Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/0382(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0392/2017

Pateikti tekstai :

A8-0392/2017

Debatai :

PV 15/01/2018 - 12
CRE 15/01/2018 - 12
PV 12/11/2018 - 14
CRE 12/11/2018 - 14

Balsavimas :

PV 17/01/2018 - 10.4
CRE 17/01/2018 - 10.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 13/11/2018 - 4.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0009
P8_TA(2018)0444

Priimti tekstai
PDF 1116kWORD 174k
Trečiadienis, 2018 m. sausio 17 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ***I
P8_TA(2018)0009A8-0392/2017

2018 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) (COM(2016)0767 – C8-0500/2016 – 2016/0382(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi priemonė, reikalinga sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įvykdyti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, be kitų dalykų, pasiekti privalomą rodiklį – iki 2030 m. Sąjungoje išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, rinkinio. Jai taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, technologijų plėtrą, naujoves ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo ir atskirtose vietovėse arba retai gyvenamose vietovėse ;
(2)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 1dalį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra esminė dalis priemonių paketo, reikalingo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti ir Sąjungos įsipareigojimui pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, remiantis 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (COP 21), (toliau – Paryžiaus susitarimas), įvykdyti, taip pat nuliniam bendram teršalų lygiui pasiekti Europos Sąjungoje ne vėliau kaip 2050 m. Jam taip pat tenka esminis vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, tvarią energiją už prieinamą kainą, technologijų plėtrą ir inovacijas, taip pat pirmavimą technologijų ir pramonės srityse, sykiu teikiant aplinkos apsaugos, socialinių privalumų ir naudos sveikatai ir didžiulių galimybių užimtumo bei regioninės plėtros srityse, visų pirma kaimo ir izoliuotose vietovėse, retai gyvenamuose regionuose ir teritorijose, kuriose vyksta dalinis pramonės nykimas;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  Paryžiaus susitarimu gerokai padidinti pasauliniai klimato kaitos švelninimo užmojai, nes jį pasirašiusios šalys įsipareigojo užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Sąjunga turi pasirengti gerokai didesniam ir spartesniam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, nei buvo numatyta anksčiau, kad galėtų pereiti prie itin efektyvios ir visiškai atsinaujinančios energijos ištekliais paremtos energetikos sistemos ne vėliau kaip 2050 m. Kartu, atsižvelgiant į atsinaujinančios energijos, pvz., vėjo ir saulės, technologijų vystymo ir diegimo spartą, reikia pažymėti, kad tokį mažinimą įmanoma atlikti mažesnėmis sąnaudomis nei manyta anksčiau;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  daugiau tobulesnių technologijų, paskatų plėsti viešojo transporto tinklą ir juo naudotis, didesnis technologijų, kurias taikant taupoma energija, naudojimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, taip pat transporto sektoriuje skatinimas yra labai veiksmingos priemonės, kurias taikant su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais mažinamas Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir Sąjungos priklausomybė nuo dujų ir naftos importo ;
(3)  suvartojamos energijos kiekio mažinimas, tobulesnės technologijos, viešojo transporto tinklo plėtimas, energijos vartojimo efektyvumo technologijų naudojimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, taip pat transporto sektoriuje skatinimas yra labai veiksmingos priemonės, kurias taikant sykiu su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais mažinamas Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir Sąjungos energetinė priklausomybė;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Direktyva 2009/28/EB nustatyti skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją reguliavimo pagrindai, kuriuose numatyti privalomi nacionaliniai rodikliai, kokią atsinaujinančių išteklių energijos dalį vartojimo ir transporto sektoriuose reikia pasiekti iki 2020 m. 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate12 nustatyta būsimos Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategija ir skatinama laikytis vienodos sampratos, kaip tokią politiką plėtoti po 2020 m. Komisija pasiūlė, kad 2030 m Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis Sąjungoje turėtų būti bent 27 %;
(4)  Direktyva 2009/28/EB nustatyti skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją reguliavimo pagrindai, kuriuose numatyti privalomi nacionaliniai rodikliai, kokią atsinaujinančių išteklių energijos dalį vartojimo ir transporto sektoriuose reikia pasiekti iki 2020 m.
__________________
12 „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014)015 final).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  šį rodiklį patvirtino 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba ir nurodė, kad valstybės narės gali nusistatyti didesnius nacionalinius rodiklius;
Išbraukta.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  savo rezoliucijose dėl 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos Europos Parlamentas pritarė privalomam Sąjungos 2030 m. rodikliui – 30 % galutinės suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių – ir pabrėžė, kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nustačius individualius nacionalinius rodiklius atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją ir galimybes;
(6)  savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliucijoje dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos Europos Parlamentas pritarė privalomam Sąjungos 2030 m. rodikliui – 30 % galutinės suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių – ir pabrėžė, kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nustačius individualius nacionalinius rodiklius atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją ir galimybes. Savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliucijoje dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos Europos Parlamentas užsimojo dar plačiau, primindamas savo ankstesnę poziciją dėl Sąjungos bent 30 proc. rodiklio ir pabrėždamas, kad atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir atpigusias atsinaujinančių energijos išteklių technologijas būtų pageidautina siekti daug platesnio užmojo rodiklio;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  todėl reikėtų atsižvelgti į Paryžiaus susitarime nustatytus užmojus ir technologinę plėtrą, įskaitant mažesnes investicijų į atsinaujinančią energiją išlaidas;
Pakeitimas 324
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 27 %. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso;
(7)  todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 35 proc. ir kad kartu būtų numatomi atitinkami nacionaliniai rodikliai. Valstybėms narėms turėtų būti išimties tvarka leidžiama nukrypti nuo savo numatyto nacionalinio rodiklio ne daugiau kaip 10 proc. esant atitinkamai pagrįstoms, išmatuojamoms ir patikrinamoms aplinkybėms ir remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  valstybėms narėms atsinaujinančios energijos rodikliai turėtų būti nustatomi atsižvelgus į Paryžiaus susitarime nustatytus jų įsipareigojimus, vis dar neišnaudotas dideles atsinaujinančios energijos galimybes ir investicijas, būtinas siekiant įgyvendinti energijos pertvarką.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  Sąjungos 35 proc. planinį rodiklį būtina perskaičiuoti nustatant kiekvienai valstybei narei individualius rodiklius; tai reikėtų padaryti užtikrinant sąžiningą ir tinkamą paskirstymą, kuris būtų pagrįstas valstybių narių BVP ir skirtingu jų įdirbiu bei galimybėmis, įskaitant tai, koks atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo lygis turi būti pasiektas iki 2020 m.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)  nustačius privalomą Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos. Jei rodiklis bus nustatytas Sąjungos lygmeniu, valstybės narės turės daugiau laisvės savo sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodiklius pasiekti ekonomiškai efektyviai ir atsižvelgdamos į savo aplinkybes, energijos rūšių derinį ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus;
(8)  nustačius privalomą Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  valstybės narės turėtų apsvarstyti, kiek įvairių energijos išteklių rūšių vartojimas yra suderinamas su tikslu apriboti klimato temperatūros padidėjimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kiek jis yra suderinamas su tikslu sukurti iškastinio kuro nenaudojančią ekonomiką ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Komisija turėtų įvertinti įvairių rūšių atsinaujinančių energijos išteklių indėlį siekiant tų tikslų pagal grąžos laikotarpį ir rezultatus, palyginti su iškastiniu kuru, ir apsvarstyti galimybę pasiūlyti didžiausią leistiną grąžos laikotarpį kaip tvarumo kriterijų, visų pirma lignoceliuliozės biomasei;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, jei atsinaujinančių išteklių energijos dalis Sąjungos lygmeniu neatitinka Sąjungos trajektorijos, kurios laikantis būtų pasiektas bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis. [Valdymo] reglamente nurodyta, kad Komisija gali imtis Sąjungos lygmens priemonių, kad užtikrintų rodiklio pasiekimą, jei, vertindama integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pastebėtų užmojų skirtumą. Jei, vertindama integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, Komisija pastebėtų rezultatų skirtumą, valstybės narės turėtų taikyti [Valdymo] reglamente nustatytas priemones, kurios suteikia joms lanksčias rinkimosi galimybes;
Išbraukta.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 konstatuojamoji dalis
(15)  įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų;
(15)  įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų, kartu atsižvelgdamos į skirtingų technologijų ypatumus ir skirtingus mažų ir didelių gamintojų gebėjimus reaguoti į rinkos signalus;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16)  elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti plėtojama kuo mažesne kaina vartotojams ir mokesčių mokėtojams. Kurdamos paramos schemas ir skirdamos paramą, valstybės narės turėtų siekti kuo labiau sumažinti visos sistemos diegimo sąnaudas ir visapusiškai atsižvelgti į tinklo ir sistemos plėtros poreikius, būsimą energijos rūšių derinį ir ilgalaikį technologijų potencialą;
(16)  elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, įskaitant energijos kaupimą, turėtų būti diegiama taip, kad būtų kuo labiau sumažintos ilgalaikės energijos pertvarkos išlaidos vartotojams ir mokesčių mokėtojams. Kurdamos paramos schemas ir skirdamos paramą, valstybės narės turėtų siekti kuo labiau sumažinti visos sistemos diegimo sąnaudas ir visapusiškai atsižvelgti į tinklo ir sistemos plėtros poreikius, būsimą energijos rūšių derinį ir ilgalaikį technologijų potencialą. Valstybės narės taip pat turėtų skirti paramą įrenginiams, naudodamos konkurso procedūras, kurios gali būti susijusios su konkrečiomis technologijomis arba neutralios technologijų atžvilgiu;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  savo 2014 m. spalio 24 d. išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kokia svarbi labiau sujungta vidaus energetikos rinka, taip pat kad būtina užtikrinti pakankamą paramą, siekiant integruoti vis didėjantį kintančiųjų nekaupiamųjų atsinaujinančių išteklių energijos kiekį ir taip sudaryti sąlygas Sąjungai įgyvendinti savo siekius būti energetikos pertvarkos srities lydere. Todėl svarbu skubiai padidinti sujungimo mastą ir daryti pažangą siekiant Europos Vadovų Tarybos sutartų tikslų, kad būtų kuo labiau išnaudotos visos Energetikos sąjungos galimybės;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)  valstybės narės, rengdamos atsinaujinančių energijos išteklių paramos schemas, turėtų atsižvelgti į žiedinės ekonomikos ir į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB1a nustatytus atliekų hierarchijos principus. Atliekų prevencija ir atliekų perdirbimas turėtų būti pirmenybinis pasirinkimas. Valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams ir dėl kurių būtų neveiksmingai naudojamos perdirbti tinkamos atliekos. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad pagal šią direktyvą nustatytos priemonės neprieštarautų Direktyvos 2008/98/EB tikslams;
____________________
1a 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(16c)  naudodamos biotinius energijos išteklius, valstybės narės turėtų nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas nuo jų mažėjimo ar išnykimo, taip pat užkirsti kelią bet kokiam nukrypimui nuo esamo naudojimo, kuris turėtų neigiamą netiesioginį ar tiesioginį poveikį biologinei įvairovei, dirvožemiui ar bendrai šiltnamio efektą sukeliančių dujų pusiausvyrai;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(16d)  valstybės narės turėtų kuo labiau skatinti vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir teikti jiems pirmenybę, taip pat vengti rinką iškreipiančių atvejų, dėl kurių iš trečiųjų šalių intensyviai importuojami ištekliai. Šiomis aplinkybėmis reikėtų laikytis gyvavimo ciklo požiūrio ir jį skatinti;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(16e)  atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms, miestams ir vietos valdžios institucijoms turėtų būti suteikta teisė dalyvauti esamose paramos schemose lygiomis teisėmis su kitomis didelėmis organizacijomis. Tuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis priemonių, įskaitant informacijos, techninės ir finansinės paramos teikimą per bendruosius administracinius punktus ryšiams, sumažinti administracinius reikalavimus, įtraukti į bendruomenes orientuotus pasiūlymų teikimo kriterijus, organizuoti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms pritaikytus konkursus arba sudaryti sąlygas joms gauti atlygį teikiant tiesioginę paramą;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(16f)  planuojant tokią infrastruktūrą, reikalingą energijai iš atsinaujinančių išteklių gaminti, turėtų būti atsižvelgiama į politiką, susijusią su tų subjektų, kurie patiria tokių projektų poveikį, dalyvavimu, įskaitant čiabuvius, ir deramai atsižvelgiant į jų teises į žemę;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(16g)  vartotojams turėtų būti suteikta išsami informacija, įskaitant informaciją apie padidėjusį šildymo ar vėsinimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą ir mažesnes elektra varomų transporto priemonių eksploatavimo išlaidas, kad jie galėtų individualiai pasirinkti atsinaujinančių išteklių energiją ir nebūtų susaistyti technologiniu požiūriu;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 h konstatuojamoji dalis (nauja)
(16h)   skatinant atsinaujinančių išteklių energijos rinkos vystymąsi turėtų būti atsižvelgiama į neigiamą poveikį kitiems rinkos dalyviams, todėl paramos programomis turėtų būti kuo labiau sumažinama rinkos pusiausvyros sutrikimų ir konkurencijos iškreipimo rizika;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  nors derėtų reikalauti, kad valstybės narės daugiau ir iš dalies remtų kitose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus iki lygio, atspindinčio fizinius srautus tarp valstybių narių, pasiekus šį lygį paramos schemų atvėrimas turėtų likti savanoriškas. Valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos potencialas yra skirtingas ir jos nacionaliniu lygmeniu naudoja įvairias paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijai remti. Dauguma valstybių narių taiko paramos schemas, pagal kurias parama teikiama tik tai atsinaujinančių išteklių energijai, kuri gaminama jų teritorijoje. Kad nacionalinės paramos schemos tinkamai veiktų, itin svarbu, kad valstybės narės galėtų kontroliuoti nacionalinių paramos schemų poveikį ir sąnaudas, atsižvelgdamos į savo skirtingą potencialą. Viena iš pagrindinių priemonių šios direktyvos tikslui pasiekti yra nacionalinių paramos schemų tinkamo veikimo užtikrinimas kaip numatyta pagal direktyvas 2001/77/EB ir 2009/28/EB siekiant, kad būtų išsaugotas investuotojų pasitikėjimas, o valstybės narės, siekdamos įgyvendinti planinius rodiklius, galėtų parengti veiksmingas nacionalines priemones. Šia direktyva siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei paramai, kuri teikiama atsinaujinančių išteklių energijai, nedarant poveikio nacionalinėms paramos schemoms. Taigi ja nustatomi, greta privalomo dalinio paramos schemų atvėrimo, neprivalomi valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmai, kuriais joms suteikiama galimybė susitarti, kokiu mastu viena valstybė narė remia energijos gamybą kitoje valstybėje narėje ir kokiu mastu energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti įskaitoma į vienos ar kitos valstybės narės bendrą nacionalinį planinį rodiklį. Siekiant užtikrinti abiejų planinių rodiklių įgyvendinimo priemonių, t. y. nacionalinių paramos schemų ir bendradarbiavimo mechanizmų, veiksmingumą, ypač svarbu, kad valstybės narės galėtų nuspręsti, ar jų nacionalinės paramos schemos bus taikomos atsinaujinančių išteklių energijai, pagamintai kitose valstybėse narėse, ir kokiu mastu, be privalomos minimalios dalies, ir susitarti dėl to taikydamos šioje direktyvoje numatytus bendradarbiavimo mechanizmus;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 konstatuojamoji dalis
(18)  nedarant įtakos galimybėms paramos schemas adaptuoti, kad jos būtų suderintos su valstybės pagalbos taisyklėmis, atsinaujinančių išteklių energijos paramos politika turėtų būti nusistovėjusi ir keičiama retai. Tokie pakeitimai tiesiogiai veikia kapitalo finansavimo sąnaudas, projektų rengimo sąnaudas, todėl ir bendras atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Sąjungoje sąnaudas. Valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūra neigiamai nepaveiktų tų projektų ekonominės perspektyvos. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų skatinti ekonomiškai efektyvios paramos kryptis ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;
(18)  jei vykdomos SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytos sąlygos, atsinaujinančių išteklių energijos paramos politika turėtų būti nuspėjama, nusistovėjusi ir turėtų būti vengiama ją keisti dažnai arba atgaline data. Politikos nenuspėjamumas ir nestabilumas tiesiogiai veikia kapitalo finansavimo sąnaudas, projektų rengimo sąnaudas, vadinasi, ir bendras atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Sąjungoje sąnaudas. Valstybės narės turėtų iš anksto pranešti apie bet kokius paramos politikos pakeitimus ir tinkamai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais. Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūra neigiamai nepaveiktų tų projektų ekonominės perspektyvos. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų skatinti ekonomiškai efektyvios paramos kryptis ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
(19)  valstybių narių įpareigojimai parengti atsinaujinančių išteklių energetikos veiksmų planus ir pažangos ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas rengti ataskaitas, kokią pažangą daro valstybės narės, yra esminiai siekiant didinti skaidrumą, investavimo ir vartojimo sąlygų aiškumą, taip pat sudaryti veiksmingo stebėjimo galimybes. Į energetikos sąjungos valdymo sistemą šie įpareigojimai integruojami [Valdymo] reglamentu, kuriame optimizuojami energetikos ir klimato srities planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Į platesnę elektroninę platformą, numatytą [Valdymo] reglamente, taip pat integruojama atsinaujinančių išteklių energetikos skaidrumo platforma;
(19)  valstybių narių įpareigojimai parengti atsinaujinančių išteklių energetikos veiksmų planus ir pažangos ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas rengti valstybių narių pažangos ataskaitas yra esminiai veiksniai siekiant didinti skaidrumą, investavimo ir vartojimo sąlygų aiškumą, taip pat sudaryti veiksmingos stebėsenos galimybes. Siekiant užtikrinti, kad vykdant energetikos pertvarką piliečiams būtų skiriamas pagrindinis dėmesys, valstybės narės turėtų parengti ilgalaikes strategijas, kuriomis būtų padedama miestams, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams gaminti šią energiją pagal jų atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus. Į energetikos sąjungos valdymo sistemą tie įpareigojimai integruojami ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)], kuriame optimizuojami energetikos ir klimato srities ilgalaikių strategijų, planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Į platesnę elektroninę platformą, numatytą ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamente [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)], taip pat integruojama atsinaujinančių išteklių energetikos skaidrumo platforma;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)  atsinaujinančių jūros išteklių energija suteikia Sąjungai išskirtinę galimybę sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, padeda siekti tikslo sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir sukurti naują pramonės grandinę, kurioje būtų kuriamos darbo vietos ir kuri apimtų didelę teritorijos dalį, taip pat ir atokiausius regionus. Todėl Sąjunga turi stengtis sukurti reguliavimo ir ekonomines sąlygas, kurios būtų palankios šios energijos diegimui;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(24a)  2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikate „Europos mažataršio judumo strategija“ buvo pabrėžta, kad vidutiniu laikotarpiu pažangieji biodegalai yra ypač svarbūs aviacijai. Komercinė aviacija yra visiškai priklausoma nuo skystojo kuro ir nėra jokios saugios ar sertifikuotos alternatyvos civilinių orlaivių pramonei;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 konstatuojamoji dalis
(25)  siekiant užtikrinti, kad IX priede būtų atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB17 nustatytus atliekų hierarchijos principus, Sąjungos tvarumo kriterijus, taip pat į būtinumą užtikrinti, kad pagal priedo reikalavimus skatinant naudoti atliekas ir liekanas nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, Komisija, reguliariai vertindama priedą, turėtų apsvarstyti galimybę įrašyti daugiau žaliavų, kurios labai neiškreiptų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų;
(25)  siekiant užtikrinti, kad IX priede būtų atsižvelgiama į žiedinės ekonomikos principus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB17 nustatytus atliekų hierarchijos principus, Sąjungos tvarumo kriterijus, išmetamų teršalų gyvavimo ciklo vertinimą, taip pat į būtinybę užtikrinti, kad pagal priedo reikalavimus skatinant naudoti atliekas ir liekanas nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, Komisija turėtų reguliariai vertinti priedą ir teikdama bet kokius pasiūlymus dėl pakeitimų turėtų apsvarstyti poveikį (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkoms;
__________________
__________________
17 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
17 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  2017 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo Komisija buvo raginama imtis priemonių, kad augalinių aliejų, įskaitant alyvpalmių aliejų, dėl kurių nyksta miškai, kaip biodegalų sudedamosios dalies naudojimas būtų palaipsniui nutrauktas, pageidautina, ne vėliau kaip 2020 m;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 konstatuojamoji dalis
(28)  turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne Sąjungoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalį . Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį18, tos Sutarties Susitariančiosioms Šalims yra privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;
(28)  turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne Sąjungoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalį. Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti ir kad jis visapusiškai atitiktų tarptautinę teisę. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį18, tos Sutarties Susitariančiosioms Šalims yra privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;
