Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2040(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0389/2017

Pateikti tekstai :

A8-0389/2017

Debatai :

PV 15/01/2018 - 15
CRE 15/01/2018 - 15

Balsavimas :

PV 16/01/2018 - 5.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0002

Priimti tekstai
PDF 356kWORD 49k
Antradienis, 2018 m. sausio 16 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES makroregioninių strategijų įgyvendinimas
P8_TA(2018)0002A8-0389/2017

2018 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo (2017/2040(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo SESV), ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – BNR),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos išvadas dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 16 d. Komisijos ataskaitą dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo (COM(2016)0805) ir Komisijos tarnybų lydimąjį darbinį dokumentą (SWD(2016)0443),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (COM(2009)0248),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono“ (COM(2010)0715),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione (COM(2014)0357),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 28 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (COM(2015)0366),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Komisijos ataskaitą dėl makroregioninių strategijų valdymo (COM(2014)0284),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES makroregioninių strategijų vystymo: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES Atlanto vandenyno regiono sanglaudos politikos strategijos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Alpių regiono(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“, kurį paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario mėn. INTERACT ataskaitą „Makroregioninių strategijų pridėtinė vertė. Programos ir projekto perspektyva“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0389/2017),

A.  kadangi makroregioną galima apibrėžti kaip geografinę teritoriją, kurią sudaro skirtingų šalių regionai, susiję su viena ar daugiau bendrų ypatybių ar uždavinių(9);

B.  kadangi makroregioninės strategijos nustatytos srityse, atspindinčiose natūralią ES evoliuciją tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje; kadangi jos yra svarbios, nes gali sutelkti viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektus, pilietinę visuomenę ir akademinę bendruomenę bei sutelkti išteklius siekiant bendrų ES politikos tikslų;

C.  kadangi makroregioninės strategijos suteikia platformą, kuri padeda plėtoti gilesnius ir platesnius ES valstybių narių ir kaimyninių šalių ryšius tarpsektoriniu, regioniniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu siekiant spręsti bendrus uždavinius, vykdyti bendrą planavimą ir skatinti įvairių partnerių ir politikos sektorių, įskaitant partnerius ir politiką aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijų, atliekų tvarkymo ir vandens tiekimo, jūrinių teritorijų planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistemų srityse, bendradarbiavimą ir gerinant jų integraciją; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina pastangas skatinti ESI fondų ir ESIF bendradarbiavimą;

D.  kadangi makroregionai dalyvauja įgyvendinant atitinkamą ilgalaikę, tarpusavyje susijusią ir kompleksinę politinę veiklą, kadangi šie makroregionai dėl į jų veiksmų programas įtrauktų dėl makroregioninių strategijų tikslų yra susiję su sanglaudos politika ir rengia projektus pagal pažangiąją sąveiką; kadangi makregionai taip prisideda prie efektyvesnio makroregioninių strategijų tikslų įgyvendinimo, pritraukia privačias investicijas, parodo pasitikėjimą ir užtikrina dialogą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir solidarumą;

E.  kadangi makroregioninės strategijos pagrįstos „trijų NE“ principu, pagal kurį esamoje ES politikos sistemoje neturi būti jokio naujo finansavimo, jokių naujų institucijų ir jokių naujų teisės aktų;

F.  kadangi ES lygmeniu ir tarp valstybių narių taikant jau esamas bendradarbiavimo priemones sudaromos palankesnės sąlygos įgyvendinti makroregionines strategijas, ypač ankstyvuosiuose etapuose;

G.  kadangi Komisija kas dvejus metus priima bendrą visų keturių esamų ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje nurodo jų pasiekimus ir tolesnius patobulinimu, kuriuos reikia padaryti, o kita ataskaita bus parengta iki 2018 m. pabaigos; kadangi Parlamentas mano, kad šioje ataskaitoje reikia įvertinti su aplinka susijusius aspektus, nes tai kaip vienas iš tvaraus vystymosi ramsčių;

Makroregioninės strategijos – bendradarbiavimo ir koordinavimo platformos

1.  pažymi, kad makroregioninių strategijų aktualumas išryškėjo vykstant globalizacijos procesui, dėl kurio atskiros šalys tapo tarpusavyje priklausomos ir atsirado būtinybė spręsti susijusias tarpvalstybines problemas;

