Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2017 m. spalio 4 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Susitarimas, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis ES ir LAK fondas ***
 Šengeno acquis nuostatos, susijusios su Vizų informacine sistema Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje *
 Automatinis keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis Čekijoje *
 Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Portugalijoje *
 Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Graikijoje *
 Keleivinių laivų saugos taisyklės ir standartai ***I
 Įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracija ***I
 Inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistema ***I
 Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai
 Genetiškai modifikuotos sojos FG72 × A5547-127
 Genetiškai modifikuotos sojos DAS-44406-6
 Vaikų santuokos reiškinio panaikinimas
 2017 m. JT klimato kaitos konferencija Bonoje (Vokietija) (COP 23)

Susitarimas, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis ES ir LAK fondas ***
PDF 238kWORD 41k
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis ES ir LAK fondas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (11342/2016 – C8-0458/2016 – 2016/0217(NLE))
P8_TA(2017)0368A8-0279/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11342/2016),

–  atsižvelgdamas į Susitarimo, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis ES ir LAK fondas, projektą (11356/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 209 straipsnio 2 dalį, 212 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0458/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0279/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) vyriausybėms ir parlamentams.


Šengeno acquis nuostatos, susijusios su Vizų informacine sistema Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje *
PDF 235kWORD 41k
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl tam tikrų Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Vizų informacine sistema, pradėjimo taikyti Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje projekto (10161/2017 – C8-0224/2017 – 2017/0808(CNS))
P8_TA(2017)0369A8-0286/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (10161/2017),

–  atsižvelgdamas į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0224/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0286/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


Automatinis keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis Čekijoje *
PDF 235kWORD 41k
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis Čekijoje pradžios projekto (09893/2017 – C8-0197/2017 – 2017/0806(CNS))
P8_TA(2017)0370A8-0288/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (09893/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0197/2017),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0288/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1)OL L 210, 2008 8 6, p. 1.


Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Portugalijoje *
PDF 235kWORD 38k
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Portugalijoje pradžios projekto (09898/2017 – C8-0213/2017 – 2017/0807(CNS))
P8_TA(2017)0371A8-0289/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (09898/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0213/2017),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0289/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1)OL L 210, 2008 8 6, p. 1.


Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Graikijoje *
PDF 235kWORD 41k
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Graikijoje pradžios projekto (10476/2017 – C8-0230/2017 – 2017/0809(CNS))
P8_TA(2017)0372A8-0287/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (10476/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8‑0230/2017),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8‑0287/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.


Keleivinių laivų saugos taisyklės ir standartai ***I
PDF 321kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (COM(2016)0369 – C8-0208/2016 – 2016/0170(COD))
P8_TA(2017)0373A8-0167/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0369),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0208/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0167/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeis kitu tekstu, jį pakeis iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/2108.)

(1)OL C 34, 2017 2 2, p. 167.


Įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracija ***I
PDF 324kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams (COM(2016)0370 – C8-0209/2016 – 2016/0171(COD))
P8_TA(2017)0374A8-0168/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0370),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0209/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0168/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeis kitu tekstu, jį pakeis iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/..., kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/2109.)

(1)OL C 34, 2017 2 2, p. 172.


Inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistema ***I
PDF 321kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistemos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės ir panaikinama Tarybos direktyva 1999/35/EB (COM(2016)0371 – C8-0210/2016 – 2016/0172(COD))
P8_TA(2017)0375A8-0165/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0371),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0210/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. birželio 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0165/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeis kitu tekstu, jį pakeis iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/... dėl inspektavimo, kuriuo užtikrinamas saugus reguliariąsias paslaugas teikiančių ro-ro keleivinių laivų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimas, sistemos ir kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės ir panaikinama Tarybos direktyva 1999/35/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/2110.)

(1) OL C 34, 2017 2 2, p. 176.


Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai
PDF 348kWORD 48k
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas, projekto (D048947/06 – 2017/2801(RPS))
P8_TA(2017)0376B8-0542/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas, projektą (D048947/06) (toliau – reglamento projektas),

–  atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį ir 78 straipsnio 1 dalies a punktą bei jo II priedo 3.6.5 punkto antrą dalį ir 3.8.2 punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą(2), ypač į jo 71 ir 72 dalis,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos: padėtis po 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo“(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. Komisijos komunikatą dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir Komisijos aktų, kuriuose išdėstomi moksliniai tų medžiagų nustatymo atsižvelgiant į ES teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų ir biocidinių produktų kriterijai, projektų (COM(2016)0350),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 28 d. Briuselyje vykusio Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdžio apibendrinamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl visuomenės sveikatos apsaugos nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų(4),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5a straipsnio 3 dalies b punktą(5),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

A.  kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punktą veiklioji medžiaga patvirtinama tik tuo atveju, jei laikoma, kad ji neturi endokrininės sistemos sutrikdymo savybių, kurios gali daryti neigiamą poveikį netiksliniams organizmams, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos poveikis netiksliniams organizmams siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus (aplinkai taikomas ribinis kriterijus);

B.  kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punkto antrą pastraipą Komisija ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 14 d. pateikia Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui priemonių, susijusių su konkrečiais moksliniais kriterijais, skirtais endokrininei sistemai kenkiančioms savybėms nustatyti, projektą;

C.  kadangi Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas 2017 m. liepos 4 d. pateikė teigiamą nuomonę dėl reglamento projekto (trys valstybės narės balsavo „prieš“, o keturios valstybės narės susilaikė);

D.  kadangi šio reglamento projekto paskutinėje dalyje numatoma, kad jeigu vertinamos veikliosios medžiagos tikslinis augalų apsaugos veikimo mechanizmas grindžiamas tikslinių bestuburių organizmų kontrole veikiant jų endokrininę sistemą, į poveikį organizmams, priklausantiems tikslinio organizmo biologinės klasifikacijos tipui, neatsižvelgiama nustatant, ar medžiaga turi endokrininės sistemos ardymo savybių netikslinių organizmų atžvilgiu;

E.  kadangi Bendrasis Teismas savo sprendime byloje T-521/14 aiškiai nurodė „la spécification des critères scientifiques pour la détermination des propriétés perturbant le système endocrinien ne peut se faire que de manière objective, au regard de données scientifiques relatives audit système, indépendamment de toute autre considération, en particulier économique(6) (71 dalis);

F.  kadangi nėra moksliška medžiagos, pasižyminčios tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu, nelaikyti netikslinių organizmų endokrininę sistemą ardančia medžiaga;

G.  kadangi dėl šios priežasties reglamento projektas negali būti laikomas pagrįstu objektyviais moksliniais duomenimis apie endokrininę sistemą, kaip to reikalauja Teisingumo Teismas; kadangi Komisija tokiu būdų viršija savo įgyvendinimo įgaliojimus;

H.  kadangi tikroji minėtos paskutinės dalies paskirtis aiškiai išdėstyta 2017 m. vasario 28 d. Briuselyje vykusio Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdžio apibendrinamojoje ataskaitoje, kurioje nurodyta, jog „be to, buvo paaiškinta nuostatos dėl tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu pasižyminčių veikliųjų medžiagų (toliau vadinamų augimo reguliatoriais) paskirtis. [...] Nuostata dėl augimo reguliatorių sudaro galimybes netaikyti ribinių kriterijų medžiagoms, pasižyminčioms tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu [...]“;

I.  kadangi ši paskutinė dalis faktiškai sukuria galimybę nukrypti nuo ribinio kriterijaus, nustatyto Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punkte;

J.  kadangi, kaip matyti iš Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 6–10 konstatuojamųjų dalių ir 1 straipsnio 3 dalies, spręsdama sudėtingą klausimą, kaip nustatyti veikliųjų medžiagų tvirtinimo taisykles, teisėkūros institucija turėjo rasti sunkiai nustatomą pusiausvyrą tarp skirtingų ir galbūt tarpusavyje prieštaringų tikslų, t. y. viena vertus, žemės ūkio gamybos ir vidaus rinkos, ir, kita vertus, sveikatos ir aplinkos apsaugos;

K.  kadangi Bendrasis Teismas minėtame sprendime nurodė: „Dans ce contexte, il importe de relever que, en adoptant le règlement n° 528/2012, le législateur a procédé à une mise en balance de l’objectif d’amélioration du marché intérieur et de celui de la préservation de la santé humaine, de la santé animale et de l’environnement, que la Commission se doit de respecter et ne saurait remettre en cause [...]. Or, dans le cadre de la mise en œuvre des pouvoirs qui lui sont délégués par le législateur, la Commission ne saurait remettre en cause cet équilibre, ce que cette institution a d’ailleurs en substance admis lors de l’audience(7) (72 dalis);

L.  kadangi tai buvo pakartota 2016 m. birželio 8 d. Parlamento rezoliucijoje, kurioje pabrėžta, jog „Bendrasis Teismas nusprendė, kad moksliniai kriterijai gali būti nustatomi tik objektyviai, remiantis su endokrinine sistema susijusiais moksliniais duomenimis ir neatsižvelgiant į jokius kitus – pirmiausia ekonominius – aspektus, taip pat kad Komisija neturi teisės keisti pagrindiniame teisės akte nustatytos reguliavimo pusiausvyros naudodamasi įgaliojimais, jai suteiktais pagal [Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)] 290 straipsnį“;

M.  kadangi tokie patys Komisijos įgaliojimų apribojimai taikomi priimant įgyvendinimo aktus pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

N.  kadangi pagal Komisijos 2016 m. birželio 15 d. komunikatą „Komisijos užduotis naudojantis šiais įgaliojimais – nustatyti kriterijus, leidžiančius įvertinti, ar augalų apsaugos produktams ir biocidiniams produktams naudojama medžiaga yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga, o ne nuspręsti, kaip reglamentuoti šias medžiagas. Reguliavimo pasekmes teisėkūros institucija jau nustatė teisės aktuose dėl augalų apsaugos produktų (2009 m.) ir biocidinių produktų (2012 m.)“;

O.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.2 punkte nustatytas ribinis kriterijus yra esminis šio reglamento elementas;

P.  kadangi, vadovaujantis ilgalaike teismų praktika, tam tikrai sričiai esminių reglamentavimo elementų priėmimas priklauso ES teisėkūros institucijos kompetencijai ir negali būti deleguotas Komisijai;

Q.  kadangi Komisija viršijo savo įgyvendinimo įgaliojimus, pakeisdama esminį Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytą reglamentavimo elementą, o tai prieštarauja Komisijos pripažinimui, kad jos įgaliojimai riboti, Teisingumo Teismui nagrinėjant bylą T–521/14, prieštarauja per Komisijos teiginiams jos 2016 m. birželio 15 d. komunikate ir prieštarauja pagrindiniam Sąjungos teisės viršenybės principui;

R.  kadangi, net ir tuo atveju, jeigu mokslo ir technikos žinių raida pasirodytų pagrįsta priežastimi medžiagų, pasižyminčių tiksliniu endokrininiu veikimo mechanizmu, patvirtinimo sąlygoms taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, tokia nukrypti leidžiančią nuostatą būtų galima nustatyti tik taikant teisėkūros procedūrą, kuria pagal SESV 294 straipsnį iš dalies pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009;

1.  prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;

2.  mano, kad Komisijos reglamento projektu viršijami Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatyti įgyvendinimo įgaliojimai;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir nedelsiant pateikti komitetui naują projektą;

4.  prašo Komisijos reglamento projektą pakeisti išbraukiant jo paskutinę dalį;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(2) 2015 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Švedija prieš Komisiją, T-521/14, ECLI:EU:T:2015:976.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0270.
(4) OL C 36, 2016 1 29, p. 85.
(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(6) Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas byloje T-521/14 pateiktas tik prancūzų ir švedų kalbomis, tekstą lietuvių kalba pateikė Parlamento vertimo raštu tarnybos: „moksliniai endokrininės sistemos ardymo savybių nustatymo kriterijai gali būti nustatomi tik objektyviai, atsižvelgiant į mokslinius duomenis apie endokrininę sistema, bet neatsižvelgiant į jokius kitus aspektus, ypač ekonominius“.
(7) Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas byloje T-521/14 pateiktas tik prancūzų ir švedų kalbomis, tekstą lietuvių kalba pateikė Parlamento vertimo raštu tarnybos: „Tai svarstant svarbu pabrėžti, kad priimdama Reglamentą (ES) Nr. 528/2012 teisėkūros institucija nustatė pusiausvyrą tarp tikslo pagerinti vidaus rinkos padėtį ir tikslo apsaugoti žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą ir aplinką. Šios pusiausvyros Komisija turi laikytis ir neturėtų kvestionuoti [...]. Taigi įgyvendindama įgaliojimus, kuriuos jai suteikė teisėkūros institucija, Komisija neturėtų kvestionuoti šios pusiausvyros. Be kita ko, ji pati tai iš esmės pripažino nagrinėjant bylą“.