__________________
__________________
18 OL L 198, 2006 7 20, p. 18.
18 OL L 198, 2006 7 20, p. 18.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)  kai valstybės narės su viena ar daugiau trečiųjų šalių vykdo bendrus projektus, susijusius su elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, tikslinga, kad tie bendri projektai būtų susiję tik su naujai pastatytais įrenginiais arba įrenginiais, kurių pajėgumai neseniai buvo padidinti. Tai padės užtikrinti, kad dėl atsinaujinančių išteklių energijos importo į Bendriją nesumažės atsinaujinančių išteklių energijai tenkanti trečiosios šalies bendro energijos suvartojimo dalis. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamai trečiajai šaliai viduje sunaudoti dalį įrenginiuose, kurie naudojami vykdant bendrą projektą, pagamintos elektros energijos. Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų raginti atitinkamą trečiąją šalį plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos politiką, į kurią būtų įtraukti plataus užmojo tikslai;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(28b)   nors šia direktyva nustatoma Sąjungos sistema, skirta atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui skatinti, ji taip pat prisideda didinant galimą teigiamą poveikį, kurį Sąjunga ir valstybės narės galėtų pajusti skatinant atsinaujinančių išteklių energijos sektoriaus plėtrą trečiosiose šalyse. Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir investicijas į atsinaujinančios energijos gamybą besivystančiose ir kitose šalyse partnerėse, taip didindama jų tvarumą aplinkosaugos ir ekonomikos požiūriu ir jų atsinaujinančių energijos išteklių eksporto pajėgumus. Be to, atsinaujinančios energijos importas iš šalių partnerių gali padėti Sąjungai ir valstybėms narėms įgyvendinti savo plataus užmojo tikslus mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(28c)   besivystančios šalys vis dažniau taiko atsinaujinančios energijos politiką nacionaliniu lygmeniu, nes siekia gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių norėdamos patenkinti augančią energijos paklausą. Daugiau nei 173 šalių, įskaitant 117 besivystančios ar sparčiai augančios ekonomikos šalių, nustatė atsinaujinančių išteklių energijos tikslus iki 2015 m. pabaigos;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(28d)   energijos naudojimas besivystančiose šalyse yra glaudžiai susijęs su įvairiais socialiniais klausimais: skurdo mažinimu, švietimu, sveikatos apsauga, gyventojų skaičiaus augimu, užimtumu, verslumu, komunikacija, urbanizacija ir nepakankamomis galimybėmis moterims. Atsinaujinančių šaltinių energija turi didelį potencialą, kuris leidžia bendrai spręsti plėtros ir aplinkos apsaugos uždavinius. Pastaraisiais metais sparčiai vystėsi alternatyvios energijos technologijos, tiek veiksmingumo, tiek sąnaudų mažinimo požiūriu. Be to, daugelis besivystančių šalių yra ypač gerai pasirengusios plėtoti naujos kartos energetikos technologijas. Be naudos vystymuisi ir aplinkai, atsinaujinančių išteklių energija gali padėti užtikrinti didesnį saugumą ir ekonomikos stabilumą. Didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas sumažintų priklausomybę nuo brangaus iškastinio kuro importo ir padėtų daugeliui šalių pagerinti savo mokėjimų balansą;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
31 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(31a)  priklausomai nuo teritorijos geografinių savybių, gaminant geoterminę energiją gali būti išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kitos požeminiuose skysčiuose ir žemės gelmių geologinėse formacijose sukauptos medžiagos. Investicijos turėtų būti nukreiptos tik į geoterminės energijos gamybą, turinčią nedidelį poveikį aplinkai ir lemiančią mažesnį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su tradiciniais šaltiniais. Todėl iki 2018 m. gruodžio mėn. Komisija turėtų įvertinti, ar tikslinga pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama reguliuoti visas geoterminių elektrinių išmetamas medžiagas, įskaitant CO2, kurios yra kenksmingos sveikatai ir aplinkai, ir žvalgymo, ir gamybos etapais;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
33 konstatuojamoji dalis
(33)  nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą;
(33)  nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą, energijos taupymą ir energijos vartojimo efektyvumo priemones;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
35 konstatuojamoji dalis
(35)  siekiant užtikrinti, kad nacionalinės priemonės, kuriomis plėtojama šilumos ir vėsumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, būtų pagrįstos išsamiais planais ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių ir atliekinės energijos galimybių analize, ir numatyti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltinių integravimą, dera reikalauti, kad valstybės narės įvertintų savo nacionalines atsinaujinančių energijos šaltinių galimybes ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui, ypač tam, kad atsinaujinančių išteklių energiją būtų lengviau įdiegti šildymo ir vėsinimo įrenginiuose ir būtų skatinamas našus ir konkurencingas centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES21 2 straipsnio 41 punkte. Kad šildymas ir vėsinimas atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir būtų sumažinta administracinė našta, šis vertinimas turėtų būti įtrauktas į išsamų vertinimą, kuris atliekamas ir apie kurį pranešama pagal tos direktyvos 14 straipsnį;
(35)  siekiant užtikrinti, kad nacionalinės priemonės, kuriomis plėtojama šilumos ir vėsumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, būtų pagrįstos išsamiais planais ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių ir atliekinės energijos galimybių analize, ir numatyti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos – visų pirma skatinant naujoviškų technologijų, pvz., šilumos siurblių, geoterminių ir saulės šiluminės energijos technologijų, naudojimą, – ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltinių integravimą, dera reikalauti, kad valstybės narės įvertintų savo nacionalines atsinaujinančių energijos šaltinių galimybes ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui, ypač tam, kad atsinaujinančių išteklių energiją būtų lengviau įdiegti šildymo ir vėsinimo įrenginiuose ir kad būtų skatinamas našus ir konkurencingas centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES21 2 straipsnio 41 dalyje. Kad šildymas ir vėsinimas atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir būtų sumažinta administracinė našta, šis vertinimas turėtų būti įtrauktas į išsamų vertinimą, kuris atliekamas ir apie kurį pranešama pagal tos direktyvos 14 straipsnį;
__________________
__________________
21 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
21 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
36 konstatuojamoji dalis
(36)  įrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo įstaigų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Jei būtų sukurtas bendrasis administracinis punktas ryšiams, kuriame būtų integruoti arba koordinuojami visi leidimų išdavimo procesai, sudėtingumo būtų mažiau, padidėtų našumas ir skaidrumas. Administracinio patvirtinimo procedūros turėtų būti suderintos su skaidriais tvarkaraščiais atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir naudingą aplinkai šildymo bei vėsinimo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrangą. Ši direktyva, ypač jos nuostatos dėl leidimų išdavimo organizavimo ir trukmės, turėtų būti taikoma be įtakos tarptautiniams ir Sąjungos teisės aktams, įskaitant nuostatas, kuriomis saugoma aplinka ir žmonių sveikata;
(36)  įrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo įstaigų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Jei būtų sukurtas bendrasis administracinis punktas ryšiams, kuriame būtų integruoti arba koordinuojami visi leidimų išdavimo procesai, sudėtingumo būtų mažiau, padidėtų našumas ir skaidrumas, įskaitant iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes. Administracinio patvirtinimo procedūros turėtų būti suderintos su skaidriais tvarkaraščiais atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir naudingą aplinkai šildymo bei vėsinimo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrangą. Ši direktyva, ypač jos nuostatos dėl leidimų išdavimo organizavimo ir trukmės, turėtų būti taikoma nedarant įtakos tarptautiniams ir Sąjungos teisės aktams, įskaitant nuostatas, kuriomis saugoma aplinka ir žmonių sveikata;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
43 konstatuojamoji dalis
(43)  vienintelė šios direktyvos tikslu išduotų kilmės garantijų paskirtis yra parodyti galutiniam vartotojui, kad tam tikra energijos dalis ar kiekis buvo pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Kilmės garantiją vienas turėtojas gali perduoti kitam turėtojui, neatsižvelgiant į energijos rūšį, su kuria ji susijusi. Tačiau siekiant užtikrinti, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių vienetas vartotojui būtų atskleistas tik vieną kartą, turėtų būti vengiama kilmės garantijų dvigubo skaičiavimo ir dvigubo atskleidimo. Atsinaujinančių išteklių energija, kurios kilmės garantiją gamintojas pardavė atskirai, neturėtų būti atskleista ar parduota galutiniam vartotojui kaip atsinaujinančių išteklių energija;
(43)  vienintelė šios direktyvos tikslu išduotų kilmės garantijų paskirtis yra parodyti galutiniam vartotojui, kad tam tikra energijos dalis ar kiekis buvo pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Kilmės garantiją vienas turėtojas gali perduoti kitam turėtojui, neatsižvelgiant į energijos rūšį, su kuria ji susijusi. Tačiau siekiant užtikrinti, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių vienetas vartotojui būtų atskleistas tik vieną kartą, turėtų būti vengiama kilmės garantijų dvigubo skaičiavimo ir dvigubo atskleidimo. Atsinaujinančių išteklių energija, kurios kilmės garantiją gamintojas pardavė atskirai, neturėtų būti atskleista ar parduota galutiniam vartotojui kaip atsinaujinančių išteklių energija. Svarbu atskirti žaliuosius sertifikatus, kurie naudojami įgyvendinant paramos schemas, ir kilmės garantijas;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
45 konstatuojamoji dalis
(45)  svarbu teikti informaciją apie tai, kaip remiama elektros energija paskirstoma galutiniams energijos vartotojams. Siekdamos pagerinti šios vartotojams skiriamos informacijos kokybę valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kilmės garantijos būtų teikiamos visiems pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetams. Be to, siekiant išvengti dvigubo atlygio, kilmės garantijos neturėtų būti teikiamos, jei atsinaujinančių išteklių energijos gamintojai gauna finansinę paramą. Tačiau tokios kilmės garantijos turėtų būti naudojamos informavimui, kad galutiniai vartotojai galėtų gauti aiškų, patikimą ir deramą įrodymą, kad atitinkami energijos vienetai kilę iš atsinaujinančių išteklių. Be to, jei elektros energijos gamybai skirta parama, kilmės garantijos turėtų būti rinkai parduodamos aukcionuose, o gautomis pajamomis turėtų būti mažinamas viešasis atsinaujinančių išteklių energijos subsidijavimas;
(45)  svarbu teikti informaciją apie tai, kaip remiama elektros energija paskirstoma galutiniams energijos vartotojams. Siekdamos pagerinti šios vartotojams skiriamos informacijos kokybę valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kilmės garantijos būtų teikiamos visiems pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetams;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
49 konstatuojamoji dalis
(49)  pripažinta, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencinga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių dažnai priklauso nuo vietos ar regioninių MVĮ. Svarbios yra valstybėse narėse ir jų regionuose atsirandančios ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo galimybės dėl to, kad regiono ir vietos lygmenimis investuojama į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų pritarti nacionalinėms ir regioninėms šių sričių plėtros priemonėms, skatinti vietos ir regioninius plėtros projektų vykdytojus keistis su atsinaujinančių išteklių energijos gamyba susijusia geriausia patirtimi ir skatinti naudoti šios srities sanglaudos politikos fondų lėšas;
(49)  pripažinta, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencinga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių dažnai priklauso nuo vietos ar regioninių MVĮ. Valstybėse narėse ir jų regionuose atsirandančios vietos verslo plėtojimo, tvaraus ekonomikos augimo ir aukštos kokybės užimtumo didinimo galimybės yra svarbios dėl to, kad regiono ir vietos lygmenimis investuojama į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti ir remti nacionalines ir regionines šių sričių plėtros priemones, paraginti vietos ir regioninius plėtros projektų vykdytojus keistis su atsinaujinančių išteklių energijos gamyba susijusia geriausia patirtimi ir stiprinti techninės pagalbos ir mokymo programų teikimą siekiant plėsti esamą reguliavimo, techninę ir finansinę patirtį bei didinti žinias apie turimas finansavimo galimybes, taip pat tikslingiau panaudoti Sąjungos lėšas, pvz., naudoti šios srities sanglaudos politikos fondų lėšas;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
49 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(49a)  vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai nustato platesnių užmojų tikslus, susijusius su atsinaujinančių išteklių energija, viršijančius nacionalinius tikslus. Šiuo metu remiami regioniniai ir vietiniai įsipareigojimai skatinti atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimą ir energijos vartojimo efektyvumą naudojant tinklus, pvz., merų konferenciją, pažangių miestų ir bendruomenių iniciatyvas ir tvarios energetikos veiksmų planų kūrimą. Tokie tinklai yra būtini ir turėtų būti plečiami, nes jie didina informuotumą ir sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir turima finansine parama. Atsižvelgdama į tai, Komisija taip pat turėtų remti suinteresuotus pirmaujančius regionus ir vietos valdžios institucijas, kad jie dirbtų kitose valstybėse, padėdama kurti bendradarbiavimo mechanizmus, pvz., Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę, kurioje įvairių valstybių narių valdžios institucijos galėtų susivienyti ir teikti bendras paslaugas ir įgyvendinti projektus, nereikalaujant, kad nacionaliniai parlamentai pasirašytų ir ratifikuotų išankstinį tarptautinį susitarimą;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
49 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(49b)  vietos valdžios institucijos ir miestai atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant energetikos pertvarką ir didinant atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Kaip piliečiams artimiausias valdžios lygmuo, vietos valdžios institucijos atlieka lemiamą vaidmenį teikiant viešąją paramą Sąjungos energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimui, kartu diegiant labiau decentralizuotas ir integruotas energetikos sistemas. Svarbu užtikrinti geresnes galimybes miestams ir regionams gauti finansavimą, kad būtų skatinamos investicijos į vietos atsinaujinančių išteklių energiją;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
49 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(49c)  taip pat reikėtų apsvarstyti kitas inovatyvias priemones, kuriomis būtų galima pritraukti daugiau investicijų į naujas technologijas, pvz., sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir standartizavimo procesus viešojo finansavimo srityje;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
50 konstatuojamoji dalis
(50)  sudarant palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių rinkos vystymuisi, reikia atsižvelgti į palankų poveikį regionų ir vietos plėtros galimybėms, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumui, ypač MVĮ ir nepriklausomų energijos gamintojų atžvilgiu;
(50)  sudarant palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių rinkos vystymuisi, reikia atsižvelgti į palankų poveikį regionų ir vietos plėtros galimybėms, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumui, ypač MVĮ ir nepriklausomų energijos gamintojų požiūriu, įskaitant iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
51 konstatuojamoji dalis
(51)  ypatinga atokiausių regionų padėtis pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje. Atokiausių regionų energijos sektoriui paprastai būdingas izoliuotumas, ribotas tiekimas ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, nors tuose regionuose yra daug naudingų atsinaujinančių energijos išteklių. Vadinasi, atokiausi regionai galėtų būti pavyzdžiai, kaip naujoviškos energijos technologijos galėtų būti taikomos Sąjungoje. Todėl būtina skatinti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos technologijų diegimą, kad tų regionų energijos sistema būtų labiau autonomiškesnė, ir pripažinti ypatingą tų regionų padėtį atsinaujinančių išteklių energijos atžvilgiu ir viešosios paramos poreikį;
(51)  ypatinga atokiausių regionų padėtis pripažįstama SESV 349 straipsnyje. Atokiausių regionų energijos sektoriui paprastai būdingas izoliuotumas, ribotas ir brangesnis tiekimas ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, nors tuose regionuose yra daug naudingų atsinaujinančių energijos išteklių, būtent biomasės ir jūros išteklių energijos. Vadinasi, atokiausi regionai galėtų būti pavyzdžiai, kaip naujoviškos energijos technologijos galėtų būti taikomos Sąjungoje ir tapti teritorijomis, kuriose atsinaujinančių išteklių energija sudaro 100 proc. Todėl būtina pritaikyti atsinaujinančių energijos išteklių technologijų strategiją, kad tų regionų energijos sistema būtų autonomiškesnė, stiprinti tiekimo saugumą ir pripažinti ypatingą tų regionų padėtį atsinaujinančių išteklių energijos požiūriu ir viešosios paramos poreikį. Be to, atokiausi regionai turėtų galėti visiškai naudotis savo ištekliais laikydamiesi griežtų tvarumo kriterijų ir atsižvelgdami į vietovės ypatumus ir poreikius, kad būtų galima didinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir stiprinti tų regionų energetinę nepriklausomybę;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
52 konstatuojamoji dalis
(52)  reikėtų sudaryti sąlygas decentralizuotos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos technologijas plėtoti vienodomis sąlygomis ir be kliūčių finansuoti investicijas į infrastruktūrą. Perėjus prie decentralizuotos energijos gamybos būtų gauta įvairiapusės naudos, įskaitant vietinių energijos išteklių naudojimą, vietos energijos tiekimo saugumo padidėjimą, transportavimo atstumo sutrumpėjimą ir mažesnius energijos perdavimo nuostolius. Tokiu decentralizavimu taip pat būtų prisidedama prie bendruomenės vystymosi ir sanglaudos, nes būtų sudaroma galimybių gauti pajamų ir vietos lygmeniu sukuriama darbo vietų;
(52)  būtų tinkama sudaryti sąlygas decentralizuotos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos technologijoms ir kaupimo įrenginiams plėtoti vienodomis sąlygomis ir nesukuriant kliūčių finansuoti investicijas į infrastruktūrą. Perėjus prie decentralizuotos energijos gamybos būtų gauta įvairiapusės naudos, įskaitant vietinių energijos išteklių naudojimą, vietos energijos tiekimo saugumo padidėjimą, transportavimo atstumo sutrumpėjimą ir mažesnius energijos perdavimo nuostolius. Tokiu decentralizavimu taip pat būtų prisidedama prie bendruomenių vystymosi ir sanglaudos, nes būtų sudaroma galimybių gauti pajamų ir vietos lygmeniu sukuriama darbo vietų;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 konstatuojamoji dalis
(53)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas didėja, todėl reikia apibrėžti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoją ir nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurių laikydamiesi iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai galėtų gaminti, kaupti, vartoti ir parduoti elektros energiją be neproporcingos naštos. Tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamas kolektyvinis pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas, kad, pavyzdžiui, daugiabučių gyventojai galėtų vartotojams užtikrinamomis galimybėmis naudotis tiek pat, kiek individualių namų ūkiai;
(53)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas didėja, todėl reikia apibrėžti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoją ir nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurių laikydamiesi iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai galėtų gaminti, kaupti, vartoti ir parduoti elektros energiją nesusidurdami su neproporcinga našta. Pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo tarifai ir atlygis turėtų teikti paskatas vystyti pažangias atsinaujinančių energijos išteklių integravimo technologijas, o iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus – priimti sprendimus dėl investicijų, kurie būtų naudingi vartotojui ir tinklui. Siekiant tokios pusiausvyros, būtina užtikrinti, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę gauti atlygį už pasigamintą jų tiekiamą į tinklą atsinaujinančių išteklių elektros energiją, atspindintį tiekiamos elektros energijos rinkos vertę, taip pat ilgalaikę vertę tinklui, aplinkai ir visuomenei. Tai turi apimti ilgalaikes pasigamintos energijos vartojimo sąnaudas ir naudą, atsižvelgiant į sutaupytas išlaidas tinklui, visuomenei ir aplinkai, visų pirma kartu su kitais paskirstytaisiais energijos ištekliais, pvz., energijos vartojimo efektyvumą, energijos kaupimą, reagavimą į paklausą ir bendruomenės tinklus. Toks atlygis turėtų būti nustatomas remiantis paskirstytųjų energijos išteklių sąnaudų ir naudos analize remiantis ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0380(COD)] 59 straipsniu;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(53a)  tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamas kolektyvinis pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas, kad, pavyzdžiui, daugiabučių gyventojai galėtų vartotojams užtikrinamomis galimybėmis naudotis tokiu pat mastu, kaip individualių namų ūkiai. Kolektyvinio pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo skatinimas taip pat suteikia galimybių atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms didinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir padėti mažinti energijos nepriteklių mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Valstybės narės turėtų pasinaudoti šia galimybe, be kita ko, įvertindamos galimybę sudaryti sąlygas dalyvauti namų ūkiams, kurie kitu atveju negalėtų dalyvauti, įskaitant pažeidžiamus vartotojus ir nuomininkus;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
53 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(53b)  valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, susijusių su vartojimu, ir priemonių, skirtų kovoti su priverstiniu pardavimu, piktnaudžiavimu rinkodara, klaidingų argumentų dėl atsinaujinančių išteklių energijos įrangos diegimo, kurie daro didžiausią poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms (pvz., pagyvenusiems asmenims ir kaimo vietovių gyventojams), rengimu ar įgyvendinimu;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
54 konstatuojamoji dalis
(54)  kai vietos gyventojai, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą;
(54)  kai vietos gyventojai ir vietos valdžios institucijos, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo, o tai lemia vietos investicijas, didesnį pasirinkimą vartotojams ir geresnį gyventojų dalyvavimą energetikos pertvarkoje, visų pirma paskatas namų ūkiams, kurie kitaip galbūt negalėtų prisidėti, energijos vartojimo efektyvumo skatinimą namų ūkių lygmeniu ir pagalbą kovojant su energijos nepritekliumi mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
55 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(55a)  svarbu, kad valstybės narės užtikrintų sąžiningą ir neiškreipiantį tinklo sąnaudų ir mokesčių paskirstymą visiems elektros energijos sistemos vartotojams. Visi tinklo tarifai turėtų atspindėti sąnaudas;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
57 konstatuojamoji dalis