2.  pripažįsta, kad įvairiu mastu kylančias įgyvendinimo kokybę lemiančias problemas, susijusias su, pavyzdžiui, įsipareigojimu, atsakomybe, ištekliais ir valdymu, tebėra sunku išspręsti siekiant iš anksto nustatytų tikslų;

3.  pabrėžia, kad makroregioninės strategijos ir toliau neįkainojamai ir novatoriškai prisideda prie tarpvalstybinio, tarpsektorinio ir įvairių lygmenų bendradarbiavimo Europoje, ir kad šio indėlio teikiamomis galimybėmis dar nepakankamai pasinaudota gerinant regionų ir valstybių sąsajas ir stiprinant jų ekonominius ryšius ir žinių perdavimą; tačiau pastebi, kad makroregioninių strategijų projektams vis dar sunku gauti ES lėšų dėl to, kad dėl bendrų veiksmų susitariama keliais lygmenimis ir kelių šalių ir (arba) regionų lygmeniu;

4.  mano, kad makroregioninės strategijos ir susijusios aplinkos apsaugos programos yra naudingos priemonės užtikrinti, jog europinio bendradarbiavimo nauda būtų akivaizdi piliečiams, todėl ragina šalis visapusiškai įsipareigoti įgyvendinti šias strategijas ir atlikti savo vaidmenį jas įgyvendinant;

5.  mano, kad daugiapakopis valdymas, kuriame regionai vaidintų tinkamą vaidmenį, turėtų būti kiekvienos makroregioninėe strategijos kertinis akmuo nuo pat jos įgyvendinimo pradžios, į procesą įtraukiant regionų ir vietos bendruomenes, viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektus bei trečiuosius subjektus; todėl skatina valstybes nares ir susijusius regionus parengti tinkamas valdymo struktūras ir darbo tvarką, siekiant supaprastinti bendradarbiavimą, įskaitant bendrą planavimą, finansavimo galimybių gerinimą ir principą „iš apačios į viršų“;

6.  ragina ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu užtikrinti geresnį tiek vertikalų, tiek horizontalų įvairių viešojo ir privačiojo sektorių veikėjų, akademinės bendruomenės, NVO ir šioje srityje veikiančių tarptautinių organizacijų, taip pat įvairių politikos krypčių koordinavimą ir jų partnerystes, kad būtų palengvintas ir pagerintas makroregioninių strategijų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo įgyvendinimas; ragina Komisiją skatinti šiuos suinteresuotuosius subjektus dalyvauti, be kita ko, makroregioninių strategijų valdymo organuose, užtikrinant kad visada būtų taikomi ES principai;

7.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamai žmogiškųjų išteklių ir kompetentingų nacionalinių ir regioninių institucijų administracinius pajėgumus siekiant užtikrinti, kad politiniai įsipareigojimai būtų vykdomi ir strategijos būtų veiksmingai įgyvendinamos; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į struktūrinių reformų rėmimo programos, kuria naudojantis valstybės narės prašymu gali būti padedama didinti pajėgumus ir užtikrinama veiksminga parama makroregioninių strategijų projektų kūrimui ir finansavimui, vertę; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai skatinti sėkmingo makroregioninių strategijų įgyvendinimo gerosios administravimo praktikos ir patirties sklaidą ir taikymą;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad makroregioninės strategijos turi būti pakankamai lanksčios, jog jas būtų galima pakoreguoti ir jas įgyvendinant būtų galima efektyviai reaguoti į nenumatytus įvykius ir poreikius, kurie gali turėti poveikį susijusiems regionams, valstybėms narėms ir visai ES; mano, kad įgyvendinant makroregionines strategijas reikia atsižvelgti į ypatingas regionines ir vietos sąlygas; pabrėžia, jog šiuo klausimu Komisija turi atlikti koordinavimo vaidmenį, be kita ko siekiant patikslinti kiekvienos strategijos konkrečius tikslus;

