Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. spalio 5 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Albinosų padėtis Malavyje ir kitose Afrikos šalyse
 Krymo totorių bendruomenės vadovų Achtemo Čyjhozo, Ilmio Umerovo ir žurnalisto Mykolos Semenos atvejai
 Padėtis Maldyvuose
 Tvirtesnis bendradarbiavimas: Europos prokuratūra ***
 Kalėjimų sistema ir sąlygos kalėjimuose

Albinosų padėtis Malavyje ir kitose Afrikos šalyse
PDF 266kWORD 44k
2017 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl albinizmo sutrikimą turinčių asmenų padėties Afrikoje, visų pirma Malavyje (2017/2868(RSP))
P8_TA(2017)0381RC-B8-0543/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl albinizmo Afrikoje, visų pirma į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl asmenų, kuriems būdingas albinizmas, padėties Afrikoje, ypač Malavyje(1), ir 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl albinosų žudymo Tanzanijoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 24 d. ir 2016 m. sausio 18 d. Jungtinių Tautų nepriklausomos ekspertės albinizmo sutrikimą turinčių asmenų naudojimosi žmogaus teisėmis klausimais pranešimus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 13 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pareiškimą Tarptautinės informavimo apie albinizmą dienos proga,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2017 m. rugsėjo 19 d. pranešimą „Esminis žingsnis siekiant panaikinti nebaudžiamumą už žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su raganavimu“ ir 2017 m. liepos 28 d. pranešimą „JT ekspertė apie Tanzaniją: užregistruotų išpuolių prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis mažėja, tačiau pagrindinės priežastys vis dar giliai įsišaknijusios kaimo vietovėse“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 69/170 dėl Tarptautinės informavimo apie albinizmą dienos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/229 dėl albinizmo sutrikimą turinčių asmenų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 5 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos rezoliuciją Nr. 263 dėl išpuolių prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis ir jų diskriminacijos prevencijos,

–  atsižvelgdamas į 2017–2021 m. regioninį veiksmų planą, kuriuo siekiama nutraukti išpuolius prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis Afrikoje, ir 2017 m. gegužės 22 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos rezoliuciją Nr. 373,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi albinizmas yra paveldimas genetinis sutrikimas, nuo kurio kenčia maždaug vienas iš 20 000 žmonių pasaulyje, ir jis būdingas kur kas daugiau žmonių Užsachario šalyse, visų pirma Tanzanijoje, Malavyje ir Burundyje – jose gyvena daugiausia albinizmo sutrikimą turinčių žmonių;

B.  kadangi didžiausią grėsmę albinizmo sutrikimą turintiems asmenims kelia klaidingi įsitikinimai ir prietarai, susiję su šiuo sutrikimu; kadangi didžiausia grėsmė albinizmo sutrikimą turintiems asmenims kyla tuomet, kai albinizmas klaidingai susiejamas su magiškomis galiomis; kadangi tokie mitai skatina smurtą ir prekybą jų kūno dalimis, tikintis, kad jos neša sėkmę, užtikrina sveikatą ir turtą; kadangi albinizmo sutrikimą turinčios moterys prievartaujamos, nes klaidingai tikima, kad lytiniai santykiai su jomis gali išgydyti nuo ŽIV ir AIDS;

C.  kadangi, pasak žmogaus teisių grupių, per pastarąjį dešimtmetį Afrikoje užregistruota 600 išpuolių prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis, nors tikriausiai šie skaičiai pernelyg maži; kadangi per pastaruosius metus tokių išpuolių gerokai padažnėjo, ypač Malavyje, Tanzanijoje ir Mozambike;

D.  kadangi 2016 m. 25 Afrikos šalyse nužudyti 172 albinizmo sutrikimą turintys asmenys ir prieš juos įvykdyti 276 kiti išpuoliai; kadangi šiemet, neskaitant Malavio, išpuoliai prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis taip pat užregistruoti Burundyje, Mozambike, Zambijoje ir Tanzanijoje – dauguma aukų, kaip pranešama, buvo vaikai;

E.  kadangi nuo 2017 m. pradžios naują albinizmo sutrikimą turinčių asmenų žmogžudysčių ir išpuolių prieš juos bangą paskatino sisteminiai Malavio baudžiamojo teisingumo sistemos trūkumai, dėl kurių šios pažeidžiamos grupės nariai paliekami nusikaltėlių gaujų malonei; kadangi nuo 2017 m. sausio mėn. nužudyti bent du albinizmo sutrikimą turintys asmenys ir pranešama, kad pasikėsinta nužudyti ar pagrobti dar septynis;

F.  kadangi nepaisant to, kad 2016 m. Malavyje įvesti griežtesni įstatymai, įskaitant Baudžiamojo kodekso ir Anatomijos akto reformą, neužkirstas kelias plintančioms žmogžudystėms ir išpuoliams prieš šią pažeidžiamą grupę, daugiausia dėl menko įstatymų vykdymo ir menkų teisėsaugos pajėgumų, giliai įsišaknijusių priežasčių ir socialinės bei kultūrinės aplinkos, taip pat dėl to, kad nusikaltimus padarę asmenys retai nustatomi, patraukiami atsakomybėn ir nuteisiami;

G.  kadangi albinizmo sutrikimą turintys asmenys susiduria su ypač dideliais žmogaus teisių pažeidimais, pradedant priekabiavimu, persekiojimu, visuomenine diskriminacija ir atskirtimi, baigiant grobimu, prievartavimu ir žudymu;

H.  kadangi albinizmo sutrikimą turinčioms moterims ir vaikams kyla ypač didelė rizika tapti socialiai atskirtais; kadangi dėl šio sutrikimo paliekami kūdikiai; kadangi dėl priekabiavimo, stigmatizacijos ir bendros išpuolių baimės nukenčia vaikų išsilavinimas;

I.  kadangi Tanzanijos vyriausybė, siekdama kovoti su raganavimu šalyje, ėmėsi rimtų ir apčiuopiamų veiksmų, įskaitant tradicinių gydytojų licencijų sustabdymą ir daugybės raganių suėmimą; kadangi 2008 m. Tanzanijos prezidentas paskyrė pirmą parlamento narį, turintį albinizmo sutrikimą, o 2015 m. gruodžio mėn. – pirmą ministro pavaduotoją, turintį albinizmo sutrikimą;

J.  kadangi Mozambikas, Nigerija ir Kenija, reaguodamos į išpuolius, priėmė veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti viešąjį švietimą apie albinizmą ir didinti šeimų ir bendruomenių žinias šiuo klausimu, užtikrinti albinizmo sutrikimą turinčių asmenų apsaugą ir teikti jiems socialinę pagalbą, užtikrinti jiems teisinę pagalbą, sparčias procedūras ir išpuolių prevenciją, išplatinti ir skelbti teismo sprendimus, kaip atgrasomąją priemonę, ir atlikti tolesnius tyrimus, siekiant gerinti plane nustatytas priemones ir prisidėti prie informacija grindžiamo politikos formavimo;

K.  kadangi 2017 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija patvirtino 2017–2021 m. regioninį veiksmų planą, kuriuo siekiama nutraukti išpuolius prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis ir kuriam pritarė Jungtinės Tautos ir įvairūs regioniniai ir tarptautiniai suinteresuotieji subjektai; kadangi šio veiksmų plano tikslas – skatinti dėti bendras pastangas ir imtis veiksmų siekiant kovoti su smurtu prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis, ginti tokių asmenų ir jų šeimų teises;

L.  kadangi, nepaisant didėjančio tarptautinio dėmesio ir naujų teisės aktų priėmimo atitinkamose šalyse, persekiojimo ir nuteisimo atvejų skaičius tebėra labai mažas, o daugelyje Afrikos šalių ir toliau už nusikaltimus ir kankinimus visiškai nebaudžiama;

M.  kadangi žmogžudystės, luošinimas, diskriminacija, priekabiavimas ir stigmatizacija privertė šimtus albinizmo sutrikimą turinčių asmenų išsikelti į laikinas prieglaudas rajonuose, į kuriuos jie pabėgo; kadangi dėl tokios padėties albinizmo sutrikimą turinčių asmenų perspektyvos dar labiau pablogėjo, o nesaugumas dar labiau padidėjo, sumažėjo jų galimybės naudotis tokiomis pagrindinėmis paslaugomis, kaip sveikatos priežiūra ir švietimas, jų galimybės įsidarbinti ir dalyvauti visuomenės gyvenime; kadangi sunkumai, su kuriai susiduria albinizmo sutrikimą turintys asmenys, trukdo gauti tinkamą medicininę priežiūrą, įskaitant prevencinius odos priežiūros vaistus, o tai galėtų būti įveikta regione kuriant medicinos įstaigas ir gerinant žinias;

N.  kadangi visą gyvenimą trunkanti baimė ir diskriminacija daro ilgalaikę ir netgi nebepataisomą psichosocialinę žalą;

O.  kadangi 2015 m. kovo mėn. Jungtinės Tautos paskyrė savo pirmąją nepriklausomą ekspertę albinizmo sutrikimą turinčių asmenų naudojimosi žmogaus teisėmis klausimais Ikponwosą Ero ir birželio 13 dieną oficialiai paskelbė Tarptautine informavimo apie albinizmą diena;

P.  kadangi ES rengia viešas paramos kampanijas, kad išsamiau informuotų šiuo klausimu, ir remia pilietinės visuomenės organizacijų veiklą ir vietos valdžios institucijų pajėgumų stiprinimo pastangas siekiant kovoti su albinizmo sutrikimą turinčių asmenų žudymu;

Q.  kadangi dėl smurto, diskriminacijos ir marginalizacijos neproporcingai daug albinizmo sutrikimą turinčių asmenų patiria skurdą;

1.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl nenutrūkstamos ir paplitusios albinizmo sutrikimą turinčių asmenų diskriminacijos ir persekiojimo Afrikoje, ypač atsižvelgdamas į pastaruoju metu Malavyje išaugusį smurtą; griežtai smerkia visus žudymus, grobimus, luošinimą ir kitokį nežmonišką ir žeminamą elgesį, kurį tenka patirti albinizmo sutrikimą turintiems asmenims, užjaučia aukų šeimas ir su jomis solidarizuojasi; taip pat smerkia bet kokią spekuliacinę prekybą albinizmo sutrikimą turinčių asmenų kūno dalimis;

2.  tebėra labai susirūpinęs, kad įvedus griežtesnius įstatymus Malavyje neužkirstas kelias pastaruoju metu ypač padažnėjusiems išpuoliams prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis; palankiai vertina Baudžiamojo kodekso ir Anatomijos akto reformas; vis dėlto ragina Malavio valdžios institucijas visapusiškai ištirti pastaruoju metu kilusią nusikaltimų prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis bangą ir patraukti su albinizmu susijusius nusikaltimus padariusius asmenis atsakomybėn;

3.  primena, kad pagrindinė valstybės pareiga– apsaugoti savo piliečius, įskaitant pažeidžiamas grupes, ir ragina Malavio vyriausybę suteikti veiksmingą apsaugą albinizmo sutrikimą turintiems asmenims, užtikrinti jų teisę į gyvybę ir asmens saugumą, laikantis Malavio prisiimtų tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų ir prievolių;