Genetiškai modifikuotos sojos FG72 × A5547-127
PDF 283kWORD 47k
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (D051972 – 2017/2879(RSP))
P8_TA(2017)0377B8-0540/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, kurie yra sudaryti ar pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projektą (D051972),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. liepos 17 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2017 m. kovo 1 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. balandžio 6 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose buvo prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2013 m. gruodžio 10 d. bendrovės „Bayer Crop Science LP“ ir „M.S. Technologies LLC“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Nyderlandų kompetentingai institucijai paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apima produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127 arba kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti kitais tikslais nei maistui ir pašarams, kaip ir bet kurias kitas sojas, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2017 m. kovo 1 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. balandžio 6 d.(5);

C.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

D.  kadangi sojos FG72 × A5547-127 buvo sukurtos, kad būtų atsparios izoksaflutolo (5-ciklopropilisoksazol-4-il 2-mezil-4-trifluorometilfenilketono), glifosato (N-(fosfonometil)glicino) ir amonio gliufozinato (l-fosfinotricino) pagrindu pagamintiems herbicidams; kadangi atsparumas šiems herbicidams užtikrinamas atitinkamai išskiriant proteinus HPPD W336 (4-hidroksil fenil-piruvat-dioksigenazę), 2mEPSPS (5-enolpiruvilšikimat-3-fosfat sintazę) ir PAT (fosfinotricin acetil-transferazę);

E.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų(6); kadangi kritiškiausias pastabas sudaro pastaba, kad, neatlikus 90 dienų trukmės poūmio toksiškumo tyrimo, negalima padaryti jokios išvados dėl rizikos, susijusios su šio GMO naudojimu žmonių ir gyvūnų maistui, kad pateikta informacija apie sudėtį, fenotipinį įvertinimą ir toksikologiją nėra pakankama, kad šia informacija remiantis padarytos išvados dėl GMO ir įprastų sojų lygiavertiškumo ir dėl maisto ir pašarų saugumo yra skubotos ir kad šios genetiškai modifikuotos sojos nebuvo išbandytos dedant mokslines pastangas, būtinas norint nustatyti jų saugumą;

F.  kadangi nepriklausomame tyrime daroma išvada, kad tokios formos EFSA rizikos vertinimas nėra priimtinas, nes jame nenustatytos žinių spragos ir neaiškumai ir neįvertinamas toksiškumas arba poveikis imuninei sistemai ir reprodukcinei sistemai(7);

G.  kadangi glifosatui suteiktas leidimas baigs galioti 2017 m. gruodžio 31 d.; kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas negali būti kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad jis nebuvo priskirtas jokiai kategorijai; kadangi, priešingai, 2015 m. PSO Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą priskyrė prie galimų žmonių kancerogenų;

H.  kadangi gliufozinatas priskiriamas toksiškoms reprodukcijai medžiagoms ir todėl jam taikomi išimties kriterijai, nustatyti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką(8); kadangi gliufozinato patvirtinimo galiojimas baigiasi 2018 m. liepos 31 d.(9);

I.  kadangi izoksaflutolas gali būti kancerogeniškas žmonėms(10), yra toksiškas kai kuriems vandens organizmams ir netiksliniams augalams ir jis ir jo skilimo produktai bei metabolitai lengvai užteršia vandenį; kadangi dėl tokių nerimą keliančių faktų buvo apribotas jo naudojimas(11);

J.  kadangi papildomų herbicidų naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, todėl galima tikėtis, kad derliuje visuomet bus purkštų medžiagų likučių, kurie yra neišvengiami; kadangi įrodyta, kad dėl herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų naudojama daugiau papildomų herbicidų, nei tokių pat tradicinių augalų atveju(12);

K.  kadangi purškiamų papildomų herbicidų likučių EFSA nėra įvertinusi; kadangi dėl šios priežasties negalima daryti išvados, kad izoksaflutolu, glifosatu ir gliufozinatu purkštas genetiškai modifikuotas sojas yra saugu naudoti maistui ir pašarui;

L.  kadangi genetiškai modifikuotų augalų, atsparių keliems atrinktiems herbicidams, kūrimą daugiausia lemia sparti glifosatui atsparių piktžolių evoliucija šalyse, kuriose auginama labai daug genetiškai modifikuotų augalų; kadangi moksliniuose leidiniuose aprašyta daugiau kaip 20 skirtingų glifosatui atsparių piktžolių rūšių(13); kadangi gliufozinatui atsparios piktžolės stebimos nuo 2009 m.;

M.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. liepos 17 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 15 valstybių narių balsavo „prieš“ ir tik 10 valstybių narių, sudarančios tik 38,43 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o 3 valstybės narės susilaikė;

N.  kadangi 2017 m. rugsėjo 14 d. balsuojant apeliaciniame komitete vėl buvo nuspręsta nuomonės neteikti; kadangi 15 valstybių narių balsavo „prieš“ ir tik 11 valstybių narių, atstovaujančių tik 38,69 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o 2 valstybės narės susilaikė;

O.  kadangi Komisija ne vieną kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker jau yra pasmerkęs šią praktiką kaip nedemokratišką(14);

P.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(15) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

Q.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri gali susiformuoti apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas dėl visų pirma tokių jautriais klausimų, kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, pripažįstamas netinkamu;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(16) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą, kol bus taip persvarstyta leidimų teikimo procedūra, kad pagal ją būtų panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo dėl jokių herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų (angl. HT GMP), jei neatliktas visapusiškas likučių po purškimo papildomais herbicidais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

6.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo dėl jokių herbicidų deriniams atsparių genetiškai modifikuotų augalų, kaip sojų FG72 × A5547-127 atveju, jei neatliktas visapusiškas likučių po purškimo papildomų herbicidų deriniais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, konkrečių kumuliacinių poveikių vertinimas;

7.  ragina Komisiją prašyti atlikti išsamesnį pavojų sveikatai, susijusių su suminėmis genetinėmis modifikacijomis, tokiomis kaip sojos FG72 × A5547-127, tyrimą;

8.  ragina Komisiją parengti visai maisto ir pašarų grandinei skirtas strategijas dėl rizikos sveikatai vertinimo ir toksikologijos, taip pat dėl priežiūros po pateikimo rinkai;

9.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų likučių rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą, nesvarbu, ar genetiškai modifikuotas augalas skirtas auginti Sąjungoje, ar turi būti importuojamas maistui ir pašarams;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4744
(4)––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0456),2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0040).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0039).2016 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0038).2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0271).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0272),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0388).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0389).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0386).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0387).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0390).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0123).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0215)2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų GHB119 (BCS-GHØØ5-8), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0214).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0341)
(5) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4744
(6) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai. http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2013-01032
(7) http://www.testbiotech.org/en/node/1975
(8) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(9) 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/404, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų beflubutamido, kaptano, dimetoato, dimetomorfo, etoprofoso, fipronilo, folpeto, formetanato, gliufozinato, metiokarbo, metribuzino, fosmeto, metilpirimifoso ir propamokarbo patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 67, 2015 3 12, p. 6).
(10) https://a816-healthpsi.nyc.gov/ll37/pdf/carcclassJuly2004_1.pdf
(11) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai, p. 27. http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2013-01032
(12) https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00267-015-0589-7
(13) https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-94-007-7796-5_12
(14) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0379.
(16) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.


Genetiškai modifikuotos sojos DAS-44406-6
PDF 291kWORD 47k
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, projekto (D051971 – 2017/2878(RSP))
P8_TA(2017)0378B8-0541/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, projektą (D051971),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. liepos 17 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 17 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) priimtą nuomonę, paskelbtą 2017 m. kovo 21 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, 2017/0035(COD)),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose pateikiamas prieštaravimas dėl genetiškai modifikuotus organizmų leidimo(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2012 m. vasario 16 d. bendrovės „Dow Agrosciences LLC“ ir „M.S. Technologies LLC“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų sojų DAS‑44406-6, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apima produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6 arba kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti kitais tikslais nei maistui ir pašarams, kaip ir bet kurias kitas sojas, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2017 m. vasario 17 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė teigiamą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. kovo 21 d.(5);

C.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

D.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų(6); kadangi į kritiškiausias pastabas įeina pastebėjimai, kad dabartinė paraiška ir pateikti rizikos vertinimo duomenys nesuteikia pakankamai informacijos, kad būtų galima vienareikšmiškai atmesti galimybę, kad bus daromas neigiamas poveikis žmonėms ir gyvūnams(7), kad informacija apie fenotipinį vertinimą, sudėtį ir toksikologiją nepakankama(8) ir kad kompetentinga institucija mano, jog būtina tolesnė analizė, kad būtų galima įvertinti glifosato, 2,4-D, gliufozinato ir jų irimo produktų koncentracijas sėklose ir pašariniuose augaluose, skirtuose maistui ir pašarams, siekiant atmesti galimybę, kad gali būti daromas koks nors neigiamas poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai(9);

E.  kadangi nepriklausomame tyrime daroma išvada, kad tokios formos EFSA rizikos vertinimas nėra priimtinas, nes jame nenustatytos žinių spragos ir neaiškumai ir neįvertinamas toksiškumas ir poveikis imuninei sistemai ir reprodukcinei sistemai; kadangi tame pačiame tyrime daroma išvada, kad derėtų atmesti stebėjimo planą, nes jį vykdant nebus gaunami esminiai duomenys(10);

F.  kadangi sojos DAS-44406-6 sintetina 5-enolpiruvilšikimato-3-fosfato sintazę (2mEPSPS), kuri suteikia atsparumą glifosato herbicidams, ariloksialkanoato dioksigenazę (AAD-12), kuri suteikia atsparumą 2,4-dichlorofenoksiacto rūgščiai (2,4‑D) ir kitiems panašiems fenoksiherbicidams, ir fosfinotricino acetiltransferazę (PAT), kuri suteikia atsparumą amonio gliufozinato herbicidams;

G.  kadangi glifosato leidimas baigs galioti ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.; kadangi tebėra neatsakytų klausimų dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad jis nebuvo priskirtas jokiai kategorijai; kadangi, priešingai, 2015 m. PSO Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (IARC) glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų;

H.  kadangi nepriklausomuose moksliniuose tyrimuose reiškiamas susirūpinimas dėl 2,4-D veikliosios medžiagos keliamų pavojų, susijusių su embrionų vystymusi, apsigimimu ir endokrininės sistemos ardymu(11); kadangi nepaisant to, kad 2,4-D veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimas pratęstas 2015 m., vis dar laukiama paraiškos pateikėjo informacijos dėl galimų endokrininę sistemą ardančių šios medžiagos savybių(12);

