Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. lapkričio 30 d. - BriuselisGalutinė teksto versija
Nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimas 2017 m.
 Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projektas. Mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų sumažinimas pagal atnaujintas išlaidų prognozes ir atnaujintas įplaukas (nuosavus išteklius ir baudas)
 Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant 2018 m. Sąjungos bendrajame biudžete numatyti išteklių avansams mokėti
 Lankstumo priemonės lėšų mobilizavimas siekiant finansuoti skubias biudžeto priemones nuolatinėms migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Graikijos paraiška „EGF/2017/003 GR/Attica retail“)
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas pagal Suomijos paraišką „EGF/2017/005 FI/Retail“
 2018 m. biudžeto procedūra
 Prašymas atšaukti Anos Gomes (Ana Gomes) imunitetą
 Lėšų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir lėšų investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui pakeitimai ***I
 ES ir Egipto susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje: Egipto dalyvavimas Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) ***
 ES ir Alžyro susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje: Alžyro dalyvavimas Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) ***
 ES ir Jordanijos susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje: Jordanijos dalyvavimas Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) ***
 Čilės, Islandijos ir Bahamų prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
 Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
 San Marino prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
 Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
 Pereinamojo laikotarpio priemonės, skirtos 9-ojo TFAS įdiegimo poveikiui mažinti ***I
 Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos ***I
 Neužtikrintų skolos priemonių eiliškumas nemokumo atveju ***I
 Pridėtinės vertės mokesčio prievolės, taikomos paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis *
 Administracinis bendradarbiavimas ir kova su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje *
 Padėtis Jemene
 Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimas

Nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimas 2017 m.
PDF 332kWORD 40k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/344 dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2017 m. (COM(2017)0900 – C8-0408/2017 – 2017/2265(BUD))
P8_TA(2017)0452A8-0372/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0900 – C8-0408/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2), ypač į jo 14 punktą,

–  atsižvelgdamas į bendrą tekstą, kurį Taikinimo komitetas patvirtino 2017 m. lapkričio 18 d. (A8-0359/2017) vykstant taikinimui dėl 2018 metų bendrojo biudžeto projekto,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/344 dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2017 m.(3),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0372/2017),

A.  kadangi 2017 m. Europos Parlamento ir Tarybos mobilizuota nenumatytų atvejų rezervo lėšų suma 1 906,1 mln. EUR viršijo numatytas 3 išlaidų kategorijos (Saugumas ir pilietybė) ir 4 išlaidų kategorijos (Europos vaidmuo pasaulyje) įsipareigojimų viršutines ribas;

B.  kadangi Europos Parlamentas ir Taryba, siekdami padengti šią sumą, 2017 m. nusprendė kompensuoti 575,0 mln. EUR iš nepaskirstytos 2 išlaidų kategorijos (Tvarus augimas. Gamtos ištekliai) maržos, taip pat 507,3 mln. EUR, 570,0 mln. EUR ir 253,9 mln. EUR iš nepaskirstytų atitinkamai 5 išlaidų kategorijos (Administravimas) 2017, 2018 ir 2019 m. maržų;

C.  kadangi 2018 m. biudžetui tvirtinti sušauktas Taikinimo komitetas vėliau, atsižvelgdamas į pirmiau minėtą nenumatytų atvejų rezervo lėšų kompensavimą, sutarė pakoreguoti sumas, siekdamas iš 2018 m. 5 išlaidų kategorijos kompensavimui skirtą sumą sumažinti 252,0 mln. EUR ir numatyti atitinkamą kompensavimui skirtiną sumą 5 išlaidų kategorijoje 2020 m.;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą, kuris yra susitarimo dėl 2018 m. biudžeto dalis, persvarstyti nenumatytų atvejų rezervo lėšų kompensavimui 2017 m. mobilizuotą sumą, kad būtų padidinta bendra numatyta 2018 m. įsipareigojimų marža; apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės pernelyg didelį dėmesį skiria DFP viršutinių ribų nesiekiančioms nustatytoms maržoms, dažnai nekreipdamos dėmesio į specialiųjų priemonių teikiamas lankstumo galimybes;

2.  pabrėžia, kad, net ir nepersvarsčius kompensavimo, bendra įsipareigojimų marža sutartame 2018 m. biudžete jau dabar siekia 1 348,3 mln. EUR, nors vis dar yra galimybė naudoti daugiau kaip 900 mln. EUR pagal lankstumo priemonę ir pagal bendrąją įsipareigojimų maržą; nurodo, kad 2018 metais turėtų atsirasti galimybė pagal bendrąją įsipareigojimų maržą ir pagal lankstumo priemonę panaudoti dar 1,2 mlrd. EUR;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus nurodytą – nors ir neesminę – kompensavimo peržiūrą būtų užtikrinta galimybė jau 2018 m., o ne 2020 m., naudoti papildomą 252 mln. EUR dydžio maržą, taip suteikiant papildomo lankstumo ankstesniu šios DFP etapu;

4.  apgailestauja, kad Europos Parlamentas ir Taryba turi paskirstyti atitinkamą kompensavimą pagal 5 išlaidų kategoriją nuo 2018 iki 2020 m., kad ES biudžetui būtų suteiktas 2018 m. reikalingas lankstumas; reiškia susirūpinimą, kad dėl šių veiksmų 2020 m. bus atitinkamai sumažinta 5 išlaidų kategorijos marža; pažymi, kad tokios netipinės strategijos taikymas siunčia aiškų signalą, jog ES biudžetas nėra papildomas reikiamais ištekliais, kurie būtini Sąjungos politikai ir programoms vykdyti;

5.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

6.  paveda Pirmininkui su Tarybos pirmininku pasirašyti šį sprendimą ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/344 dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2017 m.

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/9.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) OL L 50, 2017 2 28, p. 57–58.


Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projektas. Mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų sumažinimas pagal atnaujintas išlaidų prognozes ir atnaujintas įplaukas (nuosavus išteklius ir baudas)
PDF 328kWORD 44k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija Tarybos pozicija dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projekto: mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų sumažinimas pagal atnaujintas išlaidų prognozes ir atnaujintas įplaukas (nuosavus išteklius ir baudas) (14275/2017 – C8-0417/2017 – 2017/2217(BUD))
P8_TA(2017)0453A8-0379/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2016 m. gruodžio 1 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projektą, kurį Komisija patvirtino 2017 m. spalio 9 d. (COM(2017)0597),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 27 d. priimtą ir tą pačią dieną Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projekto (14275/2017 – C8-0417/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0379/2017),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projekto tikslas – patikslinti biudžetą tiek išlaidų, tiek įplaukų požiūriu siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius;

B.  kadangi, atsižvelgiant į išlaidas, Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projekte 7 719,7 mln. EUR suma sumažinamas mokėjimų asignavimų lygis, daugiausia pagal 1b išlaidų kategorijos (Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda) biudžeto eilutes ir, mažesniu mastu, pagal 2 išlaidų kategoriją (Tvarus augimas. Gamtos ištekliai), 3 išlaidų kategoriją (Saugumas ir pilietybė) ir 4 išlaidų kategoriją (Europos vaidmuo pasaulyje), taip pat sumažinamas Europos Sąjungos solidarumo fondo mokėjimų asignavimų lygis, ir todėl atitinkamai sumažinami nacionaliniai įnašai;

C.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projekte 15,33 mln. EUR suma sumažinamas įsipareigojimų asignavimų lygis pagal 2 išlaidų kategoriją ir leidžiama naudoti 46 mln. EUR ES solidarumo fondo įsipareigojimų asignavimų;

D.  kadangi, atsižvelgiant į įplaukas, Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projekte taip pat atliekami patikslinimai, susiję su tradicinių nuosavų išteklių (t. y. muitų ir cukraus mokesčių), pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) bazių prognozių peržiūra, ir į biudžetą įtraukiamos 2013 bei 2016 m. Jungtinei Karalystei taikytos korekcijos ir jų finansavimas;

E.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projekte atsižvelgiama į bendrą 3 209,7 mln. EUR baudų sumą, kuri yra galutinė ir didesnė nei iš pradžių 2017 m. biudžete numatyta suma, ir dviejų sumų skirtumas (2 209,7 mln. EUR) skiriamas valstybių narių nuosavų išteklių įnašams į Sąjungos biudžetą sumažinti;

F.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projekte numatomos grįžtamosios lėšos į nacionalinius biudžetus – 9 829,6 mln. EUR suma, papildanti 6 405 mln. EUR grįžtamųjų lėšų sumą, kuri jau patvirtinta atsižvelgiant į Taisomąjį biudžetą Nr. 2/2017;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl mokėjimų pertekliaus, kuris sudaro 7 719,7 mln. EUR sumą; yra ypač nustebęs dėl Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų padėties 1b išlaidų pakategorėje, kai valstybės narės liepos mėn. pateikė patikslintas ir 5,9 mlrd. EUR sumažintas savo mokėjimų prašymų prognozes dėl to, kad nuolat vėluojama įgyvendinti programas, taip užkirsdamos kelią daugeliui galimų projektų ir paramos gavėjų pasinaudoti Sąjungos parama; taip pat apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nesugebėjo numatytu greičiu pradėti savo nacionalinių programų, susijusių su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF) ir Vidaus saugumo fondu (VSF), ir tinkamai įgyvendinti pabėgėlių perkėlimo mechanizmų, o dėl to 3 išlaidų kategorijos lėšos sumažintos 287,6 mln. EUR;

2.  atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą nepakankamo panaudojimo pagal 1b išlaidų pakategorę priežasčių analizę, pvz., į didelį siekį įsisavinti 2007–2013 m. finansinius paketus, vėlyvą teisinių bazių tvirtinimą, ilgą nacionalinių institucijų skyrimo laikotarpį, naujos teisinės sistemos įneštus pokyčius ir sumažintas paskatas dėl N+3 įsipareigojimų panaikinimo taisyklės; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atsižvelgiant į naujausias Komisijos mokėjimų prognozes, ir ateinančiais metais lėšos bus nepakankamai panaudojamos, todėl papildoma 31 mlrd. EUR mokėjimų suma bus perkelta į kitą daugiametę finansinę programą (DFP); atkreipia dėmesį į tai, kad ne visos valstybės narės patiria tokius pačius įgyvendinimo sunkumus; primygtinai ragina būtent tas valstybes nares, kurių nepakankamo panaudojimo lygis labai aukštas, imtis reikiamų priemonių ir, padedant Komisijai, tinkamai įgyvendinti Sąjungos programas, dėl kurių bendrai susitarta;

3.  apgailestauja, kad vėluojama išmokėti Sąjungos lėšas ES narystės siekiančiose ir kaimyninėse valstybėse, dėl to labai sumažėja mokėjimai (702,2 mln. EUR) tuo metu, kai jų labiausiai reikėtų; atkreipia dėmesį į nenuspėjamas aplinkybes, kuriomis Sąjunga kartais raginama veikti; ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių, be kita ko, aktyviau vykdyti politinį dialogą ir teikti techninę paramą, siekiant išvengti tokio vėlavimo;

4.  kita vertus, su pasitenkinimu pažymi, kad Sąjungos programos pagal 1a išlaidų pakategorę (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti) apskritai gerai įgyvendinamos, kaip matyti iš šio taisomojo biudžeto projekto ir neseniai patvirtinto bendrojo perkėlimo, kai pagal 1a išlaidų pakategorę panaudojama didelė dalis pagal kitas išlaidų kategorijas nepakankamai panaudotų mokėjimų; pabrėžia, kad tai įrodo, jog Taryba yra neteisi nuolat taikydama metodą, pagal kurį mažinami šios išlaidų pakategorės asignavimai remiantis tariamu įsisavinimo pajėgumo trūkumu;

5.  dar kartą apgailestauja dėl to, kad sumos, susigrąžintos dėl nepakankamo Sąjungos programų įgyvendinimo ir baudų, skirtų pagal Sąjungos konkurencijos politiką, yra skiriamos tam, kad būtų sumažinti valstybių narių BNP įnašai, o ne naudojamos siekiant finansuoti Sąjungos prioritetus; pabrėžia, kad pagal Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projektą valstybėms narėms sugrąžinama 9 829,6 mln. EUR BNP įnašų suma, papildanti 6 405 mln. EUR grįžtamųjų lėšų sumą, kuri jau patvirtinta Taisomajame biudžete Nr. 2/2017; atkreipia dėmesį į tai, kad po svarstymo Parlamente, taikinimo laikotarpio pradžioje Sąjungos 2018 m. biudžeto išlaidų klausimu dvi biudžeto valdymo institucijos nesutaria tik dėl 3 619,8 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 2 182,4 mokėjimų asignavimų sumos;

6.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projekto;

7.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 6/2017 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 51, 2017 2 28.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant 2018 m. Sąjungos bendrajame biudžete numatyti išteklių avansams mokėti
PDF 326kWORD 40k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant 2018 m. Sąjungos bendrajame biudžete numatyti išteklių avansams mokėti (COM(2017)0270 – C8-0161/2017 – 2017/2076(BUD))
P8_TA(2017)0454A8-0371/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0270 – C8-0161/2017),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 11 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. trišalio nagrinėjimo procedūros rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0371/2017),

A.  kadangi, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 661/2014(4), avansams mokėti galima naudoti Sąjungos bendrojo biudžeto 50 000 000 EUR asignavimų sumą;

1.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant 2018 m. Sąjungos bendrajame biudžete numatyti išteklių avansams mokėti

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/508.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 189, 2014 6 27, p. 143).


Lankstumo priemonės lėšų mobilizavimas siekiant finansuoti skubias biudžeto priemones nuolatinėms migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti
PDF 329kWORD 44k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo siekiant finansuoti skubias biudžeto priemones nuolatinėms migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti (COM(2017)0271 – C8-0163/2017 – 2017/2077(BUD))
P8_TA(2017)0455A8-0370/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0271 – C8-0163/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ypač į jo 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2), ypač į jo 12 punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2017 m. birželio 29 d. (COM(2017)0400), iš dalies pakeistą Taisomuoju raštu Nr. 1/2018 (COM(2017)0615),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 4 d. Tarybos priimtą poziciją dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11815/2017 – C8-0313/2017),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. poziciją dėl 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(3),

–  atsižvelgdamas į bendrą tekstą, kurį 2017 m. lapkričio 18 d. patvirtino Taikinimo komitetas (14587/17 – C8-0416/2017),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0370/2017),

A.  kadangi, išnagrinėjus visas galimybes perskirstyti įsipareigojimų asignavimus pagal 3 išlaidų kategoriją (Saugumas ir pilietybė), paaiškėjo, kad reikia mobilizuoti lankstumo priemonę įsipareigojimų asignavimams suteikti;

B.  kadangi Komisija buvo pasiūliusi mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas viršijant 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą ir finansavimą iš Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto papildyti 817,1 mln. EUR dydžio suma priemonėms migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo srityse finansuoti;

C.  kadangi 2018 m. biudžetui svarstyti sušauktas Taikinimo komitetas sutiko mobilizuoti dar 20,2 mln. EUR padidinus asignavimus pagal 3 išlaidų kategoriją;

1.  pažymi, kad 2018 m. 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos neleidžia tinkamai finansuoti neatidėliotinų priemonių migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo srityse;

2.  todėl sutinka, kad būtų mobilizuota 837,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma pagal lankstumo priemonę;

3.  be to, pritaria siūlymui skirti atitinkamus mokėjimų asignavimus, 2018 m. sudarysiančius 464 mln. EUR, 2019 m. – 212,7 mln. EUR, 2020 m. – 126,4 mln. EUR ir 2021 m. – 34,2 mln. EUR;

4.  pakartoja, kad šios priemonės lėšų mobilizavimas, kaip numatyta DFP reglamento 11 straipsnyje, dar kartą parodo, jog labai svarbu, kad Sąjungos biudžetas būtų lankstesnis;

5.  pakartoja požiūrį, kuriuo vadovaujasi jau ilgą laiką, kad mokėjimai, susiję su įsipareigojimais, anksčiau mobilizuotais pagal lankstumo priemonę, gali būti skaičiuojami tik virš viršutinių DFP ribų;

6.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

7.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo siekiant finansuoti skubias biudžeto priemones nuolatinėms migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/8.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0408.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (Graikijos paraiška „EGF/2017/003 GR/Attica retail“)
PDF 344kWORD 43k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Graikijos paraiška „EGF/2017/003 GR/Attica retail“) (COM(2017)0613 – C8-0360/2017 – 2017/2229(BUD))
P8_TA(2017)0456A8-0367/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0613 – C8-0360/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2013, kurioje teigiama, kad EGF sukūrė tikrą ES pridėtinę vertę, bendrai finansuodamas atleistiems darbuotojams skirtas paslaugas ar išmokas, kurios paprastai nėra skiriamos pagal valstybių narių bedarbio pašalpų sistemas,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į savo nuo 2007 m. sausio mėnesio priimtas rezoliucijas dėl EGF lėšų mobilizavimo, taip pat į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pastabas dėl pateiktų paraiškų,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0367/2017),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi Graikija pateikė paraišką dėl finansinės EGF paramos „EGF/2017/003 GR/Attica“ po to, kai iš devynių įmonių, kurių veikla patenka į mažmeninės prekybos ekonomikos sektorių Atikos regione ir dešimtyje kitų regionų(4) buvo atleisti 725 darbuotojai;

C.  kadangi paraiška grindžiama EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais intervencijos kriterijais;

D.  kadangi, siekdama nustatyti šių atleidimų ryšį su pasaulio finansų ir ekonomikos krize, Graikija teigia, kad jos ekonomika šešerius metus iš eilės (2008–2013 m.) patyrė didelį nuosmukį; kadangi 2008–2016 m. Graikijos BVP sumažėjo 26,2 proc., valdžios sektoriaus vartojimas – 22,8 proc. ir šalyje atsirado 700 000 daugiau bedarbių; kadangi, siekiant grąžinti užsienio skolą, nuo 2008 m. Graikijos vyriausybėms teko padidinti mokesčių tarifus, racionalizuoti viešąsias išlaidas ir sumažinti atlyginimus ir išmokas viešojo sektoriaus darbuotojams, ypač pensijas, o dėl taikomų tokios politikos priemonių darbo užmokestis privačiajame sektoriuje taip pat sumažėjo; kadangi sumažėjus pajamoms sumažėjo vartojimas ir tai padarė didelį neigiamą poveikį mažmeninei prekybai;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos ir kad Graikija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 2 949 150 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. bendrų išlaidų, siekiančių 4 915 250 EUR;

2.  pažymi, kad Komisija laikėsi dvylikos savaičių nuo užpildytos paraiškos gavimo iš Graikijos valdžios institucijų termino, 2017 m. spalio 23 d. baigė vertinti, ar paraiška atitinka finansinės paramos suteikimo sąlygas, ir tą pačią dieną apie atliktą vertinimą pranešė Parlamentui;

3.  pažymi, kad devynioms susijusioms įmonėms priklauso parduotuvės ir prekybos centrai, kurie parduoda vartojimo prekes; apgailestauja, kad 2008–2015 m. laikotarpiu labai sumažėjo mažmeninio pardavimo apimtis, kuri svyravo nuo 60 proc. buitiniams prietaisams iki 30 proc. mažmeninės prekybos maisto prekėms ir 23 proc. prekybos centrams;

4.  pripažįsta, kad šie atleidimai yra tiesiogiai susiję su mažmeninės prekybos sektoriaus silpnėjimu nuo 2008 m.; pažymi, kad 2008–2015 m. laikotarpiu mažmeninės prekybos, gamybos ir statybos sektoriuose buvo panaikinta 164 000 darbo vietų, o tai sudaro 64,2 proc. visų panaikintų darbo vietų;

5.  primena, kad dėl ekonomikos krizės nuo 2008 m. labai sumažėjo Graikijos namų ūkių perkamoji galia; konstatuoja, kad smarkiai sumažėjusios įmonėms ir asmenims teikiamos paskolos padarė poveikį mažmeninės prekybos sektoriaus įmonėms; apgailestauja, kad dėl šių dviejų veiksnių bendras apyvartos indeksas mažmeninės prekybos sektoriuje 2008–2016 m. laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 63 proc.; nurodo, kad nuo 2008 m. taikomos griežtos taupymo priemonės, ypač darbo užmokesčio sumažinimas, naujai susiderėtos nuomos sąlygos ir sąskaitų apmokėjimo terminų atidėjimas, dar labiau pablogino padėtį; nurodo, kad iš šio atvejo aiškiai matoma, kad taikytos priemonės negali padėti veiksmingai ir ilgam laikotarpiui įveikti ekonomikos krizės;

6.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Atikos regione, kuriame buvo atleista daugiau nei 70 proc. darbuotojų, nedarbo lygis siekia 22,9 proc., o kituose dešimt regionų – nuo 19,5 proc. Egėjo regione iki 26,8 proc. Epyro ir Vakarų Makedonijos regionuose; nerimauja, kad dėl tokių atleidimų gali dar labiau pablogėti nedarbo padėtis, su kuria šie regionai susiduria nuo ekonomikos ir finansų krizės pradžios; ypač pažymi, kad 31,8 proc. Atikos gyventojų gresia skurdas ar socialinė atskirtis;

7.  pažymi, kad Graikija planuoja taikyti penkių rūšių priemones: profesinį orientavimą, ii) mokymą, perkvalifikavimą ir profesinį mokymą, iii) paramą verslui steigti, iv) darbo paieškos išmoką ir mokymo išmoką ir v) subsidiją darbo vietų kūrimui;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad 85,2 proc. tikslinių paramos gavėjų yra vyresni kaip 55 metų amžiaus žmonės, iš kurių 24,8 proc. yra vyresni kaip 64 metų; pabrėžia, jog, deja, nebuvo įmanoma rasti perspektyvaus sprendimo siekiant išvengti jų atleidimo, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ieškant darbo ilgas tose pačiose pareigose dirbtas laikotarpis vertinamas kaip trūkumas; palankiai vertina Graikijos sprendimą darbuotojams rengti profesinio mokymo kursus, atitinkančius jų, visų pirma vyresnio amžiaus paramos gavėjų, ir dabartinius darbo rinkos poreikius;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su Graikijos visuotinės darbuotojų konfederacijos (GSEE) generaliniu sekretoriumi ir jos atstovais, ir tai vertina teigiamai; primena, kad patikimas socialinis dialogas, grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu ir atsakomybės pasidalijimu, – tai geriausia priemonė ieškant sutartinų sprendimų ir bendrų perspektyvų, iš anksto numatant restruktūrizavimo procesus, vykdant jų prevenciją ir juos valdant; pabrėžia, kad toks dialogas galėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir sykiu išvengti poreikio prašyti EGF paramos;

10.  pažymi, kad pajamų rėmimo priemonių suma sieks 34,72 proc. bendro prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo, o tai yra tik šiek tiek mažiau nei EGF reglamente nustatyta didžiausia 35 proc. riba ir gerokai daugiau, nei neseniai siūlyta kituose prašymuose; primena, jog šie veiksmai taikomi su sąlyga, kad tiksliniai paramos gavėjai patys aktyviai dalyvaus darbo paieškos ar mokymosi veikloje;

11.  pažymi, kad Graikijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami pagal kitas Sąjungos finansines priemones;

12.  primena, kad rengiant EGF lėšomis remiamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą turėtų būti orientuojamasi į tokias iniciatyvas, kuriomis skatinamas užimtumas, į darbuotojų gebėjimus, į jų profesionalios patirties panaudojimą siekiant priartėti prie verslo pasaulio, įskaitant kooperatyvus, ir šis rengimas turėtų būti derinamas su esamomis Sąjungos programomis, įskaitant Europos socialinį fondą; yra įsitikinęs, kad nuosekli strategija taip pat padėtų sumažinti perkėlimo riziką ir sukurti palankias sąlygas į kitas šalis perkeltos pramoninės gamybos sugrąžinimui į Sąjungą; primygtinai teigia, kad naudojant fondo lėšas visada turėtų būti teikiama pirmenybė rimtai restruktūrizavimo numatymo ir jo prevencijos politikai; taip pat pabrėžia, kad svarbu Sąjungos mastu vykdyti tikrą pramonės politiką, kuri padėtų užtikrinti tvarų ir įtraukų augimą;