4.  primygtinai ragina Malavio valdžios institucijas iniciatyviai imtis veiksmų prieš visas nusikalstamas organizacijas, susijusias su raganavimo ir prekybos žmonėmis veikla, suteikti policijai tinkamus mokymus ir išteklius, nuodugniai ištirti su albinizmu susijusius nusikaltimus, nutraukti nebaudžiamumą ir kuo skubiau paprašyti tarptautinės paramos, kad būtų atliktas nešališkas ir veiksmingas visų užregistruotų išpuolių prie albinizmo sutrikimą turinčius asmenis tyrimas, kad už juos atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn ir būtų nubausti;

5.  ragina atitinkamas Afrikos šalis prireikus papildyti įstatymus, kad kūno dalių laikymas ir prekyba jomis būtų laikomi nusikaltimu;

6.  ragina Malavio vyriausybę veiksmingiau tenkinti medicininius, psichologinius ir socialinius albinizmo sutrikimą turinčių asmenų poreikius – suteikti jiems vienodą prieigą prie sveikatos priežiūros ir švietimo vykdant įtraukties politikos priemones; primena, kad prieiga prie sveikatos priežiūros ir švietimo tebėra didelė albinizmo sutrikimą turinčių asmenų problema, kuri turi būti išspręsta; ragina daugiau investuoti į tai, kad būtų sukurtos tinkamos socialinės, priežiūros ir konsultavimo struktūros, skirtos nukentėjusiems, ypač moterims ir vaikams, ir geriau tenkinami jų medicininiai ir psichologiniai poreikiai; primygtinai nurodo, kad derėtų taikyti politikos priemones, siekiant palengvinti jų reintegraciją į bendruomenes;

7.  pabrėžia, kad iš esmės trūkstant suvokimo ir sveikatos srities informacijos apie albinizmą blogėja albinizmo sutrikimą turinčių asmenų sveikatos būklė; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šie asmenys turėtų galimybę naudotis sveikatos priežiūra, ypač kaimo ir atokiose vietovėse; mano, kad reikėtų rengti specialius sveikatos priežiūros darbuotojų mokymus apie albinizmą; ragina pagerinti mokytojų ir mokyklų administracijų darbuotojų mokymą albinizmo tema, taip pat ragina Malavio valdžios institucijas albinizmo sutrikimą turintiems asmenims suteikti geresnes galimybes mokytis ir naudotis švietimo sistema;

8.  palankiai vertina Tanzanijos vyriausybės pastangas kovoti su albinizmo sutrikimą turinčių asmenų diskriminacija ir jos sprendimą uždrausti raganių veiklą, taip siekiant sustabdyti šios grupės asmenų žudymą, tačiau sykiu pripažįsta, kad atsakomybėn patraukiama per mažai nusikaltėlių; palankiai vertina ir Mozambiko, Kenijos bei Nigerijos dedamas pastangas;

9.  mano, kad reikėtų daugiau pastangų kovoti su albinizmo sutrikimą turinčių asmenų diskriminacijos ir smurto prieš juos priežastimis, t. y. vykdyti viešas informuotumo didinimo kampanijas; pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį propaguodamos albinizmo sutrikimą turinčių asmenų teises, informuodamos ir šviesdamos gyventojus, griaudamos mitus ir naikindamos prietarus, susijusius su albinizmu;

10.  yra susirūpinęs dėl ypatingų sunkumų, su kuriais susiduria albinizmo sutrikimą turintys moterys ir vaikai, nes dėl jų jie dažniau patiria skurdą, nesaugumą ir izoliaciją; primygtinai ragina visiems nukentėjusiesiems užtikrinti prieigą prie deramos medicininės ir psichologinės priežiūros, taip pat ragina taikyti tinkamas politikos priemones šių asmenų reintegracijai į jų bendruomenes palengvinti;

11.  ragina atitinkamų šalių valdžios institucijas, kad jos, bendradarbiaudamos su tarptautiniais ir regioniniais partneriais, įsipareigotų kovoti su žalingais prietarais, dėl kurių vykdomi išpuoliai prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis, imtųsi visų reikiamų neteisėtos prekybos albinizmo sutrikimą turinčių asmenų kūno dalimis prevencijos ir kovos su ja priemonių, persvarstytų įtariamų kapų plėšimų bylas, atsektų ir nustatytų tokių kūno dalių paklausos šaltinius ir patrauktų albinizmo sutrikimą turinčių asmenų medžiotojus atsakomybėn;

12.  primena, kad smurtas prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio, ir primygtinai nurodo, kad reikia stiprinti regioninį bendradarbiavimą šioje srityje; todėl palankiai vertina visas regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu vykdomas iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su smurtu prieš albinizmo sutrikimą turinčius asmenis, visų pirma tai, kad Afrikos Sąjunga ir Jungtinės Tautos priėmė 2017–2021 m. regioninį veiksmų planą dėl albinizmo, nes tai teigiamas ir konkretus Afrikos lyderių įsipareigojimo ženklas; ragina nedelsiant ir veiksmingai jį įgyvendinti;

13.  ragina ES ir valstybes nares toliau palaikyti ryšius su atitinkamomis šalimis, taip siekiant iš tiesų remti jų pastangas parengti politikos priemones, kurias taikant atsižvelgiama į specialius albinizmo sutrikimą turinčių asmenų poreikius ir teises, vadovaujantis nediskriminavimo ir socialinės įtraukties principais, suteikiant reikalingą finansinę ir techninę pagalbą;

14.  ragina ES toliau atidžiai stebėti albinizmo sutrikimą turinčių asmenų žmogaus teisių padėtį Afrikoje, visų pirma, kad delegacijos reguliariai teiktų ataskaitas ir imtųsi atitinkamų veiksmų, taip pat toliau skatinti iš esmės pagerinti šių asmenų apsaugą ir socialinę integraciją;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Malavio ir Tanzanijos vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0314.
(2) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 94.


Krymo totorių bendruomenės vadovų Achtemo Čyjhozo, Ilmio Umerovo ir žurnalisto Mykolos Semenos atvejai
PDF 262kWORD 47k
2017 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Krymo totorių bendruomenės vadovų Achtemo Čyjhozo, Ilmio Umerovo ir žurnalisto Mykolos Semenos atvejų (2017/2869(RSP))
P8_TA(2017)0382RC-B8-0545/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą ir į išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir Krymo bei dėl Europos kaimynystės politikos ir Rytų partnerystės, visų pirma į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų bei išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina(1), į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, pirmiausia Krymo totorių, padėties Kryme(2), į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių(3) ir į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pranešimą „Žmogaus teisių padėtis laikinai okupuotoje Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste (Ukraina)“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 68/262 „Ukrainos teritorinis vientisumas“ ir į 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 71/205 „Žmogaus teisių padėtis Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste (Ukraina)“,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimus pratęsti sankcijas Rusijos Federacijai dėl neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę humanitarinę teisę, visų pirma į jos nuostatas dėl okupuotų teritorijų ir elgesio su civiliais gyventojais bei jų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi daugybėje patikimų pranešimų, įskaitant naujausią JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą, pateikiama įrodymų apie vis dažnesnius žmogaus teisių pažeidimus Kryme, dėl kurių nukenčia Krymo totorių atstovai, žurnalistai, žiniasklaidos darbuotojai, tinklaraštininkai ir paprasti žmonės, nepritariantys Rusijos okupacijai arba tiesiog mėginantys užfiksuoti de facto valdžios institucijų vykdomus žiaurumus;

B.  kadangi 2017 m. rugsėjo 25 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pranešime „Žmogaus teisių padėtis laikinai okupuotoje Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste (Ukraina)“ pažymima, kad turima užfiksuotų tokių sunkių žmogaus teisių pažeidimų, kaip savavališki suėmimai ir kalinimas, priverstinis dingimas, netinkamas elgesys ir kankinimas bei mažiausiai viena neteisminė egzekucija;

C.  kadangi Krymo totorių lyderis ir Medžliso pirmininko pavaduotojas Ilmis Umerovas buvo nuteistas dvejus metus kalėti už tai, kad pareiškė nepritariąs neteisėtai Krymo pusiasalio aneksijai, pritaikius Rusijos baudžiamojo kodekso 280 straipsnio 1 dalį dėl „viešo raginimo imtis veiksmų siekiant pažeisti Rusijos teritorinį vientisumą“;

D.  kadangi 2014 m. vasario 26 d. Medžliso pirmininko pavaduotojas Achtemas Čyjhozas buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už „masinių neramumų organizavimą“;

E.  kadangi pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 280 straipsnio 1 dalį dėl viešo raginimo imtis veiksmų siekiant pažeisti Rusijos teritorinį vientisumą žurnalistui Mykolai Semenai skirta dvejų su puse metų kalėjimo bausmė nuosprendžio vykdymą atidedant ir trejus metus uždrausta dirbti žurnalistinį darbą;

F.  kadangi pastarojo meto teismo sprendimai įrodo, kad teismų sistema yra tapusi politiniu įrankiu siekiant imtis represijų prieš tuos, kurie nepritaria Rusijos įvykdytai Krymo pusiasalio aneksijai;

G.  kadangi įvairiais atvejais pranešama apie pagrobimus, priverstinį dingimą, taip pat kankinimą bei žiaurų ir žeminamą elgesį kalinimo įstaigose; kadangi žmonės kankinami siekiant išgauti netikrą kaltės pripažinimą; kadangi šie įtarimai iki šiol nebuvo tinkamai ištirti;

H.  kadangi Kryme vykdomas didelio masto viešos ir privačios nuosavybės nusavinimas neskiriant kompensacijų ir nepaisant tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų, kuriomis nuosavybė saugoma nuo konfiskavimo ar sunaikinimo;

I.  kadangi, uždarant žiniasklaidos priemones, Kryme stipriai ribojamos pilietinės visuomenės veiklos galimybės ir tai daro neproporcingai didelį neigiamą poveikį Krymo totorių bendruomenei, jų teisėms į informaciją ir savo kultūros bei tapatybės puoselėjimą;

J.  kadangi Rusijos Federacijos įvykdyta Krymo aneksija yra neteisėta ir pažeidžia tarptautinę teisę bei Europos susitarimus, kuriuos yra pasirašiusi tiek Rusijos Federacija, tiek Ukraina, visų pirma JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1994 m. Budapešto memorandumą bei 1997 m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį;

K.  kadangi visu aneksijos laikotarpiu Rusijos Federacija turi prisiimti atsakomybę už Krymo gyventojų ir piliečių apsaugą, naudodamasi regione veikiančiomis de facto valdžios institucijomis;

1.  smerkia nuosprendžius Krymo totorių lyderiui ir Medžliso pirmininko pavaduotojui Ilmiui Umerovui ir Medžliso pirmininko pavaduotojui Achtemui Čyjhozui bei žurnalistui Mykolai Semenai; reikalauja panaikinti šiuos nuosprendžius, nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti I. Umerovą ir A. Čyjhozą ir nedelsiant besąlygiškai panaikinti kaltinimus M. Semenai;