(57)  kai kurios valstybės narės šildymo ir vėsinimo sektoriuje įgyvendino priemones, kad pasiektų savo 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. Tačiau, nenumačius po 2020 m. taikomų nacionalinių rodiklių, likusių nacionalinių paskatų gali neužtekti tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai 2030 ir 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai. Siekiant prisiderinti prie tokių tikslų, padidinti investavimo sąlygų aiškumą ir paskatinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos rinkos plėtrą visoje Sąjungoje ir laikantis energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principo, dera remti valstybes nares, kurios, taikydamos atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimo priemones, padeda didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Kai kurios šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos, todėl rengiant tokias priemones ypač svarbu užtikrinti lankstumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tikėtinas atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimas neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai;
(57)  kai kurios valstybės narės šildymo ir vėsinimo sektoriuje įgyvendino priemones, kad pasiektų savo 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. Siekiant prisiderinti prie tokių tikslų, padidinti tikrumą investuotojams ir paskatinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos rinkos plėtrą visoje Sąjungoje, sykiu laikantis energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principo, dera remti valstybes nares, kurios, taikydamos atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimo priemones, padeda didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Turint omenyje tai, kad kai kurios šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos, rengiant tokias priemones ypač svarbu užtikrinti lankstumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tikėtinas atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimas neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl direktyvos
59 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(59a)  namų ūkių vartotojai ir bendruomenės, besinaudojantys lankstumo schemomis, vartojantys savo pasigamintą atsinaujinančių išteklių energiją ar prekiaujantys tokia pasigaminta energija, išsaugo savo teises kaip vartotojai, įskaitant teises sudaryti sutartį su pasirinktu tiekėju ir pakeisti tiekėją;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl direktyvos
60 konstatuojamoji dalis
(60)  turėtų būti akcentuojama sinergija, kurią galima gauti suderinus priemones didinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimą su esamomis schemomis, sukurtomis pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES. Valstybės narės turėtų turėti kuo didesnes galimybes tokias priemones įgyvendinti naudodamosi esamomis administracinėmis struktūromis, kad administracinė našta būtų mažesnė;
(60)  veiksmingos atsinaujinančių išteklių energijos šildymo arba vėsinimo sistemos turėtų būti naudojamos kartu vykdant esminę pastatų renovaciją, tuo mažinant energijos poreikį ir išlaidas vartotojams, taip pat padedant mažinti energijos nepriteklių ir kurti kvalifikuotas vietos darbo vietas. Tuo tikslu turėtų būti akcentuojama galima sinergija tarp poreikio didinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimą ir esamų schemų, sukurtų pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES. Valstybės narės turėtų turėti kuo didesnes galimybes tokias priemones įgyvendinti naudodamosi esamomis administracinėmis struktūromis, kad administracinė našta būtų mažesnė;
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl direktyvos
61 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(61a)  intelektinių transporto sistemų srityje svarbu didinti elektra pagrįsto judumo plėtrą ir taikymą keliuose ir sparčiau integruoti pažangiąsias technologijas į novatoriškus geležinkelius, toliau įgyvendinant perėjimo prie geležinkelių (Shift2Rail) iniciatyvą, kuri būtų naudinga pereinant prie švaraus viešojo transporto;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl direktyvos
62 konstatuojamoji dalis
(62)  2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio;
(62)  kai ganyklos ar žemės ūkio paskirties žemė, anksčiau naudotos maisto ir pašarų gamybos reikmėms tenkinti, pradedamos naudoti biodegalų gamybai, ne degalų sektorių paklausa vis tiek turės būti patenkinta intensyvinant dabartinę gamybą arba gamybos reikmėms pradedant naudoti kitą ne žemės ūkio paskirties žemę. Tokiu atveju vykdomas netiesioginis žemės paskirties keitimas, o kai tai susiję su dideles anglies atsargas turinčios žemės paskirties keitimu, gali būti išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio, ir atskirti augalinės kilmės biodegalus, kurie atitinka išmetamo ŠESD kiekio mažinimo dideliu mastu ir mažos netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo rizikos kriterijus. Turėtų būti paspartintas pažangiųjų biodegalų ir elektra varomų transporto priemonių diegimas;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl direktyvos
63 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(63a)  Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti padidinti atsinaujinančių išteklių energijos derinį, sumažinti bendrą energijos suvartojimą transporto sektoriuje ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą visuose transporto sektoriuose. Tam skirtas priemones būtų galima remti ir transporto planavimo srityje, ir efektyviau energiją vartojančių automobilių gamybos srityje;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl direktyvos
63 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(63b)  degalų vartojimo efektyvumo standartai kelių transportui padėtų veiksmingai skatinti alternatyvių atsinaujinančių išteklių įsisavinimą transporto sektoriuje ir ilgainiui padėtų labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje. Degalų vartojimo efektyvumo standartai turėtų būti plėtojami vadovaujantis technologijų ir klimato bei energijos rodiklių raida;
Pakeitimas 286
Pasiūlymas dėl direktyvos
63 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(63c)  tikimasi, kad pažangieji biodegalai atliks svarbų vaidmenį mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį aviacijos sektoriuje, todėl įmaišymo reikalavimo reikėtų laikytis ypač aviacijos reikmėms teikiamo kuro atžvilgiu. Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis turėtų būti parengta politika, skatinanti veiklos priemones, padėsiančias taupyti kurą laivyboje, kartu turi būti dedamos pastangos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje siekiant didinti vėjo ir saulės energija varomų laivų skaičių;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl direktyvos
65 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(65a)  siekiant tiksliau apskaičiuoti atsinaujinančių išteklių energijos dalį transporto sektoriuje reikėtų parengti tinkamą metodiką ir išnagrinėti įvairius tam tikslui tinkamus techninius ir technologinius sprendimus;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl direktyvos
66 konstatuojamoji dalis
(66)  jei biodegalų žaliavos poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui mažas, turėtų būti skatinama ją naudoti atsižvelgiant į jos reikšmingumą mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į šios direktyvos priedą turėtų būti įrašytos visų pirmą pažangiųjų biodegalų žaliavos, kurių apdorojimo technologija naujoviškesnė ir mažiau subrandinta, todėl ją būtina labiau remti. Kad šis priedas būtų atnaujinamas pagal naujausią technologinę plėtrą ir būtų išvengta nenumatyto neigiamo poveikio, po direktyvos priėmimo turėtų būti atliekamas vertinimas siekiant išnagrinėti galimybę į priedą įrašyti naujas žaliavas;
(66)  jei biodegalų žaliavos poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui mažas, turėtų būti skatinama ją naudoti atsižvelgiant į jos reikšmingumą mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į šios direktyvos priedą turėtų būti įrašytos visų pirmą pažangiųjų biodegalų žaliavos, kurių apdorojimo technologija naujoviškesnė ir ne tokia brandi, todėl ją būtina labiau remti. Siekiant užtikrinti, kad šis priedas būtų atnaujinamas atsižvelgiant į naujausius technologinius laimėjimus ir kartu būtų išvengta nenumatyto neigiamo poveikio, jis turėtų būti reguliariai vertinamas;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl direktyvos
68 konstatuojamoji dalis
(68)  siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro , Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti, kad turimi medienos ir žemės ūkio ištekliai būtų tvariai naudojami veiksmingiau ir kad būtų plėtojamos naujos miškininkystės ir žemės ūkio gamybos sistemos;
(68)  siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti energijos naudojimą tik iš turimų medienos ir žemės ūkio išteklių veiksmingesnio tvaraus naudojimo ir plėtojant naujas miškininkystės ir žemės ūkio gamybos sistemas, laikantis tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijų;
Pakeitimas 287
Pasiūlymas dėl direktyvos
68 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(68a)  reikėtų dar labiau pabrėžti žiedinės ekonomikos, bioekonomikos ir atsinaujinančių išteklių energijos rėmimo sinergiją, kad būtų užtikrintas vertingiausias žaliavų panaudojimas ir geriausi rezultatai aplinkai. Sąjungos ir valstybių narių remiant atsinaujinančių išteklių energijos gamybą priimtose politikos priemonėse visada turėtų būti atsižvelgiama į efektyvaus išteklių naudojimo ir optimalaus biomasės panaudojimo principą;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl direktyvos
69 konstatuojamoji dalis
(69)  biodegalai , skystieji bioproduktai ir biomasės kuras turėtų būti visada gaminami tvariai. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie naudojami siekiant laikytis šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio ir kuriems taikomos paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus;
(69)  atsinaujinančių išteklių energija turėtų būti visada gaminama tvariai. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie naudojami siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, ir tos atsinaujinančių išteklių energijos formos, kurioms taikomos paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl direktyvos
71 konstatuojamoji dalis
(71)  didėjanti žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Būtina saugoti tokius ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Todėl būtina nustatyti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei garantuojama, kad žemės ūkio žaliavos nėra kilusios iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žemės ūkio žaliavų gamyba nekliudo siekti tokių tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškams būdinga didelė biologinė įvairovė, jei miškai nepaliesti pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime arba jei jie saugomi pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma didelės biologinės įvairovės miškų vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žemės ūkio žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus , kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas;
(71)  didėjanti žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų neigiamai veikti biologinės įvairovės Sąjungoje ar už jos ribų ar skatinti neigiamo poveikio jai. Būtina saugoti tokius ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Todėl būtina nustatyti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei garantuojama, kad žemės ūkio žaliavos nėra kilusios iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žemės ūkio žaliavų gamyba nekliudo siekti tokių tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškams būdinga didelė biologinė įvairovė, jei tai nepaliesti miškai pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime arba jei jie saugomi pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma didelės biologinės įvairovės miškų vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Tačiau turėtų būti užtikrinta tokių miškų biologinė įvairovė, kokybė, sveikumas, ilgaamžiškumas ir gyvybingumas. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žemės ūkio žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus, kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl direktyvos
72 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(72a)  Sąjungos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro tvarumo kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos būtų remiami 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikate „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ nustatyti tikslai ir būtų tvirtai vadovaujamasi Direktyvoje 2008/98/EB nustatyta atliekų hierarchija;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl direktyvos
73 konstatuojamoji dalis
(73)  žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos durpynuose, nes žaliavas auginant durpynuose būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama, o patikrinti, ar žemė nesausinama, yra sunku;
(73)  žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos nenusausintuose durpynuose arba šlapynėse, jei tam reikėtų sausinti žemę, nes žaliavas auginant nenusausintuose durpynuose arba šlapynėse būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl direktyvos
74 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(74a)  žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, turėtų būti auginamos taikant praktiką, suderinamą su dirvožemio kokybės ir dirvožemio organinės anglies apsauga;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl direktyvos
75 konstatuojamoji dalis
(75)  kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekį ir toliau išlaikyti kuo mažesnį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyva;
(75)  kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekį ir toliau išlaikyti kuo mažesnį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyva. Nedarant poveikio reikalavimui saugoti aplinkai svarbius pirminius išteklius, atokiausi regionai turėtų gebėti išnaudoti savo išteklių potencialą, kad padidintų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir savo energetinį savarankiškumą;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl direktyvos
76 konstatuojamoji dalis
(76)  siekiant, kad miškas, kurio atželdinamas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų miško valdos lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų imtis deramų priemonių, kad kuo labiau sumažintų netausios miško biomasės naudojimo bioenergijos gamybai riziką. Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, dera, kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB24, parengtų praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;
(76)  siekiant, kad miškas, kurio atželdinamas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų tiekimo bazės lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių neigiamiems padariniams aplinkai dėl miškų kirtimo išvengti ar sumažinti. Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Šiomis aplinkybėmis derėtų, kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB24, parengtų geriausia patirtimi paremtų reikalavimų įgyvendinimo valstybėse narėse tvarką ir praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl direktyvos
76 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(76a)  jei nacionalinėje teisėje arba praktikoje nėra numatyta tik vieno miško biomasės kriterijaus, tiekimo bazės lygmeniu turėtų būti pateikta daugiau tą kriterijų atitinkančios informacijos, nereikalaujant toliau teikti informacijos apie kriterijus, kurių jau laikomasi valstybės narės lygmeniu;
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl direktyvos
76 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(76b)  rizika grindžiamas metodas turėtų būti pradedamas taikyti nacionaliniu lygmeniu. Jeigu reikalavimų pagal vieną kriterijų nenumatyta nacionalinėje teisėje arba stebėsenos sistemose, informacija apie tai turėtų būti teikiama tiekimo bazės lygmeniu siekiant sumažinti riziką gaminti netvarią miško biomasę;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl direktyvos
76 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(76c)  medyno kirtimo energijai gaminti apimtys padidėjo ir tikėtina, kad jos didės ir ateityje, todėl didėja žaliavų importo iš už Sąjungos ribų ir šių medžiagų gamybos Sąjungoje apimtys. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad medyno kirtimas vyktų laikantis tvarumo kriterijų;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl direktyvos
78 konstatuojamoji dalis
(78)  elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl, jei įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika;
(78)  elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl, jei įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip [20] MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 dalyje, įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip [20] MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika. Parama atsinaujinančių išteklių energijos gamybos iš biomasės įrenginiams turėtų būti ypač sustiprinta atokiausiuose regionuose, labai priklausomuose nuo energijos importo, jeigu gaminant šių regionų ypatumus atitinkančią atsinaujinančių išteklių energiją laikomasi griežtų tvarumo kriterijų;
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl direktyvos
80 konstatuojamoji dalis
(80)  remiantis patirtimi, gauta praktiškai įgyvendinant Sąjungos tvarumo kriterijus, dera aktyviau taikyti savanoriškas tarptautines ir nacionalines sertifikavimo schemas, pagal kurias suderintai tikrinamas tvarumo kriterijų laikymasis;
(80)  remiantis patirtimi, gauta praktiškai įgyvendinant Sąjungos tvarumo kriterijus, dera atsižvelgti į savanoriškas tarptautines ir nacionalines sertifikavimo schemas, pagal kurias suderintai tikrinamas tvarumo kriterijų laikymasis;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl direktyvos
82 konstatuojamoji dalis
(82)  vis daugiau įrodymų, kaip biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka tvarumo kriterijus ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių kiekio kriterijus, gaunama taikant savanoriškas schemas. Todėl dera, kad Komisija reikalautų reguliariai teikti savanoriškų schemų, įskaitant Komisijos pripažintas tokias schemas, veikimo ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti savanoriškų schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią patirtį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokių pažangaus darbo metodų skatinimo;
(82)  savanoriškos schemos gali būti svarbios teikiant įrodymus, kaip biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka minimalius tvarumo kriterijus ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus. Todėl dera, kad Komisija reikalautų reguliariai teikti savanoriškų schemų, įskaitant Komisijos pripažintas tokias schemas, veikimo ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti savanoriškų schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią patirtį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokių pažangaus darbo metodų skatinimo;
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl direktyvos
84 konstatuojamoji dalis
(84)  siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų , skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;
(84)  siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais tiesiogiai išmetamais šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto tiesiogiai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio reikalavimo, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl direktyvos
85 konstatuojamoji dalis
(85)  būtina nustatyti aiškias taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;
(85)  būtina nustatyti aiškias, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstas taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl direktyvos
99 konstatuojamoji dalis
(99)  kad neesminės šios direktyvos nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su: pažangiųjų biodegalų žaliavos, turinčios mažai įtakos degalų tiekėjų įpareigojimui transporto srityje, sąrašu; transporto degalų energinės vertės keitimu atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą; metodika, pagal kurią apskaičiuojama biokuro dalis, gaunama biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru vieniniame procese; kilmės garantijų abipusio pripažinimo susitarimų įgyvendinimu; kilmės garantijų sistemos veikimo stebėjimo taisyklių nustatymu; taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir iš jų lyginamojo iškastinio kuro susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(99)  kad neesminės šios direktyvos nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su: pažangiųjų biodegalų žaliavos, turinčios mažai įtakos degalų tiekėjų įpareigojimui transporto srityje, sąrašu; transporto degalų energinės vertės keitimu atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą; metodika, pagal kurią apskaičiuojama biokuro dalis, gaunama biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru vieniniame procese; kilmės garantijų abipusio pripažinimo susitarimų įgyvendinimu; kilmės garantijų sistemos veikimo stebėjimo taisyklių nustatymu; taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir iš jų lyginamojo iškastinio kuro susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis; didžiausio leistino grąžos laikotarpio kaip tvarumo kriterijaus nustatymu, visų pirma lignoceliuliozės biomasei; ir, siekiant užtikrinti visišką skaidrumą visuose energijos gamybos sektoriuose, iškastinio kuro ir iškastinio kuro energijos gamybos kriterijų nustatymu iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 288
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės  (šilumos ir fotoelektros)  energija, geoterminė  energija, aplinkos šiluma, potvynių, bangų ir kitokia  vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biologinės dujos;
a)  atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šilumos ir fotovoltinė) energija, geoterminė energija, aplinkos energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biometanas, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biologinės dujos;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos b punktas
b)  aplinkos šiluma – naudingos temperatūros šilumos energija, susikaupusi aplinkos ore, žemės gelmėse arba paviršiniame vandenyje ir išgaunama arba surenkama šilumos siurbliais, kuriems veikti reikia elektros arba kitokios pagalbinės energijos. Ataskaitinės vertės nustatomos tokia pačia metodika, kokia taikoma pranešimams apie šilumos siurbliais išgautą arba surinktą šilumą;
b)  aplinkos energija – naudingos temperatūros šiluminė energija, susikaupusi aplinkos ore, išskyrus iškvepiamą orą, paviršiniame vandenyje arba nuotekose. Ataskaitinės vertės nustatomos tokia pačia metodika, kokia taikoma pranešimams apie šilumos siurbliais išgautą arba surinktą šilumą;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  geoterminė energija – šilumos energija, susikaupusi po kietuoju žemės sluoksniu;
Pakeitimas 289
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi  atliekų, įskaitant biologinės kilmės  pramonines ir buitines atliekas, dalis;
c)  biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, bet neįskaitant durpių ir geologinėse formacijose esančių ir (arba) iškastinėmis virtusių medžiagų, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines, komercines ir buitines atliekas bei bakterijas, dalis;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos d punktas
d)  bendras galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energijos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros energijos ir šilumos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu;
d)  bendras galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energijos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros energijos, šilumos ir transporto degalų gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos e punktas
e)  centralizuotas šilumos tiekimas ar centralizuotas vėsumos tiekimas – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar atvėsintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio tinklu grupės pastatų arba vietų erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui ;
e)  centralizuotas šilumos tiekimas ar centralizuotas vėsumos tiekimas – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar atvėsintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio arba decentralizuotų šaltinių pasitelkiant tinklą grupės pastatų arba vietų erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos f punktas