ES Baltijos jūros regiono strategija

9.  teigiamai vertina rezultatus, pasiektus nuo strategijos įgyvendinimo pradžios 2009 m., visų pirma susijusius su ne tik dalyvaujančių regionų ir šalių tarpusavio bendradarbiavimo (t. y. Taryboje ir atitinkamuose ministrų posėdžiuose) mechanizmais, bet ir mechanizmais pačiuose regionuose ir šalyse, pvz., parlamentuose ar vyriausybėse; pažymi, kad ES Baltijos jūros regiono strategija yra tvirtas bendradarbiavimo pagrindas, kurį sudaro daugiau kaip 100 pavyzdinių iniciatyvų ir naujų tinklų;

10.  atkreipia dėmesį į dar neišspręstus uždavinius, visų pirma susijusius su aplinka ir ryšiais; primygtinai ragina dalyvaujančias šalis dėti daugiau pastangų sprendžiant Baltijos jūros taršos problemas (t. y. vandens ir oro kokybės bei eutrofikacijos klausimus), kadangi ji yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje; pažymi, kad vienas svarbiausių šios srities politikos veiksmų tikslų yra iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę;

11.  mano, jog svarbi yra galimybė Baltijos jūros regioną sujungti su energetikos tinklais, kad būtų sumažintas ir panaikintas energijos nepriteklius ir padidintas energetinis saugumas ir tiekimo saugumas.

ES strategija dėl Dunojaus regiono

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad ši strategija turėjo teigiamą poveikį dalyvaujančių šalių ir regionų bendradarbiavimui – pagerėjo judumas ir buvo patobulintos visų transporto rūšių jungtys, buvo skatinama švarios energijos vartojimo kultūra veikla ir tvarus turizmas ir visų pirma pagerinti tiesioginiai žmonių ryšiai bei pasiekta didesnė strategijoje dalyvaujančių regionų ir šalių sanglauda;

13.  mano, kad projektas „EURO ACCESS“, iniciatyva „Švarus Dunojus“ ir Dunojaus dialogas finansavimo klausimais yra akivaizdūs teigiami pavyzdžiai, rodantys, kaip įveikti finansavimo sunkumus ir kliūtis, su kuriomis dažnai susiduriama įgyvendinant tarpvalstybinės ir tarptautinės svarbos projektus; mano, kad šis dialogas galėtų padėti dar labiau sumažinti Dunojaus baseino regionų vystymosi skirtumai; taip pat mano, kad atnaujinus Dunojaus strateginio centro veiklą galėtų būti prisidedama prie sklandesnio strategijos įgyvendinimo;

14.  pabrėžia, kad didelių potvynių daromos žalos prevencija tebėra vienas didžiausių aplinkos srities uždavinių Dunojaus makroregiono šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti svarstomos papildomos bendros priemonės tarpvalstybinės taršos prevencijai užtikrinti;

15.  primena, kad strateginiai projektai yra reikalingi ir pabrėžia, kad itin svarbu išsaugoti aukšto lygio politinę paramą ir užtikrinti didesnius kompetentingų valstybės institucijų išteklius ir pajėgumus siekiant išspręsti likusius uždavinius; pabrėžia, kad todėl reikia išlaikyti ES strategijos dėl Dunojaus regiono politinį impulsą ir užtikrinti, kad ES strategijos dėl Dunojaus regiono iniciatyvinė grupė dirbtų gerai;

16.  kadangi Dunojus ir Juodoji jūra yra natūraliai tarpusavyje susiję, ragina dalyvaujančiąsias šalis stiprinti ES strategijos dėl Dunojaus regiono ir Juodosios jūros regiono tarpvalstybinio bendradarbiavimo koordinavimą ir glaudžiai bendradarbiauti siekiant išspręsti bendrus socialinius ir ekonominius, aplinkos apsaugos ir transporto sektoriaus uždavinius;

17.  pabrėžia, kad labiau integruotas požiūris į judumą ir daugiarūšio transporto naudojimą Dunojaus regione taip pat būtų naudingas aplinkai;

ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dėl galimų šalių dalyvių ir šalių kandidačių skaičiaus yra išskirtinė, ir mano, kad šis bendradarbiavimo formatas gali teikti didelių galimybių visam regionui; mano, kad ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono galėtų suteikti naują postūmį plėtros ir integracijos procesui;