2.  griežtai smerkia griežtus nuosprendžius, paskelbtus Krymo totorių bendruomenės lyderiams ir kitiems Rusijos aneksijai nepritariantiems asmenims – Uzairui Abdulajevui, Teimurui Abdulajevui, Zevriui Abseutovui, Rustemui Abiltarovui, Muslimui Alijevui, Refatui Alimovui, Ali Asanovui, Volodymyrui Baluchui, Enveriui Bekirovui, Oleksijui Besarabovui, Hlibui Šablijui, Oleksijui Čirnijui, Mustafai Degermendži, Emiliui Džemadenovui, Arsenui Džeparovui, Volodymyrui Dudkai, Pavlo Grybui, Rustemui Ismailovui, Mykolai Karpiukui, Stanislavui Klychui, Andrijui Kolomijecui, Oleksandrui Kolčenkai, Oleksandrui Kostenkai, Emirui-Useinui Kuku, Sergejui Litvinovui, Enveriui Mamutovui, Remziui Memetchovui, Jevhenui Panovui, Jurijui Primovui, Volodymyrui Prisičiui, Feratui Saifulajevui, Eideriui Saledinovui, Olegui Sencovui, Vadymui Sirukui, Oleksijui Stognijui, Redvanui Suleimanovui, Romanui Suščenkai, Mykolai Šipturui, Dmytro Štyblikovui, Viktorui Ščiurui, Rustemui Vaitovui, Valentynui Vygovskiui, Andrijui Zachtejui ir Ruslanui Zeitulajevui – kurių teismo procesas priminė farsą ir kuriems buvo pateikti abejotini kaltinimai; reikalauja panaikinti jiems paskelbtus teismo sprendimus ir nedelsiant išlaisvinti įkalintuosius;

3.  smerkia diskriminacinę politiką, kurią vadinamosios valdžios institucijos vykdo visų pirma čiabuvių Krymo totorių bendruomenės atžvilgiu, jų nuosavybės teisių pažeidimą, stiprėjantį šios bendruomenės ir visų, kurie nepritaria Rusijos aneksijai, bauginimą politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime;

4.  mano, kad Krymo totorių teisės buvo šiurkščiai pažeistos 2016 m. balandžio 26 d. uždraudus Medžliso veiklą ir paskelbus jį ekstremistine organizacija, taip pat uždraudus bendruomenės lyderiams grįžti į pusiasalį; ryžtingai pakartoja savo raginimą nedelsiant panaikinti susijusius sprendimus ir sustabdyti jų galiojimą bei vykdyti 2017 m. balandžio 19 d. paskelbtą Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartį dėl laikinųjų priemonių Ukrainos byloje prieš Rusijos Federaciją, kurioje pažymima, kad Rusijos Federacija turi liautis ribojusi Krymo totorių bendruomenės galimybę išsaugoti jai atstovaujančias institucijas, įskaitant Medžlisą, ir susilaikyti nuo tokių apribojimų įvedimo;

5.  primena, kad iš tikrųjų dėl represijų ir taikomų teisės aktų, kuriais siekiama kovoti su ekstremizmu, terorizmu ir separatizmu, Krymo pusiasalyje nepaprastai pablogėjo žmogaus teisių padėtis ir paplito žodžio ir asociacijų laisvių pažeidimai, be to, Rusijos pilietybė dabar jau primetama sistemiškai, o pagrindinės laisvės Krymo pusiasalyje neužtikrinamos; ragina atšaukti diskriminacinius teisės aktus ir pabrėžia, kad būtina nedelsiant įvesti atskaitomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir nepaisymą pusiasalyje reikalavimą;

6.  griežtai smerkia įsigalėjusią sulaikytųjų perkėlimo į tolimus Rusijos regionus praktiką, nes tai didžiulė kliūtis jiems palaikyti ryšį su šeima ir draugais, o žmogaus teisių organizacijos negali stebėti jų gerovės; pabrėžia, kad ši praktika pažeidžia galiojančius Rusijos teisės aktus, visų pirma baudžiamojo proceso kodekso 73 straipsnį, pagal kurį bausmė turi būti atliekama regione, kuriame nuteistasis gyvena arba kuriame buvo priimtas teismo nuosprendis;

7.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir ES delegaciją Rusijoje atidžiai stebėti vykstančius teismo procesus ir atkreipti dėmesį į tai, kaip elgiamasi su sulaikytaisiais; reiškia ypač didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie tai, kad už bausmę taikomas psichiatrinis gydymas; tikisi, kad ES delegacija, EIVT ir valstybių narių ambasados atidžiai stebės šiuos procesus ir stengsis susitikti su sulaikytaisiais iki proceso, jo metu ir jam pasibaigus;

8.  ragina Europos Žmogaus Teisių Teismą didžiausią prioritetą teikti visų iš Krymo ateinančių skundų dėl žalos atlyginimo nagrinėjimui, nes Rusijos vidaus teismų sistema šiais atvejais teisių gynimo priemonių negali užtikrinti ir neužtikrina;

9.  smerkia represijas prieš nepriklausomus žiniasklaidos šaltinius, atstovaujančius mažumų bendruomenėms, ir ragina Rusijos valdžios institucijas nesudaryti teisinių ir administracinių kliūčių joms veikti;

10.  ragina leisti tarptautiniams žmogaus teisių stebėtojams, įskaitant specialių JT, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos tarybos padalinių darbuotojus, netrukdomiems atvykti į Krymo pusiasalį, kad jie galėtų ištirti padėtį pusiasalyje, taip pat ragina parengti nepriklausomus stebėsenos mechanizmus; remia iniciatyvas, kurioms ėmėsi vadovauti Ukraina, siekdama spręsti šiuos klausimus Žmogaus teisių taryboje ir Generalinėje Asamblėjoje; ragina EIVT ir Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais nuolat stebėti žmogaus teisių padėtį Krymo pusiasalyje ir apie ją informuoti Parlamentą;

11.  ragina Komisiją remti projektus ir mainus, kuriais siekiama gerinti žmonių tarpusavio ryšius ir kuriais skatinamas taikos kūrimas, konfliktų sprendimas, susitaikymas bei kultūrų dialogas – taip pat ir Kryme; ragina vengti biurokratinių kliūčių ir kviečia vadovautis lankstesniu požiūriu, kad tarptautiniams stebėtojams, įskaitant parlamentarus, būtų lengviau atvykti į pusiasalį – pritariant Kijevui ir tokio apsilankymo neinterpretuojant kaip aneksijos pripažinimo;

12.  pabrėžia, kad visų asmenų, atsakingų už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant Krymo ir Rusijos pareigūnus, tiesiogiai atsakingus už Achtemo Čyjhozo, Mykolos Semenos ir Ilmio Umerovo apkaltinimą ir nuteisimą, atžvilgiu turėtų būti taikomos ribojamosios priemonės, kurios turėtų apimti lėšų įšaldymą ES bankuose ir draudimą keliauti; pakartoja, kad remia ES sprendimą uždrausti importą iš Krymo ir kai kurių prekių ir technologijų, investicijų, prekybos ir paslaugų eksportą į Krymą;

13.  apgailestauja dėl sunkios Krymo vaikų padėties, nes jiems tenka augti be savo tėvų, iš kurių, kaip de facto politinių kalinių, buvo neteisėtai atimta laisvė, įskaitant tuos, kurie buvo perkelti į tolimus Rusijos Federacijos regionus; mano, kad tai akivaizdus tarptautinių žmogaus teisių, vaiko teisių ir Rusijos Federacijos tarptautinių įsipareigojimų, pvz., JT vaiko teisių konvencijos, pažeidimas; ragina Rusijos valdžios institucijas ir de facto Krymo valdžios institucijas leisti minėtiems asmenims reguliariai palaikyti ryšį su savo šeimos nariais, ypač su nepilnamečiais vaikais;

14.  primena Rusijos valdžios institucijoms, kad, kaip de facto okupacinė jėga, faktiškai kontroliuojanti Krymą, jos visapusiškai atsakingos už Krymo piliečių apsaugą nuo savavališko teisminių ar administracinių priemonių taikymo ir kad dėl tos pačios priežasties jos turi paisyti tarptautinės humanitarinės teisės bei užtikrinti žmogaus teisių apsaugą pusiasalyje;

15.  remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą, išsaugant jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas, ir pakartoja, kad smerkia Rusijos Federacijos įvykdytą neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksiją; pritaria ES ir jos valstybių narių politikai nepripažinti neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos ir taikyti ribojamąsias priemones, kurių imtasi šiuo atžvilgiu; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl didelio masto militarizacijos, kurią Krymo pusiasalyje vykdo Rusija ir kuri kelia grėsmę regiono ir visos Europos saugumui;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms, Ukrainos prezidentui, Ukrainos ir Rusijos Federacijos vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybos ir ESBO parlamentinėms asamblėjoms, Krymo totorių tautiniam parlamentui (Medžlisui) ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0018.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0043.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0218.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0087.


Padėtis Maldyvuose
PDF 256kWORD 44k
2017 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Maldyvuose (2017/2870(RSP))
P8_TA(2017)0383RC-B8-0549/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Maldyvų, ypač į 2004 m. rugsėjo 16 d.(1), 2015 m. balandžio 30 d.(2) ir 2015 m. gruodžio 17 d.(3) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Maldyvai yra pasirašę,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 2, 7 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų rūšių moterų diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus António Guterres 2017 m. liepos 27 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 8–9 d. 5-ojo ES ir Maldyvų tarpparlamentinio susitikimo misijos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 25 d. ES delegacijos Maldyvuose kartu su ES valstybių narių ambasadomis ir Kanados, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadomis Maldyvuose padarytą pareiškimą dėl padėties Maldyvuose,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovės 2016 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl buvusio Maldyvų prezidento Mohamedo Nasheedo nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 3 d. JT specialiosios pranešėjos neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnès Callamard pareiškimas dėl artėjančio egzekucijų atnaujinimo Maldyvuose,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ES palaiko ilgalaikius ryšius su Maldyvais ir šimtai tūkstančių Europos turistų kasmet keliauja į Maldyvus;

B.  kadangi žmogaus teisių padėtis Maldyvuose labai pablogėjo pirmų šalyje demokratinių rinkimų 2008 m. ir nuo tada, kai pirmasis demokratiškai išrinktas prezidentas Mohamed Nasheed 2012 m. buvo nušalintas nuo valdžios;

C.  kadangi politinės ir pilietinės laisvės buvo pažeistos, opozicijos lyderiai buvo savavališkai suimami, žiniasklaidos atstovai užpuolami, o vis labiau augantis religinis konservatyvumas kaltinamas dėl religijos laisvės ir tolerancijos sumenkimo, nes buvęs Maldyvų Pažangos partijos vadovas, Prezidentas Abdulla Yameen ir jo vyriausybė siekti stiprinti savo valdžią;

D.  kadangi 2017 m. rugpjūčio 22 d. saugumo pajėgos jėga nutraukė Parlamento (Medžliso) veiklą, ką parlamento opozicijos nariai apibūdinamo kaip mėginimą blokuoti pasiūlymą surengti apkaltą Parlamento Pirmininkui;

E.  kadangi opozicinių partijų nariai, nepriklausomi žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai praneša apie vis stiprėjančius valdžios institucijų, policijos ir ekstremistų grupuočių grasinimus ir išpuolius;

