našumas, įvairinama ekonomika ir pritraukiamos investicijos;

N.  kadangi ES ir LAK šalių asociacijos susitarimai padeda gerinti politinį ir prekybos dialogą ir investicinę aplinką, atveriant paslaugų sektorių ir viešųjų pirkimų rinką ir sudarant galimybes įgyvendinti infrastruktūros projektus;

O.  kadangi labai svarbu, kad Lotynų Amerika ir ES parengtų bendrą darbotvarkę;

P.  kadangi per pastaruosius metus ES vyko svarbios permainos, būtent ištiko ekonomikos krizė, kilo su „Brexit“ susijusių problemų ir pabėgėlių krizė;

Q.  kadangi dėl šiuo metu LAK šalyse vykstančių esminių geopolitinių permainų, be kita ko, susijusių su vis stiprėjančiomis Azijos valstybių, siekiančių užmegzti ekonominę partnerystę regione, pozicijomis, ES turi sustiprinti savo kaip ištikimos partnerių LAK regione sąjungininkės poziciją ne tik ekonominių ryšių požiūriu, bet ir kaip partnerė siekiant socialinės pažangos ir ginant bendras vertybes;

R.  kadangi dabartinis ES ir Meksikos visuotinis susitarimas, ES ir Čilės asociacijos susitarimas ir ES ir MERCOSUR tarpregioninis bendrasis susitarimas įsigaliojo atitinkamai 1997 m., 2003 m. ir 1999 m.; kadangi, atsižvelgiant į šių susitarimų svarbą ES ir LAK šalims, reikia stipraus postūmio vykstančioms deryboms dėl šių susitarimų atnaujinimo, kad būtų sudaryti patys moderniausi ir pažangiausi susitarimai;

S.  kadangi Europos Sąjunga LAK regione yra pagrindinė paramos vystymuisi teikėja, kaip rašoma vystomojo bendradarbiavimo priemonėje 2014–2020 m. laikotarpiui, pagrindinė investuotoja ir viena iš pagrindinių prekybos partnerių, taip pat kadangi stiprų Europos bendradarbiavimą lemia finansinis ir trišalis bendradarbiavimas;

T.  kadangi Europos Komisija rengia naują vystymosi darbotvarkę pagal Darbotvarkę iki 2030 m. ir kadangi sąvoka „darnus vystymasis“ turi būti taikoma visoms Lotynų Amerikos šalims (įskaitant vidutines pajamas gaunančias šalis) ir jas visas apimti; kadangi taikant šį naują požiūrį reikia atsižvelgti į kitus kriterijus, ne tik į pajamas vienam gyventojui;

U.  kadangi LAK regionas nuolat buvo antroje vietoje nustatant pagrindinius ES išorės politikos prioritetus, nepaisant akivaizdžių istoriškai ją su LAK siejančių kultūrinių ir kalbinių ryšių ir nepaisant to, kad reikia naujų sąjungininkų, atsižvelgiant į silpnėjančią ES geopolitinę įtaką pasaulyje;

V.  kadangi svarbus yra visas Atlanto vandenyno baseinas, apimantis Europos Sąjungą, Šiaurės Ameriką, Centrinę Ameriką, Pietų Ameriką ir Atlanto pakrantėje esančias Afrikos šalis, taip pat kadangi būtina vykdyti regionų ir juos sudarančių šalių bendradarbiavimą, kad jie visi galėtų spręsti bendras šios plačios erdvės problemas;

W.  kadangi artimiausia PPO ministrų konferencija 2017 m. gruodžio mėn. bus surengta Buenos Airių mieste ir kadangi į ją taip pat susirinks šalių narių parlamentinės delegacijos;

X.  kadangi 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimu užtikrinama visuotinė galimybė susipažinti su informacija ir žodžio laisvės apsauga;

Y.  kadangi dešimt geriausių pagal energetikos valdymą šalių ir 20 proc. pasaulio naftos atsargų yra Lotynų Amerikoje;

Z.  kadangi dvi Lotynų Amerikos šalys – Meksika ir Brazilija – buvo pripažintos strateginėmis ES partnerėmis;

1.  pabrėžia, kad dviejų regionų – ES ir LAK – partnerystė grindžiama bendromis vertybėmis ir bendrais interesais, kaip antai demokratija, žmogaus teisės, taika ir solidarumas, teisinė valstybė ir nepriklausomos teisminės institucijos, taip pat įsipareigojimu laikytis šių vertybių palaikant horizontaliuosius ryšius – tai tapo itin svarbu siekiant pažangos dviejų regionų vykdomų ir su bendradarbiavimu susijusių mainų srityje; pabrėžia, kad prasidėjus ekonomikos krizei ES ir LAK šalys patiria bendrų sunkumų, susijusių su tvariu ekonomikos augimu ir kova su nedarbu, skaitmeninėmis permainomis, socialine įtrauktimi ir lyčių lygybe, ir kartu puoselėja bendras vertybes;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naująjį geopolitinį scenarijų LAK regionas pripažįstamas ES užsienio politikos strateginiu prioritetu ir galimybe, nes abiem regionams būdinga daugiašališkumu, dialogu, tvarumu, teisinės valstybės principu, pagarba žmogaus teisėms ir įtraukia atvira visuomene grindžiamo pasaulio vizija; pripažįsta didelę ir gausią ES ir LAK šalių tarpusavio santykiuose dalyvaujančių subjektų įvairovę, apimančią valstybes, miestus ir vietos subjektus, taip pat universitetus, pilietinę visuomenę, bendroves ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą; ragina toliau koordinuoti susitarimus, bendradarbiavimo veiksmus ir aukšto lygio politinius ryšius;

3.  mano, kad itin svarbu plėsti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą ir kurti stipresnes partnerystes su LAK šalimis vykdant papildomuosius veiksmus dviejų regionų, subregioniniu ir dvišaliu lygmenimis; pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas turi veiksmingai padėti sustiprinti ekonomikos augimą, įgyvendinant tvarią socialinės ir ekonominės plėtros politiką ir kartu užtikrinant socialinę įtrauktį, piliečių laisves ir žmogaus teises ir skurdo mažinimą; mano, kad ES ir LAK šalių partnerystės ir asociacijos susitarimuose turėtų būti atsižvelgta į regionų ekonominius skirtumus ir skirta daug dėmesio tam, kad skirtumai nedidėtų; pažymi, kad Lotynų Amerikos šalių nacionalinei ekonomikai labai svarbus Europos įmonių buvimas, ir pabrėžia, kad tokių įmonių veiklai turėtų būti taikomos egzistuojančios taisyklės ir vykdomi jų stebėsenos procesai;

4.  akcentuoja ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimų, kaip strateginės dviejų regionų partnerystės priemonės kuriant naują politinio dialogo sistemą, svarbą; ragina ES ir CELAC stiprinti šią partnerystę ir politinį dialogą plėtojant jos teminius dialogus ir įgyvendinant pagrindines iniciatyvas, tokias kaip bendra iniciatyva mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, struktūrinis dialogas migracijos klausimais ir kovos su narkotikais veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo šioje srityje mechanizmas, skiriant dėmesį aiškiai įvardytiems bendriems interesams, kad pagrindiniai pasaulinio masto uždaviniai gero valdymo, ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos, kultūros, inovacijų ir aplinkos srityse būtų bendrai sprendžiami daugiašaliuose forumuose, kaip antai Jungtinėse Tautose, G 20 ir PPO;

5.  dar kartą primena ES ir LAK įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą pasaulinės darbotvarkės klausimais ir remia PPO daugiašalį požiūrį, kaip pagrindą, kuriuo grindžiama atvira prekybos sistema, paremta nuspėjamomis įtraukesnėmis taisyklėmis, pagal kurias veiksmingai siekiama tikslų mažinti skurdą ir skatinti darnų vystymąsi ir kurios yra skaidrios bei demokratiškos, taip pat apima stipresnį parlamentinį aspektą;

6.  dar kartą tvirtina, kad remia regioninę integraciją LAK regione, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnį skirtingų regione taikomų regioninės integracijos schemų koordinavimą, kartu atsižvelgiant į skirtingą integracijos tempą; rekomenduoja stiprinti dialogą, bendradarbiavimą ir geriausios praktikos mainus su CELAC, MERCOSUR, Andų tautų bendrija (ACN), Centrinės Amerikos integracijos sistema (SICA) ir Ramiojo vandenyno aljansu siekiant plėtoti dialogą bendrų interesų srityse ir sutvirtinti jo institucinę struktūrą; rekomenduoja stiprinti regionines iniciatyvas, susijusias su politiniu dialogu, bendradarbiavimu ir geriausios praktikos mainais, kaip antai Pietų Amerikos tautų sąjungą (UNASUR), Amerikos valstybių organizaciją (AVO) ir Karibų bendriją (CARICOM), kad Pietų Amerikoje būtų skatinama demokratijos pažanga; pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir LAK tarpparlamentinį bendradarbiavimą, pirmiausia tarp Europos Parlamento ir įvairių regioninių parlamentų, keičiantis politine ir institucine patirtimi ir žiniomis; teigiamai vertina neseniai pradėtą MERCOSUR ir Ramiojo vandenyno aljanso dialogą siekiant laipsniškai užtikrinti konvergenciją ir padidinti jos mastą, atsižvelgiant į būsimus regioninius ir visuotinius iššūkius;

7.  pabrėžia, kad politinis stabilumas, ekonominės taisyklės ir institucijų tvirtumas, kuriais užtikrinama pagarba teisinės valstybės principams ir skaidrumas, yra teisinio tikrumo užtikrinamos aplinkos, padedančios pritraukti ilgalaikių investicijų, kertiniai akmenys; pabrėžia, kad tokiai teisinei sistemai reikia tvirtų demokratinių institucijų ir atsakingo ekonominio planavimo, taip pat pastangų stiprinti politinį dialogą ir ekonomines partnerystes regione ir su išorės partneriais; atsižvelgdamas į tai, primena, kad partnerystei su Europos Sąjunga tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų;

8.  atkreipia dėmesį į Ramiojo vandenyno aljanso, apimančio Čilę, Kolumbiją, Meksiką ir Peru, dinamiškumą ir ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją išnagrinėti, ar Europos Sąjunga šiame aljanse galėtų dalyvauti kaip stebėtoja, kaip tai jau daro daug Sąjungos valstybių narių;

9.  pažymi, kad dabartiniai pasaulinio masto uždaviniai, įskaitant žmogaus teises, kovą su korupcija ir nebaudžiamumu, gero valdymo trūkumą, tvarų socialinį ekonominį vystymąsi, skurdo panaikinimą, skaitmenines permainas, masinę migraciją, lyčių lygybę, kibernetinį saugumą, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, neteisėtą prekybą narkotikais, klimato kaitą, geopolitines permainas, nelygybę šalių viduje ir tarp šalių, nelegalų darbą ir augantį nedarbą, ES ir LAK partnerystei atveria naujas strateginės veiklos galimybes ir naujus bendradarbiavimo kanalus, remiantis bendra vizija ir darbotvarke;

10.  pabrėžia, kad net įvykus didelei ekonominei plėtrai, dėl kurios sumažėjo skurdas ir nelygybė, nelygybė tebėra didelė kliūtis LAK regiono, kuriame 175 mln. žmonių, ypač moterų ir nepilnamečių, gyvena skurde ir atskirtyje, vystymuisi; pabrėžia, kad siekiant spręsti šį klausimą labai svarbus ekonomikos augimas, įtraukus socialinis vystymasis, teisingas turto paskirstymas ir visuotinis pagrindinių viešųjų paslaugų teikimas;

11.  primena, kad skurdo panaikinimo ir nelygybės mažinimo tikslo turi būti siekiama įgyvendinant ekonominę, socialinės sanglaudos ir įtraukties politiką, didinant galimybes įsidarbinti, užtikrinant galimybę gauti išsilavinimą, taip pat pabrėžia, kad reikia apsaugoti visus savo piliečius ir didinti viduriniąją klasę nepriklausomai nuo ekonomikos ciklų poveikio, įtvirtinti laimėjimus gerinant gyvenimo sąlygas, be kita ko, užtikrinant minimalią socialinę apsaugą, ir laikantis demokratinių vertybių ir žmogaus teisių;

12.  pabrėžia, kad, vadovaujantis žiedinės ekonomikos modeliu, šalių ekonomiką reikia integruoti į pasaulines vertės grandines ir pripažinti dvišalių ir daugiašalių prekybos susitarimų – kaip veiksmingos priemonės, kuri gali padėti spręsti bendrus visuotinius uždavinius, – plėtojimo svarbą, kartu skatinant deramą darbą ir socialinį dialogą kaip darnaus vystymosi skatinimo veiksnius; pabrėžia, kad svarbu sukurti sąlygas abiejų regionų šalių ekonomikai įvairinti, kad jos būtų mažiau priklausomos nuo pasaulinių ciklinių pokyčių ir mažiau pažeidžiamos; pažymi, kad svarbu skatinti mokslinių ir technologinių žinių perdavimą, didinti žmogiškąjį kapitalą ir įvairinti užimtumą, o šiuo tikslu itin svarbu didinti investicijas į švietimą, mokymą ir įgūdžių ugdymą;

13.  teigiamai vertina 2016 m. lapkričio 11 d. ES, jos valstybių narių, Ekvadoro, Kolumbijos ir Peru pasirašytą protokolą dėl Ekvadoro prisijungimo prie ES, Kolumbijos ir Peru laisvosios prekybos susitarimo; primena, kad šiuo susitarimu panaikinami dideli muitų tarifai ir techninės prekybos kliūtys, liberalizuojamos paslaugų rinkos, atveriamos viešųjų pirkimų rinkos ir kad jis apima įsipareigojimus, susijusius su greito ir veiksmingo ginčų sprendimo mechanizmais;

14.  nurodo, kad ES yra didžiausia užsienio investuotoja LAK regione ir antra pagal dydį jo prekybos partnerė, kurianti abipusius ekonominius ryšius, grindžiamus vertybėmis, susijusiomis su kokybe, socialine atsakomybe, darbo vietų kūrimu, technologijų perdavimu bei moksliniais tyrimais ir inovacijomis;

15.  ragina toliau kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes siekiant skatinti ekonominę plėtrą, verslumą, ekonomikos augimą ir užsienio investicijas; pabrėžia, kad reikia kovoti su neoficialia ekonomika ir nepakankama MVĮ plėtra bei mažu jų konkurencingumu; ragina supaprastinti ir pagerinti judumą tarp abiejų regionų, kartu užtikrinant abipusį darbo teisių suderinamumą ir gerinant socialinės apsaugos sistemų koordinavimą;

