Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. rugsėjo 14 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai ***I
 Kambodža: Kemo Sokhos atvejis
 Gabonas: opozicijos atstovų represijos
 Laosas: Somphone Phimmasone, Lod Thammavong ir Soukane Chaithado atvejai
 Mianmaras, įskaitant rohinjų padėtį
 ES ir Čilės susitarimas dėl prekybos ekologiškais produktais ***
 ES ir Čilės asociacijos susitarimo protokolas (Kroatijos įstojimas) ***
 ES ir Čilės asociacijos susitarimo prekybos skyriaus modernizavimas
 Europos statistikos programos pratęsimas iki 2020 m. ***I
 Europos rizikos kapitalo fondai ir Europos socialinio verslumo fondai ***I
 Šiaurės jūros demersinių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ***I
 Skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas ES institucijose
 Programos „Erasmus+“ ateitis
 Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė

Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai ***I
PDF 1029kWORD 159k
2017 m. rugsėjo 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615 – C8-0387/2015 – 2015/0278(COD))(1)
P8_TA(2017)0347A8-0188/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a nurodomoji dalis (nauja)
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 26 straipsnį,
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  šios direktyvos tikslas – prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant valstybių narių nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus ir panaikinant kliūtis laisvam tam tikrų prieinamų gaminių ir paslaugų judėjimui. Tai padės padidinti prieinamų gaminių ir paslaugų prieinamumą vidaus rinkoje;
(1)  šios direktyvos tikslas – prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant valstybių narių nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus ir panaikinant kliūtis laisvam tam tikrų prieinamų gaminių ir paslaugų judėjimui. Tai padės padidinti prieinamų gaminių ir paslaugų prieinamumą vidaus rinkoje ir pagerins informacijos apie juos prieinamumą ir praktiškumą;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  prieinamų gaminių ir paslaugų poreikis didelis, o Europos Sąjungos gyventojams senėjant, neįgaliųjų ir (arba) funkcinių sutrikimų turinčių asmenų gerokai daugės. Aplinka, kurioje gaminiai ir paslaugos prieinamesni, padeda kurti įtraukesnę visuomenę ir užtikrinti savarankiškumą;
(2)  prieinamų gaminių ir paslaugų poreikis didelis, o funkcinių sutrikimų turinčių asmenų, įskaitant neįgaliuosius, pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnį skaičius Sąjungos gyventojams senėjant smarkiai didės. Aplinka, kurioje gaminiai ir paslaugos prieinamesni, padeda kurti įtraukesnę visuomenę ir yra būtina savarankiško gyvenimo sąlyga;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  turėtų būti užtikrintas produktų, įrankių, įrangos ir paslaugų „visuotinis prieinamumas“, „tinkamumas visiems“ ir „lyčių aspektas“ tam, kad juos galėtų įprastai naudoti neįgalūs asmenys;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  valstybių narių priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumu asmenims, turintiems funkcinių sutrikimų, įskaitant neįgaliuosius, skirtumai sudaro kliūtis laisvam šių gaminių ir paslaugų judėjimui ir iškraipo veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje. Šios kliūtys pirmiausia kenkia ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);
(3)  valstybių narių priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumu asmenims, turintiems funkcinių sutrikimų, įskaitant neįgaliuosius, skirtumai sudaro kliūtis laisvam judėjimui ir iškraipo veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje. Su kitais gaminiais susiję skirtumai gali padidėti įsigaliojus Konvencijai. Šios kliūtys pirmiausia kenkia ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  dėl ribotos tiekėjų konkurencijos prieinamų gaminių ir paslaugų vartotojai susiduria su didelėmis kainomis. Dėl nacionalinių taisyklių susiskaidymo ribojama nauda, kurią būtų galima užtikrinti, jei su nacionaliniais ir tarptautiniais to paties lygio subjektais būtų dalijamasi prisitaikymo prie visuomeninių ir technologinių pokyčių patirtimi;
(5)  dėl ribotos tiekėjų konkurencijos prieinamų gaminių ir paslaugų, visų pirma pagalbinių technologijų, vartotojai turi mokėti dideles kainas. Dėl nacionalinių taisyklių susiskaidymo ribojama nauda, kurią būtų galima užtikrinti, jei su nacionaliniais ir tarptautiniais to paties lygio subjektais būtų dalijamasi prisitaikymo prie visuomeninių ir technologinių pokyčių patirtimi;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  todėl būtina suderinti nacionalines priemones Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir pašalinti susiskaidymą prieinamų gaminių ir paslaugų rinkoje, sukurti masto ekonomiją, palengvinti tarpvalstybinę prekybą ir judumą, padėti ekonominės veiklos vykdytojams telkti išteklius naujovėms, užuot šiuos išteklius naudojus siekiant laikytis skirtingų teisinių reikalavimų visoje Sąjungoje, taip pat užtikrinti laisvą neįgaliųjų judėjimą;
(6)  todėl būtina suderinti nacionalines priemones Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir pašalinti susiskaidymą prieinamų gaminių ir paslaugų rinkoje, sukurti masto ekonomiją, sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei prekybai, laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, laisvam asmenų, įskaitant neįgaliuosius, judėjimui, padėti ekonominės veiklos vykdytojams telkti išteklius naujovėms, užuot šiuos išteklius naudojus tam, kad būtų padengtos dėl nevienodų teisės aktų atsirandančios išlaidos;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau SESV) 10 straipsniu reikalaujama, kad formuodama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus Sąjunga kovotų su diskriminacija dėl negalios. SESV 19 straipsniu Sąjungai suteikiami įgaliojimai priimti teisės aktus siekiant kovoti su tokia diskriminacija;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 konstatuojamoji dalis
(9)  šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šia direktyva siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos neįgaliųjų teisės naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinę bei profesinę integraciją ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime, ir skatinti taikyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 26 straipsnį;
(9)  šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šia direktyva ypač siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisės naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinę bei profesinę integraciją ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime, taip pat siekiama skatinti taikyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21, 25 ir 26 straipsnius;
Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   dėl didesnio gaminių ir paslaugų prieinamumo pagerės ne tik neįgaliųjų, bet ir asmenų, turinčių kitų nuolatinių ar laikinų funkcinių sutrikimų, pvz., pagyvenusių žmonių, nėščių moterų ir su bagažu keliaujančių asmenų, gyvenimas. Todėl, siekiant didesnei visuomenės daliai užtikrinti tikrą naudą ir nepriklausomą gyvenimą, labai svarbu, kad į šią direktyvą būtų įtraukti neįgalūs asmenys, taip pat asmenys, turintys laikinų ar nuolatinių funkcinių sutrikimų;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(9b)  neįgalių moterų procentinė dalis Sąjungoje yra didesnė nei neįgalių vyrų. Neįgalios moterys patiria daugialypę diskriminaciją ir susiduria su didelėmis kliūtimis, siekdamos pasinaudoti savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis. Tai apima fizinę, emocinę, seksualinę, ekonominę ir institucinę prievartą. Jos taip pat diskriminuojamos, kai nori gauti išsilavinimą ir darbą, o tai gali lemti socialinę izoliaciją ir psichologines traumas. Moterys taip pat neproporcingai dažnai susiduria su negalia kaip neįgalių šeimos narių slaugytojos ir dažniau nei vyrai patiria diskriminaciją dėl sąsajos. Turint omenyje visa tai reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į neįgalias moteris ir neįgalių vaikų motinas, o joms skirtos skatinamosios priemonės bei politika yra pagrindinė žmogaus teisė ir etinė pareiga;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  bendras Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos tikslas – užtikrinti, kad skaitmeninė vidaus rinka teiktų tvarią ekonominę ir socialinę naudą. Kainų ir pasirinkimo atžvilgiu Sąjungos vartotojai dar negauna visos naudos, kurią galėtų teikti bendroji rinka, nes internetu vis dar sudaroma nedaug tarpvalstybinių sandorių. Susiskaidymas taip pat riboja tarpvalstybinių e. prekybos sandorių paklausą. Taip pat reikia imtis suderintų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visas naujas elektroninis turinys būtų prieinamas neįgaliesiems. Todėl būtina suderinti prieinamumo reikalavimus visoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai, kad ir kokie būtų jų gebėjimai, galėtų naudotis jos teikiama nauda;
(10)  bendras bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos tikslas – užtikrinti, kad skaitmeninė vidaus rinka teiktų tvarią ekonominę ir socialinę naudą, palengvintų prekybą ir skatintų užimtumą Sąjungoje. Kainų ir pasirinkimo atžvilgiu Sąjungos vartotojai dar negauna visos naudos, kurią galėtų teikti bendroji rinka, nes internetu vis dar sudaroma nedaug tarpvalstybinių sandorių. Susiskaidymas taip pat riboja tarpvalstybinių e. prekybos sandorių paklausą. Taip pat reikia imtis suderintų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visas naujas elektroninis turinys būtų prieinamas neįgaliesiems. Todėl būtina suderinti prieinamumo reikalavimus visoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai, kad ir kokie būtų jų gebėjimai, galėtų naudotis jos teikiama nauda;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)   Konvencijos 4 straipsnyje Konvencijos šalys raginamos imtis arba skatinti imtis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir skatinti prieigą prie naujų technologijų, įskaitant informacines ir ryšių technologijas, pagalbines judėjimo priemones, prietaisus ir pagalbines technologijas, tinkamus neįgaliesiems. Konvencijoje taip pat raginama teikti pirmenybę prieinamoms technologijoms;
Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(12b)  geležinkelių transporto sektoriuje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/7971a ir Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300/20141b (prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninėse sąveikos specifikacijose, PRM-TSI) aiškiai nurodyti ir įgyvendinami prieinamumo reikalavimai, išdėstyti Konvencijos 9 straipsnyje. Taigi prieinamumas neįgaliems ir riboto judumo asmenims geležinkelių transporto sektoriuje reglamentuojamas pagal tas priemones. Kad būtų užtikrinta Direktyvos (ES) 2016/797 ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 1300/2014 ir šios direktyvos tarpusavio darna, atliekant bet kokią būsimą PRM-TSI peržiūrą reikėtų taip pat atsižvelgti į prieinamumo reikalavimus pagal Europos prieinamumo aktą;
________________
1a2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (OL L 138, 2016 5 26, p. 44).
1b2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (OL L 356, 2014 12 12, p. 110).
Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  Konvencijai įsigaliojus valstybių narių teisinėje sistemoje, būtina priimti papildomas nacionalines gaminių ir paslaugų prieinamumo nuostatas, dėl kurių, nesiėmus Sąjungos veiksmų, padaugėtų nacionalinių nuostatų skirtumų;
(13)  Konvencijai įsigaliojus valstybių narių teisinėje sistemoje, būtina priimti papildomas nacionalines gaminių ir paslaugų prieinamumo nuostatas, taip pat nuostatas, taikomas gaminių ir paslaugų teikimo fizinei aplinkai, dėl kurių, nesiėmus Sąjungos veiksmų, padaugėtų nacionalinių nuostatų skirtumų;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)   be šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, turėtų būti dedamos pastangos, kad būtų įgyvendinami Sąjungos teisės aktai dėl keleivių teisių naudojantis oro, geležinkelio, autobusų ir vidaus vandenų transportu ir būtų užtikrinamas tų teisės aktų vykdymas. Dedant tokias pastangas daugiausia dėmesio reikėtų skirti transporto įvairiarūšiškumo aspektams, siekiant skatinti prieinamumą be kliūčių, įskaitant infrastruktūros ir transporto priemonių aspektus;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)  Komisija turėtų raginti miestų valdžios institucijas integruoti prieinamumą be kliūčių prie miestų transporto paslaugų į savo tvaraus judumo mieste planus (TJMP), taip pat reguliariai skelbti geriausios praktikos pavyzdžių sąrašus prieinamumo be kliūčių prie miestų viešojo transporto ir mobilumo srityse;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  prieinamumas yra viena iš aštuonių veiklos sričių, vadovaujantis Konvencija nustatytų Komunikate „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“33 – siekiama užtikrinti prekių ir paslaugų prieinamumą;
(15)  prieinamumas, kuris yra pagrindinė visuomenės dalyvavimo sąlyga ir viena iš aštuonių veiklos sričių, vadovaujantis Konvencija nustatytų 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikate „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“, kuria siekiama užtikrinti prekių ir paslaugų prieinamumą;
__________________
33 COM(2010) 636.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  į šios direktyvos taikymo sritį patenkantys gaminiai ir paslaugos buvo kruopščiai atrinkti rengiant poveikio vertinimą – nustatyti atitinkami gaminiai ir paslaugos funkcinių sutrikimų turintiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus asmenis, dėl kurių valstybės narės priėmė arba gali priimti skirtingus nacionalinius prieinamumo reikalavimus;
(16)  į šios direktyvos taikymo sritį patenkantys gaminiai ir paslaugos buvo kruopščiai atrinkti rengiant poveikio vertinimą – nustatyti atitinkami gaminiai ir paslaugos neįgaliesiems, dėl kurių valstybės narės priėmė arba gali priimti skirtingus nacionalinius prieinamumo reikalavimus;
Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/13/ES1a nustatyti įpareigojimai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Dėl to tinkamiau įtraukti prieinamumo reikalavimus į tą direktyvą.
Tačiau, kai kalbama apie interneto svetainėse ir mobiliaisiais įrenginiais teikiamas paslaugas, Direktyva 2010/13/ES taikoma tik audiovizualinės žiniasklaidos turiniui. Todėl į šios direktyvos taikymo sritį būtų reikėtų įtraukti interneto svetainių ir mobiliųjų įrenginių struktūrą ir visą turinį, kuris nepatenka į Direktyvos 2010/13/ES taikymo sritį.
Ši direktyva turėtų apimti telefonijos paslaugų įrangos ir interneto svetainių prieinamumo reikalavimus. Ši direktyva taip pat turėtų apimti telefonijos paslaugų prieinamumo reikalavimus, nebent jie būtų įtraukti į kitą Sąjungos teisės aktą, kuriame nustatytas bent toks pat apsaugos lygis kaip šioje direktyvoje. Tokiu atveju susijęs Sąjungos teisės aktas turėtų būti viršesnis už šios direktyvos nuostatas;

_______________________
1a 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 konstatuojamoji dalis
(17)  visi gaminiai ir paslaugos turi atitikti prieinamumo reikalavimus, nurodytus 3 straipsnyje ir išvardytus I priede, kad būtų prieinami neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims. Pagal šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a–e punktus prekybai paslaugomis internetu taip pat taikomos e. prekybos prieinamumo prievolės;
(17)  visi gaminiai ir paslaugos, kurie patenka į šios direktyvos taikymo sritį ir rinkai pateikiami pradėjus taikyti šią direktyvą, turėtų atitikti prieinamumo reikalavimus, nustatytus 3 straipsnyje ir išvardytus I priede, kad būtų prieinami neįgaliesiems. Pagal šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a–e punktus prekybai paslaugomis internetu taip pat taikomos e. prekybos prieinamumo prievolės;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  net jei paslauga arba paslaugos dalis teikiama pagal subrangos sutartį trečiajai šaliai, tos paslaugos prieinamumui neturėtų kilti pavojaus, o paslaugų teikėjai turėtų laikytis šioje direktyvoje nustatytų įsipareigojimų. Paslaugų teikėjai taip pat turėtų užtikrinti tinkamą ir nuolatinį darbuotojų mokymą, kad užtikrintų, jog jie žinos, kaip naudotis prieinamais gaminiais ir paslaugomis. Mokymai turėtų apimti tokius klausimus, kaip informacijos teikimas, konsultacijos ir reklama.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  prieinamumo reikalavimus būtina nustatyti sukuriant kuo mažesnę naštą ekonominės veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms, visų pirma į taikymo sritį įtraukiant tik kruopščiai atrinktus gaminius ir paslaugas;
(18)  viena vertus, prieinamumo reikalavimus būtina nustatyti kuo efektyviau ir sukuriant kuo mažesnę naštą ekonominės veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms, visų pirma į taikymo sritį įtraukiant tik kruopščiai atrinktus gaminius ir paslaugas, kurie rinkai pateikiami pradėjus taikyti šią direktyvą. Kita vertus, būtina suteikti galimybę ekonominės veiklos vykdytojams veiksmingai įvykdyti šioje direktyvoje nustatytus prieinamumo reikalavimus, visų pirma atsižvelgiant į savitarnos terminalų, bilietų pardavimo automatų ir registravimo aparatų gyvavimo ciklą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į ypatingą MVĮ padėtį vidaus rinkoje. Be to, neturėtų būti reikalaujama, kad labai mažos įmonės dėl savo dydžio, išteklių ir pobūdžio laikytųsi šioje direktyvoje nustatytų prieinamumo reikalavimų arba privalėtų taikyti 12 straipsnyje nurodytą procedūrą, kad joms nebūtų taikomi šios direktyvos reikalavimai;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)  siekdamos užtikrinti geresnį vidaus rinkos veikimą, nacionalinės institucijos turėtų pasinaudoti šioje direktyvoje nustatytais prieinamumo reikalavimais, taikydamos su prieinamumu susijusias Sąjungos teisės aktų, nurodytų šioje direktyvoje, nuostatas. Vis dėlto šia direktyva neturėtų būti keičiamas tuose kituose Sąjungos teisės aktuose numatytas privalomas arba savanoriškas nuostatų pobūdis. Todėl šia direktyva reikėtų užtikrinti, kad kai vadovaujamasi tais kitais teisės aktais nustatytais prieinamumo reikalavimais, tie reikalavimai visoje Sąjungoje būtų vienodi;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis
(21)  į Komisijos pateiktą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymą34 įtraukti konkrečių viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo reikalavimai. Be to, ja siūloma sukurti susijusių interneto svetainių atitikties toje direktyvoje nustatytiems reikalavimams stebėjimo ir ataskaitų teikimo metodikos pagrindą. Ir prieinamumo reikalavimai, ir į tą direktyvą įtraukta stebėjimo ir ataskaitų teikimo metodika turi būti taikomi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėms. Visų pirma siekiant užtikrinti, kad atitinkamos institucijos įgyvendintų tuos pačius prieinamumo reikalavimus, kad ir koks būtų reglamentuojamos interneto svetainės pobūdis, šioje direktyvoje nustatyti prieinamumo reikalavimai turėtų būti priderinti prie reikalavimų, nustatytų siūlomoje Direktyvoje dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo. Viešojo sektoriaus interneto svetainių e. prekybos veikla, kuriai ta direktyva netaikoma, patenka į šio pasiūlymo taikymo sritį – taip siekiama užtikrinti, kad prekyba gaminiais ir paslaugomis internetu, nepriklausomai nuo to, ar vieša, ar privati, būtų prieinama neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms;
(21)   į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/210234 įtraukti viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo reikalavimai. Vis dėlto ta direktyva apima specialų išimčių sąrašą, nes norint tam tikrą interneto svetainių ir mobiliųjų programų turinį ir tam tikrų rūšių interneto svetaines ir mobiliąsias programas padaryti visiškai prieinamas sukuriama neproporcinga našta. Be to, ja nustatomas susijusių interneto svetainių ir mobiliųjų programų atitikties toje direktyvoje nustatytiems reikalavimams stebėjimo ir ataskaitų teikimo metodikos pagrindas. Ir prieinamumo reikalavimai, ir į tą direktyvą įtraukta stebėjimo ir ataskaitų teikimo metodika turi būti taikomi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms. Visų pirma siekiant užtikrinti, kad atitinkamos institucijos įgyvendintų tuos pačius prieinamumo reikalavimus, kad ir koks būtų reglamentuojamos interneto svetainės ir mobiliosios programos pobūdis, šioje direktyvoje nustatyti prieinamumo reikalavimai turėtų būti priderinti prie reikalavimų, nustatytų Direktyvoje (ES) 2016/2102. Viešojo sektoriaus interneto svetainių ir mobiliųjų programų e. prekybos veikla, kuriai ta direktyva netaikoma, patenka į šios direktyvos taikymo sritį – taip siekiama užtikrinti, kad prekyba gaminiais ir paslaugomis internetu, nepriklausomai nuo to, ar vieša, ar privati, būtų prieinama neįgaliesiems;
__________________
__________________
34 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo pasiūlymas, COM(2012) 721.
34 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  tam tikri Direktyvoje, ypač jos I priede, išdėstytų prieinamumo reikalavimų, susijusių su informacijos teikimu, aspektai jau įtraukti į Sąjungoje galiojančius transporto srities teisės aktus. Šie teisės aktai apima Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1371/20071a ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/20141b ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 454/20111c dėl geležinkelių transporto; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 181/20111d dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto; ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/20101e dėl jūrų transporto. Kad į šiuos teisės aktus įtrauktiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų užtikrintas reglamentavimo nuoseklumas ir nuspėjamumas, atitinkami šios direktyvos reikalavimai turėtų būti laikomi įvykdytais, kai laikomasi atitinkamų šių teisės aktų dalių. Vis dėlto kai į tuos aktus nėra įtraukti prieinamumo reikalavimai, pvz., reikalavimas, kad oro vežėjų svetainės būtų prieinamos, turėtų būti taikoma ši direktyva;
__________________
1a 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).
1b 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (OL L 356, 2014 12 12, p. 110).
1c 2011 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos (OL L 123, 2011 5 12, p. 11).
1d 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 55, 2011 2 28, p. 1).
1e 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 334, 2010 12 17, p. 1).
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(22b)  šia direktyva siekiama papildyti esamus Sąjungos sektorių teisės aktus, reglamentuojant į tų teisės aktų taikymo sritį nepatenkančius aspektus;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(22c)  šios direktyvos taikymo sritis, susijusi su oro, autobusų, geležinkelių ir vandens keleivinio transporto paslaugomis, turėtų būti nustatyta remiantis galiojančiais sektorių teisės aktais, susijusiais su keleivių teisėmis. Kai ši direktyva netaikoma tam tikrų transporto rūšių paslaugoms, valstybės narės turi turėti galimybę paraginti paslaugų teikėjus taikyti šioje direktyvoje numatytus atitinkamus prieinamumo reikalavimus;
Pakeitimai 223 ir 228
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 konstatuojamoji dalis
(23)  kai kuriais atvejais bendrais fizinės aplinkos prieinamumo reikalavimais būtų sudaromos palankesnės sąlygos laisvam susijusių paslaugų ir neįgaliųjų judėjimui. Todėl šioje direktyvoje valstybėms narėms suteikiama galimybė į šios direktyvos taikymo sritį įtraukti fizinę aplinką, naudojamą teikiant paslaugas, kad būtų laikomasi X priede nustatytų prieinamumo reikalavimų;
(23)   tam tikrais atvejais fizinės aplinkos prieinamumas yra būtina sąlyga tam, kad neįgalieji galėtų veiksmingai naudotis susijusiomis paslaugomis. Todėl pagal šią direktyvą valstybės narės turėtų būti įpareigotos į jos taikymo sritį įtraukti fizinę aplinką, naudojamą teikiant paslaugas, kad būtų laikomasi X priede nurodytų prieinamumo reikalavimų. Tie prieinamumo reikalavimai turėtų būti taikomi kuriant naują infrastruktūrą arba vykdant esminius renovavimo darbus;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)   šia direktyva nebūtina iš dalies pakeisti esamų Sąjungos teisės aktų, kuriuose numatytas savanoriškas prieinamumo reikalavimų laikymasis;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 konstatuojamoji dalis
(24)  būtina nustatyti, kad Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomos prieinamumo prievolės, tačiau kuriuose nenurodomi prieinamumo reikalavimai arba specifikacijos, atveju prieinamumas būtų apibrėžiamas darant nuorodą į direktyvoje nustatytos prieinamumo reikalavimus. Tai galioja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/23/ES35, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/24/ES36 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/25/ES37, kuriose reikalaujama, kad į jų taikymo sritį patenkančių koncesijų, darbų ar paslaugų techninės specifikacijos bei techniniai ir funkciniai reikalavimai atitiktų prieinamumo neįgaliesiems ar visiems tinkamo dizaino principo kriterijus;
(24)  būtina nustatyti, kad Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomos prieinamumo prievolės, tačiau kuriuose nenurodomi prieinamumo reikalavimai arba specifikacijos, atveju prieinamumas būtų apibrėžiamas darant nuorodą į direktyvoje nustatytus prieinamumo reikalavimus. Tie aktai apima Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES35, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES36 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES37, kuriose reikalaujama, kad į jų taikymo sritį patenkančių koncesijų, darbų ar paslaugų techninės specifikacijos bei techniniai ir funkciniai reikalavimai atitiktų prieinamumo neįgaliesiems ar visiems tinkamo dizaino principo kriterijus;
__________________
__________________
35 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
35 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
36 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
36 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
37 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
37 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(24a)  prievolė užtikrinti transporto infrastruktūros prieinamumą transeuropinio transporto tinkle nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/20131a. Šioje direktyvoje numatyti prieinamumo reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi tam tikriems transporto infrastruktūros elementams, kurie reglamentuojami tuo reglamentu, jeigu jie susiję su į šią direktyvą įtrauktais gaminiais ir paslaugomis ir jeigu su šiomis paslaugomis susijusi infrastruktūra ir fizinė aplinka skirtos naudoti keleiviams;
__________________
1a 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1315/2013/ES dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(24b)  vis dėlto nėra tinkama, kad šia direktyva būtų keičiamas privalomas ar savanoriškas tų kitų Sąjungos teisės aktų, kaip antai, Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnis dėl sutarčių sudarymo kriterijų, kurį perkančiosios organizacijos gali naudoti, siekdamos nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, nuostatų pobūdis. Jei manoma, kad tos nuostatos yra susijusios su aptariamų viešųjų pirkimų dalyku, gali būti įmanoma įtraukti potencialius socialinius aspektus. Todėl šia direktyva reikėtų užtikrinti, kad kai vadovaujamasi tais kitais Sąjungos teisės aktais nustatytais prieinamumo reikalavimais, tie reikalavimai visoje Sąjungoje turėtų būti vienodi;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis
(25)  prieinamumas turėtų būti užtikrinamas šalinant kliūtis ir užkertant joms kelią, pageidautina, taikant visiems tinkamo dizaino principą. Prieinamumas turėtų apimti ir tinkamą gyvenamosios aplinkos užtikrinimą, jeigu to reikalaujama nacionalinės arba Sąjungos teisės aktais;
(25)  prieinamumas turėtų būti užtikrinamas šalinant kliūtis ir užkertant joms kelią, pageidautina, taikant visiems tinkamo dizaino principą. Remiantis Konvencija, šis principas reiškia, kad „gaminių, aplinkos erdvių, programų ir paslaugų dizainas turėtų visiems žmonėms suteikti galimybes kuo platesniu mastu jais naudotis ir tam neturėtų reikėti pritaikymo ar specializuoto dizaino“. Ramintis Konvencija „universalus dizainas“ taip pat turėtų apimti pagalbinius įrenginius, skirtus konkrečioms neįgaliųjų grupėms, kai tai yra būtina“. Prieinamumas turėtų apimti ir tinkamą gyvenamosios aplinkos užtikrinimą, jeigu to reikalaujama nacionalinės arba Sąjungos teisės aktais;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  tai, kad gaminys ar paslauga priklauso šios direktyvos taikymo sričiai, neturėtų automatiškai reikšti, kad tas gaminys ar paslauga patenka į Tarybos direktyvos 93/42/EEC1a taikymo sritį;
__________________
1a1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 1).
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(25b)  nustatant ir klasifikuojant tuos neįgaliųjų poreikius, kuriuos gaminys ar paslauga turi tenkinti, visiems tinkamo dizaino principas turėtų būti aiškinamas remiantis JT Neįgaliųjų teisių komiteto Bendrąja pastaba Nr. 2 (2014) dėl Konvencijos 9 straipsnio;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 konstatuojamoji dalis
(27)  ši direktyva turėtų būti grindžiama Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB38, nes ji susijusi su gaminiais, kuriems jau taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, – taigi būtų užtikrintas Sąjungos teisės aktų nuoseklumas;
(27)  ši direktyva turėtų būti grindžiama Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB38, nes ji susijusi su gaminiais, kuriems jau taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, – taigi būtų užtikrintas Sąjungos teisės aktų nuoseklumas. Vis dėlto to nėra tinkama į šią direktyvą įtraukti to sprendimo nuostatų, susijusių su saugumu, kaip antai su atšaukimu susijusių nuostatų, nes neprieinamas gaminys nėra pavojingas gaminys;
__________________
__________________
38 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).
38 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 konstatuojamoji dalis
(28)  visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad jie rinkai teiktų tik tuos gaminius, kurie atitinka šioje direktyvoje išdėstytus prieinamumo reikalavimus. Būtina aiškiai ir proporcingai paskirstyti prievoles, kad toks paskirstymas atitiktų kiekvieno ekonominės veiklos vykdytojo funkciją tiekimo ir platinimo procese;
(28)  visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ir į šios direktyvos taikymo sritį patenkantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad jie rinkai teiktų tik tuos gaminius, kurie atitinka šioje direktyvoje išdėstytus prieinamumo reikalavimus. Būtina aiškiai ir proporcingai paskirstyti prievoles, kad toks paskirstymas atitiktų kiekvieno ekonominės veiklos vykdytojo funkciją tiekimo ir platinimo procese;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
29 konstatuojamoji dalis
(29)  ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už gaminių ir paslaugų atitiktį, atsižvelgdami į savo atitinkamus vaidmenis tiekimo grandinėje, kad būtų užtikrintas aukštas prieinamumo apsaugos lygis ir sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;
(29)  ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už gaminių ir paslaugų atitiktį, atsižvelgdami į savo atitinkamus vaidmenis tiekimo grandinėje, kad būtų pasiektas geresnis prieinamumas ir užtikrinta sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 konstatuojamoji dalis
(30)  kadangi gamintojas yra išsamiai susipažinęs su projektavimo ir gamybos procesu, jis gali geriausiai atlikti visą atitikties vertinimo procedūrą. Su atitikties vertinimu susijusios prievolės turėtų tekti gamintojui;
(30)  kadangi gamintojas yra išsamiai susipažinęs su projektavimo ir gamybos procesu, jis gali geriausiai atlikti visą atitikties vertinimą. Tačiau su atitikties vertinimu susijusi atsakomybė neturėtų tekti vien gamintojui. Sustiprinta rinkos priežiūros institucija galėtų atlikti svarbų vaidmenį vykdant vertinimo procedūrą;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 konstatuojamoji dalis
(32)  importuotojai turėtų užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką patenkantys gaminiai atitiktų šios direktyvos prieinamumo reikalavimus, visų pirma, kad gamintojai būtų atlikę reikiamas tų gaminių prieinamumo vertinimo procedūras;
(32)  importuotojai turėtų užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką patenkantys gaminiai atitiktų šios direktyvos prieinamumo reikalavimus, ir jie turėtų teikti visą reikiamą informaciją atitinkamai rinkos priežiūros institucijai, kad būtų galima atlikti reikiamas tų gaminių prieinamumo vertinimo procedūras;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 konstatuojamoji dalis
(36)  siekiant proporcingumo, prieinamumo reikalavimai turėtų būti taikomi tik tuo atveju, jei pagal juos nesudaroma neproporcingai didelė našta atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ir nereikalaujama iš esmės keisti gaminių ir paslaugų pagal nurodytus kriterijus;
(36)  siekiant proporcingumo, prieinamumo reikalavimai neturėtų sudaryti neproporcingai didelės naštos atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar reikalauti iš esmės keisti gaminių ir paslaugų pagal nurodytus kriterijus. Tačiau būtina įdiegti kontrolės mechanizmus, siekiant patikrinti teisę į prieinamumo reikalavimų taikymo išimtį;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(36a)   kai atliekamas vertinimas, ar atitiktis prieinamumo reikalavimams ekonominės veiklos vykdytojams uždeda neproporcingą naštą, reikia atsižvelgti į tų ekonominės veiklos vykdytojų dydį, išteklius ir pobūdį, ir jų numatomas laikymosi sąnaudas ir naudą, palyginti su numatoma nauda neįgaliesiems. Atliekant sąnaudų ir naudos analizę, be kita ko, reikėtų atsižvelgti į konkretaus produkto ar paslaugos naudojimo trukmę, įskaitant numatomą neįgalių asmenų, naudosiančių tą produktą ar paslaugą, skaičių, infrastruktūros ir produktų, naudojamų paslaugai teikti, gyvavimo trukmę ir galimybę rinktis nemokamas alternatyvas, įskaitant tas, kurias siūlo keleivių vežimo paslaugų teikėjai. Kai atliekamas vertinimas, ar atitiktis prieinamumo reikalavimams sudaro neproporcingą naštą, turėtų būti atsižvelgiama tik į teisėtas priežastis. Prioritetų, laiko ar žinių trūkumas neturėtų būti laikomi teisėtomis priežastimis;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 konstatuojamoji dalis
(39)  tam, kad būtų lengviau vertinti atitiktį taikomiems prieinamumo reikalavimams, būtina numatyti gaminių ir paslaugų, atitinkančių savanoriškai taikomus darniuosius standartus, kurie priimami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/201239, kad būtų nustatytos išsamios techninės tų reikalavimų specifikacijos, atitikties prezumpciją. Komisija Europos standartizacijos organizacijoms jau yra pateikusi standartizavimo prašymų dėl prieinamumo, kurie būtų aktualūs rengiant darniuosius standartus;
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
__________________
39 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
39 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(39a)  Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 numatyta oficialaus prieštaravimo darniesiems standartams procedūra, kuria vadovaujamasi, kai laikoma, kad tie standartai neatitinka šios direktyvos reikalavimų;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 konstatuojamoji dalis
(40)  jei nėra darniųjų standartų ir kai to reikia rinkos derinimo tikslais, Komisija turėtų turėti galimybę priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios šioje direktyvoje nustatytų prieinamumo reikalavimų techninės specifikacijos;
(40)  Europos standartai turėtų būti nustatomi remiantis rinka, atsižvelgiant į viešąjį interesą, taip pat politikos tikslus, aiškiai nurodytus Komisijos prašyme vienai ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti suderintus standartus, ir turi būti paremti bendru sutarimu. Todėl techninės specifikacijos turėtų būti naudojamos tik kraštutiniu atveju. Komisija turėtų galėti patvirtinti technines specifikacijas tuo atveju, jei, pvz., standartizacijos procesas nejuda į priekį dėl suinteresuotųjų subjektų bendro sutarimo trūkumo ir dėl to pernelyg vėluojama įgyvendinti reikalavimą, kurio, nepriėmus tinkamo standarto, būtų neįmanoma įgyvendinti, pvz., sąveikos reikalavimo. Komisija turėtų palikti pakankamai laiko po to, kai viena ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų paprašė parengti suderintus standartus, ir su tuo pačiu prieinamumo reikalavimu susijusios techninės specifikacijos priėmimo. Komisijai neturėtų būti leidžiama priimti techninių specifikacijų, jei ji prieš tai nepamėgino pasiekti, kad prieinamumo reikalavimai būtų užtikrinti naudojant Europos standartizacijos sistemą. Komisija neturėtų naudoti techninių specifikacijų priėmimo procedūros, kad apeitų Europos standartizacijos sistemą;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
40 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(40a)  siekdama parengti darniuosius standartus ir technines specifikacijas, kuo veiksmingiau atitinkančius šioje direktyvoje nustatytus gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimus, Komisija turėtų, kai tik įmanoma, įtraukti į sprendimų priėmimo procesą pagrindines Europos neįgaliųjų organizacijas ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
42 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(42a)  atlikdamos gaminių rinkos priežiūrą, rinkos priežiūros institucijos turėtų peržiūrėti vertinimą, bendradarbiaudamos su neįgaliaisiais ir jiems bei jų interesams atstovaujančiomis organizacijomis;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
44 konstatuojamoji dalis
(44)  materialiai išreiškiantis gaminio atitiktį šioje direktyvoje nustatytiems prieinamumo reikalavimams CE ženklas yra akivaizdžiai matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Šioje direktyvoje laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 765/200840, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, išdėstytų bendrųjų ženklinimo CE ženklu principų;
(44)  šioje direktyvoje laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 765/200840, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, išdėstytų bendrųjų principų. Be atitikties deklaracijos, gamintojas turėtų ekonomiškai efektyviu būdu vartotojams pateikti informaciją apie jo produktų prieinamumą, įskaitant informaciją ant pakuotės;
__________________
__________________
40 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
40 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
45 konstatuojamoji dalis
(45)  laikantis Reglamento (EB) Nr. 765/2008, CE ženklu gaminį paženklinęs gamintojas taip deklaruoja, kad gaminys atitinka visus taikomus prieinamumo reikalavimus ir kad gamintojas už jį prisiima visą atsakomybę;
(45)  gaminių neatitiktis 3 straipsnyje numatytiems prieinamumo reikalavimams savaime neturėtų kelti didelio pavojaus, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 765/2008 20 straipsnį;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
48 konstatuojamoji dalis
(48)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijos tikrintų, ar ekonominės veiklos vykdytojai atitinka 12 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, kaip nurodyta V skyriuje;
(48)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijos tikrintų, ar ekonominės veiklos vykdytojai atitinka 12 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, kaip nurodyta V skyriuje, ir kad jos nuolat konsultuotųsi su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
48 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(48a)  nacionalinės duomenų bazės, kuriose pateikiama visa reikalinga informacija apie gaminių ir paslaugų, išvardytų šioje direktyvoje, prieinamumo lygį, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas į rinkos priežiūrą įtraukti neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
49 konstatuojamoji dalis
(49)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad 22 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos praneštų Komisijai apie 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių taikymą ir pridėtų 2 dalyje nurodytą vertinimą, kaip nurodyta VI skyriuje;
(49)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos praneštų Komisijai apie 22 straipsnyje nurodytų išimčių taikymą. Komisijai paprašius jai turėtų būti perduotas pradinis susijusių kompetentingų institucijų vertinimas. Kai atliekamas vertinimas, ar atitiktis prieinamumo reikalavimams kompetentingoms institucijoms uždeda neproporcingą naštą, reikėtų atsižvelgti į tų kompetentingų institucijų dydį, išteklius ir pobūdį, ir numatomas laikymosi sąnaudas ir naudą, palyginti su numatoma nauda neįgaliesiems. Atliekant sąnaudų ir naudos analizę, be kita ko, reikėtų atsižvelgti į konkretaus produkto ar paslaugos naudojimo trukmę, įskaitant numatomą neįgalių asmenų, naudosiančių tą produktą ar paslaugą, skaičių, infrastruktūros ir produktų, naudojamų paslaugai teikti, gyvavimo trukmę ir galimybę rinktis nemokamas alternatyvas, įskaitant tas, kurias siūlo keleivių vežimo paslaugų teikėjai. Kai atliekamas vertinimas, ar atitiktis prieinamumo reikalavimams sudaro neproporcingą naštą, turėtų būti atsižvelgiama tik į teisėtas priežastis. Prioritetų, laiko ar žinių trūkumas neturėtų būti laikomi teisėtomis priežastimis;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
50 konstatuojamoji dalis
(50)  turėtų būti nustatyta apsaugos procedūra, taikoma tik tuo atveju, jei valstybės narės nesutaria dėl vienos valstybės narės veiksmų, pagal kurią suinteresuotosios šalys informuojamos apie numatomus taikyti veiksmus dėl gaminių neatitikties šios direktyvos prieinamumo reikalavimams. Ji turėtų sudaryti sąlygas rinkos priežiūroms institucijoms bendradarbiauti su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais ir imtis veiksmų tokių gaminių atžvilgiu ankstesniame etape;
(50)  turėtų būti nustatyta apsaugos procedūra, taikoma tik tuo atveju, jei valstybės narės nesutaria dėl vienos valstybės narės veiksmų, pagal kurią suinteresuotosios šalys informuojamos apie numatomus taikyti veiksmus dėl gaminių neatitikties šios direktyvos prieinamumo reikalavimams. Ji turėtų sudaryti sąlygas rinkos priežiūroms institucijoms, bendradarbiaujant su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis ir atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais, imtis veiksmų dėl tokių gaminių ankstesniame etape;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
51 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(51a)  kad būtų užtikrintas tinkamas proporcingumo principo taikymas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimo prievolėmis ir kriterijais, kuriuos reikia taikyti vertinant, ar šios direktyvos reikalavimų laikymasis užkrautų neproporcingą naštą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį, kad būtų nustatytas laikotarpis, per kurį ekonominės veiklos vykdytojai turi identifikuoti bet kokį ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems tiekė gaminį arba kuriam jie tiekė gaminį, ir kad būtų toliau patikslinti kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta visų į šią direktyvą patenkančių produktų ir paslaugų atveju, vertinant, ar užkraunama našta neproporcingai didelė, tų kriterijų nekeičiant. Tas laikotarpis turėtų būti nustatytas pagal gaminio gyvavimo ciklą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros1a nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
__________________
1a OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
51 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(51b)  valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad būtų nustatyta tinkamų ir veiksmingų priemonių šios direktyvos atitikčiai užtikrinti, todėl turėtų sukurti tinkamus kontrolės mechanizmus, pvz., rinkos priežiūros institucijų posteriori atliekamą kontrolę, kad būtų tikrinama, ar teisėtai taikomos prieinamumo reikalavimų taikymo išimtys. Nagrinėdamos su prieinamumu susijusius skundus valstybės narės turėtų laikytis bendrojo gero administravimo principo, visų pirma reikalavimo pareigūnams užtikrinti, kad dėl kiekvieno skundo priimamas sprendimas būtų priimamas per nustatytą laiką;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
52 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(52a)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų galima imtis veiksmingų ir skubių teisių gynimo priemonių dėl perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų priimtų sprendimų dėl to, ar konkreti sutartis patenka į direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES taikymo sritį. Atsižvelgiant į dabartinę teisinę sistemą, susijusią su teisių gynimo priemonėmis į direktyvas 2014/24/ES ir 2014/25/ES įtrauktose srityse, tos sritys neturėtų būti įtrauktos į šios direktyvos nuostatas dėl vykdymo ir nuobaudų. Tokia išimtis nedaro poveikio Sutartimis nustatytiems valstybių narių įsipareigojimams imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas Sąjungos teisės taikymas ir veiksmingumas;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(53a)  prieinamumo reikalavimai pagal šią direktyvą turėtų būti taikomi gaminiams, kurie Sąjungos rinkai pateikti po to, kai pradėtos taikyti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės, įskaitant iš trečiųjų šalių importuotus ir naudotus gaminius, kurie Sąjungos rinkai pateikti po to, kai pradėtos taikyti šios priemonės;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(53b)  tačiau viešosios sutartys dėl prekių, darbų ar paslaugų, kurioms taikoma Direktyva 2014/24/ES arba Direktyva 2014/25/ES, ir kurios buvo sudarytos iki šios direktyvos taikymo dienos, ir toliau turėtų būti vykdomos laikantis tose viešosiose sutartyse nustatytų prieinamumo reikalavimų, jei tokių yra;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(53c)  kad paslaugų teikėjams būtų suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie šioje direktyvoje išdėstytų reikalavimų, reikia numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį paslaugų teikimui naudojami gaminiai neprivalo atitikti šioje direktyvoje nustatytų prieinamumo reikalavimų. Atsižvelgiant į bankomatų, bilietų pardavimo automatų ir registravimo aparatų sąnaudas ir gyvavimo ciklą, būtų tinkama numatyti, kad, kai tokie aparatai naudojami teikiant paslaugas, juos galima toliau naudoti iki jų ekonomiškai naudingo gyvavimo laiko pabaigos;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
54 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(54a)  programų, kuriomis teikiama informacija, grindžiama erdvinių duomenų paslaugomis, diegimas prisideda prie nepriklausomo ir saugaus neįgaliųjų judėjimo. Tokių programų naudojami erdviniai duomenys turėtų sudaryti galimybę teikti informaciją, pritaikytą konkretiems neįgaliųjų poreikiams;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
—1 straipsnis (naujas)
—  1 straipsnis
Dalykas
Šia direktyva siekiama panaikinti dėl skirtingų į šią direktyvą įtrauktų laisvo gaminių ir paslaugų judėjimo prieinamumo reikalavimų kylančias kliūtis arba neleisti joms atsirasti. Ja taip pat siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant valstybių narių nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius tam tikrų produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimus.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  I, II–V ir VII skyriai taikomi šiems gaminiams:
1.  I, II–V ir VII skyriai taikomi šiems gaminiams, kurie Sąjungos rinkai pateikiami po ... [šios direktyvos taikymo data]:
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  bendrosios paskirties kompiuterių įrangai ir operacinėms sistemoms,
a)  bendrosios paskirties kompiuterių įrangai ir į ją integruotoms operacinėms sistemoms, kurios skirtos naudoti vartotojams,
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies b punkto iii a papunktis (naujas)
iiia) mokėjimo terminalams;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  vartotojų galiniams įrenginiams su pažangiais kompiuteriniais gebėjimais, susijusiems su telefonijos paslaugomis,
c)  vartotojų galiniams įrenginiams, susijusiems su telefonijos paslaugomis,
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  vartotojų galiniams įrenginiams su pažangiais kompiuteriniais gebėjimais, susijusiems su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis,
d)  vartotojų galiniams įrenginiams, susijusiems su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis,
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da)  e. knygų skaityklėms;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  I, II–V ir VII skyriai taikomi šioms paslaugoms:
2.  Nedarant poveikio 27 straipsniui, I, II–V ir VII skyriai taikomi šioms paslaugoms, kurios teikiamos po ...[šios direktyvos taikymo data]:
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalies -a punktas (naujas)
-a)  operacinėms sistemoms, kai jos nėra integruotos į kompiuterio programinę įrangą ir teikiamos vartotojams kaip nematerialus turtas;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  telefonijos paslaugoms ir susijusiems vartotojų galiniams įrenginiams su pažangiais kompiuteriniais gebėjimais,
a)  telefonijos paslaugoms ir susijusiems vartotojų galiniams įrenginiams,
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir susijusiai vartotojų įrangai su pažangiais kompiuteriniais gebėjimais,
b)  interneto svetainėms ir mobiliuosiuose įrenginiuose teikiamoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms;
Pakeitimai 235, 236, 237, 238, 239 ir 253
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugoms,
c)  keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugoms, taip pat judumo ir įvairiarūšio transporto jungčių paslaugoms, įskaitant miestų viešąjį transportą, pvz., metro, geležinkelių, tramvajų, troleibusų ir autobusų sistemas, susijusias su:
i)  savitarnos terminalais, esančiais Sąjungos teritorijoje, be kita ko, bilietų pardavimo automatais, mokėjimo terminalais ir registravimo aparatais;
ii)  interneto svetainėmis, mobiliaisiais įrenginiais teikiamomis paslaugomis, pažangiu bilietų pardavimu ir informacijos realiuoju laiku teikimu;
iii)  transporto priemonėmis, susijusia infrastruktūra ir fizine aplinka, įskaitant prieigą be laiptų visose viešosiose stotyse;
iv)  taksi ir nuomojamų automobilių parkais, kurie turėtų tinkamą dalį pritaikytų transporto priemonių;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  banko paslaugoms,
d)  vartotojų banko paslaugoms,
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalies e punktas
e)  e. knygoms,
e)  e. knygoms ir susijusiai įrangai, kuri naudojama toms paslaugų teikėjo paslaugoms teikti ir prieigai prie jų gauti,
Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)
fa)   turizmo paslaugoms, įskaitant apgyvendinimą ir maitinimą.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  viešųjų pirkimų ir koncesijos sutartims, kurių atžvilgiu taikomos Direktyva 2014/23/ES42, Direktyva 2014/24/ES ir Direktyva 2014/25/ES,
a)  viešųjų pirkimų ir koncesijos sutartims, kurių atžvilgiu taikomos Direktyva 2014/23/ES, Direktyva 2014/24/ES ir Direktyva 2014/25/ES, kurios parengtos arba sudarytos po ... [šios direktyvos taikymo data];
__________________
42 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  rengiant ir įgyvendinant programas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1304/201344,
b)  rengiant ir įgyvendinant programas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/201343 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/201344, kurios priimtos arba įgyvendintos po ... [šios direktyvos taikymo data];
__________________
__________________
43 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
43 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
44 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006.
44 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  konkursams dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 procedūroms45,
c)  viešųjų paslaugų sutartims, kurios po ... [šios direktyvos taikymo data] pagal konkursą arba tiesiogiai skiriamos keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešosioms paslaugoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/200745 teikti;
__________________
__________________
45 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).
45 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 dalies d punktas
d)  transporto infrastruktūrai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/201346.
d)  transporto infrastruktūrai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1315/2013, suprojektuotai arba įrengtai po ... [šios direktyvos taikymo data];
__________________
46 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1315/2013/ES dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Ši direktyva netaikoma šiam interneto svetainių ir mobiliųjų įrenginių programų turiniui:
a)  biuro programinės įrangos rinkmenų formatams, paskelbtiems prieš ... [šios direktyvos taikymo data];
b)  internetiniams žemėlapiams ir kartografavimo paslaugoms, jei esminė informacija pateikiama prieinamu skaitmeniniu būdu žemėlapių, skirtų navigacijai, atveju;
c)  trečiosios šalies teikiamam turiniui, kuris nėra nei finansuojamas, nei sukurtas, nei kontroliuojamas ekonominės veiklos vykdytojo arba atitinkamos kompetentingos institucijos;
d)  interneto svetainių ir mobiliųjų įrenginių programų turiniui, kuris gali būti laikomas archyviniu, kitaip tariant, jose yra tik turinys, kuris nebuvo atnaujintas ar pakeistas po ... [šios direktyvos taikymo data].
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a straipsnis (naujas)
1 a straipsnis
Direktyvos netaikymas labai mažoms įmonėms
Ši direktyva netaikoma labai mažoms įmonėms, kurios gamina, importuoja ar platina į jos taikymo sritį patenkančius gaminius ir paslaugas.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
1)  prieinami gaminiai ir paslaugos – gaminiai ir paslaugos, kuriuos funkcinių sutrikimų turintys asmenys, tarp jų ir neįgalieji, gali pastebėti, jais naudotis ir juos suprasti taip pat, kaip ir kiti asmenys;
1)  prieinami gaminiai ir paslaugos – gaminiai ir paslaugos, kuriuos neįgalieji gali pastebėti, jais naudotis, juos suprasti, ir kurie yra pakankamai tvirti, kad neįgalieji galėtų jais naudotis;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
2)  universalus dizainas (vad. visiems tinkamas dizainas), – gaminių, aplinkos erdvių, programų ir paslaugų, kuriais be pritaikymo ar specialaus dizaino gali naudotis visi žmonės (didžiausias įmanomas jų skaičius), dizainas; prie universalaus dizaino gaminių gali priklausyti pagalbinės priemonės tam tikroms funkcinių sutrikimų turinčių asmenų, jei reikia – ir neįgaliųjų, grupėms;
Išbraukta.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 5 a punktas (naujas)
5a)  paslaugos – paslaugos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB1a 4 straipsnio 1 punkte;
____________________
1a 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 5 b punktas (naujas)
5b)  paslaugos teikėjas – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, siūlantis ar teikiantis Sąjungos rinkai skirtą paslaugą;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 16 a punktas (naujas)
16a)  MVĮ – mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB1a;
____________________
1a 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 19 punktas
19)  susigrąžinimas – bet kokia priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžintas galutiniam naudotojui jau pateiktas gaminys;
Išbraukta.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 20 a punktas (naujas)
20a)  vartotojų banko paslaugos – paslaugos, kuriomis vartotojams sudaromos sąlygos atidaryti mokėjimo sąskaitas, turinčias pagrindines savybes visoje Sąjungoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/92/ES1a, ir jomis naudotis;
____________________
1a 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
21)  e. prekyba – internetinė prekyba gaminiais ir paslaugomis.
21)  e. prekyba – internetinė prekyba gaminiais ir paslaugomis, kurias vartotojams teikia įmonės, patenkančios į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB1a taikymo sritį;
____________________
1a 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 21 a punktas (naujas)
21a)  keleivinio oro transporto paslaugos – paslaugos, kurias teikia oro transporto bendrovės, kelionių organizatoriai ir oro uostų valdymo įstaigos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/20061a 2 straipsnio b–f punktuose;
____________________
1a 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL L 204, 2006 7 26, p. 1).
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 21 b punktas (naujas)
21b)  keleivinio autobusų transporto paslaugos – paslaugos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 181/2011 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 21 c punktas (naujas)
21c)  keleivinio geležinkelių transporto paslaugos – paslaugos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse;
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 21 d punktas (naujas)
21d)  keleivinio vandens transporto paslaugos – paslaugos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Pakeitimas 337
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipos 21 e punktas (naujas)
21e)  pagalbinės technologijos – tai bet koks įrangos elementas, dalis ar gaminių sistema, naudojamas siekiant padidinti, palaikyti ar patobulinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų, įskaitant neįgaliuosius, funkcinius gebėjimus;
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 3 dalis
3.  Toliau išvardytiems savitarnos terminalams: Savitarnos terminalai, kaip antai bankomatai, bilietų pardavimo automatai ir registravimo aparatai, atitinka I priedo II skyriuje nustatytus reikalavimus.
3.  Toliau išvardytiems savitarnos terminalams: Savitarnos terminalai, kaip antai bankomatai, bilietų pardavimo automatai, registravimo aparatai ir mokėjimo terminalai, atitinka I priedo II skyriuje nustatytus reikalavimus.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 4 dalis
4.  Telefonijos paslaugos, įskaitant skubiosios pagalbos tarnybų paslaugas, ir susiję vartotojų galiniai įrenginiai su pažangiosios kompiuterijos pajėgumais, atitinka I priedo III skyriuje nustatytus reikalavimus.
4.  Telefonijos paslaugos, įskaitant skubiosios pagalbos tarnybų paslaugas, ir susiję vartotojų galiniai įrenginiai atitinka I priedo III skyriuje nustatytus reikalavimus.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 5 dalis
5.  Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos ir susijusi vartotojų įranga su pažangiosios kompiuterijos pajėgumais atitinka I priedo IV skyriuje nustatytus reikalavimus.
5.  Interneto svetainės ir mobiliaisiais įrenginiais teikiamos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, taip pat susijusi vartotojų įranga atitinka I priedo IV skyriuje nustatytus reikalavimus.
Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 6 dalis
6.  Keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos, interneto svetainės, mobiliaisiais įrenginiais pagrįstos paslaugos, pažangus bilietų pardavimas, informacija realiuoju laiku ir savitarnos terminalai, bilietų pardavimo automatai ir registravimo aparatai, naudojami teikti keleivinio transporto paslaugas, atitinka I priedo V skyriuje nustatytus atitinkamus reikalavimus.
6.  Oro, autobusų, tolimojo susisiekimo autobusų, geležinkelių, jūrų transporto ir įvairiarūšio keleivių vežimo paslaugos, įskaitant paslaugas, susijusias su miesto transportu, judumas ir fizinė aplinka, interneto svetainės, mobiliaisiais įrenginiais pagrįstos paslaugos, pažangus bilietų pardavimas, informacija realiuoju laiku ir savitarnos terminalai, pavyzdžiui, mokėjimo aparatai registravimo aparatai, naudojami teikti keleivinio transporto paslaugas, turizmo paslaugos, susijusios su, be kita ko, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugomis, turi atitikti I priedo V skirsnio reikalavimus tik tuo atveju, jei šie reikalavimai nėra taikomi pagal šiuos specialiuosius teisės aktus: dėl geležinkelių transporto – pagal Reglamentą (EB) Nr. 1371/2007, Reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 ir Reglamentą (ES) Nr. 454/2011; dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto – pagal Reglamentą (ES) Nr. 181/2011; dėl jūrų ir vidaus vandenų transporto – pagal Reglamentą (ES) Nr. 1177/2010; dėl oro transporto – pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2006.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 7 dalis
7.  Banko paslaugos, interneto svetainės, mobiliaisiais įrenginiais teikiamos banko paslaugos, savitarnos terminalai, įskaitant bankomatus, naudojami teikti banko paslaugas, atitinka I priedo VI skyriuje nustatytus reikalavimus.
7.  Vartotojų banko paslaugos, interneto svetainės, mobiliaisiais įrenginiais teikiamos banko paslaugos, savitarnos terminalai, įskaitant mokėjimo terminalus ir bankomatus, naudojami teikti tas banko paslaugas, atitinka I priedo VI skyriuje nustatytus reikalavimus.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 8 dalis
8.  E. knygos atitinka I priedo VII skyriuje nustatytus reikalavimus.
8.  E. knygos ir susijusi įranga atitinka I priedo VII skyriuje nustatytus reikalavimus.
Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 10 dalis
10.  Atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas, valstybės narės gali nuspręsti, kad keleivinio transporto paslaugų klientų naudojama fizinė aplinka, įskaitant paslaugų teikėjų ir infrastruktūros vykdytojų valdomą aplinką, taip pat banko paslaugų ir parduotuvių, telefonijos paslaugas teikiančių vykdytojų aprėpiamų vartotojų paslaugų centrų fizinė aplinka turi atitikti I priedo X skyriaus prieinamumo reikalavimus, kad ja visapusiškai galėtų naudotis funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius.
10.  Valstybės narės užtikrina, kad keleivinio transporto paslaugų klientų naudojama fizinė aplinka, įskaitant paslaugų teikėjų ir infrastruktūros vykdytojų valdomą aplinką, taip pat vartotojų banko paslaugų ir telefonijos paslaugas teikiančių vykdytojų aprėpiamų vartotojų paslaugų centrų ir parduotuvių fizinė aplinka turi atitikti I priedo X skirsnyje nustatytus prieinamumo reikalavimus kuriant naują infrastruktūrą ir atliekant esminę esamos infrastruktūros renovaciją, kad ja visapusiškai galėtų naudotis neįgalieji. Tai nedaro poveikio Sąjungos teisės aktams dėl meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės nacionalinių vertybių apsaugos.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės netrukdo, kad šią direktyvą dėl su prieinamumo reikalavimais susijusių priežasčių atitinkantys gaminiai ir paslaugos būtų tiekiami rinkai jų teritorijoje.
Valstybės narės dėl su prieinamumo reikalavimais susijusių priežasčių nedaro kliūčių, kad šią direktyvą atitinkantys gaminiai būtų tiekiami rinkai jų teritorijoje. Valstybės narės dėl su prieinamumo reikalavimais susijusių priežasčių nedaro kliūčių, kad šią direktyvą atitinkančios paslaugos būtų teikiamos rinkai jų teritorijoje.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalis
1.  Pateikdami gaminius rinkai gamintojai užtikrina, kad tie gaminiai būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis 3 straipsnyje nustatytų atitinkamų prieinamumo reikalavimų.
1.  Pateikdami gaminius rinkai gamintojai užtikrina, kad tie gaminiai būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis 3 straipsnyje nustatytų atitinkamų prieinamumo reikalavimų, nebent tie reikalavimai nėra įvykdytini, nes pritaikant gaminį reikėtų iš esmės pakeisti pagrindinį to gaminio pobūdį arba tai sukeltų neproporcingą naštą atitinkamam gamintojui, kaip nurodyta 12 straipsnyje.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Jeigu taikant procedūrą įrodoma, kad gaminys atitinka taikomus prieinamumo reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir paženklina gaminį CE ženklu.
Jeigu taikant atitikties vertinimo procedūrą įrodoma, kad gaminys atitinka 3 straipsnyje nurodytus prieinamumo reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją, kurioje aiškiai nurodoma, kad gaminys prieinamas.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 4 dalis
4.  Gamintojai registruoja skundus dėl reikalavimų neatitinkančių gaminių ir gaminių pašalinimo iš rinkos, taip pat informuoja platintojus apie bet kokią tokią stebėseną.
4.  Gamintojai registruoja skundus ir reikalavimų neatitinkančius gaminius.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 7 dalis
7.  Gamintojai užtikrina, kad prie gaminio būtų pridėti nurodymai ir saugumo informacija kalba, kuri gali būti lengvai suprantama vartotojams ir galutiniams naudotojams, kaip nustatė atitinkama valstybė narė.
7.  Gamintojai užtikrina, kad prie gaminio būtų pridėti nurodymai kalba, kuri gali būti lengvai suprantama vartotojams ir galutiniams naudotojams, kaip nustatė atitinkama valstybė narė.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 8 dalis
8.  Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie pateikė rinkai, neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi reikiamų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų to gaminio atitiktį, o prireikus jį pašalintų iš rinkos arba susigrąžintų. Be to, jei gaminys kelia su prieinamumu susijusių pavojų, gamintojai nedelsdami praneša valstybių narių, kurių rinkai buvo tiekti tokie gaminiai, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie bet kokias taikomas korekcines priemones.
8.  Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie pateikė rinkai, neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi reikiamų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų to gaminio atitiktį arba prireikus jį pašalintų iš rinkos. Be to, jei gaminys neatitinka šios direktyvos nuostatų, gamintojai nedelsdami praneša valstybių narių, kurių rinkai buvo tiekti tokie gaminiai, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie bet kokias taikomas taisomąsias priemones.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 9 dalis
9.  To pagrįstai pageidaujančiai kompetentingai nacionalinei institucijai gamintojai suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai įrodyti kalba, kurią ta institucija gali lengvai suprasti. Šiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų, ir užtikrinti atitiktį 3 straipsnyje minimiems reikalavimams.
9.  To pageidaujančiai kompetentingai nacionalinei institucijai gamintojai suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai įrodyti kalba, kurią ta institucija gali lengvai suprasti. Šiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti atitiktį šiai direktyvai.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  pagrįstu kompetentingos nacionalinės institucijos prašymu pateikti visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai įrodyti;
a)  kompetentingos nacionalinės institucijos prašymu pateikti visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai įrodyti;
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis ir pranešti apie veiksmus, kurių imamasi siekiant pašalinti su jo įgaliojimu susijusių gaminių keliamą pavojų.
b)  kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis ir pranešti apie veiksmus, kurių imamasi siekiant užtikrinti su jo įgaliojimu susijusių gaminių atitiktį šiai direktyvai.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalis
2.  Prieš pateikdami gaminį rinkai, importuotojai įsitikina, kad gamintojas atliko II priede nustatytą atitikties vertinimo procedūrą. Jie užtikrina, kad gamintojas parengė techninius dokumentus, kaip reikalaujama tame priede, kad gaminys pažymėtas CE ženklu, kad prie jo pridėti reikiami dokumentai ir kad gamintojas įvykdė 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.
2.  Prieš pateikdami gaminį rinkai, importuotojai įsitikina, kad gamintojas atliko II priede nustatytą atitikties vertinimo procedūrą. Jie užtikrina, kad gamintojas parengtų techninius dokumentus, kaip reikalaujama tame priede, kad prie produkto pridėti reikiami dokumentai ir kad gamintojas įvykdė 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad gaminys neatitinka 3 straipsnyje nurodytų prieinamumo reikalavimų, jis neteikia gaminio rinkai, kol neužtikrinama gaminio atitiktis. Be to, jei gaminys kelia pavojų, importuotojas praneša apie tai gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.
3.  Jeigu importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad gaminys neatitinka 3 straipsnyje nurodytų prieinamumo reikalavimų, jis neteikia gaminio rinkai, kol neužtikrinama gaminio atitiktis. Be to, jei gaminys neatitinka šios direktyvos nuostatų, importuotojas praneša apie tai gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalis
5.  Importuotojai užtikrina, kad prie gaminio būtų pridėti nurodymai ir informacija, pateikiami kalba, kurią vartotojai ir kiti galutiniai naudotojai gali lengvai suprasti, kaip nustatė atitinkama valstybė narė.
5.  Importuotojai užtikrina, kad prie gaminio būtų pridėti nurodymai kalba, kuri gali būti lengvai suprantama vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams, kaip nustatė atitinkama valstybė narė.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 7 dalis
7.  Importuotojai registruoja skundus dėl reikalavimų neatitinkančių gaminių ir gaminių susigrąžinimo, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.
7.  Importuotojai registruoja skundus ir reikalavimų neatitinkančius gaminius.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 8 dalis
8.  Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateiktas gaminys neatitinka 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų, nedelsiant taiko reikiamas taisomąsias priemones siekdami užtikrinti gaminio atitiktį, o prireikus jį pašalinti iš rinkos arba susigrąžinti. Be to, jei gaminys kelia pavojų, importuotojai nedelsdami praneša valstybių narių, į kurių rinką jie pateikė tokius gaminius, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie bet kokias taikomas taisomąsias priemones.
8.  Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad gaminys, kurį jie pateikė rinkai, neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi reikiamų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų to gaminio atitiktį arba prireikus jį pašalintų iš rinkos. Be to, jei gaminys neatitinka šios direktyvos nuostatų, importuotojai nedelsdami praneša valstybių narių, į kurių rinką jie pateikė tokius gaminius, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie bet kokias taikomas taisomąsias priemones.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 9 dalis
9.  To pagrįstai pageidaujančiai kompetentingai nacionalinei institucijai importuotojai suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai įrodyti kalba, kurią ta institucija gali lengvai suprasti. Šiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.
9.  To pageidaujančiai kompetentingai nacionalinei institucijai importuotojai suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai įrodyti kalba, kurią ta institucija gali lengvai suprasti. Šiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, atitiktį 3 straipsnyje nurodytiems prieinamumo reikalavimams.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 dalis
2.  Prieš tiekdami gaminį rinkai, platintojai patikrina, ar gaminys paženklintas CE ženklu, ar prie jo pridėti reikiami dokumentai ir nurodymai bei informacija kalba, kurią gali lengvai suprasti vartotojai ir kiti galutiniai naudotojai valstybėje narėje, kurios rinkai teikiamas gaminys, ir ar gamintojas ir importuotojas laikėsi 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 7 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
2.  Prieš tiekdami gaminį rinkai, platintojai patikrina, ar gaminys atitinka šią direktyvą, ar prie jo pridėti reikiami dokumentai ir nurodymai kalba, kurią gali lengvai suprasti vartotojai ir kiti galutiniai naudotojai valstybėje narėje, kurios rinkai teikiamas gaminys, ir ar gamintojas ir importuotojas laikėsi 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 7 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 dalis
3.  Jeigu platintojas mano arba turi pagrindo manyti, kad gaminys neatitinka 3 straipsnyje minimų prieinamumo reikalavimų, jis neteikia gaminio rinkai, kol neužtikrinama gaminio atitiktis. Be to, jei gaminys kelia pavojų, platintojas praneša apie tai gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.
3.  Jeigu platintojas mano arba turi pagrindo manyti, kad gaminys neatitinka 3 straipsnyje minimų prieinamumo reikalavimų, jis neteikia gaminio rinkai, kol neužtikrinama gaminio atitiktis. Be to, jei gaminys neatitinka šios direktyvos nuostatų, platintojas praneša apie tai gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 5 dalis
5.  Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai tiekiamas gaminys neatitinka šios direktyvos, pasirūpina, kad būtų imtasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų to gaminio atitiktį, o prireikus jį pašalintų iš rinkos arba susigrąžintų. Be to, jei gaminys kelia pavojų, platintojai nedelsdami praneša valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokius gaminius, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie bet kokias taikomas taisomąsias priemones.
5.  Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai tiekiamas gaminys neatitinka šios direktyvos, pasirūpina, kad būtų imtasi būtinų taisomųjų priemonių siekiant užtikrinti to gaminio atitiktį arba prireikus jį pašalinti iš rinkos. Be to, jei gaminys neatitinka šios direktyvos nuostatų, platintojai nedelsdami praneša valstybių narių, kurių rinkai jie tiekė tokius gaminius, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie bet kokias taikomas taisomąsias priemones.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 6 dalis
6.  To pagrįstai pageidaujančiai kompetentingai nacionalinei institucijai platintojai suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai nustatyti. Šiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti gaminių, kuriuos jie tiekė rinkai, keliamą pavojų.
6.  To pageidaujančiai kompetentingai nacionalinei institucijai platintojai suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus gaminio atitikčiai nustatyti. Šiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti gaminių, kuriuos jie pateikė rinkai, atitiktį 3 straipsnyje nurodytiems prieinamumo reikalavimams.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 dalis
2.  Ekonominės veiklos vykdytojai 1 dalyje nurodytą informaciją turi galėti pateikti 10 metų po to, kai gaminys jiems buvo patiektas, ir 10 metų po to, kai jie patiekė gaminį.
2.  Ekonominės veiklos vykdytojai 1 dalyje nurodytą informaciją turi galėti pateikti praėjus tam tikram laikui, kuris turi būti bent penkeri metai po to, kai gaminys jiems buvo patiektas, arba po to, kai jie patiekė gaminį.
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisijai pagal 23a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, papildančius šią direktyvą, kad būtų nustatytas šio straipsnio 2 dalyje minimas laikotarpis. Tas laikotarpis turi atitikti susijusio gaminio gyvavimo ciklą.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalis
2.  Paslaugų teikėjai turi parengti būtiną informaciją pagal III priedą, kurioje būtų paaiškinta, kaip paslaugos atitinka 3 straipsnyje nurodytus prieinamumo reikalavimus. Informacija turėtų būti pateikta viešai, raštu ir žodžiu, taip pat ir tokiu būdu, kuris būtų prieinamas funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir neįgaliesiems. Paslaugų teikėjai saugo informaciją tol, kol paslauga teikiama.
2.  Paslaugų teikėjai turi parengti būtiną informaciją pagal III priedą, kurioje būtų paaiškinta, kaip paslaugos atitinka 3 straipsnyje nurodytus prieinamumo reikalavimus. Informacija turėtų būti pateikta viešai ir tokiu būdu, kuris būtų prieinamas neįgaliesiems. Paslaugų teikėjai saugo informaciją tol, kol paslauga teikiama.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 4 dalis
4.  To pagrįstai pageidaujančiai kompetentingai nacionalinei institucijai paslaugų teikėjai suteikia visą informaciją, būtiną gaminio atitikčiai 3 straipsnyje nurodytiems prieinamumo reikalavimams nustatyti. Šiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti paslaugų atitiktį 3 straipsnyje nurodytiems reikalavimams.
4.  To pageidaujančiai kompetentingai nacionalinei institucijai paslaugų teikėjai suteikia visą informaciją, būtiną gaminio atitikčiai 3 straipsnyje nurodytiems prieinamumo reikalavimams nustatyti. Šiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti paslaugų atitiktį 3 straipsnyje nurodytiems reikalavimams.
Pakeitimas 339
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  apskaičiuotas išlaidas ir naudą ekonominės veiklos vykdytojams palyginus su numatoma nauda neįgaliesiems, atsižvelgiant į konkretaus gaminio ar paslaugos naudojimo dažnumą ir trukmę.
b)  apskaičiuotas papildomas išlaidas ir naudą ekonominės veiklos vykdytojams palyginus su numatoma nauda funkcinių sutrikimų turintiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius, atsižvelgiant į konkretaus gaminio ar paslaugos naudojimo dažnumą ir trukmę.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 4 dalis
4.  Našta nelaikoma neproporcingai didele, jei ji kompensuojama finansavimu iš kitų šaltinių, negu ekonominės veiklos vykdytojo nuosavi ištekliai tiek vieši, tiek privatūs.
4.  Našta nelaikoma neproporcingai didele, jei ji kompensuojama finansavimu iš kitų šaltinių, negu ekonominės veiklos vykdytojo nuosavi ištekliai (tiek vieši, tiek privatūs), skiriamų prieinamumui gerinti.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 5 dalis
5.  Vertinimą, ar gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų laikymasis lemia esminį keitimą arba uždeda neproporcingą naštą, atlieka ekonominės veiklos vykdytojas.
5.  Pradinį vertinimą, ar gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų laikymasis lemia esminį keitimą arba uždeda neproporcingą naštą, atlieka ekonominės veiklos vykdytojas.
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 23a straipsnį siekdama papildyti šio straipsnio 3 dalį, patikslinant toliau kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta visų į šią direktyvą įtrauktų produktų ir paslaugų atveju, vertinant, ar užkraunama našta neproporcingai didelė, tų kriterijų nekeisdama.
Toliau tiksliai apibrėždama tuos kriterijus Komisija turi atsižvelgti ne tik į galimą naudą neįgaliesiems, bet ir į naudą funkcinių sutrikimų turintiems asmenims.
Komisija priima pirmąjį tokį deleguotąjį aktą, į kurį įtraukiami visi gaminiai ir paslaugos, patenkantys į šios direktyvos taikymo sritį, ne vėliau kaip ... [vieneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 6 dalis
6.  Jei ekonominės veiklos vykdytojai konkretaus gaminio ar paslaugos atžvilgiu pasinaudoja 1–5 dalyse numatyta išimtimi, jie apie tai praneša tos valstybės narės, į kurios rinką gaminys ar paslauga pateikiami arba kurioje juos galima įsigyti, rinkos priežiūros institucijai. Pranešime pateikiamas 3 dalyje nurodytas vertinimas. Labai mažoms įmonėms reikalavimas pranešti netaikomas, bet jos turi paprašius pateikti atitinkamus dokumentus rinkos priežiūros institucijai.
6.  Jei ekonominės veiklos vykdytojai konkretaus gaminio ar paslaugos atžvilgiu pasinaudoja 1–5 dalyse numatyta išimtimi, jie apie tai praneša tos valstybės narės, į kurios rinką gaminys ar paslauga pateikiami arba kurioje juos galima įsigyti, rinkos priežiūros institucijai. 3 dalyje nurodytas vertinimas pateikiamas rinkos priežiūros institucijai, kai ji to paprašo. Labai mažoms įmonėms reikalavimas pranešti netaikomas, bet jos turi paprašius pateikti atitinkamus dokumentus rinkos priežiūros institucijai.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais, laikantis šio straipsnio 6 dalies, nustatomas pavyzdinis pranešimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 1a dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Pirmą tokį įgyvendinimo aktą Komisija priima ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 6 b dalis (nauja)
6b.  Struktūrinis dialogas rengiamas dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant neįgaliuosius, jiems atstovaujančias organizacijas ir rinkos priežiūros institucijas, siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyti tinkami išimčių taikymo vertinimo principai, užtikrinsiantys išimčių nuoseklumą.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnio 6 c dalis (nauja)
6c.  Valstybės narės raginamos suteikti labai mažoms įmonėms paskatų ir gairių, kad joms būtų lengviau įgyvendinti šią direktyvą. Procedūros ir gairės rengiamos konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl direktyvos
IV skyriaus antraštinė dalis
Darnieji standartai, bendrosios techninės specifikacijos ir gaminių ir paslaugų atitiktis
Darnieji standartai, techninės specifikacijos ir gaminių ir paslaugų atitiktis
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 dalis
Jei gaminiai ir paslaugos atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, daroma jų atitikties 3 straipsnyje nurodytiems prieinamumo reikalavimams, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys, prielaida.
1.   Jei gaminiai ir paslaugos atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma, kad jie atitinka 3 straipsnyje nurodytus prieinamumo reikalavimus, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Komisija, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio, prašo, kad viena ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengtų suderintus standartus, susijusius su kiekvienu 3 straipsnyje nurodytu produktų prieinamumo reikalavimu. Komisija patvirtina tuos prašymus ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato 3 straipsnyje nurodytus prieinamumo reikalavimus atitinkančias technines specifikacijas. Tačiau ji tai gali daryti tik jei vykdomos šios sąlygos:
a)  nuoroda į darniuosius standartus nepaskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012;
b)  Komisija pateikė prašymą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje; ir
c)  Komisija pažymi, kad vilkinama standartizavimo procedūra.
Prieš priimdama pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo aktus Komisija konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šios direktyvos 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c.  Kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra paskelbta nuorodų į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus suderintus standartus, laikoma, kad šio straipsnio 1b dalyje nurodytas technines specifikacijas atitinkantys gaminiai ir paslaugos atitinka 3 straipsnyje nustatytus prieinamumo reikalavimus, kuriems taikomos tos techninės specifikacijos ar jų dalys.
Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 straipsnis
14 straipsnis
Išbraukta.
Bendrosios techninės specifikacijos
1.  Jei nuoroda į darniuosius standartus nepaskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, ir jei rinkai suderinti reikia daugiau informacijos apie tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimus, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šios direktyvos I priede nustatytų prieinamumo reikalavimų bendrąsias technines specifikacijas (BTS). Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šios direktyvos 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2.  Gaminiai ir paslaugos, kurie atitinka 1 dalyje nurodytas BTS ar jų dalis, laikomi atitinkančiais 3 straipsnyje nurodytus prieinamumo reikalavimus, kuriuos apima šios BTS ar jų dalys.
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 2 dalis
2.  ES atitikties deklaracijos forma atitinka Sprendimo Nr. 768/2008/EB III priede nustatytą pavyzdį. Joje įrašoma šios direktyvos II priede nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Reikalavimais dėl techninių dokumentų vengiama užkrauti neproporcingą naštą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jie išverčiama į kalbą ar kalbas, nurodytas valstybės narės, kurios rinkai gaminys pateikiamas arba kurioje jis tiekiamas.
2.  ES atitikties deklaracijos forma atitinka Sprendimo Nr. 768/2008/EB III priede nustatytą pavyzdį. Joje įrašoma šios direktyvos II priede nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Reikalavimais dėl techninių dokumentų vengiama užkrauti neproporcingą naštą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Jie išverčiami į kalbą ar kalbas, nurodytas valstybės narės, kurios rinkai gaminys pateikiamas arba kurioje jis tiekiamas.
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 3 dalis
3.  Kai gaminiui taikomi keli Sąjungos aktai, pagal kuriuos turi būti parengta ES atitikties deklaracija, parengiama visiems tokiems Sąjungos aktams bendra ES atitikties deklaracija. Tokioje deklaracijoje nurodomi susiję aktai ir jų paskelbimo nuorodos.
3.  Kai gaminiui taikomi keli Sąjungos aktai, pagal kuriuos turi būti parengta ES atitikties deklaracija, parengiama visų tokių Sąjungos aktų ES atitikties deklaracija. Tokioje deklaracijoje nurodomi susiję aktai ir jų paskelbimo nuorodos.
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Be ES atitikties deklaracijos, gamintojas ant pakuotės vartotojams ekonomiškai efektyviu būdu paprastai ir tiksliai nurodo informaciją apie tai, kad gaminys pasižymi prieinamumo savybėmis.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnis
16 straipsnis
Išbraukta.
Bendrieji gaminių žymėjimo CE ženklu principai
Žymėjimui CE ženklu taikomi bendrieji principai, numatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl direktyvos
-17 straipsnis (naujas)
-17 straipsnis
Nacionalinė duomenų bazė
Kiekviena valstybė narė sukuria viešai prieinamą duomenų bazę neprieinamiems gaminiams registruoti. Vartotojai turi galimybę gauti ir įrašyti informaciją apie neprieinamus gaminius. Valstybės narės imasi būtinų priemonių informuoti vartotojus ar kitus suinteresuotuosius subjektus apie galimybę pateikti skundą. Reikia numatyti interaktyviąją sistemą tarp nacionalinių duomenų bazių, už kurią, kai įmanoma, būtų atsakinga Komisija arba atitinkamos atstovaujančios organizacijos, kad informaciją apie neprieinamus gaminius būtų galima skleisti po visą Sąjungą.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė būtų informuojama apie pirmoje dalyje nurodytų institucijų buvimą, pareigas ir pavadinimą. Tos institucijos paprašytos teikia šią informaciją prieinamu formatu.
Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė būtų informuojama apie pirmoje pastraipoje nurodytų institucijų buvimą, pareigas ir pavadinimą. Tos institucijos suinteresuotųjų visuomenės narių prašymu teikia informaciją apie savo darbą ir priimtus sprendimus prieinamu formatu.
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Jeigu vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos ėmėsi veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 20 straipsnį arba jeigu jos turi pakankamo pagrindo manyti, kad gaminys, kuriam taikoma ši direktyva, kelia su šioje direktyvoje nustatytais prieinamumo aspektais susijusį pavojų, jos atlieka vertinimą, susijusį su atitinkamu gaminiu ir apimantį visus šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.
Jeigu vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos ėmėsi veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 20 straipsnį arba jeigu jos turi pakankamo pagrindo manyti, kad gaminys, kuriam taikoma ši direktyva, neatitinka jos nuostatų, jos atlieka vertinimą, susijusį su atitinkamu gaminiu ir apimantį visus šioje direktyvoje nustatytus susijusius reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Jeigu atliekant šį vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad gaminys neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų reikiamų taisomųjų veiksmų, kad gaminys atitiktų tuos reikalavimus, pašalintų gaminį iš rinkos arba jį susigrąžintų per pagrįstą laikotarpį, kurį jos nustato atsižvelgdamos į pavojaus pobūdį.
Jeigu atliekant šį vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad gaminys neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų reikiamų taisomųjų veiksmų, kad susijęs gaminys atitiktų tuos reikalavimus. Jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima jokių tinkamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos pareikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų gaminį iš rinkos per pagrįstą laikotarpį.
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 4 dalis
4.  Kai per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas gaminio tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad gaminys būtų pašalintas iš rinkos arba atšauktas. Apie tokias priemones rinkos priežiūros institucijos nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.
4.  Kai per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas gaminio tiekimas jų nacionalinei rinkai arba kad gaminys būtų pašalintas iš rinkos. Apie tokias priemones rinkos priežiūros institucijos nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 5 dalies įžanginė dalis
5.  4 dalyje nurodyta informacija apima visus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančiam gaminiui, gaminio kilmei, įtariamos neatitikties ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo argumentams nustatyti. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitikties priežastimi yra viena iš šių priežasčių:
5.  4 dalyje nurodyta informacija apima visus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkančiam gaminiui, gaminio kilmei, įtariamos neatitikties pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo argumentams nustatyti. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitikties priežastis yra viena iš šių priežasčių:
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 5 dalies a punktas
a)  gaminys neatitinka šios direktyvos 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba
a)  gaminys neatitinka 3 straipsnyje nustatytų atitinkamų reikalavimų, arba
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 8 dalis
8.  Valstybės narės užtikrina, kad šiam gaminiui būtų taikomos tinkamos ribojamosios priemonės, pvz., nedelsiamas gaminio pašalinimas iš jų rinkos.
8.  Valstybės narės užtikrina, kad šiam gaminiui būtų taikomos tinkamos ir proporcingos ribojamosios priemonės, pvz., nedelsiamas gaminio pašalinimas iš jų rinkos.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Kai užbaigus 19 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą, dėl priemonės, kurios ėmėsi kuri nors valstybė narė, yra pareiškiami prieštaravimai arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne.
Kai užbaigus 19 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą dėl priemonės, kurios ėmėsi kuri nors valstybė narė, yra pareiškiama prieštaravimų arba jeigu Komisija turi pagrįstų įrodymų, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 a straipsnis (naujas)
20a straipsnis
Darbo grupė
1.  Komisija įsteigia darbo grupę.
Ją sudaro nacionalinių rinkos priežiūros institucijų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas, atstovai.
2.  Darbo grupė vykdo šias užduotis:
a)  sudaro geresnes sąlygas keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais tarp rinkos priežiūros institucijų;
b)  užtikrina 3 straipsnyje nustatytų prieinamumo reikalavimų įgyvendinimo nuoseklumą;
c)  rengia, gavus Komisijos prašymą, nuomones dėl išimčių iš 3 straipsnyje nustatytų prieinamumo reikalavimų atvejais, kurie pripažinti būtinais.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  nustatant prieinamumo reikalavimus, susijusius su socialiniais ir kokybės kriterijais, kuriuos nustatė kompetentingos institucijos konkurso dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų procedūroms pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007;
Išbraukta.
Pakeitimai 247 ir 281
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da)   prireikus visiems susijusiems Sąjungos teisės aktams arba Sąjungos teisės aktų nuostatoms, susijusioms su prieinamumu neįgaliesiems;
Pakeitimas 282
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies d b punktas (naujas)
db)   kai Sąjunga bendrai finansuoja be kliūčių prieinamos transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros projektus naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, struktūrinius fondus ar Europos strateginių investicijų fondą, teikiant prioritetą projektams, kuriais remiami prieinamumo elementai arba į kuriuos šie elementai įtraukti.
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalis
1.  21 straipsnyje nurodyti prieinamumo reikalavimai taikomi, jeigu jais neužkraunama neproporcingai didelė našta šio straipsnio požiūriu kompetentingoms institucijoms.
1.  21 straipsnyje nurodyti prieinamumo reikalavimai taikomi, jeigu įgyvendinant šį straipsnį jais neužkraunama neproporcingai didelė našta kompetentingoms institucijoms arba naudotojams, kurie yra susitariančioji šalis.
Pakeitimai 226 ir 257
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  apskaičiuotas išlaidas ir naudą susijusioms kompetentingoms institucijoms palyginus su numatoma naudą neįgaliesiems, atsižvelgiant į konkretaus gaminio ar paslaugos naudojimo dažnumą ir trukmę.
b)  apskaičiuotas išlaidas ir naudą susijusioms kompetentingoms institucijoms palyginus su numatoma nauda funkcinių sutrikimų turintiems asmenims ir neįgaliesiems, atsižvelgiant į konkretaus gaminio ar paslaugos naudojimo dažnumą ir trukmę.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 3 dalis
3.  Vertinimą, ar laikantis 21 straipsnyje nurodytų prieinamumo reikalavimų neuždedama neproporcinga našta, atlieka susijusios kompetentingos institucijos.
3.  Pradinį vertinimą, ar laikantis 21 straipsnyje nurodytų prieinamumo reikalavimų neuždedama neproporcinga našta, atlieka susijusios kompetentingos institucijos.
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 23a straipsnį siekdama papildyti šio straipsnio 2 dalį, patikslinant toliau kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta visų į šią direktyvą įtrauktų produktų ir paslaugų atveju, vertinant, ar užkraunama našta neproporcingai didelė, tų kriterijų nekeisdama.
Toliau tiksliai apibrėždama tuos specialius kriterijus Komisija atsižvelgia ne tik į galimą naudą neįgaliesiems, bet ir į naudą funkcinių sutrikimų turintiems asmenims.
Komisija ne vėliau kaip ... [vieneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima pirmąjį tokį deleguotąjį aktą, į kurį įtraukiami visi gaminiai ir paslaugos, patenkantys į šios direktyvos taikymo sritį.

Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 4 dalis
4.  Jei kompetentinga institucija konkrečiam gaminiui ar paslaugai pritaikė 1, 2 ir 3 dalyse numatytas išimtis, ji apie tai turi pranešti Komisijai. Prie pranešimo pridedamas 2 dalyje nurodytas vertinimas.
4.  Jei kompetentinga institucija konkrečiam gaminiui ar paslaugai pritaikė 1, 2 ir 3 dalyse numatytas išimtis, ji apie tai turi pranešti Komisijai. 2 dalyje nurodytas vertinimas pateikiamas Komisijai, kai ji to paprašo.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Jei Komisija turi pagrindo abejoti atitinkamos kompetentingos institucijos sprendimu, ji gali prašyti 20a straipsnyje nurodytos darbo grupės patikrinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą ir parengti nuomonę.
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais, laikantis šio straipsnio 4 dalies, nustatomas pavyzdinis pranešimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 1a dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Pirmą tokį įgyvendinimo aktą Komisija priima ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl direktyvos
VII skyriaus antraštė
ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
DELEGUOTIEJI AKTAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 a straipsnis (naujas)
23a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  10 straipsnio 2a dalyje, 12 straipsnio 5a dalyje ir 22 straipsnio 3a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo diena].
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnio 2a dalyje, 12 straipsnio 5a dalyje ir 22 straipsnio 3a dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su ekspertais, kiekvienos valstybės narės paskirtais laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  Pagal 10 straipsnio 2a dalį, 12 straipsnio 5a dalį ir 22 straipsnio 3a dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  1 dalyje nurodytas priemones sudaro:
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  nuostatos, pagal kurias vartotojas gali pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismus arba kompetentingas administracines institucijas, kad užtikrintų šią direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančių nuostatų laikymąsi;
a)  galimybė vartotojui, kurį tiesiogiai paveikė gaminio ar paslaugos neatitiktis, pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismus arba kompetentingas administracines institucijas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva;
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  nuostatos, pagal kurias viešojo sektoriaus įstaigos ar privačios asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurie yra teisėtai suinteresuoti, kad būtų užtikrintas šios direktyvos nuostatų laikymasis, gali pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismus arba kompetentingas administracines institucijas vartotojų naudai, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva.
b)  galimybė viešojo sektoriaus įstaigoms ar privačioms asociacijoms, organizacijoms arba kitiems juridiniams asmenims, kurie yra teisėtai suinteresuoti, kad būtų užtikrintas šios direktyvos nuostatų laikymasis, pagal nacionalinę teisę kreiptis į teismus arba kompetentingas administracines institucijas vartotojų naudai, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva. Teisėtas interesas galėtų būti atstovavimas vartotojams, kuriuos tiesiogiai paveikė gaminio ar paslaugos neatitiktis;
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)  galimybė vartotojui, kurį tiesiogiai paveikė gaminio ar paslaugos neatitiktis, pasinaudoti skundų nagrinėjimo mechanizmu; tą mechanizmą galėtų administruoti esama įstaiga, pvz., nacionalinis ombudsmenas.
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės užtikrina, kad prieš kreipiantis į teismus arba kompetentingas administracines institucijas, kaip nurodyta 1 dalies a ir b punktuose, būtų galima pasinaudoti alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais siekiant pašalinti bet kokią įtariamą neatitiktį šios direktyvos nuostatoms, apie kurią pranešta pasitelkus 2 dalies ba punkte nurodytą skundų nagrinėjimo mechanizmą.
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Šis straipsnis netaikomas sutartims, kurioms taikoma direktyva 2014/24/ES arba 2014/25/ES.
Pakeitimas 288
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 2 dalis
2.  Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
2.  Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, tačiau neturi pakeisti ekonominės veiklos vykdytojų prievolės užtikrinti jų gaminių ir paslaugų prieinamumą vykdymo. Jei ekonominės veiklos vykdytojas netaiko nuostatų, kartu su nuobaudomis turi būti taikomi veiksmingi taisomieji veiksmai.
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 4 dalis
4.  Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į reikalavimų nesilaikymo mastą, įskaitant reikalavimų neatitinkančių gaminių ir (arba) paslaugų kiekį ir į poveikį patiriančių žmonių skaičių.
4.  Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į reikalavimų nesilaikymo mastą, įskaitant jo rimtumą, ir į reikalavimų neatitinkančių gaminių ir (arba) paslaugų kiekį ir į poveikį patiriančių žmonių skaičių.
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės pradeda taikyti šias nuostatas nuo ... [įterpti datą – šešeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos].
2.  Valstybės narės pradeda taikyti šias nuostatas nuo ... [penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Nepažeisdamos šio straipsnio 2 dalies, valstybės narės numato pereinamąjį penkerių metų trukmės laikotarpį praėjus ... [šešeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], per kurį paslaugų teikėjai gali toliau teikti savo paslaugas naudodami gaminius, kuriuos jie iki šios datos teisėtai naudojo teikdami panašias paslaugas.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Valstybės narės gali numatyti, kad savitarnos terminalai, kuriuos paslaugų teikėjai teisėtai naudojo teikdami paslaugas iki ... [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], gali būti toliau naudojami teikiant panašias paslaugas iki jų ekonomiškai naudingo gyvavimo laiko pabaigos.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 5 dalis
5.  Valstybės narės, kurios naudojasi 3 straipsnio 10 dalyje numatyta galimybe, pateikia Komisijai pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų, kurias jos šiuo tikslu priima, tekstą ir pateikia Komisijai ataskaitą apie jas įgyvendinant padarytą pažangą.
5.  Prireikus valstybės narės pateikia Komisijai pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų, kurias jos priima, kad įgyvendintų 3 straipsnio 10 dalį, tekstą ir pateikia Komisijai jų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 1 dalis
Komisija ... [įterpti datą - ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos taikymo] ir vėliau kas penkerius metus pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui šios direktyvos taikymo ataskaitą.
-1.   Komisija ne vėliau kaip ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir vėliau kas penkerius metus pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui šios direktyvos taikymo ataskaitą.
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 1 dalis
1.  Šioje ataskaitoje, be kita ko, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir technologinius pokyčius, apžvelgiama gaminių ir paslaugų prieinamumo raida ir poveikis ekonominės veiklos vykdytojams ir neįgaliesiems, kur įmanoma nustatant galimas naštos sumažinimo sritis siekiant įvertinti poreikį peržiūrėti šią direktyvą.
1.  Tose ataskaitose, parengtose remiantis pagal 12 straipsnio 6 dalį ir 22 straipsnio 4 dalį gautais pranešimais, vertinama, ar šia direktyva buvo pasiekti joje nustatyti tikslai, visų pirma siekiant pagerinti laisvą prieinamų gaminių ir paslaugų judėjimą. Be to, šiose ataskaitose, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir technologinius pokyčius, turi būti apžvelgiama gaminių ir paslaugų prieinamumo raida, poreikis į šios direktyvos taikymo sritį įtraukti naujus gaminius ir paslaugas ar poreikis iš jos taikymo srities pašalinti tam tikrus gaminius ar paslaugas, taip pat šios direktyvos poveikis ekonominės veiklos vykdytojams ir neįgaliesiems, kur įmanoma nustatant galimas naštos sumažinimo sritis siekiant įvertinti poreikį peržiūrėti šią direktyvą.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės laiku pateikia Komisijai visą šiai ataskaitai parengti reikalingą informaciją.
2.  Valstybės narės laiku pateikia Komisijai visą šioms ataskaitoms parengti reikalingą informaciją.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 3 dalis
3.  Komisijos ataskaitoje atsižvelgiama į ekonominę veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų ir susijusių nevyriausybinių organizacijų, įskaitant neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų organizacijas, nuomonę.
3.  Komisijos ataskaitoje atsižvelgiama į ekonominę veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų ir susijusių nevyriausybinių organizacijų, įskaitant neįgaliųjų organizacijas, nuomonę.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I skirsnio A dalis (nauja)
A.  Operacinės sistemos
1.  Siekiant, kad paslaugomis kuo plačiau pagrįstai naudotųsi neįgalieji, jos turi būti teikiamos taip, kad jos atitiktų C dalyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir turi apimti:
a)  informaciją apie susijusios paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones; taip pat
b)  elektroninę informaciją, įskaitant svetaines, reikalingą susijusiai paslaugai teikti.
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I skirsnio B dalis (nauja)
B.  bendrosios paskirties kompiuterių įrangai ir į ją integruotoms operacinėms sistemoms,
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I skirsnio 2 punktas
[.....]
Išbraukta.
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I skirsnio C dalis (nauja)
C.  Reikalavimai funkcinėms savybėms
Siekiant, kad gaminių ir paslaugų dizainas ir naudotojo sąsaja būtų prieinami, kai tinkama, jie turi būti projektuojami taip, kad:
a)  juos būtų galima naudoti neturint regėjimo.
Kai gaminiu užtikrinami vizualiniai veikimo režimai, turi būti užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kurį taikant regėjimo nereikia;
b)  juos būtų galima naudoti turint regos sutrikimų.
Kai gaminiu užtikrinami vizualiniai veikimo režimai, turi būti užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kuriuo galėtų naudotis regos sutrikimų turintys asmenys; to galima pasiekti, pavyzdžiui, įdiegus galimybę lanksčiai keisti kontrastą ir ryškumą, neprarandant turinio ar funkcionalumo lanksčiai keisti dydį, lanksčiai atskirti ir kontroliuoti priekinį planą ir fono vizualinius elementus ir lanksčiai valdyti būtiną matymo lauką;
c)  juos būtų galima naudoti neturint gebėjimo suvokti spalvas.
Kai gaminiu užtikrinami vizualiniai veikimo režimai, turi būti užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kurį taikant naudotojui nereikia gebėjimo suvokti spalvas;
d)  juos būtų galima naudoti neturint klausos.
Kai gaminiu užtikrinami garsiniai veikimo režimai, turi būti užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kurį taikant klausos nereikia;
e)  juos būtų galima naudoti turint klausos sutrikimų.
Kai gaminiu užtikrinami garsiniai veikimo režimai, turi būti užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, apimantis geresnes garsines savybes; tai būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, suteikiant vartotojui galimybę valdyti garso stiprumą ir lanksčiai atskirti ir kontroliuoti priekinį planą ir fono garsus, kai balsas ir fonas pateikiami atskiruose garso takeliuose;
f)  juos būtų galima naudoti neturint gebėjimo kalbėti.
Kai naudojant gaminį reikia naudotojų kalbinių duomenų įvesties, turi būti užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kurį taikant nereikalinga jų kalbinė reakcija; kalbinė reakcija yra visi žodiniai garsai, tokie kaip kalbėjimas, švilpimas ar spragsėjimas;
g)  juos būtų galima naudoti esant ribotoms galimybėms atlikti rankų judesius ar ribotai jėgai.
Kai naudojant gaminį reikia atlikti rankinius veiksmus, turi būti užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, kuriuo naudotojams suteikiama galimybė atlikti alternatyvius veiksmus, kuriems nereikia rankų judesių ar jėgos arba vienu metu naudotis keliomis kontrolės funkcijomis;
h)  juos būtų galima naudoti esant ribotai galimybei pasiekti.
Jei gaminiai yra laisvai pastatomi arba įmontuojami, valdymo elementai turi būti pasiekiami visiems naudotojams;
i)  jie mažintų pavojų sukelti traukulius dėl jautrumo šviesai.
Kai gaminiu užtikrinami vizualiniai veikimo režimai, turi būti vengiama veikimo režimų, kurie gali sukelti traukulius dėl jautrumo šviesai;
j)  juos būtų galima naudoti turint ribotus pažinimo gebėjimus.
Gaminyje būtų užtikrinamas bent vienas veikimo režimas, apimantis savybes, dėl kurių naudoti gaminį būtų lengviau ir paprasčiau;
k)  juos naudojant būtų išsaugomas privatumas.
Kai gaminys pasižymi savybėmis, kuriomis suteikiamas prieinamumas, turi būti užtikrintas bent vienas veikimo režimas, kuriuo išlaikomas privatumas tuo metu, kai naudojamasi gaminio savybėmis, kuriomis suteikiamas prieinamumas.
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo I skirsnio D dalis (nauja)
D.  Paramos paslaugos
Jei teikiamos paramos paslaugos, jomis užtikrinamas informacijos apie gaminių prieinamumą ir jų suderinamumą su pagalbinėmis technologijomis neįgaliesiems prieinamais komunikacijos būdais.
Pakeitimai 183 ir 291
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II skirsnio pavadinimas
Savitarnos terminalai: bankomatai, bilietų automatai ir registracijos automatai
Savitarnos terminalai: bankomatai, bilietų automatai, registracijos automatai ir mokėjimo terminalai
Pakeitimai 184, 291, 299 ir 342
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II skirsnio 1 punktas
1.  Projektavimas ir gamyba
1.  Projektavimas ir gamyba
Siekiant, kad gaminius ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, gaminiai projektuojami ir gaminami užtikrinant šių elementų prieinamumą:
Siekiant, kad gaminiais kuo plačiau pagrįstai naudotųsi neįgalieji, jie turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad atitiktų C dalies I skirsnyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus. Šiuo klausimu pažymėtina, jog neturi būti reikalaujama, kad prieinamumo savybė būtų aktyvuota tam, kad naudotojas, kuriam ta savybė reikalinga, galėtų ją aktyvuoti.
Gaminių projektavimas ir gamyba turi būti prieinami ir apimti šias funkcijas:
a)  informacijos apie gaminio naudojimą, pateikiamos ant paties gaminio (etiketės, instrukcijų, įspėjimo), kuri:
a)  informaciją apie gaminio naudojimą, pateikiamą ant paties gaminio (etiketės, instrukcijos ir įspėjimai);
i)  turi būti pateikiama keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti suprantama;
iii)  turi būti pastebima;
iv)  turi būti pateikiama tinkamo dydžio šriftu, atsižvelgiant į numatytas naudojimo sąlygas;
b)  gaminio naudotojo sąsajos (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis) pagal 2 punktą;
b)  gaminio naudotojo sąsajas (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis);
c)  gaminio funkcionalumo, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius pagal 2 punktą;
c)  gaminio funkcionalumą, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti neįgaliųjų poreikius; tai turi būti pasiekta suteikiant galimybę naudoti asmenines ausines, kai reagavimo laikas yra ribotas, naudotoją įspėjant keliomis juslėmis atpažįstamu būdu ir suteikiant galimybę pratęsti leistiną laiką, taip pat nustatant tinkamą kontrastą ir įdiegiant lytėjimo būdu pastebimus klavišus ir valdymo mygtukus;
d)  gaminio sąsajos su pagalbiniais prietaisais.
d)  kai aktualu, gaminys turi būti suderinamas su įvairiais Sąjungos lygmeniu prieinamais pagalbiniais prietaisais ir technologijomis, įskaitant klausos techniką, pvz., klausos aparatus, telerites, kochlearinius implantus ir pagalbinius klausos įrenginius.
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo II skirsnio 2 punktas
[....]
Išbraukta.
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo III skirsnio pavadinimas
Telefonijos paslaugos, įskaitant skubiosios pagalbos tarnybų paslaugas, ir susiję vartotojų galutiniai įrenginiai su pažangiosios kompiuterijos pajėgumais
Telefonijos paslaugos, įskaitant skubiosios pagalbos tarnybų paslaugas, ir susiję vartotojų galiniai įrenginiai
Pakeitimai 187, 292 ir 300
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo III skirsnio A dalies 1 punktas
1.  Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, jos teikiamos:
1.  Siekiant, kad paslaugomis kuo plačiau pagrįstai naudotųsi neįgalieji, jos turi būti teikiamos taip, kad atitiktų C dalies I skirsnyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir jos turi apimti:
a)  užtikrinant teikiant paslaugas naudojamų gaminių prieinamumą pagal B punkte „Susiję vartotojų galutiniai įrenginiai su pažangiosios kompiuterijos pajėgumais“ išdėstytas taisykles;
a)  gaminius, paslaugų teikėjų naudojamus teikiant atitinkamas paslaugas pagal šio skirsnio B dalyje išdėstytas taisykles;
b)  teikiant informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones:
b)  informaciją apie susijusios paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones;
i)  informacijos turinys turi būti teikiamas tokia teksto forma, kurią naudotojas galėtų naudoti, kad sugeneruotų alternatyvius pagalbinius formatus, kurie galėtų būti pateikiami įvairiai ir keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
iii)   elektroninė informacija, įskaitant susijusias internetines prietaikas, reikalingas paslaugai teikti, teikiama pagal c punktą.
ba)   elektroninę informaciją, įskaitant susijusias internetines programas, reikalingas atitinkamai paslaugai teikti;
c)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
c)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinamą interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
ca)  mobiliųjų įrenginių programas;
d)  pateikiant prieinamą informaciją, siekiant sudaryti sąlygas papildomumui su pagalbinėmis paslaugomis;
d)  informaciją, siekiant sudaryti sąlygas papildomumui su pagalbinėmis paslaugomis;
e)  įskaitant funkcijas, veiklą, strategijas ir procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius.
e)  įskaitant funkcijas, veiklą, strategijas, procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius ir užtikrinamas sąveikumas. Tai turi būti pasiekta palaikant balso, vaizdo ir realiuoju laiku perduodamo teksto pranešimus, atskirai ar bet kokiu deriniu (įvairiapusis ryšys) tarp dviejų vartotojų arba tarp vartotojo ir avarinės tarnybos.
Pakeitimas 344
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo III skirsnio A dalies 1 a punktas (naujas)
1a.   Paramos paslaugos
Jei įmanoma, paramos paslaugomis (pagalbos tarnybos, skambučių centrai, techninė pagalba, perdavimo paslaugos ir mokymo paslaugos) užtikrinamas informacijos apie gaminio prieinamumą ir jo suderinamumą su pagalbinėmis technologijomis teikimas funkcinių sutrikimų turintiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius, prieinamais komunikacijos būdais.
Pakeitimai 188 ir 292
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo III skirsnio B dalies pavadinimas
B.  Susiję vartotojų galutiniai įrenginiai su pažangiosios kompiuterijos pajėgumais
B.  Susiję vartotojų galiniai įrenginiai
Pakeitimai 189, 292 ir 301
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo III skirsnio B dalies 1 punktas
1.  Projektavimas ir gamyba
1.  Projektavimas ir gamyba
Siekiant, kad gaminius ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, gaminiai projektuojami ir gaminami užtikrinant šių elementų prieinamumą:
Siekiant, kad gaminiais kuo plačiau pagrįstai naudotųsi neįgalieji, jie turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad atitiktų C dalies I skirsnyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir turi apimti:
a)  informacijos apie gaminio naudojimą, pateikiamos ant paties gaminio (etiketės, instrukcijų, įspėjimo), kuri:
a)   informaciją apie gaminio naudojimą, pateikiamą ant paties gaminio (etiketės, instrukcijos ir įspėjimai);
i)  turi būti pateikiama keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti suprantama;
iii)  turi būti pastebima;
iv)  turi būti pateikiama tinkamo dydžio šriftu, atsižvelgiant į numatytas naudojimo sąlygas;
b)  gaminio pakuotės, įskaitant ant jos pateikiamą informaciją (apie atidarymą, uždarymą, naudojimą, šalinimą);
b)  gaminio pakuotę, įskaitant ant jos pateikiamą informaciją (apie atidarymą, uždarymą, naudojimą, šalinimą);
c)  gaminio naudojimo, montavimo ir eksploatavimo, saugojimo ir šalinimo instrukcijų, kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:
c)  gaminio naudojimo, montavimo ir eksploatavimo, saugojimo ir šalinimo instrukcijas;
i)  instrukcijų turinys turi būti pateikiamas tokia teksto forma, kurią naudojant galima sugeneruoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie gali būti pateikiami įvairiai ir priimami keliomis juslėmis atpažįstamu būdu ir
ii)  instrukcijose turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
d)  gaminio naudotojo sąsajos (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis) pagal 2 punktą;
d)  gaminio naudotojo sąsają (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis);
e)  gaminio funkcionalumo, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius pagal 2 punktą;
e)  gaminio funkcionalumą, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti neįgaliųjų poreikius ir užtikrinti sąveikumą; tai turi būti pasiekta palaikant tiksliąją garso atkurtį, tokią vaizdo gebą, kuri leistų naudotojams komunikuoti gestų kalba, tekstą realiuoju laiku, atskirai arba derinant su garso ir vaizdo pranešimais, arba užtikrinant veiksmingą bevielį prisijungimą prie klausos techniko;
f)  gaminio sąsajos su pagalbiniais prietaisais.
f)  gaminio sąsajas su pagalbiniais prietaisais.
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo III skirsnio B dalies 2 punktas
[....]
Išbraukta.
Pakeitimas 346/rev
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo III skirsnio B dalies 2 a punktas (naujas)
2a.   Paramos paslaugos
Jei įmanoma, paramos paslaugomis (pagalbos tarnybos, skambučių centrai, techninė pagalba, perdavimo paslaugos ir mokymo paslaugos) užtikrinamas informacijos apie gaminio prieinamumą ir jo suderinamumą su pagalbinėmis technologijomis teikimas funkcinių sutrikimų turintiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius, prieinamais komunikacijos būdais.
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo IV skirsnio pavadinimas
Audiovizualinės paslaugos ir susijusi vartotojų įranga su pažangiosios kompiuterijos pajėgumais
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir susijusios vartotojų įrangos interneto svetainės ir taikomosios programos
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo IV skirsnio A dalies pavadinimas
A.  Paslaugos:
A.  Interneto svetainės ir taikomosios programos
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo IV skirsnio A dalies 1 punktas
1.  Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, jos teikiamos:
1.   Siekiant, kad paslaugomis kuo plačiau pagrįstai naudotųsi neįgalieji, jos turi būti teikiamos taip, kad atitiktų C dalies I skirsnyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir jos turi apimti:
a)   užtikrinant teikiant paslaugas naudojamų gaminių prieinamumą pagal B punkte „Susiję vartotojų galutiniai įrenginiai su pažangiosios kompiuterijos pajėgumais“ išdėstytas taisykles;
a)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinamą interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
b)   teikiant informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones:
b)   mobiliojo ryšio įranga pagrįstas taikomąsias programas;
i)  informacijos turinys turi būti teikiamas tokia teksto forma, kurią naudotojas galėtų naudoti, kad sugeneruotų alternatyvius pagalbinius formatus, kurie galėtų būti pateikiami įvairiai ir keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
iii)  elektroninė informacija, įskaitant susijusias internetines prietaikas, reikalingas paslaugai teikti, teikiama pagal c punktą.
c)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
d)  pateikiant prieinamą informaciją, siekiant sudaryti sąlygas papildomumui su pagalbinėmis paslaugomis;
e)  įskaitant funkcijas, veiklą, strategijas ir procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius.
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo IV skirsnio B dalies pavadinimas
B.  Susijusi vartotojų įranga su pažangiosios kompiuterijos pajėgumais
B.  Susijusi vartotojų įranga
Pakeitimai 195 ir 293
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo IV skirsnio B dalies 1 punktas
1.  Projektavimas ir gamyba
1.  Projektavimas ir gamyba
Siekiant, kad gaminius ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, gaminiai projektuojami ir gaminami užtikrinant šių elementų prieinamumą:
Siekiant, kad gaminiais kuo plačiau pagrįstai naudotųsi neįgalieji, jie turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad atitiktų C dalies I skirsnyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir turi apimti:
a)  informacijos apie gaminio naudojimą, pateikiamos ant paties gaminio (etiketės, instrukcijų, įspėjimo), kuri:
a)  informaciją apie gaminio naudojimą, pateikiamą ant paties gaminio (etiketės, instrukcijos ir įspėjimai);
i)  turi būti pateikiama keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti suprantama;
iii)  turi būti pastebima;
iv)  turi būti pateikiama tinkamo dydžio šriftu, atsižvelgiant į numatytas naudojimo sąlygas;
b)  gaminio pakuotės, įskaitant ant jos pateikiamą informaciją (apie atidarymą, uždarymą, naudojimą, šalinimą);
b)  gaminio pakuotę, įskaitant ant jos pateikiamą informaciją (apie atidarymą, uždarymą, naudojimą, šalinimą);
c)  gaminio naudojimo, montavimo ir eksploatavimo, saugojimo ir šalinimo instrukcijų, kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:
c)  gaminio naudojimo, montavimo ir eksploatavimo, saugojimo ir šalinimo instrukcijas;
i)  instrukcijų turinys turi būti pateikiamas tokia teksto forma, kurią naudojant galima sugeneruoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie gali būti pateikiami įvairiai ir priimami keliomis juslėmis atpažįstamu būdu ir
ii)  instrukcijose turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
d)  gaminio naudotojo sąsajos (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis) pagal 2 punktą;
d)  gaminio naudotojo sąsają (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis);
e)  gaminio funkcionalumo, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius pagal 2 punktą;
e)  gaminio funkcionalumą, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti neįgaliųjų poreikius; to galima pasiekti, pavyzdžiui, remiant galimybę pasirinkti, pritaikyti asmeninėms reikmėms ir rodyti prieigą prie paslaugų, kaip antai subtitrų kurtiesiems ir klausos sutrikimų turintiems asmenims, garso komentarų, įgarsintų subtitrų ir vertimo į gestų kalbą, aprūpinant veiksmingo bevielio prisijungimo prie klausos technikos priemone arba suteikiant galimybę naudotis valdymo įrenginiais, kuriais vartotojui suteikiama prieiga prie audiovizualinių paslaugų tokiu pat mastu kaip ir pagrindiniai žiniasklaidos valdymo įrenginiai;
f)  gaminio sąsajos su pagalbiniais prietaisais.
f)  gaminio sąsajas su pagalbiniais prietaisais.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo IV skirsnio B dalies 2 punktas
[....]
Išbraukta.
Pakeitimai 197 ir 308
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo V skirsnio pavadinimas
Keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos; interneto svetainės, naudojamos keleivinio transporto paslaugoms teikti; mobiliaisiais įrenginiais teikiamos paslaugos, pažangus bilietų pardavimas ir informacija realiuoju laiku; savitarnos terminalai, bilietų pardavimo automatai ir registravimo aparatai, naudojami keleivinio transporto paslaugoms teikti
Keleivinio oro, miesto arba tolimojo susiekimo autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos; interneto svetainės, naudojamos keleivinio transporto paslaugoms teikti; mobiliaisiais įrenginiais teikiamos paslaugos, pažangus bilietų pardavimas ir informacija realiuoju laiku; savitarnos terminalai, įskaitant mokėjimo terminalus, bilietų pardavimo automatai ir registravimo aparatai, naudojami keleivinio transporto, judumo ir turizmo paslaugoms teikti
Pakeitimai 198, 294/rev, 303, 311, 315 ir 316
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo V skirsnio A dalies 1 punktas
1.  Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, jos teikiamos:
1.   Siekiant, kad paslaugomis kuo plačiau pagrįstai naudotųsi neįgalieji, jos turi būti teikiamos taip, kad atitiktų C dalies I skirsnyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir turi apimti:
a)  teikiant informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones:
a)  informaciją apie susijusios paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones;
i)  informacijos turinys turi būti teikiamas tokia teksto forma, kurią naudotojas galėtų naudoti, kad sugeneruotų alternatyvius pagalbinius formatus, kurie galėtų būti pateikiami įvairiai ir keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
aa)   informacija kaip naudoti paslaugos prieinamumo savybes, įskaitant transporto priemonių ir aplinkinės infrastruktūros bei fizinės aplinkos prieinamumą turi būti nurodoma ir paaiškinama, o informacija apie pagalbą turi būti teikiama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2006, Reglamentą (ES) Nr. 1177/2010, Reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 ir Reglamentą (ES) Nr. 181/2011;
iii)   elektroninė informacija, įskaitant susijusias internetines prietaikas, reikalingas paslaugai teikti, teikiama pagal b punktą.
ab)   elektroninę informaciją, įskaitant susijusias internetines programas, reikalingas atitinkamai paslaugai teikti, teikiamą pagal b punktą;
b)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
b)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių, įskaitant internetines prietaikas, reikalingas keleivinio transporto, turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms teikti, prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti; tai apima turinio pateikimo pritaikomumą ir interaktyvumą, prireikus suteikiant prieinamą elektroninę alternatyvą, tai atliekant patikimai, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis, prieinamomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
ba)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant mobiliaisiais įrenginiais teikiamų paslaugų, įskaitant paslaugoms teikti reikalingas mobiliąsias prietaikas, prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą, tai atliekant taip patikimai, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
c)  įskaitant funkcijas, veiklą, strategijas ir procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius.
c)  įskaitant funkcijas, veiklą, strategijas ir procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius, nuosekliai ir tinkamai užtikrinant mobiliaisiais įrenginiais teikiamų paslaugų, įskaitant paslaugoms teikti reikalingą mobiliųjų įrenginių programinę įrangą, prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip patvariai, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
Tai apima tokias paslaugas, kaip pažangus bilietų pardavimas (elektroninė rezervacija, bilietų užsakymas ir kt.), keleivių informacija realiuoju laiku (tvarkaraščiai, informacija apie transporto sutrikimus, jungiamuosius maršrutus, tolesnę kelionę kitų rūšių transportu ir pan.), papildoma informacija apie paslaugas (pvz., stočių darbuotojus, sugedusius liftus ar paslaugas, kurios laikinai nebeteikiamos);
ca)  mobiliaisiais įrenginiais teikiamas paslaugas, pažangų bilietų pardavimą ir informaciją realiuoju laiku.
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo V skirsnio B dalis
B.  Interneto svetainės, naudojamos keleivinio transporto paslaugoms teikti:
Išbraukta.
a)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo V skirsnio C dalis
C.   Mobiliojo ryšio įranga pagrįstos paslaugos, pažangus bilietų pardavimas, informacija realiuoju laiku
Išbraukta.
1.  Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, jos teikiamos:
a)  teikiant informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones:
i)  informacijos turinys turi būti teikiamas tokia teksto forma, kurią naudotojas galėtų naudoti, kad sugeneruotų alternatyvius pagalbinius formatus, kurie galėtų būti pateikiami įvairiai ir keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
iii)  elektroninė informacija, įskaitant susijusias internetines prietaikas, reikalingas paslaugai teikti, teikiama pagal b punktą.
b)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo V skirsnio D dalies pavadinimas
D.  Savitarnos terminalai, bilietų pardavimo automatai ir registravimo aparatai, naudojami keleivinio transporto paslaugoms teikti
D.  Savitarnos terminalai, įskaitant mokėjimo terminalus, bilietų pardavimo automatai ir registravimo aparatai, naudojami keleivinio transporto paslaugoms teikti
Pakeitimai 202 ir 327
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo V skirsnio D dalies 1 punktas
1.  Projektavimas ir gamyba
1.  Projektavimas ir gamyba
Siekiant, kad gaminius ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, gaminiai projektuojami ir gaminami užtikrinant šių elementų prieinamumą:
Siekiant, kad gaminiais kuo plačiau pagrįstai naudotųsi neįgalieji, jie turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad atitiktų C dalies I skirsnyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir turi apimti:
a)  informacijos apie gaminio naudojimą, pateikiamos ant paties gaminio (etiketės, instrukcijų, įspėjimo), kuri:
a)  informaciją apie gaminio naudojimą, pateikiamą ant paties gaminio (etiketės, instrukcijos ir įspėjimai);
i)  turi būti pateikiama keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti suprantama;
iii)  turi būti pastebima;
iv)  turi būti pateikiama tinkamo dydžio šriftu, atsižvelgiant į numatytas naudojimo sąlygas;
b)  gaminio naudotojo sąsajos (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis) pagal 2 punktą;
b)  gaminio naudotojo sąsają (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis);
c)  gaminio funkcionalumo, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius pagal 2 punktą;
c)  gaminio funkcionalumą, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti neįgaliųjų poreikius;
d)  gaminio sąsajos su pagalbiniais prietaisais.
d)  gaminio suderinamumas su pagalbiniais prietaisais ir technologijomis, įskaitant klausos techniką, tokią kaip klausos aparatai, teleritės, kochleariniai implantai ir pagalbiniai klausos įrenginiai; gaminyje taip pat užtikrinama galimybė naudoti asmenines ausines..
Pakeitimas 352
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo V skirsnio D dalies 1 a punktas (naujas)
1a.  Paramos paslaugos
Jei įmanoma, paramos paslaugomis (pagalbos tarnybos, skambučių centrai, techninė pagalba, perdavimo paslaugos ir mokymo paslaugos) užtikrinamas informacijos apie gaminio prieinamumą ir jo suderinamumą su pagalbinėmis technologijomis teikimas funkcinių sutrikimų turintiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius, prieinamais komunikacijos būdais.

Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo V skirsnio D dalies 2 punktas
[....]
Išbraukta.
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VI skirsnio pavadinimas
Banko paslaugos; interneto svetainės, naudojamos banko paslaugoms teikti; mobiliojo ryšio įranga pagrįstos banko paslaugos; savitarnos terminalai, įskaitant bankomatus, naudojami banko paslaugoms teikti
Vartotojų banko paslaugos; interneto svetainės, naudojamos banko paslaugoms teikti; mobiliojo ryšio įranga pagrįstos banko paslaugos; savitarnos terminalai, įskaitant mokėjimo terminalus ir bankomatus, naudojami banko paslaugoms teikti
Pakeitimai 205, 295 ir 304
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VI skirsnio A dalies 1 punktas
1.  Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, jos teikiamos:
1.  Siekiant, kad paslaugomis kuo plačiau pagrįstai naudotųsi neįgalieji, jos turi būti teikiamos taip, kad atitiktų C dalies I skirsnyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir turi apimti:
a)  užtikrinant teikiant paslaugas naudojamų gaminių prieinamumą pagal D punkte išdėstytas taisykles;
a)  gaminius, paslaugų teikėjų naudojamus teikiant atitinkamas paslaugas pagal šio skirsnio D dalyje išdėstytas taisykles;
b)  teikiant informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones:
b)  informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones; Ši informacija turi būti suprantama ir pateikta B2 sudėtingumo lygio (savarankiškas vartotojas pagal Europos Tarybos sukurtą bendrą Europos kalbų mokėjimo orientacine sistemą) neviršijančia kalba;
i)  informacijos turinys turi būti teikiamas tokia teksto forma, kurią naudotojas galėtų naudoti, kad sugeneruotų alternatyvius pagalbinius formatus, kurie galėtų būti pateikiami įvairiai ir keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
iii)  elektroninė informacija, įskaitant susijusias internetines prietaikas, reikalingas paslaugai teikti, teikiama pagal c punktą.
ba)   elektroninė informacija, įskaitant susijusias svetaines ir internetines programas, reikalingas atitinkamai paslaugai teikti, ir įskaitant informaciją apie e. tapatumo nustatymo, saugumo ir mokėjimo metodus;
c)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
d)  įskaitant funkcijas, veiklą, strategijas ir procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius.
d)  funkcijas, veiklą, strategijas ir procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius;
da)  mobiliojo ryšio įranga pagrįstas banko paslaugas.
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VI skirsnio B dalis
B.  Interneto svetainės, naudojamos banko paslaugoms teikti
Išbraukta.
Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, jos teikiamos:
a)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VI skirsnio C dalis
C.   Mobiliojo ryšio įranga pagrįstos banko paslaugos
Išbraukta.
1.  Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, jos teikiamos:
a)  teikiant informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones:
i)  informacijos turinys turi būti teikiamas tokia teksto forma, kurią naudotojas galėtų naudoti, kad sugeneruotų alternatyvius pagalbinius formatus, kurie galėtų būti pateikiami įvairiai ir keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
iii)  elektroninė informacija, įskaitant susijusias internetines prietaikas, reikalingas paslaugai teikti, teikiama pagal b punktą.
b)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VI skirsnio D dalies pavadinimas
D.  Savitarnos terminalai, įskaitant bankomatus, naudojami banko paslaugoms teikti
D.  Savitarnos terminalai, įskaitant mokėjimo terminalus ir bankomatus, naudojami vartotojų banko paslaugoms teikti
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VI skirsnio D dalies 1 punktas
1.  Projektavimas ir gamyba
1.  Projektavimas ir gamyba
Siekiant, kad gaminius ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, gaminiai projektuojami ir gaminami užtikrinant šių elementų prieinamumą:
Siekiant, kad gaminiais kuo plačiau naudotųsi neįgalieji, jie turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad atitiktų C dalies I skirsnyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir turi apimti:
a)  informacijos apie gaminio naudojimą, pateikiamos ant paties gaminio (etiketės, instrukcijų, įspėjimo), kuri:
a)  informaciją apie gaminio naudojimą, pateikiamą ant paties gaminio (etiketės, instrukcijos ir įspėjimai);
i)  turi būti pateikiama keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti suprantama;
iii)  turi būti pastebima;
iv)  turi būti pateikiama tinkamo dydžio šriftu, atsižvelgiant į numatytas naudojimo sąlygas;
b)  gaminio naudotojo sąsajos (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis) pagal 2 punktą;
b)  gaminio naudotojo sąsają (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis);
c)  gaminio funkcionalumo, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius pagal 2 punktą;
c)  gaminio funkcionalumą, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti neįgaliųjų poreikius;
d)  gaminio sąsajos su pagalbiniais prietaisais.
d)  gaminio sąsajas su pagalbiniais prietaisais.
Pakeitimas 356
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VI skirsnio D dalies 1 a punktas (naujas)
1a.  Paramos paslaugos
Jei įmanoma, paramos paslaugomis (pagalbos tarnybos, skambučių centrai, techninė pagalba, perdavimo paslaugos ir mokymo paslaugos) užtikrinamas informacijos apie gaminio prieinamumą ir jo suderinamumą su pagalbinėmis technologijomis teikimas funkcinių sutrikimų turintiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius, prieinamais komunikacijos būdais.

Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VI skirsnio D dalies 2 punktas
[....]
Išbraukta.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VII skirsnio pavadinimas
E.  knygos
E.  knygos ir susijusi įranga
Pakeitimas 305
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VII skirsnio A dalies 1 punktas
1.   Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, jos teikiamos:
1.  Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau pagrįstai naudotų neįgalieji, jos turi būti teikiamos taip, kad atitiktų šioje direktyvoje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir turi apimti:
a)  užtikrinant teikiant paslaugas naudojamų gaminių prieinamumą pagal B punkte „Gaminiai“ išdėstytas taisykles;
a)  gaminius, paslaugų teikėjų naudojamus teikiant atitinkamas paslaugas pagal šio skirsnio B dalyje išdėstytas taisykles;
b)  teikiant informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones tokiais būdais:
b)  informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones ir turimą informaciją (metaduomenis) apie gaminių ir paslaugų prieinamumo savybes;
i)  informacijos turinys turi būti teikiamas tokia teksto forma, kurią naudotojas galėtų naudoti, kad sugeneruotų alternatyvius pagalbinius formatus, kurie galėtų būti pateikiami įvairiai ir keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
iii)  elektroninė informacija, įskaitant susijusias internetines prietaikas, reikalingas paslaugai teikti, teikiama pagal c punktą.
ba)   elektroninę informaciją, įskaitant susijusias internetines programas ir e. knygų įrangą, reikalingą atitinkamai paslaugai teikti;
c)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
c)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinamą interneto svetainių ir mobiliųjų įrenginių programų prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
d)  pateikiant prieinamą informaciją, siekiant sudaryti sąlygas papildomumui su pagalbinėmis paslaugomis;
d)  pateikiant prieinamą informaciją, siekiant sudaryti sąlygas papildomumui su pagalbinėmis paslaugomis;
e)  įskaitant funkcijas, veiklą, strategijas ir procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius.
e)  įskaitant funkcijas, veiklą, strategijas ir procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius, tai turi būti pasiekta užtikrinant naršymą visame dokumente, pavyzdžiui, teikiant dinamišką formatą, galimybę sinchronizuoti tekstą ir garso medžiagą, teksto įgarsinimo technologiją, alternatyvių turinio perdavimo ir jo sąveikos su daugeliu pagalbinių technologijų galimybes tokiu būdu, kad jie būtų pastebimi, suprantami, galimi naudoti ir užtikrintų maksimalų suderinamumą su esama ir būsima naudotojo programine įranga.
Pakeitimas 358
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VII skirsnio B dalies 1 punktas
1.  Projektavimas ir gamyba Siekiant, kad gaminius ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, gaminiai projektuojami ir gaminami užtikrinant šių elementų prieinamumą:
1.  Projektavimas ir gamyba Siekiant, kad gaminius ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, gaminiai projektuojami ir gaminami laikantis šių prieinamumo reikalavimų:
a)  informacijos apie gaminio naudojimą, pateikiamos ant paties gaminio (etiketės, instrukcijų, įspėjimo), kuri:
a)   informacijos apie gaminio naudojimą, pateikiamos ant paties gaminio (etiketės, instrukcijų, įspėjimo), kuri turi būti pateikiama įvairiais prieinamais formatais ir kuri:
i)  turi būti pateikiama keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
i)  turi būti pateikiama keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti suprantama;
ii)  turi būti suprantama;
iii)  turi būti pastebima;
iii)  turi būti pastebima;
iv)  turi būti pateikiama tinkamo dydžio šriftu, atsižvelgiant į numatytas naudojimo sąlygas;
iv)  turi būti pateikiama tinkamo dydžio šriftu ir taip, kad kontrastas tarp ženklų ir fono būtų pakankamas, siekiant kuo labiau padidinti įskaitomumą, atsižvelgiant į numatytas naudojimo sąlygas;
b)  gaminio pakuotės, įskaitant ant jos pateikiamą informaciją (apie atidarymą, uždarymą, naudojimą, šalinimą);
b)  gaminio pakuotės, įskaitant ant jos pateikiamą informaciją (apie atidarymą, uždarymą, naudojimą, šalinimą) ir jo prekės ženklo, pavadinimo ir rūšies nuorodą, kuri;
i)  turi atitikti a punkte nustatytus reikalavimus;
ii)  turi paprastai ir tiksliai informuoti naudotojus, kad gaminys pasižymi prieinamumo savybėmis ir kad jis suderinamas su pagalbinėmis technologijomis;
c)  gaminio naudojimo, montavimo ir eksploatavimo, saugojimo ir šalinimo instrukcijų, kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:
c)  gaminio naudojimo, montavimo ir eksploatavimo, saugojimo ir šalinimo instrukcijų, nesvarbu, ar jos pateikiamos atskirai, ar yra sudedamoji gaminio dalis, kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:
i)  instrukcijų turinys turi būti pateikiamas tokia teksto forma, kurią naudojant galima sugeneruoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie gali būti pateikiami įvairiais būdais, taip pat keliomis juslėmis atpažįstamu būdu
i)  turi būti pateikiamos prieinamu internetiniu formatu ir kaip elektroninis neinternetinis dokumentas, kuris yra ir pastebimas, ir galimas naudoti, taip pat
ii)   instrukcijose turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
ii)  gamintojas turi išvardyti gaminio prieinamumo savybes ir paaiškinti, kaip jomis naudotis, ir nurodyti, ar gaminys suderinamas su pagalbinėmis technologijomis;s;
d)  gaminio naudotojo sąsajos (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis) pagal 2 punktą;
d)  gaminio naudotojo sąsajos (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis) pagal 2 punktą;
e)  gaminio funkcionalumo, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius pagal 2 punktą;
e)  gaminio funkcionalumo, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius pagal 2 punktą;
f)  gaminio sąsajos su pagalbiniais prietaisais.
f)  kai aktualu, gaminys turi būti suderinamas su pagalbiniais prietaisais ir technologijomis.
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VII skirsnio B dalies 2 punktas
[...]
Išbraukta.
Pakeitimai 215, 296, 306 ir 359
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VIII skirsnio A dalies 1 punktas
1.  Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, jos teikiamos:
1.  Siekiant, kad paslaugomis kuo plačiau pagrįstai naudotųsi neįgalieji, jos turi būti teikiamos taip, kad atitiktų C dalies I skirsnyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir turi apimti:
a)  teikiant informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones:
a)  informaciją apie susijusios paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones;
i)  informacijos turinys turi būti teikiamas tokia teksto forma, kurią naudotojas galėtų naudoti, kad sugeneruotų alternatyvius pagalbinius formatus, kurie galėtų būti pateikiami įvairiai ir keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
iii)  elektroninė informacija, įskaitant susijusias internetines prietaikas, reikalingas paslaugai teikti, teikiama pagal b punktą.
aa)   elektroninė informacija, įskaitant susijusias internetines programas ir informaciją apie e. tapatumo nustatymo, saugumo ir mokėjimo metodus, kuri reikalinga paslaugai teikti, teikiama pagal b punktą;
b)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
b)  nuoseklų ir tinkamą interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
ba)  mobiliojo ryšio įranga pagrįstas e. prekybos paslaugas;
Pakeitimas 360
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VIII skirsnio A dalies 1 a punktas (naujas)
1a.  Paramos paslaugos: kur įmanoma, paramos paslaugomis (pagalbos tarnybos, skambučių centrai, techninė pagalba, perdavimo paslaugos ir mokymo paslaugos) užtikrinamas informacijos apie galimybes naudotis paslauga ir jos suderinamumą su pagalbinėmis technologijomis teikimas funkcinių sutrikimų turintiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius, prieinamais komunikacijos būdais.
Pakeitimas 335
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo VIII a skirsnis (naujas)
VIIIa skirsnis
Apgyvendinimo paslaugos
Paslaugos
1.  Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, jos teikiamos:
a)  teikiant informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones:
i)  pateikiant prieinamu internetiniu formatu ir užtikrinant, kad ji būtų suvokiama, galima naudoti, suprantama ir tvari, kaip nurodyta b punkte;
ii)  išvardijant paslaugos prieinamumo savybes ir paaiškinant, kaip jomis naudotis, taip pat nurodant, kaip jos papildo įvairias pagalbines technologijas;
b)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių ir paslaugai teikti reikalingų internetinių prietaikų prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip patvariai, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
c)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinant mobiliaisiais įrenginiais teikiamų e. prekybos paslaugų, įskaitant paslaugai teikti reikalingą mobiliųjų įrenginių programinę įrangą, prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip patvariai, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
d)  užtikrinant, kad e. tapatumo nustatymo, saugumo ir mokėjimo metodai, reikalingi paslaugos teikimui, būtų suprantami, galimi naudoti ir tvarūs, nekeliantys grėsmės vartotojo saugumui ar privatumui;
e)  užtikrinant fizinės aplinkos prieinamumą neįgaliesiems laikantis X skirsnio reikalavimų, įskaitant:
i)  visas bendro naudojimo erdves (priėmimo vietas, įėjimus, laisvalaikio vietas, konferencijų sales ir pan.);
ii)  kambarius, laikantis X skirsnio reikalavimų; minimalus neįgaliesiems prieinamų kambarių kiekviename objekte skaičius turi būti:
–  vienas neįgaliesiems pritaikytas kambarys objekte, turinčiame ne daugiau kaip 20 kambarių;
–  du neįgaliesiems pritaikyti kambariai objektuose, kuriuose yra daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 50 kambarių;
–  vienas papildomas neįgaliesiems pritaikytas kambarys kas 50 papildomų kambarių.
2.  Paramos paslaugos
Kai yra, paramos paslaugos (pagalbos tarnybos, skambučių centrai, techninė pagalba, perdavimo paslaugos ir mokymo paslaugos) užtikrina informacijos apie paslaugos prieinamumą ir jos suderinamumą su pagalbinėmis technologijomis ir paslaugomis teikimą funkcinių sutrikimų turintiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius, prieinamais komunikacijos būdais.

Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo IX skirsnio A dalies 1 punktas
1.  Projektavimas ir gamyba
1.  Projektavimas ir gamyba
Siekiant, kad gaminius ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, gaminiai projektuojami ir gaminami užtikrinant šių elementų prieinamumą:
Siekiant, kad gaminius ateityje kuo plačiau naudotų neįgalieji ir asmenys, turintys su amžiumi susijusių sutrikimų, jie projektuojami ir gaminami laikantis C dalies I skirsnyje išdėstytų funkcinių savybių reikalavimų ir apima:
a)  informacijos apie gaminio naudojimą, pateikiamos ant paties gaminio (etiketės, instrukcijų, įspėjimo), kuri:
a)  informaciją apie gaminio naudojimą, pateikiamą ant paties gaminio (etiketės, instrukcijos, įspėjimai);
i)  turi būti pateikiama keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti suprantama;
iii)  turi būti pastebima;
iv)  turi būti pateikiama tinkamo dydžio šriftu, atsižvelgiant į numatytas naudojimo sąlygas;
b)  gaminio pakuotės, įskaitant ant jos pateikiamą informaciją (apie atidarymą, uždarymą, naudojimą, šalinimą);
b)  gaminio pakuotę, įskaitant ant jos pateikiamą informaciją (apie atidarymą, uždarymą, naudojimą, šalinimą);
c)  gaminio naudojimo, montavimo ir eksploatavimo, saugojimo ir šalinimo instrukcijų, kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:
c)  gaminio naudojimo, montavimo ir eksploatavimo, saugojimo ir šalinimo instrukcijas;
i)  instrukcijų turinys turi būti pateikiamas tokia teksto forma, kurią naudojant galima sugeneruoti alternatyvius pagalbinius formatus, kurie gali būti pateikiami įvairiai ir priimami keliomis juslėmis atpažįstamu būdu ir
ii)  instrukcijose turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
d)  gaminio naudotojo sąsajos (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis) pagal 2 punktą;
d)  gaminio naudotojo sąsają (valdymas, kontrolė ir grįžtamoji informacija, įvestis ir išvestis);
e)  gaminio funkcionalumo, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius pagal 2 punktą;
e)  gaminio funkcionalumą, užtikrinant funkcijas, kurių tikslas – tenkinti neįgaliųjų poreikius;
f)  gaminio sąsajos su pagalbiniais prietaisais.
f)  gaminio sąsajas su pagalbiniais prietaisais.
Pakeitimai 217 ir 297/rev
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo IX skirsnio A dalies 2 punktas
[...]
Išbraukta.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo IX skirsnio B dalies 1 punktas
1.  Siekiant, kad paslaugas ateityje kuo plačiau naudotų funkcinių sutrikimų turintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir asmenis, turinčius su amžiumi susijusių sutrikimų, jos teikiamos:
1.  Siekiant, kad paslaugomis kuo plačiau pagrįstai naudotųsi neįgalieji, jos turi būti teikiamos taip, kad atitiktų C dalies I skirsnyje nustatytus funkcinių savybių reikalavimus, ir turi apimti:
a)  užtikrinant, kad būtų prieinama fizinė aplinka, kurioje teikiama paslauga, įskaitant transporto infrastruktūrą, pagal C dalį, nedarant poveikio nacionaliniams ir Sąjungos teisės aktams dėl meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės nacionalinių vertybių apsaugos;
a)  fizinę aplinką, kurioje teikiama paslauga, įskaitant transporto infrastruktūrą pagal C dalį, nedarant poveikio nacionaliniams ir Sąjungos teisės aktams dėl meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės nacionalinių vertybių apsaugos;
b)  užtikrinant, kad būtų prieinami įrenginiai, įskaitant transporto priemones, laivus ir įrangą, kurių reikia paslaugai teikti:
b)  įrenginius, įskaitant transporto priemones, laivus ir įrangą, kurių reikia paslaugai teikti:
i)  fizinės aplinkos dizainas turi atitikti C dalies reikalavimus, susijusius su įlipimu, išlipimu, važiavimu ir naudojimu;
i)  fizinės aplinkos dizainą (jis turi atitikti C dalyje pateiktus reikalavimus, susijusius su įlipimu, išlipimu, važiavimu ir naudojimu);
ii)  informacija turi būti pateikiama įvairiai ir keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
iii)  turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam vaizdiniam turiniui.
c)  užtikrinant teikiant paslaugas naudojamų gaminių prieinamumą pagal A dalyje išdėstytas taisykles;
c)  gaminius, naudojamus teikiant paslaugas pagal A dalyje išdėstytas taisykles;
d)  teikiant informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones:
d)  informaciją apie paslaugos veikimą ir jos prieinamumo charakteristikas ir priemones;
i)  informacijos turinys turi būti teikiamas tokia teksto forma, kurią naudotojas galėtų naudoti, kad sugeneruotų alternatyvius pagalbinius formatus, kurie galėtų būti pateikiami įvairiai ir keliomis juslėmis atpažįstamu būdu;
ii)  turi būti pateikiama alternatyvų netekstiniam turiniui;
iii)  elektroninė informacija, įskaitant susijusias internetines prietaikas, reikalingas paslaugai teikti, teikiama pagal e punktą.
e)   nuosekliai ir tinkamai užtikrinant interneto svetainių prieinamumą, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
e)  nuosekliai ir tinkamai užtikrinamą interneto svetainių ir mobiliųjų įrenginių prieinamumą, kad naudotojai galėtų juos pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), prireikus užtikrinant prieinamą elektroninę alternatyvą ir taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;
f)  pateikiant prieinamą informaciją, siekiant sudaryti sąlygas papildomumui su pagalbinėmis paslaugomis;
f)  informaciją, siekiant sudaryti sąlygas papildomumui su pagalbinėmis paslaugomis;
g)  įskaitant funkcijas, veiklą, strategijas ir procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į funkcinių sutrikimų turinčių asmenų poreikius.
g)  funkcijas, veiklą, strategijas ir procedūras bei paslaugos teikimo pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius.
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo IX skirsnio C dalies 1 punkto įžanginė dalis
1.  Fizinės aplinkos prieinamumas funkcinių sutrikimų turintiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius, kiek tai susiję su numatomu savarankišku naudojimu, apima šiuos zonų, kurios skirtos viešam naudojimui, aspektus:
1.  Fizinės aplinkos prieinamumas neįgaliesiems, kiek tai susiję su numatomu savarankišku naudojimu, apima šiuos zonų, kurios skirtos viešam naudojimui, aspektus:
Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl direktyvos
I priedo X skirsnio 1 punkto įžanginė dalis
Fizinės aplinkos prieinamumas funkcinių sutrikimų turintiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius, kiek tai susiję su numatomu savarankišku naudojimusi 3 straipsnio 10 dalyje nurodytomis paslaugomis, apima šiuos viešojo naudojimo zonų aspektus:
Fizinės aplinkos prieinamumas neįgaliesiems, kiek tai susiję su numatomu savarankišku naudojimusi 3 straipsnio 10 dalyje nurodytomis paslaugomis, apima šiuos viešojo naudojimo zonų aspektus:
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl direktyvos
II priedo 4 dalies 4.1 punktas
4.1.  Gamintojas pažymi šioje direktyvoje nurodytu CE ženklu kiekvieną taikytinus šios direktyvos reikalavimus atitinkantį gaminį.
Išbraukta.

(1)Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0188/2017).


Kambodža: Kemo Sokhos atvejis
PDF 256kWORD 45k
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kambodžos, visų pirma Kemo Sokhos atvejo (2017/2829(RSP))
P8_TA(2017)0348RC-B8-0506/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 5 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl „Kambodžos dienos“ uždarymo, 2017 m. birželio 30 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl penkių žmogaus teisių gynėjų paleidimo ir 2017 m. vasario 22 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl politinės padėties Kambodžoje, taip pat į 2017 m. rugsėjo 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. ES delegacijos atstovo spaudai pareiškimus dėl politinės laisvės apribojimų Kambodžoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 5 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais pranešimą ir į jos 2017 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 27 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto baigiamąsias išvadas dėl Kambodžos antrosios periodinės ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. organizacijos „ASEAN parlamentų nariai už žmogaus teises“ pranešimą;

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. Europos bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1999 m. kovo 8 d. priimtą rezoliuciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės institucijų teisės ir pareigos remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,

–  atsižvelgdamas į 1991 m. Paryžiaus taikos susitarimus, kurių 15 straipsnyje įtvirtintas įsipareigojimas ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves Kambodžoje, įskaitant tarptautinės sutarties šalių įsipareigojimus,

–  atsižvelgdamas į Kambodžos Konstituciją, ypač į jos 41 straipsnį, kuriame įtvirtintos žodžio ir susirinkimų laisvės ir teisės, 35 straipsnį dėl teisės dalyvauti politiniame gyvenime ir 80 straipsnį dėl parlamentinio imuniteto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Kambodžoje vis daugėja politinės opozicijos narių, žmogaus teisių aktyvistų ir pilietinės visuomenės atstovų sulaikymo atvejų;

B.  kadangi 2017 m. rugsėjo 3 d. sulaikytas Kambodžos opozicijos lyderis Kem Sokha – regis, kad tai padaryta nesilaikant tinkamo proceso garantijų, be kita ko, nepaisyta jo parlamentinio imuniteto;

C.  kadangi Kemui Sokhai keliami kaltinimai sąmokslu su užsieniečiais pagal Kambodžos baudžiamojo kodekso 443 straipsnį, o tokią veiką Pnompenio municipalinis teismas laiko valstybės išdavyste; kadangi jam gali grėsti iki 30 metų kalėjimo, jeigu bus pripažintas kaltu;

D.  kadangi ne kartą pranešta, kad Kem Sokha sulaikytas be orderio ir jam neleidžiama naudotis advokato paslaugomis; kadangi kaltinimai jam keliami remiantis 2013 m. jo pasakytos kalbos vaizdo įrašu, kuris yra viešai prieinamas; kadangi žmogaus teisių organizacija išreiškė susirūpinimą, kad Kambodžos valdžios institucijų pareiškimai kelia grėsmę jo teisei į teisingą bylos nagrinėjimą ir nekaltumo prezumpcijai;

E.  kadangi buvęs raudonųjų khmerų kariuomenės vadas ir dabartinis ministras pirmininkas Hun Sen valdžioje jau daugiau kaip 30 metų; kadangi buvęs pagrindinės opozicinės partijos „Kambodžos tautos gelbėjimo partija“ (CNRP) pirmininkas Sam Rainsy tebėra savanoriškoje tremtyje, į kurią išvyko dėl persekiojimų, kai jam buvo iškelti sufabrikuoti politiškai motyvuoti kaltinimai;

F.  kadangi per 2017 m. birželio 4 d. vykusius vietos rinkimus CNRP gavo gana daug balsų nepaisant esminių rinkimų proceso trūkumų, visų pirma laisvos žiniasklaidos ir kritiškai mąstančių piliečių bauginimo, nelygiateisių opozicijos galimybių naudotis radiju ir televizija, valdančiosios partijos vykdytos su rinkimais susijusios institucijos kontrolės, grasinimų mirtimi opozicijos kandidatams ir nepriklausomo ginčų sprendimo mechanizmo nebuvimo; kadangi 2018 m. liepos mėn. numatyti visuotiniai rinkimai;

G.  kadangi kiti du opozicijai priklausantys teisės aktų leidėjai taip pat įkalinti ir dar bent aštuoniems iškelti kaltinimai padarius baudžiamąją veiką; kadangi 11 opozicijos partijos narių ir jų rėmėjų šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes nuo septynerių iki 20 metų, paskirtas remiantis sufabrikuotais kaltinimais vadovavimu sukilimui, susijusiam su 2014 m. liepos mėn. demonstracija, arba dalyvavimu jame;

H.  kadangi 2017 m. Kambodžos parlamento priimti Politinių partijų įstatymo pakeitimai suteikia galimybę nutraukti partijos veiklą, jeigu jos lyderiai nuteisiami už baudžiamąją veiką; kadangi Kambodžos vidaus reikalų ministerija turi labai plačius įgaliojimus sustabdyti politinių partijų veiklą remiantis neapibrėžtais kriterijais; kadangi 2017 m. rugsėjo 11 d. Kambodžos ministras pirmininkas Hun Sen pagrasino nutraukti CNRP veiklą, jeigu ji ir toliau rems sulaikytą lyderį Kemą Sokhą;

I.  kadangi išduotas orderis sulaikyti CNRP jaunimo grupės vadovą;

J.  kadangi Kem Sokha sulaikytas tuo metu, kai vis labiau ribojama NVO, žmogaus teisių organizacijų ir pilietinės visuomenės veikla, įskaitant mokesčių ir reguliavimo priemones, bauginimą ir grasinimus susidoroti; kadangi tarptautinė bendruomenė griežtai sukritikavo 2015 m. Asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų įstatymą (LANGO), nes jis suteikia plačius ir neteisėtus įgaliojimus vykdyti NVO represijas;

K.  kadangi per pastarąsias savaites uždaryta daug radijo stočių, transliavusių kitų pripažintų radijo stočių programas; kadangi valdžios institucijos šias stotis uždarė už tokius pažeidimus, kaip užsienio programų transliacija be leidimo; kadangi jų uždarymas labai apribojo nepriklausomos žiniasklaidos transliacijų galimybes, ypač už Pnompenio ribų; kadangi šios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės nagrinėjo politinius opius klausimus, tokius kaip korupcija, neteisėtas miškų kirtimas ir žmogaus teisių pažeidimai;

L.  kadangi 2016 m. balandžio mėn. penki Kambodžos žmogaus teisių ir vystymosi asociacijai (ADHOC) priklausantys žmogaus teisių gynėjai sulaikyti daugiau kaip 400 dienų, remiantis kaltinimais kyšininkavimu byloje prieš Kemą Sokhą, ir šiuo metu laukia teismo proceso; kadangi valdžios institucijos ne kartą ėmėsi veiksmų prieš ir persekiojo žemės nuosavybės teisių aktyvistę Tep Vanny ir šiuo metu ji atlieka įkalinimo bausmę, paskirtą remiantis politiškai motyvuotais kaltinimais;

M.  kadangi 2017 m. rugsėjo 4 d. „Kambodžos diena“, 1993 m. įsteigtas nepriklausomas laikraštis, buvo priverstas užsidaryti, nes gavo mokesčių sąskaitą, kurios suma prilygsta 6,3 mln. JAV dolerių;

N.  kadangi 2017 m. rugpjūčio 23 d. Kambodžos vyriausybė paskelbė, kad pagal LANGO įstatymą iš šalies iškeldinamas nevyriausybinis JAV įsikūręs Nacionalinis demokratijos institutas (NDI), ir nurodė užsienio darbuotojams išvykti iš šalies per septynias dienas;

O.  kadangi Kambodžos vyriausybė neseniai pradėjo Situacijų kabineto, rinkimų stebėjimo tikslais bendradarbiaujančių NVO sąjungos, veiklos tyrimą dėl įtariamo naujojo nevyriausybinių grupių įstatymo pažeidimo ir vadinamos spalvotosios revoliucijos siekiant nuversti vyriausybę organizavimo bazės;

1.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl Kambodžoje blogėjančių sąlygų opozicijos politikams ir žmogaus teisių aktyvistams, taip pat smerkia visus šiems asmenims taikomus smurtinius veiksmus ir politiškai motyvuotus kaltinimus, savavališką sulaikymą, apklausas, bausmes ir nuosprendžius;

2.  griežtai smerkia CNRP pirmininko Kemo Sokhos sulaikymą remiantis kaltinimais, kurie, regis, politiškai motyvuoti; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Kemą Sokhą, panaikinti visus jam iškeltus kaltinimus ir nutraukti grasinimus suimti kitus opozicijai priklausančius teisės aktų leidėjus;

3.  apgailestauja dėl viešų ministro pirmininko ir aukšto rango pareigūnų pareiškimų dėl tariamos Kemo Sokhos kaltės; jie pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kurią jis turi pagal Kambodžos ir tarptautinę žmogaus teisių teisę; ragina ministrą pirmininką ginti parlamento narių imunitetą;

4.  primygtinai ragina Kambodžos valdžios institucijas atšaukti arešto orderį ir panaikinti visus kaltinimus opozicijos lyderiui ir teisės aktų leidėjui Samui Rainsy, paleisti kitus nuteistus, apkaltintus ir įkalintus opozicijos narius ir žmogaus teisių gynėjus, būtent Nacionalinės Asamblėjos narį Um Sam Aną, senatorių Hong Sok Hourą ir žemės nuosavybės teisių aktyvistę Tep Vanny, ir panaikinti jiems iškeltus kaltinimus;

5.  primygtinai ragina Kambodžos vyriausybę užtikrinti žodžio ir žiniasklaidos laisvę šalyje, o bet kokie mokesčių ar kiti klausimai turėtų būti sprendžiami laikantis atitinkamų teisėtų procedūrų; primygtinai ragina vyriausybę vėl atidaryti uždarytas radijo stotis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nesilaikant tinkamų procedūrų uždarytas Nacionalinis demokratijos institutas (NDI);

6.  primygtinai ragina Kambodžos vyriausybę užtikrinti, kad imantis bet kokios priemonės būtų visada laikomasi tinkamų procedūrų, įskaitant teisę pateikti skundą, ir gerbti teises į asociacijų ir žodžio laisvę;

7.  ragina Kambodžos vyriausybę stengtis stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves – tai apima visapusišką konstitucinių nuostatų dėl pliuralizmo ir asociacijų bei žodžio laisvės laikymąsi;

8.  primena Kambodžos vyriausybei, kad ji turi vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus, susijusius su demokratiniais principais ir pagrindinėmis žmogaus teisėmis – jie yra esminis bendradarbiavimo susitarimo elementas;

9.  reiškia didelį susirūpinimą dėl vykdomo žemės grobimo ir neseniai Kambodžos vyriausybės pradėtos ribotų ir dalinių kompensacijų programos; ragina Kambodžos vyriausybę atnaujinti dialogą su partneriais, įskaitant Europos Sąjungą ir pilietinę visuomenę, kad būtų nustatytos išsamios ir įtraukios kompensacijos;

10.  pabrėžia, kad norint užtikrinti patikimą demokratinį procesą, rengiantis Nacionalinės Asamblėjos rinkimams 2018 m. liepos mėn., reikalinga aplinka, kurioje politinės partijos, pilietinė visuomenė ir žiniasklaida galėtų atlikti savo teisėtą vaidmenį be jokios baimės ir grasinimų ar neteisėtų apribojimų;

11.  primygtinai ragina Kambodžos vyriausybę įgyvendinti Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro rekomendacijas ir prasmingai bendradarbiauti, kai bus paskelbtas Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais pranešimas;

12.  pabrėžia ES ir tarptautinių rinkimų stebėjimo misijų svarbą ir jų indėlį užtikrinant sąžiningus ir laisvus rinkimus; ragina Kambodžos nacionalinį rinkimų komitetą (NEC) ir atitinkamas valdžios institucijas užtikrinti, kad visi teisę balsuoti turintys rinkėjai, įskaitant darbuotojus migrantus ir sulaikytuosius, turėtų galimybę ir pakankamai laiko užsiregistruoti;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kambodžos vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai.