f)  skystieji bioproduktai – energijos tikslais, išskyrus transportui, bet įskaitant elektros energijai, šildymui ir vėsinimui , iš biomasės pagamintas skystasis kuras;
f)  skystieji bioproduktai – energijos tikslais, išskyrus transportui, bet įskaitant elektros energijai, šildymui ir vėsinimui, iš biomasės arba biomasės pagamintas skystasis kuras;
Pakeitimas 290
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies g punktas
g)  biodegalai – iš biomasės pagamintas skystasis transporto kuras;
g)  biodegalai – iš biomasės arba jos pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos i punktas
i)  paramos schema – valstybės narės arba valstybių narių grupės taikoma priemonė, schema ar mechanizmas, kuriuo skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją: mažinami tos energijos kaštai, didinama kaina, už kurią ją galima parduoti, arba nustatomas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimas ar kitomis priemonėmis didinama tokios energijos pirkimo apimtis. Tai apima, be kita ko, paramą investicijoms, neapmokestinimą ar mokesčių sumažinimą, mokesčių grąžinimą, paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimams vykdyti, įskaitant schemas, pagal kurias naudojamasi žaliaisiais sertifikatais, ir tiesioginio kainų rėmimo schemas, įskaitant fiksuotus supirkimo tarifus ir priemokų mokėjimus;
i)  paramos schema – valstybės narės arba valstybių narių grupės taikoma priemonė, schema ar mechanizmas, kuriuo skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją: mažinamos tos energijos sąnaudos, didinama kaina, už kurią ją galima parduoti, arba nustatomas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimas ar kitomis priemonėmis didinama tokios energijos pirkimo apimtis. Tai apima, be kita ko, paramą moksliniams tyrimams ir investicijoms, neapmokestinimą ar mokesčių sumažinimą, mokesčių grąžinimą, paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimams vykdyti, įskaitant schemas, pagal kurias naudojamasi žaliaisiais sertifikatais, ir tiesioginio kainų rėmimo schemas, įskaitant fiksuotus supirkimo tarifus ir priemokų mokėjimus;
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos q punktas
q)  nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir proteiną) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;
q)  nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), ir pievų augalus (pvz., žolė, dobilai ir liucerna), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir baltymus) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;
Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalies s punktas
s)  iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, ir kuris yra naudojamas transporte;
s)  iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras – transportui naudojamas skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, kai iš aplinkos oro sugeriama anglies žaliava;
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos z punktas
z)  techninis pertvarkymas – iš atsinaujinančių išteklių energiją gaminančių jėgainių atnaujinimas, įskaitant visų arba dalies įrenginių arba valdymo sistemų ir įrangos pakeitimą, siekiant pakeisti galią arba padidinti efektyvumą;
z)  techninis pertvarkymas – iš atsinaujinančių išteklių energiją gaminančių jėgainių atnaujinimas, įskaitant visų arba dalies įrenginių arba valdymo sistemų ir įrangos pakeitimą, siekiant padidinti arba pakeisti galią ir (arba) padidinti efektyvumą;
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos y punktas
y)  atliekinė šiluma arba vėsuma − pramoniniuose arba energijos gamybos įrenginiuose atsirandanti perteklinė šiluma arba vėsuma, kuri nenaudojama pasklinda ore arba vandenyje ir nepatenka į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą;
y)  atliekinė šiluma arba vėsuma − pramoniniuose įrenginiuose arba energijos gamybos įrenginiuose arba tretiniame sektoriuje (naudojant didelio efektyvumo kogeneraciją arba kai kogeneracija neįmanoma) atsirandanti neišvengiama perteklinė šiluma arba vėsuma, kuri nenaudojama pasklinda ore arba vandenyje ir nepatenka į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą;
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos aa punktas
aa)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas − direktyvoje [Rinkos modelio direktyva] apibrėžtas aktyvusis vartotojas, savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, komercinių arba bendrų paslaugų vietas arba uždaruosius skirstomuosius tinklus) vartojantis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją, kurią jis taip pat gali kaupti ir parduoti, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;
aa)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0380(COD)] apibrėžtas aktyvusis vartotojas arba drauge veikiančių vartotojų grupė, vartojantys savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, gyvenamąjį rajoną, komercinių, pramoninių arba bendrų paslaugų vietas arba tuos pačius uždaruosius skirstomuosius tinklus) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją, kurią jie taip pat gali kaupti ir parduoti, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos aa a punktas (naujas)
aaa)  atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – vietinė energetikos bendruomenė, kaip apibrėžta ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0380(COD)], 2 straipsnyje, atitinkanti šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus;
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos bb punktas
bb)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas − iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo vykdoma elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba ir vartojimas, taip pat, jei taikoma, jos kaupimas;
bb)  iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas − iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo vykdoma energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba ir vartojimas, taip pat, jei taikoma, jos kaupimas;
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos cc punktas
cc)  elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią juridinis asmuo sutinka iš energijos gamintojo tiesiogiai pirkti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją;
cc)  atsinaujinančios elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią juridinis arba fizinis asmuo sutinka iš energijos gamintojo tiesiogiai pirkti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją;
Pakeitimas 305
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos ee punktas
ee)  pažangieji biodegalai − iš IX priede išvardytų rūšių žaliavos pagaminti biodegalai;
ee)  pažangieji biodegalai − iš IX priede išvardytų rūšių žaliavos ir iš atliekų ir biomasės likučių, gaunamų ne iš maistinių arba pašarinių augalų, pagaminti biodegalai, kai tokia biomasė atitinka 26 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus;
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos ff punktas
ff)  atliekinis iškastinis kuras − skystasis ir dujinis kuras, pagamintas iš neatsinaujinančių išteklių atliekų srautų, įskaitant atliekų apdorojimo dujas ir išmetamąsias dujas;
Išbraukta.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos ff a punktas (naujas)
ffa)  perdirbtas anglies pagrindu pagamintas kuras − skystasis ir dujinis kuras, pagamintas iš neišvengiamų neatsinaujinančių išteklių atliekų srautų, įskaitant atliekų apdorojimo dujas ir išmetamąsias dujas, per kurio visą gyvavimo ciklą išmetamas gerokai mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Jeigu jis gaminamas iš kietųjų atliekų srautų, naudojamos tik tos atliekos, kurių negalima panaudoti pakartotinai ir kurios nėra mechaniškai perdirbamos, visiškai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytą atliekų tvarkymo hierarchiją. Jeigu jis gaminamas iš dujinių procesų išmetalų, jie turi būti išmetami kaip neišvengiami ir netyčiniai gamybos proceso padariniai. Šio perdirbto anglies pagrindu pagaminto kuro gamybai naudojamų dujinių atliekų daliai negali būti suteikti kreditai pagal kitas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemas, pvz., ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos jj punktas
jj)  kirtimo leidimas – oficialus dokumentas, kuriuo suteikiama teisė imti miško biomasę;
jj)  kirtimo leidimas teisėtas leidimas ar panaši teisė pagal nacionalinius ir (arba) regioninius teisės aktus imti miško biomasę;
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos mm punktas
mm)  miško valda vienas arba daugiau miško arba kitos miškingos žemės sklypų, iš kurių sudarytas valdymo arba naudojimo atžvilgiu vientisas vienetas;
mm)  tiekimo bazė biomasės žaliavų kilmės geografinis regionas;
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 pastraipos nn punktas
nn)  biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, maitinimo įmonių ir mažmeninės prekybos vietų maisto ir virtuvės atliekos, taip pat panašios maisto perdirbimo atliekos;
nn)  biologinės atliekos biologinės atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 dalyje;
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio pavadinimas
Sąjungos bendras privalomasis 2030 m. rodiklis
Sąjungos bendras privalomasis ir nacionaliniai 2030 m. rodikliai
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %.
1.  Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 35 %.
Pakeitimas 306
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 a dalis
1a.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 2030 m. jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 12 proc. tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Kad pasiektų 12 proc. galutinio energijos suvartojimo iš atsinaujinančių šaltinių rodiklį, valstybės narės reikalauja, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. degalų tiekėjai įtrauktų tam tikrą būtinąją atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, nurodytą 25 straipsnyje.
Kad būtų įskaičiuotas į šį rodiklį, naudojant biodegalus ir biodujas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, palyginti su iškastiniu kuru pagal 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą metodiką, turi atitikti 26 straipsnio 7 dalyje išdėstytus kriterijus.
Jei dalis valstybėje narėje vartojamų biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, yra mažesnė nei 2 proc. ir todėl jos nepakanka skirtumui tarp degalų tiekėjų įpareigojimo ir 12 proc. transporto rodiklio padengti, ta valstybė narė gali atitinkamai pakoreguoti savo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą viršutinę ribą, bet ne daugiau kaip iki 2 proc.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal [Valdymo] reglamento 3–5 straipsnius ir 9–11 straipsnius atitinkami valstybių narių įnašai, kuriais jos prisideda prie šio bendro 2030 m. rodiklio, nustatomi jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir apie tuos įnašus pranešama Komisijai.
2.  Pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] 3–5 straipsnius ir 9–13 straipsnius valstybės narės nusistato tikslus, kad būtų pasiekti rodikliai, pateikiami jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. Jei remdamasi galutinių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, pateiktų pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] 3 straipsnį, vertinimu Komisija padaro išvadą, kad valstybių narių rodikliai nepakankami, kad bendromis jėgomis būtų įvykdytas Sąjungos privalomas bendras tikslas, tos valstybės narės, kurių rodiklis yra mažesnis nei rodiklis, apskaičiuojamas pagal Ia priede nustatytą formulę, atitinkamai padidina savo rodiklį.
Jei valstybė narė dėl ypatingų ir tinkamai pagrįstų aplinkybių negali pasiekti savo numatyto rodiklio, ji gali nukrypti nuo savo rodiklio ne daugiau kaip 10 %, pranešdama apie tai Komisijai ne vėliau kaip 2025 m. Jei dėl to kiltų pavojus, kad nebus pasiektas bendras privalomas Sąjungos tikslas, Komisija ir valstybės narės imasi taisomųjų priemonių pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] 27 straipsnio 4 dalį, kad trūkumas būtų veiksmingai ištaisytas.
Pakeitimas 321
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė politika, įskaitant paramos schemas, būtų formuojama taip, kad atitiktų atliekų hierarchiją, nustatytą Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje ir nesukeltų didelių iškraipymų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkose. Tuo tikslu valstybės narės reguliariai persvarsto savo nacionalinę politiką ir pagrindžia bet kokius neatitikimus ataskaitose, kurių reikalaujama pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] 18 straipsnio c punktą.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 4 dalis
4.  Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti atsinaujinančių išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas.
4.  Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti atsinaujinančių išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas ir paremti gamybos iš atsinaujinančių šaltinių tarpvalstybinio pobūdžio projektus.
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio pavadinimas
Finansinė parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai
Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai energijai
Pakeitimas 322/rev
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalis
1.  Laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiektas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos rengiamos taip, kad nebūtų nereikalingai iškreipiamos elektros energijos rinkos ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir galimus tinklo suvaržymus.
1.   Vadovaudamosi SESV 195 straipsniu ir laikydamosi šios sutarties 107 ir 108 straipsnių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiekti arba viršytistraipsnyje nurodyti Sąjungos ir nacionaliniai rodikliai. Siekiant išvengti nereikalingų iškraipymų žaliavų rinkoje, paramos schemos, skirtos atsinaujinančių išteklių energijai iš biomasės, nustatomos taip, kad būtų išvengta skatinimo netinkamai pirmiausia naudoti biomasę energijos gamybai, jeigu esama didesnės pridėtinės vertės pramoninių arba medžiagų naudojimo galimybių, kurios galėtų apimti ir pirmenybės teikimą atliekų ir liekanų naudojimui. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į esamas tvaraus biomasės tiekimo galimybes.
atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos turi būti pagrįstos rinka, kad būtų išvengta elektros energijos rinkų iškreipimo, ir užtikrinti, kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir į galimas sistemos integravimo sąnaudas arba tinklo suvaržymus.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės gali taikyti paramos schemas konkrečioms technologijoms arba technologijų požiūriu neutralias paramos schemas. Konkrečioms technologijoms skirtos schemos gali būti taikomos visų pirma dėl vienos ar kelių nurodytų priežasčių:
a)  ilgalaikio konkrečios technologijos potencialo,
b)  poreikio užtikrinti technologinį arba regioninį energijos rūšių derinio diversifikavimą,
c)  veiksmingo sistemų planavimo ir tinklų integravimo,
d)  tinklo apribojimų ir tinklo stabilumo,
e)  aplinkosaugos apribojimų.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 dalis
2.  Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus.
2.  Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų kuo labiau integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus, sykiu kompensuodami atsinaujinančius išteklius dėl rinkos iškraipymų.
Valstybės narės gali taikyti mažesnės kaip 500 kW galios mažiems įrenginiams ir parodomiesiems projektams palankias išimtis. Tačiau iš vėjo energijos pagamintai elektros energijai taikoma 3 MW arba 3 gamybos vienetų įrengtosios elektrinės galios riba.
Nedarydamos poveikio antroje pastraipoje paminėtoms ribinėms vertėms valstybės narės gali remti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, pasitelkdamos kitus mechanizmus ir procedūras.
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Kai parama atsinaujinančių išteklių energijai teikiama taikant viešųjų pirkimų procedūrą, taikoma 3a dalis, nebent parama skiriama mažesnės kaip 1 MW galios mažiems įrenginiams, vėjo energijos projektams iki 6 elektros energijos gamybos įrenginių arba 6 MW ir parodomiesiems projektams.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Jei parama atsinaujinančių išteklių energijai suteikiama taikant viešųjų pirkimų procedūrą, siekiant užtikrinti aukštą projekto įgyvendinimo rodiklį, valstybės narės:
a)  nustato ir paskelbia nediskriminacinius ir skaidrius kvalifikacinės atrankos kriterijus ir projekto pristatymo taisykles projekto gyvavimo laikotarpiu;
b)  konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais ir prašo jų peržiūrėti konkurso specifikacijų projektą;
c)  skelbia informaciją apie ankstesnius konkursus, įskaitant projektų įgyvendinimo rodiklius.
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Valstybės narės paskelbia ilgalaikį bent artimiausių penkerių metų planuojamos paramos skyrimo grafiką, kuriame būtų numatyti orientaciniai terminai (įskaitant, jei taikoma, konkursų dažnumą), pajėgumas, biudžetas arba didžiausia vienetinė parama, kuriuos ketinama paskirti, ir reikalavimus atitinkančios technologijos.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 c dalis (nauja)
3c.  Rengdamos paramos schemas valstybės narės atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ir pasigamintos elektros energijos vartotojų ypatybes, kad jie galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 3 d dalis (nauja)
3d.  Siekdamos padidinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą atokiausiuose regionuose ir mažose salose, valstybės narės gali pritaikyti finansinę paramą tuose regionuose vykdomiems projektams, kad būtų galima atsižvelgti į gamybos sąnaudas, susijusias su specifinėmis tų regionų izoliacijos ir priklausomybės nuo išorės sąlygas.
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 dalis
4.  Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą valstybės narės vertina bent kas ketverius metus. Tokio vertinimo rezultatais grindžiami sprendimai dėl tolesnio paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo.
4.  Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą ir jos paskirstymo poveikį įvairioms vartotojų grupėms ir pramonės konkurencingumui valstybės narės vertina bent kas ketverius metus.
Atliekant tą vertinimą atsižvelgiama į tai, kokį poveikį investicijoms turėtų galimi paramos schemų pakeitimai. Valstybės narės įtraukia šį vertinimą į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir atnaujintus planus, laikydamosi ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)].
Tokio vertinimo rezultatais grindžiamas ilgalaikis planavimas, kuriuo remiantis priimami sprendimai dėl paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo, atsižvelgiant į jų bendrą veiksmingumą siekiant atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir kitų tikslų, pvz., įperkamumo ir energetikos bendruomenių plėtojimo, ir atsižvelgiant į paskirstymo poveikį įvairioms vartotojų grupėms ir pramonės konkurencingumui.
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Ne vėliau kaip ... [2021 m.] ir po to kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai paramos, teikiamos taikant viešųjų pirkimų procedūras, rezultatų Sąjungoje ataskaitą ir visų pirma vertina galimybes viešaisiais pirkimais:
a)  sumažinti sąnaudas;
b)  patobulinti technologijas;
c)  pasiekti aukštus įgyvendinimo rodiklius;
d)  užtikrinti mažų subjektų ir vietos valdžios institucijų nediskriminacinį dalyvavimą.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija persvarsto 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkai ir energetikai gaires (2014/C 200/01), kad būtų visiškai integruoti šios direktyvos 4 straipsnyje išdėstyti bendrieji principai.
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 4 c dalis (nauja)
4c.  Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies valstybės narės užtikrina, kad jokia paramos programa energijai iš atsinaujinančių išteklių nebūtų taikoma buitinėms atliekoms, kurios neatitinka atskiro surinkimo įpareigojimų, nustatytų Direktyvoje 2008/98/EB.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės paramos schemomis, taikomomis iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, leidžia naudotis kitose valstybėse narėse esantiems gamintojams šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
1.  Valstybės narės paramos schemomis, taikomomis iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, leidžia naudotis kitose valstybėse narėse esantiems gamintojams šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Valstybės narės gali apsiriboti paramos teikimu įrenginiams, esantiems tose valstybėse narėse, su kuriomis yra tiesioginis ryšys per jungtis.
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 10 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. bent 15 % naujam pajėgumui numatytos paramos.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 8 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. – bent 13 % naujam pajėgumui numatytos paramos. Valstybės narės pagal šios direktyvos 7–13 straipsnius turi teisę nuspręsti, kokiu mastu jos, viršydamos tą minimalų lygį, teikia paramą atsinaujinančių išteklių energijai, gaminamai kitoje valstybėje narėje.
Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės gali prašyti, kad Komisija jas atleistų nuo šiame straipsnyje nurodytų įpareigojimų, įskaitant sprendimą neleisti jų teritorijoje esančių įrenginių savininkams dalyvauti paramos schemose, organizuojamose kitose valstybėse narėse, dėl vienos ar kelių toliau išvardytų priežasčių:
a)  nepakankamų sujungimų pajėgumų;
b)  nepakankamų gamtos išteklių;
c)  neigiamo poveikio energetiniam saugumui ar geram išimtį pritaikyti prašančios valstybės narės energijos rinkos veikimui.
Bet kuri tokia išimtis skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir persvarstoma ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 3 dalis
3.  Tarpvalstybinis paramos schemų atvėrimas gali būti vykdomas, inter alia, per jungtinius konkursus, atvirąsias sertifikatų sistemas arba jungtines paramos schemas. Kaip iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektros energija, kuriai parama skirta atviruosiuose konkursuose, jungtiniuose konkursuose arba pagal atvirąją sertifikatų sistemą, priskaičiuojama prie valstybių narių atitinkamų įnašų, priklauso nuo bendradarbiavimo susitarimo, kuriame, laikantis principo, kad energija turi būti priskaičiuojama prie įrenginį parėmusios valstybės narės įnašo, nustatomos tarpvalstybinio paramos mokėjimo taisyklės.
3.  Tarpvalstybinis paramos schemų atvėrimas gali būti vykdomas, inter alia, per atvirus konkursus, jungtinius konkursus, atvirąsias sertifikatų sistemas arba jungtines paramos schemas. Kaip iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektros energija, kuriai parama skirta atviruosiuose konkursuose, jungtiniuose konkursuose, pagal atvirąją sertifikatų sistemą, priskaičiuojama prie valstybių narių atitinkamų įnašų, priklauso nuo bendradarbiavimo susitarimo, kuriame, laikantis principo, kad energija turi būti priskaičiuojama prie įrenginį parėmusios valstybės narės įnašo, nustatomos tarpvalstybinės sistemos taisyklės, įskaitant dalyvavimo ir paramos mokėjimo sąlygas, atsižvelgiant į skirtingus mokesčius ir rinkliavas. Norint užtikrinti vienodas sąlygas Bendradarbiavimo susitarimu siekiama suderinti administracinės sistemos sąlygas bendradarbiaujančiose šalyse.
Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnio 4 dalis
4.  Iki 2025 m. Komisija įvertina šio straipsnio nuostatų naudingumą ekonomiškai efektyviam iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos diegimui Sąjungoje. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija gali pasiūlyti padidinti 2 pastraipoje nustatytas procentines dalis.
4.  Komisija padeda valstybėms narėms vykdyti derybų procesą ir nustatyti bendradarbiavimo tvarką teikdama informaciją ir analizę, įskaitant kiekybinius ir kokybinius duomenis apie tiesiogines ir netiesiogines bendradarbiavimo sąnaudas ir naudą, taip pat teikdama gaires ir techninę patirtį per visą šį procesą. Dėl to Komisija skatina keistis geriausia patirtimi ir parengti bendradarbiavimo susitarimų šablonus, kad būtų supaprastintas procesas.