I.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų ir todėl jam taikomi ribiniai kriterijai, nustatyti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką(13); kadangi gliufozinato patvirtinimo galiojimas baigiasi 2018 m. liepos 31 d.(14);

J.  kadangi nemažai ekspertų pareiškė abejonių dėl 2,4-D skilimo produkto 2,4‑dichlorofenolio, kurio gali būti ant importuojamų sojų DAS-44406-6; kadangi 2,4‑dichlorofenolis yra žinoma endokrininę sistemą ardanti ir toksiška reprodukcijai medžiaga;

K.  kadangi 2,4-dichlorofenolis, tiesioginis 2,4-D skilimo produktas, gali būti toksiškesnis už patį herbicidą; kadangi IARC yra priskyrusi 2,4-dichlorofenolį prie 2B tipo kancerogenų ir jis įtrauktas į cheminių medžiagų sąrašą, parengtą peržiūrai pagal ES strategiją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų(15);

L.  kadangi dėl to, kad 2,4-dichlorofenolis labai lengvai tirpsta riebaluose ir aliejuje, tikėtina, kad jis kaupsis sojų aliejuje sojų perdirbimo metu; kadangi daugumą žmogaus vartojamų sojų produktų sudaro sojų aliejus, kurio dedama, be daugelio kitų produktų, į kai kuriuos kūdikių pradinio maitinimo mišinius(16);

M.  kadangi 2,4-dichlorofenolio kiekis produkte gali būti didesnis nei 2,4-D likučių kiekis; kadangi Sąjunga nėra nustačiusi didžiausios leidžiamosios 2,4-dichlorofenolio liekanų koncentracijos;

N.  kadangi nėra įvertinta, kiek lieka purškiamų papildomų herbicidų likučių; kadangi dėl šios priežasties negalima daryti išvados, kad 2,4-D, glifosatu ir gliufozinatu purkštas genetiškai modifikuotas sojas yra saugu naudoti maistui ir pašarui;

O.  kadangi genetiškai modifikuotų augalų, atsparių keliems atrankiesiems herbicidams, kūrimą daugiausia lemia sparti glifosatui atsparių piktžolių evoliucija šalyse, kuriose auginama labai daug genetiškai modifikuotų augalų; kadangi moksliniuose leidiniuose aprašyta daugiau kaip 20 skirtingų glifosatui atsparių piktžolių rūšių(17); kadangi gliufozinatui atsparios piktžolės pastebimos nuo 2009 m.;

P.  kadangi leidimas importuoti į Sąjungą sojas DAS-44406-6 neabejotinai lems tai, kad trečiosiose šalyse jų bus auginama dar daugiau ir atitinkamai bus naudojama daugiau glifosato, 2,4-D ir gliufozinato herbicidų; kadangi šiuo metu sojos DAS-44406-6 auginamos Argentinoje, Brazilijoje, JAV ir Kanadoje;

Q.  kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi siekti darnaus vystymosi tikslų, o tai apima įsipareigojimą iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir susirgimų dėl pavojingų cheminių medžiagų ir oro, vandens bei dirvožemio taršos ir užteršimo skaičių (3-ojo darnaus vystymosi tikslo 3.9 uždavinys)(18); kadangi įrodyta, kad herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų atveju naudojama daugiau tokių herbicidų nei tokių pat tradicinių augalų atveju(19);

R.  kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti prieštaravimus ir užtikrinti sąveiką tarp įvairių Sąjungos politikos krypčių, įskaitant prekybos, aplinkos ir žemės ūkio sričių politiką(20), kad besivystančios šalys gautų naudos ir padidėtų vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumas(21);

S.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. liepos 17 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 15 valstybių narių balsavo „prieš“ ir tik 10 valstybių narių, sudarančios tik 38,43 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o trys valstybės narės susilaikė;

T.  kadangi 2017 m. rugsėjo 14 d. balsuojant apeliaciniame komitete nuspręsta nuomonės neteikti; kadangi 14 valstybių narių balsavo „prieš“ ir tik 12 valstybių narių, atstovaujančių 38,78 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, o dvi valstybės narės susilaikė;

U.  kadangi Komisija ne vieną kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker taip pat jau yra pasmerkęs šią praktiką kaip nedemokratišką(22);

V.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(23) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

W.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri susiformuotų apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas, visų pirma tokiais jautriais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, būtų pripažįstamas netinkamu;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės ir kad jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 178/2002(24) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  ragina Komisiją atsiimti įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su genetiškai modifikuotų organizmų leidimo paraiškomis, priėmimo procedūrą, kol bus taip persvarstyta leidimų suteikimo procedūra, kad bus panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ragina Komisiją nesuteikti jokių herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų leidimo, jei neatliktas visapusiškas likučių po purškimo papildomais herbicidais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

6.  ragina Komisiją nesuteikti jokių herbicidų deriniams atsparių genetiškai modifikuotų augalų, tokių kaip sojos DAS-44406-6, leidimo, jei neatliktas visapusiškas likučių po purškimo papildomų herbicidų deriniais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, konkrečių kumuliacinių poveikių vertinimas;

7.  ragina Komisiją parengti visai maisto ir pašarų grandinei skirtas strategijas dėl rizikos sveikatai vertinimo ir toksikologijos, taip pat dėl priežiūros po pateikimo rinkai;

8.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų likučių rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą nepriklausomai nuo to, ar genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje ar importuoti maistui ir pašarams;

9.  ragina Komisiją įvykdyti įsipareigojimus dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, kylančius iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio nuostatų;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4738.
(4)––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (priimti tekstai, P8_TA(2015)0456).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0040).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0039).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0038).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0271).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0272),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0388).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0389).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0386).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0387).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0390).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0123).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0215).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0214).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0341).
(5) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4738.
(6) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2012-00368.
(7) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai, 1 p.
(8) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai, 52 p.
(9) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai, 87 p.
(10) http://www.testbiotech.org/node/1946.
(11) http://www.pan-europe.info/sites/pan-europe.info/files/public/resources/reports/pane-2014-risks-of-herbicide-2-4-d.pdf.
(12) 2015 m. lapkričio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2033, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos 2,4-D patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (OL L 298, 2015 11 14, p. 8).
(13) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(14) 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/404, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų beflubutamido, kaptano, dimetoato, dimetomorfo, etoprofoso, fipronilo, folpeto, formetanato, gliufozinato, metiokarbo, metribuzino, fosmeto, metilpirimifoso ir propamokarbo patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 67, 2015 3 12, p. 6).
(15) G priedas. Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai, 5 p. http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2012-00368.
(16) Valstybių narių pastabos ir Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės atsakymai dėl genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4 leidimo paraiškos, 31 p. http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2011-00052.
(17) https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-94-007-7796-5_12.
(18) https://sustainabledevelopment.un.org/sdg3.
(19) https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00267-015-0589-7.
(20) 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatas „Vystymosi politikos darna. Spartinti pažangą siekiant tūkstantmečio plėtros tikslų“ (COM(2005)0134).
(21) https://ec.europa.eu/europeaid/policies/policy-coherence-development_en.
(22) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0379.
(24) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.


Vaikų santuokos reiškinio panaikinimas
PDF 331kWORD 43k
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaikų santuokos reiškinio panaikinimo (2017/2663(RSP))
P8_TA(2017)0379B8-0535/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 16 straipsnį, ir visas kitas Jungtinių Tautų sutartis bei priemones, susijusias su žmogaus teisėmis,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(1),

–  atsižvelgdamas į Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 16 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 10 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas dėl 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos (2017 m.) „Pasirūpinti kiekvienu vaiku“,

–  atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi, kuriame pabrėžiamas ES įsipareigojimas integruoti žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektus laikantis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijos) 32 ir 37 straipsnius bei 59 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) 2012 m. pranešimą „Per jauni santuokai. Panaikinti vaikų santuokos reiškinį“ (angl. „Marrying Too Young – End Child Marriage“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES yra įsipareigojusi propaguoti vaiko teises ir kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos pažeidžia šias teises; kadangi ES yra įsipareigojusi vykdydama savo išorės politiką visapusiškai saugoti ir propaguoti vaiko teises, laikydamasi JT vaiko teisių konvencijos ir jos fakultatyvių protokolų bei kitų atitinkamų tarptautinių standartų ir sutarčių;

B.  kadangi vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų reiškinys pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę buvo pripažintas žalinga praktika ir dažnai yra susijęs su sunkių formų smurtu prieš moteris ir mergaites, įskaitant intymaus partnerio smurtą;

C.  kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos labai kenkia bendram mergaičių ir moterų teisių įgyvendinimui ir galimybei jomis naudotis, taip pat mergaičių sveikatai, įskaitant didelę nėštumo komplikacijų ir ŽIV infekcijų riziką; kadangi dėl to mergaitėms kyla pavojus tapti seksualinės prievartos, smurto šeimoje ir netgi nužudymo dėl garbės aukomis;

D.  kadangi didelį susirūpinimą kelia nėštumo nutraukimą remiančių organizacijų nefinansavimo taisyklės atnaujinimas ir taikymo srities išplėtimas, dėl kurio nutrauktas finansavimas tokioms organizacijoms kaip Jungtinių Tautų gyventojų fondas, teikiančioms nuo vaikų santuokos nukentėjusioms mergaitėms šeimos planavimo ir seksualinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas ir taip siekiančioms sumažinti ŽIV užkrėtimo ir ankstyvo nėštumo komplikacijų riziką;

E.  kadangi vaikų, ankstyvos ir priverstinės santuokos iš esmės paneigia mergaičių teisę į savo pačių kūnus, jų fizinę neliečiamybę ir teisę savarankiškai dėl jų spręsti;

F.  kadangi vaikų santuoka yra priverstinės santuokos forma, nes vaikai, atsižvelgiant į jų amžių, natūraliai negali duoti visapusiško, laisvo ir informacija pagrįsto sutikimo dėl savo santuokos ar jos laiko;

G.  kadangi besivystančiose šalyse viena iš trijų mergaičių ištekinama nesulaukusi 18 metų, o viena iš devynių – nesulaukusi 15 metų; kadangi mergaitėms kyla didžiausia rizika – jos sudaro 82 proc. susituokusių vaikų;

H.  kadangi nepilnametės nuotakos patiria didelį socialinį spaudimą įrodyti savo vaisingumą, o dėl to labiau tikėtina, kad jos anksti ir ne vieną kartą pastos; kadangi nėštumo ir gimdymo komplikacijos mažų bei vidutinių pajamų šalyse yra dažniausia mergaičių nuo 15 iki 19 metų mirties priežastis;

I.  kadangi vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų reiškinys susijęs su aukštais gimdyvių mirtingumo rodikliais, retesniu šeimos planavimo būdų naudojimu ir nepageidaujamu nėštumu, ir paprastai reiškia mergaičių mokslų nutraukimą; kadangi vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų reiškinio panaikinimas yra įtvirtintas Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pagal 5-ąjį darnaus vystymosi tikslą ir tikslą Nr. 5.3 ir aiškiai įvardytas kaip kliūtis lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui;

J.  kadangi vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų reiškinio panaikinimas yra vienas iš prioritetinių ES išorės veiksmų moterų teisių ir žmogaus teisių propagavimo srityje;