19.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į nuolatines problemas, kylančias dėl to, kad turimi ištekliai, valdymas ir atsakomybė nėra veiksmingai susieti, neleidžiančias visapusiškai įgyvendinti ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono tikslų; ragina dalyvaujančias šalis kompetentingoms valdžios institucijoms teikti paramą ir pritaikytas priemones šiai strategijai įgyvendinti;

20.  pabrėžia, kad šis regionas pastaraisiais metais buvo migracijos krizės centre; mano, kad ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono galėtų padėti įveikti šiuos iššūkius, jeigu jai bus skirtos reikiamos priemonės ir ištekliai; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pastangas mobilizuoti finansinius išteklius, skirtus su migracija susijusiai veiklai, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

21.  mano, kad Adrijos ir Jonijos jūrų regiono tvaraus turizmo ramstis yra pozityvi priemonė tvariam ekonomikos augimui šiame regione užtikrinti, taip pat informuotumui apie aplinkosaugos uždavinius ir makroregionines strategijas didinti;

22.  ragina susijusias šalis pirmenybę teikti pagrindinių ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono įgyvendintojų ir už su šia strategija susijusias veiksmų programas atsakingų institucijų pajėgumų didinimui;

ES strategija dėl Alpių regiono

23.  mano, kad ES strategija dėl Alpių regiono yra įrodymas, kad makroregiono sąvoka taip pat gali būti sėkmingai pritaikyta labiau išsivysčiusiems regionams; ragina strategijos suinteresuotuosius subjektus skatinti su aplinka susijusias investicijas, kuriomis švelninami klimato kaitos padariniai; taip pat pabrėžia, kad Alpių regionas yra svarbus regioninis transporto mazgas ir kartu viena iš didžiausių unikalių gamtos ir poilsio teritorijų, kurią reikia išsaugoti; todėl pabrėžia, kad reikia kurti tvaraus ir tarpusavyje susieto transporto strategijas;

24.  palankiai vertina šiuo metu įgyvendinamą šios strategijos valdymo struktūrą, kadangi pirmieji strategijos įgyvendinimo etapai buvo sunkūs ir buvo valdomi skirtingų struktūrų pagal skirtingas sistemas ir kalendorius; todėl ragina dalyvaujančias šalis toliau laikytis savo įsipareigojimų ir remti ES strategijos dėl Alpių regiono veiklos grupės narius;

25.  pabrėžia, kad ES strategija dėl Alpių regiono gali būti geras teritorinės sanglaudos pavyzdinės strategijos pavyzdys, nes ji tuo pat metu apima skirtingas ypatingas teritorijas, gamybos vietoves, kalnų ir kaimo vietoves ir kai kuriuos svarbiausius ir labiausiai išsivysčiusius ES miestus, ir ji teikia platformą bendrai spręsti šių teritorijų problemas (klimato kaita, demografiniai pokyčiai, biologinė įvairovė, migracija, globalizacija, tvarus turizmas ir žemės ūkis, energijos tiekimas, transportas ir judumas, skaitmeninė atskirtis); ragina dalyvaujančiąsias šalis ir regionus sprendžiant bendrų prioritetų klausimus atkreipti deramą dėmesį į naudojimąsi INTERREG programa „Alpių erdvė“ ir kitais susijusiais fondais;

26.  pabrėžia, kad Alpių regione daug valstybių sienų ir kad šių kliūčių panaikinimas yra viena iš pagrindinių sėkmingo bendradarbiavimo sąlygų, visų pirma darbo rinkoje ir ekonominėje veikloje, susijusioje su MVĮ; pažymi, kad ES strategija dėl Alpių regiono taip pat gali sudaryti galimybę stiprinti greta esančių regionų, miestų ir vietos bendruomenių tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir megzti žmonių ryšius ir tinklus, be kita ko, ir transporto jungčių bei skaitmeninės aprėpties srityse; taip pat atkreipia dėmesį į šio regiono aplinkos pažeidžiamumą;

Makroregionų Europa po 2020 m.?