16.  pabrėžia, jog būtina abiejuose regionuose sukurti darnias ir veiksmingas mokesčių sistemas ir kartu kurti tinkamą mokesčių kultūrą, įskaitant veiksmingų bendrosios apskaitos biurų steigimą, nes tai galėtų suteikti postūmį ekonomikos augimui ir paskatinti kurti gerovės valstybes, visiems piliečiams teikiančias viešąsias gėrybes ir užtikrinančias tokias viešąsias paslaugas, kaip valstybinis švietimas, sveikatos apsauga, socialinės apsaugos infrastruktūra ir visų piliečių saugumas, taip pat pakartoja, kad mokesčių rojai ir mokesčių vengimas kenkia ekonominei ir socialinei plėtrai, pažangai ir gerovei, taip pat tinkamam ekonomikos veikimui ir socialinei perskirstymo politikai;

17.  pabrėžia, kad ekonomikos augimas ir prekyba yra pagrindiniai elementai siekiant darnaus vystymosi, tačiau jų nepakanka siekiant sumažinti skurdą, nelygybę ir atskirtį; ragina vykdyti veiksmingą politiką, kuri padėtų sumažinti šias problemas per diversifikuotą, darnų ir įtraukų augimą, daug dėmesio skiriant socialiniams klausimams, institucinei paramai ir pagarbai žmogaus teisėms;

18.  mano, kad darnaus vystymosi tikslų (DVT) rezultatai turi būti pagrindinis ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono (LAK) bendradarbiavimo tikslas; ragina Sąjungą skatinti paramos biudžetui programas;

19.   remia naują Europos Komisijos vystymosi darbotvarkę, kuri yra Darbotvarkės iki 2030 m. dalis; kartoja, kad Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir jos tikslai turėtų būti pagrindinės ES ir LAK bendradarbiavimo priemonės, įskaitant visus su jais susijusius ekonominius, socialinius ir darnaus vystymosi tikslus, neapsiribojant skurdo panaikinimu; pabrėžia, kad ES turi ir toliau visoms LAK šalims teikti oficialią paramą vystymuisi, įskaitant vidutines ir didesnes pajamas gaunančias šalis, kurios pagal diferencijavimo principą nebeatitinka dvišalio vystomojo bendradarbiavimo reikalavimų – tai ji turi daryti naudodama naują metodą, pagal kurį atsižvelgiama ne tik į pajamas vienam gyventojui; griežtai reikalauja, kad Komisija, išimties tvarka ir laikydamasi Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) reglamento, toliau tęstų dvišalį bendradarbiavimą su vidutines ir didesnes pajamas gaunančiomis šalimis visą 2014–2020 m. laikotarpio vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės galiojimo laikotarpį ir jam pasibaigus, kad būtų toliau remiamos jų pastangos spręsti dabartinius iškylančius uždavinius;

20.  ragina užtikrinti geresnį LAK regiono, taip pat atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų rėmimo politikos ir programų koordinavimą; ragina laikytis ES ir LAK regioniniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose prisiimtų įsipareigojimų ir skirti reikalingus finansinius išteklius jiems vykdyti;

21.  ragina Komisiją nurodyti esamas priemones ir aprūpinti jas pakankamomis lėšomis, imantis tinkamų veiksmų joms suderinti su veiksmingumo, lėšų priskiriamumo, suderinimo, abipusės atsakomybės, atskaitomybės ir derinimo su LAK šalių vystymosi strategijomis principais, kad būtų galima padėti LAK šalims spręsti kylančias problemas ir pasirengti galimam būsimam oficialios paramos vystymuisi (OPV) sumažinimui; ragina į tokias priemones įtraukti praktinės ir mokymo patirties perdavimą ir padėti vykdyti mokesčių ir viešųjų finansų valdymo reformas, kurios padėtų skatinti augimą ir teikti aukštos kokybės viešąsias paslaugas;

22.  ragina Komisiją savo derinimo programoms taikyti įvykdomus kriterijus dėl vystymosi veiksmingumo principų, ypač savarankiškumo, derinimo su šalimis partnerėmis, vystymosi ir finansinio papildomumo, skaidrumo ir atskaitomybės aspektais;

23.  pabrėžia, kad dėl savo geografinių ir geologinių charakteristikų LAK regionas yra labai pažeidžiamas gaivalinių nelaimių požiūriu ir kad ši padėtis blogėja dėl klimato kaitos, kurios problema turi būti sprendžiama pasauliniu mastu laikantis bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principo; ragina Komisiją ir LAK šalis kovoti su klimato kaitos priežastimis, imtis atsparumo klimato kaitai priemonių ir patvirtinti rizikos prevencijos strategijas ir protokolus siekiant greito humanitarinės pagalbos mobilizavimo ekstremaliųjų situacijų atveju;

24.  primygtinai ragina veiksmingai užtikrinti lyčių lygybę, suteikti galių moterims ir vykdyti politiką, skatinančią įtraukti moteris į visas politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis, siekiant didinti jų aktyvumą visuomenėje, energingai kovoti su moterų žudymo dėl lyties reiškiniu, užtikrinti moterų fizinį bei psichologinį saugumą, lengvesnį patekimą į darbo rinką, teises į žemės nuosavybę ir galimybes įsidarbinti, taip pat užtikrinti jų lytinės ir reprodukcinės sveikatos teises; pabrėžia, kad svarbu gerinti mergaičių ir moterų gyvenimą; todėl akcentuoja, kad galimybė gauti išsilavinimą yra gyvybiškai svarbi ir galėtų lemti esminius socialinius ir ekonominius pokyčius; palankiai vertina 1994 m. Amerikos konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, baudimo už jį ir jo panaikinimo (Belem do Para konvencija) ir ragina šios konvencijos stebėjimo mechanizmo sekretoriatui suteikti didesnį vaidmenį; palankiai vertina tai, kad 2016 m. įsigaliojo Europos Tarybos Stambulo konvencija, ir ragina abiejų regionų šalis, kurios nėra šios konvencijos pasirašiusios, tai padaryti;

25.  mano, kad viešoji politika, ypač sveikatos, švietimo ir mokymo krypčių politika, ir privačios tų krypčių iniciatyvos, kuriomis užtikrinama daugiau galimybių beveik 30 mln. jaunuolių, kurie nedirba ir nesimoko, yra ypatingai svarbios; pabrėžia, kad vykdant vystymosi programas būtina spręsti aukšto lygio konfliktų, smurto, organizuoto nusikalstamumo ir žmogžudysčių problemas, kurios daro poveikį visų pirma jaunimui ir paaugliams ir yra viena iš pagrindinių problemų LAK šalyse;

26.  pakartoja, kaip svarbu, kad jaunuoliai turėtų realių gero darbo ir švietimo galimybių, nes su jais siejami lūkesčiai, kad ateityje pavyks užtikrinti ilgalaikį žemyno politinį stabilumą, ir būtent jaunimas yra pagrindinis tai lemiantis veiksnys; skatina tolesnį bendradarbiavimą su ekonominiais fondais, apimantį ES ir LAK studentų dalyvavimą dvišalėse universitetų programose, stipendijas, keitimąsi žiniomis ir tarptautinį judumą, visų pirma stiprinant programą „Erasmus + “ kaip 2015 m. aukštojo mokslo srityje su CELAC užmegztos partnerystės dalį; su džiaugsmu pažymi, kad 2015 m. buvo sėkmingai pradėta įgyvendinti programa „Erasmus+“, pagal kurią numatoma iki 2020 m. sudaryti galimybes 6 200 studentų judumui ir suteikti 3 500 stipendijų studijoms, skirtų daugiausia CELAC studentams; pažymi, kad reikia gerinti visišką ir abipusį universiteto laipsnių pripažinimą ir stiprinti dviejų regionų bendradarbiavimą taikant kokybės ir akreditavimo sistemą;

27.  nurodo, kad ES ir CELAC bendradarbiavimas atlieka pagrindinį vaidmenį mokslo, technologijų ir inovacijų srityje, taip pat tai, kad svarbu sukurti bendrą ES ir CELAC mokslinių tyrimų erdvę siekiant sustiprinti bendradarbiavimą mokslininkų ir dėstytojų judumo srityje;

28.  pabrėžia esminę vaiko teisių svarbą ir tai, kad visos ES ir LAK šalys turi griežtai laikytis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos;

29.  ragina toliau bendradarbiauti skatinant technologinę plėtrą ir užtikrinant geresnes galimybes gyventojams gauti informaciją ir naudoti ryšių technologijas, kad mūsų visuomenės galėtų prisitaikyti prie skaitmeninių permainų;

30.  atkreipia dėmesį į per pastaruosius dešimtmečius pastebėtą bendrą tendenciją daryti pažangą laisvių ir socialinių teisių srityje ir į šioje srityje kylančias bendras problemas, taip pat į didžiules pastangas parengti įtraukią viešąją politiką, siekiant apsaugoti pažeidžiamas grupes ir vienodai paskirstyti turtą ir ekonomikos augimo naudą, kuriomis per pastaruosius 15 metų ryžtingai prisidėta prie beveik 60 mln. Lotynų Amerikos gyventojų skurdo panaikinimo; ragina valdžios institucijas gerbti ir užtikrinti demokratinius principus, pagrindines teises, laisves ir saugumą visiems piliečiams, įskaitant religines mažumas, čiabuvius, aplinkosaugos aktyvistus, LGTBI bendruomenę, neįgaliuosius piliečius, priverstinai perkeltus asmenis bei asmenis be pilietybės ir kaimo vietovių gyventojus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvę internete ir realiame gyvenime;

31.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti religinių mažumų ir LGTBI bendruomenės teises ir saugumą; primygtinai ragina LAK vyriausybes priimti įstatymus ir imtis priemonių, kurie gali padėti apsaugoti žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus nuo persekiojimo, grasinimų, šmeižimo kampanijų, savavališko suėmimo, kankinimo, priverstinio dingimo ir žudymo, kurių taikiniais jie dažnai yra; ragina apsaugoti čiabuvių ir kaimo vietovių gyventojų teises ir interesus plėtros projektų, turinčių didelį poveikį aplinkai, įgyvendinimo ir gavybos pramonės operacijų vykdymo atvejais, taikant išankstinio konsultavimosi ir sutikimo gavimo mechanizmus;

32.  apgailestauja dėl išpuolių prieš demokratiškai išrinktus opozicijos lyderius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, ypač dirbančius aplinkosaugos srityje, ir jų advokatus; ragina valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių jų fiziniam ir psichologiniam neliečiamumui garantuoti ir užtikrinti, kad būtų nedelsiant atlikti nuodugnūs ir nešališki tyrimai, siekiant patraukti kaltuosius baudžiamojon atsakomybėn pagal tarptautinius standartus;

33.  pakartoja, kad derybų dėl prekybos arba asociacijos susitarimų ir jų įgyvendinimo laikotarpiu turėtų būti užtikrintas aktyvus pilietinės visuomenės ir NVO dalyvavimas ir konsultavimasis su jomis;

34.  pabrėžia, kad susitarimuose turi būti paminėta teisė į žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę LAK šalyse;

35.  ragina ES valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti teisės aktus, kuriuose būtų numatyta galimybė įšaldyti asmenų, kurie yra įsivėlę į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, turtą ir pritaikyti jiems vizų apribojimus;

36.  pakartoja, kad vykdant su migracija susijusią politiką ir veiklą turi būti užtikrinamos žmogaus teisės, o moterims ir pažeidžiamoms grupėms, pvz., nepilnamečiams, pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kartu atsižvelgiant į iššūkius, susijusius su sienų apsauga ir migrantų nekriminalizavimu; pabrėžia, kad reikia patvirtinti visapusišką požiūrį, pagal kurį būtų pripažįstamas ekonominis ir socialinis darbuotojų migrantų indėlis priimančiosiose šalyse, tranzito šalių svarba ir teisėtų būdų įgyti pilietybę priimančiosiose šalyse nustatymo, ypatingą dėmesį skiriant perkeltiesiems asmenims, kuriems reikia prieglobsčio, svarba; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų supaprastinamas ir gerinamas teisėtas judumas tarp šalių, kartu užtikrinant darbo teisių atitikimą ir gerinant socialinės apsaugos sistemų koordinavimą;

37.  primygtinai ragina LAK šalis užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma socialinių, aplinkosaugos ir darbo teisių; ragina visapusiškai veiksmingai įgyvendinti TDO konvencijas ir laikytis pagrindinių darbo standartų, kurie, be kita ko, apima asociacijų laisvę ir teisę į kolektyvines derybas; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad būtų panaikintas bet koks priverčiamasis ar privalomasis darbas;

38.  atkreipia dėmesį į abiejų regionų patiriamus sunkumus gynybos ir saugumo srityje, apimančius terorizmą ir kovą su prekyba narkotikais bei organizuotu nusikalstamumu, ir ragina toliau stengtis stiprinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje koordinuojant policijos ir kariuomenės veiklą, ypatingą dėmesį skiriant keitimuisi informacija; ragina Lotynų Amerikos šalis dalyvauti ES krizių valdymo ir taikos palaikymo misijose, kaip jos tai jau daro Kolumbijoje ir Čilėje; ragina tęsti karinį bendradarbiavimą siekiant sukurti specialiąsias skubios pagalbos gaivalinių ir humanitarinių nelaimių atvejais pajėgas; ragina toliau bendradarbiauti jūrų saugumo, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir kontrolės srityse;

39.  ragina vienareikšmiškai gerbti valstybių teritorinio vientisumo principą;

40.  apgailestauja dėl humanitarinės pagalbos mažinimo ir nepritaria tam, kad pagalba toliau būtų mažinama tose vietovėse, kuriose šios pagalbos labiausiai reikia (Centrinės Amerikos šiaurinės dalies šalyse, Haityje ir Kolumbijoje), taip pat vietovėse, kurias ypač veikia klimato kaita ir gaivalinės nelaimės;

41.  smerkia kai kurių šalių vyriausybių, kurios atsisakė priimti tarptautinę humanitarinę pagalbą, veiksmus, dėl kurių tapo neįmanoma patenkinti pačių pagrindinių tų šalių poreikių; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę paraginti atitinkamas valdžios institucijas leisti teikti tokią pagalbą ir parengti pagalbos kiekvienai šaliai planus;

42.  ragina ES stengtis remti LAK šalis, kenčiančias dėl joms būdingo smurto ir nepriimtinai didelio žmogžudysčių, neteisminio mirties bausmės vykdymo ir priverstinio dingimo atvejų skaičiaus, nes neužtikrinus saugumo negali būti jokios tikros gerovės, orumo ir laimės; primygtinai ragina LAK šalis imtis veiksmų siekiant išspręsti kalėjimų perpildymo problemą ir pagerinti sąlygas kalėjimuose, užtikrinti, kad būtų apsaugotas sulaikytųjų fizinis ir psichologinis neliečiamumas, ištirti kankinimo ir blogo elgesio atvejus ir už juos nubausti, taip pat skatinti žmoniškiau elgtis su kaliniais, kad būtų užkirstas kelias maištams, kurie nuolat kyla kalėjimuose ir per kuriuos žūsta žmonės;