F.  kadangi 2015 m. kovo mėn. pirmasis demokratiškai išrinktas Maldyvų prezidentas Mohamed Nasheed buvo nuteistas 13 metų kalėjimo dėl kaltinimų terorizmu; kadangi 85 parlamento nariai, 12 opozicijos narių yra teisiami, mažiausiai iš trijų atimti pasai ir mažiausiai vienas tebėra savavališkai sulaikytas; kadangi 2018 m. liepos mėn. numatyti Prezidento rinkimai;

G.  kadangi rūpestį kelia itin politizuotos Maldyvų teisminės institucijos, kurios daug metų piktnaudžiavo įgaliojimais ir veikė esamos valdančiosios partijos naudai ir prieš opozicijos politikus; kadangi teisė į teisingą bylos nagrinėjimą vis dar nėra užtikrinama ir kad su šia teise susiję principai yra pagrindiniai teisinės valstybės elementai;

H.  kadangi 2016 m. rugpjūčio 9 d. Maldyvų parlamentas priėmė įstatymą dėl reputacijos ir gero vardo apsaugos ir saviraiškos laisvės, kuriame nustatyti tam tikri apribojimai, susiję su saviraiškos laisve, ir juo vyriausybei suteikiami įgaliojimai atšaukti arba sustabdyti transliuotojams, leidiniams, interneto svetainėms ir kitiems žiniasklaidos šaltiniams išduodamas licencijas;

I.  kadangi 2016 m. rugpjūčio mėn. Maldyvų prezidentas ratifikavo keletą susirinkimų laisvės įstatymo pakeitimų, kuriais apribodamas vietų, skirtų teisėtoms protesto manifestacijoms, skaičius;

J.  kadangi Tarpparlamentinės sąjungos komitetas parlamentų narių žmogaus teisių klausimais įvardijo Maldyvus kaip vieną iš daugiausiai išpuolių prieš opozicijoje esančius parlamento narius vykdančių šalių, kurioje opozicijos politikai reguliariai bauginami, suimami ir kalinami; kadangi žodžio laisvei, žiniasklaidos laisvei, asociacijų laisvei ir demokratiniam pliuralizmui kyla vis didesnis pavojus, nes suimti šimtai protestų prieš vyriausybę dalyvių ir jiems pateikti kaltinimai; kadangi daugėja įrodymų, kad kaltinimai, pateikti prezidento A. Yameeno politiniams oponentams, galėjo būti pagrįsti politiniais motyvais;

K.  kadangi prezidentas A. Yameen ne kartą pareiškė savo ketinimą atnaujinti valstybės sankcionuojamą mirties bausmės vykdymo praktiką ir taip nutraukti 60 metų trunkantį moratoriumą; kadangi Ramiojo vandenyno regione mirties bausmę yra panaikinusios dvidešimt valstybių, o kitos septynios mirties bausmės praktiškai nevykdo;

L.  kadangi mažiausiai 20 asmenų šiuo metu yra nuteisti mirties bausme Maldyvuose, ne mažiau kaip penki iš jų sulaikymo metu buvo jaunesni nei 18 metų; kadangi pagal Maldyvų teisę, priešingai nei pagal tarptautinę teisę, leidžiama nuteisti nepilnamečius mirties bausme, bausmės vykdymą atidedant iki kol nepilnametis sulauks 18 metų amžiaus; kadangi JT specialioji pranešėja neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais paragino Maldyvų vyriausybę neatnaujinti mirties bausmės vykdymo;

M.  kadangi bent trimis atvejais, t. y. Husseino Humaamo Ahmedo, Ahmedo Murratho ir Mohamedo Nabeelio bylose, Aukščiausiasis Maldyvų teismas patvirtino mirties bausmes teismų procesuose, kurie neatitiko tarptautiniu mastu pripažintų standartų; kadangi šiems trims asmenims šiuo metu neišvengiamai gresia mirties bausmė;

N.  kadangi Tarptautinė teisininkų komisija neseniai pasmerkė 56 Maldyvų advokatų, sudarančių trečdalį praktikuojančių šalies advokatų, suspendavimą, nes jie visi prisidėjo prie raginimų vykdyti teismines reformas, kuriomis siekiama užtikrinti teismų nepriklausomumą;

O.  kadangi nerimą kelia tai, jog didėja radikalių islamistų karingumas, taip pat tai, kad daug radikalizuotų jaunų vyrų ir moterų tariamai prisijungė prie IS/Da’esh;

P.  kadangi tinklaraštininkas ir vyriausybės kritikas Yameen Rasheed buvo nužudytas 2017 m. balandžio 23 d.; kadangi žurnalistas Ahmen Rilwan nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. yra dingęs be žinios ir baiminamasi, kad jis yra negyvas; kadangi tinklaraštininkas Ismail Rasheed buvo subadytas peiliu ir sužeistas 2012 m.;

1.  reiškia gilų apgailestavimą dėl blogėjančios politinės ir žmogaus teisių padėties Maldyvuose ir dėl vis labiau autoritarinio Prezidento Abdullos Yameeno ir jo vyriausybės valdymo, nes taip buvo sukurta baimės atmosfera ir sunaikinti šalies per pastaruosius metus pasekti laimėjimai žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityje, ypač atsižvelgiant į rinkimus, kurie turėtų būti surengti 2018 m.;

2.  smerkia, kad 2016 m. priimtas garbės ir orumo įžeidimo ir žodžio laisvės įstatymas, kuriuo siekiama pažaboti saviraiškos laisvę ir 2016 m. priimtus susirinkimų laisvės įstatymo pakeitimus, kuriais apribojama susirinkimų laisvė; ragina Maldyvų vyriausybę visus nacionalinius teisės aktus suderinti su tarptautine žmogaus teisių teise ir panaikinti ar pakeisti pirmiau minėtus teisės aktus;

3.  apgailestauja dėl represijų, kurių imamasi prieš politinius oponentus Maldyvuose, ir ragina vyriausybę panaikinti visus kaltinimus buvusiam Prezidentui Mohamedui Nasheedui ir nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus asmenis sulaikytus dėl politinių priežasčių, įskaitant Jumhoory partijos vadovą Qasimą Ibrahimą; primena vyriausybei jos tarptautinius įsipareigojimus gerbti pagrindines laisves ir teises, prisiimtus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, įskaitant minimalias sąžiningo teisminio proceso garantijas;

4.  ragina Aukščiausiąjį Maldyvų teismą nedelsiant atšaukti 56 advokatų, kuriems ši priemonė dar taikoma, suspendavimą 2017 m. rugsėjo mėn.; dar kartą ragina vyriausybę užtikrinti visišką teismų sistemos nepriklausomumą ir nešališkumą ir užtikrinti visų piliečių teisę į teisingą ir skaidrų teisingumą, nepriklausomą nuo politinės įtakos;

5.  pakartoja, kad ES tvirtai visais atvejais be išimties nepritaria mirties bausmei; ragina visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę; griežtai smerkia pranešimą dėl mirties bausmės atnaujinimo Maldyvuose ir primygtinai ragina Maldyvų vyriausybę ir parlamentą laikytis mirties bausmės moratoriumo, kuris galioja jau daugiau kaip 60 metų;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares viešai paraginti prezidentą A. Yameeną ir Maldyvų vyriausybę persvarstyti visus mirties bausmės atvejus, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma tarptautiniu mastu pripažįstamos ir Konstitucijos garantuojamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą; ragina vyriausybę nedelsiant panaikinti visus kaltinimus, susijusius su mirties bausmėmis, nepilnamečiams ir uždrausti mirties bausmės vykdymą nepilnamečiams nusikaltėliams;

7.  mano, kad vienintelis būdas spręsti blogėjančios demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių padėties Maldyvuose klausimą yra tikro dialogo, įtraukiančio visas politines partijas ir kitus pilietinės visuomenės vadovus, procesas;

8.  ragina Maldyvų vyriausybę gerbti ir visapusiškai remti teisę protestuoti, taip pat saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę, sąžinės laisvę bei religijos ir tikėjimo laisvę, nepriklausomai nuo daugumos religijos;

9.  ragina Maldyvų vyriausybę panaikinti tvarkos prižiūrėtojų, kurie ėmėsi smurto prieš religinę toleranciją skatinančius žmones, taikius protestuotojus, kritišką žiniasklaidą bei pilietinę visuomenę, nebaudžiamumą;

10.  smerkia priverstinį Maldyvų parlamento (Medžliso) uždarymą jo nariams ir išrinktų Parlamento narių persekiojimą, bauginimą ir suėmimus;

11.  smerkia nuolatinį bauginimą ir grasinimus, nukreiptus prieš žurnalistus, tinklaraštininkus ir žmogaus teisių gynėjus Maldyvuose, reporterių suėmimus, reidus į naujienų tarnybas ir jų priverstinį uždarymą;

12.  ragina vyriausybę užtikrinti nešališką ir nepriklausomą Yameeno Rasheedo mirties ir Ahmedo Rilwano pagrobimo tyrimą, siekiant nustatyti visus kaltus asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn;

13.  ragina Maldyvų valdžios institucijas užtikrinti, kad Maldyvų žmogaus teisių komisija, Nacionalinė sąžiningumo užtikrinimo komisija ir rinkimų komisija galėtų veikti nepriklausomai ir be valdžios kišimosi; ragina Maldyvų vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su JT žmogaus teisių institucijomis, įskaitant specialiąsias procedūras ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą;

14.  ragina ES visapusiškai naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad būtų skatinama pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams Maldyvuose, be kita ko, apsvarstant galimybę nustatyti laikinas individualias tikslines sankcijas asmenims, kurie pažeidžia žmogaus teises;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ESBO/ODHIR, Europos Tarybai ir Maldyvų vyriausybei.

(1) OL C 140 E, 2005 6 9, p. 165.
(2) OL C 346, 2016 9 21, p. 60.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0464.