K.  kadangi besivystančiose šalyse daugiau nei 60 proc. nepilnamečių nuotakų neturi jokio oficialaus išsilavinimo, o tai yra tam tikros formos lyčių diskriminacija, ir kadangi vaikų santuoka atima iš mokyklinio amžiaus vaikų teisę gauti išsilavinimą, reikalingą jų asmeniniam vystymuisi, jų pasirengimui brandai ir jų gebėjimui prisidėti prie savo bendruomenės veiklos;

L.  kadangi ši problema aktuali ne tik trečiosiose šalyse, bet ir ES valstybėse narėse;

M.  kadangi ES neseniai nusprendė pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją);

N.  kadangi Stambulo konvencijoje priverstinė santuoka pripažįstama tam tikros formos smurtu prieš moteris ir raginama vaiko privertimą tuoktis arba vaiko išviliojimą į kitą šalį siekiant priversti jį susituokti laikyti baudžiamąja veika;

O.  kadangi turima labai mažai ir nacionalinio, ir ES, ir tarptautinio lygmens statistinių duomenų, kurie galėtų parodyti vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų reiškinio ES valstybėse narėse mastą(2);

P.  kadangi per pastarąją migracijos krizę atsirado naujų užsienyje sudarytų vaikų santuokų atvejų ir kai kuriais atvejais sutuokti nė 14 metų nesulaukę vaikai;

Q.  kadangi vaikams, sutuoktiems nesulaukus 18 metų, kyla didesnis pavojus nebaigti mokyklos arba gyventi skurde;

R.  kadangi dėl ginkluotų konfliktų ir nestabilios padėties gerokai didėja vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų atvejų skaičius;

1.  primena, kad visas žmogaus teises apimantis teisėmis grindžiamas požiūris yra susijęs su lyčių lygybe ir kad ES yra įsipareigojusi ir toliau propaguoti, ginti ir įgyvendinti visas žmogaus teises ir visapusiškai bei veiksmingai įgyvendinti Pekino veiksmų platformą, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Stambulo konvenciją ir ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad vaikų santuokos reiškinys pažeidžia vaiko teises ir yra smurto prieš moteris ir mergaites forma; pabrėžia, kad todėl šis reiškinys turėtų būti smerkiamas;

3.  ragina ES ir valstybes nares įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, siekiant veiksmingiau kovoti su žalingomis praktikomis ir patraukti atsakomybėn už jas atsakingus asmenis; ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su organizacija „JT Moterys“, Jungtinių Tautų vaikų fondu, Jungtinių Tautų gyventojų fondu ir kitais partneriais, siekiant atkreipti dėmesį į vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų reiškinį, susitelkiant į moterų įgalėjimą, be kita ko, skatinant jų švietimą, ekonominį įgalėjimą ir aktyvesnį dalyvavimą priimant sprendimus, taip pat į visų moterų ir mergaičių žmogaus teisių, įskaitant seksualinės ir reprodukcinės sveikatos teises, propagavimą ir apsaugą;

4.  ragina ES ir valstybes nares padidinti moterų ir nepilnamečių nuotakų galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros ir teisių paslaugas;

5.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, t. y. plėtoti politikos priemones, programas ir teisės aktus, įskaitant politinius dialogus, dialogus žmogaus teisių klausimais, dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą, strategiją „Prekyba visiems“, bendrąją lengvatų sistemą ir kitas priemones, siekiant spręsti vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų reiškinio problemą ir apriboti jo praktiką;

6.  ragina ES ir valstybes nares taikyti suvienodintus teisinius standartus vaikų santuokų traktavimo srityje, be kita ko, atsižvelgiant į Stambulo konvencijos ratifikavimą;

7.  ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir teismų sistemomis trečiosiose šalyse ir teikti mokymus bei techninę paramą, siekiant padėti priimti ir įgyvendinti teisės aktus, kuriais būtų uždraustos ankstyvos ir priverstinės santuokos ir būtų, be kita ko, nustatytas santuokinis amžius;

8.  pabrėžia, kad reikia sukurti specialias reabilitacijos ir pagalbos priemones nepilnametėms nuotakoms, kad jos galėtų grįžti į mokslus ar mokymus ir išvengti šeimos ar visuomenės spaudimo, susijusio su ankstyva santuoka;

9.  pabrėžia, kad reikia skirti biudžeto lėšų vaikų santuokų prevencijos programoms, kuriomis siekiama sukurti aplinką, kurioje mergaitės galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą, be kita ko, pasitelkiant švietimo priemones, socialines ir ekonomines programas mokyklos nelankančioms mergaitėms, vaikų apsaugos sistemas, mergaičių ir moterų prieglaudas ir teisinių konsultacijų bei psichologinės paramos paslaugas;

10.  palankiai vertina pagal programą „Daphne“ parengtus projektus, kurių tikslas – pagalba aukoms ir vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų prevencija; mano, kad tokius projektus reikėtų stiprinti ir tinkamai toliau finansuoti;

11.  ragina skirti ypatingą dėmesį vaikams iš palankių sąlygų neturinčių bendruomenių ir pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą, gerinti švietimą ir užtikrinti ekonominį įgalėjimą, nes tai yra būdai spręsti šią problemą;

12.  pabrėžia, kad turi būti sukurtos ir įdiegtos specialios procedūros siekiant užtikrinti vaikų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų apsaugą pagal JT vaiko teisių konvenciją; ragina pabėgėlius priimančias šalis užtikrinti, kad vaikai pabėgėliai galėtų visapusiškai mokytis, ir kuo labiau skatinti jų integraciją ir įtrauktį į nacionalines švietimo sistemas;

13.  ragina įdiegti specialias procedūras pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo centruose, siekiant nustatyti vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų atvejus ir padėti aukoms;

14.  pabrėžia, kad siekiant geriau įvertinti šios problemos mastą, reikia taikyti tinkamą ir suderintą vaikų santuokų atvejų ES valstybėse narėse stebėsenos metodiką ir rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis;

15.  pabrėžia, kad labai skiriasi oficialiai užregistruotų atvejų ir galimų aukų, prašančių pagalbos, atvejų skaičius, o tai parodo, kad daug vaikų santuokų gali būti sudaromos nepastebėjus valdžios institucijoms; prašo, kad socialiniams darbuotojams, mokytojams ir kitiems darbuotojams, tiesiogiai bendraujantiems su galimomis aukomis, būtų suteiktas specialus mokymas ir parengti vadovai, kuriuose būtų paaiškinta, kaip nustatyti aukas ir pradėti pagalbos jiems procedūras;

16.  ragina stiprinti į ES išorės veiksmus įtrauktus specialius projektus ir kampanijas, kuriais siekiama spręsti vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų problemą; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas informuotumo didinimo kampanijoms ir toms kampanijoms, kurių tikslas – moterų ir mergaičių švietimas ir įgalėjimas ES plėtros šalyse ir Europos kaimynystės šalyse;

17.  pabrėžia, kad ES turėtų remti ir skatinti trečiąsias šalis, siekiant užtikrinti, kad pilietinė visuomenė galėtų atlikti savo vaidmenį, o nuo vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų nukentėję vaikai ir jų atstovai galėtų nepriklausomai ir vaikams prieinamu būdu kreiptis į teismą;

18.  pabrėžia, kad į humanitarinę pagalbą reikia įtraukti projektų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama smurto dėl lyties prevencijai ir švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais, finansavimą, taip siekiant sumažinti spaudimą, kurį patiria vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų aukos;

19.  pabrėžia, kad reikia nustatyti vaikų santuokų humanitarių krizių atvejais rizikos veiksnius įtraukiant paaugles ir integruoti pagalbą susituokusioms mergaitėms į bet kokį humanitarinį atsaką ankstyvuose krizės etapuose;

20.  griežtai smerkia nėštumo nutraukimą remiančių organizacijų nefinansavimo taisyklės atnaujinimą ir taikymo srities išplėtimą ir jos poveikį pasaulinei moterų ir mergaičių sveikatos priežiūrai ir jų teisėms; dar kartą ragina ES ir valstybes nares užpildyti JAV atvertą finansavimo spragą seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srityje, panaudojant nacionalines ir ES vystymuisi skirtas lėšas;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 289, 2016 8 9, p. 57.
(2) http://fileserver.wave-network.org/home/ForceEarlyMarriageRoadmap.pdf.


2017 m. JT klimato kaitos konferencija Bonoje (Vokietija) (COP 23)
PDF 398kWORD 56k
2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2017 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 23) Bonoje (Vokietija) (2017/2620(RSP))
P8_TA(2017)0380B8-0534/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir jos Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje (Prancūzija) vykusias 21-ąją Klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje (Kataras) vykusias 18-ąją Klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP18) ir 8-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP8), taip pat į priimtą Protokolo, kuriuo nustatytas antrasis įsipareigojimų pagal Kioto protokolą laikotarpis, prasidėjęs 2013 m. sausio 1 d. ir pasibaigsiantis 2020 m. gruodžio 31 d., pakeitimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke buvo pateiktas pasirašyti Paryžiaus susitarimas ir tai galima padaryti iki 2017 m. balandžio 21 d., taip pat į tai, kad Paryžiaus susitarimą pasirašė 195 valstybės ir kad 160 valstybių deponavo priemones jam ratifikuoti,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 15–18 d. Marakeše (Marokas) vykusias 22-ąją Klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP22) ir 1-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu (CMA1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir 2016 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Marakeše, Maroke (COP 22)(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Spartesnis perėjimas prie mažos anglies dioksido taršos ekonomikos Europoje“ (COM(2016)0500),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. birželio 23 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2017 m. birželio 19 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. kovo 6 d. Latvija ir Europos Komisijos pateikė UNFCCC dokumentą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu dėl ES ir jos valstybių narių numatomo nacionaliniu lygmeniu nustatyto įpareigojančio veiksmo (INDC),

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 5-ąją vertinimo ataskaitą ir jos apibendrinamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2016 m. atotrūkio išmetalų srityje ataskaita“ ir į UNEP 2016 m. ataskaitą atotrūkio prisitaikant prie klimato kaitos klausimu,

–  atsižvelgdamas į vadovų deklaraciją, priimtą per Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikimą, 2015 m. birželio 7–8 d. vykusį Elmau pilyje (Vokietija) „Galvokime iš anksto. Veikime kartu“, kurioje jie pakartojo ketinantys vykdyti įsipareigojimą iki 2050 m. 40–70 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį palyginti su 2010 m., įskaitant būtinybę užtikrinti, kad sumažėjęs rodiklis būtų arčiau 70, o ne 40 proc.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Didžiojo septyneto vadovų pranešimą, ypač į Didžiojo septyneto aplinkos ministrų Bolonijos pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento paskelbtą sprendimą išstoti iš Paryžiaus susitarimo,

–  atsižvelgdamas į Popiežiaus Pranciškaus encikliką „Laudato Si“,

–  atsižvelgdamas į Tarybai ir Komisijai pateiktus klausimus dėl 2017 m. klimato kaitos konferencijos Bonoje (Vokietija) (COP23) (O-000068/2017 – B8-0329/2017 ir O-000069/2017 – B8-0330/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. ir 160 iš 197 Konvencijos šalių JT deponavo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo (nuo 2017 m. rugsėjo 8 d.) dokumentus;

B.  kadangi 2015 m. liepos mėn. pasiūlymas dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reformos ir 2016 m. liepos mėn. teisės aktų dėl klimato kaitos rinkinys (apimantis pasiūlymus dėl pastangų pasidalijimo, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės bei Europos mažataršio judumo strategiją) yra svarbiausios priemonės šiems įsipareigojimams vykdyti ir patvirtinti, kad ES užima pasaulinės lyderės poziciją kovos su klimato kaita srityje;