Gabonas: opozicijos atstovų represijos
PDF 258kWORD 46k
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Gabono: represijos prieš opoziciją (2017/2830(RSP))
P8_TA(2017)0349RC-B8-0512/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Gabono, ypač į 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės krizės Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Gabone(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 24 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos) ir už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingo Komisijos nario Neveno Mimicos bendrą pareiškimą, padarytą Gabono Konstituciniam Teismui paskelbus oficialius 2016 m. prezidento rinkimų rezultatus;

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 1 d. Afrikos Sąjungos pranešimą spaudai, kuriuo pasmerktas smurtas ir paraginta taikiai išspręsti po rinkimų kilusį konfliktą Gabone,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Tarybos išvadas dėl naujo postūmio Afrikos ir ES partnerystės srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 11 d. vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini ir už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingo Komisijos nario Neveno Mimicos atstovų spaudai padarytą bendrą pareiškimą dėl Gabono,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 9 d. ES pareiškimą 34-ojoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje dėl interaktyvaus dialogo su vyriausiuoju komisaru 2 punkto,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 4 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos rezoliuciją 359(LIX) 2016 dėl žmogaus teisių padėties Gabono Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į Gabono Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Kotonu partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio mėn. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi kilo įtarimų, kad per 2016 m. rugpjūčio mėn. vykusius rinkimus Gabone buvo klastojami balsai; kadangi po rinkimų šalies parlamentą sunaikino gaisras ir keletas protestuotojų buvo nužudyta, o šimtai jų buvo suimta; kadangi, nors saugumo padėtis gerokai stabilizavosi, visoje šalyje tebejuntama politinė ir socialinė įtampa, kurią didina prasta ekonominė situacija;

B.  kadangi vienas iš demokratijos ypatumų – konstitucijos laikymasis, sudarantis valstybės, institucijų ir teisinės valstybės principo pagrindą; kadangi taikūs, patikimi ir skaidrūs rinkimai Gabone būtų iš esmės padėję spręsti demokratinės pažangos ir valdžios padalijimo uždavinį Centrinės Afrikos regione; kadangi Gabono parlamento rinkimai, kuriuos iš pradžių numatyta surengti 2016 m. gruodžio mėn., buvo nukelti du kartus į 2018 m. balandžio mėn., o tai vėliau nei konstitucijoje numatytas terminas;

C.  kadangi, kaip pranešė kelios tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos, po 2016 m. rugpjūčio mėn. įvykusių rinkimų Gabone kilo smurto protrūkis, per kurį žmonės buvo suiminėjami, žudomi ir prievarta pradanginami; kadangi Gabone padaugėjo politinio smurto atvejų, ypač sostinėje Librevilyje, kur, kaip pranešama, buvo užpulta keletas politinės opozicijos nariams priklausančių namų;

D.  kadangi valdžios institucijos suvaržė valdantiesiems besipriešinančių opozicijos atstovų ir pilietinės visuomenės narių veiklą; kadangi žmogaus teisių grupės nuolat praneša apie blogėjančią žmogaus teisių ir saviraiškos bei susirinkimų laisvių padėtį, įskaitant neproporcingos jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus, savavališkus areštus ir sulaikymus, taip pat politiniais motyvais grindžiamus teismo procesus;

E.  kadangi įvairūs įtarimai prieš 2016 m. rinkimus ir po jų Ali Bongo režimą susiejo su žmogaus teisių pažeidimais, pvz., civilių gyventojų ir žurnalistų, kurie pareiškė protestą jo režimui ir jo perrinkimui, savavališkais suėmimais ir ilgalaikiu kalinimu nežmoniškomis sąlygomis, kankinimais, neteisminėmis egzekucijomis ir priverstiniais dingimais;

F.  kadangi Gabonas yra pasirašęs Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, vykdo jos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę procesą ir yra įsipareigojęs su Jungtinėmis Tautomis dalytis informacija apie pažangą, padarytą po Konvencijos ratifikavimo 2011 m., ir apie įvykius po 2016 m. rinkimų; kadangi JT Priverstinio dingimo komitetas šiuo metu svarsto Gabono ataskaitą ir analizuoja nuostatų perkėlimo pažangą;

G.  kadangi Prezidentas Ali Bongo pradėjo nacionalinį dialogą, siekdamas įveikti krizę, kilusią jį iš naujo išrinkus, ir šiame dialoge, pasak ministro pirmininko Emmanuelio Issoze Ngondeto, dalyvavo atstovai iš 1 200 pilietinės visuomenės grupių ir maždaug 50 politinių partijų; kadangi šias derybas boikotavo Jean Ping ir kiti svarbiausi opozicijos lyderiai;

H.  kadangi 2017 m. rugpjūčio 18 d. kandidatas į prezidento postą Jean Ping kreipėsi į Gabono žmones ragindamas pradėti pilietinio nepaklusnumo kampaniją ir nuversti prezidentą;

I.  kadangi pastarosiomis savaitėmis per taikias nesankcionuotas paramos Jeanui Pingui demonstracijas buvo sulaikyta dešimtys žmonių ir keli iš jų tebelaikomi sulaikyti;

J.  kadangi 2017 m. rugsėjo 2 d. politinės opozicijos lyderiui ir buvusiam kandidatui į prezidento postą Jeanui Pingui ir daugiau kaip dvidešimties opozicijos partijų lyderiams buvo uždrausta išvykti iš šalies jiems nepranešus apie šį suvaržymą ir nepaskelbus asmenų, kuriems taikomas šis draudimas, sąrašo; kadangi 2017 m. rugsėjo 8 d. ši priemonė buvo atšaukta;

K.  kadangi vyriausybė uždraudė politiniams oponentams, ginčijantiems Ali Bongo pergalę, pasisakyti valstybinėse ir privačiose žiniasklaidos priemonėse;

L.  kadangi prieš kelis žymius Gabono asmenis Prancūzijos teismuose buvo pradėtos atskiros bylos dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų ir neteisėtai įgytų pajamų (pranc. biens mal-acquis);

M.  kadangi Prancūzijos teismai, gavę organizacijos „Transparency International“ skyriaus Prancūzijoje ir Gabono piliečio skundus, ką tik baigė tyrimą, susijusį su neteisėtai įgytų pajamų iš Gabono investavimo Prancūzijoje, ir nustatė bei konfiskavo 50–60 milijonų eurų vertės turtą; kadangi atlikus tyrimą paaiškėjo, kad į banko sąskaitą, Bongo šeimos naudotą prekėms Prancūzijoje įsigyti, taip pat buvo pervesta 1,3 milijono eurų;

N.  kadangi ES rinkimų stebėjimo misija, kurią Gabono vyriausybė pakvietė stebėti prezidento rinkimus, savo galutinėje ataskaitoje padarė išvadą, kad rinkimų procesas ir ypač rinkimų rezultatų skaičiavimas bei apeliacijų procedūra buvo nepakankamai skaidrūs; kadangi ES rinkimų stebėjimo misija padarė išvadą, kad dėl šių pažeidimų kyla abejonių dėl rinkimų rezultatų skaičiavimo sąžiningumo ir galutinio rezultato;

1.  primena, kad pagal Kotonu susitarimą Gabonas yra prisiėmęs įsipareigojimą gerbti demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principus, įskaitant žodžio, susirinkimų ir naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis laisvę, gerą valdymą ir skaidrų politinių pareigų vykdymą;

2.  primena Gabonui jo, kaip sutarties šalies, pareigas ir atsakomybę, be kita ko, pareigą teikti aiškią ir tikrą informaciją apie reformas, kurių imtasi po ratifikavimo, apie smurto protrūkį po rinkimų ir apie veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti tiesą ir užtikrinti, kad atsakingieji asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

3.  pabrėžia, kad demokratinėje visuomenėje opozicija atlieka esminį vaidmenį; griežtai smerkia opozicijos bauginimą ir jai daromą spaudimą Gabone; laiko nepriimtinu tai, kad keli Gabono opozicijos lyderiai, įskaitant 2016 m. prezidento rinkimų kandidatą, Jeaną Pingą, laikinai neturėjo teisės išvykti iš šalies; primena, kad pagal Gabono teisę ši išimtinė priemonė numatyta tik asmenims, prieš kuriuos pradėtas baudžiamosios veikos tyrimas; todėl laiko šią priemonę savavališka;

4.  griežtai smerkia nuolatinius grasinimus, išpuolius ir jėgos naudojimą, griežtus apribojimus ir bauginimus, su kuriais susiduria opozicijos atstovai, žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai Gabone; ragina valdžios institucijas gerbti opozicijos teisę į taikius protestus ir nedelsiant paleisti visus vis dar neteisėtai kalinamus asmenis, nutraukti visus priekabiavimo, bauginimo ir persekiojimo veiksmus prieš opoziciją ir imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti žodžio laisvę;

5.  primygtinai ragina Gabono vyriausybę įvykdyti išsamią ir skubią rinkimų proceso reformą atsižvelgiant į ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas, siekiant šį procesą patobulinti ir užtikrinti visišką jo skaidrumą ir patikimumą; pabrėžia, kad Gabono valdžios institucijos privalo užtikrinti visapusišką ir nuoširdų bendradarbiavimą su visais susijusiais nacionaliniais ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais ir taip užtikrinti, kad kiti parlamento rinkimai, kurie jau turėjo įvykti, būtų visiškai skaidrūs ir sąžiningi, ir kad jie vyktų laisvoje, įtraukioje ir taikioje aplinkoje;

6.  pripažįsta, kad šiuo metu vyksta intensyvesnis ES ir Gabono politinis dialogas, kaip numatyta pagal Kotonu susitarimo nuostatas; ragina visas susijusias šalis visapusiškai bendradarbiauti ir siekti apčiuopiamų šio proceso rezultatų;

7.  reiškia abejones dėl nacionalinės vyriausybės inicijuoto dialogo įtraukumo, taigi ir dėl jo patikimumo bei prasmės; pažymi, kad Jean Ping ir jo Koalicija už naująją respubliką atsisakė dalyvauti dialoge;

8.  mano, kad siekiant įveikti dabartinį didelį politinį ir socialinį susiskaidymą Gabone reikia aiškaus politinio atsako, kad būtų išsaugotas šalies stabilumas, sustiprintas Gabono piliečių pasitikėjimas ir institucijoms suteiktas tikras teisėtumas; ragina atlikti tarptautinį rinkimų ir po jų padarytų pažeidimų tyrimą, kuriam vadovautų JT, siekiant nustatyti, kaip būtų galima užmegzti politinį dialogą siekiant įveikti krizę, tuo pačiu užtikrinant demokratines Gabono žmonių teises;

9.  primygtinai ragina visų pirma Prancūziją, atsižvelgiant į stiprius ir istorinius ryšius su Gabonu, pasinaudoti visa savo politine ir ekonomine įtaka Gabono vyriausybei ir atlikti konstruktyvų vaidmenį ES institucijose šiuo atžvilgiu;

10.  ragina Europos Sąjungos delegaciją Gabone toliau atidžiai stebėti pokyčius Gabone ir naudotis visomis tinkamomis priemonėmis, įrankiais bei intensyvesniu politiniu dialogu siekiant propaguoti esminius Kotonu susitarimo elementus ir remti demokratinius judėjimus;

11.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti savo politiką Gabono atžvilgiu ir apsvarstyti galimybę nustatyti tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už rinkimų rezultatų klastojimą ir vėlesnius smurtinius veiksmus Gabone;

12.  dar kartą ragina Gabono vyriausybę sukurti teisminę sistemą ir sankcijų sistemą, kuriomis būtų užtikrinama, kad areštai ir bausmės būtų proporcingi nusikaltimo sunkumui;

13.  ragina vyriausybę konkrečiai atsakyti į susirūpinimą tarptautinei bendruomenei keliančius klausimus, sukuriant iš tiesų įtraukų, skaidrų ir objektyvių konsultacinį forumą dialogui; taip pat ragina opoziciją įvertinti, ar galima pasitikėti tokiu procesu;

14.  ragina visus politinius veikėjus prisiimti atsakomybę ir elgtis santūriai, visų pirma susilaikyti nuo smurto kurstymo;

15.  ragina būsimo ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo Abidžane dalyvius įtraukti į darbotvarkę punktą dėl padėties Gabone ir priminti Gabonui jo įsipareigojimus užtikrinti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę;

16.  palankiai vertina tai, kad Prancūzijoje tiriamos Gabone neteisėtai gautos pajamos ir išreiškia viltį, kad visi neteisėtoje veikloje dalyvaujantys asmenys bus patraukti atsakomybėn; ragina užtikrinti kuo didesnį skaidrumą tiriant 1,3 mln. EUR mokėjimą į banko sąskaitą Prancūzijoje, susijusią su Bongo šeima;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Afrikos Sąjungai, Gabono prezidentui ir parlamentui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT žmogaus teisių tarybai ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0017.


Laosas: Somphone Phimmasone, Lod Thammavong ir Soukane Chaithado atvejai
PDF 251kWORD 44k
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Laoso, visų pirma Somphone Phimmasone, Lod Thammavong ir Soukane Chaithado atvejų (2017/2831(RSP))
P8_TA(2017)0350RC-B8-0513/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Laoso,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 17 d. Vientiane (Laosas) vykusio 8-ojo Europos Sąjungos ir Laoso LDR jungtinio komiteto posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos delegacijos Laoso LDR 2017 m. gegužės 3 d. pareiškimą Vientiane per Pasaulinę spaudos laisvės dieną,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. ES ir Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2017 m. kovo mėn. trys Laoso darbininkai (Somphone Phimmasone, Soukane Chaithad ir Lod Thammavong) buvo nuteisti nuo 12 iki 20 metų laisvės atėmimo bausmėmis ir dešimtis tūkstančių eurų atitinkančiomis baudomis už tai, kad dirbdami Tailande jie kritikavo vyriausybę socialiniuose tinkluose įtariamos korupcijos, miškų naikinimo ir žmogaus teisių pažeidimų klausimais; kadangi šie trys asmenys taip pat buvo kaltinami dalyvavimu antivyriausybiniame mitinge prie Laoso ambasados Tailande 2015 m. gruodžio mėn.;

B.  kadangi 2016 m. gegužės 25 d. valstybinė televizija parodė S. Phimmasone, S. Chaithadą ir L. Thammavong, kalinamus policijos būstinėje Vientiane; kadangi žinių laidoje buvo teigiama, jog šie trys asmenys buvo sulaikyti dėl to, kad kėlė pavojų nacionaliniam saugumui, nes naudodamiesi socialiniais tinklais norėjo sugadinti vyriausybės reputaciją;

C.  kadangi pilietinės visuomenės aktyvistas Sombath Somphone 2012 m. Vientiane buvo sulaikytas policijos, ir nuo to laiko jo niekas nematė; kadangi po Sompawno Khantisouko, gamtosaugos srityje aktyviai dirbusio verslininko, priverstinio dingimo 2007 m. iki šiol nėra jokių žinių apie jo buvimo vietą; kadangi Lenkijos pilietis Bounthanh Thammavong 2015 m. buvo nuteistas ketverius su puse metų kalėti už vyriausybės kritiką internete;

D.  kadangi Laose taikomi griežti pilietinės visuomenės veiklos apribojimai; kadangi Laosas 2016 m. pirmininkavo ASEAN, tačiau atsisakė surengti tradicinį kartu rengiamą pilietinės visuomenės susitikimą ir dėl šios priežasties ASEAN tautų forumas vyko Rytų Timore;

E.  kadangi Laoso vyriausybė nesiėmė jokių reikšmingų veiksmų, kad būtų pagerinta prasta žmogaus teisių padėtis (įskaitant elgesį su mažumomis), ir kadangi ji ir toliau griežtai riboja žodžio laisvę, laisvę jungtis į asociacijas ir taikių susirinkimų laisvę; kadangi nesant teisingo bylos nagrinėjimo standartų toliau klesti teismų korupcija ir įsigalėjusi nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimus kultūra;

F.  kadangi Laoso valdžios institucijos ir toliau persekioja religines mažumas, ypač krikščionis, ir vykdo jų represijas; kadangi pranešama apie daugybę konfiskuoto turto, tyčinių bažnyčių ir namų padegimų, krikščionių mušimo už tai, kad jie šventė Kalėdas, priverstinio krikščionių tikėjimo atsisakymo atvejų;

G.  kadangi Laosas pasirašė Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, bet jos neratifikavo;

H.  kadangi Laose nėra žiniasklaidos įvairovės, o esamų žiniasklaidos priemonių skelbiamą turinį griežtai kontroliuoja valstybė; kadangi 2008 m. žiniasklaidos įstatymas 2016 m. lapkričio mėn. buvo iš dalies pakeistas: jame nustatyti dar didesni suvaržymai, neleidžiantys žiniasklaidai kritikuoti vyriausybės politikos, ir prievolė žurnalistams siųsti medžiagą vyriausybės cenzoriui prieš ją publikuojant;

I.  kadangi 2014 m. Laoso vyriausybė išleido dekretą, kuriuo draudžiama vyriausybės ir valdančiosios Revoliucinės liaudies partijos (LPRP) kritika internete;

1.  griežtai smerkia Somphone Phimmasone, Soukane Chaithadui ir Lod Thammavong paskirtas kalėjimo bausmes ir ragina nedelsiant juos paleisti;

2.  susirūpinęs pažymi, kad šie teismo nuosprendžiai papildo aktyvistų ir protestuotojų, kurie išreiškė kritišką požiūrį įvairiais klausimais – pradedant ginčais dėl žemės ir baigiant įtariama korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia – sulaikymų ir priverstinių dingimų sąrašą;

3.  pakartoja savo raginimą Laoso vyriausybei nustoti persekioti, neteisėtai sulaikyti ir kalinti žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomus žurnalistus ir socialinius aktyvistus ir gerbti teisę jungtis į asociacijas ir žodžio laisvę, taip pat mažumų teises; primena Laosui jo tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal žmogaus teisų sutartis, kurias jis ratifikavo;

4.  primygtinai ragina Laoso vyriausybę laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, apsaugoti saviraiškos ir taikių susirinkimų laisves ir ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, kurią šalis pasirašė 2008 m.;

5.  yra itin susirūpinęs dėl plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant priverstinius dingimus ir neužtikrintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; ragina Laoso valdžios institucijas vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir nedelsiant informuoti, kur yra mažiausiai 10 dingusių asmenų, tarp jų – Sombath Somphone ir Sompawn Khantisouk, taip pat nurodyti, kokie kaltinimai pateikti įkalintiems aktyvistams ir kokie jų kaltės įrodymai;

6.  ragina atlikti skaidrius, išsamius ir nešališkus visų nebaigtų nagrinėti priverstinio dingimo bylų tyrimus, atskleisti informaciją apie dingusių asmenų buvimo vietą ir patraukti atsakomybėn nusikaltimų vykdytojus;

7.  smerkia religinių mažumų, ypač krikščionių, persekiojimą; ragina vyriausybę nedelsiant nutraukti bet kokius prieš krikščionis nukreiptus veiksmus ir patraukti atsakomybėn už tyčinius padegimus ir mušimus atsakingus asmenis;

8.  ragina Laoso valdžios institucijas leisti JT specializuotosioms agentūroms ir humanitarinių organizacijų atstovams nevaržomai bendrauti su politiniais kaliniais ir visomis etninėmis ir religinėmis Laoso mažumomis;

9.  ragina Laoso vyriausybę imtis priemonių siekiant paskatinti daugpartinės politinės sistemos formavimąsi ir užtikrinti visų piliečių teisę būti kandidatais rinkimuose be LPRP patvirtinimo;

10.  remia pastangas padidinti interneto junglumo Laose lygį; primygtinai ragina Laoso vyriausybę puoselėti žodžio laisvei palankią aplinką ir nustoti kontroliuoti ir persekioti asmenis internete; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina vyriausybę panaikinti 2015 m. įstatyme dėl elektroninių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais numatytas represines priemones;

11.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai nedelsiant kelti Laoso vyriausybei klausimą dėl Somphone Phimmasone, Lod Thammavong ir Soukane Chaithado; ragina ES delegaciją Laose atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį šalyje, konkrečiai – dalyvauti visuose bylų prieš S. Phimmasone, L. Thammavong ir S. Chaithadą svarstymuose, ir toliau kelti klausimus Laoso vyriausybei dėl įkalintų ir dingusių asmenų;

12.  ragina EIVT teikti šiems klausimams prioritetą būsimuose ES ir Laoso LDR jungtinio komiteto posėdžiuose ir kitame Azijos ir Europos aukščiausiojo lygio susitikime (ASEM), kuris vyks Briuselyje 2018 m.;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Laoso vyriausybei ir parlamentui, ASEAN generaliniam sekretoriui ir JT žmogaus teisių tarybai.


Mianmaras, įskaitant rohinjų padėtį
PDF 261kWORD 46k
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Mianmaro, ypač dėl rohinjų padėties (2017/2838(RSP))
P8_TA(2017)0351RC-B8-0525/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir dėl musulmonų rohinjų padėties, ypač į 2016 m. liepos 7 d.(1) ir 2016 m. gruodžio 15 d.(2) rezoliucijas, ir į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose(3) bei 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl bepilietybės Pietų ir Pietryčių Azijoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Mianmaro / Birmos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Mianmaro / Birmos aspektai. Specialioji partnerystė siekiant demokratijos, taikos ir klestėjimo“ (JOIN(2016)0024),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 30 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl naujosios Birmos Sąjungos vyriausybės darbo pradžios,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai 2016 m. gruodžio 2 d. pareiškimą dėl pastarojo meto smurto eskalavimo Mianmare ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės 2017 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą dėl padėties Rachinų valstijoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 25 d. bendrą pranešimą spaudai dėl trečiojo ES ir Mianmaro dialogo žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadas dėl bepilietybės reiškinio,

–  atsižvelgdamas į neseniai paskelbtus 2016 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ir 2016 m. lapkričio 18 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais pranešimus dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Rachinų valstijos šiaurėje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą „Musulmonų rohinjų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėtis Mianmare“ ir 2016 m. kovo 18 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Mianmare,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso ir į 1961 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) visuotinį 2014–2024 m. veiksmų planą panaikinti bepilietybės reiškinį,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 20 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais Yanghee Lee misijos pabaigos ataskaitą, kurioje ji padarė išvadą, kad dabar padėtis yra blogesnė nei bet kada anksčiau pastaraisiais metais,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio mėn. Patariamojo komiteto Rachinų valstijos klausimais galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi, pasak Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR), nuo smurto Rachinų valstijoje per pastarąsias dvi savaites į Bangladešą pabėgo daugiau nei 300 000 musulmonų rohinjų;

B.  kadangi Mianmaro Rachinų valstijoje gyvena apie milijonas rohinjų, kurie yra daugiausia islamą išpažįstanti tautinė mažuma, susidurianti su represijomis ir nuolatiniais dideliais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant grėsmę jų gyvybei ir saugumui, teisės į sveikatos priežiūrą ir švietimą nesuteikimą, priverstinį darbą, seksualinį smurtą ir politinių teisių ribojimą;

C.  kadangi nuo 1982 m., kai buvo priimtas Birmos pilietybės įstatymas, oficialiai rohinjai yra bepiliečiai ir dėl to labai ribojama jų judėjimo teisė ir jie uždaromi į stovyklas;

D.  kadangi 2017 m. rugpjūčio 25 d. rohinjų sukilėlių grupė Rachinų valstijoje surengė išpuolį prieš policijos postus ir kariuomenės bazę; kadangi tai išprovokavo didelę karinę kontrataką, kurios metu padaryta rimtų ir didelio masto žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant žudynes, išprievartavimus ir kankinimus; kadangi žmogaus teisių organizacijos (be kita ko, „Human Rights Watch“), naudodamos palydovinius vaizdus, pranešė, kad Rachinų valstijos šiaurinėse dalyse, šiuo metu neprieinamose nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomiems stebėtojams, buvo sugriauta daug gyvenamųjų namų ir kitokių pastatų;

E.  kadangi pagal dabartinę Mianmaro konstituciją kariuomenei vis dar netaikoma civilinė priežiūra ir jai suteikti platūs įgaliojimai kontroliuoti vyriausybę ir imtis veiksmų nacionalinio saugumo klausimais;

F.  kadangi iš Mianmaro bėgantys žmonės, tarp kurių yra daug moterų ir vaikų, keliauja pavojingais maršrutais, į juos šaudoma, jie eina pavojingais takais ir kenčia dėl bado ir medicinos pagalbos trūkumo; kadangi dešimtys jų mirė pakeliui; kadangi Bangladešo pakrančių apsaugos pareigūnai rado mažiausiai dvidešimt žuvusių pabėgėlių;

G.  kadangi Bangladešas pateikė skundą prieš Mianmaro valdžios institucijas dėl to, kad jos priešpėstinėmis minomis užminavo dalį savo sienos su Bangladešu siekdamos neleisti sugrįžti nuo smurto pabėgusiems musulmonams rohinjams;

H.  kadangi JT ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų darbuotojams iš užsienio draudžiama patekti į konflikto zonas ir kadangi JT agentūros negali rohinjams suteikti humanitarinės pagalbos, įskaitant maistą, vandenį ir vaistus;

I.  kadangi 2017 m. rugsėjo 10 d. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Raad Al Hussein paskelbė, kad padėtis Mianmare yra tokia, lyg būtų etninio valymo vadovėlio pavyzdys;

J.  kadangi 2017 m. kovo mėn. Kinija ir Rusija neleido JT Saugumo Tarybai priimti pareiškimo dėl rohinjų mažumos padėties Mianmare;

1.  griežtai smerkia visus Rachinų valstijoje įvykdytus išpuolius; yra itin susirūpinęs dėl vis sunkesnių ir platesnio masto žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant žudymus, smurtinius susidūrimus, civilių gyventojų turto naikinimą ir šimtų tūkstančių civilių gyventojų perkėlimą;

2.  primygtinai ragina ginkluotąsias ir saugumo pajėgas nedelsiant nustoti žudyti, bauginti ir žaginti rohinjus bei deginti jų namus;

3.  primena, kad Mianmaro valdžios institucijos privalo nediskriminuodamos ginti visus civilius gyventojus nuo prievartos ir ištirti sunkius žmogaus teisių pažeidimus bei atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn laikantis žmogaus teisių normų ir įsipareigojimų pagal jas;

4.  ragina Mianmaro valdžios institucijas nedelsiant suteikti neribotą prieigą nepriklausomiems stebėtojams, tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, žurnalistams ir kitiems tarptautiniams stebėtojams, taip pat Jungtinėms Tautoms, visų pirma kovo mėn. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos įsteigtai JT faktų nustatymo misijai, kad būtų atliktas nepriklausomas ir nešališkas visų šalių kaltinimų dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų tyrimas;

5.  ragina kuo skubiau humanitarinės pagalbos organizacijoms suteikti galimybę patekti į visas konflikto zonas ir nediskriminuojant pasiekti perkeltus asmenis, kad pagalbos darbuotojai galėtų padėti pavojuje esantiems žmonėms;

6.  ragina Mianmaro vyriausybę nedelsiant pašalinti visas priešpėstines minas palei sieną su Bangladešu;

7.  ragina Mianmaro vyriausybę ir visų pirma valstybės patarėją Aung San Suu Kyi nedviprasmiškai pasmerkti bet kokį rasinės ar religinės neapykantos kurstymą ir kovoti su rohinjų tautinės mažumos socialine diskriminacija ir prieš ją nukreiptais priešiškais veiksmus; be to, ragina Mianmaro vyriausybę užtikrinti visuotinę teisę į religijos ar tikėjimo laisvę; primena, kad valstybės patarėja raginama siekti, kad būtų įgyvendintos rekomendacijos, jos pačios prašymu pateiktos Patariamojo komiteto Rachinų valstijos klausimais parengtoje galutinėje ataskaitoje; apgailestauja, kad nuo tada, kai 2015 m. gegužės 18 d. Aung San Suu Kyi partijos atstovas spaudai paskelbė pareiškimą, kad Mianmaro vyriausybė turėtų atkurti pilietybę rohinjų mažumai, padėtis dramatiškai pablogėjo;

8.  primena 1990 m. Sacharovo premijos laureatei Aung San Suu Kyi, kad ši premija skiriama asmenims, be kitų kriterijų, ginantiems žmogaus teises, saugantiems mažumų teises ir besilaikantiems tarptautinės teisės; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia apsvarstyti, ar Sacharovo premiją būtų galima atimti atvejais, kai jos laureatai po premijos suteikimo tuos kriterijus pažeidžia;

9.  pripažįsta Bangladešo pastangas, kurias šios humanitarinės katastrofos akivaizdoje jis deda siekdamas padėti apsaugoti šimtų tūkstančių rohinjų tautybės pabėgėlių; tvirtai ragina Bangladešo ir kitų kaimyninių šalių valdžios institucijas priimti visus nuo smurto Rachinų valstijoje bėgančius asmenis ir laikytis negrąžinimo principo; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti finansinę ir materialinę paramą šiems pabėgėliams;

10.  primena, kad rekomenduoja valstybių, kurios patiria rohinjų tautybės pabėgėlių antplūdį, vyriausybėms glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru, kuris turi techninių žinių, reikalingų atlikti pirminį vertinimą, ar asmuo gali gauti pabėgėlio statusą, ir turi įgaliojimus apsaugoti pabėgėlius ir asmenis be pilietybės; ragina ES ir JT teikti paramą šiuo klausimu Mianmaro kaimyninėms šalims;

11.  taip pat ragina ASEAN ir regiono šalių vyriausybes nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų padidintas spaudimas Mianmaro vyriausybei, kad ji sustabdytų prievartą, apsaugotų visus Rachinų valstijoje esančius civilius gyventojus ir teiktų paramą išvykstantiems pabėgėliams;

12.  remia pastangas intensyvinti politinį procesą, paremtą K. Annano rekomendacijų įgyvendinimu; ragina JT Saugumo Tarybą ir Generalinę Asamblėją patvirtinti efektyvias diplomatines ir politines priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad Mianmaro vyriausybė laikytųsi savo įsipareigojimų rohinjų tautinei mažumai dėl apsaugos ir galimybės gauti pagalbą užtikrinimo; todėl ragina JT Generalinę Asamblėją ir Saugumo Tarybą priimti rezoliuciją, kurioje pasmerkti teisių pažeidimai, primygtinai reikalaujama suteikti galimybę patekti į Rachinų valstiją ir raginama, kad visos šalys atsakytų už rimtus tarptautinės teisės pažeidimus; taip pat ragina per JT žmogaus teisių tarybos 2017 m. rugsėjo mėn. sesiją priimti rezoliuciją, kuria būtų pratęsti faktų nustatymo misijos įgaliojimai;

13.  ragina Kiniją ir kitus tarptautinius bei regioninius veikėjus pasinaudoti visais turimais kanalais ir paraginti nutraukti žiaurumo aktus ir pasiekti taikų sprendimą;

14.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES valstybes nares gerokai padidinti spaudimą Mianmaro vyriausybei ir saugumo pajėgoms, kad būtų nutraukti teisių pažeidimai, visapusiškai bendradarbiaujama su JT tyrėjais ir tarptautinėmis humanitarinės pagalbos organizacijomis ir užtikrinama, kad būtų traukiama atsakomybėn už rimtus tarptautinės teisės pažeidimus; todėl ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES valstybes nares imtis aktyvaus vaidmens ir paremti skubius JT lygmens veiksmus bei aiškiai pažymėti, kad, jei ir toliau bus nebaudžiamai pažeidžiama tarptautinė teisė, ES yra pasirengusi apsvarstyti galimybę imtis baudžiamųjų sankcijų prieš atskirus asmenis ir subjektus ir veiksmų, susijusių su prekybos lengvatomis, kuriomis naudojasi Mianmaras;

15.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pranešti Parlamentui apie ES iniciatyvas, kurių imamasi Jungtinėse Tautose, ir iniciatyvas, svarstomas ES Užsienio reikalų taryboje;

16.  ragina ES ir jos valstybes nares priimti rohinjų atstovų pranešimus ir pareiškimus dėl padėties vietoje;

17.  remia pastangas užtikrinti nepriklausomų ir JT vadovaujamų stebėtojų, kurie padėtų sušvelninti humanitarinę krizę, veiklą vietoje; ragina Mianmaro valdžios institucijas nedelsiant ir netrukdant suteikti prieigą nepriklausomiems stebėtojams, visų pirma JT faktų nustatymo misijai, kurią 2017 m. kovo mėn. įsteigė JT žmogaus teisių taryba;

18.  remia iniciatyvą įsteigti Jungtinių Tautų vyriausiojo komisaro žmogaus teisių Mianmare klausimais biurą, kuriam būtų suteikti visapusiški įgaliojimai;

19.  ragina ES ir jos valstybes nares remti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro visuotinį 2014–2024 m. veiksmų planą panaikinti bepilietybės reiškinį;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Mianmaro vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generaliniam sekretoriui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0316.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0506.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0089.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0247.


ES ir Čilės susitarimas dėl prekybos ekologiškais produktais ***
PDF 233kWORD 41k
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos susitarimo dėl prekybos ekologiškais produktais sudarymo projekto (05530/2017 – C8-0144/2017 – 2016/0383(NLE))
P8_TA(2017)0352A8-0257/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05530/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Čilės Respublikos susitarimo dėl prekybos ekologiškais produktais projektą (05551/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0144/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0257/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Čilės vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Čilės asociacijos susitarimo protokolas (Kroatijos įstojimas) ***
PDF 234kWORD 41k
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, steigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją, trečiojo papildomo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (06750/2017 – C8-0225/2017 – 2017/0042(NLE))
P8_TA(2017)0353A8-0277/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06750/2017),

–  atsižvelgdamas į Susitarimo, steigiančio Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją, trečiąjį papildomą protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (06905/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto i papunktį (C8-0225/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0277/2017),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Čilės vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Čilės asociacijos susitarimo prekybos skyriaus modernizavimas
PDF 356kWORD 54k
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Čilės asociacijos susitarimo prekybos ramsčio modernizavimo (2017/2057(INI))
P8_TA(2017)0354A8-0267/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. sudarytą Susitarimą, steigiantį Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją, ir į jo prekybos ramstį, kuris įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d.(1) (toliau – Asociacijos susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. vykusio šeštojo ES ir Čilės asociacijos tarybos posėdžio rezultatus(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 5 d. jungtinio konsultacinio komiteto priimtą galutinę deklaraciją(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497) ir į 2017 m. gegužės mėn. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo(4) bei 2017 m. balandžio mėn. diskusijoms skirtą dokumentą dėl socialinio Europos aspekto(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus ir nuomones (C-350/12 P, 2/13, 1/09) ir į 2015 m. sausio 6 d. Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/10/2014/RA dėl informacijos tvarkymo ir galimybės susipažinti su dokumentais(6), ir atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo nuomonę 2/15,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TiSA)(7),

–  atsižvelgdamas į pakeitimus, kuriuos jis priėmė 2017 m. liepos 4 d.(8) dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(9) ir į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(10),

–  atsižvelgdamas į savo EPRS tyrimą dėl Visuotinio ES ir Meksikos susitarimo ir ES ir Čilės asociacijos susitarimo sąlygų, susijusių su žmogaus teisėmis, poveikio (angl. The effects of human rights related clauses in the EU-Mexico Global Agreement and the EU-Chile Association Agreement)(11),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principų ir TDO deramo darbo darbotvarkę;

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (Paryžiaus susitarimas), kuri įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.(12) ir kurią Čilė taip pat ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 3 d. ES ir Čilės jungtinio parlamentinio komiteto paskelbtą bendrą deklaraciją(13),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį, 207 straipsnio 3 dalį ir 217 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 24 d. Komisijos priimtą derybinių nurodymų projektą;

–  atsižvelgdamas į straipsnį dėl Čilės, paskelbtą Tarptautinės darbo grupės čiabuvių tautų klausimais (IWGIA) metinėje knygoje The Indigenous World 2016 („Čiabuvių pasaulis 2016 m.“)(14),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0267/2017),

A.  kadangi strategijoje „Prekyba visiems“ tvirtai teigiama, kad „Komisija turi įgyvendinti politiką, kuri būtų naudinga visai visuomenei ir kuria, be pagrindinių ekonominių interesų, būtų skatinami europiniai ir visuotiniai standartai ir vertybės, daugiau dėmesio skiriant darniam vystymuisi, žmogaus teisėms, mokesčių slėpimui, vartotojų apsaugai ir atsakingai bei sąžiningai prekybai“;

B.   kadangi ES ir Čilė yra artimos partnerės, turinčios bendras vertybes ir įsipareigojusios skatinti veiksmingą daugiašalės prekybos valdymą ir žmogaus teisių paisymą, taip pat bendrą gerovę ir saugumą taisyklėmis grindžiamoje visuotinėje sistemoje; kadangi ES yra trečia didžiausia Čilės prekybos partnerė; kadangi Čilė, savo ruožtu, yra svarbi regiono valstybė ir viena iš pastaraisiais dešimtmečiais sparčiausiai besivystančios ekonomikos šalių Pietų Amerikoje ir šalyje vis dar vykdomos reformos;

C.  kadangi dabartinis asociacijos susitarimas, įskaitant jo prekybos ramstį, buvo sudarytas 2002 m. ir buvo labai naudingas nuo 2003 m. jį įgyvendinančioms abiem šalims, nes prekybos prekėmis apimtys išaugo dvigubai ir padidėjo prekybos paslaugomis mastas ir investicijos(15); vis dėlto derėtų atsižvelgti į tai, kad nuo to laiko ES ir Čilė sudarė modernesnius ir platesnio užmojo prekybos susitarimus;

D.  kadangi 2016 m. iš ES į Čilę eksportuotų prekių vertė siekė daugiau kaip 8,6 mlrd. EUR, o iš Čilės į ES eksportuotų prekių vertė – 7,4 mlrd. EUR; kadangi 2015 m. ES į Čilę eksportuotų paslaugų vertė sudarė 3,8 mlrd. EUR, o iš Čilės į ES eksportuotų paslaugų vertė – 2 mlrd. EUR; kadangi ES tiesioginių užsienio investicijų (TUI) atsargos Čilėje sudarė 42,8 mlrd. EUR(16);

E.  kadangi asociacijos susitarimas neapima, inter alia, atskirų skyrių dėl investicijų, MVĮ intelektinės nuosavybės teisių (INT), energetikos ir lyties klausimų, taip pat neapima prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus (TSDC), įskaitant reikalavimus laikytis darbo ir aplinkosaugos standartų ir skatinti geriausią patirtį tokiose srityse, kaip įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) ir darnumo užtikrinimas;

F.  kadangi visose ES prekybos derybose reikia išsaugoti vyriausybių teisę ir galimybę reguliuoti siekiant patenkinti visuomenės interesus, kaip antai visuomenės sveikatos apsauga ir skatinimas, socialinės paslaugos, socialinė ir vartotojų apsauga, viešasis švietimas, sauga, aplinkos apsauga, gyvūnų gerovė, visuomenės moralė, privatumo ir duomenų apsaugos užtikrinimas, kultūros įvairovės skatinimas ir apsauga;

G.  kadangi ES prekybos derybomis turi būti užtikrinta, kad šalys pasiektų kuo aukštesnį socialinės, darbuotojų ir aplinkos apsaugos lygį, ir jos gali tapti socialinio teisingumo ir darnaus vystymosi darbotvarkės skatinimo priemone tiek ES, tiek visame pasaulyje; kadangi asociacijos susitarimo modernizavimas turėtų būti laikomas galimybe ES ir jos valstybėms narėms savo prekybos susitarimais toliau skatinti bendrus aukštus standartus ir įsipareigojimus, visų pirma darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos, vartotojų teisių ir visuomenės gerovės srityse; kadangi Komisija paskelbė, jog ketina svarstyti įvairius būdus, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi šių įsipareigojimų, ir kad taip pat bus svarstoma sankcijomis pagrįsta sistema;

H.  kadangi ES ir Čilės jungtinis konsultacinis komitetas, kurį sudaro abiejų šalių pilietinės visuomenės organizacijos, 2016 m. spalio 4 ir 5 d. surengė savo pirmąjį posėdį, kad peržiūrėtų dabartinio Asociacijos susitarimo įgyvendinimą, taip pat derybas dėl šio susitarimo atnaujinimo, ir pateiktų pilietinės visuomenės indėlį bei paskatintų ES ir Čilės dialogą ir bendradarbiavimą ne tik vyriausybiniais kanalais; kadangi atsižvelgiant į tai, kad susitarimas modernizuojamas, neturėtų būti vėl smarkiai vėluojama įsteigti jungtinį konsultacinį komitetą; kadangi modernizuotam susitarimui įsigaliojus pilietinės visuomenės dalyvavimas turi būti grindžiamas aiškiomis struktūromis, narystės ir ataskaitų teikimo įgaliojimų pusiausvyra;

I.  kadangi ES ir Čilė dalyvavo daugiašalėse derybose, kuriomis siekta labiau liberalizuoti prekybą paslaugomis;

J.  kadangi Čilė – PPO Sutarties dėl viešųjų pirkimų stebėtoja, o ne susitarimo šalis, ji nedalyvauja daugiašalėse derybose dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių;

K.  kadangi 2002 m. ES ir Čilės asociacijos susitarimo 45 straipsnyje į bendradarbiavimui skirtą skyrių įtrauktos nuostatos, kuriose nurodyta, kad šis susitarimas turėtų „prisidėti prie politikos ir programų, kuriomis gerinamas, užtikrinamas ir didinamas teisingas vyrų ir moterų dalyvavimas visuose politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo sektoriuose, stiprinimo“;

L.  kadangi Čilė yra prisijungusi prie Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (angl. Trans-Pacific Partnership, TPP), kurios ateitis šiuo metu nėra aiški, ir su visomis Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno šalimis yra pasirašiusi LPS bei, daugelio nuomone, yra stabili ir patikima partnerė;

M.  kadangi 2010 m. Čilė tapo pirmąja Pietų Amerikos šalimi, tapusia EBPO nare, ir ji turi patikimą makroekonomikos sistemą;

N.  kadangi svarbu kuo įtraukiau padidinti modernizuojant asociacijos susitarimo prekybos ramstį atsirandančias galimybes įmonėms, ypač MVĮ, ir piliečiams ES ir Čilėje; kadangi ryšium su tuo būtų galima padaryti daugiau, pavyzdžiui, platinant prieinamą informaciją, nes tai galėtų paskatinti svarų naudos didėjimą visoms asociacijos susitarimo šalims;

O.  kadangi Čilė su 17 ES valstybių narių yra sudariusi dvišales investicijų sutartis (DIS), kurių turinys neatspindi naujausių pokyčių ir geriausios patirties investicijų politikos srityje ir kurios būtų pakeistos ir nustotų galioti, kai įsigalios Sąjungos ir Čilės susitarimas, į kurį bus įtrauktas investicijų skyrius;

P.  kadangi neproporcingai griežtos Čilės teisės aktų sąlygos, kurių turi laikytis ES žvejybos laivai, šiems laivams trukdo naudotis uosto infrastruktūra Čilėje siekiant iškrauti, perkrauti krovinius, prisipilti kuro ar gauti žvejybos įrankių;