Tvirtesnis bendradarbiavimas: Europos prokuratūra ***
PDF 230kWORD 41k
2017 m. spalio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, projekto (09941/2017 – C8-0229/2017 – 2013/0255(APP))
P8_TA(2017)0384A8-0290/2017

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (09941/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsnį (C8-0229/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0290/2017),

1.  pritaria Tarybos reglamento projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Kalėjimų sistema ir sąlygos kalėjimuose
PDF 445kWORD 55k
2017 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kalėjimų sistemos ir sąlygų kalėjimuose (2015/2062(INI))
P8_TA(2017)0385A8-0251/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 6 ir 7 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 4, 19, 47, 48 ir 49 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) (3 ir 8 straipsnius), EŽTK protokolus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, 1987 m. Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (3 ir 5 straipsnius), Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (7 straipsnį) ir Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių komiteto bendrąsias pastabas Nr. 10 (2007) dėl vaiko teisių sprendžiant nepilnamečių teisingumo klausimus, Nr. 13 (2011) dėl vaiko teisės nepatirti jokio pobūdžio smurto ir Nr. 17 (2013) dėl vaiko teisės į poilsį, laisvalaikį, laiką žaisti, pramogauti, dalyvauti kultūriniame gyvenime ir užsiimti menine veikla (31 straipsnis),

–  atsižvelgdamas į JT minimalias elgesio su kaliniais taisykles, taip pat į JT Generalinės Asamblėjos priimtas deklaracijas ir principus; atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų standartines minimalias nepilnamečių teisingumo administravimo taisykles (Pekino taisyklės), kurias priėmė Generalinė Asamblėja; atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto gaires vaiko interesus atitinkančio teisingumo klausimais; atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas, visų pirma į Rekomendaciją CM/Rec (2006)2 dėl Europos kalėjimų taisyklių, į Rekomendaciją CM/Rec (2006)13 dėl kardomojo kalinimo naudojimo, jo sąlygų ir apsaugos nuo smurto priemonių taikymo, į Rekomendaciją CM/Rec (2008)11 dėl Europos taisyklių, susijusių su nepilnamečiais nusikaltėliais, kurių atžvilgiu taikomos sankcijos ar priemonės, į Rekomendaciją CM/Rec (2010)1 dėl Europos Tarybos lygtinio atleidimo taisyklių ir į Rekomendaciją CM/Rec (2017)3 dėl Europos taisyklių, taikytinų viešosioms sankcijoms ir priemonėms; taip pat atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo 1996 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl prastų sąlygų Europos Sąjungos kalėjimuose(1), 1998 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją „Kalėjimo sąlygos Europos Sąjungoje: patobulinimai ir alternatyvios bausmės“(2), 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2010–2014 m. daugiametės programos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (Stokholmo programa)(3) ir 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl kalinimo sąlygų ES(4),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos(5),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje(6) (kalinių perkėlimas),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą(7) (lygtinis atleidimas ir alternatyvios sankcijos),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui(8) (Europos teisminės priežiūros orderiai),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Baudžiamasis sulaikymas ir alternatyvos: pagrindinių teisių aspektai perkeliant asmenį į kitą ES valstybę narę“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 14 d. Komisijos žaliąją knygą „Tarpusavio pasitikėjimo Europos teisingumo erdvėje didinimas. Žalioji knyga dėl ES baudžiamojo teisingumo teisės aktų taikymo laisvės atėmimo srityje“ (COM(2011)0327),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą sujungtose bylose C–404/15 ir C–659/15 PPU, Pál Aranyosi ir Robert Căldăraru,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos(10) ir į Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) vadovą smurtaujančių kalinių ekstremistų suvaldymo ir smurtinio radikalėjimo prevencijos kalėjimuose klausimais(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 14 d. rašytinį pareiškimą Nr. 0006/2011 dėl sulaikytų asmenų pagrindinių teisių pažeidinėjimo Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijas, rekomendacijas ir rezoliucijas kalėjimų klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 28 d. Europos Tarybos baltąją knygą dėl kalėjimų perpildymo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Tarybos rekomendaciją valstybėms narėms CM/Rec (2012)12 dėl užsieniečių kalinių, kurią Ministrų Komitetas priėmė 2012 m. spalio 10 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms CM/Rec (2012)5 dėl Europos kalėjimų personalo etikos kodekso, kurią Ministrų Komitetas priėmė 2012 m. balandžio 12 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos vadovą kalėjimų ir probacijos tarnyboms dėl radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo,

–  atsižvelgdamas į Europos kalėjimų observatorijos tyrimus „Nuo nacionalinės praktikos iki Europos gairių: įdomios kalėjimų administravimo iniciatyvos“ (angl. From national practices to European guidelines: interesting initiatives in prisons management) (2013 m.) ir „Nacionalinės kalėjimo sąlygų stebėsenos tarnybos ir Europos standartai“ (angl. National monitoring bodies of prison conditions and the European standards) (2015 m.),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0251/2017),

A.  kadangi 2014 m. visos ES kalėjimuose buvo daugiau nei pusė milijono kalinių, įskaitant tiek galutiniu teismo sprendimu skirtą bausmę atliekančius nuteistuosius, tiek asmenis, kurie kaltinami padarę nusikaltimą ir kuriems taikomas kardomasis kalinimas;

B.  kadangi kalėjimo sąlygos ir kalėjimų administravimas priklauso valstybių narių atsakomybės sričiai, tačiau ES taip pat turi atlikti reikiamą vaidmenį apsaugant pagrindines kalinių teises ir kuriant Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; kadangi ES kompetencija apima gerosios praktikos mainų tarp valstybių narių, patiriančių bendras problemas, dėl kurių visoje Europoje kyla realių saugumo klausimų, skatinimą;

C.  kadangi padėtis kalėjimuose ir kartais žeminančios bei nežmoniškos kalinimo sąlygos kai kuriose valstybėse narėse, kaip rodo, pvz., Europos Tarybos Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitos, kelia didžiulį susirūpinimą;

D.  kadangi daugiau nei trečdalis valstybių narių pripažįsta ir tokios ataskaitos, kaip 2017 m. kovo 14 d. paskelbta naujausia Europos Tarybos kasmetinė kalėjimų statistika, rodo, kad kalėjimų perpildymo problema ES kyla nuolat; kadangi EŽTT kalėjimų perpildymą yra traktavęs kaip EŽTK 3 straipsnio pažeidimą;

E.  kadangi kalėjimų perpildymas trikdo nuteistųjų ekstradiciją arba perkėlimą, nes susirūpinimą kelia blogos kalėjimo sąlygos priimančiojoje valstybėje; kadangi padėtis kai kuriose valstybėse narėse toliau blogėja iki ribos, kai tam tikruose jų kalėjimuose ji tampa nepakeliama;

F.  kadangi kalėjimų perpildymas smarkiai kenkia kalinimo sąlygų kokybei, gali skatinti radikalėjimą, neigiamai veikia kalinių sveikatą ir gerovę, yra socialinės reabilitacijos kliūtis bei prisideda prie nesaugios, sudėtingos ir nesveikos kalėjimų personalo darbo aplinkos;

G.  kadangi EŽTT savo 2005 m. spalio 6 d. sprendime byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę patvirtino, kad bendras ir automatiškas kalinio teisės balsuoti atėmimas nesuderinamas su demokratijos principais; kadangi 2011 m. Lenkijos parlamento rinkimuose dalyvavo 58,7 proc. balsavimo teisę turinčių kalinių;

H.  kadangi nuosprendžio griežtumas ir nusikalstamumo mažėjimas tarpusavyje nesusiję;

I.  kadangi įkalinimas ypač netinkamas kai kuriems pažeidžiamiems asmenims, pvz., nepilnamečiams, vyresnio amžiaus asmenims, besilaukiančioms moterims ir rimta psichikos ar fizine liga sergantiems arba neveiksniems asmenims; kadangi šių asmenų atžvilgiu turi būti vadovaujamasi atitinkamiems poreikiams pritaikytu požiūriu;

J.  kadangi JT vaiko teisių konvencijos 37 straipsnyje pažymima, kad laisvė iš vaiko atimama „tik kraštutiniu atveju ir kiek įmanoma trumpesniam laikui“ ir kad vaikas „turi būti atskirtas nuo suaugusiųjų, jei tik nemanoma, kad šito daryti nedera dėl paties vaiko interesų“;

K.  kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, 2014 m. per 20 proc. visų kalintųjų sudarė laikinai sulaikyti asmenys;

L.  kadangi kardomasis kalinimas turėtų būti naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė; kadangi vaikai jokiu būdu neturėtų būti laikomi sąlygomis, kuriomis galėtų patirti neigiamą įtaką; kadangi visuomet turėtų būti atsižvelgiama į poreikius, kurie būdingi atitinkamam vaiko raidos etapui;

M.  kadangi įkalinimas, įskaitant kardomąjį kalinimą, turėtų būti taikomas tik teisiškai pagrįstais atvejais, o rimtos grėsmės visuomenei nekeliančių kalinių atveju prioritetas turėtų būti teikiamas alternatyvioms sankcijoms, pvz., namų areštui ar kitokioms priemonėms: taip jie liktų atviroje ar gerai žinomoje aplinkoje ir galėtų geriau naudotis socialinėmis paslaugomis, priežiūra bei galimybėmis reintegruotis;

N.  kadangi nepilnamečiai nusikaltėliai iš principo visuomet turėtų turėti teisę į sulaikymo alternatyvas – nesvarbu, kokį nusikaltimą jie yra įvykdę;

O.  kadangi, remiantis Europos Tarybos 2015 m. informacija, vidutiniškai net 10,8 proc. kalinčiųjų Europos kalėjimuose sudarė užsieniečiai – atitinkamas rodiklis 2014 m. siekė 13,7 proc. – ir kadangi jiems dažniausiai taikomas kardomasis kalinimas, nes manoma, kad jų atveju slapstymosi rizika didesnė;

P.  kadangi kalėjimų darbuotojai atlieka itin svarbią funkciją bendruomenės labui ir turėtų dirbti jų kvalifikaciją atitinkančiomis darbo sąlygomis, kuriomis būtų atsižvelgiama į tai, kad jų darbas reikalauja didelės ištvermės; kadangi, atsižvelgiant į jų darbo sudėtingumą ir keblumą, geroms kalinimo sąlygoms kalėjimuose užtikrinti nepaprastai svarbios tokios priemonės, kaip geresnis pirminis ir tolesnis kalėjimų personalo apmokymas, reikalingų lėšų didinimas, geriausios praktikos mainai, deramos ir saugios darbo sąlygos bei darbuotojų skaičiaus didinimas; kadangi tolesnis mokymas būtų pagalba kalėjimų personalui sprendžiant tokias atsirandančias naujas problemas, kaip radikalėjimas kalėjimuose;

Q.  kadangi motyvuoti, atsidavę ir gerbiami kalėjimo darbuotojai yra prielaida norint užtikrinti žmoniškas kalinimo sąlygas ir, savo ruožtu, sėkmingas sulaikymo koncepcijas, skirtas kalėjimų administravimui gerinti, bei sėkmingą reintegraciją į visuomenę, taip pat mažinti radikalėjimą ir recidyvo riziką;

R.  kadangi kalinių savęs žalojimą ir jų smurtinį elgesį dažnai išprovokuoja perpildymas ir apverktinos kalinimo sąlygos; kadangi papildomas veiksnys yra tai, kad personalas nėra tinkamai apmokytas ar kvalifikuotas; kadangi dėl didesnės ar mažesnės įtampos personalo darbo sąlygos daugelyje kalėjimų tampa ypač sudėtingos ir dėl to ne kartą teko imtis kolektyvinių darbuotojų interesų gynimo veiksmų;

S.  kadangi veiksmingam kalėjimų administravimui būtinas deramas finansavimas ir darbuotojų skaičius – tik taip bus pasiekti tikslai užtikrinti saugumą ir reabilitaciją;

T.  kadangi kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo draudimas yra visuotinė norma, taikytina tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, tad bet koks kalinių pagrindinių teisių pažeidimas, įvykdytas ne dėl apribojimų, kurie gyvybiškai svarbūs laisvės atėmimo požiūriu, žaloja žmogaus orumą;

U.  kadangi savižudybių skaičius ES kalėjimuose kelia ypač didelį susirūpinimą;

V.  kadangi radikalėjimas daugelyje ES kalėjimų yra didžiulį susirūpinimą keliantis reiškinys, reikalaujantis ypatingo dėmesio, ir su juo turi būti kovojama tinkamomis priemonėmis – visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir tarptautinius įsipareigojimus; kadangi gali būti, kad šio reiškinio atsiradimą nulėmę veiksniai apima ir nežmoniškas kalinimo sąlygas bei perpildymą, o tai gali sustiprinti verbuotojų įtaką skatinant smurtinį ekstremizmą;