Iki 2025 m. Komisija įvertina šio straipsnio nuostatų naudingumą ekonomiškai efektyviam iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos diegimui Sąjungoje. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija gali pasiūlyti pakeisti 2 pastraipoje nustatytas procentines dalis.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 pastraipa
Nedarant įtakos paramos schemų adaptavimui taip, kad jos atitiktų valstybės pagalbos taisykles, valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų peržiūrėtos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir remiamų projektų ekonominį pagrindą.
Valstybės narės užtikrina, kad naujiems arba esamiems atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų pakeistos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir ekonomiką.
Kai kitos reguliavimo priemonės pakeičiamos ir tais pakeitimais daroma įtaka remiamiems atsinaujinančios energijos projektams, valstybės narės užtikrina, kad reglamentavimo pakeitimai nedarytų neigiamo poveikio remiamų projektų ekonominiam poveikiui.
Pakeitimas 133
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės užtikrina, kad bet kokie paramos schemų pakeitimai būtų daromi remiantis ilgalaikiais planais pagal 4 straipsnio 4 dalį ir būtų paskelbti viešai bent prieš devynis mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos ir kad dėl jų vyktų skaidrus ir įtraukus viešų konsultacijų procesas. Į bet kokį esminį esamos paramos schemos pakeitimą įtraukiamas atitinkamas pereinamasis laikotarpis, kol įsigalios nauja paramos schema.
Kai reglamentavimo ar tinklo valdymo pakeitimai reikšmingai arba diskriminuojant neigiamai veikia remiamų projektų ekonominį veiksmingumą, valstybės narės užtikrina, kad tiems remiamiems projektams būtų skiriama kompensacija.
Pakeitimas 307
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa
Apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, laikoma, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, įnašas yra ne didesnis kaip 7 % galutinio tos valstybės narės kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio. Laikantis X priedo A dalyje nustatytos trajektorijos, ši riba 2030 m. sumažinama iki 3,8 %. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, mažesnę įnašo ribą nustatyti maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą.
Apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, laikoma, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, įnašas yra ne didesnis kaip tų degalų įnašas tos valstybės narės 2017 m. bendro energijos galutinio suvartojimo dalyje, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, ir ne didesnis kaip 7 proc. galutinio kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio. Nuo 2021 m. biodegalų ir skystųjų biodegalų, pagamintų iš alyvpalmių aliejaus, dalis turi būti 0 proc. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, nustatydamos mažesnę įnašo ribą maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą ir kitą nenumatytą poveikį tvarumui.
Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
1 dalies a punkto tikslais bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis ( įskaitant elektros energiją, kurią iš atsinaujinančių išteklių pasigamino vartotojai ir energetikos bendruomenės, ir neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo).
1 dalies a punkto tikslais bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis (įskaitant elektros energiją, kurią iš atsinaujinančių išteklių pasigamino vartotojai ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės, ir neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo).
Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Į aplinkos šilumos energiją, išgautą šilumos siurbliais , atsižvelgiama 1 dalies b punkto tikslais, su sąlyga, kad galutinė energijos išeiga žymiai viršija pradines energijos sąnaudas, reikalingas šilumos siurblių veikimui. Šilumos kiekis, laikomas atsinaujinančių išteklių energija pagal šią direktyvą, apskaičiuojamas pagal VII priede nustatytą metodiką.
Į aplinkos šilumos ir geoterminę energiją, perduotą šilumos siurbliais šilumai ir vėsumai gaminti, atsižvelgiama 1 dalies b punkto tikslais, jei galutinė energijos išeiga žymiai viršija pradines energijos sąnaudas, reikalingas šilumos siurblių veikimui. Šilumos kiekis, laikomas atsinaujinančių išteklių energija pagal šią direktyvą, apskaičiuojamas pagal VII priede nustatytą metodiką.
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 3 dalies 4 a pastraipa (nauja)
Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, kuriais nustatoma elektros energijos, valstybėje narėje pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, naudojamos šildymui ir vėsinimui ir centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui, apskaičiavimo metodika ir peržiūrimas VII priedas dėl energijos, gaunamos panaudojus šilumos siurblius, apskaičiavimo.
Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 4 dalies b a punktas (naujas)
ba)  siekiant užtikrinti atitiktį 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytam rodikliui, biodegalų, tiekiamų aviacijos ir laivybos sektoriuje, dalis laikoma atitinkamai 2 kartus ir 1,2 karto didesne už jų energetinę vertę, o iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, tiekiamos kelių transporto priemonėms, dalis laikoma 2,5 karto didesne už jos energetinę vertę;
Pakeitimai 140 ir 308
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti, bet ne išbraukti, žaliavas. Pagal Sąjungos tvarumo kriterijus kiekvienas deleguotasis aktas grindžiamas naujausios mokslo ir technikos pažangos analize, tinkamai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus, remiant išvadą, kad dėl atitinkamos žaliavos nesukuriamas papildomas žemės poreikis, ir skatinant atliekų ir liekanų naudojimą, reikšmingai neiškreipiant (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų, išmetant gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su iškastiniu kuru, ir nesukeliant rizikos neigiamai paveikti aplinką ir biologinę įvairovę.
Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas. Pagal Sąjungos tvarumo kriterijus kiekvienas deleguotasis aktas grindžiamas naujausios mokslo ir technikos pažangos analize, tinkamai atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos principus, Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus, patvirtinant išvadą, kad dėl atitinkamos žaliavos nesukuriamas papildomas žemės poreikis, ir skatinant atliekų ir liekanų naudojimą, reikšmingai neiškreipiant (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų, išmetant gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su iškastiniu kuru, remiantis išmetamų teršalų gyvavimo ciklo vertinimu, ir nesukeliant rizikos neigiamai paveikti aplinką ir biologinę įvairovę.
Pakeitimas 309
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa
Komisija kas dvejus metus vertina IX priedo A ir B dalyse pateiktą žaliavų sąrašą, kad į jį įrašytų žaliavas pagal šioje dalyje nustatytus principus. Pirmas vertinimas atliekamas ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo [šios direktyvos įsigaliojimo]. Jei dera, Komisijai priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti, bet ne išbraukti, žaliavas.
Komisija kas dvejus metus vertina IX priedo A ir B dalyse pateiktą žaliavų sąrašą, kad į jį įrašytų žaliavas pagal šioje dalyje nustatytus principus. Pirmas vertinimas atliekamas ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo [šios direktyvos įsigaliojimo]. Jei reikia, Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti žaliavas. 2025 m. Komisija atlieka specialų vertinimą, kad iš IX priedo išbrauktų žaliavas, ir per vienus metus nuo to vertinimo turi būti priimtas su tuo susijęs deleguotasis aktas.
Pakeitimas 310
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 dalies 3 a pastraipa (nauja)
Žaliavos iš IX priedo išbraukiamos tik surengus viešas konsultacijas ir laikantis 6 straipsnyje nustatytų finansinės paramos stabilumo principų. Nedarant poveikio 26 straipsniui, jei išbraukiamos tam tikros žaliavos, esami įrenginiai, gaminantys biodegalus iš tokių žaliavų, gali ir toliau įskaičiuoti šią energiją kaip atsinaujinančią energiją ir kaip įeinančią į 25 straipsnyje nustatytą degalų tiekėjų įpareigojimą, kol bus pasiektas, bet ne viršytas ankstesnis pagaminamos energijos kiekis.
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Nustatydamos degalų, gaminamų iš šios direktyvos IX priede išvardytų žaliavų, gamybos skatinimo politiką valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi Direktyvoje 2008/98/EB nustatytos atliekų hierarchijos, taip pat jos nuostatų dėl gyvavimo ciklo sampratos, kiek tai susiję su bendru įvairių atliekų srautų susidarymo ir valdymo poveikiu.
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Komisija sudaro galimybę kurti bendrus valstybių narių projektus, visų pirma teikdama tikslinę techninę pagalbą ir pagalbą vystant projektus.
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 1 dalis
1.  Viena ar kelios valstybės narės gali bendradarbiauti su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis įgyvendindamos visų rūšių bendrus projektus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai.
1.  Viena ar kelios valstybės narės gali bendradarbiauti su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis įgyvendindamos visų rūšių bendrus projektus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai ir jis vykdomas visapusiškai laikantis tarptautinės teisės.
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  elektros energija pagaminta laikantis tarptautinė teisės nuostatų, ypatingą dėmesį teikiant žmogaus teisių teisei.
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 3 dalies e punktas
e)  prašymas susijęs su 2 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
e)  prašymas susijęs su 2 dalies b, c ir ca punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 5 dalies d punktas
d)  kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis b ir c punktų patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.
d)  kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis antros pastraipos b, c ir ca punktų patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija sudaro galimybę kurti bendras valstybių narių paramos schemas, visų pirma dalijantis gairėmis ir geriausia patirtimi.
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, taikomos elektros energijos, šilumos ar vėsumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms bei susijusioms perdavimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energijos produktais procesams, būtų proporcingos ir būtinos.
Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, taikomos elektros energijos, šilumos ar vėsumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms bei susijusiems perdavimo ir paskirstymo tinklams ir biomasės pavertimo biodegalais, skystaisiais bioproduktais ir biomasės kuru ar kitais energijos produktais procesams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintam nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui, būtų proporcingos ir būtinos ir atitiktų prioriteto energijos vartojimo efektyvumui principą.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygmeniu;
a)  administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygmeniu ir būtų nustatyti reikiamų leidimų ir licencijų išdavimo terminai;
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d punktas
d)  decentralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems įtaisams būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikalavimą pranešti, jei tai galima pagal taikomą teisinę bazę.
d)  decentralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems ir kaupiantiems įtaisams, įskaitant vartotojus, kurie pasigamina energijos iš atsinaujinančių išteklių, ir energetikos bendruomenes, būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikalavimą panešti apie mažos apimties projektus.
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad investuotojai galėtų pakankamai gerai žinoti, kokią paramą planuojama skirti atsinaujinančių išteklių energijai. Todėl valstybės narės parengia ir paskelbia ilgalaikį bent artimiausių trejų metų planuojamos paramos skyrimo grafiką, kuriame būtų numatyti orientaciniai kiekvienos schemos terminai, pajėgumas, biudžetas, kurį ketinama paskirti, taip pat konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis paramos organizavimo klausimais.
Išbraukta.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos įstaigos nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įtrauktų nuostatas, kad, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant miestų infrastruktūrą, pramoninius ar gyvenamuosius rajonus ir energijos infrastruktūrą, įskaitant elektros energijos, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, būtų integruojama ir diegiama atsinaujinančių išteklių energija ir neišvengiamai susidarančios atliekinės šilumos arba vėsumos naudojimas.
4.  Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos įstaigos nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įtrauktų nuostatas, kad, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant miestų infrastruktūrą, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius rajonus ir energijos infrastruktūrą, įskaitant elektros energijos, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, būtų integruojama ir diegiama atsinaujinančių išteklių energija, taip pat ir ankstyvo erdvės planavimo reikmėms, poreikiams ir tinkamumo vertinimams, kuriais atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumą ir reguliavimą apkrova, taip pat specialias nuostatas pasigamintos elektros energijos vartojimui ir atsinaujinančių energijos išteklių bendruomenėms, ir neišvengiamai susidarančios atliekinės šilumos arba vėsumos naudojimui. Prireikus valstybės narės visų pirma skatina vietos ir regionines administracines įstaigas įtraukti šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus į miestų infrastruktūros planavimą.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Nustatydamos tokias priemones arba savo paramos schemose, valstybės narės gali atsižvelgti į nacionalines priemones, susijusias su ženkliu energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir susijusias su kogeneracija bei su pasyviais, mažai energijos vartojančiais ar nulinės energijos pastatais.
Nustatydamos tokias priemones arba savo paramos schemose valstybės narės gali atsižvelgti į nacionalines priemones, susijusias su reikšmingu iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartojimo, vietos energijos kaupimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir susijusias su kogeneracija bei su pasyviais, mažai energijos vartojančiais ar nulinės energijos pastatais.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa
Valstybės narės , atsižvelgdamos į sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo, atlikto pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus, savo statybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį turinčiu būdu nustato , kiek atsinaujinančių išteklių energijos būtina minimaliai naudoti naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, naudojant didelę atsinaujinančių energijos išteklių dalį.
Valstybės narės, atsižvelgdamos į sąnaudų požiūriu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo, atlikto pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus, savo statybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį turinčiu būdu nustato, kiek atsinaujinančių išteklių energijos arba atsinaujinančios energijos gamybos įrenginių būtina minimaliai naudoti naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą ir vėsumą, kurių gamybai naudojama didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis, kurie pagaminti pasitelkiant pavienį ar kolektyvinį pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą pagal 21 straipsnį, arba atsinaujinančiais ištekliais grindžiamą kogeneraciją ir atliekinę šilumą ir vėsumą.
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 6 dalis
6.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinio, regionų ir vietos lygio nauji viešieji pastatai ir esami viešieji pastatai, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, nuo 2012 m. sausio 1 d. atliktų pavyzdinį vaidmenį taikant šią direktyvą. Valstybės narės gali, inter alia, numatyti, kad šio įpareigojimo laikomasi, jei laikomasi viešųjų pastatų ar mišrių privačių ir viešųjų pastatų stogus trečiosios šalys naudoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai.
6.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinio, regionų ir vietos lygio nauji viešieji pastatai ir esami viešieji pastatai, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, nuo 2012 m. sausio 1 d. atliktų pavyzdinį vaidmenį taikant šią direktyvą. Valstybės narės gali, inter alia, numatyti, kad šio įpareigojimo laikomasi, jei laikomasi ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje [dėl pastatų energinio naudingumo, 2016/0381(COD)] nustatytų beveik nulinės energijos pastatų standartų arba jei viešųjų pastatų ar mišrių privačių ir viešųjų pastatų stogus trečiosios šalys naudoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 7 dalis
7.  Remdamosi savo statybos reglamentais ir kodeksais, valstybės narės skatina naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančias šildymo bei vėsinimo sistemas ir įrenginius, smarkiai sumažinančius energijos vartojimą. Siekdamos populiarinti tokias sistemas ir įrenginius, valstybės narės taiko energijos, ekologinių ženklų ar kitus atitinkamus sertifikatus ar standartus, nustatytus nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, jei tokie yra nustatyti.
7.  Remdamosi savo statybos reglamentais ir kodeksais, valstybės narės skatina naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančias šildymo bei vėsinimo sistemas ir įrenginius, smarkiai sumažinančius energijos vartojimą. Tomis aplinkybėmis valstybės narės taiko energijos, ekologinių ženklų ar kitus atitinkamus sertifikatus ar standartus, nustatytus nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, jei tokie yra nustatyti, ir užtikrina tinkamą informavimą ir teikia patarimus apie atsinaujinančios energijos, itin taupiai energiją vartojančias alternatyvas, taip pat papildomas finansines priemones ir iniciatyvas, prieinamas pakeitimo atveju, kad būtų skatinamas didesnis senų šildymo sistemų pakeitimo mastas ir spartesnis perėjimas prie atsinaujinančia energija grindžiamų sprendimų vadovaujantis ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyva [dėl pastatų energinio naudingumo, 2016/0381(COD)].
Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 8 dalis
8.  Valstybės narės įvertina savo nacionalinį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą ir atliekinės šilumos bei vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui. Šis vertinimas į antrą išsamų vertinimą, atliekamą pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį, pirmą kartą įtraukiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o paskui – į kiekvieną atnaujintą išsamų vertinimą.
8.  Valstybės narės įvertina savo nacionalinį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą ir atliekinės šilumos bei vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui. Atliekant tą vertinimą ypač atsižvelgiama į nedidelį ekologinį pavojų keliančiam diegimui tinkamų vietovių erdvinę analizę ir į nedidelio masto namų ūkio projektų galimybes. Tas vertinimas į antrą išsamų vertinimą, atliekamą pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį, pirmą kartą įtraukiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o paskui – į kiekvieną atnaujintą išsamų vertinimą.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 8 a dalis (nauja)
8a.  Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos nacionalinio, regionų ir vietos lygmens institucijos į savo judumo ir transporto planus įtrauktų atsinaujinančią energiją naudojančio transporto rūšių integracijos ir diegimo nuostatas;
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 straipsnio 9 dalis
9.  Valstybės narės šalina kliūtis sudaryti ilgalaikes įmonių elektros energijos pirkimo sutartis, iš kurių būtų finansuojami atsinaujinantys ištekliai ir jų naudojimas.
9.  Valstybės narės įvertina reglamentavimo ir administracines kliūtis ir galimybes, jų teritorijoje kylančias verslo klientams perkant atsinaujinančių išteklių energiją, ir sukuria tinkamą reguliavimo ir administracinį teisinį pagrindą, kuriuo būtų tobulinamos ilgalaikes įmonių atsinaujinančios elektros energijos pirkimo sutartys, iš kurių būtų finansuojami atsinaujinantys ištekliai ir jų naudojimas užtikrinant, kad toms sutartims nebūtų taikomos neproporcingos procedūros ir sąnaudų neatitinkantys mokesčiai. Sudarius tokias sutartis, atitinkamas pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis panaikinamas verslo kliento vardu. Ši galimybių teikianti sistema turi būti įtraukta į nacionalinius energetikos ir klimato srities planus pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)].
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 2 dalis
2.  Bendrasis administracinis punktas ryšiams skaidriai vadovauja pareiškėjui per visą leidimo išdavimą, teikia pareiškėjui visą būtiną informaciją, koordinuoja veiklą su kitomis valdžios įstaigomis ir prireikus jas įtraukia į leidimo išdavimą, o viso proceso pabaigoje pateikia teisiškai privalomą sprendimą.
2.  Bendrasis administracinis punktas ryšiams skaidriai vadovauja pareiškėjui per visą leidimo išdavimą, teikia pareiškėjui visą būtiną informaciją, koordinuoja veiklą su kitomis valdžios įstaigomis ir prireikus jas įtraukia į leidimo išdavimą, o viso proceso pabaigoje pateikia teisiškai privalomą sprendimą. Pareiškėjai turėtų galėti visus susijusius dokumentus pateikti skaitmenine forma.
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 3 dalis
3.  Bendrasis administracinis punktas ryšiams, bendradarbiaudamas su perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriais, paskelbia atsinaujinančių išteklių energijos projektų, įskaitant mažus projektus ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų projektus, vykdytojams skirtą procedūrų žinyną.
3.  Kad būtų užtikrinta lengvesnė prieiga prie informacijos, bendrasis administracinis punktas ryšiams arba valstybė narė, bendradarbiaudami su perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriais, parengia vieną internetinę informacijos platformą, kurioje paaiškinamos iš atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros energijos projektų, įskaitant mažus projektus, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų ir atsinaujinančios energijos bendruomenių projektų vykdytojams skirtą procedūrų žinyną. Jeigu valstybės narės nusprendžia sukurti daugiau nei vieną bendrąjį administracinį punktą ryšiams, informacijos platformoje pareiškėjas nukreipiamas į su paraiška susijusį punktą ryšiams.
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 4 dalis
4.  1 dalyje nurodytas leidimų išdavimas trunka ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus 16 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytais atvejais.
4.  1 dalyje nurodytas leidimų išdavimas trunka ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus 16 straipsnio 4a ir 5 dalyse ir 17 straipsnyje nurodytus atvejus.
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Leidimų dėl įrenginių, kurių elektros galia yra nuo 50kW iki 1MW, išdavimas trunka ne ilgiau kaip vienus metus. Ypatingomis aplinkybėmis (jos turi būti pagrįstos) šis nustatytas laikotarpis gali būtu pratęstas trimis papildomais mėnesiais.
4 ir 4a dalyse nurodyti laikotarpiai nedaro poveikio teisminiams apeliaciniams skundams ir apsaugos priemonėms, ir šis laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau nei trunka teisminių apeliacinių skundų ir apsaugos priemonių procedūros.
Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai galėtų naudotis neteisminio ginčų sprendimo mechanizmu arba paprastomis ir prieinamomis teisminėmis procedūromis sprendžiant ginčus dėl leidimų išdavimo procesų ir leidimų statyti ir eksploatuoti atsinaujinančių energijos išteklių įrenginius išdavimo.
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 5 dalis
5.  Geresnes sąlygas techniškai pertvarkyti esamus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius valstybės narės sudaro, inter alia, užtikrinusios paprastą ir sklandų leidimų išdavimą, trunkantį ne ilgiau nei vienus metus nuo dienos, kurią techninio pertvarkymo prašymas pateiktas bendrajam administraciniam punktui ryšiams.