Q.  kadangi šiuo metu Čilės eksporto modelis labai skiriasi nuo Europos modelio, nes jame dominuoja žaliavų, pvz., vario, vaisių ir daržovių eksportas;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir EIVT:

   a) užtikrinti, kad Europos Parlamentas visų derybų metu nedelsiant gautų visą ir tikslią informaciją, kad galėtų nuspręsti, ar duoti pritarimą modernizuoto asociacijos susitarimo su Čile, įskaitant susitarimo prekybos ramstį, sudarymui; atkreipti dėmesį į tai, kad, nors pagal SESV 217 straipsnį sudaryti asociacijos susitarimai paprastai yra mišraus pobūdžio ir apima į bendros prekybos politiką nepatenkančias sritis, Teisingumo Teismui pateikus nuomonę dėl ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo, reikia gerai apsvarstyti, kaip modernizuoti ES ir Čilės asociacijos susitarimą, siekiant atskirti ir apsaugoti prekybos išimtinės ir pasidalijamosios kompetencijos sritis, ir visapusiškai paisyti kompetencijos paskirstymo tarp Sąjungos ir jos valstybių narių per visą derybų procesą, taip pat siekiant pasirašyti ir sudaryti susitarimus; taigi sudaryti du atskirus susitarimus, aiškiai atskiriant prekybos ir investicijų susitarimą, kuriame yra tik išimtinei Sąjungos kompetencijai priklausantys klausimai, ir antrąjį susitarimą, kuris apima bendros su valstybėmis narėmis kompetencijos klausimus;
   b) atsižvelgti į tai, kad nuo Asociacijos susitarimo įsigaliojimo tiek ES, tiek Čilė sudarė šiuolaikiškesnius, platesnio užmojo ir išsamesnius prekybos susitarimus ir kad jų susitarime nesprendžiami įvairių sričių klausimai, kurie yra svarbūs norint užtikrinti, kad juo būtų prisidedama prie bendro ekonomikos augimo, lygių galimybių, deramo darbo ir darnaus vystymosi, taip pat darbo ir aplinkos apsaugos standartų paisymo ir skatinimo bei lyčių lygybės, kurie naudingi abiejų šalių piliečiams;
   c) laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius ir politinius pokyčius, įvykusius per pastaruosius 15 metų, svarbu ir reikia siekti modernizuoti ES ir Čilės asociacijos susitarimą, ypač su prekyba susijusį jo aspektą, remiantis abipusiškumu, abipuse nauda ir pusiausvyra, ir atsižvelgti į ES ir Čilės jungtinio parlamentinio komiteto nuolat reiškiamą paramą modernizavimui, taip pat į tai, kad jungtinis konsultacinis komitetas palankiai įvertino veiksmus, kuriais siekiama susitarimą atnaujinti;
   d) prisiminti, kad globalizacijos ir prekybos politikos klausimais neseniai Europoje ir kitur buvo aktyviai diskutuota, nes šios politikos nauda gali būti paskirstyta ne po lygiai; manyti, kad būtina numatyti tendencijas ir galimas pasekmes, siekiant užtikrinti įtraukesnį prekybos teikiamos naudos paskirstymą ir suteikti tinkamą apsaugą tiems, kurie negali pasinaudoti susitarimu ir kurie vykstant vėlesniam procesui gali atsidurti prastesnėje padėtyje; todėl plėtoti politikos veiksmus, visų pirma ne tik nacionaliniu, bet ir Sąjungos lygiu ir kitose srityse, ne tik prekybos susitarimų srityje, pavyzdžiui, pramonės, mokesčių ir socialinės politikos srityse;
   e) nepamiršti, kokia svarbi daugiašalė darbotvarkė ir kad visomis dvišalėmis derybomis neturi būti kenkiama daugiašalės pažangos siekiui; atsižvelgti į tai, kad tvirtesni ES ir Čilės dvišaliai santykiai ir bendradarbiavimas taip pat turėtų supaprastinti glaudesnį šalių bendradarbiavimą ir sąveiką daugiašalėje ir keliašalėje aplinkoje; šiuo atžvilgiu skatinti visapusišką Čilės dalyvavimą derybose dėl PPO Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių ir PPO peržiūrėtos Sutarties dėl viešųjų pirkimų;
   f) modernizavimo procese didžiausią dėmesį skirti bendroms vertybėms ir tęsti nuostatų dėl žmogaus teisių įtraukimo praktiką, kaip tai daroma sudarant visus asociacijos susitarimus;
   g) užtikrinti, kad visame modernizuoto asociacijos susitarimo tekste būtų užtikrinta ir aiškiai bei nedviprasmiškai įtvirtinta šalių teisė ir galimybė priimti ir taikyti savo pačių įstatymus ir kitus teisės aktus, atsižvelgiant į viešąjį interesą, kad būtų pasiekti teisėti viešosios politikos tikslai, pavyzdžiui, susiję su žmogaus teisių apsauga ir skatinimu, įskaitant tokias sritis kaip prieiga prie vandens, visuomenės sveikata, socialinės paslaugos, viešoji švietimo sistema, sauga, aplinka, visuomenės dorovė, socialinė ir vartotojų apsauga, privatumo ir duomenų apsauga, ir kultūrų įvairovės propagavimu ir apsauga; užtikrinti, kad jokie investuotojų reikalavimai netrukdytų siekti šių tikslų; ryšium su tuo pabrėžti, kad ES laisvosios prekybos susitarimu nesiekiama riboti teisėtus Sąjungos, jos valstybių narių ar subfederalinių subjektų interesus reguliuoti atsižvelgiant į viešąjį interesą;
   h) derybose dėl prekybos prekėmis siekti gerokai pagerinti rinkos prieinamumą atsižvelgiant į visas tarifų pozicijas, panaikinti nereikalingas kliūtis, įskaitant kliūtis, susijusias su ES laivų galimybėmis naudotis uostų infrastruktūra, kartu atsižvelgiant į tai, kad yra daugybė jautrių žemės ūkio ir pramonės produktų, kuriems reikėtų sudaryti deramas sąlygas, pvz., taikant tarifines kvotas, skiriant tinkamus pereinamuosius laikotarpius arba prireikus jų neįtraukiant į susitarimą; įtraukti tinkamą naudoti ir veiksmingą dvišalę apsaugos sąlygą, kuria sudaroma galimybė laikinai sustabdyti lengvatų taikymą, jeigu dėl atnaujinto asociacijos susitarimo įsigaliojimo importo didėjimas darytų arba galėtų daryti žalą pažeidžiamiems sektoriams;
   i) į savo derybinius nurodymus įtraukti tikslą supaprastinti kilmės taisykles ir muitinės procedūras, siekiant pritaikyti jas prie tikrosios vis sudėtingesnių pasaulinių vertės grandinių padėties; užtikrinti, kad į atnaujintą Asociacijos susitarimą būtų įtrauktos kovos su sukčiavimu nuostatos ir priemonės bei įsipareigojimai standartizuoti muitinės taisykles ir praktiką, kad būtų padidintas skaidrumas, veiksmingumas, teisinis tikrumas ir muitinių bendradarbiavimas, kartu atnaujinant ir supaprastinant procedūras, kaip nurodyta PPO susitarime dėl prekybos lengvinimo ir peržiūrėtoje Kioto konvencijoje;
   j) prekybos paslaugomis srityje atsižvelgti į tai, kad pagal dabartinį asociacijos susitarimą nevisiškai išnaudotos paslaugų sektoriaus galimybės ir kad modernizuotame asociacijos susitarime reikėtų spręsti nereikalingų patekimo į rinką ir nacionalinio režimo kliūčių klausimą; atsižvelgti į tai, kad reikėtų prisiimti įsipareigojimus, pagrįstus Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis (GATS) ir kad prireikus reikėtų atnaujinti taisykles, kad jos atspindėtų naujus pokyčius; garso ir vaizdo paslaugų neįtraukti į šio susitarimo taikymo sritį; užtikrinti, ir aiškiai numatyti, kad modernizuotas asociacijos susitarimas netrukdytų šalių gebėjimui nustatyti, reguliuoti, teikti ir remti viešąsias paslaugas atsižvelgiant į viešąjį interesą, kad susitarime nebūtų iš vyriausybių reikalaujama privatizuoti jokių paslaugų, taip pat nebūtų užkirstas kelias vyriausybėms teikti viešąsias paslaugas, kurias anksčiau tiekdavo privatieji paslaugų teikėjai, arba valstybei vėl imti kontroliuoti paslaugas, kurias valdžios institucijos anksčiau buvo pasirinkusios privatizuoti, nei trukdyti valdžios institucijoms plėsti visuomenei teikiamas paslaugas išbraukiant visas sąlygas, nuostatas ar įsipareigojimus, kuriais būtų mažinamas būtinas lankstumas, kad dabartinės ir būsimos visuotinės svarbos ekonominės paslaugos vėl būtų valstybės kontroliuojamos;
   k) užtikrinti, kad atnaujintu susitarimu būtų nustatyti reikiami veiksmai, kuriais būtų numatytas didesnis reguliavimo skaidrumas ir savitarpio pripažinimas, įskaitant nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti nešališkumą ir aukščiausių apsaugos standartų, susijusių su reikalavimais, kvalifikacijomis ir licencijomis, laikymąsi, ir šioje srityje numatyti konsultacijų institucinius mechanizmus, kuriuose dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai, pvz., MVĮ ir pilietinės visuomenės organizacijos;
   l) užtikrinti, kad, nors prisiimti įsipareigojimai supaprastinti fizinių asmenų atvykimą ir pasilikimą verslo tikslais, užsienio paslaugų teikėjai turi laikytis ES ir valstybių narių socialinių ir darbuotojų teisės aktų ir taikomų kolektyvinių susitarimų, kai darbuotojai naudojasi 4 režimo įsipareigojimais;
   m) užtikrinti, kad visas plataus užmojo bendradarbiavimas reguliavimo klausimais ir standartų harmonizavimas išliktų savanoriški, juos vykdant būtų paisoma reguliavimo institucijų savarankiškumo, jie būtų pagrįsti vien didesniais informacijos mainais ir administraciniu bendradarbiavimu, siekiant įvardyti nereikalingas kliūtis ir administracinę naštą, ir jais turi būti išsaugotas atsargumo principas; nepamiršti, jog, didinant konvergenciją ir bendradarbiavimą tarptautinių standartų srityje, kartu užtikrinant aukščiausią vartotojų, aplinkos, socialinės ir darbuotojų apsaugos lygį, turi būti siekiama, kad bendradarbiavimas reguliavimo srityje būtų naudingas pasaulio ekonomikos valdymui;
   n) apsvarstyti galimybę į atnaujintą Asociacijos susitarimą įtraukti finansinių paslaugų rizikos ribojimo išlygą, pagrįstą į ES ir Kanados Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS) įtraukta išlyga, kad šalims būtų suteikta politinė erdvė reguliuoti savo finansų ir banko sektorius, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą ir vientisumą; įtraukti apsaugos priemones ir bendrąsias išimtis, susijusias su kapitalo judėjimu ir mokėjimais, taikytinas tais atvejais, kai kapitalo judėjimas ir mokėjimai sukelia ar gali sukelti didelių sunkumų sklandžiam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui arba ES mokėjimų pusiausvyrai;
   o) įtraukti nuostatas dėl gero mokesčių valdymo ir skaidrumo standartų, kurios dar kartą patvirtintų šalių įsipareigojimą įgyvendinti tarptautinius standartus kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu bei mokesčių vengimu, ypač EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo rekomendacijas, taip pat nuostatas, kurios apimtų reikalavimus dėl automatiško keitimosi informacija ir verslo patikos fondų tikrosios nuosavybės viešųjų registrų steigimo, taip pat konkrečias nuostatas skyriuose dėl finansinių paslaugų, kapitalo judėjimo ir įsteigimo, kuriomis būtų nustatyta, kad įmonių mokesčių planavimas turi būti atsekamas;
   p) nepamiršti, kad korupcija kenkia žmogaus teisėms, lygybei ir socialiniam teisingumui ir yra didelė kliūtis ekonomikai augti; įtraukiant specialų skirsnį, kuriame būtų išdėstyti aiškūs ir tvirti įsipareigojimai bei priemonės, kovoti su visų formų korupcija ir įgyvendinti tarptautinius standartus bei daugiašales kovos su korupcija konvencijas;
   q) manyti, kad tvarios nuostatos dėl viešųjų pirkimų atvėrimo, kuriomis skatinama laikytis naudingiausio pasiūlymo principo, apimančio socialinius, aplinkos apsaugos ir inovacijų kriterijus, supaprastintas procedūras ir skaidrumą konkurso dalyvių atžvilgiu, įskaitant veiksmingas galimybes dalyvauti subjektams iš kitų šalių, taip pat gali būti veiksmingos kovos su korupcija priemonės ir jomis gali būti didinamas viešojo administravimo sąžiningumas ir teikiama ekonominė nauda mokesčių mokėtojams; atnaujintame asociacijos susitarime numatyti paprastesnį patekimą į viešųjų pirkimų rinkas, taip pat ir ne centriniu lygmeniu, skaidrias procedūras, pagrįstas nacionaliniu režimu, nešališkumu ir teisingumu;
   r) užtikrinti, kad investicijų politika apimtų gerą valdymą ir sudarytų geresnes sąlygas investicijoms, taip pat plėtoti ir įtvirtinti investuotojų įsipareigojimus tuo pačiu gerinant investuotojų apsaugą;
   s) užtikrinti, kad derybiniuose nurodymuose Komisijai būtų nurodyta vesti derybas dėl modernaus investicijų skyriaus, atsižvelgiant į geriausią tarptautinę patirtį, pvz., Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferenciją (UNCTAD), darnaus vystymosi investicijų politikos strategiją ir naujausią Teisingumo Teismo nuomonę dėl ES ir Singapūro LPS;
   t) siekti, kad būtų atlikta reikalinga tarptautinė ginčų sprendimo tvarkos reforma; siekti, kad visos šalys įsipareigotų pirmiausia kreiptis į kompetentingus teismus ir pakeisti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimą (IVGS) viešųjų investicijų teismų sistema (angl. ICS), turinčia apeliacinį mechanizmą, griežtas taisykles dėl interesų konfliktų ir įgyvendinamą elgesio kodeksą; atsižvelgti į investuotojų įsipareigojimus ir išsaugoti teisę reguliuoti siekiant teisėtų viešosios politikos tikslų, pavyzdžiui, susijusių su sveikata ir vandens tiekimu, taip pat darbuotojų ir aplinkos apsauga; siekti išvengti nepagrįsto bylinėjimosi ir apimti visas demokratines procedūrines garantijas, kaip antai teisė į vienodas galimybes kreiptis į teismą (ypatingą dėmesį skiriant MVĮ), užtikrinti teismų nepriklausomumą, skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat siekti daugiašalio investicijų teismo įsteigimo (angl. MIC);
   u) užtikrinti, kad modernizuotas asociacijos susitarimas apimtų tvirtą ir plataus užmojo TSDC, į kurį būtų įtrauktos privalomos ir įgyvendinamos nuostatos, kurioms būtų taikomi tinkami ir veiksmingi ginčų sprendimo mechanizmai, pagal kurias, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, būtų numatyta sankcijomis pagrįsta sistema ir būtų sudarytos sąlygas tinkamai dalyvauti socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei; mano, kad į TSDC, be kita ko, reikėtų įtraukti šalių įsipareigojimą priimti ir nacionaliniuose įstatymuose bei teisės aktuose išsaugoti pagrindinėse TDO konvencijose įtvirtintus principus ir veiksmingai įgyvendinti naujausias TDO priemones, visų pirma valdymo konvencijas, deramo darbo darbotvarkę, TDO konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių tautų teisių, Konvenciją dėl darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos, Namų ūkio darbuotojų konvenciją ir Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų, taip pat darbuotojų migrantų darbo standartus ir įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant EBPO tam tikriems sektoriams skirtas gaires ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, taip pat procedūrą, pagal kurią jungtiniame konsultaciniame komitete susirinkę socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė galėtų paraginti pradėti vyriausybės konsultacijas;
   v) atsižvelgiant į Čilės pasiektą pažangą dvišalėse prekybos derybose su Urugvajumi ir Kanada, užtikrinti, kad šalys įtrauktų konkretų skyrių dėl prekybos ir lyčių lygybės bei moterų įgalinimo, kuriame būtų nustatyti aiškūs ir išmatuojami tikslai, viršijantys tarptautines žmogaus teises, darbo ir socialinius standartus, kurių laikosi šalys, numatytos aktyvios priemonės, kuriomis siekiama pagerinti moterų galimybes pasinaudoti asociacijos susitarimu teikiamomis galimybėmis; nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama, inter alia, užtikrinti geresnę profesinio ir šeiminio gyvenimo pusiausvyrą ir naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; taip pat užtikrinti, kad susitarimo šalys įsipareigotų kaupti suskirstytus duomenis, kad būtų galima atlikti nuodugnias asociacijos susitarimo poveikio lyčių lygybei ex ante ir ex post analizes; siekti didesnio moterų valdomų įmonių (visų pirma labai mažų įmonių ir MVĮ) dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, atsižvelgiant į patirtį, įgytą Čilės lyčių lygybės ministerijos, kuri 2015 m. priėmė programą, kuria didinamas moterų verslininkių, kaip tiekėjų, dalyvavimas „Chile Compras“ viešųjų pirkimų rinkoje; remti moterų įmonių tarptautinimą ir skatinti moteris naudotis 4 režimo teikiamomis galimybėmis; užtikrinti, kad lyčių lygybės žinios būtų įtrauktos į derybų grupes ir periodines diskusijas dėl šio skyriaus įgyvendinimo Jungtiniame konsultaciniame komitete, kuris taip pat turėtų būti įtrauktas į lyčių lygybę skatinančias organizacijas;
   w) taip pat įtraukti išsamų skyrių apie labai mažas įmones ir MVĮ, kuriame būtų numatyta didelė pažanga, susijusi su prekybos sąlygų gerinimu, prekybai kylančių kliūčių panaikinimu ir nereikalinga administracine našta, taip pat aktyvios priemonės, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad būtų pakankamai naudojamasi susijusiomis galimybėmis ir kad jos būtų teikiamos visiems pagrindiniams ir galimiems dalyviams (t. y. sukuriant vieno langelio sistemą, tam skirtas interneto svetaines ir skelbiant sektorių gaires, kuriose būtų pateikiama informacija apie procedūras ir naujas prekybos ir investicijų galimybes);
   x) įtraukti skyrių dėl energetikos, kuris apimtų, inter alia, atsinaujinančiosios energijos ir žaliavų klausimus; pripažinti, kad svarbu įgyvendinti daugiašalius aplinkos susitarimus (būtent Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos), įtraukti su prekyba susijusias nuostatas ir įpareigojimus dalyvauti vykdant tarptautines priemones, derybas ir abipusiškai naudingą prekybos ir aplinkos politiką, atitinkančią žiedinės ekonomikos tikslus, įskaitant įsipareigojimus dėl žaliojo ekonomikos augimo, ir remti bei toliau skatinti prekybą aplinkos apsaugos prekėmis ir paslaugomis bei atsinaujinančiąja energija, taip pat klimatui nekenkiančiomis technologijomis, ir investicijas į jas;
   y) priimti derybinius nurodymus, pagal kuriuos būtų numatyta sustiprinti gyvūnų gerovės nuostatas, įtrauktas į dabartinį asociacijos susitarimą, vykdant veiksmingą dvišalį bendradarbiavimą šiuo klausimu ir numatant sąlyginį liberalizavimą tais atvejais, kai gaminant tam tikrus produktus kyla pavojus gyvūnų gerovei;
   z) priimti derybinius nurodymus, kuriuose būtų išdėstyti reikalavimai spręsti su konkurencijos teisės ir nuostatų dėl sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių įgyvendinimu susijusius klausimus, kad būtų atsižvelgta į skaidrumo, proceso teisingumo ir nediskriminavimo principus, taip pat į su subsidijomis susijusias taisykles;
   aa) atsižvelgti į tai, kad visuose prekybos susitarimuose vartotojų gerovė turi būti įtvirtinta kaip vienas iš bendrų tikslų ir jais reikia užtikrinti, kad asociacijos susitarimu šalys įsipareigotų taikyti aukšto lygio vartotojų saugos ir apsaugos reikalavimus ir kad būtų laikomasi aukščiausių tarptautinių standartų ir būtų parengta nuosekli geriausia patirtis, ypač susijusi su vartotojų apsauga finansinių paslaugų, produktų ženklinimo ir e. prekybos srityse;
   ab) pripažinti, kad derybose turi būti priimtos tvirtos ir įgyvendinamos nuostatos, apimančios visų intelektinės nuosavybės teisių formų pripažinimą ir apsaugą, įskaitant plataus užmojo nuostatas dėl geografinių nuorodų (GN), pagrįstas į dabartinį Asociacijos susitarimą įtrauktomis nuostatomis, kurios buvo praplėstos, užtikrinant geresnes prieigos prie rinkos galimybes, geresnį įgyvendinimą ir galimybę įtraukti naujas geografines nuorodas; užtikrinti, kad persvarstytas asociacijos susitarimas apimtų intelektinės nuosavybės skyrių, be kita ko, užtikrinantį reikiamą lankstumą, ir kad su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusios nuostatos netrukdytų gauti įperkamų svarbiausių vaistų ir gydymo pagal vietines visuomenės sveikatos programas; užtikrinti, kad šis skyrius apimtų daugiau negu numatyta Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), nuostatose;
   ac) užtikrinti, kad šalys garantuotų kuo aukštesnį skaidrumo ir dalyvavimo lygį, užtikrinant, kad būtų pasiekti derybų tikslai, ir kad tai apimtų nuolatinį ir tinkama informacija grindžiamą dialogą su visomis susijusiomis šalimis, įskaitant suinteresuotuosius subjektus, pvz., įmones, profesines sąjungas ir pilietinę visuomenę, įskaitant čiabuvių atstovus; šiuo atžvilgiu sistemingai įtraukti kompetentingas parlamentines institucijas, visų pirma ES ir Čilės jungtinį parlamentinį komitetą ir jungtinį konsultacinį komitetą visu asociacijos susitarimo galiojimo ciklu – nuo derybų iki įgyvendinimo ir vertinimo, ir, ryšium su įgyvendinimo etapu, remti oficialaus Čilės pilietinės visuomenės dalyvavimo institucijos sukūrimą, kad būtų atsižvelgta į Čilės visuomenės pliuralizmą, ypatingą dėmesį skiriant jos čiabuvių tautoms; siekiant šio tikslo kartu su Čile užtikrinti, kad visa susijusi informacija būtų skelbiama plačiajai visuomenei prieinamiausiu būdu, įskaitant informacijos suvestines, išverstas į ispanų kalbą, kuri yra bendra oficialioji kalba;
   ad) atsižvelgti į Parlamento raginimus supažindinti visuomenę su prekybos derybų įgaliojimais ir skelbti derybinius nurodymus dėl asociacijos susitarimo modernizavimo iš karto po jų priėmimo;
   ae) užtikrinti, kad asociacijos susitarime būtų numatyti reikiami mechanizmai, kuriais jį įgyvendinant būtų užtikrintas praktinis jo laikymasis, įskaitant šiuolaikinį, veiksmingą tarpvalstybinių ginčų sprendimo mechanizmą;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIVT, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Čilės Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 352, 2002 12 30, p. 3.
(2) Tarybos pranešimas spaudai 197/15, 2015 4 21.
(3) http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.events-and-activities-eu-chile-jcc-01-declaration
(4) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/reflection-paper-globalisation_lt.pdf
(5) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/reflection-paper-social-dimension-europe_lt.pdf
(6) https://www.ombudsman.europa.eu/lt/cases/decision.faces/lt/58668/html.bookmark
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0041.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0284.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0298.
(10) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94.
(11) http://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=EPRS_STU%282017%29558764
(12) http://unfccc.int/files/essential_background/convention/application/pdf/english_paris_agreement.pdf
(13) http://www.europarl.europa.eu/cmsdata/113103/1107500EN.pdf
(14) http://www.iwgia.org/publications/search-pubs?publication_id=740
(15) http://ec.europa.eu/trade/policy/countries-and-regions/countries/chile/
(16) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2006/september/tradoc_113364.pdf


Europos statistikos programos pratęsimas iki 2020 m. ***I
PDF 323kWORD 46k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos ir ji pratęsiama 2018–2020 m. (COM(2016)0557 – C8-0367/2016 – 2016/0265(COD))
P8_TA(2017)0355A8-0158/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0557),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0367/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarčių protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Sutarčių protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0158/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. rugsėjo 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos, pratęsiant jos galiojimą iki 2020 m.

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1951.)

(1) OL C 75, 2017 3 10, p. 53.


Europos rizikos kapitalo fondai ir Europos socialinio verslumo fondai ***I
PDF 323kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų ir Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (COM(2016)0461 – C8-0320/2016 – 2016/0221(COD))
P8_TA(2017)0356A8-0120/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0461),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0320/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 29 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti minėtai pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0120/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. rugsėjo 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų ir Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1991.)

(1) OL C 394, 2016 10 26, p. 2.
(2) OL C 75, 2017 3 10, p. 48.


Šiaurės jūros demersinių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ***I
PDF 636kWORD 69k
2017 m. rugsėjo 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Šiaurės jūros demersinių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiamečio plano sudarymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (COM(2016)0493 – C8-0336/2016 – 2016/0238(COD))(1)
P8_TA(2017)0357A8-0263/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti žvejybos ir ilgalaikį akvakultūros tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;
(4)  BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą, kad būtų užtikrinama, kad žvejojamų žuvų rūšių ištekliai atsikurtų ir būtų išlaikomi tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  kalbant apie jūrų biologinių išteklių naudojimą, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytas aiškus tikslas atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Todėl pagal to reglamento 2 straipsnio 2 dalį atitinkamas naudojimo lygis turi būti pasiektas, kai įmanoma, 2015 m., ir palaipsniui pasiektas ne vėliau kaip 2020 m., ir po to jis turėtų būti išlaikomas;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  siekiant BŽP tikslų, turi būti imtasi įvairių apsaugos priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz. daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių;
(5)  siekiant BŽP tikslų, turi būti imtasi įvairių išsaugojimo priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz., daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių, visapusiškai laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būtų pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, juose turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos priemonės;
(6)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būtų pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, juose turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai, tikslai ir apsaugos priemonės, išteklių išsaugojimo tikslai ir techninės priemonės, kurių reikia imtis, kad būtų pasiekti to reglamento 15 straipsnyje nustatyti kiekybiniai tikslai, būtų kuo labiau vengiama nepageidaujamo laimikio ir jis būtų kiek įmanoma mažinamas;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   be to, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnio 3 dalį daugiamečiame plane Komisijai gali būti suteikti įgaliojimai nustatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonus;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   kai kuriuos bendro intereso išteklius taip pat naudoja trečiosios šalys, todėl labai svarbu, kad Sąjunga konsultuotųsi su tomis trečiosiomis šalimis, siekdama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai būtų valdomi darniai. Jeigu nėra oficialaus susitarimo, Sąjunga, siekdama sudaryti sąlygas darniam valdymui, turėtų padaryti viską, ką gali, kad būtų susitarta dėl bendros tų išteklių žvejybos tvarkos, kurią įgyvendinant turėtų būti užtikrintos, sudarytos ir propaguojamos vienodos sąlygos Sąjungos rinkos veiklos vykdytojams;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  šio plano tikslas turėtų būti prisidėti prie BŽP tikslų siekimo, ypač pasiekti atitinkamų išteklių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (DGTŽL) ir jį išlaikyti ir taip prisidėti prie įpareigojimo iškrauti priedugnio žuvų laimikį, kuriam taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, vykdymo ir prie ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo įgyvendinimo;
(10)  šio plano tikslas turėtų būti prisidėti prie BŽP tikslų siekimo, ypač atkurti žuvų išteklius ir juos išlaikyti tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, prisidėti prie įpareigojimo iškrauti demersinių išteklių, kuriems taikomi laimikio apribojimai, laimikį vykdymo ir, kuo labiau sumažinant neigiamą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai, prie ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo įgyvendinimo;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)   šis planas taip pat turėtų padėti pasiekti, kad aplinkos būklė būtų gera, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, ir kad buveinių ir rūšių išsaugojimo būklė būtų palanki, kaip reikalaujama atitinkamai Europos Parlamento direktyvoje 2009/147/EB1a ir Tarybos direktyvoje 92/43/EEB1b;
_____________
1a 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
1b 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus tikslus;
(11)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus ir kad jas nustatant būtų laikomasi daugiamečiuose planuose nustatytų kiekybinių tikslų, laikotarpių ir intervalų;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)   pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 1 dalį bendri Sąjungos ir trečiųjų šalių ištekliai turi būti valdomi, kiek įmanoma, pagal bendrus susitarimus, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Be to, tokiems susitarimams turėtų būti taikomi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 1 ir 2 straipsniuose nustatyti tikslai ir 4 straipsnyje nustatytos apibrėžtys;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  jeigu su DGTŽL susiję tikslai nenustatyti, rekomenduojama taikyti atsargumo principą;
(14)  jeigu su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu susiję tikslai nenustatyti, daugiamečiame plane turėtų būti nustatytos priemonės žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Tokiomis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad atitinkamų išteklių išsaugojimo lygis bent jau prilygtų naudojimo lygiui, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  mėgėjų žvejyba gali daryti žuvų ištekliams didelį poveikį. Valstybės narės turi rinkti duomenis apie mėgėjų žvejybos laimikius, laikydamosi teisės aktuose nustatytų duomenų rinkimo reikalavimų. Tais atvejais, kai tokia žvejyba daro didelį neigiamą poveikį ištekliams, plane turėtų būti numatyta galimybė priimti sprendimą dėl specialių valdymo priemonių, laikantis proporcingumo principo. Bet kokios Sąjungos lygmens valdymo ir techninės priemonės, susijusios su mėgėjų žvejyba, turėtų proporcingai atitikti siekiamus tikslus;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  norveginių omarų funkciniams vienetams (kuriems nustatomi), rekomenduojama naudoti šiuos ribinius gausos dydžius: minimali gausa (gausabuffer), kuri atitinka Bbufffer atskaitos tašką, nurodytą Šiaurės jūros omarų ilgalaikiame valdymo plane, parengtame Šiaurės jūros patariamosios tarybos42, ir ribinė gausa (gausalimit), kuri atitinka gausos DGTŽL Btrigger (lygų Blim), kaip nurodyta ICES77;
(16)  norveginių omarų funkciniams vienetams (kuriems nustatomi), tikslinga naudoti ICES rekomenduojamus minimalios gausos (Abundancebuffer) ir ribinės gausos (Abundancelimit)) dydžius kaip gausos dydžius, kuriems sumažėjus imamasi veiksmų;
_________________
42 Šiaurės jūros omarų ilgalaikis valdymo planas
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės tam atvejui, jei išteklius taptų mažesnis nei norma. Apsaugos priemonės turėtų apimtis žvejybos galimybių sumažinimą ir specialias išsaugojimo priemones, kai mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad reikalingos ištaisomosios priemonės. Šios priemonės turėtų būti papildytos visomis kitomis priemonėmis, jei reikia, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu arba valstybės narės priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu;
(17)  turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės tam atvejui, jei išteklius taptų mažesnis nei norma. Apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių sumažinimą ir specialias išsaugojimo priemones, kai patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad reikalingos taisomosios priemonės. Šios priemonės turėtų būti papildytos visomis kitomis priemonėmis, jei reikia, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu arba valstybės narės priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  tikslinga nustatyti, kad norveginių omarų IIa ir IV ICES zonose BLSK būtų lygūs laimikio ribų, nustatytų kiekvienam funkciniam vienetui, ir statistinių stačiakampių už funkcinių vienetų ribų tame BLSK rajone sumai. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia imtis priemonių, siekiant apsaugoti tam tikrus funkcinius vienetus;
(19)  tikslinga, jei įmanoma, kiekvienam funkciniam vienetui nustatyti atskirą norveginių omarų BLSK. Gali būti nuspręsta imtis atskirų priemonių, siekiant apsaugoti atitinkamą funkcinį vienetą;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės;
(20)  siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos kitos išsaugojimo priemonės, visų pirma priemonės, kuriomis siekiama palaipsniui užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą, atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, arba kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį ekosistemai ir kurios toliau tikslinamos, kai taikytina, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  turėtų būti nustatytas priedugnio žuvų išteklių ribinis kiekis, kurį žvejybos laivas turi iškrauti paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos šiuos uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kontrolę;
(25)  turėtų būti nustatytas priedugnio žuvų išteklių ribinis kiekis, kurį žvejybos laivas turi iškrauti paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos šiuos uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą iškraunamo laimikio, kuriam taikomas šis reglamentas, kontrolę;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turi būti atliekamas ir turi būti pagrįstas periodiniais plano įvertinimais, vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis: planas turi būti įvertintas kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį ir imtis regionalizuotų priemonių bei nustatyti poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tai taip pat yra minimalus mokslinių institucijų reikalaujamas laikotarpis;
(26)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turi būti atliekamas ir turi būti pagrįstas periodiniais plano įvertinimais, vadovaujantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis: planas turėtų būti įvertintas ne vėliau kaip ... [treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir po to – kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį ir imtis regionalizuotų priemonių bei nustatyti poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tai taip pat yra minimalus mokslinių institucijų reikalaujamas laikotarpis;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šiame reglamente apibrėžiamas daugiametis planas (toliau – planas), taikomas priedugnio žuvims Sąjungos vandenų ICES IIa, IIIa ir IV rajonuose (toliau – Šiaurės jūra) ir išteklių žvejybai.
1.  Šiame reglamente apibrėžiamas daugiametis planas (toliau – planas), taikomas demersiniams ištekliams Sąjungos vandenų ICES IIa, IIIa ir IV rajonuose (toliau – Šiaurės jūra reiškia šiuos tris rajonus) ir šių išteklių žvejybai, įskaitant mėgėjų žvejybą.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis arba atitinkamų valstybių narių prašymu, mano, kad 2 dalyje nurodytą sąrašą reikia iš dalies pakeisti, ji gali pateikti pasiūlymą dėl to sąrašo keitimo.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.   Šiame reglamente taip pat nustatoma įpareigojimo iškrauti visų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje (išskyrus šio straipsnio 1 dalyje jau nurodytus išteklius) nurodytų rūšių laimikį įgyvendinimo tvarka.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
1)  priedugnio žuvų ištekliai – plokščiųjų ir apvaliųjų žuvų rūšys ir norveginiai omarai, kurie gyvena ant vandens storymės dugno ar arti jos.
1)  demersiniai ištekliai – apvaliosios, plokščiosios ir kremzlinės žuvys, norveginiai omarai (Nephrops Norvegicus) ir šiaurinės paprastosios krevetės (Pandalus borealis), kurie gyvena ant vandens storymės dugno ar arti jo;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)
1a)  patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos – ICES ar STECF recenzuotos mokslinės rekomendacijos, pagrįstos naujausiais turimais duomenimis ir atitinkančios visus Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, visų pirma jo 25 straipsnyje, nustatytus reikalavimus;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 b punktas (naujas)
1b)   FMSY intervalas – Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarnybos (ICES) apskaičiuotas intervalas, kurį taikant užtikrinama, kad galimas laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Pagal ICES rekomendacijų taisyklę, tokiais atvejais, kai išteklių neršiančių žuvų biomasė mažesnė už minimalų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką (MSY Btrigger), F turi būti sumažinamas iki tokios reikšmės, kuri neviršija viršutinės ribinės reikšmės, lygios FMSY vertei, padaugintai iš išteklių neršiančių žuvų biomasės BLSK metais ir padalintai iš MSY Btrigger;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 c punktas (naujas)
1c)   MSY Flower ir MSY Fupper – mažiausia ir didžiausia FMSY intervalo reikšmės;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas
2)  1 grupė – priedugnio žuvų ištekliai, kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su biomase susijusios apsaugos priemonės yra nustatyti šiame plane:
2)  1 grupė – demersiniai ištekliai, kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su biomase susijusios apsaugos priemonės yra nustatyti šiame plane, kaip nurodyta I ir II prieduose:
a)  atlantinės menkės (Gadus morhua) vakarų (Šiaurės jūros, rytinės Lamanšo dalies, Skagerako) IV parajonyje ir VIId ir IIIa kvadrate, toliau vadinamos Šiaurės jūros atlantinėmis menkėmis;
a)  atlantinės menkės (Gadus morhua) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VIId kvadrate (rytinė Lamanšo dalis) ir IIIa kvadrato vakarinėje dalyje (Skagerakas), toliau vadinamos IV parajonio, VIId kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies atlantinėmis menkėmis;
b)  juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus) (Šiaurės jūros, į vakarus nuo Škotijos, Skagerako) IV parajonyje ir VIa ir IIIa kvadrate, toliau vadinamos juodadėmėmis menkėmis;
b)  juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VIa kvadrate (į vakarus nuo Škotijos) ir IIIa kvadrato vakarinėje dalyje (Skagerakas), toliau vadinamos IV parajonio, VIa kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies juodadėmėmis menkėmis;
c)  jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir IIIa kvadrate (Skagerakas), toliau vadinamos Šiaurės jūros plekšnėmis;
c)  jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir IIIa kvadrate (Skagerakas), toliau vadinamos IV parajonio ir IIIa kvadrato jūrinėmis plekšnėmis;
d)  ledjūrio menkės (Pollachius virens) IV ir VI parajonyje ir IIIa kvadrate (Šiaurės jūra, Rokalas ir Škotijos vakarai, Skagerakas ir Kategatas), toliau vadinamos ledjūrio menkėmis;
d)  ledjūrio menkės (Pollachius virens) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VI parajonyje (į vakarus nuo Škotijos ir Rokalo salos rajonas) ir IIIa kvadrate (Skagerakas ir Kategatas), toliau vadinamos IV ir VI parajonių ir IIIa kvadrato ledjūrio menkėmis;
e)  jūrų liežuviai (Solea solea) IV parajonyje (Šiaurės jūra), toliau vadinami Šiaurės jūros liežuviais;
e)  jūrų liežuviai (Solea solea) IV parajonyje (Šiaurės jūra), toliau vadinami IV parajonio jūrų liežuviais;
f)  jūrų liežuviai (Solea solea) IIIa kvadrate ir 22–24 pakvadratyje (Skagerakas ir Kategatas, Baltijos jūros vakarinė dalis), toliau vadinami Kategato jūrų liežuviais;
f)  jūrų liežuviai (Solea solea) IIIa kvadrate (Skagerakas ir Kategatas) ir 22–24 pakvadračiuose (Baltijos jūros vakarinė dalis), toliau vadinami IIIa kvadrato ir 22–24 pakvadračių jūrų liežuviais;
g)  merlangai (Merlangius merlangus) IV parajonyje ir VIId kvadrate (Šiaurės jūra ir rytinė Lamanšo dalis), toliau vadinami Šiaurės jūros merlangais;
g)  merlangai (Merlangius merlangus) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir VIId kvadrate (rytinė Lamanšo dalis), toliau vadinami IV parajonio ir VIId kvadrato merlangais;
ga)  europiniams jūrų velniams (Lophius piscatorius) IIIa kvadrate (Skagerakas ir Kategatas), IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir VI parajonyje (į vakarus nuo Škotijos ir Rokalo salos rajonas);
gb)  šiaurinėms paprastosioms krevetėms (Pandalus borealis) IVa kvadrato rytinėje dalyje ir IIIa kvadrate.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį, siekiant iš dalies pakeisti 1 grupės išteklių sąrašą, nurodytą šios dalies pirmoje pastraipoje ir šio reglamento I ir II prieduose, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto įžanginė dalis
3)  2 grupė – norveginių omarų (Nephrops norvegicus) funkciniai vienetai (FV), kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su gausa susijusios apsaugos priemonės nustatytos šiame plane:
3)  2 grupė – norveginių omarų (Nephrops norvegicus) funkciniai vienetai (FV), kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su gausa susijusios apsaugos priemonės nustatytos šiame plane, kaip nurodyta I ir II prieduose:
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 8 a punktas (naujas)
8a)   Į šias grupes įtraukiami ištekliai keičiami tik remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 10 punktas
10)   DGTŽL Btriggerneršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas, žemiau kurio būtina imtis specialių ir tinkamų valdymo priemonių, siekiant užtikrinti, kad išteklių žvejybos mastai kartu su natūralia kaita per ilgą laikotarpį atkurtų DGTŽL užtikrinantį lygį.
10.  MSY Btriggertam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, derėtų imtis konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ilguoju laikotarpiu;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 10 a punktas (naujas)
10a)   mėgėjų žvejyba – neverslinė jūrų gyvųjų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Planas padės pasiekti bendros žvejybos politikos tikslų, išvardintų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, ypač vadovaujantis žvejybos valdymo atsargumo principu; juo siekiama užtikrinti, kad naudojant gyvuosius biologinius jūros išteklius būtų atkuriamas ir palaikomas toks žvejojamų rūšių populiacijos lygis, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausų žvejybos laimikį.
1.  Planas padės pasiekti bendros žvejybos politikos tikslų, išvardintų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, ypač vadovaujantis žvejybos valdymo atsargumo principu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat padės užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos priklausomų žmonių pragyvenimo lygį, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius aspektus; juo siekiama užtikrinti, kad naudojant gyvuosius biologinius jūros išteklius būtų atkuriamas ir palaikomas toks žvejojamų rūšių populiacijos lygis, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Visų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, naudojimo lygis, kuris užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, bet kokiu atveju turi būti pasiektas kuo greičiau ir prireikus palaipsniui, bet ne vėliau kaip iki 2020 m., ir nuo to laiko turi būti išlaikomas. Išteklių, kai neturima mokslinių rekomendacijų ir duomenų, atveju turi būti pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti tikslai. Tais tikslais numatoma užtikrinti bent į didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslus panašų atitinkamų išteklių išsaugojimo lygį.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalis
3.  Įgyvendinant planą, vadovaujamasi ekosisteminiu žvejybos valdymo principu, siekiant užtikrinti, kad žvejybos neigiamas poveikis jūros ekosistemai būtų minimalus. Jis turi būti suderinamas su Sąjungos aplinkosaugos teisės aktais, ypač su tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje.
3.  Įgyvendinant planą, vadovaujamasi ekosisteminiu žvejybos valdymo principu, siekiant užtikrinti, kad žvejybos neigiamas poveikis jūros ekosistemai, visų pirma nykstančioms buveinėms ir saugomoms rūšims, įskaitant jūrų žinduolius ir jūrų paukščius, būtų minimalus. Jis turi derėti su ekosisteminiu žuvininkystės valdymo metodu, apibrėžtu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte, Sąjungos aplinkosaugos teisės aktais, ypač su tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje, ir direktyvose 2009/147/EB ir 92/43/EEB nustatytais tikslais ir taisyklėmis ir juos papildyti. Be to, plane turi būti numatytos priemonės, kuriomis būtų siekiama sušvelninti neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį ir ekonominės veiklos vykdytojams suteikti galimybę įgyti daugiau ekonominių perspektyvų ilguoju laikotarpiu.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Planas prisideda prie to, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 1 dalį su trečiosiomis šalimis bendri ištekliai būtų valdomi laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų ir bendros žvejybos galimybės neviršytų šio reglamento I priede nustatytų intervalų reikšmių.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.   Įgyvendinant planą atsižvelgiama į Sąjungos dvišalius santykius su trečiosiomis šalimis. Sudarant būsimus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis atsižvelgiama į planą.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 4 dalies b punktas
b)  prisidėti prie kitų Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų deskriptorių įvykdymo, proporcingai žvejybos vaidmeniui, juos įgyvendinant.
b)  įgyvendinti kitus atitinkamus Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktus deskriptorius, proporcingai žvejybos vaidmeniui juos įgyvendinant.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.   Visų priemonių pagal planą imamasi vadovaujantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, kaip nustatyta šio reglamento 2 straipsnio 1a punkte. Patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos turi būti ICES arba STECF recenzuotos, kai Komisija siūlo tas priemones pagal šio reglamento 4, 5, 6 ir 18 straipsnius ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Tikslinis 1 ir 2 grupės išteklių mirtingumas dėl žvejybos kuo greičiau ir palaipsniui turi būti pasiektas iki 2020 m., o vėliau išlaikytas pagal I priede numatytus intervalus.
1.  Tikslinis 1 ir 2 grupės išteklių mirtingumas dėl žvejybos turi būti pasiektas kuo greičiau ir prireikus palaipsniui iki 2020 m., o vėliau išlaikomas pagal I priede numatytus intervalus ir atitikti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turi atitikti šio reglamento I priedo A dalyje nurodytus tikslinius mirtingumo dėl žvejybos intervalus.
2.  Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi ir 17 straipsniu, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į plane nurodytus tikslus ir kiekybinius tikslus, vadovaujantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, ir turi atitikti šio reglamento I priedo A dalyje nurodytus tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalus.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
3.  Nepaisant 1 ir 2 punkto, gali būti nustatytos mirtingumo dėl žvejybos galimybių ribos, mažesnės už priedo A skiltyje nurodytus dydžius.
3.  Nepaisant 1 ir 2 dalių, gali būti nustatytos tokių lygių žvejybos galimybės, kurios atitinka žemesnius mirtingumo dėl žvejybos lygius, nei nustatytieji I priede.
Pakeitimai 83 ir 99
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalis
4.  Nepaisant 2 ir 3 punkto, išteklių žvejybos galimybės gali būti nustatytos, remiantis mirtingumo dėl žvejybos intervalais, kaip nurodyta I priedo B skiltyje, jeigu atitinkami ištekliai viršija minimalų neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos tašką, kaip nurodyta II priedo A skiltyje:
Išbraukta.
a)  jeigu, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar įrodymais, mišrios žvejybos atveju tai yra būtina, siekiant 3 straipsnyje numatytų plano tikslų;
b)  jeigu, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar įrodymais, tai yra būtina, siekiant išvengti rimtos žalos tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikai; arba
c)  siekiant apriboti žvejybos galimybių kaitą iš eilės einančiais metais ne daugiau nei 20 %.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.   Žvejybos galimybės bet kuriuo atveju turi būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta mažesnė kaip 5 % tikimybė, kad neršiančių žuvų išteklių biomasė bus mažesnė už ribinį neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos tašką (Blim), nustatytą visų pirma II priedo B skiltyje.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.   Jeigu, remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija mano, kad I priede nurodyti mirtingumo dėl žvejybos intervalai nebeatitinka plano tikslų, ji gali skubiai pateikti pasiūlymą dėl tų intervalų pakeitimo.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  3 ir 4 grupės išteklių žvejybos galimybės turi atitikti mokslines rekomendacijas dėl didžiausio galimo tausaus žuvų laimikio.
1.  3 ir 4 grupės išteklių žvejybos galimybės turi atitikti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu nėra mokslinių rekomendacijų dėl mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, atitinkančio didžiausią galimą tausų žuvų laimikį, žvejybos galimybės turi atitikti mokslines rekomendacijas, siekiant užtikrinti išteklių tausumą, vadovaujantis atsargumo principu.
2.  Jeigu nėra mokslinių rekomendacijų ir duomenų dėl mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, atitinkančio didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, žvejybos galimybės ir priemonės turi būti nustatomos žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, ir laikantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 pastraipa
5 grupės ištekliai valdomi, vadovaujantis atsargumo principu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas.
5 grupės ištekliai valdomi, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte apibrėžtu žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų ir šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų. Tuo, kad nėra tinkamos mokslinės informacijos, negali būti remiamasi siekiant atidėti valdymo priemonių, skirtų jūrų biologiniams ištekliams išsaugoti, taikymą arba jų nesiimti.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad nurodytais metais bet kokių 1 grupei priskirtų neršiančių žuvų išteklių biomasė nurodytais metais nesiekia DGTŽL Btrigger arba kad bet kokių 2 grupės funkcinių vienetų gausa nesiekia gausosbuffer, nurodytos II priedo A skiltyje, būtina imtis visų įmanomų ištaisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių ar funkcinio vieneto atkūrimą iki dydžių, kurie viršytų didžiausio galimo tausaus žuvų laimikio užtikrinimo dydžius. Tiksliau, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies, žvejybos galimybės turi atitikti mirtingumo dėl žvejybos dydžius, atsižvelgiant į biomasės ar gausos sumažėjimą, kuris turi būti mažesnis už intervalą, nurodytą I priedo A skiltyje.
1.  Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad nurodytais metais bet kokių 1 grupei priskirtų neršiančių žuvų išteklių biomasė nurodytais metais nesiekia MSY Btrigger arba kad bet kokių 2 grupės funkcinių vienetų gausa nesiekia Abundancebuffer, nurodytos II priedo A skiltyje, būtina imtis visų įmanomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą atitinkamų išteklių ar funkcinio vieneto atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Visų pirma, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies, atsižvelgiant į biomasės ar gausos sumažėjimą, nustatomos tokio lygio žvejybos galimybės, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažesnį už intervalą, nurodytą I priedo A skiltyje, ir proporcingai atitinka sumažėjusią biomasę, laikantis ICES rekomendacijų taisyklės. Taikoma 2 straipsnio 1b punkte nurodyta ICES rekomendacijų taisyklė.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kokių neršiančių žuvų išteklių biomasė nesiekia Blim arba bet kurio norveginių omarų funkcinio vieneto gausa nesiekia gausoslimit, nurodytos šio reglamento II priedo B skiltyje, turi būti imtasi papildomų atstatomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių ar funkcinio vieneto atkūrimą iki didžiausią galimą tausų žuvų laimikį užtikrinančio lygio. Tiksliau, tomis ištaisomosiomis priemonėmis, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 ir 4 punkto, sustabdoma atitinkamų išteklių tikslinę žvejybą ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.
2.  Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kokių neršiančių žuvų išteklių biomasė nesiekia Blim arba bet kurio norveginių omarų funkcinio vieneto gausa nesiekia Abundancelimit, nurodytos šio reglamento II priedo B skiltyje, turi būti imtasi papildomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių ar funkcinio vieneto atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Visų pirma, tomis taisomosiomis priemonėmis, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 ir 4 punkto, sustabdoma atitinkamų išteklių tikslinė žvejyba ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kurių išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, neršiančių žuvų biomasė kuriais nors metais yra mažesnė už MSY Btrigger, būtina imtis visų įmanomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, ir tiesiogiai sumažinti mirtingumą dėl žvejybos, proporcingai atsižvelgiant į sumažėjusią biomasę pagal ICES rekomendacijų taisyklę. Taikoma 2 straipsnio 1 dalies 1b punkte nurodyta ICES rekomendacijų taisyklė.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.   Jeigu patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad bet kurių išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už Blim arba kitą atitinkamą ribinę vertę, būtina imtis papildomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti greitą išteklių atsikūrimą iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Visų pirma šios taisomosios priemonės gali apimti atitinkamą žvejybos galimybių sumažinimą ir tikslinės išteklių žvejybos sustabdymą.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.   Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:
a)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsniuose nurodytas neatidėliotinas priemones;
b)  priemones pagal šio reglamento 11 ir 11a straipsnius.
Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kai tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už 1 dalyje nurodytus dydžius, pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio antraštinė dalis
Specialios 3–7 grupių apsaugos priemonės
Specialios išsaugojimo priemonės
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtina imtis ištaisomųjų veiksmų, siekiant užtikrinti 3–7 grupių priedugnio žuvų išteklių apsaugą, arba jeigu bet kokių 1 grupei priskiriamų neršiančių žuvų išteklių biomasė ar bet kokių 2 grupei priskirtų funkcinių vienetų gausa tam tikrais metais nesiekia išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų, nurodytų šio reglamento II priedo A skiltyje, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, remdamasi šio reglamento 18 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu dėl:
Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtina imtis papildomų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visa žvejyba, kuriai taikomas šis reglamentas, būtų valdoma laikantis šio reglamento 3 straipsnio, Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Nepaisant 18 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus tais atvejais, kai nėra tose dalyse nurodytos bendros rekomendacijos. Tie deleguotieji aktai apima priemones dėl:
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  žvejybos įrankio charakteristikų, tiksliau, tinklo akių dydžio, kabliukų dydžio, įrankio konstrukcijos, gijų storio, įrankio dydžio ar arba selektyvumo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;
a)  žvejybos įrankio charakteristikų ir specifikacijų, visų pirma tinklo akių dydžio, kabliukų dydžio, įrankio konstrukcijos, gijų storio, įrankio dydžio arba selektyvumo didinimo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, nustatymo, visų pirma siekiant sumažinti nepageidaujamą priegaudą;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a straipsnis (naujas)
9a straipsnis
Nerštaviečių ir žuvų išteklių atkūrimo rajonų nustatymas
Ne vėliau kaip iki 2020 m. valstybės narės nustato nerštavietes ir rajonus, remdamosi aiškiais įrodymais, kad juose yra didelės žuvų, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, santalkos, ir pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį parengia bendras rekomendacijas dėl išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, atkūrimo rajonų nustatymo.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio antraštinė dalis
Bendri leidžiami sužvejoti kiekiai
Žvejybos galimybės
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Paskirstydamos kvotas, valstybės narės taiko objektyvius ir skaidrius kriterijus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.   Kai ištekliai valdomi bendrai su trečiosiomis šalimis, valstybės narės sudaro sąlygas keistis kvotomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 2 dalį.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
2.  Nepažeidžiant 8 straipsnio nuostatų, norveginių omarų išteklių BLSK ICES IIa ir IV zonose lygi funkcinių vienetų laimikio ribų ir statistinių stačiakampių už funkcinių vienetų ribų sumai.
2.  Nustatomi kiekvieno ICES IIa ir IV zonų norveginių omarų funckcinio vieneto išteklių laimikio limitai ir vienas stačiakampių už funkcinių vienetų ribų BLSK.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Mėgėjų žvejybos poveikis
1.  Visi turimi duomenys apie mėgėjų žvejybos laimikius turi būti išnagrinėti, siekiant įvertinti galimą tokios žvejybos poveikį reglamentuojamų rūšių ištekliams.
2.  Taryba atsižvelgia į 1 dalyje numatytą vertinimą. Išteklių, kurių laimikiai, sužvejoti vykdant mėgėjų žvejybą, laikomi dideliais, atveju Taryba, nustatydama žvejybos galimybes, atsižvelgia į mėgėjų žvejybos laimikius, be kita ko:
a)  atsižvelgia į mėgėjų žvejybos laimikių įverčių sumą, rekomenduojamą patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, ir patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl verslinės žvejybos galimybių, t. y. į visą laimikį, kuris turi atitikti tikslinį mirtingumą dėl žvejybos,
b)  nustato mėgėjų žvejybos apribojimus, tokius kaip dienos laimikio apribojimai ir žvejybos draudimo laikotarpiai, arba
c)  imasi kitų tinkamomis laikomų priemonių.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio antraštinė dalis
Su įpareigojimų iškrauti 1–7 grupių išteklių laimikį susijusios nuostatos
Su įpareigojimu iškrauti laimikį susijusios nuostatos
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  įpareigojimo iškrauti žuvų rūšis, kurių išgyvenimo koeficientas pagal mokslines rekomendacijas yra aukštas, išimčių, atsižvelgiant į žvejybos įrankio, žvejybos veiklos ir ekosistemos charakteristikas, siekiant supaprastinti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir
a)  nuostatų, kuriomis leidžiama įpareigojimo iškrauti laimikį netaikyti toms rūšims, kurių didelis išgyvenamumas patvirtintas patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, atsižvelgiant į žvejybos įrankio, žvejybos praktikos ir ekosistemos charakteristikas, siekiant palengvinti įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, ir
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  specialių nuostatų dėl laimikio dokumentavimo, ypač siekiant stebėti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir
c)  specialių nuostatų dėl laimikio dokumentavimo, ypač stebėjimo ir kontrolės tikslais, kad, užtikrinus visapusišką įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą, būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, ir
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis prisidedama prie to, kad būtų pasiekti šio reglamento 3 straipsnyje nustatyti tikslai, visų pirma apsaugoti žuvų jaunikliai ir neršiančios žuvys.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Techninės priemonės
1.  Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šių techninių priemonių:
a)  žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijų ir jų naudojimo taisyklių, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai,
b)  žvejybos įrankių modifikacijų ar papildomų su šiais įrankiais naudojamų įtaisų specifikacijų, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;
c)  tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomų tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimų ar draudimų, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis, taip pat žuvis, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ar netikslinių rūšių žuvis arba siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai; ir
d)  išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugojimą užtikrinančių mažiausių orientacinių dydžių nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.
2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.   Siekiant vykdyti šio straipsnio 1 punkto nuostatas, valstybės narės, kurios yra tiesiogiai suinteresuotos valdymu, gali teikti bendras rekomendacijas, remdamosi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalimi, kurios pirmą kartą turi būti pateiktos ne vėliau nei praėjus dvylikai mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo ir po to praėjus dvylikai mėnesių nuo kiekvieno plano įvertinimo pateikimo pagal 17 straipsnį. Jos taip pat gali teikti tokias rekomendacijas, kai mano, kad tai yra reikalinga, ypač staigaus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, situacijos pasikeitimo atveju. Bendros rekomendacijos dėl atitinkamų kalendorinių metų priemonių turi būti pateiktos ne vėliau nei ankstesnių metų liepos mėnesio 1 dieną.
2.  Siekiant vykdyti šio straipsnio 1 punkto nuostatas, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės gali teikti bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį: rekomendacijos pirmą kartą turi būti pateiktos ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir po to – per dvylika mėnesių nuo kiekvieno plano įvertinimo pateikimo pagal 17 straipsnį dienos. Jos taip pat gali teikti tokias rekomendacijas, kai mano, kad tai yra reikalinga, ypač tais atvejais, kai kurių nors išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, padėtis staiga pasikeičia. Bendros rekomendacijos dėl atitinkamų kalendorinių metų priemonių turi būti pateiktos ne vėliau kaip prieš juos einančių metų liepos 1 dieną.
Nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus ir tais atvejais, kai nėra tose dalyse nurodytos bendros rekomendacijos.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 pastraipa
Ne trumpiau nei penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ir vėliau kas penkerius metus Komisija turi užtikrinti plano poveikio ištekliams, kuriems galioja šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, įvertinimą. Šių vertinimų rezultatus ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos ir po to kas penkerius metus Komisija užtikrina, kad būtų atliktas plano poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai vertinimas ir įvertinta, kokiu mastu pasiekti šio reglamento tikslai, įskaitant tai, ar žuvų ištekliai atsikūrė iki tokio dydžio, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, ir kokia padaryta pažanga siekiant geros aplinkos būklės. Šių vertinimų rezultatus ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija gali pateikti ataskaitą anksčiau, jeigu manoma, kad tai yra reikalinga.
Komisija kasmet, kuo anksčiau po to, kai priimamas tų metų reglamentas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Sąjungos vandenyse ir tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pažangos siekiant šio reglamento tikslų, dėl žuvų išteklių šiuose vandenyse padėties ir dėl išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas. Ataskaita pridedama prie Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 50 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos.
Ataskaitoje pateikiama:
a)  išsamios mokslinės rekomendacijos, kuriomis remiantis buvo nustatytos žvejybos galimybės, ir
b)  mokslinis pagrindimas, įrodantis, kad nustatytos žvejybos galimybės atitinka šio reglamento tikslus ir nuostatas, visų pirma mirtingumo dėl žvejybos kiekybinius tikslus.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a straipsnis (naujas)
18a straipsnis
Parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo
Laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos siekiant plano tikslų, laikomos laikinu žvejybos veiklos nutraukimu, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose.
(Šis straipsnis turėtų būti įtrauktas į X skyrių.)
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedas

Komisijos siūlomas tekstas

1.  1 grupė

Ištekliai

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalas, atitinkantis siekiamą didžiausią galimą tausų žuvų laimikį (FMSY)

A skiltis

B skiltis

Šiaurės jūros atlantinės menkės

0,22 – 0,33

0,33 – 0,49

Juodadėmės menkės

0,25 – 0,37

0,37 – 0,52

Šiaurės jūros plekšnės

0,13 – 0,19

0,19 – 0,27

Ledjūrio menkės

0,20 – 0,32

0,32 – 0,43

Šiaurės jūros paprastieji jūros liežuviai

0,11 – 0,20

0,20 – 0,37

Kategato sąsiaurio paprastieji jūros liežuviai

0,19 – 0,22

0,22 – 0,26

Šiaurės jūros paprastieji merlangai

nenustatyta

nenustatyta

2.  2 grupė

Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalas, atitinkantis didžiausią galimą tausų žuvų laimikį (FDGTŽL) (žvejybos norma)

A skiltis

B skiltis

3 ir 4 FV IIIa kvadratas

0,056 – 0,079

0,079 – 0,079

Farno gilumos FV 6

0,07 – 0,081

0,081 – 0,081

Šiaurės jūros Fladen Ground FV 7

0,066 – 0,075

0,075 – 0,075

Forto fjordas FV 8

0,106 – 0,163

0,163 – 0,163

Mario fjordas FV 9

0,091 – 0,118

0,118 – 0,118

Pakeitimas

1.  1 grupė

Skaičiai lentelėje pateikti pagal naujausias ICES specialiai pagal prašymą parengtas rekomendacijas „ES prašymas ICES pateikti tam tikrų Šiaurės jūros ir Baltijos jūros išteklių FMSY intervalus“.