13.  primena, kad EP savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijoje dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės jau yra išreiškęs susirūpinimą dėl skirtumo tarp iš EGF prašomos skirti paramos ir valstybių narių grąžinamų sumų(5); ragina Komisiją, siekiant kuo labiau sumažinti poreikį vėliau susigrąžinti lėšas, toliau skatinti valstybes nares rengti realistiškesnes numatomų išlaidų prognozes;

14.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir reikiamus gebėjimus ir šį paketą pritaikyti pereinant prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

15.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

16.  primena savo prašymą Komisijai užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su prašymais teikti EGF paramą;

17.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

18.  paveda Pirmininkui kartu su Tarybos pirmininku pasirašyti šį sprendimą ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Graikijos paraiška „EGF/2017/003 GR/Attica retail“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/6.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) Rytų Makedonija, Trakija (EL11), Centrinė Makedonija (EL12), Vakarų Makedonija (EL13), Tesalija (EL14), Epyras (EL21), Vakarų Graikija (EL23), Centrinė Graikija (EL24), Peloponesas (EL25), Pietų Egėjas (EL42), Kreta (EL43).
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0361.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas pagal Suomijos paraišką „EGF/2017/005 FI/Retail“
PDF 341kWORD 46k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Suomijos paraiška „EGF/2017/005 FI/Retail“) (COM(2017)0618 – C8-0364/2017 – 2017/2231(BUD))
P8_TA(2017)0457A8-0366/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0618 – C8-0364/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, ypač į jo 12 straipsnį(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0366/2017),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir pasiekiama kaip galima greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi Suomija pateikė paraišką „EGF/2017/005 FI/Retail“ dėl finansinės EGF paramos pagal EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytus intervencijos kriterijus po to, kai 1 660 darbuotojų buvo atleisti iš trijų įmonių, veikiančių darbo ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 47 skyriui (Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), NUTS 2 lygmens Vakarų Suomijos, Helsinkio-Ūsimos, Pietų Suomijos ir Šiaurės ir Rytų Suomijos regionuose; kadangi numatoma, kad taikant priemones dalyvaus 1 500 atleistų darbuotojų;

D.  kadangi, kaip nustatyta EGF reglamento 21 straipsnio 1 dalyje, už finansinę EGF remiamų veiksmų kontrolę yra atsakinga susijusi valstybė narė;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos ir kad Suomija turi teisę gauti finansinę 2 499 360 EUR paramą pagal šį reglamentą, ši suma sudaro 60 % bendros sumos, siekiančios 4 165 600 EUR;

2.  pažymi, kad Komisija laikėsi 12 savaičių nuo užpildytos paraiškos gavimo iš Suomijos valdžios institucijų termino, 2017 m. spalio 23 d. baigė vertinti, ar paraiška atitinka finansinės paramos suteikimo sąlygas, ir tą pačią dieną apie atliktą vertinimą pranešė Parlamentui;

3.  pažymi, kad Suomija teigia, jog šie atleidimai yra susiję su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos, visų pirma dėl smarkaus tarptautinės internetinės prekybos augimo; ypač pažymi, kad dėl išaugusio mažmeninių produktų pardavimo internetu masto Suomijoje ir dėl ne ES interneto parduotuvių populiarumo tarp Suomijos vartotojų nuo 2014 m. nuolat mažėja pardavimo mastas tradiciniuose Suomijos prekybos centruose;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad visus keturis Suomijos NUTS 2 lygio regionus paveikė darbuotojų atleidimas iš dviejų didžiausių Suomijos prekybos centrų tinklų; pripažįsta, kad tokios parduotuvės dėl e. prekybos augimo, besikeičiančių apsipirkimo įpročių ir menko vartotojų pasitikėjimo ekonomika susidūrė su mažėjančiu pinigų srautu ir pelningumu;

5.  primena, kad atleidimai iš darbo vyko dviejose didžiausiose Suomijos prekybos centrų grandinėse ir vienoje patronuojamojoje įmonėje, kurios nuo 2015 m. dėl išaugusios e. prekybos, kintančių apsipirkimo įpročių ir menko vartotojų pasitikėjimo ekonomika patiria didelių problemų, susijusių su pelningumo mažėjimu ir grynųjų pinigų srautų prastėjimu; apgailestauja dėl to, kad 2017 m. pradžioje dvi iš susijusių įmonių buvo priverstos visiškai nutraukti veiklą;

6.  taip pat suvokia, kad labai pasikeitė su mažmenine prekyba susijusių darbo vietų pobūdis: vis dažniau įdarbinama ne visai darbo dienai ir šiose darbo vietose reikalingi nauji įgūdžiai, pvz., IT, prognozavimo, duomenų analizės, komunikacijos, vartotojų informavimo gebėjimų ir logistikos žinių; apgailestauja, kad 43 % Suomijos mažmeninės prekybos darbuotojų, kurie yra vyresni nei 45 m. amžiaus, šių įgūdžių trūksta; mano, kad vyresnių nei 50 m. asmenų kliūtys susirasti darbą yra svarbi problema, ir susidomėjęs laukia šiai atleistų darbuotojų grupei skirtų bandomųjų konsultuojamojo ugdymo projektų vertinimo;

7.  pabrėžia, kad daug atleistų darbuotojų yra vyresni kaip 55 metų ir daugiau kaip 76 % yra moterys; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad svarbu taikyti aktyvias darbo rinkos priemones, bendrai finansuojamas iš EGF, siekiant pagerinti šių pažeidžiamų grupių galimybes grįžti į darbo rinką; palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys buvo skiriamas siūlomų priemonių pritaikymui prie tikslinių grupių konkrečių poreikių;

8.  pažymi, kad Suomija planuoja atleistiems darbuotojams, kuriuos apima ši paraiška, taikyti septynių rūšių priemones: i) konsultuojamojo ugdymo priemones ir kitas parengiamąsias priemones, ii) užimtumo ir kitas su verslu susijusias priemones, iii) kursus, iv) veiklos pradžios dotacijas, v) darbo užmokesčio subsidiją, vi) išmoką kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms; palankiai vertina planuojamus bandomuosius konsultuojamojo ugdymo projektus, skirtus spręsti fizinėms, psichinėms ar kitokioms problemoms, dėl kurių vyresniems kaip 50 metų amžiaus paramos gavėjams gali būti sunku vėl įsidarbinti; pažymi, kad pakankamai lėšų skirta kontrolei ir ataskaitų teikimui;

9.  pažymi, kad pajamų paramos priemonių suma sieks 22,05 % visos prie individualių poreikių pritaikytų priemonių paketo sumos – tai daug mažiau negu EGF reglamente nustatyta maksimali 35 % riba, taip pat kad šių priemonių taikymo sąlyga – aktyvus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimas darbo paieškos arba mokymosi veikloje;

10.  pripažįsta, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su Ūsimos, Pirkanmos, Šiaurės Pohjanmos ir Pietvakarių Suomijos ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrų atstovais ir su Ūsimos užimtumo ir ekonominės plėtros tarnyba, taip pat įmonės ir profesinių sąjungų atstovais;

11.  pažymi, jog Suomijos valdžios institucijos patikino, kad siūlomi veiksmai finansiškai nebus remiami iš kitų Sąjungos fondų arba taikant kitas Sąjungos finansines priemones, kad bus išvengta bet kokio dvigubo finansavimo ir kad jie papildys struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus;

12.  primena, kad rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį remia EGF, reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir reikalingus įgūdžius ir šį paketą pritaikyti prie perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

13.  primena, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

14.  ragina Komisiją primygtinai paskatinti nacionalines valdžios institucijas būsimuose pasiūlymuose suteikti išsamesnės informacijos apie sektorius, kuriuose esama augimo perspektyvų, taigi ir galimybių samdyti žmones, taip pat kaupti pagrįstus duomenis apie EGF finansavimo poveikį, įskaitant informaciją apie pasinaudojus EGF parama rastų darbo vietų kokybę ir pasiektos reintegracijos rodiklius;

15.  primena savo prašymą Komisijai užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su EGF bylomis;

16.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

17.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Suomijos paraiška „EGF/2017/005 FI/Retail“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/7.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


2018 m. biudžeto procedūra
PDF 778kWORD 72k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžeto procedūrą (14587/2017 – C8-0416/2017 – 2017/2044(BUD))
P8_TA(2017)0458A8-0359/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendrą projektą, kurį patvirtino Taikinimo komitetas, ir su juo susijusius Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimus (14587/2017 – C8-0416/2017),

–  atsižvelgdamas į 2018 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2017 m. birželio 29 d. (COM(2017)0400),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 4 d. Tarybos priimtą poziciją dėl 2018 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, kuri 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo perduota Parlamentui (11815/2017 – C8-0313/2017),

–  atsižvelgdamas į 2018 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2018, kurį Komisija pateikė 2017 m. spalio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(1) ir joje pateiktus biudžeto pakeitimus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą (2014/335/ES, Euratomas) dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Parlamento delegacijos Taikinimo komitete pranešimą (A8-0359/2017),

1.  pritaria bendram projektui, dėl kurio susitarė Taikinimo komitetas ir kurį sudaro visi toliau nurodyti dokumentai:

   biudžeto eilučių, kurios nebuvo pakeistos, palyginti su biudžeto projektu arba Tarybos pozicija, sąrašas;
   suvestinės sumos pagal finansinės programos išlaidų kategorijas;
   pagal kiekvieną eilutę nurodomos visų biudžeto punktų sumos;
   konsoliduotas dokumentas, kuriame nurodomos visų eilučių, pakeistų per taikinimą, sumos ir galutinis tekstas;

2.  patvirtina prie šios rezoliucijos pridėtus Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrus pareiškimus;

3.  atsižvelgia į Komisijos ir Tarybos vienašalius pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

4.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad 2018 finansinių metų Europos Sąjungos bendrasis biudžetas yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią teisėkūros rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms bei nacionaliniams parlamentams.

PRIEDAS

2017 m. lapkričio 18 d.

GALUTINIS

2018 m. biudžetas. Bendrų išvadų elementai

Šios bendros išvados apima šiuos skirsnius:

1.  2018 m. biudžetas

2.  2017 m. biudžetas. Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projektas

3.  Pareiškimai

Apibendrinamoji apžvalga

A.  2018 m. biudžetas

Atsižvelgiant į bendrų išvadų elementus:

–  2018 m. biudžete numatyta bendra įsipareigojimų asignavimų suma – 160 113,5 mln. EUR. Taigi 2018 m. iki DFP viršutinės ribos lieka 1 600,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų marža.

–  2018 m. biudžete numatyta bendra mokėjimų asignavimų suma – 144 681,0 mln. EUR.

–  2018 m. pagal lankstumo priemonę mobilizuojama 837,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma 3 išlaidų kategorijai „Saugumas ir pilietybė“ .

–  Bendrosios įsipareigojimų maržos 1 113,7 mln. EUR suma panaudojama 1a išlaidų kategorijai „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ ir 1b išlaidų kategorijai „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“.

–  2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/344 dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2017 m.(6) bus iš dalies pakeistas siekiant pakoreguoti kompensavimo tvarką ir sumažinti sumą, kompensuojamą 2018 m. pagal 5 išlaidų kategoriją „Administravimas“, nuo 570 mln. EUR iki 318 mln. EUR ir atitinkamai numatyti 252 mln. EUR kompensavimo sumą pagal tą pačią kategoriją 2020 m.

–  Komisijos skaičiavimu, 2018 m. mokėjimų asignavimai, susiję su lėšų pagal lankstumo priemonę mobilizavimu 2014, 2016, 2017 ir 2018 m., siekia 678,3 mln. EUR.

B.  2017 m. biudžetas

Atsižvelgiant į bendrų išvadų elementus, priimtas Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projektas, kaip pasiūlė Komisija.

1.  2018 m. biudžetas

1.1.  Biudžeto eilutės, dėl kurių nebediskutuojama

Jei toliau šiose išvadose nenurodoma kitaip, visos biudžeto eilutės, kurių nei Taryba, nei Parlamentas nekeitė ir kurių Tarybos pakeitimams Parlamentas pritarė per atitinkamą jų svarstymą, laikomos patvirtintomis.

Atsižvelgiant į kitas biudžeto eilutes, Taikinimo komitetas susitarė dėl išvadų, pateiktų tolesniuose 1.2–1.7 skirsniuose.

1.2.  Horizontalieji klausimai

Decentralizuotos agentūros

ES įnašas (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai ir pareigybių skaičius) visoms decentralizuotoms agentūroms nustatytas toks, kokį Komisija siūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2018, išskyrus:

—  pagal 3 išlaidų kategoriją

o Europos policijos biurą (EUROPOLAS, biudžeto straipsnis 18 02 04), kuriam skirta 10 papildomų pareigybių ir įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai padidinti 3 690 000 EUR suma;

o Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO, biudžeto straipsnis 18 03 02), kuriam skiriami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai padidinti 5 000 000 EUR suma;

o Europos teisminio bendradarbiavimo padalinį (EUROJUSTAS, biudžeto straipsnis 33 03 04), kuriam skirtos 5 papildomos pareigybės ir įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai padidinti 1 845 000 EUR suma;

—  pagal 1a išlaidų kategoriją

o Europos GNSS agentūrą (GSA, biudžeto straipsnis 02 05 11), kuriai skiriamos 5 papildomos pareigybės ir įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai padidinti 345 000 EUR suma;

o Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA, biudžeto straipsnis 12 02 06), kuriai skiriamų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma ir pareigybių skaičius sumažinti iki biudžeto projekte numatyto lygio.

Vykdomosios įstaigos

ES įnašas (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai ir pareigybių skaičius) vykdomosioms įstaigoms nustatytas toks, kokį Komisija siūlė 2018 m. biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomuoju raštu Nr. 1/2018.

Bandomieji projektai / parengiamieji veiksmai

Susitarta dėl išsamaus 87 bandomųjų projektų / parengiamųjų veiksmų (BP/PV) rinkinio – iš viso 100,0 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumos, kaip siūlė Parlamentas, papildant Komisijos 2018 m. biudžeto projekte pasiūlytus parengiamuosius veiksmus.

Kai bandomajam projektui ar parengiamajam veiksmui taikomas egzistuojantis teisinis pagrindas, Komisija gali pasiūlyti asignavimus perkelti atitinkamam teisiniam pagrindui siekiant palengvinti to veiksmo įgyvendinimą.

Pagal šį rinkinį visapusiškai atsižvelgiama į Finansiniame reglamente bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nustatytas viršutines ribas.

1.3.  Finansinės programos išlaidų kategorijos. Įsipareigojimų asignavimai

Atsižvelgęs į minėtąsias išvadas dėl biudžeto eilučių, dėl kurių nebediskutuojama, dėl agentūrų, bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, Taikinimo komitetas susitarė dėl šių klausimų:

1a išlaidų kategorija. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

Įsipareigojimų asignavimai yra tokio lygio, kokį Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2018, bet įtraukus patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete ir kurie pateikti toliau nurodytoje lentelėje:

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė / programa

Pavadinimas

2018 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2018 m. biudžetas

Skirtumas

1.1.11

Europos palydovinės navigacijos programos (EGNOS ir „Galileo“)

 

 

-4 090 000

02 05 01

Globalios palydovinės radijo navigacijos infrastruktūros ir paslaugų („Galileo“) kūrimas ir teikimas iki 2020 m.

623 949 000

621 709 000

-2 240 000

02 05 02

Palydovinių paslaugų teikimas GPS veikimui gerinti siekiant ne vėliau kaip 2020 m. palaipsniui aprėpti visą Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) regioną (EGNOS)

185 000 000

183 150 000

-1 850 000

1.1.13

Europos Žemės stebėjimo programa („Copernicus“)

 

 

-10 370 000

02 06 01

Kosminės erdvės stebėjimu ir in situ duomenimis paremtų operatyvinių paslaugų teikimas („Copernicus“)

130 664 000

129 364 000

-1 300 000

02 06 02

Savarankiškų Sąjungos Žemės stebėjimo pajėgumų kūrimas („Copernicus“)

507 297 000

498 227 000

-9 070 000

1.1.14

Europos solidarumo korpusas

 

 

-30 000 000

15 05 01

Europos solidarumo korpusas

68 235 652

38 235 652

-30 000 000

1.1.31

Programa „Horizontas 2020“

 

 

110 000 000

02 04 02 01

Pirmavimas kosmoso srityje

173 389 945

184 528 490

11 138 545

02 04 02 03

Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) inovacijų didinimas

36 937 021

43 178 448

6 241 427

06 03 03 01

Išteklius bei aplinką tausojančios, saugios ir integruotos Europos transporto sistemos sukūrimas

53 986 199

56 835 072

2 848 873

08 02 01 01

Mažai tirtų mokslinių tyrimų stiprinimas pasitelkiant Europos mokslinių tyrimų tarybą

1 827 122 604

1 842 122 604

15 000 000

08 02 02 01

Pirmavimas nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, lazerių technologijos, biotechnologijos, pažangiosios gamybos ir apdirbimo srityse

518 395 125

524 204 453

5 809 328

08 02 03 03

Perėjimo prie patikimos, tvarios ir konkurencingos energijos sistemos užtikrinimas

330 244 971

336 486 398

6 241 427

08 02 03 04

Efektyviai išteklius naudojančios, aplinkai nekenkiančios, saugios ir vientisos Europos transporto sistemos sukūrimas

230 777 055

239 323 675

8 546 620

08 02 03 05

Efektyviai išteklius naudojančios ir klimato kaitai atsparios ekonomikos sukūrimas ir tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimas

297 738 618

303 307 891

5 569 273

08 02 08

MVĮ priemonė

471 209 870

481 209 870

10 000 000

09 04 02 01

Pirmavimas informacinių ir ryšių technologijų srityje

722 055 754

725 189 515

3 133 761

15 03 01 01

Programa „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ — Naujų gebėjimų, žinių ir inovacijų kūrimas, plėtojimas ir perdavimas

870 013 019

885 710 765

15 697 746

32 04 03 01

Perėjimo prie patikimos, tvarios ir konkurencingos energijos sistemos užtikrinimas

300 984 111

320 757 111

19 773 000

1.1.4

Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME)

 

 

15 000 000

02 02 02

Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybių gauti finansavimą nuosavo kapitalo ir skolos forma didinimas

199 554 000

214 554 000

15 000 000

1.1.5

Švietimo, mokymo ir sporto programa („Erasmus+“)

 

 

54 000 000

15 02 01 01

Kompetencijos ir bendradarbiavimo Europos švietimo ir mokymo srityje skatinimas ir jų svarba darbo rinkai

1 955 123 300

1 979 123 300

24 000 000

15 02 01 02

Kompetencijos ir bendradarbiavimo Europos jaunimo reikalų srityje bei jaunimo dalyvavimo Europos demokratiniame gyvenime skatinimas

182 672 916

212 672 916

30 000 000

1.1.7

Muitinė, „Fiscalis“ ir kova su sukčiavimu

 

 

-1 365 232

14 02 01

Muitų sąjungos veikimo ir modernizavimo rėmimas

80 071 000

78 860 555

-1 210 445

14 03 01

Tinkamo mokesčių sistemos veikimo gerinimas

32 043 000

31 888 213

-154 787

1.1.81

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) – Energetika

 

 

-19 773 000

32 02 01 04

Sąjungos įnašas finansinėms priemonėms, kuriomis kuriama privačioms investicijoms į energetikos projektus palankesnė aplinka

19 773 000

0

-19 773 000

1.1.  DA

Decentralizuotos agentūros

 

 

-3 965 555

02 05 11

Europos GNSS agentūra

30 993 525

31 338 525

345 000

12 02 06

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)

15 947 170

11 636 615

-4 310 555

1.1.  KT.

Kiti veiksmai ir programos

 

 

-2 346 000

02 03 02 01

Parama CEN, CENELEC ir ETSI vykdomai standartizavimo veiklai

18 908 000

18 562 000

-346 000

26 02 01

Viešųjų tiekimo, rangos ir paslaugų sutarčių sudarymo ir paskelbimo tvarka

8 500 000

7 500 000

-1 000 000

29 02 01

Kokybiškos statistinės informacijos teikimas, naujų Europos statistikos rengimo metodų įgyvendinimas ir partnerystės Europos statistikos sistemoje stiprinimas

59 475 000

58 475 000

-1 000 000

1.1.  BPPV

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

 

 

51 650 000

1.1.  SPEC.

Pagal Komisijos prerogatyvas ir Komisijai suteiktas specialiąsias kompetencijas finansuojami veiksmai

 

 

-2 900 000

01 02 01

Ekonominės ir pinigų sąjungos, įskaitant eurą, koordinavimas ir priežiūra ir susijęs komunikavimas

12 000 000

11 500 000

-500 000

04 03 01 08

Darbo santykiai ir socialinis dialogas

16 438 000

15 038 000

-1 400 000

06 02 05

Veiksmai, kuriais remiama Europos transporto politika ir keleivių teisės, įskaitant komunikacijos veiklą

11 821 000

10 821 000

-1 000 000

 

Iš viso

 

 

155 840 213

Taigi įsipareigojimų asignavimų lygis, dėl kurio susitarta, siekia 22 001,5 mln. EUR, nepaliekant maržos iki 1a išlaidų kategorijos 21 239 mln. EUR viršutinės išlaidų ribos ir panaudojant 762,5 mln. EUR sumą iš bendrosios įsipareigojimų maržos.

1b išlaidų kategorija. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Įsipareigojimų asignavimai yra tokio lygio, kokį Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2018, bet įtraukus patikslinimą, dėl kurio susitarta Taikinimo komitete ir kuris pateiktas toliau nurodytoje lentelėje:

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė / programa

Pavadinimas

2018 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2018 m. biudžetas

Skirtumas

1.2.5

Jaunimo užimtumo iniciatyva (specialus papildomas asignavimas)

 

 

116 666 667

04 02 64

Jaunimo užimtumo iniciatyva

233 333 333

350 000 000

116 666 667

1.2.  BPPV

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

 

 

7 700 000

 

Iš viso

 

 

124 366 667

Dėl to įsipareigojimų asignavimų lygis, dėl kurio susitarta, siekia 55 532,2 mln. EUR, nepaliekant maržos iki 1b išlaidų kategorijos 55 181 mln. EUR viršutinės išlaidų ribos ir panaudojant 351,2 mln. EUR sumą iš bendrosios įsipareigojimų maržos.

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

Įsipareigojimų asignavimai yra tokio lygio, kokį Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2018, bet įtraukus patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete ir kurie pateikti toliau nurodytoje lentelėje:

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė / programa

Pavadinimas

2018 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2018 m. biudžetas

Skirtumas

2.0.10

Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) — Su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos

 

 

-229 900 000

05 03 01 10

Bazinės išmokos sistema (BIS)

16 556 000 000

16 326 100 000

-229 900 000

2.0.  BPPV

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

 

 

15 600 000

 

Iš viso

 

 

-214 300 000

Įsipareigojimų asignavimų sumažinimas visapusiškai susijęs su turimomis didesnėmis asignuotosiomis įplaukomis, kurios gautos dėl 2017 m. spalio 31 d. EŽŪGF perviršio ir kuriomis bus patenkinti visi sektoriaus poreikiai, kaip patikslinta Taisomajame rašte Nr. 1/2018. Atsižvelgiant į šiuos atnaujintus poreikius, Taisomajame rašte Nr. 1/2018 padidinami mokėjimai:

—  jauniesiems ūkininkams 34 mln. EUR suma (biudžeto punktas 05 03 01 13),

—  klimatui ir aplinkai naudingai žemės ūkio praktikai 95 mln. EUR suma (biudžeto punktas 05 03 01 11),

—  kitoms priemonėms (kiauliena, paukštiena, kiaušiniai, bitininkystė ir kiti gyvūninės kilmės produktai) 60 mln. EUR suma (biudžeto punktas 05 02 15 99),

—  nacionalinėms vyno sektoriaus paramos programoms 7 mln. EUR suma (biudžeto punktas 05 02 09 08) ir

—  nugriebto pieno miltelių sandėliavimo priemonėms 2 mln. EUR suma (biudžeto punktas 05 02 12 02).