43.  pabrėžia, kad būtina stiprinti visų Atlanto vandenyno baseino šalių bendradarbiavimą kovos su prekyba narkotikais srityje, taip pat įtraukiant ir susijusias Vakarų Afrikos šalis, kurios yra svarbi Lotynų Amerikos ir Europos jungtis siunčiant narkotikus;

44.  prašo ES remti Centrinės Amerikos šalis, kenčiančias dėl organizuoto nusikalstamumo, kuris kelia grėsmę jų socialinei ir politinei struktūrai;

45.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga privalo toliau remti Centrinės Amerikos saugumo strategiją ir Karibų regiono saugumo strategiją;

46.  pabrėžia, kad skubiai reikia dėti didesnes pastangas siekiant kovoti su korupcija, mokestiniu sukčiavimu ir nebaudžiamumu, nes tai yra vienos iš pagrindinių kliūčių, trukdančių užtikrinti vystymąsi ir pagarbą teisinės valstybės principams, rengti laisvus ir skaidrius rinkimus, užtikrinti valdžių padalijimą ir vienodas galimybes naudotis nepriklausoma, nešališka ir profesionalia teismų sistema, remti gerą valdymą, šalinti institucinius trūkumus ir stiprinti administraciją; pripažįsta darbą, kurį šioje srityje atliko EUROsociAL;

47.  ragina ES ir LAK šalis imtis priemonių siekiant spręsti korupcijos problemą ir su ja kovoti, taikant tiek prevencines priemones, tiek teisėsaugos ir baudžiamojo persekiojimo priemones ir veiksmingai įgyvendinant daugiašales ir tarptautines kovos su korupcija konvencijas, taip pat pažymi, kad korupcija trukdo ne tik kurti socialinę ir ekonominę gerovę ir socialinę lygybę, bet ir užtikrinti politinį teisėtumą ir gerą valdymą; pabrėžia, kad, nesant nepriklausomų teisminių institucijų ir viešojo administravimo, skatinamas nepasitikėjimas viešojo sektoriaus institucijomis, kenkiama teisinei valstybei ir kurstomas smurtas; pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti kovą su korupcija, būtinas skaidrumas, laisva žiniasklaida ir piliečių dalyvavimas; mano, kad turėtų būti nustatytos naujos tarptautinės nuostatos, pavyzdžiui, dėl automatinio keitimosi mokestine informacija ir banko paslapties panaikinimo, kurių laikantis būtų naikinami mokesčių rojai;

48.  ragina toliau bendradarbiauti aplinkos apsaugos klausimais, kurie yra itin svarbūs abiem regionams, ypatingą dėmesį skiriant energetikos pertvarkai ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesui, kurie turės įtakos abiejų regionų ekonomikai; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusius mokslinius tyrimus ir tokios energijos sistemų diegimą, gamtos apsaugą, miškotvarką ir politikos priemones, kuriomis siekiama spręsti su klimato kaitos priežastimis ir padariniais regione, kuris patiria didžiulį klimato kaitos poveikį, susijusius klausimus, atsižvelgiant į vietovėse, kuriose vykdoma gamtos išteklių gavyba, gyvenančių vietos ir čiabuvių bendruomenių teises; pabrėžia, kad reikia toliau remti tokias iniciatyvas kaip programa EUrocLIMA ar Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos klimato kaitos biurų tinklas, laikantis Limos darnaus vystymosi, aplinkosaugos, kovos su klimato kaita ir energetikos darbotvarkės; pripažįsta bendrą poreikį įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, siekiant sėkmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimus; pabrėžia poreikį toliau investuoti ir tęsti ES ir LAK institucijų ir įmonių tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant bendrai spręsti klausimus, susijusius su energetikos pertvarka, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir pagrindinės infrastruktūros gerinimu; pabrėžia, kad svarbu gerinti valdymą ir teismines procedūras, kad būtų apsaugoti miškai ir išplėsta ekologinio ūkininkavimo praktika;

49.  mano, kad būtina paspartinti derybas, siekiant greitai sudaryti išsamų, subalansuotą ir abipusiškai naudingą ES ir MERCOSUR partnerystės susitarimą, kaip nurodoma 2017 m. kovo 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, kad būtų galima užbaigti galiojančių ES ir Lotynų Amerikos susitarimų rinkinį; pabrėžia, kad reikia baigti derybas ir pasiekti galutinį susitarimą, kurį Europos Parlamentas galėtų ratifikuoti iki šios kadencijos pabaigos, nes tai neabejotinai prisidės prie ekonomikos augimo ir užimtumo užtikrinimo abiejose ekonominėse zonose, taip pat prie mūsų istorinių, kultūrinių, politinių ir bendradarbiavimo ryšių ir mūsų tautų tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu pagreitinti vykstančias derybas dėl ES ir Meksikos visuotinio susitarimo atnaujinimo, ir ragina sudaryti šį susitarimą iki 2017 m. pabaigos; nurodo, kad svarbu baigti sudaryti ES ir Čilės asociacijos susitarimą iki 2018 m. pirmojo trimestro pabaigos; prašo valstybių narių parlamentų, kurie dar neratifikavo ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo, tai padaryti;

51.  pabrėžia neseniai įvykusio Ekvadoro prisijungimo prie daugiasektorinio susitarimo su Kolumbija ir Peru svarbą, taip pat primena, kad Bolivija taip pat galėtų prisijungti prie šio susitarimo, jei nuspręstų jame dalyvauti; palankiai vertina tai, kad Peru ir Kolumbijai patvirtintas bevizis režimas trumpalaikiam buvimui Šengeno erdvėje; atsižvelgdamas į tai, reikalauja tokio pat pobūdžio bevizį režimą patvirtinti Ekvadorui; nurodo, kad tokiais veiksmais padedama gerinti ES ekonominius ir kultūrinius ryšius su šiomis šalimis;

52.  pabrėžia, kad itin svarbu į ES ir LAK šalių asociacijos, prekybos ir investicijų susitarimus sistemingai įtraukti taisykles dėl įmonių atsakomybės ir nuostatas, kuriomis užtikrinama žmogaus teisių ir socialinių teisių apsauga;

53.  nurodo, kad Meksika ir Brazilija nurodytos kaip strateginės ES partnerės ir ragina tokį statusą suteikti ir Argentinai, kuri yra svarbi regiono veikėja ir MERCOSUR bei G 20 narė, ir atnaujinti institucinių santykių struktūrą;

54.  pripažįsta Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikimų, kurių veiklos mechanizmai pastaraisiais metais buvo sutvirtinti, svarbą ir kartu pabrėžia Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos šalių generalinio sekretoriato (SEGIB) vaidmenį padedant rotacijos tvarka pirmininkaujančioms valstybėms; pabrėžia tokių susitikimų, kurie tampa dialogo, koordinavimo ir bendradarbiavimo forumu, bendrai šių dviejų regionų partnerystei teikiamą pridėtinę vertę; atsižvelgdamas į tai, prašo sukurti bendradarbiavimo mechanizmą – jis galėtų veikti pagal Komisijos ir (arba) Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir SEGIB susitarimo memorandumą arba bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo ir jį taikant būtų galima optimizuoti abiejų institucijų santykius ir jiems užtikrinti geresnės struktūros, tvarkingesnį ir sistemingesnį pagrindą; palankiai vertina tai, kad pastarajame aukščiausiojo lygio susitikime ypatingas dėmesys buvo skiriamas tokioms svarbioms sritims, kaip jaunimo reikalai, švietimas ir verslumas;

55.  pakartoja, kad EUROLAT asamblėja ir Europos Parlamento delegacijos yra labai veiksminga ir naudinga priemonė plėtojant strateginės partnerystės parlamentinį aspektą ir ES ir LAK politinį dialogą, į jį įtraukiant pilietinę visuomenę, kurios vaidmuo turėtų būti sustiprintas, nes per jas, be kita ko, piliečių prašymai perduodami ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimams; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti informuotumą apie asamblėjos diskusijas bei išvadas ir jų sklaidą, tiek kuriant sąveiką su ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimais, tiek naudojantis nacionaliniais ir regioniniais instituciniais kanalais;

56.  pabrėžia ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono fondo kaip tarptautinės organizacijos reikšmę ir ragina visas šešiasdešimt dvi jo nares, kurios turėtų atlikti svarbų vaidmenį remiant dviejų regionų partnerystę, skubiai ratifikuoti jos steigimo susitarimą ir prašo sukurti nuolatinius šio fondo ir EUROLAT asamblėjos bendradarbiavimo kanalus;

57.  pritaria tam, kad būtų išplėstas Europos investicijų banko išorės skolinimo Lotynų Amerikai įgaliojimas, siekiant išlaikyti ir plėtoti operacijas, vykdomas reaguojant į prioritetinių sričių, tokių kaip klimato kaitos padarinių švelninimas, socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės infrastruktūros plėtojimas ir parama MVĮ, finansavimo poreikius;

58.  ragina užtikrinti geresnį daugiašalį ES valstybių narių veiklos Amerikos valstybių plėtros banke ir Lotynų Amerikos plėtros banke koordinavimą, siekiant kuo labiau padidinti jų ekonominį poveikį LAK šalims skirtose programose;

59.  pakartoja, kad remia taikos procesą Kolumbijoje, kuris turi lemiamos svarbos Kolumbijos gyventojų ateičiai ir padėties regione, kurio dalimi ši šalis yra, stabilizavimui, ir įsipareigoja remti Kolumbijos vyriausybę įgyvendinant šį procesą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad į šį procesą reikia įtraukti visą Kolumbijos visuomenę, ypač nukentėjusiųjų ir pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat priverstinai perkeltuosius asmenis, ir užtikrinti kovotojų už žmogaus teises ir bendruomenės lyderių saugumą ir apsaugą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti politinę ir finansinę paramą, be kita ko, pagal VBP reglamentą, ypač pagal jo 5 straipsnio 2 dalį, ir naudojant ES patikos fondo Kolumbijai lėšas, taip pat remia vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos paskirto specialiojo pasiuntinio Kolumbijai vaidmenį; pageidauja, kad Nacionalinė išlaisvinimo armija taip pat įsipareigotų dalyvauti vykstančiame taikos procese; teigiamai vertina tai, kad, Junginėms Tautoms prižiūrint, Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos (FARC) baigė perduoti asmeninius ginklus; pritaria naujajai misijai, kurią įsteigė JT Saugumo Taryba, siekdama padėti FARC nariams grįžti į visuomenę; džiaugiasi Nacionalinės išlaisvinimo armijos ir Kolumbijos vyriausybės sudarytu dvišaliu susitarimu dėl ugnies nutraukimo;

60.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, vis labiau įsivyraujant politiniam ir socialiniam nestabilumui, Venesueloje labai blogėja demokratijos, žmogaus teisių ir socialinė ir ekonominė padėtis; ragina Venesuelos vyriausybę užtikrinti valdžių padalijimą ir vyriausybės padalinių nepriklausomumą bei grąžinti Nacionalinei Asamblėjai visus konstitucinius įgaliojimus; be to, ragina Venesuelos vyriausybę užtikrinti, kad visi politiniai kaliniai būtų nedelsiant ir besąlygiškai paleisti, ir kuo skubiau paskelbti rinkimų kalendorių, kad galėtų įvykti laisvi ir skaidrūs rinkimų procesai; ragina tarptautinę bendruomenę, regiono subjektus ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją skatinti ir remti plataus masto nacionalinį susitarimą kaip vienintelį galimą sprendimą; prašo vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją aktyviai svarstyti kitas konstruktyvias politinio stabilumo šalyje skatinimo priemones; tokiomis aplinkybėmis atmeta bet kokius bandymus perduoti pagal konstituciją pripažintus jos įgaliojimus kuriam nors kitam organui; griežtai smerkia 2017 m. liepos 30 d. vykusius rinkimus į Konstitucinę Asamblėją, nes jie surengti pažeidžiant valdžių padalijimo principą ir piliečių teises laisvai reikšti savo politinę nuomonę per demokratiškai išrinktas ir teisėtas institucijas; primena, kad Europos Parlamentas kartu su daugeliu kitų tarptautinių veikėjų nepripažįsta šių rinkimų arba bet kokių naujos asamblėjos veiksmų ir sprendimų dėl teisėtumo stokos, ir apgailestauja dėl smurtinių aplinkybių, dėl kurių daug žmonių žuvo ir buvo sužeista; reiškia didelį susirūpinimą dėl neteisėto demokratiškai išrinktų Nacionalinės Asamblėjos narių persekiojimo ir jiems taikomų represijų; nepritaria generalinės prokurorės Luisos Ortega Diaz atleidimui ir jos bei visų Aukščiausiojo Teismo, kurį paskyrė teisėta Venesuelos Nacionalinė Asamblėja, narių politiniam persekiojimui; visapusiškai remia TBT vykdomus Venesuelos režimo įvykdytų sunkių nusikaltimų ir represinių veiksmų tyrimus ir ragina ES šiuo klausimu imtis aktyvaus vaidmens; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir Europos Vadovų Tarybą apsvarstyti galimybę įšaldyti asmenų, dalyvavusių sunkiai pažeidžiant žmogaus teises Venesueloje, turtą, taip pat riboti jų galimybes patekti į ES teritoriją;

61.   palankiai vertina 2016 m. gruodžio mėn. pasirašytą ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą; pabrėžia, kad svarbu paspartinti jo įgyvendinimą, kuris gali turėti teigiamos įtakos visai ES ir CELAC partnerystei; nurodo, kad politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas turėtų padėti gerinti Kubos piliečių gyvenimo sąlygas ir socialines teises, skatinti demokratijos pažangą ir pagrindinių laisvių užtikrinimą bei puoselėjimą; pabrėžia, kad susitarimo galiojimas priklausys nuo to, kaip veiksmingai Kubos vyriausybė įgyvendins susitarime ir remiantis Europos Parlamento rezoliucijomis numatytas žmogaus teisių nuostatas;

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir CELAC šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0016.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0269.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0200.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0297.
(5) OL C 274, 2016 7 27, p. 28.
(6) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/montevideo_2016/adopted_docs/trade_en.pdf
(7) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/montevideo_2016/adopted_docs/poverty_en.pdf
(8) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/montevideo_2016/adopted_docs/pparties_en.pdf
(9) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/montevideo_2016/adopted_docs/china_en.pdf
(10) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/athens2014/adopted_docs/femicide/1026102en.pdf
(11) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/eurolat/assembly/plenary_sessions/montevideo_2016/adopted_docs/migration_en.pdf
(12) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 54.
(13) OL C 65, 2016 2 19, p. 120.