5.  Geresnes sąlygas techniškai pertvarkyti esamus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius valstybės narės sudaro, inter alia, užtikrinusios paprastą ir sklandų leidimų išdavimą, trunkantį ne ilgiau nei vienus metus nuo dienos, kurią techninio pertvarkymo prašymas pateiktas bendrajam administraciniam punktui ryšiams. Nedarant poveikio ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0379(COD)] 11 straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad būtų išsaugotos techninio pertvarkymo projektų prieigos ir prisijungimo prie tinklo teisės bent tais atvejais, kai nesikeičia jų galia.
Pakeitimas 354
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.   Valstybės narės savo leidimų ar koncesijos išdavimo procesais užtikrina, kad ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. 90 proc. degalinių, esančių prie pagrindinio tinklo kelių, kurie nustatyti Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (TEN-T pagrindinis tinklas), būtų įrengtos viešai prieinamos elektromobilių didelės galios įkrovimo vietos. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 32 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos būtų išplėsta šios dalies taikymo sritis į ją įtraukiant į 25 straipsnį įtrauktus degalus.
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnio 1 dalis
1.  Parodomuosius projektus ir įrenginius, kurių elektros galia mažesnė kaip 50 kW, leidžiama prie tinklo prijungti pranešus skirstymo sistemos operatoriui.
1.  Parodomuosius projektus ir įrenginius, kurių elektros galia mažesnė kaip 50 kW, leidžiama prie tinklo prijungti pranešus skirstymo sistemos operatoriui.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, parodomiesiems projektams ir įrenginiams, kurių elektros galia nuo 10,8 kW iki 50 kW, skirstymo sistemos operatorius gali dėl pagrįstų priežasčių nuspręsti atsisakyti paprastos pranešimo tvarkos arba pasiūlyti alternatyvų sprendimą. Tokiu atveju jis tai turi padaryti per dvi savaites nuo pranešimo gavimo, o pareiškėjas tada gali prašyti prijungimo pagal standartines procedūras. Nesant neigiamo skirstymo sistemos operatoriaus sprendimo per tą laikotarpį įrenginys gali būti prijungtas.
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad su informacija apie paramos priemones galėtų susipažinti visi atitinkami subjektai, pavyzdžiui, šildymo, vėsinimo ir elektros energijos įrenginių bei sistemų ir transporto priemonių, kuriose gali būti naudojama atsinaujinančių išteklių energija, vartotojai, statytojai, montuotojai, architektai ir tiekėjai.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad su informacija apie paramos priemones galėtų susipažinti visi atitinkami subjektai, pavyzdžiui, šildymo, vėsinimo ir elektros energijos įrenginių bei sistemų ir transporto priemonių, kuriose gali būti naudojama atsinaujinančių išteklių energija, vartotojai, ypač mažas pajamas gaunantys pažeidžiami vartotojai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai, atsinaujinančios energijos bendruomenės, statytojai, montuotojai, architektai ir tiekėjai.
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų teikiama informacija apie intelektinių transporto sistemų ir susietųjų transporto priemonių privalumus kelių eismo saugumo, spūsčių mažinimo ir degalų vartojimo efektyvumo klausimais.
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 6 dalis
6.  Valstybės narės, dalyvaujant vietos ir regioninėms institucijoms, parengia tinkamas informavimo, sąmoningumo ugdymo, orientavimo arba mokymo programas, kad piliečiai būtų informuojami apie atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo bei naudojimo praktines galimybes ir naudą.
6.  Valstybės narės, dalyvaujant vietos ir regioninėms institucijoms, parengia tinkamas informavimo, sąmoningumo ugdymo, orientavimo arba mokymo programas, kad piliečiai būtų informuojami apie tai, kaip naudotis savo, kaip aktyvių vartotojų, teisėmis, ir atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo bei naudojimo praktines galimybes ir naudą, įskaitant pasigamintos elektros energijos vartojimą arba dalyvavimą atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėse, taip pat valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmų ir įvairių tarptautinio bendradarbiavimo formų naudą.
Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
Valstybės narės užtikrina , kad kilmės garantijos būtų išduodamos gamintojui, kuriam pagal paramos schemą suteikta finansinė parama , skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai. Tokias kilmės garantijas išduoda valstybės narės ir perduoda jas rinkai parduodamos jas aukcione. Aukcione gautos lėšos naudojamos paramai, skiriamai atsinaujinantiems energijos ištekliams, kompensuoti.
Valstybės narės užtikrina, kad, jei atsinaujinančios energijos įrenginiai būtų pradedami eksploatuoti po ...[šios direktyvos įsigaliojimo diena], kilmės garantijos nebūtų išduodamos gamintojui, kuriam pagal paramos schemą suteikta finansinė parama, skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai, išskyrus tuos atvejus, kai nėra dvigubo kompensavimo.
Daroma prielaida, kad dvigubo kompensavimo nėra tuomet, kai:
a)  finansinė parama suteikiama surengus konkursą arba pagal prekinių žaliųjų sertifikatų sistemą;
b)  į kilmės garantijų rinkos vertę administraciniu požiūriu atsižvelgiama nustatant finansinės paramos dydį; arba
c)  kilmės garantijos išduodamos ne tiesiogiai gamintojui, o tiekėjui arba vartotojui, perkančiam atsinaujinančių išteklių energiją konkurencingoje aplinkoje arba pagal ilgalaikę įmonių atsinaujinančios elektros energijos pirkimo sutartį.
Kitais nei ketvirtoje pastraipoje nurodytais atvejais valstybės narės išduoda kilmės garantiją dėl statistinių priežasčių ir nedelsdamos ją panaikina.
Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 7 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  ar energijos išteklius, iš kurio pagaminta energija, atitiko tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus, kurie nurodyti 26 straipsnyje.
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 7 dalies 1 pastraipos b punkto ii papunktis
ii)  dujomis, arba
ii)  dujomis, įskaitant vandenilį, arba
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio 8 dalis
8.  Jeigu elektros energijos tiekėjui nustatytas reikalavimas įrodyti, kokią jo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos balanse sudaro atsinaujinančių išteklių energija Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnio 9 dalies tikslais, jis tai padaro pasinaudodamas kilmės garantijomis. Pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 10 dalį parengtos kilmės garantijos taip pat naudojamos pagrįsti bet kokį reikalavimą įrodyti, kiek elektros energijos pagaminta didelio naudingumo kogeneracija. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į visus nuostolius, kai kilmės garantijomis naudojamasi atsinaujinančių išteklių energijos arba elektros energijos, pagamintos didelio naudingumo kogeneracija, vartojimui parodyti.
8.  Jeigu elektros energijos tiekėjui nustatytas reikalavimas įrodyti, kokią jo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos balanse sudaro atsinaujinančių išteklių energija Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnio 9 dalies tikslais, jis tai padaro pasinaudodamas kilmės garantijomis. Pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 10 dalį parengtos kilmės garantijos taip pat naudojamos pagrįsti bet kokį reikalavimą įrodyti, kiek elektros energijos pagaminta didelio naudingumo kogeneracija. Remiantis 2 dalimi, kai elektros energija pagaminta iš atsinaujinančių išteklių naudojant didelio naudingumo kogeneraciją, išduodama tik viena kilmės garantija, kurioje nurodomos abi charakteristikos. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į visus nuostolius, kai kilmės garantijomis naudojamasi atsinaujinančių išteklių energijos arba elektros energijos, pagamintos didelio naudingumo kogeneracija, vartojimui parodyti.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 dalis
1.  Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą.
1.  Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai yra atsakingi už sklandaus dujų tinklo veikimo užtikrinimą, įskaitant jų techninę priežiūrą ir reguliarų valymą.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 3 dalis
3.  Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu , pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse.
3.  Vadovaudamosi savo atliktu būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, įvertinimu, pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos gamybai didelėse tvariose biomasės jėgainėse, dideliuose aplinkos šilumos siurbliuose, saulės ir geoterminėse jėgainėse, taip pat perteklinės šilumos gamybai iš pramonės ir kitų šaltinių.
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus:
Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai turėtų teisę tapti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojais. Tomis aplinkybėmis valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus:
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, jos gamybos perviršį netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių;
a)  turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis ir tarpusavio pardavimo sutartis, jos gamybos perviršį netaikant diskriminacinių ar neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių;
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą jų valdose esančią elektros energiją netaikant rinkliavų, mokesčių arba valstybinių mokesčių;
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a b punktas (naujas)
ab)  turėtų teisę įrengti ir eksploatuoti elektros energijos kaupimo sistemas, sujungtas su įrenginiais, kuriais gaminama elektros energija, vartojama savo reikmėms, netaikant jokių mokesčių, įskaitant apmokestinimą ir dvigubų elektros energijos tinklų mokesčių taikymą jų valdose kaupiamai elektros energijai;
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus nebūtų laikomi energijos tiekėjais, jei iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos per metus į tinklą namų ūkis patiekia 10 MWh, o juridinis asmuo – 500 MWh, ir
c)  pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus nebūtų laikomi energijos tiekėjais, jei iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos per metus į tinklą namų ūkis patiekia 10 MWh, o juridinis asmuo – 500 MWh, nedarant poveikio procedūroms, nustatytoms gamybos jungimo į tinklą priežiūrai ir patvirtinimui, kuriuos atlieka skirstymo sistemos operatoriai pagal 15 ir 18 straipsnius,
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  gautų tokį atlygį už jų iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją, kuris atitiktų patiektos elektros energijos rinkos vertę.
d)   jų iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją gautų tokį atlygį, kuris atitiktų bent patiektos elektros energijos rinkos kainą ir atsižvelgtų į ilgalaikę vertę tinklui, aplinkai ir visuomenei, ir būtų nustatomas remiantis paskirstytųjų energijos išteklių sąnaudų ir naudos analize pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0380(COD)] 59 straipsnį.
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės užtikrina, kad tinklo valdymo ir plėtros sąnaudos būtų paskirstytos sąžiningai, proporcingai, ir atspindėtų savarankiškos energijos gamybos naudą visai sistemai, įskaitant ilgalaikę vertę tinklui, aplinkai ir visuomenei.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad tame pačiame daugiabučiame name gyvenantiems arba toje pačioje komercinių arba bendrų paslaugų vietoje arba uždaruosiuose skirstomuosiuose tinkluose esantiems iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams būtų leidžiama pasigamintą elektros energiją drauge vartoti taip, lyg jie būtų pavienis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas. Tokiu atveju 1 dalies c punkte nustatyta riba taikoma kiekvienam susijusiam iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojui.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad tame pačiame daugiabučiame name, tame pačiame kvartale gyvenantiems arba toje pačioje komercinių, pramoninių arba bendrų paslaugų vietoje arba tuose pačiuose uždaruosiuose skirstomuosiuose tinkluose esantiems iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams būtų leidžiama pasigamintą elektros energiją drauge vartoti taip, lyg jie būtų pavienis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas. Tokiu atveju 1 dalies c punkte nustatyta riba taikoma kiekvienam susijusiam iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojui.
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės atlieka esamų kliūčių ir galimybių plėtoti vartojimą savo reikmėms savo teritorijose vertinimą, kad būtų galima pradėti taikyti sistemą, kuria suteikiama galimybė iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimo plėtojimui skatinti ir jį palengvinti.
Tą galimybių teikiančią sistemą, be kita ko, sudaro:
a)  specialios priemonės, skirtos užtikrinti, kad pasigamintos energijos vartojimas būtų prieinamas visiems vartotojams, įskaitant pažeidžiamus, mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose ir socialiniuose ar nuomojamuose būstuose gyvenančius vartotojus;
b)  priemonės, padedančios gauti finansavimą;
c)  paskatos pastatų savininkams sudaryti nuomininkams vartojimo savo reikmėms galimybes;
d)  visų nepagrįstų reguliavimo kliūčių iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimui, įskaitant nuomininkus, pašalinimas.
Galimybių teikianti sistema turi būti įtraukta į nacionalinius energetikos ir klimato srities planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą ... [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)].
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 straipsnio 3 dalis
3.  Iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo įrenginį gali administruoti, be kita ko, įrengti, techniškai prižiūrėti ir fiksuoti jo rodmenis, gali trečioji šalis.
3.  Iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojui sutikus įrenginį turėti arba administruoti, taip pat įrengti, techniškai prižiūrėti ir fiksuoti jo rodmenis, gali trečioji šalis. Trečioji šalis pati nėra laikoma iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoju.
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies -1 pastraipa (nauja)
Valstybės narės užtikrina, kad galutiniai vartotojai, visų pirma namų ūkių vartotojai, turėtų teisę dalyvauti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėje kaip galutiniai vartotojai ir kad jiems nebūtų taikomos nepagrįstos sąlygos ir procedūros, kurios neleistų dalyvauti ar atgrasytų nuo dalyvavimo atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėje, jei, privačių įmonių atveju, tai nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla.
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę tokią energiją gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių.
Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę tokią energiją gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, netaikant diskriminacinių ar neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių.
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis
Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – MVĮ arba pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją ir atitinka bent šiuos keturis iš šių kriterijų:
Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – MVĮ arba pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją.
Kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenei būtų naudinga ši tvarka, bent 51 proc. vietų subjekto direktorių valdyboje arba valdymo organuose turi būti paskirta vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų socialinių ir ekonominių interesų atstovams arba pavieniams piliečiams.
Be to, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė turi atitikti bent tris iš šių kriterijų:
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  akcininkai arba nariai yra fiziniai asmenys, vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes, arba atsinaujinančių išteklių energijos sektoriuose veikiančios MVĮ;
a)  akcininkai arba nariai yra fiziniai asmenys, vietos valdžios institucijos, įskaitant savivaldybes, arba MVĮ;
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  bent 51 % subjekto akcininkų arba balsavimo teisę turinčių narių yra fiziniai asmenys;
b)  bent 51 % subjekto akcininkų arba balsavimo teisę turinčių narių yra fiziniai asmenys arba valstybės įstaigos;
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos c punktas
c)  bent 51 % subjekto akcijų arba dalyvavimo teisių priklauso vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų visuomenės ir ūkio interesų atstovams arba piliečiams, tiesiogiai suinteresuotiems bendruomenės veikla ir jos poveikiu;
c)  bent 51 % subjekto akcijų arba dalyvavimo teisių priklauso vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų socialinių ir ekonominių interesų atstovams arba pavieniams piliečiams;
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d punktas
d)  bent 51 % vietų subjekto direktorių valdyboje arba valdymo organuose paskirta vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų visuomenės ir ūkio interesų atstovams arba piliečiams, kurie tiesiogiai suinteresuoti bendruomenės veikla ir jos poveikiu;
Išbraukta.
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės stebi, kaip taikomi šie kriterijai, ir imasi priemonių, kad būtų išvengta bet kokio piktnaudžiavimo arba neigiamos įtakos konkurencijai.
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 dalis
2.  Nedarant įtakos valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės, rengdamos paramos schemas, atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ypatybes.
2.  Valstybės narės, rengdamos paramos schemas, atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ypatybes, kartu užtikrindamos, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams būtų sudarytos vienodos sąlygos.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl direktyvos
22 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės atlieka esamų kliūčių ir galimybių plėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes savo teritorijose vertinimą, kad būtų galima pradėti taikyti sistemą, kuria suteikiama galimybė skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms dalyvauti gaminant, vartojant, kaupiant ir parduodant atsinaujinančių išteklių energiją.
Tą galimybių teikiančią sistemą sudaro:
a)  tikslai ir konkrečios priemonės, padedančios valdžios institucijoms sudaryti sąlygas atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių plėtrai ir tiesioginiam dalyvavimui;
b)  specialios priemonės, skirtos užtikrinti, kad dalyvavimas atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėse būtų prieinamas visiems vartotojams, įskaitant pažeidžiamus, mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose ir socialiniuose ar nuomojamuose būstuose gyvenančius vartotojus;
c)  priemonės, padedančios gauti finansavimą ir informaciją;
d)  reguliavimo ir pajėgumų didinimo parama valdžios institucijoms kuriant atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes;
e)  nepagrįstų reguliavimo ir administracinių kliūčių atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms pašalinimas;
f)  taisyklių, kuriomis būtų užtikrinamas vienodas ir nediskriminacinis elgesys su atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėje dalyvaujančiais vartotojais, ir užtikrinančių tokią pat vartotojų apsaugą, kokią turi prie skirstymo tinklų prijungti vartotojai, kūrimas.
Galimybių teikianti sistema įtraukiama į nacionalinius energetikos ir klimato srities planus pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)].
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 dalis
1.  Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikai skverbtis į šildymo ir vėsinimo sektorių, kiekviena valstybė narė stengiasi šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį kasmet padidinti bent 1 procentiniu punktu, išreiškiamu nacionaline galutinės energijos suvartojimo dalimi ir apskaičiuojamu pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką.
1.  Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikai skverbtis į šildymo ir vėsinimo sektorių, kiekviena valstybė narė stengiasi šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį kasmet padidinti bent 2 procentiniais punktais, išreiškiamais nacionaline galutinės energijos suvartojimo dalimi ir apskaičiuojamais pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką. Jei valstybė narė negali pasiekti šios procentinės dalies, ji paskelbia viešai ir pateikia Komisijai paaiškinimą, kodėl nepasiekia šio rodiklio. Valstybės narės pirmenybę teikia geriausioms turimoms technologijoms.
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Apskaičiuodamos šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį ir reikalaujamą metinį didinimą 1 dalyje nurodytais tikslais valstybės narės:
a)  gali priskaičiuoti bet kokį atitinkamais metais pasiektą padidėjimą taip, lyg jis būtų iš dalies ar visiškai pasiektas bet kuriuo dvejų praėjusių ar dvejų ateinančių metų periodu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.;
b)  gali įtraukti atliekinę šilumą ir vėsumą į metinį didinimą pagal 1 dalį, bet ne daugiau kaip 50 proc. to metinio didinimo kiekio;
c)  tais atvejais, kai atsinaujinančių išteklių energija ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltiniai šilumos ir vėsumos sektoriuje sudaro nuo 50 iki 80 proc., sumažina didėjimą kiekvienais metais iki 1 procentinio punkto;
d)  gali apibrėžti savo metinio didinimo lygį, įskaitant tai, ar taikyti b punkte nustatytą maksimalią atliekinės šilumos ir vėsumos ribą nuo tų metų, kuriais jų atsinaujinančių išteklių energija ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltiniai šilumos ir vėsumos sektoriuje viršija 80 proc.
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 2 dalis
2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, valstybės narės gali parengti ir paskelbti priemonių ir įgyvendinančių subjektų, pavyzdžiui, kuro tiekėjų, sąrašą, kuris padėtų didinti 1 dalyje nustatytą prieaugį.
2.  Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, valstybės narės parengia ir paskelbia priemonių ir įgyvendinančių subjektų, pavyzdžiui, kuro tiekėjų, sąrašą, kuris padėtų didinti 1 dalyje nustatytą prieaugį.
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.  1 dalyje nustatytą prieaugį galima įgyvendinti vienu arba keliais iš šių būdų:
3.  1 dalyje nustatytą prieaugį, be kita ko, galima įgyvendinti vienu arba keliais iš šių būdų:
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  atsinaujinančių išteklių energiją fiziškai įmaišyti į šildymui arba vėsinimui tiekiamą energiją ir energinį kurą;
a)  atsinaujinančių išteklių energiją arba atliekinę šilumą ir vėsumą fiziškai įmaišyti į šildymui arba vėsinimui tiekiamą energiją ir energinį kurą;
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  taikyti tiesioginio mažinimo priemones, pavyzdžiui, pastatuose įrengti ypač našias atsinaujinančių išteklių energiją vartojančias šildymo ir vėsinimo sistemas arba naudoti atsinaujinančių išteklių energiją pramoniniams šildymo ir vėsinimo procesams;
b)  taikyti tiesioginio mažinimo priemones, pavyzdžiui, pastatuose įrengti ypač našias atsinaujinančių išteklių energiją vartojančias šildymo ir vėsinimo sistemas arba naudoti atsinaujinančių išteklių energiją arba atliekinę šilumą ir vėsumą pramoniniams šildymo ir vėsinimo procesams;
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)
ca)  taikyti kitas lygiavertį poveikį turinčias politikos priemones, skirtas 1 arba 1a dalyje numatytam metiniam padidėjimui pasiekti.
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Įgyvendindamos pirmiau pateiktuose a–d punktuose nurodytas priemones valstybės narės reikalauja, kad priemonės būtų parengtos taip, kad būtų galima užtikrinti jų prieinamumą visiems vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose gyvenančius ar pažeidžiamus vartotojus, kurie galbūt neturi pakankamo pradinio kapitalo, kad galėtų pasinaudoti privalumais.