Taigi įsipareigojimų asignavimų lygis, dėl kurio susitarta, siekia 59 285,3 mln. EUR ir iki 2 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos lieka 981,7 mln. EUR marža.

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

Įsipareigojimų asignavimai yra tokio lygio, kokį Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2018, bet įtraukus patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete ir kurie pateikti toliau nurodytoje lentelėje:

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė / programa

Pavadinimas

2018 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2018 m. biudžetas

Skirtumas

3.0.11

„Kūrybiška Europa“

 

 

3 500 000

15 04 01

Europos kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių MVĮ ir mažų ir labai mažų organizacijų finansinio pajėgumo stiprinimas ir politikos formavimo bei naujų verslo modelių skatinimas

34 528 000

35 528 000

1 000 000

15 04 02

Paprogramė „Kultūra“ — Tarpvalstybinių veiksmų rėmimas ir tarptautinės sklaidos bei mobilumo skatinimas

68 606 000

71 106 000

2 500 000

3.0.8

Maistas ir pašarai

 

 

-6 500 000

17 04 01

Aukštesnio gyvūnų sveikatos būklės lygio ir aukšto gyvūnų apsaugos lygio Sąjungoje užtikrinimas

161 500 000

160 000 000

-1 500 000

17 04 02

Savalaikio augalams kenksmingų organizmų aptikimo ir išnaikinimo užtikrinimas

25 000 000

22 000 000

-3 000 000

17 04 03

Veiksmingos, efektyvios ir patikimos kontrolės užtikrinimas

57 483 000

55 483 000

-2 000 000

3.0.  DA

Decentralizuotos agentūros

 

 

10 535 000

18 02 04

Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas)

116 687 271

120 377 271

3 690 000

18 03 02

Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)

85 837 067

90 837 067

5 000 000

33 03 04

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas)

36 506 468

38 351 468

1 845 000

3.0.  BPPV

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

 

 

12 650 000

 

Iš viso

 

 

20 185 000

Taigi įsipareigojimų asignavimų lygis, dėl kurio susitarta, siekia 3 493,2 mln. EUR, nepaliekant maržos iki 3 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos ir mobilizuojant 837,2 mln. EUR sumą pagal lankstumo priemonę.

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

Įsipareigojimų asignavimai yra tokio lygio, kokį Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2018, bet įtraukus patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete ir kurie pateikti toliau nurodytoje lentelėje:

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė / programa

Pavadinimas

2018 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2018 m. biudžetas

Skirtumas

4.0.1

Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP II)

 

 

-95 000 000

05 05 04 02

Parama Turkijai — Ekonominis, socialinis ir teritorinis vystymasis ir susijęs laipsniškas teisės aktų derinimas su Sąjungos acquis

148 000 000

131 000 000

-17 000 000

22 02 01 01

Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo(7), Juodkalnijos, Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos rėmimas — Politinės reformos ir susijęs laipsniškas teisės aktų derinimas su Sąjungos acquis

189 267 000

199 267 000

10 000 000

22 02 03 01

Parama Turkijai — Politinės reformos ir susijęs laipsniškas teisės aktų derinimas su Sąjungos acquis

217 400 000

167 400 000

-50 000 000

22 02 03 02

Parama Turkijai — Ekonominis, socialinis ir teritorinis vystymasis ir susijęs laipsniškas teisės aktų derinimas su Sąjungos acquis

274 384 000

236 384 000

-38 000 000

4.0.2

Europos kaimynystės priemonė (EKP)

 

 

50 000 000

22 04 01 03

Viduržemio jūros regiono šalys — Pasitikėjimo stiprinimas, saugumas ir konfliktų prevencija bei jų sprendimas

262 072 675

296 072 675

34 000 000

22 04 01 04

Taikos proceso rėmimas ir finansinė parama Palestinai ir Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA)

293 379 163

299 379 163

6 000 000

22 04 02 02

Rytų partnerystė — Skurdo mažinimas ir tvarus vystymasis

351 556 726

361 556 726

10 000 000

4.0.3

Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)

 

 

20 000 000

21 02 07 03

Žmogaus socialinė raida

193 374 058

205 874 058

12 500 000

21 02 20

„Erasmus+“ — Įnašas pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP)

94 928 673

102 428 673

7 500 000

4.0.4

Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė

 

 

-3 000 000

19 05 01

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis siekiant stiprinti ir remti Sąjungos ir abipusius interesus

126 263 000

123 263 000

-3 000 000

4.0.  KT.

Kiti veiksmai ir programos

 

 

-1 083 000

13 07 01

Finansinė parama, skirta Kipro turkų bendruomenės ekonominei plėtrai skatinti

32 473 000

34 473 000

2 000 000

21 02 40

Susitarimai dėl prekių

5 583 000

2 500 000

-3 083 000

4.0.  BPPV

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

 

 

8 900 000

4.0.  SPEC.

Pagal Komisijos prerogatyvas ir Komisijai suteiktas specialiąsias kompetencijas finansuojami veiksmai

 

 

1 000 000

19 06 01

Informavimas apie Sąjungos išorės santykius

12 000 000

15 000 000

3 000 000

21 08 01

Sąjungos pagalbos rezultatų įvertinimas, tolesnės priemonės ir auditas

30 676 000

29 176 000

-1 500 000

21 08 02

Vystymosi srities koordinavimas ir žinių apie šią sritį skatinimas

13 036 000

12 536 000

-500 000

 

Iš viso

 

 

-19 183 000

Taigi įsipareigojimų asignavimų lygis, dėl kurio susitarta, siekia 9 568,8 mln. EUR ir iki 4 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos lieka 256,2 mln. EUR marža.

5 išlaidų kategorija. Administravimas

Taikinimo komitetas pritarė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2018, nurodytam pareigybių skaičiui, numatytam institucijų etatų planuose, ir Komisijos pasiūlytiems asignavimams, išskyrus:

—  Parlamento skirsnį, kurio svarstymas patvirtintas;

—  Tarybos skirsnį, kurio svarstymas patvirtintas;

—  Europos išorės veiksmų tarnybą, kuriai skiriama 800 000 EUR pagal naujai sukurtą biudžeto punktą 2 2 1 4 „Strateginės komunikacijos pajėgumai“. Šiuo asignavimu siekiama suteikti tinkamų išteklių Europos išorės veiksmų tarnybai, kad būtų finansuojamos strateginės komunikacijos priemonės, sudaromos sutartys su strateginės komunikacijos ekspertais, remiama strateginės komunikacijos produktų daugiakalbystė ir kuriamas ir palaikomas kovos su dezinformacija specialistų tinklas valstybėse narėse bei kaimyninėse šalyse. Lėšos pagal biudžeto punktą 3 0 0 4 „Kitos administracinės išlaidos“ sumažinamos 800 000 EUR suma siekiant užtikrinti neutralų poveikį biudžetui.

Be to, automatinio darbo užmokesčio atnaujinimo, taikytino nuo 2017 m. liepos 1 d., poveikis 2018 m. biudžetui integruojamas į visus institucijų skyrius:

 

EUR

Parlamentas

-2 796 000

Taryba

-948 000

Komisija (įskaitant pensijas)

-13 179 600

Teisingumo Teismas

-868 800

Audito Rūmai

-357 000

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

-193 000

Regionų komitetas

-146 000

Ombudsmenas

-24 600

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

-13 459

Europos išorės veiksmų tarnyba

-878 400

Iš viso

-19 404 859

Galiausiai, nustatytas papildomas 5 mln. EUR išlaidų, susijusių su pastatais, sumažinimas visose institucijose:

 

EUR

Taryba

-378 623

Komisija (įskaitant pensijas)

-3 637 499

Teisingumo Teismas

-270 611

Audito Rūmai

-96 409

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

-89 461

Regionų komitetas

-63 393

Ombudsmenas

-7 016

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

-9 526

Europos išorės veiksmų tarnyba

-447 462

Iš viso

-5 000 000

Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus (3,5 mln. EUR), pasiūlytus minėtame 1.2 skirsnyje, įsipareigojimų asignavimų lygis, dėl kurio susitarta, siekia 9 665,5 mln. EUR ir iki 5 išlaidų kategorijos viršutinės išlaidų ribos lieka 362,5 mln. EUR marža po to, kai panaudojama 318,0 mln. EUR maržos suma siekiant kompensuoti pagal nenumatytų atvejų rezervą 2017 m. mobilizuotas lėšas.

Specialios priemonės: EGF, neatidėliotinos pagalbos rezervas ir Europos Sąjungos solidarumo fondas

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (EGF) ir neatidėliotinos pagalbos rezervui numatyti įsipareigojimų asignavimai yra tokio lygio, kokį pasiūlė Komisija biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomuoju raštu Nr. 1/2018. Europos Sąjungos solidarumo fondo rezervas išbraukiamas (biudžeto straipsnis 40 02 44).

1.4.  Mokėjimų asignavimai

Bendras mokėjimų asignavimų lygis 2018 m. biudžete yra toks, koks nustatytas biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2018, įtraukus šiuos patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete:

1.  visų pirma, atsižvelgiama į sutartą nediferencijuotosioms išlaidoms skirtų įsipareigojimų asignavimų, kurių mokėjimų asignavimų lygis prilygsta įsipareigojimų asignavimų lygiui, sumą. Tai apima papildomą žemės ūkio išlaidų sumažinimą 229,9 mln.EUR suma. Bendras poveikis – 255,3 mln. EUR sumažinimas;

2.  nustatoma, kad mokėjimų asignavimai visiems naujiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams, kuriuos pasiūlė Parlamentas, siekia 50 proc. atitinkamų įsipareigojimų asignavimų arba Parlamento pasiūlytą lygį, jei jis mažesnis. Tuo atveju, kai vykdomi bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai pratęsiami, mokėjimų asignavimų lygis yra toks, koks apibrėžtas biudžeto projekte prie jo pridedant 50 proc. atitinkamų naujų įsipareigojimų asignavimų, arba Parlamento pasiūlytas lygis, jei jis mažesnis. Bendras poveikis – 50,0 mln. EUR padidinimas;

3.  dėl toliau nurodytų biudžeto eilučių patikslinimų susitarta atsižvelgiant į įsipareigojimų asignavimų, susijusių su diferencijuotomis išlaidomis, raidą:

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė / programa

Pavadinimas

2018 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2018 m. biudžetas

Skirtumas

1.1.14

Europos solidarumo korpusas

 

 

-22 501 000

15 05 01

Europos solidarumo korpusas

51 177 000

28 676 000

-22 501 000

1.1.5

Švietimo, mokymo ir sporto programa („Erasmus+“)

 

 

12 000 000

15 02 01 01

Kompetencijos ir bendradarbiavimo Europos švietimo ir mokymo srityje skatinimas ir jų svarba darbo rinkai

1 845 127 000

1 857 127 000

12 000 000

1.1.  DA

Decentralizuotos agentūros

 

 

-3 965 555

02 05 11

Europos GNSS agentūra

30 993 525

31 338 525

345 000

12 02 06

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)

15 947 170

11 636 615

-4 310 555

1.1.  KT.

Kiti veiksmai ir programos

 

 

-900 000

26 02 01

Viešųjų tiekimo, rangos ir paslaugų sutarčių sudarymo ir paskelbimo tvarka

8 200 000

7 300 000

-900 000

3.0.  DA

Decentralizuotos agentūros

 

 

10 535 000

18 02 04

Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas)

116 687 271

120 377 271

3 690 000

18 03 02

Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)

85 837 067

90 837 067

5 000 000

33 03 04

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas)

36 506 468

38 351 468

1 845 000

4.0.1

Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP II)

 

 

-76 300 000

05 05 04 02

Parama Turkijai — Ekonominis, socialinis ir teritorinis vystymasis ir susijęs laipsniškas teisės aktų derinimas su Sąjungos acquis

120 000 000

107 200 000

-12 800 000

22 02 01 01

Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo(8), Juodkalnijos, Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos rėmimas — Politinės reformos ir susijęs laipsniškas teisės aktų derinimas su Sąjungos acquis

219 000 000

221 500 000

2 500 000

22 02 03 01

Parama Turkijai — Politinės reformos ir susijęs laipsniškas teisės aktų derinimas su Sąjungos acquis

86 000 000

48 500 000

-37 500 000

22 02 03 02

Parama Turkijai — Ekonominis, socialinis ir teritorinis vystymasis ir susijęs laipsniškas teisės aktų derinimas su Sąjungos acquis

291 000 000

262 500 000

-28 500 000

4.0.2

Europos kaimynystės priemonė (EKP)

 

 

12 500 000

22 04 01 03

Viduržemio jūros regiono šalys — Pasitikėjimo stiprinimas, saugumas ir konfliktų prevencija bei jų sprendimas

125 000 000

133 500 000

8 500 000

22 04 01 04

Taikos proceso rėmimas ir finansinė parama Palestinai ir Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA)

260 000 000

261 500 000

1 500 000

22 04 02 02

Rytų partnerystė — Skurdo mažinimas ir tvarus vystymasis

320 000 000

322 500 000

2 500 000

4.0.3

Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP)

 

 

16 900 000

21 02 07 03

Žmogaus socialinė raida

170 000 000

179 400 000

9 400 000

21 02 20

„Erasmus+“ — Įnašas pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP)

95 995 100

103 495 100

7 500 000

4.0.  KT.

Kiti veiksmai ir programos

 

 

1 000 000

13 07 01

Finansinė parama, skirta Kipro turkų bendruomenės ekonominei plėtrai skatinti

25 000 000

26 000 000

1 000 000

4.0.  SPEC.

Pagal Komisijos prerogatyvas ir Komisijai suteiktas specialiąsias kompetencijas finansuojami veiksmai

 

 

1 500 000

19 06 01

Informavimas apie Sąjungos išorės santykius

13 700 000

15 200 000

1 500 000

 

Iš viso

 

 

-49 231 555

4.  Mokėjimų asignavimai papildomai sumažinami šiose biudžeto eilutėse:

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė / programa

Pavadinimas

2018 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2018 m. biudžetas

Skirtumas

1.2.12

Pereinamojo laikotarpio regionai

 

 

-55 000 000

04 02 61

Europos socialinis fondas – Pereinamojo laikotarpio regionai – Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

1 345 000 000

1 305 000 000

-40 000 000

13 03 61

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – Pereinamojo laikotarpio regionai – Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

2 750 463 362

2 735 463 362

-15 000 000

1.2.13

Konkurencingumas (labiau išsivystę regionai)

 

 

-90 000 000

04 02 62

Europos socialinis fondas – Labiau išsivystę regionai – Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

2 882 000 000

2 847 000 000

-35 000 000

13 03 62

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – Labiau išsivystę regionai – Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

3 497 060 077

3 442 060 077

-55 000 000

1.2.2

Europos teritorinis bendradarbiavimas

 

 

-90 500 000

13 03 64 01

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Europos teritorinis bendradarbiavimas

1 004 701 248

914 201 248

-90 500 000

1.2.31

Techninė pagalba

 

 

-4 500 000

13 03 65 01

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Techninė parama veiklai

72 000 000

69 000 000

-3 000 000

13 03 66

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Novatoriški tvarios miestų plėtros veiksmai

43 321 859

41 821 859

-1 500 000

 

Iš viso

 

 

-240 000 000

1.  Europos Sąjungos solidarumo fondo rezervas (biudžeto straipsnis 40 02 44) išbraukiamas (-88,0 mln. EUR).

Šiais veiksmais bus užtikrinta 144 681,0 mln. EUR mokėjimų asignavimų suma, sumažinant lėšas 582,5 mln. EUR suma, palyginti su biudžeto projektu, iš dalies pakeistu Taisomuoju raštu Nr. 1/2018.

1.5.  Rezervas

Nenumatyta jokių kitų papildomų rezervų nei tie, kurie numatyti biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2018, išskyrus pagal biudžeto punktą 22 02 03 01 „Parama Turkijai — Politinės reformos ir susijęs laipsniškas teisės aktų derinimas su Sąjungos acquis“, kurio 70 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 35 000 000 EUR mokėjimų asignavimų perkeliama į rezervą, kol bus įvykdyta ši sąlyga:

Suma, kurią bus leista panaudoti, kai, remiantis Komisijos metine ataskaita, Turkija bus padariusi apčiuopiamą pakankamą pažangą teisinės valstybės, demokratijos, žmogaus teisių ir spaudos laisvės srityse“.

Atitinkamai pakeičiama biudžeto punkto 22 02 03 01 biudžeto pastaba.

1.6.  Biudžeto pastabos

Jeigu ankstesnėse dalyse konkrečiai nenurodyta kitaip, Europos Parlamento arba Tarybos pakeitimai, padaryti biudžeto pastabų tekste, patvirtinami, išskyrus tolesnėse dviejose lentelėse nurodytų biudžeto eilučių pastabas.

—  Biudžeto eilutės, kurių Europos Parlamento atlikti pakeitimai yra patvirtinti su pakeitimu, kurį Komisija pasiūlė savo rašte dėl įgyvendinamumo.

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

06 02 01 01

Kliūčių šalinimas, geležinkelių sąveikumo didinimas, trūkstamų jungčių sukūrimas ir tarpvalstybinių atkarpų patobulinimas

09 05 01

Paprogramė MEDIA — Veikla tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu bei tarpvalstybinės sklaidos ir mobilumo skatinimas

18 04 01 01

Programa „Europa piliečiams“ — Atminimo stiprinimas ir pilietinio dalyvavimo Sąjungos lygmeniu gebėjimų didinimas

21 02 07 03

Žmogaus socialinė raida

22 02 03 02

Ekonominio, socialinio ir teritorinio vystymosi ir susijusio laipsniško teisės aktų derinimo su Sąjungos acquis rėmimas

—  Biudžeto eilutės, kurių atitinkamos biudžeto pastabos, kaip pasiūlyta biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2018 ir EŽŪGF atnaujinimu, yra patvirtintos.

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

02 02 01

Verslumo skatinimas ir Sąjungos įmonių konkurencingumo ir galimybių patekti į rinką didinimas

02 03 04

Vidaus rinkos valdymo priemonės

05 02 08 03

Gamintojų organizacijų veiklos išlaidos

05 03 01 01

Bendrosios išmokos schema (BIS)

05 03 01 10

Bazinės išmokos sistema (BIS)

05 04 60 01

Tvarios kaimo plėtros ir teritorijos bei aplinkos požiūriu darnesnio, klimatui palankesnio, novatoriškesnio Sąjungos žemės ūkio sektoriaus skatinimas

08 02 02 02

Galimybių gauti rizikos kapitalą siekiant investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas gerinimas

09 05 05

Žiniasklaidos veiksmai

13 03 61

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – Pereinamojo laikotarpio regionai – Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

13 03 62

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – Labiau išsivystę regionai – Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

13 06 01

Pagalba valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika

18 02 01 02

Tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kova su juo ir geresnis su saugumu susijusios rizikos ir krizių valdymas

18 03 01 01

Bendros Europos prieglobsčio sistemos stiprinimas ir plėtojimas ir valstybių narių solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo stiprinimas

21 04 01

Pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms didinimas, jų laikymosi skatinimas ir demokratinių reformų rėmimas

23 02 01

Greitos, veiksmingos ir poreikiu grindžiamos humanitarinės pagalbos ir pagalbos maisto srityje teikimas

33 02 07

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE)

Šiuo atveju reikia suprasti, kad Europos Parlamento arba Tarybos atliekamais pakeitimais negali būti iš dalies pakeistas galiojantis teisinis pagrindas arba išplėsta jo taikymo sritis ar pažeistas institucijų administracinis savarankiškumas ir kad veiksmas gali būti finansuojamas turimais ištekliais.

1.7.  Naujos biudžeto eilutės

Pritariama biudžeto nomenklatūrai, kurią Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2018, įskaitant:

—  naujus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, pasiūlytus pirmiau išdėstytame 1.2 skirsnyje, ir

—  naują Europos išorės veiksmų tarnybos skirsnio biudžeto punktą 2 2 1 4, pasiūlytą pirmiau išdėstytame 1.3 skirsnyje.

2.  2017 m. biudžetas

Patvirtintas Taisomojo biudžeto Nr. 6/2017 projektas, kaip pasiūlė Komisija.

3.  Pareiškimai

3.1.  Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl mokėjimų asignavimų

Europos Parlamentas ir Taryba primena, kad, atsižvelgiant į vykdymą, reikia užtikrinti reguliarią pažangą vykdant mokėjimus, lyginant su asignavimais įsipareigojimams, kad būtų išvengta neįprastai daug metų pabaigoje susikaupusių neapmokėtų sąskaitų.

Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją toliau atidžiai ir aktyviai stebėti 2014–2020 m. programų įgyvendinimą. Šiuo tikslu jie prašo Komisijos laiku pateikti naujausius duomenis apie įgyvendinimo padėtį ir mokėjimų asignavimų reikalavimų sąmatas 2018 m.

Taryba ir Europos Parlamentas laiku priims visus būtinus sprendimus tinkamai pagrįstiems poreikiams patenkinti, kad būtų išvengta pernelyg didelio neapmokėtų sąskaitų susikaupimo ir būtų užtikrinta, kad mokėjimo prašymai būtų tinkamai kompensuojami.

3.2.  Bendras Europos Parlamento, Tarybos(9) ir Komisijos pareiškimas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos

Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, kad nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, mažinimas tebėra vienas iš svarbiausių bendrų politinių prioritetų, ir šiuo tikslu dar kartą patvirtina savo ryžtą kuo veiksmingiau panaudoti turimus biudžeto išteklius šiai problemai spręsti, visų pirma įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą.

Todėl jie palankiai vertina tai, kad padidinta šiai iniciatyvai 2018 m. skirta suma. Tačiau būtina ne tik užtikrinti tinkamą finansavimą ES biudžete, bet ir tuo pat metu įdiegti tinkamas procedūras veiksmingam priemonių įgyvendinimui.

Šiuo atžvilgiu, norint užtikrinti kuo didesnį galimą priimtų priemonių poveikį, būtinas veiksmingas Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimas.

Todėl Taryba ir Europos Parlamentas įsipareigoja pirmumo tvarka apsvarstyti Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimą, kurį reikia padaryti priimant 2018 m. biudžetą.

Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas greitam programų, skirtų JUI įgyvendinimui, pakeitimų patvirtinimui.

3.3.  Vienašalis Komisijos pareiškimas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos

Jaunimo nedarbo mažinimas tebėra vienas iš itin svarbių politinių prioritetų. Komisija įsipareigoja atidžiai stebėti Jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI) įgyvendinimo tendenciją. Jei paspartės šios iniciatyvos įgyvendinimo tendencija ir dėl gebėjimo panaudoti lėšas bus galima jas padidinti, Komisija pasiūlys padidinti JUI finansavimą parengdama taisomąjį biudžetą; šis padidinimas bus finansuojamas pagal bendrąją įsipareigojimų maržą, vadovaujantis DFP reglamento 14 straipsniu.

Tokiu atveju Komisija tikisi, kad Taryba ir Europos Parlamentas skubiai išnagrinės tokį taisomojo biudžeto projektą.

3.4.  Vienašalis Tarybos pareiškimas dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 %

Taryba primena, kad nustatyto tikslo 5 % sumažinti darbuotojų skaičių galutinio įgyvendinimo metai – 2017 m. Tačiau, kadangi ne visos institucijos, įstaigos ir agentūros įgyvendino sumažinimo tikslą, Taryba ragina toliau dėti pastangas 2018 m., kad būtų įvykdytas susitarimas.

Labai svarbu, kad visos institucijos, įstaigos ir agentūros įgyvendintų tikslą 5 % sumažinti darbuotojų skaičių, ir labai svarbu iki galo vykdyti šio tikslo įgyvendinimo stebėseną. Atsižvelgdama į tai, Taryba prašo Komisijos tęsti šio proceso rezultatų vertinimą, kad būtų sukaupta patirtis ateičiai.

(1) Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(2017)0408.
(2) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(6) OL L 50, 2017 2 28, p. 57.
(7) Šis paskyrimas neturi poveikio pozicijai dėl statuso ir atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244(1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės.
(8) Šis paskyrimas neturi poveikio pozicijai dėl statuso ir atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244(1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės.
(9) Jungtinė Karalystė nepritaria šiam pareiškimui.