Korupcija ir žmogaus teisės trečiosiose šalyse
PDF 438kWORD 64k
2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse (2017/2028(INI))
P8_TA(2017)0346A8-0246/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (UNCAC), kurį įsigaliojo 2005 m. gruodžio 14 d.(1),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir į 2009 m. Tarybos rekomendaciją dėl tolesnės kovos su papirkinėjimu ir 2009 m. Rekomendaciją dėl mokesčių atskaitymo iš užsienio valstybės pareigūnams duodamų kyšių ir kitų susijusių priemonių(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. priimtą ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir 2015 m. liepos 20 d. Užsienio reikalų tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, priimtas per 2008 m. gruodžio 8 d. vykusį 2914-ąjį Bendrųjų reikalų tarybos posėdį(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 8 d. priimtą Europos investicijų banko (EIB) pranešimą „Draudžiamo elgesio prevencijos ir atgrasymo nuo jo politika Europos investicijų banko veikloje“, („EIB kovos su sukčiavimu politika“)(5),

–  atsižvelgdamas į Verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kuriais įgyvendinama Jungtinių Tautų programa „Apsaugoti, gerbti ir padėti“(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl verslo ir žmogaus teisių(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl neseniai organizacijoje FIFA atskleistų aukšto lygio korupcijos atvejų(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(15),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos, Europos Tarybos civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos ir į rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, priimtas Europos Tarybos Ministrų komiteto atitinkamai 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d., kuriomis įsteigiama Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26–27 d. priimtą Džakartos pareiškimą dėl kovos su korupcija agentūrų principų(16),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 22–24 d. priimtą Panamos deklaraciją dėl Tarptautinės kovos su korupcija institucijų asociacijos (IAACA) 7-osios metinės konferencijos ir visuotinio susirinkimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų ir į 2016 m. rugsėjo 29 d. priimtą Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų(17),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 5 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos patariamojo komiteto galutinę ataskaitą neigiamo korupcijos poveikio naudojimuisi žmogaus teisėms klausimu(18),

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos konvenciją dėl korupcijos prevencijos ir kovos su ja (AUCPCC)(19),

–  atsižvelgdamas į JT pasaulinio susitarimo iniciatyvą, kuria siekiama strategijas ir priemones pagrįsti visuotiniais žmogaus teisių, darbo, aplinkosaugos ir kovos su korupcija principais(20),

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Transparency International“ metinį korupcijos suvokimo indeksą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8–0246/2017),

A.  kadangi korupcija yra sudėtingas tiek Šiaurės, tiek Pietų šalis apimantis pasaulinis reiškinys, kurį galima apibūdinti kaip piktnaudžiavimą patikėtais įgaliojimais siekiant asmeninės ar bendros, tiesioginės ar netiesioginės privačios naudos, kuris kelia rimtą grėsmę viešajam interesui ir socialiniam, politiniam ir ekonominiam stabilumui ir saugumui, nes pakertamas visuomenės pasitikėjimas, kenkiama institucijų efektyvumui ir veiksmingumui ir paminami demokratijos ir žmogaus teisių, etikos, teisingumo, darnaus vystymosi ir gero valdymo principai;

B.  kadangi korupcija gali apimti įvairią veiklą nuo nedidelio masto pastangų daryti įtaką asmenims, valstybės pareigūnams arba viešųjų paslaugų teikimo veiklai iki plataus masto mėginimų sugriauti politinę, ekonominę ir (arba) teisinę sistemas, taip pat kurstyti ir finansuoti terorizmą, skatinti ekstremizmą, mažinti mokestines pajamas ir remti organizuoto nusikalstamumo tinklus;

C.  kadangi korupcijos priežastis yra politinės, ekonominės ir teisminės sistemų negebėjimas užtikrinti tvirtą ir nepriklausomą priežiūrą ir atskaitomybę;

D.  kadangi korupcijos mažinimas nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, skurdo mažinimą, ekonominės gerovės kūrimą, švietimą, socialinę gerovę, sveikatos priežiūrą, infrastruktūros plėtojimą ir konfliktų sprendimą, taip pat stiprinti pasitikėjimą institucijomis, verslu ir politika;

E.  kadangi daugelyje šalių korupcija ne tik yra didelė sisteminė kliūtis demokratijai, teisinės valstybės principo paisymui, politinei laisvei ir darniam vystymuisi, taip pat visoms pilietinėms, politinėms, ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms žmogaus teisėms įgyvendinti, bet taip pat gali lemti daug žmogaus teisių pažeidimų; kadangi korupcija yra viena iš mažiausiai paisomų žmogaus teisių pažeidimų priežasčių, nes ja kurstoma neteisybė, nelygybė, be kita ko, finansinių ir ekonominių išteklių požiūriu, nebaudžiamumas, savavališki veiksmai, politinis ir religinis ekstremizmas ir konfliktai;

F.  kadangi korupcija, keldama grėsmę demokratijos įtvirtinimui ir žmogaus teisių užtikrinimui ir kenkdama valstybės institucijoms, gali lemti socialinius neramumus, įskaitant smurtą, pilietinius protestus ir labai didelį politinį nestabilumą; kadangi korupcija ir toliau yra veiksnys, skatinantis konfliktus besivystančiose šalyse, lemiančius plačiai paplitusius žmogaus teisių, be kita ko, tarptautinės humanitarinės teisės, pažeidimus ir nusikaltėlių nebaudžiamumą, kuris sistemingai nepastebimas; kadangi dėl faktinės padėties korupcijos srityje ir neteisėto valstybės valdžios pareigūnų praturtėjimo užgrobiama valdžia ir valdžioje išsilaiko kleptokratai;

G.  kadangi daugelyje šalių aukšto lygio korupcija lemia žemus žmogaus, socialinio ir ekonominio vystymosi rodiklius, žemą švietimo ir kitų viešųjų paslaugų lygį, ribotas pilietines ir politines teises, nedidelę politinę konkurenciją ir nedidelę žiniasklaidos laisvę internete ir realiame gyvenime arba jų nebuvimą ir trūkumus teisinės valstybės srityje;

H.  kadangi korupcija daro poveikį naudojimuisi žmogaus teisėmis, turi konkrečių neigiamų padarinių ir daro neproporcingą poveikį nepalankiausioje padėtyje esančioms, marginalizuotoms ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms, pvz., moterims, vaikams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims, skurstantiems asmenims, čiabuviams ar mažumoms priklausantiems asmenims, nes užkerta jiems kelią vienodomis sąlygomis dalyvauti politiniame gyvenime, naudotis viešosiomis ir socialinėmis programomis ir paslaugomis, teisingumu, apsauga, gamtos ištekliais, įskaitant žemę, įsidarbinti, įgyti išsilavinimą, rūpintis sveikata ir turėti būstą; kadangi korupcija taip pat daro poveikį pažangai siekiant panaikinti diskriminaciją, užtikrinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą, nes riboja moterų pajėgumą reikalauti savo teisių; kadangi korupcija iškraipo valstybės išlaidų dydį ir sudėtį, darydama didelę žalą valstybės pajėgumui visapusiškai panaudoti visus turimus išteklius siekiant užtikrinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tinkamą demokratijos ir teisinės valstybės veikimą ir bendros etikos puoselėjimą;

I.  kadangi pagal JT 16-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT) daugiausia dėmesio skiriama taikai, teisingumui, stiprių institucijų kūrimui ir kovai su korupcija; kadangi siekiant visuotinai įgyvendinti 16-ąjį DVT, ES turi skubiai ir tiesiogiai spręsti įvairias su korupcija itin glaudžiai susijusias problemas, pradedant žmogaus teisių pažeidimais ir baigiant skurdu, badu ir neteisybe;

J.  kadangi sprendžiant korupcijos klausimą reikia bendromis pastangomis kovoti ir su aukšto lygio, ir su smulkia korupcija trečiosiose šalyse ir ES valstybėse narėse, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į hierarchinę protekciją, atlygio sistemas ir klientelizmą valdžios struktūrose, kurios dažnai sieja korupcijos nusikaltimus ir nebaudžiamumą aukščiausiuoju lygiu su smulkia korupcija, kuri daro tiesioginį poveikį piliečių gyvenimui ir jų galimybei naudotis pagrindinėmis paslaugomis;

K.  kadangi, nepaisant nacionalinių priežiūros ir teisėsaugos institucijų puikių gebėjimų, kompetencijos ir ryžto, su korupcija negali būti kovojama neprisiėmus tvirto politinio įsipareigojimo aukščiausiuoju lygiu;

L.  kadangi korupcijos ekonominės pasekmės yra itin neigiamos, ypač turint mintyje jos poveikį gyventojų skurdo ir nelygybės augimui, viešųjų paslaugų kokybei, saugumui, galimybėms gauti visapusiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir įgyti aukštus standartus atitinkantį išsilavinimą, galimybėms naudotis infrastruktūra, socialinėms ir ekonominėms asmeninės ir ekonominės emancipacijos galimybėms, ypač augimo, darbo vietų kūrimo ir įsidarbinimo galimybėms, taip pat atgrasymo nuo verslumo ir investicijų praradimo požiūriu;

M.  kadangi, pvz., korupcija ES kainuoja 179–990 mlrd. EUR BVP per metus(21);

N.  kadangi, anot Pasaulio banko, visame pasaulyje kyšiais kasmet sumokama apie 1 trln. JAV dolerių, o įvertintas bendras ekonominis nuostolis dėl korupcijos yra daug kartų didesnis už šią sumą;

O.  kadangi su korupcija dažnai siejamas organizuotas nusikalstamumas, kuris yra didelė problema daugelyje šalių ir turi tarpvalstybinį aspektą;

P.  kadangi korupcija ir žmogaus teisių pažeidimai paprastai yra susiję su piktnaudžiavimu įgaliojimais, atskaitomybės stoka, trukdymu vykdyti teisingumą, netinkamos įtakos naudojimu ir įvairių formų diskriminacijos, klientelizmo ir rinkos mechanizmų iškraipymo institucionalizavimu; kadangi korupcija glaudžiai susijusi su trūkumais teisinės valstybės ir gero valdymo srityje ir kadangi korupcija dažnai kenkia institucijų ir subjektų, kuriems patikėta užduotis užtikrinti stabdžių ir atsvarų sistemą ir pagarbą demokratijos principams ir žmogaus teisėms, pvz., parlamentų, teisėsaugos institucijų, teisminių institucijų ir pilietinės visuomenės, veiksmingumui; kadangi šalyse, kuriose teisinę valstybę silpnina korupcija, korumpuoti teisėjai, teisininkai, prokurorai, policijos pareigūnai, tyrėjai ir auditoriai trukdo įgyvendinti ir stiprinti teisines sistemas;

Q.  kadangi korupcija ir žmogaus teisių pažeidimai – reiškinys, apimantis nesąžiningą elgesį ir silpnas valdžios institucijas, ir kadangi viešųjų ir privačiųjų organizacijų patikimumas ir teisėtumas gali būti užtikrintas tik tada, jei kasdienis valdymas yra pagrįstas visiško sąžiningumo kultūra;

R.  kadangi tokia praktika, kaip rinkimų klastojimas, neteisėtas politinių partijų finansavimas, kronizmas arba juntama neproporcinga pinigų įtaka politikoje griauna politinių partijų ir išrinktųjų atstovų, rinkimų proceso ir valdžios institucijų patikimumą ir pasitikėjimą jais, kenkia demokratiniam teisėtumui ir visuomenės pasitikėjimui politika ir gali labai susilpninti pilietines ir politines teises; kadangi nepakankamas reglamentavimas ir politinio finansavimo skaidrumo ir stebėsenos trūkumas gali suteikti galimybes daryti nederamą poveikį viešųjų reikalų tvarkymui ir kištis į jį; kadangi kaltinimai korupcija taip pat gali būti naudojami kaip politinė priemonė politikų reputacijai diskredituoti;

S.  kadangi korupcija teismų sektoriuje pažeidžia lygybės, nediskriminavimo, teisės kreiptis į teismą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą principus, kurie nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti visas kitas žmogaus teises ir užkirsti kelią nebaudžiamumui; kadangi tai, jog nėra nepriklausomų teismų ir viešojo administravimo, skatina nepasitikėjimą viešojo sektoriaus institucijomis ir taip trukdo laikytis teisinės valstybės principo ir retkarčiais kursto smurtą;

T.  kadangi korupciją sunku kiekybiškai vertinti, nes paprastai ji yra susijusi su neteisėta praktika, kuri yra sąmoningai slepiama, nors ir yra sukurta ir įgyvendinama keletas mechanizmų korupcijai nustatyti, stebėti, kiekybiškai įvertinti ir su ja kovoti;

U.  kadangi tokios naujos technologijos, kaip išsklaidytosios operacijų knygos arba tyrimų naudojant atvirą šaltinį būdai ir metodai, suteikia naujų galimybių padidinti valdžios institucijų veiklos skaidrumą;

V.  kadangi žmogaus teisių apsaugos stiprinimas ir ypač nediskriminavimo principas yra vertinga kovos su korupcija priemonė; kadangi kova su korupcija taikant baudžiamąją ir privatinę teisę reiškia, kad yra imamasi represinių ir taisomųjų veiksmų; kadangi žmogaus teisių, teisinės valstybės principo ir gero valdymo propagavimas ir stiprinimas yra nepaprastai svarbūs elementai siekiant užtikrinti sėkmingas ir tvarias kovos su korupcija strategijas;

W.  kadangi kuriant baudžiamojo teisingumo požiūrio ir žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio sinergiją kovojant su korupcija būtų galima šalinti kolektyvinius ir bendrus korupcijos padarinius ir užkirsti kelią sisteminiam žmogaus teisių padėties blogėjimui, tiesiogiai arba netiesiogiai nulemtam korupcijos;

X.  kadangi tarptautinės kovos su korupcija pastangos dedamos taikant vis pažangesnę institucinę ir teisinę sistemą, tačiau dar esama didelių įgyvendinimo spragų dėl politinės valios arba tvirtų vykdymo užtikrinimo mechanizmų stokos; kadangi žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris į kovos su korupcija pastangas padėtų pakeisti nusistovėjusią paradigmą ir galėtų prisidėti prie šių įgyvendinimo spragų šalinimo naudojant esamus nacionalinius, regioninius arba tarptautinius tikrinimo, kaip vykdomos su žmogaus teisėmis susijusios prievolės, mechanizmus;

Y.  kadangi Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją yra vienintelė teisiškai privaloma visuotinė kovos su korupcija priemonė, apimanti penkias pagrindines sritis: prevencines priemones, kriminalizavimą ir teisėsaugą, tarptautinį bendradarbiavimą, turto susigrąžinimą ir techninę pagalbą bei keitimąsi informacija;

Z.  kadangi esamos tarptautinės prievolės yra tinkami mechanizmai siekiant imtis tinkamų ir pagrįstų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai viešajame ir privačiajame sektoriuose ar už ją nubausta, visų pirma remiantis Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu ir kitomis atitinkamomis žmogaus teisių priemonėmis;