C.  kadangi pastangos švelninti visuotinį atšilimą turėtų būti laikomos ne kliūtimi siekti ekonomikos augimo, o priešingai – varomąja jėga naujam ir tvariam ekonomikos augimui bei užimtumui realizuoti;

D.  kadangi didžiausią klimato kaitos poveikį pajus besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės, kurios neturi pakankamai išteklių pasirengti naujiems pokyčiams ir prie jų prisitaikyti; kadangi, pasak IPCC, Afrika itin pažeidžiama dėl to kylančių iššūkių požiūriu ir jai ypač gresia vandens trūkumo, ekstremalių oro reiškinių bei maisto stygiaus, kurių priežastis – sausros ir dykumėjimas, pavojus;

E.  kadangi dėl klimato kaitos netolimoje ateityje gali išaugti konkurencija dėl išteklių, pvz., maisto, vandens ir ganyklų, padaugėti ekonominių išmėginimų ir sustiprėti politinis nestabilumas, be to, ji gali tapti pagrindine gyventojų migracijos tiek valstybių viduje, tiek už jų ribų varomąja jėga; kadangi dėl to migracijos, kurią lemia klimato kaita, klausimas turėtų užimti svarbią vietą tarptautinėje darbotvarkėje;

F.  kadangi 2015 m. kovo 6 d. ES ir jos valstybės narės pateikė UNFCCC savo dokumentą dėl INDC, kuriuo įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti privalomą tikslą bent 40 proc. sumažinti viduje išmetamą ŠESD kiekį palyginti su 1990 m.;

G.  kadangi įgyvendinant plataus užmojo klimato kaitos švelninimo politiką galima užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; tačiau kadangi kai kurie konkretūs sektoriai, kuriems būdingas didelis taršos anglies dioksidu ir prekybos intensyvumas, gali nukentėti dėl anglies dioksido nutekėjimo, jei panašiais užmojais nebus vadovaujamasi kitose rinkose; kadangi dėl to būtina tinkama apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo darbo vietoms šiuose konkrečiuose sektoriuose apsaugoti;

1.  primena, kad klimato kaita – vienas svarbiausių žmonijos iššūkių ir kad visos pasaulio valstybės ir visi veikėjai turi daryti viską, kad su ja susijusios problemos būtų apribotos; pabrėžia, kad Paryžiaus susitarimas – svarbus žingsnis šia kryptimi, nors dar turi būti padaryta gerokai daugiau;

Mokslinis klimato politikos pagrindas

2.  primena, kad, remiantis moksliniais įrodymais, pateiktais 2014 m. IPCC 5-ojoje vertinimo ataskaitoje, klimato sistemos atšilimas yra neabejotinas faktas, klimato kaita vyksta, o žmogaus veikla – pagrindinė klimato atšilimo, kuris stebimas nuo XX a. vidurio, priežastis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad plačiai paplitęs ir didelis klimato kaitos poveikis jau akivaizdžiai matomas visų žemynų gamtos ir žmogaus sistemose bei visuose vandenynuose;

3.  atkreipia dėmesį į pasaulinį anglies dioksido biudžetą, kurį savo 5-ojoje vertinimo ataskaitoje pristatė IPCC, ir daro išvadą, kad, visame pasaulyje toliau išmetant tiek ŠESD, kiek dabar, likęs anglies dioksido biudžetas bus panaudotas tuo pačiu iki 1,5°C apribojant vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą per ateinančius 4 metus; pabrėžia, jog visos šalys turėtų sparčiau pereiti prie nulinio išmetamų ŠESD kiekio ir tapti atspariomis klimato kaitai, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime, kad būtų išvengta blogiausių visuotinio atšilimo padarinių;

4.  pakartoja, jog svarbu, kad pasaulinė klimato politika būtų grindžiama geriausiais turimais moksliniais duomenimis, ir teigiamai vertina 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogą, vyksiantį prieš baigiantis 2020 m. UNFCCC terminui pateikti naują 2030 m. nacionaliniu lygmeniu nustatytą įpareigojantį veiksmą, bei pirmąjį pažangos vertinimą 2023 m., kaip pirmąsias galimybes įgyvendinti šį principą;

5.  ragina IPCC ekspertus ir šalis palaikyti dialogą rengiant ir skelbiant šeštojo vertinimo ciklo rezultatų medžiagą; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina sprendimą 2018 m. paskelbti IPCC specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5ºC, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, poveikio ir susijusios pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio mažinimo perspektyvos;

Paryžiaus susitarimo ratifikavimas ir įsipareigojimų vykdymas

6.  teigiamai vertina precedento neturintį Paryžiaus susitarimo ratifikavimo tempą ir greitą įsigaliojimą, taip pat visuotinį ryžtą jį visapusiškai ir greitai įgyvendinti, kaip pažymima Marakešo veiksmų deklaracijoje; primygtinai ragina visas šalis kuo greičiau ratifikuoti susitarimą;

7.  su pasitenkinimu pažymi, jog Marakeše vykusioje COP 22 visos šalys įsipareigojo nuolat dalyvauti įgyvendinant pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus įsipareigojimus, kad ir kaip pasikeistų politinės aplinkybės;

8.  reiškia nusivylimą JAV Prezidento D. Trumpo pranešimu dėl jo ketinimo imtis veiksmų, kad JAV išstotų iš Paryžiaus susitarimo; apgailestauja dėl šio sprendimo, nes taip būtų žengtas žingsnis atgal; pažymi, kad formalus išstojimas anksčiausiai įsigaliotų tik po kitų JAV prezidento rinkimų 2020 m.; palankiai vertina ryžtingą viso pasaulio vyriausybių atsaką ir jų nuolatinę tvirtą paramą visapusiškam Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į kai kurių JAV valstijų, miestų ir bendrovių pažadą toliau vykdyti įsipareigojimus, kuriuos JAV prisiėmė pagal Paryžiaus susitarimą;

9.  pažymi, jog džiaugiasi, kad po Prezidento D. Trumpo pareiškimo visos svarbiausios šalys patvirtino esančios įsipareigojusios vykdyti Paryžiaus susitarimą;

10.  pabrėžia, kad nuo šiol Europa turi tapti lydere ginant Paryžiaus susitarimą, nes juo užtikrinama tiek mūsų aplinkos, tiek mūsų įmonių ateitis; teigiamai vertina tai, kad ES stiprins esamas partnerystes ir sieks kurti naujas sąjungas;

11.  atkreipia dėmesį į greitą pažangą, iki šiol pasiektą perkeliant ES tarptautinį įsipareigojimą į ES teisės aktus, kuriais sukuriama tvirta 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, ir pabrėžia ketinantis baigti šį teisėkūros procesą iki 2017 m. pabaigos;

12.  primygtinai laikosi nuomonės, jog – ypač po Prezidento D. Trumpo pareiškimo – svarbu, kad būtų taikomos tinkamos nuostatos dėl apsaugos nuo anglies dioksido nutekėjimo ir užtikrinama, kad įmonės, kurios yra tarp geriausiai dirbančių ir pasižymi dideliu taršos anglies dioksidu bei prekybos intensyvumu, nemokamai gautų joms būtinus leidimus; ragina Komisiją išnagrinėti, ar būtų veiksmingos ir teisėtos papildomos priemonės pramonei, kuriai gresia anglies dioksido nutekėjimo pavojus, apsaugoti: tai galėtų būti anglies dioksido mokestis, taikytinas importuojant, ir vartojimo mokestis, visų pirma taikytinas produktams, atvežamiems iš šalių, nevykdančių savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą;

13.  pabrėžia, jog Paryžiaus susitarimu prisiimti įsipareigojimai užtikrinti, kad vidutinė pasaulinė temperatūra kiltų gerokai mažiau nei 2ºC, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir toliau stengtis, kad temperatūros kilimas neviršytų 1,5ºC, bei tikslas antrojoje šio šimtmečio pusėje nešališkai subalansuoti antropogeninės kilmės išmetalus pagal šaltinį ir ŠESD šalinimą absorbentais (poveikio neutralizavimas), yra ryžtingas visuotinio kolektyvinio darbo siekiant pereiti prie klimatui atsparios, poveikį klimatui neutralizuojančios pasaulinės ekonomikos proveržis;

14.  primena, jog vidutinės pasaulinės temperatūros kilimo ribojimas siekiant, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2°C, neužtikrina, kad bus išvengta didelio neigiamo poveikio klimatui; pripažįsta, kad dabartiniai įsipareigojimai nėra pakankami Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti; todėl pabrėžia, kad visame pasaulyje išmetamų ŠESD kiekis turėtų kuo greičiau pasiekti maksimalią ribą ir kad visos šalys – ypač visos Didžiojo dvidešimtuko valstybės – turėtų dėti didesnes pastangas ir iki 2020 m. pagerinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytą įpareigojantį veiksmą atsižvelgdamos į 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogą; primena, kad iki 2050 m. pasaulyje turi būti pamažu nutrauktas anglies dioksido išmetimas; mano, kad visos šalys didžiausią prioritetą turėtų skirti politikai ir priemonėmis, kuriomis būtų įgyvendinti, o galiausiai – ir viršyti nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai, ir kad kas penkerius metus jos turėtų būti iš naujo įvertinamos taikant Paryžiaus susitarime numatytą užmojų mechanizmą; vis dėlto pripažįsta, kad griežtas išmetalų mažinimo vidaus strategijų užmojų įgyvendinimas ir šių užmojų mastas nepriklauso nuo to, ar pateikiami atnaujinti nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai;

15.  ragina visas šalis užtikrinti, kad jų nacionaliniu lygmeniu nustatytas įpareigojantis veiksmas atitiktų ilgalaikius tikslus, susijusius su ilgalaikiu Paryžiaus susitarimo tikslu riboti temperatūrą; pabrėžia, kad turėtų būti atsižvelgta į darbą, susijusį su IPCC specialiąja ataskaita dėl 1,5ºC poveikio ir išmetalų mažinimo perspektyvos bei 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogo išvadomis; šiame kontekste primena Didžiojo septyneto įsipareigojimą gerokai iki sutarto 2020 m. termino pateikti šimtmečio vidurio strategijas išmetama ŠESD kiekiui mažinti; pareiškia esąs pasirengęs visapusiškai dalyvauti vystant ES strategiją remiantis Komisijos analize, paskelbta jos 2016 m. kovo 2 d. komunikate „Po Paryžiaus konferencijos“ (COM(2016)0110);

16.  pabrėžia, kad už tris ketvirtadalius pasaulio išmetalų visų pirma atsakingos visos stipriausios ekonomikos šalys, ir mano, kad klimato politika ir toliau turėtų būti svarbiausias Didžiojo septyneto ir Didžiojo dvidešimtuko susitikimų klausimas, ypač kai tai susiję su tokiomis sritimis, kaip nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų įgyvendinimas, šimtmečio vidurio strategijos, iškastinio kuro subsidijavimo reforma, duomenų apie anglies dioksidą atskleidimas, švari energija ir kt.; pabrėžia, kad būtinas tolesnis stipriausios ekonomikos šalių ministrų dalyvavimas tokiuose forumuose, kaip Ministrų susitikimas švarios energijos klausimais;

17.  ragina Europos Sąjungą savo dokumente dėl 2030 m. nacionaliniu lygmeniu nustatyto įpareigojančio veiksmo įsipareigoti toliau mažinti išmetalų kiekį, atsižvelgiant į 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogą;