IŠTEKLIAI

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalai, atitinkantys didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (FMSY)

IV parajonio, VIId kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies atlantinės menkės

FMSY lower – FMSY

 

IV parajonio, VIa kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies juodadėmės menkės

FMSY lower – FMSY

 

IV parajonio ir IIIa kvadrato jūrinės plekšnės

FMSY lower – FMSY

 

IV ir VI parajonių ir IIIa kvadrato ledjūrio menkės

FMSY lower – FMSY

 

IV parajonio paprastieji jūrų liežuviai

FMSY lower – FMSY

 

IIIa kvadrato ir 22–24 pakvadračių paprastieji jūrų liežuviai

FMSY lower – FMSY

 

IV parajonio ir VIId kvadrato paprastieji merlangai

FMSY lower – FMSY

 

IIIa kvadrato ir IV bei VI parajonių europiniai jūrų velniai

FMSY lower – FMSY

 

IVa kvadrato rytinės dalies ir IIIa kvadrato šiaurinės paprastosios krevetės

FMSY lower – FMSY

 

2.  2 grupė

Skaičiai lentelėje pateikti pagal naujausias ICES specialiai pagal prašymą parengtas rekomendacijas „ES prašymas ICES pateikti tam tikrų Šiaurės jūros ir Baltijos jūros išteklių FMSY intervalus“.

Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)

Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalai, atitinkantys didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (FMSY) (žvejybos norma)

 

A skiltis

 

IIIa kvadrato 3 ir 4 FV

FMSY lower – FMSY

 

Farno gilumos 6 FV

FMSY lower – FMSY

 

Fladeno daubos 7 FV

FMSY lower – FMSY

 

Forto fjordo 8 FV

FMSY lower – FMSY

 

Mario fjordo 9 FV

FMSY lower – FMSY

 

Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedas
II priedas
II priedas
Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai
Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai
(kaip nurodyta 7 straipsnyje)
(kaip nurodyta 7 straipsnyje)
1.  1 grupė
1.  1 grupė
IŠTEKLIAI
Minimalios neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas (tonomis) (DGTŽL Btrigger)
Ribinis biomasės atskaitos taškas (tonomis) (Blim)

IŠTEKLIAI
Minimalios neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas (tonomis) (DGTŽL Btrigger)
Ribinis biomasės atskaitos taškas (tonomis) (Blim)




A skiltis
B skiltis

Šiaurės jūros atlantinės menkės
165 000
118 000

IV parajonio, VIId kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies atlantinės menkės
165 000
118 000

Juodadėmės menkės
88 000
63 000

IV parajonio, VIa kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies juodadėmės menkės
88 000
63 000

Šiaurės jūros plekšnės
230 000
160 000

IV parajonio ir IIIa kvadrato jūrinės plekšnės
230 000
160 000

Ledjūrio menkės
200 000
106 000

IV ir VI parajonių ir IIIa kvadrato ledjūrio menkės
150 000
106 000

Šiaurės jūros paprastieji jūros liežuviai
37 000
26 300

IV parajonio paprastieji jūrų liežuviai
37 000
26 300

Kategato sąsiaurio paprastieji jūros liežuviai
2 600
1 850

IIIa kvadrato ir 22–24 pakvadračių paprastieji jūrų liežuviai
2 600
1 850

Šiaurės jūros paprastieji merlangai
nenustatyta
nenustatyta

IV parajonio ir VIId kvadrato paprastieji merlangai
nenustatyta
nenustatyta





IIIa kvadrato ir IV bei VI parajonių europiniai jūrų velniai
nenustatyta
nenustatyta





IVa kvadrato rytinės dalies ir IIIa kvadrato šiaurinės paprastosios krevetės
nenustatyta
nenustatyta

2.  2 grupė
2.  2 grupė
Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)
Minimalios gausos atskaitos taškas (milijonais) (gausabuffer)
Ribinės gausos atskaitos taškas (milijonais) (gausalimit)

Norveginiai omarai pagal funkcinius vienetus (FV)
Minimalios gausos atskaitos taškas (milijonais) (Abundancebuffer)
Ribinės gausos atskaitos taškas (milijonais) (Abundancelimit)




A skiltis
B skiltis

3 ir 4 FV IIIa kvadratas
Nėra duomenų
Nėra duomenų

IIIa kvadrato 3 ir 4 FV
Nenustatyta
Nenustatyta

Farno gilumos FV 6
999
858

Farno gilumos 6 FV
999
858

Šiaurės jūros Fladen Ground FV 7
3 583
2 767

Fladeno daubos 7 FV
3 583
2 767

Forto fjordas FV 8
362
292

Forto fjordo 8 FV
362
292

Mario fjordas FV 9
262
262

Mario fjordo 9 FV
262
262

Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
II a priedas (naujas)
IIa priedas
Žvejoti draudžiamos rūšys:
a)   žvaigždėtosios rajos (Amblyraja radiata);
b)   šių rūšių pjūklažuvės:
i)   azijinės pjūklažuvės (Anoxypristis cuspidata);
ii)   Kvinslando pjūklažuvės (Pristis clavata);
iii)   paprastosias pjūklažuvės (Pristis pectinata);
iv)   europinės pjūklažuvės (Pristis pristis);
v)   žalsvosios pjūklažuvės (Pristis zijsron);
c)   milžinrykliai (Cetorhinus maximus) ir baltieji rykliai (Carcharodon carcharias);
d)   švelniųjų rajų (Dipturus batis) rūšių grupė (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia);
e)   ICES IV parajonio ir ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenų mažieji juodieji dygliarykliai (Etmopterus pusillus);
f)   rifinės mantos (Manta alfredi);
g)   didžiosios mantos (Manta birostris);
h)   šių rūšių mobulės:
i)   europinės mobulės (Mobula mobular);
ii)   mažosios mobulės (Mobula rochebrunei);
iii)   japoninės mobulės (Mobula japanica);
iv)   Peru mobulės (Mobula thurstoni);
v)   ilgaragės mobulės (Mobula eregoodootenkee);
vi)   Munko mobulės (Mobula munkiana);
vii)   Čilės mobulės (Mobula tarapacana);
viii)   trumpapelekės mobulės (Mobula kuhlii);
ix)   senegalinės mobulės (Mobula hypostoma);
i)   ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenų dygliosios rajos (Raja clavata);
j)   gitaržuvės (Rhinobatidae);
k)   europiniai plokščiakūniai rykliai (Squatina squatina);
l)   atlantinės lašišos (Salmo salar) ir šlakiai (Salmo trutta), jeigu velkamaisiais tinklais žvejojama vandenyse už šešių mylių ribos matuojant nuo valstybių narių bazinių linijų ICES II ir IV parajoniuose (Sąjungos vandenyse);
m)   langustų (Palinuridae spp.) ir omarų (Homarus gammarus) ikringos patelės, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos ištekliams tiesiogiai atkurti arba perkelti.

(1)Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0263/2017).


Skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas ES institucijose
PDF 545kWORD 57k
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose (2015/2041(INI))
P8_TA(2017)0358A8-0133/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl skaidrumo registro pakeitimo(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 9 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl interesų atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą nesusitikti su neregistruotais lobistais ir skelbti informaciją apie lobistų susitikimus,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais (Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 7 dalis) 2011–2013 m.(3),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtus skaidrumo ir sąžiningumo principus vykdant lobistinę veiklą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl bendros Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių peržiūros(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0133/2017),

A.  kadangi „Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos [...] skiria vienodą dėmesį, lygybės principo“ (Europos Sąjungos sutarties 9 straipsnis); kadangi „kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“, o „sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“ (Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalis, panašiai suformuluota šios sutarties preambulės 13 konstatuojamoji dalis, jos 1 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnis); kadangi „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“ (SESV 15 straipsnio 1 dalis);

B.  kadangi ES institucijos jau yra padariusios pažangą, kad taptų atviresnėmis, ir skaidrumo, atskaitomybės bei sąžiningumo požiūriais daugeliu atžvilgiu yra pralenkusios nacionalines ir regionines politines institucijas;

C.  kadangi įstatymų leidėjų ir visuomenės dialogas, kaip ir atstovavimas interesams, yra esminė demokratijos dalis ir kadangi deramai atstovaujant skirtingiems interesams teisėkūros procese Parlamento nariai gauna informacijos ir ekspertinių žinių, be to, tai nepaprastai svarbu tinkamam pliuralistinių visuomenių veikimui;

D.  kadangi, atsižvelgdamos į didėjantį ES ir jos piliečių atotrūkį bei būtinybę skatinti žiniasklaidos domėjimąsi ES reikalais, ES institucijos turi siekti pačių aukščiausių skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartų; kadangi šie principai – esminiai papildomi komponentai skatinant gerą valdymą ES institucijose ir užtikrinant didesnį atvirumą ES veikimo bei jos sprendimų priėmimo proceso kontekste ir kadangi jie turėtų būti svarbiausi institucijų vidaus kultūros principai;

E.  kadangi piliečių pasitikėjimas ES institucijomis nepaprastai svarbus demokratijai, geram valdymui ir veiksmingam politikos formavimui; kadangi ES viduje būtina mažinti atskaitomybės spragas ir imti rinktis tikrinimo būdus, kurie būtų labiau grindžiami bendradarbiavimu ir apjungtų demokratinę priežiūrą, kontrolę ir audito veiklą, kartu užtikrinant didesnį skaidrumą;

F.  kadangi neskaidrus vienašalis interesų atstovavimas gali paskatinti korupcijos riziką ir didelės grėsmės bei rimtų iššūkių, susijusių su politikos formuotojų sąžiningumu ir visuomenės pasitikėjimu ES institucijomis, atsiradimą; kadangi korupcijos finansinės pasekmės didelės ir korupcija kelia rimtą grėsmę demokratijai, teisinei valstybei ir viešosioms investicijoms;

G.  kadangi teisinis aktas, kaip naujas privalomo Skaidrumo registro pagrindas, reikalauja teisiškai apibrėžti veiklą, patenkančią į registro taikymo sritį, o tai padėtų išaiškinti esamas dviprasmiškas apibrėžtis, taip pat skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės interpretacijas;

H.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse nacionaliniai skaidrumo registrai jau sukurti;

I.  kadangi, remiantis skaidrumo reikalavimu, nustatytu SESV 15 straipsnio 3 dalyje ir Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnyje bei patvirtintu ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos, visi Sąjungos piliečiai turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais(5);

Kad lobistų registras taptų kuo labiau privalomas

1.  teigiamai vertina Biuro sprendimą prašyti administracijos parengti šabloną, skirtą visiems pranešėjams ir nuomonės referentams, savanoriškam poveikiui teisės aktui daryti nurodant, su kurių interesų atstovais ir organizacijomis jie konsultavosi; šis šablonas turėtų būti prieinamas ir kaip IT priemonė;

2.  primena savo 2016 m. gruodžio 13 d. atliktą Darbo tvarkos taisyklių peržiūrą, kuria siekta užtikrinti, kad Parlamento nariai sistemingai vadovautųsi praktika susitikti tik su Skaidrumo registre užsiregistravusiais interesų atstovais, ir ragina įtraukti interesų atstovų susitikimus su generaliniais sekretoriais, generaliniais direktoriais ir frakcijų generaliniais sekretoriais; ragina Parlamento narius ir jų personalą tikrinti, ar interesų atstovai, su kuriais jie ketina susitikti, užsiregistravę ir, jeigu ne, prašyti jų kuo greičiau tai padaryti iki įvykstant susitikimui; ragina Tarybą parengti panašią nuostatą, kuri apimtų nuolatines atstovybes; mano, jog besiregistruojančiuosius Skaidrumo registre būtina įpareigoti pateikti dokumentus, kuriais būtų įrodoma, kad jų pateikiama informacija teisinga;

3.  primena, kaip 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendime dėl informacijos apie susitikimus skelbimo apibrėžiamas susitikimas su interesų atstovais; primena nuostatas dėl to, kokia informacija gali būti nepateikiama, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001; mano, kad nuostatos dėl šių susitikimų neturėtų apsiriboti dvišaliais susitikimais ir apimti susitikimus su tarptautinių organizacijų atstovais;

4.  mano, kad pranešėjai, šešėliniai pranešėjai ir komitetų pirmininkai turėtų skelbti apie savo susitikimus su interesų atstovais, patenkančiais į Skaidrumo registro taikymo sritį, rengiamus dėl dokumentų, už kuriuos jie atsakingi, informuodami apie poveikį teisės aktui, ir kad pagal visas išimtis turėtų būti numatyta sąžiningai veikiančių informatorių gyvybės ir laisvės apsauga;

5.  ragina Biurą parengti reikiamas priemones, kad Parlamento nariai savo internetiniuose Parlamento profiliuose galėtų skelbti informaciją apie savo susitikimus su interesų atstovais, jei šito pageidauja;

6.  ragina Komisiją praktiką, pagal kurią būtų susitinkama tik su Skaidrume registre užsiregistravusių organizacijų atstovais ar savarankiškai dirbančiais asmenimis, taikyti visiems atitinkamiems Komisijos darbuotojams (pradedant skyrių vadovų lygmeniu ir toliau);

7.  ragina Komisiją skelbti apie visų atitinkamų Komisijos darbuotojų, dalyvaujančių ES politikos formavimo procese kartu su išorės organizacijomis, susitikimus, laikantis būtinų duomenų apsaugos taisyklių; kalbant apie kitus šiuose susitikimuose dalyvaujančius darbuotojus, turėtų būti paskelbiamas skyrius arba tarnyba;

8.  pritaria Komisijos raginimui ES institucijoms ir jų darbuotojams bei jos agentūroms susilaikyti nuo neregistruotų interesų atstovų, kurie patenka į Skaidrumo registro taikymo sritį, kvietimo būti pranešėjais, jų renginių globojimo ir tokių renginių rengimo ES institucijų patalpose, taip pat nuo leidimo jiems dalyvauti Komisijos patariamųjų organų veikloje;

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visa informacija apie interesų atstovavimą ES institucijose, interesų deklaracijas, pasitvirtinusius interesų konfliktus ir ekspertų grupes būtų lengvai prieinama visuomenei naudojantis pagal vieno langelio principą veikiančia internetine duomenų baze;

10.  ragina Komisiją parengti priemones geresnei pusiausvyrai užtikrinti paremiant nepakankamai atstovaujamus interesus;

11.  mano, kad Europos Parlamento nariai, skiriami pranešėjais, šešėliniais pranešėjais arba komitetų pirmininkais, turi ypatingą pareigą skaidriai informuoti apie savo ryšius su interesų atstovais atsižvelgdami į savo vaidmenį ES teisėkūros srityje;

12.  mano, kad Skaidrumo registre užsiregistravę subjektai turėtų laiku ir privaloma tvarka atnaujinti registre pateikiamą informaciją apie išlaidas už veiklą, patenkančią į registro įgaliojimų sritį, kai šios išlaidos viršija atitinkamai kategorijai nustatytą ribą;

13.  mano, kad visi užsiregistravę subjektai turėtų būti įpareigoti Skaidrumo registre paskelbti visų paramos teikėjų ir jų atitinkamų dovanų, viršijančių 3 000 EUR, sąrašą, nurodant kasmet gaunamų atskirų dovanų pobūdį ir vertę; apie vienkartines 12 000 EUR vertę viršijančias dovanas turi būti pranešama nedelsiant;

14.  pakartoja savo ilgalaikį raginimą paremti ES skaidrumo registrą teisės aktu, jei tarpinstituciniu susitarimu užpildyti visų spragų ir užtikrinti, kad registras būtų visapusiškai privalomas visų interesų atstovams, neįmanoma; mano, kad pasiūlyme dėl šio teisės akto galėtų būti atsižvelgiama į pažangą, padarytą atlikus tarpinstitucinio susitarimo ir Parlamento elgesio kodekso pakeitimus; primena Komisijai savo raginimą, išdėstytą jo 2014 m. balandžio 15 d. sprendime, parengti deramą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo skaidrumo registro, kuris iki 2016 m. pabaigos turėjo būti pateiktas remiantis SESV 352 straipsniu;

15.  pakartoja savo raginimą Tarybai, įskaitant jos parengiamuosius organus, kuo greičiau prisijungti prie Skaidrumo registro; ragina visas valstybes nares parengti teisės aktus, pagal kuriuos būtų skatinamas skaidrus interesų atstovavimas; ragina valstybes nares parengti taisykles, pagal kurias interesų atstovai turėtų skaidriai pranešti apie atvejus, kai ryšius su nacionaliniais politikais ir viešojo administravimo atstovais jie palaiko siekdami daryti poveikį ES teisėkūrai;

Skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas palaikant ryšius su interesų atstovais

16.  primena savo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą atšaukti subjektų, nepageidaujančių bendradarbiauti vykstant tyrimams ar klausymams bei komitetų posėdžiams, kurių tikslas – rinkti informaciją, privilegijas; ragina Komisiją dar labiau iš dalies keisti registruotų subjektų elgesio kodeksą, kad jie būtų skatinami vadovautis kuo geriausia valia ir neteikti nepakankamos ar klaidinančios informacijos vykstant tokiems klausymams arba komitetų posėdžiams; mano, kad pagal elgesio kodeksą Skaidrumo registre registruotiems subjektams turėtų būti draudžiama įdarbinti interesus arba šalis, kuriems tarnauja, dangstančius asmenis arba organizacijas;

17.  mano, kad profesionalios konsultacijų įmonės, teisinių paslaugų įmonės arba savarankiškai dirbantys konsultantai turėtų nurodytų tikslią veiklos, kurią apima registras, apimtį, tačiau pripažįsta, kad, remiantis kai kurių valstybių narių nacionalinės teisės aktais, tam tikriems asmenims gali kilti kliūčių laikytis Skaidrumo registro reikalavimų;

18.  primygtinai laikosi savo, kad registruotieji subjektai, įskaitant teisinių paslaugų ir konsultacijų įmones, Skaidrumo registre turėtų deklaruoti visus klientus, kurių vardu jie vykdo interesų atstovavimo veiklą, patenkančią į Skaidrumo registro taikymo sritį; teigiamai vertina sprendimus, kuriuos įvairios teismo advokatų organizacijos ir teisininkų draugijos priėmė pripažindamos su teismais susijusios teisininkų veiklos ir kitokios veiklos, patenkančios į Skaidrumo registro taikymo sritį, skirtumus; be to, ragina Europos teismo advokatūros ir teisininkų draugijų tarybą (angl. Council of Bars and Law Societies of Europe) skatinti savo narius priimti panašias priemones, tačiau pripažįsta, kad, remiantis kai kurių valstybių narių nacionalinės teisės aktais, tam tikriems asmenims gali kilti kliūčių laikytis Skaidrumo registro reikalavimų;

19.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse profesinę veiklą reglamentuojančioms taisyklėms taikomos įstatyminės nuostatos – būtent pagal jas teisinių paslaugų įmonėms objektyviai užkertamas kelias užsiregistruoti Skaidrumo registre ir vykstant procesui atskleisti registro reikalaujamą informaciją apie savo klientus; tačiau taip pat įžvelgia nemažą riziką, kad šiomis įstatyminėmis nuostatomis gali būti ir piktnaudžiaujama siekiant išvengti informacijos, kurios reikalaujama norint tinkamai užsiregistruoti registre, paskelbimo; šiuo požiūriu palankiai vertina pastebimą teisininkų profesinių organizacijų pasirengimą dirbti pagal partnerystės principą ir užtikrinti, kad jų profesijos interesų labui tokia informacija galėtų būti neatskleidžiama tik atsižvelgiant į tai, kas objektyviai leidžiama pagal įstatymą; ragina Komisiją ir Europos Parlamento Pirmininką užtikrinti, kad šis pasirengimas duotų praktinių rezultatų, ir juos kuo greičiau įtraukti į pakeistą susitarimą;

20.  vadovaudamasis SESV 15 straipsniu ir ES sutarties 11 straipsniu, prašo Biuro reikalauti, kad neregistruotos organizacijos ar asmenys, vykdantys į Skaidrumo registro taikymo sritį patenkančią veiklą, prieš patekdami į Parlamento patalpas, užsiregistruotų; mano, kad tai neturėtų būti taikoma lankytojų grupėms; pabrėžia, kad Parlamentas, kaip ES piliečiams atstovaujanti institucija, turėtų toliau taikyti vadinamąją atvirų durų politiką piliečių atžvilgiu ir kad neturėtų būti kuriamos nereikalingos kliūtys, dėl kurių piliečiai atsisakytų minties lankytis jo patalpose;

21.  apgailestauja, kad, pasak organizacijos „Transparency International“, 2015 m. daugiau nei pusė ES registro informacijai apie lobistus atskleisti įrašų buvo neteisingi, nepakankami arba beprasmiai;

22.  prašo Biuro ir savo generalinio sekretoriaus palengvinti lobistų leidimams būtiną reaktyvavimo procesą pasirūpinant specialia reaktyvavimo infrastruktūra, kad, norint gauti leidimą patekti į patalpas, nereikėtų pernelyg ilgai laukti; ragina atsisakyti apribojimo, pagal kurį į Parlamento patalpas vienu metu leidžiama patekti ne daugiau negu keturiems leidimo turėtojams;

23.  primena savo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl lobistų aplinkos atstovų leidimų ir ragina savo generalinį sekretorių iš dalies pakeisti taisykles, nuo 2013 m. gruodžio 13 d. taikomas leidimams ir pažymėjimams, su kuriais įleidžiama į Parlamento patalpas, kad bet kuris vyresnis nei 18 metų amžiaus asmuo, teikiantis paraišką aplinkos atstovo leidimui gauti, būtų įpareigotas pasirašyti dokumentą, užtikrinantį, jog jie nedalyvaus veikloje, patenkančioje į Skaidrumo registro taikymo sritį;

24.  mano, jog būtina skubiai pradėti taikyti tinkamą pateiktos informacijos stebėsenos sistemą siekiant užtikrinti, kad registruotų asmenų teikiama informacija būtų prasminga, tiksli, nauja ir išsami; atsižvelgdamas į tai ragina gerokai padidinti Europos Parlamento Skaidrumo skyriaus ir Skaidrumo registro jungtinio sekretoriato išteklius;

25.  mano, jog Skaidrumo skyrius ir Skaidrumo registro jungtinis sekretoriatas turėtų kasmet tikrinti registruotų subjektų deklaracijas remdamiesi pakankamu skaičiumi atsitiktinai atrinktų pavyzdžių, kad būtų gauti prasmingi, tikslūs, nauji ir išsamūs duomenys;

26.  atsižvelgdamas į ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį mano, kad demokratiškai išrinktos ir kontroliuojamos nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens valstybės institucijos ir jų atstovai ES institucijose, įskaitant jų vidaus organus, formalias ir neformalias asociacijas bei išimtinai jų atstovų sudaromas vadinamąsias skėtines organizacijas, neturėtų patekti į ES Skaidrumo registro taikymo sritį, jeigu jos veikia viešojo intereso labui, kadangi šios organizacijos yra ES daugiapakopio valdymo sistemos dalis;

Sąžiningumo apsauga nuo interesų konfliktų

27.  ragina ES institucijas ir organus, dar neturinčius elgesio kodekso, kuo skubiau parengti šį dokumentą; mano, jog tenka apgailestauti, kad Taryba ir Europos Vadovų Taryba iki šiol nėra priėmusios savo narių elgesio kodekso; ragina Tarybą pradėti taikyti specialų etikos kodeksą, įskaitant sankcijas, kuriuo remiantis būtų sprendžiamas su nacionaliniais delegatais susijusios rizikos klausimas; primygtinai teigia, kad Taryba, kaip ir kitos institucijos, turi būti atskaitinga ir skaidri; taip pat ragina parengti dviejų ES patariamųjų organų – Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto – narių ir darbuotojų elgesio kodeksą; ragina ES agentūras priimti gaires nuosekliai valdybų narių ir direktorių, mokslinių komitetų ekspertų ir apeliacinių tarybų narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politikai įgyvendinti, taip pat patvirtinti ir įgyvendinti aiškią politiką interesų konfliktų atžvilgiu vadovaujantis tolesnių veiksmų, susijusių su bendru požiūriu į ES decentralizuotas agentūras, planu;

28.  mano, kad visus ES pareigūnus, įskaitant laikinai priimtus tarnautojus, akredituotus Parlamento narių padėjėjus, sutartininkus ir nacionalinius ekspertus, reikėtų paraginti lankyti mokymus, kaip turėtų būti sprendžiami su interesų atstovais ir interesų konfliktais susiję klausima;

29.  pabrėžia, jog būtina stiprinti sąžiningumą ir tobulinti etikos sistemą taikant aiškius, griežtus elgesio kodeksus ir etikos principus, kad būtų galima vystyti bendrą veiksmingą visų ES institucijų ir agentūrų sąžiningumo kultūrą;

30.  pripažįsta, kad „sukamųjų durų“ reiškinys gali pakenkti institucijų ir institucijų atstovų santykiams; ragina ES institucijas apibrėžti sistemingą ir proporcingą požiūrį šiam iššūkiui atremti; mano, kad visos reglamentavimo nuostatos, susijusios su „sukamųjų durų“ reiškiniu, turėtų būti taikomos ir Tarybos pirmininkui;

31.  ragina griežtinti apribojimus buvusių Komisijos narių atžvilgiu veiklos pertraukos laikotarpį pratęsiant iki trejų metų, be to, jis turėtų būti privalomas bent tais atvejais, kai veikla patenka į Skaidrumo registro taikymo sritį;

32.  mano, kad paskyrimų tarnyba sprendimus dėl vyresniųjų pareigūnų ir naujųjų buvusių Komisijos narių funkcijų turi priimti kuo labiau nepriklausomai nuo šalių, kurioms jos sprendimai turės poveikio;

33.  prašo visų ES institucijų kasmet atskleisti informaciją apie ES administraciją palikusius vyresniuosius pareigūnus ir jų prisiimtas funkcijas, laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių;

34.  laikosi nuomonės, kad turėtų būti svarstoma galimybė nustatyti 18 mėnesių trukmės veiklos pertraukos laikotarpį baigiantis Reglamentavimo patikros valdybos išorės ir ad hoc narių paskyrimo laikui geresnio reglamentavimo kontekste, taip pat Europos investicijų banko direktorių tarybos narių paskyrimo laikui ir kad šiuo laikotarpiu jie neturėtų užsiimti lobistine veikla EIB valdymo organų narių ir banko personalo atžvilgiu savo veiklos, kliento ar darbdavio labui;

Sąžiningumas ir proporcinga ekspertų grupių sudėtis

35.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Ombudsmeno tarnybos rekomendacijas, nukreiptas prieš interesų konfliktus ekspertų grupėse, ir aiškiai pritaria tam, kad ekspertų grupių registre būtų skelbiamas pakankamai išsamus kiekvieno individualiai paskirto eksperto gyvenimo aprašymas, taip pat kad ekspertų grupių registre būtų deklaruojami kiekvieno individualiai paskirto eksperto interesai;

36.  pritaria Ombudsmeno tarnybos raginimui nustatyti reikalavimą užsiregistruoti Skaidrumo registre kaip būtiną sąlygą į ekspertų grupę skiriant tuos asmenis, kurie nėra valdžios pareigūnai ir visų ar didžiosios dalies savo pajamų negauna iš valstybinių institucijų, pvz., universitetų, preziumuojant, kad pastarieji nėra finansuojami interesų atstovų, taip pat ekonominių ir komercinių suinteresuotųjų šalių;

37.  mano, kad nuostatos, apimančios bendruosius ekonominių ir neekonominių interesų atskyrimo kriterijus, rekomenduojamus Ombudsmeno tarnybos ir grindžiamus ekspertų interesų deklaracijomis, padėtų Komisijai pasirinkti ekspertus, kurie proporcingiau atstovautų atitinkamiems interesams;

38.  ragina Komisiją savo interneto svetainėje viešai skelbti visus ekspertų grupių posėdžių protokolus, įskaitant įvairiausias atstovaujamas nuomones;

39.  ragina Komisiją užtikrinti, kad konsultuojantis būtų nagrinėjami atviri klausimai, o ne vien siekiama patvirtinti pasirinktą politikos kryptį;

Europos Parlamento rinkimų sąžiningumas

40.  mano, kad, remiantis ES rinkimų teise, kandidatai partijų viduje turi būti keliami demokratiškai, slaptai ir deramai suteikiant žodį nariams, o asmenys, galutiniu sprendimu pripažinti kaltais dėl korupcijos ES finansinių interesų atžvilgiu arba valstybėse narėse, turėtų netekti teisės kandidatuoti per rinkimus laikotarpiu, kuris proporcingai atitiktų nusikaltimo sunkumą; pažymi, kad ši diskvalifikacijos procedūra jau taikoma kai kuriose valstybėse narėse; mano, kad taikant naują priemonę, pvz., direktyvą, galėtų būti nustatyti bendri minimalūs standartai, kurie skirtingai įvairių valstybių narių praktikai ir teisės sistemoms būtų taikomi diskvalifikacijos dėl korupcijos atveju;

Teisinės Komisijos narių atskaitomybės stiprinimas

41.  ragina Komisiją remtis gera valstybių narių, kuriose galioja ministrams skirti įstatymai, praktika ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytos Komisijos narių skaidrumo prievolės ir teisės, vadovaujantis bendro sprendimo procedūra;

42.  ragina bendro sprendimo procedūrą pradėti taikyti sprendimui, kuriuo nustatomas Komisijos narių atlyginimas, įskaitant jų darbo užmokestį, ir kurį nuo pat Europos Bendrijų įkūrimo išimtinai priimdavo Taryba;

43.  pažymi, jog kai kuriose valstybėse narėse nėra ministrams skirtų įstatymų, pagal kuriuos pareigas einantys asmenys negali būti vieninteliai verslo savininkai ar jo dalininkai;

Interesų konfliktai pasidalijamojo valdymo srityje ir trečiosiose šalyse, kai valdomos ES lėšos

44.  įžvelgia rimtą interesų konfliktą tais atvejais, kai esama galimybės, kad ES pareigūno valdomos įmonės teiks paraiškas ES lėšoms gauti arba jas gaus kaip subrangovai, o atsakomybė tiek už tinkamą lėšų panaudojimą, tiek už jų naudojimo kontrolę teks patiems savininkams ir pareigūnams;

45.  ragina Komisiją į visus būsimus ES teisės aktus dėl mokėjimų įtraukti sąlygą, pagal kurią pareigūnų ES valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse valdomos įmonės negalėtų nei kreiptis dėl ES finansavimo, nei jo gauti;

Tikslo leisti visapusiškai susipažinti su dokumentais realizavimas ir skaidrumas atskaitomybės vykstant teisėkūros procesui tikslu

46.  primena savo raginimus Komisijai ir Tarybai, išdėstytus jo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais 2014–2015 m.(6), kurioje jis:

   ragino išplėsti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo sritį, siekiant įtraukti visas ES institucijas, kurių jis šiuo metu neaprėpia, t. y. Europos Vadovų Tarybą, Europos Centrinį Banką, ESTT ir visus ES organus bei agentūras;
   ragino institucijas, agentūras ir kitus organus visapusiškai laikytis pareigos į registrą įtraukti visą informaciją apie dokumentus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 11 ir 12 straipsniuose;
   laikėsi nuomonės, kad dokumentai, Taryboje parengti per trišalius dialogus, pvz., darbotvarkės, rezultatų santraukos, protokolai ir bendrieji požiūriai, yra susiję su teisėkūros procedūromis ir iš principo neturėtų būti tvarkomi kitaip negu kiti teisėkūros dokumentai bei turėtų būti tiesiogiai prieinami Parlamento interneto svetainėje;
   ragino sukurti bendrą tarpinstitucinį registrą (įskaitant specialią bendrą duomenų bazę), apimantį informaciją apie teisėkūros bylų, su kuriomis susijęs darbas vyksta taip, kaip buvo susitarta Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, padėtį;
   ragino Tarybą skelbti Tarybos darbo grupių posėdžių protokolus ir kitus dokumentus;
   ragino Komisiją parengti visų antrojo lygmens teisės aktų – pirmiausia deleguotųjų aktų – registrą ir pažymėjo, kad jo kūrimo darbas vyksta taip, kaip buvo susitarta Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros;
   pareiškė esąs įsitikinęs, kad būtina sukurti nepriklausomą priežiūros instituciją dokumentų įslaptinimo ir išslaptinimo klausimais;
   ragino leisti susipažinti ir su Parlamento komitetų koordinatorių, Biuro ir Pirmininkų sueigos posėdžių darbotvarkėmis ir ataskaitomis bei iš principo visais tose darbotvarkėse nurodytais dokumentais paskelbiant juos Parlamento interneto svetainėje;

Skaidrumas atstovavimo ES išorės lygmeniu ir derybų srityse

47.  teigiamai vertina pastarojo meto ESTT praktiką, pagal kurią sustiprinta Parlamento teisė į informaciją apie tarptautinius susitarimus, ir institucijų įsipareigojimą imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 40 dalimi, surengiant derybas dėl geresnio bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija; pažymi, jog derybos prasidėjo 2016 m. pabaigoje ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nuoširdžiai stengtis ir daryti viską, kas būtina, kad susitarimas su Parlamentu dėl geresnio bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija su Parlamentu visu tarptautinių susitarimų gyvavimo laikotarpiu būtų pasiektas kuo greičiau, nes tai padėtų užtikrinti didesnį ES išorės veiksmų teisėtumą ir demokratinę priežiūrą;

48.  pažymi, kad Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimas galioja, tačiau tokio susitarimo atitikmens tarp Parlamento ir Tarybos nėra;

49.  pabrėžia, kad pastaruoju metu Komisija stengiasi užtikrinti didesnį prekybos derybų skaidrumą; nežiūrint į tai mano, kad Taryba ir Komisija vis tiek turėtų tobulinti savo darbo metodus ir labiau bendradarbiauti su Parlamentu galimybės susipažinti su dokumentais, informacija ir priimamais sprendimais, susijusiais su visais bendros prekybos politikos (BPP) klausimais ir derybomis, požiūriu (pvz., su informacija apie derybas, įskaitant derybų apimties nustatymą, įgaliojimus ir eigą, apie mišraus arba išimtinio pobūdžio prekybos susitarimus ir jų laikiną taikymą, apie organų, įsteigtų pagal prekybos ir (arba) investicijų susitarimus, veiklą ir sprendimus, apie ekspertų posėdžius bei deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus); šiuo požiūriu apgailestauja, kad Taryba nėra informavusi Parlamento narių ir visuomenės apie derybų įgaliojimus, susijusius su visais susitarimais, dėl kurių šiuo metu deramasi, tačiau palankiai vertina tai, kad galų gale – po vienerius metus trukusių Komisijos ir Parlamento derybų dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su derybomis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) – buvo pasiektas veiklos susitarimas dėl šios galimybės sudarymo visiems Parlamento nariams, taigi iki šiol derybos dėl TPIP yra skaidriausios; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos Prekybos generalinio direktorato užmojį dabartinę skaidrumo iniciatyvą, susijusią su TPIP, naudoti kaip visų prekybos derybų pavyzdį, remiantis prekybos strategija „Prekyba visiems“, ir ją įgyvendinti;

50.  pabrėžia, kad, kaip yra pažymėjęs ESTT, skaidrumo reikalavimai susiję su demokratiniu valdymo ES pobūdžiu ir kad tais atvejais, kai konfidenciali informacija visuomenei nepasiekiama – pvz., prekybos derybų atveju – ji turi būti prieinama parlamentarams, kurie vykdo prekybos politikos kontrolę piliečių vardu; todėl mano, kad galimybė susipažinti su įslaptinta informacija nepaprastai svarbi Parlamento vykdomai kontrolei, o Parlamentas, savo ruožtu, turėtų vykdyti savo pareigą šią informaciją tinkamai valdyti; mano, jog turėtų būti nustatyti aiškūs dokumentų žymėjimo įslaptintais kriterijai, kad būtų išvengta dviprasmiškumo ir savavališkų sprendimų, taip pat jog dokumentas turėtų būti išslaptintas kai tik būtinybės jį laikyti įslaptintą nebelieka; ragina Komisiją įvertinti, ar derybų dokumentas gali būti viešinamas iš karto, kai atitinkamas dokumentas baigiamas rengti viduje; pažymi, jog iš ESTT praktikos aiškiai matyti, kad tais atvejais, kai visuomenės teisei susipažinti su ES institucijoje parengtu dokumentu taikoma išimtis, institucija turi suprantamai paaiškinti, kodėl galimybė susipažinti su tuo dokumentu gali konkrečiai ir realiai pakenkti interesui, kuris saugomas išimtimi, ir kad ši rizika turi būti pagrįstai iš anksto numatoma, o ne grynai hipotetinė; ragina Komisiją įgyvendinti Europos ombudsmeno 2014 m. liepos mėn. rekomendacijas, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas galimybei susipažinti su visų derybų dokumentais, taip pat posėdžių darbotvarkių ir susitikimų su asmenimis ir organizacijomis, kurių veikla patenka į Skaidrumo registro taikymo sritį, įrašų paskelbimui; ragina Komisiją informuoti Parlamentą ir visuomenę apie derybų raundų darbotvarkių projektus prieš prasidedant deryboms, apie galutines darbotvarkes ir apie ataskaitas deryboms pasibaigus;

51.  mano, kad ES turi imtis vadovaujamo vaidmens siekiant didesnio prekybos derybų skaidrumo vykstant ne tik dvišaliams, bet ir, kai tai įmanoma, keliašaliams ir daugiašaliams procesams, užtikrinant ne mažesnį skaidrumą negu tada, kai derybos rengiamos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) veiklos kontekste; tačiau pabrėžia, jog Komisija turi įtikinti ir savo derybų partnerius didinti skaidrumą jų veiklos kontekste siekiant užtikrinti, kad tai būtų abipusis procesas, kuriam vykstant nebūtų pakenkta ES derybinei pozicijai, ir įtraukti siektiną skaidrumo lygį į savo vykdomą taikymo srities nustatymo veiklą dalyvaujant galimiems derybų partneriams; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas naudingas visiems ES derybų partneriams ir suinteresuotosioms šalims visame pasaulyje ir kad jis gali sustiprinti visuotinę paramą taisyklėmis pagrįstai prekybai;

52.  primena, jog svarbu, kad su BPP susijęs teisėkūros procesas remtųsi Sąjungos statistika vadovaujantis SESV 338 straipsnio 2 dalimi, taip pat aukščiausius nešališkumo ir patikimumo standartus atitinkančiais poveikio vertinimais ir poveikio tvarumui vertinimais – tai principas, kuriuo turėtų būti grindžiamos visos atitinkamos peržiūros, atliekamos laikantis Komisijos geresnio reglamentavimo politikos; mano, kad atliekant poveikio vertinimus pagal atitinkamą sektorių būtų užtikrintas didesnis ES prekybos susitarimų patikimumas ir teisėtumas;

53.  pakartoja savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje(7) išdėstytus raginimus Komisijai parengti Europos elgesio kodeksą, susijusį su skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės aspektais, kuriuo vykdydami savo veiklą vadovautųsi ES atstovai tarptautinėse organizacijose / organuose; ragina užtikrinti didesnį pasaulinių institucijų politikos nuoseklumą ir geresnį koordinavimą parengiant visapusiškus demokratinio teisėtumo, skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartus; laikosi nuomonės, jog ES turėtų racionalizuoti ir kodifikuoti savo atstovavimą daugiašalėse organizacijose / organuose, kad Sąjungos dalyvavimas šių organų veikloje būtų skaidresnis, sąžiningesnis ir atskaitingesnis, jos įtaka – didesnė ir kad būtų labiau propaguojami teisės aktai, kuriuos ji yra priėmusi demokratinio proceso pagrindu; ragina priimti tarpinstitucinį susitarimą ES atstovų ir Parlamento dialogams formaliai apibrėžti; šie dialogai bus organizuojami su Europos Parlamentu siekiant parengti gaires, susijusias su Europos pozicijų priėmimu ir nuoseklumu ruošiantis svarbioms tarptautinėms deryboms;

Skaidrumas ir atskaitomybė viešųjų išlaidų srityje

54.  mano, kad duomenys apie biudžetą ir išlaidas ES turėtų būti skaidrūs ir kad už juos turėtų būti atsiskaitoma juos paskelbiant, o pasidalijamojo valdymo atveju – taip pat ir valstybių narių lygmeniu;

Ekonomikos valdymo euro zonoje skaidrumas ir atskaitomybė už jį

55.  mano, kad prireikus sprendimai, kuriuos priima Euro grupė, Ekonomikos ir finansų komitetas, neformalių ECOFIN tarybos posėdžių ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų dalyviai, turi būti institucionalizuojami, tapti skaidrūs ir už juos turi būti atsiskaitoma – be kita ko, paskelbiant jų darbotvarkes ir protokolus – bei užtikrinama pageidaujamo Sąjungos arba valstybės narės finansų, pinigų ar ekonominės politikos skaidrumo ir būtinos apsaugos pusiausvyra;

Skaidrumas ir atskaitomybė ES biudžeto srityje

56.  pažymi, kad 2014 m. iš viso baigta nagrinėti 40 bylų, susijusių su ES institucijų darbuotojais ir nariais; pabrėžia, jog tai mažas skaičius, rodantis, kad sukčiavimas ir korupcija ES institucijose nėra įsišakniję(8);

57.  pabrėžia, kad 2014 m. didžiausias galimų sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešta OLAF, skaičius buvo susijęs su Europos struktūrinių fondų naudojimu (549 iš 1 417 tariamų atvejų); pabrėžia, kad 2014 m. OLAF rekomendavo susigrąžinti 476,5 mln. EUR struktūrinių fondų lėšų; pažymi, kad, vadovaudamosi OLAF 2014 m. rekomendacijomis, atitinkamos institucijos susigrąžino 22,7 mln. EUR; ragina valstybes nares teikti prioritetą deramam ES lėšų skirstymui ir dėti kuo didesnes pastangas siekiant jas susigrąžinti, kai jos paskiriamos netinkamai(9);

58.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl vadinamųjų šešių dokumentų ir dviejų dokumentų rinkinių peržiūros, siekiant suteikti Parlamentui didesnes tikrinimo galias priimant itin svarbius Europos semestro dokumentus, o pirmiausia – veiksmingas priemones subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymuisi užtikrinti;

59.  ragina Euro grupę įtraukti Parlamentą į sutartinių sąlygų, dėl kurių susitariama su finansinės paramos, skiriamos taikant Europos stabilumo mechanizmą (ESM), gavėjomis, įgyvendinimo stebėseną;

Informatorių apsauga ir kova su korupcija

60.  palankiai vertina Europos ombudsmeno tyrimą, ar ES institucijos vykdo savo pareigą nustatyti vidaus taisykles, susijusias su informavimu apie pažeidimus; apgailestauja dėl Ombudsmeno tarnybos išvados, kad kai kurios ES institucijos dar nėra tinkamai įgyvendinusios informatorių apsaugos taisyklių; pažymi, kad iki šiol tokias taisykles yra priėmę tik Parlamentas, Komisija, Ombudsmeno tarnyba ir Audito Rūmai; ragina atlikti Parlamento tyrimą, kaip taikomas mechanizmas akredituotiesiems Parlamento narių padėjėjams apsaugoti jiems tapus informatoriais;

61.  mano, jog veiksminga informatorių apsauga – esminis kovos su korupcija ginklas, todėl pakartoja savo 2015 m. lapkričio 25 d. raginimą(10) Komisijai „iki 2016 m. birželio mėn. pasiūlyti sukurti ES teisės aktų sistemą, skirtą veiksmingai informatorių ir panašių asmenų apsaugai“(11), atsižvelgiant į nacionalinio lygmens taisyklių įvertinimą, kad būtų užtikrintos minimalios informatorių apsaugos taisyklės;

62.  ragina Komisiją taikyti priemones, susijusias su diskrecija ir neleidimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir visais atvejais atlikti reikiamus pagrindinės informacijos patikrinimus, taip pat taikyti atmetimo kriterijus, kad kilus bet kokiam interesų konfliktui įmonės būtų nušalinamos, nes tai labai svarbu norint apsaugoti institucijų patikimumą;

63.  mano, kad net ir ES institucijose pernelyg dažnai susiduriama su informatorių persekiojimo, o ne pagalbos jiems atvejais; ragina Komisiją siūlyti iš dalies pakeisti Ombudsmeno tarnybai taikomą reglamentą ir papildyti šios tarnybos veiklos sritį, kad ji taptų pagrindiniu ryšių punktu, į kurį galėtų kreiptis netinkamo elgesio aukomis tapę informatoriai; ragina Komisiją siūlyti atitinkamai padidinti Ombudsmeno tarnybos biudžetą, kad ši nauja daug dėmesio reikalaujanti užduotis galėtų būti vykdoma;

64.  ragina ES kuo greičiau pateikti paraišką dėl narystės Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO) ir apie šios paraiškos nagrinėjimo pažangą nuolat informuoti Parlamentą; ragina Komisiją į ataskaitą įtraukti didžiausių korupcijos problemų valstybėse narėse apžvalgą, politikos rekomendacijas joms spręsti ir tolesnes priemones, kurių ketina imtis Komisija, ypač atsižvelgiant į žalingą korupcinės veiklos poveikį vidaus rinkos veikimui;

65.  mano, kad asmenims, galutiniu sprendimu pripažintiems kaltais dėl korupcijos ES, arba bendrovėms, vadovaujamoms ar valdomoms asmenų, kurie yra įvykdę korupcinius veiksmus arba pasisavinę viešąsias lėšas savo bendrovės naudai ir šiuo pagrindu galutiniu sprendimu nuteisti bent trejiems metams, turėtų būti faktiškai draudžiama sudaryti viešojo pirkimo sutartis su Europos Sąjunga ir naudotis ES lėšomis; ragina Komisiją peržiūrėti savo draudimo dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose sistemą; pabrėžia, kad bendrovės, kurias Komisija yra pašalinusi iš konkursų dėl ES lėšų, turėtų būti automatiškai viešai paskelbiamos, siekiant geriau apsaugoti ES finansinius interesus ir galimybę vykdyti kontrolę sudaryti didesnei visuomenės daliai;

66.  pažymi, kad nuo 2008 m. lapkričio 12 d., kai buvo pritarta Europos Sąjungos prisijungimui prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją, ji nei dalyvavo taikant konvencijoje numatytą vertinimo mechanizmą, nei ėmėsi pirmųjų veiksmų, kad įvertintų savo vykdomus įsipareigojimus, prisiimtus pagal konvenciją; ragina Europos Sąjungą vykdyti pagal šią konvenciją prisiimtas pareigas, t. y. įvertinti savo vykdomus įsipareigojimus, prisiimtus pagal konvenciją, ir dalyvavimą taikant tarpusavio vertinimo mechanizmą; ragina Komisiją kuo greičiau paskelbti kitą ES kovos su korupcija ataskaitą ir į savo ES kovos su korupcija ataskaitas įtraukti skyrių apie ES institucijas; ragina Komisiją atlikti tolesnę sąlygų, kuriomis įgyvendinama politika, analizę tiek ES institucijų, tiek valstybių narių lygmeniu, siekiant įvardyti būdingus itin svarbius veiksnius, pažeidžiamas sritis ir korupcijai palankius rizikos veiksnius;

67.  primena savo 2014 m. balandžio 16 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis(12) ir ragina priimti skubų sprendimą šiuo klausimu;

Sąžiningumas ES reglamentavimo srityje

68.  ragina Komisiją analizuoti sistemines apsaugos priemones, siekiant vengti interesų konfliktų pramonės gaminių reglamentavimo ir politikos vykdymo srityje; ragina Komisiją spręsti klausimą dėl šiuo metu kilusio struktūrinio interesų konflikto atliekant viešąjį reglamentuojamų produktų rizikos vertinimą, t. y. padėties, kai šių produktų vertinimas daugiausia arba išimtinai grindžiamas tyrimais, atliekamais pareiškėjų arba trečiųjų šalių, kurioms jie sumoka, o nepriklausomų mokslinių tyrimų pernelyg dažnai nepaisoma arba jie atmetami; primygtinai tvirtina, jog gamintojai ir toliau turėtų atlikti tyrimus, o išlaidas turėtų dalytis stambios bendrovės ir MVĮ, atsižvelgdamos į santykinę rinkos dalį, kad būtų užtikrintas sąžiningumas, tačiau visi vertintojai savo vertinimuose turėtų būti įpareigoti visapusiškai atsižvelgti į tarpusavyje įvertintą nepriklausomą mokslinę informaciją; ypač ragina Komisiją peržiūrėti savo 2002 m. komunikatą dėl bendrųjų principų ir standartų, taikomų konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis; kad būtų sprendžiamos problemos, kylančios dėl selektyvaus nepalankių mokslinių tyrimų išvadų atmetimo, siūlo, jog konkretus mokslinių tyrimų ir bandymų taikymo srities ir numatomos užbaigimo datos nustatymas iki registracijos galėtų būti sąlyga norint prisidėti prie reglamentavimo ir politikos procesų; pabrėžia, kad, siekiant patikimų ir nepriklausomų mokslinių konsultacijų politikos formavimo klausimais, svarbu užtikrinti pakankamus išteklius ES specializuotųjų agentūrų vidaus ekspertinėms žinioms plėtoti, įskaitant galimybę atlikti skelbtinus mokslinius tyrimus ir bandymus bei, savo ruožtu, stiprinti viešųjų paslaugų, susijusių su konsultavimu reglamentavimo klausimais, patrauklumą netrikdant mokslininkų akademinės karjeros galimybių;

Komisijos ir jos agentūrų atskaitomybės Parlamentui stiprinimas

69.  ragina Komisiją parengti visoms ES agentūroms taikytiną reglamentą, pagal kurį Parlamentui būtų suteikti bendro sprendimo įgaliojimai skiriant ar atleidžiant šių agentūrų direktorius, taip pat tiesioginė teisė juos apklausti ir išklausyti;

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES agentūroms būtini nepriklausomi ekspertai ir kad didesnę svarbą būtina teikti interesų konfliktų agentūrų komisijose šalinimui; pažymi, kad šiuo metu ne vienos agentūros, įskaitant Europos maisto saugos tarnybą (EFSA), ekspertai nėra mokama; ragina numatyti deramą atlyginimą reglamentavimo agentūrų ekspertams, pvz., atstovaujantiems ne pelno organizacijoms arba akademinėms sritims; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamus išteklius ES specializuotųjų agentūrų vidaus ekspertinėms žinioms plėtoti;

71.  ragina EFSA, Europos vaistų agentūrą (EMA) ir Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA) skubiai peržiūrėti savo nepriklausomumo politiką siekiant aiškiai užtikrinti, kad jos būtų griežtai nepriklausomos nuo ekonomikos sektorių, kurių reglamentavimu užsiima, ir išvengtų interesų konfliktų tarp savo darbuotojų ir ekspertų;

72.  pritaria nacionalinių parlamentų praktikai kviestis Komisijos narius atsakyti į jų klausimus;

73.  primena, kad įgaliojimas steigti tyrimo komitetus yra viso pasaulio parlamentinėms sistemoms būdingas bruožas ir kad pagal Lisabonos sutartį numatyta speciali teisėkūros procedūra reglamentui dėl teisės į tyrimą priimti remiantis SESV 226 straipsnio 3 dalimi; pabrėžia, kad, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų susitarti dėl naujojo reglamento priėmimo;

74.  ragina Tarybą ir Komisiją skubiai priimti sprendimą dėl Parlamento 2012 m. gegužės 23 d. pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(13);

o
o   o

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0376.
(2) OL C 271 E, 2009 11 12, p. 48.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0203.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0484.
(5) 2010 m. rugsėjo 21 d. Teismo sprendimas Švedijos Karalystė / Association de la presse internationale ASBL (API) ir Europos Komisija, C-514/07 P, Association de la presse internationale ASBL (API) / Europos Komisija, C-528/07 P, ir Europos Komisija / Association de la presse internationale ASBL (API), C-532/07 P, sujungtos bylos C-514/07 P, C-528/07 P ir C-532/07 P, ECLI:EU:C:2010:541.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0202.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0108.
(8) 2014 m. OLAF ataskaita, 15-oji Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaita, 2014 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
(9) Ibid.
(10) Žr. 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408).
(11) Ibid., 144 dalis.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0427.
(13) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 41.