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 5 dalies b a punktas (naujas)
ba)  šildymui ir vėsinimui patiektos atliekinės šilumos ar vėsumos kiekį;
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl direktyvos
23 straipsnio 5 dalies c punktas
c)  atsinaujinančių išteklių energijos dalį visame šildymui ir vėsinimui patiektos energijos kiekyje ir
c)  atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos ar vėsumos dalį visame šildymui ir vėsinimui patiektos energijos kiekyje ir
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai šilumą ir vėsumą tiekiantys tiekėjai galutiniams vartotojams pateiktų informaciją apie jų energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių dalį jų sistemose. Tokia informacija turi atitikti pagal Direktyvą 2010/31/ES taikomus standartus.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai šilumą ir vėsumą tiekiantys tiekėjai galutiniams vartotojams pateiktų informaciją apie jų energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių dalį jų sistemose. Tokia informacija teikiama kasmet arba paprašius ir turi atitikti pagal Direktyvą 2010/31/ES taikomus standartus.
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės nustato būtinas priemones, kad tų centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų, kurios neatitinka Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte nustatytos efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžties, klientai galėtų atsijungti nuo sistemos, kad patys iš atsinaujinančių išteklių gamintųsi šilumą arba vėsumą, arba pasirinkti kitą šilumos arba vėsumos tiekėją, turintį prieigą prie 4 dalyje nurodytos sistemos.
2.  Valstybės narės nustato būtinas priemones, kad tų centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų, kurios pagal Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 dalį nėra efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos ar kurios pagal valstybių narių investicinius planus tokiomis netaps per artimiausius penkerius metus, klientai galėtų atsijungti nuo sistemos, kad patys iš atsinaujinančių išteklių gamintųsi šilumą arba vėsumą.
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 3 dalis
3.  Teisę atsijungti nuo sistemos arba rinktis kitą tiekėją valstybės narės gali suteikti tik tiems klientams, kurie gali įrodyti, kad įgyvendinę numatytą šildymo arba vėsinimo sprendimą pagerins savo energijos vartojimo efektyvumą. Vertinimas, kaip veikia alternatyvus tiekimo sprendimas, gali būti grindžiamas Direktyvoje 2010/31/ES apibrėžtu energinio naudingumo sertifikatu.
3.  Teisę atsijungti nuo sistemos valstybės narės gali suteikti tik tiems klientams, kurie gali įrodyti, kad įgyvendinę numatytą šildymo arba vėsinimo sprendimą pagerins savo energijos vartojimo efektyvumą. Vertinimas, kaip veikia alternatyvus tiekimo sprendimas, gali būti grindžiamas Direktyvoje 2010/31/ES apibrėžtu energinio naudingumo sertifikatu.
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių šiluma arba vėsuma, taip pat atliekinė šiluma arba vėsuma galėtų vienodomis sąlygomis patekti į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemas. Laikydamiesi vienodų tiekimo sąlygų, tiekėjai, kurie nėra centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriai, gali tokių išteklių šilumą arba vėsumą tiesiogiai tiekti klientams, prisijungusiems prie centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų.
4.  Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių šiluma arba vėsuma, taip pat atliekinė šiluma arba vėsuma galėtų nediskriminaciniu būdu būti tiekiama į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemas, remiantis nediskriminaciniais tiekimo kriterijais, kuriuos nustato kompetentinga valstybės narės institucija. Tokiais kriterijais atsižvelgiama, ar centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriams ir prisijungusiems klientams tai techniškai įgyvendinama ir yra ekonomiškai efektyvu.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 5 dalis
5.  Centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius gali tiekėjui nesuteikti prieigos, jei sistemai stinga būtino pajėgumo, nes atliekinę šilumą arba vėsumą, atsinaujinančių išteklių šilumą arba vėsumą arba didelio naudingumo kogeneracija pagamintą šilumą arba vėsumą tiekia kiti tiekėjai. Valstybės narės užtikrina, kad prieigos nesuteikęs centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius kompetentingai įstaigai, paskirtai pagal 9 dalį, pateiktų aktualią informaciją apie priemones, kurių reikės sistemai sustiprinti.
5.  Centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius gali tiekėjui nesuteikti prieigos, jei tenkinama viena ar daugiau iš toliau nurodytų sąlygų:
a)   sistemai stinga būtino pajėgumo, nes atliekinę šilumą arba vėsumą, atsinaujinančių išteklių šilumą arba vėsumą arba didelio naudingumo kogeneracija pagamintą šilumą arba vėsumą tiekia kiti tiekėjai, arba tokia prieiga trukdytų saugiam centralizuotos šilumos sistemos veikimui;
b)   sistema yra „efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema“, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte;
c)   suteikus prieigą pernelyg padidėtų šilumos ar vėsumos kaina galutiniams vartotojams, palyginti su kaina, kurią jie moka pagrindiniam vietos šilumos tiekėjui, su kuria konkuruotų atsinaujinantys energijos ištekliai arba atliekinė šiluma ar vėsuma.
Valstybės narės užtikrina, kad prieigos nesuteikęs centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius kompetentingai įstaigai, paskirtai pagal 9 dalį, pateiktų aktualią informaciją apie priemones, kurių reikės sistemai sustiprinti, įskaitant ekonominius tokių priemonių taikymo padarinius.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 6 dalis
6.  Pateikus prašymą, naujoms centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemoms nustatytą laikotarpį gali būti daroma 4 dalies taikymo išimtis. Kompetentinga įstaiga dėl kiekvieno išimties prašymo sprendžia atskirai. Išimtis daroma tik jei nauja centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema atitinka Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte nustatytą efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtį ir jeigu joje išnaudotos galimybės, nustatytos pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnį parengtame išsamiame vertinime, naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir atliekinę šilumą arba vėsumą.
6.  Pateikus prašymą, naujoms centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemoms nustatytą laikotarpį gali būti daroma 4 dalies taikymo išimtis. Kompetentinga įstaiga dėl kiekvieno išimties prašymo sprendžia atskirai. Išimtis daroma tik jei nauja centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema yra efektyvi centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema pagal Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 dalį ir jeigu joje išnaudojamos galimybės, nustatytos pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnį parengtame išsamiame vertinime, naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, didelio naudingumo kogeneraciją pagal Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 dalį arba atliekinę šilumą arba vėsumą.
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 7 dalis
7.  Teise atsijungti nuo sistemos arba rinktis kitą tiekėją gali naudotis pavieniai klientai, klientų arba šalių, veikiančių klientų vardu, sukurtos bendrosios įmonės. Daugiabutis namas nuo sistemos gali būti atjungtas tik visas.
7.  Teise atsijungti nuo sistemos gali naudotis pavieniai klientai, klientų arba šalių, veikiančių klientų vardu, sukurtos bendrosios įmonės. Daugiabutis namas nuo sistemos gali būti atjungtas tik visas.
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 8 dalis
8.  Valstybės narės reikalauja, kad elektros energijos skirstymo sistemos operatoriai, bendradarbiaudami su centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriais savo atitinkamuose rajonuose, bent kartą per dvejus metus įvertintų galimybes centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema teikti balansavimo ir kitokias sistemines paslaugas, įskaitant reguliavimą apkrova ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos perteklinės elektros energijos kaupimą, ir tai, ar naudotis nustatyta galimybe būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais.
8.  Valstybės narės reikalauja, kad elektros energijos skirstymo sistemos operatoriai, bendradarbiaudami su centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriais savo atitinkamuose rajonuose, bent kartą per ketverius metus įvertintų galimybes centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema teikti balansavimo ir kitokias sistemines paslaugas, įskaitant reguliavimą apkrova ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos perteklinės elektros energijos kaupimą, ir tai, ar naudotis nustatyta galimybe būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais.
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl direktyvos
24 straipsnio 9 dalis
9.  Valstybės narės paskiria vieną arba daugiau nepriklausomų įstaigų, kurios užtikrintų, kad vartotojų teisės ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės pagal šį straipsnį būtų nustatytos aiškios ir kad jų būtų laikomasi.
9.  Valstybės narės paskiria vieną arba daugiau kompetentingų institucijų, kurios užtikrina, kad būtų nustatytos aiškios vartotojų teisės ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės pagal šį straipsnį ir kad jų būtų laikomasi.
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės reikalauja, kad degalų tiekėjai į visą transporto degalų, kuriuos jie per kalendorinius metus patiekia vartoti arba naudoti rinkoje, kiekį įtrauktų tam tikrą būtinąją dalį energijos, gautos iš: pažangiųjų biodegalų ir kitokių biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų; nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, pagamintų iš atsinaujinančių išteklių; atliekinio iškastinio kuro ir elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių.
Kad pasiektų 3 straipsnyje nurodytą 12 proc. galutinės suvartojamos energijos gavimo iš atsinaujinančių šaltinių rodiklį, valstybės narės reikalauja, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. degalų tiekėjai į visą transporto degalų, kuriuos jie per kalendorinius metus patiekia vartoti arba naudoti rinkoje, kiekį įtrauktų tam tikrą būtinąją dalį energijos, gautos iš: pažangiųjų biodegalų ir kitokių biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų; nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, perdirbtos anglies pagrindu ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintų degalų; elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių.
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Būtinoji dalis yra bent 1,5 % 2021 m., o iki 2030 m. ji didinama iki bent 6,8 % laikantis X priedo B dalyje nustatytos trajektorijos. Visoje šioje būtinojoje dalyje pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų, dalis nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti bent 0,5 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, o iki 2030 m. ji didinama bent iki 3,6 % laikantis X priedo C dalyje nustatytos trajektorijos.
Būtinoji dalis yra bent 1,5 % 2021 m., o iki 2030 m. ji didinama iki bent 10 % laikantis X priedo B dalyje nustatytos trajektorijos. Visoje šioje būtinojoje dalyje pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų, dalis nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti bent 0,5 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, o iki 2030 m. ji didinama bent iki 3,6 % laikantis X priedo C dalyje nustatytos trajektorijos.
Laikytis mažiausios iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų pažangiųjų biodegalų dalies reikalavimo nereikia kuro tiekėjams, tiekiantiems tik kurą kaip elektrą ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos a punktas
a)  į vardiklį, t. y. kelių ir geležinkelių transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinę vertę, įskaičiuojamas benzinas, dyzelinas, gamtinės dujos, biodegalai, biodujos, iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai transporto degalai, atliekinis iškastinis kuras ir elektros energija;
a)  į vardiklį, t. y. kelių ir geležinkelių transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinę vertę, įskaičiuojamas benzinas, dyzelinas, gamtinės dujos, biodegalai, biodujos, iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai transporto degalai, perdirbtos anglies pagrindu pagaminti degalai ir elektros energija;
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos 1 punkto 1 pastraipa
b)  į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, atliekinio iškastinio kuro, patiekto visiems transporto sektoriams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kelių transporto priemonėms energinė vertė.
b)  į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, perdirbtos anglies pagrindu pagamintų degalų, patiektų visiems transporto sektoriams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kelių transporto priemonėms energinė vertė.
Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 dalies 4 pastraipos b punkto 2 pastraipa
Apskaičiuojant skaitiklį, laikoma, kad biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, įnašas prilygsta 1,7 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinės vertės, o aviacijos ir laivybos sektoriuose patiektų degalų įnašas prilygsta tų degalų energinės vertės ir 1,2 sandaugai;
Apskaičiuojant skaitiklį, laikoma, kad biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, įnašas turėtų apsiriboti 1,7 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinės vertės.
Valstybės narės gali pakeisti IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų ribinę vertę, jei tai pateisinama atsižvelgiant į galimybę gauti žaliavų. Bet kokį keitimą turi patvirtinti Komisija.
Aviacijos ir laivybos sektoriuose patiektų degalų įnašas prilygsta tų degalų energinės vertės ir atitinkamai 2 ir 1,2 sandaugai, o iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, tiekiamos kelių transporto priemonėms, dalis laikoma 2,5 karto didesne už jos energetinę vertę;.
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės gali formuoti savo nacionalinę politiką, kad pasiektų šiame straipsnyje numatytus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimus, jos taip pat galėtų taikyti tą politiką iš atliekų pagamintam iškastiniam kurui, jei ji neprieštarauja žiedinės ekonomikos tikslams ir jei pasiekta 1 dalyje nustatyta atsinaujinančių išteklių energijos dalis.
Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
3.   Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį 1 dalies taikymo tikslais galima apskaičiuoti naudojant arba per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą vidutinę iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį Sąjungoje, arba per tokį patį laikotarpį išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį valstybėse narėse, kuriose elektros energija tiekiama. Abiem atvejais panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį sutektų kilmės garantijų kiekis. Tačiau, jeigu elektros energija gaunama tiesiogiai prisijungus prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginio, kuris:
3.   Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalis 1 dalies taikymo tikslais apskaičiuojama naudojant per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį valstybėje narėje, kurioje elektros energija tiekiama, jei yra pakankamai įrodymų, kad ši atsinaujinanti elektros energija yra papildoma. Siekiant papildyti šią direktyvą, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma metodika, be kita ko, valstybių narių bazinio lygio nustatymo metodika, kad būtų galima įrodyti papildomumą.
Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos ir siekiant nustatyti elektros energijos dalį 1 dalies taikymo tikslais, jeigu elektros energija gaunama iš tiesioginės jungties su įrenginiu, gaminančiu iš atsinaujinančių išteklių gaminamą elektros energiją, ir tiekiama kelių transporto priemonėms, visa ta elektros energija laikoma atsinaujinančiais energijos ištekliais. Taip pat visa elektros energija, gaunama pagal ilgalaikes elektros energijos pirkimo sutartis dėl iš atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros energijos, laikoma iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija. Bet kuriuo atveju panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis.
Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos a punkto 1 pastraipa
jei elektros energija naudojama nebiologiniams skystiesiems arba dujiniams transporto degalams iš atsinaujinančių išteklių gaminti (tiesiogiai arba tarpinių produktų gamybai), atsinaujinančių išteklių energijos dalį galima apskaičiuoti naudojant arba per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą vidutinę iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį Sąjungoje, arba per tokį patį laikotarpį išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį gamybos šalyje. Abiem atvejais panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį sutektų kilmės garantijų kiekis. Tačiau, jeigu elektros energija gaunama tiesiogiai prisijungus prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginio, kuris:
jei elektros energija naudojama nebiologiniams skystiesiems arba dujiniams transporto degalams iš atsinaujinančių išteklių gaminti (tiesiogiai arba tarpinių produktų gamybai), vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis gali būti apskaičiuojama naudojant per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį gamybos šalyje. Lygiavertis pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis panaikinamas.
Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės sukuria duomenų bazę, kuria naudojantis įmanoma atsekti transporto degalus, kuriuos galima įskaičiuoti į 1 dalies b punkte nustatytą skaitiklį, ir reikalauja, kad atitinkami ūkio subjektai į ją įrašytų informaciją apie atliktus sandorius ir reikalavimus atitinkančių degalų tvarumo charakteristikas, įskaitant per jų būvio ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nuo gamybos vietos iki degalų tiekėjo, kuris degalus patiekia rinkai.
Komisija sukuria Sąjungos duomenų bazę, kuria naudojantis įmanoma atsekti transporto degalus, įskaitant elektrą, kuriuos galima įskaičiuoti į 1 dalies b punkte nustatytą skaitiklį. Valstybės narės reikalauja, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai į ją įrašytų informaciją apie atliktus sandorius ir reikalavimus atitinkančių degalų tvarumo charakteristikas, įskaitant per jų gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nuo gamybos vietos iki degalų tiekėjo, kuris degalus patiekia rinkai.
Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa
Nacionalinės duomenų bazės turi būti tarpusavyje susietos, kad būtų įmanoma atsekti įvairiose valstybėse narėse su degalais atliktus sandorius. Kad nacionalinės duomenų bazės būtų suderinamos, Komisija jų turinio ir naudojimo technines specifikacijas nustato įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Komisija jų turinio ir naudojimo technines specifikacijas nustato įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 5 dalis
5.  Pagal [Valdymo] reglamento VII priedą valstybės narės teikia suvestinės duomenų bazių informacijos, įskaitant per degalų būvio ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ataskaitas.
5.  Pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] VII priedą valstybės narės teikia suvestinės informacijos, įskaitant per degalų gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ataskaitas. Komisija kiekvienais metais skelbia suvestinę duomenų bazės informaciją.
Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: tiksliau nustatoma šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta metodika, kuria apskaičiuojama biodegalų dalis, gaunama biomasę apdorojant su iškastiniu kuru vieniniame procese; nustatoma metodika, kuria vertinamas naudojant iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus ir atliekinį iškastinį kurą sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ir nustatomas būtinasis sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris tokiems degalams taikomas šio straipsnio 1 dalies tikslais.
6.  Siekiant papildyti šią direktyvą, pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: tiksliau nustatoma šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta metodika, kuria apskaičiuojama biodegalų dalis, gaunama biomasę apdorojant su iškastiniu kuru vieniniame procese; nustatoma metodika, kuria vertinamas naudojant iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus ir mažo anglies dioksido kiekio iškastinį kurą, gaunamą iš dujinių atliekų srautų, pagamintų iš dujinių išmetalų, kurie yra neišvengiami ir netyčiniai komerciniam naudojimui skirtų prekių gamybos ir (arba) prekybos proceso padariniai, sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ir nustatomas būtinasis sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris tokiems degalams taikomas šio straipsnio 1 dalies tikslais.
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl direktyvos
25 straipsnio 7 dalis
7.  Iki 2025 m. gruodžio 31 d., pagal [Valdymo] reglamentą kas dvejus metus vertindama padarytą pažangą, Komisija vertina, ar 1 dalyje nustatytu įpareigojimu transporto sektoriuje veiksmingai skatinamos inovacijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimas ir ar biodegalams taikomi sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio reikalavimai yra tinkami. Jei dera, Komisija pateikia 1 dalyje nustatyto įpareigojimo keitimo pasiūlymą.
7.  Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d., pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] kas dvejus metus vertindama padarytą pažangą Komisija vertina, ar 1 dalyje nustatytu įpareigojimu transporto sektoriuje veiksmingai užtikrinamos inovacijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimas ir ar biodegalams taikomi išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo reikalavimai yra tinkami. Vertinant taip pat nagrinėjama, ar šio straipsnio nuostatomis veiksmingai išvengiama dvigubo atsinaujinančios energijos skaičiavimo. Jei dera, Komisija pateikia 1 dalyje nustatyto įpareigojimo keitimo pasiūlymą. Pakeistais įpareigojimais turi būti bent išlaikomi lygiai, atitinkantys įdiegtus ir 2025 m. planuojamus kurti pažangiųjų biodegalų gamybos pajėgumus.
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
1.  Į energiją iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro  šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir 7 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus :
1.  Nepaisant to, ar žaliavos buvo išaugintos Sąjungos teritorijoje, ar už jos ribų, į energiją iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir 7 dalyje nustatytus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus:
Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  galimybė gauti finansinę paramą už biodegalų, skystųjų bioproduktų biomasės kuro naudojimą.
c)  galimybė gauti finansinę paramą, įskaitant fiskalines paskatas, už biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimą.
Pakeitimas 323
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Tačiau tam, kad šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą , pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik 2 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus. Ši nuostata taip pat taikoma atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą.
Tam, kad šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik 7 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus. Tačiau jų gamyba iš atliekų ar liekanų, kurioms taikoma Direktyva 2008/98/EB, atitinka Direktyvoje 2008/98/EB nurodytus atliekų hierarchijos principus. Ši nuostata taip pat taikoma atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą.
Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Šios dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš žemės ūkio paskirties atliekų ir liekanų, atsižvelgiama tik tuo atveju, jei priemonių buvo imtasi siekiant sumažinti neigiamą poveikį dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai. Informacija apie tas priemones teikiama pagal 27 straipsnio 3 dalį.
Pakeitimas 235
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
2–7 dalyse nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus biomasės kuras turi atitikti tik jeigu jis naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos arba degalų gamybos įrenginiuose, kurių kuro talpa, jei naudojamas kietosios biomasės kuras, ne mažesnė kaip 20 MW, o elektrinė galia, jei naudojamas dujinis biomasės kuras, ne mažesnė kaip 0,5 MW. Tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus valstybės narės gali taikyti įrenginiams, kurių kuro talpa mažesnė.