18.  pabrėžia, jog svarbu parodyti, kad ES laikosi Paryžiaus susitarimo reikalavimų, inter alia, įgyvendindama susitarimą ES teisės aktais, įskaitant greitą ES klimato politikos reglamento priėmimą teisėkūros institucijose ir ES ATLPS direktyvos peržiūrą, bei laiku stiprindama ES tikslus ir politikos priemones; primena, kad visos šalys raginamos iki 2020 m. UNFCCC sekretoriatui pateikti ilgalaikes šimtmečio vidurio strategijas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti; todėl ragina Komisiją laikytis pagal susitarimą prisiimtos prievolės ir iki COP 24 parengti ES šimtmečio vidurio strategiją poveikiui neutralizuoti, numatant ekonomiškai efektyvią perspektyvą, kad būtų pasiektas poveikio neutralizavimo tikslas, kuris Paryžiaus susitarime buvo patvirtintas atsižvelgiant į siekį užtikrinti gerokai mažesnį negu 2°C vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą ir pastangas jį apriboti iki 1,5°C; mano, kad šis procesas turėtų būti inicijuotas kuo anksčiau, siekiant sudaryti sąlygas visapusiškai diskusijai, kurios metu Europos Parlamentas turėtų atlikti esminį vaidmenį palaikydamas partnerystę su nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, taip pat pilietinės visuomenės ir verslo sektoriaus atstovais; tačiau primena, kad vien veiksmų ES lygmeniu nepakaks, todėl ragina Komisiją ir Tarybą veikti aktyviau, siekiant paraginti tą patį daryti ir kitus partnerius;

19.  palankiai vertina Paryžiaus susitarime numatytą įsipareigojimą per antrąją šimtmečio pusę iki nulio sumažinti pasaulio išmetalų kiekį; pripažįsta, jog tai reiškia, kad dauguma sektorių ES turės gerokai anksčiau užtikrinti nulinį išmetalų lygį;

20.  yra įsitikinęs, kad būtina pažangiai derėtis dėl esminių Paryžiaus susitarimo elementų, įskaitant griežtesnę skaidrumo sistemą, visuotinio pažangos vertinimo detales, tolesnes numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų gaires, diferenciacijos, nuostolių ir žalos paaiškinimą, kovos su klimato kaita finansavimą ir pajėgumų rėmimą, įtraukų daugiapakopį valdymą bei mechanizmą įgyvendinimui palengvinti ir atitikčiai skatinti; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis įsipareigojimų, dėl kurių susitarta pagal Paryžiaus susitarimą, ypač susijusių su ES indėliu į klimato kaitos padarinių švelninimą ir prisitaikymą prie jos, taip pat su jos parama finansų, technologijų perdavimo ir gebėjimų stiprinimo srityse;

21.  pabrėžia, kad, bendromis pastangomis kovojant su klimato kaita ir laikantis Paryžiaus susitarimo nuostatų, laikas yra svarbiausias; pabrėžia, kad ES yra ne tik pajėgi vadovauti ir būti pavyzdžiu bei nedelsiant imtis darbo savo tikslams klimato ir energetikos srityse suderinti su patvirtintu tarptautiniu tikslu apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą, kad ji nesiektų 2°C, kartu stengiantis apriboti šį kilimą iki 1,5°C, bet ir už tai atsakinga;

22.  primena, kad, norint pasiekti minėtąjį su vidutine pasauline temperatūra susijusį tikslą, būtinas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ankstyvuoju etapu ir kad pasaulyje išmetamų ŠESD kiekis turi kuo greičiau pasiekti maksimalią ribą; primena, jog iki 2050 m. arba tik kiek vėliau pasaulyje turi būti pamažu nutrauktas teršalų išmetimas, kad pasaulis galėtų toliau vadovautis ekonomiškai efektyvia išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva, kuri būtų suderinama su Paryžiaus susitarime nustatytais temperatūros ribojimo tikslais; ragina visas šalis, kurios gali, įgyvendinti savo nacionalinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir strategijas, prioritetą teikiant laipsniškam anglies dioksido išmetimo – taršiausio energijos šaltinio – nutraukimui, taip pat ragina ES šiuo tikslu bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais, pateikiant geros praktikos pavyzdžių;

23.  palankiai vertina Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) proceso įtrauktį; mano, kad norint užtikrinti veiksmingą dalyvavimą reikia spręsti įtvirtintų teisių arba konfliktuojančių interesų klausimą; atsižvelgdamas į tai, ragina visus proceso dalyvius nustatyti gaires arba procedūras, kuriomis būtų padidintas atvirumas, skaidrumas ir įtrauktis, nekeliant pavojaus UNFCCC ir Paryžiaus susitarimo siekiams ir tikslams;

24.  ragina visas valstybes nares ratifikuoti Kioto protokolo Dohos pakeitimą;

COP 23 Bonoje

25.  teigiamai vertina Marakeše prisiimtą įsipareigojimą užbaigti darbo programą, kad iki 2018 m. būtų parengtos išsamios Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo taisyklės; mano, kad COP 23 yra svarbus šio techninio darbo etapas;

26.  su nekantrumu tikisi, kad COP 23 metu bus išaiškinta 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogo struktūra: tai bus esminė galimybė įvertinti pažangą, padarytą siekiant susitarime numatyto klimato kaitos švelninimo tikslo, ir informuoti apie šalių 2030 m. nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų rengimą ir peržiūrą iki 2020 m., kad būtų pasiekti susitarimo tikslai; yra įsitikinęs, kad ES turėtų imtis iniciatyvaus vaidmens per šį pirmąjį palankesnių sąlygų sudarymo dialogą, siekiant įvertinti kolektyvinius užmojus ir įsipareigojimų vykdymo pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai iki palankesnių sąlygų sudarymo dialogo pasiūlyti tolesnius išmetamų ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimus, kurie viršytų dabartinius pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus įsipareigojimus ir kuriais būtų tinkamai prisidėta prie atotrūkio klimato kaitos švelninimo srityje mažinimo atsižvelgiant į ES pajėgumus;

27.  primena, kad aktyvesni klimato kaitos švelninimo veiksmai laikotarpiu iki 2020 m. – neabejotina prielaida ilgalaikiams Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti, ir ragina ES užtikrinti, kad COP 23 darbotvarkėje liktų artimiausiu metu numatyti veiksmai;

Kovos su klimato kaita finansavimas ir kitos įgyvendinimo priemonės

28.  palankiai vertina veiksmų gaires „100 mlrd. JAV dolerių“, kurių tikslas – iki 2020 m. mobilizuoti 100 mlrd. USD klimato politikai besivystančiose šalyse įgyvendinti; pabrėžia, kad, susitarus COP 21, mobilizavimo tikslas toliau galios iki 2025 m.;

29.  teigiamai vertina Paryžiaus susitarimo šalių įsipareigojimą visus finansavimo srautus suderinti su išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva ir klimato kaitos poveikiui atspariu vystymusi; todėl mano, jog tai reikalauja, kad ES skubiai spręstų klausimą dėl finansinių srautų iškastiniam kurui ir didelį anglies dioksido kiekį išmetančiai infrastruktūrai;

30.  pripažįsta, kad svarbu spręsti klausimą dėl nuostolių ir žalos mechanizmo, įtraukto į Paryžiaus susitarimą, ir tvirtai pritaria tam, kad jis būtų aptartas per Bonoje vyksiančią COP 23;

31.  pabrėžia, jog svarbu, kad žmogaus teisės liktų klimato politikos kertiniu akmeniu, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad per derybas dėl prisitaikymo priemonių būtų pripažinta būtinybė gerbti, saugoti ir skatinti žmogaus teises, įskaitant, inter alia, lyčių lygybę, visapusišką ir lygiateisį moterų dalyvavimą bei aktyvų teisingų su darbo jėga susijusių permainų skatinimą, siekiant užtikrinti deramą darbą ir kokybiškas darbo vietas visiems;

32.  teigiamai vertina nuoseklų ES kovos su klimato kata finansavimo didinimą, tačiau pabrėžia, kad būtinos tolesnės pastangos; pažymi, jog svarbu užtikrinti, kad kitos išsivysčiusios šalys skirtų savo tikslinius įnašus siekiant 100 mlrd. USD tikslo; ragina konkrečiai įsipareigoti ES ir tarptautiniu lygmeniu, siekiant užtikrinti papildomus finansavimo šaltinius;

33.  ragina vyriausybes ir viešąsias ir privačias finansų įstaigas, įskaitant bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves ambicingai įsipareigoti skolinimo ir investavimo praktiką suderinti su tikslu užtikrinti, kad vidutinė temperatūra išliktų gerokai žemiau 2°C, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktą, ir iškastinio kuro atsisakymu, įskaitant laipsnišką iškastinio kuro investicijoms skirtų eksporto kreditų panaikinimą; ragina suteikti konkrečias valstybės garantijas siekiant skatinti „žaliąsias“ investicijas, žymes ir siūlyti mokestines lengvatas už „žaliuosius“ investicinius fondus ir „žaliųjų“ obligacijų išleidimą;

34.  pripažįsta, kad nacionalinių ir tarptautinių mokesčių sistemų pokyčiai, be kita ko, perėjimas nuo darbo apmokestinimo prie kapitalo apmokestinimo, principo „teršėjas moka“ taikymas, investicijų į iškastinę energiją mažinimas, deramos anglies dioksido kainos nustatymas, – tai esminiai veiksniai, skatinantys kurti ekonominę aplinką, padedančią skatinti viešąsias ir privačias investicijas, kurios pramonės politikai sudarys sąlygas įgyvendinti darnaus vystymosi srities tikslus;

35.  skatina išsivysčiusių ir besivystančių šalių bendradarbiavimą, be kita ko, nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų partnerystės srityje, kad šalys turėtų veiksmingesnę prieigą prie techninių žinių ir finansinės paramos, reikalingos vykdant politiką, kuria siekiama įgyvendinti ir viršyti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

36.  ragina Komisiją atlikti visapusišką galimų Paryžiaus susitarimo padarinių ES biudžetui vertinimą ir sukurti atskirą automatinį ES finansų mechanizmą, kuriuo būtų teikiama papildoma tinkama parama siekiant užtikrinti, kad ES sąžiningai prisidės prie tarptautinio 100 milijardų JAV dolerių kovos su klimato kaita finansavimo tikslo;

37.  ragina prisiimti konkrečius įsipareigojimus siekiant skirti papildomus su klimato kaita susijusių veiksmų finansavimo šaltinius, be kita ko, įvedant finansinių sandorių mokestį, 2021–2030 m. laikotarpiu atidėti kai kurias pagal ES ATLPS skiriamas teršalų kvotas ir iš ES ir tarptautinių priemonių aviacijoje ir laivyboje išmetamiems teršalams gaunamas pajamas paskirstyti tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui ir Žaliajam klimato fondui;

Nevalstybinių subjektų vaidmuo

38.  atkreipia dėmesį į pastangas, kurių imasi vis daugiau įvairių nevalstybinių subjektų, siekdami sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tapti atsparesniems klimato kaitai; todėl pabrėžia, jog svarbu, kad vyriausybės, verslo bendruomenė, miestai, regionai, tarptautinės organizacijos, pilietinė visuomenė ir akademinės įstaigos plėtotų struktūrinį ir konstruktyvų dialogą ir dalyvautų planuojant ir įgyvendinant plečiamus klimato politikos veiksmus siekiant skatinti tvirtas ir pasaulines pastangas, kad būtų skurtos mažą anglies dioksido kiekį išmetančios ir klimato kaitos poveikiui atsparios visuomenės ir pademonstruota pažanga siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo;

39.  ragina ES ir jos valstybes nares skatinti procesą kartu su kitomis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalimis, kuris aktyviai apima nevalstybinių subjektų dalyvavimą derybose dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir kuriuo remiamos jų pastangos prisidėti prie valstybės nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų įgyvendinimo, nepaisant nacionalinių politinių permainų, ir sudaryti galimybes ištirti naujas šių subjektų dalyvavimo ir asociacijų formas pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją;