Programos „Erasmus+“ ateitis
PDF 336kWORD 44k
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl programos „Erasmus+“ ateities (2017/2740(RSP))
P8_TA(2017)0359B8-0495/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(4),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl programos „Erasmus+“ ateities (O-000062/2017 – B8-0326/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, 30-osios programos „Erasmus+“ metinės turėtų būti ne tik šventė, bet ir proga pamąstyti, kaip galėtų būti pasiekta, kad programa būtų prieinamesnė ir įtraukesnė ir skatintų Europos piliečių ir organizacijų, veikiančių švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse, vystymąsi;

B.  kadangi švietimas yra pagrindinė žmogaus teisė ir viešoji gėrybė, kuri turėtų būti prieinama visiems dėl jo besikreipiantiems asmenims, ypač mažesnes pajamas gaunantiems studentams;

1.  pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ yra viena iš sėkmingiausių ES programų ir būtina priemonė siekiant remti veiklą švietimo, mokymo, jaunimo bei sporto srityse ir suartinti Europą ir jos piliečius; atkreipia dėmesį į labai teigiamą poveikį, kurį padarė ši programa daugiau kaip 9 000 000 dalyvių Europoje ir už jos ribų, įskaitant kaimynines šalis ir šalis kandidates, asmeniniam ir profesiniam gyvenimui per pastaruosius 30 metų;

2.  pabrėžia programos „Erasmus+“ vaidmenį: įgyvendinant judumą ir strateginį bendradarbiavimą pagal šią programą, ji padėjo gerinti švietimo ir mokymo institucijų kokybę ES, didinti Europos švietimo sektoriaus konkurencingumą, kurti tvirtą Europos žinių ekonomiką ir siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

3.  mano, kad pagal programą „Erasmus+“ ir ją pakeisiančią programą didžiausias dėmesys visų pirma turėtų būti skiriamas mokymuisi visą gyvenimą ir judumui, apimant formalųjį ir neformalųjį švietimą bei savaiminį mokymąsi, ir kad šitaip įgyvendinamos programos galėtų padėti plėtoti įgūdžius ir bendrąsias kompetencijas, reikalingas savirealizacijai ir socialinių bei profesinių lūkesčių patenkinimui, įskaitant demokratinių vertybių skatinimą, socialinę sanglaudą, aktyvų pilietiškumą ir migrantų bei pabėgėlių integraciją, sudarant galimybes plėtoti platesnį kultūrų dialogą;

4.  pabrėžia, kad reikalingas nuoseklus požiūris į švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto politiką visuose mokymosi sektoriuose, visų pirma pasinaudojant kompleksinių veiksmų galimybėmis ir sąveika su kitais ES fondais ir programomis; todėl pažymi, kad būsimas Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos atnaujinimas – puiki galimybė suderinti programą „Erasmus+“ pakeisiančios programos prioritetus su naująja ES jaunimo strategija ir kitomis ES finansuojamomis programomis;

5.  mano, kad programa „Erasmus+“ taip pat turėtų būti laikoma pagrindine ES strategijos, kuria siekiama skatinti darnaus vystymosi tikslus visame pasaulyje, priemone;

6.  pažymi, kad, atsižvelgiant į didelio masto mainus tarp švietimo įstaigų ir organizacijų žemyne ir Jungtinėje karalystėje bei judumo šių mainų tikslais svarbą, derybose dėl „Brexit“ turėtų būti pasiektas abipusiai naudingas susitarimas dėl ES studentų ir dėstytojų, dalyvaujančių „Erasmus+“ judumo programose Jungtinėje Karalystėje, ir atitinkamų Jungtinės Karalystės studentų ir dėstytojų Europos Sąjungoje statuso;

Jaunimo nedarbas, savirealizacija ir socialinių lūkesčių patenkinimas

7.  mano, kad programa „Erasmus+“ labai pasikeitė ir sudarytos galimybės didesniam skaičiui dalyvių pasinaudoti šia programa bei padėti jiems patobulinti savo žinias ir užpildyti savo įgūdžių ir kompetencijų spragas, visų pirma išplečiant programą „Erasmus+“ ir įtraukiant savanorišką veiklą, savaiminio mokymosi bei neformaliojo švietimo ir mokymo sektorius, taip pat išplečiant jos geografinę aprėptį už ES ribų;

8.  pažymi, kad judūs aukštųjų mokyklų studentai dukart dažniau būna įsidarbinę praėjus metams po aukštosios mokyklos baigimo nei jų nejudūs kolegos ir kad beveik 90 proc.(5) visų besimokančiųjų profesinio rengimo ir mokymosi įstaigose, dalyvaujančių judumo programose, teigia, kad dėl šios patirties jų įsidarbinamumas padidėjo; vis dėlto apgailestaudamas pažymi, kad jaunimas yra asmenys, kurie patiria didžiausią nedarbo riziką; todėl pripažįsta, kad pagal programą „Erasmus+“ būtina tvirtai remti veiksmus, kuriais siekiama sudaryti geresnes užimtumo galimybes;

9.  pabrėžia, kad savanoriška veikla skatina piliečių dalyvavimo ir aktyvaus pilietiškumo vystymąsi ir kartu padeda suteikti dalyviams daugiau galimybių susirasti darbą; todėl pabrėžia, kad finansavimas pagal programą „Erasmus+“ turėtų būti platesnio masto politikos, kuria būtų siekiama Europoje sukurti savanoriškai veiklai palankią aplinką, dalis, tačiau juo turėtų būti stiprinamos, o ne dubliuojamos esamos sėkmingos iniciatyvos; vis dėlto primena, kad potencialiai kokybiškos darbo vietos niekada negali būti pakeistos neatlygintina savanoriška veikla; ;

10.  pabrėžia, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama inovacijoms ir technologinei plėtrai ir daugiau dėmesio skiriama pagrindinių įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų, kaip antai pasitikėjimo savimi, kūrybiškumo, verslumo, gebėjimo prisitaikyti, kritinio mąstymo, bendravimo įgūdžių, gebėjimo dirbti komandoje ir gebėjimo gyventi ir dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, stiprinimui; pabrėžia, kad šias kompetencijas galima išplėtoti labiau, taikant subalansuotą formaliojo ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi derinį, ir kad bendrųjų kompetencijų įgijimas yra gyvybiškai svarbus jau labai jauname amžiuje ir turėtų būti toliau stiprinamas teikiant didesnį finansavimą veiksmams, kuriais siekiama judumo ankstyvesniais švietimo ir mokymo etapais;

11.  pažymi, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ turėtų būti skatinami tvirtesni švietimo ir mokymo įstaigų bei verslo bendruomenės ryšiai siekiant pagerinti šios programos dalyvių įgūdžius ir įsidarbinamumą bei Europos ekonomikos konkurencingumą;

12.  pabrėžia programos „Erasmus+“ profesinio rengimo ir mokymo veiklos vaidmenį padedant dalyviams plėtoti įgūdžius ir įgyti patirties, reikalingos darbo rinkoje, taip prisidedant prie didesnio įsidarbinamumo ir socialinės integracijos; ragina tobulinti programos „Erasmus+“ profesinio rengimo ir mokymo veiklą siekiant, kad profesinis rengimas ir mokymas taptų šiuolaikiškesnis, prieinamesnis, paprastenis ir labiau pritaikytas skaitmeniniam amžiui;

13.  pripažįsta, kad esama didelių galimybių plėsti profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių asmenų judumą pagal trumpalaikes ir ilgalaikes stažuotes (programa „Erasmus Pro“), siekiant padidinti ES indėlį į kovą su jaunimo nedarbu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares didinti profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių asmenų judumo galimybes ir stiprinti programos pameistrystės aspektą pripažįstant pameistrystei būdingą vertę bei skatinti nacionalines reformas, kuriomis būtų siekiama toliau plėtoti profesinį mokymą ir kvalifikacijas bei skatinti jų pripažinimą; taip pat dar kartą patvirtina, kad stažuotė yra galimybė ugdyti įgūdžius, kuri negali pakeisti apmokamo darbo;

Socialinė įtrauktis ir prieinamumas

14.  apgailestauja, kad dėl socialinių ir ekonominių veiksnių, riboto finansavimo, didėjančios nelygybės tarp valstybių narių ir valstybių narių viduje, taip pat dėl sudėtingų paraiškų teikimo procedūrų ir administracinio valdymo programa pasinaudoja mažiau kaip 5 proc. jaunųjų europiečių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad programa būtų atviresnė ir prieinamesnė, suteiktų daugiau privalumų galutiniams naudos gavėjams, ir skirti maksimalią paramą, ypač asmenims, kilusiems iš sunkiai besiverčiančių šeimų, ir turintiems specialiųjų poreikių;

15.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad programa „Erasmus+“ būtų dar įtraukesnė, siekiant įtraukti kuo daugiau jaunimo taikant įvairias priemones, visų pirma skaitmenines, ir organizacijas, be kita ko, visų lygmenų formaliojo ir neformaliojo švietimo institucijas, jaunimo organizacijas, meno ir mėgėjų sporto organizacijas, savanorių organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, integruojant įtraukties ir įvairovės strategiją į visą programą ir sutelkiant dėmesį į asmenis, kurie turi specialiųjų poreikių arba mažiau galimybių;

16.  primena, kad tai, jog nekoordinuojamos teisės, užtikrinamos pagal ES socialinės apsaugos sistemas, ir jos negali būti perkeliamos iš vienos sistemos į kitą, yra didelė kliūtis neįgaliųjų judumui, nepaisant pastangų siekti, kad programa „Erasmus+“ ir kitos judumo iniciatyvos būtų įtraukesnės; ragina Komisiją ir valstybes nares tvirčiau bendradarbiauti ir taip užtikrinti didesnį pažeidžiamų asmenų judumą;

17.  pripažįsta, kad viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių įtraukti daugiau studentų į aukštųjų mokyklų studentų judumo veiklą, yra tai, jog nesama aiškumo ir nuoseklumo pripažįstant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditus, sukauptus judumo laikotarpiu; ragina valstybes nares ir kompetentingas institucijas, visų pirma aukštojo mokslo įstaigas, visapusiškai įgyvendinti mokymosi susitarimus, kaip privalomą judumo proceso dalį, ir užtikrinti sklandų ECTS kreditų, sukauptų programos „Erasmus+“ aukštojo mokslo judumo laikotarpiais, pripažinimą;

18.  mano, kad jaunoji karta turėtų turėti geresnes galimybes kurti programos ateitį atsižvelgdama į savo dabartinius ir būsimus poreikius ir problemas, kurias patiria, kai dirba, užsiima savanoriška veikla ir studijuoja, nes jų padėtis siekiant stiprinti programos viziją ir perkelti ją į kitą lygį yra geresnė;

19.  ragina kuriant naują programą taikyti tam tikrą lankstumą, siekiant užtikrinti, kad pagal šią programą būtų galima greitai atsižvelgti į kylančius uždavinius ir strateginius prioritetus Europos ir tarptautiniu lygmenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad visos naujos iniciatyvos turėtų papildyti esamas ir joms turėtų būti skirta pakankamai lėšų, kad būtų užtikrintas veiksmingas šių iniciatyvų veikimas;

Europos tapatybė ir aktyvus pilietiškumas

20.  yra tvirtai įsitikinęs, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ ir toliau turėtų būti skatinamas aktyvus pilietiškumas, pilietinis ugdymas ir kultūrų tarpusavio supratimas bei vystomas Europos tapatybės jausmas; todėl primygtinai ragina, kad pagal visą programos „Erasmus+“ lėšomis finansuojamą judumo veiklą švietimo ir mokymo bei formaliojo ir neformaliojo mokymo srityse taip pat būtų didinamas jaunimo informuotumas apie Europos bendradarbiavimo švietimo srityje pridėtinę vertę ir jaunimas būtų skatinamas dalyvauti diskusijose ES klausimais;

21.  mano, kad tais atvejais, kai tinkama, su švietimu susijusio judumo įtraukimas, kaip aukštojo mokslo ir profesinio mokymo programų dalis, galėtų būti naudingas ir studentų asmenybės, ir karjeros raidai, taip pat siekiant skatinti kultūrų tarpusavio supratimą;

22.  ragina Komisiją sukurti Europos studento e. kortelę, kuria naudodamiesi studentai galėtų gauti paslaugas visoje Europoje;

Programos finansavimas

23.  apgailestauja, jog tai, kad sėkmės sulaukia nedaug projektų, pradėtų pagal tam tikrus programos „Erasmus+“ veiksmus, ribotos dotacijos ir didelė dalyvavimo programoje paklausa gali pakenkti programos „Erasmus+“, kaip pavyzdinės ES programos, sėkmei; tvirtai tiki, kad programa „Erasmus+“ galiausiai turėtų būti skirta visiems jauniems žmonėms ir kad šie aukštesni siekiai kitu programos „Erasmus+“ programavimo laikotarpiu turi būti suderinti su dideliu papildomu finansavimu, kurį atspindėtų didesnis biudžetas, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti šia programa; todėl ragina valstybes nares, Komisiją ir susijusius suinteresuotuosius subjektus užtikrinti tvirtesnę ir matomesnę paramą programai „Erasmus“ laukiant būsimų derybų dėl daugiametės finansinės programos (DFP);

24.  pabrėžia, kad svarbu sklandžiai įdiegti naują programą „Erasmus+“, kurios biudžetas turėtų būti strategiškai planuojamas nuo pat pradžių; ragina panaudoti regioninius ir socialinius fondus valstybių narių finansiniam įnašui į programos „Erasmus+“ judumo dotacijas didinti; primena, kad nuoseklus programos taisyklių taikymas visose agentūrose, įskaitant bendrų kokybės standartų ir projektų vertinimo bei administracinių procedūrų laikymąsi, būtinas, siekiant užtikrinti nuoseklų programos „Erasmus+“ įgyvendinimą;

o
o   o

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0018.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.
(5) Programos „Erasmus+“ rodiklių suvestinė, 2017 m. kovo 28 d. duomenys. Žr.: http://www.ecvet-secretariat.eu/en/system/files/documents/3727/eu-vet-policy-context.pdf, p. 29.


Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė
PDF 455kWORD 67k
2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės (2017/2002(INI))
P8_TA(2017)0360A8-0276/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 ir 15 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. ES ratifikuotą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo mokytojų rengimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliuciją dėl atnaujintos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Tarybos išvadas dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros: kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms(9),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir sėkmingo mokymosi mokykloje skatinimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 17 d. Tarybos išvadas dėl investavimo į švietimą ir mokymą. Veikla, susijusi su komunikatu „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ ir 2013 m. metine augimo apžvalga(11),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimas“(13),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikato „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ dalį, susijusią su skaitmeniniais įgūdžiais (COM(2016)0180),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012)0669),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl įgūdžių ugdymo politikos kovai su jaunimo nedarbu(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(18),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos lyčių lygybės pakto (2011–2020 m.)(19),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 20 d. Tarybos išvadų „Moterų ir vyrų įgūdžių stiprinimas ES darbo rinkoje“ projektą(20),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(21),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. kovo mėn. leidinį socialinės ekonomikos ir socialinio verslumo tema (angl. „Social economy and social entrepreneurship“)(22),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos(23),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Naujos įgūdžių darbotvarkės (SOC/546),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0276/2017),

A.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje yra įtvirtinta teisė dalyvauti profesiniame mokyme ir mokymesi visą gyvenimą;

B.  kadangi įgūdžiai turi strateginę reikšmę įsidarbinimo galimybėms, ekonomikos augimui, inovacijoms ir socialinei sanglaudai, ir kadangi darbo vietų sudėtingumo lygis didėja visuose sektoriuose bei profesijose, o taip pat plečiasi santykinė įgūdžių paklausa, net ir žemos kvalifikacijos darbo vietose;

C.  kadangi mūsų visuomenės gebėjimai ir praktinė patirtis yra svarbiausias gerovės ir socialinių pasiekimų išlaikymo pagrindas;

D.  kadangi žemos kvalifikacijos gyventojams kyla didesnė nedarbo ir socialinės atskirties rizika;

E.  kadangi šalyse, kuriose yra daugiausia menkus pagrindinius ir skaitmeninius įgūdžius turinčių suaugusiųjų, darbo našumas mažesnis, taigi galiausiai prastesnės ir augimo bei konkurencingumo perspektyvos;

F.  kadangi Europos Parlamentas palaiko ir remia Komisijos pastangas investuoti į žmogiškąjį kapitalą kaip į pagrindinius ES konkurencingumo išteklius ir kadangi mokytojų darbo kokybė yra būtina išankstinė švietimo kokybės sąlyga;

G.  kadangi daugeliui žemos kvalifikacijos darbo vietų dabar reikalingas geresnis raštingumas, gebėjimas skaičiuoti ir kiti pagrindiniai gebėjimai, ir net žemos kvalifikacijos darbo vietose paslaugų sektoriuje reikia spręsti sudėtingesnius nekasdienius uždavinius(24);

H.  kadangi, remiantis naujausio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programos (PIAAC) tyrimo duomenimis, apie 70 mln. suaugusių ES gyventojų neturi pagrindinių gebėjimų, pvz., skaitymo, rašymo ir skaičiavimo, o tai yra kliūtis šiems žmonėms susirasti deramą darbą ir užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį;

I.  kadangi iki 2025 m. 49 proc. visų ES darbo vietų, į kurias bus samdomi nauji asmenys (įskaitant ir naujas darbo vietas, ir naujus asmenis senose darbo vietose), reikės aukšto lygio kvalifikacijos, 40 proc. – vidutinio lygio kvalifikacijos, ir tik 11 proc. – žemos kvalifikacijos arba nereikės jokios kvalifikacijos(25);

J.  kadangi suteikiant daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą galima atverti naujų aktyvios įtraukties ir aktyvesnio dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybių, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojams, bedarbiams, specialiųjų poreikių turintiems asmenims, vyresnio amžiaus žmonėms ir migrantams;

K.  kadangi valstybės narės turi rasti būdų apsaugoti arba skatinti ilgalaikes investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas, veiksmus energetikos ir klimato srityje ir investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą;

L.  kadangi ES yra platforma, turinti geriausias galimybes dalytis geriausia patirtimi ir remti valstybių narių tarpusavio mokymąsi;

M.  kadangi SESV 165 ir 166 straipsniais atsakomybė už švietimą, įskaitant aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą, priskiriama valstybėms narėms;

N.  kadangi ES lygmens bendradarbiavimas švietimo srityje yra savanoriškas procesas, ir šiuo aspektu švietimo sritis iš esmės skiriasi nuo užimtumo srities, kuriai Bendrija daro daug didesnę įtaką;

O.  kadangi įgūdžiai ir kompetencijos yra tarpusavyje susiję ir todėl jų tarpusavio ryšys Naujoje įgūdžių darbotvarkėje turėtų būti toliau stiprinamas;

P.  kadangi perspektyvių sektorių plėtra daro lemiamą poveikį reikiamų įgūdžių pobūdžiui;

Q.  kadangi Europos įgūdžių ir darbo vietų tyrimas atskleidė, jog apie 45 proc. ES suaugusiųjų darbuotojų mano, kad jų įgūdžius galima arba geriau išvystyti, arba geriau panaudoti darbe;

R.  kadangi, remiantis TDO duomenimis, 25–45 proc. Europos darbuotojų turi arba per žemą, arba per aukštą kvalifikaciją darbui, kurį atlieka, ir kadangi tokią padėtį iš esmės lemia sparčiai kintanti valstybių narių ekonomikos struktūra;

S.  kadangi įgūdžių neatitiktis yra nerimą keliantis reiškinys, turintis poveikį asmenims ir verslo subjektams – jis lemia įgūdžių atotrūkį bei trūkumą ir yra viena iš nedarbo priežasčių(26); kadangi 26 proc. ES suaugusių darbuotojų stinga įgūdžių, kurių jiems reikia jų darbe;

T.  kadangi per 30 proc. aukštos kvalifikacijos jaunimo dirba darbą, neatitinkantį jų gebėjimų ir siekių, o 40 proc. Europos darbdavių teigia negalintys rasti tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų, kad galėtų kurti naujoves ir augti;

U.  kadangi šiuo metu beveik 23 proc. 20–64 m. amžiaus gyventojų išsilavinimas yra žemas (priešmokyklinis, pradinis arba nebaigtas vidurinis); kadangi žemos kvalifikacijos asmenys turi mažiau galimybių įsidarbinti, dažniau užima mažų garantijų darbo vietas ir dukart dažniau gali patirti ilgalaikį nedarbą nei aukštos kvalifikacijos asmenys(27);

V.  kadangi žemos kvalifikacijos asmenys ne tik turi mažesnes galimybes įsidarbinti, bet ir patiria didesnę ilgalaikio nedarbo riziką ir jiems sunkiau gauti prieigą prie paslaugų ir visapusiškai dalyvauti visuomenėje;

W.  kadangi dažnai asmenys turi įgūdžių, kurie nėra atpažinti ir naudojami ir už kuriuos nėra tinkamai atlyginama; kadangi įgūdžiai, įgyti už formalaus švietimo įstaigų ribų kaupiant darbo patirtį, vykdant savanorišką, visuomeninę veiklą ar kaupiant kitą susijusią patirtį, nebūtinai yra užfiksuoti kvalifikacijos pažymėjime arba patvirtinti dokumentais, ir todėl nėra pakankamai įvertinti;

X.  kadangi kultūros ir kūrybos pramonė (KKP) (joje ES mastu dirba daugiau kaip 12 mln. asmenų, tai sudaro 7,5 proc. visų rinkoje dirbančių asmenų, kurie prisideda prie ekonomikos aukšto lygio pramonės sektoriuose sukurdami 5,3 proc. visos ES bendros pridėtinės vertės ir dar 4 proc. nominalaus ES BVP(28)) prisideda prie socialinės gerovės, inovacijų ir užimtumo bei skatina ES ekonomikos plėtrą;

Y.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Sutartyse įtvirtintų ES principų ir vienas iš Sąjungos tikslų bei atsakomybės sričių; kadangi integruoti moterų ir vyrų lygybės principą į visas Sąjungos veiklos sritis, pvz., galimybę įgyti išsilavinimą ir dalyvauti mokyme, yra konkreti Sąjungos misija;

Z.  kadangi ES lygmeniu nesimokantis ir nedirbantis jaunimas (NEET) laikomas viena iš pažeidžiamiausių grupių jaunimo nedarbo srityje; kadangi moterys susiduria su 1,4(29) karto didesne rizika patekti į NEET grupę negu vyrai, o šis faktas taip pat byloja apie nuo ankstyvo amžiaus patiriamą diskriminaciją dėl lyties ir nelygybę;

AA.  kadangi socialiniai ir emociniai įgūdžiai kartu su pažintiniais įgūdžiais yra svarbūs asmeninei gerovei ir sėkmei;

AB.  kadangi kokybiško formalaus, neformalaus ir savaiminio švietimo ir mokymosi galimybių prieinamumas turi būti kiekvieno asmens teisė kiekvienu gyvenimo etapu, kad jie galėtų įgyti universaliųjų įgūdžių, pvz., skaičiavimo, skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinio mąstymo, socialinių, užsienio kalbų ir aktualių gyvenimiškų įgūdžių; kadangi šiomis aplinkybėmis būtina darbuotojams skirti laiko asmeniniam tobulėjimui ir mokymuisi pagal mokymosi visą gyvenimą principą;

AC.  kadangi labai svarbu, kad įgūdžiais būtų siekiama ne tik didinti galimybes įsidarbinti, bet ir stiprinti gebėjimą dalyvauti visuomeniniame gyvenime, pagarbą demokratinėms vertybėms, didinti toleranciją, ypač naudojant juos kaip priemonę, padedančią užkirsti kelią radikalizacijai ir bet kokiai netolerancijai;

AD.  kadangi sparčiai kintančiame, labiau globalizuotame ir skaitmeniniame pasaulyje svarbiausi yra universalieji ir įvairiose srityse pritaikomi įgūdžiai, pvz., socialiniai, tarpkultūriniai, skaitmeniniai įgūdžiai, gebėjimas spręsti problemas, verslumas ir kūrybiškas mąstymas;

AE.  kadangi skaitmeninė pertvarka dar nesibaigė, o visuomenės bei darbo rinkos poreikiai nuolat kinta;

AF.  kadangi skaitmeninis įgalėjimas ir pasitikėjimas savimi yra itin svarbi būtinoji tvirtos visuomenės sukūrimo bei vienybės kūrimo ir integracijos gyvendinimo ES sąlyga;

AG.  kadangi šiandien mūsų švietimo ir mokymo sistemose vyksta svarbi skaitmeninė pertvarka, daranti poveikį mokymo ir mokymosi procesams; kadangi labai svarbu veiksmingai suteikti skaitmeninių įgūdžių, siekiant užtikrinti, kad darbo jėga būtų pasiruošusi dabartiniams ir būsimiems technologiniams pokyčiams;

AH.  kadangi, nepaisant to, kad skaitmeninio švietimo ar mokymo procese dalyvaujančių asmenų skaičius ES pastaruoju metu išaugo, dar reikia dėti daug pastangų siekiant priderinti Europos ekonomiką prie naujos skaitmeninės epochos ir panaikinti darbo ieškančių asmenų ir neužimtų darbo vietų skaičiaus skirtumą;

AI.  kadangi į švietimo sistemas reikia integruoti skaitmeninės pertvarkos naujoves, kad būtų galima toliau padėti žmonėms tapti kritiškai mąstančiais, pasitikinčiais savimi ir nepriklausomais; kadangi tai turi būti daroma įtraukiant šias naujoves į jau dėstomus dalykus;

AJ.  kadangi į ateitį nukreipta įgūdžių darbotvarkė turėtų būti įtraukta į platesnę profesinio raštingumo didėjančio Europos visuomenės skaitmeninimo ir robotizavimo sąlygomis sampratą;

AK.  kadangi greta kalbinių, skaitmeninių ir verslumo įgūdžių itin daug dėmesio reikėtų skirti universaliesiems gebėjimams, pavyzdžiui, pilietiniams ir socialiniams gebėjimams ir pilietiškumo ugdymui;

AL.  kadangi verslumo įgūdžiai turi būti suvokiami platesniame kontekste, kaip iniciatyvos jausmo turėjimą galima būtų apibūdinti dalyvavimu socialiniuose veiksmuose ir turint verslumo mentalitetą, ir kadangi jie turėtų būti dar labiau pabrėžiami Naujoje įgūdžių darbotvarkėje kaip gyvenimiški įgūdžiai, naudingi asmenims jų asmeniniame ir profesiniame gyvenime, taip pat naudingi bendruomenėms;

AM.  kadangi norint užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą ir darbo vietas jaunimui ES būtina užtikrinti geresnius įgūdžius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse;

AN.  kadangi manoma, jog gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių specialistų ir susijusių sričių specialistų poreikis nuo dabar iki 2025 m. išaugs apytikriai 8 proc., t. y. gerokai daugiau, palyginti su prognozuojamu vidutiniu 3 proc. visų specialybių poreikio augimu; kadangi taip pat manoma, jog užimtumas su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika susijusiuose sektoriuose nuo dabar iki 2025 m. išaugs apytikriai 6,5 proc.(30);

AO.  kadangi prastas profesinio rengimo ir mokymo (PRM) įvaizdis ir mažėjantis patrauklumas bei žema PRM švietimo kokybė kai kuriose valstybėse narėse atgraso studentus nuo sprendimo imtis profesinės veiklos perspektyviose srityse ir sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų;

AP.  kadangi sprendžiant klausimus, susijusius su įgūdžiais, ypač su įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktimi ir darbo galimybėmis, būtina atsižvelgti į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduriama kaimo vietovėse;

AQ.  kadangi ekonomikos nuosmukio Europoje laikotarpiu žaliasis sektorius buvo vienas iš pagrindinių darbo vietų kūrėjų, ir jis turėtų būti toliau skatinamas įgyvendinant Naują įgūdžių darbotvarkę;

AR.  kadangi dėl visuomenės senėjimo Europoje didėja sveikatos priežiūros specialistų ir socialinės globos bei medicinos paslaugų poreikis;

AS.  kadangi šeimų vaidmuo sudarant palankias sąlygas vaikams tobulinti pagrindinius gebėjimus yra labai svarbus;

Gyvenimui ir darbui skirtų įgūdžių ugdymas

1.  palankiai vertina 2016 m. birželio mėn. priimtą Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“;

2.  pripažįsta, kad švietimas ir mokymas priklauso valstybių narių kompetencijai ir kad ES gali tik remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus;

3.  mano, kad ES turi iš esmės pakeisti požiūrį į švietimo sektoriaus tikslus ir funkcijas; pritaria, kad daug dėmesio reikia skirti Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimui atsižvelgiant į greitai kintančią ekonominę, technologinę ir socialinę aplinką, užtikrinant prieigą prie kokybiško švietimo visais etapais;

4.  pažymi, kad nors įgūdžių poreikiai yra dinamiški, tačiau pagrindinis įgūdžių ugdymo iniciatyvos dėmesys turi būti skiriamas skubiausiems darbo rinkos poreikiams; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu dirbti tvirtai bendradarbiaujant su Europos profesinio mokymo plėtros centru (Cedefop), siekiant numatyti įgūdžių poreikius ir parengti Europos lygmens reikalingų įgūdžių numatymo priemonę ir mokymosi visą gyvenimą sistemas, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų aplinkybių darbo rinkoje ir sustiprinti asmenų gebėjimą prisitaikyti, aktyvų pilietiškumą ir socialinę įtrauktį;

5.  ragina valstybes nares savo švietimo ir mokymo programose didžiausią dėmesį skirti ne tik įsidarbinimo įgūdžiams, raštingumui, gebėjimui skaičiuoti, skaitmeniniam ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui, bet ir įgūdžiams, kurie yra plačiau susiję su visuomene, tokiems kaip universalieji, įvairiose srityse pritaikomi arba socialiniai emociniai įgūdžiai (pvz., lyderystė, socialiniai ir tarpkultūriniai įgūdžiai, valdymas, verslo ir finansų mokymas, savanoriška veikla, gebėjimas derėtis), ir teikti pirmenybę tolesniam tų gebėjimų plėtojimui ir įgyvendinant PRM programas, taip pat Europos amatininkystės stiprinimui;

6.  ragina užtikrinti visuotinę teisę turėti realią galimybę bet kokiu gyvenimo etapu įgyti pagrindinių XXI amžiuje reikalingų įgūdžių;

7.  pripažįsta švietimo tarptautinimo ir mobilumo programose dalyvaujančių studentų ir švietimo įstaigų darbuotojų skaičiaus didinimo naudą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia programos „Erasmus+“ vertę;

8.  be to, pažymi, jog daugelis tyrimų rodo, kad judumas suteikia žmonėms konkrečių profesinių įgūdžių ir universaliųjų įgūdžių ir gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti įvairiose srityse, tokių kaip kritinis mąstymas ir verslumas, ir suteikia jiems geresnių karjeros galimybių; pripažįsta, kad dabartinio ES biudžeto, skirto judumui mokymosi tikslais, gali nepakakti įgyvendinti tikslui, kad iki 2020 m. šis judumas pasiektų 6 proc. lygį;

9.  ragina valstybes nares toliau plėtoti tarpsektorinio judumo galimybes tarp visų mokyklų; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia labiau remti ir skatinti besimokančiųjų PRM įstaigose judumą ir kad judumo kontekste reikėtų skirti daugiau dėmesio pasienio regionams;

10.  pažymi, kad švietimas ir mokymas turėtų prisidėti prie jaunimo asmeninio tobulėjimo ir augimo, kad jaunuoliai taptų aktyviais ir atsakingais piliečiais, pasiruošusiais gyventi ir dirbti technologiniu požiūriu pažangios ir globalizuotos ekonomikos sąlygomis, ir turėtų suteikti jiems pagrindinį mokymosi visą gyvenimą gebėjimų rinkinį, kuris apibrėžiamas kaip savirealizacijai ir asmeniniam tobulėjimui, aktyviam pilietiškumui ir užimtumui reikalingų žinių, įgūdžių ir pažiūrų derinys;

11.  pabrėžia, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra yra labai svarbi būtinoji įgūdžių ugdymo sąlyga;

12.  atkreipdamas dėmesį į tai, kad ugdymo ir priežiūros prievolės priklauso valstybių narių kompetencijai, ragina jas gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybę ir suteikti daugiau prieigos prie jų, taip pat spręsti nepakankamos infrastruktūros, kuri pasiūlytų kokybiškos ir prieinamos vaikų priežiūros paslaugas visų pajamų grupių asmenims, problemą ir apsvarstyti galimybę skurdą ir socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms šias paslaugas teikti nemokamai;

13.  pabrėžia, kad kūrybiškumas ir inovacijos tampa ES ekonomiką skatinančiais veiksniais, ir jie turėtų būti integruoti į valstybių narių ir Europos politikos strategijas;

14.  palankiai vertina Naujų įgūdžių darbotvarkėje nustatytą tikslą pasiekti, kad besimokantieji pirmiausia rinktųsi PRM, kuris būtų grindžiamas rinkos paklausa ir susietas su ateities darbo reikmėmis – sudarant mokymo programas ir jas įgyvendinant turėtų dalyvauti darbdaviai;

15.  ragina valstybes nares ne vien skatinti tinkamus profesinius įgūdžius, o skirti dėmesio ir tiems švietimo aspektams, kurie yra labiau grindžiami darbu ir praktiškesni ir kuriais ugdomas verslumo mentalitetas, novatoriškumas ir kūrybingumas, žmonės skatinami kritiškai mąstyti, suprasti tvarumo sąvoką, kartu nepažeidžiant tokių pagrindinių teisių ir vertybių, kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, tolerancija, pagarba, ir kad žmonės kaip plačių pažiūrų piliečiai galėtų visapusiškai dalyvauti demokratiniame procese ir socialiniame gyvenime;

16.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad reikia vadovautis holistiniu požiūriu į švietimą ir įgūdžių ugdymą, kurį taikant didžiausias dėmesys procese skiriamas besimokančiam asmeniui, taip pat užtikrinti pakankamas investicijas į mokymosi visą gyvenimą politikos sritis; taip pat mano, kad švietimas ir mokymas turi būti prieinamas ir įperkamas visiems ir kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įtraukti pažeidžiamiausias grupes;

17.  ragina valstybes nares užtikrinti pilietinės visuomenės, ekspertų ir šeimų, t. y. tų, kurie supranta realią padėtį visuomenėje, aktyvesnį dalyvavimą diskusijose dėl būtinų gyvenimo įgūdžių;

18.  ragina valstybes nares taip pat skirti didelį dėmesį kovai su lyčių stereotipais, nes 60 proc. naujų diplomuotų specialistų yra moterys; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jų užimtumo lygis tebėra gerokai žemesnis nei vyrų ir kad daugelyje sektorių jos yra nepakankamai atstovaujamos;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad įgūdžiai geriau atitiktų darbo vietų poreikius darbo rinkoje, ypač diegiant kokybiškas pameistrystės sistemas, padedančias žmonėms būti lankstesniems renkantis specialybę, o vėliau ir darbą;

20.  pripažįsta dualistinių švietimo sistemų(31) vertę, tačiau pažymi, kad vienoje valstybėje naudojama sistema negali būti aklai nukopijuota ir naudojama kitoje valstybėje narėje; ragina keistis geriausios patirties modeliais, įtraukiant ir socialinius partnerius;

21.  šiomis aplinkybėmis primena, kad valstybėms narėms reikia aktyviau bendradarbiauti siekiant mokytis iš geriausios patirties, dėl kurios mažėja nedarbas, pvz., pameistrystės ir mokymosi visą gyvenimą srityje;

22.  pažymi Cedefop vaidmenį, kurio vienas pagrindinių uždavinių – suvienyti įvairių valstybių narių atsakingus politikos atstovus, socialinius partnerius, tyrėjus ir specialistus, kad jie galėtų keistis savo sumanymais ir patirtimi, pvz., plėtodami konkretiems sektoriams skirtas platformas;

23.  pabrėžia, kad kultūra, kūrybiškumas ir menai labai prisideda prie asmeninio tobulėjimo, užimtumo ir augimo visoje ES, padėdami diegti inovacijas, skatinti sanglaudą, stiprinti tarpkultūrinius ryšius, tarpusavio supratimą bei išsaugoti europinę tapatybę, kultūrą ir vertybes; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti savo paramą kultūros ir kūrybos sektoriams, siekiant visapusiškai išnaudoti jų potencialą;

24.  pabrėžia, kad šiuo metu į ES atvykstant dideliam skaičiui migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų reikia laikytis nuoseklesnio požiūrio į trečiųjų šalių piliečius, įskaitant jų įgūdžių, kompetencijos ir žinių vertinimą, tai turi būti labiau matoma, ir turi būti sukurtas įgūdžių nustatymo ir patvirtinimo mechanizmas;

25.  primena, kad naujai atvykę asmenys atsiveža naujų įgūdžių, todėl ragina kurti priemones, kuriomis būtų įvairiomis kalbomis teikiama informacija apie esamas formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi, profesinio mokymosi, mokomosios praktikos ir savanoriškos veiklos galimybes; mano, kad svarbu skatinti kultūrų dialogą siekiant palengvinti migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų patekimą į darbo rinką ir padėti integruotis į visuomenę;

26.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo šablono ir tikisi, kad šiuo klausimu bus daroma greita pažanga; rekomenduoja migrantų įgūdžių požiūriu suderinti Naują įgūdžių darbotvarkę Europai su Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų planu; pabrėžia, kad reikia visapusiškesnio požiūrio į migrantų kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, pasitelkiant verslumą, pilietinį švietimą ir neformalųjį mokymąsi, ir reikėtų sutelkti dėmesį ne vien į skaidrumą, palyginamumą ir ankstyvą migrantų įgūdžių ir kvalifikacijos profiliavimą;

27.  pritaria, kad būtina imtis koordinuotų veiksmų, siekiant kovoti su protų nutekėjimu, ir nustatyti tinkamas priemones, siekiant panaudoti turimus įgūdžius, kad būtų užkirstas kelias žmogiškojo kapitalo nuostoliams įvairiose Europos šalyse;

28.  primena, kad investicijos į šiandieninės švietimo sistemos pajėgumą nulems darbo vietų kokybę šiandien ir ateityje, darbuotojų kvalifikaciją, socialinę gerovę ir demokratinį dalyvavimą visuomenėje;

29.  ragina valstybes nares spręsti visuomenės senėjimo problemą tobulinant specialius profesinius įgūdžius, susijusius su sveikatos priežiūra, gyventojų gerove ir ligų prevencija;

Švietimo vaidmuo sprendžiant nedarbo, socialinės atskirties ir skurdo problemas

30.  mano, kad ES konkurencingumas, ekonomikos augimas ir socialinė sanglauda labai priklauso nuo švietimo ir mokymo sistemų, kurios neleistų žmonėms atsilikti;

31.  primygtinai teigia, kad švietimas ir mokymas yra ne tik pagrindiniai įsidarbinamumą didinantys veiksniai, bet ir pagrindiniai asmeninio tobulėjimo, socialinės įtraukties ir sanglaudos bei aktyvaus pilietiškumo skatinimo veiksniai, todėl mano, kad siekiant kovoti su dideliu nedarbu ir socialine atskirtimi, ypač tarp pažeidžiamiausių ir palankių sąlygų neturinčių grupių (NEET, ilgalaikių bedarbių, žemos kvalifikacijos asmenų, pabėgėlių ir neįgaliųjų), itin svarbu užtikrinti vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir pakankamai investuoti į įgūdžius ir gebėjimus; primena, kad šiuo klausimu itin didelę reikšmę turi tinkamas būsimų įgūdžių poreikių planavimas;

32.  susirūpinęs apgailestauja, kad į švietimą vis dar per mažai investuojama ir kad dėl vėlesnio švietimo įstaigų biudžeto mažinimo labiausiai nukenčia palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturintys studentai ir suaugusieji;

33.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad nuo 2010 m. iki 2014 m. visoje ES investicijos į švietimą bei mokymą sumažėjo 2,5 proc.(32); pabrėžia, kad viešas švietimo sistemas būtina tinkamai aprūpinti ištekliais, kad švietimas galėtų atlikti savo vaidmenį kovojant su nedarbu, socialine atskirtimi ir skurdu;

34.  pabrėžia, kaip yra nurodžiusi EBPO(33), kad aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys prisideda prie demokratiškesnės visuomenės ir tvarios ekonomikos kūrimo ir yra mažiau priklausomi nuo valstybės pagalbos, taip pat mažiau pažeidžiami ekonominių nuosmukių; todėl pažymi, kad investicijos į kokybišką švietimą ir inovacijas yra būtinos net tik tam, kad būtų kovojama su nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi, bet ir tam, kad ES sėkmingai konkuruotų pasaulio rinkose; ragina Komisiją ir valstybes nares atstatyti viešąsias investicijas į visų, o ypač palankių sąlygų neturinčių vaikų, ikimokyklinį, pradinį ir vidurinį ugdymą iki tokio lygio, koks jis buvo prieš krizę;

35.  pažymi, kad mokymosi ir mokymo galimybių prieinamumas turi būti kiekvieno asmens teisė visais gyvenimo etapais, kad jie galėtų įgyti universaliųjų gebėjimų, pvz., skaičiavimo, skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinio mąstymo, socialinių įgūdžių ir kitų aktualių gyvenimiškų įgūdžių; laikosi nuomonės, kad Naujų įgūdžių darbotvarkė yra žingsnis teisinga kryptimi, kuriuo skatinamas įsipareigojimas siekti bendros vizijos, pabrėžiančios mokymosi visą gyvenimą politikos priemonių svarbą;

36.  pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka išorės organizacijos ir NVO, kurios siekia ugdyti kitokius vaikų įgūdžius ir socialinius gebėjimus, pavyzdžiui, meninius gabumus ir rankų darbo įgūdžius: jos padeda integruotis, geriau suprasti aplinką, ugdytis solidarumo jausmą mokymosi aplinkoje ir kasdieniame gyvenime ir gerinti visų klasių mokymosi gebėjimus;

37.  primena, kad neįgalieji turi ypatingų poreikių, todėl jiems reikalinga tinkama parama įgyjant įgūdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares, įgyvendinant Naujų įgūdžių darbotvarkę, laikytis įtraukaus požiūrio formuojant savo švietimo ir mokymo politiką, be kita ko, numatant mokytojų padėjėjų klasėse etatų, taip pat užtikrinant, kad informacija apie įgūdžius, mokymą ir galimą finansavimą būtų prieinama kuo didesnėms grupėms asmenų, atsižvelgiant į kuo įvairesnį sutrikimų spektrą; laikosi nuomonės, kad nesunkiai įgyvendinama daugelio neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje rėmimo alternatyva yra verslininkystė; šiuo aspektu pabrėžia negalią turinčių asmenų skaitmeninių įgūdžių svarbą ir nepaprastai svarbų prieinamos technologijos vaidmenį;

38.  pažymi, kad nors vis labiau pripažįstamos kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros galimybės sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir padėti tvirtą tolesnio mokymosi pagrindą, Naujų įgūdžių darbotvarkėje nepateikiama į ateitį orientuotos ankstyvųjų švietimo etapų vizijos; todėl ragina valstybes nares investuoti į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą ir suteikti geresnę prieigą prie jų, taip pat imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių;