2–7 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus biomasės kuras turi atitikti tik jeigu jis naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos arba degalų gamybos įrenginiuose, kurių bendra nominalioji šiluminė galia, jei naudojamas kietosios biomasės kuras, ne mažesnė kaip 20 MW, o bendra nominalioji šiluminė galia, jei naudojamas dujinis biomasės kuras, ne mažesnė kaip 2 MW. Tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus valstybės narės gali taikyti įrenginiams, kurių kuro talpa mažesnė.
Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  labai didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri atitinkamos kompetentingos institucijos yra pripažinta kaip didelės biologinės įvairovės žemė, nebent pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 2 dalies c punkto įžanginė dalis
c)  daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės pievos:
c)  labai didelės biologinės įvairovės pievos, įskaitant miškingas pievas ir ganyklas:
Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktis
ii)  labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos , o kompetentinga institucija jas yra pripažinusi labai didelės biologinės įvairovės pievoms , išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą  labai didelės biologinės įvairovės  pievos apibūdinimą.
ii)  labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, arba kurias kompetentinga institucija yra pripažinusi labai didelės biologinės įvairovės pievomis, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą labai didelės biologinės įvairovės pievos apibūdinimą.
Pakeitimas 239
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 4 dalis
4.  Iš žemės ūkio biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras , į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas.
4.  Iš žemės ūkio biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, nebent pateikiama pagrįstų įrodymų, kad tos žaliavos auginimui ir derliaus nuėmimui nereikalingas anksčiau nenusausintos dirvos sausinimas.
Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 5 dalis
5.  Iš miško biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, atitinka šiuos reikalavimus, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika naudoti netvarios gamybos miško biomasę:
5.  Iš miško biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, atitinka šiuos reikalavimus, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika naudoti netvarios gamybos miško biomasę:
a)  šalis, kurioje paruošta miško biomasė, turi nacionalinius ir (arba) subnacionalinius medyno kirtimo teisės aktus, taip pat stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo sistemas, kuriomis užtikrinama, kad:
a)  šalis, kurioje paruošta miško biomasė, turi nacionalinius ir (arba) subnacionalinius medyno kirtimo teisės aktus, taip pat stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo sistemas, kuriomis užtikrinama, kad:
i)  medynas būtų kertamas teisiškai oficialiai paskelbtoje teritorijoje pagal ruošos leidimo sąlygas,
i)  medynas būtų kertamas teisiškai oficialiai paskelbtoje teritorijoje pagal ruošos leidimo sąlygas ar lygiavertę teisės aktais nustatytą nacionalinę ar regioninę medyno kirtimo teisę,
ii)  medyno kirtavietėje želdinamas miškas,
ii)  medyno kirtavietėje želdinamas miškas,
iii)  didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos,
iii)  biologinės įvairovės išlaikymo rėmimo arba gamtos išsaugojimo tikslais pagal tarptautinius arba nacionalinius įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytos vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos;
iv)  medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei būtų minimalus ir
iv)  kirtimas atliekamas atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išlaikymą, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ir
v)  medyno kirtimas neviršytų ilgalaikio miško produktyvumo;
v)  medyno kirtimas atliekamas išlaikant arba padidinant ilgalaikį miško produktyvumą šalies ar regioniniu lygmeniu;
b)   jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei miško valdos lygiu įdiegtos valdymo sistemoms, kuriomis užtikrinama, kad:
b)  jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei pateikiama papildomos informacijos apie teisėtumą ir miškotvarkos būdus baziniu tiekimo lygiu, siekiant užtikrinti, kad:
i)  miško biomasė paruošta pagal teisėtą leidimą,
i)  medynas būtų kertamas pagal ruošos leidimo sąlygas ar lygiavertę nacionalinės ar regioninės teisės aktais nustatytą medyno kirtimo teisę,
ii)  medyno kirtavietėje želdinamas miškas,
ii)  medyno kirtavietėje būtų želdinamas miškas,
iii)  didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant durpynus ir šlapžemes, yra saugomos,
iii)  biologinės įvairovės išlaikymo rėmimo arba gamtos išsaugojimo tikslais pagal tarptautinius arba nacionalinius įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytos vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos;
iv)  medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei minimalus,
iv)   medyno kirtimas būtų vykdomas siekiant išlaikyti dirvožemio kokybę ir biologinę įvairovę ir įskaitant aplinkines teritorijas, jei joms medyno kirtimo veikla turi poveikio;
v)  medyno kirtimas neviršija ilgalaikio miško produktyvumo.
v)  medyno kirtimas būtų atliekamas išlaikant arba padidinant ilgalaikį miško produktyvumą šalies ar regioniniu lygmeniu; taip pat
vi)  būtų priimti aplinkos ir gamtos srities teisės aktai arba priemonės ir jie atitiktų susijusius Sąjungos aplinkos ir gamtos apsaugos standartus.
Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 6 dalies 1 pastraipos ii punktas
ii)  pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, į kuriuos įtrauktas žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir šalinimas, ir taip užtikrinama, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į šalies įsipareigojimą, numatytą nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; arba pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba subnacionaliniai biomasės ruošos srities teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai,
ii)  pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, į kuriuos įtrauktas žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir šalinimas, ir taip užtikrinama, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į šalies įsipareigojimą, numatytą nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; arba pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba subnacionaliniai biomasės ruošos srities teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai, o žemės sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis neviršija pašalinamo ŠESD kiekio,
Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa
Jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei miško valdos lygmeniu įdiegtos valdymo sistemoms, kuriomis užtikrinama, kad miške būtų išlaikomos anglies sankaupos ir absorbentai.
Jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei baziniu tiekimo lygiu įdiegtos valdymo sistemos, kuriomis užtikrinama, kad miške būtų išlaikomos arba padidintos anglies sankaupos ir absorbentai.
Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 6 dalies 3 pastraipa
Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, gali nustatyti veiklos įrodymus, kuriais įrodomas 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų laikymasis.
Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, nustato veiklos įrodymus, kuriais įrodomas 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų laikymasis.
Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 6 dalies 4 pastraipa
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi turimais duomenimis, įvertina, ar taikant 5 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus veiksmingai mažinama rizika naudoti netvarią miško biomasę ir laikomasi žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimų. Jei dera, Komisija pateikia 5 ir 6 dalyse nustatytų kriterijų keitimo pasiūlymą.
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir remdamasi turimais duomenimis, įvertina, ar taikant 5 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus veiksmingai mažinama rizika naudoti netvarią miško biomasę ir ar laikomasi žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimų. Jei dera, Komisija pateikia 5 ir 6 dalyse nustatytų kriterijų keitimo pasiūlymą laikotarpiui po 2030 m.
Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 7 dalies a punktas
a)  bent 50 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie jau buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau;
a)  bent 50 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie jau buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau;
Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 7 dalies b punktas
b)  bent 60 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. spalio 5 d.;
b)  bent 60 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. spalio 5 d.;
Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 7 dalies c punktas
c)  bent 70 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d.;
c)  bent 65 % – biodegalams, degalams, gautiems iš biometano, skirtiems naudoti transporto sektoriuje, ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d.;
Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 7 dalies d punktas
d)  bent 80 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d., ir 85 % – įrenginiams, kurie pradėti eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d.
d)  bent 70 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d., ir 80 % – įrenginiams, kurie pradėti eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d.
Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 7 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės gali nustatyti didesnį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą nei nurodyta šioje dalyje.
Pakeitimai 297 ir 356
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa
Į elektros energiją, pagamintą įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais tik jei ta energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos technologija, apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte. 1 dalies a ir b punktų tikslais ši nuostata taikoma tik tiems įrenginiams, kurie pradedami eksploatuoti po [įrašyti datą – 3 metai nuo šios direktyvos priėmimo dienos]. 1 dalies c punkto tikslais ši nuostata neturi įtakos viešajai paramai, teikiamai pagal schemas, patvirtintas iki [įrašyti datą – 3 metai po šios direktyvos priėmimo dienos].
Į elektros energiją, pagamintą įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, atsižvelgiama šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais tik, jei ta energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos technologija, apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, arba gaminama naudojant tik elektrinius įrenginius, kurių grynasis elektrinis naudingumas ne mažesnis kaip 40 proc., ir nenaudojant iškastinio kuro. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų tikslais ši nuostata taikoma tik tiems įrenginiams, kurie pradedami eksploatuoti po [įrašyti datą – 3 metai nuo šios direktyvos priėmimo dienos]. Šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais ši nuostata neturi įtakos viešajai paramai, teikiamai pagal schemas, patvirtintas iki [įrašyti datą – vieneri metai po šios direktyvos priėmimo dienos].
Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 8 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Pirma pastraipa netaikoma elektros energijai, kuri pagaminama įrenginiuose, kuriuose nėra reikalaujama taikyti didelio naudingumo kogeneracijos technologijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES1a 14 straipsnį, jei tie įrenginiai normaliomis veikimo sąlygomis naudoja vien biomasės kurą, pagamintą iš liekanų.
____________________
1a 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
Pakeitimas 252
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 8 a dalis (nauja)
8a.  Ne vėliau kaip ... [2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir po to kas dvejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia Sąjungoje suvartojamų biodegalų poveikio ir naudos ataskaitą, įskaitant poveikį ir naudą maisto, pašarų ir kitų medžiagų gamybai, ekonomikai, aplinkos ir socialiniam tvarumui tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse.
Pakeitimas 253
Pasiūlymas dėl direktyvos
26 straipsnio 8 b dalis (nauja)
8b.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1–8a dalių ir atsižvelgiant į atokiausių regionų ypatumus, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, šios direktyvos 26 straipsnis tiems regionams netaikomas. Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatyti atokiausiems regionams taikytini šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarumo ir jų naudojimo mažinimo kriterijai. Tie kriterijai nustatomi atsižvelgiant į vietos ypatumus. Konkrečiai atokiausiems regionams turėtų būti leidžiama išnaudoti visą savo išteklių potencialą laikantis griežtų tvarumo kriterijų, siekiant padidinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir energetinį savarankiškumą.
Pakeitimas 255
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntas , pavyzdžiui, talpyklose, perdirbimo arba logistikos objekte, perdavimo ir skirstymo infrastruktūroje arba vietoje ;
a)  leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntas, pavyzdžiui, talpyklose, perdirbimo arba logistikos objekte, perdavimo ir skirstymo infrastruktūroje arba vietoje, jeigu kiekviena kuro siunta atskirai atitinka 26 straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir jeigu įdiegtos tinkamos pavienių siuntų stebėjimo ir atitikties matavimo schemos;
Pakeitimas 256
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Kad būtų supaprastinta tarpvalstybinė prekyba ir informacijos atskleidimas vartotojams, į tinklą patiektos atsinaujinančios energijos kilmės garantijose pateikiama informacija apie tvarumo kriterijus ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimą, kaip nustatyta 26 straipsnio 2–7 dalyse, ir jas galima perduoti atskirai.
Pakeitimas 257
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  jei perdirbant žaliavos siuntą gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai, siuntos dydis ir susijusios tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;
a)  jei perdirbant žaliavos siuntą gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai, siuntos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį, jeigu kiekviena mišinį sudaranti siunta atitinka 26 straipsnyje išdėstytus reikalavimus;
Pakeitimas 258
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją apie 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymąsi ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.
3.  Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją apie 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymąsi ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo, taip pat užtikrinama, kad medžiagos nebūtų sąmoningai modifikuotos ar išmestos ir dėl to siunta arba jos dalis galėtų tapti atlieka arba liekana pagal 26 straipsnio 2–7 dalis. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.
Pakeitimas 259
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gaminami  Sąjungoje  ar importuojami.
Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gaminami Sąjungoje, ar importuojami. Vartotojams turi būti pateikta biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro geografinės kilmės informacija.
Pakeitimas 260
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 26 straipsnio 7 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 26 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse miško biomasei nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali nuspręsti būtinus miško valdos lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. Be to, 26 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.
4.  Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 26 straipsnio 7 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 26 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse miško biomasei nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali nuspręsti būtinus bazinio tiekimo lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. Be to, 26 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.
Pakeitimas 261
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa
Siekdama užtikrinti, kad tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas veiksmingai ir vienodai, visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija gali išsamiai išdėstyti įgyvendinimo taisykles, įskaitant patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Nust atydama šiuos standartus, Komisija ypač atsižvelgia į poreikį mažinti administracinę naštą. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.
Siekdama užtikrinti, kad tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas veiksmingai ir vienodai, visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija gali išsamiai išdėstyti įgyvendinimo taisykles, įskaitant patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Nustatydama šiuos standartus, Komisija ypač atsižvelgia į poreikį mažinti administracinę naštą. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų. Kai valstybė narė išreiškia susirūpinimą dėl savanoriškos schemos veikimo, Komisija tai išnagrinėja ir imasi atitinkamų veiksmų.
Pakeitimas 262
Pasiūlymas dėl direktyvos
27 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a.  Komisija bet kuriuo metu arba valstybei narei paprašius gali patikrinti Sąjungos rinkoje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų pateiktos informacijos, susijusios su tvarumo kriterijų laikymusi ar sumažintu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, patikimumą.
Pakeitimas 263
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Žaliavos, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, pvz., vienos iš šių Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytų žemės dangos kategorijų: miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės pakeitimą į pasėlius ar daugiamečius pasėlius, ir kai kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo, vertė (el) apskaičiuojama pagal V priedo C dalies 7 punktą, laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, lygus nuliui.
Pakeitimas 264
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės Komisijai gali pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai Prie ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.
2.  Valstybės narės Komisijai gali pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio ir miškininkystės žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai. Prie ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.
Pakeitimas 265
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose turėtų būtų pateikiami tikslūs duomenys, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį žemės ūkio biomasės žaliavas auginant vietovėse , įrašomose į tokias ataskaitas 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Šie duomenys gali būti naudojami vietoj išskaidytų numatytųjų auginimo verčių, nustatytų V priedo D arba E dalyje biodegalams bei skystiesiems bioproduktams ir VI priedo C dalyje biomasės kurui.
4.  Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose turėtų būtų pateikiami tikslūs duomenys, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį žemės ūkio ir miškininkystės biomasės žaliavas auginant vietovėse, įrašomose į tokias ataskaitas 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. Šie duomenys gali būti naudojami vietoj išskaidytų numatytųjų auginimo verčių, nustatytų V priedo D arba E dalyje biodegalams bei skystiesiems bioproduktams ir VI priedo C dalyje biomasės kurui.
Pakeitimas 266
Pasiūlymas dėl direktyvos
28 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa
Komisija nuolat peržiūri V ir VI priedus, kad į juos, jei tai pateisinama, būtų įrašytos arba persvarstytos biodegalų , skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos būdams apskaičiuotos vertės. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje ir VI priedo B dalyje nustatytos metodikos
Komisija nuolat peržiūri V ir VI priedus, kad į juos, jei tai pateisinama, būtų įrašytos arba persvarstytos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos būdams apskaičiuotos vertės, paremtos naujausia technologine plėtra ir moksliniais duomenimis. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje ir VI priedo B dalyje nustatytos metodikos.
Pakeitimas 267
Pasiūlymas dėl direktyvos
30 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija stebi Sąjungoje suvartojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmę ir jų gamybos poveikį, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, žemės naudojimui Sąjungoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžiama valstybių narių integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir atitinkamomis pažangos ataskaitomis, kurios būtinos pagal [Valdymo] reglamento 3, 15 ir 18 straipsnius , ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainos pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį maisto saugumui.
1.  Komisija stebi Sąjungoje suvartojamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmę, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos iš tų ir kitų išteklių poveikį, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, žemės naudojimui Sąjungoje ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžiama valstybių narių integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir atitinkamomis pažangos ataskaitomis, kurios būtinos pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] 3, 15 ir 18 straipsnius, ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais, palydoviniais duomenimis ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainų pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį apsirūpinimo maistu saugumui ir konkuruojančių medžiagų naudojimui.
Pakeitimas 268
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 straipsnio 2 dalis
2.  7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d.
2.  7 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d.
Pakeitimas 269
Pasiūlymas dėl direktyvos
32 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje, 19 straipsnio 11 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 270
Pasiūlymas dėl direktyvos
I a priedas (naujas)
Ia priedas
1.   Valstybės narės 2030 m. nustatytas tikslas yra šių procentiniais punktais išreikštų komponentų suma:
a)   valstybės narės nacionalinis privalomas 2020 m. tikslas, nustatytas I priede;
b)   fiksuoto dydžio įnašas ("CFlat");
c)   BVP vienam gyventojui pagrįstas įnašas ("CGDP”);
d)   potencialu grindžiamas įnašas ("CPotential");
e)   įnašas, atspindintis valstybės narės jungčių lygį ("CInterco").
2.   CFlat yra toks pats visoms valstybėms narėms. Visų valstybių CFlat kartu sudaro 30 proc. Sąjungos tikslų nuo 2030 iki 2020 m. skirtumą.
3.   CGDP paskirstomas valstybėms narėms pagal BVP vienam gyventojui santykį su Sąjungos vidurkiu, kiekvienai valstybei narei atskirai nustatant šį indeksą, kurio maksimali vertė gali būti 150 proc. Sąjungos vidurkio. Visų valstybių CGDP kartu sudaro 30 proc. Sąjungos tikslų nuo 2030 iki 2020 m. skirtumą.
4.   CPotential paskirstomas valstybėms narėms remiantis skirtumu tarp valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos dalies 2030 m., nurodytos scenarijuje PRIMES EUCO3535, ir jos nacionalinių 2020 m. privalomų rodiklių. Visų valstybių CPotential kartu sudaro 30 proc. Sąjungos tikslų nuo 2030 iki 2020 m. skirtumą.
5.   CInterco paskirstomas valstybėms narėms remiantis elektros energijos jungčių indeksu, palyginti su Sąjungos vidurkiu, kur kiekvienos valstybės narės jungčių indeksas neviršija 150 proc. Sąjungos vidurkio. Visų valstybių narių CInterco kartu sudaro 10 proc. skirtumo tarp Sąjungos 2030 m. ir 2020 m. tikslų.
Pakeitimas 271
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo C dalies 3 pastraipos a punkto formulė
SUMAŽINTAS KIEKIS = (E F(t) – E B /E F(t))
SUMAŽINTAS KIEKIS = (E F(t) – E B) /E F(t)
Pakeitimas 272
Pasiūlymas dėl direktyvos
V priedo C dalies 15 dalis
15.  Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir pakeičiant anglį (eccr), yra tiesiogiai susijęs su biokuro arba skystųjų bioproduktų gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris yra naudojamas energijos ir transporto sektoriuje .
15.  Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir pakeičiant anglį (eccr), yra tik tas kiekis, kurio išvengiama surenkant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris yra naudojamas pakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamą iškastinio kuro CO2.
Pakeitimas 319
Pasiūlymas dėl direktyvos
VI priedo B dalies 3 dalies a punkto 1 formulė
SUMAŽINTAS KIEKIS = (E F(t) – E B) /E F(t)
SUMAŽINTAS KIEKIS = (E-F(t) – EB(t))/E-F(t)
Pakeitimas 273
Pasiūlymas dėl direktyvos
VII priedo 1 dalies 2 pastraipos 1 įtrauka
–  Qusable – įvertinta visa panaudojama šiluma, kurią patiekia šilumos siurbliai, atitinkantys 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, kurie įgyvendinami taip: atsižvelgiama tik į šilumos siurblius, kurių SPF > 1,15 * 1/η;
–  Qusable – įvertinta visa panaudojama šiluma, kurią šilumai ir vėsumai gaminti patiekia šilumos siurbliai, atitinkantys 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, kurie įgyvendinami taip: atsižvelgiama tik į šilumos siurblius, kurių SPF > 1,15 * 1/η;
Pakeitimas 274
Pasiūlymas dėl direktyvos
IX priedo A dalies b punktas
b)  Nerūšiuotų komunalinių atliekų (išskyrus rūšiuotas namų ūkių atliekas, kurioms taikomi perdirbimo rodikliai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punktą) biomasės dalis.
Išbraukta.
Pakeitimai 284 ir 311
Pasiūlymas dėl direktyvos
IX priedo B dalies c punktas
c)  Melasa, gaunama kaip cukranendrių arba cukrinių runkelių perdirbimo šalutinis produktas, jei laikytasi aukščiausių pramoninių cukraus išgavimo standartų.
Išbraukta.
Pakeitimas 312
Pasiūlymas dėl direktyvos
X priedo A dalis
A dalis. [...]
Išbraukta.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0392/2017).

Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 6 d.Teisinis pranešimas