W.  kadangi vadovaudamasi Europos saugumo darbotvarke Sąjunga yra skyrusi finansavimą kovai su radikalėjimu kalėjimuose; kadangi kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į saugumo kontekstą Europoje, turėtų skubiai imtis radikalėjimo kalėjimuose prevencijos priemonių; kadangi nepaprastai svarbūs gerosios praktikos mainai Europos lygmeniu;

X.  kadangi kai kurios dabartinės kalėjimų sistemos ir infrastruktūra bei didelė dalis pastatų, šiuo metu ne vienoje Europos šalyje naudojamų kalėjimams, atsirado dar XIX a.; kadangi kai kurie iš šių pastatų nebėra tinkami naudoti XXI a., nes sąlygos juose yra apverktinos ir pažeidžia pagrindines žmogaus teises;

Y.  kadangi moksliniai tyrimai nustatė, kad atstovaujamosios demokratijos ir konstruktyvaus dialogo vystymas kalėjimuose naudingas kaliniams, darbuotojams ir platesniajai visuomenei bei padeda gerinti darbuotojų ir kalinių santykius;

1.  yra nepaprastai susirūpinęs dėl kalėjimo sąlygų kai kuriose valstybėse narėse ir ne vieno Europos kalėjimo būklės; ragina valstybes nares laikytis sulaikymo taisyklių, grindžiamų tarptautinės teisės priemonėmis ir Europos Tarybos standartais; primena, kad laisvės atėmimas nereiškia orumo atėmimo; ragina valstybes nares priimti nepriklausomą kalėjimų stebėsenos mechanizmą, kaip numatyta Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą;

2.  ragina valstybes nares stiprinti savo teismų sistemas ir investuoti į teisėjų mokymą;

3.  dar kartą patvirtina, kad, kaip bylose Aranyosi ir Căldăraru yra pažymėjęs ESTT, kalinimo sąlygos yra lemiamas elementas taikant teisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principą Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje; primena fundamentalią Europos Sąjungos sutartyje numatyto teisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principo svarbą;

4.  apgailestauja, kad kalėjimų perpildymas – Europoje įprastas reiškinys; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad perpildymas kai kuriose valstybėse narėse pasiekė naują rekordinį lygį; pabrėžia, kad, remiantis 2017 m. kovo 14 d. paskelbta naujausia Europos Tarybos kasmetine kalėjimų statistika, trečdalyje Europos kalinimo įstaigų kalinių skaičius tebeviršija turimų vietų skaičių; ragina valstybes nares vadovautis Europos Tarybos 2016 m. rugsėjo 28 d. baltosios knygos dėl kalėjimų perpildymo rekomendacijomis ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacija R (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus augimo;

5.  pažymi, kad valstybės narės kalėjimų talpumą ir, savo ruožtu, kalėjimų perpildymo mastą apskaičiuoja remdamosi erdvės parametrais, kurie skirtingose valstybėse narėse radikaliai skiriasi, todėl palyginti juos Sąjungos mastu sudėtinga arba net neįmanoma;

6.  taip pat apgailestauja, kad daugeliu atvejų kalėjimų perpildymas daro didelį poveikį personalo ir kalinių saugumui, neigiamai veikia gyvenimo sąlygas ir sveikatą, veiklos galimybes, medicininę ir psichologinę priežiūrą bei kalinių reabilitaciją ir stebėseną; ragina valstybes nares parengti sistemas ir duomenų bazes kalinių kalinimo sąlygoms tikruoju laiku stebėti ir veiksmingam savo kalinių paskirstymui užtikrinti;

7.  mano, kad kalėjimų talpumo didinimas – ne vienintelis būdas spręsti perpildymo problemą; ragina valstybes nares skirti reikiamus išteklius kalėjimams atnaujinti ir modernizuoti, prioritetą teikiant nedideliems korpusams, kuriuose gyventų ribotas skaičius kalinių, būtų sudaromos orios kalinimo sąlygos, kuriamos kolektyvinės erdvės, kurios atitiktų siūlomos veiklos ir socializacijos tikslus, skatinama reabilitacija ir reintegracija į visuomenę, plėtojamos papildomos sąlygos švietimo veiklai vykdyti bei užtikrinama saugesnė aplinka kaliniams ir personalui;

8.  mano, kad sulaikymo taisyklių diferenciacija pagal kalinį ir jo keliamo pavojaus lygį būtų geras recidyvo prevencijos ir reintegracijos į visuomenę skatinimo metodas; dar kartą pažymi, kad reintegracijos priemonės turi būti internalizuojamos ir pradedamos taikyti sulaikymo laikotarpiu; ragina valstybes nares priimant sprendimą dėl to, kaip paskirstyti kalinius, atsižvelgti į jų įvykdyto nusikaltimo pobūdį, kad trumpalaike kalėjimo bausme nubausti ir smulkų nusikaltimą padarę kaliniai išvengtų kontakto su kalėti ilgą laiką nuteistais asmenimis;

9.  ragina valstybes nares parengti kaliniams subalansuotą veiklos programą ir leisti jiems ne kameroje praleisti tiek valandų per dieną, kiek yra būtina norint užtikrinti deramo lygio žmogišką ir socialinį bendravimą bei mažinti emocinę įtampą ir riboti smurtą; pabrėžia, kad kaliniai turi būti apgyvendinami – pirmiausia kalbant apie miego sąlygas – paisant žmogaus orumo ir privatumo bei laikantis sveikatos ir higienos reikalavimų, deramai atsižvelgiant į klimato sąlygas, ypač į grindų plotą, oro talpą kubais, apšvietimą, didelio triukšmo vengimą, šildymą ir vėdinimą; ragina visas valstybes nares priimti bendrą minimalios erdvės, kuri būtų suteikiama kiekvienam kaliniui, apibrėžtį; primena, jog Komisija neseniai minėjo, kad valstybėms narėms galėtų būti skiriamas finansavimas ES struktūrinių fondų lėšomis;

10.  ragina valstybes nares svarstyti galimybę pasitelkti savanorius, kurie padėtų profesionaliems darbuotojams dirbti su sankcijų įgyvendinimu susijusį darbą, siekiant megzti ryšius asmenų reintegracijai į visuomenę paremti; mano, kad savanorių užduotys turėtų aiškiai skirtis nuo profesionalių darbuotojų atliekamo darbo ir atitikti jų gebėjimus;

11.  siūlo valstybėms narėms steigti sulaikymo patalpų inspekcijas (kai kuriose iš jų jos jau įsteigtos), kad vertinant kalėjimo sąlygas būtų galima remtis nepriklausomų tarnybų darbu;

12.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančios kalėjimų sistemų privatizacijos ES ir primena, kad kalinimo įstaigų sistemų privatizacija dažnai palieka daug neatsakytų klausimų, susijusių su jos poveikiu kalinimo sąlygoms ir pagarbos pagrindinėms teisėms; apgailestauja, kad atlikta vos keletas lyginamųjų studijų siekiant įvertinti viešų ir privačių kalėjimų administravimo išlaidas ir kokybę; primena, kad pagrindinės orientavimo, stebėsenos ir administravimo užduotys turėtų ir toliau priklausyti valstybės kompetencijai;

13.  pabrėžia, kad kardomasis kalinimas turi likti kraštutine priemone, kuri būtų taikoma tik būtiniausiu atveju ir kuo trumpesniu laikotarpiu, vadovaujantis taikomu nacionaliniu baudžiamojo proceso kodeksu (BPK); apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių kardomasis kalinimas sistemingai taikomas praktiškai, o tai ir prastos kalėjimo sąlygos – tačiau ne tik – reiškia, kad pažeidžiamos kalinių pagrindinės teisės; mano, kad, norint išspręsti pernelyg dažno kardomojo kalinimo taikymo problemą, būtina imtis inovatyvių sprendimų, įskaitant BPK modernizavimą ir teismų sistemos stiprinimą;

14.  primena, jog Europos kalėjimų taisyklėse, kurias yra priėmęs Europos Tarybos Ministrų Komitetas, pabrėžiama, kad kaliniai turėtų turėti galimybę dalyvauti rinkimuose, referendumuose ir su kitais viešojo gyvenimo aspektais susijusioje veikloje, jei tik jų teisė tai daryti neribojama nacionalinės teisės nuostatomis; primena, kad, dalyvaudami su rinkimais susijusioje veikloje, kaliniai vėl gali tapti aktyviais visuomenės nariais ir kad tai padeda jiems reintegruotis; primygtinai ragina valstybes dėti pastangas, kad kaliniai galėtų praktiškai naudotis rinkimų teisėmis, pvz., rinkimų dienomis kalėjimuose įrengti balsavimo kabinas;

15.  tvirtina, kad turėtų būti įgyvendinamas veiksmingas ilgalaikis kalėjimų sistemų valdymas, dažniau skiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – pvz., viešuosius darbus arba elektroninio sekimo priemonių nešiojimą – ir taip sumažinant kalinių skaičių bei maksimaliai apribojant kardomojo kalinimo taikymą;

16.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad be įkalinimo baudžiamojo aspekto dėmesys būtų skiriamas ir kalinių praktinių įgūdžių lavinimui bei reabilitacijai – taip galėtų būti geriau administruojama bausmė, socialinė reintegracija būtų sėkminga ir sumažėtų recidyvo galimybė; pažymi, jog, palyginti su alternatyviomis priemonėmis, įkalinimas dažniau skatina vėl griebtis nusikaltimų, už kuriuos skiriamos trumpalaikės bausmės;

17.  ragina valstybes nares pradėti taikyti bausmės koregavimo priemones, visų pirma trumpiausių bausmių atveju, įskaitant paleidimo dienai naudojimą, kad bausmę būtų galima atlikti laisvadieniais ir kalinys neprarastų darbo, taip pat viešuosius darbus ir dažnesnį namų arešto bei elektroninių sekimo priemonių taikymą; be to, mano, jog bausmės turėtų būti skiriamos labiau atsižvelgiant į konkretų atvejį, kad būtų atliekamos geriau;

18.  mano, kad, siekiant veiksmingumo, greta naujų su laisvės atėmimu nesusijusių priemonių turėtų būti taikomos ir kitos priemonės, pvz., baudžiamosios srities, švietimo ir socialinės reformos, kuriomis būtų siekiama skatinti reintegraciją ir ryšį su išorės visuomene bei ekonomiką; atsižvelgdamas į tai yra įsitikinęs, jog kalėjimų administracijos turėtų megzti tvirtus ryšius su vietos bendruomenėmis ir rengti aiškinamuosius dokumentus bei rinkti statistinius įrodymus, siekdamos įtiktini viešąją nuomonę, kad su laisvės atėmimu nesusijusios priemonės būtinos recidyvui mažinti ir ilgalaikiam saugumui mūsų visuomenėje užtikrinti; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į esamą gerąją praktiką Skandinavijos šalyse;