40.  atkreipia dėmesį į svarbų Nevalstybinių subjektų kovos su klimato kaita platformos (NAZCA) vaidmenį siekiant skatinti ir stebėti nevalstybinių subjektų, tokių kaip Visuotinis merų paktas, Inovacijų misija, iniciatyva „InsuResilience“, iniciatyva „Tvari energija visiems“ ir nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų partnerystė, veiksmus;

41.  palankiai vertina pastangas, kurias pagal Marakešo partnerystę veiksmų klimato srityje klausimais deda lyderiai klimato kaitos srityje;

42.  ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su visais pilietinės visuomenės subjektais (įstaigomis, privačiuoju sektoriumi, NVO ir vietos bendruomenėmis), siekiant parengti iniciatyvas pagrindiniuose išmetamųjų teršalų mažinimo sektoriuose (energetikos, technologijų, miestų, transporto), taip pat prisitaikymo ir atsparumo iniciatyvas, siekiant išspręsti prisitaikymo problemas, ypač susijusias su galimybe gauti vandens, aprūpinimo maistu saugumu ar rizikos prevencija; ragina visas vyriausybes ir visus pilietinės visuomenės subjektus remti ir stiprinti šią veiksmų darbotvarkę;

43.  primena JTO ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalimis, kad individualūs veiksmai yra tokie pat svarbūs kaip vyriausybių ir institucijų veiksmai; todėl ragina dėti daugiau pastangų rengiant kampanijas ir vykdant veiklą, kuriomis didinamas gyventojų informuotumas juos informuojant apie veiksmus, nesvarbu dideli ar maži jie būtų, kuriais prisidedama kovojant su klimato kaita išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse;

Visapusiškos visų sektorių pastangos

44.  teigiamai vertina tai, kad pasaulio mastu plėtojamos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS), įskaitant 18 ATLPS, kurios taikomos keturiuose žemynuose ir apima 40 proc. pasaulio BVP; ragina Komisiją skatinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir kitų taršos leidimų prekybos sistemų sąsajas siekiant sukurti tarptautinius anglies dioksido rinkos mechanizmus, kad klimato srityje būtų išsikelti platesnio užmojo tikslai ir tuo pat metu, sudarant vienodas sąlygas, būtų padedama mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką; ragina Komisiją parengti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad susiejus ES ATLPS būtų nuolat prisidedama prie klimato kaitos švelninimo veiksmų ir nebūtų pakenkta ES vidaus tikslui sumažinti išmetamų ŠESD kiekį;

45.  pabrėžia, kad būtina didinti užmojus ir aktyviau veikti, siekiant išsaugoti pakankamas paskatas, kad būtų pasiektas išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas, kurių reikia norint pasiekti iki 2050 m. užsibrėžtus ES tikslus klimato ir energetikos srityse; pabrėžia, kad transporto ir žemės ūkio sektorių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį 2020 m. tikslų požiūriu nepakankama ir kad būtina dėti daugiau pastangų, jei šie sektoriai nori pasiekti savo tikslus mažinant teršalų išmetimą iki 2030 m.;

46.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti bet kokių būsimų rinkos modelių vientisumo aplinkos požiūriu svarbą, tiek pagal Paryžiaus susitarimo taikymo sritį, tiek už jos ribų, atsižvelgiant į riziką, pvz., spragas, leidžiančias skaičiuoti dvigubai, problemas, susijusias su išmetamųjų teršalų mažinimo pastovumu ir papildomumu, galimu neigiamu poveikiu tvariam vystymuisi ir netinkamomis paskatomis nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų mastui mažinti;

47.  pabrėžia, kad tikslai „20–20–20“, susiję su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, atsinaujinančiąja energija ir energijos taupymu, atliko esminį vaidmenį skatinant šią pažangą ir užtikrinant virš 4,2 mln. žmonių darbo vietas įvairiuose ekologiškos pramonės sektoriuose, įskaitant tai, kad ekonominės krizės metu užfiksuotas tolesnis augimas;

48.  atkreipia dėmesį į 2016 m. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) asamblėjos sprendimą sukurti tarptautinei aviacijai skirtą išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemą (CORSIA);

49.  vis dėlto reiškia nusivylimą tuo, kad ICAO nesusitarė dėl išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo pradėjus taikyti CORSIA, skirdama didžiausią dėmesį išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimui; apgailestauja dėl to, kad kompensavimo kokybė nėra visiškai užtikrinta, kad CORSIA taikymas yra teisiškai privalomas tik nuo 2027 m. ir kad pagrindinės ICAO narės dar neįsipareigojo dalyvauti savanoriškame etape, kitos labiausiai teršiančios šalys nėra įsipareigojusios siekti augimo nedidinant anglies dioksido kiekio, o tai kelia daug klausimų dėl realaus poveikio klimatui, nes rezultatai yra labai menki palyginti su ES lūkesčiais, kai ji nusprendė sustabdyti ES ATLPS; ragina skubiai užbaigti rengti CORSIA veikimą užtikrinantį griežtą taisyklių rinkinį, kad visos valstybės galėtų įgyvendinti CORSIA nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir visos šalys galėtų tinkamai užtikrinti jos vykdymą; be to, ragina, kad būtų sustiprintos visos technologinės inovacijos, susijusios su variklio veiksmingumu ir degalų kokybe;

50.  primena, kad, nors Europoje vykdomi skrydžiai ir toliau patenka į ES ATLPS, bet kokie galiojančių teisės aktų ir CORSIA veikimo grafiko keitimai gali būti svarstomi tik atsižvelgiant į sistemos mastą ir tebekuriamas įgyvendinimo priemones;

51.  atkreipia dėmesį į Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 70-ojoje sesijoje priimtą veiksmų planą dėl „Išsamios TJO strategijos dėl taršos ŠESD iš laivų mažinimo“ parengimo; ragina TJO parengti pasaulinį mechanizmą, atitinkantį Paryžiaus susitarimo tikslus, nustatant plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą ir parengiant konkretų tvarkaraštį, ir šis mechanizmas būtų pradinės TJO ŠESD strategijos, kuri turi būti priimta 2018 m. pavasarį, dalis;

52.  palankiai vertina Kigalio pakeitimą dėl prie klimato atšilimo prisidedančių hidrofluorangliavandenilių (HFC) laipsniško atsisakymo visame pasaulyje; mano, kad tai yra konkretus žingsnis siekiant užtikrinti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą – tokiu būdu iki 2050 m. būtų galima išvengti gerokai daugiau nei 70 mlrd. tonų CO2 ekv., t. y. 11 kartų daugiau nei metinis JAV išmetamųjų teršalų kiekis, todėl ragina visas Monrealio protokolo šalis imtis visų reikiamų žingsnių siekiant jį greičiau ratifikuoti; primena, jog ES yra priėmusi plataus užmojo teisės aktus siekdama, kad iki 2030 m. hidrofluorangliavandenilių naudojimas būtų sumažintas 79 proc., nes daug kur prieinamos klimatui nekenksmingos alternatyvos, tad turėtų būti visapusiškai išnaudojamas jų potencialas;

Atsparumas klimato kaitos poveikiui prisitaikant prie jo

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad Fidžiui pirmininkaujant COP 23 prioritetai skirti toms sritims, kuriose prisitaikymui prie klimato kaitos ir atsparumui tenka svarbi vieta; primena, kad visos šalys neišvengiamai turi imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, jei jos nori sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir visapusiškai išnaudoti klimato kaitai atsparaus augimo ir darnaus vystymosi galimybes;

54.  todėl ragina nustatyti ilgalaikius tikslus prisitaikymo prie klimato kaitos srityje; primena, kad besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės, kurios mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, gali labiausiai nukentėti nuo neigiamų jos padarinių ir geba mažiausiai prisitaikyti;

55.  pažymi būtinybę iš tiesų integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos į nacionalines vystymosi strategijas, įskaitant finansinį planavimą, ir pagerinti skirtingų valdymo lygmenų ir suinteresuotųjų subjektų koordinavimo priemones; ir mano, kad suderinamumas su nelaimių rizikos mažinimo strategijomis ir planais taip pat yra svarbu;

56.  pabrėžia, kad svarbu įvertinti konkrečiai dėl klimato kaitos poveikį miestams ir jų unikalius uždavinius ir galimybes, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu; mano, kad siekiant spręsti klimato kaitos poveikio vietos mastu klausimą labai svarbu stiprinti miestų ir vietos valdžios institucijų gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti siekiant, kad jų bendruomenė būtų atspari;

57.  mano, kad klimato politikai skiriama parama yra pakankama, jei ją lydi socialinės priemonės, įskaitant tinkamą pereinamojo laikotarpio fondą, siekiant susieti dabartinius kovos su klimato kaita uždavinius ir kovos su nedarbu bei mažų garantijų darbu pastangas;

58.  ragina Komisiją iš naujo įvertinti 2013 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją siekiant suteikti daugiau dėmesio ir pridėtinės vertės ES lygmeniu vykdomiems prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams, stiprinant ryšius su Paryžiaus susitarimu ir toliau plėtojant veiksmingą keitimąsi gerąja patirtimi, geriausiais pavyzdžiais ir informacija apie prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus; pabrėžia, kad reikia kurti sistemas ir priemones, kuriomis būtų galima stebėti nacionaliniuose prisitaikymo prie klimato kaitos planuose ir veiksmuose daromą pažangą ir jų veiksmingumą;

59.  primena, kad žemės ūkio paskirties žemė, šlapžemės ir miškai, užimantys daugiau nei 90 proc. ES žemės ploto, labai nukentės dėl klimato kaitos; pabrėžia, kad šis sektorius, vadinamas žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriumi, yra ir išmetalų absorbentas, ir jų šaltinis, ir yra labai svarbus siekiant švelninti klimato kaitą ir didinti atsparumą jai;

60.  primena, kad pagal 2016 m. lapkričio 4 d. Paryžiaus susitarimo 2 straipsnį susitarimu siekiama, be kita ko, didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižymintį vystymąsi tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad finansų srautai būtų suderinami su šiuo siekiu;

61.  atkreipia dėmesį į rimtas neigiamas ir dažnai nepataisomas neveiklumo pasekmes, primindamas, kad klimato kaita daro poveikį visiems pasaulio regionams skirtingais, tačiau labai žalingais būdais, kurių pasekmės – migracijos srautai ir prarastos gyvybės, taip pat ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai nuostoliai; pabrėžia suderintų pasaulinių politinių ir finansinių pastangų vykdant inovacijų veiklą švarios ir atsinaujinančiosios energijos srityje būtinybę, kad būtų pasiekti su klimato kaita susiję tikslai ir sudarytos palankios sąlygos augimui;

62.  pripažįsta, kad nustatant priimtiną visuotinę pabėgėlio dėl klimato kaitos sąvokos apibrėžtį susiduriama su daugeliu sunkumų, tačiau ragina rimtai pripažinti perkėlimo ir migracijos dėl klimato kaitos, kylančius dėl pasaulinio atšilimo sukeliamų klimato katastrofų, pobūdį ir mastą; susirūpinęs pažymi, kad 2008–2013 m. apie 166 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl gaivalinių nelaimių, kylančio jūros lygio, ekstremalių meteorologinių reiškinių, dykumėjimo, vandens trūkumo, plintančių tropinių ir pernešėjų platinamų ligų; ypač primena, kad su klimato kaita susiję pokyčiai kai kuriose Afrikos dalyse ir Artimuosiuose Rytuose gali prisidėti prie politinio nestabilumo, ekonominių sunkumų ir pabėgėlių krizės Viduržemio jūros regione paaštrėjimo;