AA.  kadangi teisminės institucijos, ombudsmenai ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su korupcija ir jų potencialą gali sustiprinti glaudus bendradarbiavimas su nacionalinėmis ir tarptautinėmis kovos su korupcija agentūromis;

AB.  kadangi reikėtų imtis kovos su korupcija veiksmų didinant skaidrumą, atskaitomybę ir imantis kovos su nebaudžiamumu valstybėse priemonių, taip pat teikiant pirmenybę strategijų ir konkrečios politikos, kuriomis ne tik kovojama su korupcija, bet ir padedama formuoti ir (arba) plėtoti viešąją politiką šiuo klausimu, kūrimui;

AC.  kadangi ir pilietinė visuomenė, ir privatusis sektorius gali atlikti lemiamą vaidmenį rengiant institucinę reformą, kuria siekiama didinti skaidrumą ir atskaitomybę; kadangi galima pasimokyti iš žmogaus teisių judėjimų patirties didinant pilietinės visuomenės informuotumą apie korupcijos neigiamus padarinius ir kuriant ryšius su valstybinėmis institucijomis ir privačiuoju sektoriumi siekiant remti kovos su korupcija pastangas;

AD.  kadangi tuomet, kai neužtikrinama laisva žiniasklaida internete ir realiame gyvenime, net tik ribojama pagrindinė teisė į žodžio laisvę, bet ir sukuriamos palankios sąlygos neskaidrios praktikos, korupcijos ir netinkamo elgesio vešėjimui; kadangi nepriklausoma žiniasklaida ir įvairios ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinka atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant skaidrumą ir tikrinimą, pranešant apie korupcijos atvejus, juos tiriant ir viešinant ir didinant visuomenės informuotumą apie korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų ryšį; kadangi kai kuriose šalyse, įskaitant ES valstybes nares, yra priimti įstatymai dėl garbės ir orumo įžeidimo, pvz., yra kriminalizuojami garbės ir orumo įžeidimu laikomi veiksmai, ir taip gali būti ribojama žodžio ir žiniasklaidos laisvė ir atgrasomi informatoriai ir žurnalistai nuo pranešimo apie korupcinę veiklą;

AE.  kadangi daug pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant kovos su korupcija ir žmogaus teisių asociacijas, profesines sąjungas, tyrimo žurnalistus, tinklaraštininkus ir informatorius, atskleidžia korupciją, sukčiavimą, netinkamą valdymą ir žmogaus teisių pažeidimus nepaisydami didelės atsakomųjų priemonių rizikos, be kita ko, darbo vietoje, taip pat kaltinimų šmeižtu, garbės ir orumo įžeidimu ir pavojaus sau; kadangi apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų trūkumas, šmeižto ir garbės bei orumo įžeidimo įstatymai ir nepriklausomų ir patikimų tyrimų stygius gali atgrasyti žmones nuo noro atvirai kalbėti; kadangi ES privalo juos apsaugoti, visų pirma pasiūlydama viešą paramą, be kita ko, dalyvaujant žmogaus teisių gynėjų bylų nagrinėjime ir juos stebint, ir kuo veiksmingiau naudodamasi turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (EDŽTRP); kadangi būtina užtikrinti atitiktį galiojantiems teisės aktams ir jų tinkamą įgyvendinimą; kadangi asmenims, viešai demaskuojantiems korupciją, turėtų būti suteikta teisė reikalauti, kad būtų išlaikytas jų tapatybės konfidencialumas, laikantis teisingo bylos nagrinėjimo garantijų; kadangi informatoriams turėtų būti suteikta tarptautinė apsauga nuo persekiojimo;

AF.  kadangi kova su korupcija taip pat turėtų apimti priemones, kuriomis naikinamas organizuotas nusikalstamumas, mokesčių rojai, pinigų plovimas, mokesčių slėpimas ir neteisėti finansiniai srautai, taip pat ir sąlygas šiems reiškiniams sudarančias sistemas, nes jie užkerta kelią darniam šalių vystymuisi, pažangai, gerovei ir atskaitomybei;

AG.  kadangi daugelis trečiųjų šalių dar nepajėgios keistis su ES šalimis informacija mokesčių srityje ir todėl negauna iš ES šalių jokios informacijos apie savo piliečius, kurie gali slėpti mokesčius;

AH.  kadangi turi būti vykdoma tinkama ES lėšų, skiriamų trečiosioms šalims, be kita ko, ekstremaliosios situacijos atveju, stebėsena taikant aiškią stabdžių ir atsvarų sistemą lėšas gaunančiose šalyse, kad būtų užkirstas kelias korupcijos, kuri galėtų atsirasti, galimybėms, ir viešai demaskuojami bet kokie piktnaudžiavimo atvejai ir korumpuoti pareigūnai;

AI.  kadangi korupcijos ir neteisėtų finansinių srautų suvaldymas yra politinis klausimas, kuriam reikalingas visapusiškas, pasaulinis ir tarpvalstybinis sprendimas (Didysis dvidešimtukas (G 20), Jungtinės Tautos, EBPO, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas);

AJ.  kadangi 2017 m. vasario mėn. Lozanoje (Šveicarija) įvykusiame Tarptautiniame forume už sąžiningumą sporto srityje vyriausybės, tarptautinės sporto institucijos ir kitos organizacijos buvo paskatintos bendradarbiauti kovojant su korupcija sporto srityje;

1.  ragina nacionaliniu ir tarptautiniu mastu imtis bendrų veiksmų siekiant užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti, atsižvelgiant į tai, kad korupcija nepaiso sienų ir kad kovojant su korupcija turi būti skatinamas ne tik pilietinės visuomenės organizacijų darbas, bet ir šalių ir regionų glaudesnis bendradarbiavimas; ragina valstybes aktyviai dalyvauti tarptautiniuose forumuose, siekiant aptarti klausimus, susijusius su konkrečioms sąlygoms kiekviename regione tinkančia gera praktika ir politikos priemonėmis, ir priimti šiais klausimais bendrus sprendimus, siekiant kovoti su korupcija kaip sudėtiniu ir kompleksiniu reiškiniu, apimančiu daug tarpusavyje susijusių aspektų, kuris trukdo politiniam, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir skatina tarptautinį nusikalstamumą, be kita ko, su terorizmu susijusią veiklą;

2.  priima sprendimą per kiekvieną kadenciją parengti reguliariai atnaujinamą ataskaitą dėl korupcijos ir žmogaus teisių;

3.  mano, kad kova su korupcija turi apimti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės požiūrį, ir įspėja, kad jo neužtikrinus įsigalės skurdas, nelygybė ir bus pakenkta reputacijai, sumažės išorės investicijų, taip pat galimybių jaunimo gyvenime ir nepavyks nutraukti korupcinės praktikos ir terorizmo ryšio;

4.  yra susirūpinęs dėl galiojančių nacionalinių ir tarptautinių kovos su korupcija priemonių, pvz., JT konvencijos prieš korupciją, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų (vadinamųjų J. Ruggie gairių), Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos ir EBPO kovos su kyšininkavimu konvencijos, įgyvendinimo ir jų laikymosi užtikrinimo trūkumo; ragina šias priemones pasirašiusias šalis jas visapusiškai taikyti, kad būtų užtikrinta geresnė jų piliečių apsauga; įsipareigoja bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekiant padidinti valstybių, kurios renkasi stiprinti demokratinius procesus ir kurti atskaitingas institucijas, skaičių;

5.  yra susirūpinęs dėl pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant kovos su korupcija asociacijas ir žmogaus teisių judėjimus, narių, žurnalistų, tinklaraštininkų ir informatorių, kurie demaskuoja korupcijos atvejus ir apie juos praneša, patiriamo persekiojimo, grasinimų, bauginimo ir atsakomųjų veiksmų; ragina valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių jų fiziniam ir psichologiniam neliečiamumui garantuoti ir užtikrinti, kad būtų iš karto atliekami nuodugnūs ir nešališki tyrimai siekiant patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn laikantis tarptautinių standartų;

6.  primygtinai ragina 2016 m. Londone įvykusio aukščiausiojo lygio susitikimo kovos su korupcija klausimais dalyvius vykdyti jame prisiimtus įsipareigojimus ir siekti panaikinti korupcijos priežastis ir parengti metodus, kurių reikia siekiant skatinti skaidrumą, taip pat teikti paramą labiausiai nukentėjusiems asmenims;

7.  primena, kad, norint veiksmingai kovoti su korupcija ir finansiniais nusikaltimais, nepaprastai svarbu parengti ES išorės kovos su korupcija strategiją;

8.  pabrėžia, kad, laikantis Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją, ją pasirašiusios valstybės privalo įgyvendinti savo prievoles, susijusias su žmogaus teisėmis, ir ragina šalis, kurios dar jos nepasirašė, tai padaryti; pabrėžia, kad konvenciją pasirašiusios valstybės yra atsakingos už korupcijos prevenciją ir galiausiai už tai, kad būtų reaguojama į bet kokį neigiamą korupcijos poveikį, pasireiškiantį jų teritorijoje;

9.  atkreipia dėmesį į politinių suinteresuotųjų subjektų ir verslo subjektų atsakomybę laikytis žmogaus teisių ir kovoti su korupcija; pabrėžia, kad būtina integruoti žmogaus teisių aspektą į kovos su korupcija strategijas, siekiant įgyvendinti privalomą ir veiksmingą prevencinę politiką, susijusią su tokiais klausimais kaip skaidrumas, įstatymai dėl galimybės susipažinti su vieša informacija, informatorių apsauga ir išorės kontrolė;

10.  rekomenduoja ES padidinti paramą tarptautinėms priemonėms, kuriomis siekiama padidinti skaidrumą ekonomikos sektoriuose, kuriuose yra didžiausia žmogaus teisių pažeidimų ir korupcijos rizika;

11.  pritaria tam, kad būtų sukurta šiuolaikinė, skaidri ir veiksminga gamtos išteklių valdymo politika ir teisinės sistemos, ir mano, kad tokios priemonės gali būti naudojamos kaip galingas ginklas kovojant su korupcija; šiuo požiūriu teigiamai vertina Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI) ir ragina ES didinti savo paramą siekiant padėti ištekliais turtingoms šalims šią iniciatyvą įgyvendinti kaip galingą visuotinę priemonę iš gamtos išteklių gautų pajamų valdymo skaidrumui ir atskaitomybei skatinti; mano, kad veiksmingos teisinės sistemos sukūrimas siekiant užtikrinti, kad naftos, dujų ir kasybos sektorių tiekimo grandinėse dalyvaujančios įmonės ir kiti suinteresuotieji subjektai tinkamai taikytų GPSI principus, yra itin svarbi priemonė, kurią ES turėtų skatinti;

12.  rekomenduoja, sprendžiant neteisėtų finansinio kapitalo srautų iš Afrikos problemą ir stengiantis juos pažaboti, ypatingą dėmesį skirti tiems kapitalo srautams, kurių šaltinis yra rūdų ir mineralų gavyba konflikto zonose esančiose kasyklose;

13.  pažymi, kad korupcija yra sudėtingas reiškinys, tampriai susijęs su įvairiais ekonominiais, politiniais, administraciniais, socialiniais ir kultūriniais veiksniais, taip pat galios santykiais, ir todėl primena, kad įgyvendinant vystymosi politiką, kuria siekiama prisidėti prie kovos su korupcija, kartu sutelkiant dėmesį į skurdo ir nelygybės mažinimą bei geresnę integraciją, taip pat būtina puoselėti žmogaus teises, demokratiją, teisinės valstybės principą ir viešąsias socialines paslaugas, kad būtų skatinamas geras valdymas ir kuriamas socialinis kapitalas, socialinė įtrauktis ir socialinė sanglauda, atsižvelgiant į kultūrinius ir regioninius ypatumus;

14.  pabrėžia, kad vienas iš veiksmingiausių korupcijos prevencijos būdų – valstybės intervencijų ir biurokratinio tarpininkavimo masto mažinimas ir pasiūlymai dėl paprastesnių reglamentų;

Klausimai dėl korupcijos ir žmogaus teisių palaikant ES dvišalius santykius

15.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti minimalų skaidrumo standartą, reikia integruoti vietinės ir demokratinės atsakomybės už projektus, finansuojamus pagal ES paramos programas, principą; pabrėžia, kad, siekiant padidinti ES finansinės paramos įsisavinimą, ES išorės finansinės priemonės turėtų būti pagrįstos kovos su korupcija normomis, sąlygomis, pagal kurias pagrindinis dėmesys būtų skiriamas, be kita ko, rezultatams ir kurios apimtų aiškius orientyrus, rodiklius bei metines pažangos ataskaitas, ir šalių partnerių prisiimtais įsipareigojimais;

16.  primena, kad reikia vykdyti nuolatinę ES finansuojamų projektų stebėseną ir patraukti priimančiosios šalies valdžios institucijas atsakomybėn, jeigu ES lėšos nenaudojamos tinkamai, ir pabrėžia poreikį įtraukti vietos pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus į sutarčių įgyvendinimo stebėsenos veiklą; taip pat pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad bet koks rangovas, gaunantis ES lėšų, visiškai atskleistų visą informaciją, kurią buvo paprašyta pateikti, be kita ko, apie savo tikrąjį savininką ir įmonės struktūrą;

17.  rekomenduoja ES ir kitiems tarptautiniams dotacijų ir paskolų teikėjams atlikti dotacijų, paskolų ir paramos paketų auditus ir griežtus išsamius paramą gavusių vyriausybių ir organizacijų patikrinimus, siekiant išvengti to, kad kleptokratinėms valdžios institucijoms ir jų bei su jomis susijusių subjektų kontroliuojamoms organizacijoms būtų suteikta renta; šuo požiūriu laikosi nuomonės, kad taip pat reikėtų skatinti tarpusavio vertinimą;

18.  pabrėžia itin didelę kovos su korupcija darbotvarkės svarbą stojimo į ES derybų procese;

19.  ragina ES į susitarimus su trečiosiomis šalimis šalia nuostatų dėl žmogaus teisių įtraukti nuostatą dėl kovos su korupcija, pagal kurią reikėtų atlikti stebėseną ir konsultuotis, ir, kaip kraštutinę priemonę, nustatyti sankcijas arba tokius susitarimus laikinai sustabdyti, jei būtų nustatyta didelė ir (arba) sisteminė korupcija, kuri lemtų rimtus žmogaus teisių pažeidimus;

20.  ragina ES parengti kovos su aukšto lygio korupcija, kuri pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę laikoma nusikaltimu, principus, spręsti klausimą dėl nuolat pasitaikančių nebaudžiamumo už aukšto lygio korupciją atvejų griežčiau užtikrinant kovos su korupcija įstatymų vykdymą ir įgyvendinti reformas siekiant panaikinti sistemines spragas nacionalinėse teisinėse sistemose, kurios suteikia galimybę aukšto lygio korupcijos būdu įgytas pajamas pervesti į užsienį ir išvengti nacionalinių finansų reguliuotojų ir mokesčių administratorių vykdomos priežiūros;