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad makroregioninės strategijos duoda rezultatų, jei jos įtvirtintos ilgalaikėje politinėje perspektyvoje ir yra organizuojamos taip, kad nuo pat pradžių veiksmingai atstovaujama visiems viešiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač regionų ir vietos valdžios institucijoms, bei privačiojo sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams ir pilietinei visuomenei, o tam reikia užtikrinti, kad tarp makroregionų ir jų regioninių ir vietos valdžios institucijų būtų veiksmingai keičiamasi informacija, geriausia patirtimi, praktine patirtimi ir sukaupta patirtimi; mano, kad būtina stiprinti daugiapakopį makroregioninių strategijų valdymą, kuris turi būti skaidrus, jį vykdant turi būti pasitelkiami veiksmingesni koordinavimo ir viešųjų ryšių palaikymo mechanizmai, kad makroregioninės strategijos taptų žinomos ir būtų užtikrinta, kad jos būtų palaikomos vietos ir regionų bendruomenėse;

28.  mano, kad strategijos įgyvendinimas gali būti sėkmingas, tik jei jis bus grindžiamas ilgalaike vizija, veiksmingomis koordinavimo ir bendradarbiavimo struktūromis ir bendru ilgalaikiu visų susijusių institucinių lygmenų politiniu įsipareigojimu ir jei jis bus deramai finansuojamas; todėl pabrėžia, kad reikia didinti investicijų efektyvumą siekiant regioninį ir nacionalinį finansavimą suderinti su ES finansavimo priemonėmis ir jų sąveikos bei papildomumo, kadangi, šiomis priemonėmis ne tik gerinamos Europos teritorinio bendradarbiavimo programos, bet ir skatinami tarpvalstybiniai projektai iš skiriant lėšas iš ESI fondų ir ESIF arba jas skiriant tiesiogiai;

29.  mano, kad supaprastinus fondus ir naudojimosi jais pagal makroregionines strategijas procedūras būtų padidinamas jų efektyvumas;

30.  siūlo užtikrinti, kad dalyvaujančios šalys aiškiai įsipareigotų nuo pat pradžių teikti finansavimą ir skirti reikiamus žmogiškuosius išteklius makroregioninių strategijų įgyvendinimui; ragina Komisiją padėti geriau koordinuoti makroregioninių strategijų vidaus darbą, skleisti gerąją patirtį ir skurti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas visų susijusių suinteresuotųjų subjektų aktyvus dalyvavimas ir koordinavimas, be kita ko, siekiant sustiprinti ES politikos ir makroregioninių strategijų įgyvendinimo sąsajas; be to, ragina makroregioninėse strategijose naudoti žaliuosius viešuosius pirkimus siekiant skatinti ekologines inovacijas, bioekonomiką, plėtoti naujus verslo modelius ir naudoti antrines žaliavas, kaip tai daroma žiedinėje ekonomikoje, kad būtų galima pasiekti geresnio lygio aplinkos ir sveikatos apsaugą ir plėtoti glaudžius gamintojų ir vartotojų ryšius;

31.  pabrėžia, kad, siekiant pagrįsti išteklių investavimą, kuris savo ruožtu turėtų atitikti nustatytus tikslus ir atspindėti tikruosius susijusių teritorijų poreikius, ir kurti planus, darančius realų poveikį teritorijai, būtina labiau orientuotis į rezultatus ir įvykdyti konkrečius uždavinius, įskaitant aplinkos apsaugos srities uždavinius;

32.  ragina spręsti bet kokius su makroregioninėmis strategijomis susijusius klausimus, pvz., atsakomybės ir būtinų politinių paskatų klausimus, laikantis iš anksto tarp visų suinteresuotų regionų suderinto modus operandi;

33.  mano, kad reikia didinti makroregionų veiklos ir pasiektų rezultatų matomumą ir gerinti viešąją nuomonę dėl tokios veiklos ir rezultatų tiksliniuose regionuose, vykdant informavimo kampanijas ir keičiantis geriausia patirtimi, įskaitant tokių kampanijų vykdymą internetinėse platformose ir socialiniuose tinkluose, kad visuomenė galėtų jas lengvai pasiekti;

34.  pabrėžia, kad būsima daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūra yra proga kartu peržiūrėti makroregioninių strategijų tikslus siekiant sustiprinti jų sąsają su ES prioritetais ir įtvirtinti su jomis susijusius finansinius įsipareigojimus;

35.  ragina Komisiją, atliekant būsimą sanglaudos politikos nuostatų peržiūrą, pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima geriau įgyvendinti makroregionines strategijas;