63.  pažymi, kad miškų naikinimas ir alinimas yra 20 proc. pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio priežastis, ir atkreipia ypatingą dėmesį į miškų bei aktyvios ir tvarios miškotvarkos vaidmenį švelninant klimato kaitą ir būtinybę stiprinti miškų prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai pajėgumus; pabrėžia, kad būtinos švelninimo pastangos, kurios būtų telkiamas atogrąžų miškų sektoriuje (REDD+); pabrėžia, kad be šių švelninimo pastangų greičiausiai bus neįmanoma pasiekti tikslo apriboti visuotinį atšilimą iki mažesnio nei 2 °C rodiklio; taip pat ragina ES didinti tarptautinį finansavimą miškų naikinimui besivystančiose šalyse riboti;

Pagalba besivystančioms šalims

64.  pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat svarbus besivystančių šalių vaidmuo ir būtina padėti šioms šalims įgyvendinti savo kovos su klimato kaita planus, visapusiškai išnaudojant įgyvendintų kovos su klimato kaita priemonių, svarbių darnaus vystymosi tikslų, Adis Abebos veiksmų plano ir Darbotvarkės iki 2030 m. sinergiją;

65.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę visiems naudotis tvaria energija besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, skatinant naudoti atsinaujinančiąją energiją; pažymi, kad Afrikoje esama labai daug gamtos išteklių, kuriais šiam žemynui gali būti užtikrinamas energetinis saugumas; pabrėžia, kad, jeigu galiausiai būtų sėkmingai įrengtos elektros jungtys, dalį Europai reikalingos energijos būtų galima gauti iš Afrikos;

66.  pabrėžia, kad ES turi patirties, pajėgumų ir galimybių pasaulio mastu būti lydere kuriant pažangesnę, švaresnę ir atsparesnę infrastruktūrą, kurios reikia, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimu inicijuotas visuotinis perėjimas; ragina ES remti besivystančių šalių pastangas pereiti prie mažaanglių visuomenių, kurios būtų įtraukesnės, socialiniu ir aplinkos požiūriu tvaresnės, labiau klestėtų ir būtų saugesnės;

Pramonė ir konkurencingumas

67.  palankiai vertina nuolatines pastangas ir pažangą, kurią padarė Europos pramonė vykdydama savo prievoles ir visapusiškai pasinaudodama galimybėmis, atsirandančiomis dėl Paryžiaus susitarimo, kuris ilgainiui gali būti sėkminga bei ekonomiška klimato politikos priemonė;

68.  pabrėžia, kad kova su klimato kaita yra visuotinis prioritetas ir ji turėtų vykti visame pasaulyje dedant vienodas pastangas, kartu visiškai užtikrinant energetinį saugumą ir tvarią ekonomiką;

69.  pabrėžia, kad stabili ir nuspėjama teisinė sistema ir aiškūs politiniai signalai ES ir pasauliniu lygiu sudarytų palankesnes sąlygas su klimatu susijusioms investicijoms ir jas padidintų;

70.  pabrėžia, kad nuolatinis įsipareigojimas, ypač pagrindinių pasaulio teršėjų, yra labai svarbus kovai su klimato kaita ir Paryžiaus susitarimui; labai apgailestauja dėl JAV administracijos pareiškimo dėl jos poziciją dėl Paryžiaus susitarimo; tačiau labai palankiai vertina nuolatinę pagrindinių JAV pramonės šakų, kurios aiškiai supranta klimato kaitos pavojus ir galimybes, susijusias su kova su klimato kaita, paramą;

71.  mano, kad net jei kitos stipriausios ekonomikos šalys nesugebės prisiimti įsipareigojimų, panašių į ES išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo įsipareigojimus, bus būtina išlaikyti anglies dioksido nutekėjimo nuostatas, visų pirma tas, kurios skirtos sektoriams, kuriose prekyba labai intensyvi ir kuriose su anglies dioksidu susijusios sąnaudos sudaro didelę gamybos dalį, siekiant užtikrinti Europos pramonės konkurencingumą pasaulio mastu;

72.  teigiamai vertina tai, kad Kinija ir kitos svarbiausios ES energijai imlių sektorių konkurentės pradeda taikyti prekybos anglies dioksido taršos leidimais ir kitus kainodaros mechanizmus; mano, jog, iki bus užtikrintos vienodos sąlygos, ES turėtų toliau taikyti tinkamas ir proporcingas priemones, kad užtikrintų savo pramonės konkurencingumą ir prireikus užkirstų kelią anglies dioksido nutekėjimui, atsižvelgdama į tai, kad energetikos, pramonės ir klimato politikos sritys glaudžiai susijusios;

73.  pabrėžia, kad svarbu didinti pramonės sektoriuje dirbančių kvalifikuotų darbuotojų skaičių ir skatinti žinias ir gerosios patirties taikymą, siekiant skatinti kurti kokybiškas darbo vietas ir drauge remti tinkamą darbo jėgos pertvarką tose srityse, kuriose to reikia;

Energetikos politika

74.  ragina ES spausti tarptautinę bendruomenę nedelsiant priimti konkrečias priemones, įskaitant tvarkaraštį, siekiant laipsniškai panaikinti aplinkai ir ekonomikai žalingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, kurios iškraipo konkurenciją, trukdo siekti tarptautinio bendradarbiavimo ir diegti naujoves;

75.  pabrėžia, kad energijos taupymas, efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinančioji energija yra svarbūs veiksniai teršalų išmetimui mažinti, jie taip pat svarbūs finansų taupymo, energetinio saugumo, energijos nepritekliaus prevencijos ir palengvinimo požiūriais, siekiant apsaugoti pažeidžiamus ir neturtingus namų ūkius bei jiems padėti; ragina visuotiniu mastu propaguoti efektyvaus energijos vartojimo ir energijos taupymo priemones, plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius (pvz., skatinant savarankišką atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir vartojimą) ir veiksmingą jų panaudojimą; primena, kad pirmenybės teikimas energijos vartojimo efektyvumui ir pasaulinė lyderystė atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje yra du pagrindiniai ES energetikos sąjungos tikslai;

76.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti energijos akumuliavimo technologijas, pažangiuosius tinklus ir paklausos valdymą, nes tai prisidės prie veiksmingo atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo energijos gamybos srityje ir namų ūkio šildymo ir vėsinimo sektoriuose;

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninės technologijos

77.  pabrėžia, kad tęstiniai ir sustiprinti moksliniai tyrimai ir inovacijos klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos politikos, efektyvaus išteklių naudojimo, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausaus antrinių žaliavų naudojimo („žiedinė ekonomika“) srityje yra itin svarbūs ekonomiškai efektyviu būdu kovojant su klimato kaita, taip pat mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro; todėl ragina visuotiniu mastu įsipareigoti didinti ir telkti investicijas šioje srityje;

78.  pabrėžia, kad technologijų, reikalingų išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, vystymui reikės aiškių politinių signalų, be kita ko, reikės mažinti rinkos ir reguliavimo kliūtis naujosioms technologijoms ir verslo modeliams, taip pat užtikrinti labai tikslingas viešąsias išlaidas;

79.  primena, kad moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas yra vienas iš penkių ES energetikos sąjungos strategijos ramsčių; pažymi, kad ES ryžtingai siekia likti pasauline lydere šiose srityse ir sykiu plėtoja glaudų mokslinį bendradarbiavimą su tarptautinėmis partnerėmis; pabrėžia, kad svarbu vystyti ir išsaugoti tvirtus inovacijų pajėgumus tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, siekiant diegti švarias ir tvarias energijos technologijas;

80.  primena, kad skaitmeninės technologijos atlieka pagrindinį vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas pereiti prie kitokio energijos vartojimo modelio, kurti naujus tvarius verslo modelius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taupymą; pabrėžia, kad Europos pramonės skaitmeninimas gali duoti naudos aplinkai, padėdamas efektyviau naudoti išteklius ir sumažinti materialinius poreikius;

81.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai išnaudoti esamas ES programas ir priemones, tokias kaip „Horizontas 2020“, kurios yra atviros dalyviams iš trečiųjų šalių, ypač energetikos, kovos su klimato kaita ir darnaus vystymosi srityse;

82.  ragina renkant tikslius išmetamų teršalų, temperatūros ir klimato kaitos duomenis geriau panaudoti tokias technologijas kaip kosminiai palydovai; ypač atkreipia dėmesį į programos „Copernicus“ įnašą; taip pat ragina, kad šalys skaidriai bendradarbiautų ir dalytųsi informacija ir kad duomenys būtų prieinami mokslo bendruomenei;

Diplomatija kovos su klimato kaita srityje

83.  palankiai vertina nuolat skiriamą dėmesį ES diplomatijai kovos su klimato kaita srityje, kuri yra būtina didinant informuotumą apie veiksmus, kurių imamasi dėl klimato kaitos, šalyse partnerėse ir formuojant pasaulinę viešąją nuomonę, pabrėžia, kad diplomatiniuose dialoguose klimato kaitos klausimas turėtų išlikti strateginiu prioritetu, atsižvelgiant į naujausius pokyčius ir besikeičiančią pasaulio geopolitinę padėtį; pabrėžia, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir valstybės narės turi nepaprastai didelių užsienio politikos pajėgumų ir todėl turi imtis vadovaujamojo vaidmens organizuojamuose forumuose dėl klimato kaitos; pabrėžia, kad plataus užmojo ir skubūs veiksmai klimato kaitos srityje kartu su COP21 prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimu turi išlikti vienu iš prioritetų ES aukšto lygio dvišaliuose ir dviejų regionų dialoguose su šalimis partnerėmis, G7, G20 ir JT bei kituose tarptautiniuose forumuose;

84.  pakartoja savo nuomonę, kad dedant pastangas įgyvendinti ES užsienio politiką ir pasaulinės darbotvarkę klimato politikos tikslams turi būti skiriama daugiausia dėmesio; primygtinai ragina ES ir valstybes nares rodyti pavyzdį pasaulinėje kovoje su klimato kaita nuolatiniu įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir aktyviai palaikant ryšius su strateginiais partneriais tiek nacionaliniu, tiek subnacionaliniu lygmeniu, siekiant suformuoti ar stiprinti klimato aljansus, kad būtų išlaikytas tempą siekiant plataus užmojo kovos su klimato kaita režimo;

85.  ragina ES ir valstybes nares siekti užtikrinti didesnį informuotumą apie klimato kaitos keliamą riziką ir geriau analizuoti bei valdyti šią riziką, taip pat remti ES partnerių visame pasaulyje pastangas, kad būtų geriau suprantamas, integruojamas, numatomas bei valdomas klimato kaitos poveikis vidaus stabilumui, tarptautiniam saugumui ir gyventojų persikėlimui;

86.  įsipareigoja pasinaudoti savo tarptautiniu vaidmeniu ir naryste tarptautiniuose parlamentiniuose tinkluose tam, kad būtų nuosekliai stengiamasi daryti pažangą siekiant greitai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą;

Europos Parlamento vaidmuo

87.  mano, kad, kadangi Parlamentas turi duoti pritarimą sudaryti tarptautinius susitarimus ir atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Paryžiaus susitarimą nacionaliniu lygmeniu kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, jis turi būti gerai integruotas į ES delegaciją; todėl tikisi, kad jam bus leista dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose Bonoje ir kad jam bus užtikrinta galimybė susipažinti su visais parengiamaisiais dokumentais nuo pat derybų pradžios;

o
o   o

88.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir UNFCCC sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms konvencijos šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0383.

Teisinis pranešimas