21.  pabrėžia, kad būtina ypatingą dėmesį skirti nuolatinei ir struktūrizuotai stebėsenai ir vertinimui, ar ES valstybės narės ir šalys, su kuriomis ES yra pasirašiusi ar ketina pasirašyti kokį nors susitarimą, veiksmingai įgyvendina JT konvenciją prieš korupciją;

22.  prašo Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos ir valstybių narių, atsižvelgiant į ES teisyną kovos su korupcija srityje, tarptautiniu lygmeniu imtis vadovaujamo vaidmens ir skatinti ES šalis partneres kovoti su korupcija;

23.  ragina ES visuose atitinkamuose dialoguose ir konsultacijose su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais propaguoti kovos su korupcija priemones ir veiksmingus mechanizmus, kuriais užtikrinamas visuomenės dalyvavimas ir vieša atskaitomybė, įskaitant teisę susipažinti su informacija ir atvirųjų duomenų principų įgyvendinimą, ir finansuoti projektus, kuriais siekiama šias priemones nustatyti ir įgyvendinti bei užtikrinti jų vykdymą;

24.  pabrėžia tyrimo naudojant atvirą šaltinį svarbą kovos su korupcija tyrimų srityje; ragina ES tinkamai finansuoti organizacijas, kurios vykdo tyrimus naudodamosi atvirais šaltiniais ir renka skaitmeninius korupcijos įrodymus siekdamos atskleisti korumpuotus pareigūnus ir užtikrinti atskaitomybę;

25.  ragina ES finansuoti mokslinius tyrimus išsklaidytosios operacijų knygos taikymo srityje, nes ši technologija galėtų padėti padidinti valdžios institucijų turto pardavimo skaidrumą, stebėti ir sekti ES išorės pagalbai skirtų paramos teikėjų lėšų judėjimą ir spręsti rinkimų rezultatų klastojimo problemą;

26.  teigiamai vertina įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir kaimynystės programavimo priemonę atkakliai dedamas pastangas sukurti ir įtvirtinti nepriklausomas ir veiksmingas kovos su korupcija institucijas;

27.  ragina EIVT ir Komisiją parengti bendras programas dėl žmogaus teisių ir kovos su korupcija, visų pirma iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti skaidrumą, kovoti su nebaudžiamumu ir stiprinti kovos su korupcija agentūras; mano, kad šios pastangos turėtų apimti paramą nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms, kurios įrodė esančios nepriklausomos ir nešališkos, kad jos galėtų imtis veiksmų ir korupcijos atvejais, be kita ko, panaudojant gebėjimą atliekant tyrimus nustatyti ryšį tarp korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų, bendradarbiavimą su kovos su korupcija agentūromis ir klausimo perdavimą prokuratūroms arba teisėsaugos institucijoms; taip pat ragina ES ir valstybes nares stiprinti savo teisminio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programas, siekiant skatinti keistis geros praktikos pavyzdžiais ir veiksmingomis priemonėmis kovos su korupcija srityje;

28.  ragina ES toliau remti trečiosiose šalyse įsisteigusias kovos su korupcija institucijas, kurios įrodė esančios nepriklausomos ir nešališkos, pvz., Gvatemalos tarptautinę kovos su nebaudžiamumu komisiją, taip pat iniciatyvas, kuriomis siekiama keistis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir didinti pajėgumų stiprinimą; primygtinai ragina tas šalis suteikti institucijoms visas būtinas priemones, įskaitant tyrimo įgaliojimus, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo darbą;

29.  ragina Komisiją ir EIVT toliau skirti lėšų siekiant padėti priimti ir įgyvendinti apsaugos programas, skirtas pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant kovos su korupcija asociacijas ir žmogaus teisių judėjimus, nariams, žurnalistams, tinklaraštininkams ir informatoriams, kurie atskleidžia ir pasmerkia korupcijos atvejus ir žmogaus teisių pažeidimus; primygtinai ragina ateityje kiekvieną kartą rengiant naujas ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų, paramos vystymuisi redakcijas arba bet kokias rekomendacijas dėl jų įgyvendinimo įtraukti aiškias nuorodas ir priemones, kuriomis siekiama skatinti žmogaus teisių apsaugą ir kovoti su korupcija, kad žmonėms būtų lengviau pranešti apie įtariamą korupcijos veiklą nebijant atsakomųjų veiksmų ir būtų remiamos dėl jos nukentėjusios bendruomenės; palankiai vertina Komisijos neseniai pradėtą konsultacijų procesą informatorių apsaugos klausimu; pabrėžia, kad ES delegacijų žmogaus teisių ryšių punktai taip pat turėtų skirti ypatingą dėmesį šioms tikslinėms grupėms ir palaikyti glaudų ryšį su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisių gynėjais, užtikrinant jų tarptautinį matomumą ir apsaugą, tokiu būdu taip pat nustatant saugius kanalus pranešimams apie pažeidimus teikti;

30.  pabrėžia, kad priežiūros institucijoms, vietos teisėsaugos pareigūnams ir prokurorams, kurie įrodė esantys nepriklausomi ir nešališki, taip pat informatoriams ir konkrečių atvejų liudininkams turi būti teikiama ES pagalbą ir parama per vietoje esančias atstovybes, taip pat kviečiant juos dalyvauti mokymo programose Europoje; pabrėžia, kad atitinkamais atvejais informacija apie šią paramą turėtų būti viešai skelbiama;

31.  ragina ES delegacijas pasinaudoti demaršais ir vietos ir tarptautiniu lygmenimis įgyvendinamomis viešosios diplomatijos priemonėmis siekiant pasmerkti korupcijos ir nebaudžiamumo atvejus, ypač kai dėl jų yra šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės; taip pat ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas į informacinius pranešimus EIVT ir valstybėms narėms įtraukti ataskaitas dėl korupcijos, ar tai būtų sisteminė analizė, ar konkrečių atvejų analizė;

32.  rekomenduoja EIVT ir ES delegacijoms į šalių strategijos dokumentus dėl žmogaus teisių ir demokratijos atitinkamais atvejais įtraukti konkretų korupcijos ir žmogaus teisių sąsajos lyginamąjį standartą ir, dar daugiau, kad vykdydami savo užduotis ES specialieji įgaliotiniai šį klausimą laikytų vienu iš prioritetų; būtent prašo ES spręsti korupcijos klausimą tiesiogiai programavimo ir šalies strategijos dokumentuose ir susieti bet kokią trečiosioms šalims teikiamą paramą biudžetui su konkrečiomis reformomis, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumą, ir kitomis kovos su korupcija priemonėmis;

33.  rekomenduoja, kad naudojant Europos demokratijos fondą ir ES visapusišką paramos žmogaus teisių gynėjams mechanizmą (protectdefenders.eu) didžiausias dėmesys būtų skiriamas konkrečioms programoms, sukurtoms siekiant apsaugoti kovos su korupcija aktyvistus, kurie taip pat padeda ginti žmogaus teises;

34.  ragina ES sukurti skundų mechanizmus, kuriais naudodamiesi žmonės, kuriems poveikį daro ES išorės veiksmai, galėtų pateikti skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų ir korupcijos atvejų;

35.  pakartoja savo ankstesnėse rezoliucijose pateiktą raginimą, kad ES turėtų nedelsiant pateikti S. Magnickio sankcijų, nukreiptų prieš 32 Rusijos valstybės pareigūnus, atsakingus už Rusijos informatoriaus Sergejaus Magnickio mirti, sąrašą Tarybai, kad jis būtų patvirtintas, ir taikyti šiems pareigūnams tikslines sankcijas, pvz., nustatyti ES masto draudimą išduoti jiems vizą ir įšaldyti finansinį turtą, kurį jie laiko Europos Sąjungoje;

36.  ragina ES valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti teisės aktus, kuriais būtų nustatyti aiškūs kriterijai, sudarantys sąlygas parengti vadinamąjį juodąjį sąrašą ir taikyti panašias sankcijas trečiųjų šalių asmenims ir jų šeimos nariams, kurie įvykdė rimtus žmogaus teisių pažeidimus arba kurie yra atsakingi už didelio masto korupcijos veiksmus, prisidėjo juos vykdant, juos užsakė, kontroliavo arba kitaip jiems vadovavo, įskaitant privataus ar viešo turto nusavinimą siekiant asmeninės naudos, su viešųjų pirkimų sutartimis ar gamtos išteklių gavyba susijusią korupciją, kyšininkavimą ar neteisėtai įgyto turto pervedimą į užsienio šalių jurisdikciją arba tokio pervedimo palengvinimą; pabrėžia, kad įtraukimo į sąrašą kriterijai turėtų būti parengti remiantis gerai dokumentais patvirtintais, susijusiais ir nepriklausomais šaltiniais ir įtikinamais įrodymais, kad į sąrašą įtraukti asmenys galėtų naudotis teisių gynimo priemonėmis; pabrėžia, kad svarbu šį sąrašą viešai paskelbti, siekiant pateikti informacijos, kurios įpareigotiems subjektams reikia atliekant, be kita ko, išsamų kliento patikrinimą pagal ES kovos su pinigų plovimu direktyvą(22);

37.  ragina ES laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo (SESV 208 straipsnis) ir aktyviai prisidėti prie korupcijos mažinimo, taip pat savo išorės politikos priemonėmis tiesiogiai ir aiškiai kovoti su nebaudžiamumu;

38.  ragina ES didinti jos teikiamos oficialios paramos vystymuisi skaidrumą ir atskaitomybę, siekiant veiksmingai laikytis pagal Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą nustatytų standartų ir tarptautiniu lygmeniu suderintų vystymosi veiksmingumo principų; ragina ES taip pat parengti tvirtą holistinę rizikos valdymo sistemą, siekiant užkirsti kelią tam, kad parama vystymuisi būtų prisidedama prie korupcijos paramą gaunančiose šalyse, pvz., paramą biudžetui susiejant su aiškiais kovos su korupcija tikslais; šiuo tikslu pabrėžia būtinybę nustatyti tvirtus paramos biudžetui įgyvendinimo stebėsenos mechanizmus;

39.  ragina Komisiją, siekiant panaikinti aukšto lygio korupciją, paramos biudžetui kontekste kreipti dėmesį į su privatizavimu susijusių operacijų ir sandorių dėl viešųjų gėrybių, visų pirma žemės, skaidrumą, ir dalyvauti besivystančioms šalims skirtose EBPO paramos programose valstybinių įmonių bendrojo valdymo srityje;

40.  ragina Komisiją remti besivystančias šalis, kovojančias su mokesčių slėpimu ir vengimu, padedant joms kurti subalansuotas, efektyvias, sąžiningas ir skaidrias mokesčių sistemas;

41.  laikosi nuomonės, kad ES, kaip didžiausia pasaulyje paramos teikėja, turėtų skatinti susiejimo formas, kad ES išorės pagalbos teikimas priklausytų nuo fiskalinių reformų, kuriomis būtų siekiama didinti skaidrumą, numatyti daugiau galimybių pasinaudoti duomenimis ir skatinti metodus, kurių būtų laikomasi kartu su kitais paramos teikėjais.

42.  pabrėžia, kad korupcija daro didžiulį neigiamą poveikį prekybai ir jos teikiamai naudai, ekonominei plėtrai, investicijoms ir viešųjų pirkimų procesams, ir primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į šią sąsają visuose prekybos susitarimuose ir į juos įtraukti vykdytinas nuostatas dėl žmogaus teisių ir kovos su korupcija;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad prekybos politika padeda apsaugoti ir remti ES ginamas vertybes, kurios nurodytos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, be kita ko, demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms teisėms ir laisvėms ir lygybę; pabrėžia, jog būtina užtikrinti Sąjungos išorės ir vidaus politikos nuoseklumą, ypač atsižvelgiant į kovą su korupcija; pabrėžia, kad šiuo požiūriu Europos teisės aktų leidėjai, sudarydami palankesnes sąlygas prekybos santykiams, turi atlikti ypatingą vaidmenį, nes jie turi vengti, kad minėtos sąlygos nepaskatintų korupcijos praktikos;

44.  mano, kad prekybos susitarimai yra pagrindinis mechanizmas kovos su korupcija priemonėms ir geram valdymui skatinti; palankiai vertina priemones, kurių ES jau ėmėsi vykdydama savo prekybos politiką ir siekdama kovoti su korupcija, pvz., taikydama BLS +, numatydama darnaus vystymosi skyrius ir įtraukdama įsipareigojimus ratifikuoti tarptautines kovos su korupcija konvencijas su prekybos partneriais; dar kartą patvirtina tikslą, nustatytą strategijoje „Prekyba visiems“, t. y., į visus būsimus prekybos susitarimus įtraukti plataus užmojo kovos su korupcija nuostatas; atsižvelgdamas į tai, ragina būsimuose prekybos susitarimuose prisiimti įsipareigojimus, susijusius su daugiašalėmis kovos su korupcija konvencijomis, pvz., JT konvencija prieš korupciją ir EBPO kovos su kyšininkavimu konvencija, ir ragina horizontaliąsias nuostatas įtraukti į visapusišką požiūrį ir integruoti jas į esamus prekybos susitarimus, atliekant jų persvarstymą;

45.  pabrėžia, kad prekybos susitarimus pasirašiusios šalys turėtų imtis priemonių siekiant skatinti aktyvų privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės organizacijų ir vidaus patariamųjų grupių dalyvavimą įgyvendinant kovos su korupcija programas bei nuostatas tarptautinėje prekyboje ir investicijų susitarimuose; mano, kad informatorių apsauga turėtų būti įtraukta į būsimus prekybos susitarimus, kai tik ES masto sistema pradės veikti;

46.  pripažįsta, kad svarbu suteikti aiškias gaires įmonėms, siekiant sukurti veiksmingas kovos su korupcija atitikties procedūras, taikomas jų operacijoms, ir tokias įmones remti, visų pirma MVĮ, į prekybos susitarimus įtraukiant konkrečias nuostatas, kad jos galėtų kovoti su korupcija; pabrėžia, kad nėra vieno visiems tinkančio atitikties užtikrinimo metodo; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę teikti pagalbą vykdant gebėjimų stiprinimo projektus kovos su korupcija srityje, pvz., dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikti mokymą siekiant padėti valstybėms ir verslo sektoriui įveikti visus sunkumus, su kuriais jie gali susidurti su šioje srityje;

47.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. vasario mėn. įsigaliojo PPO prekybos lengvinimo susitarimas, kuriame numatytos kovos su korupcija vykdant pasaulio prekybą priemonės; tačiau mano, kad teisės aktų priėmimas ar keitimas pats savaime yra nepakankamas ir kad itin svarbus yra jų įgyvendinimas; pažymi, kad reikia vykdyti ne tik teisėkūros reformą, bet ir teikti mokymus teisminėms institucijoms, užtikrinti visuomenės galimybę susipažinti su informacija ir taikyti skaidrumo priemones, ir ragina ES valstybes nares kovojant su korupcija bendradarbiauti šiais klausimais; taip pat nurodo, kad prekybos susitarimai galėtų padėti stebėti kovos su korupcija politikos vidaus reformą;