Prašymas atšaukti Anos Gomes (Ana Gomes) imunitetą
PDF 245kWORD 44k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Anos Gomes (Ana Gomes) imunitetą (2017/2096(IMM))
P8_TA(2017)0459A8-0363/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Portugalijos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje 2017 m. gegužės 30 d. perduotą ir Portugalijos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo pasirašytą prašymą atšaukti Anos Gomes imunitetą, kuris susijęs su Pezo de Regvos (Vilos Realio apygarda) teismo bendrųjų reikalų prokuratūroje nagrinėjama baudžiamąja byla Nr. NUIPC 430/16.6T9LSBP ir kuris buvo paskelbtas 2017 m. birželio 12 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Anos Gomes paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Portugalijos Respublikos konstitucijos 157 straipsnio 2 dalį ir Portugalijos Respublikos Asamblėjos narių statuto 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0363/2017),

A.  kadangi Vilos Realio apylinkės teismo Respublikos prokuratūros (Pezo da Regvos bendrųjų reikalų prokuratūros) prokuroras pateikė prašymą atšaukti Parlamento narės Anos Gomes imunitetą dėl jos padarytų pareiškimų interviu dienraščiui Diàrio de Noticias metu; šis interviu buvo paskelbtas to paties dienraščio interneto svetainėje 2016 m. balandžio 29 d.; kadangi prašymas atsiųstas siekiant pradėti baudžiamąjį procesą A. Gomes atžvilgiu ir norint pastarąją apklausti dėl šios bylos aplinkybių;

B.  kadangi straipsnyje rašoma apie kratas, susijusias su Vainos laivų statykla, ir kadangi A. Gomes, kalbėdama apie kelto „Atlântida“ pardavimą, pasak jos, „už grašius“, paminėjo, jog „tai ženklas, kad kažkas pajudėjo akivaizdžios korupcijos atveju“;

C.  kadangi nurodytos faktinės aplinkybės teoriškai apima tris A. Gomes padarytas nusikalstamas veikas, t. y. įstaigos, tarnybos ar juridinio asmens šmeižimo nusikalstamas veikas, kurios numatytos ir bausmės už kurias nustatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte ir 183 straipsnio 2 dalyje, prieš dvi civilinio proceso šalis – už šią nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda, mokama iki 120 dienų;

D.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje numatoma, kad Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

E.  kadangi Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnyje numatyta, kad Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, pirmiausia siekia išlikti principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrinti Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas;

F.  kadangi Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad nario už Parlamento ribų padarytas pareiškimas gali būti einant pareigas pareikšta nuomonė, kaip tai suprantama pagal Protokolo Nr. 7 8 straipsnį, kai esama subjektyvaus vertinimo, kuris glaudžiai ir akivaizdžiai susijęs su Parlamento nario Europos Parlamente einamomis pareigomis, nes tokios nuomonės egzistavimas priklauso ne nuo vietos, kur padarytas pareiškimas, o nuo jo pobūdžio ir turinio;

G.  kadangi šiuo metu politinės diskusijos vis dažniau vyksta už Parlamento posėdžių salės ribų naudojantis tokiomis ryšių priemonėmis kaip pranešimai spaudai, interviu, tinklaraščiai ir internetas;

H.  kadangi aptariamame interviu A. Gomes pareiškimai buvo padaryti vykdant Parlamento nario funkcijas ir, visų pirma, pareigas, kurios susijusios su jos kaip Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti pirmininko pavaduotojos vaidmeniu;

I.  kadangi A. Gomes teiginiai tiesiogiai susiję su jos pareiškimais, padarytais per televizijos laidą „TVI24- Cara a Cara - Ana Gomes versus Carlos Abreu Amorim“, kuri buvo transliuojama 2013 m. lapkričio 29 d., ir dėl kurių Europos Parlamentas gynė jos imunitetą(2);

J.  kadangi dėl šios priežasties A. Gomes pareiškimai patenka į jos veiklos Europos Parlamente sritį;

1.  nusprendžia neatšaukti Anos Gomes imuniteto;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
(2) 2014 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Anos Gomes imunitetą ir privilegijas (OL C 285, 2016 8 5, p. 19).


Lėšų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir lėšų investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui pakeitimai ***I
PDF 319kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl lėšų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir lėšų investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui pakeitimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (COM(2017)0565 – C8-0342/2017 – 2017/0247(COD))
P8_TA(2017)0460A8-0358/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0565),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 177 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0342/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  pasikonsultavęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0358/2017),

A.  kadangi dėl skubos priežasčių yra pateisinama balsuoti prieš pasibaigiant Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje numatytam aštuonių savaičių terminui;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau išdėstytą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. lapkričio 30 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo dėl lėšų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir lėšų investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui pakeitimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2305.)


ES ir Egipto susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje: Egipto dalyvavimas Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) ***
PDF 240kWORD 41k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Egipto Arabų Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, sudarymo projekto (11965/2017 – C8-0345/2017 – 2017/0196(NLE))
P8_TA(2017)0461A8-0353/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11965/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Egipto Arabų Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Egipto Arabų Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, projektą (11926/2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/1324 dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA)(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0345/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A8-0353/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Egipto Arabų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 185, 2017 7 18, p. 1.


ES ir Alžyro susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje: Alžyro dalyvavimas Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) ***
PDF 240kWORD 41k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, sudarymo projekto (11964/2017 – C8-0346/2017 – 2017/0197(NLE))
P8_TA(2017)0462A8-0354/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11964/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, projektą (11924/2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/1324 dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA)(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0346/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A8-0354/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 185, 2017 7 18, p. 1.


ES ir Jordanijos susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje: Jordanijos dalyvavimas Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) ***
PDF 241kWORD 41k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Jordanijos Hašimitų Karalystės dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, sudarymo projekto (11966/2017 – C8-0343/2017 – 2017/0200(NLE))
P8_TA(2017)0463A8-0355/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11966/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo išdėstomos Jordanijos Hašimitų Karalystės dalyvavimo Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) sąlygos, projektą (11927/2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/1324 dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Partnerystėje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA)(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0343/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A8-0355/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jordanijos Hašimitų Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 185, 2017 7 18, p. 1.


Čilės, Islandijos ir Bahamų prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
PDF 244kWORD 41k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Rumunija įgaliojama dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Čilės, Islandijos ir Bahamų prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2017)0360 – C8-0234/2017 – 2017/0150(NLE))
P8_TA(2017)0464A8-0364/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2017)0360),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir į 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0234/2017),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo nuomonę(1) dėl išimtinės Europos Sąjungos išorės kompetencijos padaryti pareiškimą dėl pritarimo prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį ir 108 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0364/2017),

1.  pritaria tam, kad Rumunija įgaliojama dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Čilės, Islandijos ir Bahamų prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui.

(1) Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
PDF 242kWORD 41k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Austrija ir Rumunija įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2017)0369 – C8-0231/2017 – 2017/0153(NLE))
P8_TA(2017)0465A8-0362/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0369),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir į 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0231/2017),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo(1) nuomonę dėl išimtinės Europos Sąjungos išorės kompetencijos padaryti pareiškimą dėl pritarimo prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį ir 108 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0362/2017),

1.  pritaria tam, kad Austrija ir Rumunija įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Panamos, Urugvajaus, Kolumbijos ir Salvadoro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui.

(1) Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


San Marino prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
PDF 242kWORD 41k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Kroatija, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti San Marino prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2017)0359 – C8-0232/2017 – 2017/0149(NLE))
P8_TA(2017)0466A8-0360/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2017)0359),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir į 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0232/2017),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo nuomonę(1) dėl išimtinės Europos Sąjungos išorės kompetencijos padaryti pareiškimą dėl pritarimo prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį ir 108 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0360/2017),

1.  pritaria tam, kad Kroatija, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti San Marino prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui.

(1) Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
PDF 244kWORD 42k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Liuksemburgas ir Rumunija įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2017)0357 – C8-0233/2017 – 2017/0148(NLE))
P8_TA(2017)0467A8-0361/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2017)0357),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir į 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0233/2017),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo nuomonę(1) dėl išimtinės Europos Sąjungos išorės kompetencijos padaryti pareiškimą dėl pritarimo prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį ir 108 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0361/2017),

1.  pritaria tam, kad Liuksemburgas ir Rumunija įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Gruzijos ir Pietų Afrikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui.

(1) Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


Pereinamojo laikotarpio priemonės, skirtos 9-ojo TFAS įdiegimo poveikiui mažinti ***I
PDF 327kWORD 41k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (COM(2016)0850 – C8-0158/2017 – 2016/0360B(COD))
P8_TA(2017)0468A8-0255/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0850),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0158/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. lapkričio 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0255/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. lapkričio 30 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su pereinamojo laikotarpio nuostatomis, skirtomis poveikiui nuosavoms lėšoms dėl 9-ojo TFAS įvedimo mažinti ir didelių pozicijų tvarkos, taikomos tam tikroms viešojo sektoriaus pozicijoms, išreikštoms bet kurios valstybės narės nacionaline valiuta, taikymo poveikiui mažinti

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2395.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 36.


Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos ***I
PDF 334kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (COM(2016)0447 – C8-0264/2016 – 2016/0207(COD))
P8_TA(2017)0469A8-0261/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0447),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0264/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. spalio 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0261/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. lapkričio 30 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/2306.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Pareiškimas dėl 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, 3a straipsnyje numatytų pagalbos priemonių finansavimo šaltinių

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutinka, kad pajėgumų stiprinimas remiant vystymąsi ir saugumą vystymosi labui būtų finansuojamas pagal 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos IV išlaidų kategoriją, visų pirma perskirstant asignavimus, kartu išlaikant kuo didesnę visų priemonių finansinę pusiausvyrą. Be to, nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos prerogatyvoms metinėje biudžeto procedūroje, į perskirstomus asignavimus neturėtų būti įtraukiami asignavimai, skiriami priemonėms pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui.


Neužtikrintų skolos priemonių eiliškumas nemokumo atveju ***I
PDF 322kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju (COM(2016)0853 – C8-0479/2016 – 2016/0363(COD))
P8_TA(2017)0470A8-0302/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0853),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0479/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2017 m. lapkričio 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0302/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. lapkričio 30 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/..., kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos, susijusios su neužtikrintų skolos priemonių eiliškumu nemokumo atveju

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/2399.)

(1) OL C 132, 2017 4 26, p. 1.
(2) OL C 173, 2017 5 31, p. 41.


Pridėtinės vertės mokesčio prievolės, taikomos paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis *
PDF 446kWORD 44k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio prievolių, taikomų paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, iš dalies keičiamos Direktyva 2006/112/EB ir Direktyva 2009/132/EB (COM(2016)0757 – C8-0004/2017 – 2016/0370(CNS))
P8_TA(2017)0471A8-0307/2017

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0757),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0004/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0307/2017),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1)   2015 m. skirtumas tarp numatomų PVM įplaukų ir faktiškai surinkto PVM (PVM surinkimo deficitas) Sąjungoje buvo maždaug 152 mlrd. EUR, o dėl tarpvalstybinio sukčiavimo Sąjungoje kasmet prarandama maždaug 50 mlrd. EUR PVM įplaukų, todėl PVM yra svarbus Sąjungos lygmeniu spręstinas klausimas ir itin svarbu sukurti galutinę PVM sistemą, grindžiamą paskirties šalies principu;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  atlikus tų 2015 m. sausio 1 d. pradėtų taikyti specialių schemų vertinimą, nustatytos kelios tobulintinos sritys. Pirma, turėtų būti sumažinta valstybėje narėje įsisteigusioms labai mažoms įmonėms, retkarčiais teikiančioms tokias paslaugas kitose valstybėse narėse, tenkanti našta, susijusi su PVM prievolių vykdymu kitose valstybėse narėse nei jų įsisteigimo valstybė narė. Todėl turėtų būti nustatyta visoje Bendrijoje taikoma riba, kurios nepasiekus tos tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos pridėtinės vertės mokesčiu būtų toliau apmokestinamos šių įmonių įsisteigimo valstybėje narėje. Antra, reikalavimas laikytis visose valstybėse narėse, į kurias tiekiamos prekės ar kuriose teikiamos paslaugos, galiojančių sąskaitų faktūrų išrašymo ir apskaitos registrų saugojimo reikalavimų, sukuria didelę naštą. Todėl, siekiant sumažinti įmonėms tenkančią naštą, turėtų būti taikomos specialia schema besinaudojančio prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo registravimosi valstybėje narėje galiojančios sąskaitų faktūrų išrašymo ir apskaitos registrų saugojimo taisyklės. Trečia, apmokestinamieji asmenys, kurie nėra įsisteigę Bendrijoje, bet yra registruoti PVM mokėtojais kurioje nors valstybėje narėje (pavyzdžiui, dėl to, kad toje valstybėje narėje retkarčiais vykdo PVM apmokestinamus sandorius), negali naudotis nei specialia schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, nei specialia schema Bendrijoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims. Todėl siūloma tokiems apmokestinamiesiems asmenims leisti naudotis specialia schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims;
(3)  atlikus tų 2015 m. sausio 1 d. pradėtų taikyti specialių schemų vertinimą, nustatytos kelios tobulintinos sritys. Pirma, turėtų būti sumažinta valstybėje narėje įsisteigusioms mikroįmonėms, retkarčiais teikiančioms tokias paslaugas kitose valstybėse narėse, tenkanti našta, susijusi su PVM prievolių vykdymu kitose valstybėse narėse nei jų įsisteigimo valstybė narė. Todėl turėtų būti nustatyta visoje Bendrijoje taikoma riba, kurios nepasiekus tos tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos būtų ir toliau apmokestinamos PVM šių įmonių įsisteigimo valstybėje narėje. Antra, reikalavimas laikytis visose valstybėse narėse, į kurias tiekiamos prekės ar kuriose teikiamos paslaugos, galiojančių sąskaitų faktūrų išrašymo reikalavimų, sukuria didelę naštą. Todėl, siekiant kuo labiau sumažinti įmonėms tenkančią naštą, turėtų būti taikomos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės, galiojančios specialia schema besinaudojančio prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo registravimosi valstybėje narėje. Trečia, apmokestinamieji asmenys, kurie nėra įsisteigę Bendrijoje, bet yra registruoti PVM mokėtojais bet kurioje valstybėje narėje (pavyzdžiui, dėl to, kad toje valstybėje narėje retkarčiais vykdo PVM apmokestinamus sandorius), negali naudotis nei specialia schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, nei specialia schema Bendrijoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims. Todėl siūloma tokiems apmokestinamiesiems asmenims leisti naudotis specialia schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)   nors minimaliosios vieno langelio sistemos (angl. MOSS) vertinimas iš esmės yra teigiamas, 99 % joje tvarkomų PVM įplaukų deklaruoja tik 13 % registruotų įmonių, o tai rodo, kad, siekiant pašalinti kliūtis tarpvalstybinei elektroninei prekybai, valstybės narės turi propaguoti šią sistemą didesniam skaičiui mažųjų ir vidutinių įmonių;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   ši iš dalies keičianti direktyva galėtų padidinti administracines sąnaudas mažoms siuntoms, nes atitinkamos pakuotės turi būti pažymėtos skiriamuoju ženklu, nurodančiu, kad naudota importo PVM sistema, be to, pašto sektoriuje privaloma rūšiuoti pakuotes, remiantis tuo, ar naudota importo PVM sistema. Valstybės narės ir Komisija turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į poveikį pašto sektoriui;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  nustatant šios direktyvos nuostatų taikymo datą, atitinkamais atvejais atsižvelgta į laiką, kurio reikia, kad būtų parengtos priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, ir kad valstybės narės galėtų pritaikyti savo PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo IT sistemas;
(14)  nustatant šios direktyvos nuostatų taikymo datą, atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į laiką, kurio reikia, kad būtų parengtos priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, ir kad valstybės narės ir įmonės galėtų pritaikyti savo PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo IT sistemas;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)   Komisijos pasiūlymas yra tik vienas iš PVM surinkimo deficito pašalinimo elementų. Siekiant Sąjungoje veiksmingai kovoti su sukčiavimu PVM, reikia imtis ir kitų priemonių;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)
Direktyva 2006/112/EB
14 straipsnio 3 a dalis (nauja)
-1)  14 straipsnis papildomas šia dalimi:
„3a. Jei apmokestinamasis asmuo, veikiantis savo vardu, bet kito asmens naudai, užsiima nuotoline prekyba prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų šalių ar teritorijų ir kurių siuntos prekių vertė neviršija 150 EUR arba šios sumos atitikmens nacionaline valiuta, ir jo metinė apyvarta einamaisiais kalendoriniais metais viršija 1 000 000 EUR arba šios sumos atitikmenį nacionaline valiuta, įskaitant atvejus, kai nuotolinei prekybai naudojamas telekomunikacijų tinklas, sąsaja ar portalas, laikoma, kad tas prekes gavo ir tiekė pats apmokestinamasis asmuo.“
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2006/112/EB
58 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  paslaugos teikiamos asmenims, esantiems bet kurioje kitoje nei a punkte nurodytoji valstybėje narėje;
b)  paslaugos teikiamos klientams, esantiems bet kurioje kitoje nei a punkte nurodytoji valstybėje narėje; ir
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2006/112/EB
58 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  bendra tokių paslaugų teikimo vertė be PVM einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 EUR ar lygiavertės sumos nacionaline valiuta.
c)  bendra tokių paslaugų teikimo vertė be PVM einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35 000 EUR ar lygiavertės sumos nacionaline valiuta.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 6 punktas
Direktyva 2006/112/EB
369 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
„Registravimosi valstybė narė nustato laikotarpį, kurį Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo turi saugoti tuos apskaitos registrus.“
„Tie apskaitos registrai saugomi penkerius metus nuo kalendorinių metų, kuriais atliktas sandoris, pabaigos.“
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio pavadinimas
Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2018 m. sausio 1 d.
Direktyvos 2006/112/EB pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2021 m. balandžio 1 d.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 pastraipa
Nuo 2018 m. sausio 1 d. Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:
Nuo 2021 m. balandžio 1 d. Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 6 punktas
Direktyva 2006/112/EB
V antraštinės dalies 3a skyriaus 59c straipsnio 1 dalies c punktas
c)  bendra prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, kuriam taikomos šios nuostatos, vertė be PVM einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 10 000 EUR ar lygiavertės sumos nacionaline valiuta.
c)  bendra paslaugų teikimo, kuriam taikomos šios nuostatos, vertė be PVM einamaisiais kalendoriniais metais neviršija ir praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35 000 EUR ar lygiavertės sumos nacionaline valiuta.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 punktas
Direktyva 2006/112/EB
143 straipsnio 1 dalies ca punktas
„ca) importuojamos prekės, kurioms taikomas PVM deklaruojamas pagal XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodytą specialią schemą, jei importo valstybės narės kompetentingai muitinės įstaigai ne vėliau kaip pateikiant importo deklaraciją nurodomas tiekėjui arba jo vardu veikiančiam tarpininkui pagal 369q straipsnį suteiktas PVM mokėtojo kodas;“;
„ca) importuojamos prekės, kurioms taikomas PVM deklaruojamas pagal XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodytą specialią schemą, jei importo valstybės narės kompetentingai muitinės įstaigai ne vėliau kaip pateikiant importo deklaraciją nurodomas tiekėjui arba jo vardu veikiančiam tarpininkui pagal 369q straipsnį suteiktas PVM mokėtojo kodas, o Komisija akte konkrečiai apibrėžia importo deklaracijos pobūdį;“
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 21 punktas
Direktyva 2006/112/EB
369b straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis bet kuriam Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis vykdančiam apmokestinamajam asmeniui ir bet kuriam vartojimo valstybėje narėje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, teikiančiam paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena toje valstybėje narėje. Ši speciali schema taikoma visoms toms Bendrijoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms.
Valstybės narės leidžia specialia schema pagal šį skyrių naudotis bet kokiam Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis vykdančiam apmokestinamajam asmeniui ir bet kuriam vartojimo valstybėje narėje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, teikiančiam bet kokias paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, nepaisant to, kur toks neapmokestinamasis asmuo įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena. Ši speciali schema taikoma visoms toms Bendrijoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 29 punktas
Direktyva 2006/112/EB
369l straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)
5a)   Jei prekės parduodamos užsienio valiuta, jų vertė, kuri pagal šią dalį negali viršyti 150 EUR, nustatoma atliekant valiutos konvertavimą pagal Sąjungos muitinės kodekso 53 straipsnį.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 30 punktas
Direktyva 2006/112/EB
369y straipsnio 1 pastraipa
Jei asmuo, kuriam skirtos importuojamos prekių siuntos, kurių tikroji vertė neviršija 150 EUR, nenurodo norintis, kad būtų taikomos standartinės prekių importo procedūros, be kita ko, kad būtų pagal 94 straipsnio 2 dalį taikomas lengvatinis PVM tarifas, importo valstybė narė leidžia asmeniui, kuris pateikia prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei, naudotis specialiomis importo PVM, taikomo prekėms, kurių siuntimas ar gabenimas baigiasi toje valstybėje narėje, deklaravimo ir mokėjimo procedūromis.
Jei prekių, siunčiamų siuntose, kurių prekių vertė neviršija 150 EUR, importui nenaudojama 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodyta speciali schema, importo valstybė narė leidžia asmeniui, kuris pateikia prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei asmens, kuriam skirtos prekės, vardu, naudotis specialiomis importo PVM, taikomo prekėms, kurių siuntimas ar gabenimas baigiasi toje valstybėje narėje, deklaravimo ir mokėjimo procedūromis.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 30 punktas
Direktyva 2006/112/EB
369z straipsnio 1 dalies b punktas
b)  asmuo, pateikiantis prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei, atsako už PVM surinkimą iš asmens, kuriam skirtos prekės.
b)  asmuo, deklaruojantis prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei, atsako už PVM surinkimą iš asmens, kuriam skirtos prekės.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 30 punktas
Direktyva 2006/112/EB
369z straipsnio 2 pastraipa
2.  Valstybės narės numato, kad asmuo, pateikiantis prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei, turi imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų, kad asmuo, kuriam skirtos prekės, sumokėtų tinkamo dydžio mokestį.
2.  Valstybės narės numato, kad asmuo, deklaruojantis prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei, turi imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų, kad asmuo, kuriam skirtos prekės, sumokėtų tinkamo dydžio mokestį.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 pastraipa
Nuo 2021 m. sausio 1 d. išbraukiama Direktyvos 2009/132/EB IV antraštinė dalis.
Nuo 2021 m. balandžio 1 d. išbraukiama Direktyvos 2009/132/EB IV antraštinė dalis.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa
Nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos 2 ir 3 straipsnių, jos taiko nuo 2021 m. sausio 1 d.
Nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos 2 ir 3 straipsnių, jos taiko nuo 2021 m. balandžio 1 d.