36.  ragina Komisiją, rengiant būsimą makroregioninių strategijų įgyvendinimo ataskaitą, kuri turi būti baigta 2018 m., atlikti išsamesnę analizę ir, be kita ko, įvertinti:

   a) Europos teritorinio bendradarbiavimo tarpvalstybinių programų veiksmingumą teikiant finansavimą ir strategines paskatas makroregioninėms strategijoms;
   b) rodiklius, kuriuos būtų galima integruoti į kiekvieną makroregioninę strategiją siekiant užtikrinti geresnį orientavimąsi į rezultatus, stebėseną ir vertinimą;
   c) sąsajos su ES prioritetais stiprinimo priemones;
   d) finansavimo planų įgyvendinimo ir integravimo supaprastinimą;
   e) regionų ir vietos valdžios sektoriaus dalyvavimo makroregioninių strategijų įgyvendinimo veikloje kokybę;

37.  pabrėžia, kad raginant rengti naujas strategijas, pvz., Karpatų, Atlanto, Viduržemio jūros arba Iberijos pusiasalio regionų strategijas, neturėtų būti atitraukiamas dėmesys nuo pagrindinio tikslo – geriau ir išsamiau įgyvendinti esamas makroregionines strategijas;

38.  pritaria „trijų NE“ principo (jokių naujų ES teisės aktų, jokio naujo ES finansavimo, jokių naujų ES struktūrų) taikymui makroregioninėms strategijoms; tačiau siūlo Komisijai savo kitoje įgyvendinimo ataskaitoje įvertinti šio principo poveikį iš ESI fondų remiamoms programoms;

39.  pabrėžia, kad reikia taikyti naują teritorinį požiūrį į bendradarbiavimo veiklą kiekvienu atskiru atveju, kadangi makroregioninės strategijos yra kuriamos siekiant spręsti teritorinius uždavinius, kurie gali būti efektyviau sprendžiami bendrais veiksmais; pabrėžia, kad svarbu siekti įvairių teritorinio bendradarbiavimo pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programas ir pagal makroregionines strategijas sudėtinių dalių sąveikos ir konvergencijos, siekiant sustiprinti transnacionalinių programų poveikį, sutelkti išteklius, supaprastinti makroregioninių strategijų finansavimą ir pagerinti jų įgyvendinimo rezultatus ir investuotų išteklių efektyvumą;

40.  pakartoja, kad ES yra tvirtai įsipareigojusi siekti darnaus vystymosi tikslų; pabrėžia, kad svarbu makroregioninių strategijų tikslus suderinti su pavyzdinėmis ES iniciatyvomis, pvz., energetikos sąjunga, Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos ir mėlynuoju augimu jūrų makroregionuose; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia valdyti riziką aplinkai, pvz., išsaugoti gamtą, biologinę įvairovę, žuvininkystės išteklius ir kovoti su į jūrą išmestomis šiukšlėmis, taip pat plėtoti tvarų ir ekologišką turizmą; ragina bendradarbiauti atsinaujinančiosios energijos srityje; todėl ragina naudoti pažangiosios specializacijos strategijas (S3), stiprinti MVĮ ir kurti kokybiškas darbo vietas;

41.  pabrėžia, kad Parlamentas, remdamas bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, makroregionines strategijas rėmė nuo pat pradžių; be to, pabrėžia Baltijos jūros regione sukauptą patirtį, kuri rodo, kad makroregioninis bendradarbiavimas ir toliau turėtų būti grindžiamas ilgalaikiu planavimu;

42.  ragina Komisiją pakviesti Parlamentą stebėtojo teisėmis dalyvauti Aukšto lygio darbo grupės makroregioninių strategijų klausimais veikloje;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir makroregioninėse strategijose dalyvaujančių valstybių narių ir trečiųjų šalių vyriausybėms ir nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.
(4) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 30.
(5) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 1.
(6) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 122.
(7) OL C 355, 2017 10 20, p. 23.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0336.
(9) Schmitt et al (2009), EU macro-regions and macro-regional strategies – A scoping study („ES makroregionai ir makroregioninės strategijos. Apimties tyrimas“), NORDREGIO, elektroninis darbinis dokumentas 2009:4.

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 27 d.Teisinis pranešimas