48.  ragina Komisiją derėtis dėl vykdytinų kovos su korupcija ir pinigų plovimu nuostatų visuose būsimuose prekybos susitarimuose, vykdant veiksmingą kovos su korupcija nuostatų įgyvendinimo stebėseną; šiuo tikslu ragina valstybes nares remti kovos su korupcija nuostatų įtraukimą į derybų įgaliojimus, kaip siūlo Komisija joms pateiktuose įgaliojimų projektuose; džiaugiasi, kad kovos su korupcija nuostatos yra įtrauktos į derybų dėl ES ir Meksikos susitarimo modernizavimo įgaliojimus; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant kovoti su korupcija didinant derybų dėl prekybos susitarimų skaidrumą ir įtraukiant nuostatas, kuriomis siekiama geresnio bendradarbiavimo reglamentavimo srityje, taip pat muitinės procedūrų ir pasaulinių vertės grandinių vientisumo; mano, kad, siekiant kovoti su korupcija, privalo būti numatytos bendradarbiavimo sąlygos, pvz., keitimasis informacija, ir administracinė ir techninė pagalba, siekiant dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais, kurie padės stiprinti teisinę valstybę ir žmogaus teisių laikymąsi, ir juos skatinti; ragina Komisiją nustatyti aiškias atitinkamas sąlygas ir veiksmingumo rodiklius, kad būtų galima geriau įvertinti ir pateikti rezultatus;

49.  primena, kad įgyvendinant susitarimus svarbu palaikyti nuolat vykdomą ir reguliarų dialogą su ES prekybos partneriais, kad būtų galima užtikrinti tinkamą susitarimų apskritai, taip pat kovos su korupcija nuostatų stebėseną ir įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į Komisijos strategijoje „Prekyba visiems“ pateiktą pasiūlymą sisteminės korupcijos ir netinkamo valdymo atvejais pradėti taikyti konsultacijų mechanizmus ir prašo Komisijos svarstyti galimybę sustabdyti susitarimo teikiamus privalumus tokiais sisteminės korupcijos atvejais, taip pat jei nesilaikoma kovos su korupcija įsipareigojimų arba tarptautinių standartų kovos su korupcija srityje, pvz., EBPO bendro duomenų teikimo standarto, EBPO veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, centrinio tikrųjų savininkų registro nuostatų ir Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) rekomendacijų; ragina Komisiją nustatyti aiškias ir atitinkamas sąlygas ir veiksmingumo rodiklius, kad būtų galima geriau įvertinti ir pateikti rezultatus; taip pat ragina Komisiją reaguoti tvirtai, proporcingai ir greitai, kai pagalbą gaunančios šalies vyriausybė nesilaiko įsipareigojimo įgyvendinti tai, dėl ko buvo susitarta; ragina Komisiją su prekybos partneriais sukurti konsultavimosi mechanizmus, taikomus sisteminės korupcijos atvejais, ir keistis ekspertinėmis žiniomis siekiant padėti šalims įgyvendinti kovos su korupcija priemones;

50.  pažymi, kad į prekybos susitarimus turi būti įtrauktos privalomos ir vykdytinos nuostatos dėl žmogaus teisių, kuriomis būtų užtikrinta, kad privačiosios įmonės ir valstybės institucijos paisytų žmogaus teisių ir laikytųsi aukščiausių socialinių bei aplinkosaugos standartų – tai būtina siekiant kovoti su korupcija;

ES žvalgybos renkant informaciją apie korupcijos tinklus ir tarpininkus plėtojimas

51.  ragina EIVT imtis vadovaujamo vaidmens kuriant valstybių narių ambasadų ir ES delegacijų trečiosiose šalyse darbo grupes, kurias pasitelkę diplomatijos pareigūnai galėtų analizuoti informaciją apie vietos korupcijos tinklų struktūrą ir jų veiklą iki aukščiausiojo valdžios lygio ir šia informacija keistis, taip pat surinkti pakankami žvalgybinės informacijos, kurios reikia siekiant užkirsti kelią nepriimtiniems ES susitarimams su kleptokratiniais režimais; mano, kad tokia informacija turėtų būti teikiama ES institucijoms diplomatiniais ir saugiais kanalais; be to, siūlo ES delegacijoms ir valstybių narių ambasadoms palaikyti gaudžius ryšius su vietos gyventojais, t. y. plėtoti nuolatinį dialogą su tikromis ir nepriklausomomis pilietinės visuomenės organizacijomis, žurnalistais ir žmogaus teisių gynėjais siekiant gauti patikimos informacijos apie korupciją vietos lygmeniu, svarbiausius skatinančius veiksnius ir areštuotus pareigūnus;

52.  laikosi nuomonės, kad korporacijos taip pat turėtų teikti ES organams informaciją apie visus atvejus, kai jų prašoma duoti kyšius ir (arba) reikalaujama, kad jos investuotų trečiosiose šalyse pasitelkdamos kaip partnerius vietinius tarpininkus arba priedangos įmones;

53.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į surinktą informaciją, konkrečiai šaliai skirtomis gairėmis turėtų būti dalijamasi su civilinių ir karinių pajėgų tarnybomis ir ES paramą teikiančiomis organizacijomis, siekiant didinti informuotumą apie riziką sudarant susitarimus su vietos rangovais, privačiomis apsaugos įmonėmis ir paslaugų teikėjais, kurių tikrieji savininkai galėtų būti susiję su žmogaus teisių pažeidimais ir korupcijos tinklais;

Vidaus ir išorės politikos suderinamumas

54.  mano, kad patikima ir įtakinga kovos su korupcija lydere ES gali tapti tik tinkamai spręsdama organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo problemas savo teritorijoje; šiuo požiūriu apgailestauja, kad Komisija nusprendė nesiimti tolesnių veiksmų dėl savo 2014 m. kovos su korupcija ataskaitos siekiant pateikti naują korupcijos ES valstybėse narėse analizę, nes tai būtų taip pat sustiprinę pasitikėjimą ES jai skatinant įgyvendinti plataus užmojo kovos su korupcija darbotvarkę išorės politikos srityje; pabrėžia, kad Komisija ir kitos ES institucijos turėtų taikyti reguliarių, plataus užmojo ir kruopščiai parengtų ataskaitų teikimo ir įsivertinimo praktiką, kaip reikalaujama pagal JT konvenciją prieš korupciją ir jos peržiūros mechanizmą, ir ragina Komisiją pateikti tolesnių iniciatyvų politikos ir teisėkūros srityse, kurios padėtų kovoti su korupcija ir skatinti didesnį sąžiningumą ir skaidrumą valstybėse narėse;

55.  pažymi, kad korupcijos nelaikymas nusikaltimu bet kurioje ES valstybėje narėje sumažintų pasitikėjimą viešąja politika ir pakenktų ES galimybėms atkakliai siekti įgyvendinti plataus užmojo kovos su korupcija darbotvarkę pasaulyje; remia glaudesnį ES valstybių narių ir Europos Audito Rūmų bendradarbiavimą;

56.  dar kartą ragina valstybes nares prireikus iš dalies pakeisti savo baudžiamosios teisės aktus siekiant nustatyti nacionalinių prokurorų ir teismų jurisdikciją tirti ir nagrinėti su kyšininkavimu ar valstybinių lėšų išeikvojimu susijusias baudžiamąsias veikas, neatsižvelgiant į tai, kur baudžiamoji veika padaryta, jei ta baudžiamąja veika įgytos pajamos nustatytos ar jų plovimas vykdytas atitinkamoje valstybėje narėje arba asmuo glaudžiai susijęs su valstybe nare, pvz., yra jos pilietis, joje gyvena arba turi valstybėje narėje įsikūrusios įmonės arba patronuojamosios įmonės tikrosios nuosavybės;

ES indėlis plėtojant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į kovą su korupcija daugiašaliuose forumuose

57.  ragina ES valstybes nares pradėti diskusiją JT lygmeniu dėl kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumo ir įgaliojimų standartų griežtinimo, remiantis Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR), Tarptautinio nacionalinių žmogaus teisių institucijų ir JT organų koordinavimo komiteto, ypač Žmogaus teisių tarybos, patirtimi, susijusia su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis (Paryžiaus principai);

58.  pabrėžia, kad reikia stiprinti kovos su korupcija agentūrų ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų ryšius, remiantis nacionalinių žmogaus teisių institucijų įgaliojimais siekiant kovoti su korupcija, kaip galimu tiesioginių ar netiesioginių žmogaus teisių pažeidimų šaltiniu;

59.  pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms remti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais pareigybės įsteigimą suteikiant jam išsamius įgaliojimus, apimančius į tikslus orientuotą planą ir periodinį valstybių įgyvendinamų kovos su korupcija priemonių vertinimą; ragina ES valstybes nares imtis vadovaujamojo vaidmens mobilizuojant Žmogaus teisių tarybai priklausančių valstybių paramą ir tapti bendromis rezoliucijos, kuria bus numatyti tie įgaliojimai, rėmėjomis;

60.  ragina JT priimti standartus nustatančią priemonę dėl neteisėtų finansinių srautų, kad būtų galima užtikrinti daugiau veiksmingumo;

61.  pabrėžia būtinybę sustiprinti nacionalinio ir tarptautinio masto su korupcija susijusius komunikacijos veiksmus ir piliečių dalyvavimui skatinti skirtas informuotumo didinimo kampanijas, siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad korupcija turi neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir lemia, be kita ko, socialinę nelygybę, socialinio teisingumo trūkumą ir didesnį skurdo lygį; ragina ES parengti ir įgyvendinti konkrečias programas dėl galiojančios baudžiamosios ir procesinės teisės ir skundų nagrinėjimo mechanizmus; pabrėžia, kad švietimas ir nešališka, nepriklausoma vieša informacija atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį lavinant socialinius įgūdžius ir mokant apie sąžiningumo principus, kurie naudingi viešajam interesui ir padeda užtikrinti teisinę valstybę ir socialinę bei ekonominę visuomenės plėtrą;

62.  rekomenduoja į visuotinį periodinį vertinimą įtraukti korupcijos, sukeliančios žmogaus teisių pažeidimus ir kylančios iš žmogaus teisių pažeidimų ir silpnos teisinės valstybės, klausimo nagrinėjimą kaip būdą kovoti su korupcija ir skatinti skaidrumą ir geriausią praktiką; pabrėžia pilietinės visuomenės vaidmenį, kurį ji galėtų atlikti prisidėdama prie šio proceso;

63.  ragina sustiprinti tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti, kad kova su korupcija būtų esminė JT darnaus vystymosi tikslų, kaip kovos su skurdu pasaulyje mechanizmo, dalis;

Korupcija ir prekyba žmonėmis

64.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad subjektų, turinčių įvairaus lygio jiems patikėtos valdžios įgaliojimus, pvz., policijos, muitinės pareigūnų, sienų kontrolės institucijų ir migracijos tarnybų, korupcija gali sudaryti palankias sąlygas prekybai žmonėmis, nes šie subjektai gali ignoruoti, toleruoti prekybą žmonėmis, joje dalyvauti ir ją organizuoti;

65.  šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu imtis kovos su korupcija veiksmų, pvz., skatinti skaidrumą ir atskaitomybę administracijose, nustatant visuotinį kovos su korupcija mechanizmą ir užtikrinant geresnį kovos su prekyba žmonėmis strategijų koordinavimą;

66.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti metodai, kuriais labiau atsižvelgiama į lyčių aspektą, rengiant kovos su korupcija politikos priemones prekybos žmonėmis srityje;

Verslas ir žmogaus teisės

67.  ragina visas JT valstybes nares, ypač ES nares, visapusiškai įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir įtraukti konkrečius įsipareigojimus dėl kovos su korupcija priemonių į savo nacionalinius žmogaus teisių veiksmų planus (kaip reikalaujama pagal ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje) arba priimti konkrečius kovos su kyšininkavimu teisės aktus;

68.  teigiamai vertina tai, kad kai kuriuose ES valstybių narių nacionaliniuose veiksmų planuose pateikiama nuorodų į korupciją, ir šiuo požiūriu siūlo numatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias korupcijos praktikai ir kyšininkavimui, dėl kurių gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, ir už juos baudžiama; rekomenduoja, kad ES remtų papildomas priemones, kuriomis siekiama skatinti įmonėse patvirtinti kovos su kyšininkavimu ir korupcija kodeksus ir standartus ir jų laikytis, ir kad įmonės, dalyvaujančios viešųjų pirkimų konkursuose, turėtų numatyti išsamų kovos su kyšininkavimu ir korupcija kodeksą ir gero mokesčių valdymo principus; laikosi nuomonės, kad už viešųjų lėšų netinkamą naudojimą, neteisėtą praturtėjimą arba kyšininkavimą turėtų būti baudžiama taikant konkrečias papildomas sankcijas pagal baudžiamąją teisę, ypač jei šie veiksmai tiesiogiai lemia žmogaus teisių pažeidimus, padarytus dėl korupcijos veiksmo;

69.  palankiai vertina pervarstytą Apskaitos direktyvą dėl nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo(23), susijusią su didžiųjų įmonių ir grupių ataskaitų teikimo reikalavimais, įskaitant nuostatas dėl jų pastangų žmogaus teisių ir kovos su korupcija srityse; ragina įmones atskleisti visą atitinkamą informaciją, laikantis būsimo rekomendacijų dokumento, kurį turi parengti Komisija;

70.  atnaujina savo raginimą visoms valstybėms ir ES aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti JT neribotos sudėties tarpvyriausybinės tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių darbo grupės žmogaus teisių klausimams spręsti šiuo metu vykdomoje veikloje, siekiant parengti teisiškai privalomą priemonę, kuri padės užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, įskaitant pažeidimus dėl korupcijos, juos tirti, siekti teisių gynimo ir turėti galimybę naudotis teisių gynimo priemonėmis; ragina valstybes imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų galima kelti civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo asmenims, įvykdžiusiems korupcijos veiksmus, laikantis Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 35 straipsnio;

71.  ragina ES ir jos valstybes nares taikyti EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms;

Žemės grobimas ir korupcija

72.  vis dar yra susirūpinęs dėl padėties, susijusios su žemės grobimu, kuri susidarė dėl korporacijų, užsienio investuotojų, nacionalinių ir tarptautinių valstybinių subjektų, pareigūnų ir valdžios institucijų korupcijos praktikos; pabrėžia, kad korupcija sudaro sąlygas užgrobti žemę ir dažnai priverstinai iškeldinti gyventojus, be kita ko, suteikiant trečiosioms šalims neteisėtą žemės kontrolę neatsiklausus joje gyvenančių žmonių sutikimo;