Administracinis bendradarbiavimas ir kova su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje *
PDF 414kWORD 41k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (COM(2016)0755 – C8-0003/2017 – 2016/0371(CNS))
P8_TA(2017)0472A8-0306/2017

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0755),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0003/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0306/2017),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   tam tikrais vertinimais, metinis PVM surinkimo deficitas Sąjungoje sudaro 12,8 % (152 mlrd. EUR, įskaitant 50 mlrd. EUR dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM), todėl PVM yra svarbus Sąjungos lygmeniu spręstinas klausimas;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  tais atvejais, kai taikomos specialios schemos, registravimosi valstybė narė renka PVM ir vykdo jo kontrolę vartojimo valstybių narių vardu, todėl tikslinga numatyti mechanizmą, pagal kurį registravimosi valstybė narė gautų iš atitinkamų vartojimo valstybių narių mokestį, skirtą PVM rinkimo ir kontrolės išlaidoms kompensuoti. Tačiau dabartinė sistema, pagal kurią registravimosi valstybė narė pasilieka iš PVM sumų, kurios turi būti pervestos vartojimo valstybėms narėms, išskaičiuotą mokesčio sumą, kelia mokesčių administratoriams sunkumų, visų pirma susijusių su PVM grąžinimu, todėl toks mokestis turėtų būti apskaičiuojamas ir mokamas kasmet ne pagal specialias schemas;
(5)  tais atvejais, kai taikomos specialios schemos, registravimosi valstybė narė renka PVM ir vykdo jo kontrolę vartojimo valstybių narių vardu, todėl tikslinga numatyti mechanizmą, pagal kurį registravimosi valstybė narė gautų iš atitinkamų vartojimo valstybių narių mokestį, skirtą PVM rinkimo ir kontrolės išlaidoms kompensuoti. Tačiau dabartinė sistema, pagal kurią registravimosi valstybė narė pasilieka iš PVM sumų, kurios turi būti pervestos vartojimo valstybėms narėms, išskaičiuotą mokesčio sumą, kelia mokesčių administratoriams sunkumų, visų pirma susijusių su PVM grąžinimu, todėl toks mokestis turėtų būti apskaičiuojamas ir mokamas kasmet ne pagal specialias schemas, o kai grąžinamos lėšos išmokamos naudojant skirtingas nacionalines valiutas, turėtų būti taikomas galiojantis keitimo kursas, paskelbtas Europos Centrinio Banko;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  siekiant supaprastinti su specialių schemų taikymu susijusių statistinių duomenų rinkimą, Komisijai turėtų būti suteikta automatinė prieiga prie valstybių narių elektroninėse sistemose saugomos su specialiomis schemomis susijusios bendrosios informacijos, išskyrus duomenis, susijusius su fiziniais apmokestinamaisiais asmenimis;
(6)  siekiant supaprastinti su specialių schemų taikymu susijusių statistinių duomenų rinkimą, Komisijai turėtų būti suteikta automatinė prieiga prie valstybių narių elektroninėse sistemose saugomos su specialiomis schemomis susijusios bendrosios informacijos, išskyrus duomenis, susijusius su fiziniais apmokestinamaisiais asmenimis. Valstybes nares reikėtų paraginti užtikrinti, kad tokia bendroji informacija būtų prieinama kitoms susijusioms nacionalinės valdžios institucijoms (jei tai dar nepadaryta), siekiant kovoti su sukčiavimu PVM ir pinigų plovimu;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   valstybės narės ir Komisija turėtų tinkamai ir veiksmingai bendrauti tarpusavyje, kad būtų laiku pasiekti šio reglamento tikslai;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   informacinių technologijų naudojimas kovai su sukčiavimu galėtų sudaryti kompetentingoms institucijoms galimybes sparčiau ir visapusiškiau nustatyti sukčiavimo tinklus. Kryptinga ir subalansuota strategija naudojant naujas technologijas galėtų sumažinti valstybių narių poreikį imtis bendrųjų kovos su sukčiavimu priemonių ir kartu padidintų kovos su sukčiavimu politikos efektyvumą;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Reglamentas (ES) Nr. 904/2010
3 skirsnio 1 poskirsnio 47a straipsnio 1 pastraipa
Šio skirsnio nuostatos taikomos nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šio skirsnio nuostatos taikomos nuo 2021 m. sausio 1 d. Valstybės narės nedelsdamos pateikia viena kitai visą 2 poskirsnyje nurodytą informaciją, išskyrus atvejus, kai aiškiai nurodyta kitaip.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Reglamentas (ES) Nr. 904/2010
3 skirsnio 3 poskirsnio 47j straipsnio 4 dalis
4.  Kiekviena valstybė narė pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai kompetentingo asmens, kuris toje valstybėje narėje yra atsakingas už administracinių tyrimų koordinavimą, duomenis.
4.  Kiekviena valstybė narė pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai kompetentingo asmens, kuris toje valstybėje narėje yra atsakingas už administracinių tyrimų koordinavimą, duomenis. Ta informacija skelbiama Komisijos interneto svetainėje.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Reglamentas (ES) Nr. 904/2010
3 skirsnio 4 poskirsnio 47l straipsnio 3 a pastraipa (nauja)
Per dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios datos Komisija atlieka peržiūrą, siekdama užtikrinti mokesčio perspektyvumą ir su juos susijusių sąnaudų efektyvumą, ir, jei reikia, imasi priemonių padėčiai ištaisyti.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Reglamentas (ES) Nr. 904/2010
3 skirsnio 5 poskirsnio 47m straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės suteikia Komisijai prieigą prie savo elektroninėse sistemose pagal 17 straipsnio 1 dalies d punktą saugomos statistinės informacijos. Į šią informaciją neįeina asmens duomenys.
Valstybės narės suteikia Komisijai prieigą prie savo elektroninėse sistemose pagal 17 straipsnio 1 dalies d punktą saugomos statistinės informacijos. Į šią informaciją neįeina asmens duomenys ir ji apsiriboja duomenimis, būtinais atitinkamos statistikos tikslais.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis
Reglamentas (ES) Nr. 904/2010
3 skirsnio 6 poskirsnio 47n straipsnio 1 pastraipos f punktas
f)  47m straipsnyje nurodytą informaciją, prie kurios Komisijai turi būti suteikta prieiga, taip pat technines priemones, kuriomis turi būti gaunama ši informacija.
f)  47m straipsnyje nurodytą informaciją, prie kurios Komisijai turi būti suteikta prieiga, taip pat technines priemones, kuriomis turi būti gaunama ši informacija. Komisija užtikrina, kad duomenų rinkimas nesukurtų nereikalingos administracinės naštos valstybėms narėms.

Padėtis Jemene
PDF 273kWORD 50k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Jemene (2017/2849(RSP))
P8_TA(2017)0473RC-B8-0649/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jemeno, ypač į 2017 m. birželio 15 d(1). ir 2016 m. vasario 25 d. rezoliucijas(2) dėl humanitarinės padėties Jemene ir 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl padėties Jemene(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2016 m. spalio 8 d. pareiškimą dėl išpuolio Jemene, 2016 m. spalio 19 d. pareiškimą dėl ugnies nutraukimo Jemene ir 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškimą dėl padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingo Komisijos nario Christoso Stylianideso 2017 m. lapkričio 11 d. pareiškimą dėl humanitarinės padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę(4) ir į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(5),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijas dėl Jemeno, ypač į rezoliucijas Nr. 2342 (2017), 2266 (2016), 2216 (2015), 2201 (2015) ir 2140 (2014),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pasiuntinio Jemenui Ismailo Ouldo Cheikho Ahmedo 2017 m. sausio 30 d., liepos 12 d., rugpjūčio 19 d. ir spalio 26 d. pareiškimus dėl padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus pavaduotojo humanitariniams klausimams Stepheno O’Brieno 2017 m. liepos 12 d. pranešimą JT ST,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 16 d. Pasaulio maisto programos (PMP), Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bendrą pareiškimą, kuriame raginama nedelsiant nutraukti humanitarinės pagalbos blokadą Jemene,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 25 d. įvykusį Jungtinių Tautų aukšto lygio paramos teikėjų renginį, skirtą humanitarinei krizei Jemene, kurio metu įsipareigota skirti 1,1 mlrd. USD ir užpildyti 2,1 mlrd. USD finansavimo spragą 2017 m.,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2017 m. rugsėjo mėn. sprendimą tirti visus įtariamus konflikto metu Jemene padarytus žmogaus teisių pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos paskelbtus pirmininko pareiškimus, t. y. į 2017 m. birželio 15 d. pareiškimą, kuriame šalys Jemene raginamos konstruktyviai prisidėti prie geros valios pastangų išspręsti konfliktą ir į 2017 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimą dėl bado grėsmės Jemene,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi įvairūs Jungtinių Tautų tarpininkaujamų derybų raundai iki šiol neužtikrino prasmingos pažangos siekiant politinio sprendimo Jemeno klausimu; kadangi konflikto šalims ir jų regioniniams bei tarptautiniams rėmėjams, įskaitant Saudo Arabiją ir Iraną, nepavyko pasiekti susitarimo dėl ugnies nutraukimo ar kaip nors išspręsti konflikto, taip pat kadangi toliau neslūgsta kovos ir bombardavimas be atrankos; kadangi karinės pergalės nepasiekė nė viena šalis ir nėra tikėtina, kad ateityje jos ją pasieks; kadangi ES ir visa tarptautinė bendruomenė turėtų teikti prioritetą siekiui rasti politinį konflikto sprendimą JT taikos iniciatyvos Jemene pagrindu;

B.  kadangi humanitarinė padėtis Jemene ir toliau yra katastrofiška; kadangi JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė, kad aprūpinimo maistu požiūriu padėtis Jemene yra sunkiausia pasaulyje ekstremalioji situacija; kadangi, JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) duomenimis, 20,7 milijonų žmonių Jemene reikia pagalbos, ypač pagalbos maistu, o 7 milijonai iš jų patiria ekstremaliąją situaciją aprūpinimo maistu požiūriu; kadangi 2,2 milijono vaikų kenčia dėl didžiulio išsekimo, susijusio su nepakankama mityba, ir dėl priežasčių, kurioms galima užkirsti kelią, kas dešimt minučių miršta vienas vaikas; kadangi šalies viduje perkeltų žmonių skaičius siekia 2,9 mln., o sugrąžintųjų – 1 mln.;

C.  kadangi, pasak JT, nuo 2015 m. kovo mėn., kai į Jemeno pilietinį karą įsikišo Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, per antskrydžius ir sausumos kovas žuvo per 8 000 žmonių – 60 proc. iš jų civilių gyventojų – o sužeista daugiau negu 50 000, įskaitant daugybę vaikų; kadangi dėl tiek sausumos, tiek oro kovų JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) stebėtojai negalėjo patekti į teritoriją ir patikrinti duomenų apie civilių aukų skaičių; taigi kadangi šie duomenys apima tik tuos mirties ir sužalojimų atvejus, kuriuos OHCHR pavyko pagrįsti ir patvirtinti;

D.  kadangi nenutrūkstami karo veiksmai ir humanitarinė krizė itin didelį poveikį daro pažeidžiamoms grupėms, moterims ir vaikams; kadangi toliau auga civilių aukų skaičius;

E.  kadangi, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ duomenimis, kasdien Jemene miršta 130 vaikų; kadangi bent 1,8 mln. vaikų turėjo palikti mokyklą, o dar 1,6 mln. vaikų mokyklos nelankė jau prieš prasidedant konfliktui;

F.  kadangi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša, jog daugiau negu pusė visų sveikatos priežiūros įstaigų buvo uždarytos dėl to, kad buvo nuniokotos, sugriautos arba stokoja lėšų, be to, nepaprastai trūksta medicinos reikmenų; kadangi atlyginimai 30 000 nepaprastai reikalingų sveikatos sektoriaus darbuotojų nemokami daugiau negu metus;

G.  kadangi dėl sugriautos infrastruktūros ir viešųjų paslaugų žlugimo kilo choleros protrūkis; kadangi 2017 m. lapkričio 2 d. OCHA pranešė, kad nuo 2017 m. balandžio 27 d. užregistruota beveik 895 000 įtariamų choleros atvejų ir beveik 2 200 mirties nuo šios ligos atvejų; kadangi daugiau kaip pusė įtariamų atvejų susiję su vaikais; kadangi sunku tiksliai nustatyti tikrąjį choleros atvejų skaičių, nes galimybės patekti į daugelį regionų ribotos, o įtarus ligą nemažai pacientų imami gydyti prieš nustatant galutinę diagnozę;

H.  kadangi beveik 90 proc. pagrindinių šalies maisto produktų yra importuojami; kadangi JT specialusis pranešėjas neigiamo vienašališkų prievartos priemonių poveikio klausimu jau anksčiau yra pabrėžęs, kad koalicijos pajėgų vykdoma Jemeno oro ir jūros blokada buvo viena iš pagrindinių vykstančios humanitarinės katastrofos priežasčių; kadangi dėl blokados šalyje buvo apribotas ir sutrikdytas maisto produktų, kuro ir medicinos reikmenų importas ir eksportas, taip pat humanitarinės pagalbos teikimas; kadangi nepagrįsti laivų sulaikymai ir (arba) neleidimas jiems įplaukti į Jemeno uostus pagal tarptautinę teisę laikomi neteisėtomis vienašalėmis prievartos priemonėmis;

I.  kadangi humanitarinė padėtis Jemene dar labiau pablogėjo, kai Saudo Arabijos vadovaujama koalicija 2017 m. lapkričio 6 d. ėmėsi šalies sausumos, jūros ir oro sienų blokados; kadangi vėl buvo atidaryti Adeno jūrų uostas ir al Vadeos sausumos sienos kirtimo punktas; kadangi vis dėlto Hodeidos ir Salifo uostai ir Sanos oro uostas, kuriuos 2015 m. kovo mėn. užėmė Houthi grupuotės sukilėliai ir per kuriuos į Jemeną patenka maždaug 80 proc. importuojamų prekių, iki šiol yra blokuojami; kadangi pagalbos agentūros yra įspėjusios, kad, nenutraukus blokados, Jemene kils tokio masto badas, kokio pasaulis neregėjo jau ne vieną dešimtmetį, o jo aukomis taps milijonai žmonių;

J.  kadangi JT ST rezoliucijoje Nr. 2216 aiškiai numatyta, kad Sankcijų komitetas asmenis gali priskirti prie asmenų „trukdančių teikti humanitarinę pagalbą Jemenui“;

K.  kadangi pastarosiomis savaitėmis Sanoje ir jos apylinkėse suintensyvėjo koalicijos vykdomi oro smūgiai, kurių metu žuvo ir buvo sužaloti civiliai gyventojai ir sunaikinta infrastruktūra; kadangi Saudo Arabija kaltinama įvykdžiusi dešimtis oro antpuolių, per kuriuos, pažeidžiant karo įstatymus, buvo nesirinktinai žudomi ir žalojami civiliai gyventojai, be kita ko, panaudojant tarptautiniu mastu uždraustus kasetinius šaudmenis; kadangi Houthi grupuotės sukilėliai 2017 m. lapkričio 4 d. paleido balistines raketas į pagrindinį Rijado tarptautinį civilinį oro uostą; kadangi šiais metais į Saudo Arabijos teritoriją buvo paleista dar dešimtys raketų; kadangi pagal ginkluotų konfliktų teisę draudžiama prieš civilius rengti tyčinius išpuolius nesirenkant taikinių; kadangi tokie išpuoliai laikomi karo nusikaltimais, o juos vykdantys asmenys gali būti už juos persekiojami;

L.  kadangi padėtis Jemene kelia didelį pavojų regiono – visų pirma Somalio pusiasalio, Raudonosios jūros ir platesniojo Artimųjų Rytų regionų – stabilumui; kadangi „Arabijos pusiasalio Al Kaida“ sugebėjo pasinaudoti pablogėjusia politine ir saugumo padėtimi Jemene, išplėsti savo veiklą vietoje ir padidinti savo teroristinių išpuolių skaičių ir mastą; kadangi „Arabijos pusiasalio Al Kaida“ ir vadinamoji grupuotė „Islamo valstybė“ (ISIS / „Da'esh“) įsitvirtino Jemene ir vykdo teroristinius išpuolius, kurių metu žūsta šimtai žmonių;

M.  kadangi prieš Irano remiamas Houthi grupuotės ir Saleho pajėgas vykdomas tarptautinis ginklų embargas; kadangi, remiantis 18-ąja ES metine ataskaita dėl ginklų eksporto, ES valstybės narės nuo konflikto eskalacijos pradžios ir toliau leidžia perduoti ginklus Saudo Arabijai ir taip pažeidžia 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto kontrolės; kadangi 2016 m. vasario 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl humanitarinės krizės Jemene Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė raginama imtis iniciatyvos, kuria siekiama nustatyti Saudo Arabijai ES ginklų embargą, vadovaujantis Bendrąja pozicija 2008/944/BUSP;

N.  kadangi, pasak UNICEF, 2 mln. vaikų ugdymas yra visiškai sustojęs; kadangi, remiantis OCHA informacija, virš 1 700 mokyklų šiuo metu yra netinkamos naudoti, nes buvo nuniokotos per konfliktą, jose glaudžiasi šalies viduje perkelti asmenys arba jas yra užėmusios ginkluotos grupuotės; kadangi užregistruota vaikų verbavimo ir naudojimo kovoms arba karo prievolėms atvejų; kadangi tūkstančiai mokytojų, atlyginimų negavusių daugiau nei metus, turėjo išeiti iš darbo ir susirasti alternatyvų pajamų šaltinį; kadangi sugriovus svarbiausius infrastruktūros objektus sunku susisiekti su nedidele tebeveikiančių mokyklų dalimi;

O.  kadangi žurnalistams nuolat trukdoma atvykti į Jemeną – visų pirma Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos pastangomis – įskaitant draudimą jiems dalyvauti skraidinant JT pagalbą į Houthi grupuotės sukilėlių kontroliuojamą sostinę Saną;

P.  kadangi sprendimas į bepiločiais orlaiviais vykdomų operacijų taikinių sąrašus įtraukti kai kuriuos asmenis dažnai priimamas neturint teismo įsakymo ar orderio; kadangi nusitaikymas į tam tikrus asmenis ir paskesnis jų žudymas atliekami be tinkamo teismo proceso;

Q.  kadangi nuo konflikto pradžios Europos Sąjunga (ES) jau yra skyrusi 171,7 mln. EUR humanitarinę pagalbą; kadangi teikiant ES humanitarinę pagalbą pirmenybė teikiama sveikatai, mitybai, apsirūpinimui maistu, apsaugai, pastogei, vandeniui ir sanitarijos sąlygoms;

R.  kadangi, nepaisant 2017 m. balandžio mėn. Ženevoje įvykusio aukšto lygio paramos teikėjų renginio, skirto humanitarinei krizei Jemene, per kurį įvairios šalys ir organizacijos įsipareigojo skirti 1,1 mlrd. USD, iki 2017 m. lapkričio 21 d. paramos teikėjai parūpino tik 56,9 proc. iš 2,3 mlrd. USD humanitarinės pagalbos sumos, kurią JT prašė skirti Jemenui 2017 m.;

1.  griežčiausiai smerkia Jemene vykdomą smurtą ir visus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, kurie yra karo nusikaltimai; reiškia didelį susirūpinimą dėl nerimą keliančio humanitarinės padėties blogėjimo Jemene; nepaprastai apgailestauja dėl konflikto metu prarastų gyvybių ir ypač didelių kančių, kurias patiria humanitarinės pagalbos ir gyvybiškai svarbių prekių negaunantys žmonės, tapę kovų įkaitais, persikėlę ar praradę savo pragyvenimo šaltinius, ir reiškia užuojautą aukų šeimoms; pakartoja savo įsipareigojimą toliau remti Jemeną ir Jemeno gyventojus;

2.  pakartoja, jog visapusiškai remia Jungtinių Tautų ir JT generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Jemene pastangas pasiekti, kad būtų atnaujintos derybos; pabrėžia, kad tik politinis, įtraukus ir derybomis pasiektas konflikto sprendimas gali atkurti taiką ir išsaugoti Jemeno vienybę, suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą; ragina visus tarptautinius ir regioninius subjektus konstruktyviai bendradarbiauti su Jemeno konflikto šalimis, kad būtų sudarytos sąlygos deeskaluoti konfliktą ir derybų keliu pasiekti susitarimą; ragina Saudo Arabiją ir Iraną siekti nutraukti kovas Jemene ir pagerinti dvišalius santykius; ragina Iraną nedelsiant nustoti teikti politinę ir finansinę paramą (tiesiogiai arba per įgaliotinius) Houthi grupuotės pajėgoms Jemene;

3.  ragina visas konflikto šalis nedelsiant susitarti dėl karo veiksmų nutraukimo stebint Jungtinėms Tautoms – tai būtų pirmas žingsnis siekiant atnaujinti Jungtinių Tautų vadovaujamas taikos derybas; primygtinai ragina visas konflikto šalis kuo greičiau gera valia ir nekeliant išankstinių sąlygų įsitraukti į naują Jungtinių Tautų vadovaujamų taikos derybų raundą; apgailestauja dėl Houthi grupuotės kovotojų ir jų sąjungininkų sprendimo atmesti Ismailą Ouldą Cheikhą Ahmedą, kaip taikos derybininką;

4.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę skubiai pateikti pasiūlymą dėl Jemenui skirtos integruotos ES strategijos ir dar kartą paraginti imtis Jemeno taikos iniciatyvos remiant JT; dar kartą išreiškia savo paramą Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pastangoms sudaryti palankias sąlygas deryboms atnaujinti ir ragina visas konflikto šalis veikti konstruktyviai ir nekeliant išankstinių sąlygų šioms pastangoms; pabrėžia, kad, siekiant sudaryti galimybes grįžti prie tinkamo politinio proceso, būtina įgyvendinti pasitikėjimo stiprinimo priemones, pvz., paleisti politinius kalinius, imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant ilgalaikio ugnies nutraukimo, taikyti JT stebimo pajėgų išvedimo mechanizmą, sudaryti palankesnes sąlygas teikti humanitarinę pagalbą bei vykdyti komercinę veiklą, vykdyti „antrojo kelio“ iniciatyvas dalyvaujant politiniams, saugumo ir pilietinės visuomenės veikėjams;

5.  apgailestauja dėl to, kad Saudo Arabija ir jos koalicijos partnerės uždarė Jemeno jūrų uostus, oro uostus ir sausumos sienos perėjimo punktus, nes dėl to padėtis šalyje dar labiau pablogėjo; mano, kad koalicijos priemonės, kuriomis siekiama atnaujinti Adeno uosto operacijas ir atverti al Vadeos sienos kirtimo punktą, yra žingsnis teisinga kryptimi; ragina koaliciją užtikrinti, kad būtų atnaujinta Hodeidos ir Salifo uostų veikla ir atvertos sausumos sienos, kad būtų galima teikti humanitarinę pagalbą ir tiekti pagrindines komercines prekes;

6.  pabrėžia, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, siekdama reaguoti į humanitarinę krizę ir padidinti konflikto šalių tarpusavio pasitikėjimą tiek, kad galėtų vykti politinės derybos, skatina kuo greičiau susitarti dėl papildomų Jungtinių Tautų tikrinimo ir patikrų mechanizmo stebėtojų, siekiant padidinti visų Jemeno uostų pajėgumą ir padidinti galimybes naudotis Sanos oro uostu;

7.  ragina visas susijusias šalis sudaryti galimybę visapusiškai humanitarinei pagalbai skubiai patekti į konfliktų apimtas vietoves, kad ji pasiektų tuos, kuriems jos reikia, ir ragina užtikrinti pagalbos darbuotojų saugumą; ragina Tarybą ir JT ST, įgyvendinant JT ST rezoliuciją Nr. 2216, nustatyti asmenis, trukdančius teikti humanitarinę pagalbą Jemenui, ir taikyti jiems tikslingas sankcijas;

8.  smerkia koalicijos vykdomus oro smūgius nesirenkant taikinių – jų metu žūsta ir sužalojami civiliai gyventojai, taip pat ir vaikai, ir naikinama civilinė ir medicininė infrastruktūra; smerkia panašius Houthi grupuotės ir sąjungininkų pajėgų be atrankos vykdomus išpuolius, dėl kurių žuvo civiliai gyventojai, ir tai, jog šios grupuotės naudoja ligonines ir mokyklas kaip bazes išpuoliams vykdyti;

9.  smerkia Houthi grupuotės ir Saleho pajėgų vykdytą Saudo Arabijos miestų apšaudymą raketomis nesirenkant taikinių, ypač pagrindinio Rijado tarptautinio civilinio oro uosto, karaliaus Chaledo tarptautinio oro uosto, apšaudymą 2017 m. lapkričio 4 d.;

10.  ragina visas šalis leisti žurnalistams patekti į šalį ir į visas jos teritorijas bei fronto linijas; pažymi, kad dėl to, jog Jemenas blokuoja žurnalistų atvykimą į šalį, krizė nepakankamai nušviečiama žiniasklaidoje ir tai apsunkina humanitarinių darbuotojų pastangas atkreipti tarptautinės bendruomenės ir paramos teikėjų dėmesį į katastrofišką padėtį; džiaugiasi, kad neseniai buvo paleisti Yahya Abdulraqeeb al-Jubeihi, Abed al-Mahziri ir Kamel al-Khozani, ir primygtinai ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus kitus įkalintus žurnalistus;