39.  ragina valstybes nares patvirtinti 2014 m. ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės užtikrinimo sistemą(34) ir primygtinai teigia, jog turi būti vykdomos atitinkamos programos, kad visiems jaunuoliams, metusiems pradinę ar vidurinę mokyklą, būtų suteikta dar viena galimybė; mano, kad reikėtų siekti visuotinio vidurinio išsilavinimo;

40.  pažymi, kad švietimas turėtų ne tik suteikti įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkos poreikiams patenkinti, bet ir prisidėti prie jaunuolių asmeninio tobulėjimo ir augimo siekiant, kad jie taptų iniciatyvūs ir atsakingi piliečiai;

41.  ragina valstybes nares nukreipti investicijas į įtraukųjį švietimą, kuris padeda spręsti visuomenės problemas ir užtikrina vienodas sąlygas ir galimybes visiems asmenims, įskaitant skirtingo socialinio ir ekonominio statuso jaunimą, taip pat pažeidžiamų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų grupes;

42.  ragina valstybes nares plėsti antros galimybės įgyti išsilavinimą ir mokytis koncepciją, kad rizikos grupės būtų geriau integruojamos į darbo rinką;

43.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus imtis veiksmų siekiant ugdyti įgūdžius ir mažinti išsilavinimo skirtumus bei kliūtis, su kuriomis per gyvenimą gali susidurti žmogus, ir taip sudaryti ES piliečiams galimybę veiksmingai kovoti su nedarbu ir užtikrinti konkurencingumą bei inovacijas Europoje, tačiau atkreipia dėmesį į įvairias administracines kliūtis, stabdančias pažangų šių tikslų siekį profesinio judumo, kvalifikacijų pripažinimo ir profesinių kvalifikacijų ugdymo srityse;

44.  atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares užtikrinti, kad Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI) veiktų tinkamai, kad ją taikant būtų skatinami geresni duomenų mainai ir stiprinamas geresnis administracinis bendradarbiavimas nesukuriant bereikalingos administracinės naštos, būtų taikomos paprastesnės ir greitesnės profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūros ir atnaujinami kvalifikuotų specialistų, planuojančių dirbti kitoje valstybėje narėje, profesinio tobulėjimo reikalavimai bei užkertamas kelias visų rūšių diskriminacijai;

45.  pirmiausia ragina Komisiją ir valstybes nares padėti ugdyti įgūdžius pažeidžiamiems piliečiams įvertinant būtinybę kurti specialias priemones, pvz., vietos ES informacijos centrus ir specialius rodiklius vadovaujantis Svarbiausių gebėjimų metmenimis, kad būtų atsižvelgta į pažeidžiamų grupių poreikius;

Mokymosi visą gyvenimą galimybių didinimas

46.  pabrėžia, kaip svarbu mokytis visą gyvenimą, kad darbuotojai galėtų tobulėti ir susipažinti su sparčiai besikeičiančios darbo rinkos aktualijomis(35), ir suteikti galimybes visiems piliečiams, siekiant skatinti visų amžiaus grupių mokymosi kultūrą Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokytis visą gyvenimą ir investuoti į šią sritį, ypač šalyse, kuriose dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis yra mažesnis nei 15 proc. lyginamasis standartas;

47.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į nepriimtiną padėtį, kad 70 mln. ES gyventojų neturi pagrindinių gebėjimų; todėl palankiai vertina įgūdžių tobulinimo krypčių nustatymą ir primygtinai ragina užtikrinti greitą jų įgyvendinimą ir stebėseną; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti nuolat vykdyti atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos valstybės narės poreikius parengtas perkvalifikavimo, įgūdžių tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą programas, kuriomis būtų siekiama suteikti daugiau galimybių ir motyvacijos tiek bedarbiams, tiek dirbantiems asmenims;

48.  mano, kad iniciatyva „Įgūdžių tobulinimo kryptys“ turėtų būti susijusi su individualizuotu mokymosi poreikių vertinimu, kokybiško mokymosi pasiūlymu, taip pat sistemingu įgytų įgūdžių ir gebėjimų patvirtinimu, kad jie galėtų būti lengviau pripažinti darbo rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti visuotinę prieigą prie plačiajuosčio ryšio, kad būtų sudarytos sąlygos skaitmeniniam raštingumui ugdyti; apgailestauja, kad Europos Parlamentas nebuvo įtrauktas į iniciatyvos rengimo procesą;

49.  pabrėžia, kad sektorinių ir konkrečių įgūdžių ugdymas turi būti bendra švietimo paslaugų teikėjų, darbdavių ir profsąjungų atsakomybė, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti glaudų dialogą su socialiniais partneriais; primygtinai teigia, kad visi darbo rinkos dalyviai turėtų dalyvauti kuriant ir įgyvendinant mokymo procesą, kad žmonėms būtų suteikta reikiamų įgūdžių per visą jų profesinę karjerą ir kad verslo subjektai būtų konkurencingi, o kartu būtų skatinamas asmeninis tobulėjimas, daugėtų kokybiškų darbo vietų, karjeros ir vystymosi galimybių;

50.  pabrėžia, kad reikia plėtoti kompleksines švietimo ir mokymo sistemas, kad besimokantieji galėtų įgyti įvairių įgūdžių: pagrindinių (raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių), sudėtingesnių bendrųjų (pvz., problemų sprendimo ir mokymosi), profesinių, techninių, su konkrečia profesija arba konkrečiu sektoriumi susijusių įgūdžių, taip pat socialinių ir emocinių įgūdžių;

51.  pabrėžia, kad žemos kvalifikacijos asmenų konkrečių poreikių įvertinimas ir jiems pritaikyto mokymo teikimas yra labai svarbus žingsnis rengiant veiksmingesnes mokymo programas; primena, kad reagavimas ir prisitaikymas atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir kintančias sąlygas yra itin svarbūs veiksmingo švietimo proceso elementai;

52.  primygtinai tvirtina, kad nepalankioje padėtyje esančių asmenų, įskaitant neįgaliuosius, ilgalaikius bedarbius ir nepakankamai atstovaujamas grupes, kurios gali nežinoti apie įgūdžių tobulinimo naudą arba perkvalifikavimo ar kvalifikacijos kėlimo galimybes, informavimas ir orientavimas yra nepaprastai svarbūs sėkmingam tokios iniciatyvos įgyvendinimui;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis kryptingų veiksmų po priklausomų šeimos narių priežiūros laikotarpio į darbo rinką grįžtančių tėvų perkvalifikavimo ir jų įgūdžių patvirtinimo srityje;

54.  ragina visus suinteresuotuosius subjektus aktyviai įsitraukti ir vykdyti dialogą ne tik nacionaliniu ir Europos lygmenimis, bet ir vietos bei regioniniu lygmenimis, kad būtų atsižvelgiama į tikrą darbo rinkos padėtį ir tenkinami šios rinkos poreikiai;

55.  primena, kad į mokymąsi visą gyvenimą turi būti žvelgiama platesniame profesinio raštingumo kontekste;

Švietimo ir užimtumo sąsajos stiprinimas

56.  primena, kad gebėjimų trūkumo, taip pat įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties darbo rinkoje problemos sprendimas bei socialinio judumo galimybių, įskaitant mokymų ir praktikos tikslais, rėmimas yra nepaprastai svarbūs norint skatinti tvarų augimą, socialinę sanglaudą, darbo vietų kūrimą, inovacijas ir verslumą – ypač MVĮ ir amatų srityje; todėl ragina valstybes nares skatinti profesinį lavinimą atsižvelgiant į ekonomikos poreikius;

57.  pabrėžia, kad reikia siekti lankstesnio, asmeninio ir individualizuotojo požiūrio(36) į karjeros raidą, mokymąsi visą gyvenimą ir mokymąsi bei vystymąsi per visą profesinę karjerą, ir pripažįsta vaidmenį, kurį teikiant šias paslaugas gali atlikti viešieji ir privatieji subjektai, tačiau taip pat pripažįsta, kad individualiems poreikiams ir prioritetams pritaikytas ir individualiems įgūdžiams vertinti ir plėtoti skirtas profesinis orientavimas ir konsultavimas nuo pat pradžios turi būti vienas iš svarbiausių švietimo ir įgūdžių politikos priemonių elementų;

58.  ragina valstybes nares kartu su socialiniais partneriais formuoti ir nustatyti politiką, pagal kurią būtų numatytos mokymosi atostogos ir mokymas darbo vietoje; ragina jas užtikrinti, kad būtų mokomasi darbo vietoje ir už jos ribų, įskaitant apmokamas mokymosi atostogas, kuriomis galėtų pasinaudoti visi darbuotojai, o ypač esantys nepalankioje padėtyje, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojoms moterims;

59.  pabrėžia, kad bet kokia politika įgūdžių srityje turėtų būti ne tik atsižvelgiama į šiuo metu darbo rinkoje vykstančius pokyčius, bet ir užtikrinta, kad ji būtų pakankamai universali, kad padėtų ugdyti darbuotojų gebėjimą aktyviai mokytis ir palengvinti jų prisitaikymą prie ateities iššūkių;

60.  pabrėžia, kad įgūdžių ugdymas turi būti bendra švietimo paslaugų teikėjų ir darbdavių atsakomybė; primygtinai teigia, kad pramonės atstovai ir (arba) darbdaviai turėtų dalyvauti suteikiant žmonėms reikiamus įgūdžius, kad verslo įmonės būtų konkurencingos ir kartu didėtų žmonių pasitikėjimas savimi;

61.  pakartoja, kad, norint gerinti įsidarbinamumą ir skatinti inovacijas bei aktyvų pilietiškumą, įskaitant ekologinį pilietiškumą, pagrindiniai gebėjimai turi būti neatsiejami nuo kitų bendrųjų gebėjimų ir nuostatų: kūrybiškumo, ekologinio sąmoningumo, iniciatyvos jausmo turėjimo, užsienio kalbų mokėjimo, kritinio mąstymo, taip pat pasitelkiant elektroninį raštingumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir įgūdžių, susijusių su augančiais sektoriais;

62.  pabrėžia didžiulį potencialą, kurį inovacijų ir užimtumo srityje turi atsinaujinantieji energijos ištekliai ir didesnio išteklių ir energijos veiksmingumo paieška; ragina Komisiją ir valstybes nares, įgyvendinant Naują įgūdžių darbotvarkę, atsižvelgti į energijos ir aplinkosaugos klausimus ieškant švietimo ir užimtumo galimybių;

63.  pabrėžia, kad reikia įgyvendinti darbo vietoje besimokančių asmenų, pameistrių ir darbuotojų rėmimo programą, parengtą atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius, siekiant užtikrinti, kad visi asmenys būtų įtraukti į darbo rinką;

64.  pripažįsta, kaip svarbu skatinti mokymąsi darbo vietoje – pameistrystę ir praktiką, kaip vieną iš priemonių, kuriomis būtų dar labiau padedama asmenis integruoti į darbo rinką, t. y. nutiesti tiltus ir skatinti kompetencijos mainus tarp kartų;

65.  pažymi, kad pameistrystė, stažuotės ir konkrečių įgūdžių mokymas laikomi mokymo būdais, kuriais veiksmingiausiai užkertamas tam, kad jauni asmenys vėl nepatektų į NEET grupę; pažymi, kad taikant dualistinę profesinio ir akademinio švietimo ir mokymo sistemą, kaip paaiškėjo, mažėja NEET grupei priklausančių asmenų skaičius, nes ji suteikia galimybę švietimo ir mokymo sistemoje išlaikyti daugiau jaunimo ir didina jų galimybes įsidarbinti ir sklandžiau pereiti iš mokymo į darbo ir karjeros aplinką; pabrėžia, kad makroekonominės analizės rezultatai rodo, jog derinant dualistinę švietimo ir mokymo sistemą ir aktyvią darbo rinkos politiką pasiekiama geriausių rezultatų;

66.  ragina valstybes nares remti MVĮ veiklą, susijusią su įmonės viduje darbo vietoje vykdomu mokymu ir įgūdžių tobulinimu;

67.  prašo imtis konkrečių priemonių siekiant palengvinti jaunimo perėjimą iš švietimo sistemos į darbą užtikrinant kokybiškas mokamas stažuotes, pameistrystę, teikti jiems praktinį mokymą vietoje, taip pat vykdyti tarpvalstybinių mainų programas, pvz., „Erasmus“ jauniems verslininkams, suteikti jaunimui galimybę praktiškai panaudoti savo talentus ir žinias, turėti tinkamas, tokias pat kaip suaugusių darbuotojų socialines ir ekonomines teises ir galimybes gauti tinkamą darbą bei naudotis socialine apsauga, kaip nustatyta nacionaliniais teisės aktais ir praktika; ragina valstybes nares teikti konkrečią paramą MVĮ, kad jos taip pat galėtų priimti stažuotojus ir pakaitinius darbuotojus;

68.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų sukurta tokia kokybės sistema, pagal kurią stažuotojais ir pameistriais nebūtų leidžiama naudotis kaip pigia arba nemokama darbo jėga; pažymi, kad užtikrinant kokybišką užimtumą ir užkertant kelią išnaudojimui, taip pat svarbu išmanyti pagrindinius sveikatos ir saugos standartus ir teises darbo vietoje; todėl ragina valstybes nares sukurti nacionalines teisines stažuočių ir pameistrystės programų kokybės užtikrinimo sistemas, kuriomis pirmiausia būtų užtikrinta užimtumo apsauga ir tinkama socialinė apsauga;

69.  ragina Komisiją pateikti, o valstybes nares patvirtinti pameistrystės kokybės sistemą(37);

70.  mano, kad, siekiant numatyti būsimus įgūdžių poreikius, pilietinė visuomenė, visų pirma socialiniai partneriai ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjai, taip pat specializuotos paramos tarnybos, turi aktyviai dalyvauti visais lygmenimis, ypač kurdami, įgyvendindami ir vertindami profesinės kvalifikacijos programas, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas perėjimas nuo formaliojo švietimo prie mokymosi darbo vietoje ir deramo darbo;

71.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad kvalifikacijos būtų reikšmingos darbdaviams, įtraukiant į jų rengimo procesą darbo rinkos dalyvius;

Itin svarbus neformaliojo ir savaiminio mokymosi vaidmuo

72.  primygtinai teigia, kad svarbu patvirtinti neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi rezultatus, siekiant įtraukti taip besimokančiuosius ir suteikti jiems galimybių; pripažįsta, kad tai itin akivaizdu pažeidžiamoje ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų atveju, pvz., mažai įgūdžių turinčių suaugusiųjų arba pabėgėlių atvejais – jiems reikia prioritetine tvarka suteikti galimybę patvirtinti savo įgūdžius;

73.  apgailestauja, kad darbdaviai ir formaliojo švietimo paslaugų teikėjai nepakankamai pripažįsta neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi būdu įgytų įgūdžių, gebėjimų ir žinių vertę ir aktualumą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia didinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie įgūdžių patvirtinimą;

74.  pripažįsta, kad toks patvirtinimo metodų palyginamumo ir darnos nebuvimas tarp ES šalių, ypač PRM atžvilgiu, yra papildoma kliūtis; be to, pripažįsta, kad tikrų galimybių suteikimas, pripažinimas ir finansinė parama tebėra didžiulis iššūkis, ypač palankių sąlygų neturinčioms grupės, pvz., žemos kvalifikacijos asmenims, kuriems reikia prioritetine tvarka suteikti galimybę patvirtinti savo įgūdžius;

75.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie įgūdžių patvirtinimo galimybes; todėl palankiai vertina per pastaruosius keletą metų padarytą pažangą įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo iki 2018 m. vis dėlto laikosi nuomonės, kad reikia didinti pastangas siekiant kurti atitinkamas teisines sistemas ir išsamią patvirtinimo strategiją, kad gebėjimus būtų galima patvirtinti;

76.  primena, kad daug esančių skaidrumo priemonių, tokių kaip Europos kvalifikacijų sandara (EKS) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET), buvo sukurtos atskirai; pabrėžia, kad norint suteikti asmenims geresnes galimybes įvertinti savo pažangą bei galimybes ir pasinaudoti skirtingomis aplinkybėmis pasiektais mokymosi rezultatais jas reikia geriau koordinuoti ir taikyti kokybės užtikrinimo sistemas, taip pat įtraukti į nacionalinę profesinių kvalifikacijų sistemą, siekiant užtikrinti sektorių ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant darbdavius, pasitikėjimą;

77.  primygtinai teigia, kad reikia pakeisti neformaliojo švietimo vaidmenį – tai itin svarbu siekiant suteikti žmonėms galimybių, ypač pažeidžiamesnėje padėtyje esantiems ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis ir neįgaliuosius, kurie turi mažai įgūdžių ir ribotas galimybes dalyvauti formaliojo švietimo sistemoje; mano, kad neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai ir NVO turi geras galimybes pasiekti formaliojo švietimo sistemoje nedalyvaujančias palankių sąlygų neturinčias grupes ir kad šis jų vaidmuo turėtų būti geriau remiamas siekiant užtikrinti, kad tie, kuriems labiausiai reikia padėti, gautų naudos iš Naujų įgūdžių darbotvarkės;

78.  pripažįsta savanoriškos veiklos, kaip priemonės įgyti žinių, patirties ir įgūdžių, kurių reikia siekiant padidinti galimybes įsidarbinti ir įgyti profesinę kvalifikaciją, svarbą;

79.  pabrėžia, kad neformalusis mokymasis, įskaitant savanorišką veiklą, atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant žmones įgyti įvairiose srityse pritaikomų žinių ir ugdant jų tarpkultūrinius gebėjimus bei gyvenimiškus įgūdžius, pvz., komandinio darbo gebėjimus, kūrybingumą ir iniciatyvos jausmą, ir kartu stiprina jų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją mokytis;

80.  taip pat pabrėžia savaiminio mokymosi programų, meno ir sporto veiklos ir kultūrų dialogo svarbą aktyviai įtraukiant piliečius į visuomeninius ir demokratinius procesus ir užtikrinant, kad jie būtų mažiau pažeidžiami propagandos, siekiant juos radikalizuoti; pabrėžia, kad neoficiali ir neformali aplinka yra labai svarbi siekiant įtraukti asmenis, kuriems ypač sunku rasti darbą ir todėl jie yra pažeidžiami; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares visapusiškai ir laiku įgyvendinti 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo;

81.  pabrėžia sportuojant (sportas yra neformaliojo ir savaiminio mokymosi dalis) įgytų universaliųjų gebėjimų vertę, taip pat sporto sąsajas su įsidarbinimo galimybėmis, švietimu ir mokymu;

82.  pabrėžia, kad savaiminio ir neformalaus mokymosi aplinka taip pat suteikia galimybių aktyviai propaguoti bendras laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybes, mokyti pilietiškumo, tvarumo ir žmogaus teisių, įskaitant moterų ir vaikų teises, klausimais;

83.  ragina valstybes nares nustatyti savišvietos ir neformaliojo švietimo rezultatų pripažinimo procedūras, siekiant užtikrinti, kad įgūdžių tobulinimo kryptys būtų sėkmingos(38), taikant geriausią patirtį tų valstybių narių, kurios jau turi tokias priemones; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į politikos priemonių, skirtų labiausiai nuo darbo rinkos atskirtoms grupėms, svarbą;

84.  pabrėžia, kad savaiminio ir neformaliojo mokymosi aplinka, plačiu mastu naudojama bendruomeninio švietimo ir darbo su oficialiose akademinėse ir suaugusiųjų švietimo įstaigose nepakankamai atstovaujamomis grupėmis srityje, atlieka labai svarbų vaidmenį įtraukiant atskirtį patiriančius ir pažeidžiamus asmenis; todėl tvirtina, kad reikia atsižvelgti į moterų ir mergaičių, neįgaliųjų, LGBTI asmenų, migrantų ir pabėgėlių bei etninėms mažumoms priklausančių asmenų perspektyvą ir poreikius;

85.  pabrėžia profesinio orientavimo svarbą remiant žemos kvalifikacijos asmenis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia valstybių narių viešųjų ir privačiųjų įdarbinimo tarnybų pajėgumų ir kokybės svarbą;

86.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti bendras kompetencijos vertinimo priemones įgyvendinant Europass sistemą;

87.  ragina valstybes nares toliau plėtoti savo patvirtinimo sistemas ir didinti informuotumą apie teikiamas patvirtinimo paslaugas; ragina jas sukurti daugiau prieinamų, patrauklių ir atvirų tolesnio mokymosi, pvz., tęstinio PRM, krypčių;

Skaitmeninių, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) ir verslumo įgūdžių ugdymas

88.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinių įgūdžių užtikrinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra viena iš svarbiausių būtinųjų asmeninės ir profesinės savirealizacijos sąlygų, tačiau laikosi nuomonės, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant suteikti žmonėms galimybę įgyti daugiau konkrečių skaitmeninių gebėjimų, kad jie galėtų novatoriškai ir kūrybiškai naudoti skaitmenines technologijas;

89.  pabrėžia, kad būtina įvertinti naujoms technologijoms reikalingus įgūdžius ir skatinti tinkamų skaitmeninių įgūdžių, kurie galėtų būti naudingi vidutinės kapitalizacijos įmonėse, labai mažose įmonėse, taip pat mažosiose ir vidutinėse įmonėse, tobulinimą; ypač pažymi, kad įgūdžių tobulinimas skaitmeniniame amžiuje vyksta sparčiai besikeičiančioje aplinkoje, galinčioje destabilizuoti darbo rinkas, ir kad todėl reikalingas mokymasis visą gyvenimą, kuris suteiktų galimybę prisitaikyti prie pokyčių;

90.  mano, kad reikėtų skirti didesnį dėmesį švietimui gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, siekiant pagerinti skaitmeninį mokymąsi ir mokymą; pabrėžia, kad kūrybiškumas ir novatoriškumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl ragina įtraukti mokymą menų ir kūrybiškumo srityje į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymo darbotvarkę, taip pat mano, kad mergaitės ir jaunos moterys nuo mažens turėtų būti skatinamos rinktis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos disciplinas;

91.  primygtinai teigia, kad į mokymo ir mokymosi procesą reikia įtraukti naujas technologijas, taip pat palengvinti mokymąsi suteikiant praktine veikla ir gyvenimiška patirtimi grindžiamų įgūdžių, rengiant besimokančių asmenų amžiui tinkančias IRT ir medijų mokymo programas, kuriomis būtų atsižvelgta į vaiko raidą ir gerovę ir mokoma atsakingai naudotis technologijomis ir kritiškai mąstyti, kad žmonėms būtų suteikta reikiamų įgūdžių, gebėjimų ir žinių, ir kad būtų užtikrintas visapusiškas skaitmeninių įgūdžių tobulinimas, kurio asmenims ir įmonėms reikia vis labiau skaitmeninamos ekonomikos sąlygomis; primena, kad reikia skatinti mergaites ir jaunas moteris rinktis IRT studijas;

92.  be to, pabrėžia, kad rengiant ir įgyvendinant skaitmeninių įgūdžių ugdymo strategijas reikia vadovautis labiau bendradarbiavimu grindžiamu, suderintu ir tiksliniu požiūriu;

93.  šiuo tikslu ragina Komisiją padidinti finansavimą pagal Europos bendrąsias programas ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklą, siekiant puoselėti įtraukias, novatoriškas ir sąmoningas Europos visuomenes, kad visi piliečiai – ypač iš nesaugios socialinės ir ekonominės aplinkos kilęs jaunimas ar atokiose vietovėse gyvenantys asmenys, neįgalieji, vyresnio amžiaus asmenys ir bedarbiai – galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje;

94.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą primygtinai raginti valstybes nares parengti visapusiškas nacionalines skaitmeninių įgūdžių strategijas, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeninės atskirties (ypač pagyvenusių žmonių) mažinimui; tačiau pažymi, jog siekiant, kad šios strategijos būtų veiksmingos, būtina užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes pedagogams, tvirtą pedagoginę mokytojų lyderystę ir novatoriškumą visais švietimo lygmenimis, užtikrinti, kad šios strategijos būtų grindžiamos aiškia besimokančių asmenų amžiui ir jų raidos etapui pritaikyta pedagogikos vizija ir pradiniu bei nuolatiniu mokytojų mokymu ir jų gebėjimų ugdymu bei patirties mainais;

95.  pabrėžia, kad gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis suteikia piliečiams galimybę kritiškai vertinti skirtingų formų žiniasklaidą, o taip padidinami ir pagerinami skaitmeninio raštingumo teikiami ištekliai ir galimybės;

96.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų gerinant gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis bendrojo mokymo programose ir kultūros švietimo institucijose, taip pat nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis rengti iniciatyvas, apimančias visų lygmenų formalųjį švietimą, savišvietą ir neformalųjį švietimą bei mokymą;

97.  pabrėžia, kad skaitmeninių įgūdžių rinkinys turi apimti skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinį ir kūrybinį mąstymą, kad besimokantys asmenys taptų ne tik technologijų naudotojais, bet ir aktyviais kūrėjais, novatoriais ir atsakingais piliečiais suskaitmenintame pasaulyje;

98.  ragina valstybes nares suteikti galimybių IRT mokymui ir skaitmeninių įgūdžių bei gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymui visais švietimo lygmenimis; šiuo atžvilgiu pabrėžia atvirųjų švietimo išteklių, kuriais visiems užtikrinama galimybė mokytis, svarbą;

99.  pabrėžia, kad reikia įtraukti verslumo ugdymo aspektus, įskaitant socialinį verslumą, į visus švietimo ir mokymo lygmenis ir įvairius dėstomus dalykus, nes jaunimo verslumo dvasios ugdymas ankstyvuoju etapu padidins jų įdarbinamumą, paskatins kovą su jaunimo nedarbu, taip pat skatins siekti kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir lyderystės įgūdžių, reikalingų rengiant socialinius projektus ir dalyvaujant vietos bendruomenėse; šiomis aplinkybėmis dar kartą pabrėžia mokymosi iš patirties ir klaidų svarbą;

100.  mano, kad verslumo ugdymas turėtų apimti socialinį aspektą, nes jis skatina ekonomiką, kartu padėdamas mažinti nepriteklių, socialinę atskirtį ir spręsti kitas visuomenės problemas, taip pat nagrinėti tokius klausimus, kaip sąžininga prekyba, socialinės įmonės ir alternatyvūs verslo modeliai, pvz., kooperatyvai, siekiant sukurti labiau socialinę, įtraukesnę ir tvaresnę ekonomiką;

101.  primena, kad kūrybos pramonės šakos yra vienos iš versliausių ir greičiausiai augančių sektorių ir kad kūrybinis lavinimas padeda ugdyti universaliuosius gebėjimus, pavyzdžiui, kūrybinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, kolektyvinį darbą ir išradingumą; pripažįsta, kad menų ir žiniasklaidos sektoriai yra ypač patrauklūs jaunimui;

102.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint būti versliam, reikia ugdyti universaliuosius įgūdžius, tokius kaip kūrybiškumas, kritinis mąstymas, kolektyvinio darbo įgūdžiai ir iniciatyvumas, kurie prisideda prie jaunimo asmeninio ir profesinio tobulėjimo ir padeda lengviau pereiti į darbo rinką; todėl mano, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas verslininkams dalyvauti švietimo procese ir tokį dalyvavimą skatinti;

103.  primygtinai ragina akademinę bendruomenę, kitas švietimo ir mokymo įstaigas ar veiklos subjektus, socialinius partnerius ir darbdavių atstovus palaikyti aktyvų dialogą, keistis duomenimis ir bendradarbiauti siekiant sukurti švietimo programas, kuriomis jaunimui būtų suteikiama reikiamų įgūdžių, gebėjimų ir žinių;

Profesinio rengimo ir mokymo (PRM) modernizavimas ir dėmesys mokymosi darbo vietoje vertei

104.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius parengti ir taikyti politiką, pagal kurią būtų numatyta galimybė imti mokymuisi skirtas atostogas, taip pat profesinio mokymosi darbe ir mokymosi visą gyvenimą, įskaitant mokymąsi kitose valstybėse narėse, galimybė; ragina užtikrinti, kad mokymasis darbe ir ne darbe, įskaitant apmokamų studijų galimybes, būtų prieinamas visiems darbuotojams ir ypač nepalankioje padėtyje esantiems darbuotojams, ypatingą dėmesį skiriant moterims, dirbančioms sektoriuose, kuriuose struktūriniu požiūriu moterys yra atstovaujamos nepakankamai(39);

105.  pabrėžia profesinio rengimo ir mokymo svarbą, vertindamas jį kaip tinkamą švietimo veiklą ne tik gerinant įsidarbinamumą ir sudarant sąlygas gauti profesinę kvalifikaciją, bet ir užtikrinant vienodas galimybes visiems piliečiams, įskaitant socialiai pažeidžiamas ir palankių sąlygų neturinčias grupes;

106.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamas investicijas į PRM, taip pat garantuoti, kad jis taptų aktualesnis besimokantiems asmenims, darbdaviams ir visuomenei, taikant holistinį ir dalyvavimu grindžiamą požiūrį į mokymą, ir pritaikyti jį darbo rinkos poreikiams – kad, vadovaujantis koordinuotu, integruotu ir dalyvavimu grindžiamu požiūriu, tai būtų sudedamoji švietimo sistemos dalis, ir atsižvelgiant į tai užtikrinti aukštus kvalifikacijos standartus ir kokybę; pabrėžia, kad reikia glaudesnio PRM ir aukštojo mokslo paslaugų teikėjų tarpusavio bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti sėkmingą PRM įstaigų absolventų perėjimą į aukštojo mokslo lygmenį;

107.  mano, kad labai svarbu palengvinti perėjimą iš profesinio mokymo į akademinį mokymą ir atvirkščiai;

108.  pabrėžia, kad reikia stiprinti profesinio orientavimo veiklą ir švietimo sistemoje, ir suaugusiųjų mokymo srityje, kad būtų siekiama įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia perspektyviose šalių ūkio šakose ir sektoriuose, kuriančiuose didelę pridėtinę vertę ir turinčiuose didelį investicinį potencialą;

109.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvas skatinti PRM; pripažįsta, kad dar neišnaudotos visos PRM judumo galimybės; mano, kad papildomas PRM institucijoms skirtas finansavimas padėtų didinti judumą PRM srityje, taip pat užtikrinti didesnę PRM kokybę, aktualumą ir įtraukumą;

110.  pabrėžia, kad reikia išnagrinėti tarpsektorinio judumo galimybę ne tik PRM mokytojų profesijoje, bet ir apskritai tarp mokyklų;

111.  yra įsitikinęs, kad pagrindinė atsakomybė dėl PRM kokybės tenka valstybėms narėms ir regionams; ragina Komisiją skatinti PRM ir palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi;

112.  ragina valstybes nares pertvarkyti PRM, skiriant jam pakankamai investicijų, įdarbinant šioje srityje kvalifikuotus darbuotojus, stiprinant ryšį su darbo rinka ir darbdaviais ir reklamuojant PRM kaip vertingą mokymosi ir karjeros galimybę;

113.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti PRM ir PRM judumo patrauklumą ir statusą, kad jis būtų vertinamas kaip svarbus pasirinkimas siekiant perspektyvios karjeros, užtikrinant, kad jaunimas ir jų šeimos galėtų gauti informacijos apie PRM variantus, skiriant pakankamai investicijų ir gerinant PRM kokybę ir aktualumą, užtikrinant, kad PRM programomis galėtų pasinaudoti visi piliečiai, kad būtų daugiau sąsajų su akademiniu švietimu, taip pat kad būtų išlaikoma lyčių pusiausvyra ir šios programos būtų nediskriminacinės;

114.  ragina nustatyti konkrečius tikslus, pvz., įgyvendinti visapusiškai veiksmingą kreditų perkėlimo sistemą ir pripažinti juos naudojant ECVET sistemą;

115.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų, taip pat nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičių, plėtoti gerąją švietimo ir profesinio mokymo partnerysčių patirtį ir ja dalytis; rekomenduoja tai daryti pasitelkiant vidurinio ugdymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą, kad būtų galima suteikti antrą mokymosi galimybę, taip pat ir grindžiamą pameistryste, pasiekti glaudesnę sistemų integraciją ir geriau pritaikyti įgūdžius faktiniams poreikiams;

116.  ragina valstybes nares kurti kokybiškas dualinio švietimo ir profesinio mokymo sistemas, veiksmus koordinuojant su vietos ir regionų ekonominės veiklos vykdytojais, pasikeitus geriausia patirtimi šioje srityje ir atsižvelgiant į kiekvienos švietimo sistemos ypatumus, taip siekiant įveikti dabartines ir būsimas gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemas;

117.  ragina valstybes nares tobulinti duomenų rinkimo procesą, nustatant PRM sistemoje besimokančių asmenų karjeros kryptis, kad būtų galima geriau atsižvelgti į jų įdarbinimo perspektyvas, įvertinti PRM kokybę ir informuoti apie besimokančių asmenų karjeros lūkesčius;

118.  primena, kad reikia labiau remti besimokančiųjų ir mokytojų judumą; todėl ragina valstybes nares įtraukti judumo rėmimą į savo nacionalines programas, kad daugiau jaunuolių galėtų įgyti patirties užsienyje;

Mokytojai ir dėstytojai

119.  mano, kad mokytojai ir dėstytojai turi didelės įtakos besimokančių asmenų rezultatams; todėl pabrėžia, kad reikia investuoti į visų švietimo sektorių mokytojų pirminį ir tęstinį profesinį ugdymą ir į poreikį užtikrinti kokybišką užimtumą, taip pat pradėti teikti viso gyvenimo karjeros orientavimo paslaugas, nes tam turi visą laiką būti teikiama pirmenybė visoje ES;

120.  pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti Naujų įgūdžių darbotvarkę būtina sąlyga yra gerinti visų mokytojų, dėstytojų, pedagogų ir švietėjų statusą ir tobulinti jų įgūdžius siekiant juos plėsti, ir kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant į šią profesiją pritraukti jaunimo ir išsaugoti esamus mokytojus, taip pat pasitelkiant išlaikymo politiką; pažymi, kad dėl to reikia atsižvelgti į mokytojų poreikius ir vertinti juos, skirti patrauklų atlyginimą ir darbo sąlygas, suteikti geresnes galimybes toliau mokytis darbo metu, ypač skaitmeninės didaktikos, taip pat imtis priemonių siekiant apsaugoti nuo smurto ir priekabiavimo švietimo įstaigose ir jo išvengti; ragina valstybes nares skatinti siekti daugiau lyčių lygybės mokytojo profesijoje; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo būtų tikslinga skatinti naujoviškus mokymo ir mokymosi būdus ir supaprastinti judumo bei keitimosi geriausia patirtimi procesus;

121.  primena, kad kai kuriose valstybėse narėse mokytojų ugdymui didelės įtakos turėjo ekonomikos ir finansų krizės; pabrėžia, kad svarbu investuoti į mokytojus, instruktorius ir švietimo paslaugų teikėjus ir suteikti jiems naujų įgūdžių ir mokymo metodų, atsižvelgiant į technologinę plėtrą ir visuomeninę raidą;

122.  ragina valstybes nares skirti dideles investicijas mokytojų mokymuisi visą gyvenimą, įskaitant praktinę darbo patirtį užsienyje, ir užtikrinti jų nuolatinį profesinį tobulėjimą, galimybę įgyti naujų įgūdžių, pavyzdžiui, IRT įgūdžių, verslumo įgūdžių ir įtraukaus švietimo žinių; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad visiems ugdymo specialistams turėtų būti skiriama deramai apmokamų mokymuisi skirtų darbo dienų;

123.  pabrėžia, kad reikia ugdyti PRM mokytojų gebėjimus mokyti studentus verslumo įgūdžių, glaudžiai bendradarbiaujant su MVĮ; šiuo atžvilgiu pabrėžia lanksčią priėmimo į darbą praktiką (pvz., mokytojai, turintys darbo pramonės srityje patirties);

124.  rekomenduoja valstybėms narėms teikti paskatas, siekiant mokytojais įdarbinti aukštą kompetenciją turinčius kandidatus ir skirti apdovanojimus veiksmingai dirbantiems mokytojams;

Naujos įgūdžių darbotvarkės įgyvendinimas: uždaviniai ir rekomendacijos

125.  ragina Komisiją veikti glaudžiai bendradarbiaujant su Cedefop, kad būtų geriau įvertinti ir iš anksto numatyti būsimi įgūdžių poreikiai ir įgūdžiai būtų geriau pritaikyti prie darbo rinkoje esančių darbo vietų;

126.  pabrėžia, kad bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjus, užimtumo tarnybas ir vietos valdžios institucijas, reikia toliau plėtoti, įgyvendinti ir stebėti Naują įgūdžių darbotvarkę; ragina Komisiją skatinti užmegzti platesnius partnerystės ryšius su šiais suinteresuotaisiais subjektais;

127.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant iniciatyvą didelį dėmesį skirti įvairių organizacijų, kurios yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su įgūdžių tobulinimu, pvz., ministerijų, vietos valdžios institucijų, valstybinių užimtumo tarnybų ir kitų agentūrų, švietimo ir mokymo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų koordinavimui;

128.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti PRM matomumą, gerinti jo kokybę ir didinti patrauklumą; ragina Komisiją skatinti valstybes nares užsibrėžti papildomus tikslus, kaip skatinti mokymąsi darbo vietoje pagal PRM programas;

129.  ragina PRM ir aukštojo mokslo paslaugų teikėjus glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų panaikintas dabartinis atotrūkis, siekiant užtikrinti, kad PRM absolventai galėtų sėkmingai pereiti į aukštojo mokslo sistemą; šiuo atžvilgiu rekomenduoja mokytis iš geriausios patirties pavyzdžių įvairiose valstybėse narėse, kuriose taikomos veiksmingos dualinio švietimo sistemos;

130.  prašo Komisijos ir valstybių narių laikytis koordinuoto ir integruoto socialinės, švietimo ir užimtumo politikos požiūrio, siekiant sudaryti sąlygas nuolatiniam PRM vystymuisi ir koregavimui, ir užtikrinti, kad PRM užbaigę asmenys galėtų pereiti prie aukštesnio lygio studijų ir mokymo;

131.  pabrėžia, kad reikia geriau suprasti ir galėti palyginti skirtingas kvalifikacijas valstybėse narėse; palankiai vertina tai, kad buvo pasiūlyta persvarstyti ir toliau tobulinti EKS, ir ragina valstybes nares ir visus suinteresuotuosius subjektus glaudžiau bendradarbiauti; ragina užtikrinti didesnį ES kvalifikacijos vertinimo priemonių – EKS, ECVET ir EQAVET – nuoseklumą;

132.  ragina valstybes nares ir toliau daug dėmesio skirti tam, kad visų amžiaus grupių piliečiams būtų suteiktos galimybės ugdyti savo skaitmeninius įgūdžius ir kompetenciją, skatinant skaitmeninę ekonomikos ir visuomenės pertvarką ir žmonių mokymosi, darbo ir verslo būdų pertvarkymą ir platesnį šių pokyčių poveikį visuomenei; šiuo aspektu ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į Komisijos ketinimą orientuotis į teigiamus šios pertvarkos aspektus įgyvendinant ES e. įgūdžių strategiją; ragina pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius aktyviau dalyvauti Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos veikloje;

133.  pritaria sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planui, kurį Komisija pateikė šešiems sektoriams skirtoje bandomojoje programoje, ir ragina tęsti su juo susijusį darbą;

134.  ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau daug dėmesio skirti skaitmeniniams įgūdžiams, ypač skaitmeninei ekonomikos pertvarkai ir žmonių darbo ir verslo būdų pertvarkymui, ir konstatuoja Komisijos ketinimą orientuotis į teigiamus šios pertvarkos aspektus įgyvendinant ES e. įgūdžių strategiją;

135.  ragina valstybes nares į mokymo programas įtraukti ankstyvąjį verslumo mokymą(40), įskaitant socialinį verslumą, kad būtų ugdomas individualus jų piliečių verslumo mentalitetas – tai yra pagrindinis gebėjimas, turintis įtakos asmeniniam tobulėjimui, aktyviam pilietiškumui, socialiniai įtraukčiai ir įsidarbinamumui;

136.  ragina Komisiją parengti lygiavertes kitų pagrindinių gebėjimų, pvz., finansinio raštingumo, sistemas taip, kaip buvo parengtos skaitmeninių ir verslumo įgūdžių sistemos;

137.  mano, kad siūloma įgūdžių tobulinimo krypčių iniciatyva apčiuopiamų rezultatų duos tik tada, jei bus atsižvelgta į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo patirtį; ypač mano, kad pirmiausia turėtų būti siekiama užtikrinti spartesnį įgyvendinimą, vadovautis integruotu požiūriu ir teikti jį papildančias socialines paslaugas ir skatinti geresnį bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, pvz., profesinėmis sąjungomis ir darbuotojų asociacijomis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais;

138.  mano, kad žmonėms svarbu suteikti būtinuosius įgūdžius, bet to nepakanka, nes itin svarbu užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, ypač iš pažeidžiamų grupių, kurioms gresia mažų garantijų darbo rizika, būtų skatinamas įgyti aukštesnio lygmens įgūdžių ir gebėjimų – tada jis galės geriau prisitaikyti ateityje;

139.  apgailestauja, kad pasiūlymams įgyvendinti neskirta specialaus finansavimo – tai gali būti svarbi kliūtis imtis veiksmų, galinčių kažką realiai pakeisti nacionaliniu lygmeniu, tačiau laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų būti raginamos visapusiškai pasinaudoti esamais finansavimo šaltiniais darbotvarkės įgyvendinimui remti, ypač Europos socialiniu fondu; pabrėžia, kad siūlomi finansavimo šaltiniai – būtent ESF ir „Erasmus+“ – jau skiriami nacionaliniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją skatinti valstybes nares daugiau investuoti ir tinkamai panaudoti lėšas įgūdžiams didinti, nes tai svarbi investicija į žmogiškąjį kapitalą, teikianti ne tik socialinę, bet ir ekonominę grąžą;

140.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti nacionalines skaitmeninių įgūdžių strategijas – skirti finansavimą, kad būtų mažinamas gerą ir prastą įrangą turinčių švietimo ir mokymo įstaigų esamas technologinis ir skaitmeninis atotrūkis, taip pat prisidėti prie mokytojų ir dėstytojų įgūdžių tobulinimo technologijų srityje, kad jie neatsiliktų nuo šiuolaikinio nuolat kintančio skaitmeninio pasaulio;

141.  labai rekomenduoja spręsti skaitmeninės atskirties problemą ir visiems suteikti lygias galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip pat ugdyti gebėjimus, požiūrį ir motyvaciją, kurių reikia skaitmeniniam dalyvavimui;

142.  prašo Komisijos ir valstybių narių taip pat dėti pastangas sprendžiant prasto kai kurių dalykų mokymosi problemas, taip pat žemų suaugusiųjų mokymosi rodiklių, mokyklos nebaigimo, socialinės įtraukties, piliečių dalyvavimo, lyčių nelygybės ir absolventų įdarbinamumo rodiklių klausimus;

143.  ragina valstybes nares puoselėti formaliojo švietimo ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi paslaugų teikėjų, regionų ir vietos valdžios institucijų, darbdavių ir pilietinės visuomenės tarpusavio bendradarbiavimą konsultuojantis su socialiniais partneriais, ir stiprinti jų tarpusavio veiklos sąveiką, kad būtų pasiekiama platesnė žemos kvalifikacijos darbuotojų grupė ir būtų galima geriau atsižvelgti į konkrečius jų poreikius;

144.  ragina užtikrinti lankstesnes galimybes mokytis, atsižvelgiant į vietą, dėstymo ir mokymosi metodus, kurie pritrauktų įvairius besimokančius asmenis ir atitiktų jų poreikius, ir taip suteiktų daugiau galimybių mokytis visiems žmonėms;

145.  palankiai vertina siūlomą svarbiausių gebėjimų sistemos peržiūrą – ši sistema yra vertingas orientyras ir suteikia bendrą supratimą, kaip ugdyti universaliuosius gebėjimus, ir ragina sustiprinti jos poveikį nacionaliniu lygmeniu, taip pat mokymo programose ir mokytojų mokymo priemonėmis; ragina Komisiją užtikrinti, kad svarbiausių gebėjimų sistemą būtų susieta su 2012 m. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo;

146.  palankiai vertina numatytą Europos kvalifikacijų sandaros peržiūrą – tai turėtų padėti geriau suprasti įvairiose ES šalyse esančius įgūdžius ir kvalifikacijas; pabrėžia, kad tokia priemonė būtina profesiniam judumui plėtoti, ypač pasienio regionuose, taip pat pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad būtų geriau atsižvelgiama į įgūdžius, gebėjimus ir žinias, įgytus mokantis neformaliai ir savaime;

147.  ragina valstybes nares taikyti platų požiūrį įgyvendinant įgūdžių tobulinimo kryptis, teikiant įvairias galimybes, kuriomis atsižvelgiama į konkrečius poreikius vietos, regioniniu ir sektoriniu lygmenimis (pavyzdžiui, tarpkultūrinius, pilietinius, ekologinius, lingvistinius, sveikatos srities, šeiminius gebėjimus) ir ugdomi ne tik pagrindiniai įgūdžiai;

148.  ragina Komisiją remti valstybių narių pastangas vykdant tarpusavio mokymosi veiklą ir keičiantis gerąja politikos patirtimi;

149.  teigiamai vertina ir palaiko Europass sistemos peržiūrą, visų pirma tai, kad nuo dokumentais pagrįstos priemonės pereita prie paslaugomis grindžiamos platformos, ir imtasi veiksmų, kad būtų geriau atsižvelgiama į skirtingų rūšių mokymąsi ir įgūdžius, visų pirma tuos, kurie buvo įgyti ne formaliojo švietimo sistemoje;

150.  mano, kad peržiūrint sistemą reikėtų užtikrinti, kad priemonės būtų naudingos palankių sąlygų neturinčioms grupėms, pvz., neįgaliesiems, žemos kvalifikacijos žmonėms, vyresnio amžiaus piliečiams arba ilgalaikiams bedarbiams, ir mano, jog itin svarbu neįgaliesiems užtikrinti prieigą prie sistemos;

151.  mano, kad Naujoje įgūdžių darbotvarkėje reikėtų geriau atspindėti su įgūdžių ugdymu susijusią lyčių nelygybę;

152.  palankiai vertina iniciatyvą nustatyti sistemą absolventams stebėti, kad sudarant mokymo programas ir rengiant mokymosi pasiūlymus būtų taikomas labiau įrodymais pagrįstas ir tinkamesnis metodas; ragina nustatyti panašią sistemą didelio masto PRM absolventų stebėjimui vykdyti;

153.  ragina skirti nuolatinę ir didesnę paramą judumo programai „Erasmus+“, kurią įgyvendinant jaunimui, pedagogams, savanoriams, stažuotojams, gamybinę praktiką atliekantiems asmenims ir jauniems darbuotojams teikiamos įtraukaus mokymosi ir mokymo galimybės ir skatinama jomis pasinaudoti;

154.  ragina Komisiją analizuoti nacionalines kvalifikacijų sistemas ir siūlo jas derinti taip, kad jos atitiktų kintančius su naujomis atsirandančiomis profesijomis susijusius poreikius; pabrėžia, kad valstybės narės turi remti pedagogo profesiją palengvindamos prieigą prie informacijos apie pažangiausias technologijas, ir šiuo tikslu primena Komisijos sukurtą platformą „eTwinning“;

155.  ragina Komisiją paskelbti Europos suaugusiųjų mokymosi metus, kurie padės didinti informuotumą apie suaugusiųjų švietimo naudą ir vyresnių žmonių aktyvumą visoje Europoje, ir skelbiant šiuos metus suteikti pakankamai laiko pasirengti Europos ir nacionaliniu lygmenimis;

156.  ragina Komisiją surengti metinį Europos įgūdžių forumą, kad susijusios valdžios institucijos, švietimo įstaigos, specialistai, studentai, darbdaviai ir darbuotojai galėtų keistis geriausia patirtimi, kaip numatyti, tobulinti ir patvirtinti įgūdžius;

o
o   o

157.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
(2) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.
(3) OL C 484, 2016 12 24, p. 1.
(4) OL C 67, 2016 2 20, p. 1.
(5) OL C 120, 2013 4 26, p. 1.
(6) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.
(7) OL C 191, 2011 7 1, p. 1.
(8) OL C 372, 2011 12 20, p. 1.
(9) OL C 290, 2007 12 4, p. 1.
(10) OL C 417, 2015 12 15, p. 36.
(11) OL C 64, 2013 3 5, p. 5.
(12) OL C 111, 2008 5 6, p. 1.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0008.
(16) OL C 265, 2017 8 11, p. 48.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0292.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.
(19) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/119628.pdf.
(20) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6268-2017-INIT/lt/pdf.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.
(22) Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas (ISBN: 978-92-79-26866-3); http://www.euricse.eu/wp-content/uploads/2015/03/social-economy-guide.pdf.
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0411.
(24) Europos Komisija (2016 m.), Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės analitinis pagrindimas (SWD(2016)0195).
(25) Cedefop, bus pateikta EK, 2016 m.
(26) http://www.cedefop.europa.eu/en/events-and-projects/projects/assisting-eu-countries-skills-matching
(27) Žr. SWD(2016)0195.
(28) Tyrimas „Kultūros ir kūrybos pramonės konkurencingumo didinimas siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo“, 2015 m.
(29) „Apie visuomenę glaustai, 2016“ – EBPO socialiniai rodikliai.
(30) Cedefop tyrimas dėl gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių duomenų bazės kaupimo (angl. „Rising STEMs Database“), 2014 m. kovo mėn.
(31) Pagal dualistinę sistemą tame pačiame kurse pameistrystė įmonėje derinama su profesiniu lavinimu profesinėje mokykloje.
(32) 2016 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis.
(33) https://www.oecd.org/education/school/50293148.pdf
(34) Eurofound (2015 m.). Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra: darbo sąlygos, mokymas ir paslaugų kokybė. Sisteminė apžvalga.
(35) Žr. priimtus tekstus, P8_TA(2016)0338.
(36) Dėmesio perkėlimas į mokymosi rezultatus. Politika ir praktika Europoje. Cedefop.
(37) Sistema turi būti sukurta remiantis Profesinio mokymo patariamojo komiteto nuomone „Bendra kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje vizija“, priimta 2016 m. gruodžio 2 d.
(38) 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacija.
(39) Žr. priimtus tekstus, P8_TA(2016)0338.
(40) Europos Komisija, EACEA, tinklas „Eurydice“, 2016 m. „Verslumo ugdymas Europos mokyklose. „Eurydice“ ataskaita“.

Teisinis pranešimas