19.  ragina Komisiją parengti lyginamąją studiją, skirtą valstybių narių alternatyvioms priemonėms analizuoti ir geriausios nacionalinės praktikos sklaidai skatinti;

20.  ragina visas valstybes nares taikyti griežtesnes kalinių stebėsenos priemones jiems atlikus kalėjimo bausmę, kuri jiems buvo skirta už sunkų nusikaltimą; siūlo taikyti tolesnes priemones po paleidimo sušaukiant klausymą, kuriam pirmininkautų teisėjas ir kuriame dalyvautų probuotojas bei už reintegraciją atsakingas pareigūnas, siekiant įvertinti reintegraciją į visuomenę ir pakartotinio nusikaltimo riziką;

21.  pabrėžia, kad pamatiniame sprendime dėl lygtinio atleidimo ir alternatyvių sankcijų numatyta tarpusavio pripažinimo tvarka, taikoma valstybių narių naudojamoms priemonėms, pvz., kelionių ribojimui, viešiesiems darbams, bendravimo apribojimams ir išsiuntimo priemonėms, ir kad pamatiniame sprendime dėl Europos teisminės priežiūros orderių panašiai numatytas kardomasis kalinimas;

22.  ragina valstybes nares laikytis konkrečių rekomendacijų dėl pažeidžiamų kalinių kalėjimo sąlygų; apgailestauja, kad psichikos liga sergantys asmenys kartais būna ir lieka kalinami tiesiog todėl, kad kitur stokojama tinkamų paslaugų, ir primena, kad, pasak EŽTT, nederamas elgesys su psichikos liga sergančiais asmenimis gali būti laikomas EŽTK 2 straipsnio (teisė į gyvybę) ir 3 straipsnio pažeidimu tuo atveju, jei kalinys linkęs į savižudybę;

23.  apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra visapusiškai atsižvelgiama į pažeidžiamą vyresnio amžiaus ir neįgalių kalinių padėtį; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neveiksniais tapę vyresnio amžiaus kaliniai būtų išleidžiami, o neįgaliems kaliniams būtų užtikrinama reikiama infrastruktūra;

24.  ragina valstybes nares imtis veiksmų, kad su kaliniais būtų elgiamasi jų nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, bei užtikrinti kaliniams teisę į savo seksualumą;

25.  pabrėžia, kad kalinamos moterys turi specifinių poreikių ir joms turi būti užtikrinama galimybė naudotis tinkamomis medicininėmis paslaugomis ir medicinine apžiūra bei reikiamomis higienos priemonėmis; ragina valstybes nares laikytis galiojančių rekomendacijų dėl elgesio su kalinčiomis moterimis vengiant bet kokios diskriminacijos dėl lyties;

26.  mano, jog itin svarbu, kad ypatingas dėmesys kalėjimuose būtų skiriamas besilaukiančiosioms ir pagimdžiusiosioms, užtikrinant deramas patalpas maitinti krūtimi ir kvalifikuotą bei specializuotą slaugą; mano, kad būtų tinkama svarstyti alternatyvius modelius, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į vaikų gerovę kalėjimuose; tvirtina, kad automatiškai atskiriant motiną ir vaiką stipriai sutrinka vaiko emocinė būklė ir kad tai gali prilygti papildomai bausmei motinai ir vaikui;

27.  reiškia susirūpinimą dėl didelio savižudybių masto kalėjimuose; ragina visas valstybes nares parengti nacionalinį kalinamų asmenų savižudybių prevencijos veiksmų planą;

28.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad kaliniai reguliariai bendrautų su savo šeima ir draugais, leidžiant jiems atlikti skirtą bausmę netoli namų esančiose įstaigose ir skatinti apsilankymus, telefono skambučius ir elektroninio ryšio priemonių naudojimą leidus teisėjui ir stebint kalėjimo administracijai, siekiant išsaugoti šeimos ryšį; primena, kad šeimos samprata turėtų būti interpretuojama plačiai ir apimti formaliai neapibrėžtus santykius; mano, jog svarbu, kad būtų sudaromos reikiamos sąlygos šiam ryšiui palaikyti;

29.  smerkia kai kuriose valstybėse taikomą kalėjimų išskaidymo politiką, nes tai papildoma bausmė, dėl kurios kenčia kalinių šeimos; primygtinai ragina imtis priemonių, kad visi toli nuo namų kalinami kaliniai būtų perkelti arčiau, nebent teismo institucija priimtų priešingą sprendimą dėl teisiškai pagrįstų priežasčių; primena, jog, pasak EŽTT, kalinant asmenį kalėjime, kuris yra taip toli nuo jo šeimos, kad šeimos nariams labai sunku ar netgi neįmanoma jo aplankyti, gali būti pažeidžiamas EŽTK 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą);

30.  pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad su vaikais kalėjime būtų elgiamasi paisant vaiko interesų, įskaitant tai, kad jie visais atvejais turi būti laikomi atskirai nuo suaugusiųjų – taip pat ir perkeliant iš vieno kalėjimo į kitą – ir kad jiems turi būti suteikiama teisė palaikyti ryšį su šeima, nebent kitaip nuspręstų teismas; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse nepilnamečiai nusikaltėliai kali ten pat, kur ir suaugusieji, taigi jiems gresia smurto ir prievartos pavojus bei neužtikrinama specifinė pažeidžiamų asmenų grupei reikalinga priežiūra; primena, jog Direktyvoje (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams pažymima, kad pirmenybė teiktina alternatyvioms priemonėms; ragina valstybes nares steigti paauglių lankymo centrus;

31.  pažymi, kad vaikams sulaikymo įstaigose turėtų būti užtikrinama priežiūra, apsauga ir visa būtina individuali pagalba – socialinė, švietimo, profesinė, psichologinė, medicininė ir fizinė – kurios jiems gali prireikti atsižvelgiant į jų amžių, lytį ir asmenybę; ragina valstybes nares vietoj įkalinimo remti saugių švietimo centrų, kuriuose būtų teikiamos vaiko psichiatro paslaugos sunkiausiems vaikams, kūrimą; ragina valstybes nares užtikrinti ypatingą vaikų sulaikymo įstaigose priežiūrą ir specialią apsaugą;

32.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamas švietimo priemones kalėjime esantiems nepilnamečiams; pažymi, kad vaikai sulaikymo įstaigose turi turėti prieigą prie programų, pagal kurias galėtų iš anksto pasirengti grįžti į savo bendruomenę, įskaitant visapusišką dėmesį jų emociniams ir fiziniams poreikiams, jų šeimos santykiams, būstui, mokymuisi bei galimybėms įsidarbinti, taip pat socialiniam ir ekonominiam statusui;

33.  ragina Komisiją steigti konkrečias darbo grupes, kurias sudarytų valstybių narių teisingumo ministerijų ir nacionalinės valdžios institucijų bei reikiamoje srityje dirbančių NVO atstovai, siekiant palengvinti geriausios praktikos mainus;

34.  pabrėžia, kad vaikai sulaikymo įstaigose turi palaikyti reguliarų ir prasmingą ryšį su tėvais, šeima ir draugais dalyvaudami apsilankymuose ir susirašinėdami, nebent apribojimai būtų reikalingi teisingumo ir vaiko interesų tikslais; primena, kad ši teisė niekuomet neturėtų būti ribojama siekiant nubausti;

35.  prašo Komisijos skatinti politiką, skirtą diskriminacijai, kurią gali patirti kalinamų tėvų vaikai, įveikti, siekiant stiprinti socialinę integraciją ir kurti įtraukią ir teisingą visuomenę;

36.  pripažįsta vaiko teisę palaikyti tiesioginį ryšį su sulaikytu tėvu ar motina ir tuo pačiu pakartoja, kad kalinys turi teisę į tėvystę ar motinystę; šiuo požiūriu mano, kad kalėjimuose turėtų būti įrengiamos tinkamos vaikams skirtos erdvės, kurioje vaikus prižiūrėtų deramai apmokyti kalėjimo pareigūnai, socialiniai darbuotojai ir NVO savanoriai, galintys padėti vaikams ir šeimoms apsilankymų kalėjime metu;

37.  ragina Komisiją įvertinti galimybę parengti ES lygmens susitarimo memorandumą, siekiant užtikrinti tėvystės santykių su įkalintais tėvais išsaugojimą ir leisti tėvams dalyvauti jų vaikų švietimo požiūriu svarbiomis progomis bei taip užtikrinti nepilnamečių interesus;

38.  pabrėžia, kad kitoje, t. y. ne savo gyvenamosios vietos, valstybėje narėje sulaikytiems kaliniams sunkiau palaikyti ryšį su savo šeima;

39.  ragina valstybes nares laikytis galiojančių rekomendacijų dėl elgesio su užsieniečiais kaliniais atsižvelgiant į jų teisę nepatirti diskriminacijos ir pirmiausia skatinti kultūros tarpininkų veiklą;

40.  ragina valstybes nares kalinimą vienutėje taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir kai kalinys kelia pavojų kitiems kaliniams arba sau ir sukurti visus įmanomus mechanizmus siekiant užkirsti kelią smurtui; ragina valstybes nares liautis taikius kalinimą vienutėje nepilnamečiams;

41.  ragina valstybes nares veiksmingiau kovoti su prekybos neteisėtomis ir narkotinėmis medžiagomis kalėjimuose reiškiniu;

42.  primena visuotinės teisės į sveikatą principą ir ragina valstybes nares sudaryti galimybę naudotis deramomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir tinkamomis medicininėmis sąlygomis kalėjime bei užtikrinti, kad kaliniai turėtų galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kai tik jiems jų prireikia, į kiekvieną kalėjimą paskiriant pakankamą skaičių kvalifikuotų praktikuojančių medikų; reiškia susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais kaliniai ne vienoje valstybėje narėje susiduria mėgindami kreiptis į gydytoją ar gauti psichologo pagalbą;

43.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad kaliniai, sergantys sunkiomis arba lėtinėmis ligomis, įskaitant vėžį, gautų jiems būtiną specialų gydymą;

44.  ragina valstybes nares, kurios dar netaiko praktikos, kai sunkiai sergančio kalinio bausmė koreguojama humanitariniais pagrindais, svarstyti galimybę ją taikyti gavus teismo leidimą ir atsižvelgiant į kalinio keliamo pavojaus laipsnį bei ekspertų komiteto nuomonę;

45.  ragina valstybes nares kovoti su kalėjimuose stiprėjančiu radikalėjimo reiškiniu, kartu apsaugant religijos laisvę ir vengiant diskriminacijos, susijusios su konkretaus tikėjimo praktikavimu; pabrėžia, kad vykdant bet kokią konkrečią programą, nukreiptą į tam tikrą kalinių grupę, pvz., į suradikalėjusiais laikomus asmenis, turi būti vadovaujamasi tais pačiais žmogaus teisių kriterijais ir tarptautiniais įsipareigojimais, kurie taikomi visiems kitiems kaliniams; rekomenduoja kalėjimų administracijoms informuoti kompetentingas valdžios institucijas apie asmenų radikalėjimą;

46.  pabrėžia, kad kalinimas nežmoniškomis sąlygomis, netinkamas elgesys ir kalėjimų perpildymas gali būti radikalėjimo riziką didinantys veiksniai;