11.  ragina visas konflikto šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, užtikrinti civilių gyventojų apsaugą ir nerengti tiesioginių išpuolių prieš civilinę infrastruktūrą, ypač medicinos įstaigas ir vandens sistemas;

12.  primena, kad tyčiniai veiksmai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant ligonines ir medikus, yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas; ragina tarptautinę bendruomenę užtikrinti tarptautinį asmenų, atsakingų už Jemene įvykdytus tarptautinės teisės pažeidimus, baudžiamąjį persekiojimą; todėl visapusiškai remia Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sprendimą atlikti nuodugnų nusikaltimų, įvykdytų Jemeno konflikte, tyrimą;

13.  visapusiškai remia valstybių narių ir trečiųjų šalių pastangas nustatyti tarptautinius mechanizmus, kurie padėtų rinkti įrodymus ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; pabrėžia, kad atsakomybės už pažeidimus užtikrinimas nepaprastai svarbus norint rasti ilgalaikį konflikto sprendimą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad buvo sukurta žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupė, įgaliota stebėti žmogaus teisių padėtį Jemene ir apie ją informuoti bei išsamiai nagrinėti visus įtariamus pažeidimų ir piktnaudžiavimo atvejus tarptautinių žmogaus teisių teisės ir atitinkamose kitose taikytinose tarptautinės teisės srityse, su kuriais nuo 2015 m. kovo mėn. siejamos visos konflikto šalys; apgailestauja dėl to, kad pastangos surengti nepriklausomą tyrimą buvo užblokuotos;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nestabilia padėtimi Jemene naudojasi teroristinės ir ekstremistinės organizacijos, kaip antai ISIS („Da'esh“) ir „Arabijos pusiasalio Al Kaida“; ragina Jemeno vyriausybę prisiimti atsakomybę kovoje su ISIS („Da'esh“) ir „Arabijos pusiasalio Al Kaida“; pabrėžia, kad visos konflikto šalys turi imtis ryžtingų veiksmų prieš šias grupuotes, kurių veikla kelia didžiulę grėsmę deryboms dėl sprendimo ir saugumui regione bei už jo ribų; patvirtina ES įsipareigojimą nepritarti ekstremistų grupuočių veiklai ir jų ideologijoms ir pabrėžia būtinybę šio regiono šalims padaryti tą patį;

15.  ragina Tarybą veiksmingai skatinti laikytis tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų, kaip numatyta atitinkamose ES gairėse; pirmiausia pakartoja, kad visos ES valstybės narės turi griežtai taikyti Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatytas taisykles; atsižvelgdamas į tai, dar kartą primena savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene, kurioje primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę pradėti iniciatyvą, siekiant įvesti ES ginklų embargą Saudo Arabijai, atsižvelgiant į sunkius kaltinimus Saudo Arabijai dėl Jemene vykdomų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų ir į tai, kad toliau teikiant leidimus parduoti ginklus Saudo Arabijai būtų pažeista Bendroji pozicija 2008/944/BUSP;

16.  remia ES raginimą visoms konflikto šalims imtis visų reikiamų veiksmų, kad kilus ginkluotam konfliktui būtų užkirstas kelias visų formų smurtui, įskaitant seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties; griežtai smerkia vaiko teisių pažeidimus ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad vaikų galimybės naudotis net pagrindinėmis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis yra ribotos; smerkia vaikų verbavimą ir vaikų karių naudojimą karo veiksmuose, kad ir kas tai darytų – vyriausybinės pajėgos ar ginkluotos opozicijos grupuotės;

17.  palankiai vertina įsipareigojimus, prisiimtus paramos Jemeno humanitarinei krizei įveikti aukšto lygio renginyje, ir pabrėžia, kad būtina, vadovaujant Jungtinėms Tautoms, imtis koordinuotų humanitarinių veiksmų, siekiant palengvinti Jemeno gyventojų kančias; ragina nedelsiant surinkti lėšas, kurias įsipareigota skirti Jemenui, ir užtikrinti visą Jungtinių Tautų 2017 m. humanitarinės pagalbos Jemenui plane numatytą finansavimą;

18.  teigiamai vertina tai, jog ES ir jos valstybės narės yra pasirengusios didinti humanitarinę pagalbą gyventojams visoje šalyje, kad būtų tenkinami augantys poreikiai ir telkiama parama vystymuisi, reikalinga projektams esminės svarbos sektoriuose finansuoti;

19.  tvirtai remia JT generalinio sekretoriaus pavaduotojo humanitariniams reikalams ir pagalbos nepaprastosios padėties atveju koordinatoriaus Marko Lowcocko ir jo pirmtako Stepheno O’Brieno veiklą, kuria siekiama palengvinti Jemeno gyventojų kančias;

20.  ragina ES ir jos valstybes nares, teikiant humanitarinę pagalbą ir dedant politines pastangas, taip pat remti taikos kūrimo ir atsparumo didinimo veiksmus, be kita ko, remti pilietinės visuomenės veikėjus ir vietos ekonomikos bei valdymo struktūras, kad būtų užtikrintas greitas pagrindinių paslaugų ir infrastruktūros atkūrimas, skatinama vietos ekonomika ir propaguojama taika ir socialinė sanglauda;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generaliniam sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui ir Jemeno vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0273.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0066.
(3) OL C 265, 2017 8 11, p. 93.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0201.
(5) OL C 285, 2017 8 29, p. 110.


Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimas
PDF 507kWORD 65k
2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo (2017/2127(INI))
P8_TA(2017)0474A8-0339/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2, 9, 10, 19, 168 straipsnius ir 216 straipsnio 2 dalį ir Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 15, 21, 23 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – JT neįgaliųjų teisių konvencija) ir į tai, kad, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu, 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo ES(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Europos sutarčių serija Nr. 5, 1950 m.) ir jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją (ETS Nr. 35, 1961 m., pataisyta 1996 m.; ETS Nr. 163),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Rec(2002)5 dėl moterų apsaugos prieš smurtą ir Rekomendaciją CM/Rec(2017)17 dėl lyčių lygybės standartų ir mechanizmų, skirtas valstybėms narėms,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) bei į 1999 m. spalio 6 d. jos fakultatyvinį protokolą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615),

–  atsižvelgdamas į naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ – Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą ir jų įsipareigojimą atsižvelgti į konkrečius neįgaliųjų poreikius vykdant vystomąjį bendradarbiavimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo pažangos ataskaita“(SWD(2017)0029),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2015 m.(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių užimtumo galimybių direktyvos) taikymo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto patvirtinto klausimų sąrašo, susijusio su pirmine Europos Sąjungos ataskaita(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos informacinį pranešimą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Lyties ir negalios veiksnių sankirtos nulemta diskriminacija“,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės 2016 m. metinį pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2016 m. ir 2017 m. pagrindinių teisių ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros temines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Eurostato 2014 m. statistinius duomenis apie neįgaliųjų prieigą prie darbo rinkos, švietimo ir mokymo, taip pat apie skurdą ir pajamų nelygybę;

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadą dėl 2017 m. birželio 20 d. paskelbto pareiškimo „Tvari Europos ateitis – ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į Europos savanorišką socialinių paslaugų kokybės sistemą (SPC/2010/10/8),

–  atsižvelgdamas į Naująją miestų darbotvarkę (A/RES/71/256),

–  atsižvelgdamas į Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą,

–  atsižvelgdamas Tarybos išvadas dėl 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto nuomones ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma ir Peticijų komiteto nuomonę (A8-0339/2017),

A.  kadangi visi neįgalieji, kaip visaverčiai piliečiai(11), turi lygias teises visuose gyvenimo srityse ir teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą, autonomiją ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime;

B.  kadangi skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje yra 80 mln. neįgaliųjų, iš kurių 46 mln. sudaro moterys;

C.  kadangi, vadovaujantis SESV, Sąjunga turi kovoti su diskriminacija dėl negalios nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus (10 straipsnis) ir yra įgaliota priimti teisės aktus, būtinus norint kovoti su tokio pobūdžio diskriminacija (19 straipsnis);

D.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniuose aiškiai draudžiama diskriminacija dėl negalios ir numatytas lygiateisiškas neįgaliųjų dalyvavimas visuomenės gyvenime;

E.  kadangi JT neįgaliųjų teisių konvencija yra pirmoji ES ratifikuota tarptautinė žmogaus teisių sutartis ir ją taip pat pasirašė visos 28 ES valstybės narės bei ratifikavo 27 valstybės narės; kadangi ES yra didžiausia pasaulyje paramos vystymuisi teikėja ir viena iš įtakingiausių suinteresuotųjų subjektų tarptautiniu lygmeniu;

F.  kadangi ES yra įsipareigojusi įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Darnaus vystymosi tikslus ES ir vystomojo bendradarbiavimo srityje su šalimis partnerėmis;

G.  kadangi JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nurodyta, kad neįgalieji – tai asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis; ypač pabrėžia JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį;

H.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika patvirtina, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija yra privaloma ES ir jos valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę, nes ši konvencija yra Sąjungos antrinės teisės priemonė(12); kadangi, siekiant kuo geriau įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją, būtina užtikrinti, kad būtų vykdomi esami ES teisės aktai ir politikos priemonės;

I.  kadangi neįgalieji yra labai įvairi grupė ir kadangi moterys, vaikai, vyresnio amžiaus asmenys ir sudėtingų paramos poreikių, laikiną ar nematomą negalią turintys asmenys susiduria su papildomais sunkumais ir daugialype įvairių formų diskriminacija;

J.  kadangi neįgalieji patiria papildomų išlaidų, jų nedarbo lygis didesnis, o pajamos mažesnės; kadangi neįgaliesiems skirtos išmokos turėtų būti laikomos valstybės parama, kuria siekiama padėti žmonėms šalinti kliūtis, kad jie galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, įskaitant jų įdarbinimą;

K.  kadangi neįgalūs vaikai turi teisę gyventi su savo šeima arba šeimos aplinkoje, nes tai geriausiai atitinka jų interesus; kadangi šeimos nariams dažnai tenka sumažinti arba nutraukti profesinę veiklą, kad galėtų prižiūrėti neįgalius šeimos narius;

L.  kadangi JT neįgaliųjų teisių konvencijos principai apima gerokai daugiau nei diskriminacija ir jais siekiama užtikrinti galimybes visiems neįgaliesiems ir jų šeimoms visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis įtraukioje visuomenėje;

M.  kadangi vis dar yra naujų ir peržiūrėtų teisės aktų, kuriuose nėra jokių nuorodų į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir prieinamumą; kadangi prieinamumas yra būtina dalyvavimo sąlyga; kadangi ES, kaip JT neįgaliųjų teisių konvencijos šalis, yra įsipareigojusi užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir aktyvų jų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant teisės aktus ir politiką, tuo pat metu atsižvelgiant į įvairias negalios sąvokas;

N.  kadangi stereotipai, klaidingas supratimas ir išankstinis nusistatymas yra vienos iš pagrindinių diskriminacijos, įskaitant įvairialypę diskriminaciją, stigmatizacijos ir nelygybės priežasčių;

O.  kadangi neįgalūs asmenys dažnai kenčia dėl pagalbos, apsaugos, ryšių ir informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugas ir teises, apsaugą nuo smurto, vaikų priežiūrą trūkumo, ir turi ribotas arba jokių galimybių pasinaudoti šiomis paslaugomis ir informacija; kadangi sveikatos priežiūros darbuotojai turėtų būti deramai išmokyti apie konkrečius neįgaliųjų poreikius;

P.  kadangi didelę 4 mln. kasmet benamystę patiriančių žmonių dalį sudaro neįgalieji, kurie daugiausia buvo pamirštami kaip JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir ES strategijos dėl negalios tikslinė grupė;

Q.  kadangi nepaisant daugybės tarptautinių konvencijų ir ES ir nacionalinės teisės aktų ir strategijų, neįgalieji vis dar negali visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis savo teisėmis; kadangi, laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnio, sėkmingai įtraukti neįgaliuosius galima tik, jei jie dalyvautų politiniame ir visuomenės gyvenime, kur jiems dažnai per menkai atstovaujama;

R.  kadangi Komisijos pažangos ataskaitoje parodoma, kad aiškiai vėluojama įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytus įsipareigojimus tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu; kadangi vis dar yra sunkumų ir spragų įgyvendinant strategiją ir reikia numatyti ilgalaikę perspektyvą siekiant suderinti ES politiką, teisės aktus ir programas su JT neįgaliųjų teisių konvencija;

S.  kadangi, kaip pabrėžiama JT neįgaliųjų teisių konvencijoje, nepriklausomo gyvenimo modeliu užtikrinamas aukščiausias galimas prieinamumo lygis; kadangi prieiga prie kitų paslaugų, pvz., prieinamo transporto, kultūrinė ir laisvalaikio veikla yra kokybiško gyvenimo dalis ir ji gali padėti integruoti neįgaliuosius asmenis;

T.  kadangi neįgaliesiems būtina turėti įtraukų ir aktyvų patekimą į darbo rinką, nes tai yra viena iš pagrindinių priemonių, kuria skatinamas neįgaliųjų nepriklausomumas; kadangi patekimas į darbo rinką neįgaliesiems šiuo metu sudaro 58,5 proc., palyginti su 80,5 proc. asmenims, kurie nėra neįgalieji, o kai kurios grupės susiduria su papildoma diskriminacija dėl negalios, nors socialinė ekonomika suteikia daug galimybių įsidarbinti neįgaliems asmenims;

U.  kadangi griežtesnėmis gairėmis Europos lygmeniu ir atitinkamais ištekliais, taip pat mokymu neįgalumo klausimais, galėtų būti padidintas lygybės įstaigų veiksmingumas ir nepriklausomumas nacionaliniu lygmeniu;

V.  kadangi vienas iš keturių prioritetų, kuriuos, priėmus Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, nustatė Komisija, yra „skatinti palankių sąlygų neturinčių vaikų ir jaunuolių švietimą, užtikrinant, kad švietimo ir mokymo sistemose būtų atsižvelgiama į jų poreikius“;

W.  kadangi bendros neįgaliųjų išlaikymo ne darbo rinkoje išlaidos yra didesnės negu juos integruojant į darbo vietas patiriamos išlaidos; kadangi tai ypač pasakytina apie asmenis, turinčius įvairių paramos poreikių, dėl kurių šeimos nariai gali būti priversti tapti slaugytojais;

X.  kadangi, atsižvelgiant į tai, kad daugelis dirbančiųjų neįgaliųjų priklauso neįdarbinamų asmenų kategorijai arba dirba uždarame sektoriuje ar labiau apsaugotoje aplinkoje ir neturi darbuotojo statuso, taigi nėra matomi oficialiuose duomenyse ir statistikoje, jų skaičius gali būti mažesnis negu rodo duomenys;

Y.  kadangi darbdavius reikia remti ir skatinti užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų suteikiamos teisės nuo pradžios iki galo – nuo švietimo ir įsidarbinimo; kadangi dėl to darbdavių informuotumo didinimas vienas iš būdų kovoti su diskriminacija įdarbinant neįgaliuosius;

Z.  kadangi darbo vietoje taikomos priemonės yra labai svarbios skatinant gerą psichikos sveikatą ir taip užkertant kelią prastai psichikos sveikatai ir psichosocialinei negaliai;

AA.  kadangi ES yra didžiausia paramos vystymuisi teikėja ir jai tenka svarbiausiais vaidmuo neįgaliuosius įtraukiančiose programose;

AB.  kadangi diskriminacija įdarbinant nėra atskira problema; kadangi diskriminacija švietimo, profesinio mokymo ir aprūpinimo būstu srityje bei galimybių naudotis transportu stoka prilygsta diskriminacijai užimtumo srityje;

AC.  kadangi 75 proc. sunkią negalią turinčių asmenų Europos Sąjungoje neturi galimybės visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje; kadangi nepakankamas užimtumas ir nedarbas gali būti problema, ypač autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims arba kurtiesiems ir neprigirdintiems asmenims, taip pat akliesiems arba kurtiems ir akliems asmenims;

AD.  kadangi darnaus vystymosi tikslai ir socialinių teisių ramstis galėtų būti potencialiomis JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo priemonėmis;

AE.  kadangi veiksnumo trūkumas yra kliūtis siekiant pasinaudoti teise balsuoti, be kita ko, Europos Parlamento rinkimuose;

AF.  kadangi 34 proc. moterų, turinčių sveikatos problemų arba negalią, savo gyvenime yra patyrusios partnerio fizinį arba seksualinį smurtą;

AG.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnio 7 dalyje valstybėms narėms priskiriama atsakomybė apibrėžti savo sveikatos politiką ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, todėl itin svarbu, kad siekiant, kad Europos strategija dėl negalios būtų sėkminga, konsultuotis ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis;

AH.  kadangi JT neįgaliųjų teisių konvencijos 25 straipsnyje įtvirtinta neįgaliųjų teisė gauti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas be diskriminacijos;

AI.  kadangi neįgalieji yra ypač jautrūs trūkumams sveikatos priežiūros paslaugų srityje, yra labiau linkę užsiimti sveikatai pavojinga veikla ir dažniau patiria pirmalaikę mirtį;

Svarbiausios veiklos sritys

Prieinamumas

1.  pripažįsta holistinės prieinamumo apibrėžties ir jos taikymo svarbą bei jos, kaip pagrindo neįgaliesiems turėti lygias galimybes ir tikrąją socialinę įtrauktį, galimybę dalyvauti visuomenėje, vertę – tai pripažįstama JT neįgaliųjų teisių konvencijoje ir atitinka JT neįgaliųjų teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 2, kuriose atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikių įvairovę ir propaguojama visiems tinkam projektavimo kaip ES principo nuolat auganti svarba;

2.  primena Komisijai jos įsipareigojimą įtraukti neįgalumo aspektą į visas politikos sritis ir skatinti prieinamumą visose politikos srityse tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose, ir rekomenduoja Komisijos pavaldumo struktūroje įsteigti prieinamumo klausimus išmanančius skyrius, siekiant užtikrinti, kad ši pareiga būtų atliekama;

3.  ragina Komisiją nustatyti privalomus viešųjų erdvių ir ypač pastatų prieinamumo reikalavimus;

4.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ir nuolat stebėti visus su prieinamumu susijusius teisės aktus, įskaitant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, telekomunikacijų reguliavimo paketą ir interneto svetainių prieinamumo direktyvą, taip pat atitinkamus transporto ir keleivių teisių reglamentus; todėl ragina ES ne tik skatinti ratifikuoti JT neįgaliųjų teisių konvenciją vidaus ir išorės lygmeniu, bet ir koordinuoti ir stebėti šį teisės aktų įgyvendinimą;

5.  tikisi, kad ES teisėkūros institucijos nedelsdamos priims Europos prieinamumo aktą; rekomenduoja, kad, siekiant visapusiškai įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją, galutiniame tekste turėtų būti didinamas prekių ir paslaugų prieinamumą neįgaliesiems ir funkcinių sutrikimų turintiems žmonėms; pabrėžia, kad skubiai reikia išsamių Europos taisyklių dėl viešųjų erdvių ir sukurtos aplinkos prieinamumo ir taip pat, kur reikia, galimybės naudotis visų rūšių transportu;

6.  reiškia susirūpinimą dėl kai kurių teisės aktų, pvz., Interneto svetainių prieinamumo direktyvos(13) arba reglamento dėl geležinkelio paslaugų prieinamumo(techninės sąveikos specifikacija „riboto judumo asmenys“)(14) stebėsenos, kuri vykdoma pasitelkiant pramonės ir valstybių narių įsivertinimą, o ne atliekama nepriklausomo subjekto; todėl rekomenduoja, kad Komisija pagerintų reikalavimų laikymosi įvertinimą ir mano, kad reikėtų stebėti teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad neįgaliųjų teisės būtų gerbiamos, įskaitant, pavyzdžiui, įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 261/2004(15);

7.  primena, kad visiems su prieinamumu susijusiems įsipareigojimams įgyvendinti reikalingas pakankamas finansavimas ES, nacionaliniu ir vietos lygmeniu; ragina ES užtikrinti, kad visos finansavimo programos būtų prieinamos ir kad jose būtų laikomasi universalios paskirties principo ir jose būtų atskiras prieinamumui skirtas biudžetas; ragina valstybes nares padidinti viešąsias investicijas, siekiant užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje aplinkoje;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti prieinamumą, finansuojant informacinių ir ryšių technologijų plėtrą ir remiant iniciatyvas, įskaitant pradedančiąsias įmones, kurios pasitelkdamos technologijų naujoves veikia neįgaliųjų saugumo srityje;

9.  palankiai vertina tyrimą ir geriausios savarankiško gyvenimo praktikos panaudojimą ES;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad pagalbos numeris 112 būtų visapusiškai prieinamas visiems bet kokio tipo negalią turintiems asmenims ir kad visi nelaimių rizikos mažinimo politikos ir programų aspektai būtų įtraukūs ir prieinami visiems neįgaliesiems;

11.  yra susirūpinęs, kad viešųjų pirkimų ex-ante sąlyga pirkti prieinamai prieš pasirašant viešojo pirkimo sutartį yra nepakankamai įgyvendinta nacionaliniu lygmeniu; todėl rekomenduoja sukurti portalą, panašiai kaip žaliojo viešojo pirkimo atveju, kuriame būtų pateikiamos visos prieinamumo gairės;

12.  primygtinai rekomenduoja užtikrinti, kad skundų dėl keleivių teisių procedūros būtų visapusiškai prieinamos ir palankios neįgaliesiems, ir pavesti daugiau ir vienodai stiprių vykdymo užtikrinimo pareigų nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms (angl. NEB);

13.  ypač pabrėžia, kad prieinamumo principas yra esminis JT neįgaliųjų teisių konvencijos principas ir būtina sąlyga norint naudotis kitomis konvencijoje įtvirtintomis teisėmis; pabrėžia, kad ES piliečių pateiktose peticijose nuolat skundžiamasi dėl prieinamumo stokos arba architektūros sukuriamų kliūčių; pabrėžia, kad teisė į prieinamumą, kaip apibrėžta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje, turi būti įgyvendinama visapusiškai užtikrinant, kad neįgalieji galėtų naudotis prieiga prie savo aplinkos, transporto, viešosios infrastruktūros ir paslaugų, taip pat informacijos ir ryšių technologijų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad prieinamumas būtų svarbus prioritetas ir kad šis klausimas būtų geriau integruotas į visas su neįgalumu susijusios politikos sritis;

14.  pažymi, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategija turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta visapusiška neįgaliųjų prieiga visais aspektais;

Dalyvavimas

15.  palankiai vertina ES neįgaliojo kortelės projektą; Ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis įtraukti visas šalis į ateities ilgalaikę iniciatyvą, siekiant įgyvendinti tokią pat aprėptį kaip Europos automobilinių statymo kortelės atveju, ir įtraukti prieigos paslaugas, kuriomis naudojantis galima dalyvauti kultūriniame gyvenime ir turizmo srityje;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad toliau naudojamas medicininis negalios modelis, pagal kurį dėmesys sutelkiamas į neįgaliųjų ligų diagnozavimą, o ne į aplinkos kliūtis, su kuriomis jie susiduria; ragina Komisiją inicijuoti šio metodo peržiūrą, ypač duomenų rinkimo srityje; ragina valstybes nares ieškoti būdų dirbti siekiant bendros negalios apibrėžties;

17.  palankiai vertina pažangą, susijusią su Marakešo sutartimi; pabrėžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo 2017 m. vasario 14 d. nuomonėje pareiškė, kad ES turi išimtinę kompetenciją sudaryti Marakešo sutartį, kadangi visi šios sutarties įsipareigojimai patenka į sritį, kuriai iš esmės jau taikomos bendros ES taisyklės; rekomenduoja ES ir valstybėms narėms parengti veiksmų planą, siekiant užtikrinti, kad ši sutartis būtų visiškai įgyvendinta; ragina ES neratifikuoti versijos, susijusios su ekonomine našta;