73.  atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimų rezultatai rodo, jog korupcija labai paplitusi žemės administravimo srityje ir daro vis didesnį neigiamą poveikį visais sandorių dėl žemės etapais, todėl atsiranda įvairiausių neigiamų pasekmių žmogaus teisėms, pradedant priverstiniu bendruomenių perkėlimu nesuteikiant tinkamos kompensacijos, baigiant žemės gynėjų žudymu(24); be to, susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad kyla grėsmė, jog žmogaus teisės bus pažeidžiamos vis dažniau dėl didėjančios maisto, kuro ir prekių paklausos ir augančių didelės apimties investicijų į žemę besivystančiose šalyse;

74.  primena, kad finansų sektorius turi atlikti pagrindinį vaidmenį užkertant kelią korupcijos praktikai, kuri visų pirma sudaro palankesnes sąlygas žemės grobimui; pakartoja, kad bankai ir finansų įstaigos turėtų imtis išsamaus klientų patikrinimo, kad būtų kovojama su pinigų plovimu, kuris susijęs su korupcija, ir užtikrinti, kad jų remiami investuotojai taikytų veiksmingas išsamaus patikrinimo priemones dėl žmogaus teisių; ragina ES ir jos valstybes nares reikalauti atskleisti išsamią informaciją apie įmonių žemės įsigijimą trečiosiose šalyse ir skirti daugiau paramos besivystančioms šalims, siekiant užtikrinti veiksmingą Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių įgyvendinimą, nes jos yra kovos su korupcija sudarant sandorius dėl žemės priemonė;

Rinkimai ir demokratiškai išrinktų institucijų veikimas

75.  pabrėžia, kad vienas iš kovos su korupcija uždavinių turėtų būti sunkių pažeidimų, kurie iškreipia demokratiją ir politinius procesus, pašalinimas ir nepriklausomų, nešališkų ir veiksmingų teisminių institucijų skatinimas; ragina politines partijas sustiprinti savo, kaip demokratinio atstovavimo ir politinio dalyvavimo kanalų, vaidmenį apsirūpinant efektyviomis priemonėmis; šiuo požiūriu pažymi, kad dėl to politinio finansavimo reguliavimas, įskaitant paramos teikėjų ir kitų finansavimo šaltinių nustatymą, yra labai svarbus išsaugant demokratiją;

76.  susirūpinęs pažymi, kad rinkimų klastojimas ir su rinkimų procesais ir su renkamų atstovaujamųjų organų ir asamblėjų veikimu susijusi korupcija smarkiai pažeidžia pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir menkina pilietines ir politines teises, nes užkertamas kelias lygiam ir sąžiningam atstovavimui ir keliamos abejonės dėl teisinės valstybės principo; atkreipia dėmesį į teigiamą rinkimų stebėjimo misijų vaidmenį siekiant prisidėti prie tinkamos rinkimų eigos ir remti rinkimų įstatymo reformą; ragina šioje srityje toliau bendradarbiauti su specializuotais tarptautiniais organais, pvz., Europos Taryba ar ESBO;

77.  pabrėžia konkretų poreikį laikytis aukščiausių galimų etinių ir skaidrumo standartų tarptautinių organizacijų ir regioninių asamblėjų, kurios atsakingos už demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo apsaugą ir skatinimą, veikloje, susiejant viso pasaulio institucijas ir profesijų atstovus siekiant stiprinti gebėjimus ir puoselėti bendrą sąžiningumo kultūrą; pabrėžia, kad reikia skatinti skaidrią praktiką parengiant elgesio kodeksus ir konkrečias skaidrumo priemones, siekiant užkirsti kelią bet kokiam sukčiavimui ir netinkamam elgesiui ir tokius atvejus tirti;

78.  pabrėžia, kad būtina griežtai reguliuoti lobistų veiklą, laikantis atvirumo ir skaidrumo principų, siekiant užtikrinti vienodas galimybes visoms interesų grupėms susisiekti su sprendimus priimančiais asmenimis ir šalinti korupciją bei žmogaus teisių pažeidimų riziką; ragina ES ir valstybes nares nustatyti ir pasmerkti visų formų slaptą, neetišką ir neteisėtą lobistinę veiklą; ragina ES skatinti skaidrų sprendimų priėmimo ir teisėkūros procesą valstybėse narėse ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis;

79.  atsižvelgdamas į pastarąjį vadinamosios Azerbaidžano plovyklos (angl. Azerbaijani Laundromat) atvejį, griežtai smerkia Azerbaidžano ir kitų trečiųjų šalių autokratinių režimų bandymus neteisėtais būdais daryti poveikį Europos sprendimus priimantiems asmenims; ragina atlikti visapusišką Parlamento tyrimą dėl minėtų įtarimų ir platesniu mastu – dėl tokių režimų daromo poveikio; ragina Parlamentą patvirtinti patikimas priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias tokios korupcijos atvejams, nes ji darytų žalą Parlamento darbo patikimumui ir teisėtumui, be kita ko, žmogaus teisių srityje;

Didelio masto sporto renginiai ir sąsajos su žmogaus teisių pažeidimais ir korupcija

80.  vis dar yra susirūpinęs dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant darbuotojų teisių pažeidimus, ir aukšto lygio korupcijos, susijusios su didžiaisiais tarptautiniais sporto renginiais ir jiems skirtais didelio masto infrastruktūros projektais; ragina sporto valdančiąsias organizacijas ir tarptautines kovos su korupcija agentūras bei NVO bendradarbiauti siekiant nustatyti skaidrius ir patikrinamus didelių sporto renginių organizatorių ir kandidatų tapti jų priimančiąja šalimi įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad šie kriterijai turėtų būti vieni iš teisės organizuoti tokius renginius suteikimo kriterijų;

81.  mano, kad didelės tarptautinės nevyriausybinės sporto federacijos taip pat turėtų atlikti savo vaidmenį kovojant su korupcija ir užkertant jai kelią ir turėtų dėti daugiau pastangų šiuo tikslu, be to, kad šios federacijos taip pat turėtų pripažinti savo atsakomybę dėl žmogaus teisių ir kad dėl to vyriausybinėms kovos su korupcija agentūroms turėtų būti suteikti didesni įgaliojimai tirti korupcijos atvejus, susijusius su didelėmis tarptautinėmis nevyriausybinėmis sporto federacijomis, ir skirti sankcijas;

82.  mano, kad aukšto lygio korupcija, susijusi su sporto administravimu, susitarimais dėl varžybų baigties, viešaisiais pirkimais, sutartimis dėl sportininkų vardo ir įvaizdžio naudojimo reklamoje, renginių vietos atranka, neteisėtomis lažybomis ir dopingu, taip pat sąsajos su organizuotu nusikalstamumu pakenkė sporto organizacijų patikimumui;

83.  mano, kad sąžiningumas sporto srityje gali prisidėti prie visuotinės vystymosi darbotvarkės ir gero valdymo principų įgyvendinimo tarptautiniu mastu;

Mokesčių rojai

84.  primygtinai ragina įgyvendinti visiško mokesčių rojų ir pinigų plovimo netoleravimo politiką, keliant tarptautinius skaidrumo standartus, ir skatina tvirtesnį tarptautinį bendradarbiavimą siekiant nustatyti slaptų priedangos įmonių ir patikos fondų, kuriais naudojamasi kaip mokesčių slėpimo, sukčiavimo, neteisėtos prekybos, kapitalo srautų, pinigų plovimo kanalais ir siekiant gauti naudos iš korupcijos, savininkus;

85.  primygtinai ragina Europoje ir trečiosiose šalyse įgyvendinti viešo ataskaitų pagal šalis teikimo standartus, pagal kuriuos būtų reikalaujama, kad tarptautinės korporacijos teiktų ataskaitas, apimančias pagrindinę finansinę informaciją pagal kiekvieną jurisdikciją, kurioje jos vykdo veiklą, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir mokesčių vengimui;

86.  primena ES pareigą kovoti su tarptautinių korporacijų ir asmenų mokesčių slėpimu ir spręsti opią neteisėtų finansinių srautų iš besivystančių šalių problemą, kuri labai varžo jų galimybę gauti pakankamai lėšų žmogaus teisių prievolėms vykdyti;

87.  teigiamai vertina Europos iniciatyvas nustatyti visuotinio keitimosi informacija apie tikruosius savininkus praktiką, siekiant padidinti bendro duomenų teikimo standartų, kurie galėtų padėti atskleisti finansinius nusikaltimus, veiksmingumą;

88.  ragina visuotiniu mastu bendradarbiauti siekiant atsekti pavogtą turtą ir jį saugiai grąžinti teisėtiems savininkams; pakartoja, kad ES pareiga yra padėti trečiosioms šalims susigrąžinti neteisėtai įgytą turtą, slepiamą ES valstybių narių finansinėse sistemose ir nekilnojamajame turte, ir patraukti nusikaltėlius, jų padėjėjus ir tarpininkus baudžiamojon atsakomybėn; primygtinai ragina ES teikti pirmenybę šiam labai svarbiam klausimui trečiosiose šalyse, kuriose vykdomi demokratizacijos procesai, visų pirma šalinant teisines kliūtis ir sprendžiant nepakankamo finansinių centrų noro bendradarbiauti klausimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad tarpusavio teisinės pagalbos teikimo tikslais ir siekiant pradėti baudžiamąjį persekiojimą tais atvejais, kai esama pakankamai įrodymų dėl pažeidimo, svarbu, kad turto konfiskavimas būtų atsietas nuo apkaltinamojo nuosprendžio, priimto prašymą pateikusioje valstybėje;

89.  primena, kad korupcija yra glaudžiai susijusi su tokia veikla, kaip pinigų plovimas, mokesčių slėpimas ir neteisėta prekyba; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad skaidrumas turėtų būti kertinis visų kovos su korupcija strategijų akmuo;

90.  pabrėžia, kad ES prioritetine tvarka visuose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose turi raginti kovoti su mokesčių rojais, bankų paslaptimis ir pinigų plovimu, panaikinti perdėtas profesines paslaptis, užtikrinti viešą visų tarptautinių bendrovių ataskaitų pagal šalis teikimą ir tikrųjų įmonių savininkų viešus registrus; atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu priemonių yra tinkamos naudoti kovojant su korupcija ir pinigų plovimu;

Žiniasklaidos laisvė

91.  pabrėžia didelę nepriklausomos žiniasklaidos internete ir realiame gyvenime svarbą kovojant su korupcija ir atskleidžiant žmogaus teisių pažeidimus; ragina Komisiją išnagrinėti galimo neigiamo trečiųjų šalių įstatymų dėl garbės ir orumo įžeidimo poveikio klausimą ir imtis atsakomųjų veiksmų ir pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms apsvarstyti garbės ir orumo įžeidimo dekriminalizavimą ir taikyti tik civilines bylas kaip priemonę asmens reputacijai apginti; pabrėžia, kad skaitmeninis saugumas yra svarbus aktyvistų apsaugos elementas; tvirtai rekomenduoja žiniasklaidos priemonių nuosavybės ir rėmimo skaidrumą užtikrinti nacionaliniais teisės aktais;

92.  ragina, ES palaikant tarptautinius santykius su trečiosiomis šalimis, daugiau svarbos suteikti žiniasklaidos laisvės paisymui, atsižvelgiant į jos svarbą; mano, kad ES politinis dialogas ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti žiniasklaidos reformas turėtų būti vykdomi atvirai, skaidriai ir jų atžvilgiu turėtų būti atliekamas tikrinimas; šiame kontekste ragina ES užtikrinti, kad ES projektai trečiosiose šalyse būtų naudojami tam, kad, be kita ko, būtų remiama žiniasklaidos laisvė ir įtraukiamos pilietinės visuomenės organizacijos; ragina ES viešai smerkti įstatymų, kuriais apribojama žiniasklaidos laisvė ir pilietinės visuomenės organizacijų veikla, taikymą;

93.  propaguoja atviro ir saugaus interneto vertę didinant informuotumą apie asmenų, organizacijų ir vyriausybių korupcijos veiklą ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad tie, kurie siekia apriboti laisvę internete, tai daro siekdami išvengti atskaitomybės;

94.  atkakliai tvirtina, kad viešųjų pirkimų srityje turėtų būti užtikrintas sąžiningumas, atskaitomybė, atvirumas ir skaidrumas, siekiant užkirsti kelią mokesčių mokėtojų pinigų vagystei arba netinkamam naudojimui ir tokius atvejus atskleisti;

95.  atkreipia dėmesį į tai, kad visuose dialogo su trečiosiomis šalimis forumuose, įskaitant dvišalius forumus, ES turėtų pabrėžti, kad labai svarbu paisyti teisės susipažinti su vieša informacija; ypač pabrėžia, kad reikia nustatyti standartus, kuriais būtų užtikrinta kuo išsamesnė ir greitesnė galimybė susipažinti su tokia informacija, nes galimybės susipažinti su informacija greitis yra nepaprastai svarbus siekiant paisyti žmogaus teisių ir kovoti su korupcija; ragina ES propaguoti galimybę susipažinti su vieša informacija valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse;

o
o   o

96.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1) https://www.unodc.org/unodc/en/treaties/CAC/
(2) http://www.oecd.org/daf/anti-bribery/ConvCombatBribery_ENG.pdf
(3) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=LEGISSUM:l33601
(4) http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E
(5) http://www.eib.org/attachments/strategies/anti_fraud_policy_20130917_lt.pdf
(6) http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf
(7) http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/06/20-fac-business-human-rights-conclusions/
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0403.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.
(12) OL C 265, 2017 8 11, p. 59.
(13) OL C 407, 2016 11 4, p. 81.
(14) OL C 208, 2016 6 10, p. 89.
(15) OL C 181, 2016 5 19, p. 2.
(16) https://www.unodc.org/documents/corruption/WG-Prevention/Art_6_Preventive_anti-corruption_bodies/JAKARTA_STATEMENT_en.pdf
(17) http://nhri.ohchr.org/EN/AboutUs/Governance/Resolutions/A.HRC.RES.33.15%20EN.pdf
(18) http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session28/Documents/A_HRC_28_73_ENG.doc
(19) http://www.eods.eu/library/AU_Convention%20on%20Combating%20Corruption_2003_EN.pdf
(20) https://www.unglobalcompact.org/what-is-gc/mission/principles
(21) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/579319/EPRS_STU%282016%29579319_EN.pdf
(22) OL L 141, 2015 6 5, p. 73.
(23) OL L 330, 2014 11 15, p. 1.
(24) Olivier De Schutter, „Tainted Lands: Corruption in Large-Scale Land Deals“. International Corporate Accountability Roundtable & Global Witness, 2016 m. lapkričio mėn. https://www.globalwitness.org/en/campaigns/land-deals/tainted-lands-corruption-large-scale-land-deals/

Teisinis pranešimas