47.  mano, kad su radikalėjimu gali būti veiksmingai kovojama, inter alia, gerinant ankstyvųjų reiškinio ženklų atpažinimą (pvz., apmokant personalą ir užtikrinant geresnę žvalgybą kalėjimuose), tobulinant veiksmų ekstremistinio elgesio atveju mechanizmus, vystant švietimo priemones ir remiant religijų dialogą bei komunikaciją; mano, kad geresnė mentorystė, didesnė psichologo priežiūra arba bendravimas su asmenimis, kurie deradikalizavosi, nepaprastai svarbūs kovojant su radikalėjimu; pažymi, kad jaunimas ypač pažeidžiamas propagandos, kurią platina teroristinės organizacijos, požiūriu; ragina valstybes nares kurti deradikalizavimosi programas;

48.  laikosi nuomonės, kad valstybių narių stebėsenos veikla turėtų apimti teisminių ir (arba) už kovą su terorizmu atsakingų nacionalinių institucijų informavimą apie pavojingiausius suradikalėjusius kalinius;

49.  ragina valstybes nares keistis geriausia praktika siekiant užkirsti kelią radikalėjimui kalėjimuose ir nepilnamečiams skirtose sulaikymo įstaigose bei su juo kovoti; primena, kad, siekiant kovoti su radikalėjimu kalėjimuose, ES pagal Europos saugumo darbotvarkę yra numačiusi finansavimą kalėjimų personalo mokymams; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) kompetencijos centru ir pirmiausia toliau dalytis praktine patirtimi jo Kalėjimų ir lygtinio atleidimo darbo grupės veiklos pagrindu;

50.  pažymi, kad skirtingos kalinimo taisyklės kalinių, kurie laikomi suradikalėjusiais arba užverbuotais teroristinių organizacijų, atžvilgiu yra galima priemonė radikalėjimui kalėjimuose riboti; tačiau įspėja, kad bet kuri tokia priemonė turėtų būti taikoma tik kaskart atsižvelgiant konkretų atvejį ir grindžiama teismo sprendimu, be to, jai turėtų būti taikoma kompetentingos teisminės institucijos kontrolė;

51.  pabrėžia, kad kalėjimų personalas dirba itin didelės ištvermės reikalaujantį darbą bendruomenės labui, taigi turėtų gauti deramą atlyginimą ir dirbti tinkamomis darbo sąlygomis, o jos turėtų apimti nemokamas psichologo konsultacijas ir specialias pagalbos linijas, skirtas padėti darbuotojams, susiduriantiems su problemomis, kurios gali turėti įtakos jų darbui;

52.  primena, kad socialinis kalėjimų darbuotojų pripažinimas ir sistemingas jų mokymas itin svarbūs norint užtikrinti saugias ir tinkamas sulaikymo sąlygas kalėjimuose; ragina valstybes nares dalytis informacija, keistis gerąja praktika ir ją taikyti bei priimti savo kalėjimų personalo elgesio ir etikos kodeksą; šiuo tikslu ragina sušaukti generalinę kalėjimų administracijų asamblėją, kuri turėtų apimti kalėjimų personalo atstovus;

53.  primena, kad fundamentalų vaidmenį atlieka socialinis dialogas su kalėjimų darbuotojais, taip pat būtinybė įtraukti darbuotojus juos informuojant ir konsultuojantis su jais, ypač kai kuriamos naujos sulaikymo koncepcijos, skirtos kalėjimų sistemoms ir sąlygoms gerinti, įskaitant tas, kuriomis siekiama suvaldyti radikalėjimo grėsmes;

54.  ragina valstybes nares užtikrinti reguliarų kalinių ir kalėjimų personalo dialogą, nes, geri darbuotojų ir kalinių darbo santykiai yra esminis dinamiško saugumo elementas siekiant deeskaluoti potencialų incidentą arba atkurti gerą tvarką dialogo pagrindu;

55.  ragina valstybes nares skatinti kalėjimų valdytojus įsipareigoti sukurti kalėjimo tarybas visose įstaigose;

56.  ragina Komisiją inicijuoti Europos forumą kalėjimo sąlygų klausimais, siekiant paskatinti visų valstybių narių ekspertus ir praktikuojančius specialistus keistis geriausia praktika;

57.  ragina Komisiją ir ES institucijas imtis būtinų su savo kompetencijos sritimis susijusių priemonių ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos ir saugomos kalinių – visų pirma pažeidžiamų asmenų, vaikų, psichikos liga sergančių asmenų, neįgaliųjų ir moterų – pagrindinės teisės, įskaitant bendrų Europos kalinimo standartų ir taisyklių priėmimą visose valstybėse narėse;

58.  ragina Komisiją stebėti ir rinkti informaciją bei statistiką apie sulaikymo sąlygas visose valstybėse narėse ir apie bet kokius sulaikytųjų pagrindinių teisių pažeidimo atvejus, užtikrinant pagarbą subsidiarumo principui; ragina valstybes nares leisti Parlamento nariams be kliūčių atvykti į kalėjimus ir sulaikymo įstaigas;

59.  ragina valstybes nares priimti Europos kalėjimų chartiją, vadovaujantis 2004 m. balandžio 27 d. Europos Tarybos rekomendacija Nr. 1656/2004;

60.  ragina valstybes nares skatinti kalinių reintegravimo į pilietinį gyvenimą politiką, visų pirma politiką, kuria būtų siekiama šalinti struktūrines buvusių kalinių reintegracijos į visuomenę kliūtis, taip pat parengti bausmių stebėsenos ir koregavimo politiką; pažymi, kad recidyvas ne toks dažnas, kai kaliniai būna paruošiami gyvenimą kalėjime iškeisti į gyvenimą už jo ribų;

61.  mano, kad atkūrimo ir apsaugos principu grindžiamos baudžiamojo teisingumo sistemos automatiškai apima didesnę pagarbą asmens žmogaus orumui, nes pagal šį principą siekiama apsaugoti visuomenę ir reabilituoti asmenį padedant pasiekti perauklėjimo tikslus, numatytus skiriant bausmę, reintegruoti kalinius socialiai ir apriboti recidyvo galimybę; apgailestauja, kad daugumoje valstybių narių pirmenybė beveik visada teikiama drausminėms procedūroms, o ne tarpininkavimo ir atkuriamosios praktikos vystymui; ragina valstybes nares prioritetą teikti politikai ir teisės aktams, kuriais didžiausias dėmesys būtų skiriamas atkuriamajam ir tarpininkavimu grindžiamam teisingumui, pagrįstam socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis, o ne išimtinai baudžiamosiomis priemonėmis;

62.  pabrėžia, kad svarbu sudaryti galimybes kaliniams įgyti švietimo ir profesinę kvalifikaciją; ragina valstybes nares visiems kaliniams siūlyti prasmingą veiklą, pvz., mokymus siekiant lavintis ar galimybes dirbti vadovaujantis tarptautiniais standartais, kad kaliniai grįžtų į visuomenę ir kad jiems atlikus bausmę kalėjime būtų užtikrintos priemonės gyventi nenusikalstant; ragina valstybes nares užtikrinti, kad sulaikymo metu kaliniai dirbtų, studijuotų siekdami įgyti kvalifikaciją arba lankytų mokymo kursus ir geriau išnaudotų savo laiką bei pasirengtų savo reintegracijai į visuomenę; mano, jog nepaprastai svarbu, kad nepilnamečiai turėtų galimybę mokytis ir dalyvauti profesinio rengimo veikloje;

63.  ragina valstybes nares kurti priemones kalinių grįžimui į darbo gyvenimą paremti, siekiant nustatyti įsidarbinimo galimybes atsižvelgiant į vietos poreikius, organizuoti mokymus ir darbą kuo labiau juos pritaikant atitinkamoms reikmėms bei jiems vadovauti ir palaikyti nuolatinį dialogą su darbdavių atstovais; ragina valstybes nares rengti mokymų schemas, kuriomis būtų siekiama skatinti darbdavius ir privačias įmones siūlyti profesinius mokymus kaliniams ir, pasibaigus sulaikymo laikotarpiui, juos įdarbinti; ragina valstybes nares kurti paskatas darbdaviams, pageidaujantiems įdarbinti kalinius, arba raginti buvusius kalinius kurti savo įmones, įskaitant finansines ir mokestines paskatas; taip pat ragina valstybes nares steigti į laisvę išėjusiems kaliniams skirtus kontaktinius punktus, kurie siūlytų informaciją ir pagalbą, susijusią su darbo paieška, taip pat privalomą ir griežtai prižiūrimą nuotolinio mokymosi veiklą;

64.  primena, kad Europos socialinis fondas yra Sąjungos finansinė priemonė, kurios tikslas – užtikrinti geresnes darbo galimybes milijonams europiečių, visų pirma tiems, kuriems sunku susirasti darbą, įskaitant kalinius ir buvusius nusikaltėlius; palankiai vertina tai, kad kuriami projektai, kuriais padedama reintegruoti kalinius į visuomenę ir darbo rinką jiems atlikus bausmę;

65.  pabrėžia, kad kalinio atliekamas darbas nė vienu atveju neturėtų būti laikomas būdu bausti ir kad turi būti kovojama su galimu piktnaudžiavimu; pabrėžia, jog kaliniams siūlomos darbo galimybės turėtų atitikti šiuolaikinius darbo standartus ir metodus bei turėtų būti organizuojamos taip, kad veiktų pagal šiuolaikiškas valdymo sistemas ir gamybos procesus; ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbas kalėjime būtų apmokamas geriau negu dabar; ragina Komisiją atlikti lyginamąjį kalinių darbo užmokesčio valstybėse narėse tyrimą, siekiant nustatyti teisingą ilgalaikį darbo užmokesčio dydį, kad galimybe dirbti turėtų kiekvienas kalinys;

66.  ragina valstybes nares dalytis geriausia praktika švietimo, reabilitacijos ir reintegracijos programų srityje, visų pirma siekiant gerinti reintegraciją išėjus iš kalėjimo ir padėti užkirsti kelią recidyvui bei tolesniam radikalėjimui;

67.  ragina ES institucijas techniniu ir ekonominiu požiūriu kuo labiau remti kalėjimo sistemų ir sąlygų gerinimą, ypač valstybėse narėse, kurios patiria didelius finansinius sunkumus;

68.  ragina Komisiją kas penkerius metus po šios rezoliucijos priėmimo skelbti išsamias ataskaitas apie padėtį Europos kalėjimuose, įskaitant išsamią kaliniams teikiamų švietimo ir mokymo paslaugų kokybės analizę ir kalinimo alternatyvų rezultatų įvertinimą (jie turėtų apimti ir recidyvo rodiklį);

69.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarui ir Europos komitetui prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą.

(1) OL C 32, 1996 2 5, p. 102.
(2) OL C 98, 1999 4 9, p. 299.
(3) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 12.
(4) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 82.
(5) OL L 190, 2002 7 18, p. 1.
(6) OL L 327, 2008 12 5, p. 27.
(7) OL L 337, 2008 12 16, p. 102.
(8) OL L 294, 2009 11 11, p. 20.
(9) OL L 132, 2016 5 21, p. 1.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0410.
(11) www.unodc.org/documents/brussels/News/2016.10_Handbook_on_VEPs.pdf.

Teisinis pranešimas