18.  laikosi nuomonės, kad Europos fondai struktūriniai fondai privalo, ypač per kitą programavimo laikotarpį, laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir turėtų suteikti pirmenybę toliau skatinti deinstitucionalizavimą ir taip pat finansuoti paramos paslaugas, kuriomis būtų siekiama padėti neįgaliesiems įgyvendinti teisę savarankiškai gyventi bendruomenėje; mano, kad Komisija turėtų atidžiai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina ex ante sąlygas dėl perėjimo nuo institucinių prie bendruomenės paslaugų, kurios turi būti konkrečios ir nuolat bei skaidriu būdu įvertintos kokybės; mano, kad ES finansuojamuose projektų pasiūlymuose, be kita ko, pagal Europos strateginių investicijų fondo programą ir Europos investicijų banko paskolas, turėtų būti laikomasi prieinamumo taisyklių, parengtų pagal universalios paskirties principą; mano, kad siekiant šių tikslų remtis vien tik finansinėmis priemonėmis negalima;

19.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti galimybę laisvai bendrauti, atsižvelgiant į neįgalumo formą, ir pabrėžia, kad tai turi lemiamą reikšmę aktyviam neįgaliųjų pilietiškumui;

20.  reiškia susirūpinimą dėl dalyvavimo kliūčių, su kuriomis visoje Europoje susiduria globojami ir įstaigose gyvenantys asmenys, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad veiksnumo netekę asmenys galėtų naudotis visomis Europos Sąjungos sutartyse ir teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis; ragina valstybes nares skatinti dalyvavimą spartinant deinstitucionalizavimo procesą ir pakaitinio sprendimų priėmimo pakeitimą remiamu sprendimų priėmimu;

21.  ragina Komisiją, rengiant savo reguliarias ataskaitas dėl Tarybos direktyvų 93/109/EB(16) ir 94/80/EB(17) įgyvendinimo, įtraukti vertinimą, ar šios direktyvos aiškinamos pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnį;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad neįgalios moterys ir mergaitės patiria dvejopą diskriminaciją – dėl lyties ir dėl negalios sutapimo ir gali patirti daugialypę diskriminaciją, kai daugeliu atveju prie lyties ir negalios prisideda seksualinė orientacija, amžius, religija ar etninė priklausomybė;

23.  dar kartą pažymi, kad neįgalios moterys dažnai yra nepalankesnėje padėtyje nei jų neįgalūs kolegos vyrai ir joms dažniau gresia skurdas ir socialinė atskirtis;

24.  mano, kad Europos lyčių lygybės institutas Europos ir valstybių narių lygmeniu turėtų pateikti gaires dėl specifinės neįgalių moterų ir mergaičių padėties ir aktyviai dalyvauti palaikymo veikloje siekiant užtikrinti lygias teises ir kovoti su diskriminacija;

25.  primena, kad kova su neįgaliųjų skurdu ir socialine atskirtimi yra glaudžiai susijusi su sąlygų pagerinimu šeimos nariams, kurie dažnai yra neapmokami slaugytojai, nelaikomi samdomaisiais darbuotojais; todėl ragina valstybes nares pateikti nacionalines neformaliųjų slaugytojų, kurie dažniausiai yra neįgaliųjų giminaitės moterys, paramos strategijas;

26.  pabrėžia, kad daugėja pagyvenusių žmonių ir kad, remiantis PSO duomenimis, moterų negalia dažnesnė, ir šis reiškinys ypač susijęs su moterimis dėl to, kad jų tikėtina gyvenimo trukmė ilgesnė; todėl pabrėžia, kad neįgalių moterų skaičius proporcingai didės;

27.  pabrėžia mikrofinansinių priemonių vertę darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalios moterys galėtų lengviau pasinaudoti tokiomis priemonėmis;

28.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti savarankišką neįgaliųjų gyvenimą, būtina remti su produktų, skirtų padėti neįgaliesiems kasdienėje veikloje, kūrimu susijusius tyrimus ir naujoves;

Lygybė

29.  pabrėžia, kad lygybė ir nediskriminavimas yra strategijos dėl negalios pagrindas;

30.  ragina Komisiją savo dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ atkreipti dėmesį į negalią;

31.  labai apgailestauja dėl užsitęsusios Europos Vadovų Taryboje aklavietės, susijusios su pažanga siekiant priimti direktyvą dėl kovos su diskriminacija ir ragina valstybes nares prisidėti prie horizontalios kovos su diskriminacija direktyvos(18), ieškant pragmatiško sprendimo, kuriuo išplečiama apsauga nuo diskriminacijos įtraukiant visas neįgaliųjų gyvenimo sritis, įskaitant atsisakymo sudaryti tinkamas sąlygas pripažinimą diskriminacijos ir daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos forma, priėmimo;

32.  nerimauja dėl turimų duomenų apie neįgaliųjų diskriminaciją ir išnaudojimą; vis dar yra susirūpinęs dėl nepranešimo atvejų dėl skundų ir pranešimų pateikimo mechanizmų neprieinamumo bei pasitikėjimo ir informuotumo apie teises trūkumo; pabrėžia, kad turėtų būti renkami pagal lytį suskirstyti duomenys, ir šiuo požiūriu rekomenduoja sukurti naują duomenų rinkimo metodą, visų pirma tais atvejais, kai atsisakoma vežti ir suteikti pagalbą arba jos nesuteikti;

33.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos nacionalinės lygybės įstaigos turėtų kompetenciją negalios klausimais ir pakankamai išteklių ir savarankiškumo, kad galėtų nukentėjusiesiems nuo diskriminacijos teikti būtiną pagalbą ir užtikrinti, kad kartu su bet kokiu kompetencijos išplėtimu būtų didinami žmogiškieji ištekliai;

34.  ragina ES ir valstybes nares finansuoti neįgaliųjų, jų organizacijų, profesinių sąjungų, darbdavių federacijų, lygybės įstaigų ir valstybės tarnautojų mokymus apie nediskriminavimo, apimančio daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, principą ir tinkamų sąlygų sudarymą, ir parengti geriausios patirties modelius;

35.  ragina ES plėtoti tyrimų programas, skirtas įtvirtinti lygybės principus, rengiant vėlesnio laikotarpio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą „Horizontas 2020“;

Įdarbinimas

36.  pažymi, kad galimybė patekti į darbo rinką yra holistinė problema, kuriai spręsti reikia paramos įgyvendinimo priemonių, kurios padėtų sukurti tiek darbdaviui, tiek ir darbuotojui naudingą situaciją, užtikrinant socialinę įtrauktį ir kuri turi apimti prieinamas įdarbinimo procedūras, prieinamą transportą iš darbo ir į jį, kopimą karjeros laiptais ir nuolatinį mokymą, taip pat tinkamų sąlygų sudarymą ir prieinamų darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją atnaujinti Gerosios remiamo neįgaliųjų įdarbinimo ES ir ELPA-EEE praktikos sąvadą;

37.  ragina priimti pozityviosios diskriminacijos priemones, įskaitant minimalaus turinčių galimybę įsidarbinti viešajame ir privačiajame sektoriuose neįgaliųjų procento patvirtinimą;

38.  apgailestauja dėl to, kad atsisakymas sudaryti tinkamas sąlygas nėra diskriminacija pagal Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą(19), ir tai kritikavo JT neįgaliųjų teisių komitetas; primena, kad Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos 1 straipsnyje draudžiama visų formų diskriminacija dėl negalios;

39.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad „pašalpų spąstai“ nebūtų kliūtimi dalyvauti darbo rinkoje, ir prašo neįgalumo išmokų atskyrimo nuo finansinės paramos, atsižvelgiant į papildomos priežiūros ir kitus neįgalių asmenų poreikius, kurių jie gali turėti, tokiu būdu jiems suteikiant galimybes gyventi orų gyvenimą ir patekti į darbo rinką; ragina valstybes nares užtikrinti, kad įsidarbinus, su negalia susijusios pašalpos niekada nebūtų nutraukiamos;

40.  ragina Komisiją remti socialines įmones laikantis Bratislavos deklaracijoje ir Madrido deklaracijoje dėl socialinės ekonomikos, kaip svarbaus neįgaliųjų galimybių įsidarbinti šaltinio, nustatytų principų;

41.  siūlo valstybėms narėms, laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos, apsvarstyti galimybę pašalinti visas teisines galimybių įsidarbinti kliūtis, įskaitant tokias kaip priemonės, kurios prieštarauja JT neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatoms ir kurios trukdo neįgaliesiems pasirašyti darbo sutartis, atidaryti banko sąskaitą ir turėti galimybę pasinaudoti jų pinigais ir dėl kurių jie lieka finansiškai atskirti, arba nacionalinės sąlygos, pagal kurias tam tikrų kategorijų neįgalieji pripažįstami negalinčiais dirbti;

42.  pabrėžia veiksmingų reintegracijos ir reabilitacijos bei aktyvinimo ir išlaikymo priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos žmonėms grįžti į darbą arba likti jame po ligos arba fizinės, protinės arba emocinės negalios nustatymo, svarbą senėjančioje visuomenėje;

43.  primena, kad neįgaliesiems ir jų partneriams užkrovus jiems teikiamos pagalbos išlaidų naštą sumažėja ne tik jų dabartinės pajamos, bet ir jų įsidarbinimo galimybės ir senatvės pajamos;

44.  supranta, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemonės, įskaitant savanoriškas lanksčias ir įtraukias darbo sąlygas, pvz., pažangaus darbo modeliai, nuotolinis darbas ir lanksčios darbo valandos, gali būti palankios neįgaliesiems ir daryti teigiamą poveikį visų asmenų psichikos sveikatai, užtikrindamos saugumą ir stabilumą; tačiau nerimauja, kad skaitmeninė darbo aplinka gali būti nauja kliūtimi, jeigu ji nėra prieinama ir jei joje nėra sudaromos tinkamos sąlygos;

45.  ragina Komisiją į būsimas ataskaitas įtraukti gerosios ir blogosios praktikos pavyzdžių, kad darbdaviai galėtų veiksmingai įgyvendinti su negalia susijusius teisės aktus;

46.  yra susirūpinęs, kad kai kuriose valstybėse narėse neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji nėra oficialiai pripažįstami darbuotojais pagal įstatymą, jiems mokamas mažesnis nei minimalus darbo užmokestis ir jie neturi tokių pat socialinių privilegijų kaip nuolatiniai darbuotojai;

47.  ypač yra susirūpinęs dėl neįgalių jaunuolių ir asmenų, kurie buvo bedarbiais ilgesnį laikotarpį; ragina valstybes nares dirbti siekiant integruoti juos į darbo rinką pirmumo tvarka, pvz., įsteigiant specialiuosius karjeros konsultacijų centrus, siekiant teikti konsultacijas studentams ir jauniems bedarbiams dėl jų būsimos karjeros, arba vykdant Jaunimo garantijų programą;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti įvairovę kaip ekonominį argumentą ir skatinti įvairovės chartijas, kuriose būtų propaguojama darbo vietoje neįgaliųjų sukuriama pridėtinė vertė;

49.  ragina ES užtikrinti, kad neįgaliųjų ir jų šeimų teisės būtų įtrauktos į siūlomą teisės aktų dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rinkinį;

Švietimas ir mokymas

50.  yra susirūpinęs dėl to, kad skirtingose ES valstybėse narėse daugelis neįgalių vaikų lieka neįtraukti į kokybišką integracinį išsilavinimą dėl, pavyzdžiui, segregacinės politikos, taip pat dėl architektūros kliūčių, kurios tampa diskriminacijos forma neįgalių vaikų ir jaunimo atžvilgiu;

51.  pabrėžia, kad švietimas ir profesinis mokymas yra labai svarbūs neįgaliųjų galimybėms įsidarbinti ir kad darbdaviai turėtų įsitraukti į neįgaliųjų poreikių integravimo procesą, taip pat, bet ne tik, atsižvelgti į naujų technologijų teikiamas galimybes tokiose srityse, kaip darbo paieškos, asmeninio tobulėjimo ir didesnio savarankiškumo sritys;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares visiems neįgaliesiems pašalinti teisines, fizines ir organizacines kliūtis ir užtikrinti įtraukaus lavinimo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas;

53.  siūlo ES institucijoms ir valstybėms narėms užtikrinti tinkamų sąlygų stažuotojams sudarymą ir prašo užtikrinti, kad paraiškų teikimas stažuotėms būtų prieinamas ir kad konkrečios stažuotės būtų siūlomos neįgaliesiems, įskaitant darbdavius paskatomis motyvuojamas stažuotes;

54.  ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti, kad programa „Erasmus+“ ir kitos jaunimo programos, pvz., Jaunimo garantijų iniciatyva ir Europos solidarumo korpusas, būtų visapusiškai prieinamos neįgaliesiems, sudarant tinkamas asmeniniams poreikiams pritaikytas sąlygas, ir kad neįgalieji galėtų susipažinti su informacija apie jų prieinamumo teises, siekiant paskatinti jų dalyvavimą; šiuo tikslu rekomenduoja kuo labiau išnaudoti esamas priemones, pvz., konferencijoje „MappED!“ pateiktą įtraukią judumo platformą;

55.  apgailestauja, kad į Naują įgūdžių darbotvarkę neįtrauktas konkretus tikslas, susijęs su neįgaliaisiais; pabrėžia, kad dėl dabartinio nepakankamo užimtumo ir neįgaliųjų diskriminavimo darbo rinkoje taip pat prarandami vertingi įgūdžiai; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius visose būsimose su įgūdžiais susijusiose iniciatyvose;

56.  primygtinai ragina valstybes nares kurti veiksmingas priemones, kuriomis būtų siekiama kovoti su neįgalių moksleivių atskirtimi ir atmetimu mokyklose ir mokymosi aplinkoje ir, atsižvelgiant į tai, parengti nacionalines perėjimo programas, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką įtraukų švietimą ir profesinį mokymą, tiek formalųjį, tiek neformalųjį, įskaitant skirtą neįgaliesiems, kuriems būtina aukšto lygio parama, vadovaujantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto rekomendacijomis;

57.  pabrėžia mokymo penalo mokymo ir perkvalifikavimo svarbą, visų pirma siekiant padėti sudėtingų poreikių turintiems asmenims;

58.  rekomenduoja geriau išnaudoti Specialiojo ugdymo plėtros agentūros galimybes, siekiant kuo geriau išnaudoti jos esamus įgaliojimus;

59.  pažymi, kad itin svarbu rengti mokytojus ir trenerius darbui su neįgaliais vaikais ir teikti jiems tinkamą pagalbą; ragina valstybes nares parengti mokytojams ir treneriams su įtraukiu švietimu susijusias mokymo ir nuolatinio profesinio tobulinimosi programas, kurias rengiant dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai, ypač neįgaliesiems ir neįgaliems specialistams atstovaujančios organizacijos;

60.  ragina, atsižvelgdamas į tai, kad daug neįgalių ir (arba) specialiųjų ugdymo poreikių turinčių jaunuolių nebaigia mokyklos, toliau nagrinėti mokymosi visą gyvenimą teikiamas galimybes ir pasiūlyti patrauklių alternatyvų; mano, kad mokymosi visą gyvenimą programų neįgaliesiems populiarinimas yra itin svarbi Europos strategijos dėl negalios dalis;

61.  ragina mokytojų, darbuotojų, valdymo įstaigų, neįgalių studentų ir mokinių keitimąsi geriausia patirtimi įtraukaus švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityse;

62.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant gerėjančios padėties, neįgaliesiems vis dar kyla didelė nedarbo rizika ir kad mažiau nei 30 proc. jų yra įgiję tretinį ar jam prilygstantį išsilavinimą, o jį įgijusių žmonių, neturinčių negalios, yra maždaug 40 procentų; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją ypatingą dėmesį skirti sunkumams, su kuriais neįgalūs ir (arba) specialiųjų ugdymo poreikių turintys jaunuoliai susiduria pereidami iš vidurinio ir aukštojo mokslo ir (arba) profesinio mokymo į darbo sritį;

63.  ragina ES viešojo sektoriaus institucijas ir įmones įgyvendinti įvairovės politiką ir nacionalines įvairovės chartijas;

64.  pabrėžia, kad neįgalių jaunuolių fizinis aktyvumas yra mažesnis nei sveikų jaunuolių ir kad mokykla turi didelę reikšmę sveiko gyvenimo būdo formavimui; todėl pabrėžia, kad svarbu skatinti didesnį neįgalių jaunuolių fizinį aktyvumą; ragina valstybes nares skubiai pašalinti visas esamas kliūtis, kurios trukdo neįgaliesiems ar specialiųjų poreikių turintiems asmenims užsiimti sporto veikla;

65.  primena, kad reikia panaikinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti, kas neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis skaitmeninės sąjungos teikiamomis galimybėmis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu gerinti neįgaliųjų skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimus, būtent vykdant pagal programą „Erasmus+“ finansuojamus projektus, ir ragina valstybes nares užtikrinti pažeidžiamų piliečių, įskaitant neįgaliuosius, apsaugą internete, taikant veiksmingas priemones, apsaugančias nuo neapykantą kurstančios kalbos, patyčių kibernetinėje erdvėje ir visų formų diskriminacijos internete, ir stiprinti skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymą tiek neformaliojo, tiek formaliojo švietimo sistemose; be to, ragina valstybes nares suteikti galimybę neįgaliems vaikams nemokamai naudotis tinkamomis technologinėmis švietimo priemonėmis, suteikiančiomis jiems galimybę visapusiškai dalyvauti ugdomojoje ir mokomojoje veikloje;

Socialinė apsauga

66.  ragina Komisiją užtikrinti, kad 2030 m. ES strategijoje būtų numatyti konkretūs veiksmai, kuriais visoje ES būtų skatinamos įtraukios socialinės apsaugos sistemos, kuriomis būtų užtikrintos galimybės neįgaliesiems gauti pašalpas ir naudotis paslaugomis per visą gyvenimo ciklą; ragina valstybes nares neįgaliesiems nustatyti minimalią socialinę apsaugą, kuria būtų užtikrintas tinkamas jų gyvenimo lygis;

67.  ragina teisėkūros institucijas apsvarstyti galimybę įtraukti neįgaliuosius kaip konkrečią tikslinę grupę į Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentą(20);

68.  primygtinai ragina valstybes nares taikyti abipusio pripažinimo principą, vykdant negalios vertinimą ir nustatymą, kuriuose reikėtų vadovautis ir jie neturėtų pakenkti žmogaus teisėmis grindžiamam JT neįgaliųjų teisių konvencijos negalios modeliui, atsižvelgiant į aplinkos ir socialines kliūtis, su kuriomis susiduria asmuo, ir įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, siekiant užtikrinti, kad neįgalių asmenų gyvenimo lygiui pavojaus nekeltų, pavyzdžiui, ekonominio koregavimo programos;

69.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į Europos socialinių teisių ramstį būtų įtraukti visi negalios aspektai;

70.  rekomenduoja, kad Europos socialinio fondas (ESF), Europos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) ir būsimos ES socialinės lėšos būtų naudojamos ne tik užimtumo skatinimo priemonėms, bet ir socialinei įtraukčiai; pabrėžia reabilitacijos kaip socialinės įtraukties, kuria siekiama užtikrinti, kad neįgalieji liktų aktyvūs bendruomenėje, svarbą;

71.  rekomenduoja valstybėms narėms imtis konkrečių priemonių, pvz., teikti finansinę pagalbą ir laikiną slaugą, kuriomis visoje ES būtų skatinamos įtraukios socialinės apsaugos sistemos, kuriomis visiems neįgaliesiems būtų užtikrintos pašalpos ir galimybės naudotis paslaugomis per visą gyvenimo ciklą;

72.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad denistitucionalizuojant neįgaliuosius niekada neatsirastų benamystė dėl priežiūros paslaugoms teikti tinkamų ir (arba) prieinamų būstų stokos bendruomenėje;

Sveikata

73.  ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti 2011 m. Direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo(21); rekomenduoja Komisijai į šios Direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę įtraukti tvirtą negalios aspektą, siekiant neįgaliesiems užtikrinti galimybę gauti įperkamas ir kokybiškas tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas; todėl ragina Komisiją atlikti šios Direktyvos poveikio vertinimą, siekiant ją suderinti su JT neįgaliųjų teisių konvencija, ir paruošti ES masto gaires dėl negalios integravimo į nacionalinių informacijos centrų darbą, nustatant bendrus veiksmingumo kriterijus, įskaitant konkrečiai negaliai skirtas rekomendacijas; ragina valstybes nares deramai šviesti ir mokyti sveikatos priežiūros darbuotojus apie specialius neįgaliųjų poreikius;

74.  yra susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant pažeidimus, teikiant psichikos sveikatos ir priežiūros paslaugas, nes tai daugeliu atvejų turėjo didelį poveikį teikiamų paslaugų kokybei, ir primena, kad šios paslaugos turi būti orientuotos į pasveikimą, tinkamai finansuojamos ir teikiamos pagal žmogaus teisėmis pagrįstą modelį;

75.  ragina valstybes nares užtikrinti tokias psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikiant vadovaujamasi veiksnumu ir būtų reikalaujama, kad informacija pagrįstą sutikimą dėl gydymo arba stacionaraus gydymo duotų pats neįgalusis, o ne pakaitinis sprendimus priimantis žmogus, taip pat atsižvelgiant į pagalbines sprendimų priėmimo priemones;

76.  ragina Komisiją užtikrinti, kad e. sveikatos, sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos būtų visiškai prieinamos ir saugios naudoti visiems neįgaliesiems, įskaitant protinę negalią ir sudėtingus poreikius turinčius asmenis ir jų šeimos narius;

77.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nedelsiant spręsti bendro galimybių neįgaliesiems naudotis įvairių sričių specialistų priežiūra trūkumo problemą ir, kai tokių galimybių esama, ilgo pacientų laukimo problemą, nes tai yra didelė vienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūros srities prevencija ir gydymu kliūtis, dažnai nulemianti neįgalaus paciento būklės pablogėjimą ir naštą sveikatos priežiūros sistemoms, kurios būtų galima išvengti;

78.  atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros sistemos turėtų užtikrinti, jog seksualinė prievarta ir (arba) išnaudojimas būtų nustatomi, apie juos būtų pranešama ir vykdoma jų prevencija;

79.  primygtinai ragina valstybes nares padidinti daugiadalykio vertinimo ir pakartotinio vertinimo paslaugų suaugusiems asmenims su negalia skaičių, siekiant parengti tikslinius planus, kurie galėtų būti įgyvendinami panaudojant teritorinius išteklius (pvz., priežiūros paslaugos, teikiamos namuose, dienos centruose, apgyvendinimo įstaigose), atitinkančius nustatytus asmens biopsichosocialinius reikalavimus;

80.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai naudotis Europos referencijos centrų tinklų sistema siekiant sukurti neįgaliesiems apskritai ir ypač retą negalią turintiems asmenims skirtas daugiadalykės ir specializuotos sveikatos priežiūros paslaugas ir išplėsti galimybes jomis naudotis;

81.  pabrėžia, kad Komisija ES sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmų plane ir ES darbotvarkėje dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų skiria nepakankamai dėmesio negaliai, nes ji nėra konkrečiai aptarta nė viename iš šių dviejų tekstų;

82.  atkreipia dėmesį į sėkmingą antrąjį bendrųjų veiksmų demencijos srityje planą, ir sykiu tikisi, kad per ateinančius trejus metus Naujoviškų vaistų iniciatyvoje dalyvaujančios farmacijos įmonės skirs papildomų lėšų;

83.  ragina Komisiją pateikti strategiją dėl pagalbos asmenims su rimta negalia mirus jų artimiesiems, kurie buvo atsakingi už jų kasdienę globą (plg. Italijoje neseniai patvirtintas įstatymas „dopo di noi“);

84.  ragina Komisiją išsamiai išanalizuoti JT baigiamųjų pastabų ir savo pažangos ataskaitos skirtumus, konkrečiai susijusius su Europos strategijos dėl negalios prioritetine sveikatos sritimi;

85.  ragina nuosekliai skatinti teikti vietos lygmens akušerines paslaugas valstybėse narėse kaip viešąją paslaugą, siekiant sumažinti atvejų, kai negalią lemia gimdymo komplikacijos, ir užtikrinti saugų gimdymą ir motinoms, ir kūdikiams, atsižvelgiant į PSO saugaus gimdymo užtikrinimo vadovą;

86.  džiaugiasi pažanga, padaryta Europos nuotolinės medicinos sektoriuje, kuri gali iš esmės pakeisti neįgaliųjų galimybes naudotis paslaugomis; taip pat mano, kad 4G ryšio technologijų plėtra, 5G ryšio iškilimas ir plintantis daiktų internetas padės patobulinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą neįgaliesiems; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos sveikatos priežiūros technologijų sektoriui nebūtų užkraunama našta dėl perteklinio reglamentavimo ir kad jis turėtų pakankamai galimybių gauti finansavimą.

Išorės veiksmai

87.  ragina Europos Sąjungos išorės veiksmus visapusiškai suderinti su JT neįgaliųjų teisių konvencija;

88.  ragina ES užtikrinti, kad vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė veikla būtų visiškai prieinami ir įtraukūs neįgaliesiems;

89.  ragina ES į oficialios paramos vystymuisi ataskaitas įtraukti neįgaliųjų teisių rodiklį;

90.  ragina ES užtikrinti, kad jai tektų svarbiausias vaidmuo užtikrinant, kad neįgalieji neliktų nuošalyje vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityje, kaip įpareigota Europos konsensuse dėl vystymosi, ir įtraukti kovą su daugialype diskriminacija, su kuria susiduria neįgalieji ir atskirtos grupės;

91.  ragina Komisiją atlikti vadovaujamą vaidmenį užtikrinant, kad darnaus vystymosi tikslai išorės veiksmų srityje būtų įgyvendinami atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius, nepriklausomai nuo naujos Europos strategijos dėl negalios, patvirtinant aiškų, skaidrų ir įtraukų veiksmų planą šiems tikslams pasiekti;

92.  apgailestauja, kad ES darnaus vystymosi tikslų užimtumo rodiklyje nėra išskirta negalia; ragina ES, bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis, skatinti duomenų išskaidymą pagal negalios tipą;

93.  ragina ES ir partnerius įtraukti neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas į visus politikos formavimo ir projektų etapus, be kita ko, vietos lygmeniu šalyse partnerėse, aktyviai dalyvaujant neįgaliųjų organizacijoms;

94.  dar kartą pabrėžia, kad šalyse, kuriose vyksta konfliktai, ir konflikto zonose neįgalios moterys dažnai susiduria su dar didesniais iššūkiais; todėl pabrėžia, kad būtina apsaugoti neįgalias moteris vykdant Europos Sąjungos išorės politiką;

ES institucijų įsipareigojimai

95.  primygtinai ragina ES institucijas užtikrinti savo išorės ir vidaus interneto svetainių funkcijų, turinio, dokumentų, vaizdo įrašų ir saityno paslaugų, įskaitant viešas konsultacijas, prieinamumą ir viešas ataskaitas apie interneto svetainių prieinamumo gairių, rekomendacijų ir įpareigojimų atitiktį ir jų laikymąsi;

96.  apgailestauja, kad valstybėse narėse INSIGN projektas, kuriuo nepriklausomos komunikacijos galimybė suteikiama kurtiesiems ir neprigirdintiesiems vykstant jų sąveikai su ES institucijomis, juos sujungiant su vertėjais žodžiu į gestų kalbą ir titruotojais, vis dar nėra įgyvendintas, nors Komisija finansavo paslaugų platformos prototipo, kuris 2014 m. buvo sėkmingai išbandytas Europos Parlamente, kūrimą;

97.  ragina ES institucijas, pateikus paprastą prašymą, suteikti prieigą prie visų savo viešų posėdžių, be kita ko, teikiant vertimo žodžiu į gestų kalbą paslaugas, kalbos vertimo į tekstą paslaugas ir dokumentus, teikiamus Brailio raštu, taip pat kitais stambių rašmenų ir alternatyviaisiais komunikacijos būdais ir fiziniu jų pastatų prieinamumu; pripažįsta sunkumus teikti visų posėdžių tiesioginių srautinių transliacijų ir vaizdo įrašų subtitrus; vis dėlto ragina institucijas toliau stebėti technologijų pokyčius šioje srityje, kad ateityje būtų pagerintas prieinamumas;

98.  pataria Europos institucijoms, laikantis ES daugiakalbystės politikos, pirmenybę teikti vertimui žodžiu iš ne tarptautinės gestų kalbos ir į ją, o vertimui iš nacionalinės (-ių) gestų kalbos (-ų), ir į ją (jas);

99.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų teritorijoje vyksiantys rinkimai į Europos Parlamentą būtų prieinami visiems asmenims, kurie šiuo metu gyvena įstaigose ir (arba) yra globojami, ir kad šie asmenys būtų įtraukti į minėtuosius rinkimus;

100.  pripažįsta, kad stinga prieinamų ir įtraukių rinkimo procesų, skirtų neįgaliesiems, ypač asmenims, turintiems psichikos ir (arba) intelekto sutrikimų, tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu; primygtinai ragina Europos Parlamentą užtikrinti, kad jo komunikacijos medžiaga, susijusi su Europos Parlamento rinkimais, būtų visapusiškai prieinama;

101.  ragina Europos mokyklas, vaikų darželius ir popamokinius centrus suteikti kokybišką, įtraukų ir JT neįgaliųjų teisių konvenciją atitinkantį ugdymą visiems ES darbuotojų vaikams, įskaitant turinčius sudėtingų ar daug paramos reikalaujančių poreikių;

102.  ragina ES savo institucijose padėti sudaryti neįgaliesiems tinkamas sąlygas ir jiems teikti kitų formų užimtumo paramą, pvz., ES institucijose pritaikyti darbuotojams pažangaus darbo modelį, įskaitant neįgaliems akredituotiems Parlamento nario padėjėjams;

103.  ragina Komisiją peržiūrėti bendrosios sveikatos draudimo sistemos bendrąsias taisykles, įgyvendinimo nuostatas, taikymo sritį, nuostatas dėl negalios, šios sistemos prieinamumą ir praktinį taikymą, siekiant ją suderinti su JT neįgaliųjų teisių konvencija;

104.  primygtinai ragina visas ES institucijas, organus ir įstaigas įsteigti informacinius centrus ir pabrėžia, kad reikalingas horizontalus tarpinstitucinis visų generalinių direktoratų ir ES institucijų veiklos koordinavimo mechanizmas; ragina nustatyti reikiamą bendradarbiavimo tvarką, kuri būtų JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo strategijos dalis;

105.  primygtinai ragina institucijas patvirtinti visapusišką įdarbinimo, išlaikymo ir skatinimo politiką, įskaitant laikinas skatinimo priemones, siekiant aktyviai ir iš esmės padidinti neįgalių (įskaitant psichosocialinių ir intelekto sutrikimų turinčius asmenis) nuolatinių darbuotojų ar sutartininkų ir stažuotojų skaičių, laikantis Direktyvos 2000/78/EB 5 straipsnio nuostatų;

106.  pabrėžia Europos Parlamento jungtinės neįgaliųjų teisių gynimo grupės vaidmenį įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios pagal Jungtinių Tautų konvenciją: ši grupė yra platforma, suburianti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narius ir organizacijų bei pilietinės visuomenės atstovus tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmenimis; pabrėžia, kad ši jungtinė grupė yra labai tinkamas forumas siekiant paskatinti diskusijas ir debatus, kad būtų galima užtikrinti strategijos įgyvendinimą;

107.  ragina Europos institucijas visapusiškai konsultuotis su neįgaliais darbuotojais ir Parlamento nariais ir veiksmingai juos įtraukti rengiant, įgyvendinant ir stebint vidaus taisykles, politiką ir praktiką, įskaitant Tarnybos nuostatus ir tinkamų sąlygų sudarymo ir prieinamumo nuostatas;

Pažangos ataskaitos ir baigiamųjų pastabų neatitiktis

108.  apgailestauja, kad ES institucijų interneto svetainės neatitinka AAA lygio prieinamumo standartų; ragina institucijas kuo greičiau užtikrinti atitiktį šiems standartams;

109.  apgailestauja, kad ES ir valstybių narių transporto teisės aktai vis dar nėra visapusiškai įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu; šiuo tikslu rekomenduoja visose valstybėse narėse įsteigti nacionalines vykdymo užtikrinimo įstaigas;

110.  atkreipia dėmesį į padarytą pažangą užtikrinant geležinkelių prieinamumą; ragina taikyti tokio paties lygio prieinamumo taisykles visoms kitoms transporto rūšims, įskaitant keliones oro transportu, siekiant išspręsti saugumo ir prieinamumo konfliktą;

111.  pažymi, kad Komisijos pažangos ataskaitoje horizontaliosios Direktyvos dėl vienodo požiūrio klausimas nenagrinėjamas;

112.  apgailestauja, kad mažai pažangos padaryta Europos Sąjungai ratifikuojant JT neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvųjį protokolą;

113.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija iki šiol nesiėmė kompleksinės ir išsamios savo teisės akto peržiūros, kad užtikrintų visišką jo suderinimą su JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis;

114.  palankiai vertina atnaujintą priemonių, įskaitant neseniai priimtas priemones, sąrašą, tačiau apgailestauja, kad nebuvo peržiūrėta kompetencijų deklaracija ir kad į priemonių sąrašą nebuvo įtrauktos priemonės, kuriose neįgalieji konkrečiai neminimi, tačiau kurios visgi yra jiems aktualios;

115.  apgailestauja, kad Komisija nepadarė pažangos integruojant neįgalių moterų ir mergaičių teises į visas lyčių lygybės politikos sritis ir programas, o lyčių aspektą – į strategiją dėl negalios;

116.  džiaugiasi, kad ES pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), ir ragina Tarybą nedelsiant ją ratifikuoti;

117.  apgailestauja, kad dabartinė Europos vaiko teisių politika nepakankami apima visapusišką teisėmis grindžiamą strategiją dėl neįgalių berniukų ir mergaičių ar jų teisių apsaugos priemones ir kad strategijoje dėl negalios nepakankamai sprendžiamas ir integruojamas neįgalių berniukų ir mergaičių teisių klausimas; ragina Komisiją, laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, ypatingą dėmesį skirti neįgaliems vaikams; pabrėžia, kad ypač neįgalioms moterims ir mergaitėms būtini sektini pavyzdžiai;

118.  pažymi, kad ES nesurengė visapusiškos kampanijos siekiant didinti visuomenės informuotumą apie JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir, kaip kovoti su išankstiniu nusistatymu prieš neįgaliuosius;

Išsamios ir veiksmingos laikotarpio po 2030 m. strategijos dėl negalios kūrimas

Horizontalieji klausimai

119.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimąja strategija dėl negalios būtų siekiama visiškai įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją visose ES politikos srityse ir integruoti prieinamumo, dalyvavimo, nediskriminavimo ir lygybės aspektus, ji turėtų apimti visus JT neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnius ir joje turėtų būti numatytas atitinkamas biudžetas, įgyvendinimo laikotarpis ir stebėsenos mechanizmas ir ji turėtų turėti tokią pat teisinę reikšmę kaip dabartinė strategija; supranta, kad strategija gali būti sėkminga tik tuo atveju, jeigu visi suinteresuotieji subjektai, įkaitant pilietinę visuomenę, visapusiškai dalyvauja;

120.  pabrėžia, kad 2020–2030 m. strategija turėtų būti grindžiama kompleksine ir išsamia visų ES teisės aktų ir politikos sričių peržiūra, siekiant užtikrinti visišką jos derėjimą su JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, taip pat joje turėtų būti pateikta peržiūrėta kompetencijų deklaracija;

121.  ragina Komisiją skatinti taikyti priemones, susijusias su veiksminga reintegracija ir reabilitacija, siekiant sumažinti arba pašalinti ligos arba fizinės, protinės arba emocinės negalios poveikį asmens darbingumui;

122.  rekomenduoja, kad Komisija užtikrintų, kad visos būsimos strategijos ir dėl jų rengiamas konsultacijų procesas būtų skaidrus, suprantamas ir visiškai prieinamas ir kad į jį būtų įtraukti aiškūs rodikliai ir gairės;

123.  pažymi, kad ES darnaus vystymosi tikslų rodikliai neapima neįgaliųjų, kalbant apie 4 tikslą (švietimas), 5 tikslą (lyčių lygybė) ir 8 tikslą (deramas darbas ir ekonomikos augimas); ragina, kad būsimose strategijose būtų naudojamasi pasauliniais darnaus vystymosi tikslų rodikliais, skirtais stebėti, kaip įgyvendinami svarbiausi ES veiksmai ir politika užimtumo srityje;

124.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad ateityje strategija dėl negalios būtų suderinama su kitomis ES iniciatyvomis ir strategijomis, siekiant skatinti užimtumo ir neįgalių asmenų įtrauktį, ypač moterų;

125.  rekomenduoja, kad laikotarpio po 2020 m. strategijoje būtų įtraukti viešieji pirkimai ir standartizacija, kaip horizontalieji klausimai, siekiant didinti neįgaliųjų galimybes įsidarbinti, taip pat rengti ir sudaryti palankias sąlygas valstybėms narėms keistis gerosios patirties pavyzdžiais;

126.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES finansuojami projektai atitiktų JT neįgaliųjų teisių konvencijos žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį – nefinansuoti jokių projektų, kurių rezultatai būtų neprieinami neįgaliems, dėl kurių jie būtų atskirti ir kuriuos įgyvendinant būtų nesilaikoma prieinamumo standartų;

127.  ragina Komisiją pasiūlyti prieinamą vertinimo priemonę užtikrinant nuolatinį stebėjimą, įskaitant konkrečių rodiklių ir konkrečių tikslų stebėjimą;

128.  ES ratifikavus Stambulo konvenciją, ragina ES ir valstybes nares priimti konkrečiais priemones, kuriomis būtų kovojama su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites; ragina Komisiją parengti išsamią Europos kovos su smurtu prieš moteris strategiją, ypatingą dėmesį skiriant negalią turinčioms moterims ir mergaitėms;

129.  pripažįsta, kad negalią, ypač protinę negalią, turinčios moterys yra mažiau apsaugotos nuo smurto lyties pagrindu, seksualinio priekabiavimo ar kitokios prievartos; taip pat pripažįsta, kad dėl jų priklausomumo nuo kitų asmenų jos negali atpažinti prievartos arba apie ją pranešti; pabrėžia, kad reikia toliau užtikrinti tokį Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimą, kuris sudarytų sąlygas naudoti visų rūšių prievartai taikomas prevencines priemones ir smurto aukoms teikti kokybišką, prieinamą ir individualiai pritaikytą paramą;

130.  ragina ES integruoti Europos strategiją dėl negalios į visus ES teisės aktus ir į Europos semestro procesą; todėl ragina rengiant strategiją dėl negalios po 2020 m. vykdyti atvirą struktūrinį ES ir neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dialogą;

131.  rekomenduoja į būsimą strategiją įtraukti esminį paramos paslaugų, kurias teikiant neįgalieji galėtų naudotis žmogaus teisėmis, vaidmenį;

132.  rekomenduoja, kad į būsimą strategiją būtų įtraukti klausimai, susiję su personalo mokymu, kuris yra būtinas, jeigu pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos principus turi būti teikiama parama;

Papildomos veiklos sritys

133.  primygtinai ragina įtraukti lygybės, lyties ir nediskriminavimo aspektus, įskaitant susijusius su daugialypę diskriminaciją patiriančiais neįgaliais LGBTQI asmenimis, į visas būsimos strategijos sritis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kampanijas ir mokymus, siekiant didinti informuotumą apie JT neįgaliųjų teisų konvenciją ir būtinybę atsižvelgti į įvairovę kovojant su neįgaliųjų diskriminacija, stigmatizacija ir su išankstiniu nusistatymu prieš neįgaliuosius, psichosocialinę, mokymosi arba autizmo negalią turinčius asmenis;

134.  pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įveikti stereotipus ir išankstinį nusistatymą prieš negalią ir, kad būtų pakeistos paplitusios atskiriančios socialinės normos; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į visuomenės informavimo iniciatyvas, siekiant užtikrinti neįgalių asmenų kaip lygių piliečių apibūdinimą, nukreiptą prieš stereotipus, susijusius su neįgalumu;

135.  atkreipia dėmesį į lyties ir negalios veiksnių sankirtos problemą, ypač atsižvelgiant į informacija pagrįstą sutikimą dėl kontraceptinių priemonių naudojimo, priverstinės sterilizacijos ir galimybėmis naudotis reprodukcinėmis teisėmis; ragina valstybes nares apsvarstyti, ar reikia įvertinti savo teisės aktus šioje srityje;

136.  primygtinai ragina ES integruoti neįgalių vaikų teises į visas būsimos strategijos sritis;

137.  pripažįsta, kad veiksnumas yra viena iš būtinų sąlygų naudotis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę balsuoti, ir kad bet kokia nauja strategija turi būti siekiama, kad remiantis negalia niekam nebūtų atimtas veiksnumas visose gyvenimo srityse; pabrėžia, kad šiuo tikslu ES patvirtinti tinkamas priemones, kuriomis turėtų užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų naudotis visomis teisėmis, įtvirtintomis Europos Sąjungos sutartyse ir teisės aktuose, pvz., teise į teisingumą, prekes ir paslaugas, įskaitant bankininkystės, užimtumo ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat balsuoti Europos Parlamento rinkimuose ir vartotojų teises pagal konvenciją, ir skatinti taikyti neprievartines priemones ir remiamą sprendimų priėmimą pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

138.  primygtinai ragina Komisiją įtraukti visas įmanomas priemones į naują strategiją, siekiant užtikrinti, kad visų bet tipo negalią turinčių asmenų laisvė ir saugumas atitiktų konvencijos ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto nuostatas;

139.  primygtinai ragina Komisiją išsaugoti partnerystės principą būsimuose reglamentuose dėl finansavimo ir užtikrinti visapusišką jo laikymąsi;

140.  ragina Komisiją skatinti struktūrinį neįgaliųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą visuose sprendimų priėmimo procesuose, tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, ir finansuoti neįgaliųjų organizacijų gebėjimų stiprinimą, kad jos galėtų struktūriškai dalyvauti priimant visus sprendimus dėl neįgaliųjų; ragina valstybes nares toliau rengti JT neįgaliųjų teisių konvencijos mokymus, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji žinotų savo teises, kad būtų galima užkirsti kelią diskriminacijai;

141.  primena, kad JT neįgaliųjų teisių komitetas išreiškė didelį susirūpinimą dėl nesaugios neįgaliųjų padėties dabartinės migracijos krizės ES metu; primygtinai ragina Komisiją negalios aspektą integruoti į savo migracijos ir pabėgėlių politiką ir užtikrinti, kad visas ES finansavimas, skiriamas šiai humanitarinei krizei įveikti, būtų skiriamas atsižvelgiant į neįgaliuosius;

142.  griežtai ragina valstybes nares suskirstyti duomenis pagal negalios tipus ir glaudžiai bendradarbiauti su Eurostatu renkant palyginamus duomenis apie negalią skirtingose srityse – tai apima įstaigose gyvenančius asmenis ir kartu susiejama strategija dėl negalios su darnaus vystymosi tikslų procesu ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.;

143.  pabrėžia išmatuojamų ir palyginamų kiekybinių ir kokybinių rodiklių, įskaitant susijusius su prieinamumu, lygybe, užimtumu, socialine apsauga, sveikata, mokyklų rezultatais ir įtraukaus mokymo studentų skaičiumi, kuriais siekiama įvertinti, kaip ES ir valstybės narės įgyvendina JT neįgaliųjų teisių konvenciją, poreikį ir primygtinai reikalauja, kad būtų renkami tie duomenys, kad būtų galima taikyti šiuos rodiklius;

144.  ragina ES, bendradarbiaujant su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, parengti žmogaus teisėmis grindžiamą rodiklių sistemą, taip pat palyginamų išsamių duomenų rinkimo sistemą, kurioje duomenys būtų išskaidyti pagal lytį, amžių, kaimo ar miesto gyventojus ir negalios tipą;

145.  pripažįsta, kad protinę negalią turintys asmenys yra ypač pažeidžiami diskriminacijos ir nederamo elgesio atžvilgiu ir kad jie dažnai apgyvendinami įstaigose, kuriose nėra galimybės gauti išsilavinimą ir apsispręsti;

146.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis papildomų priemonių padėti pažeidžiamiausiems asmenims, pvz., neįgaliems benamiams;

147.  pabrėžia, jog reikia nuolat stebėti JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą laikantis šios konvencijos 33 straipsnio ir konsultuojantis su neįgaliųjų organizacijomis;

148.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungos kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupės darbe, susijusiame su neapykantos nusikaltimų duomenų registravimo ir rinkimo gerinimu, būtų visapusiškai atsižvelgta į neapykantos nusikaltimus prieš neįgaliuosius;

149.  primygtinai ragina valstybes nares skirti pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalį įsteigtoms stebėjimo struktūroms pakankamus ir pastovius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jos galėtų nepriklausomai atlikti savo funkcijas;

150.  ragina Komisiją numatyti atitinkamus išteklius ES stebėjimo struktūrai, kad ji galėtų nepriklausomai ir tinkamai atlikti savo funkcijas;

151.  primena, kad Peticijų (PETI) komitetas kiekvienais metais gauna nemažai peticijų, nurodančių sunkumus, su kuriais susiduria neįgalieji visoje ES kasdieniame gyvenime, susijusius su aštuoniomis pagrindinėmis veiksmų sritimis, nurodytomis Europos strategijoje dėl negalios, ir kitomis prieinamumo problemomis, tokiomis kaip prieiga prie sveikatos priežiūros ir socialinio draudimo, švietimo ir mokymo, darbo rinkos, apstatytos aplinkos ir transporto, prekių ir paslaugų, informacijos ir komunikacijos, dalyvavimo politiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime;

152.  kadangi visos valstybės narės turėtų ratifikuoti JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir pasirašyti jos fakultatyvųjį protokolą;

153.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas, vykdydamas peticijų procesą, atlieka svarbų apsauginį vaidmenį (drauge su Europos ombudsmenu, skiriamu piliečiams ginti netinkamo administravimo atveju) su JT neįgaliųjų teisių konvencija susijusioje ES struktūroje, nes peticijos pateikėjui suteikiama galimybė pateikti skundą dėl Europos, nacionalinių ar vietinių valdžios institucijų daromo jo teisių pažeidimo; pabrėžia, kad Peticijų komiteto gautos peticijos rodo, kad reikia priimti horizontalųjį, nediskriminacinį ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į su neįgalumu susijusias politikos priemones; pabrėžia, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai tenka svarbus vaidmuo stiprinant neįgalių asmenų pagrindines teises ES ir padedant ES įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

154.  pabrėžia, kad dauguma ES piliečių pateikiamų peticijų yra susijusios su sunkumais pateikti prašymą, gauti pripažinimą, taip pat su neįgalumo pensijos mokėjimų, kuriuos vykdo vietos administracijos įstaigos, vėlavimu; pabrėžia, kad įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios ir jos socialinės apsaugos priemones šiems klausimams turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos 28 straipsnį dėl tinkamo gyvenimo lygio ir socialinės apsaugos;

o
o   o

155.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
(2) UNCRPD/C/EU/CO/1.
(3) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(4) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0485.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0360.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0318.
(8) OL C 353, 2016 9 27, p. 41.
(9) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.
(10) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23.
(11) Šioje rezoliucijoje sąvoka „visaverčiai piliečiai“ turėtų būti suprantama taip, kaip apibrėžta JT neįgaliųjų teisių konvencijoje, t. y., kad neįgalieji turėtų visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis.
(12) 2013 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas HK Danmark, sujungtos bylos C-335/11 ir C-337/11, ECLI:EU:C:2013:222, 29-30 dalys, 2014 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Z, C-363/12, ECLI:EU:C:2014:159 73 dalis; 2014 m. gegužės 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Glatzel, C-356/12, ECLI:EU:C:2014:350 68 dalis.
(13) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).
(14) 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (OL L 356, 2014 12 12, p. 110).
(15) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004 2 17, p. 1).
(16) 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir neesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL L 329, 1993 12 30, p. 34).
(17) 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir neesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL L 368, 1994 12 31, p. 38).
(18) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426).
(19) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).
(20) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 200, 2004 6 7, p. 1).
(21) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

Teisinis pranešimas